2013 m. gegužės 22 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM(2012)0511 – C7-0314/2012 – 2012/0242(CNS))(1)

P7_TA(2013)0213 A7-0392/2012

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

[2 pakeitimas]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)

P7_TA(2013)0213 A7-0392/2012

Komisijos pasiūlymas

P7_TA(2013)0213 A7-0392/2012

TARYBOS
REGLAMENTAS (ES) Nr. .../2013
kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 127 straipsnio 6 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę(3),

atsižvelgdama į Europos Centrinio Banko nuomonę(4),

laikydamasi specialios teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  per pastaruosius dešimtmečius Sąjunga padarė didelę pažangą kurdama banko paslaugų vidaus rinką. Todėl daugelyje valstybių narių bankų grupės, kurių buveinės įsteigtos kitose valstybėse narėse, užima didelę rinkos dalį, o kredito įstaigos geografiškai diversifikavo savo veiklą tiek euro zonoje, tiek už jos ribų;

(1a)  dabartinė finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, kad bendros valiutos ir bendrosios rinkos vientisumui galėjo kilti pavojus dėl finansų sektoriaus susiskaldymo. Todėl labai svarbu didinti bankų priežiūros integraciją, siekiant sustiprinti Europos Sąjungą, atkurti finansinį stabilumą ir padėti pagrindus ekonomikai atsigauti;

(2)  siekiant skatinti ekonomikos augimą Sąjungoje ir deramą realiosios ekonomikos finansavimą, labai svarbu palaikyti ir stiprinti banko paslaugų vidaus rinką. Tačiau tą padaryti tampa vis sunkiau. Yra požymių, kad bankų rinkų integracija Sąjungoje sustojo;

(3)  priėmus sustiprintą ES reglamentavimo sistemą, priežiūros institucijos taip pat kartu privalo paspartinti su priežiūra susijusį tikrinimą, kad būtų atsižvelgta į pastarųjų metų finansų krizės patirtį ir būtų galima prižiūrėti labai sudėtingas ir tarpusavyje susijusias rinkas ir įstaigas;

(4)  už atskirų bankų Sąjungoje priežiūrą daugiausia atsakingos nacionalinės institucijos. Itin svarbus priežiūros institucijų veiksmų derinimas, tačiau krizė parodė, kad vien tik veiksmų derinimo neužtenka, ypač turint mintyje bendrą valiutą. Siekiant išlaikyti finansinį stabilumą Sąjungoje ir didinti teigiamą rinkos integracijos poveikį ekonomikos augimui ir gerovei, reikėtų sustiprinti priežiūros funkcijų integraciją. Tai ypač aktualu siekiant užtikrinti sklandžią ir patikimą visos bankų grupės ir jos bendros būklės priežiūrą ir tokiu būdu būtų sumažintas skirtingų aiškinimų ir prieštaringų sprendimų atskirų subjektų lygmeniu pavojus;

(5)  kredito įstaigų patikimumas daugeliu atvejų vis dar glaudžiai susijęs su ta valstybe nare, kurioje jos įsteigtos. Dėl abejonių, susijusių su valstybės skolos tvarumu, ekonomikos augimo perspektyvomis ir kredito įstaigų gyvybingumu, susidarė neigiamos viena kitą stiprinančios rinkos tendencijos. Taip gali kilti grėsmė kai kurių kredito įstaigų gyvybingumui ir euro zonos bei visos Sąjungos finansų sistemos stabilumui, taip pat gali susidaryti didelė našta atitinkamų valstybių narių viešiesiems finansams, kurių būklė jau ir taip yra sunki ▌;

(6)  Europos bankininkystės institucija (EBI), 2011 m. įsteigta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija)(5), ir Europos finansų priežiūros institucijų sistema, sukurta vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu ir 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamento (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EDPPI)(6), 2 straipsniu, ir 2010 m. lapkričio 24 d. Reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (EVPRI)(7), labai pagerino Sąjungos bankų priežiūros institucijų bendradarbiavimą. EBI labai prisideda kuriant bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą ir jos dalyvavimas labai svarbus nuosekliai įgyvendinant svarbiausių Sąjungos kredito įstaigų rekapitalizavimą, dėl kurio 2011 m. spalio mėn. susitarė Europos Vadovų Taryba, kaip tai numatyta Komisijos priimtose su valstybės pagalba susijusiose gairėse ir sąlygose;

(7)  pradedant nuo 2000 m. balandžio 13 d. rezoliucijos dėl Komisijos komunikato dėl finansų rinkų sistemos įgyvendinimo: veiksmų planas(8) ir 2002 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl riziką ribojančių priežiūros taisyklių Europos Sąjungoje(9) Europos Parlamentas keletą kartų ragino, kad Europos įstaiga būtų tiesiogiai atsakinga už tam tikras finansų įstaigų priežiūros užduotis;

(8)  2012 m. birželio 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadose Europos Vadovų Tarybos pirmininkas raginamas parengti veiksmų planą, skirtą tikrai ekonominei ir pinigų sąjungai sukurti. Tą pačią dieną aukščiausiojo lygio euro zonos valstybių arba vyriausybių vadovų susitikime nurodyta, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, kuriame, vykdydamas euro zonos bankų priežiūrą, dalyvaus ECB, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus, atsižvelgiant į atitinkamas sąlygas, įskaitant valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi;

(8a)  2012 m. spalio 19 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime prieita prie išvados, kad procesas siekiant stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos turėtų būti grindžiamas ES institucine ir teisine sistema, būti atviras ir skaidrus bendros valiutos neįsivedusioms valstybėms narėms, taip pat turėtų būti paisoma bendrosios rinkos vientisumo principo. Integruotai finansinei sistemai bus taikomas bendras priežiūros mechanizmas (BPM), kuris bus kiek įmanoma atviras visoms dalyvauti pageidaujančioms valstybėms narėms;

(9)  todėl reikėtų sudaryti Europos bankų sąjungą, paremtą visapusišku ir išsamiu bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu visai bendrajai rinkai ir sudarytą iš bendro priežiūros mechanizmo ir naujų indėlių draudimo ir pertvarkymo sistemų. Atsižvelgiant į glaudžius bendrą valiutą įsivedusių valstybių narių tarpusavio ryšius ir sąveiką, bankų sąjunga turėtų apimti ne mažiau kaip visas euro zonos valstybes nares. Siekiant palaikyti ir stiprinti vidaus rinką ir kiek tai yra įmanoma institucine prasme, bankų sąjungoje taip pat turėtų galėti dalyvauti kitos valstybės narės;

(10)  žengiant pirmą žingsnį bankų sąjungos link, bendru priežiūros mechanizmu turėtų būti užtikrinta, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, kad bendras finansinių paslaugų taisyklių sąvadas būtų vienodai taikomas visų atitinkamų valstybių narių kredito įstaigoms ir kad būtų vykdoma pati kokybiškiausia tų kredito įstaigų priežiūra, kuriai netrukdytų kitos, su rizikos ribojimu nesusijusios aplinkybės. Visų pirma bendras priežiūros mechanizmas turėtų būti suderintas su finansinių paslaugų vidaus rinkos veikimu ir su laisvu kapitalo judėjimu. Bendras priežiūros mechanizmas yra tolesnių žingsnių bankų sąjungos link pagrindas. Taip atsižvelgiama į principą, kad sukūrus veiksmingą bendrą priežiūros mechanizmą, priimant įprastą sprendimą, pasitelkus ESM būtų galimybė tiesiogiai rekapitalizuoti bankus. Europos Vadovų Taryba savo 2012 m. gruodžio 13–14 d. išvadose atkreipė dėmesį į tai, kad „sąlygomis, kuriomis bankų priežiūra veiksmingai perduodama bendram priežiūros mechanizmui, reikės bendro pertvarkymo mechanizmo, kuri turėtų būtinus įgaliojimus užtikrinti, kad bet kuris dalyvaujančių valstybių narių bankas galėtų būti pertvarkomas tinkamomis priemonėmis“, ir kad „bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti pagrįstas paties finansinio sektoriaus įnašais ir apimti tinkamas ir veiksmingas finansinio stabilumo stiprinimo priemones“;

(11)  kaip euro zonos centrinis bankas, turintis daug patirties makroekonomikos ir finansų stabilumo klausimais, ECB yra tinkama institucija aiškiai apibrėžtoms priežiūros užduotims vykdyti, daugiausia dėmesio skiriant Europos finansų sistemos stabilumui apsaugoti. Iš tiesų daugelyje valstybių narių centriniai bankai jau yra atsakingi už bankų priežiūrą. Todėl ECB reikėtų pavesti specialias užduotis, susijusias su dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų priežiūros politika;

(11a)  ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais būtų apibrėžta, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami priežiūros užduotis, susijusias su šiame reglamente apibrėžtomis finansų įstaigomis. Susitarimo memorandume galėtų, inter alia, būti paaiškinta konsultavimosi dėl ECB sprendimų, kuriais daromas poveikis patronuojamosioms įmonėms arba filialams, įsteigtiems nedalyvaujančioje valstybėje narėje, kurių patronuojančioji įmonė yra įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka ir bendradarbiavimo skubiais atvejais tvarka, įskaitant išankstinio įspėjimo mechanizmus pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytas procedūras. Memorandumas turėtų būti reguliariai peržiūrimas;

(12)  ECB reikėtų pavesti tas specialias priežiūros užduotis, kurios yra labai svarbios, kad Sąjungos politika, susijusi su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, būtų įgyvendinama nuosekliai ir veiksmingai, o kitos užduotys turėtų likti nacionalinėms valdžios institucijoms. ECB užduotys turėtų apimti priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti makrolygio rizikos ribojimu pagrįstą stabilumą, laikantis konkrečių susitarimų, kuriuose būtų numatytas nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo;

(13)  didelių bankų saugumas ir patikimumas yra labai svarbus dalykas, siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą. Vis dėlto pastarojo meto patirtis rodo, kad dėl mažesnių bankų taip pat gali kilti grėsmė finansiniam stabilumui. Todėl ECB turėtų galėti vykdyti priežiūros užduotis, susijusias su visomis kredito įstaigomis, kurioms suteiktas dalyvaujančių valstybių narių leidimas, ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse;

(13a)  vykdydamas jam pavestas užduotis ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB turėtų visapusiškai atsižvelgti į kredito įstaigų įvairovę, jų dydį ir verslo modelius, taip pat į sisteminę Europos bankų sektoriaus įvairovės naudą;

(13b)  ECB vykdomomis užduotimis visų pirma turėtų būti prisidedama užtikrinant, kad kredito įstaigos visiškai internalizuotų visas dėl jų veiklos susidariusias išlaidas, siekiant išvengti su tuo susijusios neatsakingo elgesio rizikos ir prisiimamos per didelės rizikos. Jis turėtų visiškai atsižvelgti į atitinkamas makroekonomines sąlygas valstybės narėse, visų pirma į kreditų teikimo stabilumą ir palankesnių sąlygų produktyviai veiklai sudarymą visai ekonomikai;

13c)  nė viena šio reglamento nuostata neturėtų būti suprantama kaip keičianti apskaitos sistemą, taikomą pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(14)  išankstinis leidimo suteikimas kredito įstaigų veiklai pradėti yra viena iš svarbiausių rizikos ribojimu pagrįstų priemonių, siekiant užtikrinti, kad tą veiklą vykdytų tik ekonomine prasme patikimi veiklos vykdytojai, organizacija, gebanti valdyti specifinę riziką, susijusią su indėlių priėmimu ir kreditų teikimu, ir tinkami vadovai. Todėl ECB turėtų būti pavesta užduotis suteikti leidimus kredito įstaigoms ir jis turėtų būti atsakingas už leidimų panaikinimą, laikantis konkrečių susitarimų, kuriuose būtų numatytas nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo;

(15)  be Sąjungos teisėje nustatytų sąlygų, susijusių su leidimų kredito įstaigoms suteikimu ir tokių leidimų panaikinimo atvejais, valstybės narės šiuo metu gali numatyti papildomų sąlygų, susijusių su leidimų suteikimu ir leidimų panaikinimo atvejais. Todėl ECB turėtų vykdyti savo darbą, susijusį su leidimų suteikimu kredito įstaigoms ir jų panaikinimu nacionalinės teisės nesilaikymo atveju, remdamasis atitinkamos nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pasiūlymu, kuriame įvertinama, kaip laikomasi atitinkamų nacionaline teise nustatytų sąlygų;

(16)  bet kokio naujo savininko tinkamumo įvertinimas iki didelio kredito įstaigos akcijų paketo pirkimo yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti kredito įstaigų savininkų nuolatinį tinkamumą ir finansinį patikimumą. ECB, kaip Sąjungos institucija, yra tinkama institucija tokiam vertinimui atlikti, nepagrįstai nesuvaržant vidaus rinkos. ECB turėtų būti pavesta užduotis vertinti kredito įstaigų pakankamų akcijų paketų įsigijimą ir perleidimą, išskyrus bankų pertvarkymo atvejais;

(17)  laikytis Sąjungos taisyklių, kuriomis reikalaujama, kad kredito įstaigos turėtų tam tikro lygio kapitalą, siekiant apsidrausti nuo su kredito įstaigų veikla susijusios rizikos, ribotų atskirų sandorio šalių rizikos dydį, viešai atskleistų informaciją apie finansinę kredito įstaigų padėtį, disponuotų pakankamu kiekiu likvidžių lėšų, kad galėtų atsilaikyti, kai susidaro įtempta padėtis rinkoje, ir ribotų svertą, yra būtina kredito įstaigų rizikos ribojimu pagrįsto patikimumo sąlyga. ECB turėtų būti pavesta užduotis užtikrinti šių taisyklių laikymąsi, visų pirma įskaitant šių taisyklių tikslu numatytų sutikimų, leidimų, nukrypti leidžiančių nuostatų arba išimčių suteikimą;

(18)  papildomos kapitalo rezervo priemonės, įskaitant kapitalo apsaugos rezervą, anticiklinį kapitalo rezervą, siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos ekonomikos augimo metu sukauptų pakankamą kapitalo bazę, kad galėtų padengti nepalankiu metu patiriamus nuostolius, pasauliniai ir kiti sisteminiai institucijų rezervai, taip pat kitos priemonės, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, yra svarbiausios rizikos ribojimu pagrįstos priemonės ▌. Siekiant užtikrinti visapusišką veiksmų derinimą, tais atvejais, kai nacionalinės valdžios institucijos nustato tokias priemones, ECB turėtų būti tinkamai apie tai informuojamas. Be to, prireikus ECB turėtų turėti galimybę taikyti didesnius reikalavimus ir griežtesnes priemones, veiksmus glaudžiai derindamas su nacionalinėmis valdžios institucijomis. Šio reglamento nuostatos dėl priemonių, kurių tikslas – spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, nedaro poveikio jokioms kituose Sąjungos teisės aktuose numatytoms veiksmų derinimo procedūroms. Nacionalinės kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos ir ECB veikia laikydamosi visų tokiuose aktuose numatytų veiksmų derinimo procedūrų po to, kai įgyvendinamos šiame reglamente nustatytos procedūros;

(19)  kredito įstaigos saugumas ir patikimumas priklauso ir nuo pakankamo vidaus kapitalo paskirstymo, atsižvelgiant į riziką, kuri jai gali iškilti, ir nuo tinkamų vidaus organizacinių struktūrų bei įmonių valdymo susitarimų. Todėl ECB turėtų būti pavesta taikyti reikalavimus, kuriais būtų užtikrinama, kad kredito įstaigose būtų griežti valdymo susitarimai, procesai ir mechanizmai, įskaitant jų vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo ir palaikymo strategiją ir procesus. Nepakankamumo atveju ECB taip pat turėtų būti pavesta užduotis taikyti atitinkamas priemones, įskaitant konkrečius papildomus nuosavų lėšų reikalavimus, specialius informacijos atskleidimo reikalavimus ir specialius likvidumo reikalavimus;

(20)  rizika kredito įstaigos saugumui ir patikimumui gali iškilti tiek atskiros kredito įstaigos lygiu, tiek bankų grupės arba finansinio konglomerato lygiu. Siekiant užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, yra svarbūs specialūs priežiūros susitarimai šiai rizikai mažinti. Be atskirų kredito įstaigų priežiūros, ECB užduotys turėtų apimti priežiūrą konsoliduotu lygiu, papildomą priežiūrą, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą ir mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių priežiūrą, išskyrus draudimo įmonių priežiūrą;

(21)  siekiant išlaikyti finansinį stabilumą, pablogėjusią finansinę ir ekonominę įstaigos padėtį reikia ištaisyti ankstyvame etape. ECB turėtų būti pavesta užduotis imtis išankstinių intervencijos veiksmų, kaip apibrėžta atitinkamoje Sąjungos teisėje. Tačiau jis turėtų derinti savo išankstinius intervencijos veiksmus su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis. Tol, kol nacionalinės valdžios institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, ECB turėtų tinkamai derinti veiksmus su susijusiomis nacionalinėmis valdžios institucijomis, kad būtų bendrai susitarta dėl atitinkamų funkcijų krizių atveju, ypač kai tai susiję su tarptautinėmis krizių valdymo grupėmis ir šiais tikslais įsteigtomis būsimo pertvarkymo kolegijomis;

(22)  ECB nepavestos priežiūros užduotys turėtų likti nacionalinėms valdžios institucijoms. Šios užduotys turėtų apimti įgaliojimus gauti kredito įstaigų pranešimus, susijusius su įsisteigimo laisve ir laisvu paslaugų teikimu, prižiūrėti įstaigas, kurių neapima kredito įstaigų apibrėžtis pagal Sąjungos teisę, tačiau kurios prižiūrimos kaip kredito įstaigos pagal nacionalinę teisę, vykdyti trečiųjų šalių kredito įstaigų, steigiančių filialą arba teikiančių tarptautines paslaugas Sąjungoje, priežiūrą, vykdyti mokėjimo paslaugų priežiūrą, atlikti kasdieninius kredito įstaigų patikrinimus, atlikti kompetentingų valdžios institucijų funkciją kredito įstaigų atžvilgiu, kiek tai susiję su finansinių priemonių rinkomis, finansų sistemos panaudojimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tikslais prevencija ir vartotojų apsauga;

(22a)  ECB prireikus turėtų visapusiškai bendradarbiauti su nacionalinėmis valdžios institucijomis, kompetentingomis užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą ir kovoti su pinigų plovimu;

(23)  ECB turėtų vykdyti jam pavestas užduotis, siekdamas užtikrinti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą, Sąjungos ir atskirų dalyvaujančių valstybių narių finansų sistemos stabilumą ir vidaus rinkos vieningumą ir vientisumą, taip užtikrindamas ir indėlininkų apsaugą, taip pat vidaus rinkos veikimo gerinimą pagal bendrą Sąjungos finansinių paslaugų taisyklių sąvadą. Visų pirma ECB turėtų tinkamai atsižvelgti į lygybės ir nediskriminavimo principus;

(24)  pavedant priežiūros užduotis ECB turėtų būti atsižvelgiama į 2010 m. įsteigtą Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS) ir jos pagrindinį tikslą – sukurti bendrą taisyklių sąvadą ir pagerinti priežiūros praktikos konvergenciją visoje Sąjungoje. Svarbu, kad bankų priežiūros institucijos ir draudimo bei vertybinių popierių rinkų priežiūros institucijos bendradarbiautų, spręsdamos bendros svarbos klausimus ir užtikrindamos tinkamą kredito įstaigų, kurios veikia ir draudimo bei vertybinių popierių sektoriuose, priežiūrą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad ECB glaudžiai bendradarbiautų su Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, taip pat su Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, laikantis EFSF principų. ECB turėtų atlikti savo užduotis laikydamasis šio reglamento nuostatų, nedarydamas poveikio kitų EFPIS dalyvių kompetencijai ir netrukdydamas jiems atlikti savo užduotis. Taip pat turėtų būti reikalaujama bendradarbiauti su atitinkamomis pertvarkymo institucijomis ir tiesioginę arba netiesioginę viešąją finansinę paramą finansuojančiais mechanizmais;

▌

(26)  ECB turėtų vykdyti savo užduotis, atsižvelgdamas į atitinkamą Sąjungos teisę, įskaitant visą pirminę ir antrinę Sąjungos teisę, Komisijos sprendimus valstybės pagalbos srityje, konkurencijos taisykles ir susijungimų kontrolę, taip pat visoms valstybėms narėms taikomą bendrą taisyklių sąvadą. EBI pavesta parengti techninių standartų ir gairių bei rekomendacijų projektus, kad būtų užtikrinta priežiūros konvergencija ir priežiūros rezultatų nuoseklumas Sąjungoje. ECB neturėtų pakeisti šių EBI vykdomų užduočių ir todėl turėtų pasinaudoti įgaliojimais priimti reglamentus pagal SESV 132 straipsnį laikantis Sąjungos teisės aktų, kuriuos priėmė Europos Komisija, remdamasi EBI parengtais projektais, ir laikantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio;

(26b)  prireikus ECB su už finansinių priemonių rinkas atsakingomis kompetentingomis valdžios institucijomis turėtų sudaryti susitarimo memorandumus, kuriuose bendrai nustatoma, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje vykdydami savo priežiūros užduotis, susijusias su 2 straipsnyje apibrėžtomis finansų įstaigomis, pagal Sąjungos teisę. Tokie memorandumai turėtų būti pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir visų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms;

(26b)  siekdamas vykdyti savo užduotis ir naudotis priežiūros įgaliojimais, ECB turėtų taikyti materialines taisykles, susijusias su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra. Šios taisyklės yra sudarytos iš atitinkamų Sąjungos teisės aktų, visų pirma tiesiogiai taikomų reglamentų arba direktyvų, pvz., dėl bankų ir finansinių konglomeratų kapitalo poreikių. Jei su rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra susijusios materialinės teisės normos yra nustatytos direktyvose, ECB turėtų taikyti nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos yra perkeltos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir srityse, kuriose šio reglamento įsigaliojimo dieną tais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių, ECB taip pat turėtų taikyti nacionalinius teisės aktus, kuriais pasinaudojama šiomis galimybėmis. Tokios galimybės turėtų būti laikomos išskirtinėmis galimybėmis, kuriomis gali pasinaudoti tik kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos. Tai nedaro poveikio ES teisės viršenybės principui. Todėl ECB, priimdamas gaires, rekomendacijas arba sprendimus, turėtų remtis atitinkamais privalomais Sąjungos teisės aktais ir veikti jų laikydamasis;

(26c)  atsižvelgiant į ECB pavestų užduočių sritį, nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms pagal nacionalinę teisę suteikiami tam tikri įgaliojimai, kurių šiuo metu pagal Sąjungos teisę nereikalaujama suteikti, įskaitant tam tikrus išankstinės intervencijos veiksmų ir atsargumo priemonių taikymo įgaliojimus. ECB turėtų galėti reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos pasinaudotų šiais įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad būtų vykdoma visapusiška ir veiksminga priežiūra pagal bendrą priežiūros mechanizmą;

(27)  siekiant užtikrinti, kad kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės įgyvendintų priežiūros taisykles ir sprendimus, pažeidimų atveju reikėtų taikyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas. Vadovaudamasis SESV 132 straipsnio 3 dalimi ir 1998 m. lapkričio 23 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2532/98 dėl Europos centrinio banko teisių taikyti sankcijas(10), ECB turi teisę nustatyti įmonėms baudas arba periodines baudas dėl neįvykdytų įsipareigojimų pagal jo reglamentus ir sprendimus. Be to, kad ECB galėtų veiksmingai vykdyti savo užduotis, susijusias su tiesiogiai taikomoje Sąjungos teisėje nurodytų priežiūros taisyklių taikymu, jis turėtų būti įgaliotas nustatyti kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms pinigines sankcijas už tokių taisyklių pažeidimus. Nacionalinės valdžios institucijos turėtų ir toliau galėti taikyti sankcijas, jeigu nesilaikoma įsipareigojimų pagal nacionalinius teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkeliamos Sąjungos direktyvos. Kai ECB laiko, kad, siekiant užtikrinti jo užduočių įvykdymą, tikslinga už tokius pažeidimus taikyti sankciją, jis turėtų galėti tais tikslais perduoti klausimą nacionalinėms valdžios institucijoms;

(28)  nacionalinės priežiūros institucijos turi svarbios ilgalaikės patirties, susijusios su jų teritorijos kredito įstaigų priežiūra ir pastarųjų ekonomine, organizacine ir kultūrine specifika. Šiais tikslais jos įsteigė didelę patyrusių, aukštos kvalifikacijos darbuotojų įstaigą. Todėl kad užtikrintų aukštos kokybės Europos masto priežiūrą, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų būti atsakingos už pagalbą ECB rengti ir įgyvendinti bet kokius aktus, susijusius su ECB priežiūros užduočių vykdymu. Visų pirma tai turėtų apimti nuolatinį kasdieninį banko būklės vertinimą ir susijusius patikrinimus vietoje;

(28a)  5 straipsnio 4b dalyje nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti taikomi aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse, remiantis konsoliduotais duomenimis. Kai ECB vykdo šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, susijusias su kredito įstaigų grupe, kuri nėra mažiau svarbi konsolidavimo atžvilgiu, jis turėtų vykdyti tas užduotis, susijusias su kredito įstaigų grupe, remdamasis konsolidavimo pagrindu, o užduotis, susijusias su tos grupės bankininkystės patronuojamosiomis įmonėmis ir filialais, įsteigtais dalyvaujančiose valstybėse narėse – kiekvienu atveju atskirai;

(28b)  5 straipsnio 4b dalyje nustatyti kriterijai, kuriais apibrėžiama institucijų, kurios yra mažiau svarbios, aprėptis, turėtų būti nurodyti struktūroje, kurią ECB priima ir paskelbia konsultuodamasis su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis. Tuo pagrindu ECB turėtų imtis atsakomybės taikyti šiuos kriterijus ir patikrinti, pasitelkdamas savo paties skaičiavimus, ar tenkinami šie kriterijai. Dėl ECB prašymo suteikti informaciją šiems skaičiavimams atlikti institucijos neturėtų būti verčiamos taikyti apskaitos reikalavimų, kurie skirtųsi nuo reikalavimų, kuriuos jos turi taikyti pagal kitus Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus;

(28c)  jei bankas laikomas svarbiu arba mažiau svarbiu, tokio vertinimo paprastai nereikėtų keisti dažniau nei vieną kartą per 12 mėnesių, išskyrus tais atvejais, kai įvyksta struktūriniai bankų grupių pokyčiai, pvz., susijungimai arba pardavimai;

(28d)  ECB, gavęs nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pranešimą ir priimdamas sprendimą, ar tokia įstaiga laikoma itin svarbia vietos ekonomikai ir todėl jos priežiūrą turėtų vykdyti ECB, turėtų atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes, be kita ko, į vienodų veiklos sąlygų užtikrinimą;

(29)  kiek tai susiję su euro zonoje ir už jos ribų veikiančių tarptautinių bankų priežiūra, ECB turėtų glaudžiai bendradarbiauti su kompetentingomis nedalyvaujančių valstybių narių valdžios institucijomis. Kaip ir kompetentingai valdžios institucijai, ECB turėtų būti taikomi atitinkami įpareigojimai bendradarbiauti ir keistis informacija pagal Sąjungos teisę, jis taip pat turėtų visapusiškai dalyvauti priežiūros institucijų kolegijose. Be to, kadangi Europos institucijos vykdomos priežiūros užduotys yra aiškiai naudingos finansiniam stabilumui ir tvariai rinkos integracijai užtikrinti, bendros valiutos neįsivedusios valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę dalyvauti naujajame mechanizme. Vis dėlto būtina veiksmingo priežiūros užduočių vykdymo sąlyga – iki galo ir nevėluojant įgyvendinami priežiūros sprendimai. Todėl valstybės narės, norinčios dalyvauti naujajame mechanizme, turėtų įsipareigoti užtikrinti, kad jų nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos laikysis bet kokių ECB reikalaujamų su kredito įstaigomis susijusių priemonių ir jas įgyvendins. ECB turėtų galėti užmegzti glaudų bendradarbiavimą su valstybės narės, neįsivedusios bendros valiutos, kompetentingomis valdžios institucijomis. Jis turėtų būti įpareigotas užmegzti bendradarbiavimą, kai vykdomos šiame reglamente nustatytos sąlygos; ▌

(29a)  atsižvelgiant į tai, kad euro zonai nepriklausančios dalyvaujančios valstybės narės tol, kol pagal Sutartį neįsiveda euro, nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis kitais euro zonos valstybėms narėms skirtais mechanizmais, šiame reglamente numatytos papildomos sprendimų priėmimo proceso apsaugos priemonės. Tačiau tos apsaugos priemonės, visų pirma 6 straipsnio 5d dalyje numatytos priemonės, turėtų būti naudojamos tinkamai pagrįstais išimtiniais atvejais. Jos turėtų būti naudojamos tik tol, kol galioja tos ypatingos aplinkybės. Apsaugos priemonės numatomos dėl ypatingų aplinkybių, kuriomis euro zonai nepriklausančioms dalyvaujančioms valstybėms narėms taikomas šis reglamentas, nes jos nedalyvauja Valdančiojoje taryboje ir negali visapusiškai naudotis kitais euro zonos valstybėms narėms skirtais mechanizmais. Todėl apsaugos priemonės negali ir neturėtų būti laikomos precedentu kitose ES politikos srityse;

(29b)  jokios šio reglamento nuostatos neturėtų kaip nors keisti dabartinės sistemos, kuria reglamentuojamas patronuojamųjų įmonių ar filialų juridinio statuso pakeitimas, ir tokios sistemos taikymo arba neturėtų būti aiškinamos ar taikomos kaip paskatos atlikti tokį pertvarkymą. Todėl turėtų būti visapusiškai gerbiama valstybių narių, kurios nedalyvauja taikant bendrą priežiūros mechanizmą, kompetentingų valdžios institucijų atsakomybė, kad tos valdžios institucijos toliau galėtų naudotis pakankamomis priežiūros priemonėmis ir įgaliojimais jų teritorijoje veikiančių kredito įstaigų atžvilgiu, kad jos gebėtų įvykdyti šią pareigą ir veiksmingai užtikrinti finansinį stabilumą ir ginti viešąjį interesą. Be to, siekiant padėti kompetentingoms valdžios institucijoms vykdyti jų pareigas, indėlininkams ir kompetentingoms valdžios institucijoms turėtų būti laiku teikiama informacija apie patronuojamųjų įmonių ar filialų juridinio statuso pakeitimą;

(30)  kad galėtų vykdyti savo užduotis, ECB turėtų būti suteikti atitinkami priežiūros įgaliojimai. Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje rizikos ribojimu pagrįstą kredito įstaigų priežiūrą, nustatyti tam tikri įgaliojimai, pavestini tais tikslais valstybių narių paskirtoms kompetentingoms valdžios institucijoms. Tiek, kiek šie įgaliojimai susiję su ECB pavestomis priežiūros užduotimis, dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu ECB turėtų būti laikomas kompetentinga institucija ir jam turėtų būti suteikti įgaliojimai, pavesti kompetentingoms institucijoms pagal Sąjungos teisę. Tai apima įgaliojimus, tais aktais pavestus buveinės ir priimančiosios valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms, ir įgaliojimus, pavestus paskirtosioms valdžios institucijoms;

(30a)  ECB turėtų turėti priežiūros įgaliojimus pagal šio reglamento nuostatas iš valdymo organų pašalinti jų narį;

(31)  kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis, ECB turėtų galėti reikalauti visos būtinos informacijos ir atlikti tyrimus bei patikrinimus vietoje, prireikus bendradarbiaudamas su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis. ECB ir nacionalinės priežiūros institucijos turėtų turėti prieigą prie tos pačios informacijos, kredito įstaigoms netaikant dvigubų ataskaitų teikimo reikalavimų;

(31a)  teisinė profesinė privilegija yra pagrindinis Sąjungos teisės principas, pagal kurį saugomas fizinių asmenų ar juridinių asmenų ir jų patarėjų bendravimo konfidencialumas, laikantis Europos Teisingumo Teismo praktika nustatytų sąlygų;

(31b)  kai ECB reikia prašyti informacijos iš asmens, įsteigto nedalyvaujančioje valstybėje narėje, bet priklausančio kredito įstaigai, finansų kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrią veiklą vykdančiai finansų kontroliuojančiajai bendrovei, įsteigtai dalyvaujančioje valstybėje narėje, arba kuriam tokia kredito įstaiga, finansų kontroliuojančioji bendrovė arba mišrią veiklą vykdanti finansų kontroliuojančioji bendrovė yra perdavusi veiklos funkcijas arba veiklą, ir kai nedalyvaujančioje valstybėje narėje tokie reikalavimai netaikomi ir neužtikrinamas jų vykdymas, ECB savo veiksmus turėtų derinti su atitinkamos nedalyvaujančios valstybės narės nacionaline kompetentinga valdžios institucija;

(31c)  šiuo reglamentu nedaromas poveikis Protokole dėl ECB statuto 34 ir 42 straipsniuose nustatytų taisyklių taikymui. Pagal šį reglamentą ECB priimtais aktais neturėtų būti sukuriama jokių teisių arba nustatoma jokių prievolių nedalyvaujančiose valstybėse narėse, išskyrus atvejus, kai tokie aktai atitinka atitinkamą Sąjungos teisę, pagal protokolus (Nr. 4) ir (Nr. 15);

(32)  jeigu kredito įstaigos pasinaudoja įsisteigimo ir laisvo paslaugų teikimo teise kitoje valstybėje narėje arba jeigu kelios grupės įstaigos yra įsteigtos skirtingose valstybėse narėse, Sąjungos teisės aktais numatytos specialios procedūros ir kompetencijos priskyrimas susijusioms valstybėms narėms. Atsižvelgiant į tai, kiek ECB perima tam tikrų priežiūros užduočių visų dalyvaujančių valstybių narių atžvilgiu, tos procedūros ir kompetencijos priskyrimas neturėtų būti taikomi, kiek tai susiję su įsisteigimo teisės panaudojimu arba teise teikti paslaugas kitoje dalyvaujančioje valstybėje narėje;

(32a)  vykdydamas savo užduotis pagal šį reglamentą ir prašydamas nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų pagalbos ECB turėtų deramą dėmesį skirti tinkamai visų nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų dalyvavimo pusiausvyrai, atsižvelgiant į su atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose išdėstyta individualia, iš dalies konsoliduota ir konsoliduota priežiūra susijusias pareigas;

(32b)  nė vienos šio reglamento nuostatos nereikėtų suprasti kaip suteikiančios ECB įgaliojimus taikyti sankcijas fiziniams ar juridiniams asmenims, išskyrus kredito įstaigas, finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, nedarant poveikio ECB įgaliojimams reikalauti, kad nacionalinės valdžios institucijos atliktų veiksmus, kuriais būtų užtikrintas tinkamų sankcijų skyrimas;

(33)  ECB – Sutartimis įsteigta institucija – yra visos Sąjungos institucija. Taikydamas savo sprendimų priėmimo procedūras, jis turėtų laikytis Sąjungos taisyklių ir bendrųjų tinkamo proceso ir skaidrumo principų. Turėtų būti visapusiškai paisoma ECB sprendimų adresatų teisės būti išklausytiems, taip pat jų teisės prašyti peržiūrėti ECB sprendimus, laikantis šiame reglamente nustatytų taisyklių;

(34)  priežiūros užduočių pavedimas reiškia didelę ECB atsakomybę užtikrinti finansinį stabilumą Sąjungoje ir kuo veiksmingiau ir proporcingiau naudotis savo priežiūros įgaliojimais. Bet koks valstybės narės priežiūros įgaliojimų perdavimas Sąjungos lygmens institucijai turėtų būti suderinamas su tinkamais skaidrumo ir atskaitomybės reikalavimais. Todėl ECB turėtų atsiskaityti už šių užduočių vykdymą Europos Parlamentui ▌ir Tarybai , kaip demokratiškai įteisintoms institucijoms, atstovaujančioms Europos žmonėms ir valstybėms narėms. Toks atsiskaitymas turėtų apimti reguliarų ataskaitų teikimą ir atsakymą į Europos Parlamento klausimus, kaip tai numatyta jo darbo tvarkos taisyklėse, taip pat į Euro grupės klausimus. Visi įsipareigojimai teikti ataskaitas turėtų būti vykdomi laikantis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų;

(34a)  ECB taip pat turėtų dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai siunčiamas ataskaitas. Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai turėtų galėti teikti pastabas ar klausimus ECB dėl jo priežiūros užduočių vykdymo, į kuriuos ECB gali atsakyti. Šių nacionalinių parlamentų vidaus taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į pastabų ir klausimų teikimo ECB atitinkamų procedūrų ir tvarkos ypatumus. Šiomis aplinkybėmis ypač daug dėmesio turėtų būti skirta pastaboms ar klausimams, susijusiems su leidimų kredito įstaigoms panaikinimu, dėl kurio nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti pagal 13 straipsnio 2a dalyje nustatytą procedūrą. Dalyvaujančios valstybės narės parlamentas taip pat turėtų galėti pakviesti Priežiūros tarybos pirmininką arba atstovą kartu su nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos atstovu dalyvauti nuomonių pasikeitime dėl tos valstybės narės kredito įstaigų priežiūros. Toks nacionalinių parlamentų vaidmuo yra tinkamas, atsižvelgiant į galimą poveikį, kurį priežiūros priemonės gali daryti valstybės finansams, kredito įstaigoms, jų klientams ir darbuotojams bei dalyvaujančių valstybių narių rinkoms. Jeigu nacionalinės priežiūros institucijos imasi veiksmų pagal šį reglamentą, atskaitomybės susitarimai pagal nacionalinę teisę turėtų ir toliau galioti;

(34b)  šis reglamentas nedaro poveikio Europos Parlamento teisei įsteigti laikiną tyrimo komitetą ir jam pavesti tirti įtariamus pažeidimus arba netinkamo administravimo atvejus įgyvendinant Sąjungos teisę pagal SESV 226 straipsnį arba vykdyti jam priklausančias politinės kontrolės funkcijas, kaip numatyta Sutartyse, įskaitant teisę Europos Parlamentui priimti poziciją arba rezoliuciją tais klausimais, kuriais, jo manymu, jis gali pareikšti nuomonę;

(34c)  ECB turėtų vykdyti veiklą laikydamasis tinkamo proceso ir skaidrumo principų;

(34d)  SESV 15 straipsnio 3 dalyje nurodytame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios taisyklės, kurių laikantis suteikiama prieiga prie ECB turimų vykdant priežiūrą parengtų dokumentų, kaip tai numatyta Sutartyje;

(34e)  pagal SESV 263 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas prižiūri, inter alia, ECB teisės aktų, išskyrus rekomendacijas ir nuomones, galinčių turėti teisinių padarinių trečiosioms šalims, teisėtumą;

(34f)  pagal SESV 340 straipsnį ECB pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus turėtų atlyginti bet kokią žalą, kurią padaro ECB arba jo tarnautojai eidami savo pareigas. Tai neturėtų daryti poveikio nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų atsakomybei pagal nacionalinius teisės aktus atlyginti žalą, kurią padaro šios institucijos arba jų tarnautojai eidami savo pareigas;

(34g)  Reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje, taikomas ECB pagal SESV 342 straipsnį;

(34h)  nustatydamas, ar turėtų būti apibota atitinkamų asmenų teisė susipažinti su byla, ECB turėtų gerbti pagrindines teises ir laikytis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų principų, pirmiausia gerbti teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą;

(34i)  ECB turėtų fiziniams ir juridiniams asmenims sudaryti galimybę pateikti prašymą peržiūrėti naudojantis šiuo reglamentu jam suteiktais įgaliojimais priimtus sprendimus, kurie yra jiems skirti arba kurie yra tiesiogiai ir asmeniškai su jais susiję. Peržiūros taikymo sritis turėtų apimti tokių sprendimų procedūrinę ir materialinę atitiktį šiam reglamentui laikantis ECB paliktos veiksmų laisvės nuspręsti, kada priimti šiuos sprendimus. Šiuo tikslu ir dėl proceso ekonomijos priežasčių ECB turėtų įsteigti Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų tokią vidinę peržiūrą. ECB Valdančioji taryba valdybos nariais turėtų skirti aukštos reputacijos asmenis. Priimdama sprendimą, Valdančioji taryba turėtų kuo labiau stengtis užtikrinti tinkamą geografinę ir lyčių pusiausvyrą iš visų dalyvaujančių valstybių narių. Taikant nustatytą peržiūros procedūrą turėtų būti sudaryta galimybė Priežiūros tarybai prireikus persvarstyti savo ankstesnį sprendimo projektą;

(35)  ECB yra atsakingas už pinigų politikos funkcijų vykdymą, siekiant išlaikyti kainų stabilumą pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį. Priežiūros užduočių vykdymo tikslas – apsaugoti kredito įstaigų saugumą ir patikimumą ir finansų sistemos stabilumą. Todėl jos turėtų būti vykdomos visiškai atskirai, siekiant išvengti interesų konfliktų ir užtikrinti, kad kiekviena funkcija būtų vykdoma pagal taikytinus tikslus. ECB turėtų galėti užtikrinti, kad Valdančioji taryba veiktų visiškai atskirdama pinigų politikos ir priežiūros funkcijas. Toks atskyrimas turėtų, be kita ko, reikšti, kad rengiami visiškai atskiri posėdžiai ir darbotvarkės;

(35a)  visose tarnybose, kurios reikalingos nepriklausomos pinigų politikos tikslais, turėtų būti atliktas darbuotojų atskyrimas, kuriuo turėtų būti užtikrinama, kad šiuo reglamentu pavestų užduočių vykdymui būtų visiškai taikoma šiame reglamente numatyta demokratinė atskaitomybė ir priežiūra. Pagal šį reglamentą ECB pavestas užduotis vykdantys darbuotojai turėtų būti atskaitingi Priežiūros tarybos pirmininkui;

(36)  visų pirma ECB turėtų būti sudaryta Priežiūros taryba, atsakinga už sprendimų priežiūros klausimais rengimą ir turinti specialios nacionalinių priežiūros institucijų patirties. Todėl ▌tarybai turėtų pirmininkauti pirmininkas, turėtų būti pirmininko pavaduotojas ir joje turėtų dalyvauti ECB ir nacionalinių valdžios institucijų atstovai. Pagal šį reglamentą skiriant Priežiūros tarybos narius turėtų būti laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų. Visi Priežiūros tarybos nariai turėtų būti laiku ir visapusiškai informuojami apie jos posėdžių darbotvarkės punktus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos užtikrinti veiksmingą diskusiją ir sprendimo projektų rengimo procesą;

(36a)  vykdydama savo užduotis, Priežiūros taryba atsižvelgia į visus reikiamus dalyvaujančių valstybių narių faktus ir aplinkybes ir vykdo savo pareigas paisydama visos Sąjungos intereso;

(36b)  visapusiškai gerbiant Sutartyse nustatytą institucinę ir balsavimo tvarką, Priežiūros taryba turėtų būti itin svarbus organas ECB vykdant priežiūros užduotis, kurias iki šiol visada atlikdavo nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos. Dėl šios priežasties Tarybai turėtų būti suteikta teisė priimti įgyvendinimo sprendimą skirti Priežiūros tarybos pirmininką ir jo pavaduotoją. Išklausęs Priežiūros tarybą, ECB turėtų pateikti pasiūlymą dėl pirmininko ir jo pavaduotojo skyrimo Europos Parlamentui patvirtinti. Patvirtinus šį pasiūlymą Taryba turėtų priimti įgyvendinimo sprendimą. Pirmininkas turėtų būti išrenkamas surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią Europos Parlamentas ir Taryba turėtų būti tinkamai informuoti;

(36c)  siekiant užtikrinti tinkamą rotaciją ir visišką pirmininko nepriklausomumą, jo kadencija neturėtų būti ilgesnė kaip penkeri metai ir neturėtų būti atnaujinama. Kad būtų užtikrintas visapusiškas derinimas, atsižvelgiant į EBI veiklą ir Sąjungos rizikos ribojimu pagrįstą politiką, Priežiūros taryba turėtų turėti galimybę pakviesti EBI ir Europos Komisiją kaip stebėtojus. Įsteigus Europos pertvarkymo instituciją, jos pirmininkas turėtų dalyvauti Priežiūros tarybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis;

(36d)  Priežiūros tarybai turėtų padėti mažesnės sudėties iniciatyvinis komitetas. Iniciatyvinis komitetas turėtų rengti Priežiūros tarybos posėdžius, o savo pareigas turėtų vykdyti paisydamas tik visos Sąjungos interesų ir turėtų veikti visiškai skaidriai kartu su Priežiūros taryba;

(36e)  ECB Valdančioji taryba turėtų pakviesti dalyvauti euro zonai nepriklausančių dalyvaujančių valstybių narių atstovus visada, kai Valdančioji taryba ketina prieštarauti Priežiūros tarybos parengtam sprendimo projektui arba kai atitinkamos nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos praneša Valdančiajai tarybai apie savo pagrįstą nepritarimą Priežiūros tarybos sprendimo projektui, kai toks sprendimas yra skirtas nacionalinėms valdžios institucijoms dėl euro zonai nepriklausiančių dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigų;

(36f)  kad būtų užtikrintas pinigų politikos ir priežiūros užduočių atskyrimas, turėtų būti reikalaujama, kad ECB sudarytų tarpininkavimo komisiją. Sudarant komisiją, visų pirma pasirenkant jos sudėtį, turėtų būti užtikrinama, kad nuomonių skirtumai bus sprendžiami išlaikant pusiausvyrą, atsižvelgiant į visos Sąjungos interesus;

(37)  Priežiūros taryba, iniciatyvinis komitetas ir priežiūros pareigas atliekantys ECB darbuotojai turėtų laikytis atitinkamų profesinės paslapties reikalavimų. Panašūs reikalavimai turėtų būti taikomi keitimuisi informacija su priežiūros veikloje nedalyvaujančiais ECB darbuotojais. Tai neturėtų trukdyti ECB keistis informacija laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų apribojimų ir sąlygų, įskaitant keitimąsi informacija su Europos Komisija, pastarajai vykdant užduotis pagal SESV 107 ir 108 straipsnius ir pagal Sąjungos teisę, susijusią su griežtesne ekonomine ir biudžeto priežiūra;

(38)  kad galėtų veiksmingai vykdyti jam pavestas priežiūros užduotis, ECB turėtų jas vykdyti visiškai nepriklausomai, visų pirma nepriklausomai nuo nederamos politinės įtakos ir sektoriaus atstovų įsikišimo, kurie galėtų paveikti jo veiklos nepriklausomumą;

(38a)  priežiūros institucijoms svarbu pasinaudoti veiklos pertraukos laikotarpiais, tokiu būdu užtikrinant šių institucijų atliekamos priežiūros veiksmingumą ir nepriklausomumą. Šiuo tikslu ir nedarant poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui ECB turėtų nustatyti ir taikyti visapusiškas oficialias procedūras, įskaitant atitinkamus tikrinimo laikotarpius, kad būtų galima iš anksto įvertinti galimus konfliktus, susijusius su teisėtais BPM/ECB interesais, jei buvęs Priežiūros tarybos narys pradeda dirbti bankų sektoriuje, kurio priežiūrą vykdė anksčiau, ir užkirsti kelią tokiems konfliktams;

(39)  kad galėtų veiksmingai vykdyti savo priežiūros užduotis, ECB turi turėti pakankamai išteklių. Šie ištekliai turi būti gaunami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas ECB nepriklausomumas nuo nederamos nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų ir rinkos dalyvių įtakos ir pinigų politikos bei priežiūros užduočių atskyrimas. Priežiūros išlaidas turėtų padengti prižiūrimi subjektai. Taigi ECB vykdomos priežiūros užduotys turėtų būti finansuojamos iš dalyvaujančiose valstybės narėse įsteigtų kredito įstaigų mokamų metinių mokesčių. Jis taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti mokesčius kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančioje valstybėje narėje, filialams, įsteigtiems dalyvaujančioje valstybėje narėje, kad būtų galima padengti išlaidas, kurias ECB patiria atlikdamas savo, kaip tų filialų priimančiosios priežiūros institucijos, užduotis. Tuo atveju, jei vykdoma konsoliduota kredito įstaigos arba filialo priežiūra, mokestis turėtų būti nustatytas aukščiausiu kredito įstaigos, priklausančios susijusiai grupei, įsteigtos dalyvaujančioje valstybėje narėje, lygiu. Apskaičiuojant mokesčius neturėtų būti įtraukiamos patronuojamosios įmonės, įsteigtos nedalyvaujančiose valstybėse narėse;

(39a)  jei kredito įstaigai taikoma konsoliduota priežiūra, mokestis turėtų būti apskaičiuojamas aukščiausiu konsolidavimo lygiu dalyvaujančiose valstybėse narėse ir paskirtas dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms kredito įstaigoms, kurioms taikoma konsoliduota priežiūra, remiantis objektyviais kriterijais, susijusiais su svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą turtą;

(40)  veiksmingai priežiūrai vykdyti reikalingi labai motyvuoti, gerai apmokyti ir nešališki darbuotojai. Siekiant sukurti tikrai integruotą priežiūros mechanizmą, reikia numatyti, kad visos dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų, taip pat, kad nacionalinės institucijos tarpusavyje tinkamai keistųsi darbuotojais ir juos deleguotų. Siekiant užtikrinti nuolatinę tarpusavio kontrolę, ypač prižiūrint didelius bankus, ECB turėtų turėti galimybę prašyti, kad nacionalinės priežiūros grupės į savo veiklą įtrauktų ir kitų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų darbuotojus, kad būtų galima sudaryti specifinių žinių ir kompetencijos turinčias priežiūros grupes užtikrinant įvairovę geografiniu atžvilgiu. Keičiantis darbuotojais ir juos deleguojant kuriama bendra priežiūros kultūra. ECB reguliariai teiks informaciją apie tai, kiek dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų darbuotojų yra deleguoti į ECB dalyvauti BMP veikloje;

(41)  atsižvelgdamas į banko paslaugų globalizaciją ir padidėjusią tarptautinių standartų svarbą, ECB turėtų vykdyti savo užduotis laikydamasis tarptautinių standartų ir užmegzdamas dialogą bei glaudžiai bendradarbiaudamas su ne Sąjungos priežiūros institucijomis, nedubliuodamas EBI atliekamo tarptautinio vaidmens. Jam turėtų būti suteikti įgaliojimai plėtoti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis ir administracijomis ir su tarptautinėmis organizacijomis, veiksmus derinant su EBI ir kartu visapusiškai atsižvelgiant į dabartinį valstybių narių ir Sąjungos institucijų vaidmenį bei atitinkamą kompetenciją;

(42)  ECB tvarkant asmens duomenis šio reglamento tikslais visapusiškai taikoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(11) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(12);

(43)  ECB taikomas 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų (13). ECB priėmė 2004 m. birželio 3 d. Sprendimą ECB/2004/11 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos atliekamų Europos centrinio banko tyrimų(14);

(44)  siekiant užtikrinti kredito įstaigų aukščiausios kokybės priežiūrą, nevaržomą kitokių rizikos ribojimu nepagrįstų priemonių, ir kad laiku ir veiksmingai būtų šalinami vienas kitą stiprinantys rinkos pokyčiai, darantys poveikį bankams ir valstybėms narėms, ECB turėtų kuo skubiau pradėti vykdyti savo specialias priežiūros užduotis. Tačiau reikia atitinkamai pasiruošti, rengiantis perduoti nacionalinių priežiūros institucijų vykdomas priežiūros užduotis ECB. Taigi turi būti numatytas tinkamas pereinamasis laikotarpis; ▌

(44a)  ECB, tvirtindamas išsamią jam šiuo reglamentu pavestų užduočių įgyvendinimo praktinę tvarką, turėtų numatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kuri užtikrintų, kad bus baigtos užbaigtos vykdomos priežiūros procedūros, įskaitant visus prieš įsigaliojant šiam reglamentui priimtus sprendimus ir (arba) priemones arba pradėtus tyrimus;

▌

(45a)  Komisija 2012 m. lapkričio 28 d. komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ pažymėjo, kad „būtų galima iš dalies pakeisti SESV 127 straipsnio 6 dalį, siekiant taikyti įprastą teisėkūros procedūrą ir pašalinti kai kuriuos teisinius suvaržymus, kurie šiuo metu taikomi BPM struktūrai (pvz., be glaudaus bendradarbiavimo modelio, įtraukti galimybę euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms tiesiogiai ir neatšaukiamai dalyvauti BPM, suteikti euro zonai nepriklausančioms valstybėms narėms, dalyvaujančioms BPM, visiškai vienodas teises ECB sprendimų priėmimo procese ir imtis dar daugiau veiksmų, atliekant vidinį pinigų politikos ir priežiūros sprendimų priėmimo atskyrimą)“. Ji taip pat pažymėjo, kad „specialus punktas, ... būtų stiprinti demokratinę atskaitomybę ECB tiek, kiek jis veikia kaip bankų priežiūros institucija“. Primenama, kad Europos Sąjungos sutartyje numatyta, kad pasiūlymus dėl Sutarčių keitimo gali pateikti bet kurios valstybės narės vyriausybė, Europos Parlamentas arba Europos Komisija, ir jie gali būti susiję su bet kuriuo Sutarčių aspektu;

(46)  šiame reglamente atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(47)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą Sąjungos institucijos vykdomų specialių kredito įstaigų priežiūros užduočių sistemą ir užtikrinti, kad kredito įstaigoms būtų nuosekliai taikomas bendras taisyklių sąvadas, valstybės narės negali deramai pasiekti ir dėl bankų rinkos Europos masto struktūros ir bankų žlugimo poveikio kitoms valstybėms narėms šių tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, patvirtinti laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I Skyrius

Dalykas ir apibrėžtys

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

Šiuo reglamentu ECB pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, siekiant prisidėti prie kredito įstaigų saugumo ir patikimumo ir finansų sistemos stabilumo ES ir kiekvienoje valstybėje narėje, tinkamai atsižvelgiant į vidaus rinkos vienodumą ir vientisumą, visapusiškai atsižvelgiant į vidaus rinkos, grindžiamos vienodu požiūriu į kredito įstaigas, vienodumą bei vientisumą ir pareigą tuo rūpintis, kad būtų užkirstas kelias reguliaciniam arbitražui.

Direktyvos 2006/48/EB 2 straipsnyje nurodytoms įstaigoms nereikia vykdyti priežiūros užduočių, kurios šio reglamento 4 straipsniu pavedamos ECB. ECB priežiūros užduočių apimtis apribojama rizikos ribojimu pagrįstu kredito įstaigų reguliavimu, kaip numatyta šiame reglamente. Šiuo reglamentu ECB nesuteikiama jokių kitų priežiūros užduočių, pavyzdžiui, su pagrindinių sandorio šalių rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra susijusių užduočių;

Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ir nedarydamas poveikio kredito įstaigų saugumo ir patikimumo užtikrinimo tikslui, ECB visapusiškai atsižvelgia į kredito įstaigų įvairius tipus, verslo modelius ir dydį.

Jokiu veiksmu, pasiūlymu arba nustatoma politika ECB negali tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuoti jokios valstybės narės arba valstybių narių grupės kaip bankininkystės arba finansinių paslaugų bet kuria valiuta teikimo vietos.

Šiuo reglamentu nedaromas poveikis dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų atsakomybei ir susijusiems įgaliojimams vykdyti priežiūros užduotis, kurios šiuo reglamentu nepavestos ECB.

Šiuo reglamentu taip pat nedaromas poveikis dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų arba paskirtųjų valdžios institucijų atsakomybei ir susijusiems įgaliojimams taikyti makrolygio rizikos ribojimo priemones, kurios nenumatytos atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

2 straipsnis

Apibrėžtys

II skyrius

Bendradarbiavimas ir užduotys

3 straipsnis

Bendradarbiavimas

1.  ECB glaudžiai bendradarbiauja su Europos bankininkystės institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos sisteminės rizikos valdyba, taip pat kitomis institucijomis, kurios sudaro Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), įsteigtą reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 2 straipsniu, ir užtikrina tinkamo lygio reglamentavimą ir priežiūrą Sąjungoje.

Prireikus ECB sudaro susitarimo memorandumus su valstybių narių kompetentingomis valdžios institucijomis, atsakingomis už finansinių priemonių rinkas. Tokie memorandumai pateikiami Europos Parlamentui, Tarybai ir visų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

1a.  Taikant šį reglamentą, ECB dalyvauja Europos bankininkystės institucijos Priežiūros tarybos veikloje Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 40 straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

1b.  ECB atlieka savo užduotis laikydamasis šio reglamento, nedarydamas poveikio EBI, ESMA, EIOPA ir ESRV kompetencijai ir netrukdydamas jiems atlikti savo užduotis.

1c.  ECB glaudžiai bendradarbiauja su valdžios institucijomis, kurios yra įgaliotos pertvarkyti kredito įstaigas, be kita ko, rengiant pertvarkymo planus.

1d.  Laikydamasis 1, 4 ir 5 straipsnių ECB glaudžiai bendradarbiauja su visomis viešąją finansinę pagalbą teikiančiais subjektais, be kita ko, su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF) ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM), visų pirma, jei toks subjektas suteikė ar greičiausiai suteiks tiesioginę arba netiesioginę finansinę pagalbą kredito įstaigai, kuriai taikomas šio Reglamento 4 straipsnis.

1e.  ECB ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos sudaro susitarimo memorandumą, kuriame bendrais bruožais būtų apibrėžta, kaip jie bendradarbiaus tarpusavyje pagal Sąjungos teisę vykdydami priežiūros užduotis, susijusias su 2 straipsnyje apibrėžtomis finansų įstaigomis. Memorandumas reguliariai peržiūrimas.

Nedarant poveikio pirmai pastraipai, ECB sudaro susitarimo memorandumą su kiekvienos nedalyvaujančios valstybės narės, kuri yra buveinės valstybė narė bent vienai pasaulinei sisteminės svarbos finansų įstaigai, nacionaline kompetentinga valdžios institucija, kaip apibrėžta Sąjungos teisėje.

Kiekvienas memorandumas reguliariai peržiūrimas ir paskelbiamas tinkamai apdorojus konfidencialią informaciją.

4 straipsnis

ECB pavestos užduotys

1.  Pagal 5 straipsnį ECB, laikantis šio straipsnio 3 dalies, rizikos ribojimo principais pagrįstos priežiūros tikslais suteikiama išimtinė kompetencija vykdyti šias užduotis, susijusias su dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtomis visomis kredito įstaigomis:

2.  Kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančioje valstybėje narėje ir įsteigusių filialą arba teikiančių tarpvalstybines paslaugas dalyvaujančioje valstybėje narėje, atveju ECB, atsižvelgdamas į 1 dalies taikymo sritį, vykdo tas užduotis, kurios priskiriamos dalyvaujančios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų kompetencijai pagal atitinkamą Sąjungos teisę.

3.  Šiuo reglamentu pavestų užduočių vykdymo tikslu ir siekdamas užtikrinti aukštus priežiūros standartus ECB taiko visą atitinkamą Sąjungos teisę ir, kai tokią Sąjungos teisę sudaro direktyvos, nacionalinės teisės aktus, kuriais tos direktyvos perkeliamos į nacionalinę teisę. Jei atitinkamą Sąjungos teisę sudaro reglamentai ir srityse, kuriose šiais reglamentais valstybėms narėms aiškiai suteikiama galimybių, ECB taip pat taiko nacionalinius teisės aktus, kuriais pasinaudojama šiomis galimybėmis.

Tuo tikslu, atsižvelgdamas į atitinkamą Sąjungos teisę ir visų pirma visus teisėkūros procedūra ir ne teisėkūros procedūra priimtus aktus, įskaitant SESV 290 ir 291 straipsniuose nurodytus aktus, ir jos laikydamasis, ECB priima gaires, rekomendacijas ir sprendimus. Visų pirma jam taikomi privalomi techniniai, reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, kuriuos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsnius parengė EBI bei patvirtino Komisija, to reglamento 16 straipsnis dėl gairių ir rekomendacijų bei taikomos EBI pagal šį reglamentą parengto EBI reglamento dėl Europos priežiūros vadovo nuostatos. ECB taip pat gali priimti reglamentus tik tiek, kiek tai yra būtina parengti arba patikslinti tų užduočių vykdymui reikalingas sąlygas.

Prieš priimdamas reglamentą, ECB rengia atviras bei viešas konsultacijas ir analizuoja galimas susijusias išlaidas bei naudą, išskyrus atvejus, kai tokios konsultacijos ir analizės yra neproporcingos, atsižvelgiant į atitinkamų reglamentų taikymo sritį ir poveikį arba ypatingą reikalo skubą, tokiu atveju ECB pagrindžia skubą.

Jeigu reikalinga, ECB prisideda prie pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 EBI vykdomo techninių reguliavimo standartų ar techninių įgyvendinimo standartų projektų rengimo arba atkreipia EBI dėmesį į galimą poreikį Komisijai pateikti standartų projektus, kuriais iš dalies keičiami esami techniniai reguliavimo ar įgyvendinimo standartai.

▌

4a straipsnis

Makrolygio rizikos ribojimo užduotys ir priemonės

1.  Bet kada prireikus ar kai laikoma, kad tai būtina, ir nedarant poveikio toliau išdėstytai 2 daliai, dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos taiko reikalavimus kapitalo rezervo priemonėms, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį pagal atitinkamą Sąjungos teisę, nepriklausomai nuo 4 straipsnio 1c dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant anticiklines rezervo normas, ir kitų priemonių, kurių tikslas – atitinkamoje Sąjungos teisėje konkrečiai nustatytais atvejais spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas, nurodytas direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB, laikantis tose direktyvose nustatytų procedūrų. Likus dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo atitinkama valdžios institucija apie savo ketinimą tinkamai praneša ECB. Tuo atveju, jei ECB prieštarauja, jis per penkias darbo dienas raštu pateikia tokio prieštaravimo priežastis. Atitinkama valdžios institucija, prieš atitinkamai priimdama sprendimą, deramai atsižvelgia į ECB nurodytas priežastis.

2.  Jei mano, kad tai yra būtina, ECB gali vietoj dalyvaujančios valstybės narės nacionalinių kompetentingų arba nacionalinių paskirtųjų valdžios institucijų taikyti griežtesnius reikalavimus negu dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos arba nacionalinės paskirtosios valdžios institucijos taikomi reikalavimai kapitalo rezervo priemonėms, kurias kredito įstaigos turi laikyti užtikrindamos atitinkamą jų lygį pagal atitinkamą Sąjungos teisę, nepriklausomai nuo 4 straipsnio 1c dalyje nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų, įskaitant anticiklines rezervo normas, jei laikomasi 3 ir 4 dalyse nustatytų sąlygų, ir taikyti griežtesnes priemones, kurių tikslas – atitinkamoje Sąjungos teisėje konkrečiai nustatytais atvejais, laikantis direktyvose 2006/48/EB ir 2006/49/EB nustatytų procedūrų, kredito įstaigų lygiu spręsti sistemines arba makrolygio rizikos ribojimo problemas.

3.  Bet kuri nacionalinė kompetentinga ar paskirtoji valdžios institucija gali pasiūlyti ECB veikti pagal 2 dalį, kad būtų reaguojama į tos valstybės narės konkrečią finansinės sistemos ir ekonominę padėtį.

4.  Jei ECB ketina veikti pagal 2 dalį, svarstydamas imtis bet kokių veiksmų jis glaudžiai bendradarbiauja su atitinkamų valstybių narių paskirtosiomis valdžios institucijomis. Visų pirma, likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų iki tokio sprendimo priėmimo jis apie savo ketinimą praneša atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms arba paskirtosioms valdžios institucijoms. Tuo atveju, jei kuri nors iš atitinkamų valdžios institucijų prieštarauja, ji per penkias darbo dienas raštu pateikia tokio prieštaravimo priežastis. ECB, prieš atitinkamai priimdamas sprendimą, deramai atsižvelgia į atitinkamos valdžios institucijas nurodytas priežastis.

5.  Vykdydamas 2 dalyje nurodytas užduotis, ECB atsižvelgia į konkrečią finansinės sistemos padėtį ir ekonominę padėtį, ekonomikos ciklą atskirose valstybėse narėse ar jų dalyse.

5 straipsnis

Bendradarbiavimas pagal bendrą priežiūros mechanizmą

1.  ECB vykdo savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą, kurį sudaro ECB ir nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos. ECB yra atsakingas už tai, kad bendras priežiūros mechanizmas veiktų veiksmingai ir nuosekliai.

2.  Tiek ECB, tiek nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos privalo geranoriškai bendradarbiauti ir keistis informacija.

Nedarant poveikio ECB įgaliojimams nuolat tiesiogiai gauti arba turėti galimybę tiesiogiai gauti kredito įstaigų teikiamą informaciją, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos visų pirma ECB suteikia visą būtiną šiuo reglamentu ECB pavestų užduočių vykdymui skirtą informaciją.

▌

4a.  Atitinkamais atvejais ir nedarant poveikio ECB atsakomybei ir atskaitomybei už šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos yra atsakingos už pagalbą ECB, 4e dalyje nurodytoje struktūroje išdėstytomis sąlygomis, rengiant ir įgyvendinant visus aktus, susijusius su 4 straipsnyje dėl visų kredito įstaigų nurodytomis užduotimis, įskaitant pagalbą vykdant tikrinimo veiklą. Vykdydamos 4 straipsnyje nurodytas užduotis jos laikosi ECB duotų nurodymų.

4b.  4 straipsnyje, išskyrus 1 dalies a ir b punktus, apibrėžtų užduočių atžvilgiu ECB tenka 4c dalyje išdėstytos pareigos, o nacionalinėms valdžios institucijoms – 4d dalyje išdėstytos pareigos, atsižvelgiant į 4e dalyje išdėstytą struktūrą ir laikantis nurodytų procedūrų, vykdant toliau nurodytų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar filialų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, kredito įstaigų, įsteigtų nedalyvaujančiose valstybėse narėse, priežiūrą:

ECB taip pat gali savo iniciatyva laikyti, kad įstaiga yra itin svarbi, jei ji yra įsteigusi bankininkystės patronuojamąsias įmones daugiau nei vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje ir jos tarpvalstybinis turtas arba įsipareigojimai sudaro didelę jos viso turto ar įsipareigojimų, kuriems taikomos metodikoje nustatytos sąlygos, dalį;

Tų, kurioms buvo prašoma viešosios finansinės paramos arba kurios ją gavo tiesiogiai iš EFSF arba ESM; jos nelaikomos mažiau svarbiomis.

Nepaisant pirmesnių pastraipų, ECB šiuo reglamentu jam pavestas užduotis vykdo trijų svarbiausių kredito įstaigų kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai tai pateisinama ypatingomis aplinkybėmis.

4c.  4b dalyje nurodytų kredito įstaigų atžvilgiu pagal 4e dalyje apibrėžtą struktūrą:

Tokiuose nurodymuose gali būti nurodomi 13b straipsnio 2 dalyje nustatyti konkretūs įgaliojimai dėl kredito įstaigų grupių ar kategorijų siekiant užtikrinti priežiūros rezultatų nuoseklumą taikant bendrą priežiūros mechanizmą;

4d.  Nedarant poveikio 4c daliai, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos vykdo 4 straipsnio 1 dalies aa, c, f, g, i ir k punktuose nurodytas užduotis ir yra už jas atsakingos, taip pat yra atsakingos už visų atitinkamų priežiūros sprendimų priėmimą kredito įstaigų, nurodytų 4b dalies pirmame papunktyje, atžvilgiu, atsižvelgiant į 4e dalyje išdėstytą struktūrą ir laikantis nurodytų procedūrų.

Nedarant poveikio 9–12 straipsniams, nacionalinėms kompetentingoms ir paskirtosioms valdžios institucijoms pagal nacionalinę teisę paliekami įgaliojimai gauti informaciją iš kredito įstaigų, kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių ir į kredito įstaigos finansinę konsoliduotą padėtį įtrauktų įmonių ir vykdyti šių kredito įstaigų, kontroliuojančiųjų bendrovių, mišrią veiklą vykdančių kontroliuojančiųjų bendrovių ir įmonių patikrinimus vietoje. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pagal 4e dalyje nustatytą struktūrą informuoja ECB apie priemones, kurių imtasi pagal šią dalį, ir glaudžiai derina šias priemones su ECB.

Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos reguliariai teikia ECB ataskaitas apie pagal šį straipsnį įvykdytos veiklos rezultatus.

4e.  ECB, konsultuodamasis su dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis ir remdamasis Priežiūros tarybos pasiūlymu, patvirtina ir viešai paskelbia struktūrą, pagal kurią parengiamos praktinės šio straipsnio įgyvendinimo priemonės. Ši struktūra apima bent:

4f.  Visais atvejais, kai nacionalinės kompetentingos arba paskirtosios valdžios institucijos padeda ECB vykdyti šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, ECB ir nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos laikosi atitinkamuose Sąjungos aktuose nustatytų nuostatų, susijusių su pareigų paskirstymu ir įvairių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimu.

6 straipsnis

Glaudus bendradarbiavimas su dalyvaujančių valstybių narių, kurių valiuta nėra euro, kompetentingomis valdžios institucijomis

1.  Laikydamasis šiame straipsnyje nustatytų apribojimų, ECB vykdo užduotis 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 4a straipsnyje nurodytose srityse, susijusias su valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, įsteigtomis kredito įstaigomis, jei pagal šį straipsnį nustatytas ECB ir tokios valstybės narės nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos glaudus bendradarbiavimas.

Šiuo tikslu ECB dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, nacionalinei kompetentingai valdžios institucijai gali teikti nurodymus.

2.  ▌ ECB ir dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos glaudus bendradarbiavimas nustatomas ECB sprendimu, jei laikomasi šių sąlygų:

4.  2 dalyje nurodytas sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendimas taikomas praėjus 14 dienų po jo paskelbimo.

5.  Jei ECB laikosi nuomonės, kad atitinkamos valstybės narės nacionalinė kompetentinga valdžios institucija turėtų patvirtinti su 1 dalyje nurodytomis užduotimis susijusią priemonę dėl kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės, jis teikia nurodymus šiai valdžios institucijai, nurodydamas atitinkamą terminą. ▌

Šis laikotarpis yra ne trumpesnis nei 48 valandos, išskyrus tuos atvejus, kai siekiant išvengti nepataisomos žalos priemonę būtina patvirtinti skubiau. Atitinkamos valstybės narės kompetentinga valdžios institucija imasi visų reikiamų priemonių vykdydama 2 dalies c punkte nurodytą pareigą.

5a.  ECB gali nuspręsti įspėti atitinkamą valstybę narę, kad glaudus bendradarbiavimas bus sustabdytas arba nutrauktas, jeigu nebus imtasi ryžtingų taisomųjų veiksmų šiais atvejais:

Jeigu tokių veiksmų nesiimama per 15 dienų nuo tokio įspėjimo pateikimo, ECB gali sustabdyti arba nutraukti glaudų bendradarbiavimą su ta valstybe nare.

Apie šį sprendimą pranešama atitinkamai valstybei narei jis paskelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Sprendime nurodoma data, nuo kurios jis taikomas, tinkamai atsižvelgiant į kredito įstaigų teisėtus interesus ir priežiūros veiksmingumą.

5b.  Praėjus trejiems metams po ECB priimto sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo nustatymo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, valstybė narė gali bet kuriuo metu paprašyti, kad ECB nutrauktų glaudų bendradarbiavimą. Prašyme paaiškinamos nutraukimo priežastys, įskaitant, atitinkamais atvejais, galimas reikšmingas neigiamas pasekmes valstybės narės fiskalinei atsakomybei. Tokiu atveju ECB nedelsdamas priima sprendimą dėl glaudaus bendradarbiavimo nutraukimo ir jame nurodo datą, nuo kurios jis taikomas – ne vėliau kaip po trijų mėnesių, deramai atsižvelgiant į kredito įstaigų priežiūros veiksmingumą ir teisėtus interesus. Sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

5c.  Jei euro zonai nepriklausanti dalyvaujanti valstybė narė pagal 19 straipsnio 3 dalį informuoja ECB apie pagrįstą nesutikimą su Valdančiosios tarybos prieštaravimu dėl Priežiūros tarybos sprendimo projekto, Valdančioji taryba per 30 dienų laikotarpį pateikia savo nuomonę dėl valstybės narės pareikšto pagrįsto nesutikimo, nurodydama tokio prieštaravimo priežastis, ir patvirtina arba atsiima savo prieštaravimą.

Jei Valdančioji taryba patvirtina savo prieštaravimą, euro zonai nepriklausanti dalyvaujanti valstybė narė gali informuoti ECB, kad jai nebus privalomas galimas sprendimas, susijęs su galimu Priežiūros tarybos iš dalies pakeisto sprendimo projektu.

ECB tokiu atveju, deramai atsižvelgdama į priežiūros veiksmingumą, apsvarsto galimybę sustabdyti arba nutraukti glaudų bendradarbiavimą su ta valstybe nare ir šiuo klausimu priima sprendimą.

ECB šiuos veiksnius įtraukia į savo sprendimą ir praneša apie juos atitinkamai valstybei narei.

5d.  Jei euro zonai nepriklausanti valstybė narė nesutinka su Priežiūros tarybos sprendimo projektu, ji, gavusi sprendimo projektą, per penkias darbo dienas informuoja Valdančiąją tarybą apie savo nesutikimą nurodydama jo priežastis. Valdančioji taryba tada per penkias darbo dienas priima sprendimą dėl šio klausimo, visapusiškai atsižvelgdama į tas priežastis, ir raštu paaiškina savo sprendimą atitinkamai valstybei nare. Atitinkama valstybė narė gali paprašyti, kad ECB iš karto nutrauktų glaudų bendradarbiavimą, ir jai kitas sprendimas nebus taikomas.

5e.  Valstybė narė, kuri nutraukė glaudų bendradarbiavimą su ECB, negali pradėti naujo glaudaus bendradarbiavimo, kol nepraėjo treji metai nuo ECB sprendimo dėl glaudaus bendradarbiavimo nutraukimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.

7 straipsnis

Tarptautiniai santykiai

Nedarydamas poveikio atitinkamai valstybių narių ir kitų Sąjungos institucijų ir organų, įskaitant EBI, kompetencijai, ECB gali užmegzti ryšius ir sudaryti administracinius susitarimus su priežiūros institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir trečiųjų šalių administracijomis, susijusius su šiuo reglamentu ECB pavestomis užduotimis, jei tai tinkamai derinama su EBI. Tokiais susitarimais nesukuriamos teisinės prievolės Sąjungai ir jos valstybėms narėms.

III skyrius

ECB įgaliojimai

8 straipsnis

Priežiūros ir tyrimo įgaliojimai

1.  Išimtinai tik 4 straipsnio 1, 2 dalyse ir 4a straipsnio 2 dalyje jam pavestų užduočių vykdymo tikslais ▌, ECB dalyvaujančiose valstybėse narėse laikomas atitinkamai kompetentinga arba paskirtąja valdžios institucija ▌, kaip numatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje.

Tuo pačiu išimtinu tikslu ECB ▌suteikiami visi šiame reglamente nustatyti įgaliojimai ir įpareigojimai. Jam taip pat suteikiami visi įgaliojimai ir įpareigojimai, kurie pagal atitinkamą Sąjungos teisę suteikiami kompetentingoms ir paskirtosioms valdžios institucijoms, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip. Visų pirma ECB suteikiami šio skyriaus 1 ir 2 skirsniuose išvardyti įgaliojimai.

Tokiu mastu, koks yra būtinas šiuo reglamentu jam pavestoms užduotims vykdyti, ECB, teikdamas nurodymus, gali reikalauti, kad tos nacionalinės valdžios institucijos pasinaudotų savo įgaliojimais laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų, kai pagal šį reglamentą ECB nesuteikiami tokie įgaliojimai. Tos nacionalinės valdžios institucijos visapusiškai informuoja ECB apie šių įgaliojimų vykdymą.

▌

2a.  ECB vykdo 1 dalyje nurodytus įgaliojimus pagal 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus aktus. ECB ir nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja vykdydami savo atitinkamus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus.

2b.  Nukrypstant nuo 1 dalies, kredito įstaigų, įsteigtų valstybėse narėse, kurios pradėjo glaudžiai bendradarbiauti pagal 6 straipsnį, atžvilgiu ECB vykdo savo įgaliojimus pagal 6 straipsnį.

1 SKIRSNIS

Tyrimo įgaliojimai

9 straipsnis

Informacijos prašymai

1.  Nedarant poveikio 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įgaliojimams ir laikantis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų sąlygų, ECB ▌gali reikalauti, kad toliau nurodyti juridiniai arba fiziniai asmenys, laikantis 4 straipsnio, pateiktų jam visą informaciją, reikalingą šiuo reglamentu jam pavestoms užduotims vykdyti, įskaitant periodiškai ir specialiu formatu teikiamą informaciją, skirtą priežiūros ir susijusiems statistikos tikslams:

2.  1 dalyje nurodyti asmenys pateikia prašomą informaciją. Profesinės paslapties nuostatos tų asmenų neatleidžia nuo pareigos teikti informaciją. Informacijos teikimas nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

2a.  Tais atvejais, kai ECB gauna informaciją tiesiogiai iš 1 dalyje nurodytų juridinių ar fizinių asmenų, ji tą informaciją pateikia atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms.

10 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1.  Siekdamas vykdyti šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ir laikydamasis atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose išdėstytų kitų sąlygų, ECB gali atlikti visus būtinus su bet kuriuo 9 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytu dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtu ar esančiu asmeniu susijusius tyrimus.

2.  9 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytų asmenų atžvilgiu atliekami ECB sprendimu pradėti tyrimai.

Jei asmuo trukdo tyrimui, dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, nacionalinė kompetentinga valdžios institucija pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, įskaitant 11 ir 12 straipsniuose nurodytais atvejais, sudarydama palankesnes sąlygas ECB patekti į 9 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas ▌, kad būtų galima pasinaudoti pirmiau nurodytomis teisėmis.

11 straipsnis

Patikrinimai vietoje

1.  Siekdamas vykdyti šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ir laikydamasis kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, ECB, vadovaudamasis 12 straipsniu ir pateikęs išankstinį pranešimą atitinkamai nacionalinei kompetentingai valdžios institucijai, gali vykdyti visus būtinus 9 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytų juridinių asmenų ir bet kurios įmonės, įtrauktos į konsoliduotąją priežiūrą, kurią vykdant ECB pagal 4 straipsnio 1 dalies i punktą yra konsoliduotos priežiūros institucija, verslo patalpų patikrinimus vietoje. Kai to reikia dėl tinkamo patikrinimų atlikimo ir veiksmingumo, ECB gali atlikti patikrinimus vietoje iš anksto neperspėjęs tų juridinių asmenų.

2.  ECB ▌pareigūnai ir kiti ECB įgalioti asmenys patikrinimui vietoje atlikti gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu pagal ECB sprendimą atliekamas tyrimas, verslo patalpas bei teritoriją ir jiems suteikiami visi 10 straipsnio 1 dalyje išvardyti įgaliojimai.

3.  9 straipsnio 1 dalies a–f punktuose nurodytų juridinių asmenų atžvilgiu atliekami ECB sprendimu pradėti patikrinimai vietoje.

4.  Valstybės narės, kurioje turi būti atliekamas patikrinimas, nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys ECB prižiūrint ir koordinuojant aktyviai padeda ECB ▌pareigūnams ir kitiems ECB įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamos dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pareigūnai taip pat turi teisę dalyvauti patikrinimuose vietoje.

5.  Jei ECB ▌pareigūnai ir kiti ECB įgalioti arba paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal šį straipsnį nurodytam atlikti patikrinimui, atitinkama dalyvaujančios valstybės narės nacionalinė kompetentinga valdžios institucija suteikia jiems reikiamą pagalbą pagal nacionalinę teisę. Tiek, kiek tai yra būtina patikrinimui atlikti, teikiant šią pagalbą, be kita ko, užplombuojamos bet kurios verslo patalpos ir buhalterinės knygos ar dokumentai. Jei atitinkama nacionalinė kompetentinga valdžios institucija neturi šio įgaliojimo, ji naudojasi savo įgaliojimais, kad paprašytų būtinos pagalbos kitų nacionalinių valdžios institucijų.

12 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1.  Jeigu 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytam patikrinimui vietoje atlikti arba 11 straipsnio 5 dalyje numatytai paramai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas tokiam leidimui gauti.

2.  Jei pateikiamas prašymas 1 dalyje nurodytam leidimui gauti, nacionalinė teisminė institucija patikrina, ar ECB sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar pernelyg didelės atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti ECB pateikti išsamų paaiškinimą, ▌visų pirma susijusį su pagrindu, kuriuo remdamasis ECB įtaria esant 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų pažeidimų, su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo pobūdžiu. Vis dėlto nacionalinė teisminė institucija netikrina patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta ECB byloje esanti informacija. ECB sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

2 SKIRSNIS

Specialūs priežiūros įgaliojimai

13 straipsnis

Leidimas

1.  Prašymas išduoti leidimą pradėti vykdyti dalyvaujančioje valstybėje narėje steigiamos kredito įstaigos veiklą teikiamas valstybės narės, kurioje steigiama kredito įstaiga, nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms, laikantis atitinkamoje nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų.

1a.  Jei prašymo pateikėjas atitinka visas tos valstybės narės atitinkamoje nacionalinėje teisėje nustatytas leidimų išdavimo sąlygas, nacionalinė kompetentinga valdžios institucija per atitinkamoje nacionalinėje teisėje numatytą laikotarpį priima sprendimo siūlyti ECB suteikti leidimą projektą. Apie sprendimo projektą pranešama ECB ir prašymo išduoti leidimą pateikėjui. Kitais atvejais nacionalinė kompetentinga valdžios institucija prašymą išduoti leidimą atmeta.

1b.  Laikoma, kad ECB priima sprendimo projektą, nebent ECB pateikia prieštaravimą per ne ilgesnį nei 10 darbo dienų laikotarpį, kuris tinkamai pagrįstais atvejais gali būti pratęstas vieną kartą tokiam pačiam laikotarpiui. ECB prieštaravimą dėl sprendimo projekto pateikia tik tais atvejais, jei nėra įvykdytos atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytos leidimų išdavimo sąlygos. Atmetimo priežastis ECB nurodo raštu.

1c.  Apie pagal 1a ir 1b dalis priimtą sprendimą nacionalinė kompetentinga valdžios institucija praneša prašymo išduoti leidimą pateikėjui.

2.  Laikydamasis 2a dalies ir pasikonsultavęs su dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionaline kompetentinga valdžios institucija, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ECB gali panaikinti leidimą savo iniciatyva arba pasiūlius dalyvaujančios valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionalinei kompetentingai valdžios institucijai. Šiomis konsultacijomis visų pirma užtikrinama, kad prieš priimdamas sprendimus dėl panaikinimo, ECB nacionalinėms valdžios institucijoms duos pakankamai laiko priimti sprendimą dėl būtinų taisomųjų veiksmų, įskaitant galimas pertvarkymo priemones, ir į jas atsižvelgia.

Jei pagal 1 dalį leidimą išduoti pasiūliusi nacionalinė kompetentinga valdžios institucija laikosi nuomonės, kad remiantis atitinkama nacionaline teise leidimą reikia panaikinti, ji pateikia ECB tokį pasiūlymą. Tokiu atveju ECB priima sprendimą dėl siūlomo panaikinimo visapusiškai atsižvelgdamas į nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pasiūlytą panaikinimo pagrindimą.

2a.  Tol, kol nacionalinės valdžios institucijos yra kompetentingos pertvarkyti kredito įstaigas, tais atvejais, kai jos laikosi nuomonės, kad leidimo panaikinimas darytų neigiamą poveikį tinkamam veiksmų, būtinų pertvarkymui arba finansiniam stabilumui užtikrinti, įgyvendinimui arba šiems veiksmams, jos tinkamai praneš ECB apie savo prieštaravimą ir išsamiai paaiškins neigiamą poveikį, kurį galėtų padaryti panaikinimas. Tais atvejais su nacionalinėmis valdžios institucijomis sutartą laikotarpį ECB nepradeda panaikinimo procedūros. ECB gali nuspręsti pratęsti tą laikotarpį, jei laikosi nuomonės, kad buvo pasiekta pakankama pažanga. Tačiau jei ECB, priimdamas pagrįstą sprendimą, nustato, kad nacionalinės valdžios institucijos neįgyvendino finansiniam stabilumui užtikrinti reikalingų tinkamų veiksmų, leidimai panaikinami nedelsiant.

13a straipsnis

Pakankamų akcijų paketų įsigijimų įvertinimas

1.  Nedarant poveikio 4 straipsnio 1 dalies b punkte numatytoms išimtims, visi pranešimai apie dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos pakankamo akcijų paketo įsigijimą ir visa susijusi informacija pateikiama valstybės narės, kurioje įsteigta kredito įstaiga, nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms, laikantis 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytais aktais grindžiamoje nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų.

2.  Nacionalinė kompetentinga valdžios institucija įvertina pasiūlytą įsigijimą ir pranešimą bei pasiūlymą dėl sprendimo prieštarauti arba neprieštarauti įsigijimui, grindžiamus 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytuose aktuose nustatytais kriterijais, pateikia ECB ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatyto atitinkamo įvertinimo laikotarpio pabaigos ir padeda ECB pagal 5 straipsnį.

3.  ECB nusprendžia, ar prieštarauti įsigijimui pagal atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytus įvertinimo kriterijus, pagal šioje teisėje nustatytą procedūrą ir laikantis joje nustatytų įvertinimo laikotarpių.

13b straipsnis

Priežiūros įgaliojimai

1.  Siekiant, kad būtų vykdomos 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos užduotys ir nedarant poveikio kitiems ECB suteiktiems įgaliojimams, ECB turi 2 dalyje nustatytus įgaliojimus reikalauti, kad dalyvaujančių valstybių narių kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės ankstyvajame etape imtųsi reikalingų priemonių atitinkamoms problemoms spręsti, susidarius kurioms nors iš šių aplinkybių:

2.  Nepaisant 8 straipsnio 1 dalyje išdėstytų nuostatų, ECB turi šiuos įgaliojimus:

14 straipsnis

Priimančiųjų valdžios institucijų įgaliojimai ir bendradarbiavimas vykdant konsoliduotą priežiūrą

1.  Atitinkamoje Sąjungos teisėje, reglamentuojančioje kredito įstaigas, norinčias įsteigti filialą arba pasinaudoti laisve teikti paslaugas bei vykdyti veiklą kitos valstybės narės teritorijoje, ir susijusioje su buveinės bei priimančiųjų valstybių narių atitinkamais įgaliojimais, nustatytas procedūras ▌dalyvaujančios valstybės narės taiko tik tais atvejais, kai vykdomos šio reglamento 4 straipsniu ECB nepavestos užduotys.

2.  Atitinkamoje Sąjungos teisėje išdėstytos nuostatos, susijusios su įvairių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimu vykdant konsoliduotą priežiūrą ▌, netaikomos, jei ECB yra vienintelė dalyvaujanti kompetentinga institucija.

2a.  Vykdydamas savo užduotis, apibrėžtas 4 ir 4a straipsniuose, ECB užtikrina deramą visų dalyvaujančių valstybių narių pusiausvyrą pagal 5 straipsnio 8 dalį ir, palaikydamas santykius su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, užtikrina buveinės ir priimančiųjų valstybių narių pusiausvyrą, nustatytą atitinkamoje Sąjungos teisėje.

15 straipsnis

Administracinės sankcijos

1.  Jei kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės sąmoningai arba per aplaidumą pažeidžia atitinkamuose tiesiogiai taikomuose Sąjungos teisės aktuose nustatytą reikalavimą ir kai už šį pažeidimą pagal atitinkamą Sąjungos teisę kompetentingos valdžios institucijos gali skirti administracines pinigines sankcijas, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB gali skirti administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė už dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių sumą, kai šias sumas galima nustatyti, arba kurios sudarytų iki 10 % juridinio asmens bendros metinės apyvartos, kaip nustatyta atitinkamoje Sąjungos teisėje, praėjusiais finansiniais metais, arba kitas tokias pinigines sankcijas, kurios gali būti numatytos atitinkamoje Sąjungos teisėje.

2.  Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, 1 dalyje nurodyta bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje.

3.  Taikomos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Spręsdamas, ar skirti sankciją, ir nustatydamas tinkamą sankciją ECB veikia pagal 8 straipsnio 2a dalį.

4.  ECB taiko šį straipsnį laikydamasis 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytų aktų, atitinkamais atvejais įskaitant Tarybos reglamente (EB) Nr. 2532/98 nustatytas procedūras.

5.  1 dalyje nenumatytais atvejais ECB, jei to reikia šiuo reglamentu jam pavestoms užduotims vykdyti, gali pareikalauti, kad nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos pradėtų procedūras siekiant imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas tinkamų sankcijų skyrimas pagal 4 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus aktus arba atitinkamus nacionalinės teisės aktus, kuriais pavedamos specialios užduotys, kurių vykdyti šiuo metu nereikalaujama Sąjungos teisėje. Nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų taikomos sankcijos turės būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Pirmoji pastraipa pirmiausia taikoma piniginėms sankcijoms, kurios skiriamos kredito įstaigoms, finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms ar mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms už nacionalinės teisės, į kurią perkeliamos atitinkamos ES direktyvos, pažeidimus, ir bet kurioms administracinėms sankcijoms arba priemonėms, kurios turi būti skirtos kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės valdybos nariams arba visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atliktą pažeidimą atsakingiems asmenims.

6.  ECB ▌paskelbia informaciją apie 1 dalyje nurodytas sankcijas, nepaisant to, ar dėl jų pateiktas skundas, atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytais atvejais ir laikantis joje nustatytų sąlygų.

7.  Nedarant poveikio 1–6 dalims, ECB, vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, už ECB reglamentų arba sprendimų pažeidimus gali skirti sankcijas pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2532/98.

▌

IV skyrius

Organizaciniai principai

16 straipsnis

Nepriklausomumas

1.  Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, ECB ir pagal bendrą priežiūros mechanizmą veikiančios nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos veikia nepriklausomai. Priežiūros tarybos ir iniciatyvinio komiteto nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi tik visos Sąjungos interesais, neprašo Sąjungos institucijų ar įstaigų, kurios nors valstybės narės vyriausybės ar bet kokios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų ir jais nesivadovauja.

2.  Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ir valstybių narių vyriausybės ir visos kitos įstaigos pripažįsta šį nepriklausomumą.

2a.  Priežiūros tarybai išnagrinėjus poreikį parengti elgesio kodeksą, Valdančioji taryba nustato ir paskelbia ECB darbuotojams ir vadovams, kurie vykdo bankininkystės priežiūrą, skirtą elgesio kodeksą, visų pirma susijusį su interesų konfliktu.

17 straipsnis

Atskaitomybė ir ataskaitų teikimas

1.  Remiantis šiuo skyriumi, už šio reglamento įgyvendinimą ECB atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai.

1a.  ECB kasmet Europos Parlamentui, Taryba, Komisijai ir Euro grupei pateikia šiuo reglamentu jam pavestų užduočių vykdymo ataskaitą, įskaitant informaciją apie 24 straipsnyje nurodytų priežiūros mokesčių numatomą struktūros ir sumos raidą.

1b.  ECB Priežiūros tarybos pirmininkas tą ataskaitą viešai pateikia Europos Parlamentui ir Euro grupei, dalyvaujant bet kurios dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, atstovams.

1c.  Euro grupės prašymu Euro grupė gali išklausyti ECB Priežiūros tarybos pirmininką priežiūros užduočių vykdymo klausimais, dalyvaujant bet kurios dalyvaujančios valstybės narės, kurios valiuta nėra euro, atstovams.

1d.  Europos Parlamento prašymu Priežiūros tarybos pirmininkas dalyvauja kompetentingų Parlamento komitetų surengtame klausyme Priežiūros tarybos priežiūros užduočių vykdymo klausimais.

1e.  ECB, laikydamasis Euro grupės procedūrų ir dalyvaujant bet kurių dalyvaujančių valstybių narių, kurios valiuta nėra euro, atstovams, žodžiu arba raštu atsako į jam pateiktus Europos Parlamento arba Euro grupės klausimus.

1f.  Kai Europos Audito Rūmai pagal ECB statuto 27 straipsnio 2 dalį nagrinėja ECB valdymo veiklos efektyvumą, jie taip pat atsižvelgia į pagal šį reglamentą ECB pavestas priežiūros užduotis.

1g.  Paprašius Priežiūros tarybos pirmininkas rengia konfidencialias uždaras žodines diskusijas su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais apie jos vykdomas priežiūros užduotis, jei tokių diskusijų reikia, kad būtų galima vykdyti Europos Parlamento įgaliojimus pagal Sutartį. Europos Parlamentas ir ECB sudaro susitarimą dėl išsamių tokių diskusijų organizavimo sąlygų, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas vadovaujantis Europos Centriniam Bankui kaip kompetentingai institucijai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nustatytais konfidencialumo įpareigojimais.

1h.  ECB sąžiningai bendradarbiauja Parlamentui atliekant visus tyrimus pagal Sutartį. ECB ir Parlamentas sudaro atitinkamus susitarimus dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir šiuo reglamentu ECB pavestų užduočių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų. Tie susitarimai, be kita ko, apima galimybę susipažinti su informacija, bendradarbiavimą atliekant tyrimus ir informaciją apie pirmininko išrinkimo procedūrą.

17a straipsnis

Nacionaliniai parlamentai

1.  Teikdamas 17 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą, ECB tą ataskaitą taip pat išsiunčia tiesiogiai dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Nacionaliniai parlamentai gali pateikti ECB savo pagrįstas pastabas dėl tos ataskaitos.

2.  Dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai, pasitelkdami savo procedūras, gali prašyti ECB atsakyti raštu į visas jų ECB pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su ECB funkcijomis pagal šį reglamentą.

3.  Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti Priežiūros tarybos pirmininką arba narį kartu su nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos atstovu dalyvauti nuomonių pasikeitime dėl tos valstybės narės kredito įstaigų priežiūros.

4.  Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už šiuo reglamentu ECB nepavestų užduočių vykdymą ir už jų veiklos vykdymą pagal 5 straipsnį.

17b straipsnis

Tinkamas priežiūros sprendimų priėmimo procesas

1.  Prieš priimdamas priežiūros sprendimus pagal 4 straipsnį ir 2 skirsnį, ECB suteikia asmenims, kurių atžvilgiu vykdoma procedūra, galimybę būti išklausytiems. ECB savo sprendimus pagrindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkamos šalys galėjo pareikšti pastabų.

Pirma pastraipa netaikoma, jei būtina imtis skubių veiksmų, kad nebūtų padaryta didelė žala finansų sistemai. Tokiu atveju ECB gali priimti laikiną sprendimą, o atitinkamiems asmenims suteikia galimybę būti išklausytiems kuo greičiau po sprendimo priėmimo.

2.  Procedūros metu visapusiškai gerbiamos atitinkamų asmenų teisės į gynybą. Jiems suteikiama teisė susipažinti su ECB byla atsižvelgiant į teisėtą kitų asmenų interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai.

ECB sprendimuose nurodomos juos pagrindžiančios priežastys.

17c straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

ECB užtikrina, kad būtų nustatytos veiksmingos pranešimų apie kreditų įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių arba kompetentingų valdžios institucijų įvykdytus 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisės aktų pažeidimus teikimo priemonės, įskaitant konkrečias pranešimų apie pažeidimus priėmimo ir jų nagrinėjimo procedūras. Tokios procedūros turi atitikti atitinkamus ES teisės aktus ir jomis užtikrinama, kad būtų laikomasi šių principų: apie pažeidimus pranešusiems asmenims suteikiama tinkama apsauga, [...] apsaugomi asmens duomenys ir užtikrinama tinkama kaltinamųjų apsauga [...].

17d straipsnis

Administracinė peržiūros valdyba

1.  ECB įsteigia Administracinę peržiūros valdybą, kuri atliktų sprendimų, ECB priimtų vykdant šiuo reglamentu jam suteiktus įgaliojimus, vidaus administracinę peržiūrą, gavusi pagal 5 dalį pateiktą prašymą atlikti peržiūrą. Vidaus administracinės peržiūros taikymo sritis apima tokių sprendimų procedūrinę ir materialinę atitiktį šiam reglamentui.

2.  Administracinę peržiūros valdybą sudaro penki nepriekaištingos reputacijos asmenys iš valstybių narių, turintys dokumentais įrodytų atitinkamų žinių ir profesinės patirties, įskaitant patirtį vykdyti priežiūrą, kuri būtų pakankamai aukšto lygio ir įgyta su bankininkyste susijusiose arba kitose finansinių paslaugų srityse, išskyrus dabartinius ECB darbuotojus ir kompetentingų valdžios institucijų arba kitų nacionalinių ar Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų dabartinius darbuotojus, kurie dalyvauja Europos Centriniam Bankui vykdant užduotis pagal šiuo reglamentu jam suteiktus įgaliojimus. Administracinė peržiūros valdyba turi pakankamai išteklių ir kompetencijos, kad įvertintų, kaip ECB vykdo įgaliojimus pagal šį reglamentą. Administracinės peržiūros valdybos narius ir du pakaitinius narius penkerių metų kadencijai, kuri gali būti vieną kartą pratęsta, paskelbus viešą kvietimą dalyvauti konkurse Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, skiria ECB. Jų nevaržo jokie nurodymai.

3.  Administracinė peržiūros valdyba sprendimus priima ne mažiau kaip trijų iš penkių jos narių balsų dauguma.

4.  Peržiūros valdybos nariai veikia nepriklausomai ir vadovaudamiesi viešuoju interesu. Šiuo tikslu jie pateikia viešą įsipareigojimų deklaraciją ir viešą interesų deklaraciją, kurioje nurodomi visi tiesioginiai arba netiesioginiai interesai, kurie galėtų būti laikomi trukdančiais jų nepriklausomumui, arba tai, kad tokių interesų nėra.

5.  Visi fiziniai ar juridiniai asmenys 1 dalyje nurodytais atvejais gali prašyti peržiūrėti jiems skirtą arba tiesiogiai ir asmeniškai su jais susijusį ECB sprendimą pagal šį reglamentą. Prašymas peržiūrėti 7 dalyje nurodytą Valdančiosios tarybos sprendimą yra nepriimtinas.

6.  Prašymas atlikti peržiūrą, įskaitant jo pagrindimą, pateikiamas raštu ECB atitinkamai per vieną mėnesį nuo pranešimo apie sprendimą peržiūros prašančiam asmeniui dienos arba, jei tai nebuvo padaryta, per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią tas asmuo sužinojo apie sprendimą.

7.  Priėmusi sprendimą dėl peržiūros priimtinumo, Administracinė peržiūros valdyba pareiškia nuomonę per klausimo skubai proporcingą laikotarpį ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo gavimo bei perduoda klausimą Priežiūros tarybai, kad ji perengtų naują sprendimo projektą. Priežiūros taryba atsižvelgia į Administracinės peržiūros valdybos nuomonę ir nedelsdama Valdančiajai tarybai pateikia naują sprendimo projektą. Naujo sprendimo projektu pirminis sprendimas panaikinamas, pakeičiamas tapataus turinio sprendimu arba pakeičiamas iš dalies pakeistu sprendimu. Naujo sprendimo projektas laikomas priimtu, jei Valdančioji taryba nepateikia prieštaravimų per ne ilgesnį kaip dešimties darbo dienų laikotarpį.

8.  Dėl pagal 5 dalį pateikto prašymo atlikti peržiūrą sprendimo vykdymas nesustabdomas. Tačiau Valdančioji taryba, remdamasi Administracinės peržiūros valdybos pasiūlymu, gali sustabdyti užginčyto sprendimo taikymą, jeigu mano, kad to reikia dėl susiklosčiusių aplinkybių.

9.  Administracinės peržiūros valdybos pareikšta nuomonė, Priežiūros tarybos pateiktas naujas sprendimo projektas ir Valdančiosios tarybos priimtas sprendimas pagal šį straipsnį yra pagrindžiami ir apie juos pranešama šalims.

10.  ECB priima sprendimą, kuriuo nustatomos Administracinės tarybos veiklos taisyklės.

11.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis teisei iškelti bylą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal Sutartis.

18 straipsnis

Atskyrimas nuo pinigų politikos funkcinės srities

1.  Vykdydamas šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, ECB siekia tik šiame reglamente nurodytų tikslų.

2.  Šiuo reglamentu jam pavestas užduotis ECB vykdo nedarydamas poveikio savo užduotims, susijusioms su pinigų politika, ir atskirai nuo šių ir kitų užduočių. Šiuo reglamentu ECB pavestos užduotys netrukdo jam vykdyti su pinigų politika susijusių užduočių ir nėra jų sąlygojamos. Be to, šiuo reglamentu ECB pavestos užduotys netrukdo jam vykdyti su Europos sisteminės rizikos valdyba susijusių užduočių ar kitų užduočių. ECB Europos Parlamentui ir Tarybai teikia ataskaitas dėl to, kaip ji laikosi šios nuostatos. Šiuo reglamentu ECB pavestos užduotys nedaro poveikio vykdomai pinigų politikos šalių mokumo stebėsenai.

Darbuotojai, kurie vykdo ECB šiuo reglamentu pavestas užduotis, organizacijos struktūroje atskiriami nuo darbuotojų, vykdančių kitas ESB pavestas užduotis, ir jų ataskaitos teikiamos atskirai.

3.  1 ir 2 dalių tikslais ECB priima ir viešai paskelbia reikalingas vidaus taisykles, įskaitant profesinės paslapties saugojimo ir keitimosi informacija tarp dviejų funkcinių sričių taisykles.

3a.  ECB užtikrina, kad Valdančioji taryba veiktų visiškai atskirdama pinigų politikos ir priežiūros funkcijas. Toks atskyrimas, be kita ko, reiškia, kad rengiami visiškai atskiri posėdžiai ir darbotvarkės.

3b.  Kad būtų užtikrintas pinigų politikos ir priežiūros užduočių atskyrimas, ECB sudaro tarpininkavimo komisiją. Ši komisija sprendžia klausimus, susijusius su atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų pareikštomis skirtingomis nuomonėmis dėl Valdančiosios tarybos prieštaravimo Priežiūros tarybos sprendimo projektui. Šią komisiją sudaro po vieną dalyvaujančių valstybių narių atstovą, kurį kiekviena valstybė narė išrenka iš Valdančiosios tarybos ir Priežiūros tarybos narių; ji sprendimus priima paprasta balsų dauguma ir kiekvienas narys turi vieną balsą. ECB priima ir paskelbia reglamentą, kuriuo sukuriama tokia tarpininkavimo komisija ir nustatomos jos darbo tvarkos taisyklės.

19 straipsnis

Priežiūros taryba

1.  Už ECB pavestų užduočių planavimą ir vykdymą visapusiškai atsako vidaus įstaiga, kurią sudaro jos pirmininkas ir pavaduotojas, paskirti pagal 1b dalį, ir keturi ECB atstovai, paskirti pagal 1d dalį, ir vienas kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės už kredito įstaigų priežiūrą atsakingos nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos atstovas (toliau – Priežiūros taryba). Visi Priežiūros tarybos nariai veikia visos Sąjungos interesų labui.

Kai kompetentinga valdžios institucija nėra centrinis bankas, šioje dalyje nurodytas Priežiūros tarybos narys gali nuspręsti pakviesti dalyvauti valstybės narės centrinio banko atstovą. 1e dalyje nustatytos balsavimo procedūros tikslais vienos valstybės narės valdžios institucijų atstovai kartu laikomi vienu nariu.

1a.  Skiriant Priežiūros tarybos narius pagal šį reglamentą laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų.

1c.  Išklausęs Priežiūros tarybą, ECB pateikia pasiūlymą dėl pirmininko ir pirmininko pavaduotojo skyrimo Europos Parlamentui patvirtinti. Patvirtinus šį pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą skirti Priežiūros tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pirmininkas renkamas iš asmenų, turinčių pripažintą padėtį ir patirties bankininkystės ir finansų reikaluose ir kurie nėra Valdančiosios tarybos nariai, taikant atviros atrankos procedūrą, apie kurią tinkamai informuojamas Europos Parlamentas ir Taryba. Priežiūros tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas iš ECB Vykdomosios valdybos narių. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos narių, kurie nėra dalyvaujančios valstybės narės, balsavimo rezultatus.

Paskirtas pirmininkas yra visu etatu dirbantis specialistas ir negali eiti jokių kitų pareigų nacionalinėse kompetentingose valdžios institucijose. Jo kadencija yra penkeri metai ir ji neatnaujinama.

Jei Priežiūros tarybos pirmininkas nebeatitinka šioms pareigoms nustatytų sąlygų arba jei jis kaltas dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, gavusi ECB pasiūlymą, kurį patvirtino Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti pirmininką iš pareigų. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos narių, kurie nėra dalyvaujančios valstybės narės, balsavimo rezultatus.

Po to, kai Priežiūros tarybos pirmininko pavaduotojas pagal ECB ir ECBS statuto nuostatas atstatydinamas iš Vykdomosios valdybos narių, Taryba, gavusi ECB pasiūlymą, kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą pašalinti pirmininko pavaduotoją iš pareigų. Taryba sprendžia kvalifikuota balsų dauguma, neatsižvelgdama į Tarybos narių, kurie nėra dalyvaujančios valstybės narės, balsavimo rezultatus.

Šiais tikslais Europos Parlamentas arba Taryba gali informuoti ECB, kad, jų nuomone, Priežiūros tarybos pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pašalinimo iš pareigų sąlygos yra įvykdytos; ECB pateikia atsakymą.

1d.  Valdančiosios tarybos paskirti keturi ECB atstovai nevykdo pareigų, tiesiogiai susijusių su ECB pinigų politikos funkcijomis. Visi ECB atstovai turi balsavimo teises.

1e.  Priežiūros taryba sprendimus priima paprasta savo narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, pirmininko balsas yra lemiamas.

1f.  Nukrypstant nuo 1e dalies, Priežiūros taryba priima sprendimus dėl reglamentų pagal 4 straipsnio 3 dalį priėmimo kvalifikuota savo narių balsų dauguma, kaip apibrėžta Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 4 dalyje ir Protokolo (Nr. 36) dėl pereinamojo laikotarpio nuostatų 3 straipsnyje, narių, atstovaujančių dalyvaujančių valstybių narių valdžios institucijoms, atveju. Kiekvienas iš keturių Valdančiosios tarybos paskirtų ECB atstovų turi balsą, prilygstantį kitų narių balsų medianai.

1g.  Nedarant poveikio 5 straipsnio nuostatoms, Priežiūros taryba atlieka parengiamąjį darbą, susijusį su ECB pavestomis priežiūros užduotimis, ir pateikia ECB Valdančiajai tarybai užbaigtus sprendimų, kuriuos ji turi priimti, projektus laikydamasi ECB nustatytos procedūros. Sprendimų projektai bus tuo pačiu metu perduodami atitinkamų valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms. Sprendimo projektas bus laikomas priimtu, jei Valdančioji taryba nepateiks prieštaravimų per laikotarpį, kuris turi būti nustatytas pirmiau nurodytoje procedūroje, bet kuris neviršija 10 darbo dienų laikotarpio. Tačiau, jei euro zonai nepriklausanti dalyvaujanti valstybė narė nesutinka su Priežiūros tarybos sprendimo projektu, taikoma 6 straipsnio 5d dalyje nurodyta procedūra. Skubiais atvejais pirmiau nurodytas laikotarpis neviršija 48 valandų. Jei Valdančioji taryba pateikia prieštaravimų dėl sprendimo projekto, prieštaravimo priežastis ji išdėsto raštu, visų pirma nurodo susirūpinimą dėl pinigų politikos keliančius klausimus. Jei Valdančiajai tarybai paprieštaravus sprendimas pakeičiamas, euro zonai nepriklausanti valstybė narė gali informuoti ECB apie savo pagrįstą nesutikimą su prieštaravimu, tada bus taikoma 6 straipsnio 5c dalyje nurodyta procedūra.

1h.  Priežiūros tarybai vykdyti veiklą padeda Sekretoriatas, kuris, be kita ko, nuolat padeda rengti posėdžius.

1i.  Priežiūros taryba, balsuodama pagal 1e dalyje nustatytą taisyklę, iš savo narių sudaro mažesnės sudėties iniciatyvinį komitetą, kuris jai padėtų vykdyti veiklą, be kita ko, padėtų rengti posėdžius.

Priežiūros tarybos iniciatyvinis komitetas neturi sprendimų priėmimo įgaliojimų. Iniciatyviniam komitetui pirmininkauja Priežiūros tarybos pirmininkas arba išskirtiniais pirmininko nebuvimo atvejais pirmininko pavaduotojas. Nustatant iniciatyvinio komiteto sudėtį turi būti užtikrinama tinkama pusiausvyra tarp nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų ir jų rotacija. Jį sudaro ne daugiau kaip dešimt narių, įskaitant pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir vieną papildomą ECB atstovą. Iniciatyvinis komitetas vykdo parengiamąsias užduotis visos Sąjungos naudai ir visapusiškai skaidriai bendradarbiauja su Priežiūros taryba.

▌

6.  ▌ Europos Komisijos atstovas gavęs kvietimą Priežiūros tarybos posėdžiuose gali dalyvauti stebėtojo teisėmis. Stebėtojai neturi teisės susipažinti su konfidencialia informacija, susijusia su atskiromis įstaigomis.

7.  Valdančioji taryba patvirtina vidaus taisykles, kuriose išsamiai nustatomi jos santykiai su Priežiūros taryba. Priežiūros taryba, balsuodama pagal 1e dalyje nustatytą taisyklę, taip pat patvirtina savo darbo tvarkos taisykles. Abu taisyklių rinkiniai skelbiami viešai. Priežiūros tarybos darbo tvarkos taisyklėmis visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms užtikrinamos vienodos sąlygos.

20 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1.  Priežiūros prievoles vykdantys Priežiūros tarybos nariai, ECB darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių deleguoti darbuotojai net jas įvykdę laikosi profesinės paslapties reikalavimų, nustatytų ECBS ir ECB statuto 37 straipsnyje ir atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose.

ECB užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia paslaugas, susijusias su priežiūros užduočių vykdymu, būtų taikomi lygiaverčiai profesinės paslapties reikalavimai.

2.  Laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdant šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, ECB leidžiama keistis informacija su nacionalinėmis arba Europos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms leidžiama atskleisti ▌informaciją šiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

22 straipsnis

Ištekliai

ECB yra atsakingas už būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą, kad būtų vykdomos jam šiuo reglamentu pavestos užduotys.

23 straipsnis

Biudžetas ir metinės finansinės ataskaitos

1.  ECB išlaidos, susijusios su šiuo reglamentu jam pavestų užduočių vykdymu, yra atskirai nurodomos ECB biudžete.

2.  Teikdamas 17 straipsnyje nurodytą ataskaitą, ECB išdėsto išsamią informaciją apie savo biudžetą priežiūros užduotims vykdyti. ECB metinėse finansinėse ataskaitose, sudarytose ir paskelbtose pagal ECB ir ECBS statuto 26.2 straipsnį, nurodomos su priežiūros užduotimis susijusios pajamos ir išlaidos.

2a.  Pagal ECB ir ECBS statuto 27.1 straipsnį atliekamas metinių finansinių ataskaitų priežiūros skirsnio auditas.

24 straipsnis

Priežiūros mokesčiai

1.  ECB dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms ir nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtos kredito įstaigos filialams, kurie įsteigti dalyvaujančioje valstybėje narėje, taiko metinį priežiūros mokestį. Iš šių mokesčių dengiamos ECB patirtos išlaidos, susijusios su šio reglamento 4 ir 5 straipsniu jam pavestų užduočių vykdymu. Šie mokesčiai neviršija išlaidų, susijusių su šiomis užduotimis.

2.  Iš kredito įstaigos ar filialo imamo mokesčio dydis apskaičiuojamas laikantis ECB nustatytų ir iš anksto paskelbtų sąlygų.

Prieš nustatydamas šias sąlygas, ECB surengia atviras viešas konsultacijas, išanalizuoja galimas susijusias išlaidas bei naudą ir paskelbia visus rezultatus.

2a.  Mokesčiai apskaičiuojami pagal aukščiausią konsolidavimo lygį dalyvaujančiose valstybėse narėse ir grindžiami objektyviais kriterijais, susijusiais su atitinkamos kredito įstaigos svarba ir rizikos profiliu, įskaitant pagal riziką įvertintą jos turtą.

Metinis priežiūros mokestis konkretiems kalendoriniams metams apskaičiuojamas remiantis išlaidų, susijusių su kredito įstaigų ir filialų priežiūra tais metais, sąmata. ECB gali pareikalauti metinio priežiūros mokesčio avansinių mokėjimų, kurie grindžiami pagrįsta sąmata. Prieš priimdamas sprendimą dėl galutinio mokesčio dydžio, ECB konsultuojasi su nacionaline kompetentinga valdžios institucija siekdamas užtikrinti, kad priežiūros išlaidos visoms atitinkamoms kredito įstaigoms ir filialams būtų ekonomiškai efektyvios ir priimtinos. ECB praneša kredito įstaigoms ir filialams, kuo remiantis apskaičiuojamas metinis priežiūros mokestis.

2b.  ECB teikia ataskaitas, kaip tai numatyta 17 straipsnyje.

2c.  Šiuo straipsniu nedaroma poveikio nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų teisei nustatyti mokesčius pagal nacionalinę teisę ir tokiu mastu, kokiu priežiūros užduotys nėra suteiktos ECB, arba atsižvelgiant į bendradarbiavimo su ECB ir pagalbos jam teikimo arba veikimo pagal jo nurodymus išlaidas pagal atitinkamą Sąjungos teisę ir vadovaujantis šio reglamento, įskaitant 5 ir 11 straipsnius, įgyvendinimo tikslu nustatyta tvarka.

25 straipsnis

Darbuotojai ir keitimasis darbuotojais

1.  ECB kartu su visomis nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis nustato priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis būtų tinkamai keičiamasi darbuotojais ir jie deleguojami, taip pat, kad jos tai tinkamai darytų tarpusavyje ▌.

2.  Atitinkamais atvejais ECB gali reikalauti, kad į nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų priežiūros grupes, atliekančias kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje priežiūros veiklą pagal šį reglamentą, būtų įtraukti ir kitų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų darbuotojai.

2a.  ECB nustato ir taiko visapusiškas oficialias procedūras, įskaitant etikos procedūras ir atitinkamus laikotarpius, kad būtų galima iš anksto įvertinti galimus interesų konfliktus, susijusius su priežiūros veikloje dalyvaujančių Priežiūros tarybos narių ir ECB darbuotojų tolesniu įsidarbinimu per dvejus metus, ir užkirsti jiems kelią, ir apibrėžia tinkamą atskleisti galimą informaciją, atsižvelgiant į taikomas duomenų apsaugos taisykles.

Šios procedūros nedaro poveikio griežtesnių nacionalinių taisyklių taikymui. Priežiūros tarybos narių, kurie yra nacionalinių kompetentingų valdžios institucijų atstovai, atžvilgiu tos procedūros nustatomos ir įgyvendinamos bendradarbiaujant su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis, nedarant poveikio taikomai nacionalinei teisei.

Priežiūros veikloje dalyvaujančių ECB darbuotojų atžvilgiu taikant tas procedūras nustatomos pareigų kategorijos, kurių atveju taikomas toks vertinimas, taip pat nustatomi laikotarpiai, atitinkantys tų darbuotojų funkcijas vykdant priežiūros veiklą jų darbo ECB metu.

2b.  Pagal 2a dalyje nurodytas procedūras nustatoma, kad ECB įvertina, ar yra prieštaravimų, kad baigę eiti pareigas Priežiūros tarybos nariai dirbtų apmokamą darbą privačiojo sektoriaus įstaigose, už kurias ECB tenka priežiūros atsakomybė.

2a dalyje nurodytos procedūros paprastai taikomos dvejus metus po to, kai Priežiūros tarybos nariai nustoja eiti pareigas, ir remiantis tinkamu pagrindimu gali būti pritaikytos proporcingai pagal tos kadencijos laikotarpiu vykdytas funkcijas ir laiką, kurį buvo einamos pareigos.

2c.  ECB metinėje ataskaitoje pagal 17 straipsnį, be kita ko, pateikiama išsami informacija ir statistiniai duomenys apie 2a ir 2b dalyse nurodytų procedūrų taikymą.

V skyrius

Bendrosios ir baigiamosios nuostatos

26 straipsnis

Peržiūra

Ataskaita teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

27 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Iki ...(18) ECB paskelbia 5 straipsnio 7 dalyje nurodytą struktūrą.

2.  ▌2014 m. kovo 1 d. arba po 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, ECB prisiima šiuo reglamentu jam pavestas užduotis, atsižvelgdamas į tolesnėse pastraipose išdėstytą įgyvendinimo tvarką ir priemones.

Įsigaliojus šiam reglamentui, ECB, priimdamas reglamentus ir sprendimus, skelbia išsamią jam šiuo reglamentu pavestų užduočių įgyvendinimo praktinę tvarką.

Nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ECB kas ketvirtį siunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai šio reglamento praktinio įgyvendinimo pažangos ataskaitas.

Jei remiantis trečioje pastraipoje nurodytomis ataskaitomis ir jų aptarimu Taryboje bei Europos Parlamente paaiškėja, kad 2014 m. kovo 1 d. arba po 12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė, ECB nebus pasirengęs prisiimti visų užduočių, ECB gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma vėlesnė data nei pirmoje pastraipoje nurodyta data, kad pereinamuoju laikotarpiu, kai nacionalinė priežiūra keičiama BPM, būtų užtikrintas tęstinumas ir atsižvelgiant į turimą personalą, tinkamų ataskaitų teikimo procedūrų ir bendradarbiavimo su nacionalinėmis priežiūros institucijomis tvarkos nustatymą pagal 5 straipsnį.

▌

3a.  Nepaisant 2 dalies ir nedarant poveikio jam šiuo reglamentu suteiktų tyrimo įgaliojimų vykdymui, nuo [šio reglamento įsigaliojimo data] ECB gali pradėti vykdyti jam šiuo reglamentu pavestas užduotis, išskyrus priežiūros sprendimų priėmimą, visų kredito įstaigų, finansų kontroliuojančiųjų bendrovių ar mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių atžvilgiu, kai yra priimtas atitinkamiems subjektams bei atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms skirtas sprendimas.

Nepaisant 2 dalies, jei pagal ESM vieningai prašoma, kad ECB imtų vykdyti tiesioginę kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės priežiūrą, kuri yra išankstinė tiesioginio rekapitalizavimo sąlyga, ECB gali nedelsdamas pradėti vykdyti jam šiuo reglamentu pavestas užduotis tos kredito įstaigos, finansų kontroliuojančiosios bendrovės ar mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės atžvilgiu, kai yra priimtas atitinkamiems subjektams bei atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms skirtas sprendimas.

4.  Įsigaliojus šiam reglamentui, siekdamas vykdyti savo užduotis [...], ECB gali pareikalauti dalyvaujančių valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų ir 9 straipsnyje nurodytų asmenų pateikti visą atitinkamą informaciją, kad ECB galėtų atlikti išsamų dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigų vertinimą, įskaitant balanso vertinimą. ECB tokį įvertinimą atlieka bent jau dėl kredito įstaigų, kurioms netaikoma 5 straipsnio 4 dalis. Kredito įstaiga ir kompetentinga valdžios institucija pateikia prašomą informaciją.

▌

6.  Kredito įstaigos, kurioms 28 straipsnyje nurodytą datą arba atitinkamais atvejais 2 ir 3 dalyse nurodytą datą buvo suteiktas dalyvaujančios valstybės narės leidimas, laikomos turinčiomis 13 straipsnyje nurodytą leidimą ir gali tęsti savo veiklą. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos iki šio reglamento taikymo pradžios dienos arba atitinkamais atvejais iki 2 ir 3 dalyse nurodytų datų praneša ECB šių kredito įstaigų identifikavimo duomenis ir perduoda ataskaitą su atitinkamų įstaigų ankstesniais priežiūros duomenimis bei rizikos profiliu, taip pat visą kitą ECB prašomą informaciją. Informacija pateikiama ECB reikalaujamu formatu.

6a.  Nepaisant 19 straipsnio 2b dalies, iki pirmos 26 straipsnyje nurodytos datos siekiant priimti 4 straipsnio 3 dalyje nurodytus reglamentus taikoma kvalifikuotos balsų daugumos taisyklė ir paprastos balsų daugumos taisyklė.

28 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja penktą dieną nuo jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta...

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

Pirmininkas

Tarybos vardu

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0392/2012). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu; išbrauktos teksto dalys žymimos simboliu ▌. (3) OL C [...], [...], p. [...]. (4) OL C [...], [...], p. [...]. (5) OL L 331, 2010 12 15, p. 12. (6) OL L 331, 2010 12 15, p. 37. (7) OL L 331, 2010 12 15, p. 84. (8) OL C 40, 2001 2 7, p. 453. (9) OL C 25 E, 2004 1 29, p. 394. (10) OL L 318, 1998 11 27, p. 4. (11) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (12) OL L 8, 2001 1 12, p. 1. (13) OL L 136, 1999 5 31, p. 1. (14) OL L 230 , 2004 6 30, p. 56. (15) OL L 177, 2006 6 30, p. 1. (16) OL L 177, 2006 6 30, p. 277. (17) OL L 35, 2003 2 11, p. 1. (18) * Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2013 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija) (COM(2011)0764 – C7-0425/2011 – 2011/0358(COD))

P7_TA(2013)0214 A7-0375/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0764),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0425/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 6 d. Teisės reikalų komiteto laišką Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0375/2012),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme be nurodytų pakeitimų kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gegužės 22 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pirotechnikos gaminių tiekimu rinkai, suderinimo (nauja redakcija)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/29/ES.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 105. (2) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.

2013 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo (2012/2132(INI))

P7_TA(2013)0215 A7-0055/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. spalio 20 d. priimtą Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į Amsterdamo sutarties, iš dalies pakeičiančios Europos Sąjungos sutartį, Europos Bendrijų steigimo sutartis ir tam tikrus su jomis susijusius aktus, Protokolą dėl valstybių narių visuomeninės transliacijos sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos(2),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)(3),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva)(4), iš dalies pakeistą 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/136/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(6),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo(7),

–  atsižvelgdamas į Komisijos aiškinamąjį komunikatą dėl tam tikrų reklamos nuostatų aspektų Televizijos be sienų direktyvoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/952/EB dėl nepilnamečių ir žmogaus orumo apsaugos ir dėl atsakymo teisės, atsižvelgiant į Europos audiovizualinių ir internetinių informacinių paslaugų pramonės konkurencingumą(9),

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama programa „Kūrybiška Europa“ (COM(2011)0785),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikatą „Prieinamos informacinės visuomenės link“ (COM(2008)0804),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245/2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. savo rezoliuciją dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeniniame pasaulyje(11),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 25 d. savo rezoliuciją „Visuomeninio transliavimo paslaugos skaitmeninėje eroje. Dvejopos sistemos ateitis“(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. savo rezoliuciją dėl Europos kino skaitmeninių technologijų eroje(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. savo rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. savo rezoliuciją dėl audiovizualinių kūrinių platinimo internetu ES(15),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. savo rezoliuciją dėl vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje(16),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos rekomendaciją 2009/625/EB dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė(17),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Pirmoji Direktyvos 2010/13/ES 13, 16 ir 17 straipsnių taikymo 2009–2010 m. ataskaita. Europos kūrinių populiarinimas Europos Sąjungoje teikiant reguliariąsias ir užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas“ (COM(2012)0522),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012)0537),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Komisijos pirmąją ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Direktyvos 2010/13/ES (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos) taikymo „Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos ir prie interneto prijungti įrenginiai. Praeitis ir perspektyvos“ (COM(2012)0203),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0055/2013),

A.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva (angl. AVMSD) yra ES žiniasklaidos reguliavimo pagrindas;

B.  kadangi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra ir kultūrinės, ir ekonominės paslaugos;

C.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva yra pagrįsta technologijų neutralumo principu ir todėl apima visas audiovizualinio turinio paslaugas neatsižvelgiant į turiniui perteikti naudojamas technologijas, taip užtikrinant vienodas sąlygas visiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;

D.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva kaip vidaus rinkos priemonė užtikrina laisvą audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimą ir direktyva gerbiamos saviraiškos laisvė ir teisė gauti informaciją, kartu saugant su viešuoju interesu susijusius tikslus, įskaitant autoriaus teises, žiniasklaidos laisvę, informacijos ir saviraiškos laisvę;

E.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva siekiama atsižvelgti į audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kultūrinį pobūdį, nes jos, perteikdamos tapatybę ir vertybes, visuomenei ir demokratijai yra ypač svarbios; kadangi direktyva taip pat siekiama išsaugoti nepriklausomą kultūrinę raidą valstybėse narėse, kartu užtikrinant kultūrinę įvairovę Sąjungoje, visų pirma atliekant Europos audiovizualinių kūrinių reglamentavimo minimalų derinimą ir juos propaguojant;

F.  kadangi dėl technologijų konvergencijos vartotojai ateityje vis mažiau skirs linijines ir nelinijines paslaugas;

G.  kadangi reikia siekti vienodų sąlygų, nes vartotojai nebeatpažįsta skirtingai reglamentuotų linijinių ir nelinijinių paslaugų, todėl gali būti iškraipoma konkurencija;

H.  kadangi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinkoje ir toliau vyksta dideli technologiniai pokyčiai ir keičiasi verslo modeliai ir praktika, o tai daro įtaką turinio pateikimo ir žiūrovų prieigos prie turinio būdui;

I.  kadangi audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumas yra labai svarbus užtikrinant neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisę dalyvauti ES socialiniame ir kultūriniame gyvenime ir būti į jį įtrauktais, visų pirma kuriant naujas turinio pateikimo platformas, pavyzdžiui, interneto protokolo televiziją ir televiziją su ryšio galimybėmis;

J.  kadangi, atsižvelgiant į vis spartesnius technologinius pokyčius ir žiniasklaidos platformų konvergenciją, reikia skirti ypatingą dėmesį gebėjimui naudotis žiniasklaidos priemonėmis;

K.  kadangi dėl nuolatinių technologinių pokyčių nepilnamečių apsauga tapo dar aktualesnė ir sudėtingesnė;

L.  kadangi kai kurios valstybės narės į nacionalinę teisę laiku neperkėlė Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos arba ją įgyvendino nevisapusiškai ar neteisingai;

M.  kadangi daugelis valstybių narių mano, kad į nacionalinę teisę perkelti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnį dėl Europos kūrinių skatinimo teikiant užsakomąsias paslaugas nėra reikalaujama pakankamai griežtai, kad būtų įgyvendintas direktyvoje nurodytas kultūrinės įvairovės tikslas;

N.  kadangi atsižvelgiant į tai negalima visapusiškai įvertinti, kaip įgyvendinta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva, arba atlikti išsamų jos veiksmingumo įvertinimą;

O.  kadangi augant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų rinkoms ir kuriant mišriąsias paslaugas kyla naujų iššūkių, susijusių su įvairiais klausimais, pavyzdžiui, konkurencija, intelektinės nuosavybės teisėmis, esamų audiovizualinių komercinių pranešimų formų raida ir naujų formų atsiradimu, taip pat įterptine reklama, dėl kurios kyla su programos vientisumu susijusių problemų ir abejonių dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos tinkamumo ir veiksmingumo bei jos ryšio su kitais ES teisės aktais;

P.  kadangi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 15 straipsnio nuostatomis teisingai suderinami visų suinteresuotųjų šalių interesai, gerbiant visuomenės teisę gauti informaciją, teisę į nuosavybę ir laisvę užsiimti verslu;

Dabartinė padėtis

1.  primena Komisijai apie jos įsipareigojimą įgyvendinti pažangaus reguliavimo darbotvarkę ir tai, kad svarbu laiku ir tinkamai atlikti ES teisės aktų ex post kontrolę siekiant valdyti reguliavimo kokybę per visą politikos ciklą;

2.  atsižvelgdamas į tai pažymi, kad pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 33 straipsnį Komisija buvo įsipareigojusi ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 19 d. pateikti direktyvos taikymo ataskaitą;

3.  pažymi, kad Komisija labai pavėlavusi – 2012 m. gegužės 4 d. – pateikė šią taikymo ataskaitą;

4.  taip pat pažymi, kad valstybės narės Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą įgyvendino labai skirtingai;

5.  pabrėžia, kad Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva ir toliau lieka tinkama priemonė, kuria ES lygmeniu reguliuojamas visų rūšių audiovizualinę žiniasklaidą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų koordinavimas ir laikomasi UNESCO konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo principų;

6.  ypač pabrėžia, kad tinkamai taikant kilmės šalies principą transliuotojams suteikiamas svarbus aiškumas ir tikrumas dėl veiklos organizavimo;

7.  apgailestauja, kad Komisijos taikymo ataskaitoje nevertinamas galimo Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos pritaikymo poreikis atsižvelgiant į šias išvadas, kaip reikalaujama pagal 33 straipsnį;

8.  ragina Komisiją skatinti nuosekliai ir visapusiškai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą valstybėse narėse ir ypač užtikrinti, kad perkeliant direktyvą į nacionalinę teisę būtų tinkamai atsižvelgiama į direktyvos konstatuojamosiose dalyse pateiktas konkrečias sąvokų apibrėžtis;

9.  tvirtai pritaria technologiškai neutraliam požiūriui, kad, kintant žiūrėjimo ir perdavimo modeliams, vartotojams būtų sudarytos didesnės pasirinkimo galimybės; šiuo tikslu ragina atlikti visapusišką dabartinės padėties poveikio rinkai ir reguliavimo sistemai vertinimą;

10.  atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą netrukus paskelbti politikos dokumentą dėl konvergencijos televizijos su ryšio galimybėmis ir prie interneto jungiamų prietaisų srityje, kuriuo bus pradėtos viešos konsultacijos visais dėl šių naujų pokyčių kylančiais klausimais;

11.  ragina Komisiją tuo atveju, jei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva būtų persvarstoma, ištirti, kokiu mastu dėl sąvokų apibrėžčių neaiškumų ar netikslumų galėjo kilti sunkumų direktyvą įgyvendinant valstybėse narėse, kad direktyvą persvarstant būtų galima juos pašalinti;

12.  pažymi, kad audiovizualinio turinio persiuntimo internetu klausimu reikėtų patikslinti, kas yra suinteresuotosios šalys, nes galiausiai jos yra bent viešos ir privačios televizijos bendrovės, interneto paslaugų teikėjai, vartotojai ir kūrėjai;

13.  ragina Komisiją ir toliau užtikrinti, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms dėl jų dvigubo – kultūrinių ir ekonominių – paslaugų teikėjų pobūdžio ir toliau būtų taikoma liberalizavimo išimtis, dėl kurios susitarta derybose dėl Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS);

Prieinamumas

14.  pabrėžia, kad Komisijos taikymo ataskaitoje iš esmės nevertinamas prieinamumo klausimas, nurodytas Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 7 straipsnyje, ir apgailestauja, kad neapsvarstytas valstybių narių šios srities įgyvendinimo taisyklių veiksmingumas;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje valstybių narių dar nėra tokioms paslaugoms teikti reikalingos infrastruktūros ir kai kurioms valstybėms narėms reikės laiko šiems reikalavimams įgyvendinti; ragina atitinkamas valstybes nares kuo skubiau pradėti spręsti šį klausimą, kad būtų galima praktiškai taikyti 7 straipsnį;

16.  ragina Komisija pašalinti šį trūkumą ir reguliariai atlikti priemonių, kurių ėmėsi valstybės narės, apžvalgą, taip pat atlikti jų veiksmingumo vertinimą siekiant užtikrinti, kad nuolat būtų gerinamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieinamumas;

17.  pabrėžia, kad aplinkoje, kuri vis labiau tampa skaitmeninė, žiniasklaidos paslaugos atlieka esminį vaidmenį užtikrinant piliečiams galimybę gauti informaciją internetu, ir pripažįsta, kad viešųjų žiniasklaidos priemonių teikiamos interneto paslaugos tiesiogiai padeda įgyvendinti jų misiją;

18.  mano, kad žiniasklaidos priemonių nuosavybės teisių sutelkimas vienose rankose gali pakenkti informacijos laisvei, ypač teisei gauti informaciją;

19.  todėl mano, kad reikia tinkamai suderinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos tikslus su būtinybe užtikrinti laisvę platinti turinį ir juo naudotis, kad nekiltų koncentracijos ir įvairovės praradimo pavojaus;

20.  pripažįsta skirtingus verslo modelius, taikomus finansuojant turinį, ir pabrėžia, kad svarbu skirtingiems vartotojams užtikrinti galimybę naudotis prieiga už tinkamą kainą;

21.  atkreipia dėmesį į poreikį užtikrinti didesnį programų, ypač tų, kurios teikiamos pasinaudojant užsakomosiomis paslaugomis, prieinamumą toliau plėtojant, inter alia, akustinį vaizdų aprašymą, įgarsintus subtitrus, gestų kalbą ir meniu valdymą, ypač elektroninių programų vadovų atveju;

22.  taip pat pripažįsta, kad valstybės narės jų jurisdikcijai priklausančius žiniasklaidos paslaugų teikėjus ir pagalbinių prietaisų gamintojus turėtų skatinti užtikrinti savo paslaugų prieinamumą, visų pirma vyresnio amžiaus ir negalią turintiems asmenims, pavyzdžiui, turintiems sunkią klausos ir regos negalią;

23.  palankiai vertina asmeninį Komisijos nario M. Barnierio įsipareigojimą skatinti vykstančias derybas dėl sutarties dėl autorių teisių apribojimų ir išimčių, taikytinų regos negalią turintiems ir spausdinto teksto skaityti nepajėgiems asmenims;

24.  ragina Komisiją užtikrinti, kad regos negalią turintiems asmenims apskritai būtų prieinama pagalba, reikalinga jiems norint pasinaudoti audiovizualiniais produktais ir paslaugomis;

25.  mano, kad dėl to Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 7 straipsnis turėtų būti performuluotas, kad jo nuostatos, pagal kurias iš žiniasklaidos paslaugų teikėjų reikalaujama užtikrinti, kad jų paslaugomis galėtų naudotis neįgalieji, būtų griežtesnės ir privalomos;

26.  vis dėlto pabrėžia, kad nelinijinių paslaugų rinka dar yra palyginti ankstyvame kūrimo etape ir į tai turi būti atsižvelgta nustatant naujas prievoles jų teikėjams;

Išimtinės teisės ir trumpi žinių reportažai

27.  ragina Komisiją savo kitoje ataskaitoje dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo įvertinti, ar valstybės narės įgyvendino direktyvą taip, kad būtų išlaikoma būtina dabartinė laisvės susipažinti su informacija, pirmiausia susijusia su visuomenei labai svarbiais įvykiais, principo laikymosi ir teisių turėtojų apsaugos pusiausvyra;

28.  palankiai vertina Komisijos ir Europos Teisingumo Teismo požiūrį dėl Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 14 straipsnio aiškinimo; ragina toliau plačiai aiškinti sąvoką „renginiai, kurie laikomi itin reikšmingais visuomenei“, įskaitant visuomenei svarbius sporto ir pramoginius renginius, ir ragina valstybes nares sudaryti tokių renginių sąrašus;

29.  ragina Komisiją savo kitoje ataskaitoje taip pat įvertinti, kaip valstybės narės įgyvendino Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 15 straipsnį, ir išsamiau panagrinėti, kaip jos užtikrina, kad visuomenei labai svarbūs įvykiai, kuriuos perduoda jų jurisdikcijoje išimtinę teisę turintis transliuotojas, būtų naudojami tik trumpų žinių reportažams bendro pobūdžio žinių laidose teikti;

30.  tikisi, kad taikydamos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 15 straipsnį valstybės narės skatina didelę visuomenei labai svarbių įvykių, nušviečiamų bendro pobūdžio žinių laidose rodomuose trumpuose žinių reportažuose, įvairovę;

Europos audiovizualinių kūrinių skatinimas

31.  pabrėžia, kad nors dauguma valstybių narių laikosi Europos audiovizualinių kūrinių skatinimo taisyklių, tačiau prioritetas kol kas teikiamas nacionaliniams kūriniams, o nepriklausomų kūrinių dalis televizijoje mažėja;

32.  apgailestauja, kad pateiktų duomenų nepakanka, kad būtų galima daryti išvadas apie tai, kaip užsakomųjų paslaugų teikėjai skatina Europos kūrinius;

33.  todėl ragina, nustatant ataskaitų apie Europos kūrinius teikimo reikalavimus, bent sukonkretinti kūrinius pagal kategorijas – kino produkcija, vaidybinė arba nevaidybinė televizijos produkcija ir pramoginiai renginiai ar pramoginio formato laidos – ir pagal jų sklaidos būdą, taip pat ragina valstybes nares suteikti atitinkamus svarbius duomenis;

34.  pabrėžia, kad trūksta išsamių pranešimų pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnį dėl dvigubos prievolės teikiant užsakomąsias paslaugas skatinti prieigą prie Europos kūrinių ir galimybes juos kurti, ir prašo Komisijos patikslinti šį punktą atsižvelgiant ir į tai, kad tokios paslaugos dar nėra išplėtotos, todėl sunku daryti išvadas apie užsakomosioms paslaugoms taikomų skatinimo kriterijų veiksmingumą;

35.  todėl ragina Europos Komisiją ir valstybes nares imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti veiksmingą Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 13 straipsnio įgyvendinimą;

36.  ragina valstybes nares imtis veiksmingų priemonių, kuriomis skatinami geresni reguliavimo institucijų, audiovizualinių paslaugų teikėjų ir Komisijos ryšiai, nes tai padės užtikrinti didesnį ES filmų žiūrovų skaičių Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse, naudojantis linijinėmis ir nelinijinėmis paslaugomis;

37.  rekomenduoja stiprinti Europos audiovizualinės observatorijos vaidmenį, nes tai būtų tinkamas sprendimas, siekiant rinkti duomenis, susijusius su Europos audiovizualinių kūrinių skatinimu;

Nepriklausomai kūriniai

38.  pabrėžia, kad svarbu tinkamai įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 17 straipsnį dėl vidutinio transliavimo laiko, skirto nepriklausomų kūrėjų sukurtiems Europos kūriniams, ir pabrėžia valstybių narių savarankiškumą šiuo klausimu; ragina valstybes nares ir transliuotojus viršyti šį šioje direktyvoje pasiūlytą mažiausią 10 proc. lygį;

Nepilnamečių apsauga

39.  atkreipia dėmesį į savireguliavimo iniciatyvas ir elgesio kodeksus, kuriais siekiama sumažinti maisto produktų reklamos ir rinkodaros poveikį vaikams ir nepilnamečiams, pavyzdžiui, priemones, inicijuotas pagal Komisijos veiksmų programą dėl mitybos, fizinio aktyvumo ir sveikatos;

40.  vertina reklamos pramonės ir prie ES įsipareigojimo prisijungusių narių pastangas reaguoti į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje pateiktą raginimą kurti elgesio kodeksus dėl vaikams skirtose programose ar po jų rodomų komercinių pranešimų apie didelį riebalų, cukraus ir druskos kiekį turintį maistą ir gėrimus;

41.  pabrėžia, kad bendro reguliavimo ir savireguliavimo iniciatyvos, ypač reklamos, kurios tikslinė grupė – nepilnamečiai, srityje, atsižvelgiant į naująją Komisijos strategiją dėl įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA), kuri apibrėžiama kaip įmonių atsakomybė už jų poveikį visuomenei, rodo, kad pasiekta pažanga, lyginant su ankstesne padėtimi, nes jomis galima greičiau reaguoti į sparčiai kintančio žiniasklaidos pasaulio tendencijas;

42.  tačiau pažymi, kad tokios iniciatyvos ne visada gali būti veiksmingos visose valstybėse narėse ir kad jas reikėtų vertinti kaip teisės nuostatas papildančias programas, įgyvendinant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvoje nurodytus tikslus, ypač tikslus interneto srityje;

43.  pabrėžia, kad šiuo klausimu būtina rasti tinkamą savanoriškų priemonių ir privalomo reglamentavimo pusiausvyrą;

44.  todėl pabrėžia, kad tokias iniciatyvas reikia reguliariai tikrinti, siekiant užtikrinti jų ir būsimų teisiškai įpareigojančių reikalavimų, kurie gali būti reikalingi siekiant užtikrinti veiksmingą nepilnamečių apsaugą, įgyvendinimą;

45.  ragina Komisiją tuo atveju, jei Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva būtų persvarstoma, šioms palyginti naujoms reglamentavimo priemonėms nepilnamečių apsaugos žiniasklaidoje ir reklamos reglamentavimo srityse teikti daugiau reikšmės, tačiau valstybinio reglamentavimo arba priežiūros visiškai neatsisakyti;

46.  ragina valstybes nares toliau skatinti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus kurti elgesio kodeksą dėl netinkamų audiovizualinių komercinių pranešimų vaikams skirtose programose;

47.  ragina Komisiją apsvarstyti, kaip pagrindinius Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reikalavimus, taikomus nelinijinėms paslaugoms, būtų galima pradėti taikyti kitam internetiniam turiniui ir paslaugoms, kurie šiuo metu nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, ir kokių veiksmų reikia imtis siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visiems operatoriams; ragina Komisiją pateikti Parlamentui šio svarstymo rezultatus ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d.;

48.  pripažįsta valstybių narių laimėjimus užtikrinant apsaugą nuo turinio, kuriuo kurstoma neapykanta dėl rasės, lyties, tautybės ar religijos;

49.  pabrėžia, kad reikia atlikti visos Europos lyginamąjį tyrimą, siekiant geriau suprasti, kaip keičiasi vaikų, paauglių ir suaugusiųjų žiniasklaidos vartojimo įpročiai; mano, kad šis tyrimas būtų naudingas audiovizualinę politiką ES lygmeniu ir valstybėse narėse formuojantiems asmenims;

Reklama

50.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse pažeistas apribojimas dėl reklamai per valandą skirtų 12 minučių;

51.  ragina atitinkamas valstybes nares visiškai, tiksliai ir nedelsiant įgyvendinti su šiuo aspektu susijusias Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas;

52.  primena, kad televizijos reklamai ir teleparduotuvių intarpams negali būti skiriama daugiau nei 12 minučių per valandą;

53.  yra susirūpinęs dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse nuolat pažeidžiamas 12 minučių apribojimas;

54.  ragina Komisiją, stebint, ar laikomasi dabartinių taisyklių, kuriomis reglamentuojamos kiekybinės ir kokybinė reklamos nuostatos, taip pat atsižvelgti ir į būsimus iššūkius, pavyzdžiui, keliamus televizijos su ryšio galimybėmis, kalbant apie audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų konkurencingumą ir tvarų finansavimą;

55.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti kontroliuojami komerciniai formatai, skirti šiam apribojimui apeiti, ypač paslėpta reklama, kuri gali klaidinti vartotojus;

56.  ragina Komisiją kuo skubiau pateikti būtiną problemų, kuriuos ji nustatė komercinių pranešimų, susijusių su rėmimo pranešimais, savireklama ir produktų rodymu, srityje;

57.  ragina Komisiją ištirti vaikams ir nepilnamečiams skirtai reklamai taikomų taisyklių veiksmingumą ir stebėti, kaip jų laikomasi;

58.  taip pat ragina uždrausti žalingą reklamą rodyti jaunimui ir vaikams skirtose programose, kaip nurodyta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 9 straipsnyje; rekomenduoja atlikti geriausios kai kurių šalių praktikos šioje srityje analizę, kuri sudarytų pagrindą būsimai teisinės sistemos reformai;

59.  apgailestauja, kad dar neatliktas būtinas aiškinamojo komunikato dėl tam tikrų reklamos televizijoje nuostatų aspektų atnaujinimas;

60.  pritaria Komisijos ketinimui 2013 m. atnaujinti savo aiškinamąjį komunikatą dėl tam tikrų reklamos televizijoje nuostatų aspektų;

Gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis

61.  atsižvelgia į Komisijos išvadas dėl gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis lygmens valstybėse narėse;

62.  pažymi, kad prieiga prie kanalų ir audiovizualinių paslaugų pasirinkimas gerokai padidėjo;

63.  pabrėžia, kad siekiant sukurti tikrą Europos bendrąją skaitmeninę rinką, reikia dėti daugiau pastangų gerinant piliečių gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ir ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti visų ES piliečių, ypač vaikų ir nepilnamečių, gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, pasitelkus iniciatyvas ir suderintus veiksmus, kuriais siekiama padidinti kritišką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų supratimą, ir skatinti viešas diskusijas ir piliečių dalyvavimą, kartu skatinant aktyvų visų suinteresuotųjų šalių, ypač žiniasklaidos sektoriaus, dalyvavimą;

64.  ragina, visų pirma valstybes nares, į savo atitinkamas mokyklų mokymo programas įtraukti gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis, ypač skaitmeninės žiniasklaidos priemonėmis, ugdymą;

Ateities iššūkiai

65.  apgailestauja, kad Komisija tik iš dalies atliko savo ataskaitų teikimo užduotį vykdydama savo prievolę pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 33 straipsnį, ir ragina atlikti tarpinį vertinimą prieš Komisijai rengiant kitą taikymo ataskaitą;

66.  ragina valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti ir derinti savo veiklą per ryšių komitetą, įsteigtą pagal Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 29 straipsnį, kad būtų užtikrintas didesnis įgyvendinimo veiksmingumas ir nuoseklumas;

67.  ragina Komisiją įdėmiai stebėti mišriųjų paslaugų, ypač televizijos su ryšio galimybėmis, plėtrą ES ir savo žaliojoje knygoje dėl televizijos su ryšio galimybėmis apibrėžti įvairius klausimus, kylančius dėl minėtų paslaugų, ir juos toliau nagrinėti viešose konsultacijose;

68.  prašo Komisijos pradedant viešas konsultacijas dėl televizijos su ryšio galimybėmis ar mišriosios televizijos atsižvelgti į šiuos aspektus: standartizaciją, technologinį neutralumą, problemas, susijusias su individualiems poreikiams (ypač neįgaliųjų) pritaikytomis paslaugomis, problemas, susijusias su kelių nuotolinių kompiuterinių išteklių paslaugų naudojimo saugumu, prieinamumą vartotojams, vaikų ir žmogaus orumo apsaugą;

69.  ragina Komisiją visų pirma atkreipti dėmesį į netikrumą taikant sąvoką „užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos“ ir, siekiant didesnio ES teisės aktų, kurie turi įtakos užsakomosioms audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms, nuoseklumo ir atsižvelgiant į ateityje tikėtinas žiniasklaidos konvergencijos tendencijas, šią sąvoką apibrėžti aiškiau, siekiant veiksmingiau įgyvendinti Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos reglamentavimo tikslus;

70.  įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į žiniasklaidos paslaugų teikėjų ir platformų valdytojų elgesį rinkoje ir į atitinkamų technologijų plėtojimo galimybes, reikia padidinti ir suvienodinti duomenų apsaugos lygį visoje ES, kartu užtikrinant anoniminį audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų naudojimą, kad jis būtų laikomas norma;

o
o   o

71.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. (2) OL L 376, 2006 12 27, p. 21. (3) OL L 178, 2000 7 17, p. 1. (4) OL L 108, 2002 4 24, p. 51. (5) OL L 337, 2009 12 18, p. 11. (6) OL L 335, 2011 12 17, p. 1. (7) OL L 327, 2006 11 24, p. 12. (8) OL C 102, 2004 4 28, p. 2. (9) OL L 378, 2006 12 27, p. 72. (10) OL C 372, 2011 12 20, p. 15. (11) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 9. (12) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 50. (13) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0506. (14) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0209. (15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0324. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0428. (17) OL L 227, 2009 8 29, p. 9.