Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį ir konkrečiai jos 21, 42, 45 ir 46 straipsnius bei į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173, 179‑190 ir 352 straipsnius bei jos protokolą Nr. 10,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Tarybos išvadas ir į 2013 m. gruodžio 19–20 d. rengiamą Europos Tarybos susitikimą gynybos klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Stipresnės ir konkurencingesnės Europos gynybos pramonės strategija“ (COM(2007)0764),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją ir į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą jos įgyvendinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į pareiškimą dėl Europos saugumo ir gynybos politikos stiprinimo, Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2008 m. gruodžio 12 d., ir į pareiškimą dėl pajėgumų stiprinimo, kurį Taryba priėmė 2008 m. gruodžio 11 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 14 d. Europos gynybos agentūros (EGA) valdančiosios tarybos priimtą Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2011/411/BUSP, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP(1),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/81/EB dėl darbų, prekių ir paslaugų pirkimo tam tikrų sutarčių, kurias sudaro perkančiosios organizacijos ar subjektai gynybos ir saugumo srityse, sudarymo tvarkos derinimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(3) ir į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0358/2013),

Veiksmingai bendrai saugumo ir gynybos politikai reikalinga stipri Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė

1.  primena, kad, kaip pagrindinis elementas, leidžiantis Europai užtikrinti jos piliečių saugumą, apsaugoti savo vertybes ir remti savo interesus, veiksmingai bendrai saugumo ir gynybos politikai reikalinga stipri Europos gynybos pramoninė ir technologinė bazė (GPTB); primena, kad Europos gynybos pramonės sektorius yra svarbus ekonomikos augimo ir inovacijų, kurie iš esmės lemia stabilumą ir saugumą, veiksnys; mano, kad konkurencingos GPTB kūrimas ir plėtojimas turėtų būti vienas iš ES strateginių prioritetų;

2.  primena apie 2008 m. gruodžio 11 d. Tarybos deklaracijoje dėl pajėgumų stiprinimo išdėstytus veiklos užmojus ir ES sutarties 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas civilines ir karines užduotis, primena apie valstybių narių įsipareigojimą gerinti savo karinius pajėgumus; ragina Europos Tarybą pradėti įgyvendinti Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką (EPGP), kaip nustatyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje;

3.  pabrėžia, kad tokios trečiosios šalys kaip Kinija, Indija, Brazilija ir Rusija didina išlaidas gynybai, o ES biudžetas šioje srityje yra mažinamas; atkreipia dėmesį į besikeičiančią strateginę pasaulio aplinką, ypač dėl ekonomikos ir finansų krizės mažėjančius gynybos biudžetus, spartėjančią technologinę plėtrą ir į tai, kad Europos gynybos bendrovės prisitaiko prie šios padėties daugiau dėmesio skirdamos eksportui į trečiąsias šalis, kartu perduodamos ir saugumui svarbias technologijas, intelektinės nuosavybės teises ir iškeldamos gamybą už ES ribų;

4.  yra susirūpinęs dėl sumažėjusių investicijų į gynybą ir ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją imtis priemonių reaguojant į augantį GPTB sektoriaus pažeidžiamumą ateityje, nes kyla vis didesnis pavojus, kad GPTB veikla bus valdoma ir ribojama trečiųjų jėgų, turinčių skirtingų strateginių interesų; primygtinai ragina valstybes nares siekiant užtikrinti kuo didesnį strateginį savarankiškumą stiprinti Europos pramoninį bendradarbiavimą, plėtojant ir gaminant veiksmingus karinius ir saugumo pajėgumus naudojantis pažangiausiomis technologijomis;

5.  pabrėžia, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ES pramonės, kosmoso ir mokslinių tyrimų politika išsiplėtė į gynybos sritį; pažymi, kad yra daug galimybių bendrai plėtoti su šiomis politikos sritimis ir BSGP misijų vykdymu susijusius pajėgumus kitų sričių Sąjungos programose, pvz., vidaus ir sienų apsaugos, nelaimių valdymo ir vystymosi;

6.  primena, kad būtina pažanga konsoliduojant GPTB, ir pažymi, kad technologijoms tampant vis sudėtingesnėms ir brangesnėms, augant tarptautinei konkurencijai ir mažėjant gynybos biudžetams bei gamybos mastams, nuolat esama galimybių daugiašaliams gynybos projektams ir nė vienos valstybės narės gynybos pramonė nebegali išsilaikyti vien tik nacionaliniu pagrindu; apgailestauja, kad, nors ir pasiekta tam tikro lygio koncentracija Europos kosmoso pramonės srityje, antžeminės ir jūrų laivyno įrangos sektoriai vis dar nepaprastai susiskaidę pagal nacionalines programas;

7.  pabrėžia, kad Europos gynybos pramonė turi būti kuriama tvariai, visose valstybėse narėse, remiantis esama pramonės infrastruktūra ir nustatytomis Europos pramonės politikos normomis, kaip nurodyta SESV 173 straipsnyje, o ne vien laisvos konkurencijos principais;

8.  primena ES valstybėms narėms, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos Komisijai ir Europos gynybos agentūrai, kad, praėjus daugiau negu dviem dešimtmečiams po šaltojo karo, turėjusios galimybę pasinaudoti palyginti dideliais nacionaliniais gynybos biudžetais ES valstybės narės nesugebėjo įgyvendinti pagrindinių tikslų karinėje srityje ir kitų bendrų karinių pajėgumų kūrimo tikslų;

9.  primena, kad, jeigu Europoje norima išlaikyti patikimą saugumo ir gynybos pramonę, valstybės narės turi suderinti savo gynybos biudžetus, kad būtų išvengta dubliavimosi ir sustiprintos bendrosios mokslinių tyrimų programos;

10.  pažymi, kad, nepaisant krizės ir biudžeto apkarpymų, ES piliečiams reikalinga europinė gynyba ir tarptautinis koordinavimas bei bendradarbiavimas, suvokiami kaip saugumo, veiksmingumo ir taupymo veiksnys;

11.  atkreipia dėmesį į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos 2013 m. spalio 15 d. pranešimą dėl bendros saugumo ir gynybos politikos; apgailestauja, kad rengiantis šių metų gruodžio mėn. vyksiančiam Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimui gynybos klausimais Komisija ir EIVT nepaskelbė bendros Europos Sąjungos deklaracijos; laukia, kad Komisija pateiktų konkretų teisėkūros pasiūlymą, kaip pasinaudoti Europos struktūriniais ir investicijų fondais, Europos įmonių tinklu, Europos socialiniu fondu ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu, kad būtų užtikrinta tolygi gynybos pramonės plėtra visose Europos Sąjungos dalyse;

12.  primena, kad 2007 m. specialiu Komisijos komunikatu ir EGA GPTB strategija Komisija ir ES gynybos ministrai jau pabrėžė, kad šioje srityje būtina imtis skubių veiksmų; apgailestauja dėl neišnaudotų galimybių reguliariai teikti įgyvendinimo ataskaitas ir atnaujinti strategijas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; apgailestauja, kad naujajame komunikate neteikiama reikšmės ankstesnėms strategijoms; ragina Komisiją ir EGA ateityje sukurti bendrą, buvusia patirtimi pagrįstą, GPTB strategiją;

13.  remdamasis savo plačiu vertinimu mano, kad abi strategijos buvo nepakankamai įgyvendintos, nes dėl skirtingų nacionalinių ir pramonės interesų bei nepajudinamai nusistovėjusių nacionalinių ginkluotės sektorių įpročių trūksta bendro GPTB supratimo; pažymi, kad yra valstybių narių, kurios neturi savo nacionalinės gynybos pramonės ir (arba) nuosavų nišinių pramonės šakų, bandančių visame pasaulyje gauti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, valstybių narių, kurios turi mažiau konkurencingą gynybos pramonę, teikiančią pirmenybę nacionalinėms tiekimo grandinėms, ir valstybių narių, kurios turi galingesnę nacionalinę gynybos pramonę, nebijančią stiprių pasaulio konkurentų;

14.  palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą įtraukti klausimą dėl Europos gynybos stiprinimo į gruodžio mėn. vyksiančio aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę; ragina Europos Vadovų Tarybą suteikti būtiną naują plataus užmojo postūmį ir nustatyti atitinkamas gaires, bendruosius politinius prioritetus ir tvarkaraštį išties europinei gynybos pramoninei ir technologinei bazei, kuri būtų paremta atitinkamomis patikimumo ir pasitikėjimo kūrimo priemonėmis ir būtų grindžiama pajėgumais ir skatintų sąveiką, sudarytų sąlygas veiksmingai panaudoti ribotus išteklius, išvengti dubliavimosi ir būtų integruota ir konkurencinga pasaulinėje rinkoje, remti;

Reikalavimų suderinimas ir poreikio konsolidavimas

15.  apgailestauja, kad praeityje dėtos pastangos nepadėjo suvienodinti poreikių ES, kuri turi 28 su gynybos sritimi susijusius pirkėjus ir dar daugiau civilinės ir karinės paskirties gaminių pirkėjų; apgailestauja dėl ribotų EGA pajėgumų plėtojimo plano rezultatų; todėl ragina Europos Vadovų Tarybą pradėti Europos gynybos politikos peržiūrėjimo procesą ir ES lygmeniu realiai gyvendinti nacionalinių gynybos planavimo procesų koordinavimą; remdamasis šiuo įvertinimu, ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją inicijuoti plataus masto procesą, kad, siekiant paspartinti ES strateginių užmojų ir pajėgumų plėtojimo procesus, būtų parengta baltoji knyga dėl saugumo ir gynybos;

16.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su EGA toliau aiškintis galimybes suderinti ir kartu planuoti jų gynybos pajėgumų gyvavimo ciklo valdymą; mano, kad aukštesnio lygio sąveika, lemianti bendrą Europos pajėgumų ir ginkluotės politiką, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnyje, turėtų būti būtina pereinant nuo karinių reikalavimų derinimo prie suderinto įrangos įsigijimo valstybėse narėse, taip sukuriant sąlygas sėkmingam poreikiu pagrįstam tarpvalstybiniam gynybos pramonės pertvarkymui Europos Sąjungoje;

17.  pažymi NATO gynybos planavimo proceso, per kurį šio aljanso narės, įskaitant ir 26 ES valstybes nares, reikiamose srityse derino savo veiksmus, kad užtikrintų tinkamų gynybos pajėgumų sukūrimą ir palaikymą siekiant įveikti ateities iššūkius, darbą; pažymi, kad NATO seniai pripažino, kad būtinas glaudus bendradarbiavimas su pramone, taip pat ir padedant įvykdyti karinių pajėgumų reikalavimus, ypač standartizavimo ir sąveikumo klausimais, kartu skatinant transatlantinį bendradarbiavimą technologijų ir pramonės srityje;

Pramonės politika

18.  mano, kad Europos pramoninės gynybos politikos tikslas turėtų būti optimizuoti valstybių narių pajėgumus koordinuojant įvairių pajėgumų, įrenginių, įrangos ir paslaugų vystymą, dislokavimą ir priežiūrą, siekiant įvykdyti visas, net ir pačias sunkiausias užduotis, stiprinant Europos gynybos pramonę, skatinant bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologijų srityje bei kuriant bendradarbiavimo įrangos srities programas;

19.  dėl to, tiesiogiai ir netiesiogiai, būtų sukurta apie 400 000 darbo vietų Sąjungoje; pabrėžia, kad nors Europos gynybos ekonomika patiria įvairių problemų, reikia naujo požiūrio, kurį taikant būtų vengiama dubliavimo ir užtikrinama didesnė masto ekonomija ir didesnė pramoninė konkurencija;

20.  mano, kad atėjo laikas skatinti savanorišką požiūrį sprendžiant Europos gynybos pramonės rinkos susiskaidymo klausimą, remiant jos konsolidavimą (ir inicijuojant derinimą) pasiūlos ir paklausos, reglamentavimo ir standartų srityse, ir kad taip pat atėjo laikas investuoti į integruotą, tvarią pramonės politiką, grindžiamą moksliniais tyrimais, inovacijomis, didėjančiu išteklių naudojimo efektyvumu, žaliavų strategija, MVĮ stiprinimu ir regioninių tinklų plėtra; visiškai remia Komisijos pastangas vadovaujantis strategija „Europa 2020“ palaikyti gynybos ir saugumo vidaus rinką tinkamai remiant mažąsias ir vidutines įmones, kurios atlieka svarbų vaidmenį diegiant inovacijas, kuriant specializuotus pajėgumus ir pažangiausias technologijas bei darbo vietas;

21.  mano, kad svarbu, jog valstybės narės sustiprintų bendradarbiavimą, siekdamos įveikti pramoninius iššūkius, ir pažymi, kad dėl biudžeto apribojimų ir didėjančios pasaulinės konkurencijos ES reikia užmegzti vidaus partnerystes ir jungtis į kitas grupes, taip pat dalytis užduotimis; pritaria EGA siekiui skatinti jungtis į regionų grupes;

22.  mano, kad gynybos rinkos turi būti pripažintos itin specifinėmis, kadangi jose taikomos eksporto kontrolės ir ginklų neplatinimo prievolės ir griežti konfidencialumo reikalavimai ir kadangi rinką aprūpinančių tiekėjų skaičius ribotas, o paklausą beveik išimtinai nulemia valstybė;

23.  mano, kad gynybos pramonė yra itin specifinė, nes produktas kuriamas ilgą laiką, sistemos privalo veikti daug dešimtmečių, programos daug kainuoja ir tos sąnaudos didėja, ir, galiausiai, dėl to, kad produktų pardavimas itin priklauso nuo valstybių narių vyriausybių;

24.  remia saugumo ir gynybos pramonės potencialą ir skatina dvejopą saugumo ir gynybos pramonės produktų naudojimą, ypač kosmoso, jūrų, aviacijos ir telekomunikacijų srityse; pabrėžia, kad gynybos pramonė yra pagrindinė varomoji jėga, skatinanti naudoti pažangias technologijas komerciniais tikslais vėlesniu etapu;

25.  ragina Europos Vadovų Tarybą visomis priemonėmis remti Europos GTPB ir tuo tikslu pirmiausia aiškiau apibrėžti jos aprėptį, būtent dalyvaujančius subjektus, suteikiant jiems ypatingą Europos gynybos ekonominio subjekto (EGES) statusą;

26.  siūlo tokius EGES nustatyti pagal jų realią pridėtinę vertę Europai tiek technologiniu, tiek socialiniu ir ekonominiu požiūriais; todėl mano, kad ES programų lėšomis turėtų naudotis vien šie gynybos ekonominiai subjektai;

27.  mano, kad turėtų būti pripažinta Europos gynybos ekonominio subjekto sąvoka ir kad siekiant užtikrinti jų apsaugą turėtų būti vykdomi pagrįsti reikalavimai, susiję su darbo vietomis, moksline ir technologine kompetencija, sprendimų priėmimu ir gamyba ES;

28.  ragina valstybes nares savo gynybos pramonines ir technologines bazes bei kompetencijos centrus vystyti naudojantis pagrindinėmis technologijomis, Europos Sąjungos teritorijoje taikant veiksmingus įmonių valdymo mechanizmus ir taip didinant jų tarpusavio priklausomybę;

29.  ragina valstybes nares skatinti didžiųjų gynybos bendrovių ir universitetų bendradarbiavimą; pabrėžia, kad taip bendradarbiaujant galėtų būti praplėsta universitetų žinių bazė;

30.  ragina valstybes nares ir Komisiją kuo labiau sumažinti nereikalingas su reguliavimu susijusias kliūtis, gerinti gynybos pramonės įmonių dialogą ir skatinti šių įmonių racionalizavimą siekiant sudaryti sąlygas įsigyti jų rezultatyvumo ir sąnaudų reikalavimus geriausiai atitinkančią įrangą; ragina skubiai restruktūrizuoti Europos įmones, kad būtų pašalintos nacionalinės kliūtys ir vadovaujamasi bendra vizija;

31.  laikosi nuomonės, kad mažosios ir vidutinės įmonės, sukuriančios ir pagaminančios daug novatoriškų produktų, atlieka esminį vaidmenį palaikant ir konsoliduojant GPTB; pabrėžia, kad Europos gynybos pramonės rinkos susiskaidymas yra kliūtis, trukdanti MVĮ prekiauti savo gaminiais; ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją bendradarbiauti, kad būtų sukurti būdai ir priemonės mažosioms ir vidutinėms įmonėms tvariai konsoliduoti ir sudaryti joms geresnes galimybes dalyvauti gynybos srities viešųjų pirkimų konkursuose; pabrėžia, kad bendroji standartizavimo ir sertifikavimo sistema būtų naudinga Europos įmonėms, įskaitant MVĮ, nes padidėtų jų galimybės patekti į Europos ir pasaulines rinkas, būtų sukurta darbo vietų, taip pat padidėtų jų galimybės pasinaudoti ES finansavimu;

Reikalingas bendras požiūris į standartizavimą ir sertifikavimą

32.  primena apie didelę gynybos įrangos standartizacijos svarbą siekiant sukurti konkurencingą bendrą Europos gynybos rinką, taip pat siekiant užtikrinti sąveikumą ir palengvinti bendradarbiavimą ginkluotės programų srityje, siekiant projektų suvienijimo ir bendrinimo ir tvaraus valstybių narių pajėgų sąveikumo, taip sumažinant įrangos priežiūros ir veiklos išlaidų dydį ir užtikrinant, kad bendruose veiksmuose būtų galima optimaliai naudoti valstybių narių gynybos pajėgumus;

33.  primena, kad yra daugybė konkuruojančių civilinių ir karinių pramonės gaminių standartų; apgailestauja dėl ribotos sėkmės įgyvendinant NATO standartizacijos susitarimus (angl. STANAG) ir rekomendacijas (angl. STANREC); ragina Komisiją ir EGA remti suderintus bendrus standartus gynybos srityje ir sukurti „hibridinius standartus“ dvejopos paskirties sritims; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų būsimi veiksmai gynybos standartams nustatyti būtų grindžiami Komisijos ir Europos standartizacijos organizacijų pateiktais civiliniais pasiūlymais;

34.  ragina valstybes nares pasinaudoti Europos gynybos agentūros (EGA) teikiamomis galimybėmis, siekiant parengti Europos karinių gaminių ir taikmenų standartus, pavyzdžiui, laivų-ligoninių statybos arba nuotoliniu būdu valdomų orlaivių sistemų srityje;

35.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl standartizacijos ir ragina Europos Vadovų Tarybą atsižvelgti į juos ir pateikti konkrečių šios srities pasiūlymų;

36.  ragina valstybes nares paspartinti Europos sertifikavimo procedūras, abipusiškai pripažįstant sertifikatus ir sukuriant bendras civilinio ir karinio Europos sertifikavimo procedūras;

Tiekimo saugumo užtikrinimas

37.  atsižvelgdamas į pramonės restruktūrizaciją, pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad nekiltų grėsmė tiekimo saugumui; ragina valstybes nares, EGA ir Komisiją skubiai sukurti visapusę ir plačių užmojų, visą ES apimančią, saugaus tiekimo, visų pirma strateginių medžiagų ir ypatingos svarbos technologijų, tvarką, pagrįstą abipusių garantijų sistema bei rizikos ir poreikių analize, galbūt naudojantis nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo teisiniu pagrindu;

38.  siekiant šio tikslo, visų pirma ragina valstybes nares visiškai išnaudoti bendrųjų ir visuotinių licencijų galimybes pagal Direktyvą 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Europos Sąjungoje, kad imtų veikti 2006 m. bendrasis susitarimas dėl tiekimo patikimumo operatyvinės skubos aplinkybėmis;

39.  ragina EGA ir Komisiją pateikti bendrą savarankiškumo strategiją dėl ypatingos svarbos technologijų, ypač dėl neribotos prieigos ir galimybės taikyti esamas civilines ir karines (dvejopos paskirties) naujas ir pagrindines didelio poveikio technologijas, pvz., aukštųjų technologijų mikroelektronikos ir nanoelektronikos, dirbtinio intelekto ir fotonikos, kurios turi būti laikomos būtinomis BSGP misijoms; ragina valstybes nares panaudoti GPTB, siekiant padidinti ES savarankiškumą šiuose pagrindiniuose sektoriuose;

Naujas bendradarbiavimo ginkluotės srityje postūmis

40.  ragina valstybes nares spręsti perteklinių pramonės pajėgumų, atsirandančių dėl mažėjančios paklausos, problemą pradedant įgyvendinti naujus bendrus projektus, labiau remiantis EGA, kurios pajėgomis nepakankamai naudojamasi ir kuriai skiriama nepakankamai lėšų, taip pat pasimokyti iš neseniai vykdytų bendrų operacijų, kurios atskleidė spragas, pvz., strateginio ir taktinio transportavimo oru bei oro erdvės ir kosmoso stebėjimo srityse; visų pirma rekomenduoja plėtoti pagrindinius civilinės ir karinės paskirties elementus, kurių labai trūksta daugumoje ES valstybių narių, pvz., nuotoliniu būdu pilotuojamas orlaivių sistemas (angl. RPAS), skatinant aukštųjų technologijų plėtrą ir padedant išlaikyti svarbiausius gebėjimus Europoje; ragina ES dalyvauti bendruose projektuose naudojant išperkamosios nuomos būdu ir (arba) įsigyjant dvejopos paskirties pajėgumų ir galbūt įsigyjant pirminių pavyzdžių;

41.  atsižvelgdamas į ankstesnę patirtį, mano, kad, siekiant išvengti dubliavimo ir per didelių išlaidų, vykdant bendras ginklavimosi programas kūrimo ir gamybos veiklos pasidalijimas turėtų būti organizuojamas griežtai laikantis pramonės efektyvumo ir ūkinės veiklos rezultatyvumo principų;

42.  ragina valstybes nares, kai svarstoma dėl didelio masto gynybos technologijų įsigijimo, pirmenybę teikti ES vidaus projektams arba bendroms programoms, arba naujoms europinėms technologijoms, nes taip galima paskatinti Europos prekybą, sustiprinti bendradarbiavimą, ir padidinti konkurenciją dėl kokybės ir kainų pasaulio gynybos rinkoje;

43.  primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą, remiantis jau esamu administraciniu EGA ir Bendradarbiavimo ginkluotės srityje jungtinės organizacijos (OCCAR) susitarimu, užtikrinti sėkmingą bendrų projektų įgyvendinimą ir stiprinti šių organizacijų ryšius;

44.  ragina Europos Vadovų Tarybą sudaryti EGA galimybes prisiimti visas savo institucines pareigas, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje, suteikiant šia agentūrai būtinus išteklius; dar kartą primygtinai ragina valstybes nares tinkamai finansuoti EGA, kad ji galėtų vykdyti visas savo misijas ir užduotis; mano, kad geriausiai tai būtų galima padaryti agentūros išlaidas darbuotojams ir einamąsias išlaidas finansuojant iš Sąjungos biudžeto, pradedant nuo būsimos daugiametės finansinės programos;

BSGP misijų rėmimas per Europos mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą

45.  pažymi, kad ekonomikos ir finansų krizė bei daugumos valstybių narių gynybos biudžeto apkarpymai gali nulemti didelius sumažinimus, kliūtis ar vėlavimus įgyvendinant beveik visų valstybių narių mokslinių tyrimų ir technologinių inovacijų programas, ir tai veikiausiai toliau darys poveikį Europos gynybos pramonei ir Sąjungos mokslo pažangai šioje srityje; pabrėžia, kad dėl tokios padėties vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali būti prarasta darbo vietų ir pramoninių pajėgumų bei praktinės patirties;

46.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų gynybos ir saugumo srityje ir mokslinių tyrimų programos „Horizontas 2020“ svarbą, ypač septintojoje visuomenės uždavinių grupėje, skirtoje temai „Saugios visuomenės. Europos bei jos piliečių laisvės ir saugumo apsauga“; atkreipia dėmesį į paramos valstybių narių ir atitinkamų jų agentūrų daugianacionaliniam bendradarbiavimui šioje srityje svarbą; mano, kad dėl didelio novatoriškų gynybos pramonei skirtų tyrimų konfidencialumo šiuos tyrimus būtina finansuoti atsižvelgiant į poreikius; atsižvelgdamas į tai, mano, kad reikia apsvarstyti galimybę įsteigti Europos gynybos ir saugumo institutą prie JTC;

47.  palankiai vertina Komisijos ketinimą pradėti parengiamuosius veiksmus dėl ES finansuojamų mokslinių tyrimų remiant BSGP misijas ir kviečia Komisiją būsimoje daugiametėje finansinėje programoje iš anksto pateikti konkretų pasiūlymą, kaip tokių programų įžangą;

48.  mano, kad su GPTB susiję gynybos moksliniai tyrimai ir inovacijos ir toliau grindžiami svariais etikos principais; pažymi, kad bendrai gynybos ir saugumo politikai skirtas visas Lisabonos sutarties skyrius, kuris apima mokslinius tyrimus gynybos technologijų srityje ir kuriame apibrėžiama bendra Sąjungos gynyba; ragina valstybes nares ir EGA ženkliai padidinti bendrų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų kiekį ir pagerinti jų kokybę;

49.  primena, kad pagal SESV 179 straipsnį reikalaujama, jog Sąjunga remtų visus mokslinius tyrimus, kurie reikalingi pagal sutartis;

50.  primena, kad 2007 m. lapkričio mėn. Europos gynybos ministrai susitarė dėl kolektyvinių gairių, pagal kurias gynybai skirtos MTTP išlaidos būtų padidintos iki 2 proc. visų gynybai skirtų išlaidų, o europiniam bendradarbiavimui gynybos srityje skirtų MTTP išlaidų lygis pasiektų 20 proc.;

51.  remia gynybos reikalų darbo grupės, kuri apima Europos Komisiją, Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Europos gynybos agentūrą (EGA), pastangas užtikrinti, kad pagal programą „Horizontas 2020“ vykdomų mokslinių tyrimų rezultatai galėtų būti panaudojami ir su inovacijomis susijusiems moksliniams tyrimams gynybos srityje, taip pat siekiant optimizuoti civilinių ir karinių taikmenų sąveiką; be to, ragina ištirti, kaip būtų galima panaudoti viešojo ir privačiojo sektorių finansavimą pagal SESV 187 straipsnį kuriant bendras įmones;

52.  ragina EGA remtis savo sėkmingų bendrų investicinių programų istorija ir, remiantis SESV 185 straipsniu, bendradarbiauti su Komisija, kad pradėtų įgyvendinti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas;

53.  primena, kad didelę pridėtinę vertę turinčiose srityse svarbi civilinių ir karinių mokslinių tyrimų sąveika; pabrėžia, kad, turint omenyje iš esmės civilinę kai kurių projektų paskirtį arba suverenumo aspektą, galėtų būti išnagrinėta veiksmingesnio dvejopo naudojimo galimybė siekiant sujungti sąnaudas, nes tai sektoriai, kuriuose skatinamas augimas ir kuriamos darbo vietos; taip pat pabrėžia, kad tokia sinergija taip pat galėtų tapti konsoliduota ES privačiojo sektoriaus pasiūla pardavimo rinkose;

54.  ragina valstybes nares sukurti tinkamą platformą, kad gynybos srities mokslinius tyrimus būtų galima įtraukti į civilinę sritį, dėmesį visų pirmą sutelkiant į pažangiąsias technologines taikmenas; ragina valstybes nares vykdant gynybos srities mokslinius tyrimus dėmesį sutelkti į gaivalinių nelaimių valdymą (per pastaruosius 40 metų gaivalinių nelaimių skaičius Europoje išaugo keturgubai);

55.  mano, kad ES gynybos pramonė turėtų išlaikyti aukštą inovacijų lygį tiek karinių, tiek civilinių aspektų požiūriu, siekiant atremti visus pavojus ir iššūkius, su kuriais valstybės narės ir ES susidurs per kelerius ateinančius metus, ir pasinaudoti perspektyviausiais technologiniais laimėjimais, nesvarbu, ar pasiektais tenkinant konkrečiai gynybos, ar civilines reikmes;

56.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą mokslinių tyrimų rezultatų apsaugą pagal bendrą intelektinės nuosavybės politiką ir mano, kad reikėtų toliau stiprinti EGA vaidmenį šioje srityje, siekiant ankstyvuoju etapu sudaryti palankesnes sąlygas būsimam technologiniam ir pramoniniam ES partnerių bendradarbiavimui;

Kosmosas

57.  yra įsitikinęs, kad kosmoso sritis prisideda prie ES strateginio savarankiškumo ir kad valstybių narių galimybė turėti nepriklausomą prieigą atlieka esminį vaidmenį gynybos ir saugumo srityje; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti Europos Sąjungos technologinį savarankiškumą būtina išlaikyti aukščiausią šios technologiniu požiūriu inovatyvios ir veiksmingos pramonės šakos kokybę;

58.  džiaugiasi, kad sukurta ir tobulinama Europos palydovinės navigacijos sistema („Galileo“, „Copernicus“ ir EGNOS); pabrėžia, kad tokios sistemos plėtra stipriai paskatins ne tik kosmoso pramonės, bet ir Europos savarankiškumo vystymąsi, ir taps galimybe išvystyti esminį Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės aspektą;

59.  pabrėžia, kad būtina apsaugoti Europos kosmoso infrastruktūrą sukuriant kosmoso stebėjimo ir sekimo (angl. SST) pajėgumus;

IRT ir informacijos saugumas

60.  primena, kad skaitmeninėje eroje kils vis didesnių iššūkių infrastruktūros ir technologijų saugai ir saugumui, todėl pabrėžia, kad tiek valstybėms narėms, tiek Europos Sąjungai ir pagrindiniams jos partneriams būtina tvirčiau bendradarbiauti ir keistis praktine patirtimi;

61.  pabrėžia, kad būtina sukurti Europos IRT ir kibernetinio saugumo standartus ir integruoti juos į tarptautinius standartus;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje siekiant užtikrinti, kad kibernetinis saugumas būtų vienas iš pagrindinių elementų, todėl jį reikėtų ypač skatinti pasitelkiant saugumo ir gynybos sektoriaus mokslinius tyrimus ir inovacijas, jis taip pat turėtų būti trumpos, vidutinės ir ilgalaikės trukmės strategijų dalis;

63.  prašo Komisijos ir valstybių narių vykdant esamas ar būsimas Europos civilines ir karines programas („Galileo“, „Copernicus“, Bendras Europos dangus (SESAR) ir kt.) savaime atsižvelgti į kibernetinio saugumo problemas;

Vidaus rinkos stiprinimas gynybos įrangos srityje

64.  primena, kad valstybės narės turi skubiai padidinti savo gynybos rinkų skaidrumą ir atvirumą, ir pabrėžia, kad gynybos įrangos rinka yra ypatinga ir yra susijusi susiję su esminiais valstybių saugumo interesais, todėl ši rinka negali būti prilyginama kitoms rinkoms; ragina valstybes nares ir Komisiją pasirūpinti, kad būtų tinkamai ir nuosekliai įgyvendintos 2009 m. direktyvos dėl pirkimų ir siuntų gynybos srityje, ypač dėl bet kokių ES taisyklių išimčių pagal SESV 346 straipsnį, kad būtų stiprinama bendroji rinka prireikus supaprastinant viešųjų pirkimų gynybos sektoriuje taisykles;

65.  primygtinai ragina Komisiją didinti pastangas, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos gynybos rinkoje, apribojant rinką iškreipiančią veiklą ir leidžiant tik deramai pagrįstus nukrypimus; visų pirma pabrėžia poreikį stiprinti valstybės pagalbos kontrolę ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti didesnį valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų gynybos sektoriuje skaidrumą Europos valdžios institucijų ir agentūrų bei plačiosios visuomenės atžvilgiu;

66.  yra susirūpinęs, kad kelios valstybės narės ruošiasi pirkti panaudotus F-16 kovinius reaktyvinius lėktuvus, nesudarydamos Europos įmonėms sąžiningų galimybių konkuruoti; mano, kad tokia praktika prieštarauja Europos Vadovų Tarybos tikslui stiprinti Europos gynybos pramoninę bazę; primena šioms valstybėms narėms, kad Lisabonos sutartyje išdėstytus nediskriminavimo ir skaidrumo principus būtina taikyti ir tarpvyriausybiniams pardavimams;

67.  ragina EGA ir Komisiją veikti drauge siekiant palaipsniui panaikinti kompensacijas ir kartu siekiant paskatinti mažesnių valstybių narių pramonės integraciją į Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę kitais būdais nei kompensacijos; ypač skatina valstybes nares pasinaudoti visomis direktyvų dėl subrangos sutarčių ir bendrųjų leidimų sąlygomis, kad pasiektų šį tikslą;

68.  pabrėžia, kad gynybos sektoriaus viešųjų pirkimų srityje turėtų būti skatinama plačiau naudoti novatoriškus viešųjų pirkimų metodus, ypač e. viešąjį pirkimą, ikiprekybinius viešuosius pirkimus ir mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) iniciatyvų kūrimą, nes juos galima pritaikyti konkrečiai šiam sektoriui ir jie gali būti itin svarbūs mažinant su viešųjų pirkimų procedūromis susijusią administracinę naštą ir sąnaudas; mano, jog kartu būtina užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių ir praktinės patirties apsaugą; ragina valstybes nares strategiškai pasinaudoti viešaisiais pirkimais gynybos srityje ir įgyvendinti novatoriškus sutarčių sudarymo principus, pagrįstus ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo koncepcija;

69.  mano, kad perkančiosios organizacijos ir subjektai gynybos ir saugumo srityje turėtų galėti naudotis konkrečia viešųjų pirkimų procedūra, susijusia su sutartimis, kai reikia kurti novatoriškus produktus ir paslaugas arba novatoriškus darbus ir po to įsigyti sukurtas prekes, paslaugas arba darbus, o to negalima padaryti taikant rinkoje prieinamus sprendimus;

70.  be to, mano, kad tokia procedūra pagerintų vidaus rinkos veikimą ir Europos gynybos įrangos rinkos bei Europos gynybos pramoninės ir technologinės bazės vystymą ir skatintų novatoriškų MVĮ augimą; pabrėžia, kad tokiai procedūrai jau pritarta peržiūrėtose klasikinėse ir paslaugų viešųjų pirkimų direktyvose, todėl perkančiosios organizacijos gali kurti ilgalaikę inovacijų partnerystę naujiems ir novatoriškiems produktams, paslaugoms ar darbams kurti ir vėliau įsigyti, kad būtų skatinama paklausa rinkoje ir skatinamas naujoviško sprendimo kūrimas nedarant žalos rinkai;

71.  todėl ragina Komisiją savo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Direktyvos dėl viešųjų pirkimų gynybos srityje (Direktyva 2009/81/EB) įgyvendinimo, kurią turės pateikti iki 2016 m. rugpjūčio 21 d., atsižvelgti į šiuos pokyčius ir prie šios ataskaitos pridėti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2009/81/EB ir kuriuo toms sutartims nustatoma inovacijų partnerystės procedūra;

72.  ragina valstybes nares taip pat imtis priemonių dubliavimui ir pertekliniams pajėgumams šiame sektoriuje panaikinti stiprinant bendradarbiavimą bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į galimą bendrų viešųjų pirkimų naudą masto ekonomijos ir sąveikumo požiūriu; pabrėžia, kad vykdant bendrus projektus sumažės sąnaudos ir atsiras galimybės ilgalaikėms investicijoms;

73.  primena, kad gynybos ir saugumo srityje sudarytos sutartys dažnai būna techniškai sudėtingos; pabrėžia, kad norint sudaryti sąlygas tarpvalstybiniams konkursams tam tikrais atvejais reikia persvarstyti nereikalingus, nesuderinamus ar neproporcingus techninius reikalavimus, siekiant sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti kliūtis vidaus rinkoje;

GPTB pasaulio kontekste

74.  pažymi, kad gyvybinga GPTB įmanoma tik kaip dalis pasaulio rinkos, ir ragina Komisiją ir Europos Vadovų Tarybą žvelgti į šį klausimą pasauliniu mastu; mano, kad protekcionistinės priemonės neatitiktų siekio stiprinti Europos gynybos pramonės konkurencingumą pasaulyje;

75.  apgailestauja dėl esamų nelygių sąlygų JAV ir Europai patekti į rinką ir dėl iš to kylančio prekybos disbalanso; ragina dėti pastangas, kad abiejose Atlanto vandenyno pusėse būtų pasiektas tikras viešųjų pirkimų savitarpiškumas gynybos srityje;

76.  primygtinai ragina valstybes nares griežtai laikytis įpareigojimų, nustatytų Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę, ir užtikrinti, kad jos nuodugniai vertintų visas licencijų paraiškas pagal visus aštuonis kriterijus, kaip reikalaujama; ragina valstybes nares ir ES tarptautiniuose forumuose remti didesnį tarptautinių viešųjų pirkimų rinkų skaidrumą gynybos srityje, kad būtų sustiprinta pasaulinių ginkluotės prekybos srautų kontrolė, ypač remiant Sutartį dėl prekybos ginklais; ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šią sutartį, kad ji galėtų įsigalioti, jei tam pritars Parlamentas;

o
o   o

77.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 183, 2011 7 13, p. 16. (2) OL L 216, 2009 8 20, p. 76. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0455. (4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 9.