Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2013 m. rugsėjo 10 d. - Strasbūras
Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, dalinis keitimas ***I
 Registruotos partnerystės turtinės pasekmės *
 Sutuoktinių turto teisinis režimas *
 Europos transporto technologijų strategijos, siekiant tvaraus Europos mobilumo ateityje, skatinimas
 Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisė susisiekti po sulaikymo ***I
 Kredito sutartys dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės ***I
 Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimas rinka (piktnaudžiavimas rinka) ***I
 Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose dalinis keitimas ***I
 Postūmis energijos vidaus rinkai
 Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas ir poveikis vykdant sanglaudos politiką
 Žuvininkystės Adrijos ir Jonijos jūrose strategija
 Siekiant veiksmingesnio ir ekonomiškai efektyvesnio vertimo žodžiu Europos Parlamente
 Internetiniai lošimai vidaus rinkoje
 Luigi Berlinguerio skyrimas į pagal SESV 255 straipsnį steigiamą komitetą

Tarybos reglamento (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti, dalinis keitimas ***I
PDF 414kWORD 35k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (COM(2012)0432 – C7-0211/2012 – 2012/0208(COD))
P7_TA(2013)0336A7-0256/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0432),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0211/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0256/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti

P7_TC1-COD(2012)0208


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 850/98(4) Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas;

(2)  įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, tam tikrus Reglamentu (EB) Nr. 850/98 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais;

(3)  tam, kad siekiant galėtų būtų taikomos tam tikros Reglamento (EB) Nr. 850/98 nuostatos sudaryti sąlygas veiksmingai atnaujinti tam tikras šio reglamento nuostatas atsižvelgiant į techninę ir mokslinę pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais ji dėl šių aspektų:

   suskirstytų regionus regionų suskirstymo į geografines zonas;
   iš dalies keistų taisykles taisyklių dėl tam tikrų tinklų akių derinių naudojimo sąlygų dalinio pakeitimo;
   priimtų išsamias taisykles išsamių taisyklių, pagal kurias nustatoma daugiau nei vieno laivo sužvejotų pagrindinių rūšių procentinė dalis, priėmimo, siekiant užtikrinti, kad tokių procentinių dalių laikytųsi visi žvejybos operacijoje dalyvaujantys laivai;
   priimtų taisykles taisyklių dėl leidžiamų įtaisų, kurie gali būti tvirtinami prie žvejybos tinklo ir kurie neužkiša tinklo akių ar nesumažina jų dydžio, techninių aprašymų ir naudojimo metodų, priėmimo;
   nustatytų sąlygas sąlygų, kuriomis laivams, kurių bendras ilgis yra daugiau kaip aštuoni metrai, tam tikruose Sąjungos vandenyse būtų leidžiama naudoti sijinius tralus, nustatymo;
   priimtų nedelsiant taikytinas taikytinų reagavimo į netikėtai mažą ar didelį jauniklių pasipildymą, migravimo modelių pokyčius ar bet kuriuos kitus žuvų išteklių apsaugos būklės pokyčius priemones priemonių patvirtinimo;
   aktų, pagal kuriuos ICES VIII, IX ir X parajoniuose, kuriuose ryklių priegauda ir atgal į jūrą išmestas kiekis yra labai nedidelis, tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai nebūtų taikomos tam tikros žiauniniams tinklams, pinkliesiems tinklams ir sieniniams tinklams taikomos nuostatos, priėmimo. [1 pakeit.]

(4)  itin ypač svarbu, kad Komisija, atlikdama paruošiamuosius parengiamąjį darbą, Komisija deleguotųjų aktų priėmimo darbus, tinkamai konsultuotųsi, visų pirma taip pat ir su ekspertais, siekdama gauti objektyvios, tikslios, išsamios ir naujausios informacijos; [2 pakeit.]

(5)  rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;

(6)  siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 850/98 nuostatų įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, susiję su:

   tinklo akies dydžio matavimo techninėmis taisyklėmis;
   tinkliniu audeklu kvadratinėmis akimis ir siūlo storiu;
   tinklinio audeklo gamybos techninėmis taisyklėmis;
   įtaisų, kurie gali užkišti tinklo akis ar kitaip sumažinti faktinį tinklo akies dydį, sąrašo sudarymu;
   laivų, kuriems išduotas specialus žvejybos leidimas naudoti sijinius tralus, sąrašų perdavimu;
   variklio galios ir įrankių matmenų matavimo techninėmis taisyklėmis;
   valstybių narių prievole užtikrinti, kad nebūtų viršijamos žvejybos pastangos tam tikrose ICES IXa kvadrato zonose; taip pat
   laikinomis priemonėmis, jei prireikia nedelsiant imtis veiksmų jūros organizmų išteklių apsaugai užtikrinti;

(7)  Komisijai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais, išskyrus susijusius su valstybių narių prievole užtikrinti, kad nebūtų viršijamos žvejybos pastangos tam tikrose ICES IXa kvadrato zonose, turėtų būti naudojamasi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 182/2011(5);

(8)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 850/98 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 850/98 iš dalies keičiamas taip:

1)  2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. 1 dalyje nurodyti regionai gali būti skirstomi į geografines zonas, ypač remiantis 2 dalyje pateiktais apibrėžimais. Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, susijusius su regionų suskirstymu į geografines zonas, taip siekiant nustatyti, kuriose geografinėse zonose taikomos konkrečios techninės apsaugos priemonės.“ [3 pakeit.]

"

2)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  4 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„c) Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais ji iš dalies pakeistų X ir XI priedus, kad saugant žuvų išteklius būtų padidinta žuvų jauniklių apsauga.“

"

b)  5 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl skaičiavimo metodo, kuriuo apskaičiuojamos pagrindinių rūšių ir kitų laive laikomų rūšių, sužvejotų tinklu ar tinklais, kurį (-iuos) vienu metu ištraukė daugiau negu vienas žvejybos laivas, procentinės dalys, ir tikrinimo metodo, skirto užtikrinti, kad visi bendroje žvejybos operacijoje dalyvaujantys laivai, kuriuose laikomos žuvys, laikytųsi I–V prieduose nustatytų procentinių dalių.“

"

c)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Tinklo akies dydžio matavimo techninės taisyklės, taip pat ir kontrolės tikslais, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

"

3)  7 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„8. Tinklinio audeklo kvadratinėmis akimis matavimo techninės taisyklės, taip pat ir kontrolės tikslais, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

"

4)  8 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„4. Siūlo, iš kurio mezgamas tinklinis audeklas, storio matavimo ir tinklinio audeklo gamybos techninės taisyklės, taip pat ir kontrolės tikslais, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

"

5)  16 straipsnis pakeičiamas taip:"

„16 straipsnis

1.  Nenaudotinos jokios priemonės, galinčios bet kurioje tinklo vietoje užkimšti akį arba kitaip faktiškai sumažinti jos matmenis.

2.  1 dalis nereiškia, kad negalima naudoti tam tikrų įtaisų, kurie gali kurioje nors tinklo vietoje užkimšti tinklo akį arba kitaip faktiškai sumažinti jos matmenis, tačiau gali padėti apsaugoti arba sustiprinti tinklą. Komisijai pagal 48a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose pateikiamas tokių įtaisų naudojimo bei tvirtinimo prie tinklo techninis aprašymas ir metodas.

3.  Baigtinis įtaisų, kurie atitinka pagal 2 dalį parengtus techninius aprašymus ir todėl gali būti tvirtinami prie žvejybos tinklo, sąrašas nustatomas įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

"

6)  29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 48a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos išsamios 2 dalyje nurodytų kriterijų taikymo sąlygos, kuriomis laivams, kurių bendras ilgis didesnis kaip aštuoni metrai, leidžiama 1 dalyje nurodytose zonose naudoti sijinius tralus.“

"

b)  pridedama ši dalis:"

„7. Komisija įgyvendinimo aktais nustato veiklos reikalavimus, pagal kuriuos valstybės narės perduoda Komisijai sąrašus, kaip nurodyta 2 dalies c punkto pirmoje įtraukoje. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

"

7)  29b straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Valstybės narės praneša Komisijai apie priemones 5 dalyje nustatytai prievolei įvykdyti. Komisijai nustačius, kad valstybės narės priemonėmis prievolė neįvykdoma, ji gali pasiūlyti tų priemonių pakeitimus. Jei Komisija ir atitinkama valstybė narė nesusitaria dėl reikiamų priemonių, Komisija gali tokias priemones nustatyti įgyvendinimo aktais.“

"

8)  34 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:"

„6. Variklio galios ir įrankio matmenų matavimo techninės taisyklės nustatomos įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.“

"

8a)  34b straipsnio 11 dalis pakeičiama taip: "

„11. Komisijai suteikiami įgaliojimai pasikonsultavus su Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetu priimti deleguotuosius aktus, pagal kuriuos ICES VIII, IX ir X parajoniuose tam tikrai valstybės narės žvejybos veiklai netaikomos 1–9 dalys, jei pagal valstybės narės pateiktą informaciją vykdant tą žvejybos veiklą ryklių priegauda ir atgal į jūrą išmestas kiekis yra labai nedidelis.“ [4 pakeit.]

"

9)  45 straipsnis pakeičiamas taip:"

„45 straipsnis

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinimo aktais, priimamais pagal 48a straipsnį, nustatyti su traukiamaisiais ar statomaisiais įrankiais arba su žvejybos veikla tam tikrose zonose ar tam tikrais laikotarpiais susijusias technines apsaugos priemones, kuriomis šis reglamentas papildomas arba kuriomis nuo jo nukrypstama. Tokių nedelsiant taikytinų priemonių paskirtis – reaguoti į netikėtai mažą ar didelį jauniklių pasipildymą, migravimo modelių pokyčius ar bet kuriuos kitus žuvų jūrų organizmų išteklių apsaugos būklės pokyčius. [5 pakeit.]

2.  Jei jūrinių organizmų išteklių apsaugai užtikrinti reikia skubiai imtis veiksmų, Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti laikinas priemones padėčiai ištaisyti. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

3.  Jeigu tam tikrų rūšių arba žvejybos plotų apsaugai iškyla didelė grėsmė ir jeigu delsiant būtų padaryta žala, kurią būtų sunku atitaisyti, valstybė narė jos jurisdikcijai priklausančiuose vandenyse gali imtis atitinkamų nediskriminacinių apsaugos priemonių.

4.  Pranešimas apie 3 straipsnio dalyje nurodytas priemones kartu su paaiškinamuoju dokumentu Komisijai ir kitoms valstybėms narėms perduodamas patvirtinus šias priemones.

Per dešimt darbo dienų nuo tokio pranešimo gavimo Komisija patvirtina, kad tokios priemonės yra tinkamos ir nediskriminacinės, arba įgyvendinimo aktais pareikalauja jas atšaukti arba iš dalies pakeisti. Apie Komisijos sprendimą nedelsiant pranešama valstybėms narėms.“

"

10)  46 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Komisijos iniciatyva arba bet kurios valstybės narės prašymu, dėl klausimo, ar valstybės narės taikoma nacionalinė techninė priemonė atitinka šio straipsnio 1 dalies nuostatas, Komisija gali priimti sprendimą įgyvendinimo aktais. Tokie įgyvendinimo aktai priimami taikant 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Jeigu šis sprendimas priimamas, taikomos 2 dalies trečia ir ketvirta pastraipos.“

"

11)  48 straipsnis pakeičiamas taip:"

„48 straipsnis

1.  Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros vadybos komitetas, įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 2371/2002. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

3.  Jei daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.

______________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

"

12)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„48a straipsnis

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 4 dalies c punkte, 4 straipsnio 5 dalies b punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 29d straipsnio 7 dalyje, 34b straipsnio 11 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam trejų metų laikotarpiui nuo...(6). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [6 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti kada atšaukti 2 straipsnio 3 dalyje, 4 straipsnio 4 dalies c punkte, 4 straipsnio 5 dalies b punkte, 16 straipsnio 2 dalyje, 29 straipsnio 6 dalyje, 29d straipsnio 7 dalyje, 34b straipsnio 11 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Sprendimas neturi Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui galiojimui. [7 pakeit.]

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 2 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnio 4 dalies c punktą, 4 straipsnio 5 dalies b punktą, 16 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 6 dalį, 29d straipsnio 7 dalį, 34b straipsnio 11 dalį arba ir 45 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

"

[8 pakeit.]

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 86.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0448.
(3) 2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti (OL L 125, 1998 4 27, p. 1).
(5)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(6)* Šio reglamento įsigaliojimo data.


Registruotos partnerystės turtinės pasekmės *
PDF 767kWORD 78k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo (COM(2011)0127 – C7-0094/2011 – 2011/0060(CNS))
P7_TA(2013)0337A7-0254/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0127),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0094/2011),

–  atsižvelgdamas į Italijos Senato, Lenkijos Seimo, Lenkijos Senato ir Rumunijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 31 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomonę (A7-0254/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  Dėl abiejų formų sąjungos – santuokos ir registruotos partnerystės – ypatumų ir joms taikytinų principų skirtumų nuostatos, kuriomis reglamentuojami santuokos turtiniai aspektai, ir nuostatos, kuriose nagrinėjami registruotos partnerystės turtiniai aspektai ir kurioms skirtas šis reglamentas, aptariamos dviejose atskirose priemonėse.
Išbraukta.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  vienintelis sprendimo registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo valstybėje narėje tikslas – leisti taikyti tame sprendime nustatytą turto teisinį režimą. Tokio sprendimo pripažinimas nereiškia, kad valstybė narė pripažino partnerystę, kuria grindžiamas turto teisinis režimas, dėl kurio buvo priimtas tas sprendimas. Valstybės narės, kuriose nėra registruotos partnerystės instituto, pagal šį reglamentą neprivalo sukurti tokio instituto;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Šiame reglamente nagrinėjami su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis susiję klausimai. Registruotos partnerystės sąvoka nagrinėjama tik tiek, kiek reikia šiam reglamentui taikyti. Konkretus šios sąvokos turinys apibrėžiamas valstybių narių teise.
(10)  šiame reglamente nagrinėjami su registruotų partnerių turto teisiniu režimu susiję klausimai. Sąvoka „registruota partnerystė“ nagrinėjama tik tiek, kiek reikia šiam reglamentui taikyti. Šiame reglamente „registruota partnerystė“ – tai kita, negu santuoka, sąjungos forma. Konkretus sąvokos „registruota partnerystė“ turinys apibrėžiamas valstybių narių teise;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  tačiau šis reglamentas neturėtų būti taikomas kitoms nei registruotų partnerių turto teisinis režimas civilinės teisės sritims. Siekiant aiškumo turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas tam tikriems klausimams, kurie gali būti laikomi susijusiais su registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 11 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 3 pakeitimą.)
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Kadangi registruotiems partneriams tenkančios tarpusavio išlaikymo prievolės reglamentuojamos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, o dovanojimo sandorio galiojimas ir pasekmės nagrinėjami 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I), šis reglamentas neturėtų būti taikomas šiems klausimams.
(12)  registruotiems partneriams tenkančios tarpusavio išlaikymo prievolės, kurios reglamentuojamos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, ir paveldėjimo klausimai, kurie reglamentuojami 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo1, neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;
____________________
1 OL L 201, 2012 7 27, p. 107.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 4 pakeitimą.)
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Kadangi su daiktinių teisių pobūdžiu ir šių teisių viešinimu susiję klausimai gali būti reglamentuojami valstybių narių teise, šis reglamentas neturėtų būti jiems taikomas, kaip jiems netaikomas [Europos Parlamento ir Tarybos] reglamentas (ES) Nr. .../... [dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo pradėjimo naudoti]. Antai valstybės narės, kurioje yra vieno arba abiejų partnerių turtas, teismai gali taikyti daiktinės teisės priemones, susijusias su šio turto perleidimo arba šio turto perleidimo įregistravimu viešajame registre, jei tai numatyta šios valstybės narės teisėje.
(13)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 650/2012 pavyzdžiu šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis daiktinių teisių, numatytų kai kurių valstybių narių nacionalinėje teisėje, ribotam skaičiui (numerus clausus). valstybės narės neturėtų būti reikalaujama, kad ji pripažintų daiktinę teisę, susijusią su toje valstybėje narėje esančiu turtu, jei atitinkama daiktinė teisė nėra numatyta jos teisėje;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 5 pakeitimą.)
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  vis dėlto, kad registruotiems partneriams būtų suteikta galimybė kitoje valstybėje narėje naudotis teisėmis, kurios buvo sukurtos arba jiems perduotos pagal nustatytą registruotų partnerių turto teisinį režimą, šiame reglamente turėtų būti numatytas nežinomos daiktinės teisės pritaikymas pagal panašiausią tos kitos valstybės narės teisėje numatytą lygiavertę daiktinę teisę. Atliekant tokį pritaikymą, turėtų būti atsižvelgta į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia daiktine teise, ir su ja siejamas pasekmes. Siekiant nustatyti panašiausią lygiavertę nacionalinę daiktinę teisę, dėl papildomos informacijos apie tos teisės pobūdį ir pasekmes galima kreiptis į valstybės, kurios teisė taikoma registruotų partnerių turto teisiniam režimui, institucijas ar kompetentingus asmenis. Tuo tikslu galėtų būti naudojamasi esamais teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklais, taip pat kitomis turimomis priemonėmis, kurios padeda suprasti užsienio teisę;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 16 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 6 pakeitimą.)
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  šis reglamentas neturėtų būti taikomas reikalavimams įregistruoti registre teisę į nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą. Todėl įregistravimo teisinės sąlygos ir būdas bei institucijos (pvz., žemės kadastrai arba notarai), kurios privalo tikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir kad būtų pateikta ar parengta pakankamai dokumentų arba juose pateikta reikiama informacija, turėtų būti nustatomi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę (nekilnojamojo turto atveju – pagal lex rei sitae);
(Iš dalies atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 18 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 7 pakeitimą.)
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas teisės įregistravimo registre pasekmėms. Todėl tai, ar įregistravimas yra, pavyzdžiui, deklaratyvaus, ar sukuriančiojo pobūdžio, turėtų būti nustatoma pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Taigi, pavyzdžiui, kai teisei į nekilnojamąjį turtą įgyti reikalingas registravimas registre pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę, siekiant užtikrinti registrų poveikį erga omnes arba apsaugoti teisinius sandorius, tokio įgijimo momentas turėtų būti reglamentuojamas pagal tos valstybės narės teisę;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 19 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 8 pakeitimą.)
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
13 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(13d)  kaip ir Reglamente (ES) Nr. 650/2012, šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į įvairias sistemas, skirtas turto teisinio režimo klausimams nagrinėti, kurios taikomos valstybėse narėse. Taikant šį reglamentą terminas „teismas" turėtų būti aiškinamas plačiai ir taikomas ne tik teismines funkcijas atliekantiems teismams tiesiogine šio žodžio prasme, bet ir notarams ar registravimo tarnyboms kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikrais turto teisinio režimo klausimais atlieka teismines funkcijas, kaip antai teismai, ir notarams bei teisės specialistams kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikroje turto teisinio režimo byloje atlieka teismines funkcijas, vadovaudamiesi teismo suteiktais įgaliojimais. Visiems šiame reglamente apibrėžtiems teismams turėtų būti privalomos šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės. Priešingai, terminas „teismas" neturėtų apimti valstybės narės neteisminių institucijų, kurios pagal nacionalinę teisę turi teisę nagrinėti turto teisinio režimo klausimus, pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių notarai, jei jie, kaip yra įprasta, nevykdo teisminių funkcijų;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 20 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 10 pakeitimą.)
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  Be to, reglamentas taip pat turi sudaryti sąlygas, kad valstybės narės teismai, kuriems pareikštas ieškinys dėl registruotos partnerystės nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, partnerių sutikimu galėtų nagrinėti ir su registruotos partnerystės turtiniais aspektais susijusius klausimus, kylančius iš ieškinio.
(15)  be to, reglamentas taip pat turi sudaryti sąlygas, kad valstybės narės teismai, kuriems pateiktas prašymas dėl registruotos partnerystės nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, galėtų nagrinėti ir su registruotų partnerių turto teisiniu režimu susijusius klausimus, kylančius iš prašymo, jei abu partneriai aiškiai išreikštu ar kitokiu būdu pripažino atitinkamo teismo jurisdikciją;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  jei turto teisinio režimo klausimai nesusiję nei su partnerystės nutraukimu arba pripažinimu negaliojančia, nei su vieno iš partnerių mirtimi, partneriai gali nuspręsti turto teisinio režimo klausimus teikti nagrinėti valstybės narės, kurios teisę jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui, teismams. Tam reikalingas partnerių susitarimas, kurį partneriai gali sudaryti ne vėliau kaip prieš kreipdamiesi į teismą, o vėliau – pagal teismo vietos teisę (lex fori);
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 12 pakeitimą.)
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Šis reglamentas turi sudaryti sąlygas, kad kitais atvejais valstybės narės teismų teritorinė jurisdikcija nagrinėti ieškinius, susijusius su registruotos partnerystės turtiniais aspektais, būtų nustatoma remiantis hierarchinių kriterijų, kuriais užtikrinamas glaudus ryšys tarp partnerių ir valstybės narės, kurios teismas turi jurisdikciją, sąrašu. Šiems teismams, išskyrus valstybės narės, kurioje įregistruota partnerystė, teismus, suteikiama galimybė atsisakyti jurisdikcijos, jei valstybės teisėje registruota partnerystė nenumatyta. Pagaliau, siekiant išvengti atsisakymo vykdyti teisingumą rizikos, jei nė vienas teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti situacijos pagal kitas šio reglamento nuostatas, taikoma papildomos jurisdikcijos taisyklė.
(16)  šiuo reglamentu turi būti palikta galioti tam tikros valstybės narės teismų teritorinė jurisdikcija nagrinėti su registruotų partnerių turto teisiniu režimu susijusius prašymus nenagrinėjant partnerių gyvenimo skyrium arba paveldėjimo dėl vieno iš partnerių mirties bylų, remiantis hierarchiniu siejamųjų kriterijų, kuriais užtikrinamas glaudus ryšys tarp partnerių ir valstybės narės, kurios teismai turi jurisdikciją, rinkiniu. Šiems teismams, išskyrus valstybės narės, kurioje įregistruota partnerystė, teismus, turėtų būti suteikta galimybė atsisakyti jurisdikcijos, jei valstybės teisėje registruotos partnerystės institutas nenumatytas;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  siekiant visų pirma ištaisyti dėl atsisakymo vykdyti teisingumą susidariusią padėtį, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata dėl forum necessitatis, pagal kurią valstybės narės teismui išimtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama priimti sprendimą turto teisinio režimo klausimu, glaudžiai susijusiu su trečiąja valstybe. Gali būti laikoma, kad tokios išimtinės aplinkybės yra tuomet, kai paaiškėja, kad atitinkamoje trečiojoje valstybėje procesas neįmanomas, pavyzdžiui, dėl pilietinio karo, arba kai pagrįstai negalima tikėtis, kad registruotas partneris pradės procesą ar jame dalyvaus toje valstybėje. Vis dėlto jurisdikcija remiantis forum necessitatis turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, kai turto teisinio režimo byla yra pakankamai susijusi su teismo, į kurį kreiptasi, valstybe nare;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 31 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 14 pakeitimą.)
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  Siekiant palengvinti partnerių turto valdymą, valstybės, kurioje įregistruota partnerystė, teisė bus taikoma visam partnerių turtui net tuomet, jei ši teisė nėra valstybės narės teisė.
(18)  kad registruoti partneriai galėtų lengviau valdyti turtą, šiuo reglamentu jiems turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti valstybės narės, su kuria juos sieja glaudus ryšys dėl jų gyvenamosios vietos arba pilietybės, daiktinę teisę, taikytiną jų turtui, neatsižvelgiant į turto pobūdį ar jo buvimo vietą. Nėra jokių priežasčių neleisti registruotiems partneriams pasirinkti taikytiną teisę. Jei partneriai pasirenka teisę, pagal kurią registruota partnerystė nėra numatyta, toks taikytinos teisės pasirinkimas turėtų būti laikomas niekiniu. Tokiu atveju turėtų būti taikoma teisė, nustatyta pagal objektyvų ryšį. Nors susiję asmenys paprastai yra gerai informuoti apie savo teises, reikėtų atsižvelgti į ypatingą teisinės apsaugos poreikį ir nustatyti privalomą teisinę konsultaciją apie taikytinos teisės pasirinkimo pasekmes. Ši sąlyga patenkinama visų pirma numatant tokias konsultacijos pagal galiojančius papildomus teisės pasirinkimo formos reikalavimus, pavyzdžiui, oficialaus patvirtinimo reikalavimą;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(18a)  siekiant užtikrinti teisinį tikrumą ir aiškumą, šiame reglamente taip pat turėtų būti numatyta daugiakartinio registruotų partnerysčių registravimo nuostata. Registruota partnerystė turėtų būti susieta su vėliausia registracija. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad registruotos partnerystės nebūtų registruojamos kelis kartus;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
18 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(18b)  jei taikytina teisė nepasirenkama ir siekiant taikytinos teisės numatomumą suderinti su būtinybe užtikrinti teisinį tikrumą, pirmiausia atsižvelgiant į partnerių gyvenimo faktines aplinkybes, šiuo reglamentu reikia nustatyti suderintas kolizines normas remiantis hierarchiniu siejamųjų kriterijų sąrašu, kuris leistų nustatyti visam partnerių turtui taikytiną teisę. Pirmiausia reikėtų vadovautis partnerių bendros įprastinės gyvenamosios vietos partnerystės sudarymo momentu arba partnerių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po partnerystės sudarymo kriterijumi, o tik po to – sudarant partnerystę partnerių turėtos bendros pilietybės kriterijumi. Jei netenkinamas nė vienas iš šių kriterijų arba jei registruodami partnerystę bendrą dvigubą pilietybę turintys partneriai neturi pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos, tuomet kaip trečiuoju kriterijumi turėtų būti vadovaujamasi valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, abu partnerius sieja glaudžiausi ryšiai partnerystės sudarymo momentu, teise. Pagal šiuos kriterijus nustatytų valstybių teisė neturėtų būti taikoma, jei pagal ją nėra numatytas registruotos partnerystės institutas. Kaip standartinė taisyklė partnerių turtui turėtų būti taikoma valstybės, kurioje buvo įregistruota partnerystė, teisė;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 15 pakeitimą.)
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
18 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(18c)  jei taikytina teisė nustatoma pagal pilietybę, reikia atsižvelgti į tai, kad kai kurios valstybės, kurių teisės sistema grindžiama bendrąja teise, siejamuoju kriterijumi laiko ne pilietybę, o nuolatinę gyvenamąją vietą (angl. domicile);
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
18 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(18d)  siekiant užtikrinti teisinį susitarimų tikrumą ir užkirsti kelią tam, kad registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytina teisė būtų keičiama be partnerių žinios, joks keitimas neturėtų būti atliekamas be aiškaus susitarimo šalių prašymo. Partnerių sprendimas dėl taikytinos teisės keitimo neturėtų galioti atgaline tvarka, išskyrus atvejus, kai partneriai aiškiai tai nurodė. Bet kuriuo atveju tai neturi poveikio trečiųjų asmenų teisėms ir anksčiau sudarytų susitarimų galiojimui;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)  visa reikiama informacija turėtų būti pateikta paprastai ir tinkamomis priemonėmis, visų pirma Komisijos daugiakalbėje interneto svetainėje;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
19 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(19b)  turėtų būti skatinamas teisininkų keitimasis gerąja praktika;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
19 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(19c)  Komisija turėtų pradėti taikyti atitinkamų teismo pareigūnų ir teisininkų informavimo ir mokymo sistemą ir šiuo tikslu sukurti interaktyvų portalą, veikiantį visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis, ir profesinės patirties bei praktikos mainų sistemą;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  Kadangi vienas iš šio reglamento tikslų yra valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų tarpusavio pripažinimas, jame turėtų būti numatytos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 grindžiamos teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo normos, kurios prireikus būtų priderinamos prie konkrečių šiame reglamente nagrinėjamos srities reikalavimų. Antai valstybė narė negalėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą, susijusį su registruotos partnerystės turtiniais aspektais, ar jo dalį, jei jos teisėje tai nenumatyta arba numatytos skirtingos turtinės pasekmės.
(23)  kadangi vienas iš šio reglamento tikslų yra valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais tarpusavio pripažinimas, jame turėtų būti numatytos teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo normos, panašios į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, numatytas normas, kurios prireikus būtų priderinamos prie konkrečių šiame reglamente nagrinėjamos srities reikalavimų. Antai valstybė narė negalėtų atsisakyti pripažinti ir vykdyti teismo sprendimą, susijusį su registruotų partnerių turto teisiniu režimu, ar jo dalį, jei jos teisėje tai nenumatyta arba numatytas kitoks turto teisinis režimas;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 19 pakeitimą.)
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Siekiant atsižvelgti į tai, kad su registruotos partnerystės turtiniais aspektais susiję klausimai valstybėse narėse nagrinėjami skirtingai, reglamentu turi būti užtikrintas autentiškų dokumentų pripažinimas ir vykdymas. Tačiau autentiški dokumentai negali būti prilyginti teismo sprendimams, kai kalbama apie jų pripažinimą. Autentiškų aktų pripažinimas reiškia, kad akto turinys turi tokią pat įrodomąją galią ir tokias pat pasekmes kaip ir jų kilmės valstybėje narėje, ir jiems taikoma galiojimo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama.
(24)  siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių sistemas, skirtas registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimams nagrinėti, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas autentiškų dokumentų registruotų partnerių turto teisinio režimo bylose priėmimas ir vykdytinumas visose valstybėse narėse;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 60 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 20 pakeitimą.)
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, autentiškų dokumentų priėmimo ir vykdytinumo ir teisminių susitarimų vykdytinumo klausimais šiame reglamente turėtų būti numatytos nuostatos, panašios į Reglamento (ES) Nr. 650/2012 nuostatas;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 21 pakeitimą.)
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
25 konstatuojamoji dalis
(25)  Jei taikytina teise turi būti reglamentuojami partnerio ir trečiojo asmens teisiniai santykiai, šios teisės taikymo sąlygos turėtų būti nustatytos valstybės narės, kurioje yra partnerio ar trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teise, kad būtų užtikrinta pastarojo apsauga. Antai šios valstybės narės teisėje galėtų būti numatyta, kad partneris savo turto teisinio režimo teise prieš trečiąjį asmenį gali remtis tik tuomet, jei įvykdytos šioje valstybėje narėje numatytos registravimo ir viešinimo sąlygos, nebent trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kurios valstybės teisė taikytina registruotos partnerystės turtiniams aspektams.
(25)  vieno iš registruotų partnerių ir trečiojo asmens teisinius santykius reglamentuoja registruotų partnerių turto teisiniam režimui pagal šį reglamentą taikytina teisė. Tačiau, siekiant užtikrinti trečiojo asmens apsaugą, vieno iš partnerių ir trečiojo asmens teisiniuose santykiuose nė vienas iš partnerių neturėtų galėti remtis minėtąja teise ar viršesnėmis privalomomis normomis, jei su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais susieto partnerio ir trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje, kuri nėra valstybė, kurios teisė yra taikytina registruotų partnerių turto teisiniam režimui. Išimtys turėtų galioti tuo atveju, kai trečiasis asmuo neatitinka apsaugos sąlygų, taigi kai jis žinojo ar turėjo žinoti apie taikytiną teisę arba kai buvo laikomasi atitinkamoje valstybėje galiojančių registravimo ir viešinimo reikalavimų;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 22 pakeitimą.)
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
26 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(26a)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl liudijimų ir formų, susijusių su teismo sprendimų, teisminių susitarimų ir autentiškų dokumentų paskelbimo vykdytinais, nustatymo ir vėlesnių dalinių pakeitimų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai1;
______________
1OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 78 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 23 pakeitimą.)
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
26 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(26b)  patariamoji procedūra Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami šiame reglamente numatyti liudijimai ir formos, priėmimui;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 79 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 24 pakeitimą.)
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 7, 9, 17, 21 ir 47 straipsniuose dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinės teisės aktus, teisės į nuosavybę, bet kokios diskriminacijos draudimo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą, pripažintų principų. Šį reglamentą valstybių narių teismai turi taikyti paisydami šių teisių ir principų.
(28)  šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 7, 9, 17, 20, 21, 23 ir 47 straipsniuose dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinės teisės aktus, teisės į nuosavybę, lygybės prieš įstatymą, bet kokios diskriminacijos draudimo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybių narių teismai turi taikyti nepažeisdami šių teisių ir principų;
(Iš dalies atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 81 konstatuojamąją dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 25 pakeitimą.)
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  registruotos partnerystės pasekmėms asmenims,
Išbraukta.
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies b punktas
b)  partnerių teisnumui ir veiksnumui,
b)  partnerių bendrajam veiksnumui;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 26 pakeitimą.)
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies b a punktas (naujas)
ba)  registruotos partnerystės buvimui, galiojimui ar pripažinimui,
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 27 pakeitimą.)
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  partnerių vieno kitam dovanotoms dovanoms,
Išbraukta.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies e punktas
e)  našlio (-ės) paveldėjimo teisėms,
e)  pergyvenusio partnerio paveldėjimo teisių klausimams,
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 29 pakeitimą.)
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies f punktas
f)  bendroms partnerių įmonėms,
f)  klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių, asociacijų ir kitų juridinio asmens statusą turinčių subjektų teisė,
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 1 straipsnio h punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 30 pakeitimą.)
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies g punktas
g)  daiktinių teisių į turtą pobūdžiui ir šių teisių viešinimui.
g)  daiktinių teisių pobūdžiui,
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 1 straipsnio k punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 31 pakeitimą.)
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies g a punktas (naujas)
ga)  visoms registre įregistruotoms teisėms į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, įskaitant tokių teisių įregistravimui keliamus teisinius reikalavimus, ir tokių teisių įregistravimo arba jų neįregistravimo registre pasekmėms ir
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 1 straipsnio l punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 32 pakeitimą.)
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies g b punktas (naujas)
gb)  klausimams, susijusiems su partnerių ar buvusių partnerių teise į registruotos partnerystės metu įgytų teisių gauti senatvės arba netekto darbingumo pensiją perkėlimą ar išlyginimą registruotos partnerystės nutraukimo atveju.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 33 pakeitimą.)
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos b punktas
b)  įregistruota partnerystė – bendro dviejų asmenų gyvenimo teisinis režimas, įregistruojamas valstybės institucijoje;
b)  registruota partnerystė – bendro dviejų asmenų gyvenimo teisinis režimas, nustatytas remiantis partnerystės registravimo valstybės narės teisėje nustatyta tvarka;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos b a punktas (naujas)
ba)  partnerystės susitarimas – susitarimas, kuriuo partneriai ar būsimieji partneriai nustato savo partnerių turto teisinį režimą;
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 35 pakeitimą.)
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos c punkto įžanginė dalis
c)  autentiškas dokumentas – dokumentas, kilmės valstybėje narėje oficialiai parengtas arba kaip autentiškas užregistruotas dokumentas, kurio autentiškumas:
c)  autentiškas dokumentas – dokumentas registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais, kuris valstybėje narėje buvo oficialiai parengtas arba įregistruotas kaip autentiškas dokumentas ir kurio autentiškumas:
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies i punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 36 pakeitimą.)
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos d punktas
d)  teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas sprendimas registruotų partnerių turto teisinio režimo byloje, nesvarbu, ar įvardijamas kaip sprendimas, nutartis, įsakymas ar kt., taip pat teismo kanceliarijos sprendimas dėl proceso išlaidų;
d)  teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas sprendimas registruotų partnerių turto teisinio režimo byloje, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant teismo kanceliarijos sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 31 straipsnio 1 dalies g punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 37 pakeitimą.)
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos e punktas
e)  kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje, atsižvelgiant į konkretų atvejį, teismo sprendimas priimtas, partnerystės sutartis sudaryta, autentiškas dokumentas parengtas, bendro turto padalijimo ar kitas dokumentas sudarytas teisminės institucijos ar institucijos, kuriai ši perdavė funkcijas arba kurią ši paskyrė, arba jos akivaizdoje;
e)  kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, parengtas autentiškas dokumentas arba patvirtintas ar sudarytas teisminis susitarimas;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies e punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 38 pakeitimą.)
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos f punktas
f)  valstybė narė, į kurią kreipiamasi – valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti ir (arba) vykdyti teismo sprendimą, partnerystės sutartį, autentišką dokumentą, bendro turto padalijimo ar kitą dokumentą, sudarytą teisminės institucijos ar institucijos, kuriai ši perdavė funkcijas arba kurią ši paskyrė, arba jos akivaizdoje;
f)  vykdymo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma paskelbti vykdytinu arba vykdyti teismo sprendimą, teisminį susitarimą ar autentišką dokumentą;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies f punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 39 pakeitimą.)
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio pirmos pastraipos g punktas
g)  teismas – valstybių narių teisminė institucija, vykdanti teisminę funkciją registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais, taip pat neteisminė institucija arba asmuo, vykdantys jiems valstybių narių teisminės institucijos perduotas arba paskirtas teismų jurisdikcijos funkcijas, numatytas šiame reglamente;
Išbraukta.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 40 pakeitimą.)
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šiame reglamente terminas „teismas" reiškia bet kokią teisminę instituciją ir visas kitas institucijas bei teisės specialistus, turinčius kompetenciją registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais, kurie atlieka teismines funkcijas arba vykdo veiklą vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais, arba vykdo veiklą prižiūrimi teisminės institucijos su sąlyga, kad tokios kitos institucijos ir teisės specialistai suteikia nešališkumo garantijas ir užtikrina visų šalių teisę būti išklausytoms, ir su sąlyga, kad jų sprendimai pagal valstybės narės, kurioje jie vykdo veiklą, teisę:
a)  gali būti apskųsti teisminei institucijai arba jos peržiūrimi ir
b)  turi panašią galią ir poveikį kaip ir teisminės institucijos sprendimas dėl to paties klausimo.
Valstybės narės pagal 33a straipsnio 1 dalį praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytas kitas institucijas ir teisės specialistus.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
-3 straipsnis
-3 straipsnis
Kompetencija registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais valstybėse narėse
Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių institucijų kompetencijai spręsti registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimus.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 42 pakeitimą.)
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės teismai, kuriems pagal [Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą] (ES) Nr. .../... [dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo pradėjimo naudoti] pareikštas ieškinys dėl vieno iš partnerių palikimo, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl su ieškiniu susijusių partnerystės turtinių pasekmių.
1.  Valstybės narės teismai, į kuriuos kreipiamasi vieno iš registruotų partnerių paveldėjimo klausimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą su ta paveldėjimo byla susijusiais registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 43 pakeitimą.)
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
Jurisdikcija partnerystės nutraukimo atveju
Jurisdikcija partnerystės nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia atveju
Valstybės narės teismai, kuriems pareikštas ieškinys dėl registruotos partnerystės nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą dėl su ieškiniu susijusių turtinių pasekmių, jei partneriai šiuo tikslu sudaro susitarimą.
Valstybės narės teismai, nagrinėjantys ieškinį dėl registruotos partnerystės nutraukimo arba pripažinimo negaliojančia, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą su ieškiniu susijusiais turto teisinio režimo klausimais, jei abu partneriai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pripažino atitinkamo teismo jurisdikciją.
Susitarimą galima sudaryti bet kuriuo metu, taip pat teismo proceso metu. Jei jis sudaromas prieš teismo procesą, turi būti suformuluotas raštu, datuotas ir abiejų šalių pasirašytas.
Partneriams nesudarius susitarimo, jurisdikcija reglamentuojama 5 straipsniu.
Jei pirmoje pastraipoje nurodyto teismo jurisdikcija nebuvo pripažinta, jurisdikcija reglamentuojama 5 ir kitais straipsniais.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 44 pakeitimą.)
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Susitarimas dėl jurisdikcijos
1.  Registruoti partneriai gali susitarti, kad jurisdikciją priimti sprendimą jų turto teisinio režimo klausimais turi valstybės narės, kurios teisę jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui pagal 15b straipsnį, teismai. Tokia jurisdikcija yra išimtinė.
Nedarant poveikio 3 pastraipai, susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti sudarytas ir pakeistas bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip kreipimosi į teismą momentu.
Jei tai numatyta teismo vietos teisėje, partneriai gali pakeisti pasirinktą jurisdikciją taip pat ir po to, kai buvo kreiptasi į teismą. Tokiu atveju toks jurisdikcijos pakeitimas įregistruojamas teisme laikantis teismo vietos teisės.
Jei susitarimas sudaromas prieš teismo procesą, jis turi būti sudaromas raštu nurodant datą ir pasirašytas abiejų partnerių. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriais ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.
2.  Partneriai taip pat gali susitarti, kad jurisdikciją turi valstybės narės, kurios teisė taikytina jų registruotų partnerių turto teisiniam režimui pagal 15 straipsnį, jei nepasirinkta taikytina teisė, teismai.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b straipsnis (naujas)
4b straipsnis
Jurisdikcija, grindžiama atsakovo įstojimu į teismo procesą
1.  Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės, kurios teisė pasirinkta pagal -15b straipsnį arba taikytina pagal 15 straipsnį, teismas, į kurio nagrinėjamą bylą įstojo atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas įstojo į bylą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 3, 4 arba 4a straipsnį jurisdikciją turi kitas teismas.
2.  Prieš prisiimdamas jurisdikciją pagal 1 dalį, teismas užtikrina, kad atsakovas būtų informuotas apie savo teisę ginčyti jurisdikciją ir apie įstojimo arba neįstojimo į bylą pasekmes.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 46 pakeitimą.)
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
1.  Kitais nei 3 ir 4 straipsniuose numatytais atvejais jurisdikciją priimti sprendimą su registruotos partnerystės turtinėmis pasekmėmis susijusiose bylose turi:
1.  Jei joks teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ir 4a straipsnius, jurisdikciją priimti sprendimą turto teisinio režimo bylose turi:
a)  partnerių bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
a)  valstybės narės, kurios teritorijoje kreipimosi į teismą momentu yra partnerių įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
b)  partnerių paskutinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
b)  valstybės narės, kurios teritorijoje buvo partnerių paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu kreipimosi į teismą momentu vienas iš jų ten tebegyvena, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
c)  atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
c)  valstybės narės, kurios teritorijoje kreipimosi į teismą momentu yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
ca)  valstybės narės, kurios pilietybę kreipimosi į teismą momentu turi abu partneriai, teismai arba – Jungtinės Karalystės ir Airijos atveju – jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos (angl. domicile) valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
d)  partnerystę įregistravusios valstybės barės teismai.
d)  valstybės narės, kurioje buvo įregistruota partnerystė, teismai.
2.  Šio straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose minėti teismai gali atsisakyti jurisdikcijos, jei jų teisėje registruotos partnerystės institutas nenumatytas.
2.  Šio straipsnio 1 dalies a, b, c ir ca punktuose minėti teismai gali atsisakyti jurisdikcijos, jei jų teisėje registruotos partnerystės institutas nenumatytas.
(Dėl 5 straipsnio ca punkto (naujo) žiūrėti 6 straipsnio 1 dalies b punkto pakeitimą. Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 47 pakeitimą.)
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
Kai nė vienas teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ar 5 straipsnius arba kai teismas atsisako jurisdikcijos, valstybės narės teismai turi jurisdikciją, jei:
Jei joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4, 4a ir 5 straipsnius arba jei teismas atsisakė jurisdikcijos, valstybės narės teismai turi jurisdikciją, jei vieno arba abiejų partnerių nekilnojamasis arba registruotas turtas yra tos valstybės narės teritorijoje; tokiu atveju teismas, į kurį kreiptasi, turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl nekilnojamojo arba registruoto turto.
a)   vieno arba abiejų partnerių turtas arba jo dalis yra šios valstybės narės teritorijoje; tokiu atveju teismas, į kurį kreipiamasi, turės priimti sprendimą tik dėl šio turto ar jo dalies, arba
b)  abu partneriai turi šios valstybės narės pilietybę arba – Jungtinės Karalystės ir Airijos atveju – bendrą gyvenamąją vietą.
Šiuo atveju valstybės narės teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl to nekilnojamojo ar registruoto turto, kuris yra jų valstybės narės teritorijoje.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 48 pakeitimą.)
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
Kai nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4, 5 ar 6 straipsnius arba kai teismas atsisako jurisdikcijos, valstybės narės teismai gali išimties tvarka ir su sąlyga, kad byla glaudžiai susijusi su šia valstybe nare, priimti sprendimą dėl registruotos partnerystės turtinių pasekmių, jei dėl pagrįstų priežasčių teismo procesas negali būti pradėtas ar vykdomas arba jei paaiškėja, kad jis neįmanomas trečiojoje valstybėje.
Kai pagal 3, 4, 4a, 5 ir 6 straipsnius jurisdikcijos neturi nė vienas valstybės narės teismas, valstybės narės teismai išimties tvarka gali priimti sprendimą turto teisinio režimo byloje, jeigu procesas pagrįstai negali būti pradėtas ar vykdomas, arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria byla yra glaudžiai susijusi.
Byla turi būti pakankamai susijusi su valstybe nare, į kurios teismą buvo kreiptasi.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 11 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 49 pakeitimą.)
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
Teismas, kuriam ieškinys pareikštas pagal 3, 4, 5, 6 arba 7 straipsnius ir kuriame tebevyksta procesas, taip pat turi jurisdikciją nagrinėti priešieškinį, jei jis priklauso šio reglamento taikymo sričiai.
Teismas, kuriame vyksta teismo procesas pagal 3, 4, 4a, 5, 6 arba 7 straipsnius, taip pat turi jurisdikciją nagrinėti priešieškinį, jei jis priklauso šio reglamento taikymo sričiai.
Jei į teismą buvo kreiptasi pagal 6 straipsnį, jis turi jurisdikciją nagrinėti priešieškinį tik dėl nekilnojamojo ar registruoto turto, kuris yra pagrindinis ginčo objektas.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 50 pakeitimą.)
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
Laikoma, kad į teismą kreiptasi:
Taikant šį skyrių, laikoma, kad į teismą kreiptasi:
a)  tą dieną, kai teismui pareiškiamas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, jei ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių turėjo imtis, kad dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba
a)  tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų įteiktas atsakovui;
b)  jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tą dieną, kai jį gauna už jo įteikimą atsakinga institucija, jei ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių turėjo imtis, kad dokumentas būtų pateiktas teismui.
b)  jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tą dieną, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų pateiktas teismui, arba
ba)  jei teismo procesas pradedamas paties teismo iniciatyva – tą dieną, kai teismas priima sprendimą pradėti teismo procesą, arba, jeigu nereikalaujama priimti tokio sprendimo, tą dieną, kai byla įregistruojama teisme.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 14 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 51 pakeitimą.)
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Jei skirtingų valstybių narių teismuose bylos iškeliamos dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.
1.  Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas byloje tarp partnerių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 52 pakeitimą.)
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Kai šie ieškiniai nagrinėjami pirmosios instancijos teismuose, teismas, į kurį kreipiamasi vėliau, vienos šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jei nagrinėti šiuos ieškinius jurisdikciją turi teismas, į kurį kreipiamasi pirmiausia, ir jei pagal jo teisę leidžiama ieškinius sujungti.
2.  Jeigu šios bylos nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, vieno iš partnerių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jei jurisdikciją nagrinėti šias bylas turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jei pagal jo teisę leidžiama sujungti tas bylas.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 18 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 54 pakeitimą.)
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
Valstybės teismų gali būti prašoma priimti šios valstybės narės teisėje numatytas laikinąsias arba apsaugos priemones net tuomet, jei pagal šį reglamentą jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės turi kitos valstybės narės teismai.
Valstybės narės teismuose gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jei pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 19 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 56 pakeitimą.)
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
-15 straipsnis (naujas)
-15 straipsnis
Taikytinos teisės vientisumas ir aprėptis
1.  Registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytina teisė taikoma visam turtui, kuriam taikomas tas režimas, neatsižvelgiant į turto buvimo vietą.
2.  Nedarant poveikio 1 straipsnio 3 dalies g ir ga punktams, pagal registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, inter alia, reglamentuojama:
a)  partnerių turto padalijimas į įvairias kategorijas prieš registruojant partnerystę ir po jos registravimo;
b)  turto kategorijos keitimui kita;
c)  prireikus, atsakomybė už kitas partnerio skolas;
d)  partnerio teisė disponuoti turtu partnerystės metu;
e)  registruotų partnerių turto teisinio režimo panaikinimas bei likvidavimas ir su registruotos partnerystės nutraukimu susijęs turto padalijimas;
f)  registruotų partnerių turto teisinio režimo poveikis vieno iš partnerių ir trečiojo asmens teisiniams santykiams pagal 31 straipsnį.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 57 ir 58 pakeitimus.)
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
-15 a straipsnis (naujas)
-15a straipsnis
Visuotinis taikymas
Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ši teisė yra valstybės narės teisė, ar ne.
(Žr. 16 straipsnio pakeitimą; tekstas pakeistas. (Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 20 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 59 pakeitimą.)
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
-15 b straipsnis (naujas)
-15b straipsnis
Taikytinos teisės pasirinkimas
1.  Partneriai arba būsimi partneriai gali susitarti nustatyti arba pakeisti jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę, jei pagal tą teisę yra numatytas registruotos partnerystės institutas ir su juo susijęs turto teisinis režimas ir jei tai:
a)  valstybės, kurioje yra partnerių arba būsimų partnerių, arba vieno iš jų įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu, teisė, arba
b)  valstybės, kurios pilietybę turi vienas iš partnerių arba būsimų partnerių susitarimo sudarymo momentu, teisė, arba
c)  valstybės, kurioje buvo įregistruota partnerystė, teisė.
2.  Jei pagal a ir b punktus pasirinktoje teisėje registruotos partnerystės institutas ar su juo susijęs turto teisinis režimas nenumatytas, taikytina teisė nustatoma pagal 15 straipsnį.
3.  Pagal 1 dalį pasirinkta taikytina teisė galioja tik tuo atveju, jei partneriai ar būsimi partneriai gali įrodyti, kad prieš pasirinkdami šią taikytiną teisę jie konsultavosi dėl savo pasirinkimo teisinių pasekmių.
Ši sąlyga laikoma įvykdyta, jei tokios konsultacijos numatytos pagal galiojančius papildomus nacionalinius teisės pasirinkimo formos reikalavimus.
4.  Išskyrus atvejus, kai partneriai susitaria kitaip, registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pakeitimas partnerystės metu galioja tik ateityje.
5.  Jei partneriai nusprendžia, kad taikytinos teisės pakeitimas galioja atgaline tvarka, galiojimas atgaline tvarka neturi poveikio nei pagal anksčiau taikytą teisę sudarytų susitarimų galiojimui, nei iš anksčiau taikytos teisės kylančioms trečiųjų asmenų teisėms.
(Iš dalies atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 60 pakeitimą.)
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnis
Taikytinos teisės nustatymas
Taikytinos teisės nustatymas, jei ji nepasirenkama
Partnerystės turtinėms pasekmėms taikytina valstybės, kurioje partnerystė įregistruota, teisė.
1.   Jei pagal -15b straipsnį nebuvo sudarytas susitarimas dėl taikytinos teisės, registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytina teisė yra:
a)  valstybės, kurioje yra partnerių pirma bendra įprastinė gyvenamoji vieta partnerystės sudarymo momentu arba partnerių pirma bendra įprastinė gyvenamoji vieta po partnerystės sudarymo, teisė arba
b)  valstybės, kurios pilietybę partnerystės sudarymo momentu turi abu partneriai, teisė, arba
c)  valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes partnerystės sudarymo momentu abu partnerius sieja glaudžiausi ryšiai, teisė, arba
d)  valstybės, kurioje įregistruota partnerystė, teisė.
2.  1 dalies a, b ir c punktai netaikomi, jei atitinkamoje teisėje registruotos partnerystės institutas nenumatytas.
3.  1 dalies b punktas netaikomas, jei partneriai turi daugiau kaip vieną bendrą pilietybę.
(Iš dalies atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 61 ir tolesnius pakeitimus.)
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis
Daugkartinis registravimas
Jei tie patys asmenys įregistravo savo partnerystę įvairiose valstybėse, pagal 15 straipsnio 1 dalies d punktą taikytina teisė nustatoma atsižvelgiant į vėliausią partnerystės registravimo datą nuo partnerystės įregistravimo momento.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnis
16 straipsnis
Išbraukta.
Kolizinių normų visuotinis taikymas
Pagal šio skyriaus nuostatas nustatyta teisė taikytina net tuomet, jei ji nėra valstybės narės teisė.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 68 pakeitimą.)
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Susitarimo dėl taikytinos teisės formos reikalavimai
1.  -15b straipsnyje nurodytas susitarimas dėl taikytinos teisės turi būti sudaromas raštu nurodant datą ir pasirašytas abiejų partnerių. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriais ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.
2.  Šis susitarimas turi atitikti formos reikalavimus pagal registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytiną teisę arba valstybės, kurioje buvo sudarytas susitarimas, teisę.
3.  Tačiau, jei valstybės, kurioje susitarimo dėl taikytinos teisės sudarymo momentu yra abiejų partnerių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje numatyti papildomi tokių susitarimų ar, tokiems nesant, partnerystės sutarčių formos reikalavimai, jų privaloma laikytis.
4.  Jei susitarimo dėl taikytinos teisės sudarymo momentu partnerių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse ir tų valstybių teisėje numatyti skirtingi formos reikalavimai, susitarimas formaliai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje numatytus reikalavimus.
(Panašus į Reglamento (ES) Nr. 650/2012 5 straipsnio 2 dalį. Taip pat žr. 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 65 pakeitimą.)
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
16 b straipsnis (naujas)
16b straipsnis
Partnerystės sutarties formos reikalavimai
Partnerystės sutarties formai pagal šį reglamentą atitinkamai taikomas 16a straipsnis. Šiame straipsnyje 16a straipsnio 3 dalyje numatyti papildomi formos reikalavimai taikomi tik partnerių sutartims.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 66 pakeitimą.)
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
16 c straipsnis (naujas)
16c straipsnis
Daiktinių teisių pritaikymas
Jeigu asmuo remiasi daiktine teise, į kurią jis turi teisę pagal registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, o valstybės narės, kurioje remiamasi ta teise, teisėje atitinkama daiktinė teisė nėra žinoma, prireikus ir kiek tai įmanoma, ši daiktinė teisė pritaikoma pagal panašiausią tos valstybės teisėje numatytą lygiavertę daiktinę teisę, atsižvelgiant į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia daiktine teise, ir su ja siejamas pasekmes.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 31 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 67 pakeitimą.)
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnis
Šio reglamento nuostatos negalės turėti poveikio imperatyvių normų, kurių laikymąsi valstybė narė laiko tokiu svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sistemos, apsaugai, kad ji privalo būti taikoma visais jos taikymo sričiai priklausančiais atvejais, kad ir kokia būtų pagal šį reglamentą partnerių turtinėms pasekmėms taikytina teisė, taikymui.
1.  Viršesnės privalomosios nuostatos – tai nuostatos, kurių nesilaikant būtų akivaizdžiai pažeidžiama atitinkamos valstybės narės viešoji tvarka (ordre public). Kompetentingos institucijos neturėtų aiškinti viešosios tvarkos išimties taip, kad tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui, kuriuo draudžiama bet kokios formos diskriminacija.
2.  Nedarant poveikio pagal 31 straipsnį taikomoms su taikytinos teisės poveikiu tretiesiems asmenims susijusioms apsaugos nuostatoms, šiuo reglamentu neribojamas teismo vietos teisės viršesnių privalomųjų nuostatų taikymas.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 69 pakeitimą.)
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 1 dalis
1.  Pagal šį reglamentą nustatytos teisės nuostata gali būti netaikoma tik tuomet, jei jos taikymas akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietos viešąja tvarka.
1.  Atsisakyti taikyti kurios nors iš šiame reglamente nustatytų valstybių teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jeigu toks taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su teismo vietos viešąja tvarka (ordre public).
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 35 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 70 pakeitimą.)
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
Pagal šį reglamentą nustatytos valstybės teisės taikymas reiškia šioje valstybėje galiojančių materialinės teisės normų, o ne jos tarptautinės privatinės teisės normų taikymą.
Šiame reglamente įpareigojimas taikyti tam tikros valstybės teisę reiškia įpareigojimą taikyti šioje valstybėje galiojančias teisės normas, išskyrus tarptautinės privatinės teisės normas.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 71 pakeitimą.)
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
Valstybių, turinčių dvi arba daugiau teisės sistemų, teritorinių įstatymų kolizija
Valstybės, kuriose taikoma daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos teritorijos atžvilgiu
1.  Jei šiame reglamente nurodyta teisė yra valstybės, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo registruotų partnerių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, teisė, pagal tos valstybės vidaus kolizines normas nustatoma, kurio atitinkamo teritorinio vieneto teisės normos taikomos.
Jei valstybę sudaro keletas teritorinių vienetų, kurių kiekvienas turi savą teisės sistemą arba savą su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais susijusių normų rinkinį:
1a.  Nesant tokių vidaus kolizinių teisės normų:
a)  nustatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę, bet kokia nuoroda į šios valstybės teisę laikoma nuoroda į tam tikrame teritoriniame vienete galiojančią teisę;
a)  nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į partnerių įprastinę gyvenamąją vietą, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame buvo partnerių įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;
b)  bet kokia nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą šioje valstybėje laikoma nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete;
b)  nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į partnerių pilietybę, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, su kuriuo partneriai glaudžiausiai susiję, teisę;
c)  bet kokia nuoroda į pilietybę laikoma nuoroda į pagal šios valstybės teisę nustatyto teritorinio vieneto, arba, jei taikytinų normų nėra, bylos šalių pasirinkto teritorinio vieneto, arba, jei teritorinis vienetas nepasirinktas, teritorinio vieneto, su kuriuo partnerį (-ius) sieja glaudžiausi ryšiai, pilietybę.
c)  nustatant taikytiną teisę pagal visas kitas nuostatas, kuriose daroma nuoroda į kitus elementus, kurie yra siejamieji kriterijai, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame yra atitinkamas elementas, teisę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 36 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 72 pakeitimą.)
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a straipsnis (naujas)
20a straipsnis
Valstybės, kuriose taikoma daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu
Valstybė, kuri turi dvi ar daugiau teisės sistemų arba du ar daugiau normų rinkinių, taikomų įvairių kategorijų asmenims registruotų partnerių turto teisinio režimo klausimais, atveju visos nuorodos į tos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teisės sistemą arba normų rinkinį, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias normas. Jei tokių normų nėra, taikoma teisės sistema ar normų rinkinys, su kuriuo partneriai glaudžiausiai susiję.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 73 pakeitimą.)
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
20 b straipsnis (naujas)
20b straipsnis
Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms
Valstybė narė, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo registruotų partnerių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių vienetų.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 74 pakeitimą.)
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 1 dalis
1.  Vienoje valstybėje narėje priimti teismo sprendimai pripažįstami kitose valstybėse narėse be papildomų formalumų.
1.  Vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas pripažįstamas kitose valstybėse narėse nereikalaujant pradėti kokio nors specialaus proceso. Tačiau tokių sprendimų pripažinimas nereiškia, kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje pripažino registruotą partnerystę kaip teisės institutą.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnio 2 dalis
2.  Bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri teismo sprendimo pripažinimo klausimą iškelia kaip pagrindinį ginčo klausimą, Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [38–56] straipsniuose numatyta tvarka gali kreiptis dėl šio teismo sprendimo pripažinimo.
2.  Bet kuris suinteresuotasis asmuo, kuris iškelia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali 27b27o straipsniuose numatyta tvarka gali kreiptis dėl šio teismo sprendimo pripažinimo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 39 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 75 pakeitimą.)
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio a punktas
a)  pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai;
a)  toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai (ordre public);
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 76 pakeitimą.)
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio b punktas
b)  bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas neįteiktas į teismą neatvykusiam atsakovui laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasiruošti gynybai, nebent jis neužginčijo teismo sprendimo, nors galėjo tai padaryti;
b)  bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas nebuvo įteiktas į procesą neįstojusiam atsakovui laiku ir tokiu būdu, kad jis galėtų pasirengti gynybai, išskyrus atvejus, kai atsakovas neužginčijo teismo sprendimo, nors turėjo galimybę tai padaryti;
(Iš dalies atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį.)
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio c punktas
c)  jis nesuderinamas su valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;
c)  jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 78 pakeitimą.)
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnio d punktas
d)  jis nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje, iškeltoje dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, kai anksčiau priimtas sprendimas tenkina reikiamas jo pripažinimo valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, sąlygas.
d)  jis nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, su sąlyga, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas atitinka būtinas jo pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 79 pakeitimą.)
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnis
Jokiu atveju užsienio teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.
Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 41 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 80 pakeitimą.)
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnis
Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali bylos nagrinėjimą sustabdyti, jeigu teismo sprendimas buvo apskųstas įprasta tvarka.
Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kilmės valstybėje narėje šis teismo sprendimas buvo apskųstas įprasta tvarka.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 42 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 81 pakeitimą.)
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnis
Pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [38–56 ir 58] straipsnius vienoje valstybėje narėje priimti ir joje vykdytini teismo sprendimai bei teisminiai susitarimai vykdomi kitose valstybėse narėse.
Valstybėje narėje priimti ir toje valstybėje vykdytini teismo sprendimai yra vykdytini ir kitose valstybėse narėse, kai kurio nors suinteresuotojo asmens prašymu jie buvo paskelbti vykdytinais kitoje valstybėje narėje 27b27o straipsniuose numatyta tvarka.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 43 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 82 pakeitimą.)
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
27 a straipsnis (naujas)
27a straipsnis
Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas
Norėdamas nustatyti, ar laikantis 27b–27o straipsniuose numatytos tvarkos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra vykdymo valstybėje narėje, teismas, į kurį kreiptasi, taiko tos valstybės narės vidaus teisę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 44 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 83 pakeitimą.)
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
27 b straipsnis (naujas)
27b straipsnis
Teritorinė jurisdikcija
1.  Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas vykdymo valstybės narės teisme ar kompetentingoje institucijoje, apie kurį (-ią) ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal 33 straipsnį.
2.  Teritorinė jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant į šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba vykdymo vietą.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 45 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 84 pakeitimą.)
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
27 c straipsnis (naujas)
27c straipsnis
Procedūra
1.  Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė.
2.  Nereikalaujama, kad pareiškėjas vykdymo valstybėje narėje turėtų pašto adresą arba įgaliotą atstovą.
3.  Prie prašymo pridedami šie dokumentai:
a)  teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti;
b)  liudijimas, išduotas kilmės valstybės narės teismo arba kompetentingos institucijos, naudojant formą, nustatytą laikantis 33c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, nedarant poveikio 27d straipsnio taikymui.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 46 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 85 pakeitimą.)
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
27 d straipsnis (naujas)
27d straipsnis
Liudijimo nepateikimas
1.  Nepateikus 27c straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto liudijimo, teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jo pateikimo terminą arba priimti lygiavertį dokumentą ar, jeigu ji mano, kad turi pakankamai informacijos, leisti nepateikti minėto liudijimo.
2.  Jei teismas ar kompetentinga institucija to prašo, pateikiamas dokumentų vertimas raštu. Vertimas raštu turi būti atliktas asmens, turinčio teisę atlikti vertimus raštu vienoje iš valstybių narių.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 47 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 86 pakeitimą.)
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
27 e straipsnis (naujas)
27e straipsnis
Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu
Teismo sprendimas paskelbiamas vykdytinu nedelsiant po to, kai užbaigiami 27c straipsnyje numatyti formalumai, neatliekant peržiūros pagal 22 straipsnį. Šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, šiame proceso etape neturi teisės teikti pareiškimų dėl prašymo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 48 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 87 pakeitimą.)
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
27 f straipsnis (naujas)
27f straipsnis
Pranešimas apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu
1.  Apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pareiškėjui nedelsiant pranešama vykdymo valstybės narės teisėje nustatyta tvarka.
2.  Pranešimas apie teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu įteikiamas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pridedant teismo sprendimą, jei jis šiai šaliai dar nebuvo įteiktas.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 49 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 88 pakeitimą.)
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
27 g straipsnis (naujas)
27g straipsnis
Teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu apskundimas
1.  Bet kuri iš šalių gali apskųsti teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.
2.  Skundas pateikiamas teisme, apie kurį atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 33 straipsnį.
3.  Skundas nagrinėjamas laikantis taisyklių, reglamentuojančių ginčo teiseną.
4.  Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, neįstoja į procesą teisme, kuriame nagrinėjamas pareiškėjo skundas, taikomas 11 straipsnis, net jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių.
5.  Skundas dėl teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje teismo sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, terminas skundui pateikti yra 60 dienų ir skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis terminas negali būti pratęstas dėl atstumo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 50 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 89 pakeitimą.)
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
27 h straipsnis (naujas)
27h straipsnis
Teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka
Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik laikantis procedūros, apie kurią atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 33 straipsnį.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 51 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 90 pakeitimą.)
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
27 i straipsnis (naujas)
27i straipsnis
Atsisakymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu ar tokio paskelbimo atšaukimas
Teismas, kuriame pateiktas skundas pagal 27g arba 27h straipsnį, teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu atmeta arba atšaukia tik remdamasis vienu iš 22 straipsnyje nustatytų pagrindų. Teismas priima sprendimą nedelsdamas.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 52 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 91 pakeitimą.)
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
27 j straipsnis (naujas)
27j straipsnis
Proceso sustabdymas
Teismas, kuriame pateikiamas skundas pagal 27g arba 27h straipsnį, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu sustabdo procesą, jeigu kilmės valstybėje narėje buvo sustabdytas teismo sprendimo vykdymas dėl pateikto skundo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 52 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 92 pakeitimą.)
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
27 k straipsnis (naujas)
27k straipsnis
Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones
1.  Jei teismo sprendimas turi būti pripažintas pagal šį skyrių, niekas nekliudo pareiškėjui pagal vykdymo valstybės narės teisę pasinaudoti laikinosiomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, nereikalaujant, kad teismo sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu pagal 27e straipsnį.
2.  Teismo sprendimą paskelbus vykdytinu, įstatymų numatyta tvarka leidžiama imtis bet kokių apsaugos priemonių.
3.  Per laikotarpį, kuris 27g straipsnio 5 dalyje nustatytas pateikti skundui dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu, ir iki tokio skundo išnagrinėjimo negalima imtis sprendimo vykdymo priemonių, išskyrus apsaugos priemones, nukreiptas į šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, turtą.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 54 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 93 pakeitimą.)
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
27 l straipsnis (naujas)
27l straipsnis
Dalinis vykdytinumas
1.  Kai teismo sprendimas buvo priimtas dėl kelių reikalavimų ir jis negali būti paskelbtas vykdytinu visų šių reikalavimų atžvilgiu, teismas arba kompetentinga institucija paskelbia vykdytinu teismo spendimą dėl vieno ar dėl kelių reikalavimų.
2.  Pareiškėjas gali prašyti, kad vykdytinomis būtų paskelbtos tik tam tikros teismo sprendimo dalys.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 55 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 94 pakeitimą.)
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
27 m straipsnis (naujas)
27m straipsnis
Teisinė pagalba
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, turi teisę bet kokiame procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu naudotis vykdymo valstybės narės teisėje nustatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos arba atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų sąlygomis.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 56 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 95 pakeitimą.)
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
27 n straipsnis (naujas)
27n straipsnis
Garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato reikalavimo netaikymas
Iš šalies, kuri vienoje iš valstybių narių kreipiasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo, vykdytinumo ar vykdymo, negali būti reikalaujama pateikti garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų apibūdinti, remiantis tuo, kad ši šalis yra užsienio šalies pilietis, arba tuo, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta (angl. domicile) arba gyvenamoji vieta nėra vykdymo valstybėje narėje.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 57 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 96 pakeitimą.)
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
27 o straipsnis (naujas)
27o straipsnis
Mokesčio, rinkliavos ar atlygio netaikymas
Vykdymo valstybėje narėje procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu negali būti nustatomas mokestis, rinkliava ar atlygis, apskaičiuoti pagal ginčo vertę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 58 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 97 pakeitimą.)
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
28 straipsnis
Autentiškų dokumentų pripažinimas
Autentiškų dokumentų priėmimas
1.   Vienoje valstybėje narėje gauti autentiški dokumentai pripažįstami kitose valstybėse narėse, jei šių dokumentų galiojimas nėra užginčijamas pagal taikytiną teisę ir jei jų pripažinimas akivaizdžiai neprieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai.
1.   Vienoje iš valstybių narių sudarytas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kilmės valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią su sąlyga, kad tai akivaizdžiai nepažeidžia atitinkamos valstybės narės viešosios tvarkos (ordre public).
Asmuo, pageidaujantis pasinaudoti autentišku dokumentu kitoje valstybėje narėje, gali prašyti institucijos, kuri sudaro autentišką dokumentą kilmės valstybėje narėje, užpildyti formą, nustatytą laikantis 33c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, aprašant įrodomąją galią, kurią autentiškas dokumentas turi kilmės valstybėje narėje.
1a.   Ieškiniai, susiję su autentiško dokumento autentiškumu, pateikiami kilmės valstybės narės teismuose, o sprendimai dėl jų priimami pagal tos valstybės teisę. Užginčytas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje neturi jokios įrodomosios galios, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.
1b.  Ieškiniai, susiję su autentiškuose dokumentuose užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, pateikiami teismuose, turinčiuose jurisdikciją pagal šį reglamentą, o sprendimai dėl jų priimami pagal teisę, taikytiną pagal III skyrių arba nustatytą pagal 32 straipsnį. Užginčytas autentiškas dokumentas valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė, neturi jokios įrodomosios galios užginčyto klausimo atžvilgiu, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.
1c.  Jei proceso rezultatai valstybės narės teisme priklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas, susijęs su teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, užfiksuotais su turto teisiniu režimu susijusiame autentiškame dokumente, tas teismas turi jurisdikciją to klausimo atžvilgiu.
2.  Autentiškų dokumentų pripažinimo pasekmė yra ta, kad dokumentų turinys įgyja įrodomąją galią ir jiems taikoma paprasta galiojimo prezumpcija.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 59 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 98 pakeitimą.)
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnio 1 dalis
1.  Pateikus prašymą, vienoje valstybėje narėje parengti ir vykdytini autentiški dokumentai paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [38–57] straipsniuose numatyta tvarka.
1.  Autentiški dokumentai, kurie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje narėje bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu 27b–27o straipsniuose numatyta tvarka.
1a.  Taikant 27c straipsnio 3 dalies b punktą, autentišką dokumentą sudariusi institucija bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu išduoda liudijimą, naudodama formą, nustatytą laikantis 33c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2.  Teismas, kuriam pareiškiamas ieškinys pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [43 ir 44] straipsnius, gali atsisakyti priimti arba panaikinti sprendimą, kuriuo konstatuojamas autentiško dokumento vykdytinumas, tik tuomet, jei jo vykdymas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai.
2.  Teismas, kuriame pateiktas skundas pagal 27g arba 27h straipsnius, atsisako paskelbti dokumentą vykdytinu arba tokį paskelbimą atšaukia tik tuo atveju, jei autentiško dokumento vykdymas akivaizdžiai pažeidžia vykdymo valstybės narės viešąją tvarką (ordre public).
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 60 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 99 pakeitimą.)
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnis
Teisminių susitarimų pripažinimas ir vykdytinumas
Teisminių susitarimų vykdytinumas
Teisminiai susitarimai, vykdytini kilmės valstybėje narėje, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu pripažįstami ir paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir autentiški dokumentai. Teismas, kuriam pareiškiamas ieškinys pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [42 arba 44] straipsnius, atsisako priimti arba panaikina sprendimą, kuriuo konstatuojamas teisminio susitarimo vykdytinumas, tik tuomet, jei jo vykdymas akivaizdžiai prieštarauja vykdančiosios valstybės narės viešajai tvarkai.
1.   Teisminiai susitarimai, kurie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu 27b–27o straipsniuose numatyta tvarka.
1a.  Taikant 27c straipsnio 3 dalies b punktą, susitarimą patvirtinęs teismas arba teismas, kuriame jis buvo sudarytas, bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu išduoda liudijimą, naudodamas formą, nustatytą laikantis 33c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
1b.  Teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 27g arba 27h straipsnius, atsisako paskelbti teisminius susitarimus vykdytinais ar tokį paskelbimą atšaukia tik tuo atveju, jei teisminis susitarimas akivaizdžiai pažeidžia vykdymo valstybės narės viešąją tvarką (ordre public).
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 61 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 100 pakeitimą.)
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio pavadinimas
Poveikis tretiesiems asmenims
Trečiųjų asmenų apsauga
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 101 pakeitimą.)
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 1 dalis
1.  Registruotos partnerystės turtinės pasekmės partnerio ir trečiojo asmens teisiniams santykiams reglamentuojamos 15 straipsnyje minėtos partnerystę įregistravusios valstybės teise.
1.  Registruotų partnerių turto teisinio režimo poveikis vieno iš partnerių ir trečiojo asmens teisiniams santykiams reglamentuojamas teise, kuri pagal šį reglamentą taikytina registruotų partnerių turto teisiniam režimui.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 2 dalis
2.  Tačiau valstybės narės teisėje gali būti numatyta, kad partneris negali remtis taikytina teise prieš trečiąjį asmenį, jei vienas iš partnerių arba trečiasis asmuo turi įprastinę gyvenamąją vietą šios valstybės narės teritorijoje ir jei neatlikti šios valstybės narės teisėje numatyti registravimo ar viešinimo formalumai, nebent trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kurios valstybės teisė taikytina registruotos partnerystės turtinėms pasekmėms.
2.  Tačiau vieno iš partnerių ir trečiojo asmens teisiniuose santykiuose nė vienas iš partnerių negali remtis registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytina teise, jei su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais susieto partnerio ir trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje, kuri nėra valstybė, kurios teisė yra taikytina registruotų partnerių turto teisiniam režimui. Tokiais atvejais to partnerio ir to trečiojo asmens įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė taikoma registruotų partnerių turto teisinio režimo poveikiui trečiajam asmeniui.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 102 pakeitimą.)
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnio 3 dalis
3.  Be to, valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisėje gali būti numatyta šio straipsnio 2 dalyje nustatytajai analogiška partnerio ir trečiojo asmens teisinių santykių, susijusių su šiuo nekilnojamuoju turtu, norma.
3.  2 dalis netaikoma, jei:
a)  trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie registruotų partnerių turto teisiniam režimui taikytiną teisę arba
b)  buvo laikomasi registruotų partnerių turto teisinio režimo registravimo ir viešinimo reikalavimų pagal trečiojo asmens ir su juo teisiniais santykiais susieto partnerio įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisę, arba
c)  buvo laikomasi registruotų partnerių turto teisinio režimo registravimo ir viešinimo reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto pagal nekilnojamojo daikto vietos valstybės teisę.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 103 pakeitimą.)
Pakeitimas 107
Pasiūlymas dėl reglamento
-32 straipsnis (naujas)
-32 straipsnis
Įprastinė gyvenamoji (buveinės) vieta
1.  Šiame reglamente įmonių, asociacijų ir kitų juridinio asmens statusą turinčių subjektų įprastinė buveinės vieta yra centrinės jų administracijos buveinės vieta. Fizinio asmens, vykdančio verslą, įprastinė gyvenamoji vieta yra pagrindinė jo verslo vieta.
2.  Jei teisiniai santykiai atsiranda veiklą vykdant padaliniui, atstovybei ar kitam filialui arba jei pagal sutartį vykdymas yra tokio padalinio, atstovybės ar filialo pareiga, įprastine buveinės vieta laikoma šio padalinio, atstovybės ar kitokio filialo buveinės vieta.
3.  Nustatant įprastinę gyvenamąją (buveinės) vietą lemiamas yra sutarties sudarymo momentas.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 104 pakeitimą.)
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 27b straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 27g straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 78 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 105 pakeitimą.)
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)
bb)  teismo sprendimo dėl apeliacinio skundo ginčijimo tvarką, nurodytą 27h straipsnyje;
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 2 dalis
2.  Valstybės narės praneša Komisijai apie bet kokius vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.
2.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tos informacijos pakeitimus.
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 3 dalis
3.  Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija viešai paskelbia tinkamomis priemonėmis, visų pirma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainėje.
3.  Visą pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija paprasta forma paskelbia viešai naudodama tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainę įvairiomis kalbomis.
Valstybės narės užtikrina, kad šioje daugiakalbėje interneto svetainėje pateikta informacija būtų prieinama per bet kurią oficialią jų sukurtą svetainę, visų pirma pateikdamos nuorodą į Komisijos interneto svetainę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 78 straipsnio 3 dalį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 108 pakeitimą.)
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija pradeda taikyti atitinkamų teismo pareigūnų ir teisininkų informavimo ir mokymo sistemą ir šiuo tikslu sukuria interaktyvų portalą, veikiantį visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis, ir profesinės patirties bei praktikos mainų sistemą.
(Atitinka 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 109 pakeitimą.)
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
33 a straipsnis (naujas)
33a straipsnis
2 straipsnio 1a dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas
1.  Komisija, remdamasi valstybių narių pranešimais, nustato 2 straipsnio 1a dalyje nurodytą kitų institucijų ir teisės specialistų sąrašą.
2.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tame sąraše esančios informacijos pakeitimus. Komisija atitinkamai pataiso šį sąrašą.
3.  Šį sąrašą ir visus vėlesnius j o pakeitimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4.  Visą pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija paskelbia viešai naudodama visas tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 79 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 110 pakeitimą.)
Pakeitimas 114
Pasiūlymas dėl reglamento
33 b straipsnis (naujas)
33b straipsnis
27c, 28, 29 ir 30 straipsniuose nurodytų liudijimų ir formų nustatymas ir vėlesnis keitimas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ir (arba) vėliau iš dalies keičiami 27c, 28, 29 ir 30 straipsniuose nurodyti liudijimai ir formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 33c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 80 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 111 pakeitimą.)
Pakeitimas 115
Pasiūlymas dėl reglamento
33 c straipsnis (naujas)
33c straipsnis
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 81 straipsnį ir 2011/0059(CNS) procedūros pranešimo 112 pakeitimą.)
Pakeitimas 116
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnio 1 dalies 1 a pastraipa (nauja)
Savo ataskaitose Komisija ypač ištiria šiuos klausimus:
–  registruotų partnerių naudojimasis galimybe rinktis taikytiną teisę ir jurisdikciją ir praktinis tokio pasirinkimo poveikis,
–  reikalavimo konsultuotis pasirenkant taikytiną teisę veiksmingumas,
–  valstybių narių, kurių teisėje registruotos partnerystės institutas nenumatytas, teismų naudojimasis galimybe atsisakyti jurisdikcijos ir praktinis tokio atsisakymo poveikis ir
–  galimybės toliau derinti šio reglamento nuostatas su [reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais] nuostatomis siekiant didinti statusų vienodumą.
Pakeitimas 117
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 3 dalis
3.  III skyriaus nuostatos taikomas tik partnerystę įregistravusiems partneriams.
3.  III skyriaus nuostatos taikomos tik registruotiems partneriams, kurie pradėjus taikyti šį reglamentą
a)  sudarė partnerystę arba
b)  pasirinko jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę.
Susitarimas dėl taikytinos teisės, kuris buvo sudarytas iki [šio reglamento taikymo pradžios data], taip pat galioja, jei įvykdytos III skirsnio sąlygos arba jei jis galioja pagal teisę, taikytiną taikytinos teisės pasirinkimo momentu pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės nuostatas.
Susitarimas dėl taikytinos teisės, kuris buvo sudarytas iki [šio reglamento taikymo pradžios data] atsižvelgiant į šiame reglamente numatytą taikytinos teisės pasirinkimą, tačiau kuris negaliojo pagal teisę, taikytiną taikytinos teisės pasirinkimo momentu pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės normas , nes šioje taikytinoje teisėje nenumatyta galimybė registruotiems partneriams rinktis taikytiną teisę, galioja nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos].

Sutuoktinių turto teisinis režimas *
PDF 736kWORD 76k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo (COM(2011)0126 – C7-0093/2011 – 2011/0059(CNS))
P7_TA(2013)0338A7-0253/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0126),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 81 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0093/2011),

–  atsižvelgdamas į Italijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0253/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)  Šiame reglamente nagrinėjami su sutuoktinių turto teisiniu režimu susiję klausimai. Jis neapima santuokos sąvokos, kuris apibrėžiama valstybių narių teise.
(10)  šiame reglamente nagrinėjami su sutuoktinių turto teisiniu režimu susiję klausimai. Jis neapima sąvokos „santuoka“, kuri apibrėžiama valstybių narių teise. Šios sąvokos atžvilgiu reglamentas yra neutralus. Šis reglamentas nepažeidžia sąvokos „santuoka“ apibrėžties, įtvirtintos valstybių narių nacionalinėje teisėje;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)   Į šio reglamento taikymo sritį turėtų įeiti visi civilinės teisenos klausimai, susiję su sutuoktinių turto teisiniu režimu: tiek kasdienis sutuoktinių turto valdymas, tiek jo padalijimas porai gyvenant skyriumi arba mirus vienam iš sutuoktinių.
(11)  į šio reglamento taikymo sritį turėtų įeiti visi civilinės teisės klausimai, susiję su sutuoktinių turto teisiniu režimu: tiek kasdienis sutuoktinių turto valdymas, tiek jo padalijimas porai gyvenant skyriumi, nutraukus santuoką arba mirus vienam iš sutuoktinių;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 9 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a)  tačiau šis reglamentas neturėtų būti taikomas kitoms nei sutuoktinių turto teisinis režimas civilinės teisės sritims. Siekiant aiškumo turėtų būti aiškiai nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas tam tikriems klausimams, kurie gali būti laikomi susijusiais su sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 11 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)  Kadangi sutuoktiniams tenkančios tarpusavio išlaikymo prievolės reglamentuojamos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, o dovanojimo sandorio galiojimas ir pasekmės nagrinėjami 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I), šis reglamentas neturėtų būti taikomas šiems klausimams.
(12)  sutuoktiniams tenkančios tarpusavio išlaikymo prievolės, kurios reglamentuojamos 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje, ir paveldėjimo klausimai, kurie reglamentuojami 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo1, neturėtų būti įtraukti į šio reglamento taikymo sritį;
______________
1 OL L 201, 2012 7 27, p. 107.
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)  Šis reglamentas, kaip ir [Europos Parlamento ir Tarybos] reglamentas (ES) Nr. .../... [dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo pradėjimo naudoti], neturėtų būti taikomas ir su valstybių narių teisėje nustatytų daiktinių teisių pobūdžiu susijusiems klausimams, pvz., šių teisių viešinimui. Antai valstybės narės, kurioje yra vieno arba abiejų sutuoktinių turtas, teismai gali taikyti daiktinės teisės priemones, susijusias su šio turto perleidimo arba šio turto perleidimo įregistravimu viešajame registre, jei tai numatyta šios valstybės narės teisėje.
(13)  remiantis Reglamento (ES) Nr. 650/2012 pavyzdžiu šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis daiktinių teisių, numatytų kai kurių valstybių narių nacionalinėje teisėje, ribotam skaičiui (numerus clausus). Iš valstybės narės neturėtų būti reikalaujama, kad ji pripažintų daiktinę teisę, susijusią su toje valstybėje narėje esančiu turtu, jei atitinkama daiktinė teisė nėra numatyta jos teisėje;
(Iš dalies atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 15 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a)  vis dėlto, kad sutuoktiniams būtų suteikta galimybė kitoje valstybėje narėje naudotis teisėmis, kurios buvo sukurtos arba jiems perduotos pagal nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, šiame reglamente turėtų būti numatytas nežinomos daiktinės teisės pritaikymas pagal panašiausią tos kitos valstybės narės teisėje numatytą lygiavertę daiktinę teisę. Atliekant tokį pritaikymą, turėtų būti atsižvelgta į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia daiktine teise, ir su ja siejamas pasekmes. Siekiant nustatyti panašiausią lygiavertę nacionalinę daiktinę teisę, dėl papildomos informacijos apie tos teisės pobūdį ir pasekmes galima kreiptis į valstybės, kurios teisė taikoma sutuoktinių turto teisiniam režimui, institucijas ar kompetentingus asmenis. Tuo tikslu galėtų būti naudojamasi esamais teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir komercinėse bylose tinklais, taip pat kitomis turimomis priemonėmis, kurios padeda suprasti užsienio teisę;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 16 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
13 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(13b)  šis reglamentas neturėtų būti taikomas reikalavimams įregistruoti registre teisę į nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą. Todėl įregistravimo teisinės sąlygos ir būdas bei institucijos (pvz., žemės kadastrai arba notarai), kurios privalo tikrinti, kad būtų laikomasi visų reikalavimų ir kad būtų pateikta ar parengta pakankamai dokumentų arba juose pateikta reikiama informacija, turėtų būti nustatomi pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę (nekilnojamojo turto atveju – pagal lex rei sitae).
(Iš dalies atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 18 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
13 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(13c)  šis reglamentas taip pat neturėtų būti taikomas teisės įregistravimo registre pasekmėms. Todėl tai, ar įregistravimas yra, pavyzdžiui, deklaratyvaus, ar sukuriančiojo pobūdžio, turėtų būti nustatoma pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę. Taigi, pavyzdžiui, kai teisei į nekilnojamąjį turtą įgyti reikalingas registravimas registre pagal valstybės narės, kurioje tvarkomas registras, teisę, siekiant užtikrinti registrų poveikį erga omnes arba apsaugoti teisinius sandorius, tokio įgijimo momentas turėtų būti reglamentuojamas pagal tos valstybės narės teisę;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 19 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
13 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(13d)  sąvoka „sutuoktinių turto teisinis režimas“, kuria apibrėžiama šio reglamento taikymo sritis, turėtų apimti visas normas, susijusias su turtiniais santykiais tarp sutuoktinių ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, atsirandančiais sudarius santuoką ar jai pasibaigus. Šioms normoms priskiriamos ne tik privalomosios taikytinos teisės normos, bet ir kitos galimos papildomos sąlygos, dėl kurių pagal taikytiną teisę susitarė sutuoktiniai;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
13 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(13e)  kaip ir Reglamente (ES) Nr. 650/2012, šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į įvairias sistemas, skirtas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimams nagrinėti, kurios taikomos valstybėse narėse. Taikant šį reglamentą terminas „teismas" turėtų būti aiškinamas plačiai ir taikomas ne tik teismines funkcijas atliekantiems teismams tiesiogine šio žodžio prasme, bet ir notarams ar registravimo tarnyboms kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikrais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais atlieka teismines funkcijas, kaip antai teismai, ir notarams bei teisės specialistams kai kuriose valstybėse narėse, kurie tam tikroje sutuoktinių turto teisinio režimo byloje atlieka teismines funkcijas, vadovaudamiesi teismo suteiktais įgaliojimais. Visiems šiame reglamente apibrėžtiems teismams turėtų būti privalomos šiame reglamente nustatytos jurisdikcijos taisyklės. Priešingai, terminas „teismas" neturėtų apimti valstybės narės neteisminių institucijų, kurios pagal nacionalinę teisę turi teisę nagrinėti sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, pavyzdžiui, daugumoje valstybių narių notarai, jei jie, kaip yra įprasta, nevykdo teisminių funkcijų;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 20 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  Siekiant atsižvelgti į didėjantį porų judumą santuokinio gyvenimo metu ir paskatinti deramą teisingumo vykdymą, šiame reglamente pateiktose jurisdikcijos normose numatoma, kad sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, įskaitant turto padalijimą, susijusius su santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylomis, nagrinės valstybės narės teismai, kurie pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas.
(14)  siekiant atsižvelgti į didėjantį porų judumą santuokinio gyvenimo metu ir užtikrinti deramą teisingumo vykdymą, šiame reglamente pateiktose jurisdikcijos taisyklėse numatoma, kad sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus, įskaitant turto padalijimą, susijusius su santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir santuokos pripažinimo negaliojančia bylomis, nagrinės valstybės narės teismai, kurie pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, turi jurisdikciją nagrinėti minėtas bylas, jei abu sutuoktiniai aiškiai išreikštu ar kitokiu būdu pripažino atitinkamo teismo jurisdikciją;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  Jei sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai nesusiję nei su santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylomis, nei su vieno iš sutuoktinių mirtimi, sutuoktiniai gali nuspręsti turto teisinio režimo klausimus teikti nagrinėti valstybės narės, kurios teisę jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui, teismams. Šis sprendimas išreiškiamas sutuoktinių susitarimu, kuris gali būti sudaromas bet kuriuo metu, net teismo proceso metu.
(16)  jei sutuoktinių turto teisinio režimo klausimai nesusiję nei su santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ar santuokos pripažinimo negaliojančia bylomis, nei su vieno iš sutuoktinių mirtimi, sutuoktiniai gali nuspręsti turto teisinio režimo klausimus teikti nagrinėti valstybės narės, kurios teisę jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui, teismams. Tam reikalingas sutuoktinių susitarimas, kurį sutuoktiniai gali sudaryti ne vėliau kaip prieš kreipdamiesi į teismą, o vėliau – pagal teismo vietos teisę (lex fori);
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Šiuo reglamentu turi būti palikta galioti tam tikros valstybės narės teismų teritorinė jurisdikcija nagrinėti su sutuoktinių turto teisiniu režimu susijusius ieškinius nenagrinėjant palikimo dėl porų gyvenimo skyrium arba vieno iš sutuoktinių mirties bylų, ir visų pirma numatomas forum necessitatis, kad būtų užkirstas kelias atsisakymui vykdyti teisingumą.
(17)  šiuo reglamentu turi būti palikta galioti tam tikros valstybės narės teismų teritorinė jurisdikcija nagrinėti su sutuoktinių turto teisiniu režimu susijusius prašymus nenagrinėjant sutuoktinių gyvenimo skyrium arba paveldėjimo dėl vieno iš sutuoktinių mirties bylų, remiantis hierarchiniu siejamųjų kriterijų, kuriais užtikrinamas glaudus ryšys tarp sutuoktinių ir valstybės narės, kurios teismai turi jurisdikciją, rinkiniu;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  siekiant visų pirma ištaisyti dėl atsisakymo vykdyti teisingumą susidariusią padėtį, į šį reglamentą turėtų būti įtraukta nuostata dėl forum necessitatis, pagal kurią valstybės narės teismui išimtinėmis aplinkybėmis būtų leidžiama priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo klausimu, glaudžiai susijusiu su trečiąja valstybe. Gali būti laikoma, kad tokios išimtinės aplinkybės yra tuomet, kai paaiškėja, kad atitinkamoje trečiojoje valstybėje procesas neįmanomas, pavyzdžiui, dėl pilietinio karo, arba kai pagrįstai negalima tikėtis, kad sutuoktinis pradės procesą ar jame dalyvaus toje valstybėje. Vis dėlto jurisdikcija remiantis forum necessitatis turėtų būti naudojamasi tik tuo atveju, kai sutuoktinių turto teisinio režimo byla yra pakankamai susijusi su teismo, į kurį kreiptasi, valstybe nare;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 31 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)  Jei taikytina teisė nepasirenkama ir siekiant taikytinos teisės numatomumą suderinti su būtinybe užtikrinti teisinį saugumą, pirmiausia atsižvelgiant į santuokinio gyvenimo faktines aplinkybes, šiuo reglamentu reikia nustatyti suderintas kolizines normas remiantis hierarchiniu siejamųjų kriterijų sąrašu, kuris leistų nustatyti visam sutuoktinių turtui taikytiną teisę. Pirmiausia reikėtų vadovautis sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po santuokos sudarymo kriterijumi, o tik po to – sudarant santuoką sutuoktinių turėtos bendros pilietybės kriterijumi. Jei netenkinamas nė vienas iš šių kriterijų arba jei sudarydami santuoką bendrą dvigubą pilietybę turintys sutuoktiniai neturi pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos, tuomet kaip trečiuoju kriterijumi turėtų būti vadovaujamasi valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, visų pirma į santuokos sudarymo vietą, abu sutuoktinius sieja glaudžiausi ryšiai sudarant santuoką, teise.
(21)  jei taikytina teisė nepasirenkama ir siekiant taikytinos teisės numatomumą suderinti su būtinybe užtikrinti teisinį tikrumą, pirmiausia atsižvelgiant į sutuoktinių gyvenimo faktines aplinkybes, šiuo reglamentu reikia nustatyti suderintas kolizines normas remiantis hierarchiniu siejamųjų kriterijų sąrašu, kuris leistų nustatyti visam sutuoktinių turtui taikytiną teisę. Pirmiausia reikėtų vadovautis bendros įprastinės gyvenamosios vietos santuokos sudarymo momentu arba sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po santuokos sudarymo kriterijumi, o tik po to – sudarant santuoką sutuoktinių turėtos bendros pilietybės kriterijumi. Jei netenkinamas nė vienas iš šių kriterijų arba jei sudarydami santuoką bendrą dvigubą pilietybę turintys sutuoktiniai neturi pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos, tuomet kaip trečiuoju kriterijumi turėtų būti vadovaujamasi valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, abu sutuoktinius sieja glaudžiausi ryšiai santuokos sudarymo momentu, teise;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  taikant šį reglamentą, t. y. tais atvejais, kai nustatant, kurios valstybės teisę taikyti, jame daroma nuoroda į pilietybę kaip siejamąjį kriterijų, klausimą, kaip elgtis tais atvejais, kai turimos kelios pilietybės, ir ar asmuo laikomas valstybės piliečiu, reglamentuoja nacionalinė teisė, įskaitant, kai taikoma, tarptautines konvencijas, visapusiškai laikantis Europos Sąjungos bendrųjų principų;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
24 konstatuojamoji dalis
(24)  Atsižvelgiant į sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės svarbą, reglamentu reikia numatyti tam tikras garantijas, kad sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai suvoktų pasirinkimo pasekmes. Pasirinkimas turės būti įformintas pagal pasirinktos valstybės arba dokumento parengimo vietos valstybės vedybų sutartims taikomas teisės nuostatas ir bent jau suformuluotas raštu, datuotas bei pasirašytas abiejų sutuoktinių. Be to, reikės paisyti galimų papildomų pasirinktoje arba dokumento parengimo vietos valstybės teisėje nustatytų formos reikalavimų dėl tokių sutarčių galiojimo, viešinimo arba registravimo.
(24)  atsižvelgiant į sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės svarbą, šiuo reglamentu reikia numatyti tam tikras garantijas, kad sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai suvoktų pasirinkimo pasekmes. Susitarimas dėl taikytinos teisės turi būti bent rašytinis, jame turi būti nurodyta data ir jis turi būti pasirašytas abiejų sutuoktinių. Taikytinos teisės pasirinkimas turėtų būti įformintas pagal sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės arba pagal valstybės, kurioje buvo sudarytas susitarimas, teisės nuostatas;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  siekiant atsižvelgti į nacionalinės teisės normas, ypač dėl šeimos būsto apsaugos ir dėl sutuoktinių naudojimosi teisių nustatymo, šiuo reglamentu neturėtų būti užkirstas kelias teismui, į kurį buvo kreiptasi, taikyti viršesnes privalomąsias normas, taigi turėtų būti leidžiama valstybei narei vietoj kitos valstybės teisės taikyti nacionalinę teisę. Šiame kontekste viršesnės privalomosios normos – tai imperatyviosios nuostatos, kurių, valstybės narės manymu, būtina laikytis, kad būtų apsaugoti jos viešieji interesai, pavyzdžiui, politinė, socialinė ar ekonominė tvarka. Todėl, pavyzdžiui, siekdama apsaugoti šeimos būstą, valstybei narei, kurios teritorijoje yra šis būstas, turėtų būti sudaryta galimybė taikyti savo teisės normas, nepažeidžiant atitinkamoje valstybėje narėje taikomų su taikytinos teisės poveikiu tretiesiems asmenims susijusių apsaugos nuostatų, kurių viršenybė užtikrinama 35 straipsniu;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)  Kadangi vienas iš šio reglamento tikslų yra valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų tarpusavio pripažinimas, jame turi būti numatytos Reglamentu (EB) Nr. 44/2001 grindžiamos teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo normos, kurios prireikus būtų priderinamos prie konkrečių šiame reglamente nagrinėjamos srities reikalavimų.
(27)  kadangi vienas iš šio reglamento tikslų yra valstybėse narėse priimtų teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais tarpusavio pripažinimas, jame turėtų būti numatytos teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo normos, panašios į kituose Sąjungos teisės aktuose, susijusiuose su teisminiu bendradarbiavimu civilinėse bylose, numatytas normas;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
28 konstatuojamoji dalis
(28)  Siekiant atsižvelgti į tai, kad su sutuoktinių turto teisiniu režimu susiję klausimai valstybėse narėse nagrinėjami skirtingai, reglamentu turi būti užtikrintas autentiškų dokumentų pripažinimas ir vykdymas. Tačiau autentiški dokumentai negali būti prilyginti teismo sprendimams, kai kalbama apie jų pripažinimą. Autentiškų aktų pripažinimas reiškia, kad dokumento turinys turi tokią pat įrodomąją galią ir tokias pat pasekmes, kaip ir jų kilmės šalyje, ir jiems taikoma tikrumo prezumpcija, kuri gali būti paneigiama.
(28)  siekiant atsižvelgti į skirtingas valstybių narių sistemas, skirtas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimams nagrinėti, šiuo reglamentu turėtų būti užtikrintas autentiškų dokumentų sutuoktinių turto teisinio režimo bylose priėmimas ir vykdytinumas visose valstybėse narėse;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 60 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
28 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(28a)  teismo sprendimų pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo, autentiškų dokumentų priėmimo ir vykdytinumo ir teisminių susitarimų vykdytinumo klausimais šiame reglamente turėtų būti numatytos nuostatos, panašios į Reglamento (ES) Nr. 650/2012 nuostatas;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
29 konstatuojamoji dalis
(29)  Nors sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teise turi būti reglamentuojami sutuoktinio ir trečiojo asmens teisiniai santykiai, šios teisės taikymo sąlygos turėtų būti nustatytos valstybės narės, kurioje yra sutuoktinio ar trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje, kad būtų užtikrinta pastarojo apsauga. Antai šios valstybės narės teisėje galėtų būti numatyta, kad sutuoktinis savo turto teisinio režimo teise prieš trečiuosius asmenis gali remtis tik tuomet, jei įvykdytos šioje valstybėje narėje numatytos registravimo ir viešinimo sąlygos, nebent trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kurios valstybės teisė taikytina sutuoktinių turto teisiniam režimui.
(29)  vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens teisinius santykius reglamentuoja sutuoktinių turto teisiniam režimui pagal šį reglamentą taikytina teisė. Tačiau, siekiant užtikrinti trečiojo asmens apsaugą, vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens teisiniuose santykiuose nė vienas iš sutuoktinių neturėtų galėti remtis minėtąja teise, jei su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais susieto sutuoktinio ir trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje, kuri nėra valstybė, kurios teisė yra taikytina sutuoktinių turto teisiniam režimui. Išimtys turėtų galioti tuo atveju, kai trečiasis asmuo neatitinka apsaugos sąlygų, taigi kai jis žinojo ar turėjo žinoti apie taikytiną teisę arba kai buvo laikomasi atitinkamoje valstybėje galiojančių registravimo ir viešinimo reikalavimų;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(30a)   siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl liudijimų ir formų, susijusių su teismo sprendimų, teisminių susitarimų ir autentiškų dokumentų paskelbimo vykdytinais, nustatymo ir vėlesnių dalinių pakeitimų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai1;
_____________
1 OL L 55, 2011 2 28, p. 13.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 78 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
30 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(30b)  patariamoji procedūra Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnyje nustatyta tvarka turėtų būti taikoma įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami šiame reglamente numatyti liudijimai ir formos, priėmimui;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 79 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
32 konstatuojamoji dalis
(32)  Šiuo reglamentu paisoma pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač jos 7, 9, 17, 21 ir 47 straipsniuose dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinės teisės aktus, teisės į nuosavybę, bet kokios diskriminacijos draudimo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą, pripažintų principų. Šį reglamentą valstybių narių teismai turi taikyti nepažeisdami šių teisių ir principų.
(32)  šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, įtvirtintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ypač 7, 9, 17, 20, 21, 23 ir 47 straipsniuose dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės tuoktis ir kurti šeimą pagal nacionalinės teisės aktus, teisės į nuosavybę, lygybės prieš įstatymą, bet kokios diskriminacijos draudimo ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Šį reglamentą valstybių narių teismai turi taikyti nepažeisdami šių teisių ir principų;
(Iš dalies atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 81 konstatuojamąją dalį.)
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies a punktas
a)  sutuoktinių teisnumui ir veiksnumui,
a)  sutuoktinių bendrajam veiksnumui;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies a a punktas (naujas)
aa)  santuokos buvimui, galiojimui ar pripažinimui;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies c punktas
c)  sutuoktinių vieno kitam dovanotoms dovanoms,
Išbraukta.
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies d punktas
d)  našlio (-ės) paveldėjimo teisėms,
d)  pergyvenusio sutuoktinio paveldėjimo teisių klausimams,
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies e punktas
e)  bendroms sutuoktinių įmonėms,
e)  klausimams, kuriuos reglamentuoja įmonių, asociacijų ir kitų juridinio asmens statusą turinčių subjektų teisė,
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 1 straipsnio h punktą.)
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies f punktas
f)  daiktinių teisių į turtą pobūdžiui ir šių teisių viešinimui.
f)  daiktinių teisių pobūdžiui,
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 1 straipsnio k punktą.)
Pakeitimas 32
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies f a punktas (naujas)
fa)  visoms registre įregistruotoms teisėms į nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, įskaitant tokių teisių įregistravimui keliamus teisinius reikalavimus, ir tokių teisių įregistravimo arba jų neįregistravimo registre pasekmėms ir
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 1 straipsnio l punktą.)
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalies f b punktas (naujas)
fb)  klausimams, susijusiems su sutuoktinių ar buvusių sutuoktinių teise į santuokos metu įgytų teisių gauti senatvės arba netekto darbingumo pensiją perkėlimą ar išlyginimą santuokos nutraukimo atveju.
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  sutuoktinių turto teisinis režimas – normų, susijusių su turtiniais santykiais tarp sutuoktinių ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, visuma;
a)  sutuoktinių turto teisinis režimas – normų, taikytinų sudarius santuoką atsirandantiems turtiniams santykiams tarp sutuoktinių ir trečiųjų asmenų atžvilgiu, visuma;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)  vedybų sutartis – susitarimas, kuriuo sutuoktiniai nustato tarpusavio turtinius santykius ir turtinius santykius trečiųjų asmenų atžvilgiu;
b)  vedybų sutartis – susitarimas, kuriuo sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai nustato savo sutuoktinių turto teisinį režimą;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies c punkto įžanginė dalis
c)  autentiškas dokumentas – dokumentas, oficialiai parengtas arba kilmės valstybėje narėje kaip autentiškas užregistruotas dokumentas, kurio autentiškumas:
c)  autentiškas dokumentas – dokumentas sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, kuris valstybėje narėje buvo oficialiai parengtas arba įregistruotas kaip autentiškas dokumentas ir kurio autentiškumas:
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies i punktą.)
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies d punktas
d)  teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas sprendimas sutuoktinių turto teisinio režimo byloje, nesvarbu, ar įvardijamas kaip sprendimas, nutartis, įsakymas ar kt., taip pat teismo kanceliarijos sprendimas dėl teismo proceso išlaidų;
d)  teismo sprendimas – valstybės narės teismo priimtas sprendimas sutuoktinių turto teisinio režimo byloje, neatsižvelgiant į tai, kaip tas sprendimas gali būti įvardijamas, įskaitant teismo kanceliarijos sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų nustatymo;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies g punktą.)
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies e punktas
e)  kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje, atsižvelgiant į konkretų atvejį, teismo sprendimas priimtas, vedybų sutartis sudaryta, autentiškas dokumentas parengtas, teisminis susitarimas patvirtintas arba bendro turto padalijimo ar kitas dokumentas sudarytas teisminės institucijos ar institucijos, kuriai ši perdavė funkcijas arba kurią ši paskyrė, arba jos akivaizdoje;
e)  kilmės valstybė narė – valstybė narė, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, parengtas autentiškas dokumentas arba patvirtintas ar sudarytas teisminis susitarimas;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies e punktą.)
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies f punktas
f)  valstybė narė, į kurią kreipiamasi – valstybė narė, kurioje prašoma pripažinti ir (arba) vykdyti teismo sprendimą, vedybų sutartį, autentišką dokumentą, teisminį susitarimą, bendro turto padalijimo ar kitą dokumentą, sudarytą teisminės institucijos ar institucijos, kuriai ši perdavė funkcijas arba kurią ši paskyrė, arba jos akivaizdoje;
f)  vykdymo valstybė narė – valstybė narė, kurioje prašoma paskelbti vykdytinu arba vykdyti teismo sprendimą, teisminį susitarimą ar autentišką dokumentą;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 1 dalies f punktą.)
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies g punktas
g)  teismas – valstybių narių teisminė institucija, vykdanti teisminę funkciją sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, taip pat neteisminė institucija arba asmuo, vykdantys jiems valstybių narių teisminės institucijos perduotas arba paskirtas teismų jurisdikcijos funkcijas, numatytas šiame reglamente;
Išbraukta.
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šiame reglamente terminas „teismas" reiškia bet kokią teisminę instituciją ir visas kitas institucijas bei teisės specialistus, turinčius kompetenciją sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, kurie atlieka teismines funkcijas arba vykdo veiklą vadovaudamiesi teisminės institucijos suteiktais įgaliojimais, arba vykdo veiklą prižiūrimi teisminės institucijos su sąlyga, kad tokios kitos institucijos ir teisės specialistai suteikia nešališkumo garantijas ir užtikrina visų šalių teisę būti išklausytoms, ir su sąlyga, kad jų sprendimai pagal valstybės narės, kurioje jie vykdo veiklą, teisę:
a)  gali būti apskųsti teisminei institucijai arba jos peržiūrimi ir
b)  turi panašią galią ir poveikį kaip ir teisminės institucijos sprendimas dėl to paties klausimo.
Valstybės narės pagal 37a straipsnį praneša Komisijai apie pirmoje pastraipoje nurodytas kitas institucijas ir teisės specialistus.
(Ši nuostata atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 3 straipsnio 2 dalį.)
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
-3 straipsnis (naujas)
-3 straipsnis
Kompetencija sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais valstybėse narėse
Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių institucijų kompetencijai spręsti sutuoktinių turto teisinio režimo klausimus.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnis
Valstybės narės teismai, kuriems pagal [Europos Parlamento ir Tarybos] reglamentą (ES) Nr. .../... [dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų ir autentiškų aktų, susijusių su paveldėjimu, pripažinimo bei vykdymo ir Europos paveldėjimo pažymėjimo pradėjimo naudoti] pareikštas ieškinys dėl vieno iš sutuoktinių palikimo, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą su ieškiniu susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais.
Valstybės narės teismai, į kuriuos kreipiamasi vieno iš sutuoktinių paveldėjimo klausimais pagal Reglamentą (ES) Nr. 650/2012, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą su ta paveldėjimo byla susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
Valstybės narės teismai, kuriems pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą su ieškiniu susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, jei sutuoktiniai šiuo tikslu sudaro susitarimą.
Valstybės narės teismai, pagal Reglamentą (EB) Nr. 2201/2003 nagrinėjantys ieškinį dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium arba santuokos pripažinimo negaliojančia, taip pat turi jurisdikciją priimti sprendimą su ieškiniu susijusiais sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, jei abu sutuoktiniai aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmišku būdu pripažino atitinkamo teismo jurisdikciją.
Susitarimą galima sudaryti bet kuriuo metu, taip pat teismo proceso metu. Jei jis sudaromas prieš teismo procesą, turi būti suformuluotas raštu, datuotas ir abiejų šalių pasirašytas.
Sutuoktiniams nesudarius susitarimo, jurisdikcija reglamentuojama 5 ir kitais straipsniais.
Jei pirmoje pastraipoje nurodyto teismo jurisdikcija nebuvo pripažinta, jurisdikcija reglamentuojama 5 ir kitais straipsniais.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a straipsnis (naujas)
4a straipsnis
Susitarimas dėl jurisdikcijos
1.  Sutuoktiniai gali susitarti, kad jurisdikciją priimti sprendimą jų turto teisinio režimo klausimais turi valstybės narės, kurios teisę jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui pagal 16 straipsnį, teismai. Tokia jurisdikcija yra išimtinė.
Nedarant poveikio 3 pastraipai, susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti sudarytas arba pakeistas bet kuriuo metu, tačiau ne vėliau kaip kreipimosi į teismą momentu.
Jei tai numatyta teismo vietos teisėje, sutuoktiniai gali pakeisti pasirinktą jurisdikciją taip pat ir po to, kai buvo kreiptasi į teismą. Tokiu atveju toks jurisdikcijos pakeitimas įregistruojamas teisme laikantis teismo vietos teisės.
Jei susitarimas sudaromas prieš teismo procesą, jis turi būti sudaromas raštu nurodant datą ir pasirašytas abiejų sutuoktinių. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriais ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.
2.  Sutuoktiniai taip pat gali susitarti, kad jurisdikciją turi valstybės narės, kurios teisė taikytina pagal 17 straipsnį, jei nepasirinkta taikytina teisė, teismai.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b straipsnis (naujas)
4b straipsnis
Jurisdikcija, grindžiama atsakovo įstojimu į teismo procesą
1.  Be jurisdikcijos, kylančios iš kitų šio reglamento nuostatų, jurisdikciją turi valstybės narės, kurios teisė pasirinkta pagal 16 straipsnį arba taikytina pagal 17 straipsnį, teismas, į kurio nagrinėjamą bylą įstojo atsakovas. Ši taisyklė netaikoma, jeigu atsakovas įstojo į bylą siekdamas užginčyti jurisdikciją arba jeigu pagal 3, 4 arba 4a straipsnį jurisdikciją turi kitas teismas.
2.  Prieš prisiimdamas jurisdikciją pagal 1 dalį, teismas užtikrina, kad atsakovas būtų informuotas apie savo teisę ginčyti teismo jurisdikciją ir apie įstojimo ar neįstojimo į bylą pasekmes.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
1)   Kitais nei 3 ir 4 straipsniuose numatytais atvejais jurisdikciją priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo bylose turi:
Jei joks teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ir 4a straipsnius, jurisdikciją priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo bylose turi:
a)  sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
a)  valstybės narės, kurios teritorijoje kreipimosi į teismą momentu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
b)  sutuoktinių paskutinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
b)  valstybės narės, kurios teritorijoje buvo sutuoktinių paskutinė įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu kreipimosi į teismą momentu vienas iš jų ten tebegyvena, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
c)  atsakovo įprastinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
c)  valstybės narės, kurios teritorijoje kreipimosi į teismą momentu yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
d)  abiejų sutuoktinių pilietybės arba – Jungtinės Karalystės ir Airijos atveju – jų bendros gyvenamosios vietos valstybės narės teismai.
d)  valstybės narės, kurios pilietybę kreipimosi į teismą momentu turi abu sutuoktiniai, teismai arba – Jungtinės Karalystės ir Airijos atveju – jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos (angl. domicile) valstybės narės teismai, arba, jei ši sąlyga netenkinama,
2)  Abi šalys gali taip pat susitarti, kad jurisdikciją priimti sprendimą dėl jų turto teisinio režimo klausimų turi valstybės narės, kurios teisę pagal 16 ir 18 straipsnius jie pasirinko kaip taikytiną jų turto teisiniam režimui, teismai.
da)  valstybės narės, kurios pilietybę turi atsakovas, teismai arba – Jungtinės Karalystės ir Airijos atveju – atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (angl. domicile) valstybės narės teismai.
Susitarimą galima sudaryti bet kuriuo metu, taip pat teismo proceso metu. Jei jis sudaromas prieš teismo procesą, turi būti suformuluotas raštu, datuotas ir abiejų šalių pasirašytas.
(Dėl 2 dalies žiūrėti pakeitimą dėl 4a (naujo) straipsnio. Tekstas pakeistas)
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnis
Kai nė vienas teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4 ir 5 straipsnius, valstybės narės teismai turi jurisdikciją, jei vieno arba abiejų sutuoktinių turtas arba jo dalis yra šios valstybės narės teritorijoje; tokiu atveju teismas, į kurį kreiptasi, turės priimti sprendimą tik dėl šio turto ar jo dalies.
Jei joks valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4, 4a ir 5 straipsnius, valstybės narės teismai turi jurisdikciją, jei vieno arba abiejų sutuoktinių nekilnojamasis arba registruotas turtas yra tos valstybės narės teritorijoje; tokiu atveju teismas, į kurį kreiptasi, turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl nekilnojamojo arba registruoto turto.
Šiuo atveju valstybės narės teismai turi jurisdikciją priimti sprendimą tik dėl to nekilnojamojo ar registruoto turto, kuris yra jų valstybės narės teritorijoje.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnis
Kai nė vienas valstybės narės teismas neturi jurisdikcijos pagal 3, 4, 5 ir 6 straipsnius, valstybės narės teismai gali išimtine tvarka ir su sąlyga, kad byla glaudžiai susijusi su šia valstybe nare, priimti sprendimą dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, jei dėl pagrįstų priežasčių teismo procesas negali būti pradėtas ar vykdomas arba jei paaiškėja, kad jis neįmanomas trečiojoje valstybėje.
Kai pagal 3, 4, 4a, 5 ir 6 straipsnius jurisdikcijos neturi nė vienas valstybės narės teismas, valstybės narės teismai išimties tvarka gali priimti sprendimą sutuoktinių turto teisinio režimo byloje, jeigu procesas pagrįstai negali būti pradėtas ar vykdomas, arba būtų neįmanomas trečiojoje valstybėje, su kuria byla yra glaudžiai susijusi.
Byla turi būti pakankamai susijusi su valstybe nare, į kurios teismą buvo kreiptasi.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 11 straipsnį.)
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
Teismas, kuriam pareikštas ieškinys pagal 3, 4, 5, 6 arba 7 straipsnius ir kuriame tebevyksta procesas, taip pat turi jurisdikciją nagrinėti priešieškinį, jei jis priklauso šio reglamento taikymo sričiai.
Teismas, kuriame vyksta teismo procesas pagal 3, 4, 4a, 5, 6 arba 7 straipsnius, taip pat turi jurisdikciją nagrinėti priešieškinį, jei jis priklauso šio reglamento taikymo sričiai.
Jei į teismą buvo kreiptasi pagal 6 straipsnį, jis turi jurisdikciją nagrinėti priešieškinį tik dėl nekilnojamojo ar registruoto turto, kuris yra pagrindinis ginčo objektas.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
Laikoma, kad į teismą kreiptasi:
Taikant šį skyrių, laikoma, kad į teismą kreiptasi:
a)  tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, jei ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių turėjo imtis, kad dokumentas būtų įteiktas atsakovui; arba
a)  tą dieną, kai teismui pateikiamas bylos iškėlimo arba lygiavertis dokumentas, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų įteiktas atsakovui;
b)  jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tą dieną, kai jį gauna už jo įteikimą atsakinga institucija, jei ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių turėjo imtis, kad dokumentas būtų pateiktas teismui.
b)  jei dokumentas turi būti įteiktas prieš jį pateikiant teismui – tą dieną, kai jį gauna už dokumento įteikimą atsakinga institucija, su sąlyga, kad ieškovas vėliau ėmėsi priemonių, kurių jis turėjo imtis, kad dokumentas būtų pateiktas teismui, arba
ba)  jei teismo procesas pradedamas paties teismo iniciatyva – tą dieną, kai teismas priima sprendimą pradėti teismo procesą, arba, jeigu nereikalaujama priimti tokio sprendimo, tą dieną, kai byla įregistruojama teisme.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 14 straipsnį.)
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Jei skirtingų valstybių narių teismuose bylos iškeliamos dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol nustatoma teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.
1.  Jeigu skirtingų valstybių narių teismuose pradedamas procesas byloje tarp sutuoktinių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, savo iniciatyva sustabdo bylos nagrinėjimą, kol bus nustatyta teismo, į kurį kreiptasi pirmiausia, jurisdikcija.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 17 straipsnį.)
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Kai šie ieškiniai nagrinėjami pirmosios instancijos teismuose, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, vienos iš šalių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jei jurisdikciją nagrinėti šiuos ieškinius turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jei pagal jo teisę leidžiama ieškinius sujungti.
2.  Jeigu šios bylos nagrinėjamos pirmosios instancijos teismuose, teismas, į kurį kreiptasi vėliau, vieno iš sutuoktinių prašymu taip pat gali atsisakyti jurisdikcijos, jei jurisdikciją nagrinėti šias bylas turi teismas, į kurį kreiptasi pirmiausia, ir jei pagal jo teisę leidžiama sujungti tas bylas.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 18 straipsnį.)
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
13 a straipsnis (naujas)
13a straipsnis
Informacijos teikimas sutuoktiniams
Kompetentinga institucija privalo per pagrįstą laikotarpį informuoti sutuoktinį (-ius) apie visas jiems iškeltas sutuoktinių turto teisinio režimo bylas.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnis
Vienos valstybės teismų gali būti prašoma priimti šios valstybės narės teisėje numatytas laikinąsias arba apsaugos priemones, net jei pagal šį reglamentą jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės turi kitos valstybės narės teismai.
Valstybės narės teismuose gali būti pateiktas prašymas taikyti pagal tos valstybės teisę numatytas laikinąsias priemones, įskaitant apsaugos priemones, net jeigu pagal šį reglamentą kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 19 straipsnį.)
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 dalis
Pagal 16, 17 ir 18 straipsnius santuokinių turto teisiniam režimui taikytina teisė taikoma visam sutuoktinių turtui.
1.   Pagal 16 ir 17 straipsnius sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė taikoma visam turtui, kuriam taikomas tas režimas, neatsižvelgiant į turto buvimo vietą.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Nedarant poveikio 1 straipsnio 3 dalies f ir fa punktams, pagal sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, inter alia, reglamentuojama:
a)  sutuoktinių turto padalijimas į įvairias kategorijas prieš sudarant santuoką ir po jos sudarymo;
b)  turto kategorijos keitimas kita;
c)  prireikus, atsakomybė už kitas sutuoktinio skolas;
d)  sutuoktinio teisė disponuoti turtu santuokos metu;
e)  sutuoktinių turto teisinio režimo panaikinimas bei likvidavimas ir su santuokos nutraukimu susijęs turto padalijimas;
f)  sutuoktinių turto teisinio režimo poveikis vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens teisiniams santykiams pagal 35 straipsnį;
g)  susitarimo dėl sutuoktinių turto galiojimas materialiuoju požiūriu.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis
Visuotinis taikymas
Pagal šį reglamentą nustatyta teisė taikoma neatsižvelgiant į tai, ar ši teisė yra valstybės narės teisė, ar ne.
(Žr. 21 straipsnio pakeitimą; tekstas pakeistas)
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnis
Sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai gali pasirinkti jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę, jei tai:
1.   Sutuoktiniai arba būsimi sutuoktiniai gali susitarti nustatyti arba pakeisti jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę, jei tai:
a)  sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, arba
b)   vieno iš sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių įprastinės gyvenamosios vietos pasirenkant taikytiną teisę valstybės teisė, arba
a)   valstybės, kurioje yra sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių, arba vieno iš jų įprastinė gyvenamoji vieta susitarimo sudarymo momentu, teisė arba
c)   valstybės, kurios pilietybę pasirenkant taikytiną teisę turi vienas iš sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių, teisė.
b)   valstybės, kurios pilietybę turi vienas iš sutuoktinių arba būsimų sutuoktinių susitarimo sudarymo momentu, teisė.
2.  Išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai susitaria kitaip, sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinos teisės pakeitimas santuokos metu galioja tik ateityje.
3.  Jei sutuoktiniai nusprendžia, kad taikytinos teisės pakeitimas galioja atgaline tvarka, galiojimas atgaline tvarka neturi poveikio nei pagal anksčiau taikytą teisę sudarytų susitarimų galiojimui, nei iš anksčiau taikytos teisės kylančioms trečiųjų asmenų teisėms.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.  Jei sutuoktiniai nepasirenka taikytinos teisės, jų turto teisiniam režimui taikytina:
1.  Jei pagal 16 straipsnį nebuvo sudarytas susitarimas dėl taikytinos teisės, sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė yra:
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies a punktas
a)  sutuoktinių pirmos bendros įprastinės gyvenamosios vietos po santuokos sudarymo valstybės teisė, arba
a)  valstybės, kurioje yra sutuoktinių bendra įprastinė gyvenamoji vieta santuokos sudarymo momentu arba sutuoktinių pirma bendra įprastinė gyvenamoji vieta po santuokos sudarymo, teisė arba
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 1 dalies c punktas
c)  valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, visų pirma į santuokos sudarymo vietą, sutuoktinius sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.
c)  valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes santuokos sudarymo momentu, neatsižvelgiant į santuokos sudarymo vietą, abu sutuoktinius sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnis
18 straipsnis
Išbraukta.
Taikytinos teisės keitimas
Santuokiniai gali bet kuriuo santuokinio gyvenimo etapu nuspręsti savo turto teisiniam režimui taikyti kitą nei iki tol taikytą teisę. Jie gali pasirinkti tik vieną iš toliau nurodytų teisių:
a)  vieno iš sutuoktinių įprastinės gyvenamosios vietos pasirenkant taikytiną teisę valstybės teisę, arba
b)  valstybės, kurios pilietybę pasirenkant taikytiną teisę turi vienas iš sutuoktinių, teisę.
Sutuoktinių turtui taikytinos teisės keitimas galioja tik ateityje, nebent sutuoktiniai nusprendžia kitaip.
Jei sutuoktiniai nusprendžia, kad taikytinos teisės pakeitimas galioja atgaline data, galiojimas atgaline data neturi poveikio nei pagal anksčiau taikytą teisę sudarytų sandorių galiojimui, nei iš anksčiau taikytos teisės kylančioms trečiųjų asmenų teisėms.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
1.  Taikytinos teisės pasirinkimas užfiksuojamas pasirinktos valstybės arba dokumento parengimo vietos valstybės teisėje vedybų sutartims nustatyta forma.
1.  16 straipsnyje nurodytas susitarimas dėl taikytinos teisės turi būti sudaromas raštu nurodant datą ir pasirašytas abiejų sutuoktinių. Visi elektroninėmis priemonėmis perduoti pranešimai, kuriais ilgam laikui užfiksuojamas susitarimas, laikomi lygiaverčiais rašytiniam susitarimui.
2.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, pasirinkimas turi būti bent aiškiai išreikštas, suformuluotas raštu, datuotas ir abiejų šalių pasirašytas.
2.  Šis susitarimas turi atitikti formos reikalavimus pagal sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę arba valstybės, kurioje buvo sudarytas susitarimas, teisę.
3.  Be to, jei valstybės narės, kurioje pagal šio straipsnio 1 dalį pasirinkdami taikytiną teisę abu sutuoktiniai turi bendrą įprastinę gyvenamąją vietą, teisėje numatyti papildomi vedybų sutarties formos reikalavimai, jų privaloma laikytis.
3.  Tačiau, jei valstybės narės, kurioje susitarimo dėl taikytinos teisės sudarymo momentu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisėje numatyti papildomi tokių susitarimų ar, tokiems nesant, vedybų sutarčių formos reikalavimai, jų privaloma laikytis.
4.  Jei susitarimo dėl taikytinos teisės sudarymo momentu sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra skirtingose valstybėse ir tų valstybių teisėje numatyti skirtingi formos reikalavimai, susitarimas formaliai galioja, jei jis atitinka vienos iš tų valstybių narių teisėje numatytus reikalavimus.
5.  Jei susitarimo sudarymo momentu tik vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš valstybių narių ir tos valstybės teisėje nustatyta papildomų formalių tokių susitarimų reikalavimų, taikomi šie reikalavimai.
(Panašus į Reglamento (ES) Nr. 650/2012 5 straipsnio 2 dalį.)
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
Vedybų sutarties formai taikytina teisė
Vedybų sutarties formos reikalavimai
1.  Galioja vedybų sutartis, kurios forma atitinka sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytinoje teisėje arba sutarties parengimo vietos valstybės teisėje nustatytus reikalavimus.
Vedybų sutarties formai pagal šį reglamentą atitinkamai taikomas 19 straipsnis. Šiame straipsnyje 19 straipsnio 3 dalyje numatyti papildomi formos reikalavimai taikomi tik vedybų sutartims.
2.  Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, vedybų sutartis turi būti bent sudaroma raštu, datuota ir abiejų sutuoktinių pasirašyta.
3.  Be to, jei valstybės narės, kurioje sudarydami vedybų sutartį abu sutuoktiniai turi bendrą įprastinę gyvenamąją vietą, teisėje numatyti papildomi šios sutarties formos reikalavimai, jų privaloma laikytis.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
20 a straipsnis (naujas)
20a straipsnis
Daiktinių teisių pritaikymas
Jeigu asmuo remiasi daiktine teise, į kurią jis turi teisę pagal sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę, o valstybės narės, kurioje remiamasi ta teise, teisėje atitinkama daiktinė teisė nėra žinoma, prireikus ir kiek tai įmanoma, ši daiktinė teisė pritaikoma pagal panašiausią tos valstybės teisėje numatytą lygiavertę daiktinę teisę, atsižvelgiant į tikslus ir interesus, kurių siekiama konkrečia daiktine teise, ir su ja siejamas pasekmes.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 31 straipsnį.)
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
21 straipsnis
21 straipsnis
Išbraukta.
Kolizinių normų visuotinis taikymas
Pagal šio skyriaus nuostatas nustatyta teisė taikytina net tuomet, jei ji nėra valstybės narės teisė.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
22 straipsnis
Šio reglamento nuostatos negalės turėti poveikio imperatyvių normų, kurių laikymąsi valstybė narė laiko tokiu svarbiu jos viešųjų interesų, pavyzdžiui, politinės, socialinės ar ekonominės sistemos, apsaugai, kad ji privalo būti taikoma visais jos taikymo sričiai priklausančiais atvejais, kad ir kokia būtų pagal šį reglamentą sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teisė, taikymui.
1.  Viršesnės privalomosios nuostatos – tai nuostatos, kurių nesilaikant būtų akivaizdžiai pažeidžiama atitinkamos valstybės narės viešoji tvarka (ordre public). Kompetentingos institucijos neturėtų aiškinti viešosios tvarkos išimties matetaip, kad tai prieštarautų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijai, ypač jos 21 straipsniui, kuriuo draudžiama bet kokios formos diskriminacija.
2.  Nedarant poveikio pagal 35 straipsnį taikomoms su taikytinos teisės poveikiu tretiesiems asmenims susijusioms apsaugos nuostatoms, šiuo reglamentu neribojamas teismo vietos teisės viršesnių privalomųjų nuostatų taikymas.
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
23 straipsnis
Pagal šį reglamentą nustatytos teisės nuostata gali būti netaikoma tik tuomet, jei jos taikymas akivaizdžiai nesuderinamas su ginčo nagrinėjimo vietos viešąja tvarka.
Atsisakyti taikyti kurios nors iš šiame reglamente nustatytų valstybių teisės nuostatą galima tik tuo atveju, jeigu toks taikymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su teismo vietos viešąja tvarka (ordre public).
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 35 straipsnį.)
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
24 straipsnis
Pagal šį reglamentą nustatytos teisės taikymas reiškia tos teisės normų, o ne jos tarptautinės privatinės teisės normų taikymą.
Šiame reglamente įpareigojimas taikyti tam tikros valstybės teisę reiškia įpareigojimą taikyti šioje valstybėje galiojančias teisės normas, išskyrus tarptautinės privatinės teisės normas.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
25 straipsnis
Valstybių, turinčių dvi arba daugiau teisės sistemų, teritorinių įstatymų kolizija
Valstybės, kuriose taikoma daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos teritorijos atžvilgiu
1.  Jei šiame reglamente nurodyta teisė yra valstybės, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, teisė, pagal tos valstybės vidaus kolizines normas nustatoma, kurio atitinkamo teritorinio vieneto teisės normos turi būti taikomos.
Jei valstybę sudaro keletas teritorinių vienetų, kurių kiekvienas turi savą teisės sistemą arba savą su šiuo reglamentu reglamentuojamais klausimais susijusių normų rinkinį:
1a.  Nesant tokių vidaus kolizinių teisės normų:
a)  nustatant pagal šį reglamentą taikytiną teisę, bet kokia nuoroda į šios valstybės teisę laikoma nuoroda į tam tikrame teritoriniame vienete galiojančią teisę;
a)  nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į sutuoktinių įprastinę gyvenamąją vietą, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame buvo sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;
b)  bet kokia nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą šioje valstybėje laikoma nuoroda į įprastinę gyvenamąją vietą teritoriniame vienete;
b)  nustatant taikytiną teisę pagal nuostatas, kuriose daroma nuoroda į sutuoktinių pilietybę, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, su kuriuo sutuoktiniai glaudžiausiai susiję, teisę;
c)  bet kokia nuoroda į pilietybę laikoma nuoroda į pagal šios valstybės teisę nustatyto teritorinio vieneto, arba, jei taikytinų normų nėra, šalių pasirinkto teritorinio vieneto, arba, jei teritorinis vienetas nepasirinktas, teritorinio vieneto, su kuriuo sutuoktinį (-ius) sieja glaudžiausi ryšiai, pilietybę.
c)  nustatant taikytiną teisę pagal visas kitas nuostatas, kuriose daroma nuoroda į kitus elementus, kurie yra siejamieji kriterijai, visos nuorodos į 1 dalyje nurodytos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teritorinio vieneto, kuriame yra atitinkamas elementas, teisę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 36 straipsnį.)
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
25 a straipsnis (naujas)
25a straipsnis
Valstybės, kuriose taikoma daugiau nei viena teisės sistema. Teisės kolizijos asmenų atžvilgiu
Valstybės, kuri turi dvi ar daugiau teisės sistemų arba du ar daugiau normų rinkinių, taikomų įvairių kategorijų asmenims sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais, atveju visos nuorodos į tos valstybės teisę suprantamos kaip nuorodos į teisės sistemą arba normų rinkinį, nustatytą pagal toje valstybėje galiojančias normas. Jei tokių normų nėra, taikoma teisės sistema ar normų rinkinys, su kuriuo sutuoktiniai yra glaudžiausiai susiję.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
25 b straipsnis (naujas)
25b straipsnis
Šio reglamento netaikymas vidaus teisės kolizijoms
Valstybė narė, kurią sudaro keli teritoriniai vienetai, kurių kiekvienas turi savo sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančias teisės normas, šio reglamento neprivalo taikyti teisės kolizijoms, atsirandančioms tik tarp tokių vienetų.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 38 straipsnį.)
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
26 straipsnio 2 dalis
2.  Bet kuri suinteresuotoji šalis, kuri teismo sprendimo pripažinimo klausimą iškelia kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [38–56] straipsniuose numatyta tvarka kreiptis dėl šio teismo sprendimo pripažinimo.
2.  Bet kuris suinteresuotasis asmuo, kuris iškelia teismo sprendimo pripažinimo klausimą kaip pagrindinį ginčo klausimą, gali 31b–31o straipsniuose numatyta tvarka kreiptis dėl to teismo sprendimo pripažinimo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 39 straipsnį.)
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio a punktas
a)  pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai;
a)  toks pripažinimas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, kurioje prašoma jį pripažinti, viešajai tvarkai (ordre public);
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį.)
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio c punktas
c)  jis nesuderinamas su valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;
c)  jis nesuderinamas su valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti, priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį.)
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
27 straipsnio d punktas
d)  jis nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje, iškeltoje dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių, jei anksčiau priimtas sprendimas tenkina reikiamas jo pripažinimo valstybėje narėje, į kurią kreipiamasi, sąlygas.
d)  jis nesuderinamas su anksčiau kitoje valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje priimtu teismo sprendimu byloje tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, su sąlyga, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas atitinka būtinas jo pripažinimo sąlygas valstybėje narėje, kurioje prašoma jį pripažinti.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 40 straipsnį.)
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
29 straipsnis
Jokiu atveju užsienio teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.
Jokiomis aplinkybėmis valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas negali būti peržiūrimas iš esmės.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 41 straipsnį.)
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
30 straipsnis
Valstybės narės, į kurią kreiptasi su prašymu pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu teismo sprendimas apskųstas įprasta tvarka.
Valstybės narės, kurioje prašoma pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą, teismas gali sustabdyti bylos nagrinėjimą, jeigu kilmės valstybėje narėje šis teismo sprendimas buvo apskųstas įprasta tvarka.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 42 straipsnį.)
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
31 straipsnis
Vienoje valstybėje narėje priimti ir joje vykdytini teismo sprendimai kitose valstybėse narėse vykdomi pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [38–56 ir 58] straipsnius.
Valstybėje narėje priimti ir toje valstybėje vykdytini teismo sprendimai yra vykdytini ir kitose valstybėse narėse, kai kurio nors suinteresuotojo asmens prašymu jie buvo paskelbti vykdytinais kitoje valstybėje narėje 31b–31o straipsniuose numatyta tvarka.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 43 straipsnį.)
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
31 a straipsnis (naujas)
31a straipsnis
Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas
Norėdamas nustatyti, ar laikantis 31b–31o straipsniuose numatytos tvarkos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra vykdymo valstybėje narėje, teismas, į kurį kreiptasi, taiko tos valstybės narės vidaus teisę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 44 straipsnį.)
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
31 b straipsnis (naujas)
31b straipsnis
Teritorinė jurisdikcija
1.  Prašymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas vykdymo valstybės narės teisme ar kompetentingoje institucijoje, apie kurį (-ią) ta valstybė narė pranešė Komisijai pagal 37 straipsnį.
2.  Teritorinė jurisdikcija nustatoma atsižvelgiant į šalies, kurios atžvilgiu reikalaujama vykdyti teismo sprendimą, nuolatinę gyvenamąją vietą arba vykdymo vietą.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 45 straipsnį.)
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
31 c straipsnis (naujas)
31c straipsnis
Procedūra
1.  Prašymo pateikimo procedūrą reglamentuoja vykdymo valstybės narės teisė.
2.  Nereikalaujama, kad pareiškėjas vykdymo valstybėje narėje turėtų pašto adresą arba įgaliotą atstovą.
3.  Prie prašymo pridedami šie dokumentai:
a)  teismo sprendimo kopija, atitinkanti sąlygas, būtinas jos autentiškumui patvirtinti;
b)  liudijimas, išduotas kilmės valstybės narės teismo arba kompetentingos institucijos, naudojant formą, nustatytą laikantis 37c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, nedarant poveikio 31d straipsnio taikymui.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 46 straipsnį.)
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
31 d straipsnis (naujas)
31d straipsnis
Liudijimo nepateikimas
1.  Nepateikus 31c straipsnio 3 dalies b punkte nurodyto liudijimo, teismas arba kompetentinga institucija gali nustatyti jo pateikimo terminą arba priimti lygiavertį dokumentą ar, jeigu ji mano, kad turi pakankamai informacijos, leisti nepateikti minėto liudijimo.
2.  Jei teismas ar kompetentinga institucija to prašo, pateikiamas dokumentų vertimas raštu. Vertimas raštu turi būti atliktas asmens, turinčio teisę atlikti vertimus raštu vienoje iš valstybių narių.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 47 straipsnį.)
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
31 e straipsnis (naujas)
31e straipsnis
Teismo sprendimo paskelbimas vykdytinu
Teismo sprendimas paskelbiamas vykdytinu nedelsiant po to, kai užbaigiami 31c straipsnyje numatyti formalumai, neatliekant peržiūros pagal 27 straipsnį. Šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, šiame proceso etape neturi teisės teikti pareiškimų dėl prašymo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 48 straipsnį.)
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
31 f straipsnis (naujas)
31f straipsnis
Pranešimas apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu
1.  Apie teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pareiškėjui nedelsiant pranešama vykdymo valstybės narės teisėje nustatyta tvarka.
2.  Pranešimas apie teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu įteikiamas šaliai, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, pridedant teismo sprendimą, jei jis šiai šaliai dar nebuvo įteiktas.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 49 straipsnį.)
Pakeitimas 89
Pasiūlymas dėl reglamento
31 g straipsnis (naujas)
31g straipsnis
Teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu apskundimas
1.  Bet kuri iš šalių gali apskųsti teismo sprendimą dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu.
2.  Skundas pateikiamas teisme, apie kurį atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 37 straipsnį.
3.  Skundas nagrinėjamas laikantis taisyklių, reglamentuojančių ginčo teiseną.
4.  Jeigu šalis, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, neįstoja į procesą teisme, kuriame nagrinėjamas pareiškėjo skundas, taikomas 11 straipsnis, net jei šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta nėra vienoje iš valstybių narių.
5.  Skundas dėl teismo sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pateikiamas per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Jeigu šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti teismo sprendimą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje teismo sprendimas buvo paskelbtas vykdytinu, terminas skundui pateikti yra 60 dienų ir skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įteikimo minėtai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos. Šis terminas negali būti pratęstas dėl atstumo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 50 straipsnį.)
Pakeitimas 90
Pasiūlymas dėl reglamento
31 h straipsnis (naujas)
31h straipsnis
Teismo sprendimo dėl skundo ginčijimo tvarka
Teismo sprendimas dėl skundo gali būti užginčytas tik laikantis procedūros, apie kurią atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai pagal 37 straipsnį.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 51 straipsnį.)
Pakeitimas 91
Pasiūlymas dėl reglamento
31 i straipsnis (naujas)
31i straipsnis
Atsisakymas paskelbti teismo sprendimą vykdytinu ar tokio paskelbimo atšaukimas
Teismas, kuriame pateiktas skundas pagal 31f arba 31h straipsnį, teismo sprendimo paskelbimą vykdytinu atmeta arba atšaukia tik remdamasis vienu iš 27 straipsnyje nustatytų pagrindų. Teismas priima sprendimą nedelsdamas.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 52 straipsnį.)
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
31 j straipsnis (naujas)
31j straipsnis
Proceso sustabdymas
Teismas, kuriame pateikiamas skundas pagal 31g arba 31h straipsnį, šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, prašymu sustabdo procesą, jeigu kilmės valstybėje narėje buvo sustabdytas teismo sprendimo vykdymas dėl pateikto skundo.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 53 straipsnį.)
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
31 k straipsnis (naujas)
31k straipsnis
Laikinosios priemonės, įskaitant apsaugos priemones
1.  Jei teismo sprendimas turi būti pripažintas pagal šį skyrių, niekas nekliudo pareiškėjui pagal vykdymo valstybės narės teisę pasinaudoti laikinosiomis, įskaitant apsaugos, priemonėmis, nereikalaujant, kad teismo sprendimas būtų paskelbtas vykdytinu pagal 31e straipsnį.
2.  Teismo sprendimą paskelbus vykdytinu, įstatymų numatyta tvarka leidžiama imtis bet kokių apsaugos priemonių.
3.  Per laikotarpį, kuris 31g straipsnio 5 dalyje nustatytas pateikti skundui dėl sprendimo paskelbimo vykdytinu, ir iki tokio skundo išnagrinėjimo negalima imtis sprendimo vykdymo priemonių, išskyrus apsaugos priemones, nukreiptas į šalies, kurios atžvilgiu prašoma vykdyti sprendimą, turtą.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 54 straipsnį.)
Pakeitimas 94
Pasiūlymas dėl reglamento
31 l straipsnis (naujas)
31l straipsnis
Dalinis vykdytinumas
1.  Kai teismo sprendimas buvo priimtas dėl kelių reikalavimų ir jis negali būti paskelbtas vykdytinu visų šių reikalavimų atžvilgiu, teismas arba kompetentinga institucija paskelbia vykdytinu teismo spendimą dėl vieno ar dėl kelių reikalavimų.
2.  Pareiškėjas gali prašyti, kad vykdytinomis būtų paskelbtos tik tam tikros teismo sprendimo dalys.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 55 straipsnį.)
Pakeitimas 95
Pasiūlymas dėl reglamento
31 m straipsnis (naujas)
31m straipsnis
Teisinė pagalba
Pareiškėjas, kuris kilmės valstybėje narėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba buvo atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, turi teisę bet kokiame procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu naudotis vykdymo valstybės narės teisėje nustatytomis palankiausiomis teisinės pagalbos arba atleidimo nuo bylinėjimosi išlaidų sąlygomis.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 56 straipsnį.)
Pakeitimas 96
Pasiūlymas dėl reglamento
31 n straipsnis (naujas)
31n straipsnis
Garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato reikalavimo netaikymas
Iš šalies, kuri vienoje iš valstybių narių kreipiasi dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo, vykdytinumo ar vykdymo, negali būti reikalaujama pateikti garantijos, įsipareigojimo dokumento ar užstato, kad ir kaip jie būtų apibūdinti, remiantis tuo, kad ši šalis yra užsienio šalies pilietis, arba tuo, kad jos nuolatinė gyvenamoji vieta (angl. domicile) arba gyvenamoji vieta nėra vykdymo valstybėje narėje.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 57 straipsnį.)
Pakeitimas 97
Pasiūlymas dėl reglamento
31 o straipsnis (naujas)
31o straipsnis
Mokesčio, rinkliavos ar atlygio netaikymas
Vykdymo valstybėje narėje procese dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu negali būti nustatomas mokestis, rinkliava ar atlygis, apskaičiuoti pagal ginčo vertę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 58 straipsnį.)
Pakeitimas 98
Pasiūlymas dėl reglamento
32 straipsnis
Autentiškų dokumentų pripažinimas
Autentiškų dokumentų priėmimas
1.  Vienoje valstybėje narėje parengti autentiški dokumentai pripažįstami kitose valstybėse narėse, jei šių dokumentų galiojimas nėra užginčijamas pagal taikytiną teisę ir jei jų pripažinimas akivaizdžiai neprieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai.
1.   Vienoje iš valstybių narių sudarytas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje turi tokią pačią įrodomąją galią kaip ir kilmės valstybėje narėje arba kuo panašesnę galią su sąlyga, kad tai akivaizdžiai nepažeidžia atitinkamos valstybės narės viešosios tvarkos (ordre public).
Asmuo, pageidaujantis pasinaudoti autentišku dokumentu kitoje valstybėje narėje, gali prašyti institucijos, kuri sudaro autentišką dokumentą kilmės valstybėje narėje, užpildyti formą, nustatytą laikantis 37c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, aprašant įrodomąją galią, kurią autentiškas dokumentas turi kilmės valstybėje narėje.
1a.  Ieškiniai, susiję su autentiško dokumento autentiškumu, pateikiami kilmės valstybės narės teismuose, o sprendimai dėl jų priimami pagal tos valstybės teisę. Užginčytas autentiškas dokumentas kitoje valstybėje narėje neturi jokios įrodomosios galios, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.
1b.  Ieškiniai, susiję su autentiškuose dokumentuose užfiksuotais teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, pateikiami teismuose, turinčiuose jurisdikciją pagal šį reglamentą, o sprendimai dėl jų priimami pagal teisę, taikytiną pagal III skyrių arba nustatytą pagal 36 straipsnį. Užginčytas autentiškas dokumentas valstybėje narėje, kuri nėra kilmės valstybė narė, neturi jokios įrodomosios galios užginčyto klausimo atžvilgiu, kol ieškinys nagrinėjamas kompetentingame teisme.
1c.  Jei proceso rezultatai valstybės narės teisme priklauso nuo to, kaip bus išspręstas nepagrindinis klausimas, susijęs su teisiniais veiksmais arba teisiniais santykiais, užfiksuotais su sutuoktinių turto teisiniu režimu susijusiame autentiškame dokumente, tas teismas turi jurisdikciją to klausimo atžvilgiu.
2.  Autentiškų dokumentų pripažinimo pasekmė yra ta, kad dokumentų turinys įgyja įrodomąją galią ir jiems taikoma paprasta galiojimo prezumpcija.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 59 straipsnį.)
Pakeitimas 99
Pasiūlymas dėl reglamento
33 straipsnis
1.  Pateikus prašymą, vienoje valstybėje narėje parengti ir vykdytini dokumentai paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [38–57] straipsniuose numatyta tvarka.
1.  Autentiškas dokumentas, kuris yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje, paskelbiamas vykdytinu kitoje valstybėje narėje bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu 31b–31o straipsniuose numatyta tvarka.
1a.  Taikant 31c straipsnio 3 dalies b punktą, autentišką dokumentą sudariusi institucija bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu išduoda liudijimą, naudodama formą, nustatytą laikantis 37c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2.  Teismas, kuriam pareiškiamas ieškinys pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [43 ir 44] straipsnius, gali atsisakyti priimti arba panaikinti sprendimą, kuriuo konstatuojamas autentiško dokumento vykdytinumas, tik tuomet, jei jo vykdymas akivaizdžiai prieštarauja valstybės narės, į kurią kreipiamasi, viešajai tvarkai.
2.  Teismas, kuriame pateiktas skundas pagal 31g arba 31h straipsnius, atsisako paskelbti dokumentą vykdytinu arba tokį paskelbimą atšaukia tik tuo atveju, jei autentiško dokumento vykdymas akivaizdžiai pažeidžia vykdymo valstybės narės viešąją tvarką (ordre public).
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 60 straipsnį.)
Pakeitimas 100
Pasiūlymas dėl reglamento
34 straipsnis
Teisminių susitarimų pripažinimas ir vykdytinumas
Teisminių susitarimų vykdytinumas
Teisminiai susitarimai, vykdytini kilmės valstybėje narėje, bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu pripažįstami ir paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir autentiški dokumentai. Teismas, kuriam pareiškiamas ieškinys pagal Reglamento (EB) Nr. 44/2001 [42 arba 44] straipsnius, atsisako priimti arba panaikina sprendimą, kuriuo konstatuojamas teisminio susitarimo vykdytinumas, tik tuomet, jei jo vykdymas akivaizdžiai prieštarauja vykdančiosios valstybės narės viešajai tvarkai.
1.   Teisminiai susitarimai, kurie yra vykdytini kilmės valstybėje narėje, paskelbiami vykdytinais kitoje valstybėje narėje bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu 31b–31o straipsniuose numatyta tvarka.
1a.  Taikant 31c straipsnio 3 dalies b punktą, susitarimą patvirtinęs teismas arba teismas, kuriame jis buvo sudarytas, bet kurio suinteresuotojo asmens prašymu išduoda liudijimą, naudodamas formą, nustatytą laikantis 37c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
1b.  Teismas, kuriam pateiktas skundas pagal 31g arba 31h straipsnius, atsisako paskelbti teisminius susitarimus vykdytinais ar tokį paskelbimą atšaukia tik tuo atveju, jei teisminis susitarimas akivaizdžiai pažeidžia vykdymo valstybės narės viešąją tvarką (ordre public).
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 61 straipsnį.)
Pakeitimas 101
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio pavadinimas
Poveikis tretiesiems asmenims
Trečiųjų asmenų apsauga
Pakeitimas 102
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 2 dalis
2.  Tačiau valstybės narės teisėje gali būti numatyta, kad sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teise sutuoktinis negali remtis prieš trečiąjį asmenį, jei vienas ar kitas turi įprastinę gyvenamąją vietą jos teritorijoje ir jei neįvykdytos šioje teisėje numatytos registravimo ar viešinimo sąlygos, nebent trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti, kurios valstybės teisė taikytina sutuoktinių turto teisiniam režimui.
2.  Tačiau vieno iš sutuoktinių ir trečiojo asmens teisiniuose santykiuose nė vienas iš sutuoktinių negali remtis sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytina teise, jei su trečiuoju asmeniu teisiniais santykiais susieto sutuoktinio ir trečiojo asmens įprastinė gyvenamoji vieta yra toje pačioje valstybėje, kuri nėra valstybė, kurios teisė yra taikytina sutuoktinių turto teisiniam režimui. Tokiais atvejais to sutuoktinio ir to trečiojo asmens įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė taikoma sutuoktinių turto teisinio režimo poveikiui trečiajam asmeniui.
Pakeitimas 103
Pasiūlymas dėl reglamento
35 straipsnio 3 dalis
3.  Valstybės narės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisėje gali būti numatyta šio straipsnio 2 dalyje nustatytajai analogiška sutuoktinio ir trečiojo asmens teisinių santykių, susijusių su šiuo nekilnojamuoju turtu, norma.
3.  2 dalis netaikoma, jei:
a)  trečiasis asmuo žinojo arba turėjo žinoti apie sutuoktinių turto teisiniam režimui taikytiną teisę arba
b)  buvo laikomasi sutuoktinių turto teisinio režimo registravimo ir viešinimo reikalavimų pagal trečiojo asmens ir su juo teisiniais santykiais susieto sutuoktinio įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisę, arba
c)  buvo laikomasi sutuoktinių turto teisinio režimo registravimo ir viešinimo reikalavimų dėl nekilnojamojo daikto pagal nekilnojamojo daikto vietos valstybės teisę.
Pakeitimas 104
Pasiūlymas dėl reglamento
-36 straipsnis (naujas)
-36 straipsnis
Įprastinė gyvenamoji (buveinės) vieta
1.  Šiame reglamente įmonių, asociacijų ir kitų juridinio asmens statusą turinčių subjektų įprastinė buveinės vieta yra centrinės jų administracijos buveinės vieta.
Fizinio asmens, vykdančio verslą, įprastinė gyvenamoji vieta yra pagrindinė jo verslo vieta.
2.  Jei teisiniai santykiai atsiranda veiklą vykdant padaliniui, atstovybei ar kitam filialui arba jei pagal sutartį vykdymas yra tokio padalinio, atstovybės ar filialo pareiga, įprastine buveinės vieta laikoma šio padalinio, atstovybės ar kitokio filialo buveinės vieta.
3.  Nustatant įprastinę gyvenamąją (buveinės) vietą lemiamas yra teisinių santykių atsiradimo momentas.
Pakeitimas 105
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalies b a punktas (naujas)
ba)  teismų ar institucijų, kurios turi kompetenciją nagrinėti prašymus dėl teismo sprendimo paskelbimo vykdytinu pagal 31b straipsnio 1 dalį bei skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal 31g straipsnio 2 dalį, pavadinimus ir kontaktinius duomenis;
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 78 straipsnio 1 dalies a punktą.)
Pakeitimas 106
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 1 dalies b b punktas (naujas)
bb)  teismo sprendimo dėl apeliacinio skundo ginčijimo tvarką, nurodytą 31h straipsnyje;
Pakeitimas 108
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 3 dalis
3.  Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija viešai paskelbia tinkamomis priemonėmis, visų pirma Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainėje.
3.  Visą pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija paprasta forma paskelbia viešai naudodama tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose interneto svetainę įvairiomis kalbomis.
Valstybės narės užtikrina, kad šioje daugiakalbėje interneto svetainėje pateikta informacija būtų prieinama per bet kurią oficialią jų sukurtą svetainę, visų pirma pateikdamos nuorodą į Komisijos interneto svetainę.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 78 straipsnio 3 dalį.)
Pakeitimas 109
Pasiūlymas dėl reglamento
37 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Komisija pradeda taikyti atitinkamų teismo pareigūnų ir teisininkų informavimo ir mokymo sistemą ir šiuo tikslu sukuria interaktyvų portalą, veikiantį visomis oficialiomis Europos Sąjungos institucijų kalbomis, ir profesinės patirties bei praktikos mainų sistemą.
Pakeitimas 110
Pasiūlymas dėl reglamento
37 a straipsnis (naujas)
37a straipsnis
2 straipsnio 1a dalyje nurodyto informacijos sąrašo nustatymas ir vėlesnis keitimas
1.  Komisija, remdamasi valstybių narių pranešimais, nustato 2 straipsnio 1a dalyje nurodytą kitų institucijų ir teisės specialistų sąrašą.
2.  Valstybės narės informuoja Komisiją apie bet kokius vėlesnius tame sąraše esančios informacijos pakeitimus. Komisija atitinkamai pataiso šį sąrašą.
3.  Šį sąrašą ir visus vėlesnius jo pakeitimus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4.  Visą pagal 1 ir 2 dalis pateiktą informaciją Komisija paskelbia viešai naudodama visas kitas tinkamas priemones, visų pirma per Europos teisminį tinklą civilinėse ir komercinėse bylose.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 79 straipsnį.)
Pakeitimas 111
Pasiūlymas dėl reglamento
37 b straipsnis (naujas)
37b straipsnis
31c, 32, 33 ir 34 straipsniuose nurodytų liudijimų ir formų nustatymas ir vėlesnis keitimas
Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi ir vėliau iš dalies keičiami 31c, 32, 33 ir 34 straipsniuose nurodyti liudijimai ir formos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 37c straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 80 straipsnį.)
Pakeitimas 112
Pasiūlymas dėl reglamento
37 c straipsnis (naujas)
37c straipsnis
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.
(Atitinka Reglamento (ES) Nr. 650/2012 81 straipsnį.)
Pakeitimas 113
Pasiūlymas dėl reglamento
39 straipsnio 3 dalis
3.  III skyriaus nuostatos taikomos tik sutuoktiniams, kurie santuoką sudarė arba jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę pasirinko jau pradėjus taikyti šį reglamentą.
3.  III skyriaus nuostatos taikomos tik sutuoktiniams, kurie pradėjus taikyti šį reglamentą
a)   sudarė santuoką arba
b)   pasirinko jų turto teisiniam režimui taikytiną teisę.
Susitarimas dėl taikytinos teisės, kuris buvo sudarytas iki [šio reglamento taikymo pradžios data], taip pat galioja, jei įvykdytos III skirsnio sąlygos arba jei jis galioja pagal teisę, taikytiną taikytinos teisės pasirinkimo momentu pagal atitinkamas tarptautinės privatinės teisės nuostatas.

Europos transporto technologijų strategijos, siekiant tvaraus Europos mobilumo ateityje, skatinimas
PDF 296kWORD 31k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos transporto technologijų strategijos skatinimo siekiant būsimo tvaraus judumo Europoje (2012/2298(INI))
P7_TA(2013)0339A7-0241/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Būsimo Europos mobilumo moksliniai tyrimai ir inovacijos. Europos transporto technologijų strategijos kūrimas“ (COM(2012)0501),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (COM(2011)0808),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. Komisijos baltąją knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl 2011–2020 m. Europos kelių eismo saugos(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0241/2013),

A.  kadangi Komisija nustatė Europos transporto inovacijų sistemos trūkumų;

B.  kadangi investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas transporto sektoriuje kartu yra investicijos į ekonomiką ir darbo vietų kūrimą, todėl gali turėti trejopą poveikį;

C.  kadangi inovacijos būtinos siekiant sukurti išmanesnę, saugesnę ir pažangesnę transporto sistemą piliečiams, išspręsti aplinkos apsaugos problemas, su kuriomis susiduria transporto sektorius, ir įtvirtinti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomiką;

D.  kadangi strategijos „Europa 2020“ kovos su klimato kaita ir energetikos tikslai glaudžiai susiję su transporto inovacijomis: siekiama 20 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, palyginti su 1990 m., naudoti 20 proc. atsinaujinančiųjų išteklių energijos, 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą ir 50 proc. sumažinti per avarijas keliuose žūstančių žmonių skaičių, palyginti su 2001 m.;

E.  kadangi labai svarbu, kad iš tiesų pasikeistų naudotojų požiūris ir jų reikalavimų lygis, jei norima daugelį įmonių ir paslaugų teikėjų įtikinti pakeisti savo veiklos modelius ir naudotis inovacijų teikiamomis galimybėmis, kurias užtikrina kūrybinis sąlytis ir pradininkiškomis idėjomis pagrįstas požiūris, kaip nurodyta Komisijos komunikato (COM(2012)0501) 5.3 dalyje;

F.  kadangi palankiai vertinamos Baltojoje knygoje dėl transporto išdėstytos iniciatyvos, ypač paminėtos 3.2 skirsnyje („Ateities inovacijos: technologijos ir elgsena“), kartu su 7 iniciatyva („Daugiarūšis prekių vežimas. E. kroviniai“) ir 22 iniciatyva („Sklandus judumas nuo durų iki durų“);

G.  kadangi Europos strategija būtina užtikrinti, kad būtų išlaikyta pusiausvyra tarp pastangų, kuriomis siekiama sumažinti transporto poveikį aplinkai, ir tarp pastangų, kuriomis siekiama užtikrinti judumo laisvę Europos Sąjungoje siekiant sukurti bendrą Europos transporto erdvę, kurioje būtų naudojamas įvairių rūšių transporto sistemos, kuri būtų integruota ir kurioje būtų veiksmingai naudojami ištekliai;

H.  kadangi 2012 m. Europos Sąjungos keliuose įvykusiose eismo nelaimėse vis dėlto žuvo daugiau nei 31 000 ir buvo iš dalies sunkiai sužeista daugiau kaip 1 500 000 žmonių;

I.  kadangi jau parengtos technologijos, kurias taikant bus lengviau įgyvendinti saugios Europos transporto erdvės tikslus, tačiau jos vis dar nepateiktos į rinką;

Bendrieji principai

1.  pabrėžia, kad Europos transporto technologijų strategija siekiant būsimo tvaraus judumo Europoje visų pirma turėtų skatinti paslaugų kokybę, keleivių ir įmonių patogumą ir tvarų judumą ir turėtų būti pagrįsta Sąjungos tikslais ir teisės aktais dėl energijos naudojimo, transporto keliamo triukšmo, oro teršalų, žaliavų ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio iki 2020, 2030 ir 2050 m. mažinimo, taip pat turėtų skatinti sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimą, paslaugų kokybės didinimą pateikiant sprendimus, kurie vis labiau būtų pritaikyti prie individualių poreikių ir tenkintų naudotojų reikmes, ir saugos bei saugumo didinimą;

2.  atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) svarbą visos Europos ekonomikai, ragina Komisiją ir Tarybą pripažinti iniciatyvos „Horizontas 2020“ svarbą ir tinkamai ją finansuoti;

3.  patvirtina Komisijos tikslą kiekvienoje srityje transporto mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI) geriau suderinti su Europos transporto politikos tikslais ir gairėmis, tačiau mano, kad Komisijos komunikate pasiūlytą požiūrį reikia suderinti su toliau išdėstytais prioritetais;

4.  mano, kad veiksminga Europos transporto technologijų strategija turi apimti visus ES regionus siekiant užtikrinti veiksmingą asmenų ir prekių judėjimą ir taip iš tiesų sukurti Europos bendrąją rinką;

5.  mano, kad nustatant ir įgyvendinant transporto politiką būtina veiksmingiau, nuosekliau ir tikslingiau naudotis moksliniais tyrimais ir inovacijomis, jei norima gebėti reaguoti į naujas aktualijas, atsiriboti nuo tradicinio mastymo ir sutelkti dėmesį novatoriškoms idėjoms, ir taip įgyti galimybę vartotojams pasiūlyti novatoriškus transporto srities sprendimus, kurie patenkintų jų poreikius ir atitiktų prieinamumo, pelningumo, patikimumo, kokybės ir tęstinumo reikalavimus;

6.  ragina Komisiją sukurti moksliniams tyrimams ir inovacijoms palankią sistemą parengiant teisingas, veiksmingas ir novatoriškas visų judumo ir transporto rūšių kainodaros sistemas, visų pirma į vidaus išlaidas įtraukiant išorės išlaidas, ir atsižvelgiant į principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“;

7.  pažymi Komisijos pasiūlytos Transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo ir informacijos sistemos (TMTISIS) naudingumą ir mano, jog reikia, kad ji apimtų naudotojų požiūrį, nes tai būtų ideali priemonė kliūtims inovacijų taikymui, kylančioms dėl įprastinio požiūrio, nustatyti, galimybėms išsiaiškinti ir naujų paslaugų galimybėms, siekiant paskatinti keistis visuomenės požiūrį į tvarų transportą, skatinti;

8.  pabrėžia, kad technologinis sustabarėjimas gali trukdyti iki galo išnaudoti transporto inovacijų potencialą ir skleistis naujoms novatoriškoms idėjoms; mano, kad Sąjungos politika turėtų būti neutrali alternatyvių transporto technologijų atžvilgiu („technologinis neutralumas“), dėl prioritetų ir finansavimo turėtų būti sprendžiama remiantis konkrečiose transporto srityse taikytų technologijų viso gyvavimo ciklo rezultatais, o suderinimo pastangos neturi kliudyti plėtojant novatoriškus ir alternatyvius sprendimus transporto srityje, energijos tiekimo įvairovei ir naudojimuisi išmaniomis ryšių technologijomis;

9.  pabrėžia, kad, siekiant padėti verslo subjektams ir viešojo sektoriaus įstaigoms perimti naujus sprendimus ir novatoriškas technologijas, reikalinga efektyvesnė inovacijų grandinė ir daugiau investicijų į priemones, kaip antai ekonominės paskatos siekiant įveikti technologijų taikymo ir jų pateikimo į rinką kliūtis („viso ciklo įsipareigojimai“); todėl skatina Komisiją imtis veiksmų, kad, siekiant atskleisti visą transporto sektoriaus inovacijų potencialą ir remti novatoriškas įmones, subsidijos būtų naudojamos taip pat ir naujų sprendimų pateikimui į rinką, jų demonstracijai ir visiškam įgyvendinimui finansuoti ir kad tinkamomis valdymo ir finansavimo priemonėmis būtų galima užtikrinti spartų mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimą;

10.  mano, kad visi Europos regionai ir atitinkama jų darbo jėga turėtų gauti naudos iš tokios strategijos, ir pabrėžia, kad būtina atsižvelgti į regionų ypatumus ir galimybes, ypač kuriant mažiau taršias transporto rūšis; ragina antrinio lygmens valdžios institucijas kartu su suinteresuotaisiais subjektais kurti inovacijų partnerystes tvaraus judumo srityje;

11.  ragina tvirčiau remti mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą, ypač suteikiant joms galimybę lengviau gauti ES lėšų ir sumažinant administracinę naštą, ir pabrėžia, kad svarbu pasitelkiant mokslinius tyrimus ir inovacijas sukurti ir išlaikyti darbo vietas ir tvarų ekonomikos augimą;

12.  teigia, kad ES struktūrinių fondų ir investicinių fondų lėšomis vykdomos investicijos teikia puikių galimybių Europos regionuose tvaraus judumo srityje plėtoti pažangiąją specializaciją;

13.  skatina nacionalines ir regionines valdžios institucijas rengti mokslinių tyrimų ir vystymosi strategijas, pagrįstas pažangiosios specializacijos koncepcija, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingiau naudojamos struktūrinių fondų lėšos ir didinama viešojo ir privačiojo sektorių investicijų sąveika;

14.  atsižvelgdamas į tai, primena, kad inovacinių technologijų strategija turi būti parengta atsižvelgiant į atitinkamų teritorijų ypatybes ir savitumus, todėl nebus galima taikyti visų atžvilgiu vienodo požiūrio; mano, kad, pavyzdžiui, regionai, turintys tam tikrų teritorinių apribojimų, kaip antai salos, kalnuoti, atokiausi ir retai apgyvendinti regionai, turi savitų ekonominių ir kitų galimybių, kurioms panaudoti reikia surasti tinkamus ir naujoviškus su judumu susijusius sprendimus; todėl pabrėžia, kad reikia skirti tinkamus išteklius tvariai transporto infrastruktūrai;

15.  pabrėžia, kad, siekiant sukurti aiškią ir skaidrią teisinę sistemą, būtina labiau supaprastinti administracines mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo procedūras Europos, nacionaliniu, regionų, vietos ir tarpvalstybiniu lygmenimis;

16.  pabrėžia, kad būtina nesiliaujant dėti pastangas sumažinti keliuose žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių; primygtinai ragina Komisiją apsvarstyti ir įgyvendinti Parlamento didžiąja balsų dauguma priimtus pasiūlymus dėl kelių eismo saugos gerinimo;

17.  mano, kad transporto technologijų pokyčiai yra tinkami ir svarbūs; vis dėlto pabrėžia, kad šie pokyčiai turi vykti taikant ne draudimus, bet paskatas naudoti naujas išteklius tausojančias technologijas;

18.  pabrėžia, kad neturi būti jokių draudimų ieškoti inovacinių naujų transporto sprendimų ar naudoti jau taikytą ir išbandytą praktiką naujuose deriniuose;

Bendrosios priemonės

19.  mano, kad tvaraus judumo srities moksliniai tyrimai ir inovacijos turėtų būti pagrįsti integracijos principu, ypač sukuriant trūkstamas tarpvalstybines grandis (jungtys), didinant sistemų tarpusavio ir sistemų vidaus dalių suderinamumą (sąveikumas) ir skatinant labiausiai tam tikram maršrutui pritaikytas ir tvarias transporto rūšis (įvairiarūšis ir mišrusis transportas);

20.  primena, kad ES turi parengti iš tiesų bendrąją transporto politiką ir taip užtikrinti galimybes naudotis tinkamu transportu Europos regionuose ir tarp jų, taip pat nuoseklumą vietos, regionų, nacionaliniu ir Europos lygmenimis; ragina valstybes nares ir regionus užtikrinti, kad naudojant įvairių rūšių transporto derinius daugiau dėmesio būtų teikiama iš tiesų tvariam judumui;

21.  pabrėžia, kad šią strategiją būtina pagrįsti integruotu modeliu, kuriame daugiausia dėmesio būtų skiriama tarpregioninėms jungtims ir trūkstamoms tarpvalstybinėms jungtims, įskaitant geografiškai pasklidusiuose regionuose, o novatoriškais sprendimais, susijusiais su įvairių rūšių transportu, būtų galima mažinti regionų skirtumus, skatinti darbo jėgos judumą ir didinti teritorinę sanglaudą; pripažįsta, kad šiuo metu regionų transporto tinklai labai skiriasi, ir atkreipia dėmesį į tai, kad būtina investuoti į tvarias transporto technologijas ir sprendimus regionuose, kuriuose susiklosčiusios tam tikros nepalankios sąlygos, atsižvelgiant taip pat į Europos infrastruktūros tinklų priemonės teikiamas galimybes;

22.  pabrėžia, kad moksliniai tyrimai ir inovacijos taip pat turėtų būti sutelkti į tvarios infrastruktūros elementų naudojimą, siekiant remti perėjimą prie tokių atsinaujinančiųjų pirminių produktų, kaip antai mediena ar sudėtinės medžiagos, naudojamos kaip geležinkelių infrastruktūros komponentai (pvz., grandininiai ar signalizavimo stulpai, platformų ar tiltų statybinės medžiagos); pažymi, kad ši nuostata taip pat apima mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą siekiant sukurti impregnuojamąją medinių sijų medžiagą, galinčią būti alternatyva kreozotui, kurį pagal ES teisės aktus nuo 2018 m. bus draudžiama naudoti;

23.  pabrėžia, kad negalima primesti naujų judumo koncepcijų ir kad siekiant skatinti tvaresnę elgseną būtinos aktyvesnės mokslinių tyrimų pastangos ekologinių ir socialinių žinių, miestų ir erdvės planavimo srityse, taip pat technologijų judumo paklausos ir elgsenos pokyčių, kuriais siekiama geriau valdyti transporto srautus pasitelkiant, be kita ko, novatoriškas judumo valdymo priemones, naudotojų reikalavimus atitinkančias sklandaus judumo nuo durų iki durų grandines, ekologiško ir pažangaus vairavimo sistemas ir naudojimąsi informacinėmis ir ryšių technologijomis su informacija realiuoju laiku, srityse;

24.  mano, kad labai svarbu į Europos inovacijų politikos valdymą, taikomą transportui ir judumui, įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas; atkreipia dėmesį, kad tokios valdžios institucijos gali dalytis savo patirtimi ir žiniomis, kurios gali tikti ir vykdant technologijų, infrastruktūros, transporto priemonių ir keleivių integravimą, ir skatinant naujus su judumu susijusius visuomenės įpročius; pažymi, kad vietos ir regionų valdžios institucijos gali nustatyti didžiausias judumo problemas ir joms pavesta jas valdyti, kad jos nuolat tiria ir pradeda taikyti pažangiąją praktiką ir novatoriškas idėjas ir kad, turint mintyje įvairias situacijas, kuriomis joms tenka veikti, jos yra itin gerai susipažinusios su inovacijomis;

25.  pabrėžia, kad reikia atlikti vienos rūšies transporto ir įvairių rūšių transporto sąžiningos konkurencijos transporto sektoriuje, taip pat kliūčių, kurių kyla dėl interesų, susijusių su dabartiniais verslo modeliais, mokslinius tyrimus, įskaitant visų pirma technologinių priemonių, kurių reikia siekiant pagerinti kabotažo taisyklių, socialinių nuostatų kelių transporto sektoriuje ir šiame sektoriuje dirbančių asmenų darbo sąlygų nuoseklų ir veiksmingą taikymą ir kontrolę, mokslinius tyrimus;

26.  pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti ES piliečių sveikatą ir gyvenimo kokybę ir užtikrinti gyventojų pritarimą, reikia skubiai parengti novatoriškus visų rūšių transporto triukšmo mažinimo, ypač jo ištakose, sprendimus; šiomis aplinkybėmis pabrėžtinai primena savo rezoliuciją dėl bendros Europos transporto erdvės, kurioje raginama iki 2020 m. 20 proc., t. y. iki 2010 m. lygio, sumažinti geležinkelio transporto priemonių keliamą triukšmą ir vibracijas, taip pat jų energijos sąnaudas, ir dar kartą pabrėžia, kad kuriant naujas transporto srities technologijas, strategijas ir infrastruktūrą nuo pat pradžių keliamo triukšmo klausimui reikėtų skirti daug dėmesio;

27.  yra įsitikinęs, kad novatoriškos technologijos, kuriomis sprendžiamas infrastruktūros ir transporto priemonių sąveikos klausimas, gali atlikti svarbų vaidmenį mažinant avarijų skaičių, triukšmą ir vibraciją, energijos sąnaudas, išmetamą dujų kiekį ir poveikį klimatui;

28.  patvirtina, jog pastangos siekiant, kad transportas ir judumo technologijos naudotų ekologiškesnę energiją, turėtų būti siejamos su efektyvesnėmis koncepcijomis ir geresniu transporto priemonių dizainu; pabrėžia, kad naudojant novatoriškas idėjas, kaip antai energijos surinkimo priemonės, kurias taikant išnaudojamos atsinaujinančiosios energijos ir alternatyviojo kuro naudojimo teikiamos galimybės, galima sutaupyti energijos;

29.  pabrėžia būtinybę ne tik galvoti apie naujos transporto infrastruktūros kūrimą, bet ir moksliniuose tyrimuose ir vystymosi strategijose aiškiai atsižvelgti į taisymo, techninės priežiūros ir kokybės gerinimo aspektus (pvz., įrengiant pažangaus eismo valdymo ir vadinamosios automobilio ir infrastruktūros ryšio technologijos komponentus);

30.  ragina valstybes nares ir Komisiją investuoti į intelektinių transporto sistemų (ITS) mokslinius tyrimus ir užtikrinti, kad jie būtų vykdomi, siekiant mažinti eismo spūstis, gerinti Europos transporto ekologinį efektyvumą ir didinti eismo saugą;

31.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę suvienodinti konteinerius ir kitas transportavimo talpyklas, taip pat visų transporto rūšių transporto priemonių matmenis tam, kad būtų galima skatinti siekti sąveikumo ir įvairių rūšių transporto naudojimo tikslo;

32.  ragina Komisiją valstybėms narėms pateikti geriausios praktikos, kaip laikytis Oro kokybės direktyvoje nustatytų ribų, vadovą;

Specialiosios priemonės

33.  pripažįsta individualaus judumo srities mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą ir pabrėžia, kad daug ką lemia transporto naudotojų elgsena; ragina numatyti paskatas, kad būtų renkamasi tvarios, su fiziniu aktyvumu susijusios, saugios ir sveikatai neigiamo poveikio nedarančios transporto ir judumo priemonės siekiant plėtoti inovacinį požiūrį, skatinantį rinktis aplinką tausojantį viešąjį transportą, vaikščiojimą pėsčiomis, važiavimą dviračiu, atsižvelgiant į miestų, priemiesčių, tarp miestų esančių vietovių ir kaimo vietovių poreikius ir ypatumus; mano, jog svarbu gerinti transporto paslaugų sąveikumą, ir mano, jog patvirtinimą suteikiančios institucijos turės itin atidžiai ir skubiai spręsti tokias galimas technines ir administracines problemas tam, kad rinkai būtų galima pateikti naujų transporto pasirinkčių, atitinkančių minėtas charakteristikas;

34.  pabrėžia, kad ES institucijos turi parengti geros praktikos pavyzdžių savo pačių judumo valdymo tarnybose ir skaidriai valdyti reikiamas pastangas ir jų rezultatus siekiant, kad tai taptų Bendrijos institucijų skiriamuoju ženklu;

35.  pabrėžia, kad būtina skatinti veiksmingą praktiką tvaraus transporto srityje ir paspartinti bendradarbiavimą ir keitimąsi gerąja patirtimi tarp regionų, kurių vystymosi galimybės panašios; rekomenduoja vietos valdžios institucijoms, glaudžiai konsultuojantis su pilietine visuomene, kurti gerosios patirties pavyzdžius rengiant tvaraus judumo miestuose planus;

36.  mano, kad Europos palydovinės navigacijos sistemos, kaip antai „Galileo“, turėtų būti pagrindinis pažangaus ir veiksmingo transporto kūrimo Europoje ramstis;

37.  remia mokslinius tyrimus ir inovacijas, kuriais galima padėti pereiti nuo naudojimosi nuosavais automobiliais prie netradicinės transporto naudotojų elgsenos ir naujų formų su transportu susijusių paslaugų, kaip antai bendras naudojimasis automobiliais ir dviračiais; ragina Komisiją aktyviau skatinti kolektyvines individualaus judumo formas ir individualiems poreikiams pritaikytas viešojo ir bendrojo transporto sistemas;

38.  ragina išplėsti mokslinius tyrimus – atlikti taip pat ir mokesčių ir administracinėje srityje – siekiant numatyti su mokesčiais, užmokesčiais ir viešosiomis išlaidomis susijusias kūrybiškas paskatas, skirtas ir privatiems asmenims, ir gaminių, paslaugų ir (arba) turinio gamintojams ar paslaugų kūrėjams arba teikėjams, kurias taikant būtų skatinama važiuoti dviračiu ir vaikščioti pėsčiomis, tam tikrais atvejais derinant šiuos judumo būdus su naudojimusi viešuoju transportu ir kitomis tvaraus judumo priemonėmis;

39.  dar kartą pabrėžia būtinybę pasitelkiant integruotas ir elektronines informacijos teikimo ir bilietų pardavimo sistemas, pagrįstas atviros prieigos duomenų sprendimais, gerinti ir skatinti įvairių rūšių transportą; pažymi, kad mokslinius tyrimus ir inovacijas šioje srityje reikėtų nukreipti visų pirma į kliūčių šalinimą, sąveikumą, įperkamumą, kainų skaidrumą, patogumą naudotojams ir veiksmingumą;

40.  pabrėžia, kad reikia plėtoti novatoriškus ilgalaikės infrastruktūros sprendimus – įskaitant aktyvesnį informacijos teikimo, mokėjimo ir rezervavimo sistemų kūrimą – kuriais visų pirma užtikrinama galimybė nekliudomai naudotis infrastruktūra visiems keleiviams, ypač neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims, kaip antai asmenys su neįgaliųjų vežimėliais, vaikų vežimėliais, dviračiais ar asmenys, gabenantys sunkų bagažą;

41.  pritaria tam, kad būtų laisvai teikiami su viešojo transporto priemonių tvarkaraščiais ir vėlavimu susiję duomenys, kad tretieji asmenys turėtų galimybę kurti įvairias keleivių patogumą didinančias telematines taikomąsias programas, pvz., informacijos, kaip pasiekti kelionės tikslą naudojantis skirtingų rūšių transportu, teikimo realiuoju laiku programas arba įvairių rūšių transporto naudojimo keliaujant konkrečiu maršrutu ekologinio pėdsako palyginimo programas;

42.  pabrėžia, kad vystant miestų ir gyvenamųjų vietovių transporto ir judumo inovacijas pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatai ir gyvenimo kokybei, taip pat, kad visiems tektų sąžininga erdvės dalis, būtų mažiau triukšmo ir būtų švaresnis oras;

43.  primena Komisijai, kad skubiai reikia gerinti visų kelių eismo dalyvių, ypač pažeidžiamiausių, kaip antai vaikai, pagyvenę žmonės, pėstieji, dviratininkai ir neįgalieji ar riboto judumo asmenys, saugą; pritaria mokslinių tyrimų ir inovacijų projektams, kuriais technologiniai sprendimai derinami su pažangiais vairuotojais ir jų elgsenos pokyčiais;

44.  mano, kad, siekiant miesto teritorijose ir labai tankiai užstatytuose regionuose mažinti grūstis keliuose, svarbu ne tik didinti dabartinių transporto priemonių veiksmingumą, bet ir pasitelkiant technologijų pažangą nustatyti alternatyvaus transporto sprendimus ir skatinti juos taikyti;

45.  ragina Komisiją aktyviai skatinti inovacijas, pagrįstas atsinaujinančiąja vėjo, saulės, bangų energija ir susijusias su kuro elementų technologijomis aplinkos neteršiančių laivų srityje, ypač skirtas keltams, kruiziniams laivams ir jūrų laivams;

46.  ragina Komisiją sutelkti mokslinių tyrimų pastangas tam, kad toliau būtų mažinamas visų rūšių transporto išmetamųjų teršalų poveikis sveikatai ir klimatui;

47.  mano, kad nuosekli ir veiksminga Europos transporto technologijų strategija turi būti suderinta su strategija „Europa 2020“ (COM(2010)2020) ir 1990 m. nustatytais išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslais, be to, teritorinės sanglaudos ir darnaus vystymosi požiūriais ši strategija turi visiškai atitikti 2011 m. Baltąją transporto knygą „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ (COM(2011)0144); mano, kad ši strategija turėtų suteikti galimybę mažinti energijos suvartojimą, eismo triukšmą, eismo poreikius, oro teršalus ir išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį; pabrėžia, kad ES, siekdama šio tikslo, turi nustatyti aiškius tikslus iki 2020, 2030 ir 2050 m.;

48.  pabrėžia, kad reikia skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas vidaus vandenų laivybos srityje, būtent siekiant kurti ekologiškus laivus ir technologijas, pritaikytas nedidelių krovinių navigacijai, pvz., upėms pritaikyti laivai, skirti tvariai vidaus vandenų laivybai (angl. RASSIN), taip būtų galima sutaupyti vidaus vandenų infrastruktūros srityje;

49.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Transporto mokslinių tyrimų ir inovacijų stebėjimo ir informacijos sistemos (angl. TRIMIS) įdiegimo; pabrėžia reguliariai ir nemokamai teikiamos lengvai prieinamos ir patikimos informacijos svarbą regionų politikos formuotojams; apgailestauja, kad iki šiol vis dar labai sunku susipažinti su informacija apie transporto projektų finansavimą ES lėšomis;

50.  rekomenduoja Komisijai kurti iniciatyvas, kuriomis nustatomi ir apdovanojami tvarios miestų plėtros projektai, panašiai, kaip apdovanojama, pvz., „RegioStars“ apdovanojimais;

51.   pabrėžia, kad visapusiška Europos strategija nuo pat pradžių turi būti pagrįsta vietos ir regionų valdžios institucijų bei nacionalinių vyriausybių puikiai parengtomis integruoto transporto strategijomis; mano, kad Europos Sąjungos fondų lėšomis turi būti remiamas tokių strategijų rengimas;

52.  mano, kad teikiant visą viešąją paramą reikėtų laikytis galiojančių valstybės pagalbą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant taisykles dėl mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų veiklos, taip pat dėl transporto veiklos ir infrastruktūros finansavimo; vis dėlto mano, kad pagal ES taisykles, reglamentuojančias valstybės pagalbą, taip pat turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į konkrečią kai kurių regionų nepalankią padėtį;

53.  pabrėžia, kad Komisijai reikia gerinti mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos žinių perdavimo suinteresuotiesiems naudotojams (pvz., MVĮ arba mokslinių tyrimų institutams) veiklą sukuriant sugrupuotą duomenų bazę, kurioje būtų pateikta aiški suskirstų į kategorijas visų ES finansuojamų mokslinių tyrimų ir inovacijų apžvalga;

54.  pabrėžia naujų iniciatyvų, pvz., transporto ir logistikos pajėgumų sutelkimo atsižvelgiant į veiksmingesnį krovinių pervežimą, svarbą; ragina Komisiją šalinti galimas kliūtis tokioms iniciatyvoms;

55.  pabrėžia tam tikrų transporto priemonių, pvz., automobilių, išmetamųjų teršalų standartų svarbą; mano, kad turėtų būti ištirtas panašus požiūris aviacijos ir laivybos srityse;

56.  remia tolesnius mokslinius tyrimus ir inovacijas transporto sektoriaus saugumo sprendimų srityje, jeigu laikomasi proporcingumo, nediskriminavimo ir duomenų apsaugos principų;

57.  patvirtina ir remia Europos Komisijos pasiūlytą koncepciją ir joje numatytas Europos transporto technologijų strategijos rengimo priemones; vis dėlto pabrėžia, kad tai nesuteikia teisinio pagrindo deleguotiesiems aktams ar kitiems aktams, tačiau Komisija turi pasiūlyti priemones, kurios gali būti priimtos taikant bendro sprendimo procedūrą;

58.  ragina Komisiją, rengiant Europos strateginį transporto technologijų planą ir tolesnių veiksmų variantus, atsižvelgti į šiame pranešime išdėstytus prioritetus;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 54.


Teisė turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisė susisiekti po sulaikymo ***I
PDF 107kWORD 36k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisės susisiekti po sulaikymo (COM(2011)0326 – C7-0157/2011 – 2011/0154(COD))
P7_TA(2013)0340A7-0228/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0326),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 82 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0157/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Bulgarijos parlamento, Italijos Senato ir Portugalijos parlamento pateiktas pastabas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto projekto,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. birželio 4 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7–0228/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu

P7_TC1-COD(2011)0154


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/48/ES.)

(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 51.


Kredito sutartys dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės ***I
PDF 1036kWORD 205k
Tekstas
Jungtinis tekstas
2013 m. rugsėjo 10 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės (COM(2011)0142 – C7-0085/2011 – 2011/0062(COD))(1)
P7_TA(2013)0341A7-0202/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

[117 pakeitimas]

EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
P7_TA(2013)0341A7-0202/2012
Komisijos pasiūlymas
P7_TA(2013)0341A7-0202/2012
---------------------------------------------------------
P7_TA(2013)0341A7-0202/2012

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2013/…/ES
dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/48/EB
(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)  2003 m. kovo mėn. Komisija pradėjo procesą siekdama nustatyti ir įvertinti kliūčių kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidaus rinkai poveikį. 2007 m. gruodžio 18 d. ji priėmė Baltąją knygą dėl ES hipotekinių kreditų rinkų integracijos. Baltojoje knygoje pranešta apie Komisijos ketinimą įvertinti, be kita ko, galimų politikos sprendimų, susijusių su ikisutartine informacija, kreditų duomenų bazėmis, kreditingumu, bendros kredito kainos metine norma (toliau  BKKMN) ir konsultavimu kredito sutarčių klausimais, poveikį. Komisija įsteigė Skolinimosi istorijų ekspertų grupę, kuri skirta padėti Komisijai rengti priemones, skirtas kreditų duomenų prieinamumui, palyginamumui ir išsamumui gerinti. Taip pat buvo pradėti kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto teikiančių kredito tarpininkų ir ne kredito įstaigų vaidmens ir operacijų tyrimai;

(2)  pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau  SESV) vidaus rinką sudaro erdvė be vidaus sienų, kurioje užtikrinamas laisvas prekių bei paslaugų judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Skaidresnės ir veiksmingesnės kreditų rinkos plėtojimas toje erdvėje yra itin svarbus tarpvalstybinės veiklos vystymui skatinti ir kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidaus rinkai kurti. Įvairių valstybių narių įstatymų nuostatos, susijusios su verslo etika sudarant kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, labai skiriasi, taip pat labai skiriasi kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto teikiančių kredito tarpininkų ir ne kredito įstaigų reguliavimas ir priežiūra. Dėl tokių skirtumų atsiranda kliūčių, kuriomis ribojamas tarpvalstybinės veiklos mastas pasiūlos ir paklausos atžvilgiu, o dėl to mažėja konkurencija ir pasirinkimas rinkoje, didėja skolinimo sąnaudos paslaugos teikėjams ir net užkertamas kelias jiems vykdyti veiklą;

(3)  finansų krizė parodė, kad neatsakingas rinkos dalyvių elgesys gali pažeisti finansų sistemos pagrindus ir lemti visų šalių, visų pirma vartotojų, pasitikėjimo trūkumą ir turėti galimų rimtų socialinių bei ekonominių pasekmių. Daugelis vartotojų prarado pasitikėjimą finansų sektoriumi, o skolininkams paskolos tapo vis brangesnės – dėl to padaugėjo įsipareigojimų neįvykdymo ir priverstinio pardavimo atvejų. Todėl G20 gavo Finansinio stabilumo valdybos pavedimą parengti patikimų kreditavimo standartų, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, principus. Nors su kai kuriomis didžiausiomis finansų krizės problemomis buvo susidurta už Sąjungos ribų, Sąjungos vartotojų įsiskolinimas yra didelis ir didelę šio įsiskolinimo dalį sudaro gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti paimti kreditai. Todėl tikslinga užtikrinti, kad Sąjungos reguliavimo sistema šioje srityje būtų tvirta, neprieštarautų tarptautiniams principams ir joje būtų tinkamai naudojamasi įvairiomis turimomis priemonėmis, kurios gali apimti minimalaus paskolos ir turto vertės santykio, paskolos ir pajamų santykio, įsiskolinimo ir pajamų santykio arba panašių santykių taikymą, kai esant už šiuos minimalius santykius žemesniam lygiui joks kreditas nebūtų laikomas priimtinas, arba kitas kompensacines priemones, taikomas tais atvejais, kai egzistuojanti rizika yra vartotojų atžvilgiu didesnė, arba kai reikia užkirsti kelią pernelyg dideliam namų ūkių įsiskolinimui. Atsižvelgdama į finansų krizės metu išryškėjusias problemas ir siekdama užtikrinti veiksmingą bei konkurencingą vidaus rinką, kuria būtų prisidedama prie finansinio stabilumo, 2009 m. kovo 4 d. komunikate „Europos ekonomikos atkūrimo skatinimas“ Komisija pasiūlė tam tikrų priemonių, susijusių su kredito sutartimis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, įskaitant patikimą kredito tarpininkavimo sistemą, siekdama prisidėti prie atsakingų bei patikimų ateities rinkų sukūrimo ir vartotojų pasitikėjimo atkūrimo. 2011 m. balandžio 13 d. komunikate „Bendrosios rinkos aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti“ Komisija dar kartą patvirtino įsipareigojimą siekti sukurti veiksmingą ir konkurencingą vidaus rinką;

(4)  Sąjungos hipotekinių kreditų rinkose nustatyta problemų, susijusių su neatsakingu skolinimu ir skolinimusi ▌bei galimybėmis, kad rinkos dalyviai, įskaitant kredito tarpininkus ir ne kredito įstaigas, elgsis neatsakingai ▌. Kai kurios problemos buvo susijusios su kreditais užsienio valiuta, kurias vartotojai ėmė ta valiuta siekdami pasinaudoti siūloma skolinimosi norma, tačiau neturėdami ▌tinkamos informacijos arba supratimo apie susijusią valiutos kurso riziką. problemų kyla dėl rinkos ir reguliavimo trūkumų, taip pat kitų veiksnių, pavyzdžiui, bendrų ekonomikos sąlygų ir menko finansinio raštingumo. Kitos problemos susijusios su neveiksminga, nenuoseklia arba nesama kreditus gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti teikiantiems kredito tarpininkams ir ne kredito įstaigoms taikoma tvarka. Nustatytos problemos gali turėti didelį šalutinį makroekonominį poveikį, būti žalingos vartotojams, sudaryti ekonominių arba teisinių kliūčių tarpvalstybinei veiklai ir sukurti nevienodas rinkos subjektų veiklos sąlygas;

(5)  siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sukurti sklandžiai veikiančią vidaus rinką, kurioje būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga kredito sutarčių dėl ▌nekilnojamojo turto ▌srityje, ir siekiant užtikrinti, kad vartotojai, norintys sudaryti tokias kredito sutartis ▌, galėtų tą padaryti tvirtai žinodami, kad įstaigos, su kuriomis jie susiduria, veiklą vykdo profesionaliai ir atsakingai, keliose srityse reikia nustatyti tinkamai suderintą Sąjungos teisinę sistemą, atsižvelgiant į kredito sutarčių skirtumus, kurių atsiranda visų pirma dėl nacionalinių ir regioninių nekilnojamojo turto rinkų skirtumų;

(6)  todėl šia direktyva turėtų būti sukurta skaidresnė, veiksmingesnė ir konkurencingesnė vidaus rinka, kurioje būtų naudojamos nuoseklios, lanksčios ir teisingos kredito sutartys dėl nekilnojamojo turto, kartu skatinant tvarų skolinimą ir skolinimąsi bei finansinę įtrauktį, taigi užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą;

(7)  siekiant sukurti tikrą vidaus rinką, kurioje būtų užtikrinta aukšto ir lygiaverčio lygio vartotojų apsauga, šioje direktyvoje nustatomos kuo labiau suderintos nuostatos, reglamentuojančios ikisutartinės informacijos teikimą naudojant Europos standartinio informacijos lapo (toliau  ESIL) standartinę formą ir BKKMN apskaičiavimą. Tačiau atsižvelgiant į kredito sutarčių dėl nekilnojamojo turto specifiką ir rinkos pokyčių bei sąlygų skirtumus valstybėse narėse, visų pirma susijusius su rinkos struktūra ir rinkos dalyviais, turimų produktų kategorijomis ir kreditų suteikimo proceso procedūromis, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama palikti galioti arba nustatyti griežtesnes nei šioje direktyvoje įtvirtintas nuostatas tose srityse, kurios aiškiai nenurodytos kaip sritys, kurioms taikomas kuo didesnis suderinimas. Toks tikslinis požiūris būtinas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio vartotojų apsaugos lygiui dėl kredito sutarčių, kurios patenka į šios direktyvos taikymo sritį. Valstybėms narėms turėtų, pavyzdžiui, būti leista palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų dėl darbuotojams keliamų žinių bei gebėjimų reikalavimų ir ESIL užpildymo instrukcijų;

(8)  šia direktyva reikėtų gerinti vidaus rinkos sukūrimo ir veikimo sąlygas suderinant valstybių narių įstatymus ir nustatant tam tikrų paslaugų kokybės standartus, visų pirma susijusius su kreditorių ir kredito tarpininkų vykdomu kreditų platinimu bei teikimu ir skatinant rėmimąsi gerąja praktika. Nustatant kreditų teikimo paslaugų kokybės standartus būtinai turi būti nustatytos tam tikros nuostatos dėl įgaliojimo, priežiūros ir rizikos ribojimo reikalavimų;

(9)  tose srityse, kuriose ši direktyva netaikoma, valstybėms narėms leidžiama palikti galioti arba priimti nacionalinės teisės aktus. Visų pirma valstybės narės gali palikti galioti arba nustatyti nacionalines nuostatas, be kita ko, tokiose srityse kaip antai sutarčių teisės kredito sutarčių galiojimo srityje, nuosavybės teisės, žemės sklypų registravimo, sutartinės informacijos ir posutartinių klausimų, kai šie klausimai nėra reglamentuojami šioje direktyvoje. Valstybės narės gali nustatyti, kad šalys tarpusavio susitarimu gali pasirinkti vertintoją, vertinimo bendrovę arba notarą. Atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pirkimo arba pardavimo procesų skirtumus valstybėse narėse, yra galimybė, kad kreditoriai arba kredito tarpininkai sieks gauti iš vartotojų išankstinius mokėjimus, motyvuodami tuo, kad tokie mokėjimai galėtų padėti garantuoti kredito sutarties sudarymą arba nekilnojamojo turto įsigijimą ar pardavimą, ir kad tokia praktika bus piktnaudžiaujama visų pirma tais atvejais, kai vartotojai nežino reikalavimų ir įprastos praktikos toje valstybėje narėje. Todėl tikslinga leisti valstybėms narėms nustatyti tokiems mokėjimams taikomus apribojimus;

(10)  ši direktyva turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į tai, ar kreditorius arba kredito tarpininkas yra juridinis ar fizinis asmuo. Vis dėlto ši direktyva neturėtų turėti įtakos valstybių narių teisei, laikantis Sąjungos teisės, apriboti pagal šią direktyvą kreditoriaus arba kredito tarpininko atliekamo vaidmens, ją taikant tik juridiniams asmenims arba tam tikroms juridinių asmenų rūšims;

(11)  kadangi vartotojų ir įmonių padėtis skiriasi, jiems nereikia vienodo apsaugos lygio. Nors svarbu užtikrinti vartotojų teises nustatant nuostatas, nuo kurių negalima nukrypti sudarant sutartį, pagrįsta leisti įmonėms ir organizacijoms sudaryti kitas sutartis; ▌

(12)  termino „vartotojas“ apibrėžtis turėtų apimti fizinius asmenis, kurie siekia su jų komercine veikla, verslu arba profesija nesusijusių tikslų. Tačiau dvigubos paskirties sutarčių atveju, kai sutartis sudaroma iš dalies asmens komercinės veiklos, verslo arba profesiniais tikslais ir iš dalies ne komercinės veiklos, verslo arba profesiniais tikslais, ir jeigu, atsižvelgiant į bendras sutarties sąlygas, komercinės veiklos, verslo arba profesinis tikslas yra ribotas ir nepagrindinis, tas asmuo taip pat turėtų būti laikomas vartotoju;

(13)  nors šia direktyva reglamentuojamos kredito sutartys, kurios yra išimtinai arba labiausiai susijusios su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, valstybėms narėms nedraudžiama išplėsti laikantis šios direktyvos priimtų priemonių siekiant apsaugoti vartotojus kredito sutarčių, susijusių su kitų rūšių nekilnojamuoju turtu, atveju arba kitais būdais reguliuoti tokias kredito sutartis;

(14)  šioje direktyvoje nustatytose terminų apibrėžtyse nustatyta suderinimo apimtis. Todėl valstybių narių pareigos perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų būti apribotos jos taikymo sritimi, kaip nustatyta tose terminų apibrėžtyse. Pavyzdžiui, valstybių narių pareigos perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę yra susijusios tik su kredito sutartimis, sudarytomis su vartotojais, t. y. fiziniais asmenimis, kurie, vykdydami sandorius, kuriems taikoma ši direktyva, siekia su jų komercine veikla, verslu arba profesija nesusijusių tikslų. Analogiškai, valstybės narės į nacionalinę teisę privalo perkelti šios direktyvos nuostatas, reglamentuojančias asmenų, veikiančių kaip kredito tarpininkai, kaip apibrėžta šioje direktyvoje, veiklą. Vis dėlto šia direktyva neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių šios direktyvos taikymui, laikantis Sąjungos teisės, srityse, kurios nepatenka į jos taikymo sritį. Be to, šioje direktyvoje nustatytomis terminų apibrėžtimis neturėtų būti daromas poveikis valstybių narių galimybei pagal nacionalinę teisę konkrečiais tikslais priimti smulkesnes terminų apibrėžtis, jei šios apibrėžtys tebėra suderinamos su šioje direktyvoje nustatytomis apibrėžtimis. Pavyzdžiui, valstybėms narėms turėtų būti leista pagal nacionalinę teisę nustatyti kredito tarpininkų pakategores, kurios nėra nurodytos šioje direktyvoje, kai tokios pakategorės yra būtinos nacionaliniu lygiu, pavyzdžiui, siekiant diferencijuoti žinių ir gebėjimų reikalavimų, kurių turi laikytis įvairūs kredito tarpininkai, lygį;

(15)  šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad vartotojams sudarant kredito sutartis dėl nekilnojamojo turto būtų užtikrinta aukšto lygio apsauga. Todėl ji turėtų būti taikoma nekilnojamuoju turtu užtikrintiems kreditams, nepriklausomai nuo kredito paskirties, refinansavimo sutartims ar kitoms kredito sutartims, kurios padėtų savininkui ar bendrasavininkiui išlaikyti teises į nekilnojamojo turto arba žemės nuosavybę, ir kreditams, kurie naudojami nekilnojamajam turtui kai kuriose valstybėse narėse įsigyti, įskaitant kreditus, kurių atveju nereikia grąžinti pagrindinės paskolos sumos, arba, išskyrus atvejus, kai valstybės narės yra įdiegusios atitinkamą alternatyvią sistemą, paskolas, kurių paskirtis – suteikti laikiną finansavimą laikotarpiu tarp vieno nekilnojamojo turto objekto pardavimo ir kito objekto įsigijimo, bei užtikrintiems kreditams, skirtiems gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui renovuoti ▌;

(16)  ši direktyva neturėtų būti taikoma tam tikroms kredito sutartims, pagal kurias kreditorius sumoka vienkartinę įmoką, moka periodines įmokas arba kitų formų kredito įmokas mainais už pinigų sumą, kuri bus gauta pardavus nekilnojamojo turto objektą, ir kurių pirminė paskirtis – palengvinti vartojimą, pavyzdžiui, pajamų iš įkeisto turto produktams arba kitiems lygiaverčiams specializuotiems produktams. Tokioms kredito sutartims būdingos konkrečios ypatybės, kurioms ši direktyva netaikoma. Pavyzdžiui, nėra svarbu įvertinti vartotojo kreditingumą, nes mokėjimus atlieka kreditorius vartotojui, o ne atvirkščiai. Sudarant tokį sandorį reikėtų, inter alia, iš esmės skirtingos ikisutartinės informacijos. Be to, teikiant kitus produktus, pavyzdžiui, perleidžiant būsto nuosavybės teises už rentą, kuriems būdingos panašios funkcijos kaip ir atvirkštinei hipotekai arba hipotekai iki gyvos galvos, kreditas nėra teikiamas, todėl jiems ši direktyva nebūtų taikoma; ▌

(17)   ši direktyva taip pat neturėtų būti taikoma kitoms aiškiai nurodytoms specializuotų kredito sutarčių rūšims, kurios nuo standartinių hipotekos kreditų skiriasi savo pobūdžiu ir susijusia rizika, ir todėl joms turi būti taikomas pritaikytas požiūris, o visų pirma kredito sutartims, sudarytoms dėl teisme ar kitoje valstybės institucijoje pasiekto susitarimo ir tam tikroms kredito sutarčių rūšims, kai kreditą darbuotojui tam tikromis sąlygomis suteikia jo darbdavys, kaip jau nustatyta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių(5). Tikslinga leisti valstybėms narėms šios direktyvos netaikyti tam tikroms kredito sutartims, pavyzdžiui, sudaromoms su tam tikros visuomenės dalies atstovais palankiomis sąlygomis, arba kurias suteikė kredito unijos, su sąlyga, kad yra įdiegtos tinkamos alternatyvios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad politikos tikslus, susijusius su finansiniu stabilumu ir vidaus rinka, būtų galima pasiekti neribojant finansinės įtraukties ir galimybės gauti kreditą. Kredito sutartys dėl nekilnojamojo turto, kurio vartotojas arba vartotojo šeimos narys neturi naudoti kaip namo, buto arba kitos gyvenamosios vietos ir kuris yra naudojamas kaip namas, butas arba kita gyvenamoji vieta remiantis nuomos sutartimi, yra rizikingos ir joms būdingos kitos ypatybės nei standartinėms kredito sutartims, todėl joms gali reikėti geriau pritaikytos sistemos. Todėl valstybės narės turėtų galėti šios direktyvos netaikyti tokioms kredito sutartims tais atvejais, kai šioms sutartims taikoma tinkama nacionalinė sistema;

(18)  neužtikrintoms kredito sutartims, kurių tikslas  renovuoti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, kurio bendra suma sudaro daugiau nei 75 000 EUR, turėtų būti taikoma Direktyva 2008/48/EB, siekiant užtikrinti vienodą apsaugos lygį tiems vartotojams ir išvengti reguliavimo spragų tarp tos ir šios direktyvų. Todėl Direktyva 2008/48/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;

(19)  siekiant teisinio tikrumo, Sąjungos teisinė sistema kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto srityje turėtų atitikti ir papildyti kitus Sąjungos aktus, visų pirma vartotojų apsaugos ir rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros srityse. Tam tikros esminės terminų apibrėžtys, įskaitant terminų ▌„vartotojas“ ▌ir „patvarioji laikmena“, apibrėžtis, ir pagrindinės sąvokos, vartojamos standartinėje informacijoje finansinėms kredito savybėms nurodyti, įskaitant, terminus „bendra vartotojo mokama suma“ ir ▌„kredito palūkanų norma“ ▌turėtų atitikti Direktyvoje 2008/48/EB nustatytas apibrėžtis, kad tais pačiais terminais būtų nurodomi tos pačios rūšies faktai, nepriklausomai nuo to, ar kreditas yra vartojimo kreditas, ar kreditas, susijęs su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu. Todėl valstybės narės, šią direktyvą perkeldamos į nacionalinę teisę, turėtų užtikrinti šių esminių terminų apibrėžčių ir pagrindinių sąvokų taikymo ir aiškinimo nuoseklumą;

(20)  siekiant užtikrinti nuoseklią sistemą vartotojams kreditų srityje ir kuo labiau sumažinti administracinę naštą kreditoriams ir kredito tarpininkams, pagrindinė šios direktyvos sistema turėtų atitikti Direktyvos 2008/48/EB struktūrą, kai įmanoma – visų pirma nuostatas, kad reklamoje pateikiama informacija apie kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vartotojui ▌būtų teikiama naudojant tipinį pavyzdį, išsami ikisutartinė informacija jam ▌būtų pateikiama standartiniame informacijos lape, vartotojas gautų tinkamų paaiškinimų prieš sudarydamas kredito sutartį, būtų nustatyta BKKMN apskaičiavimo bendra bazė, neįskaitant notaro mokesčių, o kreditoriai ▌įvertintų vartotojo kreditingumą prieš suteikdami kreditą. Panašiai turėtų būti užtikrinta galimybė kreditoriams nediskriminuojamai gauti prieigą prie atitinkamų kreditų duomenų bazių siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas pagal nuostatas, kurios nustatytos Direktyvoje 2008/48/EB. Panašiai kaip Direktyva 2008/48/EB, šia direktyva turėtų būti užtikrintas tinkamas visų kreditorių, teikiančių kredito sutartis dėl ▌nekilnojamojo turto, įgaliojimo procesas bei priežiūra ir turėtų būti nustatyti reikalavimai nustatyti neteisminio ginčų sprendimo mechanizmus ir suteikti galimybę jais pasinaudoti;

(21)  šia direktyva turėtų būti papildyta 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis (6), kurioje reikalaujama, kad nuotolinėje prekyboje vartotojas būtų informuotas apie tai, ar jis turi teisę atsisakyti sutarties ar tokios teisės neturi, ir numatoma teisė atsisakyti sutarties. Vis dėlto, nors Direktyvoje 2002/65/EB numatyta galimybė tiekėjui ikisutartinę informaciją pateikti po sutarties sudarymo, o tai netiktų kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto atveju atsižvelgiant į vartotojo prisiimamo finansinio įsipareigojimo dydį. Šia direktyva neturėtų būti daroma įtaka nacionalinei bendrajai sutarčių teisei, pavyzdžiui, sutarties galiojimą, sudarymą arba poveikį reglamentuojančioms taisyklėms, tiek, kiek bendrosios sutarčių teisės aspektai nėra reglamentuojami šia direktyva;

(22)  be to, svarbu atsižvelgti į kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ypatumus, dėl kurių yra pagrindo taikyti diferencijuotą požiūrį. Atsižvelgiant į kredito sutarties dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto pobūdį ir galimas pasekmes vartotojui, į reklaminę medžiagą ir asmeniškai pritaikytą ikisutartinę informaciją reikėtų įtraukti atitinkamus įspėjimus apie konkrečią riziką, pavyzdžiui, apie galimą valiutos kursų svyravimų poveikį sumai, kurią vartotojas turi grąžinti, ir jei, valstybių narių nuomone, tinkama, apie užstato pateikimo pobūdį ir pasekmes. Atsižvelgiant į tai, ką jau dabar savanoriškai daro šio sektoriaus subjektai teikdami būsto paskolas, bendro pobūdžio ikisutartinė informacija turėtų būti visuomet pateikiama kartu su asmeniškai pritaikyta ikisutartine informacija. Be to, yra pagrindo taikyti diferencijuotą požiūrį siekiant atsižvelgti į patirtį, įgytą per finansų krizę, ir siekiant užtikrinti, kad kreditas būtų suteiktas tinkamai. Šiuo atžvilgiu kreditingumo vertinimo nuostatos turėtų būti sugriežtintos, palyginti su vartojimo kreditu, kredito tarpininkai turėtų teikti tikslesnę informaciją apie savo statusą ir ryšį su kreditoriais, kad atskleistų galimus interesų konfliktus, o visiems subjektams, dalyvaujantiems sudarant kredito sutartis dėl nekilnojamojo turto, turėtų būti taikoma tinkama įgaliojimų išdavimo ir priežiūros tvarka;

(23)  būtina reglamentuoti kai kurias papildomas sritis, siekiant atsižvelgiant į kreditų, susijusių su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, specifiką. Atsižvelgiant į sandorio svarbą būtina užtikrinti, kad vartotojai turėtų pakankamai laiko (bent septynias dienas) jo padariniams apsvarstyti. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta lankstumo nustatyti šį pakankamą laiko tarpą, jį įvardijant kaip svarstymo laikotarpį prieš sudarant kredito sutartį, laikotarpį atsisakyti sutarties po kredito sutarties sudarymo arba abiejų šių laikotarpių derinį. Tikslinga valstybėms narėms suteikti lankstumo nustatyti, kad vartotojui būtų privaloma pasinaudoti ne ilgesniu nei 10 dienų svarstymo laikotarpiu, tačiau kitais atvejais vartotojai, kurie svarstymo laikotarpio metu nori tęsti procesą, turėtų galėti tą daryti, ir siekiant teisinio tikrumo sandoriuose su turtu, valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad svarstymo laikotarpis arba teisė atsisakyti sutarties turėtų baigtis tais atvejais, kai vartotojas imasi veiksmų, kuriais pagal nacionalinę teisę sukuriama arba perduodama teisė į turto nuosavybę, susijusi su lėšomis, gautomis pagal kredito sutartį, arba su tų lėšų naudojimu, arba atitinkamais atvejais – su lėšų perdavimu trečiajai šaliai;

(24)  atsižvelgiant į tam tikras su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusių kredito sutarčių ypatybes, įprasta, kad kreditoriai siūlo vartotojams produktų arba paslaugų, kurios gali būti įsigytos kartu su kredito sutartimi, rinkinį. Todėl, atsižvelgiant į tokių sutarčių svarbą vartotojams, tikslinga nustatyti konkrečias taisykles dėl siejimo. Kredito sutarties ir vienos ar kelių kitų finansinių paslaugų arba produktų susiejimas į rinkinius yra vienas iš būdų kreditoriams įvairinti savo pasiūlą ir konkuruoti tarpusavyje su sąlyga, kad tokio rinkinio dalis taip pat galima įsigyti atskirai. Nors kredito sutarčių ir vienos ar daugiau kitų finansinių paslaugų arba produktų susiejimas į rinkinius gali būti naudingas vartotojams, tai gali turėti neigiamos įtakos vartotojų judumui ir jų galimybėms priimti pagrįstus sprendimus, nebent tokio rinkinio dalis taip pat galima įsigyti atskirai. Svarbu užkirsti kelią tokiai veiklai, pavyzdžiui, tam tikrų produktų siejimui, dėl kurio vartotojai gali būti įtikinti sudaryti kredito sutartis, kurios nėra jiems naudingos, tačiau neriboti produktų grupavimo, kuris gali būti naudingas vartotojams. Vis dėlto valstybės narės turėtų tęsti mažmeninių finansinių paslaugų rinkų glaudžią stebėseną siekdamos užtikrinti, kad grupavimu nebūtų iškraipomos vartotojų pasirinkimo galimybės ir konkurencija rinkoje;

(25)  paprastai siejimas neturėtų būti leidžiamas, nebent finansinės paslaugos arba produkto, kurie siūlomi kartu su kredito sutartimi, nebūtų galima pasiūlyti atskirai, nes jie yra visiškai neatsiejama kredito dalis, pavyzdžiui, garantija užtikrinto sąskaitos lėšų pereikvojimo atveju. Vis dėlto kitais atvejais, gali būti pateisinama, kad kreditoriai siūlytų ar parduotų kredito sutartį, susietą su mokėjimo sąskaita, taupomąja sąskaita, investiciniu produktu ar pensijų produktu, pavyzdžiui, tais atvejais, kai lėšos sąskaitoje naudojamos kreditui grąžinti, arba yra būtina sąlyga lėšoms sukaupti norint gauti kreditą, arba tais atvejais, kai, pavyzdžiui, investicinis produktas arba privačių pensijų produktas panaudojamas kaip papildoma kredito garantija. Nors pateisinama, kad kreditoriai galėtų reikalauti, jog vartotojas turėtų atitinkamą draudimo liudijimą, kuriuo būtų garantuojamas kredito grąžinimas arba užtikrinama garantijos vertė, vartotojas turėtų turėti galimybę pasirinkti draudiką, jei to draudiko liudijimu suteikiama tokio paties lygio garantija kaip kreditoriaus pateiktu ar pasiūlytu draudimo liudijimu. Be to, valstybės narės gali visiškai arba iš dalies standartizuoti draudimo sutarčių draudimo aprėptį, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos palyginti pateiktus skirtingus pasiūlymus tiems vartotojams, kurie nori atlikti tokius palyginimus;

(26)  svarbu užtikrinti, kad prieš sudarant kredito sutartį, ypač tais atvejais, kai vertinimas turi įtakos vartotojo likutinei pareigai įsipareigojimų nevykdymo atveju, gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas būtų tinkamai įvertintas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų įdiegti patikimi vertinimo standartai. Siekiant, kad vertinimo standartai būtų laikomi patikimais, juose turėtų būti atsižvelgta į tarptautiniu lygiu pripažintus vertinimo standartus, ypač Tarptautinio vertinimo standartų komiteto, Europos vertintojų asociacijų grupės arba Royal Institution of Chartered Surveyors (Karališkojo atestuotųjų matininkų instituto) parengtus standartus. Tie tarptautiniu mastu pripažinti standartai apima aukšto lygio principus, pagal kuriuos reikalaujama, kad kreditoriai, be kita ko, patvirtintų tinkamus vidaus rizikos valdymo ir garantijų valdymo procesus, kurie apimtų patikimus vertinimo procesus, ir jų laikytųsi, nustatytų vertinimo standartus ir metodus, kurių laikantis būtų gaunami tikroviški ir pagrįsti turto įvertinimai, siekiant užtikrinti, kad visas įvertinimo ataskaitas rengtų tinkamų profesinių gebėjimų turintys atidūs vertintojai, atitinkantys tam tikrus kvalifikacinius reikalavimus, ir saugotų atitinkamus įvertinimo dokumentus, susijusius su garantijomis, kurie būtų visapusiški ir patikimi. Šiuo atžvilgiu pageidautina užtikrinti tinkamą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto rinkos stebėseną ir numatyti, kad tokiomis nuostatomis nustatyti mechanizmai atitiktų 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros(7). Šios direktyvos nuostatos dėl nuosavybės vertinimo standartų gali būti įvykdomos, pavyzdžiui, teisės pagalba arba vykdant savireguliavimą;

(27)  atsižvelgiant į svarbius teisių naudotis turtu atėmimo padarinius kreditoriams, vartotojams ir galbūt finansiniam stabilumui, tikslinga skatinti kreditorius aktyviai spręsti atsirandančios kredito rizikos problemas ankstyvajame etape ir įdiegti būtinas priemones siekiant užtikrinti, kad kreditoriai demonstruotų deramą pakantumą ir dėtų pagrįstas pastangas padėčiai ištaisyti imdamiesi kitų priemonių prieš inicijuojant teisių naudotis turtu atėmimo procedūrą. Kai įmanoma turėtų būti randami sprendimai, kuriais būtų atsižvelgta į vartotojo praktines aplinkybes ir pagrįstą poreikį padengti pragyvenimo išlaidas. Tais atvejais, kai po teisių naudotis turtu atėmimo procedūros lieka negrąžinta skola, valstybės narės turėtų užtikrinti minimalių gyvenimo sąlygų apsaugą ir įdiegti priemones, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos grąžinti skolą ir kartu išvengta ilgalaikio pernelyg didelio įsiskolinimo. Bent tais atvejais, kai už nekilnojamąjį turtą gauta kaina turi įtakos sumai, kurią yra skolingas vartotojas, valstybės narės turėtų skatinti kreditorius imtis pagrįstų priemonių, kad už nekilnojamąjį turtą, naudojimosi kuriuo teisės buvo atimtos, būtų gauta geriausia rinkos sąlygomis įmanoma kaina. Valstybės narės neturėtų kliudyti kredito sutarties šalims aiškiai susitarti, kad norint grąžinti kreditą kreditoriui pakanka perduoti garantiją;

(28)  tarpininkai dažnai vykdo ne tik kredito tarpininkavimo, bet ir kitą veiklą, visų pirma draudimo tarpininkavimo arba investicinių paslaugų teikimo veiklą. Todėl šia direktyva taip pat reikėtų užtikrinti tam tikrą nuoseklumą su 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (8) ir 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų (9). Visų pirma kredito įstaigos, turinčios veiklos leidimą pagal Direktyvą 2013/36/ES, ir kitos finansų įstaigos, kurioms taikoma lygiavertė įgaliojimo tvarka pagal nacionalinę teisę, neturėtų reikalauti atskiro įgaliojimo kredito tarpininko veiklai vykdyti siekiant supaprastinti kredito tarpininko įsteigimo procesą ir veikimą tarpvalstybiniu lygiu. Visapusiška ir besąlygiška atsakomybė, tenkanti kreditoriams ir kredito tarpininkams už susietųjų kredito tarpininkų arba paskirtųjų atstovų veiklą, turėtų apimti tik tą veiklą, kuriai taikoma ši direktyva, išskyrus atvejus, kai valstybės narės nusprendžia šią atsakomybę išplėsti kitose srityse;

(29)  siekdamos išplėsti vartotojų galimybes patiems priimti pagrįstus sprendimus dėl atsakingo skolinimosi ir skolos valdymo, valstybės narės turėtų skatinti priemones, kuriomis būtų remiamas vartotojų švietimas atsakingo skolinimosi ir skolos valdymo klausimais, ypač susijusiais su hipotekinio kredito sutartimis. Itin svarbu teikti gaires vartotojams, kurie hipotekinį kreditą ima pirmą kartą. Tuo atžvilgiu Komisija turėtų nustatyti geriausios praktikos pavyzdžius, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos toliau plėtoti vartotojų informuotumo finansiniais klausimais didinimo priemones;

(30)  dėl didelės rizikos, susijusios su skolinimusi užsienio valiuta, būtina numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad vartotojai suvoktų prisiimamą riziką ir turėtų galimybę apriboti jiems kylančią valiutų kurso riziką kredito grąžinimo laikotarpiu. Ši rizika galėtų būti apribota suteikiant vartotojui teisę konvertuoti kredito valiutą arba taikant kitas priemones, kaip antai viršutines ribas arba tais atvejais, kai jų pakanka valiutos kurso rizikai apriboti – įspėjimus;

(31)  taikant teisinę sistemą vartotojams turėtų būti suteikta tikrumo, kad kreditoriai, kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai atsižvelgia į vartotojo interesus, remiantis informacija, su kuria tuo metu gali susipažinti kreditorius, kredito tarpininkas ir paskirtasis atstovas, ir pagrįstomis prielaidomis apie vartotojui atitinkamoje padėtyje kylančią riziką siūlomos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Tai, be kita ko, galėtų reikšti, kad kreditoriai neturėtų siūlyti kreditų taip, kad šia rinkodaros veikla būtų arba galėtų būti labai pakenkta vartotojo sugebėjimui atidžiai apsvarstyti kredito ėmimo aspektus, arba tai, kad kreditorius neturėtų naudoti kredito suteikimo kaip vieno iš pagrindinių savo prekybos veiklos metodų parduodamas prekes, paslaugas arba nekilnojamąjį turtą vartotojams. Vienas iš pagrindinių tokio vartotojų pasitikėjimo užtikrinimo aspektų – reikalavimas užtikrinti šio sektoriaus subjektų aukšto lygio sąžiningumą, garbingumą ir profesionalumą, tinkamą interesų konfliktų, įskaitant tuos, kurie kyla dėl darbo užmokesčio, valdymą ir reikalauti, kad būtų teikiamos vartotojui naudingos konsultacijos;

(32)  tinkama užtikrinti, kad atitinkami kreditorių, kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų darbuotojai turėtų tinkamo lygio žinių ir gebėjimų, kad būtų pasiektas aukšto lygio profesionalumas. Todėl šioje direktyvoje turėtų būti reikalaujama, kad bendrovės lygiu būtų įrodytos atitinkamos žinios ir gebėjimai, remiantis šioje direktyvoje nustatytais būtiniausiais žinių ir gebėjimų reikalavimais. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti arba palikti galioti tokius reikalavimus atskiriems fiziniams asmenims. Valstybės narės turėtų galėti leisti kreditoriams, kredito tarpininkams ir paskirtiesiems atstovams diferencijuoti būtiniausių žinių reikalavimų lygius pagal darbuotojų funkcijas teikiant konkrečias paslaugas arba vykdant konkrečius procesus. Šiame kontekste darbuotojams priskiriami užsakomąsias paslaugas teikiantys darbuotojai, dirbantys kreditoriui, kredito tarpininkui ar paskirtiesiems atstovams arba su kreditoriumi, kredito tarpininku ar paskirtaisiais atstovais taip pat jų darbuotojai. Šios direktyvos tikslais darbuotojams, tiesiogiai vykdantiems veiklą pagal šią direktyvą, turėtų būti priskirti su klientais dirbantys ir administracijos darbuotojai, įskaitant vadovybę, kuriems tenka svarbus vaidmuo kredito sutarčių procese. Pagalbines su kredito sutarčių procesu nesusijusias funkcijas atliekantys asmenys (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių ir informacinių ir komunikacijos technologijų skyrių darbuotojai) neturėtų būti laikomi darbuotojais pagal šią direktyvą;

(33)  tais atvejais, kai kreditorius arba kredito tarpininkas, naudodamasis laisve teikti paslaugas, teikia paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje, buveinės valstybė narė turėtų būti atsakinga už darbuotojams taikomų būtiniausių žinių ir gebėjimų reikalavimų nustatymą. Vis dėlto priimančiosios valstybės narės, kurios mano tai esant reikalinga, turėtų galėti tam tikrose apibrėžtose srityse nustatyti savo gebėjimų reikalavimus, taikomus kreditoriams ir kredito tarpininkams, teikiantiems paslaugas tos valstybės narės teritorijoje naudojantis laisve teikti paslaugas;

(34)  atsižvelgdamos į tai, kad svarbu užtikrinti, jog žinių ir gebėjimų reikalavimai būtų taikomi ir jų būtų laikomasi praktikoje, valstybės narės turėtų reikalauti, kad kompetentingos valdžios institucijos prižiūrėtų kreditorius, kredito tarpininkus bei paskirtuosius atstovus ir suteiktų jiems įgaliojimus gauti tuos duomenis, kurių jiems reikia patikimam reikalavimų laikymuisi įvertinti;

(35)  tai, kaip kreditoriai, kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai moka darbo užmokestį savo darbuotojams, turėtų būti vienas pagrindinių vartotojų pasitikėjimo finansų sektoriumi užtikrinimo aspektų. Šioje direktyvoje nustatytos taisyklės dėl darbuotojų darbo užmokesčio, kad būtų ribojami neapdairaus kredito teikimo atvejai ir užtikrinta, kad tai, kaip darbuotojams mokamas darbo užmokestis, nekliudytų laikytis pareigos atsižvelgti į vartotojo interesus. Visų pirma kreditoriai, kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai neturėtų rengti tokios darbo užmokesčio politikos, pagal kurią darbuotojai būtų skatinami sudaryti tam tikrą kredito sutarčių skaičių ar tam tikros rūšies kredito sutartis, ar pasiūlyti tam tikras papildomas paslaugas vartotojams, deramai neatsižvelgiant į vartotojų interesus ar poreikius. Šiame kontekste valstybės narės gali padaryti išvadą, jog būtina priimti sprendimą, kad tam tikri veiksmai, pavyzdžiui, susietųjų tarpininkų imami mokesčiai, prieštarauja vartotojo interesams. Valstybės narės taip pat turėtų galėti patikslinti, kad darbuotojų darbo užmokestis nepriklauso nuo kredito sutarčių, sudarytų su vartotoju, skaičiaus ir rūšies;

(36)  šioje direktyvoje numatomos suderintos taisyklės dėl tų sričių žinių ir gebėjimų, kuriuos kreditorių, kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų darbuotojai turėtų turėti kredito sutarties parengimo, siūlymo, suteikimo ir su šiomis sutartimis susijusio tarpininkavimo srityse. Šioje direktyvoje nenumatoma konkreti tvarka, tiesiogiai susijusi su profesinių kvalifikacijų, kurias asmuo įgijo vienoje valstybėje narėje, pripažinimu žinių ir gebėjimų reikalavimų atitikties tikslais kitoje valstybėje narėje. Todėl 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (10) turėtų būti toliau taikoma pripažinimo sąlygoms ir kompensacinėms priemonėms, kurių gali reikalauti priimančioji valstybė narė iš asmens, kurio kvalifikacija išduota ne jos jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje;

(37)  kreditoriai ir kredito tarpininkai dažnai naudoja reklamą, kurioje dažnai nurodomos specialios sąlygos, kad konkrečiu produktu priviliotų vartotojus. Todėl vartotojai turėtų būti apsaugoti nuo nesąžiningos ar klaidinančios reklamavimo praktikos ir turėtų turėti galimybę palyginti reklamas. Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl kredito sutarčių ▌reklamavimo ir punktų, kurie turi būti įtraukti į vartotojams skirtą reklamą ir rinkodaros medžiagą, kai tokioje reklamoje tiksliai nurodomi kredito palūkanų normos arba duomenys apie kredito kainą, sąrašą, kad vartotojai galėtų palyginti įvairius pasiūlymus. ▌Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama savo nacionalinės teisės aktuose nustatyti arba palikti galioti informacijos atskleidimo reikalavimus dėl reklamos, kurioje nenurodoma palūkanų norma arba nepateikiama jokių duomenų apie kredito kainą. Visuose tokiuose reikalavimuose turėtų būti atsižvelgta į kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto ypatybes. Bet kuriuo atveju pagal 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (11) turėtų būti užtikrinta, kad kredito sutarčių reklama nebūtų kuriamas klaidinantis šio produkto įspūdis;

(38)  reklamoje paprastai daugiausia dėmesio skiriama vienam ar keliems konkretiems produktams, tačiau vartotojai turėtų galėti priimti sprendimus žinodami viską apie įvairius siūlomus kredito produktus. Tuo atžvilgiu svarbus vaidmuo tenka bendro pobūdžio informacijai, kurioje vartotojui paaiškinama apie įvairiausius turimus produktus ir paslaugas ▌ir jų pagrindines ypatybes. Todėl vartotojai turėtų visuomet turėti galimybę susipažinti su bendro pobūdžio informacija apie turimus kredito produktus. Tais atvejais, kai šis reikalavimas netaikomas nesusietiesiems kredito tarpininkams, tai neturėtų daryti poveikio jų pareigai teikti vartotojams asmeniškai pritaikytą ikisutartinę informaciją;

(39)  siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir tam, kad vartotojo sprendimas būtų pagrįstas informacija apie siūlomus kredito produktus, o ne priklausytų nuo jų platinimo kanalo, kuriuo sužinoma apie tokius kredito produktus, vartotojai turėtų gauti informaciją apie kreditą nepaisant to, ar jie kreipiasi tiesiogiai į kreditorių, ar į kredito tarpininką;

(40)   be to, vartotojai asmeniškai pritaikytą informaciją turėtų gauti likus pakankamai laiko prieš sudarant kredito sutartį, kad jie galėtų palyginti kredito produktų ypatybes ir jas apsvarstyti. Remiantis 2001 m. kovo 1 d. Komisijos rekomendacija 2001/193/EB dėl ikisutartinės informacijos, kurią vartotojams turi suteikti paskolų būstui pirkti teikėjai(12), Komisija įsipareigojo stebėti kaip laikomasi Savanoriškojo elgesio kodekso, susijusio su informacija, pateiktina iki būsto paskolos sutarties pasirašymo, kuriame pateiktas ▌ESIL ▌, kuriame pateikiama vartotojui asmeniškai pritaikyta informacija apie teikiamą kredito sutartį. ▌ Komisijos surinkti faktai parodė, kad reikia patikslinti ESIL turinį ir pateikimą siekiant užtikrinti, kad jis būtų aiškus, suprantamas ir jame būtų pateikta visa informacija, kuri laikoma svarbia vartotojams. ESIL turinys ir išdėstymas turėtų atspindėti būtinus patobulinimus, nustatytus vartotojų tyrimuose visose valstybėse narėse. ESIL struktūrą ▌, visų pirma informacijos punktų tvarką ▌, reikėtų patikslinti, jo formuluotės turėtų būti paprastesnės, o kai kuriuos skirsnius, kaip antai „Nominalioji palūkanų norma“ ir „Bendros kredito kainos metinė norma“, reikėtų sujungti, taip pat reikėtų įtraukti naujų skirsnių, pavyzdžiui, skirsnį, skirtą lanksčioms sutarčių ypatybėms. Kai kreditas grindžiamas atidėtu kredito mokėjimu, kuriuo pagrindinės skolos sumos grąžinimas pradiniu laikotarpiu atidedamas ar kai visai kredito sutarties trukmei kredito palūkanų norma yra fiksuotoji, ESIL vartotojams turėtų būti pateikiama paaiškinamoji amortizavimo lentelė. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad tokia paaiškinamoji amortizavimo lentelė ESIL nėra privaloma kitų kredito sutarčių atveju;

(41)  vartotojų tyrimuose buvo pabrėžta, kad teikiant vartotojams informaciją svarbu vartoti paprastą ir suprantamą kalbą. Todėl terminai, kurie vartojami ESIL, nebūtinai tiksliai atitinka šioje direktyvoje apibrėžtus teisinius terminus, tačiau jie turi tą pačią prasmę;

(42)  ESIL pateikiami reikalavimai kredito sutartims neturėtų daryti poveikio Sąjungos ar nacionaliniams reikalavimams, taikomiems informacijai apie kitus produktus ar paslaugas, kaip antai draudimą nuo gaisro ar gyvybės draudimą arba investicinius produktus, kurie gali būti siūlomi su kredito sutartimi kaip antai sąlygos kredito sutarčiai dėl nekilnojamojo turto sudaryti arba siūlomi siekiant sutartį sudaryti taikant mažesnę skolinimosi normą. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama palikti galioti arba priimti nacionalinės teisės aktus kai suderintų nuostatų nėra, pavyzdžiui reikalavimus dėl informacijos apie tai, kokios palūkanų normos yra lupikiškos, teikimo ikisutartiniu laikotarpiu arba dėl informacijos, kuri gali būti naudinga finansinio švietimo tikslais ar sprendžiant ginčus neteismine tvarka. Tačiau bet kokia papildoma informacija turėtų būti teikiama atskiru dokumentu, kurį galima pateikti kaip ESIL priedą. Valstybės narės turėtų turėti galimybę keisti ESIL formuluotes savo nacionalinėmis kalbomis, nepakeičiant jo turinio ir informacijos pateikimo tvarkos, kai to reikia siekiant naudoti vartotojui lengviau suprantamas formuluotes;

(43)  siekiant užtikrinti, kad ESIL būtų pateikta visa vartotojui reikiama informacija, jog jis galėtų priimti informacija pagrįstą sprendimą, kreditorius, užpildydamas ESIL, turėtų laikytis šioje direktyvoje pateiktų instrukcijų. Valstybės narės turėtų galėti išplėtoti ar labiau patikslinti ESIL pildymo instrukcijas, remdamosi šioje direktyvoje nustatytomis instrukcijomis. Pavyzdžiui, valstybės narės turėtų galėti papildomai patikslinti, kokia informacija turi būti pateikiama apibūdinant „kredito palūkanų normos rūšį“, kad būtų atsižvelgta į nacionalinių produktų ir rinkos ypatumus. Tačiau tokie papildomi patikslinimai neturėtų prieštarauti šioje direktyvoje pateiktoms instrukcijoms ir neturėtų sudaryti prielaidos atlikti ESIL modelio teksto pakeitimus; kreditorius turėtų išlaikyti šį modelį. Valstybės narės, atsižvelgdamos į savo nacionalinę rinką ir praktiką, turėtų galėti pateikti kitus įspėjimus dėl kredito sutarčių, jeigu tokie įspėjimai dar nėra aiškiai įtraukti į ESIL. Valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad ESIL pateikta informacija kreditoriams yra privalomojo pobūdžio, jeigu kreditorius nusprendžia suteikti kreditą;

(44)  vartotojas turėtų palyginti kredito produktų ypatybes ir jas apsvarstyti bei prireikus pasikonsultuoti su trečiąja šalimi, po to, kai vartotojas pateikia reikiamą informaciją apie savo poreikius, finansinę padėtį ir pageidavimus, nepagrįstai nedelsiant jam turėtų būti pateikta informacija pasitelkiant ESIL; ši informacija turėtų būti pateikta likus pakankamai laiko iki to momento, kai kredito sutartis ar pasiūlymas tampa įpareigojantys. Visų pirma, tais atvejais, kai vartotojui pateikiamas įpareigojantis pasiūlymas, kartu turėtų būti pateikiamas ir ESIL, išskyrus atvejus, kai ESIL jau buvo pateiktas vartotojui, o pasiūlymo ypatybės atitinka anksčiau pateiktą informaciją. Tačiau valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad ESIL privaloma pateikti ir prieš pateikiant bet kokį įpareigojantį pasiūlymą, ir kartu su įpareigojančiu pasiūlymu tais atvejais, kai ESIL, kuriame pateikiama ta pati informacija, anksčiau nebuvo pateiktas. Nors ESIL pateikta informacija turėtų būti asmeniškai pritaikyta ir atspindėti vartotojo pareikštus pageidavimus, tokios asmeniškai pritaikytos informacijos teikimas neturėtų reikšti, kad privaloma teikti konsultacijas. Kredito sutartys turėtų būti sudarytos tik tuo atveju, jeigu vartotojas turėjo pakankamai laiko pasiūlymams palyginti, jų pasekmėms įvertinti, prireikus pasikonsultuoti su trečiąja šalimi ir priėmė informacija pagrįstą sprendimą, ar priimti pasiūlymą;

(45)  jeigu vartotojas yra pasirašęs užtikrintą kredito sutartį nekilnojamajam turtui ar žemei įsigyti ir tos garantijos trukmė yra ilgesnė nei kredito sutarties trukmė, ir jeigu vartotojas gali vėl skolintis grąžintą pagrindinę paskolos sumą pasirašydamas naują kredito sutartį, tam vartotojui prieš naujos kredito sutarties pasirašymą turi būti pateiktas naujas ESIL su nurodyta BKKMN, pagrįstas konkrečiomis naujos kredito sutarties ypatybėmis;

(46)  bent tais atvejais, kai netaikoma teisė atsisakyti sutarties, kreditorius arba, kai taikoma, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas kreditorių įpareigojančio pasiūlymo pateikimo metu vartotojui turėtų pateikti kredito sutarties projekto kopiją. Kitais atvejais įpareigojančio pasiūlymo pateikimo metu vartotojui turėtų būti bent pasiūloma pateikti kredito sutarties projekto kopiją;

(47)  siekiant užtikrinti kuo didesnį skaidrumą ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui dėl galimų interesų konfliktų vartotojams naudojantis kredito tarpininkų paslaugomis, pastariesiems turėtų būti taikomos tam tikros informacijos suteikimo prieš teikiant savo paslaugas pareigos. Tai turėtų būti informacija apie jų tapatybę ir ryšius su kreditoriais, pavyzdžiui, tai, ar jie pasiūlo labai įvairių kreditorių ar tik kai kurių kreditorių produktus. Prieš atliekant bet kokią kredito tarpininkavimo veiklą vartotojams turėtų būti pateikta informacija apie komisinius arba kitas paskatas, kuriuos pagal kredito sutartį kreditoriai arba trečiosios šalys turi mokėti kredito tarpininkui, ir vartotojams tuo laikotarpiu turėtų būti pranešta arba tokių mokėjimų suma, jei ji yra žinoma, arba tai, kad informacija apie tą sumą bus pateikta vėlesniu ikisutartiniu laikotarpiu pasitelkiant ESIL, ir tai, kad jie turi teisę tuo laikotarpiu gauti informaciją apie tokių mokėjimų lygį. Vartotojai turi būti informuojami apie visus mokesčius, kuriuos jie privalo sumokėti kredito tarpininkams už jų suteiktas paslaugas. Nedarant poveikio konkurencijos teisės nuostatoms valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti arba palikti galioti nuostatas, kuriomis vartotojų mokesčių mokėjimas tam tikros kategorijos ar visų kategorijų kredito tarpininkams yra draudžiamas;

(48)  vartotojui vis tiek gali prireikti papildomos pagalbos, kad jis galėtų nuspręsti, kuri kredito sutartis iš siūlomų produktų geriausiai atitinka jo poreikius ir finansinę padėtį. Kreditoriai ir, kai taikytina, kredito tarpininkai turėtų teikti tokią pagalbą, susijusią su kredito produktais, kuriuos jie siūlo vartotojui, vartotojui asmeniškai pritaikytu būdu paaiškindami svarbią informaciją, įskaitant visų pirma esmines siūlomų produktų savybes, kad jis galėtų suprasti, koks gali būti tų produktų poveikis jo ekonominei padėčiai. Kreditoriai ir, kai taikoma, kredito tarpininkai tokių paaiškinimų teikimo būdą turėtų pritaikyti pagal ▌aplinkybes, kuriomis siūlomas kreditas, ir pagal pagalbos vartotojui poreikį, atsižvelgiant į vartotojo žinias ir patirtį kreditų srityje bei į atskirų kredito produktų pobūdį. Tokie paaiškinimai neturėtų būti asmeninė rekomendacija;

(49)  siekiant paskatinti vidaus rinkos kūrimą ir veikimą bei užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį visoje Sąjungoje, būtina vienodai užtikrinti informacijos apie BKKMN palyginamumą visoje Sąjungoje;

(50)  bendra kredito kaina vartotojui turėtų apimti visas su kredito sutartimi susijusias išlaidas, kurias turi sumokėti vartotojas ir kurios kreditoriui yra žinomos. Todėl į tą kainą turėtų būti įskaičiuotos palūkanos, komisiniai, mokesčiai, mokesčiai už kredito tarpininkų paslaugas, turto vertinimo išlaidos hipotekos atveju ir visi kiti mokesčiai, išskyrus notaro mokesčius, būtini norint gauti kreditą, pavyzdžiui, gyvybės draudimo paslaugų išlaidos, arba norint kreditą gauti reklamuojamomis sąlygomis, pavyzdžiui, draudimo nuo gaisro paslaugų išlaidos. Šios direktyvos nuostatos dėl papildomų produktų ir paslaugų (pavyzdžiui, nuostatos dėl banko sąskaitos atidarymo ir išlaikymo išlaidų) neturėtų daryti poveikio Direktyvos 2005/29/EB ir 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (13) nuostatoms. Į bendrą kredito kainą vartotojui neturėtų būti įtrauktos su nekilnojamojo turto ar žemės pirkimu susijusios išlaidos, kurias turi sumokėti vartotojas, pavyzdžiui, susiję mokesčiai ir išlaidos notarui ar žemės sklypo registravimo išlaidos. Tai, ar išlaidos kreditoriui yra faktiškai žinomos, turėtų būti įvertinama objektyviai, atsižvelgiant į profesinio atidumo reikalavimus. Tuo atžvilgiu daroma prielaida, kad kreditorius turi žinoti, kokios yra papildomų paslaugų, kurias jis pats arba trečiosios šalies vardu siūlo vartotojui, išlaidos, išskyrus atvejus, kai jų kaina priklauso nuo konkrečių su vartotoju susijusių ypatybių ar jo padėties;

(51)  jeigu naudojami apytiksliai įvertinti duomenys, vartotojas turi tai žinoti, taip pat tai, kad manoma, jog pateikta informacija yra tipinė atitinkamai sutarties ar praktikos rūšiai. Papildomomis prielaidomis, skirtomis apskaičiuoti BKKMN, siekiama užtikrinti, kad BKKMN būtų apskaičiuojama nuosekliai, ir užtikrinti palyginimo galimybę. Tam tikrų kredito sutarčių rūšių atveju yra būtinos papildomos prielaidos, pavyzdžiui, tais atvejais, kai kredito suma, trukmė ar kaina nėra tiksliai žinoma ar kinta priklausomai nuo to, kaip sutartis vykdoma. Jeigu vien šių nuostatų nepakanka siekiant apskaičiuoti BKKMN, kreditorius turėtų naudotis I priede nustatytomis papildomomis prielaidomis. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad BKKMN apskaičiavimas priklausys nuo konkrečios kredito sutarties sąlygų, turėtų būti naudojamasi tik tomis prielaidomis, kurios yra būtinos ir aktualios konkrečiam kreditui;

(52)  siekiant ir toliau užtikrinti dideles galimybes palyginti įvairių kreditorių pasiūlymų BKKMN, apskaičiavime naudojami laikotarpiai tarp datų neturėtų būti išreikšti dienomis, kai juos galima išreikšti sveikuoju metų, mėnesių ar savaičių skaičiumi. Tokiomis aplinkybėmis daroma prielaida, kad jeigu BKKMN formulėje naudojami tam tikri laikotarpiai, tie laikotarpiai turėtų būti naudojami siekiant nustatyti toje formulėje naudojamas palūkanų ir kitų mokesčių sumas. Todėl kreditoriai mokėtinų mokesčių apskaičiavimui turėtų naudoti I priede aprašytą laikotarpių matavimo metodą. Vis dėlto tai taikytina tik BKKMN apskaičiavimo tikslais ir nedaro įtakos faktiškai kreditoriui pagal kredito sutartį mokėtinų sumų. Kai minėtos sumos skiriasi, gali prireikti jas paaiškinti vartotojui, kad vartotojas nebūtų suklaidintas. Tai reiškia, kad nesant ne palūkanų mokesčių ir darant prielaidą, kad naudotas identiškas apskaičiavimo metodas, BKKMN bus lygi faktinei kredito palūkanų normai;

(53)  kadangi BKKMN reklamavimo laikotarpiu gali būti nurodyta tik kaip pavyzdys, toks pavyzdys turėtų būti tipinis. Todėl ji turėtų atitikti, pavyzdžiui, pagal atitinkamos rūšies kredito sutartis suteikto kredito vidutinę trukmę ir bendrą sumą. Nustatant, kokį tipinį pavyzdį pateikti, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokios tam tikros kredito sutarčių rūšys vyrauja tam tikroje konkrečioje rinkoje. Gali būti pageidautina, kad kiekvienas kreditorius tipinį pavyzdį pagrįstų kredito suma, kuri yra tipinė to kreditoriaus siūlomų produktų ir numatomos klientų bazės atžvilgiu, nes šie parametrai pagal skirtingus kreditorius gali labai skirtis. ESIL pateikiant BKKMN, kai įmanoma, turėtų būti atsižvelgta į vartotojo pareikštus pageidavimus ir pateiktą informaciją, o kreditorius arba kredito tarpininkas turėtų aiškiai nurodyti, ar pateikta informacija yra paaiškinamojo pobūdžio, ar atspindi pareikštus pageidavimus ir pateiktą informaciją. Visais atvejais tipiniai pavyzdžiai neturėtų prieštarauti Direktyvos 2005/29/EB reikalavimams. Svarbu, kad atitinkamais atvejais ESIL būtų aiškiai nurodoma vartotojui, kad BKKMN yra pagrįsta prielaidomis ir gali kisti; taip vartotojas turės galimybę į tai atsižvelgti palygindamas produktus. Svarbu, kad apskaičiuota BKKMN apimtų visus tiesiogiai vartotojui ar trečiajai šaliai vartotojo vardu vykdomus lėšų išmokėjimus pagal kredito sutartį;

(54)  siekiant užtikrinti, kad įvairių kredito rūšių BKKMN apskaičiavimas būtų nuoseklus, panašaus pobūdžio kredito sutarčių tikslais naudojamos prielaidos apskritai turėtų būti nuoseklios. Šiuo požiūriu, turėtų būti įtrauktos prielaidos, kurios yra numatytos 2011 m. lapkričio 14 d. Komisijos direktyvoje 2011/90/ES, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB I priedo II dalis, kurioje numatomos bendros kredito kainos metinės normos apskaičiavimo papildomos prielaidos (14), ir kuriomis keičiamos BKKMN apskaičiavimo tikslais naudojamos prielaidos. Nors nebūtinai visos prielaidos bus taikomos dabar naudojamoms kredito sutartims, produktų inovacijos šiame sektoriuje diegiamos aktyviai, todėl būtina, kad prielaidos būtų parengtos. Be to, BKKMN apskaičiavimo tikslais nustatant, koks yra dažniausiai taikomas lėšų išmokėjimo mechanizmas, turėtų būti remiamasi pagrįstais lūkesčiais, grindžiamais mokėjimo mechanizmu, kuris yra dažniausiai vartotojų naudojamos tokio tipo produkto, kurį siūlo tas konkretus kreditorius, atveju. Esamų produktų atveju lūkesčiai turėtų būti grindžiami ankstesnio 12 mėnesių laikotarpio vertėmis;

(55)   labai svarbu prieš sudarant kredito sutartį įvertinti ir patikrinti vartotojo gebėjimą ir ketinimą išmokėti kreditą. Atliekant kreditingumo vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į visus būtinus ir reikšmingus veiksnius, kurie galėtų daryti poveikį vartotojo gebėjimui išmokėti kreditą per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Visų pirma, vertinant vartotojo gebėjimą mokėti palūkanas ir iki galo išmokėti kreditą turėtų būti atsižvelgiama į būsimas įmokas arba į įmokų padidinimą, kurio reikia dėl neigiamos amortizacijos ar dėl atidėtų pagrindinės paskolos sumos arba palūkanų mokėjimų, ir turėtų būti atsižvelgiama į kitas reguliarias išlaidas, skolas ir kitus finansinius įsipareigojimus, taip pat į pajamas, santaupas ir turtą. Reikėtų deramai atsižvelgti į būsimus įvykius per siūlomos kredito sutarties trukmės laikotarpį, pavyzdžiui, pajamų sumažėjimą, kai kredito terminas sueina po išėjimo į pensiją, arba, tam tikrais atvejais, skolinimosi normos padidėjimą arba neigiamus valiutos kurso pokyčius. Nors nekilnojamojo turto vertė yra svarbus elementas nustatant kredito, kuris gali būti suteiktas vartotojui, sumą pagal užtikrintą kredito sutartį, vertinant kreditingumą dėmesys turėtų būti sutelkiamas į vartotojo gebėjimą vykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį. Vadinasi tai, kad nekilnojamojo turto vertė galėtų viršyti kredito sumą arba galėtų padidėti ateityje, apskritai neturėtų būti pakankamas pagrindas atitinkamam kreditui suteikti. Vis dėlto, tais atvejais, kai kredito sutartis sudaroma siekiant statyti ar renovuoti esamą nekilnojamąjį turtą, kreditorius turėtų galėti atsižvelgti į šią galimybę. Valstybės narės turėtų galėti teikti papildomas gaires dėl tų ar papildomų kriterijų ir dėl vartotojo kreditingumo vertinimo metodų, pavyzdžiui, nustatydamos paskolos ir turto vertės santykio arba paskolos ir pajamų santykio ribas, ir turėtų būti skatinamos įgyvendinti Finansų stabilumo tarybos nustatytus Gyvenamosios paskirties nuosavybės hipotekos kreditų garantavimo tinkamos praktikos principus;

(56)  gali prireikti specialių nuostatų, kad būtų galima atsižvelgti į įvairias aplinkybes vertinant kreditingumą tam tikrų rūšių kredito sutarčių atveju. Pavyzdžiui, kredito sutarčių dėl nekilnojamojo turto atveju, kai tose sutartyse aiškiai nurodoma, kad nekilnojamasis turtas vartotojo ar vartotojo šeimos nario nebus naudojamas kaip namas, butas arba kita gyvenamoji vieta (sutartys dėl pirkimo nuomos tikslais), valstybės narės turėtų galėti nuspręsti patikslinti, kad vertinant vartotojo gebėjimą grąžinti kreditą būtų atsižvelgiama į būsimas pajamas iš nuomos. Valstybėse narėse, kuriose toks patikslinimas nacionalinėmis nuostatomis nenustatytas, kreditoriai gali nuspręsti įtraukti rizikos ribojimo principais pagrįstą būsimų pajamų iš nuomos vertinimą. Atliekamas kreditingumo įvertinimas neturėtų reikšti, kad kreditoriui perkeliama atsakomybė už bet kokius atvejus, kai vėliau vartotojas nesilaiko savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį;

(57)  kreditoriaus sprendimas dėl kredito suteikimo neturi prieštarauti kreditingumo vertinimo rezultatams. Pavyzdžiui, kreditoriaus galimybės perkelti dalį kredito rizikos trečiajai šaliai neturėtų jo paskatinti nepaisyti kreditingumo vertinimo išvadų ir pasiūlyti kredito sutartį vartotojui, kuris, tikėtina, negalės to kredito grąžinti. Valstybės narės turėtų galėti perkelti į savo nacionalinę teisę šį principą reikalaudamas, kad kompetentingos institucijos imtųsi atitinkamų veiksmų vykdydamos priežiūros veiklą ir stebėtų, kaip laikomasi kreditorių kreditingumo vertinimo procedūrų. Vis dėlto, teigiamas kreditingumo vertinimas neturėtų reikšti, kad kreditorius privalo suteikti kreditą;

(58)   vadovaujantis Finansų stabilumo tarybos rekomendacijomis, kreditingumo vertinimas turėtų būti grindžiamas informacija apie vartotojo finansinę ir ekonominę padėtį, įskaitant pajamas ir išlaidas. Ta informacija gali būti gaunama iš įvairių šaltinių, įskaitant vartotoją, o kreditorius, prieš suteikdamas kreditą, turėtų tinkamai patikrinti tokią informaciją. Tuo aspektu vartotojai turėtų pateikti informaciją, kad būtų lengviau įvertinti kreditingumą, nes to nepadarius gali būti atsisakyta suteikti jų prašomą kreditą, nebent informacija gali būti gauta iš kitur. Nedarant poveikio privačiosios sutarčių teisės nuostatoms, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kreditoriai negalėtų nutraukti kredito sutarties dėl to, kad po kredito sutarties pasirašymo jie suprato, kad kreditingumo vertinimas buvo atliktas neteisingai dėl tokio vertinimo rengimo metu turėtos nepakankamos informacijos. Tačiau tai neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei leisti kreditoriams nutraukti kredito sutartį tais atvejais, kai gali būti nustatyta, kad kreditingumo vertinimo metu vartotojas sąmoningai pateikė netikslią ar suklastotą informaciją arba apgalvotai nepateikė informacijos, kuria remiantis galėjo būti parengtas neigiamas kreditingumo įvertinimas, arba tais atvejais, kai esama kitų pagrįstų priežasčių, suderinamų su Sąjungos teise. Nors būtų netinkama taikyti sankcijas vartotojams, jeigu jie negali pateikti tam tikros informacijos ar vertinimų arba jei jie nusprendžia nebetęsti paraiškos teikimo kreditui gauti proceso, valstybės narės turėtų galėti numatyti sankcijas dėl tų atvejų, kai vartotojai tyčia pateikia neišsamią arba neteisingą informaciją, kad jų kreditingumo įvertinimas būtų teigiamas, ypač tais atvejais, kai pateikus išsamią ir teisingą informaciją būtų buvęs gautas neigiamas kreditingumo įvertinimas ir kai vartotojas vėliau negali vykdyti sutarties sąlygų;

(59)  naudingas kreditingumo vertinimo elementas – kreditų duomenų bazės tikrinimas. Kai kurios valstybės narės reikalauja, kad kreditoriai įvertintų vartotojų kreditingumą atlikę patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje. Kreditoriai taip pat turėtų turėti galimybę tikrinti kreditų duomenų bazę kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, išimtinai tik kad nustatytų ir įvertintų įsipareigojimų neįvykdymo tikimybę. Tokiam kreditų duomenų bazės tikrinimui turėtų būti taikomos tinkamos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad ja būtų naudojamasi vartotojo interesais atliekamo kredito rizikos ankstyvojo nustatymo ir jos pašalinimo tikslais, o ne renkant informaciją komercinėms deryboms. Vadovaudamiesi 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (15) kreditoriai turėtų informuoti vartotojus apie kreditų duomenų bazės patikrinimą prieš atlikdami tokį patikrinimą, vartotojai taip pat turėtų turėti teisę susipažinti su tokioje kreditų duomenų bazėje apie juos saugoma informacija, kad prireikus galėtų ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti savo asmens duomenis, tvarkomus toje duomenų bazėje, jeigu jie neteisingi arba tvarkomi neteisėtai;

(60)  siekiant išvengti kreditorių konkurencijos iškraipymo, visiems kreditoriams, įskaitant kredito įstaigas arba ne kredito įstaigas, teikiančias kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, nediskriminacinėmis sąlygomis turėtų būti užtikrinta prieiga prie visų viešųjų arba privačiųjų kreditų duomenų bazių, susijusių su vartotojais. Atitinkamai, šios sąlygos neturėtų apimti reikalavimo kreditoriams būti įsisteigusiems kaip kredito įstaigoms. Turėtų ir toliau būti taikomos tokios prieigos sąlygos, kaip mokama prieiga prie duomenų bazės arba reikalavimai abipusiškumo principo pagrindu teikti informaciją duomenų bazei. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nustatyti, ar jų teritorijoje kredito tarpininkams gali būti suteikiama prieiga prie tokių duomenų bazių;

(61)  jei sprendimas, kuriuo atmetama paraiška gauti kreditą, yra paremtas duomenimis, gautais atlikus patikrinimą duomenų bazėje, arba tuo, kad joje trūksta duomenų, kreditorius turėtų apie tai informuoti vartotoją ir pateikti duomenų bazės, kurioje atliktas patikrinimas, pavadinimą ir jam pranešti visą kitą informaciją, kurios reikalaujama pagal Direktyvą 95/46/EB, kad vartotojas galėtų pasinaudoti teise susipažinti su toje duomenų bazėje tvarkomais savo asmens duomenimis ir, jei yra pagrindo, juos ištaisyti, ištrinti ar užblokuoti. Jei sprendimas, kuriuo atmetama paraiška gauti kreditą, yra grindžiamas neigiamu kreditingumo įvertinimu, kreditorius turėtų nepagrįstai nedelsdamas apie atmetimą pranešti vartotojui. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar jos reikalaus kreditorių pateikti papildomų paaiškinimų dėl atmetimo priežasčių. Vis dėlto iš kreditoriaus neturėtų būti reikalaujama pateikti tokią informaciją, jeigu tai draudžiama pagal kitus Sąjungos teisės aktus, kaip antai nuostatas dėl pinigų plovimo ar terorizmo finansavimo. Tokia informacija neturėtų būti pateikiama, jei tai prieštarautų viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo tikslams, pavyzdžiui, nusikaltimų prevencijos, tyrimo, nustatymo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslams;

(62)  šioje direktyvoje asmens duomenų naudojimas aptariamas vartotojų kreditingumo vertinimo kontekste. Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, atliekant tokius vertinimus vykdomai duomenų tvarkymo veiklai turėtų būti taikoma Direktyva 95/46/EB; ▌

(63)  konsultacijų teikimas asmeniškai pritaikytos rekomendacijos forma yra atskira veiklos rūšis, kuri gali, bet neprivalo būti derinama su kitais kredito suteikimo arba tarpininkavimo jį suteikiant aspektais. Todėl tam, kad vartotojai galėtų suprasti jiems teikiamų paslaugų pobūdį, jie turėtų būti informuoti, ar jiems teikiamos ar gali būti suteiktos konsultacinės paslaugos, bei kokiais atvejais tos paslaugos neteikiamos, taip pat ką tos paslaugas apima. Atsižvelgiant į tai, kokią svarbą vartotojai teikia vartojamiems terminams „konsultacija“ ir „konsultantai“, tikslinga, kad valstybėms narėms būtų leista uždrausti vartoti tuos ar panašius terminus, kai vartotojams teikiamos konsultacinės paslaugos. Tikslinga užtikrinti, kad valstybės narės nustatytų apsaugos priemones dėl tų atvejų, kai konsultacijos apibūdinamos kaip nepriklausomos, siekiant užtikrinti, kad aptartų produktų spektras ir užmokesčio sąlygos būtų proporcingi su tokiomis konsultacijomis siejamiems vartotojų lūkesčiams;

(64)  konsultacines paslaugas teikiantys asmenys turėtų laikytis tam tikrų standartų siekiant užtikrinti, kad vartotojui būtų pristatyti ▌produktai, atitinkantys jo poreikius ir aplinkybes. Konsultacinės paslaugos turėtų būti pagrįstos sąžininga ir pakankamai išsamia siūlomų produktų analize, kai konsultacines paslaugas suteikia kreditoriai arba susietieji kredito tarpininkai, arba rinkoje esančių produktų analize, kai konsultacines paslaugas suteikia nesusietieji kredito tarpininkai. Konsultacines paslaugas teikiantys asmenys turėtų išmanyti tam tikrus nišinius produktus, kaip antai, trumpalaikes paskolas, su sąlyga, kad pasiūlomas tam tikras tos specialios nišos produktų asortimentas ir kad tai, jog jie specializuojasi tų nišinių produktų srityje, būtų išaiškinama vartotojui. Bet kuriuo atveju kreditoriai ir kredito tarpininkai turėtų atskleisti vartotojui, ar rekomendacija pagrįsta tik jų pačių siūlomu produktų asortimentu, ar plačiu visoje rinkoje siūlomų produktų asortimentu, kad vartotojas suprastų, kuo grindžiama rekomendacija;

(65)  konsultacinės paslaugos turėtų būti pagrįstos tinkamu vartotojo finansinės padėties, pageidavimų ir tikslų žinojimu, ▌grindžiamu reikalinga naujausia informacija ir pagrįstomis prielaidomis dėl rizikos, susijusios su vartotojo aplinkybėmis kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Valstybės narės turėtų galėti išaiškinti, kaip turi būti vertinamas tam tikro produkto tinkamumas teikiant konsultacines paslaugas;

(66)  galimybė vartotojui grąžinti kreditą prieš pasibaigiant galioti kredito sutarčiai gali būti svarbi skatinant konkurenciją vidaus rinkoje ir laisvą Sąjungos piliečių judėjimą, taip pat padedant per visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį suteikti lankstumo, kurio reikia siekiant skatinti finansinį stabilumą, kaip nurodoma Finansų stabilumo tarybos rekomendacijose. Tačiau yra reikšmingų skirtumų tarp nacionalinių principų ir sąlygų, kuriais remdamiesi vartotojai gali grąžinti savo kreditą, taip pat sąlygų, kuriomis toks išankstinis kredito grąžinimas gali vykti. Nors pripažįstama, kad hipotekinio finansavimo mechanizmų ir siūlomų produktų esama daug ir įvairių, labai svarbu Sąjungos lygmeniu nustatyti tam tikrus išankstinio kredito grąžinimo standartus siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų galimybę įvykdyti savo įsipareigojimus iki kredito sutartyje sutartos datos ir galėtų pasitikėdami palyginti pasiūlymus siekiant rasti geriausiai jų poreikius atitinkančius produktus. Todėl valstybės narės, priimdamos teisės aktus arba taikydamos kitas priemones, pavyzdžiui, įvesdamos sutartines nuostatas, turėtų užtikrinti, kad vartotojai turėtų teisę kreditą grąžinti anksčiau. Vis dėlto valstybės narės turėtų turėti galimybę apibrėžti pasinaudojimo tokia teise sąlygas. Šios sąlygos gali apimti naudojimosi šia teise laiko apribojimus, skirtingas sąlygas priklausomai nuo kredito palūkanų normos rūšies ▌ arba apribojimus, susijusius su aplinkybėmis, kuriomis galima pasinaudoti šia teise. Tais atvejais, kai išankstinis grąžinimas atliekamas per tą laikotarpį, kuriam yra nustatyta fiksuotoji palūkanų norma, galimybė pasinaudoti šia teise gali priklausyti nuo to, ar vartotojas turi kurį nors iš teisėtų interesų, apibrėžiamų atitinkamos valstybės narės. Toks teisėtas interesas gali atsirasti, pavyzdžiui, skyrybų ar nedarbo atveju. Valstybių narių nustatytose sąlygose gali būti numatyta, kad kreditorius turi teisę į teisingą ir objektyviai pagrįstą kompensaciją už galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu kredito grąžinimu. Tais atvejais, kai valstybės narės numato, kad kreditorius turi teisę į kompensaciją, tokia kompensacija turėtų būti teisinga ir objektyviai pagrįsta kompensacija už galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu kredito grąžinimu, pagal nacionalines taisykles dėl kompensavimo. Kompensacija neturėtų viršyti kreditoriaus finansinių nuostolių;

(67)  svarbu užtikrinti pakankamą skaidrumą, kad vartotojams būtų paaiškinama, kokio pobūdžio yra prisiimti įsipareigojimai finansinio stabilumo užtikrinimo tikslais, ir kokių yra lankstumo galimybių per kredito sutarties galiojimo laikotarpį. Be to, informacija apie kredito palūkanų normą vartotojui turėtų būti teikiama sutartinių santykių laikotarpiu ir ikisutartiniu laikotarpiu. Valstybės narės turėtų galėti palikti galioti arba priimti apribojimus ar draudimus kreditoriui vienašališkai keisti kredito palūkanų normą. Valstybės narės taip pat turėtų galėti nustatyti, kad tais atvejais, kai kredito palūkanų norma kinta, vartotojas turi teisę gauti patikslintą amortizavimo lentelę;

(68)  nors kredito tarpininkai atlieka pagrindinį vaidmenį platinant kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto Sąjungoje, tebėra reikšmingų skirtumų tarp nacionalinių verslo etikos ir kredito tarpininkų priežiūros nuostatų, dėl kurių atsiranda kliūčių norint vidaus rinkoje pradėti ir vykdyti kredito tarpininkų veiklą. Tai, kad kredito tarpininkai negali laisvai veikti visoje Sąjungoje, trukdo tinkamai funkcionuoti kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidaus rinkai. Nors pripažįstama, kad kredito tarpininkavimo veikloje dalyvauja daug įvairių rūšių subjektų, labai svarbu Sąjungos lygmeniu turėti tam tikrus standartus siekiant užtikrinti aukšto lygio profesionalumą ir paslaugas;

(69)   prieš kredito tarpininkams pradedant vykdyti savo veiklą, jų atžvilgiu jų buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija turėtų pritaikyti įgaliojimo procesą ir jie turėtų būti nuolat prižiūrimi, siekiant užtikrinti, kad jie atitinka griežtus profesinius reikalavimus, susijusius bent su jų gebėjimais, gera reputacija ▌ir profesinės civilinės atsakomybės draudimu. ▌Tokie reikalavimai turėtų būti taikomi bent įstaigos lygmeniu. Vis dėlto valstybės narės gali išaiškinti, ar tokie įgaliojimo reikalavimai taikomi atskiriems to kredito tarpininko darbuotojams. Buveinės valstybė narė gali nustatyti papildomus reikalavimus, pavyzdžiui, kad kredito tarpininko akcininkai būtų geros reputacijos arba kad susietasis kredito tarpininkas gali būti susietas tik su vienu kreditoriumi, kai tie reikalavimai yra proporcingi ir suderinami su Sąjungos teise. Atitinkama informacija apie įgaliotuosius kredito tarpininkus taip pat turėtų būti įrašoma į viešą registrą. Susietieji kredito tarpininkai, kurie dirba tik su vienu kreditoriumi visiška ir besąlygine jo atsakomybe, turėtų turėti galimybę būti kompetentingos valdžios institucijos įgalioti globojant kreditoriui, kurio vardu jie veikia. Valstybės narės turėtų turėti teisę palikti galioti arba nustatyti apribojimus, susijusius su tam tikrų kredito tarpininkų teisine forma – ar tarpininkams leidžiama veikti tik kaip juridiniams ar kaip fiziniams asmenims. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nuspręsti, ar visi kredito tarpininkai įtraukiami į vieną registrą, ar reikia skirtingų registrų priklausomai nuo to, ar kredito tarpininkas yra susietasis, ar veikia kaip nepriklausomas kredito tarpininkas. Be to, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama palikti galioti arba nustatyti apribojimus, susijusius su vieno ar kelių kreditoriaus (-ių) atžvilgiu susietų kredito tarpininkų galimybe imti iš vartotojų mokesčius;

(70)  kai kuriose valstybėse narės kredito tarpininkai gali nuspręsti naudotis paskirtųjų atstovų paslaugomis veiklai jų vardu vykdyti. Valstybės narės turėtų turėti galimybę taikyti šioje direktyvoje nustatytą specialią tvarką dėl paskirtųjų atstovų. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama nenustatyti tokios tvarkos arba leisti kitiems subjektams atlikti panašias į paskirtųjų atstovų funkcijas, jeigu tiems subjektams taikoma tokia pat tvarka, kaip kredito tarpininkams. Pagal šioje direktyvoje nustatytas paskirtųjų atstovų taisykles valstybės narės neįpareigojamos leisti paskirtiesiems atstovams vykdyti veiklą jų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai tokie paskirtieji atstovai pagal šią direktyvą laikomi kredito tarpininkais;

(71)  siekiant užtikrinti, kad kompetentingų valdžios institucijų vykdoma priežiūra būtų veiksminga, kredito tarpininkai, turintys juridinio asmens statusą, turėtų būti įgalioti valstybėje narėje, kurioje jie turi savo registruotąją būstinę. Kredito tarpininkas, kuri nėra juridinis asmuo, turėtų būti įgaliotas valstybėje narėje, kurioje yra jo pagrindinė buveinė. Be to, valstybės narės turėtų reikalauti, kad kredito tarpininko pagrindinė buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir kad kredito tarpininkas faktiškai veiktų šioje valstybėje narėje;

(72)  įgaliojimo reikalavimai turėtų sudaryti sąlygas kredito tarpininkams veikti kitose valstybėse narėse pagal įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas principus, jeigu kompetentingos valdžios institucijos vadovavosi atitinkama pranešimų teikimo tvarka. Net tais atvejais, kai valstybės narės nusprendžia įgalioti visus atskirus kredito tarpininko darbuotojus, pranešimas apie ketinimą teikti paslaugas turėtų būti teikiamas kredito tarpininko, o ne atskiro darbuotojo lygmeniu. Vis dėlto nors šioje direktyvoje nustatomi visų įgaliotųjų kredito tarpininkų, įskaitant tik su vienu kreditoriumi susietuosius kredito tarpininkus, veiklos visoje Sąjungoje principai, šia direktyva nėra nustatomi paskirtųjų atstovų veiklos principai. Todėl paskirtieji atstovai, norintys vykdyti veiklą kitoje valstybėje narėje, turėtų atitikti šioje direktyvoje nustatytus kredito tarpininkų įgaliojimo reikalavimus;

(73)  kai kuriose valstybėse narėse kredito tarpininkai gali vykdyti veiklą, susijusią su kredito sutartimis, kurias siūlo tiek ne kredito įstaigos, tiek kredito įstaigos. Įgaliotiesiems kredito tarpininkams iš esmės turėtų būti leidžiama vykdyti veiklą visoje Sąjungos teritorijoje. Tačiau buveinės valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimu kredito tarpininkams neturėtų būti leidžiama teikti paslaugų, susijusių su ne kredito įstaigų siūlomomis kredito sutartimis, vartotojui toje valstybėje narėje, kur tokių ne kredito įstaigų veikla nėra leidžiama;

(74)  valstybės narės turėtų galėti nustatyti, kad asmenims, kurie greta profesinės veiklos atsitiktiniais atvejais vykdo kredito tarpininkavimo veiklą, pavyzdžiui, advokatams arba notarams, nėra taikoma šioje direktyvoje nustatyta įgaliojimo procedūra, su sąlyga, kad ta profesinė veikla yra reglamentuota ir atitinkamomis taisyklėmis nedraudžiama atsitiktiniais atvejais greta atlikti ir kredito tarpininkavimo veiklą. Vis dėlto toks šioje direktyvoje nustatytos įgaliojimo procedūros netaikymas turėtų reikšti, kad minėtiems asmenims negalima pasinaudoti šioje direktyvoje nustatyta paso tvarka. Asmenys, kurie greta savo profesinės veiklos atsitiktiniais atvejais tik pristato ar nukreipia vartotoją kreditoriui arba kredito tarpininkui, pavyzdžiui, nurodo vartotojui, kad yra tam tikras kreditorius ar kredito tarpininkas, tam tikro kreditoriaus ar kredito tarpininko siūlomas tam tikros rūšies produktas, ir plačiau nereklamuoja arba nepristato, nesiūlo, neatlieka parengiamojo darbo dėl kredito sutarties ir jos nesudaro, neturėtų būti laikomi kredito tarpininkais pagal šią direktyvą. Skolininkai, kurie subrogacijos tvarka tik perduoda kredito sutartį vartotojui ir nevykdo jokios kredito tarpininkavimo veiklos, taip pat neturėtų būti laikomi kredito tarpininkais pagal šią direktyvą;

(75)  siekdamos užtikrinti vienodas kreditorių veiklos sąlygas ir skatinti finansinį stabilumą bei atsižvelgdamos į būsimą tolesnį derinimą, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad būtų nustatytos tinkamos priemonės, taikomos ne kredito įstaigų, teikiančių kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, įgaliojimui ir priežiūrai. Laikantis proporcingumo principo šioje direktyvoje neturėtų būti nustatomos išsamios sąlygos, taikomos kreditorių, kurie teikia tokias sutartis ir kurie nėra kredito įstaigos, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms(16), įgaliojimui ar priežiūrai; tokių įstaigų, veiklą vykdančių Sąjungoje, skaičius šiuo metu yra nedidelis, taip pat nedidelė ir jų rinkos dalis bei valstybių narių, kuriose jos veikia, skaičius, ypač prasidėjus finansų krizei. Be to, dėl tos pačios priežasties šioje direktyvoje nereikėtų numatyti paso tvarkos, taikytinos tokioms įstaigoms;

(76)  valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šią direktyvą priimtas nacionalines nuostatas, ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Nors sankcijų nustatymas paliekamas valstybių narių nuožiūrai, numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios;

(77)  vartotojai turėtų turėti galimybę pasinaudoti neteismine skundų pateikimo ir teisių gynimo tvarka kreditorių ir vartotojų, taip pat kredito tarpininkų ir vartotojų ginčams, kilusiems dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų, spręsti. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dalyvavimas tokiose alternatyviose ginčų sprendimo procedūrose kreditoriams ir kredito tarpininkams nebūtų neprivalomas. Siekdamos užtikrinti sklandų alternatyvių ginčų sprendimo procedūrų veikimą tarpvalstybinės veiklos bylose valstybės narės turėtų reikalauti ir skatinti, kad įstaigos, atsakingos už neteisminį skundų sprendimą ir teisių gynimą, bendradarbiautų. Tokiomis aplinkybėmis valstybių narių neteisminio skundų pateikimo ir teisių gynimo įstaigos turėtų būti skatinamos dalyvauti nacionalinių neteisminio sprendimo sistemų finansinių ginčų sprendimo tinkle (FIN-NET), skirtame spręsti vartotojų ir finansinių paslaugų teikėjų ginčus;

(78)  siekiant užtikrinti nuoseklų derinimą ir atsižvelgti į kredito sutarčių rinkų, kredito produktų raidos ar ekonominių sąlygų pokyčius, ir kad būtų galima papildomai nustatyti tam tikrus reikalavimus šioje direktyvoje, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl dalinio standartinės formuluotės arba ESIL pildymo instrukcijų keitimo ir dėl dalinio pastabų pakeitimo arba prielaidų, naudojamų apskaičiuoti BKKMN, atnaujinimo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(79)  siekiant palengvinti kredito tarpininkų galimybes teikti savo paslaugas tarpvalstybiniu mastu, kompetentingų valdžios institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, informacijos mainų ir ginčų sprendimo tikslais kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už kredito tarpininkų įgaliojimą, turėtų būti tos institucijos, kurių veiklą koordinuoja Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau  EBI), kaip nustatyta 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija(17), arba kitos nacionalinės valdžios institucijos, jeigu jos bendradarbiauja su valdžios institucijomis koordinuojant EBI jų pareigoms pagal šią direktyvą atlikti;

(80)  valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas valdžios institucijas, įgaliotas užtikrinti šios direktyvos vykdymą, ir užtikrinti, kad joms būtų suteikti tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai bei tinkami ištekliai, būtini jų pareigoms atlikti. Kompetentingos valdžios institucijos turėtų galėti dėl tam tikrų šios direktyvos aspektų imtis veiksmų kreipdamosi į kompetentingus priimti teisinį sprendimą teismus, įskaitant, atitinkamais atvejais, pateikiant apeliaciją. Tai valstybėms narėms galėtų sudaryti galimybę, visų pirma tuo atveju, kai šios direktyvos nuostatos yra perkeltos į civilinę teisę, šių nuostatų vykdymo užtikrinimą patikėti pirmiau nurodytoms įstaigoms ir teismams. Valstybės narės turėtų turėti teisę paskirti įvairias kompetentingas valdžios institucijas, kad būtų užtikrintas įvairių šioje direktyvoje nustatytų įsipareigojimų vykdymas. Pavyzdžiui, kai kurių nuostatų atžvilgiu valstybės narės galėtų paskirti kompetentingas valdžios institucijas, atsakingas už vartotojų apsaugos vykdymo užtikrinimą, o kitų nuostatų atžvilgiu jos galėtų nuspręsti paskirti rizikos ribojimo priežiūros institucijas. Įvairių kompetentingų valdžios institucijų paskyrimo galimybė neturėtų daryti poveikio pareigoms dėl nuolatinės priežiūros ir kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimo, kaip numatyta šioje direktyvoje;

(81)  veiksmingą šios direktyvos veikimą, taip pat pažangą kuriant kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidaus rinką, kurioje teikiama aukšto lygio vartotojų apsauga, reikės peržiūrėti. Atliekant peržiūrą, be kitų dalykų, turėtų būti vertinama atitiktis šiai direktyvai ir jos poveikis, vertinama, ar direktyvos taikymo sritis tebėra tinkama, analizuojama, kaip ne kredito įstaigos teikia kredito sutartis, ir vertinama, ar reikia papildomų priemonių, įskaitant paso tvarkos taikymą ne kredito įstaigoms, poreikio nustatyti papildomas teises ir pareigas, susijusias su kredito sutarčių posutartiniu laikotarpiu, nagrinėjimą ▌;

(82)  valstybėms narėms veikiant atskirai greičiausiai būtų sukurtos skirtingos taisyklės, kurios galėtų pakenkti vidaus rinkos veikimui arba jam sukelti naujų kliūčių. Kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. sukurti veiksmingą ir konkurencingą kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidaus rinką, tuo pačiu metu užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo veiksmingumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(83)  valstybės narės gali nuspręsti tam tikrus šioje direktyvoje reguliuojamus aspektus, pavyzdžiui, vartotojo kreditingumo vertinimą, į nacionalinę teisę perkelti rizikos ribojimo teisės aktais, o kitus aspektus – civilinės ar baudžiamosios teisės aktais, pavyzdžiui, pareigas, susijusias su atsakingu skolinimusi;

(84)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. Bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(18) valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(85)  vadovaujantis 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo(19) 28straipsnio 2 dalimi Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę 2011 m. liepos 25 d. (20),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 skyrius

Dalykas, taikymo sritis, terminų apibrėžtys ir kompetentingos valdžios institucijos

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomi bendri principai, skirti valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų tam tikriems aspektams, susijusiems su vartojimo kredito sutartimis, užtikrintomis hipoteka ar kitomis priemonėmis, susijusiomis su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, įskaitant pareigą prieš suteikiant kreditą atlikti kreditingumo vertinimą, kurie yra pagrindas veiksmingiems kreditų garantavimo gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu standartams parengti valstybėse narėse, ir skirti tam tikriems rizikos ribojimo ir priežiūros reikalavimams, įskaitant kredito tarpininkų, paskirtųjų atstovų ir ne kredito įstaigų įsisteigimo ir priežiūros reikalavimus.

2 straipsnis

Suderinimo lygis

1.  Šia direktyva valstybėms narėms netrukdoma toliau palikti galioti arba priimti griežtesnių nuostatų, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojus su sąlyga, kad tokios nuostatos yra suderinamos su jų įsipareigojimais pagal Sąjungos teisę.

2.  Nepaisant 1 dalies, valstybės narės nepalieka galioti arba nepriima savo nacionalinėje teisėje nuostatų, kurios skiriasi nuo nustatytųjų 14 straipsnio 2 dalyje ir II priedo A dalyje dėl standartinės ikisutartinės informacijos teikimo naudojant Europos standartinį informacijos lapą (toliau  ESIL) ir nustatytųjų 17 straipsnio 1–5 dalyse, 7 dalyje bei 8 dalyje ir I priede dėl bendro suderinto Sąjungos standarto, taikomo apskaičiuojant bendros kredito kainos metinę normą (toliau – BKKMN).

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma ▌:

a)  kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise; ir

b)  kredito sutartims, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti teises į žemės arba esamo ar projektuojamo ▌statinio nuosavybę.

2.  Ši direktyva netaikoma:

a)  pajamų iš įkeisto turto kredito sutartims, pagal kurias kreditorius:

i)  atlieka vienkartinį mokėjimą, moka periodines išmokas arba kitos formos kredito išmoką mainais už pinigų sumą, kuri bus gauta ateityje pardavus gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, arba su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusią teisę; ir

ii)  nereikalaus, kad kreditas būtų grąžintas iki vieno ar daugiau nurodytų vartotojo gyvenimo įvykių, kaip apibrėžė valstybės narės, išskyrus tuos atvejus, kai vartotojas pažeidžia savo sutartinius įsipareigojimus, dėl kurių kreditorius gali nutraukti kredito sutartį;

b)  kredito sutartims, kai savo darbuotojams kreditą suteikia darbdavys, kuriam kreditavimas yra nepagrindinė veikla, ir kai tokia kredito sutartis siūloma be palūkanų arba su mažesne nei rinkoje vyraujanti BKKMN ir paprastai nėra siūloma visuomenei;

c)  kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas be palūkanų ir jokių kitų mokesčių, išskyrus tuos, kuriais padengiamos tiesiogiai su kredito užtikrinimu susijusios išlaidos;

d)  kredito sutartims, kurios yra sudarytos kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas forma, ir pagal kurias kreditas turi būti grąžintas per vieną mėnesį;

e)  kredito sutartims, kurios yra sudarytos pagal susitarimą, pasiektą teisme arba kitoje valstybės institucijoje;

f)  kredito sutartims, kurios yra susijusios su nemokamai atidėtu esamos skolos mokėjimu ir kurioms netaikomas 1 dalies a punktas.

3.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti:

a)  11 ir 14 straipsnių ir II priedo vartojimo kredito sutartims, užtikrintoms hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba užtikrintoms su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise, kurių paskirtis nėra įgyti arba išlaikyti teisę į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, su sąlyga, kad tos valstybės narės tokioms kredito sutartims taiko Direktyvos 2008/48/EB 4 straipsnį, 5 straipsnį ir II bei III priedus;

b)  šios direktyvos kredito sutartims dėl turto, kai kredito sutartyje nustatyta, kad šio nekilnojamojo turto vartotojas arba vartotojo šeimos narys negali bet kuriuo metu naudoti kaip namo, buto arba kitos gyvenamosios vietos ir kad jis turi būti naudojamas kaip namas, butas arba kita gyvenamoji vieta pagal nuomos sutartį;

c)  šios direktyvos kredito sutartims dėl kreditų, kurie pagal įstatymų nuostatą, kuria siekiama bendro intereso, suteikiami tam tikros visuomenės dalies atstovams be palūkanų arba taikant mažesnę nei rinkoje vyraujančią skolinimosi normą, arba kitomis sąlygomis, kurios vartotojui yra palankesnės nei rinkoje vyraujančios sąlygos, ir kurios suteikiamos taikant ne didesnę nei rinkoje vyraujančią skolinimosi normą;

d)  šios direktyvos trumpalaikėms paskoloms;

e)  šios direktyvos kredito sutartims, kai kreditorius yra organizacija, kuriai taikoma Direktyvos 2008/48/EB 2 straipsnio 5 dalis.

4.  Valstybės narės, kurios naudojasi 3 dalies b punkte nurodyta galimybe, užtikrina, kad nacionaliniu lygiu šios rūšies kreditui būtų taikomi tinkami principai.

5.  Valstybės narės, kurios naudojasi 3 dalies c arba e punkte nurodyta galimybe, užtikrina, kad būtų taikomos atitinkamos alternatyvios priemonės, kuriomis užtikrinama, jog ikisutartiniu laikotarpiu vartotojai laiku gautų informaciją apie tokių kredito sutarčių pagrindines ypatybes, riziką ir išlaidas ir kad tokių kredito sutarčių reklama būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti.

4 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  vartotojas – vartotojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio a punkte;

2)  kreditorius – fizinis arba juridinis asmuo, kuris vykdydamas komercinę veiklą, verslo arba profesinę veiklą teikia arba įsipareigoja suteikti kreditą, kuriam taikomas 3 straipsnis;

3)  kredito sutartis – sutartis, pagal kurią kreditorius ▌suteikia arba įsipareigoja suteikti vartotojui kreditą, kuriam taikomas 3 straipsnis, atidėtojo mokėjimo, paskolos ar kito panašaus finansinio susitarimo forma;

4)  papildoma paslauga – ▌paslauga, kuri siūloma vartotojui ▌kartu su kredito sutartimi;

5)  kredito tarpininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris veikia ne kaip kreditorius arba notaras ir kuris veikia ne vien tiesiogiai ar netiesiogiai pristatydamas vartotoją kreditoriui arba kredito tarpininkui, bei kuris vykdydamas komercinę veiklą, verslo arba profesinę veiklą už užmokestį, kuris gali būti mokamas pinigais arba bet kuria kita sutarta finansinio atlygio forma:

a)  pateikia arba siūlo kredito sutartis ▌vartotojams;

b)  padeda vartotojams atlikti kredito sutarčių ▌parengiamąjį darbą arba kitą ikisutartinį administravimą, negu numatyta a punkte; arba

c)  sudaro kreditoriaus vardu kredito sutartis ▌su vartotojais;

6)  grupė – kreditorių, kurie turi būti sujungiami siekiant parengti konsoliduotąsias ataskaitas, kaip apibrėžta 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų(21), grupė;

7)  susietasis kredito tarpininkas – kredito tarpininkas, kuris veikia:

a)  tik vieno kreditoriaus,

b)  tik vienos grupės; arba

c)  tam tikro skaičiaus kreditorių ar grupių, kurie nesudaro daugumos rinkoje;

8)  paskirtasis atstovas – fizinis arba juridinis asmuo, vykdantis 5 punkte nurodytą veiklą ir veikiantis tik vieno kredito tarpininko vardu ir visiška bei besąlygiška jo atsakomybe;

9)  kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

10)  ne kredito įstaiga – kreditorius, kuris nėra kredito įstaiga;

11)  darbuotojai ▌:

a)  fizinis asmuo, dirbantis kreditoriui arba kredito tarpininkui, tiesiogiai dalyvaujantis veikloje, kuriai taikoma ši direktyva arba palaikantis ryšius su vartotojais vykdant veiklą, kuriai taikoma ši direktyva;

b)  fizinis asmuo, dirbantis paskirtajam atstovui, palaikantis ryšius su vartotojais vykdant veiklą, kuriai taikoma ši direktyva;

c)  fizinis asmuo, tiesiogiai vadovaujantis a ir b punktuose nurodytiems fiziniams asmenims arba prižiūrintis jų darbą;

12)  bendra kredito suma – visa kredito suma, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio l punkte;

13)  bendra kredito kaina vartotojui – visos su kreditu susijusios išlaidos vartotojui, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio g punkte, įskaitant nuosavybės vertinimo išlaidas, kai toks vertinimas būtinas kreditui gauti, bet neįskaitant nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo registracijos mokesčių. Ji neapima mokesčių, kuriuos vartotojas moka už kredito sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą;

14)  bendra vartotojo mokama suma – bendra vartotojo mokama suma, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio h punkte;

15)  bendros kredito kainos metinė norma (BKKMN) – bendra kredito kaina vartotojui, išreikšta metine bendros kredito sumos, prireikus įskaičiavus išlaidas, nurodytas 12 straipsnio 2 dalyje, procentine dalimi; ši norma apskaičiuojama kasmet ir ją sudaro visa būsimų arba esamų kreditoriaus ir vartotojo sutartų įsipareigojimų (išmokėtų lėšų, grąžinimo įmokų ir mokesčių) esama vertė;

16)  kredito palūkanų norma – kredito palūkanų norma, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio j punkte;

17)  kreditingumo vertinimas – galimybės, kad bus vykdomi sudarant kredito sutartį prisiimti skoliniai įsipareigojimai, vertinimas;

18)  patvarioji laikmena – patvarioji laikmena, kaip apibrėžta Direktyvos 2008/48/EB 3 straipsnio m punkte;

19)  buveinės valstybė narė:

a)  kai kreditorius arba kredito tarpininkas yra fizinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

b)  kai kreditorius arba kredito tarpininkas yra juridinis asmuo – valstybė narė, kurioje yra jo registruotoji buveinė, arba, jeigu pagal savo nacionalinę teisę jis registruotosios buveinės neturi,  valstybė narė, kurioje yra jo pagrindinė buveinė;

20)  priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kuri nėra buveinės valstybės narė ir kurioje kreditorius arba kredito tarpininkas turi filialą arba teikia paslaugas;

21)  konsultacinės paslaugos – asmeninių rekomendacijų teikimas vartotojui dėl vieno ar daugiau sandorių, susijusių su kredito sutartimis, kuris yra veikla, atskira nuo kredito suteikimo ir nuo 5 punkte nustatytos kredito tarpininkavimo veiklos;

22)  kompetentinga valdžios institucija – valdžios institucija, kurią valstybės narės paskiria kompetentinga pagal 5 straipsnį;

23)  trumpalaikė paskola – neterminuota kredito arba kredito, kuris turi būti grąžintas per 12 mėnesių, sutartis, kuria vartotojas naudojasi kaip laikina finansavimo priemone, kol sudarys kitą su nekilnojamuoju turtu susijusį finansinį susitarimą;

24)  neapibrėžtasis įsipareigojimas arba garantija – kredito sutartis, kuri yra garantija kitam atskiram, bet papildomam sandoriui, ir kai nekilnojamuoju turtu užtikrinta pagrindinė paskolos suma išmokama tik sutartyje nurodyto įvykio ar įvykių atveju;

25)  bendros nuosavybės kredito sutartis – kredito sutartis, pagal kurią grąžintina pagrindinė paskolos suma grindžiama sutartimi nustatyta nekilnojamojo turto vertės pagrindinės paskolos sumos grąžinimo arba grąžinimo įmokų procentine dalimi mokėjimo metu;

26)  siejimas – kredito sutarties siūlymas arba pardavimas pakete kartu su kitais skirtingais finansiniais produktais arba paslaugomis, kai vartotojas negali atskirai sudaryti kredito sutarties;

27)  grupavimas – kredito sutarties siūlymas arba pardavimas pakete kartu su kitais atskirais finansiniais produktais arba paslaugomis, kai kredito sutartį taip pat galima su vartotoju sudaryti atskirai, tačiau nebūtinai tomis pačiomis sąlygomis nei siūloma sugrupuojant su papildomomis paslaugomis;

28)  paskola užsienio valiuta – kredito sutartis, kai kreditas yra:

a)  išreikštas kita valiuta, nei valiuta, kuria vartotojas gauna pajamas arba turi turto, iš kurių bus grąžinamas kreditas; arba

b)  išreikštas kita valiuta, nei valstybės narės, kurioje nuolat gyvena vartotojas, valiuta.

5 straipsnis

Kompetentingos valdžios institucijos

1.  Valstybės narės paskiria nacionalines kompetentingas valdžios institucijas, įgaliotas užtikrinti šios direktyvos taikymą ir vykdymą, ir užtikrina, kad joms būtų suteikti tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai bei tinkami ištekliai, būtini veiksmingai ir efektyviai atlikti jų pareigas.

Pirmoje pastraipoje nurodytos valdžios institucijos yra viešosios valdžios institucijos arba įstaigos, pripažįstamos nacionalinės teisės aktais arba nacionalinės teisės aktais šiam tikslui aiškiai įgaliotų valdžios institucijų. Jos nėra kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos, visi kompetentingose valdžios institucijose dirbantys arba dirbę asmenys, taip pat kompetentingų valdžios institucijų nurodymu veikiantys auditoriai ir ekspertai būtų įpareigoti saugoti profesinę paslaptį. Jokia konfidenciali informacija, kurią jie gali gauti atlikdami savo pareigas, išskyrus informacijos suvestines arba apibendrintą informaciją, negali būti atskleista jokiam asmeniui arba institucijai; tai nedaro poveikio atvejams, kuriems taikoma baudžiamoji teisė arba ši direktyva. Vis dėlto tai netrukdo kompetentingoms valdžios institucijoms keistis konfidencialia informacija arba ją perduoti pagal nacionalinę bei Sąjungos teisę.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad institucijos, paskirtos kompetentingomis užtikrinti šios direktyvos 9, 29, 32, 33, 34 ir 35 straipsnių taikymą ir vykdymą, būtų viena ar kelios iš toliau išvardytų:

a)  kompetentingos valdžios institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalyje;

b)  valdžios institucijos, kurios nėra a punkte nurodytos kompetentingos valdžios institucijos, jei nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose reikalaujama, kad tos valdžios institucijos, kai būtina, bendradarbiautų su a punkte nurodytomis kompetentingomis valdžios institucijomis siekdamos vykdyti savo pareigas pagal šią direktyvą, be kita ko, bendradarbiavimo su Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (toliau – EBI), kaip reikalaujama pagal šią direktyvą, tikslais.

4.  Valstybės narės informuoja Komisiją ir EBI apie kompetentingų valdžios institucijų paskyrimą bei bet kokius susijusius pakeitimus, nurodydamos atitinkamų pareigų paskirstymą tarp skirtingų kompetentingų valdžios institucijų. Pirmas toks pranešimas pateikiamas kuo greičiau ir ne vėliau kaip ...(22).

5.  Kompetentingos valdžios institucijos naudojasi savo įgaliojimais pagal nacionalinę teisę:

a)  tiesiogiai pačios arba prižiūrimos teisminių institucijų; arba

b)  kreipdamosi į teismus, kurie turi kompetenciją priimti reikiamą sprendimą, įskaitant, kai tinkama, pateikdamos apeliaciją, jei prašymas priimti reikiamą sprendimą yra nesėkmingas, išskyrus dėl 9, 29, 32, 33, 34 ir 35 straipsnių.

6.  Kai valstybių narių teritorijose yra daugiau nei viena kompetentinga valdžios institucija, valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų atitinkamos pareigos būtų aiškiai apibrėžtos ir kad jos glaudžiai bendradarbiautų tam, kad galėtų veiksmingai atlikti savo atitinkamas pareigas.

7.  Komisija bent kartą per metus skelbia kompetentingų valdžios institucijų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir jį nuolat atnaujina savo interneto svetainėje.

2 skyrius

Finansinis švietimas

6 straipsnis

Vartotojų finansinis švietimas

1.  Valstybės narės skatina priemones, kuriomis remiamas vartotojų švietimas apie atsakingą skolinimąsi ir skolų valdymą, visų pirma hipotekos kredito sutarčių atveju. Turi būti teikiama aiški ir bendro pobūdžio informacija apie kreditų teikimo procesą siekiant padėti vartotojams, ypač tiems, kurie hipotekos kreditą ima pirmą kartą. Taip pat būtina informacija apie pagalbą, kurią tos vartotojų organizacijos ir nacionalinės valdžios institucijos gali suteikti vartotojams.

2.  Komisija skelbia valstybėse narėse vartotojams teikiamo finansinio švietimo įvertinimą ir nurodo geriausios praktikos pavyzdžius, kurie galėtų būti plėtojami toliau siekiant didinti finansinį vartotojų informuotumą.

3 skyrius

Kreditoriams, kredito tarpininkams ir paskirtiesiems atstovams taikytinos sąlygos

7 straipsnis

Verslo etikos pareigų vykdymas teikiant kreditą vartotojams

1.  Valstybės narės reikalauja, kad rengdami kredito gaminius arba sudarydami, tarpininkaudami arba teikdami su kreditu susijusias konsultacines paslaugas ir, kai taikoma, papildomas paslaugas vartotojams arba vykdydami kredito sutartį, kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai veiktų garbingai, sąžiningai, skaidriai ir profesionaliai, atsižvelgdami į vartotojų teises ir interesus. Sudarymo, tarpininkavimo ar konsultacinių ir, kai tinkama, papildomų su kreditu susijusių paslaugų teikimo veikla vykdoma remiantis informacija apie vartotojo aplinkybes bei visus konkrečius poreikius, apie kuriuos praneša vartotojas, ir pagrįstomis prielaidomis dėl su vartotojo padėtimi susijusios rizikos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Kiek tai susiję su tokių konsultacinių paslaugų teikimo veikla, papildomai ji turi būti grindžiama informacija, kurios reikalaujama pagal 22 straipsnio 3 dalies a punktą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai mokėtų atlyginimą savo darbuotojams ir ▌kredito tarpininkams, o kredito tarpininkai mokėtų atlyginimą savo darbuotojams ir paskirtiesiems atstovams tokiu būdu, kad tai netrukdytų jiems vykdyti 1 dalyje nustatytos pareigos ▌.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatydami ir taikydami atlyginimų politiką darbuotojams, atsakingiems už kreditingumo vertinimą, kreditoriai laikytųsi toliau nurodytų principų tokiu būdu ir mastu, kuris atitinka jų įstaigos dydį, vidaus organizaciją bei jų veiklos pobūdį, apimtį ir sudėtingumą:

a)  atlyginimų politika dera su patikimu ir veiksmingu rizikos valdymu ir skatina tokį valdymą, bet neskatina prisiimti rizikos, kuri viršytų kreditoriaus priimtinos rizikos lygį;

b)  atlyginimų politika dera su kreditoriaus verslo strategija, tikslais, vertybėmis ir ilgalaikiais interesais, ir apima priemones, skirtas išvengti interesų konfliktų, visų pirma nustatant, kad atlyginimas nepriklauso nuo patvirtintų paraiškų skaičiaus ar santykinės dalies.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai kreditoriai, kredito tarpininkai ar paskirtieji atstovai teikia konsultacines paslaugas, atlyginimų šioje veikloje dalyvaujantiems darbuotojams struktūra neturėtų įtakos jų gebėjimui veikti taip, kad vartotojo interesai būtų tenkinami geriausiu būdu, ir visų pirma nepriklausytų nuo pardavimo planų. Kad pasiektų tą tikslą, valstybės narės gali papildomai uždrausti kreditoriams mokėti komisinius kredito tarpininkams.

5.  Valstybės narės gali uždrausti vartotojo mokėjimus kreditoriui ar kredito tarpininkui prieš sudarant kredito sutartį arba nustatyti tokių mokėjimų apribojimus.

8 straipsnis

Pareiga nemokamai teikti informaciją vartotojams

Valstybės narės užtikrina, kad kai vartotojui teikiama informacija laikantis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, tokią informaciją vartotojas gautų nemokamai.

9 straipsnis

Žinių ir gebėjimų reikalavimai darbuotojams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai, kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai reikalautų, jog jų darbuotojai turėtų tinkamo lygio žinių ir gebėjimų, susijusių su kredito sutarčių rengimu, siūlymu ar sudarymu arba 4 straipsnio 5 punkte nustatytos kredito tarpininkavimo veiklos vykdymu ar konsultacinių paslaugų teikimu, ir jas atnaujintų. Kai kredito sutarties sudarymas apima papildomą paslaugą, reikalaujama turėti tinkamų žinių ir gebėjimų, susijusių su ta papildoma paslauga.

2.  Išskyrus 3 dalyje nurodytas aplinkybes, buveinės valstybės narės nustato būtiniausius žinių ir gebėjimų reikalavimus kreditorių, kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų darbuotojams pagal III priede nustatytus principus.

3.  Kai kreditorius ar kredito tarpininkas teikia savo paslaugas vienos ar daugiau valstybių narių teritorijoje:

i)  per filialą – priimančioji valstybė narė atsako už filialo darbuotojams taikytiną būtiniausių žinių ir gebėjimų reikalavimų nustatymą;

ii)  naudodamasis laisve teikti paslaugas – buveinės valstybė narė atsako už darbuotojams taikytinų būtiniausių žinių ir gebėjimų reikalavimų nustatymą pagal III priedą, vis dėlto priimančioji valstybė narė gali nustatyti būtiniausius žinių ir gebėjimų reikalavimus dėl tų reikalavimų, kurie nurodyti III priedo 1 dalies b, c, e ir f punktuose.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos valdžios institucijos vykdytų 1 dalies reikalavimų laikymosi priežiūrą ir kad kompetentingos valdžios institucijos turėtų įgaliojimus reikalauti, jog kreditoriai, kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai pateiktų tokius įrodymus, kurie, kompetentingos valdžios institucijos nuomone, yra reikalingi tokiai priežiūrai užtikrinti.

5.  Kad būtų vykdoma veiksminga kreditorių ir kredito tarpininkų, kurie teikia savo paslaugas kitų valstybių narių teritorijoje naudodamiesi laisve teikti paslaugas, priežiūra, priimančiosios ir buveinės valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti veiksmingą priimančiosios valstybės narės būtiniausių žinių ir gebėjimų reikalavimų laikymosi priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą. Tuo tikslu jos gali perduoti užduotis ir pareigas viena kitai.

4 skyrius

Informavimas ir praktika prieš sudarant kredito sutartį

10 straipsnis

Bendrosios reklamai ir rinkodarai taikytinos nuostatos

Nedarant poveikio Direktyvai 2005/29/EB, valstybės narės reikalauja, kad visi reklaminiai ir rinkodaros pranešimai, susiję su kredito sutartimis, ▌būtų teisingi, aiškūs ir neklaidinantys ▌. Visų pirma draudžiama vartoti formuluotes, dėl kurių vartotojas gali turėti nepagrįstų lūkesčių dėl kredito prieinamumo arba kainos.

11 straipsnis

Standartinė informacija, kuri turi būti nurodyta reklamoje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito sutarčių reklamoje ▌, kurioje nurodoma palūkanų norma arba su kredito kaina vartotojui susiję skaičiai, būtų pateikiama standartinė informacija pagal šį straipsnį.

Valstybės narės gali nustatyti, kad pirma pastraipa netaikoma tais atvejais, kai nacionalinėje teisėje reikalaujama, kad reklamoje apie kredito sutartis, kurioje nenurodomos palūkanos arba su kredito kaina vartotojui susiję skaičiai, kaip apibrėžta pirmoje pastraipoje, būtų nurodyta BKKMN.

2.  Standartinėje informacijoje ▌ aiškiai, glaustai ir gerai matomu būdu ▌nurodoma:

a)  kreditoriaus arba, kai taikoma, kredito tarpininko arba paskirtojo atstovo tapatybė;

b)  kai taikoma, kad ▌kredito sutartis bus užtikrinta ▌hipoteka arba kita panašia valstybėje narėje įprastai naudojama garantija gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu arba su gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu susijusia teise;

c)  kredito palūkanų norma, nurodant, ar ji yra fiksuotoji, kintamoji arba jų derinys, kartu su duomenimis apie visus mokesčius, įtrauktus į bendrą kredito kainą vartotojui;

d)  bendra kredito suma;

e)  BKKMN, kuri reklamoje nurodoma bent tokiu pačiu gerai matomu būdu kaip ir bet kuri palūkanų norma;

f)  kai taikoma – kredito sutarties trukmė;

g)  kai taikoma – dalinių įmokų suma;

h)  kai taikoma – bendra vartotojo mokama suma;

i)  kai taikoma – dalinių įmokų skaičius;

j)  kai taikoma – įspėjimas, kad galimi valiutos kurso svyravimai gali turėti įtakos vartotojo mokamai sumai.

3.  2 dalyje išvardyta informacija, išskyrus jos a, b ar i punktuose išvardytą informaciją, nurodoma pateikiant tipinį pavyzdį ir ji turi visiškai atitikti tą pavyzdį. Valstybės narės patvirtina tipinio pavyzdžio nustatymo kriterijus.

4.  Jei sutarties dėl papildomos paslaugos ▌, ypač draudimo, sudarymas yra privalomas kreditui gauti arba jam gauti pagal skelbiamas nuostatas ir sąlygas, ir tos paslaugos kainos negalima nustatyti iš anksto, kartu su BKKMN aiškiai, glaustai ir gerai matomu būdu nurodoma pareiga sudaryti tą sutartį.

5.  2 ir 4 dalyse nurodyta informacija turi būti atitinkamai lengvai įskaitoma arba aiškiai girdima, priklausomai nuo reklamai naudojamos laikmenos.

6.  Valstybės narės gali reikalauti pateikti glaustą ir proporcingą įspėjimą dėl su kredito sutartimis susijusios būdingos rizikos. Jos nedelsdamos praneša apie tuos reikalavimus Komisijai.

7.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Direktyvai 2005/29/EB.

12 straipsnis

Siejimas ir grupavimas

1.  Valstybės narės leidžia vykdyti grupavimą, bet draudžia vykdyti siejimą.

2.  Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad kreditoriai gali reikalauti, jog vartotojas, vartotojo šeimos narys arba artimas giminaitis:

a)  atidarytų arba išlaikytų mokėjimo arba taupomąją sąskaitą, kai vienintelis tokios sąskaitos tikslas yra kaupti kapitalą siekiant grąžinti kreditą, aptarnauti kreditą arba sutelkti lėšas kreditui gauti arba suteikti papildomą garantiją kreditoriui mokėjimo įsipareigojimų nevykdymo atveju;

b)  įsigytų arba saugotų investicinį produktą arba privatų pensijos produktą, kai toks produktas, kuris visų pirma teikia pajamas investuotojui išėjus į pensiją, taip pat suteikia papildomą garantiją kreditoriui įsipareigojimų neįvykdymo atveju arba yra skirtas kaupti kapitalą siekiant grąžinti kreditą, aptarnauti kreditą arba sutelkti lėšas kreditui gauti;

c)  tam, kad gautų kreditą, sudarytų atskirą kredito sutartį kartu su bendros nuosavybės kredito sutartimi.

3.  Nepaisant 1 dalies, valstybės narės gali leisti vykdyti siejimą, kai kreditorius gali savo kompetentingai valdžios institucijai įrodyti, kad susieti produktai arba produktų kategorijos, siūlomi panašiomis sąlygomis vieni kitų atžvilgiu, kurių negalima įsigyti atskirai, suteikia akivaizdžios naudos vartotojams, deramai atsižvelgiant į atitinkamų siūlomų produktų prieinamumą ir kainas rinkoje. Ši dalis taikoma tik naujiems produktams, kuriais prekiaujama po ...(23).

4.  Valstybės narės gali leisti kreditoriams reikalauti, kad vartotojas turėtų atitinkamą su kredito sutartimi susijusį draudimo liudijimą. Tokiais atvejais valstybės narės užtikrina, kad kreditorius priimtų draudimo liudijimą iš kito tiekėjo, nei to, kuriam jis teikia pirmenybę, jeigu toks liudijimas suteikia lygiavertes garantijas, kokias pasiūlė kreditoriaus pasiūlytas teikėjas.

13 straipsnis

Bendro pobūdžio informacija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai arba, kai taikoma, susietieji kredito tarpininkai arba jų paskirtieji atstovai visuomet aiškiai ir suprantamai teiktų bendro pobūdžio informaciją apie kredito sutartis popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje ar elektronine forma. Be to, valstybės narės gali nustatyti, kad nesusietieji kredito tarpininkai teiktų bendro pobūdžio informaciją.

Tokioje bendro pobūdžio informacijoje pateikiami bent šie duomenys:

a)  informacijos teikėjo tapatybė ir geografinis adresas;

b)  tikslai, kuriems gali būti naudojamas kreditas;

c)  garantijos formos, įskaitant, kai taikoma, galimybę įkeisti kitoje valstybėje narėje esantį turtą;

d)   galima kredito sutarčių trukmė;

e)  ▌siūlomos kredito palūkanų normos rūšys, nurodant, ar ji yra fiksuotoji, kintamoji arba jų derinys, ir pateikiant trumpą fiksuotosios ir kintamosios palūkanų normos aprašymą ▌, įskaitant susijusias pasekmes vartotojui;

f)  jei paskolos teikiamos užsienio valiuta – nurodoma užsienio valiuta arba valiutos, įskaitant pasekmių vartotojui, jei kreditas išreikštas užsienio valiuta, paaiškinimą;

g)   tipinis bendros kredito sumos, bendros kredito kainos vartotojui, bendros vartotojo mokamos sumos ir BKKMN pavyzdys;

h)  nurodomos galimos kitos su kredito sutartimi susijusios apmokėtinos išlaidos, neįtrauktos į bendrą kredito kainą vartotojui;

i)  įvairios galimybės grąžinti kreditą kreditoriui (įskaitant reguliarių grąžinimo dalinių įmokų skaičių, periodiškumą ir sumą);

j)  kai taikoma, aiškus ir glaustas teiginys, kad kredito sutarties sąlygų vykdymas neužtikrina, jog visos kredito sumos bus grąžintos pagal kredito sutartį;

k)  ▌su išankstiniu grąžinimu tiesiogiai susijusių sąlygų aprašymas;

l)  ar būtinas turto vertinimas ir, kai taikoma, kas yra atsakingas užtikrinti, kad vertinimas būtų atliktas, ir ar vartotojas turės su tuo susijusių išlaidų;

m)  nurodomos papildomos paslaugos, kurias vartotojas privalo pirkti kreditui gauti arba jam gauti pagal skelbiamas nuostatas ir sąlygas, ir, kai taikoma, paaiškinimas, kad papildomas paslaugas galima pirkti iš paslaugų teikėjo, kuris nėra kreditorius; ir

n)  bendro pobūdžio įspėjimas dėl galimų su kredito sutartimis susijusių įsipareigojimų neįvykdymo pasekmių.

2.  Valstybės narės gali įpareigoti kreditorius pateikti kitokių rūšių perspėjimus, kurie aktualūs atitinkamoje valstybėje narėje. Jos nedelsdamos praneša apie tuos reikalavimus Komisijai.

14 straipsnis

Ikisutartinė informacija

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditorius ir, kai taikoma, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas teiktų vartotojui jam pritaikytą informaciją, reikalingą palyginti rinkoje esančius kreditus, įvertinti jų pasekmes ir priimti informacija pagrįstą sprendimą, ar sudaryti kredito sutartį:

a)  nedelsdamas po to, kai vartotojas pagal 20 straipsnį pateikė reikiamą informaciją apie savo poreikius, finansinę padėtį ir pageidavimus; ir

b)  likus pakankamai laiko iki tol, kol kredito sutartis arba pasiūlymas vartotojui tampa įpareigojančiu.

2.  1 dalyje nurodyta pritaikyta informacija popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje pateikiama naudojant II priede nustatytą ESIL.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojui pateikiant kreditorių įpareigojantį pasiūlymą, jis būtų pateikiamas popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje ir prie jo būtų pridedamas ESIL, kai:

a)  ESIL nebuvo vartotojui pateiktas anksčiau; arba

b)  pasiūlymo ypatybės skiriasi nuo informacijos, nurodytos anksčiau pateiktame ESIL.

4.  Valstybės narės gali nustatyti, kad prieš pateikiant kreditorių įpareigojantį pasiūlymą būtų privaloma pateikti ESIL. Kai valstybė narė taip nustato, ji reikalauja, kad vėl pateikti ESIL būtų reikalaujama tik tuo atveju, kai laikomasi 3 dalies b punkto.

5.  Valstybės narės, kurios anksčiau nei ...(24) įdiegė informacijos lapą, atitinkantį lygiaverčius informacijos teikimo reikalavimus tiems, kurie nustatyti II priede, šio straipsnio tikslais gali toliau jį naudoti iki ...(25)*.

6.  Valstybės narės nustato ne mažiau kaip septynių dienų laikotarpį, per kurį vartotojas turės pakankamai laiko palyginti ▌pasiūlymus, įvertinti jų pasekmes ir priimti informacija pagrįstą sprendimą ▌.

Valstybės narės nustato, kad pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis yra arba apsvarstymo laikotarpis prieš sudarant kredito sutartį, arba laikotarpis, skirtas pasinaudoti teise atsisakyti sutarties po kredito sutarties sudarymo ar abiejų galimybių derinys.

Kai valstybė narė nustato, kad minėtas laikotarpis yra apsvarstymo laikotarpis prieš sudarant kredito sutartį:

a)  pasiūlymas yra įpareigojantis kreditoriui apsvarstymo laikotarpiu; ir

b)  vartotojas gali priimti pasiūlymą bet kuriuo apsvarstymo laikotarpio metu.

Valstybės narės gali nustatyti, kad vartotojai negali priimti pasiūlymo per laikotarpį, neviršijantį pirmųjų 10 apsvarstymo laikotarpio dienų.

Kai pasiūlymui taikytina skolinimosi norma arba kitos išlaidos nustatomos remiantis pagrindinių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių pardavimo rezultatais, valstybės narės gali nustatyti, kad skolinimosi norma arba kitos išlaidos gali skirtis nuo nurodytųjų pasiūlyme pagal pagrindinių obligacijų arba kitų ilgalaikių finansavimo priemonių vertę.

Kai vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties pagal šios dalies antrą pastraipą, Direktyvos 2002/65/EB 6 straipsnis netaikomas.

7.  Laikoma, kad vartotojui ESIL pateikęs kreditorius ir, kai taikoma, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas įvykdė reikalavimus dėl informacijos teikimo vartotojui prieš nuotolinės sutarties sudarymą, kaip nustatyta Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 dalyje, ir laikoma, kad jie įvykdė tos direktyvos 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus tik tuo atveju, jeigu prieš sutarties sudarymą jie pateikė bent ESIL.

8.  Valstybės narės nedaro kitų pakeitimų ESIL pavyzdyje, išskyrus kai tai numatyta II priede. Visa papildoma informacija, kurią kreditorius arba, kai taikoma, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas pagal nacionalinę teisę gali arba privalo pateikti vartotojui, pateikiama atskirame dokumente, kuris gali būti pridėtas prie ESIL.

9.   Komisijai pagal 40 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiama II priedo A dalyje pateikta standartinė formuluotė arba jo B dalyje pateiktos instrukcijos, atsižvelgiant į poreikį pateikti informaciją ir įspėjimus apie naujus produktus, kurie nebuvo parduodami anksčiau nei ...(26). Vis dėlto tokiais deleguotaisiais aktais neturi būti keičiama ESIL struktūra arba formatas.

10.  Kai informacija teikiama pasitelkiant balso telefoniją, kaip nurodyta Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 3 dalyje, pagrindinių finansinės paslaugos, kuri bus teikiama, ypatybių apibūdinimas pagal tos direktyvos 3 straipsnio 3 dalies b punkto antrą įtrauką apima bent dalykus, nurodytus šios direktyvos II priedo A dalies 2–5 skirsniuose.

11.  Valstybės narės užtikrina, kad bent tuo atveju, kai netaikoma teisė atsisakyti sutarties, kreditorius arba, kai taikoma, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas, kreditorių įpareigojančio pasiūlymo pateikimo metu vartotojui pateiktų kredito sutarties projekto kopiją. Kai teisė atsisakyti sutarties taikoma valstybės narės užtikrina, kad kreditorius arba, kai taikoma, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas, kreditorių įpareigojančio pasiūlymo pateikimo metu vartotojui pasiūlytų pateikti kredito sutarties projekto kopiją.

15 straipsnis

Informavimo reikalavimai kredito tarpininkams ir paskirtiesiems atstovams

1.  Valstybės narės užtikrina, kad likus pakankamai laiko iki bet kurios iš 4 straipsnio 5 punkte nustatytos tarpininkavimo veiklos atlikimo, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia vartotojui bent šią informaciją:

a)  kredito tarpininko tapatybę ir geografinį adresą;

b)  registrą, kuriame jis įregistruotas, kai taikoma, registracijos numerį ir tokios registracijos patikrinimo būdą;

c)   ar kredito tarpininkas yra susietas tik su vienu ar keliais kreditoriais arba dirba tik vienam ar keliems kreditoriams. Kai kredito tarpininkas yra susietas tik su vienu arba keliais kreditoriais arba dirba tik vienam arba keliems kreditoriams, jis nurodo kreditoriaus (-ių), kurio (-ių) vardu jis veikia, pavadinimą (-us). Kredito tarpininkas gali pateikti informaciją, kad jis yra nepriklausomas, jeigu jis vykdo sąlygas, nustatytas pagal 22 straipsnio 4 dalį;

d)  ar kredito tarpininkas siūlo konsultacines paslaugas;

e)   kai taikoma, mokestį, kurį vartotojas moka kredito tarpininkui už jo paslaugas, arba jeigu to neįmanoma padaryti, mokesčio apskaičiavimo metodą;

f)  procedūras, pagal kurias vartotojai arba kiti suinteresuotieji asmenys gali pateikti vidaus skundus dėl kredito tarpininkų veiksmų, ir prireikus neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo priemones;

g)   kai taikoma, esamus komisinius arba kitas paskatas, kuriuos kreditoriai arba trečiosios šalys moka kredito tarpininkui už su kredito sutartimi susijusias jų paslaugas, ir, jei žinoma, jų sumą. Kai informacijos pateikimo metu suma nežinoma, kredito tarpininkas informuoja vartotoją, kad faktinė suma bus nurodyta ESIL vėlesniame etape.

2.  Kredito tarpininkai, kurie nėra susietieji, bet kurie gauna komisinius iš vieno ar kelių kreditorių, vartotojui paprašius, pateikia informaciją apie įvairius komisinių, kuriuos moka įvairūs kreditoriai, teikiantys vartotojams siūlomas kredito sutartis, dydžius. Vartotojas informuojamas, kad jis turi teisę prašyti tokios informacijos.

3.  Kai kredito tarpininkas ima mokestį iš vartotojo ir papildomai gauna komisinius iš kreditoriaus arba trečiosios šalies, kredito tarpininkas vartotojui paaiškina, ar komisiniai bus iš dalies arba visiškai išskaičiuoti iš mokesčio.

4.  Valstybės užtikrina, kad apie vartotojo kredito tarpininkui už jo paslaugas mokamą mokestį, kai jis taikomas, kredito tarpininkas praneštų kreditoriui, kad būtų apskaičiuota BKKMN.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad kredito tarpininkai užtikrintų, jog susisiekdamas arba prieš pradėdamas tartis su vartotoju jų paskirtasis atstovas suteiktų vartotojui ne tik šiame straipsnyje reikalaujamą informaciją, bet ir nurodytų savo veiklos įgaliojimus bei kredito tarpininką, kuriam jis atstovauja.

16 straipsnis

Tinkami paaiškinimai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai ir, kai taikoma, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai vartotojui pateiktų tinkamus paaiškinimus apie siūlomas kredito sutartis ir papildomas paslaugas, kad vartotojas galėtų įvertinti, ar siūlomos kredito sutartys ir papildomos paslaugos yra pritaikytos jo poreikiams ir finansinei padėčiai. ▌

Paaiškinimuose, kai taikoma, nurodoma visų pirma ši informacija:

a)  ikisutartinė informacija, kuri turi būti teikiama:

i)  kreditorių atveju pagal 14 straipsnį;

ii)  kredito tarpininkų arba paskirtųjų atstovų atveju pagal 14 ir 15 straipsnius;

b)  pagrindinės siūlomų produktų ypatybės;

c)  konkretus poveikis, kurį siūlomi produktai gali sukelti vartotojui, be kita ko, ▌jo mokėjimo įsipareigojimų neįvykdymo pasekmės; ir

d)  kai papildomos paslaugos grupuojamos su kredito sutartimi, ar kiekvieną sugrupuoto paketo sudedamąją dalį galima atskirai nutraukti ir tokio nutraukimo pasekmės vartotojui.

2.  Valstybės narės gali pritaikyti 1 dalyje nurodytų paaiškinimų teikimo būdą ir apimtį bei reikalavimus dėl ją teikiančių subjektų pagal konkrečias aplinkybes, kuriomis siūloma kredito sutartis, asmenis, kuriems ji siūloma, ir siūlomo kredito pobūdį.

5 skyrius

Bendros kredito kainos metinė norma

17 straipsnis

BKKMN skaičiavimas

1.  BKKMN ▌apskaičiuojama pagal I priede pateikiamą matematinę formulę.

2.   Specialios sąskaitos atidarymo ir išlaikymo, mokėjimo priemonių naudojimo ▌operacijoms vykdyti ir lėšoms išmokėti iš tos sąskaitos ▌ir kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos įskaičiuojamos į bendrą kredito kainą vartotojui, kai atidaryti arba išlaikyti sąskaitą yra privaloma kreditui gauti arba jam gauti pagal skelbiamas nuostatas ir sąlygas.

3.  BKKMN apskaičiuojama remiantis prielaida, kad kredito sutartis galios sutartą laikotarpį ir kad kreditorius bei vartotojas vykdys savo įsipareigojimus pagal kredito sutartyje nustatytas sąlygas ir terminus.

4.  Tais atvejais, kai į kredito sutartis įtrauktos sąlygos, pagal kurias leidžiami kredito palūkanų normos ir, kai taikoma, mokesčių, įskaičiuojamų į BKKMN, pokyčiai, kurių negalima kiekybiškai įvertinti apskaičiavimo metu, BKKMN apskaičiuojama remiantis prielaida, kad kredito palūkanų norma ir kiti mokesčiai išliks tokie pat kaip ir sutarties sudarymo metu.

5.  Kredito sutarčių, kuriose ne mažiau kaip penkerių metų pradiniam galiojimo laikotarpiui nustatoma fiksuotoji kredito palūkanų norma, o to laikotarpio pabaigoje deramasi dėl kredito palūkanų normos siekiant nustatyti naują kredito palūkanų normą tolesniam konkrečiam laikotarpiui, atveju papildoma paaiškinamoji BKKMN, pateikiama ESIL, apima tik pradinį fiksuotosios palūkanų normos galiojimo laikotarpį ir yra apskaičiuojama darant prielaidą, kad fiksuotosios kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpio pabaigoje grąžinama negrąžinta pagrindinė paskolos suma;

6.  Jeigu pagal kredito sutartį leidžiama keisti kredito palūkanų normą, valstybės narės užtikrina, kad vartotojas bent pateikiant ESIL būtų informuotas apie galimą pakeitimų poveikį mokėtinoms sumoms ir BKKMN. Tai daroma pateikiant vartotojui papildomą BKKMN, kurioje atsispindi galima rizika, susijusi su dideliu kredito palūkanų normos padidėjimu. Jeigu kredito palūkanų norma neribojama, ši informacija pateikiama kartu su įspėjimu, kad bendra kredito kaina vartotojui, atspindima BKKMN, gali pasikeisti. Ši nuostata netaikoma kredito sutartims, kuriose kredito palūkanų norma yra nustatoma ne mažiau kaip penkerių metų pradiniam galiojimo laikotarpiui, kuriam pasibaigus deramasi dėl kredito palūkanų normos siekiant nustatyti naują fiksuotąją kredito palūkanų normą tolesniam konkrečiam laikotarpiui, ir kurių atveju ESIL yra pateikiama papildoma paaiškinamoji BKKMN.

7.  Kai taikoma, apskaičiuojant BKKMN naudojamasi I priede nustatytomis papildomomis prielaidomis.

8.  Komisijai pagal 40 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies keisti pastabas arba atnaujinti prielaidas, naudojamas BKKMN apskaičiuoti, nustatytas I priede, visų pirma jei šiame straipsnyje ir I priede nustatytų pastabų arba prielaidų nepakanka BKKMN vienodai apskaičiuoti arba tos pastabos ir prielaidos nebeatitinka ▌komercinės padėties rinkoje.

6 skyrius

Kreditingumo vertinimas

18 straipsnis

Pareiga įvertinti vartotojo kreditingumą

1.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš sudarant kredito sutartį kreditorius atliktų išsamų vartotojo kreditingumo vertinimą. Atliekant tą vertinimą tinkamai atsižvelgiama į veiksnius, kurie svarbūs tikrinant, ar vartotojas galės įvykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad procedūros ir informacija, kuriomis grindžiamas vertinimas, būtų nustatytos, pagrįstos dokumentais ir išlaikytos.

3.  Tačiau kreditingumo vertinimas neturi būti grindžiamas vien tik tuo, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertė viršija kredito sumą, arba prielaida, kad gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertė didės, išskyrus atvejus, kai kredito sutarties tikslas – statyti arba renovuoti gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad jeigu kreditorius sudaro kredito sutartį su vartotoju, kreditorius po to kredito sutarties neatsisakytų arba nekeistų vartotojo nenaudai remdamasis tuo, kad kreditingumo vertinimas buvo netinkamai atliktas. Ši dalis netaikoma, jeigu įrodoma, kad vartotojas sąmoningai nuslėpė arba suklastojo informaciją, kaip apibrėžta 20 straipsnyje.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  kreditorius suteiktų vartotojui kreditą tik tuo atveju, jei kreditingumo vertinimo rezultatai rodo, jog pagal kredito sutartį prisiimti įsipareigojimai, tikėtina bus įvykdyti taip, kaip reikalaujama pagal tą sutartį;

b)  vadovaudamasis Direktyvos 95/46/EB 10 straipsniu, kreditorius iš anksto praneštų vartotojui, kad bus tikrinama duomenų bazė;

c)  jei paraiška gauti kreditą atmetama ▌kreditorius nedelsdamas vartotojui praneštų apie jos atmetimą ir, kai taikoma, kad sprendimas priimamas remiantis automatine duomenų analize. Jeigu paraiška atmesta remiantis duomenų bazės patikrinimo rezultatais, kreditorius vartotojui praneša tokio patikrinimo rezultatus ir duomenis apie duomenų bazę, kurioje atliktas patikrinimas.

6.  Valstybės narės užtikrina kad, ▌prieš bet kokį žymų bendros kredito sumos padidinimą po kredito sutarties sudarymo vartotojo kreditingumas būtų iš naujo įvertintas remiantis atnaujinta informacija, išskyrus atvejus, kai toks papildomas kreditas buvo numatytas ir į jį atsižvelgta pradiniame kreditingumo įvertinime.

7.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Direktyvai 95/46/EB.

19 straipsnis

Turto vertinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad hipotekos paskolų teikimo tikslais jų teritorijoje būtų parengti patikimi gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertinimo standartai. Valstybės narės reikalauja, kad kreditoriai užtikrintų, kad tie standartai būtų taikomi jiems atliekant turto vertinimą arba kad jie imtųsi atsakingų veiksmų užtikrinti, kad tie standartai būtų taikomi, kai vertinimą atlieka trečioji šalis. Jeigu nacionalinės valdžios institucijos yra atsakingos už turto vertinimus atliekančių nepriklausomų vertintojų veiklos reguliavimą, jos užtikrina, kad jie laikytųsi galiojančių nacionalinių taisyklių.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad turto vertinimus atliekantys vidaus ir išorės vertintojai turėtų tinkamą profesinę kvalifikaciją ir būtų pakankamai nepriklausomi nuo kreditų garantavimo proceso, kad jie galėtų pateikti nešališką ir objektyvų vertinimą, kuris turi būti pagrįstas dokumentais, pateiktais patvariojoje laikmenoje, ir kurio duomenis kreditorius turi įregistruoti.

20 straipsnis

Vartotojo informacijos pateikimas ir tikrinimas

1.  18 straipsnyje nurodytas kreditingumo vertinimas atliekamas remiantis informacija apie vartotojo pajamas bei išlaidas ir kitas finansines bei ekonomines aplinkybes, kuri yra reikalinga, pakankama ir proporcinga. Kreditorius gauna informaciją iš atitinkamų vidaus arba išorės šaltinių, įskaitant vartotoją, ir įskaitant informaciją, pateiktą kredito tarpininkui arba paskirtajam atstovui paraiškos kreditui gauti pateikimo metu. Informacija turi būti tinkamai patikrinama, be kita ko, prireikus remiantis nešališkai patikrinamais dokumentais.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai atitinkamam kreditoriui tiksliai pateiktų iš vartotojo gautą reikiamą informaciją, kad būtų galima atlikti kreditingumo vertinimą.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad kreditoriai ikisutartiniu laikotarpiu aiškiai ir paprastai nurodytų reikiamą informaciją ir nešališkai patikrinamus įrodymus ▌, kuriuos vartotojas turi pateikti, bei laikotarpį, per kurį vartotojas turi pateikti informaciją. Toks prašymas pateikti informaciją turi būti proporcingas ir jame prašoma tik informacijos, kuri reikalinga tinkamam kreditingumo vertinimui atlikti. Valstybės narės leidžia kreditoriams prireikus prašyti paaiškinti informaciją, gautą pagal tą prašymą, kad būtų galima atlikti kreditingumo vertinimą.

Valstybės narės neleidžia kreditoriui nutraukti kredito sutarties remiantis tuo, kad prieš sudarant kredito sutartį vartotojo pateikta informacija buvo neišsami.

Antra pastraipa netrukdo valstybėms narėms leisti kreditoriui nutraukti kredito sutartį, jeigu įrodoma, kad vartotojas sąmoningai nuslėpė arba suklastojo informaciją.

4.  Valstybės narės nustato priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad vartotojai žinotų, jog būtina pateikti teisingą informaciją gavus 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą prašymą, ir kad tokia informacija būtų tiek išsami, kiek reikia tinkamam kreditingumo vertinimui atlikti. Kreditorius, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas perspėja vartotoją, kad jeigu kreditorius negali atlikti kreditingumo vertinimo, nes vartotojas nusprendžia nepateikti informacijos, arba negali atlikti patikrinimo, reikalingo atlikti kreditingumo vertinimą, kreditas negali būti suteiktas. Tas įspėjimas gali būti teikiamas standartizuota forma.

5.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Direktyvai 95/46/EB, visų pirma jos 6 straipsniui.

7 skyrius

Prieiga prie duomenų bazių

21 straipsnis

Prieiga prie duomenų bazių

1.  Kiekviena valstybė narė visiems visų valstybių narių kreditoriams užtikrina ▌prieigą prie duomenų bazių, naudojamų toje valstybėje narėje vartotojų kreditingumui įvertinti ir tik siekiant stebėti, ar vartotojai vykdo su kreditu susijusius įsipareigojimus kredito sutarties galiojimu laikotarpiu. Tokios prieigos sąlygos turi būti nediskriminuojančios.

2.  1 dalis taikoma ir duomenų bazėms, kurias administruoja privačios kredito įstaigos arba kredito informacijos teikimo įmonės, ir viešiesiems registrams.

3.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis Direktyvai 95/46/EB.

8 skyrius

Konsultacinės paslaugos

22 straipsnis

Konsultacinių paslaugų standartai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditorius, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas konkretaus sandorio atžvilgiu aiškiai informuotų vartotoją, ar vartotojui yra arba gali būti teikiamos konsultacinės paslaugos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prieš teikdami konsultacines paslaugas arba, kai taikoma, prieš sudarant sutartį dėl konsultacinių paslaugų teikimo, kreditorius, kredito tarpininkas arba paskirtasis atstovas popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje vartotojui pateiktų šią informaciją:

a)  ar rekomendacija bus parengta remiantis tik jų pačių produktų grupės analize pagal 2b dalies b punktą ar įvairių visoje rinkoje siūlomų produktų grupės analize pagal 2b dalies c punktą, kad vartotojas galėtų suprasti, kuo remiantis parengta rekomendacija;

b)  kai taikoma, už konsultacines paslaugas vartotojo mokamą mokestį arba, jei informacijos pateikimo metu sumos nustatyti neįmanoma, taikomą sumos apskaičiavimo metodą.

Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyta informacija vartotojui gali būti teikiama kaip papildoma ikisutartinė informacija.

3.  Kai vartotojams teikiamos konsultacinės paslaugos, valstybės narės, be 7 ir 9 straipsniuose nustatytų reikalavimų, užtikrina, kad:

a)  kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai gautų reikiamą informaciją apie vartotojo asmeninę ir finansinę padėtį, pageidavimus ir tikslus, kad galėtų rekomenduoti tinkamas kredito sutartis. Toks vertinimas grindžiamas tuo momentu turima naujausia informacija ir jame atsižvelgiama į pagrįstas prielaidas apie vartotojo padėčiai gresiančią riziką siūlomos kredito sutarties galiojimo laikotarpiu ▌;

b)  kreditoriai, susietieji kredito tarpininkai arba susietųjų kredito tarpininkų paskirtieji atstovai apsvarstytų galimybę pasiūlyti pakankamai daug kredito sutarčių savo produktų grupėje ir rekomenduotų tinkamą kredito sutartį arba kelias tinkamas kredito sutartis savo produktų grupėje pagal vartotojo poreikius, finansinę padėtį ir asmenines aplinkybes;

c)  nesusietieji kredito tarpininkai arba nesusietųjų kredito tarpininkų paskirtieji atstovai išanalizuotų pakankamai daug rinkoje siūlomų kredito sutarčių ir rekomenduotų rinkoje siūlomą tinkamą kredito sutartį arba kelias tinkamas kredito sutartis pagal vartotojo poreikius, finansinę padėtį ir asmenines aplinkybes;

d)  kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai veiktų taip, kad vartotojo interesai būtų tenkinami geriausiu būdu:

i)  patys gaudami informaciją apie vartotojo poreikius ir aplinkybes; ir

ii)  rekomenduodami tinkamas kredito sutartis pagal a, b ir c punktus; ir

e)  kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai pateiktų vartotojui popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje įrašytą pateiktą rekomendaciją;

4.  Valstybės narės gali uždrausti vartoti terminus „konsultacija“ ir „konsultantas“ ar panašius terminus, kai konsultacines paslaugas vartotojams teikia kreditoriai, susietieji kredito tarpininkai arba susietųjų kredito tarpininkų paskirtieji atstovai.

Kai valstybės narės nedraudžia vartoti terminų „konsultacija“ ir „konsultantas“, jos nustato toliau nurodytas sąlygas konsultacines paslaugas teikiantiems kreditoriams, kredito tarpininkams arba paskirtiesiems atstovams dėl terminų „nepriklausoma konsultacija“ arba „nepriklausomas konsultantas“ vartojimo:

a)  kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai apsvarsto galimybę pasiūlyti pakankamai daug rinkoje siūlomų kredito sutarčių; ir

b)  kreditoriams, kredito tarpininkams arba paskirtiesiems atstovams už tas konsultacines paslaugas neatlyginama.

Antros pastraipos b punktas taikomas tik kai pasiūlytų kreditorių skaičius yra mažesnis nei dauguma rinkoje.

Valstybės narės gali nustatyti griežtesnius reikalavimus kreditoriams, kredito tarpininkams arba paskirtiesiems atstovams dėl terminų „nepriklausoma konsultacija“ arba „nepriklausomas konsultantas“ vartojimo, įskaitant draudimą gauti iš kreditoriaus atlyginimą.

5.  Valstybės narės gali numatyti pareigą kreditoriams, kredito tarpininkams ir paskirtiesiems atstovams perspėti vartotoją, kai, atsižvelgiant į vartotojo finansinę padėtį, dėl kredito sutarties gali kilti konkreti rizika vartotojui.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad konsultacines paslaugas teiktų tik kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai.

Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti pirmos pastraipos asmenims:

a)  vykdantiems 4 straipsnio 5 punkte nurodytą kredito tarpininkavimo veiklą arba teikiantiems konsultacines paslaugas, jei ta veikla vykdoma ar paslaugos teikiamos greta profesinės veiklos atsitiktiniais atvejais ir reguliuojama teisinių ar norminių nuostatų arba šios profesijos veiklą reglamentuojančio etikos kodekso, nedraudžiančių vykdyti tos veiklos ar teikti tų paslaugų;

b)  teikiantiems konsultacines paslaugas, susijusias su esamos skolos valdymu, kurie yra nemokumo specialistai, kai tą veiklą reguliuoja teisinės arba norminės nuostatos, arba teikiantiems viešąsias ar savanoriškas konsultacines paslaugas, kurios nėra teikiamos komerciniais tikslais; arba

c)  teikiantiems konsultacines paslaugas, kurie nėra kreditoriai, kredito tarpininkai arba paskirtieji atstovai, kai tokius asmenis įgalioja ir jų veiklą prižiūri kompetentingos valdžios institucijos remdamosi pagal šią direktyvą kredito tarpininkams taikomais reikalavimais.

Asmenys, besinaudojantys antroje pastraipoje numatyta netaikymo sąlyga, nesinaudoja 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta teise teikti paslaugas visoje Sąjungos teritorijoje.

7.  Šiuo straipsniu nedaromas poveikis 16 straipsniui ir valstybių narių kompetencijai užtikrinti, kad vartotojams būtų teikiamos paslaugos siekiant padėti jiems suprasti savo finansinius poreikius ir kurios rūšies produktai gali padėti tuos poreikius patenkinti.

9 skyrius

Paskolos užsienio valiuta ir kintamosios palūkanų normos

23 straipsnis

Paskolos užsienio valiuta

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, kai kredito sutartis susijusi su paskola užsienio valiuta, kredito sutarties sudarymo metu veiktų tinkama reguliavimo sistema siekiant užtikrinti bent kad:

a)  vartotojas turėtų teisę kredito sutartį konvertuoti į kitą valiutą nustatytomis sąlygomis; arba

b)  būtų įdiegtos kitos priemonės siekiant apriboti valiutos kursą, kuri pagal kredito sutartį kyla vartotojui.

2.  1 dalies a punkte nurodyta kita valiuta yra:

a)  valiuta, kuria vartotojas iš pradžių gauna pajamas arba turi turto, iš kurių bus grąžinamas kreditas, nurodyta tuo metu, kai buvo atliktas naujausias kreditingumo vertinimas dėl kredito sutarties; arba

b)  valstybės narės, kurioje vartotojas nuolat gyveno kredito sutarties sudarymo metu arba kurioje šiuo metu nuolat gyvena, valiuta.

Valstybės narės gali nustatyti, ar vartotojas gali naudotis abiem galimybėmis, nurodytomis pirmos pastraipos a ir b punktuose, ar tik viena iš jų, arba gali leisti kreditoriams nustatyti, ar vartotojas gali pasinaudoti abiem galimybėmis, nurodytomis pirmos pastraipos a ir b punktuose, ar tik viena iš jų.

3.  Kai vartotojas turi teisę kredito sutartį konvertuoti į kitą valiutą pagal 1 dalies a punktą, valstybė narė užtikrina, kad valiutos kursas, pagal kurį atliekamas konvertavimas, būtų rinkos valiutos kursas, taikomas konvertavimo taikymo dieną, išskyrus, kai kredito sutartyje numatyta kitaip.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kai vartotojas yra paėmęs paskolą užsienio valiuta, kreditorius vartotoją reguliariai popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje pateiktų įspėjimą bent tuo atveju, kai vartotojo mokėtinos ir išlikusios negrąžintos paskolos sumos arba periodinių dalinių įmokų bendra vertė skiriasi daugiau nei 20 % nuo vertės, kuri būtų, jeigu būtų taikomas kredito sutarties valiutos ir valstybės narės valiutos keitimo kursas, taikytas kredito sutarties sudarymo metu. Įspėjime vartotojas informuojamas apie bendros vartotojo mokėtinos sumos padidėjimą, ir, kai taikoma, nurodoma teisė į konvertavimą į kitą valiutą bei konvertavimo sąlygos ir paaiškinamas bet kuris kitas taikytinas vartotojui kylančios valiutos kurso ribojimo mechanizmas.

5.  Valstybės narės gali išsamiau reguliuoti paskolas užsienio valiuta, su sąlyga, kad toks reguliavimas nebūtų taikomas atgaline data.

6.  Apie priemones, taikytinas pagal šį straipsnį, vartotojas informuojamas ESIL ir kredito sutartyje. Jeigu kredito sutartyje nėra nuostatos dėl valiutos kurso rizikos, kylančios vartotojui, kai valiutos kurso pokytis yra mažesnis nei 20 % valiutos kurso, ribojimo, ESIL pateikiamas paaiškinamasis pavyzdys, kokį poveikį gali turėti 20 % valiutos kurso pokytis.

24 straipsnis

Kintamosios kreditų palūkanų normos

Kai kredito sutartis sudaroma dėl kredito su kintamąja palūkanų norma, valstybės narės užtikrina, kad:

a)  apskaičiuojant kredito palūkanų normą taikomi bet kurie indeksai arba orientacinės palūkanų normos būtų aiškūs, prieinami, objektyvūs ir juos galėtų patikrinti kredito sutarties šalys bei kompetentingos valdžios institucijos; ir

b)  ankstesnius duomenis apie indeksus, naudojamus apskaičiuoti kredito palūkanų normas, išsaugotų arba šiuos indeksus skelbiančios įstaigos, arba kreditoriai.

10 skyrius

Patikimas kredito sutarčių ir susijusių teisių taikymas

25 straipsnis

Išankstinis grąžinimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojas turėtų ▌teisę savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį visiškai arba iš dalies įvykdyti nepasibaigus tos sutarties galiojimui. Tokiais atvejais vartotojas turi teisę į bendros kredito kainos vartotojui ▌sumažinimą, ▌kurį sudarytų likusio sutarties trukmės laikotarpio palūkanos ir išlaidos.

2.  Valstybės narės gali nustatyti, kad galimybei pasinaudoti 1 dalyje nurodyta teise taikomos tam tikros sąlygos. Tokios sąlygos gali apimti laiko apribojimus norint pasinaudoti šia teise, skirtingas sąlygas pagal kredito palūkanų normos rūšį, laiką, kada vartotojas naudojasi šia teise, ar su aplinkybėmis, kurioms esant galima pasinaudoti šia teise, susijusius apribojimus.

3.  Valstybės narės gali ▌nustatyti, kad kreditorius turi teisę į teisingą ir objektyvią kompensaciją, kai ji pagrįsta,galimas išlaidas, tiesiogiai susijusias su išankstiniu kredito grąžinimu, bet netaiko vartotojui sankcijos. Tuo atžvilgiu kompensacija neturi viršyti kreditoriaus finansinių nuostolių. Atsižvelgiant į tas sąlygas valstybės narės gali nustatyti, kad kompensacija negali viršyti tam tikro lygio arba ją leidžiama taikyti tik tam tikro laikotarpiu atžvilgiu.

4.  Kai vartotojas siekia įvykdyti savo įsipareigojimus pagal kredito sutartį npaesibaigus sutarties galiojimui, gavęs prašymą kreditorius nedelsdamas popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje pateikia vartotojui informaciją, reikalingą šiai galimybei apsvarstyti. Toje informacijoje nurodomos bent skaičiais išreikštos vartotojo įsipareigojimų įvykdymo nepasibaigus kredito sutarties galiojimui pasekmės vartotojui ir aiškiai nustatomos visos naudojamos prielaidos. Visos naudojamos prielaidos turi būti tinkamos ir pagrindžiamos.

5.  Kai išankstinis grąžinimas atliekamas per laikotarpį, kuriam yra nustatyta fiksuotoji palūkanų norma, valstybės narės gali nustatyti, kad pasinaudoti 1 dalyje nurodyta teise būtų galima, jei vartotojas turi teisėtą interesą.

26 straipsnis

Lanksčios ir patikimos rinkos

1.  Valstybės narės įdiegia tinkamus mechanizmus, kad užtikrintų galimybę kreditoriui arba jo vardu realizuoti garantija užtikrintą reikalavimą. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad kreditoriai tinkamai registruotų duomenis apie nekilnojamąjį turtą, priimtą kaip garantija, taip pat apie susijusią taikytą hipotekos kreditų garantavimo strategiją.

2.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti tinkamą statistinę gyvenamosios paskirties turto rinkos stebėseną, be kita ko, rinkos priežiūros tikslais, prireikus skatinant konkrečių kainų indeksų, kurie gali būti vieši ar privatūs arba abiejų rūšių, rengimą ir naudojimą.

27 straipsnis

Informavimas apie kredito palūkanų normos pokyčius

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kreditorius vartotoją popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje informuotų apie kredito palūkanų normos pokyčius iki pokyčio įsigaliojimo. Informacijoje nurodoma bent įmokų, kurios turi būti atliekamos po naujos kredito palūkanų normos įsigaliojimo, suma ir, jei keičiasi įmokų skaičius ir periodiškumas, atitinkami duomenys apie tokį pasikeitimą.

2.  Vis dėlto valstybės narės gali leisti šalims kredito sutartyje susitarti, kad 1 dalyje nurodyta informacija vartotojui būtų teikiama periodiškai, kai kredito palūkanų normos pokytis siejamas su orientacinės normos pokyčiu, o naujoji orientacinė norma viešai paskelbiama tinkamomis priemonėmis, ir informaciją apie naująją orientacinę normą galima gauti kreditoriaus patalpose ir ji vartotojui asmeniškai pranešama kartu su naujų periodinių dalinių įmokų suma.

3.  Kreditoriai gali toliau periodiškai informuoti vartotojus, kai kredito palūkanų normos pokytis nesiejamas su orientacinės normos pokyčiu, jeigu tai leidžiama pagal nacionalinę teisę anksčiau nei ...(27).

4.  Jeigu kredito palūkanų normos pokyčiai nustatomi aukcione kapitalo rinkose ir todėl kreditorius negali informuoti vartotojo apie jokį pasikeitimą iki pokyčio įsigaliojimo, kreditorius likus pakankamai laiko iki aukciono popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje informuoja vartotoją apie būsimą procedūrą ir nurodo, kokį poveikį tai gali turėti kredito palūkanų normai.

28 straipsnis

Įsiskolinimai ir teisės naudotis turtu atėmimas

1.  Valstybės patvirtina priemones, kuriomis kreditoriai skatinami prieš pradedant teisės naudotis turtu atėmimo procedūrą demonstruoti pakantumą.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad tuo atveju, kai kreditorius gali vartotojui nustatyti ir taikyti mokesčius, susijusius su įsipareigojimų neįvykdymu, tie mokesčiai būtų ne didesni, nei būtina kompensuoti kreditoriui dėl įsipareigojimų neįvykdymo jo patirtas išlaidas.

3.  Valstybės narės gali leisti kreditoriams įsipareigojimų neįvykdymo atveju nustatyti papildomus mokesčius vartotojui. Tuo atveju valstybės narės nustato tokių mokesčių ribas.

4.  Valstybės narės nekliudo kredito sutarties šalims aiškiai susitarti, kad norint grąžinti kreditą pakanka kreditoriui grąžinti arba perduoti garantiją arba pardavus garantiją gautas pajamas.

5.  Jeigu už nekilnojamąjį turtą gauta suma turi įtakos vartotojo grąžintinai sumai, valstybės narės nustato procedūras arba priemones, kad būtų suteikta galimybė gauti geriausią įmanomą kainą už nekilnojamąjį turtą, kuriuo naudotis atimta teisė.

Tais atvejais, kai užbaigus teisės naudotis turtu atėmimo procedūrą lieka negrąžinta skola, valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytos priemonės sudaryti palankesnes sąlygas grąžinti skolą, kad būtų apsaugoti vartotojai.

11 skyrius

Kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų steigimo ir priežiūros reikalavimai

29 straipsnis

Kredito tarpininkų įgaliojimas

1.  Kad kredito tarpininkai galėtų vykdyti visą arba dalį 4 straipsnio 5 punkte nustatytą kredito tarpininkavimo veiklą arba teikti konsultacines paslaugas juos tinkamai įgalioja jų buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija ▌. Kai pagal 31 straipsnį valstybė narė leidžia skirti paskirtuosius atstovus, pagal šį straipsnį tokio paskirtojo atstovo neturi reikėti įgalioti kredito tarpininku.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkai būtų įgalioti, kai jie įvykdė ne tik 9 straipsnyje numatytus reikalavimus, bet ir bent toliau nurodytus profesinius reikalavimus:

a)  Kredito tarpininkai apsidraudžia profesinės civilinės atsakomybės draudimu, galiojančiu teritorijose, kuriose jie teikia paslaugas, arba pasirūpina kuria nors kita panašia garantija nuo atsakomybės už profesinį aplaidumą. Tačiau susietųjų kredito tarpininkų atveju buveinės valstybė narė gali nustatyti, kad tokį draudimą arba panašią garantiją gali suteikti kreditorius, suteikęs kredito tarpininkui įgaliojimus veikti.

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti ir prireikus iš dalies keisti techninius reguliavimo standartus, kuriais nustatoma šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba panašios garantijos minimali piniginė suma. Tie techniniai reguliavimo standartai priimami vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsniais.

Ne vėliau kaip ...* EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais nustatoma šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba panašios garantijos minimali piniginė suma, projektus, kurie pateikiami Komisijai. Pirmą kartą ne vėliau kaip ... (28)*, o vėliau kas dvejus metus EBI peržiūri ir prireikus parengia techninių reguliavimo standartų, kuriais iš dalies keičiama šio punkto pirmoje pastraipoje nurodyto profesinės civilinės atsakomybės draudimo arba panašios garantijos minimali piniginė suma, projektus, kurie pateikiami Komisijai.

b)  Kaip kredito tarpininkas įsisteigęs fizinis asmuo, kaip juridinis asmuo įsisteigusio kredito tarpininko valdybos nariai arba kredito tarpininko, kuris yra juridinis asmuo, bet neturi valdybos, ir įstaigoje lygiavertes užduotis vykdantys fiziniai asmenys turi turėti gerą reputaciją. Būtiniausi reikalavimai – neturėti teistumo arba jokio kito teistumui pagal nacionalinius įstatymus prilyginamo įrašo dėl sunkios nusikalstamos veikos, susijusios su nusikaltimais nuosavybei arba kitais nusikaltimais, susijusiais su finansine veikla, ir neturi būti anksčiau paskelbti bankrutavusiais, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo reabilituoti pagal nacionalinę teisę.

c)  Kaip kredito tarpininkas įsisteigęs fizinis asmuo, kaip juridinis asmuo įsisteigusio kredito tarpininko valdybos nariai arba kredito tarpininkui, kuris yra juridinis asmuo, bet neturi valdybos, ir lygiavertes užduotis vykdantys fiziniai asmenys turi turėti tinkamo lygio žinių ir gebėjimų kredito sutarčių srityje. Buveinės valstybė narė tinkamą žinių ir gebėjimų lygį nustato vadovaudamasi III priede nustatytais principais.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatyti kriterijai, kad kredito tarpininkai arba kreditorių darbuotojai atitiktų profesinius reikalavimus, būtų skelbiami.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad visi įgaliotieji kredito tarpininkai, įsisteigę kaip fiziniai arba juridiniai asmenys, būtų įtraukti į jų buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos registrą. Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkų registras būtų nuolat atnaujinamas ir viešai skelbiamas internete.

Kredito tarpininkų registre nurodoma bent ši informacija:

a)  vadovybei priklausančių asmenų, kurie atsako už tarpininkavimo veiklą, vardai ir pavardės. Valstybės narės gali reikalauti, kad būtų registruojami visi fiziniai asmenys, tiesiogiai dirbantys su klientais įmonėje, kuri užsiima kredito tarpininkavimo veikla;

b)  valstybės narės, kuriose kredito tarpininkas vykdo veiklą pagal įsisteigimo laisvės arba laisvės teikti paslaugas taisykles ir apie kurią kredito tarpininkas informavo buveinės valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją pagal 32 straipsnio 3 dalį; ▌

c)  ar kredito tarpininkas yra susietasis ar ne.

Valstybės narės, kurios nusprendžia pačios pasinaudoti 30 straipsnyje nurodyta galimybe, užtikrina, kad registre būtų nurodytas kreditorius, kurio vardu veikia susietasis kredito tarpininkas.

Valstybės narės, kurios nusprendžia pačios pasinaudoti 31 straipsnyje nurodyta galimybe, užtikrina, kad registre būtų nurodytas kredito tarpininkas arba susietojo kredito tarpininko paskirtojo atstovo atveju – kreditorius, kurio vardu veikia paskirtasis atstovas.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  kiekvienas kredito tarpininkas, kuris yra juridinis asmuo, savo pagrindinę buveinę turėtų toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jo registruotoji būstinė, jeigu pagal savo nacionalinę teisę jis turi registruotąją būstinę;

b)  kiekvienas kredito tarpininkas, kuris nėra juridinis asmuo, arba kiekvienas kredito tarpininkas, kuris yra juridinis asmuo, tačiau pagal savo nacionalinę teisę neturi registruotosios būstinės, savo pagrindinę buveinę turėtų toje valstybėje narėje, kurioje jis faktiškai vykdo savo pagrindinę veiklą.

6.  Kiekviena valstybė narė įsteigia vieną bendrą informacinį centrą, kuris sudarytų galimybes visuomenei greitai ir lengvai gauti nacionaliniame registre elektroniniu būdu kaupiamą ir nuolat atnaujinamą informaciją. Šiuose informaciniuose centruose turi būti teikiama kiekvienos valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų identifikavimo informacija.

EBI savo interneto svetainėje skelbia nuorodas arba saitus į tą informacinį centrą.

7.  Buveinės valstybės narės užtikrina, kad visi įgaliotieji kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai nuolat vykdytų 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Šia dalimi nedaromas poveikis 30 ir 31 straipsniams.

8.  Valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio asmenims, vykdantiems 4 straipsnio 5 punkte nustatytą kredito tarpininkavimo veiklą, jei ta veikla vykdoma greta profesinės veiklos atsitiktiniais atvejais ir reguliuojama teisinių ar norminių nuostatų arba šios profesijos veiklą reglamentuojančio etikos kodekso, nedraudžiančių vykdyti tos veiklos.

9.  Šis straipsnis netaikomas kredito įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES, arba kitoms finansų įstaigoms, kurioms pagal nacionalinę teisę taikoma lygiavertė leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka.

30 straipsnis

Tik su vienu kreditoriumi susieti kredito tarpininkai

1.  Nedarant poveikio 31 straipsnio 1 daliai, valstybės narės gali leisti, kad susietuosius kredito tarpininkus, kurie nurodyti 4 straipsnio 7 punkto a papunktyje, kompetentingos valdžios institucijos įgaliotų per kreditorių, kurio vieno vardu veikia susietasis kredito tarpininkas.

Tokiais atvejais kreditorius lieka visiškai ir besąlygiškai atsakingas už visus susietojo kredito tarpininko, veikiančio kreditoriaus vardu, veiksmus ar neveikimą šia direktyva reguliuojamose srityse. Valstybės narės reikalauja, kad kreditorius užtikrintų, kad tie susietieji kredito tarpininkai vykdytų bent 29 straipsnio 2 dalyje nustatytus profesinius reikalavimus.

2.  Nedarant poveikio 34 straipsniui, kreditoriai stebi 4 straipsnio 7 punkto a papunktyje nurodytų susietųjų kredito tarpininkų veiklą, siekiant užtikrinti, kad jie nuolat laikytųsi šios direktyvos reikalavimų. Visų pirma kreditorius yra atsakingas už susietojo kredito tarpininko ir jo darbuotojų žinių ir gebėjimų reikalavimų vykdymo stebėseną.

31 straipsnis

Paskirtieji atstovai

1.  Valstybės narės gali nuspręsti leisti kredito tarpininkui skirti paskirtuosius atstovus.

Kai paskirtąjį atstovą paskyrė 4 straipsnio 7 punkto a papunktyje nurodytas susietasis kredito tarpininkas, kreditorius tebėra visiškai ir besąlygiškai atsakingas už visus paskirtojo atstovo, veikiančio to susietojo kredito tarpininko vardu, veiksmus ar neveikimą šia direktyva reguliuojamose srityse. Kitais atvejais kredito tarpininkas tebėra visiškai ir besąlygiškai atsakingas už visus paskirtojo atstovo, veikiančio kredito tarpininko vardu, veiksmus ar neveikimą šia direktyva reguliuojamose srityse.

2.  Kredito tarpininkai užtikrina, kad jų paskirtieji atstovai vykdytų bent 29 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Tačiau buveinės valstybė narė gali nustatyti, kad profesinės civilinės atsakomybės draudimą arba panašią garantiją gali suteikti kredito tarpininkas, kurio vardu paskirtasis atstovas yra įgaliotas veikti.

3.  Nedarant poveikio 34 straipsniui, kredito tarpininkai stebi savo paskirtųjų atstovų veiklą, siekiant užtikrinti, kad jie visiškai laikytųsi šios direktyvos reikalavimų. Visų pirma kredito tarpininkai yra atsakingi už paskirtųjų atstovų ir jų darbuotojų žinių ir gebėjimų reikalavimų laikymosi stebėseną.

4.  Valstybės narės, kurios nusprendžia leisti kredito tarpininkui paskirti paskirtuosius atstovus, sukuria viešąjį registrą, kuriame pateikiama bent 29 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. Paskirtieji atstovai registruojami valstybės narės, kurioje jie yra įsteigti, viešajame registre. Tas registras nuolat atnaujinamas. Visuomenė su juo gali susipažinti internete.

32 straipsnis

Kredito tarpininkų įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas

1.  Kredito tarpininko įgaliojimas, suteiktas jo buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, kaip nustatyta 29 straipsnio 1 dalyje, galioja visoje Sąjungos teritorijoje, ▌nereikalaujant papildomo priimančiųjų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų įgaliojimo vykdyti veiklą ir teikti paslaugas, kurioms suteiktas tas įgaliojimas, jei įgaliojimas apima veiklą, kurią kredito tarpininkas ketina vykdyti priimančiosiose valstybėse narėse. Tačiau kredito tarpininkai negali vartotojams teikti savo paslaugų, susijusių su kredito sutartimis, kurias siūlo ne kredito įstaigos, valstybėje narėje, kurioje tokios ne kredito įstaigos neturi leidimo vykdyti veiklą.

2.  Valstybėse narėse paskirti paskirtieji atstovai, kurie pasinaudoja galimybe pagal 31 straipsnį, negali vykdyti dalies arba visos 4 straipsnio 5 punkte nustatytos kredito tarpininkavimo veiklos ar teikti konsultacinių paslaugų valstybėse narėse, kuriose tokie paskirtieji atstovai neturi leidimo veikti.

3.  Įgaliotieji kredito tarpininkai, kurie ketina pirmą kartą vykdyti veiklą vienoje ar daugiau valstybėse narėse naudodamiesi laisve teikti paslaugas ar įsteigdami filialą, apie tai informuoja savo buveinės valstybės narės kompetentingas valdžios institucijas.

Gavusios tokią informaciją, per vieną mėnesį tos kompetentingos valdžios institucijos apie kredito tarpininko ketinimą praneša atitinkamų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms ir tuo pačiu metu apie tą pranešimą informuoja atitinkamą kredito tarpininką. Jos praneša atitinkamų priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms apie kreditorius, su kuriais yra susietas kredito tarpininkas, ir ar kreditorius prisiima visišką ir besąlygišką atsakomybę už kredito tarpininko veiklą. Priimančioji valstybė narė naudojasi informacija, gauta iš buveinės valstybės narės, kad įvestų reikiamą informaciją į savo registrą.

Kredito tarpininkas veiklą gali pradėti praėjus vienam mėnesiui nuo tos dienos, kurią jį buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos jį informavo apie antroje pastraipoje nurodytą pranešimą.

4.   Prieš kredito tarpininko filialui pradedant savo veiklą arba per du mėnesius nuo to laiko, kai buvo gautas 3 dalies antroje pastraipoje nurodytas pranešimas, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos kredito tarpininko priežiūros tikslais pagal 34 straipsnį parengia ir, jei būtina, kredito tarpininkai nurodo sąlygas, kuriomis Sąjungos teisėje nesuderintose srityse ši veikla turi būti vykdoma priimančiojoje valstybėje narėje.

33 straipsnis

Kredito tarpininkų įgaliojimo atšaukimas

1.  Buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija gali atšaukti kredito tarpininkui pagal 29 straipsnį suteiktą įgaliojimą tais atvejais, kai toks kredito tarpininkas:

a)  aiškiai atsisako įgaliojimo arba per pastaruosius šešis mėnesius nevykdė 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos kredito tarpininkavimo veiklos ir neteikė konsultacinių paslaugų, išskyrus atvejus, kai atitinkama valstybė narė numatė, kad tokiais atvejais įgaliojimas netenka galios;

b)  įgaliojimą gavo pateikęs klaidingą arba klaidinančią informaciją ar pasinaudojęs kitomis netinkamomis priemonėmis;

c)  nebeatitinka reikalavimų, pagal kuriuos buvo suteiktas įgaliojimas;

d)  priskiriamas vienam iš atvejų, kuriais pagal nacionalinę teisę į šios direktyvos taikymo sritį nepatenkančių klausimų atžvilgiu numatytas įgaliojimo atšaukimas;

e)  rimtai ir sistemingai pažeidinėjo pagal šią direktyvą priimtas nuostatas, reglamentuojančias kredito tarpininkų veiklos sąlygas.

2.  Tais atvejais, kai kredito tarpininko įgaliojimą buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija atšaukia, pastaroji apie tokį atšaukimą kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 14 dienų bet kokiomis tinkamomis priemonėmis praneša priimančiųjų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkai, kurių įgaliojimas atšauktas, būtų nepagrįstai nedelsiant išbraukti iš registro.

34 straipsnis

Kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų priežiūra

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kredito tarpininkų vykdomą veiklą prižiūrėtų buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos.

Buveinės valstybės narės numato, kad susietieji kredito tarpininkai turi būti prižiūrimi tiesiogiai arba atliekant kreditoriaus, kurio vardu jie veikia, priežiūrą, kai kreditorius yra kredito įstaiga, kuriai suteiktas leidimas pagal Direktyvą 2013/36/ES, ar kita finansų įstaiga, kuriai pagal nacionalinę teisę taikoma lygiavertė leidimų išdavimo ir priežiūros tvarka. Vis dėlto kai susietasis kredito tarpininkas teikia paslaugas kitoje valstybėje narėje nei buveinės valstybė narė, tuomet susietasis kredito tarpininkas yra tiesiogiai prižiūrimas.

Buveinės valstybės narės, kurios leidžia kredito tarpininkams paskirti atstovus pagal 31 straipsnį, užtikrina, kad tokie paskirtieji atstovai būtų prižiūrimi tiesiogiai arba atliekant kredito tarpininko, kurio vardu jis veikia, priežiūrą.

2.  Valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-se) kredito tarpininkas turi filialą, kompetentingos valdžios institucijos atsako už tai, kad būtų užtikrinta, jog paslaugos, kurias kredito tarpininkas teikia jos teritorijoje, atitiktų 7 straipsnio 1 dalyje, 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 22 ir 39 straipsniuose ir pagal šiuos straipsnius patvirtintose priemonėse nustatytas pareigas.

Tais atvejais, kai priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos nustato, kad jos teritorijoje filialą turintis kredito tarpininkas pažeidžia toje valstybėje narėje vadovaujantis šios direktyvos 7 straipsnio 1 dalimi ir 8, 9, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 22 ir 39 straipsniais priimtas priemones, šios institucijos reikalauja, kad atitinkamas kredito tarpininkas pažeidimą nutrauktų.

Jeigu atitinkamas kredito tarpininkas nesiima reikiamų veiksmų, priimančiosios valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos imasi visų tinkamų veiksmų siekdamos užtikrinti, kad atitinkamas kredito tarpininkas pažeidinėjimą nutrauktų. Buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms pranešama apie tų veiksmų pobūdį.

Jeigu, nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi priimančioji valstybė narė, kredito tarpininkas ir toliau pažeidinėja priimančiojoje valstybėje narėje galiojančias priemones, nurodytas pirmoje pastraipoje, priimančioji valstybė narė, pranešusi apie tai buveinės valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, gali imtis tinkamų veiksmų, kad užkirstų kelią kitiems pažeidimams arba už juos nubaustų ir, jei būtina, neleistų kredito tarpininkui inicijuoti kitų operacijų jos teritorijoje. Apie tokius veiksmus nepagrįstai nedelsiant pranešama Komisijai.

Kai buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija nepritaria tokiems veiksmams, kurių ėmėsi priimančioji valstybė narė, ji gali perduoti klausimą EBI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EBI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

3.  Valstybių narių, kuriose veikia filialas, kompetentingos valdžios institucijos turi teisę tikrinti filialo taikomą tvarką ir reikalauti atlikti tokius pakeitimus, kurie būtinai reikalingi 2 dalyje nurodytoms filialo pareigoms atlikti, ir sudaryti sąlygas buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijoms užtikrinti, kad būtų vykdomos pareigos pagal 7 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis bei priemonės, patvirtintos pagal tą straipsnio dalį ir taikomos filialo teikiamoms paslaugoms.

4.  Kai priimančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija turi akivaizdžių ir pagrįstų priežasčių daryti išvadą, kad, naudodamasis laisve teikti paslaugas, kredito tarpininkas, vykdantis savo veiklą jos teritorijoje, pažeidžia iš pagal šią direktyvą patvirtintų priemonių išplaukiančias pareigas, arba kad kredito tarpininkas, turintis jos teritorijoje filialą, pažeidžia pagal šią direktyvą priimtose priemonėse įtvirtintas pareigas, išskyrus nurodytąsias 2 dalyje, ji apie šią išvadą praneša buveinės valstybės narės kompetentingai valdžios institucijai, kuri imasi tinkamų veiksmų.

Kai buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija per vieną mėnesį nuo tada, kai ji padarė minėtą išvadą, nesiima jokių veiksmų, arba tais atvejais, kai, nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi buveinės valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, kredito tarpininkas ir toliau vykdo veiklą akivaizdžiai kenkdamas priimančiosios valstybės narės vartotojų interesams arba tinkamam rinkų veikimui, priimančiosios valstybės narės kompetentinga valdžios institucija:

a)  informavusi buveinės valstybės narės kompetentingą valdžios instituciją, imasi visų tinkamų veiksmų, reikalingų vartotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui užtikrinti, be kita ko, neleisdama pažeidimus darančiam kredito tarpininkui inicijuoti jokių tolesnių operacijų jos teritorijoje. Apie tokius veiksmus nepagrįstai nedelsiant pranešama Komisijai ir EBI;

b)  gali perduoti klausimą EBI ir prašyti jos pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Tokiu atveju EBI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus.

5.  Valstybės narės nustato, kad kitoje valstybėje narėje įgaliotam kredito tarpininkui įsteigus filialą jos teritorijoje, buveinės valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos, vykdydamos savo pareigas ir pranešusios apie tai priimančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms, gali tame filiale atlikti patikras vietoje.

6.  Šiame straipsnyje nustatytas užduočių paskirstymas tarp valstybių narių nedaro poveikio valstybių narių kompetencijai srityse, kurioms ši direktyva netaikoma, laikantis Sąjungos teisės aktuose nustatytų pareigų.

12 skyrius

Ne kredito įstaigų įgaliojimas ir priežiūra

35 straipsnis

Ne kredito įstaigų įgaliojimas ir priežiūra

Valstybės narės užtikrina, kad ne kredito įstaigoms kompetentinga valdžios institucija taikytų tinkamą įgaliojimo procesą, įskaitant ne kredito įstaigos įtraukimą į registrą, taip pat priežiūros tvarką.

13 skyrius

Skirtingų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų bendradarbiavimas

36 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti

1.  Skirtingų valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos tarpusavyje bendradarbiauja, kai to reikia vykdant šioje direktyvoje nustatytas pareigas, naudodamosi šioje direktyvoje arba nacionalinėje teisėje nustatytais savo įgaliojimais.

Kompetentingos valdžios institucijos teikia pagalbą kitų valstybių narių kompetentingoms valdžios institucijoms. Visų pirma, jos keičiasi informacija ir bendradarbiauja vykdydamos tyrimus ar priežiūros veiklą.

Siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimui, ypač keitimuisi informacija, ir jį paspartinti, šios direktyvos tikslais valstybės narės vieną kompetentingą valdžios instituciją paskiria kontaktiniu centru. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms institucijų, paskirtų pagal šią dalį gauti prašymus dėl keitimosi informacija ir dėl bendradarbiavimo, pavadinimus.

2.  Valstybės narės imasi visų būtinų administracinių ir organizacinių priemonių, siekdamos sudaryti palankesnes sąlygas 1 dalyje numatytos pagalbos teikimui.

3.  Šios direktyvos tikslais kontaktiniais centrais pagal 1 dalį paskirtos valstybių narių kompetentingos valdžios institucijos nepagrįstai nedelsdamos suteikia viena kitai informaciją, būtiną, kad pagal 5 straipsnį paskirtos kompetentingos valdžios institucijos galėtų atlikti pagal šią direktyvą priimtose priemonėse numatytas pareigas.

Kompetentingos valdžios institucijos keisdamosi informacija su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis pagal šią direktyvą, perduodamos informaciją gali nurodyti, kad tos informacijos negalima atskleisti nesant aiškaus jų sutikimo, todėl tokia informacija gali būti keičiamasi tik tokiais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą.

Kontaktiniu centru paskirta kompetentinga valdžios institucija gautą informaciją gali perduoti kitoms kompetentingoms valdžios institucijoms, tačiau šios informacijos kitoms įstaigoms arba fiziniams ar juridiniams asmenims ji neperduoda neturėdama aiškaus ją atskleidusių kompetentingų valdžios institucijų sutikimo ir tik tokiais tikslais, kuriais tos institucijos davė sutikimą, išskyrus tinkamai pagrįstas aplinkybes, kuriomis jis nedelsdamas apie tai praneša informaciją pateikusiam kontaktiniam centrui.

4.  Kompetentinga valdžios institucija gali atsisakyti vykdyti prašymą bendradarbiauti atliekant tyrimą ar priežiūrą arba keistis informacija, kaip numatyta 3 dalyje, tik tais atvejais, kai:

a)  toks tyrimas, patikra vietoje, priežiūra arba keitimasis informacija gali pakenkti pašymą gavusios valstybės narės suverenitetui, saugumui ar viešajai tvarkai;

b)  prašymą gavusios valstybės narės institucijose jau pradėtas teismo procesas dėl tų pačių veiksmų ir tų pačių asmenų atžvilgiu;

c)  prašymą gavusioje valstybėje narėje jau priimtas galutinis teismo sprendimas dėl tų pačių asmenų ir tų pačių veiksmų.

Tokio atsisakymo atveju kompetentinga valdžios institucija atitinkamai apie tai praneša prašymą pateikusiai kompetentingai valdžios institucijai, pateikdama kuo išsamesnę informaciją.

37 straipsnis

Atskirų valstybių narių kompetentingų valdžios institucijų nesutarimų sprendimas

Kompetentingos valdžios institucijos gali perduoti klausimą EBI, kai prašymas dėl bendradarbiavimo, ypač dėl keitimosi informacija, atmetamas arba į jį neatsižvelgiama per pagrįstą laikotarpį, ir prašyti EBI pagalbos pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnį. Tokiais atvejais EBI gali imtis veiksmų pagal tuo straipsniu jai suteiktus įgaliojimus ir visi EBI pagal tą straipsnį priimti privalomi sprendimai yra privalomi atitinkamoms kompetentingoms valdžios institucijoms neatsižvelgiant į tai, ar tos kompetentingos institucijos yra EBI narės.

14 skyrius

Baigiamosios nuostatos

38 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už nacionalinių nuostatų, priimtų remiantis šia direktyva, pažeidimus, ir imasi visų jų įgyvendinimui užtikrinti būtinų priemonių. Tos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

2.  Valstybės narės nustato, kad kompetentinga valdžios institucija gali viešai paskelbti apie administracines sankcijas, kurios bus paskirtos už priemonių, priimtų perkeliant šią direktyvą į nacionalinę teisę, pažeidimą, nebent toks viešas paskelbimas galėtų sukelti rimtą grėsmę finansų rinkoms arba pernelyg pakenkti susijusioms šalims.

39 straipsnis

Ginčų sprendimo mechanizmai

1.  Valstybės narės užtikrina, kad prireikus naudojantis esamomis įstaigomis būtų nustatytos tinkamos ir veiksmingos skundų pateikimo ir teisių gynimo procedūros dėl su kredito sutartimis susijusių ginčų tarp vartotojų ir kreditorių, kredito tarpininkų ir paskirtųjų tarpininkų sprendimo neteismine tvarka. Valstybės narės ▌užtikrina, kad tokios procedūros būtų taikomos kreditoriams ir kredito tarpininkams bei apimtų paskirtųjų atstovų veiklą.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad įstaigos, atsakingos už vartotojų ginčų sprendimą neteismine tvarka, bendradarbiautų, jog būtų galima spręsti tarpvalstybinius ginčus dėl kredito sutarčių.

40 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.   14 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...(29).

3.   Europos Parlamentas ir Taryba gali bet kada atšaukti 14 straipsnio 9 dalyje ir 17 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 14 straipsnio 9 dalį ir 17 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius ▌nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų, arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

41 straipsnis

Privalomas šios direktyvos pobūdis

Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  vartotojai negalėtų atsisakyti teisių, kurios jiems suteikiamos pagal nacionalinę teisę, kuria perkeliama ši direktyva;

b)  priemonių, kurias jos priima perkeldamos šią direktyvą į nacionalinę teisę, laikymosi negalėtų būti išvengiama, jeigu dėl to vartotojai galėtų netekti šia direktyva suteikiamos apsaugos dėl to, kaip suformuluojamos sutarčių nuostatos, visų pirma dėl kredito sutarčių, kurioms taikoma ši direktyva, įtraukimo į kredito sutartis, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti tų priemonių taikymo.

42 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ....(30) priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Kai dokumentų, kuriuos valstybės narės pateikia kartu su pranešimu apie perkėlimo į nacionalinę teisę nuostatas, nepakanka tam, kad būtų visapusiškai įvertinta tų nuostatų atitiktis tam tikroms šios direktyvos nuostatoms, Komisija, gavusi EBI prašymą pastarajai vykdant savo funkcijas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, arba savo pačios iniciatyva, gali paprašyti valstybių narių pateikti išsamesnę informaciją apie šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę ir tų nuostatų įgyvendinimą.

2.  1 dalyje nurodytas nuostatas valstybės narės taiko nuo ...*.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

3.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

43 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1.  Ši direktyva netaikoma kredito sutartims, sudarytoms anksčiau nei ...(31).

2.  Kredito tarpininkai, kurie anksčiau nei ...(32) jau vykdo 4 straipsnio 5 punkte nustatytą kredito tarpininkavimo veiklą ir kurie pagal buveinės valstybės narės, kuri perkelia šią direktyvą į nacionalinę teisę, nacionalinėje teisėje nustatytas sąlygas, dar nebuvo įgalioti, gali toliau vykdyti šią veiklą laikydamiesi nacionalinės teisės iki ...(33)*. Jeigu kredito tarpininkas remiasi šia nukrypti leidžiančia nuostata, jis gali vykdyti veiklą tik savo buveinės valstybėje narėje, išskyrus atvejus, jei jis taip pat atitinka būtinus teisinius priimančiųjų valstybių narių reikalavimus.

3.  Kreditoriai, kredito tarpininkai ir paskirtieji atstovai, vykdantys šioje direktyvoje reguliuojamą veiklą anksčiau nei ...(34)** turi įvykdyti nacionalinės teisės reikalavimus dėl 9 straipsnio perkėlimo į nacionalinę teisę ne vėliau kaip ...**.

44 straipsnis

Nuostata dėl peržiūros

1.  Komisija ne vėliau kaip ...(35) atlieka šios direktyvos peržiūrą. Per peržiūrą vertinamas nuostatų dėl vartotojų ir vidaus rinkos veiksmingumas ir tinkamumas.

Peržiūra apima šiuos aspektus:

a)  naudojimosi ESIL ir vartotojų supratimo bei pasitenkinimo įvertinimą;

b)  kitos atskleidžiamos ikisutartinės informacijos analizę;

c)  kredito tarpininkų ir kreditorių vykdomos tarpvalstybinės veiklos analizę;

d)  ne kredito įstaigų, siūlančių kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, rinkos raidos analizę;

e)  papildomų priemonių, įskaitant ne kredito įstaigų, siūlančių kredito sutartis dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, pasą, poreikio įvertinimą;

f)  poreikio nustatyti papildomas teises ir pareigas, susijusias su kredito sutarčių posutartiniu laikotarpiu, nagrinėjimą;

g)  įvertinimą, ar šios direktyvos taikymo sritis tebėra tinkama, atsižvelgiant į jos poveikį kitoms, pakaitinėms kredito formoms;

h)  įvertinimą, ar reikia papildomų priemonių siekiant užtikrinti gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintų kredito sutarčių atsekamumą;

i)  gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų tendencijų duomenų prieinamumo įvertinimą ir įvertinimą, kiek šiuos duomenis galima palyginti;

j)  įvertinimą, ar tebėra tinkama taikyti Direktyvą 2008/48/EB neužtikrintiems kreditams, kai kredito paskirtis yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto renovavimas, kai bendra kredito suma viršija didžiausios sumos ribą, nurodytą tos direktyvos 2 straipsnio 2 dalies c punkte;

k)  įvertinimą, ar skelbimo apie sankcijas tvarka pagal 38 straipsnio 2 dalį yra užtikrinamas pakankamas skaidrumas;

l)  11 straipsnio 6 dalyje ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytų įspėjimų proporcingumo ir papildomo įspėjimų apie riziką suderinimo galimybių įvertinimą.

45 straipsnis

Papildomos iniciatyvos dėl atsakingo skolinimo ir skolinimosi

Ne vėliau kaip ...(36) Komisija pateikia išsamią ataskaitą, kurioje įvertinamos privataus tiesiogiai su kreditų veikla susijusio pernelyg didelio įsiskolinimo bendros problemos. Ji taip pat išnagrinėja poreikį prižiūrėti kredito registrus ir galimybę plėtoti lankstesnes ir patikimesnes rinkas. Su ta ataskaita prireikus pateikiami pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

46 straipsnis

Direktyvos 2008/48/EB pakeitimas

Direktyvos 2008/48/EB 2 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„2a. Nepaisant 2 dalies c punkto, ši direktyva taip pat taikoma neužtikrintoms kredito sutartims, kurių paskirtis yra gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto renovavimas, kai bendra kredito suma viršija 75 000 EUR.“.

"

47 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

48 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BENDROS KREDITO KAINOS METINĖS NORMOS (BKKMN) SKAIČIAVIMAS

I.   Pagrindinė lygtis, kuria išreiškiamas išmokėtų lėšų ir grąžinimo įmokų bei mokesčių lygiavertiškumas.

Pagrindine lygtimi, pagal kurią nustatoma bendros kredito kainos metinė norma (BKKMN), sulyginama kiekvienų metų bendra dabartinė išmokėtų lėšų ir bendra dabartinė grąžinimo įmokų ir mokesčių įmokų vertė, t. y.:20130910-P7_TA(2013)0341_LT-p0000001.png

kur:

—  X – BKKMN,

 m – paskutinio lėšų išmokėjimo eilės numeris,

—  k – lėšų išmokėjimo eilės numeris, todėl 1 ≤ k ≤ m,

 Ck – lėšų išmokėjimo k suma,

—  tk – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmo lėšų išmokėjimo dienos iki kiekvieno kito lėšų išmokėjimo dienos, taigi t1 = 0,

—  m' – paskutinės grąžinimo įmokos ar mokesčių įmokos eilės numeris,

—  l – grąžinimo įmokos arba mokesčių įmokos eilės numeris,

 Dl – grąžinimo įmokos arba mokesčių įmokos suma,

—  sl – intervalas, išreiškiamas metais ir metų dalimis, nuo pirmo lėšų išmokėjimo dienos iki kiekvienos grąžinimo įmokos arba mokesčių įmokos dienos.

Pastabos:

a)  Abiejų sutarties šalių skirtingu metu sumokėtos sumos nebūtinai turi būti vienodo dydžio ir nebūtinai turi būti mokamos vienodais intervalais.

b)  Pradžios data yra pirmo lėšų išmokėjimo data.

c)  Apskaičiuojant naudojami laiko intervalai tarp datų išreiškiami metais arba metų dalimis. Remiamasi prielaida, kad metus sudaro 365 dienos (arba 366 dienos keliamaisiais metais), 52 savaitės arba 12 vienodos trukmės mėnesių. Remiamasi prielaida, kad vienodos trukmės mėnesį sudaro 30,41666 dienų (t. y. 365/12), neatsižvelgiant į tai, ar metai keliamieji.

Jei apskaičiuojant naudojami laiko intervalai tarp datų negali būti išreiškiami sveikuoju savaičių, mėnesių ar metų skaičiumi, laiko intervalai išreiškiami sveikuoju vieno iš tų laikotarpių skaičiumi kartu su dienų skaičiumi. Jei naudojamos dienos:

i)  skaičiuojama kiekviena diena, įskaitant savaitgalius ir šventines dienas;

ii)  vienodo ilgio laikotarpiai ir po to dienos skaičiuojami atgaline tvarka iki pradinio lėšų išmokėjimo datos;

iii)  laikotarpio trukmė dienomis apskaičiuojama neįskaitant pirmos dienos ir įskaitant paskutinę dieną ir išreiškiama metais, šį laikotarpį padalijant iš visų metų dienų skaičiaus (365 arba 366 dienų), skaičiuojant atgaline tvarka nuo paskutinės dienos iki tos pačios praėjusių metų dienos.

d)  Skaičiavimo rezultatas išreiškiamas bent dešimtosios dalies po kablelio tikslumu. Jeigu skaitmuo, einantis po dešimtosios dalies, yra lygus 5 arba yra didesnis, prieš jį esantis tos dešimtosios dalies skaitmuo padidinamas vienetu.

e)  Lygtį galima perrašyti naudojant vieną sumą ir srautų (Ak) sąvoką; šie srautai bus teigiami arba neigiami, kitaip tariant, sumokėti arba gauti laikotarpiais nuo 1 iki n, kurie išreiškiami metais, t. y.:

20130910-P7_TA(2013)0341_LT-p0000002.png

S yra dabartinis srautų balansas. Jeigu tikslas yra išlaikyti srautų lygiavertiškumą, ši vertė bus lygi nuliui.

II.  Papildomos prielaidos, skirtos BKKMN apskaičiuoti:

a)  jeigu kredito sutartyje vartotojui suteikiama teisė į laisvą lėšų išmokėjimą, laikoma, kad bendra kredito suma išmokėtina iš karto ir visa;

b)  jeigu kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai su skirtingais mokesčiais arba kredito palūkanų normomis, laikoma, kad bendra kredito suma išmokėtina taikant didžiausius mokesčius ir kredito palūkanų normas, kurios taikomos daugiausiai naudojamam lėšų išmokėjimo mechanizmui pagal šios kategorijos kredito sutartį;

c)  jeigu kredito sutartyje vartotojui iš esmės suteikiama teisė į laisvą lėšų išmokėjimą, tačiau kartu su skirtingais lėšų išmokėjimo būdais taip pat numatomi kredito sumos ir laikotarpio apribojimai, laikoma, kad kredito suma išmokėtina anksčiausią kredito sutartyje numatytą datą laikantis minėtų apribojimų, taikomų lėšų išmokėjimui; ▌

d)  jei ribotam laikotarpiui ar sumai siūlomos skirtingos skolinimosi normos ir mokesčiai, laikoma, kad didžiausia skolinimosi norma ir mokesčiai yra visos kredito sutarties galiojimo trukmės skolinimosi norma ir mokesčiai; ▌

e)  kredito sutarčių, kurių pradiniam laikotarpiui nustatoma fiksuotoji kredito palūkanų norma, o to laikotarpio pabaigoje nustatoma nauja kredito palūkanų norma, kuri vėliau periodiškai koreguojama taikant sutartą rodiklį arba vidinę orientacinę normą, atveju BKKMN apskaičiuojama darant prielaidą, kad fiksuotosios kredito palūkanų normos galiojimo laikotarpio pabaigoje kredito palūkanų norma yra tokia pati kaip ir tuo metu, kai, remiantis sutarto rodiklio verte ar vidine orientacine norma tuo metu, apskaičiuojama BKKMN, bet ne mažesnė nei fiksuotoji kredito palūkanų norma;

f)  jeigu dėl kreditui taikytinos viršutinės ribos dar nesusitarta, laikoma, kad viršutinė riba yra 170 000 EUR. Kredito sutarčių, kurių paskirtis nėra įgyti arba išlaikyti teisę į nekilnojamąjį turtą arba žemę, kitais nei neapibrėžtųjų įsipareigojimų ar garantijų atvejais, lėšų pereikvojimo, atidėto debeto kortelių ar kredito kortelių atžvilgiu laikoma, kad ši viršutinė riba yra 1 500 EUR;

g)  kredito sutarčių, kitais nei lėšų pereikvojimo, trumpalaikių paskolų, bendros nuosavybės kredito sutarčių, neapibrėžtųjų įsipareigojimų ar garantijų ir neterminuotų kredito sutarčių atvejais, kaip nustatyta i, j, k, l ir m punktuose pateiktose prielaidose:

i)  jeigu negalima nustatyti pagrindinės paskolos sumos grąžinimo datos ar sumos, kurią vartotojas turi mokėti, laikoma, kad grąžinimo įmoka sumokama anksčiausią kredito sutartyje numatytą datą ir grąžinama mažiausia kredito sutartyje numatyta suma;

ii)  jeigu negalima nustatyti intervalo tarp pradinio lėšų išmokėjimo datos ir pirmosios įmokos, kurią turi sumokėti vartotojas, datos, laikoma, kad intervalas yra trumpiausias naudojamas intervalas;

h)  jei, remiantis kredito sutartimi arba g, i, j, k, l ir m punktuose pateiktomis prielaidomis, negalima nustatyti įmokos, kurią vartotojas turi mokėti, datos ar sumos, laikoma, kad įmoka mokama iki kreditoriaus nurodytų datų bei jo nustatytomis sąlygomis, o kai jos nežinomos:

i)  palūkanų mokesčiai mokami kartu su pagrindinės paskolos sumos grąžinimo įmokomis;

ii)  kaip atskira suma apskaičiuoti ne palūkanų mokesčiai sumokami kredito sutarties sudarymo dieną;

iii)  kaip keletas įmokų apskaičiuoti nepalūkanų mokesčiai mokami reguliariais intervalais, pradedant nuo pirmosios pagrindinės paskolos sumos grąžinimo įmokos dienos; jeigu tokių įmokų sumos nėra žinomos, laikoma, kad jos yra vienodo dydžio;

iv)  galutine įmoka padengiamas pagrindinės paskolos sumos, palūkanų ir kitų mokesčių, jeigu jų yra, likutis;

i)  kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas atveju laikoma, kad bendra kredito suma turi būti visiškai išmokėta per visą kredito sutarties trukmę. Jeigu kredito su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas trukmė nėra žinoma, BKKMN apskaičiuojama darant prielaidą, kad kredito trukmė yra trys mėnesiai;

j)  trumpalaikės paskolos atveju laikoma, kad bendra kredito suma turi būti visiškai išmokėta per visą kredito sutarties trukmę. Jeigu kredito sutarties trukmė nėra žinoma, BKKMN apskaičiuojama darant prielaidą, kad kredito trukmė yra 12 mėnesių;

k)  neterminuotos kredito, išskyrus kreditą su galimybe pereikvoti sąskaitos lėšas ir trumpalaikę paskolą, sutarties atveju laikoma, kad:

i)  kredito sutarčių, kurių paskirtis – įgyti arba išlaikyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, atveju kreditas suteikiamas 20 metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo pradinio lėšų išmokėjimo, ir kad galutine vartotojo įmoka padengiamas pagrindinės paskolos sumos, palūkanų ir kitų mokesčių, jeigu jų yra, likutis; kredito sutarčių, kurių paskirtis nėra įgyti arba išlaikyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą arba kurių lėšos yra išmokamos naudojant atidėto debeto korteles ar kredito korteles, atveju šis laikotarpis yra vieneri metai;

ii)  pagrindinę paskolos sumą vartotojas grąžina mokėdamas vienodas mėnesines įmokas, pradedamas mokėti praėjus vienam mėnesiui nuo pradinio lėšų išmokėjimo dienos. Tačiau tais atvejais, kai pagrindinė paskolos suma turi būti visiškai grąžinta sumokant tik vieną įmoką per kiekvieną mokėjimo laikotarpį, laikoma, kad lėšos vėliau išmokamos ir vartotojas visą pagrindinę paskolos sumą grąžina per vienerius metus. Palūkanos ir kiti mokesčiai taikomi atsižvelgiant į minėtą lėšų išmokėjimą ir pagrindinės paskolos sumos grąžinimo įmokas bei į kredito sutarties nuostatas.

Taikant šį punktą, neterminuota kredito sutartis laikoma neterminuotos trukmės kredito, įskaitant kreditą, kuris turi būti visiškai grąžintas per nustatytą laikotarpį arba jam pasibaigus, tačiau jį grąžinus lėšos gali būti vėl išmokėtos, sutartimi;

l)  neapibrėžtųjų įsipareigojimų arba garantijų atveju:

i)  laikoma, kad bendra kredito suma turi būti visiškai išmokėta sumokant vieną sumą ankstesnę iš šių datų:

a)  vėliausią pagal kredito sutartį, kuri yra galimas neapibrėžtojo įsipareigojimo arba garantijos pagrindas, leidžiamą lėšų išmokėjimo datą; arba

b)  kredito sutarties atnaujinimo atveju – pradinio laikotarpio pabaigoje, prieš atnaujinant sutartį;

m)  bendros nuosavybės kredito sutarčių atveju:

i)  laikoma, kad vartotojų įmokos sumokėtos vėliausią pagal kredito sutartį leidžiamą datą ar datas;

ii)  laikoma, kad nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinama bendros nuosavybės kredito sutartis, vertės procentinis padidėjimas ir sutartyje nurodyto infliacijos indekso dydis yra procentinis dydis, lygus didesniam esamam centrinio banko tiksliniam infliacijos lygiui arba infliacijos lygiui valstybėje narėje, kurioje nekilnojamasis turtas yra kredito sutarties sudarymo metu, arba 0 %, jei tie procentiniai dydžiai yra neigiami.

II PRIEDAS

Europos standartinis informacijos lapas (ESIL)

A DALIS

Šio pavyzdžio tekstas pateikiamas Europos standartiniame informacijos lape. Nuorodos laužtiniuose skliaustuose pakeičiamos atitinkama informacija. Instrukcijos kreditoriui arba, kai taikoma, kredito tarpininkui, kaip užpildyti ESIL, pateikti B dalyje.

Kai yra žodžiai „kai taikoma“, kreditorius pateikia reikiamą informaciją, jei informacija yra svarbi kredito sutarčiai. Jei informacija yra nesvarbi, kreditorius išbraukia šią informaciją ar visą skirsnį (pavyzdžiui, tais atvejais, kai skirsnis netaikomas). Tais atvejais, kai išbraukiamas visas skirsnis, ESIL dalių numeracija atitinkamai pakeičiama.

Toliau nurodyta informacija pateikiama viename dokumente. Naudojamas šriftas turi būti aiškiai įskaitomas. Informacijos elementams paryškinti naudojamas pusjuodis šriftas, kitos spalvos fonas arba didesnės raidės. Visi taikomi įspėjimai apie riziką paryškinami.

ESIL pavyzdys

(Įvadas)

Šis dokumentas parengtas [kam, vartotojo vardas, pavardė] [dabartinė data].

Šis dokumentas parengtas remiantis informacija, kurią mums pateikėte, ir atsižvelgiant į esamas sąlygas finansų rinkoje.

Toliau pateikta informacija galioja [galiojimo data], (kai taikoma) išskyrus palūkanų normą ir kitas išlaidas. Po tos dienos informacija gali keistis pagal rinkos sąlygas.

(Kai taikoma) Šis dokumentas neįpareigoja kreditoriaus [kreditoriaus pavadinimas] suteikti paskolą.

1.  Skolintojas

[Pavadinimas]

[Telefono numeris]

[Geografinis adresas]

(Neprivaloma) [E. pašto adresas]

(Neprivaloma) [Fakso numeris]

(Neprivaloma) [Interneto svetainės adresas]

(Neprivaloma) [Kontaktinis asmuo/centras]

(Kai taikoma, informacija, ar suteikiamos ir konsultacinės paslaugos:) [(Įvertinę Jūsų poreikius ir padėtį, rekomenduojame jums paimti šį kreditą. / Nerekomenduojame Jums paimti šio konkretaus kredito. Vis dėlto atsižvelgdami į Jūsų atsakymus į kai kuriuos klausimus, suteikiame Jums informaciją apie šį kreditą, kad galėtumėte patys pasirinkti.)]

2.  (Kai taikoma) Kredito tarpininkas

[Pavadinimas]

[Telefono numeris]

[Geografinis adresas]

(Neprivaloma) [E. pašto adresas]

(Neprivaloma) [Fakso numeris]

(Neprivaloma) [Interneto svetainės adresas]

(Neprivaloma) [Kontaktinis asmuo/centras]

(Kai taikoma, [informacija, ar suteikiamos ir konsultacinės paslaugos]) [(Įvertinę Jūsų poreikius ir padėtį rekomenduojame jums paimti šį kreditą. / Nerekomenduojame Jums paimti šio konkretaus kredito. Vis dėlto atsižvelgdami į Jūsų atsakymus į kai kuriuos klausimus, suteikiame Jums informaciją apie šį kreditą, kad galėtumėte patys pasirinkti.)]

[Atlyginimas]

3.  Pagrindiniai paskolos ypatumai

Suteikiamos paskolos suma ir valiuta: [vertė] [valiuta]

(Kai taikoma) Ši paskola suteikiama ne [nacionalinė skolininko valiuta].

(Kai taikoma) Jūsų paskolos vertė, išreikšta [nacionalinė skolininko valiuta], gali pasikeisti.

(Kai taikoma) Pavyzdžiui, jeigu [nacionalinė skolininko valiuta] vertė sumažėtų 20 % palyginti su [kredito valiuta], Jūsų paskolos vertė padidėtų iki [įrašyti sumą nacionaline skolininko valiuta]. Tačiau padidėti gali ir daugiau, jeigu [nacionalinė skolininko valiuta] vertė sumažės daugiau kaip 20 %.

(Kai taikoma) Didžiausia Jūsų paskolos vertė bus [įrašyti sumą nacionaline skolininko valiuta]. (Kai taikoma) Jeigu Jūsų kredito suma pasieks [įrašyti sumą nacionaline skolininko valiuta], Jūs gausite įspėjimą. (Kai taikoma) Jūs turėsite galimybę [nurodyti teisę iš naujo derėtis dėl paskolos užsienio valiuta sąlygų arba teisę konvertuoti paskolos valiutą į [atitinkama valiuta].

Paskolos trukmė: [trukmė]

[Paskolos rūšis]

[Taikomos palūkanų normos rūšis]

Visa grąžintina suma

Tai reiškia, kad turėsite sumokėti [suma] už kiekvieną pasiskolintą [valiutos vienetas].

(Kai taikoma) Šios paskolos sutarties galiojimo laikotarpiu [laikotarpio dalį] mokėsite tik palūkanas. Kredito termino pabaigoje Jūs vis dar būsite skolingas [įrašyti paskolos, pagal kurios sutartį mokamos tik palūkanos, sumą].

(Kai taikoma) Turto vertė, į kurią atsižvelgiama rengiant šį informacijos lapą: [įrašyti sumą]

(Kai taikoma) Didžiausia galima paskolos suma pagal turto vertę [įrašyti koeficientą] arba mažiausia turto vertė, kurios reikia pavyzdyje nurodytai sumai pasiskolinti [įrašyti sumą].

(Kai taikoma) [Garantija]

4.  Palūkanų norma ir kitos išlaidos

Bendros kredito kainos metinė norma (BKKMN) yra bendra paskolos kaina, išreikšta metiniu procentiniu dydžiu. BKKMN nurodoma, kad jums būtų lengviau palyginti skirtingus pasiūlymus.

Jūsų paskolai taikoma BKKMN yra [BKKMN].

Ją sudaro:

Palūkanų norma [vertė procentais arba, kai taikoma, nurodoma orientacinė norma ir procentinis kreditoriaus maržos dydis]

[Kiti BKKMN komponentai]

Vienkartinės išlaidos

(Kai taikoma) Jūs turėsite sumokėti mokestį šiai paskolai užregistruoti. [Įrašyti mokesčio sumą, jei žinoma, arba skaičiavimo būdą.]

Periodinės išlaidos

(Kai taikoma) Ši BKKMN apskaičiuojama remiantis prielaidomis dėl palūkanų normos.

(Kai taikoma) Kadangi Jūsų paskola [Jūsų paskolos dalis] yra kintamosios palūkanų normos paskola, faktinė BKKMN gali skirtis nuo šios BKKMN, jeigu pasikeičia Jūsų paskolos palūkanų norma. Pavyzdžiui, jeigu palūkanų norma padidėtų iki [B dalyje aprašytas scenarijus], BKKMN galėtų padidėti iki [įrašyti paaiškinamąją BKKMN pagal tą scenarijų].

(Kai taikoma) Atkreipkite dėmesį į tai, kad ši BKKMN apskaičiuojama remiantis prielaida, kad palūkanų norma per visą sutarties trukmę išliks tokio lygio, koks nustatytas pradiniam laikotarpiui.

(Kai taikoma) Toliau nurodytos išlaidos skolintojui nėra žinomos, todėl į BKKMN jos neįtrauktos: [Išlaidos]

(Kai taikoma) Jūs turėsite sumokėti mokestį šiai paskolai užregistruoti.

Įsitikinkite, ar žinote apie visus kitus mokesčius ir išlaidas, susijusius su Jūsų paskola.

5.  Įmokų periodiškumas ir skaičius

Grąžinimo įmokų periodiškumas: [periodiškumas]

Įmokų skaičius [skaičius]

6.  Kiekvienos dalinės įmokos suma

[suma] [valiuta]

Jūsų pajamos gali keistis. Pagalvokite, ar tuo atveju, jeigu Jūsų pajamos sumažėtų, vis dar galėtumėte mokėti [periodiškumas] grąžinimo dalines įmokas.

(Kai taikoma) Kadangi šios paskolos sutarties trukmės laikotarpiu [laikotarpio dalį] mokėsite tik palūkanas, jums reikės atskirai pasirūpinti, kaip grąžinti [įrašyti paskolos, pagal kurios sutartį mokamos tik palūkanos, sumą ] – kurią vis dar būsite skolingas suėjus kredito terminui. Nepamirškite pridėti papildomų mokėjimų, kuriuos turėsite atlikti, kad sumokėtumėte čia nurodytą dalinės įmokos sumą.

(Kai taikoma) Šios paskolos [šios paskolos dalies] palūkanų norma gali keistis. Tai reiškia, kad Jūsų dalinių įmokų suma gali padidėti arba sumažėti. Pavyzdžiui, jeigu palūkanų norma padidėtų iki [B dalyje aprašytas scenarijus], Jūsų įmokos gali padidėti iki [įrašyti dalinės įmokos sumą pagal scenarijų].

(Kai taikoma) Jūsų mokėtinos sumos vertė, išreikšta [nacionalinė skolininko valiuta], gali keistis kiekvieną [dalinės įmokos periodiškumas]. (Kai taikoma) Jūsų įmokos gali padidėti iki [įrašyti didžiausią sumą nacionaline skolininko valiuta] kiekvieną [įrašyti laikotarpį]. (Kai taikoma) Pavyzdžiui, jeigu [nacionalinė skolininko valiuta] vertė sumažėtų 20 % palyginti su [kredito valiuta], Jūs turėtumėte papildomai mokėti [įrašyti sumą nacionaline skolininko valiuta] kiekvieną [įrašyti laikotarpį]. Jūsų įmokos gali padidėti dar labiau.

(Kai taikoma) Valiutos kursas, kuriuo remiamasi konvertuojant Jūsų grąžinimo įmoką [kredito valiuta] į [nacionalinė skolininko valiuta] bus [data] [valiutos kursą skelbiančios įstaigos pavadinimas] paskelbtas kursas, arba jis bus [data] apskaičiuojamas pagal [įrašyti lyginamojo standarto ar skaičiavimo metodo pavadinimą].

(Kai taikoma) [Informacija apie susietuosius taupymo produktus, atidėtu palūkanų mokėjimu grindžiamas paskolas]

7.  (Kai taikoma) Paaiškinamoji grąžinimo įmokų lentelė

Šioje lentelėje nurodytos įmokos, kurias reikės mokėti kas [periodiškumas].

Šios dalinės įmokos (skiltis [atitinkamas Nr.]) yra mokėtinų palūkanų suma (skiltis [atitinkamas Nr.]), kai taikoma, sumokėta pagrindinė paskolos suma (skiltis [atitinkamas Nr.]) ir, kai taikoma, kitos išlaidos (skiltis [atitinkamas Nr.]). (Kai taikoma) Kitoje išlaidų skiltyje nurodytos išlaidos yra susijusios su [išlaidų sąrašas]. Negrąžinta pagrindinė paskolos suma (skiltis [atitinkamas Nr.] ) – likusi negrąžinta paskolos dalis po kiekvienos dalinės įmokos.

[Lentelė]

8.  Papildomos pareigos

Kad galėtų pasinaudoti šiame dokumente apibūdintomis skolinimo sąlygomis, paskolos gavėjas privalo vykdyti šias pareigas.

[Pareigos]

(Kai taikoma) Atkreipkite dėmesį į tai, kad nevykdant šių pareigų šiame dokumente apibūdintos skolinimo sąlygos (įskaitant palūkanų normą) gali keistis.

(Kai taikoma) Prašome atkreipti dėmesį į tai, kokios galimos pasekmės, jei vėlesniame etape nebeteikiamos tam tikros su paskola susijusios papildomos paslaugos:

[Pasekmės]

9.  Išankstinis grąžinimas

Turite galimybę šią paskolą, visą arba dalimis, grąžinti anksčiau.

(Kai taikoma) [Sąlygos]

(Kai taikoma) Sutarties pabaigos mokestis: [įrašyti sumą arba, jei neįmanoma, nurodyti skaičiavimo metodą]

(Kai taikoma) Jeigu nuspręstumėte šią paskolą grąžinti anksčiau, prašome susisiekti su mumis, kad sužinotumėte konkretų sutarties pabaigos mokestį, galiojantį tuo metu.

10.  Lanksčios sutarčių ypatybės

(Kai taikoma) [Informacija apie perkeliamumą (subrogaciją)] Jūs galite perleisti paskolą kitam [skolintojui] [arba] [turtui]. [Įrašyti sąlygas]

(Kai taikoma) Jūs galite perleisti paskolą kitam [skolintojui] [arba] [turtui].

(Kai taikoma) Papildomi ypatumai: [įrašyti B dalyje išvardytų papildomų ypatumų paaiškinimą ir (neprivaloma) kitų skolininko siūlomų, į kredito sutartį įtraukiamų ypatumų, nepaminėtų ankstesniuose skirsniuose, paaiškinimą].

11.  Kitos skolininko teisės

(Kai taikoma) Nuo [apsvarstymo laikotarpio pradžios laikas] Jūs galite [apsvarstymo laikotarpio trukmė] svarstyti, ar prisiimti atsakomybę imti šią paskolą. (Kai taikoma) Kai iš skolintojo gaunate kredito sutartį, galite jos nepriimti iki [apsvarstymo laikotarpio trukmė].

(Kai taikoma) Po [laikas, kai prasideda sutarties atsisakymo laikotarpis] [sutarties atsisakymo laikotarpio ilgis] galite pasinaudoti savo teise atsisakyti sutarties. [sąlygos] [įrašyti procedūrą]

(Kai taikoma) Jeigu per tą laikotarpį perkate arba parduodate turtą, susijusį su šia kredito sutartimi, galite netekti savo teisės atsisakyti sutarties.

(Kai taikoma) Jeigu nuspręstumėte pasinaudoti teise atsisakyti [kredito sutarties], prašom pasitikslinti, ar jums tebebus privalomos Jūsų kitos su paskola susijusios pareigos [įskaitant [8 skirsnyje nurodytas] su paskola susijusias papildomas paslaugas].

12.  Skundai

Jeigu turite skundą, prašom kreiptis į [nurodyti vidaus kontaktinį centrą ir informacijos apie procedūrą teikėją].

(Kai taikoma) Ilgiausia skundo nagrinėjimo trukmė [trukmė]

(Kai taikoma) [Jeigu Jūsų netenkina mūsų pasiūlytas skundo sprendimo būdas,] galite taip pat kreiptis į: [įrašyti išorės įstaigos, į kurią galima kreiptis neteisminio ginčų sprendimo ir teisių gynimo klausimais, pavadinimą] (kai taikoma) arba galite kreiptis į FIN-NET informacijos apie atitinkamą įstaigą Jūsų šalyje.

13.  Pasekmės paskolos gavėjui su paskola susijusių įsipareigojimų nevykdymo atveju

[Įsipareigojimų nevykdymo rūšys]

[Finansinės ir (arba) teisinės pasekmės]

Jeigu Jums kiltų sunkumų mokant [periodines] įmokas, nedelsdami su mumis susisiekite, kad ieškotume galimų sprendimų.

(Kai taikoma) Jeigu nemokėsite įmokų, kraštutiniu atveju jūsų namai gali būti perimti.

(Kai taikoma) 14. Papildoma informacija ▌

(Kai taikoma) [Nurodoma kredito sutarčiai taikoma teisė].

(Jeigu skolintojas ketina naudoti kitą nei ESIL kalbą) Informacija ir sutarties sąlygos bus išdėstytos [kalba]. Kredito sutarties galiojimo laikotarpiu, jums sutikus, mes ketiname siųsti pranešimus [kalba/kalbomis].

[Įrašyti pareiškimą dėl teisės atitinkamai gauti kredito sutarties projektą arba pasiūlymą jį pateikti.]

15.  Priežiūros institucija

Skolintoją prižiūri [priežiūros institucijos (-ų) pavadinimas (-ai) ir interneto svetainės adresas (-ai)]

(Kai taikoma) Šį kredito tarpininką prižiūri [priežiūros institucijos pavadinimas ir interneto svetainės adresas].

B DALIS

ESIL pildymo instrukcijos

Pildant ESIL laikomasi bent šių instrukcijų. Vis dėlto valstybės narės gali patikslinti ar nustatyti išsamesnes ESIL pildymo instrukcijas.

Skirsnis „Įvadas“

1)  Galiojimo data yra tinkamai paryškinama. Šiame skirsnyje „galiojimo data“ reiškia laikotarpį, per kurį ESIL pateikta informacija pvz., skolinimosi norma, liks nepakeista ir taikoma, jei kreditorius nuspręstų per šį laikotarpį suteikti kreditą. Tais atvejais, kai taikoma skolinimosi norma ir kitos išlaidos priklauso nuo pagrindinių obligacijų pardavimo rezultatų, skolinimosi norma ir kitos išlaidos gali skirtis nuo nurodytųjų. Tik tokiomis aplinkybėmis yra nurodoma, kad galiojimo data nebegalioja skolinimosi normai ir kitoms išlaidoms pridedant žodžius : „išskyrus palūkanų normą ir kitas išlaidas“.

„1 skirsnis. Skolintojas“

1)  ▌Kreditoriaus pavadinimas, telefono numeris ir geografinis adresas yra kontaktinė informacija, kurią vartotojas gali naudoti būsimam susirašinėjimui.

2)  Neprivaloma nurodyti e. pašto adreso, fakso numerio, interneto svetainės adreso ir kontaktinio asmens / centro.

3)  Pagal Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnį, jei siūlomas nuotolinis sandoris, kreditorius nurodo, kai taikoma, vartotojo gyvenamosios vietos valstybėje narėje įsisteigusio savo atstovo pavadinimą ir geografinį adresą. Nurodyti kredito teikėjo atstovo telefono numerį, e. pašto adresą ir tinklalapio adresą nėra privaloma.

4)  Jeigu 2 skirsnis netaikomas, kreditorius, naudodamas A dalyje pateiktą formuluotę, informuoja vartotoją, ar teikiamos konsultacinės paslaugos ir kokiu pagrindu jos teikiamos.

(Kai taikoma) „2 skirsnis. Kredito tarpininkas“

Jeigu kredito tarpininkas vartotojui teikia informaciją apie produktą, tas tarpininkas pateikia ir šią informaciją:

1)  Kredito tarpininko pavadinimas, telefono numeris ir geografinis adresas – kontaktinė informacija, kurią vartotojas gali naudoti būsimam susirašinėjimui.

2)  Neprivaloma nurodyti e. pašto adreso, fakso numerio, interneto svetainės adreso ir kontaktinio asmens / centro.

3)  Kreditoriaus tarpininkas, naudodamas A dalyje pateiktas formuluotes, informuoja vartotoją, ar teikiamos konsultacinės paslaugos ir kokiu pagrindu jos yra teikiamos.

4)  Paaiškinimas, kaip mokamas atlyginimas kredito tarpininkui. Jeigu gaunami komisiniai iš kreditoriaus, tai yra suma ir, kai skiriasi nuo 1 skirsnyje nurodyto pavadinimo, nurodomas kreditoriaus pavadinimas.

„3 skirsnis. Pagrindiniai paskolos ypatumai“

1)  Šiame skirsnyje aiškiai paaiškinami pagrindiniai kredito ypatumai, be kita ko, vertė ir valiuta ir galima rizika, susijusi su skolinimosi norma, įskaitant kreditus, nurodytus 8 punkte, ir amortizavimo struktūrą.

2)  Jeigu kredito valiuta skiriasi nuo vartotojo nacionalinės valiutos, kreditorius nurodo, kad vartotojui bus reguliariai teikiami įspėjimai bent kai valiutos kursas pakis daugiau nei 20 %, kai taikoma, nurodoma teisė konvertuoti kredito sutarties valiutą arba vartotojo galimybė iš naujo derėtis dėl vartotojui nustatytų sąlygų ir kitų nuostatų, kad būtų sumažintas valiutos kurso poveikis šioms sąlygoms ir nuostatoms. Kai kredito sutartyje yra nuostata dėl valiutos kurso rizikos ribojimo, kreditorius nurodo didžiausią sumą, kurią vartotojas turi grąžinti. Kai kredito sutartyje nėra nuostatos dėl valiutos kurso rizikos, kylančios vartotojui, kai valiutos kurso pokytis yra mažesnis nei 20 % ribojimo, kreditorius kaip pavyzdį nurodo, kokį poveikį kredito vertei turės vartotojo nacionalinės valiutos vertės sumažėjimas 20 % kredito valiutos atžvilgiu.

3)   Kredito trukmė išreiškiama metais arba mėnesiais, atsižvelgiant į tai, kas tinkamiausia. Tais atvejais, kai kredito trukmė sutarties galiojimo laikotarpiu gali keistis, kreditorius paaiškina, kada ir kokiomis sąlygomis taip gali atsitikti. Jei kreditas yra neterminuotas, pavyzdžiui, užtikrintosios kredito kortelės atveju, kreditorius tai aiškiai nurodo.

4)  Aiškiai nurodoma kredito rūšis (pvz., kreditas, būsto paskola, užtikrintoji kredito kortelė). Kredito rūšies aprašyme aiškiai nurodoma, kaip grąžinama pagrindinė paskolos suma ir palūkanos per kredito sutarties galiojimo laikotarpį (t. y. amortizavimo struktūra), aiškiai nurodant, ar kredito sutartis pagrįsta pagrindinės paskolos sumos grąžinimu ar vien palūkanų mokėjimu, ar apima abu būdus.

5)  Jeigu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu ar laikotarpio dalį mokamos tik palūkanos, tai turi būti aiškiai nurodyta šio skirsnio pabaigoje, naudojant A dalyje pateiktas formuluotes.

6)   Šiame skirsnyje paaiškinama, ar kredito palūkanų norma yra fiksuotoji, ar kintamoji, ir, kai taikoma, laikotarpiai, per kuriuos ji liks fiksuotoji; vėlesnių koregavimų periodiškumas ir ar yra skolinimosi normos dydžio kintamumo ribos, pvz., viršutinės arba apatinės.

Paaiškinama formulė, kuri naudojama koreguojant kredito palūkanų normą ir skirtingas jos sudedamąsias dalis (pvz., orientacinę normą, palūkanų normų skirtumą). Kreditorius nurodo, pvz., pateikdamas interneto svetainės adresą, kur galima gauti daugiau informacijos apie formulėje naudojamus indeksus ir normas, pvz., EURIBOR arba centrinio banko orientacinę normą.

7)  Jeigu skirtingomis aplinkybėmis taikomos skirtingos kredito palūkanų normos, pateikiama informacija apie visas taikomas normas.

8)  „Visa grąžintina suma“ atitinka bendrą vartotojo mokamą sumą. Ji nurodoma kaip suma, gauta prie kredito sumos pridedant bendrą kredito kainą vartotojui. Jei kredito palūkanų norma sutarties trukmei nėra fiksuotoji, pabrėžiama, kad ši suma yra paaiškinamoji ir gali keistis, ypač atsižvelgiant į kredito palūkanų normos pokyčius.

9)  Jei kreditas bus užtikrintas turto hipoteka, kita panašia garantija arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise, kreditorius į tai atkreipia vartotojo dėmesį. Kai taikoma, kreditorius nurodo, kokia yra numanoma nekilnojamojo turto ar kitos garantijos, naudojamos šiam informacijos lapui parengti, vertė.

10)  Kai taikoma, kreditorius nurodo arba:

a)  „didžiausią galimą paskolos sumą pagal turto vertę“ nurodydamas paskolos ir vertės santykį. Be šio santykio taip pat absoliučiąja verte pateikiamas didžiausios sumos, kurią galima pasiskolinti pagal konkrečią turto vertę, pavyzdys; arba

b)  „kreditoriaus reikalaujamą mažiausią turto vertę pavyzdyje nurodytai sumai paskolinti“.

11)  Jeigu kreditai yra sudėtiniai (pvz., vienu metu dalis su fiksuotosiomis, dalis su kintamosiomis palūkanų normomis), šis faktas nurodomas nurodant kredito rūšį ir apie kiekvieną kredito dalį pateikiama reikiama informacija.

„4 skirsnis. Palūkanų norma ir kitos išlaidos

1)  Nuoroda į „palūkanų normą“ yra nuoroda į kredito palūkanų normą ar normas.

2)  Skolinimosi norma nurodoma kaip procentinė vertė. Jeigu skolinimosi norma yra kintamoji ir pagrįsta orientacine norma, kreditorius gali nurodyti skolinimosi normą, nurodydamas orientacinę normą ir kreditoriaus palūkanų normų skirtumo procentinį dydį. Tačiau kreditorius nurodo orientacinės normos vertę, galiojančią ESIL pateikimo dieną.

Kai skolinimosi norma yra kintamoji, informacija apima: a) prielaidas, naudojamos apskaičiuojant BKKMN; b) jei tinkama, taikomas viršutines ir žemutines ribas; ir c) įspėjimą, kad kintamumas gali daryti poveikį faktiniam BKKMN lygiui. Siekiant atkreipti vartotojo dėmesį įspėjimo tekstas pateikiamas didesniu šriftu ir turi būti aiškiai matomas pagrindiniame ESIL tekste. Kartu su šiuo įspėjimu turėtų būti pateiktas BKKMN paaiškinamasis pavyzdys. Kai kredito palūkanų normai nustatyta viršutinė riba, pavyzdyje daroma prielaida, kad kredito palūkanų riba atsiradus pirmai galimybei padidėja iki aukščiausio lygio, kaip nustatyta kredito sutartyje. Jeigu aukščiausia riba nenustatyta, pavyzdyje paaiškinama BKKMN esant didžiausiai kredito palūkanų normai bent per pastaruosius 20 metų, arba, jeigu turima pagrindžiančių duomenų apie trumpesnio nei 20 metų laikotarpio kredito palūkanų normos apskaičiavimą – per ilgiausią laikotarpį, apie kurį turima duomenų, remiantis išorinės orientacinės normos, naudojamos, kai taikoma, apskaičiuojant palūkanų normą, didžiausia verte arba, jeigu kreditorius nenaudoja išorinės orientacinės normos, kompetentingos institucijos ar EBI nustatytos atskaitinės normos didžiausia verte. Tokie reikalavimai netaikomi kredito sutartims, pagal kurias kredito palūkanų norma yra fiksuota konkretų pradinį kelių metų laikotarpį, o vėliau kreditoriaus ir vartotojo derybų pagrindu gali būti nustatyta fiksuota palūkanų norma tolesniam laikotarpiui. Kredito sutarčių, pagal kurias kredito palūkanų norma yra fiksuota konkretų pradinį kelių metų laikotarpį, o vėliau kreditoriaus ir vartotojo derybų pagrindu gali būti nustatyta fiksuota palūkanų norma tolesniam laikotarpiui, atveju informacija apima įspėjimą, kad BKKMN yra apskaičiuojama remiantis pradinio laikotarpio kredito palūkanų norma. Su įspėjimu pateikiama papildoma paaiškinamoji BKKMN, apskaičiuota pagal 17 straipsnio 4 dalį. Jeigu kreditai yra sudėtiniai (pvz., vienu metu dalis su fiksuotosiomis, dalis su kintamosiomis palūkanų normomis), ši informacija pateikiama apie kiekvieną kredito dalį.

3)  skirsnyje „kitos BKKMN dalys“ išvardijamos visos kitos į BKKMN įtrauktos išlaidos, įskaitant vienkartines išlaidas, pavyzdžiui, administravimo mokesčius, reguliarias išlaidas, pavyzdžiui, metinius administravimo mokesčius. Kreditorius išvardija visas išlaidas pagal kategorijas (vienkartinės išlaidos; išlaidos, mokamos reguliariai ir įtrauktos į dalines įmokas; išlaidos, mokamos reguliariai, tačiau neįtrauktos į dalines įmokas), nurodydamas jų sumą, kam jas reikia sumokėti ir kada. Tai neturi apimti išlaidų, patirtų dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo. Jei suma nėra žinoma, kreditorius, jei įmanoma, nurodo sumą, o jei neįmanoma, nurodo, kaip suma bus apskaičiuojama, ir patikslina, kad pateikta suma yra tik orientacinė. Jeigu tam tikros išlaidos nėra įtrauktos į BKKMN dėl to, kad jos nežinomos kreditoriui, tai aiškiai nurodoma.

Jeigu vartotojas pranešė kreditoriui apie vieną ar daugiau jo pageidaujamo kredito aspektų, pavyzdžiui, kredito sutarties trukmę ir bendrą kredito sumą, kreditorius, jei įmanoma, įtraukia tuos aspektus; jeigu kredito sutartyje numatomi skirtingi lėšų išmokėjimo būdai su skirtingais mokesčiais ar kredito palūkanų normomis, ir kreditorius remiasi I priedo II dalyje pateiktomis prielaidomis, jis nurodo, kad dėl kitų lėšų išmokėjimo mechanizmų šios rūšies kredito sutartyje BKKMN gali padidėti. Jeigu BKKMN apskaičiuoti naudojamos lėšų išmokėjimui taikomos sąlygos, kreditorius aiškiai nurodo mokesčius, susijusius su kitais lėšų išmokėjimo mechanizmais, kurie nebūtinai yra tokie patys, kaip BKKMN apskaičiuoti naudojami mechanizmai.

4)  Jeigu už hipotekos registravimą turi būti mokamas mokestis arba pateikiama panašios vertės garantija, tas faktas nurodomas šiame skirsnyje kartu nurodant sumą, jei žinoma, arba, jeigu tai neįmanoma, nurodant sumos apskaičiavimo pagrindą. Jeigu mokesčiai žinomi ir įtraukti į BKKMN, esamas mokestis ir suma nurodomi skiltyje „Vienkartinės išlaidos“. Jeigu mokesčiai kreditoriui nežinomi ir todėl neįtraukti į BKKMN, esamas mokestis aiškiai nurodomas išlaidų, kurios nežinomos kreditoriui, sąraše. Bet kuriuo atveju atitinkamose dalyse naudojamos A dalyje nurodytos standartinės formuluotės.

„5 skirsnis. Įmokų periodiškumas ir skaičius“

1)  Jei įmokos mokamos reguliariai, nurodomas įmokų periodiškumas (pvz., kas mėnesį). Jei įmokos bus mokamos nereguliariai, tai aiškiai paaiškinama vartotojui.

2)  Nurodomas per visą kredito sutarties trukmę sumokamų įmokų skaičius.

„6 skirsnis. Kiekvienos dalinės įmokos suma“

1)  Kredito valiuta ir dalinių įmokų valiuta aiškiai nurodomos.

2)  Jei dalinių įmokų suma kredito sutarties galiojimo laikotarpiu gali keistis, kreditorius nurodo laikotarpį, per kurį pradinė dalinės įmokos suma nesikeis, taip pat kada ir kaip dažnai po to ji keisis.

3)  Jeigu kredito sutarties galiojimo laikotarpiu ar dalį laikotarpio mokamos tik palūkanos, tai turi būti aiškiai nurodyta šio skirsnio pabaigoje, naudojant A dalyje pateiktas formuluotes.

Jeigu tam, kad būtų suteikta hipoteka ar kitu panašiu turtu užtikrintas kreditas, pagal kurio sutartį mokamos tik palūkanos, yra nustatytas reikalavimas vartotojui įsigyti susietąjį taupymo produktą, nurodoma pagal šį produktą mokėtinų įmokų suma ir periodiškumas.

4)  Kai skolinimosi norma yra kintamoji, informacijoje pateikiama pareiškimas nurodant šį faktą, naudojant A dalyje pateiktas formuluotes, ir pateikiamas didžiausios dalinės įmokos sumos pavyzdys. Kai nustatyta viršutinė riba, pavyzdyje pateikiama iki viršutinės ribos padidėjusios skolinimosi normos dydžiu pagrįsta dalinių įmokų suma. Kai viršutinės ribos nėra, blogiausio atvejo scenarijuje nurodomas dalinių įmokų lygis pagal aukščiausią kredito palūkanų normos lygį per pastaruosius 20 metų, arba, jeigu turima pagrindžiančių duomenų apie trumpesnio nei 20 metų laikotarpio kredito palūkanų normos apskaičiavimą – per ilgiausią laikotarpį, apie kurį turima tokių duomenų, remiantis išorinės orientacinės normos, naudojamos, kai taikoma, apskaičiuojant palūkanų normą, didžiausia verte arba, jeigu kreditorius nenaudoja išorinės orientacinės normos, kompetentingos institucijos ar EBI nustatytos atskaitinės normos didžiausia verte. Tokie reikalavimai pateikti paaiškinamąjį pavyzdį netaikomi kredito sutartims, pagal kurias kredito palūkanų norma yra fiksuota konkrečiam pradiniam kelių metų laikotarpiui, o vėliau kreditoriaus ir vartotojo derybų pagrindu gali būti nustatyta fiksuotoji palūkanų norma tolesniam laikotarpiui. Jeigu kreditai yra sudėtiniai (pvz., vienu metu dalis su fiksuotosiomis, dalis su kintamosiomis palūkanų normomis), ši informacija pateikiama apie kiekvieną kredito dalį ir bendrai.

5)  (Kai taikoma) Kai kredito valiuta yra kita nei vartotojo nacionalinė valiuta arba kreditas indeksuojamas pagal kitą valiutą, nei vartotojo nacionalinė valiuta, kreditorius, naudodamas A dalyje pateiktas formuluotes, pateikia ir pavyzdį skaičiais, kuriuo aiškiai parodoma, kokį poveikį atitinkamo valiutos kurso pokyčiai gali turėti dalinių įmokų dydžiui. Tas pavyzdys pagrindžiamas vartotojo nacionalinės valiutos vertės 20 % sumažėjimu, pateikiant gerai matomą pareiškimą, kad dalinės įmokos galėtų padidėti daugiau, nei tame pavyzdyje nurodyta suma. Kai nustatoma viršutinė riba, kuria tas padidėjimas ribojamas, kad neviršytų 20 %, tuomet nurodomos didžiausio dydžio įmokos vartotojo valiuta, o pareiškimas, kad dalinės įmokos gali padidėti dar daugiau, nepateikiamas.

6)  Kai kreditas visiškai ar iš dalies yra kintamosios palūkanų normos kreditas ir taikomas 3 punktas, pateikiamas 5 punkte nurodytas pavyzdys remiantis 1 punkte nurodyta dalinės įmokos suma.

7)  Kai dalinių įmokų mokėjimui naudojama valiuta yra kita nei kredito valiuta arba jeigu kiekvienos dalinės įmokos suma, išreikšta vartotojo nacionaline valiuta, priklauso nuo atitinkamos sumos kita valiuta, šiame skirsnyje nurodoma data, kada apskaičiuojamas taikytinas valiutos kursas ir nurodomas arba valiutos kursas, arba pagrindas, kuriuo remiantis jis bus apskaičiuotas ir jo patikslinimo periodiškumas. Kai taikoma, tokioje nuorodoje pateikiamas institucijos, kuri skelbia valiutos kursą, pavadinimas.

8)  Kai kreditas yra atidėtu palūkanų mokėjimu grindžiamas kreditas, pagal kurį mokėtinos palūkanos nėra visiškai grąžinamos dalinėmis įmokomis, o pridedamos prie likusios bendros sumos, pateikiamas paaiškinimas: kaip ir kada atidėtos palūkanos pridedamos prie kredito kaip grynųjų pinigų suma; ir ką tai reiškia vartotojui negrąžintos skolos atžvilgiu.

7 skirsnis. Paaiškinamoji grąžinimo įmokų lentelė“

1)  Šis skirsnis įtraukiamas, jeigu kreditas yra atidėtu palūkanų mokėjimu grindžiamas kreditas, pagal kurį mokėtinos palūkanos nėra visiškai grąžinamos dalinėmis įmokomis, o pridedamos prie bendros negrąžintos kredito sumos, arba pagal kurią kredito sutarties galiojimo kredito palūkanų norma yra nustatoma visai kredito sutarties trukmei. Valstybės narės gali nustatyti, kad kitais atvejais privaloma pateikti paaiškinamąją amortizavimo lentelę.

Kai vartotojas turi teisę gauti koreguotą amortizavimo lentelę, tai nurodoma kartu pateikiant sąlygas, kuriomis vartotojas gali naudotis šia teise.

2)  Valstybės narės gali reikalauti, kad tais atvejais, kai skolinimosi norma kredito sutarties galiojimo laikotarpiu gali kisti, kreditorius nurodytų, kokį laikotarpį ši pradinė skolinimosi norma liks nepakitusi.

3)  Šiame skirsnyje pateikiamoje lentelėje turi būti šios skiltys: „grąžinimo grafikas“ (pvz., 1 mėnuo, 2 mėnuo, 3 mėnuo), „dalinės įmokos suma“, „palūkanos vienai dalinei įmokai“, „kitos į dalinę įmoką įtrauktos išlaidos“ (kai taikoma), „daline įmoka grąžinta pagrindinė paskolos suma“ ir „negrąžinta pagrindinė paskolos suma po kiekvienos dalinės įmokos“.

4)  Informacija dėl pirmųjų paskolos grąžinimo metų pateikiama pagal kiekvieną dalinę įmoką ir tarpinė suma nurodoma kiekvienoje skiltyje tų pirmųjų metų pabaigoje. Dėl tolesnių metų smulkesnę informaciją galima pateikti už kiekvienus metus. Lentelės pabaigoje pateikiama eilutė „Iš viso“, kurioje kiekvienoje skiltyje nurodoma bendra suma. Aiškiai nurodoma ir tiksliai kaip tokia formuluojama vartotojo mokėtina bendra kredito kaina (t.y. bendra suma skiltyje „dalinės įmokos suma“).

5)  Jei skolinimosi norma gali būti koreguojama ir dalinės įmokos suma po kiekvieno koregavimo nėra žinoma, kreditorius amortizavimo lentelėje gali nurodyti tą pačią dalinės įmokos sumą visu kredito suteikimo laikotarpiu. Tokiu atveju kreditorius vartotojo dėmesį į tai atkreipia vizualiai atskirdamas žinomas ir numanomas sumas (pvz., skirtingu šriftu, rėmeliuose arba naudojant kitos spalvos foną). Be to, aiškiai įskaitomu tekstu paaiškinama, kuriais laikotarpiais lentelėje pateiktos sumos gali keistis ir kodėl.

„8 skirsnis. Papildomos pareigos“

1)  Kreditorius šiame skirsnyje daro nuorodą į tokias pareigas, kaip antai pareiga apdrausti nekilnojamąjį turtą, įsigyti gyvybės draudimą, pareiga, kad darbo užmokestis būtų pervedamas į kreditoriaus sąskaitą, arba pirkti kitą produktą ar paslaugą. Kreditorius nurodo, kieno atžvilgiu ir iki kada reikia įvykdyti kiekvieną pareigą.

2)  Kreditorius nurodo pareigos trukmę, pvz., iki kredito sutarties pabaigos. Kreditorius kiekvienos pareigos atžvilgiu tiksliai nurodo, kokias į BKKMN neįtrauktas išlaidas vartotojas turi padengti.

3)  Kreditorius nurodo, ar vartotojui privaloma naudotis papildomomis paslaugomis, kad gautų kreditą nurodytomis sąlygomis, ir jeigu privaloma, ar vartotojas privalo jas pirkti iš kreditoriaus pageidaujamo paslaugų teikėjo, ar jas galima pirkti iš vartotojo pasirinkto teikėjo. Jeigu tokia galimybė priklauso nuo to, ar papildomos paslaugos atitinka tam tikrus būtiniausius reikalavimus, šie reikalavimai aprašomi šiame skirsnyje.

Jeigu kredito sutartis grupuojama su kitais produktais, kreditorius nurodo svarbiausias šių kitų produktų ypatybes ir aiškiai nurodo, ar vartotojas turi teisę nutraukti kredito sutartį arba susietus produktus atskirai, tokio nutraukimo sąlygas ir pasekmes ir, kai taikoma, galimas papildomų paslaugų, kurių reikalaujama pagal kredito sutartį, nutraukimo pasekmes.

„9 skirsnis. Išankstinis grąžinimas“

1)  Kreditorius nurodo, kokiomis sąlygomis vartotojas gali anksčiau laiko grąžinti visą kreditą ar jo dalį.

2)  Skirsnyje dėl sutarties pabaigos mokesčio kreditorius atkreipia vartotojo dėmesį į sutarties pabaigos mokestį arba kitas išlaidas, kurias reikia padengti išankstinio grąžinimo atveju, kad būtų kompensuojamos išlaidos kreditoriui ir, jei įmanoma, nurodyti jų sumą. Jeigu kompensavimo suma priklausytų nuo kelių veiksnių, pavyzdžiui, grąžintos sumos arba išankstinio grąžinimo metu galiojančios palūkanų normos, kreditorius nurodo, kaip bus apskaičiuojama kompensacija, ir nurodo maksimalų galimą tokio mokesčio dydį arba, jei tai neįmanoma, pateikia paaiškinamąjį pavyzdį, kad parodytų vartotojui kompensacijos lygį įvairių scenarijų atveju.

„10 skirsnis. Lanksčios sutarčių ypatybės“

1)  Kai taikoma, kreditorius paaiškina kredito perleidimo kitam kreditoriui ar nekilnojamajam turtui galimybę ir sąlygas.

2)  (Kai taikoma) Papildomos ypatybės: jeigu produktui būdinga bent viena iš 5 punkte išvardytų ypatybių, šiame skirsnyje turi būti išvardytos šios ypatybės ir pateiktas trumpas paaiškinimas: aplinkybių, kuriomis vartotojas gali naudotis ypatybe; su ypatybe siejamų sąlygų; ar tai, kad ypatybė yra hipoteka ar panašia garantija užtikrinto kredito dalis, reiškia, kad vartotojas netenka įstatymu nustatytos ar kitos apsaugos, paprastai siejamos su ypatybe; kuri įmonė siūlo ypatybę (jei ne kreditorius).

3)  Jei ypatybėje numatytas papildomas kreditas, šiame skirsnyje vartotojui turi būti paaiškinta: bendra kredito suma (įskaitant hipoteka arba panašia garantija užtikrintą kreditą); ar papildomas kreditas yra užtikrintas; kokios yra atitinkamos skolinimosi normos; ir ar jis reglamentuojamas. Tokia papildoma kredito suma yra arba įtraukiama į pradinį kreditingumo vertinimą, arba, jeigu neįtraukiama, šiame skirsnyje aiškiai nurodoma, kad papildomos sumos suteikimas priklauso nuo vartotojo galimybių grąžinti kreditą papildomo įvertinimo rezultato.

4)  Jei ypatybė susijusi su taupymo priemone, turi būti paaiškinta atitinkama palūkanų norma.

5)  Galimos papildomos ypatybės yra: „permokos / nepriemokos“ [mokama daugiau arba mažiau, nei įprastai pagal amortizavimo struktūrą reikalaujama dalinė įmoka]; „paskolos grąžinimo sustabdymas“ [laikotarpiai, kai iš vartotojo nereikalaujama įmokų]; „atgalinis skolinimas“ [galimybė vartotojui vėl skolintis lėšas, kurios jau buvo išmokėtos ir grąžintos]; „papildomas skolinimasis nereikalaujant naujo patvirtinimo“; „papildomas užtikrintas arba neužtikrintas skolinimasis“ [pagal 3 punktą]; „kredito kortelė“; „susieta einamoji sąskaita“ ir „susieta taupomoji sąskaita“.

6)  Kreditorius gali įtraukti kitas, pirmesniuose skirsniuose nepaminėtas ypatybes, kurias kreditorius siūlo su kredito sutartimi.

„11 skirsnis. Kitos skolininko teisės

1)  Kreditorius paaiškina teisę (-es), pvz., sutarties atsisakymo ar apsvarstymo ir, kai taikoma, kitas esamas teises, kaip antai perkeliamumo (įskaitant subrogaciją), nurodo konkrečias sąlygas, taikomas šiai (-oms) teisei (-ėms), procedūrą, kurios vartotojas turės laikytis, kad ja (jomis) pasinaudotų, inter alia, adresą, kuriuo reikia siųsti pranešimą dėl sutarties atsisakymo, ir atitinkamus mokesčius (kai taikoma).

2)  Jeigu vartotojui nustatomas apsvarstymo laikotarpis ar taikoma teisė atsisakyti sutarties, tai aiškiai nurodoma.

3)   Pagal Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnį, kai siūlomas nuotolinis sandoris, vartotojas informuojamas apie tai, kad galioja arba negalioja teisė atsisakyti sutarties.

„12 skirsnis. Skundai

1)  Šiame skirsnyje nurodomas vidaus kontaktinis centras [atitinkamo skyriaus pavadinimas] ir susisiekimo su juo skundo pateikimo tikslu būdas [geografinis adresas] arba [telefono numeris] arba [kontaktinis asmuo:] [kontaktiniai duomenys] ir saitas į atitinkamame interneto svetainės tinklalapyje pateiktą skundų nagrinėjimo procedūrą ar panašų informacijos šaltinį.

2)  Jame nurodomas atitinkamos išorės įstaigos, į kurią galima kreiptis neteisminio ginčų sprendimo ir teisių gynimo klausimais, pavadinimas, o jeigu kreiptis į tą įstaigą galima su sąlyga, kad pirmiausia pasinaudojama vidaus skundų nagrinėjimo procedūra, tai nurodoma naudojant A dalyje pateiktas formuluotes.

3)  Jeigu kredito sutartis sudaroma su vartotoju, kuris nuolat gyvena kitoje valstybėje narėje, kreditorius turi informuoti apie FIN-NET (http://ec.europa.eu/internal_market/fin-net/).

„13 skirsnis.

Su kreditu susijusių įsipareigojimų nevykdymas:

pasekmės skolininkui“

1)  Kai vartotojo įsipareigojimų, susijusių su kreditu, nesilaikymas gali turėti finansinių ar teisinių pasekmių vartotojui, šiame skirsnyje kreditorius apibūdina pagrindinius skirtingus atvejus (pvz., mokėjimo vėlavimas ir (arba) įsipareigojimų neįvykdymas, 8 skirsnyje „Papildomos pareigos“ nustatytų pareigų nevykdymas) ir nurodo, kur galima gauti daugiau informacijos.

2)  Kiekvienu šių atvejų kreditorius aiškia, lengvai suprantama kalba nurodo sankcijas ar pasekmes, kurios gali atsirasti. Informacija apie rimtas pasekmes turi būti paryškinta.

3)  Kai vartotojui nevykdant įsipareigojimų kreditui užtikrinti naudojamas nekilnojamasis turtas gali būti gražinamas arba perduodamas kreditoriui, šiame skirsnyje pateikiamas šį faktą nurodantis pareiškimas, naudojant A dalyje pateiktas formuluotes.

14 skirsnis. Papildoma informacija“

1)  Nuotolinės prekybos atveju šiame skirsnyje pateikiamos visos nuostatos, kuriomis nurodoma kredito sutarčiai taikoma teisė arba kompetentingas teismas.

2)  Jeigu kreditorius kredito sutarties galiojimo laikotarpiu pranešimus vartotojui ketina siųsti kita kalba, nei ESIL kalba, šis faktas yra nurodomas ir nurodoma, kokia kalba bus naudojama pranešimams. Tai nedaro poveikio Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 dalies 3 punkto g papunkčiui.

3)  Kreditorius arba kredito tarpininkas nurodo vartotojo teisę, kad jam būtų pateiktas kredito sutarties projekto egzempliorius ar atitinkamai pasiūlyta jį pateikti bent tada, kai pateikiamas kreditorių įpareigojantis pasiūlymas.

15 skirsnis. Priežiūros institucija“

1)  Nurodoma atitinkama priežiūros skolinimo ikisutartiniu laikotarpiu institucija ar institucijos.

III PRIEDAS

Būtiniausi žinių ir gebėjimų reikalavimai

1.  9 straipsnyje nurodyti būtiniausi žinių ir gebėjimų reikalavimai kreditorių, kredito tarpininkų ir paskirtųjų atstovų darbuotojams ir asmenims, dalyvaujantiems kredito tarpininkų ar paskirtųjų atstovų, nurodytų 29 straipsnio 2 dalies c punkte ir 31 straipsnio 2 dalyje, valdyme, turi apimti bent:

a)  tinkamas žinias apie kredito produktus, kuriems taikomas 3 straipsnis, ir papildomas paslaugas, kurios paprastai siūlomos su tais produktais;

b)  tinkamą su vartotojams skirtomis kredito sutartimis susijusių įstatymų išmanymą, visų pirma vartotojų apsaugos srityje;

c)  tinkamas žinias apie nekilnojamojo turto įsigijimo procesą ir jo supratimą;

d)  tinkamas žinias apie garantijos įvertinimą;

e)  tinkamas žinias apie žemės registrų tvarkymą ir veikimą;

f)  tinkamas žinias apie rinkas atitinkamoje valstybėje narėje;

g)  deramą verslo etikos standartų supratimą;

h)  tinkamas žinias apie vartotojo kreditingumo vertinimo procesą arba, kai taikoma, gebėjimus vartotojų kreditingumo vertinimo srityje;

i)  deramą gebėjimų finansų ir ekonomikos srityse lygį.

2.  Valstybės narės, nustatydamos būtiniausius žinių ir gebėjimų reikalavimus, gali nustatyti skirtingų lygių ir rūšių reikalavimus kreditorių, kredito tarpininkų ar paskirtųjų atstovų darbuotojams ir kredito tarpininkų ar paskirtųjų atstovų vadovybei.

3.  Valstybės narės nustato tinkamą žinių ir gebėjimų lygį remdamosi:

a)  profesine kvalifikacija, pvz., diplomais, kvalifikaciniais laipsniais, mokymais, gebėjimų patikrinimais; arba

b)  profesine patirtimi, kuri gali būti apibrėžiama kaip mažiausias darbo kredito produktų kūrimo, platinimo ir tarpininkavimo srityse metų skaičius.

Po ...(37) tinkamo žinių ir gebėjimų lygio nustatymas neturi būti pagrįstas vien pirmos pastraipos b punkte išvardytais metodais.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0202/2012).
(2) Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌.
(3)OL C 240, 2011 8 18, p. 3.
(4)OL C 318, 2011 10 29, p. 133.
(5)OL L 133, 2008 5 22, p. 66.
(6)OL L 271, 2002 10 9, p. 16.
(7) OL L 176, 2013 6 27, p. 338.
(8)OL L 9, 2003 1 15, p. 3.
(9)OL L 145, 2004 4 30, p. 1.
(10)OL L 255, 2005 9 30, p. 22.
(11)OL L 149, 2005 6 11, p. 22.
(12)OL L 69, 2001 3 10, p. 25.
(13)OL L 95, 1993 4 21, p. 29.
(14)OL L 296, 2011 11 15, p. 35.
(15)OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(16) OL L 176, 2013 6 27, p. 1.
(17)OL L 331, 2010 12 15, p. 12.
(18) OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(19) OL L 8, 2001 1 12, p. 1.
(20)OL C 377, 2011 12 23, p. 5.
(21)OL L 182, 2013 6 29, p. 19.
(22) Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(23) Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(24)Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(25)* Penkeri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(26) Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(27)Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(28)6 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.** 4 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(29)Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(30)Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(31) Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(32)2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(33)* 3 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(34)** Šios direktyvos įsigaliojimo data.
(35)5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(36)5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(37)5 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.


Prekyba vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimas rinka (piktnaudžiavimas rinka) ***I
PDF 276kWORD 53k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl prekybos vertybiniais popieriais naudojantis viešai neatskleista informacija ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka) (COM(2011)0651 – C7-0360/2011 – 2011/0295(COD))
P7_TA(2013)0342A7-0347/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0651) ir į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0421),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0360/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 22 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0347/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. ..../2014 dėl piktnaudžiavimo rinka (Piktnaudžiavimo rinka reglamentas) ir kuriuo panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/6/EB ir Komisijos direktyvos 2003/124/EB, 2003/125/EB ir 2004/72/EB

P7_TC1-COD(2011)0295


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 596/2014.)

(1) OL C 161, 2012 6 7, p. 3.
(2) OL C 181, 2012 6 21, p. 64.


Tarybos reglamento (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose dalinis keitimas ***I
PDF 510kWORD 23k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose (COM(2012)0591 – C7-0332/2012 – 2012/0285(COD))
P7_TA(2013)0343A7-0259/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0591),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0332/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0259/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose

P7_TC1-COD(2012)0285


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2187/2005(4) Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas;

(2)  įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Komisijai Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005 suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais;

(3)  Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 nuostatų dėl priemonių, kurias valstybės narės taiko tik su jų vėliava plaukiojantiems žvejybos laivams, įgyvendinimo sąlygas;

(4)  įgaliojimai priimti išsamias Reglamento (EB) Nr. 2187/2005 įgyvendinimo taisykles nebereikalingi. Todėl nuostata, kuria tie įgaliojimai suteikiami, turėtų būti išbraukta;

(5)  siekiant iš dalies pakeisti taisykles dėl tam tikrų žvejybos įrankių konstrukcijos, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį. Tokie pakeitimai turėtų būti atliekami atsižvelgiant į žvejybos selektyvumo modelių pokyčius, naujas technines žinias apie konstrukcines medžiagas arba žvejybos įrankių įrengimo pakeitimus, dėl kurių gali padidėti žvejybos įrankių selektyvumas;

(6)  itin svarbu, kad Komisija, atlikdama paruošiamuosius deleguotųjų aktų priėmimo darbus, tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai būtų perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(7)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 iš dalies keičiamas taip:

1)  26 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Jeigu Komisija nusprendžia, kad priemonės neatitinka 1 dalyje nustatytų sąlygų, ji priima įgyvendinimo sprendimą aktą, kuriuo valstybė narė įpareigojama nustoti taikyti priemones arba jas pakeisti.“ [1 pakeit.]

"

2)  28 straipsnis išbraukiamas.

3)  29 straipsnis pakeičiamas taip:"

„29 straipsnis

II priedo 1 ir 2 priedėlių pakeitimai

Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 29a straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų iš dalies keičiami arba papildomi II priedo 1 ir 2 priedėliai siekiant, kad žvejybos įrankių specifikacijos būtų tikslinamos atsižvelgiant į:

   a) selektyvumo pokyčius;
   b) geresnes technines žinias apie naujas žvejybos įrankių konstrukcines medžiagas;
   c) žvejybos įrankių įrengimo pakeitimus, dėl kurių padidėja žvejybos įrankių selektyvumas.“

"

4)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„29a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2.  29 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui trejų metų laikotarpiui nuo ...(5). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [2 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 29 straipsnyje nurodytą įgaliojimų delegavimą. Sprendimu panaikinti įgaliojimus nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija vienu metu apie jį praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 29 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba neišreiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

"

4a)  Įterpiamas šis straipsnis:"

„31a straipsnis

Bendras įvertinimas ir peržiūra

Ne vėliau kaip ...(6) Komisija peržiūri, ar pagal šį reglamentą nustatytos priemonės veiksmingos, ir prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, skirto šiam reglamentui iš dalies pakeisti, siekiant užtikrinti, kad jis būtų suderinamas su ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../2013 dėl bendros žuvininkystės politikos1.

____________________

1 ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (Es) Nr. .../2013 dėl bendros žuvininkystės politikos (OL L ...).(7)

"

[3 pakeit.]

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) OL C 44, 2013 2 15, p. 157.
(2)OL C 44, 2013 2 15, p. 157.
(3) 2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98 (OL L 349, 2005 12 31, p. 1).
(5)* Šio reglamento įsigaliojimo data.
(6)* Vieneri metai po Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] įsigaliojimo. Dokumentą 2011/0195(COD).
(7)** Nuoroda į dokumentą 2011/0195(COD).


Postūmis energijos vidaus rinkai
PDF 341kWORD 46k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl postūmio energijos vidaus rinkai (2013/2005(INI))
P7_TA(2013)0344A7-0262/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ ir lydimuosius darbinius dokumentus (COM(2012)0663),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinės energetikos infrastruktūros gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1364/2006/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 994/2010 dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 2004/67/EB(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003;

–   atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005;

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 25 d. Tarybos direktyvą 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 994/2012/ES, kuriuo nustatomas keitimosi informacija apie tarpvyriausybinius valstybių narių ir trečiųjų šalių energetikos susitarimus mechanizmas(8),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas. Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012)0573),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Atsinaujinančioji energija – reikšmingas Europos energijos rinkos objektas“ (COM(2012)0271),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl bendradarbiavimo su užsienio partneriais energetikos politikos klausimais. Strateginis požiūris siekiant saugaus, tvaraus ir konkurencingo energijos tiekimo(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13d. rezoliuciją dėl ES plieno pramonės(11),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 12 d. Aukšto lygio apskritojo stalo rekomendacijas dėl plieno pramonės ateities,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų(14) ir rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7–0262/2013),

A.  kadangi valstybės narės įsipareigojo laikytis aiškaus termino – iki 2014 m. baigti kurti energijos vidaus rinką ir iki 2015 m. panaikinti ES energetines salas;

B.  kadangi baigta kurti energijos vidaus rinka būtina bendram Sąjungos energetiniam saugumui ir tvarumui įtvirtinti ir iš esmės padeda didinti Sąjungos konkurencingumą pasaulyje, spartinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, kaip pripažįstama II bendrosios rinkos akte ir strategijoje „Europa 2020“;

C.  kadangi Komisijos strategija „Energetika 2020“ yra paremta skaičiavimais, kad iki 2020 m. energetikos sektoriui reikia 1 trln. EUR investicijų, iš kurių 540 mlrd. EUR reikalingi energijos gamybai ir 210 mlrd. europinės svarbos elektros ir dujų tinklams;

D.  kadangi Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. pabrėžiama, kad siekiant išlaikyti energetinio saugumo, konkurencingumo, išlaidų veiksmingumo, tikslo pereiti prie tvarios ekonomikos ir vartotojų interesų pusiausvyrą būtina visapusiškai integruoti Europos energetikos tikslus ir atverti rinkas; kadangi Energetikos veiksmų plane iki 2050 m. teigiama, kad energijos vartojimo efektyvumas, atsinaujinančiųjų išteklių energija ir energetikos infrastruktūra yra naudingi visais aspektais;

E.  kadangi trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais daugėja atsinaujinančiosios energijos, įeinančios į Europos energijos rūšių derinį, išteklių dalis; kadangi didelio masto energijos rūšių derinio integracijai reikia pritaikyti tinklą ir pagerinti lankstumą;

F.  kadangi bendroji energijos rinka sudarys Sąjungai galimybę vieningai derėtis su išorės partneriais ir užtikrinti vienodas sąlygas visoms ES ir jai nepriklausančių šalių įmonėms¸ taip pat užtikrinant socialinių ir aplinkos nuostatų paisymą bei siekiant abipusiškumo iš trečiųjų šalių pusės;

G.  kadangi turi būti sukurta sistema, kuri leistų valstybėms narėms keistis informacija, susijusia su energijos tiekimo susitarimais su trečiosiomis šalimis;

H.  kadangi Europos energijos vidaus rinka ir jos atitinkamos nacionalinės energijos rinkos turi būti konkurencingos ir suteikti tikrą pasirinkimą bei skaidrų visų vartotojų, kurių vaidmuo energijos rinkoje yra svarbiausias, informavimą; kadangi siekiant baigti kurti energijos vidaus rinką labai svarbu siekiant trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu sumažinti energijos išlaidas ir kainas iki prieinamo ir konkurencingo lygio; kadangi energijos rinkose sumažėjusios kainos vartotojas dažnai nepajunta;

I.  kadangi Europos energijos bendrija taikant Bendrijos metodą turi būti grindžiama tvirta bendra energijos rinka, energijos pirkimo už ES ribų koordinavimu ir bendru europiniu naujų tvarių energijos technologijų finansavimu, visų pirma mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

J.  kadangi tam tikra pažanga padaryta užtikrinant glaudesnį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, iš dalies panaikinant energetines salas ir užkertant kelią energijos tiekimo nepakankamumui;

1.  iš esmės teigiamai vertina komunikatą ir lydimąjį veiksmų planą, kuriuose apibendrinama iki šiol padaryta pažanga ir laukiantys iššūkiai siekiant užbaigti kurti energijos vidaus rinką;

2.  pripažįsta, kad kylančių energijos kainų tendencija veikiausiai išliks, kadangi šios kainos šiuo metu yra susietos – dujų atveju su naftos barelio kaina, o elektros atveju su kintančiomis kuro kainomis, joms taip pat poveikį daro Europos priklausomybė nuo naftos ir dujų importo, reguliavimo priemonių poveikio, nepakankamų energijos vartojimo efektyvumo skatinimo veiksmų ir investicijų, reikalingų energetikos sistemoms išlaikyti ir modernizuoti (įskaitant priešingos krypties srautus bei jungtis), kuriomis būtų siekiama užtikrinti aukštą energijos tiekimo saugumo lygį ir palengvinti energijos rūšių derinio integraciją, trūkumo; todėl ragina dujų kainodaros mechanizmą atskirti nuo naftos kainomis grindžiamo indeksavimo ir pereiti prie lankstesnių alternatyvų, laikantis prekybos mainų laisvės principo;

3.  pabrėžia, kad plėtojant vietos energijos išteklius ES atsiras nauji prekybos mazgai bei naujos dujų ir elektros neatidėliotinų sandorių rinkos, sudarančios ES ir valstybėms narėms realią galimybę nustatyti savo energijos kainas, be kita ko, regioniniu ir vietos lygmenimis;

4.  pripažįsta, kad geresnis valstybių narių energetikos politikos koordinavimas ir bendradarbiavimas vadovaujantis solidarumo dvasia ir veiksmingų bei saugių tarpvalstybinių energetikos sistemų sukūrimas teikia Europos pridėtinę vertę – taip geriau valdant energijos pasiūlą ir paklausą užtikrinama sąveika, kurią palengvina skirstymo sistemos lygmens pažangiosios technologijos;

5.  pabrėžia regioninių rinkų ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą siekiant pašalinti kliūtis, paspartinti integraciją ir padidinti tinklų veiksmingumą;

6.  primena apie savo paramą kuriant valstybių narių Europos energijos bendriją ir prašo Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pranešti apie pažangą ją kuriant;

Į vartotojus orientuota rinka

7.  pabrėžia, kad galutiniai energijos vartotojai – atskiri asmenys, MVĮ ir pramonė – yra patys svarbiausi naudotojams palankiai ir skaidriai energijos vidaus rinkai; atkreipia dėmesį į tai, kad juos reikia deramai apsaugoti ir juos tiksliai informuoti suteikiant lengvą prieigą prie informacijos, kad jie turėtų galimybę visapusiškai naudotis savo teisėmis, kartu juos raginant atlikti aktyvesnį konkurencijos rinkoje skatinimo vaidmenį – iš pasyvių paslaugos gavėjų tapti aktyviais informuotais vartotojais ir profesionaliais vartotojais;

8.  pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti konkurencingą, lengvai valdomą ir skaidrią energijos rinką, kurioje siūlomas realus pasirinkimas ir konkurencingos kainos vartotojams, taip pat visiems dabartiniams ir ateities ES energijos vartotojams užtikrinami saugūs, tvarūs, finansiškai prieinami ir patikimi energijos gamybos būdai, kai atsižvelgiama į būsimųjų kartų interesus;

9.  mano, kad didesnį vartotojų dalyvavimą palengvins vietos atsinaujinančios energijos kooperatyvai, bendro perėjimo prie kitų paslaugų teikėjų iniciatyvos ir agregatoriai ar kitos priemonės, pvz., decentralizuotas kaupimas ir pažangieji prietaisai; mano, kad tokios priemonės padės vartotojams geriau suprasti ir valdyti energijos vartojimą, todėl jie galės tapti lankstesni ir geriau reaguoti (tiek paklausos, tiek pasiūlos požiūriu), ir kad jos gali pagerinti prieigą prie atsinaujinančios energijos ir pritraukti reikiamas finansines investicijas;

10.  atkreipia dėmesį į kintančių tarifų už tinklų naudojimą taikymo naudą siekiant raginti vartotojus energiją vartoti ne piko tarpsniais, kad būtų skatinama energiją vartoti tvariai;

11.  mano, kad pažangiosios technologijos turi vartotojams teikti tikslią, suprantamą ir naudotojams palankią informaciją ir turi sudaryti vartotojams galimybes valdyti savo energijos suvartojimą ir gamybą; todėl mano, kad pažangiosios technologijos turi būti papildytos dinamišku internetiniu perdavimo ir skirstomojo tinklo valdymu, apimančiu tinklo palaikymo paslaugas, savanoriškas vartotojų reakcijos priemones, efektyvaus energijos vartojimo paslaugas, mikrogamybą ir vietos ar buveinės brokerius; vis dėlto pažymi, kad reikia kruopščiai išnagrinėti, kiek energijos suvartoja pažangieji skaitikliai, kad jie atneštų ekonominės naudos, ir kad vartotojai, suvartojantys mažiau nei šis kiekis, į juos investuoti neprivalėtų;

12.  reiškia susirūpinimą dėl atvejų, kai telekomunikacijų bendrovės skatinamos valdyti skirstymo tinklo duomenis, nes tokios jų pareigos kelia rimtų klausimų dėl duomenų apsaugos, taip pat kyla pavojus, kad operatoriams teks pirkti techninius duomenis, kurie jiems reikalingi norint vykdyti savo, kaip skirstymo sistemų operatorių, funkcijas;

13.  pripažįsta, kad energijos nepriteklius kelia didelių sunkumų valstybėse narėse; pažymi, kad taikant vienodą požiūrį neatsižvelgiama į nacionalinių sąlygų įvairovę; todėl mano, kad pažeidžiamiems vartotojams reikia specialios ir efektyvios apsaugos ir kad tuo tikslu turi būti įdiegti veiksmingi mechanizmai, o rinkos iškraipymų turi būti vengiama; pažymi, kad jau esama specialių nacionalinių priemonių, privalomų pagal trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį.

14.  pažymi, kad dėl skalūnų dujų revoliucijos JAV sumažėjo išmetamo CO2 kiekis ir buvo sukurtas didelis konkurencinis JAV pramonės pranašumas;

Dabartiniai iššūkiai baigiant kurti energijos vidaus rinką

15.  pabrėžia, kad energijos vidaus rinka dar neužbaigta kurti ir kad nacionalinės energijos rinkos nepatenkina vartotojų poreikių ir lūkesčių, nes kai kuriose valstybėse narėse jie ir toliau susiduria su didelėmis kainomis, ribotu tiekėjų, gamintojų ir tarifų pasirinkimu, apskritai žema paslaugų kokybe, silpna vartotojų apsauga ir sunkumais keičiant tiekėją; todėl pabrėžia, kad reikia sukurti naudotojams palankesnę rinką, kurioje vartotojai galėtų atlikti aktyvų vaidmenį ir tapti profesionaliais vartotojais ES rinkoje, kurioje jie apie atskirų tiekėjų siūlomas sąlygas būtų informuojami taip, kad būtų lengva jas palyginti; šiuo atžvilgiu pažymi kolektyvinio persijungimo vaidmenį suteikiant vartotojams galių ir užtikrinant žemesnes energijos kainas;

16.  mano, kad nevisapusiškai įgyvendinti energijos vidaus rinkos teisės aktai tebėra viena iš pagrindinių kliūčių užbaigti kurti šią rinką; mano, kad būtinas vidaus rinkos konsolidavimas apima mūsų infrastruktūros plėtimą, įgyvendinant vidaus rinkos teisės aktus ir užtikrinant kompetencijos taisyklių laikymąsi;

17.  pabrėžia, kad siekiant gerai integruotos ir gerai sujungtos energijos rinkos būtina modernizuoti esamą infrastruktūrą ir kurti naują, pažangią ir lanksčią energijos gamybos, perdavimo (ypač tarpvalstybinių dujų ir elektros jungčių), paskirstymo ir kaupimo infrastruktūrą – tada bus išvengta neigiamo poveikio, pvz., neplanuotų galios srautų, užtikrinta pasiūla prieinamomis kainomis, bus visapusiškai išnaudotos visų tvarių energijos šaltinių mikrogamybos, bendros šilumos ir elektros energijos gamybos ir energijos vartojimo efektyvumo, paklausos valdymo ir kaupimo galimybės, o iki 2015 m. turi būti pasiekta, kad nė viena valstybė narė neliktų izoliuota nuo Europos dujų ir elektros energijos tinklų, be kita ko, izoliuotas energijos sistemas sinchroniškai integruojant į Europos žemyno tinklus; pabrėžia, kad didelio masto investicijos turi būti daromos lygiagrečiai investicijoms į regionų ir netgi vietos tinklus, nes vis daugiau energijos gamybos vyksta regionų ir vietos lygmenimis;

18.  šiuo atžvilgiu pažymi, kad decentralizuotas atsinaujinančiųjų išteklių energijos tiekimas sumažina būtinybę statyti naujas perdavimo linijas ir su tuo susijusias išlaidas, nes decentralizuotos technologijos, kurios gali būti integruotos tiesiog namuose, yra gerokai arčiau galutinių vartotojų;

19.  pripažįsta, kad leidžiant didėti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybai ir tuo pat metu proporcingai nevystant reikiamos infrastruktūros gali atsirasti nekoordinuojamų tarpvalstybinių gretutinėmis elektros linijomis tekančių srautų ir atitinkamai neoptimalių energijos kainų;

20.  primena apie dar neįvykdytą valstybių narių tikslą pasiekti elektros ir dujų jungčių lygmenį, prilygstantį bent 10 proc. jų įrengimų pajėgumų, dėl kurio 2002 m. ir 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikimų metu susitarė Europos Vadovų Taryba;

21.  palankiai vertina tai, kad Komisija pabrėžia, jog ateityje Europos energetikos sistemos pasižymės lankstumu; pažymi, kad bet kuriuo laikotarpiu veiksmingos tarpvalstybinės didmeninės prekybos rinkos yra lengvai pasiekiami lankstumo šaltiniai; ragina toliau dėti pastangas skatinti įsisavinti būsimas energijos kaupimo technologijas ir gerinti vartotojų reakciją, nes abi šios sritys teikia papildomų lankstumo galimybių;

22.  mano, kad veiksmingas energijos vartojimas yra vienas iš tvariausių ir ekonomiškiausių būdų sumažinti sąskaitas už energiją, sustiprinti energijos tiekimo saugumą, sumažinti importuojamo iškastinio kuro poreikį ir išvengti anglies išmetimo į aplinką; pripažįsta, kad bet kokios veiksmingą energijos vartojimą skatinančios priemonės turi atitikti vartotojų poreikius, būti ekonomiškos ir remiamos tinkamomis paskatomis;

23.  pabrėžia, kad, remiantis Tarptautinės energetikos agentūros išvadomis, ryžtingesniais veiksmais ES dujų importą 2035 m. būtų galima sumažinti trečdaliu, ir tai atitinka 100 mlrd. m3 dujų;

24.  primena, kad telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūrų plėtros ir priežiūros sąveikai teks pagrindinis vaidmuo siekiant Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo tikslų;

25.  pabrėžia, kad reikia ir toliau atsieti Europos energetikos rinkas siekiant užtikrinti konkurenciją ir užtikrinti elektros energijos tiekimą už mažiausią įmanomą kainą;

26.  mano, kad investicijos į infrastruktūrą turi būti skatinamos sukuriant stabilias, inovacijoms palankias ir numatomas reglamentavimo sistemas, kurios netrukdytų vidaus rinkos veikimui, ir kad pensijų fondams ir instituciniams investuotojams turėtų būti leidžiama investuoti į perdavimą, pripažįstant, kad investicijų nepavyks pritraukti, jeigu joms rinkoje nebus poreikio; tačiau tuo pat metu pripažįsta, kad tam tikrais atvejais infrastruktūros neįmanoma pakeisti be viešojo finansavimo pagrindiniams infrastruktūros projektams, kurie nebūtinai yra komerciškai perspektyvūs; todėl pabrėžia Europos infrastruktūros tinklų priemonės vaidmenį ir apgailestauja, kad šios priemonės energijai skirtas biudžetas yra mažesnis, nei siūlė Europos Komisija;

27.  siūlo išnagrinėti galimybę sukurti Europos investicijų į energetikos tinklus fondą;

28.  pabrėžia, kad leidimų procedūrų supaprastinimas valstybėse narėse padės plėtoti infrastruktūros tinklus ir suteiks postūmį investicijoms; pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos šiuo klausimu turėtų atlikti svarbų vaidmenį supaprastindamos planavimo procedūras ir integruodamos energetikos infrastruktūrą į savo vietos ir regionines planavimo sistemas;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrais atvejais atvirų ir nediskriminacinių galimybių naudotis perdavimo infrastruktūra stoka toliau trukdo naujiems rinkos dalyviams sąžiningomis sąlygomis prisijungti prie tinklo ar konkuruoti rinkoje su senbuviais; pabrėžia, kad reikia spręsti struktūrinių rinkos iškraipymų problemą, dėl kurios keliose valstybėse narėse yra didelis rinkos koncentracijos lygis;

30.  šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad trečiasis energetikos dokumentų rinkinys turėtų būti be išlygų taikomas ir Europos, ir užsienio bendrovėms; mano, kad turėtų būti ribojama bet kokia Komisijos tvirtinama šių taisyklių išimčių apimtis ir galiojimo trukmė, ir kad tokias išimtis turėtų peržiūrėti Parlamentas ir Taryba;

31.  pabrėžia, kad skaidrumo stoka ir nekonkuravimo praktikos taikymas didmeninėje energijos rinkoje kenkia vartotojų pasitikėjimui; mano, kad būtina, kad būtų kuo greičiau suprasta, kaip formuojasi kaina didmeninėje rinkoje ir kokią įtaką tai turi vartotojų gaunamoms sąskaitoms;

32.  visiškai remia vienodas priemones, kurių imtasi kuriant labiau decentralizuotos ir konkurencingesnės rinkos modelius, atsižvelgiant į tai, kad juos taikant vietos energijos gamintojams ir naujiems pramonės atstovams suteikiama daugiau galimybių;

33.  primena, kad siekiant, jog dabar rinkoje dominuojantys tiekėjai nesutrukdytų atverti rinkos, svarbu sudaryti galimybę kurti naujus verslo modelius, pvz., galimybę sudaryti sutartis su keliais tiekėjais vienu metu;

34.  pažymi, kad stabili reglamentavimo sistema gamintojams, reguliavimo institucijoms, tinklų operatoriams, energijos tiekėjams, su paklausa susijusiems paslaugų teikėjams ir, svarbiausia, galutiniams vartotojams bei gaminantiems vartotojams būtina siekiant, kad gerai veiktų vidaus rinka ir būtų galima pritraukti ilgalaikių investicijų į infrastruktūros plėtrą; pabrėžia, kad parengus tinklų kodeksus, apimančius aiškias, nediskriminacines ir gerai subalansuotas taisykles, turėtų suvienodėti tinklų valdymas, rinkos struktūra ir pagerėti sąveika; pabrėžia, kad labai svarbu, jog visoje ES būtų laikomasi susitarimų dėl perdavimo tinklų, gamybos ir pristatymo atsiejimo, įskaitant susitarimus dėl nepriklausomos energijos reguliavimo institucijų pozicijos ir dėl reikalavimų dėl vartotojų apsaugos; todėl pabrėžia, kad reikia remti ir toliau plėtoti Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (angl. ACER) vaidmenį, ypač jos įgaliojimus tikrinti nacionalinių reguliavimo institucijų sprendimus ir spręsti ginčus;

35.  pažymi, kad esama susirūpinimo, kad kai kurios valstybės narės, siekdamos užtikrinti elektros tiekimą, jau įgyvendino ar planuoja įgyvendinti nacionalinius pajėgumų ir atlygio mechanizmus, tinkamai neišnagrinėjusios visų galimų alternatyvių sprendimų, visų pirma tarpvalstybinių sprendimų ir su lankstumu susijusių išteklių; pripažįsta, kad nors šie mechanizmai tam tikromis aplinkybėmis yra būtini, jie gali trikdyti ir iškreipti didmeninės rinkos struktūrą ir, jei jie sukuriami netinkamai, gali sukelti izoliuojamąjį poveikį; ragina Komisiją užtikrinti labiau koordinuojamą požiūrį ES lygiu, siekiant užtikrinti, kad bet visi tokie pajėgumų ir atlygio mechanizmai būtų reikalingi, efektyvūs, skaidrūs, neutralūs technologiniu požiūriu ir nediskriminaciniai;

36.  apgailestauja, kad iki šiol Direktyvoje 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nustatytais bendradarbiavimo mechanizmais dar nepasinaudota; atkreipia dėmesį į Komisijos išvadas, kuriose nurodoma, kad geriau išnaudojant esamas bendradarbiavimo galimybes, būtų galima gauti nemažai naudos, pvz., būtų suteiktas postūmis prekybai; todėl ragina valstybes nares, kai tinkama, geriau išnaudoti bendradarbiavimo mechanizmus ir palaikyti geresnius tarpusavio ryšius;

37.  pabrėžia, kad nepažeidžiant valstybių narių teisės pasirinkti energijos rūšių derinį ir nesumenkinant ES lygmens koordinavimo poreikio visa ES turi visapusiškai naudotis visais ES valstybių narių turimais tvariais energijos ištekliais, visapusiškai siekiant trijų ES energetikos politikos, kaip visumos, tikslų – konkurencingumo, tvarumo ir energijos tiekimo saugumo;

38.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės, būdamos energetinėmis salomis, vis dar yra visiškai atskirtos nuo Europos dujų ir elektros tinklų ir toliau moka didesnę kainą už energijos išteklius, dėl to paveikiamas jų konkurencingumas; pažymi, kad nedarant didelių investicijų į infrastruktūrą tos valstybės narės negalės pasiekti ne kartą išsakyto Europos Vadovų Tarybos įsipareigojimo, pagal kurį iki 2015 m. nei viena valstybė narė neturėtų būti atskirta nuo ES tinklų; mano, kad Komisija, toms valstybėms narėms paprašius, turėtų dalyvauti derybose su ne ES energijos išteklių tiekėjais dėl energijos išteklių, pavyzdžiui, dujų pirkimo, kainų;

39.  pabrėžia, kad į ES sutartyje įtvirtintą raginimą užtikrinti valstybių narių solidarumą turėtų būti atsižvelgta tiek atliekant kasdienį vidaus ir išorės energetikos politikos darbą, tiek valdant krizes; ragina Komisiją pateikti aiškią „energetinio solidarumo“ apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad jos laikytųsi visos valstybės narės;

40.  pabrėžia, kad trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu reikia spręsti numatomo dujų ir elektros energijos importo iš trečiųjų šalių į ES augimo klausimą siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą, naštos pasidalijimą ir sąžiningą vidaus rinkos veikimą; primena, kad kai kurioms valstybėms narėms šis iššūkis artimai susijęs su priklausomybe nuo dujų ir naftos importo iš vienos trečiosios šalies ir kad siekiant šį iššūkį įveikti reikia imtis veiksmų, kuriais būtų įvairinamas energijos tiekėjų, maršrutų ir išteklių derinys; pripažįsta, kad strateginiai tikslai šiuo klausimu yra sukurti pietinį dujų koridorių, apimantį dujotiekį „Nabucco“ ir galimą jo sujungimą su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, ir pasiekti, kad iki 2020 m. būtų sukurtas maršrutas, kuriuo į ES būtų tiekiama maždaug 10–20 proc. ES reikalingų dujų, siekiant sudaryti sąlygas kiekvienam Europos regionui fiziškai naudotis dujomis mažiausiai iš dviejų skirtingų šaltinių;

41.  mano, kad atviroje ir skaidrioje vidaus rinkoje, kurioje visos ES ir trečiųjų šalių įmonės laikosi energetikos srities acquis communautaire, lengviau sustiprinti ES energijos tiekėjų derybines pozicijas išorės konkurentų atžvilgiu, o tai itin svarbu siekiant išnaudoti galimybes toliau koordinuoti išorinį energijos pirkimą ES lygmeniu; ragina ES apsvarstyti galimybę įsteigti bendrą dujų pirkimo agentūrą ir parengti tam reikalingus mechanizmus, kad būtų sukurta atsvara monopolistinei dominuojančių išorės tiekėjų padėčiai; atkreipia dėmesį į tai, kad palaikant santykius su ES ir išorės energijos tiekėjais turi būti vadovaujamasi abipusiškumo principu; pabrėžia, kad Komisija, palaikydama ryšius su energijos tiekėjais iš trečiųjų šalių, privalo atsižvelgti į savo sprendimų padarinius vartotojų mokamoms kainoms bei apie juos pranešti;

42.  yra įsitikinęs, kad Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai vykdyti derybas dėl strateginės svarbos infrastruktūros projektų, turinčių įtakos visos ES energijos tiekimo saugumui, ir kad šie įgaliojimai turėtų būti svarstomi ir kalbant apie kitus tarpvyriausybinius susitarimus, kurie, kaip manoma, turi didelį poveikį ilgalaikiams ES energetikos politikos tikslams, ypač jos energetinei nepriklausomybei; atsižvelgdamas į tai, teigiamai vertina Komisijos vadovaujamose derybose dėl ES, Azerbaidžano ir Turkmėnistano sutarties dėl Kaspijos jūros dujotiekio statybos padarytą pažangą;

43.  pabrėžia, kad, siekiant sukurti gerai veikiančią ir efektyvią didmeninę ir mažmeninę energijos vidaus rinką ir sudaryti palankias sąlygas atsinaujinančių energijos šaltinių ilgalaikei plėtrai ir didelio masto naudojimui, būtina palaipsniui suvienodinti su atsinaujinančiaisiais ištekliais ir našumu susijusias paskatas ir papildomas energijos sąnaudas visose valstybėse narėse po 2020 m.;

44.  mano, kad trumpuoju laikotarpiu kaimyninių valstybių narių regioninės grupės turėtų būti skatinamos nuo nacionalinių planų pereiti prie suderintos arba bendros regioninės atsinaujinančiųjų išteklių rėmimo sistemos;

45.  ragina valstybes nares reguliariai ir skaidriai persvarstyti savo supirkimo arba kitokius paramos tarifus, kad juos reikiamu tempu būtų galima suderinti su mažėjančiomis technologinėmis ir tiekimo sąnaudomis;

46.  pripažįsta, jog bendri ES mokslinių tyrimų projektai, remiami pagal bendrąsias programas, SET planą ir kitas panašias iniciatyvas, nepakankamai panaudojami kuriant naujas technologijas, leidžiančias pagerinti veiksmingumą, didinti atsinaujinančiųjų išteklių naudojimą, gerinti branduolinių elektrinių saugą ir saugumą, didinti iškastinio kuro naudojimą mažataršiais būdais, plėtoti pažangiuosius tinklus; visa tai yra būtini energijos rinkos aspektai;

47.  mano, jog svarbu daryti didesnę pažangą tiesiant ateities elektros energijos perdavimo linijas, ypač Pietryčių–Šiaurės elektros perdavimo liniją, kuri taip pat padėtų perduoti fotovoltinės energijos parkų, pvz., pagal projektą „Helios“, pagaminamą elektros energiją iš Europos pietryčių į šiaurę ir vakarus;

Skubių veiksmų būtinybė

Gerai integruota, atvira, gerai reguliuojama ir konkurencinga energijos vidaus rinka

48.  ragina valstybes nares skubiai iki galo perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti visus aktualius ES teisės aktus, visų pirma trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų prieš tas valstybes nares, kuriose įgyvendinimas nepagrįstai vilkinamas; teigiamai vertina, kad Europos Komisija pradėjo oficialiai tirti ES taisyklių pažeidimus;

49.  pabrėžia, kad reikia spręsti struktūrinių rinkos iškraipymų ir skaidrumo stokos rinkoje problemas; ragina Komisiją didinti pastangas, kad būtų įgyvendintas trečiasis energetikos dokumentų rinkinys;

50.  prašo Komisiją atidžiai stebėti, kaip veiksmingai įgyvendinami ES energetikos teisės aktai, ypač nuostatos, kuriomis nustatomos pagrindinės vartotojų teisės, nuostatos, susijusios su sistemos operatoriais, nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklėmis, ir nuostatos, kuriomis siekiama sumažinti gretutinėmis elektros linijomis tekančių elektros srautų reiškinį elektros energijos vidaus rinkoje, keliantį energijos vidaus rinkai nemažai, tačiau išsprendžiamų problemų, nes dėl jo silpnėja energetikos sistemos saugumas, kadangi sumažinami energijos kaupimo variantai ir tinklo pajėgumai; primygtinai ragina Komisiją tinkamiausiomis turimomis priemonėmis kovoti su tolesniu aktualių ES teisės aktų nevykdymu;

51.  atkreipia dėmesį, kad iki šiol visi elektros tiekimo sistemos gedimai įvykdavo dėl veiklos sutrikimų, o ne dėl pajėgumų trūkumo; pripažįsta, kad dėl ekonomikos nuosmukio, didelių gamtinių dujų kainų ir vis didesnio periodinės atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamybos dalies investuotojai, plėtodami lanksčius elektros energijos gamybos pajėgumus, ES susiduria su nemažu neapibrėžtumu; ragina Komisiją naudojant suderintą metodiką atlikti išsamų gamybos pakankamumo vertinimą ir pateikti gaires, kaip didinti lankstumą ir užtikrinti energijos tiekimą;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares geriau koordinuoti infrastruktūros projektus ir bendrai planuoti tinklo plėtrą, ir užtikrinti visapusišką ES masto sistemos sąsają ir veiksmingumą pasinaudojant tarpvalstybinio sąveikumo ir veiksmingesnio infrastruktūros tinklo teikiamais pranašumais; pažymi, kad turėtų būti skatinama taikyti integruotą požiūrį, pagal kurį būtų įtraukiami skirstymo operatoriai; tuo tikslu ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sparčiai analizuojami, atrenkami, patvirtinami ir įgyvendinami bendros europinės svarbos projektai, ypač susiję su elektros energijos ir dujų tarpvalstybinėmis jungtimis, įskaitant tiekimo priešinga kryptimi mechanizmus, suskystintomis gamtinėmis dujomis, energijos kaupimo infrastruktūra ir pažangiaisiais perdavimo ir paskirstymo tinklais – visa tai itin svarbu siekiant gerai integruotos ir gerai veikiančios energijos rinkos;

53.  rekomenduoja Komisijai taikant Europos infrastruktūros tinklų priemonės nuostatas energetikos srityje pirmenybę skirti didžiausią poveikį vidaus rinkos veikimui turintiems projektams, taip skatinant konkurenciją, atsinaujinančiųjų energijos išteklių naudojimą, būtinų tarpvalstybinių jungčių kūrimą ir tiekimo saugumą;

54.  ragina Komisiją peržiūrėti esamus planus energetikos projektų srityje, ypač dėl regioninių suskystintų dujų terminalų statybų, kurios užtruktų ilgiau nei dešimtmetį, ir įvertinti jų ekonominę naudą, atsižvelgiant į atskirose valstybėse narėse statomus ar planuojamus statyti nacionalinius suskystintų dujų terminalus, kurie jau netolimoje ateityje prisidės prie energetiškai izoliuotų valstybių narių energetinio saugumo didinimo, taip pat prisidėti prie tokių projektų finansavimo;

55.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares įdiegti veiksmingą perkrovos valdymo sistemą, kad mažinant plečiamų tinklo pajėgumų sąnaudas būtų skatinama našiai naudoti esamus dujų ir elektros energijos perdavimo pajėgumus, ir sudaryti geresnes sąlygas daugiau atsinaujinančiųjų energijos išteklių prijungti prie elektros tinklo;

56.  ragina valstybes nares kaip įmanoma anksčiau susilaikyti nuo viršutinių kainų ribų nustatymo ar energijos kainų reguliavimo nacionaliniu lygmeniu, nes šios priemonės iškreipia konkurenciją ir kelia rimtą grėsmę būsimoms investicijoms į energetikos sektoriaus pajėgumus ir infrastruktūrą; vis dėlto pabrėžia, kad politikoje šiuo klausimu bus atsižvelgiama į teisėtus pažeidžiamų vartotojų interesus – šie vartotojai ne visada turi galimybių pasinaudoti tikrąja energijos rinkų konkurencija;

57.  teigiamai vertina Komisijos ryžtą užtikrinti, kad visų Europos Sąjungos teritorijoje veikiančių energetikos sektoriaus įmonių ir jų patronuojamųjų įmonių atžvilgiu būtų laikomasi antimonopolinių ir valstybės pagalbos taisyklių, kuriomis visiems rinkos dalyviams būtų sudaromos vienodas sąlygas vykdyti veiklą ir patekti į rinką; ragina Komisiją paskelbti gaires, kaip įvertinti bet kokios įmonės piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi mažmeninėse dujų ir elektros energijos rinkose, taip pat pateikti gaires dėl geriausios praktikos ir patirties, įgytos taikant atsinaujinančių energijos išteklių rėmimo schemas;

58.  prašo Komisijos persvarstyti valstybės pagalbos taisykles, susijusias su nacionalinėmis energijos vartojimo efektyvumo priemonėmis ir pagal sanglaudos politiką bendrai finansuojamais projektais, siekiant užtikrinti, kad daugiau šių veiksmų atitiktų valstybinio finansavimo kriterijus – tada daugiau projektų bus užbaigta;

59.  rekomenduoja Komisijai naudojantis savo turimais valstybės pagalbos tikrinimo įgaliojimais skatinti plėtoti tarpvalstybinę infrastruktūrą; mano, kad tokios jungtys atliktų gyvybiškai svarbų vaidmenį didinant galimybes energetinės avarijos ar energijos disbalanso atveju naudotis kaimyninės šalies tiekiama energija ir palaipsniui sumažinant subsidijas;

60.  tvirtai remia Komisijos pastangas Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo atlikto koordinuoto darbo pagrindu pagal planą iki 2014 m. priimti suderintus tinklo kodeksus ir taisykles ir užtikrinti energijos vidaus rinkos reglamentavimo sistemos stabilumą ir didesnį palankumą inovacijoms;

61.  ryžtingai pritaria reguliavimo priemonėms, kurių ėmėsi ACER ir nacionalinės reguliavimo institucijos siekdamos skatinti, tobulinti ir supaprastinti tarpvalstybinę prekybą energija, įskaitant prekybą tos pačios dienos, išvakarių dienos ir balansavimo rinkose, ir panaikinti įvairių valstybių narių energetikos sistemų tarpusavio spragas skatinant skaidrų jungčių naudojimą; pabrėžia, kad užduotims, susijusioms su didmeninių operacijų stebėsena ir prekybos pasinaudojant viešai neatskleista informacija atvejų ir bandymų manipuliuoti rinka nustatymu, vykdyti ACER ir nacionalinėms valdžios institucijoms reikia pakankamai darbuotojų, turinčių reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir žinių;

62.  vidaus elektros rinkos klausimu ragina Komisiją skubiai pateikti išsamią nacionalinių gamybos pajėgumų sistemos pakankamumo ir lankstumo trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu analizę, visapusiškai atsižvelgiant į naudą, kurią gali teikti visos lankstumo priemonės, pvz., reagavimas į paklausą, energijos kaupimas ir jungtys, ir pranešti apie taikytų nacionalinių priemonių, susijusių su pajėgumų vertinimu ir plėtros planavimu, poveikį energijos vidaus rinkai ir konkurencijos taisyklėms, atsižvelgiant pasekmes energijos tiekimo saugumui ir tarpvalstybiniams šios papildomos rinkos struktūros formavimo politikos aspektams; todėl ragina toliau stengtis, kad ateityje būtų pradėta taikyti energijos kaupimo technologijas ir reagavimo į paklausą priemones – visa tai teikia papildomo lankstumo;

63.  ragina Komisiją parengti gaires, kaip naudotis su lankstumu susijusiais ištekliais – paklausos valdymu, energijos kaupimu ir fizine infrastruktūra, įskaitant tarpvalstybinę infrastruktūrą, kad valstybės narės galėtų parengti ir įgyvendinti nacionalines strategijas, kaip savo teritorijose naudotis su lankstumu susijusiais ištekliais;

64.  ragina Komisiją ir Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklą (ENTSO-E) parengti nuoseklią ir suderintą gamybos pakankamumo Europoje užtikrinimo metodiką, apimančią teigiamą atsinaujinančiųjų, ypač kintamų, energijos išteklių įnašą;

65.  ragina Komisiją išnagrinėti būsimas energijos rinkos formas, kurios, priešingai negu dabartiniai nacionaliniai pajėgumų mechanizmai, galėtų teikti papildomus nediskriminacinius pajamų srautus investuotojams visų rūšių energijos gamybos srityse ir būtų užtikrintas ekonomiškai efektyviausias lanksčių paslaugų teikimas energetikos sektoriuje;

66.  ragina Komisiją nustatyti taisykles, kuriomis būtų skatinama toliau plėtoti papildomų paslaugų rinką, kurioje galėtų dalyvauti visų energijos išteklių, įskaitant atsinaujinančiuosius, eksploatuotojai;

67.  ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus teikti paskatas ir remti regionines iniciatyvas ir partnerystės projektus, kuriais siekiama didesnės rinkos integracijos sukuriant regionines energijos biržas ir prekybos dujomis centrus, nustatant darnesnes prekybos dujomis taisykles ir rinkos susiejimo mechanizmus visiems laikotarpiams ir užtikrinant pakankamą rinkos likvidumą ir skaidrumą;

68.  pabrėžia, kad vidaus rinkos priemonėmis turėtų būti skatinama įvairinti vietos ir išorės energijos išteklius ir pagrindinis dėmesys neturėtų būti skiriamas tolesnei dabartinių maršrutų ir tiekimo būdų plėtotei ar plėtrai;

69.  atkreipia dėmesį į energijos rinkos, kuria siekiama palengvinti visų valstybių narių prieigą prie įvairių energijos išteklių, išorinį aspektą; ragina Komisiją, koordinuojant su EIVT, naudotis savo užsienio politikos priemonėmis populiarinant energijos vidaus rinkos taisykles ir standartus trečiosiose šalyse, ypač ES kaimyninėse šalyse; primygtinai ragina Komisiją dvišaliuose dialoguose su atitinkamų trečiųjų šalių atstovais spręsti klausimą, kaip nustatyti aiškias perkrovos valdymo tarpvalstybinėse elektros ir dujų jungtyse ir trečiųjų šalių naudojimosi perdavimo tinklais taisykles; labai ragina Komisiją imtis priemonių, kuriomis būtų siekiama užkirsti kelią antikonkurenciniams trečiųjų šalių bendrovių veiksmams, kuriais gali būti ribojama konkurencija, nustatomos didesnės kainos ar mažinamas energijos tiekimo saugumas; ragina Komisiją palaikant santykius su išorės partneriais užtikrinti, kad ES įmonės galėtų vienodomis sąlygomis konkuruoti visame pasaulyje; primygtinai ragina Komisiją stiprinti bendradarbiavimą su ES kaimyninėmis šalimis branduolinės saugos klausimais; ragina Komisiją pranešti apie visus veiksnius, kurie vis dar kelia sunkumų įgyvendinant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, ir pateikti aiškius skaičius, parodančius šių veiksnių padarinius vartotojų mokamoms kainoms;

70.  prašo valstybių narių ir Komisijos padidinti politinę ir finansinę paramą Energijos bendrijai ir imtis tolesnių priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad vidaus rinkos taisyklės taip pat būtų taikomos Pietryčių ir Rytų Europoje;

71.  atsižvelgdamas į keitimosi informacija sistemos, aktualios rengiant tarpvalstybinius ES valstybių narių ir trečiųjų šalių susitarimus energetikos politikos srityje, sukūrimą, ragina Komisiją ir valstybes nares parodyti daugiau užmojo užtikrinant, kad nebūtų sudaromi vidaus rinkos teisės aktams prieštaraujantys susitarimai; mano, kad Komisijai turėtų būti sudaryta galimybė išnagrinėti susitarimų projektus, kad būtų patikrintas jų suderinamumas su acquis communautaire, ir, kai tinkama, dalyvauti derybose;

72.  primena Komisijai, kad vidaus rinka nėra nepriklausoma nuo pasaulinės rinkos; prašo Komisijos planuojant savo veiksmus vidaus rinkoje visapusiškai atsižvelgti į Parlamento rekomendacijas dėl energetikos politikos išorės dimensijos(16); pritaria minčiai, kad tik visapusiškai veikianti vidaus rinka leis mums visame pasaulyje kalbėti vienu balsu; prašo Komisijos toliau rengti papildomus veiksmus energetikos išorės politikos srityje;

73.  mano, kad į būsimąjį ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimą turėtų būti įtrauktas skyrius, kuriame būtų kalbama tik apie energetikos klausimus, galinčius turėti poveikį vidaus rinkai, įskaitant, be kita ko, didmeninę prekybą energija, prekybą biržos prekėmis, energijos transportavimo jūra taisykles, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas, kuro saugos standartus, apskaitos praktiką, valstybės subsidijas energetikai ir intelektinės nuosavybės perdavimą, susijusį su energijos išteklių žvalgymu, gavyba, transformavimu ir gyvavimo ciklo pabaigos produktais;

74.  pritaria Europos Vadovų Tarybos Komisijai suteiktiems įgaliojimams iki 2013 m. pabaigos pateikti energijos kainų ir išlaidų atskirose valstybėse narėse sudėtį ir veiksnius, ypač dėmesį atkreipiant į poveikį namų ūkiams, MVĮ ir energijai imliai pramonei, plačiau pažvelgiant į ES konkurencingumą ir jį palyginant su kitų pasaulio dalių konkurencingumu; taip pat ragina Komisiją nuolat stebėti energijos kainas ir išlaidas valstybėse narėse;

75.  dujų vidaus rinkos klausimu ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti visas dujų tiekimo sutartis, grindžiamas pasenusiais kainų nustatymo mechanizmais, ypač naftos kainų indeksavimo principu, nes jais vartotojams nustatomos didelės kainos, ir primygtinai ragina Komisiją padėti ištirti galimybes iš naujo susiderėti dėl šių sutarčių, ne tik svarstant jų pratęsimo klausimus; pabrėžia, kad reikia kurti ir remti visus produktus ir mechanizmus, kuriais siekiama sustiprinti trumpalaikius prekybos dujomis pajėgumus; pabrėžia, kad minėtosios priemonės itin svarbios siekiant užtikrinti tikrąjį visiems dujų vidaus rinkos vartotojams tiekiamų dujų kainos konkurencingumą;

Veiksminga vartotojų apsauga ir rėmimas

76.  ragina Komisiją, valstybes nares ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus gerinti vartotojams teikiamos informacijos kokybę ir prieinamumą, nurodyti jiems aiškius ir skaidrius sąskaitų išrašymo metodus, parengti kainų palyginimo priemones, kuriomis naudodamiesi jie galėtų priimti geriausius turima informacija pagrįstus sprendimus ir informuoti juos apie būdus kontroliuoti vartojimą, galimybes taupyti energiją, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir nedideliu mastu gaminti energiją; primygtinai ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą dėl vartotojų ginčų alternatyvaus sprendimo ir Reglamentą dėl vartotojų ginčų elektroninio sprendimo; teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą sukurti informacijos apie vartotojų teises platformą; rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms inicijuoti vartotojams pritaikytas informavimo kampanijas, kuriose turėtų aktyviai dalyvauti valdžios institucijos ir regioninės pilietinės visuomenės organizacijos;

77.  pažymi, kad nors viso pasaulio didmeninės prekybos rinkose energijos kainos sumažėjo, vartotojai ir toliau moka dideles kainas; ragina Komisiją, valstybes nares ir valstybių narių reguliavimo institucijas užtikrinti, kad vartotojai gautų tiesioginės ir pakankamos naudos iš didmeninės kainos pokyčių;

78.  ragina valstybes nares ir Komisiją parengti išsamią strategiją, kuria būtų siekiama skatinti vartotojus ir gaminančius vartotojus aktyviai dalyvauti energijos rinkoje, inter alia, juos įtraukti taikant galiojančius teisės aktus ir įgyvendinant atitinkamas Direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatas; ragina, kad reguliariai būtų pritaikoma tinklų naudojimo kainų pranešimo priemonė siekiant pateikti gaires ne tik esamiems, bet ir būsimiems naudotojams ir taip užtikrinti tinklų plėtros ir individualių sprendimų suderinamumą;

79.  ragina Komisiją skatinti tolesnį energetikos bei informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių bendradarbiavimą ir persvarstyti galiojančias reglamentavimo sistemas siekiant skatinti su energetika susijusias inovacijas, kad jos būtų naudingos visiems vartotojams, sudaryti sąlygas naudotojams palankiai, saugiai ir patikimai įdiegti pažangiuosius tinklus, dėl kurių neuždedama finansinė našta vartotojams ir kuriais naudojantis atsižvelgiama į vartotojų duomenų privatumą; ragina bendradarbiauti tiesiant pažangiuosius tinklus Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu ir kuriant Europos pažangiųjų tinklų standartus;

80.  primygtinai ragina valstybes nares, regionų ir vietos valdžios institucijas įtraukti ir sukurti finansines paskatas investicijoms į pažangiųjų tinklų IRT sprendimus ir siekti, kad susiformuotų profesionalių vartotojų rinka, kad būtų galima užtikrinti didesnį lankstumą, energijos vartojimo efektyvumą ir (arba) taupymą ir aktyvesnį vartotojų dalyvavimą;

81.  tikisi, kad Komisijos gairės padės nustatyti plataus užmojo politikos tikslus pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu, o tai valstybėms narėms padės geriau apibrėžti savo požiūrį į šią vartotojų kategoriją; ragina Komisiją, deramai atsižvelgiant į esamus nacionalinius mechanizmus ir priemones šiems vartotojams apsaugoti, parengti šias gaires siekiant užtikrinti nuoseklesnę ir visapusiškesnę ES lygmens koncepciją, bet tinkamiausias tokios paramos priemones paliekant pasirinkti valstybėms narėms; taip pat pažymi, kad šios kategorijos vartotojų konsultavimo paslaugos ir keitimasis geriausia praktika gali vaidinti svarbų vaidmenį;

82.  teigiamai vertina energijos nepritekliaus Europos Sąjungoje analizę, kurią atliks Komisija; mano, jog, atlikdama šią analizę, Komisija turėtų stengtis užtikrinti, kad kova su energijos nepritekliumi taptų Europos socialinių paslaugų krepšelio dalimi, pvz., pasinaudojant Socialiniu ir Sanglaudos fondais; pabrėžia, kad esamose ir naujose energijos vartojimo efektyvumo didinimo programose visada konkretų dėmesį reikėtų skirti mažas pajamas gaunančioms grupėms;

83.  primygtinai ragina Komisiją parengti ir rekomenduoti tinkamą pagal tiekėjus sudarytą mažmeninės rinkos struktūrą Europos mažmeninėms rinkoms suderinti, taip palengvinant administracinę naštą vartotojams – leidžiant tiekėjams visus mokesčius tiesiogiai nurodyti sąskaitoje už elektros energiją;

Pagalba ateityje sprendžiant energetikos ir klimato problemas

84.  ragina valstybes nares, Komisiją ir atitinkamus suinteresuotuosius subjektus reikiamas paramos visiems elektros energijos gamintojams sistemas kaip įmanoma greičiau paversti skaidriomis, numatomomis, darniomis ir rinka grindžiamomis priemonėmis, kad būtų sukurta bendra rinka, kurioje būtų teikiama parama reikalingoms sritims – energijos vartojimo efektyvumui, gaminantiems vartotojams, bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai, lankstumui, atsinaujinančiųjų išteklių energijai ir tinklo palaikymo paslaugoms tokiu būdu, kad būtų užtikrinamas jų suderinamumas ir išvengiama bet kokio dubliavimosi; ragina Komisiją pateikti gaires dėl veiksmingų ir ekonomiškai efektyvių atsinaujinančios energijos paramos sistemų;

85.  ragina Komisiją, valstybes nares ir nacionalines reguliavimo institucijas persvarstyti rodiklius, pagal kuriuos nustatoma konkurencija energijos rinkose, ir prie jų priskirti tokius rodiklius kaip pigiausius tarifus mokančių vartotojų dalis, naujų įmonių galimybės patekti į rinką ir vartotojų aptarnavimo bei inovacijų lygis – visa tai padės susidaryti aiškų vaizdą apie konkurencijos lygį rinkoje;

86.  elektros energijos vidaus rinkos srityje ragina Komisiją išsamiai išnagrinėti vis didėjančios atsinaujinančiųjų išteklių dalies integravimo į energijos tinklus padarinius, susijusius su finansine parama, visos sistemos techniniais reikalavimais ir rinkos struktūra; pabrėžia, kad nesant koordinuoto požiūrio į šiuos išteklius iki šiol buvo sudėtinga juos integruoti į Europos energetikos sistemas; pabrėžia, kad esami Europos energijos tinklai ir kaupimo infrastruktūra turi būti pritaikyti atsižvelgiant į atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstytosios gamybos įnašą; pabrėžia dujų, kaip atsarginio kuro, naudojamo sprendžiant atsinaujinančios energijos gamybos variacijos klausimą, svarbą ir prašo Komisijos įvertinti reikalingą elektros energijos sistemos lankstumo (pažangiųjų tinklų, paklausos valdymo, kaupimo ir lanksčių atsarginių pajėgumų) lygį; mano, kad kaupiant elektrą didelis vaidmuo tenka hidroakumuliacinėms elektrinėms;

87.  prašo Komisijos, toliau naudojantis regioninės plėtros, sanglaudos ir kitų ES struktūrinių fondų lėšomis, ateinančiu laikotarpiu remti pažangiųjų dujų ir elektros energijos tinklų tiesimą siekiant geriau panaudoti naujų tipų ir išteklių energiją ir modernizuoti visus Europos regionus; mano, kad paskirstymo sistemos operatoriai taip pat turėtų būti skatinami duoti sutikimą pritaikyti savo tinklus;

88.  ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti paskatas, kad būtų naudojamasi neišnaudotomis mikrogamybos galimybėmis, ir atkreipti dėmesį į būtinybę toliau plėtoti bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą, nes tai yra vienas iš ekonomiškiausių būdų gaminti elektros energiją ir šilumą, ir remiant šią galimybę plačiai diegti efektyvias centrinio šildymo ir centrinio vėsinimo sistemas;

89.  pabrėžia centriniam šildymui ir centriniam vėsinimui skirtų bendros šilumos ir elektros energijos gamybos pajėgumų galimybes priimti vis didesnę periodinės elektros energijos dalį – energijos rinkai tai teikia lankstumo, atsparumo ir galimybę ekonomiškai kaupti perteklinę elektros energiją; ragina Komisiją spręsti šį klausimą ir būsimoje iniciatyvoje dėl pajėgumų ir atlygio mechanizmų sistemos numatyti atlygį už šių galimybių diegimą ir remti šią tarpsektorinę integraciją ir balansavimą pagal programą „Horizontas 2020“;

90.  ragina Komisiją atlikti tyrimą, kad būtų išnagrinėti nauji ir ekonomiškai efektyvūs Europos elektros energijos rinkos struktūros variantai siekiant užtikrinti, kad vartotojai elektros energiją gautų priimtinomis kainomis, ir užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimui;

91.  teigiamai vertina darbą, atliktą siekiant energetikos srities mokslinius tyrimus padaryti programos „Horizontas 2020“ prioritetu, ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti šia lėšų programavimo sritimi; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat remti programai „Horizontas 2020“ ir Europos technologijų instituto (EIT) projektams nepriklausančius novatoriškus energetikos technologijų mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ir tobulinti esamas technologijas; ragina valstybes nares siekti europinių ir nacionalinių mokslinių tyrimų programų sąveikos, pripažįstant, kad moksliniai tyrimai yra vienintelis būdas sumažinti išmetamuosius teršalus, pagerinti energetinį saugumą ir ES pramonės konkurencinę padėtį pasaulinėje rinkoje, išlaikyti technologinį ES pirmavimą ir padėti siekti Europos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės tikslų; pabrėžia, kad pramonės atstovams reikia suteikti teisinį tikrumą dėl laikotarpio po 2020 m.;

92.  labai ragina Komisiją pradėti skirti pakankamą finansavimą pažangiųjų paskirstymo tinklų plėtrai – tai ekonomiškai efektyviausias būdas įgyvendinti didelę atsinaujinančiųjų išteklių energijos paskirstytosios gamybos skvarbą ir kartu užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir geriausiai išnaudoti energijos taupymo galimybes;

93.  pažymi, kad esant dabartinei sistemai, kai vidaus rinka yra suskaidyta, įmonėms ir investuotojams nesuteikiamas ilgalaikis stabilumas, todėl gali tekti uždaryti įrenginius ir tuomet susidarytų neapibrėžta padėtis, susijusi su užimtumu ir pajėgumais; prašo Komisijos atlikti nepriklausomą elektros energijos ir dujų vidaus rinkos ateities vertinimą, kuriame daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama klausimams, susijusiems su investicijomis, sektoriaus užimtumu, aplinka ir vartotojų apsauga; prašo šį vertinimą parengti iki 2014 m. kovo mėn. ir jame atsižvelgti į socialinių partnerių, mažas pajamas gaunančių namų ūkių, aplinkosaugos organizacijų, MVĮ ir kitų suinteresuotųjų subjektų nuomones;

o
o   o

94.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0061.
(2) OL L 295, 2010 11 12, p. 1.
(3) OL L 326, 2011 12 8, p. 1.
(4) OL L 211, 2009 8 14, p. 94.
(5) OL L 211, 2009 8 14, p. 55.
(6) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(7) OL L 172, 2009 7 2, p. 18.
(8) OL L 299, 2012 10 27, p. 13.
(9) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 64.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0238.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0509.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0086.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0088.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0444.
(15) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0443.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0238.


Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas ir poveikis vykdant sanglaudos politiką
PDF 404kWORD 37k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimo ir poveikio vykdant sanglaudos politiką (2013/2038(INI))
P7_TA(2013)0345A7-0271/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į SESV 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES pagrindinių teisių chartijos 37 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1083/2006, nustatantį bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 dėl Europos regioninės plėtros fondo ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1783/1999,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1084/2006, įsteigiantį Sanglaudos fondą ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1164/94,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, keičiančią direktyvas 2009/125/EB ir 2010/30/EU ir panaikinančią direktyvas 2004/8/EB ir 2006/32/EB,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/31/EU dėl pastatų energinio naudingumo,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti“ (COM(2013)0225),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Briuselyje paskelbtos Europos profesinių sąjungų instituto (EPSI) ataskaitos „Benchmarking Working Europe 2013“ 5 skyrių „Švarios energijos ir energijos nepritekliaus takoskyra Europos šalyse“ („The European divide in clean energy and fuel poverty“),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, pagal kurią panaikinama Tarybos direktyva 93/76/EEB,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 4 d. Tarybos ataskaitą „Europos semestro įgyvendinimas – Apibendrinamoji ataskaita“ (6754/13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą 2020 m. Europoje“ (COM(2011)0017),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Komisijos statistinių duomenų knygelę „ES energetikos skaičiai“(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Sanglaudos politika: investavimas į realiąją ekonomiką“ (COM(2008)0876),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 21/2012 „Sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominis veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano(3),

–  atsižvelgdamas į „KfW Research“ ataskaitą „KfW skatinimo programų, susijusių su efektyvaus energijos vartojimo pastatais ir jų rekonstrukcija, poveikis valstybių biudžetams“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES sanglaudos politikos ir jos veikėjų vaidmens įgyvendinant naują Europos energetikos politiką(5),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planas“ (COM(2011)0112),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos ataskaitą „Sanglaudos politika. 2013 m. strateginė ataskaita dėl programų įgyvendinimo 2007–2013 m.“ (COM(2013)0210),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Regionų komiteto nuomonę „Efektyvus energijos vartojimas miestuose ir regionuose. Skirtumai tarp kaimo vietovių ir miestų“(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 14 d. Regionų komiteto nuomonę dėl energijos vartojimo efektyvumo(8),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (ESRK) nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo(9),

–  atsižvelgdamas į strateginį dokumentą „Viduržemio jūros regiono valstybių (MED) tarptautinio bendradarbiavimo priemonių gerinimas sprendžiant energijos vartojimo pastatuose efektyvumo uždavinius“, parengtą įgyvendinant „MARIE/ELIH-MED“ projektus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 8 d. Komisijos komunikatą „2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas“ (COM(2011)0109),

–  atsižvelgdamas į struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo rekomendacijas dėl investavimo į tvarios energijos vartojimą (projektas „SF Energy Invest“) „Praktinės rekomendacijos siekiant didinti investicijas į tvarios energijos vartojimą būsimuoju struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu“(10),

–  atsižvelgdamas į „Ismeri Europa“ Komisijai pateiktą ataskaitą „Ekspertų tinklas 2007–2013 m. sanglaudos politikos rezultatams įvertinti. 2011 m. nacionalinių ataskaitų apibendrinimas. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas būsto sektoriuje“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos žaliąją knygą „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

–  atsižvelgdamas į bendrovės „Copenhagen Economics“ atliktą tyrimą „Daugialypė investavimo į pastatų renovaciją siekiant efektyvaus energijos vartojimo nauda“ („Multiple benefits of investing in energy efficient renovation of buildings“)(11),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos posėdžiui „Energetikos uždaviniai ir politika“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0271/2013),

A.  kadangi didesnis energijos vartojimo efektyvumas (angl. EE) reiškia, kad tokio pat lygio ekonominei veiklai ar paslaugai suvartojama mažiau energijos(12);

B.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kuriant vidaus rinką ar jai veikiant ir atsižvelgiant į poreikį išsaugoti ir gerinti aplinką siekiama skatinti energijos vartojimo efektyvumą;

C.  kadangi energijos vartojimo efektyvumo užtikrinimas yra svarbiausias Komisijos ir valstybių narių prioritetas, nes vienas iš strategijos „Europa 2020“ tikslų – 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą;

D.  kadangi vartojimo mažinimas pasitelkiant efektyvaus energijos vartojimo priemones – tai tvariausias būdas priklausomybei nuo iškastinio kuro mažinti, dėl kurio importas sumažėtų apytiksliai 25 proc.;

E.  kadangi didžioji dalis energijos vis dar išgaunama iš angliavandenilių, kuriuos deginant, išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos;

F.  kadangi investicijos į energijos vartojimo efektyvumą gali duoti ekonominę, socialinę ir aplinkos grąžą Europos regionams;

G.  kadangi laiku ir sąnaudų požiūriu veiksmingai įgyvendinant direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo atsiranda galimybių gerokai sumažinti energijos suvartojimą, sumažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, sukurti naujas darbo vietas, užtikrinti socialinę apsaugą ir panaikinti energijos nepriteklių;

H.  kadangi per dabartinį 2007–2013 m. programavimo laikotarpį Sanglaudos politikos biudžete energijos vartojimo efektyvumui, kogeneracijai ir energijos naudojimo vadybai skirta 5,5 mlrd. EUR;

I.  kadangi naujausioje Komisijos ataskaitoje(13) apibendrinama, kad iki 2011 m. pabaigos konkretiems energijos vartojimo efektyvumo projektams, įskaitant apyvartinius fondus, skirta beveik 3,8 mlrd. EUR, t. y. panaudota 68 proc. lėšų; kadangi ataskaitoje taip pažymima, jog šios lėšos Sąjungoje buvo naudojamos netolygiai;

J.  kadangi 2013 m. kovo mėn. Taryba savo apibendrinamojoje ataskaitoje(14) nurodė, kad veiksniai, darantys neigiamą poveikį energijos vartojimo efektyvumo srities plėtojimui, apima informacijos ir finansinių paskatų stoką, nepakankamą energijos vartojimo efektyvumo priemonių matomumą ir netinkamą galiojančių teisės aktų įgyvendinimą, pažymėdama, kad šie veiksniai yra labiau praktinio nei reguliuojamojo pobūdžio;

K.  kadangi mažiausia pagal priemonę ELENA tinkamo finansuoti projekto suma yra 50 mln. EUR, o mažiausia pagal programą „Pažangi energetika Europai“ tinkamo finansuoti projekto suma yra didesnė kaip 6 mln. EUR, o tai viršija daugelio projektų mažose ir kaimo vietovių bendruomenėse sumą;

Bendrosios pastabos

1.  pabrėžia, kad dabartiniu krizės laikotarpiu ir Sąjungai importuojant daugiau kaip 50 proc. jai reikalingos energijos rentabilus energijos vartojimo efektyvumo didinimas gali būti labai svarbi priemonė skatinant Sąjungos konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą vietos ir regionų lygmenimis, ir dėl to, kovojant su klimato kaita ir didelėmis išlaidomis energijai, laimėtų visi ir netektų apgailestauti;

2.  pritaria ES įsipareigojimui siekti iškelto tikslo iki 2020 m. 20 proc. padidinti energijos vartojimo efektyvumą; pažymi, kad spartus ir tinkamas direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo ir jos priemonių įgyvendinimas, atsižvelgiant į sąlygas atskirose valstybėse, padėtų valstybėms narėms grįžti į teisingą kelią, kad galėtų būti pasiektas 20 proc. sumažinimo tikslas; todėl ragina valstybes nares toliau dėti pastangas siekiant strategijoje „Europa 2020“ iškelto tikslo ir sudaryti sąlygas sutaupyti dar daugiau energijos po šios datos;

3.  pažymi, kad Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis padedant skatinti privačias investicijas į efektyviu energijos vartojimu grindžiamus produktus, tokių rūšių transportą, pastatus, pramonę, veiklą ir paslaugas, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimo paslaugas, galima būtų padėti mažinti valdžios institucijų sąskaitas už energiją ir sudaryti sąlygas efektyviau panaudoti lėšas; palankiai vertina tai, kad programos „Horizontas 2020“ energetikos mokslinių tyrimų skyriuje pirmenybę siūloma teikti energijos vartojimo efektyvumui;

4.  atkreipia dėmesį, kad dabartinio finansavimo laikotarpio patirtis rodo, kad energijos vartojimo efektyvumui skirtos Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos negali būti pilnai išnaudotos; todėl įgyvendinant 2014–2020 m. finansinę programą, kurioje energijos vartojimo efektyvumui numatyta dar didesnė lėšų dalis, būtina pasirūpinti, kad vietos ir regionų valdžios institucijoms būtų sudarytos geresnės galimybės gauti šių lėšų;

5.  pabrėžia, kad valstybės narės turėtų vertinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšų naudojimą energijos vartojimo efektyvumui didinti kaip didelį sverto poveikį turinčią investavimo galimybę, o ne kaip išlaidas; be to, ragina Komisiją persvarstyti valstybės pagalbos taisykles, kad, be Europos investicijų, būtų užtikrintas geresnis nacionalinis energijos vartojimo efektyvumo finansavimas;

6.  pažymi sanglaudos politikos ir jos finansinių išteklių svarbą siekiant plėtoti elektros energijos tinklus ir pažangiuosius tinklus, kurie regionuose padeda taikyti efektyvesnes energijos sistemas, mažinti energijos vartojimą ir energijos nuostolius;

7.  pabrėžia, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos turi turėti atitinkamą kompetenciją ir prisiimti atsakomybę ne tik dėl energijos tiekimo ir vartojimo, bet ir dėl energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimo;

8.  ragina Komisiją didinti teisinį tikrumą taikant regioninės valstybės pagalbos teikimo taisykles, susijusias su socialinio būsto, atitinkančio energijos vartojimo efektyvumo standartus, statyba ir investicijomis į tvarias statybas ir energetiką;

9.  primena, kad, remiantis tam tikrais akademiniais moksliniais tyrimais, 2010 m. beveik 9 proc. ES, Norvegijos ir Šveicarijos gyventojų (52,08 mln. žmonių) negalėjo tinkamai apšildyti savo būstų; pažymi, kad energijos nepriteklius itin didelis naujosiose valstybėse narėse, ir kad daugeliu atvejų jis susidaro dėl netinkamai užsandarintų namų; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti sąsajas tarp energijos vartojimo efektyvumo skatinimo, energijos nepritekliaus ir pažeidžiamų vartotojų; pabrėžia, kad nauda, gauta įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo priemones, turi lemti mažesnes vartotojų sąskaitas;

10.  nurodo, kad tam tikruose ekonomikos sektoriuose, pvz., statybos ir transporto, dar nėra veiksmingai panaudotas energijos vartojimo efektyvumo potencialas ir kad asignavimai iš struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ar kitos investicijos į didesnį energijos vartojimo efektyvumą turėtų padėti pagerinti užimtumo galimybes šiame sektoriuje;

11.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti, jog socialinių būstų statyba ir renovacija būtų vykdoma siekiant įgyvendinti energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir standartus; atsižvelgdamas į subsidiarumo principą ragina valstybes nares ir visas suinteresuotąsias šalis būsimu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu partnerystės susitarimų strateginėse kryptyse ir nacionalinėse reformų programose apsvarstyti socialinį būstą; atsižvelgdamas į tai, primena valstybėms narėms Direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo 20 straipsnio nuostatas;

12.  pripažįsta, kad viena iš didžiausių energijos taupymo vietos ir regiono lygiu kliūčių yra išankstinių investicijų poreikis; yra įsitikinęs, kad imantis bet kokių ES lygio priemonių turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į poveikį savivaldybėms ir regionams ir jų biudžeto apribojimus; todėl rekomenduoja, kad kuriant energetikos srities gaires būtų konsultuojamasi su vietos ir regionų atstovais, o vietos ir regioninio lygmens programoms, skirtoms naudoti esamus energijos išteklius, būtų teikiama finansinė pagalba;

13.  primena, kad Parlamentas jau patvirtino ES sanglaudos politikos ir jos dalyvių vaidmens įgyvendinant naująją Europos energetikos politiką ataskaitą ir kad į šią ataskaitą taip pat įtraukti energijos vartojimo efektyvumo klausimai;

2014–2020 m. programavimo laikotarpis ir teisės aktų pakeitimai

14.  pažymi, kad prioritetinis sanglaudos politikos tikslas – mažinti ekonominius, socialinius ir teritorinius regionų skirtumus, ir mano, kad energijos vartojimo efektyvumo priemonės neturėtų trukdyti šiam tikslui; pabrėžia, kad kai kurie iš skurdžiausių ES regionų gali turėti kitus prioritetus ir jiems visų pirma reikalingos investicijos kitose srityse; pabrėžia, kad sanglaudos politikos pranašumas yra jos lankstumas ir decentralizuotas vietos lygmens lėšų administravimas;

15.  primena apie 2009 m. iš dalies pakeistą Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) reglamentą dėl energijos vartojimo efektyvumo siekiant, kad būstas atitiktų paramos kriterijus visose ES šalyse ir nustatant 4 proc. viršutinę ribą; pažymi, kad daugelyje valstybių narių dėl tokių politinių veiksmų šiam tikslui skiriamos lėšos iš esmės nepadidėjo, nes teisės aktų nuostatos, konkrečiai – veiklos programos, buvo pakeistos vėlai, jau programavimo laikotarpiu; pažymi, kad šiems pakeitimams įgyvendinti nebuvo naujai skirta papildomų ES lėšų, todėl kai kurios valstybės narės atmetė šią galimybę, o kitose buvo nustatytas pastebimas ryšys tarp menko lėšų įsisavinimo ir silpno administravimo; atkreipia dėmesį į teisinio aiškumo dėl energijos vartojimo efektyvumo priemonių svarbą prieš naująjį 2014–2020 m. programavimo laikotarpį ir jo metu;

16.  palankiai vertina ERPF ir Sanglaudos fondo siūlomas naujas galimybes ir svarbesnį vaidmenį, kuris šiems fondams teikiamas įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo tikslus 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; visų pirma pritaria dėl būsimo Sanglaudos politikos finansavimo vaidmens visame statybos sektoriuje, įskaitant apgyvendinimą;

17.  ragina valstybes nares savo veiklos programose nustatyti paprastas ir nebiurokratinės lėšų, skirtų gerinti būsto energijos vartojimo efektyvumą, naudojimo procedūras;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad taikant decentralizuotą tvarką savivaldybių institucijos galėtų tiesiogiai gauti finansavimą būsto energijos vartojimo efektyvumui didinti;

19.  palankiai vertina derybų dėl ERPF reglamento dėl skiriamų lėšų minimalios procentinės dalies, kuri turi būti naudojama konkretiems kiekvienos kategorijos regionų teminiams tikslams, taip sudarant galimybę skirti daugiau lėšų energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams, rezultatus; primena, kad pakankamai didelė minimali dalis yra labai svarbi siekiant sutelkti vietos veikėjus ir ja taip pat prisidedama rengiant stabilias ir ilgalaikes programas;

20.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą išplėsti naujoviškų finansinių priemonių taikymą 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu siekiant visų teminių tikslų, įskaitant energijos vartojimo efektyvumo didinimą;

21.  pritaria Komisijos pasiūlymams naujuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu supaprastinti Europos struktūrinių ir investicijų fondų veiklą; mano, kad derybų dėl bendrųjų nuostatų reglamento užbaigimas turėtų sudaryti sąlygas sėkmingai naudotis įvairių fondų lėšomis, o tai būtų labai naudinga įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo projektus;

22.  palankiai vertina derybų dėl bendrųjų nuostatų reglamento pažangą, pasiektą partnerystės susitarimų srityje; todėl ragina valstybes nares ir valdymo institucijas bendradarbiauti su energijos vartojimo efektyvumo srities ekspertais, kad rengiant veiklos programas būtų tinkamai pasinaudota šiuo mechanizmu;

23.  skatina valstybes nares stiprinti atitinkamų nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo veiksmų planų sąsajas su veiklos programomis siekiant užtikrinti, kad Europos struktūriniai ir investicijų fondai taptų nuoseklios strategijos dalimi, kartu ir toliau atsižvelgiant į teritorinius poreikius; pabrėžia, kad pagrindinis energijos vartojimo efektyvumo tikslas turėtų būti energetinis savarankiškumas regionų ir vietos lygmeniu;

24.  mano, kad ES priemonėmis efektyvus energijos vartojimas turėtų būti remiamas energijos gamybos, platinimo ir vartojimo etapais; pažymi, kad, nors energetikos finansavimas pagal sanglaudos politiką šiuo metu daugiausia skiriamas atsinaujinantiems ištekliams(15), reikia užtikrinti didesnę pusiausvyrą ir skirti didesnę finansavimo procentinę dalį projektams, susijusiems su energijos vartojimo efektyvumu;

25.  pabrėžia, kad dėl pernelyg išsamių reikalavimų ir privalomų tikslų, susijusių su energijos vartojimo efektyvumo tikslų įgyvendinimu, gali išaugti regionų ir vietos valdžios institucijų išlaidos įgyvendinant šias priemones ir atsirasti papildomų išlaidų pirkėjams;

26.  pabrėžia, kaip svarbu įtraukti energijos vartojimo efektyvumo aspektą į mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijas, skirtas pažangiajai specializacijai, kurias valstybės narės ir jų regionai turės parengti, kad galėtų gauti lėšų inovacijoms pagal būsimą sanglaudos politiką;

27.  dar kartą primena valstybėms narėms, kad svarbu numatyti pakankamai lėšų 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos biudžete, nes pagal šią programą sanglaudos politika gali ir turėtų tapti atgaivinimo varikliu;

Informuotumo didinimas ir informacijos sklaidos svarba

28.  ragina Komisiją tinkamiau skleisti vietos ir regionų valdžios institucijoms praktinę informaciją apie energijos vartojimo efektyvumą, taip pat apie naudą, gaunamą iš investicijų į energijos vartojimo efektyvumo didinimą, geriausias metodikas ir atitinkamų paslaugų teikėjus, įskaitant sutartis dėl energijos vartojimo efektyvumo, ir gerinti šios informacijos kokybę; atkreipia dėmesį į tai, kad energetinių paslaugų bendrovių trūkumas daugelyje regionų ir valstybių narių gali turėti įtakos lėšų energijos vartojimo efektyvumui didinti įsisavinimui;

29.  pabrėžia, kad išsamios informacijos apie esamų pastatų savybes stoka regioniniu lygmeniu yra didžiulė kliūtis nacionalinėms ir regioninėms valdžioms institucijoms, joms rengiant strategijas ir planus; atkreipia dėmesį į Direktyvoje 2012/27/ES numatytus reikalavimus teikti tokią informaciją ir prašo baigti rinkti ją taip pat ir regioniniu lygmeniu bei paskelbti visuomenei;

30.  ragina valdymo institucijas pagerinti veiklos programų matomumą ir sudaryti geresnes sąlygas galimiems naudos gavėjams, pasiūliusiems tvarios energetikos projektus; šiuo tikslu siūlo kurti nacionalines interneto svetaines, platformas ar duomenų bazes, kurios būtų skirtos galimiems naudos gavėjams ir suinteresuotosioms šalims, rengti praktinius seminarus ir organizuoti renginius siekiant informuoti tikslines grupes ir taikyti priemones, kuriomis būtų pagerintas esamų interneto išteklių matomumas ir galimybės jais naudotis (pvz., „Build Up“ žiniatinklio portalas ir projekto „SF Energy Invest“ vadovas);

31.  ragina valdymo institucijas 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu skatinti integruotus projektus priimant visa apimantį požiūrį į energijos vartojimo efektyvumą teritoriniu lygmeniu, visų pirma pasinaudojant naujomis strateginėmis programavimo priemonėmis, pvz., integruotų teritorinių investicijų, taip pat rengti integruotus planus pasitelkti tokias esamas iniciatyvas kaip merų paktas; ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinta tvarka finansuoti paraiškas, pateikiamas institucijų, kurios yra pasirašiusios Merų paktą ir visiškai įgyvendinusios jo reikalavimus;

32.  palankiai vertina metinę „Atvirų durų dienų“ (angl. Open days) konferenciją ir tai, kad tiek daug forumų buvo skirti vietos ir regionų energijos vartojimo efektyvumo projektams; siūlo Komisijai, valstybėms narėms ir valdymo institucijoms įsteigti šiam renginiui skirtą keitimosi informacija platformą, taip siekiant skatinti itin reikalingą dialogą ir keistis geriausia patirtimi, sukaupta įgyvendinant ir valdant energijos vartojimo efektyvumo projektus, finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis;

Gebėjimų stiprinimas ir techninė pagalba

33.  ragina valstybes nares laikytis Komisijos rekomendacijų(16) ir didinti gebėjimus pasinaudojant techninei pagalbai skirtais biudžetais, kad vietiniai, regioniniai ir pilietinės visuomenės veikėjai galėtų veiksmingiau dalyvauti įgyvendinant regionines ir vietos energetikos srities programas;

34.  pripažįsta, kad pereinant prie efektyvaus energijos vartojimo technologijų būtini nauji įgūdžiai, profesinis švietimas, per kurį atsižvelgiama į aplinkos poreikius, taip pat specialus mokymas statybos ir kituose sektoriuose; todėl ragina valstybes nares toliau naudotis fondų lėšomis visais lygmenimis teikiant techninę pagalbą (pvz., įgyvendinant Europos pagalbos vietinei energetikai (ELENA) priemonę); be to, ragina valstybes nares naudotis Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšomis perkvalifikuojant darbuotojus, kad jie galėtų dirbti naujose darbo vietose, sukurtose pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, ir gerinant jų įgūdžius ir taip išvengti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo šiame sektoriuje;

35.  pabrėžia galimą JESSICA (Bendra Europos parama tvarioms investicijoms į miestų teritorijas) ir ELENA iniciatyvų naudą siekiant užtikrinti tvarias energijos investicijas vietos lygmeniu ir padėti miestams bei regionams energijos vartojimo efektyvumo srityje įgyvendinti perspektyvius investicinius projektus ir ragina skatinti šias iniciatyvas;

36.  ragina toliau teikti administracinę paramą vietos ir regioninėms valdžios institucijoms grupuojant mažus ir vidutinio dydžio energijos vartojimo efektyvumo projektus, kurių vertė paprastai būtų mažesnė nei žemutinė finansinė riba, nustatyta norint pasinaudoti ELENA, JESSICA ir Pažangios energetikos programų lėšomis; atkreipia valstybių narių ir Komisijos dėmesį į tai, kad maži ir vidutinio dydžio miestai bei kaimo bendruomenės dažnai neturi reikiamų administracinių gebėjimų, kad galėtų visapusiškai pasinaudoti naujomis finansinėmis priemonėmis;

37.  pabrėžia, kad dėl biurokratijos ir procedūrinio aiškumo stokos sunku naudotis struktūriniais fondais ir Sanglaudos fondu ir kad tai neskatina dalyvių, kuriems labiausiai reikia tokio finansavimo, teikti paraiškas; todėl pritaria, kad reikia supaprastinti taisykles ir procedūras, pašalinti biurokratines kliūtis ir lanksčiau paskirstyti šias lėšas tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu; mano, kad supaprastinus taisykles ir procedūras bus galima veiksmingiau paskirstyti lėšas ir jos bus geriau panaudojamos, bus daroma mažiau klaidų ir sutrumpės mokėjimo terminai, o neturtingiausios valstybės narės ir regionai galės visapusiškai pasinaudoti finansinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sumažinti regioninius ir tarpvalstybinius skirtumus; mano, kad reikia rasti taisyklių ir procedūrų supaprastinimo ir stabilumo pusiausvyrą;

Finansinių priemonių vaidmuo

38.  pabrėžia, kad subsidijų ir finansinių priemonių derinys gali būti sėkmingas ir naujoviškas metodas pritraukiant privačiojo sektoriaus investicijas, kuriant naujus privačiojo ir viešojo sektoriaus partnerystės modelius ir didinant investicijas; pabrėžia, kad svarbu pritraukti ES ir trečiųjų šalių privačiojo sektoriaus investicijas į energijos vartojimo efektyvumą;

39.  pažymi, kad siekiant gauti lėšų investicijoms į energijos vartojimo efektyvumo projektus dažnai susiduriama su rinkos ir reguliavimo kliūtimis, taip pat pasitikėjimo stoka, pvz., didelėmis išankstinėmis investuotojų sąnaudomis ir sunkumais nuspėjant tikslias energijos taupymo galimybes; ragina valstybes nares rasti tinkamų būdų skatinti investicijas į energijos vartojimo efektyvumą namų ūkiuose;

40.  susirūpinęs pabrėžia, kad dabartinė ekonomikos ir finansų krizė valstybėms narėms sukelia vis daugiau sunkumų rasti finansavimą, kuris reikalingas siekiant bendrai finansuoti su energijos vartojimo efektyvumu susijusias sanglaudos politikos programas; todėl mano, kad itin svarbu rasti naujoviškus energijos vartojimo efektyvumo projektų finansavimo būdus, taip pat privačiojo sektoriaus lėšomis;

41.  pripažįsta Komisijos paramą didesniam naujų ir novatoriškų finansinių priemonių vaidmeniui 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; pabrėžia, kad įgyvendinimo laiku ir teisinio aiškumo stoka sukelia didelių sunkumų valstybėms narėms ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kurios dalyvauja tokių priemonių valdyme; ragina Komisiją nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl tinkamų finansinių priemonių, kuriomis būtų galima remti energijos vartojimo efektyvumo priemones;

42.  ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi kuriant nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo fondus, kai Europos struktūrinių ir investicijų fondų lėšos būtų naudojamos kaip kapitalo įnašai (ar panašiu būdu), kurie būtų naudojami kartu su papildomais finansavimo šaltiniais iš privačiojo sektoriaus;

43.  ragina Komisiją toliau didinti Europos investicijų banko (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB), Europos plėtros banko tarybos (angl. CEB) ir Europos efektyvaus energijos vartojimo fondo (EEEF) teikiamą tikslinę finansinę paramą energijos vartojimo efektyvumo projektams; ragina EIB, Europos plėtros banko tarybą (CEB) ir ERPB sudaryti jungtinę darbo grupę, kuri išnagrinėtų naujų finansinių priemonių, kurias valstybės narės galėtų taikyti kartu su savo nacionaliniais energijos vartojimo efektyvumo fondais ar per juos siekiant skatinti papildomas privačiojo sektoriaus investicijas, alternatyvas;

44.  pabrėžia, kad lėšų paskirstymas turi būti pagrįstas proporcingumo, ekonomiškumo ir ekonominio efektyvumo principais ir kad skirstant lėšas neturi būti didinama administracinė našta;

Klimato, geografinės ir konkurencingumo sąlygos

45.  pabrėžia, kad svarbu reguliariai vertinti, ar energijos vartojimo efektyvumo priemonės ir reikalavimai tebėra pakankami atsižvelgiant į klimato sąlygas, konkurencijos poveikį pramonei ir MVĮ, taip pat energijos kainų padarinius skirtingose valstybėse narėse ir regionuose; ragina Komisiją nuodugniai apsvarstyti šį aspektą rengiant veiklos rodiklių rinkinį;

46.  taip pat pabrėžia, kad užtikrinant energijos vartojimo efektyvumą reikia atsižvelgti į geografinius atokiausių regionų ypatumus, kad būtų labiau įvertinti šių regionų gamtos turtai, susiję su jų atokumu (geotermija, saulės, vėjo ir jūrų energija);

47.  remia pagal MARIE programą pasiektą pažangą rengiant Viduržemio jūros regiono šalių pastatų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo strategiją; todėl ragina šio regiono šalis keistis geriausia patirtimi siekiant parengti Pietų Europai sąnaudų atžvilgiu tinkamiausią modelį; ragina parengti panašias programas ir kitiems Europos regionams, ypač Vidurio Europos; mano, kad būtų galima įgyvendinti panašią priemonę, skirtą atokiausiems regionams, ypač atsižvelgiant į tai, kad dauguma šių regionų (tačiau ne visi) yra tropiniai;

Rodikliai ir kriterijai

48.  ragina valstybes nares nustatyti plačių užmojų tikslus siekiant užtikrinti, kad viešieji pastatai bei kitos paskirties pastatai atitiktų aukščiausius energijos vartojimo efektyvumo standartus, kaip numatyta Direktyvoje 2010/31/ES, ir nustatyti reikalavimą reguliariai atlikti jų energijos vartojimo efektyvumo sertifikavimą;

49.  ragina Komisiją patikslinti sanglaudos politikai skirtus bendruosius energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, kuriuos valstybės narės turi taikyti ir naudoti būsimuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu;

50.  ragina Komisiją tinkamai atsižvelgti į valstybių narių ekonominę, geografinę bei socialinę padėtį nustatant konkrečiai valstybei narei ar regionui vienos kWh sutaupymo investicines sąnaudas;

51.  ragina Komisiją glaudžiai konsultuojantis su valstybėmis narėmis ir regionais nedelsiant parengti energijos vartojimo efektyvumo projektų vertinimo gaires, kurios galėtų tapti pagrindu kuriant projektų vertinimo, stebėsenos ir tikrinimo mechanizmą bei nustatyti ekonominio veiksmingumo apibrėžtį;

52.  ragina valstybes nares energijos vartojimo efektyvumo projektams taikyti rezultatų rodiklius, apibrėžtus ERPF reglamento I priede, taip pat naudoti projektų atrankos kriterijus bei standartines vienam sutaupomos energijos vienetui tenkančias investicines sąnaudas, nustatant maksimalų priimtiną paprastąjį investicijų į energijos vartojimo efektyvumo projektus grąžos laikotarpį;

53.  atkreipia dėmesį į naujausią Audito Rūmų ataskaitą dėl sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominio veiksmingumo; pabrėžia, kad Audito Rūmai rekomenduoja taikyti skaidrius ir griežtesnius projektų atrankos kriterijus tiek ES, tiek valstybių narių lygmeniu; sutinka su Audito Rūmų išvada, kad vertinimo kriterijai, kurie taikomi priimant sprendimą dėl investavimo, turi būti aiškesni ir tikslesni nustatant, kaip turi būti vertinami energijos vartojimo efektyvumo aspektai;

54.  tačiau pažymi, kad Audito Rūmų vertinimas yra pakankamai griežtas dėl projektų atrankos ir atsipirkimo laikotarpio; pabrėžia, kad sanglaudos politika yra integruota politikos sritis, todėl vertinant projektus turi būti laikomasi visapusiško požiūrio, pagrįsto gyvavimo ciklo sąnaudų analize;

Pastatų sektoriaus svarba

55.  pažymi, kad 2010 m. energijos suvartojimas pastatuose sudarė didžiausią dalį, t. y. 40 proc., bendro galutinio energijos suvartojimo ES, o 26,7 proc. bendro suvartojimo sudarė suvartojimas namų ūkiuose ir dėl to susidaro 36 proc. išmetamo CO2 kiekio; apgailestauja, kad daugeliui valstybių narių nepavyksta visapusiškai išnaudoti pastatų energijos taupymo galimybių; ragina Komisiją surasti būdų, kaip galima būtų skatinti, kad didžiausios energijos taupymo galimybės neliktų neišnaudotos teikiant pasiūlymus dėl aiškių tikslų, susijusių su Sąjungos valstybių narių pastatuose suvartojama energija;

56.  primena, kad natūralus pastatų renovavimo ciklas yra 40 metų ir kad energijos taupymo technologijos šiame sektoriuje yra pakankamai ištobulintos, taigi dauguma likusių kliūčių, trukdančių visapusiškai naudotis energijos taupymo potencialu, yra ne techninio pobūdžio; pažymi, kad taip pat ir dėl renovacijos siekiant efektyvaus energijos vartojimo projektų, kurie dažnai yra mažiau pastebimi, mažesni ir kuriuos sudėtingiau kartu įvertinti, pobūdžio Europos struktūriniams ir investicijų fondams tenka itin svarbus vaidmuo užtikrinant finansavimą, reikalingą šioms kliūtims įveikti;

57.  atkreipia dėmesį į tai, kad energijos taupymo galimybės, kurios daugiausia priklauso nuo esamų pastatų būklės, valstybėse narėse ir regionuose yra nevienodos; ragina valstybes nares tobulinti savo padoraus būsto apibrėžtį, įtraukiant į ją energijos vartojimo efektyvumo standartus;

58.  pabrėžia, kad valstybės investicijos į energijos vartojimo efektyvumo didinimą pastatuose itin reikalingos mažiausiai išsivysčiusiuose regionuose ir sanglaudos politikos finansavimą gaunančiose valstybėse narėse, kuriose esama didelių energijos suvartojimo mažinimo galimybių taikant ekonomiškai efektyvias priemones;

59.  ragina valstybes nares kuo labiau pasinaudoti nacionalinėmis ir regioninėmis programomis siekiant užtikrinti, kad naujuose pastatuose būtų pasiektas aukštas energijos vartojimo efektyvumo lygis, o esami pastatai būtų modernizuoti (angl. retrofitting), įskaitant mažas pajamas gaunančių namų ūkių gyvenamuosius namus;

60.  atkreipia dėmesį, kad kaimo ir atokiose vietovėse yra idealios sąlygos diegti efektyvią decentralizuotą energijos gamybą, kuri leistų sumažinti energijos nuostolius, susidarančius dėl elektros energijos perdavimo dideliais atstumais;

61.  ragina atitinkamas valdžios institucijas paspartinti joms priklausančių pastatų renovavimą panaudojant sanglaudos politikai skirtas lėšas, kad būtų daromas reikiamas poveikis ir tai taptų pavyzdžiu;

62.  ragina valstybes nares ypatingą dėmesį atkreipti į sunkumus, su kuriais susiduriama esant bendrai daugiabučių namų nuosavybei, nes iškyla sudėtinga nenorinčių finansiškai prisidėti gyventojų problema;

63.  ragina Komisiją didinti informuotumą apie tikrąsias jau esamų pastatų esminės ir keliais etapais vykdomos esminės renovacijos galimybes ir remti valstybes nares ir regionus rengiant jų renovacijos strategijas; rekomenduoja šias strategijas rengti kartu su pasiūlymais dėl veiklos programų ir užtikrinti, kad į juos būtų įtrauktos naujoviškos finansinės priemonės, taip pat orientaciniai tarpiniai tikslai, tuo didinant investuotojo pasitikėjimą;

o
o   o

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Regionų komitetui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.
(2) http://ec.europa.eu/energy/publications/doc/2012_energy_figures.pdf.
(3) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 98.
(4) https://www.kfw.de/migration/Weiterleitung-zur-Startseite/Homepage/KfW-Group/Research/PDF-Files/Energy-efficient-building-and-rehabilitation.pdf.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0017.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0223.
(7) OL C 225, 2012 7 27, p. 52.
(8) OL C 54, 2012 2 23, p. 49.
(9) OL C 24, 2012 1 28, p. 134.
(10) http://www.sf-energyinvest.eu/fileadmin/Dateien/Downloads/May2012-Recommendations.pdf.
(11) http://www.renovate-europe.eu/uploads/Multiple%20Benefits%20Study_Key%20Messages%20Brochure.pdf.
(12) Komisijos komunikatas „Efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planas: išnaudoti potencialą“ (COM(2006)0545).
(13) 2013 m. balandžio 18 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „Finansinė parama energijos vartojimo pastatuose efektyvumui gerinti“ (COM(2013)0225).
(14) 2013 m. kovo 4 d. Tarybos ataskaita „Europos semestro įgyvendinimas – Apibendrinamoji ataskaita“ (6754/13).
(15) „Ismeri Europa“ Komisijai pateikta ataskaita „Ekspertų tinklas 2007–2013 m. sanglaudos politikos rezultatams įvertinti. 2011 m. nacionalinių ataskaitų apibendrinimas. Atsinaujinantieji energijos ištekliai ir energijos vartojimo efektyvumas būsto sektoriuje“. http://ec.europa.eu/regional_policy/sources/docgener/evaluation/pdf/eval2007/expert_innovation/2011_synt_rep_en.pdf)
(16) 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatas „Regioninės politikos įnašas į tvarų augimą įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ (COM(2011)0017).


Žuvininkystės Adrijos ir Jonijos jūrose strategija
PDF 300kWORD 34k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žuvininkystės Adrijos ir Jonijos jūrose strategijos (2012/2261(INI))
P7_TA(2013)0346A7-0234/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Adrijos ir Jonijos jūrų strategija“ (COM(2012)0713),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje valdymo priemonių, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 1626/94(1), ir į vėlesnius jo pakeitimus (Reglamentas dėl Viduržemio jūros),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto(3),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2008/56/EB ir į valstybių narių įsipareigojimą imtis būtinų priemonių, kad vėliausiai iki 2020 m. būtų užtikrinta arba palaikoma gera jūrų aplinkos būklė,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl ES makroregioninių strategijų vystymo: šiuo metu taikoma praktika ir ateities perspektyvos, ypač Viduržemio jūros regione(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tam tikrų žvejybos VJBŽK (Viduržemio jūros bendrosios žvejybos komisijos) susitarimo rajone nuostatų (5),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl integruotos jūrų politikos (IJP). Padarytos pažangos vertinimas ir nauji uždaviniai(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos, kuria nustatoma jūrų erdvės planavimo ir integruoto pakrančių zonų valdymo sistema (COM(2013)0133),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio mėn. 17 d. rezoliuciją dėl naujo postūmio įgyvendinti Europos akvakultūros darnios plėtros strategiją(7),

–  atsižvelgdamas į Buveinių direktyvą(8),

–  atsižvelgdamas į Europos ministrų, atsakingų už integruotą jūrų politiką, ir Komisijos 2012 m. spalio 7 d. deklaraciją dėl Jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant augimo ir darbo vietų kūrimo (Limasolio deklaracija),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Mėlynasis augimas. Tvaraus jūrų ir jūrininkystės sektoriaus augimo galimybės“ (COM(2012)0494),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2011 m. birželio 23–24 d. rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Viduržemio jūros aplinkos ir pakrančių zonos apsaugos konvenciją ir jos protokolus(9),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto savo iniciatyva pateiktą 2011 m. spalio 12 d. nuomonę, kurioje raginama vystyti naują Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioną(10),

–  atsižvelgdamas į Jonijos jūros tarybos posėdyje 2010 m. gegužės 5 d. priimtą Ankonos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (angl. UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 31 d. priimtą Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atsakingos žuvininkystės elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) rekomendaciją Nr. 199 dėl darbo žvejybos sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0234/2013),

A.  kadangi septynios šalys turi išėjimą į Adrijos ir Jonijos jūras(11) – tarp jų keturios valstybės narės (Italija, Graikija, Kroatija ir Slovėnija) viena šalis kandidatė (Juodkalnija) ir dvi potencialios šalys kandidatės (Albanija ir Bosnija ir Hercegovina);

B.  kadangi tarpvalstybinis bendradarbiavimas nepaprastai svarbus norint nustatyti bendro žvejybos veiklos valdymo tvarką ir užtikrinti tausų žuvų išteklių naudojimą;

C.  kadangi, nors kai kurios Adrijos jūros pakrantės šalys sukūrė specialias zonas, didelė Adrijos ir Jonijos jūrų vandenų dalis tebepriskiriama tarptautiniams vandenims;

D.  kadangi Parlamentas savo neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl ES makroregioninių strategijų vystymo pabrėžė, kad Adrijos ir Jonijos jūrų makroregioninė strategija yra svarbus veiksnys stengiantis sutaikyti Vakarų Balkanų šalis ir gali sustiprinti šių šalių pastangas prisijungti prie ES, o taip būtų galima įgyvendinti bendrą viso Viduržemio jūros baseino politiką;

E.  kadangi Ankonos deklaraciją pasirašiusios šalys paragino Komisiją parengti Adrijos ir Jonijos jūrų regiono makroregioninę strategiją remiantis jos jau parengtomis makroregioninėmis Baltijos jūros (2009 m.), Dunojaus upės (2010 m.) ir Atlanto vandenyno (2011 m.)(12) strategijomis;

F.  kadangi Europos Vadovų Taryba savo 2011 m. birželio 23–24 d. rezoliucijoje pakvietė valstybes nares toliau bendradarbiauti su Komisija rengiant galimas būsimas makroregionines strategijas, pirmiausia susijusias su Adrijos ir Jonijos jūrų regionu;

G.  kadangi neseniai pateiktoje nuomonėje Regionų komitetas paragino Parlamentą paremti ES strategijos, kuri būtų skirta Adrijos ir Jonijos jūrų makroregionui ir kurioje būtų atsižvelgta į pagrindinius iššūkius, su kuriais ši zona susiduria, pirmiausia žvejybos ir akvakultūros sektoriuje, sukūrimą;

H.  kadangi žvejyba – tradiciškai svarbus sektorius daugumoje Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės regionų ir kadangi žvejybos veiklą šioje zonoje dabar administruoja Bendroji Viduržemio jūros žvejybos komisija (BVJŽK) ir Tarptautinė Atlanto tunų apsaugos komisija (ICCAT);

I.  kadangi pagrindinis Adrijos jūros baseino geofizinis bruožas, ypač šiaurinėje jo dalyje, yra seklus smėlėtas jūros dugnas, kuris tampa gilesnis tik už daugybės mylių nuo kranto, o Jonijos jūros baseino savybės panašios į likusias kur kas gilesnės Viduržemio jūros savybes, ypač BVJŽK 18-ajame ir 19-ajame geografiniuose parajoniuose, kur gylis siekia iki 2000 metrų;

J.  kadangi Adrijos ir Jonijos jūrų baseine vykdomai įvairių rūšių žuvų žvejybai naudojami įvairūs žvejybos įrankiai – nuo nedidelio masto tradiciniais žvejybos įrankių iki dugninių tralų, nuo pelaginių žuvų žvejybos vidutiniame gylyje iki mėgėjų žvejybos;

K.  kadangi Adrijos jūroje veisiasi daug tik tai jūrai būdingų rūšių žuvų; kadangi, nežiūrint į tai, dėl padidėjusių žvejybos pastangų ir (arba) didesnės taršos atsirado didelių su žuvų ištekliais ir su žvejybos pramone apskritai susijusių problemų, ypač Italijos pusėje esančioje pietinėje Adrijos jūros pakrantėje;

L.  be to, kadangi per pastaruosius metus Adrijos ir Jonijos jūrų baseino teritorijoje labai suintensyvėjo akvakultūros veikla, nežiūrint į tai, kad esama didelių aplinkos ir erdvės apribojimų, ir į tai, kad ne visi rajonai tinkami jūroje veikiantiems veisimo įrenginiams instaliuoti, o jeigu jie tinkami, tai minėtieji įrenginiai ne visada suderinami su kita veikla;

M.  kadangi jau vykdoma ne viena vertinga regioninė programa, skirta moksliniam bendradarbiavimui, kurios tikslas – užtikrinti atsakingą žvejybą Adrijos jūroje, skatinti, pvz., projektas „Adriamed“(13);

N.  kadangi daugelis valstybių neturi konkrečių nacionalinių ar regioninių plėtros planų, pagal kuriuos būtų reguliuojamas įrenginių instaliavimas pakrančių ir jūrų teritorijose ir būtų aiškiai apibrėžtos akvakultūros veisykloms prieinamos zonos – taip būtų išvengiama nesunkiai numatomų interesų konfliktų su kitų ūkio sektorių, pvz., turizmo, žemės ūkio, pakrančių žvejybos, atstovais;

O.  kadangi sukurtas Adrijos jūros saugomų teritorijų tinklas („AdriaPAN“), kurio tikslas – optimizuoti šių teritorijų valdymą ir planavimą naudojantis partnerystėmis;

P.  kadangi jūrų veikla yra tarptautinio pobūdžio ir ištekliai bendri, taigi norint vystyti integruotą požiūrį į jūrų politiką Adrijos ir Jonijos jūrų baseino teritorijoje būtinas dialogas ir partnerystės, kuri apimtų visas pakrančių valstybes, procesas;

Bendrosios aplinkybės

1.  pažymi, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Parlamentas įgijo visapusiškus įgaliojimus kartu su Taryba rengti teisės aktus dėl žvejybos ir akvakultūros sektoriaus ir kad jis ketina atlikti visapusišką vaidmenį formuojant žuvininkystės politiką ES, taip pat regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis;

2.  laikosi nuomonės, kad Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui skirtoje strategijoje ypatingas dėmesys turėtų būti atkreiptas į tvarų žvejybos ir akvakultūros sektoriaus vystymąsi ir augimą, įskaitant užimtumą;

3.  mano, kad remiantis Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui skirta strategija turėtų būti siekiama išsaugoti ir saugoti aplinką;

4.  teigiamai vertina 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą, kaip svarbų žingsnį siekiant priimti teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų skatinamas glaudesnis Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės šalių ir regionų bendradarbiavimą, kad žvejyba būtų vykdoma atsakingai ir kad ji būtų ekonomiškai perspektyvi pakrantėms bendruomenėms;

5.  atsižvelgdamas į tai mano, kad integruota jūrų politika (IJP) turėtų atlikti ypač svarbų vaidmenį vystant ilgalaikę strateginę politiką Adrijos ir Jonijos jūrų regione ir kad ja turėtų būti siekiama tvaraus jūrininkystės ir laivybos augimo ir jūrų ekosistemų išsaugojimo ateities kartoms;

6.  taip pat mano, kad jūrų erdvės planavimas, kaip viešas žmogaus veiklos Adrijos ir Jonijos jūrų zonose, ypač šiaurinėje Adrijos jūros dalyje, erdvės ir laiko paskirstymo analizės ir planavimo procesas, gyvybiškai svarbus tvariai žvejybos sektoriaus ateičiai kitos atitinkamos veiklos atžvilgiu;

7.  pakartoja, jog pritaria, kad šiam svarbiam jūrų regionui būtų pradėta taikyti makroregioninė strategija siekiant atremti bendrus iššūkius ir išspręsti problemas, su kuriais susiduria atitinkamų pakrančių regionų gyventojai, ir skatinti ekonomikos vystymąsi ir Europos integraciją regione;

8.  laikosi nuomonės, kad visos Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui skirtos ES programos ir finansavimo priemonės(14), įskaitant Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), turėtų derėti tarpusavyje ir būti naudojamos kuo veiksmingiau, siekiant užtikrinti tikrą pridėtinę vertę žvejams ir žuvininkystės sektoriaus operatoriams;

9.  yra tvirtai įsitikinęs, kad visos pastangos, padarytos siekiant užtikrinti atsakingą, tausią žvejybą Adrijos ir Jonijos jūrų baseine, gali būti atitinkamų šalių pakrančių ir kaimo vietovių plėtros katalizatorius ir jomis gali būti puoselėjamas suderintos ekonominės veiklos vystymas, pvz., žvejybos turizmas, kai profesionalūs žvejai žvejybos išvykose lydi turistus ar mokslininkus – tai taip pat turi būti daroma visapusiškai laikantis tausios žvejybos, kurią vykdant būtų saugoma aplinka ir biologinė įvairovė, principo;

10.  mano, kad 2011 m. kovo mėn. įsigaliojusi Barselonos konvencija ir jos protokolas dėl integruoto pakrančių zonų tvarkymo galėtų būti pavyzdys, kaip integruota politika galėtų tapti privaloma valstybėms narėms, turinčioms sienas Adrijos ir Jonijos jūrose;

11.  mano, kad turimi duomenys apie žuvų išteklius Adrijos ir Jonijos jūrose, jų judėjimą ir jų pasiskirstymą, taip pat apie mėgėjų žvejybą nepakankami, ir todėl ragina atitinkamas institucijas ir mokslinių tyrimų tarnybas atsiradus pirmai progai išspręsti šių trūkumų problemą;

12.  ragina Komisiją imtis tolesnių priemonių, kuriomis būtų skatinamos mokslinių tyrimų programos, susijusios su jūrų aplinka ir žuvininkyste, ir skatinti remtis šių mokslinių tyrimų išvadomis bei jas platinti;

13.  laikosi nuomonės, kad sėkmingos įvairių regionų administracinių institucijų bendradarbiavimo komerciniais klausimais programos(15) gali būti geriausios praktikos pavyzdžiai, kuriais būtų galima remtis kitose srityse, siekiant gerinti žvejybos ir akvakultūros produktų, ypač vietinių, atsekamumą, pelningumą ir prekybą jais;

14.  pritaria visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimui plėtojant tvarų ir produktyvų žuvininkystės sektorių šiame regione;

15.  mano, jog, siekiant užtikrinti tvarų žvejybos ir akvakultūros sektoriaus visame Adrijos ir Jonijos jūrų baseine vystymą ir padidinti užimtumą pakrančių vietovėse, itin svarbu, kad būtų pripažintas nepaprastai reikšmingas moterų darbas žuvininkystės sektoriuje, kad moterims būtų sudarytos lengvesnės galimybės įgyti profesinę kvalifikaciją ir joms įsitraukti į pakrančių vietovių veiklos grupes ir gamintojų organizacijas;

16.  ragina imtis iniciatyvų siekiant pritraukti jaunus žmones į žvejybos ir akvakultūros sektorius šiame regione ir paskatinti juos užsiimti šia veikla;

17.  pažymi, kad Parlamentas praeityje jau yra atkreipęs dėmesį į tai, kad būtini paprastesni, nuoseklesni ir skaidresni teisės aktai dėl akvakultūros, kuriais būtų pašalintos kliūtys, iki šiol trukdžiusios visapusiškai išnaudoti ES akvakultūros potencialą, ir kad dėl to turės būti parengtos aiškios ir nuoseklios ES ir nacionalinės taisyklės, taip pat aiškiai apibrėžti valstybių narių jūrų ir pakrančių vystymo planai vadovaujant BVJŽK neseniai patvirtintomis gairėmis(16);

18.  pažymi, kad tikslingai vykstant akvakultūros sektorių Adrijos ir Jonijos jūrų pakrantės regionuose, kurie labai priklausomi nuo vasaros turizmo veiklos, būtų galima kurti nesezonines darbo vietas ir taip stipriai paskatinti užimtumą regione;

19.  pabrėžia, kad plečiant akvakultūros veiklą neturi būti rizikuojama siekiu užtikrinti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta pagal Direktyvą 2008/56/EB, ir kad ji turi būti vykdoma visapusiškai laikantis visų susijusių Sąjungos teisės aktų dėl aplinkos;

20.  pažymi, jog vienintelis būdas užtikrinti, kad žuvų ištekliai ir jūrų aplinka būtų apsaugota nuo taršos ir peržvejojimo ir (arba) neteisėtos žvejybos – sukurti integruotą jūrinės veiklos informacinių ir stebėjimo sistemų tinklą glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis ir pakrančių regionais, kuriems tai aktualu;

Konkretūs svarstymai

21.  ragina su Adrijos ir Jonijos jūrų baseinu susijusias pakrantės šalis bendradarbiauti rengiant bendrą specifinių vietovės geofizinių ir batimetrinių savybių, įvairių jūrinių rūšių buvimo ir pasiskirstymo, taip pat skirtingų žvejybos būdų apžvalgą, siekiant susidaryti bendrą vaizdą, kuris būtų geresnio žuvininkystės valdymo pagrindas ir kuriuo remiantis būtų galima stiprinti žuvininkystės veiklą remiantis bet kuria būsima makroregionine strategija;

22.  ragina Komisiją kuo anksčiau ir vėliausiai iki 2013 m. patvirtinti veiksmų planą Adrijos jūros ir Jonijos jūros strategijai makroregioniniu pagrindu praktiškai įgyvendinti ir pažymėti, jog žuvininkystės sektorius turėtų būti vienas iš tos strategijos prioritetų, atsižvelgiant į specifines geofizines ypatybes ir susiejant šį veiksmų planą su regionine politika, Sąjungos IJP ir Europos infrastruktūros tinklų priemone, kad būtų užtikrintas maksimalus jo sverto poveikis;

23.  ragina Komisiją kuo anksčiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo būtų apibrėžtos bendros techninės žvejybos Adrijos ir Jonijos jūrų baseine priemonės ir nustatytos leistinos žvejybos pastangos, žvejybos laikotarpiai ir žvejybos įrankiai bei kitos reikiamos valdymo priemonės;

24.  apgailestauja, kad valstybės narės labiau nepasinaudojo šiais atskirais valdymo planais, pagal kuriuos leidžiama sustabdyti tam tikrų bendrų taisyklių taikymą siekiant atsižvelgti į tas specifines savybes; mano, kad tai būtų labai palengvinę valdymą vietos lygmeniu ir kad būtų gauta vertingų duomenų apie padėtį įvairiose zonose, o taip būtų buvę galima atlikti atitinkamus pakeitimus; todėl ragina pakrantės valstybes nares konstruktyviai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija atnaujinant ir nuolat derinant žvejybos valdymo priemones;

25.  ragina Komisiją užmegzti nuolatinį dialogą su Adrijos ir Jonijos jūrų baseino šalimis, kurios nepriklauso ES, siekiant sudaryti dvišalius ir daugiašalius susitarimus, kuriais būtų siekiama pažangos derinant ir standartizuojant žuvininkystės valdymo taisykles – taip Viduržemio jūros regione būtų pasiekti ES bendros žuvininkystės politikos (BŽP) tikslai kartu visapusiškai pasinaudojant tarptautinių ir regioninių žuvininkystės organizacijų pateikta bendradarbiavimo sistema; pažymi, kad pridėtinė Adrijos ir Jonijos jūroms skirtos strategijos vertė galima tik jei bus atsižvelgta į visas – ir ES, ir jai nepriklausančios – šalis, kurios turi sieną šiose jūrose;

26.  ragina Komisiją skatinti siekti BŽP tikslų, pirmiausia tikslo vėliausiai iki 2020 m. užtikrinti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį ir skatinti užimtumą ne ES šalių atžvilgiu laikantis ekosistema pagrįsto požiūrio;

27.  ragina Komisiją stiprinti geriausios praktikos išsaugojimo srityje mainus bendradarbiaujant su pakrantės valstybėmis ir skatinti kurti saugomas jūrų zonas rūšims, kurioms gresia didžiausias pavojus, atkurti;

28.  ragina Komisijos skatinti ES nepriklausančias šalis, turinčias sienas Adrijos ir Jonijos jūrose, siekti Jūrų strategijos pagrindų direktyvos tikslų, pirmiausia siekti vėliausiai iki 2020 m. užtikrinti gerą jūrų aplinkos būklę arba ją palaikyti;

29.  šiuo požiūriu ragina Komisiją skatinti sieną Adrijos ir Jonijos jūrose turinčias valstybes nares kurti ir įgyvendinti jūrų strategijas, pagal kurias būtų remiamasi ekosistema pagrįstu požiūriu ir užtikrintas susirūpinimą keliančių aplinkos klausimų įtraukimas į įvairių sričių politiką, darančią poveikį jūrų aplinkai, atsižvelgiant į tarpvalstybinį poveikį kaimyninių trečiųjų šalių jūrų vandenų kokybei;

30.  primena, kad prieinamas tiek būsimo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) finansavimas – įgyvendinant jo duomenų rinkimo programas – tiek pagal įvairias Sąjungos mokslinių tyrimų programas numatytas finansavimas, skirtas žinioms apie jūrų aplinką, įskaitant žuvų rūšis, gilinti, taip pat gausesnėms inovacijoms ir geresnei žuvininkystės praktikai taikyti; todėl ragina valstybes nares teikti projektus šioje srityje ir mano, kad vykdant išankstinį įvairių pakrančių šalių – nesvarbu, ar jo priklauso ES – bendradarbiavimą gali būti rengiamos nepaprastai įdomios iniciatyvos, kurios, įgyvendinant valstybių narių pateiktus projektus, gali būti naudingos visam Adrijos ir Jonijos jūrų baseinui;

31.  ragina Komisiją apsvarstyti, ar bendradarbiaujant su Europos investicijų banku (EIB) turėtų būti sukurta speciali finansavimo eilutė šioje strategijoje numatytiems veiksmams ir tikslams įgyvendinti atsižvelgiant į pagal FEMIP įgytą patirtį(17), kad būtų išvengta dar didesnio šio klausimo komplikavimo tvirtinant naujas biudžeto priemones; ragina Komisiją taip pat svarstyti galimybę naudoti projektų obligacijas ir viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kaip itin tinkamas finansavimo priemones;

32.  ragina Komisiją pasiūlyti, kad Viduržemio jūros regionui jau įsteigtoje regioninėje patariamojoje taryboje būtų sukurti specialūs patariamieji organai Adrijos jūrai ir Jonijos jūrai, remiantis teigiama patirtimi, įgyta Italijos vandenyse sukūrus jūrininkystės rajonus(18) (pvz., Šiaurės Adrijos jūros žvejybos rajoną, 2012 m. sukurtą siekiant bendro ir darnaus šiaurinio Adrijos jūros žuvininkystės sektoriaus valdymo politiniu, ekonominiu, socialiniu ir aplinkos požiūriais);

33.  ragina Komisiją į būsimą pasiūlymą dėl teisės akto dėl jūrų erdvės planavimo įtraukti nuostatas, kuriomis valstybės narės būtų įpareigotos parengti atitinkamoje jų nacionalinėje teritorijoje galiojančių aplinkos ir turizmo apsaugos taisyklių aprašą ir, kai tai susiję su rajonais, kuriems netaikomi apribojimai, priimti jūrų ir pakrančių plėtros planus, pagal kuriuos būtų apibrėžtas šių rajonų naudojimo ir valdymo priimtinumas ir suderinamumas, siekiant palengvinti prieigą prie rajonų, kurie tinkami akvakultūros įmonėms steigti;

34.  prašo Komisijos parengti specialų Adrijos ir Jonijos jūroms skirtą darbo planą, kuriame būtų išdėstyti būsimieji tikslai tame regione, kaip šiuo metu daroma Viduržemio jūroje (IJP Viduržemio jūroje projektas); pabrėžia, kad šis darbo planas turėtų būti laikomas tinkamu finansuoti EJRŽF lėšomis;

35.  ragina Komisiją sukurti sankcijų rinkinį siekiant užtikrinti, kad valstybei narei, kuri nevykdo savo įsipareigojimų rinkti duomenis ir juos perduoti arba nesugeba spręsti problemų, susijusių su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba savo vandenyse arba su savo laivyno vykdoma NNN žvejyba, galėtų būti pritaikytos sankcijos;

o
o   o

36.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 409, 2006 12 30, p. 11; OL L 36, 2007 2 8, p. 6; OL L 196, 2011 7 28, p. 42.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0040.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0461.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0269.
(5) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 193.
(6) OL C 70 E, 2012 3 8, p. 70
(7) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 132.
(8) Tarybos direktyva 92/43/EEB, OL L 206, 1992 7 22, p. 7.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2010)0128.
(10) Nuomonė COTER-V-016, pranešėjas G. M. Spacca (ALDE, Italija), 2011 m. spalio mėn.
(11) Remiantis Tarptautinės hidrografijos organizacijos (THO) apibrėžtimi, pietinė Jonijos jūros riba eina linija tarp Pasero kyšulio (Sicilija) ir Tenarono kyšulio (Graikija).
(12) COM(2009)0248, COM(2012)0128, COM(2010)0715 ir COM(2011)0782.
(13) „Adriamed“ yra FAO regioninis projektas, kurį finansuoja Italijos žemes ūkio, maisto ir miškininkystės politikos ministerija ir Komisija. Juo siekiama skatinti Adrijos jūros šalių (Albanijos, Kroatijos, Italijos, Juodkalnijos ir Slovėnijos) mokslinį bendradarbiavimą laikantis JT FAO Atsakingos žvejybos elgesio kodekso.
(14) Struktūriniai fondai (ERPF, Sanglaudos fondas, ESF, EŽF ir EJRŽF), taip pat 7-oji bendroji programa ir programa LIFE+.
(15) Pvz., Žvejybos ir akvakultūros socialinė ir ekonominė observatorija, skirta šiaurinei Adrijos jūros daliai.
(16) Per 36-tąjį BVJŽK posėdį (2012 m. gegužės mėn.) priimta rezoliucija GFCM/36/2012/1 dėl akvakultūrai priskirtų zonų gairių.
(17) Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programa (angl. Facility for Euro-Mediterranean Investment and Partnership, FEMIP).
(18) Jūrininkystės rajonai sukurti siekiant gerinti centrinės ir regioninių vyriausybių bendradarbiavimą vystant ir remiant žvejybos ir akvakultūros sektorius ir skatinti žvejų ir žuvininkystės sektoriaus įmonių bendradarbiavimą.


Siekiant veiksmingesnio ir ekonomiškai efektyvesnio vertimo žodžiu Europos Parlamente
PDF 307kWORD 29k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl veiksmingesnio ir ekonomiškai efektyvesnio vertimo žodžiu Europos Parlamente (2011/2287(INI))
P7_TA(2013)0347A7-0233/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 5/2005 dėl Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidų(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 5/2005 „Parlamento, Komisijos ir Tarybos vertimo žodžiu išlaidos“, su institucijų atsakymais(2),

–  atsižvelgdamas į pranešimą Biuro nariams „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius. Sprendimo dėl Europos Parlamento 2012 m. biudžeto įgyvendinimas“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento generalinio sekretoriaus 2013 m. balandžio 9 d. pranešimą „Pasirengimas sudėtingoms sąlygoms. Europos Parlamentas 2025 m. Atsakymai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0233/2013),

A.  kadangi daugiakalbystė yra viena iš Europos Parlamento, taip pat ir visos Sąjungos, pagrindinių ypatybių, ir kadangi dėl jos užtikrinama pagarba kultūrų ir kalbų įvairovei ir vienodos sąlygos įvairios kilmės ir išsilavinimo ES piliečiams;

B.  kadangi daugiakalbystės Europos Parlamente principas yra šios institucijos politinės, bendros teisės leidybos veiklos ir komunikacinio darbo pagrindas;

C.  kadangi pagal daugiakalbystės Europos Parlamente principą saugoma, kad Europos piliečiams nebūtų be reikalo trukdoma pasinaudoti teise būti renkamiems į EP;

D.  kadangi daugiakalbystė užtikrina piliečių teisę bendrauti su Parlamentu bet kuria oficialiąja ES kalba ir taip jiems sudaro sąlygas naudotis demokratinės kontrolės teise;

E.  kadangi Parlamento lingvistinės paslaugos palengvina bendravimą ir šiuo būdu užtikrinama, kad Parlamentas išliktų atviras visiems Europos piliečiams, garantuojant Sąjungos unikalios daugiakalbės sąrangos, pagrįstos 24 oficialiosiomis kalbomis, skaidrumą;

F.  kadangi Parlamento darbo tvarkos taisyklėse nurodoma, kad Parlamento nariai gali rinktis, kuria oficialiąja kalba kalbėti, ir kad bus užtikrinamas vertimas žodžiu į kitas oficialiąsias kalbas, taigi gerbiama demokratinė teisė būti išrinktam į Europos Parlamento narius neatsižvelgiant į kalbų mokėjimo įgūdžius;

G.  kadangi vykstant vis tolesnei plėtrai daugiakalbystės keliami uždaviniai visiškai pakito apimties, sudėtingumo ir politikos aktualumo aspektais į ir kadangi natūralu, kad didelės apimties daugiakalbystė lemia dideles ir vis didėjančias išlaidas Parlamentui, taigi, ir Sąjungos piliečiams;

H.  kadangi, kalbant apie Parlamento 2012 m. biudžetą, reikėjo labai taupyti lėšas, įskaitant vertimo žodžiu išlaidų sumažinimą 10 mln. EUR per metus, siekiant apriboti biudžeto padidėjimą, kad jis išaugtų tik 1,9 proc., palyginti su ankstesniais metais;

Vertimo žodžiu sistema Europos Parlamente

1.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga yra vienintelis subjektas pasaulyje, vykdantis oficialią daugiakalbystės politiką, pagrįstą 24 oficialiosiomis kalbomis, ir naudojantis iš viso 552 kalbų poras; šiomis aplinkybėmis palankiai vertina labai aukštą Parlamento vertimo žodžiu kokybę, tačiau mano, kad reikėtų ieškoti būdų sumažinti šios sudėtingos daugiakalbystės struktūros užkraunamą naštą bei dideles ir vis didėjančias su ja susijusias išlaidas;

2.  pažymi, kad iš visų kalbų, kuriomis nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. buvo kalbama plenariniuose posėdžiuose Strasbūre ir Briuselyje, anglų kalba buvo vartojama 26 979 minutes (29,1 %), vokiečių – 12 556 minutes (13,6 %), prancūzų – 8 841 minutes (9,5 %), estų – 109 minutes (0,1 %) ir maltiečių – 195 minutes (0,2 %);

3.  pabrėžia, kad ir plenarinius, ir komitetų posėdžius visi gali stebėti viešai, žiūrėdami tiesioginę jų transliaciją internete ar naudodami užsakomąją vaizdo transliaciją, t. y. naujas medijas, kuriomis ES piliečiams užtikrinamas didesnis Europos Parlamento veiklos skaidrumas; taip pat pabrėžia, kad atsižvelgiant į galimybę naudotis šiomis medijomis visomis oficialiosiomis kalbomis akcentuojamas demokratinis ir daugiakultūris Parlamento pobūdis;

4.  pažymi, kad kai kurios tarptautinės organizacijos, kaip antai Jungtinės Tautos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, veikia tik tarpvyriausybiniu lygmeniu ir neturi teisėkūros funkcijos; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad JT, kurioms priklauso 192 narės, kalbų režimas apima šešias oficialiąsias kalbas, o NATO, kuriai priklauso 28 narės, dažniausiai vartoja anglų kalbą, nors turi dvi oficialiąsias kalbas;

5.  vis dėlto pabrėžia, kad Parlamentas yra tiesiogiai renkamas politinis organas, kurio nariai išrenkami neatsižvelgiant į jų kalbų mokėjimo įgūdžius; taigi dar kartą patvirtina visų Parlamento narių teisę kalbėti pasirinkta oficialiąja kalba, nes tai yra pagrindinis Parlamento veiklos tvarkos principas;

6.  pažymi, kad oficialiųjų kalbų vartojimo praktinis taikymas Europos Parlamente nustatytas Parlamento daugiakalbystės kodekse, atnaujintame 2008 m.; pažymi, kad Kodekse įrašyta sąvoka „kontroliuojama visiška daugiakalbystė“ sudaro sąlygas Parlamento narių ir piliečių lygybei; pažymi, kad visiškos daugiakalbystės įgyvendinimas, nors ir pagrįstas principu „vertimas žodžiu pareikalavus“, ilgainiui priklausys nuo kalbos paslaugų naudotojų išsamaus informavimo apie minėtų paslaugų teikimo kainas, taigi ir nuo jų atsakomybės kuo geriau šiomis paslaugomis naudotis;

7.  mano, kad patikimo finansų valdymo principas turi būti taikomas taip pat ir vertimo žodžiu paslaugoms ir kad siekiant Europos Sąjungos mokesčių mokėtojams užtikrinti ekonomiškai naudingiausias paslaugas, reikėtų nuolat atlikti kritišką analizę siekiant įvertinti, kur ir kaip galima pagerinti efektyvumą ir valdyti ar sumažinti išlaidas;

Efektyvus vertimo žodžiu išteklių naudojimas

8.  palankiai vertina Biuro 2011 m. priimtą sprendimą dėl vertimo žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius, kuris padeda didinti vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir sumažinti jų struktūrines sąnaudas šiais būdais:

   i) su Parlamento delegacijų kelionėmis susijusius poreikius derinant su turimais finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais,
   ii) pirmenybę teikiant trišalių susitikimų, vykstančių per darbo komitetuose savaitę, vertimui žodžiu,
   iii) komitetų posėdžius tolygiau paskirstanti per visą savaitę,
   iv) griežčiau taikant vakarinių posėdžių trukmės taisykles;

9.  palankiai vertina tai, kad dėl šios priežasties pradėjo mažėti Parlamento vertimo žodžiu paslaugoms skiriami biudžeto ištekliai; pažymi, kad 2010 m. iš biudžeto buvo panaudota 54 990 000 EUR, 2011 m. – 56 964 283 EUR ir 2012 m. šiuo metu nustatyta suma yra 47 000 000 EUR, nors galutinė 2012 m. suma bus aiški tik 2013 m. gruodžio 31 d. ir gali būti didesnė;

10.  pažymi, kad Vertimo žodžiu GD 2013 m. biudžeto sąmata yra 58 000 000 EUR, iš kurių 53 000 000 EUR yra tiesiogiai susiję su vertimo žodžiu paslaugomis; prašo išsamiai ir reguliariai informuoti Parlamentą apie konkrečius iniciatyvos „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“ rezultatus, susijusius su 2013 m. biudžetu, ypač apie numatomą išlaidų sumažėjimą arba padidėjimą;

11.  be to, pažymi, kad Parlamento vertimo žodžiu paslaugų kaina siekia 157 954 283 EUR per trejų metų laikotarpį iki 2012 m. pabaigos, o lyginant biudžeto panaudojimo sumas 2010 ir 2012 metais, pasiektas 17 proc. sumažėjimas; pažymi, kad sumanus vertimo žodžiu paslaugoms skirtų lėšų taupymas nekelia pavojaus daugiakalbystės principui, ir reikalauja, kad Parlamento nariams turi būti užtikrinta vienoda prieiga prie vertimo paslaugų ir kad atitinkamoms tarnyboms turi būti ir toliau užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos;

12.  palankiai vertina tai, kad Parlamento 2014 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatoje siūloma rinkimų metais 23 proc. sumažinti vertimo žodžiu sąnaudas, palyginti su 2013 m. biudžetu, pagal kurį numatyta suma siekia 58 000 000 EUR; prašo pateikti išsamią informaciją, įrodančią, kad įmanoma atlikti siūlomus sumažinimus ir išlaikyti puikią vertimų žodžiu kokybę;

13.  pabrėžia, kad vertimo žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius įgyvendinimas tolygiau paskirstant komitetų posėdžius per savaitę davė daug naudos ir nė kiek nesumažino bendro komitetų posėdžių skaičiaus; pažymi, kad dėl bendro vertėjų žodžiu darbo dienų skaičiaus sumažėjimo nuo 105 258 (107 047 386 EUR) 2011 m. iki 97 793 (100 237 825 EUR) 2012 m. sutaupyta 6 809 561 EUR;

14.  susirūpinęs pažymi, jog Daugiakalbystės kodekso taikymo ataskaitose nurodoma, kad komitetų, delegacijų ir frakcijų pateikti prašymai teikti vertimo žodžiu paslaugas vis dar dažnai atšaukiami pavėluotai ir kad tokių atvejų daugėja, kaip galima spręsti iš toliau pateiktų duomenų:

Komitetai

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Prašymai

984

1712

2213

2448

Pavėluotai atšaukta

76

172

238

359

%

7,72 %

10,05 %

10,80 %

14,70 %

Delegacijos

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Prašymai

624

813

836

832

Pavėluotai atšaukta

116

93

102

171

%

18,59 %

11,44 %

12,20 %

20,60 %

Frakcijos

2009 m.

2010 m.

2011 m.

2012 m.

Prašymai

1922

2310

2297

2146

Pavėluotai atšaukta

285

378

266

292

%

14,83 %

16,36 %

11,60 %

13,60 %

15.  susirūpinęs pažymi, kad galimos išlaidos dėl šių pavėluotai atšauktų vertimo žodžiu paslaugų sudarytų didelę bendro vertimo žodžiu biudžeto dalį, jei paskutiniu momentu kai kurie vertėjai žodžiu nebūtų perskiriami versti kitur; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad 2011 m. 4 350 000 mln. EUR (7,6 % vertimo žodžiu biudžeto) ir 2012 m. 5 480 000 mln. EUR (11,9 % vertimo žodžiu biudžeto) būtų buvę panaudoti vertimo žodžiu paslaugoms, kurių teikimas buvo užtikrintas ir kurios tada buvo atšauktos nesilaikant Daugiakalbystės kodekse numatytų terminų; ragina Biurą Biudžeto kontrolės komitetui pateikti išsamią didėjančios pavėluotai atšauktų paslaugų tendencijos analizę ir numatyti mechanizmą, skirtą geriau informuoti apie išteklius, prarastus dėl pavėluotai atšauktų paslaugų, ir ženkliai sumažinti tokių atšaukimų skaičių ir procentinę dalį;

16.  primena, kad išlaikant aukštus darbo standartus taip pat būtina siekti veiksmingiau naudoti vertimo išteklius ir kontroliuoti jų sąnaudas atsižvelgiant į bendrą kiekvienos kalbos padalinio darbo krūvį ir užtikrinant, kad būtų sumažintos sąnaudos, susijusios su tuo, kad nesilaikant Kodekse nurodytų terminų pavėluotai atšaukiamos paraiškos dėl posėdžių ir delegacijų vizitų, kuriuose užtikrinamas vertimas žodžiu; primygtinai reikalauja, kad reikėtų didinti komitetų, delegacijų ir frakcijų informuotumą apie Kodekse nustatytus terminus;

17.  ragina Biurą sukurti sistemą, pagal kurią būtų numatyta imtis tolesnių priemonių, kad būtų užkirstas kelias pavėluotam vertėjų žodžiu paslaugų užsakymo atšaukimui;

18.  ragina administraciją visapusiškai ir veiksmingai atsižvelgti į atnaujintus duomenis apie Parlamento narių kalbų mokėjimą numatant kalbų vartojimo komitetuose, delegacijose ir frakcijose nuostatas, taikomas ne tik darbo vietose, bet ir už jų ribų; primygtinai reikalauja, kad kiekvienais metais būtų atnaujinami duomenys apie visų Parlamento narių kalbų mokėjimo įgūdžius; be to, nurodo, kad atnaujintų duomenų apie kalbų mokėjimo įgūdžius kopija turėtų būti persiunčiama komitetų, delegacijų, frakcijų ir darbo grupių sekretoriatams;

19.  tinkamai atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio mėn. Parlamento biuro sprendimą „Vertimas žodžiu į visas kalbas efektyviai naudojant išteklius“, primygtinai reikalauja, kad per delegacijos kelionę vertimas žodžiu į oficialiąją kalbą būtų vykdomas tik dalyvaujančiam Europos Parlamento nariui pateikus aiškų rašytinį prašymą; pabrėžia, kad per delegacijos kelionę vertėjų žodžiu skaičius turėtų kuo mažesnis laikantis taikomų taisyklių;

20.  primena generalinio sekretoriaus pasiūlymą pradėti taikyti vertimo žodžiu paslaugų naudotojų, įskaitant komitetus, delegacijas ir frakcijas, informuotumo didinimo priemones ir laukia tolesnių išsamių pasiūlymų siekiant didinti informuotumą apie pavėluoto atšaukimo sąnaudas;

21.  ragina administraciją ir toliau reikalauti, kad kiekvieno posėdžio pabaigoje vertėjų žodžiu grupės vadovas, susitaręs su to posėdžio sekretoriatu, sudarytų pareikalautų, bet nepanaudotų vertimo žodžiu paslaugų sąrašą; pažymi, kad to sąrašo kopija turėtų būti perduota atitinkamo posėdžio sekretoriatui; mano, kad šiame sąraše reikėtų atsižvelgti ir į tiesioginės transliacijos internete ir užsakomosios vaizdo transliacijos naudotojus;

22.  atkreipia dėmesį į naują vertimo žodžiu ad personam paslaugą, siūlomą Parlamento nariams, kuri teikiama po 2010 m. pradėto bandomojo projekto; pažymi, kad ši nauja paslauga 2011 m. kainavo 157 000 EUR, o 2012 m. – 115 000 EUR; mano, kad, siekiant pagerinti šią paslaugą, reikėtų ją persvarstyti;

Vertimas žodžiu Europos Parlamente. Tolesni veiksmai

23.  palankiai vertina pastaraisiais metais padidėjusį vertimo žodžiu paslaugų efektyvumą ir išlaidų sumažinimą, išlaikant puikią darbo kokybę; pabrėžia, kad vertimo žodžiu ir raštu išlaidos ir toliau sudaro didelę Parlamento biudžeto dalį, ir todėl mano, kad Parlamentas nuolat turi skirti dėmesį uždaviniui užtikrinti daugiakalbystę priimtina kaina;

24.  mano, kad Biudžeto kontrolės komitetas turėtų būti reguliariai informuojamas apie vertimo žodžiu išlaidų pokyčius; reikalauja, kad vertimo žodžiu tarnyba rengtų metinę ataskaitą apie Kodekso taikymą ir siųstų ją generaliniam sekretoriui, kad ji būtų viešai paskelbta komiteto nariams;

25.  mano, kad reikėtų kiek įmanoma vengti padėties, kai į kai kurias kalbas užtikrinamos vertimo žodžiu paslaugos ir tomis paslaugomis nesinaudojama; pabrėžia, kad reikia imtis nereikalingo vertimo žodžiu posėdžiuose išlaidų mažinimo priemonių, todėl reikalauja parengti ir skubiai įgyvendinti sistemą, kurią taikant nebūtų teikiamos vertimo žodžiu paslaugos į tas kalbas, kuriomis iš tiesų nekalbama atitinkamame posėdyje ar kurių nereikalauja tiesioginės transliacijos internete naudotojai;

26.  tikisi, kad iki metų pabaigos generalinis sekretorius pateiks išsamią vertimo žodžiu kalbų, užtikrinamų visuose (darbo) grupių, komitetų ir delegacijų susitikimuose, ir kalbų, kurios iš tiesų naudojamos šiuose susitikimuose, analizę, taip pat nuo bendrų vertimo žodžiu taisyklių, priimtų Biuro 2012 m. kovo 12 d. posėdyje, leidžiančių nukrypti nuostatų(3), kurių prašyta dėl delegacijų vizitų ir kurios suteiktos, apžvalgą;

27.  ragina Biurą iki metų pabaigos priimti tolesnį sprendimą dėl daugiakalbystės, kuriame visų pirma būtų nustatyti galimi vertimo žodžiu pareikalavus scenarijai ir numatytas su tuo susijęs efektyvumo padidėjimas, kurio tikimasi;

28.  atsižvelgdamas į tai, prašo Audito Rūmų per pagrįstą laikotarpį ir ne vėliau kaip iki 2014 m. kovo mėn. pateikti Parlamentui specialiąją ataskaitą apie Parlamento, Komisijos ir Tarybos patiriamas vertimo žodžiu ir raštu išlaidas, kurioje būtų įvertintas šios srities finansų valdymo patikimumas ir atnaujinti Specialiojoje ataskaitoje Nr. 5/2005 pateikti duomenys; be to, pažymi, kad ši ataskaita galėtų būti rengiama reguliariai ir naudojama vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; pakartoja, kad ataskaitoje turėtų būti pateikiama informacija apie tai, ar atitinkamos institucijos turi pakankamai priemonių ir procedūrų užtikrinti, kad:

   teikiamos paslaugos neviršytų realių poreikių;
   galėtų būti teikiamos visos reikalingos paslaugos,
   paslaugos būtų teikiamos už kuo mažesnę kainą,
   teikiamos paslaugos būtų aukštos kokybės;

29.  be to, pažymi, kad šioje tolesnėje ataskaitoje reikėtų kruopščiai palyginti Parlamento vertimo žodžiu paslaugų ekonominį efektyvumą su Taryboje ir Komisijoje teikiamomis paslaugomis, taip pat palyginti iš tiesų patirtas trijų institucijų išlaidas vertimo žodžiu paslaugoms su per audito ataskaitinį laikotarpį užregistruotomis išlaidomis;

30.  be to, primygtinai reikalauja, kad Parlamentas prioritetine tvarka spręstų didelio pavėluotai atšauktų paslaugų atvejų skaičiaus klausimą, ir ragina Biurą pateikti išsamų veiksmų planą siekiant sumažinti minėtą skaičių;

31.  primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra esminis siekiant keistis gerąja patirtimi, kuria skatinamas efektyvumas ir suteikiama galimybė taupyti; mano, kad reikėtų pagerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą vertimo žodžiu srityje; reikalauja atlikti išsamų persvarstymą pirmenybę teikiant veiksmingesniam visų institucijų dalijimuisi turimais ištekliais ir konkrečioms priemonėms laisvai samdomų vertėjų teikiamo vertimo žodžiu srityje;

32.  pabrėžia taikomosios programinės įrangos, kuri gali būti naudojama kaip valdymo priemonė, svarbą ir primygtinai reikalauja šiuo tikslu kitų metų biudžete numatyti daugiau lėšų; pažymi, kad galima pasiekti didesnį efektyvumą, jei Parlamento administracinėms tarnyboms bus teikiama atitinkama informacija apie administravimą; apgailestauja, kad kai kurie GD vis dar atsilieka taikomosios programinės įrangos įdiegimo aspektu, nepaisant nuo 2010 m. atliekamų IT srities sektoriaus patobulinimų;

33.  ragina atitinkamas tarnybas įvertinti, ar vertimo žodžiu srityje pasiektas didesnis efektyvumas gali būti naudojamas kaip pavyzdys tobulinant kitus GD;

o
o   o

34.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 305 E, 2006 12 14, p. 67.
(2) OL C 291, 2005 11 23, p. 1.
(3) Konkrečiai nuspręsta, kad nors delegacijos ir toliau galės visapusiškai naudotis teise į vertimo žodžiu paslaugas, verčiant ne daugiau kaip į penkias kalbas, kaip nurodyta Daugiakalbystės kodekse, savaitėmis, kurios skirtos parlamentinei išorės veiklai (vadinamosios žaliosios savaitės), delegacijoms, prašančioms išimties tvarka leisti vykdyti keliones per komitetų savaites, bus užtikrinamas tik ribotas kalbų režimas ir bus verčiama žodžiu ne daugiau kaip į vieną kalbą.


Internetiniai lošimai vidaus rinkoje
PDF 321kWORD 38k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje (2012/2322(INI))
P7_TA(2013)0348A7-0218/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 23 d. Komisijos komunikatą „Kompleksiškos europinės internetinių lošimų sistemos kūrimas“ (COM(2012)0596),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 18 d. Komisijos komunikatą „ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje svarbos didinimas“ (COM(2011)0012),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl susitarimų dėl varžybų baigties ir korupcijos sporte(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES lygmens veiksmų sporto sektoriuje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl internetinių lošimų vidaus rinkoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl azartinių lošimų internete patikimumo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 20 d. Nikosijos deklaraciją dėl kovos su susitarimais dėl varžybų baigties,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas ir Tarybai pirmininkavusių Prancūzijos, Švedijos, Ispanijos ir Vengrijos pažangos ataskaitas dėl lošimų ir lažybų veiklos organizavimo ES valstybėse narėse pagrindo,

–  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Europos partnerystės sporto srityje“ ir ypač į projektų, kuriais dėmesys sutelkiamas į kelio užkirtimą susitarimų dėl varžybų baigties atvejams šviečiant ir informuojant atitinkamas suinteresuotąsias šalis, rinkinį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 51, 52 ir 56 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į prie SESV pridėtą Protokolą dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, pagal kurią ypatingoje azartinių lošimų organizavimo srityje Teismas visų pirma pripažįsta būtinybę užtikrinti vartotojų apsaugą, vykdyti sukčiavimo ir skatinimo per daug išlaidauti lošiant prevenciją, taip pat bendrą poreikį saugoti viešąją tvarką kaip viršesnį bendrąjį interesą, kuriuo galima pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimus(5),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 m. gegužės 22 d. nuomonę,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Kultūros ir švietimo komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0218/2013),

A.  kadangi lošimai nėra įprasta ekonominė veikla atsižvelgiant į galimą neigiamą lošimų poveikį sveikatai ir neigiamą jų socialinį poveikį, apimantį: neįveikiamą potraukį lošti, kurio pasekmes ir sąnaudas sunku įvertinti; organizuotą nusikalstamumą, pinigų plovimą; taip pat susitarimus dėl varžybų baigties; kadangi dėl internetinių lošimų gali kilti didesnė priklausomybės rizika negu tradicinių neinternetinių lošimų atveju, be kita ko, dėl lengvesnės prieigos prie jų ir socialinės kontrolės nebuvimo, tačiau šiuo klausimu reikia papildomų mokslinių tyrimų ir duomenų; pažymi, kad dėl šių priežasčių tam tikros vidaus rinkos taisyklės, įskaitant įsisteigimo laisvę ir laisvę teikti paslaugas, taip pat abipusio pripažinimo principą, netrukdo valstybėms narėms nustatyti savo pačių papildomas priemones siekiant apsaugoti lošėjus;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 35 straipsnyje nustatyta pareiga saugoti žmogaus sveikatą apibrėžiant ir vykdant visą Sąjungos politiką ir veiklą;

C.  kadangi SESV 169 straipsnyje ES įpareigojama užtikrinti vartotojų aukšto lygio apsaugą;

D.  kadangi dėl specifinio internetinių lošimų sektoriaus pobūdžio žmonių sveikatos ir vartotojų apsauga turėtų būti pagrindinis principas rengiant ES lygmens rekomendacijas ir nacionalinės teisės aktus;

E.  kadangi pagal subsidiarumo principą valstybės narės, vadovaudamosi savo vertybėmis ir siekiamais bendro intereso tikslais, taip pat laikydamosi Sąjungos teisės, turi teisę nustatyti, kaip turi būti organizuojamas ir reguliuojamas internetinių lošimų paslaugų teikimas;

F.  kadangi internetinių lošimo paslaugų pasiūlai dėl jos specifinio pobūdžio ir taikant subsidiarumo principą netaikomas būtent šiam sektoriui skirtas reguliavimas ES lygmeniu ir kadangi internetiniai lošimai nebuvo įtraukti į Paslaugų ir Vartotojų teisių direktyvų taikymo sritis, tačiau jai ir toliau taikomi įvairūs ES antriniai teisės aktai, pavyzdžiui, Duomenų apsaugos direktyva, Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių ir Nesąžiningos komercinės praktikos direktyva;

G.  kadangi internetinių lošimų sektorius nuo kitų rinkų skiriasi pavojais, susijusiais su vartotojų apsauga ir kova su organizuotu nusikalstamumu, kaip ne kartą pripažino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

H.  kadangi Teisingumo Teismas patvirtino, kad azartinių lošimų paslaugų teikimas yra ypatingo pobūdžio ekonominė veikla, kuriai taikomus apribojimus galima pagrįsti labai svarbiomis viešojo intereso priežastimis, kaip antai vartotojų apsauga, sukčiavimo prevencija, kova su pinigų plovimu ir viešosios tvarkos bei visuomenės sveikatos išsaugojimas; kadangi bet kokie šiai veiklai taikomi apribojimai turi atitikti apribojimus, numatytus pagal SESV, pavyzdžiui, jie turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir nediskriminaciniai;

I.  kadangi šiuo metu, labiau nei kada nors anksčiau, valstybės narės turi bendrų interesų dėl neteisėtų internetinių lošimų neigiamo socialinio ir ekonominio poveikio nacionaliniu lygmeniu ir jų pagrindiniai tikslai - apsaugoti nepilnamečius ir pažeidžiamus visuomenės narius ir kovoti su priklausomybe, nusikalstamumu ir mokesčių slėpimu;

J.  kadangi dėl internetinių lošimų tarptautinio pobūdžio ir pavojų, susijusių su vartotojų apsauga, sukčiavimo prevencija ir teisėsaugos veiksmais prieš neteisėtą veiklą, kaip antai pinigų plovimas ir susitarimai dėl varžybų baigties, taip pat dėl būtinybės kovoti su nelegalia veikla, susijusia su lošimais, valstybės narės privalo imtis geriau suderintų veiksmų ES lygmeniu;

K.  kadangi itin svarbu taikyti sporto varžybų ir kapitalo judėjimo priežiūros priemones ir priežiūros mechanizmus;

L.  kadangi šiuo metu reikia išsamaus internetinių lošimų sektoriaus vaizdo, t. y. informacijos ir duomenų apie vidaus ir tarpvalstybinę, ES vidaus ir pasaulinę, teisėtą ir neteisėtą pasiūlą;

M.  kadangi valstybėse narėse internetinių lošimų reklamos forma skiriasi arba iš viso nėra reguliuojama;

Specifinis internetinių lošimų sektoriaus pobūdis ir vartotojų apsauga

1.  mano, kad siekiant užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos lygį, ypač labiausiai pažeidžiamų vartotojų, sąžininga ir teisėta lošimo paslaugų pasiūla, kurią nustatytų kiekviena valstybė narė pagal Sąjungos teisę, galėtų sumažinti socialines sąnaudas ir neigiamą poveikį, patiriamus dėl lošimų veiklos;

2.  įspėja, kad dėl lošimų gali išsivystyti pavojinga priklausomybė; šią problemą reikėtų spręsti visuose pasiūlymuose dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų siekiant apsaugoti vartotojus;

3.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų prieš valstybių narių teritorijose siūlomus nelegalius lošimus; šiuo klausimu primygtinai ragina Komisiją savo numatomose rekomendacijose dėl vartotojų apsaugos ir reklamos paraginti valstybes nares imtis vykdymo užtikrinimo priemonių kovojant su nelegalių lošimų pasiūla;

4.  mano, kad esama pavojingo ryšio tarp ekonominės krizės paaštrėjimo ir lošimų masto padidėjimo; pabrėžia, kad labai sudėtinga dabartinė socialinė ekonominė padėtis prisidėjo prie jų eksponentinio paplitimo, ypač vargingiausiuose gyventojų sluoksniuose, todėl mano, kad būtina nuolatinė tęstinė su lošimais susijusios priklausomybės ir problemų stebėsena;

5.  patvirtina, kad internetiniai lošimai yra komercinio pobūdžio sporto naudojimo forma, ir, kadangi sektorius sparčiai auga pasitelkiant technologines naujoves, valstybėms narėms kyla sunkumų vykdant šio sektoriaus kontrolę dėl specifinio interneto pobūdžio, todėl kyla vartotojų teisių pažeidimo pavojus, o pats sektorius tapo tyrimų objektu kovojant su organizuotu nusikalstamumu;

6.  tvirtai pabrėžia, kad, neatsižvelgiant į tai, kaip valstybės narės nusprendžia organizuoti ir reguliuoti internetinių lošimų paslaugų pasiūlą nacionaliniu lygmeniu, turi būti užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga; ragina Komisiją toliau tirti ES lygmens pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemones, įskaitant oficialų valstybių narių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą; pabrėžia, jog ekspertų grupė turėtų užtikrinti, kad nepilnamečiams būtų užkirsta prieiga prie internetinių lošimų; ragina valstybes nares įpareigoti valstybės narės licenciją turinčius veiklos vykdytojus savo internetinėse svetainėse gerai matomoje vietoje patalpinti reglamentuojančios valdžios institucijos logotipą, kuris yra šios institucijos patikimumo ženklas;

7.  prašo Komisijos ištirti veiksmus, kuriais būtų galima sustabdyti praktiką, pagal kurią kai kurios vienoje valstybėje narėje įsikūrusios bendrovės siūlo internetinių lošimų paslaugas, pvz., per palydovinę televiziją ar reklamos kampanijos, kitoje valstybėje narėje, kurioje jos neturi licencijos siūlyti šias paslaugas;

8.  ragina įpareigoti lošimų organizatorius rodyti aiškius, išsiskiriančius ir konkrečius įspėjimus nepilnamečiams, kuriuose būtų nurodoma, kad dalyvauti internetiniuose lošimuose jiems neteisėta;

9.  mano, jog reikia imtis priemonių ir užtikrinti, kad socialiai pažeidžiami asmenys dėl lošimų nepatektų į dar sunkesnę padėtį;

10.  mano, jog siekiant išmatuoti priklausomybės nuo lošimų mastą ir su įvairiomis lošimo formomis susijusią riziką reikia papildomų mokslinių tyrimų ir duomenų; ragina visas valstybes nares ir Komisiją suderintu būdu atlikti tolesnius tyrimus siekiant suvokti lošimų problemą; pabrėžia, kad azartinių lošimų organizatoriai būtų įpareigoti prisidėti prie priklausomybės nuo lošimų prevencijos;

11.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis ir sudaryta ekspertų grupe, išnagrinėti galimybę ES mastu sukurti nacionalinių savanoriško savo galimybės lošti apribojimo registrų, apimančių, inter alia, galimybės lošti apribojimą ir asmeninių nuostolių ar laiko ribas ir prieinamų nacionalinėms valdžios institucijoms ir licencijuotiems lošimų organizatoriams, sąveikumą, kad visi klientai, norintys savanoriškai išbraukti save iš vieno organizatoriaus sąrašų ar viršijantys savo lošimo ribas, turėtų galimybę būti automatiškai išbraukti iš visų kitų licencijuotų lošimų organizatorių sąrašų; pabrėžia, kad bet kokiai keitimosi asmenine informacija apie probleminius lošėjus priemonei turi būti taikomos griežtos duomenų apsaugos taisyklės; pabrėžia, jog svarbu, kad ekspertų grupė siektų apsaugoti piliečius nuo priklausomybės nuo lošimų; pažymi, kad siekiant informuoti vartotojus apie jų lošimų veiklą, šiame registre turėtų būti pateikiama vartotojui visa su jo lošimo istorija susijusi informacija, kiekvieną kartą, kai jis arba ji pradeda lošti;

12.  rekomenduoja azartinius lošimus aiškiai atskirti nuo kitų internetinių pramogų; paslaugoms, apimančioms skiriamuosius lošimų sektoriaus ypatumus, turi būti taikomi derami lošimų teisės aktai ir turi būti visapusiškai laikomasi amžiaus ir tapatybės tikrinimo priemonių;

13.  pažymi, kad savireguliavimo iniciatyvomis galima itin prisidėti nustatant bendrų standartų turinį; dar kartą patvirtina, kad tokioje opioje srityje kaip azartiniai lošimai savireguliacija gali tik papildyti nacionalines taisykles, bet negali jų pakeisti;

14.  ragina Komisiją apsvarstyti privalomos trečiosios šalies atpažinties kontrolės įdiegimą siekiant, kad nepilnamečiams ar asmenims, naudojantiems suklastotą tapatybės pažymėjimą, būtų užkirstas kelias lošti; siūlo, kad, be kita ko, tai galėtų būti asmens socialinio draudimo numerio, banko sąskaitos informacijos ar kito atskiro identifikacijos numerio patikra; ši patikra turėtų būti atliekama prieš pradedant lošti;

15.  mano, kad būtina užtikrinti didesnį internetiniams lošimams naudojamos programinės įrangos saugumą ir nustatyti minimalius bendrus sertifikavimo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad būtų naudojami vienodi parametrai ir standartai;

16.  atkreipia dėmesį, kad reikia parengti veiksmingus geresnės priežiūros metodus, nepamirštant greitos internetinės aplinkos plėtros, tačiau pabrėžia, kaip svarbu apsaugoti asmeninius vartotojų duomenis nuo piktnaudžiavimo;

17.  laikosi nuomonės, kad taikant bendrus internetinių lošimų standartus reikėtų užtikrinti paslaugų teikėjo ir vartotojo teises ir pareigas, užtikrinant piliečių ir vartotojų, ypač nepilnamečių ir kitų pažeidžiamų asmenų, aukšto lygio apsaugą ir užkertant kelią klaidinančiai reklamai ir reklamos pertekliui; ragina Europos lošimų organizatorių asociaciją parengti ir priimti savireguliavimo (elgesio) kodeksus;

18.  ragina Komisiją įtraukti į savo rekomendaciją nuostatą, kad lošimų organizatoriai turėtų būti įpareigoti aktyviai skatinti savęs apribojimo galimybių taikymą registracijos metu, taip pat esant pakartotiniams pralaimėjimams;

19.  rekomenduoja pradėti taikyti vienodus visoje Europoje galiojančius bendrus elektroninės atpažinties ir tarpvalstybinių elektroninio patvirtinimo paslaugų saugumo standartus; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl elektroninės atpažinties ir elektroninio patvirtinimo, kurie sudarys sąlygas nacionalinių elektroninės atpažinties sistemų sąveikai, jeigu tokios esama; todėl ragina suvienodinti registracijos ir atpažinties procedūras ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą, visų pirma siekiant užtikrinti atpažinties mechanizmų veiksmingumą ir užkirsti kelią vienam lošėjui turėti keletą sąskaitų bei galimybę nepilnamečiams patekti į internetines azartinių lošimų svetaines; rekomenduoja valstybėms narėms keistis vykdymo užtikrinimo priemonių srities gerąja praktika, pavyzdžiui, nelegalių lošimų svetainių baltųjų ir juodųjų sąrašų sudarymo, bendrai nustatant saugių ir atsekamų mokėjimų sprendimus ir apsvarstant finansinių sandorių blokavimo įgyvendinamumą, srityse, kad būtų galima apsaugoti vartotojus nuo nelegalių lošimų organizatorių;

20.  ragina valstybes nares ir organizatorius skatinti internetinių azartinių lošimų reklamos atsakomybės principą; palankiai vertina Komisijos iniciatyvą priimti rekomendaciją dėl atsakingos lošimų reklamos; ragina Komisiją įtraukti bendrus minimaliuosius standartus, kuriais būtų užtikrinta pakankama pažeidžiamų vartotojų apsauga; rekomenduoja, kad reklama būtų atsakinga, į ją būtų įtraukti aiškūs įspėjimai dėl priklausomybės nuo lošimų rizikos, neturi būti reklamos pertekliaus, ji neturėtų būti rodoma įtraukta į turinį, aiškiai skirtą nepilnamečiams, arba jei yra didesnė rizika, kad minėtą turinį žiūrės nepilnamečiai, kaip, pavyzdžiui, yra reklamavimo socialinėje žiniasklaidoje atveju;

21.  ragina nustatyti ir įgyvendinti priemones, kuriomis vaikai ir nepilnamečiai įgytų skaitmeninių priemonių naudojimo raštingumo ir jį sustiprintų; mano, kad mokyklose įvedus geriausių interneto naudojimo būdų kursus naudotojai sugebėtų geriau apsisaugoti nuo priklausomybės nuo internetinių lošimų paslaugų;

22.  pabrėžia, kokį svarbų vaidmenį atlieka švietimas, konsultavimo paslaugos ir tėvai didinant informuotumą internetinių lošimų ir jų padarinių nepilnamečiams tema;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti taikyti veiksmingas informavimo apie priklausomybės nuo lošimų pavojų priemones, ypač skirtas jaunimui;

24.  ragina vykdyti socialiai atsakingą reklamą, leidžiant reklamuoti tik teisėtus internetinių lošimų produktų pasiūlymus; mano, kad negalima leisti interneto lošimus reklamuoti padidinant laimėjimo galimybę, tuo sudarant klaidingą įspūdį, kad azartiniai lošimai yra tinkama strategija asmens finansinei padėčiai pagerinti; mano, kad reklamoje reiktų pareikti aiškia informaciją apie neįveikiamo potraukio lošti padarinius;

25.  pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti, kad 18 metų neturintys asmenys neloštų, ir kovoti su probleminiais lošimais ir neįveikiamu potraukiu lošti, itin svarbu apibrėžti nežalingą reklamos formatą ir jos sklaidos taisykles;

26.  pabrėžia, kad vartotojų apsaugos priemonės turėtų būti įgyvendinamos kartu su prevencinėmis ir atsakomosiomis vykdymo užtikrinimų priemonėmis, siekiant sumažinti piliečių bendravimą su organizatoriais, veikiančiais be leidimo; pabrėžia, kad svarbu bendrai apibrėžti legalių azartinių lošimų organizatorių sąvoką, kad valstybės narės, laikydamosi ES teisės aktų, išduotų leidimus tik tiems veiklos vykdytojams, kurie atitinka bent jau toliau nurodytus reikalavimus ir dėl to yra laikomi legaliais:

   a) organizatorius turi licenciją, išduotą lošėjo valstybėje narėje, pagal kurią jam leidžiama užsiimti veikla toje valstybėje narėje,
   b) organizatorius nelaikomas nelegaliu pagal įstatymus, taikomus bet kurioje kitoje valstybėje narėje;

27.  mano, kad į registracijos procesą, kaip privaloma funkcija, reikėtų įtraukti pasirinktį apibrėžti didžiausią nuostolių per tam tikrą laiko tarpą ribą, kurią galėtų nustatyti pats lošėjas; ši funkcija turėtų būti taikoma bent jau srityse, kuriose renginiai vyksta trumpais laiko tarpsniais;

ES teisės laikymasis

28.  pabrėžia, kad, viena vertus, internetinių azartinių lošimų organizatoriai visais atvejais turėtų laikytis valstybių narių, kuriose jie veikia, nacionalinės teisės, kita vertus, valstybės narės turėtų pasilikti teisę taikyti apribojimus, kuriuos jos laiko tinkamais ir pagrįstais kovojant su nelegaliais internetiniais lošimais ir reikalingais norint įgyvendinti nacionalinius teisės aktus ir neleisti nelegaliems organizatoriams patekti į rinką;

29.  pripažįsta, kad taikant subsidiarumo principą valstybės narės turi teisę nustatyti, kaip nacionaliniu lygmeniu turėtų būti organizuojamas ir reguliuojamas internetinių lošimų paslaugų teikimas, ir teisę taikyti visas priemones, kurios, jų nuomone, būtinos kovojant su neteisėtomis lošimo paslaugomis priemones, kartu laikydamosi pagrindinių ES sutarties principų; pripažįsta, kad tokie teisės aktai turi būti proporcingi, nuoseklūs, skaidrūs ir nediskriminaciniai; pažymi, kad, siekiant atsižvelgti į tarptautinį internetinių lošimų pobūdį, būtina sukurti nuoseklesnę ES politiką;

30.  pažymi, kad Komisija kelioms valstybėms narėms išsiuntė laiškus, prašydama pateikti išsamią informaciją apie galiojančius lošimus reglamentuojančius teisės aktus; ragina Komisiją tęsti dialogą su valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į Komisijos darbą nagrinėjant kai kurioms valstybėms narėms iškeltas bylas dėl pažeidimų ir prieš jas pateiktus skundus; ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis toliau stebėti, ar nacionaliniai įstatymai ir praktika atitinka ES teisę, ir pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios pažeidžia ES teisę; gerbia valstybių narių sprendimą įvesti monopolijas šiame sektoriuje, su sąlyga, kad, laikantis Teisingumo teismo praktikos, šioms monopolijom taikoma griežta kontrolė ir užtikrinamas ypatingai aukštas vartotojų apsaugos lygis, kad šių monopolijų veikla atitinka bendro intereso tikslus ir jos nuosekliai mažina galimybes lošti;

31.  ragina Komisiją, valstybes nares ir ekspertų grupę lošimo klausimais parengti suderintas priemones, strategijas ir keistis gerąja patirtimi, siekiant išnagrinėti reiškinį, kai Europos Sąjungos rinkoje veikiantys, bet Europoje ir už jos ribų esančiuose mokesčių rojuose turintys registruotąsias buveines licencijuoti organizatoriai vengia mokesčių, ir su juo kovoti;

32.  atkreipia dėmesį į riziką, kuri gali kilti dėl vartotojų galimybės naudotis nelegalių azartinių lošimų paslaugomis; ragina Komisiją ir valstybes nares ekspertų grupei lošimų klausimais padedant apsvarstyti socialines sąnaudas, patiriamas leidžiant užsiimti reguliuojama lošimų veikla, ir neigiamą poveikį, patiriamą vartotojams naudojantis nelegalių organizatorių paslaugomis;

33.  pabrėžia, kad tos valstybės narės, kurios nusprendžia atverti savo internetinių lošimų sektorių, turi, visapusiškai laikydamosi ES teisės, nustatyti skaidrią ir teisiškai pagrįstą licencijų taikymo procedūrą, grindžiamą objektyviais ir nediskriminaciniais kriterijais, pagal kurią užtikrinama pakankama ir griežta piliečių ir vartotojų apsauga;

Administracinis bendradarbiavimas

34.  ragina ekspertų grupę lošimų klausimais ir Komisiją kiek galima labiau palengvinti valstybių narių reguliavimo institucijų keitimąsi duomenimis, kad būtų galima keistis geriausia praktika ir duomenimis, siekiant lengviau sukurti bendrą lošėjų nustatymo sistemą, vykdymo užtikrinimo priemones, taikomas nelegaliems organizatoriams, sustiprinti vartotojų apsaugą, įgyvendinti reklamos atsakomybės principą, baltuosius ir juoduosius sąrašus, užkirsti kelią susitarimams dėl varžybų baigties, taip pat nustatyti savanoriško savo galimybės lošti apribojimo priemones, kurios apima, be kita ko, asmenines lošimo laiko ir pinigų ribas, taikomas visoje ES; ragina Komisiją sudaryti ekspertų grupę, kuri savo darbe vadovautųsi visomis prieinamomis žiniomis; primygtinai ragina valstybes nares iš naujo pradėti dialogą dėl internetinių lošimų paslaugų Tarybos Įsisteigimo ir paslaugų darbo grupės forume;

35.  ragina Komisiją visada į ekspertų grupes ir konsultacijas įtraukti ekspertus, kurie specializuojasi probleminio ir patologinio lošimo srityje;

36.  mano, kad Europos lygmeniu turėtų būti stiprinamas nacionalinių socialinės ir sveikatos srities ekspertų, kurie specializuojasi patologinio ir probleminio lošimo srityje, bendradarbiavimas ir keitimasis geriausia patirtimi;

37.  pabrėžia, kad, nors tyrimo institucijoms svarbu veiksmingai keistis informacija, siekiant užtikrinti sėkmingą teisės aktų vykdymą, kovos su susitarimais dėl varžybų baigties veiksmai turi atitikti nacionalinius įstatymus ir ES duomenų apsaugos teisės aktus;

38.  ragina valstybes nares pasitelkus ekspertų grupę glaudžiai bendradarbiauti su Komisija ir tarpusavyje siekiant derinti veiksmus, kuriais siekiama kovoti su neleistina tarpvalstybinių lošimų paslaugų pasiūla, bei įgyvendinti Komisijos komunikato dėl internetinių lošimų veiksmų planą;

39.  pripažįsta, kad valstybių narių bendradarbiavimas yra būtinas, tačiau pabrėžia, kad taip pat labai svarbu, jog ekspertų grupė lošimų klausimais dirbtų glaudžiai bendradarbiaudama su visomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant lošimų sektorių ir vartotojų organizacijas;

40.  pabrėžia, jog svarbu, kad ekspertų grupė siektų skaidresnių ir paprastesnių procedūrų, kad panaikintų nereikalingą administracinę naštą, tenkančią valstybėms narėms, dėl kurios gali be reikalo didėti legalių internetinių paslaugų teikėjų sąnaudos tose šalyse, kurios nusprendė atverti savo rinkas; pažymi, kad administracinės naštos mažinimas neturi kelti pavojaus vartotojų apsaugai;

41.  mano, kad būtina imtis veiksmų lošimų apmokestinimo tvarkai suderinti siekiant, kad per didelės mokesčių lengvatos nepaskatintų plėsti ir koncentruoti internetinių lošimų veiklos;

42.  ragina nacionalines reguliavimo institucijas tose valstybėse narėse, kurios nusprendė taikyti licencijavimo sistemas, keistis geriausia patirtimi, kuri padėtų sudaryti palankesnes sąlygas nacionalinėms azartinių lošimų licencijoms, įskaitant lošimų įrangos techninius standartus, taikyti; ragina kompetentingas nacionalines reguliavimo institucijas leisti lošimų įmonės veiklą savo jurisdikcijoje tik tada, jei ši įmonės savo veikla nepažeidžia galiojančių įstatymų nė kitoje ES valstybėje narėje, kurios įstatymai nebuvo pripažinti neatitinkančiais teisingumo Teismo praktikos;

Pinigų plovimas

43.  pabrėžia, kad internetiniai lošimai vyksta aplinkoje, kurioje nenaudojami grynieji pinigai, ir kad, atsižvelgiant į priklausomybę nuo finansines paslaugas teikiančių trečiųjų šalių, reikia papildomų apsaugos nuo pinigų plovimo priemonių; pabrėžia nacionalinių lošimus prižiūrinčių institucijų, nacionalinės policijos ir nacionalinių teisėsaugos įstaigų bendradarbiavimo poreikį siekiant užkirsti kelią nusikalstamai veiklai;

44.  ragina Komisiją, valstybes nares ir ekspertų grupę lošimų klausimais imtis aktyvių kovos su pinigų plovimu veiksmų; palankiai vertina pasiūlymą išplėsti Pinigų plovimo prevencijos direktyvos taikymo sritį ir įtraukti visas lošimų formas, taip pat ragina kompetentingas nacionalines valdžios institucijas užtikrinti, kad pagal Trečiąją pinigų plovimo prevencijos direktyvą būtų pranešama apie įtartinus sandorius, kurie yra galimai susiję su pinigų plovimu ar kita nusikalstama veikla;

45.  ragina Tarybą sparčiai ir drąsiai tęsti derybas dėl Komisijos pasiūlymo dėl direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013) 0045) ir spręsti visų rūšių lošimų problemas, įskaitant internetinius azartinius lošimus, siekiant kovoti su internetinių sporto lažybų veiklos išnaudojimu nusikalstamiems interesams – pinigų plovimo tikslais;

46.  pabrėžia, kad patikimos ir nedviprasmiškos registracijos ir patikros sistemos yra pagrindinės priemonės užkertant kelią bet kokiam piktnaudžiavimui lošimų internete srityje, kaip antai pinigų plovimas; pažymi, kad tapatybės patikrai atlikti galima būtų naudoti jau esamas ir plėtojamas internetines struktūras, kaip antai internetinės banko ir kredito kortelių patikros sistemos;

47.  mano, kad internetinių lošimų bendrovės, veikiančios ES teritorijoje, turi būti įregistruotos kaip teisėti ES subjektai;

48.  pabrėžia, kad visos valstybės narės turi nustatyti ir paskirti kompetentingą valdžios instituciją, atsakingą už internetinių lošimų stebėseną; pažymi, kad šiai institucijai taip pat turėtų būti suteikta teisė įsikišti įtartinų internetinių lošimų atvejais; be to, iš lošimus organizuojančių bendrovių turėtų būti reikalaujama pranešti šiai institucijai apie bet kokią įtartiną lošimų veiklą;

Sporto renginių sąžiningumas

49.  pabrėžia, kad kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties, kurie yra tarptautinio pobūdžio, būtina, kad visos suinteresuotosios šalys, taip pat ir viešosios institucijos, teisėsaugos tarnybos, sporto sektoriaus subjektai, lošimų organizatoriai, lošimų reguliavimo institucijos, sportininkai ir rėmėjai veiksmingiau bendradarbiautų, kartu reikėtų skirti didesnį dėmesį švietimui ir prevenciniams veiksmams šioje srityje; todėl palankiai vertina neseniai atliktus Komisijos 2012 m. parengiamuosius veiksmus, kuriais remiami tarpvalstybiniai švietimo projektai siekiant kovoti su susitarimais dėl varžybų baigties; pažymi, kad susitarimai dėl varžybų baigties sudaromi tiek neinternetinėse, tiek internetinėse lošimų rinkose, taip pat kad daugeliu atvejų su internetinėmis lažybomis susiję susitarimai dėl varžybų baigties sudaromi padedant lošimų organizatoriams, kurie veikia nereguliuojamose rinkose, esančiose už ES ribų;

50.  ragina imantis savireguliavimo iniciatyvos priimti elgesio kodeksą ir nustatyti bendrą draudimą visiems sporto renginių darbuotojams (žaidėjams, treneriams, teisėjams, medicinos ir techniniam personalui), galintiems turėti tiesioginę įtaką rezultatui, lažintis varžybose arba renginiuose, kuriuose jie dalyvauja; šiuo klausimu taip pat pabrėžia, kad valstybių narių lygmeniu reikalingos griežtos ir patikimos amžiaus ir tapatybės tikrinimo sistemos; ragina sporto organizacijas pasitelkti švietimo kampanijas ir elgesio kodeksus siekiant nuo ankstyvo amžiaus informuoti sportininkus, teisėjus ir pareigūnus apie manipuliavimo sporto varžybų eiga neteisėtumą;

51.  pripažįsta, kad pastangos kovoti su sporto organizacijų įsitraukimu į korumpuotą veiklą, kaip antai susitarimai dėl varžybų baigties ar pinigų plovimas, taip pat kaip ir elgesio kodeksai turi apimti visas suinteresuotųjų asmenų grupes (pareigūnus, savininkus, vadybininkus, agentus, lošėjus, teisėjus ir rėmėjus) ir visas organizacijas (klubus, lygas, federacijas ir t.t.);

52.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti korupcijai sporte ir pabrėžia, kad šiuo požiūriu reikia daugiau dėmesio skirti veiksmingam teisėsaugos institucijų darbui; ragina nacionaliniu lygmeniu patvirtinti veiksmingas priemones tam, kad būtų išvengta interesų konfliktų, visų pirma vengiant visų sporto sektoriaus suinteresuotųjų šalių įsitraukimo į lažybas dėl varžybų, kuriose jie dalyvauja; ragina visus sporto valdymo organus įsipareigoti laikytis gero valdymo praktikos siekiant sumažinti pavojų nukentėti dėl susitarimų dėl varžybų baigties; todėl ragina Komisiją atsižvelgti į Europos Tarybos darbą vertinant tam tikrų tipų lažybų riziką ir įvertinti lažybas taškiniuose lažybų punktuose, kur galima lažintis dėl kai kurių rezultatų varžybų metu, bei imtis atitinkamų veiksmų;

53.  ragina sporto federacijas ir lošimų organizatorius į elgesio kodeksą įtraukti draudimą lažintis dėl vadinamųjų neigiamų įvykių varžybose ar renginiuose, pvz., geltonųjų kortelių, baudinių ar laisvųjų smūgių; ragina valstybes nares ir lošimų organizatorius uždrausti bet kokias tiesiogines sporto lažybas, nes jos pasitvirtino kaip ypač susijusios su susitarimais dėl varžybų baigties ir todėl kelia pavojų sąžiningumui sporte;

54.  ragina nustatyti pareigą sporto organizacijoms, viešojo sektoriaus institucijoms, Europolui ir Eurojustui nacionaliniu ir Europos lygmeniu bendradarbiauti ir keistis informacija apie įtartiną veiklą siekiant kovoti su nusikalstama veikla, susijusia su tarpvalstybiniais internetiniais lošimais;

55.  palankiai vertina Komisijos ketinimą skatinti labiau keistis gerąja patirtimi kovos su susitarimais dėl varžybų baigties srityje; pabrėžia, kad Europos Sąjungai svarbu remti Europos Taryboje vykstantį darbą rengiantis deryboms dėl tarptautinės konvencijos dėl sporto vientisumo apsaugos ir skatinimo; pabrėžia, kad susitarimas dėl varžybų baigties ne visada susijęs su lažybomis ir kad turi būti kovojama su šiuo su lažybomis nesusijusiu susitarimu dėl varžybų baigties, kuris taip pat kelia problemų sporto sąžiningumui; pabrėžia, kad būtina stiprinti bendradarbiavimą ES ir pasauliniu lygmeniu kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties; ragina Komisiją imtis vadovaujamojo vaidmens kuriant pasaulinę platformą, skirtą keistis informacija ir geriausia patirtimi, taip pat reguliavimo institucijų, sporto organizacijų, policijos, teismų institucijų ir lošimų organizatorių bendriems prevencijos ir įgyvendinimo veiksmams koordinuoti;

56.  mano, kad nuosekli baudžiamųjų sankcijų politika yra būtina europiniam internetinių lošimų sektoriaus reglamentavimo metodui, ir šiuo tikslu primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad nesąžiningas manipuliavimas rezultatais siekiant finansinės ar kitokios naudos būtų uždraustas, bet kokią grėsmę varžybų sąžiningumui, įskaitant tas varžybas, kurios susijusios su lažybomis, įtvirtinant kaip nusikalstamą veiką; primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ES lygmeniu prieš nereglamentuojamus internetinius lošimus ir prisidėti kovojant su susitarimais dėl varžybų baigties;

57.  pripažįsta, kad kai kuriose valstybėse narėse iš lošimų ir loterijų gaunamos didelės pajamos, kurios galėtų būti nukreiptos visuomeninės naudos ir labdaros reikmėms, kultūrai, mėgėjų sportui ir arklių lenktynėm bei žirgų sportui finansuoti; be to, pabrėžia šio tvaraus indėlio svarbą ir specifinį vaidmenį, kuris turėtų būti pripažintas Europos lygmeniu vykstančiose diskusijose; pakartoja savo poziciją, kad sporto lažybos – tai sporto rungtynių panaudojimas komerciniais tikslais; rekomenduoja, visapusiškai gerbiant valstybių narių kompetenciją šiuo klausimu, apsaugoti sporto varžybas nuo bet kokio neleistino komercinio naudojimo, visų pirma pripažįstant sporto organizacijų nuosavybės teises į jų rengiamas varžybas, siekiant ne tik užtikrinti sąžiningą finansinę grąžą, kuri būtų naudinga visų lygių profesionaliam ir mėgėjų sportui, bet ir stiprinti kovą su sukčiavimu sporte, t. y. su susitarimais dėl varžybų baigties;

58.  ragina, koordinuojant Komisijai, daugiau bendradarbiauti Europos lygmeniu tam, kad būtų nustatyti internetinių lažybų organizatoriai, užsiimantys nelegalia veikla, pvz., be kita ko, sudarantys susitarimus dėl varžybų baigties arba organizuojantys lažybas dėl jaunimo varžybų, kuriose dalyvauja nepilnamečiai, ir kad būtų uždrausta jiems vykdyti šią veiklą, ir tikisi, kad lošimų pramonė laikysis šio draudimo taikydama savireguliacijos taisykles;

59.  ragina valstybes nares apsvarstyti galimybę uždrausti visų formų susitarimus dėl varžybų dalies baigties, pvz., lažybas dėl kampinių, laisvųjų smūgių, įmetimų iš užribio ir geltonųjų kortelių, nes, kaip rodo patirtis, šie susitarimai labai nulemia varžybų rezultatą;

60.  ragina Komisiją sukurti lažybų reguliavimo institucijoms skirtą Europos įspėjimo sistemą siekiant sparčiai keistis informacija apie susitarimus dėl sporto įvykių baigties;

61.  teigiamai vertina tarptautinius švietimo projektus, kuriais siekiama su susitarimais dėl varžybų baigties kovoti pasaulio mastu;

62.  pabrėžia, kad sportininkams reikia veiksmingų apsaugos mechanizmų, kuriais būtų pasipriešinta korupcijos įtakai – reikia apsaugoti moralinį ir fizinį sportininkų orumą, užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, atlyginimus ar atlygį ir ši apsauga turi apimti draudimą dalyvauti įvairių lygmenų varžybose sporto organizacijoms, nuolat nesilaikančioms šių pareigų savo sportininkų atžvilgiu;

63.  pabrėžia, kad bylos dėl susitarimų dėl varžybų baigties dažnai nagrinėjamos valstybių teismuose, taip pat sporto arbitražo teisme ir kad abiem atvejais privaloma laikytis Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnyje nustatytų minimalių tarptautinių procesinių standartų;

64.  ragina, kiekvienos valstybės narės lygmeniu atlikus vertinimą, griežtai reguliuoti ar uždrausti pavojingas lošimų formas;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0098.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0025.
(3) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 35.
(4) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 30.
(5) Šiuo atveju žr. sprendimo byloje C 275/92, Schindler, 57–60 punktus; sprendimo byloje C 124/97, Läärä ir kiti, 32 ir 33 punktus; sprendimo byloje C-67/98, Zenatti, 30 ir 31 punktus; sprendimo byloje C-243/01, Gambelli ir kiti, 67 punktą; sprendimo byloje C-42/07, Liga Portuguesa, 56 punktą; sprendimų sujungtose bylose C 316/07, C 358/07–C 360/07, C 409/07 ir C 410/07, Markus Stoß, ir kiti 74 punktą; sprendimo byloje C 212/08, Zeturf Ltd, 38 punktą; sprendimo byloje C-72/10, Costa, 71 punktą; sprendimo byloje C 176/11, Hit Larix, 15 punktą; sprendimų sujungtose bylose C 186/11 ir C 209/11, Stanleybet ir kiti, 44 punktą.


Luigi Berlinguerio skyrimas į pagal SESV 255 straipsnį steigiamą komitetą
PDF 182kWORD 18k
2013 m. rugsėjo 10 d. Europos Parlamento sprendimas siūlyti paskirti Luigi Berlinguerį komiteto, įsteigto pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį, nariu (2013/2161(INS))
P7_TA(2013)0349B7-0384/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 255 straipsnio antrąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 107a straipsnį,

A.  kadangi Luigi Berlinguer atitinka sąlygas, išdėstytas SESV 255 straipsnio antroje pastraipoje;

1.  siūlo Luigi Berlinguerį paskirti komiteto nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Teisingumo Teismo pirmininkui.

Teisinė informacija - Privatumo politika