Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9, 10 straipsnius ir 19 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija) ir ypač į jos 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1965 m. Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, 1979 m. Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją ir 1992 m. Jungtinių Tautų tautinėms arba etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės kilmės,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (Pamatinis sprendimas dėl rasizmo ir ksenofobijos)

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir neapykantos nusikaltimus stiprinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 21 d. Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia“ (COM(2012)0226),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Komisijos komunikatą „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl 2013 m. birželio 26 d. Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (COM(2013)0460),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio mėn. tyrimą dėl priemonių, kuriomis skatinama romų tautybės ES piliečių padėtis Europos Sąjungoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros 2012 m. gegužės mėn. pristatytą tyrimą „Romų padėtis 11 ES valstybių narių“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamente surengtą klausymą ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano tema,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 4 d. Komisijos ataskaitą dėl sveikatos priežiūros skirtumų Europos Sąjungoje (SWD(2013)0328),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliuciją dėl krizės poveikio pažeidžiamų grupių galimybėms gauti priežiūros paslaugas(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl investicijų į sveikatą (SWD(2013)0043),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 20 d. Komisijos komunikatą „Solidarumas sveikatos srityje. Sveikatos priežiūros skirtumų mažinimas ES“ (COM(2009)0567),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas (O-000117/2013 – B7–0528/2013) ,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga pagrįsta pagarbos ‏žmogaus orumui, laisvei, demokratijai, lygybei, teisinei valstybei ir pagarbos žmogaus teisėms vertybėmis;

B.  kadangi romai visoje Europoje patiria diskriminaciją ir kadangi jų socialinė ir ekonominė bei pagrindinių teisių padėtis daugeliu atveju yra blogesnė negu kitos tautybės žmonių panašiomis aplinkybėmis;

C.  kadangi neseni įvykiai ES valstybėse narėse, prieš romus nukreipti smurto veiksmai, tinkamos integracinės politikos stoka, tendencingos prieš romus nukreiptos retorikos naudojimas, struktūrinė ir sisteminė diskriminacija, akivaizdūs Europos žmogaus teisių konvencijos ir ES pagrindinių teisių chartijos pažeidimai, teisminio tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo trūkumas, kai pažeidžiamos pagrindinės teisės, parodė, kad priešiškumas romams vis dar plačiai paplitęs ES ir su juo reikia aktyviau kovoti visais lygmenimis;

D.  kadangi daugelio romų skurdas ir socialinė atskirtis pasiekė kritinį lygį ir dėl to apribojamos romų šeimų gyvenimo perspektyvos, o romų jaunimui iškyla pavojus patirti skurdą nuo ankstyvos vaikystės;

E.  kadangi ne romų tautybės žmonių neigiamu požiūriu į romus ir atvira diskriminacija prisidedama prie romų atskirties;

F.  kadangi didėjanti romų atskirtis neigiamai veikia augimą ir didina viešojo biudžeto deficitą;

G.  kadangi dėl socialinės nelygybės ir regionų skirtumų blogėja kaimo bendruomenių gyvenimo kokybė; kadangi prastai valdant miestų plėtrą išryškėja didėjantis skurdas miestuose ir prie jo prisidedama;

H.  kadangi Komisijos 2013 m. komunikate dėl tolesnio nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo parodoma, kad valstybės narės padarė mažai pažangos įgyvendindamos nacionalines romų integracijos strategijas (NRIS) ar net nustatydamos išankstines struktūrines sąlygas siekiant jas veiksmingai įgyvendinti;

I.  kadangi Komisijos 2010 m. įsteigta vidaus darbo grupė išnagrinėjo romų įtraukčiai skirtų ES lėšų panaudojimą 18 šalių ir padarė išvadą, kad valstybės narės ES lėšas naudoja netinkamai ir kad, nors ES lėšomis būtų galima labai paremti romų įtrauktį, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis esančios kliūtys trukdo joms skatinti veiksmingą socialinę ir ekonominę romų integraciją;

J.  kadangi daugelyje valstybių narių teisėtas romų atstovavimas ir atitinkamų pilietinės visuomenės organizacijų dalyvavimas planuojant, įgyvendinant ir stebint nacionalines strategijas išlieka nepakankami;

K.  kadangi vietos ir regioninių valdžios institucijų dalyvavimas formuojant, įgyvendinant, stebint, vertinant ir persvarstant romams skirtą politiką – pagrindinis elementas siekiant veiksmingo NRIS įgyvendinimo, turint mintyje, kad jos sudaro valdymo lygmenį, kuris turi daugiausia praktinės atsakomybės, susijusios su romų integracija, tačiau jų dalyvavimo lygis valstybėse narėse yra žemas;

L.  kadangi tikslingai skiriant finansinius išteklius taip pat reikia užtikrinti nuoširdžią politinę valstybių narių valią, nes ji – būtina išankstinė sąlyga siekiant sėkmingai įgyvendinti strategijas, ir kadangi tik keletas valstybių narių taiko integruotą požiūrį skirdamos ES ir nacionalines lėšas, o kitose valstybėse narėse nacionalinės strategijos įgyvendinimas vėluoja dėl nepakankamo ES lėšų panaudojimo, ypač tuomet, kai nėra konkrečių priemonių;

M.  kadangi bendra ES lėšų suma, skiriama konkrečiai romų tautybės žmonių integracijai, išlieka neaiški; kadangi todėl itin svarbu, kad Komisija ir toliau stebėtų, kaip valstybės narės panaudoja ES lėšas, ir gautų garantiją, jog šios lėšos panaudojamos tinkamai;

N.  kadangi patikima romų integracijos priemonių rezultatų stebėsena ir sistemingas bei nuoseklus jų vertinimas – itin svarbus veiksnys siekiant efektyviai įgyvendinti NRIS ir kadangi mažiau negu pusė valstybių narių numatė reguliaraus ataskaitų teikimo ir vertinimo mechanizmą;

O.  kadangi pagal ES sistemą buvo numatytas nacionalinių romų integracijos informacijos centrų steigimas kiekvienoje valstybėje narėje ir pabrėžiama, kad jie turėtų būti visapusiškai įgalioti veiksmingai koordinuoti romų įtrauktį įvairiose politikos srityse;

P.  kadangi valstybės narės turėtų imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog romų tautybės žmonės nebūtų diskriminuojami ir kad Chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje bei ES teisėje įtvirtintos jų žmogaus teisės būtų gerbiamos, apsaugotos ir propaguojamos;

Q.  kadangi romai patiria diskriminaciją ir socialinę atskirtį ir ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas romų bendruomenėms priklausantiems nepilnamečiams ir moterims, ypač atsižvelgiant į jų pagrindines teises, įskaitant teisę į mokslą ir fizinę neliečiamybę, taip pat atsižvelgiant į vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimą, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 3 ir 5 straipsniuose;

R.  kadangi norint veiksmingai kovoti su išankstiniu nusistatymu romų atžvilgiu ir neigiamu požiūriu į juos reikia rengti ryžtingas informuotumo didinimo kampanijas, įgyvendinti iniciatyvas, kuriomis puoselėjamas kultūrų dialogas ir bendradarbiavimas, ir plėtoti daugumos paramą siekiant romų įtraukties;

S.  kadangi romai, kurie yra Europos Sąjungos piliečiai, turėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis ir vykdyti savo pareigas, siejamas su ES pilietybe;

1.  griežtai smerkia prieš romus nukreiptą diskriminaciją ir rasizmą ir apgailestauja dėl to, kad Europos Sąjungoje romų tautybės asmenų pagrindinės teisės vis dar ne visuomet visapusiškai puoselėjamos; ragina Komisiją ir valstybes nares kovoti su diskriminacija ir užtikrinti, kad atitinkamos ES direktyvos, pvz., Direktyvos 2000/43/EB ir 2012/29/ES(8) būtų tinkamai perkeltos į nacionalinę teisę ir įgyvendintos;

2.  ragina Komisiją nustatyti veiksmingą visoje ES taikomą stebėsenos mechanizmą, susijusį su pagrindinėmis romų teisėmis, išpuoliais ir neapykantos nusikaltimais prieš romus, ir imtis griežtų veiksmų, įskaitant, jeigu reikia, pradedant pažeidimo nagrinėjimo procedūras tais atvejais, kai valstybėse narėse pažeidžiamos pagrindinės romų teisės, ypač atsižvelgiant į prieigos prie ekonominių ir socialinių teisių ir naudojimosi jomis, teisės į judėjimo ir apsigyvenimo laisvę, teisės į sveikatos priežiūrą ir mokslą, teisės į lygybę ir nediskriminavimą (įskaitant daugialypės diskriminacijos atvejus), teisės į asmens duomenų apsaugą ir draudimo sudaryti registrus pagal etninę priklausomybę ir rasę pažeidimus;

3.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą sukurti internetinę priemonę, kuria vietos valdžios institucijoms būtų padedama suprasti ir įgyvendinti ES piliečių laisvo judėjimo teises; tačiau smerkia bet kokius bandymus neteisėtai apriboti laisvą romų judėjimą ir ragina valstybes nares nustoti vykdyti neteisėtus išsiuntimus;

4.  smerkia visų formų priešiškumą romams ir ypač neapykantą kurstančią kalbą viešoje ir politinėje raiškoje; ragina valstybes nares pakartoti savo įsipareigojimą kovoti su priešiškumu romams ir pripažinti, kad jis trukdo sėkmingai įgyvendinti NRIS; primygtinai ragina visas šalis susilaikyti nuo prieš romus nukreiptų pareiškimų, kuriais kurstoma neapykanta;

5.  ragina valstybes nares ištirti etninio klasifikavimo, policijos piktnaudžiavimo ir kitų romų žmogaus teisių pažeidimų atvejus ir užtikrinti, kad jie liautųsi, siekiant garantuoti, jog už neapykanta pagrįstus nusikaltimus būtų baudžiama ir jie būtų registruojami ir tinkamai tiriami ir kad aukoms būtų teikiama tinkama pagalba bei apsauga, taip pat ragina sukurti konkrečias mokymo programas, skirtas policijos pareigūnams ir valstybės tarnautojams, dirbantiems su romų bendruomenėmis;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti ES gyvenančių romų gimimo liudijimų ir pažymėjimų trūkumo problemą;

7.  ragina valstybes nares veiksmingai reaguoti į romų atskirtį ir įgyvendinti NRIS numatytas priemones numatant konkrečius tikslus, tvarkaraščius ir skiriant biudžetą; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai įtraukti romų atstovus ir pilietinę visuomenę į politikos formavimą, valdymą, įgyvendinimą, stebėseną ir vertinimą įgyvendinant NRIS ir projektus, kurie daro poveikį jų bendruomenėms, ir nustatyti reguliaraus ir skaidraus dialogo mechanizmus laikantis Europos partnerystės elgesio kodekso principų; ragina valstybes nares savo NRIS apibrėžti, kaip būtent jos ketina suteikti romams galių ir juos įtraukti į šį procesą; ragina Komisiją remti valstybių narių pastangas ir didinti romų atstovų informuotumą apie NRIS teikiamas galimybes, taip pat paskatinti juos atlikti aktyvesni vaidmenį integracijos procese;

8.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai lėšų siekiant kurti stiprią romų pilietinę visuomenę, kuri turėtų gebėjimą, žinias ir patirtį imtis stebėsenos ir vertinimo;

9.  ragina Komisiją proporcingai didinti dabartines pastangas veikti išvien su valstybėmis narėmis, vietos valdžios institucijomis ir kitais atitinkamais subjektais siekiant užtikrinti veiksmingą komunikaciją apie nacionalinių strategijų įgyvendinimą ir romų socialinės integracijos naudą, skatinti kultūrų dialogą ir informuotumo didinimo kampanijas, kuriomis siekiama panaikinti išankstinį nusistatymą romų atžvilgiu ir neigiamą požiūrį į juos keičiant mąstyseną, ir sudaryti palankesnes sąlygas įgyvendinti politikos, kuria skatinama romų įtrauktis, iniciatyvas, kurias remia dauguma;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares NRIS pabrėžti lyties aspektą ir įtraukti romų moteris ir jaunimą į NRIS įgyvendinimo ir stebėsenos procesą;

11.  ragina valstybes nares vykdant persvarstymą, valdant, įgyvendinant ir stebint savo nacionalines strategijas įtraukti vietos ir regionines valdžios institucijas ir padėti joms ir remti jas suteikiant priemones, reikalingas siekiant romų integracijos įgyvendinimo pagal visus keturis NRIS ramsčius, taip pat remti jas taikanti nediskriminavimo priemones;

12.  ragina valstybes nares, padedant ES pagrindinių teisių agentūrai, JT vystymo programai ir Pasaulio bankui, parengti duomenis, suskirstytus pagal romų socialinę ir ekonominę padėtį, diskriminacijos dėl etninės kilmės, kurią patiria romai, mastą ir prieš romus įvykdytus neapykantos nusikaltimus, visapusiškai laikantis duomenų apsaugos standartų ir teisės į privatų gyvenimą, ir bendradarbiaujant su Komisija nustatyti nulinius atskaitos rodiklius ir išmatuojamus tikslus, kurie būtini siekiant sukurti veiksmingą stebėsenos sistemą, kad būtų užtikrinta patikima grįžtamoji informacija apie pažangą, padarytą įgyvendinant NRIS ir gerinant romų padėtį, ypač atsižvelgiant į nepilnamečius ir moteris; ragina Komisiją didinti Pagrindinių teisių agentūros koordinavimo vaidmenį ir visapusiškai panaudoti jos pajėgumus;

13.  ragina Komisiją, laikantis strategijos „Europa 2020“, valstybėms narėms apibrėžti NRIS įgyvendinimo tvarkaraštį ir aiškius išmatuojamus tikslus bei rodiklius, padėti valstybėms narėms gerinti ES lėšų įsisavinimo gebėjimus ir parengti atskirų šalių ataskaitas ir konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas;

14.  ragina valstybes nares atsižvelgti į daugialypius ir teritorinius skurdo aspektus, mobilizuoti pakankamai biudžeto išteklių iš nacionalinio biudžeto ir pagal ES programas, visų pirma iš Europos socialinio fondo, Europos regioninės plėtros fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, be kita ko, pasinaudojant bendruomenės inicijuota vietos plėtra, bendraisiais veiksmų planais, integruotomis teritorinėmis investicijomis ir integruotais veiksmais, siekiant įgyvendinti savo NRIS nustatytus tikslus, parengti integruotas kelių sektorių ir iš kelių fondų finansuojamas programas, skirtas nepalankiausioje padėtyje esantiems mikroregionams, įtraukti romų integraciją į partnerystės susitarimus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu ir parengti savo veiksmų programas, kuriomis būtų skatinamos lygios galimybės ir diskriminacijos bei segregacijos prevencija;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti specialias dotacijų schemas mažų ir lanksčių lėšų sumų forma, kurios būtų skiriamos bendruomenių projektams arba vietos bendruomenių mobilizavimui socialinės įtraukties klausimais;

16.  ragina valstybes nares savo bendras švietimo, užimtumo, būsto ir sveikatos politikos sritis suderinti su NRIS tikslais;

17.  ragina Komisiją ir jos Romų reikalų darbo grupę ir toliau vertinti, kaip valstybės narės panaudoja ES lėšas, skirtas romų įtraukčiai skatinti, taip pat kokį poveikį romų gyvenimui daro jų nacionalinė politika, kasmet teikti savo išvadų ataskaitą Parlamentui ir Tarybai ir joje apibrėžti konkrečius būdus, kaip pagerinti ES lėšų panaudojimo efektyvumą; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas ekspertams ir pilietinei visuomenei struktūriškai teikti savo nuomonę ir užtikrinti efektyvų Romų įtraukties forumo ir besikeičiančių ES pirmininkaujančių valstybių bendradarbiavimą;

18.  ragina Komisiją vykdyti periodinį išorės vertinimą, kuriame būtų nustatytas ES finansavimo poveikis romų socialinės įtraukties atžvilgiu, ir nustatyti geros praktikos pavyzdžius ir projektus, kurie įgyvendinti naudojant ES lėšas, ir užtikrinti jų ilgalaikį tvarumą;

19.  ragina valstybes nares veikti kartu su vietos ir regioninėmis valdžios institucijomis siekiant panaikinti erdvinę segregaciją, nutraukti neteisėtus priverstinius iškeldinimus ir užkirsti kelią benamystei, kurią šiuo metu patiria romai, taip pat parengti veiksmingą ir integracinę būsto politiką, be kita ko, suteikiant tinkamą būstą, socialinę paramą ir sveikatos apsaugą iškeldinimo atveju;

20.  ragina valstybes nares naudoti miestų planavimą integracijos ir segregacijos panaikinimo labui ir plėtoti infrastruktūros bei aplinkosaugos aspektus miestuose, kuriuose ypač didelį poveikį daro socialinės pusiausvyros sutrikimai, taip pat stiprinti miesto ir kaimo vietovių ryšius siekiant skatinti integracinę plėtrą;

21.  ragina valstybes nares panaikinti segregaciją švietimo srityje ir tam tikrais atvejais neteisėtą romų vaikų subūrimą specialiose mokyklose ir sukurti infrastruktūrą ir priemones, kurių reikia, kad būtų sudarytos geresnės galimybės visiems romų vaikams gauti kokybišką švietimą, spręsti romų mokinių mokyklos nebaigimo problemą, be kita ko, įtraukiant tėvus į mokymo procesą, didinti romų vaikų prieigą prie ikimokyklinio mokymo ir ugdymo paslaugų, teikti mokymą mokytojams, kad jie galėtų imtis veiksmų konkrečiais su romų vaikų mokymu susijusiais atvejais, numatyti integracines paramos struktūras, pvz., romų mokinių repetitorius ir auklėtojus, kad būtų išvengta vidurinės mokyklos ar tretinio išsilavinimo įstaigos nebaigimo, užtikrinti romų jaunimo galimybes pasinaudoti programa „Erasmus“ ir skatinti stažuočių galimybes, kad jie galėtų įgyti tinkamos darbo patirties;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti didelio romų nedarbo problemą ir panaikinti kliūtis siekiant įsidarbinti, be kita ko, pasinaudojant esamais mechanizmais, pvz., Jaunimo garantijų iniciatyva ir strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėmis iniciatyvomis; ragina valstybes nares parengti kovos su diskriminacija mechanizmus, specializuotas mokymo programas ir programas, kuriomis būtų sudaromos palankesnės sąlygos patekti į darbo rinką, įskaitant proporcingą romų atstovavimą viešųjų paslaugų sektoriuje, skatinant savisamdą, mobilizuojant išteklius, kad būtų sukurtą daugiau darbo vietų didžiausią užimtumo potencialą turinčiuose sektoriuose, pvz., integracinės ekologiškos ekonomikos, sveikatos ir socialinių paslaugų ir skaitmeninės ekonomikos sektoriuose, ir sukurti viešojo sektoriaus institucijų ir darbdavių partnerystę;

23.  ragina ES institucijas sukurti stažuočių programas ir įdarbinti romų tautybės žmones visose institucijose;

24.  ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti esamų sveikatos priežiūros skirtumų, kuriuos patiria romai, ir plačiai paplitusios diskriminacijos jiems siekiant pasinaudoti sveikatos priežiūros paslaugomis klausimus, parengti specialiai šiuo tikslu skirtas programas ir numatyti pakankamai finansinių išteklių iš nacionalinių ir ES fondų, ypač daug dėmesio skiriant vaiko ir motinos sveikatai;

25.  ragina valstybes nares tiksliai apibrėžti nacionalinius romų integracijos informacijos centrus ir jų užduotis įgyvendinant NRIS, siekiant užtikrinti, kad jie turėtų pakankamai įgaliojimų, pajėgumų ir politinės bei finansinės paramos, jog galėtų veiksmingai atlikti savo vaidmenį, taip pat kad jie užmegztų tinkamus ryšius su romų bendruomene ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat ragina užtikrinti, kad informacijos centrai būtų prieinami aiškiai juos nurodant, ir garantuoti, jog jų komunikacija su visų lygmenų suinteresuotosiomis šalimis būtų skaidri;

26.  primena valstybėms narėms, kad gera praktika, pvz., Europos Tarybos įgyvendintos romų tarpininkų programos ir Europos miestų ir regionų sąjunga romų įtraukčiai užtikrinti, yra labai sėkmingai taikoma vietoje – tai turėtų paskatinti valstybes nares parodyti daugiau politinio ryžto siekiant veiksmingos romų įtraukties;

27.  palankiai vertina tai, kad buvo priimtas Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse;

28.  pabrėžia, kad integracija – tai dvejopas veiksmas ir kad kiekviena integracijos pastanga reiškia bendrą, tačiau nelygiavertę šalių atsakomybę, atsižvelgiant į jų pajėgumus ir ekonominius, politinius bei socialinius išteklius;

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) 1 OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283. (2) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 73. (3) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0090. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0328. (7) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25. (8) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR.