(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0407),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 167 straipsnio 5 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0198/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. vasario 15 d.(1) ir 2012 m. lapkričio 30 d.(2) nuomones,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7-0226/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 113, 2012 4 18, p. 17. (2) OL C 17, 2013 1 19, p. 97.

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 167 straipsnio 5 dalies pirmą įtrauką,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomones(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) siekiama glaudesnės Europos tautų sąjungos, o Sąjungai pavedama, inter alia, prisidėti prie valstybių narių kultūrų klestėjimo gerbiant jų nacionalinę ir regioninę įvairovę ir kartu iškeliant bendrą kultūros paveldą. Todėl Sąjunga prireikus remia ir papildo valstybių narių veiklą, susijusią su Europos tautų kultūros ir istorijos pažinimo ir sklaidos gerinimu;

(2)  Komisijos komunikate ▌dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės ▌, kurį Taryba patvirtino savo 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliucija ▌(4), o Europos Parlamentas – savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliucija(5), nustatyti būsimos Sąjungos veiklos kultūros srityje tikslai. Šia veikla turėtų būti skatinama kultūrų įvairovė ir kultūrų dialogas. Ja taip pat turėtų būti remiama kultūra kaip kūrybiškumo katalizatorius, įgyvendinant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, ir kaip esminis Sąjungos tarptautinių santykių elementas;

(2a)  remiantis 2007 m. kovo 18 d. įsigaliojusia UNESCO konvencija dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo, kurios šalis yra Sąjunga, siekiama saugoti ir skatinti kultūros įvairovę, puoselėti daugiakultūriškumą ir išsamiau informuoti apie kultūros įvairovės vertę vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis;

(3)  ▌Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 1622/2006/EB(6) buvo nustatyti Bendrijos veiksmai dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m.;

(4)  Europos kultūros sostinių vertinimas ir viešų konsultacijų dėl veiksmų ateities po 2019 m. rezultatai rodo, kad Europos kultūros sostinės palaipsniui tapo viena ambicingiausių Europos kultūrinių ir viena iš labiausiai piliečių vertinamų Sąjungos iniciatyvų;

(5)  be pirminių Europos kultūros sostinių tikslų – pabrėžti Europos kultūrų turtingumą ir įvairovę bei jų bendrus bruožus ir skatinti didesnį Europos piliečių savitarpio supratimą, miestams, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, vis svarbesnis darėsi naujas matmuo – sverto poveikis skatinant miesto vystymąsi apskritai vadovaujantis savo atitinkamomis strategijomis ir prioritetais;

(6)  Europos kultūros sostinių veiksmų tikslai visapusiškai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1295/2013 įsteigtos programos „Kūrybiška Europa“(7) tikslus, kuriais siekiama apsaugoti, plėtoti ir skatinti Europos kultūrų ir kalbų įvairovę, populiarinti Europos kultūros paveldą ir didinti Europos kultūros ir kūrybos sektorių – pirmiausia audiovizualinio sektoriaus – konkurencingumą ir drauge remti pažangų, tvarų ir integracinį augimą. Jie taip pat padeda stiprinti priklausomumo bendrai kultūros erdvei jausmą, skatinti kultūrų dialogą ir tarpusavio supratimą;

(6a)   norint pasiekti šiuos tikslus, svarbu, kad miestai, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, siektų vystyti, pirma, savo kultūros ir kūrybos sektorių ryšius ir, antra, tokių sektorių, kaip švietimas, moksliniai tyrimai, aplinka, miestų plėtra ar kultūrinis turizmas, ryšius. Kalbant konkrečiai, praeities pavyzdžiai rodo, kad Europos kultūros sostinės gali atlikti vietos vystymosi ir kultūrinio turizmo katalizatoriaus vaidmenį, kaip pažymėta 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikate „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“, kurį savo 2010 m. spalio 12 d. išvadose(8) teigiamai įvertino Taryba ir kuriam savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliucijoje(9) pritarė Europos Parlamentas;

(6b)   taip pat svarbu, kad miestai, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, siektų skatinti socialinę įtrauktį ir lygias galimybes ir dėtų visas įmanomas pastangas, kad užtikrintų kuo didesnį visų pilietinės visuomenės narių dalyvavimą rengiant ir įgyvendinant kultūros programą, ypatingą dėmesį skirdami į užribį nustumtoms ir socialiai nuskriaustoms grupėms;

(7)  ▌vertinimo ir viešų konsultacijų rezultatai įtikinamai parodė, kad Europos kultūros sostinės turi daug potencialios naudos, jei veikla atidžiai planuojama ▌. Visų pirma jos ir toliau lieka kultūrine iniciatyva, tačiau gali atnešti ir nemenkos socialinės ir ekonominės naudos, ypač tais atvejais, kai yra įtraukiamos į ilgalaikę kultūra grindžiamą vystymosi susijusiame mieste strategiją;

(8)  ▌Europos kultūros sostinių veiksmai – taip pat nelengvas uždavinys. Vienerių metų kultūros programos parengimas reikalauja daug išteklių, todėl kai kurioms Europos kultūros sostinėms potencialą yra pavykdavę išnaudoti geriau nei kitoms. Taigi reikėtų stiprinti veiklą, kuria visiems miestams būtų padedama kuo geriau išnaudoti Europos kultūros sostinės vardo potencialą;

(9)  kultūros sostinės vardą ir toliau galės gauti tik miestai – nesvarbu, kokio jie dydžio – tačiau, kad renginiuose dalyvautų daugiau žmonių ir būtų padidintas veiklos poveikis, tiems miestams ir toliau bus suteikta galimybė į veiklą įtraukti savo aplinkinę sritį;

(10)  kultūros sostinės vardas ir toliau turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į specialią Europos kultūros sostinei sukurtą programą, kurioje turėtų būti pabrėžiamas stiprus Europos aspektas. Programa taip pat turėtų būti integruota į ilgalaikiškesnę strategiją, kuri darytų tvarų poveikį vietos ekonominės, kultūrinės ir socialinės aplinkos vystymuisi;

(11)  nustatyta, kad dviejų etapų atrankos procesas, kuris grindžiamas chronologiniu valstybių narių sąrašu ir kurį vykdo ▌nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – grupė), yra sąžiningas ir skaidrus. Taip miestai, remdamiesi ekspertų rekomendacijomis, galėjo patobulinti savo paraiškas tarp išankstinės ir galutinės atrankos etapų ir buvo užtikrintas tolygus Europos kultūros sostinių pasiskirstymas visose valstybėse narėse. Be to, kad būtų apsaugotas veiksmų tęstinumas ir išvengta patirties ir praktinių žinių praradimo – taip atsitiktų visus grupės narius pakeitus vienu metu, – grupės nariai turėtų būti keičiami etapais;

(11a)  nacionalinės ekspertinės žinios ir toliau turėtų būti užtikrinamos leidžiant valstybėms narėms skirti daugiausia du ekspertus į grupę, atsakingą už miestų atranką ir stebėseną;

(12)  turėtų būti užtikrinti aiškesni atrankos kriterijai, kad miestai kandidatai būtų geriau informuoti apie tikslus ir reikalavimus, kuriuos jie turi atitikti, kad jiems būtų suteiktas Europos kultūros sostinės vardas. Be to, atrankos kriterijai turėtų būti lengviau įvertinami, kad ▌grupei būtų paprasčiau atrinkti ir stebėti miestus. Šiuo požiūriu turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys miestų kandidatų planams, susijusiems su veiklos tęstinumu, numatytu pagal ilgalaikę kultūros politikos strategiją, nes taip gali būti užtikrinamas tvarus kultūrinis, ekonominis ir socialinis poveikis;

(13)  parengiamasis etapas nuo kultūros sostinės vardo suteikimo iki pačių kultūros sostinės metų yra ypatingai svarbus Europos kultūros sostinės renginių sėkmei užtikrinti. Suinteresuotosios šalys daugeliu atžvilgių sutaria, kad papildomos priemonės, nustatytos Sprendimu Nr. 1622/2006/EB, miestams labai vertingos. Šias priemones reikėtų toliau plėtoti visų pirma rengiant dažnesnius posėdžius stebėsenos tikslais ir ekspertų grupės vizitus į miestus, taip pat stiprinant buvusių, esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių bei miestų kandidatų dalijimąsi patirtimi. Miestai, kuriems buvo suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, taip pat gali toliau plėtoti ryšius su kitomis Europos kultūros sostinėmis;

(14)  Melinos Mercouri apdovanojimas įgijo didelę simbolinę vertę, kuri yra gerokai svarbesnė už Komisijos skiriamą faktinę sumą. Siekiant užtikrinti, kad miestai, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, laikytųsi prisiimtų įsipareigojimų, reikėtų nustatyti griežtesnes ir aiškesnes apdovanojimo išmokėjimo sąlygas;

(14a)  kai tinkama, miestai kandidatai turėtų pasidomėti galimybe kreiptis dėl finansinės paramos, teikiamos pagal Sąjungos programas ir iš jos fondų;

(15)  svarbu, kad atitinkami miestai visoje komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodytų, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos veiksmai;

(16)  Komisijai atlikus ankstesnių Europos kultūros sostinių veiklos vertinimus pirminių duomenų apie šios sostinės vardo poveikį negauta – jie grindžiami vietos lygmeniu surinktais duomenimis. Todėl svarbiausi vertinimo proceso dalyviai turėtų būti patys miestai ir jie turėtų taikyti veiksmingus vertinimo mechanizmus;

(17)  Praeities pavyzdžiai rodo, kad šalių kandidačių dalyvavimas gali išryškinti bendrus Europos kultūrų aspektus ir taip padėti priartinti šias šalis prie Sąjungos. Todėl po 2019 m. varžytis dėl Europos kultūros sostinės vardo turėtų būti kviečiamos ir šalys kandidatės bei potencialios šalys kandidatės;

(17a)   vis dėlto, kad valstybių narių miestai būtų traktuojami vienodai, kiekvienam šalyje kandidatėje ar potencialioje šalyje kandidatėje esančiam miestui 2020–2033 m. laikotarpiu turėtų būti leidžiama dalyvauti tik viename konkurse. Be to – taip pat siekiant valstybes nares traktuoti vienodai – 2020–2033 m. laikotarpiu teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą kiekvienai šaliai kandidatei ir potencialiai šaliai kandidatei turėtų būti suteikiama tik vieną kartą. Todėl tų šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestams, kuriems šiame sprendime nurodytu laikotarpiu jau buvo paskirtas Europos kultūros sostinės vardas, neturėtų būti leidžiama dalyvauti vėlesniuose tuo pačiu laikotarpiu rengiamuose konkursuose;

(18)  siekiant užtikrinti vienodas šio sprendimo įgyvendinimo sąlygas ir visų pirma Europos kultūros sostinės vardo suteikimo nuostatas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

(19)  Sprendimas Nr. 1622/2006/EB turėtų būti panaikintas ir pakeistas šiuo sprendimu. Minėto sprendimo nuostatos turėtų būti taikomos visoms Europos kultūros sostinėms iki 2019 m., kurioms šis vardas jau suteiktas arba yra suteikiamas šiuo metu;

(20)  kadangi šio sprendimo tikslų, t. y. saugoti ir skatinti kultūrų įvairovę Europoje, atkreipti dėmesį į joms būdingus bendrus bruožus bei skatinti kultūros indėlį į ilgalaikį miestų vystymąsi, valstybės narės negali deramai pasiekti dėl poreikio visų pirma nustatyti naujus, bendrus, aiškius ir skaidrius Europos kultūros sostinių atrankos ir stebėsenos kriterijus bei procedūras ir gerai koordinuoti valstybių narių veiklą, bet atsižvelgiant į veiksmų mastą ir laukiamą poveikį tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame pačiame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo sprendimu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Nustatymas

Šiuo sprendimu nustatomi Sąjungos veiksmai „Europos kultūros sostinės“ 2020–2033 m. laikotarpiu (toliau – veiksmai).

2 straipsnis

Tikslai

1.  Bendrieji veiklos tikslai yra:

a)  saugoti ir skatinti kultūrų Europoje įvairovę ir pabrėžti bendrus jų bruožus, taip pat stiprinti piliečių priklausomumo bendrai kultūrinei erdvei jausmą;

b)  stiprinti kultūros indėlį į ilgalaikį miestų vystymąsi vadovaujantis jų atitinkamomis strategijomis ir prioritetais.

2.  Konkretieji veiklos tikslai yra:

a)  didinti kultūros miestuose pasiūlą, įvairovę ir stiprinti Europos aspektą, įskaitant tarptautinio bendradarbiavimo priemonėmis;

b)  plėsti prieigos prie kultūros galimybes ir dalyvavimą;

c)  didinti kultūros sektoriaus pajėgumus ir stiprinti jo sąsajas su kitais sektoriais;

d)  kultūros priemonėmis didinti tarptautinį miestų žinomumą.

3 straipsnis

Galimybė dalyvauti veikloje

-1. Konkurse dėl Europos kultūros sostinės vardo gali dalyvauti tik tie miestai, kurie gali įtraukti savo aplinkines sritis.

-1a. Europos kultūros sostinių skaičius konkrečiais metais (toliau – kultūros sostinės vardo metai) neviršija trijų.

Europos kultūros sostinės vardas kasmet suteikiamas daugiausia vienam kiekvienos iš dviejų valstybių narių, nurodytų priede pateiktame kalendoriuje (toliau – kalendorius), miestui, o atitinkamais metais – vienam šalies kandidatės arba potencialios šalies kandidatės miestui arba vienam į Sąjungą įstosiančios šalies miestui 3 dalyje nurodytomis aplinkybėmis.

1.  Valstybių narių miestams suteikiama teisė vieneriems metams gauti Europos kultūros sostinės vardą pagal kalendoriuje nustatytą tvarką.

▌

▌

3.  Šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestai, 10 straipsnyje nurodyto kvietimo teikti paraiškas paskelbimo dieną dalyvaujantys programoje „Kūrybiška Europa“ ar vėlesnėse Sąjungos programose, pagal kurias remiama kultūra, gali teikti paraišką Europos kultūros sostinės vardui gauti vieneriems metams dalyvaudami atvirame konkurse, rengiamame kas trejus metus ▌pagal ▌kalendoriuje nustatytą ▌tvarką.

2020–2033 m. laikotarpiu šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestams leidžiama dalyvauti tik viename konkurse.

Be to, Europos kultūros sostinės vardas kiekvienai šaliai kandidatei ir potencialiai šaliai 2020–2033 m. laikotarpiu suteikiamas tik vieną kartą.

3a.  Šalims, įstosiančioms į Sąjungą po šio sprendimo priėmimo, tačiau iki 2026 m. gruodžio 31 d., teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą suteikiama laikantis taisyklių ir procedūrų, kurios valstybėms narėms taikomos septynerius metus po įstojimo. Kalendorius atnaujinamas atitinkamai. Šalys, įstosiančios į Sąjungą po 2026 m. gruodžio 31 d., įgyvendinant šiuos Europos kultūros sostinės veiksmus negali dalyvauti valstybių narių statusu.

Tačiau tais metais, kai pagal kalendorių jau būna atrinktos trys Europos kultūros sostinės, teisė gauti Europos kultūros sostinės vardą į Sąjungą stojančių šalių miestams suteikiama tik kitais kalendoriuje nurodytais neužimtais metais laikantis jų stojimo eilės.

Jei į Sąjungą stojančios šalies miestas anksčiau yra dalyvavęs šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms skirtame konkurse, jis nebegali dalyvauti jokiame vėlesniame valstybėms narėms skirtame konkurse. Jei stojančiosios šalies miestui 2020–2033 m. laikotarpiu buvo suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, kaip nurodyta 3 dalyje, po įstojimo ta šalis nebeturi teisės šių veiksmų pagrindu nominuoti kito savo miesto Europos kultūros sostinės vardui gauti.

Jei tą pačią dieną į Sąjungą įstoja daugiau negu viena šalis ir jei tos šalys nėra susitarusios dėl dalyvavimo įgyvendinant šiuos veiksmus eilės tvarkos, Taryba traukia burtus.

4 straipsnis

Paraiškos

▌

2.  Atsižvelgdama į 5 straipsnyje nustatytus kriterijus, Komisija parengia bendrą paraiškos formą (toliau – paraiškos forma), kurią naudoja visi miestai kandidatai. Kai miestas įtraukia savo aplinkinę sritį, paraiška teikiama miesto vardu.

3.  Visos paraiškos grindžiamos kultūros programa, kurioje pabrėžiamas stiprus Europos aspektas. Tai vienerių metų trukmės kultūros programa, parengta specialiai Europos kultūros sostinės vardui gauti, vadovaujantis 5 straipsnyje nustatytais kriterijais. ▌

5 straipsnis

Kriterijai

Paraiškos vertinamos pagal šešių kategorijų kriterijus (toliau – kriterijai): tai indėlis į strategijos ilgalaikiškumą, ▌Europos aspektas, kultūrinis ir meninis turinys, įgyvendinimo pajėgumai, aprėptis ir valdymas.

1.  Vertinant indėlį į strategijos ilgalaikiškumą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)  tai, kad paraiškos pateikimo metu būtų parengta miesto kultūros strategija, kuri apimtų Europos kultūros sostinės veiksmus ir planus kultūrinei veiklai stiprinti kultūros sostinės vardo metams pasibaigus;

b)  kultūros ir kūrybos sektorių pajėgumų stiprinimo planai, įskaitant ilgalaikių kultūrinio, ekonominio ir socialinio sektorių sąsajų susijusiame mieste vystymą;

▌

d)  numatytas ilgalaikis kultūrinis, socialinis ir ekonominis poveikis, įskaitant miesto plėtrą, kurį miestui darytų Europos kultūros sostinės vardas;

e)  kultūros sostinės vardo poveikio miestui stebėsenos ir vertinimo, taip pat įvertinimo rezultatų sklaidos planai.

▌

4.  Vertinant Europos aspektą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)  veiklos, kuria skatinama Europos kultūrų įvairovė, kultūrų dialogas ir didesnis Europos piliečių savitarpio supratimas, aprėptis ir kokybė;

b)  veiklos, kuria pabrėžiami bendri Europos kultūrų, paveldo ir istorijos aspektai bei Europos integracija ir šiuo metu Europai aktualios temos, aprėptis ir kokybė;

c)  veiklos, kuria populiarinami Europos menininkai, bendradarbiaujama su įvairių šalių kultūros veiklos vykdytojais ar miestais, įskaitant, kai tinkama, kitas Europos kultūros sostines, plėtojama tarptautinė partnerystė, aprėptis ir kokybė;

d)  Europos ir tarptautinės visuomenės dėmesio pritraukimo strategija.

4a.  Vertinant kultūrinį ir meninį turinį, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)  aiški ir nuosekli metų kultūros programos meninė vizija ir strategija;

b)  vietos menininkų ir kultūros organizacijų įtraukimas į kultūros programos sumanymo ir įgyvendinimo veiklą;

c)  siūlomos veiklos spektras ir įvairovė ir jos bendra meninė kokybė;

d)  gebėjimas derinti vietos kultūros paveldą ir tradicines meno formas su nauja, novatoriška ir eksperimentine kultūros raiška.

4b.  Įgyvendinimo pajėgumai vertinami pagal miestų kandidatų įrodymus, kad:

a)  paraiška visapusiškai ir tvirtai remiama politiniu lygmeniu ir jos atžvilgiu ilgam laikui įsipareigojusios vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos;

b)  miestas turi ar turės tinkamą gyvybingą infrastruktūrą su Europos kultūros sostinės vardu susijusiai veiklai vykdyti.

5.  Vertinant aprėptį, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)  vietos gyventojų ir pilietinės visuomenės įsitraukimas rengiant paraišką ir įgyvendinant Europos kultūros sostinės veiklą;

b)  naujos ir tvarios galimybės lankytis ir dalyvauti kultūros renginiuose ir veikloje įvairioms piliečių grupėms, visų pirma jaunimui, savanoriams ir socialiai atskirtų ir palankių sąlygų neturintiems asmenims, įskaitant mažumų atstovus. ▌Itin daug dėmesio reikėtų skirti neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimui;

c)  bendra auditorijos formavimo strategija, visų pirma sąsajos su švietimu ir mokyklų dalyvavimas.

6.  Vertinant valdymą, atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

a)  lėšų rinkimo strategijos ir siūlomo biudžeto pagrįstumas, įskaitant, kai tinkama, planus prašyti pagal Sąjungos programas ir iš jos fondų teikiamos finansinės paramos. Į biudžetą įtraukiamos parengiamojo etapo, pačių kultūros sostinės metų veiklos, vertinimo ir su veiklos tąsa bei su nenumatytų atvejų planavimu susijusios lėšos;

b)  numatyta Europos kultūros sostinės veiklos įgyvendinimo valdymo ▌ir realizavimo struktūra, kuri turi apimti tinkamo vietos institucijos ir realizavimo padalinio, įskaitant už meno sprendimus atsakingus darbuotojus, bendradarbiavimo užtikrinimą;

c)  generalinio direktoriaus ir meno vadovo skyrimo tvarka ir jų veiklos sritys;

d)  išsami rinkodaros ir komunikacijos strategija, kurioje pabrėžiama, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos veiksmai;

da)  buvimas realizavimo padalinyje tinkamai kvalifikuoto personalo, turinčio patirties, reikalingos kultūros sostinės metų kultūrinei programai planuoti, valdyti ir realizuoti.

6 straipsnis

Ekspertų grupė

1.   Suburiama ▌nepriklausomų ekspertų grupė (toliau – ▌ekspertų grupė), kuri vykdys atrankos ir stebėsenos procedūras.

1a.  Grupę sudaro 10 ekspertų, kuriuos pagal 2 dalį skiria Sąjungos institucijos ir įstaigos (toliau – Europos ekspertai).

Be to, miesto atrankai ir stebėsenai valstybėje narėje vykdyti atitinkamai valstybei narei suteikiama teisė vadovaujantis savo tvarka ir pasikonsultavus su Komisija skirti daugiausia du ekspertus (toliau – nacionaliniai ekspertai).

2.   ▌

Surengusi kvietimą pareikšti susidomėjimą, Komisija pasiūlo potencialius Europos ekspertų grupės narius.

Vėliau Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš atrinktųjų pasirenka po tris ekspertus ir paskiria juos pagal savo nustatytą tvarką. Regionų komitetas iš atrinktųjų pasirenka vieną ekspertą ir tą ekspertą paskiria pagal savo tvarką.

Kiekviena iš tų Sąjungos institucijų ir įstaigų, bendrai atrinkdama grupės narius, siekia užtikrinti kompetencijos papildomumą, tolygų geografinį pasiskirstymą ir lyčių pusiausvyrą.

▌

2a.   Visi ekspertai turi būti Sąjungos piliečiai. Tai nepriklausomi ekspertai, sukaupę daug patirties ir ekspertinių žinių kultūros sektoriaus, miestų kultūrinio vystymosi ar Europos kultūros sostinės renginių arba panašios aprėpties ir masto tarptautinių kultūros renginių organizavimo srityse. Ekspertai taip pat turi turėti galimybę darbui grupėje skirti tinkamą skaičių darbo dienų per metus.

Grupė paskiria savo pirmininką.

3.  Europos ekspertai skiriami trejiems metams.

Nepaisant pirmos pastraipos, pirmosios ▌ekspertų grupės sukūrimo atveju Europos Parlamentas skiria savo ▌ekspertus trejiems metams, Taryba – vieneriems metams, Komisija – dvejiems metams, Regionų komitetas ▌– vieneriems metams ▌.

4.   Visi grupės ekspertai praneša apie bet kokį su konkrečiu miestu kandidatu susijusį faktinį arba potencialų interesų konfliktą. Jeigu ekspertas padaro tokį pranešimą arba jeigu toks interesų konfliktas išaiškėja, tas ekspertas atsistatydina ir atitinkama Sąjungos institucija ar įstaiga arba valstybė narė tą ekspertą likusiam įgaliojimų laikotarpiui pakeičia kitu, kaip numatyta pagal atitinkamą tvarką.

5.  Komisija savo interneto svetainėje skelbia visas grupės ataskaitas.

7 straipsnis

Paraiškų teikimas valstybėse narėse

1.  Už savo miestų atrankos organizavimą vadovaujantis kalendoriuje nustatyta tvarka atsako pačios valstybės narės.

2.  Valstybės narės, likus mažiausiai šešeriems metams iki kultūros sostinės metų ▌, skelbia kvietimą teikti paraiškas.

Išimties tvarka valstybės narės, kurioms suteikta teisė nominuoti 2020 m. Europos kultūros sostinę, tokį kvietimą kuo skubiau paskelbia po …(10).

Į visus kvietimus teikti paraiškas, skirtuose kultūros sostinės vardo siekiantiems miestams kandidatams, įtraukiama paraiškos forma ▌.

Galutinė paraiškų, kurias miestai kandidatai teikia pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas, pateikimo data – ne anksčiau negu 10 mėnesių nuo kvietimo paskelbimo dienos.

3.  Atitinkama valstybė narė apie paraiškas praneša Komisijai.

8 straipsnis

Išankstinė atranka valstybėse narėse

1.  Kiekviena ▌valstybė narė likus mažiausiai penkeriems metams iki kultūros sostinės metų sušaukia ▌grupę į išankstinės atrankos posėdį, kuriame dalyvauja miestų kandidatų atstovai.

2.  Grupė, įvertinusi paraiškas vadovaudamasi ▌kriterijais, ▌susitaria dėl trumpojo miestų kandidatų ▌sąrašo ir parengia išankstinės atrankos ataskaitą apie visas ▌paraiškas ir pateikia, inter alia, rekomendacijas į trumpąjį sąrašą įtrauktiems miestams kandidatams.

3.  Grupė pateikia išankstinės atrankos ataskaitą atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. Kiekviena atitinkama valstybė narė, remdamasi ▌grupės ataskaita, oficialiai patvirtina trumpąjį sąrašą.

9 straipsnis

Atranka valstybėse narėse

1.  Į trumpąjį sąrašą įtraukti miestai kandidatai baigia pildyti ir patikrina savo paraiškas siekdami, kad jos atitiktų kriterijus, taip pat kad būtų atsižvelgta į išankstinės atrankos ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas, ir pateikia jas atitinkamai valstybei narei, kuri jas perduoda Komisijai.

2.  Kiekviena ▌valstybė narė ne vėliau negu praėjus devyniems mėnesiams po išankstinės atrankos posėdžio sušaukia ▌grupę į galutinės atrankos posėdį, kuriame dalyvauja į trumpąjį sąrašą įtrauktų miestų kandidatų atstovai.

Prireikus atitinkama valstybė narė, pasikonsultavusi su Komisija, gali pratęsti galutinį terminą pagrįstam laikotarpiui.

3.  Grupė įvertina užpildytas ir patikrintas paraiškas.

4.  Grupė parengia paraiškų atrankos ataskaitą su rekomendacija nominuoti vieną atitinkamos valstybės narės miestą Europos kultūros sostine. Tačiau, jei visų kriterijų neatitinka nė vienas miestas kandidatas, ▌grupė gali rekomenduoti tais metais nesuteikti kultūros sostinės vardo.

Atrankos ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti iki kultūros sostinės metų.

Grupė pateikia atrankos ataskaitą atitinkamai valstybei narei ir Komisijai. ▌

10 straipsnis

Nuostatos dėl išankstinės atrankos ir atrankos šalyse kandidatėse ir potencialiose šalyse kandidatėse

1.  Už šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių miestų atrankos organizavimą atsako Komisija.

2.  Komisija, likus mažiausiai šešeriems metams iki kultūros sostinės metų ▌, Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbia kvietimą teikti paraiškas. ▌

Į visus kvietimus teikti paraiškas, skirtus miestams kandidatams, kurie siekia Europos kultūros sostinės vardo, įtraukiama paraiškos forma.

Galutinė paraiškų pagal kiekvieną kvietimą teikti paraiškas pateikimo data – ne anksčiau kaip 10 mėnesių po jo paskelbimo.

▌

4.  Išankstinę miestų atranką likus mažiausiai penkeriems metams iki kultūros sostinės metų ▌vykdo ▌grupė, remdamasi ▌paraiškos forma. Posėdis su miestų kandidatų atstovais nerengiamas.

Grupė, pagal nustatytus kriterijus įvertinusi paraiškas ▌, susitaria dėl trumpojo miestų kandidatų ▌sąrašo ir parengia išankstinės atrankos ataskaitą apie visas paraiškas, įskaitant, inter alia, rekomendacijas į trumpąjį sąrašą įtrauktiems miestams kandidatams. Savo išankstinės atrankos ataskaitą grupė pateikia Komisijai ▌.

5.  Į trumpąjį sąrašą įtraukti miestai kandidatai baigia pildyti ir patikrina savo paraiškas siekdami, kad jos atitiktų kriterijus, taip pat kad būtų atsižvelgta į išankstinės atrankos ataskaitoje išdėstytas rekomendacijas, ir pateikia jas Komisijai.

Praėjus ne daugiau negu devyniems mėnesiams po išankstinės atrankos posėdžio, Komisija sušaukia ▌grupę į galutinės atrankos posėdį ▌, kuriame dalyvauja ir į trumpąjį sąrašą įtrauktų miestų atstovai. Prireikus Komisija gali pratęsti šį terminą pagrįstam laikotarpiui.

Grupė įvertina užpildytas ir patikrintas paraiškas.

Ji parengia į trumpąjį sąrašą įtrauktų miestų kandidatų paraiškų atrankos ataskaitą ir pateikia rekomendaciją dėl ne daugiau kaip vieno šalies kandidatės ar potencialios šalies kandidatės miesto nominavimo Europos kultūros sostine.

Tačiau, jei visų kriterijų neatitinka nei vienas miestas kandidatas, ▌grupė gali rekomenduoti tais metais kultūros sostinės vardo nesuteikti nė vienam miestui.

Atrankos ataskaitoje taip pat pateikiamos rekomendacijos atitinkamam miestui dėl pažangos, kurią reikia padaryti iki kultūros sostinės metų ▌.

Savo atrankos ataskaitą grupė pateikia Komisijai ▌.

11 straipsnis

Vardo suteikimas

Komisija, taikydama įgyvendinimo aktus ir vadovaudamasi ▌grupės rekomendacijomis, oficialiai suteikia Europos kultūros sostinės vardą. Komisija apie Europos kultūros sostinės vardo suteikimą informuoja Europos Parlamentą, Tarybą ir Regionų komitetą.

12 straipsnis

Miestų, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, bendradarbiavimas

Miestai, kuriems tais pačiais metais buvo suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, siekia plėtoti savo kultūros programų sąsajas ir gali būti svarstoma galimybė bendradarbiauti atliekant stebėseną, kaip nustatyta 13 straipsnyje.

13 straipsnis

Stebėsena

1.  Grupė stebi Europos kultūros sostinių pasirengimą ir nuo vardo suteikimo iki kultūros sostinės metų pradžios teikia miestams paramą ir gaires.

2.  Tuo tikslu Komisija sušaukia tris posėdžius, kuriuose dalyvauja grupė ir paskirtųjų miestų atstovai: pirmasis posėdis vyksta likus trejiems metams iki kultūros sostinės metų ▌, antrasis – likus 18 mėnesių iki kultūros sostinės metų ▌, o trečiasis – likus dviem mėnesiams iki kultūros sostinės metų ▌. Atitinkama valstybė narė ar šalis kandidatė arba potenciali šalis kandidatė gali nominuoti stebėtoją, kuris dalyvautų šiuose posėdžiuose.

Likus šešioms savaitėms iki kiekvieno posėdžio miestai pateikia Komisijai pažangos ataskaitas.

Posėdžiuose ▌grupė vertina miestų pasirengimą ir pataria jiems, kad miestai galėtų parengti kokybiškas kultūros programas ir veiksmingas strategijas. Grupė itin daug dėmesio skiria rekomendacijoms, pateikiamoms atrankos ataskaitoje ir ankstesnėse stebėsenos ataskaitose.

3.  Po kiekvieno posėdžio ▌grupė parengia ataskaitą apie pasirengimą ir veiksmus, kurių reikėtų imtis.

Stebėsenos ataskaitas grupė perduoda Komisijai, taip pat atitinkamiems miestams ir valstybėms narėms ar šalims. ▌

4.  Prireikus Komisija gali surengti ne tik posėdžius stebėsenos tikslais, bet ir grupės ▌ vizitus į miestus, kuriems suteiktas Europos kultūros sostinės vardas.

14 straipsnis

Apdovanojimas

1.  ▌Komisija gali miestui, kuriam suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, įteikti piniginį Melinos Mercouri vardo apdovanojimą (toliau – apdovanojimas), atsižvelgdama į finansavimą, kuris prieinamas pagal atitinkamą daugiametę finansinę programą.

Teisiniai ir finansiniai apdovanojimo aspektai įgyvendinami pagal atitinkamas Sąjungos kultūros rėmimo programas.

2.  Apdovanojimas išmokamas ne vėliau kaip iki kultūros sostinės metų kovo mėn. pabaigos, su sąlyga, kad atitinkamas miestas laikosi įsipareigojimų, prisiimtų teikiant paraišką, atitinka kriterijus ir atsižvelgia į atrankos ir stebėsenos ataskaitose pateiktas rekomendacijas.

Manoma, kad miestas, kuriam suteiktas kultūros sostinės vardas, įvykdė teikiant paraišką prisiimtus įsipareigojimus, jeigu nuo paraiškos teikimo iki kultūros sostinės metų nepadaryta reikšmingų programos ir strategijos pakeitimų, ir visų pirma:

a)  buvo paliktas tokio dydžio biudžetas, kad buvo galima surengti kokybišką kultūros programą vadovaujantis paraiška ir kriterijais;

b)  buvo tinkamai užtikrinta iniciatyvos įgyvendintojų meninė laisvė;

c)  galutinėje kultūros programos versijoje išliko pakankamai stiprus Europos aspektas;

d)  miesto, kuriam suteiktas Europos kultūros sostinės vardas, rinkodaros ir komunikacijos strategijoje ir komunikacinėje medžiagoje aiškiai nurodyta tai, kad Europos kultūros sostinės yra Sąjungos veiksmai;

e)  vykdomi kultūros sostinės vardo poveikio susijusiam miestui stebėsenos ir vertinimo planai.

15 straipsnis

Praktiniai aspektai

Komisija visų pirma:

a)  užtikrina bendrą veiklos nuoseklumą;

b)  užtikrina valstybių narių ir ▌grupės veiklos koordinavimą;

c)  atsižvelgdama į tikslus ir kriterijus ir, glaudžiai bendradarbiaudama su ▌grupe, nustato atrankos bei stebėsenos procedūrų gaires;

d)  teikia grupei techninę paramą;

e)  skelbia visą atitinkamą informaciją ir prisideda prie Europos ir tarptautinio lygmens veiklos viešinimo;

f)  skatina buvusių, esamų ir būsimų Europos kultūros sostinių bei miestų kandidatų dalijimąsi patirtimi ir gerąja praktika, taip pat skatina didesnę miestų vertinimo ataskaitų ir įgytos praktinės patirties sklaidą.

16 straipsnis

Vertinimas

1.  Už Europos kultūros sostinės veiklos rezultatų vertinimą atsako atitinkamas miestas.

Komisija miestams nustato bendras gaires ir rodiklius, grindžiamus ▌tikslais ir kriterijais, kad būtų užtikrintas vertinimo nuoseklumas.

Miestai vertinimo ataskaitas parengia ir perduoda jas Komisijai ▌iki metų, einančių po kultūros sostinės metų, gruodžio 31 d. Komisija skelbia vertinimo ataskaitas savo interneto svetainėje.

2.  Be miestų vertinimo, Komisija užtikrina, kad reguliariai būtų rengiamas išorės ir nepriklausomas Europos kultūros sostinių rezultatų vertinimas. ▌

Atliekant išorės ir nepriklausomą vertinimą itin daug dėmesio skiriama visų buvusių kultūros sostinių sąsajoms su europiniu kontekstu, kad būsimos Europos kultūros sostinės ir visi kiti Europos miestai galėtų lyginti ir mokytis iš klaidų. Juo taip pat vertinama veiksmų visuma, įskaitant veiklos vykdymo procesų veiksmingumą, jos poveikį ir tobulinimo galimybes.

Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Regionų komitetui toliau nurodytas ataskaitas, pagrįstas tais vertinimais, jei tinkama, kartu su atitinkamais pasiūlymais:

a)  pirmą tarpinę ▌ataskaitą iki 2024 m. gruodžio 31 d.;

b)  antrą tarpinę ▌ataskaitą iki 2029 m. gruodžio 31 d.;

c)  ex post ▌ataskaitą iki 2034 m. gruodžio 31 d.

17 straipsnis

Panaikinimas ir pereinamojo laikotarpio nuostatos

Sprendimas Nr. 1622/2006/EB panaikinamas. Tačiau jis toliau taikomas tiems miestams, kuriems jau suteiktas arba yra suteikiamas 2012–2019 m. Europos kultūros sostinės vardas.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Priimta ▌

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

Tvarkaraštis

(1) Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (2) OL C 113, 2012 4 18, p. 17 ir OL C 17, 2013 1 19, p. 97. (3) 2013 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento pozicija. (4) OL C 287, 2007 11 29, p. 1. (5) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32. (6) 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1622/2006/EB, nustatantis Bendrijos veiksmą dėl Europos kultūros sostinės renginių 2007–2019 m. (OL L 304, 2006 11 3, p. 1). (7) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1295/2013, įsteigiantis programą „Kūrybiška Europa“ (2014–2020 m.) ir panaikinantis Sprendimus Nr. 1718/2006/EB, Nr. 1855/2006/EB ir Nr. 1041/2009/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 221). (8) 14944/10. (9) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41. (10) Šio sprendimo įsigaliojimo data.