(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0614),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0382/2012),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Čekijos Deputatų Rūmų, Nyderlandų Pirmųjų Rūmų, Nyderlandų Antrųjų Rūmų, Lenkijos Seimo, Lenkijos Senato, Švedijos parlamento, Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų ir Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37straipsnius,

–  atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0340/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 157 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  moterų ir vyrų lygybė – viena svarbiausių Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 2 straipsnyje ir 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų Europos Sąjungos vertybių ir pagrindinių tikslų. Laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 8 straipsnio, Sąjunga siekia panaikinti nelygybę ir skatina moterų ir vyrų lygybę visose savo veiklos srityse. SESV 157 straipsnio 3 dalis suteikia teisinį pagrindą priimti Sąjungos priemones, kuriomis užtikrinamas moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimas;

(2)  pozityviosios diskriminacijos principas ir jo svarba praktiškai įgyvendinant veiksmingą moterų ir vyrų lygybę pripažįstama SESV 157 straipsnio 4 dalyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 23 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad moterų ir vyrų lygybė turi būti užtikrinta visose srityse ir kad lygybės principas nekliudo taikyti priemones, suteikiančias konkrečių lengvatų nepakankamai atstovaujamai lyčiai, ar tokias priemones priimti;

(2a)  siekiant užtikrinti lyčių lygybę darbo vietoje reikia nustatyti lyčių pusiausvyra grindžiamą sprendimų priėmimo modelį visais susijusios įmonės lygmenimis, o taip pat turėtų būti imamasi priemonių, kuriomis užtikrinamas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo, kuris ypač lemia skurdo feminizavimą, panaikinimas; [1 pakeit.]

(3)  Tarybos rekomendacijoje 84/635/EEB(3) valstybėms narėms siūloma esant galimybėms numatyti ir tokių pozityviosios diskriminacijos priemonių, kuriomis skatinamas aktyvus moterų dalyvavimas sprendimus priimančiuose organuose. Tarybos rekomendacijoje 96/694/EB(4) valstybėms narėms rekomenduota skatinti privatųjį sektorių didinti moterų, dalyvaujančių priimant įvairaus lygio sprendimus, skaičių – pirmiausia priimant lygybės užtikrinimo planus ir pozityviosios diskriminacijos priemones arba jomis vadovaujantis;

(4)  per keletą pastarųjų metų Komisija pateikė kelias ataskaitas, kuriose įvertinama lyčių įvairovė ekonominių sprendimų priėmimo srityje(5). Komisija paragino Sąjungos biržines bendroves didinti moterų nepakankamai atstovaujamos lyties atstovų skaičių savo valdybose taikant savireguliavimo priemones ir savanoriškai prisiimti konkrečius šios srities įsipareigojimus(6). 2010 m. kovo 5 d. Moterų chartijoje(7) Komisija pabrėžė, kad moterims vis dar nesuteikiamos tokios pačios teisės ir galimybės dalyvauti politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo procese, kaip kad vyrams, ir dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą pasinaudojant turimomis galiomis skatinti teisingesnį atsakingas pareigas einančių moterų ir vyrų atstovavimą. Komisijos 2010–2015 m. Moterų ir vyrų lygybės strategijoje(8) lyčių pusiausvyros gerinimas įvardytas kaip vienas iš prioritetų; [2 pakeit.]

(5)  2011 m. kovo 7 d. priimtame Europos lyčių lygybės pakte (2011–2020 m.) Taryba pripažino, kad lyčių lygybės politika yra itin svarbi ekonomikos augimui, gerovei ir konkurencingumui, patvirtino savo įsipareigojimą šalinti lyčių nelygybę, kad būtų pasiekti strategijos „Europa 2020“ tikslai, ypač trijose lyčių lygybės požiūriu itin svarbiose užimtumo, švietimo ir socialinės įtraukties skatinimo srityse, ir paragino skatinti vienodą moterų ir vyrų dalyvavimą priimant sprendimus visais lygiais ir visose srityse, kad būtų išnaudoti visi turimi gabumai, žinios ir idėjos, ir taip didinti žmogiškųjų išteklių įvairovę ir gerinti verslo perspektyvas; [3 pakeit.]

(6)  2011 m. liepos 6 d. rezoliucijoje dėl moterų ir vadovaujamų pareigų verslo srityje(9) Europos Parlamentas paragino bendroves užtikrinti, kad iki 2015 m. vadovaujamas pareigas einančių moterų skaičius pasiektų būtinuosius 30 proc., o iki 2020 m. – 40 proc. Joje Komisija raginama iki 2012 m. pateikti teisės akto pasiūlymą, kuriame, be kita ko, būtų nustatytos kvotos, ir kuris būtų laikinai įgyvendinamas siekiant paspartinti pokyčius ir skubias reformas, skirtas nuolatinei lyčių nelygybei ir stereotipams ekonominių sprendimų priėmimo srityje panaikinti, jeigu paaiškėtų, kad veiksmų, kurių ėmėsi bendrovės ir valstybės narės, nepakanka. Šį prašymą Europos Parlamentas pakartojo 2012 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2011 m.)(10); [4 pakeit.]

(6a)  Sąjungos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros, tokie kaip Europos Centrinis Bankas, turėtų rodyti pavyzdį užtikrindami lyčių lygybę sprendimų priėmimo procese, be kita ko, nustatydami lyčių požiūriu subalansuoto atstovavimo visais lygmenimis tikslus. Nedelsiant turėtų būti taikomos ir stebimos griežtos vidaus ir išorės įdarbinimo į visas Sąjungos institucijas įstaigas, biurus ir agentūras taisyklės. Ypač daug dėmesio reikia skirti aukšto lygio vadovų įdarbinimo politikai. Kiekviena iš Sąjungos institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų turėtų skelbti metines ataskaitas ir nurodyti su šia sritimi susijusias savo pastangas; [5 pakeit.]

(7)  veiksmingas žmogiškojo kapitalo panaudojimas – svarbiausias ekonomikos konkurencingumo, plėtros ir augimo veiksnys, kuriam tenka svarbus vaidmuo sprendžiant Sąjungos demografines problemas ir sėkmingai konkuruojant globalizuotoje ekonomikoje bei užsitikrinant lyginamąjį pranašumą trečiųjų šalių atžvilgiu. Labai išsimokslinusių aukštos kvalifikacijos moterų vis daugėja – tai patvirtina ir faktas, kad 60 proc. universitetų absolventų yra moterys. Jei šis potencialas ir toliau nebus išnaudojamas skiriant moteris bendrovėse eiti vadovaujančias ir su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, dalis kvalifikuoto žmogiškojo kapitalo liks nepanaudota; [6 pakeit.]

(7a)  įmonės ir bendrovės turėtų svarstyti, ar reikėtų sukurti moterų rengimo darbui valdybose ir moterų vadovių ruošimo sistemą, kuri padėtų skatinti, remti ir ugdyti moterų gabumus visais lygmenimis ir per visą jų karjerą; [7 pakeit.]

(7b)  siekdamos užtikrinti lyčių lygybės skatinimą valstybės narės turėtų priimti nuostatas, pagal kurias vyrai ir moterys galėtų derinti darbą ir šeimos gyvenimą, įtraukdamos visų pirma lanksčias nuostatas ir paramą už priežiūrą atsakingiems asmenims; [8 pakeit.]

(7c)  norint pasiekti lyčių lygybę visoje visuomenėje, reikia nustatyti lygias akademines ir profesines vyrų ir moterų teises, taip pat bendrą atsakomybę už šeimą, vaikų priežiūrą ir namų ūkį. Tai, kad moterys paprastai atsakingos už didžiąją daugumą šeimos ir namų ruošos darbų, gali trukdyti joms gauti aukščiausias pareigas. Aktyvus vyrų dalyvavimas ir įtraukimas dalijantis atsakomybe už šeimą yra lemiamas siekiant užtikrinti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą ir sudaryti lygias karjeros galimybes vyrams ir moterims. Dėmesys turėtų būti skiriamas problemoms, susijusioms su lyčių stereotipais, nelanksčia ir pasenusia užimtumo politika ir netinkamomis vaiko priežiūros atostogų nuostatomis, spręsti. Turėtų būti parengtos priemonės, kuriomis remdamiesi moterys ir vyrai galėtų derinti šeimos ir profesinį gyvenimą. Valstybės narės turėtų būti raginamos užtikrinti, kad būtų taikomi socialinės apsaugos elementai, pvz., sąžiningos vaiko priežiūros atostogų išmokos ir moterims, ir vyrams, išsamios vaikų priežiūros nuostatos ir galimybės dalytis vaiko priežiūros atostogomis; [9 pakeit.]

(8)  bendrovės plačiai pripažįsta, kad moterys valdybose teigiamai veikia įmonės valdymą – dėl įvairesnio ir į kolektyvą orientuoto mąstymo, atveriančio naujų perspektyvų ir sudarančio sąlygas aktyvesniam verslo modeliui ir, dėl kurio yra įmanoma rasti visapusiškesnių sprendimų, siekiant geriau atsižvelgti į visuomenės ir vartotojų tikrovę, pagerėja grupės veiklos rezultatai ir sprendimų kokybė. Gausūs tyrimai patvirtina, kad bendrovės finansiniai rezultatai ir pelningumas tiesiogiai susiję su proporcingu lyčių atstovavimu aukščiausiosios grandies vadovybėje. Todėl padidinus moterų skaičių Sąjungos biržinių bendrovių valdybose, atsižvelgiant į didelę šių bendrovių ekonominę ir socialinę atsakomybę, gali pagerėti šių bendrovių ekonominiai rezultatai. Todėl visais valdymo lygmenimis reikėtų pradėti taikyti ir sustiprinti moterų karjeros galimybes skatinančias priemones; [10 pakeit.]

(8a)  siekiant įtraukti moteris į valdybas atsiranda įvairių konkrečių kliūčių, kurias galima šalinti taikant ne tik sankcijas, bet ir įgyvendinant švietimo iniciatyvas bei paskatas, kuriomis skatinama gera praktika. Pirmiausia verslo mokyklose ir universitetuose būtina mokyti apie lyčių lygybės naudą siekiant didesnio verslo konkurencingumo. Taip pat turi būti skatinama reguliari valdybos narių kaita ir nustatomos teigiamos priemonės, kuriomis būtų skatinamos ir pripažįstamos valstybių ir įmonių pastangos siekiant nustatyti ryžtingesnį požiūrį į šiuos pokyčius aukščiausiose institucijose, priimančiose ekonominius sprendimus Sąjungos lygmeniu. Galiausiai tinkamos priemonės siekiant skatinti didesnę lyčių pusiausvyrą valdybose yra mokesčių sistema ir viešieji pirkimai; [11 pakeit.]

(9)  žinoma, kad lygybė darbo rinkoje taip pat gali labai paskatinti ekonomikos augimą. Padidinus moterų skaičių Sąjungos biržinių bendrovių valdybose, pagerėtų ne tik šioms pareigoms paskirtų moterų padėtis, bet ir bendrovės galimybės pritraukti gabių moterų ir padidinti visų grandžių vadovų ir kitas pareigas einančių moterų skaičių. Todėl didesnis moterų skaičius bendrovių valdybose turėtų daryti teigiamą poveikį šalinant lyčių nelygybę ne tik užimtumo, bet ir darbo užmokesčio srityje. Išnaudojus visus moterų gabumus, ir atskiri asmenys, ir viešasis sektorius gautų gerokai didesnę investicijų į švietimą grąžą. Nepakankamas moterų skaičius Sąjungos biržinių bendrovių valdybose – tai prarastos galimybės siekiant ilgalaikio tvaraus valstybių narių ekonomikos augimo; [12 pakeit.]

(10)  nepaisant esamų Sąjungos teisės aktų diskriminacijos dėl lyties prevencijos ir kovos su ja srityse, Tarybos rekomendacijų, kuriomis raginama didinti moterų vaidmenį priimant ekonominius sprendimus, ir Sąjungos lygmens priemonių, kuriomis skatinamas savireguliavimas, moterų moterys Sąjungos bendrovių aukščiausiuose sprendimų priėmimo organuose yra gerokai atstovaujamos daug mažiau nei vyrų vyrai. Ši lyčių disproporcija ypač didelė ir spręstina privačiajame sektoriuje, pirmiausia biržinėse bendrovėse, nors kai kuriose Sąjungos institucijose, įstaigose, biuruose ir agentūrose, tokiose kaip Europos Centrinis Bankas, taip pat pastebima itin didelį nerimą kelianti lyčių disproporcija. Sprendžiant iš pagrindinio Komisijos rodiklio lyčių atstovavimo bendrovių valdybose srityje, moterų, dalyvaujančių priimant aukščiausio lygmens verslo sprendimus, vis dar labai mažai. 2012 m. sausio mėn. didžiausių valstybių narių biržinių bendrovių valdybose moterys sudarė vidutiniškai 13,7 proc. Moterų, einančių nevykdomųjų direktorių pareigas, buvo tik 15 proc., o tai aiškiai rodo demokratijos stoką ir nesąžiningą bei diskriminuojantį moterų atstovavimą, pažeidžiant Sąjungos lygių galimybių ir vienodo požiūrio į abi lytis principus užimtumo ir darbo srityse; [13 pakeit.]

(11)  moterų skaičius bendrovių valdybose didėja labai lėtai – vidutiniškai tik po 0,6 proc. per keletą pastarųjų metų. Įvairiose valstybėse narėse šis pažangos rodiklis buvo skirtingas, todėl labai skiriasi ir pasiekti rezultatai. Daug toliau pažengė tos tokios valstybės narės, kuriose buvo taikomos teisiškai privalomos priemonės kaip Prancūzija, kuri nustatė 2017 m. kaip galutinę datą šios direktyvos tikslams pasiekti ir per mažiau negu dvejus metus pasiekė 20 proc. tikslą, kurį kėlė 2014 m., arba Norvegija, kuriai per trejus metus pavyko pasiekti 40 proc. tikslą. Abiem atvejais šie rezultatai pasiekti dėl privalomų priemonių. Įvairios valstybės narės taiko labai skirtingas priemones moterų skaičiui valdybose didinti, todėl tikėtina, kad esami skirtumai tarp atskirų valstybių narių toliau didės; [14 pakeit.]

(11a)  valstybės narės turėtų patvirtinti strategijas, kurias įgyvendinant būtų siekiama socialinių ir kultūrinių pokyčių jų politikoje lyčių pusiausvyros atžvilgiu, panaudodamos lanksčias priemones, skatinančias moterų dalyvavimą valdymo hierarchijoje ir darbdavių iniciatyvų požiūrį ir veiksmus. Šios priemonės, be kita ko, galėtų apimti pasiūlymus numatyti lankstesnį darbo grafiką, skatinti šeimai palankias darbo vietas ir teikti priežiūros paslaugas; [15 pakeit.]

(12)  nenuoseklus ir skirtingas nacionalinis reglamentavimas dėl lyčių pusiausvyros biržinėse bendrovėse ar tokio reglamentavimo nebuvimas lemia ne tik tai, kad valstybėse narėse labai skiriasi moterų, einančių direktorių konsultantų pareigas, skaičius ir šių valstybių pažangos rodikliai – tai riboja ir vidaus rinką, nes Sąjungos biržinėms bendrovėms taikomi skirtingi įmonių valdymo reikalavimai. Tokie skirtingi teisės aktų ir savireguliavimo priemonių reikalavimai dėl bendrovių valdybų sudėties gali sukelti praktinių sunkumų tarptautinėse rinkose veikiančioms biržinėms bendrovėms, ypač steigiančioms patronuojamąsias bendroves ar vykdančioms susijungimų ir įsigijimų sandorius, taip pat kandidatams į valdybas. Vis dėlto ši direktyva turėtų būti įgyvendinta nepaisant to, kad nevykdomieji direktoriai renkami į Sąjungos bendrovių valdybas skirtingais būdais; [16 pakeit.]

(12a)  lyčių disproporcija didesnė aukštesnio lygio vadovų lygmeniu. Be to, daug aukšto lygio vadovių moterų galima rasti tokiose srityse kaip žmogiškieji ištekliai ir komunikacija, o aukšto lygio vadovai vyrai dažniau dirba kaip bendrovės vadovai ar tiesioginiai vadovai. Kadangi pagrindinį rezervą į bendrovių valdybų pareigas daugiausia sudaro kandidatai, turintys aukšto lygio vadovų patirties, būtina padidinti moterų, kurios paaukštinamos į tokias bendrovių vadovų pareigas, skaičių; [17 pakeit.]

(12b)  vienas iš pagrindinių teisingo šios direktyvos įgyvendinimo veiksnių – veiksmingas nevykdomųjų direktorių atrankos kriterijų, kurie turi būti nustatyti iš anksto ir taikomi visiškai skaidriai, taikymas, kandidatų kompetenciją vertinant vienodai, nepaisant jų lyties; [18 pakeit.]

(12c)  atsižvelgiant į tai, kad senėja visuomenė ir trūksta įgūdžių, dėl nesugebėjimo pasinaudoti pusės Sąjungos gyventojų teikiamomis galimybėmis bendrovių valdyboms gali sulėtėti Sąjungos ekonomikos plėtros galimybių raida ir jos finansinių struktūrų atkūrimas. Jei net nesvarstoma galimybė, kad pusė gabių kandidatų galėtų eiti vadovaujamąsias pareigas, gali kilti pavojus paties skyrimo eiti pareigas procesui ir kokybei, o dėl to padidėtų nepasitikėjimas verslo valdžios struktūromis ir galbūt sumažėtų efektyvus turimo žmogiškojo kapitalo realizavimas. Sistemingai įtraukiant tinkamus abiejų lyčių kandidatus užtikrinama, kad nauji valdybos nariai būtų atrenkami iš pačių geriausių kandidatų – tiek vyrų, tiek ir moterų – ir kad bendrovių sprendimų priėmimo procesas tinkamai atspindėtų visuomenės įvairovę; [19 pakeit.]

(13)  tai, kad dabartinės daugelio valstybių narių atrankos procedūros ir kandidatų į valdybas kvalifikacijos kriterijai nepakankamai skaidrūs, labai trukdo pasiekti tinkamą valdybų narių lyčių pusiausvyrą ir neigiamai veikia kandidatų į valdybas karjerą, jų judėjimo laisvę, taip pat investuotojų sprendimus. Dėl tokio neskaidrumo galimi kandidatai į valdybas nepateikia paraiškų į šias vietas, nors čia jų kvalifikacija labai praverstų, ir neginčija lyčių požiūriu šališkų paskyrimų, o tai yra jų judėjimo laisvės vidaus rinkoje apribojimas. Kita vertus, investuotojai taiko skirtingas investicijų strategijas, ir kartais jiems reikia informacijos, susijusios su valdybų narių žiniomis ir kompetencija. Skaidresni kvalifikacijos kriterijai ir skaidresnės kandidatų į valdybas atrankos procedūros leidžia investuotojams geriau įvertinti bendrovės verslo strategiją ir priimti pagrįstus sprendimus. Todėl svarbu, kad paskyrimo į valdybas procedūros būtų aiškios ir skaidrios, o kandidatai būtų objektyviai vertinami pagal jų asmeninius nuopelnus, nepriklausomai nuo lyties; [20 pakeit.]

(14)  šios direktyvos tikslas nėra išsamiai suderinti nacionalinės teisės nuostatas dėl kandidatų į valdybas atrankos procedūrų ir kvalifikacijos kriterijų, tačiau ja siekiama nustatyti tam tikrus būtinuosius standartus, pagal kuriuos biržinės bendrovės, kuriose lytys atstovaujamos neproporcingai, sprendimus dėl nevykdomųjų direktorių privalėtų priimti laikydamosi skaidrios ir aiškiai apibrėžtos atrankos procedūros ir vadovaudamosi objektyviu ir palyginamu kandidatų kvalifikacijos – jų tinkamumo, kompetencijos ir profesinių rezultatų – vertinimu, nes tai svarbu nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyrai. Veiksmingai užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas visoje Sąjungoje ir padėti įmonėms išvengti praktinių sunkumų galima tik privaloma Sąjungos lygmens priemone; [21 pakeit.]

(15)  Europos pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategijoje „Europa 2020“(11) teigiama, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra būtinas, siekiant paspartinti ekonomikos augimą ir spręsti demografinius klausimus. Strategijoje nustatytas pagrindinis tikslas iki 2020 m. padidinti 20–64 metų moterų ir vyrų užimtumo lygį iki 75 proc., tačiau jį įmanoma pasiekti tik prisiėmus aiškius įsipareigojimus lyčių lygybės srityje, panaikinant nuolatinį vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir dar aktyviau šalinant visas kliūtis, trukdančias moterims dalyvauti darbo rinkoje, įskaitant vadinamųjų stiklo lubų reiškinį. Dėl išgyvenamos ekonomikos krizės Europa labiau nei iki šiol privalo remtis žiniomis, kompetencija ir inovacijomis ir išnaudoti visus turimus vyrų ir moterų gabumus. Tikėtina, kad aktyvesnis moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus, pirmiausia didesnis jų skaičių skaičius valdybose, galiausiai turėtų teigiamo poveikio moterų užimtumui atitinkamose bendrovėse ir visai ekonomikai; [22 pakeit.]

(15a)  pasiekti šiuos tikslus labai svarbu norint užtikrinti Europos ekonomikos konkurencingumą, skatinti inovacijas ir didinti įmonių valdybų profesinius standartus. Šiuo tikslu Sąjunga paskelbė, kad lygybė darbo rinkoje ir palaipsniui didesnė lyčių lygybė bendrovių valdybose – tai Europos dešimtmečio lygybės tikslai, ir rengiasi nagrinėti būdus, kaip didinti informuotumą apie šioje srityje padarytą pažangą; [23 pakeit.]

(16)  todėl Sąjunga turėtų stengtis didinti moterų skaičių bendrovių valdybose visose valstybėse narėse ir taip paskatinti ekonomikos augimą, judumą darbo rinkoje ir didinti Europos bendrovių konkurencingumą ir užtikrinti lyčių lygybę darbo rinkoje. Šio tikslo reikėtų siekti nustatant būtinuosius reikalavimus dėl teisiškai privalomų pozityviosios diskriminacijos priemonių, skirtų lyčių pasiskirstymo biržinių bendrovių valdybose kiekybiniam tikslui pasiekti, nes tokį arba panašų metodą taikiusios valstybės narės ir kitos šalys pasiekė geriausių rezultatų spręsdamos nepakankamo moterų atstovavimo ekonominių sprendimų priėmimo lygmeniu problemą; [24 pakeit.]

(16a)  siekdamos didesnės lyčių pusiausvyros bendrovėje, biržinės bendrovės turėtų parengti lyčių politiką. Ši politika gali apimti atitinkamų toje bendrovėje įgyvendintų priemonių aprašymą: kandidatų moterų ir vyrų siūlymas į pagrindines pareigas, moterims skirtos kuravimo sistemos ir pagalba norint kilti tarnyboje, žmogiškųjų išteklių strategijos siekiant skatinti įvairiapusį įdarbinimą. Be to, ji gali apimti lanksčių darbo sąlygų visiems darbuotojams siūlymą, pvz., pagalbą siekiant gauti vaiko priežiūros atostogas, taip pat pagalbą namų ruošos ir vaikų priežiūros srityje. Kiekviena bendrovė gali pasirinkti geriausiai jos veiklai tinkančią politiką ir turėtų imtis aktyvių priemonių, kad padidintų bendrovės vadovybėje nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų skaičių; [25 pakeit.]

(17)  biržinės bendrovės turi didelę ekonominę reikšmę, yra matomos ir veikia visą rinką. Todėl šioje direktyvoje nustatomos priemonės turėtų būti taikomos biržinėms bendrovėms, kurios apibrėžiamos kaip valstybėje narėje įsteigtos buveinę turinčios bendrovės, ir kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamose rinkose, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/39/EB(12) 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Šios bendrovės nustato standartus visai ekonomikai – tikėtina, kad jų praktiką perims ir kitų rūšių bendrovės. Biržinių bendrovių veiklai būdingas viešumas, todėl, ginant viešąjį interesą, ji reglamentuojama išsamiau; [26 pakeit.]

(18)  direktyva taip pat neturėtų būti taikoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB(13), net jei jos biržinės. Tačiau valstybės narės turėtų įgyvendinti politikos priemones, kuriomis būtų remiamos ir skatinamos MVĮ, kad jos gerokai padidintų lyčių pusiausvyrą visuose valdymo lygiuose ir bendrovių valdybose; [27 pakeit.]

(19)  biržinių bendrovių valdybų struktūra įvairiose valstybėse narėse gali skirtis: iš esmės skiriamos dualistinė (dviejų pakopų) sistema, kurioje yra vykdomoji valdyba, ir stebėtojų taryba, bei monistinė (vienos pakopos) sistema, kurioje valdymo ir stebėjimo funkcijas atlieka viena valdyba. Yra ir mišrių sistemų, turinčių abiejų minėtų sistemų elementų, o kartais bendrovėms leidžiama pačioms pasirinkti vieną šių modelių. Šioje direktyvoje nustatomos priemonės turėtų būti taikomos visų tipų valdyboms valstybėse narėse;

(20)  visose sistemose išskiriami vykdomieji direktoriai, kurie dalyvauja kasdieniame bendrovės valdyme, ir nevykdomieji direktoriai, kurie kasdieniame valdyme nedalyvauja ir atlieka stebėtojų funkciją. Šios direktyvos kiekybiniai tikslai turėtų būti taikomi tik nevykdomiesiems direktoriams – taip lyčių atstovavimas valdybose bus gerinamas per daug nesikišant į kasdienį bendrovės valdymą. Be to, nevykdomieji direktoriai atlieka stebėtojų funkcijas, todėl į jų pareigas lengviau paskirti kvalifikuotą kandidatą ne iš bendrovės darbuotojų, o neretai ir iš kito sektoriaus nei tas, kuriame veikia bendrovė – šis argumentas svarbus tokiose ekonomikos srityse, kuriose vienos iš lyčių darbuotojų skaičius ypač mažas;

(21)  keliose valstybėse narėse, vadovaujantis nacionaline teise arba nusistovėjusia praktika, tam tikras skaičius nevykdomųjų direktorių gali arba turi būti skiriamas ar renkamas bendrovės darbuotojų ir (arba) darbuotojų organizacijų. Šioje direktyvoje nustatomi kiekybiniai tikslai turėtų būti taikomi visiems nevykdomiesiems direktoriams, taip pat darbuotojų atstovams. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad kai kurie nevykdomieji direktoriai yra darbuotojų atstovai, praktines šių tikslų įgyvendinimo procedūras turėtų nustatyti atitinkamos valstybės narės Šia direktyva turėtų būti atsižvelgiama į valstybių narių atrankos procedūrų įvairovę ir nacionalinius ypatumus; [28 pakeit.]

(22)  Sąjungos biržinės bendrovės turėtų būti įpareigojamos nustatyti tinkamas procedūras, skirtas konkretiems lyčių pasiskirstymo jų valdybose tikslams įgyvendinti. siekti tikslo užtikrinti, kad iki 2020 m. sausio 1 d. nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys nevykdomųjų direktorių lygmeniu sudarytų bent 40 proc. Siekdamos įgyvendinti šį tikslą, biržinės bendrovės, kurių valdybose nevykdomųjų direktorių pareigas einančių nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų yra mažiau kaip 40 proc., turėtų vykdyti pirminės atrankos arba atrankos procedūrą ir skirti į šias pareigas turėtų skirti vadovaudamosi lyginamąja kiekvieno kandidato kvalifikacijos analize ir taikydamos iš anksto nustatytus, aiškius, neutraliai ir nedviprasmiškai suformuluotus kriterijus, kad nustatytą procentinį tikslą pasiektų ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. Todėl direktyva nustatomas tikslas, kad iki šio laikotarpio pabaigos nevykdomųjų direktorių pareigas einančių nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų būtų bent 40 proc. Iš esmės šis tikslas taikomas tik nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių atstovavimui – jis neturi poveikio konkrečių direktorių pasirinkimui iš gausaus kandidatuojančių vyrų ir moterų skaičiaus. Tai nereiškia, kad tam tikri kandidatai į direktoriaus pareigas yra nepriimtini arba kad bendrovės ar akcininkai privalo skirti konkrečius direktorius. Taigi nuspręsti, kas yra tinkami būti valdybos nariais, vis dėlto turi bendrovės ir akcininkai; [29 pakeit.]

(22a)  iš esmės 40 proc. tikslas taikomas tik siekiant bendros nevykdomųjų direktorių lyčių įvairovės – jis neturi poveikio konkrečiam direktorių pasirinkimui iš gausaus kandidatuojančių vyrų ir moterų skaičiaus kiekvienu atskiru atveju. Ypač tai nereiškia, kad tam tikri kandidatai į direktoriaus pareigas yra nepriimtini arba kad bendrovės ar akcininkai privalo skirti konkrečius direktorius. Taigi priimti sprendimą dėl tinkamų valdybos narių paskyrimo ir toliau turi bendrovės ir akcininkai; [30 pakeit.]

(22b)  biržinės bendrovės turėtų parengti mokymo ir kuravimo programas nepakankamai atstovaujamos lyties asmenims – tai būtų viena iš priemonių, padedančių siekti lyčių pusiausvyros, jei bendrovėje tarp darbuotojų, iš kurių renkami kandidatai į valdybą, yra aiški lyčių nelygybė; [31 pakeit.]

(23)  valstybės narės daro lemiamą įtaką biržinėms bendrovėms, kurios yra valstybinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos direktyvos 2006/111/EB(14) 2 straipsnio b punkte. Ši lemiama įtaka suteikia joms galimybę reikiamas permainas įgyvendinti greičiau. Todėl reikėtų nustatyti, kad tokios bendrovės, vadovaudamosi atitinkamais valstybėse narėse pagal šią direktyvą nustatytais mechanizmais, turi greičiau pasiekti tikslą, kad bent 40 proc. nevykdomųjų direktorių būtų nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys; [32 pakeit.]

(23a)  biržinės ir nebiržinės valstybinės įmonės dėl savo pobūdžio turėtų būti pavyzdys privačiajam sektoriui. Todėl Komisija turėtų įvertinti padėtį valstybėse narėse ir nustatyti, ar valstybinės įmonės, kurios nepatenka į MVĮ apibrėžtį, tam tikru metu ateityje gali būti įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį; [33 pakeit.]

(23b)  Komisija turėtų rinkti ir analizuoti duomenis ir skaičius apie lyčių pusiausvyrą didelėse nebiržinėse bendrovėse, kurios taip pat turi didelę ekonominę reikšmę. Po to turėtų būti atliktas poveikio vertinimas, siekiant apžvelgti padėtį minėtose bendrovėse valstybėse narėse ir įvertinti, ar reikalingos Sąjungos lygmens priemonės, kad tam tikru metu ateityje šias bendroves būtų galima įtraukti į direktyvos taikymo sritį. Taip pat šiuo tikslu Komisija turėtų nurodyti kitas galimybes, nes dėl konkrečių nacionalinių aplinkybių šioms bendrovėms gali prireikti specialių schemų; [34 pakeit.]

(24)  kaip būtų nustatomas tikslą atitinkantis nevykdomųjų direktorių vietų skaičius, bus aptarta atskirai, nes daugeliu atvejų dėl valdybos narių skaičiaus lygiai jeigu nevykdomųjų direktorių valdybą sudaro tik trys nariai, matematiškai neįmanoma, kad abiems lytims būtų atstovaujama 40 proc. pasiekti neįmanoma matematiškai – ši dalis gali būti arba didesnė, arba mažesnė. Todėl tam, kad būtų tenkinamas nustatytas tikslas, valdybos narių skaičius turėtų kiek įmanoma priartėti prie 40 proc. Kita vertus, siekiant išvengti pirmiau dominavusios lyties asmenų diskriminacijos, biržinės bendrovės neturėtų būti įpareigojamos skirti nepakankamai atstovaujamos lyties asmenis į pusę ar daugiau nevykdomųjų direktorių vietų. Pavyzdžiui, Todėl tokiais atvejais valdyboje, kurioje yra trys ar keturi nevykdomieji direktoriai, bent vienas iš jų turėtų būti nepakankamai atstovaujamos lyties asmuo, atitinkamai bent du – valdyboje, kurioje yra penki ar šeši nevykdomieji direktoriai, ir bent trys – valdyboje, kurioje yra septyni ar aštuoni nevykdomieji direktoriai; [35 pakeit.]

(25)  savo praktikoje(15) dėl pozityviosios diskriminacijos priemonių ir jų atitikties draudimo diskriminuoti dėl lyties principui (dabar įtvirtintam ir Chartijos 21 straipsnyje) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad tam tikrais atvejais vykdant įdarbinimo ar paaukštinimo atranką pirmumas gali būti suteikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, su sąlyga, kad nepakankamai atstovaujamos lyties kandidato kvalifikacija – tinkamumas, kompetencija ir profesinės veiklos rezultatai – yra tokia pati kaip ir jo kitos lyties konkurento, kad šis pirmumas nėra suteikiamas automatiškai ir besąlygiškai, t. y. jis netaikomas, jei dėl tam tikrų priežasčių kitos lyties kandidatas įvertinamas palankiau, ir kad kiekvieno kandidato paraiška įvertinama objektyviai, atsižvelgiant į visus atskiriems kandidatams taikytinus kriterijus;

(26)  laikydamosi šios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geriausios kvalifikacijos kandidatai į nevykdomųjų direktorių pareigas būtų atrenkami vadovaujantis lyginamąja kiekvieno kandidato kvalifikacijos analize, grindžiama iš anksto nustatytais, aiškiais, neutraliai ir nedviprasmiškai suformuluotais kriterijais. Bendrovėse taikomi atrankos kriterijai galėtų būti, pavyzdžiui, profesinė vadovavimo ir (arba) priežiūros patirtis, tarptautinė patirtis, daugiadiscipliniškumas, konkrečios srities, kaip antai finansų, kontrolės ar žmogiškųjų išteklių valdymo, žinios, lyderio savybės, bendravimo įgūdžiai bei ryšių palaikymo gebėjimai. Pirmumas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui turėtų būti teikiamas tuo atveju, jei jo kvalifikacija – tinkamumas, kompetencija ir profesiniai rezultatai – yra tokia pati kaip kitos lyties kandidato ir jei objektyvus vertinimas, kuriame atsižvelgiama į visus atskiriems kandidatams taikomus kriterijus, nėra palankesnis kitos lyties kandidatui; [36 pakeit.]

(27)  įvairiose valstybėse narėse bei įvairiose bendrovėse taip pat taikomi skirtingi direktorių įdarbinimo, atrankos ir skyrimo metodai. Gali būti atrenkami išankstiniai kandidatai, kuriuos skyrimo komitetas pristato akcininkų susirinkime, taip pat direktoriai gali būti skiriami tiesiogiai atskirų akcininkų arba balsavimu akcininkų susirinkime dėl atskirų kandidatų arba kandidatų sąrašų. Todėl šioje direktyvoje gerbiama atrankos procedūrų, kurios turėtų būti paremtos skaidrumu ir nuopelnais, įvairovė, tačiau taip pat reikalaujama, kad būtų pasiektas tikslas padidinti nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų skaičių valdybose. Reikalavimai dėl kandidatų atrankos turi būti įgyvendinami tinkamu atrankos procedūros etapu, kuris priklauso nuo nacionalinės teisės nuostatų ir atitinkamų biržinių bendrovių įstatų. Šioje srityje direktyva nustatomi būtinieji direktyvoje leidžiama atrankos procedūrų suderinimo reikalavimai, kad įvairovė siekiant geresnės lyčių pusiausvyros biržinių bendrovių valdybose būtų galima taikyti Teisingumo Teismo praktikoje nustatytas sąlygas. Šios direktyvos nuostatomis nederamai nesikišama į kasdienį valdymą, kadangi bendrovėms paliekama laisvė pasirinkti kandidatus remiantis jų kvalifikacija ar kitais tinkamais objektyviais kriterijais; [37 pakeit.]

(27a)  kai pirminė kandidatų atranka vyksta rinkimų ar balsavimo būdu, pvz., dalyvaujant darbuotojams ar jų atstovams, procedūros viso proceso metu turėtų būti pakoreguotos siekiant didesnės bendros lyčių pusiausvyros direktorių valdybose tikslo, tačiau taip pat užtikrinant, kad šios procedūros metu išrinkto direktoriaus lytis nebūtų jokiu būdu iš anksto nulemta; [38 pakeit.]

(28)  šios direktyvos tikslas – gerinti biržinių bendrovių direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyrą ir taip padėti įgyvendinti vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą, kuris Sąjungoje yra pripažįstamas kaip pagrindinė teisė. Todėl biržinės bendrovės turėtų būti įpareigotos nelaimėjusio kandidato prašymu pateikti ne tik kvalifikacijos kriterijus, kuriais vadovaujantis buvo vykdoma atranka, bet ir objektyvų lyginamąjį šių kriterijų atitikties vertinimą bei, tam tikrais atvejais, argumentus, dėl kurių palankiau buvo įvertintas kitos lyties, kuri nėra atstovaujama nepakankamai, kandidatas. Šie Chartijos 7 ir 8 straipsniuose pripažintos teisės į privataus gyvenimo apsaugą tvarkant asmens duomenis apribojimai ir biržinių bendrovių įpareigojimas paprašius pateikti tokią informaciją nelaimėjusiam kandidatui yra būtini ir, kaip reikalauja proporcingumo principas, atitinka pripažįstamus bendro intereso tikslus. Todėl jie atitinka Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tokiems apribojimams ir šios srities Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką;

(29)  jei nepakankamai atstovaujamos lyties nelaimėjusiam kandidatui atrodo, kad jo kvalifikacija yra tokia pati kaip ir paskirto kitos lyties kandidato, biržinė bendrovė turėtų būti įpareigota pagrįsti savo pasirinkimą;

(30)  už šios direktyvos šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų vykdyti atvirą ir skaidrią procedūrą nesilaikymą valstybės narės turėtų numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas, kurios, be kita ko, gali apimti administracines baudas, pašalinimą iš viešųjų konkursų, dalinį galimybės gauti Sąjungos struktūrinių fondų lėšas panaikinimą ir teismo sprendimą, kuriuo nevykdomojo direktoriaus paskyrimas ar išrinkimas pažeidžiant nacionalinės teisės nuostatas, priimtas pagal direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, pripažįstamas negaliojančiu arba panaikinamas. Valstybėms narėms turėtų būti sudaryta galimybė taikyti kitas sankcijas negu nurodytos šios direktyvos nebaigtiniame sankcijų sąraše, kurios šiurkščių bei pasikartojančių pažeidimų atvejais gali apimti, be kita ko, priverstinį atitinkamos bendrovės likvidavimą kompetentingos teisminės institucijos sprendimu visiškai laikantis tinkamų procedūrinių apsaugos priemonių; [39 pakeit.]

(31)  nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatų skaičius tiesiogiai priklauso nuo bendrovės darbuotojų lyčių pasiskirstymo, todėl valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai nepakankamai atstovaujamos lyties darbuotojų atitinkamoje bendrovėje yra mažiau kaip 10 proc., laikytis šioje direktyvoje nustatyto tikslo jos neprivalo; [40 pakeit.]

(32)  kadangi biržinės bendrovės turėtų stengtis, kad daugiau nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų eitų su sprendimų priėmimu susijusias pareigas, valstybės narės gali nustatyti, kad šios direktyvos tikslas laikomas įgyvendintu, jei biržinės bendrovės gali pateikti duomenis, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys eina bent trečdalį visų direktorių pareigų, nesvarbu, vykdomųjų ar nevykdomųjų. Vis dėlto tokios bendrovės, laikydamosi šios direktyvos 5 straipsnio, savo metinėse ataskaitose ir interneto svetainėse privalo ir toliau nurodyti savo vykdomųjų ir nevykdomųjų direktorių lyčių pusiausvyrą ir šios srities politiką; [41 pakeit.]

(33)  be to, siekiant pagerinti kasdienio valdymo funkcijas vykdančių direktorių lyčių pusiausvyrą, be šių nevykdomiesiems direktoriams skirtų priemonių, atskiros biržinės bendrovės turėtų prisiimti konkrečius įsipareigojimus užtikrinti tinkamą lyčių atstovavimą vykdomųjų direktorių lygmeniu, kurie turėtų būti įvykdyti ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. Tokiais įsipareigojimais turėtų būti siekiama juntamos pažangos konkrečioje bendrovėje užtikrinant geresnę lyčių pusiausvyrą;

(34)  valstybės narės turėtų reikalauti biržinių bendrovių kasmet teikti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją apie lyčių pasiskirstymą jų valdybose, taip pat apie tai, kaip joms sekasi įgyvendinti šioje direktyvoje nustatytus tikslus, kad šios institucijos galėtų įvertinti kiekvienos biržinės bendrovės pasiekimus užtikrinant lyčių pusiausvyrą direktorių lygmeniu. Ši informacija turi būti įtraukta į bendrovės metinę ataskaitą ir tinkamai skelbiama lengvai prieinamoje interneto svetainėje, o jei bendrovė tikslo nepasiekė, ji taip pat turėtų pateikti išsamų konkrečių priemonių, kurių jau ėmėsi ir kurių ketina imtis ateityje tikslui pasiekti, aprašymą. Be to, bendrovės, kurios nepasiekė tikslo ar neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų, turėtų pateikti pagrįstą šio nevykdymo motyvų pareiškimą ir konkrečių priemonių, kurių jau ėmėsi ir kurių ketina imtis ateityje minėtam tikslui pasiekti ir įsipareigojimams įvykdyti, aprašymą; [42 pakeit.]

(35)  gali būti, kad priemonių proporcingesniam moterų ir vyrų atstovavimui bendrovių valdybose užtikrinti valstybės narės ėmėsi dar prieš įsigaliojant šiai direktyvai. Tokioms valstybėms narėms turėtų būti suteikiama galimybė toliau taikyti tas priemones, o ne skyrimo procedūroms taikytinus reikalavimus, jei jos įrodo, kad šios priemonės tokios pat veiksmingos užtikrinant, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. (o biržinių bendrovių, kurios yra valstybinės įmonės, atveju – ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d.) nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarytų bent 40 proc. biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių;

(36)  šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir Chartijoje pripažįstamų principų. Ši direktyva padeda įgyvendinti teisę į moterų ir vyrų lygybę (Chartijos 23 straipsnis) ir laisvę pasirinkti profesiją bei teisę dirbti (Chartijos 15 straipsnis). Šia direktyva siekiama užtikrinti besąlyginį teisės į veiksmingą teisinę apsaugą ir teisingą bylos nagrinėjimą įgyvendinimą (Chartijos 47 straipsnis). Laisvės užsiimti verslu (Chartijos 16 straipsnis) ir teisės į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnio 1 dalis) apribojimai iš esmės šių teisių ir laisvių nepažeidžia ir yra būtini bei proporcingi. Jie visiškai atitinka Sąjungos pripažįstamus bendro intereso tikslus ir prievolę ginti kitų asmenų teises ir laisves;

(37)  kai kurios valstybės narės ėmėsi teisinio reglamentavimo priemonių ar skatino savireguliavimą – taip pasiekta skirtingų rezultatų, tačiau dauguma valstybių narių nesiėmė ir neparodė noro imtis priemonių, kurios duotų patenkinamų rezultatų. Prognozės, parengtos išsamiai išnagrinėjus visus turimus duomenis apie ankstesnes ir naujausias tendencijas bei planus, rodo, kad savarankiškai veikdamos valstybės narės artimiausiu metu nepasiektų lyčių pusiausvyros visos Sąjungos nevykdomųjų valdybų narių lygmeniu, kurios siekiama šioje direktyvoje nustatomais tikslais. Dėl šių aplinkybių ir dėl vis didėjančių skirtumų tarp valstybių narių vyrų ir moterų atstovavimo bendrovių valdybose požiūriu, lyčių pusiausvyrą visos Sąjungos bendrovių valdybose galima pagerinti tik taikant bendrą požiūrį, o lyčių lygybės, esamo vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo bei konkurencingumo didinimo ir ekonomikos augimo geriau siekti ne skirtingos taikymo srities, užmojo ir veiksmingumo nacionalinėmis iniciatyvomis, o koordinuotais Sąjungos lygmens veiksmais. Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones; [43 pakeit.]

(38)  pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva tėra nustatomi bendri tikslai ir principai ir neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti. Valstybėms narėms suteikiama pakankamai laisvės pačioms nuspręsti, kaip geriausia siekti šioje direktyvoje nustatytų tikslų atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes, pirmiausia į valdybų narių įdarbinimo taisykles ir praktiką. Šia direktyva bendrovėms paliekama galimybė skirti į valdybą aukščiausios kvalifikacijos asmenis, taip pat suteikiamas numatoma lanksti sistema ir suteikiamas pakankamai ilgas laikotarpis, per kurį direktyva pritaikoma kiekvienai biržinei bendrovei; [44 pakeit.]

(39)  pagal proporcingumo principą biržinėms bendrovėms iškelti tikslai turėtų galioti tik tam tikrą laikotarpį – juos reikėtų taikyti tik kol bus pasiekta tvari pažanga užtikrinant tinkamą lyčių pasiskirstymą valdybose. Todėl Komisija turėtų reguliariai peržiūrėti persvarstyti šios direktyvos taikymą ir teikti ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai. Šią direktyvą numatyta taikyti iki 2028 m. gruodžio 31 d. Atlikdama peržiūrą, Komisija turėtų įvertinti, ar direktyvos taikymo laikotarpį reikia pratęsti. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene ir juos veiksmingai informuoti apie šios direktyvos reikšmę, perkėlimą ir įgyvendinimą. Rengiant informacines kampanijas būtų labai prisidedama siekiant didinti nebiržinių bendrovių informuotumą ir jos būtų skatinamos aktyviai siekti lyčių pusiausvyros. Valstybės narės turėtų būti skatinamos keistis šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir įgyvendinimo patirtimi bei geros praktikos pavyzdžiais; [45 pakeit.]

(40)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(16) valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Teisės aktų leidėjo nuomone, šios direktyvos atveju tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos priemonės užtikrinti geresnę moterų ir vyrų pusiausvyrą biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių lygmeniu, numatant – jomis veiksmingas priemones, kuriomis siekiama pagreitinti šį procesą, tačiau bendrovėms suteikiama pakankamai laiko pasirengti jų įgyvendinimui. [46 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

1)  biržinė bendrovė – bendrovė, kurios buveinė yra valstybėje narėje įsteigta bendrovė, ir kurios vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti vienos ar kelių valstybių narių reguliuojamoje rinkoje, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 14 punkte; [47 pakeit.]

2)  valdyba – bet kuris bendrovės administravimo, valdymo arba priežiūros organas;

3)  direktorius – bet kuris valdybos narys, taip pat darbuotojų atstovas;

4)  vykdomasis direktorius – bet kuris kasdieniame bendrovės valdyme dalyvaujantis valdybos narys monistinėje sistemoje arba bet kuris valdančiosios tarybos narys dualistinėje sistemoje;

5)  nevykdomasis direktorius – bet kuris valdybos narys, išskyrus vykdomuosius direktorius, monistinėje sistemoje arba bet kuris stebėtojų tarybos narys dualistinėje sistemoje;

6)  valdyba monistinėje sistemoje – vienintelė bendrovės valdyba, vykdanti ir valdymo, ir stebėjimo funkcijas;

7)  dualistinė sistema – tokia sistema, kurioje valdymo ir stebėjimo funkcijas vykdo atskiros valdybos (tarybos);

8)  mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) – bendrovės, kuriose dirba mažiau negu 250 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta neviršija 50 mln. EUR, arba bendras metinis balansas neviršija 43 mln. EUR, o jei MVĮ įsteigta valstybėje narėje, kurios valiuta yra ne euras, atitinkamos sumos išreiškiamos tos valstybės narės valiuta;

9)  valstybinė įmonė – bet kuri įmonė, kuriai valdžios institucijos gali turėti tiesioginę ar netiesioginę lemiamą įtaką dėl turimos joje nuosavybės, finansinio dalyvavimo joje arba dėl jos veiklą reguliuojančių taisyklių. Laikoma, kad valdžios institucijos turi lemiamą įtaką, jeigu tiesiogiai ar netiesiogiai

–  joms priklauso didžioji dalis įmonės pasirašytojo kapitalo arba

–  jos kontroliuoja daugumą balsų, kuriuos suteikia įmonės išleistos akcijos arba

–  jos gali skirti daugiau kaip pusę įmonės administracijos, valdymo ar priežiūros organo narių.

3 straipsnis

Netaikymas mažosioms ir vidutinėms įmonėms

Ši direktyva netaikoma mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).

4 straipsnis

Tikslai nevykdomiesiems direktoriams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad biržinės bendrovės, kurių valdybose nevykdomųjų direktorių pareigas einančių nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų yra mažiau kaip 40 proc., į šias pareigas skirtų vadovaudamosi lyginamąja kiekvieno kandidato kvalifikacijos analize ir taikydamos iš anksto nustatytus, aiškius, neutraliai ir nedviprasmiškai suformuluotus kriterijus, kad nustatytą procentinį tikslą pasiektų pritaikytų savo įdarbinimo procedūras, įskaitant dėl laisvų vietų paskelbimo dėl paraiškų, pirminės atrankos, atrankos ir skyrimo tokiu būdu, kad tos procedūros galėtų veiksmingai prisidėti siekiant nustatyto procentinio tikslo ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d., o biržinių bendrovių, kurios yra valstybinės įmonės, o valstybinių įmonių atveju – ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. Ypač valstybės narės užtikrina, kad bendrovės iš lyčių požiūriu suderinto kandidatų sąrašo atrinktų labiausiai kvalifikuotus kandidatus eiti valdybos nario pareigas, vadovaudamosi lyginamąja kandidatų kvalifikacijos analize ir taikydamos iš anksto nustatytus, aiškius, neutraliai ir nedviprasmiškai suformuluotus nediskriminacinius ir vienareikšmius kriterijus. Jeigu taikoma rinkimų procedūra, valstybės narės užtikrina, kad bendrovės, sudarydamos galutinį kandidatų sąrašą, garantuotų lyčių įvairovę, taip pat užtikrintų, kad tokios procedūros metu išrinkto nevykdomojo direktoriaus lytis jokiu būdu nebūtų nulemta iš anksto.

Siekdamos 40 proc. tikslo ir laikydamosi Chartijos 23 straipsnio 2 dalies, valstybės narės užtikrina, kad bet kuriuo nevykdomųjų direktorių įdarbinimo, atrankos ar skyrimo procedūrų etapu, vertinant kandidatų tinkamumą, kompetenciją ir profesinės veiklos rezultatus, pirmumas būtų teikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, jei jo kvalifikacija yra tokia pati kaip kitos lyties kandidato, išskyrus tuos atvejus, kai objektyvus vertinimas, kuriame atsižvelgiama į visus atskiriems kandidatams taikomus kriterijus, yra palankesnis kitos lyties kandidatui. [48 pakeit.]

2.  Nevykdomųjų direktorių pareigybių skaičius, reikalingas šio straipsnio 1 dalyje nustatytam tikslui pasiekti – tai skaičius, kuo artimesnis sudaro bent 40 proc., tačiau neviršijantis 49 proc. Jeigu nevykdomųjų direktorių valdybą sudaro tik trys nariai, užtenka, kad skirtingoms lytims atstovautų vienas ir du nariai. [49 pakeit.]

3.  Kad pasiektų šio straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslą, valstybės narės užtikrina, kad nevykdomųjų direktorių atrankoje, vertinant kandidatų tinkamumą, kompetenciją ir profesinės veiklos rezultatus, pirmumas būtų teikiamas nepakankamai atstovaujamos lyties kandidatui, jei jo kvalifikacija yra tokia pati kaip kitos lyties kandidato, išskyrus tuos atvejus, kai objektyvus vertinimas, kuriame atsižvelgiama į visus atskiriems kandidatams taikomus kriterijus, yra palankesnis kitos lyties kandidatui. [50 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad biržinės bendrovės būtų įpareigotos nelaimėjusio kandidato prašymu nelaimėjusiam kandidatui atskleisti bent kandidatų sąraše buvusių kandidatų skaičių ir lytį, gerbiant jų anonimiškumą pagal Sąjungos taisykles dėl duomenų apsaugos, kvalifikacijos kriterijus, kuriais vadovaujantis buvo vykdoma atranka ar skyrimas, ir objektyvų lyginamąjį šių kriterijų atitikties vertinimą bei, tam tikrais atvejais, argumentus, dėl kurių palankiau buvo įvertintas kitos lyties kandidatas. [51 pakeit.]

5.  Atsižvelgdamos į savo teisės nacionalinę teismų sistemą, valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tuo atveju, kai nepakankamai atstovaujamos lyties nelaimėjusiam kandidatui sužinojus aplinkybių, patvirtinančių, nelaimėjęs kandidatas, manantis, kad jam buvo padaryta žala, nes 1 dalies nuostatos jam nebuvo taikytos, teismui arba kitai kompetentingai įstaigai nurodo aplinkybes, patvirtinančias, kad jo kvalifikacija buvo tokia pati kaip paskirto kitos lyties kandidato, biržinė bendrovė privalėtų įrodyti nepažeidusi šio straipsnio 3 1 dalyje nustatytos taisyklės.

Šia dalimi valstybėms narėms netrukdoma nustatyti ieškovams palankesnių įrodymų taisyklių. [52 pakeit.]

6.  Valstybės narės gali nustatyti, kad tais atvejais, kai nepakankamai atstovaujamos lyties darbuotojų bendrovėje yra mažiau kaip 10 proc., šio straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas jai netaikomas. [53 pakeit.]

6a.  Jeigu 1 dalyje numatyta atranka vykdoma pasitelkiant akcininkų ar darbuotojų balsavimą, bendrovės užtikrina, kad balsavime dalyvaujantys asmenys būtų tinkamai informuoti apie priemones, nustatytas šioje direktyvoje, įskaitant sankcijas, kurios grėstų bendrovei, nesilaikančiai šių reikalavimų. [54 pakeit.]

7.  Valstybės narės gali nustatyti, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytas tikslas laikomas pasiektu, jei biržinės bendrovės gali pateikti duomenis, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys eina bent trečdalį visų direktorių pareigų, nesvarbu, vykdomųjų ar nevykdomųjų.

5 straipsnis

Papildomos bendrovių priemonės ir ataskaitos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad biržinės bendrovės prisiimtų individualius įsipareigojimus užtikrinti tinkamą vykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių atstovavimą ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 1 d., o biržinės bendrovės, kurios yra valstybinės įmonės – ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d.

2.  Valstybės narės reikalauja iš biržinių bendrovių nuo [dveji metai po direktyvos priėmimo] kartą per metus teikti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją apie lyčių atstovavimą savo valdybose (nurodant nevykdomųjų ir vykdomųjų direktorių duomenis) ir apie priemones, kurių jos ėmėsi 4 straipsnio 1 dalyje ir šio straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, ir tinkamai bei aiškiai lengvai prieinama forma paskelbti šią informaciją savo interneto svetainėje ir savo metinėje ataskaitoje. [55 pakeit.]

3.  Jei biržinė bendrovė neįgyvendino 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų tikslų ar savo individualių įsipareigojimų pagal šio straipsnio 1 dalį, teikdama šio straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, ji turi nurodyti priežastis, dėl kurių neįgyvendino šių ji pateikia motyvų pareiškimą, kuriame paaiškina, kodėl nepavyko pasiekti tų tikslų ir arba įgyvendinti tų įsipareigojimų, ir pateikti pateikia priemonių, kurių jau ėmėsi ar ketina imtis ateityje tikslams ar įsipareigojimams įvykdyti, išsamų aprašymą. Šis motyvų pareiškimas yra 2 dalyje nurodytos informacijos dalis. [56 pakeit.]

4.  Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad institucija ar institucijos, paskirtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB(17) 20 straipsnį, būtų kompetentingos skatinti, nagrinėti, stebėti ir remti lyčių pusiausvyrą biržinių bendrovių valdybose. Tuo tikslu valstybės narės veiksmingai bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir pilietine visuomene. [57 pakeit.]

6 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų už nacionalinės teisės nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų vykdyti atvirą ir skaidrią procedūrą pažeidimus ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jos būtų taikomos. [58 pakeit.]

2.  Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios, ir tai gali būti yra bent šios priemonės: [59 pakeit.]

a)  administracinės baudos;

aa)  pašalinimas iš viešųjų konkursų; [60 pakeit.]

ab)  dalinis galimybės gauti Sąjungos struktūrinių fondų lėšas panaikinimas; [61 pakeit.]

b)  teismo sprendimas, kuriuo nevykdomojo direktoriaus paskyrimas ar išrinkimas pažeidžiant nacionalinės teisės nuostatas, priimtas pagal 4 straipsnio 1 dalį, pripažįstamas negaliojančiu arba panaikinimas.

7 straipsnis

Būtinieji reikalavimai

Valstybės narės gali priimti ar toliau taikyti nuostatas, pagal kurias jų teritorijoje įsteigtoms bendrovėms taikomi griežtesni reikalavimai siekiant proporcingesnio moterų ir vyrų atstovavimo, jei tokiomis nuostatomis nevykdoma nepagrįsta diskriminacija dėl lyties ar bet kokios kitos formos diskriminacija ir netrukdoma tinkamai veikti vidaus rinkai. [62 pakeit.]

8 straipsnis

Įgyvendinimas

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip iki [dveji metai po direktyvos priėmimo] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai..

2.  Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.  Nepažeisdamos 4 straipsnio 6 ir 7 dalių, valstybės narės, kurios dar prieš įsigaliojant šiai direktyvai ėmėsi priemonių biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių moterų ir vyrų pusiausvyrai gerinti, gali laikinai netaikyti 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų procedūrinių skyrimo reikalavimų, jei gali įrodyti, kad dėl tų priemonių iki 2020 m. sausio 1 d., o biržinių bendrovių, kurios yra valstybinės įmonės, atveju – iki 2018 m. sausio 1 d. nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys sudarys bent 40 proc. biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių.

Atitinkamos valstybės narės praneša apie tai Komisijai. Komisija apie tokį pranešimą informuoja Europos Parlamentą ir Tarybą. Nuostatų laikinas netaikymas automatiškai atšaukiamas, jei nustatoma, kad padaryta nepakankama pažanga siekiant šios direktyvos tikslo, t. y., jei iki 2017 m., o valstybinių įmonių atveju – iki 2015 m. nepakankamai atstovaujamos lyties procentinė dalis yra mažesnė nei 30 proc. [63 pakeit.]

4.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstą.

9 straipsnis

Peržiūra

1.  Iki 2017 m. sausio 1 d., o vėliau – kas dvejus metus, valstybės narės teikia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. Tokiose ataskaitose, inter alia, pateikiama išsami informacija apie priemones, kurių imtasi 4 straipsnio 1 dalyje nustatytiems tikslams pasiekti, 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija bei informacija apie prisiimtus individualius biržinių bendrovių įsipareigojimus pagal 5 straipsnio 1 dalį.

1a.  Remdamasi valstybių narių pagal 1 dalį pateiktomis ataskaitomis, Komisija iki 2017 m. liepos 1 d. pateikia 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų reikalavimų biržinėms bendrovėms vykdymo vertinimo ataskaitą. Be to, Komisijos ataskaitoje pateikiama lyčių pusiausvyros padėtis nebiržinių bendrovių, kurios viršija MVĮ nustatytas ribas, kaip apibrėžta 2 straipsnyje, valdybos ir vadovybės lygmenimis. [64 pakeit.]

1b.  Komisija pateikia ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai, kurioje aptariama, kaip šios direktyvos principus taiko visos Sąjungos institucijos, įstaigos, biurai bei agentūros ir kaip jie įtraukiami į jų vidaus personalo procedūras reglamentuojančias taisykles. Šiuo tikslu visos Sąjungos institucijos, įstaigos, biurai ir agentūros iki 2018 m. gruodžio 31 d., o vėliau kas metus pateikia Komisijai lyčių statistikos ir padarytos pažangos ataskaitą. Komisija nedelsdama paskelbia tokias ataskaitas savo interneto svetainėje. Tam tikrais atvejais su Komisijos ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo išplečiama direktyvos taikymo sritis siekiant įtraukti visas Sąjungos institucijas, įstaigas, biurus ir agentūras. [65 pakeit.]

2.  Valstybės narės, kurios, vadovaudamosi 8 straipsnio 3 dalimi, laikinai netaiko 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų procedūrinių skyrimo reikalavimų, šio straipsnio 1 dalyje nurodytose ataskaitose pateikia informaciją apie rezultatus, kurių pasiekta taikant 8 straipsnio 3 dalyje minėtas nacionalines priemones. Tuomet Komisija teikia specialią ataskaitą, kurioje įvertina, ar tomis priemonėmis bus veiksmingai užtikrinama, kad nepakankamai atstovaujamos lyties asmenys iki 2018 m. sausio 1 d. sudarytų bent 40 proc. nevykdomųjų direktorių biržinių bendrovių, kurios yra valstybinės įmonės, atveju, ir iki 2020 m. sausio 1 d. – biržinių bendrovių, kurios nėra valstybinės įmonės, atveju. Pirmąją ataskaitą Komisija pateikia iki 2017 m. liepos 1 d., o vėliau teikia tokias ataskaitas per šešis mėnesius nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nacionalinės ataskaitos gavimo.

Atitinkamos valstybės narės užtikrina, kad biržinės bendrovės, kurios taikant 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas nacionalines priemones iki 2018 m. sausio 1 d. (jei jos valstybinės įmonės) arba iki 2020 m. sausio 1 d. (jei jos nėra valstybinės įmonės) į savo valdybas nepaskyrė ar neišrinko tiek nepakankamai atstovaujamos lyties asmenų, kad jie sudarytų 40 proc. nevykdomųjų direktorių, nuo atitinkamų datų taikytų 4 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus procedūrinius skyrimo reikalavimus.

3.  Komisija peržiūri šios direktyvos taikymą ir iki 2021 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas dvejus metus, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą. Pirmiausia Komisija įvertina, ar pasiekti šios direktyvos tikslai.

4.  Ataskaitoje, atsižvelgdama į pokyčius moterų ir vyrų atstovavimo biržinių bendrovių valdybose ir įvairių pakopų ekonominių sprendimo priėmimo procese ir į tai, ar padaryta pažanga pakankamai tvari, Komisija įvertina, ar reikia pratęsti 10 straipsnio 2 dalyje nustatytą galiojimo terminą ar kitaip jį pakeisti. Ji taip pat išnagrinėja, ar šios direktyvos taikymo sritis turėtų būti išplėsta siekiant aprėpti nebiržines valstybines įmones, kurios nepatenka į MVĮ apibrėžtį, dideles nebiržines bendroves ir biržinių bendrovių vykdomuosius direktorius. [66 pakeit.]

10 straipsnis

Įsigaliojimas ir galiojimo pabaiga

1.  Ši direktyva įsigalioja [dvidešimtą] dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.  Ji nustoja galioti 2028 m. gruodžio 31 d.

11 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 68. (2) 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento pozicija. (3) 1984 m. gruodžio 13 d. Tarybos rekomendacija 84/635/EEB dėl pozityviosios moterų diskriminacijos skatinimo (OL L 331, 1984 12 19, p. 34). (4) 1996 m. gruodžio 2 d. Tarybos rekomendacija 96/694/EB dėl moterų ir vyrų proporcingo dalyvavimo sprendimų priėmimo procese (OL L 319, 1996 12 10, p. 11). (5) 2010 m. Komisijos ataskaita „Daugiau moterų, einančių vadovaujamas pareigas“; 2011 m. kovo 1 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Vadovaujamas pareigas bendrovėse einančių asmenų lyčių pusiausvyra“ (SEC(2011) 246 galutinis); 2012 m. kovo 5 d. pažangos ataskaita „Moterų dalyvavimas priimant ekonominius sprendimus ES“; 2012 m. balandžio 16 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Pažanga moterų ir vyrų lygybės srityje 2011 m.“, SWD(2012) 85 final. (6) „Europos bendrovės įsipareigojimas dėl moterų skaičiaus valdyboje didinimo“, IP/11/242. (7) COM(2010)0078 galutinis. (8) COM(2010)0491 galutinis. (9) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 134. (10) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 1. (11) COM(2010)2020 galutinis. (12) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1). (13) 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36). (14) 2006 m. lapkričio 16 d. Komisijos direktyva 2006/111/EB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo ir dėl finansinio skaidrumo tam tikrose įmonėse (OL L 318, 2006 11 17, p. 17). (15) Byla C-450/93 Kalanke [1995], Rink. p. I-3051; byla C-490/95 Marschall [1997], Rink. p. I-6363; byla C-158/97 Badeck [2000], Rink. p. I-1875; byla C-407/98 Abrahamsson [2000], Rink. p. I-5539. (16) OL C 369, 2011 12 17, p. 14. (17) 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (OL L 204, 2006 7 26, p. 23).