Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2011/2033(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0318/2013

Pateikti tekstai :

A7-0318/2013

Debatai :

PV 21/10/2013 - 20
CRE 21/10/2013 - 20

Balsavimas :

PV 22/10/2013 - 8.7
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0434

Priimti tekstai
PDF 581kWORD 48k
Antradienis, 2013 m. spalio 22 d. - Strasbūras
ES pasirengimo narystei fondai: teismų sistemos ir kova su korupcija
P7_TA(2013)0434A7-0318/2013

2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos pasirengimo narystei fondų biudžeto valdymo teismų sistemų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse (2011/2033(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatus dėl plėtros strategijos ir pagrindinių sunkumų 2007–2008 m., 2008–2009 m., 2009–2010 m., 2010–2011 m., 2011–2012 m. ir 2012–2013 m.,

–  atsižvelgdamas į daugiametes preliminarias finansines programas, daugiamečius preliminarius planavimo dokumentus, nacionalines programas ir projektų rengimo dokumentus, dėl kurių Komisija derėjosi su šalimis kandidatėmis ir galimomis šalimis kandidatėmis,

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 12/2009 dėl Komisijos projekto teisingumo ir vidaus reikalų srityje, kuris skirtas Vakarų Balkanų šalims, veiksmingumo,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 16/2009 dėl Komisijos vykdomo pasirengimo narystei pagalbos Turkijai valdymo,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 14/2011 „Ar suteikus ES pagalbą pagerėjo Kroatijos gebėjimas valdyti po įstojimo skiriamas lėšas“,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 18/2012 dėl ES pagalbos Kosovui(1), susijusios su teisinės valstybės principais,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. spalio mėn. teminį teismų ir pagrindinių teisių Turkijoje vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos teminį teisinės valstybės, teismų sistemos reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose vertinimą (dalys Nr. 2 ir Nr. 3, 2012 m. gegužės mėn. ir 2013 m. vasario mėn.),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. kovo mėn. informacinį pranešimą(2) dėl pasirengimo narystei fondų naudojimo teismų sistemų ir kovos su korupcija srityse Vakarų Balkanų šalyse ir Turkijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. parengtas pažangos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0318/2013),

A.  kadangi galimos šalys kandidatės ir šalys kandidatės turėtų tęsti savo pastangas gerinti savo teisminių institucijų sistemas ir kovą su korupcija, jeigu tai reikalinga siekiant narystės, net tada, kai jos bus tapusios ES valstybėmis narėmis; kadangi 1999 m. Helsinkio aukščiausiojo lygio vadovų susitikime Europos Vadovų Taryba suteikė Turkijai ES narystės siekiančios šalies kandidatės statusą, o 2001 m. priimta ES ir Turkijos stojimo partnerystė; kadangi 2003 m. Salonikuose posėdžiavusi Europos Vadovų Taryba patvirtino stabilizacijos ir asociacijos procesą kaip ES politiką Vakarų Balkanų regiono šalių atžvilgiu, taigi šios šalys paskelbtos tinkamomis tapti ES narėmis; kadangi pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP) nėra vienintelė priemonė, kuria ES remia teisinės valstybės reformą Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove, nes parama Kosovo teisės sektoriui taip pat teikiama per Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją (EULEX), taip pat Bosnijoje ir Hercegovinoje 2003–2012 m. vykdyta policijos misija;

B.  kadangi Komisija svarbiausiais prioritetais Vakarų Balkanuose ir Turkijoje laiko teisinės valstybės stiprinimą, ypač vykdant teisminių institucijų reformą, ir kovą su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, taip pat kadangi nuo 2012 m. vadinamasis naujasis požiūris ankstyvajame stojimo etape taikytas pagal plėtros politiką, skiriamą teisminių institucijų reformoms ir vidaus reikalams, nustatant naują derybų metodologiją, įskaitant aiškius prioritetus ir sąlygas 23 ir 24 skyrių klausimais, taip siekiant geriau paskirstyti prioritetus teikiant pagalbą pagal priemonę PNPP II;

C.  kadangi Europos Sąjunga, naudodama Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), kuri nuo 2007 m. pakeitė programas TPA, PHARE ir CARDS, teikia finansinę paramą šalims kandidatėms ir galimoms šalims kandidatėms ir kadangi visos šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės, išskyrus Islandiją, gauna finansavimą iš ES, kad vykdytų savo teisminių institucijų sistemos reformą ir kovą su korupcija;

D.  kadangi manoma, kad naujoji Pasirengimo narystei pagalbos priemonė (PNPP II) turi būti strategiškesnė, veiksmingesnė ir tikslingesnė negu jos pirmtakės ir ja norima pasiekti tvaresnius rezultatus gerinant šių šalių pasirengimą narystei ir, kur įmanoma, pirmenybę teikti sektorių lygmens požiūriui siekiant remti paramą gaunančių šalių išsamias reformų strategijas;

E.   kadangi ES parama su teisine valstybe susijusioms reformoms Bosnijoje ir Hercegovinoje ir Kosove nėra tik pagal PNPP teikiama pagalba – Bosnijoje ir Hercegovinoje 2003–2012 m. vykdyta policijos misija ir parama Kosovui taip pat teikiama per Europos Sąjungos teisinės valstybės misiją (EULEX), dislokuotą 2008 m. – ir kadangi EULEX, kuriai 2013 m. liepos 1 d. teko daugiau kaip 2000 darbuotojų (iš kurių daugiau kaip 730 komandiravo valstybės narės) ir kuriai per metus skiriamas didesnis kaip 100 mln. EUR biudžetas (laikotarpis nuo 2012 m. birželio mėn. iki 2013 m. birželio mėn.), atlieka esminį vaidmenį remiant Kosovo institucijas teisinės valstybės srityje, įskaitant teisminių institucijų reformą ir kovą su korupcija;

F.   kadangi nuo 2007 m. regioniniai projektai, kuriais remiamas skirtingose šalyse esančių paramos gavėjų bendradarbiavimas, ir horizontalieji projektai, kuriais tenkinami bendri kelių paramos gavėjų poreikiai, atitinka PNPP įvairiems paramos gavėjams skirtų programų finansavimo kriterijus;

1.  primena, kad kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu yra vieni svarbiausių prioritetų, taikytinų bet kuriai šaliai kandidatei arba galimai šaliai kandidatei, siekiančiai europinės perspektyvos;

2.  pakartoja, kad siekiant stiprinti teisinę valstybę ir demokratiją labai svarbu užtikrinti nepriklausomas teismines institucijas, pagrindinių teisių apsaugą ir skatinimą ir veiksmingą kovą su korupcija; palankiai vertina naują ES derybų metodą, pagal kurį šios pagrindinės sritys tvirtai integruojamos į derybų procesą ir jo ankstyvuoju etapu pradedama derėtis dėl 23 ir 24 skyrių remiantis aiškiais ir išsamiais veiksmų planais, kuriais skatinama priimti būtinus teisės aktus, steigti institucijas ir siekti svarbių įgyvendinimo rezultatų; pabrėžia poreikį nustatyti skaidrius ir sąžiningus standartus, taikomus per visą procesą, kuriais vadovaujantis ir siekiant atitikimo kriterijams būtų imamasi konkrečių veiksmų rengiantis stojimui;

Biudžeto ir finansų valdymas

Teismų reforma

3.  pažymi, kad nuo 2001 m. ES pasirengimo narystei pagalba Turkijai teismų reformos srityje siekė 128 938 935 EUR, skirtų 30 projektų, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 66 645 666 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigti 9 projektai, 11 projektų vykdoma ir numatyta pradėti vykdyti 10 projektų(3);

4.  pripažįsta, kad Komisija 2012 m. vasario mėn. dėl dviejų užbaigtų Turkijoje vykdytų projektų, t. y. trijų apeliacinių teismų rūmų statybos Ankaroje, Erzurume ir Dijarbakyre(4), taip pat paramos apeliacinių teismų įsteigimui Turkijoje(5), inicijavo susigrąžinimo procedūrą; atsižvelgia į tai, kad 2012 m. balandžio mėn. susigrąžinta 21 767 205,29 EUR suma ir kad ši suma atitinka Komisijos abiem projektams atliktus mokėjimus; pažymi, kad Komisijos sprendimui dėl visiško lėšų susigrąžinimo prieštaravo išorės vertintojai; ragina Komisiją iki 2013 m. gruodžio mėn. pateikti išsamią informaciją šiuo klausimu ir paaiškinti, kodėl pasirinkta susigrąžinti visas lėšas;

5.  pažymi, kad nuo 2005 m. ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų šalims teismų reformos srityje siekė 240 064 387,48 EUR, skirtų 124 projektams, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 85 749 243,96 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigti 53 projektai, 47 projektai vykdomi ir numatyta pradėti vykdyti 23 projektus(6);

1 lentelė. Pasirengimo narystei parama teismų reformos srityje Vakarų Balkanų šalyse,

apimanti PHARE, CARDS ir PNPP projektus

Valstybė

Visas ES pasirengimo narystei pagalbos paketas (eurais)

Mokėjimai 2012 12 31

(eurais)

Projektų skaičius

Projektų būklė

Bus pradėta

Dabar vyksta

Baigta

Albanija

46 954 563,08

12 681 306,32

17

2

14

1

Bosnija ir Hercegovina

35 918 893,00

14 148 643,76

26

4

13

8

Kroatija

34 443 208,36

12 356 399,21

17

4

6

7

BJRM

11 295 000,00

3 236 000,00

13

2

1

10

Kosovas

63 613 000,00

25 641 584,77

15

6

6

3

Juodkalnija

4 790 085,00

3 406 910,19

9

0

2

7

Serbija

43 049 638,04

14 278 399,71

27

5

5

17

Iš viso

240 064 387,48

85 749 243,96

124

23

47

53

Kova su korupcija

6.  pažymi, kad nuo 2001 m. ES pasirengimo narystei pagalba Turkijai kovos su korupcija srityje siekė 6 160 000 EUR, skirtų 5 projektams, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 1 661 732 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigtas vienas projektas, du projektai vykdomi ir numatyta pradėti vykdyti du projektus;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2005 m. ES pasirengimo narystei pagalba Vakarų Balkanų šalims kovos su korupcija srityje siekė 55 160 227,76 EUR, skirtų 45 projektams, iš šios sumos 2012 m. gruodžio 31 d. jau buvo išmokėta 16 060 007,57 EUR; pabrėžia, kad šiuo metu baigta 18 projektų, 17 projektų vykdoma ir numatyta pradėti vykdyti 10 projektų(7);

2 lentelė. Pasirengimo narystei parama kovos su korupcija srityje Vakarų Balkanų šalyse,

apimanti PHARE, CARDS ir PNPP projektus

Valstybė

Visas ES pasirengimo narystei pagalbos paketas (eurais)

Mokėjimai 2012 12 31

(eurais)

Projektų skaičius

Projektų būklė

Bus pradėta

Dabar vyksta

Baigta

Albanija

3 500 000,00

3 184 112,00

2

0

1

1

Bosnija ir Hercegovina

4 553 791,00

1 878 730,36

16

1

9

6

Kroatija

9 684 397,12

3 753 821,95

9

2

2

5

BJRM

14 647 000,00

1 182 000,00

5

3

0

2

Kosovas

6 500 000,00

1 394 670,10

4

2

1

1

Juodkalnija

6 391 722,00

2 690 106,00

5

1

2

2

Serbija

3 383 317,64

1 976 567,16

4

1

2

1

Iš viso

55 160 227,76

16 060 007,57

45

10

17

18

8.  atkreipia dėmesį į naują Komisijos požiūrį sprendžiant teisingumo sistemos reformų ir vidaus reikalų klausimus ankstyvuoju stojimo į ES proceso etapu; vis dėlto pastebi, kad vidutiniškai tik 3,13 proc. viso ES pasirengimo narystei paketo, numatyto 2007-2012 m., skirta teisingumui ir tik 0,52 proc. – kovai su korupcija; pažymi, kad visa suma, skirta tam pačiam laikotarpiui visoms politikos sritims, kurias apima 23 ir 24 skyriai (teisminės institucijos, pagrindinės teisės ir teisingumas, laisvė bei saugumas) sudaro apytiksliai 7,41 proc. visos pasirengimo narystei pagalbos sumos be to, primena, kad apytiksliai 16,29 proc. lėšų skirta Komponento Nr. 1 tikslui stiprinti teisinę valstybę šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

9.   pripažįsta, kad 2007 m. PNPP projekto „Parama Bosnijos ir Hercegovinos teisingumo ministerijų pajėgumams, skirtiems planavimo, pagalbos koordinavimo ir ES integracijos strategijoms“ sutartis buvo sustabdyta; ragina Komisiją pateikti išsamią informaciją dėl sutarties sustabdymo ir projekto padėties 2013 m. gruodžio mėn.;

Lėšos, plėtros prioritetai ir bendras finansavimas

10.  atkreipia dėmesį į naują Komisijos požiūrį sprendžiant teisingumo sistemos reformos ir vidaus reikalų klausimus ankstyvuoju stojimo į ES proceso etapu; vis dėlto pastebi, kad vidutiniškai tik 2,78 proc. viso ES pasirengimo narystei pagalbos paketo, numatyto 2007–2013 m. laikotarpiui, skirta teisingumui ir tik 0,52 proc. – kovai su korupcija;

3 lentelė. Lėšos, investuotos į konkrečius projektus, nukreiptus į teismų reformą ir kovą su korupcija, palyginti su visu ES pasirengimo narystei pagalbos paketu, šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse 2007 -2012 m. laikotarpiu(8)

Valstybė

Visas ES pasirengimo narystei pagalbos paketas

Lėšos, investuotos į teismų reformą

%

Lėšos, investuotos į kovą su korupcija

%

Albanija

591 200 000,00

46 954 563,08

7,94

3 500 000,00

0,59

Bosnija ir Hercegovina

655 300 000,00

35 918 893,00

5,48

4 322 690,00

0,66

Kroatija

998 000 000,00

28 124 764,60

2,81

9 552 355,11

0,96

BJRM

615 100 000,00

8 903 000,00

1,45

13 285 000,00

2.16

Kosovas

635 300 000,00

63 613 000,00

10,01

6 500 000,00

1,02

Juodkalnija

235 600 000,00

4 377 111,00

1,86

6 391 722,00

2,71

Serbija

1 385 400 000,00

43 049 638,04

3,11

3 383 317,64

0,24

Turkija

4 799 000 000,00

79 287 735,00

1,65

4 810 000,00

0,10

11.   pažymi, kad bendro su šalių valdžios institucijomis finansavimo lygis labai skiriasi skirtingose šalyse: Kroatija ir Turkija prisideda finansuojant daugelį jų projektų, o Serbijos projektus visiškai padengia ES pasirengimo narystei pagalba; laikosi nuomonės, kad bendrai finansuojami projektai, ypač teisminių institucijų ir kovos su korupcija srityse, suteikia daugiau atsakomybės paramos gavėjams; taigi ragina Komisiją pagal PNPP II padidinti bendrai su šalių valdžios institucijomis finansuojamų projektų skaičių;

12.  mano, kad pasirengimo narystei pagalbos lėšų sumos, investuotos į teismų reformą ir kovą su korupcija, neatspindi Komisijos šioje srityje nustatytų prioritetų; atsižvelgdamas į su teismais ir korupcija susijusių klausimų svarbą, šiose srityse patiriamų problemų aštrumą, taip pat teigiamą šalutinį poveikį ir sąveikas, kurie būtų naudingi kitiems sektoriams, jei teismų ir kovos su korupciją sistemų reformos būtų tinkamai užbaigtos ir įgyvendintos, ragina Komisiją ir paramą gaunančias šalis skirti šiems dviems sektoriams didesnį ir adekvatesnį finansavimą; vis dėlto pažymi, kad kiti veiksniai, kaip antai kiekvienai šaliai pritaikyti struktūriniai dialogai teisinės valstybės ir teisminių institucijų sistemos klausimais, daro didelį ES pasirengimo narystei pagalbos veiksmingumui vykdant teisminių institucijų sistemų reformą ir kovojant su korupcija; tačiau pripažįsta, kad viso finansavimo dalis nėra vienintelis kriterijus, kuriuo matuojamas ES pastangų sustiprinti teisinę valstybę ir kovos su korupcija praktiką, veiksmingumas;

13.  apgailestauja dėl to, kad, atsižvelgiant į šių sričių svarbą, finansavimui pagal priemonę PNPP I skiriama nedaug lėšų; tačiau pastebi, kad kai kuriose šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse pagal priemonę PNPP I skiriamos lėšos teisinės valstybės srityje prastai įsisavinamos; mano, kad būtina pagerinti pasirengimo narystei finansavimo šioje srityje administravimą pagal PNPP II, ir pabrėžia, kad pažanga, daroma siekiant konkrečių tikslų, susijusių su nepriklausomomis ir veiksmingomis teisminėmis institucijomis, teisine valstybe ir kova su korupcija, įskaitant jų įgyvendinimą, turėtų būti stebima ir vertinama remiantis kiekybiniais ir kokybiniais rodikliais; taip pat mano, kad svarbu numatyti skatinamąsias veiklos priemones pagal PNPP II, kuriomis būtų atlyginamos pastangos darant didelę pažangą, kad strateginiuose dokumentuose nurodyti tikslai būtų įgyvendinti;

14.  apgailestauja, kad Komisija neturi priemonės, kuria automatizuotu būdu būtų nustatomas ES pasirengimo narystei projektų lėšų panaudojimo rodiklis, ir pabrėžia, kad būtina žinoti minėtą panaudojimo rodiklį siekiant stebėti veiksmingą projektų įgyvendinimą, taigi, ir atkreipti dėmesį į galimus nesklandumus kuo anksčiau; ragina Komisiją kas 6 mėnesius centralizuoti projektų, kuriems skirta ES pasirengimo narystei pagalba, lėšų panaudojimo rodiklio duomenis;

15.   pažymi, kad bendradarbiavimas vykdant teisminių institucijų sistemų reformą ir kovojant su korupcija taip pat vyksta politiniu lygmeniu su šalimis kandidatėmis ir galimomis šalimis kandidatėmis palaikant kiekvienai šaliai pritaikytus struktūrinius dialogus teisinės valstybės ir teisminių institucijų sistemos klausimais;

Bendrosios pastabos

16.  pabrėžia, kad pasirengimo narystei projektų, įgyvendinamų teisminių institucijų ir kovos su korupcija srityse, veiksmingumas priklauso pirmiausia nuo valdžios institucijų politinės valios patvirtinti ir visapusiškai įgyvendinti reformas; apgailestauja, kad daugelyje šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių nėra tvirtos politinės paramos veiksmingų reformų, skirtų kovai su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu arba visiškai nepriklausomoms teisminėms institucijoms sukurti, įgyvendinimui; atkreipia dėmesį į tai, kad šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės gauna ES pasirengimo narystei pagalbą, kad jų teisinės sistemos – ir teisės aktų sistema, ir praktika – atitiktų Europos standartus;

Teismų reforma

17.  palankiai vertina tuos pakeitimus, kuriuos atlikus teisinė ir institucinė sistema labiau atitinka ES acquis, taip pat teisminių institucijų institucinės sistemos modernizavimą; pripažįsta, pavyzdžiui, teigiamą poveikį, kurį teismų nešališkumui ir veiksmingumui daro įdiegta Bylų valdymo sistema (BVS), nors jos veikimui ir veiksmingumui kartais trukdo pernelyg plataus užmojo tikslai, pvz., keliami Kosove;

18.  ragina Komisiją parengti aiškią teisminių institucijų ir kovos su korupcija sričių projektų aprėpties apibrėžtį, pagal kurią būtų sudarytos galimybės vykdyti nuoseklesnę šių sričių stebėseną ir teikti atitinkamas ataskaitas;

19.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų aktyviai dalyvauti prižiūrint, kaip šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse skirstomos ir leidžiamos pasirengimo narystei lėšos visose srityse, įskaitant teismines sistemas ir kovą su korupcija; todėl pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti informuojamas, kaip šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse įgyvendinama PNPP ir skirstomos lėšos;

20.  primena, kad teisinės valstybės principai yra demokratijos kertinis akmuo ir būtina veikiančios rinkos ekonomikos sąlyga, taip pat pabrėžia poreikį teisminių institucijų reformas suvokti platesniame kontekste; dar kartą pakartoja, kad teisingumo sistema turėtų būti visiškai nepriklausoma, labiau nuspėjama, veiksmingesnė ir teisingesnė, siekiant užtikrinti, kad žmonės ir verslo bendruomenė pasitikėtų teisminėmis institucijomis; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia nustatyti bylų paskirstymą visiems teismams atsitiktine tvarka ir užtikrinti teisingumo vykdymą laiku, taip pat užtikrinti, kad būtų suvienodinta teismų praktika ir su visais teismų sprendimais iškart būtų galima laisvai susipažinti, kai tik jie priimami, taip pat atkreipia dėmesį į naudojimosi e. teisingumo sistema privalumus, įskaitant finansinę naudą; pabrėžia, kad itin svarbus yra tinkamas teisėjų, prokurorų ir sekretorių mokymas; pažymi, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesį į šiuos klausimus reikėtų sutelkti per stojimo derybas;

21.  mano, kad labai svarbu glaudžiau susieti ES finansinę paramą ir plėtros politikos prioritetus, ypač kiek tai susiję su teisine valstybe, siekiant gerinti teisminių sistemų nepriklausomumą, atskaitomybę, nešališkumą, profesionalumą, skaidrumą ir veiksmingumą; pabrėžia, kad nuspėjamas ir pakankamas finansavimas yra pagrindinė tvarių teisminių institucijų reformų sąlyga; pabrėžia tęstinio teisėjų, prokurorų ir pareigūnų kvalifikacijos kėlimo svarbą; ragina teikti tolesnę finansinę paramą atitinkamiems pilietinės visuomenės veikėjams ir bendradarbiauti su jais, kad būtų galima didinti teisminių institucijų skaidrumą ir stiprinti ilgalaikius gebėjimus, taip pat teikti paramą tiems, kurie atlieka stebėjimo funkciją arba praneša apie netinkamą lėšų panaudojimą;

22.  apgailestauja dėl to, kad ES finansinės pagalbos poveikį ir tvarumą smarkiai sumažina tai, jog trūksta nuspėjamos teisingumo sistemos ir nuspėjamo bei pakankamo šalies finansavimo;

23.  pažymi, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesį į šiuos klausimus ketinama sutelkti per stojimo derybas;

Kova su korupcija

24.  pabrėžia, kad korupcija yra pagrindinė problema daugeliui šalių kandidačių ir galimų šalių kandidačių; yra susirūpinęs, kad pažangos ataskaitose nurodoma, jog keliose Vakarų Balkanų šalyse šiandienos visuomenė perėmė per konfliktus regione atsiradusias sąsajas tarp nusikaltėlių, organizuoto nusikalstamumo tinklų ir politinio elito; yra labai susirūpinęs dėl kai kuriose iš tų šalių pastebimo korupcinio valstybės užvaldymo reiškinio;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad kovos su korupcija tikras įgyvendinimas ir konkretūs rezultatai vis dar yra didelė problema visų pirma aukšto lygio politikų korupcijos ir teisminių institucijų korupcijos atvejais ir kad siekiant įvertinti pažangą reikia sukaupti įtikinamus duomenis apie baudžiamojo persekiojimo ir apkaltinamųjų nuosprendžių atvejus; palankiai vertina tai, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesys į šiuos klausimus bus sutelkiamas per stojimo derybas; pabrėžia, kad reikia geriau planuoti ir finansuoti kovos su korupcija veiklą, remiantis daugeliu suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimu; ragina Komisiją parengti pilietinės visuomenės organizacijų, dirbančių skaidrumo ir kovos su korupcija srityse nacionaliniu ir Europos Sąjungos lygmenimis, finansavimo ES lėšomis ilgalaikę ir visapusišką perspektyvą; pažymi, kad laikantis vadinamojo naujojo požiūrio dėmesį į šiuos klausimus ketinama sutelkti per stojimo derybas;

26.  norėtų matyti rezultatus vykdant nešališką ir sėkmingą baudžiamąjį persekiojimą ir priimant teismo sprendimus kovos su korupcija srityje, įskaitant didelio atgarsio sulaukusias bylas, kad būtų didinamas piliečių pasitikėjimas teisine valstybe ir viešosiomis institucijomis; ragina atitinkamas valdžios institucijas gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, ypač su teisėsaugos struktūromis, didinti visuomenės informuotumą ir stiprinti planavimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos gebėjimus taikant kovos su korupcija taisykles ir vykdant su šia kova susijusią veiklą, taip pat glaudžiai bendradarbiauti su Valstybių prieš korupciją grupe (GRECO) ir valstybinėmis nepriklausomomis organizacijomis, pvz., kovos su korupcija agentūromis; ragina nacionaliniu ir tarptautiniu mastu įgyvendinti korupcijos prevencijos ir kovos su ja strategijas;

27.  mano, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė bei skaitmeninė laisvė yra labai svarbios valdžios kontrolės priemonės, taip pat svarbūs kovos su korupcija elementai, nes užtikrinama ne tik žodžio laisvės platforma, bet ir visuomenei suteikiama galimybė naudotis informacija; todėl ragina aktyviai siekti šių laisvių pagal PNPP programas, skirtas vyriausybėms, piliečiams, spaudos ir žiniasklaidos priemonėms;

28.  yra susirūpinęs, kad ES pasirengimo narystei pagalba dėl regioninio metodo ir strategijos trūkumo ne visada naudojama nuosekliai; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, iš Kroatijai skirtų pasirengimo narystei pagalbos lėšų buvo finansuojama tyrimo įgaliojimus turinti kovos su korupcija agentūra, o Kosove iš pasirengimo narystei pagalbos lėšų buvo finansuojama tokių galių neturinti ir todėl dėl veiksmingumo abejonių kelianti kovos su korupcija agentūra; taigi ragina Komisiją nustatyti aiškią regioninę strategiją, kad būtų galima išvengti vienas kitam prieštaraujančių modelių finansavimo šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

Projektų vykdymas

29.  pažymi, kad pasirengimo narystei projektai trunka vidutiniškai nuo vienų iki 3,5 metų; remdamasis išoriniais teminiais vertinimais, pripažįsta, kad tokie terminai reikalauja visų jėgų, o gal net yra pernelyg ryžtingi, atsižvelgiant į didelę daugelio projektų apimtį ir didelį jų sudedamųjų dalių, kurios dažnai yra sudėtingos, skaičių; turėdamas mintyje teisingumo ir kovos su korupcija sistemų reformų sudėtingumą ir vien prieš programavimą vykdomai veiklai sugaištamą laiką, rekomenduoja, kad Komisija, planuodama PNPP II ir rengdama jos projektus, imtųsi tinkamų priemonių, kurias taikant būtų numatyta ilgesnė trukmė (nuo penkerių iki septynerių metų), įtraukdama iš anksto nustatytas periodines peržiūras, kurios sudarytų galimybę lanksčiau koreguoti planus, įskaitant finansinio paketo koregavimą;

30.  susirūpinęs dėl nuolatinio vėlavimo, kurį lemia projektų vykdymas, ir pagaliau dėl projektų veiksmingumo; pavyzdžiui, atkreipia dėmesį į tai, kad dėl konkursų rengimo ir sutarčių sudarymo nesklandumų projektų įgyvendinimas, t. y. sutarčių įvykdymas, Turkijoje vidutiniškai vėluoja vienus metus, tuo tarpu Kroatijoje sutartys pagal PHARE programą pasirašytos vidutiniškai daugiau nei vienus metus pavėlavus, palyginti su numatytu tvarkaraščiu, likus porai dienų iki galutinio sutarčių sudarymo termino, nustatyto pagal finansinį susitarimą;

31.   be to, yra susirūpinęs, kad dėl pasirengimo narystei pagalbos taisyklių ir jų griežtumo, kai į projektą reikia įtraukti naują veiklą, galiausiai sudaromos neigiamos paskatos kartoti veiklą ar priimti nepatenkinamą projekto koncepciją; vis dėlto laikosi nuomonės, kad vis dar reikia rasti teisingą pusiausvyrą tarp projektų veiksmingumui naudingo lankstumo ir poreikio išvengti pažeidimų bei užtikrinti geriausią lėšų panaudojimą, ir ragina Komisiją taikant PNPP II į tai atsižvelgti;

32.  laikosi nuomonės, kad didelių projektų atveju prieš jų visapusišką vykdymą visada turėtų būti atliekama parengiamoji („bandomoji“) veikla, siekiant nustatyti ir sušvelninti galimus trūkumus, riboti vėlavimus ir sunkumus, kurių galima išvengti, ir įvertinti tikslus, kurių galima pasiekti;

33.  pabrėžia, kad išsamesnis sektorių lygmens požiūris teismų reformos ir kovos su korupcija srityse lems teigiamus pokyčius, pavyzdžiui, geresnį pastangų vykdyti nacionalines reformas sutelkimą, geresnį paramos teikėjų veiklos koordinavimą ir geresnę atskirų projektų sąveiką; ragina Komisiją užtikrinti, kad sektorių lygmens požiūriai būtų taikomi laikantis sektorių lygmens požiūrio teikiant pasirengimo narystei pagalbą gairių ir kad būtų stiprinami paramą gaunančių šalių pajėgumai rengti ir įgyvendinti reikšmingas sektorių strategijas; ragina Komisiją PNPP II planavimo ir programavimo etapais toliau rengti sektorių lygmens požiūrio taikymo gaires; mano, kad daugelyje paramą gaunančių šalių institucinė sąranga ir biudžeto sudarymo procesai nėra tokio lygmens, kuris tiktų sektorių biudžetinei paramai, ir ragina Komisiją skatinti reikalingus institucinius ir procedūrinius patobulinimus paramą gaunančiose šalyse;

34.  pabrėžia, kad bendradarbiavimas ir koordinavimas su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis finansinėmis institucijomis yra itin svarbus siekiant išvengti dubliavimosi, užtikrinti pagalbos veiksmingumą ir stiprinti pajėgumų kūrimą šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse; apgailestauja, kad teisminių institucijų reforma ir kova su korupcija nepatenka į Vakarų Balkanų investicijų programą, kuri yra bendra ES, tarptautinių finansinių institucijų, dvišalių paramos teikėjų ir Vakarų Balkanų šalių vyriausybių iniciatyva, skirta paramos teikėjų paramos darnumui didinti; ragina Komisiją ir jos partneres parengti mechanizmą, kuris būtų panašus į Vakarų Balkanų investicijų programą, pagal kurį būtų stiprinamas bendradarbiavimas ir koordinavimas vykdant teisminių institucijų reformą ir kovą su korupcija, ir nuolat informuoti Parlamentą apie visą padarytą pažangą;

Veiklos rezultatai ir tvarumas

35.  pripažįsta, kad atlikę pasirengimo narystei 2001–2005 m. laikotarpio projektų auditą Europos Audito Rūmai nurodė, jog projektų tvarumą galima būtų padidinti, jei: i) būtų padidintas paramos gavėjų dalyvavimas; ii) projektai nebūtų pradedami vykdyti be palaikymo plano; iii) Komisija kruopščiau kontroliuotų ir vertintų ES finansuojamos įrangos ir infrastruktūros paskirstymą ir naudojimą; taip pat iv) teikiamą techninę pagalbą tinkamai papildytų aktyvus institucinės pertvarkos skatinimas; pabrėžia, kad, nepaisant pažangos, pasiektos pagal PNPP programą, vis dar lieka kai kurių trūkumų, pavyzdžiui, suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir išlaikymo požiūriu, taip pat pažymi, kad, pavyzdžiui, per 2011 m. programavimo procesą Turkijoje paramos gavėjai beveik nedalyvavo paskutinius 12 mėnesių;

36.  atkreipia dėmesį į tai, kad pasirengimo narystei projektai remiasi projekto rengimo dokumentais, kuriuose pateikti jų bendrieji ir specifiniai tikslai, numatoma įgyvendinti veikla, terminai, sąnaudos, įgyvendinimo priemonės ir rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti projektų sėkmę;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Sąjungos biudžetui taikomų finansinių taisyklių (Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 – Finansinis reglamentas) 30 straipsnį reikalaujama, kad konkretūs, išmatuojami, pasiekiami, realūs, per nustatytą laiką įvykdytini (angl. SMART) tikslai būtų nustatyti visoms politikos priemonėms, kurias apima ES biudžetas, ir būtų nurodyti metinėse veiklos ataskaitose kaip veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo procesų dalis;

38.  mano, kad projektų rengimo dokumentų kokybė laikui bėgant pagerėjo įtraukus daugiau ir geriau parengtų SMART tikslų, taip pat specialių rodiklių skirtingoms projekto sudėtinėms dalims vertinti; vis dėlto yra susirūpinęs, kad išorės vertinimu nustatyta, jog kai kurie projektai nėra kryptingi dėl naudojamų netinkamų rodiklių, o SMART rodikliai ne visada tinka teisingumo sektoriui; pakartoja, kad reikia parengti kokybinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti ilgalaikį projektų poveikį; ragina Komisiją parengti rezultatų rodiklių, kurie planavimo, stebėjimo ir vertinimo tikslais turėtų būti taikomi 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu PNPP II atžvilgiu, naudojimo gaires; laikosi nuomonės, kad teisingumo, laisvės ir saugumo sektoriuje turėtų būti parengti ir naudojami specifiniai rodikliai, atitinkantys strategiškesnį, pagal PNPP II taikomą, požiūrį;

39.  laikosi nuomonės, kad aukštos kokybės mokymai yra itin svarbus teisminių institucijų reformų aspektas, ir palankiai vertina tai, kad per 30 proc. TAIEX veiklos skiriama teisingumo, laisvės ir saugumo sritims, tačiau abejoja dėl rodiklių, susijusių su tikslais ir apibūdintų projektų rengimo dokumentuose, kurie naudojami mokymo veiklos papildomai vertei matuoti, tinkamumo; atkreipia dėmesį į tai, kad, pavyzdžiui, pagal rodiklius „mokymo veiklos, kurią atliko dėstytojas, kokybė ir kiekybė“ arba „mokyti teismų patarėjai, patenkinti mokymu“ iš esmės didžiausias dėmesys skiriamas rezultatams, tačiau nevertinamas poveikis; pažymi, pavyzdžiui, kad klausimyne dalyvių įrašomas teiginys, jog mokymas turės įtakos jų darbui, pats savaime nėra poveikio rodiklis; todėl ragina Komisiją toliau tobulinti su mokymu susijusius rodiklius ir organizuoti nuodugnų mokymo veiklos, vykdytos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, poveikio vertinimą;

40.  nepritaria tam, kad dažnai nebūna tinkamų pradinių duomenų, kurie naudojami kaip atskaitos taškas vertinant pagerėjimą, todėl negalima išmatuoti pokyčių, kuriuos galima būtų laikyti pasirengimo narystei projektų rezultatu;

41.   pastebi, kad parama teisėkūros reformoms yra viena iš labiausiai paplitusių pasirengimo narystei projektų rūšių; pažymi, kad institucinės struktūros jau atitinka Europos standartus, tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad įstatymų ir struktūrų pokyčių tvarumui šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse, kaip nurodo išorės vertintojai, grėsmė kyla dėl to, kad trūksta bendros strategijos; ypač pabrėžia, kad dažnai trūksta poįstatyminių teisės aktų ir papildomų nuostatų, vaidmenys ir atsakomybė nėra aiškiai apibrėžti, darbuotojai nėra tinkamai apmokyti ir todėl negali taikyti naujų teisės aktų kaip numatyta; primygtinai prašo, kad parama teisminių institucijų reformai ir kovai su korupcija būtų ilgalaikė ir visapusiška, jai būtų nustatyti vertinimo kriterijai, apimantys visą procesą nuo naujų struktūrų, įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir kitų teisės aktų sukūrimo iki faktinio baudžiamojo persekiojimo svarbiose bylose;

42.  pažymi, kad įvairiems paramos gavėjams skiriamų programų rezultatai ir tvarumas dar nebuvo įvertinti; ragina Europos Audito Rūmus šiuos projektus įtraukti į būsimos specialiosios ataskaitos dėl pasirengimo narystei pagalbos šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse taikymo sritį;

Stebėsena ir vertinimas

43.  pripažįsta, kad Komisija vertina pasirengimo narystei programų poveikį ir tvarumą teikdama rezultatų stebėsenos (angl. ROM) ataskaitas, tačiau apgailestauja, kad šios ataskaitos nėra skelbiamos viešai; laikosi nuomonės, kad Komisijos pažangos ataskaitose turėtų būti apsvarstytos rezultatų stebėsenos ataskaitų išvados ir turėtų būti pateiktas programų ir jų įgyvendinimo poveikio vertinimas; todėl ragina Komisiją kuo skubiau įrašyti skyrių dėl rezultatų stebėsenos ataskaitų išvadų įtraukimo į kiekvieną pažangos ataskaitą;

44.  nurodo, kad rezultatų stebėsenos ataskaitų skaičius labai skiriasi įvairiose šalyse, pavyzdžiui, Albanija turėjo pateikti 31 tokią ataskaitą, o Bosnija, Hercegovina, Kroatija, Juodkalnija ir Serbija – nei vienos; be to, pabrėžia, kad iš šalių, kurios naudojasi decentralizuota įgyvendinimo sistema (angl. DIS), nereikalaujama išorinės rezultatų stebėsenos ataskaitos, todėl Kroatijoje vykdoma tiek mažai nepriklausomos rezultatų stebėsenos; ragina Komisiją užtikrinti reguliarią ir nuodugnią išorinę programų, finansuojamų iš ES pasirengimo narystei pagalbos lėšų, stebėseną visose šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse;

45.  yra susirūpinęs, jog manoma, kad rezultatų stebėsenos ataskaitos pagal savo struktūrą pasižymi tendencija rodyti teigiamus rezultatus ir kad jos netinkamos veiklos rezultatams stebėti ilgesnį laiką; pabrėžia, kad stebėsena turėtų būti pagrįsta sektoriaus veiklos, o ne vien projekto rezultatų, sekimu; ragina Komisiją parengti išsamų stebėsenos veiksmų planą, apimantį kitas nei veiklos stebėsenos ataskaitos priemones, pavyzdžiui, sektorių veiklos vertinimo taikant SMART rodiklius programas, kad laikui bėgant būtų galima vykdyti išsamią projektų poveikio stebėseną; norėtų, kad iki 2014 m. pabaigos būtų informuotas apie padarytą pažangą;

46.  primena Parlamento raginimą Komisijai įvertinti poveikį ir pasiektus rezultatus skiriant ES lėšas teisminių institucijų reformai ir kovai su korupcija šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse(9); palankiai vertina tai, kad Komisija 2012–2013 m. paskelbė Teisminių institucijų ir pagrindinių teisių vertinimą Turkijoje ir teisinės valstybės, teisminių institucijų reformos ir kovos su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu Vakarų Balkanuose vertinimą; tačiau apgailestauja, kad į Turkijos vertinimą nebuvo įtraukta projektų, susijusių su kova su korupcija, apžvalga;

47.   žino, kad Europos Audito Rūmai šiuo metu rengia specialiąją ataskaitą dėl ES pasirengimo narystei pagalbos Serbijoje; primygtinai rekomenduoja teisminių institucijų reformos ir kovos su korupcija srityje įgyvendintus projektus įtraukti į rezultatų auditą;

Skaidrumas

48.  mano, kad reikėtų sukurti ir viešai paskelbti duomenų bazę, kurioje išvardyti visi projektai, finansuoti pagal pasirengimo narystei pagalbos programas; taigi ragina Komisiją parengti priemones, reikalingas skaidresnėms teisinėms procedūroms užtikrinti, ir sukurti sistemą, pagal kurią visi ES finansinės paramos gavėjai būtų paskelbti vienoje tinklavietėje, nesvarbu, kas administruoja lėšas, sistema turėtų būti pagrįsta standartinėmis informacijos, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena ES oficialia darbo kalba, kategorijomis;

49.   atkreipia dėmesį į Komisijos įsipareigojimą išspręsti šiuos klausimus iki 2015 m., skelbiant informaciją apie PNPP teikiamą paramą laikantis Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos, kuria buvo nustatytas laiku pateikiamos, išsamios ir į ateitį orientuotos informacijos apie išteklius, teikiamus per vystomojo bendradarbiavimo priemonę, bendras standartas; pabrėžia, kad ši iniciatyva duos rezultatų tik tada, jei informacija bus reguliariai atnaujinama; primygtinai ragina Komisiją atnaujinti duomenų bazę kas mėnesį, kaip numatyta;

Su šalimis susijusios pastabos

Albanija

50.  palankiai vertina tuos patobulinimus, kuriuos ES parama padėjo įgyvendinti Albanijoje teisinės ir institucinės sistemos bei tiek teisminių institucijų infrastruktūros srityse; vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad teikiama nepakankamai ataskaitų dėl visų šių transformacijų faktinio panaudojimo, įgyvendinimo ir konkretaus poveikio rezultatų;

51.   pripažįsta priimant strateginius dokumentus kovos su korupcija srityje pasiektus rezultatus; vis dėlto yra labai susirūpinęs dėl mažo šioje srityje taikytų priemonių veiksmingumo; pabrėžia, kad 2012 m. Albanija buvo įvertinta kaip labiausiai korumpuota šalis Europoje; ragina Komisija ir Albanijos valdžios institucijas skubiai iš naujo įvertinti kovos su korupcija strategijos ir veiksmų planų šioje šalyje įgyvendinimą;

Bosnija ir Hercegovina

52.  apgailestauja, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje per mažai taikomi tam tikri sustiprinti teisminių institucijų pajėgumai; yra sunerimęs dėl to, kad Audito Rūmai savo 2009 m. audito ataskaitoje pažymėjo, kad trūksta finansavimo įsigytos infrastruktūros veiklai ir priežiūrai ir dėl to kyla rizika, kad patobulinimai bus nepakankamai tvarūs;

53.   yra rimtai susirūpinęs dėl ribotos kovos su korupcija agentūros Bosnijoje ir Hercegovinoje veiklos ir dėl to, kad teikiama nepakankamai ataskaitų dėl ES finansavimo kovos su korupcija srityje konkrečių rezultatų;

Kroatija

54.  atkreipia dėmesį į Kroatijos pažangą kai kuriose teisminių institucijų reformos srityse ir į atitinkamą jų įgyvendinimą, taip pat į tai, kad šių reformų tvarumas buvo užtikrinamas įgyvendinant tęstinius projektus;

55.   atkreipia dėmesį į tam tikrus teigiamus pokyčius kovos su korupcija srityje, pateiktus metinėse Kroatijos pažangos ataskaitose; tačiau yra susirūpinęs dėl rizikos, kad iki šalies įstojimo į Europos Sąjungą priimtos priemonės nėra negrįžtamos ir nėra tvarios; pabrėžia, pavyzdžiui, kad nėra aišku, kuri institucija yra pagrindinė už visų kovos su korupcija reformų priežiūrą atsakinga institucija, kad Interesų konflikto komisijos nariai buvo paskirti tik 2013 m. pradžioje, o tai kelia abejonių dėl faktinio komisijos funkcionavimo ir rezultatų, ir kad politiškai motyvuoti skyrimai ministerijose ir įmonių stebėtojų tarybose vis dar vyksta ir iš tikrųjų jų daugėja;

Kosovas

56.  pažymi, kad dėl to, jog Prištinoje įsikūrusios Kosovo valdžios institucijos ne visai kontroliuoja šiaurinę teritorijos dalį, PNPP projektai, tokie kaip projektas „Teisės studijų sistemos reforma“, turintis apimti visą Kosovą, bendrai paėmus turėjo tik nežymų poveikį šalies šiaurėje;

57.  yra rimtai susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmai nustatė, jog ES pagalba Kosove teisinės valstybės srityje yra nepakankamai veiksminga; pripažįsta, kad specifinės aplinkybės Kosove, pavyzdžiui, prasta pradinė padėtis kuriant teisinę valstybę ir nepakankamas Kosovo valdžios institucijų dėmesys šiai sričiai, tam tikru mastu paaiškina ribotą ES veiksmų efektyvumą; vis dėlto pabrėžia, kad yra sričių, kuriose iš Komisijos ir EIVT būtų galima tikėtis teigiamų poslinkių, taigi reikėtų:

   tiksliau apibrėžti pajėgumų stiprinimo tikslus ir jų sąsają su konkrečiais kriterijais, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą,
   geriau koordinuoti išorės ir vidaus tikslus,
   geriau koordinuoti ES institucijų tarpusavio veiksmus ir juos koordinuoti su Kosovo valdžios institucijų bei tarptautinės bendruomenės veiksmais, užtikrinant, kad EULEX veiktų joje dirbant maksimaliam leidžiamam darbuotojų skaičiui ir kad šie darbuotojai dirbtų reikiamą laikotarpį ir turėtų reikiamų įgūdžių, kad galėtų veiksmingai atlikti savo pareigas,
   užtikrinti, kad politikos dialogas su Kosovo valdžios institucijomis būtų visų pirma sutelktas į teisinės valstybės stiprinimą ir susietas su paskatomis ir prioritetinėmis sąlygomis;

58.  yra itin sunerimęs dėl to, kad kovos su korupcija srityje Kosove trūksta akivaizdžios pažangos; mano, kad korupcija yra didžiulis iššūkis ir rimta kliūtis viešųjų institucijų veikimui;

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (BJRM)

59.  palankiai vertina pažangą, pasiektą teisės aktų sistemoje vykdant teisminių institucijų reformą, ir teigiamus pokyčius efektyvumo ir nešališkumo, kurie atsirado įdiegus automatizuotą teismo bylų valdymo informacinę sistemą, požiūriu; pripažįsta aktyvų BJRM požiūrį reformuojant savo teismines institucijas ir jos pirmaujančią poziciją šioje srityje;

60.   yra susirūpinęs, kad ataskaitos dėl PNPP antikorupcinių projektų BJRM veiksmingumo nėra prieinamos;

Juodkalnija

61.  palankiai vertina regioninio bendradarbiavimo policijos ir teisminio bendradarbiavimo srityse patobulinimus, teisės aktų sistemos, reikalingos siekiant užtikrinti teisminių institucijų nepriklausomumą, stiprinimą ir Juodkalnijos teisminių institucijų efektyvumo didinimą; yra susirūpinęs dėl silpno paramos teikėjų koordinavimo ir žemų projektų tvarumo reitingų;

62.   pažymi, kad korupcija yra rimta problema Juodkalnijoje; pripažįsta Juodkalnijos pastangas, dedamas kovojant su korupcija, ir ypač palankiai vertina tai, kad ES finansavimas padėjo sustiprinti Kovos su korupcija iniciatyvos direktoratą;

Serbija

63.  yra susirūpinęs, kad teisminių institucijų nepriklausomumas tebėra rimta problema Serbijoje, ypač dėl pernelyg didelės politinės įtakos; apgailestauja, kad nauji teisės aktai nėra nuosekliai ir tinkamai vykdomi ir tokiu būdu keliamas pavojus jų efektyvumui;

64.   palankiai vertina teigiamą projekto „Parama Kovos su korupcija agentūros steigimui“ įvertinimą ir visų pirma tai, kad projektas turėtų padaryti didelį poveikį visoms tikslinėms grupėms ir apskritai visuomenei; tačiau primygtinai pabrėžia, kad reikia vykdyti nuolatinę stebėseną siekiant užtikrinti, kad politiniai pokyčiai netrukdytų projektui;

Turkija

65.  pripažįsta, kad pakankamai akivaizdu, jog teisminių institucijų srityje įgyvendinti projektai yra tvarūs, ir palankiai vertina Turkijos valdžios institucijų politinę valią tęsti pradėtą reformų procesą, kaip matyti iš padidintų biudžeto asignavimų teisminių institucijų darbuotojų mokymams; vis dėlto atkreipia dėmesį tai, kad randama nemažai projektų koncepcijos trūkumų, pavyzdžiui, nenurodomi baziniai duomenys ir trūksta SMART rodiklių, kurių klausimas turi būti išspręstas, kad būtų galima tinkamai įvertinti pasirengimo narystei projektų poveikį;

66.   pažymi, kad kovos su korupcija srityje ES finansinė parama pradėta teikti visai neseniai, 2006 m. pradėjus įgyvendinti projektą „Korupcijos prevencijos Turkijoje etika“; pripažįsta Komisijos paaiškinimą, kad jokios ES lėšos negalėjo būti planuojamos, kol nebuvo įsteigta viena nepriklausoma kovos su korupcija įstaiga ir kol nebuvo priimta Nacionalinė kovos su korupcija strategija; pažymi, kad minėtas projektas yra laikomas vidutiniškai patenkinamu, tačiau jame trūko SMART rodiklių;

o
o   o

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) Šia nuoroda nedaroma poveikio pozicijoms dėl statuso ir ji neprieštarauja JT Saugumo Tarybos rezoliucijai Nr. 1244 (1999) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo nuomonei dėl Kosovo nepriklausomybės deklaracijos.
(2) Komisijos atsakymų į klausimus raštu Nr. E-011447/2012, E-011448/2012, E-011449/2012, E-011661/2012, E-011662/2012, E-011663/2012, E-011664/2012 ir E-011665/2012 1 priedas.
(3) Komisijos atsakymų į klausimus raštu Nr. E-011447/2012, E-011448/2012, E-011449/2012, E-011661/2012, E-011662/2012, E-011663/2012, E-011664/2012 ir E-011665/2012 1 priedas.
(4) Projektas TR0501.07, ES įnašas: 22 500 000 EUR, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėjimai: 20 559 457,71 EUR
(5) Projektas TR0401.02, ES įnašas: 1 400 000 EUR, 2012 m. gruodžio 31 d. mokėjimai: 1 207 747,58 EUR.
(6) Ten pat.
(7) Ten pat.
(8) Ataskaita, kurioje pateiktos vidutinės viso pasirengimo narystei pagalbos paketo 2007–2012 m. laikotarpiui sumos, skirtos teismų reformai ir kovai su korupcija, atspindi šioms sritims skirtas lėšas iki 2013 m. vasario mėn.
(9) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 19; OL C 199 E, 2012 7 7, p. 106; OL C 296 E, 2012 10 2, p. 94.

Teisinė informacija - Privatumo politika