Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos klausimą dėl veiksmų plano „Verslumas 2020“. Verslumo dvasios atkūrimas Europoje (O-000110/2013-B7-0520/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

I.Verslumo dvasia ir verslumo ugdymas

1.  tikisi, kad visos siūlomos priemonės, skirtos skatinti verslumui nacionaliniu ir Europos lygmenimis, turėtų apimti visų tipų įmones, t.y. laisvųjų profesijų atstovus, kooperatyvus, amatininkų įmones ir socialines įmones;

2.  primena, kad ekonominiai ir verslumo gebėjimai ir įgūdžiai priklauso bendrajai kompetencijai mokymosi visą gyvenimą srityje ir kad dėl mažo ekonomikos augimo ir didelio bedarbių, visų pirma jaunimo, skaičiaus reikia ryžtingų trumpalaikių ir vidutinės trukmės verslumo skatinimo ir vystymo priemonių;

3.  pripažįsta, kad valstybės narės yra atsakingos už verslą, verslumo ir socialinį skatinimą bei ugdymą, o mokymo sistemos yra tikslingesnės ir mažiau kainuoja jas vykdant vietos ir nacionaliniu lygmeniu; mano, kad ES iniciatyvos turėtų prasmingai papildyti valstybių narių priemones šioje srityje, visų pirma vykdant bendradarbiavimą ir keičiantis geriausia patirtimi;

4.  pabrėžia, kad būtina skatinti darbdavius, kurie siūlo mokymus žemos kvalifikacijos ar nekvalifikuotiems darbuotojams (įskaitant romų tautybės asmenis) ir galimybes jiems tiesiog darbo vietoje semtis praktinės patirties;

5.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl šiuo metu vyraujančio ekonominio netikrumo klimato mažėja ES piliečių, kurie svarsto galimybę dirbti savarankiškai, skaičius; mano, kad ES ir valstybės narės turėtų dėti daugiau koordinuojamų pastangų siekdamos pagerinti verslumo kultūrą Europoje ir ištirti galimybę patvirtinti konkrečias priemones ir tikslus, kad verslumas vėl taptų patrauklesnis, įskaitant ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus su profesine patirtimi, ypač strateginės svarbos Sąjungai turinčiuose sektoriuose; mano, kad būtina sukurti stiprias sąsajas tarp tokių iniciatyvų ir Komisijos veiklos pramonės politikos srityje; mano, kad tokios priemonės turėtų įtraukti veiksmus, skirtus verslo steigimui palengvinti;

6.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlytas verslumo skatinimo ir ugdymo priemones ir iniciatyvas, ir ragina valstybes nares jas greitai įgyvendinti laikantis subsidiarumo principo; šiuo klausimu pabrėžia ES iniciatyvą „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms“; pritaria raginimui valstybėms narėms įtraukti verslumo lavinimą ir mokymą, kaip bendrąsias kompetencijas, į nacionalines mokymo programas;

7.  mano, kad siekiant naujiems potencialiems verslininkams suteikti įgūdžių vadovauti įmonei taip, kad būtų sustiprintas teigiamas jos indėlis visuomenei ir kartu mažinamas neigiamas poveikis žmonėms ir aplinkai, reikia imtis iniciatyvų, kad ugdant verslumą būtų paisoma griežtų tvarumo ir socialinės atsakomybės kriterijų;

8.  laiko MVĮ atstovų tinklą potencialiu pagrindiniu forumu, kuriame būtų galima keistis geriausia praktika ir įvertinti pažangą, padarytą ją taikant;

9.  remia planuojamą taikyti jaunimo garantijų sistemą ir pasirengimą skirti jai pakankamą finansavimą, nes tai svarbi priemonė, kuria siekiama valstybėms narėms padėti sušvelninti masinio jaunimo nedarbo pasekmes, visų pirma smarkiai nuo krizės nukentėjusiose šalyse; pabrėžia numatytų priemonių svarbą skatinant verslumą ir verslumo ugdymą, nes jomis siekiama tvaraus užimtumo ir jos nesukelia beveik jokio savaimingumo efekto; ragina Komisiją ir valstybes nares įvertinti kitas priemones, pvz. mokesčio lengvatas, skirtas skatinti MVĮ įdarbinti jaunus žmones;

10.  ragina Komisiją toliau plėsti verslo, visų pirma smulkiojo, kuravimą, konsultavimą ir rėmimą pasinaudojant tarpininkaujančiomis organizacijoms ir parengti programas, pagal kurias jauniems verslininkams, norintiems steigti bendroves arba perimti krizės nukamuotas bendroves konsultacijas ir paramą teiktų to norintys vyresni verslininkai, kurie pasirengę būti mentoriais arba kuratoriais ir pasidalintų savo žiniomis bei patirtimi;

11.  ragina Komisiją skatinti grupių, t.y. įmonių tinklų ir susivienijimų, kurie padeda įgyti įmonėms konkurencinių pranašumų, pasinaudoti bendru žmogiškųjų išteklių valdymu ir padidinti konkurencingumą, kūrimąsi;

12.  nurodo, kad mažosios ir vidutinės įmonės, jei naudojasi informacijos ir ryšių technologijomis, auga nuo dviejų iki trijų kartų greičiau; todėl ragina Komisiją remti priemones, kurias taikant verslininkams sudaromos sąlygos pasinaudoti visomis skaitmeninės vidaus rinkos galimybėmis;

13.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau plėtoti programą „Erasmus jauniems verslininkams“ ir, kur to reikia, įsteigti daugiau nacionalinių kontaktinių punktų; siūlo geriau išnaudoti esamą Europos įmonių tinklo struktūrą; mano, kad reikėtų siekti tikslo per metus organizuoti 10 000 mainų ir siekiant šio tikslo kiekvienais metais mainų skaičių didinti mažiausia 10 proc.;

14.  mano, kad Leonardo programos mainų, skirtų besimokantiems amato asmenims, projekto tolesnis išplėtimas turi didelį potencialą ir pabrėžia, kad būtina įsteigti tarpininkaujančias organizacijas, kurios padėtų MVĮ vykdyti organizacinį darbą (pvz., tinkamų partnerių užsienyje paiešką, patalpų paiešką ir pan.); pabrėžia dualinį mokymo kursą užbaigusių asmenų (gamybinė praktika) verslumo potencialą;

15.  siūlo, kad valstybėms narėms būtų sudaryta galimybė teikti paraiškas gauti papildomų lėšų iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo ir Europos socialinio fondo, jei jos naudojamos trumpalaikėms priemonėms, pvz., paramai ir konsultacijoms steigiant įmonę ir ją perduodant finansuoti, o ne tolimesniam įmonių perkėlimui pagrįsti;

16.  siūlo glaudžiau susieti esamas ir būsimas verslumo skatinimo priemones, kad nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis būtų galima teikti paskatas ir užtikrinti sąveiką;

17.  tikisi, kad būsima Komisija, laikydamasi savo įgaliojimų, kaip vienam iš pagrindinių klausimų skirs dėmesį verslumo skatinimui ir ugdymui ir sukurs Europos partnerystės sistemą, pagal kurią valstybes nares bus galima vertinti atsižvelgiant į jų padarytą pažangą, be kita ko, vadovaujantis šiais kriterijais:

18.  ragina valstybes nares skubos tvarka patvirtinti nacionalinių, regioninių ir vietos verslumo ugdymo įtraukimo į mokyklų (pradinių, vidurinių, profesinių, aukštųjų ir suaugusiųjų mokymo) mokymo programas strategijas; tikisi, kad šios strategijos bus taikomos visų rūšių bendrovėms bei verslo daromam poveikiui socialiniams aplinkybėms ir aplinkai; pabrėžia praktinių ir interaktyvių elementų svarbą ekonominiam ir verslumo skatinimui bei ugdymui;

19.  mano, kad vykdant profesinį rengimą ir mokymą galima perteikti darbo rinkoje būtinus gebėjimus, žinias ir kompetenciją, visų pirma bedarbiams, ir gali būti suteiktos individualios konsultacijos ieškant darbo; ragina Komisiją ir valstybes nares visoje Europoje užtikrinti geresnį profesinį rengimą ir mokymą siekiant skatinti skaidrumą, pripažinimą, kokybiškas žinias ir kvalifikaciją, tuo palengvinant besimokančiųjų ir darbuotojų judumą;

20.  pabrėžia, kad norint gerai valdyti verslą yra būtina turėti žinių apie rinkų veikimą, ekonomiką ir finansų sistemas, todėl jas būtina įtraukti į nacionalines pagrindinio švietimo sistemas ir į ES švietimo programas; ragina Komisiją ir valstybes nares į savo švietimo programas nedelsiant įtraukti finansinį švietimą;

21.  pabrėžia, kad svarbu subsidijuoti jaunuolių praktikos atlikimo vietas perspektyviuose ekonomikos sektoriuose, kadangi tai reikšmingas žingsnis pereinant iš švietimo į profesinio gyvenimo etapą;

22.  palankiai vertina žinių ir inovacijos bendrijų (ŽIB) koncepciją, kurioje dėmesys telkiamas į verslumą integruojant žinių trikampio komponentus (moksliniai tyrimai, aukštasis mokslas ir inovacijos) ir kuri todėl yra svarbi inovacijų paskata sprendžiant svarbiausius socialinius uždavinius, taigi ir svarbi augimo ir darbo vietų kūrimo Europoje priemonė; todėl pabrėžia, kad verslumo aspektas turėtų atsispindėti visų žinių ir inovacijos bendrijų struktūroje ir būti įtvirtintas jų mokslinių tyrimų, inovacijų ir mokymų koncepcijose; pabrėžia, kad žinių ir inovacijos bendrijos turėtų priimti ir dalintis geriausia patirtimi, susijusia su inovatyvaus švietimo bei mokymų koncepcijomis ir technologijomis; be to, rekomenduoja atlikti žinių ir inovacijos bendrijų steigimo ilgalaikio poveikio vertinimą, siekiant plėtoti tokias inovatyvias švietimo ir mokymų koncepcijas, ypatingą dėmesį suteikiant verslumo ugdymui;

II.Verslo aplinka ir pagrindinės sąlygos

23.  prašo Europos Komisijos ir EIB grupė sustiprinti savo informavimo veiklą, kad bendradarbiaujant su MVĮ asociacijomis būtų suteikta daugiau informacijos MVĮ apie finansavimo galimybes;

24.  pabrėžia, kad norint steigti naujas įmones nepaprastai svarbios lanksčios finansavimo alternatyvos; pabrėžia, kad turi būti panaikinta mokestinė nuosavo ir skolinto kapitalo diskriminacija ir kad turi būti nustatyta neapmokestinama akcinio kapitalo dalis; pabrėžia, kad bankų kreditai yra viena svarbiausių MVĮ finansavimo formų, todėl reikia užtikrinti patikimą kreditų teikimą ir, be to, siekti sustiprinti kapitalo finansavimą užtikrinant geresnes su pagrindiniu akciniu ir rizikos kapitalu susijusias sąlygas, įskaitant MVĮ fondų paramą ir visuomenės investavimo paramą be didelių su prospektu susijusių išlaidų; ragina, kad būtų numatyta neapmokestinama suma privataus kapitalo investicijų atveju;

25.  primena, kad administracinė našta ir toliau laikoma viena iš svarbiausių kliūčių steigiant įmonę ar jai tęsiant tolesnę veiklą; primygtinai ragina, kad nereikalingos administracinės naštos mažinimas ir toliau būtų politinės darbotvarkės prioritetas, ir tikisi, kad kita Komisija laikotarpiui iki 2020 m., atsižvelgdama į Smulkiojo verslo aktą, pateiks konkrečių su politika ir priemonėmis susijusių pasiūlymų, kurie apimtų konkrečius ir kiekybinius tikslus (pvz., administracinės naštos sumažinimas 25 proc., iki 2020 m. pasinaudojant ES reglamentavimu);

26.  pritaria Komisijos pasiūlytoms priemonėms šio veiksmų ramsčio apimtyje ir atkreipia dėmesį į Parlamento pastabas, padarytas savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliucijoje „Mažos ir vidutinės įmonės. Konkurencingumas ir verslo galimybės“(1) ir 2013 m. vasario 5 d. rezoliucijoje dėl geresnių MVĮ finansavimo galimybių(2);

27.  palankiai vertina tai, kad Komisija pakartotinai ragina valstybes nares mažinti įmonei įkurti būtinas sąnaudas ir laiką; atkreipia dėmesį į tai, kad padaryta ribota pažanga nuo Smulkiojo verslo akto paskelbimo ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų šioje srityje;

28.  pažymi, kad reikėtų atsižvelgti į įvairių tipų įmones, pavyzdžiui, šeimos įmones, kooperatyvus ir kitas įmones, kai pasinaudojant atitinkamomis paramos įmonėms tarnybomis kuriama įmonėms palanki aplinka;

29.  pažymi, kad ES paramos priemonės, skirtos MVĮ, ir toliau lieka nesubalansuotos ir daug valstybių narių vis dar neatsižvelgia į mažų verslo subjektų ypatumus rengdamos teisės aktus;

30.  pabrėžia, jog prieiga prie finansavimo išlieka viena pagrindinių kliūčių MVĮ plėtrai; ragina Komisiją tinkamai įvertinti, ar MVĮ finansavimui skirtos priemonės, kaip antai mikrofinansinė priemonė PROGRESS, realiai prisideda prie MVĮ galimybių gauti finansavimą, ypač atsižvelgiant į tai, jog kai kurių valstybių narių finansinės institucijos nustato pernelyg griežtas MVĮ kreditų teikimo sąlygas;

31.  palankiai vertina tai, kad Komisija ragina valstybes nares pagerinti apmokestinimo ir administracines sąlygas perduodant verslą; mano, kad reikia pagerinti naujoviškų finansavimo formų, kaip antai grupių finansavimas, rizikos kapitalo finansavimas ir verslo rėmėjų (vadinamųjų verslo angelų) vykdomas finansavimas, apmokestinimo sąlygas; ragina valstybes nares sustiprinti verslo perėmimui teikiamą paramą, vykdomą pasinaudojant finansinėmis priemonėmis nacionaliniu lygiu, teikiant paskolų garantijas bei kitokių rūšių finansavimą, pvz. grupių finansavimą arba verslo rėmėjų finansavimą ir pritaria Komisijos visuomeninio finansavimo platformoms skiriamam dėmesiui; mano kad verslo perėmimams turėtų būti padedama tinkamomis vadybos įgūdžių teikimo iniciatyvomis, kai pvz. verslas yra perduodamas darbuotojams;

32.  nurodo, kad sudėtingos PVM taisyklės ilgą laiką buvo viena iš didžiausių kliūčių verslininkams pasinaudoti vidaus rinkos galimybėmis; primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymus, apie kuriuos jau pranešta, dėl taisyklių suderinimo ir taisyklių PVM srityje laikymosi sąnaudų sumažinimo numatant vieną deklaraciją, kad juos būtų galima priimti per šią kadenciją;

33.  mano, kad pasiūlytos priemonės, skirtos administracinėms kliūtims mažinti (kurios gali apimti reguliavimu sukuriama bereikalingą ir neproporcingą naštą) ir biurokratinėms kliūtims mažinti papildo Smulkiojo verslo akto principus; apgailestauja, kad veiksmų plane nepaminėtos svarbios iniciatyvos, pvz., priemonės, skirtos vadinamajam MVĮ tyrimui nacionaliniu lygmeniu atlikti, būsimas aukšto lygio administracinės naštos mažinimo grupės vaidmuo arba kasmetinės administracinės naštos ES ir valstybėse narėse suvestinės sukūrimas; ragina Komisiją vadovaujant MVĮ atstovui parengti dešimties ES priemonių, dėl kurių kyla didžiausia administracinė našta, persvarstymo tvarkaraštį, kad būtų sumažintos bereikalingos pastangos; pakartoja, kad bet kokiu atveju mažinant tokias pastangas negalima sumažinti pagrindinių socialinių ir aplinkos apsaugos standartų;

34.  ragina valstybes nares naujai įsteigtoms įmonėms numatyti socialinio draudimo įmokų mokėjimo lengvatinį laikotarpį ir lengvatinį laikotarpį prezumpciniam apmokestinimui, kad įmonės per pirmuosius metus mokėtų tik tikrai gauto pelno mokesčius; primygtinai ragina užtikrinti, kad sistema būtų visiškai skaidri ir ja negalėtų būti piktnaudžiaujama;

35.  pabrėžia žinių perdavimo tarp atskirų žinių centrų, pvz., tyrimų institutų ir kompetencijos centrų, ir MVĮ svarbą šių įmonių sėkmei; pabrėžia būtinybę tiksliai apibrėžti žinių panaudojimo praktikoje procesą ir jų naudą sėkmingoms verslo grupėms;

36.  remia Komisijos ketinimą užtikrinti antrą galimybę tinkamo bankroto atveju ir sumažinti slegiančią įmonių administracinę naštą;

37.  pabrėžia laisvųjų profesijų svarbą verslumui Europoje; palankiai vertina Komisijos ketinimą sudaryti darbo grupę, skirtą laisvųjų profesijų ypatumams ir poreikiams nagrinėti; prašo Komisijos atliekant teisės aktų pasiūlymų poveikio vertinimus atsižvelgti į šios darbo grupės išvadas ir stebėti priemones, susijusias su Smulkiojo verslo aktu; ragina, kad šis darbas paskatintų parengti Europos laisvųjų profesijų chartiją;

38.  pabrėžia, kad svarbu apskritai plėsti su inovacijomis susijusius įgūdžius ir skatinti darbuotojų siūlomas inovacijas naujose ir jau veikiančiose įmonėse; be to, pabrėžia, kad sėkmingiausios naujai įsteigtos įmonės dažnai sukuriamos iš jau egzistuojančių įmonių, kuriose darbuotojai turi galimybių suformuluoti idėją saugiomis sąlygomis, kuriomis užtikrinama pakankamai išteklių; taip pat pabrėžia, kad daugelis įmonių kūrėjų yra kvalifikuoti arba nekvalifikuoti darbuotojai, todėl verslininko veikla gali užsiimti ne tik aukštąjį mokslą baigę asmenys; atkreipia dėmesį į tai, kad verslo ir naujovių srityje svarbų vaidmenį atlieka taip pat į praktinę veiklą nukreiptas profesinis mokymas;

39.  pabrėžia, kad svarbu kurti paskatas darbuotojams steigti ne visą darbo dieną veikiančias nuosavas įmones;

40.  reikalauja taikyti lankstaus naudojimo nuostatas, numatytas daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programai (COSME), o ypač jų finansinėms priemonėms; reikalauja, kad pagal DFP ir toliau būtų taikomos mikrofinansavimo programos (pvz., programos Progress, JASMINE (Bendrieji veiksmai mikrofinansų įstaigoms Europoje remti));

41.  pabrėžia, kad norint steigti naujas įmones ir MVĮ, ir palengvinti joms prieigą prie finansavimo yra nepaprastai svarbios lanksčios finansavimo alternatyvos. pripažįsta, kad įvairioms įmonių rūšims gali būti tikslingos skirtingos skolinto ir nuosavo kapitalo dalys ir mišrus finansavimas, todėl ragina valstybes nares panaikinti mokestinį skirtumą tarp nuosavo ir skolinto kapitalo ir apsvarstyti galimybę įvesti mokestines lengvatas investicijoms į realiąją ekonomiką, siekiant skatinti tvarų augimą ir kurti darbo vietas; ragina Komisiją ištirti, kokių privalumų turi mikrokreditų pakeitimas vertybiniais popieriais;

42.  ragina valstybes nares viešųjų pirkimų sutartis padalyti į atskiras dalis, kad MVĮ būtų sudarytos geresnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose konkursuose, pvz., į savo teisės aktus dėl viešųjų pirkimų įtraukiant principą „taikyk arba paaiškink“ (angl. „apply or explain“);

43.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse ir toliau išlieka dideli reikalavimai steigiant verslą; ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės sutrumpintų licencijų ir kitų leidimų, reikalingų pradėti verslą, suteikimo laikotarpį iki vieno mėnesio;

44.  pabrėžia, kad asmenys, kurie mokymo metu dalyvavo specialiuose verslumo kursuose, turi gauti naujai įsteigtoms įmonėms skirtas ypatingas paslaugas;

45.  ragina valstybes nares įsteigti vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie apjungtų visas verslo paramos paslaugas, įskaitant galimybes gauti finansavimą iš įvairių šaltinių, konsultacijas steigiant verslą bei verslo plėtros galimybes ES viduje ir už jos ribų;

46.  ragina valstybes nares į savo nacionalinius teisės aktus įtraukti subalansuotas nuostatas dėl grąžinimo laikotarpių ir skolų reguliavimo, kad tinkamo bankroto atveju įmonės turėtų dar vieną galimybę ir būtų sumažinta rizika kreditoriams;

III.Verslininkai kaip pavyzdžiai. Pasiekti konkrečias tikslines grupes

47.  pritaria tam, kad numatyta minėti „ES verslumo dieną“, skirtą visų pirma žiniasklaidai; šią dieną turėtų būti primenama apie verslo sėkmę; laikosi nuomonės, kad visų pirma turėtų būti atkreipiamas dėmesys į įmonių, kurios geba sukurti ekonominę pridėtinę vertę ir kartu vykdyti pagrindinius ES reikalavimus dėl tvarumo ir socialinės atsakomybės, pavyzdžius; pageidauja, kad mokyklos ir mokymo įstaigos dalyvautų šiame renginyje organizuojant susitikimus su verslininkais ir apsilankymus įmonėse;

48.  pabrėžia didelį moterų kaip verslininkių potencialą ir ragina Komisiją pateikti patikimus duomenis, kad būtų galima geriau įvertinti esamus teisės aktus ir pašalinti galimas kliūtis verslininkėms;

49.  primygtinai atkreipia dėmesį į kooperatyvų ir socialinės ekonomikos įmonių potencialą kuriant darbo vietas, ypač jaunimui, nes jos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant tvarų vystymąsi vietos lygmeniu ekonominiu, socialiniu ir darbo teisės požiūriais;

50.  pabrėžia, kad IRT labai svarbios įmonių veiklos rezultatams ir ragina Komisiją ir valstybes nares parengti ir remti kvalifikacijos IRT srityje kėlimo programas, ypač skirtas jaunimui ir moterims;

51.  mano, kad būtina ypatingą dėmesį skirti kitoms asmenų grupėms, kurioms nepakankamai atstovaujama verslumo požiūriu, pvz., jaunimui, pagyvenusiems asmenims, neįgaliesiems ir migrantams;

52.  yra įsitikinęs, kad norint spręsti demografinius uždavinius būtina įgyvendinti visapusiškesnę strategiją, pagal kurią darbo vietų kūrimas būtų derinamas su siekiu atsižvelgti į naujas ir būsimas Europos darbo rinkos reikmes; mano, kad būtina toliau pažangiai gerinti ES darbuotojų, įskaitant mokslininkus ir kitus specialistus, judumą ir pasiekti Europos be kliūčių tikslą ES vidaus rinkoje;

53.  pabrėžia, kad užsienyje įgyto išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos pripažinimo trūkumas yra pagrindinė kliūtis, trukdanti migrantams kurti verslus; todėl ragina nedelsiant susitarti dėl direktyvos dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo;

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0387. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0036.