Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Septintąją aplinkosaugos veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (COM(2013)0249),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planą (COM(2011)0571),

–  atsižvelgdamas į ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. (COM(2011)0244),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos(1),

–  atsižvelgdamas į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. ir 2012 m. gruodžio 17 d. Aplinkos tarybos išvadas (14 punktas),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“(3) ir ypač į jos 50 dalį,

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Ekosistemų ir biologinės įvairovės ekonomikos“ (angl. The economics of ecosystems and biodiversity – TEEB)(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Komisijos baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147) ir komunikatą „ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2013)0216),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą dėl komunikato „Žalioji infrastruktūra. Europos gamtinio kapitalo puoselėjimas“ (O-000094/2013 – B7-0525/2013),

–  atsižvelgdamas į „Europos Sąjungos teritorinė darbotvarkę 2020 m. Integruojanti, pažangi ir tvari skirtingų regionų Europa“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Biologinės įvairovės konvencijos (BĮK) šalių priimtame 2011–2020 m. strateginiame biologinės įvairovės išsaugojimo plane nustatytus Aichi biologinės įvairovės tikslus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi būtina spręsti biologinės įvairovės nykimo ir ekosistemos būklės blogėjimo klausimą siekiant užtikrinti nenutrūkstamas ekosistemų funkcijas ir gamtinio kapitalo išsaugojimą dabartinei ir ateities kartoms;

B.  kadangi žalioji infrastruktūra padeda gamtai atskleisti visą ekosistemos funkcijų, kurios gali būti naudingos visuomenei, potencialą;

C.  kadangi būtina sustabdyti biologinės įvairovės nykimą siekiant išsaugoti gamtinį kapitalą ir dabartinei, ir ateities kartoms;

D.  kadangi neigiamas antropogeninis poveikis, įskaitant natūralių buveinių ardymą ir naikinimą, klimato kaitą ir suintensyvėjusį pusiau natūralių buveinių naudojimą, kelia grėsmę biologinei įvairovei ir ekosistemų vientisumui Europos Sąjungoje;

E.  kadangi biologinė įvairovė ir žmonių visuomenės gerovė yra glaudžiai susijusios;

F.  kadangi siekiant išsaugoti ir sustiprinti biologinę įvairovę Sąjungoje svarbu kiek galima labiau sumažinti ardymą ir sustiprinti ekologinius ryšius;

G.  kadangi 11-as Aichi biologinės įvairovės tikslas – užtikrinti, kad iki 2020 m. mažiausiai 17 procentų antžeminių ir vidaus vandenų ir 10 procentų pakrančių ir jūrų teritorijų, ypač biologinei įvairovei ir ekosistemų funkcijoms itin svarbių teritorijų, būtų saugoma naudojant veiksmingai ir teisingai valdomas, ekologiniu požiūriu pavyzdines ir deramai susietas saugomų teritorijų sistemas ir kitas atskiroms teritorijoms skirtas apsaugos priemones ir integruota į bendrą kraštovaizdį ir jūrų aplinką;

H.  kadangi žalioji infrastruktūra ir žemės ūkis yra glaudžiai susiję, turint mintyje žemės ūkio produktyvumą ir žemės ūkio paveldo apsaugą, ir dėl žemės ūkio veiklos poveikio teritorijų bei žemės naudojimo planavimui;

I.  kadangi iš patirties matyti, kad žaliosios infrastruktūros diegimo projektai suteikia puikią galimybę priartinti visuomenę prie gamtos, taip pat ir miesto vietovėse, kur gyvena vis daugiau žmonių, ir kadangi tie žmonės patiria didelį šilumos salos miestuose efekto poveikį;

J.  kadangi suinteresuotieji subjektai turėtų dalintis informacija apie tai, kaip veiksmingai kurti, saugoti, puoselėti ir naudoti kraštovaizdžio žaliąją infrastruktūrą, bei tą informaciją skelbti;

K.  kadangi iš patirties matyti, kad infrastruktūros projektų planavimas ir vystymas yra pagrindiniai etapai, per kuriuos būtina užtikrinti ekologinių, ekonominių ir visuomenės poreikių integraciją ir miesto, ir kaimo vietovėse;

L.  kadangi į regionų ir miestų infrastruktūros programas ir ES bendrai finansuojamus projektus reikėtų integruoti žaliosios infrastruktūros elementus ir juos įgyvendinant turėtų būti švelninamas poveikis dabartinėms ekosistemoms siekiant padidinti tokių programų ir projektų aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą;

M.  kadangi žalioji infrastruktūra teikia visokeriopą ekologinę, ekonominę ir socialinę naudą, atsirandančią taikant natūralius sprendimus, kurie paprastai yra pigesni ir tvaresni ir gali padėti kurti darbo vietas;

N.  kadangi investuojant į žaliąją infrastruktūrą gaunama didelė grąža;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina komunikatą dėl žaliosios infrastruktūros ir Komisijos ketinimą aktyviai siekti jame nustatytų tikslų;

2.  pripažįsta, kad žalioji infrastruktūra yra labai svarbi siekiant veiksmingai apsaugoti Europos gamtinį kapitalą, išsaugoti natūralias buveines ir išlaikyti gerą vandens telkinių ekologinę būklę;

3.  pabrėžia, kad žalioji infrastruktūra gali prisidėti siekiant daugelio Sąjungos 2020 m. tikslų, ir atkreipia dėmesį į tai, jog reikia skubiai ją įdiegti ir integruoti į daugiametės finansinės programos įgyvendinimo priemones, kad būtų veiksmingai padėta siekti Sąjungos biologinės įvairovės tikslų;

4.  pripažįsta, kad įdiegus žaliąją infrastruktūrą Sąjungai bus padėta vykdyti jos tarptautinius įsipareigojimus vadovaujantis Aichi biologinės įvairovės tikslais ir 2011–2020 m. strateginiu biologinės įvairovės išsaugojimo planu;

5.  palankiai vertina naujovišką žaliosios infrastruktūros požiūrį, kurį taikant užtikrinamas išlaidų efektyvumas, nes gaunama įvairi nauda bei sprendimai, kuriuos taikant gali būti suderinti aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius tikslai;

Įvairių politikos sričių integracija

6.  pabrėžia, jog būtina žaliąją infrastruktūrą integruoti į visų ES sektorių politikos sritis ir atitinkamas finansavimo priemones naudojantis valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžiais;

7.  pažymi, kad žaliosios infrastruktūros vaidmuo gali būti labai svarbus miestuose, kuriuose šiuo metu gyvena vis didesnė gyventojų dalis ir kuriuose įdiegus žaliąją infrastruktūrą gali būti išlaikytas švarus orą, kontroliuojama temperatūrą ir sumažintas šilumos salos efektas, sukurtos rekreacinės zonos, užtikrinta apsauga nuo potvynių, surinkamas lietaus vanduo ir išvengiama potvynių, išlaikytas požeminio vandens lygis, atkurta biologinė įvairovė arba sustabdytas jos nykimas, sušvelninti ekstremalūs klimato reiškiniai ir jų poveikis, pagerinta piliečių sveikata bei pagerinta gyvenimo kokybė apskritai, be kita ko, sukuriant prieinamas ir priimtinas fizinio aktyvumo zonas; pabrėžia, jog žalioji infrastruktūra ir visuomenės sveikata yra susijusios, ir mano, kad investuojant į žaliąją infrastruktūrą taip pat investuojama į visuomenės sveikatą;

8.  pabrėžia žaliosios infrastruktūros, kaip itin svarbios tinklą „Natura 2000“ papildančios priemonės, indėlį didinant tinklo, skirto pagrindinių rūšių ir buveinių Europoje išsaugojimui, suderinamumą ir atsparumą ir kartu padedant toliau užtikrinti ekosistemos funkcijas, kurių numatoma vertė siekia keletą šimtų milijardų eurų per metus; todėl atkreipia dėmesį į tai, jog „Natura 2000“ teisės aktai ir žaliosios infrastruktūros iniciatyva vieni kitus papildo;

9.  ragina valstybes nares į teritorijų ir žemės naudojimo planavimą įtraukti su žaliąja infrastruktūra susijusius klausimus ir teikti jiems pirmenybę konsultuojantis su esamais suinteresuotaisiais subjektais ir vietos gyventojais bei didinant jų informuotumą rengiant švietimo kampanijas, kuriose dalyvautų visų lygmenų (vietos, regionų ir nacionalinio) sprendimus priimančios institucijos, taip pat prašo Komisiją remti gairių rengimą bei lyginamąją analizę šioje srityje siekiant užtikrinti, kad žalioji infrastruktūra visoje Sąjungoje taptų įprastine teritorijų planavimo ir plėtros dalimi; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant leidimų naujai plėtrai ar pilkajai infrastruktūrai suteikimo procedūras turi būti užtikrintas visapusiškas bet kokio neigiamo poveikio ekosistemoms ir esamai žaliajai infrastruktūrai įvertinimas siekiant užkirsti kelią tokiam poveikiui ir jį sušvelninti ir užtikrinti tikrą ilgalaikę naudą visuomenei;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares prireikus naudoti visas ES finansavimo priemones, įskaitant sanglaudos politikoje ir bendrojoje žemės ūkio politikoje, ypač ekologiniu požiūriu svarbių vietovėms numatytas priemones, siekiant, prireikus, skatinti žaliosios infrastruktūros kūrimą, kad būtų užtikrinta didelė ekosistemos funkcijų įvairovė ir gamtos procesų kaimo vietovėse ir miestuose apsauga; ragina Komisiją reguliariai informuoti Parlamentą apie BŽŪP lėšų naudojimą remiant žaliąją infrastruktūrą; todėl pabrėžia, jog žaliajai infrastruktūrai tenka svarbus vaidmuo apsaugant bites, taigi ir užtikrinant veiksmingą apdulkinimą;

11.  pabrėžia teigiamą žaliosios infrastruktūros poveikį klimato kaitos švelninimui, kadangi ji daro teigiamą įtaką anglies sankaupoms ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų pusiausvyrai, ypač susijusią su durpynų dirvožemio, pusiau natūralių ir natūralių miškingų vietovių ir miškų bei kitų daug anglies turinčių ekosistemų išsaugojimu, ir taip prisideda prie ES klimato kaitos politikos įgyvendinimo;

12.  pritaria pastangoms derinti teritorijų planavimą su žaliosios infrastruktūros plėtra pakrančių teritorijose siekiant apsaugoti biologinę įvairovę ir užtikrinti tvarią pakrančių kraštovaizdžio teritorijų plėtrą;

13.  atkreipia dėmesį į itin svarbų žaliosios infrastruktūros vaidmenį prisitaikant prie klimato kaitos, nes ji didina „Natura 2000“ vietovių ekologinę darną, sudaro palankias sąlygas aktyvesniam rūšių judėjimui ir jų pasiskirstymui „Natura 2000“ vietovėse ir tarp jų ir užtikrina kraštovaizdžio masto pritaikymą biologinei įvairovei tokiu būdu prisidėdama prie ES gamtos politikos įgyvendinimo ir skatindama bei užtikrindama kitų sektorių, įskaitant vandens išteklių valdymą ir apsirūpinimo maistu saugumą, ekosistemomis grindžiamą prisitaikymą prie klimato kaitos;

14.  mano, jog itin svarbu, jog valstybės narės, ypač besiribojančios su jūra, įdiegtų žaliąją infrastruktūrą aplink uostus ir plėtotų transporto sistemas, palankias tų teritorijų ekologinės būklės gerinimui;

15.  atkreipia dėmesį į tai, kad su gaivalinėmis nelaimėmis, pvz., potvyniais ar miškų gaisrais, susijusių pavojų mažinimas daro teigiamą poveikį žaliosios infrastruktūros, pvz., natūralių salpų, miškingų plotų, šlapynių ir kt., galinčių padidinti atsparumą nelaimėms ir padėti prisitaikyti prie klimato kaitos, kūrimui ir atkūrimui ir gali smarkiai sumažinti visuomenei tenkančias susijusias išlaidas;

16.  pabrėžia, kad būtina į šią politikos sritį įtraukti su miškininkystės sektoriumi susijusius klausimus siekiant užtikrinti daugeriopą naudą (ne tik medienos ir biomasės gamybą), kurią teikia tvarus miškų valdymas ir natūralių miškų išsaugojimas, ir atkurti nuniokotus ar sunaikintus miškingus plotus;

17.  palankiai vertina iniciatyvą skatinti žaliąją infrastruktūrą, kaip priemonę, padedančią filtruoti vandenį, užkirsti kelią erozijai ir išsaugoti požeminio vandens lygį ir todėl tinkamai įgyvendinti Vandens pagrindų direktyvą, Potvynių direktyvą ir plane pasiūlytus atitinkamus vandens teisės aktus, tai pat užtikrinti integruotą pakrančių valdymą ir jūrų teritorijų planavimą;

18.  pabrėžia, jog svarbu į ES struktūrinės ir sanglaudos politikos priemonių įgyvendinimą, ypač miestų žaliosios infrastruktūros finansavimo srityje, deramai įtraukti žaliosios infrastruktūros reikalavimus, ir ragina kompetentingas institucijas skatinti atitinkamus veiksmus;

19.  pabrėžia, kad būtina įtraukti žaliosios infrastruktūros klausimą į veiksmų programas pagal 2014–2020 m. ES finansavimo priemones;

20.  ragina Komisiją laiku, t. y. iki 2013 m. pabaigos, parengti pagalbinę informacinę medžiagą, apie kurią paskelbta komunikate, siekiant supažindinti su žaliąją infrastruktūra ir ją skatinti atitinkamose politikos srityse bei užtikrinti jos finansavimo galimybes pasitelkiant veiksmų programas;

21.  ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas deramai pasinaudoti esamomis finansavimo galimybėmis siekiant skatinti investicijas į koordinuojamus nuoseklius žaliosios infrastruktūros projektus;

Žaliosios infrastruktūros strategijos rengimas

22.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti aktyvesnį privačiojo sektoriaus dalyvavimą investuojant į žaliąją infrastruktūrą, ir ragina Komisiją ir EIB skubiai sukurti ir įdiegti finansavimo priemonę, įskaitant novatoriškus finansavimo mechanizmus, siekiant paremti investicijas į žaliąją infrastruktūrą ir kitus su gamtiniu kapitalu susijusius projektus, tuo pat metu įvertinant realią ir ilgalaikę paramą ekosistemų funkcijoms; pažymi, kad taip pat reikia ieškoti papildomų finansavimo šaltinių vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis;

23.  yra įsitikinęs tuo, kad žaliosios infrastruktūros naudojimas turi būti pagrįstas patikimais duomenimis ir išsamiomis žiniomis, ir ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos aplinkos agentūra, valstybėmis narėmis ir kitais suinteresuotaisiais subjektais užtikrinti, kad Sąjunga stiprintų savo ekosistemų ir susijusių ekosistemų funkcijų žemėlapių sudarymo ir vertinimo pajėgumus ir kad į šią informaciją ir žinias būtų deramai atsižvelgiama, be kita ko, planuojant ir vykdant ES bendrai finansuojamus projektus;

24.  ragina Komisiją skatinti šios srities mokslinių tyrimų, inovacijų, pajėgumų kūrimo, švietimo, sklaidos, informuotumo didinimo ir visuomenės informavimo projektus ir remti keitimąsi informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais; pažymi, kad darbuotojų, gebančių taikyti ši naujovišką metodą ir tinkamai vertinti ekosistemų teikiamą naudą, ypač vandens tiekimo ir valymo, atliekų tvarkymo, statybų, nelaimių valdymo, žemės ūkio, turizmo ir sveikatos priežiūros srityse, įgūdžių lavinimas ir švietimas sudaro sąlygas žaliajai infrastruktūrai plėtoti;

25.  mano, kad integracija į visas politikos sritis yra pagrindinė sąlyga, kurios neišpildžius, neįmanoma vykdyti patikimos žaliosios infrastruktūros politikos;

26.  atkreipia dėmesį į vaidmenį, kurį žemės savininkai ir valdytojai, pilietinės visuomenės organizacijos, piliečių mokslinės iniciatyvos, piliečių atsakomybė ir visuomenės dalyvavimas gali atlikti planuojant, įgyvendinant, išlaikant ir stebint žaliosios infrastruktūros projektus vietos lygmeniu, ir ragina valstybes nares sudaryti palankias sąlygas tokiems procesams;

27.  sutinka, kad reikia parengti strategiją, paremtą žaliosios infrastruktūros projektų Europoje prioritetinių krypčių nustatymu, ir pabrėžia, kad reikia daugiau tarpvalstybinių ir tarpregioninių strategijų bei projektų;

28.  remia TEN-G iniciatyvą, paskelbtą komunikate, ir ragina Komisiją iki 2015 m. sukurti TEN-G sistemą;

29.  atkreipia dėmesį į žaliosios infrastruktūros inovacijų potencialą ir svarbų MVĮ vaidmenį šioje srityje; atkreipia dėmesį į tai, kad bendri standartai, sertifikavimas ir ženklinimas turėtų būti naudojami kaip parama investicijoms į žaliąją infrastruktūrą ir sudaryti reikiamas sąlygas šios veiklos iniciatoriams;

30.  tikisi, kad 2015 m. bus peržiūrėta biologinės įvairovės strategija, o 2017 m. ‒ komunikatas dėl žaliosios infrastruktūros siekiant žaliąją infrastruktūrą dar labiau įtraukti į atitinkamas planuojamas investicijas ES lygmeniu, taip pat bus atlikta susijusių politikos sričių laikotarpio vidurio peržiūra (BŽŪP padėties patikrinimas, regioninės politikos laikotarpio vidurio peržiūra ir t. t.);

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 20, 2010 1 26, p. 7. (2) OL L 206, 1992 7 22, p. 7. (3) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 99. (4) http://www.teebweb.org