Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pagrindines JT ir Afrikos žmogaus teisių konvencijas ir sutartis, įskaitant Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir jos fakultatyvų protokolą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolą dėl Afrikos moterų teisių,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 17 d. priimtą ir 2002 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Romos statutą,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. pasirašytą ir 2010 m. birželio 22 d. persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl ES strateginės programos žmogaus teisių ir demokratijos srityje ir dėl ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, taip pat į 2012 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimą, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais(1), ir į 2013 m. kovo 18 d. Tarybos sprendimą, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Sahelyje(2), visų pirma į jo įgaliojimo straipsnius, susijusius su žmogaus teisėmis,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl Sahelio regiono, ypač dėl Malio, įskaitant 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas dėl ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje, taip pat į naujesnes Tarybos išvadas, įskaitant 2013 m. sausio 17 d. ir 31 d., vasario 18 d., balandžio 22 d., gegužės 27 d. ir birželio 24 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į JT deklaraciją dėl moterų ir vaikų apsaugos ypatingų situacijų ir ginkluotų konfliktų metu, taip pat į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl ES rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1325 (2000) ir Nr. 1820 (2008) dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimą ES,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, JT Generalinio Sekretoriaus ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimus dėl Sahelio, ypač dėl Malio,

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 14 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą JT Saugumo Tarybai dėl padėties Sahelio regione ir į prie jos pridėtą integruotą JT strategiją, skirtą Saheliui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. JT žmogaus raidos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos humanitarinės pagalbos teikimo planus Sahelyje,

–  atsižvelgdamas į bendras 2013 m. gegužės 15 d. Briuselyje vykusios tarptautinės paramos teikėjų konferencijos „Kartu kuriant naująjį Malį“ pirmininkų išvadas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos, JT Generalinio Sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sahelyje biuro ir JT moterų iniciatyva 2013 m. balandžio 9 d. Briuselyje surengtą aukšto lygio konferenciją moterų lyderystės Sahelio regione klausimais,

–  atsižvelgdamas į ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalinimo vystomojo bendradarbiavimo srityje (2010–2015 m.),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitą JT Saugumo Tarybai dėl Vakarų Sacharos, ypač į jo minėtą Vakarų Sacharos ir padėties Sahelyje sąryšį, atsižvelgdamas į Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) parengtą Sahelio saugumo ir vystymosi strategiją, ypač į teiginį, kad Sahelyje patiriamos problemos yra tarpvalstybinės ir glaudžiai tarpusavyje susijusios ir kad pažangos regione galima siekti tik taikant regioninį metodą ir visapusę strategiją, kuri taip pat apimtų kaimynines Magribo šalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. specialiojo pranešėjo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais ataskaitą dėl savo misijos Maroke, įskaitant Vakarų Sacharą,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Parlamento pozicijos dėl JT Žmogaus teisių tarybos 19-osios sesijos(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos, kurį Taryba patvirtino 2012 m. spalio 4 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0325/2013),

A.  kadangi Sahelis yra vienas iš skurdžiausių pasaulio regionų, kuriame susiduriama su rimtomis žmogaus teisių, teisinės valstybės, saugumo ir karinių konfliktų, taip pat ekonominio ir socialinio vystymosi problemomis; kadangi ypač didelį šio regiono skurdą rodo 2012 m. JT žmogaus socialinės raidos indeksas, kuriame Nigeris (186 vieta), Čadas (184 vieta), Burkina Fasas (183 vieta) ir Malis (182 vieta) yra tarp šešių mažiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių;

B.  kadangi vienas iš šiam regionui būdingų ypatumų yra tas, kad atsiranda šalutinis poveikis, kurio priežastys visų pirma yra politinis nestabilumas, skurdas ir nesaugomos sienos, ir dėl to visame Sahelyje savaime kyla bendrų žmogaus teisių problemų; kadangi iš šio ypatumo matyti, kad reikalingas gerai koordinuojamas ir visa apimantis požiūris į visą ekologinį ir geografinį Sahelio regioną;

C.  kadangi užtikrinti demokratiją, taiką ir gerą valdymą – tai svarbiausias Sahelio valstybių uždavinys; kadangi šios valstybės turi pradėti remti žmogaus teises bei pagrindines laisves, panaikinti moterų ir mažumų diskriminaciją ir skatinti švietimą ir etninį susitaikymą;

D.  kadangi ši rezoliucija apima ES Sahelio strategijoje minimas valstybes, t. y. Mauritaniją, Malį, Nigerį ir atitinkamas Burkina Faso ir Čado dalis; kadangi platesnė Sahelio geografinė ir ekologinė apibrėžtis ir toliau yra labai svarbi atsižvelgiant į bendras šio regiono žmogaus teisių problemas, kurių kyla dėl konfliktų ir įvairių sunkumų užtikrinti žmonių saugumą, įskaitant valstybės pažeidžiamumo situacijas; kadangi šiame pranešime taip pat aptariama žmogaus teisių padėtis priklausomoje Vakarų Sacharos teritorijoje ir Tindufo stovyklose;

E.  kadangi, remiantis JT duomenimis, Malyje yra didžiausias pasaulyje motinų mirtingumas, siekiantis 1 100 mirčių 100 000 gyvų gimusių kūdikių; kadangi 2013 m. JT žmogaus raidos ataskaitoje Nigeris ir Malis pažymėti kaip pasižymintys ypač dideliu jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų mirtingumu, kuris siekia daugiau kaip 200 mirčių 1 000 gyvų gimusių kūdikių, nes motinos neturi reikiamų žinių; kadangi, remiantis Pasaulio banko vertinimu, Nigeryje ir Malyje yra prasčiausias pasaulyje pradinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų rodiklis, atitinkamai siekiantis 62 proc. ir 63 proc.; kadangi, remiantis JT vertinimu, Sahelyje ir Vakarų Afrikoje 2012 m. maždaug 18 mln. asmenų nukentėjo dėl sunkios maisto ir mitybos krizės; kadangi Komisija vertina, kad 2013 m. regione 10,3 mln. asmenų vis dar patiria maisto stygių ir 4,2 mln. šių asmenų yra maliečiai, 1,4 mln. jaunesniems nei penkerių metų amžiaus vaikams gresia didelis ūmus mitybos nepakankamumas, o dar 3,1 mln. – vidutinis ūmus mitybos nepakankamumas; kadangi Komisija įsteigė Sahelio atsparumo didinimo partnerystę (AGIR–Sahel) ir įsipareigojo skirti 517 mln. EUR humanitarinei ir vystymosi pagalbai 2012–2013 m.;

F.  kadangi dalis šių valstybių gyventojų neturi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir serga daugybe endeminių ligų, kaip antai cholera, meningitu, tymais ir ŽIV/AIDS; kadangi daug žmonių miršta nuo ŽIV/AIDS: per metus 11 000 susirgusių asmenų miršta Čade, 7 100 – Burkina Fase, 4 400 – Malyje ir 4 300 – Nigeryje;

G.  kadangi Sahelio valstybėse yra daug gamtos išteklių, ypač naftos, aukso ir urano, tačiau kadangi pakankamas pajamų, gautų naudojant šiuos išteklius, kiekis negrįžta, kad jomis būtų paremta vietos ekonomika ir sudaryta valstybių vystymosi galimybė;

H.  kadangi dėl pilietinių karų ir etninių konfliktų gyventojai išsikelia ir steigiamos pabėgėlių stovyklos, tokios kaip „Mentao“ Burkina Fase, „Mangaize“ Nigeryje, „M'Bera“ Mauritanijoje ir „Breijing“ Čade; kadangi gyvenimo ir higienos sąlygos šiose stovyklose apgailėtinos;

I.  kadangi pastaruosius dvidešimt metų Malyje buvo reguliariai rengiami rinkimai; kadangi prieš valstybės perversmą ši šalis buvo laikoma sėkmingos demokratijos Afrikoje pavyzdžiu;

J.  kadangi Malio krizė yra daugialypė ir jos negalima nuvertinti iki etninio konflikto; kadangi tuaregų pasipiktinimu ir jų siekiu užtikrinti Šiaurės Malio nepriklausomybę ar didesnę jos autonomiją pasinaudojo ginkluotos džihado grupuotės, kurios 2012 m. pradžioje sudarė sąjungą su sukilime dalyvaujančiu pasaulietiniu Azavado išlaisvinimo nacionaliniu judėjimu (MNLA), o vėliau jį pakeitė; kadangi šios grupuotės, visų pirma grupuotės „Ansar Dine“, „Al Qaeda“ islamo Magribe“ (AQMI) ir judėjimas už vienybę ir džihadą Vakarų Afrikoje (MUJAO), toliau naudojosi nestabilumu po vėliau Bamake įvykusio perversmo, taip pat platesnio masto regiono nestabilumu, o jų veiksmai buvo skatinami dėl nekontroliuojamų Libijoje esančių ginklų atsargų; kadangi egzistencinė grėsmė pačiai Malio valstybei ir sistemingi žmogaus teisių pažeidimai šiaurinėje dalyje pagreitino ginkluotą Prancūzijos, Afrikos ir JT pajėgų intervenciją siekiant nutraukti ekstremistų grupuočių vykdomas represijas ir žmogaus teisių pažeidimus, atkurti Malio valstybės valdžią, demokratiją ir teisinės valstybės principų taikymą ir užtikrinti, kad vėl būtų laikomasi žmogaus teisių; kadangi 2013 m. birželio 18 d. Malio vyriausybė ir sukilėlių pajėgos pasirašė preliminarų taikos susitarimą; kadangi atsižvelgiant į padėtį Malyje reikia imtis veiksmų, apimančių daugiau aspektų nei tik saugumo problemų sprendimas, taigi, be kita ko, būtinas ilgalaikis tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas ir ryžtingi veiksmai siekiant spręsti giliai įsišaknijusias politines, vystymosi ir humanitarines problemas;

K.  kadangi dėl teroristų grupuočių veiklos Sahelyje regiono padėtis yra labai nestabili ir nesaugi, nes žmonės imami įkaitais ir vykdomi išpuoliai; kadangi Sahelis yra narkotikų prekybos tranzito zona Lotynų Amerikos nusikalstamoms grupuotėms; kadangi narkotikų prekeiviai dažnai yra susiję su teroristų grupuotėmis, kurios užtikrina joms tranzito saugumą; kadangi dėl šių prekeivių narkotikais veiklos atsiranda nestabilumas tiek Sahelyje, tiek Europos Sąjungoje, kuri dažnai yra galutinė šios prekybos paskirties vieta;

L.  kadangi tam, kad būtų surastas ilgalaikis šios krizės sprendimo būdas, Sahelio regiono valstybių vyriausybės turi įtraukti atitinkamas gyventojų grupes; kadangi visų pirma moterų dalyvavimas sprendžiant Sahelio krizę yra būtina ilgalaikio stabilumo užtikrinimo sąlyga; kadangi, siekiant užtikrinti šio regiono stabilumą ir ilgalaikę taiką, labai svarbu kovoti su nebaudžiamumu, įskaitant kovą su smurtu dėl lyties per konfliktą;

M.  kadangi ES skyrė daugiau dėmesio Sahelio regionui ir tai įrodo 2011 m. priimta ES Sahelio saugumo ir vystymosi strategija, 2012 m. liepos mėn. pradėta ES bendros saugumo ir gynybos politikos (BGSP) pajėgumų stiprinimo misija (EUCAP Sahel Niger), 2013 m. vasario mėn. pradėta ES BGSP mokymų misija Malyje ir paskirtas ES specialusis įgaliotinis Sahelyje; kadangi 2013 m. kovo 18 d. patvirtinti naujojo ES specialiojo įgaliotinio įgaliojimai apima ir žmogaus teisių aspektą, kuriam skiriama daug dėmesio;

N.  kadangi norint išspręsti sudėtines ir tarpusavyje susijusias problemas reikalingas išsamus ir suderintas požiūris, kuriuo remiantis būtų naudojamasi įvairiomis ES priemonėmis ir politikos kryptimis, ES krizės valdymo, saugumo sektoriaus, vystomojo bendradarbiavimo ir ekologinio tvarumo tikslus susiejant su ES pastangomis žmogaus teisių, demokratijos palaikymo ir teisinės valstybės srityje; kadangi išsamioje šiam regionui skirtoje strategijoje turėtų būti numatytas veiksmingas atitinkamų Komisijos narių, pvz., už vystymąsi ir humanitarinę pagalbą atsakingo Komisijos nario, EIVT, ES specialiųjų įgaliotinių, įskaitant ES specialiuosius įgaliotinius Sahelyje ir žmogaus teisių klausimais, ES kovos su terorizmu koordinatoriaus veiklos, taip pat ES valstybių narių veiksmų koordinavimas, kurį vykdytų Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas; kadangi veiksmingas dabartinės krizės sprendimo būdas turi apimti ekonominę ir socialinę politiką, kurios tikslas – gerinti gyventojų gyvenimo lygį;

O.  kadangi ES politikoje visų pirma daug dėmesio turėtų būti skiriama kaimo plėtrai ir žemės ūkiui, kad būtų užtikrinamas aprūpinimas maistu ir taip prisidedama prie tvaraus socialinio ir ekonominio Užsachario Afrikos vystymosi; kadangi Europos Komisija, bendradarbiaudama, be kita ko, su Jungtinių Tautų humanitarinių reikalų koordinavimo biuru (UNOCHA), Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF), Jungtinėmis Tautomis, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR) ir Pasaulio maisto programos (PMP) vykdytojais, pradėjo įgyvendinti Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR–Sahel) iniciatyvą, kuria siekiama gerinti organizacijų bendradarbiavimą, ir tai yra ES visapusiško požiūrio taikymo dalis sprendžiant maisto krizės Sahelyje problemą; kadangi partneriai nustatė mažiausią 750 mln. EUR investicijų sumą, kuri turėtų būti skirta socialiniam apsaugos tinklui sukurti, siekiant apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis, jeigu ir kai sausra vėl užklups ateityje;

P.  kadangi dėl žmogaus teisių pažeidimų ir politinės, aplinkosaugos, vystymosi ir humanitarinės krizės Sahelio regione ypač kenčia moterys, kurios dažnai tampa diskriminacijos aukomis, patiria ypač didelį fizinį ir žmogiškąjį nesaugumą, nuolatinį skurdą ir atskirtį; kadangi lyčių lygybė, galių suteikimas moterims politinėje ir ekonominėje srityse, lyčių lygybės skatinimas ir moterų teisių apsauga yra būtini siekiant sumažinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi; kadangi vis labiau varžančios socialinės sąlygos riboja moterų judumą ir našumą ir galiausiai moterų galimybes veiksmingai atlikti vadovių ir moterų teisių gynėjų vaidmenis; kadangi moterys Sahelio regione sudaro smulkiųjų ūkininkų daugumą, tačiau jų padėtis žemės nuosavybės teisių požiūriu yra bloga; kadangi nuosavybės teisės į žemę neturėjimas didina moterų skurdą; kadangi tyrimai parodė, kad jei moterys yra išsilavinusios, gali gauti pajamų ir jas kontroliuoti, pasiekiama daug gerų rezultatų: mažėja gimdyvių ir kūdikių mirtingumas, gerėja motinų ir vaikų sveikata ir mityba, didėja žemės ūkio produktyvumas, galima sušvelninti klimato kaitos poveikį, lėtėja gyventojų skaičiaus augimas, plėtojama ekonomika ir įveikiamas ilgalaikis skurdas;

Q.  kadangi per 2012 m. liepos mėn. Londone įvykusį aukščiausiojo lygio susitikimą šeimos planavimo klausimais daugiau nei šimtas vyriausybių, tarptautinių agentūrų ir NVO nustatė tikslą iki 2020 m. papildomai investuoti 4 mlrd. JAV dolerių siekiant, kad 69 skurdžiausiose pasaulio šalyse, įskaitant Sahelio regiono valstybes, kontraceptines priemones naudojančių moterų skaičius pasiektų 120 mln.; kadangi minėta finansavimo suma būtų skiriama papildomai šalia 10 mlrd. JAV dolerių;

R.  kadangi Sahelio regiono šalys pasirašė Kotonu susitarimą; kadangi partnerystė su Europos Sąjunga grindžiama abiejų šalių sutartomis nuostatomis dėl žmogaus teisių ir gero valdymo ir apima paramą vystymuisi, gerą valdymą, žmogaus teisių rėmimą ir humanitarinę pagalbą;

S.  kadangi ES bendradarbiavimas su Afrikos Sąjunga (AS), Vakarų Afrikos valstybių ekonomine bendrija (VAVEB), Arabų Magribo sąjunga, regioninėmis žmogaus teisių institucijomis, JT žmogaus teisių organais ir pilietinės visuomenės organizacijomis išlieka būtina sąlyga siekiant veiksmingai remti ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą Sahelio regione;

T.  kadangi 2013 m. birželio 14 d. JT Generalinis Sekretorius savo ataskaitoje JT Saugumo Tarybai pasiūlė patvirtinti Sahelio regionui skirtą integruotą strategiją, grindžiamą šiais trimis strateginiais tikslais: integracinio ir veiksmingo valdymo visame regione stiprinimas, nacionalinio ir regioninio saugumo mechanizmų, galinčių padėti panaikinti tarpvalstybines grėsmes, kūrimas ir humanitarinių ir plėtros planų ir intervencijų integravimas siekiant užtikrinti ilgalaikį atsparumą;

U.  kadangi nuo 1991 m. Vakarų Sacharoje galioja Maroko vyriausybės ir POLISARIO fronto paliaubos; kadangi JT nelaiko Vakarų Sacharos savarankiška teritorija; kadangi Sacharos Arabų Demokratinė Respublika yra visateisė AS narė ir ją šiuo metu yra pripažinusios daugiau kaip 35 JT valstybės, bet ne visa JTO ir nė viena ES valstybė narė; kadangi Marokas yra teisiškai įpareigotas atsiskaityti už de facto administruojančios valdžios taikymą Vakarų Sacharos teritorijoje ir jos žmonių atžvilgiu; kadangi JT, vadovaujant Saugumo Tarybai, tarpininkauja, kad konfliktas būtų išspręstas; kadangi, kaip teigia JTO generalinis sekretorius, nepadaryta jokia pažanga esminiais klausimais, susijusiais su būsimu teritorijos statusu; kadangi vis dar neįvyko referendumas dėl Vakarų Sacharos statuso, dėl kurio iš esmės buvo susitarta 1988 m.;

V.  kadangi Marokas pasirašė ir ratifikavo keletą tarptautinių ir žmogaus teisių sutarčių, pvz., Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Jungtinių Tautų deklaraciją dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos;

W.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. 1754 (2007), 1783 (2007), 1871 (2009), 1920 (2010), 1979 (2011), 2044 (2012) ir 2099 (2013) kaimyninės valstybės raginamos visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinėmis Tautomis ir tarpusavyje ir aktyviau dalyvauti siekiant, kad būtų rasta išeitis iš dabartinės aklavietės ir daroma pažanga priimant politinį sprendimą;

X.  kadangi prieš 37 metus įkurta pirmoji pabėgėlių stovykla šalia Alžyro Tindufo miesto tebėra antra ilgiausiai egzistuojanti stovykla pasaulyje; kadangi dėl politinės aklavietės užkertamas kelias realiai galimybei netolimoje ateityje šias stovyklas likviduoti arba perkelti ar repatrijuoti jų gyventojus;

Y.  kadangi žmogaus teisių pažeidimais buvo kaltinama ir Maroko vyriausybė, ir POLISARIO frontas; kadangi JT misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje (MINURSO) įgaliojimai neapima žmogaus teisių aspekto ir nenumatoma jokio įtariamų žmogaus teisių pažeidimo pranešimo mechanizmo; kadangi 2013 m. balandžio 25 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2099 misijos MINURSO įgaliojimai buvo pratęsti; kadangi 2013 m. balandžio 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus ataskaitoje žmogaus teisių klausimams skirti trys puslapiai; kadangi JT Saugumo Taryba ir ES valstybės narės JT Saugumo Taryboje neparėmė JAV pasiūlymo suteikti MINURSO misijai su žmogaus teisėmis susijusius įgaliojimus, o dėl to kilo gyventojų demonstracijos Vakarų Sacharoje;

Bendrosios aplinkybės

1.  reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione, kurią pablogino daugialypės krizės politinėje, socialinėje, ekonominėje ir ekologinėje srityse; pabrėžia, kad stipriai susipynusioms problemoms spręsti reikalingas integruotas ir išsamus politinis atsakas ir politinis sprendimas, apimantis įvairias konflikto šalis;

2.  pažymi, kad žmogaus teisių padėtis Sahelyje įgijo didesnę tarptautinę svarbą dėl ginkluoto konflikto Malyje ir Prancūzijos, Afrikos ir JT pajėgų intervencijos; pripažįsta, kad dėl šio konflikto šalyje atsirado specifinių problemų, taip pat sustiprėjo struktūrinės Malyje ir kitose šio regiono vietose, pvz., Libijoje, jau egzistavusios problemos; visgi pabrėžia, kad, siekiant išspręsti neatidėliotinas Malio problemas, nereikėtų pamiršti įsisenėjusių ir plintančių problemų, kurios daro rimtą poveikį žmogaus teisėms kitose Sahelio dalyse, visų pirma organizuoto nusikalstamumo, vergovės ir prekybos žmonėmis, prekybos ginklais ir narkotikais, džihado ekstremizmo ir radikalizmo, trapaus valdymo ir institucinės korupcijos, sisteminio ir sekinančio skurdo, vaikų karių ir moterų diskriminacijos;

3.  primena, kad nesaugomos sienos – tai regiono šalims būdingas reiškinys; pabrėžia, kad padėties pablogėjimas Sahelyje yra glaudžiai susijęs su tuo, kad kilus karui Libijoje į Malio šiaurinę dalį masiškai įvežami ginklai, nors kitų regiono šalių pasienyje Libijos sukilėliai buvo paprastai nuginkluojami; dar kartą pakartoja savo raginimą griežtai reglamentuoti ir kontroliuoti prekybą ginklais, kad valstybės narės neprisidėtų prie konfliktų gausėjimo;

4.  palankiai vertina padidėjusį dėmesį žmogaus teisėms ES politikoje; atkreipia dėmesį į tai, kad JT parengė išsamią strategiją Sahelio klausimais, kurioje ypač daug dėmesio skiriama žmogaus teisių aspektui; primena, kad ES ir Sahelio šalys, kaip Kotonu susitarimą pasirašiusios šalys, prisiėmė abipusius įsipareigojimus ginti žmogaus teises ir demokratinius principus, kurių pagrindas – teisinė valstybė ir skaidraus bei atsakingas valdymas; primena, kad Sahelio valstybės yra prisijungusios prie daugumos tarptautinių sutarčių, kuriomis saugomos žmogaus teisės ir moterų bei vaikų teisės;

5.  pabrėžia svarbų ES, kaip didžiausios pasaulyje paramos teikėjos, atliktą vaidmenį sprendžiant Sahelio regione kylančias vystymosi problemas; pabrėžia, kad dedant pastangas, kuriomis siekiama, pvz., panaikinti skurdą ir badą, skatinti lyčių lygybę ir mažinti vaikų mirtingumo lygį remiantis Tūkstantmečio vystymosi tikslais, svarbu įtraukti ir kitus tarptautinius veikėjus;

Žmogaus teisės ginkluotų konfliktų atveju

6.  atkreipia ypatingą dėmesį į žmogaus teisių padėtį Malyje, nes turima pranešimų apie ginkluotų tuaregų ir džihado grupuočių vykdomus rimtus žmogaus teisių pažeidimus šiaurinėje Malio dalyje; pažymi, kad įtariami nusikaltimai apima masinius žaginimus, kankinimą, žalojimus ir žiaurų elgesį, įskaitant amputavimą, viešus plakimus ir viešą užmėtymą akmenimis už tariamą svetimavimą, etniniais motyvais grindžiamą smurtą, mėginimus atlikti etninį valymą, neteismines ir neatidėliotinas kalinių egzekucijas, Malio karių žudynes, neteisėtus suėmimus ir sulaikymą, nuosprendžių be tinkamo teismo proceso priėmimą, priverstines santuokas ir seksualinę vergovę, tyčinį tiesioginį kultūros objektų puolimą, turto naikinimą ir plėšimą; yra labai susirūpinęs dėl naujų teroristų ir nusikaltėlių taikomų metodų, pvz., savižudžių sprogdintojų praktikos, grobimo ir įkaitų ėmimo, taip pat naudojimosi vaikais kaip gyvuoju skydu; pažymi, kad nuo 2013 m. sausio mėn. taip pat buvo daug pranešimų apie Malio saugumo pajėgų ir mažiau – apie savavaldžių tvarkdarių grupių vykdomus žmogaus teisių pažeidimus prieš įtariamus džihado kovotojus arba asmenis, kurie laikomi bendradarbiavę su sukilėlių grupėmis; pažymi, kad smurtas daugiausia buvo nukreiptas prieš tuaregų, arabų ir peulų bendruomenėms priklausančius asmenis ir kad kariuomenė dažnai buvo kaltinama atsakomaisiais etniniais motyvais grindžiamasis veiksmais; reiškia didelį susirūpinimą, kad įtariami nusikaltimai galėjo apimti kankinimą ir nežmonišką elgesį, priverstinį dingimą ir neteismines ir neatidėliotinas tiek kalinių, tiek civilių gyventojų egzekucijas; taip pat reiškia susirūpinimą dėl pranešimų apie saugumo pajėgų kariškių, ištikimų iki perversmo valdžiusiam A. S. Touré režimui, vykdomas žudynes, kankinimą ir asmenų pradanginimą Malio pietinėje dalyje; be to, su dideliu nerimu atkreipia dėmesį į pranešimus apie nuo sausumos minų žūstančius ir žalojamus Malio civilius gyventojus, įskaitant vaikus; ragina visus kovotojus liautis naudojus sausumos minas ir skubiai pradėti veiksmingai bendradarbiauti su regionų ir tarptautiniais veikėjais siekiant visiškai pašalinti šią ginkluotę;

7.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. birželio 18 d. Malio valdžios institucijos ir Malio šiaurinės dalies sukilėlių grupuotės Malyje pasirašė taikos susitarimą siekdamos sudaryti galimybes surengti sėkmingus prezidento rinkimus ir taikos derybas, ir tai, kad visos pasirašiusios šalys įsipareigojo nutraukti bet kokius veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės; pritaria jų įsipareigojimui užtikrinti vienybę ir dialogą ir atkurti konstitucinę tvarką; visgi pripažįsta, kad šis susitarimas yra preliminarus ir kad po jo abi šalys turi imtis veiksmų šiam konfliktui galutinai užbaigti; todėl šiuo tikslu primygtinai ragina Malio valdžios institucijas ir jų tarptautinius partnerius itin daug dėmesio skirti naujiems žmogaus teisių pažeidimų modeliams, visų pirma etniniais motyvais grindžiamiems atsakomiesiems veiksmams, kurie prasidėjo atgavus tam tikras šiaurines Malio dalis, nes, tinkamai nesprendžiant šios problemos, ji gali tapti didele taikos proceso ir susitaikymo kliūtimi; palankiai vertina tai, kad Malio vyriausybė įsteigė padalinius, atsakingus už karinių operacijų stebėseną šalies šiaurinėje dalyje, ir tai, kad buvo pradėti tirti pranešimai apie žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos, kaip įtariama, padarė tam tikri Malio ginkluotųjų pajėgų subjektai; ragina ginkluotąsias pajėgas parodyti profesionalumą stiprinant savo pozicijas anksčiau sukilėlių kontroliuotose teritorijose; ragina Malio vyriausybę taip pat dėti daug daugiau pastangų siekiant sudaryti palankesnes sąlygas pranešti apie piktnaudžiavimą tiek vykdant jos dabartines operacijas, tiek per bet kokį puolimą ateityje, be kita ko, remiant Nacionalinę žmogaus teisių komisiją, ir laikytis tinkamų procedūrų tardant įtariamus kovotojus; pakartoja, kad smerkia pranešamus prieš civilius gyventojus, kalinius ir kareivius vykdomus žiaurumus; primena, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras nusprendė, jog esama pagrįsto pagrindo manyti, kad Malio konflikto metu įvykdyti žiaurumai gali būti karo nusikaltimai; taip pat mano, kad tam tikri žiaurumai galėtų būti vertinami kaip nusikaltimai žmoniškumui;

8.  su dideliu nerimu pažymi, kad didėjantis korupcijos lygis, dėl kurio šiaurinės dalies gyventojų, pvz., tuaregų, songajų, arabų ir kitų tautų, nepasiekia tarptautinė pagalba, yra dar viena didėjančio Malio destabilizavimo priežastis; pabrėžia, kad etninė ir kultūrinė šiaurinės ir pietinės Malio dalių atskirtis yra vienas iš pavojingiausių korupcijos padarinių;

9.  rimtai susirūpinęs pažymi, kad, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro skaičiavimais, Malyje yra beveik 300 000 šalies viduje perkeltų asmenų ir dar daugiau kaip 175 000 pabėgėlių yra kaimyninėse Burkina Faso, Nigerio, Mauritanijos ir šiek tiek mažiau – Alžyro valstybėse; ragina skubiai imtis veiksmų šiose pabėgėlių stovyklose ir šiaurinėse Malio dalyse, kuriose, kaip pranešama, sergama cholera, patiriamas labai didelis maisto stygius ir nerimą keliantis vaikų mirtingumas – šių problemų mastas dėl netinkamos mitybos, prastų galimybių gauti geriamojo vandens ir sveikatos priežiūros paslaugas gerokai viršija viso regiono lygį; ragina tarptautinius paramos teikėjus skubiai vykdyti savo finansinius įsipareigojimus ir nedelsiant surinkti reikalingus 290 mln. JAV dolerių, kad Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras galėtų sustabdyti didelę maisto krizę, kurią šiuo metu patiria 3,4 mln. maliečių; pažymi, kad svarbu užtikrinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų saugumą ir sudaryti galimybes jiems tvarkingai grįžti į savo gimtąsias bendruomenes, nes tai yra labai svarbu siekiant nacionalinio susitaikymo;

10.  atkreipia dėmesį į moterų kančias per pastarąjį Malio konfliktą; ypač smerkia kaip karo nusikaltimą grobimą ir žaginimą, kurie naudojami kaip karo ginklai; tikisi, kad ES ir kiti tarptautiniai Malio partneriai glaudžiai bendradarbiaus su Malio valdžios institucijomis siekdami įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliucijose Nr. 1325 bei Nr. 1820 ir remiantis ES visapusišku požiūriu nustatytus įsipareigojimus; atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu įdiegti pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmus siekiant nutraukti smurto dėl lyties kaltininkų nebaudžiamumą;

11.  ragina ES ir Sahelio regiono šalis visapusiškai taikyti šias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas: Rezoliuciją Nr. 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo, kuria moterys raginamos dalyvauti visais aspektais ir visais lygmenimis sprendžiant konfliktus, Rezoliuciją Nr. 1820 dėl seksualinio smurto per konfliktus ir po konfliktų, ir vėlesnes rezoliucijas Nr. 1888, Nr. 1889 ir Nr. 1960, kurios pagrįstos pirmiau nurodytomis rezoliucijomis; todėl ragina atkreipti dėmesį į moterų dalyvavimą taikos procesuose ir jį užtikrinti, taip pat pripažinti būtinybę įtraukti lyčių aspektą į konfliktų prevenciją, taikos užtikrinimo operacijas, humanitarinę pagalbą ir atkūrimo darbus po konfliktų; apgailestauja, kad konfliktų zonose moterys vien dėl to, kad yra moterys, patiria dideles kančias; pabrėžia, kad tokie veiksmai, įskaitant atvejus, kai kareiviai prievartauja mergaites, priverstinę prostituciją, priverstinį moterų apvaisinimą, seksualinę vergovę, prievartavimą, seksualinį priekabiavimą ir grobimą moterims sutikus (suvedžiojus), yra nusikaltimai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio; tvirtina, kad ES tokius veiksmus privalo vertinti kaip esmines problemas, į kurias būtina atsižvelgti; pabrėžia, kad būtina prievartavimų aukomis per ginkluotus konfliktus tapusioms moterims ir mergaitėms užtikrinti galimybę atlikti abortą;

12.  pažymi, kad moterys dažnai diskriminuojamos pripažįstant jų veiksmus siekiant taikos; primena, kad moteris nuolat įtraukiant į konfliktų sprendimo ir taikos kūrimo procesus jos atlieka pagrindinį vaidmenį derantis dėl taikos, išplėsdamos pertvarkymo, atkūrimo ir taikos stiprinimo mastą; todėl skatina moterų dalyvavimą visuose nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis vykstančiuose Malio susitaikymo procesuose, ypač šalies šiaurėje; ragina reguliariai peržiūrėti nacionalinius veiksmų planus pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1325 ir reguliariai atnaujinti jų dalis, kurioms teikiamas prioritetas;

13.  reiškia pasipiktinimą dėl padarytų sunkių vaikų teisių pažeidimų ir didelio smurto prieš vaikus Malyje, įskaitant tinkamai dokumentais pagrįstą vaikų karių verbavimą ir naudojimą visose šalies šiaurėje veikiančiose ginkluotose grupuotėse, taip pat vyriausybės pajėgose; pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamai lėšų vaikų karių demobilizacijos ir reabilitacijos uždaviniams įgyvendinti; šiuo klausimu palankiai vertina rengiamą Malio vyriausybės ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl vaikų karių, įtrauktų į ginkluotas grupuotes, perdavimo JTO atstovams projektą ir pritaria UNICEF veiksmams, kuriais siekiama šiuos vaikus reintegruoti į visuomenę; reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausios JT ataskaitos dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, kurioje pabrėžiama, kaip dėl Malio konflikto pobūdžio ir taktikos vaikams atsirado precedento neturinčių grėsmių, išvadų; griežčiausiai smerkia vaikų žudymą ir žalojimą, žaginimą ir seksualinį smurtą prieš juos, priverstines santuokas, grobimus, mokyklų bei ligoninių užpuolimus ir mergaičių galimybių siekti išsilavinimo suvaržymą, vykusius Malio konflikto metu; pažymi, kad dauguma mokyklų šiaurinėje dalyje tebėra uždarytos, ir primygtinai ragina nedelsiant imtis veiksmų, kad jas būtų galima vėl atidaryti; atkreipia dėmesį į tai, kad vaikai, gimę po išprievartavimo Malio šiaurinėje dalyje, yra paliekami, kaip į nerimą keliančią tendenciją, kurią būtina kuo skubiau spręsti; be to, reiškia didelį susirūpinimą dėl pranešimų apie kartu su suaugusiais sulaikomus vaikus ir apie be tinkamos apsaugos vykdomas apklausas; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina JT Saugumo Tarybos siekį nuo ginkluoto konflikto nukentėjusioms moterims ir vaikams užtikrinti specialią apsaugą;

14.  ragina visas Sahelio valstybes įsipareigoti vykdyti prevencijos ir apsaugos politiką, kad ginkluotos grupuotės vaikų neužverbuotų jėga; ragina šias valstybes vaikų nesamdyti į reguliariąją kariuomenę ir smerkia visus, kurie atsakingi už šį karo nusikaltimą;

15.  apgailestauja dėl mėginimų sunaikinti vertingą Šiaurės Malio kultūros paveldą, kai ginkluotos grupuotės sugriovė senovines sufitų šventyklas ir kitus saugomus Timbuktu bei Gao paminklus, įskaitant maždaug 4 200 senovinių rankraščių, etnines dogonų apeigų kaukes ir kultūros namus (togūnus) Douentzoje ir bibliotekas Kidalyje bei kitose vietovėse; mano, kad kultūros išniekinimas šiauriniame Malyje yra karo nusikaltimas; pritaria UNESCO Malio kultūros paveldo atkūrimo ir senovės rankraščių išsaugojimo veiksmų planui ir ragina ES jį paremti;

16.  palankiai vertina 2013 m. sausio 11 d. pradėtą Prancūzijos karinę operaciją „SERVAL“ ir pagal ją prisiimtą įsipareigojimą užtikrinti Malio suverenitetą, vienybę ir teritorinį vientisumą kaip pirmąjį žingsnį Malio atkūrimo ir demokratizavimo linkme; be to, palankiai vertina 2013 m. balandžio 25 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2100, jos tvirtą žmogaus teisėms skirtą kryptį ir nurodymą, remiantis JT integruotos daugialypės stabilizavimo misijos Malyje (MINUSMA) įgaliojimais, stebėti, padėti tirti ir pranešti Saugumo Tarybai apie bet kokius piktnaudžiavimus arba pažeidimus žmogaus teisių srityje, taip pat apie tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; pritaria tam, kad žmogaus teisių mokymo aspektas įtrauktas į Europos Sąjungos mokymo misiją (angl. EUTM) Malyje;

17.  remia tarptautinę paramos misiją Malyje ir 2013 m. liepos 1 d. ją pakeitusią Jungtinių Tautų misiją padėčiai Malyje stabilizuoti (MINUSMA), taip pat misiją EUCAP Sahel; su pasitenkinimu priima Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pasiūlymą, pateiktą 2013 m. birželio 14 d., pagal kurį siekiama „integruotos Jungtinių Tautų strategijos Sahelio klausimu“, kuri turėtų apimti visus krizės įveikimo aspektus: valdymo gerinimą, kovą su nusikalstamumu (prekyba narkotikais, žmonėmis, ginklais ir cigaretėmis, pinigų plovimu) ir terorizmu, humanitarinę pagalbą; ypač palankiai vertina šios strategijos tikslus, pagal kuriuos numatyta veiksmingai ir įtraukiai sustiprinti valdymą visame regione, taip pat integruoti humanitarinius bei plėtros planus ir intervencijas siekiant užtikrinti ilgalaikį atsparumą;

18.  palankiai vertina svarbų Afrikos vadovaujamos tarptautinės paramos misijos Malyje (AFISMA), kuria remiantis buvo sukurta MINUSMA, vaidmenį; be to, palankiai vertina svarbų Afrikos šalių kontingentą MINUSMA misijoje ir ypač AS sprendimą su šia misija siųsti žmogaus teisių stebėtojus; tikisi, kad abu šie elementai toliau bus Afrikoje vykdomų operacijų standartinis bruožas; palankiai vertina tai, kad Malio institucijos ir ginkluotos grupuotės preliminariame taikos susitarime įsipareigojo sudaryti geresnes sąlygas dislokuoti stebėtojus; palankiai vertina stebėtojų atvykimą į Gao ir Timbuktu ir tikisi, kad netrukus bus galima siųsti stebėtojus ir į Kindalį, nes šiaurėje svarbu ištirti visoms Malio konflikto pusėms mestus kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais; be to, palankiai vertina Komisijos teikiamą paramą šiems stebėtojams ir pritaria jos siekiui parengti ir dislokuoti papildomus vietos ir regionų pilietinės visuomenės stebėtojus pasitelkiant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę; primygtinai ragina ES pasimokyti iš šios patirties ir remiantis Malio nacionalinės ir vietos pilietinės visuomenės veikėjais ištirti būdus, tinkamus parengtų ekspertų grupių turėjimui užtikrinti, kad šiuos ekspertus skubiais atvejais būtų galima greitai dislokuoti vietoje, jog prireikus jie galėtų suteikti informaciją asmenims, priimantiems ES politinius sprendimus;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad būtina skubiai užtikrinti geresnį tarptautinių žmogaus teisių ir humanitarinės teisės normų laikymąsi per ginkluotus konfliktus; ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pasimokyti iš tragiškų Malio įvykių ir kitų pastarojo meto konfliktų, kad būtų galima persvarstyti ES gaires dėl Tarptautinės humanitarinės teisės (THT), siekti jas veiksmingiau įgyvendinti ir palaikyti besitęsiančią Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Šveicarijos vyriausybės iniciatyvą pertvarkyti dabartinę tarptautinę valdymo struktūrą atsižvelgiant į THT;

20.  palankiai vertina 2013 m. gegužės 15 d. vykusios tarptautinės donorų konferencijos „Kartu vardan naujojo Malio“ išvadas; pabrėžia, kad paramos teikėjai įsipareigojo per kitus dvejus metus Maliui skirti 3,25 mlrd. EUR, o ES – didžiausią 520 mln. EUR sumą; giria šalies vyriausybės parengtą Malio tvaraus atkūrimo planą (PRED); palankiai vertina tai, kad itin daug dėmesio skiriama viešųjų ir gavybos pramonės sąskaitų skaidrumui užtikrinti; pritaria Malio vyriausybės patvirtintam įstatymo dėl kovos su neteisėtu praturtėjimu projektui ir pabrėžia, kaip svarbu vykdyti donorų konferencijoje prisiimtą įsipareigojimą atidžiai stebėti sisteminį šio įstatymo taikymą nuo jo priėmimo dienos; apgailestauja, kad šios konferencijos išvados neatspindėjo paskelbto ES įsipareigojimo pereiti prie teisėmis grindžiamo požiūrio į vystomąjį bendradarbiavimą; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius įgyvendinti abipusius įsipareigojimus kaip dalį tolesnių veiksmingų ir suderintų priemonių, kurių imamasi po konferencijos; pakartoja, kad pagalbą būtina susieti su institucijų reformomis ir pastebima socialine ir politine raida; taip pat giria konstruktyvų regiono veikėjų dalyvavimą; atsižvelgdamas į visuotinai paplitusią Malio institucijų korupciją, ragina suteikti visas reikiamas garantijas ir vykdyti būtiną kontrolę, kad panaudojant išmokėtas sumas būtų galima veiksmingai ir kuo greičiau padėti Malio gyventojams;

21.  pakartoja, kad sudarant bet kokį susitarimą su trečiosiomis šalimis, įskaitant Sahelio regiono šalis, ES nuostata dėl žmogaus teisių yra labai svarbi; mano, kad ši nuostata yra viena iš veiksmingiausių ES priemonių, galinčių ne tik padėti paskatinti tvarų mažiausiai išsivysčiusių šalių vystymąsi, bet ir užtikrinti tinkamą pagarbą žmogaus teisėms ir jų apsaugą šiose šalyse;

22.  mano, kad, siekiant ilgalaikės taikos ir stabilumo Malyje, būtina kovoti su nebaudžiamumu, nukentėjusiesiems atlyginti patirtą žalą ir, nepaisant nusikaltusiųjų ryšių ir statuso, atsakomybėn patraukti visus kaltus asmenis, atsakingus už rimtus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant smurtą dėl lyties, naudojamą kilus konfliktams, kuris pažeidžia moterų orumą; todėl palankiai vertina Malio vyriausybės perduotą informaciją apie padėtį Tarptautiniam baudžiamajam teismui ir tai, kad Teismo kaltintojas pradėjo oficialų tyrimą, taip pat preliminaraus taikos susitarimo 18 straipsnyje Malio vyriausybės ir maištininkų grupių išreikštą ketinimą įsteigti Tarptautinę tyrimo komisiją galimiems karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir kitiems sunkiems žmogaus teisių pažeidimams bei tarptautinės ir humanitarinės teisės pažeidimams visoje Malio teritorijoje tirti; ragina ES ir kitus tarptautinius Malio partnerius taikos derybose nebaudžiamumo klausimui teikti prioritetą, padėti vyriausybei nustatyti ir nubausti nusikaltimų vykdytojus ir įgyvendinti preliminaraus taikos susitarimo nuostatas, taip pat užtikrinti, kad seksualinio smurto nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; pakartoja, kad tai turėtų apimti visų šalių padarytus nusikaltimus ir įvykdytus žiaurumus;

23.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. kovo 6 d. Malio vyriausybė įsteigė Nacionalinę dialogo ir taikinimo komisiją, kuriai įgaliojimai suteikti dvejiems metams; pabrėžia, kad ši nacionalinė komisija turi būti kuo platesniu mastu reprezentatyvi ir kad svarbu, jog ji per kuo trumpesnį laiką pasiektų konkrečių veiklos rezultatų; todėl ypač džiaugiasi pliuralistine minėtos nacionalinės komisijos sudėtimi, ir tai matyti iš jos pirmininko pavaduotojų, kurių paskyrimas yra įsipareigojimo užtikrinti įtrauktį ir pliuralizmą politiniame procese ženklas; pažymi, kad šiai nacionalinei komisijai pavesta užduotis dokumentais pagrįsti nuo konflikto pradžios padarytus žmogaus teisių pažeidimus; taip pat ragina šią komisiją išnagrinėti problemas, dėl kurių kilo Malio krizė, atvirai ir išsamiai ištirti kaltinimus piktnaudžiavimu ir tuaregų bendruomenių diskriminacija nuo Malio nepriklausomybės atgavimo ir pateikti rekomendacijas, kaip būtų galima gerokai pagerinti esamą padėtį; be to, palankiai vertina tai, kad Malio vyriausybė pasiuntinį, kad šis tęstų dialogą su ginkluotomis grupuotėmis šalies šiaurinėje dalyje; todėl nuoširdžiai tikisi, kad po rinkimų Malyje susiklosčiusiomis aplinkybėmis bus galima lengviau skatinti bendruomenių dialogą ir pasitikėjimą, nes tai yra būtina taikos ir stabilumo sąlyga, ir kad visos Malio bendruomenės įsipareigos šviesti vaikus tarpusavio tolerancijos ir pagarbos klausimais; ragina ES ir jos tarptautinės bendrijos partnerius visapusiškai remti šį nacionalinio susitaikymo ir įtraukaus dialogo procesą;

24.  pabrėžia, kad dėl įvairių Sahelio zonoje vykstančių konfliktų daugiau gyventojų persikėlė regiono valstybių viduje, taip pat padidėjo pabėgėlių skaičius; reiškia didelį susirūpinimą dėl daugialypių pabėgėlių krizių ir pabėgėlių bei daugybės su Malio krize nesusijusių asmenų padėties šiame regione; ypač atkreipia dėmesį į tūkstančius Darfūro pabėgėlių Rytų Čade ir į iš Darfūro grįžtančius Čado asmenis, kuriems trūksta švaraus vandens, tinkamo būsto ir sveikatos priežiūros paslaugų, ir pažymi, kad dėl pusiau sausringo klimato kyla didėjančios konkurencijos su priimančiosios šalies gyventojais dėl išteklių pavojus, taigi ir susiklosto daugiau galimybių nestabilumui atsirasti; be to, atkreipia dėmesį į keblią kelių tūkstančių pabėgėlių iš Centrinės Afrikos Respublikos, atvykusių į pietinę Čado dalį, kur dėl potvynių kyla grėsmė namams ir žemės ūkiui, padėtį; todėl pakartoja Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro raginimą didinti stovyklas saugančioms Čado saugumo pajėgoms skiriamą finansinę ir logistinę paramą, visų pirma atsižvelgiant į pranešimus apie išpuolius prieš humanitarinės paskirties padalinius; dar didesnį susirūpinimą reiškia dėl asmenų Nigeryje, bėgančių nuo pastarojo meto kovų Šiaurės Nigerijoje; ragina tarptautinę bendruomenę prireikus apskritai didinti Sahelio pabėgėlių stovykloms skiriamos pagalbos dalį ir padėti išvengti kitų šio regiono pabėgėliams gresiančių humanitarinių krizių; ragina koordinuoti ES, Sahelio regiono šalių, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro, Afrikos Sąjungos ir VAVEB vykdomą politiką pabėgėlių klausimu, suteikiant galimybes priimti pabėgėlius, užtikrinant žmogiškąjį saugumą pažeidžiamiausių pabėgėlių grupių asmenims ir numatant jų savarankiškumo skatinimo programas; ragina priimančiąsias valstybes bendradarbiauti su JT ir kitais veikėjais, siekiant, visų pirma, sudaryti palankesnes sąlygas gauti būstą, sanitarines paslaugas, sveikatos priežiūros paslaugas, vandens ir maisto bei švietimo paslaugas ir apsaugoti rizikos grupei priskiriamus vaikus; primena, kad jiems ne tik turi būti suteikiamas prieglobstis ir apsauga, bet ir stengiamasi didinti pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų ekonominį saugumą ir stiprinti jų ryšius su šeimomis, nuo kurių tapo atskirti, taip pat pagerinti su pabėgėliais susijusios dokumentacijos tvarkymą, kad šie asmenys galėtų grįžti į savo kilmės vietą, jei tik bus galima;

25.  ragina valstybių, vietos ir regionų valdžios institucijas parengti politiką pabėgėlių, perkeltų asmenų ir pažeidžiamiausių asmenų grupių žmogiškojo saugumo klausimais siekiant kovoti su terorizmu, smurtu prieš moteris, išnaudojimu, taip pat neteisėta prekyba narkotikais, ginklais ir prekėmis bei prekyba žmonėmis;

Vyriausybės, teismo ir saugumo institucijų atsakomybė ir reforma

26.  mano, kad dabartinių žmogaus teisių problemų Sahelio regione negalima atskirti nuo bendrosios valdymo krizės, apimančios plačiai paplitusią korupciją valstybės tarnyboje, menką pagrindinių paslaugų teikimą, prastą socialinių ir ekonominių teisių įgyvendinimą, ypač milžiniškuose ir dažnai retai apgyvendintuose Sacharos plotuose, didelius sunkumus palaikant teisinę valstybę ir išlaikant veiksmingą sienų kontrolę; apgailestauja, kad dėl minėtų priežasčių daroma žala regiono institucijoms ir politinės sistemos teisėtumui; baiminasi dėl tolesnio konflikto arba neramumų ateityje grėsmės, jei šie klausimai nebus deramai išspręsti; primena, kad gyventojų galimybės naudotis savo gamtos ištekliais ir švietimo, sveikatos priežiūros bei viešosiomis paslaugomis yra pagrindinės teisės, kurios turi būti veiksmingai įgyvendinamos siekiant tvariai išspręsti nestabilumo šiame regione klausimą;

27.  labai susirūpinęs pažymi šių veiksnių įtaką stiprėjančiam šiame regione tarptautiniam organizuoto nusikalstamumo ir teroristų tinklui; pabrėžia rimtas grėsmes, kurias jie kelia žmogaus teisėms, regiono stabilumui, valstybės valdymui, teisinei valstybei, taigi ir vystymosi ateities galimybėms, taip pat poreikį kovoti su tokiomis grėsmėmis Sahelio regiono gyventojų labui; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl neteisėtos prekybos „magistralių“, nuo Vakarų Afrikos pakrantės einančių iš vakarų į rytus ir iš pietų į šiaurę, kuriomis, pasinaudojant skylėtomis sienomis, lengviau gabenami šaunamieji ginklai, narkotikai, cigaretės, nafta, padirbti vaistai ir žmonės; atkreipia dėmesį į tokių veiksmų įtaką platesniam regionui, taip pat Europos Sąjungai, į kuriuos keliauja didžioji dalis neteisėto srauto; atkreipia dėmesį į JT Generalinio Sekretoriaus neseniai paskelbtą ataskaitą dėl Sahelio regiono, kurioje padaryta išvada, kad istoriniai prekybos keliai visame Sahelio regione yra labiausiai neapsaugoti nuo teroristų ir nusikaltėlių tinklų; palankiai vertina Sahelio regiono valstybių pastangas kovoti su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu, ypač prekybos sunkiąja ginkluote srityje, ir todėl ragina jas intensyviau vykdyti regionų koordinavimą ir bendradarbiavimą ir labiau stengtis užtikrinti bendrų sausumos sienų saugumą, įtraukiant į šią užduotį Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją (VAVEB); be to, ragina šias valstybes kartu su JT ir kitais tarptautiniais veikėjais bei partneriais parengti išsamią kovos su neteisėta prekyba strategiją, kuri apimtų duomenų rinkimą ir analizavimą, prekeivių traukimą baudžiamojon atsakomybėn ir baudimą, ir priemones, skirtas visų prekybos žmonėmis aukų, daugiausia – moterų ir mergaičių, reabilitacijai ir socialinei integracijai užtikrinti; primygtinai ragina Sahelio regiono šalių vadovus bendradarbiauti stiprinant teisėsaugos sistemas, siekiant panaikinti visų rūšių neteisėtą prekybą, ypač prekybą žmonėmis, kurios aukomis tampa nemažai jauniausių ir skurdžiausių regiono moterų;

28.  pažymi, jog dėl lengvųjų ginklų, platinamų iš Libijos, ir dėl liekamųjų padėties toje šalyje padarinių, esama pavojaus, kad padėtis Sahelyje bus ir toliau destabilizuojama; pabrėžia, kad dėl nestabilumo ir prasto valdymo Libijoje stiprėja regioninė prekyba ginklais, šaulių ir lengvųjų ginklų (angl. SALW) platinimas, prekyba narkotikais ir neteisėta prekyba;

29.  smerkia šiame regione dažnėjančius žmonių grobimo ir įkaitų ėmimo atvejus, kurie labai pelningi kriminalinėms ir teroristų grupuotėms; palankiai vertina JT Žmogaus teisių tarybos patariamosios grupės darbą dėl teroristų įkaitų grobimo įtakos žmogaus teisėms; ragina siekti daug glaudesnio Sahelio regiono valstybių ir tokių svarbiausių regiono valstybių kaip Alžyras, Libija, Marokas ir Sudanas vyriausybių bendradarbiavimo, taip pat bendradarbiauti su ES ir kitomis viršvalstybinio lygmens institucijomis, kad politinės, saugumo ir teisminės institucijos užtikrintų veiksmingą ir koordinuotą atsaką į šias problemas;

30.  primena, kad teroristų grupuočių veikla neturi sienų, kad prie šios veiklos prisideda įvairios organizacijos; pabrėžia, kad grupuotė „Boko Haram“ plačiai įsitvirtinusi Nigerijoje ir kelia grėsmę stabilumui Nigeryje ir kad grupuotei AQIM vadovauja trys alžyriečiai (Abou Zeid, Yahya Abou Al-Hammam ir Mokhtar Belmokhtar) ir ši grupuotė stengiasi destabilizuoti padėtį Alžyro pietinėje dalyje; palankiai vertina Europos Sąjungos pasienio pagalbos misiją (angl. EUBAM) Libijoje, kurios tikslas – užtikrinti Libijos sienų saugumą; todėl ragina Sahelio valstybes koordinuoti pastangas siekiant užtikrinti viso regiono saugumą, pradedant sienų saugumu, ir intensyviau bendradarbiauti su visomis susijusiomis valstybėmis, taip pat Alžyru, Nigerija, Maroku ir Libija, kovojant su terorizmu; ragina ES, AS, VAVEB ir tarptautinę bendriją teikti visą paramą techniniais, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais, kurios reikės Sahelio valstybėms;

31.  įspėja dėl jaučiamo ekstremizmo išplitimo Arabų pavasario valstybėse – Tunise, Egipte ir Libijoje – ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį vadovauti bendradarbiavimo su šių valstybių vyriausybėmis, institucijomis ir pilietinės visuomenės organizacijomis procesui taip, kad būtų remiami tikro perėjimo prie demokratijos procesai, kartu siekiant užtikrinti į konfliktus linkusių kaimyninių regionų, visų pirma Sahelio, stabilizavimą;

32.  ragina Sahelio valstybes intensyviai bendradarbiauti su Senegalu, Bisau Gvinėja ir Gana – šios šalys yra tranzito uostai, į Europą vežant Lotynų Amerikos nusikalstamų grupuočių platinamus narkotikus; ragina Europos Sąjungą remti Sahelio valstybių kovą su šia prekyba narkotikais;

33.  todėl mano, jog labai svarbu skatinti institucijų, atsakingų už teismų, saugumo ir pagrindinių paslaugų teikimą Sahelio šalyse, reformą, kad būtų lengviau atkurti teisinę valstybę ir kad būtų sukurtos geresnės sąlygos perėjimui prie demokratijos, žmogaus teisėms, tvariam vystymuisi ir institucijų teisėtumui; ragina Sahelio regiono vyriausybes tęsti decentralizavimo procesą, kad daugiau įgaliojimų ir išteklių būtų perduota vietos valdžios institucijoms ir būtų sutvirtintos jų galios, teisėtumas bei atskaitomybė; ypač pabrėžia, kad našumui ir skaidrumui skatinti svarbios aiškios atskaitomybės struktūros, taip pat ragina ES bendradarbiauti su vietos valdžios institucijomis, kad būtų sustiprinti pilietinės kontrolės ir priežiūros mechanizmai; taip pat stiprinti kovos su korupcija iniciatyvas; be to, atkreipia dėmesį į būtinybę padėti stiprinti vidaus ir išorės priežiūrą, taip pat teisėsaugos pareigūnų, teismų sistemos narių ir teismų valdininkų sąžiningumo kontrolės mechanizmus, kaip nurodyta naujojoje integruotoje JT strategijoje Sahelio regionui;

34.  nurodo, kad Malyje pirmiausia būtina užtikrinti tinkamus Teisingumo ministerijos žmogiškuosius ir finansinius išteklius, taip pat profesinį jos darbuotojų mokymą; primygtinai ragina Sahelio valstybių vyriausybes laikytis teismų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, kurie yra pagrindinis demokratijos ir teisinės valstybės garantas; prašo Sahelio valstybių toliau stengtis gerinti teisėjų mokymą; ragina Europos Sąjungą remti NVO projektus, pagal kuriuos gerinamos teismų darbuotojų žinios apie žmogaus teises; be to, ragina Malio valdžios institucijas patraukti baudžiamojon atsakomybėn su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu susijusius pareigūnus, nes tai yra esminė pasitikėjimo atkūrimo ir būsimo nestabilumo galimybių mažinimo priemonė; pažymi, kad dėl organizuoto nusikalstamumo atsiranda visuotinė korupcija visose valstybės veiklos srityse; todėl ragina Sahelio valstybes griežtai pasmerkti bet kokios formos korupciją;

35.  palankiai vertina tai, kad naujojoje integruotoje JT strategijoje Sahelio regionui itin daug dėmesio skiriama būtinybei apibrėžti ir remti tiesos paieškos procesus, nacionalines konsultacijas dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo, teismų atskaitomybės mechanizmus ir žalos atlyginimo programas, taip pat ir seksualinio smurto aukoms; ragina ES bendradarbiauti su atitinkamomis JT agentūromis, siekiant padėti Sahelio regiono valstybių vyriausybėms įgyvendinti šias reformas;

36.  pritaria Senegalo ir AS susitarimui įsteigti specialų tribunolą, siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn buvusį Čado prezidentą Hissène Habré už karo nusikaltimus, kankinimus ir nusikaltimus žmoniškumui, taip pat Senegalo ir Čado vyriausybių susitarimui leisti Senegalo teisėjams Čade vykdyti tyrimus; itin skatina įvairių regiono šalių politikos formuotojus, taip pat visas valdžios institucijas konkrečiai apibrėžti ir greitai įgyvendinti tikslą nutraukti įsigalėjusį asmenų nebaudžiamumą už įtariamus karo nusikaltimus ir žmonių teisių pažeidimus Čade bei kitose šio regiono dalyse; šiuo požiūriu pažymi, kad Čadas tebėra vienintelė Sahelio regiono valstybė, nepasirašiusi Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartijos protokolo dėl Afrikos žmogaus ir tautų teisių teismo įsteigimo; ragina Čadą pasirašyti šį protokolą ir taip duoti aiškų ženklą, kad jis yra įsipareigojęs bausti už sistemingus žmogaus teisių pažeidimus ir atlyginti žalą nukentėjusiesiems; be to, apgailestauja dėl neseniai Burkina Fase priimto įstatymo, pagal kurį valstybės vadovams suteikiama amnestija; baiminasi, kad šis įstatymas gali būti klaidingas ženklas šio regiono žmogaus teisių pažeidėjams ir kad jis prieštarauja kovos su nebaudžiamumu dvasiai;

37.  palankiai vertina tai, kad taikiai išspręstas Nigerio ir Burkina Faso ginčas dėl sienos – šios šalys kreipėsi į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kuris 2013 m. balandžio 16 d. priėmė sprendimą, ir ragina regiono valstybes sekti šiuo pavyzdžiu;

38.  ragina Sahelio valstybes bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), kad jis galėtų laisvai ir visiškai objektyviai atlikti tyrimus; ragina valstybes, kurios yra bylos šalys, vykdyti TBT išduotus tarptautinius arešto orderius ir, kaip dera, skubiai įgyvendinti jo sprendimus; siūlo JTO padėti Sahelio valstybėms steigti nešališkas ir nepriklausomas teismines institucijas, atsakingas už tarptautinių nusikaltimų vykdytojų bylų teisminį nagrinėjimą, panašias į specialųjį Siera Leonės teismą; pažymi, kad Mauritanija yra vienintelė Sahelio regiono valstybė ir viena iš nedaugelio Afrikos šalių, neprisijungusių prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto; ragina Mauritaniją tai padaryti ir taip duoti aiškų ženklą, kad ji nepritaria nebaudžiamumo praktikai; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kaip svarbu plėtoti ES politiką pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimais, kaip nurodyta ES veiksmų plane žmogaus teisių srityje;

39.  ragina visas šio regiono valstybes greitai reaguoti į nuolat pateikiamą informaciją apie įtariamus savavališkus suėmimus, netinkamą elgesį ir smurtą, nors teisės aktais tokia veikla draudžiama; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl pranešimų apie kankinimus sulaikymo centruose, savavališką tūkstančių migrantų suėmimą Mauritanijoje ir apie valdžios institucijų atsisakymą praėjus dvejiems metams pranešti kalinių šeimoms apie tam tikrų kalinių buvimo vietą; taip pat nerimauja dėl pranešimų iš Čado apie masinį netinkamą elgesį atliekant sulaikymo procedūras, sulaikymą be teismo ir apie šimtus priverstinio iškeldinimo atvejų Ndžamenoje, be to, apie priverstinius kalinių dingimus; primena, kad priverstiniai dingimai pagal Romos statutą laikomi karo nusikaltimu; yra susirūpinęs dėl pranešimų apie itin prastas sąlygas tam tikruose šio regiono kalėjimuose, ypač Čade ir Malyje, kur trūksta pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų ir labai kenčia tų įstaigų kaliniai; ragina valstybes gerinti kalinių gyvenimo sąlygas, ypač užtikrinti pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip nepilnamečiai ir moterys, saugumą; be to, atkreipia dėmesį į neseniai Malio teisminės valdžios paskirtas mirties bausmes už nusikaltimus, be kita ko, už plėšimą, dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje ir neteisėtą šaunamųjų ginklų laikymą;

Piliečių laisvės ir demokratinis valdymas

40.  pabrėžia, kad dėl būtinybės užtikrinti saugumą dabartiniame Malio konflikte neturėtų sumažėti dėmesys svarbiausiam siekiui visame regione, susijusiam su įtraukiu nacionaliniu dialogu, geru valdymu ir demokratinėmis reformomis, kurie būtini politiniam stabilumui ir tvarumui užtikrinti; pažymi, kad šios problemos neatskiriamos nuo tobulėjimo vystymosi ir žmogaus teisių srityse; primygtinai ragina visas Malio konflikto šalis siekiant šių tikslų būti pavyzdžiu visam likusiam regionui;

41.  remia JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje išdėstytą įsipareigojimą padėti pereinamojo laikotarpio Malio valdžios institucijoms įgyvendinti visiško konstitucinės tvarkos atkūrimo planą, demokratinį valdymą ir nacionalinę vienybę, nes tai svarbiausi viso taikos proceso elementai; mano, kad būtina sukurti sąlygas, kuriomis būtų galima surengti laisvus, teisingus, demokratinius ir tarptautinius standartus atitinkančius rinkimus; pabrėžia, jog būtina įveikti problemas, susijusias su balsavimo organizavimu šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių stovyklose, kad būtų išvengta tolesnės jų politinės atskirties; ragina Malio vyriausybę ir jos tarptautinius partnerius nedelsiant imtis veiksmų šiuo klausimu; palankiai vertina Malio vyriausybės ir tuaregų maištininkų pasirašytą susitarimą, pagal kurį sudaromos sąlygos Malio kariuomenės ir administracijos grįžimui į šalies šiaurę ir pašalinta didžiausia kliūtis, trukdžiusi liepos mėn. surengti prezidento rinkimus; pabrėžia, kad būtina užtikrinti saugų moterų dalyvavimą rinkimų procese;

42.  palankiai vertina tai, kad į Malyje vykusius rinkimus buvo išsiųsta ES rinkimų stebėjimo misija; tačiau primena, jog EIVT turi užtikrinti, kad būtų imamasi tinkamų tolesnių veiksmų rinkimų stebėjimo misijos pateiktoms rekomendacijoms įgyvendinti ir kad jos ilguoju laikotarpiu būtų plačiau įtrauktos į ES politiką; visų pirma mano, kad rinkimų stebėjimo misijos galėtų duoti papildomos naudos organizuojant rinkimus Sahelio regione, nes per jas galima stebėti žmogaus teisių aspektus ir teikti ataskaitas ES delegacijoms, kad pastarosios prireikus imtųsi atitinkamų veiksmų;

43.  ragina Malio vyriausybę ir tarptautinę bendruomenę pasimokyti iš Nigerio demokratinių permainų ir jo konstitucinio proceso 2010–2011 m., ypač dėl plačių konsultacijų su pilietine visuomene ir kitais suinteresuotaisiais subjektais, dėl pastangų skatinti moterų dalyvavimą politikoje keliant savo kandidatūrą ir dėl pilietinės visuomenės partnerių paramos vykdant piliečių rinkimų stebėjimą, rinkėjų švietimą ir įvairią kitą veiklą; pabrėžia nuolatinės paramos Nigeriui svarbą visam Sahelio regionui, norint stiprinti piliečių pasitikėjimą demokratine sistema ir pereiti prie naujos konstitucijos reikalavimo didinti skaidrumą ir kovoti su korupcija gavybos pramonės šakų vadovybėje, be kita ko, viešai skelbiant visas didelės apimties kasybos sutartis ir informaciją apie iš jų gaunamas pajamas;

44.  labai apgailestauja dėl saviraiškos laisvės bei susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimų Sahelyje; reiškia ypatingą susirūpinimą dėl pranešimų Čade apie priekabiavimą prie žurnalistų, politinių oponentų, profesinių sąjungų atstovų, bažnyčios veikėjų ir kitų pilietinės visuomenės aktyvistų bei žmogaus teisių gynėjų, jų bauginimą ir sulaikymą; be to, reiškia susirūpinimą dėl taikių protestuotojų sulaikymo Mauritanijoje ir galimo smurto prieš juos, taip pat dėl galimų mėginimų nutildyti Malio opoziciją, be kita ko, suimant žurnalistus ir politinius oponentus bei cenzūruojant žiniasklaidą; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad Sahelio demokratinės visuomenės gyvenime, ypač rinkimų metu, svarbiausia yra remti žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomą pilietinę visuomenę, įskaitant moterų asociacijas, ir laisvą žiniasklaidą; palankiai vertina teigiamus pokyčius saviraiškos laisvės bei susirinkimų ir asociacijų laisvės srityje kitose šio regiono dalyse ir ragina ES bendradarbiauti su vietos partneriais, siekiant toliau skatinti teigiamus pokyčius; be to, ragina ES skatinti ir padėti rinkti duomenis apie pilietinės visuomenės organizacijas, nes jos yra veiksmingesnės paramos pagrindas; rekomenduoja Europos Sąjungai padėti pilietinės visuomenės organizacijoms ir žmogaus teisių gynėjams strategiškai, taip pat finansiškai, pradedant ilgalaikius mainus, be kita ko, per atitinkamas ES delegacijas;

45.  mano, kad kuriant aktyvią ir įsitraukiančią pilietinę visuomenę, galinčią tinkamai prisidėti prie viso regiono vystymosi, labai svarbu ginti ir skatinti žodžio laisvę; šiuo požiūriu smerkia bet kokius mėginimus cenzūruoti ar bauginti žurnalistus arba žmogaus teisių aktyvistus ir bet kokį tiesioginį ar netiesioginį privačiai ar valstybinei žiniasklaidai daromą spaudimą;

46.  ragina Sahelio valstybes nebevykdyti jokių spaudos ir žiniasklaidos atstovų, žmogaus teisių gynėjų arba opozicijos narių šališkų sulaikymų ir bauginimo kampanijų; ragina Sahelio ir Sacharos regiono valstybes, taip pat Šiaurės Afrikos valstybes, visiškai laikytis pacifistų grupių žodžio ir susibūrimo laisvės principų; ragina teismines institucijas įkalintus opozicijos atstovus teisti laikantis galiojančios teisės ir vykdant teisingą bylos nagrinėjimą; ragina Sahelio valstybes skatinti daugiašališkumą ir sudaryti sąlygas politinėms partijoms, kurios laikosi teisinės valstybės principo, dalyvauti rinkimuose be baimės patirti represijas, taip pat sudaryti sąlygas rinkimuose dalyvauti gyventojams;

Vystymasis, humanitarinė pagalba ir žmogaus teisės

47.  dar kartą tvirtina, kad Sahelio šalyse egzistuoja neatskiriamas ryšys tarp žmogiškojo saugumo ir vystymosi, kaip nustatyta 2011 m. Europos Sąjungos saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategijoje; pabrėžia, kad stabilumas yra svarbus saugumo, ekonomikos, politikos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių srityse, siekiant sėkmingai vykdyti tvarią vystymosi politiką Sahelio regione; tačiau primena, kad siekiant užtikrinti saugumą regione būtina investuoti į paramą vystymuisi, kad gyventojai gautų pakankamai išteklių, kurie padėtų užtikrinti didesnį stabilumą teritorijoje; taip būtų iš esmės išvengta neteisėtos prekybos ir neteisėtų operacijų, vykdomų dėl itin didelio skurdo ir priemonių bei perspektyvų trūkumo;

48.  su deramu rimtumu pažymi ypač didelį ir plintantį skurdą visame Sahelio regione, visų pirma Malyje, Nigeryje, Čade bei Burkina Fase, taip pat Mauritanijoje; pripažįsta žalingą skurdo poveikį galimybėms naudotis žmogaus teisėmis; pažymi, kad skurdas ir nepakankamas vystymasis daro neproporcingai didelį poveikį moterims ir mergaitėms ir reiškia didelį susirūpinimą dėl aukšto motinų ir jaunesnių kaip penkerių metų vaikų mirtingumo šiame regione; atkreipia dėmesį į atvirkštinį ryšį tarp motinų išsilavinimo lygio ir vaikų mirtingumo; todėl primena, jog svarbu skatinti mergaites lankyti mokyklą; pabrėžia JT išvadas dėl mažesnio labiau išsilavinusių motinų mirtingumo ir ragina užtikrinti visuotinį švietimą; atkreipia dėmesį, kad sparčiai augantis gyventojų skaičius, kurio metinis augimo lygis neretai viršija 3 proc., dar labiau apsunkina vyriausybės gebėjimą apsaugoti net vien tik pagrindines ekonomines ir socialines teises; todėl būtina gerinti galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, ypač susijusiomis su lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, sudarant sąlygas naudotis šeimos planavimo paslaugomis;

49.  pabrėžia vystymosi, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir saugumo Sahelio regione sąryšį; pakartoja, kad, plėtojant vystomąjį bendradarbiavimą, paremtą vietos gyventojų dalyvavimu ir žiniomis siekiant vietoje vystymosi tikslų, palaiko žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį ir demokratinį valdymą, remia stiprias, veiksmingas ir nepriklausomas tolesnes įgyvendinimo priemones, įtraukiant parlamentus, kitas išties atstovaujančias institucijas bei vietos ir regionų pilietinę visuomenę nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis; primena ir palaiko ES įsipareigojimus įgyvendinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį į ES vystomąjį bendradarbiavimą, kaip pažymėta ir ES žmogaus teisių strategijoje bei jos veiksmų plane;

50.  primena, kad valstybėms skirtą paramą vystymuisi reikia teikti tik tuomet, jeigu jos nepažeidžia pagrindinių teisių; dar kartą nurodo, jog tam, kad ES paramos vystymuisi lėšos būtų skiriamos veiksmingai, Sąjunga turi būti pajėgi veiksmingai tikrinti, kaip šios lėšos panaudojamos, užtikrindama, kad jos nebūtų panaudojamos ne pagal pirminę paskirtį; dar kartą nurodo, kad siekiant veiksmingai remti žmogaus teises būtina didinti Sąjungos vidaus ir išorės politikos krypčių nuoseklumą, laikantis su vystymusi susijusių ES tikslų;

51.  ragina Europos Komisiją atsižvelgiant į iš anksto nustatytus gyventojų poreikius Sahelio regione naudoti visus vystymąsi remiančius fondus: Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Europos plėtros fondą, vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę, Sahelio „atsparumo“ fondą;

52.  ragina Europos Sąjungą remti visus veiksmus, kurių Sahelio valstybės, NVO ir pilietinė visuomenė imasi siekdamos gerinti galimybes (ypač pažeidžiamiausių gyventojų) naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis; ragina tarptautinius veikėjus toliau kovoti su ŽIV / AIDS, tuberkulioze, maliarija ir meningitu, dėl kurių miršta daug žmonių; pabrėžia, kad reikia parengti ir įgyvendinti sveikatos programas siekiant patobulinti sveikatos sistemas, atsižvelgiant į tai, kad pasaulinė ekonomikos krizė pakenkė pažangai kovos su ŽIV / AIDS, tuberkulioze, maliarija ir kitomis ligomis srityje; primena, kad kai kurie Sahelio gyventojai yra klajokliai ir kad jiems sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų; ragina remti geresnio informavimo ir mokymo sveikatos priežiūros klausimais kampanijas;

53.  smerkia tai, kad dėl biudžeto lėšų mažinimo tokiose srityse kaip aprūpinimas maistu, sveikatos apsauga ir švietimas, kurios yra ypač svarbios siekiant įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, Sahelio regione gilėja aprūpinimo maistu ir humanitarinės krizės; pabrėžia, kad struktūrinės intervencijos į žemės ūkį, aprūpinimą maistu ir mitybą, taip pat konkrečios priemonės, kuriomis kovojama su žemių perėmimo reiškiniu, yra būtinos siekiant skatinti įtraukų ir tvarų augimą ir išvengti daugelį metų Sahelio regione besikartojančių aprūpinimo maistu krizių;

54.  mano, kad politinis nestabilumas Sahelio regione kartu su smarkia sausra, kuri daro įtaka milijonams žmonių, kelia didelį pavojų demokratijai, teisinei valstybei ir pagarbai žmogaus ir socialinėms bei ekonominėms teisėms, o tai neigiamai veikia tinkamą gyventojų pragyvenimą; primena, kad norint užtikrinti valstybių stabilumą, saugumą ir pagarbą pagrindinėms laisvėms būtina laikytis teisinės valstybės, gero valdymo principų ir gerbti žmogaus teises;

55.  ragina vietos ir regionų valdžios institucijas kartu su pilietine visuomene nustatyti veiksmingas Sahelio regiono šalių ir jų sienų saugumo ir žmogaus teisių laikymosi sąlygas, siekiant parengti optimalią vystymosi ir humanitarinės pagalbos politiką;

56.  ragina Sahelio regiono šalių vyriausybes pagrindines krizės priežastis spręsti tvarios ekonomikos plėtros strategija, kuria būtų sprendžiami piliečių politiniai, ekonominiai ir socialiniai nuogąstavimai, pvz., dėl maisto, švietimo, sveikatos priežiūros, užimtumo, gyvenamosios vietos, turto perskirstymo, tinkamo pragyvenimo prieinamumo ir kt.;

57.  pabrėžia būtinybę kovoti su korupcija, kad būtų sustiprintas institucijų teisėtumas ir būtų susidorota su besikaupiančiais vystymosi ir žmogaus teisių sunkumais šiame regione; pažymi, kad dėl įvairių formų korupcijos labai mažėja galimybės gauti pagrindines sveikatos priežiūros ir švietimo paslaugas; be to, pabrėžia laisvos, organizuotos pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos svarbą stebint pažeidimus ir apie juos pranešant;

58.  pažymi, kad Sahelio regione moterys atlieka esminį vaidmenį vystymosi procese, ypač mitybos, aprūpinimo maistu ir maisto gamybos požiūriu, nes moterys yra pagrindiniai žemės ūkyje dirbantys asmenys, tačiau vis dar beveik neturi galimybės įgyti nuosavybės teisių į savo dirbamą žemę; ragina Komisiją pripažinti esminį moterų, kaip smulkių ūkininkių, vaidmenį aprūpinimo maistu srityje ir investuoti į programas, pagal kurias remiamos būtent moterys; primygtinai ragina ES strategijoje taip pat daug dėmesio skirti veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti, kad pažeidžiamiausi gyventojai, ypač kaimo vietovėse, galėtų pasinaudoti žemės ūkio srities mokymo, švietimo apie mitybą, gerą sveikatą ir darbo sąlygas galimybėmis ir tuomet, kai reikia, minimalios socialinės apsaugos sistema; pabrėžia, kad siekiant, jog smulkūs ūkininkai, ypač moterys, galėtų ne tik užsiimti tvariu ūkininkavimu, bet ir didinti savo gamybinį pajėgumą, jiems reikia turėti geresnes sąlygas gauti mikrokreditus, kad jie galėtų investuoti į geresnes sėklas, trąšas ir drėkinimo įrenginius, taip pat būtinas pasėlių apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemones;

59.  pažymi, kad būtina skubiai skirti ES humanitarinę pagalbą siekiant padėti įgyvendinti Tūkstantmečio vystymosi tikslus; pabrėžia, kad, siekiant sumažinti gimdyvių mirtingumą ir užtikrinti galimybę visuotinai naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir šeimos planavimo priemonėmis, svarbu siekti tikslo gerinti motinų sveikatą; pabrėžia, kad svarbu šviesti ir ugdyti sąmoningumą lytinės bei reprodukcinės sveikatos klausimais – tai yra būtina moterų sveikatos gerinimo strategijos dalis;

60.  pastebi, kad esama nerimą keliančių ženklų, kad šiais metais visą Sahelio regioną ištiks smarki maisto ir mitybos krizė, ir ragina Komisiją atitinkamai finansuoti humanitarinę pagalbą šiam regionui;

61.  pabrėžia aktualiausias problemas – badą, sausras, nuolatinį alkį ir nacionalinės vyriausybės nesugebėjimą užtikrinti esminio apsirūpinimo maistu saugumo, – kurios skatina vietos žmonių nusivylimą; dar kartą patvirtina, kad reikia didinti nacionalinės vyriausybės gebėjimą užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą didinant Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR-Sahel) iniciatyvai, kuri taip pat įkūnija regioninį ir visapusišką požiūrį į kovą su pagrindine maisto stygiaus priežastimi, skiriamą finansavimą ir politinę paramą;

62.  ragina Europos Sąjunga, bendradarbiaujant su Sahelio regiono šalimis, parengti prioritetinę vystymosi politiką, pagrįstą žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis paremtu požiūriu, siekiant įveikti maisto krizę ir išspręsti netinkamos mitybos ir bado problemas, ištverti sausras ir kovoti su gaivalinėmis nelaimėmis; ragina Komisiją, atsižvelgiant į šią prioritetinę politiką, veiksmingai naudoti kovai su netinkama mityba skiriamas lėšas (123,5 mln. eurų 2012 m.) siekiant patenkinti nukentėjusių gyventojų poreikius ir remti šių šalių vietos lygmens pajėgumų plėtojimą ir taip užtikrinti tinkamą paramos poveikį;

63.  primena, kad siekiant pasirengti ištverti sausrą Sahelyje ir taip išvengti pasikartojančių maisto krizių ir masiškos humanitarinės pagalbos teikimo kiekvieną kartą, kai pasikartoja sausra, reikia ilgalaikio įsipareigojimo; pabrėžia, kad dėl šio įsipareigojimo vyriausybės, regioninės institucijos, rėmėjai ir finansų institucijos turi kurti tvarią partnerystę pagal Europos Sąjungos pradėtą iniciatyvą „AGIR Sahel“;

64.  itin susirūpinęs pažymi, kad galimybė gauti geriamojo vandens tebėra viso Sahelio regiono problema; pakartoja, kad norint užtikrinti šio regiono vystymąsi daugiausia dėmesio reikėtų skirti šio regiono gyventojų pagrindinių poreikių tenkinimui; pabrėžia, kad didelę ES skiriamos paramos vystymuisi dalį reikia naudoti šiai problemai spręsti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina visas tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekiama mažinti vandens trūkumą Sahelio regione;

65.  pabrėžia, kad reikia ilguoju laikotarpiu taikyti visų asmenų galimybėmis įgyti išsilavinimą paremtą požiūrį siekiant pagerinti Sahelio gyventojų kasdienybę ir remti regiono, kuriame 2040 m. gyvens 150 mln. žmonių, vystymąsi;

66.  ragina Sahelio regiono valstybes ir regioninius subjektus kartu su JT telkti naujus vystymuisi skirtus išteklius; palankiai vertina JT generalinio sekretoriaus specialiojo pasiuntinio Sahelyje pradėtas konsultacijas su Afrikos plėtros banku ir rekomenduoja išplėsti šias konsultacijas įtraukiant Pasaulio banką ir kitas tarptautines finansų įstaigas, siekiant sukurti Sahelio veiksmų fondą; pritaria siūlomai šio fondo integruotai išteklių platformai, pagal kurią bus derinami regionų vystymosi projektai ir konkretūs Sahelio regiono valstybių poreikiai; ragina ES atitinkamai pritaikyti ir koordinuoti savo strategiją;

67.  reiškia susirūpinimą dėl bendros padėties Sahelio regiono urano kasyklose, ypač atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Judėjimo už vienybę ir džihadą Vakarų Afrikoje (MUJAO) įvykdytą išpuolį šiaurės Nigerio miesto Arlito kasykloje; pabrėžia, kad dideli saugumo pažeidimai aplink Nigerį esančiose urano kasyklose galėtų turėti pražūtingų padarinių vietos gyventojams ir regiono stabilumui, ir ragina Nigerio valdžios institucijas ir jų tarptautinius partnerius saugumui skirti itin daug dėmesio; be to, pabrėžia, kad svarbu užtikrinti saugą urano kasyklose; taip pat ragina kasybos įmones užtikrinti, kad uranas būtų kasamas atsakingai, gavus visišką vietos bendruomenių sutikimą ir darant kuo mažesnį žalingą poveikį netoliese gyvenantiems gyventojams ir jų aplinkai;

68.  su deramu rimtumu atkreipia dėmesį į dažnas maisto ir mitybos krizes ir kitas humanitarines nelaimes Sahelio regione bei jų įtaką pačioms pagrindinėms žmogaus teisėms; palankiai vertina aktyvų ES ir jos valstybių narių dalyvavimą sprendžiant humanitarines krizes Sahelyje; pabrėžia, kad spręsti maisto stygiaus problemą svarbu tiek norint sudaryti palankesnes sąlygas taikai, tiek siekiant skatinti žmogaus teises; mano, kad šiuo tikslu reikėtų skatinti vietos gamybą ir nuosavybę, taip pat gerinti skirstymo tinklus ir išteklių mobilumą; pažymi, kad 2012 m. Komisijos suteikta pagalba, susijusi su maisto krizėmis, siekia 338 mln. EUR, iš kurių 174 mln. skirti skubiai humanitarinei pagalbai, ir kad Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD humanitarinei pagalbai skyrė 172 mln. EUR, iš kurių 58 mln. EUR panaudoti Malyje;

69.  ragina Sąjungą toliau plėsti humanitarinės pagalbos teikimo Sahelio regionui veiklą ir šią veiklą vykdyti dar aktyviau, užtikrinti glaudų tarptautinių humanitarinės pagalbos agentūrų, pilietinės visuomenės, vietos ir regionų valdžios institucijų ir vyriausybių bendradarbiavimą, sutelkti reikiamas 10-ojo EPF (660 mln. eurų 2007–2013 m.) ir Sahelio atsparumo didinimo partnerystės (AGIR) fondo (172 mln. eurų 2012 m.) lėšas; teigiamai vertina tai, kad „AGIR-Sahel“ pagal 11-ąjį EPF suteiktas 1,5 mln. EUR biudžetas siekiant padidinti Sahelio regiono valstybių atsparumą;

70.  pabrėžia, kad visos Sahelio regiono šalys privalo parengti pagrindinių socialinių infrastruktūrų ir tinklų (sveikatinimo, medicinos darbuotojų tinklo, transporto, telekomunikacijų) politiką, kad būtų galima nešališkai, visuotinai ir be apribojimų, gerai ir veiksmingai pristatyti humanitarinę pagalbą; tikisi, kad valstybių ir vietos ir regionų valdžios institucijos užtikrins šių tinklų tvarumą ir prieinamumą;

Moterų, vaikų ir mažumų žmogaus teisių padėtis

71.  griežčiausiai smerkia Sahelio regione, ypač Mauritanijoje, tebeegzistuojančią vergiją, kuri dažnai paveldima ir į kurią, kaip pranešama, įtraukta nemenka mažuma gyventojų; pažymi, kad vergija gyvuoja dėl griežtos kastų sistemos ir neišnyksta, nors šalyje ji oficialiai panaikinta 1981 m., o nuo 2007 m. aiškiai laikoma nusikaltimu; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad vergija įtvirtinta institucijų lygmeniu, net ir valstybės tarnybos lygmenyje; be to, atkreipia dėmesį į ypatingą Mauritanijos vyriausybės vengimą pripažinti tebesitęsiančios plačiai paplitusios vergijos egzistavimą, ir į tai, kad iki šiol žinomas vienintelis atvejis, kai teisminiame procese buvo nubaustas vergų savininkas; primygtinai ragina Mauritanijos vyriausybę vykdyti savo nacionalinius ir tarptautinius teisinius įsipareigojimus ir prievoles veiksmingai panaikinti bet kokių formų vergiją ir priimti kovos su vergija teisės aktus, be kita ko, numatant kompensavimo tvarką; be to, primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas nutraukti pilietinės visuomenės aktyvistų, rengiančių kampanijas už vergijos panaikinimą, persekiojimą ir netgi įkalinimą, įskaitant įkalinimą dėl kaltinimų apostaze; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares toliau remti Mauritanijos ir tarptautinių kovos su vergija organizacijų, įskaitant JT specialiojo pranešėjo šiuolaikinių vergijos formų klausimais ir Tarptautinės darbo organizacijos, veiklą;

72.  labai sunerimęs pažymi, kad vergija išlieka ir kitose Sahelio regiono dalyse, nes daug žmonių priverstinai dirba Malyje, Nigeryje ir kitose šalyse; primygtinai ragina atsakingas nacionalines ir tarptautines valdžios institucijas imtis šios srities veiksmų prižiūrint galiojančių teisės aktų, pagal kuriuos vergija draudžiama ir laikoma nusikaltimu, įgyvendinimą, ypač atkreipiant dėmesį į moterų ir mergaičių padėtį ir jų pažeidžiamumą; ragina valdžios institucijas rengti programas, kuriomis siekiama, inter alia, padėti reabilituoti ir reintegruoti aukas, rinkti duomenis ir organizuoti informuotumo didinimo kampanijas, kadangi daugelis vergiją laiko natūralia padėtimi ir ši socialinė hierarchija yra giliai įsitvirtinusi kultūroje; ragina vietos valdžios institucijas rengti strategijas ir programas, kuriomis siekiama integruoti buvusius vergus į visuomenę, užtikrinant jų pragyvenimo lėšas ir sudarant tinkamas sąlygas gauti darbą;

73.  reiškia susirūpinimą dėl pagrindinių vaiko teisių pažeidimų Sahelio regione, ypač dėl smurto ir diskriminacijos lyties pagrindu, plačiai paplitusio vaikų darbo, galimo nepilnamečių sulaikymo suaugusiesiems skirtuose kalėjimuose Mauritanijoje, Malyje ir kitose šio regiono valstybėse ir dėl Čado vaikų kareivių verbavimo į reguliariąją kariuomenę; ragina ES glaudžiai bendradarbiauti su Sahelio regiono valstybių vyriausybėmis siekiant užtikrinti tokios praktikos panaikinimą;

74.  reiškia didelį susirūpinimą dėl įrodymų apie vaikų darbo jėgos naudojimą Malio aukso kasyklose, žemės ūkio, miško darbų ir kituose ekonomikos sektoriuose, kaip pranešama, įdarbinant vaikus nuo šešerių metų amžiaus; pažymi, kad galiojančiuose Sahelio valstybių įstatymuose vaikų darbas draudžiamas; atkreipia dėmesį į ypač pavojingą darbo aukso kasyklose pobūdį; taigi ragina Malio valdžios institucijas įgyvendinti savo 2011 m. birželio mėn. Kovos su vaikų darbu veiksmų plane (PANETEM) numatytus politikos pasiūlymus ir aktyviau skatinti visuotinį švietimą; ragina ES bendradarbiauti su Tarptautine darbo organizacija (TDO) ir kitomis nacionalinėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, kad Malyje būtų visiškai panaikintas vaikų darbas; ragina visas Sahelio valstybes kovoti su vaikų darbu ir skatinti švietimą;

75.  labai sunerimęs pažymi, kad, remiantis nevyriausybinių organizacijų pateikiamais statistiniais duomenimis, Malyje dirba daugiau kaip 3 mln. jaunesnių kaip septyniolikos metų vaikų; apgailestauja dėl tokios padėties, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl jos mažėja švietimo ir raštingumo lygis;

76.  nurodo, kad ES pritaria Kimberley proceso principams, įgyvendina miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT) veiksmų plano programas ir apskritai stengiasi skatinti laikytis pagrindinių tarptautinių standartų socialinės apsaugos, darbo, aplinkos ir įmonių socialinės atsakomybės srityse; ragina ES ir Sahelio valstybes apsvarstyti galimybę vykdyti aukso atsekamumo procesą, panašų į deimantams skirtą Kimberley procesą; pabrėžia, kad Europos bendrovės, turinčios patronuojamąsias bendroves regiono šalyse, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šių pagrindinių standartų ir tarptautinių gairių, susijusių su įmonių socialine atsakomybe; nurodo, kad ES netrukus įgyvendins ataskaitų pagal atskiras šalis rengimo principą;

77.  labai susirūpinęs dėl pranešimų apie vaikų grobimo atvejus Čade, taip pat kitose šio regiono valstybėse, siekiant išpirkos arba parduoti; pažymi, kad vaikai parduodami šalies viduje ir užsienyje priverstiniam darbui, priverstinėms santuokoms ir seksualiniam išnaudojimui; taip pat pažymi, kad tam tikrais atvejais vaikai buvo pagrobti ir parduoti tarptautinėms įvaikinimo agentūroms;

78.  ragina Sahelio valstybes skatinti visus vaikus, berniukus ir mergaites, taip pat klajoklius, siekti išsilavinimo nediskriminuojant dėl rasės, priklausymo kastai ar etninei grupei; ragina Sahelio valstybes remti profesinio mokymo, galimybių siekti aukštojo išsilavinimo ir užimtumo politiką, kad Sahelio regiono jaunimui būtų suteikta ateities perspektyvų ir taip jaunimas būtų atitrauktas nuo teroristų grupuočių; pabrėžia, kad vaikų gyvenimo sąlygos mokyklose turi atitikti būtiniausius higienos, saugos ir orumo kriterijus ir privaloma imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad globėjai su vaikais nesielgtų netinkamai arba neverstų elgetauti;

79.  ragina parengti ir tęsti veiksmingą sveikatos apsaugos ir švietimo politiką, skirtą pažeidžiamiausiems gyventojams, pavyzdžiui, moterims ir vaikams, kad būtų siekiama Tūkstantmečio vystymosi tikslų: užtikrinti visuotinį pradinį ugdymą, pagerinti motinų sveikatą ir sudaryti sąlygas visiems naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, kovoti su ŽIV/AIDS ir visomis užkrečiamomis ligomis; ragina Europos Sąjungą pagal 11-ąjį EPF siekti, kad vykdant veiklą Sahelyje prioritetas būtų teikiamas jaunimui ir būtų vykdoma plataus užmojo politika švietimo srityje; primena moterims ir užimtumui skirtos politikos svarbą;

80.  pripažįsta, kad moterys atlieka svarbų vaidmenį Sahelio stabilizavimo ir vystymosi procese, ir ragina stiprinti jų daromą įtaką konfliktų prevencijos, taikos palaikymo ir atkūrimo srityse, taip pat saugumo, politikos ir ekonomikos vystymosi srityse; ragina vystymosi partnerius skirti finansinę paramą projektams, kuriais siekiama konkrečiai skatinti moterų įgalinimą regione;

81.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad didžiojoje šio regiono dalyje moterys ir mergaitės patiria diskriminaciją, kuri pasireiškia priverstinėmis santuokomis, vaikų santuokomis, seksualiniu išnaudojimu, tinkamo išsilavinimo nesuteikimu, plačiai paplitusiu moterų lyties organų žalojimu, įskaitant infibuliaciją, taip pat tokiais papročiais kaip sororatas arba leviratas, taip pat galimybių mokytis, dirbti darbą su atitinkamomis teisėmis ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas nesuteikimu; ragina diegti žmogaus teisių gynimo ir lyčių lygybės politiką, bendradarbiaujant su visais vietoje veikiančiais vystymusi suinteresuotais subjektais, visų pirma tam, kad būtų gerbiamos moterų teisės, įskaitant lytines ir reprodukcines teises, šios teisės ginamos ir skatinamos, nediskriminuojant dėl rasės, priklausymo kastai, amžiaus, priklausymo etninei ar religinei grupei, šeiminės padėties, kilmės ir asmeniui suteikto arba nesuteikto migranto statuso; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis siekiant užtikrinti, kad įgyvendinant su valdymu ir teisinės valstybės principu susijusias reformas būtų atsižvelgiama į konkrečius moterų poreikius;

82.  ragina Sahelio regiono šalis priimti įstatymus ir konkrečias priemones, kuriais būtų draudžiamas visų rūšių smurtas prieš moteris, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, seksualinį smurtą, seksualinį priekabiavimą ir žalingus tradicinius papročius, pvz., moterų, ypač nepilnamečių mergaičių, lyties organų žalojimą ir priverstines santuokas, ir kuriais būtų nustatytos sankcijos už tokius veiksmus; pabrėžia, kad svarbu apsaugoti nukentėjusiuosius ir teikti specialias paslaugas, kartu kovojant su agresorių nebaudžiamumu ir užtikrinant, kad tokie nusikaltimai būtų ištirti, už juos būtų traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir skiriamos tinkamos bausmės, taip pat užtikrinant, kad visos moterys be jokios diskriminacijos dėl religijos ir (arba) etninių priežasčių turėtų visas galimybes naudotis teisingumo sistema; pabrėžia, kad smurtas artimoje aplinkoje nėra privatus šeimos reikalas ir kad smurto negalima pateisinti giliai kultūroje įsitvirtinusiais papročiais ar religiniais įsitikinimais;

83.  primygtinai ragina Sahelio regiono šalis persvarstyti savo įstatymus, susijusius su moterimis ir nuosavybės teisėmis; pabrėžia, kad moterų nuosavybės teisė į žemę, kurioje jos ūkininkauja ir gyvena, yra svarbi;

84.  primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę skirti daugiau lėšų moterų teisėms skatinti ir daugiau galių joms regione suteikti; teigiamai vertina Afrikos Sąjungos pastangas moterų teisių srityje ir primena didelę Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (VAVEB) svarbą siekiant regiono stabilumo; ragina Sahelio regiono šalis aktyviau bendradarbiauti su NVO, pilietine visuomene, JT ir ES siekiant surengti visuomenės informavimo moterų teisių klausimais kampanijas; ragina ES bendradarbiauti su regioniniais subjektais siekiant skatinti mergaičių švietimą ir remti priemones, kuriomis didinamas moterų finansinis saugumas ir jų galimybės, nes tai labai svarbu norint suteikti moterims didesnes galias socialinėje, politinėje ir ekonominėje srityse; be to, ragina rengiant politiką skirti dėmesio moterų sveikatos priežiūros gerinimui;

85.  taip pat ragina Sahelio regiono šalis užtikrinti, kad visos gimusios mergaitės būtų registruojamos ir vėliau įtraukiamos į pradinio ugdymo sistemos sąrašus;

86.  ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą skatinti daugiau regiono šalių savo teisės aktuose numatyti aiškias nuostatas dėl moterų ir mergaičių teisių ir pirmenybę teikti programoms, kuriomis užtikrinamos šios teisės, ypač galimybė naudotis viešosiomis paslaugomis, įskaitant švietimo srities paslaugas, galimybę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, seksualines ir reprodukcines teises, galimybę gauti saugią paskolą maisto produktams, naudotis žemės ir gamybiniais ištekliais, ypač kaimo vietovėse, taip pat užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir teisingumo sistema siekiant padidinti finansinę moterų nepriklausomybę padedant joms neoficialų darbą pakeisti oficialiu, dalyvauti priimant politinius ir ekonominius sprendimus ir panaikinti visų formų smurtą prieš moteris ir mergaites, įskaitant ankstyvų priverstinių santuokų ir žiauraus moterų lyties organų žalojimo papročio panaikinimą;

87.  ragina ES specialųjį įgaliotinį Sahelyje ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais imtis bendrų veiksmų, kuriais būtų geriau užtikrinamos moterų teisės regione naikinant nebaudžiamumą dėl smurto lyties pagrindu ir dėl visų kitų rūšių smurto, pažeidžiančio moterų orumą; primygtinai ragina Komisiją, EIVT ir valstybes partneres paskelbti moterų teises ir lyčių lygybę dvišalių pagalbos programų prioritetu ir teikti tvarų ir patikimą finansavimą iniciatyvoms, kuriomis siekiama moterims suteikti daugiau galių ir padidinti lyčių lygybę; ypač smerkia smurtą kaip pagrindinę kliūtį, trukdančią moterims naudotis socialine ir ekonomine laisve; pabrėžia, kad vyrų ir moterų lygybės skatinimas turėtų būti laikomas horizontaliuoju klausimu;

88.  palankiai vertina tos pačios lyties santykių teisinį statusą Malyje, Nigeryje, Čade ir Burkina Fase; tačiau apgailestauja dėl to, kad visuomenėje vis dar gaji diskriminacija; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Malyje ir didesniame regione lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų bendruomenės atžvilgiu taikomi įstatymai dėl nepadoraus elgesio viešumoje, taip pat įstatymai, kuriais draudžiama bendrauti siekiant amoralaus tikslo; tikisi, kad tie asmenys, kurie buvo engiami per sukilimą šiaurinėje Malio dalyje, galės iš naujo saugiai integruotis į savo bendruomenę; reiškia didelį susirūpinimą, kad lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) santykiai Mauritanijoje vis dar laikomi nusikaltimu, už kurį vyrams formaliai turi būti skiriama mirties bausmė viešai užmėtant akmenimis; tačiau pažymi, kad nėra dokumentais patvirtintų įrodymų, jog tokia bausmė kada nors buvo taikoma; nepaisant to, ragina Mauritanijos vyriausybę bendradarbiauti su pilietine visuomene, kad būtų pakeisti teisės aktai ir tai padėtų pagerinti LGBT piliečių gyvenimą;

89.  mano, kad siekiant taikos Sahelio regione ir jo vystymosi būtina taikyti teisėmis pagrįstą požiūrį į tuaregų tautos padėtį ir raidą, nuoširdžiai sprendžiant istorinių nuoskaudų klausimą ir atsižvelgiant į tai, kad tuaregų tauta gyvena regionuose, kuriuose gyvena ir kitų gyventojų; palankiai vertina Nigerio veiksmus šioje srityje, bet primygtinai ragina visas šalis, kuriose yra daugiau tuaregų gyventojų, įskaitant Sahelio regionui nepriklausančias šalis, pvz., Alžyrą ir Libiją, dirbti su šios bendruomenės atstovais, kad politiniu ir instituciniu lygmenimis būtų išspręstos nepakankamo vystymosi ir priešiškumo problemos; taip pat atkreipia dėmesį į kultūrų įvairovę Sahelyje; mano, kad reikėtų dar kartą sudaryti galimybę visoms šioms tautoms taikiai sugyventi; skatina regiono vyriausybes visas šias tautas įtraukti į socialinį ir politinį dialogą ir į sprendimų priėmimo procesus;

ES politinės rekomendacijos Sahelio regionui

90.  palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio Sahelyje paskyrimą ir tvirtus jo įgaliojimus žmogaus teisių srityje; tikisi, kad naujasis ES specialusis įgaliotinis glaudžiai bendradarbiaus su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais, Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuratūra, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuru (OHCHR), taip pat su regione veikiančiais žmogaus teisių gynėjais ir stebėtojais ir propaguos pagarbą žmogaus teisėms ir tarptautinei humanitarinei teisei; ragina tinkamai koordinuoti ES specialiojo įgaliotinio Sahelyje ir, visų pirma, ES specialiojo įgaliotinio pietinėms Viduržemio jūros regiono šalims, taip pat ES specialiojo įgaliotinio Afrikos Kyšulyje veiklą, nes Afrikoje kylančios krizės daro didelį poveikį regionams, dažnai turi šalutinį poveikį ir apima geostrateginius aspektus; atsižvelgdamas į tai primygtinai ragina ES pačiai veiksmingą koordinuoti visas savo Afrikoje dedamas pastangas, ypač susijusias su krizių valdymu ir veiksmais po konfliktų, ir ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją tokį koordinavimą užtikrinti;

91.  pabrėžia, kad svarbu vykdyti ES žmogaus teisių politikos įsipareigojimus, įskaitant rekomendacijas dėl vaikų ir ginkluoto konflikto, dėl smurto prieš moteris bei mergaites ir kovos su bet kokia jų diskriminacija, dėl atitikties tarptautinei humanitarinei teisei skatinimo, dėl civilių asmenų apsaugos BSGP misijose ir operacijose, taip pat dėl visa apimančio ES požiūrio politikos įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų padėties, taikos ir saugumo, be kita ko, stebint pokyčius šioje srityje ir teikiant ataskaitas šiais klausimais;

92.  apgailestauja, kad nei 2011 m. kovo 21 d. priimtoje ES saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategijoje, nei 2012 m. kovo 23 d. priimtose Užsienio reikalų tarybos išvadose dėl šios strategijos visiškai neužsiminta apie lyčių lygybės skatinimą, moterų padėtį ar moterų teisių apsaugą;

93.  palankiai vertina strategines ES Sahelio strategijos veiklos gaires, įskaitant paramą geram valdymui ir vidaus konfliktų sprendimui bei jų skatinimą; vis dėlto mano, kad į šią strategiją vis dar nepakankamai įtrauktos žmogaus teisės, teisinės valstybės principas, parama demokratijai, veiksmingas ekonomikos valdymas ir griežtos kovos su korupcija priemonės, kurie turėtų būti pagrindiniai šios strategijos aspektai siekiant remti vystymosi ir saugumo santykį; primygtinai ragina ES institucijas bendradarbiauti artimiausiu metu persvarstant šią strategiją ir įtraukti konkrečius pasiūlymus, kaip būtų galima:

94.  rekomenduoja ES apsvarstyti galimybę Malyje ir kitose šio regiono valstybėse nustatyti didžiausiems žmogaus teisių pažeidėjams taikytinas tikslingas sankcijas – įšaldyti turtą ar taikyti draudimus išduoti vizas arba kitas priemones;

95.  palankiai vertina JT Generalinio Sekretoriaus neseniai paskelbtą padėties Sahelio regione ataskaitą; atkreipia dėmesį į vadinamąjį keturių aspektų požiūrį, kuris būtų integruotos strategijos dalis ir kuriuo būtų siekiama stiprinti valdymą, didinti saugumą, vykdyti humanitarinius reikalavimus ir skatinti vystymąsi; itin palankiai vertina į šią strategiją įtrauktą tvirtą žmogaus teisių aspektą ir ragina ES toliau jį remti; be to, palankiai vertina tai, kad integruotoje JT strategijoje daug dėmesio skiriama dalyvavimo skatinimui, vietos ir regionų valdymo rėmimui, socialinės ir saugumo sanglaudos stiprinimui, ankstyvo įspėjimo apie ateities grėsmes sistemų kūrimui ir ypač nacionalinių ir regioninių žmogaus teisių mechanizmų tobulinimui ar stiprinimui; ragina ES, koordinuojant ir derinant savo veiksmus su JT, taip suderinti panašų visa apimantį požiūrį į tvarumo, saugumo, humanitarines ir vystymosi problemas ir žmogaus teises, kad būtų pripažįstama, jog Sahelio regione kylančios problemos iš esmės yra tarptautinės, tarpvalstybinės ir tarpusavyje susijusios;

96.  pabrėžia, kad ir toliau labai svarbus aktyvesnis ES darbas su Afrikos regiono subjektais, pvz., su AS, VAVEB, Arabų Magribo Sąjunga ir Afrikos regiono žmogaus teisių priemonėmis, kad būtų užtikrinta tvari pažanga vykdant žmogaus teisių ir demokratijos iniciatyvas Sahelyje; ragina kaimynines šalis, pvz., Senegalą, Alžyrą ir Maroką, prisidėti prie vadovavimo ir padėti užtikrinti tikrą dinamišką regiono raidą, kuri padės vystyti regiono ekonomiką ir remti žmogaus teises; pripažįsta, kad pats Sahelio regionas turi surasti ilgalaikius savo problemų sprendimus ir kad juos turi pripažinti šio regiono žmonės; nepaisydamas to, ragina ES toliau vykdyti įsipareigojimą bendradarbiauti su Sahelio regiono partneriais ir naudojantis visomis turimomis tinkamomis priemonėmis jiems padėti gerinti to regiono žmonių gyvenimo kokybę ir stiprinti ryšius su demokratinėmis jo valstybių vyriausybėmis;

Žmogaus teisių aspektai Vakarų Sacharos ir Tindufo stovyklose

97.  atkreipia dėmesį į 2013 m. balandžio mėn. JT generalinio sekretoriaus pranešimą dėl padėties Vakarų Sacharoje, kuriame pabrėžiama, kad labai svarbu išspręsti Vakarų Sacharos konfliktą vykdant platesnę Sahelio regiono strategiją ir kad žmogaus teisių klausimas tebėra svarbus sprendžiant bet kokį konfliktą; pažymi, kad įvairūs konfliktai Sahelyje, ypač teroristų grupuočių veikla, pavyzdžiui, AQIM veikla Malio šiaurinėje dalyje ir Alžyro pietinėje dalyje, gali paskatinti nestabilumo Vakarų Sacharoje ir platesniame regione atsiradimą; be to, atkreipia dėmesį į neigiamą konflikto poveikį regioninei integracijai, kuri turėtų apimti Maroką ir Alžyrą ir galėtų suteikti daug demokratizavimo ir ekonomikos plėtojimo galimybių, kartu didinant žmonių saugumą Sahelyje ir Sacharoje;

98.  dar kartą patvirtina, kad palaiko JT rezoliucijas dėl Vakarų Sacharos; ragina visapusiškai gerbti Sacharos gyventojų žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant asociacijų laisvę, saviraiškos laisvę ir teisę rengti taikias demonstracijas;

99.  pabrėžia, kad žmogaus teisių Vakarų Sacharoje ir Tindufo stovyklose klausimas turi būti sprendžiamas nelaukiant jokių galutinių politinių susitarimų ar išreikšto požiūrio į tokį susitarimą; vis dėlto pakartoja, kad apsisprendimo teisė yra pagrindinė žmogaus teisė, kaip nurodyta JT Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 1 straipsnyje; taip pat primena, kad teritorinis vientisumas – tai tarptautinėje teisėje įtvirtintas principas; be to, primena JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1754 (2007), kurioje šalys primygtinai raginamos pradėti derybas sąžiningai, be išankstinių sąlygų „siekiant teisingo, ilgalaikio ir abipusiškai priimtino politinio sprendimo, kuris užtikrintų Vakarų Sacharos žmonių apsisprendimo teisę“; primygtinai ragina Maroką ir „POLISARIO frontą“ toliau tęsti derybas dėl taikaus konflikto sprendimo ir dar kartą primena, kad Vakarų Sacharos žmonės turi apsisprendimo teisę; pabrėžia Maroke pradėtų įgyvendinti politinių ir demokratinių reformų teikiamas galimybes ir kartu atkreipia dėmesį į tai, kad vykdant šias reformas reikia prisiimti tvirtesnius įpareigojimus gerbti žmogaus teises Vakarų Sacharoje ir jų laikytis; baiminasi, kad 25 metus vilkinamas referendumo surengimas ar bet kokio kitokio abiems pusėms priimtino politinio susitarimo derybų keliu siekimas didina Sacharos gyventojų atitolimą ir smurto galimybę, ypač tarp jaunimo; ragina ES imtis darnesnių veiksmų su Jungtinėmis Tautomis ir remti jų pastangas skatinti šalis atnaujinti tiesiogines derybas, kad konfliktas būtų išspręstas taikiai ir tvariai;

100.  atsižvelgiant į tai, kad politinis Vakarų Sacharos konflikto sprendimas, susitaikymas ir žmogaus teisių padėtis glaudžiai susiję, ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau spręsti Vakarų Sacharos konfliktą – ne tik remti JT derybas, bet ir naudoti įvairias savo išorės politikos priemones (pavyzdžiui, stiprinti policijos ir saugumo pajėgų vykdomą žmogaus teisių stebėseną ir šių pajėgų informuotumą apie jas, remti demokratines reformas, įskaitant decentralizavimą, kovoti su diskriminacija regione), kad būtų skatinamas labai reikalingas konflikto šalių tarpusavio pasitikėjimas;

101.  reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausio JT specialiojo pranešėjo pranešimo dėl kankinimų, nes rasta įrodymų, kad Maroko pareigūnai sulaikydavo asmenis dėl politinių priežasčių, kankino ir žagino sahravių kalinius, grobdavo ir palikdavo protestuotojus dykumoje siekdami juos įbauginti, tyčia ir dažnai taikydavosi į nepriklausomybės šalininkus, taip pat ir jų namuose; taip pat pažymi plačiai paplitusius įtarimus dėl priverstinių dingimų ir nesąžiningų teismų; atkreipia ypatingą dėmesį į Gdeim Iziko protestuotojų stovyklos išardymą 2010 m. lapkričio mėn., kai kilus dideliam smurtiniam konfliktui žuvo trylika asmenų, ir į po to, 2013 m. vasario mėn., vykusį 25 Vakarų Sacharos gyventojų, iš kurių daugelis buvo žinomi žmogaus teisių aktyvistai, teismą; pažymi Maroko atkaklumą siekiant sąžiningų teismų ir deramo proceso, taip pat teigiamas tam tikrų tarptautinių stebėtojų išvadas, tačiau drauge primena JT specialiojo pranešėjo susirūpinimą dėl karo teismo naudojimo, kaltinimų dėl kankinimų ir dėl Maroko valdžios institucijų nesugebėjimo ištirti šiuos kaltinimus; atkreipia dėmesį į tam tikrų NVO ir žmogaus teisių stebėtojų išvadas, susijusias su įtariamais politiniais persekiojimais, įrodymų stoka ir per didelėmis bausmėmis, turint galvoje, kad dvidešimt asmenų nuteista kalėti nuo dvidešimties metų iki gyvos galvos; taigi teigiamai vertina tai, kad Maroko vyriausybė patvirtino Nacionalinės žmogaus teisių tarybos (NŽTT) rekomendaciją ateityje civilių neteisti karo teismuose; ragina Maroko vyriausybę užtikrinti, kad tai būtų įgyvendinta; tuo pat metu apgailestauja, kad šis sprendimas nebus taikomas jau nuteistiems asmenims; be to, ragina Maroko vyriausybę įgyvendinti visas JT ir NŽTT ataskaitose pateikiamas rekomendacijas ir toliau kurti žmogaus teisių kultūrą; taigi ragina Maroko valdžios institucijas nedelsiant išlaisvinti visus Vakarų Sacharos politinius kalinius, bendradarbiauti su pilietine visuomene ir kitais subjektais, kad būtų užtikrintas teismo procesų skaidrumas ir sąžiningumas, ištirti bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn saugumo pareigūnus, kurie įtariami savavališkais sulaikymais, kankinimais ir kitokiu piktnaudžiavimu įgaliojimais;

102.  smerkia žmogaus teisių pažeidimus, tarp kurių daugiausia pasitaiko priekabiavimas ir seksualinis smurtas, nuo kurių kenčia Vakarų Sacharos moterys;

103.  primena neoficialiai paskelbtoje 2006 m. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje pateiktą susirūpinimą dėl žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvės apribojimų Vakarų Sacharoje; atkreipia dėmesį, kad Marokas tvirtina, jog leidžia sėdimas demonstracijas ir kitokių formų protestus; apgailestauja dėl akivaizdaus Maroko institucijų trukdymo nepriklausomybę remiančioms NVO veikti, neleidžiant jų teisėtai registruoti ir pripažinti – o tai būtina, kad jie galėtų veiksmingai ginti savo bendruomenes; smerkia dažnai griežtas bausmes už Maroko teritorinio vientisumo pažeidimą – toks teisės aktų straipsnis, kaip pranešama, naudojamas prieš Vakarų Sacharos gyventojus, taikiai pasisakančius už nepriklausomybę; primena JT nepriklausomos ekspertės kultūros teisių klausimais išvadas, kad Maroko valdžios institucijos draudžia tam tikrus sahravių kultūros aspektus; kartoja JT nepriklausomos ekspertės raginimą panaikinti tokias priemones ir skatinti visišką kultūrų įvairovę; taigi palankiai vertina tai, kad nuostatos dėl pagarbos kultūrinėms teisėms įtrauktos į naująją Maroko konstituciją; teigiamai vertina Sacharos gyventojams skirtos televizijos stoties įsteigimą; ryžtingai skatina įgyvendinti šias nuostatas;

104.  labai apgailestauja, kad 2013 m. kovo 6 d., trečiadienį, Marokas neįsileido keturių Europos Parlamento narių delegacijos; pažymi, kad šios delegacijos vizito tikslas buvo aplankyti Vakarų Sacharos teritorijas, ištirti žmogaus teisių padėtį ir susitikti su MINURSO atstovais; labai apgailestauja dėl Maroko valdžios institucijų elgesio ir reikalauja, kad Maroko Karalystė leistų nepriklausomiems stebėtojams, parlamentų nariams ir spaudos bei humanitarių organizacijų atstovams laisvai patekti į Vakarų Sacharos teritoriją ir laisvai joje judėti;

105.  primena Jungtinių Tautų projektų paslaugų biuro (UNOPS) nuogąstavimus, kad Vakarų Sachara tebėra viena iš labiausiai užminuotų pasaulio zonų; pažymi, kad nuo 1975 m. dėl sausumos minų Vakarų Sacharoje jau žuvo mažiausiai 2 500 žmonių, jos ir toliau kelia grėsmę tūkstančiams Vakarų Sacharos klajoklių ir yra pagrindinė kliūtis sprendžiant Vakarų Sacharos ginčą ir gerinant pabėgėlių padėtį; taigi labai vertina MINURSO, Karališkosios Maroko armijos, Polisario fronto, Sausumos išminavimo akcijos ir kitų veikėjų darbą siekiant sužymėti ir išvalyti atitinkamas teritorijas; džiaugiasi tuo, kad Polisario frontas pasirašė Ženevos raginimą uždrausti priešpėstines minas; ragina visus daryti viską, kas įmanoma, kad būtų šviečiami gyventojai, padedama nukentėjusiesiems ir pašalinama visa likusi ginkluotė; taip pat pažymi, kad Marokas yra viena iš nedaugelio šalių ir viena iš trijų likusių Afrikos valstybių, nepasirašiusių Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl jų sunaikinimo (dar vadinamos Minų uždraudimo sutartimi); ragina jį tai padaryti, nes ši sutartis yra pasitikėjimo didinimo priemonė ir įsipareigojimo siekti taikos ženklas;

106.  atkreipia dėmesį į Vakarų Sacharos moterų padėtį ir tai, kad jos atlieka svarbų vaidmenį Vakarų Sacharos visuomenėje, ypač pabėgėlių stovyklose, nes neraštingumas staigiai sumažėjo; pabrėžia, kad moterys atlieka esminį vaidmenį organizuojant Vakarų Sacharos institucijų veiklą, taip pat tai, kad daug moterų dalyvauja priimant sprendimus visais lygmenimis, pradedant nuo vietos komitetų ir baigiant Parlamentu ir vyriausybe; atkreipia dėmesį į Vakarų Sacharos moterų atliekamą vaidmenį palaikant taiką, skatinant dialogą ir sprendžiant konfliktus, taip pat išsaugant Vakaro Sacharos visuomenę ir veikiančias struktūras;

107.  reiškia susirūpinimą dėl skurdo ir pagrindinių paslaugų, visų pirma susijusių su mityba, sveikatos priežiūra ir galimybėmis gauti geriamo vandens, trūkumo Polisario fronto administruojamose pabėgėlių stovyklose netoli Tindufo; palankiai vertina humanitarinę pagalbą, kurią ES, pasitelkdama Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD (ECHO), teikia pabėgėliams; vis dėlto ragina tarptautinius veikėjus veiksmingiau nukreipti, koordinuoti ir konsoliduoti pagalbą, o prireikus – padidinti pagalbos sumą, kad būtų galima užtikrinti humanitarinės padėties stabilumą ir padėti pagerinti sąlygas stovyklose; primena JT specialiojo pranešėjo rekomendacijas dėl tinkamo būsto, kuriose teigiama, kad šiam tikslui reikia skirti pakankamą tarptautinį finansavimą; vis dėlto atkreipia dėmesį į stovyklose veikiančias valdymo sistemas ir palankiai vertina aktyvią pilietinės visuomenės veiklą ir aktyvesnį moterų dalyvavimą abiejose veiklose; be to, palankiai vertina tai, kad, nepaisant ribotų išteklių, socialinėje srityje daug dėmesio skiriama švietimui; vis dėlto pažymi, kad trūksta patikimų dokumentų apie tikslų gyventojų skaičių stovyklose; ragina Polisario fronto valdymo institucijas, prireikus padedant Alžyrui, vykdyti nuolatinį gyventojų surašymą ar oficialų registravimą arba palengvinti jų sąlygas;

108.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelis pabėgėlių, būdami pažeidžiami dėl skurdo Tindufo stovyklose ir dėl to, kad nemato ilgalaikių perspektyvų, gali pasiduoti religinių fundamentalistų radikalioms pažiūroms; primena pavojų, susijusį su jaunimo verbavimu į nusikaltėlių ar teroristų organizacijas, ir atkreipia dėmesį į silpnai saugomas šio regiono sienas, ir dėl to kylantį pavojų, jog į stovyklas gausiau pateks džihado grupės iš šiaurinio Malio ir kitų regionų; smerkia tai, kad 2011 m. spalio mėn. Rabouni stovykloje pagrobti trys Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos darbuotojai; taigi pabrėžia, kad labai svarbu užtikrinti šių stovyklų saugą ir saugumą; ragina Alžyro valdžios institucijas imtis veiksmų savo atsakomybe, kad Tindufo stovyklose būtų pagerinta žmogaus teisių padėtis; reiškia visapusę paramą Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro programai, kuria siekiama stiprinti pasitikėjimą sudarant palankesnes sąlygas Tindufe ir Vakarų Sacharoje gyvenančių šeimų narių apsilankymams;

109.  pažymi, kad nors daugumos stebėtojų ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro, Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos, centro „Robert F. Kennedy Center for Justice and Human Rights“ bei organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimuose yra mažai įrodymų apie sisteminius ir institucinius žmogaus teisių pažeidimus stovyklose, daugelis subjektų, įskaitant Maroko vyriausybę, Maroko NVO ir kelis buvusius Tindufo gyventojus yra pareiškę, jog Polisario valdžios institucijos riboja gyventojų žodžio ir judėjimo laisvę; nurodo, jog Polisario frontas energingai neigia tokius kaltinimus ir siekia bendradarbiauti su JT žmogaus teisių agentūromis; todėl ragina Polisario frontą leisti nepriklausomiems žmogaus teisių stebėtojams turėti galimybes nuolat ir visiškai netrukdomai patekti į stovyklas ir kruopščiai ištirti visus kaltinimus;

110.  palankiai vertina pastangas gerinti įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Vakarų Sacharoje registravimą, ypač pasitelkiant NŽTT instituciją, kurios biurai yra Al Ajune ir Dahloje, kaip pripažino JT; pažymi tinkamą Maroko NŽTT veiklą ir ragina Maroko vyriausybę padėti stiprinti jos nepriklausomumą ir kompetenciją ir užtikrinti jos rekomendacijų įgyvendinimą; be to, ragina NŽTT dėti daugiau pastangų siekiant užmegzti santykius su tais Vakarų Sacharos gyventojais, kurie priešinasi Maroko valdymui ir užtikrinti, kad jų skundai būtų tinkamai išnagrinėti; palankiai vertina tai, kad 2012 m. Marokas patvirtino tris iš penkių JT Žmogaus teisių tarybos rekomendacijų dėl žmogaus teisių padėties Vakarų Sacharoje ir ragina patvirtinti dvi likusias rekomendacijas; taip pat palankiai vertina Maroko nusiųstus kvietimus ad hoc tarptautinėms delegacijoms, įskaitant JT specialųjį pranešėją kankinimų klausimais, ir tai, kad jie priėmė šiuos kvietimus; ragina Maroko institucijas leisti vykdyti kitų tarptautinių institucijų, kaip antai Afrikos žmogaus ir tautų teisių komisijos ir Europos Parlamento, faktų nustatymo misijas; primygtinai ragina visas atitinkamas šalis tęsti tokį bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių institucijomis; remia oficialios Jungtinių Tautų misijos dėl referendumo Vakarų Sacharoje ir Tarptautinio raudonojo kryžiaus komiteto misijos pradėjimą Fadret Leguiaa teritorijoje siekiant ekshumuoti ir grąžinti šeimoms palaikus po to, kai Baskų krašto universiteto tyrimų grupė rado bendras kapavietes;

111.  vis dėlto atkreipia dėmesį į rimtus Maroko ir Polisario fronto administracijoms pateikiamus ginčijamus kaltinimus; taip pat primena, kad JT generalinis sekretorius nesenai pabrėžė, kad reikia nepriklausomo, nešališko, visapusio ir nuolatinio žmogaus teisių padėties stebėjimo Vakarų Sacharoje ir stovyklose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad 2013 m. balandžio mėn. JT neišplėtė MINURSO įgaliojimų ir neįtraukė į juos žmogaus teisių aspekto; ragina JT tai padaryti arba įkurti naują, nuolatinę, nešališką žmogaus teisių instituciją bendrai žmogaus teisių padėčiai prižiūrėti, apie ją informuoti ir tirti pavienius skundus; ragina, kad tokios institucijos veikla apimtų Maroko kontroliuojamą Vakarų Sacharos dalį, Tindufo stovyklas ir kitą Polisario fronto kontroliuojamą teritoriją;

112.  ragina Maroko ir Alžyro vyriausybes toliau plėtoti ir stiprinti savo politinį dialogą, kad būtų pagerinta regiono raida ir išvengta didėjančios įtampos, o tai būtų naudinga ir platesnei tarptautinei bendruomenei;

113.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais siūlyti Maroko valdžios institucijoms ir Polisario frontui Vakarų Sacharoje ir Tindufe įgyvendinti mokymo apie žmogaus teises programas, kurios būtų skirtos policijos ir kitų saugumo pajėgų agentams, teismų sistemos ir vietos administracijos darbuotojams ir žiniasklaidos bei pilietinės visuomenės organizacijoms, pagrindžiant tokias programas Maroke pradėtomis įgyvendinti politinėmis reformomis, kuriomis siekiama įtvirtinti demokratiją, teisinės valstybės principą ir žmogaus teises, ir siekiant ne pažeisti per derybas pasiektą politinį Vakarų Sacharos konflikto sprendimą, o tokias derybas skatinti;

o
o   o

114.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir ES specialiajam įgaliotiniui Sahelyje, ES valstybėms narėms, Sahelio regiono valstybių, Maroko, Alžyro vyriausybėms ir parlamentams ir Polisario frontui, JT generaliniam sekretoriui ir JT Saugumo Tarybai, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, AS pirmininkui ir AS Komisijos generaliniam sekretoriui, VAVEB pirmininkui ir VAVEB Komisijos pirmininkui.

(1) OL L 200, 2012 7 27, p. 21. (2) OL L 75, 2013 3 19, p. 29. (3) OL C 99 E, 2012 4 3, p.87. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0503. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0055. (6) OL C 249 E, 2013 8 30, p. 41.