Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2013 m. liepos 3 d. - Strasbūras
Ombudsmeno rinkimai
 Politinis susitarimas dėl DFP
 Ratinės transporto priemonės (Sprendimo 97/836/EB (pataisytas 1958 m. susitarimas) dalinis keitimas) ***
 Ratinės transporto priemonės (Sprendimo 2000/125/EB (Paralelus susitarimas) dalinis keitimas) ***
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Paraiška EGF/2013/000 TA 2013 – techninė pagalba Komisijos iniciatyva
 Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami tyrimai ***II
 Įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais ***I
 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminai ***I
 Didelės tarpvalstybinės grėsmės sveikatai ***I
 Tvirtesnio bendradarbiavimo finansinių sandorių mokesčio srityje įgyvendinimas *
 Euro įvedimas Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. *
 Kelių eismo sauga
 Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika
 Neseniai Europoje įvykę potvyniai
 ES bankų sektoriaus struktūros reforma
 ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu
 Integruota vidaus kontrolės sistema

Ombudsmeno rinkimai
PDF 264kWORD 22k
Sprendimas
Priedas
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Ombudsmeno išrinkimo

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 24 straipsnio trečią pastraipą ir į 228 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 204 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į kvietimą teikti kandidatūras(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. balsavimo rezultatus,

1.  išrenka Emily O'REILLY eiti Europos ombudsmeno pareigas nuo 2013 m. spalio 1 d. iki Parlamento kadencijos pabaigos;

2.  kviečia Emily O'REILLY prisiekti Teisingumo Teisme;

3.  paveda Pirmininkui paskelbti pridedamą sprendimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

4.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai ir Teisingumo Teismui.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO SPRENDIMAS

2013 m. liepos 3 d.

dėl Europos ombudsmeno išrinkimo

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2013/377/ES.)

(1) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(2) OL C 96, 2013 4 4, p. 24.


Politinis susitarimas dėl DFP
PDF 207kWORD 24k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (2012/2799(RSP))
P7_TA(2013)0304RC-B7-0334/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 310, 311, 312 ir 323 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją, priimtą siekiant sėkmingai užbaigti 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūrą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos(2),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, priimtas 2013 m. vasario 8 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas, priimtas 2013 m. birželio 28 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

1.  palankiai vertina po ilgų ir sunkių derybų 2013 m. birželio 27 d. aukščiausiu politiniu lygmeniu pasiektą Parlamento, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos politinį susitarimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP); pripažįsta pirmininkavusios Airijos pastangas siekiant šio susitarimo;

2.  pabrėžia, kad Parlamento atkaklumo per derybas dėka pirmą kartą priimta daug priemonių, kurios bus naudingos užtikrinant, kad naujoji finansinė programa būtų veiksminga, nuosekli, skaidri ir labiau atitiktų ES piliečių interesus; ypač pabrėžia naujas priemones, susijusias su DFP peržiūra, lankstumu, nuosavais ištekliais ir biudžeto vientisumu ir skaidrumu, kurioms Parlamentas per derybas skyrė daugiausia dėmesio;

3.  yra pasirengęs teikti DFP reglamentą ir naująjį tarpinstitucinį susitarimą balsavimui rudens pradžioje, kai tik bus įvykdytos būtinos techninės ir teisinės sąlygos tam, kad būtų galima parengti galutines atitinkamų dokumentų redakcijas, kurios atspindėtų Tarybos ir Parlamento pasiektą bendrą susitarimą;

4.  vis dėlto primena savo poziciją, pateiktą minėtoje 2013 m. kovo 13 d. rezoliucijoje dėl DFP, kad Parlamentas negalės pritariamai balsuoti dėl DFP reglamento, jei nebus absoliučios garantijos, kad bus visiškai padengti 2013 m. neapmokėtų mokėjimų reikalavimai; todėl tikisi, kad Taryba ne vėliau kaip iki 2013 m. liepos 9 d. vyksiančio ECOFIN tarybos posėdžio priims oficialų sprendimą dėl 2013 m. Taisomojo biudžeto Nr. 2/2013 projekto dėl 7,3 mlrd. EUR sumos; primygtinai reikalauja, jog Taryba laikytųsi savo politinio įsipareigojimo nedelsiant patvirtinti dar vieną taisomąjį biudžetą siekiant išvengti mokėjimų asignavimų trūkumo, kuris galėtų lemti struktūrinį ES biudžeto deficitą 2013 m. pabaigoje; pareiškia, kad Parlamentas arba nepritars DFP reglamentui arba nepriims 2014 m. biudžeto tol, kol Taryba nepriims šio naujo taisomojo biudžeto, kuriuo būtų padengtas Komisijos nustatytas likęs deficitas;

5.  be to, pabrėžia, kad DFP reglamentas negali būti teisiškai patvirtintas, jei nebus pasiektas politinis susitarimas tinkamu teisiniu pagrindu, ypač dėl punktų, kurie taip pat numatyti DFP reglamente; išreiškia norą kiek įmanoma greičiau užbaigti derybas dėl visų daugiamečių programų teisinio pagrindo ir dar kartą patvirtina, kad laikysis principo „dėl nieko nesutarta, kol nesutarta dėl visko“; primygtinai reikalauja, kad būtų visiškai gerbiamos Parlamento teisėkūros galios, numatytos Lisabonos sutartyje, ir ragina Tarybą tinkamai tartis dėl visų vadinamųjų su DFP susijusių teisinio pagrindo dalių; palankiai vertina iki šiol pasiektus politinius susitarimus dėl kelių naujų ES daugiamečių programų;

6.  pripažįsta valstybių narių dedamas biudžeto konsolidavimo pastangas; tačiau mano, kad bendras kitos DFP lygis, dėl kurio nusprendė Europos Vadovų Taryba, neatitinka ES politinių tikslų ir poreikio užtikrinti sėkmingą strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimą; yra susirūpinęs, kad šių išteklių gali nepakakti siekiant suteikti ES pakankamai priemonių koordinuotai atsigauti po dabartinės krizės ir sustiprėti; apgailestauja dėl to, kad valstybės narės ir toliau nepakankamai vertina ES biudžeto vaidmenį ir jo indėlį stiprinant ekonominį valdymą ir fiskalinį koordinavimą visoje ES; be to, baiminasi, kad tokios žemos DFP viršutinės ribos gerokai sumažins Parlamento veiksmų laisvę vykdant metines biudžeto sudarymo procedūras;

7.  pabrėžia, kad 2016 m. pabaigoje svarbu numatyti privalomą kitos DFP peržiūrą ir tolesnį persvarstymą siekiant, kad nauja Komisija ir Parlamentas galėtų iš naujo įvertinti ES politinius prioritetus, pritaikyti DFP prie naujų iššūkių ir poreikių ir visapusiškai atsižvelgti į naujausias makroekonomines prognozes; primygtinai reikalauja, kad, Komisijai atlikus šią privalomą ES biudžeto peržiūrą ir išlaidų, ir pajamų aspektais, būtų pateiktas teisės akto pasiūlymas dėl DFP reglamento persvarstymo, kaip nurodyta prie to reglamento pridėtoje Komisijos deklaracijoje; ketina siekti, kad šis privalomas DFP persvarstymas būtų vienas iš pagrindinių reikalavimų tvirtinant naują Komisijos pirmininką;

8.  dar kartą pakartoja, kad itin svarbu padidinti 2014–2020 m. DFP lankstumą tam, kad būtų galima visiškai pasinaudoti atitinkamomis DFP viršutinėmis įsipareigojimų (960 mlrd. EUR) ir mokėjimų (908,4 mlrd. EUR) ribomis, kurias nustatė Europos Vadovų Taryba; todėl palankiai vertina tai, kad Taryba patvirtino du pagrindinius Parlamento pateiktus pasiūlymus, būtent bendrosios mokėjimų maržos ir bendrosios įsipareigojimų maržos sukūrimą, nes tai leis savaime perkelti nepanaudotus asignavimus iš vienų finansinių metų į kitus; vis dėlto apgailestauja, kad Taryba nustatė apribojimus (laiko arba sumos aspektais), kurie galėtų sutrukdyti visiškai pasinaudoti šiomis priemonėmis; mano, kad šių priemonių gerinimas turėtų būti neatskiriama DFP po rinkimų vyksiančio persvarstymo, kurį turės pasiūlyti Komisija, dalis;

9.  pabrėžia, kad naujos lankstumo taisyklės dėl įsipareigojimų turėtų suteikti galimybę įgyvendinant 2014–2020 m. DFP skirti papildomų asignavimų programoms, susijusioms su augimu ir užimtumu, ypač Jaunimo užimtumo iniciatyvai, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą finansavimą ir kiek įmanoma efektyviau panaudoti sumas, numatytas atsižvelgiant į sutartas viršutines ribas;

10.  palankiai vertina tai, kad daugiau asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai finansuoti skiriama pirmaisiais 2014 ir 2015 m., ir primygtinai teigia, kad 2016 m. reikės papildomų asignavimų siekiant užtikrinti šios programos tvarumą ir veiksmingumą;

11.  pabrėžia, kad Parlamentui primygtinai reikalaujant taip pat ir programoms „Horizontas 2020“, „Erasmus“ ir „COSME“ daugiau lėšų bus skiriama 2014–2015 m. siekiant sumažinti finansavimo atotrūkį, susidariusį 2013 m. ir 2014 m. biudžetuose; be to, tvirtina, kad būtina ir toliau numatyti lėšų Skaitmeninei darbotvarkei finansuoti;

12.  palankiai vertina tai, kad numatyta galimybė papildomai (iki 1 mlrd. EUR) padidinti maisto skirstymo programai skiriamą finansavimą tose valstybėse narėse, kurios pageidauja naudoti šį padidinimą tam, kad padėtų labiausiai nepasiturintiems Sąjungos asmenims; tikisi, kad Taryba ir Parlamentas kiek galima greičiau šiuo metu vykstančiose derybose dėl teisinio minėtosios programos pagrindo sutars dėl konkrečių šio įsipareigojimo įgyvendinimo būdų;

13.  apgailestauja dėl to, kad Taryba nepadarė jokios pažangos nuosavų išteklių sistemos reformos, paremtos Komisijos pateiktais teisės aktų pasiūlymais, srityje; pabrėžia, kad ES biudžetas turėtų būti finansuojamas iš tiesų nuosavais ištekliais, kaip numatyta Sutartyje, ir patvirtina savo įsipareigojimą vykdyti reformą, kuria siekiama sumažinti valstybių narių BNP pagrįstus įnašus į ES biudžetą tiek, kad jie sudarytų ne daugiau kaip 40 proc.; todėl tikisi, kad trys ES institucijos, siekdamos pastebimos pažangos, ypač turint mintyje DFP laikotarpio vidurio peržiūrą ir (arba) persvarstymą, susitars dėl bendros deklaracijos dėl nuosavų išteklių; todėl ragina tuo metu, kai oficialiai bus tvirtinamas DFP reglamentas, sukviesti aukšto lygio darbo grupę nuosavų išteklių klausimui spręsti, kuri būtų įgaliota išnagrinėti visus nuosavų išteklių sistemos reformos aspektus;

14.  palankiai vertina derybų dėl ES biudžeto vientisumo ir skaidrumo rezultatus; mano, kad bet koks galimas euro zonos biudžetas, kuris galėtų būti numatytas ateityje, turėtų būti arba integruotas į ES biudžetą, arba prie jo pridėtas;

15.  labai apgailestauja dėl šios procedūros, kurią taikant pasiektas šis susitarimas dėl 2014–2020 m. DFP ir kurios metu Parlamentas iš tiesų negalėjo naudotis savo realiomis biudžeto valdymo galiomis, numatytomis SESV; mano, kad daug Parlamento delegacijos ir paeiliui Tarybai pirmininkaujančių valstybių posėdžių, vykusių per pastaruosius kelerius metus greta atitinkamų Bendrųjų reikalų tarybos posėdžių, taip pat delegacijos dalyvavimas neoficialiuose Tarybos posėdžiuose, kuriuose buvo nagrinėjama DFP, nedavė jokios aiškios naudos, nes nepadarė jokio poveikio derybų esmei, tvarkaraščiui ar turiniui, arba Tarybos pozicijai, įskaitant dėl poreikio atskirti teisinius DFP susitarimo aspektus nuo biudžetinių aspektų;

16.  taigi ragina Biudžeto komitetą, bendradarbiaujant su Konstitucinių reikalų komitetu, padaryti reikiamas išvadas ir pateikti naujus pasiūlymus dėl tokių derybų eigos siekiant užtikrinti demokratinį ir skaidrų visos biudžeto procedūros pobūdį;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, taip pat kitoms atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0360.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0078.


Ratinės transporto priemonės (Sprendimo 97/836/EB (pataisytas 1958 m. susitarimas) dalinis keitimas) ***
PDF 190kWORD 19k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 97/836/EB dėl Europos bendrijos prisijungimo prie Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos susitarimo dėl suvienodintų techninių normų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse, ir pagal tas normas suteiktų patvirtinimų abipusio pripažinimo sąlygų (pataisytas 1958 m. susitarimas), projekto (05978/2013 – C7-0069/2013 – 2012/0099(NLE))
P7_TA(2013)0305A7-0192/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05978/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0069/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0192/2013),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.


Ratinės transporto priemonės (Sprendimo 2000/125/EB (Paralelus susitarimas) dalinis keitimas) ***
PDF 189kWORD 19k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiamas 2000 m. sausio 31 d. Sprendimas 2000/125/EB dėl Susitarimo dėl bendrųjų techninių reglamentų priėmimo ratinėms transporto priemonėms, įrangai ir dalims, kurios gali būti montuojamos ir (arba) naudojamos ratinėse transporto priemonėse (Paralelus susitarimas), patvirtinimo, projekto (05975/2013 – C7-0071/2013 – 2012/0098(NLE))
P7_TA(2013)0306A7-0194/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05975/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0071/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir į 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją (A7-0194/2013),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Paraiška EGF/2013/000 TA 2013 – techninė pagalba Komisijos iniciatyva
PDF 298kWORD 25k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17  d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (paraiška EGF/2013/000 TA 2013 – techninė pagalba Komisijos iniciatyva) (COM(2013)0291 – C7-0126/2013 – 2013/2087(BUD))
P7_TA(2013)0307A7-0243/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0291 – C7-0126/2013),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (EGF Reglamentas),

–  atsižvelgdamas į trišalio nagrinėjimo procedūrą, numatytą 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28–29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Susitarimo dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7–8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0243/2013),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, kuriuos apsunkina ekonominė, finansinė ir socialinė krizė, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, pasinaudodama savo Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondu nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi Komisija naudoja EGF lėšas laikydamasi bendrųjų taisyklių, nustatytų 2012 m. spalio 25 d. Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(3) dėl bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, ir įgyvendinimo taisyklių, taikytinų Sąjungos šios rūšies biudžeto vykdymui,

C.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti adekvati ir prieinama kaip galima greičiau ir veiksmingiau,

D.  kadangi Komisijos iniciatyva kasmet iki 0,35 proc. metinių EGF lėšų gali būti naudojamos techninei pagalbai, siekiant finansuoti stebėsenos, informacijos, administracinės ir techninės pagalbos, taip pat audito, kontrolės ir vertinimo veiklą, būtiną EGF reglamentui įgyvendinti, kaip numatyta pagal to reglamento 8 straipsnio 1 dalį, įskaitant informacijos ir gairių dėl EGF naudojimo, stebėsenos ir vertinimo teikimą valstybėms narėms ir informacijos apie EGF naudojimą teikimą Sąjungos ir nacionaliniams socialiniams partneriams (EGF reglamento 8 straipsnio 4 dalis),

E.  kadangi pagal EGF reglamento 9 straipsnio 2 dalį Komisija turi sukurti interneto svetainę, prieinamą visomis Sąjungos kalbomis, kad galėtų teikti ir skleisti informaciją apie paraiškas pabrėždama biudžeto valdymo institucijos vaidmenį,

F.  kadangi, remdamasi minėtais straipsniais, Komisija paprašė mobilizuoti EGF lėšas išlaidoms, susijusioms su technine pagalba, padengti, kad galėtų stebėti gautas paraiškas ir pagal jas sumokėtas sumas ir siūlytas bei įgyvendintas priemones, plėsti interneto svetainę, rengti leidinius ir garso bei vaizdo priemones, kurti žinių bazę, teikti administracinę ir techninę pagalbą valstybėms narėms, taip pat pasirengti galutiniam EGF vertinimui (2007–2013 m.),

G.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos teikimo kriterijus,

1.  pritaria, kad Komisijos pasiūlyme nurodytos priemonės būtų finansuojamos kaip techninė pagalba pagal EGF reglamento 8 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 9 straipsnio 2 dalį;

2.  labai apgailestauja dėl to, kad paskutinio EGF ex post vertinimo rezultatai bus gauti per vėlai, kad jais būtų galima pasinaudoti diskusijoje dėl naujojo EGF reglamento, taikytino 2014–2020 m., ypač dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos kriterijaus naudojimo veiksmingumo klausimu, nes atitinkami EGF naudojimo atvejai nebuvo išanalizuoti EGF laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija jau 2011 m. pradėjo rengti elektroninę paraiškos formą ir standartizuotas supaprastintų paraiškų teikimo, greitesnio paraiškų apdorojimo ir tinkamesnio ataskaitų teikimo procedūras; prašo Komisijos pateikti duomenis apie pažangą, padarytą pasinaudojus technine pagalba 2011 m. ir 2012 m.;

4.  primena tinklų kūrimo ir keitimosi informacija apie EGF svarbą; taigi pritaria, kad būtų finansuojama EGF kontaktinių asmenų ekspertų grupė ir kita valstybių narių tinklų kūrimo veikla, įskaitant šių metų seminarą, skiriamą praktiškai EGF įgyvendinantiems asmenims; taip pat pabrėžia, kad svarbu toliau stiprinti ryšių su visais asmenimis, susijusiais su EGF programomis, įskaitant socialinius partnerius, palaikymą siekiant sukurti kiek galima daugiau sąveikos;

5.  ragina Komisiją kviesti Parlamentą dalyvauti Kontaktinių asmenų ekspertų grupės seminaruose ir posėdžiuose, kurie organizuojami pasinaudojant technine pagalba, taikant atitinkamas Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių nuostatas(4);

6.  skatina valstybes nares pasinaudoti geriausios patirties mainais ir ypač pasimokyti iš tų valstybių narių, kurios jau yra įdiegusios nacionalinius informacijos apie EGF tinklus, kurių veikloje vietos lygmeniu dalyvauja socialiniai partneriai ir suinteresuotieji subjektai, siekiant, kad tinkama pagalbos struktūra gerai veiktų padėties, patenkančios į EGF pagalbos taikymo sritį, atveju;

7.  ragina Komisiją kviesti socialinius partnerius į praktinę veiklą vykdantiems asmenims skirtus seminarus, kurie organizuojami pasinaudojant technine pagalba;

8.  ragina valstybes nares ir visas su šiuo klausimu susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant pagerinti procedūrinę ir biudžetinę tvarką, kad būtų pagreitintas EGF lėšų mobilizavimas; todėl atkreipia dėmesį į patobulintą procedūrą, kurią nustatė Komisija, atsižvelgdama į Parlamento prašymą pagreitinti leidimų panaudoti dotacijas suteikimą, ir kuria siekiama pateikti biudžeto valdymo institucijai Komisijos vertinimą dėl EGF paraiškos tinkamumo kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad netrukus, vykdant su EGF susijusį persvarstymą, procedūra bus dar daugiau patobulinta ir bus užtikrintas didesnis EGF veiksmingumas, skaidrumas, atskaitingumas ir matomumas;

9.  yra susirūpinęs dėl to, kad dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo gali būti daromas neigiamas poveikis sparčiam, reguliariam ir veiksmingam pateikiamų paraiškų vertinimui ir EGF techninės pagalbos įgyvendinimui; mano, kad trumpuoju ar ilguoju laikotarpiu persvarstant darbuotojų skaičių turėtų būti remiamasi prieš tai atliktu poveikio vertinimu ir turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į, inter alia, Sąjungos teisinius įsipareigojimus ir į institucijų naujus įgaliojimus bei papildomas užduotis, pagrįstus Sutartimis;

10.  apgailestauja dėl to, kad Komisija 2013 m. nenumato jokios konkrečios informuotumo didinimo veiklos turint mintyje tai, kad kai kurios valstybės narės, įskaitant naudojančias EGF lėšas, abejoja dėl EGF naudos ir privalumų;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad, Parlamentui ne kartą išsakius reikalavimus, 2013 m. biudžete EGF biudžeto eilutėje 04 05 01 nurodyti mokėjimų asignavimai – 50 mln. EUR; primena, kad EGF buvo sukurtas kaip atskira speciali priemonė ir kad buvo nustatyti konkretūs šio fondo tikslai ir terminai, taigi dėl to jam turi būti atskirai skiriama lėšų; taip būtų išvengta nereikalingų vėlavimų dėl to, kad dabar jis finansuojamas atliekant perkėlimus iš kitų biudžeto eilučių, o tokia praktika gali trukdyti siekti socialinių, ekonominių ir politinių EGF tikslų;

12.  tikisi, kad veiksmai, kurių ėmėsi Komisija techninės pagalbos srityje, padės padidinti pridėtinę EGF vertę ir užtikrins tikslingesnę bei ilgalaikę paramą ir atleistų darbuotojų reintegraciją;

13.  labai apgailestauja dėl Tarybos sprendimo neleisti toliau taikyti dėl krizės nukrypti leidžiančios nuostatos, pagal kurią galima papildomai teikti finansinę paramą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės socialinės, ekonominės ir finansinės krizės, kartu su pagalba darbuotojams, netenkantiems darbo dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padidinti bendro Sąjungos finansavimo dalį iki 65 proc. programos sąnaudų pagal paraiškas, pateiktas po 2011 m. gruodžio 31d.; ragina Tarybą nedelsiant vėl pradėti taikyti šią priemonę, ypač atsižvelgiant į tai, kad padidėjus ir pagilėjus nuosmukiui keliose valstybėse narėse sparčiai blogėja socialinė padėtis;

14.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

15.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (paraiška EGF/2013/000 TA 2013 – techninė pagalba Komisijos iniciatyva)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2013/420/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(4) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.


Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekami tyrimai ***II
PDF 285kWORD 21k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (17427/1/2012 – C7-0051/2013 – 2006/0084(COD))
P7_TA(2013)0308A7-0225/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (17427/1/2012 –C7-0051/2013),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2006)0244) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2011)0135),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0225/2013),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas

„Kiekvieną kartą, kai Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija skiria naujo Priežiūros komiteto naujus narius, jie turėtų paskirti ir tuos narius, kurie pradės eiti pareigas nuo tada, kai bus iš dalies atnaujinta komiteto sudėtis.“

Komisijos pareiškimas

„Komisija patvirtina, kad Tarnyba pareiškė, jog ji visada veiks laikydamasi Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų ir Europos Parlamento narių statuto, visiškai gerbdama narių laisvę ir nepriklausomumą, kaip numatyta Statuto 2 straipsnyje.“

Komisijos pareiškimas

„Komisija ketina palikti dabartinius Europos kovos su sukčiavimu tarnybos generalinio direktoriaus įgaliojimus nustatyti įdarbinimo šioje Tarnyboje sąlygas ir išsamią tvarką, visų pirma kalbant apie sutarčių trukmę ir jų atnaujinimą.“

(1) OL C 254, 2011 8 30, p. 1.
(2) OL C 16 E, 2010 1 22, p. 201.


Įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais ***I
PDF 822kWORD 55k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2013 m. liepos 3 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, susijusios su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (COM(2012)0350 – C7-0178/2012 – 2012/0168(COD))(1)
P7_TA(2013)0309A7-0125/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[Pakeitimas 1, nebent būtų nurodyta kitaip]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2013)0309A7-0125/2013
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2013)0309A7-0125/2013
_________________________________________
P7_TA(2013)0309A7-0125/2013

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA,
kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, susijusios su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 53 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB(4) turėtų būti iš dalies pakeista, siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir iki šiol sukauptą rinkos dalyvių ir prižiūrėtojų patirtį, visų pirma siekiant suvienodinti nacionalines nuostatas, susijusias su depozitoriumų įsipareigojimais ir atsakomybe, atlyginimų politika ir sankcijomis;

(2)  siekiant spręsti problemas, susijusias su potencialiai nepalankiu prastai suformuotų atlyginimų struktūrų poveikiu patikimam rizikos valdymui ir asmenų prisiimamos rizikos kontrolei, turėtų būti nustatyta aiški prievolė kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (KIPVPS) valdymo įmonėms formuoti ir vykdyti tų kategorijų darbuotojų, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiui, atlyginimų politiką ir praktiką, kurios derėtų su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu. Tų kategorijų darbuotojų grupei turėtų būti priskirti visi galutinius sprendimus priimantys fondo ar jo dalių lygmens darbuotojai, fondų valdytojai ir realiai investavimo sprendimus priimantys asmenys, darbuotojai, kurie turi galios paveikti minėtus darbuotojus, įskaitant investavimo politikos patarėjus ir analitikus, vyresnieji vadovai bei visi darbuotojai, kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vyresniųjų vadovų ir galutinius sprendimus priimančių darbuotojų atlyginimų dydį. Šios taisyklės taip pat turėtų būti taikomos KIPVPS investicinėms bendrovėms, kurios neskiria valdymo įmonės;

(3)  principuose, pagal kuriuos reguliuojama atlyginimų politika, turėtų būti pripažįstama, kad KIPVPS valdymo įmonės gali tą politiką taikyti skirtingai, atsižvelgiant į jų dydį ir jų valdomų KIPVPS dydį, jų vidaus struktūrą, veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą. Tačiau KIPVPS valdymo įmonės turėtų bet kokiu atveju užtikrinti, kad jos vienu metu taiko visus šiuos principus;

(4)  šioje direktyvoje nustatyti patikimos atlyginimų politikos principai turėtų būti suderinami su principais, nustatytais 2009 m. balandžio 30 d. Komisijos rekomendacijoje 2009/384/EB dėl finansinių paslaugų sektoriaus atlyginimų nustatymo politikos(5), taip pat su Finansinio stabilumo tarybos darbu ir G20 įsipareigojimais mažinti riziką finansinių paslaugų sektoriuje, ir jais papildomi;

(4a)   garantuojamas kintamasis atlyginimas turėtų būti išimtis, nes jis nesuderinamas su patikimu rizikos valdymu ir apmokėjimo pagal rezultatus principu, todėl jo neturėtų būti ateities atlygio planuose;

(4b)   fondo mokamas atlygis valdymo įmonei, kaip ir atlyginimas, kurį valdymo įmonės moka savo darbuotojams, turėtų būti suderinamas su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir investuotojų interesais;

(4c)   neskaitant pro rata atlyginimo, valdymo įmonė turėtų galėti įtraukti į fondo sąskaitą išlaidas ir sąnaudas, tiesiogiai susijusias su investicijų tvarkymu ir apsauga, pvz., teismo bylomis, investicinių vienetų savininkų teisių apsauga arba prarasto turto atgavimu arba kompensavimu. Komisija turėtų nustatyti, kurios su produktais susijusios išlaidos ir sąnaudos valstybėse narėse yra įprastos mažmeniniams investiciniams produktams. Komisija turėtų atlikti konsultacijas ir poveikio vertinimą, kurį baigus ji turėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą, jeigu reikia suderinti teisės aktus;

(5)  siekiant skatinti priežiūros konvergenciją vertinant atlyginimų politiką ir praktiką, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(6), turėtų užtikrinti, kad būtų parengtos patikimos atlyginimų politikos turto valdymo sektoriuje gairės. Europos bankininkystės institucija (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(7), turėtų padėti EVPRI šias gaires parengti. Tos gairės visų pirma turėtų būti pateikti papildomi nurodymai dėl atlyginimo mokėjimo principų, kurie turi būti suderinti su rizikos pobūdžiu, priimtinu rizikos lygiu ir valdymo įmonės bei jos valdomo KIPVPS verslo strategija, dalinio neutralizavimo. EVPRI gairės dėl atlyginimų politikos ta apimtimi, kiek įmanoma, turėtų būti suderintos su tų fondų, kurių veikla reglamentuojama pagal 2011 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/61/ES dėl alternatyvaus investavimo fondų valdytojų(8), gairėmis. Be to, EVPRI turėtų prižiūrėti, kad kompetentingos institucijos tinkamai įgyvendintų šias gaires. Trūkumus derėtų skubiai šalinti priežiūros veiksmais, kad būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos visoje vidaus rinkoje;

(6)  nuostatomis dėl atlyginimų nustatymo neturėtų būti daromas poveikis visapusiškam Sutartyse įtvirtintų pagrindinių teisių įgyvendinimui, nacionalinės sutarčių ir darbo teisės bendriesiems principams, taikytiniems teisės aktams dėl akcininkų teisių ir dalyvavimo, taip pat atitinkamos įstaigos administracinių ir priežiūros organų bendriesiems įsipareigojimams bei, kur taikytina, socialinių partnerių teisei sudaryti kolektyvinius susitarimus ir užtikrinti jų vykdymą, laikantis nacionalinės teisės aktų ir įprastinės praktikos;

(7)  siekiant užtikrinti pakankamą įvairių valstybių narių atitinkamų reguliavimo reikalavimų suderinimą, reikėtų priimti papildomas taisykles, kuriomis būtų apibrėžtos depozitoriumų užduotys ir įsipareigojimai, nustatyti juridiniai asmenys, kurie gali būti skiriami depozitoriumais, paaiškinama depozitoriumų atsakomybė tais atvejais, kai KIPVPS turtas prarandamas saugojimo metu arba dėl netinkamai vykdytų depozitoriumo priežiūros įsipareigojimų. Dėl tokio netinkamo elgesio turtas gali ne tik būti prarastas, bet ir prarasti vertę, jei, pavyzdžiui, depozitoriumas leido daryti investicijas, kurios neatitiko fondo taisyklių ir dėl kurių investuotojui kilo netikėta arba nenumatyta rizika. Papildomomis taisyklėmis taip pat reikėtų paaiškinti, kokiomis sąlygomis depozitoriumo funkcijos gali būti deleguojamos;

(8)  būtina paaiškinti, kad KIPVPS turėtų skirti tik vieną depozitoriumą, kuris atliktų bendrąją KIPVPS turto priežiūrą. Reikalavimu skirti tik vieną depozitoriumą turėtų būti užtikrinama, kad tas depozitoriumas prižiūrėtų visą KIPVPS turtą ir tiek fondo valdytojai, tiek investuotojai galėtų kreiptis į tą patį subjektą kilus problemoms, susijusioms su turto saugojimu arba priežiūros funkcijų vykdymu. Turto saugojimas apima turto laikymą arba – tais atvejais, kai dėl turto pobūdžio jo laikyti neįmanoma, – to turto nuosavybės patikrinimą ir įrašų laikymą;

(9)  vykdydamas savo užduotis, depozitoriumas turėtų veikti sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai ir KIPVPS ar KIPVPS investuotojų labui;

(10)  siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į depozitoriumų įsipareigojimų vykdymą visose valstybėse narėse, nepaisant KIPVPS teisinės formos, būtina nustatyti vienodą sąrašą priežiūros įsipareigojimų, taikomų tiek juridinio asmens statusą turintiems KIPVPS (investicinėms bendrovėms), tiek juridinio asmens statuso neturintiems KIPVPS;

(11)  depozitoriumas turėtų būti atsakingas už tinkamą KIPVPS pinigų srautų priežiūrą, ypač užtikrindamas, kad KIPVPS vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės atidarytose, arba KIPVPS vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytose sąskaitose būtų teisingai įrašomos investuotojų lėšos ir KIPVPS priklausantys pinigai. Todėl siekiant užtikrinti veiksmingą ir nuoseklią investuotojų apsaugą reikėtų priimti išsamias nuostatas, taikomas pinigų stebėjimui. Užtikrindamas, kad investuotojų lėšos būtų įrašomos grynųjų pinigų sąskaitose, depozitoriumas turėtų atsižvelgti į principus, nustatytus 2006 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos direktyvos 2006/73/EB, kuria įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl investicinių įmonių organizacinių reikalavimų ir veiklos sąlygų(9) bei toje direktyvoje apibrėžti terminai, 16 straipsnyje;

(12)  siekiant užkirsti kelią nesąžiningiems pinigų pervedimams, reikėtų uždrausti galimybę be depozitoriumo žinios atidaryti grynųjų pinigų sąskaitas, susijusias su fondo sandoriais;

(13)  turėtų būti įmanoma atskirti visas KIPVPS vardu saugomas finansines priemones nuo depozitoriumo nuosavo turto ir visada identifikuoti tas priemones kaip to KIPVPS nuosavybę. Nustatant tokį reikalavimą būtų sustiprinta investuotojų apsauga depozitoriumo įsipareigojimų nevykdymo atveju;

(14)  be dabartinio įsipareigojimo saugoti KIPVPS priklausantį turtą, turtas turėtų būti skirstomas į tokį, kuris gali būti saugomas, ir tokį, kuris negali būti saugomas, bet kuriam taikomas įrašų laikymo ir nuosavybės patikrinimo reikalavimas. Reikėtų aiškiai išskirti atskirą saugomo turto grupę, nes tik tai konkrečiai finansinio turto kategorijai taikomas įsipareigojimas grąžinti turtą;

(14a)   depozitoriumas, saugantis finansines priemones, arba bet kuris trečiasis asmuo, kuriam perduota saugojimo funkcija, neturėtų pakartotinai jos naudoti;

(15)  būtina apibrėžti depozitoriumo saugojimo įsipareigojimų delegavimo trečiajam asmeniui sąlygas. Saugojimo funkcijos delegavimas ir tos deleguotos funkcijos perdavimas trečiajam asmeniui turėtų būti pagrįsti objektyviomis priežastimis ir vykdomi laikantis griežtų reikalavimų, taikomų trečiojo asmens, kuriam ta funkcija deleguojama, tinkamumui nustatyti ir depozitoriumo pareigai pasirenkant, skiriant ir tikrinant tą trečiąjį asmenį veikti deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai. Siekiant suvienodinti rinkos sąlygas ir užtikrinti vienodai aukšto lygio investuotojų apsaugą, šias sąlygas reikėtų iš esmės suderinti su Direktyvoje 2011/61/ES bei 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1060/2009 dėl kredito reitingų agentūrų(10) ir Reglamente (ES) Nr. 1095/2010, nustatytomis sąlygomis. Reikėtų priimti nuostatas, siekiant užtikrinti, kad tretieji asmenys disponuotų priemonėmis, reikalingomis savo įsipareigojimams vykdyti, ir atskirtų KIPVPS turtą;

(16)  saugojimo funkcijos delegavimu neturėtų būti laikomas nei turto saugojimo pavedimas vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos, numatytos 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB dėl atsiskaitymų baigtinumo mokėjimų ir vertybinių popierių atsiskaitymų sistemose(11), įmonei, nei pavedimas trečiosios šalies vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoms teikti panašias paslaugas;

(17)  trečiasis asmuo, kuriam deleguojamas turto saugojimas, turėtų turėti galimybę tvarkyti atskirą bendrąją sąskaitą, skirtą daugiau nei vienam KIPVPS;

(18)  kai saugojimo funkcija deleguojama trečiajam asmeniui, taip pat būtina užtikrinti, kad tas trečiasis asmuo laikytųsi konkrečių veiksmingo rizikos ribojimo reguliavimo ir priežiūros reikalavimų. Be to, siekiant užtikrinti, kad trečiasis asmuo, kuriam deleguota saugojimo funkcija, turi tas finansines priemones, turi būti periodiškai atliekamas išorės auditas;

(19)  siekiant užtikrinti sistemingai aukštą investuotojų apsaugos lygį, turėtų būti priimtos nuostatos, susijusios su elgsena ir interesų konfliktų valdymu, kurios turėtų būti taikomos visais atvejais, įskaitant ir tą atvejį, kai saugojimo įsipareigojimai buvo deleguoti. Šiomis taisyklėmis visų pirma turėtų būti užtikrintas aiškus depozitoriumo, KIPVPS ir valdymo įmonės uždavinių ir funkcijų atskyrimas;

(20)  siekiant užtikrinti aukšto lygio investuotojų apsaugą ir deramo lygio rizikos ribojimo reguliavimą bei nuolatinę kontrolę, būtina nustatyti išsamų sąrašą ūkio subjektų, tinkamų KIPVPS depozitoriumų veiklai vykdyti, nustatant, kad šią veiklą gali vykdyti tik kredito įstaigos ir investicinės įmonės. Siekiant leisti kitiems ūkio subjektams, galėjusiems anksčiau atitikti reikalavimus KIPVPS depozitoriumų veiklai vykdyti, persitvarkyti į tinkamus ūkio subjektus, jiems reikėtų numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas;

(21)  būtina nurodyti ir paaiškinti KIPVPS depozitoriumo atsakomybę tais atvejais, kai saugoma finansinė priemonė prarandama. Praradęs saugomą finansinę priemonę depozitoriumas turėtų būti įpareigotas grąžinti KIPVPS identiškos rūšies arba atitinkamos vertės finansinę priemonę. Nereikėtų numatyti jokio atleidimo nuo atsakomybės, kai prarandamas turtas, išskyrus tuos atvejus, kai depozitoriumas gali įrodyti, kad turtas prarastas dėl „išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų“. Šiuo atveju depozitoriumas neturėtų išvengti atsakomybės, remdamasis tokiomis vidinėmis aplinkybėmis, kaip, pvz., nesąžininga darbuotojo veikla;

(22)  jei depozitoriumas deleguoja saugojimo užduotis ir trečiojo asmens saugomos finansinės priemonės prarandamos, depozitoriumas turėtų už tai atsakyti. Taip pat reikėtų nustatyti, kad net ir tais atvejais, kai buvo prarastas subdepozitoriumo saugotas turtas, depozitoriumas yra įpareigojamas grąžinti identiškos rūšies arba atitinkamos vertės finansinę priemonę. Depozitoriumas turėtų išvengti tos atsakomybės tik tais atvejais, kai gali įrodyti, jog nuostoliai atsirado dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmės būtų buvusios neišvengiamos nepaisant visų pagrįstų pastangų. Šiuo atveju depozitoriumas neturėtų išvengti atsakomybės, remdamasis tokiomis vidinėmis aplinkybėmis, kaip, pvz., nesąžininga darbuotojo veikla. Neturėtų būti numatyta jokio atleidimo nuo atsakomybės (nei nustatytos įstatymais, nei sutartimis), kai prarandamas depozitoriumo arba jo subdepozitoriumo saugotas turtas;

(23)  visiems KIPVPS fondo investuotojams turėtų būti suteikta galimybė teikti ieškinius dėl savo depozitoriumų atsakomybės tiesiogiai ar netiesiogiai per valdymo įmonę. Teisė į žalos atlyginimą neturėtų priklausyti nuo KIPVPS fondo teisinės formos (juridinis asmuo arba tokio statuso neturintis asmuo) arba depozitoriumo, valdymo įmonės ir investicinių vienetų savininkų santykių teisinio pobūdžio;

(24)  2010 m. liepos 12 d. Komisija pasiūlė iš dalies pakeisti 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų(12). Svarbu papildyti 2010 m. liepos 12 d. pasiūlymą paaiškinant KIPVPS depozitoriumų ir subdepozitoriumų įsipareigojimus ir atsakomybės mastą, kad KIPVPS investuotojams būtų teikiama aukšto lygio apsauga tais atvejais, kai depozitoriumas negali įvykdyti šioje direktyvoje numatytų įsipareigojimų;

(24a)   atsižvelgiant į šioje direktyvoje įtvirtintas nuostatas, kuriomis nustatoma depozitoriumų funkcijų ir jų atsakomybės apimtis, Komisija turėtų išnagrinėti, kokiomis aplinkybėmis KIPVPS depozitoriumo arba subdepozitoriumo nemokumas galėtų KIPVPS investicinių vienetų turėtojams sukelti nuostolių (dėl grynosios jų investicinių vienetų vertės kritimo arba kitų priežasčių), kurie nebūtų kompensuojami pagal tas nuostatas, todėl galėtų prireikti išplėsti investuotojų kompensavimo sistemas, kurios apimtų draudimo arba tam tikros rūšies kompensaciją, kuria užtikrinama depozitoriumo apsauga subdepozitoriumo nemokumo atveju. Be to, atliekant šį tyrimą derėtų panagrinėti, kaip tokiais atvejais užtikrinti investuotojų apsaugos arba skaidrumo lygiavertiškumą, nepaisant tarpininkų tarp investuotojų ir perleidžiamų vertybinių popierių, kuriems turi poveikio nemokumas, grandinės pobūdžio. Šis tyrimas turėtų būti pateiktas Europos Parlamentui ir Tarybai, jei reikia, kartu su pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų;

(25)  būtina užtikrinti, kad depozitoriumams būtų taikomi tie patys reikalavimai, nepaisant KIPVPS teisinės formos. Nuoseklūs reikalavimai padėtų padidinti teisinį tikrumą ir investuotojų apsaugą bei sudaryti vienodas rinkos sąlygas. Komisija nėra gavusi jokio pranešimo apie tai, kad kuri nors investicinė bendrovė būtų pasinaudojusi teise nukrypti nuo bendrosios prievolės pavesti turtą depozitoriumui, todėl Direktyvoje 2009/65/EB nustatytas reikalavimas dėl investicinės bendrovės depozitoriumo laikytinas nereikalingu;

(26)  vadovaujantis 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatu „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, kompetentingoms institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti pakankamai dideles pinigines sankcijas, kurios būtų veiksmingos, atgrasios ir proporcingos bei atsvertų naudą, kurią galima būtų gauti pažeidus reikalavimus;

(27)  siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse, jų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, nustatydamos administracinės sankcijos arba priemonės rūšį ir administracinės piniginės sankcijos dydį, atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes;

(28)  siekiant padidinti atgrasomąjį poveikį plačiajai visuomenei ir informuoti ją apie taisyklių pažeidimus, dėl kurių gali nukentėti investuotojų apsauga, sankcijas reikėtų skelbti viešai, išskyrus tam tikras aiškiai apibrėžtas aplinkybes. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi proporcingumo principo, tais atvejais, kai dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, informacija apie sankcijas turėtų būti skelbiama anonimiškai;

(29)  kad kompetentingos institucijos galėtų nustatyti galimus pažeidimus, joms turėtų būti suteikti reikiami tyrimo įgaliojimai, jos turėtų sukurti veiksmingus mechanizmus, kuriais skatintų pranešti apie galimus arba padarytus pažeidimus;

(30)  šia direktyva neturėtų būti pažeidžiamos jokios valstybių narių teisės nuostatos, susijusios su nusikalstama veika ir sankcijomis;

(31)  šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, kurie pripažinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, kaip įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;

(32)  siekiant užtikrinti, kad šios direktyvos tikslai būtų pasiekti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su išsamia informacija, kurią reikia įtraukti į standartinį susitarimą tarp depozitoriumo ir valdymo įmonės arba investicinės bendrovės; depozitoriumo funkcijų vykdymo sąlygomis, įskaitant depozitoriumo saugojimo užduočių sričiai priskirtinų finansinių priemonių rūšis; sąlygomis, kuriomis depozitoriumas gali vykdyti savo saugojimo įsipareigojimus finansinių priemonių, įregistruotų centriniame depozitoriume, atžvilgiu; sąlygomis, kuriomis depozitoriumas turėtų saugoti vardine forma išleistas ir emitento ar registro užregistruotas finansines priemones; depozitoriumų išsamaus patikrinimo įsipareigojimais; sąskaitų atskyrimo prievole; sąlygomis ir aplinkybėmis, kuriomis saugomos finansinės priemonės turėtų būti laikomos prarastomis; išorės įvykių, kurių negalima pagrįstai kontroliuoti ir kurių pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų, samprata. Tais deleguotaisiais aktais turėtų būti numatytas bent toks investuotojų apsaugos lygis, koks numatomas pagal Direktyvą 2011/61/ES priimtais deleguotaisiais aktais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(33)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d.(13) Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Pagal šią direktyvą teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(34)  kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. didinti investuotojų pasitikėjimą KIPVPS, griežtinant reikalavimus, susijusius su depozitoriumų įsipareigojimais ir atsakomybe bei valdymo įmonių ir investicinių bendrovių atlyginimų praktika, ir nustatant sankcijų taikymo už pagrindinius šios direktyvos nuostatų pažeidimus bendrus standartus, valstybės narės negali tinkamai pasiekti veikdamos savarankiškai ir kadangi dėl jos siūlomo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti ▌priemones, vadovaudamasi subsidiarumo principu, išdėstytu Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Laikantis tame straipsnyje išdėstyto proporcingumo principo, šia direktyva neviršijama to, kas būtina tiems tikslams pasiekti;

(34a)  vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu;

(35)  todėl Direktyva 2009/65/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2009/65/EB iš dalies keičiama taip:

1)  Įterpiami šie straipsniai:"

„14a straipsnis

1.  Valstybės narės įpareigoja valdymo įmones nustatyti ir taikyti atlyginimų politiką ir praktiką, kurios derėtų su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu bei jį skatintų ir kuriomis nebūtų skatinamas su jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiu, taisyklėmis ar steigimo dokumentais nesuderinamas rizikos prisiėmimas.

2.  Pagal atlyginimų politiką ir praktiką numatomi fiksuotosios ir kintamosios darbo užmokesčio dalių ir savo nuožiūra planuojamų išmokėti pensijų dydžiai.

3.  Atlyginimų politika ir praktika taikomos tų kategorijų darbuotojams, įskaitant bet kurį fondo ir kitų subfondo lygmens darbuotoją, ar jis būtų laikinas darbuotojas, ar sutartininkas (bet jais neapsiribojant), kurie yra:

a)   fondų valdytojai;

b)   kiti asmenys nei fondo valdytojai, kurie priima investavimo sprendimus, darančius poveikį fondo rizikos pozicijai;

c)   kiti asmenys nei fondo valdytojai, kurie turi galios paveikti minėtus darbuotojus, įskaitant investavimo politikos patarėjus ir analitikus;

d)   vyresnieji vadovai, už riziką atsakingi darbuotojai ir kontrolės funkcijas atliekantys darbuotojai; arba

e)   visi kiti darbuotojai ir personalas, įskaitant laikinus darbuotojus ir sutartininkus (bet jais neapsiribojant), kurių gaunamo atlyginimo dydis siekia vyresniųjų vadovų ir už sprendimų priėmimą atsakingų darbuotojų atlyginimų dydį, kurių profesinė veikla turi esminį poveikį valdymo įmonių arba jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiui.

4.  Vadovaudamasi ▌Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsniu, EVPRI išleidžia gaires kompetentingoms institucijoms, atitinkančioms 14b straipsnio sąlygas. Tose gairėse atsižvelgiama į patikimos atlyginimų politikos principus, išdėstytus ▌Rekomendacijoje 2009/384/EB, į valdymo įmonės dydį ir jų valdomų KIPVPS dydį, jų vidaus struktūrą, veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą. Rengdama gaires EVPRI glaudžia bendradarbiauja su ▌EBI, siekdama užtikrinti, kad gairės derėtų su kitiems finansinių paslaugų sektoriams, visų pirma kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms, parengtais reikalavimais.

14b straipsnis

1.  Nustatydamos ir taikydamos 14a straipsnyje nurodytą atlyginimų politiką, valdymo įmonės laikosi toliau išvardytų principų tokiu būdu ir tokiu mastu, kad atsižvelgtų į savo dydį, vidaus struktūrą, veiklos pobūdį, aprėptį ir sudėtingumą:

a)  atlyginimų politika dera su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu bei prie jo prisideda ir neskatina prisiimti rizikos, kuri būtų nesuderinama su jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiu, taisyklėmis ar steigimo dokumentais;

b)  atlyginimų politika atitinka valdymo įmonės ir jos valdomo KIPVPS bei tokio KIPVPS investuotojų verslo strategiją, tikslus, vertybes bei interesus ir apima interesų konfliktams išvengti skirtas priemones;

c)  valdymo įmonės valdymo organas, atlikdamas priežiūros funkciją, tvirtina ir periodiškai peržiūri bendruosius atlyginimų politikos principus ir atsako už šios politikos įgyvendinimą bei jį prižiūri. Atlyginimų sistema nėra visų pirma kontroliuojama generalinio direktoriaus ir vyresniųjų vadovų. Atitinkami organo nariai ir darbuotojai, dalyvaujantys nustatant atlyginimų politiką ir ją įgyvendinant, turi būti nepriklausomi ir kompetentingi rizikos valdymo ir atlyginimų srityje. Išsami informacija apie tų atlyginimų politiką ir pagrindas, kuriuo remiantis dėl jos nuspręsta, turi būti pateikiama pagrindinės informacijos investuotojams dokumente, taip pat nurodant, ar laikomasi 14a straipsnyje nustatytų principų; [2 pakeit. 1 dalis]

d)  bent kartą per metus atliekama atlyginimų politikos įgyvendinimo centralizuota ir nepriklausoma vidaus peržiūra, tikrinant, ar laikomasi valdymo organo, atliekančio priežiūros funkciją, patvirtintos atlyginimų politikos ir tvarkos;

da)   visiems suinteresuotiesiems subjektams laiku atskleidžiama tiksli informacija apie atlyginimų praktiką patvarioje laikmenoje arba tinklalapyje, o pateikus prašymą jiems nemokamai pateikiama popierinė kopija;

e)  kontrolės funkcijas atliekantiems darbuotojams atlyginama atsižvelgiant į su jų funkcijomis susijusių tikslų įgyvendinimą, neatsižvelgiant į jų kontroliuojamų verslo padalinių veiklos rezultatus;

f)  už rizikos valdymą ir atitikties kontrolę atsakingų vadovaujančių darbuotojų atlyginimus tiesiogiai prižiūri atlyginimų komitetas;

g)  kai atlyginimas susietas su veiklos rezultatais, visa atlyginimo suma yra grindžiama bendru atskiro asmens ir atitinkamo verslo padalinio ar KIPVPS veiklos rezultatų, koreguojamų pagal riziką, ir bendrų valdymo įmonės rezultatų, koreguojamų pagal riziką, vertinimu, o vertinant atskiro asmens veiklos rezultatus atsižvelgiama į finansinius ir nefinansinius kriterijus;

h)  veiklos rezultatų vertinimas yra daugiametis, atitinkantis valdymo įmonės valdomų KIPVPS gyvavimo ciklą, siekiant užtikrinti, kad vertinimo procesas būtų grindžiamas ilgesnio laikotarpio veiklos rezultatais ir kad faktinis veiklos rezultatais pagrįstų atlyginimo dalių išmokėjimas būtų išskirstytas per laikotarpį, atitinkantį šios įmonės valdomų KIPVPS išpirkimo politiką, ilgalaikius KIPVPS veiklos rezultatus ir investavimo riziką;[ 2 pakeit. 2 dalis]

i)  garantuotas kintamasis atlyginimas yra išimtinis, mokamas tik priimant naujus darbuotojus ir tik pirmaisiais metais;

j)  fiksuotoji ir kintamoji atlyginimo dalys tinkamai subalansuotos, o fiksuotoji dalis sudaro pakankamai didelę viso atlyginimo dalį, kad būtų galima vykdyti visiškai lanksčią politiką, susijusią su kintamosiomis atlyginimo dalimis, įskaitant galimybę nemokėti kintamosios atlyginimo dalies;

ja)   kintamoji atlyginimo dalis priklauso nuo o punkte nustatytų sąlygų, pagal kurias numatoma, kad kintamasis atlyginimas gerokai sumažinamas, jeigu atitinkamos valdymo įmonės ar KIPVPS finansinės veiklos rezultatai yra prastesni arba neigiami, atsižvelgiant ir į esamą atlygį, ir į anksčiau uždirbtų sumų išmokėjimo sumažinimą, taikant taip pat ir sumažinimų ir susigrąžinamų sistemą. Sumažinimas (angl. malus) arba susigrąžinimas (angl. clawback) vartojamas reikšme, kaip apibrėžta EVPRI gairėse 2013/201; [ 2 pakeit. 3 dalis]

k)  su ankstyvu sutarties nutraukimu susijusios išmokos nustatomos atsižvelgiant į veiklos rezultatus, pasiektus per tam tikrą laiką, ir taip, kad jomis nebūtų atlyginama už prastus rezultatus;

l)  veiklos rezultatų vertinimas, naudojamas kintamoms atlyginimo dalims arba kintamų atlyginimo dalių fondams apskaičiuoti, apima visapusišką derinimo mechanizmą, kuriuo siekiama integruoti visų svarbių tipų dabartinę ir būsimą riziką;

m)  atsižvelgiant į KIPVPS teisinę struktūrą ir jo fondo taisykles ar steigimo dokumentus, nemažą dalį, kuri yra ne mažesnė nei 50 % kintamosios atlyginimo dalies, sudaro susijusio KIPVPS investiciniai vienetai arba lygiavertės nuosavybės dalys, arba su akcijomis susijusios priemonės ar lygiavertės kitos nepiniginės priemonės, nebent KIPVPS valdymas sudaro mažiau nei 50 % viso valdymo įmonės valdomo portfelio, – tokiu atveju 50 % minimumas netaikomas.

Šiame punkte nurodytoms priemonėms taikoma atitinkama atidėjimo laikotarpio politika, skirta paskatoms suderinti su valdymo įmonės, jos valdomų KIPVPS ir šių KIPVPS investuotojų interesais. Valstybės narės ar jų kompetentingos institucijos gali nustatyti apribojimus tų priemonių tipams ar projektams arba atitinkamai uždrausti tam tikras priemones. Šis punktas taikomas tiek kintamojo atlygio sudedamajai daliai, atidedamai pagal n punktą, tiek neatidedamai kintamojo atlygio sudedamajai daliai;

n)  didelė dalis, kuri yra ne mažesnė kaip 25 % kintamosios atlyginimo dalies, atidedama laikotarpiui, kuris yra tinkamas atsižvelgiant į atitinkamo KIPVPS gyvavimo ciklą bei išpirkimo politiką ir kuris yra tinkamai suderintas su atitinkamo KIPVPS rizikos pobūdžiu.

Šiame punkte nurodytas laikotarpis yra bent trejų–penkerių metų trukmės, nebent susijusio KIPVPS gyvavimo ciklas yra trumpesnis; pagal atidėjimo tvarką mokami atlyginimai skiriami ne greičiau kaip pro rata pagrindu; jeigu kintamosios atlyginimo dalies suma yra itin didelė, atidedama ne mažiau kaip 60 % tos sumos;

o)  kintamasis atlyginimas, įskaitant atidėtą dalį, išmokamas arba skiriamas tik tuo atveju, jeigu jis yra tvarus atsižvelgiant į visos valdymo įmonės finansinę padėtį ir pagrįstas atsižvelgiant į atitinkamo verslo padalinio, KIPVPS ir asmens veiklos rezultatus.

Visas kintamasis atlyginimas paprastai gerokai sumažinamas, jeigu atitinkamos valdymo įmonės ar KIPVPS finansinės veiklos rezultatai yra prastesni arba neigiami, atsižvelgiant į esamą atlygį ir anksčiau uždirbtų sumų išmokėjimo sumažinimą, įskaitant nuobaudų ir susigrąžinamų sumų sistemą;

p)  pensijų politika atitinka valdymo įmonės ir jos valdomų KIPVPS verslo strategiją, tikslus, vertybes ir ilgalaikius interesus.

Jei darbuotojas išeina iš valdymo įmonės nesuėjus pensiniam amžiui, valdymo įmonė savo nuožiūra planuojamą išmokėti pensiją laiko penkerių metų laikotarpį priemonių, nurodytų m punkte, forma. Jei darbuotojas sulaukia pensinio amžiaus, savo nuožiūra planuojama išmokėti pensija darbuotojui išmokama priemonėmis, nurodytomis m punkte, kurioms gali būti taikomas penkerių metų išmokų atidėjimo laikotarpis;

q)  darbuotojai įpareigojami nesinaudoti asmeninėmis apsidraudimo strategijomis arba nesidrausti nuo atlyginimo ir prievolių priklausančiu draudimu, kad sumažintų rizikos išlyginimo poveikį, numatytą jų atlyginimo sąlygose;

r)  kintamasis atlyginimas nemokamas taikant priemones ar metodus, pagal kuriuos lengviau išvengti šios direktyvos reikalavimų.

1a.  EVPRI, bendradarbiaudama su kompetentingomis institucijomis, stebi 14a straipsnyje nurodytą atlyginimų politiką. 14a straipsnio ir šio straipsnio pažeidimo atveju EVPRI gali imtis veiksmų vadovaudamasi savo įgaliojimais, nustatytais Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 17 straipsnyje, visų pirma teikti rekomendacijas kompetentingoms institucijoms, kad jos laikinai uždraustų arba apribotų konkrečios atlyginimų politikos taikymą.

1b.  [KIPVPS / valdymo įmonė / atlyginimų komitetas] kasmet patvarioje laikmenoje investuotojams pateikia informaciją apie nustatytą KIPVPS darbuotojų, kuriems taikomas 14a straipsnis, atlyginimų politiką ir apibūdinimą, kaip apskaičiuojami atlyginimai.

1c.  Nepaisant 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad kompetentinga institucija gali reikalauti [KIPVPS / valdymo įmonę / atlyginimų komitetą] raštu paaiškinti, kaip bet kuris kintamojo atlyginimo paketas atitinka jo (jos) pareigą priimti atlyginimų politiką, kurią taikant:

a)  skatinamas patikimas ir veiksmingas rizikos valdymas;

b)  neskatinama iimtis rizikos, kuri būtų nesuderinama su jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiu, taisyklėmis ar steigimo dokumentais.

Glaudžiai bendradarbiaudamas su EBI, EVPRI savo atlyginimų politikos gairėse nurodo, kaip turi būti taikomi skirtingi sektorių atlyginimų nustatymo principai, kaip antai nustatytieji Direktyvoje 2011/61/ES ir Direktyvoje 2013/36/ES, kai darbuotojai ar kitų kategorijų personalas teikia paslaugas, kurioms taikomi kitų sektorių atlyginimų nustatymo principai.[ 3 pakeit.]

2.  1 dalyje išdėstyti principai taikomi bet kurio tipo atlyginimui, kurį moka valdymo įmonė, ir bet kuriam KIPVPS investicinių vienetų ar akcijų perdavimui, naudingam tų kategorijų darbuotojams, įskaitant vyresniuosius vadovus, už riziką atsakingus ir kontrolės funkcijas atliekančius darbuotojus bei visus darbuotojus, kurie gauna visą atlyginimą, priskiriamą tai pačiai atlyginimų grupei kaip vyresniųjų vadovų ir už riziką atsakingų darbuotojų atlyginimai, kurių profesinė veikla daro esminį poveikį rizikos pobūdžiui ar jų valdomų KIPVPS rizikos pobūdžiui.

3.  Valdymo įmonės, kurios yra svarbios dėl savo dydžio arba savo valdomų KIPVPS dydžio, savo vidaus struktūros, veiklos pobūdžio, aprėpties ir sudėtingumo, įsteigia atlyginimų komitetą. Atlyginimų komitetas sudaromas taip, kad jis galėtų kompetentingai ir nepriklausomai vertinti atlyginimų politiką ir praktiką, taip pat paskatas, sukurtas rizikai valdyti.

Atlyginimų komitetas įsteigtas, prireikus, pagal EVPRI gaires, atsako už su atlyginimais susijusių sprendimų rengimą, įskaitant sprendimus, kurie daro poveikį atitinkamos valdymo įmonės ar KIPVPS rizikai ir rizikos valdymui ir kuriuos turi priimti valdymo organas, atliekantis priežiūros funkciją. Atlyginimų komitetui pirmininkauja valdymo organo narys, kuris atitinkamoje valdymo įmonėje neatlieka jokių vykdomųjų funkcijų. Atlyginimų komiteto nariai yra valdymo organo, kuris neatlieka jokių atitinkamos valdymo įmonės valdymo funkcijų, nariai. Į atlyginimų komitetą įtraukiami darbuotojų atstovai; jis užtikrina, kad jo taisyklės akcininkams leistų veikti išvien. Priimdamas savo sprendimus, atlyginimų komitetas atsižvelgia į ilgalaikius suinteresuotųjų subjektų, investuotojų interesus ir į viešąjį interesą.

"

2)  20 straipsnio 1 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) rašytinę sutartį su depozitoriumu, nurodytą 22 straipsnio 2 dalyje;“

"

3)  22 straipsnis pakeičiamas taip:"

„22 straipsnis

1.  Investicinė bendrovė ir visų šios bendrovės valdomų bendrųjų investicinių fondų valdymo įmonės užtikrina, kad laikantis šio skyriaus nuostatų būtų paskirtas vienas depozitoriumas.

2.  Depozitoriumo paskyrimo faktas patvirtinamas rašytine sutartimi.

Sutartyje nustatomos taisyklės, pagal kurias pateikiama informacija, laikoma būtina, kad depozitoriumas galėtų vykdyti savo funkcijas, susijusias su KIPVPS, kurio depozitoriumu jis paskirtas, ir apibrėžtas šios direktyvos ir kitų depozitoriumams KIPVPS buveinės valstybėje narėje taikomų įstatymų, teisės aktų ir administracinėmis nuostatomis.

3.  Depozitoriumas:

a)  užtikrina, kad KIPVPS investicinių vienetų pardavimas, išleidimas, atpirkimas, išpirkimas ir panaikinimas būtų vykdomi pagal taikytiną nacionalinę teisę, fondo taisykles arba steigimo dokumentus;

b)  užtikrina, kad KIPVPS investicinių vienetų vertė būtų apskaičiuojama pagal taikytiną nacionalinę teisę, fondo taisykles arba steigimo dokumentus;

c)  vykdo valdymo įmonės arba investicinės bendrovės nurodymus, jeigu jie neprieštarauja taikytinai nacionalinei teisei, fondo taisyklėms arba steigimo dokumentams;

d)  užtikrina, kad su KIPVPS turtu susijusių sandorių atveju kiekviena KIPVPS priklausanti suma būtų pervedama KIPVPS per įprastą laikotarpį;

e)  užtikrina, kad KIPVPS pajamos būtų naudojamos vadovaujantis taikytina nacionaline teise, fondo taisyklėmis ar steigimo dokumentais.

4.  Depozitoriumas užtikrina tinkamą KIPVPS pinigų srautų stebėjimą, ypač užtikrindamas, kad būtų gauti visi investuotojų arba jų vardu atliekami mokėjimai pasirašius KIPVPS investicinius vienetus ir visi KIPVPS pinigai būtų įrašyti tokiose grynųjų pinigų sąskaitose:

a)  KIPVPS vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės atidarytose sąskaitose, arba KIPVPS vardu veikiančio depozitoriumo vardu atidarytose sąskaitose;

b)  sąskaitose, atidarytose subjekte, nurodytame Direktyvos 2006/73/EB(*) 18 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose;

c)  sąskaitose, prižiūrimose pagal principus, nurodytus Direktyvos 2006/73/EB 16 straipsnyje.

Jei grynųjų pinigų sąskaitos atidarytos KIPVPS vardu veikiančio depozitoriumo vardu, pirmos pastraipos b punkte nurodyto subjekto ir paties depozitoriumo nuosavi pinigai į tokias sąskaitas neįrašomi.

5.  KIPVPS turtas perduodamas saugoti depozitoriumui šiomis sąlygomis:

a)  jei tai Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. .../2013 [Finansinių priemonių rinkos reglamentas, FPRR] apibrėžtos finansinės priemonės, kurios gali būti saugomos, depozitoriumas:

i)  saugo visas finansines priemones, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, ir visas finansines priemones, kurios gali būti fiziškai perduotos depozitoriumui;

ii)  užtikrina, kad visos tos finansinės priemonės, kurios gali būti registruojamos depozitoriumo apskaitos knygose atidarytose finansinių priemonių sąskaitose, būtų depozitoriumo apskaitos knygose registruojamos KIPVPS vardu arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės vardu atidarytose atskirose sąskaitose, vadovaujantis principais, nustatytais Direktyvos 2006/73/EB 16 straipsnyje, kad pagal taikytinus teisės aktus visada būtų galima aiškiai nustatyti, jog jos priklauso KIPVPS;

b)  jei tai kitas turtas, depozitoriumas:

i)  patikrina KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės tokio turto nuosavybės teisę, įvertindamas, ar turtas priklauso KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančiai valdymo įmonei, pagal KIPVPS arba valdymo įmonės pateiktą informaciją arba dokumentus ir, kai yra, išorės įrodymus;

ii)  apskaito turtą, kurio atžvilgiu depozitoriumas yra tikras, kad šis turtas yra KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės nuosavybė, ir nuolat šiuos duomenis atnaujina.

5a.  Depozitoriumas reguliariai pateikia valdymo įmonei išsamų viso KIPVPS vardu jo saugomo turto sąrašą.

5b.  Depozitoriumas, saugantis finansines priemones, arba bet kuris trečiasis asmuo, kuriam perduota saugojimo funkcija, pakartotinai savo vardu jų nenaudoja.

Šiame straipsnyje pakartotinis naudojimas – bet koks vienu sandoriu pateiktų finansinių priemonių panaudojimas siekiant užstatu užtikrinti kitą sandorį, įskaitant perdavimo, įkeitimo, pardavimo ir skolinimo sandorius, bet jais neapsiribojant.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad KIPVPS priklausančias finansines priemones saugančio depozitoriumo arba reguliuojamo subjekto nemokumo atveju ▐ saugomų KIPVPS finansinių priemonių nebūtų leidžiama paskirstyti arba realizuoti to depozitoriumo arba reguliuojamo subjekto kreditorių naudai.

7.  Depozitoriumas 3 ir 4 dalyje nurodytų savo funkcijų tretiesiems asmenims neperduoda.

Depozitoriumas 5 dalyje nurodytas funkcijas tretiesiems asmenims gali perduoti tik tokiais atvejais:

a)  užduotys nėra perduodamos siekiant nevykdyti šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;

b)  depozitoriumas gali įrodyti, kad užduotys perduotinos dėl objektyvios priežasties;

c)  pasirinkdamas ir skirdamas trečiąjį asmenį, kuriam nori perduoti dalį savo užduočių, depozitoriumas veikė deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai, taip pat periodiškai peržiūrėdamas paskyrimą ir nuolat stebėdamas trečiąjį asmenį, kuriam perdavė dalį savo užduočių, ir tvarką, kurios šis trečiasis asmuo laikosi vykdydamas jam perduotas užduotis, depozitoriumas ir toliau veikia deramai profesionaliai, apdairiai ir stropiai.

Depozitoriumas 5 dalyje nurodytas funkcijas gali perduoti tik tokiam trečiajam asmeniui, kuris vykdydamas jam perduotas užduotis visada:

a)  turi struktūras ir kompetenciją, kurios yra tinkamos ir proporcingos jam pavesto KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančios valdymo įmonės turto pobūdžiui ir sudėtingumui;

b)  kai perduodamos 5 dalies a punkte nurodytos saugojimo užduotys – laikosi veiksmingo rizikos ribojimo taisyklių, įskaitant reikalavimus dėl minimalaus kapitalo, ir yra prižiūrimas atitinkamoje jurisdikcijoje;

c)  kai perduodamos 5 dalyje ▌nurodytos saugojimo užduotys – šiam trečiajam asmeniui taikomas periodiškas išorės auditas, siekiant užtikrinti, kad jis finansines priemones turi;

d)  atskiria depozitoriumo klientų turtą nuo nuosavo ir depozitoriumo turto tokiu būdu, kad būtų galima bet kuriuo metu aiškiai nustatyti, jog šis turtas priklauso atitinkamo depozitoriumo klientams;

e)   remdamasis EVPRI gairėmis imasi tinkamų priemonių, kad trečiojo asmens nemokumo atveju trečiojo asmens saugomo KIPVPS turto nebūtų leidžiama paskirstyti arba realizuoti to trečiojo asmens kreditorių naudai;

f)  laikosi šio straipsnio 5 dalyje ir 25 straipsnyje nustatytų bendrų prievolių ir draudimų.

Taikant e punktą EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį priims kompetentingoms institucijoms skirtas gaires dėl tinkamų priemonių, kurių reikėtų imtis trečiojo asmens nemokumo atveju.

Nepaisant trečios pastraipos b punkto, kai pagal trečiosios šalies teisę reikalaujama, kad tam tikras finansines priemones saugotų vietos subjektas, o vietos subjektų, atitinkančių trečios pastraipos a – f punktuose nurodytus saugojimo delegavimo reikalavimus, nėra, depozitoriumas gali perduoti savo funkcijas tokiam vietos subjektui tik trečiosios šalies teisės reikalaujamu mastu tik tol, kol nėra vietos subjektų, atitinkančių saugojimo delegavimo reikalavimus, ir tik tokiais atvejais:

i)   prieš investuojant susijusio KIPVPS investuotojai yra tinkamai informuojami apie tai, kad toks funkcijų perdavimas būtinas dėl trečiosios šalies teisės nustatytų teisinių suvaržymų, apie aplinkybes, pateisinančias funkcijų perdavimą ir su tokiu perdavimu susijusią riziką;

ii)   KIPVPS arba KIPVPS vardu veikianti valdymo įmonė yra nurodžiusi depozitoriumui perduoti tokių finansinių priemonių saugojimą tokiam vietos subjektui.

Trečiasis asmuo savo ruožtu gali perduoti tas funkcijas, jei tenkinami tie patys reikalavimai. Tokiu atveju atitinkamiems subjektams mutatis mutandis taikoma 24 straipsnio 2 dalis.

Taikant šią dalį vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/26/EB arba panašios trečiųjų šalių vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų teikiamos paslaugos nelaikomos saugumo funkcijų delegavimu.“

"

4)  23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:"

„2. Depozitoriumas yra:

a)  kredito įstaiga, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal direktyvą 2006/48/EB;

b)  investicinė įmonė, kuriai taikomi kapitalo pakankamumo reikalavimai pagal Direktyvos 2006/49/EB 20 straipsnio ▌, įskaitant nuostatą dėl kapitalo poreikio veiklos rizikai padengti, kuriai suteiktas veiklos leidimas pagal Direktyvą 2004/39/EB ir kuri taip pat teikia pagalbines paslaugas, t. y. saugo ir administruoja finansines priemones klientų sąskaita pagal Direktyvos 2004/39/EB I priedo B skirsnio 1 punktą; tokios investicinės įmonės bet kuriuo atveju turi nuosavų lėšų, kurių suma ne mažesnė nei Direktyvos 2006/49/EB 9 straipsnyje nurodyta pradinio kapitalo suma.

ba)   nacionaliniai centriniai bankai ir bet kurios kitos kategorijos institucijos, kurioms taikomos rizikos ribojimo taisyklės ir nuolatinė priežiūra, jei šios institucijos tenkina tokius pačius kapitalo ir rizikos ribojimo bei organizacinius reikalavimus, kaip ir subjektai, nurodomi a ir b punktuose.

Investicinės bendrovės arba valdymo įmonės, veikiančios valdomų KIPVPS vardu, kurios iki [data: galutinis perkėlimo į nacionalinę teisę terminas, nustatytas 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje] depozitoriumu paskyrė šios dalies reikalavimų neatitinkančią įstaigą, iki [data: 1 metai nuo 2 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyto galutinio termino] paskiria depozitoriumą, atitinkantį šiuos reikalavimus.

3.  Valstybės narės nustato, kurios iš 2 dalies ba papunktyje nurodytų įstaigų tinka būti depozitoriumais.“

"

b)   ▌4, 5 ir 6 dalys išbraukiamos.

5)  24 straipsnis pakeičiamas taip:"

„24 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas būtų atsakingas KIPVPS ir KIPVPS investicinių vienetų savininkams už nuostolius, atsiradusius dėl depozitoriumo arba trečiojo asmens, kuriam pagal 22 straipsnio 5 dalį ▌buvo perduota finansinių priemonių saugojimo funkcija, kaltės.

Jei saugoma finansinė priemonė prarandama, valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančiai valdymo įmonei nedelsdamas grąžintų identiškos rūšies finansinę priemonę arba atitinkamą sumą. Depozitoriumas nėra atsakingas, jei gali įrodyti, kad nuostoliai kilo dėl išorės įvykio, kurio jis negalėjo pagrįstai kontroliuoti ir kurio pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų.

Valstybės narės užtikrina, kad depozitoriumas taip pat būtų atsakingas KIPVPS ir KIPVPS investuotojams už visus kitus nuostolius, kuriuos šie patiria dėl to, kad depozitoriumas aplaidžiai ar sąmoningai netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal šią direktyvą.

2.  22 straipsnio 7 dalyje nurodytas funkcijų perdavimas depozitoriumo atsakomybei poveikio neturi.

3.  1 dalyje nurodyta depozitoriumo atsakomybė negali būti panaikinta arba apribota susitarimu.

4.  Visi 3 dalies nuostatoms prieštaraujantys susitarimai laikomi negaliojančiais.

5.  KIPVPS investicinių vienetų savininkai gali pareikalauti depozitoriumo atsakomybės tiesiogiai arba netiesiogiai per valdymo įmonę.

5a.  Jokia šio straipsnio nuostata netrukdo depozitoriumui imtis veiksmų, kurių reikia siekiant laikytis 1 dalyje nurodytų įsipareigojimų, jei užtikrinama, kad tokie veiksmai neriboja ir nemažina šių įsipareigojimų ir kad dėl jų nebus vėluojama juos įgyvendinti.“;

"

6)  25 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Vykdydami atitinkamas savo funkcijas, valdymo įmonė ir depozitoriumas veikia sąžiningai, nešališkai, profesionaliai, nepriklausomai bei KIPVPS ir KIPVPS investuotojų interesais.

Nei depozitoriumas, nei joks jo funkcijų perėmėjas nevykdo su KIPVPS arba KIPVPS vardu veikiančia valdymo įmone susijusios veiklos, kuri gali sukelti KIPVPS, KIPVPS investuotojų, valdymo įmonės ir jo paties interesų konfliktą, nebent depozitoriumas yra užtikrinęs, kad jo potencialiai prieštaringų užduočių vykdymas būtų funkciškai ir hierarchiškai atskirtas, o potencialūs interesų konfliktai yra tinkamai nustatomi, valdomi, stebimi ir atskleidžiami KIPVPS investuotojams.“

"

7)  26 straipsnis pakeičiamas taip:"

„26 straipsnis

1.  Teisės aktuose ar bendrojo investicinio fondo taisyklėse pateikiamos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.

2.  Teisės aktais ar investicinės bendrovės steigimo dokumentais nustatomos valdymo įmonės ir depozitoriumo pakeitimo sąlygos ir taisyklės, kuriomis būtų užtikrinta investicinių vienetų savininkų apsauga tokio pakeitimo atveju.“

"

8)  Įtraukiami šie straipsniai:"

„26a straipsnis

Depozitoriumas paprašytas pateikia savo kompetentingoms institucijoms ▌ visą informaciją, kurią jis gavo vykdydamas savo pareigas ir kurios gali prireikti KIPVPS kompetentingoms institucijoms arba KIPVPS valdymo įmonei. Jeigu KIPVPS arba valdymo įmonės kompetentingos institucijos skiriasi nuo depozitoriumo kompetentingų institucijų, depozitoriumo kompetentingos institucijos nedelsdamos pasidalija gauta informacija su KIPVPS ir valdymo įmonės kompetentingomis institucijomis.

26b straipsnis

1.  Komisijai pagal 112 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:

a)  su šia direktyva susijusių duomenų, kuriuos, kaip nurodyta 22 straipsnio 2 dalyje, reikia įtraukti į rašytinę sutartį;

b)  sąlygų, taikomų depozitoriumų funkcijų pagal 22 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis vykdymui, įskaitant:

i)  depozitoriumo pagal 22 straipsnio 5 dalies a punktą atliekamų saugojimo užduočių sričiai priskirtų finansinių priemonių rūšis;

ii)  sąlygas, kuriomis depozitoriumas gali atlikti savo saugojimo pareigas finansinių priemonių, registruotų centriniame vertybinių popierių depozitoriume, atžvilgiu;

iii)  sąlygas, kuriomis depozitoriumas pagal 22 straipsnio 5 dalies b punktą saugo vardine forma išleistas ir emitento ar registro įregistruotas finansines priemones;

c)  depozitoriumų išsamaus patikrinimo įsipareigojimų pagal 22 straipsnio 7 dalies antros pastraipos c punktą;

d)  atskyrimo įsipareigojimo pagal 22 straipsnio 7 dalies trečios pastraipos d punktą;

e)  sąlygų ir aplinkybių, kuriomis saugomos finansinės priemonės laikomos prarastomis taikant 24 straipsnį;

f)  24 straipsnio 1 dalies 1 pastraipoje nurodytų išorės įvykių, kurių negalima pagrįstai kontroliuoti ir kurių pasekmių nebūtų buvę galima išvengti nepaisant visų tam pagrįstai dėtų pastangų, samprata.

fa)  nepriklausomumo reikalavimo įvykdymo sąlygų.“;

"

9)  30 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„13, 14, 14a ir 14b straipsniai mutatis mutandis taikomi investicinėms bendrovėms, kurios nėra paskyrusios valdymo įmonės, turinčios pagal šią direktyvą išduotą veiklos leidimą.“

"

10)  V skyriaus 3 skirsnis išbraukiamas.

11)  69 straipsnio 3 dalis papildoma šia pastraipa:"

„Metinė ataskaita taip pat apima:

a)   visą finansiniais metais gauto atlyginimo sumą, padalytą į fiksuotąjį ir kintamąjį atlyginimą, išmokėtą valdymo įmonės ir investicinės bendrovės savo darbuotojams, naudos gavėjų skaičių ir atitinkamais atvejais KIPVPS išmokėtą valdytojo pelno dalį;

b)   bendrąją atlyginimo sumą, paskirstytą, kaip nurodyta 14a straipsnio 3 dalyje, pagal finansinės grupės, valdymo įmonės ir atitinkamais atvejais investicinės bendrovės darbuotojų, kurių veiksmai daro esminį poveikį KIPVPS rizikos pobūdžiui, kategorijas.“

"

11a)  78 straipsnio 3 dalies a punktas pakeičiamas taip:"

„a) KIPVPS ir kompetentingos institucijos tapatybė;“

"

12)  98 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalies d punktas pakeičiamas taip:"

„d) teisę reikalauti pateikti KIPVPS, valdymo įmonių, investicinių bendrovių arba depozitoriumų turimas telefono skambučių ir duomenų srauto išklotines, kaip apibrėžta 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje* 2 straipsnio 2 dalies b punkte, kai esama rimtų įtarimų, jog tokios išklotinės, susijusios su patikrinimo dalyku, gali padėti įrodyti, kad KIPVPS, valdymo įmonės, investicinės bendrovės arba depozitoriumai nesilaiko savo įsipareigojimų pagal šią direktyvą; tačiau šios išklotinės neapima su jomis susijusių pranešimų turinio.“

___________________

* OL L 201, 2002 7 31, p. 37.“;

"

b)  Straipsnis papildomas 3 dalimi:"

„3. Jeigu pagal nacionalines taisykles, prašant 2 dalies d punkte nurodytų telefono skambučių arba duomenų srauto išklotinių, reikalingas teisminės institucijos leidimas, teikiamas prašymas tokį leidimą išduoti. Prašymas išduoti tokį leidimą taip pat gali būti pateikiamas kaip atsargumo priemonė.“

"

13)  99 straipsnis pakeičiamas taip:"

„99 straipsnis

1.  Nedarant poveikio kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimams pagal 98 straipsnį ir valstybių narių teisės nustatyti ir taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės nustato taisykles dėl administracinių nuobaudų ir kitų priemonių, kai nesilaikoma įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų, ir užtikrina, kad tos priemonės būtų taikomos. Sankcijos ir priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nesilaikoma KIPVPS, valdymo įmonėms, investicinėms bendrovėms ar depozitoriumams nustatytų įpareigojimų, sankcijas arba priemones būtų galima taikyti valdymo organo nariams ir visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už įsipareigojimų nesilaikymą atsakingiems asmenims.

3.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.“

"

14)  Įterpiami šie straipsniai:"

„99a straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų įstatymuose ir kituose teisės aktuose būtų numatytos nuobaudos, jei:

a)  KIPVPS veikla vykdoma be veiklos leidimo, taip pažeidžiant 5 straipsnį;

b)  valdymo įmonės veikla vykdoma be išankstinio veiklos leidimo, taip pažeidžiant 6 straipsnį;

c)  investicinės bendrovės veikla vykdoma be išankstinio veiklos leidimo, taip pažeidžiant 27 straipsnį;

d)  pakankamas valdymo įmonės akcijų paketas tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjamas arba padidinamas tiek, kad turimų balsavimo teisių arba turimo kapitalo dalis pasiekia arba viršija 20, 30 ar 50 % arba tiek, kad ta valdymo įmonė tampa patronuojamąja įmone (toliau – siūlomas įsigijimas), raštu apie tai nepranešus tos valdymo įmonės, kurios pakankamą akcijų paketą siekiama įsigyti arba padidinti, kompetentingoms institucijoms, taip pažeidžiant 11 straipsnio 1 dalį;

e)  pakankamas valdymo įmonės akcijų paketas tiesiogiai ar netiesiogiai perleidžiamas arba sumažinimas tiek, kad turimų balsavimo teisių arba turimo kapitalo dalis taptų mažesnė nei 20, 30 ar 50 %, arba tiek, kad ta valdymo įmonė nustotų buvusi patronuojamąja įmone, apie tai raštu nepranešus kompetentingoms institucijoms, taip pažeidžiant 11 straipsnio 1 dalį;

f)  valdymo įmonė veiklos leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis, taip pažeisdama 7 straipsnio 5 dalies b punktą;

g)  investicinė bendrovė veiklos leidimą gavo pateikusi klaidingą informaciją ar pasinaudojusi kitomis neteisėtomis priemonėmis, taip pažeisdama 29 straipsnio 4 dalies b punktą;

h)  valdymo įmonė, sužinojusi apie bet kokios savo akcijų dalies įsigijimą ar perleidimą, dėl kurio turimų akcijų dalis viršija arba tampa mažesnė už vieną iš Direktyvos 2004/39/EB 11 straipsnio 10 dalyje nurodytų ribų, apie tokį įsigijimą arba perleidimą neinformuoja kompetentingų institucijų, taip pažeisdama 11 straipsnio 1 dalį;

i)  valdymo įmonė bent kartą per metus nepateikia kompetentingai institucijai akcininkų ir narių, kuriems priklauso pakankamas akcijų paketas, vardų ir pavardžių ir nenurodo tokio paketo dydžio, taip pažeisdama 11 straipsnio 1 dalį;

j)  valdymo įmonė nesilaiko procedūrų ir tvarkos, privalomų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamas 12 straipsnio 1 dalies a punktas;

k)  valdymo įmonė nesilaiko struktūros ir organizacinių reikalavimų, privalomų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamas 12 straipsnio 1 dalies b punktas;

l)  investicinė bendrovė nesilaiko procedūrų ir tvarkos, privalomų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamas 31 straipsnis;

m)  valdymo įmonė arba investicinė bendrovė nesilaiko reikalavimų, susijusių su jų funkcijų perdavimu tretiesiems asmenims ir privalomų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinami 13 ir 30 straipsniai;

n)  valdymo įmonė arba investicinė bendrovė nesilaiko veiklos vykdymo taisyklių, privalomų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinami 14 ir 30 straipsniai;

o)  depozitoriumas nevykdo savo užduočių, privalomų pagal nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinamos 22 straipsnio 3–7 dalys;

p)  investicinė bendrovė ir atskirų tos investicinės bendrovės valdomų bendrųjų investicinių fondų valdymo įmonė pakartotinai nesilaiko įsipareigojimų, susijusių su KIPVPS investicine politika ir nustatytų nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis įgyvendinamas VII skyrius;

q)  valdymo įmonė arba investicinė bendrovė netaiko rizikos valdymo proceso ir proceso, leidžiančio tiksliai ir nepriklausomai nustatyti nebiržinių išvestinių finansinių priemonių vertę, kaip nustatyta nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis įgyvendinama 51 straipsnio 1 dalis;

r)  investicinė bendrovė ir atskirų tos investicinės bendrovės valdomų bendrųjų investicinių fondų valdymo įmonė pakartotinai nesilaiko įsipareigojimų, susijusių su investuotojams teiktina informacija ir nustatytų nacionalinėmis nuostatomis, kuriomis įgyvendinami 68–82 straipsniai;

s)  valdymo įmonė arba investicinė bendrovė, kitoje valstybėje narėje nei KIPVPS buveinės valstybė narė platinanti savo valdomo KIPVPS investicinius vienetus, nesilaiko pranešimo reikalavimo, nustatyto 93 straipsnio 1 dalyje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad visais 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

a)  viešą įspėjimą arba pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)  įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)  valdymo įmonės arba KIPVPS atveju – tos valdymo įmonės arba to KIPVPS veiklos leidimo panaikinimą;

d)  laikiną arba nuolatinį draudimą bet kuriam valdymo įmonės arba investicinės bendrovės valdymo organo nariui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui, kuris laikomas atsakingu, vykdyti pareigas šiose arba kitose įmonėse;.

e)  juridiniam asmeniui – veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines pinigines sankcijas ▌;

f)  fiziniam asmeniui – veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias administracines pinigines sankcijas ▌;

g)  administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dešimties kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokią naudą ar nuostolius galima nustatyti.

99b straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos skelbtų apie visas sankcijas arba priemones, skirtas už perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, nurodydamos informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui. Jei dėl skelbimo dalyvaujančiosioms šalims būtų padaryta neproporcingai didelė žala, kompetentingos institucijos informaciją apie taikytas priemones ir sankcijas skelbia anonimiškai.

99c straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos užtikrintų, jog sankcijos ir priemonės būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios, ir atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, tarp jų:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, žalos kitiems asmenims ir, atitinkamais atvejais, žalos rinkų veikimui arba visai ekonomikai, jei tai galima nustatyti, dydį;

e)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

f)  ankstesnius atsakingo fizinio ar juridinio asmens pažeidimus.

2.  EVPRI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl administracinių sankcijų ir priemonių rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio.

99d straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama pranešti kompetentingoms institucijoms apie šią direktyvą perkeliant į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, taip pat kad kiekviena kompetentinga institucijų įdiegtų bent vieną saugaus ryšio kanalą, kuriuo naudodamiesi asmenys praneštų apie tokius pažeidimus. Valstybės narės užtikrina, kad naudojant tuos kanalus tokius pranešimus pateikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik atitinkamai kompetentingai institucijai.

2.  Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

a)  specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;

b)  investicinių bendrovių ir valdymo įmonių darbuotojų, kurie praneša apie įmonėje daromus pažeidimus, tinkama apsauga;

c)  asmens duomenų apsauga, taikoma tiek asmeniui, kuris praneša apie pažeidimus, tiek fiziniam asmeniui, kuris, kaip įtariama, atsakingas už pažeidimą, pagal 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo* nustatytus principus.

2a.  EVPRI įdiegia bent vieną saugaus ryšio kanalą, kuriuo naudojantis būtų pranešama apie šią direktyvą perkeliančių į nacionalinę teisę priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus. Valstybės narės užtikrina, kad naudojant tą kanalą tokį pranešimą pateikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik EVPRI.

2b.  Gera valia pagal 2a dalį EVPRI arba kompetentingai institucijai pateikiamas pranešimas apie šią direktyvą perkeliančių į nacionalinę teisę nacionalinių nuostatų pažeidimą nėra sutartimi arba įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytų informacijos atskleidimo apribojimų pažeidimas ir pranešimą pateikiančiam asmeniui nesukelia jokios su tokiu pranešimu susijusios atsakomybės.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos įdiegtų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

99e straipsnis

1.  Valstybės narės kasmet pateikia EVPRI apibendrintą informaciją apie visas priemones arba sankcijas, taikytas pagal 99 straipsnį. EVPRI šią informaciją skelbia metinėje ataskaitoje.

2.  Jei kompetentinga institucija viešai paskelbia apie priemonę arba sankciją, ji taip pat apie jas praneša EVPRI. Jei paskelbta priemonė arba sankcija yra susijusi su valdymo įmone, EVPRI valdymo įmonių sąraše, skelbiamame pagal 6 straipsnio 1 dalį, pateikia nuorodą į paskelbtą priemonę arba sankciją.

3.  EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų projektus dėl informacijos teikimo procedūrų ir formų, kaip minėta šiame straipsnyje.

EVPRI tuos techninių įgyvendinimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ...

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį patvirtinti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus.“;

_________________________

* OL L 281, 1995 11 23, p. 31.“;

"

15)  Įterpiamas 104a straipsnis:"

„104a straipsnis

1.  Valstybėje narėje tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą valstybė narė taiko Direktyvą 95/46/EB.

2.  EVPRI tvarkant asmens duomenis pagal šią direktyvą taikomas 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo* .“

_________________________

* OL L 8, 2001 1 12, p. 1.“

"

16)  112 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 12, 14, 43, 51, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 90, 95 ir 111 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. sausio 4 d.

Įgaliojimai priimti 50a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo 2011 m. liepos 21 d.

Įgaliojimai priimti 22 ir 24 straipsniuose nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami ketverių metų laikotarpiui nuo [...]. Komisija ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki ketverių metų laikotarpio pabaigos parengia ataskaitą dėl deleguotų įgaliojimų. Įgaliojimų delegavimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas ar Taryba jį atšaukia pagal 112a straipsnį.“

"

17)  112a straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 12, 14, 22, 24, 26b, 43, 50a, 51, 60, 61, 62, 64, 75, 78, 81, 95 ir 111 straipsniuose nurodytą įgaliojimų delegavimą.“

"

18)  I priedas iš dalies keičiamas taip, kaip nurodyta šios direktyvos priede.

2 straipsnis

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip [...] priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės taiko įstatymus ir kitus teisės aktus, nurodytus 1 dalyje, nuo [...].

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Jei dokumentų, kuriuos valstybės narės pateiks kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę priemones, nepakaks tam, kad būtų visapusiškai įvertinta tų nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliami tam tikros šios direktyvos nuostatos, atitiktis tam tikriems šios direktyvos straipsniams, Komisija, gavusi EVPRI prašymą pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, arba savo pačios iniciatyva gali paprašyti valstybių narių pateikti išsamesnės informacijos apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir tų nuostatų įgyvendinimą.

3 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

I priedo 2 punkto A lentelė pakeičiama taip:

„2. Informacija apie depozitoriumą:

2.1.  KIPVPS depozitoriumo tapatybė ir jo pareigų aprašas;

2.2.  visų depozitoriumo perduotų saugojimo funkcijų aprašas ▌ ir visi interesų konfliktai, kurie gali kilti dėl tokio funkcijų perdavimo.

Paprašytas depozitoriumas pateikia informaciją apie visus subjektus, dalyvaujančius saugant fondo turtą, ir apie galimus interesų konfliktus.“

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0125/2013).
(2)* Pakeitimai: naujas arba pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3) OL C 96, 2013 4 4, p. 18.
(4) OL L 302, 2009 11 17, p. 32.
(5) OL L 120, 2009 5 15, p. 22.
(6) OL L 331, 2010 12 15, p. 84.
(7) OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(8) OL L 174, 2011 7 1, p. 1.
(9) OL L 241, 2006 9 2, p. 26.
(10) OL L 302, 2009 11 17, p. 1
(11) OL L 166, 1998 6 11, p. 45.
(12) OL L 84, 1997 3 26, p. 22.
(13) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.


Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminai ***I
PDF 330kWORD 20k
2013 m. liepos 3 d. priimtas Europos Parlamento pakeitimas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant paaiškinti nuostatas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminų (COM(2012)0416 – C7-0203/2012 – 2012/0202(COD))(1)
P7_TA(2013)0310A7-0046/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl sprendimo
1 straipsnis
Direktyva 2003/87/EB
10 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos paskutinis sakinys
Prireikus Komisija, siekdama užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, pritaiko kiekvieno laikotarpio tvarkaraštį.
Jei iš vertinimo matyti, kad atskiruose pramonės sektoriuose neturėtų atsirasti joks reikšmingas poveikis sektoriams ar subsektoriams, kuriems kyla didelė anglies dioksido nutekėjimo rizika, Komisija, siekdama užtikrinti tinkamą rinkos veikimą, išimtinėmis aplinkybėmis gali pritaikyti laikotarpio, nurodyto 13 straipsnio 1 dalyje ir prasidedančio 2013 m. sausio 1 d., tvarkaraštį. Komisija atlieka ne daugiau kaip vieną tokį pritaikymą daugiausiai 900 mln. leidimų.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0046/2013).


Didelės tarpvalstybinės grėsmės sveikatai ***I
PDF 271kWORD 23k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl didelių tarpvalstybinių grėsmių sveikatai (COM(2011)0866 – C7-0488/2011 – 2011/0421(COD))
P7_TA(2013)0311A7-0337/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0866),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 4 dalies c punktą ir 168 straipsnio 5 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0488/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0337/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. liepos 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2013/ES dėl didelių tarpvalstybinio pobūdžio grėsmių sveikatai, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 2119/98/EB

P7_TC1-COD(2011)0421


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1082/2013/ES.)

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 160.


Tvirtesnio bendradarbiavimo finansinių sandorių mokesčio srityje įgyvendinimas *
PDF 530kWORD 46k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas finansinių sandorių mokesčio srityje (COM(2013)0071 – C7-0049/2013 – 2013/0045(CNS))
P7_TA(2013)0312A7-0230/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0071),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0049/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0230/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją išsamiame poveikio vertinime bei sąnaudų ir naudos analizėje įrodyti, kad tvirtesniu bendradarbiavimu nebus pažeidžiamos nedalyvaujančių valstybių narių kompetencija, teisės ir pareigos;

3.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

4.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1) 2011 m . Komisija atsižvelgė į vykstančias visų lygių diskusijas dėl papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo. Šias diskusijas lėmė noras užtikrinti, kad finansų sektorius deramai ir iš esmės prisidėtų prie krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad ateityje šio sektoriaus apmokestinimas būtų teisingas kitų sektorių atžvilgiu, sukurti kliūtis pernelyg rizikingai finansų įstaigų veiklai, papildyti reguliavimo priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti krizių, ir gauti papildomų pajamų bendriesiems biudžetams arba specialioms politikos priemonėms finansuoti;
(1) 2011 m . Komisija atsižvelgė į vykstančias visų lygių diskusijas dėl papildomo finansų sektoriaus apmokestinimo. Šias diskusijas lėmė noras užtikrinti, kad finansų sektorius deramai ir iš esmės prisidėtų prie krizės padarinių šalinimo išlaidų padengimo ir kad ateityje šio sektoriaus apmokestinimas būtų teisingas kitų sektorių atžvilgiu, sukurti kliūtis pernelyg rizikingai finansų įstaigų veiklai, papildyti reguliavimo priemones, kuriomis siekiama ateityje išvengti krizių ir mažinti spekuliacijas ir gauti papildomų pajamų bendriesiems biudžetams, kurios, inter alia, padėtų vykdyti fiskalinį konsolidavimą arba būtų skirtos specialioms politikos priemonėms finansuoti siekiant augimo, švietimo ir užimtumo tvarumo ir skatinimo, ypatingą dėmesį kreipiant jaunimo užimtumui; Taigi finansinių sandorių mokesčio (FSM) nustatymas rodo teigiamą pasiskirstymą ir pajėgumą valdyti tinkamai papildant dabartines reguliavimo reformų iniciatyvas;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a) pagal 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos dalis iš FSM gaunamų pajamų turėtų būti skiriama Sąjungos biudžetui kaip tikri nuosavi ištekliai. Naudotis iš finansinių sandorių mokesčio gaunamomis pajamomis kaip Sąjungos nuosavais ištekliais pagal padidintą bendradarbiavimo procedūrą yra įmanoma tik tada, jei dalyvaujančių valstybių narių nacionalinis įnašas į Sąjungos biudžetą būtų sumažintas tokia pačia suma ir dalyvaujančios valstybės narės vengtų neproporcingų įnašų, palyginus su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis. Kai tik FSM bus įgyvendintas Sąjungos lygmeniu, nuosavų išteklių, gaunamų iš finansinių sandorių mokesčio pajamų, suma visa arba iš dalies turėtų būti pridedama prie valstybių narių nacionalinių įnašų siekiant ES investicijoms skirti naujų finansavimo išteklių nesumažinant valstybių narių nacionalinių įnašų į Sąjungos biudžetą.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b) prieš nustatant FSM, Komisija turėtų įrodyti, kad tvirtesnis bendradarbiavimas nepakenks vidaus rinkai ar ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai. Ji taip pat turėtų įrodyti, kad nebus daroma kliūčių valstybių narių prekybai, nevyks su prekyba susijusi diskriminacija ir nebus iškraipoma valstybių narių konkurencija. Komisija dalyvaujančioms ir nedalyvaujančioms valstybėms, taip pat visai bendrajai rinkai turėtų pateikti naują išsamią pasiūlymo dėl bendro FSM analizę ir poveikio vertinimą;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  FSM tikslai bus iš tiesų pasiekti, jei tik mokestis bus pradėtas taikyti pasauliniu mastu. Todėl 11 valstybių narių vykdomas tvirtesnis bendradarbiavimas – tai pirmas žingsnis siekiant FSM pradėti taikyti Sąjungos, o galiausiai ir pasauliniu mastu. Sąjunga nuolat skatins FSM pradėti taikyti pasauliniu mastu ir primygtinai ragins FSM įtraukti į Didžiojo dvidešimtuko (G20) ir Didžiojo aštuoneto (G8) aukščiausiojo lygio susitikimų darbotvarkę.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 konstatuojamoji dalis
(3) siekiant užkirsti kelią iškraipymams dėl priemonių, kurių vienašališkai imasi dalyvaujančios valstybės narės, atsižvelgiant į itin didelį daugumos susijusių finansinių sandorių mobilumą, ir taip pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, svarbu, kad pagrindiniai FSM požymiai dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų suderinti Sąjungos lygmeniu. Todėl reikėtų vengti paskatų pasinaudoti dalyvaujančių valstybių narių mokesčių skirtumais ir lėšų paskirstymo iškraipymų tų valstybių finansų rinkose, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybių;
(3) keletas iš vienuolikos dalyvaujančių valstybių narių jau nustatė arba šiuo metu nustato FSM. siekiant užkirsti kelią iškraipymams dėl priemonių, kurių vienašališkai imasi dalyvaujančios valstybės narės, atsižvelgiant į itin didelį daugumos susijusių finansinių sandorių mobilumą, ir taip pagerinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, svarbu, kad pagrindiniai FSM požymiai dalyvaujančiose valstybėse narėse būtų suderinti Sąjungos lygmeniu. Todėl reikėtų vengti paskatų pasinaudoti dalyvaujančių valstybių narių mokesčių skirtumais ir lėšų paskirstymo iškraipymų tų valstybių finansų rinkose, taip pat dvigubo apmokestinimo arba neapmokestinimo galimybių;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) atsižvelgiant į didelę pažangą, susijusią su Europos finansų rinkos teisės aktais, pvz., 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/20122, Direktyva 2013/36/ES ir šia direktyva, dalyvaujančios valstybės narės, kurios bankams nustatė mokesčius, atsižvelgdamos į pastarojo meto finansų krizę, turėtų persvarstyti šių mokesčių būtinumą ir jų suderinamumą su Sąjungos teisės normomis ir tikslais bei vidaus rinka.
2OL L 176, 2013 6 27, p. 1.
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b) suderinus dalyvaujančių valstybių narių FSM, neturėtų atsirasti apmokestinimo už teritorijos, kuriuo būtų pažeidžiama potenciali nedalyvaujančių ES valstybių narių mokesčių bazė.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
(4) siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma išvengti iškraipymų tarp dalyvaujančių valstybių narių, reikia, kad FSM būtų taikomas palčiai apibrėžtai finansų įstaigų ir sandorių grupei, prekybai įvairiausiomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant struktūrizuotuosius produktus, tiek organizuotose rinkose, tiek nebiržinėje rinkoje, taip pat visų išvestinių sutarčių sudarymui ir susijusių operacijų esminiams pakeitimams;
(4) siekiant pagerinti vidaus rinkos veikimą, visų pirma išvengti iškraipymų tarp dalyvaujančių valstybių narių, sumažinti mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, agresyvaus mokesčių planavimo, rizikos perkėlimo ir reguliuojamojo arbitražo galimybes, reikia, kad FSM būtų taikomas palčiai apibrėžtai finansų įstaigų ir sandorių grupei, prekybai įvairiausiomis finansinėmis priemonėmis, įskaitant susitarimus dėl skirtumų, neatidėliotinų valiutos keitimų rinkas ir spekuliacinius išankstinius sandorius, struktūrizuotuosius produktus, tiek organizuotose rinkose, tiek nebiržinėje rinkoje, taip pat visų išvestinių sutarčių sudarymui, įskaitant ir susijusių operacijų esminiams pakeitimams;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl direktyvos
8 konstatuojamoji dalis
(8) išskyrus išvestinių sutarčių sudarymą arba esminį pakeitimą, prekybos pirminėse rinkose sandoriams ir piliečiams bei įmonėms svarbiems sandoriams, pvz., draudimo sutarčių sudarymui, būsto paskoloms, vartojimo kreditams arba mokėjimo paslaugoms FSM neturėtų būti taikomas, siekiant nepakenkti bendrovių ir vyriausybių vykdomoms kapitalo pritraukimo operacijoms, taip pat siekiant išvengti poveikio namų ūkiams;
(8) išskyrus išvestinių sutarčių sudarymą arba esminį pakeitimą, prekybos pirminėse rinkose sandoriams ir piliečiams bei įmonėms svarbiems sandoriams, pvz., draudimo sutarčių sudarymui, būsto paskoloms, vartojimo kreditams arba mokėjimo paslaugoms FSM neturėtų būti taikomas, siekiant nepakenkti bendrovių ir vyriausybių vykdomoms kapitalo pritraukimo operacijoms, taip pat siekiant išvengti neigiamo poveikio namų ūkiams ir realiajai ekonomikai;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl direktyvos
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas reguliuojamoms rinkoms, ir visų pirma griežtai reguliuojamai, kontroliuojamai ir skaidriai biržinei prekybai, palyginti su nereguliuojama, mažiau kontroliuojama ir ne tokia skaidria nebiržine prekyba, valstybės narės turėtų taikyti didesnius mokesčio tarifus nebiržinės prekybos sandoriams. Taip bus galima pasiekti, kad prekyba iš beveik ar visai nereguliuojamų rinkų būtų perkelta į reguliuojamas rinkas. Didesni tarifai neturėtų būti taikomi ne biržos išvestinių finansinių priemonių finansiniams sandoriams, kai jie objektyviai sumažina riziką, todėl yra naudingi realiajai ekonomikai;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a) nefinansinės įmonės finansų rinkose vykdo svarbius sandorius, siekdamos sumažinti riziką, tiesiogiai susijusią su jų komercine veikla. FSM šioms institucijoms neturi būti taikomas, jei šios vykdo tokius sandorius. Tačiau, jei nefinansinės įmonės vykdo spekuliacinius sandorius, kurie nėra susiję su jų komercinės veiklos rizikos mažinimu, jos turi būti laikomos finansų įstaigomis ir joms turi būti taikomas FSM.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(15b) siekiant, kad mokesčio vengimas būtų brangi ir nepelninga veikla, taip pat siekiant užtikrinti geresnį vykdymą, įsisteigimo šalies ir išleidimo šalies principą reikėtų papildyti juridinės nuosavybės teisės perdavimo principu.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(15c) kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos rinkti FSM, Komisija prireikus turėtų pradėti derybas su trečiosiomis šalimis. Komisija taip pat turėtų peržiūrėti savo nustatytą nebendradarbiaujančių šalių ir teritorijų apibrėžtį ir atitinkamai atnaujinti savo kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu veiksmų planą.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 konstatuojamoji dalis
(16) kad būtų galima pasiekti suderinimo tikslą – nustatyti bendrą FSM – reikėtų nustatyti pakankamai didelius minimalius mokesčio tarifus. Kartu jie turi būti pakankamai žemi, kad būtų sumažintas veiklos perkėlimo pavojus;
Išbraukta.

Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 konstatuojamoji dalis
(19) kad galėtų vykdyti mokestinio sukčiavimo ir mokesčio slėpimo prevenciją, dalyvaujančios valstybės narės turėtų būti įpareigotos priimti reikiamas priemones;
(19) kad galėtų vykdyti mokestinio sukčiavimo, mokesčio slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo, pvz., jo pakeitimo, prevenciją, dalyvaujančios valstybės narės turėtų būti įpareigotos priimti reikiamas priemones;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  Komisija turi įsteigti ekspertų darbo grupę (FSM komitetą), sudarytą iš dalyvaujančių valstybių narių, Komisijos, Europos Centrinio Banko (ECB) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA)) atstovų, kad būtų įvertintas veiksmingas šios direktyvos įgyvendinimas ir užkirstas kelias mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui ir kad būtų apsaugotas vidaus rinkos vientisumas. FSM komitetas turėtų prižiūrėti finansinius sandorius, siekdamas aptikti piktnaudžiavimu paremtus susitarimus, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, tinkamu laiku pasiūlyti atsakomąsias priemones ir prireikus koordinuoti tų atsakomųjų priemonių įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu. Komitetas turėtų visapusiškai naudotis Sąjungos apmokestinimo ir finansinių paslaugų reguliavimo srities teisės aktais ir tarptautinių organizacijų, įskaitant EBPO ir Europos Tarybą, nustatytomis bendradarbiavimo mokesčių klausimais priemonėmis. Prireikus dalyvaujančių valstybių narių atstovai galėtų sudaryti pogrupius siekiant, kad būtų išspręsti su FSM įgyvendinimu susiję klausimai, kurie nedaro poveikio nedalyvaujančioms šalims.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b) valstybės narės pagal Direktyvą 2011/16/ES turi įsipareigojimų administraciniu lygmeniu bendradarbiauti apmokestinimo srityje, o pagal Direktyvą 2010/24/ES – viena kitai suteikti savitarpio pagalbą vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis.
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
21 konstatuojamoji dalis
(21) kad tam tikrose techninėse srityse būtų galima priimti išsamesnes taisykles, susijusias su registravimo, apskaitos, atskaitomybės ir kitais įpareigojimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad mokesčių administratoriui mokėtinas FSM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat prireikus jas laiku pritaikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, siekiant nustatyti šiuo tikslu reikalingas konkrečias priemones. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tinkamai ir laiku persiųsti Tarybai;
(21) kad tam tikrose techninėse srityse būtų galima priimti išsamesnes taisykles, susijusias su registravimo, apskaitos, atskaitomybės ir kitais įpareigojimais, kuriais siekiama užtikrinti, kad mokesčių administratoriui mokėtinas FSM būtų iš tikrųjų sumokėtas, taip pat prireikus jas laiku pritaikyti, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, siekiant nustatyti šiuo tikslu reikalingas konkrečias priemones. Labai svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, tinkamai ir laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktis
c) išvestinių sutarčių sudarymas iki užskaitos ar atsiskaitymo;
c) išvestinių sutarčių, įskaitant susitarimus dėl skirtumų ir spekuliacinius išankstinis sandorius, sudarymas iki užskaitos ar atsiskaitymo;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punkto c a papunktis (naujas)
ca) sandoriai konvertuojamomis užsienio valiutomis užsienio valiutų rinkoje;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 2 punkto e papunktis
e) atpirkimo sandoris, atvirkštinis atpirkimo sandoris, vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi sandoris;
e) atpirkimo sandoris, atvirkštinis atpirkimo sandoris, vertybinių popierių skolinimo ir skolinimosi sandoris, įskaitant atšauktus pavedimus, kai vykdoma didelio dažnio prekyba;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 3 a punktas (naujas)
3a) valstybės skolos vertybinių popierių emitentas – valstybės skolos vertybinių popierių emitentas, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies d punkte;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 3 b punktas (naujas)
3b) valstybės skolos vertybinis popierius – valstybės skolos vertybinis popierius, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 236/2012 2 straipsnio 1 dalies f punkte;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 7 a punktas (naujas)
7a)  MVĮ augimo rinka – daugiašalė prekybos sistema, užregistruota kaip MVĮ augimo rinka pagal Direktyvos [FPRD] 35 straipsnį;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 12 a punktas (naujas)
12a) sparčioji prekyba – algoritminė prekyba finansinėmis priemonėmis tokiu greičiu, kai fizinis priemonės persiuntimo, atšaukimo ar keitimo pavedimų periodas yra svarbiausias veiksnys, nulemiantis laiką, kurio reikia nurodymui prekybos vietai perduoti ar sandoriui vykdyti;

Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies 12 b punktas (naujas)
12b) sparčiosios prekybos strategija – finansinių priemonių sandorių vykdymo savo sąskaita prekybos strategija, apimanti sparčiąją prekybą ir pasižyminti bent dviem iš žemiau išvardytų ypatybių:

i) naudojamasi bendra vieta arba arti įrengta sistema;
ii) sudaro bent 50 proc. dienos portfelio apyvartos;
iii) atšauktų pavedimų skaičius (įskaitant dalinius atšaukimus) viršija 20 proc.;
iv) dauguma prisiimtų pozicijų panaikinamos tą pačią dieną;
v) daugiau kaip 50 proc. pavedimų arba sandorių, sudarytų prekybos vietose, siūlančiose nuolaidas pavedimams, užtikrinantiems likvidumą, taikytinos tokios nuolaidos;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 2 dalis
2.  Laikoma, kad kiekvieną iš 1 dalies 2 punkto a, b, c ir e papunkčiuose nurodytų operacijų sudaro vienas finansinis sandoris. Laikoma, kad kiekvieną d papunktyje nurodytą apsikeitimą sudaro du finansiniai sandoriai. Kiekvienas esminis 1 dalies 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytų operacijų pakeitimas laikomas nauja to paties tipo, kaip ir pirminė, operacija. Pakeitimas laikomas esminiu, visų pirma jeigu jis yra susijęs su bent vienos šalies pakeitimu, kai keičiamas operacijos objektas arba aprėptis, įsikaitant laiko aprėptį, arba sutartas atlygis, arba jeigu atlikus pirminę operaciją pagal pakeistas sąlygas būtų reikėję mokėti didesnį mokestį.
2.  Laikoma, kad kiekvieną iš 1 dalies 2 punkto a, b, c ir e papunkčiuose nurodytų operacijų sudaro vienas finansinis sandoris. Laikoma, kad kiekvieną d papunktyje nurodytą apsikeitimą sudaro du finansiniai sandoriai. Kiekvienas esminis 1 dalies 2 punkto a–e papunkčiuose nurodytų operacijų pakeitimas laikomas nauja to paties tipo, kaip ir pirminė, operacija. Pakeitimas laikomas esminiu, visų pirma jeigu jis yra susijęs su bent vienos šalies pakeitimu, kai keičiamas operacijos objektas arba aprėptis, įsikaitant laiko aprėptį, arba sutartas atlygis, arba jeigu atlikus pirminę operaciją pagal pakeistas sąlygas būtų reikėję mokėti didesnį mokestį. Esminiu pakeitimu, kaip tai apibrėžta šioje dalyje, nelaikoma jokia sandorių, kuriuos tarpuskaitos ar atsiskaitymo tikslais atlieka pagrindinė sandorio šalis, kiti tarpuskaitos namai, atsiskaitymo sistemos operatorius ar sąveikaujančios sistemos, kaip tai apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, novacija.
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalies d punktas
d) jeigu per dvejus vienas po kito einančius kalendorinius metus finansinių sandorių vidutinė metinė vertė neviršija penkiasdešimt procentų bendrųjų grynųjų vidutinių metinių pajamų, nurodytų Direktyvos 78/660/EEB 28 straipsnyje, atitinkamas subjektas, įstaiga, organas ar asmuo, pateikęs prašymą, turi teisę būti nelaikomas arba nebelaikomas finansų įstaiga.
d) jeigu per dvejus vienas po kito einančius kalendorinius metus finansinių sandorių vidutinė metinė vertė neviršija 20 proc. bendrųjų grynųjų vidutinių metinių pajamų, nurodytų Direktyvos 78/660/EEB 28 straipsnyje, atitinkamas subjektas, įstaiga, organas ar asmuo, pateikęs prašymą, turi teisę būti nelaikomas arba nebelaikomas finansų įstaiga.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 3 dalies d a punktas (naujas)
da) apskaičiuojant tame punkte nurodytą finansinių sandorių vidutinę metinę vertę neatsižvelgiama į finansinius sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriomis nevykdoma prekyba ne biržoje, kurie atitinka 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 149/2013, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 papildomas nuostatomis dėl netiesioginės tarpuskaitos susitarimų, tarpuskaitos prievolės, viešo registro, galimybės naudotis prekybos vietos paslaugomis, ne finansų sandorio šalių ir ne biržos išvestinių finansinių priemonių sutarčių, kurių tarpuskaitos pagrindinė sandorio šalis neatlieka, rizikos mažinimo būdų techninių reguliavimo standartų1, 10 straipsnyje nurodytą kriterijų.
1OL L 52, 2013 2 23, p. 11.
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Kai FSM taikomas valstybėse narėse, kitose nei 11 dalyvaujančių valstybių narių, jo taikymo sritis bus išplečiama tose valstybėse narėse bendromis šalių sutartomis sąlygomis.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies a punktas
a) pagrindinėms sandorio šalims, kurios vykdo pagrindinės sandorio šalies funkciją;
a) pagrindinėms sandorio šalims, kurios vykdo pagrindinės sandorio šalies funkciją, arba kitiems tarpuskaitos namams, atsiskaitymų tarpininkams ar sistemoms, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, kurie atlieka tarpuskaitos funkcijas, įskaitant bet kokią galimą novaciją ar atsiskaitymą;
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas)
ca)  MVĮ augimo rinkoms;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies c b punktas (naujas)
cb) asmeniui, nuolat išsilaikančiam finansinėse rinkose, savo sąskaita ir už savo nuosavą turtą perkančiam ir parduodančiam finansines priemones (rikos formuotojui), atliekančiam pagrindines funkcijas, susijusias su nelikvidžiomis obligacijomis ir akcijomis, ir kuriam tenka likvidumą palaikančio subjekto vaidmuo, kaip nurodyta rinkos formuotojo ir organizuotos prekybos vietos, kur buvo vykdomas finansinis sandoris, susitarime, kai tas sandoris nepriklauso sparčiosios prekybos strategijai.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 2 dalies pirma a pastraipa (nauja)
Komisija pagal 16 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais patikslinamos sąlygos, pagal kurias finansinė priemonė taikant šią direktyvą bus laikoma nelikvidžia.

Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl direktyvos
3 straipsnio 4 dalies g a punktas (naujas)
ga) su teise disponuoti finansine priemone kaip savininkui susijusiam perleidimui ir bet kuriai lygiavertei operacijai, susijusiai su rizikos, sietinos su finansine priemone, perleidimui tarp grupei priklausančių subjektų arba decentralizuotų bankų tinklui priklausančių subjektų, kai šie perleidimai vykdomi siekiant laikytis nacionalinėje ar Sąjungos teisėje nustatytų teisinių arba rizikos ribojimo reikalavimų.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea) ji yra dalyvaujančioje valstybėje narėje pagal c punktą įsteigtos įstaigos filialas;
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 1 dalies g punktas
g) ji yra finansinio sandorio dėl struktūrizuotojo produkto arba vienos iš Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytų finansinių priemonių, išleistų tos valstybės narės teritorijoje, išskyrus to skirsnio 4–10 punktuose nurodytas priemones, kuriomis neprekiaujama organizuotoje platformoje, šalis, veikianti savo arba kito subjekto sąskaita arba sandorio šalies vardu.
g) ji yra finansinio sandorio dėl struktūrizuotojo produkto arba vienos iš Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje nurodytų finansinių priemonių, išleistų tos valstybės narės teritorijoje, šalis, veikianti savo arba kito subjekto sąskaita arba sandorio šalies vardu.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Šioje direktyvoje finansų priemone laikoma išleista dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, jeigu tenkinama bet kuri iš šių sąlygų:
a) ji yra vertybinis popierius arba su šiuo vertybiniu popieriumi susijusi išvestinė finansinė priemonė ir šio vertybinio popieriaus emitento registruotoji būstinė yra toje valstybėje narėje;
b) ji yra kita nei a punkte nurodyta išvestinė finansinė priemonė ir yra įtraukta į prekybą organizuotoje platformoje, ir viešoji teisė, kuria reglamentuojama prekyba pagal šios platformos sistemas, yra tos valstybės narės teisė;
c) ji yra kita nei a ir b punktuose nurodyta finansinė priemonė, kuriai taikoma pagrindinės sandorio šalies ar kitos tarpuskaitos namų, ar atsiskaitymų tarpininkų ar sistemų, kaip apibrėžta Direktyvoje 98/26/EB, tarpuskaita, kai pagrindinei sandorio šaliai ar atitinkamai sistemai taikoma tos valstybės narės teisė;
d) ji yra kita nei a, b ar c punktuose nurodyta finansinė priemonė ir taikytina teisė, kuria reglamentuojamas susitarimas, pagal kurį atliktas atitinkamos finansinės priemonės sandoris, yra tos valstybės narės teisė;
e) ji yra struktūrizuota finansinė priemonė ir ne mažiau kaip 50 proc. turto vertės, kuria užtikrinama struktūrizuota priemonė, yra susiję su dalyvaujančioje valstybėje narėje registruoto juridinio asmens išleistomis finansinėmis priemonėmis.
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis

Juridinės nuosavybės teisės perdavimas

1.  Finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, laikomas teisiškai nevykdytinu, todėl pagrindinės finansinės priemonės juridinė nuosavybės teisė neperduodama.
2.  Finansinis sandoris, kuris nebuvo apmokestintas FSM, nelaikomas atitinkančiu pagrindinių sandorio šalių tarpuskaitos reikalavimus pagal 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų1, nei tinkamu įvykdyti nuosavų išteklių reikalavimus pagal 2013 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms.
3.  Automatinio elektroninio mokėjimo sistemų, kuriose dalyvauja arba nedalyvauja mokėjimo atsiskaitymų tarpininkai, atveju valstybės narės mokesčių institucijos gali įdiegti FSM automatinio elektroninio rinkimo sistemą ir juridinės nuosavybės teisės perdavimo sertifikatus.
1 OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Šie tarifai negali būti mažesni nei:

Šie tarifai:

a) 0,1 % 6 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju;
a) 0,1 % 6 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju, išskyrus atvejus, nurodytus 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Terminas iki trijų mėnesių;
b) 0,01 % 7 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju.
b) 0,01 % 7 straipsnyje nurodytų finansinių sandorių atveju.
ba) 0,01 % 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų finansinių sandorių, kurių terminas iki trijų mėnesių, atveju.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl direktyvos
9 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Nepaisydamos 3 dalies nuostatų, dalyvaujančios valstybes nares 6 ir 7 straipsniuose nurodytiems ne biržos finansiniams sandoriams taiko aukštesnį nei 2 dalyje nurodytą tarifą. Tas aukštesnis tarifas netaikomas ne biržos išvestinių finansinių priemonių sandoriams, pagal kurių požymius galima objektyviai spręsti, kad jais sumažinama Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 149/2013 10 straipsnyje nustatyta rizika.
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 2 dalis
2.  Pagal 16 straipsnį Komisija gali priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodytos priemonės, kurių turi imtis dalyvaujančios valstybės narės pagal 1 dalį.
2.  Pagal 16 straipsnį Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodytos priemonės, kurių turi imtis dalyvaujančios valstybės narės pagal 1 dalį.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 5 dalies antra pastraipa
Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų numatyti vienodi mokėtino FSM surinkimo metodai. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriuose būtų numatyti vienodi mokėtino FSM surinkimo ir mokestinio sukčiavimo, mokesčio slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo prevencijos metodai. Valstybės narės galėtų priimti papildomas priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a.  Įvedus FSM, administracinė mokesčių institucijų našta išlaikoma kuo mažesnė. Šiuo tikslu Komisija skatina nacionalinių mokesčių institucijų bendradarbiavimą.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl direktyvos
11 straipsnio 6 b dalis (nauja)
6b.  Valstybės narės kasmet Komisijai ir Eurostatui pateikia sandorių apyvartą, kuria remiantis surinktos įplaukos pagal institucijos tipą. Jos šią informaciją pateikia viešai.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl direktyvos
12 straipsnis
Dalyvaujančios valstybės narės priima priemones, siekdamos užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui ir mokesčio slėpimui.

Dalyvaujančios valstybės narės priima priemones, siekdamos užkirsti kelią mokestiniam sukčiavimui, mokesčio slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui.

Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl direktyvos
15 a straipsnis (naujas)
1.  Komisija įsteigia ekspertų darbo grupę (FSM komitetą), sudarytą iš visų valstybių narių, Komisijos, ECB ir ESMA atstovų, kuri padėtų dalyvaujančioms valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą ir užkirsti kelią mokesčio slėpimui ir agresyviam mokesčių planavimui ir išsaugoti vidaus rinkos vientisumą.
2.  FSM komitetas įvertina veiksmingą šios direktyvos įgyvendinimą, įvertina poveikį vidaus rinkai ir nustato mokesčio vengimo schemas, įskaitant piktnaudžiavimo atvejus, kaip apibrėžta 14 straipsnyje, kad pasiūlytų atsakomąsias priemones, prireikus, visapusiškai pasinaudodamas Sąjungos apmokestinimo ir finansinių paslaugų reguliavimo srities teisės aktais ir tarptautinių organizacijų nustatytomis bendradarbiavimo mokesčių klausimais priemonėmis.
3.  Siekdamos įvertinti klausimus, susijusius su veiksmingu FSM taikymu, valstybės narės gali sudaryti FSM komiteto pakomitetį, sudarytą iš dalyvaujančių valstybių narių atstovų. Pakomitetis turi būti atsakingas tik už klausimus, kurie nedaro poveikio nedalyvaujančioms valstybėms narėms ir kurie yra susiję su veiksmingu FSM taikymu.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 2 dalis
2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikui nuo 19 straipsnyje nurodytos dienos.
2. 11 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikui nuo 21 straipsnyje nurodytos dienos.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 3 dalis
3.  Taryba gali bet kada panaikinti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 11 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 4 dalis
4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį praneša Tarybai.
4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl direktyvos
16 straipsnio 5 dalis
5.  Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Tarybai dienos Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
5.  Pagal 11 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad jie neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio pirma pastraipa
Kas penkerius metus, o pirmą kartą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą.

Kas trejus metus, o pirmą kartą iki 2016 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo ataskaitą ir prireikus pasiūlymą.

Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio antra pastraipa
Toje ataskaitoje Komisija bent jau išnagrinėja FSM poveikį tinkamam vidaus rinkos, finansų rinkų ir realiosios ekonomikos veikimui, taip pat atsižvelgia į tarptautiniu mastu padarytą pažangą, susijusią su finansų sektoriaus apmokestinimu.

Toje ataskaitoje Komisija bent jau išnagrinėja FSM poveikį tinkamam vidaus rinkos, finansų rinkų ir realiosios ekonomikos veikimui, taip pat atsižvelgia į tarptautiniu mastu padarytą pažangą, susijusią su finansų sektoriaus apmokestinimu. Remiantis šio nagrinėjimo rezultatais, atliekami reikalingi patikslinimai.

Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl direktyvos
19 straipsnio antra a pastraipa (nauja)
Komisija taip pat įvertina kai kurių nuostatų, pvz., atitinkamos FSM taikymo srities ir pensijų fondams taikomo mokesčio tarifo, poveikį, tinkamai atsižvelgdama į įvairius rizikos lygius ir verslo modelius.

Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl direktyvos
20 straipsnio 1 dalies antra a pastraipa (nauja)
2 straipsnio 1 dalies 3a punkte nurodytoms priemonėms taikomas 9 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytas tarifas iki 2017 m. sausio pirmos siekia 0,05%.

2 straipsnio 1 dalies 8 punkto f papunktyje nurodytoms institucijoms taikomas tarifas, nurodytas 9 straipsnio 2 dalies a punkte, siekia 0,05%, o 9 dalies 2 punkto b papunktyje nurodytas tarifas iki 2017 m. sausio 1 d. sieks 0,005%.


Euro įvedimas Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. *
PDF 220kWORD 23k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Latvijoje 2014 m. sausio 1 d. (COM(2013)0345 – C7-0183/2013 – 2013/0190(NLE))
P7_TA(2013)0313A7-0237/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0345),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos konvergencijos ataskaitą (COM(2013)0341) ir į 2013 m. birželio mėn. Europos Centrinio Banko konvergencijos ataskaitą dėl Latvijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą, pridedamą prie 2013 m. Komisijos konvergencijos ataskaitos dėl Latvijos (SWD(2013)0196),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl euro zonos plėtros(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 20 d. rezoliuciją dėl konsultacijų su Europos Parlamentu metodo gerinimo Euro zonos plėtros procedūros metu(2),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0183/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 83 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0237/2013),

A.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 140 straipsnyje numatyta užtikrinti aukšto lygio tvarią konvergenciją ir nurodyti kriterijai, kuriuos turi atitikti visos valstybės narės, t. y. didelis kainų stabilumas, valstybės finansinės padėties tvarumas, valiutos kurso mechanizmo nustatytų normalių svyravimo ribų laikymasis ir valstybės narės pasiektas konvergencijos ir jos dalyvavimo Europos pinigų sistemos valiutos kurso mechanizme patvarumas, kurį atspindi ilgalaikių palūkanų normos (Mastrichto kriterijai);

B.  kadangi Latvija įvykdė Mastrichto kriterijus, kaip nurodyta SESV 140 straipsnyje ir prie Europos Sąjungos sutarties ir prie SESV pridėtame Protokole Nr. 13 dėl konvergencijos kriterijų;

C.  kadangi pranešėjas lankėsi Latvijoje, siekdamas įvertinti šios šalies pasirengimą prisijungti prie euro zonos;

D.  kadangi Latvijos gyventojai dėjo ypatingas pastangas siekdami įveikti finansų krizę ir vėl užtikrino konkurencingumą ir ekonomikos augimą;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  pritaria, kad Latvija 2014 m. sausio 1 d. įsivestų eurą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija ir Europos Centrinis Bankas (ECB) atliko vertinimą esant pasaulio finansų krizei, pakenkusiai daugelio kitų valstybių narių planams pasiekti nominalią konvergenciją, ir kad jį atlikus, visų pirma, prasidėjo reikšmingas ciklinis infliacijos mažėjimas;

4.  ypač atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulinė finansų krizė padarė Latvijai žalos skurdo, nedarbo ir demografinių pokyčių srityse; ragina Latviją ir jos partneres Sąjungoje diegti griežtus makrolygio rizikos ribojimo standartus siekiant užkirsti kelią netvariems kapitalo srautams ir kredito augimo tendencijoms, su kuriomis buvo susiduriama prieš krizę;

5.  pažymi, kad Latvijos vyriausybei ir gyventojams imantis ryžtingų, patikimų ir tvarių priemonių Latvija įvykdė kriterijus; atkreipia dėmesį į tai, kad bendras makroekonominės ir finansinės padėties tvarumas priklausys nuo to, kaip ne tik Latvijoje, bet ir visoje ekonominėje ir pinigų sąjungoje bus įgyvendinamos suderintos ir plataus užmojo reformos, kuriomis būtų siekiama suderinti drausmę su solidarumu ir ilgalaikėmis tvariomis investicijomis;

6.  pažymi, kad 2013 m. konvergencijos ataskaitoje ECB išreiškė susirūpinimą dėl ilgalaikio Latvijos ekonominės konvergencijos tvarumo; visų pirma pabrėžia šiuos minėtoje ataskaitoje pareikiamus pareiškimus ir rekomendacijas:

   prisijungus prie pinigų sąjungos turi būti vykdomos minėtosios pinigų ir valiutos kurso priemonės ir padidėja vidaus lankstumo ir atsparumo svarba; todėl valdžios institucijos, be to, kas padaryta nuo 2009 m., turėtų ieškoti būdų turimoms alternatyvioms anticiklinės politikos priemonėms stiprinti;
   Latvija turi ir toliau užtikrinti visapusišką fiskalinę konsolidaciją vadovaudamasi Stabilumo ir augimo pakto reikalavimais, įgyvendinti fiskalinę programą, padedančią ateityje negrįžti prie procikliškos politikos, ir jos laikytis;
   būtinybė užtikrinti tvirtesnę institucinę aplinką ir šešėlinė ekonomika, kuri, nors ir mažėja, tebėra palyginti didelė, ne tik lemia viešųjų pajamų praradimą, bet ir iškraipo konkurenciją, kenkia Latvijos konkurencingumui ir mažina šalies patrauklumą tiesioginėms užsienio investicijoms tokiu būdu trukdydamos užtikrinti ilgalaikes investicijas ir našumą; mano, jog į šias problemas reikia rimtai atsižvelgti, ypač jei dabartinės infliacijos ir kapitalo judėjimo tendencijos keisis; vis dėlto mano, jog šios problemos nepakeis bendro teigiamo vertinimo dėl euro įvedimo Latvijoje;

7.  ragina Latvijos vyriausybę ir toliau apdairiai taikyti fiskalinės politikos priemones ir vykdyti bendrą stabilumo skatinimo politiką numatant ateityje galimą makroekonominį disbalansą ir su kainų stabilumu susijusią riziką ir mažinant disbalansą, kurį Įspėjimo mechanizmo ataskaitoje nurodė Komisija; pažymi, kad kainų stabilumas Latvijoje labai priklauso nuo pagrindinių produktų, sudarančių jos vartotojo krepšelį, kainų pokyčių, susijusių su žemu energijos vartojimo efektyvumu ir didelio masto energijos importu iš vieno šaltinio; ragina Latvijos vyriausybę spręsti šiuos klausimus ir stiprinti bendras pastangas siekiant nacionalinių strategijos „Europa 2020“ tikslų;

8.  yra susirūpinęs dėl nepakankamos Latvijos piliečių paramos euro įvedimui; ragina Latvijos vyriausybę ir valdžios institucijas aktyviau bendrauti su Latvijos gyventojais siekiant užtikrinti, kad visuomenė labiau pritartų euro įvedimui; ragina Latvijos vyriausybę ir valdžios institucijas tęsti informavimo ir komunikacijos kampaniją, kad informacija pasiektų visus Latvijos piliečius;

9.  ragina Latvijos vyriausybę tinkamomis struktūrinėmis ir švietimo reformomis šalinti struktūrinius darbo rinkos trūkumus; visų pirma ragina Latvijos vyriausybę spręsti skurdo ir didėjančios pajamų nelygybės problemą;

10.  pripažįsta, kad per pastaruosius trejus metus Latvijos bankų sektorius išliko stabilus; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad bankininkystės modelis per pirmąjį pasaulinės finansų krizės etapą susidūrė su nelengvomis užduotimis; pabrėžia, kad tuo metu Latvijos finansų sistemos žlugimo išvengta tik ES ir TVF pagalbos dėka; palankiai vertina dabartines reformas, kuriomis siekiam sustiprinti Latvijos bankų, aktyviai dalyvaujančių nerezidentų indėlių (NRD) veikloje, reguliavimą; ragina Latvijos valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų išlaikyta griežta tų bankų priežiūra ir įgyvendinamos tinkamos papildomos rizikos valdymo priemonės; taip pat ragina Latvijos valdžios institucijas ir toliau įdėmiai stebėti galimą bankų turto ir įsipareigojimų terminų neatitikimą, kuris gali būti vertinamas kaip grėsmė finansiniam stabilumui;

11.  ragina Latvijos valdžios institucijas ir toliau praktiškai rengtis užtikrinti sklandų naujos valiutos įvedimo procesą; ragina Latvijos vyriausybę nustatyti tinkamas kontrolės priemones, skirtas užtikrinti, kad euro įvedimu nebūtų naudojamasi kainoms nepastebimai didinti;

12.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

13.  apgailestauja dėl itin trumpo laikotarpio, per kurį Parlamentas buvo paprašytas pateikti savo nuomonę pagal SESV 140 straipsnį; prašo Komisiją ir valstybes nares, ketinančias įsivesti eurą, pateikti tinkamus terminus, kad Parlamentas galėtų pateikti nuomonę, remdamasis išsamiomis ir įtraukiomis diskusijomis;

14.  prašo Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

15.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos Centriniam Bankui, euro grupei ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 249.
(2) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 251.


Kelių eismo sauga
PDF 280kWORD 26k
2013 m liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją (2013/2670(RSP))
P7_TA(2013)0314B7-0318/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Kuriama saugi Europos kelių eismo erdvė. 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ (COM(2010)0389),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją (SWD(2013)0094),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“(3),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. Pasaulio banko ir PSO paskelbtą Pasaulinę ataskaitą dėl kelių eismo nelaimių prevencijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją „E. skambutis. Nauja paslauga piliečiams numeriu 112“(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijai pateiktą klausimą „Kelių eismo sauga 2011–2020 m. Pirmasis etapas rengiant sužalojimų mažinimo strategiją“ (O-000061/2013 – B7-0211/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2011 m. Europos Sąjungoje eismo įvykiuose žuvo daugiau kaip 30 000 asmenų ir buvo pranešta apie beveik 1 500 000 sužalotų asmenų (daugiau kaip 250 000 asmenų buvo sužaloti sunkiai);

B.  kadangi kiekvienam mirtinam eismo įvykiui tenka keturi eismo įvykiai, dėl kurių asmenys tampa nuolatiniais neįgaliaisiais, keturiasdešimtyje įvykių asmenys patiria nežymių sužalojimų, o dešimtyje – sunkių sužalojimų;

C.  kadangi daugiau kaip pusė visų sunkių sužalojimų patiriama miestų teritorijoje, ypač nukenčia pėstieji, motociklininkai, dviratininkai (įskaitant elektriniais dviračiais besinaudojančius asmenis) ir kiti pažeidžiami kelių eismo dalyviai;

D.  kadangi pagrindinės eismo įvykių aukų ir sunkių sužalojimų priežastys yra įrangos gedimas, kelių konstrukcija, menka kelių priežiūra ir vairuotojų elgesys, įskaitant sugebėjimą pasirinkti greitį; kadangi greitis yra tiesiogiai susijęs su sužalojimų sunkumu ir kadangi kai kurios valstybės narės svarsto galimybę padidinti greičio apribojimus greitkeliuose;

E.  kadangi eismo įvykiai yra viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių į ligonines patenka 45 metų amžiaus nesulaukę ES piliečiai, o daug sunkių sužalojimų lemia visą gyvenimą trunkančią kančią arba nuolatinę negalią;

F.  kadangi pagalbos tarnybų reagavimo laikotarpis (vadinamasis lemtingos auksinės valandos principas), įskaitant gyvybei išgelbėti būtinos pirmosios pagalbos teikimą, priežiūros kokybę, vaidina svarbų vaidmenį išgyvenant eismo įvykiuose;

G.  kadangi manoma, kad kelių eismo įvykiuose patirtų sužalojimų socialinės ir ekonominės išlaidos sudaro 2 proc. BVP arba apie 250 mlrd. EUR (2012 m.)(5);

H.  kadangi Europos Sąjungos veiksmų šioje srityje rezultatai yra teigiami;

1.  pritaria Komisijos iniciatyvai didelę svarbą teikti veiksmams, susijusiems su sunkiais sužalojimais kelių eismo saugos srityje;

2.  džiaugiasi, kad Komisija nustatė bendrą ES sunkių sužalojimų apibrėžtį, pagrįstą visuotinai pripažinta traumų klasifikacija pagal didžiausią sutrumpintą sužalojimų skalę (angl. Maximum Abbreviated Injury Scale);

3.  ragina valstybes nares nedelsiant taikyti bendrą ES eismo įvykyje patirto sunkaus sužalojimo apibrėžtį ir ja remiantis 2014 m. rinkti ir pranešti statistinius duomenis pagal transporto rūšį, įskaitant pažeidžiamus kelių eismo dalyvius, taip pat pagal kelių infrastruktūros rūšį;

4.  primygtinai ragina Komisiją, remiantis surinktais duomenimis, nustatyti plataus masto tikslą – 2014–2020 m. 40 proc. sumažinti eismo įvykiuose patiriamų sužalojimų skaičių ir kaip ilgalaikio tikslo siekti įgyvendinti visuotinę idėją – visiškai saugaus eismo viziją;

5.  mano, kad bendro duomenų rinkimo ir pranešimo mechanizmo kūrimas neturėtų užkirsti kelio skubiems veiksmams, kurių imamasi ES lygmeniu, siekiant sumažinti keliuose sunkių sužalojimų patiriančių asmenų skaičių;

6.  džiaugiasi Komisijos nustatytais prioritetais kuriant visuotinę strategiją, t. y., siekiant spręsti susidūrimo poveikio problemą, kurti eismo įvykių valdymo strategiją, pirmosios pagalbos ir skubios pagalbos tarnybas ir ilgalaikės reabilitacijos procesus, ir ragina skubiai įgyvendinti šiuos prioritetus;

Europos keliuose patiriamų sunkių sužalojimų skaičiaus mažinimas nedelsiant

7.  pabrėžia, kad reikia nedelsiant geriau įgyvendinti įvairius dabartinius teisės aktus ir priemones siekiant sumažinti susidūrimo poveikį, padidinti kelių eismo dalyvių saugą ir sumažinti sunkių sužalojimų skaičių;

8.  ragina Komisiją persvarstyti teisės aktus dėl pasyviosios ir aktyviosios transporto priemonės saugos, siekiant pritaikyti ją prie naujausios techninės pažangos, ir remti transporto priemonėje įdiegiamų taisyklių laikymosi užtikrinimo technologijų diegimą;

9.  ragina Komisiją remti saugios ir pažangios kelių infrastruktūros kūrimą;

10.  ragina Komisiją suteikti išsamią informaciją apie tai, kokiais būdais valstybės narės į nacionalinę teisę perkelia Direktyvą 2011/82/ES, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus;

11.  primygtinai ragina valstybes nares toliau stengtis kovojant su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų ir keičiantis geriausia patirtimi kelių eismo taisyklių pažeidėjų vertinimo ir reabilitacijos srityje;

Pažeidžiamų kelių eismo dalyvių apsauga

12.  pažymi, kad pėstiesiems ir dviratininkams tenka 50 proc. visų miestų teritorijose žūstančių asmenų skaičiaus ir didelė dalis sunkių sužalojimus patiriančių asmenų skaičiaus;

13.  pritaria tam, kad būtų stebimi ir toliau gerinami techniniai standartais ir taisyklės pažeidžiamiausių kelių eismo dalyvių – vyresnio amžiaus asmenų, vaikų, neįgaliųjų ir dviratininkų – apsaugos srityje, tai būtų bendrų pastangų siekiant propaguoti pažeidžiamų kelių eismo dalyvių teises rengiant ES teisės aktus ir transporto politiką dalis;

14.  ragina Komisiją pateikti apžvalgą apie miestų teritorijas, kuriose nustatytas 30 km/h greičio apribojimas, ir tokio ribojimo poveikį mažinant žūstančių ir sunkius sužalojimus patiriančių asmenų skaičių;

15.  ragina valstybes nares pabrėžti informacinių ir mokymo kampanijų, susijusių su saugesniu važiavimu dviračiu ir vaikščiojimu pėsčiomis, ir politikos, kuria siekiama skatinti važinėjimą dviračiu ir vaikščiojimą pėsčiomis, svarbą, nes dviratininkų ir pėsčiųjų sauga miestų teritorijose yra labai stipriai susijusi su dviračių ir vaikščiojimo pėsčiomis, kaip transporto rūšių, populiarumu, prireikus derinant su viešojo ir kolektyvinio judumo priemonėmis;

16.  ragina Komisiją sukurti kelių eismo saugos mieste gaires, kurias būtų galima įtraukti į Tvaraus judumo mieste planus, ir apsvarstyti galimybę bendrą miesto transporto projektams teikiamą ES finansavimą susieti su tvaraus judumo mieste planais, kurie apima ES tikslus mažinti eismo įvykiuose žūstančių ir sunkių sužalojimų patiriančių asmenų skaičių;

Pirmosios pagalbos ir skubios pagalbos tarnybų tobulinimas

17.  primygtinai ragina valstybes nares remti Europos bendrąjį pagalbos telefono numerį 112 ir vykdyti reikalavimus, pagal kuriuos iki 2015 m. turi visiškai veikti bendrieji pagalbos centrai ir kuo skubiau turi būti įgyvendinta informacinė kampanija apie tai, kad pradėjo veikti tokie centrai;

18.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visose valstybėse narėse užtikrinti privalomą sistemos „E. skambutis“, kurioje naudojamas viešas pagalbos telefono numeris 112, įdiegimą visose naujose patvirtinto tipo transporto priemonėse iki 2015 m;

19.  ragina Komisiją, apsvarstant geriausią valstybių narių patirtį, apsvarstyti galimybę nustatyti reikalavimą vyresnio amžiaus nepilnamečiams vairuoti lydint kitam asmeniui;

20.  ragina valstybes nares sistemingai skatinti pirmosios pagalbos mokymus kaip būdą pagerinti pašalinių asmenų gebėjimą reaguoti į eismo įvykį padedant aukoms prieš atvykstant skubios pagalbos tarnyboms;

21.  ragina valstybes nares skatinti skubios pagalbos tarnybų ir transporto priemonių kūrėjų bei gamintojų bendradarbiavimą siekiant užtikrinti veiksmingą intervenciją ir saugą gelbėtojams ir sužeistiems asmenims;

22.  ragina valstybes nares skatinti įdiegti sistemas „E. sveikata“, visų pirma skatinti, kad skubios pagalbos teikimo komandos naudotų pažangiąsias transporto pranešimo sistemas, įskaitant įdiegtas sistemas skubios pagalbos transporto priemonėse;

Priežiūra po eismo įvykio ir ilgalaikė reabilitacija

23.  ragina valstybes nares savo sveikatos sektoriaus politikoje atkreipti dėmesį į po eismo įvykio teikiamos priežiūros svarbą ir toliau gerinti ilgalaikę priežiūrą ligoninėje, priežiūrą ir reabilitaciją po ligoninėje praleisto laikotarpio, įskaitant priežiūrą traumų srityje ir psichologinę pagalbą, teikiamą po eismo įvykio išgyvenusiems asmenims ir liudininkams, pvz., sukuriant pagalbos centrus, siekiant padėti šiems asmenims pagerinti jų gyvenimo kokybę;

24.  ragina valstybes nares gerinti suvokimą apie sunkių sužeidimų poveikį sukuriant glaudesnes sąsajas su kitomis, socialinį poveikį turinčiomis priemonėmis, pvz., žalos, negalios ir funkcinių sutrikimų lygio srityje, taip pat parengti švietimo programas apie kelių eismo saugą;

o
o   o

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 54.
(2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.
(3) OL C 166, 2011 6 7, p. 30.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0274.
(5) Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl Europos Komisijos 2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos krypčių šeštojo tikslo įgyvendinimo ir pirmojo etapo rengiant sužalojimų mažinimo strategiją.


Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika
PDF 682kWORD 72k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją) (2012/2130(INI))
P7_TA(2013)0315A7-0229/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 2 straipsnį, kuriame išvardytos vertybės, kuriomis grindžiama Sąjunga,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 3, 4, 6 ir 7 straipsnius, į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 49, 56, 114, 167 ir 258 straipsnius, į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir Europos žmogaus teisių konvenciją (EŽTK),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje(1), kurioje nurodė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui, bendradarbiaujant su Europos Komisija, Europos Taryba ir Venecijos komisija, toliau stebėti, ar laikomasi ir kaip laikomasi toje rezoliucijoje nurodytų rekomendacijų, ir pateikti savo išvadas ataskaitoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(2) ir į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl persvarstytos Vengrijos Konstitucijos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje (2009 m.): veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2010–2011 m.(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnis. Pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas“ (COM(2003)0606),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 18 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbáno, kuris 2012 m. sausio 18 d. kreipėsi į Europos Parlamentą plenarinio posėdžio diskusijoje dėl pastarųjų politinių įvykių Vengrijoje, padarytus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 9 d. Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto surengtą klausymą,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento narių delegacijos vizito į Budapeštą 2012 m. rugsėjo 24–26 d. ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į darbo dokumentus „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“, apimančius šiuos darbo dokumentus: Nr. 1 „Teisminės valdžios nepriklausomumas“, Nr. 2 „Pagrindiniai principai ir pagrindinės teisės“, Nr. 3 „Žiniasklaidos teisės aktai“, Nr. 4 „Demokratijos ir teisinės valstybės principai“ ir Nr. 5 „Pranešėjo baigiamosios pastabos“, kurie buvo aptarti per Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pasėdžius – atitinkamai 2012 m. liepos 10 d., 2012 m. rugsėjo 20 d., 2013 m. sausio 22 d., 2013 m. kovo 7 d. ir 2013 m. balandžio 8 d., taip pat į visus Vengrijos vyriausybės komentarus šia tema,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Pagrindinį įstatymą, kurį 2011 m. balandžio 18 d. priėmė Vengrijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja ir kuris įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (toliau – Pagrindinis įstatymas), ir į Vengrijos Pagrindinio įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatas, kurias 2011 m. gruodžio 30 d. priėmė Vengrijos Respublikos Nacionalinė Asamblėja ir kurios taip pat įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d. (toliau – Pereinamojo laikotarpio nuostatos),

–  atsižvelgdamas į Pirmąjį Pagrindinio įstatymo dalinį pakeitimą, kurį 2012 m. balandžio 17 d. pateikė Nacionalinės ekonomikos ministras ir kurį Vengrijos parlamentas priėmė 2012 m. birželio 4 d.; šiuo pakeitimu nustatoma, kad Pereinamojo laikotarpio nuostatos yra Pagrindinio įstatymo dalis,

–  atsižvelgdamas į Antrąjį Pagrindinio įstatymo dalinį pakeitimą, kuris buvo pateiktas 2012 m. rugsėjo 18 d. kaip pavienio parlamento nario įstatymo projektas bei kurį Vengrijos parlamentas priėmė 2012 m. spalio 29 d. ir kuriuo į Pereinamojo laikotarpio nuostatas įtraukiamas reikalavimas dėl rinkėjų registracijos,

–  atsižvelgdamas į Trečiąjį Pagrindinio įstatymo dalinį pakeitimą, kuris pateiktas 2012 m. gruodžio 7 d. ir kurį Vengrijos parlamentas priėmė 2012 m. gruodžio 21 d.; šiuo pakeitimu nustatoma, kad žemės ūkio paskirties žemės ir miškų įsigijimo apribojimai bei sąlygos ir integruotos žemės ūkio gamybos organizavimą reglamentuojančios taisyklės apibrėžiamos konstituciniu įstatymu,

–  atsižvelgdamas į Ketvirtąjį Pagrindinio įstatymo dalinį pakeitimą, kuris buvo pateiktas 2013 m. vasario 8 d. kaip pavienio parlamento nario įstatymo projektas ir kurį Vengrijos parlamentas priėmė 2013 m. kovo 11 d.; šiuo pakeitimu, be kitų nuostatų, į Pagrindinio įstatymo tekstą įtraukiamos Pereinamojo laikotarpio nuostatos (su kai kuriomis išimtimis, įskaitant nuostatą dėl rinkimų registracijos reikalavimo), kurias 2012 m. gruodžio 28 d. dėl procedūrinių priežasčių panaikino Vengrijos Konstitucinis teismas (sprendimas Nr. 45/2012), ir likusios šio dokumento iš esmės pereinamojo pobūdžio nuostatos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. įstatymą Nr. CXI dėl 2011 m. įstatymo Nr. CLXI dėl Vengrijos teismų organizavimo ir administravimo pakeitimo ir 2011 m. įstatymą Nr. CLXII dėl Vengrijos teisėjų teisinio statuso ir darbo užmokesčio,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. įstatymą Nr. XX dėl teisėkūros pakeitimų, susijusių su aukščiausia amžiaus riba, taikytina tam tikruose teismų teisiniuose santykiuose,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. įstatymą Nr. CCVI dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę ir Vengrijos bažnyčių teisinio statuso, pavadinimų ir religinių bendruomenių (Bažnyčių įstatymas), kuris buvo priimtas 2011 m. gruodžio 30 d. ir įsigaliojo 2012 m. sausio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) nuomones Nr. CDL(2011)016, CDL(2011)001, CDL-AD(2012)001, CDL-AD(2012)009, CDL-AD(2012)020 ir CDL-AD(2012)004 dėl naujosios Vengrijos konstitucijos, dėl trijų teisinių klausimų, kylančių dėl naujosios Vengrijos konstitucijos rengimo proceso, dėl 2011 m. įstatymo Nr. CLXII dėl Vengrijos teisėjų teisinio statuso ir darbo užmokesčio, dėl 2011 m. įstatymo Nr. CLXI dėl Vengrijos teismų organizavimo ir administravimo, dėl 2011 m. įstatymo Nr. CLI dėl Vengrijos Konstitucinio teismo, dėl konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų, kurie buvo iš dalies pakeisti patvirtinus nuomonę Nr. CDL-AD(2012)001 dėl Vengrijos, ir dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę ir Vengrijos bažnyčių teisinio statuso, pavadinimų ir religinių bendruomenių,

–  atsižvelgdamas į bendrą Venecijos komisijos ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nuomonę dėl Vengrijos parlamento narių rinkimų įstatymo,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos vyriausybės komentarus Nr. CDL(2012)072, CDL(2012)046 ir CDL(2012)045 dėl Venecijos komisijos nuomonės dėl konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų, kurie buvo iš dalies pakeisti patvirtinus nuomonę CDL-AD(2012)001, projekto, dėl bendros nuomonės dėl Vengrijos parlamento narių rinkimų projekto ir dėl nuomonės dėl 2011 m. įstatymo Nr. CLI dėl Vengrijos Konstitucinio teismo projekto,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Thorbjørno Jaglando iniciatyvas, įskaitant Vengrijos ministro pirmininko pavaduotojui Tiborui Navracsicsui adresuotame 2012 m. balandžio 24 d. laiške išdėstytas rekomendacijas dėl teisminių institucijų,

–  atsižvelgdamas į T. Navracsicso 2012 m. gegužės 10 d. ir 2012 m. birželio 7 d. atsakymus, kuriuose išreiškiamas Vengrijos valdžios institucijų ketinimas imtis veiksmų dėl Th. Jaglando rekomendacijų,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Th. Jaglando T. Navracsicsui adresuotą 2013 m. kovo 6 d. laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl pasiūlymo dėl Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo ir raginama atidėti galutinį balsavimą, ir į T. Navracsicso 2013 m. kovo 7 d. atsakymą,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos, Nyderlandų, Danijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų Komisijos pirmininkui José Manueliui Barroso adresuotą 2013 m. kovo 6 d. laišką, kuriame raginama įdiegti mechanizmą, kurį taikant būtų skatinamas pagrindinių vertybių laikymasis valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos užsienio reikalų ministro Jánoso Martonyi atsiųstą 2013 m. kovo 8 d. laišką, adresuotą visiems ES valstybių narių kolegoms, kuriame paaiškinamas Ketvirtojo dalinio pakeitimo tikslas,

–  atsižvelgdamas į J. M. Barroso V. Orbánui atsiųstą 2013 m. kovo 8 d. laišką dėl Europos Komisijos susirūpinimo Ketvirtuoju Pagrindinio įstatymo daliniu pakeitimu ir V. Orbáno atsakymą Komisijos pirmininkui, kurių kopijos buvo nusiųstos Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Hermanui Van Rompuy ir Europos Parlamento pirmininkui Martinui Schulzui,

–  atsižvelgdamas į bendrą Komisijos pirmininko J. M. Barroso ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus Th. Jaglando 2013 m. kovo 11 d. pareiškimą, kuriame primenamas susirūpinimas dėl Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo atsižvelgiant į teisinės valstybės principą; taip pat atsižvelgdamas į ministro pirmininko Viktoro Orbáno patvirtinimą, pateiktą 2013 m. kovo 8 d. laiške Komisijos pirmininkui J. M. Barroso, apie visapusišką Vengrijos vyriausybės ir parlamento įsipareigojimą laikytis Europos Sąjungos normų ir vertybių,

–  atsižvelgdamas į J. Martonyi Th. Jaglandui nusiųstą 2013 m. kovo 13 d. prašymą dėl Venecijos komisijos nuomonės dėl Ketvirtojo Vengrijos Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento plenarinio posėdžio diskusijoje Tarybos ir Komisijos padarytus pareiškimus dėl konstitucinės padėties Vengrijoje,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomaso Hammarbergo J. Martonyi adresuotą 2011 m. gruodžio 16 d. laišką, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl naujojo Vengrijos įstatymo dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę ir Vengrijos bažnyčių teisinio statuso, pavadinimų ir religinių bendruomenių, ir į J. Martonyi 2012 m. sausio 12 d. atsakymą,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių komisaro 2011 m. vasario 25 d. nuomonę Nr. CommDH(2011)10 dėl Vengrijos žiniasklaidos teisės aktų atsižvelgiant į Europos Tarybos žiniasklaidos laisvei taikomus standartus, taip pat į Vengrijos valstybės ministro, atsakingo už vyriausybės ryšius su visuomene, 2011 m. gegužės 30 d. pastabas dėl šios nuomonės,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) 2012 m. vasario 15 d. ir 2012 m. gruodžio 11 d. pareiškimus, kuriais Vengrija raginama atitinkamai persvarstyti teisės aktus, kuriais numatoma galimybė vietos valdžios institucijoms bausti už benamystę, ir paremti Konstitucinio teismo sprendimą dėl benamystės dekriminalizavimo,

–  atsižvelgdamas į OHCHR 2013 m. kovo 15 d. pareiškimus, kuriuose reiškiamas susirūpinimas dėl Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo,

–  atsižvelgdamas į vykstančią pažeidimo tyrimo procedūrą byloje C-288/12, kurią iškėlė Europos Komisija prieš Vengriją dėl buvusio duomenų apsaugos komisaro įgaliojimų nutraukimo teisėtumo ir kurioje dar laukiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą dėl radikalaus Vengrijos teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo ir į 2013 m. kovo 11 d. Vengrijos parlamento priimtą 2013 m. įstatymą Nr. XX, kuriuo iš dalies keičiamas 2011 m. įstatymas Nr. CLXII, siekiant laikytis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Vengrijos Konstitucinio teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. 33/2012 dėl Vengrijos teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo, 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 45/2012 dėl Pagrindinio įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatų, 2013 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 1/2013 dėl rinkimų procedūros įstatymo ir 2013 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. 6/2013 dėl įstatymo dėl religijos laisvės ir bažnyčių teisinio statuso,

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Stebėsenos komiteto ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. LXXII įstatymą dėl naujų taisyklių ir reglamentų, susijusių su tėvynės saugumo priežiūra, sukūrimo; atsižvelgdamas į dr. András Zs. Varga 2013 m. gegužės 27 d. laišką dr. Andrásui Cser-Palkovicsui, Vengrijos parlamento Konstitucinių, teisinių ir procedūrinių reikalų komiteto pirmininkui, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl priimto įstatymo dėl naujų taisyklių ir reglamentų, susijusių su tėvynės saugumo priežiūra, sukūrimo;

–  atsižvelgdamas į būsimą Europos Komisijos Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo vertinimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0229/2013),

I . Bendroji informacija ir pagrindiniai spręstini klausimai
Bendros Europos vertybės

A.  kadangi Europos Sąjunga yra grindžiama tokiomis vertybėmis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinės valstybės principai ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, kaip numatyta ES sutarties 2 straipsnyje, visapusišku pagrindinių teisių ir laisvių paisymu, kaip įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, ir šių teisių, laisvių ir principų teisinės reikšmės pripažinimu, kurį patvirtina būsimas ES prisijungimas prie EŽTK pagal ES sutarties 6 straipsnio 2 dalį;

B.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos bendros vertybės sudaro ES teritorijoje gyvenančių asmenų ir ypač ES piliečių, nepaisant jų tautybės ir kultūrinės ar religinės priklausomybės, turimų teisių pagrindą ir kadangi tie asmenys gali visapusiškai naudotis šiomis teisėmis tik jei puoselėjamos pagrindinės Europos Sąjungos vertybės ir principai;

C.  kadangi į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes turi būti atsižvelgiama politiniu ir teisiniu lygmenimis, nes tai yra vienas iš būtinų mūsų demokratinės visuomenės pagrindų, todėl visos valstybės narės ir ES institucijos turi aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigoti jų laikytis;

D.  kadangi tokių bendrų vertybių paisymas ir skatinimas yra ne tik esminė Europos Sąjungos tapatybės dalis, bet ir aiški pareiga pagal ES sutarties 3 straipsnio 1 ir 5 dalis, taigi ir sine qua non norint tapti ES valstybe nare ir visapusiškai išsaugoti narystės prerogatyvas;

E.  kadangi šalių kandidačių pareigos pagal Kopenhagos kriterijus valstybėms narėms prisijungus prie ES taikomos ir toliau remiantis ES sutarties 2 straipsniu ir lojalaus bendradarbiavimo principu ir kadangi visos valstybės narės turėtų būti nuolat vertinamos, kad būtų patikrinta, ar jos ir toliau paiso ES bendrų vertybių;

F.  kadangi ES sutarties 6 straipsnio 3 dalyje pabrėžiamas faktas, kad pagrindinės teisės, kurias užtikrina EŽTK ir kurios kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus, ir kadangi tokios teisės yra demokratinių Europos valstybių bendras paveldas ir stiprybė;

G.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai ir remiantis ES sutarties 6 straipsniu Chartija turi tokią pat teisinę galią kaip ir Sutartys ir tokiu būdu vertybės bei principai tampa apčiuopiamomis ir įgyvendinamomis teisėmis;

H.  kadangi ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje ES institucijoms suteikiama teisė, taikant tiksliai aprašytą procedūrą, vertinti, ar yra aiškus pavojus, kad kuri nors valstybė narė gali šiurkščiai pažeisti 2 straipsnyje nurodytas bendras vertybes, ir imtis politinių veiksmų atitinkamos valstybės atžvilgiu, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams ir imtasi teisių gynimo priemonių dėl tokių pažeidimų; kadangi prieš priimdama tokį nutarimą, Taryba, laikydamasi tos pačios procedūros, išklauso tos valstybės narės paaiškinimų;

I.  kadangi ES sutarties 2 straipsnio taikymo sričiai nėra taikomas Chartijos 51 straipsnio 1 dalyje numatytas apribojimas, o ES sutarties 7 straipsnis neapribojamas politikos sritimis, kurias reglamentuoja ES teisė, ir kadangi dėl šios priežasties ES gali imtis veiksmų, jei pažeidžiamos bendros vertybės ar yra aiškus pavojus, kad jos bus pažeistos, srityse, kurios patenka į valstybių narių kompetenciją;

J.  kadangi remiantis 4 straipsnio 3 dalyje numatytu lojalaus bendradarbiavimo principu valstybės narės sudaro sąlygas Sąjungos užduotims įgyvendinti ir nesiima jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti siekti Sąjungos tikslų, įskaitant tikslą gerbti ir skatinti Sąjungos bendras vertybes;

K.  kadangi pagarba Sąjungos bendroms vertybėms glaudžiai susijusi su ES įsipareigojimu siekti įvairovės, todėl Sąjunga yra įsipareigojusi gerbti „valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų“, kaip nustatyta ES sutarties 4 straipsnio 2 dalyje; kadangi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos Europos pagrindinės vertybės kyla iš valstybėms narėms bendrų konstitucinių tradicijų, taigi jų negalima priešpastatyti ES sutarties 4 straipsnyje įtvirtintam įsipareigojimui, nes jos sudaro pamatą, kuriuo remdamosi valstybės narės gali gerbti ir plėtoti savo nacionalinį savitumą;

L.  kadangi pagal Sutartis pagarba nacionaliniam savitumui (ES sutarties 4 straipsnio 2 dalis) ir skirtingoms valstybių narių teisinėms sistemoms ir tradicijoms (SESV 67 straipsnis) yra iš esmės susijusi su lojalaus bendradarbiavimo (ES sutarties 4 straipsnio 3 dalis), tarpusavio pripažinimo (SESV 81 ir 82 straipsniai), taigi ir abipusio pasitikėjimo bei pagarbos kultūros ir kalbų įvairovei (ES sutarties 3 straipsnio 3 dalis) principais;

M.  kadangi to, kad valstybė narė pažeidžia Sąjungos bendrus principus ir vertybes, negalima pateisinti nacionalinėmis tradicijomis ar nacionalinės tapatybės išraiška, kai dėl tokio pažeidimo pakenkiama principams ir vertybėms, kurie yra esminiai Europos integracijai, pvz., demokratijos vertybėms, teisinės valstybės principams ar abipusio pripažinimo principui, nurodant, kad ES sutarties 4 straipsnio 2 dalis yra taikoma tik jei valstybė narė paiso ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių;

N.  kadangi Sąjungos tikslas išsaugoti ir skatinti savo vertybes santykiuose su platesniu pasauliu, kaip numatyta ES sutarties 3 straipsnio 5 dalyje, sustiprinamas konkrečiu įsipareigojimu Sąjungai imtis veiksmų tarptautinėje arenoje remiantis principais, paskatinusiais jos pačios sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą: demokratiją, teisinės valstybės principus, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumą ir nedalomumą (ES sutarties 21 straipsnio 1 dalis);

O.  kadangi būtų pakenkta ne tik valstybių narių ir ES patikimumui tarptautinėje arenoje, bet ir Sąjungos tikslams vykdant išorės veiksmus, jei valstybės narės negalėtų ar nenorėtų laikytis standartų, kuriems jos pritarė ir kurių pačios Sutartimi įsipareigojo laikytis;

P.  kadangi valstybių narių pagarba toms pačioms pagrindinėms vertybėms yra būtina sąlyga norint užtikrinti abipusį pasitikėjimą ir tinkamą tarpusavio pripažinimo principo veikimą, kuris yra labai svarbus kuriant ir vystant vidaus rinką, taip pat Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, ir kadangi bet koks bandymas nepaisyti bendrų vertybių ar jas silpninti daro neigiamą poveikį visai Europos ekonominės, socialinės ir politinės integracijos proceso sąrangai;

Q.  kadangi laikantis ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų, Sutarčių ir Pagrindinių teisių chartijų preambulėse paskelbtų bei EŽTK preambulėje ir Europos Tarybos statuto 3 straipsnyje minimų bendrų vertybių turi būti atskirtos nepriklausomų institucijų galios remiantis tinkamai veikiančia stabdžių ir atsvarų sistema, ir kadangi šiuos principus sudaro šie pagrindiniai elementai: pagarba teisėtumui, įskaitant skaidrų, atskaitingą ir demokratinį teisės aktų priėmimo procesą, teisinis tikrumas, tvirta atstovaujamosios demokratijos sistema, kuri pagrįsta laisvais rinkimais ir pagal kurią paisoma opozicijos teisių, veiksminga teisės aktų atitikties konstitucijai kontrolė, veiksminga, skaidri, dalyvaujamoji ir atskaitinga vyriausybė ir administracija, nepriklausomos ir nešališkos teisminės institucijos, nepriklausoma žiniasklaida ir pagarba pagrindinėms teisėms;

R.  kadangi Komisija, vadovaudamasi ES sutarties 17 straipsniu, „užtikrina, kad Sutartys [...] būtų taikomos“, ir „prižiūri Sąjungos teisės taikymą kontroliuojant Europos Sąjungos Teisingumo Teismui“;

Reformos Vengrijoje

S.  kadangi Vengrija buvo pirmoji buvusi komunistinė šalis, prisijungusi prie EŽTK, ir kaip ES valstybė narė pirmoji 2007 m. gruodžio 17 d. ratifikavo Lisabonos sutartį ir kadangi Vengrija aktyviai dalyvavo Konvento ir Tarpvyriausybinės konferencijos darbe 2003 ir 2004 m., kai be kitų klausimų buvo rengiamas ES sutarties 2 straipsnio tekstas, ir ėmėsi iniciatyvos, dėl kurios buvo įtrauktos mažumoms priklausančių asmenų teisės;

T.  kadangi per šimtametę Vengrijos istoriją taikus įvairių tautybių ir tautinių grupių gyvenimas drauge darė teigiamą poveikį tautos kultūrinių vertybių gausai ir gerovei; kadangi Vengrija raginama tęsti šią tradiciją ir ryžtingai užkirsti kelią bet kokioms pastangoms diskriminuoti atskiras grupes;

U.  kadangi Vengrija taip pat yra Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto ir kitų tarptautinių teisinių dokumentų, kurie įpareigoja ją gerbti ir įgyvendinti tarptautinius demokratinius principus, šalis;

V.  kadangi po 2010 m. visuotinių rinkimų Vengrijoje valdančioji dauguma gavo daugiau nei du trečdalius vietų parlamente ir todėl galėjo greitai inicijuoti intensyvią teisėkūros veiklą siekiant pertvarkyti visą šalies konstitucinę tvarką (ankstesnė Konstitucija buvo pakeista iš dalies dvylika kartų, o Pagrindinis įstatymas – 4 kartus) ir taip iš esmės pakeisti institucinę ir teisinę sistemą bei daugelį esminių ne tik visuomeninio, bet ir privataus gyvenimo aspektų;

W.  kadangi visos Europos Sąjungos valstybės narės gali visiškai laisvai persvarstyti savo konstitucijas ir kadangi pati demokratinės kaitos prasmė yra ta, kad nauja vyriausybė gali priimti teisės aktus, atspindinčius tautos valią, tos vyriausybės vertybes ir politinius įsipareigojimus, paisant Europos Sąjungoje vyraujančių demokratijos ir teisinės valstybės vertybių bei principų; kadangi visose valstybėse narėse yra taikomos specialios konstitucijos nuostatų keitimo procedūros, kurios yra daug sudėtingesnės, palyginti su paprastųjų įstatymų keitimo procedūromis, visų pirma naudojant kvalifikuotą balsų daugumą, papildomus sprendimų priėmimo procesus, papildomo laiko skyrimą ir referendumus;

X.  kadangi demokratinių tradicijų Europos istorija rodo, kad konstituciją pertvarkyti reikia itin atidžiai ir tinkamai atsižvelgiant į procedūras ir garantijas, kuriomis siekiama išsaugoti, be kita ko, teisinės valstybės, valdžių padalijimo ir teisinių normų hierarchijos principus, nes konstitucija – tai aukščiausias šalies įstatymas;

Y.  kadangi išsamių ir sistemingų konstitucinių ir institucinių reformų, kurias naujoji Vengrijos vyriausybė ir parlamentas atliko per nepaprastai trumpą laikotarpį, mastas neturi precedento ir tai paaiškina, kodėl tiek daug Europos institucijų ir organizacijų (Europos Sąjunga, Europos Taryba, ESBO) mano, kad reikia įvertinti kai kurių reformų poveikį; kadangi valstybėms narėms neturi būti taikomi dvigubai standartai, taigi padėtis kitose valstybėse narėse taip pat turėtų būti stebima, laikantis valstybių narių lygiateisiškumo Sutarčių atžvilgiu principo;

Z.  kadangi reikia vesti Europos institucijų ir Vengrijos valdžios institucijų dialogą, pagrįstą atvirumu, įtrauktimi, solidarumu ir abipuse pagarba, atsižvelgiant į minėtas bendras demokratines vertybes;

AA.  kadangi visų pirma tais atvejais, kai tenka nagrinėti atvejį, kai viena valstybė narė gali būti šiurkščiai pažeidusi Sąjungos vertybes, Komisija, vykdydama savo pareigą prižiūrėti Sąjungos teisės aktų taikymą, privalo veikti turėdama aukščiausią kompetenciją, gerbdama kitų veikėjų nepriklausomybę, ir imtis veiksmų deramai uoliai, nedelsdama ir labai sparčiai;

Pagrindinis įstatymas ir Pereinamojo laikotarpio nuostatos

AB.  kadangi Vengrijos Pagrindinio įstatymo, kuris buvo priimtas 2011 m. balandžio 18 d. ir už kurį balsavo tik valdančiosios koalicijos nariai remiantis valdančiosios koalicijos atstovų parengtu teksto projektu, priėmimas įvyko per trumpą laiką – 35 kalendorines dienas nuo pasiūlymo (T/2627) pateikimo parlamente, ir taip buvo apribotos galimybės vesti išsamias ir esmines diskusijas apie teksto projektą su opozicinėmis partijomis ir pilietine visuomene;

AC.  kadangi Vengrijos parlamentui 2011 m. kovo 14 d. buvo pateiktas išrinktų FIDESZ / KDNP koalicijos atstovų paruoštas konstitucijos projektas, o ne darbo dokumentas, parengtas vadovaujantis ad hoc parlamentinio komiteto svarstymais, nors toks komitetas buvo įsteigtas specialiai naujajam Pagrindiniam įstatymui rengti; taigi dėl to dar labiau paaštrėjo trūkstamo konsultavimosi su opozicija problema;

AD.  kadangi nacionalinę konsultaciją dėl konstitucijos rengimo sudarė tik valdančiosios partijos parengtas dvylikos klausimų apie labai konkrečius dalykus sąrašas, kuris buvo sudarytas taip, kad atsakymai į klausimus galėjo būti savaime suprantami, ir kadangi konsultuojantis nebuvo pateiktas Pagrindinio įstatymo teksto projektas;

AE.  kadangi Vengrijos Pagrindinių teisių komisarui pateikus konstitucinę peticiją Vengrijos Konstitucinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. (Sprendimu Nr. 45/2012) panaikino daugiau kaip du trečdalius Pereinamojo laikotarpio nuostatų teksto, nes atitinkamos nuostatos nebuvo pereinamojo pobūdžio;

AF.  kadangi pagal Ketvirtąjį Pagrindinio įstatymo dalinį pakeitimą, priimtą 2013 m. kovo 11 d., į Pagrindinio įstatymo tekstą įtraukta didžioji dalis Konstitucinio teismo panaikinto Pereinamojo laikotarpio nuostatų teksto ir kitos nuostatos, kurios anksčiau buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai;

Itin dažnas konstitucinių įstatymų naudojimas

AG.  kadangi Vengrijos Pagrindiniame įstatyme nurodytos 26 teminės sritys, kurios turi būti apibrėžtos konstituciniais įstatymais (t. y. įstatymais, kuriems priimti reikalinga dviejų trečdalių dauguma), kurie apima įvairiausius klausimus, susijusius su Vengrijos institucine sistema, naudojimusi pagrindinėmis teisėmis ir svarbiais visuomeninio reguliavimo aspektais;

AH.  kadangi priėmus Pagrindinį įstatymą parlamentas patvirtino 49 konstitucinius įstatymus(6) (per pusantrų metų);

AI.  kadangi daugelis klausimų, pvz., konkretūs šeimos teisės aspektai, mokesčių ir pensijų sistemos, kuriems paprastai taikoma įprasta teisėkūros sprendimų priėmimo tvarka, reglamentuojami konstitucinių įstatymų;

Įstatymų priėmimas skubos tvarka, pavienių parlamento narių įstatymų projektų pateikimo praktika, parlamentinės diskusijos

AJ.  kadangi svarbūs teisės aktai, įskaitant Pagrindinį į statymą, jo Antrąjį ir Ketvirtąjį dalinius pakeitimus, Pagrindinio įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatas ir daugelį konstitucinių įstatymų, buvo priimti remiantis pavienių parlamento narių pateiktais įstatymų projektais, kuriems netaikomos taisyklės, nustatytos 2010 m. įstatyme Nr. CXXXI dėl pilietinės visuomenės dalyvavimo rengiant teisės aktus ir Viešojo administravimo ir teisingumo ministro įsakyme Nr. 24/2011 dėl preliminaraus ir ex post poveikio vertinimo, todėl pagal šią supaprastintą tvarką priimti teisės aktai su visuomene aptariami tik iš dalies;

AK.  kadangi dėl didelio per labai trumpą laiką priimtų konstitucinių įstatymų, įskaitant teisės aktus dėl Vengrijos teisėjų teisinio statuso ir darbo užmokesčio ir dėl Vengrijos teismų organizavimo ir administravimo, taip pat teisės aktus dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir dėl Vengrijos nacionalinio banko, skaičiaus neišvengiamai apribotos galimybės tinkamai konsultuotis su opozicinėmis partijomis ir pilietine visuomene, įskaitant atitinkamais atvejais darbdavių organizacijas, profesines sąjungas ir interesų grupes;

AL.  kadangi 2012 m. įstatymu Nr. XXXVI dėl Nacionalinės Asamblėjos parlamento pirmininkui suteikiama plati diskrecijos teisė riboti parlamento narių laisvę kalbėti parlamente;

Stabdžių ir atsvarų sistemos silpnėjimas. Konstitucinis teismas, parlamentas ir Duomenų apsaugos institucija

AM.  kadangi Pagrindiniu įstatymu nustatyta galimybė teikti dviejų naujų rūšių konstitucinius skundus Konstituciniam teismui, o actio popularis (ieškinys viešajam interesui ginti) atliekant ex post peržiūrą panaikinamas;

AN.   kadangi 2013 m. LXXII įstatymas dėl naujų taisyklių ir reglamentų, susijusių su tėvynės saugumo priežiūra, sukūrimo paskelbtas 2013 m. birželio 3 d.; kadangi dėl šio akto kilo susirūpinimas, kurį visų pirma išreiškė Vengrijos generalinio prokuroro pavaduotojas, dėl valdžių padalijimo, teisminių institucijų nepriklausomumo, pagarbos privačiam ir šeiminiam gyvenimui ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą principų laikymosi;

AO.  kadangi remiantis Pagrindiniu įstatymu Konstitucinio teismo galios atlikti su biudžetu susijusių įstatymų konstitucingumo peržiūrą ex post dėl esminių aspektų buvo iš esmės apribotos baigtinio teisių sąrašo pažeidimais, taip sudarant kliūčių peržiūrėti kitų pagrindinių teisių, pvz., teisės į nuosavybę, teisės į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės nebūti diskriminuojamam, pažeidimų konstitucingumą;

AP.  kadangi Ketvirtasis Pagrindinio įstatymo dalinis pakeitimas nepalietė jau turimos Konstitucinio teismo teisės atlikti Pagrindinio įstatymo dalinių pakeitimų peržiūrą procedūriniu pagrindu ir kadangi juo panaikinama Teismo teisė ateityje atlikti konstitucinių dalinių pakeitimų peržiūrą iš esmės;

AQ.  kadangi savo minėtame sprendime Nr. 45/2012 Konstitucinis teismas nusprendė, kad „konstitucinis teisėtumas apima ne tik procedūrinius, formaliuosius ir viešosios teisės galiojimo reikalavimus, bet ir esminius reikalavimus. Demokratinės teisinės valstybės konstituciniai kriterijai kartu yra ir konstitucinės vertybės, principai ir pagrindinės demokratinės laisvės, įtvirtintos tarptautinėse sutartyse ir priimtos bei pripažįstamos demokratinių teisinių valstybių bendrijose, taip pat jie užtikrinami kaip ius cogens, o tai iš dalies reiškia tą patį. Tam tikrais atvejais Konstitucinis teismas gali netgi nagrinėti laisvą esminių reikalavimų, garantijų ir demokratinių valstybių, veikiančių pagal teisinės valstybės principus, vertybių vykdymo užtikrinimą ir nustatymą konstituciniuose teisės aktuose“ (Sprendimo IV.7 punktas);

AR.  kadangi Ketvirtuoju Pagrindinio įstatymo daliniu pakeitimu toliau numatoma, kad Konstitucinio teismo sprendimai, priimti prieš įsigaliojant Pagrindiniam įstatymui, atšaukiami ir tokiu būdu aiškiai prieštaraujama Konstitucinio teismo sprendimui Nr. 22/2012, kuriame Teismas nustatė, kad jo pareiškimai dėl pagrindinių vertybių, žmogaus teisių ir laisvių ir konstitucinių institucijų, kurios nebuvo iš esmės pakeistos Pagrindiniu įstatymu, lieka galioti; kadangi Ketvirtuoju Pagrindinio įstatymo daliniu pakeitimu į Pagrindinį įstatymą vėl įtraukiama keletas nuostatų, kurios anksčiau Konstitucinio teismo buvo paskelbtos prieštaraujančiomis Konstitucijai;

AS.  kadangi neparlamentinei įstaigai Biudžeto tarybai, turinčiai ribotą demokratinį teisėtumą, suteikti įgaliojimai vetuoti bendrojo biudžeto priėmimą, taip apribojama demokratiškai išrinktos įstatymų leidžiamosios valdžios veiksmų apimtis ir leidžiama Respublikos prezidentui paleisti parlamentą;

AT.  kadangi naujuoju 2011 m. liepos mėn. priimtu Informacijos laisvės įstatymu panaikinta Duomenų apsaugos ir informacijos laisvės komisaro institucija, prieš laiką nutraukiant šešerių metų trukmės komisaro kadenciją ir jo įgaliojimus perduodant naujai įsteigtai Nacionalinei duomenų apsaugos agentūrai; kadangi šiuos pakeitimus šiuo metu nagrinėja Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

AU.  kadangi 2012 m. birželio 8 d. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją ir paskelbė, kad Vengrija neįvykdė savo įsipareigojimo pagal Direktyvą 95/46/EB, nes pašalino duomenų apsaugos priežiūros pareigūną iš pareigų prieš pasibaigiant jo mandatui ir taip sukėlė pavojų įstaigos nepriklausomumui;

Teisminių institucijų nepriklausomumas

AV.  kadangi, remiantis Pagrindiniu įstatymu ir Pereinamojo laikotarpio nuostatomis, šešerių metų trukmės buvusio Aukščiausiojo teismo (pervadinto „Kúria“) pirmininko mandatas buvo prieš laiką nutrauktas po dvejų metų;

AW.  kadangi 2012 m. liepos 2 d. Vengrija iš dalies pakeitė konstitucinius įstatymus dėl teisminių institucijų (2011 m. įstatymas Nr. CLXI dėl teismų organizavimo ir administravimo ir 2011 m. įstatymas Nr. CLXII dėl teisėjų teisinio statuso ir darbo užmokesčio) ir iš dalies įgyvendino Venecijos komisijos rekomendacijas;

AX.  kadangi Pagrindiniame įstatyme nereglamentuojamos svarbiausios teisėjų nepriklausomumą užtikrinančios priemonės, t. y. nepašalinamumas, garantuota kadencija, valdymo organų struktūra ir sudėtis, bet jos kartu su išsamiomis teisminių institucijų organizavimo ir administravimo taisyklėmis vis dar nustatytos iš dalies pakeistuose konstituciniuose įstatymuose;

AY.  kadangi Konstitucinio teismo nepriklausomumas nenumatytas Vengrijos Pagrindiniame įstatyme, jame taip pat nenumatytas teisminių institucijų administracijos nepriklausomumas;

AZ.  kadangi konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų daliniu pakeitimu, susijusiu su Nacionalinės teismų administracijos pirmininko įgaliojimais perduoti bylas iš kompetentingo teismo į kitą teismą, kad užtikrintų bylų išnagrinėjimą per pagrįstą laikotarpį, nėra nustatyti objektyvūs norminiai bylų perdavimo kriterijai;

BA.  kadangi, įsigaliojus Pagrindiniam įstatymui ir Pereinamojo laikotarpio nuostatoms bei 2011 m. konstituciniam įstatymui Nr. CLXII dėl teisėjų teisinio statuso ir darbo užmokesčio, privalomas teisėjų pensinis amžius buvo sumažintas nuo 70 iki 62 metų;

BB.  kadangi 2012 m. lapkričio 6 d. priimtame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime nustatoma, kad radikalus Vengrijos teisėjų, prokurorų ir notarų pensinio amžiaus sumažinimas nuo 70 iki 62 metų yra nepateisinama diskriminacija dėl amžiaus, ir kadangi 2012 m. birželio 20 d. dvi Vengrijos teisėjų grupės pateikė du skundus EŽTT prašydamos nuspręsti, kad Vengrijos teisės aktai dėl teisėjų pensinio amžiaus sumažinimo pažeidžia EŽTK;

BC.  kadangi 2013 m. kovo 11 d. Vengrijos parlamentas priėmė 2013 m. įstatymą Nr. XX, kuriuo iš dalies pakeičiamos amžiaus ribos siekiant iš dalies laikytis 2012 m. liepos 16 d. Vengrijos Konstitucinio teismo ir 2012 m. lapkričio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų;

Rinkimų reforma

BD.  kadangi parlamente valdančioji dauguma vienpusiškai pertvarkė rinkimų sistemą, nemėgindami pasiekti sutarimą su opozicija;

BE.  kadangi vykdydamas paskutinę rinkimų reformą Vengrijos parlamentas 2012 m. lapkričio 26 d., remdamasis pavienio parlamento nario įstatymo projektu, priėmė Rinkimų procedūros įstatymą, kuriuo siekiama pakeisti ankstesnę automatinę visų piliečių, kurių gyvenamoji vieta yra Vengrijoje, dalyvavimo rinkimuose registraciją, nustatant savanoriškos registracijos sistemą, kaip būtiną sąlygą asmeniui pasinaudoti balsavimo teise;

BF.  kadangi tą pačią dieną kaip ir įstatymo dėl rinkimų procedūros projektas, t. y. 2012 m. rugsėjo 18 d., taikant pavienio parlamento nario įstatymo projekto teikimo procedūrą, buvo pateiktas Antrasis Pagrindinio įstatymo dalinis pakeitimas, kuriuo įtvirtinamas rinkėjų registracijos reikalavimas, ir jis patvirtintas 2012 m. spalio 29 d.;

BG.  kadangi 2012 m. birželio 15 ir 16 d. Venecijos komisija, ESBO ir Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras (ODIHR) parengė bendrą nuomonę dėl įstatymo dėl Vengrijos parlamento narių rinkimų;

BH.  kadangi 2012 m. gruodžio 6 d. Respublikos prezidentui pateikus peticiją Konstitucinis teismas nustatė, kad registracijos reikalavimas reiškia nereikalingą Vengrijos gyventojų balsavimo teisių apribojimą ir todėl prieštarauja Konstitucijai;

BI.  kadangi Konstitucinis teismas, nusprendęs, kad užsienyje gyvenančių piliečių, kaip rinkėjų, registracija yra pagrįsta, savo 2013 m. sausio 4 d. sprendime nustatė, kad galimybės rinkėjams, neturintiems gyvenamosios vietos Vengrijoje, užsiregistruoti panaikinimas yra diskriminacinis ir kad nuostatos, kuriomis rinkimų kampanijos metu politinę reklamą leidžiama skelbti tik valstybinėse žiniasklaidos priemonėse, ir taisyklės, kuriomis draudžiama per šešias rinkimams skirtas dienas skelbti visuomenės nuomonės apklausas, neproporcingai riboja saviraiškos ir spaudos laisvę;

Žiniasklaidos teisės aktai

BJ.  kadangi Europos Sąjungos pagrindas – demokratijos vertybės ir teisinės valstybės principai ir todėl ji užtikrina ir skatina saviraiškos ir informacijos laisvę, kaip įtvirtinta Chartijos 11 straipsnyje ir EŽTK 10 straipsnyje, ir kadangi šios teisės apima laisvę reikšti nuomonę ir laisvę gauti ir perduoti informaciją be jokios valstybinių institucijų kontrolės, kišimosi ar spaudimo;

BK.  kadangi EŽTT nustatė, kad pozityvi valstybių narių pareiga yra užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, kaip numatyta EŽTK 10 straipsnyje, ir kadangi konvencijos nuostatos panašios į Chartijos, kuri sudaro acquis communautaire dalį, 11 straipsnio nuostatas;

BL.  kadangi savarankiška ir stipri viešoji erdvė, pagrįsta nepriklausoma ir pliuralistine žiniasklaida, sudaro reikalingas sąlygas, kuriomis gali klestėti kolektyvinės pilietinės visuomenės laisvės, pvz., susirinkimų ir asociacijų teisė, taip pat individualios laisvės, pvz., saviraiškos teisė, teisė susipažinti su informacija, ir kadangi žurnalistų neturėtų varžyti savininkų, valdytojų ir valdžios spaudimas bei finansiniai grasinimai;

BM.  kadangi Europos Taryba ir ESBO, pateikdamos deklaracijas, rezoliucijas, rekomendacijas, nuomones ir pranešimus žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir koncentracijos temomis, sukūrė svarbų bendrų visos Europos minimalių standartų rinkinį šioje srityje;

BN.  kadangi valstybės narės yra įsipareigojusios nuolat skatinti ir saugoti nuomonės, saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvę ir kadangi tais atvejais, kai šioms laisvėms gresia rimtas pavojus ar jos pažeidžiamos valstybėje narėje, Sąjunga įsipareigojusi laiku ir veiksmingai įsikišti remdamasi savo Sutartyse ir Chartijoje įtvirtinta kompetencija, kad apsaugotų Europos demokratinę ir pliuralistinę santvarką ir pagrindines teises;

BO.  kadangi Parlamentas nuolat reiškė savo susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės, pliuralizmo ir koncentracijos ES ir jos valstybėse narėse;

BP.  kadangi dėl daugelio Vengrijos žiniasklaidos įstatymo nuostatų kritiką išreiškė Parlamentas ir Komisija, ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras, taip pat Europos Tarybos generalinis sekretorius, JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais ir daugelis tarptautinių ir nacionalinių žurnalistų organizacijų, redaktorių ir leidėjų, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių srityje veikiančių NVO ir valstybės narės;

BQ.  kadangi kritika daugiausia buvo susijusi su įstatymais, kurie priimti pagal pavienių parlamento narių įstatymų projektų teikimo procedūrą, labai stiprios hierarchijos žiniasklaidos priežiūros struktūra, reguliavimo institucijos pirmininko įgaliojimais, nuostatų, užtikrinančių šios institucijos nepriklausomumą, stoka, plačiomis šios institucijos reguliavimo ir sankcijų skyrimo galiomis, stipriu tam tikrų nuostatų poveikiu programų turiniui, konkrečių žiniasklaidos priemonių šakų reglamentavimo stoka, neskaidriu konkursų licencijoms suteikti procesu, normų neapibrėžtumu, kuris gali būti panaudotas šališkam jų taikymui ir vykdymui;

BR.  kadangi savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliucijoje dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo Parlamentas pabrėžė, kad Vengrijos žiniasklaidos įstatymo galiojimas turėtų būti skubiai sustabdytas ir jis turėtų būti peržiūrėtas atsižvelgiant į Komisijos, ESBO ir Europos Tarybos pastabas ir pasiūlymus, ir kadangi Parlamentas paragino Komisiją toliau atidžiai stebėti ir vertinti iš dalies pakeisto Vengrijos žiniasklaidos įstatymo atitiktį Europos teisės aktams ir ypač Chartijai;

BS.  kadangi Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad būtina keisti teisės aktus siekiant užkirsti kelią žiniasklaidos laisvės suvaržymui, pavyzdžiui, nurodymams, kokia informacija ir žinių pranešimai turi būti pateikiami įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis, sankcijų žiniasklaidos priemonėms nustatymui, spaudos laisvės prevenciniams apribojimams per registravimo reikalavimus bei žurnalistų informacijos šaltinių apsaugos išimtims, ir kadangi, kalbant apie žiniasklaidos nepriklausomumą ir pliuralizmą, jis pabrėžė būtinybę spręsti tokias problemas kaip susilpnintos konstitucinės pliuralizmo garantijos, žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumo stoka, taip pat apsaugos priemonių, užtikrinančių visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą, trūkumas ir veiksmingų nacionalinių teisių gynimo priemonių, skirtų žiniasklaidos subjektams, kuriems skiriami Žiniasklaidos tarybos sprendimai, trūkumas;

BT.  kadangi Komisija išreiškė susirūpinimą dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo suderinamumo su Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva ir apskritai su acquis communautaire, ypač kalbant apie subalansuoto informacijos teikimo reikalavimą, taikomą visiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, ir iškėlė abejonių dėl šio įstatymo suderinamumo su proporcingumo principu bei pagarba pagrindinėms saviraiškos ir informacijos teisėms, įtvirtintoms Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje, taip pat su kilmės šalies principu ir registravimo reikalavimais, ir kadangi 2011 m. kovo mėn. po derybų su Komisija Vengrijos parlamentas iš dalies pakeitė įstatymą, atsižvelgdamas į Komisijos nurodytus aspektus;

BU.  kadangi ESBO išreiškė rimtų abejonių dėl Vengrijos teisės aktų teritorinės ir materialinės taikymo srities, politiškai homogeninės Žiniasklaidos institucijos ir Žiniasklaidos tarybos sudėties, nustatytų neproporcingų baudų, automatiško nuobaudų taikymo sustabdymo procedūros nebuvimo tais atvejais, kai prieš Žiniasklaidos tarybos nustatytą sprendimą pateiktas apeliacinis skundas teismui, žurnalistinių šaltinių konfidencialumo principo pažeidimo ir šeimos vertybių apsaugos;

BV.  kadangi ESBO rekomendacijose(7) buvo pasiūlyta iš įstatymų pašalinti teisinį reikalavimą dėl subalansuoto informacijos teikimo ir kitus nurodymus dėl turinio, užtikrinti redaktorių nepriklausomumą, užtikrinti, kad skirtingoms žiniasklaidos rūšims (spaudai, radijui ir televizijai bei internetui) būtų taikomos skirtingos taisyklės, pašalinti perteklinius registravimo reikalavimus, užtikrinti, kad reguliavimo institucija būtų nepriklausoma ir kompetentinga, užtikrinti, kad vykstant žiniasklaidos sektorių valdančių organų skyrimo procesui būtų laikomasi pliuralizmo ir objektyvumo principų, nepriskirti spaudos priemonių reguliavimo institucijos jurisdikcijai ir veiksmingai skatinti savireguliaciją;

BW.  kadangi, nepaisant to, kad 2011 m. po derybų su Europos Komisija ir 2012 m. gegužės mėn. po 2011 m. gruodžio mėn. Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo keletas nuostatų, susijusių su spaudos priemonių turinio reguliavimu, žurnalistų informacijos šaltinių apsauga, duomenų teikimo reikalavimu ir Žiniasklaidos ir telekomunikacijų komisaro institucija, pripažįstamos prieštaraujančiomis Konstitucijai, buvo priimti įstatymų daliniai pakeitimai, ESBO atstovas žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškė, kad keli daliniai pakeitimai buvo pateikti ir patvirtinti skubos tvarka, nepasitarus su suinteresuotosiomis šalimis, ir kad nebuvo patobulinti esminiai įstatymo elementai, ypač dėl Žiniasklaidos institucijos ir Žiniasklaidos tarybos pirmininko ir narių skyrimo, jų įgaliojimų dėl radijo ir televizijos priemonių turinio, didelių baudų skyrimo, taip pat dėl nesamų apsaugos priemonių visuomeninių transliuotojų finansiniam ir redaktorių saugumui užtikrinti;

BX.  kadangi, nors 2011 m. kovo mėn. priimti su žiniasklaida susijusių teisės aktų pakeitimai įvertinti palankiai, JT specialusis pranešėjas teisės į nuomonės ir žodžio laisvę skatinimo ir apsaugos klausimais pabrėžė būtinybę spręsti likusius nerimą keliančius klausimus, susijusius su žiniasklaidos turinio reguliavimu, nepakankamomis garantijomis, kad būtų užtikrintas Žiniasklaidos tarnybos nepriklausomumas ir nešališkumas, per didelėmis baudomis ir kitomis administracinėmis sankcijomis, žiniasklaidos įstatymo taikymu visoms žiniasklaidos rūšims, įskaitant spaudą ir internetą, registravimo reikalavimais ir nepakankama žurnalistų informacijos šaltinių apsauga;

BY.  kadangi Europos Tarybos ekspertų pateiktoje analizėje(8) (kurioje buvo įvertinta žiniasklaidos įstatymų su 2012 m. siūlytais pakeitimais atitiktis Europos Tarybos dokumentams, kuriais nustatomi žiniasklaidos ir žodžio laisvės standartai) rekomenduojama atidžiai peržiūrėti, patikslinti ir tam tikrais atvejais panaikinti konkrečias nuostatas dėl registravimo ir skaidrumo, turinio reguliavimo, žinių pranešimo prievolių, informacijos šaltinių apsaugos, visuomeninės žiniasklaidos priemonių ir reguliavimo institucijų;

BZ.  kadangi po ES ir Europos Tarybos generalinio sekretoriaus dialogo pasikeičiant laiškais ir per ekspertų susitikimus 2013 m. vasario mėn. buvo atlikti papildomi teisės aktų daliniai pakeitimai siekiant sustiprinti ir užtikrinti žiniasklaidos reguliavimo institucijų nepriklausomumą, ypač taisyklių, susijusių su Nacionalinės žiniasklaidos ir informacinių ryšių institucijos pirmininko ir Žiniasklaidos tarybos pirmininko skyrimo ir rinkimų sąlygomis bei su atitinkamai kandidatų teikimo procedūra, skiriančiuoju asmeniu ir pakartotiniu skyrimu;

CA.  kadangi Vengrijos valdžios institucijos informavo apie ketinimą persvarstyti taisykles, kuriomis ribojama politinė agitacija per rinkimų kampaniją; kadangi Vengrijos vyriausybė konsultuojasi su Europos Komisija politinės agitacijos klausimu; kadangi vis dėlto Ketvirtuoju daliniu pakeitimu nustatomas platus ir galimai neapibrėžtas draudimas, susijęs su pareiškimais, kuriais siekiama įžeisti grupių, įskaitant Vengrijos tautą, orumą, ir kadangi šis draudimas gali būti naudojamas siekiant savavališkai daryti poveikį žodžio laisvei ir gali turėti gąsdinamąjį poveikį žurnalistams, menininkams ir kt.;

CB.  kadangi Nacionalinės žiniasklaidos ir informacinių ryšių institucija ir Žiniasklaidos taryba neįvertino teisės akto poveikio žurnalistikos kokybei, redaktorių laisvei ir žurnalistų darbo sąlygų kokybei;

Pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms

CC.  kadangi ES sutarties 2 straipsnyje, be kitų vertybių, aiškiai nurodoma pagarba mažumoms priklausančių asmenų teisėms ir kadangi Sąjunga yra įsipareigojusi propaguoti šias vertybes ir kovoti su socialine atskirtimi, rasizmu, antisemitizmu ir diskriminacija;

CD.  kadangi teisė nebūti diskriminuojamam yra viena iš Chartijos 21 straipsnyje įtvirtintų pagrindinių teisių;

CE.  kadangi valstybių narių atsakomybė užtikrinti, kad būtų gerbiamos visų asmenų pagrindinės teisės, neatsižvelgiant į jų etninę kilmę ar tikėjimą, apima visus viešojo administravimo lygmenis, taip pat ir teisėsaugos institucijas, ir reiškia aktyvų tolerancijos skatinimą ir griežtą tokių reiškinių, kaip smurtas dėl rasės, antisemitiniai ir prieš romus nukreipti neapykantą kurstantys pareiškimai, visų pirma oficialiuose ar viešuose forumuose, įskaitant Vengrijos parlamentą, pasmerkimą;

CF.  kadangi dėl teisėsaugos institucijų reakcijos stokos rasinių nusikaltimų atvejais(9) nepasitikima policijos pajėgomis;

CG.  kadangi reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vengrijos parlamentas priėmė teisės aktų baudžiamosios ir civilinės teisės srityse, siekdamas kovoti su rasinio nepakantumo propagavimu ir neapykantą kurstančiais pareiškimais;

CH.  kadangi, nors netolerancija romų ir žydų bendruomenių nariams nėra tik su Vengrija susijusi problema ir kadangi kitos valstybės narės patenka į tokią pat keblią padėtį, po pastarojo meto įvykių susirūpinta dažnesniais prieš romus nukreiptų ir antisemitinę neapykantą kurstančių pareiškimų atvejais Vengrijoje;

CI.  kadangi dėl apmokestinimo ir pensijų sistemos sričių teisės aktų įgyvendinimo atgaline data labai padidėjo socialinis pažeidžiamumas ir skurdas, o tai ne tik kelia didelį nerimą tarp gyventojų, bet ir pažeidžia privačias nuosavybės teises bei suvaržo pagrindines piliečių laisves;

Religijos ar tikėjimo laisvė ir bažnyčių pripažinimas

CJ.  kadangi minties, sąžinės ir religijos laisvė, įtvirtinta EŽTK 9 straipsnyje ir Chartijos 10 straipsnyje, yra vienas iš demokratinės visuomenės pagrindų, ir kadangi šiuo atžvilgiu valstybė turėtų atlikti neutralaus ir nešališko teisės išpažinti įvairias religijas, tikėjimus ir laikytis įvairių įsitikinimų užtikrintojo vaidmenį;

CK.  kadangi Bažnyčių įstatymu nustatyta nauja religinių asociacijų ir bažnyčių Vengrijoje reglamentavimo teisinė tvarka, pagal kurią priimti bažnyčių pripažinimo reikalavimai ir toks pripažinimas galimas tik esant išankstiniam parlamento patvirtinimui dviejų trečdalių balsų dauguma;

CL.  kadangi Bažnyčių įstatyme nurodytas įpareigojimas gauti parlamento pripažinimą norint įsteigti bažnyčią Venecijos komisijos(10) buvo laikomas religijos laisvės apribojimu;

CM.  kadangi atgaline data įsigaliojus Bažnyčių įstatymo nuostatoms daugiau nei 300 įregistruotų bažnyčių prarado savo kaip bažnyčios teisinį statusą;

CN.  kadangi kelių religinių bendruomenių ir Vengrijos pagrindinių teisių komisaro prašymu Konstitucinis teismas išnagrinėjo Bažnyčių įstatymo nuostatų atitiktį Konstitucijai ir savo 2013 m. vasario 26 d. sprendime Nr. 6/2013 paskelbė kai kurias jų prieštaraujančiomis Konstitucijai ir anuliavo jas atgaline data;

CO.  kadangi minėtame sprendime Konstitucinis teismas, nesvarstydamas parlamento teisės nurodyti esmines sąlygas bažnyčiai pripažinti, laikėsi nuomonės, kad dėl bažnyčios statuso pripažinimo balsuojant parlamente gali būti priimti politiškai šališki sprendimai, ir kadangi Konstitucinis teismas paskelbė, kad įstatyme nenurodytas joks įpareigojimas pateikti išsamų sprendimo, pagal kurį atmetamas bažnyčios statuso pripažinimas, pagrindimą, kad parlamento veiksmams nenustatomi jokie terminai ir kad įstatymu neužtikrinama galimybė taikyti veiksmingas teisės gynimo priemones tais atvejais, kai bažnyčios statuso pripažinimas atmetamas arba nepriimama jokio sprendimo;

CP.  kadangi Ketvirtuoju Pagrindinio įstatymo daliniu pakeitimu, patvirtintu praėjus dviems savaitėms nuo Konstitucinio teismo sprendimo, iš dalies pakeistas Pagrindinio įstatymo VII straipsnis ir konstituciniu lygmeniu įtvirtinti parlamento įgaliojimai priimti konstitucinius įstatymus siekiant pripažinti tam tikras į religinę veiklą įsitraukusias organizacijas kaip bažnyčias, taip ignoruojant Konstitucinio teismo sprendimą;

II.Vertinimas
Vengrijos Pagrindinis įstatymas ir jo įgyvendinimas

1.  primena, kad teisėtumo užtikrinimas, įskaitant skaidrų, atskaitingą ir demokratinį įstatymų bei Pagrindinio įstatymo priėmimo procesą, ir stiprios atstovaujamosios demokratijos sistemos, grindžiamos laisvais rinkimais ir gerbiančios opozicijos teises, užtikrinimas yra pagrindiniai demokratijos ir teisinės valstybės koncepcijų aspektai, įtvirtinti ES sutarties 2 straipsnyje, kuriame numatyta, kad „Sąjunga yra grindžiama šiomis vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, lygybe, teisine valstybe ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Šios vertybės yra bendros valstybėms narėms, gyvenančioms visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė“, kaip nustatyta taip pat ir Europos Sąjungos sutarties ir Chartijos preambulėse; apgailestauja, kad kalbant apie Europos pagrindinių vertybių apsaugą praeityje ES institucijos ne visada galėjo laikytis savo pačių standartų; todėl pabrėžia jų ypatingą atsakomybę siekti, kad Sąjungos lygmeniu ir valstybėse narėse būtų gerbiamos ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos Europos pagrindinės teisės;

2.  griežtai pakartoja, kad, nors naujos konstitucijos rengimas ir priėmimas priklauso valstybių narių kompetencijai, valstybėms narėms ir ES tenka atsakomybė užtikrinti, kad konstitucinės procedūros ir konstitucijų turinys atitiktų įsipareigojimus, valstybės narės prisiimtus pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutartis, t. y. laikytis Sąjungos, Chartijos ir EŽTK bendrų vertybių;

3.  apgailestauja dėl to, kad rengiant ir tvirtinant Vengrijos Pagrindinį įstatymą trūko skaidrumo, atvirumo ir įtraukties bei galiausiai bendro sutarimo, kurio buvo galima tikėtis vykstant moderniam demokratiškam pagrindinio teisės akto leidybos procesui, taip susilpninant paties Pagrindinio įstatymo teisėtumą;

4.  atkreipia dėmesį į minėtą 2012 m. gruodžio 28 d. Konstitucinio teismo sprendimą, pagal kurį teigiama, kad Pagrindinio įstatymo pereinamojo laikotarpio nuostatomis priimdamas keletą nuolatinių ir bendrųjų taisyklių Vengrijos parlamentas viršijo savo teisinius įgaliojimus, ir kuriame, be kita to, nurodoma, kad „steigiamosios valdžios užduotis ir pareiga – išaiškinti padėtį, kuri susiklostė po dalinio panaikinimo. Parlamentas turi nustatyti akivaizdžią ir aiškią teisinę padėtį“; taip pat pabrėžiama, jog tai nereiškia, kad panaikintos nuostatos be jokios atrankos turi būti automatiškai įtraukiamos į Pagrindinį įstatymą, kadangi parlamentas „turi persvarstyti panaikintų nepereinamojo laikotarpio nuostatų temines sritis ir nuspręsti, kurie klausimai turėtų būti pakartotinai reglamentuoti ir kokio lygmens teisiniais šaltiniais. Parlamentas taip pat privalo atrinkti, kurios nuostatos, susijusios su pakartotinai reglamentuotinais klausimais, turi būti įtrauktos į Pagrindinį įstatymą ir kurios nustatomos parlamento priimamais įstatymais“;

5.  griežtai kritikuoja Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo nuostatas, kurios užkerta kelią Pagrindinio įstatymo viršenybei, į jo tekstą pakartotinai įtraukiant tam tikras taisykles, kurias anksčiau Konstitucinis teismas pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai, t. y. dėl procedūrinių ar esminių priežasčių nesuderinamomis su Pagrindiniu įstatymu;

6.  primena, kad minėtame 2012 m. gruodžio 28 d. sprendime Konstitucinis teismas priėmė aiškų nutarimą dėl esminių ir procedūrinių konstitucingumo standartų, pareikšdamas, kad: „Demokratinių teisinių valstybių konstitucijose įtvirtinti nuoseklūs esminiai ir procedūriniai standartai ir reikalavimai. Esminiai ir procedūriniai konstituciniai reikalavimai negali būti žemesni Pagrindinio įstatymo galiojimo laikotarpiu, nei jie buvo Konstitucijos (įstatymo) galiojimo laikotarpiu. Konstitucinės teisinės valstybės reikalavimai ir toliau yra nuosekliai šiuo metu įgyvendinami reikalavimai ir yra programos ateičiai. Konstitucinė teisinė valstybė yra nuoseklių vertybių, principų ir garantijų sistema“; mano, kad toks aiškus ir orus pareiškimas galioja Europos Sąjungai ir visoms jos valstybėms narėms;

7.  primena, kad Sąjungos bendroms vertybėms, t. y. demokratijai ir teisinės valstybės principams, reikalinga tvirta atstovaujamosios demokratijos sistema, grindžiama laisvais rinkimais ir gerbianti opozicijos teises, ir kad pagal EŽTK 1 protokolo 3 straipsnį rinkimai turėtų užtikrinti „žmonių nuomonės raiškos laisvę renkant įstatymų leidybos institucijas“;

8.  mano, kad, nors dviejų trečdalių dauguma priimami įstatymai yra įprasta praktika kitose valstybėse narėse ir tai buvo Vengrijos konstitucinės ir teisinės tvarkos bruožas nuo 1989 m., pernelyg plačiai taikant konstitucinius įstatymus siekiant nustatyti labai konkrečias ir išsamias taisykles pažeidžiami demokratijos ir teisinės valstybės principai, nes taip suteikiama galimybė esamai vyriausybei, kuri naudojasi kvalifikuota balsų dauguma, įtvirtinti politinius sprendimus, todėl bet kokiai naujai būsimai vyriausybei, turinčiai parlamente tik paprastą balsų daugumą, sudėtingiau reaguoti į socialinius pokyčius, taigi galimai sumažėja naujų rinkimų svarba; mano, kad toks taikymas turėtų būti pakartotinai įvertintas siekiant užtikrinti, kad būsimoms vyriausybėms ir parlamentinėms daugumoms būtų sudarytos sąlygos tikslingai ir visapusiškai vykdyti teisės aktų leidybos funkciją;

9.  mano, kad pavienių parlamento narių pateikiamų įstatymų dėl Konstitucijos įgyvendinimo (konstituciniais įstatymais) projektų procedūros taikymas neatitinka skaidraus, atskaitingo ir demokratiško teisėkūros proceso principų, nes tokiai procedūrai trūksta garantijų, kuriomis būtų užtikrintos tikslingos socialinės diskusijos ir konsultacijos; tokia procedūra galėtų prieštarauti pačiam Pagrindiniam įstatymui, nes pagal ją numatyta, kad vyriausybė (o ne pavieniai parlamento nariai) parlamentui turi pateikti Pagrindinio įstatymo įgyvendinimui reikalingus įstatymų projektus;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad Venecijos komisija savo nuomonėje (Nr. CDL-AD(2011)016) nurodė, kad ji „palankiai vertina tai, kad šioje naujoje konstitucijoje įtvirtinama konstitucinė santvarka, grindžiama demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių apsaugos principais, kurie laikomi esminiais principais; be to, atkreipia dėmesį į Venecijos komisijos nuomonę (Nr. CDL-AD(2012)001), pagal kurią didelio teisės aktų skaičiaus priėmimas per labai trumpą laikotarpį galėtų paaiškinti, kodėl tam tikros naujosios nuostatos neatitinka Europos standartų; taip pat nurodo, jog Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo (Nr. CDL-AD(2013)012) teigia, kad Ketvirtuoju daliniu pakeitimu sukuriami arba išlaikomi Vengrijos konstitucinės sistemos trūkumai;

11.  palankiai vertina tai, kad Vengrijos Pagrindiniame įstatyme atkartojami ir dar kartą patvirtinami Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos straipsniai, ir Vengrija yra ketvirtoji ES šalis, kuri minėto įstatymo H straipsnyje pripažįsta vengrų gestų kalbą visaverte kalba ir gina šią kalbą kaip neatsiejamą nuo Vengrijos kultūros;

12.  palankiai vertina tai, kad Vengrijos Pagrindinio įstatymo XV straipsnyje aiškiai draudžiama diskriminacija dėl rasės, odos spalvos, lyties, negalios, kalbos, religijos, politinių ar kitų požiūrių, nacionalinės ar socialinės kilmės, finansinės, gimimo ar kitokios padėties, taip nurodo, kad Vengrija priims specialias priemones, kuriomis siekiama apsaugoti vaikus, moteris, pagyvenusius žmones ir neįgalius asmenis, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20–26 straipsniais;

Demokratinė stabdžių ir atsvarų sistema

13.  primena, kad demokratijai ir teisinei valstybei reikalingas nepriklausomų institucijų valdžių padalijimas, pagrįstas tinkamai veikiančia stabdžių ir atsvarų sistema ir veiksminga teisės aktų atitikties konstitucijai kontrole;

14.  primena, kad konstitucinė dauguma padidino konstitucinių teisėjų skaičių nuo 11 iki 15 ir panaikino reikalavimą pasiekti susitarimą su opozicija dėl konstitucinių teisėjų rinkimo; yra susirūpinęs, kad taikant šias priemones 8 iš 15 dabartinių konstitucinių teisėjų buvo išrinkti išskirtinai 2/3 dauguma (su viena išimtimi), įskaitant du naujus narius, kurie buvo paskirti tiesiogiai iš užimamų Parlamento nario pareigų;

15.  palankiai vertina tai, kad nustatyta galimybė teikti dviejų naujų rūšių konstitucinius skundus Konstituciniam teismui, ir supranta, kad demokratinėje sistemoje, kuri grindžiama teisinės valstybės principu, nebūtinai reikia Konstitucinio teismo, kad ji veiktų tinkamai; tačiau primena Venecijos komisijos nuomonę Nr. CDL-AD (2011)016, kurioje teigiama, kad valstybėse, kuriose veikia Konstitucinis teismas, būtina, kad šis teismas turėtų teisę vertinti visų įstatymų atitiktį konstitucijos nuostatoms, kuriose garantuojamos žmogaus teisės; taigi mano, kad konstitucinės jurisdikcijos, susijusios su įstatymais dėl nacionalinio biudžeto ir mokesčių, apribojimas mažina institucines ir procedūrines garantijas, susijusias su tam tikrų konstitucinių teisių apsauga ir parlamento bei vyriausybės galių kontrole biudžeto srityje;

16.  primena, kad kaip Konstitucinis teismas paskelbė savo sprendime Nr. 45/2012, „konstitucinis teisėtumas apima ne tik procedūrinius, formaliuosius ir viešosios teisės galiojimo reikalavimus, bet ir esminius reikalavimus [...]. Tam tikrais atvejais Konstitucinis teismas gali netgi nagrinėti laisvą esminių reikalavimų, garantijų ir demokratinių valstybių, veikiančių pagal teisinės valstybės principus, vertybių vykdymo užtikrinimą ir nustatymą konstituciniuose teisės aktuose“;

17.  mano, kad atsižvelgiant į sistemiškus Pagrindinio įstatymo dalinius pakeitimus, kuriais išreiškiama politinė valia, Konstitucinis teismas daugiau nebegali atlikti savo kaip aukščiausiojo organo, užtikrinančio konstitucinę apsaugą, vaidmens, nes, visų pirma, Ketvirtuoju daliniu pakeitimu aiškiai draudžiama Teismui peržiūrėti konstitucinius dalinius pakeitimus, kurie prieštarauja kitiems konstituciniams reikalavimams ir principams;

18.  atkreipia dėmesį į demokratiškuose rinkimuose išrinkto parlamento teisę priimti įstatymus paisant pagrindinių teisių, gerbiant politines mažumas ir laikantis tinkamos demokratiškos ir skaidrios procedūros, taip pat pažymi teismų (bendrųjų ir konstitucinių) pareigą užtikrinti įstatymų suderinamumą su konstitucija; pabrėžia valdžių atskyrimo principo ir tinkamai veikiančios stabdžių ir atsvarų sistemos svarbą; taigi reiškia susirūpinimą dėl valdžios poslinkio konstituciniais klausimais parlamento naudai ir pakenkiant Konstituciniam teismui, nes tokiu būdu itin stipriai pažeidžiamas valdžių padalijimo principas ir tinkamai veikianti stabdžių ir atsvarų sistema, kurie yra pagrindiniai teisinės valstybės pasiekimai; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Vengrijos ir Rumunijos konstitucinių teismų pirmininkų Péterio Paczolay ir Augustino Zegreano bendrą pareiškimą, padarytą per 2013 m. gegužės 16 d. susitikimą Egeryje, kuriame pabrėžiama ypatinga konstitucinių teismų atsakomybė šalyse, kurios valdomos dviejų trečdalių dauguma;

19.  be to, yra ypač susirūpinęs dėl Ketvirtojo dalinio pakeitimo nuostatų, panaikinančių 20 metų konstitucinės jurisprudencijos, apimančios visą pamatinių principų ir konstitucinių reikalavimų sistemą, įskaitant bet kokią galimą teismų praktiką, darančią poveikį ES teisės ir Europos žmogaus teises reglamentuojančių teisės aktų taikymui; atkreipia dėmesį į tai, kad Teismas jau pasinaudojo savo ankstesniais sprendimais kaip aiškinimo šaltiniu; vis dėlto susirūpinęs dėl to, kad kiti teismai gali negalėti savo sprendimų pagrįsti ankstesne Konstitucinio teismo praktika;

20.  taip pat yra susirūpinęs dėl Ketvirtojo dalinio pakeitimo atitikties ES teisei – juo Vengrijos vyriausybei suteikta galimybė nustatyti specialų mokestį, siekiant įgyvendinti ES Teisingumo Teismo sprendimus, kuriais nustatomi mokėjimo įpareigojimai, kai valstybės biudžete nėra pakankamai lėšų ir kai valstybės skola viršija pusę bendrojo vidaus produkto; atkreipia dėmesį į tebevykstantį Vengrijos vyriausybės ir Europos Komisijos dialogą šiuo klausimu;

21.  kritikuoja pagreitintą svarbių įstatymų priėmimą, nes taip pažeidžiamos opozicinių partijų teisės veiksmingai dalyvauti teisėkūros procese, tokiu būdu ribojant jų galimybę kontroliuoti daugumos ir vyriausybės veiksmus, galiausiai darant neigiamą poveikį stabdžių ir atsvarų sistemai;

22.   yra susirūpinęs dėl kelių 2013 m. LXXII akto dėl naujų taisyklių ir reglamentų nuostatų, susijusių su tėvynės saugumo priežiūra, sukūrimo, nes jos galėtų daryti neigiamą poveikį valdžių padalijimo, teisminių institucijų nepriklausomumo, pagarbos privačiam ir šeiminiam gyvenimui ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą principų laikymuisi;

23.  primena, kad duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumas užtikrinamas SESV 16 straipsniu ir ES Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsniu;

24.  pabrėžia, kad pagal ES teisę apsauga nuo pašalinimo iš pareigų kadencijos metu yra esminė nacionalinių duomenų apsaugos institucijų nepriklausomumo reikalavimo sąlyga;

25.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją dėl buvusio Duomenų apsaugos komisaro įgaliojimų nutraukimo teisėtumo, nes tai susiję su tinkamo šios įstaigos nepriklausomumo klausimu, ir šiuo metu dar laukiama sprendimo, kuris turi būti priimtas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme;

26.  apgailestauja, kad dėl paminėtų institucinių pokyčių akivaizdžiai susilpnėjo stabdžių ir atsvarų sistema, kuri reikalinga pagal teisinės valstybės ir demokratinį valdžių padalijimo principą;

Teisminių institucijų nepriklausomumas

27.  primena, kad teisminių institucijų nepriklausomumo reikalaujama pagal Pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnį ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnį ir tai yra esminis demokratinio valdžių padalijimo principo reikalavimas pagal ES sutarties 2 straipsnį;

28.  primena, kad Konstitucinis teismas savo minėtame sprendime Nr. 33/2012 apibūdino teisminių institucijų ir teisėjų nepriklausomumą kaip istorinės konstitucijos Vengrijoje laimėjimą, paskelbdamas, kad „teisminių institucijų nepriklausomumo principas su visais jam priklausančiais elementais be abejonės yra laimėjimas. Todėl Konstitucinis teismas nustato, kad teisminių institucijų nepriklausomumas ir su juo susijęs nepašalinamumo principas yra ne tik Pagrindinio įstatymo norminė taisyklė, bet ir istorinės konstitucijos laimėjimas. Taigi tai yra visiems privalomas aiškinimo principas, kuris pagrįstas Pagrindinio įstatymo nuostatomis ir kuris taip pat turi būti taikomas tiriant kitą galimą Pagrindinio įstatymo turinį“(11);

29.  pabrėžia, kad veiksmingai užtikrinant teisminių institucijų nepriklausomumą sukuriamas Europos demokratijos pagrindas ir toks užtikrinimas yra būtina sąlyga siekiant sustiprinti įvairių valstybių narių teisminių institucijų abipusį pasitikėjimą, taigi sudaromos sąlygos sklandžiam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui bendroje teisingumo srityje, pagrįstoje tarpusavio pripažinimo principu, įtvirtintu SESV 81 straipsnyje (civilinės bylos) ir 82 straipsnyje (baudžiamosios bylos);

30.  apgailestauja, kad daugybė priimtų priemonių, taip pat kai kurios tebevykstančios reformos, nesuteikia pakankamai garantijų dėl konstitucinių apsaugos priemonių, susijusių su teisminių institucijų ir Vengrijos Konstitucinio teismo nepriklausomumu;

31.  mano, kad Aukščiausiojo teismo pirmininko kadencijos nutraukimu prieš nustatytą terminą pažeidžiamas pareigų saugumo užtikrinimas – pagrindinis teisminių institucijų nepriklausomumo aspektas;

32.  palankiai vertina minėtą Konstitucinio teismo sprendimą Nr. 33/2012, pagal kurį skelbiama, kad privalomas 62 metų amžiaus sulaukusių teisėjų tarnybos nutraukimas prieštarauja Konstitucijai, taip pat palankiai vertina minėtą 2012 m. lapkričio 6 d. ES Teisingumo Teismo sprendimą, pagal kurį teigiama, kad radikaliai sumažinus Vengrijos teisėjų pensinį amžių nepagrįstai diskriminuojama dėl amžiaus ir todėl pažeidžiama Tarybos direktyva 2000/78/EB;

33.  palankiai vertina 2011 m. įstatymo Nr. CLXI dėl Vengrijos teismų organizavimo ir administravimo ir 2011 m. įstatymo Nr. CLXII dėl Vengrijos teisėjų teisinio statuso ir darbo užmokesčio dalinius pakeitimus, kuriuos 2012 m. liepos 2 d. priėmė Vengrijos parlamentas ir kuriuose išsprendžiama daugelis nerimą keliančių klausimų, anksčiau paminėtų 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliucijoje ir Venecijos komisijos nuomonėje;

34.  tačiau apgailestauja, kad įgyvendintos ne visos Venecijos komisijos rekomendacijos, visų pirma susijusios su būtinybe apriboti Nacionalinės teismų administracijos pirmininko veiksmų laisvę dėl bylų perdavimo, kuris gali turėti neigiamo poveikio teisei į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisei, kad bylą nagrinėtų pagal įstatymą numatytas teisėjas; atkreipia dėmesį į Vengrijos vyriausybės paskelbtą ketinimą atlikti bylų perdavimo sistemos peržiūrą; mano, kad Venecijos komisijos rekomendacijos šiuo klausimu turėtų būti įgyvendintos;

35.  palankiai vertina 2013 m. įstatymo Nr. XX teisėkūros pakeitimų, susijusių su aukščiausia amžiaus riba, taikytina tam tikruose teismų teisiniuose santykiuose, priėmimą – jais nustatomas 65 m. teisėjų pensinis amžius 10 metų pereinamojo laikotarpio pabaigoje ir numatomas neteisėtai atleistų teisėjų grąžinimas į ankstesnes pareigas;

36.  tačiau apgailestauja, kad pirmininkaujančių teisėjų atveju 2013 m. įstatymu Nr. XX numatomas jų grąžinimas į pirmines vadovaujamas pareigas, tik jei šios teisėjų pareigos vis dar neužimtos, o to pasekmė – tik keliems neteisėtai atleistiems teisėjams bus užtikrinta, kad jiems bus grąžintos būtent tos pačios pareigos su tokiomis pačiomis pareigomis ir funkcijomis, kurias jie turėjo prieš atleidimą;

37.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl nuolatinės su teisingumo sistema susijusios suvestinės visose 27 ES valstybėse narėse, kaip pasiūlė Komisijos pirmininko pavaduotoja V. Reding; šiuo pasiūlymu parodoma, kad teisminių institucijų nepriklausomumo užtikrinimas yra bendras ES rūpestis; pabrėžia, kad šie klausimai kai kuriose valstybėse narėse gali kelti didelį susirūpinimą; ragina pasiūlymą dėl teisingumo sistemos suvestinių išplėsti, kad jis taip pat apimtų baudžiamąją teiseną, pagrindines teises, teisinės valstybės principą ir demokratiją, kaip jau buvo prašyta;

38.  pripažįsta Vengrijos teisėjų bendruomenės profesionalumą ir atsidavimą bei jos įsipareigojimus teisinės valstybės atžvilgiu ir primena, kad nuo demokratijos proceso Vengrijoje pradžios Konstitucinis teismas pripažintas išskirtiniu konstituciniu organu visos Europos ir pasaulio mastu;

Rinkimų reforma

39.  primena, kad nauju rinkimų apylinkių nustatymu ir įstatymo dėl Vengrijos parlamento narių rinkimo bei rinkimų procedūros įstatymo priėmimu iš esmės keičiama būsimų rinkimų, kurie numatyti 2014 m., teisinė ir institucinė sistema, todėl apgailestauja, kad šiuos įstatymus vienašališkai priėmė valdančiosios partijos ir kad trūko išsamių konsultacijų su opozicija;

40.  yra susirūpinęs, kad, esant dabartinei politinei aplinkai, pagal galiojančias nuostatas dėl Nacionalinio rinkimų komiteto narių skyrimo procedūros tinkamai neužtikrinamas proporcingas atstovavimas ir šio komiteto nepriklausomumas;

41.  palankiai vertina tai, kad 2012 m. sausio 20 d. Vengrijos valdžios institucijos paprašė Venecijos komisijos nuomonės dėl įstatymo dėl Vengrijos parlamento narių rinkimo; tačiau mano, kad būtina atlikti išsamią analizę, siekiant įvertinti iš esmės pasikeitusias rinkimų aplinkybes;

42.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. įstatymo Nr. XXXVI dėl rinkimų procedūros Vengrijoje, ypač jo 42 straipsnyje, nurodyta, kad neįgaliems asmenims paprašius nurodymai rinkėjams dėl balsavimo turi būti pateikiami Brailio raštu, svarbi informacija nurodoma lengvai įskaitoma forma, balsavimo patalpose turi būti pateiktas balsavimo biuletenio pavyzdys Brailio raštu, taip pat sudarytos visapusiškos galimybės patekti į balsavimo patalpas, ypač daug dėmesio skiriant neįgaliųjų vežimėliuose sėdintiems žmonėms; be to, remiantis minėto įstatymo 50 straipsniu neįgalūs rinkėjai gali paprašyti, kad jie būtų užregistruoti kitoje, lengviau prieinamoje balsavimo vietoje, kad galėtų balsuoti tam tikroje rinkimų apygardoje, nes 81 straipsnyje įpareigojama kiekvienoje apygardoje įrengti mažiausiai vieną visapusiškai prieinamą balsavimo vietą;

Žiniasklaidos pliuralizmas

43.  pripažįsta Vengrijos valdžios institucijų pastangas, kuriomis atlikti teisės aktų pakeitimai, kuriais siekiama kovoti su aptiktais trūkumais, kad būtų patobulinti žiniasklaidos teisės aktai ir kad jie būtų suderinti su ES ir Europos Tarybos standartais;

44.  palankiai vertina tęsiamą konstruktyvų dialogą su tarptautiniais veikėjais ir pabrėžia, kad Europos Tarybos ir Vengrijos vyriausybės bendradarbiavimas suteikė apčiuopiamų rezultatų, kaip rodo 2013 m. įstatymas Nr. XXXIII, kuriame išsprendžiami kai kurie susirūpinimą keliantys klausimai, į kuriuos anksčiau atkreiptas dėmesys žiniasklaidos teisės aktų teisiniuose vertinimuose, ypač susijusiuose su Žiniasklaidos institucijos ir Žiniasklaidos tarybos pirmininkų skyrimu ir rinkimo tvarka; vis dėlto primena, kad susirūpinimą ir toliau kelia Žiniasklaidos institucijos nepriklausomumas;

45.  reiškia susirūpinimą dėl Ketvirtojo dalinio pakeitimo nuostatos, pagal kurią komercinės žiniasklaidos priemonėse draudžiama politinė reklama, poveikio, kadangi, nors paskelbtas šios nuostatos tikslas yra mažinti politinių kampanijų išlaidas ir kurti lygias galimybes partijoms, ja keliamas pavojus subalansuotos informacijos teikimui; atkreipia dėmesį į tai, kad Vengrijos vyriausybė politinės reklamos taisyklių klausimu konsultuojasi su Europos Komisija; pabrėžia, kad tokie apribojimai taikomi ir kitose Europos šalyse; nurodo, jog Venecijos komisija savo nuomonėje dėl Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo (Nr. CDL-AD(2013)012) teigia, kad „politinės reklamos apribojimai turi būti vertinami atsižvelgiant į konkrečios valstybės narės politines aplinkybes“ ir kad „dėl politinės reklamos draudimo komercinėse žiniasklaidos priemonėse, kurios Vengrijoje naudojamos platesniu mastu negu valstybinės žiniasklaidos priemonės, iš opozicijos bus atimta svarbi galimybė veiksmingai viešinti savo poziciją ir tokiu būdu sudaryti atsvarą dominuojančiai vyriausybės pozicijai žiniasklaidoje“;

46.  dar kartą ragina Vengrijos valdžios institucijas imtis veiksmų siekiant aktyviai ir reguliariai atlikti arba pavesti teisės aktų poveikio žiniasklaidos aplinkai vertinimus (žurnalistikos kokybės suprastėjimas, savicenzūros atvejai, redaktorių laisvės apribojimas, žurnalistų darbo sąlygų kokybės prastėjimas ir darbo saugumo mažėjimas);

47.  apgailestauja, kad valstybinės Vengrijos naujienų agentūros (MTI) kaip vienintelio naujienų teikėjo visuomeniniams transliuotojams sukūrimas lėmė tai, kad ši agentūra iš esmės turi rinkos monopolį, nes didžiąją dalį jos pranešimų galima gauti nemokamai, o iš visų svarbių privačių transliuotojų tikimasi, kad jie turės nuosavą naujienų tarnybą; primena Europos Tarybos rekomendaciją panaikinti prievolę visuomeniniams transliuotojams naudotis nacionalinės žinių agentūros paslaugomis, nes tokia prievolė yra nepateisinamas ir nederamas pliuralizmo ribojimas teikiant žinias;

48.  pažymi, kad Nacionalinė konkurencijos priežiūros institucija turi reguliariai atlikti žiniasklaidos aplinkos ir rinkų vertinimus, pabrėžiant galimas grėsmes pliuralizmui;

49.  pabrėžia, kad nereikėtų piktnaudžiauti priemonėmis, skirtomis žiniasklaidos priemonių patekimui į rinką reglamentuoti taikant transliacijų licencijų išdavimo ir leidimų procedūras, valstybės apsaugos taisykles, nacionalinio ar karinio saugumo ir viešosios tvarkos bei visuomenės dorovės normas, siekiant įvesti politinę ar šališką žiniasklaidos kontrolę ar cenzūrą, ir pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu reikia užtikrinti tinkamą pusiausvyrą;

50.  yra susirūpinęs, kad visuomeninis transliuotojas kontroliuojamas pagal ypač centralizuotą institucinę sistemą, kurią taikant priimami realūs su veikla susiję sprendimai be viešos kontrolės; pabrėžia, kad šališka ir neskaidri konkursų praktika ir plačią auditoriją pasiekiančio visuomeninio transliuotojo pateikiama šališka informacija iškraipo žiniasklaidos rinką; pabrėžia, kad, laikantis prie Lisabonos sutarties pridėto Protokolo Nr. 29 (dėl valstybių narių visuomeninio transliavimo sistemos), valstybių narių visuomeninio transliavimo sistema tiesiogiai susijusi su kiekvienos visuomenės demokratiniais, socialiniais ir kultūriniais poreikiais bei su poreikiu išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą;

51.  primena, kad nuostatos dėl turinio turėtų būti aiškios, suteikiančios piliečiams ir žiniasklaidos bendrovėms galimybę numatyti, kokiais atvejais jos pažeis teisę, ir nustatyti galimų pažeidimų teisines pasekmes; susirūpinęs pažymi, kad nepaisant tokių išsamių nuostatų dėl turinio Vengrijos Žiniasklaidos institucija iki šiol nesiėmė jokių sankcijų dėl pastarojo meto prieš romus nukreiptų viešų pareiškimų, ir ragina taikyti teisės aktus laikantis subalansuoto požiūrio;

Mažumoms priklausančių asmenų teisės

52.  pažymi, kad Vengrijos parlamentas priėmė teisės aktų baudžiamosios ir civilinės teisės srityse, siekdamas kovoti su rasinio nepakantumo propagavimu ir neapykantą kurstančiais pareiškimais; mano, kad priimtos teisėkūros priemonės yra svarbus pagrindas siekiant visoje Europoje sukurti visuomenę, kurioje nebūtų netolerancijos ir diskriminacijos, nes konkrečios priemonės gali būti grindžiamos tik tvirtais teisės aktais; vis dėlto pabrėžia, kad teisės aktai turi būti aktyviai įgyvendinami;

53.  pabrėžia, kad visų valstybių narių valdžios institucijoms tenka pozityvi pareiga veikti taip, kad išvengtų mažumoms priklausančių asmenų teisių pažeidimo, susidūrusios su tokiais pažeidimais jos negali išlikti neutralios ir turėtų imtis būtinų teisinių, švietimo ir politinių priemonių; todėl atkreipia dėmesį į 2011 m. Baudžiamojo kodekso dalinį pakeitimą, kuriuo siekiama užkirsti kelią ekstremistų grupuočių, siekiančių įbauginti romų bendruomenes, kampanijoms grasinant iki trejų metų laisvės atėmimo bausme už „provokuojantį asocialų elgesį“, kuriuo keliama baimė nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės bendruomenės nariams; pripažįsta Vengrijos vyriausybės vaidmenį per jos 2011 m. pirmininkavimą ES kuriant Europos nacionalinių romų integracijos strategijų planą;

54.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į ne kartą atliktus teisinės sistemos pokyčius, kuriais apribojamos lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų teisės, pvz., siekiant iš Pagrindiniame įstatyme pateiktos šeimos apibrėžties išbraukti ne tik tos pačios lyties poras ir jų vaikus, bet ir įvairių kitokių struktūrų šeimas; pabrėžia, kad tai prieštarauja pastarojo meto Europos žmogaus teisių teismo praktikai ir kursto netoleranciją lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų atžvilgiu;

55.  palankiai vertina tai, jog Ketvirtuoju daliniu pakeitimu į Vengrijos konstituciją įtraukiamos nuostatos, kuriose teigiama, kad „Vengrija siekia kiekvieną asmenį aprūpinti tinkamu būstu ir užtikrinti visuotinę prieigą prie viešųjų paslaugų“ ir kad „valstybė ir vietos valdžios institucijos taip pat prisideda sudarant sąlygas aprūpinti tinkamu būstu siekdamos suteikti būstą visiems benamiams“; vis dėlto reiškia susirūpinimą, jog parlamento įstatymu arba vietos potvarkiu gali būti paskelbta, kad siekiant apsaugoti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, visuomenės sveikatą ir kultūros vertybes, gyventi tam tikroje viešosios erdvės zonoje kaip nuolatinėje buveinėje yra neteisėta; tai gali reikšti, kad už benamystę gali būti persekiojama pagal baudžiamąją teisę; primena, jog Vengrijos Konstitucinis teismas savo sprendime yra nurodęs, kad panašios priemonės, įtrauktos į Nesunkių nusižengimų įstatymą, prieštarauja Konstitucijai kaip pažeidžiančios žmogaus orumą;

Religijos ar tikėjimo laisvė ir bažnyčių pripažinimas

56.  susirūpinęs pažymi, kad Ketvirtuoju daliniu pakeitimu į Pagrindinį įstatymą įtrauktais pakeitimais parlamentui priskiriama galia pripažinti, taikant konstitucinius įstatymus ir be konstitucinės pareigos pagrįsti pripažinimo atmetimą, kaip bažnyčias į religinę veiklą įsitraukusias tam tikras organizacijas, o tai gali turėti neigiamo poveikio valstybės pareigai išlikti neutraliai ir nešališkai įvairių religijų ir tikėjimų atžvilgiu;

Išvada

57.  dar kartą patvirtina, jog itin svarbu, kad būtų laikomasi valstybių narių lygiateisiškumo Sutarčių atžvilgiu principo, ir nepritaria tam, kad valstybėms narėms būtų taikomi dvigubai standartai; pabrėžia, kad panašios situacijos arba teisinės sistemos turėtų būti vertinamos vienodai; mano, jog vien to, kad įstatymai keičiami ir priimami, negalima laikyti nesuderinama su Sutarties vertybėmis; ragina Komisiją nustatyti nesuderinamumo su ES teise atvejus, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi nagrinėti kiekvieną tokį atvejį;

58.  dėl minėtų priežasčių daro išvadą, kad sisteminga ir bendra tendencija pakartotinai keisti konstitucinę ir teisinę sistemą per labai trumpus laikotarpius ir tokių pakeitimų turinys neatitinka ES sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 1 dalyje ir ES sutarties 6 straipsnyje išdėstytų vertybių ir nukrypsta nuo ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų principų; mano, kad jei ši tendencija nebus laiku ir tinkamai pakoreguota, ji sudarys sąlygas akivaizdžiai rizikai, jog gali būti šiurkščiai pažeistos ES sutarties 2 straipsnyje minimos vertybės, atsirasti;

III.Rekomendacijos
Preambulė

59.  dar kartą patvirtina, kad jo dabartinė rezoliucija susijusi ne tik su Vengrija, bet ir neatskiriamai su visa Europos Sąjunga, jos demokratine pertvarka ir vystymusi po XX a. totalitaristinių santvarkų žlugimo; kalbama apie Europos bendriją, jos bendras vertybes ir standartus, jos įtrauktį ir gebėjimą įsitraukti į dialogą; šie klausimai susiję su būtinybe įgyvendinti Sutartis, prie kurių visos valstybės narės savanoriškai prisijungė; jei taip pat susiję su savitarpio pagalba ir abipusiu pasitikėjimu, kurie reikalingi Sąjungai, jos piliečiams ir valstybėms narėms, jei norime, kad šios Sutartys gyvuotų ne tik popieriuje, o būtų teisinis pagrindas teisingai, sąžiningai ir atvirai Europai, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės;

60.  dalijasi idėja apie Sąjungą, kuri yra ne tik „demokratijų sąjunga“, bet ir „demokratijos Sąjunga“, pagrįsta pliuralistinėmis visuomenėmis, kuriose vyrauja pagarba žmogaus teisėms ir teisinės valstybės principams;

61.  dar kartą patvirtina, kad, nors ekonomikos ir socialinės krizės metu galima pasiduoti pagundai nepaisyti konstitucinių principų, konstitucinių institucijų patikimumas ir patvarumas atlieka lemiamą vaidmenį remiant ekonominę, fiskalinę ir socialinę politiką bei socialinę sanglaudą;

Kreipimasis į visas valstybės nares

62.  ragina valstybes nares nedelsiant įgyvendinti savo įsipareigojimus pagal Sutartį gerbti, užtikrinti, saugoti ir skatinti Sąjungos bendras vertybes – tai yra privaloma sąlyga siekiant gerbti demokratiją, taigi ir Sąjungos pilietybės esmę, ir kurti abipusio pasitikėjimo atmosferą, sudarančią sąlygas veiksmingam tarpvalstybiniam bendradarbiavimui ir tikrai laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei;

63.  mano, kad ginti Europos vertybes, įtvirtintas Sutartyse, Pagrindinių teisių chartijoje ir Europos žmogaus teisių konvencijoje, kurią yra pasirašiusi kiekviena valstybė narė ir prie kurios ES netrukus prisijungs, yra visų valstybių narių, taip pat Sąjungos institucijų moralinė ir teisinė pareiga;

64.  ragina nacionalinius parlamentus sustiprinti savo vaidmenį stebint, ar laikomasi pagrindinių vertybių, ir smerkti bet kokią grėsmę šioms vertybėms, kuri gali kilti ES, siekiant išlaikyti Sąjungos patikimumą trečiųjų šalių atžvilgiu, kuris pagrįstas rimtu Sąjungos ir jos valstybių narių požiūriu į vertybes, kurias jos pasirinko kaip pagrindą;

65.  tikisi, kad visos valstybės narės imsis reikiamų veiksmų, visų pirma Europos Sąjungos Taryboje, siekdamos lojaliai prisidėti prie Sąjungos vertybių puoselėjimo ir bendradarbiauti su Parlamentu ir Komisija stebint, kaip jų laikomasi, pirmiausia vykdant 85 dalyje minimus vadinamuosius trišalius susitikimus dėl 2 straipsnio;

Kreipimasis į Europos Vadovų Tarybą

66.  primena Europos Vadovų Tarybai jos įsipareigojimus laisvės, teisių, saugumo ir teisingumo srityje;

67.  nusivylęs pažymi, kad Europos Vadovų Taryba yra vienintelė politinė ES institucija, kuri neišsakė savo nuomonės, kai Komisija, Parlamentas, Europos Taryba, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir netgi JAV administracija pareiškė susirūpinimą dėl padėties Vengrijoje;

68.  mano, kad Europos Vadovų Taryba negali nesiimti veiksmų tais atvejais, kai viena iš valstybių narių pažeidžia pagrindines teises arba įgyvendina pokyčius, kurie gali turėti neigiamos įtakos teisinės valstybės principų taikymui toje šalyje, taigi ir teisinės valstybės principams Europos Sąjungoje bendrąja prasme, visų pirma kai gali kilti grėsmė abipusiam pasitikėjimui teisine sistema ir teisminių institucijų bendradarbiavimui, nes tai turi neigiamo poveikio visai Sąjungai;

69.  ragina Europos Vadovų Tarybos Pirmininką informuoti Europos Parlamentą apie tai, kaip ji vertina padėtį;

Rekomendacijos Komisijai

70.  ragina Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją ir instituciją, kuri Europos Sąjungos Teisingumo Teismui vykdant kontrolę užtikrina tinkamą Sąjungos teisės taikymą, imtis šių veiksmų:

   informuoti Europos Parlamentą apie Ketvirtojo Pagrindinio įstatymo dalinio pakeitimo vertinimą ir jo poveikį bendradarbiavimui Europos Sąjungoje;
   būti pasiryžusiai užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos bendros pagrindinės vertybės ir teisės, išdėstytos ES sutarties 2 straipsnyje, nes jų pažeidimais paminami patys Sąjungos pamatai ir kenkiama abipusiam valstybių narių pasitikėjimui;
   atlikti objektyvius tyrimus ir pradėti pažeidimo tyrimo procedūras, kai ji mano, kad valstybė narė nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartis, visų pirma pažeidžia ES pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintas teises;
   vengti bet kokių dvigubų standartų taikymo valstybių narių atžvilgiu, užtikrinant, kad panašios situacijos visose valstybėse narėse būtų vertinamos panašiai, taigi visapusiškai paisyti valstybių narių lygiateisiškumo Sutarčių atžvilgiu principo;
   sutelkti dėmesį ne tik konkretiems ES teisės pažeidimams koreguoti, visų pirma taikant SESV 258 straipsnį, tačiau ir imtis atitinkamų atsakomųjų veiksmų atsižvelgiant į sistemingą valstybės narės konstitucinės ir teisinės sistemos keitimą ir praktiką, kai gausūs ir pasikartojantys pažeidimai, deja, sudaro sąlygas teisiniam netikrumui atsirasti, o tokiu būdu nebesilaikoma ES sutarties 2 straipsnio reikalavimų;
   taikyti visapusiškesnį požiūrį ankstyvajame etape kovojant su bet kokiomis galimomis grėsmėmis, susijusiomis su šiurkščiu pagrindinių vertybių atitinkamoje valstybėje narėje pažeidimu, ir nedelsiant įsitraukti į struktūrinį politinį dialogą su atitinkama valstybe nare ir kitomis ES institucijomis; šį struktūrinį politinį dialogą aukščiausiu politiniu lygmeniu turėtų koordinuoti Komisija; jis turėtų turėti aiškų poveikį visam Komisijos ir susijusios valstybės narės derybų spektrui įvairiose ES srityse;
   siekiant sukurti „Įspėjimo apie ES sutarties 2 straipsnio principo pažeidimą darbotvarkę“, kai tik bus nustatyta ES sutarties 2 straipsnio pažeidimų grėsmė, kuriuos Komisija tirtų ypač skubiai ir teikdama išskirtinį prioritetą, koordinuodama aukščiausiu politiniu lygmeniu ir visapusiškai atsižvelgdama į įvairių ES sektorių politiką, kol bus visiškai užtikrinta, kad vėl paisoma ES sutarties 2 straipsnio ir užkirstas kelias bet kokiai jo pažeidimų rizikai, kaip pabrėžiama taip pat ir keturių valstybių narių užsienio reikalų ministrų laiške, kuriame jie kartu su Komisijos pirmininku atkreipia dėmesį į būtinybę nustatyti naujus ir veiksmingesnius metodus siekiant apsaugoti pagrindines vertybes, kad būtų labiau propaguojama teisinės valstybės principų laikymosi praktika, atsižvelgiant į 2013 m. birželio 6 d. ir birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų ir dėl Komisijos 2012 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos;
   rengti techninio pobūdžio susitikimus su susijusios valstybės narės tarnybomis, tačiau neužbaigti jokių derybų dėl politikos sričių, išskyrus susijusias su ES sutarties 2 straipsniu, kol nebus užtikrinta, kad visapusiškai laikomasi ES sutarties 2 straipsnio;
   taikyti horizontalųjį požiūrį įtraukiant visas susijusias Komisijos tarnybas siekiant užtikrinti, kad teisinės valstybės principų būtų laikomasi visose srityse, įskaitant ekonomikos ir socialinį sektorių;
   įgyvendinti ir prireikus atnaujinti savo 2003 m. komunikatą dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio (COM(2003)0606) ir parengti išsamų pasiūlymą dėl skubaus ir nepriklausomo stebėsenos mechanizmo ir išankstinio įspėjimo sistemos;
   reguliariai stebėti tinkamą Europos teisingumo erdvės veikimą ir imtis veiksmų, kai bet kurioje valstybėje narėje teisminių institucijų nepriklausomumui kyla pavojus, siekiant išvengti abipusio pasitikėjimo tarp nacionalinių teisminių institucijų mažėjimo – taip neišvengiamai atsirastų kliūčių tinkamam ES priemonių, susijusių su abipusiu pripažinimu ir tarpvalstybiniu bendradarbiavimu, taikymui;
   užtikrinti, kad valstybės narės garantuotų tinkamą Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimą, atsižvelgiant į žiniasklaidos pliuralizmą ir vienodas galimybes gauti informacijos;
   stebėti, ar veiksmingai taikomos taisyklės, kuriomis užtikrinama skaidri ir sąžininga žiniasklaidos finansavimo, valstybinės reklamos ir finansinės paramos skyrimo tvarka, siekiant užtikrinti, kad jomis nebūtų daroma žala informacijos ir saviraiškos laisvei, pliuralizmui ar žiniasklaidos priemonių redaktorių požiūriui;
   laiku ir laipsniškai imtis tinkamų proporcingų priemonių, kai kyla susirūpinimas dėl saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo ES ir valstybėse narėse, remiantis išsamia ir kruopščia padėties ir spręstinų problemų bei geriausių jų sprendimo būdų analize;
   spręsti šiuos klausimus atsižvelgiant į Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugų direktyvą, kad būtų sustiprintas valstybių narių reguliavimo institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas, kuo skubiau pasiūlant tos direktyvos, visų pirma jos 29 ir 30 straipsnių, persvarstymą ir dalinį pakeitimą;
   tęsti dialogą su Vengrijos vyriausybe dėl naujos Ketvirtojo dalinio pakeitimo nuostatos, pagal kurią Vengrijos vyriausybei suteikiama galimybė nustatyti specialų mokestį, siekiant įgyvendinti ES Teisingumo Teismo sprendimus, kuriais nustatomi mokėjimo įpareigojimai, kai valstybės biudžete nėra pakankamai lėšų ir kai valstybės skola viršija pusę bendrojo vidaus produkto, atitikties ES teisei ir siūlyti atitinkamas priemones, siekiant išvengti galimo ES sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo pažeidimo;

71.  primena Komisijai, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir būsimas Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių konvencijos įtvirtina naują Europos Sąjungos teisės struktūrą – žmogaus teisės labiau nei bet kada iškeliamos kaip svarbiausia ES teisės dalis, todėl Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, įgauna didesnę atsakomybę šioje srityje;

Rekomendacijos Vengrijos valdžios institucijoms

72.  primygtinai ragina Vengrijos valdžios institucijas kuo skubiau įgyvendinti visas priemones, kurias Europos Komisija, kaip Sutarčių sergėtoja, laiko būtinomis siekiant visapusiškai laikytis ES teisės, visapusiškai laikytis Vengrijos Konstitucinio teismo sprendimų ir kuo greičiau įgyvendinti šias rekomendacijas, taip pat Venecijos komisijos, Europos Tarybos ir kitų tarptautinių institucijų, siekiančių užtikrinti teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių apsaugą, rekomendacijas, kad būtų visiškai paisoma teisinės valstybės principų ir pagrindinius su jais susijusių reikalavimų dėl konstitucinės santvarkos, stabdžių ir atsvarų sistemos ir teisminių institucijų nepriklausomumo, taip pat nustatyti patikimas pagrindinių teisių apsaugos priemones, įskaitant saviraiškos, žiniasklaidos ir religijos ar tikėjimo laisvę, mažumų apsaugą, kovą su diskriminacija bei teisę į nuosavybę;

dėl Pagrindinio įstatymo:

dėl stabdžių ir atsvarų sistemos:

dėl teisminių institucijų nepriklausomumo:

dėl rinkimų reformos:

dėl žiniasklaidos ir pliuralizmo:

dėl pagarbos pagrindinėms teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises

dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir bažnyčių pripažinimo:

   visiškai atkurti Pagrindinio įstatymo viršenybę pašalinant iš jo nuostatas, kurias Konstitucinis teismas anksčiau paskelbė prieštaraujančiomis Konstitucijai;
   sumažinti dažną konstitucinių įstatymų naudojimą, kad tokioms politikos sritims kaip šeimos, socialinė, fiskalinė politika ir biudžeto klausimai būtų taikomi įprasti teisės aktai ir daugumos principas;
   įgyvendinti Venecijos komisijos rekomendacijas ir pirmiausia patikslinti politikos sričių, kurioms būtina kvalifikuota balsų dauguma, sąrašą, siekiant užtikrinti prasmingus būsimus rinkimus;
   užtikrinti aktyvią parlamentinę sistemą, pagal kurią taip pat gerbiamos opozicinės jėgos, nustatant pagrįstą terminą tikroms diskusijoms tarp daugumos ir opozicijos ir terminą visuomenei dalyvauti teisėkūros procedūroje;
   užtikrinti, kad konstituciniame procese kuo labiau dalyvautų visos parlamento partijos, net jeigu vien valdančioji koalicija sudaro atitinkamą specialią daugumą;
   visiškai grąžinti Konstitucinio teismo kaip konstitucinę apsaugą užtikrinančio aukščiausiojo organo prerogatyvas, taigi ir Pagrindinio įstatymo viršenybę, pašalinant iš jo teksto Konstitucinio teismo galių apribojimus persvarstyti bet kokių Pagrindinio įstatymo pakeitimų konstitucingumą ir du dešimtmečius trunkantį Konstitucinio teismo praktikos panaikinimą; grąžinti Konstitucinio teismo teisę persvarstyti visus teisės aktus be išimčių siekiant užtikrinti parlamento ir vykdomosios valdžios veiksmų pusiausvyrą ir visapusišką teisminę kontrolę; tokia teisminė ir konstitucinė peržiūra įvairiose valstybėse narėse gali būti vykdoma skirtingai, atsižvelgiant į kiekvienos šalies istorinius konstitucinės sistemos ypatumus, tačiau tuo atveju, jei įsteigiamas Konstitucinis teismas (kaip Vengrijos Konstitucinis teismas, kuris po komunistinės sistemos žlugimo greitai įgijo gerą reputaciją tarp Europos šalių konstitucinių teismų), jam neturėtų būti taikomos priemonės, kuriomis būtų apribojama jo kompetencija ir tokiu būdu daroma žala teisinės valstybės principų paisymui;
   grąžinti galimybę teisminėms institucijoms remtis teismo praktika, taikyta prieš įsigaliojant Pagrindiniam įstatymui, visų pirma pagrindinių teisių srityje(12);
   siekti bendro sutarimo renkant Konstitucinio teismo narius, reikšmingai įtraukiant opoziciją, ir užtikrinti, kad teismo nariai nepriklausytų nuo politinės įtakos;
   grąžinti parlamento prerogatyvas biudžeto srityje ir taip užtikrinti visišką dėl biudžeto priimamų sprendimų demokratinį teisėtumą pašalinant parlamento galių apribojimą dėl neparlamentinės Biudžeto tarybos;
   bendradarbiauti su Europos institucijomis siekiant užtikrinti, kad naujo Nacionalinio saugumo įstatymo nuostatos atitiktų valdžių padalijimo, teisminių institucijų nepriklausomumo, pagarbos privačiam ir šeiminiam gyvenimui ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pagrindinius principus;
   teikti paaiškinimus, kaip Vengrijos valdžios institucijos ketina koreguoti vyresniųjų tarnautojų pareigų nutraukimą nesibaigus kadencijai siekiant, kad būtų užtikrintas Duomenų apsaugos institucijos nepriklausomumas;
   visiškai garantuoti teisminių institucijų nepriklausomumą užtikrinant, kad nepašalinamumo ir garantuotos teisėjų kadencijos principai, taisyklės, kuriomis reglamentuojama teismų valdymo organų struktūra ir sudėtis, taip pat Konstitucinio teismo nepriklausomumo apsaugos priemonės būtų įtvirtintos Pagrindiniame įstatyme;
   skubiai ir tinkamai įgyvendinti minėtus 2012 m. lapkričio 6 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Vengrijos Konstitucinio teismo sprendimus, suteikiant galimybę atleistiems teisėjams, kurie taip pageidauja, grįžti į savo ankstesnes pareigas, įskaitant pirmininkaujančius teisėjus, kurių ankstesnes vadovaujamas pareigas eiti jau paskirti kiti asmenys;
   nustatyti objektyvius atrankos kriterijus arba pavesti Nacionalinei teismų tarybai nustatyti tokius kriterijus siekiant užtikrinti, jog bylų perdavimo taisyklėse būtų atsižvelgiama į teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisėto teisėją principą;
   įgyvendinti likusias rekomendacijas, pateiktas Venecijos komisijos nuomonėje Nr. CDL-AD(2012)020 dėl konstitucinių įstatymų dėl teisminių institucijų, kurie buvo iš dalies pakeisti patvirtinus nuomonę Nr. CDL-AD(2012)001;
   paraginti Venecijos komisiją ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą (angl. ODIHR) atlikti bendrą visapusiškai pakeistos teisinės ir institucinės rinkimų sistemos analizę ir paraginti ODIHR atlikti poreikių vertinimo misiją ir ilguoju bei trumpuoju laikotarpiu stebėti rinkimus;
   užtikrinti proporcingą atstovavimą Nacionaliniame rinkimų komitete;
   remiantis Europos Tarybos 2012 m. teisės ekspertų pačiomis svarbiausiomis likusiomis rekomendacijomis, vykdyti įsipareigojimą tęsti diskusijas apie bendradarbiavimo veiklą ekspertų lygmeniu, susijusią su ilgesnės trukmės žiniasklaidos laisvės perspektyva;
   užtikrinti, kad visos atitinkamos suinteresuotosios šalys, įskaitant profesionalius žiniasklaidos atstovus, opozicines partijas ir piliečių visuomenę, laiku ir aktyviai dalyvautų bet kurioje tolesnėje šio teisės akto, kuriuo reglamentuojamas toks esminis demokratinės visuomenės veikimo aspektas, peržiūroje ir jo įgyvendinimo procese;
   stebėti, jog būtų laikomasi pagal EŽTT 10 straipsnį iš Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos atsirandančios pozityvios pareigos, kad būtų apsaugota saviraiškos laisvė kaip viena išankstinių sąlygų demokratijai veikti;
   gerbti, užtikrinti, apsaugoti ir skatinti pagrindinę teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, taip pat žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą ir susilaikyti nuo mechanizmų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei ir žurnalistų bei redaktorių nepriklausomumui, kūrimo ar rėmimo;
   užtikrinti, kad objektyvios teisiškai privalomos procedūros ir mechanizmai būtų tinkami valstybinių žiniasklaidos institucijų, valdybų, žiniasklaidos tarybų ir reguliavimo institucijų vadovams atrinkti ir skirti, laikantis nepriklausomumo, sąžiningumo, patirties ir profesionalumo, atstovavimo visam politikos ir socialiniam spektrui, teisinio tikrumo ir tęstinumo principų;
   teikti teisines garantijas dėl visiškos šaltinių konfidencialumo principo apsaugos ir griežtai taikyti su Europos žmogaus teisių teismu susijusią teismų praktiką;
   užtikrinti, kad taisyklės, susijusios su politine informacija audiovizualinės žiniasklaidos sektoriuje, garantuotų sąžiningą galimybę susipažinti su politiniais konkurentais, nuomonėmis ir požiūriu, ypač rinkimų ir referendumų atveju, ir taip užtikrinti piliečiams galimybę susidaryti nuomonę be nederamos vieną dominuojančią nuomonę formuojančios jėgos įtakos;
   imtis pozityvių veiksmų ir veiksmingų priemonių siekiant užtikrinti, jog būtų gerbiamos visų asmenų, įskaitant mažumoms priklausančius asmenis ir benamius, pagrindinės teisės, tęsti tokius veiksmus ir priemones ir užtikrinti, kad jas įgyvendintų visos kompetentingos valdžios institucijos; persvarstant šeimos sąvoką atsižvelgti į Europos teisėkūros tendencijas išplėsti šeimos apibrėžties taikymo sritį ir į neigiamą poveikį, kuris dėl apribotos šeimos apibrėžties gali būti daromas tų asmenų, kurie pagal naują ir labiau apribotą apibrėžtį nepatenka į taikymo sritį, pagrindinėms teisėms;
   taikyti naują metodą, siekiant galiausiai prisiimti atsakomybę dėl pažeidžiamų asmenų, tokių kaip benamiai, kaip numatyta su žmogaus teisėmis susijusiose tarptautinėse sutartyse, kurias Vengrija yra pasirašiusi, pavyzdžiui, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir taip skatinti pagrindines teises, o ne jas pažeisti į Pagrindinį įstatymą įtrauktomis nuostatomis dėl benamių kriminalizavimo;
   ragina Vengrijos vyriausybę dėti visas pastangas stiprinti socialinio dialogo ir visapusiškų konsultacijų priemones bei užtikrinti su tuo susijusias teises;
   stiprinti veiklą, kuria siekiama integruoti romus, ir imtis tinkamų priemonių šiai gyventojų grupei apsaugoti; turi būti aiškiai ir ryžtingai užkertamas kelias rasistiniams grasinimams prieš romų tautybės gyventojus;
   nustatyti aiškius, neutralius ir nešališkus reikalavimus ir institucines procedūras religinėms organizacijoms kaip bažnyčioms pripažinti, kuriais būtų paisoma valstybės pareigos išlikti neutraliai ir nešališkai įvairių religijų ir tikėjimų atžvilgiu, ir numatyti veiksmingas teisių gynimo priemones tais atvejais, kai nepripažįstamas statusas arba nėra sprendimo, laikantis konstitucinių reikalavimų, išdėstytų minėtame Konstitucinio Teismo sprendime Nr. 6/2013;

Rekomendacijos ES institucijoms dėl naujo mechanizmo, skirto veiksmingai įgyvendinti ES sutarties 2 straipsnį, nustatymo

73.  pakartoja, kad reikia skubiai spręsti vadinamąją Kopenhagos dilemą, kai ES išlieka labai griežta dėl to, ar šalys kandidatės paiso bendrų vertybių ir standartų, tačiau, joms prisijungus prie ES, stokoja veiksmingų stebėsenos ir sankcijų nustatymo priemonių;

74.  tvirtai reikalauja, kad valstybės narės būtų reguliariai vertinamos, ar nuolat paiso pagrindinių Sąjungos vertybių ir demokratijos reikalavimų bei teisinės valstybės principų, vengiant dvigubų standartų taikymo ir turint omenyje tai, kad šis vertinimas turi būti grindžiamas konstitucinių ir teisinių standartų supratimu, kuriam bendrai pritariama Europoje; be to, griežtai reikalauja, kad panaši padėtis valstybėse narėse būtų stebima taikant tą patį metodą – kitaip nebus paisoma valstybių narių lygiateisiškumo Sutarčių atžvilgiu principo;

75.  ragina Sąjungos institucijas ir kitas tarptautines organizacijas, visų pirma Europos Tarybą ir Venecijos komisiją, glaudžiau bendradarbiauti ir pasinaudoti jų patirtimi puoselėjant demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principus;

76.  pripažįsta ir palankiai vertina iniciatyvas, kurių buvo imtasi, atliktą analizę ir Europos Tarybos, visų pirma jos generalinio sekretoriaus, Parlamentinės Asamblėjos, Žmogaus teisių komisaro ir Venecijos komisijos pateiktas rekomendacijas;

77.  kaip pageidauja ir Vokietijos, Nyderlandų, Danijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrai savo minėtame laiške Komisijos pirmininkui, ragina visas ES institucijas pradėti bendrai svarstyti ir diskutuoti, kaip aprūpinti Sąjungą reikalingomis priemonėmis, kad ji vykdytų Sutarties įpareigojimus, susijusius su demokratija, teisine valstybe ir pagrindinėmis teisėmis, išvengdama bet kokios rizikos taikyti dvigubus standartus savo valstybėse narėse;

78.  mano, kad po būsimos Sutarčių peržiūros turėtų būti geriau atskirti pradinis etapas, kuriuo siekiama įvertinti bet kokią šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo riziką, ir veiksmingesnė procedūra tolesniame etape, kuriame reikėtų imtis veiksmų siekiant kovoti su šiurkščiu ir pasikartojančiu šių vertybių pažeidimu;

79.  atsižvelgdamas į ES sutarties 7 straipsnyje nurodytą institucinį mechanizmą, pakartoja ankstesnius savo 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2010–2011m.) išsakytus raginimus dėl naujo mechanizmo sukūrimo, siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi ES sutarties 2 straipsniu įtvirtintų bendrų vertybių ir toliau atitiktų Kopenhagos kriterijus; šis mechanizmas galėtų apimti Kopenhagos komisijos, aukšto lygio darbo grupės arba ekspertų grupės steigimą arba vertinimą pagal SESV 70 straipsnį, remtis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros įgaliojimų persvarstymu ir sustiprinimu ir tvirtesniu Komisijos, Tarybos, Europos Parlamento ir valstybių narių dialogu dėl priemonių, kurių turi būti imtasi;

80.  pakartoja, kad nustatant tokį mechanizmą gali reikėti persvarstyti Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus, kurie turėtų būti sustiprinti siekiant nuolatos stebėti, ar valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnio; rekomenduoja, kad tokia Kopenhagos aukšto lygio grupė arba bet koks kitas mechanizmas būtų grindžiamas esamais mechanizmais ir struktūromis ir turėtų su jais bendradarbiauti; primena apie Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros vaidmenį, nes ši agentūra galėtų sujungti itin vertingą įvairių esamų Europos Tarybos stebėsenos organų veiklą ir pačios agentūros duomenis ir analizę siekiant vykdyti nešališką, lyginamąjį ir nuolatinį vertinimą, ar ES ir valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnio;

81.  rekomenduoja, kad šis mechanizmas turėtų:

   būti nepriklausomas nuo politinės įtakos, nes tokie turėtų būti visi Europos Sąjungos mechanizmai, susiję su valstybių narių stebėsena, taip pat veikti greitai ir veiksmingai;
   veikti visapusiškai bendradarbiaujant su kitomis tarptautinėmis institucijomis, susijusiomis su pagrindinių teisių ir teisinės valstybės principų apsauga;
   nuolat stebėti, ar gerbiamos pagrindinės teisės, kontroliuoti demokratijos padėtį ir skatinti pagarbą teisinės valstybės principams visose valstybėse narėse, visapusiškai atsižvelgiant į nacionalines konstitucines tradicijas;
   vienodai vykdyti tokią stebėseną visose valstybėse narėse, kad nekiltų dvigubų standartų taikymo grėsmė skirtingose valstybėse narėse;
   ankstyvu etapu įspėti ES apie bet kokią riziką, kad prasčiau laikomasi vertybių, įtvirtintų ES sutarties 2 straipsnyje;
   teikti rekomendacijas ES institucijoms ir valstybėms narėms, kaip reaguoti į ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių nuosmukį ir taisyti padėtį;

82.  paveda savo komitetui, atsakingam už piliečių teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą Sąjungos teritorijoje ir už aiškių pavojų, kad valstybės narės šiurkščiai pažeidžia bendruosius principus, nustatymą, ataskaitos forma pateikti išsamų pasiūlymą Pirmininkų sueigai ir plenariniam posėdžiui;

83.  paveda komitetui, atsakingam už piliečių teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą Sąjungos teritorijoje ir už aiškių pavojų, kad valstybės narės šiurkščiai pažeidžia bendruosius principus, nustatymą, taip pat komitetui, atsakingam už valstybių narių nuolat daromų šiurkščių visoms valstybėms narėms bendrų principų pažeidimų nustatymą, stebėti padėties Vengrijoje pokyčius;

84.  iki 2013 m. pabaigos ketina sušaukti šiam klausimui skirtą konferenciją, kurioje dalyvaus valstybių narių, Europos Sąjungos institucijų, Europos Tarybos, nacionalinių konstitucinių ir aukščiausiųjų teismų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo atstovai;

IV.Tolesni veiksmai

85.  ragina Vengrijos valdžios institucijas informuoti Parlamentą, Komisiją, Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę, Europos Vadovų Tarybą ir Europos Tarybą apie 72 dalyje nurodytų priemonių įgyvendinimą;

86.  ragina Komisiją ir Tarybą paskirti po atstovą, kurie drauge su Parlamento pranešėju ir šešėliniais pranešėjais (vadinamasis trišalis susitikimas dėl 2 straipsnio) įvertins Vengrijos valdžios institucijų atsiųstą informaciją apie 72 dalyje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą ir tolesnius veiksmus dėl galimų būsimų pakeitimų, kuriais būtų užtikrinama, kad šios institucijos laikytųsi ES sutarties 2 straipsnio nuostatų;

87.  prašo Pirmininkų sueigą įvertinti, ar tinkama taikyti Sutartyje, įskaitant ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį, nustatytą mechanizmą, jeigu Vengrijos valdžios institucijų atsakymai neatitiktų ES sutarties 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

o
o   o

88.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Vengrijos parlamentui, prezidentui ir vyriausybei, Konstitucinio teismo ir „Kúria“ (Aukščiausiojo teismo) pirmininkams, Tarybai, Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių parlamentams bei vyriausybėms, Pagrindinių teisių agentūrai, Europos Tarybai ir ESBO.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0053.
(2) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154.
(3) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 17.
(4) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 49.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0500.
(6) Šie įstatymai apima konstitucinius įstatymus, kurių nuostatoms priimti reikalinga dviejų trečdalių dauguma, konstitucinius įstatymus, kurių specialios nuostatos turi būti priimtos paprasta dauguma, ir teisės aktus, kurių specialios nuostatos turi būti priimtos dviejų trečdalių balavime dalyvaujančių parlamento narių dauguma.
(7) 2011 m. vasario 28 d. Vengrijos vyriausybei išsiųsta teisinė analizė: http://www.osce.org/fom/75990.Taip pat žr. 2010 m. rugsėjo mėn. analizę ir įvertinimą: http://www.osce.org/fom/71218
(8) 2012 m. gegužės 11 d. Europos Tarybos ekspertų įvertinimas dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymų: 2010 m. įstatymas Nr. CIV dėl spaudos laisvės ir pagrindinių žiniasklaidos turinio taisyklių ir 2010 m. įstatymas Nr. CLXXXV dėl žiniasklaidos ir žiniasklaidos paslaugų.
(9) JT specialiojo pranešėjo ataskaita apie šiuolaikines rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formas (A/HRC/20/33/Add. 1).
(10) 2012 m. kovo 19 d. Venecijos komisijos nuomonė Nr. 664/2012 dėl 2011 m. įstatymo Nr. CCVI dėl teisės į sąžinės ir religijos laisvę ir dėl Vengrijos bažnyčių teisinės padėties, pavadinimų ir religinių bendruomenių (CDL-AD(2012)004).
(11) Sprendimo 80 punktas.
(12) Žr. darbo dokumentą Nr. 5.


Neseniai Europoje įvykę potvyniai
PDF 204kWORD 23k
2013 m. liepos 3d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europoje kilusių potvynių (2013/2683(RSP))
P7_TA(2013)0316RC-B7-0319/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnį ir 196 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantį Europos Sąjungos solidarumo fondą, į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo ateities (COM(2011)0613) ir į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos solidarumo fondas: įgyvendinimas ir taikymas“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl potvynių Europoje(2), 2005 m. rugsėjo 8 d. rezoliuciją dėl stichinių nelaimių (gaisrų ir potvynių) šią vasarą Europoje(3), 2006 m. gegužės 18 d. rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) įtakos žemės ūkiui(4), rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) – regioninės plėtros aspektų(5), rezoliuciją dėl gaivalinių nelaimių (gaisrų, sausrų ir potvynių) aplinkosaugos aspektų(6), 2006 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl miškų gaisrų ir potvynių(7), 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl potvynių Vidurio Europos šalyse, visų pirma Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Prancūzijoje(8) ir 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl didelės gaivalinės nelaimės Madeiros autonominėje srityje ir uragano „Ksintija“ padarinių Europoje(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Baltąją knygą „Prisitaikymas prie klimato kaitos. Europos veiksmų programos kūrimas“ (COM(2009)0147), į Komisijos komunikatą „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“ (COM(2009)0082) ir į Komisijos komunikatą „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“ (COM(2010)0600),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Regionai 2020 m. Būsimų iššūkių ES regionams vertinimas“ (SEC(2008)2868),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi daugiausiai gaivalinių nelaimių kilus potvyniams neseniai įvyko daugelyje Vidurio Europos šalių, įskaitant Austriją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Lenkiją, Slovakiją, Prancūziją ir Ispaniją;

B.  kadangi pastaraisiais metais Europoje greitai daugėjo gaivalinių ir žmogaus sukeltų nelaimių, jos tapo rimtesnės, sudėtingesnės ir turėjo didesnį poveikį;

C.  kadangi potvyniai padarė rimtą žalą miestams ir savivaldybėms, infrastruktūrai, įmonėms, žemės ūkiui ir kaimo vietovėms ir kadangi dėl jų buvo sunaikinta dalis gamtos ir kultūros paveldo, taip pat žuvo ir buvo sužeisti žmonės, o tūkstančiai jų buvo priversti palikti būstus;

D.  kadangi Europos Sąjungos solidarumo fondas (ESSF) buvo įsteigtas siekiant reaguoti į dideles nacionalines nelaimes ir suteikti finansinę pagalbą nelaimės ištiktoms valstybėms;

E.  kadangi reikia imtis tvaraus nelaimių sugriautų ar pažeistų sričių atstatymo siekiant atitaisyti jų ekonominius, socialinius ir aplinkos nuostolius;

F.  kadangi reikia sustiprinti Europos Sąjungos prevencinį gebėjimą reaguoti į visų rūšių gaivalines nelaimes ir kadangi reikia pagerinti įvairių Sąjungos priemonių veiksmingumą ir koordinavimą siekiant tvarios gaivalinių nelaimių prevencijos;

G.  kadangi kai kurios kalnuotos vietovės ir šalia upių esančios teritorijos ir slėniai dėl netvaraus miškų naikinimo, intensyvaus žemės ūkio, didelių infrastruktūros statybų projektų, urbanizacijos ir dirvožemio sandarinimo prie upių esančiose teritorijose ir slėniuose prarado dalį savo gebos sugerti vandenį;

1.  užjaučia ir solidarizuojasi su nuo nelaimių nukentėjusių valstybių narių, regionų ir savivaldybių gyventojais; atsižvelgia į rimtą ekonominį poveikį jiems ir reiškia savo pagarbą bei užuojautą aukų šeimoms;

2.  palankiai vertina nepaliaujamas saugumo ir civilinės saugos grupių, gelbėjimo komandų ir savanorių dedamas pastangas siekiant išgelbėti gyvybes ir kiek galima labiau sumažinti žalą nukentėjusiose teritorijose;

3.  teigiamai vertina veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės teikdamos paramą nuo nelaimių nukentėjusioms sritims, nes Europos solidarumas pasireiškia abipuse parama sudėtingose situacijose;

4.  pabrėžia, kad dirvožemio erozija, kurią sukėlė arba pablogino žmogaus veikla, pvz., netinkamas žemės ūkio ir miškininkystės metodų taikymas, blogina dirvožemio gebą toliau visapusiškai vykdyti savo esminę funkciją – užkirsti kelią gaivalinėms nelaimėms;

5.  ragina Komisiją ir valstybes nares kreipti ypatingą dėmesį į tvaraus žemės panaudojimo politikos planavimą ir peržiūrą, ekosistemos įsisavinimo gebėjimus ir geriausią praktiką bei potvynių kontrolės ir drenažo sistemų pajėgumų gerinimą;

6.  pabrėžia, kad veiksminga potvynių prevencija privalo būti vykdoma taikant tarptautines ir tarpvalstybines rizikos valdymo strategijas, kurioms būdingi didžiausi geresnio bendro reagavimo į nelaimes pajėgumai;

7.  pripažįsta, kad taikant Europos Sąjungos civilinės saugos mechanizmą padedama valstybėms narėms bendradarbiauti ir kiek galima labiau sumažinti ekstremaliosios situacijos poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti mechanizmo taikymo taisykles ir procedūras;

8.  pabrėžia, kad susijusios valstybės narės ir regionai pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslą gali investuoti prioriteto tvarka į rizikos valdymą per kitą programavimo laikotarpį, dėl kurio šiuo metu yra deramasi, ir ragina juos tai padaryti;

9.  pabrėžia, kad valstybės narės turi įgyvendinti potvynių prevencijos programas, taikydamos išsamias ir prevencinio pobūdžio strategijas; pabrėžia, kad taikant ekstremaliosios situacijos politiką, įskaitant ekstremalių nelaimių prevenciją ir reagavimą į jas, reikia, kad aktyviau dalyvautų regionai, miestai ir vietos bendruomenės, kurie turi būti skatinami į savo strategijas įtraukti ekstremaliosios situacijos politiką;

10.  ragina Tarybą ir Komisiją, kai tik jos gaus visas reikiamas valstybių narių paraiškas, imtis visų įmanomų veiksmų siekiant užtikrinti greitą atitinkamą finansinę pagalbą iš Europos Sąjungos solidarumo fondo; pabrėžia, kad dėl šios gaivalinės nelaimės nukentėjusioms šalims reikalinga skubi finansinė parama iš ESSF;

11.  ragina Komisiją parengti naują supaprastintą ESSF reglamentą, kuriuo Komisijai, inter alia, būtų suteikti įgaliojimai skirti dalinius mokėjimus, kai tik nuo nelaimių nukentėjusios valstybės narės pateiktų prašymus dėl paramos;

12.  pabrėžia tai, kad investuojant į potvynių prevenciją pagal atitinkamas programas reikalingi atitinkami finansiniai ištekliai, kadangi jie yra svarbi priemonė, suteikianti galimybę valstybių narių vyriausybėms kurti ir įgyvendinti potvynių prevencijos politiką; pabrėžia, kad investicijos į paramą nelaimių prevencijai turėtų būti vykdomos laikantis ekosistemos ypatybėmis pagrįsto požiūrio;

13.  mano, kad nelaimių pasekmės neigiamai paveikia ES lėšų panaudojimą; ragina siekti reikiamo lankstumo valstybėse narėse sudarant programas, kuriomis siekiama paremti nukentėjusių sričių atstatymą ir parinkti tinkamiausius projektus;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir regioninės bei vietos valdžios institucijoms nuo nelaimių nukentėjusiose srityse.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0003.
(2) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 471.
(3) OL C 193 E, 2006 8 17, p. 322.
(4) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 363.
(5) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 369.
(6) OL C 297 E, 2006 12 7, p. 375.
(7) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 240.
(8) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 128.
(9) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 88.


ES bankų sektoriaus struktūros reforma
PDF 327kWORD 36k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES bankų sektoriaus struktūros reformos (2013/2021(INI))
P7_TA(2013)0317A7-0231/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 120 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/76/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvų 2006/48/EB ir 2006/49/EB nuostatos, susijusios su kapitalo poreikiu prekybos knygai ir pakartotiniam pakeitimui vertybiniais popieriais, taip pat su atlyginimų nustatymo politikos priežiūriniu tikrinimu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 2 d. aukšto lygio ekspertų grupės dėl ES bankų sektoriaus struktūros reformos ataskaitą(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Londone, 2011 m. Kanuose ir 2013 m. Maskvoje vykusių Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimų išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/111/EB, iš dalies keičiančią Direktyvų 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2007/64/EB nuostatas dėl centrinių įstaigų kontroliuojamų bankų, tam tikrų nuosavų lėšų straipsnių, didelių pozicijų, priežiūros priemonių ir krizių valdymo, taip pat į 2011 m. liepos 20 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros (COM(2011)0453) ir į 2011 m. liepos 20 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl rizikos ribojimo reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms (COM(2011)0452),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB, 82/891/EEB, 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2012)0280),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Finansinio stabilumo tarybos 2011 m. spalio mėn. rekomendacinį dokumentą „Pagrindiniai veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementai“ ir 2010 m. lapkričio mėn. rekomendacinį dokumentą „Sisteminės svarbos finansų įstaigų priežiūros intensyvumas ir veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto konsultacijoms skirtą dokumentą „Pasauliniai sisteminės svarbos bankai. Vertinimo metodika ir papildomas nuostolių kompensavimo reikalavimas“,

–  atsižvelgdamas į valstybių narių ir tarptautines iniciatyvas, kuriomis siekta įgyvendinti bankų sektoriaus struktūrinę reformą, įskaitant Prancūzijos iniciatyvą „Loi de séparation et de régulation des activités bancaires“, Vokietijos iniciatyvą „Trennbankengesetz“, Nepriklausomos bankų sektoriaus komisijos ataskaitą ir J. Vickerso reformas Jungtinėje Karalystėje, taip pat P. Volckerio taisykles Jungtinėse Amerikos Valstijose,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitą „Numanomos bankų skolinimosi garantijos. Kokia mūsų padėtis?“(2) ir 2009 m. EBPO pranešimą „Akivaizdi problema, kuri nesprendžiama. Būtinybė imtis spręsti tai, ką daro bankai“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl šešėlinės bankininkystės(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 25 d. Euro grupės pareiškimą dėl krizės Kipre(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0231/2013),

A.  kadangi, įskaitant „Northern Rock“ rekapitalizavimą 2007 m., nuo krizės pradžios per laikotarpį nuo 2008 m. iki 2011 m. pabaigos finansų sektoriui panaudoti daugiau kaip 1,6 trilijono eurų (12,8 proc. ES BVP) valstybės pagalbos, iš kurių maždaug 1 080 mlrd. eurų teko garantijoms, 320 mlrd. eurų rekapitalizavimo priemonėms, 120 mlrd. eurų paramai nuvertėjusiam turtui ir 90 mlrd. eurų likvidumo priemonėms(6); kadangi Komisija reikalavo iš esmės restruktūrizuoti pagalbą gaunančius bankus, be kita ko, nutraukti tam tikrą veiklą, kad ateityje būtų užtikrinamas jų gyvybingumas ir be tolesnės valstybės paramos, taip pat sumažinti dėl gautų subsidijų atsiradusius konkurencijos iškraipymus;

B.  kadangi dėl šios valstybės lėšomis finansuojamos pagalbos labai padidėjo valstybių narių viešojo sektoriaus įsiskolinimas;

C.  kadangi penkerius metus nuo 2008 m. prasidėjusios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės ES ekonomika vis dar išgyvena nuosmūkį, o dėl, be kita ko, nepakankamo ekonominės ir finansų sistemos įgyvendinimo valstybės narės bankams teikia subsidijas ir numanomas garantijas;

D.  kadangi EBPO savo 2012 m. ataskaitoje apskaičiavo, kad 2012 m. netiesioginių valstybės garantijų ES bankų išlaidoms mažinti vertė siekė beveik 100 mlrd. JAV dolerių, o tarp bankų ir valstybių narių būta didelių skirtumų, be to, daugiausia naudos gavo didžiausi, ypač jeigu jie laikomi silpnais, ir aukščiausią nepriklausomą kredito reitingą turinčiose valstybėse narėse veikiantys bankai; be to, šioje ataskaitoje nustatyta, kad tokios garantijos buvo teikiamos ne tik pagal Finansinio stabilumo tarybos metodiką sisteminės svarbos finansų įstaigų kategorijai priskiriamiems bankams;

E.  kadangi finansų krizę, be kita ko, lėmė silpna Europos reglamentavimo sistema ir pernelyg didelė prisiimama rizika, per didelis įsiskolinimo lygis, nepakankami nuosavo kapitalo ir likvidumo reikalavimai, pernelyg sudėtinga visa bankų sistema, per didelis bankų sektorius mažos ekonomikos valstybėse, nepakankama kontrolė ir priežiūra, pernelyg didelis prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis išplėtimas, klaidingas reitingų vertinimas, perdėtos premijų sistemos ir nepakankamas rizikos valdymas, ir šią krizę labiausiai paskatino ne veikla kapitalo rinkoje, o pernelyg didelės nekilnojamojo turto pozicijos ir nepakankama priežiūra;

F.  kadangi tai, kad patvirtinus tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus apskaitos standartuose nebetaikomas atsargumo principas, buvo ir yra svarbus veiksnys, leidžiantis bankams sudaryti ne visada teisingą ir sąžiningą savo sąskaitų vaizdą, visų pirma kiek tai sietina su 39 tarptautiniu apskaitos standartu dėl atidėjinių sudarymo paskolų nuostoliams padengti;

G.  kadangi Europoje rizikos veiksniai kaupėsi ir dėl komercinių bankų pietinėse Europos valstybėse veiklos, nes jie teikė paskolas nekilnojamojo turto sektoriui remdamiesi trumparegiška ir klaidinga rizikos valdymo sistema;

H.  kadangi, kaip pabrėžiama aukšto lygio ekspertų grupės atliktame tyrime, per finansų krizę nė vienas konkretus verslo modelis nedavė itin gerų ar itin blogų rezultatų;

I.  kadangi finansų sektoriuje pelnas dažnai būdavo privatizuojamas, o rizika ir nuostoliai nacionalizuojami; kadangi socialinėje rinkos ekonomikoje rizika ir atsakomybė turi būti neatsiejamos;

J.  kadangi iš dabartinio Europos bankų sistemos silpnumo pasibaigus krizei matyti, kad, norint patenkinti platesnio masto ekonomikos poreikius, reikia stiprinti Europos finansų priežiūros ir krizių valdymo struktūrą, taip pat atlikti tam tikrų bankų struktūrines reformas;

K.  kadangi bankų interesai neturėtų būti viršesni už viešąjį interesą;

L.  kadangi įveikti sunkiausią iki dabartinės pasaulinę finansų krizę Jungtinėms Valstijoms padėjo 1933 m. priimtas C. Glasso ir H. B. Steagallo įstatymas dėl bankų atskyrimo ir kadangi jį panaikinus 1999 m. gerokai padaugėjo spekuliatyvių bankų investicijų bei finansinių sunkumų;

M.  kadangi, siekiant išvengti naujos bankų sektoriaus krizės, didinti mokesčių mokėtojų ir mažmeninės bankininkystės klientų apsaugą ir sukurti patikimas bei tvarias mokėjimo sistemas, ES lygmeniu buvo imtasi kelių svarbių iniciatyvų;

N.  kadangi iš 2012 m. gruodžio mėn. Komisijos parengto aštuntojo vartotojų rinkų rezultatų suvestinės leidinio aiškiai matyti, kad vartotojų pasitikėjimas ES bankų paslaugomis kaip niekada mažas;

O.  kadangi į pastarąjį Kipro gelbėjimo valstybės lėšomis priemonių rinkinį iš pradžių buvo įtrauktas pasiūlymas apmokestinti visus banko indėlius, dėl kurio mažėjo pasitikėjimas šios valstybės indėlių garantijų sistema;

P.  kadangi Tarptautinių atsiskaitymų banko atliktame tyrime teigiama, kad, kai privačių paskolų apimtis, kaip finansų sektoriaus dydžio matas, viršija šalies BVP ir santykinis užimtumas finansų sektoriuje sparčiai didėja, per didelis tos šalies finansų sektorius gali daryti neigiamą poveikį produktyvumo augimui, nes į jį iš kitų ekonominės veiklos sričių perkeliami žmogiškieji ir finansiniai ištekliai(7);

Q.  kadangi, atsižvelgdama į krizę Kipre, Euro grupė patvirtino principą, kad, siekiant spręsti bankų sektoriaus disbalanso problemą ir skatinti finansinį stabilumą, reikėtų apriboti bankų sektoriaus dydžio ir valstybės narės BVP santykį, o iš to matyti, kad, jei ES lygmeniu trūksta nemažai lėšų bankams pertvarkyti, bankų dydžio, sudėtingumo ir tarpusavio sąsajų apribojimai padės užtikrinti didesnį sisteminį stabilumą;

R.  kadangi visiškai atskyrus finansų įstaigos investicinės krypties ir mažmeninės bankininkystės krypties filialus nesprendžiamos problemos, susijusios su sisteminės svarbos finansų įstaigomis ir gaivinimo ir pertvarkymo fondo dydžio bei kreditų teikimo, mokėjimo ir indėlių požiūriu sistemiškai svarbių įstaigų pusiausvyros santykiu;

S.  kadangi perėjimo prie tvaresnio, mažiau sisteminio ir gyvybingo bankų sektoriaus procesai valstybėse narėse, atrodo, yra nevienodi;

T.  kadangi aukšto lygio ekspertų grupė padarė išvadą, kad per finansų krizę išryškėjo, jog nė vienas konkretus verslo modelis Europos bankų sektoriuje nedavė nei itin gerų, nei itin blogų rezultatų; kadangi aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje atskleista, jog pernelyg didelė prisiimama rizika, neretai – prekiaujant itin sudėtingomis priemonėmis, arba skolinimas nekilnojamojo turto srityje neatitiko pakankamos kapitalo apsaugos reikalavimų, o pernelyg didelis pasitikėjimas trumpalaikiu finansavimu ir stiprios finansų institucijų sąsajos artėjant finansų krizei sukėlė didelę sisteminę riziką;

U.  kadangi aukšto lygio ekspertų grupė pabrėžė, kad paprastais pavadinimais, kaip antai mažmeninis bankas ar investicinis bankas, nepakankamai išsamiai apibūdinamas banko verslo modelis ir jo veikla bei polinkis rizikuoti; kadangi verslo modeliai pagal skirtingus pagrindinius aspektus, pvz., pagal dydį, veiklą, pajamų modelį, kapitalo ir finansavimo struktūrą, nuosavybę, įmonės struktūrą ir geografinę aprėptį, yra skirtingi, ir ilgainiui gerokai evoliucionavo;

V.  kadangi tampa aišku, jog rizika gali atsirasti ir banko mažmeninės bankininkystės, ir investicinės veiklos padaliniuose;

W.  kadangi Komisijos pasiūlyme turėtų būti numatyta sukurti principais grindžiamą požiūrį į Europos bankų sektoriaus struktūrines reformas, kuris atitiktų ir papildytų jau galiojančius ir būsimus Sąjungos finansinių paslaugų reglamentavimo teisės aktus; kadangi Europos bankininkystės institucija (EBI) turėtų atlikti svarbų vaidmenį ir sukurti atitinkamus techninius standartus siekiant užtikrinti, kad visos Sąjungos kompetentingos institucijos, įskaitant Europos Centrinį Banką (ECB), nuosekliai taikytų teisės aktus ir užtikrintų jų įgyvendinimą;

X.  kadangi valstybių narių bankininkystės sektoriuje decentralizuotos vietinės ir regionų įstaigos pasirodė esančios stabilios ir naudingos realiosios ekonomikos finansavimui;

Y.  kadangi būtina, kad bankai turėtų daugiau ir geresnės kokybės kapitalo, didesnes likvidumo atsargas ir ilgesnės trukmės finansavimą;

Z.  kadangi neįmanoma ir nepageidautina atskirti banko veiklos krypčių po jo žlugimo, reikia nustatyti veiksmingą gaivinimo ir pertvarkymo tvarką, kad institucijos būtų aprūpintos patikimu priemonių rinkiniu, įskaitant galimybę steigti laikinus bankus (angl. bridge bank), ir galėtų pakankamai anksti ir greitai įsikišti į nepatikimo ar žlungančio banko veiklą ir sudaryti sąlygas toliau atlikti jo esmines finansines ir ekonomines funkcijas, kartu mažinant poveikį finansiniam stabilumui ir užtikrinant, kad atitinkamus nuostolius padengtų ne mokesčių mokėtojai ar indėlininkai, o akcininkai ir kreditoriai, kurie atitinkamoje įstaigoje prisiima investavimo riziką; kadangi tokie gaivinimo ir pertvarkymo planai nebūtini kitų rūšių privačioms įmonėms – iš to matyti, kad ši problema būdinga finansinių paslaugų rinkai; kadangi, jei rinka būtų veikusi tinkamai, finansų įstaigos būtų galėjusios žlugti be jokio gaivinimo ir pertvarkymo plano, todėl ši problema susijusi su finansų įstaigų struktūromis ir jų tarpusavio sąsajomis;

AA.  kadangi priežiūros ir pertvarkymo institucijoms turi būti suteikti reikalingi įgaliojimai, kad jos galėtų veiksmingai šalinti sėkmingo kredito įstaigų pertvarkymo kliūtis, ir kadangi bankai turi būti įpareigojami įrodyti savo sėkmingo persitvarkymo galimybes; kadangi nustačius prievolę parengti privalomą gaivinimo ir pertvarkymo tvarką atsirastų galimybė daryti įtaką bankų struktūrai, mažinti įstaigų sudėtingumą ir apriboti veiklos sritis ir produktų teikimą arba juos uždrausti;

AB.  kadangi, kiek tai sietina su numanomų garantijų, kuriomis naudojasi dauguma bankų, nutraukimu, viena iš svarbiausių Komisijos siūlomos gaivinimo ir pertvarkymo tvarkos priemonių yra institucijų įgaliojimai anksti, gerokai prieš įstaigai tampant negyvybingai, įsikišti ir reikalauti iš bankų pakeisti savo verslo strategiją, dydį ar rizikos profilį, kad jų problemas būtų galima išspręsti nesinaudojant ypatingos viešosios finansinės paramos lėšomis;

AC.  kadangi bankams daugiau neturėtų būti leidžiama tapti tokiais dideliais, kad dėl jų žlugimo visai ekonomikai kiltų sisteminė rizika, o valstybei ir mokesčių mokėtojams tektų juos gelbėti, ir kadangi reikia galutinai išspręsti problemą „pernelyg didelis, kad žlugtų“;

AD.  kadangi net vienoje atskiroje valstybėje narėje bankai neturi būti tokio dydžio, kad toje valstybėje jie taptų sistemine rizika, o jų nuostolius turėtų padengti mokesčių mokėtojai;

AE.  kadangi ES bankų sektorius ir toliau yra labai koncentruotas: 14 Europos bankų grupių yra pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigos ir 15 Europos bankų priklauso 43 proc. visos rinkos pagal turto dydį, kuris siekia 150 proc. 27 ES valstybių narių BVP, o pavienės valstybės narės nurodo dar aukštesnius rodiklius; kadangi nuo 2000 m. banko dydžio ir BVP santykis patrigubėjo; kadangi banko dydžio ir BVP santykis Liuksemburge, Airijoje, Kipre, Maltoje ir Didžiojoje Britanijoje padidėjo kelis kartus; kadangi Europos bankų sektorius labai įvairus tiek dydžio, tiek verslo modelių požiūriais;

AF.  kadangi nėra ankstesnių įrodymų, kad veiklos krypčių atskyrimo modelis būtų galėjęs padėti išvengti būsimos finansų krizės ar sumažinti jos riziką;

AG.  kadangi šiuo metu valstybė, teikdama paramą likvidumui užtikrinti ir įgyvendindama indėlių garantijų sistemas bei nacionalizavimo programas, užtikrina ir netiesiogiai subsidijuoja visą finansų sistemą; kadangi valstybė turėtų garantuoti tik pagrindines paslaugas, kurias teikiant užtikrinamas sklandus realiosios ekonomikos veikimas, pvz., mokėjimo sistemas ir lėšų pereikvojimo sąskaitose priemones; kadangi struktūrinės reformos tikslas yra tiesiog užtikrinti, kad valstybė garantuotų tik pagrindines paslaugas ir kad nepagrindinių paslaugų kainos būtų nustatomos rinkoje;

AH.  kadangi kapitalo rinkos turi galėti patenkinti Europos finansinius poreikius, kai bankų skolinimo galimybės yra labai suvaržytos; kadangi Europoje reikia didinti alternatyvių finansavimo šaltinių prieinamumą, visų pirma kuriant alternatyvas kapitalo rinkoms, kad būtų mažinama priklausomybė nuo bankų teikiamo finansavimo, kaip nurodyta Komisijos žaliojoje knygoje dėl ilgalaikio Europos ekonomikos finansavimo;

AI.  kadangi daugumoje valstybių narių bankai skiria daug daugiau lėšų realiajai ekonomikai finansuoti nei Jungtinėje Karalystėje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose;

AJ.  kadangi didesnė konkurencija Europos bankų sektoriuje yra itin pageidautinas dalykas; kadangi dėl visų bankams taikomų teisės aktuose nustatytų ir reguliavimo reikalavimų – nors jie iš tikrųjų pateisinami ne viena priežastimi – kyla pavojus, kad atsiras patekimo į rinką kliūčių, ir taip bus sudaromos palankesnės sąlygos įtvirtinti dabartinę bankų grupių dominuojančią padėtį;

AK.  kadangi ES bankininkystės sektorius susiduria su radikaliais struktūriniais pokyčiais, kuriuos nulėmė pasikeitusi padėtis rinkoje ir didelio masto reformos įgyvendinant reguliuojamuosius teisės aktus, pavyzdžiui, susitarimą „Bazelis III“;

AL.  kadangi Nepriklausomos bankų sektoriaus komisijos ataskaitoje ir J. Vickerso reformose Jungtinėje Karalystėje ne kartą teigiama, kad jų rekomendacijos yra politinis požiūris į Jungtinės Karalystės bankus;

1.  palankiai vertina aukšto lygio ekspertų grupės tyrimą ir rekomendacijas dėl bankų reformos ir mano, kad jos yra tvirtas reformų pradžios pagrindas;

2.  pritaria 2013 m. gegužės 16 d. Komisijos Konsultaciją dėl ES bankų sektoriaus struktūrinės reformos;

3.  mano, kad nacionalinėms struktūrinės reformos iniciatyvoms būtina ES sistema, siekiant išlaikyti ES bendrąją rinką ir apsaugoti ją nuo fragmentacijos, tuo pat metu paisant nacionalinių bankų modelių įvairovės;

4.  mano, kad dabartinės reformos, skirtos pakeisti ES bankų sektorių (įskaitant Direktyvas ir Reglamentą dėl kapitalo poreikio, Direktyvą dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo, Bendrą priežiūros mechanizmą, Indėlių garantijų sistemų direktyvą, Finansinių priemonių rinkų direktyvą ir reglamentą ir iniciatyvas dėl šešėlinės bankininkystės), yra labai svarbios; pritaria Komisijos ketinimui parengti direktyvą dėl ES bankų sektoriaus struktūrinės reformos, siekdama spręsti „pernelyg didelių, kad žlugtų“ bankų problemą ir pabrėžia, kad ši direktyva turi papildyti minėtas reformas;

5.  primygtinai prašo, kad į Komisijos poveikio vertinimą įtraukti aukšto lygio ekspertų grupės, P. Volckerio, J. Vickerso, Prancūzijos ir Vokietijos pasiūlymus dėl struktūrinės reformos ir nurodyti išlaidas, kurias patyrė tiek viešieji finansai, tiek finansinis stabilumas per dabartinę krizę žlugus Europos Sąjungoje veikiančiam bankui, taip pat galimas sąnaudas ES bankų sektoriui ir galimas neigiamas ir teigiamas pasekmes realiajai ekonomikai ir nurodyti informaciją apie dabartinio universalaus ES bankininkystės modelio pobūdį, įskaitant visų ES veikiančių universalių bankų mažmeninės bankininkystės ir investicinės veiklos dydį ir balansus ir galimas numanomas garantijas, kurias valstybės narės teikia bankams; primygtinai reikalauja, kad Komisija turėtų papildyti savo vertinimą kiekybines analize, kur įmanoma, atsižvelgiant į nacionalinių bankų sistemų įvairovę;

6.  primena Komisijai Europos bankininkystės institucijos ir Europos Centrinio Banko (ECB) įspėjimą, kad finansinės inovacijos gali pakenkti struktūrinių reformų tikslams, ir primygtinai reikalauja periodiškai peržiūrėti struktūrines reformas(8);

7.  primygtinai ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl šešėlinių bankų reguliavimo, atsižvelgiant į vykstančios bankininkystės struktūrinės reformos principus;

8.  mano, kad pagrindinis bankų reformos tikslas turi būti sukurti saugią, stabilią, efektyvią ir veiksmingą bankų sistemą, kuri veiktų konkurencingoje rinkos ekonomikoje ir kuri padėtų patenkinti realiosios ekonomikos per ekonominį ciklą, klientų ir vartotojų poreikius; mano, kad struktūrinė reforma turi padėti skatinti ekonomikos augimą remiant kreditų teikimą ekonomikai, visų pirma MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, užtikrinti didesnį atsparumą galimoms finansų krizėms, atkurti pasitikėjimą bankais ir panaikinti viešiesiems finansams kylančią riziką ir pastūmėti keistis bankų kultūrą;

A.Struktūrinės reformos principai

9.  mano, kad struktūrinė reforma privalo būti pagrįsta šiais principais:

   perteklinę riziką būtina sumažinti, užtikrinti konkurenciją, sumažinti sudėtingumą ir tarpusavio sąsajas, sudarant sąlygas atskiram pagrindinės veiklos veikimui, įskaitant kreditus, mokėjimus, indėlius ir kitokią su klientais susijusią veiklą ir nepagrindinę rizikingą veiklą;
   pagerinti įmonių valdymą ir skatinti bankus diegti skaidresnes organizacines struktūras, didinti atskaitomumą ir sustiprinti patikimą ir tvarią atlyginimų sistemą;
   sudaryti sąlygas veiksmingam bankų gaivinimui ir pertvarkymui, užtikrinant, kad kai bankai tampa neveiksmingi, jei galėtų žlugti ir (arba) jų problemos būtų laiku išspręstos tam nepareikalaujant mokesčių mokėtojų pinigų;
   pagrindinių kreditų, indėlių ir mokėjimų paslaugos privalo būti užtikrintos taip, kad jų nepaveiktų veiklos problemos, finansiniai nuostoliai, lėšų trūkumas ar žala reputacijai, atsiradusi dėl investicinės įmonės pertvarkymo ar nemokumo;
   konkurencingos rinkos ekonomikos taisyklės turi būti paisomos taip, kad rizikingas prekiavimas vertybiniais popieriais ir investavimo veikla nepasinaudotų numanomomis garantijomis ar subsidijomis, apdraustais indėliais ar mokesčių mokėtojų finansine pagalba ir kad su ja susijusią rizika ir išlaidos tekstų investicinei ir prekybinei veiklai, o ne kreditų ir indėlių veiklai;
   visoms bankininkystės veiklos šakoms turi pakakti kapitalo, finansinio sverto ir likvidumo;
   atskirti subjektai privalo turėti skirtingu finansavimo šaltinius, neatliekant nereikalingos ir nebūtino kapitalo perskirstymo ir likvidumo tarp šių veiklų; pakankamo kapitalo suteikimas, finansinio sverto ir likvidumo taisyklės privalo būti taikomos prie veiklos verslo modelio, įskaitant atskirus balansus, ir taikyti apribojimus nepagrindiniai prekybos vertybiniais popieriais veiklai ir investavimo veiklai pagrindinei kreditų ir indėlių veiklai bankų grupės viduje ir už jos ribų;

10.  primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į ECB pasiūlymą nustatyti aiškius ir įvykdomus veiklos atskyrimo kriterijus; pabrėžia, kad atskyrimas turi išlaikyti ES bendrąją rinką ir apsaugoti ją nuo fragmentacijos, tuo pat metu paisant nacionalinių bankų modelių įvairovės(9);

11.  pabrėžia, kad, būtina įvertinti kiekvienai įmonei ir taip pat visai grupei keliamą sisteminę riziką ir visapusiškai atsižvelgti į balansines pozicijas;

12.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Direktyva dėl bankų gaivinimo ir pertvarkymo būtų visiškai įgyvendinta; primygtinai ragina Komisiją, EBI ir valstybes nares užtikrinti, kad bankuose būtų naudojamos aiškios ir patikimos krizės valdymo sistemos, kurios apima pakankamai kapitalo, skirto kreditų, mokėjimų ir indėlių veiklai, vidinių išteklių pakankamumą užtikrinančių įsipareigojimų ir likvidaus turto, kurie žlugimo atveju, padėtų išsaugoti indėlininkams toliau naudotis savo lėšomis, apsaugoti pagrindines paslaugas, t. y., mokėjimų ir indėlių veiklą nuo nevaldomo žlugimo pavojaus, laiku išmokėti lėšas indėlininkams ir išvengti neigiamo poveikio finansiniam stabilumui;

13.  primygtinai ragina Komisiją, EBI ir kompetentingas institucijas, vadovaujantis kapitalo poreikio ir gaivinimo ir pertvarkymo teisėkūros sistema, užtikrinti kad atskirtos įmonės būtų atitinkamai atskirtos pagal taikomus kapitalo, finansinio sverto, vidinių išteklių pakankamumą užtikrinančius įsipareigojimus, atitinkamus kapitalo rezervo ir likvidumo reikalavimus, ypač pabrėžiant griežtesnius reikalavimus, taikomus nepagrindinei rizikingai veiklai;

B.Įmonių valdymas

14.  ragina Komisiją išsamiame galimo bankų atskyrimo ir alternatyvų poveikio vertinime apsvarstyti aukšto lygio ekspertų grupės ataskaitoje išdėstytus pasiūlymus dėl valdymo: a) valdymo ir kontrolės mechanizmų, b) rizikos valdymo, c) skatinimo programų, d) rizikos atskleidimo ir e) sankcijų;

15.  ragina Komisiją įgyvendinti 2011 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo(10) pateiktus pasiūlymus ir rekomendacijas;

16.  mano, kad neseniai priimtoje direktyvoje dėl kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros nustatyta tinkama bankų valdymo, įskaitant vykdomuosius ir nevykdomuosius valdybos narius, reikalavimų sistema;

17.  primygtinai ragina Komisiją padėti pasiekti susitarimą dėl siūlomos Indėlių garantijų sistemų direktyvos ir sustiprinti vartotojų apsaugą nustatant indėlininkų pirmenybės taisyklę;

18.  ragina Komisiją įtraukti nuostatas, pagal kurias visi banko vieno padalinio vykdomieji valdybos nariai, kaip vykdomieji valdybos nariai, būtų atsakingi tik už tą banko padalinį;

19.  primygtinai ragina Komisiją įtraukti nuostatas, pagal kurias būtų sugriežtintos nuostatos dėl asmeninės valdybos narių atsakomybės; siūlo Komisijai šiomis aplinkybėmis išnagrinėti, kokiomis priemonėmis būtų galima skatinti sugrįžti prie partneryste pagrįsto įmonės valdymo, ypač investicinės bankininkystės srityje;

20.  primygtinai ragina Komisiją ir EBI užtikrinti išsamų ir visapusišką kapitalo poreikio teisėkūros sistemos įgyvendinimą, ypač dėl kompensacijų ir atlyginimų nuostatų; ragina EBI ir Komisiją teikti Europos Parlamentui ir Tarybai metinę ataskaitą dėl susijusių nuostatų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse; primygtinai ragina Komisiją tęsti bankų kompensacijų ir atlyginimų praktikos reformą, pirmenybę teikiant ilgalaikėms paskatoms nustatyti kintamą atlyginimą ir ilgesnius išėjimo į pensiją atidėjimo laikotarpius, taip pat didinti skaidrumą, įskaitant, bet neapsiribojant paaiškinimais ir vertinimais, susijusiais su vidaus atlyginimų skirtumais, svarbiais pakeitimais ir palyginamais sektoriaus nuokrypiais;

21.  primygtinai ragina Komisiją, EBI ir kompetentingas institucijas pagal Direktyvos dėl kapitalo poreikio nuostatas užtikrinti, kad nustatant atlyginimų sistemas pirmenybė būtų teikiama ne gryniesiems pinigams, komisiniams ar verte pagrįstiems daiktams, o tokių priemonių kaip obligacijos, kurios gelbėjamos, ir akcijos naudojimui;

22.  primygtinai ragina Komisiją, EBI ir kompetentingas institucijas pagal Direktyvos dėl kapitalo poreikio teisėkūros sistemos nuostatas užtikrinti, kad kompensacijų ir atlyginimų sistemos visais banko lygmenimis atspindėtų jo bendrus rezultatus ir būtų orientuotos ne į trumpalaikį pelną, o į kokybiškas klientams teikiamas paslaugas ir ilgalaikį finansinį stabilumą;

23.  primygtinai ragina Komisiją nustatyti veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų skyrimo fiziniams ir juridiniams asmenims tvarką ir paskelbti sankcijų lygius bei informaciją apie taisykles pažeidžiančius asmenis;

24.  primygtinai ragina Komisiją priimti nuostatą, pagal kurią kompetentingoms priežiūros institucijoms, taikydamos bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), laikytųsi struktūrinės reformos principų;

25.  prašo Komisijos pateikti pasiūlymą, kad kompetentingoms priežiūros institucijoms, įskaitant BPM, būtų skiriama pakankamai išteklių ir suteikiami pakankami įgaliojimai;

26.  primygtinai ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant užtikrinti, kad finansų įstaigų naudojami apskaitos standartai padėtų susidaryti tikrą ir teisingą vaizdą apie banko finansinį patikimumą; nurodo, kad sąskaitos yra pagrindinis informacijos šaltinis investuotojui, norinčiam įsitikinti, ar įmonė yra veikianti; atkreipia dėmesį, kad auditoriai, nepriklausomai nuo finansinių ataskaitų rengėjų naudojamų finansinių standartų, sąskaitas gali patvirtinti tik tuomet, jei jos yra tikros ir teisingos; mano, kad jei auditoriai abejoja dėl to, ar įmonė yra veikianti, jie neturėtų patvirtinti įmonės sąskaitų net jei jos parengtos laikantis apskaitos standartų; tačiau atkreipia dėmesį, kad tai turėtų paskatinti atitinkamą įmonę patobulinti savo valdymą; mano, kad tarptautiniai finansinės apskaitos standartai nebūtinai atspindi sąskaitų tikrumą ir teisingumą, kaip rodo įvairūs bankų žlugimo pavyzdžiai, nepaisant to, kad jų sąskaitas patvirtino auditoriai;

C. Sąžiningos ir tvarios konkurencijos didinimas

27.  pabrėžia, kad veiksminga, sąžininga ir tvari konkurencija būtina siekiant užtikrinti tinkamai veikiantį ir veiksmingą bankų sektorių, kuris palengvintų finansavimą realiajai ekonomikai, užtikrinant visuotinę prieigą prie bankų paslaugų ir mažinant bankų paslaugų kainą; todėl pabrėžia, kad priežiūros taisyklėse, be kita ko, reikėtų atsižvelgti į atitinkamų įstaigų rizikos profilį, regioninę aprėptį ir atitinkamų institucijų verslo modelį;

28.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares kartu dirbti, atsižvelgiant į tai, kad įvairūs vartotojui kylančios rizikos lygiai turi būti skaidriai atskleisti, bendradarbiauti siekiant skatinti didesnę ES bankų sektoriaus įvairovę skatinant labiau į vartotojus orientuotą bankininkystę ir sudarant jai palankesnes sąlygas, pvz., per kooperatyvus ir statybos draugijas ir pasitelkiant visuomenės kūrimu grindžiamus tarpusavio skolinimosi, kolektyvinio finansavimo ir taupymo banko modelius;

29.  atkreipia dėmesį, kad siekiant padidinti Europos bankų sistemos konkurencingumą ir stabilumą reikia veiksmingiau spręsti sisteminės svarbos finansinių įstaigų (pernelyg didelių, kad joms būtų galima leisti žlugti), kurių sunkumai lėmė dar didesnius neigiamus finansų krizės padarinius, klausimą pertvarkant bankų grupių veiklos kryptis ir mažinant priklausomybę grupės lygmeniu;

30.  primygtinai ragina Komisiją rasti būdus teisėkūros iniciatyvomis skatinti ir remti „santykiais pagrįstą skolinimą“ arba „žiniomis pagrįstą skolinimą“. Šiomis iniciatyvomis turėtų būti siekiama vengti griežto požiūrio ir vietoje to daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama verslo srityje tarpininkaujančių ir verslui kapitalą skolinančių asmenų profesinio ir etinio mokymo skatinimui;

31.  primygtinai ragina valstybes nares, Komisiją ir kompetentingas institucijas siekti aiškaus tikslo skatinti ir užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir ES bankų sektoriuje propaguoti didesnę įvairovę ir orientavimąsi klientus;

32.  prašo Komisijos pasiūlyti priemones, kurios padėtų įdiegti banko sąskaitos perkeliamumą ir kurti prieinamas svetaines, kuriose vartotojams sudaromos galimybės palyginti tiek kainas, tiek finansinį bankų patikimumą, ir taip skatinti drausmę informuotiems vartotojams pakeičiant vieną banką kitu ir suteikti jiems daugiau pasirinkimo bankų sektoriuje galimybių mažinant patekimo į rinką ir pasitraukimo iš jos kliūtis, taip pat naujiems rinkos dalyviams taikant proporcingas taisykles;

33.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl būtinų šiame pranešime apibūdintų struktūrinių reformų, kurias įgyvendinant būtų išlaikomas vidaus rinkos vientisumas ir kartu atsižvelgiama į nacionalinių bankų sistemų įvairovę, ir palaikomas tvirtas EBI vaidmuo, užtikrinant, kad teisės aktai visoje Sąjungoje būtų taikomi teisingai;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://ec.europa.eu/internal_market/bank/docs/high-level_expert_group/report_lt.pdf
(2) http://www.oecd.org/finance/financial-markets/Implicit-Guarantees-for-bank-debt.pdf
(3) http://www.oecd.org/daf/fin/financial-markets/44357464.pdf
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0427.
(5) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/en/ecofin/136487.pdf.
(6) COM(2012)0778.
(7) 2012 m. liepos mėn. tyrimas „Finansų poveikio ekonomikos augimui persvarstymas“, Stephen G. Cecchetti ir Enisse Kharroubi, Tarptautinių atsiskaitymų banko Pinigų ir ekonomikos departamentas, http://www.bis.org/publ/work381.pdf.
(8) http://www.eba.europa.eu/cebs/media/Publications/Other%20Publications/Opinions/EBA-BS-2012-219--opinion-on-HLG-Liikanen-report---2-.pdf ir http://www.ecb.int/pub/pdf/other/120128_eurosystem_contributionen.pdf
(9) http://www.ecb.int/pub/pdf/other/120128_eurosystem_contributionen.pdf
(10) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 7.


ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu
PDF 359kWORD 46k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ (2012/2285(INI))
P7_TA(2013)0318A7-0197/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2011 m. metinė ataskaita“ (COM(2012)0408) ir prie jos pridedamus dokumentus (SWD(2012)0227, SWD(2012)0228, SWD(2012)0229 ir SWD(2012)0230)(1),

–  atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2011 m. metinę ataskaitą(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su audituotų institucijų atsakymais(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Audito Rūmams dėl Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos (COM(2011)0376),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „Hercule III“, skirtos Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (COM(2011)0914),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(4),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2010 m. metinė ataskaita“(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(7), 2010 m. gegužės 18 d. rašytinį pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovoti su korupcija(8) ir Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–   atsižvelgdamas į OLAF 2012 m. metinę ataskaitą ir į tų pačių metų OLAF Priežiūros komiteto ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7-0197/2013),

A.  kadangi ES ir valstybės narės bendrai atsakingos už Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir kovą su sukčiavimu ir kadangi labai svarbus glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas;

B.  kadangi svarbiausia valstybių narių atsakomybė – įvykdyti apie 80 proc. Sąjungos biudžeto ir rinkti nuosavus išteklius, be kita ko, PVM ir muitų pavidalu;

C.  kadangi Komisija neseniai įgyvendino kelias svarbias kovos su sukčiavimu politikos priemonių iniciatyvas;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia, kad kova su sukčiavimu ir kita neteisėta veikla, kuri kenkia Sąjungos finansiniams interesams, yra Komisijos ir valstybių narių pareiga, įtvirtinta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;

2.  primena, kad vienodai svarbu užtikrinti tų finansinių interesų apsaugą ir ES išteklių surinkimo, ir išlaidų lygmenimis;

3.  palankiai vertina Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2011 m. metinė ataskaita“ (Komisijos metinė ataskaita); tačiau apgailestauja, kad šioje ataskaitoje išdėstyti tik valstybių narių pateikti duomenys; pažymi, kad valstybės narės skirtingai apibrėžia panašią nusikalstamą veiką ir ne visos, taikydamos bendrus kriterijus, renka panašaus pobūdžio išsamius statistinius duomenis, todėl sunku gauti patikimus ir palyginamus ES lygmeniu statistinius duomenis; todėl apgailestauja, kad neįmanoma įvertinti faktinio bendro pažeidimų ir sukčiavimo masto pavienėse valstybėse narėse arba, kaip jau ne kartą yra prašęs Parlamentas, nustatyti valstybių narių, kuriose pažeidimų ir sukčiavimo mastas yra didžiausias, ir jas sudrausminti; todėl primygtinai ragina visas valstybes nares nustatyti standartinius pažeidimų ir sukčiavimo vertinimo kriterijus, taip pat atitinkamas pažeidėjams taikytinas sankcijas;

4.  pabrėžia, kad sukčiavimas – tai iš anksto apgalvotas įstatymo pažeidimas, kuris yra nusikalstama veika, o tvarkos pažeidimai – tai taisyklių nesilaikymas, ir apgailestauja, kad Europos Komisijos ataskaitoje išsamiai nagrinėjamas ne sukčiavimas, o tvarkos pažeidimai; primena, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnyje kalbama apie sukčiavimą, ne apie tvarkos pažeidimus, ir ragina atskirti sukčiavimo atvejus nuo klaidų ar tvarkos pažeidimų;

5.  pažymi, kad, remiantis Komisijos metine ataskaita, 2011 m. pranešta apie 1 230 pažeidimų, kurie priskiriami sukčiavimui, o jų finansinis poveikis sumažėjo 37 proc., palyginti su 2010 m., t. y. iki 404 mln. EUR; pripažįsta, kad sanglaudos politika ir žemės ūkis išlieka dvi svarbiausios sritys, kuriose sukčiavimo lygis didžiausias (nustatytas finansinis poveikis – atitinkamai 204 mln. ir 77 mln. EUR); vis dėlto abejoja, ar minėtas sumažėjimas atspindi tikrąją nesąžiningos veiklos padėtį, ar tik parodo, kad valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemose esama trūkumų;

6.  ragina Komisiją atidžiai stebėti valstybėse narėse veikiančių priežiūros ir kontrolės sistemų veiksmingumą ir užtikrinti, kad informacija apie pažeidimų mastą valstybėse narėse atspindėtų tikrąją padėtį;

7.  pabrėžia, kad padėtis, kai valstybės narės laiku nepateikia duomenų arba jų pateikiami duomenys nėra tikslūs, kartojasi jau daugelį metų; akcentuoja, kad neįmanoma duomenų palyginti ir objektyviai įvertinti realaus sukčiavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse masto; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Parlamentas, Komisija ir OLAF negali tinkamai atlikti savo funkcijų, susijusių su padėties vertinimu ir pasiūlymų teikimu, todėl dar kartą pabrėžia, kad tokia padėtis negali būti toleruojama; ragina Komisiją prisiimti visapusišką atsakomybę už neteisėtai išmokėtų lėšų susigrąžinimą į ES biudžetą; ragina Komisiją nustatyti vienodus ataskaitų teikimo principus visose valstybėse narėse ir taip užtikrinti palyginamų, patikimų ir tinkamų duomenų surinkimą;

8.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga privalo dėti daugiau pastangų įtvirtinti e. valdžios principams, kurie sudarytų sąlygas didesniam viešųjų finansų skaidrumui; atkreipia dėmesį į tai, kad elektroniniai sandoriai ne grynaisiais pinigais yra registruojami dokumentuose, todėl sukčiauti tampa sudėtingiau, o nustatyti įtariamus sukčiavimo atvejus tampa lengviau; ragina valstybes nares sumažinti privalomiems mokėjimams ne grynaisiais pinigais nustatytas viršutines ribas;

9.  ragina Komisiją apsvarstyti valstybių narių ataskaitų apie sukčiavimo atvejus teikimo ir suderintų baudžiamosios teisės nuostatų, bendrai apibrėžiančių nesąžiningą ir nusikalstamą elgesį Sąjungos finansinių interesų srityje, nebuvimo sąsają; pažymi, kad valstybių narių baudžiamosios teisės sistemos suderintos gana ribotai;

10.  pabrėžia, kad per penkerius metus 27 valstybėse narėse paskelbtos 233 tyrimo ataskaitos apie sukčiavimo atvejus, susijusius su netinkamu ES lėšų naudojimu (daugiausia ataskaitų pateikta Jungtinėje Karalystėje, Slovakijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, Ispanijoje, Rumunijoje ir Estijoje)(9); mano, kad tiriamoji žurnalistika atliko labai svarbų vaidmenį atskleidžiant sukčiavimą, nuo kurio nukenčia Sąjungos finansiniai interesai, ir kad yra vertingos informacijos, į kurią turėtų atsižvelgti OLAF, teisėsaugos arba kitos atitinkamos valstybių narių institucijos, šaltinis;

11.  primena, kad 2011 m. balandžio 6 d. rezoliucijoje „Bendrijų finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2009 m. metinė ataskaita“ (10) Parlamentas ragino nustatyti, kad nacionalinė audito tarnyba deramai audituotų, o Audito Rūmai konsoliduotų privalomas nacionalinio valdymo deklaracijas; apgailestauja, kad šioje srityje nesiimta jokių tolesnių priemonių;

12.  mano, kad Europos lygmeniu labai svarbu tinkamai stebėti nesąžiningą elgesį; yra nustebęs, kad OLAF generalinis direktorius 2012 ir 2013 m. tyrimų politikos prioritetuose konkretiems sektoriams nustatė atitinkamas galimo finansinio poveikio ribas; taigi atvejai, kai galimas finansinis poveikis mažesnis už nustatytą ribą, laikomi mažiau svarbiais ir gali būti visai nenagrinėjami; pažymi, kad muitų sektoriaus riba yra 1 000 000 EUR, SAPARD fondo lėšų riba – 100 000 EUR, žemės ūkio fondų riba – 250 000 EUR, struktūrinių fondų riba – 500 000 EUR, ERPF riba – 1 000 000 EUR, centralizuotų išlaidų ir išorės pagalbos riba – 50 000 EUR ir ES įstaigų darbuotojų sektoriaus riba – 10 000 EUR; mano, kad tokių ribų nustatymas nepriimtinas; reikalauja, kad generalinis direktorius pakeistų dabartinę praktiką ir nedelsiant atsisakytų šio ribų nustatymo metodo, pagal kurį pagal svarbą skirstomas darbo krūvis;

13.  ragina korupciją, darančią poveikį Europos Sąjungos finansiniams interesams, priskirti sukčiavimui pagal SESV 325 straipsnio 5 dalį ir įtraukti ją į Komisijos metinę ataskaitą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“;

14.  pažymi, kad priimtų nuosprendžių skaičius bylose dėl piktnaudžiavimo Sąjungos biudžetu įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse labai skiriasi ir svyruoja nuo 14 iki 80 proc.; pabrėžia, kad valstybių narių baudžiamosios teisės sistemos gana menkai suderintos, o teismų bendradarbiavimą reikia sustiprinti; ragina rengti plataus užmojo Europos teisės aktus, taip pat užtikrinti geresnį visų valstybių narių bendradarbiavimą ir koordinavimą siekiant užtikrinti, kad sukčiams būtų taikomos griežtos sankcijos ir atgrasoma nuo nesąžiningo elgesio;

15.  pripažįsta, kad dėl 2011 m. nustatytų pažeidimų išieškotina suma sudarė 321 mln. EUR, iš kurių 166 mln. EUR valstybės narės jau išieškojo; šiomis aplinkybėmis pažymi, kad 2011 m. išieškotos tradicinių nuosavų išteklių (TNI) sumos padidėjo iki 52 proc., palyginti su 46 proc. 2010 m.;

16.  atkreipia dėmesį į OLAF 2011 m. ataskaitą ir joje pateiktą teisminių veiksmų pažangos nagrinėjant 2006–2011 m. padarytus veiksmus apžvalgą, pagal kurią teismo sprendimai dar nepriimti dėl daugiau kaip pusės veiksmų(11); mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti byloms, susijusioms su sukčiavimu muitų srityje, kuri yra viena iš sričių su didžiausiu sisteminės korupcijos lygiu Europoje;

17.  susirūpinęs pažymi, kad dėl tebesitęsiančios ekonomikos krizės Komisija naujoje išsamioje ES strategijoje nenumato didesnio ES finansavimo valstybių narių teisėsaugos institucijoms siekiant užtikrinti geresnę ES finansinių interesų apsaugą; mano, kad ši strategija turėtų būti nuoseklus ir išsamus atsakas siekiant sumažinti kontrabandos apimtis, padidinti surenkamas pajamas ir šiuo būdu užtikrinti, kad tokios investicijos ateityje atsipirktų;

Įplaukos.Nuosavi ištekliai

18.  primena, kad tinkamas PVM ir muito mokesčių rinkimas daro tiesioginę įtaką ir valstybių narių ekonomikai, ir ES biudžetui, o įplaukų rinkimo sistemų tobulinimas ir užtikrinimas, kad visi sandoriai būtų oficialiai registruojami ir iškelti iš šešėlinės ekonomikos, turėtų būti svarbiausias visų valstybių narių prioritetas;

19.  atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad mokesčių slėpimas ir mokesčių vengimas kelia didelį pavojų ES viešiesiems finansams; pabrėžia, kad, apytiksliais skaičiavimais, ES kasmet dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo prarandama 1 trln. EUR viešųjų lėšų, o tai per metus kiekvienam Europos Sąjungos piliečiui kainuoja apie 2 000 eurų; atkreipia dėmesį į tai, kad vidutinė Europoje negaunamų mokesčių suma šiuo metu yra didesnė už bendrą sumą, kurią valstybės narės išleidžia sveikatos apsaugai, ir daugiau kaip keturis kartus didesnė už ES švietimui išleidžiamą sumą;

20.  pabrėžia, kad dėl ES biudžeto balansavimo pagal BNP pagrįstas pajamas mechanizmo kiekvieną dėl sukčiavimo mokant muitus ir PVM prarastą eurą turi kompensuoti ES piliečiai; mano, jog nepriimtina, kad nesąžininga veikla užsiimančius ekonominės veiklos vykdytojus iš esmės dotuoja ES mokesčių mokėtojai; pabrėžia, kad svarbiausias Komisijos ir valstybių narių prioritetas turėtų būti kova su mokesčių slėpimu; ragina valstybes nares savo mokesčių sistemas padaryti paprastesnes ir skaidresnes, nes mokestinį sukčiavimą pernelyg dažnai paskatina sudėtingos ir neskaidrios mokesčių sistemos;

21.  ragina Komisiją savo veiklą glaudžiau koordinuoti su valstybėmis narėmis siekiant gauti patikimus duomenis apie nesurenkamus muito ir PVM mokesčius atitinkamose šalyse ir reguliariai teikti Parlamentui ataskaitas šiuo klausimu;

22.  palankiai vertina tai, kad 98 proc. tradicinių nuosavų išteklių susigrąžinama be ypatingų problemų, tačiau pažymi valstybių narių veiklos rezultatų skirtumus susigrąžinant likusius 2 proc.(12);

Muito mokesčiai

23.  pabrėžia (kiek tai susiję su tradiciniais nuosavais ištekliais (TNI)), kad iš muito mokesčių gautos pajamos yra svarbus valstybių narių vyriausybių, kurios pasilieka 25 proc. įplaukų mokesčių rinkimo sąnaudoms padengti, pajamų šaltinis; pakartoja, kad šioje srityje veiksmingai užkertant kelią pažeidimams ir sukčiavimui apsaugomi Sąjungos finansiniai interesai ir daroma reikšminga įtaka vidaus rinkai, nes panaikinamas neteisingas ekonominės veiklos vykdytojų, vengiančių mokėti muito mokesčius, pranašumas subjektų, kurie vykdo savo šios srities įsipareigojimus, atžvilgiu; pabrėžia, kad pagrindinės problemos kyla dėl nedeklaruotų importuojamų prekių arba veiklos vykdytojų, vengiančių muitinės priežiūros;

24.  yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvados, kad nacionalinių muitinių priežiūros veikloje esama rimtų trūkumų(13);

25.  pabrėžia, kad muitų sąjunga – tai ES išskirtinės kompetencijos sritis, todėl Komisija privalo įgyvendinti visas priemones, reikalingas užtikrinti, kad valstybių narių muitinės veiktų kaip viena, ir stebėti tų priemonių įgyvendinimą;

26.  siūlo išnagrinėti galimybę steigti Europos muitinės pareigūnų, kurie specializuotųsi kovos su sukčiavimu srityje, grupę, kuri dirbtų kartu su nacionalinėmis muitinėmis;

27.  primena, kad 70 proc. muitinės procedūrų ES yra supaprastintos; yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 1/2010 išvadose atskleistų rimtų šios srities trūkumų, pagal kuriuos galima spręsti, kad prastai atliekami arba prastai dokumentais pagrindžiami auditai, menkai taikomi automatinio duomenų apdorojimo metodai, pernelyg dažnai naudojama supaprastinimo praktika, o ex post auditai yra prastos kokybės;

28.  pabrėžia, kad tinkamam muitų sąjungos veikimui būtini šiuolaikiški IT sprendimai ir tiesioginė prieiga prie duomenų; mano, kad esamų sprendimų nepakanka; yra itin susirūpinęs visų pirma dėl 2012 m. gegužės mėn. paskelbtos pirmosios 2011 m. „Eurofisc“ veiklos ataskaitos išvadų,(14) kad daugumoje valstybių narių mokesčių administratoriai neturi tiesioginės prieigos prie muitinės duomenų ir todėl neįmanoma atlikti automatizuoto kryžminio patikrinimo, ar atitinka mokesčių duomenys;

29.  apgailestauja dėl to, jog Komisija ir valstybės narės nesugebėjo užtikrinti, kad Modernizuotas muitinės kodeksas būtų įdiegtas laiku; pabrėžia, kad apytikrė finansinė nauda, kurios negaunama dėl vėlavimo įdiegti naująjį muitinės kodeksą, per metus siekia maždaug 2,5 mlrd. EUR galimų sutaupyti veiklos išlaidų, kurias sudaro teisės aktų laikymosi išlaidos visapusiško jų taikymo atveju, ir iki 50 mlrd. EUR išplėstinėje tarptautinėje prekybos rinkoje(15); ragina Komisiją įvertinti, kiek kainuoja viso Modernizuoto muitinės kodekso taikymo atidėjimas, apskaičiuojant tokio atidėjimo padarinius biudžetui;

30.  pabrėžia, kad reikia toliau stiprinti kovą su sukčiavimu muitinės srityje ir palankiai vertina Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinės sistemos – centrinės saugyklos, skirtos visoms valdžios institucijoms informuoti apie tranzitinių prekių judėjimą Europos Sąjungoje – sukūrimą;

31.  atsižvelgdamas į sėkmingus 2011 m. surengtų bendrų ES, jos valstybių narių ir ES nepriklausančių šalių muitinių operacijų rezultatus, ragina reguliariai vykdyti tokias operacijas, kuriomis siekiama kovoti su didesnės rizikos prekių kontrabanda ir sukčiavimu tam tikruose didelės rizikos sektoriuose; primena, kad 2011 m. vykdant bendras muitinių operacijas konfiskuota apie 1,2 mln. cigarečių ir nustatyta didesnė nei 1,7 mln. EUR suma išvengtų mokesčių ir muitų;

PVM

32.  primena, kad tinkamai taikomos muitinės procedūros daro tiesioginę įtaką apskaičiuojant PVM dydį; apgailestauja dėl šios srities trūkumų, kuriuos nustatė Audito Rūmai; visų pirma yra labai susirūpinęs dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 13/2011 išvadų, kad vien taikant 42 muitinės procedūrą(16) 2009 m. septyniose valstybėse narėse, kuriose Audito Rūmai atliko auditą, ekstrapoliuotieji nuostoliai sudarė 2 200 mln. EUR(17), o tai sudaro 29 proc. PVM, kuris tose septyniose ES valstybėse narėse teoriškai taikomas viso 2009 m. pagal 42 muitinės procedūrą vykdyto importo apmokestinamai vertei;

33.  yra labai susirūpinęs dėl plačiai paplitusio sukčiavimo PVM srityje; nurodo, kad nuo tada, kai įvestas PVM, jo rinkimo modelis išliko nepakeistas; pabrėžia, kad šis modelis paseno, turint mintyje daugybė pokyčių, susijusių su technologijomis ir ekonominėmis sąlygomis; pabrėžia, kad tiesioginio apmokestinimo iniciatyvoms patvirtinti būtinas vienbalsis Tarybos sprendimas; apgailestauja, kad šiuo metu Taryboje blokuojamos dvi svarbios iniciatyvos, skirtos kovoti su sukčiavimu PVM srityje, būtent – pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos ir taip nustatomas kovos su sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu greitojo reagavimo mechanizmas (COM(2012)0428), ir pasiūlymas dėl Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvos 2006/112/EB nuostatas dėl atvirkštinio apmokestinimo sistemos neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama (COM(2009)0511)(18);

34.  pabrėžia, jog siekiant kovoti su mokesčių slėpimu reikia, kad mokesčių administratorius galėtų realiuoju laiku stebėti vykdomus verslo sandorius;

35.  mano, kad neregistruojamų sandorių pašalinimas gali padėti mažinti nesurenkamo PVM mokesčio apimtis;

Cigarečių kontrabanda

36.  pripažįsta, jog dėl dideliais mokesčiais apmokestinamų prekių kontrabandos prarandama daug ES ir jos valstybių narių biudžetų įplaukų, apytikriai apskaičiuota, kad vien dėl cigarečių kontrabandos kasmet patiriamas tiesioginis daugiau kaip 10 mlrd. EUR muito mokesčių įplaukų nuostolis;

37.  pabrėžia, kad cigarečių kontrabanda – tai svarbus tarptautinių struktūrinių nusikalstamų organizacijų finansavimo šaltinis, ir todėl pažymi, kad svarbu stiprinti Komisijos veiksmų plano, skirto kovoti su cigarečių ir alkoholio kontrabanda prie rytinės ES sienos, pagal kurį numatoma remti kaimyninių valstybių teisėsaugos pajėgumus, pasiūlyti techninę pagalbą ir mokymus, didinti sąmoningumą, gerinti operatyvinį bendradarbiavimą, kaip antai bendros muitinių operacijos, dalijimasis žvalgybos duomenimis ir tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas, išorės aspektus; ypač pabrėžia, kad, siekiant įgyvendinti šiame veiksmų plane numatytus tikslinius veiksmus, svarbus valstybių narių, Rusijos ir Rytų Partnerystės šalių (Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina) bendradarbiavimas;

38.  pripažįsta, kad šiuo požiūriu geografinė sritis palei rytines ES sienas yra itin pažeidžiama; palankiai vertina Komisijos paskelbtą Kovos su cigarečių ir alkoholio kontrabanda prie rytinės ES sienos veiksmų planą;

39.  palankiai vertina Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) veiklą įgyvendinant minėtą veiksmų planą; ypač palankiai vertina sėkmingą operaciją „Barrel“, kurią vykdant bendradarbiavo 24 valstybės narės, Norvegija, Šveicarija, Kroatija ir Turkija, taip pat sulaukta aktyvios Mokesčių ir muitų sąjungos generalinio direktorato, Europolo, Frontex ir Pasaulio muitinių organizacijos paramos, ir kurios metu konfiskuota 1,2 mln. cigarečių;

40.  palankiai vertina 2012 m. lapkričio 12 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tabako kontrolės pagrindų konvencijos šalių konferencijos penktojoje sesijoje priimtą Protokolą dėl neteisėtos prekybos tabako gaminiais nutraukimo;

Išlaidos

41.  primena, kad 94 proc. ES biudžeto investuojama valstybėse narėse ir kad šiais sunkiais ekonominiais laikais nepaprastai svarbu visus šiuos pinigus tinkamai panaudoti; todėl mano, kad kovai su sukčiavimu ES biudžeto lėšomis visose finansavimo programose turi būti teikiamas prioritetas siekiant lengviau susigrąžinti prarastas lėšas tam, kad būtų užtikrinta, jog ES biudžeto lėšos būtų leidžiamos pagrindiniams tikslams, kaip antai darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas, įgyvendinti;

42.  smerkia tai, kad daugiausia su ES lėšų panaudojimu susijusių pažeidimų padaroma nacionaliniu lygmeniu;

43.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimą svarbiausia užtikrinti didesnį skaidrumą, kuris sudarytų galimybę vykdyti tinkamą kontrolę; primena, kad ankstesniais metais Parlamentas ragino Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti visapusišką skaidrumą apie ES finansinės paramos gavėjus; apgailestauja, kad ši priemonė neįgyvendinta; todėl dar kartą ragina Komisiją parengti priemones, skirtas teisinių procedūrų skaidrumui didinti, ir sistemą, kurią taikant visi ES finansinės paramos gavėjai būtų skelbiami vienoje interneto svetainėje, neatsižvelgiant į tai, kas administruoja lėšas, ir remiantis standartinėmis informacijos, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Sąjungos oficialia darbo kalba, kategorijomis; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamos ES finansinės paramos gavėjus; ragina Komisiją įvertinti pasidalijamojo valdymo sistemą ir pirmumo tvarka pateikti Parlamentui ataskaitą;

Žemės ūkis

44.  palankiai vertina tai, kad Nyderlandai, Lenkija ir Suomija pradėjo geriau laikytis nuoseklaus pranešimų teikimo reikalavimų ir kad bendras 27 ES valstybių reikalavimų atitikties lygis siekia maždaug 93 proc., taigi palyginti su 2010 m. 90 proc. rodikliu, yra pagerėjęs;

45.  vis dėlto pabrėžia, jog, atsižvelgiant į tai, kad ES viešajame sektoriuje nustatyta ne mažiau kaip 20 mln. smulkios korupcijos atvejų, akivaizdu, kad šis reiškinys taip pat daro šalutinį poveikį valstybių narių viešojo administravimo sritims (ir atitinkamiems politiniams subjektams), kurios atsakingos už ES lėšų ir kitų finansinių interesų valdymą(19); pažymi, kad pažeidimų žemės ūkio sektoriuje, apie kuriuos pranešta 2011 m. ir kurie priskiriami sukčiavimui, skaičius (iš viso 139 pažeidimai) neatspindi tikrosios padėties; pažymi, jog Komisija, kreipdamasi į valstybes nares, išreiškė susirūpinimą, kad duomenys apie praneštus sukčiavimo atvejus gali būti ne visiškai patikimi, tai pripažįsta ir pati Komisija, atkreipdama dėmesį į mažą sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešė kai kurios valstybės narės, skaičių; ragina valstybes nares toliau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi siekiant reaguoti į sukčiavimo atvejus ir pranešti apie juos Komisijai;

46.  išlieka susirūpinęs dėl to, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje pranešta apie įtartinai mažai sukčiavimo atvejų, ypač turint omenyje šių šalių dydį ir gaunamą finansinę paramą; apgailestauja, kad savo metinėje ataskaitoje Komisija konkrečiai neatsakė į klausimą, ar tai, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Ispanijoje ir Jungtinėje Karalystėje užregistruota mažai tariamo sukčiavimo atvejų, yra pranešimų teikimo principų nesilaikymo padarinys, ar šiose valstybėse narėse įgyvendintų kontrolės sistemų veiksmingumo įrodymas; ragina minėtas valstybes nares kuo greičiau pateikti išsamius ir nuodugnius paaiškinimus, kodėl jose užregistruota mažai tariamo sukčiavimo atvejų;

47.  pažymi, kad mažą sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešė kai kurios valstybės narės, skaičių galima paaiškinti tuo, kad atvejai, kurie vienoje valstybėje narėje laikomi sukčiavimu, kitoje valstybėje narėje nebūtinai laikomi neteisėtais, ir todėl primygtinai ragina Komisiją esant tokioms aplinkybėms nustatyti ir paaiškinti standartinius sukčiavimo apibrėžties kriterijus ir perduoti juos visoms valstybėms narėms;

48.  ragina Komisiją patikrinti pranešimų apie sukčiavimo atvejus teikimo sistemą ir suderinti veiksmus, kurių imasi valstybės narės, norėdamos reaguoti į sukčiavimo atvejus ir pranešti apie juos Komisijai; mano, kad siekiama padidinti tyrimų veiksmingumą, kartu padedant aiškiau nustatyti susijusių asmenų procesines teises;

49.  pažymi, kad siekiant ateityje užkirsti kelią sukčiavimui naudojant bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšas reikėtų ne tik taikyti statistinį požiūrį į šią problemą, bet ir atlikti sukčiavimo mechanizmų analizę, ypač didelio masto sukčiavimo atvejais; taip pat mano, kad valstybės narės turėtų pranešti Komisijai apie bet kokius nustatytus pažeidimus ir kad turėtų būti atliekama griežta sukčiavimu laikomų pažeidimų analizė;

50.  pažymi, kad Komisijai pagal pakeistą atnaujinto horizontaliojo reglamento 43 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai sumažinti mėnesines arba tarpines išmokas arba sustabdyti jų mokėjimą valstybei narei, jei nėra vieno arba kelių svarbiausių atitinkamos nacionalinės kontrolės sistemos elementų arba jie neveiksmingi, atsižvelgiant į aptiktus didelius arba nuolatinius trūkumus, arba į tai, kad nepakankamai stropiai susigrąžinamos neteisėtos išmokos, ir jei:

   a) pirmiau nurodyti trūkumai nuolat kartojasi ir dėl jų pagal 54 straipsnį priimti bent du įgyvendinimo aktai, kuriais nuspręsta valstybės narės atitinkamų išlaidų nefinansuoti Sąjungos lėšomis, arba
   b) Komisija padarė išvadą, kad atitinkama valstybė narė pagal veiksmų planą su aiškiais pažangos rodikliais, parengtą konsultuojantis su Komisija, negali įgyvendinti būtinų priemonių, kurias taikant artimiausioje ateityje trūkumai būtų ištaisyti;

51.  išreiškia susirūpinimą, kad 2011 finansinių metų pabaigoje iš paramos gavėjų dar nesusigrąžinta susikaupusi EŽŪGF lėšų suma siekė 1,2 mlrd. EUR;

52.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į pokyčius, susijusius su dabartine reforma, imtis visų reikiamų veiksmų tam, kad būtų taikoma veiksminga lėšų susigrąžinimo sistema, ir kitų metų ES finansinių interesų apsaugos ataskaitoje informuoti Europos Parlamentą apie padarytą pažangą;

53.  pabrėžia, kad reikėtų siekti vėl pradėti taikyti smulkaus pažeidimo procedūrą ir nesiekti susigrąžinti išmokos, kaip nustatyta atnaujinto horizontaliojo reglamento 56 straipsnio 3 dalyje, jei jau patirtų ir dar numatomų susigrąžinimo sąnaudų suma viršytų sumą, kuri turi būti susigrąžinta; ragina Komisiją, siekiant supaprastinti administravimą vietos lygmeniu, laikyti, kad ši sąlyga tenkinama, jei už vienkartinį mokėjimą iš paramos gavėjo susigrąžintina suma neviršija 300 EUR; pažymi, kad sumažėjus administracinei naštai dėl to, kad nebus susigrąžinamos mažos ir labai mažos sumos, nacionalinės ir regioninės valdžios institucijos galės veiksmingiau tirti sunkesnius pažeidimus ir už juos atitinkamai bausti;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad po to, kai žemės ūkio srityje įgyvendinant atitikties patvirtinimo procedūras buvo atlikti auditai, Komisija atliko finansinių klaidų ištaisymus, kurių bendra vertė siekė 822 mln. EUR; be to, pažymi, kad buvo nuspręsta atlikti ištaisymus, kurių bendra vertė – 1 068 mln. EUR; susirūpinęs pažymi, kad 2011 m. žemės ūkio ir kaimo plėtros srityse išieškotos sumos sumažėjo iki 77 proc., palyginti su 85 proc. 2010 m.;

55.  pabrėžia, kad būtina atkreipti dėmesį į kompensavimo procedūrų, kurios vis dar palyginti ilgos, gerinimo būdus;

Sanglaudos politika

56.  palankiai vertina tai, kad 2011 m. Komisija atliko finansines pataisas dėl 624 mln. EUR (iš viso bendra suma – 673 mln. EUR) ir kad išieškotos sumos sanglaudos politikos srityje padidėjo iki 93 proc., palyginti su 69 proc. 2010 m.; vis dėlto pabrėžia, kad bendras finansinių pataisų įgyvendinimo lygis yra tik 72 proc. ir kad dar reikia išieškoti 2,5 mlrd. EUR;

57.  ragina Komisiją ir valstybes nares supaprastinti susijusias viešųjų pirkimų taisykles bei struktūrinių fondų valdymo procedūrines taisykles;

58.  pažymi, kad kai kurios didelės valstybės narės, pvz., Prancūzija, 2011 m. nepranešė apie jokius su sanglaudos politika susijusius pažeidimus, priskiriamus sukčiavimui; ragina Komisiją ištirti šios padėties priežastis ir nustatyti, ar valstybių narių priežiūros ir kontrolės sistemos, fiksuojančios kad nebūta sukčiavimo atvejų, yra veiksmingos;

59.  palankiai vertina tai, kad Prancūzija sugebėjo baigti diegti Pažeidimų valdymo sistemą;

Išorės santykiai, pagalba ir plėtra

60.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmų metinės ataskaitos dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo 7 skyriuje „Išorės santykiai, pagalba ir plėtra“ Audito Rūmai nurodė galutinių mokėjimų klaidas, kurios Komisijai vykdant kontrolę nebuvo nustatytos, ir padarė išvadą, kad Komisijos taikoma kontrolė nėra visiškai veiksminga; ragina Komisiją vadovautis Audito Rūmų rekomendacijomis ir nuomone dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo siekiant tobulinti savo stebėsenos mechanizmus tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tinkamas lėšų panaudojimas;

61.  siūlo atsižvelgti į Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas, susijusias su ES išorės veiksmais, ypač su ES misijomis, apžvelgiant jų pažangą siekiant nustatytų tikslų ar svarstant jų įgaliojimų pratęsimą tam, kad būtų užtikrintas veiksmingas ir tinkamas skirtų išteklių panaudojimas; pažymi, kad pastebėta tam tikrų Europos išorės veiksmų tarnybos trūkumų, susijusių su pirkimo ir konkursų procedūromis, ir ragina tarnybą laiku juos ištaisyti;

62.  palankiai vertina ES lygmens kovos su sukčiavimu politiką, kuri apima aukštesnio laipsnio bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, kaip antai Kovos su sukčiavimu tranzito srityje informacinė sistema, prie kurios prieigą turi ELPA šalys, Tarpusavio administracinė pagalba ir susiję susitarimai su trečiosiomis šalimis dėl kovos su sukčiavimu, taip pat 2011 m. vykusios bendros muitinės operacijos, pvz., „Fireblade“ (su Kroatija, Ukraina ir Moldova) ir „Barrel“ (su Kroatija, Turkija, Norvegija ir Šveicarija); palankiai vertina šių veiksmų rezultatus ir jų finansinį poveikį;

63.  atsižvelgdamas į tai, kad globalizuotame pasaulyje yra vis daugiau tarptautinio sukčiavimo atvejų, pabrėžia, kad svarbu turėti stiprią teisinę sistemą su aiškiais valstybių partnerių įsipareigojimais, ir palankiai vertina tai, kad į naujus ar persvarstytus dvišalius susitarimus įtrauktos kovos su sukčiavimu nuostatos, įskaitant susitarimų projektus su Afganistanu, Kazachstanu, Armėnija, Azerbaidžanu ir Gruzija, ir modernesnėje versijoje – su Australija, ir ragina Komisiją bei Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) nustatyti standartinę sąlygą, kad šios nuostatos būtų įtrauktos į visus naujus arba persvarstytus dvišalius ir daugiašalius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

64.  pažymi, kad sumažėjo su pasirengimo narystei lėšomis, kurios buvo analizuojamos 2011 m. ataskaitoje, susijusių pažeidimų ir šių pažeidimų finansinis poveikis; palankiai vertina tai, kad pasirengimo narystei tikslu neteisėtai sumokėtų ES išteklių susigrąžinimo rodiklis labai pagerėjo, tačiau pažymi, kad išieškojimo apimtys vis dar siekia tik 60 proc.; tuo pat metu pažymi, kad tarp naudos gavėjų pranešamų pažeidimų atvejais esama didelių skirtumų ir jie visų pirma priklauso nuo Pažeidimų valdymo sistemos (PVS) patvirtinimo ir įgyvendinimo etapo; todėl ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti PVS įgyvendinimą visose šalyse, kuriose ši priemonė taikoma; pritaria Komisijos raginimui iki galo įdiegti PVS sistemą, kuris visų pirma skirtas Kroatijai ir į kurį vis dar nereaguojama, nors buvo suteikti visi mokymai ir parama, taip pat raginimui buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai įdiegti tokią sistemą; pažymi, kad tais atvejais, apie kuriuos pranešta 2011 m., susigrąžinta 26 mln. EUR;

65.  palankiai vertina Komisijos siekį remti Kroatijos ir buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pastangas diegiant Pažeidimų valdymo sistemą;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

66.  pakartoja, kad būtina toliau stiprinti OLAF nepriklausomumą, veiksmingumą ir efektyvumą, įskaitant OLAF priežiūros komiteto nepriklausomumą ir gebėjimą veikti; ragina OLAF ir Priežiūros komitetą imtis veiksmų siekiant pagerinti jų darbo santykius, kuriuos Jungtinės Karalystės Lordų Rūmų ES komitetas apibūdino kaip atvirai priešiškus, ypač todėl, kad nesutariama dėl tikslaus Priežiūros komiteto vaidmens pobūdžio; ragina Komisiją ištirti būdus, kaip būtų galima konstruktyviai prisidėti siekiant gerinti OLAF ir jo Priežiūros komiteto ryšius ir darbo santykius;

67.  palankiai vertina pažangą derybose dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (COM(2011)0135); mano, kad šį reglamentą reikėtų priimti kiek įmanoma greičiau; vis dėlto yra įsitikinęs, kad, turint mintyje naujausius OLAF veiklos pokyčius ir tai, kaip OLAF atliko tyrimus, reikėtų atsižvelgti į Priežiūros komiteto rekomendacijas, pateiktas 2012 m. metinės veiklos ataskaitos 3 priede; mano, jog nepriimtina, kad Priežiūros komitetui, kuris yra organas, prižiūrintis, kaip taikomos procesinės garantijos, kaip gerbiamos pagrindinės teisės, kaip OLAF darbuotojai laikosi vidaus taisyklių dėl tyrimo procedūrų, daugeliu atvejų nebuvo suteikta tiesioginės prieigos prie bylų, kurių tyrimai baigti, dokumentų, įskaitant tyrimų galutines ataskaitas, perduotas nacionalinėms teisminėms institucijoms;

68.  pažymi, kad minėta būsima reforma, be kita ko, suteiks OLAF galimybę sudaryti administracinius susitarimus su atitinkamomis trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, šiuo būdu bus sustiprinti OLAF gebėjimai kovoti su sukčiavimu srityse, susijusiose su ES išorės politika; palankiai vertina kovos su sukčiavimu strategiją (COM(2011)0376), be kita ko, ir dėl geresnių kovos su sukčiavimu nuostatų įtraukimo į išlaidų programas pagal naują 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą; vis dėlto susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos išvadą, kad nėra pakankamai priemonių, skirtų atgrasyti nuo nusikalstamo ES biudžeto lėšų naudojimo valstybėse narėse; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus spręsti šią problemą ir rekomenduoja kuo labiau įtraukti ir pagalbą gaunančias trečiąsias šalis;

69.   atsižvelgia į OLAF Priežiūros komiteto susirūpinimą, išreikštą jo 2012 m. veiklos ataskaitoje, ypač dėl 2012 m. spalio mėn. nacionalinėms teisminėms institucijoms perduotos bylos, kuri lėmė Europos Komisijos nario atsistatydinimą, kaip nurodyta minėtos ataskaitos 29 dalyje; mano, kad šiuos susirūpinimą keliančius klausimus turėtų kruopščiai ištirti atsakingos teisminės institucijos; pabrėžia pagarbos konfidencialumui principą ir politinio nesikišimo į bet kokius vykstančius teismo procesus svarbą;

70.  yra labai susirūpinęs dėl OLAF priežiūros komiteto teikiamų ataskaitų; mano, kad nepriimtina tai, kad OLAF ėmėsi tyrimo priemonių, kurios viršija šiuo metu taikomo OLAF reglamento (EB) Nr. 1073/1999 3 ir 4 straipsniuose ir būsimame reformos tekste aiškiai nurodytas priemones; pažymi, kad minėtosios tyrimo priemonės apima: trečiosios šalies pokalbio telefonu su asmeniu, dėl kurio vykdomas tyrimas, turinio parengimą; dalyvavimą tame pokalbyje ir jo įrašymą; ir reikalavimą, kad nacionalinių administracijų institucijos pateiktų OLAF netiesiogiai jų turimą informaciją, kuri galėtų būti laikoma susijusia su teise į privatų gyvenimą ir komunikaciją, taip pat tokios informacijos vėlesnį panaudojimą, rinkimą ir saugojimą OLAF;

71.  yra šokiruotas tokių veiksmų, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokių metodų taikymas gali būti vertinamas kaip valdžios institucijos trukdymas naudotis teise į privatų gyvenimą, susirašinėjimą ir (arba) komunikaciją, kuri turi būti užtikrinama pagal įstatymus (ES pagrindinių teisių chartijos 7 straipsnis, kuris atitinka Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį);

72.  pakartoja, kad gali būti priimtas pagrindinių teisių nepažeidimas OLAF ar bet kurios kitos Komisijos tarnybos; šiomis aplinkybėmis primena OLAF Priežiūros komiteto nuomonę, išreikštą jo 2012 m. veiklos ataskaitos 3 priede, kad OLAF galbūt ėmėsi tyrimo priemonių, viršijusių šiuo metu galiojančio reglamento 3 ir 4 straipsniuose aiškiai išvardytas tyrimo priemones, be kita ko, susijusių su įrašomo trečiosios šalies pokalbio telefonu su tiriamuoju asmeniu, dalyvaujančiu tame pokalbyje, turinio parengimą; tikisi, kad OLAF pateiks patenkinamą tokių tyrimo priemonių, kaip pokalbių telefonu įrašymas, teisinio pagrindo paaiškinimą;

73.  palankiai vertina Priežiūros komiteto 2012 m. veiklos ataskaitoje (53 dalyje) pateiktą pranešimą, kad visus veiksmus, skirtus OLAF sprendimams panaikinti, Teisingumo Teismas atmetė kaip nepriimtinus, o ombudsmenas nenustatė jokių netinkamo administravimo atvejų; be to, pažymi, kad Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP) nustatė, kad OLAF paprastai laikėsi duomenų apsaugos taisyklių, išskyrus vieną atvejį, kai, EDAPP nuomone, OLAF, be reikalo atskleisdamas skundėjo tapatybę jo institucijai, pažeidė teisę į asmens duomenų apsaugą;

74.  yra labai susirūpinęs Priežiūros komiteto išvadomis, kad OLAF neatliko išankstinio kitų tyrimo priemonių teisėtumo patikrinimo, išskyrus tų, kurios konkrečiai nurodytos OLAF instrukcijose darbuotojams dėl tyrimo procedūrų; pažymi, jog tai kelia pavojų, kad bus nepaisoma susijusių asmenų pagrindinių teisių ir su jais susijusių procedūrinių garantijų;

75.  prašo OLAF informuoti Parlamento atsakingą komitetą apie teisinį pagrindą, suteikiantį jam teisę klausytis privačių asmenų telefoninių pokalbių ir juos įrašyti be jų išankstinio sutikimo bei naudoti įrašų turinį atliekant administracinius tyrimus; dar kartą ragina OLAF, atsižvelgdamas į panašų Tarybos prašymą, pateikti Parlamentui tų įrašų teisėtumo valstybėse narėse teisinę analizę;

76.  pažymi, kad esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymas atliekant parengiamuosius tyrimus galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo, priimamo atsižvelgiant į OLAF atliktus tyrimus, teisėtumui; vertina tai kaip galimą didelę riziką, nes teisinė atsakomybė už pažeidimus būtų priskirta Komisijai; ragina OLAF nedelsiant šalinti šį trūkumą paskiriant tinkamos kvalifikacijos teismo ekspertus, kurie per tinkamą laikotarpį atliktų išankstinius patikrinimus;

77.  mano, kad tiesioginis OLAF generalinio direktoriaus dalyvavimas atliekant kai kurias tyrimo užduotis, be kita ko, apklausiant liudytojus, yra nepriimtinas; pažymi, kad generalinis direktorius šiuo būdu įsitraukia į interesų konfliktą, nes pagal Darbuotojų statuto 90a straipsnį ir OLAF instrukcijose darbuotojams dėl tyrimo procedūrų 23 straipsnio 1 dalį jis įpareigotas priimti skundus dėl OLAF tyrimų ir spręsti, ar procedūrinių garantijų nesilaikymo atžvilgiu reikia imtis atitinkamų veiksmų; ragina OLAF generalinį direktorių ateityje tiesiogiai nedalyvauti atliekant tyrimų užduotis;

78.  yra susirūpinęs, kad OLAF ne visada išsamiai įvertindavo gaunamą informaciją sąvokos „gana rimtas įtarimas“ aspektu; mano, kad toks įvertinimas būtinas siekiant apsaugoti ir stiprinti OLAF nepriklausomybę institucijų, įstaigų, biurų, agentūrų ir vyriausybių atžvilgiu, kai kuriai nors iš jų perduodami klausimai;

79.  mano, kad OLAF visada, kai gauna skundą, susijusį su pagrindinėmis teisėmis ir procedūrinėmis garantijomis, turėtų pranešti Priežiūros komitetui;

80.  tikisi gauti daugiau informacijos apie Priežiūros komiteto metinėje ataskaitoje nurodytus punktus; ragina užtikrinti visišką skaidrumą svarstant visus minėtus punktus;

81.  apgailestauja, kad 2006–2011 m. po OLAF atliktų tyrimų valstybės narės ėmėsi teisminių veiksmų tik 46 proc. atvejų; mano, kad šito nepakanka, ir pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą rekomendacijų, pateiktų OLAF baigus tirti bylas, įgyvendinimą laiku;

82.  mano, kad valstybės narės turėtų būti įpareigotos kartą per metus pateikti ataskaitą apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi reaguojant į bylas, apie kurias OLAF pranešė valstybių narių teismų institucijoms, įskaitant informaciją apie tokiais atvejais taikytas baudžiamąsias ir finansines sankcijas;

83.  yra susirūpinęs Priežiūros komiteto metinėje ataskaitoje pateiktu pastebėjimu, kad nėra jokių duomenų apie OLAF rekomendacijų įgyvendinimą valstybėse narėse; mano, kad ši padėtis nepatenkinama ir ragina OLAF užtikrinti, kad valstybės narės pateiktų tinkamus ir išsamius duomenis apie OLAF rekomendacijų įgyvendinimą ir kad apie tai būtų informuojamas Europos Parlamentas;

84.  pripažįsta, kad OLAF atlikus tyrimus 2011 m. susigrąžinta 691,4 mln. EUR, iš kurių 389 mln. EUR susiję su vienu Kalabrijos regiono (Italija) atveju, susijusiu su kelių darbams finansuoti skirtų struktūrinių fondų programomis;

85.  ragina valstybėms narėms pranešti apie galimą nedidelį finansinį poveikį darantį sukčiavimą ar pažeidimus tokiuose sektoriuose, kaip antai muitinė (šiame sektoriuje OLAF nesiima veiksmų, jeigu poveikis vertinamas mažesne nei 1 mln. EUR suma) ir struktūriniai fondai (jiems mažiausia nustatyta riba yra 500 000 eurų), teikiant joms informaciją ir suteikiant galimybę taikyti nacionalines kovos su sukčiavimu procedūras;

86.  yra labai susirūpinęs OLAF efektyvumu ir vidaus veikla, nors mano, kad stiprus ir tinkamai valdomas OLAF yra būtinas kovojant su sukčiavimu ir korupcija, dėl kurių žalą patiria Europos mokesčių mokėtojai; taigi ragina Komisiją, bendradarbiaujant su kompetentingu Parlamento komitetu ir atsakant į jo klausimus, išanalizuoti OLAF veiklos teisėtumą, imtis visų reikiamų priemonių siekiant OLAF valdymui pagerinti ir parengti praktinius sprendimus, skirtus trūkumams iki 2013 m. pabaigos pašalinti; ragina Komisiją ir Tarybą tuo pat metu sustabdyti visas diskusijas ir sprendimus dėl Europos prokuratūros (angl. EPPO) įsteigimo;

Komisijos kovos su sukčiavimu iniciatyvos

87.  palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento prašymą, šiuo metu rengia metodiką, kurią taikant būtų galima apskaičiuoti, kiek kainuoja viešųjų pirkimų, susijusių su Sąjungos lėšomis, srityje paplitusi korupcija;

88.  palankiai vertina Europos Komisijos 2012 m. darbo programoje numatytą iniciatyvą siekti geriau apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus ir tuo tikslu parengtą komunikatą dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus; pabrėžia, kad šia iniciatyva siekiama sugriežtinti nusikalstamai veiklai, įskaitant korupciją, taikomas sankcijas ir taip sustiprinti Europos Sąjungos finansų apsaugą;

89.  palankiai vertina naują Komisijos kovos su sukčiavimu strategiją (COM(2011)0376) ir 2011 m. birželio mėn. priimtą jos įgyvendinimo Vidaus veiksmų planą (SEC(2011)0787), kuriais siekiama ES lygmeniu pagerinti sukčiavimo prevenciją ir jo nustatymą; šiuo atžvilgiu ragina Komisiją pranešti apie kiekviename generaliniame direktorate taikomas kovos su sukčiavimu strategijas ir jas įvertinti;

90.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363 – pasiūlymą dėl PIF direktyvos), ji turėtų pakeisti Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos konvenciją ir jos protokolus;

91.  itin palankiai vertina tai, kad pasiūlyme dėl PIF direktyvos Sąjungos finansinių interesų apibrėžtis apima PVM (kaip nustatyta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime); Teismas patvirtino,(20) kad yra tiesioginis ryšys tarp, pirma, įplaukų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo laikantis taikytinos Sąjungos teisės ir, antra, atitinkamų pridėtinės vertės mokesčio pajamų įtraukimo į Sąjungos biudžetą, nes bet koks trūkumas renkant pirmąsias gali sumažinti antrąsias;

92.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „Hercule III“, skirtos veiklai Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srityje skatinti (COM(2011)0914); ji pratęs programą „Hercule II“, kurios laikotarpio vidurio vertinimas parodė jos papildomą naudą;

93.  pažymi, kad, nors Komisija imasi visų šių teigiamų iniciatyvų, dauguma šiuo metu taikomų kovos su korupcija politikos priemonių yra pasyvios; ragina Komisijos generalinius direktoratus stiprinti sukčiavimo prevenciją atitinkamose savo atsakomybės srityse;

94.  tikisi, kad 2013 m. birželio mėn. Komisija, kaip yra paskelbusi, pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos prokuratūros, kuri būtų atsakinga už ES arba jos vardu valdomų lėšų švaistymo tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą svarstyti teismui, įsteigimo;

o
o   o

95.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) http://ec.europa.eu/anti_fraud/documents/reports-commission/2011/report_lt.pdf
(2) http://ec.europa.eu/anti_fraud/documents/reports-olaf/2011/olaf_report_2011_lt.pdf
(3) OL C 344, 2012 11 12, p. 1.
(4) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(5) OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0196.
(7) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121.
(8) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62.
(9)1 Europos Parlamento tyrimas „Atgrasymas nuo sukčiavimo ES lėšų srityje pasitelkiant tiriamąją žurnalistiką 27 ES valstybėse narėse“, 2012 m., p. 71.
(10) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 40.
(11) 2011 m. OLAF ataskaita, 6 lentelė, p. 22.
(12) Europos Parlamento u˛sakytas tyrimas „Valstybių narių administracinio veiksmingumo skirtumai susigrąžinant Europos Sąjungos tradicinius nuosavus išteklius“.
(13) Audito Rūmų 2011 finansinių metų metinė biudžeto įvykdymo ataskaita su institucijų atsakymais.
(14) Valstybių narių greito keitimosi tiksline informacija tinklas, įsteigtas pagal Reglamentą (ES) Nr. 904/2010.
(15) Europos Parlamento tyrimas „Bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo veiksmų planas“, http://www.europarl.europa.eu/document/activities/cont/201209/20120914ATT51402/20120914ATT51402EN.pdf.
(16) Tvarka, kuria naudojasi importuotojas, kad būtų taikomas atleidimas nuo PVM, kai importuotos prekės gabenamos į kitą valstybę narę ir PVM mokamas paskirties valstybėje narėje.
(17) Iš jų 1 800 mln. EUR nuostolis patirtas septyniose pasirinktose valstybėse narėse, o 400 mln. EUR nuostolis – atrinktų importuotų prekių siuntoje 21 paskirties valstybėje narėje.
(18) Komisijos nario A. Šemetos atsakymai į Biudžeto kontrolės komiteto pateiktus klausimus skelbiami šiuo adresu: http://www.europarl.europa.eu/committees/lt/cont/publications.html?id=CONT00004#menuzone
(19) 2012–2013 m. Specialiojo kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komiteto teminis pranešimas apie korupciją, sisteminę korupciją valstybių narių viešojo administravimo srityje ir priemones siekiant kovoti su neigiamais jos padariniais Europos Sąjungai, 2012 m. lapkričio mėn., p. 2.
(20) 2011 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje C-539/09, Komisija prieš Vokietiją (OL C 25, 2012 1 28, p. 5).


Integruota vidaus kontrolės sistema
PDF 305kWORD 28k
2013 m. liepos 3 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (2012/2291(INI))
P7_TA(2013)0319A7-0189/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų nuomonę Nr. 2/2004 dėl „vieno bendro audito“ modelio (ir pasiūlymo dėl Bendrijos vidaus kontrolės sistemos)(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos plano (COM(2005)0252),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Komisijos integruotos vidaus kontrolės sistemos veiksmų plano (COM(2006)0009),

–  atsižvelgdamas į Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos įgyvendinimo pirmąją pusmečio pažangos ataskaitą (SEC(2006)1009), paskelbtą 2006 m. liepos 19 d. atsižvelgiant į Parlamento rezoliucijoje dėl 2004 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo pateiktą prašymą(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2007 m. kovo mėn. paskelbtą tarpinę pažangos ataskaitą (COM(2007)0086), kurioje aptariama pažanga ir paskelbtos kelios papildomos priemonės,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario mėn. Komisijos komunikatą (COM(2008)0110) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2008)0259),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario mėn. Komisijos komunikatą dėl Komisijos veiksmų plano dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos poveikio ataskaitos (COM(2009)0043),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0189/2013),

A.  kadangi pagal SESV 317 straipsnį Komisija vykdo biudžetą savo pačios atsakomybe, atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus ir bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis;

B.  kadangi, remiantis Sutartimi, Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, nors valstybėms narėms tenka didžiulė atsakomybė, nes jos išleidžia 80 proc. Sąjungos biudžeto pagal bendro valdymo sistemą;

C.  kadangi, kaip Komisija siūlo minėtame veiksmų plane, vienas iš bendrajam biudžetui taikomo Finansinio reglamento, iš dalies pakeisto Reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006, principų yra veiksmingos vidaus kontrolės principas;

D.  kadangi veiksmingiausias būdas, kuriuo Komisija galėtų parodyti savo tikrą pasiryžimą laikytis skaidrumo ir patikimo finansų valdymo principų, būtų kiek įmanoma labiau remti priemones, kuriomis siekiama pagerinti finansų valdymo kokybę ir pelnyti teigiamą Europos Audito Rūmų (EAR) patikinimo pareiškimą (DAS(3));

E.  kadangi visos institucijos ir valstybės narės, siekdamos atkurti Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą Sąjungos finansine veikla, turi bendradarbiauti;

F.  kadangi, siekdama strateginio tikslo – gauti teigiamą EAR patikinimo pareiškimą, Komisija 2006 m. sausio mėn. priėmė veiksmų planą dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos (toliau – veiksmų planas), kurį rengiant atsižvelgta į EAR rekomendacijas(4), Parlamento rezoliuciją dėl 2003 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo(5) ir 2005 m. lapkričio 8 d. ECOFIN tarybos išvadas;

G.  kadangi veiksmų planu siekta pašalinti tuometinių Komisijos kontrolės struktūrų spragas ir nustatyta 16 sričių, kuriose iki 2007 m. pabaigos reikėjo įgyvendinti priemones, atsižvelgiant į tai, kad finansinį Sąjungos valdymą būtina gerinti atidžiai stebint Komisijos ir valstybių narių vykdomą kontrolę;

Veiksmų plano įgyvendinimas

1.  nurodo, kad siekiant veiksmų plano tikslų pasiekta pažanga turi būti vertinama ne tik pagal kiekvieną įgyvendintą priemonę, bet ir pagal jos poveikį mažinant pagrindinių operacijų klaidų kiekį;

2.  pažymi, jog 2009 m. pradžioje pati Komisija nurodė, kad veiksmų planas visiškai įgyvendintas, nors 3 iš 16 pradžioje pasiūlytų priemonių negalėjo būti įgyvendintos arba buvo įgyvendinamos kitais būdais;

3.  visų pirma pabrėžia, kad naujojo Finansinio reglamento 32 straipsniu nustatytas veiksmingos ir kvalifikuotos vidaus kontrolės principas, taip pat to paties reglamento 33 straipsnyje teigiama, kad, pristatydama persvarstytus arba naujus su išlaidų sritimi susijusius pasiūlymus, Komisija įvertina kontrolės sistemos išlaidas ir naudą, taip pat klaidų rizikos lygį;

4.  taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į „toleruotino rizikos lygio“ sąvoką, buvo nuspręsta laikyti šią priemonę įgyvendinta apibrėžiant „liekamosios klaidų rizikos“ sąvoką;

5.  apgailestauja, kad 2007–2013 m. teisės aktų supaprastinimo mastas nebuvo toks didelis, kaip tikėtasi;

6.  apgailestauja, kad Komisijos įsipareigojimas siekti gauti visiškai teigiamą patikinimo pareiškimą (DAS) nebuvo įvykdytas, ypač atkreipia dėmesį į tai, jog 2011 m. patikinimo pareiškimo ataskaitoje Audito Rūmai padarė išvadą, kad vykdant bendruosius mokėjimus buvo padaryta reikšmingų klaidų, ir įvertino, jog apskritai priežiūros ir kontrolės sistemos buvo veiksmingos iš dalies;

7.  pažymi, kad bendras pagrindinių operacijų klaidų skaičius 2010 m. nuo 3,3 proc. padidėjo iki 3,7 proc. ir 2011 m. pasiekė 3,9 proc.; apgailestauja dėl pastaraisiais metais buvusios teigiamos tendencijos posūkio priešinga kryptimi ir baiminasi, kad ateinančiais metais klaidų skaičius didės;

8.  pažymi, kad Komisijos tikslas ir toliau išlieka siekis gauti teigiamą DAS, o Parlamentas savo rezoliucijoje dėl 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo labai apgailestavo dėl to, kad mokėjimams didelę įtaką ir toliau daro klaidos;

9.  ragina Komisiją imtis reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrinta nuolatinio klaidų lygio mažėjimo tendencija;

Kylančios problemos

10.  pritaria Audito Rūmų ir Komisijos nuomonei(6), kad vieno bendro audito modelio sistema dar neveikia ir kad valstybių narių sukurtos kontrolės sistemos šiuo metu neveikia taip, kaip turėtų;

11.  atsižvelgdamas į tai primena, kad valstybių narių institucijos, prieš prašydamos Komisijos kompensacijos, turėjo pakankamai informacijos daugiau kaip 60 proc. 2011 m. regioninės politikos srityje Audito Rūmų nurodytoms klaidoms nustatyti ir kai kurioms klaidoms ištaisyti;

12.  šiuo požiūriu pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad pirmojo lygmens patikrinimų, būtent valdymo ir kontrolės sistemų patikrinimų valstybėse narėse, nepakanka; dėl to norint sumažinti klaidų lygį kyla ypač didelė našta;

13.  pažymi, kad sudėtingos ir neskaidrios taisyklės trukdo įgyvendinti programas ir vykdyti jų auditą; yra susirūpinęs, kad dėl to gali atsirasti daug klaidų ir tai suteikia galimybę sukčiauti; todėl yra susirūpinęs, kad dėl vis sudėtingesnių nacionalinių ir regioninio masto taisyklių (perteklinio reglamentavimo) sukeliami papildomi sunkumai teisiniam Sąjungos biudžeto įgyvendinimui ir nereikalingai didinamas klaidų lygis;

14.  pažymi, kad Komisija negali visiškai pasitikėti valstybių narių nacionalinių audito įstaigų išvadomis;

15.  pažymi, kad yra esminių skirtumų tarp Audito Rūmų, kurie patikinimo pareiškimuose remiasi metų laikotarpiu, ir Komisijos, kuri įgyvendindama biudžetą taiko daugiametį požiūrį;

Ko reikia imtis?

16.  ragina Komisiją griežtai taikyti naujo Finansinio reglamento 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, todėl ragina nustatyti kontrolės sistemų trūkumus, analizuoti galimų taisomųjų veiksmų sąnaudas bei naudą ir imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir tobulinimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti ir keisti programas arba pateikimo sistemas;

17.  ragina valstybes nares stiprinti savo priežiūros ir kontrolės sistemas, ypač užtikrinti jų rodiklių ir statistinių duomenų patikimumą;

18.  su nerimu pažymi, jog 2010 ir 2011 m. Audito Rūmai nustatė, kad regioninės politikos srityje Komisija negali visiškai pasitikėti nacionalinių audito institucijų darbu ir gauti iš jų patikinimą, ir ragina valstybes nares ištaisyti tokią padėtį;

19.  ragina valstybes nares prisiimti visišką atsakomybę už savo sąskaitas ir teikti Komisijai patikimus duomenis pagal nacionalinius valdymo pareiškimus, pasirašytus atitinkamu politiniu lygmeniu;

20.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares bendradarbiauti siekiant užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų lėšos būtų naudojamos pagal patikimo finansų valdymo principus, teikiant tinkamas išmokas arba taikant griežtas sankcijas ar stabdant pinigų srautą; tvirtina, kad tai padėtų atkurti Europos Sąjungos piliečių pasitikėjimą ES ir jos institucijomis;

21.  ragina Komisiją savo padaliniuose suderinti visas kontrolės procedūras;

22.  susirūpinęs pažymi, kad nacionalinių valdžios institucijų darbo trūkumai, kuriuos atskleidė Audito Rūmai, taip pat gali būti „pačios bendros valdymo sistemos būdingas trūkumas ir interesų konfliktas“(7), kadangi reikalaujama, kad nacionalinės audito institucijos, siekiančios gauti iš Komisijos vieno bendro audito modelio statusą, veiktų veiksmingai ir tuo pačiu metu klaidų, apie kurias pranešta, lygis būtų mažesnis už 2 proc., o tai galėtų būti paskata nepranešti apie visus pažeidimus;

23.  todėl ragina Komisiją būti griežtesnę tvirtinant nacionalines lėšų valdymo bei audito institucijas ir įgyvendinti reikiamas iniciatyvas, taip pat veiksmingą sankcijų sistemą;

24.  todėl prašo, laikantis SESV 287 straipsnio 3 dalies, vykdant bendro valdymo auditą, sustiprinti nacionalinių audito institucijų ir Europos Audito Rūmų bendradarbiavimą;

25.  ragina atitinkamas ES institucijas įvertinti, ar nustatytas 2 proc. klaidų lygis yra tinkamas ir jo gali būti laikomasi visose ES politikos srityse;

26.   atsižvelgdamas į tai, išreiškia rimtų abejonių dėl patikinimo pareiškimo naudos, nes dėl sudėtingo biudžeto įgyvendinimo bendro valdymo srityje Komisija ir valstybės narės bei Komisija ir regionų administracijos dalijasi atsakomybe už biudžeto administravimo teisėtumą ir tvarkingumą; kadangi politinė atsakomybė vis dėlto tenka tik Komisijai;

27.  todėl mano, kad, atsižvelgiant į būsimą ES sutarties peržiūrą, reikėtų dar kartą apsvarstyti patikinimo pareiškimo koncepciją;

Tolesni veiksmai patvirtinus, kad 2011 m. Komisijos biudžetas įvykdytas

28.  dar kartą ragina valstybes nares tinkamu politiniu lygmeniu paskelbti nacionalinius valdymo pareiškimus ir prašo Komisijos nustatyti tokių pareiškimų šabloną;

29.  mano, kad privalomo nacionalinio valdymo pareiškimo principas turėtų būti įtrauktas į tarpinstitucinį susitarimą, pridedamą prie sprendimo dėl daugiametės finansinės programos;

30.  pažymi, kad „tolesnis patikimos nacionalinių pareiškimų sistemos nebuvimas kenks ES piliečių pasitikėjimui ir tikėjimui makroekonomika bei ES pinigais ir ES pinigų valdytojais“(8);

31.  primena, kad trimis prioritetiniais veiksmais, kurių Parlamentas, patvirtindamas 2011 m. biudžeto įvykdymą, reikalauja iš Komisijos, siekiama tolesnės pažangos, susijusios su patikinimo pareiškimo klausimu;

32.  ypač primena, kad Komisija, siekdama viešai paskelbti visas nominaliąsias sumas, kurios susigrąžintos per praėjusius metus darant finansines pataisas, ir visų valdymo modelių lėšų susigrąžinimą Sąjungos ir valstybių narių lygmenimis, pradedant 2013 m. rugsėjo mėn., turėtų kasmet priimti komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams(9);

33.  primygtinai teigia, jog šis komunikatas turėtų būti pateikiamas tinkamu laiku, kad Audito Rūmai, prieš paskelbdami savo metinę ataskaitą, spėtų jį išnagrinėti;

34.  dar kartą ragina Komisiją siekti pažangos atskleidžiant tikslesnius ir patikimesnius duomenis, susijusius su lėšų susigrąžinimu bei finansinėmis pataisomis, ir pateikti informaciją, iš kurios būtų galima nustatyti metus, kuriais mokėjimas atliktas, metus, kuriais aptikta susijusi klaida, ir metus, kuriais susigrąžintos lėšos arba finansinės pataisos pateiktos ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose(10);

35.  pabrėžia, kad visi veiksmai, kurių imtasi siekiant sumažinti klaidų lygį, turėtų būti vykdomi papildomai laikantis naujo veiklos požiūrio; Komisijos tarnybos savo valdymo plane turėtų apibrėžti tam tikrą skaičių tikslų ir rodiklių, svarbumo, palyginamumo ir patikimumo požiūriu atitinkančių Audito Rūmų reikalavimus; metinėse veiklos ataskaitose tarnybos savo veiklą turėtų įvertinti apibendrindamos pasiektus rezultatus, kuriais prisidedama prie pagrindinių Komisijos vykdomų politikos krypčių; ši žinybinio pobūdžio veikla bus papildyta bendru Komisijos veiklos įvertinimu, kuris pateikiamas pagal SESV 318 straipsnį numatytame finansų įvertinimo pranešime(11);

36.  primena, kad Komisija turėtų pakeisti minėto įvertinimo pranešimo struktūrą ir vidaus politikos kryptis atskirti nuo išorės politikos, o su vidaus politikos kryptimis susijusiame skirsnyje daugiausia dėmesio skirti strategijai „Europa 2020“, kurioje apibrėžta Sąjungos ekonominė ir socialinė politika; Komisija didelį dėmesį turėtų skirti pažangai, pasiektai vykdant pavyzdines iniciatyvas;

37.  be to, pabrėžia, kad veiklos rodikliai turėtų būti visiškai įtraukti į visus naujų politikos krypčių ir programų pasiūlymus;

38.  prašo, kad rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo patvirtinama, kad 2011 m. biudžetas įvykdytas, 1 dalyje Parlamento Komisijai pateiktos rekomendacijos, susijusios su SESV 318 straipsnyje numatyto įvertinimo pranešimo rengimu, būtų įtrauktos į tarpinstitucinį susitarimą, pridedamą prie sprendimo dėl daugiametės finansinės programos;

Rezultatais grindžiamas biudžetas

39.  pritaria Europos Audito Rūmų nuomonei, kad nėra prasmės mėginti vertinti veiklą nenumačius biudžeto, pagrįsto veiklos rodikliais(12), ir ragina nustatyti rezultatais grindžiamą valstybės biudžeto sudarymo modelį, kuriame kiekvienoje biudžeto eilutėje būtų nurodyti tikslai ir rezultatai, kuriuos galima įvertinti pagal veiklos rodiklius;

40.  prašo Komisijos įsteigti iš jos pačios, Parlamento, Tarybos ir Audito Rūmų atstovų sudarytą darbo grupę, siekiant apsvarstyti būtinas priemones, kurių reikia imtis, kad būtų priimtas toks rezultatais grindžiamas biudžetas ir būtų parengtas su šiuo klausimu susijęs veiksmų planas su numatytomis datomis;

Supaprastinimas

41.  ragina visas su sprendimų dėl teisės aktų ir programų po 2013 m. priėmimo procesu susijusias šalis nepamiršti, kad reikia laikytis besąlygiškos supaprastinimo nuostatos mažinant programų skaičių, nustatant proporcingą ir ekonomiškai efektyvią kontrolę ir supaprastintas tinkamumo taisykles bei sąnaudų metodus;

o
o   o

42.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 107, 2004 4 30, p. 1.
(2) OL L 340, 2006 12 6, p. 3.
(3) Prancūziško termino „Déclaration d'assurance“ santrumpa.
(4) Nuomonė Nr. 2/2004 (Nuomonė dėl „vieno bendro audito“ modelio).
(5) OL L 196, 2005 7 27, p. 4.
(6) Kersti Kaljulaid ir Manfredo Kraffo pareikštos nuomonės 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.
(7) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.
(8) Jules„io Muiso nuomonė tame pačiame klausyme.
(9) Rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo Komisijai patvirtinama, kad 2011 m. biudžetas įvykdytas, 1 dalies a punktas (OL L 308, 2013 11 16, p. 27).
(10) Rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo Komisijai suteikiamas patvirtinimas dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo, 61 dalis.
(11) Rezoliucijos, pridedamos prie sprendimo, kuriuo Komisijai patvirtinama, kad 2011 m. biudžetas įvykdytas, 1 dalies  ab, ae ir af punktai.
(12) Kersti Kaljulaid pareikšta nuomonė 2013 m. balandžio 22 d. Biudžeto kontrolės komiteto surengtame klausyme dėl integruotos vidaus kontrolės sistemos.

Teisinė informacija - Privatumo politika