Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2012 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 123 straipsnį, 282 straipsnį ir 284 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Protokolą dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto, ypač į jo 15 ir 21 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 1998 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl demokratinės atskaitomybės trečiuoju ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) etapu(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Europos Centrinio Banko (ECB) 2011 m. metinės ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, toliau vadinamą BPM reglamentu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 23 d. paskelbtą Tarptautinių atsiskaitymų banko 83-ąją metinę 2012/2013 m. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0382/2013),

A.  kadangi, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, po 2011 m. BVP padidėjimo euro zonoje 1,4 proc. jis 2012 m. sumažėjo 0,6 proc., 2013 m. sumažės 0,4 proc., o 2014 m. pakils 1,2 proc.;

B.  kadangi, remiantis ta pačia prognoze, nedarbas euro zonoje nuo 10,2 proc. 2011 m. pabaigoje padidėjo iki 11,4 proc. 2012 m. pabaigoje ir 2013 m. gali dar padidėti iki 12,2 proc., o po to vėl šiek sumažėti 2014 m., be to, pastebimi dideli skirtumai euro zonos šalyse – nedarbo rodiklis juose siekia nuo 4,3 iki 25 proc., o jaunimo nedarbo procentiniai rodikliai dar didesni ir gerokai padidėjo minimu laikotarpiu;

C.  kadangi 2012 m. ECB vieną kartą sumažino palūkanų normas – liepos mėn. (25 baziniais punktais), o 2013 m. gegužės mėn. jas dar labiau sumažino iki istoriškai žemo lygio – 0,5 proc.;

D.  kadangi, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, vidutinis infliacijos lygis euro zonoje 2012 m. buvo 2,5 proc., taigi mažesnis nei 2,7 proc. 2011 m., o M3 pinigų kiekio augimas 2011 m. buvo 1,5 proc., t. y. mažesnis už 1,7 proc. 2010 m.;

E.  kadangi 2012 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotoje finansinėje ataskaitoje pateikti įsipareigojimai (turtas) pasiekė 3 trln. EUR, t. y. per 2012 m. ji išaugo apie 12 proc.;

F.  kadangi antrinės rinkos neturintis turtas yra didžiausia turto, kuris 2012 m. kaip užstatas pasiūlytas Eurosistemai, dalis, siekianti apie 25 proc. viso turto; kadangi antrinės rinkos neturintys vertybiniai popieriai kartu su turtu padengtais vertybiniais popieriais sudaro daugiau kaip 40 proc. bendro turto, kuris pateiktas kaip užstatas;

G.  kadangi bendra visų priemonių apyvarta euro pinigų rinkoje antrąjį 2012 m. ketvirtį sumažėjo 14 proc., palyginti su antruoju ankstesnių metų ketvirčiu;

H.  kadangi nacionalinių centrinių bankų suteiktos skubios paramos likvidumui padidinti linijos, atsispindinčios Eurosistemos konsoliduotosios finansinės ataskaitos punkte „kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais“, per 2012 m. pasiekė beprecedentį lygį ir 2012 m. pabaigoje sudarė 206 mlrd. EUR;

I.  kadangi vykdant ECB 2012 m. vasario mėn. ilgalaikio refinansavimo operacijas euro zonoje buveinę turinčioms finansų įstaigoms suteikta 529,5 mlrd. EUR paskolų, kurių terminas – treji metai, o pradinė palūkanų norma –1 proc.;

J.  kadangi 2011 m. gruodžio mėn.–2012 m. gruodžio mėn. gerokai sumažėjo pinigų finansų įstaigų (PFĮ) teikiamų paskolų euro zonos rezidentams augimo rodiklis: nuo 1 proc. 2011 m. gruodžio mėn. iki 0,4 proc. 2012 m. gruodžio mėn., o paskolų privačiajam sektoriui sumažėjo 0,7 proc. 2012 m. gruodžio mėn.;

K.  kadangi, remiantis Komisijos tarnybų 2013 m. pavasario prognoze, vidutinė bendroji valdžios sektoriaus skola euro zonoje padidėjo nuo 88 proc. BVP 2011 m. iki 92,7 proc. 2012 m., o bendras valdžios sektoriaus deficitas sumažėjo nuo 4,2 proc. iki 3,7 proc. BVP;

L.  kadangi vykdant ECB 2011 m. gruodžio mėn. ir 2012 m. vasario mėn. ilgalaikio refinansavimo operacijas Europos Sąjungos bankams suteikta daugiau kaip 1 trln. EUR (atitinkamai 489 mlrd. EUR ir 529,5 mlrd. EUR) užstatu užtikrintų paskolų ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui su palūkanų norma, indeksuota atsižvelgiant į pagrindinių ECB refinansavimo operacijų normos vidurkį operacijų vykdymo laikotarpiu;

M.  kadangi 2012 m. pavasario Europos ekonomikos prognozėje atsispindi prastos verslo ir vartotojų nuotaikos, didelis nedarbas, ribojantis privatų vartojimą, ir nuo 2010 m. mažėjantis eksporto augimas, lėmęs BVP augimo sąstingį 2011 ir 2012 m.;

N.  kadangi mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ) tebėra euro zonos ekonomikos pagrindas – jos sudaro apie 98 proc. visų euro zonos įmonių, jose dirba apie tris ketvirtadalius euro zonos darbuotojų ir jos sukuria apie 60 proc. pridėtinės vertės;

O.  kadangi MVĮ kreditingumas ir finansinė būklė pablogėjo labiau negu atitinkami didelių įmonių rodikliai, o užsitęsus prastų ekonominių sąlygų laikotarpiui MVĮ tapo dar aktualesnė asimetrinio informuotumo problema;

P.  kadangi, remiantis Finansavimo prieinamumo įmonėms tyrimo (angl. SAFE) informacija, MVĮ pelnas, likvidumas, rezervai ir nuosavas kapitalas per krizę kito ne tokia palankia linkme kaip atitinkami didelių įmonių rodikliai;

Q.  kadangi SESV 282 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis ECB tikslas yra palaikyti kainų stabilumą; kadangi ECB remia Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) darbą finansinio stabilumo srityje;

R.  kadangi Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB, angl. BIS) savo metinėje ataskaitoje pažymėjo, kad dėl mažų palūkanų politikos euro zonoje reikšmingai sumažėjo valstybių narių pastangos imtis reformų;

S.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 123 straipsnyje ir Protokolo dėl Europos centrinių bankų sistemos bei Europos Centrinio Banko statuto 21 straipsnyje draudžiamas vyriausybių finansavimas pinigų politikos priemonėmis;

T.  kadangi mažos infliacijos aplinka yra geriausias būdas, kuriuo pinigų politika gali padėti kurti palankias sąlygas siekti ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo, socialinės sanglaudos ir finansinio stabilumo;

U.  kadangi nacionalinių makrolygio rizikos ribojimo institucijų veiksmais turėtų būti atsižvelgiama į Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) atsakomybę už ES viduje veikiančios finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą;

V.  kadangi kreditų srauto išsaugojimas MVĮ yra ypač svarbus, nes jos įdarbina 72 proc. euro zonos darbo jėgos ir sukuria gerokai daugiau darbo vietų (ir daugiau jų panaikina) negu didelės įmonės;

W.  kadangi dar neatsižvelgta į rekomendacijas, pateiktas ankstesnėse Europos Parlamento rezoliucijose dėl ECB metinių ataskaitų ir susijusias su balsavimo skaidrumu ir posėdžių protokolų santraukų skelbimu;

X.  kadangi, 2012 m. rugsėjo 28 d. duomenimis, pasinaudojus indėlių galimybe buvo laikoma 315 754 mln. EUR;

Y.  kadangi kreditų suma euro zonoje kasmet sumažėja 2 proc., o kai kuriose šalyse dar daugiau, pvz., Ispanijoje 2012 m. ji per metus sumažėjo 8 proc.;

Z.  kadangi MVĮ turi mokėti daug didesnę skolinimosi kainą priklausomai nuo euro zonos šalies, kurioje jos yra, o taip iškraipoma bendroji rinka;

AA.  kadangi kreditų krizė, šiuo metu turinti poveikį MVĮ kai kuriose euro zonos dalyse, yra viena iš pagrindinių problemų, dėl kurios ekonomika vėluoja atsigauti;

Pinigų politika

1.  teigiamai vertina drąsias priemones, kurių ECB ėmėsi 2012 m. ir kuriomis buvo ryžtingai prisidėta prie bankų sektoriaus stabilizavimo ir padedama bankus atskirti nuo valstybės;

2.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad tam tikruose ES regionuose išliekančios silpnos ekonominės veiklos sąlygos tampa įprastu reiškiniu ir kelia visos euro zonos nestabilumą bei grėsmę visuomeninei ir politinei paramai visam Europos Sąjungos projektui;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad per visus 2012 m. tebebuvo labai gausiai naudojamasi pagrindinėmis refinansavimo operacijomis, vidutinės ir ilgos trukmės refinansavimo operacijoms iki galo atliekant paskirstymą fiksuotomis palūkanų normomis, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, skubia parama likvidumui padidinti (angl. ELA) ir indėlių galimybe, o tai reiškia, kad smarkiai sutrikęs pinigų politikos perdavimo mechanizmas ir euro zonos tarpbankinio skolinimo rinka, nors nemažą padėties pagerėjimą rodo antroje metų pusėje stabilizavęsi palūkanų normų skirtumai ir sumažėjęs TARGET2 sistemos disbalansas;

4.  mano, kad teigiamas 2012 m. liepos mėn. priimtų sprendimų sumažinti pagrindines ECB palūkanų normas poveikis ribotas, nes daugelyje euro zonos vietų pinigų politikos perdavimo kanalas sugedęs arba smarkiai sutrikdytas; primena, kad ilguoju laikotarpiu labai mažos palūkanų normos gali sukelti iškraipymus verslo sektoriuje ir padaryti žalą privačioms santaupoms ir pensijų planams;

5.  pažymi, kad, 2013 m. liepos 8 d. kreipdamasis į Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetą, ECB pirmininkas paskelbė, jog tikimasi, kad pagrindinės ECB palūkanų normos ilgą laiką išliks dabartinio arba žemesnio lygio, nes apskritai vidutiniu laikotarpiu beveik nesitikima infliacijos, kadangi ekonomika beveik visur yra silpna, o pinigų dinamika nepakankama;

6.  susirūpinęs pažymi, kad bankų sistemos poreikis iš Eurosistemos gauti likvidumą padidėjo 2012 m., taigi sustiprėjo bankų sistemos priklausomybė nuo Eurosistemos įsikišimo, ir įspėja apie tokios priklausomybės keliamą pavojų;

7.  mano, kad trejų metų ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO, angl. LTRO), kurių sandoriai sudaryti 2012 m. kovo mėn., padėjo stabilizuoti bankų sistemą, tačiau tai turėtų būti laikina priemonė; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors ITRO ir suteikė bankų sistemai likvidumo, skolinimo realiajai ekonomikai galimybės dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio; supranta, kad kreditų paklausa verslui dabar labai maža, todėl bankams sunku skolinti;

8.  labai nerimauja dėl rizikos perkėlimo nuo sunkioje padėtyje esančių bankų ir vyriausybių ECB balansui dėl ECB sprendimo pirkti „neribotą“ trumpalaikės valstybės skolos sumą; pabrėžia, kad ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (ITRO) nepadeda iš esmės užbaigti krizę;

9.  mano, kad nacionalinio centrinio banko funkcijos turi būti atliekamos taip, kad būtų visiškai suderinamos su funkciniu, instituciniu ir finansiniu nepriklausomumu siekiant užtikrinti, kad jo funkcijos būtų tinkamai atliekamos pagal Sutartį ir Europos centrinių bankų sistemos ir ECB statutą;

10.  pabrėžia, kad Europos verslo sektorius nepakankamai auga daugiausiai ne dėl nepakankamo bankų sektoriaus teikiamų paskolų prieinamumo;

11.  yra susirūpinęs, kad paskolų galimybės regis labai sumažintos MVĮ, nes, bankų vertinimu, jos turi didesnę tikimybę neįvykdyti įsipareigojimų negu didelės įmonės, taip pat ir todėl, kad MVĮ dažnai neturi galimybės pereiti nuo bankų paskolų prie kitų išorinių finansavimo šaltinių;

12.  pabrėžia savo susirūpinimą dėl labai skirtingų skolinimo MVĮ sąlygų įvairiose euro zonos šalyse;

13.  pabrėžia svarbų vaidmenį (nors ir ribotą), kuris iki 2012 m. rugsėjo mėn. teko vertybinių popierių rinkų programai (VPRP, angl. SMP) sprendžiant tam tikrų euro zonos valstybių skolos vertybinių popierių rinkos segmentų sutrikusios veiklos problemas;

14.  palankiai vertina tai, kad siekiant užtikrinti pinigų politikos perdavimo mechanizmą pradėti vykdyti vienakrypčiai pinigų politikos sandoriai (VPPS, angl. OMT), iš anksto nenustatant jų sumos apribojimų, taip pat teigiamai vertina sprendimą susieti VPPS vykdymą su griežtomis sąlygomis, nustatytomis Europos finansinio stabilumo fondo ir (arba) Europos stabilumo mechanizmo (EFSF/ESM) programoje;

15.  supranta TAB įspėjimus dėl per ilgo prisitaikymu grindžiamos pinigų politikos laikotarpio; susidomėjęs seka daugumos centrinių bankų diskusijas dėl tinkamiausio tvarkaraščio savo vykdomoms švelnioms pinigų politikos priemonėms panaikinti; atkreipia dėmesį į tai, kad, be kita ko, Federalinė rezervų valdyba ketina nuo dabartinės politikos nukrypti, kai tik tai bus įmanoma; supranta, kad ECB išlaikys švelnią politiką, kol bankų sektorius nėra visapusiškai stabilizuotas ir tebegresia šalutinis poveikis viešajam sektoriui – ši politika įmanoma dėl mažos infliacijos, numatomos vidutiniu laikotarpiu;

16.  mano, jog likvidumui palaikyti skirtomis ECB programomis taip pat reikia tinkamai spręsti infliacijos klausimą, pavyzdžiui, atliekant neutralizavimą (angl. sterilisation);

17.  atsižvelgdamas į pastarojo meto tendencijas Jungtinėse Valstijose, mano, kad ekonomikos atsigavimas ir didesnis ekonomikos augimas yra patikimas ir tvirtas pagrindas laipsniškai panaikinti kiekybinio lengvinimo politikos priemones;

18.  primena, jog buvo planuojama, kad ECB nestandartinės pinigų politikos priemonės bus pereinamojo pobūdžio, todėl bankų sektorius jų jokiu būdu neturėtų laikyti nuolatine priemone;

19.  ragina ECB aiškiai informuoti rinką apie planuojamą savo nestandartinių pinigų politikos priemonių taikymo laikotarpį ir pradėti jas laipsniškai mažinti iš karto, kai tik sumažės įtampa bankų sektoriuje, bus galima atsieti bankus nuo valstybės ir šis sprendimas bus pateisinamas įvertinus ekonominius augimo ir infliacijos rodiklius;

20.  mano, kad pinigų politikos priemonės, kurias ECB taikė nuo krizės pradžios, nors ir teigiamai vertintinos, nes mažino sunkumų patiriančioms finansų rinkoms tenkančią naštą, turėjo savo trūkumų skatinant augimą ir gerinant padėtį darbo rinkoje; taigi mano, kad ECB galėtų apsvarstyti galimybę taikyti papildomas priemones;

21.  yra susirūpinęs dėl gana didelės apimties skubios paramos likvidumui padidinti linijų, kurias, 2011 m. suteikė nacionaliniai centriniai bankai, ir prašo papildomai atskleisti tikslų tokių linijų dydį ir susijusias operacijas bei joms taikomas sąlygas ir pateikti papildomą informaciją apie jas;

22.  pripažįsta, kad, kadangi pinigų politikos perdavimo mechanizmas netinkamai veikia, ECB turėtų ieškoti būdų tiesiogiai nukreipti pastangas į MVĮ; pažymi, kad šiuo metu panašios MVĮ iš skirtingų euro zonos šalių neturi vienodų galimybių gauti paskolų, nors jų ekonominės perspektyvos ir rizikingumas panašūs; ragina ECB įgyvendinti politiką tiesiogiai išpirkti aukštos kokybės vertybiniais popieriais pakeistas MVĮ paskolas, ypač iš tų valstybių narių, kuriose pinigų politikos perdavimo mechanizmas nebeveikia; pabrėžia, kad ši politikos priemonė turėtų būti laikina ir apribota sumos požiūriu, visiškai neutralizuota ir turėtų būti orientuota į ECB balanso rizikos vengimą;

23.  mano, kad ECB turėtų labai rimtai įvertinti galimybę pradėti specialią programą, kuria padėtų MVĮ gauti paskolų panašiai, kaip tai daroma pagal Anglijos banko „finansavimo už skolinimą“ schemą;

24.  mano, kad TARGET2 mokėjimų sistema atliko itin svarbų vaidmenį užtikrinant euro zonos finansų sistemos vientisumą; tačiau atkreipia dėmesį, kad didelis TARGET2 sistemos disbalansas rodo nerimą keliantį euro zonos finansų rinkų susiskaidymą ir vykstantį kapitalo nutekėjimą valstybėse narėse, kurios patiria didelių sunkumų užtikrindamos savo finansų stabilumą arba kurioms kyla tokių sunkumų grėsmė;

25.  ragina ECB paviešinti teisinį sprendimą dėl VPPS programos, kad būtų galima nuodugniau išanalizuoti su ja susijusią informaciją ir jos poveikį;

26.  pabrėžia, kad skubios pagalbos likvidumui padidinti linijos Eurosistemos konsoliduotuosiuose balansuose priskiriamos kategorijai „kiti reikalavimai euro zonos kredito įstaigoms eurais“, papildomai neatskleidžiant ir nepateikiant išsamesnės informacijos apie tokias eilutes ir apie su jomis susijusias operacijas ir joms taikomas sąlygas; prašo ECB patobulinti ECB interneto svetainėje skelbiamas ataskaitas, jose pateikiant informaciją apie skubios pagalbos likvidumui padidinti tendencijas pagal kiekvieną šalį;

27.  jaučiasi padrąsintas antroje 2012 m. pusėje stabilizavus TARGET2 sistemos disbalanso lygį; pabrėžia, kad TARGET2 mokėjimų sistema atliko itin svarbų vaidmenį užtikrinant euro zonos finansų sistemos vientisumą; vis dėlto tebėra susirūpinęs dėl euro zonai vis dar būdingo finansų rinkų susiskaidymo;

28.  primena ECB nepriklausomumą vykdant pinigų politiką, įtvirtinta Sutartyse; teigia, kad vykdoma pinigų politika turėtų būti demokratiška ir pagrįsta skirtingų požiūrių ir metodų svarstymu, kad būtų galima paskatinti skaidrumą ir demokratinę atskaitomybę; šiuo klausimu primena, koks svarbus dialogas pinigų politikos klausimais ir EP narių pateikti klausimai, į kuriuos atsakoma raštu;

29.  yra susirūpinęs dėl galimo pernelyg ilgai taikomos itin švelnios pinigų politikos šalutinio poveikio, pvz., agresyvaus rizikavimo, finansinio disbalanso susidarymo, kainų iškraipymo finansų rinkose ir paskatų atidėti reikiamas balanso korekcijas ir reformas; ragina ECB pasiekti tinkamą savo itin švelnios pinigų politikos pirmalaikio nutraukimo rizikos ir su tolesniu šio nutraukimo atidėliojimu susijusios rizikos pusiausvyrą;

30.  pabrėžia, kad ECB turėtų būti pasirengęs atlikdamas savo pinigų politikos uždavinius ir priežiūros funkcijas laikytis aukščiausių atskaitomybės Europos Parlamentui standartų ir šiuo klausimu primena, koks svarbus dialogas pinigų politikos klausimais ir EP narių pateikti klausimai, į kuriuos atsakoma raštu; primena nuolatinį raginimą siekti didesnio ECB skaidrumo, kad padidėtų patikimumas ir prognozuojamumas, ir vertina šioje srityje jau įgyvendintus patobulinimus;

31.  mano, kad valiutų kursai yra labai svarbus ekonominės politikos kintamasis, turintis įtakos euro zonos konkurencingumui; pabrėžia, kad svarbu remti eurą kaip tarptautinę valiutą;

32.  ragina ECB bendradarbiaujant su nacionaliniais centriniais bankais paaiškinti su valiutos apsikeitimo sandoriais susijusias savo politikos priemones, kuriomis padedama išlaikyti finansinį stabilumą;

Bankų sąjunga

33.  pažymi, kad Europos bankų sistema vis dar pažeidžiama, todėl būtina pertvarkyti jos struktūrą ir ją sutvirtinti sukuriant tikrą bankų sąjungą;

34.  palankiai vertina pažangą, padarytą derybose dėl Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) reglamento, pagal kurį ECB suteikiami euro zonos ir pageidaujančių prie jos prisijungti šalių kredito įstaigų priežiūros įgaliojimai; mano, kad BPM įsteigimas padės nutraukti bankų ir valstybių ryšį ir sukurti bendrą Europos požiūrį į krizių valdymą;

35.  ypač palankiai vertina Europos Parlamento dalyvavimą skiriant Priežiūros valdybos pirmininką ir jo pavaduotoją;

36.  mano, kad sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą (BPM) turėtų būti lengviau atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi ir atgaivinti tarpbankinį skolinimą bei tarpvalstybinius kreditų srautus – būtų vykdoma nepriklausoma integruota priežiūra visoms dalyvaujančioms valstybėms narėms;

37.  ragina vykdyti BPM visapusiškai vadovaujantis bendru finansinių paslaugų taisyklių sąvadu ir visapusiškai laikantis bendrosios finansų rinkos principų;

38.  mano, kad ECB turėtų teigiamai įvertinti galimybę įtraukti euro zonai nepriklausančias valstybes nares į BPM siekiant užtikrinti didesnį priežiūros praktikos suderinimą visoje ES;

39.  pabrėžia, kad įgyvendinant BPM svarbus našus ECB ir kompetentingų nacionalinių institucijų bendradarbiavimas tam, kad būtų užtikrinta veiksminga ir sklandi priežiūra;

40.  teigiamai vertina rengiamą išsamų visų bankų, kurie bus tiesiogiai prižiūrimi BPM, turto kokybės vertinimą, kurie bus 2014 m. antrą ketvirtį Europos bankininkystės institucijos (EBI) bendradarbiaujant su BPM atliekamo bendro testavimo nepalankiausiomis sąlygomis dalis;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad įsteigus BPM sustiprėjęs ECB turi būti atskaitingesnis nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui;

42.  mano, kad bankų priežiūros srityje itin svarbus skaidrumas, kaip sutarta Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstituciniame susitarime;

43.  pažymi, kad priežiūros užduočių priskyrimas ECB kelia naujų iššūkių dėl interesų konfliktų ir teigiamai vertina šiuo klausimu numatytas nuostatas Europos Parlamento ir ECB tarpinstituciniame susitarime; primena, kad šioms nuostatoms visapusiškai įgyvendinti ECB privalo nustatyti tikslesnes taisykles, be kita ko, nuostatas dėl pereinamųjų laikotarpių Eurosistemos aukščiausio lygio vadovams, kurie dalyvauja atliekant bankų priežiūrą;

44.  primena, jog itin svarbu, kad ECB užtikrintų pagrindinių padalinių, rengiančių pinigų politikos sprendimų projektus, veiklos atskyrimą nuo priežiūros politikos; pabrėžia, jog būtinai reikia, kad ECB ir Europos Parlamentas derybomis pasiektų susitarimą dėl praktinių priemonių demokratinei atskaitomybei užtikrinti;

45.  mano, kad itin svarbu skubiai pritarti bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimui siekiant apsaugoti mokesčių mokėtojus ir užkirsti kelią kitoms bankų krizėms;

46.  pabrėžia, kad, siekiant pagerinti bankų sistemos atsparumą, labai svarbu didinti bankų įvairovę, skatinant mažų ir vidutinio dydžio vietos bankų plėtrą;

Instituciniai klausimai

47.  atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamente dėl bendro priežiūros mechanizmo numatyti tarpinstituciniai Europos Parlamentas ir ECB susitarimai dėl demokratinės atskaitomybės, kuriuose pabrėžiamas Parlamento vaidmuo; primygtinai ragina ECB įvykdyti naujuosius reikalavimus, visų pirma dėl demokratinės atskaitomybės ir skaidrumo vykdant priežiūros veiklą;

48.  ragina ECB kritiškai įvertinti kiekvieną savo veiklos aspektą, įskaitant koregavimo programų, kurias jis padėjo rengti, poveikį ir makroekonominių prielaidų bei scenarijų, kuriems parengtos tos programos, ex post tinkamumą;

49.  ragina ECB paskelbti valdančiosios tarybos posėdžių protokolų santraukas, įskaitant argumentus ir balsavimo duomenis;

50.  yra susirūpinęs dėl nepagarbos, kurią Taryba parodė 2012 m. spalio 25 d. Parlamento rezoliucijai dėl naujo ECB vykdomosios valdybos nario skyrimo(3), ir pažymi, kad skiriant aukščiausiuosius ECB vadovus deramas dėmesys turėtų būti skiriamas tiek narių kompetencijai, tiek lyčiai; laikosi nuomonės, kad ES institucijos, įskaitant ECB, turėtų rodyti pavyzdį lyčių pusiausvyros srityje ir kad itin svarbu pagerinti atstovavimą abiem lytims vadovaujamose ECB pareigose; nepritaria valstybių narių sprendimui nepaisyti neigiamo balsavimo Europos Parlamente – ir Ekonomikos ir pinigų politikos komitete, ir plenariniame posėdyje – dėl lyčių pusiausvyros perspektyvos trūkumo skiriant į pareigas Yves’ą Merschą; primygtinai ragina valstybes nares skiriant vykdomosios valdybos narius atsižvelgti į lyčių pusiausvyros perspektyvą, numatant galimybę imtis teigiamos diskriminacijos remiantis subalansuoto atstovavimo abiem lytims principu;

51.  primena, kad, remiantis Protokolo Nr. 4 dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 10 straipsnio 4 dalimi, valdančiosios tarybos posėdžiai konfidencialūs, tačiau ji gali nuspręsti savo svarstymų rezultatus paskelbti viešai; prašo ECB savo tolesnėse metinėse ataskaitose pateikti pagrįstą atsakymą į metinį Parlamento pranešimą dėl ECB;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Europos Centriniam Bankui.

(1) OL C 138, 1998 5 4, p. 177. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0176. (3) Priimti tekstai P7_TA(2012)0396.