Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2093(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0374/2013

Pateikti tekstai :

A7-0374/2013

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/12/2013 - 4.29
CRE 11/12/2013 - 4.29
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2013)0580

Priimti tekstai
PDF 232kWORD 82k
Trečiadienis, 2013 m. gruodžio 11 d. - Strasbūras
Europos mažmeninės prekybos veiksmų planas, naudingas visiems dalyviams
P7_TA(2013)0580A7-0374/2013

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams (2013/2093(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Komisijos komunikatą „Europos mažmeninės prekybos veiksmų planas“ (COM(2013)0036),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Komisijos Žaliąją knygą dėl nesąžiningos prekybos praktikos Europos įmonių tarpusavio maisto ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje (COM(2013)0037),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 5 d. Komisijos ataskaitą „Prekybos ir platinimo rinkos stebėsena „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“ (COM(2010)0355),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012)0225),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė. Bendrosios rinkos vidaus vartotojai. Bendrosios mažmeninės prekybos rinkos ir vartotojų sąlygų valstybėse narėse stebėsena“ (SWD(2012)0165),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą „Įmonių apsauga nuo klaidinamosios rinkodaros veiklos ir veiksmingo vykdymo užtikrinimas. Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos peržiūra“ (COM(2012)0702),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl klaidinančios reklamos(3),

–  atsižvelgdamas į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ir Verslo įmonių tarpusavio sutarčių sudarymo praktikos klausimų ekspertų grupės veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. Komisijos konsultacinį dokumentą „Konsultavimasis su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl ES bendradarbiavimo stiprinimo siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti“ (C(2013)4145),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d.(6) ir 2013 m. liepos 4 d.(7) rezoliucijas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Europos mažmeninės prekybos veiksmų planas“ (8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos Žaliosios knygos dėl nesąžiningos prekybos praktikos Europos įmonių tarpusavio maisto ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių(10),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo(11) ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(12),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos(13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(14),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0374/2013),

A.  kadangi vargu, ar mažmeninės prekybos rinkos svarbą galima pervertinti, nes ši rinka sudaro 11 proc. ES BVP, joje sukurta daugiau nei 15 proc. visų darbo vietų Europoje, įskaitant kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbo jėgą, ir yra svarbi visuomenės socialinės struktūros dalis;

B.  kadangi mažmeninio sektoriaus strateginė svarba turi būti visapusiškai pripažinta kaip ekonomikos augimo, užimtumo, konkurencingumo ir inovacijų, taip pat Europos bendrosios rinkos stiprinimo varomoji jėga;

C.  kadangi visuomenėje, vis labiau pasižyminčioje virtualiu bendravimu internete, parduotuvės vis dar yra vieta, kurioje žmonės susitinka su kitais, ir pirmiausia prekybos gatvės ir miestų centrai bei tiesioginė gamintojų vykdoma prekyba gali tapti bendrų potyrių vieta ir vietos identiteto, bendruomenės pasididžiavimo, bendro paveldo bei bendrų vertybių židiniu; kadangi vis dėlto e. prekyba ir tradicinės parduotuvės nėra nesuderinamos, o iš tikrųjų vienos kitas papildo;

D.  kadangi dabartinė ekonomikos krizė daro daug žalos mažmeninei rinkai ir pirmiausia nukenčia mažesnės nepriklausomos parduotuvės;

E.  kadangi nesąžiningos prekybos praktika (NPP) tebevykdoma ir neigiamai veikia visą tiekimo grandinę, įskaitant ūkininkus ir mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ); kadangi NPP taip pat neigiamai veikia vartotojų interesus, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

1.  palankiai vertina Komisijos parengtą Europos mažmeninės prekybos veiksmų planą;

2.  nurodo, kad šiame veiksmų plane reikėjo daugiau dėmesio skirti dabartinės ekonomikos krizės poveikiui mažmeninei prekybai, pirmiausia mažesnėms nepriklausomoms parduotuvėms;

3.  palankiai vertina Komisijos ketinimą įsteigti nuolatinę Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę, bet atkreipia dėmesį į subalansuoto atstovavimo, įskaitant didžiuosius ir mažuosius mažmenininkus, gamintojus, tiekėjus, kooperatyvus ir vartotojų, aplinkos ir socialinių interesų grupes, svarbą; ragina Komisiją mažmeninę sritį vertinti holistiniu požiūriu, vengti dubliavimosi ir papildomos biurokratijos, užtikrinti nuoseklumą ir glaudų veiklos koordinavimą su kitais esamais forumais, pvz., kasmetinėmis mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijomis;

4.  teigiamai vertina tai, kad Komisija įsteigė aukšto lygio ekspertų grupę mažmeninės prekybos sektoriaus inovacijų klausimais, ir ragina Komisiją greitai peržiūrėti būsimas grupės rekomendacijas, kad būtų galima toliau skatinti verslumą, inovacijas, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą Europoje;

5.  remia Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rengiamas mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijas kaip institucinį forumą, kurio tikslas – kad mažmeninės prekybos sritis būtų prioritetinis ES politinės darbotvarkės punktas, būtų apžvelgiama atitinkamų Mažmeninės prekybos veiksmų plano aspektų įgyvendinimo pažanga, būtų pranešama apie nuolatinės Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupės darbą ir būtų teikiama naujausia informacija apie pažangą, padarytą pasitelkus kitas esamas platformas ir neoficialaus dialogo mechanizmus; prašo nuolatinę Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę artimai bendradarbiauti su Europos Parlamentu rengiant kasmetines mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijas;

6.  ragina valstybes nares įgyvendinant griežto taupymo politiką nesiimti priemonių, kuriomis mažinamas vartotojų pasitikėjimas ir tiesiogiai kenkiama mažmeninės prekybos sektoriaus interesams, pvz., nedidinti PVM, nekeisti produktų ir jiems taikomų tarifų klasifikavimo ir nedidinti parduotuvėms taikomų mokesčių; pakartoja, kad svarbu palengvinti prieigą prie finansavimo, ypač mažmeninės ir didmeninės prekybos MVĮ; taigi palankiai vertina 2011 m. Komisijos veiksmų planą ir naujausius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurių paskirtis – išsaugoti skolinimą MVĮ ir palengvinti jų prieigą prie kapitalo rinkų;

7.  pabrėžia, kad valstybės narės turi susilaikyti nuo diskriminacinių priemonių, pvz., prekybos ir mokesčių įstatymų, turinčių poveikį tik tam tikriems sektoriams ar verslo modeliams ir iškreipiančių konkurenciją;

8.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės diskriminuoja užsienio verslo subjektus sudarydamos naujas kliūtis, kad jiems taptų sudėtinga įsisteigti konkrečioje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos principų pažeidimas;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti didžiausią politinę svarbą mažmeninės prekybos sektoriui kaip bendrosios rinkos, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką, ramsčiui ir panaikinti reguliavimo, administracines ir praktines kliūtis, kuriomis trukdoma pradėti veiklą naujoms įmonėms, trukdoma plėstis ir užtikrinti tęstinumą, be to, mažmenininkams sunku naudotis visomis ES vidaus rinkos galimybėmis; mano, kad mažmeninės rinkos teisės aktai turėtų būti grindžiami įrodymais, juose reikėtų atsižvelgti į sektoriaus poreikius, be to, jie turėtų remtis šių teisės aktų poveikio mažiems verslo subjektams įvertinimu ir suvokimu;

10.  prašo valstybes nares darniai ir nuosekliai perkelti vidaus rinkos taisykles į nacionalinę teisę ir visapusiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus; pabrėžia, kad papildomų bandymų ir registracijos reikalavimai, sertifikatų ir standartų nepripažinimas, teritoriniai tiekimo suvaržymai ir panašios priemonės sukelia papildomas sąnaudas vartotojams ir mažmenininkams, ypač MVĮ, ir taip apribojamas bendrosios rinkos naudingumas ES piliečiams; taip pat ragina Komisiją, siekiant užtikrinti geresnį valdymą, vykdyti visiško netoleravimo politiką, prireikus taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jas pagreitinant taikant skubos procedūras, tų valstybių narių atžvilgiu, kurios netinkamai taiko vidaus rinkos taisykles;

11.  ragina vidaus rinkos rezultatų suvestinę išplėsti taip, kad ji apimtų ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimą;

12.  ragina verslo įmonių federacijas ir vartotojų asociacijas teikti daugiau informacijos, mokymų ir teisinių patarimų suinteresuotiesiems subjektams apie jų teises ir problemų sprendimo priemones, kuriomis jie gali naudotis, pvz., SOLVIT, taip pat remti jų tarpusavio keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

13.  palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti priemones, kuriomis siekiama padėti vartotojams gauti skaidrią, lengvai suprantamą, palyginamą ir patikimą informaciją apie prekių ir paslaugų kainas, kokybę ir tvarumą; ragina Komisiją sukurti lengvai prieinamą duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti visi ES ir nacionaliniai ženklinimo reikalavimai; kartu perspėja, kad nereikėtų dar daugiau etikečių ir ženklinimo reikalavimų, ir ragina juos paprastinti, be kita ko, vienoje etiketėje apimant įvarius tvarumo aspektus, kartu mažinant privalomų nacionalinių ženklinimo reikalavimų skirtumus ir prireikus nustatant bendras gaires ir (arba) kriterijus ES lygmeniu;

14.  prašo Komisijos stebint savo veiksmų plano įgyvendinimą ypatingą dėmesį skirti veiksmams, skirtiems nepriklausomiems mažmenininkams remti; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti veiksmus, kuriais būtų padidintos galimybės vienodomis sąlygomis patekti į rinką ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos nepriklausomiems mažmenininkams, visapusiškai laikantis laisvos ir sąžiningos konkurencijos principų, pvz.: skatinti taikyti „parduotuvių globojimo“ principą, pagal kurį didesnieji mažmenininkai tampa tos pačios vietovės mažesniųjų parduotuvių, ypač naujų rinkos dalyvių, kuratoriais; skatinti nepriklausomų mažmenininkų grupes, įskaitant kooperatyvus, kurie, išlaikydami visišką nepriklausomumą, gali naudotis savitarpio pagalba ir tam tikra masto ekonomija; gerbti vietos ir regionų valdžios institucijų teisę skatinti kurti mažoms nepriklausomoms parduotuvėms, paprastai įsteigtoms miestų centruose, palankią aplinką, taikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę mažinant energijos tarifus (be kita ko, naktį apšviestoms iškaboms) ir nuomos mokesčius, mažųjų įmonių ir nepriklausomų mažmenininkų mokamiems vietos mokesčiams taikant įmonėms nustatytų tarifų nuolaidas, laikantis taikytinų ES valstybės pagalbos, konkurencijos ir vidaus rinkos viešųjų pirkimų taisyklių, taip pat skatinant įvairių atitinkamoje teritorijoje veikiančių parduotuvių bendradarbiavimą;

15.  primena, kad nors parduotuvių koncentracija už miestų centrų ribų gali būti patogi kai kuriems vartotojams, ji taip pat gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai ir sudaryti sunkumų kitiems vartotojams, ypač pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su judėjimo negalia arba neturintiems automobilio; taigi perspėja ragina vietos ir regionų valdžios institucijas laikytis subalansuotos politikos, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje regionų, pirmiausia atsižvelgiant į ekonomikos krizę, tokių parduotuvių jau yra pakankamai; pabrėžia, kad mažmeninės prekybos projektų užsakovai ir toliau turėtų prisiimti bendrą atsakomybę už tvarumo skatinimą, tikrą vartotojų pasirinkimo laisvę ir mažų parduotuvių prieigą prie rinkos; pažymi, kad nuomos mokestis ne miestų centre esančiuose prekybos centruose mažesnėms nepriklausomoms parduotuvėms gali būti per didelis ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodas veiklos sąlygas toms parduotuvėms, pvz., nustatant nuomą pagal apyvartos procentinę dalį, kai tokia praktika dar nėra taikoma;

16.  pripažįsta vietos valdžios institucijų kompetenciją miestų planavimo srityje; tačiau pabrėžia, kad miestų planavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis apeiti laisvo įsisteigimo teisę; šiuo klausimu primena, kad svarbu tinkamai užtikrinti Paslaugų direktyvos vykdymą; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti laisvo judėjimo kliūtis ir atverti savo rinkas, kad būtų skatinamas konkurencingumas ir parduotuvių įvairovė, kuri yra būtina, kad prekybos zonos, pirmiausia miestų ir miestelių centruose, išliktų patrauklios;

17.  pabrėžia svarbų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vaidmenį užtikrinant švarias, saugias ir prieinamas prekybos zonas miestų ir miestelių centruose, be kita ko, sprendžiant neigiamo tuščių pastatų poveikio prekybos zonose problemą, pvz., sudarant galimybes išsinuomoti šias patalpas naujai įsteigtoms įmonėms už mažesnį nei paprastai nuomos mokestį, kartu laikantis taikytinų ES valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių;

18.  pažymi, kad greita elektroninės prekybos plėtra suteikė nemažai naudos vartotojams ir verslo subjektams – inovacijų, naujų galimybių rinkoje ir augimą, geresnes galimybes pasirinkti, didesnę konkurenciją ir mažesnes kainas; tačiau pažymi, kad parduotuvėms šiuo metu tenka reaguoti į naujus iššūkius, todėl vis svarbesnė tampa daugiakanalės mažmeninės prekybos strategija; atsižvelgdamas į socialinį ir kultūrinį mažmeninės prekybos vaidmenį, ragina mažmenininkus kuo labiau pasinaudoti novatoriškomis technologijomis ir kurti naujus verslo modelius savo internetinei klientų bazei, kartu siekiant plėtoti prekių įsigijimo patirtį tradicinėse parduotuvėse, be kita ko, teikiant daugiau paslaugų prieš įsigyjant prekes ir jas įsigijus;

19.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą skatinti elektroninę prekybą; tačiau apgailestauja, kad nesiekiama padaryti internetines paslaugas ir internetu parduodamas prekes prieinamas vartotojams iš visų valstybių narių; ragina Komisiją pasiūlyti strategiją, kaip užtikrinti, kad prekybininkai netaikytų diskriminacinės politikos savo elektroninės prekybos praktikoje, taip kartu užtikrinant, kad visi ES piliečiai galėtų neribotai naudotis tarpvalstybine prekyba internetu;

20.  pabrėžia, kad elektroninė prekyba svarbi siekiant užtikrinti vartotojų galimybes pasirinkti ir prekių bei paslaugų prieinamumą, ypač atokiose vietovėse; pabrėžia, kad siekiant pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis reikia imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant prieigos prie interneto gerinimą atokiausiuose ES regionuose; pritaria priemonėms, kurių raginama imtis 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikate dėl elektroninės prekybos – didinti pasitikėjimą, supaprastinti tarpvalstybinę domenų registraciją, gerinti mokėjimo internetu saugumą ir tobulinti pristatymo paslaugas, sudaryti geresnes tarpvalstybinio skolų išieškojimo sąlygas, teikti geresnę informaciją vartotojams apie jų teises, ypač informaciją dėl atšaukimo ir dėl galimybių pateikti skundą;

21.  pakartoja, kad svarbu pašalinti kliūtis (be kita ko, kalbines, administracines ir informacijos stokos), dėl kurių mažėja įmonių galimybės vykdyti tarpvalstybinę prekybą internetu ir griaunamas vartotojų pasitikėjimas bendrąja rinka;

22.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl daugiašalių tarpbankinių mokesčių (DTM, angl. MIF) ir pabrėžia, kad svarbu panaikinti kortelių sistemos taisykles, kuriomis stiprinamas konkurencijai nepalankus DTM poveikis; primygtinai ragina Komisiją remti valstybes nares, kurios jau turi skaidrias, konkurencingas ir novatoriškas mokėjimo sistemas, ir naudoti šias sistemas kaip geriausios praktikos pavyzdžius toliau plėtojant pigesnių ir sąžiningesnių mokėjimų rinką Europoje;

23.  pabrėžia mažmeninės prekybos sektoriaus atsakomybę už tvarumą; palankiai vertina tai, kad mažmenininkai ir tiekėjai pirmauja atsakomybės už aplinkos apsaugą srityje, ypač atliekų, energijos vartojimo, transporto ir CO2 mažinimo srityse; mano, kad šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų;

24.  ypač teigiamai vertina mažmenininkų ir tiekėjų prisiimtas savanoriškas iniciatyvas ir įsipareigojimus maisto švaistymui mažinti;

25.  nurodo, kad svarbu išsaugoti ir apginti mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse, nes šį sektorių daugiausia sudaro tūkstančiai labai mažų šeimos įmonių, be to, ji yra Europos ekonomikai būdinga ypatybė;

26.  pabrėžia, kad mažmenininkai siūlo įvairius ir modernius prekių ir paslaugų pirkimo ir pardavimo būdus, kuriais prisidedama prie to, kad vartotojų pasirinkimas būtų didesnis ir kad būtų daugiau lankstaus užimtumo galimybių, ypač jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams;

27.  ragina labiau remti ir skatinti MVĮ ir kooperatyvus, ypač akivaizdžiai novatoriškus ir tuos, kurie prisideda prie socialinės rinkos ekonomikos, kurie tenkina naujus rinkos poreikius ir dalyvauja ekologiškoje ir socialiniu požiūriu atsakingoje veikloje, kad būtų padidintas ES mažmeninės prekybos sektoriaus konkurencingumas, sumažintos kainos vartotojams, pagerinta paslaugų kokybė ir sukurta naujų darbo galimybių;

28.  primena tinkamo esamų socialinių ir darbo teisės aktų įgyvendinimo svarbą; ragina taikyti vienodą požiūrį į komercijos subjektus vidaus rinkoje siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu ir mokestiniu bei socialiniu sukčiavimu;

29.  teigiamai vertina franšizės paslaugas kaip verslo modelį, kuriuo remiamas naujas verslas ir smulkaus verslo nuosavybė; tačiau atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir ragina užtikrinti sutarčių skaidrumą ir sąžiningumą; atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį ypač į sunkumus, kuriuos patiria franšizės gavėjai, norėdami parduoti savo įmonę arba pakeisti verslo formulę, bet toliau veikti tame pačiame sektoriuje; prašo Komisijos įvertinti draudimą taikyti kainų nustatymo mechanizmus franšizės sistemose ir ilgalaikių konkurencijos išlygų, pirkimo galimybių ir draudimo turėti kelias franšizės poveikį, taip pat šiuo klausimu persvarstyti dabartinę susitariančioms šalims, kurių rinkos dalis sudaro mažiau nei 30 proc., taikomą konkurencijos taisyklių išimtį;

30.  yra susirūpinęs dėl sparčios privačių prekių ženklų plėtros; pabrėžia, kad privatūs prekių ženklai turėtų būti kuriami taip, kad didintų vartotojų pasirinkimo galimybes, ypač dėl skaidrumo, informacijos kokybės ir įvairovės, ir sudarytų aiškias MVĮ inovacijų ir plėtros galimybes;

31.  pritaria Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ir jo Verslo įmonių tarpusavio sutarčių sudarymo praktikos klausimų ekspertų grupės veiklai; mano, kad Parlamentas turėtų skubiai išspręsti dar neišspręstus jo dalyvavimo šio forumo veikloje klausimus; pabrėžia, kad NPP vykdoma ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje; todėl ragina Komisiją ir verslo įmonių federacijas vykdyti konstruktyvų tarpsektorinį dialogą esamuose forumuose, įskaitant ir kasmetines mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijas, taip pat būsimąją Komisijos mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę;

32.  palankiai vertina geros praktikos principus, maisto produktų tiekimo grandinės vertikaliųjų prekybos santykių nesąžiningos ir sąžiningos praktikos pavyzdžių sąrašą ir šių principų įgyvendinimo bei laikymosi užtikrinimo sistemą; teigiamai vertina tai, jog prekybos asociacijos pripažįsta, kad reikia užtikrinti vykdymą, ir pabrėžia, kad siekiant vykdymo užtikrinimo mechanizmo praktinio poveikio itin svarbu, kad jį pripažintų visi maisto produktų tiekimo grandinės subjektai ir kad visi subjektai jame dalyvautų, įskaitant ūkininkų organizacijas, taip pat gamybos ir didmeninio platinimo įmones; ragina Komisiją per metus nuo savanoriškos iniciatyvos įsigaliojimo ištirti jos praktinį poveikį, įskaitant geros praktikos principų įgyvendinimą;

33.  atkreipia dėmesį, kad vertikaliųjų prekybos santykių klausimai gali kilti ir sudarant atrankinio bei išskirtinio platinimo susitarimus mažmeninėje prekių ženklais pažymėtų prekių prekyboje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tų mažmenininkų ir mažesnę derybinę galią turinčių parduotuvių savininkų teises;

34.  mano, kad silpnesniems rinkos subjektams, ypač ūkininkams ir tiekėjams, dažnai sunku apskųsti NPP ir atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, tenkantį asociacijoms, kurios turėtų galėti šių subjektų vardu teikti tokius skundus; ragina Komisiją išnagrinėti, ar reikia ombudsmeno arba arbitro, taip pat tokių pareigybių steigimo galimybes, be kita ko, įvertinant, ar toks pareigūnas turėtų įgaliojimą gavęs įrodymų apie NPP imtis veiksmų ex officio;

35.  ragina Komisiją užtikrinti mažųjų tiekėjų teisę steigti gamintojų grupes nebaudžiamiems nacionalinių konkurencijos institucijų, kurios šių grupių svarbą vertina vien nacionalinės gamybos atžvilgiu;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdomi galiojantys teisės aktai dėl tiekėjų savo klientams nustatytų teritorinių tiekimo suvaržymų;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 9.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0239.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0436.
(4) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 22.
(5) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 23.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0468.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0327.
(8) http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.int-opinions.26063.
(9) http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.int-opinions.26065.
(10) OL L 304, 2011 11 22, p. 64.
(11) OL L 109, 2000 5 6, p. 29.
(12) OL L 304, 2011 11 22, p. 18.
(13) OL L 376, 2006 12 27, p. 21.
(14) OL L 48, 2011 2 23, p. 1.
(15) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika