Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2841(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : B7-0496/2013

Pateikti tekstai :

B7-0496/2013

Debatai :

PV 20/11/2013 - 17
CRE 20/11/2013 - 17

Balsavimas :

PV 21/11/2013 - 8.16
CRE 21/11/2013 - 8.16
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0515

Priimti tekstai
PDF 215kWORD 58k
Ketvirtadienis, 2013 m. lapkričio 21 d. - Strasbūras
EPS socialinio matmens stiprinimas
P7_TA(2013)0515B7-0496/2013

2013 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“ (2013/2841(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 2 d. Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy ataskaitą 2012 m. birželio 26 d. Europos Vadovų Tarybai „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 30 d. Komisijos komunikatą „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas. Europos masto diskusijų pradžia“ (COM(2012)0777),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimo veiksmų plano(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą. Konvergencijos ir konkurencingumo priemonės nustatymas“ (COM(2013)0165),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Siekis sukurti stiprią ir veiksmingą ekonominę ir pinigų sąjungą. Pagrindinių ekonominės politikos reformų planų ex ante koordinavimas“ (COM(2013)0166),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. kovo 14 d.(3), 2013 m. birželio 28 d.(4) ir 2013 m. spalio 25 d.(5) išvadas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl siekio sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083) ir savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl šio komunikato(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos ekonominės politikos koordinavimo semestras: 2013 m. prioritetų įgyvendinimas(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. liepos 9 d. surengtą viešąjį klausymą tema „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinis aspektas. Europos bedarbio pašalpų sistema“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 4 d. Komisijos Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD darbo grupės dokumentą dėl automatinių stabilizavimo priemonių,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 13 d. Europos politikos centro (EPC) politikos informacinį dokumentą „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens plėtojimas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. asociacijos „Notre Europe“ parengtą „Ciklinių sukrėtimų draudimo schemos euro zonoje projektą“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo mėn. Tarptautinio valiutos fondo leidinyje „Staff Discussion Notes“ paskelbtą straipsnį „Siekiant euro zonos fiskalinės sąjungos“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją pavadinimu „Krizės poveikis pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas“(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. spalio mėn. paskelbtą ES užimtumo ir socialinės padėties ketvirčio apžvalgą,

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens (O-000122/2013 – B7‑0524/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir į 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi nedarbas ES pasiekė pavojingą lygį – be darbo yra 26,6 mln. žmonių(11);

B.  kadangi jaunimo nedarbo rodikliai pasiekė neprecedentinį lygį – vidutiniškai 23 proc. visoje ES;

C.  kadangi ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo daugumoje valstybių narių ir visoje ES yra didesnis nei bet kada iki šiol;

D.  kadangi auga struktūrinis nedarbas ir didėja darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimas;

E.  kadangi nuo 2007 m. ES skurdo rodikliai didėja, namų ūkių pajamos mažėja ir šiuo metu 24,2 proc. ES gyventojų gresia skurdas arba socialinė atskirtis;

F.  kadangi nuo pat krizės pradžios nuolat didėja dirbančiųjų skurdas;

G.  kadangi dėl padidėjusio dirbančiųjų skurdo ir darbo neturinčių namų ūkių skaičiaus didėja vaikų skurdo rodikliai;

H.  kadangi didėja skirtumai ne tik valstybėse narėse, bet ir tarp ES valstybių narių, ypač euro zonoje;

I.  kadangi dėl išliekančių valstybių narių skirtumų nedarbas sparčiai poliarizuojasi ir kadangi šie skirtumai kai kuriose šalyse taip pat didėja tarp regionų ir socialinių grupių;

J.  kadangi socialinis disbalansas euro zonoje didėjo sparčiau nei visoje ES;

K.  kadangi atlikus veiksmų socialinės apsaugos srityje rezultatų apžvalgą nustatytos pagrindinės socialinės tendencijos, kurias reikia stebėti;

L.  kadangi 2012 m. nedarbo rodikliai euro zonos periferijoje pasiekė vidutiniškai 17,3 proc., palyginti su 7,1 proc. euro zonos centre;

M.  kadangi nedirbančio, nesimokančio ir profesiniame mokyme nedalyvaujančio jaunimo (NEET) rodiklis euro zonos periferijoje 2012 m. pasiekė vidutiniškai 22,4 proc., palyginti su 11,4 proc. euro zonos centre;

N.  kadangi skurdo lygis dviejuose trečdaliuose valstybių narių išaugo, tačiau likusiame trečdalyje valstybių stabilizavosi;

O.  kadangi imtasi svarbių veiksmų ES ekonomikos valdymui sustiprinti; kadangi vis dėlto šiuo metu iškilo grėsmė strategijos „Europa 2020“ tikslų įgyvendinimui;

P.  kadangi socialinio disbalanso svarstymas turėtų būti laikomas tokiu pat svarbiu kaip ir makroekonominio disbalanso svarstymas;

Q.  kadangi Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas 2013 m. liepos 9 d. surengė viešąjį klausymą tema „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinis aspektas. Europos bedarbio pašalpų sistema“, per kurį aptarė ir išnagrinėjo euro zonos lygmens automatinių stabilizavimo priemonių poreikį ir galimus jų įdiegimo būdus;

R.  kadangi trejetas patvirtino, kad kokybiškas socialinių partnerių dalyvavimas ir tvirtas socialinis dialogas, taip pat nacionaliniu lygmeniu, yra būtini ir gali prisidėti užtikrinant bet kokių reformų, ypač EPS reformų, sėkmę;

S.  kadangi ekonominė padėtis kai kuriose valstybėse narėse kenkia užimtumo kokybei, socialinės apsaugos ir sveikatos bei saugos standartams;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) socialinio matmens stiprinimas“ ir mano, kad tai pirmasis žingsnis siekiant sukurti veiksmingą EPS socialinį matmenį;

2.  aiškiai pripažįsta, kad EPS socialinio matmens įgyvendinimas priklauso nuo subsidiarumo principo ir to geriausiai galima pasiekti Europos lygmeniu vadovaujantis gerosios praktikos metodais bei vykdant tarpusavio vertinimą;

3.  vis dėlto mano, kad reikia konkretesnių pasiūlymų siekiant užtikrinti, kad vykdant ekonomikos valdymą būtų paisoma socialinio matmens;

4.  ragina vykdant Europos integraciją pagrindinį dėmesį skirti socialiniams aspektams ir integruoti juos į visas ES politikos sritis ir iniciatyvas;

5.  mano, kad socialinis matmuo turėtų suteikti galimybę atlikti lyginamąją rodiklių analizę ir mokytis vieniems iš kitų;

6.  pažymi, kad EPS socialinio matmens paskirtis – užtikrinti dabartinėms ir būsimoms kartoms socialinę apsaugą ir pakankamą pragyvenimo lygį; mano, jog svarbu, kad ES piliečiai pastebėtų Sąjungos gebėjimą skatinti socialinę pažangą;

7.  mano, kad socialinės Europos kūrimas siekiant sukurti socialinę sąjungą yra Europos integracijos rezultatas;

8.  pritaria siūlymui įdiegti pagrindinių užimtumo ir socialinių rodiklių suvestinę, kuri papildytų makroekonominio disbalanso procedūrą (MDP), siekiant užtikrinti didesnį ekonominės ir kitų sričių politikos socialinių rezultatų skaidrumą atliekant ex-ante ir ex-post poveikio vertinimus ir vykdant stebėseną, ir kuri galėtų būti naudojama rengiant Komisijos bendrą užimtumo ataskaitą (angl. JER);

9.  nepritaria jokiam suderinimui ir reguliavimui, dėl kurio būtų sumažinti socialiniai standartai valstybėse narėse;

10.  pastebi, kad siūlomi rodikliai yra galimas metodas siekiant užtikrinti išsamią užimtumo ir socialinės padėties valstybėse narėse apžvalgą;

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad taikant visus susijusius rodiklius būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą;

12.  ragina numatyti, kad siūlomas jaunimo nedarbo lygio rodiklis apimtų jaunimą iki 30 metų, kaip numato Jaunimo garantijų iniciatyva, taikant neprivalomumo principą;

13.  ragina į suvestinę įtraukti rodiklius, susijusius su vaikų skurdo lygiu, prieiga prie sveikatos apsaugos, benamyste, ir deramo darbo indeksą, kad būtų galima tinkamai įvertinti socialinę padėtį ES;

14.  ragina Tarybą ir Komisiją imtis konkrečių veiksmų siekiant padaryti politikos ir reformų socialinį poveikį skaidresnį, vykdant ex-ante ir ex-post poveikio vertinimą ir politikos reformų įgyvendinimo stebėseną;

15.  ragina Tarybą, siekiant skatinti socialinę konvergenciją ir socialinę pažangą, nustatyti konkrečias užimtumo ir socialinių rodiklių gaires, pagal kurias numatoma ES minimalios socialinės apsaugos riba;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas Parlamentui ir socialiniams partneriams dalyvauti apibrėžiant užimtumo ir socialinius rodiklius;

17.  pabrėžia, kad reikia remti didžiulį socialinio verslumo potencialą visais socialinių inovacijų Europos lygmeniu aspektais siekiant visose valstybėse narėse ir regionuose skatinti nacionalinių socialinių sistemų plėtojimą, didinti augimą ir kurti naujas darbo vietas vadinamojoje baltojoje ir žaliojoje ekonomikoje, ypač skirtas jaunimui;

18.  pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad užimtumo ir socialinės raidos stebėsena galėtų prisidėti prie geresnio supratimo ir tikslų sumažinti tarp valstybių narių socialinius skirtingumus ir išvengti socialinio dempingo įgyvendinimo;

19.  ragina Komisiją stebėti, ar visų valstybių narių ataskaitos atitinka strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma susijusius su skurdo mažinimu ir užimtumu, taip pat atidžiai stebėti politikos sričių tarpusavio sąsajas ir priklausomybę;

20.  apgailestauja dėl to, kad minėtame Komisijos 2013 m. spalio 2 d. komunikate neaptariamas stabilizavimo priemonių vaidmuo ir jų taikymo būdai;

21.  palankiai vertina siūlymą įtraukti socialinius partnerius į Europos semestro procesą, be kita ko, į Socialinio dialogo komitetą prieš kasmet patvirtinant metinę augimo apžvalgą;

22.  palankiai vertina raginimą optimaliai panaudoti ES biudžetą plėtojant EPS socialinį matmenį ir toliau remiant savanorišką darbuotojų judumą siekiant kuo labiau išnaudoti ES užimtumo potencialą;

23.  ragina socialiniams partneriams suteikti aktyvesnį vaidmenį Europos semestre; apgailestauja dėl pernelyg formalaus makroekonominio dialogo pobūdžio;

24.  ragina Komisiją, kad ji, rengdama 2014 m. metinę augimo apžvalgą, į ją tinkamiau įtrauktų minėtą Parlamento 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją, minėtą Komisijos 2013 m. spalio 2 d. komunikatą ir taip pat šią rezoliuciją;

25.  primena, kad geras EPS valdymas ir jos poveikis gali būti efektyvūs tik tuo atveju, jeigu bus įtraukti visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant socialinius partnerius; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos suinteresuotosios šalys, įskaitant socialinius partnerius, dalyvaus ekonomikos valdyme ir ypač Europos semestro procese;

26.  ragina Europos Vadovų Tarybą 2013 m. gruodžio mėn. nustatyti veiksmus, kuriais būtų siekiama sustiprinti socialinį EPS aspektą;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir Europos Vadovų Tarybai.

(1) EUCO 00120/2012.
(2) EUCO 00205/2012.
(3) EUCO 00023/2013.
(4) EUCO 00104/2/2013.
(5) EUCO 00169/2013.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0430.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0266.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0447.
(9) SDN/13/09.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0328.
(11) ES užimtumo ir socialinė padėtis. Ketvirčio apžvalga, 2013 m. spalio mėn.

Teisinė informacija - Privatumo politika