Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2013 m. liepos 2 d. - Strasbūras
Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos ***I
 Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ***
 EB sutarties 93 straipsnio taikymas *
 ES išorės politika aviacijos srityje
 Valstybių narių eksporto kredito agentūros
 Prašymas atšaukti Parlamento narės Marine Le Pen imunitetą
 Europos fondo statutas
 Uosto valstybės kontrolė ***I
 Transporto priemonių registracijos dokumentai ***I
 Komercinių transporto priemonių patikrinimas kelyje ***I
 Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė apžiūra ***I
 Prioritetinės medžiagos vandens politikos srityje ***I
 Kai kurios horizontalios valstybės pagalbos rūšys ir keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosios paslaugos *
 Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas
 Kooperatyvų indėlis įveikiant krizę
 Bioekonomika Europai

Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos ***I
PDF 275kWORD 30k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos (COM(2011)0890 – C7-0507/2011 – 2011/0455(COD))
P7_TA(2013)0287A7-0156/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0890),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 336 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0507/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 22 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. Audito Rūmų nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0156/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.
(2) OL C 205, 2012 7 12, p. 1.


Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą ***
PDF 191kWORD 19k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo tam tikros valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą, arba prie jo prisijungti ir padaryti pareiškimą dėl atitinkamų Sąjungos teisės vidaus taisyklių taikymo projekto (06206/2013 – C7-0063/2013 – 2012/0262(NLE))
P7_TA(2013)0288A7-0198/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06206/2013),

–  atsižvelgdamas į 1997 m. rugsėjo 12 d. Protokolą, kuriuo iš dalies keičiama 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą (06658/2013),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0063/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0198/2013),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


EB sutarties 93 straipsnio taikymas *
PDF 478kWORD 35k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (COM(2012)0725 – C7-0004/2013 – 2012/0342(NLE))
P7_TA(2013)0289A7-0180/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0725),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos modernizavimo(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0004/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0180/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1) atsižvelgiant į išsamų valstybės pagalbos taisyklių modernizavimą siekiant padėti įgyvendinti ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ ir konsoliduoti biudžetą, Sutarties 107 straipsnis visoje Sąjungoje turėtų būti taikomas veiksmingai ir vienodai; 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999 buvo kodifikuota ir įtvirtinta ankstesnė Komisijos praktika siekiant didinti teisinį tikrumą ir padėti plėtoti valstybės pagalbos politiką skaidrioje aplinkoje; tačiau atsižvelgiant į jį taikant sukauptą patirtį ir naujausius pokyčius, pavyzdžiui, plėtrą ir ekonomikos ir finansų krizę, tam tikri to reglamento aspektai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad Komisija galėtų dirbti veiksmingiau;
(1) atsižvelgiant į išsamų valstybės pagalbos taisyklių modernizavimą siekiant padėti įgyvendinti ekonomikos augimo strategiją „Europa 2020“ ir konsoliduoti biudžetą, Sutarties 107 straipsnis visoje Sąjungoje turėtų būti taikomas veiksmingai ir vienodai; 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 659/1999 buvo kodifikuota ir įtvirtinta ankstesnė Komisijos praktika siekiant didinti teisinį tikrumą ir padėti plėtoti valstybės pagalbos politiką skaidrioje aplinkoje; tačiau atsižvelgiant į jį taikant sukauptą patirtį ir naujausius pokyčius, pavyzdžiui, plėtrą ir ekonomikos ir finansų krizę, tam tikri to reglamento aspektai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad Komisija būtų aprūpinta supaprastintomis ir veiksmingesnėmis valstybės pagalbos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo priemonėmis;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a) svarbu, kad Komisija sutelktų dėmesį į atvejus, kai valstybės pagalba gali iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje. Tas tikslas atitinka 2012 m. gegužės 8 d. Komisijos komunikatą dėl ES valstybės pagalbos modernizavimo, o Europos Parlamentas jį patvirtino 2013 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl valstybės pagalbos modernizavimo. Taigi Komisija turėtų susilaikyti nuo dalyvavimo įgyvendinant priemones, kurios yra susijusios su mažesnėmis įmonėmis ir kurios daro poveikį tik vietos lygmeniu, ypač kai pagrindinis tų priemonių tikslas − įgyvendinti socialinius tikslus, kurie neiškreiptų vidaus rinkos. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę atsisakyti nagrinėti tokius atvejus ir ypač jai svarstyti pateikiamus skundus, net jei atkaklūs skundų pareiškėjai reaguoja į kiekvieną prašymą pateikti pastabas. Vis dėlto Komisija turėtų atkreipti dėmesį į daugybės skundų pareiškėjų nurodytus atvejus, būti itin atidi ir pasirūpinti, kad nukrypti nuo valstybės pagalbos tikrinimo leidžiančios nuostatos nebūtų taikomos pernelyg dideliam veiksmų skaičiui;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b) šiuo metu valstybėse narėse skirtingai suprantama, kaip apibrėžti paslaugas, kai nėra jokio tikro ekonominio intereso ir kai yra manoma, jog nėra rinkos veikiamos pasiūlos arba paklausos. Tokioms paslaugoms valstybės pagalbos taisyklės neturėtų būti taikomos. Dėl šios neaiškios padėties kilo problemų, ypač trečiajame sektoriuje, kuriame ne pelno paslaugų teikėjai bereikalingai praranda pagalbą, kurią valstybė teikia numatydama galimą skundą. Atsižvelgdama į valstybės pagalbos taisyklių modernizavimą, Komisija turėtų paraginti valstybes nares atliekant „rinkos testą“ nustatyti, ar rinkoje tikrai yra konkrečių paslaugų paklausa arba konkrečių paslaugų pasiūla, ir padėti joms tai padaryti. Vertindama konkretaus skundo pagrįstumą, Komisija į šį aspektą taip pat turėtų atsižvelgti;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(1c) pagal šio reglamento teisinį pagrindą, SESV 109 straipsnį, numatyta tik konsultavimosi su Europos Parlamentu, o ne bendro sprendimo procedūra, kuri dera su kitomis rinkos integracijos ir ekonominio reguliavimo sritimis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Tokia demokratijos stoka negali būti toleruojama, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymai susiję su Komisijos taikomomis išrinktų nacionalinių ir vietos valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų priežiūros priemonėmis, ypač kalbant apie visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis. Tokia stoka turėtų būti pašalinta ateityje keičiant Sutartį. 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Stiprios ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ numatoma iki 2014 m. pateikti pasiūlymų dėl Sutarties keitimo. Toks pasiūlymas, inter alia, turėtų apimti konkretų pasiūlymą pakeisti pagal SESV 109 straipsnį, kad tame straipsnyje nurodyti reglamentai būtų priimami laikantis įprastos teisėkūros procedūros;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3) siekiant įvertinti pagalbos priemonės suderinamumą pradėjus formalaus tyrimo procesą, visų pirma kai ta priemonė yra naujoviška arba techniškai sudėtinga ir turi būti vertinama išsamiai, Komisija turėtų turėti galimybę paprastu prašymu arba sprendimu paprašyti bet kurios įmonės, įmonių asociacijos ar valstybės narės pateikti visą informaciją, būtiną vertinimui atlikti, jei turimos informacijos nepakanka, deramai atsižvelgiant į proporcingumo principą, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atžvilgiu;
(3) siekiant įvertinti pagalbos priemonės suderinamumą pradėjus formalaus tyrimo procesą, visų pirma kai ta priemonė yra naujoviška arba techniškai sudėtinga ir turi būti vertinama išsamiai, Komisija turėtų turėti galimybę paprastu prašymu arba sprendimu paprašyti bet kurios įmonės, įmonių asociacijos ar valstybės narės pateikti visą informaciją, būtiną vertinimui atlikti, jei turimos informacijos nepakanka, deramai atsižvelgiant į proporcingumo principą, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) atžvilgiu. Tokie antimonopolinės teisės aktų vykdymo užtikrinimo įgaliojimai jau egzistuoja, o tai, kad jų nėra valstybės pagalbos teisės aktų vykdymo užtikrinimo atžvilgiu, yra netinkama, nes valstybės pagalba taip pat, kaip ir Sutarties 101 arba 102 straipsnio pažeidimai, gali lemti vidaus rinkos iškraipymus;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) 2013 m. sausio 17 d. rezoliucijoje dėl valstybės pagalbos modernizavimo Europos Parlamentas jau išreiškė savo pritarimą tam, kad Komisija rinktų informaciją tiesiogiai iš rinkos dalyvių, jei jos turimos informacijos nepakanka;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b) siekiant, kad šie nauji tyrimo įgaliojimai būtų proporcingi, Komisija turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui. Komisija turėtų reguliariai informuoti Europos Parlamentą apie vykdomas tyrimo procedūras;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Komisija turėtų turėti galimybę užtikrinti bet kuriai įmonei ar įmonių asociacijai skirto prašymo pateikti informaciją vykdymą skiriant vienkartines ir periodines baudas. Šalių, kurių prašoma pateikti informaciją, teisės turi būti užtikrintos prieš priimant sprendimą skirti vienkartines ar periodines baudas suteikiant joms galimybę pareikšti savo nuomonę. Pagal Sutarties 261 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją tokių vienkartinių ir periodinių baudų atžvilgiu;
(4)  Komisija turėtų turėti galimybę užtikrinti bet kuriai įmonei ar įmonių asociacijai skirto prašymo pateikti informaciją vykdymą skiriant vienkartines ir periodines baudas. Nustatydama tokių baudų dydį, Komisija turėtų atskirti subjektus, atsižvelgdama į jų vaidmenį ir jų ryšį su konkrečiu atveju. Šalims, kurias pati Komisija įtraukia prašydama pateikti informaciją, turėtų būti taikomos mažesnės baudos, nes tos trečiosios šalys nėra susijusios su tyrimu taip, kaip tariamas pagalbos gavėjas ir skundą pateikusi šalis. Be to, Komisija turėtų tinkamai atsižvelgti į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes ir į išlaidas, kurias kiekvienas adresatas patyrė, kad patenkintų prašymą, taip pat į proporcingumo principą, visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu. Šalių, kurių prašoma pateikti informaciją, teisės turi būti užtikrintos prieš priimant sprendimą skirti vienkartines ar periodines baudas suteikiant joms galimybę pareikšti savo nuomonę. Pagal Sutarties 261 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją tokių vienkartinių ir periodinių baudų atžvilgiu;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  Komisija gali savo iniciatyva tirti iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie neteisėtą pagalbą, kad užtikrintų Sutarties 108 straipsnio, visų pirma įpareigojimo pranešti ir neveikimo išlygos, nustatytų Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje, laikymąsi, ir vertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Todėl skundai yra svarbus informacijos šaltinis siekiant nustatyti Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus;
(9)  Komisija gali savo iniciatyva tirti iš bet kurio šaltinio gautą informaciją apie neteisėtą pagalbą, kad užtikrintų Sutarties 108 straipsnio, visų pirma įpareigojimo pranešti ir neveikimo išlygos, nustatytų Sutarties 108 straipsnio 2 dalyje, laikymąsi, ir vertinti pagalbos suderinamumą su vidaus rinka. Todėl skundai yra svarbus informacijos šaltinis siekiant nustatyti Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus. Todėl svarbu netaikyti per daug ir pernelyg formalių skundų teikimo apribojimų. Visų pirma, individualūs piliečiai turėtų išlaikyti teisę teikti skundus taikant lengvai prieinamą ir vartotojams patogią procedūrą;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a) valstybės narės turėtų turėti paskatų pranešti apie valstybės pagalbos priemones ir joms neturėtų būti nepagrįstai skiriamos baudos, jei Komisija pernelyg ilgai nagrinėja klausimą dėl valstybės pagalbos, apie kurią pranešta. Todėl, jei per šešis mėnesius nuo pranešimo dienos Komisija nepateikia sprendimo, bet koks būsimas sprendimas dėl tos pagalbos išieškojimo turėtų parodyti, kad pranešimas buvo neišsamus ir kad valstybė narė tinkamai nereagavo į prašymus pateikti informaciją;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11) skundo pateikėjai turėtų privalėti įrodyti, kad jie yra suinteresuotosios šalys, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio h punkte. Jie taip pat turėtų privalėti tam tikrą informaciją pateikti tokia forma, kurią Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti įgyvendinimo nuostatoje;
(11) skundo pateikėjai turėtų privalėti įrodyti, kad jie yra suinteresuotosios šalys, kaip apibrėžta SESV 108 straipsnio 2 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio h punkte. Vis dėlto nereikėtų pernelyg siaurai aiškinti sąvokos „suinteresuotoji šalis“. Visi skundų pateikėjai taip pat turėtų privalėti tam tikrą būtiniausią informaciją pateikti lengvai prieinama ir vartotojui patogia forma, kurią Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti įgyvendinimo nuostatoje. Jei skundo pateikėjai nepateikia pastabų arba informacijos, įrodančios, kad pagalba yra neteisėta arba netinkamai taikoma ir gali iškreipti vidaus rinką, Komisija turėtų turėti galimybę laikyti skundą atsiimtu;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  Komisija turėtų svarstyti galimybę nagrinėti trečiosios šalies skundą, jei esama pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13) siekiant užtikrinti, kad panašias problemas visoje vidaus rinkoje Komisija spręstų nuosekliai, tikslinga papildyti esamus Komisijos įgaliojimus nustatant konkretų teisinį pagrindą ekonomikos sektorių arba tam tikrų pagalbos priemonių keliose valstybėse narėse tyrimams pradėti. Laikantis proporcingumo principo, sektorių tyrimai turėtų būti pagrįsti išankstine viešos informacijos analize, iš kurios paaiškėja, kad konkrečiame sektoriuje arba taikant konkrečią pagalbos priemonę keliose valstybėse narėse kyla valstybės pagalbos problemų, pavyzdžiui, kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka. Tokie tyrimai padėtų Komisijai veiksmingai ir skaidriai spręsti horizontaliąsias valstybės pagalbos problemas;
(13) siekiant užtikrinti, kad panašias problemas visoje vidaus rinkoje Komisija spręstų nuosekliai, tikslinga papildyti esamus Komisijos įgaliojimus nustatant konkretų teisinį pagrindą ekonomikos sektorių arba tam tikrų pagalbos priemonių keliose valstybėse narėse tyrimams pradėti. Laikantis proporcingumo principo, sektorių tyrimai turėtų būti pagrįsti išankstine viešos informacijos analize, iš kurios paaiškėja, kad konkrečiame sektoriuje arba taikant konkrečią pagalbos priemonę keliose valstybėse narėse kyla valstybės pagalbos problemų, pavyzdžiui, kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka. Atsižvelgiant į tai, kad Europos Parlamento nariai, palaikydami tiesioginius ryšius su savo rinkėjais, taip pat gali būti įspėti apie galimus nukrypimus nuo valstybės pagalbos praktikos konkrečiame sektoriuje, Europos Parlamentui taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai prašyti Komisiją ištirti padėtį šiame sektoriuje. Šiais atvejais, siekdama informuoti Europos Parlamentą apie tyrimus, Komisija siunčia jam tarpines ataskaitas, kuriose išsamiai informuoja apie tų tyrimų pažangą. Tokie tyrimai padėtų Komisijai veiksmingai ir skaidriai spręsti horizontaliąsias valstybės pagalbos problemas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14) siekiant, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos nuosekliai, turi būti nustatyta valstybių narių teismų ir Komisijos bendradarbiavimo tvarka. Toks bendradarbiavimas yra svarbus visiems valstybių narių teismams, kurie įvairiomis aplinkybėmis taiko Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir 108 straipsnį. Visų pirma, nacionaliniai teismai turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos informacijos ar nuomonės valstybės pagalbos teisės taikymo klausimais. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę pateikti rašytines ar žodines pastabas teismams, kurių prašoma taikyti Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ar 108 straipsnį. Šios pastabos turėtų būti teikiamos remiantis nacionalinėmis procedūrinėmis taisyklėmis ir praktika, be kita ko, susijusia su šalių teisių užtikrinimu;
(14) siekiant, kad valstybės pagalbos taisyklės būtų taikomos nuosekliai, turi būti nustatyta valstybių narių teismų ir Komisijos bendradarbiavimo tvarka. Toks bendradarbiavimas yra svarbus visiems valstybių narių teismams, kurie įvairiomis aplinkybėmis taiko Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ir 108 straipsnį. Visų pirma, nacionaliniai teismai turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos informacijos ar nuomonės valstybės pagalbos teisės taikymo klausimais. Komisija taip pat turėtų turėti galimybę pateikti rašytines ar žodines pastabas teismams, kurių prašoma taikyti Sutarties 107 straipsnio 1 dalį ar 108 straipsnį. Šios neįpareigojančios pastabos turėtų būti teikiamos remiantis nacionalinėmis procedūrinėmis taisyklėmis ir praktika, be kita ko, susijusia su šalių teisių užtikrinimu;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
6 a straipsnio 1 dalis
1.  Pradėjusi 6 straipsnyje nustatytą formalaus tyrimo procesą, Komisija gali, jei mano, kad reikia, paprašyti įmonės, įmonių asociacijos ar kitos valstybės narės pateikti visą informaciją, būtiną, kad ji galėtų įvertinti nagrinėjamą priemonę, jei turimos informacijos nepakanka.
1.  Pradėjusi 6 straipsnyje nustatytą formalaus tyrimo procesą, Komisija gali, jei mano, kad tai yra reikalinga ir proporcinga, paprašyti įmonės, įmonių asociacijos ar kitos valstybės narės pateikti visą informaciją, būtiną, kad ji galėtų įvertinti nagrinėjamą priemonę, jei turimos informacijos nepakanka.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
6 a straipsnio 5 dalis
5.  Komisija informuoja atitinkamas valstybes nares apie prašymų pateikti informaciją, siunčiamų pagal 1–4 dalis, turinį.
5.   Siųsdama prašymus Komisija kartu pateikia atitinkamoms valstybėms narėms prašymų pateikti informaciją, siunčiamų pagal 1–4 dalis, kopijas.
Per vieną mėnesį nuo gavimo dienos Komisija taip pat pateikia atitinkamoms valstybėms narėms visų pagal prašymą pateikti informaciją gautų dokumentų kopijas, jeigu ši informacija neapima konfidencialios informacijos, kuri negali būti apibendrinta arba kitaip pritaikyta siekiant apsaugoti informatoriaus tapatybę. Komisija suteikia atitinkamoms valstybėms narėms galimybę pateikti pastabas dėl tų dokumentų per vieną mėnesį nuo jų gavimo datos.

Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
6 b straipsnio 1 dalies a punktas
a) atsakydamos į prašymą, pateiktą pagal 6a straipsnio 3 dalį, pateikia neteisingą arba klaidinančią informaciją;
a) atsakydamos į prašymą, pateiktą pagal 6a straipsnio 3 dalį, pateikia neteisingą, neišsamią arba klaidinančią informaciją arba tyčia nepateikia atitinkamos informacijos;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
6 b straipsnio 1 dalies b punktas
b) vykdydamos sprendimą, priimtą pagal 6a straipsnio 4 dalį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą.
b) vykdydamos sprendimą, priimtą pagal 6a straipsnio 4 dalį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją arba nepateikia informacijos per nustatytą terminą, arba tyčia nepateikia atitinkamos informacijos.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
6 b straipsnio 3 dalis
3.  Nustatant vienkartinės ar periodinės baudos dydį atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę.
3.  Nustatant vienkartinės ar periodinės baudos dydį atsižvelgiama į:
a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę;
b) tai, ar įmonė arba įmonių asociacija gali būti laikoma tyrime suinteresuotąja šalimi arba trečiąja šalimi;
c) proporcingumo principą, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių atžvilgiu.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 4 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisija nedelsdama išnagrinėja bet kurios suinteresuotosios šalies skundą, pateiktą pagal 20 straipsnio 2 dalį.

Komisija nedelsdama išnagrinėja bet kurios suinteresuotosios šalies skundą, pateiktą pagal 20 straipsnio 2 dalį. Komisija svarsto galimybę nagrinėti trečiosios šalies pateiktą skundą, kai yra pakankamai įrodymų, iš kurių matyti, kad dėl tariamai neteisėtos pagalbos ar tariamai netinkamo jos naudojimo iškraipoma konkurencija vidaus rinkoje.

Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 4 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
14 straipsnio 1 a dalis (nauja)
(4a) 14 straipsnyje įterpiama ši dalis:
„1a.  Kai apie neteisėtą pagalbą Komisijai buvo pranešta anksčiau ir ji buvo suteikta nuo pranešimo dienos praėjus daugiau nei šešiems mėnesiams, tuo metu nesant pagal 4 dalį Komisijos priimto sprendimo, Komisija pagal šio straipsnio 1 dalį priimtame sprendime nurodo, kad pranešimas buvo neišsamus ir kad valstybė narė laiku nepateikė visos Komisijos prašytos būtinos informacijos.„
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
20 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti skundą, kad praneštų Komisijai apie bet kokią įtariamą neteisėtą pagalbą ir bet kokį įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Tuo tikslu suinteresuotoji šalis deramai užpildo formą, kurią Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti įgyvendinimo nuostatoje, ir pateikia visą joje nurodytą būtiną informaciją.
2.  Bet kuri suinteresuotoji šalis gali pateikti skundą, kad praneštų Komisijai apie bet kokią įtariamą neteisėtą pagalbą ir bet kokį įtariamą netinkamą pagalbos taikymą. Tuo tikslu suinteresuotoji šalis deramai užpildo formą, kurią Komisija turėtų būti įgaliota nustatyti įgyvendinimo nuostatoje, ir pateikia visą joje nurodytą būtiną informaciją. Komisija svarsto galimybę atlikti tyrimą, kai trečioji šalis pateikia pakankamai įrodymų dėl tariamai neteisėtos pagalbos ar tariamai netinkamo jos naudojimo.
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Jeigu Komisija mano, kad suinteresuotosios šalies pateiktais faktais ir teisiniais argumentais nesuteiktas pakankamas pagrindas per pirmąjį nagrinėjimą įrodyti neteisėtos pagalbos buvimo arba netinkamo pagalbos taikymo, ji praneša apie tai suinteresuotajai šaliai ir ragina pateikti pastabas per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo. Jeigu suinteresuotoji šalis nepareiškia savo nuomonės per nustatytą laikotarpį, skundas laikomas atsiimtu.

Nepaisant 13 straipsnio, jeigu Komisija mano, kad suinteresuotosios šalies pateiktais faktais ir teisiniais argumentais nesuteiktas pakankamas pagrindas per pirmąjį nagrinėjimą įrodyti neteisėtos pagalbos buvimo arba netinkamo pagalbos taikymo ir galimybių iškreipti konkurenciją vidaus rinkoje buvimo, ji praneša apie tai suinteresuotajai šaliai ir ragina pateikti pastabas. Tos pastabos pateikiamos per nustatytą laikotarpį, kuris paprastai yra ne ilgesnis kaip vienas mėnuo, išskyrus atvejus, kai tai yra pateisinama remiantis proporcingumu ir įrodymams būtinos informacijos kiekiu ar sudėtingumu. Jeigu suinteresuotoji šalis nepareiškia savo nuomonės per nustatytą laikotarpį arba nepateikia papildomos informacijos, kuri įrodytų neteisėtos pagalbos buvimą arba netinkamą pagalbos taikymą dėl kurios būtų iškreipiama konkurencija vidaus rinkoje, skundas laikomas atsiimtu.

Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 10 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
20 a straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
1.  Jei iš turimos informacijos paaiškėja, kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos valstybės pagalbos priemonės gali apriboti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje keliose valstybėse narėse arba kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka, Komisija gali atlikti atitinkamo ekonomikos sektoriaus arba atitinkamos pagalbos priemonės taikymo tyrimą skirtingose valstybėse narėse. Atlikdama tokį tyrimą, Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių, įmonių arba įmonių asociacijų pateikti informaciją, būtiną Sutarties 107 ir 108 straipsniams taikyti, deramai atsižvelgdama į proporcingumo principą.
1.  Jei iš Komisijos turimos informacijos paaiškėja, kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos valstybės pagalbos priemonės gali apriboti arba iškraipyti konkurenciją vidaus rinkoje keliose valstybėse narėse arba kad konkrečiame sektoriuje arba pagal konkrečią pagalbos priemonę taikomos pagalbos priemonės keliose valstybėse narėse yra nesuderinamos arba nebesuderinamos su vidaus rinka, arba Europos Parlamentui remiantis panašia informacija pateikus prašymą, Komisija gali atlikti atitinkamo ekonomikos sektoriaus arba atitinkamos pagalbos priemonės taikymo tyrimą skirtingose valstybėse narėse. Atlikdama tokį tyrimą, Komisija gali paprašyti atitinkamų valstybių narių, įmonių arba įmonių asociacijų pateikti informaciją, būtiną Sutarties 107 ir 108 straipsniams taikyti, deramai atsižvelgdama į proporcingumo principą.
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 10 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
20 a straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisija gali paskelbti ataskaitą apie konkretaus ekonomikos sektoriaus arba konkrečių pagalbos priemonių skirtingose valstybėse narėse tyrimo rezultatus ir paprašyti valstybių narių ir bet kurių atitinkamų įmonių ar įmonių asociacijų pateikti pastabas.

Komisija paskelbia ataskaitą apie konkretaus ekonomikos sektoriaus arba konkrečių pagalbos priemonių skirtingose valstybėse narėse tyrimo rezultatus savo svetainėje ir paprašo valstybių narių ir bet kurių atitinkamų įmonių ar įmonių asociacijų pateikti pastabas. Kai atlikti tyrimą prašo Europos Parlamentas, Komisija pateikia tarpinę ataskaitą Europos Parlamentui. Skelbdama savo ataskaitas, Komisija laikosi profesinės paslapties taisyklių pagal Sutarties 339 straipsnį;

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 11 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 659/1999
23 a straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
2.  Kad Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnis būtų taikomi nuosekliai, prireikus Komisija gali savo iniciatyva raštu pateikti pastabas valstybių narių teismams. Atitinkamam teismui leidus, pastabas ji gali pateikti ir žodžiu.
2.  Kad Sutarties 107 straipsnio 1 dalis ir 108 straipsnis būtų taikomi nuosekliai, prireikus Komisija gali savo iniciatyva raštu pateikti pastabas valstybių narių teismams. Atitinkamam teismui leidus, pastabas ji gali pateikti ir žodžiu. Komisijos pastabos, pateikiamos valstybių narių teismams, yra neįpareigojančios. Pagal šią nuostatą Komisija gali veikti tik siekdama ginti Sąjungos viešąjį interesą (kaip amicus curiae), o ne remti kurią nors šalį.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0026.


ES išorės politika aviacijos srityje
PDF 225kWORD 29k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasirengimo spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius (2012/2299(INI))
P7_TA(2013)0290A7-0172/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Pasirengimas spręsti būsimus ES išorės politikos aviacijos srityje uždavinius“ (COM(2012)0556),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl tarptautinių oro susisiekimo susitarimų pagal Lisabonos sutartį(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 20 d. sprendimą dėl pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių peržiūros (pagrindų susitarimas)(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir JAV oro susisiekimo susitarimo(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Europos bendrosios aviacijos erdvės sukūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Bendrijos išorės politikos aviacijos srityje darbotvarkės rengimo(5),

–  atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į 90 straipsnį, 100 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7–0172/2013),

A.  kadangi aviacija yra sparčiai auganti ekonomikos sritis ir Sąjungoje, ir už Sąjungos ribų, ypač Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose,

B.  kadangi aviacijai tenka svarbus vaidmuo suteikiant žmonėms ir įmonėms susisiekimo Sąjungoje ir visame pasaulyje, ypač su besivystančiomis rinkomis, galimybę,

C.  kadangi Europos oro transporto bendrovės nuo 2012 m. sumažino ir planuoja sumažinti darbo vietų skaičių daugiau kaip 20 000;

D.  kadangi Europos Sąjungos socialiniai partneriai oro transporto sektoriuje 2013 m. sausio 29 d. vykstant dialogui dėl pasaulinės krizės poveikio civilinei aviacijai susitarė, kad tarptautiniu lygmeniu reikia imtis koordinuotų visapusiškų veiksmų;

E.  kadangi Komisijos 2005 m. komunikatas atliko svarbų vaidmenį vystant Sąjungos išorės politiką aviacijos srityje,

F.  kadangi – atsižvelgiant į pastarųjų septynerių metų pokyčius – tinkama atlikti tolesnę peržiūrą,

Bendrosios pastabos

1.  atkreipia dėmesį į pažangą, padarytą kuriant bendrą atvirą Sąjungos regioninę rinką ir kartu vystant bendrą Sąjungos požiūrį į savo išorės politiką aviacijos srityje;

2.  palankiai vertina Komisijos komunikatą, kuriame pateikiama savalaikė dabartinės padėties, nuo 2005 m. išorės politikos aviacijos srityje pasiektos pažangos, taip pat Sąjungos aviacijos sektoriaus patiriamų iššūkių pasaulinėje aviacijos rinkoje, kurioje konkurencija ypač didelė, analizė;

3.  pabrėžia svarbų aviacijos sektoriaus vaidmenį ES ekonomikoje, pirmiausia ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo atžvilgiu, nes šioje pramonės srityje sukuriama daugiau kaip 5 mln. darbo vietų Europoje ir 2,4 proc. Sąjungos BVP, taip pat ši pramonės sritis prisideda prie Sąjungos susisiekimo su likusiu pasauliu; pabrėžia, kad reikia išlaikyti tvirtą ir konkurencingą ES aviacijos sektorių;

4.  mano, kad siekiant gerinti saugą ir atsižvelgti į keleivių poreikius, padaryta didelė pažanga apibrėžiant ir įgyvendinant tokias Sąjungos priemones ir sistemas, kaip Bendras Europos dangus (BED), BED oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programa (SESAR), Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) ir globali navigacijos palydovinė sistema (GNSS); mano, kad šiose srityse reikia siekti tolimesnės pažangos;

5.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl vėlavimo įgyvendinti BED ir SESAR programas, kadangi dėl to oro transporto bendrovės ir jų klientai patiria nereikalingų išlaidų; remia Komisiją jai taikant sankcijas toms valstybėms narėms, kurios nesilaikė 2012 m. gruodžio mėn. termino ir nepadarė jokios pažangos funkcinių oro erdvės blokų srityje;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Bendro Europos dangus koncepcijos ir Bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos (SESAR) įgyvendinimą; pažymi, kad kuriant iniciatyvą „Bendras Europos dangus“ ir visiškai pabaigus ją įgyvendinti bus sudaryta daug tiesioginių ir netiesioginių užimtumo galimybių;

7.  pabrėžia, kad šios Sąjungos programos svarbios ne tik vidaus rinkai, bet ir išorės politikai; mano, kad baigus rengti ir įgyvendinus šias priemones Sąjungos pramonė galėtų sutvirtinti savo poziciją konkurencingoje pasaulinėje rinkoje;

8.  pabrėžia dabartinio reglamento dėl oro transporto keleivių teisių persvarstymo svarbą ir pritaria, kad būtų priimti griežti ir vartotojams įvairiapusiškai palankūs Europos teisės aktai;

9.  žino, kad finansų krizė skirtingai paveikė pasaulio regionus; mano, kad dėl to Sąjungos oro transporto bendrovės patiria su konkurencija susijusių sunkumų ir kad dvišaliai oro susisiekimo paslaugų susitarimai ne visada yra tinkamiausias sprendimas kovojant su rinkos apribojimais ar nesąžiningomis subsidijomis;

10.  mano, kad, nepaisant per pastaruosius septynerius metus įdėtų pastangų, visapusiška išorės politika aviacijos srityje neparengta, todėl, siekiant užtikrinti sąžiningą ir atvirą konkurenciją, reikėtų kuo greičiau pradėti vadovautis labiau suderintu ir platesnio užmojo Sąjungos požiūriu;

11.  mano, kad Europos reguliavimo sistemų vienodinimas – labai svarbus elementas siekiant tvirtos Europos pozicijos pasaulinėje rinkoje ir palaikant sąveiką su trečiosiomis šalimis;

2005 m. komunikatas ir Parlamento rezoliucija

12.  palankiai vertina pažangą, padaryta trijų 2005 m. politikos ramsčių srityje; Sąjungos paskyrimo principą šiuo metu pripažįsta per 100 trečiųjų šalių; beveik 1 000 dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų suderinta atsižvelgiant į Sąjungos teisės nuostatas, taigi užtikrintas teisinis tikrumas; apgailestauja, kad svarbūs partneriai, įskaitant Kiniją, Indiją ir Pietų Afrikos Respubliką, dar tik turi priimti šiuos principus;

13.  atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinus Sąjungos išorės politiką aviacijos srityje buvo galima pasiekti didelės pažangos suderinant nacionalinius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su ES teise ir kad tai padėjo padidinti bendrosios rinkos galimybes, kuriomis konsoliduojama Sąjungos aviacijos pramonė, kai dėl globalizacijos reikia stipresnių ekonomikos veikėjų, kad jie galėtų atlaikyti užsienio konkurenciją;

14.  pabrėžia, kad didėjanti bendroji aviacijos erdvė vystoma drauge su kaimyninėmis šalimis; mano, kad šie susitarimai atnešė didelės ekonominės naudos; palankiai vertina dideles pastangas, įdėtas siekiant suderinti skirtingas reguliavimo sistemas atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus tokiose srityse, kaip sauga, saugumas, oro eismo valdymas, aplinkos apsauga, keleivių teisės, ekonomikos reglamentavimas ir socialiniai aspektai;

15.  džiaugiasi visapusišku ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimu aviacijos srityje ir jo teigiamu poveikiu abiejų teritorijų ekonomikai, taip pat tuo, kad per pirmuosius penkerius metus buvo sukurta apie 80 000 naujų darbo vietų;

16.  mano, kad stipri aviacijos srities Sąjungos išorės politika, kurioje dėmesys sutelkiamas svarbiausioms augančioms rinkoms tolimojo susisiekimo maršrutų srityje, suteiktų naujų ekonominių galimybių Sąjungos oro transporto bendrovėms, ypač Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

17.  pabrėžia, kad derybos su kai kuriais svarbiais partneriais, įskaitant Braziliją, dar turi būti baigtos ir kad sudarius plačius oro susisiekimo paslaugų susitarimus su šiomis šalimis būtų galima užsitikrinti didelę ekonominę naudą;

18.  pabrėžia, kad dar neįvykdyti kai kurie Parlamento 2006 m. rezoliucijoje pateikti reikalavimai; be to, pabrėžia, kad būtina užtikrinti vienodą požiūrį į Sąjungos ir ne Sąjungos oro vežėjus ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai;

19.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti bendrą su aviacija susijusių konkrečių klausimų sprendimo strategiją yra svarbios tokios priemonės, kaip jungtinių komitetų sistema;

20.  teigiamai vertina tai, kad išspręsti kiti 2006 m. rezoliucijoje iškelti klausimai, pvz., papildyta EASA atsakomybės sritis;

Rinka

21.  pažymi, kad labai padidėjo eismas į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, iš jo ir jame – tai atspindi ekonomikos augimo tendencijas; reiškia susirūpinimą, kad jei nebus imtasi veiksmų, Sąjungos oro transporto bendrovės ir verslo subjektai gali tiek praleisti dideles galimybes šioje pasaulio dalyje, tiek ir prarasti gebėjimus generuoti pelną;

22.  taip pat pažymi, kad ne Sąjungos vežėjų padėtis pasaulyje sustiprėjo dėl subsidijų ir didžiulių valstybinių investicijų į orlaivius ir infrastruktūrą, kurios buvo įgyvendintos įvairiose Artimųjų Rytų, Tolimųjų Rytų ir Pietų Amerikos dalyse;

23.  atkreipia dėmesį į didelius Sąjungos vidaus rinkos pokyčius padidėjus pigių skrydžių bendrovių daliai; mano, kad nepaisant konkurencijos būtų galima rasti būdų, kaip šie du verslo modeliai galėtų papildyti vienas kitą siekiant atremti išorės rinkos iššūkius;

24.  atkreipia dėmesį, kad kai kurių Europos pigių skrydžių bendrovių siūlomas itin mažas bilietų kainas bendrovės kompensuoja sudarydamos nesąžiningas darbo sąlygas, pvz., darbuotojams taikydamos menkus socialinius ir darbo teisės standartus; taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje bilietų kainodaroje tam tikrą vaidmenį veikiausiai atlieka minimalios investicijos į saugos standartus ir nepagrįstos regioninės subsidijos;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad pigius skrydžius siūlančios bendrovės lemia didelę konkurenciją tarp oro transporto bendrovių, o pigių skrydžių segmentas sudaro 40 proc. visos ES oro transporto rinkos; pabrėžia, kad visos oro transporto bendrovės privalo laikytis reikalavimų užtikrinti pagrindines teises pagal Tarptautinės darbo organizacijos konvencijas Nr. 87 ir 98, jei valstybė narė jas yra ratifikavusi, dėl susirinkimų laisvės ir darbuotojų atstovų ir darbo užmokesčio sutarčių pripažinimo, taip pat pabrėžia, kad reikia tikrinti kaip laikomasi šių reikalavimų ir skirti sankcijas už pažeidimus;

26.  pabrėžia didžiųjų oro uostų svarbą, įskaitant antrinių susisiekimo mazgų, specializuotų susisiekimo mazgų ir keleto susisiekimo mazgų sąsajų kūrimo svarbą ir būtinybę vykdyti viešąsias ir privačias ilgalaikes investicijas į oro uostų infrastruktūrą, siekiant padidinti jos pajėgumus, pvz. nutiesiant naujus kilimo ir tūpimo takus, taip pat būtinybę veiksmingiau naudoti turimą infrastruktūrą, įskaitant regioninius oro uostus, pvz. Viduržemio jūros regione ir prie Sąjungos rytinių sienų, geriau panaudojant laiko tarpsnius oro uostuose;

27.  pabrėžia, kad Sąjungos vežėjų pasaulinį konkurencingumą trikdo tokie veiksniai, kaip nevienodos sąlygos – pavyzdžiui, skirtingi nacionaliniai mokesčiai, perpildyti oro uostai, dideli oro eismo valdymo ir oro uostų mokesčiai, konkurentų gaunama valstybės pagalba ir su išmetamu anglies dioksidu susijusios išlaidos, žemesni socialiniai standartai ir skirtingos valstybės pagalbos taisyklės už ES ribų;

28.  mano, kad dėl šių faktorių gali būti sudaromos kliūtys augimui ir užimtumui;

29.  ragina Komisiją atlikti skirtingų kelionės oro transportu kainų, muitų, rinkliavų ir mokesčių valstybėse narėse ir jų poveikio bilietų kainoms ir oro vežėjų pelnui tyrimą, taip pat pasaulinio lygmens konkurentų galimai gaunamos valstybės pagalbos ir jos poveikio Sąjungos oro vežėjams tyrimą;

30.  palankiai vertina naująsias su mobiliųjų darbuotojų socialine apsauga susijusias Sąjungos taisykles;

Veiksmai ateityje

31.  mano, kad išorės politika aviacijos srityje turėtų būti visapusiškai grindžiama abipusiškumo, įskaitant prieigą prie rinkos, atvirumo ir sąžiningos konkurencijos principais, užtikrinant vienodas sąlygas, o šia politika turėtų būti siekiama dviejų pagrindinių tikslų – užtikrinti naudą vartotojams ir verslui bei remti Sąjungos oro transporto bendroves ir oro uostus, besistengiančius išsaugoti savo, kaip lyderių pasaulyje, poziciją;

32.  todėl pabrėžia, kad į su kaimyninėmis valstybėmis ir panašiai mąstančiais partneriais sudaromus susitarimus aviacijos srityje turi būti įtraukta sąžiningą konkurenciją reglamentuojanti sistema;

33.  derantis dėl išsamių Sąjungos lygmens aviacijos susitarimų ragina toliau taikyti procedūras, kurios būtų pagrįstos Europos vienybe ir kurias taikyti yra leidusi Taryba;

34.  ragina Komisiją remiantis susitarimais skatinti ir ginti Sąjungos interesus, taip pat teikti ir bendrai diegti ES standartus, vertybes ir geriausią praktiką;

35.  ragina stiprinti Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą derybose su pagrindinėmis partnerėmis dėl oro transporto paslaugų susitarimų, siekiant padidinti ES įtaką ir jos galimybes patekti į naujas rinkas;

36.  ragina Komisiją į išsamius susitarimus įtraukti reguliavimo sąlygas, susijusias su sauga, saugumu, keleivių teisėmis, personalo mokymu ir sertifikavimu;

37.  ragina Komisiją užbaigti vykstančias derybas su kaimyninėmis šalimis, pvz., su Ukraina, Libanu, Tunisu, Azerbaidžanu ir Alžyru; nurodo, kad dėl šių šalių ir jų rinkų geografinio artumo ir kai kuriose jų neseniai vykusio ekonomikos augimo būtų galima plėtoti regioninius ar antraeilius Europos oro uostus; laikosi nuomonės, kad regioninių oro uostų pajėgumai yra dideli, todėl jie gali padėti spręsti pagrindinių ES oro uostų perpildymo problemą ir padidinti jų konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;

38.  ragina Tarybą kiekvienu konkrečiu atveju suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis su kitomis kaimyninėmis šalimis, visų pirma Turkija, Armėnija ir Libija;

39.  mano, kad Sąjunga savo santykiuose su pagrindiniais partneriais turėtų išnagrinėti kiekvieną atvejį bei ragina Komisiją kaip galima greičiau baigti derybas dėl išsamių susitarimų, įskaitant susitarimus su Australija ir Brazilija, o Tarybą ragina suteikti Komisijai įgaliojimus derėtis dėl tokių susitarimų su sparčiai augančios ekonomikos šalimis, tokiomis kaip Kinija, Indija bei Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) šalys ir Persijos įlankos regiono šalys;

40.  mano, kad ES ir JAV prekybos ir investicijų susitarimas, kuris gali būti pasirašytas ateityje, turėtų poveikio ir aviacijos sektoriui; todėl mano, kad Komisijai turėtų suteikti pakankamai informacijos, kuri leistų Europos Parlamentui atidžiai stebėti būsimas derybas;

41.  pabrėžia, kad reikia visiškai įgyvendinti oro susisiekimo susitarimuose su pagrindinėmis partnerėmis, ypač su JAV ir Kanada, nustatytus tikslus, įskaitant galimybių užsienio piliečiams įsigyti oro transporto bendrovių ir jas kontroliuoti apribojimų panaikinimą; ragina imtis veiksmų siekiant įveikti nuolatinį pusiausvyros tarp ES oro transporto bendrovių galimybių atlikti kabotažinius vežimus JAV rinkoje ir JAV oro transporto bendrovių galimybių tai daryti Europoje, nebuvimą; pabrėžia, kad tarptautinėmis tarpusavio investicijomis prisidedama prie aviacijos sektoriaus ekonomikos dinamiškumo ir primygtinai ragina Komisiją gerinti tarptautinę teisinę aplinką, palankią tokių investicijų plėtrai ir paramai bei skatinančią aktyvią politiką, kurios tikslas – nustatyti tarptautinių investicijų standartus ir geriausią praktiką;

42.  laikosi nuomonės, jog dvišaliais susitarimais galima svariai prisidėti prie išorės politikos aviacijos srityje vystymo, tačiau kartu pabrėžia, kad svarbu vadovautis bendru Sąjungos požiūriu;

43.  atkreipia ypatingą dėmesį į sąžiningos ir atviros konkurencijos svarbą visoje su oro susisiekimo paslaugomis susijusioje veikloje; ragina į dvišalius oro susisiekimo paslaugų susitarimus įtraukti standartines sąžiningos konkurencijos sąlygas;

44.  ragina Komisiją apibrėžti, o valstybes nares taikyti minimalius standartinius Sąjungos teisinus reikalavimus, ypač susijusius su bendradarbiavimu siekiant reguliavimo, darbo bei aplinkos apsaugos standartais ir keleivių teisėmis, kuriuos būtina įtraukti į dvišalius susitarimus, turint aiškų tikslą sukurti galimybes ir panaikinti kliūtis ES oro vežėjams;

45.  ragina Komisiją pasiūlyti skubiai persvarstyti arba pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 868/2004 dėl apsaugos nuo subsidijavimo ir nesąžiningos kainų nustatymo veiklos, darančių žalą Bendrijos oro vežėjams(6);

46.  pritaria Komisijos pasiūlymams ginti laisvą ir sąžiningą konkurenciją palaikant santykius ir sudarant susitarimus su trečiosiomis šalimis ir tobulinti naujas ir veiksmingesnes prekybos apsaugos priemones, kuriomis būtų galima spręsti tokias problemas kaip nesąžininga veikla, pvz., diskriminacija, nenuoseklus reguliavimo nuostatų taikymas, bendrovių finansinių ataskaitų skaidrumo stoka, nes jos gali lemti rinkos iškraipymus;

47.  ragina Komisiją įsitraukti į dialogą su Persijos įlankos regiono šalimis, siekiant padidinti skaidrumą ir išsaugoti sąžiningą konkurenciją;

48.  atkreipia dėmesį, kad Rusijos Federacija atsisako laikytis susitarimo dėl laipsniško skrydžių virš Sibiro mokesčių panaikinimo, pasiekto Rusijos Federacijai 2011 m. stojant į PPO; mano, kad šiais neteisėtais tranzito mokesčiais ES oro vežėjams sudaromos ilgalaikės diskriminacinės sąlygos, todėl ES turėtų turėti galimybę imtis atsakomųjų priemonių – uždrausti arba apriboti tranzitą virš savo teritorijos arba apskritai imtis kokios nors priemonės dėl Rusijos Federacijos oro vežėjų naudojamos ES oro erdvės, kuria Rusijos Federacija būtų motyvuojama panaikinti minėtuosius mokesčius, nes jie yra neteisėti – jais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai (Čikagos konvencija); todėl ragina Komisiją ir Tarybą išnagrinėti galimas priemones, kuriomis Rusijos Federacijos ir Sąjungos oro erdvės naudojimo klausimais būtų užtikrintas abipusiškumas;

49.  pabrėžia, kad ambicinga ES politika dėl keleivių teisių apsaugos gali būti ES oro vežėjų kokybės pranašumas pasaulinės konkurencijos aplinkoje; ragina Komisiją imtis tolimesnių žingsnių remiant aukštus ES oro transporto keleivių teisių standartus bei kontroliuoti jų įgyvendinimą ir taikymą;

50.  ragina Komisiją kuo greičiau parengti naują reguliavimo sistemą, susijusią su Bendro Europos dangaus įgyvendinimu, kuri būtų pagrįsta principu „iš viršaus į apačią“ ir apimtų geresnio Europos oro navigacijos paslaugų teikėjų tarpusavio bendradarbiavimo mechanizmą, ir sudaryti būtinas sąlygas programai SESAR įgyvendinti;

51.  ragina Tarybą pagaliau priimti poziciją dėl 2010 m. gegužės 5 d. Europos Parlamento pozicijos dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl aviacijos saugumo rinkliavų(7), kuri nors ir buvo priimta Parlamente didele 96 proc. balsų dauguma, Taryboje vis dar yra blokuojama;

52.  mano, kad Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) turi atlikti svarbų vaidmenį rengiant pasaulinio aviacijos sektoriaus reguliavimo sistemas, pvz., liberalizuojant oro transporto bendrovių valdymą ir kontrolę bei užtikrinant pasaulinę oro eismo valdymo tarpusavio sąveiką; ragina ICAO toliau rengti visuotines rinkos principais pagrįstas triukšmo oro uostuose mažinimo priemones ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimo priemones; mano, kad ICAO būtina kuo greičiau pasiekti susitarimą dėl visuotinio požiūrio;

53.  ragina pasinaudojant Komisijai suteiktais derybiniai įgaliojimais išsiaiškinti ir sustiprinti atstovavimą Sąjungai Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje (ICAO);

o
o   o

54.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 5.
(2) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 98.
(3) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 121.
(4) OL C 74 E, 2008 3 20, p. 506.
(5) OL C 287 E, 2006 11 24, p. 84.
(6) OL L 162, 2004 4 30, p. 1.
(7) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 164.


Valstybių narių eksporto kredito agentūros
PDF 290kWORD 26k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pirmosios Komisijos metinės ataskaitos Europos Parlamentui dėl valstybių narių eksporto kredito agentūrų veiklos (2012/2320(INI))
P7_TA(2013)0291A7-0193/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams, kuriuo panaikinami Tarybos sprendimai 2001/76/EB ir 2001/77/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 14 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams II priedas (C(2013)1378),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją „ ES MVĮ prekybos ir investicijų finansavimas: geresnės galimybės gauti kreditus remiant internacionalizavimą“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(7),

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartiją (2010/C 83/02),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą (COM(2011)0886),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 19 d. komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2012 m. birželio 26 d. priimtą ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (Nr. 11855/2012),

–  atsižvelgdamas į savo politikos skyriaus informacinį dokumentą „ES išorės politikos srityje taikytini žmogaus teisių lyginamieji standartai“ (EXPO/B/DROI/2011/15),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 16 d. JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus (HR/PUB/11/04, 2011 m., Jungtinės Tautos),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. balandžio 16 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (COM(2013)0207),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0193/2013),

A.  kadangi valstybių narių eksporto kreditų programos yra svarbi priemonė Europos įmonių prekybos ir verslo galimybėms didinti;

B.  kadangi Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1233/2011 dėl tam tikrų gairių taikymo oficialiai remiamiems eksporto kreditams nurodomi valstybėms narėms taikomi reikalavimai Komisijai teikti metines veiklos ataskaitas ir kartu Komisijai suteikiami įgaliojimai su atitinkamais Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) susitarimais susijusius pakeitimus kuo greičiau perkelti į ES teisę;

C.  kadangi, remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 207 straipsniu, „bendra prekybos politika vykdoma vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“;

D.  kadangi principai, pagal kuriuos Sąjunga reguliuoja savo santykius su visu pasauliu, ir pagrindiniai Sąjungos veiksmų tarptautinėje arenoje principai pateikiami Europos Sąjungos sutarties (ES Sutarties), kuri yra privalomas valstybių narių susitarimas, 3 ir 21 straipsniuose;

E.  kadangi 2011 m. gruodžio mėn. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikate patvirtinama, kad „Europos įmones reikėtų skatinti imtis atitinkamų deramo stropumo priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad savo veikla, neatsižvelgiant į tai, kur ji vykdoma, jos nepažeidžia žmogaus teisių“;

F.  kadangi Europos Vadovų Tarybos priimtoje ES strateginėje programoje ir veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje patvirtinama, kad „Europos Sąjunga žmogaus teises skatins visose be išimties išorės veiksmų srityse“;

G.  kadangi ES pagrindinių teisių chartija teisiškai privaloma ES institucijoms ir valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę, išskyrus valstybes nares, kurioms taikoma galimybės pasirinkti sąlyga, ir kadangi Komisijos priimtoje Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo strategijoje aiškiai pripažįstama, kad Chartija taikoma ES išorės veiksmams;

H.  kadangi Sąjunga ir jos valstybės narės palankiai vertino JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus, iš kurių ketvirtame principe dėl valstybės ir verslo santykių aiškiai nurodomos eksporto kreditų agentūros;

I.  kadangi eksporto kreditų parama dažnai suteikiama stambiems projektams, kuriems dėl didelio komercinio, politinio, ekonominio pavojaus ar pavojaus aplinkai sunku gauti prekinį kreditą, o eksporto kreditų agentūros (EKA) atitinkamai turi įvertinti ir įkainoti šį pavojų;

J.  kadangi 2013 m. kovo 14 d. Komisija pasiūlė deleguotąjį reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamento (ES) Nr. 1233/2011 II priedas;

1.  palankiai vertina pastangas, kurias, siekdama didinti skaidrumą ES lygmeniu, Komisija dėjo nustatydama valstybių narių metinių ataskaitų dėl eksporto kreditų srityje vykdomos veiklos teikimo, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1233/2011 nuostatų, sistemą; pabrėžia, kad pagrindinis šio ataskaitų teikimo tikslas – stebėti, kaip valstybių narių EKA laikosi eksporto kreditams taikomų tarptautinių drausmės reikalavimų ir ES Sutartyse numatytų įpareigojimų;

2.  pripažįsta, kad 2012 m. gruodžio 14 d. neoficialiai gavo Komisijos parengtą pirmąją metinę valstybių narių veiklos eksporto kreditų srityje ataskaitą, kurioje vertinami 20 iš 27 valstybių narių, aktyviai įgyvendinančių eksporto kreditų programas, atsakymai, taip pat pripažįsta, kad gavo šių valstybių narių ataskaitas, pateiktas minėtos ataskaitos prieduose; Komisija jau pritarė tam, kad šie dokumentai būtų skelbiami viešai, siekiant įgyvendinti pagrindinio reglamento tikslą didinti skaidrumą;

3.  palankiai vertina tai, kad Komisijos ataskaitoje aiškiai nurodoma valstybių narių 2011 m. eksporto kreditų srityje vykdytos veiklos, kurios bendra vertė sudaro daugiau kaip 250 mlrd. EUR – įskaitant 260 sandorių, kurie, kaip pranešama, darė didelį poveikį aplinkai – ir kuri paverčiama didelėmis Europos įmonėms teikiamomis prekybos ir verslo galimybėmis, mastas ir svarba;

4.  pripažįsta, kad valstybės narės savo metinėse veiklos ataskaitose pateikė Komisijai finansinę ir su veikla susijusią informaciją apie eksporto kreditus, kaip reikalaujama Reglamento (ES) Nr. 1233/2011 I priedo pirmoje pastraipoje;

5.  atsižvelgdamas į valstybių narių veiklos eksporto kreditų srityje mastą, pabrėžia Reglamento (ES) Nr. 1233/2011 4 konstatuojamosios dalies svarbą ir ragina, kad ši veikla atitiktų Sąjungos išorės veiklos bendrąsias nuostatas, pvz., įtvirtinti demokratiją, gerbti žmogaus teises, vykdyti nuoseklią vystymosi politiką ir kovoti su klimato kaita; šiuo požiūriu primena reglamento I priede pateiktų konkrečių reikalavimų teikti ataskaitas svarbą, siekiant užtikrinti, kad Komisija ir Parlamentas galėtų įvertinti šią atitiktį;

6.   pabrėžia, kad metinės valstybių narių ataskaitos ir Komisijos atliekamas šių ataskaitų vertinimas vis dar neatitinka Parlamento užmojo gebėti įvertinti, ar valstybių narių veikla eksporto kreditų srityje atitinka ES sutarties 3 ir 21 straipsniuose įtvirtintus Sąjungos užsienio politikos tikslus ir pavojaus aplinkai vertinimą apskaičiuojant EKA nustatomas priemokas;

7.  palankiai vertina Komisijos dabartinėje metinėje ataskaitoje nurodomą „aiškų bendrą valstybių narių pasiryžimą savo eksporto kreditų programoms taikyti politiką, kurios tikslai atitinka bendras ES sutarties 3 ir 21 straipsnių nuostatas“; palankiai vertina kai kurių valstybių narių, įskaitant Vokietiją, Italiją, Belgiją ir Nyderlandus, pastangas, dedamas siekiant užtikrinti, kad ataskaitose būtų pateikiama reikšmingesnė informacija apie tai, kaip laikomasi kai kurių Sąjungos išorės veiksmų tikslų;

8.  pripažįsta, kad Komisija turi galėti įvertinti, ar valstybių narių eksporto kreditų srities veikla atitinka Sąjungos išorės veiklos tikslus, todėl rekomenduoja atitikties testą atlikti siekiant įvertinti, ar oficialiai remiamos EKA įgyvendina politiką, kuri padeda veiksmingai užtikrinti, kad jų veikla atitiktų Sąjungos užsienio politikos tikslus;

EKA atitikties Sąjungos išorės veiksmų tikslams lyginamųjų standartų nustatymas

9.  pritaria metinėje ataskaitoje Komisijos pateiktai pastabai, kad „sunku nustatyti tikslų vertinimo, kaip laikomasi ES teisės, lyginamąjį standartą“; pakartoja, kad 21 straipsnio nuostatos išlieka pagrindiniu lyginamuoju standartu, pagal kurį turi būti vertinama eksporto kreditų sandoriams taikoma politika;

10.  pabrėžia, kad Sąjunga bus patikima ir stipri pasaulinio masto veikėja tik tuo atveju, jei valstybės narės ir ES institucijos vykdys nuoseklią išorės politiką;

11.  rekomenduoja, kad prieš pateikiant kitą metinę ataskaitą Tarybos darbo grupė eksporto kreditų klausimu ir Komisija konsultuotųsi su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) dėl prasmingų ataskaitų dėl 21 straipsnio laikymosi teikimo metodų ir dėl ES vykdomo tam tikrų EBPO gairių taikymo oficialiai remiamų eksporto kreditų srityje; primygtinai reikalauja, kad viešos konsultacijos būtų šio proceso dalis;

12.  mano, kad, tikrinant projektus, kurie dėl savo galimo poveikio žmogaus teisėms remiami oficialiais eksporto kreditais, svarbiausia, kad valstybės narės būtų raginamos stebėti išsamaus patikrinimo procedūrų taikymą, rezultatus ir veiksmingumą ir apie tai pranešti;

13.  žino, kad EKA remiasi projektų partnerių pateikta informacija; yra įsitikinęs, kad jeigu EKA reikalauja užtikrinti struktūrinį požiūrį į išsamaus patikrinimo procedūras, kad projektų partneriai atitiktų reikalavimus projektų finansavimui gauti, jie turėtų suprasti, kad tai turi padaryti patys, taip sumažindami papildomas EKA administracines išlaidas;

14.  mano, kad ataskaitų apie tai, kaip EKA laikosi žmogaus teisių, teikimo pažanga yra labai svarbi, siekiant teikti geresnės kokybės ataskaitas apie kitus 21 straipsnyje įtvirtintus ES išorės veiksmų tikslus, pvz., skurdo panaikinimą, ir apie pavojaus aplinkai vertinimą;

Pranešimas apie pavojaus aplinkai vertinimą apskaičiuojant EKA nustatomas priemokas

15.  15. siūlo, kad valstybių narių EKA ir toliau praneštų apie savo pavojaus aplinkai vertinimą, ir mano, kad siekiant užtikrinti vienodas sąlygas itin svarbu, jog apie tai praneštų visos EBPO ir EBPO nepriklausančių šalių EKA;

Pranešimas apie neapibrėžtuosius įsipareigojimus

16.  pažymi, kad valstybių narių EKA šiuo metu praneša apie įvairiais būdais patiriamą neapibrėžtųjų įsipareigojimų poveikį; prašo Komisijos pateikti bendrą apibrėžtį, kurioje būtų atspindėtas Parlamento noras būti informuotam apie nebalansines pozicijas;

Komisijos gairės ir vertinimas

17.  ragina Komisiją, kad ji valstybėms narėms pateiktų kitam ataskaitiniam laikotarpiui skirtas gaires, be kita ko, kaip pranešti apie išsamaus patikrinimo procedūrų taikymą ir veiksmingumą žmogaus teisių srityje vykdomos politikos požiūriu, ir kaip pranešti apie pavojaus aplinkai vertinimą;

18.  tikisi, kad kitoje Komisijos metinėje ataskaitoje bus pateikiamas pareiškimas apie tai, ar Komisija galėjo įvertinti, kaip valstybės narės laikosi Sąjungos tikslų ir įsipareigojimų, ir, jeigu atsakymas neigiamas, bus pateikiamos rekomendacijos, kaip būtų galima gerinti ataskaitų teikimo kokybę siekiant šio tikslo;

Komisijos ataskaita dėl EBPO nepriklausančių šalių įtraukimo

19.  pritaria Komisijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų pastangoms 2012 m. įtraukti Kiniją, Braziliją, Rusiją ir kitas dideles besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis steigiant tarptautinę pagrindinių eksporto finansavimo teikėjų darbo grupę;

20.  siūlo išsiaiškinti, ar plėtojant tarptautinę darbo grupę tinka vadovautis sektoriniu požiūriu, siekiant antruoju etapu sukurti horizontaliųjų nuostatų pagrindą, kuriuo bus užtikrinama, kad visos EBPO šalys ir EBPO nepriklausančios šalys bendrai patvirtintų veiksmingus ir aukštus standartus ir naujas tarptautines taisykles dėl EKA, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas;

o
o   o

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir EBPO sekretoriatui.

(1) OL L 326, 2011 12 8, p. 45.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0469.
(3) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 87.
(4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 34.
(5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94.
(6) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(7) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101.


Prašymas atšaukti Parlamento narės Marine Le Pen imunitetą
PDF 191kWORD 20k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo atšaukti Marine Le Pen imunitetą (2012/2325(IMM))
P7_TA(2013)0292A7-0236/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 26 d. Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijos perduotą prašymą atšaukti Marine Le Pen imunitetą, kuris yra susijęs su Liono apeliacinio teismo generalinio prokuroro 2012 m. lapkričio 7 d. prašymu ir kuris buvo paskelbtas per 2012 m. gruodžio 10 d. plenarinį posėdį,

–  išklausęs Marine Le Pen atstovaujančio B. Gollnisch paaiškinimų, kaip nurodyta Darbo tvarkos taisyklių 7 straipsnio 3 dalyje,

–  atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 ir 9 straipsnius bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d., 2011  m. rugsėjo 6 d.ir 2013 m. sausio 17 d. sprendimus(1),

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 6 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0236/2013),

A.  kadangi Liono apeliacinio teismo generalinis prokuroras pateikė prašymą atšaukti Europos Parlamento narės Marine Le Pen imunitetą siekiant imtis teisinių veiksmų dėl įtarimo padarius nusižengimą;

B.  kadangi Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamento nariai savo valstybės teritorijoje naudojasi imunitetais, kurie suteikiami tos valstybės parlamento nariams;

C.  kadangi Prancūzijos Respublikos Konstitucijos 26 straipsnyje numatyta, kad Prancūzijos parlamento nariai negali būti traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;

D.  kadangi Marine Le Pen kaltinama neapykantos skatinimu, kurstymu diskriminuoti arba smurtauti prieš asmenų grupę dėl tikėjimo – veika, numatyta Prancūzijos teisės aktuose, t. y. 1881 m. liepos 29 d. įstatymo 24 straipsnio 8 pastraipoje, 23 straipsnio pirmoje pastraipoje, 42 straipsnyje ir 1982 m. liepos 29 d. įstatymo 82-625 93-3 straipsnyje, o bausmės už šią veiką nustatytos 1881 m. liepos 29 d. įstatymo 24 straipsnio 8, 10, 11, 12 pastraipose ir Baudžiamojo kodekso 131-26 straipsnio 2 ir 3 dalyse;

E.  kadangi veiksmai, kuriuos įtariama padariusi Marine Le Pen, nėra tiesiogiai ir akivaizdžiai susiję su jos, kaip Europos Parlamento narės, pareigų vykdymu ir nėra Europos Parlamento nariui einant pareigas pareikšta nuomonė ar balsavimas, kaip numatyta Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnyje;

F.  kadangi kaltinimas nėra susijęs su Marine Le Pen, kaip Europos Parlamento narės, pareigomis;

G.  kadangi nėra pagrindo taikyti fumus persecutionis prielaidos;

1.  nusprendžia atšaukti Marine Le Pen imunitetą;

2.  paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Prancūzijos Respublikos teisingumo ministerijai ir Marine Le Pen.

(1) 1964 m. gegužės 12 d. Sprendimas Wagner / Fohrmann ir Krier (101/63, [1964], Rink. p. 195); 1986 m. liepos 10 d. Sprendimas Wybot / Faure ir kt. (149/85, [1986], Rink. p. 2391); 2008 m. spalio 15 d. Sprendimas Mote / Parlamentas (T-345/05, [2008], Rink. p. II-2849); 2008 m. spalio 21 d. Sprendimas Marra / De Gregorio ir Clemente (sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, [2008], Rink. p. I-7929); 2010 m. kovo 19 d. Sprendimas Gollnisch / Parlamentas (T-42/06, [2010], Rink. p. II-1135); 2011 m. rugsėjo 6 d. Sprendimas Patriciello (C-163/10, [2011], Rink. p. I-7565) ir 2013 rugsėjo 17 d. sprendimas Gollnisch / Parlamentas (sujungtos bylos T-346/11 ir T-347/11, [2010], Rink. p. II-1135).


Europos fondo statutas
PDF 456kWORD 39k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo (FE) statuto (COM(2012)00352012/0022(APP))
P7_TA(2013)0293A7-0223/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2012)0035),

–  atsižvelgdamas į Komisijos poveikio vertinimą, pridėtą prie jos pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Europos fondo (FE) statuto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo(1),

–  atsižvelgdamas į Maxo Plancko lyginamosios ir tarptautinės privatinės teisės instituto ir Heidelbergo universiteto 2008 m. parengtą galimybių studiją dėl Europos fondo statuto parengimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bylose C-386/04 Centro di Musicologia Walter Stauffer prieš Finanzamt München für Körperschaften(2), C-318/07 Hein Persche prieš Finanzamt Lüdenscheid(3) ir C-25/10 Missionswerk Werner Heukelbach eV prieš Belgijos valstybę(4),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje (Europos Sąjungos pilietybė)(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 18 d. Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto nuomonę(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto preliminarų pranešimą ir į Kultūros ir švietimo komiteto nuomonę (A7–0223/2013),

A.  kadangi Sąjungoje yra apie 110 000 visuomenei naudingą veiklą vykdančių fondų, kurių bendras apytikris turtas – apie 350 mlrd. eurų, bendros išlaidos – apie 83 mlrd. eurų ir kuriuose dirba 750 000–1 000 000 ES piliečių;

B.  kadangi vis dėlto dalis fondų personalo yra savanoriai, kuriems už jų laiką nemokama;

C.  kadangi nepaprastai svarbus Sąjungoje visuomenės labui veikiančių fondų buvimas ir jų veikla švietimo, mokymo, mokslinių tyrimų, socialinės rūpybos ir sveikatos priežiūros paslaugų, istorinės atminties ir tautų santaikos, aplinkos apsaugos, jaunimo reikalų ir sporto, taip pat meno ir kultūros srityse ir kadangi daugelis jų projektų daro poveikį už valstybių ribų;

D.  kadangi visoje Sąjungoje fondams taikoma per 50 skirtingų civilinės ir mokesčių teisės aktų, taip pat daugybė sudėtingų administracinių procedūrų, dėl kurių kasmet patiriama apie 100 mln. eurų su konsultavimusi susijusių išlaidų – taigi šie pinigai nebepanaudojami visuomenei naudingiems tikslams siekti;

E.  kadangi teisinės, su mokesčiais susijusios ir administracinės kliūtys, kurios yra brangių ir ilgai trunkančių procedūrų priežastis, taip pat tinkamų teisinių priemonių trūkumas reiškia, kad fondai atsisako arba jiems atrodo sudėtinga imtis veiklos arba ją vystyti kitoje valstybėje narėje;

F.  kadangi šiuo metu, kai nacionalinių biudžetų ištekliai, ypač numatyti kultūrai ir meninei veiklai, švietimui ir sportui, riboti, itin svarbu, kad fondai vykdytų finansinius ir socialinius įsipareigojimus, nors jie gali tik papildyti valstybės veiksmus siekiant visuomenei naudingų tikslų, o ne juos pakeisti;

G.  kadangi, kalbant apie apmokestinimą, siūloma ne derinti mokesčių teisę, o taikyti nediskriminavimo taisyklę, pagal kurią Europos fondams ir jų rėmėjams automatiškai ir iš principo būtų taikomos tokios pat mokesčių nuostatos ir lengvatos, kaip ir tos, kurios taikomos visuomenei naudingo tikslo siekiantiems nacionaliniams subjektams;

H.  kadangi pradėjus taikyti bendrą Europos fondo statutą fondams galėtų būti daug lengviau telkti ir perkelti išteklius, praktinę patirtį ir paramą ir vykdyti savo veiklą visoje ES;

I.  kadangi Europos Parlamentas teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą, kaip labai svarbų žingsnį siekiant, kad fondams būtų lengviau remti visuomenei naudingus tikslus visoje ES;

J.  kadangi siūlomas statutas yra neprivaloma Europos teisinė forma, kuri bus prieinama fondams ir finansuotojams, vykdantiems veiklą daugiau nei vienoje valstybėje narėje, tačiau šia forma nebus pakeisti ar derinami galiojantys fondų įstatymai;

K.  kadangi ekonominių sunkumų laikais vis svarbiau, kad fondai turėtų tinkamų priemonių visuomenei naudingiems tikslams Europos lygmeniu siekti ir ištekliams sutelkti, kartu mažinant sąnaudas ir teisinį netikrumą;

L.  kadangi itin svarbu, kad Europos fondai (FE) veiktų tvariu, ilgalaikiu pagrindu ir tikrai veiktų bent dviejose valstybėse narėse, nes kitaip nebūtų galima pateisinti ypatingo jų statuso;

M.  kadangi reikia aiškiau išdėstyti tam tikras Komisijos pasiūlymo sąvokas ir apibrėžtis;

N.  kadangi siekiant padidinti Europos fondo patikimumą ir reputaciją reikalingi tam tikri Komisijos pasiūlymo papildymai ir patikslinimai, pavyzdžiui, dėl teisės normų ir etinių taisyklių laikymosi, tik visuomenei naudingo tikslo siekimo, tarpvalstybinio aspekto, minimalaus turto ir poreikio visus šiuos požymius išlaikyti iš esmės visą Europos fondo gyvavimo laiką, taip pat dėl taisyklės, kad lėšas reikia išmokėti laiku, dėl minimalios trukmės ir Europos fondo valdybos ar kitų organų narių atlygio mokėjimo;

O.  kadangi kreditorių apsauga ir darbuotojų apsauga yra itin svarbi ir ją reikia išlaikyti visą Europos fondo gyvavimo laiką;

P.  kadangi darbuotojų atstovavimo klausimais turėtų būti pateikta visapusiškesnė nuoroda į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo (nauja redakcija)(8), siekiant aiškiai nustatyti, kad taikomos tos direktyvos procedūrinės taisyklės; kadangi, be to, turėtų būti numatytos griežtesnės sankcijos už pažeidimus, pavyzdžiui, FE registravimo sąlyga turėtų būti Direktyvos 2009/38/EB reikalavimų įvykdymas, kaip numatyta 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės (SCE) statuto 11 straipsnio 2 dalyje(9); kadangi dar reikia ir nuostatų, kuriomis būtų reglamentuojamas darbuotojų dalyvavimas Europos fondo organų veikloje, kaip numatyta 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvoje 2001/86/EB, papildančioje Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus(10), kad Europos fondo forma nebūtų galima naudotis siekiant atimti iš darbuotojų teises dalyvauti priimant sprendimus arba šių teisių nesuteikti;

Q.  kadangi nuostata dėl atstovavimo savanoriams Europos fonde vertintina teigiamai, nes šiame sektoriuje veiklą vykdo apie 2,5 mln. savanorių;

R.  kadangi vis didesnis savanorių dalyvavimas fondų veikloje ir jų vertingas indėlis padeda įgyvendinti visuotinės svarbos tikslus, kurių siekia fondai; kadangi fondams gali būti naudinga numatyti formas ir priemones, kurios leistų jiems gauti informaciją, reikalingą veiksmingesniam darbui, pvz., pasinaudojant Europos darbo taryba, nes vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių priversti būti savanoriai, kad įgytų pirmąją darbo patirtį,

S.  kadangi reikia aiškiau išdėstyti, kad Europos fondo registruotoji buveinė ir jos centrinė administracija yra toje pačioje valstybėje narėje, kad registruotoji buveinė nebūtų atskiriama nuo centrinės administracijos ar pagrindinės veiklos vietos ir kad būtų lengviau vykdyti priežiūrą, nes Europos fondą prižiūrės valstybės narės, kurioje ji turi registruotąją buveinę, priežiūros institucija;

T.  kadangi Europos fondo tikslas neturėtų būti Europos politinių partijų finansavimas;

U.  kadangi mokesčių srityje reikia pradėti nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išplėtoto nediskriminavimo principo taikymo; kadangi sektorius pripažino, kad vadovaujantis siūlomu požiūriu – automatiškai taikant vienodą mokestinį statusą – padidėtų Europos fondo statuto patrauklumas, nes būtų gerokai sumažinta fiskalinė ir administracinė našta ir ši forma taptų ne vien tik paprasta civilinės teisės priemone; kadangi, nepaisant to, dėl šio požiūrio labai nesutariama Taryboje – valstybės narės nenori leisti kištis į jų vidaus mokesčių įstatymus; kadangi dėl šių priežasčių derėtų neatmesti galimų alternatyvių scenarijų;

V.  kadangi svarbu greitai toliau derėtis dėl šio svarbaus teisės akto, kad fondų sektoriui būtų suteikta ši nauja priemonė, kurios akivaizdžiai skubiai laukiama,

1.  ragina valstybes nares pasinaudoti esama iniciatyva ir dirbti, kad statutas būtų pradėtas taikyti greitai ir visapusiškai, užtikrinant visas skaidrumo garantijas, ir taip būtų galima panaikinti fondų darbo tarpvalstybiniu lygmeniu kliūtis ir kurti naujus fondus, siekiant patenkinti ES gyvenančių žmonių reikmes arba dirbti visuomenės labui ar dar labiau tarnauti visuomenės interesams; pabrėžia, kad parengus statutą būtų prisidėta prie tikros ES pilietybės įgyvendinimo ir pasirengta Europos organizacijos statuto priėmimui;

2.  pabrėžia, kad FE turėtų prisidėti prie tikros Europos kultūros ir tapatybės plėtojimo;

3.  pažymi, kad, nors FE teisinė forma būtų nauja, siūloma ją taikyti naudojantis valstybėse narėse jau esamomis struktūromis;

4.  palankiai vertina tai, kad statutu nustatomi minimalūs skaidrumo, atskaitomybės, priežiūros ir lėšų naudojimo standartai, kurie, savo ruožtu, gali būti naudingi piliečiams ir rėmėjams kaip tam tikras kokybės ženklas ir taip gali būti užtikrintas pasitikėjimas FE ir paskatinta jų ES veikla visų piliečių naudai;

5.  atkreipia dėmesį į fondų potencialą užtikrinant darbo vietas jaunimui, kurio nedarbo lygis artėja prie ypatingą susirūpinimą keliančios ribos;

6.  ragina pagal reglamentą numatyti, jog valstybė narė, turinti finansinius įgaliojimus fondo atžvilgiu, būtų atsakinga už tai, kad praktiškai jis būtų valdomas griežtai vadovaujantis jo statutu;

7.  pažymi, kad dar nesudaryta galimybė sujungti veikiančių FE;

8.  nurodo, jog esminiai kriterijai turi būti fondų tvarumas, tvirtumas ir gyvybingumas, taip pat priežiūros veiksmingumas, kad būtų padėti pamatai pasitikėjimui Europos fondu, ir todėl prašo Tarybos atsižvelgti į šias rekomendacijas ir pataisas:

   i) minimalus fondo turtas per visą jo veiklos laiką turėtų likti 25 000 eurų;
   ii) Europos fondas turėtų būti visose valstybėse steigiamas neribotam laikui arba, jei tai aiškiai nurodoma įstatuose, apibrėžtam ne mažiau kaip ketverių metų laikotarpiui; nustatyti trumpesnį nei dveji metai laikotarpį turėtų būti leidžiama tik tada, kai jis tinkamai pagrįstas ir kai iš principo užtikrinama, kad bus pasiektas statuto tikslas;
   iii) turėtų būti leista iš dalies keisti fondo įstatus, kai galiojančiais įstatais nebegalima tinkamai užtikrinti Europos fondo veikimo, tik jei šiuos pakeitimus yra priėmusi jo valdyba; jei pagal 31 straipsnį į Europos fondą įeina kiti organai, jie turėtų dalyvauti priimant sprendimus dėl įstatų pakeitimų;
   iv) norint fondų viduje išvengti interesų konfliktų, susijusių su organais, kurie yra nepriklausomi nuo steigėjo, t. y. neturi su steigėju verslo, šeiminių ar kitų ryšių, turėtų būti vadovaujamasi Komisijos pasiūlyme pasiūlytomis gairėmis pagrįsta nuostata, tačiau turėtų būti pripažįstama, jog fondai gali būti steigiami šeimos kontekste – tokiu atveju prielaida yra itin didelis steigėjo ir komiteto narių pasitikėjimas, kad steigėjas žinotų, jog jo mirties atveju fondo paskirtis bus apsaugota;
   v) nustatant ribinę vertę, skirtą fondams, kurių sąskaitų auditą reikalaujama atlikti, turėtų būti atsižvelgta į bendrą turtą, metines pajamas ir to fondo darbuotojų skaičių; kai fondas nesiekia šios ribinės vertės, pakaktų atlikti nepriklausomą sąskaitų patikrinimą;
   vi) statute turėtų būti numatytas savanorių informavimas; be to, pagal statutą savanorystė turėtų būti skatinama kaip orientacinis principas;
   vii) turėtų būti įterpta nuostata, pagal kurią bet koks Europos fondo valdybos ar kitų organų nariams išmokamas atlygis turi būti pagrįstas ir proporcingas; atlygio pagrįstumui ir proporcingumui nustatyti turėtų būti parengti konkretūs kriterijai;
   viii) atstovavimo darbuotojams klausimais derybų procedūra, kuri, remiantis pasiūlymo 38 ir 39 straipsniais, susijusi tik su darbuotojų informavimu ir konsultavimusi su jais Europos Sąjungoje, turėtų būti išplėsta ir apimti darbuotojų dalyvavimą Europos fondo organų veikloje; kartu su pasiūlymo 38 ir 39 straipsniuose dabar padaryta nuoroda į Europos darbo tarybos sudarymo procedūras, siekiant įtraukti darbuotojus į Europos fondo organų veiklą, turėtų būti padaryta nuoroda ir į procedūras, nurodytas Tarybos direktyvoje 2001/86/EB;
   ix) pasiūlymo 38 straipsnyje turėtų būti išlaikyta nuostata dėl atstovavimo darbuotojams; turėtų būti papildomai paaiškinta savanorių ir savanoriškos veiklos sąvoka;
   x) siekiant užtikrinti veiksmingą priežiūrą, turėtų būti numatyta, kad FE registruota buveinė ir administracinė būstinė būtų valstybėje narėje, kurioje jis įsteigtas;
   xi) kaip siūlė sektoriaus atstovai, pasiūlymas turėtų būti vien tik civilinės teisės priemonė, kartu, kaip siūlė Parlamentas, įtvirtinant tam tikrus esminius valstybėse narėse taikomos visuomenei naudingos veiklos sąvokos požymius, kad valstybėse narėse būtų lengviau pripažinti šios formos tapatumą;
   xii) pasiūlymas dėl Tarybos reglamento turėtų būti pakeistas taip:
Komisijos siūlomas tekstas   Pataisa
Pataisa 1
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a) valdybos nariai turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų reikalavimų ir įstatų bei visų Europos fondui svarbių teisinių ir etinių veiklos ir elgesio taisyklių. Šiuo tikslu jie turėtų parengti organizacines struktūras ir vidaus priemones, siekdami išvengti taisyklių pažeidimų ir juos atskleisti;
Pataisa 2
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18) kad Europos fondas galėtų pasinaudoti visomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, turėtų būti sudarytos sąlygos savo registruotąją buveinę perkelti iš vienos valstybės narės į kitą;
Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.

Pataisa 3
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 punktas
1) turtas – bet kokie materialūs arba nematerialūs ištekliai, kuriuos turint nuosavybės teise arba kontroliuojant galima sukurti vertę;
1) turtas – bet kokie materialūs arba nematerialūs ištekliai, kuriuos turint nuosavybės teise arba kontroliuojant galima sukurti ekonominę ir (arba) socialinę vertę.
Pataisa 4
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 punktas
2) nesusijusi ekonominė veikla – ekonominė Europos fondo veikla, kuria visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas tiesiogiai nesiekia visuomenei naudingo tikslo;
2) nesusijusi ekonominė veikla – ekonominė Europos fondo veikla, išskyrus įprastą turto administravimą, pvz., investicijas į obligacijas, akcijas ar nekilnojamąjį turtą, kuria visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas tiesiogiai nesiekia visuomenei naudingo tikslo;
Pataisa 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 5 punktas
5) visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas – narių neturintis fondas, siekiantis visuomeninės naudos, ir (arba) panašaus tikslo siekiantis juridinis asmuo, sukurtas pagal vienos iš valstybių narių teisę;
5) visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas – narių neturintis fondas, siekiantis tik visuomeninės naudos, ir (arba) panašaus tikslo siekiantis juridinis asmuo, sukurtas pagal vienos iš valstybių narių teisę;
Pataisa 6
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalies b a punktas (naujas)
ba) pagal 30 straipsnį paskirtų valdančiųjų direktorių pavardės;
Pataisa 9
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos įžanginė dalis
Jis gali būti steigiamas tik tokiems tikslams, kuriems įgyvendinti neatšaukiamai skiriamas jo turtas:

Jis gali būti steigiamas tik vienam arba keliems iš tokių tikslų, kuriems įgyvendinti neatšaukiamai skiriamas jo turtas:

Pataisa 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos s a punktas (naujas)
sa) parama terorizmo ir smurto aktų aukoms;
Pataisa 8
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalies 2 pastraipos s b punktas (naujas)
sb) religijų dialogo skatinimas.
Pataisa 10
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Joks asmuo negali pasinaudoti Europos fondo lėšomis, kad gautų pernelyg didelę kompensaciją arba kad būtų padengtos išlaidos, kurios neatitinka visuomenei naudingo tikslo. Europos Fondas neįgyvendina savo visuomenei naudingo tikslo, jei jo lėšomis naudojasi tik ribotas skaičius asmenų.
Pataisa 11
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
Registravimo metu Europos fondas veiklą vykdo arba pagal įstatus ketina vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.

Europos fondas veiklą vykdo arba bent pagal įstatus ketina vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Jei registravimo metu Europos fondas tik savo įstatuose nurodo tikslą vykdyti veiklą ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, jis tuo metu turi įtikinamai parodyti, kad ne vėliau kaip per dvejus metus jis pradės vykdyti veiklą ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Šis laiko apribojimas netaikomas tais atvejais, kai veiklą pradėti vėliau atrodo pagrįsta ir tinkama atsižvelgiant į tikslą, kurio siekia Europos fondas. Bet kokiu atveju Europos fondas privalo per savo gyvavimo laiką savo veiklą pradėti ir vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse.

Pataisa 12
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Europos fondas turi turto, kurio vertė yra mažiausiai 25 000 EUR.
2.  Europos fondas turi turto, kurio vertė yra mažiausiai 25 000 EUR. Jis šį minimalų turtą išlaiko visą savo gyvavimo laiką, išskyrus atvejus, kai pagal 12 straipsnio 2 dalį yra įsteigtas apibrėžtam laikotarpiui.
Pataisa 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Europos fondas 70 proc. finansiniais metais gautų pajamų išleidžia per tolesnius ketverius metus, išskyrus atvejus, kai įstatuose nurodomas konkretus projektas, kuris bus vykdomas tolesnius šešerius metus.

Pataisa 14
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Europos fondas steigiamas neribotam laikui arba, jei tai aiškiai nurodoma įstatuose, apibrėžtam ne mažiau kaip dvejų metų laikotarpiui.
2.  Europos fondas steigiamas neribotam laikui arba, jei tai aiškiai nurodoma įstatuose, apibrėžtam ne mažiau kaip ketverių metų laikotarpiui. Kai ribotas laikotarpis tinka Europos fondo tikslams pasiekti ir tai yra pagrįstai motyvuota, Europos fondas gali būti steigiamas ne trumpesniam kaip dvejų metų laikotarpiui.
Pataisa 15
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas)
da) informacija apie procedūras, pagal kurias laikantis Direktyvos 2009/38/EB nustatoma darbuotojų dalyvavimo tvarka.
Pataisa 16
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.  Kiekviena kompetentinga institucija prašymą dėl susijungimo nagrinėja laikydamasi tos pačios tvarkos ir principų, kurie taikomi nagrinėjant prašymą dėl susijungimo, kuriuo įsteigiamas nacionalinis visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas.
3.  Kiekviena kompetentinga institucija prašymą dėl susijungimo nagrinėja laikydamasi tos pačios tvarkos ir principų, kurie taikomi nagrinėjant prašymą dėl susijungimo, kuriuo įsteigiamas nacionalinis visuomenei naudingą veiklą vykdantis subjektas. Atsakinga institucija prašymą dėl tarpvalstybinio susijungimo privalo atsisakyti patenkinti tik tuo atveju, kai 2 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka šio reglamento arba nepakankamai apsaugomos kreditorių ir darbuotojų teisės.
Pataisa 17
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalis
1.  Europos fondas gali būti steigiamas pertvarkant teisėtai valstybėje narėje įsisteigusį visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą, jei tai leidžiama pagal pertvarkomo subjekto įstatus.
1.  Europos fondas gali būti steigiamas pertvarkant teisėtai valstybėje narėje įsisteigusį visuomenei naudingą veiklą vykdantį subjektą, jei tai aiškiai nedraudžiama pagal to subjekto įstatus ir neprieštarauja steigėjo valiai.
Pataisa 18
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 3 dalis
3.  Kompetentinga institucija prašymą dėl pertvarkymo nagrinėja laikydamasi tos pačios tvarkos ir principų, kurie būtų taikomi nagrinėjant prašymą pakeisti visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto įstatus.
3.  Kompetentinga institucija prašymą dėl pertvarkymo nagrinėja laikydamasi tos pačios tvarkos ir principų, kurie būtų taikomi nagrinėjant prašymą pakeisti visuomenei naudingą veiklą vykdančio subjekto įstatus. Atsakinga institucija prašymą dėl pertvarkymo privalo atsisakyti patenkinti tik tuo atveju, kai 2 dalyje nurodyti dokumentai neatitinka šio reglamento arba nepakankamai apsaugomos kreditorių ir darbuotojų teisės.
Pataisa 19
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 1 dalis
1.  Kai galiojančiais įstatais nebegalima tinkamai užtikrinti Europos fondo veikimo, valdyba gali priimti sprendimą įstatus iš dalies pakeisti.
1.  Kai galiojančiais įstatais nebegalima tinkamai užtikrinti Europos fondo veikimo, valdyba gali priimti sprendimą įstatus iš dalies pakeisti. Jei pagal 31 straipsnį į Europos fondą įeina kiti organai, jie turi dalyvauti priimant sprendimus dėl įstatų pakeitimų.
Pataisa 20
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 1 dalies 1 pastraipos g punktas
g) steigiančiųjų organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, pavadinimai, tikslai ir adresai arba panaši susijusi informacija apie viešąsias įstaigas;
g) steigėjų vardai, pavardės ir adresai, jei steigėjai yra fiziniai asmenys; steigiančiųjų organizacijų, kurios yra juridiniai asmenys, pavadinimai, tikslai ir buveinės arba panaši susijusi informacija apie viešąsias įstaigas;
Pataisa 21
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Europos fondas gali būti įregistruotas tik pateikus įrodymą, kad bus laikomasi šio reglamento V skyriuje nustatytų pareigų, susijusių su darbuotojų dalyvavimu Europos fondo veikloje.
Pataisa 22
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 1 dalis
1.  Jeigu steigėjas ir kiti valdybos nariai verslo, šeimos ar kitokiais ryšiais yra susiję su steigėju arba vienas su kitu ir jeigu dėl to kyla ar galėtų kilti interesų konfliktas, varžantis jų sprendimų laisvę, jie negali sudaryti valdybos daugumos.
1.  Jeigu steigėjas ir kiti valdybos nariai verslo, šeimos ar kitokiais ryšiais yra susiję su steigėju arba vienas su kitu ir jeigu dėl to galėtų kilti interesų konfliktas, varžantis jų sprendimų laisvę, jie negali sudaryti valdybos daugumos.
Pataisa 23
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnio 3 dalis
3.  Jokia tiesioginė ar netiesioginė nauda negali būti skiriama steigėjui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, valdantiesiems direktoriams ar auditoriui arba teikiama asmeniui, kuris su jais susijęs verslo ar artimais šeimos ryšiais, nebent ji būtų skiriama už jų Europos fonde atliekamas pareigas.
3.  Jokia nauda negali būti skiriama steigėjui, valdybos ar stebėtojų tarybos nariams, valdantiesiems direktoriams ar auditoriui arba teikiama asmeniui, kuris su jais susijęs verslo ar artimais šeimos ryšiais, nebent ji būtų skiriama už jų Europos fonde atliekamas pareigas.
Pataisa 24
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 2 dalis 1 pastraipa
2.  Per šešis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos Europos fondas parengia metines finansines ataskaitas bei metinę veiklos ataskaitą ir pateikia jas kompetentingai nacionalinei registro tarnybai bei priežiūros institucijai.
Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.

Pataisa 25
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 4 dalis
4.  Europos fondo metinių finansinių ataskaitų auditą atlieka vienas arba daugiau asmenų, patvirtintų atlikti teisės aktų nustatytą auditą vadovaujantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB priimtomis nacionalinėmis taisyklėmis.
4.  Europos fondo metinių finansinių ataskaitų auditą atlieka vienas arba daugiau asmenų, patvirtintų atlikti teisės aktų nustatytą auditą vadovaujantis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB priimtomis nacionalinėmis taisyklėmis, jeigu Europos fondas viršija vieną iš nurodytų kriterijų:
a) metines 2 mln.  EUR pajamas arba
b) 200 000 EUR turtą, arba
c) vidutinį 50 darbuotojų skaičių per finansinius metus.
Nė vieno iš šių kriterijų neviršijančius Europos fondus vietoje auditoriaus gali tikrinti nepriklausomas tikrintojas.

Pataisa 26
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 5 dalis
5.  Tinkamai valdybos patvirtintos metinės finansinės ataskaitos (su asmens, atsakingo už finansinių ataskaitų auditą, išvada) ir veiklos ataskaita paviešinamos.
5.  Tinkamai valdybos patvirtintos metinės finansinės ataskaitos ir veiklos ataskaita paviešinamos. Asmens, atsakingo už finansinių ataskaitų auditą, išvada paviešinama pagal valstybės narės, kurioje yra buveinė, taisykles.
Pataisa 27
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnis
Europos fondo registruotoji buveinė ir jos centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta yra Europos Sąjungoje.

Europos fondo registruotoji buveinė yra Europos Sąjungoje, toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra centrinė administracija ar pagrindinė veiklos vieta. Europos fondas vykdo veiklą bent dviejose valstybėse narėse, įskaitant jam būdingą veiklą valstybėje narėje, kurioje yra jo registruotoji buveinė ir centrinė administracija, tačiau jis gali vykdyti veiklą ir už ES ribų.

Pataisa 28
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 2 dalies e a punktas (naujas)
ea) galimos perkėlimo pasekmės darbuotojų dalyvavimui.
Pataisa 29
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 5 dalies antra pastraipa
Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali neleisti perkelti registruotosios buveinės tik jei nesilaikoma ankstesnėje pastraipoje nurodytų sąlygų.

Priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija gali neleisti perkelti registruotosios buveinės tik jei nesilaikoma ankstesnėje pastraipoje nurodytų sąlygų; ji taip pat neleidžia perkelti registruotosios buveinės, jeigu nepakankamai apsaugomos kreditorių ir darbuotojų teisės.

Pataisa 30
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 pastraipos
Europos fonde, kuriame dirba iki 200 darbuotojų, Europos darbo tarybą sudaro ne mažiau kaip 20 darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, arba jų atstovų prašymu.

Europos fonde Europos darbo taryba sudaroma ne mažiau kaip 10 % darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, arba jų atstovų prašymu.

Europos fonde, kuriame dirba daugiau kaip 200 darbuotojų, Europos darbo tarybą sudaro ne mažiau kaip 10 % darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse, arba jų atstovų prašymu.

Pataisa 31
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Sudarant Europos darbo tarybą taikomos nacionalinės priemonės, kuriomis įtvirtinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/38/EB I priedo 1 punkto a–e papunkčiuose išdėstyti papildomi reikalavimai.

Sudarant Europos darbo tarybą taikomos Direktyvos 2009/38/EB 5 ir 6 straipsnio nuostatos ir nacionalinės priemonės, kuriomis įtvirtinami Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/38/EB I priedo 1 punkto a–e papunkčiuose išdėstyti papildomi reikalavimai.

Pataisa 32
Pasiūlymas dėl reglamento
38 straipsnio 3 dalis
3.  Europos fondo oficialioje savanoriškoje veikloje ilgą laiką dalyvaujančių savanorių atstovams Europos darbo taryboje suteikiamas stebėtojo statusas. Tokių atstovų yra ne mažiau kaip po vieną iš kiekvienos valstybės narės, kurioje yra ne mažiau kaip 10 tokių savanorių.
Išbraukta.

Pataisa 33
Pasiūlymas dėl reglamento
44 straipsnio 2 dalis
2.  Visiškai atsiskaičius su Europos fondo kreditoriais visas likęs Europos fondo turtas perduodamas kitam visuomenei naudingą veiklą vykdančiam subjektui, siekiančiam panašaus visuomenei naudingo tikslo, arba naudojamas visuomenei naudingiems tikslams, panašiausiems į tuos, kuriems įgyvendinti Europos fondas buvo sukurtas.
2.  Visiškai atsiskaičius su Europos fondo kreditoriais visas likęs Europos fondo turtas perduodamas kitam visuomenei naudingą veiklą vykdančiam subjektui, kurio buveinė yra toje pačioje valstybėje narėje, kurioje Europos fondas registruotas, siekiančiam panašaus visuomenei naudingo tikslo, arba naudojamas visuomenei naudingiems tikslams, panašiausiems į tuos, kuriems įgyvendinti Europos fondas buvo sukurtas.
Pataisa 34
Pasiūlymas dėl reglamento
45 straipsnis
Kiekviena valstybė narė paskiria priežiūros instituciją, kuri vykdys toje valstybėje narėje įregistruotų Europos fondų priežiūrą, ir apie tai praneša Komisijai.

Kiekviena valstybė narė paskiria vieną ar daugiau savo pasirinktų institucijų, kurios atsako už veiksmingą toje valstybėje narėje įregistruotų Europos fondų priežiūrą, ir apie tai praneša Komisijai.

9.   paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 187.
(2) 2006 m. rink., p. I-8203.
(3) 2009 m. rink., p. I-359.
(4) 2011 m. rink., p. I-497.
(5) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(6) OL C 351, 2012 11 15, p. 57.
(7) OL C 17, 2013 1 19, p. 81.
(8) OL L 122, 2009 5 16, p. 28.
(9) OL L 207, 2003 8 18, p. 1.
(10) OL L 294, 2001 11 10, p. 22.


Uosto valstybės kontrolė ***I
PDF 270kWORD 38k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (COM(2012)0129 – C7-0081/2012 – 2012/0062(COD))
P7_TA(2013)0294A7-0394/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0129),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 100 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0081/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0394/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. liepos 2 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės

P7_TC1-COD(2012)0062


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/38/ES.)

(1) OL C 299, 2012 10 4, p. 153.


Transporto priemonių registracijos dokumentai ***I
PDF 381kWORD 28k
2013 m. liepos 2 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (COM(2012)0381 – C7-0187/2012 – 2012/0185(COD))(1)
P7_TA(2013)0295A7-0199/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3)  turėtų būti numatyta galimybė panaikinti transporto priemonės registraciją, jei inter alia transporto priemonė yra perregistruojama kitoje valstybėje narėje arba išardoma ir atiduodama į metalo laužą;
(3)  turėtų būti numatyta galimybė panaikinti transporto priemonės registraciją valstybėje narėje, kurioje ji yra registruota, jei, inter alia, transporto priemonė yra perregistruojama kitoje valstybėje narėje arba išardoma ir atiduodama į metalo laužą;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4)  siekiant sumažinti administracinę naštą ir palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija, su transporto priemonėmis susijusi informacija turėtų būti laikoma nacionaliniuose registruose;
(4)  siekiant sumažinti administracinę naštą ir palengvinti valstybių narių keitimąsi informacija, su transporto priemonėmis susijusi informacija turėtų būti laikoma nacionaliniuose elektroniniuose registruose;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  kadangi, siekiant palengvinti tuos patikrinimus ir, visų pirma, užkirsti kelią sukčiavimui ir vogtų transporto priemonių nelegaliai prekybai, taip pat patikrinti, ar galioja techninės apžiūros pažyma, tikslinga valstybėms narėms glaudžiai bendradarbiauti ir efektyviai keistis informacija, t. y. naudoti nacionalines elektronines duomenų bazes;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 2 punktas
Direktyva 1999/37/EB
2 straipsnio e ir f punktai
e)  registracijos galiojimo sustabdymas – ribotos trukmės draudimas naudoti transporto priemonę keliuose, kurį panaikinus registracijos procedūros pakartoti nereikia;
e)  registracijos galiojimo sustabdymas – administracinis aktas, pagal kurį draudžiama naudoti transporto priemonę keliuose ribotą laikotarpį, kuriam praėjus, jei nebelieka priežasčių, dėl kurių galiojimas buvo sustabdytas, transporto priemone vėl galima naudotis ir registracijos procedūros pakartoti nereikia;
f)  registracijos panaikinimas – galutinis leidimo transporto priemonę naudoti keliuose panaikinimas, po kurio reikia atlikti naują registracijos procedūrą.
f)  registracijos panaikinimas – galutinis leidimo transporto priemonę naudoti keliuose panaikinimas, kurį atlieka kompetentinga institucija ir po kurio, jei transporto priemonė vėl bus naudojama keliuose, būtina atlikti naują registracijos procedūrą. Registracijos liudijimo turėtojas gali pateikti kompetentingai institucijai prašymą panaikinti registraciją.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 1999/37/EB
3 straipsnio 4 dalis
4.   Valstybės narės visų jų teritorijoje registruotų transporto priemonių duomenis laiko elektroniniame registre. Šiame registre esantys duomenys apima visą I priede nustatytą informaciją ir pagal Reglamentą XX/XX/XX [dėl periodinės techninės apžiūros] atliekamos privalomos techninės apžiūros rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad transporto priemonių techniniai duomenys būtų prieinami kompetentingoms institucijoms arba techninę apžiūrą atliekantiems apžiūros centrams.“
4.   Valstybės narės visų jų teritorijoje registruotų transporto priemonių duomenis laiko elektroniniame registre. Šiame registre esantys duomenys apima I priedo II.4–II.7 punktuose nurodytus duomenis ir pagal Reglamentą XX/XX/XX [dėl periodinės techninės apžiūros] atliekamos periodinės ar kitos privalomos techninės apžiūros rezultatus. Valstybės narės užtikrina, kad transporto priemonių techniniai duomenys būtų prieinami kompetentingoms institucijoms arba techninę apžiūrą atliekantiems apžiūros centrams.“
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 1999/37/EB
3 a straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Registracijos galiojimas sustabdomas iki kitos sėkmingos transporto priemonės techninė apžiūros. Po sėkmingos techninės apžiūros registracijos institucija nedelsdama vėl suteikia leidimą transporto priemonę naudoti keliuose.
Registracijos galiojimas sustabdomas iki kitos sėkmingos transporto priemonės techninės apžiūros. Po sėkmingos techninės apžiūros registracijos institucija nedelsdama vėl suteikia leidimą transporto priemonę naudoti keliuose, neatlikdama kitos registracijos procedūros.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 1999/37/EB
3 a straipsnio 2 dalis
2.   Tuo atveju, kai valstybės narės registracijos institucija gauna pranešimą, kad transporto priemonė pagal Direktyvą 2000/53/EB laikoma netinkama eksploatuoti transporto priemone, registracija panaikinama, o ši informacija įtraukiama į elektroninį registrą.
2.   Tuo atveju, kai valstybės narės registracijos institucija gauna pranešimą, kad transporto priemonė pagal 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių laikoma netinkama eksploatuoti, registracija panaikinama, o ši informacija įtraukiama į elektroninį registrą. Dėl tokio panaikinimo nauja registracijos procedūra neatliekama.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 4 punktas
Direktyva 1999/37/EB
5 straipsnis
4.  5 straipsnis papildomas šia dalimi:
4.  5 straipsnis papildomas šiomis dalimis:
„3. Tuo atveju, kai valstybė narė gauna pranešimą, kad transporto priemonė perregistruota kitoje valstybėje narėje, ji šios transporto priemonės registraciją savo teritorijoje panaikina.“
„3. Tuo atveju, kai valstybė narė gauna pranešimą, kad transporto priemonė perregistruota kitoje valstybėje narėje, ji tos transporto priemonės registraciją savo teritorijoje panaikina.
3a.  Tuo atveju, kai transporto priemonė perregistruojama kitoje valstybėje narėje ir paskutinės techninės apžiūros įrodymas ir kitos techninės apžiūros data yra nurodyti registracijos liudijime, valstybė narė, kurioje transporto priemonė perregistruojama, išduodama naują registracijos liudijimą, pripažįsta, kad techninės apžiūros pažyma galioja, ir, jei pažyma galioja atsižvelgiant į techninės apžiūros periodiškumą, taikomą perregistruojančioje valstybėje narėje, naujame registracijos liudijime padaro atitinkamą įrašą.
3b.  Tuo atveju, kai pasikeičia transporto priemonės savininkas ir paskutinės techninės apžiūros įrodymas ir kitos techninės apžiūros data yra nurodyti registracijos liudijime, atitinkama valstybė narė, naujam savininkui išduodama naują registracijos liudijimą, pripažįsta, kad techninės apžiūros pažyma galioja, ir naujame registracijos liudijime padaro atitinkamą įrašą.“
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 5 punktas
Direktyva 1999/37/EB
7 straipsnio 2 dalis
2.  6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
2.  6 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais aktais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 a punktas (naujas)
Direktyva 1999/37/EB
9 straipsnis
6a.  9 straipsnis pakeičiamas taip:
„Įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės teikia viena kitai pagalbą. Jos dvišaliu arba daugiašaliu lygiu keičiasi informacija, ypač tais atvejais, kai prieš transporto priemonės registraciją turi būti patikrinamas tos transporto priemonės teisinis statusas toje valstybėje narėje, kurioje ta transporto priemonė buvo anksčiau registruota. Toks tikrinimas išplečia elektroninio tinklo naudojimo galimybes, o nacionalinės elektroninės duomenų bazės tampa prieinamos kitoms valstybėms narėms.“
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 6 b punktas (naujas)
Direktyva 1999/37/EB
I priedo II.5 punktas
6b.  I priedo II.5 punktas papildomas šiuo papunkčiu:
„(Y) techninės apžiūros įrodymas (pvz., antspaudas, data, parašas) ir kitos techninės apžiūros data (pakartoti tiek kartų, kiek būtina).“

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0199/2013).


Komercinių transporto priemonių patikrinimas kelyje ***I
PDF 524kWORD 55k
2013 m. liepos 2 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB (COM(2012)0382 – C7-0188/2012 – 2012/0186(COD))(1)
P7_TA(2013)0296A7-0207/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3) techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Šis režimas turėtų apimti visų transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros siekiant užtikrinti, kad tiesioginį pavojų kelių eismo saugai keliančios transporto priemonės nebūtų naudojamos keliuose;
(3) techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Šis režimas turėtų apimti visų transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros. Periodinė techninė apžiūra turėtų būti pagrindinė priemonė siekiant užtikrinti transporto priemonių tinkamumą važinėti keliuose. Komercinių transporto priemonių patikrinimai kelyje turėtų būti atliekami tik papildomai prie periodinių techninių apžiūrų, ir turėtų būti tikrinamos tos keliuose naudojamos transporto priemonės, kurios kelia tiesioginį pavojų kelių eismo saugai;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Sąjungoje priimta techninių standartų ir nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad rinkai pateiktos transporto priemonės visą jų naudojimo laiką atitiktų saugos standartus, reikia nustatyti be įspėjimo atliekamų techninių patikrinimų kelyje režimą;
(4)  Sąjungoje priimta techninių standartų, nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų ir aplinkosaugos standartų. Tačiau siekiant užtikrinti, kad rinkai pateiktos transporto priemonės visą jų naudojimo laiką išliktų techniškai tvarkingos, reikia nustatyti be įspėjimo atliekamų techninių patikrinimų kelyje režimą;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a) kadangi, kaip paaiškėjo iš Komisijos parengtos Direktyvos 2000/30/EB įgyvendinimo ataskaitos, daugelyje transporto priemonių, kurios sustabdomos patikrinimams kelyje, nerandama jokių trūkumų, transporto priemonių, kurios tikrinamos kelyje, atranka turėtų būti grindžiama operatorių rizikos profiliu, ir atrankos tikslinė grupė turėtų būti didelės rizikos įmonės, kad būtų sumažinta našta tiems naudotojams, kurie savo transporto priemones laiko tinkamos būklės;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6) patikrinimas kelyje turėtų būti įgyvendinamas taikant rizikos vertinimo sistemą. Valstybės narės gali naudoti rizikos vertinimo sistemą, nustatytą pagal 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinančios Direktyvą 88/599/EEB 9 straipsnį;
(6) todėl techniniai patikrinimai kelyje turėtų būti įgyvendinami taikant rizikos vertinimo sistemą, grindžiamą atskirų įmonių naudojamų transporto priemonių nustatytų trūkumų skaičiumi ir jų pavojingumu, kaip konstatuojama standartizuotose techninės apžiūros pažymose ir patikrinimų kelyje ataskaitose;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) atsižvelgiant į komercinių transporto priemonių eismo tarp valstybių narių apimtį ir siekiant užkirsti kelią bet kokio pobūdžio diskriminacijai dėl transporto priemonės registracijos šalies, rizikos vertinimo sistemą reikėtų įgyvendinti visoje Sąjungoje ir visose valstybėse narėse atitinkamai suderinus periodinės techninės apžiūros ir patikrinimų kelyje nuostatas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(6b) 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1071/2009, nustatančiu bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles, sukurtas Europos kelių transporto įmonių registras (EKTĮR). EKTĮR sudaromos galimybės nacionalinius elektroninius kelių transporto įmonių registrus sujungti tarpusavyje visoje Sąjungoje, laikantis Sąjungos taisyklių dėl asmens duomenų apsaugos. Naudojantis tokia sistema, kurią valdo kompetentinga kiekvienos valstybės narės institucija, palengvinamas valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimas ir sumažinamos išlaidos, kurias, atliekant patikrinimus, patiria įmonės ir administracinės tarnybos;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a) komerciniams pervežimams keliais vietoje sunkvežimių kai kuriais atvejais naudojamos žemės ūkio transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h. Svarbu užtikrinti, kad tais atvejais, kai žemės ūkio transporto priemonės naudojamos šiam tikslui, jų techniniai patikrinimai kelyje būtų atliekami taip pat, kaip sunkvežimių;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10) siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų bei pagerinti patikrinimų efektyvumą pirmiausia turėtų būti tikrinamos įmonių, kurios nesilaiko saugos ir aplinkosaugos standartų, naudojamos transporto priemonės, o tinkamai sauga besirūpinančių ir atsakingų naudotojų naudojamas ir tinkamai techniškai prižiūrimas transporto priemones reikėtų tikrinti rečiau;
(10) siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos ir išlaidų bei pagerinti patikrinimų efektyvumą, kompetentingoms nacionalinėms institucijoms turėtų būti sudarytos galimybės nuspręsti pirmiausia tikrinti įmonių, kurios nesilaiko kelių eismo saugos ir aplinkosaugos standartų, naudojamas transporto priemones, o tinkamai sauga besirūpinančių ir atsakingų naudotojų naudojamas ir tinkamai techniškai prižiūrimas transporto priemones reikia tikrinti rečiau;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11) techninį patikrinimą kelyje turėtų sudaryti pradinis ir prireikus išsamesnis patikrinimas. Abiem atvejais turėtų būti patikrinamos visos svarbios transporto priemonių dalys ir sistemos. Kad patikrinimas būtų labiau suderintas, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos tikrinimo metodai, trūkumų pavyzdžiai ir jų vertinimas atsižvelgiant į jų pavojingumą;
(11) techninius patikrinimus kelyje turėtų sudaryti pradinis ir prireikus išsamesnis patikrinimas. Abiem atvejais turėtų būti patikrinamos visos svarbios transporto priemonių dalys ir sistemos, įskaitant krovinio pritvirtinimą. Kad patikrinimas būtų labiau suderintas, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos tikrinimo metodai, trūkumų pavyzdžiai ir jų vertinimas atsižvelgiant į jų pavojingumą. Reikėtų skatinti taikyti krovinio pritvirtinimo ir jo vertinimo standartus;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a) kadangi tinkamos padangų eksploatacinės savybės yra glaudžiai susijusios su jų pripūtimo slėgiu, reikėtų apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimą transporto priemonėse privalomai įrengti padangų slėgio stebėjimo sistemas, kaip nustatyta Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) reglamente Nr. 64.02; nustačius tokį reikalavimą reikėtų šių sistemų veikimą tikrinti atliekant techninius patikrinimus kelyje;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
11 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(11b) valstybės narės, atlikdamos techninius patikrinimus kelyje, gali pagal galiojančius standartus tikrinti krovinio pritvirtinimą. Tokių patikrinimų rezultatų nereikėtų įvesti į rizikos vertinimo sistemą, kol krovinio pritvirtinimo taisyklės nebus suderintos Sąjungos lygmeniu. Vertinimo tikslais reikėtų skatinti taikyti Europos standartus ir krovinio pritvirtinimą kelių transporte reglamentuojančias Europos geriausios patirties gaires;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12) keliose valstybėse narėse techninio patikrinimo kelyje ataskaitos rengiamos elektroninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais vairuotojui turėtų būti pateikiama išspausdinta patikrinimo ataskaita. Visi per patikrinimus kelyje sukaupti duomenys ir informacija turėtų būti perduodami į bendrą valstybės narės saugyklą, kad būtų lengviau apdoroti duomenis ir perduoti informaciją be papildomos administracinės naštos;
(12) keliose valstybėse narėse techninio patikrinimo kelyje ataskaitos rengiamos elektroninėmis priemonėmis. Tokiais atvejais svarbu pasinaudoti visais elektroninio ryšio priemonių suteikiamais privalumais, o išspausdintos patikrinimo ataskaitos turėtų būti naudojamos kuo rečiau. Visi per patikrinimus kelyje sukaupti duomenys ir informacija turėtų būti perduodami į bendrą valstybės narės saugyklą, kad būtų lengviau apdoroti duomenis ir perduoti informaciją be jokios papildomos administracinės naštos;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13) naudojant mobiliąsias patikrinimo grupes transporto priemonių naudotojai sugaištų mažiau laiko ir patirtų mažesnes išlaidas, nes išsamesnį patikrinimą būtų galima atlikti tiesiog kelyje. Tam tikromis aplinkybėmis išsamesnis patikrinimas gali būti atliekamas ir techninės apžiūros centre;
(13) naudojant mobiliąsias patikrinimo grupes transporto priemonių naudotojai sugaištų mažiau laiko ir patirtų mažesnes išlaidas, nes išsamesnį patikrinimą būtų galima atlikti tiesiog kelyje. Išsamesni patikrinimai gali būti atliekami ir techninės apžiūros centruose, jei jie yra netoliese;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a) darbuotojai, atliekantys pradinius patikrinimus kelyje, turėtų turėti atitinkamų įgūdžių vizualiniam patikrinimui veiksmingai atlikti;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) iš įmonių ar vairuotojų neturėtų būti renkamas mokestis už atliktą pradinį techninį patikrinimą kelyje. Tačiau siekiant sumažinti išlaidas, patiriamas naudojant techninę įrangą, kai išsamesnis patikrinimas kelyje atliekamas dalyvaujant mobiliajai patikrinimo grupei arba netoliese esančiame techninės apžiūros centre, valstybės narės turėtų turėti galimybę rinkti mokestį, jei aptinkama didelių arba pavojingų trūkumų, rodančių, kad transporto priemonę naudojanti įmonė nesilaikė įsipareigojimo užtikrinti gerą transporto priemonės techninę būklę. Siekiant apriboti tokioms įmonėms tenkančią finansinę naštą, mokesčio suma neturėtų viršyti mokesčio, mokamo už tos pačios kategorijos transporto priemonės periodinę techninę apžiūrą, sumos. Bet kokios įplaukos ar pajamos, gautos renkant tokius mokesčius, turėtų būti naudojamos kelių eismo saugai didinti;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16) kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti viena įstaiga, veikianti kaip nacionalinis ryšių su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis palaikymo punktas. Ta įstaiga taip pat turėtų kaupti atitinkamus statistinius duomenis. Be to, valstybės narės savo teritorijoje turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo strategiją ir gali paskirti vieną įstaigą šios strategijos įgyvendinimui koordinuoti. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų parengti procedūras, kuriose būtų nustatyti informacijos perdavimo terminai ir apibrėžtas jos turinys;
(16) kad valstybės narės galėtų veiksmingai keistis informacija, kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti viena įstaiga, veikianti kaip ryšių su kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis palaikymo punktas. Ta įstaiga taip pat turėtų kaupti atitinkamus statistinius duomenis, pirmiausia susijusius su komercinių transporto priemonių, patikrintų atliekant techninius patikrinimus kelyje, kategorijomis, su nustatytų trūkumų skaičiumi ir tipu, taip pat su jų pavojingumo laipsniu. Be to, valstybės narės savo teritorijoje turėtų taikyti nuoseklią nacionalinę reikalavimų vykdymo užtikrinimo strategiją ir gali paskirti vieną įstaigą šios strategijos įgyvendinimui koordinuoti. Kiekvienos valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų parengti procedūras, kuriomis būtų nustatyti informacijos perdavimo terminai ir apibrėžtas jos turinys;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17) kad būtų galima vykdyti Sąjungoje įgyvendinamo patikrinimo kelyje režimo stebėseną, valstybės narės turėtų du kartus per metus Komisijai teikti informaciją apie atliktų patikrinimų kelyje rezultatus. Komisija sukauptus duomenis turėtų pateikti Europos Parlamentui;
(17) kad būtų galima vykdyti Sąjungoje įgyvendinamo patikrinimo kelyje režimo stebėseną, valstybės narės turėtų kas dvejus metus ne vėliau kaip kovo 31 d. Komisijai teikti informaciją apie atliktų patikrinimų kelyje rezultatus. Komisija sukauptus duomenis turėtų pateikti Europos Parlamentui;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a) siekiant kuo labiau sumažinti įmonių ir vairuotojų prarandamą laiką ir padidinti bendrą veiksmingumą, reikėtų skatinti, kad atliekant techninius patikrinimus kelyje būtų laikomasi socialinių teisės aktų kelių transporto srityje, visų pirma 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo1, Direktyvos 2006/22/EB ir 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų2;
1 OL L 102, 2006 4 11, p. 1.
2 OL L 370, 1985 12 31, p. 8.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
Šiuo reglamentu nustatomas valstybių narių teritorijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninių patikrinimų kelyje režimas.

1.  Šiuo reglamentu nustatomas valstybių narių teritorijoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninės būklės techninių patikrinimų kelyje režimas.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Techniniai patikrinimai kelyje atliekami nediskriminuojant dėl vairuotojo pilietybės, komercinės transporto priemonės registracijos šalies ar dėl šalies, kurioje atitinkama komercinė transporto priemonė pradėta naudoti.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalis
1.  Šis reglamentas taikomas šioms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB nurodytų kategorijų komercinėms transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/h:
1.  Šis reglamentas taikomas šioms Direktyvoje 2007/46/EB ir Direktyvoje 2003/37/EB nurodytų kategorijų transporto priemonėms, kurių projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val.:
– motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos keleiviams vežti ir kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos (transporto priemonių kategorijos M2 ir M3);
– motorinėms transporto priemonėms ir bet kokioms prie jų prijungtoms priekaboms, kurios naudojamos keleiviams vežti ir kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos (transporto priemonių kategorijos M2 ir M3);
– motorinėms transporto priemonėms su bent keturiais ratais, kurios paprastai naudojamos prekėms vežti keliais ir kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorija N1);
– motorinėms transporto priemonėms ir bet kokioms prie jų prijungtoms priekaboms, kurios naudojamos prekėms vežti ir kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorija N1);
– motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos prekėms vežti ir kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos N2 ir N3);
– motorinėms transporto priemonėms ir bet kokioms prie jų prijungtoms priekaboms, kurios naudojamos prekėms vežti ir kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos N2 ir N3);
– priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O1 ir O2);
– priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O3 ir O4).
–  T5 kategorijos ratiniams traktoriams, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose komerciniams pervežimams ir kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 6 punktas
6) komercinė transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ir jos priekaba, skirtos prekėms arba keleiviams vežti profesionaliais tikslais;
6) komercinė transporto priemonė – motorinė transporto priemonė ir jos priekaba, skirtos prekėms arba keleiviams vežti, prekėms transporto priemonėmis keliais gabenti už atlygį;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 9 punktas
9) patikrinimas kelyje – netikėtas viešaisiais keliais valstybės narės teritorijoje važinėjančios komercinės transporto priemonės techninės būklės patikrinimas, kuris atliekamas valstybės narės institucijų arba joms tiesiogiai prižiūrint;
9) techninis patikrinimas kelyje – netikėtas komercinės transporto priemonės techninės būklės ir jos krovinio pritvirtinimo patikrinimas šiai transporto priemonei važinėjant viešaisiais keliais valstybės narės teritorijoje, kuris atliekamas valstybės narės institucijų arba joms tiesiogiai prižiūrint;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 10 punktas
10) techninė apžiūra – tikrinimas, ar transporto priemonės dalys ir komponentai atitinka saugos ir aplinkosaugos charakteristikas, kurias jie turėjo turėti transporto priemonę patvirtinant, pirmą kartą registruojant, pradedant naudoti ar modifikuojant;
10) techninė apžiūra – patikrinimas siekiant užtikrinti, kad transporto priemone saugu naudotis viešuosiuose keliuose ir kad ji atitinka reikiamas saugos ir aplinkosaugos charakteristikas, kurias ji turėjo turėti transporto priemonę patvirtinant, pirmą kartą registruojant, pradedant naudoti ar modifikuojant;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 11 punktas
11) kompetentinga institucija – institucija arba viešoji organizacija, atsakinga už nacionalinės patikrinimų keliuose sistemos valdymą;
11) kompetentinga institucija – valstybės narės įgaliota institucija arba viešoji organizacija, atsakinga už patikrinimų keliuose sistemos valdymą, atitinkamais atvejais įskaitant techninių patikrinimų kelyje atlikimą;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
12a) įmonė – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, juridinio asmens statuso neturinti pelno arba ne pelno asociacija ar grupė arba bet kokia oficiali įstaiga, turinti juridinio asmens statusą arba priklausoma nuo juridinį statusą turinčios institucijos, kuri užsiima vežimu keliais samdos pagrindu ar už atlygį arba savo sąskaita;

Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 14 a punktas (naujas)
14a) transporto priemonės saugos patikra – komercinės transporto priemonės važiuoklės ir rėmo, sukabinimo įtaiso, vairavimo įrangos, padangų, ratų ir stabdymo įrangos vizuali apžiūra, veikimo bandymas ir funkcijų patikrinimas;

Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 14 b punktas (naujas)
14b) techninės apžiūros centras – valstybinė arba privati įstaiga arba įmonė, kurią valstybė narė įgaliojo atlikti techninę apžiūrą;

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalies 14 c punktas (naujas)
14c) naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja transporto priemonę nuosavybės teise arba transporto priemonės savininkas jam suteikė įgaliojimus naudoti transporto priemonę.

Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
Kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienais kalendoriniais metais atliekamas bendras pradinių patikrinimų kelyje skaičius atitinka bent 5 % visoteritorijoje užregistruotų 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų transporto priemonių skaičiaus.

Kiekvienoje valstybėje narėje kiekvienais kalendoriniais metais atliekama pakankamai pradinių patikrinimų kelyje.

Bendras pradinių patikrinimų kelyje skaičius atitinka bent 5 % viso valstybių narių teritorijoje užregistruotų 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų šių komercinių transporto priemonių skaičiaus:

– motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos keleiviams vežti ir kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos (transporto priemonių kategorijos M2 ir M3);
– motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos prekėms vežti ir kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos N2 ir N3);
– priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O3 ir O4).
Atitinkamai tikrinama bent 5 % komercinių transporto priemonių, kurios neregistruotos valstybės narės teritorijoje, tačiau kurios joje naudojamos.

Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
1.   Valstybės narės įdiegia patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemą, kuri grindžiama nustatytų konkrečios įmonės naudojamų transporto priemonių trūkumų skaičiumi ir jų pavojingumu. Rizikos vertinimo sistemą valdo valstybės narės kompetentinga institucija.
1.   Siekiant gerinti techninių patikrinimų kelyje veiksmingumą, Sąjungos lygmeniu įdiegiama patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistema, kuri grindžiama per periodines technines apžiūras ir techninius patikrinimus kelyje nustatytų komercinių transporto priemonių trūkumų skaičiumi ir jų pavojingumu. Rizikos vertinimo sistema grindžiama nacionaliniu elektroniniu registru, veikiančiu visoje Sąjungoje, ir ją valdo kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija.
Po Europos Parlamento ir Tarybos reglamento XX dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB, įsigaliojimo praėjus trejiems metams, techninės apžiūros pažymos ir patikrinimų kelyje ataskaitos atitinka standartizuotas Europos Sąjungos formas.

2.   Remiantis I priede nustatytais kriterijais sudaromas kiekvienos patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemoje identifikuotos įmonės rizikos profilis.
2.   Po 1 dalyje nurodytos datos sudaromas kiekvienos rizikos vertinimo sistemoje identifikuotos įmonės rizikos profilis, remiantis šiais kriterijais pagal I priedą:
– trūkumų skaičiumi,
– trūkumų pavojingumo laipsniu,
– patikrinimų arba apžiūrų skaičiumi,
– laiko veiksniu.
Įmonės suskirstomos į grupes pagal rizikos profilį:

Įmonės suskirstomos į grupes pagal rizikos profilį:

– didelės rizikos,
– didelės rizikos,
– vidutinės rizikos,
– vidutinės rizikos,
– mažos rizikos.
– mažos rizikos.
Kad įmonės galėtų pagerinti savo rizikos profilį, siekiant nustatyti įmonės rizikos vertinimo rodiklį, atsižvelgiama į informaciją apie tai, kaip įmonės laikosi techninės būklės reikalavimų, surinktą per savanoriškas reguliarias transporto priemonės saugos patikras, atliekamas tokiu dažnumu:

  N2 kategorijos transporto priemonių, kurių maksimali leistina masė yra didesnė nei 7,5 tonos: pirmą kartą – praėjus 42 mėnesiams nuo pirmos registracijos datos, vėliau – kas šešis mėnesius nuo paskutinės techninės apžiūros;
  N3 kategorijos transporto priemonių: pirmą kartą – praėjus 30 mėnesių nuo pirmos registracijos datos, vėliau – kas šešis mėnesius nuo paskutinės techninės apžiūros;
  O4 kategorijos transporto priemonių: pirmą kartą – praėjus 30 mėnesių nuo pirmos registracijos datos, vėliau – kas šešis mėnesius nuo paskutinės techninės apžiūros.
3.  Siekdamos įgyvendinti patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemą valstybės narės gali naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB 9 straipsnį nustatyta rizikos vertinimo sistema.
3.  Siekdamos įgyvendinti patikrinimų kelyje rizikos vertinimo sistemą valstybės narės naudojasi Reglamentu (EB) Nr. 1071/2009 nustatyta rizikos vertinimo sistema.
Ketverius metus po šio reglamento įsigaliojimo rizikos vertinimo sistemoje pateikiama informacija apie 2 straipsnyje nurodytų transporto priemonių techninę būklę.

Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybėje narėje registruotos transporto priemonės vairuotojas transporto priemonėje turi paskutinės techninės apžiūros pažymą ir paskutinio patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jos yra.
1.  Valstybėje narėje registruotos transporto priemonės vairuotojas transporto priemonėje laiko paskutinės techninės apžiūros pažymą ir paskutinio patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jos yra. Jeigu pažymą ir ataskaitą galima gauti elektroniniu būdu valstybėje narėje, kurioje įregistruota transporto priemonė, institucijos negali prašyti, kad transporto priemonėje būtų laikomos popierinės versijos.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Atskiros įmonės užtikrina, kad jų naudojamos transporto priemonės visada būtų geros techninės būklės.
3.  Įmonės, naudojančios transporto priemones, kurios patenka į šio reglamento taikymo sritį, užtikrina, kad jų naudojamos transporto priemonės visada būtų geros techninės būklės ir kad transporto priemonėje būtų laikomi paskutinės techninės apžiūros pažyma arba patvirtinta jos kopija ir patikrinimo įrodymas, išduoti pagal Reglamento (EB) Nr. XX [dėl periodinės techninės apžiūros] 10 straipsnį.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
3.  Atskiros įmonės užtikrina, kad jų naudojamos transporto priemonės visada būtų geros techninės būklės.
(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
Pasirinkdami transporto priemones pradiniam patikrinimui kelyje atlikti inspektoriai pirmiausia renkasi 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų didelės rizikos įmonių naudojamas transporto priemones. Kitos transporto priemonės gali būti pasirenkamos, jei kyla įtarimas, kad transporto priemonė kelia riziką kelių eismo saugai.

Jeigu valstybė narė taip nusprendžia, pasirinkdami transporto priemones patikrinimui kelyje atlikti inspektoriai pirmiausia gali rinktis 6 straipsnio 2 dalyje nurodytų didelės rizikos profilį turinčių įmonių naudojamas transporto priemones. Kitos transporto priemonės gali būti pasirenkamos patikrinimui, jei kyla įtarimas, kad transporto priemonė kelia riziką kelių eismo saugai.

Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Per kiekvieną pradinį transporto priemonės patikrinimą kelyje inspektorius atlieka šiuos veiksmus:

Per kiekvieną pradinį transporto priemonės patikrinimą kelyje inspektorius:

a) patikrina pagal 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonėje turimątechninės apžiūros pažymą ir patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jos yra;
a) patikrina paskutinės techninės apžiūros pažymą, patikrinimo įrodymą, išduotus pagal Reglamento (EB) Nr. XX [dėl periodinės techninės apžiūros], ir pagal 7 straipsnio 1 dalį transporto priemonėje laikomą paskutinio patikrinimo kelyje ataskaitą, jei jie yra;
b) vizualiai įvertina transporto priemonės ir jos krovinio būklę.
b) vizualiai įvertina techninę transporto priemonės būklę.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalies antros pastraipos b a punktas (naujas)
ba) gali atlikti patikrinimą, ar laikomasi bet kurio kito reguliavimo reikalavimo, susijusio su komercinės transporto priemonės eksploatavimu Sąjungoje.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 2 a įtrauka (nauja)
– važiuoklė ir rėmas,
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos trečia įtrauka
ašys, ratai, padangos ir pakaba,
– ratai ir padangos,
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 3 a įtrauka (nauja)
– sukabinimo įranga,
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies antros pastraipos ketvirta įtrauka
– neigiami veiksniai.
– neigiami veiksniai: triukšmas ir pro išmetamąjį vamzdį išmetami teršalai.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Tikrinant kiekvieną komponentą patikrinama viena, kelios arba visos II priede išvardytos pozicijos, susijusios su tikrinamu komponentu.

Tikrinant kiekvieną komponentą tikrinamos visos II priede išvardytos pozicijos, kurios laikomos būtinomis ir yra susijusios su tikrinamu komponentu.

Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa
Be to, inspektorius gali tikrinti ir kitus II priedo 1 punkte išvardytus tikrintinus komponentus – patikrinti vieną, kelias arba visas tame priede išvardytas pozicijas.

Be to, kai būtina dėl galimo pavojaus saugai, inspektorius gali tikrinti ir kitus II priedo I dalyje išvardytus tikrintinus komponentus, apimančius visas tame priede išvardytas pozicijas, kurios laikomos būtinomis ir yra susijusios su tikrinamu komponentu.

Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa
Jei iš techninės apžiūros pažymos arba patikrinimo kelyje ataskaitos matyti, kad per praėjusį mėnesį buvo patikrinta kuri nors iš II priede išvardytų pozicijų, inspektorius šios pozicijos netikrina, nebent būtų akivaizdu, kad yra su ja susijusių trūkumų.

Jei iš paskutinės techninės apžiūros pažymos, savanoriškos reguliarios transporto priemonės saugos patikros arba patikrinimo kelyje ataskaitos matyti, kad per praėjusius tris mėnesius buvo patikrinta kuri nors iš II priede išvardytų pozicijų, inspektorius šios pozicijos netikrina, nebent tokį patikrinimą reikia atlikti dėl akivaizdžių trūkumų.

Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Jei patikrinimai turi būti atliekami techninės apžiūros centre, pradinio patikrinimo kelyje vieta pasirenkama ne toliau kaip 10 km nuo to centro.
2.  Jei patikrinimai turi būti atliekami techninės apžiūros centre, juos reikia kuo greičiau atlikti artimiausiame centre.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 3 dalis
3.  Mobilioji patikrinimo grupė turi patikrinimui kelyje atlikti tinkamą įrangą, įskaitant bent transporto priemonės stabdžių, vairo, pakabos būklei ir išmetamųjų teršalų kiekiui įvertinti būtiną įrangą.
3.  Mobilioji patikrinimo grupė turi patikrinimui kelyje atlikti tinkamą įrangą, įskaitant bent transporto priemonės stabdžių, vairo, pakabos būklei, išmetamųjų teršalų kiekiui ir svoriui įvertinti būtiną įrangą.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalies trečia įtrauka
– pavojingi trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai ir todėl transporto priemonė jokiu būdu negali būti naudojama kelyje.
– pavojingi trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai, todėl atitinkama valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos pagrįstai uždraudžia naudoti transporto priemonę kelyje.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnis
13 straipsnis

13 straipsnis

Specialios krovinio pritvirtinimo patikrinimo taisyklės

Krovinio pritvirtinimo patikrinimas

Inspektorius gali pagal IV priedą patikrinti transporto priemonės krovinio pritvirtinimą. Jei nustatoma didelių arba pavojingų krovinio pritvirtinimo trūkumų, taip pat taikomos 14 straipsnyje nurodytos vėlesnės kontrolės procedūros.

Inspektoriai gali pagal galiojančius standartus patikrinti transporto priemonės krovinio pritvirtinimą. Tokio patikrinimo rezultatų neįvedami į rizikos vertinimo sistemą, kol krovinio pritvirtinimo taisyklės nebus suderintos Sąjungos lygmeniu.

Iki ... [suderinti su pasiūlyme dėl Reglamento dėl periodinės techninės apžiūros 18a straipsnyje nurodyta data] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie derinimo lygį krovinio pritvirtinimo kelių transporte srityje, jo tikrinimą kelyje ir metodų, naudojamų užtikrinti, kad įmonės, naudojančios transporto priemonę, siuntėjai, ekspeditoriai, krovėjai ir kiti susiję naudotojai, atliekantys veiksmus su kroviniu, laikytųsi krovinio pritvirtinimo reikalavimų, analizės rezultatus.

Prireikus kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 1 dalis
1.  Kiekvienas per pradinį arba išsamesnį patikrinimą nustatytas didelis trūkumas turi būti nedelsiant pašalintas arti patikrinimo vietos.
1.  Kiekvienas per pradinį arba išsamesnį patikrinimą nustatytas didelis trūkumas turi būti nedelsiant pašalintas vietoje, kurioje yra būtina įranga ir kuri yra kuo arčiau pradinio patikrinimo arba išsamesnio patikrinimo atlikimo vietos.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
3.  Jei transporto priemonės trūkumai priskiriami prie pavojingų trūkumų kategorijos, inspektorius neleidžia transporto priemonės naudoti tol, kol tie trūkumai nebus pašalinti patikrinimo vietoje. Inspektorius gali leisti tokia transporto priemone nuvažiuoti iki arčiausiai esančių remonto dirbtuvių, kuriose galima pašalinti tuos trūkumus, su sąlyga, kad pavojingi trūkumai pašalinami taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki tų dirbtuvių nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugai.
3.  Jei transporto priemonės trūkumai priskiriami prie pavojingų trūkumų kategorijos, inspektorius neleidžia transporto priemonės naudoti tol, kol tie trūkumai nebus pašalinti patikrinimo vietoje arba vienoje iš arčiausiai esančių remonto dirbtuvių. Jei nustatomi transporto priemonės komponentų, nurodytų 10 straipsnio 2 dalyje, trūkumai, inspektorius leidžia tokia transporto priemone nuvažiuoti iki arčiausiai esančių remonto dirbtuvių, kuriose galima pašalinti tuos trūkumus, su sąlyga, kad pavojingi trūkumai pašalinami taip, kad būtų galima nuvažiuoti iki tų dirbtuvių nesukeliant tiesioginio pavojaus toje transporto priemonėje esančių asmenų ar kitų eismo dalyvių saugai.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
Transporto priemonę, kurios trūkumai priskiriami prie pavojingų trūkumų kategorijos, inspektorius gali leisti nugabenti tiesiai į arčiausiai esančią vietą, kurioje būtų galima atlikti tos transporto priemonės remontą arba sulaikytą transporto priemonę pastatyti saugoti.

(Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 2 dalis
2.  Atlikęs išsamesnį patikrinimą, inspektorius per pagrįstą terminą jo rezultatus praneša kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija saugo šią informaciją 36 mėnesius nuo jos gavimo dienos.
2.  Atlikęs išsamesnius patikrinimus kelyje, inspektorius per pagrįstą terminą elektroniniu būdu rezultatus praneša kompetentingai institucijai. Kompetentinga institucija įveda šią informaciją į Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 nurodytą nacionalinį registrą ir saugo 36 mėnesius nuo jos gavimo dienos.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Patikrinimo kelyje rezultatai pranešami transporto priemonės registracijos institucijai.
3.  Patikrinimo kelyje rezultatai elektroniniu būdu pranešami transporto priemonės registracijos institucijai, transporto priemonės savininkui ir, jei transporto priemonės registruotos kitoje valstybėje narėje, informacija pateikiama EKTĮR, kaip numatyta Reglamente (EB) Nr. 1071/2009.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Jei transporto priemonėje, kuri nėra registruota patikrinimą atliekančioje valstybėje narėje, nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, visų pirma tokių, dėl kurių uždraudžiama transporto priemonę naudoti, ryšių palaikymo punktas informuoja transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentingą instituciją apie šio patikrinimo rezultatus.
1.  Jei transporto priemonėje, kuri nėra registruota patikrinimą atliekančioje valstybėje narėje, nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, visų pirma tokių, dėl kurių uždraudžiama transporto priemonę naudoti, ryšių palaikymo punktas informuoja transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentingą instituciją apie šio patikrinimo rezultatus.
Registracijos valstybė narė, klasifikuodama įmones pagal 6 straipsnio 2 dalį, atsižvelgia į šią informaciją.

Pranešimą sudaro VI priede nustatyti patikrinimo kelyje ataskaitos elementai.

Šią informaciją sudaro VI priede nustatyti patikrinimo kelyje ataskaitos elementai, informacija pateikiama standartizuota forma ir pranešama naudojantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 16 straipsnyje nurodytu nacionaliniu elektroniniu registru.

Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias pranešimo registracijos valstybės narės kompetentingai institucijai apie didelių arba pavojingų trūkumų turinčias transporto priemones teikimo tvarkos taisykles.

Komisija pagal 23 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias pranešimo registracijos valstybės narės kompetentingai institucijai apie didelių arba pavojingų trūkumų turinčias transporto priemones teikimo tvarkos taisykles.

Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Apie veiksmus, kurių imtasi, transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja patikrinimą atlikusią valstybę narę.

Apie veiksmus, kurių imtasi, transporto priemonės registracijos valstybės narės kompetentinga institucija informuoja patikrinimą atlikusios valstybės narės kompetentingą instituciją ir įvedą šią informaciją į EKTĮR.

Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jeigu nustatoma didelių arba pavojingų trūkumų, pagal 16 straipsnį ryšių palaikymo punktui turi būti praneštas transporto priemonės naudotojo pavadinimas (vardas, pavardė).
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 b dalis (nauja)
2b.  Registracijos valstybė narė techninį patikrinimą kelyje atliekančiai institucijai teikia informaciją apie įmonės, kurios transporto priemonė tikrinama, rizikos profilį. Ši informacija per pagrįstą terminą pateikiama elektroninėmis priemonėmis. Komisija priima įgyvendinimo aktus dėl išsamių taisyklių, reglamentuojančių tokios informacijos teikimo šioms institucijoms tvarką.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Komisija sukauptus duomenis pateikia Europos Parlamentui.

Komisija pateikia Europos Parlamentui ataskaitą, kurioje apibendrinami sukaupti duomenys.

Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio 2 dalis
2. 21 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].
2. 21 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal 1 dalį nustatomose taisyklėse numatomos sankcijos, taikomos tuo atveju, jei vairuotojas arba transporto priemonės naudotojas nebendradarbiauja su inspektoriumi ir nepašalina per patikrinimą nustatytų trūkumų.
2.  Pagal 1 dalį nustatytose taisyklėse numatomos sankcijos, taikomos tuo atveju, jei vairuotojas arba naudotojas nebendradarbiauja su inspektoriumi ir jei transporto priemonė neteisėtai naudojama dėl to, kad nesilaikoma 14 straipsnio.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 dalies 5.2.2 pozicijos d a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

5.2.2. Ratai

Vizuali kiekvieno rato apžiūra iš abiejų pusių.

Parlamento pakeitimas

5.2.2. Ratai

Vizuali kiekvieno rato apžiūra iš abiejų pusių.

da) Ratas neatitinka rato stebulės

Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 2 dalies 5.2.3 pozicijos antras stulpelis „Metodas“

Komisijos siūlomas tekstas

5.2.3 Padangos

Vizuali visos padangos apžiūra ridenant transporto priemonę atgal ir į priekį.

Parlamento pakeitimas

5.2.3 Padangos

Vizuali visos padangos apžiūra ridenant transporto priemonę atgal ir į priekį.

Matuojant padangos slėgį naudoti slėgmatį ir palyginti jo vertes su gamintojo pateikiamomis vertėmis.

Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1 dalies antraštės „Pavojingi trūkumai“ pirma pastraipa
Tai trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai. Toliau naudoti transporto priemonę kelyje draudžiama, tačiau tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiama nuvažiuoti tiesiai į nurodytą vietą, pvz., nedelsiant atlikti transporto priemonės remontą arba sulaikytą transporto priemonę pastatyti nurodytoje vietoje.

Tai trūkumai, dėl kurių kyla tiesioginis ir neišvengiamas pavojus kelių eismo saugai, todėl atitinkama valstybė narė arba jos kompetentingos institucijos pagrįstai uždraudžia naudoti transporto priemonę kelyje, tačiau tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis gali būti leidžiama nuvažiuoti tiesiai į nurodytą vietą, pvz., nedelsiant atlikti transporto priemonės remontą arba sulaikytą transporto priemonę pastatyti nurodytoje vietoje.

Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies 5.2.3 pozicijos e punktas

Komisijos siūlomas tekstas

5.2.3. Padangos

e) Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų(1).

X

X

Mažiau nei 80 % reikalaujamo protektoriaus gylio.

Parlamento pakeitimas

5.2.3. Padangos

e) Padangos protektoriaus gylis atitinka minimalius teisinius reikalavimus.

X

X

Padangų protektoriaus gylis neatitinka minimalių teisinių reikalavimų.

Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 2 dalies 5.2.3 pozicijos g a punktas (naujas)

Komisijos siūlomas tekstas

5.2.3. Padangos

Parlamento pakeitimas

5.2.3. Padangos

ga) Eksploatacinis darbinis slėgis vienoje iš transporto priemonės padangų sumažėjo 20 %.

X

X

Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedas
<…>
Išbraukta.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0207/2013).


Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė apžiūra ***I
PDF 773kWORD 85k
2013 m. liepos 2 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB (COM(2012)0380 – C7-0186/2012 – 2012/0184(COD))(1)
P7_TA(2013)0297A7-0210/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Šis režimas turėtų apimti visų transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros siekiant užtikrinti, kad tiesioginį pavojų kelių eismo saugai keliančios transporto priemonės nebūtų naudojamos keliuose;
(3)  techninė apžiūra yra platesnio režimo, kuriuo užtikrinama, kad naudojamos transporto priemonės išliktų saugios ir aplinkosaugos požiūriu priimtinos būklės, dalis. Šis režimas turėtų apimti visų transporto priemonių periodines technines apžiūras ir komercinio kelių transporto veikloje naudojamų transporto priemonių techninius patikrinimus keliuose, taip pat nuostatas dėl transporto priemonių registracijos procedūros. Periodinės techninės apžiūros turėtų būti pagrindinė priemonė tinkamai techninei būklei užtikrinti. Komercinių transporto priemonių patikrinimai keliuose turėtų tik papildyti periodines technines apžiūras ir turėtų būti taikomi tiesioginį pavojų eismo saugai keliančioms transporto priemonėms;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  visos viešuosiuose keliuose naudojamos transporto priemonės, nedarant poveikio reikalavimams atlikti periodines technines apžiūras, privalo būti tinkamos techninės būklės visą laiką, kai yra naudojamos;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  techninės būklės palaikymo priemonių vykdymo užtikrinimas turėtų apimti transporto priemonių savininkams skirtas informavimo kampanijas, kuriomis būtų siekiama plėsti gerąją patirtį ir suformuoti įpročius atlikti būtiniausius savo transporto priemonės patikrinimus;
Pakeitimai 4 ir 115
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)   Sąjungoje priimta techninių standartų ir nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų. Tačiau reikia nustatyti periodinės techninės apžiūros režimą ir taip užtikrinti, kad rinkai pateiktos transporto priemonės visą jų naudojimo laiką atitiktų saugos standartus. Šis režimas turėtų būti taikomas transporto priemonėms, kurių kategorijos nustatytos 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių, panaikinančioje Tarybos direktyvą 92/61/EEB, 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, ir 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančioje Direktyvą 74/150/EEB;
(4)   Sąjungoje priimta techninių standartų ir nustatyta transporto priemonių saugos reikalavimų. Tačiau reikia nustatyti periodinės techninės apžiūros režimą ir taip užtikrinti, kad rinkai pateiktos transporto priemonės visą jų naudojimo laiką atitiktų saugos standartus. Jokia modifikuota įranga, turinti įtakos transporto priemonės saugos ir aplinkosaugos charakteristikoms, neturėtų neigiamai paveikti tų charakteristikų, kurias ji turėjo transporto priemonę patvirtinant, pirmą kartą registruojant ar pradedant naudoti. Valstybės narės galėtų sukurti nacionalinius su technine apžiūra susijusius reikalavimus, taikomus transporto priemonėms, kurių kategorijos nustatytos 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/24/EB dėl dviračių ir triračių motorinių transporto priemonių; tas nacionalinis techninės būklės palaikymo režimas turėtų būti taikomas transporto priemonėms, kurių klasės nustatytos 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, ir 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  iš anksto atskleidus su tinkamumu važinėti keliais susijusį motorinės transporto priemonės trūkumą, padedama pašalinti būtent tą trūkumą ir taip išvengti eismo įvykio, o sutaupytos su tokiu eismo įvykiu susijusios lėšos turėtų būti panaudotos premijų sistemai kurti;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  didelė kelių transporto priemonių išmetamų teršalų, visų pirma CO2, dalis yra susijusi su nedidele transporto priemonių, kurių teršalų kontrolės sistemos neveikia, dalimi. Apskaičiuota, kad 5 % viso transporto priemonių parko išmeta 25 % visų išmetamų teršalų. Todėl nustačius periodinės techninės apžiūros režimą sumažėtų vidutinis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir taip būtų prisidėta prie aplinkos gerinimo;
(6)  didelė kelių transporto priemonių išmetamų teršalų, visų pirma CO2, dalis yra susijusi su nedidele transporto priemonių, kurių teršalų kontrolės sistemos neveikia, dalimi. Apskaičiuota, kad 5 % viso transporto priemonių parko išmeta 25 % visų išmetamų teršalų. Tai taikytina ir modernios konstrukcijos variklių išmetamiems didesniems kietųjų dalelių bei NOx kiekiams: juos reikia tikrinti paimant išsamesnį išlakų mėginį – be kita ko, elektroniniu valdymo prietaisu turi būti patikrinamas pačios transporto priemonės vidaus diagnostikos sistemos patikimumas ir veikimas, kuris būtų patvirtintas atliekant dabar taikomą variklio išmetalų matavimą, kad visa dujų išmetimo sistema būtų visapusiškai patikrinta, nes vien transporto priemonės vidaus diagnostikos sistemos patikrinimas neduoda patikimų rezultatų. Todėl nustačius periodinės techninės apžiūros režimą sumažėtų vidutinis transporto priemonių išmetamų teršalų kiekis ir taip būtų prisidėta prie aplinkos gerinimo;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  vietos transporto reikmėms vietoje sunkvežimių vis labiau naudojamos žemės ūkio transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h. Jų keliama rizika yra analogiška su sunkvežimiais susijusiai rizikai, todėl šios kategorijos transporto priemonių techninė apžiūra turėtų būti atliekama taip pat, kaip sunkvežimių;
(8)  komerciniams pervežimams keliais vietoje sunkvežimių kai kuriais atvejais naudojamos žemės ūkio transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h. Svarbu užtikrinti, kad tais atvejais, kai žemės ūkio transporto priemonės taip naudojamos, jų techninė apžiūra būtų atliekama taip pat, kaip sunkvežimių;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  istorinės vertės transporto priemonių paskirtis – išsaugoti laikmečio, kuriuo jos buvo pagamintos, istorinį palikimą, o viešuosiuose keliuose jos, manoma, beveik nenaudojamos, todėl valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė leisti, kad tokių transporto priemonių periodinė techninė apžiūra būtų atliekama rečiau. Taip pat valstybės narės turėtų savo nuožiūra reguliuoti kitų tipų specializuotų transporto priemonių techninę apžiūrą;
(9)  istorinės vertės transporto priemonės išsaugo laikmečio, kuriuo jos buvo pagamintos, istorinį palikimą, laikomos istorijos požiūriu tinkamomis sąlygomis ir retai naudojamos kaip kasdienės transporto priemonės. Valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė leisti, kad tokių transporto priemonių periodinė techninė apžiūra būtų atliekama rečiau, arba kitaip reguliuoti jų techninės apžiūros tvarką. Taip pat valstybės narės turėtų savo nuožiūra reguliuoti kitų tipų specializuotų transporto priemonių techninę apžiūrą;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)   techninė apžiūra yra nepriklausoma veikla, todėl ją turėtų vykdyti valstybės narės arba jų prižiūrimos įgaliotos įstaigos. Bet kuriuo atveju už techninę apžiūrą turėtų išlikti atsakinga valstybė narė, net jei nacionalinėje sistemoje leista įgalioti privačias įstaigas, įskaitant įstaigas, susijusias su remonto vykdymu;
(10)   techninė apžiūra yra nepriklausoma veikla, todėl ją turi vykdyti atitinkama valstybė narė arba valstybinė įstaiga, kurią valstybė arba įstaigos ar įmonės, kurias skiria ir tiesiogiai prižiūri valstybė, įskaitant tinkamai įgaliotas privačias įstaigas, įpareigoja atlikti šį uždavinį. Visų pirma kai įmonės, paskirtos būti transporto priemonių techninės apžiūros centrais, taip pat atlieka transporto priemonių remontą, valstybės narės turėtų dėti visas pastangas, kad būtų užtikrintas transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumas ir aukšta kokybė;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
10 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(10a)  siekiant, kad Sąjungoje būtų geriau taikomas laisvo judėjimo principas, norint perregistruoti transporto priemonę valstybės narės turėtų tarpusavyje pripažinti pradinėje registracijos valstybėje narėje išduotą techninės apžiūros pažymą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(10b)  kai esama įrodymų, kad pasiektas pakankamas techninės apžiūros suderinimo lygis, turėtų būti parengtos nuostatos dėl visapusiško techninės apžiūros pažymų tarpusavio pripažinimo visoje Sąjungoje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  tikrinant transporto priemones, ypač jų elektroninius saugos komponentus, labai svarbu turėti prieigą prie kiekvienos transporto priemonės techninių specifikacijų. Todėl transporto priemonių gamintojai turėtų ne tik pateikti visą atitikties liudijime numatytų duomenų rinkinį, bet ir užtikrinti prieigą prie duomenų, reikalingų su sauga ir aplinka susijusių komponentų funkcionalumui patikrinti. Panašiai šiuo tikslu turėtų būti taikomos nuostatos dėl prieigos prie remonto ir techninės priežiūros informacijos, kad techninės apžiūros centrai turėtų prieigą prie techninei apžiūrai atlikti būtinos informacijos. Tai ypač svarbu elektroniniu būdu valdomų sistemų srityje ir turėtų būti taikoma visiems elementams, kuriuos įrengė gamintojas;
(11)  tikrinant transporto priemones, ypač jų elektroninius saugos komponentus, labai svarbu turėti prieigą prie kiekvienos transporto priemonės techninių specifikacijų. Todėl transporto priemonių gamintojai turėtų ne tik pateikti visą atitikties liudijime numatytų duomenų rinkinį, bet ir užtikrinti prieigą prie duomenų, reikalingų su sauga ir aplinka susijusių sistemų funkcionalumui patikrinti. Duomenys turėtų apimti detalią informaciją, kuria remiantis galėtų būti stebimas transporto priemonės saugos sistemų funkcionalumas, kad jas būtų galima patikrinti per periodinę techninę apžiūrą, siekiant nustatyti prognozuojamą sėkmingos ir nesėkmingos techninės apžiūros rodiklį;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  kad visoje Sąjungoje būtų pasiektas aukštas techninės apžiūros kokybės lygis, per apžiūrą naudojamos bandymo įrangos, jos techninės priežiūros ir kalibravimo reikalavimai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygiu;
(12)  kad visoje Sąjungoje būtų pasiektas aukštas techninės apžiūros kokybės lygis, per apžiūrą naudojamos bandymo įrangos, jos techninės priežiūros ir kalibravimo reikalavimai turėtų būti nustatyti Sąjungos lygiu. Techninės apžiūros sistemų, procedūrų ir įrangos inovacijoms turėtų būti numatytos paskatos, kurios padėtų toliau mažinti sąnaudas ir atlikti patobulinimus;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  atlikdami techninę apžiūrą inspektoriai turi veikti nepriklausomai ir turi būti išvengta bet kokio interesų konflikto. Todėl techninės apžiūros rezultatas neturi būti siejamas su atlyginimu ar bet kokia ekonomine ar asmenine nauda;
(13)  atlikdami techninę apžiūrą inspektoriai turi veikti nepriklausomai ir turi būti išvengta bet kokio interesų konflikto. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad vertinimai būtų atliekami tinkamai, ir turėtų skirti didelį dėmesį vertinimų objektyvumui;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  siekiant didesnės kelių eismo saugos labai svarbi techninės apžiūros centrų darbo kokybė ir nešališkumas. Taigi, techninę apžiūrą atliekantys centrai, pvz., turėtų atitikti minimalius kriterijus pagal ISO 17020 dėl bendrųjų įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijų;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  apžiūros rezultatas neturi būti keičiamas komerciniais tikslais. Tik jei inspektoriaus atliktos techninės apžiūros išvados yra akivaizdžiai klaidingos, priežiūros institucija turėtų galėti keisti techninės apžiūros rezultatus;
(14)  apžiūros rezultatas neturi būti keičiamas komerciniais tikslais. Tik jei inspektoriaus atliktos techninės apžiūros išvados yra akivaizdžiai klaidingos, priežiūros institucija turėtų galėti keisti techninės apžiūros rezultatus ir skirti atitinkamą nuobaudą įstaigai, kuri išdavė pažymą;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  siekiant užtikrinti aukštą techninės apžiūros standartą būtinas aukštas apžiūrą atliekančių darbuotojų įgūdžių ir kompetencijos lygis. Turėtų būti nustatyta mokymo sistema, apimanti pradinio mokymo kursą ir periodinius žinių atnaujinimo kursus. Turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad dabartiniai techninės apžiūros darbuotojai galėtų sklandžiai pereiti į periodinio mokymo režimą;
(15)  siekiant užtikrinti aukštą techninės apžiūros standartą būtinas aukštas apžiūrą atliekančių darbuotojų įgūdžių ir kompetencijos lygis. Turėtų būti nustatyta mokymo sistema, apimanti pradinio mokymo kursą ir periodinius žinių atnaujinimo kursus. Turėtų būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad dabartiniai techninės apžiūros darbuotojai galėtų sklandžiai pereiti į periodinio mokymo režimą. Valstybėms narėms, kurios jau taiko griežtesnius mokymo, gebėjimų ir apžiūros reikalavimus nei minimalūs reikalavimai, turėtų būti leidžiama tą lygį išlaikyti;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  apžiūros dažnumas turėtų būti pritaikytas prie transporto priemonių tipo ir jų ridos. Paprastai tam tikrą amžių ar tam tikrą ridą (visų pirma, jei naudojamos dažnai) pasiekusių transporto priemonių techniniai trūkumai pasireiškia dažniau. Todėl tikslinga senesnes ir didelės ridos transporto priemones tikrinti dažniau;
(17)  apžiūros dažnumas turėtų būti pritaikytas prie transporto priemonių tipo. Paprastai tam tikrą amžių pasiekusių transporto priemonių techniniai trūkumai pasireiškia dažniau. Todėl tikslinga senesnes transporto priemones tikrinti dažniau;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  atliekant techninę apžiūrą turėtų būti tikrinamos visos pozicijos, susijusios su konkrečia tikrinamos transporto priemonės konstrukcija ir įranga. Atsižvelgiant į dabartinį transporto priemonių technologijų lygį, į tikrintinų pozicijų sąrašą reikėtų įtraukti naujausias elektronines sistemas. Siekiant, kad techninės apžiūros būtų suderintos, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos apžiūros metodai;
(19)  atliekant techninę apžiūrą turėtų būti tikrinamos visos pozicijos, susijusios su konkrečia tikrinamos transporto priemonės konstrukcija ir įranga. Tos pozicijos turėtų būti atnaujinamos atsižvelgiant į transporto priemonių saugos tyrimų ir techninės pažangos raidą. Standartų neatitinkantys ratai, sumontuoti ant nestandartinių ašių, turėtų būti laikomi kritinę reikšmę saugai turinčia pozicija ir per technines apžiūras turėtų būti tikrinami. Atsižvelgiant į dabartinį transporto priemonių technologijų lygį, į tikrintinų pozicijų sąrašą reikėtų įtraukti naujausias elektronines sistemas. Siekiant, kad techninės apžiūros būtų suderintos, turėtų būti nustatyti kiekvienos tikrinamos pozicijos apžiūros metodai;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a)  turėtų būti nustatyti bendro Sąjungos mastu taikytino aukšto būtiniausio lygio techninės apžiūros standartai, kad valstybės narės, kuriose techninės apžiūros lygis jau aukštesnis negu reikalaujama pagal šį reglamentą, galėtų išsaugoti savo aukštesnius standartus ir, jei tinkama, pritaikyti juos atsižvelgdamos į techninę pažangą;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas turėtų nedelsdamas pašalinti visus per techninę apžiūrą nustatytus trūkumus, visų pirma tuos, dėl kurių kyla rizika eismo saugai. Pavojingų trūkumų atveju transporto priemonės registracijos galiojimas turėtų būti laikinai sustabdytas, kol tie trūkumai nebus visiškai pašalinti;
(21)  transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas turėtų nedelsdamas pašalinti visus per techninę apžiūrą nustatytus trūkumus, visų pirma tos transporto priemonės, dėl kurios kyla rizika eismo saugai. Pavojingų trūkumų atveju transporto priemonės nebegalėtų būti naudojamos viešuosiuose keliuose, kol tie trūkumai nebus visiškai pašalinti;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)  po kiekvienos techninės apžiūros išduodama techninės apžiūros pažyma, kurioje, inter alia, nurodoma su transporto priemonės identifikavimu susijusi informacija ir techninės apžiūros rezultatai. Siekiant užtikrinti tinkamą kontrolę po techninės apžiūros, valstybės narės turėtų rinkti tokią informaciją ir saugoti ją duomenų bazėje;
(22)  siekiant užtikrinti tinkamą techninės apžiūros rezultatų kontrolę, po kiekvienos techninės apžiūros išduodama techninės apžiūros pažyma, taip pat turėtų būti sukuriama jos elektroninė forma, o joje pateikiami duomenys apie transporto priemonės identifikaciją ir apžiūros rezultatus turėtų būti tokie išsamūs, kaip ir originalioje apžiūros pažymoje. Be to, siekdamos užtikrinti, kad periodinės techninės apžiūros rezultatų autentiškumą būtų galima lengvai patikrinti, valstybės narės turėtų rinkti tokią informaciją ir saugoti ją centrinėje duomenų bazėje;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  kadangi kai kuriose valstybėse narėse nereikalaujama registruoti kai kurių klasių transporto priemonių, pvz., lengvųjų priekabų, informacija apie sėkmingai atliktą techninę apžiūrą turėtų būti nurodyta ant techninės apžiūros lipduko matomoje vietoje ant transporto priemonės;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  manoma, kad 5–12 % parduodamų naudotų automobilių ridos skaitiklio duomenys yra suklastoti; visuomenė dėl to kasmet patiria kelių milijardų eurų nuostolį ir netinkamai vertinama tokių transporto priemonių techninė būklė. Siekiant užtikrinti, kad ridos skaitiklio duomenys nebūtų klastojami, ridos registravimas techninės apžiūros pažymoje ir įpareigojimas pateikti atliktos apžiūros pažymą padėtų lengviau nustatyti ridos skaitiklio duomenų klastojimo ar neteisėto jo reguliavimo faktus. Ridos skaitiklio duomenų klastotė taip pat turėtų būti sistemingiau laikoma nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda;
(23)  manoma, kad 5–12 % savo šalyje parduodamų naudotų automobilių ridos skaitiklio duomenys yra suklastoti, o tarpvalstybinių pardavimų atveju šis skaičius dar žymiai didesnis; visuomenė dėl to kasmet patiria kelių milijardų eurų nuostolį ir netinkamai vertinama tokių transporto priemonių techninė būklė. Siekiant užtikrinti, kad ridos skaitiklio duomenys nebūtų klastojami, ridos registravimas techninės apžiūros pažymoje ir įpareigojimas pateikti atliktos apžiūros pažymą padėtų lengviau nustatyti ridos skaitiklio duomenų klastojimo ar neteisėto jo reguliavimo faktus. Sukūrus elektroninę transporto priemonių informacijos sistemą, kurioje, laikantis duomenų apsaugos nuostatų, būtų kaupiami transporto priemonių ridos skaitiklio duomenys ir duomenys apie sunkius eismo įvykius, kuriuos jos patyrė per eksploatacijos laikotarpį, taip pat būtų lengviau išvengti manipuliacijų ir gauti svarbią informaciją. Be to, ridos skaitiklio duomenų klastotė turėtų būti sistemingiau laikoma nusižengimu, už kurį skiriama nuobauda;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  techninė apžiūra yra platesnės visą transporto priemonių gyvavimo ciklą (patvirtinimą, registravimą, patikrinimus ir atidavimą į metalo laužą) reglamentuojančios reguliavimo sistemos dalis. Sukūrus ir sujungus nacionalines ir gamintojų elektronines transporto priemonių duomenų bazes, iš esmės būtų prisidėta prie visos transporto priemonių administravimo grandinės efektyvumo gerinimo ir išlaidų bei administracinės naštos mažinimo. Todėl Komisija turėtų atlikti Europos elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo tuo tikslu galimybių, sąnaudų ir naudos tyrimą;
(25)  techninė apžiūra yra platesnės visą transporto priemonių gyvavimo ciklą (patvirtinimą, registravimą, patikrinimus ir atidavimą į metalo laužą) reglamentuojančios reguliavimo sistemos dalis. Sukūrus ir sujungus nacionalines ir gamintojų elektronines transporto priemonių duomenų bazes, būtų prisidėta prie visos transporto priemonių administravimo grandinės efektyvumo gerinimo ir išlaidų bei administracinės naštos mažinimo;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(25a)  kadangi šiuo reglamentu turėtų būti siekiama skatinti tolesnį transporto priemonių periodinių techninių apžiūrų derinimą ir standartizavimą, kurio galutinis rezultatas turėtų būti sukurta bendroji periodinių techninių apžiūrų rinka Sąjungoje, apimanti abipusio techninių apžiūrų pažymų pripažinimo sistemą, pagal kurią transporto priemonių techninę apžiūrą būtų galima atlikti bet kurioje valstybėje narėje, todėl Komisija turėtų parengti derinimo proceso pažangos ataskaitą, kad būtų galima nustatyti, kada galima pradėti taikyti tokią abipusio pripažinimo sistemą;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)  kad šį reglamentą būtų galima papildyti išsamesniais techniniais duomenimis, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais prireikus būtų atsižvelgiama į Sąjungos tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimus, susijusius su transporto priemonių kategorijomis, ir poreikį atnaujinti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą. Ypač svarbu, kad Komisija per parengiamuosius darbus tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti ir Europos Parlamentui, ir Tarybai;
(26)  kad šį reglamentą būtų galima atnaujinti, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais prireikus būtų atsižvelgiama į Sąjungos tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimus, susijusius su transporto priemonių kategorijomis, ir poreikį atnaujinti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą. Ypač svarbu, kad Komisija per parengiamuosius darbus tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti ir Europos Parlamentui, ir Tarybai;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti Sąjungoje bendrus transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo minimalius reikalavimus ir suderintas taisykles – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(29)  kadangi šio reglamento tikslo – nustatyti Sąjungoje bendrus transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo minimalius reikalavimus ir suderintas taisykles – valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; Valstybės narės gali nuspręsti nustatyti griežtesnius reikalavimus, negu nustatyti būtinaisiais standartais;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnis
Šiuo reglamentu nustatomas transporto priemonių periodinės techninės apžiūros režimas.
Šiuo reglamentu nustatomas transporto priemonių periodinės techninės apžiūros, atliekamos remiantis minimaliais techniniais standartais ir reikalavimais, režimas, siekiant užtikrinti aukšto lygio kelių eismo saugą ir aplinkos apsaugą.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies pirma įtrauka
–  motorinėms transporto priemonėms su bent keturiais ratais, kurios naudojamos keleiviams vežti ir kuriose, be vairuotojo vietos, yra ne daugiau kaip aštuonios vietos (transporto priemonių kategorija M1);
–  motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms pirmiausia asmenims ir jų bagažui vežti, kuriose be vairuotojo vietos yra ne daugiau kaip aštuonios vietos (M1 klasės transporto priemonės);
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies antra įtrauka
–  motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos keleiviams vežti ir kuriose, be vairuotojo vietos, yra daugiau kaip aštuonios vietos (transporto priemonių kategorijos M2 ir M3);
–  motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms pirmiausia asmenims ir jų bagažui vežti, kuriose be vairuotojo vietos yra daugiau kaip aštuonios vietos (M2 ir M3 klasių transporto priemonės);
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka
–  motorinėms transporto priemonėms su bent keturiais ratais, kurios paprastai naudojamos prekėms vežti keliais ir kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorija N1);
–  motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms pirmiausia prekėms vežti, kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3,5 tonos (N1 klasės transporto priemonės);
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies ketvirta įtrauka
–  motorinėms transporto priemonėms, kurios naudojamos prekėms vežti ir kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos N2 ir N3);
–  motorinėms transporto priemonėms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms pirmiausia prekėms vežti, kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3,5 tonos (N2 ir N3 klasių transporto priemonės);
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies penkta įtrauka
–  priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra ne didesnė kaip 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O1 ir O2);
–  priekaboms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms prekėms arba žmonėms vežti, taip pat žmonėms gyventi, kurių didžiausia masė yra didesnė kaip 750 kg, bet ne didesnė kaip 3,5 tonos (O2 klasės transporto priemonės);
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies šešta įtrauka
–  priekaboms ir puspriekabėms, kurių didžiausia leistina masė yra didesnė nei 3 500 kg (transporto priemonių kategorijos O3 ir O4);
–  priekaboms, suprojektuotoms ir sukonstruotoms prekėms arba žmonėms vežti, taip pat žmonėms gyventi, kurių didžiausia masė yra didesnė nei 3,5 tonos (O3 ir O4 klasių transporto priemonės);
Pakeitimas 117/1
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies 7 įtrauka
–  dviratėms ir triratėms transporto priemonėms (transporto priemonių kategorijos L1e, L2e, L3e, L4e, L5e, L6e ir L7e);
–  nuo 2016 m. sausio 1 d. dviratėms ar triratėms transporto priemonėms (transporto priemonių kategorijos L3e, L4e, L5e ir L7e);
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies aštunta įtrauka
–  ratiniams traktoriams, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h (transporto priemonių kategorija T5).
–   daugiausia viešuosiuose keliuose naudojamiems T5 klasės ratiniams traktoriams, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 40 km/h.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės gali periodinės techninės apžiūros prievolę taikyti ir kitų klasių transporto priemonėms. Valstybės narės informuoja Komisiją apie tokius savo priimtus sprendimus ir juos pagrindžia.
Pakeitimas 117/2
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Šis reglamentas taikomas nuo 2018 m. sausio 1 d. šioms transporto priemonių kategorijoms, nebent atsižvelgdama į 18a straipsnį savo ataskaitoje Komisija įrodytų, kad tokia priemonė būtų neveiksminga:
–  dviratėms ar triratėms transporto priemonėms (transporto priemonių kategorijos L1e, L2e ir L6e).
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies antra įtrauka
–  transporto priemonėms, kurios priklauso ginkluotosioms pajėgoms, ugniagesių tarnyboms, civilinės apsaugos, skubios pagalbos ar gelbėjimo tarnyboms;
–  transporto priemonėms, kurias naudoja ginkluotosios pajėgos, ugniagesių tarnybos, civilinės apsaugos, skubios pagalbos ar gelbėjimo tarnybos;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies 4 a įtrauka (nauja)
–  O2 klasės priekaboms, kurių didžiausia masė ne didesnė kaip 2,0 tonos, tačiau neįtraukiant O2 klasės priekabinių namelių tipo priekabų.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 5 punktas
5)  dviratė arba triratė transporto priemonė – bet kokia motorinė transporto priemonė dviem ratais su šonine priekaba arba be jos, triratis arba keturratis;
Išbraukta.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 7 punktas
7)   istorinės vertės transporto priemonė – bet kuri transporto priemonė, atitinkanti visas šias sąlygas:
7)   istorinės vertės transporto priemonė – bet kuri transporto priemonė, kurią registracijos valstybė narė arba jos paskirtos įgaliojimus suteikiančios įstaigos laiko istorine ir kuri atitinka visas šias sąlygas:
–   ji pagaminta bent prieš 30 metų,
–  ji pagaminta arba pirmą kartą užregistruota bent prieš 30 metų;
–  jos techninei priežiūrai naudojamos atsarginės dalys, kurios atkuria transporto priemonės dalių istorinę vertę,
–  jos konkretus tipas, kaip apibrėžta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose dėl tipo patvirtinimo, jau nebegaminamas;
–   nepakeistos jos pagrindinių komponentų, kaip antai variklio, stabdžių, vairo ar pakabos techninės charakteristikos ir
–   ji laikoma ir saugoma istoriniu požiūriu tinkamomis sąlygomis ir todėl jos techninės charakteristikos labai nepasikeitė;
–  nepakeista jos išvaizda;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 9 punktas
9)   techninė apžiūra – tikrinimas, ar transporto priemonės dalys ir komponentai atitinka saugos ir aplinkosaugos charakteristikas, kurias jie turėjo turėti transporto priemonę patvirtinant, pirmą kartą registruojant, pradedant naudoti ar modifikuojant;
9)   techninė apžiūra – patikra siekiant užtikrinti, kad transporto priemonė ją patvirtinant, pirmą kartą registruojant, pradedant naudoti ar modifikuojant būtų saugi naudoti viešuosiuose keliuose ir atitiktų reikiamas saugos ir aplinkosaugos charakteristikas;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 13 punktas
13)  inspektorius – asmuo, kurį valstybė narė įgaliojo atlikti techninę apžiūrą techninės apžiūros centre arba atlikti techninę apžiūrą kompetentingos institucijos vardu;
13)  inspektorius – asmuo, kurį valstybė narė arba jos kompetentinga institucija įgaliojo atlikti techninę apžiūrą techninės apžiūros centre arba atlikti techninę apžiūrą kompetentingos institucijos vardu;
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.   Techninę apžiūrą atlieka tik valstybės narės kompetentinga institucija arba valstybės narės įgalioti techninės apžiūros centrai.
2.   Iš esmės techninė apžiūra atliekama valstybėje narėje, kurioje transporto priemonė buvo registruota, tos valstybės narės kompetentingos institucijos arba šiai funkcijai atlikti valstybės narės įgaliota valstybinė įstaiga arba valstybės sertifikuotos ir prižiūrimos įstaigos ar įmonės, įskaitant įgaliotas privačias įstaigas.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.   Transporto priemonių gamintojai techninės apžiūros centrams arba, kai taikoma, kompetentingai institucijai, suteikia prieigą prie I priede nurodytos techninei apžiūrai atlikti būtinos techninės informacijos. Komisija pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias prieigos prie I priede nurodytos informacijos tvarkos taisykles.
3.   Transporto priemonių gamintojai techninės apžiūros centrams ir apžiūros įrangos gamintojams arba, kai taikoma, kompetentingai institucijai nemokamai suteikia prieigą prie I priede nurodytos techninei apžiūrai atlikti būtinos techninės informacijos. Apžiūros įrangos gamintojų atveju ši informacija apima informaciją, kuri reikalinga tam, kad naudojant apžiūros įrangą būtų galima įvertinti, kaip – patenkinamai ar nepatenkinamai – veikia transporto priemonės elektroninės valdymo sistemos. Komisija pagal 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą nagrinėjimo procedūrą patvirtina išsamias prieigos prie I priede nurodytos informacijos tvarkos taisykles ir išnagrinėja galimybę įsteigti vieną bendrą informacijos centrą.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
III skyriaus pavadinimas
TECHNINĖS APŽIŪROS REIKALAVIMAI
MINIMALŪS TECHNINĖS APŽIŪROS REIKALAVIMAI
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies antra įtrauka
–  M1, N1 ir O2 kategorijų transporto priemonės – po ketverių metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, kita – po dvejų metų, o vėliau kasmet;
–  M1, N1 ir O2 klasių transporto priemonės – po ketverių metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kas dvejus metus;
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies trečia įtrauka
–  M1 kategorijos transporto priemonės, užregistruotos kaip taksi arba greitosios medicinos pagalbos automobiliai, ir M2, M3, N2, N3, T5, O3 bei O4 kategorijų transporto priemonės – po vienų metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kasmet.
–  M1 klasės transporto priemonės, užregistruotos kaip taksi arba greitosios medicinos pagalbos automobiliai, ir M2, M3, N2, N3, O3 bei O4 klasių transporto priemonės – po vienų metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kasmet;
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies 3 a įtrauka (nauja)
–  daugiausia viešuosiuose keliuose naudojamos T5 klasės transporto priemonės: po vienų metų nuo tada, kai transporto priemonė pirmą kartą užregistruota, o vėliau kasmet;
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 dalies 3 b įtrauka (nauja)
–  kitų klasių transporto priemonės – registracijos valstybės narės apibrėžtais intervalais.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kiekviena valstybė narė gali savo nuožiūra remti techninę apžiūrą, jei transporto priemonės savininkas nuspręstų techninės apžiūros intervalą sutrumpinti iki vienerių metų. Rėmimo laikotarpis prasideda ne anksčiau kaip po 10 metų nuo pirmos transporto priemonės registracijos.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Valstybė narė gali reikalauti, kad jos teritorijoje registruotų bet kurios klasės transporto priemonių periodinės techninės apžiūros būtų atliekamos dažniau.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 2 dalis
2.  Jei po transporto priemonės registracijos atliekant pirmą techninę apžiūrą M1 arba N1 kategorijos transporto priemonė yra pasiekusi 160 000 km ridą, vėliau jos techninė apžiūra atliekama kasmet.
Išbraukta.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 3 dalis
3.  Registracijos liudijimo turėtojas gali prašyti techninės apžiūros centro arba, jei taikoma, kompetentingos institucijos, kad techninė apžiūra būtų atlikta per laikotarpį nuo mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, kurį sueina 1 dalyje nurodyta metinė data, pradžios iki antro mėnesio, einančio po šios dienos, pabaigos, nekeičiant kitos techninės apžiūros datos.
3.  Registracijos liudijimo turėtojas gali prašyti techninės apžiūros centro arba, jei taikoma, kompetentingos institucijos arba valstybės sertifikuotų ir prižiūrimų įstaigų ar įmonių, kad techninė apžiūra būtų atlikta per laikotarpį nuo mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, kurį sueina 1 dalyje nurodyta metinė data, pradžios iki antro mėnesio, einančio po šios dienos, pabaigos, nekeičiant kitos techninės apžiūros datos.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalies trečia įtrauka
–  jei pasikeitė transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojas.
Išbraukta.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnio 4 dalies 3 a įtrauka (nauja)
–  kai transporto priemonė pasiekia 160 000 km ridą.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.  Techninė apžiūra apima II priedo 2 punkte nurodytas sritis.
1.  Techninė apžiūra apima bent II priedo 2 punkte nurodytas sritis.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės kompetentinga institucija arba techninės apžiūros centras atlieka kiekvienos 1 dalyje nurodytos srities techninę apžiūrą, per kurią patikrina bent II priedo 3 punkte nurodytas pozicijas naudodama(s) toms pozicijoms taikomus apžiūros metodus.
2.  Valstybės narės kompetentinga institucija arba techninės apžiūros centras atlieka kiekvienos 1 dalyje nurodytos srities techninę apžiūrą, per kurią patikrina bent II priedo 3 punkte nurodytas pozicijas naudodama(s) toms pozicijoms taikomus arba lygiaverčius alternatyvius kompetentingos institucijos patvirtintus apžiūros metodus.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalis
1.  Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, kompetentinga institucija, kuris (-i) atliko transporto priemonės techninę apžiūrą, išduoda tos transporto priemonės techninės apžiūros pažymą, kurioje pateikiama bent IV priede nurodyta informacija.
1.  Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, kompetentinga institucija, kuris (-i) atliko transporto priemonės techninę apžiūrą, išduoda tos transporto priemonės techninės apžiūros pažymą, kurią taip pat galima gauti elektronine forma ir kurioje pateikiama bent IV priede nurodyta informacija. Tuo tikslu Komisija techninei apžiūrai parengia standartinę Europos Sąjungos formą.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.  Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, kompetentinga institucija, transporto priemonę apžiūrai pateikusiam asmeniui pateikia techninės apžiūros pažymą arba, jei techninės apžiūros pažyma yra elektroninė, tinkamai patvirtintą išspausdintą tokios pažymos kopiją.
2.  Techninės apžiūros centras arba, atitinkamais atvejais, kompetentinga institucija, po to kai tinkamai atliekama apžiūra, transporto priemonę apžiūrai pateikusiam asmeniui pateikia techninės apžiūros pažymą arba, jei techninės apžiūros pažyma yra elektroninė, išspausdintą tokios apžiūros rezultatų kopiją.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Jei gaunama paraiška perregistruoti transporto priemonę ir transporto priemonė yra iš kitos valstybės narės, registracijos institucijos pripažįsta transporto priemonės techninės apžiūros pažymą, kai tik perregistruojant patikrinamas jos galiojimas. Pažyma pripažįstama tam pačiam laikotarpiui, koks yra pradinis pažymos galiojimo laikotarpis, išskyrus tuos atvejus, kai pažymos pradinis galiojimo laikotarpis viršija didžiausią pagal valstybės narės, kurioje perregistruojama transporto priemonė, įstatymus leidžiamą laikotarpį. Tokiu atveju galiojimo laikotarpis pakoreguojamas jį sutrumpinant ir skaičiuojamas nuo tos dienos, kai buvo išduotas transporto priemonės techninės apžiūros pažymos originalas. Prieš šio reglamento taikymo pradžią valstybės narės praneša viena kitai, kokios formos techninės apžiūros pažymą pripažįsta atitinkamos kompetentingos institucijos, ir pateikia instrukcijas, kaip patikrinti autentiškumą.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 4 dalis
4.  Ridos skaitiklio rodmenų patikrinimo tikslu, ir jei ši informacija po ankstesnės techninės apžiūros nebuvo perduota elektroniniu būdu, inspektorius pareikalauja, kad transporto priemonę techninei apžiūrai pateikęs asmuo parodytų po ankstesnės techninės apžiūros išduotą pažymą.
4.  Ridos skaitiklio rodmenų patikrinimo tikslu, jei šis skaitiklis įrengtas ir jei informacija apie tuos rodmenis po ankstesnės techninės apžiūros nebuvo perduota elektroniniu būdu, inspektorius pareikalauja, kad transporto priemonę techninei apžiūrai pateikęs asmuo parodytų po ankstesnės techninės apžiūros išduotą pažymą, jei ta pažyma nebuvo išduota elektronine forma.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 5 dalis
5.  Techninės apžiūros rezultatai pranešami transporto priemonės registracijos institucijai. Tame pranešime pateikiama techninės apžiūros pažymoje nurodyta informacija.
5.  Techninės apžiūros rezultatai nedelsiant elektroniniu būdu pranešami transporto priemonės registracijos institucijai. Tame pranešime pateikiama techninės apžiūros pažymoje nurodyta informacija.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 2 dalis
2.  Jei nustatoma didelių trūkumų, kompetentinga institucija nusprendžia, kokiomis sąlygomis transporto priemonė gali būti naudojama kol bus atlikta jos pakartotinė techninė apžiūra. Pastaroji apžiūra turi būti atlikta per šešias savaites nuo pirmosios apžiūros.
2.  Jei nustatoma didelių trūkumų, kompetentinga nacionalinė institucija gali nuspręsti, kokiomis sąlygomis transporto priemonė gali būti naudojama kol bus atlikta jos pakartotinė techninė apžiūra. Pastaroji apžiūra turi būti atlikta per šešias savaites nuo pirmosios apžiūros. Pastaroji apžiūra turi būti atlikta per šešias savaites nuo pirmosios apžiūros.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalis
3.  Pavojingų trūkumų atveju transporto priemonė viešuosiuose keliuose nebenaudojama ir jos registracijos liudijimo galiojimas laikinai sustabdomas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos XXX, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų, 3a straipsnį, kol nebus pašalinti trūkumai ir išduota nauja techninės apžiūros pažyma, kuria patvirtinama, kad transporto priemonė yra tinkamos naudoti keliuose būklės.
3.  Pavojingų trūkumų atveju valstybė narė arba kompetentinga institucija gali neleisti transporto priemonės naudoti viešuosiuose keliuose arba apriboti jos naudojimą, kol bus pašalinti pavojingi trūkumai.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, valstybės narės teritorijoje registruotos transporto priemonės techninę apžiūrą atlikusi kompetentinga institucija, kiekvienai sėkmingai techninę apžiūrą praėjusiai transporto priemonei išduoda techninės apžiūros lipduką. Techninės apžiūros lipduke nurodoma kitos techninės apžiūros data.
Techninės apžiūros centras arba, jei taikoma, valstybės narės teritorijoje registruotos transporto priemonės techninę apžiūrą atlikusi kompetentinga institucija, kiekvienai sėkmingai techninę apžiūrą praėjusiai transporto priemonei išduoda techninės apžiūros lipduką. Techninės apžiūros lipduke nurodoma kitos techninės apžiūros data. Techninės apžiūros lipduko išduoti neprivaloma, jeigu transporto priemonės registracijos dokumente įmanoma nurodyti techninės apžiūros atlikimo faktą ir kitos tokios apžiūros datą.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
Jei transporto priemonė, kurios techninė apžiūra atliekama, priskiriama transporto priemonių kategorijai, kuriai netaikomas reikalavimas registruoti toje valstybėje narėje, kurioje ji pradedama naudoti, techninės apžiūros lipdukas turi būti pateikiamas matomoje vietoje ant transporto priemonės.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
Pagal 1 dalį išduotą techninės apžiūros lipduką pripažįsta kiekviena valstybė narė.
Pagal 1 dalį kitos valstybės narės išduotą techninės apžiūros lipduką arba atitinkamą įrašą transporto priemonės registracijos dokumente pripažįsta kiekviena valstybė narė, jei jis išduotas toje valstybėje narėje registruotai transporto priemonei.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalis
1.  Techninės apžiūros įrenginiai ir jai atlikti naudojama įranga atitinka V priede išdėstytus minimalius techninius reikalavimus.
1.  Techninės apžiūros įrenginiai ir jai atlikti naudojama įranga atitinka bent V priede išdėstytus minimalius techninius reikalavimus.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Techninės apžiūros centrus, kuriuose inspektoriai atlieka technines apžiūras, įgalioja valstybė narė arba jos kompetentinga institucija.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 b dalis (nauja)
1b.  Techninės apžiūros centrai, kuriuos prieš įsigaliojant šiam reglamentui valstybės narės jau yra patvirtinusios, praėjus mažiausiai penkerių metų laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turi būti vėl patikrinami, ar atitinka minimalius standartus.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Siekdami atitikti minimalius kokybės valdymo reikalavimus, techninės apžiūros centrai laikosi įgaliojančios valstybės narės reikalavimų. Techninės apžiūros centrai užtikrina transporto priemonių techninės apžiūros objektyvumą ir aukštą kokybę.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Techninę apžiūrą atlieka inspektoriai, atitinkantys VI priede išdėstytus minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus.
1.  Techninę apžiūrą atlieka inspektoriai, atitinkantys VI priede išdėstytus minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus. Valstybės narės gali nustatyti papildomus gebėjimų ir mokymo reikalavimus.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Valstybės narės nustato atitinkamus mokymus inspektoriams pagal kvalifikacijai keliamus reikalavimus.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus atitinkantiems inspektoriams valstybės narės išduoda pažymėjimą. Pažymėjime pateikiama bent VI priedo 3 punkte nurodyta informacija.
2.  Kompetentingos institucijos arba atitinkamais atvejais patvirtinti mokymo centrai minimalius gebėjimų ir mokymo reikalavimus atitinkantiems inspektoriams išduoda pažymėjimą. Pažymėjime pateikiama bent VI priedo 3 punkte nurodyta informacija.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 3 dalis
3.  Inspektoriams, kurie šio reglamento taikymo pradžios dieną dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje arba techninės apžiūros centre, VI priedo 1 punkte išdėstyti reikalavimai netaikomi. Tiems inspektoriams valstybės narės išduoda lygiavertiškumo pažymėjimą.
3.  Inspektoriams, kurie šio reglamento taikymo pradžios dieną dirba valstybės narės kompetentingoje institucijoje arba techninės apžiūros centre arba yra jų įgalioti, VI priedo 1 punkte išdėstyti reikalavimai netaikomi. Tiems inspektoriams valstybės narės išduoda lygiavertiškumo pažymėjimą.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Asmuo, atlikęs transporto priemonės remonto ar techninės priežiūros darbus, tolesnėje periodinėje tos pačios transporto priemonės techninėje apžiūroje inspektoriaus statusu nedalyvauja, nebent priežiūros institucija įsitikina, kad gali būti užtikrintas aukštas objektyvumo lygis. Valstybės narės gali nustatyti griežtesnius veiklos atskyrimo reikalavimus.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 5 dalis
5.  Techninės apžiūros centras informuoja transporto priemonę techninei apžiūrai pateikusį asmenį apie būtiną atlikti remontą ir nekeičia apžiūros rezultatų komerciniais tikslais.
5.  Techninės apžiūros centras informuoja transporto priemonę techninei apžiūrai pateikusį asmenį arba remonto dirbtuves apie nustatytus transporto priemonės trūkumus ir nekeičia apžiūros rezultatų komerciniais tikslais.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos teritorijoje veikiantys techninės apžiūros centrai būtų prižiūrimi.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Techninės priežiūros centrams, kuriems tiesiogiai vadovauja kompetentinga institucija, įgaliojimo ir priežiūros reikalavimai netaikomi.
2.  Techninės apžiūros centrams, kuriems tiesiogiai vadovauja valstybės narės kompetentinga institucija, įgaliojimo ir priežiūros reikalavimai netaikomi.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
Komisija išnagrinėja elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos, kuria būtų siekiama užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi su technine apžiūra susijusia informacija, sukūrimo galimybes, sąnaudas ir naudą.
Komisija išnagrinėja naudingiausią ir efektyviausią elektroninės transporto priemonių informacijos sistemos sukūrimo būdą, pasinaudodama jau esamais ir įdiegtais IT sprendimais, kuriais užtikrinamas keitimasis duomenimis tarptautiniu mastu, siekiant kuo labiau sumažinti sąnaudas ir išvengti dubliavimosi. Tyrimo metu išnagrinėjamas tinkamiausias būdas sujungti esamas nacionalines sistemas siekiant užtikrinti už transporto priemonių apžiūrą, registravimą ir patvirtinimą atsakingų valstybių narių kompetentingų institucijų, techninės apžiūros centrų, apžiūros įrangos gamintojų ir transporto priemonių gamintojų keitimąsi su technine apžiūra ir ridos skaitiklio rodmenimis susijusia informacija.
Komisija taip pat tikrina, kaip renkami ir kaupiami jau turimi ir saugai svarbūs duomenys, susiję su sunkių eismo įvykių patyrusiomis transporto priemonėmis. Šie duomenys turėtų apimti bent informaciją apie pakeistus ir suremontuotus saugai svarbius komponentus.
Ši informacija apie transporto priemonės istoriją turėtų būti prieinama inspektoriams, kurie atlieka tos transporto priemonės techninę apžiūrą, ir anonimine forma valstybėms narėms, kad jos galėtų planuoti ir įgyvendinti eismo saugą didinančias priemones, taip pat transporto priemonės registracijos liudijimo turėtojui arba transporto priemonės savininkui.
Remdamasi tuo tyrimu ji pateikia ir įvertina įvairias politikos galimybes, įskaitant galimybę panaikinti 10 straipsniu nustatytą techninės apžiūros lipduko reikalavimą. Per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia tyrimo rezultatų ataskaitą ir prireikus kartu pateikia teisės akto pasiūlymą.
Remdamasi tuo tyrimu Komisija pateikia ir įvertina įvairias politikos galimybes, įskaitant galimybę panaikinti 10 straipsniu nustatytą techninės apžiūros lipduko reikalavimą ir sistemos, kuri leistų valstybėms narėms transporto priemonių tarpvalstybinių pardavimų atveju keistis informacija apie tų transporto priemonių ridą ir per eksploatacijos laikotarpį patirtus sunkius eismo įvykius, sukūrimą. Per dvejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia tyrimo rezultatų ataskaitą ir prireikus kartu pateikia teisės akto pasiūlymą.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnis
Komisija įgaliojama pagal 19 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant:
Komisijai pagal 18 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant atnaujinti šią informaciją:
–  atitinkamai atnaujinti 2 straipsnio 1 dalį ir 5 straipsnio 1 ir dalis siekiant atsižvelgti į transporto priemonių kategorijų pakeitimus, padarytus iš dalies pakeičiant 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisės aktus,
a)  transporto priemonės klasės nuorodą, pateiktą 2 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 1 beidalyse, tais atvejais, kai esama transporto priemonių klasių pokyčių, atsirandančių dėl 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų tipo patvirtinimo teisės aktų pakeitimų, nedarant poveikio techninės apžiūros taikymo sričiai ar dažnumui;
–  atnaujinti priedus atsižvelgiant į technikos pažangą arba tarptautinių ar Sąjungos teisės aktų pakeitimus.
b)  II priedo 3 punktą atsižvelgiant į metodus ir nesėkmingos techninės apžiūros priežastis, V priedą – tuo atveju, kai esama naudingesnių ir veiksmingesnių apžiūros metodų, ir I priedą – tuo atveju, jei techninei apžiūrai atlikti reikėtų papildomos informacijos;
c)  II priedo 3 punktą atsižvelgiant į tikrinamų pozicijų sąrašą, metodus, nesėkmingos techninės apžiūros priežastis, III priedą atsižvelgiant į trūkumų vertinimą, V priedą – siekiant jį suderinti su Sąjungos saugos ir aplinkosaugos taisyklių raida ir I priedą – tuo atveju, jei techninei apžiūrai atlikti reikėtų papildomos informacijos.
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data].
2.  17 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo data]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a straipsnis (naujas)
18a straipsnis
Ataskaita dėl dviračių arba triračių transporto priemonių
Ne vėliau kaip [treji metai nuo šio reglamento paskelbimo dienos] Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl dviračių arba triračių transporto priemonių įtraukimo į šio reglamento taikymo sritį. Ataskaitoje įvertinama kelių eismo saugos padėtis Europos Sąjungoje, turint omenyje šios kategorijos transporto priemones. Visų pirma, Komisija palygina su šios kategorijos transporto priemonėmis susijusius kelių eismo saugos rezultatus valstybėse narėse, kuriose vykdoma šios kategorijos transporto priemonių techninė apžiūra, su rezultatais valstybėse narėse, kuriose šios kategorijos transporto priemonių techninė apžiūra nevykdoma, siekiant įvertinti, ar dviračių arba triračių transporto priemonių techninė apžiūra proporcinga nustatytiems kelių eismo saugos tikslams. Prireikus su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b straipsnis (naujas)
18b straipsnis
Ataskaitų teikimas
Ne vėliau kaip [penkeri metai nuo šio reglamento paskelbimo datos] Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento įgyvendinimo ir poveikio ataskaitą, ypač informaciją apie techninių apžiūrų dažnumą, periodinių techninių apžiūrų suderinimo mastą ir nuostatų dėl techninės apžiūros pažymų tarpusavio pripažinimo iš kitos valstybės narės kildinamos transporto priemonės registravimo atvejais veiksmingumą. Ataskaitoje taip pat išnagrinėjama, ar suderinimo lygis pakankamas, kad būtų galima tarpusavyje pripažinti techninių apžiūrų pažymas visoje Sąjungoje, ir ar šiam tikslui pasiekti reikalingi aukštesni Europos standartai. Prireikus su ataskaita pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnio 2 dalis
2.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad ridos skaitiklio duomenų klastojimas arba neteisėtas reguliavimas būtų laikomas nusižengimu ir baudžiamas taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias, nediskriminacines sankcijas.
2.  Kiekviena valstybė narė imasi reikiamų priemonių siekdama užtikrinti, kad atitikties saugos ir aplinkosaugos reikalavimams aspektu svarbių transporto priemonių komponentų ir sistemų bei ridos skaitiklio duomenų klastojimas arba neteisėtas reguliavimas būtų laikomas nusižengimu ir baudžiamas taikant veiksmingas, proporcingas, atgrasančias, nediskriminacines sankcijas, ir užtikrinti ridos skaitiklio duomenų tikslumą per visą transporto priemonės eksploatacijos laiką.
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
I priedo 5 dalies 5.3 punkto 8 a įtrauka (nauja)
–  Rekomenduojamas padangų oro slėgis
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 1 dalies 4 a pastraipa (nauja)
Kai transporto priemonės techninės apžiūros neįmanoma atlikti šiame priede išdėstytu rekomenduojamu techninės apžiūros metodu, techninės apžiūros centras gali atlikti techninę apžiūrą remdamasis atitinkamos kompetentingos institucijos raštu patvirtintu alternatyviu metodu. Kompetentinga institucija turi būti įsitikinusi, kad bus išlaikyti saugos ir aplinkosaugos standartai.
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 1.8 punkto a papunktis
1.8.  Stabdžių skystis
Virimo temperatūros arba vandens kiekio matavimas.
a)  Per žema stabdžių skysčio virimo temperatūra arba jame yra per daug vandens.

1.8.  Stabdžių skystis
Virimo temperatūros arba vandens kiekio matavimas.
a)  Per žema stabdžių skysčio virimo temperatūra.

Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 3.3 punkto a papunktis
3.3.  Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai
Vizuali apžiūra.
a)  Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų(1).

3.3.  Galinio vaizdo veidrodžiai arba įtaisai
Vizuali apžiūra.
a)  Trūksta veidrodžio arba įtaiso arba jis neatitinka reikalavimų(1), įskaitant reikalavimus, nustatytus Direktyvoje 2007/38/EB dėl Bendrijoje įregistruotose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse įrengtų veidrodėlių modifikavimo.

Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 4.1.2 punktas
4.1.2.  Sureguliavimas
Naudojant priekinių žibintų reguliavimo įtaisą arba ekraną nustatoma kiekvieno artimųjų šviesų priekinio žibinto horizontalioji kryptis.
Priekinio žibinto kryptis neatitinka reikalavimuose nustatytų ribų.

4.1.2.  Sureguliavimas
Naudojant priekinių žibintų reguliavimo įtaisą nustatoma kiekvieno artimųjų šviesų priekinio žibinto horizontalioji ir vertikalioji kryptis, o naudojant elektroninį valdymo įtaisą patikrinamos dinaminės funkcijos (jei taikoma).
Priekinio žibinto kryptis neatitinka reikalavimuose nustatytų ribų.

Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 4.1.3 punktas
4.1.3.  Junginėjimas
Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.
a)  Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1) (vienu metu šviečiančių žibintų skaičius).



b)  Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

4.1.3.  Junginėjimas
Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas bei prireikus elektroninio valdymo įtaiso naudojimas.
a)  Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų(1) (vienu metu šviečiančių žibintų skaičius).



b)  Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 4.1.5 punktas
4.1.5.  Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)
Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, veikimo patikrinimas.
a)  Įtaisas neveikia.



b)  Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti iš vairuotojo sėdynės.

4.1.5.  Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)
Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas bei prireikus elektroninio valdymo įtaiso naudojimas.
a)  Įtaisas neveikia.



b)  Rankinio valdymo įtaiso neįmanoma valdyti iš vairuotojo sėdynės.

Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 4.3.2 punktas
4.3.2.  Junginėjimas
Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas.
a)  Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų.



b)  Valdymo įtaisas veikia netinkamai.

4.3.2.  Stabdymo žibintų ir avarinio stabdymo žibintų junginėjimas
Vizuali apžiūra ir veikimo patikrinimas naudojant elektroninį valdymo įtaisą, kad būtų galima keisti stabdžių pedalo sensoriaus įeinančio signalo vertę ir stebint patikrinti avarinio stabdymo žibinto veikimą.
a)  Jungiklio veikimas neatitinka reikalavimų.



b)  Valdymo įtaisas veikia netinkamai.



ba)  Avarinio stabdymo žibintai neveikia arba veikia netinkamai.

Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 4.5.2 punktas
4.5.2.  Sureguliavimas (X)(2)
Tikrinama įjungiant žibintus ir naudojant žibintų reguliavimo įtaisą.
Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją.

4.5.2.  Sureguliavimas (X)(2)
Tikrinama įjungiant žibintus ir naudojant žibintų reguliavimo įtaisą.
Priekinis rūko žibintas netinkamai horizontaliai ir vertikaliai sureguliuotas, kai šviesos pluoštas turi ribinę liniją.

Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 5.2.2 punkto d a papunktis (naujas)
5.2.2.  Ratai
Abiejų kiekvieno rato pusių vizuali apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo.
a)  Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.



(...)

5.2.2.  Ratai
Abiejų kiekvieno rato pusių vizuali apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo.
a)  Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.



(...)



da)  Ratas ir rato stebulė nesuderinami.

Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 5.2.3 punkto antras stulpelis
5.2.3.  Padangos
Visos padangos vizuali apžiūra sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal.


5.2.3.  Padangos
Visos padangos vizuali apžiūra sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal.



Naudojamas slėgmatis, siekiant pamatuoti padangos oro slėgį ir jį palyginti su gamintojo pateiktomis vertėmis.


Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 8.2.1.2 punktas
8.2.1.2.  Išmetamieji dujiniai teršalai
Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų(1). Transporto priemonių, kuriose įrengtos tinkamos diagnostikos sistemos, dujų išmetimo sistemos veikimo tinkamumas taip pat gali būti tikrinamas ne atliekant išmetamųjų dujų kiekio matavimus, kai variklis veikia tuščiąja eiga, o remiantis diagnostikos įtaiso rodmenimis ir diagnostikos sistemos veikimo tinkamumo patikromis, laikantis gamintojo nustatytų parengimo rekomendacijų ir kitų reikalavimų(1).
a)  Išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius



b)  arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:



i)  transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:



–  4,5 %, arba



–  3,5 %



atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį.



ii)  transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:



–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %



–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %



arba



–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 %6



–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %



atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį.



c)  Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.



d)  Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų gedimų.

8.2.1.2.  Išmetamieji dujiniai teršalai
Matuojama naudojant išmetamųjų dujų analizatorių ir laikantis nustatytų reikalavimų(1). Išmetamojo vamzdžio tikrinimas visada yra numatytasis išmetamųjų teršalų vertinimo metodas, net jei jis taikomas kartu naudojant įmontuotąją diagnostikos sistemą.
a)  Išmetamųjų teršalų kiekis viršija tam tikrus gamintojo nurodytus dydžius


Transporto priemonėse, kuriose, laikantis nustatytų reikalavimų(1), įrengtos diagnostikos sistemos, remiamasi diagnostikos įrangos rodmenimis ir diagnostikos sistemos veikimo tinkamumo patikromis (parengtimi), kai variklis veikia tuščiąja eiga, laikantis gamintojo nustatytų rekomendacijų ir kitų reikalavimų(1).



NOx lygio matavimas naudojant tinkamą įrangą ir (arba) tinkamai įrengtą dujų analizatorių, taikant esamus išmetamojo vamzdžio tikrinimo metodus.
b)  arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:



i)  transporto priemonių, kuriose nėra įrengtos šiuolaikinės išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos:



–  4,5 %, arba



–  3,5 %



atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį.



ii)  transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:



–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %



–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %



arba



–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 %6



–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %



arba



–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,2 %(6a)



–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,1 %(6a)



atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį.



c)  Lambda vertė yra už intervalo 1 ± 0,03 ribų arba neatitinka gamintojo specifikacijos.



d)  Iš įmontuotosios diagnostikos įrangos rodmenų galima spręsti, kad yra rimtų gedimų, kai variklis veikia tuščiąja eiga.



NOx lygis neatitinka reikalavimų arba viršija konkrečius gamintojo nurodytus lygius.

_____________

(6a)  Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede pateiktoje 1 lentelėje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2007 m. liepos 1 d. (Euro 5).

Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
II priedo 3 dalies 8.2.2.2. punktas
8.2.2.2.  Išmetamųjų dujų neskaidrumas



Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.
a)  Išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą.
a)  Transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos,


b)  Transporto priemonės parengimas prieš tikrinant:
išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, nurodytą ant transporto priemonės pritvirtintoje gamintojo lentelėje;


1.  Transporto priemonės gali būti tikrinamos be parengimo, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis sušilęs ir ar yra tinkamos mechaninės būklės.
b)  Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus(1) etaloninių verčių taikyti negalima:


2.  Parengimo reikalavimai:
dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,


i)  Variklis turi būti visiškai sušildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80°C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją; arba turi būti bent lygiavertė variklio bloko temperatūra, išmatuota infraraudonųjų spindulių termometru. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą.
varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1,


ii)  Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.
arba, reikalavimuose(1) nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos –


c)  Tikrinimo procedūra:
1,5 m-1 7.


Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po to kai paleidžiamas akceleratoriaus pedalas.



2.  Kiekvienas laisvojo įsibėgėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.



3.  Per kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą, prieš paleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sūkių dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sūkių dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki paleidimo; I priede nurodytoms 1 ir 2 kategorijų transporto priemonėms šis laikas turi būti ne trumpesnis kaip 2 sekundės.



4.  Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Skaičiuojant vidurkį galima neatsižvelgti į matavimo rezultatus, kurie labai skiriasi nuo vidurkio, arba apskaičiuoti vidurkį bet kokiu kitu statistinio skaičiavimo būdu, kuriuo atsižvelgiama į matavimo rezultatų sklaidą. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.



5.  Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų labai viršija ribines vertes. Be to, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų yra daug mažesnės už ribines vertes.


8.2.2.2.  Išmetamųjų dujų neskaidrumas



Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.
a)  Išmetamųjų dujų neskaidrumas matuojamas varikliui įsibėgėjant laisvuoju greitėjimu (be apkrovos nuo tuščiosios eigos minimalių sūkių iki variklio ribojamų sūkių), pavarų perjungimo svirtį nustačius į neutralią padėtį ir nuspaudus sankabą. Išmetamojo vamzdžio tikrinimas visada yra numatytasis išmetamųjų teršalų vertinimo metodas, net jei jis taikomas kartu naudojant įmontuotąją diagnostikos sistemą.
a)  Transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos,


Transporto priemonėse, kuriose, laikantis nustatytų reikalavimų(1), įrengtos diagnostikos sistemos, remiamasi diagnostikos įrangos rodmenimis ir diagnostikos sistemos veikimo tinkamumo patikromis (parengtimi), kai variklis veikia tuščiąja eiga, laikantis gamintojo nustatytų rekomendacijų ir kitų reikalavimų(1).



b)  Transporto priemonės parengimas prieš tikrinant:
išmetamųjų dujų neskaidrumas viršija lygį, nurodytą ant transporto priemonės pritvirtintoje gamintojo lentelėje;


1.  Transporto priemonės gali būti tikrinamos be parengimo, nors saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis sušilęs ir ar yra tinkamos mechaninės būklės.
b)  Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus(1) etaloninių verčių taikyti negalima:


2.  Parengimo reikalavimai:
dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,


i)  Variklis turi būti visiškai sušildytas, pvz., variklio alyvos temperatūra, matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80°C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją; arba turi būti bent lygiavertė variklio bloko temperatūra, išmatuota infraraudonųjų spindulių termometru. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti būtų praktiškai neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą.
varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1,


ii)  Išmetimo sistema turi būti prapūsta ne mažiau kaip per tris greitėjimo ciklus arba lygiaverčiu būdu.
arba, reikalavimuose(1) nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos –


c)  Tikrinimo procedūra:
1,5 m-1.7


Variklis ir turbokompresorius (jei yra) prieš kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą turi veikti tuščiąja eiga. Didelės galios dyzelinių variklių atveju tai reiškia ne mažiau kaip 10 sekundžių pauzę po to kai paleidžiamas akceleratoriaus pedalas.
arba


2.  Kiekvienas laisvojo įsibėgėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę), bet ne per staigiai, paspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys veiktų didžiausiu pajėgumu.
0,5 m-1 6a


3.  Per kiekvieną laisvojo įsibėgėjimo ciklą, prieš paleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sūkių dažnį, o transporto priemonės su automatine transmisija – gamintojo nurodytą sūkių dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, du trečdalius ribinio sūkių dažnio. Tai galima patikrinti, pvz., stebint variklio sūkių dažnį arba paliekant pakankamai laiko nuo pirmojo akceleratoriaus pedalo paspaudimo iki paleidimo; I priede nurodytoms 1 ir 2 kategorijų transporto priemonėms šis laikas turi būti ne trumpesnis kaip 2 sekundės.



4.  Transporto priemonės pripažįstamos netinkamomis tik jei ne mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų verčių aritmetinis vidurkis viršija ribinę vertę. Skaičiuojant vidurkį galima neatsižvelgti į matavimo rezultatus, kurie labai skiriasi nuo vidurkio. Valstybės narės gali apriboti tikrinimo ciklų skaičių.



5.  Kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti netinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo įsibėgėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų labai viršija ribines vertes. Be to, kad būtų išvengta nereikalingų tikrinimų, valstybės narės gali pripažinti tinkamomis tas transporto priemones, kurių išmatuotos vertės po mažiau kaip trijų laisvojo greitėjimo ciklų arba po prapūtimo ciklų yra daug mažesnės už ribines vertes.



NOx lygio ir kietųjų dalelių kiekio matavimas naudojant tinkamą įrangą ir (arba) tinkamai įrengtą dujų analizatorių, taikant esamus laisvojo greitėjimo tikrinimo metodus.
NOx lygis arba kietųjų dalelių vertės neatitinka reikalavimų arba viršija konkrečius gamintojo nurodytus lygius.

______________

6a Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede pateiktoje 1 lentelėje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2007 m. liepos 1 d. (Euro 5).

Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 1.8 punkto a papunktis
1.8.  Stabdžių skystis
a)  Per žema stabdžių skysčio virimo temperatūra arba jame yra per daug vandens.


1.8.  Stabdžių skystis
a)  Per žema stabdžių skysčio virimo temperatūra.


Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 5.2.2 punkto d a papunktis (naujas)


Nedideli
Dideli
Pavojingi

5.2.2.  Ratai
a)  Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.


x


(...)




Nedideli
Dideli
Pavojingi

5.2.2.  Ratai
a)  Yra įtrūkimų arba suvirinimo defektų.


x


(...)



da)  Ratas ir rato stebulė nesuderinami.

x


Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 5.2.3 punktas


Nedideli
Dideli
Pavojingi

5.2.3.  Padangos
a)  Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų(1), todėl važiuoti nesaugu.

x



Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankami faktinėmis naudojimo sąlygomis, padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu.


x


b)  Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

x



c)  Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta).

x



d)  Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų.

x



Matyti kordas arba jis yra pažeistas.


x


e)  Padangos protektoriaus gylis neatitinka reikalavimų(1).

x



Mažiau nei 80 % reikalaujamo protektoriaus gylio.


x


f)  Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (lanksčius purvasaugius).
x




Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (vairavimo saugai poveikio neturi).

x



g)  Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų(1).

x



Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis.


x


h)  Yra oro slėgio kontrolės sistemos sutrikimų.
x




Akivaizdžiai neveikia.

x




Nedideli
Dideli
Pavojingi

5.2.3.  Padangos
a)  Padangos dydis, leidžiama apkrova, patvirtinimo ženklas arba greičio indeksas neatitinka reikalavimų(1), todėl važiuoti nesaugu.

x



Leidžiama apkrova arba greičio indeksas nepakankami faktinėmis naudojimo sąlygomis, padanga liečia kitas nejudančias transporto priemonės dalis, todėl važiuoti nesaugu.


x


b)  Ant tos pačios ašies ratų arba ant dvigubų ratų sumontuotos skirtingo dydžio padangos.

x



c)  Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingos konstrukcijos padangos (radialinė ir paprasta).

x



d)  Yra didelių padangos pažeidimų arba įpjovimų.

x



Matyti kordas arba jis yra pažeistas.


x


e)  Matyti padangos protektoriaus nusidėvėjimo žymeklis.

x



Padangos protektoriaus gylis atitinka oficialiai leidžiamą gylį. Padangos protektoriaus gylis yra mažesnis nei oficialiai leidžiamas.


x


f)  Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (lanksčius purvasaugius).
x




Padanga trinasi į kitas sudedamąsias dalis (vairavimo saugai poveikio neturi).

x



g)  Restauruotos padangos neatitinka reikalavimų(1).

x



Paveiktas kordo apsauginis sluoksnis.


x


h)  Yra padangos oro slėgio kontrolės sistemos sutrikimų arba padanga akivaizdžiai nepakankamai pripūsta.
x




Akivaizdžiai neveikia.

x



i)  Eksploatuojant darbinis slėgis vienoje iš transporto priemonės padangų sumažėja 20 %, tačiau nenukrinta žemiau kaip 150 kP.

x



Padangų oro slėgis yra mažesnis kaip 150 kPa.


x

Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 8.2.1.2. punkto b papunktis


Nedideli
Dideli
Pavojingi

8.2.1.2.  Išmetamieji dujiniai teršalai
b)  arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

x



(...)





ii)  transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:





–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %





–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %





arba





–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 %





–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %





atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį.






Nedideli
Dideli
Pavojingi

8.2.1.2.  Išmetamieji dujiniai teršalai
b)  arba, jeigu tokios informacijos nėra, išmetamas CO kiekis viršija:

x



(...)





ii)  transporto priemonių, kuriose įrengta šiuolaikinė išmetamųjų dujų kontrolės sistema:





–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,5 %





–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,3 %





arba





–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,3 %





–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,2 %





arba





–  varikliui veikiant tuščiąja eiga – 0,2 %(6a)





–  tuščiąja eiga, padidintu sūkių dažniu – 0,1 %(6a)





atsižvelgiant į pirmosios registracijos datą arba į reikalavimuose(1) nurodytą paskirtį.




______________

6a Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede pateiktoje 1 lentelėje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2007 m. liepos 1 d. (Euro 5).

Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
III priedo 8.2.2.2 punkto b papunktis


Nedideli
Dideli
Pavojingi

8.2.2.2.  Išmetamųjų dujų neskaidrumas





Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.
Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus(1) etaloninių verčių taikyti negalima:

x



dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,





varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1,





arba, reikalavimuose(1) nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos –





1,5 m-1.






Nedideli
Dideli
Pavojingi

8.2.2.2.  Išmetamųjų dujų neskaidrumas





Transporto priemonėms, užregistruotoms arba pradėtoms naudoti iki 1980 m. sausio 1 d., šis reikalavimas netaikomas.
Jeigu tokios informacijos nėra arba jeigu pagal reikalavimus(1) etaloninių verčių taikyti negalima:

x



dyzeliniai varikliai be pripūtimo – 2,5 m-1,





varikliai su turbininiu kompresoriumi – 3,0 m-1,





arba, reikalavimuose(1) nurodytų transporto priemonių ir transporto priemonių, kurios pirmą kartą užregistruotos arba pradėtos naudoti po reikalavimuose(1) nurodytos datos –





1,5 m-1.





arba





0,5 m-1 6a




_____________

6a Transporto priemonės, kurių tipas patvirtintas pagal ribas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 715/2007 I priede pateiktoje 1 lentelėje, arba kurios pirmą kartą įregistruotos arba pradėtos naudoti po 2007 m. liepos 1 d. (Euro 5).

Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
IV priedo 6 a punktas (naujas)
6a)  nustatytas didelis remontas dėl eismo įvykio;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo I dalies 2 a punktas (naujas)
Alternatyvi įranga, kurioje neutraliu būdu įdiegtos technologinės naujovės, gali būti naudojama, jeigu ja užtikrinama tokia pat aukšta techninės apžiūros kokybė.
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
V priedo I dalies pirmos pastraipos 15 a punktas (naujas)
15a)  slėgmatis padangų oro slėgiui matuoti;

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0210/2013).


Prioritetinės medžiagos vandens politikos srityje ***I
PDF 273kWORD 30k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje (COM(2011)0876 – C7-0026/2012 – 2011/0429(COD))
P7_TA(2013)0298A7-0397/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0876),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0026/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 30 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0397/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. liepos 2 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2000/60/EB ir 2008/105/EB nuostatos dėl prioritetinių medžiagų vandens politikos srityje

P7_TC1-COD(2011)0429


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/39/ES.)

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 116.
(2) OL C 17, 2013 1 19, p. 91.


Kai kurios horizontalios valstybės pagalbos rūšys ir keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešosios paslaugos *
PDF 418kWORD 35k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012)0730 – C7-0005/2013 – 2012/0344(NLE))
P7_TA(2013)0299A7-0179/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0730),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 109 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0005/2013),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas)(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0179/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1) 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims Komisijai suteikta teisė reglamentu nustatyti, kad tam tikrų rūšių pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir apie ją nereikia pranešti, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje;
(1) 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims Komisijai suteikta teisė reglamentu nustatyti, kad tam tikrų rūšių pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir apie ją nereikia pranešti, kaip numatyta SESV 108 straipsnio 3 dalyje. Reglamente (EB) Nr. 994/98 tos rūšys yra smulkiai apibūdintos, o išsami informacija apie jų tikslus yra išdėstytos atitinkamuose reglamentuose ir gairėse;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  Komisija siekia tinkamai suderinti savo pastangas užtikrinti teisės vykdymą didžiausią dėmesį skiriant byloms, darančioms didelį poveikį vidaus rinkai, netaikydama pranešimo reikalavimo tam tikrų nurodytų rūšių valstybės pagalbai ir kartu siekdama užtikrinti, kad nebūtų pernelyg daug paslaugų kurioms netaikomas nuodugnus valstybės pagalbos tikrinimas;
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
1b) reikėtų deramai atsižvelgti į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2011 „Ar Komisijos procedūros užtikrina veiksmingą valstybės pagalbos kontrolę?“;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisijai suteikta teisė netaikyti įpareigojimo pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, bet ne pagalbai inovacijoms. Nuo tada pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ – vieną iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų – inovacijos tapo prioritetine ES politikos sritimi. Be to, daug pagalbos inovacijoms priemonių yra gana nedidelės ir jomis nesukeliama didelių konkurencijos iškraipymų;
(3)  Reglamentu (EB) Nr. 994/98 Komisijai suteikta teisė netaikyti įpareigojimo pagalbai moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, bet ne pagalbai inovacijoms. Nuo tada pagal iniciatyvą „Inovacijų sąjunga“ – vieną iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų – inovacijos, įskaitant socialines naujoves, tapo prioritetine ES politikos sritimi. Be to, daug pagalbos inovacijoms priemonių yra gana nedidelės ir jomis nesukeliama didelių konkurencijos iškraipymų, ypač jeigu jos atitinka strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ir naujosios pagrindų programos tyrimams ir novacijai, „Horizontas 2020“ tikslus. Bendrajame bendrosios išimties reglamente bus tiksliai apibrėžtos pagalbos, kuriai tinkama taikyti išimtį, sąlygos ir rūšys;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9) viešosios mėgėjų sporto sektoriaus paramos priemonių, jeigu jos laikomos valstybės pagalba, poveikis Sąjungos vidaus prekybai paprastai yra nedidelis ir nesukelia rimų konkurencijos iškraipymų. Be to, skiriamos sumos paprastai yra nedidelės. Pasinaudojant sukaupta patirtimi galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad pagalba mėgėjų sportui nekeltų didelių konkurencijos iškraipymų;
(9) mėgėjų sportas iš esmės negali būti laikomas ekonomine veikla. Tais atvejais, kai išimties tvarka mėgėjų sportas siejamas su ekonomine veikla, o viešosios paramos priemonės laikomos valstybės pagalba, poveikis Sąjungos vidaus prekybai iš esmės yra nedidelis ir nesukelia konkurencijos iškraipymų. Be to, skiriamos sumos paprastai yra nedidelės. Pasinaudojant sukaupta patirtimi galima nustatyti aiškias suderinamumo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad pagalba mėgėjų sportui nekeltų didelių konkurencijos iškraipymų, kai toks sportas išimties tvarka yra susijęs su ekonomine veikla. Naujame bendrosios išimties reglamente turėtų būti išaiškinta, ar valstybės pagalba laikoma pagalba, skirta sporto asociacijų veiklai remti, ar pagalba, skirta sporto infrastruktūros projektams įgyvendinti ir jos turėtų būti atskirtos;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a) kadangi visuomeninė sporto svarba labai didelė, jaunimo tobulėjimo profesionaliuose klubuose skatinimas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje yra pripažintas teisėtu tikslu. Todėl vykdant Sąjungos valstybės pagalbos politiką turėtų būti sukurta aiški sistema, kuria remdamosi valstybės narės galėtų skatinti siekti tų tikslų ir tuo tikslu remti sporto organizacijas;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10) oro ir jūrų transportui teikiamos pagalbos atveju Komisijos patirtis rodo, kad socialinė pagalba atokių regionų gyventojams už transportą, jeigu ji skiriama nediskriminuojant pagal vežėjo tapatybę, smarkiai konkurencijos neiškraipo ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;
Išbraukta.

Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11) pagalbos geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui atveju Sutarties 93 straipsnyje nustatyta, kad pagalba yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimui arba atlyginti už tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka. Šiuo metu 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų 9 straipsniu Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje nustatytas išankstinio pranešimo reikalavimas netaikomas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 išmokėtoms kompensacijoms už keleivinio transporto viešųjų paslaugų teikimą ar bendrosiomis taisyklėmis nustatytų tarifinių įsipareigojimų laikymąsi. Siekiant suderinti požiūrį į valstybės pagalbos srities bendrosios išimties reglamentus ir remiantis Sutarties 108 straipsnio 4 dalyje ir 109 straipsnyje numatytomis procedūromis, pagalbai, skirtai transporto koordinavimui arba atlyginti už tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka, kaip minima Sutarties 93 straipsnyje, turėtų būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 994/98. Todėl Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 9 straipsnis turėtų būti išbrauktas praėjus šešiems mėnesiams nuo Komisijos priimto reglamento dėl šios rūšies valstybės pagalbos įsigaliojimo;
(11) pagalbos geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui atveju Sutarties 93 straipsnyje nustatyta, kad pagalba yra suderinama su Sutartimis, jei ji skirta transporto koordinavimui arba atlyginti už tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12) pagalbos plačiajuosčiam ryšiui srityje Komisija pastaraisiais metais įgijo didelę patirtį ir parengė gaires. Komisijos patirtis rodo, kad pagalba tam tikrų rūšių plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai smarkiai konkurencijos neiškraipo ir jai galėtų būti taikoma bendroji išimtis, su sąlyga, kad būtų laikomasi atitinkamų suderinamumo sąlygų. Tai pasakytina apie pagalbą baziniam plačiajuosčiam ryšiui regionuose, kuriuose plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ir tokia infrastruktūra greičiausiai artimoje ateityje nebūtų sukurta („baltosios“ sritys) ir pagalbą mažoms individualios pagalbos priemonėms, susijusioms su labai sparčiais naujos kartos prieigos (NKP) tinklais srityse, kuriose NKP infrastruktūros nėra ir kuriose tokia infrastruktūra greičiausiai artimoje ateityje nebūtų sukurta. Tas taip pat pasakytina apie pagalbą su plačiajuosčiu ryšiu susijusiems civilinės inžinerijos darbams ir pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai – šiose srityse Komisija nagrinėdama bylas įgijo pakankamą patirtį ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos;
(12) pagalbos plačiajuosčiam ryšiui srityje Komisija pastaraisiais metais įgijo didelę patirtį ir parengė gaires. Komisijos patirtis rodo, kad pagalba tam tikrų rūšių plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai smarkiai konkurencijos neiškraipo ir jai galėtų būti taikoma bendroji išimtis, su sąlyga, kad būtų laikomasi atitinkamų suderinamumo sąlygų. Tai pasakytina apie pagalbą baziniam plačiajuosčiam ryšiui regionuose, kuriuose plačiajuosčio ryšio infrastruktūros nėra ir tokia infrastruktūra greičiausiai artimoje ateityje nebūtų sukurta („baltosios“ sritys) ir pagalbą mažoms individualios pagalbos priemonėms, susijusioms su labai sparčiais naujos kartos prieigos (NKP) tinklais srityse, kuriose NKP infrastruktūros nėra ir kuriose tokia infrastruktūra greičiausiai artimoje ateityje nebūtų sukurta. Tas taip pat pasakytina apie pagalbą su plačiajuosčiu ryšiu susijusiems civilinės inžinerijos darbams ir pasyviajai plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai – šiose srityse Komisija nagrinėdama bylas įgijo pakankamą patirtį ir gali būti nustatytos aiškios suderinamumo sąlygos. Bendrąja išimtimi, taikoma civilinės inžinerijos darbams ir plačiajuosčio ryšio infrastruktūrai, turėtų būti remiamos investicijos, ypač kaimo vietovėse ir atokiuose regionuose. Galimybė laisvai naudoti infrastruktūrą rinkoje turėtų būti garantuojama kaip sąlyga pasinaudoti bendrąja išimtimi;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13) todėl reikėtų išplėsti Reglamento (EB) Nr. 994/98 taikymo sritį ir pradėti jį taikyti tokių rūšių pagalbai;
(13) todėl reikėtų išplėsti Reglamento (EB) Nr. 994/98 taikymo sritį ir pradėti jį taikyti nurodytų rūšių pagalbai;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Reglamentu (EB) Nr. 994/98 reikalaujama, kad kiekvienai pagalbos rūšiai, dėl kurios Komisija priima bendrosios išimties reglamentą, būtų nustatytas didžiausias pagalbos dydis, išreiškiamas arba pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamų finansuoti sąnaudų grupei, arba didžiausiomis pagalbos sumomis. Dėl šios sąlygos yra sunku taikyti bendrąją išimtį tam tikrų rūšių priemonėms, susijusioms su valstybės parama, nes dėl specialaus tokių priemonių, pavyzdžiui, finansų inžinerijos priemonių arba tam tikrų rizikos kapitalo priemonių, kuriomis siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas, pobūdžio, didžiausias pagalbos dydis negali būti išreikštas pagalbos intensyvumu arba didžiausiomis sumomis. Taip visų pirma yra dėl to, kad tokios sudėtingos priemonės gali apimti skirtingų lygių pagalbą (tiesioginiams pagalbos gavėjams, tarpiniams pagalbos gavėjams, netiesioginiams pagalbos gavėjams). Atsižvelgiant į didėjančią tokių priemonių svarbą ir jų indėlį siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatytas didesnis lankstumas, kad būtų galima taikyti išimtį tokioms priemonėms. Todėl turėtų būti įmanoma didžiausią pagalbos dydį nustatyti jį išreiškiant didžiausiu valstybės paramos lygiu, nepriklausomai nuo to, ar ji laikoma valstybės pagalba, ar ne;
(14)  Reglamentu (EB) Nr. 994/98 reikalaujama, kad kiekvienai pagalbos rūšiai, dėl kurios Komisija priima bendrosios išimties reglamentą, būtų nustatytas didžiausias pagalbos dydis, išreiškiamas arba pagalbos intensyvumu, nustatytu tinkamų finansuoti sąnaudų grupei, arba didžiausiomis pagalbos sumomis. Dėl šios sąlygos yra sunku taikyti bendrąją išimtį tam tikrų rūšių priemonėms, susijusioms su valstybės parama, nes dėl specialaus tokių priemonių, pavyzdžiui, finansų inžinerijos priemonių arba tam tikrų rizikos kapitalo priemonių, kuriomis siekiama skatinti rizikos kapitalo investicijas, pobūdžio, didžiausias pagalbos dydis negali būti išreikštas pagalbos intensyvumu arba didžiausiomis sumomis. Taip visų pirma yra dėl to, kad tokios sudėtingos priemonės gali apimti skirtingų lygių pagalbą (tiesioginiams pagalbos gavėjams, tarpiniams pagalbos gavėjams, netiesioginiams pagalbos gavėjams). Atsižvelgiant į didėjančią tokių priemonių svarbą ir jų indėlį siekiant Sąjungos tikslų, turėtų būti nustatytas didesnis lankstumas, kad būtų galima taikyti išimtį tokioms priemonėms. Todėl turėtų būti įmanoma didžiausią pagalbos dydį nustatyti jį išreiškiant didžiausiu valstybės paramos lygiu;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a) siekiant užtikrinti vienodas sąlygas pagal vidaus rinkos principus, nacionalinėmis pagalbos schemomis visiems susijusiems rinkos dalyviams turėtų būti užtikrinta galimybė laisvai ir vienodomis sąlygomis gauti paramą pagal valstybės pagalbos priemones, pirmiausia taikant pagalbos schemas arba sistemas, o ne teikiant individualią pagalbą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b) norint veiksmingai sukurti vienodas sąlygas, taip pat reikia visapusiškai ir skaidriai taikyti nacionalinius ir Sąjungos viešųjų pirkimų teisės aktus. Todėl nacionalinės valdžios institucijos turėtų vykdyti taikytinų viešųjų pirkimų taisykles kurdamos valstybės pagalbos schemas arba skirdamos paramą pagal valstybės pagalbos priemones, kuriai pagal šį reglamentą taikoma išimtis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
15 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(15c) pagal šio reglamento teisinį pagrindą, SESV 109 straipsnį, numatyta tik konsultavimosi su Europos Parlamentu, o ne įprasta teisėkūros procedūra, kuri dera su kitomis rinkos integracijos ir ekonominio reguliavimo sritimis įsigaliojus Lisabonos sutarčiai. Toks demokratijos deficitas negali būti toleruojamas, atsižvelgiant į tai, kad pasiūlymai susiję su Komisijos vykdomos išrinktų nacionalinių ir vietos valdžios institucijų sprendimų ir veiksmų priežiūros priemonėmis. Toks deficitas turėtų būti pašalintas ateityje keičiant Sutartį. 2012 m. lapkričio 28 d. Komisijos komunikate „Stipresnės ir veiksmingos ekonominės ir pinigų sąjungos projektas“ numatoma iki 2014 m. pateikti pasiūlymų dėl Sutarties keitimo. Tokie pasiūlymai turėtų apimti, inter alia, konkretų pasiūlymą dėl SESV 109 straipsnio pakeitimo siekiant užtikrinti, kad tame straipsnyje nurodyti reglamentai būtų priimami pagal įprastą teisėkūros procedūrą;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
1 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktis
ii) moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms;
ii) moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai ir inovacijoms, ypač jei ši veikla atitinka strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ir naujosios inovacijų politikos „Horizontas 2020“ tikslus;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
1 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunktis
iii) aplinkos apsaugai;
iii) aplinkos apsaugai, ypač jei ji atitinka strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų ir Sąjungos aplinkos politikos tikslus;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
1 straipsnio 1 dalies a punkto v a papunktis (naujas)
va) turizmo skatinimui, ypač jei ši veikla atitinka Sąjungos turizmo politikos tikslus;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
1 straipsnio 1 dalies a punkto x papunktis
x) mėgėjų sportui;
x) mėgėjų sportui ir jaunimo tobulėjimui sporto srityje;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
1 straipsnio 1 dalies a punkto xi papunktis
xi) atokių regionų gyventojams už transportą, jeigu tokia pagalba yra socialinio pobūdžio ir skiriama nediskriminuojant pagal vežėjo tapatybę;
Išbraukta.

Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
1 straipsnio 1 dalies a punkto xii papunktis
xii) transporto koordinavimui arba atlyginti už tam tikrus įsipareigojimus, siejamus su viešosios paslaugos sąvoka pagal Sutarties 93 straipsnį;
Išbraukta.

Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
3 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės, įgyvendindamos pagalbos sistemas arba suteikdamos individualią, sistemai nepriklausančią pagalbą, kurioms pagal minėtus reglamentus buvo taikoma išimtis, perduoda Komisijai informacijos apie tokias pagalbos sistemas arba individualią pagalbą, nepriklausančią pagalbos sistemai, kuriai taikoma išimtis, santraukas, kad šios būtų paskelbtos Komisijos svetainėje.
2.  Valstybės narės, įgyvendindamos pagalbos sistemas arba suteikdamos individualią, sistemai nepriklausančią pagalbą, kurioms pagal minėtus reglamentus buvo taikoma išimtis, atsižvelgia į būtinybę laikytis viešųjų pirkimų taisyklių, strategijos „Europa 2020“ ir aplinkos politikos bei Sąjungos tikslų. Valstybės narės perduoda Komisijai informacijos apie tokias pagalbos sistemas arba individualią pagalbą, nepriklausančią pagalbos sistemai, kuriai taikoma išimtis, santraukas, kad šios būtų paskelbtos Komisijos svetainėje.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
3 straipsnio 4 dalis
2a) 3 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:
„4.  Mažiausiai kartą per metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie taikytas bendrąsias išimtis pagal Komisijos konkrečius reikalavimus, pageidautina kompiuterinėse laikmenose. Komisija sudaro galimybes Europos Parlamentui ir visoms valstybėms narėms susipažinti su tomis ataskaitomis 7 straipsnyje minimas Patariamasis komitetas kartą per metus patikrina ir įvertina tas ataskaitas.„
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 b punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 994/98
5 straipsnis
2b) 5 straipsnis pakeičiamas taip:
„5 straipsnis
Įvertinimo ataskaita

Kas dvejus metus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šio reglamento taikymą. Ataskaitoje pirmiausia pateikiamas aiškus pagal šį reglamentą taikytų bendrųjų išimčių ekonominės naudos įvertinimas, taip pat jo indėlio įgyvendinant visas „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas ir „Horizontas 2020“ politikos tikslus įvertinimas. Ataskaitos projektą Komisija pateikia apsvarstyti 7 straipsnyje nurodytam Patariamajam komitetui. Komisija kasmet pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai bendrosios išimties reglamentų taikymo stebėsenos rezultatus ir savo interneto svetainėje skelbia apibendrinamąją ataskaitą, įskaitant aiškią pagal bendrosios išimties reglamentus valstybių narių skirtos nesuderinamos valstybės pagalbos lygių ir rūšies apžvalgą.„.

Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007
9 straipsnis
2 straipsnis

Išbraukta.

Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 iš dalies keičiamas taip:

9 straipsnis išbraukiamas praėjus šešiems mėnesiams nuo Komisijos reglamento dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 994/98 1 straipsnio a dalies xii punkte minėtos valstybės pagalbos rūšies įsigaliojimo.

(1) OL L 214, 2008 8 9, p. 3.


Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų sektoriaus augimo, jūrų transporto ir Sąjungos turizmo pagerinimas
PDF 331kWORD 38k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija „Mėlynasis augimas. Tvaraus augimo ES jūrų, jūrų transporto ir turizmo sektoriuose skatinimas“ (2012/2297(INI))
P7_TA(2013)0300A7-0209/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 11 d. Komisijos ataskaitą „ES integruotos jūrų politikos pažanga“ (COM(2012)0491) ir Komisijos tarnybų lydimąjį darbinį dokumentą (SWD(2012)0255),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 8 d. Limasolio deklaraciją dėl jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, įsigaliojusią 1994 m. lapkričio 16 d.,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013)0133),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 31 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „ES politikos, teisės aktų ir iniciatyvų, susijusių su jūrų šiukšlinimu, apžvalga“ (SWD(2012)0365),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 29 d. Komisijos žaliąją knygą „Žinios apie jūrą 2020 m. – nuo jūros dugno kartografavimo iki procesų vandenynuose numatymo“ (COM(2012)0473),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 21 d. Komisijos komunikatą „Komunikatas ir veiksmų planas, kuriais siekiama sukurti Europos jūrų transporto erdvę be kliūčių“ (COM(2009)0010),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Integruota jūrų politika Europos Sąjungai“ (COM(2007)0575),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl turistų lankomiausio žemyno – Europos (nauja turizmo politika)(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos jūrų transporto politikos strateginių tikslų ir rekomendacijų iki 2018 m.(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją dėl turizmo poveikio pakrančių regionuose regioninės plėtros aspektų(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. liepos 12 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos Sąjungos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Mėlynojo augimo ir Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybių,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę dėl Mėlynojo augimo ir Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybių,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0209/2013),

A.  kadangi daugiau kaip 70 proc. žemės paviršiaus dengia vandenynai ir jūros, galintys atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų sprendžiant ilgalaikes ES problemas, pvz., kovojant su klimato kaita ir siekiant pasaulinio konkurencingumo;

B.  kadangi Europos Sąjunga turi šešias didžiąsias pakrančių zonas (Atlanto, Šiaurės jūros, Baltijos jūros, Juodosios jūros, Viduržemio jūros ir atokiausių regionų), kurios tarpusavyje skiriasi savo teritoriniais ištekliais ir vykdomos veiklos rūšimis;

C.  kadangi apie pusė Europos gyventojų gyvena palei maždaug 89 000 km Europos pakrančių, todėl svarbu, kad regionų ir vietos valdžios institucijos įgyvendindamos viešąją politiką atsižvelgtų į šį demografinį spaudimą;

D.  kadangi tikimasi, jog vystantis technologijoms ir ieškant naujų tvaraus ekonomikos augimo šaltinių jūrų ekonomika iki 2020 m. išsiplės iki 590 mlrd. EUR, joje bus iš viso sukurta 7 mln. darbo vietų;

E.  kadangi tikėtina žmogaus veiklos plėtra vyks trapioje jūrų aplinkoje, kurioje tik 10 proc. jūrų buveinių ir 2 proc. jūrų augalų ir gyvūnų rūšių yra sveikos, o tai rodo, kad jūrų ekonominė veikla neturėtų pakenti jūrų tvarumui;

F.  kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sveika ir produktyvi ekosistema yra būtina siekiant sukurti tvarią ir konkurencingą mėlynąją ekonomiką, investicijos į gamtos turtus ir į žmogiškąjį kapitalą yra esminės siekiant išspręsti problemas, visų pirma susijusias su žmogaus veiklos ekonominiu ir socialiniu tvarumu, geros ekologinės būklės užtikrinimu bei prisitaikymu prie klimato kaitos norint kovoti su pakrančių erozija, jūrų rūgštėjimu ir išsaugoti biologinę įvairovę;

G.  kadangi intensyvaus mėlynojo augimo teritorijų poveikio aplinkai mastas ir apimtis yra nežinomi ir šis poveikis gali būti žalingas, nes mūsų žinios apie jūrų ekosistemų sudėtingumą ribotos, ir kadangi priimant atitinkamus sprendimus būtina vadovautis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 191 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu atsargumo principu;

H.  kadangi pakrančių ir jūrų politikos sektorius turėtų būti įtrauktas į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio bendrąją sistemą bei orientuotis į strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus;

I.  kadangi siekiant pažangaus, tvaraus ir integruoto pakrančių ir salų vietovių augimo, būtina tiksli šių vietovių sisteminių ir struktūrinių silpnųjų vietų analizė;

J.  kadangi ES salų sistemos išlaidos jūrų transportui yra gerokai didesnės už kitų ES pakrančių zonų išlaidas;

K.  kadangi turizmo sezoniškumas smarkiai stabdo pakrančių ir salų regionų plėtrą ir reikia sukurti ad hoc strategiją šiam reiškiniui įveikti;

L.  kadangi reikia koordinuoti makroregioninę strategiją ir atitinkamus veiksmų planus, skirtus Sąjungos jūrų baseinams;

M.  kadangi šis pranešimas yra Parlamento gairės, susijusios su tolesne mėlynojo augimo pažanga;

Bendroji sistema

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl mėlynojo augimo, kuriuo suformuojama strategijos „Europa 2020“ jūrų dimensija ir aiškiai išdėstomas jūrų ekonomikos potencialas kurti pažangų, tvarų ir integracinį augimą ir užimtumo galimybes;

2.  teigiamai vertina Komisijos ataskaitą „ES integruotos jūrų politikos pažanga“, primena, kad remia IJP, ir pabrėžia, kad šios politikos skatinimas tebėra pagrindinė priemonė mėlynajam augimui stiprinti;

3.  pripažįsta, kad ateityje jūros ir vandenynai vis dažniau atliks esminį vaidmenį pasaulinio ekonomikos augimo srityje; mano, kad pagal strategiją „Mėlynasis augimas“, kuri sudaro dalį integruotos jūrų politikos, bus skatinamas sąveikos ir koordinuotos politikos vystymas ir taip kuriama Europos pridėtinė vertė ir prisidedama prie darbo vietų kūrimo jūrų sektoriuose;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant padidinti Sąjungos jūrų ekonomikos sektorių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje, vietos, regioninės, nacionalinės ir Europos valdžios institucijos privalo sukurti reikiamas sąlygas tausiam augimui, t. y. sukurti jūrų erdvės planavimo sistemas, atnaujinti infrastruktūrą, sudaryti sąlygas įgyti profesinių gebėjimų ir užtikrinti finansavimą; pabrėžia, kad svarbu dalytis informacija ir gerąja patirtimi įvairiais viešojo sektoriaus institucijų lygmenimis sukuriant konkrečią ES lygmens platformą;

5.  atkreipia dėmesį, kad deramo finansavimo užsitikrinimas bus iššūkis mėlynojo augimo sektoriuje veikiančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), todėl teigiamai vertina naująsias ES rizikos kapitalo fondų taisykles ir kitas panašias iniciatyvas, kuriomis bus pagerintas finansavimo prieinamumas mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

6.  mano, kad tuo metu, kai valstybės narės mažina viešąsias investicijas, skubiai reikia, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu deramas finansavimas būtų skiriamas vystymosi politikos priemonėms, o svarbiausia – daug kainuojantiems projektams, pvz., transporto, energetikos ir telekomunikacijų infrastruktūros projektams; ragina valstybes nares nukreipti turimas finansines priemones ir ES finansavimą į mėlynosios ekonomikos projektus;

7.  pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti, ypač rengiant 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą, į gelbėjamų valstybių narių, patiriančių vis daugiau sunkumų pradedant vykdyti daug kainuojančius projektus, taip į atokiausių ir salų regionų, kurie dėl savo gamtinių savybių susiduria su struktūriniais suvaržymais, konkrečius poreikius;

8.  pažymi, kad įvairios teritorijos ir konkrečiai salos, ypač atokiau nuo žemyno esančios Viduržemio jūros salos, yra paveiktos ekonomikos krizės, ir daugumoje jų susiklostė nepalanki socialinė padėtis; pabrėžia, kad salų atokumas nuo bendrosios rinkos lemia jų ūkio ir pramonės sąstingį bei gyventojų skaičiaus mažėjimą, todėl ES institucijos turi imtis specialių priemonių padėčiai taisyti; todėl primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti galimybę steigti laisvąsias zonas kaip priemonę, kuri, sumažinus mokesčių naštą ir pritraukus tiesioginių užsienio investicijų, galėtų sustabdyti salų ūkio nuosmukį ir paskatinti jo augimą bei plėtrą;

9.  atkreipia ypatingą dėmesį į jūrų baseinams skirtų strategijų vaidmenį puoselėjant regioninį vystymąsi ir ekonominę, teritorinę ir socialinę sanglaudą, gaivinant Europos ekonomiką, skatinant visa apimantį mėlynąjį augimą ir saugant jūrų ir pakrančių biologinę įvairovę; ragina veiksmingai vystyti tokias strategijas, skirtas visiems Europos jūrų baseinams, susijusias su esamomis ir būsimomis makroregioninėmis strategijomis, ir skirti ES ir kitus tinkamus finansinius ir administracinius išteklius joms įgyvendinti; mano, kad būtina stiprinti regionų vaidmenį rengiant jūrų baseinų strategijas; šiuo atžvilgiu pripažįsta teritorinio ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo indėlį sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria pakrančių ir jūrų regionai;

10.  palankiai vertina pažangą, padarytą įgyvendinant ES Baltijos jūros ir Atlanto vandenyno regionų strategiją, ir pakartoja savo prašymą, kad Komisija parengtų ES Juodosios jūros regiono strategiją;

11.  ragina Europos Sąjungą ir valstybes nares aktyviai remti regioninių ir tarpvalstybinių jūrų sektoriaus subjektų grupių kūrimąsi; primygtinai teigia, kad jie yra strategiškai svarbus veiksnys, nes yra su mėlynuoju augimu susijusios ekonominės veiklos pavyzdys; mano, kad juos plėtojant bus keičiamasi žiniomis ir gerąja patirtimi, vyks sąveika tarp mėlynosios ekonomikos sektorių ir bus didinamas patrauklumas investuotojams;

12.  pabrėžia ekonominiam augimui ir klimato kaitai būdingas tarpusavio sąsajas ir pabrėžia, kad visa jūrinė veikla turi būti derinama su ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija siekiant prisidėti prie Europos atsparumo klimato kaitos poveikiui didinimo;

13.  ypač pabrėžia, kad su mėlynuoju augimu susijusi aktyvesnė ekonominė veikla neturi būti vykdoma jūrų ir pakrančių ekosistemų, kurios yra labai pažeidžiamos ir kurios pirmosios nukenčia dėl klimato kaitos poveikio, sąskaita; pabrėžia, kad mėlynasis augimas turi būti suderinamas su Jūrų strategijos pagrindų direktyvos aplinkosaugos tikslais ir ekosistemomis grindžiamu požiūriu, taip pat su Strateginio poveikio aplinkai vertinimo direktyva, primindamas, kad tais atvejais, kai esama abejonių, reikia taikyti atsargumo principą; pabrėžia, kad vykdant bet kokią su mėlynuoju augimu susijusią ekonominę veiklą turėtų būti užtikrinamas jūrų saugumas ir apsauga;

14.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į jūrų šiukšlių poveikį aplinkai visuose Europos jūrų baseinuose ir ragina Komisiją bei valstybes nares susitelkti ir iki galo įgyvendinti bei vykdyti atitinkamas ES direktyvas – atliekų tvarkymo, laivuose susidariusių atliekų priėmimo uostuose infrastruktūros, vandens kokybės ir jūrų strategijos;

15.  pabrėžia, kad vykdant bet kokią jūrinę veiklą, įskaitant veiklą, vykdomą įgyvendinant integruotą jūrų politiką, turėtų būti laikomasi JT jūrų teisės konvencijos; pabrėžia būtinybę nustatyti bendrą ES požiūrį į jūrinių gamtos išteklių žvalgymą, naudojimą, apsaugą ir valdymą, kuriuo užtikrinamas veiksmingas ir saugus išskirtinių ekonominių zonų ribų tarp ES valstybių narių ir trečiųjų šalių nustatymas pagal tarptautinę teisę;

16.  todėl pabrėžia, jog visoms suinteresuotosioms šalims, investuojančioms į jūrų zonas, būtinas teisinis tikrumas, ir remia naujas iniciatyvas, skirtas išskirtinėms valstybių narių ekonominėms zonoms išnaudoti;

Jūrų erdvės planavimas ir integruotas pakrančių valdymas

17.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl jūrų erdvės planavimo (JEP) ir integruoto pakrančių valdymo (IPV), kaip priemonių, reikalingų vis įvairesnei jūrų ir pakrančių veiklai valdyti ir jūrų aplinkai apsaugoti, subalansuotai veiklos rūšių sąveikai užtikrinti ir išvengti konfliktų dėl pakrančių ir jūrų erdvės zonų naudojimo; todėl mano, kad žmogaus veiklai pakrančių ir jūrų zonose visų pirma reikia taikyti ekosisteminį metodą;

18.  atkreipia dėmesį, jog tikimasi, kad jūrų erdvės planavimas padės sumažinti verslo sąnaudas ir pagerinti investicijų aplinką, o IPV padės koordinuoti veiklą pakrančių zonoje ir pagerės bendras šios zonos valdymas;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų skleidžiama geriausia patirtis ir būtų pasimokyta iš parengiamųjų veiksmų šioje srityje, nes valstybėse narėse labai skiriasi jūrų ir pakrančių zonų valdymo sistemų raidos lygis; tačiau mano, kad reikia pritaikyto metodo, kad valstybės narės turėtų galimybę įgyvendinti ES gaires jūrų ir pakrančių erdvinio planavimo srityje atsižvelgdamos į vietos ypatybes ir poreikius ir bendradarbiaudamos su vietos valdžios institucijomis;

20.  mano, kad reikia stiprinti jūros ir sausumos sąveiką erdvės planavimo srityje siekiant užtikrinti žmogaus veiklos ir tiekimo grandinės tęstinumą, taip pat užtikrinti, kad pajūrio rajonai būtų tinkamai sujungti su nuo pakrantės nutolusiais rajonais; mano, kad tai padėtų panaikinti reiškinį, kai pakrantė laikoma siena tarp jūros ir sausumos;

21.  pabrėžia, kad mokslinių žinių apie veiklą jūroje ir jos aplinką spragos yra erdvės planavimo kliūtis, ir pabrėžia, kokia svarbi iniciatyva „Žinios apie jūrą 2020 m.“ ir jos konkretūs tikslai, pvz., iki 2020 m. sukartografuoti Europos jūrų dugną; mano, kad jūrų dugnas turėtų būti vienodai sukartografuotas, kad ši informacija būtų prieinama suinteresuotosioms Europos įstaigoms, būtent mokslinių tyrimų centrams, universitetams ir viešojo sektoriaus institucijoms;

22.  ragina Komisiją padėti valstybėms narėms pradėti įgyvendinti nuskendusių laivų ir povandeninių archeologinių teritorijų, kurios yra Sąjungos istorinio ir kultūros paveldo dalis, stebėjimo ir jų vietų žymėjimo planą; pabrėžia būtinybę sudaryti geresnes galimybes apie šias vietas sužinoti daugiau ir jas tirti bei padėti užkirsti kelią šio turto grobstymui sudarant galimybes jį deramai išsaugoti;

Veiklos jūroje gebėjimai ir užimtumas

23.  mano, kad bendras užimtumas mėlynojoje ekonomikoje iki 2020 m. gali viršyti prognozuojamą 7 mln. darbo vietų skaičių, jeigu jis bus skatinamas mokymo politikos priemonėmis, kuriomis bus siekiama užsitikrinti mobilią darbo jėgą, turinčią pakankamai gebėjimų ir patirties;

24.  dar kartą ragina gerinti darbo, sveikatos ir saugos sąlygas ir didinti jūrinių profesijų patrauklumą; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų stiprinant profesinės veiklos saugumą ir didinant profesijų, susijusių su mėlynąja ekonomika ir susijusiais sektoriais, patrauklumą;

25.  pabrėžia, kad būtina deramais būdais gerinti jūrininkų darbo sąlygas, įtraukti į Sąjungos teisę Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūroje nuostatas ir pasiūlyti jūrininkų kvalifikacijos kėlimo ir mokymų programą, ypač įdarbinant jaunimą, taip pat ir iš trečiųjų šalių;

26.  ragina Komisiją atidžiai stebėti ir remti regioninio lygmens pastangas įvertinti gebėjimus ir profesijas, kurie bus paklausūs mėlynosios ekonomikos sektoriuose, ir užtikrinti, kad „ES įgūdžių panorama“ ir kitos panašios iniciatyvos atspindėtų mėlynosios ekonomikos poreikius;

27.  mano, kad Komisija kartu su valstybėmis narėmis turėtų parengti tiesiogiai arba netiesiogiai su mėlynąja ekonomika susijusių profesijų rėmimo veiksmų planą siekiant paskatinti žmones jas rinktis;

28.  ragina Komisiją populiarinti iniciatyvas, kuriomis būtų skatinamas darbuotojų judėjimas iš vieno ekonomikos sektoriaus į kitą ir tarp valstybių narių, pvz., daugiamečius studentų, dėstytojų ir jaunų profesionalų mainus pagal „Erasmus“ modelį; remia įmonių ir mokymo paslaugų teikėjų bendradarbiavimą siekiant rengti absolventus darbo vietoms naujose srityse;

29.  ragina Komisiją bendradarbiauti su jūrų ekonomikos sektoriaus atstovais ir mokymo paslaugų teikėjais siekiant sukurti ir finansuoti Europos sektorines tarybas užimtumo ir gebėjimų klausimais, kurios registruotų darbo vietas, reikiamų gebėjimų kaitą ir atitinkamus mokymo poreikius;

30.  ragina Komisiją plėtoti iniciatyvą taikant programos „Erasmus“ modelį skatinti turizmo, energetikos bei biotechnologijų sričių mokslininkų judumą būtent pakrančių zonose, pirmiausia ne turistinio sezono metu, siekiant tvariai integruoti žmonių srautus į ekosistemas, kurios tampa vis jautresnės, ir drauge optimizuoti subsidijų infrastruktūrai panaudojimą pakrančių bei salų teritorijose;

Moksliniai tyrimai ir inovacijos

31.  atkreipia dėmesį į ES pasaulinio lygio mokslinių tyrimų pajėgumą jūrinėse srityse ir jo svarbą pagrįstam politikos formavimui ir inovacijomis grindžiamam verslui, taip pat į sunkumus, su kuriais susiduria įmonės, siekdamos komerciniais tikslais pritaikyti mokslinių tyrimų rezultatus;

32.  pabrėžia, kad programa „Horizontas 2000“, pagal kurią taikomos paprastesnės procedūros ir tinkamiau remiamos inovacijos, galėtų labai padėti padidinti jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų paklausą rinkoje remiantis patirtimi, įgyta įgyvendinant projektus pagal vandenynų padėties ateityje programą;

33.  ragina Komisiją iki 2014 m. atnaujinti savo parengtą Europos jūrų ir jūrininkystės mokslinių tyrimų strategiją pasiūlant konkrečias priemones ES tyrėjų sąveikai ir žinių sklaidai pagerinti;

34.  pažymi, kad tik geros būklės jūrų ekosistemos gali būti stiprios ir tvarios mėlynosios ekonomikos pagrindas; ragina Komisiją toliau tirti žmonių naudojantis jūrų aplinka ir vykdant jūrinę veiklą daromą bendrą poveikį visuose sektoriuose;

35.  ragina Komisiją užtikrinti tinkamą ilgalaikę aplinkos stebėseną ir atlikti tyrimą, susijusį su ankstyvojo įspėjimo sistemomis;

36.  pabrėžia tokių projektų kaip Europos jūrų stebėjimo ir duomenų tinklas (EMODNET) svarbą sudarant palankias sąlygas keistis mokslinių tyrimų duomenimis ir su jais susipažinti;

Laivyba ir laivų statyba

37.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad laivybą Europos Sąjungoje toliau varžo administracinė ir muitinių biurokratija, darančios žalą Europos jūrų transporto erdvės vizijai ir neleidžianti šiam sektoriui augti, ypač jūrų kabotažo ir jūros greitkelių srityse; mano, kad reikia sukurti vienodus teisės aktus jūrų laivybos ES viduje srityje, nes tai yra būtina siekiant užtikrinti laisvą prekių ir asmenų judėjimą ES vandenyse;

38.  yra patenkintas bandomosios programos „Mėlynoji juosta“ sėkme ir ragina Komisiją pateikti reikiamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, reikalingų Mėlynajai juostai sukurti, taip pat iki 2013 m. pabaigos atlikti būtiną ES muitinės kodekso peržiūrą;

39.  pažymi, kad jūrų transporto skatinimas padės ne tik padidinti ekonomikos augimą, bet ir pasiekti baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ užsibrėžtą tikslą 50 proc. keliais vežamų krovinių iki 2050 m. perkelti į geležinkelių ir vandens transportą;

40.  pabrėžia, kad būtina išplėsti jūros greitkelių, kaip pagrindinių Europos koridorių, vaidmenį, ir pažymi, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį Europos jūrų transporto sektoriaus konkurencingumą, labai svarbu sukurti nenutrūkstamo keleivinio ir krovininio transporto tinklus pasitelkiant įvairių rūšių transporto priemones; ragina Komisiją paskelbti komunikatą dėl pažangos plėtojant jūrų greitkelius ir jų ateities; laikosi nuomonės, kad didžiosios salos turėtų būti visiškai sujungtos jūrų greitkeliais siekiant pagerinti jų prieinamumą ir padidinti ekonominį konkurencingumą;

41.  pabrėžia, kad jūrų saugumas turi lemiamos įtakos tvariai skatinant jūrų transportą, tvarų ekonomikos augimą, užimtumą jūrų sektoriuje ir tvarių aplinkosaugos standartų taikymą jame; pabrėžia, kad turėtų būti vadovaujamasi prevencijos principu siekiant išvengti numatomos naujos rizikos ir užkirsti kelią visų rūšių jūrų transporto katastrofoms; pažymi, kad veiksmų sprendžiant tą klausimą turi būti imamasi ne tik ES, bet ir tarptautiniu, pirmiausia Tarptautinės jūrų organizacijos, lygmeniu;

42.  pabrėžia, kad įgyvendinant Trečiąjį jūrų saugumo paketą gerėja laivų, plaukiojančių su Europos vėliavomis, klasifikacinių bendrovių veiklos, kontrolės uostuose, laivų eismo stebėsenos, avarijų tyrimo ir aukų apsaugos kokybė; ragina valstybes nares paspartinti veiksmingą šio teisės aktų paketo įgyvendinimą;

43.  pabrėžia, kad vykdant jūrų transporto politiką reikėtų atsižvelgti į visas susijusias ekonomines, aplinkosaugines ir viešosios sveikatos problemas; ragina Komisiją atidžiai stebėti ES laivybos sektorius atitikties aplinkosaugos ir visuomenės sveikatos reikalavimams poveikį ir, jei reikia, pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas neigiamam poveikiui jo konkurencingumui neutralizuoti; pažymi, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su laivų atidavimu į metalo laužą ir sieros kiekiu jūriniame kure, turėtų užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, kartu veiksmingai užtikrinant, kad būtų siekiama tikslo transportą perkelti iš kelių į jūrą, laikantis Sąjungos kovos su klimato kaita tikslų;

44.  ragina Komisiją ir valstybes nares gerokai sustiprinti savo pastangas pasiekti tarptautinį susitarimą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, atsižvelgiant į didėjantį laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikį;

45.  atkeipai dėmesį į tai, kad ekologiškesnis kuras, pvz., suskystintos gamtinės dujos, gali atlikti svarbų vaidmenį siekiant tikslo iki 2050 m. sumažinti ES laivų kuro išmetamo CO2 kiekį bent 40 proc.;

46.  pabrėžia, kad reikia remti veiksmingų ir tvarių uosto paslaugų ir infrastruktūros plėtrą, taip pat spręsti problemas, susijusias su tikėtinu jūrų eismo padidėjimu, su aplinkos ir triukšmo tarša, su transporto eismo perkėlimu iš sausumos į jūrą ir sklandžiu prekių ir asmenų transporto perėjimu nuo vienos rūšies prie kitos; pritaria galimybei lygiagrečiai ES uostuose plėtoti laivų remonto ir laivų išmontavimo veiklą;

47.  atkreipia dėmesį į galimybę sukurti logistikos platformas, kurios padėtų vykdyti prekių transportą tarp Europos ir kitų ekonomiškai svarbiausių pasaulyje valstybių; atkreipia dėmesį į strateginę jūrų transporto, taip pat atokiausių regionų ir kitų žemyninių teritorijų jungčių svarbą;

48.  pabrėžia, kad ES laivų statybos pramonė gali padidinti savo įnašą į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą išnaudodama ekologiškų laivų (efektyviau naudojančių energiją ir išmetančių mažiau SOx ir NOx), taip pat jūroje esančių vėjo jėgainių parkų statybai, įrengimui bei eksploatacijai tinkamų laivų ir struktūrų paklausos teikiamas galimybes; ragina ES laivų statybos pramonę pasinaudoti šia galimybe, ypač atsižvelgiant į numatomą trumpųjų nuotolių jūrų transporto eismo palei ES pakrantes padidėjimą;

49.  primygtinai ragina Tarybą susitarti su Parlamentu, kad būtų priimtas reglamentas, pagal kurį būtų numatyta išmontuoti laivus tausojant aplinką ir laikantis darbininkų darbo sąlygų, taip sudarant sąlygas Sąjungos laivybos pramonei konkurencingiau vykdyti antrinį perdirbimą;

50.  ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas įgyvendinti strategiją „LeaderSHIP 2020“ – remti nustatytus veiksmus, kuriais būtų sprendžiamos Europos laivų statybos pramonės patiriamos problemos, pvz., finansavimo prieinamumo, gebėjimų, tarptautinio konkurencingumo klausimai;

Jūrų ir pakrančių turizmas

51.  ragina valstybes nares tiesiogiai dalyvaujant vietos ir regionų valdžios institucijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms remti iniciatyvas plėtoti ir atnaujinti tvaraus turizmo infrastruktūrą, ypač atsižvelgiant į neįgalių asmenų ir asmenų su judėjimo negalia poreikius, ir kuo labiau stengtis panaikinti biurokratiją ir skaidrumo trūkumą šiame sektoriuje kartu laikantis aplinkosaugos teisės aktų;

52.  ragina skatinti ir remti turizmą – augimo ir darbo vietų kūrimo pakrančių zonose varomąją jėgą; laikosi nuomonės, kad bet kokios rūšies turizmui pakrančių regionuose itin svarbi sveika aplinka ir kad todėl būtina dėti visas pastangas siekiant ją apsaugoti; atkreipia dėmesį į būtinybę užtikrinti tvarią infrastruktūrą siekiant vystyti naujų formų turizmą, ypač tuos turizmo sektorius, kurių augimo potencialas didelis, pvz., ekologinį kaimo žvejybos turizmą ir tvaraus vandens sporto turizmą; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti konkrečiu jūros baseinu grindžiamas tarpvalstybines turizmo strategijas;

53.  pažymi, kad Europos pakrantės erozija, Europos aplinkos ir gyvūnų paveldo apsauga ir vandens kokybės gerinimas tebėra svarbūs klausimai, kuriuos reikia spręsti; todėl pabrėžia būtinybę tinkamai investuoti į šias sritis siekiant išplėtoti tvarų ir geros kokybės paplūdimių ir povandeninį turizmą;

54.  pabrėžia, kad pakrančių zonų ir jūrų aplinkos paveldo naudojimo ir vertės išsaugojimo priemonės turi būti planuojamos lygiagrečiai su jo saugojimo ir atkūrimo priemonėmis;

55.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu sukurti arba modernizuoti specializuotas aukšto lygio mokyklas (turizmo įmonių administravimo ir ekonomikos, turizmo profesijų, jūrų koledžų, kulinarijos mokyklų ir kt.), taip pat svarbu plėtoti specialistų mokymo programas siekiant gerinti turizmo paslaugų ir gaminių kokybę, taip pat svarbu naudoti naująsias technologijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos;

56.  pabrėžia, kad reikia supaprastinti vizų procedūras, sumažinti atitinkamas sąnaudas ir lankytojams iš trečiųjų šalių, ypač Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos, išduoti daugkartines vizas; ragina Komisiją ištirti ir nedelsiant įgyvendinti naujus, pažangius būdus išduoti turizmo vizas, kad būtų kuo labiau padidinti atvykstamojo turizmo srautai;

57.  pabrėžia, kad kruizų pramonė yra svarbus ekonominis išteklius Europos uostams ir kaimyninėms vietos bendruomenėms, o tai taip pat labai svarbu kuriant ir naudojant efektyviau energiją vartojančius ir mažiau teršalų išmetančius laivus; ragina planuoti patrauklias turizmo programas, kuriomis būtų siekiama išplėsti lankytojų įspūdžius pabrėžiant jūrinę, kultūrinę ir istorinę lankytinų uostų svarbą;

58.  ragina Komisiją labiau stengtis padidinti Europos uostų konkurencingumą remiant ir koordinuojant uostų infrastruktūros pajėgumus ir modernizuojant teikiamas paslaugas (pvz., suderinant jas su Šengeno reikalavimais), kad Europos uostai taptų patrauklesni kruiziniams laivams ir naudingesni vietos bei žvejų bendruomenėms, ir taip suteikti joms galimybę įvairinti savo veiklą; ragina Komisiją atsižvelgti į salų ir atokiausių regionų uostų ypatumus;

59.  ragina užtikrinti, kad uostų modernizavimo ir plėtros projektuose keleivių terminalus bei naujus keleivinius laivus būtų privaloma pritaikyti riboto judumo asmenims;

60.  primena keleivių, kurie vyksta jūrų keliais pakrančių ir jūrų teritorijose, ypač keltais ir kruiziniais laivais, vežimo svarbą ir pažymi, kad įsigaliojo Reglamentas (ES) Nr. 1177/2010 dėl jūrų keliais vykstančių keleivių teisių, kuris turėtų padėti stiprinti kokybišką jūrų turizmą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pradėti kampaniją, kuria būtų siekiama gerinti keleivių vežimo ir vežimo kruiziniais laivais kokybę keleivių teisių srityje, remiantis geriausia vežėjų praktika;

61.  pabrėžia buriavimo ir laivybos svarbą jūrų turizmui; ragina Komisiją būsimame komunikate dėl jūrų turizmo ir šio sektoriaus socialinio ir ekonominio poveikio išnagrinėti galimybes ES lygmeniu suderinti ir supaprastinti veiklos licencijų išdavimo, navigacijos ir eksploatacijos sąlygų, saugos reikalavimų, jachtų techninės priežiūros ir remonto darbų reglamentavimo ir abipusio šio sektoriaus profesinių kvalifikacijų pripažinimo taisykles;

62.  dar kartą pabrėžia, kad kurortinis turizmas yra kai kurių Europos pakrančių regionų skiriamasis bruožas; ragina Komisiją atlikti poveikio vertinimą siekiant patikrinti, ar Direktyva 2006/123/EB galėtų turėti neigiamą poveikį VMĮ šiame sektoriuje ir, prireikus, pasiūlyti priemonių, kaip sumažinti šį poveikį ir užtikrinti, kad taikant šią direktyvą būtų atsižvelgiama į šiai profesinei veiklai būdingas savybes;

63.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares, regionus, autonomines bendruomenes ir kitus pakrančių ir salų teritorijų suinteresuotuosius subjektus plėtoti ir sistemingai įgyvendinti „senųjų prekybos kelių“ iniciatyvą, patvirtintą Parlamentui svarstant 2013 m. biudžetą, tiek Viduržemio jūros, tiek kitų Europos jūrų baseinuose, visų pirma siekiant diversifikuoti turizmo produktų pasiūlą ir mažinti sezoniškumą;

64.  ragina Komisiją tvarų jūrų, salų ir pakrančių turizmą įtraukti į atitinkamus veiksmus ir programas, pvz., programas „Patraukliausios Europos turizmo vietovės (PETV)“ ir „Calypso“, taip pat remti iniciatyvas, kuriomis skatinama turizmo formų įvairovė, susijusi su pakrančių ir jūrų zonomis, taip pat kuriomis siekiama sušvelninti su sezoniškumu susijusias veiklos ir užimtumo turizmo srityje problemas, taip pat prisitaikyti prie klimato kaitos; mano, kad siekiant šio tikslo turizmo pasiūlos diversifikavimas gali padėti sustiprinti jūrų regionų patrauklumą ir padėti jiems pakeisti tradicinį modelį „saulė, paplūdimys, jūra“;

65.  ragina remti jūrų kurortus, nes jie gali padėti sumažinti sezoninius svyravimus ir sukurti daugiklio efektą vietos ir regionų ekonomikai integruojant žvejų bendruomenes ir užtikrinant ekonomikos augimo ir tvarumo pusiausvyrą;

66.  ragina Komisiją atsižvelgti į vietos kultūros ir tradicinės gastronomijos įnašą ir vaidmenį plėtojant Europos pakrančių turizmą; mano, jog reikia panaudoti ir koordinuoti esamas politikos priemones ir mechanizmus, kad būtų parengtos programos ir veiksmai pirminių ir tretinių sektorių, ypač mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ES pakrančių zonose sąveikai skatinti;

67.  primygtinai ragina Komisiją įtraukti į „virtualiąją turizmo observatoriją“ jūrų ir pakrančių turizmui skirtą skyrių, užtikrinant, kad ji būtų susieta su mokslinių tyrimų institutais, įmonėmis ir viešojo sektoriaus institucijomis siekiant plėtoti rinkos tyrimus, teikti įmonėms ir viešojo sektoriaus institucijoms į ateitį orientuotą informaciją apie pasiūlos ir paklausos raidą ir sukurti palankesnes verslo sąlygas, kartu teikiant informaciją apie biologinės įvairovės apsaugos, klimato apsaugos ir tvaraus turizmo iniciatyvų tarpusavio ryšius;

Mėlynoji energija

68.  pažymi, kad klimato kaita – viena iš pagrindinių grėsmių jūrų biologinei įvairovei pasaulyje ir kad su energetika susiję mėlynojo augimo strategijos aspektai turi būti grindžiami atsinaujinančiaisiais energijos ištekliais ir efektyviu energijos vartojimu;

69.  todėl pripažįsta Europos jūrų ir vandenynų svarbą ES energetiniam saugumui bei jos energijos išteklių ir tiekimo maršrutų įvairinimui;

70.  atkreipia dėmesį į jūros vėjo, potvynių ir atoslūgių, bangų bei vandenyno šiluminės energijos, taip pat įprastinės energijos gamybos jūroje sektoriaus potencialą kuriant tvarias darbo vietas pakrančių regionuose, mažinant taršą ir prisidedant prie ES vidutinės trukmės ir ilgalaikių energetikos tikslų; pabrėžia, kad, norint išnaudoti šį potencialą, prireiks didelių investicijų į pakartotinį tinklo jungčių vystymą ir į perdavimo pajėgumus;

71.  pabrėžia, kad mėlynoji energija yra Europos jūrų ekonomikos turtas; ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinant jūros baseinų strategijas padėti naudotis mėlynosios energijos teikiamomis galimybėmis, ypatingą dėmesį skiriant atokiausių regionų teikiamoms galimybėms dėl jų geografinės padėties ir gamtinių ypatybių;

72.  ragina Komisiją aktyviai remti ES pasaulinę lyderystę šioje srityje – parengti tokią Europos mėlynosios energijos pramonės strategiją, kokią ji anksčiau parengė kitiems sektoriams;

73.  ragina Komisiją būsimame šios srities komunikate įtvirtinti integruotą požiūrį į jūrų energijos išteklių plėtrą išnaudojant jūros vėjo jėgainių ir kitų atsinaujinančiosios jūros energijos rūšių sąveiką; primygtinai teigia, kad šis metodas suteiktų galimybę visiškai ir tvariai naudoti įvairių rūšių energiją laikantis atsargumo principo ir užtikrinant jūrų erdvės saugumą ir saugą, taikant šį metodą taip pat numatyta sukurti tinkamą infrastruktūrą, skirtą į sausumą gabenti jūroje pagamintai energijai, taip pat sukurti elektros tinklų sujungimo infrastruktūrą;

74.  ragina valstybes nares bendradarbiauti siekiant sudaryti palankias sąlygas tvariai atsinaujinančiosios energijos tinklo statybai Šiaurės jūros pakrantės valstybėse; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl atitinkamos reglamentavimo sistemos;

Žvejyba ir akvakultūra

75.  pabrėžia, kad akvakultūra ir žvejyba turėtų tvariai prisidėti prie maisto gamybos visoje Sąjungoje, taip pat prie ilgalaikio apsirūpinimo maistu ir vartotojų apsaugos; mano, kad turėtų būti skatinamas tvarios akvakultūros ir žuvų perdirbimo pramonės vystymas ir inovacijos mažinant biurokratinę naštą ir skatinant užimtumo šiuose sektoriuose galimybes, taip pat gerinant gyvenimo pakrančių ir kaimo vietovėse kokybę;

76.  pabrėžia tvarios akvakultūros vystymo svarbą mažinant Europos vandenyse besiveisiančių žuvų pergaudą ir priklausomybę nuo žuvies importo iš trečiųjų šalių, kuris sudaro daugiau nei 60 proc. visos ES suvartojamos žuvies;

77.  pažymi, kad ES akvakultūros sektoriuje jau dirba 80 000 žmonių ir jis turi galimybių gerokai pagerinti pakrančių bendruomenių ekonomiką, atsižvelgiant į JT prognozes, kad ūkiuose užaugintų žuvų kiekis iki 2019 m. pranoks tradicinės žuvininkystės produktų kiekį;

78.  ragina Komisiją būsimose strateginėse ES akvakultūros gairėse skatinti atviroje jūroje auginamus akvakultūros produktus, kurių auginimą galima derinti su mėlynosios energijos infrastruktūra, kad būtų sumažintas pernelyg intensyvios akvakultūros poveikis pakrančių ekosistemoms ir kitai veiklai; pabrėžia, kad valstybės narės turi parengti atitinkamus integruoto valdymo planus siekiant sumažinti su šia veikla susijusią administracinę naštą ir užtikrinti, kad būtų skiriama tinkamos erdvės šiai veiklai plėtoti;

79.  atkreipia dėmesį į būsimojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), kurio pagrindu pirmą kartą derinamas integruotos jūrų politikos ir žuvininkystės finansavimas, svarbą, Europos investicijų banko (EIB) svarbą remiant tvarų ir aplinkai nekenksmingą žvejybos, akvakultūros ir žuvų perdirbimo vystymąsi, taip pat pajamų įvairinimo nuo šių sektorių priklausomose žvejų bendruomenėse svarbą, ypač kai tai susiję su smulkiąja priekrančių žvejyba, moterų ir jaunimo profesinio mokymu ir naujų verslininkų pritraukimu į sektorių;

80.  pripažįsta, kad Europos Sąjungos jūrų sienų apsauga – iššūkis valstybėms narėms; mano, kad sėkmingai mėlynajai ekonomikai būtinos saugios ES jūrų sienos, siekiant užtikrinti jūrų aplinkos apsaugą, žuvininkystės kontrolę, kovą su neteisėta žvejyba ir teisės aktų vykdymą; todėl pažymi, kad svarbu sukurti Europos Sąjungos pakrančių apsaugos tarnybą operacijoms ir stebėjimui jūroje koordinuoti; be to, pabrėžia, kad svarbu skatinti su žuvininkystės sektoriumi susijusias regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas;

Jūrų mineralinių išteklių gavyba

81.  pripažįsta, kad sąlygos išgauti jūrų mineralinius išteklius yra palankios; tačiau pabrėžia, kad jūros dugno aplinka su likusia planetos dalimi susijusi medžiagų, energijos ir biologinės įvairovės apykaita, o jeigu ji bus sutrikdyta, gali neprognozuojamai pakisti žuvų ištekliai ir sunykti biologinė įvairovė;

82.  ragina Komisiją ypatingą dėmesį atkreipti į jūros dugno kasybos, ypač kasybos, vykdomos labai pažeidžiamoje jūrinėje aplinkoje, padarinius aplinkai, remti atitinkamus mokslinių tyrimų projektus, taikyti atsargumo principą ir bendradarbiauti su trečiųjų šalių, dalyvaujančių šio sektoriaus veikloje, valdžios institucijomis siekiant greičiau panaikinti esamas mokslinių žinių spragas;

83.  pripažįsta, kad efektyvus išteklių naudojimas kartu su grąžinamojo perdirbimo politika yra ekonomiškesnis ir tvaresnis požiūris į apsirūpinimą mineraliniais ištekliais nei intensyvus povandeninių išteklių naudojimas; apgailestauja, kad dėl trūkumų žaliavų ir retųjų žemių medžiagų perdirbimo srityje kyla atliekų susidarymo augimo problema, todėl ragina imtis perdirbimo pramonės skatinimo priemonių, kad būtų pasiūlyta alternatyva jūrų kasybai; pažymi, kad ši alternatyvi strategija gali suteikti ilgalaikių užimtumo galimybių;

Mėlynosios biotechnologijos

84.  pripažįsta, kad mėlynųjų biotechnologijų srityje yra galimybių kurti aukštos kvalifikacijos darbo vietas ir daug ką pasiūlyti sveikatos, mitybos, inovacijų ir kitoms panašioms kritinės svarbos sritims; teigiamai vertina Komisijos ketinimą remti mokslinius tyrimus ir inovacijas, reikalingus siekiant populiarinti šią veiklą verslo subjektams;

85.  pabrėžia mėlynosios biotechnologijos sektoriui jūrų biologinės įvairovės, ypač vis dar neištirtose jūros gelmėse, teikiamas galimybes, tačiau atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad tiriant šią labai pažeidžiamą ekosistemą būtina vadovautis atsargumo principu;

86.  ragina Komisiją aiškiai apibrėžti su mėlynąja biotechnologija, pvz., nanobiotechnologija, biologinėmis medžiagomis ir nauju žuvų, kiaukutinių ir mikroorganizmų veisimo būdu juos genetiškai modifikuojant, susijusius klausimus ir iššūkius ir vadovautis patikima moksline informacija ir atsargumo principu grindžiamu požiūriu nustatant, įvertinant ir valdant susijusią riziką aplinkai ir žmonių sveikatai;

87.  ragina Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus ir mokslinių tyrimų institutų, taip pat tarpvalstybinę partnerystę, pvz., Europos jūrų biologinių tyrimų centrą, nes siekiant pasinaudoti jūrų biotechnologijomis ir jūrų biologine įvairove reikia mokslinės praktinės patirties ir sudėtingos brangios įrangos;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 41.
(2) OL C 70E, 2012 3 8, p. 70.
(3) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 10.
(4) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 1.
(5) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 30.
(6) OL C 175 E, 2008 7 10, p. 531.


Kooperatyvų indėlis įveikiant krizę
PDF 305kWORD 32k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kooperatyvų indėlio įveikiant krizę (2012/2321(INI))
P7_TA(2013)0301A7-0222/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 54 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 3 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl socialinės ekonomikos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto ir darbuotojų dalyvavimo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1435/2003 dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto(4),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 7 d. Komisijos rekomendaciją 94/1069/EB dėl mažųjų ir vidutinių įmonių perkėlimo(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl mažųjų ir vidutinių įmonių perkėlimo(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos kooperatinių bendrovių skatinimo (COM(2004)0018),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl socialinio verslo iniciatyvos (COM(2011)0682),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl kooperatyvų ir restruktūrizavimo(7),

–  atsižvelgdamas į TDO rekomendaciją Nr. 193 dėl kooperatyvų skatinimo, patvirtintą visų 27 dabartinių valstybių narių parlamentų, į JT Generalinės Asamblėjos 2001 m. rezoliuciją „Kooperatyvai ir žmogaus socialinė raida“ ir į tai, jog Jungtinės Tautos 2012-uosius paskelbė Tarptautiniais kooperatyvų metais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0222/2013),

Įvadas

1.  pabrėžia, kad kooperatyvai drauge su kitomis socialinės ekonomikos įmonėmis atlieka esminį vaidmenį Europos ekonomikoje, ypač krizės sąlygomis, – jie derina pelningumą su solidarumu, kuria aukštos kokybės darbo vietas, stiprina socialinę, ekonominę ir regioninę sanglaudą ir kaupia socialinį kapitalą; be to, pripažįsta, kad socialinės ekonomikos įmonės turėtų turėti galimybių pasinaudoti aiškesne ir nuoseklesne teisės aktų sistema, drauge turėtų būti atsižvelgiama į didelę socialinės ekonomikos įstaigų įvairovę ir į konkrečius jų ypatumus;

2.  pažymi, kad ES kooperatyvai tampa vis svarbesni ir kad yra apie 160 000 kooperatinių įmonių, kurias valdo 123 mln. narių ir kuriose sukurta darbo vietų 5,4 mln. žmonių, tarp jų yra 50 000 kooperatinių pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių, kuriuose dirba 1,4 mln. asmenų, ir kad kooperatinės įmonės sukuria maždaug 5 proc. kiekvienos valstybės narės BVP; pažymi, kad per pastaruosius kelerius metus restruktūrizuojant krizės paveiktą ar paveldėtojų neturintį verslą pramonės ir paslaugų sektoriuose buvo įsteigta keli šimtai kooperatinių įmonių, taip buvo išsaugotos darbo vietos ir išlaikyta vietos ekonominė veikla; pažymi, kad pramonės ir paslaugų sektorių kooperatyvai darė didžiulį poveikį regionų vystymuisi kai kuriuose labiausiai industrializuotuose ES regionuose; atkreipia dėmesį į tai, kad socialiniai kooperatyvai, kurie specializuojasi integracijos į darbo rinką srityje, pramonės ir paslaugų sektoriuose suteikė darbo 30 000 neįgaliųjų ar nepalankioje padėtyje esančių asmenų; pažymi, kad kooperatyvai tapo savarankiškai dirbančių asmenų ir laisvųjų profesijų atstovų verslo modeliu ir kad išaugo šio modelio naudojimas naujuose sektoriuose, kaip antai socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų, skaitmeninių paslaugų, paramos įmonėms ir visuotinės svarbos paslaugų, kurias anksčiau teikė valstybinio sektoriaus subjektai (pvz., aplinkos apsaugos paslaugų ir natūralių gaminių zonų valdymo, švietimo ir kultūros, taip pat atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos), sektoriuose; todėl pabrėžia, kad kooperatyvai ES atlieka labai svarbų vaidmenį ekonominiu, socialiniu, tvaraus vystymosi ir užimtumo požiūriais, taip pat diegiant socialines inovacijas, o tai labai svarbu įgyvendinant tiek strategiją „Europa 2020“, tiek programą „Horizontas 2020“, taip pat norint padėti siekti tvarios ekonominės ir socialinės regioninių ir vietos bendruomenių plėtros tikslo;

3.  primena, kad kooperatinis verslo modelis prisideda prie tikro ekonominio pliuralizmo, yra būtinas socialinės rinkos ekonomikos elementas ir visiškai atitinka ES sutarties vertybes bei strategijos „Europa 2020“ tikslus;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad ir užimtumo, ir įmonių uždarymo masto požiūriu kooperatyvai įrodė esantys žymiai atsparesni ekonominės krizės laikotarpiu nei dauguma tradicinių įmonių; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant krizės, buvo steigiami kooperatyvai naujuose ir inovatyviuose sektoriuose ir kad esama svarių šio atsparumo įrodymų, ypač susijusių su kooperatiniais bankais ir pramonės ir paslaugų sektorių kooperatyvais (darbuotojų kooperatyvai, socialiniai kooperatyvai ir kooperatyvai, kuriuos sudaro MVĮ); pažymi, kad kooperatyvų steigimas, kaip modelis, įrodė galintis patenkinti naujus poreikius ir skatinti darbo vietų kūrimą geriau nei kiti modeliai, dėl to, kad kooperatyvai puikiai sugeba prisitaikyti prie pokyčių, kilus rizikai toliau vykdyti veiklą ir tęsti savo misiją; Be to, pabrėžia strateginį kooperatyvų, kuriuos sudaro MVĮ, vaidmenį, nes jie gali rasti kolektyvinį bendrų problemų sprendimą ir sudaryti sąlygas masto ekonomijai; taip pat pažymi, kad bendruomenės kooperatyvai tampa vis svarbesni, nes jie suteikia piliečiams galimybę ypač atokiose ir palankių sąlygų neturinčiose teritorijose tiesiogiai dalyvaujant patenkinti įvairius poreikius, pvz., teikti socialines, sveikatos priežiūros, mokymo, prekybos, ryšių ir pan. paslaugas;

5.  mano, kad ekonomikos nuosmukio laikotarpiais kooperatyvai gali veiksmingai paskatinti labai mažų įmonių vystymąsi, nes jie sudaro galimybę smulkiesiems verslininkams (daugeliu atvejų tai yra piliečių grupės) prisiimti atsakomybę už verslą; todėl remia kooperatyvų plėtrą socialiniame ir socialinės apsaugos sektoriuose, siekiant užtikrinti aktyvesnį pažeidžiamų visuomenės grupių dalyvavimą visuomeninėje veikloje;

6.  teigia, kad dėl savo decentralizuoto pobūdžio kooperatyvinis modelis itin padeda įgyvendinti Atsinaujinančiųjų energijos išteklių direktyvoje (2009/28/EB) nustatytus 2020 m. prioritetus ir pereiti nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad piliečiai įsteigė daugiau kaip 1000 atsinaujinančių energijos išteklių kooperatyvų; mano, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje veiklą vykdantys kooperatyvai suteikia piliečiams galimybę tapti vietos lygmens projektus vykdančių kooperatyvų nariais, o tai savo ruožtu didina visuomenės pritarimą diegti naujus atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos įrenginius; mano, kad piliečių dalyvavimas gaminant energiją gali padidinti ir jų supratimą apie poreikį energiją vartoti tausiai ir efektyviai, ir jų galimybę kontroliuoti energijos kainas; prašo Komisijos išskirtinį dėmesį skirti vaidmeniui, kurį energetikos srities kooperatyvai gali atlikti didinant atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą ir gerinant energijos vartojimo efektyvumą;

7.  išreiškia nuomonę, kad atsparumas iš esmės padidėjo dėl kooperatyvinio valdymo modelio, kuris remiasi bendrąja nuosavybe, demokratiniu dalyvavimu ekonominėje veikloje ir demokratine kontrole, jų narių ir suinteresuotųjų subjektų vykdomu organizavimu ir valdymu, taip pat jų įsipareigojimu bendruomenei; pabrėžia, kad kooperatyvai atsparūs ir dėl jiems būdingo kapitalo kaupimo būdo, nes jis mažiau priklauso nuo pokyčių finansų rinkose ir susijęs tiek su perteklinių lėšų skyrimu rezervo fondui, jei įmanoma, iš dalies nedalomam (ypač tokia turto forma, kuri skatina kooperatyvų judėjimą apskritai; likvidavimo atveju po to, kai sumokamos bet kokios nesumokėtos skolos), tiek su įmonės tikslų, kurie yra proporcingi socialiniai ir ekonominiai tikslai ir pagal kuriuos siekiama gerinti jų veikimą ir veiklą, įgyvendinimu; mano, jog šie principai padeda užtikrinti, kad kooperatyvai laikytųsi ilgalaikio požiūrio, ir įtvirtina juos vietinėje ekonomikoje, taip prisidedant prie tvarios vietos plėtros ir užtikrinant, kad jie neperkeltų gamybos, net jei ir patektų į tarptautinę rinką;

8.  teigia, kad kooperatinės įmonės gali veiksmingai patenkinti dabartinius ir naujus poreikius tokiuose sektoriuose kaip kultūros ir kūrybos išteklių valdymas bei su naujais gyvenimo ir vartojimo būdais siejamas aplinkos tvarumas; pabrėžia, kad kooperatyvai puoselėja ir vertybes, kaip antai teisėtumo apsaugą – vienas iš pavyzdžių galėtų būti Italija, ten kooperatyvams patikima valdyti konfiskuotą mafijos turtą;

9.  mano, kad kooperatyvai turėtų būti visiškai įtraukti įgyvendinant ES pramonės politikos tikslus ir su ja susijusias priemones, turint omenyje ir labai svarbų jų indėlį į pramonės restruktūrizavimą – esminį naujosios ES pramonės politikos uždavinį;

10.  pažymi, kad bendradarbiaudami tarpusavyje kooperatyvai gali pasinaudoti masto ekonomijos pranašumais, pasidalinti patirtimi ir gerąja praktika, taip pat sutelkti žmogiškuosius ir finansinius išteklius arba perkelti juos ten, kur jų reikia; teigia, kad šis kooperatyvams būdingas lankstumas leidžia jiems išsilaikyti netgi pačiais sunkiausiais laikais;

11.  pažymi, kad įvairiose valstybėse narėse sukaupta daug geros patirties, kai kooperatyvai pasiekė puikių rezultatų augimo, užimtumo, įmonių išlikimo ir naujų įmonių steigimo požiūriu, kaip antai „vienkartinės išmokos“ (isp. „pago unico“) sistema Ispanijoje ar Marcora’os įstatymas Italijoje, tai sudaro sąlygas finansuoti naujų kooperatyvų steigimą skiriant nedarbo išmokas, Prancūzijoje, Švedijoje ir Belgijoje steigiami užimtumo ir veiklos kooperatyvai; be to, atkreipia dėmesį į pavienių kooperatyvų grupes, kurios gali savanoriškai jungtis į dideles verslo grupes, veikiančias tokiuose sektoriuose kaip pramonė, žemės ūkis, prekyba, finansai, moksliniai tyrimai ir plėtra bei aukšto lygio švietimas; pažymi, kad pagal Didžiosios Britanijos tresto modelį sukurta kooperatinė bendrovė taip pat gali būti veiksmingas profesionalų ar iš dalies profesionalų sporto organizacijos gero valdymo būdas, kai užtikrinamas aktyvus svarbiausių suinteresuotųjų šalių (rėmėjų) dalyvavimas valdant (profesionalų) klubą; ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti šią gerąją patirtį ir įvertinti galimybę ja remtis kuriant įmonėms palankią ES politiką;

12.  mano, kad kooperatyvų indėlis į ES ekonomiką ir užimtumo stabilumą yra reikšmingas, ypač krizės sąlygomis;

13.  pabrėžia, kad taip pat reikia plėtoti verslo ir užimtumo kooperatyvo modelį, pagal kurį įmonės būtų laipsniškai kuriamos siekiant patenkinti jai priklausančių verslininkų poreikius ir keistųsi plėtojant jų veiklą;

14.  tačiau pažymi, kad kooperatyvai neapsaugoti nuo žlugimo;

15.  pažymi, kad dėl teisės nuostatų ir koncepcijų skirtumų įvairiose valstybėse narėse padėtis skirtinga; todėl prašo Europos Komisijos persvarstyti esamus teisės aktus siekiant rasti panašumų ir pagal subsidiarumo principą suderinti esminius jų aspektus, kad būtų pašalintos kooperatyvų plėtros kliūtys;

16.  pabrėžia, kad darbuotojai, steigdami kooperatyvą, arba kai verslas perleidžiamas darbuotojams, prisiima didelę finansinę riziką; pažymi, kad geras valdymas (ypač darbuotojų kooperatyvų) labai priklauso nuo pagalbos darbuotojams ir jų vykdomo įmonės valdymo kontrolės;

Reglamentavimo sistema

17.  mano, kad šis kooperatyvams būdingas atsparumo pajėgumas turėtų būti stiprinamas jiems skiriant tinkamą dėmesį visų susijusių sričių ES politikoje, kuria siekiama skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą, taip pat taikant skirtingą ekonominės plėtros modelį, pagal kurį būtų atsižvelgiama į Europos socialinį modelį, ir paprastinant galiojančius ES teisės aktus, susijusius su kooperatyvais; visų pirma mano, kad svarbų kooperatyvų vaidmenį reikėtų nurodyti veiksmų plane „Verslumas 2020“; mano, kad turi būti imtasi būtinų priemonių siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kooperatyvams ir kitų formų įmonėms, kartu išsaugant kooperatyvų tikslus ir darbo metodus, taip pat jų socialinį pobūdį;

18.  primena, kad Europos Sąjunga teisės aktų nuostatomis turi pripažinti ir vienodai traktuoti įvairių formų verslą, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi laisvės verstis verslu principo, neatsižvelgiant į įmonės statusą; apgailestauja, kad savo veiksmų plane „Verslumas 2020“ Europos Komisija nepabrėžia socialinės ekonomikos įmonių vaidmens ir tik primena jų indėlį į darbo vietų kūrimą bei socialines inovacijas, ir apgailestauja, kad šios įmonės patiria finansavimo sunkumų, palyginti su MVĮ;

19.  todėl ragina Komisiją sustiprinti savo tarnybas, t. y. įsteigti skyrių, atsakingą už kooperatyvus ir kitas socialinės ekonomikos organizacijas (pvz., savidraudos bendroves, fondus ir asociacijas, vykdančias ekonominę ir finansinę veiklą), kuris skirtų daugiau dėmesio priemonėms, skirtoms tinkamam išteklių lygiui užtikrinti, ir socialinės ekonomikos organizacijų politikos rengimo stebėjimui bei su ja susijusių klausimų sprendimui; primygtinai ragina Komisiją pakankamai dėmesio skirti krizės paveiktų ar paveldėtojų neturinčių pramonės ir paslaugų sektoriaus įmonių pertvarkymui į kooperatyvus įsteigiant šiai užduočiai atlikti skirtas tarnybas;

20.  ragina Komisiją darbuotojų vadovaujamoms įmonėms suteikti daugiau lankstumo nustatant viešųjų pirkimų taisykles, pavyzdžiui, įtraukiant tam tikrą laikotarpį galiojančią išlygą;

21.  taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų derinamos vykdant socialinio verslo iniciatyvą taikomos priemonės ir kad būtų mažinamos abiems iniciatyvoms kylančios tarpusavio administracinės kliūtys;

22.  ragina valstybes nares laikytis TDO rekomendacijos Nr. 193/2002, persvarstyti kooperatyvams taikomus nacionalinės teisės aktus apskritai ir, konkrečiai, kooperatyvų tipams, tokiems kaip darbuotojų kooperatyvai, socialiniai kooperatyvai, amatininkų kooperatyvai ir kooperatiniai bankai, taikomus aktus, siekiant patvirtinti išsamią politiką, kuria remiamas kooperatinio verslo modelis ir sudaroma palanki reguliavimo aplinka kooperatyvų vaidmens pripažinimui ir vystymui, visų pirma tose srityse ir sektoriuose, kuriuose pasitvirtino, kad šis modelis kuria pridėtinę vertę socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriais; ragina valstybes nares kartu su socialiniais partneriais ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis regionų ir vietos lygmenimis nustatyti strateginius sektorius, tinkamus kooperatiniams projektams vykdyti; pabrėžia, kad turėtų būti nustatytos tinkamos finansinės priemonės ir pripažintas kooperatyvų vaidmuo vykstant nacionaliniam socialiniam dialogui ir kooperatinių kredito bankų vaidmuo, nes jie visada teikia ypač daug reikšmės tvariam ir socialiniu požiūriu atsakingam finansavimui ir yra įsitvirtinę atitinkamoje teritorijoje; prašo atsižvelgti į šią rekomendaciją persvarstant reglamentą dėl Europos kooperatinės bendrovės statuto;

23.  pabrėžia, kad svarbu tvirtoje teisės sistemoje rengti reguliavimo priemones, kurios atitiktų tarptautinių teisės nuostatų raidą, siekiant išvengti skirtingų aiškinimų valstybėse narėse ir rizikos, kad regionų, nacionaliniu ir makroregioniniu lygmenimis rasis konkurencinių pranašumų ar kliūčių;

24.  pabrėžia kooperatyvų įtraukimo į visus su kooperatyvais susijusių būsimų Sąjungos iniciatyvų ir veiksmų proceso etapus svarbą;

Verslo perdavimas ir restruktūrizavimas

25.  mano, kad verslo perdavimas darbuotojams įkuriant kooperatyvą ir kitos darbuotojų nuosavybės formos galėtų būti geriausias būdas užtikrinti verslo tęstinumą; pabrėžia, kad tokio pobūdžio verslo, ypač darbuotojų kooperatyvų, perdavimas darbuotojams ir jų įsigijimas darbuotojų nuosavybėn turėtų būti remiami pagal specialią ES biudžeto išlaidų kategoriją, kuri apimtų ir finansines priemones; ragina skubiai sukurti, dalyvaujant EIB ir socialiniams partneriams, taip pat su kooperatyvų judėjimo suinteresuotosioms šalims, Europos mechanizmą, pagal kurį būtų skatinamas kooperatyvų vystymasis ir ypač verslo perdavimas pertvarkant jį į kooperatyvą, pvz., įsteigiant savitarpio investicinius fondus;

26.  pabrėžia, kad valstybėse narėse, kurioms tenka kovoti su ekonomikos krize, verslo išpirkimas darbuotojų nuosavybėn tampa vis populiaresnis; todėl ragina Komisiją nustatyti finansines priemones arba išplėsti esamas priemones siekiant skatinti tokią praktiką;

27.  pabrėžia, kad socialiniai kooperatyvai aktyviai dalyvauja restruktūrizuojant MVĮ, būtent socialinėmis paskatomis integruodami darbuotojus, kuriuos galima apibūdinti kaip esančius nepalankioje padėtyje ir kuriems ypač sunku įsidarbinti, užtikrindami solidarumą ir taip stiprindami gebėjimą patenkinti visuomenės poreikį;

28.  pažymi, kad labai dažnai verslo perdavimo darbuotojams atvejais patiriama sunkumų ne tik dėl atitinkamų procedūrų trukmės, bet ir dėl dar svarbesnės problemos – dėl to, kad atitinkamiems specialistams (pvz., teisininkams ir buhalteriams) ir teisinėje bei švietimo sistemoje trūksta žinių apie šio verslo; pabrėžia, kad visų kuriant ar perduodant verslą darbuotojams dalyvaujančių subjektų mokymai ir informuotumo didinimas galėtų gerokai padėti skatinant šią praktiką; todėl rekomenduoja suteikti kooperatinės bendrovės formai nuolatinę vietą atitinkamose universitetų ir vadybos mokyklų mokymo programose; be to, mano, kad geresnės žinios apie kooperatyvus taip pat turėtų būti platinamos ir kad verslo perdavimas darbuotojams kooperatine forma turėtų būti finansiškai remiamas, tikslingai ir pagrįstai panaudojant ir struktūrinių fondų lėšas, skiriamas profesinėms sąjungoms ir įstaigoms, kurių užduotis – teikti informaciją apie įmonių steigimą ar perdavimą; atkreipia dėmesį į patirtį, įgytą kai kurių valstybių narių kooperatyvų federacijoms kuriant ir perduodant įmones kooperatyvų forma, ir ragina Komisiją sukurti mechanizmus, kad būtų palengvintas įmonių bendradarbiavimas ir keitimasis gerąja praktika bei metodais šioje srityje, ir pateikti Tarybai ir Parlamentui atitinkamų rezultatų ataskaitą;

29.  ragina valstybes nares sukurti verslo perdavimą darbuotojams palengvinančią sistemą, įskaitant finansinius mechanizmus, skirtus padėti darbuotojams investuoti į krizės paveiktas ar paveldėtojų neturinčias įmones, taip pat numatyti pirmumo teises darbuotojams taip siekiant sukurti geriausias bankrutuojančių įmonių perėmimo sąlygas;

30.  taip pat mano, kad valstybės narės turėtų vykdyti politiką, palengvinančią darbuotojų dalyvavimą įmonės kapitale ir naudojantis įmonės rezultatais, taip pat taikant tam tikrus fiskalinius mechanizmus kitokios formos pramonės ir paslaugų sektorių įmonėse, ir kad jie būtų tinkamai teisiškai apsaugoti atitinkamai pagal dalyvavimo santykį valdyme, priežiūroje, sprendimų priėmimo procese ir atsakomybės laipsnį įmonėje; primena, kad tokia veikla gali didinti viso susijusio sektoriaus konkurencingumą;

31.  primena tipiškus teigiamus kooperatinio modelio ypatumus: rezervo nedalomumą, t. y. net likvidavimo atveju kooperatyvo rezervų lėšos negali būti išdalytos jo nariams, bet turi būti naudojamos kooperatinio judėjimo plėtrai, o pagal teisės nuostatas trečiosioms šalims leidžiama į kooperatyvus įnešti rizikos kapitalą, gaunant balsavimo teisę arba jos negaunant (kaip pavyzdį galima paminėti savitarpio investicinius fondus ir Italijos finansavimo kooperatinę akcinę bendrovę Cooperazione Finanza Impresa (CFI), Prancūzijos Socialinės ekonomikos plėtros institutą (Institut de Développement de l'Economie Sociale, ESFIN-IDES) ir Ispanijos investavimo organizaciją Mondragon Corporation);

32.  ragina Komisiją remti politiką ir priemones, kuriomis būtų siekiama išlaikyti esamas darbo vietas, o ne vien kurti naujas darbo vietas naujai įsteigtose įmonėse; prašo Komisijos sukurti naujai įsteigtoms įmonėms skirtas naujas paslaugas, kuriomis kooperatinė įmonių forma būtų remiama didinant informuotumą ir įgyvendinant mokymo iniciatyvas;

33.  pabrėžia, kad įmonių pertvarkymas krizės metu į ekonomiškai tvarius kooperatyvus reikalauja tikslaus ir ankstyvo įvertinimo; ragina visų lygių valdžios institucijas bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir kooperatyvų judėjimu siekiant atlikti tokį ankstyvą įvertinimą ir nustatyti, ar įmanoma ir verta pertvarkyti įmones į kooperatyvus; mano, kad į šį procesą taip pat turėtų būti įtraukiamos profesinės sąjungos ir kooperatyvų federacijos;

34.  siūlo Komisijai atlikti išsamų palyginamąjį valstybių narių įgyvendintos geriausios praktikos ir nacionalinės teisės aktų, kuriais sudaromos palankios sąlygos įmonių pertvarkymui į kooperatyvus, tyrimą, visų pirma palyginti įmonių perėmimo, bankroto, finansavimo mechanizmų, verslo paramos įstaigų ir kooperatyvų klasterių steigimo nuostatas; pabrėžia, kad, siekiant nustatyti prioritetus, į šį tyrimą būtina įtraukti kooperatyvus; ragina Komisiją tuo tikslu įvertinti galimybę sukurti duomenų bazę, kurioje būtų sistemingai kaupiama informacija apie restruktūrizavimą į kooperatyvus, siekiant užtikrinti gerosios patirties platinimą ir nuoseklių duomenų rinkimą;

35.  prašo Komisijos ir valstybių narių palengvinti ir skatinti kooperatyvų ir socialinių įmonių klasterių kūrimą siekiant padėti joms gauti būtinų lėšų, kad jos galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį gamybos ir prekybos grandinėje, taip pat remti moksliniams tyrimams, plėtrai ir inovacijoms finansuoti reikalingą masto ekonomiją;

Galimybės gauti finansavimą ir parama verslui

36.  pabrėžia, kad pramonės ir paslaugų sektoriaus kooperatinės įmonės ir ypač MVĮ dėl įvairių priežasčių, taip pat ir dėl savo verslo pobūdžio negali gauti prieigos prie rizikos kapitalo ir kreditų kapitalo rinkoje; taip pat pažymi, kad daug kapitalo reikalaujančiuose sektoriuose veiklą vykdantiems kooperatyvams paprastai sunku gauti didelį kapitalą iš savo narių, todėl reikėtų sukurti atitinkamas finansines priemones, kuriomis būtų galima atsižvelgti į jų verslo formas;

37.  pabrėžia, kad, turint mintyje ypatingą kooperatyvų struktūrą, galimybės gauti kreditą klausimas jiems yra ypač svarbus; todėl ragina Komisiją, Bazelio komitetą ir EIB parengti ir taikyti kokybės parametrus, taip pat teikiant kreditus ir finansavimą, kad būtų galima atskirti kooperatyvų, įskaitant socialinius kooperatyvus, vaidmenį nuo kitų verslo tipų;

38.  mano, kad būtina didinti kooperatyvų kapitalizaciją geriau išnaudojant lėšas, kurios gali būti gautos iš jų socialinės struktūros; ragina Komisiją skatinti kapitalizacijos priemones, įskaitant mokesčių lengvatas, net ir taikomas ribotą laikotarpį po to, kai nusprendžiama dėl išpirkimo ar jis įvykdomas, nelaikant jų valstybės pagalba;

39.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse rizikos kapitalą kooperatyvams gali teikti trečiosios šalys, kurios įgyja tik ribotą balsavimo teisę arba jos visai neįgyja, taip siekiant atsižvelgti į narių nuosavybės teises ir įmonės kontrolės struktūrą, ir į tai, kad dėl to pagerėjo kooperatyvų dialogas su kitomis finansų institucijomis; pritaria tokiai politikai ir ragina valstybes nares sudaryti kooperatyvams palankesnes sąlygas gauti kreditą;

40.  mano, kad Komisija drauge su EIB ir Europos investicijų fondu (EIF) turėtų užtikrinti, kad kooperatyvai turėtų galimybę pasinaudoti ES lygmens finansiniais mechanizmais, įskaitant, tam tikrais atvejais, Bendrosios rinkos akte siūlomą MVĮ finansavimo veiksmų planą, ir kartu su kooperatinių bankų sektoriumi turėtų ypač pasistengti tai užtikrinti; pabrėžia, kad šie veiksmai galėtų pagerinti bendrosios rinkos veikimą;

41.  mano, kad finansų rinkų reglamentavimo ir vėliau įgyvendinimo teisės aktuose būtina atsižvelgti į kooperatinių bankų ypatumus;

42.  pabrėžia, kad programos ir lėšos, numatytos daugiametėje finansinėje programoje (2014–2020), turėtų būti svarbios kooperatyvų paramos priemonės; tvirtina, kad rengiant veiklos programas dėmesys turėtų būti skiriamas naujų kooperatyvų steigimo palengvinimui, paramos tvarių įmonių plėtrai ir atsakingam restruktūrizavimui teikimui, įskaitant priemones, visų pirma susijusias su verslo perdavimu darbuotojams, socialiniais kooperatyvais, vietos plėtra ir socialinėmis, technologinėmis ir gamybos inovacijomis, naudojant visuotines dotacijas ir kitas finansines priemones, įskaitant Prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą;

43.  laikosi nuomonės, kad kuriant ES ir nacionalines finansines programas, siekiant sustiprinti ir išplėtoti aukštesnio ir geresnio lygio socialinę apsaugą, turėtų būti skiriama ypač daug dėmesio (arba tam tikra procentinė lėšų dalis) kooperatyvams, siekiantiems padėti palankių sąlygų neturintiems asmenims, kurių apibrėžtis pateikta ir Reglamente (EB) Nr. 2204/2002, įsidarbinti;

44.  ragina Komisiją kitais finansiniais metais remti bandomąjį projektą, siekiant palaikyti krizę patiriančių įmonių perdavimą darbuotojams, kad darbuotojai galėtų tęsti savo veiklą, taigi taip kurti naujus kooperatyvus, kurie galėtų atgaivinti krizę patiriančias ar bankrutavusias įmones;

45.  ragina Komisiją rengti jaunimo užimtumo kooperatyvų sektoriuje iniciatyvas; ragina Komisiją skatinti valstybėse narėse taikyti kooperatinį veiklos modelį kaip pagrindinę naujų darbo vietų kūrimo priemonę;

46.  mano, kad valstybės narės taip pat turėtų imtis priemonių, kad palengvintų kooperatyvų prieigą prie visų verslo paramos paslaugų, nes tai joms padės dar labiau prisidėti prie tvaraus savo veiklos plėtojimo; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina valstybes nares taikyti priemones, kurios palengvintų kooperatinių įmonių, ypač darbuotojų kooperatyvų, socialinių kooperatyvų, amatininkų kooperatyvų ir labai mažų įmonių kooperatyvų, prieigą prie kreditų;

47.  mano, kad valstybės narės turėtų priimti tinkamas visų teisinių, administracinių ar biurokratinių kliūčių, trukdančių kooperatyvams augti arba ribojančių jų augimą, šalinimo priemones;

48.  mano, kad mažoms kooperatinėms kredito asociacijoms reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas patekti į rinkas visoje Europoje;

49.  taip pat mano, kad mažųjų ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo tinklai, kurie jau veikia ES kaip kooperatyvai (amatininkų kooperatyvai, MVĮ kooperatyvai, verslo ir užimtumo kooperatyvai ir kt.), turėtų būti skatinami pasitelkiant bendrą rinkodarą, pirkimą ar kitas paslaugas, nes tokie tinklai itin sustiprina labai mažų ir mažųjų įmonių steigimą ir tvarumą ir padeda joms tapti inovacijų šaltiniais;

50.  mano, kad, siekiant remti naujų kooperatyvų steigimą, reikėtų plėtoti naujai įsteigtiems kooperatyvams skirtas paslaugas. be to, mano, kad tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmenimis reikėtų skatinti iniciatyvas, kuriomis kooperatyvų modelis būtų remiamas tarp galimų verslininkų (pvz., universitetų mokymo programose);

o
o   o

51.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 16.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0071.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0005.
(4) OL L 207, 2003 8 18, p. 1.
(5) OL L 385, 1994 12 31, p. 14.
(6) OL C 93, 1998 3 28, p. 2.
(7) OL C 191, 2012 6 29, p. 24.


Bioekonomika Europai
PDF 301kWORD 31k
2013 m. liepos 2 d. Europos Parlamento rezoliucija „Inovacijos siekiant tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (2012/2295(INI))
P7_TA(2013)0302A7-0201/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Dėl uždavinių, susijusių su biržos prekių rinkomis ir žaliavomis, sprendimo“ (COM(2011)0025) ir į savo rezoliuciją dėl šio komunikato(2),

–  atsižvelgdamas į Jungtinės Karalystės pirmininkavimo Tarybai 2005 m. išvadas („Žiniomis grindžiama bioekonomika Europoje“), Vokietijos pirmininkavimo Tarybai 2007 m. išvadas („Kelias į žiniomis grindžiamą bioekonomiką“) ir Belgijos pirmininkavimo Tarybai 2010 m. išvadas („Žiniomis grindžiama ekonomika Europoje. Laimėjimai ir iššūkiai“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0201/2013),

A.  kadangi numatoma, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius pasaulyje nuo 7 mlrd. išaugs iki daugiau kaip 9 mlrd., todėl 70 proc. padidės maisto produktų paklausa ir labai išaugs vandens išteklių poreikis;

B.  kadangi dėl to, jog pasaulyje mažėja gamtos išteklių, naudojama vis daugiau atsinaujinančiųjų žaliavų ir dėl visuotinio klimato kaitos poveikio būtina efektyviai naudoti išteklius;

C.  kadangi laikantis ilgalaikio, naujoviško ir veiksmingo požiūrį bus galima užtikrinti ne tik didesnį tvarumą, bet ir paramą kaimo ir regioninei plėtrai, galbūt sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, užtikrinti darnesnį gamybos ciklą bei skleisti pramonės inovacijas visoje vertės kūrimo grandinėje;

D.  kadangi pereinant prie tvarios ekonomikos bus galima sustiprinti Europos pramonės ir žemės ūkio sektorių konkurencingumą, paspartinti ekonomikos augimą, taigi ir skatinti gerokai padidinti užimtumo lygį Europoje;

E.  kadangi tai, ar bioekonomika Europoje veiks sėkmingai, priklauso nuo prieigos prie tvariai valdomų ir išgaunamų maisto produktų (iš žemės ūkio, miškininkystės ir biologiškai skaidžių atliekų sektorių);

F.  kadangi ES bioekonomikos sektorių apyvarta jau pasiekė beveik 2 trilijonus eurų, o tvarios pirminės gamybos, maisto perdirbimo, pramoninių biotechnologijų ir biologinio perdirbimo srityse tikimasi didelio augimo;

Bendrosios pastabos

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ ir jame išdėstytą bioekonomikos strategijos veiksmų planą;

2.  mano, kad bioekonomika suteikia galimybių pramonines ir plataus vartojimo prekes gaminti mažesnėmis sąnaudomis, vartojant mažiau energijos ir mažiau teršiant aplinką;

3.  pritaria minčiai, kad perėjimas prie pažangios, tvarios ir įtraukios bioekonomikos turėtų būti grindžiamas ne tik nedidelį poveikį aplinkai darančia atsinaujinančiųjų gamtos biologinių išteklių gamyba, bet ir ekologijos, ekonomikos bei socialiniu požiūriu tvariu jų naudojimu, biotinius išteklius ir toliau naudojant taip, kad nebūtų peržengiamos ekosistemos atsinaujinimo ribos;

4.  pabrėžia, kad dabar būtina skubiai imtis priemonių siekiant remti inovacijas ir investicijas į naujus metodus ir verslo modelius ir kurti paskatas, kurios teiktų ilgalaikę naudą ekonomikai; pabrėžia itin svarbų privačiojo sektoriaus vaidmenį užtikrinant tvarų ekonomikos augimą;

5.  laikosi nuomonės, kad bioekonomika yra būtina sąlyga norint pasiekti strategijos „Europa 2020“ ir konkrečiai iniciatyvų „Inovacijų sąjunga“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ tikslų;

6.  palankiai vertina Komisijos paramą siekiant iš esmės pakeisti ES požiūrį į biologinių išteklių gamybą, naudojimą, apdorojimą, saugojimą, perdirbimą ir šalinimą;

7.  pabrėžia, kad bioekonomikos sektoriuje jau dirba 22 mln. darbuotojų, t. y. 9 proc. visų ES dirbančiųjų, ir kad šiame sektoriuje iš tikrųjų galima įdarbinti daug daugiau žmonių;

8.  remia Komisijos pasiūlymą sukurti darbo grupę ir biotechnologijomis grindžiamų pramonės sektorių veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytas neabejotinas atsinaujinančiųjų išteklių ir biotechnologijų indėlis į tvarų vystymąsi, ir pritaria tam, kad reikia skatinti regionus bei ūkio subjektus plėtoti naujas inovacijas bioekonomikos sektoriuje;

9.  ragina valstybes nares parengti nacionalinius ir regioninius bioekonomikos veiksmų planus ir prašo, kad Komisija Parlamentui du kartus per metus pateiktų ekonomikos įgyvendinimo ataskaitas;

10.  pabrėžia, kad ES yra pasaulinė įvairių gamtos mokslo ir biotechnologijų sričių lyderė; mano, kad perėjimas prie bioekonomikos padės Europai gerokai pasistūmėti į priekį mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, inovacijų bei konkurencingumo srityse ir sustiprins jos vaidmenį tarptautinėje arenoje;

11.  pabrėžia išteklių naudojimo ir energijos vartojimo efektyvumo svarbą ir didelį potencialą; pabrėžia, kad reikia siekti gaminti „daugiau iš mažiau“, kad bioekonomika ir toliau būtų tvari;

12.  mano, kad bioekonomika Europai turėtų ne tik pakeisti dabartinę iškastiniu kuru grindžiamą ekonomiką ar atkartoti dabartinę eikvojimo elgseną ir vartojimo modelius, bet ir tapti veiksmingesniu ir tvaresniu modeliu, atsižvelgiant į socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriais vykdomą priežiūrą visose bioekonomika grindžiamose vertės kūrimo grandinėse;

13.  palankiai vertina šiuo metu vykdomą Sąjungos biodegalų teisės aktų persvarstymą, siekiant sumažinti neigiamą netiesioginio žemės paskirties keitimo poveikį ir skatinti pažangesnių biodegalų rinką ir jų plėtrą, nes tai turėtų sudaryti sąlygas geriau panaudoti ne maisto produktų žaliavas, pvz., atliekas, likučius, lignoceliuliozę ir celiuliozines medžiagas;

14.  primena, kad netiesioginio žemės paskirties keitimo veiksniai, susiję su biodegalais ir skystaisiais bioproduktais, taip pat privalomi tvarumo kriterijai, skirti kietajai ir dujinei biomasei naudoti, turėtų būti įtraukti į Atsinaujinančiosios energijos direktyvą ir Degalų kokybės direktyvą; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl pagrindų direktyvos dėl biomasės, į kurį būtų įtraukti visi biomasės naudojimo būdai (energija, kuras, medžiagos, cheminės medžiagos) ir nustatyta biomasės hierarchija;

Investicijos į mokslinius tyrimus, inovacijas ir įgūdžius

15.  ragina Europos Komisiją toliau dėti pastangas ir koordinuoti mokslinių tyrimų ir plėtros pastangas tarp valstybių narių ir tarp įvairių pramonės sektorių ir ypač atkreipia dėmesį į tai, kad reikia vykdyti mokslinius tyrimus vertinant biotinių išteklių tvarumo ribas, atsižvelgiant į ekosistemos funkcijas ir natūralias maisto grandines bei žmonėms skirtų maisto produktų paklausą;

16.  ragina atlikti išsamesnius mokslinius tyrimus siekiant nustatyti bioekonomikos teikiamas galimybes socialinei sričiai ir aplinkos apsaugai, taip pat galimas jos sąnaudas, atsižvelgiant į įvairų galimą bioekonomikos poveikį ir galimus netinkamus bioekonomikos naudojimo metodus, turint mintyje ribotų gamtinių išteklių naudojimą, žalos aplinkai ir biologinės įvairovės nykimo riziką ir išsaugojimo galimybę;

17.  palankiai vertina tai, kad rengiamasi sudaryti bioekonomikos ekspertų grupę, kuri padėtų didinti politikos priemonių ir iniciatyvų sąveiką ir nuoseklumą, ir sukurti bioekonomikos stebėjimo centrą, siekiant skatinti abipusį mokymąsi ir užtikrinti, kad būtų nuolat keičiamasi žiniomis tarp mokslinių tyrimų institutų, įmonių, įstaigų, universitetų, regioninių ūkio subjektų ir kaimo vietovių ūkininkų ir piliečių, ir paspartinti reglamentavimo sistemos, kuri sudarytų palankias sąlygas moksliniams tyrimams, jų pritaikymui ir naujovių komercializacijai;

18.  primena, kad naudojant biotechnologijas, visų pirma genetiškai modifikuotų organizmų ir sintetinės biologijos srityse, svarbu laikytis atsargumo principo;

19.  mano, jog siekiant, kad tyrimų rezultatai būtų prieinami suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant vartotojus, būtina kurti daugiadisciplinio ir tarpsektorinio informavimo bei profesinio mokymo programas, suteikiant galimybę didinti sąmoningumą ir dalyvavimą;

20.  ragina vertės kūrimo grandinėje pašalinti esamas kliūtis diegti inovacijas, visų pirma taikant greitas ir moksliškai pagrįstas ES biotechnologinių produktų patvirtinimo procedūras ir suteikiant galimybę daug greičiau patekti į rinką;

21.  ragina Komisiją pasiūlyti išsamias praktines regioninio masto priemones siekiant skatinti bioekonomikos produktų gamybą ir vartojimą regionų lygmeniu;

22.  pabrėžia, kad, norint reaguoti į su bioekonomika susijusius visuomenės pokyčius, taip pat skatinti konkurencingumą, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, patenkinti pramonės poreikius ir užtikrinti, kad įgūdžiai geriau atitiktų darbo vietas, bioekonomikos sektoriuje reikia toliau plėtoti ir (arba) integruoti naujus įgūdžius, naujas žinias ir naujas disciplinas;

23.  pabrėžia, kad bioekonomikai reikia aukšto lygio kompetencijos ir kvalifikuotos darbo jėgos; tvirtina, kad profesinį mokymą ir aukštąjį išsilavinimą būtina teikti Europos Sąjungos regionuose, atsižvelgiant į šių regionų ypatumus; pažymi, kad plataus masto regionų švietimo ir mokymo sistemos taip pat skatina verslo plėtrą;

24.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą 4,5 mlrd. eurų skirti bendrajai mokslinių tyrimų programai „Horizontas 2020“ ir tikisi, kad šios lėšos bus naudojamos visiems bioekonomikos sektoriams ir priemonėms finansuoti, įskaitant mokslinius tyrimus, susijusius su ekosistemos ribomis, biologinių medžiagų pakartotiniu naudojimu ir perdirbimu;

25.  laikosi nuomonės, kad tvariomis vietos biologinėmis medžiagomis, kurios neišstumia maisto produktų ar kitų naudingesnių produktų naudojimo, grindžiamos biorafinavimo įmonės yra pagrindinė priemonė – diegiant inovacijų procesus ir skatinant investicijas į žiedinę ekonomiką – įgyvendinant sveikintinus nebenaudojamų įrenginių pertvarkos procesus ir atgaivinant krizės paveiktas teritorijas, ir tikisi, kad šis jų vaidmuo bus ir toliau palaikomas;

26.  pabrėžia, jog siekiant, kad biorafinavimo įmonės Europoje sėkmingai veiktų, būtinas pakankamas tvarių žaliavų kiekis; pažymi, kad dėl to taip pat reikės tobulinti sandėliavimo ir transporto infrastruktūrą ir plėtoti reikiamus logistikos pajėgumus;

27.  pažymi, kad Europoje yra tik keli demonstraciniai įrenginiai ir kad būtina didinti investicijas, siekiant, kad Europos pramonės sektoriai išlaikytų pirmaujančias pozicijas biorafinavimo įmonių sektoriuje; ragina Komisiją ir valstybes nares remti bandomąją ir parodomąją produktų ir procesų tobulinimo veiklą;

28.  pabrėžia, kad bioekonomikos politika turi būti geriau formuojama siekiant užtikrinti pakopinį biomasės naudojimą; atsižvelgdamas į tai, ragina parengti teisinę priemonę, kurią taikant bus galima efektyviau ir tvariau naudoti šiuos vertingus išteklius; pabrėžia, kad tokia priemonė turėtų nustatyti pakopinio naudojimo principą vadinamojoje biomasės piramidėje ir būti taikoma atsižvelgiant į skirtingas šios piramidės dalis ir stiprinant jos viršūnę; toks požiūris suteiktų galimybę hierarchiškai, išmaniai ir efektyviai naudoti biomasę, taikyti pridėtinę vertę kuriančias prietaikas ir imtis paramos priemonių, tokių kaip mokslinių tyrimų koordinavimas visoje vertės grandinėje;

Intensyvesnė politikos krypčių sąveika ir suinteresuotųjų šalių įsitraukimas

29.  mano, kad būtina užtikrinti integruotą, nuoseklų tarpsektorinį ir tarpdisciplininį požiūrį į bioekonomiką, ir ragina įvairiuose sektoriuose suderinti skirtingų sričių ES politiką, susijusią su pagrindiniais bioekonomikos principais, pvz., atsargumo principu (Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planas, „Inovacijų sąjunga“, Žaliavų iniciatyva, programa „Horizontas 2020“, ES aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m., sanglaudos politika, bendra žemės ūkio ir bendra žuvininkystės politika, Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva, Vandens pagrindų direktyva, Atliekų direktyva ir Pakuočių direktyva, taip pat specialios nuostatos dėl biologinių atliekų); taip pat mano, kad būtina nustatyti vienodas, ilgalaikes ir stabilias ES ir nacionalinio lygmens reglamentavimo sąlygas, kad būtų skatinamos ir didinamos investicijos į bioekonomiką Europoje;

30.  kad būtų galima pasiekti kuo didesnį poveikį, ragina Komisiją kurti finansinės paramos ikikomerciniam investavimui į bioekonomiką priemones, naudoti mokslinių tyrimų rezultatus komercinei sėkmei pasiekti ir sudaryti sąlygas novatoriškoms bendrovėms, visų pirma MVĮ, rasti finansinės ir kitokios paramos priemonių, kuriomis būtų skatinama bioekonomikos plėtra, pvz., panaudojant regioninius ir struktūrinius fondus ir Europos investicijų banko rizikos pasidalijimo priemones, didinant įvairių ES mokslinių tyrimų ir inovacijų fondų suderinamumą ir nustatant vieno langelio principą informacijai apie visas su bioekonomika susijusias iniciatyvas gauti; pripažįsta, kad esama sunkumų ir finansinės rizikos komercializuojant bioekonomikos inovacijas ir pateikiant jas į rinką;

31.  ragina plėtoti pramonės infrastruktūrą ir įdiegti tinkamiausią biologinių produktų tiekimo grandinę kaimo ir pakrančių vietovėse, siekiant kurti naujas darbo vietas žemės ūkio, miškininkystės ir akvakultūros sektoriuose; ragina šiam tikslui skirti ES kaimo plėtros lėšų ir tai daryti ne didinant, o mažinant žalą aplinkai ir biologinės įvairovės nykimą;

32.  prašo įgyvendinti konkrečius tikslinius veiksmus siekiant supaprastinti ir sutrumpinti biurokratines leidimų išdavimo procedūras, dėl kurių biorafinavimo įmonių plėtros procesai tampa sudėtingi ir gali būti paskatintas naujoviškų bei pažangių technologijų iškėlimas už ES ribų;

33.  pritaria viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modeliui atsižvelgdamas į tinkamą patirtį, įgytą, kai buvo sprendžiamos taikant šią partnerystę kituose sektoriuose iškilusios problemos, ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų tokios partnerystės plėtrai ir augimui; yra įsitikinęs, kad tai svarbi priemonė, galinti padėti kurti naujas vertės grandines, sustiprinti esamas ir sudaryti palankias sąlygas investuoti į technologijas ir demonstracinius įrenginius, kurie padėtų mokslinių tyrimų rezultatus perkelti į rinką;

34.  pritaria, kad būtinas daugiapakopis požiūris, ir prašo bioekonomikai skirti vis daugiau dėmesio regionų bei vietos lygmenimis, taip pat iniciatyvoms, kurios įgyvendinamos pagal principą „iš apačios į viršų“; palankiai vertina regionų, nacionalinio ir ES lygmens bioekonomikos forumų kūrimą, nes pasitelkiant juos bus galima įvertinti sektoriuje pasiektą pažangą ir keistis žiniomis bei geriausia praktika siekiant sudaryti palankias sąlygas suvienodinti bioekonomikos vystymąsi ES teritorijoje; taip pat prašo Komisijos įtraukti į šią veiklą sektoriaus ir visų susijusių sričių ekspertus, vartotojų ir piliečių atstovus; atkreipia dėmesį į tai, kad regionų ekonomika atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo;

35.  mano, kad iniciatyvos „iš apačios į viršų“ yra svarbios kuriant biotechnologijų visuomenę ir kad itin svarbu laikytis į verslą ir į paklausą orientuoto požiūrio, kartu su į valdžios institucijas orientuotu požiūriu; mano, kad atitinkamos galimybės turėtų būti sudarytos regioninėms iniciatyvoms įgyvendinti; ragina Komisiją remti tokius tinklus ir branduolius siekiant skatinti keitimąsi patirtimi;

Rinkų ir konkurencingumo stiprinimas

36.  ragina Komisiją finansinę paramą skirti inovacijoms, laikantis iniciatyvos „Inovacijų sąjunga“ nuostatų, įskaitant programos „Horizontas 2020“ prioritetus, skatinant mokslinių tyrimų rezultatus parengti rinkodarai, taip mažinant vadinamąjį mokslinių tyrimų mirties slėnį Europoje;

37.  mano, kad esama išties puikių priemonių (viešieji pirkimai, standartizavimas, mokesčių lengvatos, sertifikavimo ir specialaus ženklinimo sistemos), kurias pasitelkus būtų galima užtikrinti pakankamą tvarių ir aukštos kokybės biotechnologinių produktų tiekimą ir efektyviu išteklių naudojimu grindžiamas gamybos sistemas; mano, kad reikalinga dabartinių teisės aktų reforma; ragina Komisiją parengti biomasės naudojimo tvarumo kriterijus, kuriais būtų grindžiamos ir rinkos kūrimo priemonės;

38.  pabrėžia, kad bioekonomika, grindžiama biologinių išteklių, o ne iškastinės energijos naudojimu, turi būti vykdoma vadovaujantis tvirta politine sistema, kurią taikant atsižvelgiama ne tik į ekonominį gyvybingumą, bet ir į socialinio ir ekologinio tvarumo veiksnius;

39.  laikosi nuomonės, kad svarbiausia įtraukti vartotojus ir suteikti jiems žinių apie biotechnologinių produktų ir paslaugų pasirinkimą; todėl pageidauja, kad būtų rengiami tokių gaminių ES standartai, grindžiami pakankamo tvarumo kriterijais, nes mano, kad tai būtų tinkama Europai naudingos šių produktų rinkos formavimo skatinimo priemonė;

40.  mano, kad biotechnologinių produktų gyvavimo ciklo negalima dirbtinai sutrumpinti; produktas turėtų būti kuriamas kuo ilgesniam laikotarpiui;

41.  pabrėžia, kad bioekonomika reikšmingai padės užtikrinti kaimo ir pakrančių vietovių plėtrą; laikosi nuomonės, kad sąveika ir glaudus bendradarbiavimas visoje vertės kūrimo grandinėje, kuri apima vietos žemės ūkio ir miškų pramonės žaliavų gamintojus ir biorafinavimo įmones, gali prisidėti stiprinant šių regionų konkurencingumą ir didinant jų finansinį pajėgumą; pabrėžia, kad reikia parengti ilgalaikę bioekonomikos strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į poreikį užtikrinti apsirūpinimo maistu saugumą;

42.  reikalauja, kad išplėtoti biologiniai ir biotechnologiniai procesai būtų naudojami iš atliekų ir nemaistinių kultūrų išgaunant atsinaujinančiuosius biologinius išteklius, taip pat kad jie būtų naudojami kaip esamų žemės ūkio ir miškų verslo įmonių komponentai;

43.  pabrėžia, kad vienas iš pagrindinių bioekonomikos principų yra gerinti išteklių naudojimo efektyvumą ir mažinti priklausomybę nuo importuojamų žaliavų, energijos ir neatsinaujinančiųjų gamtos išteklių; atkreipia dėmesį į miškų sektoriaus ir kitų biotechnologijos pramonės šakų svarbą ir pabrėžia, kad anglies dioksido neišskiriančiais atsinaujinančiaisiais gamtos ištekliais ir žaliavomis, pvz., mediena ir medienos pluoštu, galima pakeisti neatsinaujinančiąsias iškastines žaliavas; pažymi, kad bioekonomikos pramonėje pagaminama daug didelės pridėtinės vertės produktų, pvz., cheminių medžiagų, vaistų, plastiko ir kitų naujų, inovatyvių medžiagų, ir sukuriama darbo vietų; atkreipia dėmesį į jūrų ištekliais pagrįstų biotechnologijų potencialą;

44.  ragina Komisiją skatinti priemones, kuriomis būtų siekiama tvariai didinti pramonės žaliavų potencialą, geriau sutelkti šias pramonės žaliavas, rinkti biologiškai skaidžias atliekas (vengiant ilgų pervežimų) ir užtikrinti, kad biomasės naudojimas išliktų ekologiškas ir nemažintų anglies dioksido kaupimo funkcijos; atsižvelgdamas į tai, mano, kad būtina nedelsiant nustatyti iš biomasės gaunamos energijos naudojimo tvarumo kriterijus, siekiant užtikrinti, kad biomasė būtų naudojama efektyvesnio išteklių naudojimo tikslais, stengiantis, kad biomasės naudojimo energijos gamybai paskatos neiškreiptų rinkos ir nesumažintų jos prieinamumo gamintojams;

45.  mano, kad svarbu investuoti į bioekonomikos tiekimo grandines siekiant užtikrinti žaliavų prieinamumą; pabrėžia, kad bioekonomikos strategijomis turėtų būti skatinama ne tik efektyviau naudoti buitines ir komunalines atliekas, bet ir perdirbti šalutinius žemės ūkio ir miškų pramonės produktus ir likučius; ragina parengti geresnius įgaliojimus suteikiančius teisės aktus, kad būtų užtikrintas teisinis tikrumas ir stipri parama tvariam bioekonomikos išteklių ir žaliavų naudojimui, taip pat parama politikai, visais aspektais pagrįstai lanksčiu ir ilgalaikiu požiūriu, kuriuo skatinamos investicijos;

46.  mano, jog, remiantis naujosios ES pramonės politikos strategijos nuostatomis, bioekonomika galėtų labai prisidėti stabdant šiuo metu Europą apėmusį deindustrializavimo procesą ir priverčiant jį pasukti priešinga kryptimi, tuo tikslu taikant naujas rinkos skatinimo bei regioninės sistemos konkurencingumo atgaivinimo strategijas;

47.  primygtinai ragina Komisiją subsidijas, „atsiradusias dėl vyriausybės veiksmų, kuriais, siekiant padidinti kai kurių vartotojų ar gamintojų įplaukas arba sumažintų jų sąnaudas, jiems užtikrinamas pranašumas, tačiau taip nusižengiama tausiai aplinkos apsaugos praktikai“(3), laikyti kenksmingomis aplinkai; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant (iki 2014 m.) patvirtinti konkrečius, šia apibrėžtimi paremtus planus, pagal kuriuos laipsniškai iki 2020 m. būtų nutrauktos visos aplinkai kenksmingos subsidijos, įskaitant subsidijas, kuriomis skatinamas neefektyvus atsinaujinančiųjų išteklių naudojimas, ir iškastiniam kurui taikomas subsidijas, ir pateikti pažangos ataskaitą pasinaudojant nacionalinėmis reformų programomis; šiuo požiūriu yra susirūpinęs dėl to, kad biologinėms medžiagoms, naudojamoms energijai gaminti, skirtos subsidijos jau dabar daro neigiamą poveikį efektyvaus išteklių naudojimo tikslams;

48.  susirūpinęs pažymi, kad dėl didėjančios biomasės, ypač medienos, paklausos besivystančiose šalyse, kuriose išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis nėra skaičiuojamas pagal Kioto protokolą, gali būti pradėtas spartus miškų kirtimas; pažymi, kad tai gali ne tik turėti įtakos dirvožemio kokybei, vandens ciklams ir biologinei įvairovei, tačiau ir sudaryti sunkumų įgyvendinant pasaulinius susitarimus, pvz., Biologinės įvairovės konvenciją ir Jungtinių Tautų bendrą dėl miškų naikinimo ir nykimo susidarančių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo besivystančiose šalyse programą (angl. REDD); taip pat nuogąstauja, kad, atsižvelgus į tai, jog žemės valdymo sistemos daugelyje besivystančiųjų šalių yra silpnos, dėl didėjančios medienos gaminių paklausos gali būti vykdoma neteisėta medienos ruoša, vadinasi, gali susilpnėti savanoriškos partnerystės susitarimų pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena veiksmų plano poveikis;

49.  pabrėžia, kad perėjimas prie bioekonomikos padės konferencijos „Rio+20“ rezultatus toliau įtraukti į ES politiką; mano, kad ES turėtų toliau didinti savo indėlį į iniciatyvas, kuriomis sudaromos palankios sąlygos tarptautiniu lygmeniu pereiti prie integracinės ekologiškos ekonomikos;

50.  ragina ES tapti labai aktyviu mokslinių tyrimų ir inovacijų centru tarptautinėje bioekonomikos mokslinių tyrimų srityje; nurodo, kad nauji produktai, procesai ir paslaugos, grindžiami atsinaujinančiaisiais ištekliais, suteikia galimybę stiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir užimti lyderės poziciją tarptautiniu mastu;

51.  mano, kad būtina parengti tarptautinius teisiškai privalomus tvarumo standartus visiems biomasę naudojantiems sektoriams, taip pat privalomus tvaraus miškų tvarkymo kriterijus; ragina ES siekti patvirtinti daugiašalius susitarimus ir suteikti, ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims, atitinkamą institucinę ir techninę pagalbą, kad būtų užtikrintas tvarus biomasės naudojimas;

52.  mano, kad taikant šią strategiją išplėtotas bioekonomikos modelis padės išspręsti svarbias problemas, o ilguoju laikotarpiu – sukurti tvaresnių ir veiksmingesnių gamybos, vartojimo, plėtros ir gyvenimo būdo modelių, ir, pasinaudojant nauja ekonomikos, aplinkos ir visuomenės gyvenimo kokybės sąveika, vėl suaktyvinti ekonominio augimo procesą Europoje;

o
o   o

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0223.
(2) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 21.
(3)1 Pritaikyta iš EBPO (1998 m. ir 2005 m.), Europos aplinkos politikos institutas (angl. IEEP) et al. 2007 m., žr. http://ec.europa.eu/environment/enveco/taxation/index.htm.

Teisinė informacija - Privatumo politika