Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2013 m. rugsėjo 12 d. - Strasbūras
Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo
 Europos ombudsmeno 2012 m. veikla
 Trečiosios šalys, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas ***I
 Europos bankininkystės institucija ir rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ***I
 Specialių uždavinių susijusių su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, pavedimas Europos Centriniam Bankui *
 Galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimas Sąjungoje ***I
 Mikrogeneravimas
 Moterų ir vyrų vienodas užmokestis
 ES kibernetinio saugumo strategija: atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė
 Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas
 Padėtis Sirijoje
 Padėtis Egipte
 Bendros saugumo ir gynybos politikos jūrų dimensija
 ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos
 ES politika Baltarusijos atžvilgiu
 Rusijos daromas spaudimas Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)
 ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas
 Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija
 Tarpvalstybinis kolektyvinių sutarčių sudarymas ir tarptautinis socialinis dialogas
 Nelydimų nepilnamečių padėtis ES
 Padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje
 Padėtis Centrinės Afrikos Respublikoje
 Padėtis Bahreine

Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo
PDF 329kWORD 37k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos kultūros ir kūrybos sektorių rėmimo siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo (2012/2302(INI))
P7_TA(2013)0368A7-0248/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 167 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) 2005 m. spalio 20 d. patvirtintą Konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo (Unesco kultūrų įvairovės apsaugos konvencija),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos sprendimą Nr. 2006/515/EB dėl Konvencijos dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo sudarymo(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 13–14 d. ir 2007 m. gegužės 24–25 d. vykusių Tarybos posėdžių išvadas(2), ypač susijusias su kultūros ir kūrybos sektorių indėliu siekiant Lisabonos strategijos tikslų, ir į Tarybos 2007 m. lapkričio 16 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros darbotvarkės(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1855/2006/EB, nustatantį programą „Kultūra“ (2007–2013 m.)(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1718/2006/EB dėl Europos audiovizualinio sektoriaus rėmimo programos (MEDIA 2007) įgyvendinimo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl Europos kultūros globalizuotame pasaulyje darbotvarkės(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 7 d. rezoliuciją dėl menininkų socialinio statuso(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 10 d. rezoliuciją dėl kultūros pramonės Europoje(8),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 12 d. vykusio Tarybos posėdžio išvadas dėl kultūros kaip kūrybiškumo ir naujovių skatinimo priemonės(9),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 19 d. Komisijos komunikatą „Autorių teisės žinių ekonomikoje“ (COM(2009)0532),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 27 d. Komisijos žaliąją knygą „Kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimas“ (COM(2010)0183),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 30 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Turistų lankomiausias žemynas – Europa. Nauja turizmo politika“ (COM(2010)0352),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl kultūros ir kūrybos sektorių potencialo išlaisvinimo(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadas „Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas. Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Europos prabangos prekių pramonės konkurencingumas“ (angl. Competitiveness of the European high-end industries) (SWD(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kultūros ir kūrybos sektorių rėmimas siekiant ES ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo“ (COM(2012)0537),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę(13),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0248/2013),

A.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai, skatindami inovacijų sklaidą kituose sektoriuose, atlieka svarbų vaidmenį Sąjungos ekonominio, ypač MVĮ, ir socialinio vystymosi srityje ir yra neatskiriama strategijos „Europa 2020“, kuria siekiama pažangios, tvarios ir įtraukios ekonomikos, dalis;

B.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai svariai prisideda prie socialinės sanglaudos, kūrybiškumo, taip pat kultūrų ir kalbų įvairovės skatinimo Sąjungoje;

C.  kadangi kultūros sektorius – vienas iš ekonominės krizės poveikį mažiausiai pajutusių sektorių, parodęs, kad jis yra strateginė visuomenės vystymosi erdvė;

D.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai turėtų būti pripažinti dėl jiems būdingos kultūrinės vertės ir dėl svarbaus jų indėlio į visuomenės gerovę, socialinę integraciją ir sanglaudą bei – augimo ir darbo vietų kūrimo požiūriais – į Sąjungos ekonomiką, taip pat dėl jų naudingo poveikio turizmui;

E.  kadangi Europos kultūrinė ir kūrybinė pramonė daro didelį ekonominį poveikį daugybei sektorių, pvz., turizmui, mažmeninei prekybai, skaitmeninėms technologijoms ir pan.;

F.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai apima pačią įvairiausią kūrybinę veiklą ir paslaugas, kurioms būdingi saviti finansavimo ir vystymosi modelių bruožai; kadangi dėl to svarbu atsižvelgti į šią įvairovę kuriant paramos arba bendradarbiavimo, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą, strategijas;

G.  kadangi festivaliai Europoje – tai galimybė reklamuoti Europos kultūros produkciją ir kurti kultūrinę, socialinę, ekonominę ir turistinę vertę teritoriniu lygmeniu;

H.  kadangi didžiąją dalį kultūros ir kūrybos sektorių sudaro MVĮ – Sąjungos ekonomikos stuburas;

I.  kadangi Komisija savo 2012 m. rugsėjo 26 d. darbo dokumente(14) pripažino prabangos kultūros ir kūrybos ekonominio sektoriaus (mados, juvelyrikos, laikrodžių, kvepalų ir kosmetikos, aksesuarų, odos dirbinių, baldų ir interjero detalių, buitinės įrangos, gastronomijos, vynų ir spiritinių gėrimų, automobilių, laivų, viešbučių ir laisvalaikio veiklos, mažmeninės prekybos ir aukcionų, namų ir leidybos) svarbą ir kadangi prabangos prekes gaminančios įmonės gali atlikti visų kultūros ir kūrybos sektorių varomosios jėgos vaidmenį;

J.  kadangi sutvirtinus kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojų statusą būtų prisidėta prie ekonominės veiklos struktūrizavimo, gyvybingumo ir patikimumo, taip pat prie užimtumo konsolidavimo;

K.  kadangi judumas – svarbus kultūros ir kūrybos sektorių ypatumas, tačiau, nežiūrint į tai, šioje srityje susiduriama su daugybe kliūčių, kurios įvairiose šalyse ir regionuose skirtingos ir yra susijusios su sunkumais gauti vizą, menininko statuso nebuvimu, taip pat su specifinėmis ir skirtingomis meninės gamybos sąlygomis;

L.  kadangi baigus šiuo metu vykdomą bandomąjį kultūrų įvairovės ekonomikos projektą turėtų būti parengta iššūkių, su kuriais susiduriama kultūros ir kūrybos sektoriuose, ir sprendimų apžvalga;

M.  kadangi būtina užtikrinti ES piliečių kultūrinį ir meninį lavinimą nuo mažens, kad būtų ugdomas jų pačių meno ir kultūros supratimas, kad jų nuomonė būtų girdima ir kad daugėtų informacijos apie didžiulę Europoje esančių kultūrų įvairovę ir taip būtų skatinamas jų pačių kūrybiškumas ir saviraiška, taip pat kultūrų įvairovė;

N.  kadangi turėtų būti stiprinamas mokymo organizacijų ir kultūros ir kūrybos sektorių įmonių bendradarbiavimas siekiant atsižvelgti į pokyčius užimtumo srityje ir į specifinių įgūdžių poreikį ir taip skatinti keistis informacija ir formuoti mišrius įgūdžius;

O.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai akivaizdžiai turtingesni ir įvairesni Europoje negu kitose pasaulio šalyse ir tuo turi būti naudojamasi augimui puoselėti;

P.  kadangi perėjimas prie skaitmeninės eros yra galimybė kultūros ir kūrybos sektoriams, nes atsiras naujų reikalavimų ir paslaugų, dėl kurių bus vystomi nauji ekonominiai modeliai;

Q.  kadangi naujų ekonominių modelių, susijusių su interneto prieiga prie kultūros darbų, kūrimas klesti ir turėtų būti skatinamas taikant stabilią teisės sistemą, pagal kurią būtų skatinama investuoti į kultūros ir kūrybos sektorius;

R.  kadangi itin svarbu, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų užtikrinta galimybė naudotis stabiliais ir prie jų poreikių pritaikytais finansavimo metodais ir taip užtikrintas jų vystymasis ateityje;

S.  kadangi kultūros ir kūrybos sektoriai yra svarbi vietos ir regionų teritorinio vystymosi strategijų, skirtų siekti socialinės sanglaudos ir ekonominės plėtros tikslų, dalis;

Kūrybos ir kultūros sektorių vystymuisi būtinos sąlygos

1.  pažymi, kad, nepaisant sunkumų, su kuriais dėl Sąjungos biudžetinės drausmės reikalavimų šiuo metu susiduria valstybių ekonomika, kultūros ir kūrybos sektorių ekonominės veiklos rezultatai geri, jie svariai prisideda prie socialinės sanglaudos ir juose toliau kuriamos darbo vietos, ypač jaunimui, taip pat išlaisvinamas nemažas inovacijų potencialas;

2.  pabrėžia, kad būtina rinkti naujausius ir patikimus statistinius duomenis apie kultūros ir kūrybos sektorius, ypač susijusius su jų faktine padėtimi, jų specifiniais bruožais (taip pat ir statuso požiūriu), jų potencialu kurti darbo vietas ir skatinti augimą ir jų ekonominiu poveikiu kitiems sektoriams, kad būtų galima priimti sprendimus dėl tinkamiausių politinių veiksmų siekiant šiuos sektorius veiksmingai skatinti; rekomenduoja sukurti kultūros ir kūrybos sektorių observatoriją arba duomenų bazę;

3.  ragina Komisiją toliau atlikti tyrimus ir rinkti duomenis apie kultūros ir kūrybos sektorių ekonominį ir socialinį vaidmenį, pirmiausia apie šį vaidmenį, kaip pagrindinį įvairių ekonomikos sektorių elementą;

4.  yra nusivylęs, kad Komisijos komunikate siūlomi su kultūros ir kūrybos sektoriais susiję veiksmai(15) riboti laiko ir taikymo srities prasme; pabrėžia, kad šių sektorių atžvilgiu būtina vadovautis ilgalaikiškesne perspektyva ir parengti struktūrinių ir konkrečių priemonių programą siekiant suderinamumo su strategija „Europa 2020“; pažymi, kad gyvybiškai svarbi Sąjungos, valstybių narių ir vietos valdžios institucijų parama kultūros kūrimui;

5.  ragina Komisiją suburti didelį šių sektorių suinteresuotųjų šalių forumą remiantis esama kultūros ir kūrybos pramonės potencialo platforma, parengti konkrečius sprendimus ir kartu imtis aktyvaus vaidmens kuriant struktūrizuotą vidutinės trukmės ir ilgalaikę politinę programą;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares primygtinai reikalauti, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų suteiktas pagrindinis vaidmuo inovacijų srityje, siekiant kurti įvairių sektorių ryšius, užtikrinti kaupiamąjį ir branduolio poveikį ir sudaryti naujas investicijų ir užimtumo galimybes;

7.  pažymi, jog turėtų būti remiami inovacijomis grindžiami moksliniai tyrimai, kad siūlant naujoviškus kūrybiškus produktus būtų plečiamasi į naujas rinkas;

8.  mano, kad norint skatinti ekonomikos augimą gyvybiškai svarbus sąveikos su kitais sektoriais vystymo rėmimas ir puoselėjimas; todėl atkreipia ypatingą dėmesį į vaidmenį, kurį kuriant gerovę atlieka kultūrinis turizmas – tai būdas susipažinti su mūsų kultūros paveldu ir dalyvauti kultūros renginiuose, pvz., festivaliuose, taip pat keliauti siekiant išmokti kalbų;

9.  atkreipia dėmesį į labai skirtingą kultūros ir kūrybos ekosistemų pobūdį ir pabrėžia, jog būtina kelti šį klausimą ir raginti kurti bendrą tapatybę skatinant bendrą gamybą, taip pat kuriant bendro dialogo erdves ir užtikrinant įvairių kultūros ir kūrybos sektorių veikėjų mainus, kad būtų mezgami nauji jų tarpusavio ryšiai ir kad įgūdžius ir žinias būtų galima perduoti į kitas ekonomikos šakas ir iš jų; pabrėžia, kad imantis šių iniciatyvų turėtų būti sudaryta galimybė formuotis jų bendriems interesams atsižvelgiant į kultūros įvairovę ir kad turėtų būti pripažintas šios kultūros įvairovės turtingumas, įkvepianti stiprybė ir vystymosi potencialas – visa tai kartu turėtų padėti atsirasti bendrai Europos tapatybei;

10.  pabrėžia, kad svarbu skatinti tarpusavio pažinimą ir perduoti įgūdžius ir žinias, kurios itin svarbios kūrybinių įmonių bendradarbiavimui, naudojantis konkurencingumo grupėmis, pavyzdinėmis iniciatyvomis ir tinklų kūrimu ir taip kuriant bendrą kultūros ir kūrybos sektorių kultūrą, taip pat kad svarbu raginti įvairių sektorių atstovus bendradarbiauti siekiant įveikti naujus ekonominius ir visuomeninius iššūkius;

11.  ragina vystyti teritorinį pagrindą, dalytis įvairių sektorių įgūdžiais kuriant grupes ir optimizuoti mainus siekiant pritraukti investuotojų, kad įvairios kultūros ir kūrybos įmonės (labai mažos įmonės, MVĮ, nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir kultūros institucijos) galėtų toliau skatinti ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas;

12.  pažymi, kad dauguma kultūros ir kūrybos sektorių įmonių yra MVĮ, ir todėl pabrėžia, kad šiame kontekste joms būtina užtikrinti ypatingą paramą;

13.  primygtinai ragina ES ir valstybes nares skatinti ir pripažinti kūrybos ir kultūros sektorių, dėl kurių Europa kultūros požiūriu yra išskirtinė, matomumą;

14.  atkreipia dėmesį į taisyklių, susijusių su kultūros ir kūrybos sektoriais, įvairovę ir rekomenduoja imtis priemonių siekiant suderinti taisykles ir praktiką Sąjungoje;

Kultūros ir kūrybos sektorių profesionalų darbo sąlygos

15.  pabrėžia, jog, siekiant gerinti kultūros ir kūrybos sektorių profesionalų judumą ES, jiems turi būti užtikrintas socialinis statusas, kad jie galėtų dirbti patenkinamomis darbo sąlygomis ir naudotis tinkamomis priemonėmis mokesčių sistemų srityje, savo teise dirbti, socialinės apsaugos ir autorių teisėmis;

16.  ragina svarstyti priemones, kuriomis būtų numatytas teisingas nepriklausomų menininkų finansavimas ir jiems skirtas atlyginimas; be to, pabrėžia, jog būtina gerinti tokiems menininkams skirtų įvairių Europos socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, atsižvelgiant į tai, kad jie labai judūs;

17.  ragina valstybes nares derinti socialinės apsaugos sistemas atsižvelgiant į kūrybinio darbo, ypač skaitmeniniame sektoriuje, realijas, pirmiausia turint galvoje tai, kad kūrybinį darbą dirbantys žmonės dažnai turi keisti savo statusą iš dirbančio į savarankiškai dirbančio arba kad abiejų tipų darbą jie atlieka vienu metu;

18.  ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti kultūros ir kūrybos sektorių darbuotojams galimybę priimtinomis sąlygomis naudotis sveikatos draudimu ir (savanorišku) nedarbo draudimu, taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims skirtomis profesinio ir asmeninio modelio pensijų kaupimo sistemomis;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti minimalius socialinės apsaugos standartus ir kolektyvines sutartis kultūros ir kūrybos sektoriuose, inter alia, susiejant valstybės paramą ir tokių standartų laikymąsi;

Švietimas ir mokymas

20.  pabrėžia, jog valstybės narės turi tobulinti savo mokymų, mokymosi ir kvalifikacijų sistemas, kad kultūros ir meno dalykų studentai galėtų įgyti visapusišką išsilavinimą, pagal kurį būtų atsižvelgta į šiandienos profesines reikmes ir taip būtų labiau suartintas verslas ir dėstymas, be to, turi būti užtikrintas veiksmingas įgyvendinimas visose valstybėse narėse; mano, kad informacinių technologijų (IT) programose pakankamai dėmesio turėtų būti skirta internetinio turinio sektoriaus galimybėms (pvz., žaidimams);

21.  laikosi nuomonės, kad mokant kultūros, meno ir kūrybos dalykų taip pat būtina lavinti įgūdžius, kurie yra būtina sąlyga įmonėms kultūros ir kūrybos sektoriuose steigti;

22.  mano, kad itin svarbu stiprinti rankų darbo, artistinių ir kultūrinių mokymų įvaizdį tarp besimokančiųjų, mokinių tėvų ir institucijų ir atkurti tiesą, susijusią su galimybėmis ir gerovės kūrimu – taip pat ir sukuriant observatoriją arba duomenų bazę;

23.  pabrėžia, kad svarbu saugoti ir skatinti su kultūros ir kūrybos sektoriais susijusius amatus;

24.  ragina Komisiją pripažinti specifinį aukščiausios klasės tradicinių amatų pobūdį, nes tai tikri darbo Europoje šaltiniai, pagrįsti keturiais visiems aukščiausios klasės kultūros ir kūrybos sektoriams bendrais kriterijais: inovacijomis ir kūrybiškumu, pavyzdine kokybe ir estetizmu, praktine patirtimi ir technologijomis, mokymusi per visą karjeros laiką ir žinių skatinimu;

25.  mano, jog būtina stiprinti švietimo sistemų (įskaitant universitetus, tačiau turi būti paisoma jų nepriklausomumo), mokslinių tyrimų centrų, mokymo organizacijų ir kūrybos ir kultūros sektorių įmonių (įskaitant MVĮ) ryšius, kad šie didelį užimtumo potencialą turintys sektoriai taptų konkurencingesni, kad būtų kuriama įtraukesnė įvairių sektorių ir tarpdisciplininė sąveika – pirmiausia kuriant mainų platformą, žinių sąjungas, sektorių įgūdžių sąjungas ir partnerystes – kad dalyviams būtų padedama mąstyti ir veikti kolektyvinei sėkmei palankiu būdu, kad būtų dar labiau stiprinama Sąjungos žmogiškojo kapitalo vertė, kad būtų užtikrintos geresnės veikėjų žinios, įvardyti specifiniai įgūdžiai, pagerintas su darbo vietomis ir įgūdžiais susijusių naujovių suvokimas ir skatinama verslumo dvasia;

26.  ragina Komisiją kurti aukštojo mokslo institucijų ir įmonių žinių sąjungas kūrybos ir kultūros sektorių srityje;

27.  ragina Komisiją kurti profesinio rengimo ir mokymo institucijų ir įmonių sektoriaus įgūdžių sąjungas kūrybos ir kultūros sektorių srityje;

28.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares siekti pažangos kultūros ir meno studijų programų, profesinių kvalifikacijų ir tarpusavio pripažinimo srityje;

29.  pabrėžia, kad svarbu nuo mažens ir visą gyvenimą remti galimybes ugdyti raštingumą kultūros ir žiniasklaidos srityje ir lavintis, siekiant skatinti kūrybiškumą ir sudaryti sąlygas, reikalingas talentams plėtoti bei kultūros skonio pojūčiui perduoti;

30.  pabrėžia, kad būtina skubiai skatinti jaunųjų kūrėjų kūrybiškumą ir remti visuomenės dalyvavimą kuriant kultūrą;

31.  mano, kad švietimas meno ir kultūros srityje yra prielaida lygioms galimybėms, demokratiškesnei prieigai prie kultūros ir socialinei sanglaudai užtikrinti, nes tai individualios ir kolektyvinės raiškos, dialogo ir tarpusavio supratimo skatinimo priemonė; be to, pabrėžia, kad tai padeda mokiniams lavintis plėtojant savo meninius sugebėjimus, susitinkant su menininkais, stebint meno kūrinius ir lankantis kultūros požiūriu vertingose vietose;

32.  ragina Komisiją ir Tarybą svarstyti galimybę sukurti Europos praktinės patirties registrą, kuris būtų skirtas Europos praktinei patirčiai išsaugoti ir skatinti; ragina valstybes nares ir kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotąsias šalis rengti mokymo kursus, susijusius su šia praktine patirtimi;

Kultūros ir kūrybos sektorių finansavimas

33.  mano, kad gyvybiškai svarbu rengti ir stiprinti tinkamas finansavimo schemas ir užtikrinti kultūros ir kūrybos sektoriams, ypač MVĮ, veiksmingo įgyvendinimo priemones; pabrėžia, kad būtina toliau įgyvendinti ir stiprinti viešąją paramos kultūros ir kūrybos sektoriams politiką, taip užtikrinant aukštos kokybės nepriklausomo kūrybinio darbo gyvybingumą ateityje; ragina Komisiją ir Tarybą kurti nematerialiųjų kūrinių vertinimo priemones, pirmiausia sukuriant observatoriją arba duomenų bazę, ir svarstyti galimybę sukurti kultūros investicijų banką;

34.  atsižvelgdamas į tai atkreipia dėmesį į naujas galimybes, pvz., į visuomenės finansavimą ir visuomenės investavimą;

35.  ragina valstybes nares įgyvendinant savo socialinę ir ekonominę politiką numatyti tinkamą paramą ir finansavimą kultūros ir kūrybos sektoriams;

36.  pabrėžia, kad būtina remti kūrybos ir kultūros sektoriams skirtą Europos finansavimą – taip pat ir ekonominės krizės metu; primygtinai ragina Parlamentą siekti plataus užmojo solidaus kultūrai skirto biudžeto; todėl ragina Tarybą nemažinti biudžeto, kurį Komisija yra skyrusi programai „Kūrybiška Europa“;

37.  pabrėžia, jog svarbu vystyti konsultacines ir patariamąsias paslaugas, susijusias su įmonių finansavimu ir valdymu, siekiant padėti MVĮ ir labai mažoms įmonėms įvaldyti reikiamas gero įmonių valdymo priemones, kad taip būtų patobulintas kultūros prekių ir paslaugų kūrimas, gamyba, reklama ir platinimas;

38.  laikosi nuomonės, kad valstybės narės ir atitinkami specialistai turėtų gerinti kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotųjų šalių projektų rengimo pajėgumus organizuodami profesinius mokymus arba steigdami tarnybas, kurios padėtų rengti finansavimo planus;

39.  teigiamai vertina siūlomas paskolų priemones, numatytas pagal programą „Kūrybiška Europa“, Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programą (angl. COSME) ir iniciatyvą „Horizontas 2020“, nes šiomis priemonėmis kultūros ir kūrybos sektoriams siūlomos įvairesnės finansavimo galimybės;

40.  pabrėžia, kad svarbu gilinti finansinių institucijų žinias apie specifines kultūros ir kūrybos sektorių ypatybes, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būtų užtikrintos geresnės galimybės gauti finansavimą iš privačių šaltinių;

41.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų veiksmų ir rekomenduoti mišrius finansavimo būdus, pvz., viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes, kuriems būtų taikomi skaidrumo reikalavimai ir kurie nekeltų grėsmės būtinam viešajam finansavimui, taip pat kurti mažoms organizacijoms skirtas paskolų garantijų sistemas ir domėtis alternatyviomis finansavimo priemonėmis, pvz., visuomenės finansavimu;

42.  ragina valstybes nares ieškoti alternatyvių kultūros ir kūrybos sektorių finansavimo būdų, ypač krizės metu; atsižvelgdamas į tai mano, kad tinkama alternatyva galėtų būti rėmimas (angl. sponsorship);

43.  laikosi nuomonės, kad audiovizualiniame sektoriuje itin svarbus audiovizualinių paslaugų indėlis į Europos audiovizualinių kūrinių finansavimą siekiant remti kūrybines pastangas ir kad jis turėtų būti stiprinamas užtikrinant aiškų ir kiekybinį Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos(16) perkėlimą į nacionalinę teisę;

44.  primygtinai ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares nustatyti palankią reglamentavimo sistemą ir pirmiausia kultūros ir kūrybos sektoriuose kurti MVĮ palankią verslo aplinką mažinant joms tenkančią administracinę ir reguliavimo naštą;

45.  ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares toliau siekti pažangos derinant mokesčius ir pirmiausia pašalinti kultūros produktų apmokestinimo skirtumus valstybėse narėse;

46.  pažymi, jog šiuose sektoriuose veikia daugybė MVĮ, ir laikosi nuomonės, jog joms turėtų būti nustatytos tinkamos mokesčių taisyklės siekiant skatinti jų augimą ir užtikrinti, kad jos išliktų;

47.  pažymi, kad struktūriniai fondai siūlo solidžias kultūros, kūrybos ir inovacijų finansavimo Sąjungoje galimybes, nes kultūra pagrįstos investicijos gali būti finansuojamos vadovaujantis visais trimis sanglaudos politikos tikslais – konvergencijos, regionų konkurencingumo ir užimtumo;

48.  apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių siūlymo 8,2 mlrd. EUR sumažinti asignavimus Europos infrastruktūros tinklų priemonei pagal būsimąją daugiametę finansinę programą (DFP), nes tai neigiamai paveiktų plačiajuosčio ryšio infrastruktūros plėtros rėmimą ir, savo ruožtu, kultūros ir kūrybos sektoriams skirtų internetinių verslo modelių kūrimą;

49.  todėl ragina valstybes nares ir Komisiją naudotis esamomis ir būsimomis priemonėmis ir programomis, pvz., programa MEDIA arba programos „Kūrybiška Europa“ garantijų mechanizmu, ir imtis konkrečių priemonių siekiant kultūros ir kūrybos sektorių suinteresuotosioms šalims sudaryti geresnes galimybes gauti pagal šias priemones numatytą finansavimą ir ypatingą dėmesį skirti kuo veiksmingesniam platformų skaitmeninimui, kad būtų supaprastintos paraiškų teikimo, vertinimo ir valdymo procedūros ir sumažinta administracinė našta;

50.  ragina ES institucijas pagal DFP (2014–2020 m.) užtikrinti plataus užmojo finansavimą naujam programos MEDIA etapui;

Skaitmeninimo, globalizacijos ir patekimo į tarptautines rinkas galimybės ir iššūkiai

51.  mano, kad skaitmeninės ir internetinės priemonės ir platformos siūlo kultūros ir kūrybos sektoriams dar neregėtas galimybes kurti naujus verslo modelius, pritraukti naują auditoriją ir plėsti savo rinkas tiek Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse;

52.  pabrėžia, kad šiuo metu galiojančios 27 intelektinės nuosavybės teisių valdymo sistemos yra ypatinga našta Europos Sąjungos kūrybos ir kultūros sektoriams ir kad esamą susiskaidžiusią tvarką būtina reformuoti siekiant palengvinti prieigą prie turinio ir padidinti jo cirkuliaciją (pasaulyje) ir tai daryti taip, kad menininkai, kūrėjai, vartotojai, įmonės ir auditorija galėtų naudotis skaitmeninėmis naujovėmis, naujais platinimo kanalais, naujais verslo modeliais ir kitomis galimybėmis;

53.  yra įsitikinęs, kad skaitmeninėje eroje moderni ir subalansuota intelektinės nuosavybės teisių apsaugos sistema, kurią taikant būtų galima užtikrinti atitinkamą atlyginimą visų kategorijų teisių turėtojams ir suteikti vartotojams lengvą prieigą prie įvairaus teisėto turinio ir didelio pasirinkimo kalbų ir kultūrų įvairovės požiūriu, yra būtina sąlyga norint užtikrinti kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą;

54.  pabrėžia, kad intelektinės nuosavybės teisių apsauga neturėtų kelti grėsmės interneto neutralumui;

55.  atkreipia dėmesį, kad eksponentiškai daugėja naudojimosi naujoviškomis skaitmeninėmis paslaugomis, skirtomis prieigai prie kultūros kūrinių gauti, atvejų, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti stabilią ekosistemą, kurios sąlygomis būtų skatinama investuoti į kultūros ir kūrybos sektorius, darbo vietų kūrimą Europoje ir remiami naujoviški verslo modeliai;

56.  todėl, kai tai susiję su intelektinės nuosavybės teisėmis, ragina Komisiją kurti reguliavimo sistemą, kuri būtų pritaikyta prie įvairių sektorių specifinių bruožų, taip pat derinti ir reformuoti autorių teisių sistemą, kad būtų pagerinta prieiga prie turinio ir sustiprinta kūrėjų padėtis ir pasirinkimas, ir rekomenduoja užtikrinti geresnį atsakomybės pasidalijimą visoje skaitmeninės vertės grandinėje deramai atsižvelgiant į kultūros ir kūrybos sektorių konkurencingumą;

57.  šiuo požiūriu atkreipia ypatingą dėmesį į svarbų kolektyvinio teisių administravimo asociacijų vaidmenį užtikrinant prieigą prie kultūros paveldo, kurį jos atlieka veiksmingai taikydamos intelektinės nuosavybės teises ir supaprastindamos formalumus, su kuriais susiduria naudotojai;

58.  pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriams būdingas tarptautinio bendradarbiavimo ir eksporto potencialas ir kad Sąjunga turėtų būti suinteresuota skatinti įvairių sektoriaus specialistų mainus, taip pat ir su trečiosiomis šalimis, taip pat pritraukti ir ugdyti kūrybinius talentus; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai atlieka svarbų vaidmenį užtikrindami Europos kultūros sklaidą, jos patrauklumą ir jos reklamą;

59.  pabrėžia, kad būtina siekti menininkų statuso tarpusavio pripažinimo, ieškoti būdų judumo galimybėms sudaryti ir geriausių būdų, kaip pasinaudoti mokymų programomis, tinklų kūrimu ir laisvu kultūros ir kūrybos sektorių profesionalų, ypač suinteresuotųjų šalių, taip pat menininkų ir kūrinių judėjimu;

60.  mano, jog nepaprastai svarbu, kad ES ir jos valstybėms narėms toliau būtų sudaroma galimybė išsaugoti ir vystyti savo kultūros ir audiovizualinę politiką ir daryti tai atsižvelgiant į savo galiojančius įstatymus, standartus ir susitarimus, įskaitant UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo; todėl ragina Sąjungos susitarimuose su trečiosiomis šalimis aiškiai pažymėti, kad į juos neįtraukiamos kultūros ir audiovizualinės paslaugos, įskaitant teikiamas internetu; šiame kontekste pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad kultūros ir audiovizualinės paslaugos nebūtų įtrauktos į derybų dėl ES ir JAV laisvosios prekybos susitarimo įgaliojimą, ir kartu pažymi, kad kultūros ir kūrybos darbai nėra tokios pat prekės, kaip bet kurios kitos;

61.  pabrėžia, jog būtina, kad ES ir jos valstybės narės, vadovaudamosi 2005 m. UNESCO konvencija, numatytų ir rengtų politiką, kuri būtų palanki kultūros įvairovei puoselėti ir pritaikyta prie skaitmeninės eros;

62.  pabrėžia, kad būtina stiprinti darbų skaitmeninimo politiką siekiant užtikrinti prieigą prie kuo didesnio skaičiaus Europos kultūros paveldo kūrinių;

63.  pabrėžia kultūrinės diplomatijos svarbą, taip pat tai, kad ES, siekdama stiprinti savo kūrybos ir kultūros sektorių konkurencingumą pasaulyje, turi veikti kaip pasaulinio masto veikėja;

64.  ragina Komisiją siūlyti tinkamas priemones, kad būtų užtikrintas kultūros ir kūrybos sektorių eksportas į tarptautines rinkas tinkamomis sąlygomis;

65.  ragina į kultūros ir kūrybos sektorių viešinimo veiklą įtraukti Europos išorės veiksmų tarnybą;

66.  pažymi, kad kultūra daro netiesioginį poveikį kitiems ūkio sektoriams, todėl ragina kultūros ir kūrybos sektorius stiprinti bendradarbiavimą su kitais, pvz., informacinių ir ryšių technologijų (IRT) ir turizmo, sektoriais, siekiant atremti skaitmeninių technologijų, globalizacijos ir patekimo į tarptautines rinkas iššūkius;

Vietos ir regionų vystymasis

67.  pabrėžia regioninės kultūros ir kūrybiškumo politikos svarbą ir, savo ruožtu, pagrindinį vietos, regionų ir makroregionų valdžios institucijų vaidmenį tinkamomis priemonėmis ir finansiniais susitarimais skatinant ir remiant kultūros ir kūrybos sektorius ir taip pat deramą dėmesį skiriant populiariajai kultūrai; palankiai vertina viešojo administravimo institucijų iniciatyvas kurti kūrybos pramonei skirtas regionines verslo rėmimo struktūras, taip pat ir įgyvendinant ES finansuojamus projektus;

68.  pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos pramonė turėtų tapti dalimi ES ir nacionalinių socialinių ir ekonominių strategijų; pabrėžia, kad būtinas tolesnis įvairių sričių politikos, įskaitant pramonės, švietimo ir inovacijų politiką, turizmo politiką, taip pat regionų, miestų, vietos ir teritorijų vystymą, koordinavimas; taip pat ragina vietos ir regionų valdžios institucijas laikantis subsidiarumo principo įtraukti kultūros ir kūrybos sektorius į savo vidutinės trukmės ir ilgalaikes ekonomines strategijas;

69.  atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos pramonei būdingi įvairių sektorių bruožai ir kad tai patraukli ryšių priemonė, taip pat į visuotinę šios pramonės svarbą ne tik pasaulio ekonomikai, bet ir tvariam, pažangiam ir įtraukiam augimui, inovacijoms, verslumui, socialinei sanglaudai ir visuomenės vystymuisi; pabrėžia, kad šie sektoriai turi turtingą vietos ir regioninį augimo potencialą, o tai reiškia naujas rinkos galimybes kultūros ir kūrybos pramonės verslininkams ir, savo ruožtu, užimtumą kultūros srityje;

70.  mano, kad skirtingų sričių kompetencijos, kurią apima ši pramonė, taip pat kūrėjų ir technologijų sąveikos šaltiniai yra vietos lygmens ir todėl jie turėtų būti remiami kuriant vietos ir regionines platformas, tinklus, grupes, verslo inkubatorius ir partnerystes, kurie padėtų skatinti sąveiką ir ieškoti mechanizmų kūrybiškumui ir inovacijoms finansuoti, taip pat laisvų darbo vietų ir finansavimo galimybių valdymui remti;

71.  atkreipia dėmesį į kultūros svarbą siekiant ekonominio ir socialinio miestų atgaivinimo; ragina Komisiją remti miestų administracijų savitarpio mokymąsi siekiant paraginti vietos valdžios politikos kūrėjus dalytis gerąja patirtimi;

72.  mano, kad modernizavus kultūros infrastruktūrą būtų galima atgaivinti miestų teritorijas ir, savo ruožtu, užtikrinti socialinę ir ekonominę naudą;

73.  rekomenduoja išnaudoti kūrybos sektoriuose slypintį ekonominį potencialą siekiant gerinti gyvenimo miestuose ir regionuose kokybę;

74.  rekomenduoja vadovautis teritorine dinamika pagrįstu požiūriu siekiant į kultūros valdymą vietos ir regionų lygmenimis įtraukti visas suinteresuotąsias šalis (menininkus, vietos valdžios institucijas, profesionalų atstovus ir pan.);

75.  pažymi, kad kultūros ir kūrybos pramonė – šaltinis, užtikrinantis daugiau ir geresnių darbo vietų regionuose – gali prisidėti prie socialinės ir teritorinės integracijos; reiškia susirūpinimą dėl to, kad šie kultūros ir kūrybos pramonės aspektai nepakankamai analizuojami ir remiami; pabrėžia, kad surenkama nepakankamai su šiais sektoriais susijusių statistinių duomenų visais lygmenimis, o su blogiausia padėtimi susiduriama regionų ir vietos lygmenimis; pabrėžia, kad turi būti išanalizuotas IRT poveikis kultūros ir kūrybos sektoriams, kad jie galėtų prisitaikyti prie naujos technologinės aplinkos ir susisieti su technologijų plėtra;

76.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį kultūros ir kūrybos sektoriai, ypač MVĮ, atlieka kaip augimo ir vystymosi vietos, regioniniu ir tarpvalstybiniu (valstybių narių) lygmenimis svertas: pirmiausia populiarinamas kultūros paveldas, turizmas ir pavyzdiniai mokslo centrai ir padedama puoselėti regionų patrauklumą ypatingą dėmesį skiriant turtingą kultūros paveldą turintiems regionams, socialinės ir ekonominės struktūros pakeitimui, naujos veiklos vystymui ir pastovių ir ilgalaikių darbo vietų kūrimui; pažymi, kad tai pirmiausia taikytina turizmui, nes stiprų kultūros sektorių turintys miestai ir regionai itin patrauklūs turistams;

77.  atkreipia dėmesį į švietimo programų svarbą skatinant kūrybiškumą nuo mažens ir vėliau, taip pat meniniam ir kultūriniam švietimui puoselėti raginant domėtis kūrybos pramonės darbu ir produktais pradinio ir vidurinio ugdymo etapais; pabrėžia, jog turint galvoje, kad vietos ir regioninės valdžios institucijos dažnai atsakingos už ikimokyklinį ir pradinį ugdymą, jos turėtų atlikti svarbų ugdomąjį ir kultūrinį vaidmenį šiame procese, kurio metu kultūra ir kūrybiškumas būtų vertinami kaip neatskiriama regionų ir miestų vystymosi dalis; pabrėžia neformaliojo suaugusiųjų mokymo ugdant gebėjimus prisitaikyti prie nuolat kintančios darbo rinkos svarbą;

78.  pažymi, kad pagal būsimąją DFP numatytas finansavimas, ypač Europos socialinio fondo (ESF) ir Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšomis, turėtų būti naudojamas siekiant padėti stiprinti kultūros ir kūrybos pramonę, taip pat nacionalinius, regioninius ir vietos institucinius ir administracinius gebėjimus dirbti kartu – taip būtų padidinta šios pramonės ekonominė, socialinė, ugdomoji ir kultūrinė nauda; atkreipia dėmesį į atokiausius regionus – juose kurti ir plėtoti kultūros ir kūrybos pramonę sudėtingiau;

79.  todėl laikosi nuomonės, kad su teritoriniu aspektu susiję reikalavimai, keliami taikant kai kurias regionines ar nacionalinės paramos kino pramonei priemones, padeda išsaugoti šį kultūros ir geografijos ryšį ir kad jais turėtų būti toliau vadovaujamasi remiantis 2001 m. komunikate dėl kino(17) išdėstytomis sąlygomis;

80.  pažymi, kad kultūros ir kūrybos sektoriuose vyksta dinamiškos permainos ir kad juose galima kurti grupes, kurios būtų miestų ir regionų pažangos ir vystymosi varomoji jėga;

81.  atkreipia dėmesį į tai, kad kultūros ir kūrybos pramonė prisideda prie didžiulio Europos kultūros, istorijos ir architektūros paveldo išsaugojimo ir gerinimo; pabrėžia kilnojamojo kultūros paveldo, t. y. artefaktų – žmogiškojo kūrybiškumo per visą istorijos laikotarpį iki šių dienų rezultatų – svarbą; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriai svarbūs ES turizmo pramonės vystymuisi ir kad jais labai domisi turistai iš ES ir ES nepriklausančių šalių; atsižvelgdamas į šią pridėtinę vertę mano, kad kultūros ir kūrybos sektoriai turėtų būti stipriai remiami būsimojo ES biudžeto lėšomis ir remiantis 2014–2020 m. laikotarpiui parengtais nacionaliniais ir regioniniais programavimo dokumentais, kadangi šiuose sektoriuose esama daug ekonominių galimybių;

82.  pabrėžia būtinybę saugoti nacionalinį paveldą ir reklamuoti su konkrečiu regionu susijusį kultūrinį turinį namie ir užsienyje;

83.  mano, kad kūrybiški žmonės, produktai ir paslaugos, kaip dalis ES kultūrų įvairovės, turėtų būti tvirtos Europos bendrosios rinkos ir gerai išsivysčiusių regionų, taip pat vietos ekonomikos, pagrindas – taip jie galėtų prisidėti prie naujos ekonominės veiklos ir naujų darbo vietų kūrimo; ragina geriau naudotis kultūros ir kūrybos pramone pritraukiant į Europą naujas investicijas ir įvairius talentus; pabrėžia, kad kultūros ir kūrybos sektoriams atstovaujantiems verslininkams nelengva gauti finansavimą; ragina valstybes nares tvirtinti tinkamas socialines ir fiskalines priemones siekiant paremti kūrybinę ekonomiką ir Europos rinkai pritaikytus naujus kultūros ir kūrybos pramonės verslo modelius, kuriuos taikant būtų sudarytos menininkų, taip pat kultūros ir kūrybos pramonės darbuotojų judumo sąlygos ir jiems būtų padėta įveikti kliūtis, susijusias su skirtingomis mokesčių ar socialinėmis sistemomis ir kalbos barjerais, ir skatinti didesnį šalių ir kultūrų tarpusavio supratimą;

o
o   o

84.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 201, 2006 7 25, p. 15.
(2) OL C 311, 2007 12 21, p. 7.
(3) OL C 287, 2007 11 29, p. 1.
(4) OL L 372, 2006 12 27, p. 1.
(5) OL L 327, 2006 11 24, p. 12.
(6) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 32.
(7) OL C 125 E, 2008 5 22, p. 223.
(8) OL C 247 E, 2009 10 15, p. 25.
(9) Dok.8749/1/09 REV 1 ir 8749/1/09 REV 1 COR 1.
(10) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135.
(11) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 142.
(12) Dok.17566/12.
(13) CdR 2391/2012.
(14) SWD(2012)0286.
(15) COM(2012)0537.
(16) OL L 95, 2010 4 15, p. 1. Pataisyta redakcija paskelbta OL L 263, 2010 10 6, p. 15.
(17) OL C 43, 2002 2 16, p. 6.


Europos ombudsmeno 2012 m. veikla
PDF 235kWORD 30k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2012 m. veiklą (2013/2051(INI))
P7_TA(2013)0369A7-0257/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į metinį pranešimą apie Europos ombudsmeno 2012 m. veiklą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24 straipsnio trečią pastraipą, 228 ir 298 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 ir 43 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. birželio 18 d. rezoliuciją(1) dėl Europos Parlamento sprendimo, iš dalies keičiančio 1994 m. kovo 9 d. Sprendimą 94/262/EAPB, EB, Euratomas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, patvirtinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 15 d. sudarytą ir 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojusį Europos Parlamento ir Europos ombudsmeno pagrindų susitarimą dėl bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. sausio 1 d. Europos ombudsmeno statuto įgyvendinimo nuostatas(3),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos ombudsmeno veiklos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 205 straipsnio 2 dalies antrą ir trečią sakinius,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7–0257/2013),

A.  kadangi 2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento Pirmininkui oficialiai pateiktas metinis pranešimas apie Europos ombudsmeno 2012 m. veiklą, o 2013 m. gegužės 28 d. ombudsmenas Nikiforos Diamandouros Briuselyje pristatė savo pranešimą Peticijų komitetui,

B.  kadangi 2012 m. metinis pranešimas yra paskutinis N. Diamandouro, kaip Europos ombudsmeno, metinis pranešimas, nes 2013 m. kovo 14 d. jis pranešė Europos Parlamento Pirmininkui apie savo ketinimą išeiti į pensiją 2013 m. spalio 1 d.; kadangi N. Diamandouros pirmą kartą buvo išrinktas Europos ombudsmenu 2003 m. ir vėliau vėl išrinktas 2005 ir 2010 m.,

C.  kadangi N. Diamandouros ėjo Europos ombudsmeno pareigas dešimt metų; kadangi kitas asmuo bus renkamas ombudsmeno pareigoms eiti nuo 2013 m. spalio 1 d. iki Europos Parlamento rinkimų 2014 m., po kurių naujasis Parlamentas turės pradėti naują rinkimų procedūrą,

D.  kadangi SESV 24 straipsnyje nurodoma, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis gali kreiptis į ombudsmeną, kurio pareigybė įsteigta pagal 228 straipsnį“,

E.  kadangi SESV 228 straipsnyje Europos ombudsmenas įgaliojamas priimti skundus dėl netinkamo ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų veiklos administravimo, išskyrus atvejus, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomomis teismo funkcijomis,

F.  kadangi pagal SESV 298 straipsnį ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros „remiasi atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija“ ir kadangi tame pačiame straipsnyje numatyta, kad šiuo tikslu turi būti priimti specialūs antriniai teisės aktai visoms ES administracijos sritims taikytinų reglamentų pavidalu,

G.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas asmuo turi teisę į tai, kad Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai jo reikalus tvarkytų nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką“,

H.  kadangi ES 2013 metus paskelbė „Europos piliečių metais“, taip pažymėdama 20-ąjį ES pilietybės jubiliejų,

I.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 43 straipsnyje teigiama, kad „kiekvienas Sąjungos pilietis ir kiekvienas fizinis asmuo, kuris gyvena bet kurioje valstybėje narėje, ar juridinis asmuo, kurio registruota buveinė yra valstybėje narėje, turi teisę kreiptis į Europos ombudsmeną su skundu dėl netinkamų Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų administravimo veiksmų, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vykdomas teismo funkcijas“,

J.  kadangi Parlamentas savo 2001 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijoje patvirtino ombudsmeno parengtą tinkamo administravimo elgesio kodeksą,

K.  kadangi netinkamas administravimas apibrėžtas kaip viešosios įstaigos nesugebėjimas veikti pagal taisykles ar principus, kurių ji privalo laikytis,

L.  kadangi šia apibrėžtimi prie netinkamo administravimo priskiriami ne tik tie atvejai, kai pažeidžiama teisiškai privaloma taisyklė ar principas; kadangi gero administravimo principais numatomas didesnis įsipareigojimas nei įstatymu ir jais reikalaujama, kad ES institucijos ne tik laikytųsi savo teisinių įsipareigojimų, bet drauge kurtų paslaugumo aplinką ir užtikrintų, kad su visais visuomenės atstovais būtų elgiamasi sąžiningai, nešališkai ir oriai ir kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo teisėmis,

M.  kadangi 2012 m. ombudsmenas gavo 2 442 skundus (2011 m. – 2 510) ir išnagrinėjo 2 460 skundų (2011 m. – 2 544); kadangi 740 skundų (30 proc.) priklausė ombudsmeno įgaliojimų sričiai,

N.  kadangi dauguma skundų (56 proc.) gaunami elektroniniu formatu – užregistruojami sąveikioje Europos ombudsmeno interneto svetainėje, prieinamoje visomis 23 oficialiomis kalbomis,

O.  kadangi ombudsmenas skundų pagrindu pradėjo 450 tyrimų (2011 m. – 382); kadangi jų skaičius padidėjo 18 proc., palyginti su 2011 m.; kadangi ombudsmenas pradėjo 15 tyrimų savo iniciatyva (2011 m. – 14) ir pateikė vieną specialiąją ataskaitą Parlamentui,

P.  kadangi ombudsmenas baigė 390 tyrimų (įskaitant 10 tyrimų, pradėtų savo iniciatyva), iš kurių 206 pradėti 2012 m., 113 – 2011 m. ir 71 – ankstesniais metais; kadangi 85,3 proc. (324) baigtų tyrimų atlikti iš piliečių gautų skundų pagrindu, o 14,7 proc. – remiantis skundais, gautais iš įmonių, asociacijų ir kitų juridinių subjektų,

Q.  kadangi 1 467 gauti skundai buvo priskirti Europos ombudsmenų tinklo nario kompetencijai; kadangi šį tinklą sudaro nacionalinių ir regionų ombudsmenų biurai ir panašios įstaigos ES, EEE valstybėse narėse, Šveicarijoje ir šalyse kandidatėse; kadangi Parlamento Peticijų komitetas yra tikrasis šio tinklo narys; kadangi ombudsmenas perdavė 63 skundus šiam komitetui,

R.  kadangi 52,7 proc. 2012 m. pradėtų tyrimų buvo susiję su Europos Komisija, 5,2 proc. – su Europos Parlamentu, 3 proc. – su Europos išorės veiksmų tarnyba, 1,5 proc. – su Europos investicijų banku ir 20,9 proc. – su kitomis ES institucijomis, agentūromis arba įstaigomis,

S.  kadangi pagrindinės 2012 m. tirto tariamai netinkamo administravimo rūšys buvo susijusios su teisėtumu (27,7 proc.), informacijos prašymais (12,5 proc.), sąžiningumu (10,3 proc.), sprendimų priėmimo terminais (8 proc.) ir prašymais suteikti galimybę susipažinti su dokumentais (6,7 proc.),

T.  kadangi 76 baigtų tyrimų atvejais (19 proc.) ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo, o 56 atvejais (14 proc.) netinkamas administravimas buvo nustatytas,

U.  kadangi tie atvejai, kai nenustatomas netinkamas administravimas, nėra laikomi neigiamu rezultatu, nes skundo pateikėjui gali būti naudingas išsamus susijusios institucijos paaiškinimas ir ombudsmeno atlikta nepriklausoma atvejo analizė, o rezultatai yra įrodymas, kad institucija veikė laikydamasi gero administravimo principų,

V.  kadangi 2012 m. 80 atvejų susijusi institucija sutiko su draugišku sprendimu arba išsprendė klausimą; kadangi tais atvejais, kai ombudsmenas nenustato netinkamo administravimo arba kai nėra pagrindo tęsti tyrimą, jis gali pateikti papildomą pastabą; kadangi teikiant papildomą pastabą siekiama padėti institucijai pagerinti jos piliečiams teikiamų paslaugų kokybę,

W.  kadangi 47 tyrimai, kuriuos atlikdamas ombudsmenas nustatė netinkamą administravimą, baigti institucijai pateikiant kritines pastabas; kadangi 9 atvejais susijusi institucija sutiko su rekomendacijos projektu,

X.  kadangi ombudsmenas pateikia kritinę pastabą, kai:

   i) atitinkama institucija jau negali ištaisyti netinkamo administravimo atvejo,
   ii) paaiškėja, kad netinkamo administravimo atvejis neturi visuotinių padarinių, ir
   iii) atrodo, kad tolesni Europos ombudsmeno veiksmai nereikalingi; kadangi ombudsmenas taip pat teikia kritinę pastabą, jei mano, kad rekomendacijos projektas būtų nenaudingas, taip pat tais atvejais, kai institucija nesutinka su rekomendacijos projektu arba kai jis nemano, kad reikėtų pateikti specialųjį pranešimą,
   Y. kadangi ombudsmenas pateikia rekomendacijos projektą, kai susijusi institucija gali ištaisyti netinkamo administravimo atvejį arba kai netinkamo administravimo atvejis yra ypač rimtas ar turi visuotinių padarinių; kadangi 2012 m. ombudsmenas paskelbė 17 rekomendacijų projektų,
   Z. kadangi 2012 m. ombudsmenas pateikė vieną specialųjį pranešimą Europos Parlamentui; kadangi šis specialusis pranešimas buvo susijęs su Komisijos nagrinėtu skundu, kurį pateikė piliečių iniciatyvą remiančios organizacijos, kovojančios su, jų manymu, neigiamais Vienos oro uosto plėtros padariniais; kadangi specialusis pranešimas Parlamentui yra veiksmingiausia ir paskutinė priemonė, kurios ombudsmenas gali imtis nagrinėdamas atvejį,
   AA. kadangi Parlamento pranešimo dėl specialiosios ataskaitos išvadose nurodyta, kad ombudsmeno susirūpinimas dėl galimo netinkamo administravimo buvo pagrįstas,
   AB. kadangi ombudsmenas kasmet viešai skelbia savo tyrimo išvadas dėl veiksmų, kurių institucijos ėmėsi dėl kritinių ir papildomų pastabų; kadangi 2011 m. tyrimas parodė, kad 84 proc. atvejų dėl kritinių ir papildomų pastabų imtasi tinkamų veiksmų,
   AC. kadangi 2012 m. ombudsmenas ypač daug dėmesio skyrė įvairaus neįgalumo lygio asmenų integracijai; kadangi ombudsmenas kartu su Parlamento Peticijų komitetu, Europos Komisija, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu dirba siekdami ginti, skatinti ir įgyvendinti ES struktūrą pagal JT neįgaliųjų teisių konvenciją; kadangi ši konvencija yra pirmoji ES ratifikuota žmogaus teisių sutartis,
   AD. kadangi ES Taryba patvirtino pasiūlymą dėl ES lygmens sistemos, apimančios Ombudsmeną ir Peticijų komitetą ir skirtos JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimui kontroliuoti,
   AE. kadangi 2012 m. Europos kokybės valdymo fondas oficialiai pripažino Ombudsmeną kaip instituciją, įsipareigojusią siekti aukščiausio rezultato,

1.  patvirtina Europos ombudsmeno pateiktą 2012 m. metinį pranešimą; atsižvelgia į tai, kad N. Diamandouros išeis į pensiją 2013 m. spalio 1 d.;

2.  reiškia padėką N. Diamandourui už jo pavyzdinį darbą pastarąjį dešimtmetį einant Europos ombudsmeno pareigas ir už rezultatus, kurių jis pasiekė stengdamasis užtikrinti, kad ES taptų teisingesnė ir skaidresnė; linki jam geros sveikatos ir sėkmės tolesnėje veikloje;

3.  pripažįsta, kad ombudsmenas atliko puikų darbą stiprindamas ir plėtodamas dialogą su piliečiais, pilietine visuomene, institucijomis ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis visais lygmenimis;

4.  atsižvelgdamas į tai, jog pusė Europos piliečių sutinka, kad antra pagal svarbą piliečių teisė yra teisė į gerą administravimą, mano, kad nuolatinėmis pastangomis didinti Europos Sąjungoje atvirumą, skaidrumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo procesų ir administravimo srityje ombudsmenas neabejotinai prisidėjo kuriant Sąjungą, kurioje sprendimai priimami ir įgyvendinami „kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio“, kaip numatyta pagal Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnį; ragina kitą Europos ombudsmeną tęsti gerą savo pirmtako darbą siekiant šių svarbių tikslų;

5.  su pagarba pripažįsta, kad ombudsmenas nenuilstamai siekė padėti piliečiams ir užtikrinti, kad jie žinotų savo teises pagal Sutartis, taip pat skatinti ES institucijų ir įstaigų administracijas tapti skaidresnes ir didžiausią dėmesį skirti paslaugų teikimui;

6.  mano, kad ombudsmenas visada aktyviai ir proporcingai naudojosi savo įgaliojimais, ir dėkoja jam už puikius darbo santykius ir bendradarbiavimą su Parlamentu, ypač Parlamento Peticijų komitetu;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad 52 proc. Europos piliečių mano, jog svarbiausia ombudsmeno pareiga – užtikrinti, kad ES piliečiai žinotų savo teises ir žinotų, kaip jomis naudotis, ir kad todėl ombudsmenas turi palaikyti geresnius ryšius su Europos piliečiais ir aktyviau bendradarbiauti su Europos ombudsmenų tinklu;

8.  ragina imtis reikiamų veiksmų skundų nagrinėjimo, tyrimų atlikimo ir sprendimų priėmimo procedūroms paspartinti;

9.  primena, kad 42 proc. Europos piliečių nepatenkinti ES administravimo skaidrumo lygiu, ir pabrėžia, kad ombudsmenas turi toliau stengtis padėti ES institucijoms tapti atviresnėms, veiksmingiau dirbti ir draugiškiau bendrauti su piliečiais, kad būtų plėtojami piliečių ir institucijų ryšiai;

10.  pažymi, kad ombudsmenas visada laikė su skaidrumu susijusius skundus prioritetiniais; taip pat pažymi, kad tokių skundų dėl tariamo neskaidrumo, kurių dalis 2008 m. buvo didžiausia (36 proc.), 2012 m. sumažėjo iki 21,5 proc.; mano, kad tai – ženklas, jog ES institucijos labai pasistengė tapti skaidresnės; ragina ES institucijas, agentūras ir įstaigas prisidėti toliau mažinant tokių skundų skaičių – bendradarbiauti su Europos ombudsmenu ir įgyvendinti jo rekomendacijas; tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl vis dar didelio skaičiaus skundų atvirumo, prieinamumo visuomenei ir asmens duomenų klausimais, nes dėl problemų šiose srityse blogėja tarpinstitucinis dialogas, ES įvaizdis visuomenėje ir visuomenės požiūris į ES;

11.  pakartoja, kad skaidrumas, atvirumas, galimybė susipažinti su informacija ir pagarba piliečių teisėms yra būtinos sąlygos siekiant išsaugoti piliečių ir institucijų tarpusavio pasitikėjimą ir kad šis pasitikėjimas be galo svarbus Europos integracijos ateičiai, ypač dabartinėmis sudėtingomis ekonominėmis aplinkybėmis;

12.  ragina ES institucijas, turint mintyje vis platesnį viešojo administravimo sektoriaus skaitmeninimą, atsižvelgti į konkrečius vyresniojo amžiaus žmonių, kurių dauguma nemoka naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis ir ryšių technologijomis, poreikius ir kompensuoti šį jų mokėjimų trūkumą sukurtomis patogiomis naudoti taikomosiomis programomis, praktiškomis internetinėmis pagalbinėmis programomis ir lengvai prieinamomis neskaitmeninėmis susisiekimo galimybėmis;

13.  pažymi, kad 2012 m. ombudsmenas užregistravo 2 442 skundus ir kad tai buvo rekordiniai metai ir pradėtų tyrimų (465, tai yra 18 proc. daugiau, palyginti su 2011 m.), ir baigtų tyrimų (390, tai yra 23 proc. daugiau) skaičiaus požiūriu;

14.  su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į dešimtį ombudsmeno pristatytų pavyzdinių administracinės praktikos atvejų įvairiose ES institucijose, daugelyje įvairių sričių;

15.  mano, kad 2012 m. sumažėjęs visų ombudsmenui pateiktų skundų skaičius yra dar vienas ombudsmeno svetainėje pateikto jo „Interaktyvaus vadovo“ sėkmės įrodymas, nes tai labai veiksminga priemonė, padedanti užtikrinti, kad į ombudsmeną dėl netinkamų priežasčių kreiptųsi mažiau piliečių, ir pagerinti galimybes patarti jiems, kam jie turėtų pateikti savo skundą; pažymi, kad šia tendencija patvirtinama, jog dėl tinkamų priežasčių į Europos ombudsmeną besikreipiančių žmonių daugėja; rekomenduoja Europos Parlamento nariams, ES institucijoms, įstaigoms ir agentūroms bei Europos ombudsmenų tinklo nariams savo svetainėse ir socialinės žiniasklaidos kanaluose pateikti tiesioginę nuorodą į šį „Interaktyvų vadovą“;

16.  pabrėžia, kad ombudsmeno įgaliojimų sričiai nepriklausančių skundų skaičius (1 720) buvo mažiausias per visą dešimtmetį; ragina ombudsmeną ir toliau stengtis mažinti šių atvejų skaičių;

17.  pripažįsta svarbų Europos ombudsmenų tinklo indėlį ir pabrėžia veiksmingo bendradarbiavimo naudą Europos piliečiams; pažymi, kad 60 proc. ombudsmeno 2012 m. išnagrinėtų skundų priklausė tinklo nario kompetencijai; primena, kad Peticijų komitetas yra tikrasis šio tinklo narys; pažymi, kad 2012 m. ombudsmenas perdavė šiam komitetui 63 skundus; sveikina Europos ombudsmeną, sėkmingai koordinavusį tinklo veiklą; mano, kad tai yra labai svarbi ombudsmeno veiklos funkcija ir kad bendradarbiavimas tinkle turėtų būti plėtojamas, siekiant pagerinti ES teisės administravimą nacionaliniu lygmeniu; rekomenduoja tinklą išplėsti į jį įtraukiant atitinkamas nacionalines įstaigas; mano, kad ombudsmeno dalyvavimas Europos ir tarptautinių ombudsmenų asociacijų veikloje turėtų būti tęsiamas ir jo vaidmuo stiprinamas;

18.  pažymi, kad daugiausia ombudsmeno pradėtų tyrimų, kaip ir ankstesniais laikotarpiais, buvo susiję su Komisija (52,7 proc.); palyginti su 2011 m., su Europos Parlamentu susijusių 2012 m. Europos ombudsmeno pradėtų tyrimų skaičius išaugo beveik du kartus; ragina EP sekretoriatą visapusiškai bendradarbiauti su ombudsmenu ir užtikrinti, kad būtų nuosekliai laikomasi jo rekomendacijų ir pastabų dėl administravimo praktikos;

19.  pabrėžia, kad kiekvienas baigtas tyrimas yra žingsnis tinkama linkme ir gera galimybė patobulinti sritis, kurias visuomenė nurodė ir reikalauja tobulinti – tai būdas įgyvendinti Europos pilietybės koncepciją, paremtą kuo didesniu dalyvavimu Europos teisėkūros procese;

20.  giria ombudsmeną dėl jo iniciatyvos paskelbti viešojo administravimo principų rinkinį, kuriuo turėtų vadovautis ES tarnautojai; primena, kad šie penki viešojo administravimo principai yra: įsipareigojimas Europos Sąjungai ir jos piliečiams, sąžiningumas, objektyvumas, pagarba kitiems ir skaidrumas; ragina ES institucijas, agentūras ir įstaigas įtraukti šiuos principus į visas savo veiklos sritis;

21.  teigiamai vertina tai, kad 2013 m. birželio mėn. ombudsmenas, atsižvelgdamas į Europos teismų praktikoje taikomus Europos administracinės teisės principus, išleido naujos redakcijos Europos gero administracinio elgesio kodeksą;

22.  džiaugiasi, kad ombudsmenas dalyvavo daugelyje įvairių konferencijų geresnio viešojo administravimo klausimais ir vieną iš jų pats surengė kartu su ES administracinės teisės mokslinių tyrimų tinklu (ReNEUAL);

23.  pakartoja raginimą, paskelbtą savo 2013 m. sausio 15 d. EP rezoliucijoje(4), kad Komisija patvirtintų ES administravimo srityje taikytinas bendras privalomas administravimo procedūros taisykles ir principus ir šiuo tikslu pateiktų reglamento projektą, remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 298 straipsniu; ligšiolinę ombudsmeno patirtį ir atitinkamas jo publikacijas vertina kaip tinkamas tokio teisės akto pasiūlymo turinio gaires; mano, kad tai – geriausias būdas užtikrinti ilgalaikius ES institucijų administravimo kultūros pokyčius;

24.  džiaugdamasis pažymi, kad institucijos ėmėsi 98 atsakomųjų veiksmų į 120 pastabų ir rekomendacijų, kurias ombudsmenas pateikė pagal savo tyrimus 2012 m., o tai reiškia, kad 82 proc. atvejų ES institucijos laikosi ombudsmeno pasiūlymų; ragina visas ES institucijas, agentūras ir įstaigas padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ombudsmeno pastabų ir rekomendacijų, ir padėti ombudsmenui greitai reaguojant į jo tyrimus ir šiuo tikslu, inter alia, bendradarbiauti su ombudsmenu siekiant sutrumpinti tyrimo proceso terminus;

25.  primena, kad 2012 m. ombudsmenas pateikė vieną specialųjį pranešimą Parlamentui, kuris buvo susijęs su Komisijos nesugebėjimu išspręsti interesų konflikto sprendžiant Vienos oro uosto plėtros klausimą, su tuo, kad nebuvo atliktas oro uosto plėtros poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir kad asmenys, pateikę skundų dėl statybos projekto ir neatlikto PAV, neturėjo galimybės pasinaudoti peržiūros procedūra; atsižvelgdamas į šiuos konkrečius klausimus pripažįsta minėto pranešimo tinkamumą; primena, kad, atsižvelgdamas į šį specialųjį pranešimą, Peticijų komitetas pateikė į ateitį nukreiptus pasiūlymus dėl vykstančios PAV direktyvos peržiūros ir Sąjungos administracinės teisės;

26.  mano, kad žinia, jog kita priemonė gali būti specialusis pranešimas Parlamentui, ypač kai parengiamas rekomendacijos projektas, dažnai padeda įtikinti susijusią instituciją ar įstaigą pakeisti savo nuomonę;

27.  atkreipia dėmesį į tai, kad ankstesni ombudsmenai ir dabartinis ombudsmenas per septyniolika su puse metų pateikė tik 18 specialiųjų pranešimų; mano, kad tai įrodo, jog ES institucijos daugeliu atvejų vadovaujasi bendradarbiavimu grindžiamu požiūriu; pripažįsta, kokios svarbios šios specialiosios ataskaitos, ir ragina ombudsmeną tais atvejais, kai nustatomi reikšmingi netinkamo administravimo faktai, susiję su ES institucijomis, įstaigomis, tarnybomis ir agentūromis, imtis tolesnių veiksmų;

28.  pabrėžia, kad rugsėjo 28 d. minima Tarptautinė teisės žinoti diena yra iniciatyva, kuria didinamas ombudsmeno žinomumas Europos visuomenėje ir kuri yra gerosios patirties pavyzdys;

29.  teigiamai vertina tai, kad ombudsmenas kartu su Parlamento Peticijų komitetu, Europos neįgaliųjų forumu, Komisija ir Pagrindinių teisių agentūra įtraukti į ES lygmens struktūrą, sukurtą pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio 2 dalį, siekiant ginti, skatinti ir prižiūrėti šios konvencijos įgyvendinimą; ragina ombudsmeną savo darbe itin daug dėmesio skirti labai pažeidžiamų socialinių grupių, įskaitant neįgaliuosius, poreikiams;

30.  teigiamai vertina ombudsmeno pastangas, be kita ko, savo iniciatyva vykdomais tyrimais užtikrinti, kad ES institucijos įgyvendintų Pagrindinių teisių chartiją; numato, kad ombudsmenui bus nustatyta kita panaši pareiga, kai Sąjunga prisijungs prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį;

31.  pabrėžia, kokie svarbūs ombudsmeno tyrimai savo iniciatyva – juos atlikdamas jis gali išspręsti klausimus, kurie kitu būdu nesulauktų jo dėmesio, nes visuomenei trūksta būtinos informacijos arba išteklių, kad galėtų į jį kreiptis; mano, jog svarbu didinti Europos ombudsmeno tarnybos pastebimumą;

32.  teigiamai vertina tai, kad Turkijoje 2012 m. priimtas įstatymas, kuriuo šioje valstybėje įsteigta ombudsmeno institucija; pripažįsta Europos ombudsmeno paramos ir konsultacijų vaidmenį siekiant tai atlikti; džiaugiasi, kad visos šalys kandidatės dabar turi nacionaliniu lygmeniu įsteigtą ombudsmeno instituciją; mano, jog patirtis rodo, kad ombudsmenas yra labai naudinga tarnyba tobulinant gerą administravimą, stiprinant teisinę valstybę ir ginant žmogaus teises ir kad ombudsmeno institucijos dar neįsteigusios valstybės narės turėtų aktyviai apsvarstyti galimybę tai padaryti; ragina Europos ombudsmeną ir toliau padėti būsimoms šalims kandidatėms to siekti;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai ir Europos ombudsmenui, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms tarnyboms.

(1) OL C 286 E, 2009 11 27, p. 172.
(2) OL L 113, 1994 5 4, p. 15.
(3) Priimtas 2002 m. liepos 8 d. ir iš dalies pakeistas 2004 m. balandžio 5 d. ir 2008 m. gruodžio 3 d. ombudsmeno sprendimais.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0004.


Trečiosios šalys, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas ***I
PDF 272kWORD 21k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2011)0290 – C7-0135/2011 – 2011/0138(COD))
P7_TA(2013)0370A7-0139/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0290),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0135/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 18 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7–0139/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

P7_TC1-COD(2011)0138


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1289/2013.)


Europos bankininkystės institucija ir rizikos ribojimu pagrįsta kredito įstaigų priežiūra ***I
PDF 285kWORD 50k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos dėl jo sąsajų su Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../..., kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM(2012)0512 – C7-0289/2012 – 2012/0244(COD))
P7_TA(2013)0371A7-0393/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0512),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0289/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 27 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 18 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Konstitucinių reikalų komiteto nuomones (A7-0393/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  atsižvelgia į Europos Parlamento Pirmininko ir Europos Centrinio Banko Pirmininko bendrą pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  pabrėžia, kad pratęsiant Europos bankininkystės institucijos įgaliojimus turėtų būti taikomas 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 47 punktas; pabrėžia, kad kiekvienas teisėkūros institucijos sprendimas, kuriuo pritariama tokiam įgaliojimų pratęsimui, neturi daryti poveikio biudžeto valdymo institucijos sprendimams vykdant metinę biudžeto sudarymo procedūrą;

4.  prašo, kad Komisija pateiktų finansinę ataskaitą, kurioje būtų visapusiškai atsižvelgiama į Europos Parlamento ir Tarybos teisėkūros susitarimo užtikrinti, kad būtų patenkinti Europos bankininkystės institucijos, Komisijos tarnybų ir pagal galimybes Europos Centrinio Banko poreikiai, susiję su biudžetu ir darbuotojais, rezultatą;

5.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 12 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos, susijusios su specialių uždavinių pavedimu Europos Centriniam Bankui pagal Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1024/2013

P7_TC1-COD(2012)0244


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1022/2013.)

Teisėkūros rezoliucijos priedas

Pareiškimas kurį Europos Parlamento pirmininkas ir Europos Centrinio Banko pirmininkas paskelbė EP balsuojant dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, priėmimo

Laikydamiesi Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, ypač jo 20 straipsnio, nuostatų, mes, Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko pirmininkai, pareiškiame, kad visapusiškai remiame Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo vykdant su bendru priežiūros mechanizmu susijusias procedūras projektą, dėl kurio susitarė atitinkamos mūsų derybų grupės. Taigi raginame mūsų abi institucijas kuo greičiau oficialiai priimti šį tarpinstitucinį susitarimą.

Susitarime numatyta, kad ECB, vykdydamas savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą, yra stipriai atskaitingas Europos Parlamentui, taip pat numatytos tinkamos priemonės konfidencialios informacijos apsaugai užtikrinti. Pirmiausia tarpinstitucinio susitarimo projekte numatyta tvirta ECB priežiūros užduočių parlamentinė kontrolė, paremta nuolatiniu keitimusi nuomonėmis su Parlamento atsakingu komitetu, konfidencialiomis diskusijomis žodžiu su to komiteto biuru ir kita prieiga prie informacijos, įskaitant Priežiūros valdybos protokolus. Taip pat užtikrinamas ECB bendradarbiavimas su Europos Parlamentu pastarajam vykdant tyrimus.

Be to, šiame tarpinstitucinio susitarimo projekte numatomas Parlamento dalyvavimas Priežiūros valdybos pirmininko atrankos procedūroje. Atsižvelgiant į mūsų bendrą tikslą kuo greičiau sukurti bendrą priežiūros mechanizmą, kuris yra svarbus etapas siekiant visapusiškos bankų sąjungos, mūsų abi institucijos ketina nedelsdamos pradėti pirmąją atrankos procedūrą, kad būtų paskirtas Priežiūros valdybos pirmininkas.

Strasbūras ir Frankfurtas, 2013 m. rugsėjo 12 d.

Martin Schulz Mario Draghi

(1) OL C 30, 2013 2 1, p. 6.
(2) OL C 11, 2013 1 15, p. 34.
(3) Ši pozicija pakeičia 2013 m. gegužės 22 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0212).


Specialių uždavinių susijusių su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, pavedimas Europos Centriniam Bankui *
PDF 281kWORD 28k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedamos specialios užduotys, susijusios su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (COM(2012)0511 – C7-0314/2012 – 2012/0242(CNS))
P7_TA(2013)0372A7-0392/2012

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0511),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 6 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0314/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto protokolą Nr. 4,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0392/2012),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais(1);

2.  atsižvelgia į Europos Parlamento Pirmininko ir Europos Centrinio Banko Pirmininko bendrą pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

4.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

5.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. rugsėjo 12 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika

P7_TC1-CNS(2012)0242


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013.)

Teisėkūros rezoliucijos priedas

Pareiškimas kurį Europos Parlamento pirmininkas ir Europos Centrinio Banko pirmininkas paskelbė EP balsuojant dėl Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, priėmimo

Laikydamiesi Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, ypač jo 20 straipsnio, nuostatų, mes, Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko pirmininkai, pareiškiame, kad visapusiškai remiame Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo vykdant su bendru priežiūros mechanizmu susijusias procedūras projektą, dėl kurio susitarė atitinkamos mūsų derybų grupės. Taigi raginame mūsų abi institucijas kuo greičiau oficialiai priimti šį tarpinstitucinį susitarimą.

Susitarime numatyta, kad ECB, vykdydamas savo užduotis pagal bendrą priežiūros mechanizmą, yra stipriai atskaitingas Europos Parlamentui, taip pat numatytos tinkamos priemonės konfidencialios informacijos apsaugai užtikrinti. Pirmiausia tarpinstitucinio susitarimo projekte numatyta tvirta ECB priežiūros užduočių parlamentinė kontrolė, paremta nuolatiniu keitimusi nuomonėmis su Parlamento atsakingu komitetu, konfidencialiomis diskusijomis žodžiu su to komiteto biuru ir kita prieiga prie informacijos, įskaitant Priežiūros valdybos protokolus. Taip pat užtikrinamas ECB bendradarbiavimas su Europos Parlamentu pastarajam vykdant tyrimus.

Be to, šiame tarpinstitucinio susitarimo projekte numatomas Parlamento dalyvavimas Priežiūros valdybos pirmininko atrankos procedūroje. Atsižvelgiant į mūsų bendrą tikslą kuo greičiau sukurti bendrą priežiūros mechanizmą, kuris yra svarbus etapas siekiant visapusiškos bankų sąjungos, mūsų abi institucijos ketina nedelsdamos pradėti pirmąją atrankos procedūrą, kad būtų paskirtas Priežiūros valdybos pirmininkas.

Strasbūras ir Frankfurtas, 2013 m. rugsėjo 12 d.

Martin Schulz Mario Draghi

(1) Ši pozicija pakeičia 2013 m. gegužės 22 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0213).


Galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimas Sąjungoje ***I
PDF 573kWORD 63k
2013 m. rugsėjo 12 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo Sąjungoje (COM(2012)0576 – C7-0322/2012 – 2012/0278(COD))(1)
P7_TA(2013)0373A7-0263/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvenciją ir į Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
-1 konstatuojamoji dalis (nauja)
(-1) Sąjunga yra priėmusi ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m., pagal kurią yra įsipareigojusi dėti didesnes pastangas, kad iki 2020 m. būtų užkirstas kelias biologinės įvairovės praradimui pasaulyje;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)  įvairūs Sąjungos subjektai, kaip antai mokslininkai akademikai ir įvairių pramonės sektorių įmonės, naudojasi genetiniais ištekliais mokslinių tyrimų, plėtros ir komerciniais tikslais; kai kurie taip pat naudojasi su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis;
(1)  įvairūs Sąjungos naudotojai ir tiekėjai, kaip antai mokslininkai akademikai ir įvairių pramonės sektorių įmonės, naudojasi genetiniais ištekliais mokslinių tyrimų, plėtros ir komerciniais tikslais; kai kurie taip pat naudojasi su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis; mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla reiškia ne tik genetinės ar biocheminės genetinių išteklių sudėties tyrimą ir analizę, bet ir inovacijų ir praktinio taikymo kūrimo priemones; sėkmingas Nagojos protokolo įgyvendinimas taip pat priklauso nuo to, kaip genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojai ir tiekėjai sugebės derėtis dėl suderintų biologinės įvairovės skatinimo sąlygų pagal ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m.;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
2 konstatuojamoji dalis
(2)  genetiniai ištekliai apima tiek laukinių, tiek sukultūrintų arba naminių egzempliorių genofondą ir yra svarbūs bei vis daugiau naudojami daugelyje ūkio sektorių, įskaitant maisto gamybą, miškų ūkį, vaistų kūrimą ir biologinės kilmės atsinaujinančiosios energijos išteklių plėtrą;
(2)  genetiniai ištekliai apima tiek laukinių, tiek sukultūrintų arba naminių egzempliorių genofondą ir yra svarbūs bei vis daugiau naudojami daugelyje ūkio sektorių, įskaitant maisto gamybą, miškų ūkį, biotechnologijas, vaistų ir kosmetikos kūrimą ir gamybą ar biologinės kilmės energijos išteklių plėtrą; genetiniai ištekliai atlieka svarbų vaidmenį įgyvendinant strategijas, skirtas pažeistoms ekosistemoms atkurti ir nykstančioms rūšims apsaugoti;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
2 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(2a)  Sąjunga pripažįsta tai, kad visos šalys tarpusavyje yra priklausomos genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui atžvilgiu, taip pat pripažįsta genetinių išteklių ypatingą pobūdį ir svarbą, siekiant aprūpinimo maistu saugumo visame pasaulyje ir tvaraus žemės ūkio vystymosi, kartu mažinant skurdą ir kovojant su klimato kaita, ir patvirtina Tarptautinės sutarties dėl maisto ir žemės ūkio paskirties augalų genetinių išteklių ir Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) maisto ir žemės ūkio paskirties genetinių išteklių komisijos pagrindinį su tuo susijusį vaidmenį;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
2 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(2b)  genetinių išteklių moksliniai tyrimai palaipsniui taikomi vis naujose srityse, ypač vandenynuose, kurie tebėra mažiausiai tyrinėta ir mažiausiai žinoma planetos terpė. Vandenynų gelmės – tai nežinoma planetos dalis, kuri kelia vis didesnį susidomėjimą, turint mintyje išteklių mokslinius tyrimus, žvalgybą ir tyrinėjimą. Šiomis aplinkybėmis didžiulės biologinės įvairovės, kuri slypi jūrų gelmių ekosistemose, tyrimas – tai nauja daug žadanti mokslinių tyrimų sritis siekiant rasti genetinių išteklių, kurie galėtų būti taikomi labai įvairiai;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
2 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(2c)  keitimasis visais augalų genetiniais ištekliais maisto pramonei ir žemės ūkiui mokslinių tyrimų, veisimo ir rengimo tikslais yra pripažinta praktika pagal Standartinį medžiagų perdavimo susitarimą (angl. SMTA), sudarytą pagal Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui (angl. ITPGRFA), kaip nustatyta Susitarimo memorandume dėl Europos genų banko integruotos sistemos (angl. AEGIS) steigimo. Pagal Nagojos protokolo 4 straipsnio 3 dalį pripažįstama, kad tokia praktika ne prieštarauja, o padeda konvencijos ir Nagojos protokolo įgyvendinimui;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)  čiabuvių ir vietos bendruomenių tradicinės žinios gali labai padėti mokslininkams atrasti įdomių genetinių arba biocheminių genetinių išteklių savybių;
(3)  čiabuvių ir vietos bendruomenių tradicinės žinios gali labai padėti mokslininkams atrasti potencialiai vertingų genetinių arba biocheminių genetinių išteklių savybių, taip pat sužinoti, kokios tradicinį gyvenimo būdą įkūnijančių čiabuvių ir vietos bendruomenių žinios, inovacijos ir praktika galėtų būti svarbios siekiant išsaugoti ir tvariai naudoti biologinę įvairovę. Tokių bendruomenių teisės, nustatytos Tarptautinės darbo organizacijos 169 konvencijoje dėl čiabuvių tautų ir gentimis gyvenančių žmonių ir 2007 m. JT Generalinės Asamblėjos priimtoje JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, turėtų būti gerbiamos ir tam turėtų padėti Sąjungos įgyvendinimo priemonės;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a)  svarbu priminti, kad pagal Europos patentų konvenciją augalų ir gyvūnų veislės ir biologiniai augalų ir gyvūnų produkavimo būdai yra nepatentabilūs. Kai išradimai grindžiami genetiniais ištekliais ar genetinių išteklių elementais, paraiškose gauti patentą, kuris, be kita ko, apima tuos išteklius, produktus, įskaitant išvestinius produktus ir būdus, sukurtus naudojant biotechnologijas ar su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias, turėtų būti nurodomi ištekliai, o informacija apie jų kilmę turėtų būti pateikiama atitinkamoms valdžios institucijoms ir perduodama kompetentingai institucijai. Toks pats įpareigojimas turėtų būti taikomas naujas augalų veislių teisinei apsaugai;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(3b)  atsakomybė už praktinį priemonių, kuriomis taikant galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir naudos pasidalijimo tvarką apsaugomos čiabuvių ir vietos bendruomenės Sąjungoje, įgyvendinimą ir atitinkami įgaliojimai tenka valstybėms narėms ir jų teismams;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  genetiniai ištekliai turėtų būti saugomi vietoje ir tvariai naudojami, o juos panaudojant gauta nauda turėtų būti dalijamasi sąžiningai ir teisingai. Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (Nagojos protokolas), kurį 2010 m. spalio 29 d. priėmė konvencijos šalys, preambulėje patvirtinama, kad taip būtų prisidėta prie skurdo panaikinimo, taigi ir prie Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslų siekio. Sąjunga ir dauguma jos valstybių narių, kaip konvencijos šalys, pasirašė Nagojos protokolą. Turėtų būti remiamas gebėjimas veiksmingai įgyvendinti šį protokolą;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
4 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(4b)  naudos pasidalijimo klausimas turėtų būti svarstomas atsižvelgiant į tai, kad daugiausia genetinių išteklių teikia besivystančios šalys, kuriose yra didelė biologinė įvairovė, tuo tarpu naudotojai daugiausia yra iš išsivysčiusių šalių. Išteklių prieinamumas ir naudos pasidalijimas gali ne tik padėti saugoti biologinę įvairovę ir tvariai ją naudoti, bet ir padėti naikinti skurdą bei tvariai tvarkyti aplinką, o tuo pačiu padėti siekti Tūkstantmečio vystymosi tikslų, kaip nurodyta Nagojos protokolo preambulėje. Įgyvendinant Nagojos protokolą taip pat turėtų būti siekiama pasinaudoti šiomis galimybėmis;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
4 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(4c)  teisė į maistą, nustatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnyje ir Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 11 straipsnyje, taip pat teisė į aukščiausio įmanomo lygio sveikatos apsaugą, nustatyta Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnyje, yra itin svarbios ir visada turėtų būti saugomos;
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
4 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(4d)  kaip ir genetiniai ištekliai, tradicinės žinios daugiausia sutelktos besivystančiose šalyse, ypač čiabuvių ir vietos bendruomenėse. Tokių bendruomenių teisės, nustatytos Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 169 konvencijoje dėl čiabuvių ir gentimis gyvenančių tautų ir 2007 m. JT generalinės asamblėjos priimtoje JT deklaracijoje dėl čiabuvių tautų teisių, turėtų būti gerbiamos ir turėtų būti padedama jų laikytis taikant Sąjungos įgyvendinimo priemones;
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)  Konvencijoje pripažįstama, kad valstybės turi suverenias teises į jų jurisdikcijoje esančius gamtos išteklius ir galią nustatyti galimybes naudotis joms priklausančiais genetiniais ištekliais. Konvencija visos Šalys įpareigotos sudaryti palankias sąlygas naudotis joms suvereniai priklausančiais genetiniais ištekliais. Visos jos Šalys taip pat įpareigojamos sąžiningai bei teisingai su genetinius išteklius teikiančia Šalimi pasidalyti genetinių išteklių mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatais bei tuos išteklius naudojant komerciniais bei kitais tikslais gaunama nauda. Dalijamasi pagal abipusiai susitartas sąlygas. Konvencijoje taip pat yra nuostatos dėl galimybės naudotis tradicinėmis čiabuvių ir vietos bendruomenių žiniomis, naujovėmis ir veiklos metodais, susijusiais su biologinės įvairovės išsaugojimu ir tvariu naudojimu, ir naudos, gaunamos jas naudojant, pasidalijimo;
(5)  Konvencijoje pripažįstama, kad valstybės turi suverenias teises į jų jurisdikcijoje esančius gamtos išteklius ir galią nustatyti galimybes naudotis joms priklausančiais genetiniais ištekliais. Konvencija visos Šalys įpareigotos sudaryti palankias sąlygas kitoms šalims aplinkos požiūriu pagrįstais tikslais naudotis joms suvereniai priklausančiais genetiniais ištekliais. Visos jos Šalys taip pat įpareigojamos sąžiningai bei teisingai su genetinius išteklius teikiančia Šalimi pasidalyti genetinių išteklių mokslinių tyrimų ir plėtros rezultatais bei išteklius naudojant komerciniais bei kitais tikslais gaunama nauda. Dalijamasi laikantis šių išteklių kilmės šalies sutikimo, duodamo iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, reikalavimą, o nauda grindžiama bendrai sutartomis sąlygomis. Konvencijoje taip pat yra nuostatos dėl galimybės naudotis tradicinėmis čiabuvių ir vietos bendruomenių žiniomis, naujovėmis ir veiklos metodais, susijusiais su biologinės įvairovės išsaugojimu ir tvariu naudojimu, ir naudos, gaunamos jas naudojant, pasidalijimo. Tik tuomet, kai genetiniais ištekliais naudojamasi darniai ir tvariai ir šiuo tikslu teisėtai įtraukiamos vietos bendruomenės, užtikrinama, kad dėl naudojimosi ištekliais atsirandančiomis galimybėmis, naujovėmis ir nauda teisingai ir sąžiningai pasidalys visos Šalys;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)  Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (Nagojos protokolas) yra 2010 m. spalio 29 d. Konvencijos Šalių priimta tarptautinė sutartis. Nagojos protokole gerokai išplečiamos bendrosios Konvencijos taisyklės dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais bei su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir susijusios naudos pasidalijimo;
(6)  Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (Nagojos protokolas) yra 2010 m. spalio 29 d. Konvencijos Šalių priimta tarptautinė sutartis. Nagojos protokole išsamiau pateikiamos bendrosios Konvencijos taisyklės dėl galimybės naudotis ir susijusios piniginės ir nepiniginės naudos pasidalijimo, taikomos naudojimosi genetiniais ištekliais bei su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir galimos tolesnės jų komercializacijos tikslais;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  Nagojos protokolas taikomas genetiniams ištekliams, kurie patenka į Konvencijos 15 straipsnio taikymo sritį, o ne į platesnę Konvencijos 4 straipsnio taikymo sritį. Tai reiškia, kad Nagojos protokolas neapima visos 4 straipsnio jurisdikcinės taikymo srities, pvz., veiklos, kuri vykdoma nacionalinei jurisdikcijai nepriklausančiose jūrinėse teritorijose. Nepaisant to, pagal Nagojos protokolą šalims nesudaromos jokios kliūtys taikyti jo principus tokiose jūrinėse teritorijose vykdomai veiklai;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)  svarbu nustatyti aiškią ir patikimą Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemą, kuri turėtų suteikti daugiau galimybių Sąjungos gamtos moksliniams tyrimams ir plėtrai. Taip pat būtina užkirsti kelią neteisėtai įgytų genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimui Sąjungoje ir skatinti veiksmingą naudos pasidalijimo įsipareigojimų, nustatytų tiekėjų ir naudotojų abipusiai susitartose sąlygose, įgyvendinimą;
(8)  svarbu nustatyti aiškią ir patikimą Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemą ir atitinkamas Konvencijos nuostatas, kuriomis turėtų būti remiamasi siekiant pagrindinio protokolo tikslo, būtent išsaugoti biologinę įvairovę, tvariai panaudoti jos elementus ir sąžiningai ir teisingai pasidalyti naudą, gaunamą naudojant genetinius išteklius. Tai apima kelio užkirtimą neteisėtai įgytų genetinių išteklių ar su tokiais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudojimui Sąjungoje. Taip pat būtina padidinti gamtos mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklos galimybes Sąjungoje, ypač gerinant teisinio tikrumo, susijusio su genetinių išteklių ir tradicinių žinių naudojimu, reikalavimus;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a)  turėtų būti draudžiamas neteisėtai įsigytų genetinių išteklių naudojimas ar paskesnis produktų, kurių pagrindą sudaro šie ištekliai arba susijusios tradicinės žinios, komercializavimas;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b)  pagal šį reglamentą sukurta sistema iš tikrųjų reikalinga ir tam, kad būtų išlaikytas ir didinamas šalių, čiabuvių ir vietos bendruomenių, taip pat suinteresuotųjų subjektų grupių, susijusių su galimybėmis naudotis genetiniais ištekliais ir naudos, gautos juos naudojant, dalybomis, tarpusavio pasitikėjimas;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)  siekiant teisinio aiškumo, svarbu, kad Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklės būtų taikomos tik genetiniams ištekliams ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, gaunamiems po Nagojos protokolo įsigaliojimo Sąjungoje;
(9)  siekiant teisinio aiškumo, svarbu, kad Nagojos protokolo įgyvendinimo taisyklės būtų taikomos tik naujai įsigyjamiems ar naujai panaudojamiems genetiniams ištekliams ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kai ši veikla vykdoma ar pradedama vykdyti po Nagojos protokolo įsigaliojimo Sąjungoje;
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  remiantis Nagojos protokolu, svarbu apibrėžti, kad genetinių išteklių naudojimas – tai su Nagojos protokolo Šalyje gautos genetinės medžiagos genetine arba biochemine sudėtimi susijusi mokslinių tyrimų ir plėtros veikla, apimanti iš genetinės medžiagos išskirtų atskirų sudedamųjų dalių mokslinius tyrimus ir plėtrą;
(11)  remiantis Nagojos protokolu, svarbu apibrėžti, kad naudojimasis genetiniais ištekliais – tai su genetinių išteklių genetine arba biochemine sudėtimi susijusi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veikla. Moksliniai tyrimai ir plėtra turėtų būti suprantami kaip genetinių išteklių genetinės ar biocheminės sudėties tyrimai ir analizė siekiant nustatyti faktus ir padaryti išvadas, taip pat kurti inovacijas ir praktinio taikymo priemones;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)  siekiant užtikrinti veiksmingą Nagojos protokolo įgyvendinimą, visi genetinių išteklių ir su tokiais ištekliais susijusių žinių naudotojai turėtų tinkamomis atsargumo priemonėmis užtikrinti, kad jų naudojami genetiniai ištekliai ir su jais susijusios tradicinės žinios buvo gauti laikantis taikomų teisinių reikalavimų ir, jei taikoma, būtų dalijamasi nauda. Vis dėlto, atsižvelgiant į naudotojų įvairovę Sąjungoje, nederėtų visų naudotojų įpareigoti imtis vienodų tinkamo atsargumo priemonių. Todėl turėtų būti nustatyti tik būtiniausi tinkamo atsargumo priemonių aspektai. Konkrečios naudotojų pasirinktos tinkamo atsargumo priemonės turėtų būti remiamos pripažįstant geriausią patirtį ir kitais sektoriaus elgesio kodeksų rėmimo būdais, nustatant standartines susitarimo nuostatas ir parengiant gaires, kurios suteiktų teisinio tikrumo ir padėtų sumažinti išlaidas. Naudotojai turėtų būti įpareigoti saugoti su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją tik tam tikrą laikotarpį, kurio trukmė nustatoma atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį gali atsirasti naujovių;
(14)  siekiant užtikrinti veiksmingą Nagojos protokolo įgyvendinimą, visi genetinių išteklių ir su tokiais ištekliais susijusių žinių naudotojai turėtų tinkamomis atsargumo priemonėmis užtikrinti, kad jų naudojami genetiniai ištekliai ir su jais susijusios tradicinės žinios buvo gauti laikantis taikomų teisinių reikalavimų ir kad būtų dalijamasi nauda. Vis dėlto, atsižvelgiant į naudotojų įvairovę Sąjungoje, nederėtų visų naudotojų įpareigoti imtis vienodų tinkamo atsargumo priemonių. Konkrečios naudotojų pasirinktos tinkamo atsargumo priemonės turėtų būti remiamos pripažįstant geriausią patirtį ir sektoriaus elgesio kodeksus, nustatant standartines susitarimo nuostatas ir parengiant gaires, kurios suteiktų teisinio tikrumo ir padėtų sumažinti išlaidas. Naudotojai turėtų būti įpareigoti saugoti su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją tik tam tikrą laikotarpį, kurio trukmė nustatoma atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį gali atsirasti naujovių;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a)  sėkmingas Nagojos protokolo įgyvendinimas priklauso nuo to, ar genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojai ir teikėjai derėdamiesi abipusiai susitars dėl sąlygų, kuriomis būtų galima ne tik sąžiningai pasidalyti naudą, bet ir prisidėti prie Nagojos protokolo platesnio tikslo skatinti biologinės įvairovės išsaugojimą;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  nustatant tinkamo atsargumo priemones, kurios ypač tinka norint užtikrinti atitiktį Nagojos protokolo įgyvendinimo sistemai didelio teisinio tikrumo sąlygomis ir nedidelėmis sąnaudomis, svarbus vaidmuo turėtų tekti naudotojų geriausiai patirčiai. Naudotojai turėtų galėti pasinaudoti esamais akademiniam sektoriui ir įvairioms ūkio šakoms parengtais galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir tradicinėmis žiniomis bei naudos pasidalijimo elgesio kodeksais. Naudotojų asociacijos turėtų galėti paprašyti Komisijos nustatyti, ar konkretus asociacijos prižiūrimas procedūrų, priemonių ar mechanizmų derinys gali būti pripažintas geriausia patirtimi. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų laikytis požiūrio, kad jei naudotojas įgyvendina pripažintą geriausią patirtį, mažėja to naudotojo neatitikties reikalavimams rizika ir dėl to pagrįstai galima sumažinti atitikties patikrinimų skaičių. Tas pats principas turėtų būti taikomas Nagojos protokolo Šalių kolektyviai priimtiems geriausios patirties pavyzdžiams;
Išbraukta.
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  nustatytais naudojimo veiklos etapais naudotojai turėtų pranešti apie taikytas tinkamo atsargumo priemones. Tinkami etapai tokiems pranešimams yra tuomet, kai gaunamos moksliniams tyrimams skirtos viešosios lėšos, prašoma leidimo teikti rinkai produktą, sukurtą naudojantis genetiniais ištekliais, arba komercializacijos etapas, jei leidimas teikti rinkai nereikalingas. Pareiškimas, pateiktas tuo metu, kai teikiamas leidimo teikti rinkai prašymas, nebūtų paties leidimo išdavimo procedūros dalis – toks pareiškimas būtų perduodamas pagal šį reglamentą įsteigtoms kompetentingoms institucijoms;
(17)  nustatytais naudojimo veiklos etapais naudotojai turėtų pranešti apie taikytas tinkamo atsargumo priemones ir pateikti jų taikymo įrodymą. Tinkami tokių pranešimų punktai yra šie: duodamas sutikimas, iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir bendrai susitariama dėl sąlygų, gaunamos moksliniams tyrimams skirtos lėšos, atitinkamoms nacionalinėms, regioninėms ar tarptautinėms institucijoms pateikiamas prašymas suteikti intelektinės nuosavybės teises, prašoma leidimo teikti rinkai produktą, sukurtą naudojantis genetiniais ištekliais, arba komercializacijos etapas, jei leidimas teikti rinkai nereikalingas. Pareiškimas, pateiktas tuo metu, kai teikiamas prašymas suteikti intelektinės nuosavybės teises ar teikiamas leidimo teikti rinkai prašymas, nebūtų paties leidimo išdavimo procedūros dalis – toks pareiškimas būtų perduodamas pagal šį reglamentą įsteigtoms kompetentingoms institucijoms;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  laukinėje gamtoje genetinius išteklius daugiausia nekomerciniams tikslams renka universitetuose dirbantys tyrėjai ar rinkėjai. Labai dažnai ir beveik visuose sektoriuose naujai surinkti genetiniai ištekliai gaunami per tarpininkus, iš kolekcijų ar agentų, kurie genetinius išteklius įsigyja trečiosiose šalyse;
(18)  laukinėje gamtoje genetinius išteklius daugiausia komerciniais tikslais renka privatūs rinkėjai ir įmonės, taip pat nekomerciniams tikslams renka mokslo institucijose dirbantys tyrėjai ar mokslo įstaigos. Labai dažnai ir beveik visuose sektoriuose naujai surinkti genetiniai ištekliai gaunami per tarpininkus, iš kolekcijų ar agentų, kurie genetinius išteklius komerciniu arba nekomerciniu būdu įsigyja trečiosiose šalyse. Šiuo reglamentu turėtų būti užtikrinta, kad visos susijusios šalys laikytųsi bendrai sutartų sąlygų nuostatos, taikomos pirminiam naudojimui, susijusiam su perdavimu trečiajai šaliai. Daugeliu atvejų paskesniam panaudojimui ar komercializacijai gali reikėti naujų iš anksto bendrai sutartų sąlygų;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  kolekcijos yra svarbūs Sąjungoje naudojamų genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių šaltiniai. Reikėtų sukurti Sąjungos patikimų kolekcijų sistemą. Ja būtų užtikrinama, kad į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą įtrauktų kolekcijų atžvilgiu būtų veiksmingai taikomos priemonės, pagal kurias genetinių išteklių pavyzdžiai tretiesiems asmenims būtų teikiami tik su dokumentais, kuriais įrodomas teisėtas įsigijimas, o prireikus ir nustatant abipusiai susitartas sąlygas. Sukūrus Sąjungos patikimų kolekcijų sistemą turėtų gerokai sumažėti neteisėtai įgytų genetinių išteklių naudojimo Sąjungoje riziką. Valstybių narių kompetentingos institucijos patikrintų, ar kolekcija atitinka pripažinimo Sąjungos patikima kolekcija reikalavimus. Turėtų būti laikoma, kad naudotojai, kurie įsigyja genetinius išteklius iš kolekcijos, įtrauktos į Sąjungos registrą, ėmėsi tinkamo atsargumo priemonių visai reikiamai informacijai surinkti. Tokia nuostata turėtų būti itin naudinga mokslininkams akademikams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;
(19)  daugelis kolekcijų yra prieinamiausi Sąjungoje naudojamų genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių šaltiniai. Kaip šaltiniai jie gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami kitiems saugojimo grandinės naudotojams laikytis savo įsipareigojimų. Siekiant to, reikėtų sukurti Sąjungos registruotų kolekcijų sistemą. Ja užtikrinama, kad Sąjungos lygmeniu registruotų kolekcijų atžvilgiu būtų veiksmingai taikomos priemonės, pagal kurias genetinių išteklių pavyzdžiai tretiesiems asmenims būtų teikiami tik su dokumentais, kuriais įrodomas teisėtas įsigijimas, o prireikus ir nustatant abipusiai susitartas sąlygas. Sukūrus Sąjungos registruotų kolekcijų sistemą turėtų gerokai sumažėti neteisėtai įgytų genetinių išteklių naudojimo Sąjungoje rizika. Valstybių narių kompetentingos institucijos patikrintų, ar kolekcija atitinka pripažinimo Sąjungos registruota kolekcija reikalavimus, įskaitant rodomą pajėgumą atsižvelgti į plačius Nagojos protokolo tikslus, susijusius su sąžiningo ir teisingo naudos, kuri gaunama naudojant genetinius išteklius ir kuria prisidedama prie biologinės įvairovės išsaugojimo, pasidalijimo užtikrinimu. Turėtų būti laikoma, kad naudotojai, kurie įsigyja genetinius išteklius iš kolekcijos, įtrauktos į Sąjungos registrą, ėmėsi tinkamo atsargumo priemonių visai reikiamai informacijai surinkti. Tokia nuostata turėtų būti itin naudinga mokslininkams akademikams ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(19a)   Sąjungos registruotos kolekcijos turėtų atitikti Nagojos protokolo tikslą. Jos turėtų prisidėti prie informuotumo didinimo ir pajėgumų stiprinimo, pagal Protokolo 21 ir 22 straipsnius, jeigu jų turimi ištekliai suteikia galimybę tai daryti. Kompetentingos valdžios institucijos gali apsvarstyti galimybę teikti finansavimą tokiai kolekcijų veiklai. Visos Sąjungos registruotos kolekcijos turėtų siekti tinkamai prisidėti prie pastangų, bendradarbiaujant su čiabuvių ir vietos bendruomenėmis, valdžios institucijomis, antropologais ir kitais veikėjais, dokumentuose fiksuoti tradicines žinias, susijusias su genetiniais ištekliais. Reikėtų visiškai gerbti susijusias tokių žinių teises. Informacija apie tokias žinias turėtų būti skelbiama tuomet, kai tai naudinga saugant atitinkamas teises ir kai tai nepažeidžia tokios apsaugos ar jai netrukdo;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar naudotojai vykdo jiems nustatytus įpareigojimus. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų tarptautiniu mastu pripažintus atitikties sertifikatus laikyti tinkamu įrodymu, kad atitinkami genetiniai ištekliai įgyti teisėtai ir kad buvo nustatytos abipusiai susitartos sąlygos. Kompetentingos institucijos turėtų saugoti patikrinimų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką;
(20)  valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų patikrinti, ar naudotojai vykdo jiems nustatytus įpareigojimus. Tuo tikslu kompetentingos institucijos turėtų tarptautiniu mastu pripažintus atitikties sertifikatus laikyti tinkamu įrodymu, kad atitinkami genetiniai ištekliai įgyti teisėtai ir kad buvo nustatytos abipusiai susitartos sąlygos. Jei tarptautiniu mastu pripažinto sertifikato nėra, pakankamu įrodymu, kad atitinkami genetiniai ištekliai įgyti teisėtai ir kad buvo nustatytos abipusiai susitartos sąlygos, derėtų laikyti kitus teisiškai priimtinus atitikties patvirtinimo būdus. Kompetentingos institucijos turėtų saugoti patikrinimų įrašus, o atitinkama informacija turėtų būti prieinama pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
22 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(22a)  Sąjunga turėtų aktyviau užtikrinti, kad būtų pasiekti Nagojos protokolo tikslai, susiję su tarptautiniais daugiašaliais naudos pasidalijimo mechanizmais, kad būtų padidinti ištekliai, skirti biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam jos komponentų naudojimui pasaulyje;
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  sukūrus galimybės naudotis klausimų Sąjungos grupę būtų sudarytos sąlygos diskutuoti ir prisidėti prie galimybių naudotis valstybėse narėse vienodinimo, taip pat spręsti tokius klausimus kaip galimybės naudotis suteikimo tvarkos organizavimas ir veikimas, supaprastinta galimybė naudotis vykdant nekomercinius mokslinius tyrimus, galimybių naudotis Sąjungos kolekcijomis praktika, Sąjungos suinteresuotųjų šalių galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir tradicinėmis žiniomis trečiosiose šalyse ir dalijimasis geriausia patirtimi;
(23)  sukūrus Sąjungos forumą dėl galimybių naudotis ištekliais ir dėl sąžiningo ir teisingo naudos pasidalijimo būtų sudarytos sąlygos diskutuoti ir prisidėti vienodinant galimybių naudotis ištekliais sąlygas valstybėse narėse, taip pat spręsti galimybių naudotis ištekliais suteikimo tvarkos ir naudos pasidalijimo organizavimo ir veikimo klausimus, sudarytos supaprastintos galimybės naudotis ištekliais vykdant nekomercinius mokslinius tyrimus ir galimybė dalytis jų teikiama nauda Sąjungoje, taip pat galimybės naudotis Sąjungos kolekcijomis ir dalytis jų teikiama nauda, užtikrinta Sąjungos suinteresuotųjų šalių galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir tradicinėmis žiniomis trečiosiose šalyse ir galimybė dalytis jų teikiama nauda bei geriausia patirtimi. Sąjungos grupė turėtų visapusiškai atsižvelgti į valstybės narės kompetenciją ir prireikus siekti užtikrinti čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą remiantis Nagojos protokolu;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio pirma pastraipa
Šiuo reglamentu nustatomos galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir juos naudojant gautos naudos pasidalijimo taisyklės, laikantis Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (toliau – Nagojos protokolas) nuostatų.
Šiuo reglamentu nustatomos galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir juos naudojant gautos naudos pasidalijimo atitikties taisyklės, laikantis Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo (toliau – Nagojos protokolas) nuostatų.
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio pirma a pastraipa (nauja)
Šio reglamento tikslas – sąžiningas ir teisingas naudos, gaunamos naudojant genetinius išteklius, pasidalijimas, taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tvaraus jos sudedamųjų dalių naudojimo atsižvelgiant į Biologinės įvairovės konvencijos (toliau – Konvencija) tikslus.
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio pirma b pastraipa (nauja)
Šiame reglamente nustatyti genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojų įpareigojimai. Šiuo reglamentu sukurta Nagojos protokolo įgyvendinimo sistema taip pat apima susitarimų dėl naudotojams teikiamos pagalbos, susijusios su įsipareigojimų laikymusi, ir stebėsenos ir kontrolės susitarimų sistemos gerinimu ir įgyvendinimu Sąjungos valstybėse narėse. Šis reglamentas taip pat apima nuostatas, kuriomis skatinama susijusių veikėjų veikla, skirta sąmoningumui, susijusiam su genetiniais ištekliais ir susijusiais prieinamumo ir naudos pasidalijimo klausimais susijusių tradicinių žinių svarba ir veikla, kuria prisidedama prie pajėgumų didinimo besivystančiose šalyse, didinti, remiantis Nagojos protokolo nuostatomis.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnis
Šis reglamentas taikomas genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kuriais naudotis galimybė suteikiama po to, kai Sąjungai įsigalioja Nagojos protokolas. Jis taip pat taikomas naudojant tokius genetinius išteklius gaunamai naudai ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms.
Šis reglamentas taikomas genetiniams ištekliams, į kuriuos valstybės turi suverenias teises, ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms, kurių gauti galimybė suteikiama po to, kai Sąjungai įsigalioja Nagojos protokolas. Jis taip pat taikomas panaudojant tokius genetinius išteklius gaunamai naudai ir su genetiniais ištekliais susijusioms tradicinėms žinioms.
Šis reglamentas netaikomas genetiniams ištekliams, kurių naudojimo galimybės ir susijusios naudos pasidalijimas reglamentuojamas specialia tarptautine teisine priemone, kurios šalimi yra Sąjunga.
Šis reglamentas netaikomas genetiniams ištekliams, kurių naudojimo galimybės ir susijusios naudos pasidalijimas reglamentuojamas specialia tarptautine teisine priemone, kurios šalimi yra Sąjunga.
Šis reglamentas netaikomas genetiniams išteklias iš kilmės šalies, kuri nusprendė nepatvirtinti šalies taisyklių dėl galimybės naudotis tais ištekliais, atitinkančių galiojančius Nagojos protokolo reikalavimus, arba apskritai prekybos biržos prekėmis taisyklių. Reikėtų skirti deramą dėmesį vykdomai naudingai ir svarbiai veiklai arba praktikai kitose tarptautinėse organizacijose.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 punktas
3)  genetiniai ištekliai – genetinė medžiaga, turinti faktinės ar potencialios vertės;
3)  genetiniai ištekliai – genetinė medžiaga, turinti faktinės ar potencialios vertės, ar jos dariniai;
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 3 a punktas (naujas)
3a)  darinys – gamtoje randamas biocheminis junginys, atsirandantis iš biologinių ar genetinių išteklių genetinės ekspresijos ar metabolizmo, net jei jame nėra funkcinių paveldimumo vienetų;
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 5 punktas
5)  naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis genetinius išteklius arba su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias;
5)  naudotojas – fizinis arba juridinis asmuo, naudojantis genetinius išteklius arba su genetiniais ištekliais susijusias tradicines žinias ar vėliau parduodantis genetinius išteklius ar produktus, sukurtus naudojantis genetiniais ištekliais arba su jais susijusiomis tradicinėmis žiniomis;
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 6 punktas
6)  genetinių išteklių naudojimas – genetinių išteklių genetinės arba biocheminės sudėties moksliniai tyrimai ir plėtra;
6)  genetinių išteklių panaudojimas – genetinių išteklių genetinės arba biocheminės sudėties moksliniai tyrimai ir plėtra, taip pat ir taikant biotechnologijas;
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 6 a punktas (naujas)
6a)  komercializavimas (šiame reglamente) – produkto pateikimas Sąjungos rinkai pirmą kartą;
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 6 b punktas (naujas)
6b)  biotechnologija – bet kuri technologija, susijusi su biologinių sistemų, gyvų organizmų arba darinių iš jų naudojimu produktams kurti arba modifikuoti ar konkretiems procesams kurti;
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 8 a punktas (naujas)
8a)  neteisėtai įgyti genetiniai ištekliai – genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios, gautos pažeidžiat taikomą tarptautinę ir nacionalinę teisę, susijusią su prieinamumu ir naudos pasidalijimu kilmės šalyje;
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 11 punktas
11)  tarptautiniu mastu pripažintas atitikties sertifikatas – pagal Nagojos protokolo 6 straipsnio 3 dalies e punktą kompetentingos nacionalinės institucijos išduotas galimybę naudotis suteikiantis leidimas arba jam lygiavertis dokumentas, perduotas galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo tarpininkavimo centrui;
Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 12 punktas
12)  galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo tarpininkavimo centras – pasaulinis informacijos mainų portalas, sukurtas pagal Nagojos protokolo 14 straipsnio 1 dalį.
Dėl šio pakeitimo tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1. Sąjungoje draudžiama turėti ir panaudoti neteisėtai įgytus genetinius išteklius.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 dalis
1.  Naudotojai imasi tinkamo atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis buvo gauta laikantis taikomų galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktų arba norminių reikalavimų ir kad, jei taikoma, nauda būtų sąžiningai bei teisingai pasidalijama pagal abipusiai sutartas sąlygas. Naudotojai siekia gauti, saugo ir tolesniems naudotojams perduoda su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją.
1.  Naudotojai imasi tinkamo atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog galimybė naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis buvo gauta turint sutikimą, duotą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir grindžiama abipusiai sutartomis sąlygomis, kaip apibrėžta galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktais arba norminiais reikalavimais, ir kad nauda būtų sąžiningai bei teisingai pasidalijama pagal tas sąlygas. Naudotojai siekia gauti, saugo ir tolesniems naudotojams perduoda visą su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu bei šio reglamento nuostatų atitiktimi susijusią informaciją ir dokumentus.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Genetiniai ištekliai ir susijusios tradicinės žinios perduodamos kitiems naudotojams tik jei tai daroma remiantis tarptautiniu mastu pripažintu atitikties sertifikatu ir abipusiai sutartomis sąlygomis arba išankstiniu informacija pagrįstu sutikimu ir abipusiai susitartomis sąlygomis. Jeigu nėra abipusiai susitartų sąlygų arba jei tolesni naudotojai ketina naudoti genetinius išteklius arba tradicines žinias pagal į pradines sąlygas neįtrauktas sąlygas, reikalaujama, kad tie naudotojai prieš bet kokį naują panaudojimą siektų su kilmės šalimi abipusiai susitartų sąlygų.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.  Naudotojai:
2.  Naudotojai:
a)  siekia gauti, saugo ir tolesniems naudotojams perduoda tokią informaciją:
a)  siekia gauti, saugo ir tolesniems naudotojams perduoda tokią informaciją apie tarptautiniu mastu pripažintą atitikties sertifikatą, jei genetiniai ištekliai įsigyti Nagojos protokolo šalyse, kurios reguliuoja galimybę naudotis savo genetiniais ištekliais pagal Nagojos protokolo 6 straipsnį, taip pat apie abipusiai susitartų sąlygų turinį ir tokią informaciją:
1)  galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis įgijimo datą;
1)  galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis įgijimo datą;
2)  naudojamų genetinių išteklių arba su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių apibūdinimą, įskaitant esamus unikaliuosius atpažinties numerius;
2)  naudojamų genetinių išteklių arba su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių apibūdinimą, įskaitant esamus unikaliuosius atpažinties numerius;
3)  šaltinį, iš kurio tiesiogiai gauti ištekliai arba žinios, ir tolesnius genetinių išteklių arba su tokiais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojus;
3)  šaltinį, iš kurio tiesiogiai gauti ištekliai arba žinios, ir tolesnius genetinių išteklių arba su tokiais ištekliais susijusių tradicinių žinių naudotojus;
4)  tai, ar yra (arba nėra) su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusių teisių ir įpareigojimų;
4)  tai, ar yra (arba nėra) su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusių teisių ir įpareigojimų;
5)  sprendimus dėl galimybės naudotis ir dėl abipusiai susitartų sąlygų, jei taikoma;
5)  leidimus naudotis ir abipusiai susitartas sąlygas, įskaitant naudos pasidalijimo susitarimus, jei taikoma;
6)  taikomus galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo reikalavimus pagal specialias tarptautines priemones 2 straipsnio prasme, pagal kurias gali būti apribojami arba sumažinami naudotojų įsipareigojimai pagal šį reglamentą. Tokiu atveju informacijoje taip pat nurodoma, kad panaudojimui taikomos specialios priemonės;
b)  gauna papildomos informacijos arba įrodymų, jei yra neaiškumų dėl galimybės naudotis ir naudojimo teisėtumo; taip pat
b)  gauna papildomos informacijos arba įrodymų, jei yra neaiškumų dėl galimybės naudotis ir naudojimo teisėtumo; taip pat
c)  gauna galimybę naudotis suteikiantį reikiamą leidimą, nustato abipusiai susitartas sąlygas arba nutraukia naudojimą, jei pasirodo, kad galimybė naudotis suteikta nesilaikant taikomų galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktų arba norminių reikalavimų.
c)  gauna galimybę naudotis suteikiantį reikiamą leidimą, nustato abipusiai susitartas sąlygas arba nutraukia naudojimą, jei pasirodo, kad galimybė naudotis suteikta nesilaikant taikomų galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo teisės aktų arba norminių reikalavimų.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 3 dalis
3.  Naudotojai su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją saugo dvidešimt metų po naudojimo laikotarpio pabaigos.
3.  Naudotojai su galimybe naudotis ir naudos pasidalijimu susijusią informaciją saugo dvidešimt metų po panaudojimo ar tolesnio pardavimo laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais ne vėliau kaip ...1 nustatomos naudos pasidalijimo taisyklės pagal 4a dalį. Pagal tas taisykles reikalaujama pasidalyti naudą bent jau geriausios patirties lygmeniu atitinkamame sektoriuje ir nustatyti nepiniginės naudos pasidalijimo sąlygas.
____________________
1 Šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 54
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 4 b dalis (nauja)
4b.  Naudotojai, derėdamiesi dėl abipusiai susitartų sąlygų su genetinių išteklių ar su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių teikėjais, siekia užtikrinti, kad tokiomis sąlygomis būtų prisidėta prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir tausaus jos komponentų naudojimo, taip pat prie technologijų perdavimo besivystančioms šalims.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
5 straipsnis
5 straipsnis
Išbraukta.
Sąjungos patikimos kolekcijos
1.  Komisija sukuria ir prižiūri Sąjungos patikimų kolekcijų registrą. Tas registras yra internetinis, lengvai prieinamas naudotojams ir jame pateikiamos genetinių išteklių kolekcijos, atitinkančios Sąjungos patikimoms kolekcijoms taikomus kriterijus.
2.  Kiekviena valstybė narė, gavusi prašymą, susijusį su jos jurisdikcijoje esančia kolekcija, apsvarsto tos kolekcijos įtraukimą į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą. Jei patikrinus paaiškėja, kad kolekcija atitinka 3 dalyje nustatytus kriterijus, valstybė narė nedelsdama praneša Komisijai tos kolekcijos pavadinimą, kontaktinius duomenis ir tipą. Komisija tokią gautą informaciją nedelsdama įtraukia į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą.
3.  Kad kolekcija būtų įtraukta į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą, tos kolekcijos savininkas turi įrodyti, kad jis pajėgus:
a)  taikyti standartizuotą genetinių išteklių pavyzdžių ir susijusios informacijos mainų su kitomis kolekcijomis tvarką ir tiekti genetinių išteklių pavyzdžius bei susijusią informaciją tretiesiems asmenims naudoti;
b)  genetinių išteklių pavyzdžius ir susijusią informaciją tiekti tretiesiems asmenims naudoti tik kartu su dokumentais, kuriais įrodoma, kad galimybė naudotis ištekliais ir informacija suteikta laikantis taikomų teisinių reikalavimų ir, jei taikoma, abipusiai susitartų sąžiningo bei teisingo naudos pasidalijimo sąlygų;
c)  saugoti įrašus apie visus tretiesiems asmenims naudoti pateiktus genetinių išteklių pavyzdžius ir susijusią informaciją;
d)  sukurti arba naudoti tretiesiems asmenims pateiktų genetinių išteklių pavyzdžių unikaliuosius atpažinties numerius;
e)  naudoti tinkamas atsekimo ir stebėsenos priemones, skirtas keistis genetinių išteklių pavyzdžiais ir susijusia informacija su kitomis kolekcijomis.
4.  Valstybės narės reguliariai tikrina, ar kiekvienos jų jurisdikcijoje esančios į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą įtrauktos kolekcijos atžvilgiu veiksmingai taikomos 3 dalyje nustatytos priemonės.
Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją, jei jų jurisdikcijoje esanti į Sąjungos registrą įtraukta kolekcija nebeatitinka 3 dalies nuostatų.
5.  Jei yra įrodymų, kad į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą įtrauktos kolekcijos atžvilgiu netaikomos 3 dalyje nustatytos priemonės, atitinkama valstybė narė nedelsdama, tardamasi su kolekcijos savininku, nustato taisomuosius veiksmus.
Komisija pašalina kolekciją iš Sąjungos patikimų kolekcijų registro, jei, ypač remdamasi pagal 4 dalį gauta informacija, nustato, kad esama didelių arba nuolatinių į Sąjungos patikimų kolekcijų registrą įtrauktos kolekcijos atitikties 3 dalies nuostatoms užtikrinimo sunkumų.
6.  Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kad nustatytų šio straipsnio 1–5 dalių įgyvendinimo tvarką. Šie įgyvendinimo aktai priimami taikant 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalis
2.  Komisija viešai paskelbia, įskaitant internete, kompetentingų institucijų sąrašą. Komisija šį sąrašą nuolat atnaujina.
2.  Komisija viešai paskelbia, įskaitant internete, kompetentingų institucijų sąrašą. Komisija šį sąrašą nuolat atnaujina. Ypatingas dėmesys skiriamas atokiausiems regionams, atsižvelgiant į jų teritorijose esančių genetinių išteklių svarbą ir pažeidžiamumą ir siekiant, kad juos naudojant nebūtų piktnaudžiaujama.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  3 dalyje nurodytas Komisijos paskirtas koordinavimo centras užtikrina konsultacijas su pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 338/97 įsteigtomis atitinkamomis Sąjungos įstaigomis ir tą reglamentą įgyvendinančiomis nacionalinėmis valdžios institucijomis1.
__________
1 OL L 61, 1997 3 3, p. 1.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 b dalis (nauja)
3b.  Kompetentingos institucijos ir galimybės naudotis bei naudos pasidalijimo klausimų koordinavimo centrai teikia konsultacijas visuomenei ir potencialiems naudotojams, ieškantiems informacijos apie šio reglamento ir atitinkamų Konvencijos ir Nagojos protokolo nuostatų įgyvendinimą Sąjungoje.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
1.  Valstybės narės ir Komisija reikalauja, kad visi viešojo finansavimo genetinių išteklių ir su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių moksliniams tyrimams gavėjai pateiktų pareiškimą, kad jie imsis tinkamo atsargumo priemonių pagal 4 straipsnį.
Išbraukta.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
2.  Pareiškimą, kad taikytos tinkamo atsargumo priemonės pagal 4 straipsnį, naudotojai pateikia pagal 6 straipsnio 1 dalį įsteigtoms kompetentingoms institucijoms tuomet, kai teikia prašymą dėl leidimo teikti rinkai produktą, sukurtą naudojant genetinius išteklius arba su tokiais ištekliais susijusias tradicines žinias, arba komercializacijos etape, jei leidimas teikti rinkai nereikalingas.
2.  Pareiškimą, kad įvykdė įsipareigojimus pagal 4 straipsnį, naudotojai pateikia pagal 6 straipsnio 1 dalį įsteigtoms kompetentingoms institucijoms ir pateikia susijusią informaciją tuomet, kai:
a)  duodamas sutikimas, duodamas iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir nustatomos bendrai sutartos sąlygos;
b)  gaunamas finansavimas moksliniams tyrimams, kuriuose bus naudojami genetiniai ištekliai ir su genetiniais ištekliais susijusios tradicinės žinios;
c)  teikiamos paraiškos dėl patentų ir naujos augalų rūšies teisių atitinkamoms nacionalinėms, regiono ar tarptautinėms institucijoms, kurios, be kita ko, apima prieinamus genetinius išteklius, produktus, įskaitant darinius, ir procesus, susijusius su biotechnologijų naudojimu, arba tradicines žinias, susijusias su genetiniais ištekliais;
d)   teikia prašymą dėl leidimo tiekti rinkai produktą, sukurtą naudojant genetinius išteklius arba su tokiais ištekliais susijusias tradicines žinias, arba
e)   komercializacijos etape, jei leidimas tiekti rinkai nereikalingas.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 3 dalis
Kompetentingos institucijos pagal 1 ir 2 dalį gautą informaciją Komisijai perduoda kas dvejus metus. Komisija gautą informaciją apibendrina ir perduoda galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo tarpininkavimo centrui.
Kompetentingos institucijos patikrina pagal 2 dalies b–e punktus pateiktą informaciją ir per tris mėnesius perduoda galimybės naudotis ir naudos pasidalijimo tarpininkavimo centrui, Komisijai ir, jei taikytina, atitinkamos valstybės kompetentingoms institucijoms pagal šį straipsnį gautą informaciją. Komisija per tris mėnesius gautą informaciją apibendrina ir paskelbia ją internete visuomenei lengvai prieinamu, atviru, internetiniu formatu.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnis
Geriausia patirtis
Išbraukta.
Bet kokia naudotojų asociacija gali Komisijai pateikti prašymą, kad tos asociacijos sukurtas ir prižiūrimas tvarkos, priemonių ar mechanizmų derinys būtų pripažintas geriausia patirtimi. Prašymas grindžiamas įrodymais ir informacija.
Jei išnagrinėjusi naudotojų asociacijos pateiktą informaciją ir įrodymus Komisija nustato, kad faktiškai įgyvendinęs tam tikrą tvarkos, priemonių ar mechanizmų derinį naudotojas gali įvykdyti 4 ir 7 straipsniuose nustatytus įpareigojimus, ji tokį derinį pripažįsta geriausia patirtimi.
Naudotojų asociacija Komisijai praneša apie visus pagal 2 dalį pripažintos geriausios patirties pakeitimus arba atnaujinimus.
Jei, remiantis valstybių narių kompetentingų institucijų turimais ar iš kitų šaltinių gautais įrodymais, matyti, kad geriausią patirtį įgyvendinantys naudotojai pakartotinai neįvykdo šiuo reglamentu jiems nustatytų įpareigojimų, Komisija, tardamasi su atitinkama naudotojų asociacija, ištiria, ar pakartotiniai neatitikties atvejai rodo galimus geriausios patirties trūkumus.
Komisija panaikina geriausios patirties pripažinimą, jei nustato, kad dėl geriausios patirties pakeitimų kyla pavojus, kad naudotojas negalės įgyvendinti 4 ir 7 straipsnių reikalavimų, arba kai pakartotiniai naudotojų neatitikties atvejai yra susiję su geriausios patirties trūkumais.
Komisija sudaro ir nuolat atnaujina internetinį pripažintos geriausios patirties pavyzdžių registrą. Tame registre vienoje skiltyje išvardijami pagal šio straipsnio 2 dalį Komisijos pripažintos geriausios patirties pavyzdžiai, o kitoje – pagal Nagojos protokolo 20 straipsnio 2 dalį priimti geriausios patirties pavyzdžiai.
Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kad nustatytų šio straipsnio 1–5 dalių įgyvendinimo tvarką. Šie įgyvendinimo aktai priimami taikant 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnis
1.  Kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, ar naudotojai laikosi 4 ir 7 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
1.  Kompetentingos institucijos atlieka patikrinimus, kad įsitikintų, ar naudotojai laikosi 4 ir 7 straipsniuose nustatytų reikalavimų.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje minimi patikrinimai vykdomi pagal periodiškai peržiūrimą planą ir vadovaujantis rizika grindžiamu metodu. Rengdamos tokį rizika grindžiamą metodą valstybės narės laiko, kad naudotojo neatitikties rizika yra mažesnė, jei naudotojas taiko pagal šio reglamento 8 straipsnio 2 dalį arba pagal Nagojos protokolo 20 straipsnio 2 dalį pripažintą geriausią patirtį.
2.  Šio straipsnio 1 dalyje minimi patikrinimai vykdomi pagal periodiškai peržiūrimą planą ir vadovaujantis rizika grindžiamu metodu, kurio pagrindinius principus nustato Komisija pagal 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą.
3.  Patikrinimai gali būti atliekami, kai kompetentinga institucija turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, dėl naudotojo neatitikties šio reglamento reikalavimams.
3.   Papildomi patikrinimai atliekami, kai kompetentinga institucija turi atitinkamos informacijos, įskaitant pagrįstus trečiųjų šalių skundus, dėl naudotojo neatitikties šio reglamento reikalavimams.
4.  1 dalyje nurodyti patikrinimai apima bent:
4.  1 dalyje nurodyti patikrinimai apima bent:
a)  tinkamo atsargumo priemonių, kurių naudotojas ėmėsi pagal 4 straipsnį, nagrinėjimą;
a)  tinkamo atsargumo priemonių, kurių naudotojas ėmėsi pagal 4 straipsnį, nagrinėjimą;
b)  dokumentų ir įrašų, kuriais įrodoma, kad dėl tam tikros naudojimo veiklos imtasi tinkamo atsargumo priemonių pagal 4 straipsnį, nagrinėjimą;
b)  dokumentų ir įrašų, kuriais įrodoma, kad dėl tam tikros naudojimo veiklos imtasi tinkamo atsargumo priemonių pagal 4 straipsnį, nagrinėjimą;
c)  patikrinimus vietoje, įskaitant vietoje atliekamus auditus;
c)  patikrinimus vietoje, įskaitant vietoje atliekamus auditus;
d)  atvejų, kai naudotojas turėjo pateikti pareiškimus pagal 7 straipsnį, tyrimą.
d)  atvejų, kai naudotojas turėjo pateikti pareiškimus pagal 7 straipsnį, tyrimą.
5.  Kompetentingos institucijos tarptautiniu mastu pripažintą atitikties sertifikatą laiko įrodymu, kad galimybė naudotis tame sertifikate nurodytais genetiniais ištekliais suteikta pagal sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir kad buvo nustatytos abipusiai susitartos sąlygos, kaip reikalaujama pagal nacionalinius Nagojos protokolo šalies, duodančios sutikimą, teisės aktus arba norminius reikalavimus, reglamentuojančius galimybę naudotis ir naudos pasidalijimą.
5.  Kompetentingos institucijos tarptautiniu mastu pripažintą atitikties sertifikatą laiko įrodymu, kad galimybė naudotis tame sertifikate nurodytais genetiniais ištekliais suteikta pagal sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, ir kad buvo nustatytos abipusiai susitartos sąlygos, kaip reikalaujama pagal nacionalinius Nagojos protokolo šalies, duodančios sutikimą, teisės aktus arba norminius reikalavimus, reglamentuojančius galimybę naudotis ir naudos pasidalijimą. Jei tarptautiniu mastu pripažinto sertifikato nėra, pakankamu įrodymu, kad atitinkami genetiniai ištekliai įgyti teisėtai ir kad buvo nustatytos abipusiai susitartos sąlygos, laikomi kiti teisiškai priimtini atitikties patvirtinimo būdai.
6.  Naudotojai suteikia visą reikiamą pagalbą 1 dalyje nurodytiems patikrinimams atlikti, visų pirma sudaro sąlygas patekti į patalpas ir pateikia dokumentus ar įrašus.
6.  Naudotojai suteikia visą reikiamą pagalbą 1 dalyje nurodytiems patikrinimams atlikti, visų pirma sudaro sąlygas patekti į patalpas ir pateikia dokumentus ar įrašus.
7.  Nepažeidžiant 11 straipsnio, kai, atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, nustatomi trūkumai, kompetentingos institucijos pateikia pranešimą, kokių taisomųjų veiksmų turi imtis naudotojas.
7.  Nepažeidžiant 11 straipsnio, kai, atlikus šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytus patikrinimus arba pateikus patvirtinimą pagal 7 straipsnio 2 dalį, nustatomi trūkumai, kompetentingos institucijos pateikia pranešimą, kokių taisomųjų veiksmų turi imtis naudotojas.
Be to, atsižvelgdamos į nustatytų trūkumų pobūdį, valstybės narės gali imtis neatidėliotinų laikinų priemonių, įskaitant, inter alia, neteisėtai įgytų genetinių išteklių konfiskavimą ir konkrečios naudojimo veiklos sustabdymą.
Jei naudotojas nepateikia jokio teigiamo ar patenkinamo atsakymo, atsižvelgdamos į nustatytų trūkumų pobūdį, valstybės narės gali imtis neatidėliotinų laikinų priemonių, įskaitant, inter alia, neteisėtai įgytų genetinių išteklių konfiskavimą ir konkrečios naudojimo veiklos, įskaitant produktų, sukurtų naudojantis genetiniais ištekliais ir susijusiomis tradicinėmis žiniomis, komercializaciją, sustabdymą. Tokios laikinos priemonės turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
8.  Komisija įgaliojama priimti įgyvendinimo aktus, kad nustatytų šio straipsnio 1–7 dalių įgyvendinimo tvarką. Šie įgyvendinimo aktai priimami taikant 15 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
8.  Komisijai pagal 14a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma šio straipsnio 1–7 dalių įgyvendinimo tvarka, ir nustatyti procedūroms taikomos procesines apsaugos priemones, pavyzdžiui, teisę pateikti apeliaciją dėl 7 straipsnio ir 9–11 straipsnių nuostatų.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 2 dalis
2.  1 dalyje nurodyta informacija pateikiama pagal Direktyvą 2003/4/EB.
2.  1 dalyje nurodyta informacija pateikiama internetu lengvai prieinamu ir atviru formatu pagal Direktyvą 2003/4/EB.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 2 dalis
2.  Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos sankcijos gali būti:
2.  Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Tos sankcijos gali būti:
a)  baudos;
a)  baudos, kurios yra proporcingos su atitinkamais genetiniais ištekliais susijusios naudojimo veiklos vertei, kurias taikant atsakingas už pažeidimą asmuo mažiausiai netenka ekonominės naudos, gautos įvykdžius pažeidimą;
b)  neatidėliotinas konkrečios naudojimo veiklos sustabdymas;
b)  neatidėliotinas konkrečios naudojimo veiklos sustabdymas, įskaitant produktų, sukurtų naudojantis genetiniais ištekliais ir susijusiomis tradicinėmis žiniomis, komercializacijos sustabdymą;
c)  neteisėtai įgytų genetinių išteklių konfiskavimas.
c)  neteisėtai įgytų genetinių išteklių konfiskavimas.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 1 dalis
1.  Siekdamos užtikrinti, kad naudotojai laikytųsi šio reglamento, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su trečiųjų valstybių administracinėmis institucijomis bei Komisija.
1.  Siekdamos pagerinti veiksmingą koordinavimą ir užtikrinti, kad naudotojai laikytųsi šio reglamento, kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje, su trečiųjų valstybių administracinėmis institucijomis bei Komisija. Bendradarbiavimas taip pat vykdomas su kitais susijusiais veikėjais, įskaitant kolekcijas, nevyriausybines organizacijas ir čiabuvių ir vietos bendruomenių atstovus, kai tai svarbu tinkamo Nagojos protokolo ir šio reglamento įgyvendinimo reikmėms.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 dalis
2.  Kompetentingos institucijos su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis bei Komisija keičiasi informacija apie didelius trūkumus, nustatytus atliekant 9 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, ir apie sankcijų, paskirtų pagal 11 straipsnį, rūšis.
2.  Kompetentingos institucijos su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis bei Komisija keičiasi informacija apie savo patikrinimo sistemos, kurią taikant stebima, kaip naudotojai laikosi šio reglamento, organizavimą ir apie didelius trūkumus, nustatytus atliekant 9 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytus patikrinimus, ir apie sankcijų, paskirtų pagal 11 straipsnį, rūšis.
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
12 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a.  Komisija siekia sudaryti susitarimus su Europos patentų tarnyba ir Pasauline intelektinės nuosavybės organizacija siekdama užtikrinti, kad registruojant patentus būtų pateiktos nuorodos į genetinius išteklius ir jų kilmę.
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio antraštinė dalis
Galimybės naudotis klausimų Sąjungos grupė
Sąjungos forumas dėl galimybės naudotis ištekliais ir naudos pasidalijimo
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalis
1.  Sukuriama galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis klausimų Sąjungos grupė.
1.  Sukuriamas Sąjungos forumas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis ir dėl sąžiningo bei teisingo naudos pasidalijimo. Valstybės narės, kurios numato priimti galimybių naudotis genetiniais ištekliais taisykles, pirmiausia atlieka šių taisyklių poveikio vertinimą ir pateikia jo rezultatus Sąjungos grupei, kad jie būtų apsvarstyti pagal šio straipsnio 5 dalyje numatytą procedūrą.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalis
2.  Sąjungos grupė prisideda prie galimybės naudotis sąlygų racionalizavimo Sąjungos lygmeniu, aptardama susijusius klausimus, įskaitant valstybių narių nustatytos tvarkos organizavimą ir veikimą, supaprastintas naudojimosi galimybes vykdant nekomercinius mokslinius tyrimus, galimybės naudotis Sąjungos kolekcijomis praktiką, Sąjungos suinteresuotųjų šalių naudojimosi galimybes trečiosiose šalyse ir geriausios patirties mainus.
2.   Sąjungos forumas prisideda prie galimybės naudotis sąlygų racionalizavimo Sąjungos lygmeniu, aptardamas susijusius klausimus, įskaitant valstybių narių nustatytos tvarkos organizavimą ir veikimą, mokslinių tyrimų, kuriais prisidedama prie biologinės įvairovės apsaugos ir tvaraus naudojimo, skatinimą ypač besivystančiose šalyse, įskaitant supaprastintas naudojimosi galimybes vykdant nekomercinius mokslinius tyrimus, galimybės naudotis Sąjungos kolekcijomis praktiką, Sąjungos suinteresuotųjų šalių naudojimosi galimybes trečiosiose šalyse pagal bendrai sutartas sąlygas gavus sutikimą, duodamą iš anksto gavus visą reikiamą informaciją, naudos pasidalijimo praktiką, geriausios patirties įgyvendinimą ir tolesnį vystymą ir ginčų sprendimo taisyklių veikimą.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 3 dalis
3.  Sąjungos grupė gali teikti neprivalomas rekomendacijas, gaires ar nuomones jos kompetencijai priskirtais klausimais.
3.  Sąjungos grupė gali teikti neprivalomas rekomendacijas, gaires ar nuomones jos kompetencijai priskirtais klausimais. Bet kokiose tokiose rekomendacijose, gairėse ar nuomonėse tinkamai atsižvelgiama į reikalavimą įtraukti atitinkamas susijusias čiabuvių ir vietos bendruomenes.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
14 straipsnio da, db, dc, dd, de ir df punktai (nauji)
da)  imasi priemonių siekdamos paremti, be kita ko, pagal vykdomas mokslinių tyrimų programas, kolekcijas, kurios prisideda prie biologinės ir kultūros įvairovės išsaugojimo, bet jų savininkai neturi pakankamų priemonių, kad įregistruotų savo kolekcijas Sąjungos registre;
db)  užtikrina, kad, kai genetiniai ištekliai ir susijusios tradicinės žinios naudojami neteisėtai arba nesivadovaujant iš anksto pateiktu sutikimu ar bendrai sutartomis sąlygomis, tiekėjai, kuriems tenka kompetencija suteikti prieigą prie genetinių išteklių ir pasirašyti bendrai sutartas sąlygas, turėtų teisę pareikšti ieškinį siekiant užkirsti kelią tokiam naudojimui arba jį sustabdyti ir siekti gauti kompensaciją už žalą patirtą dėl tokio naudojimo, taip pat, jei reikia, siekti, kad būtų konfiskuoti susiję genetiniai ištekliai;
dc)  skatina naudotojus ir tiekėjus skirti naudą, gaunamą naudojant ar vėliau komercializavus genetinius išteklius, biologinės įvairovės išsaugojimui ir tvariam jos sudedamųjų dalių naudojimui;
dd)  gavus prašymą, remia, be kita ko, pajėgumų didinimo priemonėmis, regionų bendradarbiavimą naudos pasidalijimo, susijusios su tarpvalstybiniais genetiniais ištekliais ir susijusiomis tradicinėmis žiniomis, klausimu;
de)  apsvarsto būtinybę sudaryti turimų originalių genetinių išteklių iš kiekvienos valstybės narės katalogą pagal Konvencijos 7 straipsnį, siekiant padidinti žinias apie biologinę įvairovę;
df)  remia mokslinius tyrimus ir genetinių išteklių katalogų rengimą Sąjungoje ir trečiosiose šalyse.
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
14 a straipsnis (naujas)
14a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2.  4 straipsnio 4b dalyje ir 9 straipsnio 8 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …1. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 4a dalyje ir 9 straipsnio 8 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5.  Pagal 4 straipsnio 4a dalį ir 9 straipsnio 8 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
___________
1 17 straipsnio 1 dalyje nurodyta data.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a straipsnis (naujas)
15a straipsnis
Konsultacijų forumas
Komisija užtikrina, kad įgyvendinant šį reglamentą būtų užtikrintas valstybių narių atstovų ir susijusių tiekėjų organizacijų, naudotojų asociacijų, tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų ir čiabuvių ir vietos bendruomenių atstovų dalyvavimas. Šios šalys ypač prisideda prie deleguotųjų aktų nustatymo ir peržiūros pagal 4 straipsnio 4ą dalį ir 9 straipsnio 8 dalį ir 5, 7 ir 8 straipsnių įgyvendinimo ir vėlesnio bendrai sutartų sąlygų nustatymo gairių parengimo. Šios šalys susitinka konsultacijų forume. Forumo darbo tvarkos taisykles nustato Komisija.
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
16 straipsnio 3 dalis
3.  Kas dešimt metų po pirmosios savo ataskaitos pateikimo Komisija, remdamasi gautomis ataskaitomis ir reglamento taikymo patirtimi, persvarsto šio reglamento veikimą ir veiksmingumą. Savo ataskaitose Komisija visų pirma įvertina administracines pasekmes valstybinėms mokslinių tyrimų įstaigoms, mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms. Ji taip pat apsvarsto, ar reikia tolesnių Sąjungos veiksmų, susijusių su galimybe naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis.
3.  Kas penkerius metus po pirmosios savo ataskaitos pateikimo Komisija, remdamasi gautomis ataskaitomis ir reglamento taikymo patirtimi, persvarsto šio reglamento veikimą ir veiksmingumą. Savo ataskaitose Komisija visų pirma įvertina administracines pasekmes konkretiems sektoriams, valstybinėms mokslinių tyrimų įstaigoms, mažosioms bei vidutinėms įmonėms ir labai mažoms įmonėms. Ji taip pat apsvarsto, ar reikia peržiūrėti, kaip įgyvendinamos šio reglamento nuostatos dėl su genetiniais ištekliais susijusių tradicinių žinių, atsižvelgiant į tendencijas kitose svarbiose tarptautinėse organizacijose, ir ar reikia tolesnių Sąjungos veiksmų, susijusių su galimybe naudotis genetiniais ištekliais ir su genetiniais ištekliais susijusiomis tradicinėmis žiniomis, siekiant visiškai įgyvendinti Nagojos protokolo 5 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 7 ir 12 straipsnius ir gerbti čiabuvių ir vietos bendruomenių teises.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Direktyvos 2008/99/EB dalinis keitimas
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę1 iš dalies keičiama, kaip toliau nurodyta, ir šis pakeitimas įsigalioja nuo …*:
1)  3 straipsnis papildomas šiuo punktu:
„j) neteisėtas genetinių išteklių įsigijimas.“
2)  A priedas papildomas šia įtrauka:
„− ... m. ... d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/2013 dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo Sąjungoje“.
__________________
1 OL L 328, 2008 12 6, p. 28.
* Vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
17 straipsnio 2 dalis
2.  4, 7 ir 9 straipsniai taikomi praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo.
2.  4 straipsnio 1−4 dalys, 7 ir 9 straipsniai taikomi praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0263/2013).


Mikrogeneravimas
PDF 299kWORD 28k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Mikrogeneravimas: mažo masto elektros energijos ir šilumos gamyba“ (2012/2930(RSP))
P7_TA(2013)0374B7-0388/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 2 dalį ir 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančią ir vėliau panaikinančią Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/125/EB ir 2010/30/ES bei kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB(2), ir į jos poveikį šilumos ir elektros energijos gamybai,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/125/EB, nustatančią ekologinio projektavimo reikalavimų su energija susijusiems gaminiams nustatymo sistemą(3), į 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/30/ES dėl su energija susijusių gaminių suvartojamos energijos ir kitų išteklių nurodymo ženklinant gaminį ir apie jį pateikiant standartinę informaciją(4) ir į atitinkamus reglamentus, kuriais jos įgyvendinamos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663) ir su juo susijusius darbinius dokumentus (SWD(2012)0367 ir SWD(2012)0368),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Atsinaujinančioji energija – reikšmingas Europos energijos rinkos objektas“ (COM(2012)0271),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl mikrogeneravimo (E-010355/2011),

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl pilietinių partnerysčių investicinių projektų, susijusių su saulės energijos jėgainėmis (E-011185/2012),

–  atsižvelgdamas į Komisijai skirtą klausimą dėl mikrogeneravimo (O-000074/2013 – B7-0217/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir į 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi galimybė gauti pakankamai energijos, kad būtų galima deramai gyventi, yra pagrindinė teisė, kuri turi būti užtikrinama visiems, ir kadangi per pastaruosius metus labai pakilo energijos kainos;

B.  kadangi energijos tiekimo požiūriu Europos Sąjunga tampa vis labiau priklausoma nuo importo iš trečiųjų šalių, todėl, jei ji ketina pasiekti savo tikslus, susijusius klimatu, energetika ir augimu, būtini pokyčiai;

C.  kadangi energijai naudojant iškastinį kurą atmosferoje padidėjo CO2 kiekis ir taip buvo paskatinta pasaulinė klimato kaita; kadangi ES yra nustačiusi atsinaujinančiosios energijos generavimo tikslus 2020 m. ir šiuo metu rengia 2030 m. klimato ir energetikos politikos sistemą; kadangi šiuo metu esama nuostatų dėl mažo masto energijos generavimo (mikrogeneravimo), tačiau jos pasklidusios po įvairias teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias iniciatyvas, pvz., jos įtrauktos į Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir į Energijos vartojimo efektyvumo direktyvą;

D.  kadangi ES vadovai turėtų pirmieji spręsti perėjimo prie kitokios energijos klausimą atsižvelgdami į būtinybę įtraukti visus ES piliečius – nesvarbu, kokios jų pajamos ar turtas; kadangi smulkioji energetika gali padėti paskatinti bendruomenių sanglaudą, kovą su energijos nepritekliumi, naujų darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą, be to, ją vystant gali atsirasti naujas požiūris į kovą su dabartine ekonomikos krize;

E.  kadangi mažo masto decentralizuotas energijos generavimas – tai galimybė ūkiams, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), taip pat miesto ir kaimo vietovių bendruomenėms dirbti kartu, kad tapę energijos gamintojais jie įveiktų klimato kaitą; kadangi vartotojai turėtų būti informuoti apie veiksmingus energijos gamybos ir vartojimo būdus; kadangi vartotojams suteikus galias gaminti savo pačių elektros energiją ir šilumą visuomenė gali tapti tvaresnė ir aktyvesnė; kadangi Komisijos komunikate dėl energijos vidaus rinkos keliamas galių suteikimo tokiems gamintojams-vartotojams klausimas; kadangi jau esama nemažai galimybių vartotojams aktyviai įsitraukti į veiksmingą energijos gamybą ir efektyvų jos vartojimą, tačiau tebesusiduriama su iššūkiais, kuriuos būtina įveikti;

F.  kadangi energijos mikrogeneravimas gali atlikti svarbų vaidmenį ir pasaulio mastu;

G.  kadangi paskatos, susijusios su mažo masto energijos ir šilumos generavimu, valstybėse narėse labai skiriasi; kadangi norint išnaudoti mažo masto energijos generavimo visoje ES potencialą, turėtų būti geriau įgyvendinama ES politika;

Apibrėžtis

1.  šios rezoliucijos tikslu mikrogeneravimą apibrėžia kaip: 1) mažo masto šilumos / vėsinimo ir energijos, iš kurios gaunama elektra, generavimą, kurį vykdo asmenys ir MVĮ, siekdami užsitikrinti savo pačių reikmes, ir 2) skirtingų formų mažo masto gamybą grupėmis ar bendradarbiaujant bendruomenės lygmeniu, kuri vykdoma siekiant užtikrinti vietos reikmes; pažymi, kad mikrogeneravimas apima įvairias technologijas (hidroenergijai, geoterminei, saulės, jūros, vėjo energijai išgauti, šilumos siurblius, biomasę), ypatingą dėmesį skiriant atsinaujinimo ir tvarumo aspektams;

Įvadas

2.  teigia, kad mikrogeneravimas turi būti gyvybiškai svarbus energijos generavimo ateityje elementas, jei ES ilgainiui ketina pasiekti savo tikslus atsinaujinančiosios energijos srityje; primena, kad mikrogeneravimas prisideda prie bendros atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies ES energijos rūšių derinyje didinimo ir leidžia elektros energiją naudoti efektyviai – beveik tiek, kiek jos pagaminama – kartu išvengiant su perdavimu susijusių nuostolių;

3.  primena, kad sėkmingas mikrogeneravimo diegimas priklauso nuo daugybės įvairių veiksnių, įskaitant gerai veikiančią Europos energijos vidaus rinką, techninį mikrogeneravimo įrenginių vystymąsi, pažangios energijos infrastruktūros naudojimą, ypač paskirstymo lygmeniu, ir veiksmingą politiką trumpuoju, vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu bei paramos schemas siekiant skatinti mikrogeneravimą Europos, nacionaliniu ir vietos lygmenimis;

4.  pripažįsta mokslinių tyrimų ir technologijų svarbą gerinant mikrogeneravimo veiksmingumą ir mažinant jo sąnaudas;

5.  pažymi, kad mikrogeneravimo technologijų panaudojimas didesniu mastu ribojamas dėl specifinių kliūčių, pvz., dėl sunkumų, kuriuos kelia didelės su pradinėmis investicijomis susijusios sąnaudos, dėl didelio administracinių procedūrų sudėtingumo, susijusio su prisijungimu prie elektros tinklo ir prieiga prie jo, ir dėl nepakankamų žinių apie energiją ir išlaidas, kurios sutaupomos taikant įvairias mikrogeneravimo technologijas per visą jų naudojimo laiką;

6.  pažymi, kad energijos nepriteklius darosi vis didesnė problema; pabrėžia, kad skatinant mikrogeneravimą asmens ir bendruomenės lygmenimis vartotojams gali būti suteiktos galios tapti aktyviais energijos sektoriaus dalyviais, kartu jie galėtų labiau kontroliuoti savo vartojamą energiją, sumažinti savo perkamos energijos kiekį ir taip apsisaugoti nuo energijos nepritekliaus; pabrėžia, kad mikrogeneravimas suteikia galimybę pakeisti visuomenę, kad ji taptų tausesnė, labiau bendradarbiautų ir būtų teisingesnė; ragina ypatingą dėmesį skirti nuomininkams, kurie dažnai atsisako galimybės efektyviau vartoti energiją ir generuoti nuosavą energiją;

7.  pabrėžia, kad naudojant mikrogeneravimo technologijas, pvz., nedideles kogeneracijos ir nedideles atsinaujinančiosios energijos gamybos jėgaines, galima statyti energijos nenaudojančius ir vadinamuosius teigiamos energijos pastatus, kurie patalpose pagamintos elektros energijos perteklių tiekia tinklui;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti atsinaujinančiosios energijos vietos kooperatyvus kaimo ir miesto vietovėse, siekiant didinti visuomenės paramą atsinaujinančiajai energijai ir išsamiau informuoti piliečius apie mažo masto energijos gamybą ir dalyvavimą šią energiją gaminant, gerinti prieigą prie atsinaujinančiosios energijos ir generuoti investicijas; pažymi, kad svarbu skatinti vietos ir regionų kaupėjus, kurie sudarytų sąlygas piliečiams saugiai ir veiksmingai dalyvauti elektros energijos rinkoje ir užtikrintų gamintojams-vartotojams teisingas kainas už energijos sistemai suteiktas paslaugas; pažymi, kad vietos valdžios institucijoms tenka svarbu vaidmuo populiarinant mikrogeneravimą tarp piliečių, MVĮ ir suinteresuotųjų šalių ir jį skatinant;

9.  laikosi nuomonės, kad ES piliečiai mažai žino apie mikrogeneravimo naudą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares imtis veiksmų, kad būtų viešai skelbiama apie mikrogeneravimo teikiamas galimybes ir geriausią praktiką šioje srityje;

10.  pažymi, kad turima mažai informacijos apie mikrogeneravimo ES pajėgumą ir ateities potencialą; yra įsitikinęs, kad turint geresnių žinių mikrogeneravimas galėtų atlikti nepaprastai svarbų vaidmenį klimato, energetikos ir pramonės politikoje;

11.  pažymi, kad, norint skatinti elektros energijos mikrogeneravimą, būtini pažangūs elektros skaitikliai, kurie galėtų apskaičiuoti, kiek elektros suvartojama paties gamintojo reikmėms ir kokia dalis bus tiekiama tinklui, taip pat šiluminės energijos skaitikliai siekiant stebėti į pastatą, kuris priklauso šildymo tinklui, patenkančią ir jį paliekančią šilumą, kad pagaminta šiluminė energija būtų apskaitoma;

12.  pažymi, kad pagamintą šilumą kartu su elektros energija net ir mikrogeneravimo kontekste dažnai perspektyvu tiekti jėgainėms, kadangi taip dažnai iš esmės pagerinamas energijos vartojimo efektyvumas;

13.  pažymi, kad pradėjus diegti mikrogeneravimą dideliu mastu būtų žengtas svarbus žingsnis pereinant nuo istoriškai įsigalėjusios centralizuotos energetikos sistemos prie labiau decentralizuotos ir lanksčios energetikos sistemos, kuri būtina norint pasiekti ES tikslus energetikos ir klimato srityse; pabrėžia, kad mikrogeneravimą svarbu skatinti dabar, teisingai sprendžiant su skirstomųjų tinklų operatoriais susijusius klausimus, įskaitant išlaidų pasidalijimą ir būtinybę investuoti į pažangias technologijas; pabrėžia, kad turėtų būti tinkamai apibrėžtas ir teisingai traktuojamas teigiamas mikrogeneratorių teikiamų pagalbinių paslaugų poveikis ir indėlis į saugių sistemų veiklą; todėl pabrėžia, kad priimti teisingus sprendimus ir tvirtinti teisingus tikslus būtina dabar ir kad nebegalima atidėlioti tinkamų investicijų ir plataus užmojo reguliavimo;

14.  pažymi, jog gali paaiškėti, kad didinti mikrogeneravimo pajėgumus ES labai brangu ir kad atskiriems vartotojams padidinus investicijas į mikrogeneravimą bus būtinos ir kitos su įvairiais energijos sistemos lygmenimis susijusios investicijos, pvz., į paskirstymo ir perdavimo sistemas, kurias taikant lengviau naudoti mikrogeneravimą; pabrėžia, kad dėl to neturi nukentėti visapusiškas tiekimo saugumas arba dėl to neturi būti dirbtinai sukeltos energijos kainos; pritaria Europos Vadovų Tarybai, kad įgyvendinant ES energetikos politiką namų ūkiams ir įmonėms turi būti užtikrintas saugus tiekimas prieinamų ir konkurencingų kainų ir išlaidų pagrindu;

Reglamentavimo sistema

15.  ragina Komisiją parengti geriausia praktika pagrįstas reguliuotojams ir sistemų operatoriams skirtas rekomendacijas, kaip sutrumpinti ir supaprastinti administracines procedūras, susijusias su mikrogeneravimo įrenginių valdymu ir sujungimu su tinklu, ypatingą dėmesį skiriant pagal vieno langelio principą vykdomų procedūrų sukūrimui; pabrėžia, kad būtina skatinti esamų gairių, pvz., Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatų dėl mikrogeneravimo, plataus užmojo įgyvendinimą;

16.  pažymi, kad mikrogeneratorių pagaminta energija – iš karto ir vietoje sunaudota – padeda apsisaugoti nuo energijos srautų ir panašių energijos nuostolių sistemoje ir kad taip padidėja gamintojų-vartotojų atsakomybės jausmas; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti specialius mechanizmus, kuriais būtų skatinamas savarankiškas apsirūpinimas ir kartu apskritai mažinamas vartojimas;

17.  ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas parengti reglamentavimo sistemas ir apibrėžti visų su skirstomaisiais tinklais susijusių subjektų vaidmenį ir atsakomybę ypatingą dėmesį skiriant sąlygoms, kuriomis leidžiama pradėti kaupimą, kadangi ateityje jiems teks nepaprastai svarbus vaidmuo užtikrinant aktyvų mikrogeneravimo dalyvavimą sistemoje;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad didėja paskirstymo sistemų operatorių vaidmens svarba vis labiau decentralizuotame energijos tinkle užtikrinant saugų tiekimą, taip pat stabilią ir patikimą tinklo veiklą ir kartu apsaugant vartotojų duomenų privatumą; ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo tarnybas pripažinti šį vaidmenį ir skatinti paskirstymo sistemų operatorius investuoti į paskirstymo sistemą, kad būtų padidintas bendras energijos sistemos veiksmingumas; be to, ragina aiškiau apibrėžti paskirstymo sistemų operatorių vaidmenį organizuojant subalansavimo ir kitas pagalbines paslaugas;

19.  laikosi nuomonės, kad visoje ES būtina imtis veiksmingų koordinuotų veiksmų mažo masto energijos generavimo srityje – tai būtų viena iš priemonių kuriant Europos energijos vidaus rinką;

20.  pažymi, kad skirtingos valstybės narės vadovaujasi skirtingais tikslais ir taiko skirtingos struktūros mokestines ir teisines nuostatas dėl mikrogeneravimo ir kad tai gali būti kliūtis norint dideliu mastu diegti mikrogeneravimą; ragina Komisiją nustatyti biudžeto eilutes pagal „Pažangios energetikos Europai“ programą ir dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant pašalinti esamas nacionalinių įstatymų dėl galimybės gauti finansavimą individualiems ir kolektyviniams mikrogeneravimo projektams kliūtis, sukurti naujas tikslingas finansines priemones (pvz., mikrokreditus) ir skleisti geriausią su šia veikla susijusią praktiką;

21.  ragina valstybes nares atsižvelgti į mikrogeneravimo specifiką rengiant ir peržiūrint nacionalines paskatų ir paramos schemas ir užtikrinti, kad jos būtų tinkamos mažo masto energijos generavimo atvejais;

Infrastruktūra, produktai ir standartai

22.  reikalauja, kad nedelsiant būtų visapusiškai įgyvendintas trečiasis energetikos teisės aktų rinkinys ir pirmiausia ES teisės aktai dėl skaitiklių, siekiant skatinti gamintojų-vartotojų veiklą tinkle, taip pat veiksmingą paskirstymo valdymą; ragina sudaryti sąlygas energijai tarp gamintojo ir vartotojo mažu mastu, taip pat, pvz., kaimynystėje ar kooperatyve, perduoti; ragina valstybes nares tais atvejais, kai ekonominės naudos analizė rodo, kad tai naudinga vartotojui, pagreitinti pažangių skaitiklių diegimą siekiant padėti namų ūkiams gauti tikslius duomenis ir sužinoti visą jų patalpose gaminamos energijos vertę;

23.  siūlo Komisijai ištirti galimybę įtraukti mikrogeneravimo sistemas į miestų planavimo projektus; yra įsitikinęs, kad taip galėtų padidėti atsinaujinančiosios energijos mažo masto perdavimo ir paskirstymo vystymo veiksmingumas ir sumažėti jo kaina;

24.  pažymi, kad standartizacija yra kelias į tolesnį masiškai gaminamos įrangos, naudojamos racionalaus ir ekonomiškai naudingo mikrogeneravimo tikslu, diegimą; ragina Europos standartizacijos įstaigas sparčiau vykdyti savo standartizacijos veiklą;

25.  primena, kad mažo masto generatoriai, kitaip negu didelio masto generatoriai, skirtingai sąveikauja su paskirstymo tinklu ir todėl būsimuose teisės aktuose į juos turėtų būti žiūrima kitaip;

26.  žino, kad pradėjus dideliu mastu diegti mikrogeneravimą bus susidurta su iššūkiais skirstomųjų tinklų valdymo srityje, susijusiais su energijos paklausos ir pasiūlos patenkinimu ir inovacinių investicijų į atnaujinamą skirstomąjį tinklą poreikiu; pažymi, kad siekiant šio tikslo svarbios pažangios technologijos; ragina valstybes nares palengvinti mikrogeneratoriams prieigą prie tinklo ir kartu išspręsti tinklo išlaidų, susijusių su mažo masto energijos gamyba ir nuolat veiksmingu tinklo valdymu, klausimą; ragina nacionalines reguliavimo institucijas skatinti inovacijas ir investicijas į vietos skirstomuosius tinklus;

27.  pažymi, jog buvo įrodyta, kad nuosavybės projektai priimami geriau ir todėl turėtų būti skatinami; primena, kad, nors kaupėjai galėtų atlikti svarbų vaidmenį skatinant tokius projektus, iki šiol jų vaidmuo pagal atitinkamus ES teisės aktus buvo neaiškus; todėl ragina greitai ir ambicingai įgyvendinti Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos nuostatas dėl paklausos patenkinimo;

28.  ragina Komisiją įvertinti galimybę paremti visuomenės finansavimo modelius, t. y. ilgalaikio investavimo sistemas, kurias taikant investuotojai ir verslininkai, naudodamiesi platforma tiesiogiai bendrauja, kad sudarytų žmonėms galimybes ir juos skatintų kurti mikrogeneravimo kooperatyvus;

29.  pažymi, kad visuomenė vis daugiau dėmesio skiria galimybei finansuoti projektus skelbiant atvirus platesnei visuomenei skirtus kreipimusis (visuomenės finansavimas); ragina Komisiją skatinti galimybę prisiimti bendrą atsakomybę už vietos projektus ir taip gerinti vietos paramos mobilizavimą;

30.  be to, ragina Komisiją išanalizuoti, kokiu mastu ES taisyklėmis, pvz., Prospekto direktyva (Direktyva 2003/71/EB), Finansinių priemonių rinkų direktyva (Direktyva 2004/39/EB) ir Elektroninių pinigų direktyva (Direktyva 2009/110/EB), tam tikrus projektus jau leidžiama įgyvendinti vietos struktūrų bendros atsakomybės pagrindu;

31.  laikosi nuomonės, kad imantis bet kokios iniciatyvos mikrogeneravimo srityje turėtų būti laikomasi tinklų kodeksų; pažymi, kad antrinių teisės aktų dėl elektros energijos, pvz., tinklų kodeksų, tikslus galima geriau ir ekonomiškiau pasiekti ES lygmeniu nustatant daugumos tipų mikrogeneravimo technologijų standartus; ragina užtikrinti aktyvų paskirstymo sistemos valdymą, kuris būtų pagrįstas glaudžiu paskirstymo sistemų operatorių ir perdavimo sistemų operatorių bei kitų tinklo valdymo elementų (generavimo, vartojimo ir saugojimo padalinių) bendradarbiavimu siekiant paskatinti inovacijas ir investicijas vietos skirstomuosiuose tinkluose;

32.  ragina Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūrą (ACER), Europos elektros energijos perdavimo sistemos operatorių tinklą (ENTSO-E), Komisiją ir nacionalines vyriausybes ypatingą dėmesį per šiuo metu vykstantį teisės aktų, susijusių su tinklo kodeksais, rengimo ir derybų procesą skirti decentralizuotai atsinaujinančiųjų išteklių energijos sistemai;

33.  pažymi, kad naujų formų gamyba, atsakomybė ir vartojimas, pvz., išperkamąja nuoma besinaudojanti bendrija, galėtų atlikti lemiamą vaidmenį diegiant mikrogeneravimą, kadangi daug pagal šį principą taikomų elementų šioje srityje duoda teigiamų rezultatų, pvz., tai mažesnės pradinės sąnaudos, skaidrios išlaidos taikant fiksuotas kainas už prekių ir paslaugų derinius, didelės mažesnes pajamas gaunančių gamintojų-vartotojų finansavimo problemos sprendimas, optimali įrenginių kokybė ir geresnė priežiūra ir, savo ruožtu, ilgesnis tiekėjo įrenginių gyvavimo ciklas;

Specialūs veiksmai

34.  ragina Komisiją atlikti visapusišką potencialaus mikrogeneravimo pajėgumo vertinimą ir išanalizuoti geriausią praktiką ES ir galimą mikrogeneravimo diegimo dideliu mastu poveikį Europos energijos vidaus rinkai ir infrastruktūrai;

35.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad 2014−2020 m. laikotarpiu ir vėliau mikrogeneravimas galėtų būti finansuojamas ES fondų, įskaitant struktūrinius fondus, lėšomis;

36.  ragina investuoti mokslinių tyrimų, vystymosi ir inovacijų lėšas į mikrogeneravimą, kad būtų kuriami tinkami techniniai sprendimai ir įrenginiai;

37.  pripažįsta, jog svarbu, kad ES atliktų lyderės vaidmenį klimato ir energetikos politikos srityse, ir pažymi, kad mikrogeneravimas turėtų paskatinti mūsų ilgalaikių tikslų siekį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares gerinti mažo masto elektros ir šilumos generavimo strategijų, kurios įtrauktos į esamą ES politikos sistemą, įgyvendinimą ir taip pripažinti, jog, svarbu, kad valstybėse narėse būtų skatinamas mikrogeneravimas ir jo diegimas;

38.  ragina Komisiją būsimuose ES energetikos teisės aktuose atsižvelgti į mikrogeneravimo vaidmenį, pirmiausia turint mintyje būsimą 2030 m. ES klimato kaitos ir energetikos teisės aktų rinkinį;

39.  ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis atidžiai išnagrinėti esamą energetikos tinklo sąnaudų struktūrą ir pateikti gaires, kaip palengvinti leidimų mikrogeneravimo įrenginiams išdavimą ir šių įrenginių prieigą prie tinklo bei jų veiklą;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 140, 2009 6 5, p. 16.
(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(3) OL L 285, 2009 10 31, p. 10.
(4) OL L 153, 2010 6 18, p. 1.
(5) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 66.


Moterų ir vyrų vienodas užmokestis
PDF 203kWORD 21k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl vienodo užmokesčio už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams principo taikymo (2013/2678(RSP))
P7_TA(2013)0375B7-0387/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 8, 157 ir 225 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1979 m. gruodžio 18 d. rezoliucija Nr. 34/180 patvirtintos Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 11 straipsnio 1 dalies d punktą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(2),

–  atsižvelgdamas į Europos pridėtinės vertės vertinimą „Vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims už vienodą vienodos vertės darbą principo taikymas“(3),

–  atsižvelgdamas į tyrimą „Lyčių nelygybė ES pensijų srityje“(4),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl vyrų ir moterų lygių galimybių bei vienodo požiūrio į vyrus ir moteris užimtumo ir profesinės veiklos srityje (O-000078/2013 – B7-0218/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo Europos Parlamentas ragino Komisiją vėliausiai iki 2013 m. vasario 15 d. atlikti Direktyvos 2006/54/EB peržiūrą, atsižvelgiant į EP rekomendacijas, ir taip pat atlikti šiuo metu galiojančių teisės aktų peržiūrą;

B.  kadangi dėl darbo rinkos politikos, kuria siekiama panaikinti kolektyvinių derybų principus bei praktiką, dėl atlyginimų dažniau deramasi su kiekvienu darbuotoju atskirai, todėl konkrečiam asmeniui pritaikyto darbo užmokesčio sistemoje ima trūkti informacijos ir skaidrumo, taigi didėja panašaus lygio darbuotojų darbo užmokesčio skirtumas ir gali didėti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas;

C.  kadangi, nepaisant jau beveik 40 metų galiojančio didelio teisės aktų rinkinio, veiksmų, kurių buvo imtasi, ir išteklių, kurie buvo panaudoti siekiant sumažinti darbo užmokesčio skirtumą, moterys Europos Sąjungoje vidutiniškai uždirba 16,2 proc. mažiau nei vyrai ir pažanga daroma itin lėtai (2006 m. darbo užmokesčio skirtumas ES lygmeniu siekė 17,7 proc., 2007 m. – 17,6 proc., 2008 m. – 17,4 proc., 2009 m. – 16,9 proc. ir 2010 m. – 16,4 proc.), o kai kuriose valstybėse narėse šis skirtumas netgi padidėjo; kadangi norint pasiekti lyčių lygybę būtina laikytis vienodo užmokesčio už tą patį darbą ir už vienodos socialinės vertės darbą principo, kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas daro neigiamą poveikį moterims sulaukus pensinio amžiaus ir moterų gaunamos pensijos vidutiniškai 39 proc. mažesnės palyginti su pensijomis, kurias gauna vyrai;

D.  kadangi, remiantis akademiniais tyrimais vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimo srityje, būtina svarstyti ir tinkamai atsižvelgti į įvairius veiksnius, pvz., į veiklos skirtumus ir užimtumo lygį, skirtingą darbo užmokesčio struktūrą, darbo jėgos sudėties ir atlyginimų skirtumus, taip pat į kitus makroekonominius ir institucinius veiksnius;

E.  kadangi patirtis parodė, kad gera praktika ar neprivalomos priemonės retai būna veiksmingos paskatos ir kad savitarpio mokymosi poveikis, kurio buvo tikimasi, nerealizuotas;

F.  kadangi, remiantis Europos pridėtinės vertės vertinimo išvadomis, vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą sumažinus vienu procentiniu punktu ekonomikos augimas padidėtų 0,1 proc., taigi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo panaikinimas gyvybiškai svarbus atsižvelgiant į dabartinį ekonominio nuosmukio kontekstą;

G.  kadangi lėta pažanga panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą turi didelių demografinių, socialinių, teisinių ir ekonominių pasekmių;

1.  apgailestauja dėl lėtos pažangos mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą Europos Sąjungoje;

2.  pabrėžia, kad lyčių nelygybės mažinimas panaikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą bus naudingas ne tik moterims, bet ir visai visuomenei, taigi vyrų ir moterų darbo užmokesčio panaikinimas turėtų būti laikomas ne kaina, kurią reikia mokėti, o investicija;

3.  pakartoja, kad dabartinė Direktyva 2006/54/EB nepakankamai veiksminga, kad būtų galima kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu ir pasiekti lyčių lygybės užimtumo ir profesinėje srityje tikslą;

4.  prašo Komisijos remti valstybių narių pastangas vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą kasmet sumažinti bent 5 procentiniais punktais, siekiant tikslo iki 2020 m. šį skirtumą visiškai panaikinti;

5.  pripažįsta, jog norint vadovautis kelis lygmenis apimančiu ir daugialypiu požiūriu būtina, kad Komisija remtų valstybių narių pastangas skatinti gerąją patirtį ir įgyvendinti politiką, skirta vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumui panaikinti;

6.  ragina Komisiją nedelsiant atlikti Direktyvos 2006/54/EB peržiūrą ir, remiantis šios direktyvos 32 straipsniu bei SESV 157 straipsniu, pasiūlyti jos pakeitimus atsižvelgiant į išsamias Europos Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijos priede pateiktas rekomendacijas;

7.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 204, 2006 7 26, p. 23.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0225.
(3) EAVA 4/2013.
(4) http://ec.europa.eu/justice/gender-equality/files/documents/130530_pensions_en.pdf


ES kibernetinio saugumo strategija: atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė
PDF 312kWORD 33k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija: atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (2013/2606(RSP))
P7_TA(2013)0376B7-0386/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Komisijos ir Europos Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Atvira, saugi ir patikima kibernetinė erdvė“ (JOIN(2013)0001),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (COM(2013)0048),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245) ir į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“ (COM(2012)0784),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Komisijos komunikatą „Kova su nusikalstamumu skaitmeniniame amžiuje. Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centro kūrimas“ (COM(2012)0140) ir į su tuo susijusias 2012 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/40/ES dėl atakų prieš informacines sistemas, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2005/222/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyvą 2008/114/EB dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/92/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(3),

–  atsižvelgdamas į programą dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (Stokholmo programa)(4), į Komisijos komunikatą „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171) ir į Komisijos komunikatą „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ (COM(2010)0673), taip pat į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos(5),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ir Vyriausiosios įgaliotinės bendrą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl tvarkos, kuria Sąjunga įgyvendina solidarumo sąlygą (JOIN(2012)0039),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2001/413/TVR, skirtą kovai su sukčiavimu negrynosiomis mokėjimo priemonėmis ir jų klastojimu(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“(7) ir į Tarybos 2011 m. gegužės 27 d. išvadas dėl Komisijos komunikato dėl ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros apsaugos „Visuotinio kibernetinio saugumo užtikrinimas. Laimėjimai ir tolesni veiksmai“ (COM(2011)0163),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl kibernetinio saugumo ir gynybos(9),

–  atsižvelgdamas į savo pozicija priimtą 2013 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) (COM(2010)0521)(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(11),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos tarptautinius įsipareigojimus, ypač pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 16 straipsnį ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 8 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į vykstančias Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų derybas dėl Tarpatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi didėjantys kibernetiniai iššūkiai, įgaunantys sudėtingų grėsmių ir išpuolių formą, yra didelė grėsmė valstybių narių, taip pat privataus sektoriaus ir platesnės bendruomenės saugumui, stabilumui ir ekonominei gerovei; kadangi dėl šios priežasties mūsų visuomenės apsauga ir ekonomika bus nuolat kintanti užduotis;

B.  kadangi kibernetinė erdvė ir kibernetinė sauga turėtų būti vienas iš ES ir kiekvienos valstybės narės saugumo ir gynybos politikos strateginių ramsčių; kadangi labai svarbu užtikrinti, kad kibernetinė erdvė išliktų atvira laisvam idėjų, informacijos ir saviraiškos srautui;

C.  kadangi elektroninė prekyba ir internetinės paslaugos labai svarbios interneto gyvavimui ir yra būtinos įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ tikslus siekiant naudos piliečiams ir privačiajam sektoriui; kadangi Sąjunga turi visapusiškai išnaudoti interneto siūlomą potencialą ir galimybes tolesnio bendrosios rinkos vystymo srityje, įskaitant skaitmeninę rinką;

D.  kadangi Bendrame komunikate dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijos nustatyti prioritetai apima kibernetinį atsparumą, elektroninių nusikaltimų skaičiaus mažinimą, kibernetinės gynybos politikos ir pajėgumų, susijusių su bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP), sukūrimą, taip pat nuoseklios tarptautinės Europos Sąjungos kibernetinės erdvės politikos sukūrimą;

E.  kadangi visoje Sąjungoje tinklų ir informacinės sistemos yra labai susijusios; kadangi, atsižvelgiant į pasaulinį interneto pobūdį, daugelis tinklų ir informacijos saugumo incidentų peržengia valstybių sienas ir gali trukdyti veikti vidaus rinkai ir kenkti vartotojų pasitikėjimui skaitmenine bendrąja rinka;

F.  kadangi visoje Sąjungoje, kaip ir pasaulyje, kibernetinis saugumas yra tik tiek stiprus, kiek stiprus jo silpniausias saitas, ir sutrikimai viename sektoriuje ar valstybėje narėje turi pasekmių kitam sektoriui ar valstybei narei, darydami pašalinį poveikį visai Sąjungos ekonomikai;

G.  kadangi nuo 2013 m. balandžio mėn. tik 13 valstybių narių oficialiai priėmė nacionalines kibernetinio saugumo strategijas; kadangi tarp valstybių narių yra esminių skirtumų jų pasirengimo, saugumo, strateginės kultūros ir gebėjimų kurti ir įgyvendinti nacionalines kibernetinio saugumo strategijas srityje, taip pat kadangi reikėtų atlikti šių skirtumų vertinimą;

H.  kadangi dėl saugumo kultūrų skirtumų ir teisinės sistemos trūkumo atsiranda susiskaldymas ir skaitmeninėje bendrojoje rinkoje jomis reikia rūpintis pirmiausia; kadangi trūksta suderinto požiūrio į kibernetinį saugumą ir dėl to kyla dideli pavojai ekonomikos gerovei ir sandorių saugumui, taip pat kadangi dėl to reikalingos vyriausybių, privačiojo sektoriaus, teisėsaugos ir žvalgybos tarnybų suderintos pastangos ir glaudesnis bendradarbiavimas;

I.  kadangi elektroniniai nusikaltimai yra vis brangesnė tarptautinė problema, šiuo metu pasaulio ekonomikai, anot Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro, kainuojanti 295 mlrd. EUR per metus;

J.  kadangi tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, naudodamasis technologine pažanga, toliau savo veiklą perkelia į kibernetinę erdvę, kurioje elektroniniai nusikaltimai radikaliai keičia tradicinę organizuotų nusikalstamų grupių struktūrą; kadangi dėl to organizuotas nusikalstamumas yra mažiau lokalizuotas ir nusikaltėliai gali pasaulio lygiu išnaudoti skirtingas teisės sistemas ir skirtingas nacionalinės teisės jurisdikcijas;

K.  kadangi kompetentingoms valdžios institucijoms tirti elektroninius nusikaltimus vis dar trukdo kelios kliūtys, pvz., vadinamosios virtualiosios valiutos naudojimas sudarant sandorius kibernetinėje erdvėje – tai gali būti naudojama pinigų plovimui, problemos, susijusios su teritoriškumu ir jurisdikcijų ribomis, nepakankami dalijimosi žvalgybos informacija pajėgumai, išmokytų darbuotojų stoka ir nenuoseklus bendradarbiavimas su kitais suinteresuotaisiais asmenimis;

L.  kadangi technologija yra kibernetinės erdvės pagrindas ir nuolatinis prisitaikymas prie technologinių pokyčių turi esminę svarbą, jei norima pagerinti ES kibernetinės erdvės atsparumą ir saugą; kadangi reikia imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad teisės aktai būtų pritaikyti prie naujų technologinių pokyčių, kad būtų galima nustatyti ir persekioti elektroninius nusikaltėlius ir apsaugoti elektroninių nusikaltimų aukas; kadangi ES kibernetinio saugumo strategija turi apimti priemones, skirtas informuotumui, švietimui, kompiuterinių incidentų tyrimo tarnyboms (CERT) plėtoti, kibernetinio saugumo produktams ir paslaugų vidaus rinkai kurti ir investicijoms į mokslinius tyrimus, plėtrą ir inovacijas skatinti;

1.  palankiai vertina Bendrą komunikatą dėl Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategijos ir pasiūlymą dėl direktyvos dėl priemonių, skirtų aukšto lygio tinklo ir informacijos saugumui visoje Sąjungoje užtikrinti;

2.  pabrėžia pirmaeilę ir vis didėjančią interneto ir kibernetinės erdvės svarbą politiniams, ekonominiams ir visuomeniniams sandoriams, ne tik Sąjungoje, bet ir kitų veikėjų visame pasaulyje atžvilgiu;

3.  pabrėžia, kad būtina išplėtoti strateginę komunikacijos politiką ES kibernetinio saugumo, kibernetinių krizių situacijų, strategijų peržiūrų, viešojo ir privačiojo sektoriaus bendradarbiavimo ir įspėjimų, taip pat rekomendacijų visuomenei klausimais;

4.  primena, kad aukšto lygio tinklų ir informacijos apsauga reikalinga ne tik tam, kad būtų išlaikytos sklandžiai visuomenės ir ekonomikos veiklai būtinos paslaugos, bet ir tam, kad būtų išsaugota fizinė piliečių neliečiamybė stiprinant itin svarbių infrastruktūrų efektyvumą, veiksmingumą ir saugią veiklą; pabrėžia, kad nors turi būti sprendžiama tinklų ir informacijos saugumo problema, fizinio saugumo gerinimas taip pat yra svarbus klausimas; pabrėžia, kad infrastruktūra turėtų būti atspari ir tyčiniams, ir netyčiniams sutrikimams; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo kibernetinio saugumo strategijoje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama bendroms sistemų netyčinių gedimų priežastims;

5.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms priimti nacionalines kibernetinio saugumo strategijas, kurios apimtų techninius, koordinavimo, žmogiškųjų išteklių ir finansavimo skyrimo aspektus ir kurios taip pat apimtų atskiras taisykles dėl privačiojo sektoriaus naudos ir atsakomybės, siekiant užtikrinti jo nedelsiamą dalyvavimą ir numatyti išsamias rizikos valdymo procedūras bei išsaugoti reguliavimo aplinką;

6.  pažymi, kad tik Sąjungos institucijų ir valstybių narių vadovavimas ir politinė atsakomybė sudarys sąlygas užtikrinti tinklų ir informacijos aukšto lygio saugumą visoje Sąjungoje ir taip padės užtikrinti saugų ir sklandų bendrosios rinkos veikimą;

7.  pabrėžia, kad Sąjungos kibernetinio saugumo politika turėtų suteikti saugią ir patikimą skaitmeninę aplinką, pagrįstą laisvių apsauga ir išsaugojimu, taip pat pagarba pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES chartijoje ir SESV 16 straipsnyje, ypač teisėms į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą, taip pat būti skirta šioms teisėms užtikrinti; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaikų apsaugai internete;

8.  ragina valstybes nares ir Komisiją imtis visų reikalingų veiksmų, kad būtų pasiūlytos mokymo programos, skirtos Europos piliečių informuotumui, įgūdžiams ir švietimui skatinti ir gerinti, ypač nuo pat ankstyvo amžiaus atsižvelgiant į asmeninį saugumą, kaip į skaitmeninio raštingumo programos dalį; palankiai vertina iniciatyvą surengti Europos kibernetinio saugumo mėnesį, remiant agentūrai ENISA ir bendradarbiaujant su viešojo sektoriaus institucijomis ir privačiuoju sektoriumi, siekiant didinti informuotumą apie iššūkius, susijusius su tinklų ir informacinių sistemų apsauga;

9.  mano, kad švietimas kibernetinio saugumo klausimais didina Europos visuomenės informuotumą apie kibernetines grėsmes ir taip skatina atsakingai naudotis kibernetine erdve, taip pat padeda didinti kibernetinius įgūdžius; pripažįsta, kad Europolas ir jo naujasis Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centras (EC3), taip pat ENISA ir Eurojust atlieka labai svarbų vaidmenį ES lygmeniu teikdami mokymus, kaip naudotis tarptautinio teisminio bendradarbiavimo priemonėmis ir užtikrinti teisėsaugą įvairiais elektroninių nusikaltimų aspektais;

10.  primena, kad reikia teikti techninius patarimus ir teisinę informaciją, taip pat kurti programas, skirtas elektroninių nusikaltimų prevencijai ir kovai su jais; ragina mokyti kibernetikos inžinierius, kurių specializacija – ypatingos svarbos infrastruktūros ir informacinių sistemų apsauga, taip pat transporto kontrolės sistemų ir eismo valdymo centrų operatorius; pabrėžia žūtbūtinį poreikį įdiegti visų lygių viešojo sektoriaus darbuotojams skirto reguliaraus mokymo kibernetinio saugumo klausimais sistemas;

11.  pakartoja savo raginimą atsargiai taikyti apribojimus, taikomus piliečių galėjimui naudotis komunikacijos ir informacijos technologijų priemonėmis, ir pabrėžia, kad valstybės narės, reaguodamos į kibernetinės grėsmes ir išpuolius, turėtų siekti niekada nekelti grėsmės piliečių teisėms ir laisvėms, ir turėtų turėti tinkamas teisėkūros priemones, kad galėtų atskirti civilio ir karinio lygių kibernetinius incidentus;

12.  mano, kad reguliuojamasis kišimasis į kibernetinio saugumo erdvę turėtų būti orientuotas į riziką, sutelktas į ypatingos svarbos infrastruktūrą, kurios tinkamas veikimas turi didelę svarbą visuomenei, ir turėtų būti grindžiamas esamomis, rinka grindžiamomis pramonės pastangomis siekiant užtikrinti tinklų atsparumą; pabrėžia ypatingą bendradarbiavimo operacijų lygiu svarbą stiprinant veiksmingesnį viešųjų valdžios institucijų ir privačiojo sektoriaus keitimąsi informacija, susijusia su kibernetinėmis grėsmėmis, tiek Sąjungos, tiek nacionaliniu lygmeniu, taip pat šia informacija keičiantis su strateginiais Sąjungos partneriais siekiant užtikrinti tinklų ir informacijos saugumą, kuriant tarpusavio pasitikėjimą, vertę ir įsipareigojimus, taip pat keičiantis patirtimi; mano, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė turėtų būti grindžiama tinklų ir technologijų neutralumu ir turėtų būti sutelkta į pastangas problemoms, kurios daro didelį poveikį visuomenei, spręsti; ragina Komisiją skatinti visus su tuo susijusius rinkos dalyvius būti atidesnius ir labiau bendradarbiauti, kad būtų galima kitus dalyvius apsaugoti nuo žalos jų paslaugoms;

13.  pripažįsta, kad kibernetinio saugumo incidentų aptikimas ir pranešimas apie juos turi esminę svarbą Sąjungoje skatinant kibernetinį atsparumą; yra įsitikinęs, kad turėtų būti nustatyti proporcingi ir reikalingi informacijos atskleidimo kompetentingoms nacionalinėms institucijoms reikalavimai siekiant pranešti apie incidentus, apimančius didelius saugumo pažeidimus, taip sudarant sąlygas geriau stebėti su elektroniniais nusikaltimais susijusius incidentus ir skatinti pastangas didinti informuotumą visais lygmenimis;

14.  ragina Komisiją ir kitus veikėjus nustatyti kibernetinio saugumo ir kibernetinio atsparumo politiką, kuri apimtų ekonomines paskatas skatinti aukšto lygio kibernetinį saugumą ir kibernetinį atsparumą;

Kibernetinis atsparumas

15.  primena, kad įvairūs sektoriai ir valstybės narės turi įvairių lygių pajėgumus ir įgūdžius ir kad tai trukto plėtoti pasitikėjimu pagrįstą bendradarbiavimą ir trukdo veikti bendrajai rinkai;

16.  mano, kad reikalavimai, skirti mažosioms ir vidutinėms įmonėms, turėtų būti nustatyti laikantis proporcingo ir rizika grindžiamo požiūrio;

17.  primygtinai reikalauja vystyti ypatingos svarbos infrastruktūrų atsparumą ir primena, kad nustatant būsimą tvarką, kuria Sąjunga įgyvendina solidarumo sąlygą (SESV 222 straipsnis), turėtų būti atsižvelgiama į kibernetinio išpuolio prieš valstybę narę pavojų; ragina Komisiją ir Vyriausiąją įgaliotinę atsižvelgti į šį pavojų rengiant savo integruotas grėsmių ir rizikos vertinimo ataskaitas, kurios turėtų būti rengiamos nuo 2015 m.;

18.  pabrėžia, kad ypač siekiant užtikrinti ypatingos svarbos paslaugų patikimumą, prieinamumą ir konfidencialumą, ypatingos svarbos infrastruktūros nustatymas ir kategorizavimas turi būti atnaujinamas ir turi būti nustatyti reikalingi minimalūs jų tinklų ir informacinių sistemų saugumo reikalavimai;

19.  pripažįsta, kad pasiūlyme dėl direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti tokie minimalūs saugumo reikalavimai numatomi informacinės visuomenės paslaugų teikėjams ir ypatingos svarbos infrastruktūros operatoriams;

20.  ragina valstybes nares ir Sąjungą nustatyti tinkamus pagrindus greitoms abipusio keitimosi informacija sistemoms, tai užtikrins anonimiškumą privačiajam sektoriui ir sudarys sąlygas nuolat informuoti privatų sektorių, taip pat prireikus teikti paramą viešajam sektoriui;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti su kibernetiniu saugumu susijusios rizikos valdymo kultūrą ir ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas į savo krizių valdymo planus ir rizikos analizes greitai įtraukti kibernetinių krizių valdymą; taip pat ragina valstybių narių vyriausybes ir Komisiją skatinti privačiojo sektoriaus veikėjus į savo valdymo planus ir rizikos analizes įtraukti kibernetinių krizių valdymą ir mokyti savo darbuotojus kibernetinio saugumo klausimais;

22.  ragina valstybes nares ir Sąjungos institucijas sukurti gerai veikiančių kompiuterinių incidentų tyrimo tarnybų (CERT) tinklą, kuris veiktų visą parą kiekvieną savaitės dieną; atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinės CERT turėtų priklausyti veiksmingam tinklui, kuriame būtų keičiamasi svarbia informacija, remiantis būtinaisiais pasitikėjimo ir konfidencialumo standartais; pažymi, kad bendros iniciatyvos, apimančios CERT ir kitas svarbias apsaugos įstaigas, gali būti naudingos priemonės kuriant pasitikėjimą tarpvalstybiniame ir tarpsektoriniame kontekste; pripažįsta efektyvaus ir veiksmingo CERT ir teisėsaugos tarnybų bendradarbiavimo svarbą kovojant su elektroniniais nusikaltimais;

23.  palaiko savo su tinklų ir informacijos saugumu susijusias užduotis vykdančią, ypač gaires teikiančią ir valstybes nares konsultuojančią, taip pat keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais ir pasitikėjimo aplinkos kūrimą remiančią agentūrą ENISA;

24.  pabrėžia poreikį, kad pramonė visoje transporto tinkluose ir informacijos sistemose naudojamų IRT produktų vertės grandinėje taikytų kibernetinio saugumo užtikrinimo reikalavimus, vykdytų tinkamą rizikos valdymą, priimtų saugumo standartus ir sprendimus ir išvystytų geriausią praktiką ir keitimąsi informacija siekiant užtikrinti kibernetiniu požiūriu saugias transportavimo sistemas;

Pramonės ir technologijų ištekliai

25.  laikosi nuomonės, kad tinklų ir informacijos aukšto lygio saugumo užtikrinimas atlieka pagrindinį vaidmenį Sąjungoje didinant ir saugumo sprendimų tiekėjų, ir naudotojų konkurencingumą; mano, kad nors IT saugumo pramonė Sąjungoje turi didelį neišnaudotą potencialą, privatūs, viešieji ir verslo srities naudotojai dažnai nėra informuoti apie investavimo į kibernetinį saugumą sąnaudas ir naudą ir todėl lieka pažeidžiami dėl jiems gresiančių kenksmingų kibernetinių grėsmių; pabrėžia, kad CERT įgyvendinimas yra šiuo požiūriu svarbus veiksnys;

26.  yra įsitikinęs, kad norėdamos turėti tvirtą kibernetinio saugumo sprendimų pasiūlą ir paklausą nacionalinės valdžios institucijos, įtrauktos į IRT klausimus, turi atitinkamai investuoti į akademinius išteklius, mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat stiprinti žinias ir gebėjimus, kad būtų skatinamos naujovės ir užtikrinamas pakankamas informuotumas apie tinklų ir informacijos saugumo pavojus, sudarant pagrindą suderintai Europos saugumo pramonei;

27.  ragina Sąjungos institucijas ir valstybes nares imtis reikalingų priemonių siekiant sukurti bendrąją kibernetinio saugumo rinką, kurioje naudotojai ir tiekėjai galėtų kuo geriau pasinaudoti naujovėmis, sąveikomis, suderinta su pasiūla susijusia patirtimi ir kuri sudarytų sąlygas MVĮ įsijungimui;

28.  ragina valstybes nares svarstyti bendrų investicijų į Europos kibernetinio saugumo pramonę galimybę, panašiai kaip tai padaryta kitose pramonės srityse, pvz., aviacijos sektoriuje;

Elektroniniai nusikaltimai

29.  mano, kad nusikalstama veikla kibernetinėje erdvėja gali būti tiek pat žalinga visuomenės gerovei, kiek nusikaltimai fiziniame pasaulyje, taip pat kad šios nusikaltimų formos dažnai palaiko viena kitą, kaip tai galima teigti, pavyzdžiui, vaikų seksualinio išnaudojimo ir organizuoto nusikalstamumo bei pinigų plovimo atveju;

30.  pažymi, kad kai kuriais atvejais yra ryšys tarp teisėtos ir neteisėtos verslo veiklos; pažymi, kad labai svarbus terorizmo finansavimo ir rimto organizuoto nusikalstamumo ryšys, kuriam palankesnes sąlygas sudaro internetas; pabrėžia, kad visuomenė turi būti informuota apie rimtus įsitraukimo į elektroninius nusikaltimus padarinius ir apie tai, kad iš pirmo žvilgsnio visuomenei priimtinu nusikaltimu atrodanti veikla, pvz., neteisėtas filmų parsisiuntimas, dažnai tarptautinėms nusikalstamoms grupėms padeda gauti dideles pinigų sumas;

31.  sutinka su Komisija, kad tos pačios normos ir principai, kurie galioja ne internete, taip pat galioja ir internete, ir todėl kova su elektroniniais nusikaltimais turi būti sustiprinta atnaujinant teisės aktus ir operacinius pajėgumus;

32.  laikosi požiūrio, kad atsižvelgiant į beribį elektroninių nusikaltimų pobūdį, Sąjungos lygmeniu, viršesniu už atskirų valstybių narių lygmenį, dedamos bendros pastangos ir teikiamos žinios yra itin svarbios ir kad todėl Eurojustui, Europolo EC3, CERT, universitetams ir mokslinių tyrimų centrams turi būti teikiami atitinkami ištekliai ir pajėgumai, kad jie galėtų tinkamai veikti kaip žinių, bendradarbiavimo ir keitimosi informacija centrai;

33.  labai palankiai vertina EC3 įsteigimą ir ragina ateityje plėtoti šią agentūrą ir jos gyvybiškai svarbų vaidmenį koordinuojant laiku atliekamą ir veiksmingą tarpvalstybinį keitimąsi informacija ir patirtimi palaikant pastangas užkirsti kelią elektroniniams nusikaltimams, juos aptikti ir tirti;

34.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad piliečiai galėtų lengvai gauti informaciją apie kibernetines grėsmes ir apie tai, kaip su jomis kovoti; yra įsitikinęs, kad tokios gairės turėtų apimti informaciją apie tai, kaip naudotojai gali internete apsaugoti savo privatumą, kaip aptikti vaiko viliojimo atvejus ir apie juos pranešti, kaip įdiegti programinę įrangą ir užkardas, kaip tvarkyti slaptažodžius ir nustatyti klaidingą identifikavimą (duomenų vagystes), viliojimą (neteisėtą nukreipimą į tam tikras svetaines) ir kitokius išpuolius;

35.  primygtinai reikalauja, kad valstybės narės, kurios dar neratifikavo Europos Tarybos Budapešto konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų, tai padarytų be reikalo nedelsdamos; palankiai vertina Europos Tarybos pastabas dėl poreikio konvenciją atnaujinti atsižvelgiant į technologinius pokyčius, kad būtų galima užtikrinti jos nuolatinį veiksmingumą kovojant su elektroniniais nusikaltimais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares dalyvauti šiose diskusijose; palaiko pastangas skatinti konvencijos ratifikavimą kitose šalyse ir ragina Komisiją ją aktyviai propaguoti už Sąjungos ribų;

Kibernetinė gynyba

36.  pabrėžia, kad kibernetiniai iššūkiai, grėsmės ir išpuoliai kelia pavojų valstybių narių gynybos ir nacionalinio saugumo interesams ir kad civiliai ir kariniai metodai, taikomi vykdant užduotį apsaugoti ypatingos svarbos infrastruktūrą, siekiant sąveikų, turėtų padidinti naudą šiose abiejose srityse;

37.  taigi ragina valstybes nares intensyviau bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra (EGA) siekiant parengti iniciatyvas ir pasiūlymus, skirtus gynybos pajėgumams stiprinti ir paremtus naujausiomis iniciatyvomis ir projektais; pabrėžia poreikį didinti mokslinius tyrimus ir plėtrą, taip pat kaupiant išteklius ir jais dalijantis;

38.  pakartoja, kad rengiant išsamią ES kibernetinio saugumo strategiją turėtų būti atsižvelgiama į esamų agentūrų ir įstaigų papildomą vertę ir į tų valstybių narių, kurios jau taiko savo nacionalines kibernetinio saugumo strategijas, sukauptą gerąją praktiką;

39.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę kibernetinių krizių valdymą įtraukti į krizių valdymo planavimą ir pabrėžia poreikį, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su EGA, parengtų planus, kaip nuo kibernetinių išpuolių apsaugoti BSGP misijas ir operacijas; ragina jas kartu sudaryti Europos kibernetinės gynybos pajėgas;

40.  pabrėžia, kad kibernetinio saugumo srityje vyksta geras praktinis bendradarbiavimas su NATO ir kad šį bendradarbiavimą reikia remti, ypač glaudžiau jį koordinuojant planavimo, technologijų, mokymo ir įrangos srityse;

41.  ragina Sąjungą dėti pastangas pradėti mainus su tarptautiniais partneriais, įskaitant NATO, nustatyti bendradarbiavimo sritis, kur įmanoma, išvengti veiklos dubliavimo ir ją papildyti;

Tarptautinė politika

42.  yra įsitikinęs, kad tarptautinis bendradarbiavimas ir dialogas atlieka esminį vaidmenį kuriant pasitikėjimą ir skaidrumą ir skatinant aukšto lygio tinklų kūrimą ir keitimąsi informacija pasauliniu lygmeniu; taigi ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą sudaryti kibernetinės diplomatijos grupę, kurios užduotys apimtų dialogo su panašiai mąstančiomis šalimis ir organizacijomis skatinimą; ragina ES aktyviau dalyvauti gausiose tarptautinio lygio konferencijose kibernetinio saugumo klausimais;

43.  mano, kad reikia rasti pusiausvyrą tarp duomenų perdavimo, duomenų apsaugos ir kibernetinio saugumo konkuruojančių tikslų, laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač pagal GATS;

44.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę kibernetinio saugumo aspektą įtraukti į ES išorės veiksmus, ypač susijusius su trečiosiomis šalimis, siekiant intensyviau bendradarbiauti ir keistis patirtimi bei informacija apie tai, kaip spręsti kibernetinio saugumo klausimus;

45.  ragina Sąjungą dėti pastangas pradėti mainus su tarptautiniais partneriais siekiant nustatyti bendradarbiavimo sritis, kur įmanoma, išvengti veiklos dubliavimo ir ją papildyti; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją-vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją proaktyviai veikti tarptautinėse organizacijose ir derinti valstybių narių pozicijas dėl to, kaip veiksmingai skatinti sprendimus ir politiką kibernetikos srityje;

46.  laikosi nuomonės, jog turi būti stengiamasi užtikrinti, kad turimos tarptautinės teisinės priemonės, ypač Europos Tarybos konvencija dėl elektroninių nusikaltimų, būtų taikomos kibernetinėje erdvėje; taigi mano, kad dabar nėra poreikio tarptautiniu lygiu rengti naujas teisines priemones; vis dėlto palankiai vertina tarptautinį bendradarbiavimą siekiant rengti elgesio kibernetinėje erdvėje normas, kurios kibernetinėje erdvėje palaikytų teisinės valstybės principą; mano, kad reikėtų svarstyti galimybę atnaujinti esamas teisines priemones, kad jos atitiktų technologijos pažangą; laikosi nuomonės, kad sprendžiant jurisdikcijos klausimus reikia nuoseklių diskusijų teisminio bendradarbiavimo ir persekiojimo tarpvalstybinio nusikalstamumo atveju temomis;

47.  mano, kad ypač ES ir JAV kibernetinio saugumo ir kovos su elektroniniais nusikaltimais darbo grupė turėtų būti priemonė ES ir JAV prireikus keistis geriausios praktikos pavyzdžiais kibernetinio saugumo politikos srityje; į tai atsižvelgdamas pažymi, kad su kibernetiniu saugumu susijusios sritys, pvz., paslaugos, priklausančios nuo saugaus tinklų ir informacinių sistemų veikimo, bus įtrauktos į būsimas Tarpatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės derybas, siekiant šią partnerystę sudaryti taip, kad būtų išsaugotas ES suverenumas ir jos institucijų nepriklausomumas;

48.  pažymi, kad kibernetinio saugumo įgūdžiai ir gebėjimas užkirsti kelią grėsmėms ir piktavališkiems išpuoliams, juos aptikti ir veiksmingai su jais kovoti pasaulyje nėra tolygiai išvystyti; pabrėžia, jog pastangos didinti kibernetinį atsparumą ir kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis neturi būti vykdomos tik kartu su panašiai mąstančiais partneriais, bet ir turėtų būti dedamos mažiau išplėtotus pajėgumus, techninę infrastruktūrą ir teisines sistemas turinčiuose regionuose; mano, kad šiuo klausimus CERT koordinavimas yra labai svarbus; ragina Komisiją skatinti ir prireikus remti trečiųjų šalių pastangas pačioms stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, naudojant tinkamas priemones;

Įgyvendinimas

49.  ragina reguliariai aukščiausiuoju politiniu lygmeniu įvertinti nacionalinių kibernetinio saugumo strategijų veiksmingumą siekiant užtikrinti prisitaikymą prie naujų pasaulinių grėsmių ir tokį patį kibernetinio saugumo lygį skirtingose valstybėse narėse;

50.  ragina Komisiją parengti aiškias gaires, kuriose būtų nustatyti terminai, iki kurių reikia pasiekti Sąjungos tikslus pagal kibernetinio saugumo strategiją ir atlikti jų vertinimą; ragina valstybes nares susitarti dėl panašaus nacionalinės veiklos įvykdymo pagal šią strategiją plano;

51.  prašo, kad Komisija, valstybės narės, Europolas ir naujai įsteigtas EC3, Eurojustas ir ENISA teiktų reguliarias ataskaitas, kuriose būtų įvertinama pažanga siekiant kibernetinio saugumo strategijoje nustatytų tikslų, įskaitant pagrindinius rezultatyvumo rodiklius, kuriais būtų vertinama įgyvendinimo pažanga;

o
o   o

52.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europolui, Eurojustui bei Europos Tarybai.

(1) OL L 218, 2013 8 14, p. 8.
(2) OL L 345, 2008 12 23, p. 75.
(3) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(4) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0207.
(6) OL L 149, 2001 6 2, p. 1.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0237.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0468.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0457.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0103.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.


Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas
PDF 307kWORD 29k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“ (2013/2593(RSP))
P7_TA(2013)0377B7-0385/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas“ (COM(2012)0784 final),

–  atsižvelgdamas į Komisijai ir Tarybai pateiktus klausimus dėl rezoliucijos „Skaitmeninė darbotvarkė. Augimas, judumas ir užimtumas: metas judėti sparčiau“ (O–000085 – B7–0219/2013 ir O-000086 – B7–0220/2013),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa(2),

–  atsižvelgdamas į vykstančias derybas dėl Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir ypač į pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB (COM(2013)0329),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją „Nauja Europos skaitmeninė darbotvarkė: „2015.eu“(3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Vadovų Taryba planuoja priimti išvadas dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės per 2013 m. spalio 24 ir 25 d. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą;

B.  kadangi pagrindinis 2010 m. priimtos Europos skaitmeninės strategijos tikslas turi būti valstybių narių nelygybės mažinimas, ypač galimybių naudotis fiksuoto, sparčiojo judriojo ir itin spartaus plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, suteikimas;

C.  kadangi informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra skaitmeninės visuomenės pagrindas ir šiandien joms tenka apytiksliai 20 proc. ES metinio našumo augimo, 4,5 proc. jos BVP ir 25 proc. privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą ES, jų indėlis į augimą ir užimtumą gali būti ypač didelis;

D.  kadangi naudojant skaitmeninės ekonomikos ES galimybes būtų pasiektas stiprus didinamasis poveikis ekonomikai, kuris paskatintų didesnį augimą ir suteiktų galimybę sukurti daugiau darbo vietų; kadangi dėl šios priežasties šių galimybių naudojimas yra viena iš svarbiausių reformų didinant augimą ir konkurencingumą, padėsianti ES įveikti dabartinę krizę;

E.  kadangi prognozuojama, kad iki 2020 m. prie interneto bus prijungta 50 mlrd. įrenginių, o visuotinis duomenų srautas 2017 m. pabaigoje bus 15 kartų didesnis; kadangi dėl tokio nuolat augančio plačiajuosčio ryšio srauto reikės plačių užmojų politikos Sąjungos ir valstybių narių lygmeniu tiek mūsų fiksuoto, tiek judriojo plačiajuosčio ryšio tinklų pajėgumo didinimo srityje, jei ES siekia didesnio augimo, konkurencingumo ir našumo;

F.  kadangi greiti pokyčiai kituose žemynuose jau aplenkė tikslus, užsibrėžtus dabartinėje skaitmeninėje darbotvarkėje, ir todėl ji nėra pakankamai plataus užmojo siekiant užtikrinti, kad ES iki 2020 m. taptų pasaulio lydere telekomunikacijų srityje;

G.  kadangi Parlamentas ir Taryba vis dar laukia Komisijos pasiūlymų dėl tinklo neutralumo ir universaliųjų paslaugų;

1.  pabrėžia, kad stengiantis ES skatinti augimą ir įveikti krizę skaitmeninei darbotvarkei ir bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimui turi būti skiriamas didžiausias dėmesys; mano, kad šalinant esamas kliūtis, trukdančias sukurti bendrąją skaitmeninę rinką, reikia politinio vadovavimo ir ES, ir nacionaliniu lygmenimis, kad ES būtų kuriamos darbo vietos ir jos ekonomika augtų; primena, kad skaitmeninė ekonomika auga septynis kartus sparčiau negu kitos ekonomikos sritys, ir pažymi, kad užbaigus kurti bendrąją skaitmeninę rinką jos vertė galėtų padidėti 110 mlrd. EUR per metus;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES susiduria su įvairiu ir tuo pačiu metu daromu spaudimu dėl BVP augimo tokiu metu, kai viešųjų lėšų augimo skatinimo mastą riboja didelės skolos ir deficitai, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares sutelkti visus galimus augimo svertus; pažymi, kad IRT yra esminės technologijos, skatinančios pokyčius visuose ūkio sektoriuose, ypač tokiose srityse, kaip sveikatos priežiūra, energetika, viešosios paslaugos ir švietimas;

Europa be tarptinklinio ryšio 2015 m.

3.  apgailestauja, kad telekomunikacijų rinka vis dar susiskaidžiusi į nacionalines rinkas su dirbtinėmis rinkomis ir jos negalima laikyti viena bendra ekonomine rinka, kurioje skatinama konkurencija;

4.  pabrėžia, kad pramonės analitikai nurodė, jog pajamos, kurias ES ryšio operatoriai gauna už suteiktas tarptinklinio ryšio paslaugas, dažnai sudaro 10 proc. jų pajamų, ir pažymi, kad naujausi Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) atlikti tyrimai parodė, kad įmonės ir vartotojai moka vidutiniškai du kartus brangiau nei operatoriai turi mokėti už skambučius naudojantis tarptinkliniu ryšiu didmeninėje rinkoje;

5.  apgailestauja, kad dėl šio neproporcingo pelno, gaunamo už teikiamas tarptinklinio ryšio paslaugas, didėja judumo ES sąnaudos; pažymi, kad tai varžo ekonomikos augimą ir gerovę, nes judumas – vienas iš svarbiausių ES ekonomikos augimo veiksnių;

6.  pabrėžia, kad panaikinti mokesčius už tarptinklinio ryšio paslaugas būtina siekiant sukurti didesnę naujoviškų produktų ir paslaugų vidaus rinką ir taip skatinti inovacijas;

7.  mano, kad šiuo metu nėra bendrosios telekomunikacijų rinkos, inter alia, dėl didelių nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų skirtumų; todėl laikosi nuomonės, kad struktūrinės priemonės turėtų padėti sukurti tikrą skaitmeninę vidaus rinką, kurioje bus skatinama konkurencija ir nebus skirtumo tarp nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų – tokiu būdu bus sukurta judriojo ryšio rinka visos ES mastu;

8.  primena Tarybai ir Komisijai, kad pagal Europos skaitmeninę darbotvarkę iki 2015 m. turėtų visiškai nelikti skirtumo tarp tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų ir kad Reglamente (ES) Nr. 531/2012 išdėstytas tikslas yra siekti sukurti judriojo ryšio paslaugų vidaus rinką ir kad galiausiai nebūtų skirtumo tarp nacionalinių ir tarptinklinio ryšio tarifų;

9.  mano, kad dėl šios priežasties imantis priemonių, kuriomis siekiama baigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką, iki 2015 m. turėtų būti panaikintas tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų (už skambučius, tekstinius pranešimus ir duomenų perdavimą) skirtumas, tokiu būdu bus sukurta ES be tarptinklinio ryšio;

10.  primena, kad nauji telekomunikacijų operatorių pasiūlymai turėtų būti patogūs vartotojui ir skaidrūs ir todėl turėtų padėti išvengti naujų paslėptų kliūčių telekomunikacijų sektoriuje;

11.  primena, kad Komisija turi peržiūrėti Reglamento (ES) Nr. 531/2012 taikymą ir įvertinti tarptinklinio ryšio paslaugų rinkos konkurencingumą ir tai, kiek naudos vartotojai gavo tikrai sumažinus tarptinklinio ryšio paslaugų kainą, taip pat įvertinti tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tarifų skirtumą, įskaitant tai, ar pateikta pasiūlymų, pagal kuriuos nacionalinėms ir tarptinklinio ryšio paslaugoms taikomas vienodas tarifas;

12.  pažymi, kad vien tik panaikinus tarptinklinio ryšio tarifus nebus sukurta tikra bendroji skaitmeninė rinka; pabrėžia, kad ši priemonė turi būti numatyta įgyvendinant išsamią Europos skaitmeninę strategiją, kurioje ypač svarbus vaidmuo skiriamas infrastruktūrų plėtrai ir galimybėms jomis naudotis, siekiant išlaikyti ir kurti darbo vietas šiame sektoriuje;

13.  palankiai vertina paskelbtą Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymą dėl įstatymo galią turinčių aktų rinkinio siekiant panaikinti likusias kliūtis, trukdančias veikti ES bendrajai skaitmeninei rinkai; ragina Komisiją atlikti ES bendrosios skaitmeninės rinkos sukūrimo poveikio telekomunikacijų sektoriaus augimo galimybėms vertinimą;

Infrastruktūra ir judumas

14.  pabrėžia, kad būtina, jog plačiajuosčio ryšio plėtros ir prieinamumo tikslų siekis ir kad Europos skaitmeninėje darbotvarkėje užsibrėžti tikslai, susiję su elektronine prekyba, skaitmenine įtrauktimi, tarpvalstybinėmis viešosiomis paslaugomis bei moksliniais tyrimais ir inovacijomis, išliktų plataus užmojo prioritetu siekiant, kad Europa turėtų visapusiškos naudos iš skaitmeninės visuomenės;

15.  primena, kad be to, jog būtina panaikinti kliūtis, trukdančias sukurti ES bendrąją skaitmeninę rinką, ES turi imtis neabejotinai prioritetinės užduoties investuoti į optimalią labai spartaus plačiajuosčio interneto ryšio infrastruktūrą, kad galėtų visapusiškai naudotis skaitmeninės ekonomikos galimybėmis;

16.  pabrėžia, kad mums reikia užsibrėžti plataus užmojo, į ateitį nukreiptus tikslus 2020 m., jeigu norime, kad ES taptų skaitmeninės revoliucijos centru ir atgautų savo vadovaujamą vaidmenį pasaulyje; mano, kad atnaujintoje į ateitį nukreiptoje skaitmeninėje darbotvarkėje turėtų būti numatytas tikslas pasiekti, kad 2020 m. visi namų ūkiai ES būtų prijungti prie 100 Mbps spartos plačiajuosčio ryšio jungčių ir 50 proc. namų ūkių naudotųsi plačiajuosčiu ryšiu 1 Gbps ar didesne ryšio sparta; atkreipia dėmesį į tai, kad Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas jau pritarė tokiems plataus užmojo tikslams savo pranešime dėl reglamento dėl transeuropinių telekomunikacijų tinklų gairių, kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1336/97/EB;

17.  labai apgailestauja dėl to, kad daugelis valstybių narių iki nustatyto 2013 m. sausio 1 d. termino nepaskirstė skaitmeninio dividento 800 MHz dažnio spektro plačiajuosčio judriojo ryšio paslaugų tiekėjams, kaip numatyta Radijo dažnių spektro politikos programoje; pabrėžia, kad šis vėlavimas sutrukdė diegti ketvirtosios kartos ryšio tinklus ES, todėl ragina valstybes nares imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad 800 MHz juosta būtų prieinama judriojo plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti, taip pat ragina Komisiją pasinaudoti visais savo įgaliojimais siekiant užtikrinti, kad tai būtų skubiai įgyvendinta;

18.  pažymi, kad skaitmeninėje darbotvarkėje nurodyti plačiajuosčio ryšio aprėpties tikslai tikriausiai bus toli gražu neįgyvendinti; todėl yra įsitikinęs, kad, jei nebus daugiau investuojama į ateities tinklus, ES konkurencingumas pasaulyje dar labiau sumažės; mano, kad Komisija, siekdama paskatinti investicijas į fiksuoto ir judriojo ryšio tinklus, įgyvendindama savo Bendrosios rinkos aktą taip pat turėtų iš esmės persvarstyti telekomunikacijų rinkos teisinį pagrindą;

19.  laikosi nuomonės, kad konkurencijos vaidmeniui skatinant investicijas į naują skaitmeninę infrastruktūrą ir taip siekiant ekonomikos augimo neturėtų būti pakenkta; tiki, kad labai svarbu, jog Komisija užtikrintų tokią reguliavimo sistemą, kuri suteiktų galimybę visiems rinkos dalyviams investuoti į naujovišką skaitmeninę infrastruktūrą; mano, kad šiuo tikslu naujose veiksmingos naujos kartos prieigos prie tinklų kainų nustatymo taisyklėse turėtų būti atsižvelgta į konkurencijos procesą kiekvienoje valstybėje narėje ir paisoma nacionalinių reguliavimo institucijų (NRA) prerogatyvų; tiki, kad todėl NRA turėtų stengtis siekti bendrų tikslų, pvz., numatytų skaitmeninėje darbotvarkėje, remdamosi savo geresnėmis žiniomis ir konkrečia patirtimi, susijusiomis su jų atitinkamomis nacionalinėmis rinkomis;

20.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymus dėl esminio elektroninių ryšių teisinio reguliavimo pagrindų persvarstymo;

21.  pabrėžia, kaip svarbu užbaigti svarbiausius Europos skaitmeninėje darbotvarkėje paskelbtus veiksmus, ypatingą dėmesį skiriant lanksčiai, patikimai infrastruktūrai ir paslaugoms bei duomenų apsaugos tvarkai;

22.  primena Komisijai atlikti Informacinės visuomenės direktyvos (2001/29/EB)(4) vertinimą ir peržiūrą, siekiant ES bendrojoje skaitmeninėje rinkoje užtikrinti nuspėjamumą, judumą ir lankstumą, kaip raginama 2012 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(5);

Informacinės ir ryšių technologijos (IRT) jaunimo užimtumui skatinti

23.  pabrėžia, kad norint sukurti visiškai veikiančią bendrąją skaitmeninę rinką, reikia koordinuoti veiksmus siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai, nepaisant jų buvimo vietos, turėtų prieigą prie interneto ir reikiamų naudojimosi juo įgūdžių;

24.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. kovo mėn. buvo sudaryta Didžioji koalicija darbo vietų kūrimui skaitmeniniame sektoriuje skatinti, prie kurios gali prisijungti visos suinteresuotosios šalys; ragina Komisiją skubiai sudaryti Didžiąją koaliciją siekiant užtikrinti, kad ši iniciatyva taip pat būtų įgyvendinama valstybių narių lygmeniu, ir suteikti jos dalyviams pirmenybės teisę gauti lėšų iš Sąjungos fondų savo veiksmams finansuoti;

25.  pabrėžia, kad nedarbas, įskaitant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, ES pasiekė nepriimtinai aukštą lygį ir veikiausiai išliks didelis artimiausioje ateityje ir kad reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų visais politiniais lygmenimis;

26.  pažymi, kad šiuo metu ES yra daugiau nei 4 mln. IRT sektoriaus darbuotojų, jų skaičius kasmet išauga 3 proc., ir kad remiantis Europos Komisijos duomenimis, nepaisant krizės, iki 2015 m. nuo 700 000 iki 1 mln. aukštos kokybės darbo vietų IRT sektoriuje bus laisvos; pabrėžia, kad dėl šios priežasties gali būti labai svarbu imtis veiksmų skaitmeninio raštingumo ir švietimo srityje sprendžiant didėjančio nedarbo, ypač jaunimo nedarbo, problemą;

27.  palankiai vertina Sąjungos lygmeniu patvirtintas Jaunimo garantijų iniciatyvas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad per keturis mėnesius po mokyklos baigimo ar darbo netekimo visi jauni europiečiai turėtų galimybę gauti gerų darbo pasiūlymų, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką ar stažuotę; tačiau pažymi, kad kitoje daugiametėje finansinėje programoje (DFP) Jaunimo užimtumo iniciatyvai skirtų 6 mlrd. EUR akivaizdžiai nepakanka tokio didelio masto problemai išspręsti; ragina Komisiją ir valstybes nares kuo labiau padidinti šių priemonių veiksmingumą teikiant prioritetą skaitmeninių įgūdžių įgijimui; pabrėžia, kad skaitmeninis raštingumas turėtų būti būtina profesinio rengimo programų sudedamoji dalis siekiant užtikrinti, kad naujos kartos darbuotojai, kaip ir dabartinių darbuotojų karta, turėtų galimybę įgyti jiems reikalingų įgūdžių;

Mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) skirtos informacinės ir ryšių technologijos (IRT)

28.  primena, kad interneto, ne tik kaip socialinės komunikacijos platformos, bet ir kaip platformos, suteikiančios bet kokiam piliečiui galimybę pradėti teikti paslaugą ar pasiūlyti naujovišką bet kokiam kitam piliečiui skirtą produktą, taip sukuriant darbo vietų ir MVĮ, vaidmuo yra esminis bendrosios skaitmeninės rinkos principas;

29.  pabrėžia, kad MVĮ yra svarbiausia ES ekonomikos dalis ir reikia, kad būtų imtasi daugiau veiksmų skatinant ES MVĮ konkurencingumą pasaulyje ir sudarant geriausias įmanomas sąlygas naujoms perspektyvioms technologijoms, tokioms kaip debesijos kompiuterija, kurios gali daryti didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, vystyti;

30.  pažymi, kad vis daugiau europiečių, ypač jaunimo, paskatinti precedento neturinčių žiniatinklio, debesijos, judriojo ryšio platformų, socialinių tinklų ir ypač didelių duomenų srautų teikiamų galimybių, renkasi nuolatiniam darbui alternatyvią karjeros galimybę ir tampa verslininkais; ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti verslui palankesnę aplinką, kurioje būtų lengviau gauti finansavimą (vadinamasis leidimas suklysti), patekti į rinkas, naudotis tinklais ir įgyti įgūdžių – tai turi būti skatinama įgyvendinant dalijimosi rizika schemas, sukuriant rizikos kapitalo fondą, taikant palankų fiskalinį režimą ir organizuojant keitimosi patirtimi renginius;

Viešojo sektoriaus skaitmeninimas

31.  pabrėžia, kad kitų veiksmų įgyvendinant skaitmeninę darbotvarkę priešakyje turėtų būti viešojo sektoriaus skaitmeninimas, nes, be kita ko, sumažinus viešojo administravimo sąnaudas ir pradėjus teikti piliečiams veiksmingesnes paslaugas, skaitmeninio sverto poveikis visiems ekonomikos sektoriams būtų nepaprastai naudingas;

32.  apgailestauja, kad nacionalinės strategijos debesijos kompiuterijos srityje plėtojamos darant žalą plataus užmojo ir veiksmingai Europos strategijai; ragina Komisiją stiprinti savo pasiūlymus ir ieškoti priemonių, kurios būtų pakankamai veiksmingos, kad ES galėtų pirmauti standartizavimo srityje;

33.  pabrėžia, kad šiuolaikinė viešojo administravimo sistema yra vienas iš pagrindinių veiksnių, kuriuo remiantis kuriama ir įgyvendinama užimtumo, ekonomikos augimo ir konkurencingumo skatinimo politika; pabrėžia, kad turėtų būti naudojamasi IRT teikiamomis galimybėmis siekiant sukurti geriau veikiantį ir veiksmingesnį viešąjį sektorių ir kartu sumažinti administracinę naštą; atkreipia dėmesį į tai, kad IRT gali padėti paspartinti mokesčių rinkimo ir sveikatos priežiūros sistemų pertvarką, sumažinti atsiskaitymo su tiekėjais vėlavimus ir padidinti teismų sistemų veiksmingumą; mano, kad esminė pertvarka pirmiausia turi būti įgyvendinta sveikatos priežiūros srityje, kad pacientams ir specialistams būtų teikiamos ekonomiškai efektyvesnės ir labiau asmeniniams poreikiams pritaikytos paslaugos;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Europos debesijos partnerystės darbą;

IRT finansavimas: daugiametė finansinė programa (DFP)

35.  apgailestauja, kad 9,2 mlrd. EUR suma, kurią Komisija pasiūlė skirti 2014–2020 m. investicijoms į IRT pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (EITP), bus smarkiai sumažinta; pabrėžia, kad dėl naujų finansinių aplinkybių investicijos į plačiajuosčio ryšio tinklus struktūrinių fondų ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis dabar yra kaip niekada svarbios ir turėtų būti padidintos 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu;

36.  pabrėžia, kad reikia skirti daugiau ES lėšų investicijoms į IRT ir kad IRT finansavimas pagal kitą DFP turėtų būti proporcingas šio sektoriaus svarbai ir ekonominiam poveikiui; ragina teikti pirmenybę su IRT susijusiai išlaidų daliai bendroje DFP, palyginti su 2007–2013 m. laikotarpiu;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 172, 2012 6 30, p. 10.
(2) OL L 81, 2012 3 21, p. 7.
(3) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(4) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.


Padėtis Sirijoje
PDF 200kWORD 22k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2013/2819(RSP))
P7_TA(2013)0378RC-B7-0413/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 23 d, vasario 18 d., kovo 11 d., balandžio 22 d., gegužės 27 d., birželio 24 d., liepos 9 d. ir liepos 22 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos; atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 8 d. išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2013 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimą dėl naujausių pranešimų apie cheminių ginklų naudojimą Damaske, 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškimą dėl būtinybės skubiai rasti politinį Sirijos konflikto sprendimą (kuris atitinka 2013 m. rugsėjo 7 d. ES sutartą poziciją dėl Sirijos) ir 2013 m. rugsėjo 10 d. pareiškimą dėl pasiūlymo vykdyti Sirijos cheminių ginklų tarptautinę kontrolę;

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, į prie Hagos konvencijos pridėtą 1925 m. birželio 17 d. Ženevoje pasirašytą Ženevos protokolą dėl troškinamųjų, nuodingųjų ar kitokių dujų panaudojimo kare ir bakteriologinių kovos metodų uždraudimo ir į Cheminio ginklo uždraudimo konvencijoje nustatytus standartus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vertinimu, nuo smurtinio taikių protestuotojų Sirijoje malšinimo pradžios 2011 m. kovo mėn. žuvo daugiau nei 100 000 žmonių, kurių dauguma buvo civiliai; kadangi, kaip teigia Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA), 4,25 mln. asmenų yra perkelti šalies viduje, o daugiau kaip 2 mln. Sirijos pabėgėlių išvyko į kitas valstybes, daugiausia Turkiją, Jordaniją, Libaną ir Iraką;

B.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. įvykdytas didelio masto cheminis antpuolis Damasko priemiestyje, per kurį žuvo šimtai žmonių, įskaitant daugybę moterų ir vaikų; kadangi šiuo antpuoliu buvo akivaizdžiai pažeista tarptautinė teisė ir tai yra karo nusikaltimas ir nusikaltimas žmoniškumui; kadangi iš įvairių šaltinių gaunama informacija patvirtina, kad tokia ataka buvo įvykdyta, ir atrodo, kad esama tvirtų įrodymų, jog Sirijos režimas yra atsakingas už šias atakas;

C.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 25 d., t. y. praėjus keturioms dienoms po cheminio antpuolio, Sirijos vyriausybė sutiko leisti JT inspektoriams apžiūrėti antpuolio vietovę; kadangi JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon primygtinai paragino inspektorių grupę kuo skubiau pateikti savo išvadas; kadangi šiai JT tyrimo misijai suteikti riboti įgaliojimai nustatyti, ar cheminis ginklas buvo panaudotas, nesprendžiant klausimo, kas už šiuos veiksmus atsakingas;

D.  kadangi 2013 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moon ir 2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos pirmininko pavaduotoja ir vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton palankiai įvertino pasiūlymą, kad Sirijos režimo turimi cheminiai ginklai būtų perduoti tarptautinei bendruomenei siekiant juos sunaikinti, ir šį pasiūlymą priėmė Rusija, Iranas ir Sirijos režimas; kadangi Ban Ki-moon taip pat pareiškė, jog svarsto galimybę primygtinai paraginti Saugumo Tarybą pareikalauti, kad šie ginklai ir cheminių medžiagų pirmtakų atsargos būtų nedelsiant nugabenti į vietas Sirijoje, kur jie galėtų būti saugiai laikomi ir sunaikinti;

1.  griežtai smerkia 2013 m. rugpjūčio 21 d. masines civilių gyventojų žudynes panaudojant cheminius ginklus, per kurias, Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, žuvo mažiausiai 1 400 žmonių, iš kurių 400 buvo vaikai, ir pažymi, kad įvairūs šaltiniai nurodo, kad už šį antpuolį atsakingas Sirijos režimas;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad atsižvelgdama į pasibaisėtiną cheminių ginklų naudojimo atvejį tarptautinė bendruomenė negali nereaguoti; pabrėžia, kad įrodytas cheminio ginklo panaudojimas, ypač prieš civilius gyventojus, yra akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas, karo nusikaltimas ir nusikaltimas žmogiškumui, į kurį reikia aiškiai, tvirtai, tikslingai ir vieningai atsakyti, neatmetant galimybės panaudoti atgrasomąsias priemones, siekiant aiškiai parodyti, kad tokie nusikaltimai netoleruojami, ir užkirsti kelią bet kokiam tolesniam cheminių ginklų panaudojimui Sirijoje ar bet kurioje kitoje šalyje;

3.  palankiai vertina ES poziciją dėl Sirijos, dėl kurios susitarta neoficialiame 2013 m. rugsėjo 7 d. ES užsienio reikalų ministrų susitikime; pabrėžia, kad reikalingas suderintas bendras valstybių narių požiūris į padėtį Sirijoje; ragina ES ir jos valstybes nares Užsienio reikalų taryboje toliau aptarti padėtį Sirijoje ir įvertinti, kokias priemones ES galėtų priimti, kad būtų paremtos demokratinės Sirijos opozicijos jėgos, sudarytos sąlygos dialogui ir bendro požiūrio su kitomis tarptautinės bendruomenės narėmis nustatymui ir teikiama tolesnė humanitarinė pagalba Sirijos ir kaimyninių šalių gyventojams; pabrėžia, kad ES turėtų ypač stengtis įtraukti visus susijusius veikėjus ir visame regione remti įtampos mažinimo procesą;

4.  ragina JT skubiai užbaigti nuodugnų cheminių ginklų Sirijoje panaudojimo tyrimą; ragina kiek galima greičiau nusiųsti Saugumo Tarybai inspektorių grupės ataskaitą, kad ji galėtų diskutuoti dėl masinių žudynių Sirijoje remiantis Jungtinių Tautų tyrimų grupės išvadomis ir įvertinti, kokių priemonių reikėtų imtis reaguojant į cheminių ginklų panaudojimą Sirijoje ir patraukiant atsakomybėn už tai atsakingus asmenis;

5.  teigiamai vertina pasiūlymą, kad Sirijos cheminio ginklo arsenalas turėtų būti perduotas tarptautinei bendruomenei kiek galima greičiau sunaikinti pateikus tarptautinės bendruomenės ultimatumą kartu su privaloma Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, kad tuo atveju, jei bus jos nesilaikoma, ši priemonė galėtų būtų panaudota remiantis visomis Jungtinių Tautų Chartijoje numatytomis priemonėmis;

6.  mano, kad tarptautinė bendruomenė turėtų numatyti politinį sprendimą dėl Sirijos, kuriuo būtų galima sustabdyti smurtą, užkirsti kelią tolesniam cheminių ginklų naudojimui ir skatinti perėjimą prie demokratijos; ragina visų pirma Rusiją ir Kiniją, kaip nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, suprasti savo atsakomybę ir padėti nustatyti bendrą poziciją ir rasti diplomatinį krizės Sirijoje sprendimą, neatmetant JT Generalinės Asamblėjos vaidmens, kurį atlikdama ji galėtų imtis šio klausimo, jei Saugumo Taryboje būtų nuolat blokuojamas jo sprendimas; yra įsitikinęs, kad ilgalaikis dabartinės krizės Sirijoje sprendimas gali būti pasiektas tik vykstant Sirijos vadovaujamam įtraukiam politiniam procesui, remiamam tarptautinės bendruomenės; atsižvelgdamas į tai, toliau remia ES, jos valstybių narių ir JT ir Arabų Lygos bendro specialiojo įgaliotinio Lakhdaro Brahimio pastangas pasiekti pažangą vykstant „Ženeva II“ procesui ir Saugumo Taryboje; dar kartą ragina Saugumo Tarybą pranešti Tarptautiniam baudžiamajam teismui apie padėtį Sirijoje tam, kad būtų atliktas oficialus tyrimas; pakartoja savo raginimą prezidentui Basharui al Assadui ir jo režimui atsistatydinti ir sudaryti sąlygas pereiti prie demokratijos;

7.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl Sirijoje vykstančios humanitarinės krizės ir dėl jos padarinių kaimyninėms šalims; ragina ES ir jos valstybes nares laikytis humanitarinių įsipareigojimų ir padidinti pagalbą pabėgėliams iš Sirijos; dar kartą ragina visas šalis vykdyti 2013 m. sausio 30 d. Kuveite vykusioje paramos teikėjų konferencijoje prisiimtus įsipareigojimus; ragina visas konflikto šalis sudaryti geresnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir paramą visais įmanomais būdais, įskaitant pagalbos teikimą nepaisant valstybių sienų ir konflikto zonų, taip pat užtikrinti viso medicinos personalo ir humanitarinių darbuotojų saugumą;

8.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims.


Padėtis Egipte
PDF 216kWORD 27k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte (2013/2820(RSP))
P7_TA(2013)0379RC-B7-0411/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto grąžinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl Arabų pavasario,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 21 d. ir liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugpjūčio 18 d. bendrą Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy ir Europos Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso pareiškimą dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pastabas, paskelbtas po 2013 m. rugpjūčio 21 d. neeilinio Užsienio reikalų tarybos posėdžio Egipto klausimu, į vyriausiosios įgaliotinės 2013 m. rugpjūčio ir liepos mėn. pareiškimus dėl padėties ir įvykių Egipte ir į bendrą vyriausiosios įgaliotinės ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry'io 2013 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimą dėl padėties Egipte;

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sutvirtintą 2007 m. veiksmų planu, ir 2013 m. kovo 20 d. Komisijos pažangos ataskaitą dėl jo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. ES ir Egipto darbo grupės posėdžio pirmininkų išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. paskelbtą Europos Audito Rūmų ataskaitą „ES bendradarbiavimas su Egiptu valdymo srityje“,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. priimtą Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio viena iš šalių yra Egiptas,

–  atsižvelgdamas į Egipte 2013 m. liepos 8 d. paskelbtą konstitucinę deklaraciją, kurioje siūlomas veiksmų siekiant pakeisti Konstituciją ir surengti naujus rinkimus planas;

–  atsižvelgdamas į Egipto laikinosios vyriausybės „Paramos demokratiniam keliui programą“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Egiptas yra didžiausia Arabų šalis, pagrindinė Viduržemio jūros pietinių pakrančių regiono šalis, svarbi ES prekybos partnerė ir pagrindinė ES paramos gavėja; kadangi politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai Egipte daro didelę įtaką visam regionui ir ne tik jam;

B.  kadangi tai, kad prezidentas M. Morsi ir jo vyriausybė neįvykdė pažadų dėl ekonomikos, neatsižvelgė į pagrįstą visų Egipto visuomenės demokratinių jėgų nerimą ir neįgyvendino perėjimo prie demokratijos, kurio pastaruosius dvejus metus reikalavo gyventojai, sukėlė didėjantį politinį susipriešinimą, masines demonstracijas, raginančias prezidentą M. Morsi atsistatydinti, taip pat smurtinius susirėmimus;

C.  kadangi 2013 m. birželio 30 d. milijonai prezidento M. Morsi oponentų susirinko Kaire ir kituose Egipto miestuose ragindami jį atsistatydinti; kadangi po šių demonstracijų, 2013 m. liepos 3 d., ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Abdul Fattah al-Sisi vadovavo kariniam perversmui, per kurį buvo nuverstas prezidentas M. Morsi ir jo vyriausybė; kadangi 2013 m. liepos 4 d. Aukščiausioji ginkluotųjų pajėgų taryba paskelbė, kad sustabdomas Konstitucijos galiojimas, kad valdžia, kol bus surengti pirmalaikiai prezidento rinkimai, po kurių turės būti surengti parlamento rinkimai, pereina Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo vadovui ir kad sudaroma nacionalinė koalicinė vyriausybė ir komitetas Konstitucijos pakeitimams nagrinėti; kadangi Adly Mansour buvo prisaikdintas kaip laikinasis prezidentas;

D.  kadangi laikinasis prezidentas paleido parlamento aukštuosius rūmus, paskelbė apie devynių mėnesių pereinamojo laikotarpio veiksmų planą, pagal kurį bus persvarstyta ir vykdant referendumą priimta 2012 m. Konstitucija, po to vyks parlamento ir prezidento rinkimai ir bus paskirtas laikinai einantis pareigas ministras pirmininkas; kadangi aukščiausi musulmonų ir koptų krikščionių vadovai, žymūs liberalūs politikai ir salafitų partija „al Nur“ pritarė pereinamojo laikotarpio veiksmų planui; kadangi 2013 m. rugsėjo 1 d. naujam Konstitucinių reikalų komitetui, sudarytam iš 50 ekspertų, buvo pavesta parengti Konstitucijos pakeitimus;

E.  kadangi buvęs prezidentas M. Morsi nuo sulaikymo 2013 m. liepos 3 d. laikomas nežinomoje vietoje ir valstybės prokuroras perdavė jo bylą teismui drauge su 14 kitų asmenų, įskaitant Musulmonų brolijos vadovais, bylomis, kuriose jie kaltinami kurstymu žudyti ir smurto kurstymu; kadangi daug Musulmonų brolijos narių buvo areštuota, įskaitant daugumą jo vadovų, kurie laukia teismo; kadangi buvęs diktatorius Hosni Mubarak buvo paleistas iš kalėjimo 2013 m. rugpjūčio 22 d. ir nuo tada yra laikomas namų arešte;

F.  kadangi nuo karinio įsikišimo dienos Musulmonų brolijos rėmėjai visame Egipte organizuoja didelio masto demonstracijas, per kurias reikalauja paleisti ir grąžinti į pareigas buvusį prezidentą M. Morsi; kadangi daugelis iš Musulmonų brolijos organizuotų protestų virto smurtiniais ir lėmė mirtinus piliečių, taip pat Musulmonų brolijos rėmėjų ir kariuomenės bei saugumo pajėgų susirėmimus; kadangi 2013 m. rugpjūčio 14 d. Egipto kariuomenė ir policija išvaikė dvi buvusio prezidento M. Morsi ir Musulmonų brolijos rėmėjų stovyklas Rabaa aikštėje ir Nahdos skvere Kaire, dėl to žuvo šimtai demonstrantų ir dešimtys policininkų;

G.  kadangi laikinoji vyriausybė paskelbė mėnesį truksiančią nepaprastąją padėtį ir paskelbė, kad bus įsteigtas iš visuomenės veikėjų sudarytas nepriklausomas komitetas Rabaa ir Nahdos skveruose įrengtų stovyklų išvaikymui tirti; kadangi regioninės ir Egipto NVO paragino Arabų Lygos vykdomą faktų nustatymo misiją ištirti nesenus smurto aktus šalyje; kadangi ES ir tarptautinis tarpininkavimas mėginant vykdyti įtraukų politinį dialogą iki šiol buvo nesėkmingas ir kadangi protestai, susirėmimai ir areštai tęsiasi;

H.  kadangi smurtinį stovyklų išvaikymą sekė tragiškų pasekmių turėjęs sektų smurtas, kurį prieš Egipto krikščionis vykdė būtent Musulmonų brolijos rėmėjai; kadangi Egipto saugumo pajėgos buvo apkaltintos tuo, kad nesugebėjo apginti bažnyčių ir koptų bendruomenių nuo atsakomųjų išpuolių, kuriuos buvo galima numatyti;

I.  kadangi terorizmo aktų ir smurtinių išpuolių prieš saugumo pajėgas Sinajuje vis daugėja, įskaitant 25 policininkų, kurie tuo metu nėjo tarnybos, nužudymą šiaurinėje Sinaujaus dalyje 2013 m. rugpjūčio 19 d.; kadangi per 2013 m. rugsėjo 5 d. išpuolį, per kurį buvo susprogdinta bomba, buvo taikytasi į Egipto vidaus reikalų ministrą Mohammedą Ibrahimą;

J.  kadangi laikinoji vyriausybė pareiškė, kad didžiausi jos veiklos prioritetai yra nacionalinis susitaikymas ir teisinės valstybės principas;

K.  kadangi Egiptas susiduria su vis rimtesniais ekonominiais sunkumais; kadangi norint, kad šalyje klestėtų ekonomika, reikalingi politinis stabilumas, patikima ekonomikos politika, kovos su korupcija veiksmai ir tarptautinė parama; kadangi piliečiams socialinis teisingumas ir aukštesnis gyvenimo lygis yra labai svarbūs perėjimo prie atviros, stabilios, demokratinės, laisvos ir klestinčios Egipto visuomenės aspektai;

L.  kadangi nepriklausomoms profesinėms sąjungoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms Egipte šiuo svarbiu politinių ir socialinių permainų laikotarpiu tenka labai svarbus vaidmuo; kadangi esant tikrai demokratijai nepriklausoma ir laisva spauda ir žiniasklaida yra esminė visuomenės dalis; kadangi padaugėjo prieš žurnalistus nukreipto fizinio smurto ir priekabiavimo prie jų atvejų, o 2013 m. rugsėjo 3 d. Kairo teismas nurodė uždaryti keturias televizijos stotis, kurias valdo Musulmonų brolija arba kurios jai simpatizuoja, tvirtindamas, kad jų veikla neteisėta, kadangi saugumo pajėgos per pastarąsias šešias savaites įvairių televizijos kanalų biuruose surengė reidus;

M.  kadangi Egipto moterys šiuo užsitęsusios politinės krizės laikotarpiu yra ypač pažeidžiamoje padėtyje; kadangi protestuojančios moterys dažnai patiria smurtą, seksualinę prievartą ir kitų formų žeminantį elgesį, o moterų teisių aktyvistėms grasinama ir prie jų priekabiaujama;

N.  kadangi 2007–2012 m. Egiptas gavo apie 1 mlrd. eurų ES paramos ir kadangi ES įsipareigojo dar skirti 5 mlrd. eurų paramą, kuria bus galima visapusiškai pasinaudoti tik tuo atveju, jei bus įvykdytos sąlygos, susietos su TVF nustatytomis sąlygomis;

O.  kadangi savo Užsienio reikalų taryba savo 2013 m. rugpjūčio 21 d. išvadose pavedė Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendradarbiaujant su Komisija peržiūrėti ES paramos Egiptui pagal Rytų kaimynystės politiką ir asociacijos susitarimą klausimą remiantis Egipto įsipareigojimu laikytis jų pagrindinių principų; kadangi valstybės narės nusprendė laikinai sustabdyti licencijas, išduotas į Egiptą tiekti bet kokią įrangą, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, iš naujo įvertinti karinės įrangos eksporto licencijas ir peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje;

P.  kadangi, atsižvelgiant į peržiūrėtą ES Europos kaimynystės politiką ir visų pirma laikantis principo „parama pagal pažangą“, ES bendradarbiavimo su Egiptu apimtis ir sritys pagrįsti paskatomis ir priklauso nuo šalies pažangos vykdant savo įsipareigojimus, įskaitant su demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe susijusius įsipareigojimus;

1.  pareiškia tvirtą solidarumą su Egipto tauta ir nuoširdžią užuojautą pastarojo meto susirėmimų ir smurto aukų šeimoms; ragina Egipto valdžios institucijas sukurti teisminį komitetą, kuris nepriklausomai ištirtų visus nužudymus, kaip Egipto prezidentas pažadėjo 2013 m. liepos 8 d.

2.  smerkia tai, kad Egipto saugumo pajėgos panaudojo neproporcingą jėgą ir kad ardant Rabaa ir Nahda stovyklas žuvo žmonių; labai ragina Egipto vyriausybę užtikrinti, kad saugumo pajėgos nustatytų tinkamas vidaus patikrinimų procedūras, kad būtų galima nustatyti atsakomybę už neproporcingą jėgos naudojimą ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn;

3.  taip pat apgailestauja, kad Musulmonų brolijos vadovai aiškiai nenurodė savo politiniams rėmėjams susilaikyti nuo bet kokio smurto prieš bendrapiliečius, kariuomenę ir policiją; apgailestauja, kad Musulmonų brolijos vadovai nieko nepadarė tiems antpuoliams išvengti ir tik pavėluotai juos pasmerkė; ragina Musulmonų broliją susilaikyti nuo raginimų naudoti smurtą ir jo aukštinimo ir reiškia paramą teismo procesams prieš tuos jos vadovus, kurie ragino naudoti smurtą;

4.  Smerkia visus terorizmo, kurstymo, prievartos ir neapykantos skatinimo aktus; ragina visus politinius subjektus ir saugumo pajėgas siekiant kuo didesnės naudos šaliai kuo labiau susilaikyti ir vengti provokacijų, kad būtų išvengta tolesnio smurto; primena laikinajam Egipto prezidentui, laikinajai vyriausybei ir Egipto kariuomenei jų prievolę užtikrinti visų piliečių saugumą šalyje nepaisant jų politinių pažiūrų ir narystės politinėse organizacijose; yra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad slopinant Musulmonų brolijos rėmėjus buvo suimta dešimtys vaikų, ir ragina juos nedelsiant paleisti;

5.  reiškia savo susirūpinimą dėl politinių pokyčių Egipte; siekiant sukurti būtinas visas šalis apimančio politinio proceso sąlygas, ragina Egipto valdžios institucijas kuo greičiau panaikinti nepaprastąją padėtį, išlaisvinti visus politinius kalinius, įskaitant nuverstąjį prezidentą M. Morsi, ir elgtis su suimtaisiais laikantis visų savo tarptautinių įsipareigojimų;

6.  pabrėžia, kad reikėtų kuo skubiau perduoti valdymą demokratiškai išrinktoms civilinėms valdžios institucijoms; reiškia savo solidarumą su visais tais Egipto gyventojais, kurie puoselėja demokratinius siekius ir vertybes savo šalyje, ir ragina greitai sugrįžti prie demokratinio proceso, taip pat surengti laisvus ir objektyvius prezidento ir parlamento rinkimus visiškai įtraukiu būdu, dalyvaujant visiems demokratiniams veikėjams, ir vykdyti būtinas ekonomikos ir valdymo reformas; ragina Musulmonų broliją prisidėti prie susitaikymo pastangų; mano, kad vykdant bet kokius prieš demokratinę politinę jėgą ar aktorių Egipte nukreiptus draudimus, atskirtį ar persekiojimą būtų kartojamo praeities klaidos ir sukeltų tik radikalizmo didėjimą;

7.  reiškia savo paramą konstitucijos rengimo ir pertvarkymo procesui ir pabrėžia, kad jis turi padėti pamatus iš tiesų demokratiniam naujam Egiptui, garantuojant pagrindines teises ir laisves, įskaitant religijos laisvę, visiems abiejų lyčių Egipto piliečiams, skatinant religinių bendruomenių tarpusavio toleranciją ir sambūvį, taip pat garantuojant mažumų apsaugą ir asociacijų, susirinkimų ir žiniasklaidos laisves; tvirtai laikosi nuomonės, kad į konsultacijų dėl konstitucijos pakeitimų procesą derėtų įtraukti viso Egipto politinio spektro atstovus, įskaitant nuosaikiąsias Musulmonų bendrijos grupes, ir jame turėtų būti tinkamai atstovaujama moterims, o po konsultacijų turėtų būti surengtas referendumas dėl naujos, pliuralistinės konstitucijos ir laisvi bei sąžiningi prezidento ir parlamento rinkimai;

8.  ragina nedelsiant nutraukti visus smurto aktus, seksualinę prievartą ir kitų rūšių žeminantį elgesį su protestuojančiomis moterimis ir žmogaus teisių aktyvistėmis, vykdyti nuodugnius ir nešališkus visų tokių atvejų tyrimus, o atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

9.  smerkia smurtą prieš koptų bendruomenę ir tai, kad visoje šalyje sunaikinta daug bažnyčių, bendruomenės centrų ir įmonių; reiškia susirūpinimą tuo, jog nepaisant daugybės perspėjimų valdžios institucijos nesiėmė tinkamų saugumo priemonių, kad būtų apsaugota koptų bendruomenė; nurodo, kad Egipto visuomenė istoriškai įvairialypė ir kad Egipto koptų bendruomenės istorija tęsiasi šimtus metų; prašo Egipto vyriausybę visais įmanomais būdais remti koptų bendruomenę, kad ji galėtų išlikti svarbia Egipto socialinės ir ekonominės struktūros dalimi ir kad būtų galima greitai atkurti taikų sambūvį su kitomis Egipto bendruomenėmis;

10.  Dar kartą pabrėžia pilietinės visuomenės, profesinių sąjungų ir žiniasklaidos indėlio svarbą kuriant visapusišką ir tvarią demokratiją Egipte; ragina laikinąją vyriausybę užtikrinti, kad šalies ir tarptautinės pilietinės visuomenės organizacijos, nepriklausomos profesinės sąjungos ir žurnalistai galėtų šalyje laisvai, be vyriausybės įsikišimo vykdyti veiklą; ragina Egipto valdžios institucijas užtikrinti, kad komitetas, kuriam pavesta parengti naują NVO įstatymą, parengtų projektą, atitinkantį tarptautinius standartus; remia Užsienio reikalų tarybos 2013 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, kad atsižvelgiant į ekonominės padėties neigiamą poveikį pažeidžiamiausioms Egipto visuomenės grupėms, ES parama socialiniam ir ekonomikos sektoriui ir pilietinei visuomenei bus teikiama toliau;

11.  palankiai vertina Nacionalinės Egipto žmogaus teisių tarybos rekomendaciją vyriausybei Kaire atidaryti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro regioninį biurą ir labai ragina Egipto vyriausybę pritarti šio biuro atidarymui;

12.  ragina Sąjungą atsižvelgti ir į sąlygiškumo principą („parama pagal pažangą“), ir į rimtus ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria Egiptas palaikydamas savo dvišalius santykius su ja ir gaudamas šaliai teikiamą paramą; ragina aiškiai ir bendrai susitarti dėl kriterijų, taikomų šiais klausimais; palankiai vertina naujausią Užsienio reikalų sprendimą laikinai sustabdyti licencijas, išduotas į Egiptą tiekti bet kokią įrangą, kuri galėtų būti panaudota vidaus represijoms, iš naujo įvertinti karinės įrangos eksporto licencijas ir peržiūrėti savo paramą Egiptui saugumo srityje;

13.  dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą padėti Egipto žmonėms siekti demokratinių ir ekonominių pertvarkymų; palankiai vertina ir remia Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir ES specialiojo įgaliotinio Bernardino Leóno dedamas pastangas tarpininkauti šalims siekiant rasti išeitį iš dabartinės politinės krizės;

14.  atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 18 d. specialiąją Europos Audito Rūmų ataskaitą „ES bendradarbiavimas su Egiptu valdymo srityje“ ir ragina imtis veiksmų siekiant užtikrinti didesnį ES lėšų panaudojimo Egipte skaidrumą ir atskaitomybę už jį, ypač dėmesį atkreipiant į projektus, kuriais skatinama pilietinė visuomenė ir apsaugomos mažumos ir moterų teisės;

15.  dar kartą ragina nedelsiant sukurti ES mechanizmą, pagal kurį būtų teikiama teisinė ir techninė pagalba Arabų pavasario šalims vykdant turto susigrąžinimo procesą, kuris buvo nurodytas 2013 m. gegužės 23 d. Parlamento rezoliucijoje, tačiau kuris buvo atidėtas dėl neramumų Egipte; dar kartą pabrėžia, kad palengvinti buvusių diktatorių ir jų režimų pavogto turto grąžinimą yra ES moralinė pareiga; mano, kad turto susigrąžinimas yra didžiai politinis klausimas dėl jo simbolinės vertės ir juo gali būti labai prisidedama atkuriant atskaitingumą, sukuriant stabilumą ir kuriant tvirtas institucijas vadovaujantis demokratijos ir teisinės valstybės idėjomis atitinkamose valstybėse partnerėse;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Egipto Arabų Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0224.


Bendros saugumo ir gynybos politikos jūrų dimensija
PDF 428kWORD 45k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros saugumo ir gynybos politikos jūrinio aspekto (2012/2318(INI))
P7_TA(2013)0380A7-0220/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį, ypač į jos 42, 43 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 222 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į SESV 194 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo strategiją „Saugi Europa geresniame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2003 m. gruodžio 12 d., ir į jos įgyvendinimo ataskaitą „Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“, kurią Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m. gruodžio 11–12 d.,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. Europos integruotą jūrų politiką (COM(2007)0575) ir jos 2012 m. pažangos ataskaitą (COM(2012)0491),

–  atsižvelgdamas į už integruotą jūrų politiką atsakingų Europos ministrų ir Europos Komisijos 2012 m. spalio 7 d. deklaraciją dėl Jūrų ir jūrininkystės darbotvarkės siekiant ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo („Limasolio deklaracija“),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 26 d. Tarybos išvadas dėl jūrų saugumo strategijos,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Afrikos kyšulio(1),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją ir 1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją (UNCLOS),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d. bendrą pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl tvarkos, kuria Sąjunga įgyvendina solidarumo sąlygą(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. birželio 7 d. Komisijos žaliąją knygą „Link Europos Sąjungos būsimos jūrų politikos: Europos vandenynų ir jūrų vizija“ (COM(2006)0275),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl tvarios ES politikos Tolimojoje Šiaurėje(3) ir 2012 m. birželio 26 d. bendrą komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“(4),

–  atsižvelgdamas į Europos gynybos agentūros (EGA) 2012 m. pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodeksą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 18 d. NATO priimtą Aljanso jūrų strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Tarybos bendruosius veiksmus dėl Europos Sąjungos karinės operacijos, skirtos prisidėti prie atgrasymo nuo piratavimo veiksmų prie Somalio krantų ir jų prevencijos bei sustabdymo (ATALANTA) (5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos regioninių jūrinių pajėgumų stiprinimo Somalio pusiasalyje misijos (EUCAP NESTOR) (6),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl civilinio ir karinio bendradarbiavimo bei civilinių ir karinių pajėgumų tobulinimo(7),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 14 d. Tarybos išvadas dėl Somalio pusiasalio ir visų pirma į jų priede pateiktą strateginę programą,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos įgyvendinimo(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos santykių(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje(10) ir 2012 m. gegužės 10 d. rezoliuciją dėl piratavimo jūroje(11),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0220/2013),

A.  kadangi ES valstybės narės apima ilgesnę nei 90 000 kilometrų pakrantę, kuri ribojasi su dviem vandenynais ir keturiomis jūromis, taip pat užjūrio teritorijas ir nacionalinės apsaugos įrenginius, esančius kituose vandenynuose; kadangi ES valstybės narės yra atsakingos už Europos pakrančių ir teritorinių vandenų, išskirtinių ekonominių zonų, žemyninio šelfo, jūrų infrastruktūros ir jūrų išteklių kontrolę, saugumą ir saugą; kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė užtikrinti jūrininkų, esančių su jų valstybės vėliava plaukiojančiuose laivuose, ir savo piliečių saugumą; kadangi valstybių negebėjimas kontroliuoti savo jūrų erdvę turi padarinių, juntamų toli nuo jų pakrančių ir jūrų zonų;

B.  kadangi valstybių narių jūrų sienos sudaro Europos Sąjungos išorės sienas;

C.  kadangi jūrų erdvė yra atvira, didelė ir bekraštė, ribojama tik jūrų teisės jurisdikcijomis; kadangi jūrų erdvę sunku kontroliuoti, ypač kadangi tarptautine jūrų teise daugiausia siekiama palengvinti prekybą ir užtikrinti laisvą judėjimą;

D.  kadangi 90 proc. prekių, skirtų ES išorės prekybai, ir 40 proc. prekių, skirtų jos vidaus prekybai, transportuojama jūra; kadangi ES yra didžiausia jūros laivybos sektoriaus veikėja pasaulyje – Europos laivų savininkai valdo 30 proc. laivų ir 35 proc. pasaulio laivyno tonažo, inter alia, 55 proc. konteinerius gabenančių laivų ir 35 proc. tanklaivių, o tai sudaro 42 proc. prekybos, kai prekės transportuojamos jūra, vertės; kadangi ES valstybės narės kartu sudaro didžiausią pasaulyje (apie 25 mln. kvadratinių kilometrų) išskirtinę ekonominę zoną;

E.  kadangi bet kuria ES jūrų strategija pirmiausia turėtų būti remiami SESV 21 straipsnyje įtvirtinti principai, pvz., demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių universalumo ir nedalumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principai, taip pat pagarba Jungtinių Tautų chartijoje bei tarptautinėje teisėje nustatytiems principams; kadangi valstybėms tenka pareiga stengtis užtikrinti tarptautinės teisės, visų pirma JT jūrų teisės konvencijos, vykdymą ir ją stiprinti, taip pat užtikrinti jūrų maršrutų veikimą ir bendrų vertybių išsaugojimą ir prekybos ir aplinkosaugos interesų apsaugą;

F.  kadangi dėl ekonomikos augimo, globalizacijos ir didėjančios tarpusavio priklausomybės pasauliniai jūrų maršrutai tapo ypač svarbūs Sąjungai; kadangi geostrateginė jūrinė pusiausvyra nuolat keičiasi, nes besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys diegia draudimo įplaukti į uostą technologijas ir priima strategijas siekdamos įsitvirtinti regionų ir pasaulio jūrų zonose ir riboja JAV ir Europos šalių prieigą; kadangi tuo atveju, jei jūrininkystės saugumo užtikrinimo aplinka bus sudėtingesnė ir labiau suskaidyta ir tarptautinės sutartys bus taikomos laisvai ir skirtingai, bus sunkiau užtikrinti veiksmingą daugiašališkumą ir tarptautinį bendradarbiavimą jūrų reikalų reguliavimo srityje; kadangi ES suinteresuota užtikrinti jūrininkystės saugumą ne tik savo pakrantės vandenyse, bet ir visuose pasaulio vandenynuose ir jūrose;

G.  kadangi dėl keleto veiksnių, tokių kaip skurdas, nepakankamas išsivystymas, žemo lygio valstybės kontrolė ir teisėsauga ir vandens kelių pažeidžiamumas, atsiranda palankios sąlygos daugėti įvairių rūšių grėsmėms jūrininkystės saugumui; kadangi tos grėsmės gali kilti ir dėl valstybių, kurios suinteresuotos trukdyti naudotis jūrų keliais, elgesio, ir dėl nelegalia veikla jūroje, pvz., prekyba ginklais arba narkotikais, tarptautiniu terorizmu arba piratavimu, užsiimančių nevalstybinių subjektų, kurie naudojasi suskaidytos vietos, regioninės ir pasaulinės jūrų valdymo sistemos spragomis; kadangi didėja teisėtai ir neteisėtai vykdomos veiklos jūroje mastas ir ji tampa sudėtingesne, nes daugėja veiklą jūroje vykdančių subjektų ir vis sunkiau atskirti teisėtą veiklą nuo neteisėtos; kadangi tai verčia ES investuoti į holistinę koncepciją, kuria remiantis būtų galima spręsti tarptautines problemas, kurių jokia valstybė narė negali įveikti viena;

H.  kadangi pasaulinė perspektyva, susijusi su karinių laivynų pajėgumais ir galios projekcija, greitai keičiasi, nes besiformuojančios ir jau sukurtos rinkos ekonomikos šalys vis dažniau ginčija JT jūrų teisės konvencijos principus, tarptautinį tarpininkavimą ir reguliavimą; kadangi visų pirma Kinija taiko vadinamąją perlų vėrinio strategiją ir dėl daugybės pateiktų ir nepateiktų priežasčių siekia išplėsti ir sustiprinti savo veiklą jūroje pradedant prekybos ir energijos tiekimo maršrutų saugumo užtikrinimu ir baigiant jūrų išteklių ir svarbios jūrų infrastruktūros kontrole, o tai prieštarauja beveik visų jos kaimyninių šalių Pietų ir Rytų Kinijos jūrose su jūra susijusiems interesams;

I.  kadangi ES ir visos jos valstybės narės yra pasirašiusios JT jūrų teisės konvenciją, taigi konvencija yra acquis communautaire dalis;

J.  kadangi ES kaip pasaulinio lygmens veikėja turi apsvarstyti su saugumu susijusius iššūkius ir galimus savarankiškus atsakomuosius veiksmus, ypač atsižvelgiant į netoli esančius Viduržemio jūros regioną, Somalio pusiasalį ir vakarinius Atlanto vandenyno regionus, taip pat Ramiojo vandenyno pakrantes (Rytų ir Vakarų link) ir regionus nuo Arkties iki Antarkties;

K.  kadangi daugėja neteisėtą veiklą jūroje vykdančių nevalstybinių subjektų, kurie kelia pavojų pažeidžiamiems jūriniams maršrutams ir infrastruktūrai ir naudojasi valstybių ir jų jurisdikcijų trūkumais;

L.  kadangi kova su šiomis netradicinėmis grėsmėmis dažnai vyksta sudėtingoje ir pavojingoje aplinkoje, taigi jai reikalingos ir civilinės, ir karinės priemonės; kadangi BSGP, apimanti ir civilinį, ir karinį aspektą, yra tinkamas kovos su pavojingomis grėsmėmis jūroje ir pakrantėse pagrindas;

M.  kadangi ES viena negali užtikrinti jūrininkystės saugumo pasauliniu mastu; kadangi jai reikia sudaryti tvirtą partnerystę su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis, ypač atokiuose regionuose, pvz., Azijoje, kur ES sunkiau panaudoti savo pačios išteklius;

N.  kadangi Europos saugumo strategijoje jūrinis aspektas nėra konkrečiai minimas, tik pripažįstama, kad piratavimas yra viena iš grėsmių ES; kadangi į Europos integruotą jūrų politiką (IJP) jūriniai klausimai įtraukti, bet tik labai trumpai užsimenama apie saugumo aspektą, taigi vis didesnį susirūpinimą ES kelianti sritis lieka neaptarta; kadangi būtina persvarstyti ES koncepciją, susijusią su jūrininkystės saugumu, ypač nustatant Europos jūrininkystės saugumo strategiją, kurioje būtų aiškiai nurodoma, kaip IJP turėtų padėti įgyvendinti Europos saugumo strategiją; kadangi šioje Europos jūrininkystės saugumo strategijoje turėtų būti apibrėžti ES interesai ir strateginiai tikslai saugumo srityje ir nustatyti tikslai, pavojai, turimos ir būtinos intervencijos priemonės, taip pat galimos grėsmės;

O.  kadangi Europos jūrininkystės saugumo strategija yra būtina, kad būtų galima bendrai sutelkti dėmesį į Sąjungai kylančius su potencialu, rizika ir galimybėmis jūroje susijusius uždavinius, įskaitant Europos Sąjungos piliečių ir jų turto apsaugos klausimą; kadangi ši strategija turi populiarinti Europos vertybes ir principus ir turi būti orientuota į ateitį, iniciatyvinė, mobilizuoti visas atitinkamas institucijas ir subjektus, tiek civilinius, tiek karinius, ir ja turi būti pabrėžta ypač tai, kad ES valstybės narės daugiau neišgali plėtoti ir išlaikyti laivyno pajėgumų vien tam, kad panaudotų juos tik vykdydamos galimas labai intensyvias operacijas;

P.  kadangi atsižvelgiant į tai, kad konfliktai ir nestabilumas daro įtaką ES interesams, susijusiems su atvirais jūrų keliais ir saugia prieiga, reikia geriau išnagrinėti žmonių saugumo, valstybių valdymo ir vystymosi sąsajas, kadangi Somalio pusiasaliui skirta ES strategija turėtų būti naudojama kaip visapusiško požiūrio modelis, apimantis ES politines, diplomatines, socialines ir ekonomines priemones; kadangi šis visapusiškas požiūris turėtų būti Europos jūrininkystės saugumo strategijos pagrindas ir juo vadovaujantis turėtų būti numatytas koordinavimas vykdant įvairias ES iniciatyvas, taikant priemones ir agentūroms imantis veiksmų siekiant padėti pašalinti esmines nestabilumo priežastis ir išspręsti konfliktus, užtikrinti taiką ir padėti patenkinti su valstybės kūrimu, valdymu ir vystymusi susijusius poreikius, taip pat spręsti saugumo sektoriaus reformos, energijos tiekimo, jūrų ir kitokios prekybos, transporto saugumo, žuvininkystės ir aplinkos apsaugos bei klimato kaitos poveikio klausimus;

Bendros pastabos, susijusios su būsima Europos jūrininkystės saugumo strategija

1.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES labai svarbu, jog jūrinė aplinka būtų saugi, atvira ir švari ir taip būtų sudarytos sąlygos laisvam prekių ir keleivių transportui ir taikiam, teisėtam, sąžiningam ir tvariam vandenynų išteklių naudojimui; mano, kad jūrų keliai yra pagrindinė priemonė Europos prekybai vykdyti ir padeda didinti Europos gerovę ir stiprinti įtaką; laikosi nuomonės, kad ES ir valstybės narės atsakingos už ES piliečių saugumo užtikrinimą ir SESV 21 straipsnio principų rėmimą; dėl šios priežasties ES institucinė sistema (civilinė ir karinė) turėtų būti toliau plėtojama, kad būtų galima numatyti tikslus, priemones ir pajėgumus, kurių reikia minėtam įsipareigojimui įvykdyti;

2.  primena valstybėms narėms, kad tik bendro įsipareigojimo, tarpusavio supratimo ir tikro solidarumo dėka Sąjunga galės vykdyti savo vaidmenį, nustatytą Lisabonos sutartyje, ir siekti deklaruojamo tikslo būti pasauline saugumo užtikrintoja; atsižvelgdamas į tai primena, kad pagal ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį (tarpusavio gynybos sąlyga arba tarpusavio pagalbos sąlyga) ir SESV 222 straipsnį (solidarumo sąlyga) bei ES sutarties 42 straipsnio 6 dalį (nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas) (šios nuostatos įtrauktos remiantis Lisabonos sutartimi) numatoma visų valstybių narių institucinė veiksmingo solidarumo sistema Sąjungos saugumo ir gynybos srityje; primena, kad šios priemonės dar turi būti įgyvendintos; ypač palankiai vertina Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) bendrą pasiūlymą dėl tvarkos, kuria Sąjunga įgyvendina solidarumo sąlygą, ir ragina jas įvertinti, koks būtų šios tvarkos įgyvendinimo, kai būtų siekiama įveikti iššūkius jūroje ar naudojamasi jūrų ištekliais ar infrastruktūra, rezultatas; ragina Tarybą kuo greičiau pritarti šiam pasiūlymui;

3.  pabrėžia, kad JT jūrų teisės konvencija suteikia teisinį pagrindą visų rūšių veiklai, vykdomai vandenynuose ir jūrose, ir kad ji gali būti naudojama kaip taikingo jūrinių ginčų sureguliavimo vadovas; todėl ragina ES ir jos valstybes nares remti konvencijos universalumą ir primygtinai pabrėžti būtinybę vienodai ir nuosekliai taikyti jos nuostatas;

4.  pripažįsta, kad Europos Sąjunga jau turi būtinų priemonių ir instrumentų, kad galėtų reaguoti į pasaulinius su jūrininkystės saugumu susijusius iššūkius ir būtinybę užtikrinti saugią ir stabilią aplinką, t. y. galima pasitelkti Europos išorės veiksmų tarnybą ir Europos Komisiją, naudotis finansinėmis priemonėmis, vystomuoju bendradarbiavimu, humanitarine pagalba, krizių valdymu, bendradarbiavimu prekybos srityje ir kitomis atitinkamomis veikimo priemonėmis; vis dėlto pažymi, kad didžiąją techninio ir materialaus turto dalį valdo valstybės narės ir Europos jūrininkystės saugumas ateityje labiausiai priklausys nuo jų noro glaudžiau bendradarbiauti;

5.  vis dėlto pažymi, kad Europos jūrininkystės saugumo strategija yra būtina siekiant užtikrinti integruotą ir nuoseklų požiūrį, ypatingą dėmesį skiriant jūroje kylantiems pavojams, rizikai, problemoms ir susidarančioms galimybėms; pagal Europos jūrininkystės saugumo strategiją, pagrįstą Europos vertybėmis ir principais, turi būti užtikrinama sąveika ir numatomi bendri reagavimo veiksmai mobilizuojant visas atitinkamas institucijas ir civilinius bei karinius subjektus; Europos jūrininkystės saugumo strategijoje turėtų būti nustatyti visi galimi pavojai, apimant tradicinius pavojus saugumui ir pavojus, kurių priežastis – gaivalinės nelaimės ir klimato kaita, pavojus, kurie turi poveikį svarbių jūrų išteklių apsaugai ir jūrų infrastruktūros ir prekybos srautų saugumui; strategijoje taip pat turi būti nurodytos konkrečios visoms problemoms įveikti reikalingos priemonės ir pajėgumai, įskaitant žvalgybą, stebėjimą ir patruliavimą, paiešką ir gelbėjimą, transportavimą jūra, ES ir kitų šalių piliečių evakuaciją iš krizės zonų, embargo vykdymo užtikrinimą ir pagalbą vykdant BSGP misijas ir operacijas;

6.  ragina vyriausiąją įgaliotinę, Komisiją ir Tarybą parengti Europos jūrininkystės saugumo strategiją, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas visų Europos lygmens svarbių veikėjų ir valstybių narių veiksmų derinimui ir koordinavimui jūrininkystės saugumo srityje; ragina Komisiją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atitinkamai atsižvelgti į 2007 m. IJP trūkumus, nes ji neapima saugumo aspekto, ir Europos saugumo strategijos, kuri nepadeda kovoti su grėsmėmis ir rizika jūrininkystės saugumui, apribojimus; laikosi nuomonės, kad Europos jūrininkystės saugumo strategijos užmojai, priemonės ir pajėgumai turėtų būti įtvirtinti Europos saugumo strategijoje ir IJP ir nustatyti remiantis būtinybe atlikti pasaulinio lygmens saugumą užtikrinančio subjekto vaidmenį, taip užtikrinant laisvus jūrų kelius ir prieigą prie atviros jūros visame pasaulyje; pabrėžia, kad jūrininkystės saugumo reguliavimas trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais turės įtakos visiems kitiems Europos saugumo ir gerovės elementams;

7.  ragina valstybes nares labai padėti EIVT ir Komisijai ir su jomis aktyviai bendradarbiauti rengiant naują Europos jūrininkystės saugumo strategiją, kad visais jų įvairiais ištekliais būtų veiksmingai pasinaudota, taip pat turėti omenyje galimybę nustatyti ir sukurti naujus pajėgumus telkiant išteklius ir dalijantis jais; be to, mano, kad į naująją strategiją taip pat turėtų būti įtrauktos tokios bendros dvišalės arba daugiašalės pajėgų kūrimo iniciatyvos, kaip, pvz., Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės 2010 m. lapkričio 2 d. deklaracija;

8.  pabrėžia, kad integruota jūrų koncepcija, pagal kurią derinamos civilinės ir karinės priemonės ir kuri apima vidaus ir išorės saugumo aspektus, jau nacionaliniu lygmeniu kuriama kai kuriose valstybėse narėse ir dvišaliu pagrindu taikoma atitinkamose valstybėse narėse, todėl ją reikėtų sustiprinti Sąjungos lygmeniu; pabrėžia vaidmenį, kurį gali ir turėtų atlikti jūrinės valstybės skatinant teigiamą regioninę jūrinę integraciją; pabrėžia, kad vykdant regioninės jūrinės integracijos iniciatyvas gali ir turėtų būti skatinama sutelkti svarbius karinio laivyno išteklius, kad būtų galima patenkinti ES su pajėgumais susijusius poreikius;

Galimi pavojai

9.  pripažįsta, kad didėjantis judėjimas jūroje ir pakrantėse vykdomos veiklos plėtojimas kelia iššūkių jūrininkystės saugumui, nes tampa vis sunkiau atskirti teisėtą jūroje vykdomą veiklą nuo neteisėtos;

10.  pažymi, kad ES susiduria su tradicinėmis grėsmėmis jos saugumui, ypač kadangi dėl naujų jūrinių valstybių atsiradimo tarpvalstybinio varžymosi dėl nuosavybės teisių į jūrų zonas (ginčai dėl jurisdikcijos, teritorinės pretenzijos, giliavandenių jūrų zonų išteklių žvalgymo ir naudojimo licencijos) galimybė tapo labiau tikėtina; be to, pažymi, kad besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys išplėtojo savo jūrinius pajėgumus (kariniai jūrų laivynai, povandeniniai laivai), tačiau yra linkusios ginčyti tarptautinius jūrų teisės principus;

11.  įspėja dėl neteisėto svarbių gamtos išteklių ir mineralų naudojimo ES valstybių narių vandenyse ar kaimyninėse jūrose; pažymi, kad vykstančios nevaldomos varžybos dėl jūrų ir gamtos išteklių bei mineralų gali padaryti žalos jūrų ekosistemoms, taigi padidėtų veiklos jūroje poveikis aplinkai; primena, kad jūrų išteklių naudojimas taip pat gali paskatinti nepageidaujamą jūrų zonų militarizavimą; tačiau pabrėžia, kad kiekviena valstybė narė turi teisę vykdyti savo jūrinių gamtos išteklių gavybos veiklą laikydamasi tarptautinės teisės ir aplinkosaugos reglamentų;

12.  pažymi, kad ES turi sudaryti tvirtą partnerystę su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis, kad būtų užtikrintas prekybos ir išteklių naudojimo saugumas ir stabilumas; pabrėžia, kad stiprus BSGP jūrinis aspektas suteiktų ES galimybę prireikus atlikti veiksmingo tarptautinio arbitro vaidmenį;

13.  įspėja, kad tos valstybės narės, kurios nenori bendradarbiauti su tarptautine bendruomene bei laikytis tarptautinių sutarčių ir standartų ir kurios naudojasi savo geografine padėtimi siekdamos užkirsti prekybos kelius ir tam padaryti turi technologinių ir karinių pajėgumų, šiuo metu yra viena iš pagrindinių rūpestį keliančių problemų jūrininkystės saugumo srityje; mano, kad EIVT ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja turėtų dėti visas diplomatines pastangas, kad su šiomis valstybėmis būtų pradėtas dialogas ir bendradarbiavimas;

14.  pažymi, kad, nors valstybių karinių susidūrimų galimybės negalima visiškai atmesti, tiesioginis ir netiesioginis pavojus ES saugumui daugiausiai kyla dėl netradicinių grėsmių ir dėl to, kad kyla sunkumų įgyvendinant teisės aktus jūrų zonose ir pakrančių regionuose, ir apskritai dėl valstybės silpnumo, pažeidžiamumo ar valstybės kontrolės trūkumo;

15.  pažymi, kad viena iš pagrindinių grėsmių ES jūrininkystės saugumui – visame pasaulyje plintanti jūrinio terorizmo veikla, kuri tiesiogiai kelia grėsmę ES civiliniams ir kariniams laivams, uostų infrastruktūrai ir energetikos įrenginiams ir kurią vykdant naudojamasi jūra siekiant užpulti sausumoje esančius taikinius ir į juos prasiskverbti; pažymi, kad šie subjektai yra susiję su tarpvalstybiniais organizuoto nusikalstamumo tinklais, vykdančiais neteisėtą veiklą jūroje, pvz., užsiimančiais kontrabanda, prekyba žmonėmis, neteisėta imigracija, prekyba narkotikais ir ginklais, įskaitant mažais ir lengvaisiais ginklais ir masinio naikinimo ginklų sudėtinėmis dalimis; pabrėžia, kad dėl tokios neteisėtos veiklos gilėja politinė ir humanitarinė krizė, trukdoma socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, demokratijai ir teisinei valstybei, skatinamas skurdas, vyksta migracija ir tarptautinis asmenų perkėlimas ir žmonės patiria daugybę kančių;

16.  yra susirūpinęs, nes daugėja įrodymų, kad teroristų tinklai ir nevalstybinai subjektai įgyja modernių jūrinių pajėgumų, įskaitant povandeninius pajėgumus ir radiolokacijos ir buvimo vietos nustatymo techniką, taip pat turi prieigą prie logistinių duomenų, susijusių su tarptautine laivybos pramone, kasybos pajėgumus ir jūra gabenamų savadarbių sprogstamųjų įtaisų (angl. WBIED), taigi jie labai sustiprina grėsmės potencialą ir gali išvengti kontrolės, ir tai rodo, jog jų veikla plėtojama netoli Europos, visų pirma abiejose Atlanto vandenyno pietinės dalies pusėse;

17.  mano, kad tebesitęsiantys įšaldyti konfliktai netoli įvairių jūrų zonų, pvz., Pietų Kaukazo, Viduržemio jūros pietrytinės pakrantės arba Japonijos jūros, yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių nestabilumą pasaulyje, dėl kurio kyla pavojus transporto ir energijos tiekimo maršrutams, skatinama prekyba ginklais ir sudaromos palankios sąlygos nevalstybiniams subjektams, pvz., nusikalstamumo tinklams ir teroristinėms kuopelėms, vykdyti savo veiklą;

18.  ir toliau yra susirūpinęs dėl piratavimo rytinėje ir vakarinėje Afrikos pakrantėje; pabrėžia, kad piratų išpuoliai (ginkluoti apiplėšimai, laivų ir laivų įgulos pagrobimas ir pinigų išgavimas prievarta) labai varžo laisvą prieigą ir judėjimą šiose jūrose ir todėl kelia didelę grėsmę tarptautinės prekybos ir jūrininkystės saugumui; pabrėžia, kad piratavimas – tai problema, kuri paprastai kyla dėl nepakankamo valdymo ir vystymosi atitinkamose pakrančių valstybėse; tikisi, kad ES pasinaudos vykdant BSGP operaciją EUNAVFOR ATALANTA pasiektais laimėjimais ir pradės BSGP kovos su piratavimu operacijas kitur;

19.  įspėja dėl problemų, kurių priežastys – piratavimas, tarptautinis terorizmas ir apskritai organizuotas nusikalstamumas, kylančių laivybos saugumui svarbiuose jūrų tranzito taškuose, kurių pralaidumas yra nedidelis; pabrėžia, kad dalis svarbiausių vandens kelių, kuriais naudojantis užtikrinamas pasaulinio lygmens energijos tiekimas, geografiškai išdėstyti nestabiliose jūrų zonose arba į juos patenkama per šias nestabilias jūrų zonas, pavyzdžiui, Sueco kanalą, Ormūzo sąsiaurį ir Malakos sąsiaurį;

20.  pažymi, kad kovojant su netradicine veikla turi būti pasitelktos visos BSGP priemonės, įskaitant karines, nes intervenciniai veiksmai dažnai vykdomi labai sudėtingoje aplinkoje, kurioje subjektai gali naudoti įvairiausius pavojingus ginklus; tvirtina, kad, remiantis ES veiksmų Somalio pusiasalyje, kur operacijos EUNAVFOR ATALANTA ir EUCAP NESTOR tebevyksta, pavyzdžiu, BSGP operacijos turi būti papildytos kitomis ES išorės priemonėmis siekiant pašalinti pagrindines krizės socialines, ekonomines ir politines priežastis ir užtikrinti atitinkamų regionų tvarų saugumą;

21.  pažymi, kad atrodo, jog dėl nelegalios migracijos ir toliau patiriamas spaudimas ES jūrų pasienyje, visų pirma atsižvelgiant į politinę ir ekonominę raidą pietinėse kaimyninėse šalyse ir tolesnio nestabilumo perspektyvą Šiaurės Afrikoje, Sahelyje, Somalio pusiasalyje ir Užsachario Afrikoje; visgi primena, kad migracija neturi būti suprantama kaip grėsmė saugumui, bet kaip žmogiškas reiškinys, kuriam būtina numatyti patikimą valdymo strategiją, pagal kurią būtų derinamas regioninis, politinis ir diplomatinis bendradarbiavimas, vystymosi politika ir investavimas į regioninės partnerystės projektus; atkreipia dėmesį į tai, kad dedant šias pastangas būtina plėtoti jūrinius pajėgumus ir pakrantės sargybos veiklą, kad būtų galima patruliuoti ir gelbėti migrantus, keliaujančius nelegaliais laivais;

22.  pripažįsta, kad, atrodo, jog dėl vis didėjančio judėjimo jūroje gali padaugėti nelaimių, pvz., išsipilti nafta arba įvykti kitų aplinkos taršos incidentų, būti išpilamos nuodingos atliekos ir vagiama nafta; pabrėžia, kad ES turi toliau plėtoti strategiją, kuri būtų pagrįsta ankstesne patirtimi, susijusia su rimtomis ekologinėmis katastrofomis jūroje, užtikrinant, kad visi ES subjektai, įstaigos ir agentūros kartu su valstybių narių institucijomis koordinuotai imtųsi intervencinių veiksmų, kad vadovaujantis solidarumo principu ir siekiant efektyvesnių veiksmų būtų užtikrinta derama sąveika;

Svarbios jūrų zonos

Viduržemio jūra

23.  pabrėžia, kad Viduržemio jūra susijusi su daugybe iššūkių, dėl kurių gali kilti pavojus ES stabilumui ir ES tiesioginiams interesams, visų pirma atsižvelgiant į politinius neramumus ir sunkią socialinę ir ekonominę padėtį, kuri, atrodo, dar tęsis kai kuriose pakrantės valstybėse; pažymi, kad dėl to skatinama nusikalstama veikla, pvz., terorizmas ir bet kokio pobūdžio nelegali prekyba, daro poveikį ES jūrininkystės saugumui, įskaitant energijos tiekimo į pietines šalis saugumą; mano, kad būtina skubiai investuoti į jūrinį regioninį bendradarbiavimą ir kad šis bendradarbiavimas turi apimti Europos lygmens ir regioninį bendradarbiavimą, žvalgybą, stebėjimą, patruliavimą ir pakrantės sargybą, o visiems šiems dalykams reikia numatyti tinkamas jūrinės galios projekcijos priemones;

24.  pabrėžia, kad Viduržemio jūroje vyksta daugybė regioninių konfliktų, įskaitant ginčus dėl jūrų sienų, todėl ragina ES įsipareigoti vengti tolimesnės konfliktų Viduržemio jūros regione eskalacijos, nes tai padidins esamas grėsmes, pvz., pablogins pilietinio karo Sirijoje pasekmes ir poveikį jos ir kaimyninių šalių jūrų zonoms, sustiprins politinį nestabilumą ir valdymo pajėgumų trūkumą Libijoje, Egipte ir Tunise ir grandininę reakciją kaimyniniame Maroke ir Alžyre, kuriuos vis dar veikia Vakarų Sacharos konfliktas ir kuriems tiesioginę įtaką daro konflikto eskalacija Malyje ir Sahelio regione; toliau įspėja apie pavojus, kylančius dėl krizių Viduržemio jūros regione ir nestabilumo bei konfliktų Artimuosiuose Rytuose, Sahelyje, Somalio pusiasalyje, Vakarų Afrikoje ir Užsachario Afrikoje sąsajos;

25.  pažymi, kad dėl to, jog neseniai aptikta gamtinių dujų rytiname Viduržemio jūros regione, susidarė nauja geopolitinė padėtis ir labai padidėjo galimybė, kad kils ginčų, turėsiančių tiesioginę įtaką ES valstybių narių teisėtiems interesams ir suverenioms teisėms; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Turkija, Rusija, JAV ir Izraelis sustiprino savo jūrų laivynų pajėgumus Viduržemio jūroje; taip pat atkreipia dėmesį į neišspręsto konflikto su Turkija Egėjo jūroje pasekmes ir padidėjusią įtampą dėl ketinimo eksploatuoti Graikijos ir Kipro priekrantėje esančius angliavandenilio telkinius; todėl ragina ES imtis veiksmų ir suformuluoti savo poziciją, kad būtų išvengta konflikto dėl gamtos išteklių Viduržemio jūroje ir šiame regione nekiltų grėsmė ES valstybių narių saugumui, nes tai galiausiai turėtų įtakos visai ES;

Baltijos jūra

26.  pažymi, kad Baltijos jūra, išskyrus Rusijai priklausančias jūros teritorijas, yra ES vidaus jūra ir keletui pakrančių valstybių gyvybiškai svarbus judėjimo kelias; pažymi, kad stabilumas ir sklandus jūrų transporto judėjimas Baltijos jūros regione priklauso nuo politinių interesų suderinimo tarp pavienių ES valstybių narių ir tarp ES ir Rusijos; pažymi, kad politinis stabilumas Baltijos jūros regione siejamas su klausimais, susijusiais su kalbinių mažumų pakrančių valstybėse padėties apsauga, energijos tiekimo veikla, didelio masto prekybine laivyba, galimomis naftos tanklaivių avarijomis ir žuvų išteklių ir aplinkos tarša; pažymi, kad papildomų sunkumų užtikrinant jūrų ir laivybos saugumą Baltijos jūroje kyla dėl jūros dugne esančių cheminių ginklų, išmestų į jūrą pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, pakrantėse esančių pasenusių branduolinių elektrinių, galimų teroristinių išpuolių prieš energijos išteklius gabenančius laivus ir galimo neteisėto ginklų gabenimo per Baltijos jūros uostus;

Juodoji jūra

27.  mano, kad šiuo metu Juodoji jūra geostrateginiu požiūriu yra vienas iš svarbiausių su ES besiribojančių jūrinių regionų atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti ES energetinį saugumą ir energijos tiekimo įvairinimą; pažymi, kad regionas gali kelti didelį pavojų vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, atsižvelgiant į jo, kaip svarbaus prekių ir energijos transporto kelio, strateginę poziciją ir į jo artumą užsitęsusių konfliktų, pvz., konflikto dėl ginčijamų Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijų ir susijusio Maskvos ir Tbilisio konflikto, zonoms, kuriose padėtis nėra stabili; pabrėžia, jog atsižvelgiant į tai, kad daugelio ES valstybių narių energetinis saugumas labai priklauso nuo dujų ir naftos tiekimo kelių per Juodąją jūrą ir šalia jos saugumo, ES strategiškai suinteresuota užkirsti kelią užsitęsusių regioninių konfliktų eskalavimui ir rasti ilgalaikius jų sureguliavimo sprendimus; pabrėžia, kad šiuo tikslu ES gali prireikti esant būtinybei mobilizuoti Europos laivyno išteklius;

28.  primena savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl ES Juodosios jūros strategijos(12) ir pakartoja, kad ES turi atlikti aktyvesnį vaidmenį kuriant Juodosios jūros saugumo užtikrinimo aplinką; dar kartą ragina Komisiją ir EIVT parengti Juodosios jūros regionui skirtą strategiją, pagal kurią taip pat turėtų būti veiksmingai sprendžiami jūrininkystės saugumo ir saugos klausimai;

29.  pabrėžia, kad reikalingas sustiprintas dialogas su strateginiais partneriais sprendžiant konfliktų prevencijos ir sureguliavimo klausimus, tačiau taip pat pabrėžia, jog svarbu dalyvauti regioninėse daugiašalėse iniciatyvose, pvz., Juodosios jūros sinergijos, kad būtų kovojama su tokiomis grėsmėmis kaip nusikalstamumo tinklai, užsiimantys prekyba žmonėmis, narkotikais ir ginklais, arba sprendžiamos neteisėtos žvejybos ir aplinkos nykimo problemos;

Atlanto vandenynas ir Vakarų Afrika

30.  pažymi, kad Atlanto vandenynas yra gyvybiškai svarbus Europos prekybos kelias; yra susirūpinęs, kad Atlanto vandenynas ir ypač Karibų jūros zona yra narkotikų iš Pietų Amerikos tranzito kelias; nerimauja dėl to, kad plėtojant ekonominę veiklą ateinančiais dešimtmečiais, ypač praplėtus Panamos kanalą, gali būti paskatinta nusikalstama veikla šioje zonoje;

31.  mano, kad šiuo metu Vakarų Afrikos pakrantė ir visų pirma Gvinėjos įlanka yra didžiausių galimų grėsmių Europai sankaupa; yra labai susirūpinęs dėl Vakarų Afrikos pakrantėje kylančių rimtų sunkumų, susijusių su nusikalstama veika, prekyba narkotikais, žmonėmis ir ginklais; tuo pat metu Gvinėjos įlankos šalys vis dažniau tampa teritorijomis, kuriose veiklą vykdo regioniniai teroristų tinklai, pvz., grupuotė „Boko Harma“ Nigerijoje, o jų veikla plinta į kaimynines šalis ir jie palaiko ryšius su pasauliniu lygmeniu veikiančiais tinklais, pvz., Islamiškojo Magrebo „Al Kaida“, kaip aiškiai rodo krizė Malyje;

32.  susirūpinęs pažymi, kad Gvinėjos įlankos šalyse nuolat vyrauja politinis nestabilumas ir kai kur valstybės institucijos nepajėgia funkcionuoti, pvz., Bisau Gvinėjoje, taigi ši šalis tapo prekybos iš Lotynų Amerikos atvežtais narkotikais platforma, iš kur narkotikai toliau transportuojami į Europą;

33.  pažymi, kad regionas taip pat yra svarbus energijos tiekėjas, nes ES iš Gvinėjos įlankos šalių šiuo metu importuoja 13 proc. naftos ir 6 proc. dujų, o importas iš Nigerijos sudaro 5,8 proc. visos ES importuojamos naftos; tikisi, kad regiono svarba išaugs, nes priekrantėje neseniai rasta naftos ir dujų telkinių; todėl yra susirūpinęs, kad varžantis dėl priekrantėje esančių gamtos išteklių gali išplisti konfliktai ir padaugėti nusikalstamos veikos;

34.  nurodo, kad nestabilumas, terorizmas ir nusikalstamumas Vakarų Afrikos pakrantėje yra glaudžiai susiję su viso Sahelio regiono nestabilumu; todėl ragina ES vykdant BSGP civilinę misiją EUCAP SAHEL NIGER išsamioje regioninėje strategijoje taip pat numatyti kovos su terorizmu veiksmus Sahelio regione siekiant kovoti su grėsmėmis Vakarų Afrikos pakrantėje, visų pirma Gvinėjos įlankoje; todėl ragina ES užtikrinti, kad būtų koordinuojamos dvi regione vykdomos BSGP misijos (EUCAP Sahel Niger ir EUTM Mali) ir veiksmai sausumoje ir jūroje, siekiant kovoti su terorizmu ir kitokiu nusikalstamumu regione;

35.  palankiai vertina Komisijos paskelbtą svarbiausių jūrų maršrutų Gvinėjos įlankoje programą (CRIMGO), kuria siekiama pagerinti Gvinėjos įlankos vandenų saugumą organizuojant pakrantės sargybinių mokymus ir įsteigiant keitimosi informacija tarp septynių Vakarų Afrikos pakrantės šalių valdžios institucijų tinklą ir kuri bus finansuojama pasinaudojant stabilumo priemone; ragina skubiai įgyvendinti CRIMGO programą Vakarų Afrikos pakrantėje; taip pat ragina nustatyti konkrečius bendradarbiavimo mechanizmus siekiant susieti šią Komisijos finansuojamą programą ir BSGP misijas EUCAP SAHEL NIGER ir EUTM Mali, nes jų veikla glaudžiai susijusi su nestabilumo Gvinėjos įlankoje priežastimis;

36.  pabrėžia, kad reikia padidinti ES veiksmų Gvinėjos įlankoje veiksmingumą; siūlo, kad konkrečiais atvejais būtų veikiama išvien siekiant užtikrinti esamų ES priemonių ir struktūrų, pvz., Europos jūrų saugumo agentūros (EMSA), susiejimo pridėtinę vertę;

37.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją identifikuoti ES valstybių narių ir AKR šalių partnerių infrastruktūrą strateginėse vietose, kaip antai, Lajes oro uostas Azorų salose (Portugalija) ir Žaliojo Kyšulio salos, nes tuo būtų galima naudotis planuojant konkrečias operacijas jūroje ir ore siekiant kovoti su ginklų platinimu, terorizmu, piratavimu ir organizuotu nusikalstamumu Gvinėjos įlankoje ir apskritai Atlanto vandenyno pietinėje dalyje pasinaudojant tripuse partneryste ir vykdant transatlantinį bendradarbiavimą su JAV, Kanada, Brazilija ir kitomis Lotynų Amerikos šalimis bei pasinaudojant ES ir Afrikos Sąjungos bendradarbiavimu;

Adeno įlanka ir Indijos vandenyno vakarinė dalis

38.  pabrėžia, kad šiuo metu dėl piratavimo Adeno įlanka yra viena pavojingiausių jūrinių zonų pasaulyje; primena, kad piratavimas yra speciali organizuoto nusikalstamumo forma, todėl reikia numatyti konkrečią išsamią holistinę koncepciją, kurioje būtų atsižvelgiama į priežastinius piratavimo ir socialinio, politinio ir ekonominio valdymo ryšius, kaip visų pirma rodo aplinkybės Somalio pusiasalyje ir Somalyje; pažymi, kad kaip išpirka gautų pinigų sekimas, nusikalstamų tinklų suardymas ir nusikaltėlių persekiojimas taip pat yra labai svarbios kovos su piratavimu priemonės ir jas sėkmingai galima taikyti tik pasinaudojant valstybių narių valdžios institucijų, Europolo ir Interpolo bendradarbiavimo privalumais; pažymi, kad esama konkretaus išorės saugumo politikos ir vidaus teisėsaugos ryšio;

39.  palankia vertina tai, kad sukurta civilinė BSGP misija EUCAP NESTOR, kurios paskirtis – jūrinių pajėgumų Somalio pusiasalyje ir vakarinėje Indijos vandenyno dalyje stiprinimas ir kurią vykdant norima užtikrinti tvaresnį indėlį vietos lygmeniu siekiant operacijos EUNAVFOR ATALANTA tikslų;

40.  atkreipia dėmesį į vykdant operaciją EUNAVFOR ATALANTA neseniai pasiektą laimėjimą, kuris turi būti ilgalaikis, mažinant piratų išpuolius Indijos vandenyno vakarinėje dalyje ir didinant BSGP patikimumą; pažymi, kad operacija ATALANTA – tai pirmoji BSGP jūrų pajėgų misija ir ji turėtų būti pagrindas plėtojant ir įtvirtinant jūrinį BSGP aspektą įvertinant laimėjimus, trūkumus ir įgytą patirtį; palankiai vertina operaciją EUNAVFOR ATALANTA vykdančios ES vaidmenį įgyvendinant bendro informuotumo ir konfliktų šalinimo mechanizmą (SHADE), kuriuo skatinamas regione veikiančių daugiašalių, nacionalinių ir regioninių karinių jūrų laivynų pajėgų, ypač dalyvaujančių NATO operacijoje „Vandenyno skydas“ (angl. Ocean Shield), veiklos koordinavimas; taip pat palankiai vertina ES agentūrų (pvz., Europos Sąjungos palydovų centro ir Europos jūrų saugumo agentūros) ir trečiųjų subjektų bendradarbiavimą, visų pirma interpretuojant palydovines laivų nuotraukas, nors nesama formalaus susitarimo, kuriuo remiantis būtų grindžiamas šis bendradarbiavimas; ragina ES įforminti esamas ES priemonių ir įstaigų sąsajas, kaip antai sukurtas vykdant operaciją ATALANTA ir Europos jūrų saugumo agentūrai bei Europos Sąjungos palydovų centrui imantis veiksmų, kad būtų išvengta užduočių, išteklių ir žinių dubliavimo ir pasinaudota akivaizdžia tokios sąveikos praktine nauda;

41.  pabrėžia, kad išsamaus požiūrio koncepcija, kuri šiuo atveju pagrįsta Somalio pusiasaliui skirta strategine programa, aiškiai matoma derinant tris šiuo metu regione vykdomas BSGP misijas (EUNAVFOR ATALANTA, ES mokymo misija Somalyje ir EUCAP NESTOR), kai kartu rodomas politinis ryžtas ir vykdoma vystymosi politika; palankiai vertina tai, kad pradėjo veikti ES operacijų centras, kurio tikslas – palengvinti koordinavimą ir stiprinti sąveiką vykdant šias misijas, o tai yra svarbus žingsnis plėtojant BSGP; pažymi, kad šiuo veiksmų papildomumo ir koordinavimo pavyzdžiu turėtų būti vadovaujamasi kitais atvejais, kai BSGP misijos ir operacijos vykdomos reaguojant į daugialypę problemą; pažymi, kad nuolatinis karinių operacijų planavimo ir vykdymo centras galėtų tik dar sustiprinti bet kokį laivyno įtraukimą į BSGP misijas ir operacijas;

42.  pripažįsta, kad laivybos įmonės įdiegė laivų apsaugos priemones; remia neseniai pateiktus jūrų pramonės atstovų prašymus reglamentuoti privačias jūrų saugumą užtikrinančias įmones ir primena savo prašymą, pateiktą Tarptautinei jūrų organizacijai, vėliavos valstybėms ir jūrų pramonės atstovams, kad jie veiktų kartu rengdami elgesio kodeksą, kuriame būtų plėtojamas aiškių, nuoseklių ir taikomų standartų, dėl kurių susitarta tarptautiniu lygmeniu ir kurie susiję su privačią apsaugą užtikrinančių ginkluotų asmenų darbu laivuose, taikymas, ir savo prašymą privačioms jūrų saugumą užtikrinančioms įmonėms, kad jos veiktų griežtai laikydamosi šių standartų;

Arktis

43.  pabrėžia, kad Arkties jūros koridoriaus atidarymas – tai tiesioginė klimato kaitos pasekmė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma ES turėtų investuoti į regiono ir jo svarbių aplinkos turtų apsaugą ir išsaugojimą tuo pačiu metu užtikrindama, kad Arkties ištekliai būtų naudojami tvariai ir atsižvelgiant į vietos gyventojų poreikius; pabrėžia bendro stabilumo ir taikos regione svarbą; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina vieninga ir suderinta ES politika, skirta Arkties regionui, kurioje aiškiai nustatyti ES prioritetai, galimi iššūkiai ir strategija; pabrėžia, jog be to, kad Danija, Suomija ir Švedija turi su Arktimi susijusių interesų, Sąjunga, Islandijai ateityje įstojus į ES, taptų Arkties pakrantės regiono subjektu, ir tai išryškina dar labiau suderintos Arkties politikos ES lygmeniu poreikį; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina minėtą bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ ir pakartoja, kad reikia palaikyti politinį dialogą su visais partneriais regione, taip pat ir su Rusija;

44.  pabrėžia naujų prekybos kelių, einančių per jūros koridorių Arktyje, svarbą, taip pat ES ir jos valstybių narių ekonomikai; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai laikytis laisvės naudotis jūra principo ir užtikrinti teisę laisvai kirsti tarptautinius vandenis; pabrėžia, kad tebevykstantys ilgalaikiai Arkties valstybių ginčiai turėtų būti taikiai išspręsti ir ragina, kad ES aktyviau dalyvautų regione ir būtų įvertinta, kokių priemonių ir pajėgumų gali prireikti reaguojant į konfliktus regione; pabrėžia, kad bet kokiu atveju reikia išvengti Arkties militarizavimo; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl to, kokią naudą projektas „Galileo“ galėtų turėti ES Arkties politikai ir kaip jį būtų galima plėtoti siekiant užtikrinti saugią laivybą Arkties vandenyse, taip visų pirma investuojant į Šiaurės Rytų koridoriaus saugumą ir prieinamumą;

Ramusis vandenynas

45.  pabrėžia visuotinę Ramiojo vandenyno ir ypač Pietų Kinijos jūros, per kurią vežama apie trečdalis pasaulio prekių, svarbą; yra susirūpinęs dėl augančios įtampos ir skubiai kreipiasi į visas susijusias šalis ir prašo susilaikyti nuo vienašališkų politinių ir karinių veiksmų, santūriau kalbėti ir sureguliuoti savo viena kitoms prieštaraujančias teritorines pretenzijas dėl Pietų Kinijos jūros pasinaudojant tarptautiniu tarpininkavimu, kaip numatyta pagal tarptautinę teisę, visų pirma JT jūrų teisės konvenciją, siekiant užtikrinti regiono stabilumą ir laisvą ir saugią laivybą Pietų Kinijos jūroje;

46.  mano, kad tolesni veiksmai ieškant galimo taikaus būdo pašalinti įtampą Pietų ir Rytų Kinijos jūrose yra derybos ir bendras elgesio kodeksų, skirtų taikiam konkrečių jūrų zonų naudojimui, įgyvendinimas, taip pat saugių prekybos kelių ir žvejybos kvotų nustatymas ar zonų, kuriose leidžiama vykdyti išteklių gavybos veiklą, priskyrimas;

47.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją nustatyti taikai ir saugumui kylančius pavojus, jei sustiprėtų įtampa ir paaštrėtų karinis konfliktas Rytų ir Pietų Kinijos jūrose;

48.  pažymi, kad atitinkamos valstybės, visų pirma Australija, jau yra labai politiškai aktyvios Ramiojo vandenyno regione, ir kad siekiant užtikrinti saugumą ir saugą regione ES reikėtų remtis dvišaliu ir daugiašaliu bendradarbiavimu;

49.  pabrėžia, kad svarbu išplėsti Panamos kanalą ir tai turėtų būti užbaigta 2014 m., siekiant, kad būtų pakeista geostrateginė jūrinė pusiausvyra ir sudarytos išskirtinės ES ir valstybėms narėms atsiveriančios galimybės; įspėja, kad valstybių narių laivybos ir uostų infrastruktūra turėtų būti paruošta padidėjusiam numatomam komerciniam jūriniam transportui ir atsižvelgiant į susijusią riziką saugumui ir saugai, kuri kiltų, inter alia, dėl papildomo neigiamo poveikio aplinkai ir nusikalstamos veikos; pabrėžia, kad ši jungtis tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų galėtų tapti svarbiu alternatyviu vežimo maršrutu iš Azijos į Europą ir atvirkščiai vykstant vakarine kryptimi;

Esamų priemonių ir pajėgumų plėtojimas

50.  yra tvirtai įsitikinęs, jog finansų ir ekonomikos krizę reikėtų laikyti galimybe įgyvendinti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvą formuojant jūrinius pajėgumus vadovaujantis tikru europiniu principu, visų pirma pasinaudojant iniciatyva „LeaderSHIP 2020“ ir skatinant jungtis į tinklą laivų statybos ir remonto bei susijusių sektorių subjektus, nes tai gali prisidėti prie patikimų karinių pajėgumų išsaugojimo ir yra vienintelis būdas užtikrinti, kad Europa būtų pajėgi ir pasirengusi įveikti pasaulines jūrų erdvės saugumo ir laivyno pajėgumo problemas;

51.  visgi apgailestauja, kad ES valstybės narės, reaguodamos į finansų krizę ir ekonomikos sulėtėjimą, labai sumažino nacionalinius gynybos biudžetus ir kad toks lėšų mažinimas, kuris vyksta dažniausiai nekoordinuojant ES lygmeniu ir neatsižvelgiant į Europos saugumo strategiją, gali turėti rimtų padarinių kalbant apie Sąjungos gebėjimą ir pasiruošimą reaguoti į laivybos ir kitokiam saugumui kylančias problemas ir vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, taip pat neleisti atlikti pasaulinio lygmens saugumą užtikrinančio subjekto vaidmens;

52.  pažymi, kad ES suformuluoto pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais prioritetinio principo, kuris leistų valstybėms narėms geriau koordinuoti veiksmus, racionaliau panaudoti gynybos lėšas ir daugiau sutaupyti, taikymo rezultatų dar laukiama, taip pat pajėgumų, užtikrinančių jūrininkystės saugumą, srityje;

53.  palankiai vertina Europos gynybos agentūros pamatinę veiklą užtikrinant pajėgumų telkimą ir dalijimąsi jais numatant suderintus reikalavimus ir projektus laivyno mokymų ir logistikos srityje; palankiai vertina specialios ekspertų grupės 2012 m. jūros srities reikalavimų ir pajėgumų tyrimą; atsižvelgdamas į Europos gynybos agentūros įgaliojimus ir kompetenciją, ragina valstybes nares, susidūrusias su būtinybe mažinti gynybos biudžetą, pasinaudoti jos patarimais ir technine pagalba, kad nekiltų pavojus strateginių pajėgumų plėtojimui visoje ES, taigi spragas ir trūkumu reikia šalinti koordinuotai; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Europos gynybos agentūra siekiant nustatyti pajėgumų, visų pirma civilinių, karinių ir dvejopo naudojimo pajėgumų jūrų srityje poreikius; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją padedant Europos gynybos agentūrai ir Jūrų reikalų ir žuvininkystės GD nustatyti visus laivyno ir jūrų išteklius, kurie yra tinkami atsižvelgiant į 2012 m. su jūrų sritimi susijusius pajėgumus ir reikalavimus ir kurių ES valstybės gali netekti dėl finansinių ir ekonominių suvaržymų, taip pat ieškoti būdų, kaip šiuos išteklius išsaugoti ir panaudoti ES integruotos jūrų politikos ir būsimos ES jūrininkystės saugumo strategijos tikslais;

54.  primena, kad dvejopo naudojimo pajėgumai yra būtini įgyvendinant BSGP, atsižvelgiant į saugumo problemų kompleksiškumą šiuolaikiniame pasaulyje; pabrėžia, kad dabartinė krizė Sahelyje ir Somalio pusiasalyje parodė, kad reikia numatyti išsamią koncepciją, pagal kurią, viena vertus, būtų galima visapusiškai mobilizuoti civilinius ir karinius išteklius ir, antra vertus, būtų galima dvejopai naudoti įrenginius ir pajėgumus, įskaitant Europos laivyno pajėgumus ir civilinius ir karinius laivų statybos pajėgumus, užtikrinant laivų saugumą ir atsparumą; ragina valstybes nares bendradarbiauti su atitinkamomis ES įstaigomis ir agentūromis, visų pirma Komisija, Europos gynybos agentūra ir Europos kosmoso agentūra (EKA), siekiant numatyti ES finansavimą dvejopo naudojimo pajėgumų plėtojimui, nes tai yra būdas, kaip užpildyti pajėgumų spragas nacionaliniu, regioniniu ir Sąjungos lygmenimis; primena dvejopo programos „Galileo“ panaudojimo potencialą ir jos vertingumą BSGP operacijų įgyvendinimui ir veiksmingumui, visų pirma jūrų srityje; vis dėlto pabrėžia, kad pirmenybę reikėtų teikti tam, kad pajėgumų plėtojimo srityje būtų užtikrintas didesnis skaidrumas, veiksmingumas ir būtų vadovaujamasi daugiašaliu požiūriu;

55.  primena, kad būtina konsoliduoti ES įsteigtą ir ES finansuojamą technologijų bazę gynybos srityje, įskaitant karinių laivų statybos ir įrangos gamybos pajėgumų sritį; primena, kad, atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos ir finansų krizę, pajėgios ir savarankiškos Europos gynybos pramonės sukūrimas ir rėmimas reiškia darbo vietų kūrimą ir augimą; ragina palaikyti kokybiškesnį dialogą su suinteresuotomis pramonės šalimis, nes norint plėtoti laivyno pajėgumus būtinas ilgametis įsipareigojimas; pabrėžia, jog būtina, kad ES valstybės narės ir pramonės atstovai racionalizuotų ir suderintų standartus, kad būtų užtikrintas Europos veiksmų suderinamumas jūrinių ir karinio laivyno pajėgumų srityje, įskaitant ryšių sistemų ir technologijų sritį;

56.  mano, kad Europos gynybos agentūros jūrų stebėjimo tinklas (MARSUR) – tai viena iš tokių naujovių, užtikrinančių pridėtinę vertę plėtojant BSGP jūrinį aspektą; primygtinai ragina, kad būtų nustatytos atitinkamos bendradarbiavimo sritys vykdant MARSUR ir kitus ES projektus, kuriais siekiama plėtoti jūrų stebėjimo projektus, pvz., Europos Žemės stebėsenos programą „Copernicus“ (buvusi Globali aplinkos ir saugumo stebėsenos sistema (angl. GMES)), jūrų ir saugumo tarnyboms skirtus projektus arba Europos jūrų saugumo agentūros veiklą vykdant jūrų stebėjimą;

57.  mano, kad veikla, kurią vykdo Europos jūrų saugumo agentūra, Europos kosmoso agentūra ir kuri vykdoma pagal programą „Copernicus“, taip pat gali padėti užtikrinti BSGP jūrinį aspektą ir ja turėtų būti formaliai naudojamasi šiuo tikslu; pabrėžia, kad dėl savo kompetencijos agentūros geriausiai gali teikti paslaugas ir paremti vykdomas BSGP misijas stebėjimo, patruliavimo ar palydovinės informacijos rinkimo, tyrimo ir platinimo srityse, o nors ir neformali partnerystė, sukurta Europos jūrų saugumo agentūrai imantis veiksmų ir vykdant operaciją EUNAVFOR ATALANTA, gali būti pavyzdys;

58.  ragina sukurti iš tiesų europinę pakrantės sargybos funkciją remiantis agentūros FRONTEX ir Europos patrulių tinklo, kuriems atskiros vyriausybinės įstaigos ir subjektai teikia pajėgumus, jau įgyta patirtimi, kuri būtų vykdoma atsižvelgiant į bendradarbiavimu teisingumo ir vidaus reikalų srityje grindžiamą teismo praktiką ir kuria būtų siekiama apsaugoti ES sienas, ES piliečius ir Sąjungos pakrančių vandenyse pavojuje atsidūrusių žmonių gyvybes;

59.  palankiai vertina veiklą, atliktą kuriant bendrą dalijimosi informacija aplinką (BDIA) ir taip siekiant užtikrinti veiksmingus Europos jūrų stebėjimo pajėgumus; todėl ragina ES tikslingai investuoti į tolesnį bendros dalijimosi informacija aplinkos plėtojimą vadovaujantis patirtimi, įgyta vykdant tokius projektus, kaip antai MARSUNO, BluemassMed ir EUROSUR, siekiant pasirengti sekti, stebėti ir reaguoti į su jūra susijusias problemas ES valstybių narių vandenyse ar netoli ES;

60.  atsižvelgdamas į tai, kad ES ir NATO nariai turi tik vienas karines jūrų pajėgas, ragina užtikrinti aktyvesnį šių dviejų organizacijų strateginį koordinavimą jūrininkystės saugumo srityje; mano, kad būsima ES jūrininkystės saugumo strategija turėtų būti nepriklausoma nuo Aljanso strategijos ir ją papildyti siekiant, kad būtų galima reaguoti į kuo daugiau minėtų problemų tuo pat metu užtikrinant optimalų ribotų jūrų išteklių naudojimą; palankiai vertina teigiamus rezultatus, pasiektus abiejų organizacijų operacijų štabus įsteigus Nortvude; mano, kad ES turėtų sutelkti dėmesį į akivaizdžią pridėtinę vertę, kurią sukuria jos išsami daugialypių problemų sprendimui skirta koncepcija, kaip parodė tolesni diplomatiniai, finansiniai ir teisminiai veiksmai, kurių imtasi po operacijos ATALANTA, kurią atliekant veiksmingai kovota su piratavimu; ragina toliau gerinti NATO ir ES dalijimąsi informacija, taip pat stiprinti bendradarbiavimą su kitais tarptautiniais veikėjais;

61.  apgailestauja, kad šiuo metu jūrininkystės saugumo srityje dirbančių ES įstaigų ir agentūrų veikla dubliuojama, iš dalies sutampa, švaistomi ištekliai ir drabstomasi purvais; primygtinai ragina ES toliau ieškoti būdų, kaip būtų galima sumažinti administracinę ir finansinę naštą, atsirandančią dėl nenaudingo ES įstaigų ir veikėjų funkcijų, žinių, įrangos ir išteklių dubliavimo, o Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai turėtų būti sudaryta galimybė atlikti koordinavimo funkciją;

62.  atsižvelgdamas į tai ragina koordinuoti ir derinti veiksmus, kurie turi būti įtraukti į ES jūrininkystės saugumo strategiją, kurioje turėtų būti pateiktos aiškios atitinkamų Komisijos generalinių direktoratų, įskaitant Jūrų reikalų ir žuvininkystės, Vidaus reikalų, Teisingumo, Įmonių ir pramonės, Mobilumo ir transporto, Mokesčių ir muitų sąjungos, Mokslinių tyrimų ir inovacijų bei Vytimosi direktoratus, Europos išorės veiksmų tarnybą ir Užsienio politikos priemonių tarnybą, konkretaus bendradarbiavimo gairės; ta pati nuostata taikoma agentūrų, įskaitant Europos gynybos agentūrą, Europos jūrų saugumo agentūrą, ES palydovų centrą, Europolą, Frontex, taip pat ES karinį štabą, Krizių valdymo ir planavimo direktoratą, ES žvalgybos analizės centrą ir atitinkamas valstybių narių institucijas, bendradarbiavimui;

63.  palankiai vertina Europos karinių laivynų vyriausiųjų vadovų (CHENS) veiklą skatinant Europos karinių laivynų tarpusavio supratimą ir tiriant bendro intereso klausimus; ragina Europos karinių laivynų vyriausiųjų vadovų metinių susirinkimų ir šio forumo specializuotų darbo grupių veiklos rezultatais pasinaudoti rengiant ES jūrininkystės saugumo strategiją ir ją įgyvendinant BSGP lygmeniu siekiant, kad būtų galima toliau stiprinti bendradarbiavimą ir užtikrinti integruotą ir veiksmingą požiūrį;

64.  ragina per 2013 m. gruodžio mėn. vyksiantį Gynybos reikalų tarybos posėdį priimti ES jūrininkystės saugumo strategiją, kurį apimtų šiame Europos Parlamento pranešime išdėstytas nuomones; primena valstybėms narėms, kad šiuolaikiniame pasaulyje, visų pirma atsižvelgiant į šiuo metu iškylančias problemas ir grėsmes, būtina imtis nuoseklių, suderintų ir įtikimų veiksmų siekiant apsaugoti 500 mln. ES piliečių; primena, kad atsižvelgiant į minėtas problemas taip pat reikalinga, kad ES užsienio politika būtų grindžiama būtinybe užtikrinti ir skatinti taiką ir saugumą visame pasaulyje;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos Pirmininkui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių parlamentams, NATO Generaliniam Sekretoriui ir NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0006.
(2) JOIN(2012)0039 – 2012/0370(NLE).
(3) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 71.
(4) JOIN(2012)0019.
(5) OL L 301, 2008 11 12, p. 33.
(6) OL L 187, 2012 7 17, p. 40.
(7) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 7.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0455.
(9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0097.
(10) OL C 15 E, 2010 1 21, p. 61.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0203.
(12) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 81.


ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos
PDF 331kWORD 37k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES karinės struktūros. Padėtis ir ateities perspektyvos“ (2012/2319(INI))
P7_TA(2013)0381A7-0205/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) V antraštinę dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13–14 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 19 d. Tarybos išvadas dėl karinių pajėgumų plėtojimo,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. birželio 17–18 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą 2010 m. pagrindinį tikslą,

–  atsižvelgdamas į tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygą Lisabonos sutartyje, pagal kurią reikalaujama, kad valstybės narės suteiktų paramą ir pagalbą, jei viena iš valstybių narių patirtų nelaimę, teroro aktą arba ginkluotą išpuolį,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 12 d. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos saugumo strategiją ir į 2008 m. gruodžio 11–12 d. Europos Vadovų Tarybos patvirtintą jos įgyvendinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 19 d. Tarybos sprendimą 2011/871/BUSP, kuriuo nustatomas Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmas (ATHENA)(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimą 2011/411/BUSP, kuriuo apibrėžiamas Europos gynybos agentūros statutas, būstinė ir veiklos nuostatai, ir kuriuo panaikinami Bendrieji veiksmai 2004/551/BUSP(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Užsienio reikalų tarybos posėdžio diskusiją dėl pasirengimo 2013 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimui gynybos klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros saugumo ir gynybos politikos(3), į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „ES tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygos: politinis ir operatyvinis aspekta“i(4), į 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos(5) ir į 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7-0205/2013),

Bendrosios pastabos

1.  vis primygtiniau atkreipia dėmesį į nepakankamą ES pajėgumą, kilus tarptautinėms krizėms, laiku ir veiksmingai imtis atsakomųjų priemonių, nepaisant ilgalaikio Sąjungos įsipareigojimo, remiantis Jungtinių Tautų Chartijos principais, saugoti taiką, apsaugoti žmogaus teises, užkirsti kelią konfliktams ir stiprinti tarptautinį saugumą; pabrėžia, kad ES ir valstybės narės suinteresuotos nuosekliai veikti kaip saugumo užtikrintojos ne tik Europoje, bet ir likusioje pasaulio dalyje ir ypač kaimyninėse šalyse;

2.  primena savo tvirtą ryžtą laikytis visapusiško požiūrio į krizių valdymą, integruojant daugelį diplomatinių, ekonominių, vystymosi ir, kraštutiniu atveju, karinių priemonių, kaip nurodyta visų pirma EP rezoliucijose dėl metinių pranešimų dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP); pabrėžia, kad karinės struktūros ir jų pajėgumai yra neatsiejama šio visapusiško požiūrio dalis, jais stiprinamas ES gebėjimas imtis atsakomųjų priemonių kilus grėsmėms, konfliktams ir krizėms, įskaitant humanitarines krizes ir gaivalines nelaimes, jei visos kitos priemonės būtų nesėkmingos;

3.  apgailestaudamas pažymi, kad naujos karinės operacijos Libijoje ir Malyje parodė pažangos kuriant tikrai bendrą saugumo ir gynybos politiką trūkumą ir pabrėžia, kad reikia labiau koordinuoti veiksmus ir bendradarbiauti Europos lygmeniu, jei ES nori būti laikoma veiksminga ir patikima pasauline veikėja;

4.  primena, kad Sutartyje Europos Sąjunga raginama laipsniškai kurti bendrą Sąjungos gynybos politiką, kuri sudarytų sąlygas pereiti prie bendros gynybos; be to, primena valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarpusavio gynybos nuostatą;

5.  pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl nuolat ir nesuderintai mažinamų nacionalinių gynybos biudžetų – taip trukdoma šalinti karinio pajėgumo spragas ir mažinamas BSGP patikimumas; primygtinai ragina valstybes nares šią neatsakingą tendenciją sustabdyti ir pasukti priešinga kryptimi ir nacionaliniu bei ES lygmenimis dėti daugiau pastangų, didinant bendradarbiavimą, telkiant pajėgumus ir jais dalijantis, mažinti šios tendencijos padarinius;

6.  primena savo rezoliuciją dėl finansų krizės poveikio ES valstybių narių gynybos sektoriams ir dar kartą patvirtina savo rekomendacijas, kuriomis neigiamą krizės poveikį ES lygmens kariniams pajėgumams siekiama mažinti geriau koordinuojant gynybos planavimą, sutelkiant pajėgumus ir dalijantis jais, remiant gynybos sektoriaus mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, kuriant labiau integruotą, tvaresnę, novatoriškesnę ir konkurencingesnę Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę, sukuriant Europos gynybos įrangos rinką ir surandant naujų ES lygmens finansavimo būdų;

7.  primygtinai ragina ES valstybes nares ir Komisiją imtis reikalingų priemonių ir paskatinti pertvarkyti ir sustiprinti gynybos pramonės pajėgumus siekiant sumažinti esamus perteklinius pajėgumus, kurie dažniausiai yra netvarūs;

8.  palankiai vertina Europos Komisijos Gynybos pramonės ir rinkų darbo grupės veiklą ir 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542) ir ragina Komisiją parengti pasiūlymus, kaip, laikantis lankstaus požiūrio, būtų galima pasinaudoti platesnio masto ES politika ir priemonėmis remiant gynybos ir saugumo tikslus, visų pirma įvairialypio pobūdžio, pvz., dvejopo naudojimo technologijų, srityse;

9.  pabrėžia, kad šiuo metu Europos Sąjungoje esančios Sąjungos, daugiašalio ir nacionalinio lygmenų karinės struktūros ir toliau turi būti pertvarkomos, siekiant sukurti modulines, sąveikias ir lengvai dislokuojamas ginkluotąsias pajėgas, kurios būtų pritaikytos daugiašalėms operacijoms;

10.  palankiai vertina atnaujintą paskatą, kurią Europos Vadovų Taryba suteikė 2012 m. gruodžio mėn., didinti BSGP operacijų veiklos našumą ir veiksmingumą, Europos bendradarbiavimą daryti tvirtesnį siekiant užtikrinti perspektyvius pajėgumus ir šalinti svarbiausius jų trūkumus, taip pat stiprinti Europos gynybos pramonę;

11.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, turint mintyje 2013 m. gruodžio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, pateikti pasiūlymų, kuriuose atsispindėtų šios rezoliucijos rekomendacijos ir būtų pateikiama pasirinkčių, kaip, remiantis Sutarties nuostatomis dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, gerinti Europos bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse tarp norinčių tai daryti valstybių narių, jei visos valstybės narės negali pasiekti susitarimo dėl plataus užmojo darbotvarkės;

12.  nusprendžia parengti pasiūlymų dėl Sutarčių nuostatų stiprinimo atsižvelgiant į BSGP kūrimą, kurie būtų jo darbotvarkės kitame konvente dėl Konstitucijos dalis;

ES pajėgumo planuoti ir vykdyti karines operacijas didinimas

13.  apgailestaudamas pažymi, kad, praėjus dešimčiai metų nuo pirmosios savarankiškos ES vadovaujamos karinės operacijos, ES vis dar neturi nuolatinio karinių operacijų planavimo bei vykdymo centro, taip pat apgailestauja, kad tai trukdo ES gebėjimui imtis atsakomųjų priemonių kilus rimtoms krizėms; primena, kad dabartinė tvarka, pagal kurią reikalaujama įsteigti ad hoc nacionalinius štabus, yra tik atsakomasis veiksmas ir pagal ją nenumatoma skirti būtino išankstinio planavimo išteklių;

14.  mano, kad veiklą pradėjęs ES operacijų centras, nors ir palankiai vertinamas dėl savo vaidmens koordinuojant misijas Afrikos kyšulyje, daugeliu atvejų dėl savo nedidelių išteklių ir griežtai tik su parama susijusių funkcijų yra nepakankama priemonė siekiant išlaikyti nuolatinį karinį pajėgumą; apgailestauja, kad penkių šalių iniciatyva „Weimar Plus“ nedavė jokių reikšmingesnių rezultatų; primygtinai ragina valstybes nares visų pirma susitarti ES operacijų centrui skirti užduotį vykdyti ne vykdomųjų misijų, pvz., ES mokomųjų misijų Malyje ir Somalyje, operacinį planavimą;

15.  dar kartą ragina Europos išorės veiksmų tarnyboje (EIVT) įsteigti visavertį ES operacijų štabą, jei reikia, pasitelkiant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą; pabrėžia, kad tai turėtų būti civilinė ir karinė struktūra, atsakinga už ES civilinių misijų ir karinių operacijų planavimą bei vykdymą, o ją sudarytų atskiros civilinio ir karinio vadovavimo grandys;

16.  atkreipia dėmesį, kad ES operacijų štabo sukūrimas labai pagerintų institucinę ES atmintį krizių valdymo srityje, prisidėtų kuriant bendrą strateginę kultūrą tuo tikslu komandiruojant nacionalinius darbuotojus, kiek įmanoma padidintų civilinio ir karinio koordinavimo teikiamą naudą, sudarytų sąlygas suvienyti tam tikras funkcijas, ilguoju laikotarpiu sumažintų sąnaudas ir palengvintų Parlamento bei Tarybos vykdomą politinę priežiūrą;

17.  pabrėžia, kad nuolatinį karinių operacijų planavimo ir vykdymo centrą būtina kurti atsižvelgiant ir į įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarpusavio gynybos ir solidarumo sąlygas, taip pat pabrėžia, kad būtina užtikrinti tinkamą pasirengimo imtis atsakomųjų veiksmų lygį ir šių veiksmų spartą, jei reikėtų taikyti nors vieną iš šių sąlygų; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasiūlyti praktinių priemonių, kaip, remiantis tarpusavio gynybos sąlyga, atsakomąsias priemones būtų galima apibrėžti ES lygmeniu;

ES kovinių grupių stiprinimas. Sąjungos greitojo reagavimo ir stabilizavimo priemonė

18.  pripažįsta ES kovinių grupių indėlį pertvarkant valstybių narių ginkluotąsias pajėgas, be kita ko, remiant karinių operacijų sąveikumą ir skatinant daugiašalį bendradarbiavimą; apgailestauja dėl to, kad ši koncepcija dar neįrodė savo, kaip greitojo reagavimo priemonės, naudingumo vykdant operacijas ir kad, nepadarius esminių pakeitimų, mažai tikėtina, jog bus priimtas koks nors susitarimas dėl dislokavimo; mano, kad Malyje nebuvo pasinaudota proga pirmą kartą panaudoti ES kovines grupes;

19.  mano, kad siekiant didinti kovinių grupių veiksmingumą tinkamas dėmesys turėtų būti skiriamas jų sudėčiai, kadangi apskritai to paties regiono valstybės panašiai suvokia grėsmes, taigi būtų sudarytos palankesnės sąlygos į jas reaguoti;

20.  mano, kad persvarstytame karinio pobūdžio operacijų bendrųjų sąnaudų finansavimo administravimo mechanizme ATHENA vis dar nepakankamai atsižvelgiama į kovinės grupės koncepcijos specifiškumą, ir ragina gerokai padidinti greitojo reagavimo operacijų bendrąsias sąnaudas, kad jos apimtų visas sąnaudas, atsirandančias naudojant kovines grupes; mano, jog principo „sąnaudos ten, kur jos patiriamos“ taikymas savanoriškai arba pagal rotacijos principą nuolatinės parengties kovinėms grupėms prieštarauja sąžiningo naštos pasidalijimo principui;

21.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymų siekiant ATHENA mechanizmą pritaikyti prie kovinių grupių specifinių savybių, jei reikia, pasitelkiant nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą, kuris būtų kuriamas tuo pačiu metu, kaip ir nuolatinis ES operacijų štabas; drauge primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymą dėl ES karinių operacijų parengiamiesiems veiksmams skirto pradinio fondo įsteigimo ir finansavimo, kaip to reikalaujama Sutartyje;

22.  atkreipia dėmesį į Tarybos ir EIVT pastangas siekiant padidinti kovinių grupių lankstumą ir galėjimą jas panaudoti; vis dėlto iki šiol šios pastangos davė mažai apčiuopiamų rezultatų; atkreipia dėmesį, kad didelis sąveikumas būtinas ne tik techniniu, bet ir procedūrų bei koncepcijų nustatymo lygmenimis, visų pirma siekiant suderinti veiksmų pradžios taisykles ir vadovavimo perdavimą ir pašalinti galimas nacionalines kliūtis;

23.  ragina Europos Vadovų Tarybą išnagrinėti politinių sprendimų priėmimo proceso supaprastinimo ES ir nacionaliniu lygmenimis būdus siekiant, kad greitasis reagavimas taptų tikrove; primygtinai tvirtina, kad turi būti pademonstruota politinė valia, būtina reaguoti į iššūkius; ragina apsvarstyti galimas supaprastintas procedūras, susijusias su kovinių grupių dislokavimu ribotam laikotarpiui, kai laikomasi tam tikrų aiškiai apibrėžtų ir sutartų išankstinių sąlygų, pvz., gautas specialus Jungtinių Tautų prašymas;

24.  palankiai vertina atnaujintą valstybių narių plataus užmojo įsipareigojimą parengti kovinių grupių koncepciją ir pasižadėjimą planuoti įnašus, grindžiamus reguliariai prisiimamais įsipareigojimais, siekiant ateityje išvengti spragų kovinių grupių pratybų tvarkaraštyje; ragina kovines grupes kurti kaip ilgalaikes partnerystes, trunkančias ilgiau nei nuolatinės parengties laikotarpis, siekiant gauti kuo didesnę bendro įrangos ir paslaugų pirkimo bei pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais naudą kariniu ir ekonominiu požiūriais; pažymi, kad konkretus pavyzdys šia linkme – 2012 m. antrajame semestre Europos gynybos agentūros (EGA) sudaryta preliminarioji sutartis dėl nuolatinės parengties ES kovinei grupei skirtų pagrindinių logistikos paslaugų;

25.  nurodo, kad visos su karinėmis operacijomis nesusijusios išlaidos, pvz., kovinių grupių mokymo ir parengties sąnaudos, galėtų būti padengiamos iš ES biudžeto;

26.  pabrėžia, kad kovinės grupės yra specifinė nedidelė riboto tvarumo priemonė, pritaikyta tam tikram scenarijų skaičiui, todėl jos negalima laikyti universalia krizių valdymo priemone; primena, kad pagal pradinį 1999 m. Helsinkio pagrindinį tikslą, kurį Europos Vadovų Taryba patvirtino 2008 m., Europos Sąjungai nustatomas tikslas svarbios operacijos vykdymo atveju gebėti per 60 dienų dislokuoti 60 000 karių; pažymi, kad nors šio tikslo oficialiai neatsisakyta, dėl nuolatinių pajėgumų trūkumų iš tikro jis niekada nebuvo pasiektas; atkreipia dėmesį, kad labiau nei nustatant savavališkus tikslus, kurie gali pažeisti ES patikimumą, būtina nedelsiant ir toliau dėti pastangas, kuriomis būtų siekiama apskritai pašalinti pajėgumų trūkumus ir geriau kurti bei planuoti ES karinių operacijų pajėgas;

Struktūrų ir pajėgumų kūrimas siekiant šalinti pagrindinius pajėgumų trūkumus

27.  primena ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnyje nustatytą EGA misiją bei užduotis, visų pirma jos labai svarbų vaidmenį kuriant ir įgyvendinant ES karinių pajėgumų ir ginkluotės politiką, derinant operacijų vykdymo poreikius, siūlant daugiašalius projektus, koordinuojant valstybių narių programas, stiprinant Europos gynybos pramoninę bei technologinę bazę ir didinant karinių išlaidų efektyvumą; primygtinai ragina valstybes nares, atsižvelgiant į tai, jog EGA labai daug dėmesio skiria išlaidų efektyvumui, teikti jai tinkamą finansavimą, kad būtų galima panaudoti visą jos potencialą, ir dar kartą ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pateikti pasiūlymų, kaip iš Sąjungos biudžeto būtų galima finansuoti šios agentūros darbuotojams skirtas išlaidas ir einamąsias išlaidas;

28.  apgailestauja, kad valstybės narės neprisiėmė tvirtų su kariniais pajėgumais susijusių įsipareigojimų, ir ragina Tarybą numatyti įgyvendinti ES sutarties 42 straipsnio 3 dalyje ir 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą dėl susijusio vertinimo; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją tuo tikslu pateikti tinkamų pasiūlymų; mano, kad Parlamentas turėtų būti nuolat informuojamas apie kuriant karinius pajėgumus, kurie tiesiogiai susiję su BSGP įgyvendinimu, daromą pažangą;

29.  ragina toliau judėti į priekį įgyvendinant EGA parengtą pajėgumų plėtojimo planą, ir primygtinai ragina 2013 m. persvarstant šį planą jį geriau įtraukti į nacionalinės gynybos planavimą, kurį būtina toliau derinti; dar kartą ragina valstybes nares tarpusavyje ir ES kariniame komitete pradėti institucinį didesnio gynybos planavimo koordinavimo procesą, visų pirma remiantis EGA konsultacijomis; atkreipia dėmesį į bendrą poreikį stiprinti EGA ir ES karinio komiteto / ES karinio štabo bendradarbiavimą; tikisi, kad per 2013 m. gruodžio mėn. vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą gynybos klausimais valstybių ir vyriausybių vadovai pradės Europos gynybos politikos persvarstymą;

30.  ragina laikytis labiau struktūrinio požiūrio siekiant Europos mastu pašalinti esamus pagrindinius pajėgumų trūkumus, visų pirma svarbiausių pajėgų, pvz., žvalgybos, sekimo ir išžvalgymo išteklių, strateginio oro transporto, sraigtasparnių, medicininės pagalbos, degalų papildymo ore ir tikslaus taikymo ginkluotės, veiksnumo užtikrinimo ir didinimo srityse, glaudžiai bendradarbiaujant su NATO ir visapusiškai papildant NATO veiklą; palankiai vertina EGA valdomų bendrų ir pasidalijamų iniciatyvų pirminius rezultatus, tačiau pabrėžia, kad šiose ir kitose srityse būtina ir toliau daryti pažangą; apgailestauja, kad nors Europos ginkluotosios pajėgos, vykdydamos BSGP ir kitas operacijas, ne kartą susidūrė su šių pajėgų veiksnumo užtikrinimo ir didinimo stoka, nė vienas iš nustatytų pajėgumų trūkumų dar nėra tinkamai pašalintas;

31.  ragina įvertinti nuolatinės BSGP saugyklos (su funkcijomis, panašiomis į NATO paramos agentūros funkcijas) sukūrimą, kuri nevykdant sudėtingų viešųjų pirkimų procedūrų ES karinėms struktūroms ir valstybėms narėms teiktų integruotą daugianacionalinę paramą, įskaitant visoms misijoms būtiną įrangą;

32.  pabrėžia, kad ES reikia sukurti būtinus, veiksmingus ir proporcingus pajėgumus ir strategijas, kad Sąjunga galėtų reaguoti į didėjančius elektroninės erdvės pavojus jos saugumui ir strateginiams interesams; pabrėžia, kad norint pasiekti rezultatų reikia bendradarbiauti su privačiais subjektais, visapusiškai gerbti skaitmenines laisves ir vadovautis tarptautinės teisės nuostatomis bei užtikrinti pakankamą demokratinę priežiūrą;

33.  pabrėžia Europos oro transporto vadovavimo struktūros (angl. EATC), kuri pateisino savo funkciją ir įrodė teikiamą papildomą naudą vykdant operacijas, pavyzdį kaip itin naudingo pajėgumų sutelkimo ir dalijimosi jais modelį, kuris pagrįstas tam tikrų kompetencijos sričių perdavimu bendrai struktūrai neatsisakant nacionalinės nuosavybės; ragina EATC modelį pritaikyti kitose veiklos palaikymo srityse ir visų pirma tikisi, kad EGA darbo dėl galimos daugiašalės sraigtasparnių brigados sukūrimo rezultatais bus pašalinti kiti svarbūs pajėgumų trūkumai;

34.  dar kartą ragina valstybes nares apsvarstyti tam tikrų brangių pajėgumų, visų pirma su kosmoso sritimi, nepilotuojamais orlaiviais (angl. UAV) ar strateginio transporto ištekliais susijusių pajėgumų, bendrosios nuosavybės galimybę; palankiai vertina Komisijos darbą nagrinėjant galimybes plėtoti ES priklausančius pajėgumus, panaudoti gynybos ir civilinio saugumo reikmių sąveikos potencialą, pvz., civilinės saugos ar sienų stebėjimo srityse;

35.  pabrėžia, kad Europoje būtina sukurti bendrą požiūrį į vidutiniame aukštyje ilgą laiką nuotoliniu būdu valdomą oro sistemą (angl. MALE RPAS), ir ragina Komisiją bei valstybes nares parengti novatorišką požiūrį šiam plačiam užmojui įgyvendinti;

36.  pabrėžia, kad palydoviniai ištekliai labai svarbūs šių dienų operacijoms, visų pirma žvalgybos, sekimo ir atpažinimo, ryšių bei navigacijos pajėgumų požiūriu, ir kad būtina kuo geriau panaudoti negausius išteklius, vadovaujantis bendru požiūriu ir kuo geriau išnaudojant visas galimas civilinės ir karinės sričių sąveikas, kad būtų išvengta nereikalingo dubliavimo; šiuo požiūriu ragina Europos kosmoso agentūrą, EGA bei Komisiją toliau bendradarbiauti ir primygtinai reikalauja ES lėšomis toliau finansuoti programas „Copernicus“ (GMES) ir Galileo;

37.  ragina toliau daryti pažangą įgyvendinant daugiašalės palydovinės vaizdo sistemos (MUSIS) programą, kad būtų sudarytos palankios sąlygos dalytis iš kitos kartos Žemės stebėjimo palydovų gautais palydoviniais vaizdais, taip pat ragina Europos Sąjungą ir ES palydovų centro asociaciją tiesiogiai finansiškai prisidėti įgyvendinant šią programą, kad būtų užtikrinta galimybė naudotis ES poreikiams, visų pirma BSGP, pritaikytais vaizdais;

38.  palankiai vertina tai, kad priimtas pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais elgesio kodeksas – svarbus žingsnis siekiant didesnio bendradarbiavimo Europoje, ir pabrėžia, kad iki metų pabaigos būtina atlikti pirmąjį strateginį šio kodekso įgyvendinimo vertinimą; tikisi, kad 2013 m. gruodžio mėn. posėdžiausianti Europos Vadovų Taryba bus svarbus tarpinis etapas, kuriuo bus suteikta politinė paskata telkti pajėgumus, dalytis jais ir pateiktos aiškios įgyvendinimo gairės; atkreipia dėmesį į tai, jog ES būtina gerinti informavimo veiklą siekiant toliau didinti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais vaidmenį;

39.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti valstybių narių ginkluotosioms pajėgoms būtinos įrangos tiekimo saugumą, kad šios valstybės narės, kilus tarptautinėms krizėms, galėtų vykdyti savo įsipareigojimus; yra labai susirūpinęs dėl didėjančios priklausomybės nuo ne Europoje sukurtų technologijų ir ne Europoje esančių tiekimo šaltinių, taip pat dėl šios priklausomybės poveikio Europos savarankiškumui; pabrėžia gynybos pramonės strateginę svarbą ir ragina EGA bei Komisiją daryti pažangą nustatant svarbiausius išsaugotinus ar plėtotinus Europos pramonės pajėgumus ir mažinant Europos priklausomybę nuo tiekimo;

40.  apgailestauja dėl mažėjančių gynybos sektoriaus moksliniams tyrimams skirtų nacionalinių biudžetų ir dėl to, kad šie moksliniai tyrimai valstybėse narėse dažniausiai nenuoseklūs; atkreipia dėmesį į ES potencialą, pasitelkiant Europos bendradarbiavimo sistemą, taip pat labiau susiejant gynybos ir civilinio saugumo sričių mokslinius tyrimus, teikti didelę papildomą naudą; itin pabrėžia, kad daugiausia dėmesio būtina skirti investicijoms į didelio poveikio technologijas, pvz., robotų techniką, nanotechnologijas bei mikroelektroniką, ir užtikrinti, kad šiose srityse išleidžiamos ES lėšos būtų naudingos ir gynybos reikmėms;

ES valstybių narių nuolatinių daugiašalių struktūrų suderinamumo didinimas

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad Europoje vykdoma tam tikrų dvišalių, regionų lygmens ir daugiašalių partnerystės iniciatyvų, kuriomis siekiama sutelkti išteklių, skatinti sąveikumą ir kurios gali padėti vykdyti ES, JT, NATO ar ad hoc koalicijų operacijas; palankiai vertina bendradarbiavimo naudą ir visiškai pritaria išteklių telkimo loginiam pagrindui, tačiau skatina tam tikra forma racionalizuoti ir geriau koordinuoti daugelį daugiašalio pobūdžio struktūrų, kurios išsiplėtė neturint bendro ir nuoseklaus plano;

42.  ragina stiprinti Eurokorpuso ir ES karinio štabo ryšius ir daugiau valstybių narių prisijungti prie Eurokorpuso daugiašalės struktūros, kuri galėtų būti visiškai integruoto Europos ginkluotųjų pajėgų padalinio branduolys;

43.  atkreipia dėmesį į Euroforo valstybių veiklos nutraukimą pripažindamas ankstesnį jų indėlį vykdant ES operacijas ir sudarant kovinių grupių pratybų tvarkaraštį; atkreipia dėmesį į konkretų Euromarforo, Europos žandarmerijos pajėgų (Eurogendforo), Baltijos šalių bendradarbiavimo gynybos srityje, Šiaurės šalių bendradarbiavimo gynybos srityje, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų jūrų desantininkų pajėgų, Ispanijos ir Italijos jūrų desantininkų pajėgų, Vokietijos ir Nyderlandų korpuso, Belgijos ir Nyderlandų laivynų bendradarbiavimo bei Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos iniciatyvų indėlį kuriant bendrąsias ekspedicines pajėgas, integruotą lėktuvnešių smogiamąją grupę, bendrą bendrųjų pajėgų būstinę ir kitas esamas arba pradedamas kurti regionų lygmens ir daugiašales nuolatines struktūras;

44.  pakartoja, kad būtina užtikrinti bendrą nuoseklumą ES lygmeniu, ir ragina valstybes nares savo iniciatyvas glaudžiau koordinuoti ES kariniame komitete pasinaudojant EGA įnašais;

Europos masto veiksmų stiprinimas švietimo, mokymo ir pratybų srityje

45.  pakartoja, kad visapusiškai remia Europos švietimo ir mokymo sričių struktūras bei projektus, ir itin pabrėžia Europos saugumo ir gynybos koledžo (ESGK) indėlį remiant bendrą saugumo kultūrą ir koledžo potencialą nustatant bei plėtojant ekonomiškus nacionalinių institucijų bendradarbiavimo projektus; pritaria 2013 m. balandžio 12 d. Tarybos sprendimui stiprinti Koledžą suteikiant jam teisinį veiksnumą ir finansuojant koledžą Sąjungos biudžeto lėšomis; mano, kad parama Koledžui galėtų būti paramos iš ES biudžeto teikimo kitoms BSGP struktūroms, kaip antai EGA ir ES palydovų centrui, pavyzdys; ragina toliau plėtoti „Erasmus“ programos paskatintą Europos jaunųjų pareigūnų mainų iniciatyvą ir Europos karininkų rengimo bei mokymo įstaigų dalyvavimą „Erasmus“ programoje;

46.  tvirtai pritaria pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais iniciatyvoms švietimo bei mokymo srityse tais atvejais, kai operatyvinio dislokavimo požiūriu galima sutaupyti nemažai lėšų nekenkiant nacionaliniam suverenitetui; pabrėžia EGA Sraigtasparnių pilotų mokymo programos sėkmę ir palankiai vertina tai, kad EGA pradėjo vykdyti taktinio oro transporto pratybas, kurios turėtų padėti parengti nuolatinius Europos oro transporto taktikos mokymo kursus; tikisi didesnės pažangos rengiant bendrą integruotą mokymo sistemą būsimiems naikintuvų pilotams mokyti; palankiai vertina EGA darbą, susijusį su labiau sutelktu ir bendru mokymu kibernetinės gynybos, kovos su savadarbių sprogstamųjų užtaisų gamyba ir laivyno operacijų srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad EGA turi atsižvelgti į valstybių narių, kurių orlaiviai pagaminti ne ES įmonėse, mokymo poreikius;

47.  pabrėžia galimybę, kad ES kovinės grupės galėtų rengti bendrus mokymus ir pratybas; ragina kovinę grupę sudarančias šalis suteikti galimybę kovinių grupių pratybose dalyvauti naujiems dalyviams, pvz., galimiems strateginiams ir (arba) operaciniams dalyviams, taip pat organizacijoms partnerėms, pvz., JT;

48.  atkreipia dėmesį į būtinybę išvengti galimo dubliavimo su NATO, pvz., kibernetinio saugumo mokymų srityje;

ES ir NATO bendradarbiavimo teikiamos naudos didinimas

49.  pabrėžia, kad Europos karinio pajėgumo stiprinimas kuriant tvirtesnes ES struktūras teikia naudą ir NATO, taip pat padeda sąžiningiau padalyti šiam aljansui tenkančią naštą; giria pragmatišką bendradarbiavimą, kuriuo siekiama išvengti pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais bei pažangiosios gynybos iniciatyvų dubliavimo, visų pirma užtikrinant EGA ir NATO sąjungininkų pajėgų pertvarkos vadavietės sąveiką;

50 primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją dar glaudžiau ir reguliariau bendradarbiauti su NATO generaliniu sekretoriumi politiniu lygmeniu rizikos vertinimo, išteklių valdymo ir civilinių bei karinių operacijų politinio planavimo ir vykdymo tikslais; pabrėžia, kad būtina plėtosi esamas ES it NATO operatyvinio bendradarbiavimo sistemas, pradedant „Berlin Plus“ susitarimais, kurių įgyvendinimą vis dar stabdo Turkija;

51.  atkreipia dėmesį, kad nacionaliniai pajėgumai, nesvarbu, ar jie plėtojami ES, ar NATO pagrindu, išlieka nacionalinės valdžios kompetencijos srityje, todėl juos galima naudoti visoms operacijoms, dėl kurių sprendimas priimamas nacionaliniu lygmeniu;

52.  pabrėžia NATO standartų svarbą Europos bendradarbiavimui gynybos srityje ir tai, jog būtina, kad ES stiprinamais kariniais pajėgumais būtų užtikrinama visapusiška sąveika su NATO;

53.  pažymi, kad NATO reagavimo pajėgos ir ES kovinės grupės yra vienos kitas papildančios ir tarpusavyje susijusios iniciatyvos, kurioms vis dėlto reikalingos panašios valstybių narių pastangos, taip pat ragina siekti kuo labiau didinti jų sąveiką;

BSGP perkėlimas į naują lygmenį

54.  ragina valstybes nares, remiantis šia rezoliucija, Europos gynybos srityje imtis kokybinių pokyčių stiprinant ES karines struktūras; ragina tai daryti norinčias valstybes nares prireikus imtis veiksmų, laikantis ES sutarties 42 straipsnio 6 dalies ir 46 straipsnio nuostatų dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo, taip pat ES sutarties 44 straipsnio nuostatų; laikosi požiūrio, kad jeigu šio pobūdžio bendradarbiavimas būtų pradėtas vykdyti, visų pirma jis turėtų būti grindžiamas dalyvaujančių valstybių narių noru prisiimti atsakomybę tarptautinėje bendruomenėje ir geriau parengti Sąjungą vykdyti krizės valdymo operacijas;

55.  todėl mano, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas visų pirma turėtų apimti šiuos aspektus, kuriais siekiama didinti veiklos veiksmingumą:

   nuolatinės ES operacijų štabo būstinės įsteigimą;
   greitojo reagavimo operacijų, kurias vykdant naudojamos ES kovinės grupės, bendrą finansavimą;
   įsipareigojimą prisidėti sudarant kovinių grupių pratybų tvarkaraštį, be kita ko, taikant suderintas veiksmų pradžios taisykles ir supaprastintas sprendimų priėmimo procedūras;

56.  pažymi, kad valstybės narės taip pat turi didinti savo su pajėgumų kūrimu susijusius įsipareigojimus, ypač telkdamos pajėgumus ir dalindamosi jais, antra vertus, būtina išlaikyti kuo didesnį lankstumą ir įtrauktį, kad būtų galima kuo labiau pasinaudoti įvairiomis dvišalės, taip pat regionų lygmens ar daugiašalės sąveikos formomis; vis dėlto mano, kad susitarimas dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo turėtų apimti bent šiuos įsipareigojimus, skirtus:

   struktūriniam gynybos planavimo koordinavimui;
   bendram pajėgumų kūrimo vertinimui ir persvarstymui;
   didesniam EGA finansavimui užtikrinti.

57.  pažymi, jog Sutartyje aiškiai nurodyta, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas turi būti kuriamas laikantis Sąjungos sistemos, ir atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis ES sutarties 41 straipsniu, didžiajai daugumai pagal šią sistemą parengtų veiklos sričių galėtų būti suteikiama galimybė gauti ES biudžeto lėšų tomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitos ES veiklos atvejais;

58.  mano, kad nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas taip pat turėtų sudaryti palankias sąlygas didinti Europos bendradarbiavimo iniciatyvų suderinamumą įtraukties ir lankstumo požiūriu, be kita ko, stiprinant įvairių bendradarbiavimo aspektų, atsirandančių tvirčiau vykdant BSGP, sąsajas;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, NATO Parlamentinei Asamblėjai ir NATO generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 343, 2011 12 23, p. 35.
(2) OL L 183, 2011 7 13, p. 16.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0455.
(4) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 9.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2011)0574.


ES politika Baltarusijos atžvilgiu
PDF 328kWORD 38k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rekomendacija Tarybai, Komisijai ir EIVT dėl ES politikos Baltarusijos atžvilgiu (2013/2036(INI))
P7_TA(2013)0382A7-0261/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje po 2012 m. rugsėjo 23 d. parlamento rinkimų(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl Baltarusijos(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl padėties Baltarusijoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(6),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 1 d. Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo nacionalinės platformos konferencijos rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos rytų aspekto peržiūros(7),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo Prahos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos 2012 m. spalio 15 d. išvadas ir į 2012 m. lapkričio 6 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1014/2012 dėl ribojamųjų priemonių Baltarusijai(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 97 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7‑0261/2013),

A.  kadangi nuo 1994 m. Baltarusijoje nebuvo surengta laisvų ir sąžiningų rinkimų, vadovaujantis tarptautinius standartus atitinkančiais rinkimų teisės aktais;

B.  kadangi valdžių padalijimo principas iš esmės panaikintas įvykdžius 1996 m. konstitucinę reformą ir nuo to laiko politinei opozicijai neatstovaujama politinėse institucijose ir ji negalėjo dalyvauti formuojant ir įgyvendinant šalies politinį kursą;

C.  kadangi tuo pačiu laikotarpiu žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės buvo sistemingai ir šiurkščiai pažeidžiamos, visų pirma žodžio, asociacijų ir susirinkimų laisvės;

D.  kadangi 1997 m. Europos Vadovų Taryba sustabdė partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimą ir įšaldė laikinąjį susitarimą dėl prekybos, taigi ES ir Baltarusijos santykiai toliau reglamentuojami 1989 m. prekybos ir bendradarbiavimo susitarimu;

E.  kadangi 2008–2010 m. ES ir Baltarusijos santykiuose įvyko postūmis, kai Baltarusija parodė norą plėtoti konstruktyvius santykius su ES ir buvo pastebimas tam tikras pilietinės visuomenės, opozicijos ir laisvos spaudos veiklos sąlygų pagerėjimas; tačiau šie santykiai labai pablogėjo, kai po 2010 m. prezidento rinkimų buvo imtasi brutalių priemonių ir sugriežtinta represinė politika, pvz., areštuoti kandidatai į prezidentus ir po to pradėti vykdyti masiniai sulaikymai, opozicijos atstovams keliamos baudžiamosios bylos dėl politinių priežasčių ir vykdomos represijos prieš žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomą žiniasklaidą;

F.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos, atmesdamos ES raginimus laikytis tarptautiniu lygmeniu pripažintų demokratijos standartų, įgyvendina savęs izoliavimo politiką, kurią primeta ir Baltarusijos gyventojams;

G.  kadangi Europos Parlamentas nepripažįsta Baltarusijos parlamento teisėtumo; kadangi per pastaruosius dešimt metų tik 2010 m. viena oficiali Europos Parlamento delegacija apsilankė Baltarusijoje;

H.  kadangi 70 proc. Baltarusijos gyventojų nori, kad šalyje vyktų pokyčiai; visgi dalis gyventojų mano, kad įvykus esminiams pokyčiams iš pradžių gyvenimo lygis pablogėtų(9);

I.  kadangi demokratiniai pokyčiai turbūt būtų labiau tikėtini, jeigu reformų imtųsi dabartinio valdžios elito atstovai, pritariantys reformoms; kadangi pagrindiniais katalizatoriais visgi turėtų būti pilietinės visuomenės organizacijos ir privačiojo verslo atstovai;

J.  kadangi užmezgus nuoseklų politinį dialogą su Baltarusijos valdžios institucijomis laikantis minėtos sąlygos turėtų atsirasti galimybė į daugiašalį suinteresuotųjų šalių dialogą ir reformų įgyvendinimą įtraukti pilietinę visuomenę ir opozicijos atstovus;

K.  kadangi Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas Vilniuje galėtų tapti dar viena svarbia galimybe laikantis tam tikrų sąlygų palaipsniui gerinti ES ir Baltarusijos santykius, jeigu tik bus paleisti ir politiniu požiūriu reabilituoti visi politiniai kaliniai;

L.  kadangi dėl to ES ribojamosios priemonės buvo persvarstytos ir išplėstos (šiuo metu jos taikomos 242 asmenims ir 30 subjektų), o Baltarusijos valdžios institucijos ir toliau draudžia tam tikriems politikams ir pareigūnams, taip pat tarptautinių organizacijų atstovams, žurnalistams ir pilietinės visuomenės atstovams atvykti į šalį;

M.  kadangi politinei opozicijai pasiekti tikslus galėtų padėti didesnės pastangos, dedamos nustatant bendrą strategiją ir veiksmų planą; kadangi konkrečios priemonės, kaip antai, bendri sąrašai rengiantis 2014 m. vietos rinkimams, bendros politinės programos parengimas ar vieno kandidato 2015 m. vyksiantiems prezidento rinkimams pristatymas yra teigiami pokyčiai šioje srityje;

N.  kadangi 2012 m. pradėtas Europos dialogas modernizavimo klausimais su Baltarusijos visuomene padarė teigiamą poveikį siekiant pradėti konstruktyvias Baltarusijos visuomenės diskusijas dėl būtinų reformų šalyje ir didinant informuotumą apie ES; kadangi visgi būtina toliau plėtoti šio dialogo koncepciją, tikslus ir strategiją, numatyti tinkamus išteklius ir valdymo struktūrą, taip pat užtikrinti geresnį jo koordinavimą su Rytų partnerystės iniciatyvomis;

O.  kadangi Rytų partnerystės pilietinės visuomenės forumo nacionalinė platforma – tai svarbus ir patikimas partneris ir, ES požiūriu, unikali ryšių su Baltarusijos žmonėmis palaikymo priemonė;

P.  kadangi Baltarusijoje vis dar esama politinių kalinių(10), įskaitant žmogaus teisių gynėją ir kandidatą A. Sacharovo premijai gauti Alesį Bialeckį, kurie patiria žiaurų psichologinį ir fizinį smurtą, įskaitant grasinimus mirtimi, nepagrįstą perkėlimą, nepakankamą sveikatos priežiūrą ir kuriems neleidžiama pasinaudoti teise susitikti su šeimos nariais; kadangi pagrindinės sąlygos, nuo kurių įvykdymo priklauso ES ir Baltarusijos santykių normalizavimas, ir toliau yra visų politinių kalinių paleidimas ir politinis reabilitavimas, taip pat Baltarusijos pažanga įgyvendinant tarptautinius įsipareigojimus ir užtikrinant pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, teisinės valstybės principams ir demokratinėms laisvėms;

Q.  kadangi mažesnis sulaikymų dėl politinių priežasčių skaičius (nuo 868 2011 m. iki 235 2012 m., kaip praneša žmogaus teisių centras „Viasna“ ) galėtų būti laikomas represijų ir bauginimo aplinkos pasekme;

R.  kadangi neseniai priimti teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatomi apribojimai, paskatino naujas represijas prieš pilietinės visuomenės atstovus, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, nepriklausomos žiniasklaidos atstovus ir gynybai atstovaujančius teisininkus; kadangi bendra su žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis susijusi padėtis yra prasta ir toliau kelia didelį susirūpinimą, kaip pažymėjo JT specialusis pranešėjas Baltarusijos klausimu 2013 m. ataskaitoje; kadangi Baltarusijos valdžios institucijų parodytas atsparumas tarptautinės bendruomenės raginimams prisideda prie to, kad toliau blogėja santykiai su ES ir Baltarusija vis labiau save izoliuoja;

S.  kadangi 2012 m. Baltarusijos valdžios institucijos atliko teisės aktų pakeitimus, kuriais KGB suteiktos labai didelės galios laisvai taikyti prievartos priemones; kadangi pagal naują įstatymą saugumo tarnybos be jokių apribojimų gali patekti į butus, areštuoti ir įkalinti Baltarusijos piliečius, diplomatus ir tarptautinių institucijų atstovus, kurie turi imunitetą; kadangi šiame įstatyme taip pat yra nuostata, pagal kurią KGB agentai atleidžiami nuo bet kokios teisinės atsakomybės už jų padarytus sužalojimus; kadangi Baltarusijos specialiosioms pajėgoms suteiktos labai didelės galios išvaikyti demonstracijas;

T.  kadangi 2011 m. pabaigoje padaryti įstatymo dėl masinių renginių pakeitimai, pagal kuriuos už masinių protestų organizavimą gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn kaip už viešosios tvarkos pažeidimą; kadangi masinių protestų organizatoriai privalo valdžios institucijoms pateikti informaciją apie jų finansavimo šaltinius;

U.  kadangi 2011 m. nustatyta, kad dotacijų iš užsienio gavimas – tai nusikalstama veika, taip pat išplėsta valstybės išdavimo sąvoka, todėl valdžios institucijoms buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti baudžiamąja teise siekiant suvaržyti organizacijas ir asmenis, gaunančius lėšas iš užsienio arba dalyvaujančius tarptautiniuose renginiuose;

V.  kadangi 2012 m. Baltarusijos Teisingumo ministerija neleido registruoti 19 NVO ir 2 politinių partijų, o neregistruotų organizacijų nariai Baltarusijoje yra nuolat bauginami, gąsdinami ir persekiojami;

W.  kadangi Baltarusija – vienintelė Europos šalis, taikanti mirties bausmę; kadangi nuteistųjų asmenų šeimos ir visuomenė neinformuojamos apie mirties bausmės vykdymo datą, asmens, kuriam įvykdyta mirties bausmė, kūnas neatiduodamas giminėms, kad jį palaidotų, o apie laidojimo vietą nepranešama;

X.  kadangi 2012 m. mirties bausmė įvykdyta dviem asmenims, nors jų teismo procesas neatitiko teisingo bylos nagrinėjimo kriterijų; kadangi ilgą laiką ir 2012 m. mirties nuosprendis skelbiamas nebuvo, tačiau nauji mirties nuosprendžiai vis dėlto paskelbti 2013 m.;

Y.  kadangi padėtį Baltarusijoje galima apibrėžti kaip tokią, kai stokojama pasitikėjimo teisminėmis institucijomis dėl jų nepakankamo nepriklausomumo ir politiniai motyvais grindžiamų sprendimų;

Z.  kadangi Baltarusija – tai vienintelė Rytų partnerystės šalis, kurioje dar neįsteigta oficiali žmogaus teisių institucija;

AA.  kadangi cenzūra – rimta Baltarusijos politinė problema;

AB.  kadangi, atsižvelgiant į organizacijos „Žurnalistai be sienų“ sudarytą 2013 m. pasaulio spaudos laisvės indeksą, Baltarusija iš 168 vietos pakilo į 157 vietą iš 179 šalių, tačiau tai žemiausia pozicija, lyginant su kitomis Rytų partnerystės šalimis (Azerbaidžanas (156 vieta), Ukraina (126 vieta), Gruzija (100 vieta), Armėnija (74 vieta) ir Moldova (55 vieta));

AC.  kadangi šiuo metu galimybės pasinaudoti nepriklausomais televizijos bei radijo kanalais ir spauda yra mažos ir valstybinė žiniasklaida valdo prieigą prie informacijos;

AD.  kadangi su žiniasklaidos laisve susijusi padėtis Baltarusijoje yra nepriimtina, visų pirma dėl to, kad žurnalistai persekiojami ir jiems draudžiama išvažiuoti iš šalies, taikomi transliavimo ir interneto laisvę ribojantys įstatymai, nepriklausomiems žurnalistams taikomas atrankinis teisingumas, kaip matyti iš 2012 m. vasarą iškeltų 3 baudžiamųjų bylų;

AE.  kadangi 2012 m. bent 15 aktyvistų ir žurnalistų uždrausta išvykti iš Baltarusijos pateikus neteisingus tvirtinimus;

AF.  kadangi daugiau negu pusė Baltarusijos piliečių turi prieigą prie interneto; kadangi elektroninės priemonės suteikia naujų galimybių geriau pasinaudoti nepriklausoma žiniasklaida, nors keletas opozicijos interneto svetainių buvo užblokuotos vyriausybinėse ir švietimo institucijose;

AG.  kadangi pagal naujausią 2012 m. JT žmogaus socialinės raidos indeksą Baltarusija užima 50 vietą, kai tuo tarpu Rusija užima 55 vietą ir Rytų partnerystės šalių užimamos vietos yra šios: Gruzija – 72 vieta, Ukraina – 78 vieta, Azerbaidžanas – 82 vieta, Armėnija – 87 vieta, Moldova – 113 vieta;

AH.  kadangi viena iš pagrindinių tam tikro socialinio stabilumo šalyje priežasčių – tai socialinės apsaugos sistema, kuria žmonės naudojasi ir atsilygindami renkasi nedalyvauti politiniame gyvenime; kadangi 65 proc. baltarusių gauna tam tikros formos valstybės pagalbą, pvz., pensijas, stipendijas, bedarbio pašalpas ir t. t;

AI.  kadangi žemas nedarbo lygis gali būti pasiektas dirbtinai pasinaudojant subsidijomis, skiriamomis valstybės įmonėms, kurios sukuria maždaug 70 proc. BVP ir įdarbina 50 proc. darbo jėgos;

AJ.  kadangi Baltarusijos vyriausybė siekia pritraukti užsienio investicijų (Baltarusija turi kvalifikuotų darbuotojų, privatizavimo programą, šešias laisvąsias ekonomikos zonas ir pažangiųjų technologijų parką), tačiau pastebimi sistemingo valstybės kišimosi į privačiojo sektoriaus veiklą atvejai;

AK.  kadangi iki šiol Baltarusijos valdžios institucijos nurodydavo, kad jų geopolitinis interesas yra siekti tolesnės ekonominės integracijos su Rusija kuriant Eurazijos muitų ir ekonominę sąjungą; kadangi ir didžiąją dalį visų tiesioginių užsienio investicijų Baltarusijoje per pastaruosius metus sudarė investicijos iš Rusijos; kadangi ekspertai nurodo, kad per pastaruosius dešimtmečius apie 700 000 baltarusių emigravo dirbti į Rusiją, daugiausia į Maskvą ir Sankt Peterburgą;

AL.  kadangi galima pastebėti ES ir Baltarusijos ženklus siekiant iš naujo pradėti derybas dėl Baltarusijos įstojimo į PPO, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Rusija prisijungia prie PPO;

AM.  kadangi neseniai pagal ES kaimynystės barometro projektą atlikta apklausa rodo, jog daugiau negu 50 proc. Baltarusijos gyventojų mano, kad ES turėtų sustiprinti savo vaidmenį ekonominės plėtros, prekybos ir regioninio bendradarbiavimo su Baltarusija srityse;

AN.  kadangi modernizavimo programa, kurią neseniai paskelbė Baltarusijos valdžios institucijos, ekspertų nuomone, yra visų pirma orientuota į pagrindinės pramonės infrastruktūros gerinimą, tačiau šalyje būtinos platesnės ekonomikos reformos ir skaidri verslo aplinka, taip pat mažesnė valdžios kontrolė visuose verslo sektoriuose;

AO.  kadangi atsižvelgiant į organizacijos „Transparency International“ sudarytą 2012 m. korupcijos suvokimo indeksą Baltarusija užima 123 vietą iš 176 šalių ir teritorijų, kai tuo tarpu Ukraina užimą 144 vietą, Azerbaidžanas – 139 vietą, Rusija –133 vietą, Armėnija – 105 vietą, Moldova – 94 vietą ir Gruzija – 51 vietą;

AP.  kadangi Baltarusija neseniai prisijungė prie Europos Tarybos kovos su korupcija mechanizmo „Greco“ ir tapo kovos su prekyba žmonėmis mechanizmo „Greta“ nare;

AQ.  kadangi Baltarusija patenka į Europos kaimynystės politikos taikymo sritį, tačiau, atsižvelgiant į politinę padėtį, dar neparengtas joks veiksmų planas;

AR.  kadangi parama Baltarusijai šiuo metu teikiama pagal 2007–2013 m. šalies strategijos dokumentą;

AS.  kadangi pagal 2007–2013 m. perspektyvinį finansinį planą 33,4 mln. EUR buvo numatyti Baltarusijos ir jos kaimyninių šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektams pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), o apie 60 savivaldybių šiuo metu dalyvauja įgyvendinant 50 bendrų Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektų;

AT.  kadangi šiuo metu tik 20 Baltarusijos ekspertų dalyvauja įvairiuose Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės (EKPP) projektuose, kai tuo tarpu 2008 m. dalyvavo 120 ekspertų;

AU.  kadangi Baltarusijos valdžios institucijos aktyviai dalyvauja ekspertų susitikimuose įgyvendinant daugiašalį Rytų partnerystės aspektą, ypač pasienio bendradarbiavimo projektus;

AV.  kadangi 58 miestai ir savivaldybės Lenkijoje, 47 Lietuvoje ir 30 Latvijoje produktyviai bendradarbiauja su savo miestais partneriais ir savivaldybėmis partnerėmis Baltarusijoje, o bendras Lietuvą, Lenkiją, Kaliningrado sritį ir Baltarusiją jungiančio Europos regiono „Nemunas-Neman-Niemen“ projekto įgyvendinimas galėtų būti laikomas geros praktikos pavyzdžiu;

AW.  kadangi per pastaruosius metus Baltarusijos piliečiams suteiktas didžiausias skaičius, tenkantis vienam gyventojui, Šengeno vizų visame pasaulyje; tačiau viza jiems kainuoja daugiau ir jos gavimas dauguma atvejų reikalauja daugiau laiko ir pastangų negu kitų Rytų partnerystės šalių arba Rusijos piliečiams;

1.  pateikia šias rekomendacijas Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms: jos turėtų:

Politinis dialogas

Bendradarbiavimas ekonomikos ir energetikos srityse

Sienų valdymas

Pilietinė visuomenė ir žmonių tarpusavio santykiai

   a) raginti Baltarusijos valdžios institucijas gerbti žmogaus teises ir siekti perėjimo prie demokratijos, kad būtų panaikinta pačios šalies susikurta izoliacija nuo likusios Europos dalies;
   b) pakartoti, kad būtina sąlyga siekiant bet kokios dvišalių santykių pažangos, taip pat kartu laipsniško ES ribojamųjų priemonių panaikinimo ir ES ir Baltarusijos santykių pagerėjimo, yra besąlygiškas ir neatidėliotinas visų likusių politinių kalinių paleidimas ir jų politinių ir pilietinių teisių atkūrimas;
   c) pasinaudoti Lietuvos pirmininkavimu ir Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimu Vilniuje kaip tolesne svarbia galimybe pagerinti santykius su Baltarusija, kai tik bus paleisti visi politiniai kaliniai, taip pat ir siekiant atnaujinti politinį dialogą, be kita ko, demokratinių reformų, laisvų ir sąžiningų rinkimų, teisinės valstybės principų laikymosi, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms klausimais, įskaitant bendradarbiavimą su opozicija ir pilietine visuomene, jeigu Baltarusijos valdžios institucijos parodys pagarbą šioms pagrindinėms vertybėms;
   d) atkreipia dėmesį į tai, kad Dzmitrijus Daškevičius ir Aliaksandras Franskevičius išleisti iš kalėjimo atitinkamai 2013 m. rugpjūtį ir rugsėjį, tačiau apgailestauja, kad šie buvę politiniai kaliniai laisvę atgavo tik pasibaigus visam jų kalinimo laikui;
   e) optimaliai pasinaudoti tuo, kad dabartinis užsienio reikalų ministras laikinai ir tam tikromis sąlygomis išbrauktas iš ES nustatyto asmenų, kuriems draudžiama išduoti vizas, sąrašo, siekiant išplėsti pagrindinius svarbiausius diplomatinio bendravimo su Baltarusija kanalus, ypač siekiant sudaryti galimybes jo dalyvavimui rengiamame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir visų svarbiausia siekiant surengti prasmingą dialogą politinių kalinių paleidimo klausimu; tačiau griežtai taikyti draudimo išduoti vizas ir turto įšaldymo priemones asmenims, tiesiogiai susijusiems su demokratinių rinkimų standartų ir žmogaus teisių pažeidimais;
   f) atlikti išsamų šiuo metu ES Baltarusijos pareigūnams ir subjektams taikomų sankcijų vertinimą siekiant, jei reikia, padidinti jų veiksmingumą ir pakoreguoti jų apimtį, pobūdį ir taikymą reaguojant į pokyčius šalyje ir jos santykiu su ES;
   g) remiantis bendru laikinuoju planu ir principu „parama pagal pažangą“, parengti strateginį veiksmų planą, kuriame būtų numatytos ir prioritetinės Baltarusijos reformų sritys, siekiant pagerinti santykius ir užtikrinti veiksmingą bendradarbiavimą vykdant Europos kaimynystės politiką, jei imamasi konkrečių veiksmų siekiant politinių reformų;
   h) kai tik tarptautinės organizacijos pripažins rinkimus laisvais ir sąžiningais, konsultuotis su Europos Parlamentu dėl naujų pasiūlymų, susijusių su dvišaliais ir pasinaudojant Euronest parlamentine asamblėja palaikomais parlamentiniais ryšiais, įtraukimo ir kartu toliau užtikrinti ES paramą Baltarusijos demokratinėms jėgoms ir pilietinei visuomenei;
   i) remiantis ES sutarties 24 straipsniu užtikrinti, kad valstybės narės remtų ES poziciją Baltarusijos atžvilgiu ir kad jų dvišaliai santykiai būtų suderinami su ES veiksmais; pabrėžti, kad visų ES valstybių narių, taip pat kitų demokratinių šalių tvirtas įsipareigojimas veikti išvien gali paskatinti sėkmingą visuotinių vertybių propagavimą ir reformas Baltarusijoje;
   j) raginti užmegzti dialogą su pareigūnais, kurie asmeniškai nedalyvavo vykdant represijas, kad būtų galima stiprinti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą; padėti jiems bendrauti su Baltarusijos pilietine visuomene siekiant, kad pagaliau būtų galima sudaryti sąlygas reformoms;
   k) raginti platesnę pilietinę visuomenę, įskaitant profesines sąjungas, verslo atstovus ir politinę opoziciją, aktyviau dalyvauti dialoge modernizavimo klausimais; remiantis rekomendacijomis, kurias parengė Pilietinės visuomenės forumo nacionalinė platforma, organizuoti atviras viešas konsultacijas jo koncepcijos, tikslo, strategijos ir valdymo struktūros klausimais; toliau remti dialogą teikiant būtiną finansinę pagalbą ir žinias ir stiprinti informavimo apie dialogo turinį ir numatomą rezultatą kampaniją;
   l) užtikrinti, kad bet koks valdžios institucijų dalyvavimas dialoge modernizavimo klausimais kartu su demokratine opozicija ir pilietine visuomene lygiomis teisėmis vyktų visapusiškai gerbiant demokratinius principus ir siekiant plėtoti konkurencingą ekonomiką, skatinti demokratines reformas, pliuralistinę visuomenę ir teisinės valstybės principų laikymąsi;
   m) tvirtinti, kad pilietinė visuomenė ir toliau yra pagrindinis politinio dialogo su ES veikėjas siekiant skatinti demokratinius pokyčius Baltarusijoje, todėl pritaria minčiai, rengiantis trečiajam Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui, suorganizuoti pilietinės visuomenės konferenciją Vilniuje;
   n) visapusiškai pasinaudoti Europos demokratijos fondu siekiant remti pagrindinius demokratijos ir žmogaus teisių srities veikėjus Baltarusijoje, dėmesį sutelkiant į tuos subjektus, kurie susidūrė su sunkumais siekdami gauti įprastą ES paramą;
   o) primygtinai raginti Rusiją ir Rytų partnerystės šalis skatinti Baltarusiją nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius ir juos reabilituoti politiniu požiūriu, taip pat susilaikyti nuo bet kokio tolesnio politiniais motyvais grindžiamo persekiojimo;
   p) užtikrinti, kad ES ir valstybių narių atstovai lankydamiesi Baltarusijoje reguliariai susitiktų su pilietinės visuomenės ir opozicijos atstovais, kad būtų garantuotas subalansuotas visų šalių dalyvavimas procesuose, susijusiuose su ES ir Baltarusijos santykiais;
   q) apsvarstyti visas politines galimybes siekiant skatinti, kad Baltarusija:
   visapusiškai įgyvendintų rinkimų kodekso reformas remdamasi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR) rekomendacijomis, siekdama sukurti pliuralistinę politinę sistemą, grindžiamą laisvais ir sąžiningais rinkimais, kurioje politinės idėjos formuotųsi dėl tikros politinių partijų kaip esminio demokratijos elemento politinės konkurencijos;
   leistų vėl pradėti veiklą uždarytam ESBO biurui Minske;
   panaikintų visus asociacijų, žodžio, judėjimo, taikių susirinkimų ir minties laisvės apribojimus ir suvaržymus, taikomus demokratinei opozicijai, pilietinės visuomenės organizacijoms ir NVO, taip pat panaikintų bet kokius registracijos, galimybių visapusiškai panaudoti ir gauti techninę pagalbą tarptautinio vystymosi tikslais apribojimus; reformuotų baudžiamojo kodekso nuostatas dėl dalyvavimo neregistruotų organizacijų veikloje;
   atliktų būtinus institucinius pakeitimus, kad būtų užtikrintas teisminių institucijų nepriklausomumas, laikantis JT specialiojo pranešėjo teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais rekomendacijų, ir užtikrintas teisininkų nepriklausomumas iš dalies pakeitus ir veiksmingai taikant įstatymą dėl teisininko profesijos;
   nevykdytų mirties bausmės asmenims, nuteistiems 2013 m., o paskelbtų moratoriumą ir vėliau panaikintų mirties bausmę;
   įgyvendintų JT žmogaus teisių komiteto ir JT darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais sprendimus dėl atskirų atvejų ir JT komiteto prieš kankinimą 2011 m. pateiktas rekomendacijas siekiant sustabdyti nežmonišką ar žeminantį elgesį;
   visapusiškai bendradarbiautų su JT specialiuoju pranešėju žmogaus teisių padėties Baltarusijoje klausimais siekiant spręsti didelį susirūpinimą keliančius klausimus, nurodytus jo 2013 m. balandžio mėn. ataskaitoje, ir visų pirma suteiktų jam teisę atvykti į šalį;
   visapusiškai modernizuotų pataisos institucijų sistemą ir intensyvintų bendradarbiavimą su Europos Taryba, visų pirma pasirašydama Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą ir taip sudarydama sąlygas Komitetui prieš kankinimą nuolat lankytis sulaikymo vietose, visų pirma politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų įkalinimo vietose; leistų kitų atitinkamų tarptautinių ir nacionalinių organizacijų atstovams, diplomatams, pilietinės visuomenės grupių atstovams ir politinių kalinių šeimos nariams lankytis Baltarusijos kalėjimuose;
   įsteigtų nepriklausomą ir visapusiškai veikiančią nacionalinę žmogaus teisių instituciją – tai galėtų būti ir ombudsmeno institucija;
   užtikrintų lygias galimybes ir lygias teises visoms mažumoms, jų įtrauktį ir nediskriminavimą, užtikrintų su Baltarusijos lenkų sąjunga susijusios padėties normalizavimą; nutrauktų romų tautinės mažumos atskirtį ir darytų pažangą užtikrindama pagarbą su religija susijusioms teisėms ir laisvėms ir LGTB piliečių nediskriminavimą;
   r) siekiant tikros žiniasklaidos laisvės ir prieigos prie žiniasklaidos galimybės imtis šių veiksmų: primygtinai raginti Baltarusiją panaikinti žurnalistų akreditavimo apribojimus ir satelitinės televizijos naudojimo apribojimus, didinti ES finansinę ir techninę pagalbą visų rūšių nepriklausomai žiniasklaidai (šalyje ir už šalies ribų), kad būtų užtikrinta tvari jos veikla ir kuo didesnės galimybės ja pasinaudoti; padėti teikiant paraiškas dėl naudojimosi Europos pagalbos programomis ir plėtojant bendrus projektus ir konsorciumus su tarptautinėmis spaudos agentūromis ir užsienio žiniasklaida;
   s) stengtis užmegzti konstruktyvų ES ir Baltarusijos techninį dialogą makroekonominio vystymosi ir finansiniais klausimais siekiant, kad Baltarusija įtikinamai įsipareigotų vykdyti makroekonomines ir struktūrines reformas, įskaitant valstybės įmonių privatizavimą, kainų, prekybos ir bankų sistemos liberalizavimą, tinkamo socialinio saugumo tinklo kūrimą ir kovą su korupcija;
   t) toliau pabrėžti, kad minėtos reformos, jeigu įvykdomos pagrindinės politinės išankstinės sąlygos, yra labai svarbios Baltarusijos ekonominiam vystymuisi, palengvintų galimybes gauti Europos lygmens investicijas ir tarptautines paskolas, būtų teigiamas ženklas siekiant panaikinti esamas kliūtis pradėti derybas su PPO ir taip sudarytų sąlygas tolesnei integracijai į pasaulinę ekonomiką;
   u) pasiūlyti techninę pagalbą siekiant sukurti verslui palankią aplinką, kad būtų galima užtikrinti vienodas sąlygas, investicijų saugumą ir vienodas galimybes visoms įmonėms, ypač MVĮ;
   v) toliau bendradarbiauti su Baltarusija užimtumo klausimais, taip pat žmogiškojo kapitalo ir įgūdžių tobulinimo, atsižvelgiant į darbo rinkos paklausą, srityse;
   w) raginti Baltarusiją įgyvendinti Tarptautinės darbo organizacijos rekomendacijas, visų pirma, dėl asociacijų laisvės, nepriklausomų profesinių sąjungų registracijos ir veiklos; primygtinai raginti Baltarusiją iš dalies pakeisti savo teisės aktus siekiant užtikrinti, kad darbuotojai galėtų laisvai ir be apribojimų išeiti iš darbo viešajame ir privačiajame sektoriuose;
   x) raginti Baltarusiją užtikrinti aukščiausių tarptautinių saugos standartų laikymąsi ir atlikti iš tiesų nepriklausomą poveikio aplinkai vertinimą statant ir eksploatuojant bet kokias jėgaines, optimaliai pasinaudoti žiniomis ir finansiniais ištekliais, kuriuos galima gauti pasinaudojant visomis taikomomis tarptautinėmis priemonėmis, visapusiškai laikantis tokių galiojančių tarptautinių teisės aktų, kaip Espo konvencija ir Orhuso konvencija, ir laikantis 2011 m. birželio 23 d. įsipareigojimo atlikti išsamius rizikos ir saugos vertinimus (testavimas nepalankiausiomis sąlygomis), taip pat atsižvelgiant į specifikacijas, dėl kurių susitarė Europos Komisija ir Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupė;
   y) padėti plėtoti įvairius energijos šaltinius ir tiekimo maršrutus Baltarusijoje, taip pat dalytis geriausia ES praktika vykdant tarptautinius ir regioninius ekologinės ekonomikos projektus ir kartu teikti paramą energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiosios energijos šaltinių srityse;
   z) skatinti tolesnį regioninį bendradarbiavimą su Baltarusija, be kita ko, pasinaudojant Rytų partnerystės sektorių iniciatyvomis, visų pirma prekybos, energetikos, aplinkos ir transporto srityse; remti ekonominių forumų geriausią praktiką ir siekti labiau stiprinti nevalstybinių veikėjų gebėjimus, taip pat skatinti užtikrinti gerą valdymą ir įgyvendinti viešojo administravimo reformą;
   aa) toliau teikti techninę ir medicininę pagalbą gyventojams, kurie nukentėjo nuo Černobylio branduolinės nelaimės;
   ab) skatinti Baltarusiją ieškoti netradicinių energijos išteklių ir juos plėtoti;
   ac) stiprinti ES ir Baltarusijos bendradarbiavimą sienų valdymo ir kovos su tarptautiniu nusikalstamumu srityse ir visų pirma padėti Baltarusijai plėtoti tranzito sistemą, modernizuoti muitines ir pasienio kontrolės procedūras ir visapusiškai įgyvendinti ES integruotos sienų kontrolės koncepciją;
   ad) suteikti ES diplomatams ir politikams neribotą leidimą atvykti į Baltarusiją ir joje keliauti;
   ae) atsižvelgiant į abipusį interesą, toliau rengti mokymus, skirtus Baltarusijos sienų valdymo agentūrai, remiantis Šengeno acquis;
   af) apsvarstyti galimybę teikti atitinkamą finansinę paramą, kuri būtų naudojama siekiant, kad ES galėtų pradėti taikyti naujausią sienų kontrolės sistemą ir naudoti modernią infrastruktūrą;
   ag) suteikti atitinkamoms Baltarusijos tarnyboms tinkamus mokymus apie geriausią ES praktiką, susijusią su biometrinių pasų įvedimu;
   ah) užmegzti ES ir Baltarusijos judumo partnerystę ir raginti Baltarusiją aktyviai dalyvauti Rytų partnerystės Migracijos ir prieglobsčio darbo grupės veikloje;
   ai) skatinti Baltarusijos bendradarbiavimą vykdant JT vystymo programą (JTVP) ir Jungtinių Tautų vaikų fondo (UNICEF) veiklą siekiant paremti programas, skirtas kovai su prekyba žmonėmis;
   aj) didinti projektų, kurie plačiajai visuomenei teikia didesnę naudą ir yra labiau matomi, skaičių, nes jie padeda piliečiams geriau suprasti ES vertybes, standartus ir politiką ir išryškina ES modelio naudą ir su tuo susijusią patirtį; ryšium su tuo propaguoti galimybę, kurią teikia Pilietinės visuomenės forumas, ypač atsižvelgiant į tai, kad šių metų spalio mėn. Kišiniove bus surengtas forumo susitikimas;
   ak) sistemingai ir be kompromisų priešintis bet kokiai Baltarusijos valdžios institucijų neteisingai ir klaidinančiai informacijai apie ES politiką ir projektus paskelbiant ir platinant visą reikiamą informaciją (duomenis, skaičius ir teisės aktus);
   al) didinti techninę ir finansinę paramą, taip pat pasinaudojant nauju Europos demokratijos fondu, Baltarusijoje ar valstybėse narėse (jeigu jos daro didelį poveikį Baltarusijai) įsikūrusioms pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomoms NVO, žmogaus teisių gynėjams ir profesinėms sąjungoms; užtikrinti, kad pilietinė visuomenė aktyviau dalyvautų įgyvendinant, stebint ir vertinant ES finansuojamus projektus; taip pat iš esmės pagerinti komunikaciją ir ES informacijos platinimą, kad piliečiai galėtų suprasti ES požiūrį į pagrindines teises ir laisves ir tai, jog būtina socialinė ir ekonominė pažanga;
   am) remti demokratiją ir žmogaus teises propaguojančias organizacijas, kurios įsisteigusios ne tik Baltarusijoje, bet ir už jos ribų, atsižvelgiant į tai, kad Baltarusijos valdžios institucijos nuolat nesuteikia tokioms organizacijoms galimybės užsiregistruoti; skubiai peržiūrėti naujausias paraiškų gauti ES finansavimo taikant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo ir (arba) NSLA priemonę taisykles, pagal kurias praktiškai teikti paraiškų negali gerai žinomos ir gerbiamoms Baltarusijos nevyriausybinės organizacijos;
   an) reikalauti, kad Baltarusijos valdžios institucijos įgyvendintų Jungtinių Tautų darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais sprendimą Nr. A/HRC/WGAD/2012/39 dėl žmogaus teisių gynėjo Alesio Bialeckio atvejo, kuriame buvo visų pirma nustatyta, kad Alesio Bialeckio, žmogaus teisių centro „Viasna“ pirmininko ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos pirmininko pavaduotojo, sulaikymas buvo savavališkas ir prieštarauja Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnio 1 dalies ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 22 straipsnio nuostatoms;
   ao) primygtinai raginti Baltarusiją išplėsti nuolatinį kvietimą visiems pagal JT specialiąsias procedūras įgaliotiems asmenims ir pakviesti JT specialųjį pranešėją žmogaus teisių gynėjų padėties klausimu apsilankyti šalyje;
   ap) įpareigoti Baltarusijos valdžios institucijas panaikinti baudžiamąją atsakomybę už užsienio dotacijų gavimą ir leisti organizacijoms laikyti lėšas užsienio bankų sąskaitose;
   aq) apsvarstyti galimybę vienašališkai supaprastinti vizų išdavimą ir sumažinti jų kainą nuo 60 EUR iki Baltarusijos piliečiams prieinamos sumos, taip pat visapusiškai pasinaudoti lanksčiomis galimybėmis, numatytomis vizų kodekse, įskaitant galimybę panaikinti ar sumažinti trumpalaikių vizų mokestį, visų pirma jauniems žmonėms, siekiant palengvinti ir suintensyvinti žmonių tarpusavio ryšius ir padėti užkirsti kelią tolesnei Baltarusijos piliečių izoliacijai; taip pat apsvarstyti galimybę vienašališkai sumažinti ar panaikinti ilgalaikių vizų mokestį siekiant, kad vėliau ateityje būtų nustatytas bevizis režimas;
   ar) raginti Baltarusijos valdžios institucijas pradėti derybas su ES dėl vizų režimo supaprastinamo ir readmisijos susitarimų siekiant, kad vėliau ateityje būtų nustatytas bevizis režimas ir būtų galima skatinti žmonių tarpusavio ryšius, ir skubiai imtis priemonių pasienio vietinio eismo susitarimams su Lenkija ir Lietuva įgyvendinti;
   as) skatinti ES ir Baltarusijos miestų ir savivaldybių bendradarbiavimą pasinaudojant kai kurių ES šalių, ypač Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos, geros praktikos pavyzdžiais;
   at) siekti sudaryti baltarusiams daugiau švietimo ir mokslinių tyrimų galimybių Europos Sąjungoje aukštojo mokslo, savišvietos ir suaugusiųjų švietimo srityse; parengti ir remti stažuotės ES institucijose ir kitose tarptautinėse organizacijose programą, skirtą jauniems Baltarusijos specialistams; toliau remti Europos humanitarinį universitetą, plėtoti ir remti švietimo ir profesinio mokymo programas Baltarusijoje; užtikrinti tinkamą ir ilgalaikį finansavimą programai „Erasmus Mundus ir joje dalyvaujantiems Baltarusijos studentams;
   au) aktyviai ieškoti galimybių pradėti dialogą su Baltarusija dėl išsamių jos aukštojo mokslo sistemos reformų vykdymo siekiant visų pirma skatinti akademinę laisvę, institucinę nepriklausomybę ir studentų dalyvavimą, kad Baltarusija galėtų prisijungti prie Europos aukštojo mokslo erdvės (Bolonijos procesas);
   av) raginti Tarptautinę ledo ritulio federaciją iš naujo rimtai apsvarstyti sprendimą leisti Baltarusijai rengti 2014 m. pasaulio ledo ritulio čempionatą;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT), Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0410.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0112.
(3) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 162.
(4) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 57.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.
(6) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 26.
(7) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 105.
(8) OL L 307, 2012 11 7, p. 1.
(9) Nepriklausomo socialinių ekonominių studijų instituto duomenys, 2013 m. balandžio mėn.
(10) Politinių kalinių sąrašui taip pat priklauso Mikalajus Statkevičius, Pavelas Seviarynecas, Eduardas Lobau, Mikalajus Antukovičius, Mikalajus Dziadokokas ir Iharas Alienevičius.


Rusijos daromas spaudimas Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)
PDF 204kWORD 23k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste) (2013/2826(RSP))
P7_TA(2013)0383RC-B7-0389/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje bus rengiamas Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimas,

–  atsižvelgdamas į tai, kad Ukraina, Gruzija ir Moldova turi galimybę atitinkamai pasirašyti ir parafuoti asociacijos susitarimus su Europos Sąjunga; ypač atsižvelgdamas į naujo išsamesnio pobūdžio asociaciją, kuriai yra iškilęs pavojus: jos pagrindu siūlomi visapusiškesni ir gilesni santykiai su Europos partneriais, taigi siekiama gerokai daugiau nei vien ekonominės naudos – siekiama tvirtų politinių ir visuomeninių santykių,

–  primindamas, kad 1994 m. Budapešto memorandumu dėl Ukrainos branduolinio nusiginklavimo Ukrainai suteikiamos garantijos jėgos panaudojimo ar grasinimo ją panaudoti atveju ir numatoma teikti paramą šaliai, jeigu jai būtų mėginama daryti spaudimą ekonominės prievartos priemonėmis;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi nuolatinę veiklą Rytų partnerystės pagrindu vykdančioms šalims partnerėms buvo pasiūlyta visapusiška jų piliečiams naudingų reformų įgyvendinimo darbotvarkė, o ES ir Rytų partnerystės šalių asociacijos susitarimai ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai grindžiami savanorišku įsipareigojimu ir jais galima stiprinti ir sėkmingai vykdyti šalių bendradarbiavimą daugybėje sričių;

B.  kadangi Rusija daro spaudimą, kurį visai neseniai patyrė Rytų partnerystės šalys, pažangiai siekiančios sudaryti asociacijos susitarimus, be kita ko, taikydama tikslines sankcijas Ukrainos eksportuojamoms prekėms, nustatydama eksporto draudimą Moldovos vyno pramonei ir sudarydama papildomas kliūtis, dėl kurių būtų trikdomas pažangus Padniestrės konflikto sprendimas, bei išsakydama su saugumu susijusius grasinimus Armėnijai, nes siekia Rytų partnerystės šalis priversti nepasirašyti ar neparafuoti asociacijos susitarimų ar glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų, o vietoj to jungtis prie Rusijos vadovaujamos Muitų sąjungos, kurią Rusija ketina transformuoti į Eurazijos sąjungą, todėl šios šalys atsidūrė pavojingoje padėtyje ir tai lėmė geopolitinis spaudimas, kuris joms neturėtų būti daromas;

C.  kadangi Rytų partnerystės šalims daromo pobūdžio spaudimas apima ir dabartinius ekonominius ir politinius aspektus, ir paskelbimą apie ekonominius apribojimus ateityje ir tai rodo Rusijos ketinimą ir toliau laikyti Rytų partnerystės regioną savo išskirtinės įtakos sfera ir pasipriešinti šių šalių siekiui labiau integruotis į ES sudarant asociacijos susitarimus, ir toks požiūris nesuderinamas su nacionalinio suverenumo, abišalio pasitikėjimo ir gerų kaimyninių santykių principais;

D.  kadangi Rytų partnerystės šalys turi visiškai suverenią teisę ir laisvę lygiaverčių partnerių statusu plėtoti santykius su savo pasirinktomis šalimis, remdamosi Helsinkio susitarimais;

E.  kadangi dabar labiau nei bet kada dėmesys turi būti atkreiptas į nerimą keliančią įtampą ES rytų kaimynystėje ir į patį Rytų partnerystės projektą, kuriam priešinasi ir kurį bando užginčyti Rusija;

F.  kadangi asociacijos susitarimu su ES skatinama vykdyti politines ir teisines reformas, kurios padeda stiprinti teisinę valstybę, sumažinti korupciją ir užtikrinti didesnę pagarbą žmogaus teisėms; kadangi prisijungimas prie Muitų sąjungos, skirtingai nuo asociacijos susitarimų, nėra susijęs su vertybėmis pagrįstais standartais ar sąlygomis, todėl jo negalima laikyti paskata vykdyti reformas šalies viduje;

G.  kadangi įsisenėjusiais konfliktais nuolat naudojamasi stengiantis susilpninti visapusišką Rytų partnerytės šalių suverenitetą ar jam pakenkti priklausomai nuo Rusijos geopolitinių ar ekonominių interesų;

1.  primena, kad lygybės ir pagarbos nuo suverenumo neatskiriamoms teisėms, nesikišimo į vidaus reikalus, gero valstybių bendradarbiavimo ir pagal tarptautinę teisę prisiimtų įsipareigojimų vykdymo gera valia principai, dėl kurių susitarta pagal Helsinkio susitarimus, yra nepriklausomų valstybių tarptautinių santykių reglamentavimo pagrindas ir kaip tokie jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiami;

2.  apgailestauja, kad, artėjant Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, Rytų partnerystės šalims, beveik pasiekusioms galutinį derybų dėl asociacijos susitarimo pasirašymo ar parafavimo etapą, daromas įvairaus pobūdžio spaudimas; mano, kad šis spaudimas yra nepriimtinas; taip pat pamano, kad progresyvi šalių partnerių integracija į ES yra suderinama su gerų santykių su Rusija siekiu, ir ragina Rusiją susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais akivaizdžiai prieštaraujama minėtiesiems Helsinkio principams; ragina Rusijos Federaciją susilaikyti nuo didesnio spaudimo Rytų partnerystės šalims ir visapusiškai gerbti jų suverenią teisę pačioms daryti politinius sprendimus;

3.  tvirtai pabrėžia, kad Rytų partnerystės šalys dėl savo laisvo pasirinkimo, kuris apskritai nedaro jokio neigiamo poveikio prekybai su Rusija, neturėtų patirti tokių pasekmių, kaip antai prekybos priemonės, vizų režimo apribojimai, darbuotojų judumo apribojimai ir kišimasis į įšaldytus konfliktus; taip pat griežtai atmeta žaidimą, kuriame vienas laimi tiek, kiek pralaimi kitas, kaip ES ir Rusijos santykių su Rytų partnerystės šalims paradigmą;

4.  yra įsitikinęs, kad tolesnės ES vertybėmis ir standartais pagrįstos politinės ir ekonominės reformos šiose šalyse galiausiai pasitarnaus ir Rusijos interesams, nes prie jos sienų bus išplėsta stabilumo, klestėjimo ir bendradarbiavimo zona; primena apie ES nuolatinį kvietimą Rusijai prisidėti prie šio proceso vykdant konstruktyvų bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis;

5.  ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) įvertinti šiuos pokyčius kaip peržengiančius išimtinai prekybos aspektą, nes tai tik akivaizdaus politinio spaudimo priedanga, ir imtis veiksmų siekiant apginti Sąjungos partnerius, parodyti tvirtą paramos ženklą visoms Rytų partnerystės šalims, savo siekius ir pasirinkimą siejančioms su Europa;

6.  pabrėžia, kad tvirtai remia asociacijos susitarimų parafavimą arba jų pasirašymą Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje su Rytų partnerystės šalimis, kurios yra pasirengusios ir nori tai padaryti, jei visi atitinkami reikalavimai yra įvykdyti; mano, kad tai bus naujas laipsniškos integracijos stimulas ir kad bus iš esmės pagilinti santykiai, taip pat tokiu būdu bus reaguojama į šių šalių siekius, susijusius su Europa; ragina Rytų partnerystės šalis tęsti ir didinti savo pastangas, siekiant užbaigti darbus, vykdomus ruošiantis Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimui Vilniuje, ir nepasiduoti joms daromam spaudimui;

7.  pabrėžia, jog ES turi vykdyti savo įsipareigojimą įsikišti ir, siekiant solidarumo, ginti tas Rytų partnerystės šalis, kurios patiria atvirą, nerimą keliantį ir didėjantį Rusijos spaudimą, kuriuo siekiama jas atgrasyti nuo asociacijos su ES, ir prašo Komisijos ir Tarybos numatyti konkrečias ir veiksmingas priemones, kuriomis būtų galima paremti šalis partneres;

8.  primena, kad asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų tikslas yra skatinti šalių partnerių ir ES konkurencingumą, ekonominius rodiklius ir veiklą ir kad kartu jais gerbiamas Rytų partnerystės šalių ekonominis bendradarbiavimas su Rusija visoms šalims naudingu būdu; nurodo, kad patys savaime asociacijos susitarimai ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimai nekelia grėsmės nusistovėjusiems prekybos santykiams, kuriuos Rytų partnerystės valstybės palaiko regione; laikosi nuomonės, kad priešingai į juos kaip tik neturėtų būti žiūrima kaip į nesuderinamus su tais prekybos santykiais ir kad, nedarant poveikio dėl asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų atsirandantiems įsipareigojimams, bet koks ginčas dėl prekybos turėtų būti išspręstas vadovaujantis Pasaulio prekybos organizacijos nustatytomis taisyklėmis ir įpareigojimais; taip pat patvirtina, kad ES yra pasirengusi padėti Rytų partnerystės šalims dedant su integracija susijusias pastangas paremdama laikiną asociacijos susitarimų ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškų laisvosios prekybos susitarimų atitinkamų skirsnių taikymą šiuos susitarimus pasirašius, leisdama vėl naudotis sustabdytomis paskolomis ir paramos programomis, kai bus pasirašyti ar parafuoti asociacijos susitarimai ar glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiški laisvosios prekybos susitarimai, jei įvykdomos reikalaujamos sąlygos, siekdama supaprastinti vizų išdavimo tvarką ir sudaryti ateityje galimybę nustatyti bevizį režimą;

9.  pažymi, kad europinei integracijai pritaria dauguma šalių, kuriose gali būti pasirašyti ar parafuoti asociacijos susitarimai, gyventojų; visgi ragina Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą dėti daugiau pastangų didinant Rytų partnerystės matomumą ir jos naudą partnerių šalių plačiajai visuomenei siekiant sustiprinti politinį konsensusą dėl su Europa susijusio pasirinkimo; prašo, kad netrukus būtų parengta ir pradėta vykdyti atitinkamose šalyse partnerėse plati informavimo ir visuomenės žinių didinimo kampanija apie asociacijos susitarimų pobūdį, naudą ir reikalavimus;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.


ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas
PDF 226kWORD 32k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos (2013/2636(RSP))
P7_TA(2013)0384B7-0377/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 10 d. Komisijos komunikatą „Antroji ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2013)0179),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (tarpinis pranešimas)“(2),

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planą (COM(2010)0171),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. vasario 25 d. Tarybos priimtą Europos Sąjungos vidaus saugumo strategiją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 7 d. Tarybos išvadas dėl 2014–2017 m. laikotarpio ES prioritetų kovos su sunkiu ir organizuotu nusikalstamumu srityje nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europolo ataskaitą dėl terorizmo padėties ir tendencijų Europos Sąjungoje (angl. TE-SAT),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europolo ES sunkių nusikaltimų ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimą (angl. SOCTA),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl kovos su sunkiais nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu ES politikos ciklo 2011–2013 m. (SWD(2013) 0017),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį, taip pat Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) V antraštinės dalies 1, 2, 4 ir 5 skyrius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 6, 7, 8 straipsnius, 10 straipsnio 1 dalį, 11, 12, 21, 47–50, 52 ir 53 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į susijusią Europos ir nacionalinių konstitucinių teismų praktiką, susijusią su proporcingumo kriterijumi ir būtinybe demokratinės visuomenės valdžios institucijoms jį taikyti,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo sprendimus,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais François Crépeau ataskaitą, išdėstytą 2013 m. balandžio 24 d. tyrime „Europos Sąjungos išorės sienų valdymas ir jo poveikis migrantų žmogaus teisėms“;

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos (O-000068/2013 – B7–0213/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Lisabonos sutartis yra Mastrichto sutarties, kurioje numatyta saugumo, laisvės ir teisingumo erdvė, tąsa ir leidžia nustatyti bendrą ES saugumo politikos vystymo ir bendros ES ir jos valstybės narių saugumo darbotvarkės rengimo pagrindą, kuris turi būti grindžiamas teisinės valstybės principu, pagarba demokratinėms vertybėms, piliečių laisvėms bei pagrindinėms teisėms ir solidarumui ir kuriam turi būti taikoma demokratinė kontrolė Europos bei nacionaliniu lygmenimis; atsižvelgdamas į tai, kad šios prielaidos atitinka ES ir jos valstybių narių tarptautinius įsipareigojimus ir visų pirma įsipareigojimus pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir paktus bei JTO konvencijas, kurias jos yra pasirašę;

B.  kadangi saugumo politika negali būti nukreipta tik į sulaikomąsias priemones ir į ją turi būti įtrauktos prevencijos priemonės, kurios yra itin reikalingos laikotarpiu, kai ekonominė ir socialinė nelygybė didėja ir vėl kelia grėsmę socialiniam paktui ir, visų pirma, pagrindinių teisių ir piliečių laisvių veiksmingam užtikrinimui;

C.  kadangi svarbiausia užtikrinti ES piliečių saugumą;

D.  kadangi valstybės narės ir Komisija iki šiol iš tikrųjų neįvertino visų Lisabonos sutarties įsigaliojimo pasekmių ir kadangi dėl to Europos Parlamento vaidmuo ir toliau išlieka gan ribotas, nes jo nuomonės, visų pirma dėl būtinybės atsižvelgti į ES pagrindinių teisių chartiją, nėra įtraukiamos į sprendimų priėmimo procesą(3);

E.  kadangi vidaus saugumo strategijoje 2010–2014 m. laikotarpiui buvo nustatytos penkios prioritetinės sritys, kuriose ES gali suteikti pridėtinės vertės: nutraukti tarptautinių nusikaltėlių tinklų veiklą ir padėti juos išardyti, užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams, sustiprinti kibernetinį saugumą, užtikrinti sienų saugumą ir padidinti atsparumą gaivalinėms nelaimėms; kadangi ši strategija gali būti įgyvendinama tik su sąlyga, kad ja bus užtikrintas laisvas asmenų judėjimas, migrantų ir prieglobsčio prašytojų teisės ir visų ES ir jos valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų laikymasis;

F.  kadangi antrojoje metinėje vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitoje pripažįstama, jog visi penki nustatyti tikslai tebegalioja, ir aprašoma dabartinė padėtis, iki šiol padaryta pažanga ir ateities planai;

1.  apgailestauja, kad antrame Komisijos 2013 m. balandžio 10 d. komunikate dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo mažai kritikuojami veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, ir dar kartą patvirtinami tie patys prioritetai kaip ir pirminiame 2010 m. lapkričio mėn. komunikate, neatsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos, kurios didžioji dalis straipsnių taikoma ne tik Europos piliečiams, bet visiems ES teritorijoje esantiems asmenims, integravimą;

2.  atkreipia dėmesį į darbą, kurio buvo imtasi rengiant vidaus saugumo strategiją, ir į pagrindinius principus, kuriais vadovaujamasi šioje strategijoje, kuri turėtų padėti visoms ES institucijoms ir valstybėms narėms siekti bendrų tikslų; pabrėžia, kad laisvė, saugumas ir teisingumas yra tikslai, kurių turi būti siekiama vienu metu, ir primena, kad norint užtikrinti laisvę ir teisingumą, visada reikėtų siekti saugumo remiantis Sutartyse numatytais principais, teisinės valstybės principu ir Sąjungos įsipareigojimais pagrindinių teisių srityje; mano, kad taikant ES saugumo priemones reikėtų susitelkti ties veikla, kuri pasitvirtino kaip galinti sumažinti nusikaltimų skaičių ir užkirsti kelią teroro aktams ir kurią vykdant nepažeidžiami būtinumo, proporcingumo ir pagarbos pagrindinėms teisėms principai ir taikoma tinkama priežiūra ir numatoma atskaitomybė;

3.  pabrėžia tai, kad vidaus saugumas nėra atleistas nuo ES ir nacionalinių įsipareigojimų pagrindinių teisių srityje, ir reiškia didžiulį susirūpinimą tuo, kad ES ir valstybių narių valdžios institucijos bei ES piliečiai valstybių narių, trečiųjų valstybių ir trečiųjų šalių buvo slapta sekami bendradarbiaujant privačioms kompanijoms; ragina ES ir valstybių narių valdžios institucijas ištirti šį klausimą ir imtis atitinkamų tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad bet kokia ES vidaus saugumo strategija turi būti grindžiama bendru supratimu, kokie klausimai yra vidaus, o kokie – išorės; ja taip pat turi būti siekiama apsaugoti ES institucijas, ES valstybes nares ir piliečius nuo neteisėto užsienio valstybių sekimo ir netinkamos įtakos bei manipuliavimo; ragina sustiprinti ES komunikacijos ir logistikos sistemų saugumą ir slaptumą, kad jų negalėtų sekti užsienio ar trečiosios šalys; atkreipia dėmesį į tai, kad piliečių teisė į privatumą ir duomenų apsaugą bei teisė susipažinti su dokumentais ir informacija yra pagrindinės Europos vertybės ir teisės, kurios turi būti įgyvendinamos visais lygmenimis ir visose srityse;

4.  primena, kad dabar sprendžiant saugumo politikos klausimus Parlamentas yra visateisis institucinis veikėjas, todėl jis turi teisę aktyviai dalyvauti nustatant vidaus saugumo strategijos ypatumus ir prioritetus, taip pat vertinant susijusias priemones, be kita ko, Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams ir Tarybai pagal SESV 70 ir 71 straipsnius bendrai vykdant nuolatinę vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo stebėseną;

5.  mano, kad veiksmingai vidaus saugumo strategijai įgyvendinti būtina tinkamai išanalizuoti naikintinas grėsmes saugumui; primena Komisijai jos įsipareigojimą parengti įvairius sektorius apimančią gamtinio pavojaus rizikos ir tyčia ar netyčia žmogaus sukeliamų grėsmių ES apžvalgą; primena Europos Vadovų Tarybai apie jos įsipareigojimą pagal SESV 222 straipsnį rengti reguliarius grėsmės ES vertinimus ir ragina Komisiją pateikti konkrečių pasiūlymų, kaip pirmiau minėtus įsipareigojimus būtų galima geriausiai vykdyti, sutelkiant šiuo metu išskaidytus ir siaurai orientuotus ES bei nacionalinio lygmens grėsmės ir rizikos vertinimus;

6.  pažymi, kad Europolo galimybės veiksmingai vertinti ir analizuoti terorizmo grėsmes ir kitą nusikalstamą veiklą iš esmės priklauso nuo valstybių narių pasirengimo teikti jam informaciją; siūlo didinti valstybių narių Europolui teikiamos informacijos apimtį griežtinant valstybių narių pareigą bendradarbiauti su Europolu;

7.  primena, kad viena didžiausių grėsmių ES vidaus saugumui yra organizuotas nusikalstamumas, įskaitant mafiją; su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į valstybių narių ir Komisijos padarytą pažangą vykdant ES kovos su organizuotu nusikalstamumu ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais politikos ciklą ir ragina valstybes nares iš naujo prisiimti įsipareigojimus ir skirti pakankamai lėšų; mano, kad turi būti remiami bendri teisiniai standartai ir bendros veiklos priemonės, kaip antai konfiskavimas, Europos tyrimo orderis, jungtinės tyrimų grupės; mano, kad būtina stiprinti teismų ir policijos bendradarbiavimą tarp valstybių narių ir ES bei su trečiosiomis šalimis, užtikrinant pagarbą ES teisės aktams ir įsipareigojimams pagrindinių teisių ir laisvių, teisinės valstybės principų, ES piliečių ir joje reziduojančių asmenų asmens duomenų ir privatumo apsaugos srityje, ir prašo, kad Europos Parlamentas vaidintų pagrindinį vaidmenį vertinant ir nustatant vidaus saugumo politikos kryptis, nes jos daro labai stiprų poveikį visų asmenų, gyvenančių ES, pagrindinėms teisėms; ir todėl pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šios politikos kryptys priklausytų vienintelės tiesioginiais rinkimais renkamos ES institucijos kompetencijai, kuri vykdytų ES politikos krypčių teisingumo, saugumo ir laisvės srityje priežiūrą ir kontrolę;

8.  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą, primena savo su Komisijos metiniais pranešimais puikiai suderintą idėją dėl „parlamentinio politikos ciklo“, kurio paskutiniame etape būtų parengiamas metinis parlamentinis pranešimas dėl dabartinės padėties vidaus saugumo strategijos srityje;

9.  mano, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su prievarta prieš vaikus ir moteris.

10.  teigiamai vertina tai, kad kova su nelegalia prekyba šaunamaisiais ginklais buvo paskelbta vienu iš ES kovos su organizuotu nusikalstamumu prioritetų; vis dėlto laukia Komisijos parengtų bendrų strateginių gairių šaunamųjų ginklų klausimu, įskaitant šaunamųjų ginklų panaudojimą nelegalios prekybos, organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tikslais;

11.  apgailestauja, kad kova su pinigų plovimu nebuvo paskelbta atskiru ES prioritetu kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kaip rekomendavo Europolas; yra tvirtai įsitikinęs tuo, kad skirtingų rūšių organizuotas nusikalstamumas, pvz., pinigų plovimas, nusikaltimai aplinkai ar įmonių nusikaltimai ir korupcija, yra tarpusavyje susiję ir vienas kitą sustiprinantys elementai, ir ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant kovai su korupcija ir pinigų plovimu suteikti prioritetinę svarbą;

12.  pabrėžia, kad kova su terorizmu ir organizuotu nusikalstamumu yra vidaus saugumo strategijos prioritetas; nurodo, kad, pasak Europolo, terorizmo grėsmė ES egzistuoja, tačiau jos formų yra labai daug, tačiau abejoja dėl ES prioritetų šioje srityje, atsižvelgiant į tikrąją terorizmo išpuolių kilmę; pažymi, kad įgyvendinant baudžiamąsias priemones kartu būtina skirti daugiau dėmesio prevencijos politikai; pažymi, kad reikia tam skirti daugiau dėmesio ir paskirti tikslinėms policijos priemonėms ir žvalgybos tarnyboms atitinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad būtų galima iš tikrųjų užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams; primena, kad svarbu užkirsti kelią terorizmo finansavimui ir laukia pasiūlymo dėl teisminių ir administracinių priemonių, pvz., terorizmu įtariamų asmenų lėšų įšaldymo vadovaujantis SESV 75 straipsniu, sistemos; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai įvertinti grėsmės, kurią kelia politinio smurtinio radikalizmo požymių atsiradimas, pobūdį ir svarbą; mano, kad itin svarbu sukurti mechanizmus, kuriais būtų galima gana anksti aptikti šio radikalizmo požymius, ir prašo Komisiją ir valstybes nares šiuos aspektus įtraukti į savo veiklos sritis, įskaitant jų vykdomas prevencines priemones; yra susirūpinęs dėl ES arba trečiosios šalies pilietybę turinčių vadinamųjų „vienišų vilkų“, keliaujančių į konfliktų zonas ir grįžtančių į ES teritoriją, suaktyvėjimo, nes jie kelia naują riziką, kurios negalima spręsti įprastais kovos su terorizmu būdais; ragina keistis gerąja praktika siekiant užkirsti kelią jaunimo radikalėjimui ir pritaria ES priemonių rinkinio projektui; tikisi, kad atliekant pamatinio sprendimo dėl kovos su terorizmu vertinimą bus atsižvelgta į visus šiuos kriterijus, ir pabrėžia būtinybę užtikrinti geresnę esamų kovos su terorizmu priemonių tarpusavio sąveiką;

13.  ragina Europos Komisiją, valstybes nares ir kitas ES institucijas ir įstaigas kruopščiai tirti smurtinius kraštutiniųpažiūrų judėjimus Sąjungoje ir imtis praktinių kovos su tokių judėjimų smurtiniais veiksmais priemonių;

14.  pabrėžia, kad privatusis sektorius, visų pirma finansų sektorius, atlieka itin svarbų vaidmenį kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmo finansavimu, nes nustato sukčiavimo ir pinigų plovimo atvejus ir kitus įtartinus sandorius ir apie juos praneša; atkreipia dėmesį į tai, kad finansų sektorius turi glaudžiau bendradarbiauti su vyriausybinėmis agentūromis, kad būtų galima nustatyti galiojančių teisės aktų spragas ir taikyti naujoviškus metodus šioms problemoms išspręsti; pabrėžia, jog itin svarbu suprasti, kad bet kokia veiksminga kova su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu priklauso nuo integruoto požiūrio, valstybių narių ir ES lygmenimis apimančio visus suinteresuotuosius subjektus;

15.  mano, kad reikėtų sustiprinti ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumą žmogaus sukeltoms ir gaivalinėms nelaimėms; apgailestauja dėl to, kad dabartinė direktyva dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugos (2008/114/EB(4)) veikia netinkamai, ir ragina Komisiją siūlyti šios direktyvos pakeitimus siekiant ją sustiprinti;

16.  mano, kad reikia atlikti gamtinių grėsmių statistinį tyrimą siekiant išaiškinti daugiausia problemų keliančias sritis ir juo remiantis sukurti veiksmingą automatinę gelbėjimo ir atsakomųjų veiksmų sistemą, kurią naudojant būtų galima veiksmingai ir greitai reaguoti į ekstremalias padėtis;

17.  mano, kad ypač svarbu yra kovoti su nusikaltimais aplinkai ir ekonominiais – nepaisant jų kilmės – nusikaltimais, nes jų padariniai daro itin žalingą poveikį ES piliečių gyvenimo sąlygoms, ypač krizės laikotarpiu;

18.  teigiamai vertina Komisijos pranešimą dėl su cigarečių kontrabanda susijusios iniciatyvos ir iš jos daug tikisi;

19.  atkreipia dėmesį į vidaus saugumo strategijos prioritetą kovoti su elektroniniais nusikaltimais; mano, kad elektroniniai nusikaltimai ES kelia vis didesnę grėsmę ir sudaro galimybes kitų rūšių nusikalstamai veiklai; ragina Komisiją skirti pakankamai lėšų naujam Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui ir ragina visas valstybes nares ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų; primena, kad asmens duomenų tvarkymas ir rinkimas įgyvendinant vidaus saugumo strategiją visada turi atitikti ES duomenų apsaugos principus, visų pirma būtinumo, proporcingumo ir teisėtumo principus, ir susijusius ES teisės aktus bei Europos Tarybos konvencijas šioje srityje; primena, kad skaitmeninėje aplinkoje turi būti skiriamas ypatingas dėmesys vaikams ir kad svarbu kovoti su vaikų pornografija; pritaria Pasaulinės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungos plėtrai;

20.  dar kartą primena, kad ES policijos ir teisminio bendradarbiavimo stiprinimas, taip pat pasitelkus Europolą, Europos policijos koledžą (CEPOL) ir Eurojustą, kartu rengiant atitinkamus mokymus, yra labai svarbus tinkamai vidaus saugumo strategijai ir jame turi dalyvauti valstybių narių kompetentingos institucijos ir ES institucijos ir agentūros; mano, kad toks bendradarbiavimas turi apimti ne tik nusikaltimais įtariamų asmenų paiešką ir sulaikymą, bet jį vykdant taip pat turi būti skiriama daug dėmesio nusikaltimų ir jų kartojimo prevencijai; atkreipia dėmesį į atitinkamus Komisijos pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą pertvarkyti Eurojustą ir parengti teisės akto dėl Europos prokuratūros įsteigimo projektą; atkreipia dėmesį į tai, kad būtina laikytis teismų ir policijos valdžių atskyrimo principo ir kartu užtikrinti jų savarankiškumą;

21.  pritaria Europos prokuratūros įsteigimui siekiant geriau apsaugoti Sąjungos lėšas ir ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymą;

22.  apgailestauja dėl to, kad šiuo klausimu vidaus saugumo strategijai vis dar trūksta tinkamo „teisingumo aspekto“; vadovaudamasis Stokholmo programa primena, kad abipusis pasitikėjimas turi būti stiprinamas palaipsniui plėtojant Europos teismų kultūrą, paremtą valstybių narių teisės sistemų įvairove ir ES teisės vienove, ir kad tai turėtų apimti teisinės valstybės principo, demokratinių vertybių ir žmogaus teisių paisymą, o ne būtų apsiribojama tik nusikaltimais arba terorizmu įtariamų asmenų persekiojimu; pabrėžia, kad abipusis pasitikėjimas yra itin svarbus kaip būtina teisminio bendradarbiavimo stiprinimo sąlyga, ir mano, kad šį abipusį pasitikėjimą galima užtikrinti tik nustačius vienodas taisykles pilietinių laisvių ir procedūrinių garantijų srityje ir jų laikantis;

23.  pabrėžia, jog svarbu plėtoti integruotą sienų valdymą, kuris turėtų padėti užtikrinti vienodą, saugią ir aukštos kokybės išorės sienų kontrolę ir kartu sudaryti palankesnes sąlygas teisėtai keliauti kertant išorės sienas bei skatinti judumą Šengeno erdvėje; palankiai vertina tai, kad neseniai pradėjo veikti Šengeno informacinė sistema II, ir ragina agentūrą „eu-LISA“ užtikrinti aukštos kokybės naujosios sistemos operacijų valdymą; tikisi, kad iki 2014 m. pabaigos pradės visapusiškai veikti naujoji Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur), ir mano, kad ji bus veiksminga priemonė, padėsianti nustatyti tarpvalstybinio nusikalstamumo ir nelegalios imigracijos atvejus, užkirsti jiems kelią ir su jais kovoti, taip pat apsaugoti migrantus ir išsaugoti jų gyvybes; pabrėžia, kad reikėtų atidžiai išnagrinėti galimybes plėtoti naujas migracijos ir sienų valdymo srities IT sistemas, pvz., pažangiai valdomų sienų iniciatyvas, ypač atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo principus, ir kad galiausiai jas reikėtų plėtoti tik priėmus atitinkamas teisines priemones; itin palankiai vertina neseniai pasiektą sutarimą dėl Šengeno vertinimo mechanizmo ir ragina Komisiją vykdyti naujus įsipareigojimus, kad visoje Šengeno erdvėje būtų griežtai laikomasi Šengeno acquis nuostatų; pabrėžia, kad vidaus sienų kontrolės atnaujinimą reikėtų laikyti išimtine priemone, kurią būtų galima taikyti tik kraštutiniais atvejais, ir kad ją taikant reikėtų atsižvelgti ne tik į saugumo aspektus, bet ir į poveikį judumui bei judėjimo laisvei; pabrėžia, kad didelės trečiųjų šalių piliečių migracijos ir jų masinio išorės sienų kirtimo savaime nereikėtų laikyti grėsme viešajai tvarkai ar vidaus saugumui; pakartoja, kad tvirtai palaiko Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimą prie Šengeno erdvės, ir ragina Tarybą taip pat pritarti jų įstojimui, nes tai padės sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir solidarumą, kurie yra būtina aukšto lygio saugumo ES užtikrinimo sąlyga;

24.  pabrėžia policijos pajėgų savitarpio pasitikėjimo stiprinimo svarbą siekiant skatinti bendradarbiavimą, bendrų tyrimo komandų kūrimą ir keitimąsi informacija; todėl primena, kad labai svarbu užtikrinti Europos policijos pajėgų mokymus;

25.  mano, kad apibrėžiant ir įgyvendinant vidaus saugumo strategiją reikėtų labiau atsižvelgti į saugumo politikos vidaus ir išorės aspektų sąveiką ir kad atsižvelgdamos į šiuos du aspektus teisingumo ir vidaus reikalų srityje aktyviai veikiančios ES institucijos ir agentūros turėtų vykdyti savo užduotis visiškai laikydamosi ES teisės ir ES pagrindinių teisių chartijos vertybių ir principų; ragina Komisiją ir valstybes nares taip pat įvertinti vidaus saugumo strategijos poveikį ES išorės saugumo strategijai, įskaitant poveikį įsipareigojimams gerbti ir skatinti pagrindines teises ir demokratijos vertybes ir principus, nurodytus tarptautiniuose dokumentuose, konvencijose ir susitarimuose, kuriuos jos yra pasirašiusios; apgailestauja, kad vėluojama įgyvendinti 2011 m. BSGP ir laisvės, saugumo ir teisingumo sričių subjektų ryšių stiprinimo veiksmų planą, ir primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnybą šiuo klausimu dirbti sparčiau;

26.  nurodo, kad dabartinė vidaus saugumo strategija nustos galioti 2014 m.; ragina Komisiją pradėti rengti naują 2015–2019 m. laikotarpio vidaus saugumo strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į Lisabonos sutarties įsigaliojimą ir Pagrindinių teisių chartijos įtraukimą į Sąjungos teisę; mano, kad ši nauja politika turi būti paremta išsamiu nepriklausomu dabartinės strategijos ir jos priemonių išorės vertinimu atsižvelgiant į ateities problemas ir vykdoma po išsamių konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis; ragina Tarybą prieš tvirtinant naująją vidaus saugumo strategiją deramai atsižvelgti į Parlamento nuomonę;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) P7_TA(2012)0207.
(2) P7_TA(2013)0245.
(3) 2010 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (OL C 169 E, 2012 6 15, p. 49).
(4) OL L 345, 2008 12 23, p. 75.


Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija
PDF 198kWORD 23k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos (2013/2685(RSP))
P7_TA(2013)0385B7-0376/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos preambulę ir į 3 bei 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 4, 9, 145, 151, 152, 153, 154, 156 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 3, 27, 31, 32 ir 33 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vertinimo (O-000073/2013 – B7-0214/2013),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Komisijos komunikatą „Prisitaikymas prie darbo ir visuomenės permainų: nauja Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategija (2002–2006 m.)“ (COM(2002)0118),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 21 d. Komisijos komunikatą „2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ (COM(2007)0062),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 27 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos laikotarpio vidurio peržiūra“ (SEC(2011)0547),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 31 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2007–2012 m. Europos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos vertinimas“ (SWD(2013)0202),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 24 d. rezoliuciją dėl sveikatos ir saugos skatinimo darbo vietoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ iki 2020 m. siekiama užtikrinti 20–64 metų amžiaus gyventojų grupės 75 proc. užimtumo lygį;

B.  kadangi technologinė pažanga, ekonominiai pokyčiai ir ekonominė bei socialinė krizė nuolat daro poveikį darbo sąlygoms, todėl reikia greitai reaguoti, kad būtų užtikrinta darbuotojų sveikata ir didelis saugos lygis;

C.  kadangi ekonomikos krizė neturi būti naudojama kaip dingstis profesinės rizikos prevencijos politikai neįgyvendinti;

D.  kadangi, siekiant paremti teisėkūros priemones, darbuotojų sveikatos ir saugos klausimas politikos dokumentuose ir veiksmų programose ES lygmeniu sprendžiamas jau nuo 1978 m.;

E.  kadangi 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija nustojo galioti 2012 m. ir nuo to laiko dar neparengtas joks tolesnis politikos dokumentas ES lygmeniu;

F.  kadangi Komisija pripažįsta, kad 2007–2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija padarė teigiamą poveikį visoje ES ir kad ateinančiais metais vis dar reikia išspręsti kai kuriuos uždavinius darbuotojų sveikatos ir saugos srityje;

1.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisija iki šiol dar nepatvirtino naujos Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos;

2.  pakartoja savo raginimą Komisijai pateikti naują ES darbuotojų sveikatos ir saugos strategiją laikotarpiu nuo dabar iki 2020 m.; ragina Komisiją tai padaryti iki 2013 m. pabaigos;

3.  apgailestauja, kad Komisija iki šiol nepateikė nei pasiūlymo dėl direktyvos dėl su darbu susijusių raumenų bei kaulų ligų, nei pasiūlymo persvarstyti Direktyvą 2004/37/EB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų arba mutagenų poveikiu darbe, nors tai buvo numatyta jau 2011 m. Komisijos darbo programoje;

4.  pakartoja savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl 2007–2012 m. Europos Sąjungos darbuotojų sveikatos ir saugos strategijos laikotarpio vidurio peržiūros išdėstytas nuostatas;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 400.
(2) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 14.
(3) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 102.


Tarpvalstybinis kolektyvinių sutarčių sudarymas ir tarptautinis socialinis dialogas
PDF 282kWORD 25k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarpvalstybinio kolektyvinių sutarčių sudarymo ir tarptautinio socialinio dialogo (2012/2292(INI))
P7_TA(2013)0386A7-0258/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalį ir 6 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 9, 151, 152, 154, 155 ir 156 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12 ir 28 straipsnius, 52 straipsnio 3 dalį bei 53 straipsnį, tai pat į preambulę bei susijusius išaiškinimus,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvencijos 11 straipsnį,

–  atsižvelgiant į Europos socialinės chartijos (pataisytos) 5 ir 6 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. gegužės 20 d. Komisijos sprendimą 98/500/EB dėl sektorių dialogo komitetų, skatinančių socialinių partnerių dialogą Europos lygmeniu, įkūrimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Tarybos direktyvą 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju, suderinimo,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. spalio 8 d. Tarybos direktyvą 2001/86/EB, papildančią Europos bendrovės įstatus dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus, ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2003/72/EB, papildančią Europos kooperacinės bendrovės statutą dėl darbuotojų dalyvavimo,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/38/EB dėl Europos darbo tarybos steigimo arba Bendrijos mastu veikiančių įmonių ir Bendrijos mastu veikiančių įmonių grupių darbuotojų informavimo bei konsultavimosi su jais tvarkos nustatymo,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 1 d. Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos (EPSCO) išvadas Nr. 17423/11,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Tarptautiniai bendrovių susitarimai: socialinio dialogo galimybių išnaudojimas“ (SWD(2012)0264),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ (COM(2012)0173),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 31 d. Komisijos ekspertų grupės ataskaitą dėl tarptautinių bendrovių susitarimų,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą 2012 m. sausio 31 d. Komisijos ekspertų grupės darbinį dokumentą dėl tarptautinių bendrovių susitarimų,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 17 d. Komisijos žaliąją knygą „Restruktūrizacija ir pokyčių numatymas. Ko galime pasimokyti iš nesenos patirties?“ (COM(2012)0007) ir prie jos pridedamą 2012 m. sausio 17 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Restruktūrizacija Europoje 2011 m.“ (SEC(2012)0059),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2010 m. spalio 27 d. komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 2 d. Komisijos tyrimą „Tarptautinių dokumentų, dėl kurių deramasi bendrovių lygmeniu, analizė“ (Mapping of transnational texts negotiated at corporate level) (EMPL F2 EP/bp 2008 (D) 14511),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Tarptautinių bendrovių susitarimų vaidmuo didinant tarptautinę integraciją“ (SEC(2008)2155),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. vasario mėn. Komisijos ataskaitą „Daugiašalės kolektyvinės derybos: praeitis, dabartis ir ateitis“,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. vasario 9 d. Komisijos komunikatą apie socialinės politikos darbotvarkę (COM(2005)0033),

–  atsižvelgdamas į TDO konvencijas dėl darbo išlygų viešųjų pirkimų sutartyse (Nr. 94) ir dėl kolektyvinių derybų (Nr. 154),

–  atsižvelgdamas į TDO priežiūros institucijų praktiką,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) trišalę principų deklaraciją, susijusią su tarptautinėmis įmonėmis ir socialine politika (1977 m. deklaracija dėl tarptautinių įmonių),

–  atsižvelgdamas į TDO 2008 m. birželio 10 d. deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant teisingos globalizacijos,

–  atsižvelgdama į 1998 m. birželio 18 d. priimtą TDO deklaraciją dėl pagrindinių principų ir teisių darbe,

–  atsižvelgdamas į TDO konvencijas, kuriomis nustatomos visuotinės pagrindinės darbo sąlygos, susijusios (inter alia) su: asociacijų laisve ir teise vesti kolektyvines derybas, Nr. 87 (1948 m.) ir Nr. 98 (1949 m.); taip pat su nediskriminavimu darbe, Nr. 100 (1951 m.) ir Nr. 111 (1958 m.),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą „Pagrindinių darbuotojų teisių įgyvendinimo užtikrinimas“, kurį užsakė atlikti Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas (2012 m. rugsėjo mėn.),

–  atsižvelgdamas į savo tyrimą „Tarpvalstybinės kolektyvinės derybos ir tarptautinis socialinis dialogas“, kurį užsakė atlikti Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas (2011 m. birželio mėn.),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 15 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais, restruktūrizacijos numatymo ir valdymo(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7–0258/2013),

A.  kadangi, Komisijos duomenimis(2), 2012 m. buvo 244 Europos bendrovių tarptautiniai susitarimai (angl. European transnational company agreements); kadangi tai rodo laipsnišką darbo santykių didelėse tarptautinėse bendrovėse Europoje integraciją;

B.  kadangi vis daugiau naujų tarptautinių bendrovių susitarimų apima susitarimus dėl ginčų sprendimo procedūrų, kaip rekomenduoja darbuotojų ir darbdavių organizacijos;

C.  kadangi nėra šių susitarimų teisinės sistemos nei tarptautiniu, nei Europos lygmenimis; tačiau reikia apsvarstyti, ar tai yra priežastis, dėl kurios šių susitarimų sudaroma mažiau;

D.  kadangi kiekviena Sąjungos valstybė narė turi savą darbo santykių sistemą; šios sistemos grindžiamos skirtinga istorine raida bei tradicijomis, jas reikia gerbti ir nereikia jų suvienodinti;

E.  kadangi tarpvalstybinės socialinių partnerių partnerystės tapo geriausios patirties pavyzdžiais skatinant laisvą darbuotojų judėjimą ir darbuotojų teises kitose valstybėse; kadangi būtina teikti ES paramą tokioms tarpvalstybinėms partnerystėms;

F.  kadangi Europos dialogu pažangiomis priemonėmis skatinama išlaikyti ir didinti užimtumą, gerinti darbo sąlygas ir taip didinti tarptautinių įmonių darbuotojų gerovę kartu išlaikant kolektyvinių darbo santykių subjektų autonomiją;

G.  kadangi ES asociacijų laisvė ir teisė į kolektyvines derybas yra vienos iš pagrindinių teisių;

H.  kadangi įmonės vis dažniau veikia Europos lygmeniu, nors darbuotojų atstovavimas dažniausiai organizuojamas nacionaliniu lygmeniu;

1.  pažymi, kad ši rezoliucija susijusi su bendrovių tarptautiniais susitarimais; atkreipia dėmesį į tai, kad bendrovių tarptautiniai susitarimai dažniausiai sektorių lygmeniu sudaromi tarp Europos profesinių sąjungų federacijų ir individualių įmonių ir (arba) darbdavių federacijų ir kad rezoliucija netaikoma tarptautiniams bendriesiems susitarimams (angl. IFA), kuriuos sudaro tarptautinės profesinių sąjungų federacijos ir įmonės; pabrėžia, kad reikia stiprinti Europos ir tarpvalstybinį socialinį dialogą ir tarpvalstybines kolektyvines derybas;

2.  siūlo Komisijai apsvarstyti, ar reikėtų neprivalomos šių Europos bendrovių tarptautinių susitarimų Europos teisinės sistemos ir ar ji būtų naudinga siekiant užtikrinti didesnį teisinį saugumą, didesnį skaidrumą, numatomą ir privalomą teisinį poveikį tų susitarimų, kuriuose laikomasi šios sistemos nuostatų, atžvilgiu; siūlo šių Europos bendrovių tarptautinių susitarimų atžvilgiu skatinti praktiką, pagal kurią pripažįstama susitariančiųjų šalių sutartinė autonomija, ir rekomenduoja į susitarimus įtraukti nuostatas dėl ginčų sprendimo

Neprivaloma Europos bendrovių tarptautinių susitarimų teisinė sistema

3.  pabrėžia socialinių partnerių autonomiją, dėl kurios jie visais lygmenimis gali pradėti derybas ir sudaryti susitarimus;

4.  pabrėžia, kad bendrovių tarptautiniai susitarimai skiriasi, pvz., savo apimtimi, taikymo sritimi ir pasirašančiomis šalimis, atsižvelgiant į tikslus, susitarimo sudarymo pagrindus, šalių poreikius ir iškeltus uždavinius, ir kad įmonės ir įmonių kultūra taip pat labai skiriasi, todėl turi būti gerbiama sutartį pasirašančių šalių autonomija sudarant skirtingų rūšių bendrovių tarptautinius susitarimus;

5.  ragina socialinius partnerius keistis patirtimi bendrovių tarptautinių susitarimų srityje;

6.  pabrėžia, kad Komisijos svarstymai turėtų būti pagrįsti savanoriškai taikoma neprivaloma teisine sistema, kuri būtų neprivaloma socialiniams partneriams ir susijusioms įmonėms bei įmonių grupėms, ir ji turėtų būti grindžiama lankstumu ir konsultavimusi nacionaliniu lygmeniu siekiant suteikti bendrovių tarptautiniam susitarimui teisinį poveikį; aiškiai pabrėžia kolektyvinių darbo santykių subjektų ir socialinių partnerių autonomiją;

7.  mano, kad derybose su Europos profesinių sąjungų federacijomis prireikus plačiai turėtų dalyvauti Europos įmonių tarybos; visų pirma todėl, kad jos gali nustatyti bendrovių tarptautinio susitarimo poreikį ar galimybes, pradėti procesą ir suteikti pagrindą deryboms, taip pat padėti užtikrinti skaidrumą ir informacijos apie susitarimus sklaidą susijusiems darbuotojams; palankiai vertina tai, kad kai kurios Europos profesinių sąjungų federacijos parengė procedūrines taisykles, kuriomis remiantis įtraukiamos Europos darbo tarybos;

8.  yra įsitikinęs, kad būtina taikyti didžiausio palankumo principą (angl. most favourable clause) ir vadinamąją regreso vengimo išlygą (angl. non-regression clause) siekiant išvengti pavojaus, kad Europos bendrovių tarptautiniu susitarimu būtų nepaisoma nacionalinių kolektyvinių sutarčių ir nacionalinių bendrovių susitarimų arba jiems būtų pakenkta;

9.  rekomenduoja nustatyti alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmą; mano, jog pirmiausia reikia numatyti bendrą įmonės lygmeniu veikiantį ad hoc mechanizmą, kuriuo, pvz., pasirašančios šalys būtų skatinamos savanoriškai susitarti dėl ginčų sprendimo sąlygų, kad kilus susitariančiųjų šalių konfliktui būtų galima rasti sprendimą; siūlo nustatyti, kad šios sąlygos būtų grindžiamos alternatyvaus ginčų sprendimo modeliais, dėl kurių susitarė ir kuriuos nustatė ES socialiniai partneriai sektorių lygmeniu; pripažįsta, kad daugelyje Europos lygmeniu sudarytų bendrovių tarptautinių susitarimų jau nustatyti veikiantys neteisminio ginčų sprendimo mechanizmai, ir ragina socialinius partnerius Europos lygmeniu aktyviau keistis informacija apie tai bei ieškoti būdų, kaip šiuos mechanizmus toliau vystyti ir (arba) tobulinti;

10.  siūlo Komisijai rekomenduoti, kad sudarant Europos bendrovių tarptautinius susitarimus socialiniai partneriai atsižvelgtų į šiuos kriterijus: įgaliojimų suteikimo procedūrą, t. y. besiderančių susitariančiųjų šalių teisėtumo ir reprezentatyvumo išaiškinimą, susitarimo sudarymo vietą ir datą, dalykinę ir geografinę taikymo sritis, didžiausio palankumo principo ir vadinamosios regreso vengimo išlygos taikymą, susitarimo galiojimo trukmę, susitarimo nutraukimo sąlygas ir ginčų sprendimo mechanizmus, dalykus, kuriems taikomas atitinkamas susitarimas, ir kitus oficialius reikalavimus;

11.  palankiai vertina Komisijos veiksmus, kurių ji imasi siekdama padėti socialiniams partneriams ir ekspertams keistis patirtimi, pvz., pavyzdžių rinkimą, duomenų bazių sudarymą ir tyrimų atlikimą;

12.  šiuo atžvilgiu primena apie geriausią socialinių partnerių patirtį plėtojant tarpvalstybines partnerystes ir ragina Komisiją ir valstybes nares ateityje užtikrinti ES paramą tokioms partnerystėms;

13.  ragina Europos socialinius partnerius visapusiškai išnaudoti galimybę sudaryti susitarimus ES lygmeniu, kaip nurodyta SESV 155 straipsnyje, kartu visiškai gerbiant savo autonomiją;

14.  ragina Europos socialinius partnerius atlikti didesnį vaidmenį formuojant ES politikos kryptis; visų pirma ragina socialinius partnerius dalyvauti rengiant metinę augimo apžvalgą ir atlikti svarbesnį vaidmenį stebint valstybių narių pasiektą pažangą;

15.  pabrėžia, kad svarbu skatinti, remti ir didinti atstovavimą moterims ir jų dalyvavimą skirtingo lygmens socialinio dialogo ir derybų dėl kolektyvinių sutarčių struktūrose ir įtraukti lyčių aspektą į atitinkamus forumus, kad būtų išgirstos moterų nuomonės ir lyčių lygybės klausimai būtų įtraukti į derybas dėl kolektyvinių sutarčių; pažymi, kad socialinis dialogas ir derybos dėl kolektyvinių sutarčių neabejotinai gali būti lyčių lygybės skatinimo darbo vietoje priemonėmis;

o
o   o

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, ES socialiniams partneriams ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0005.
(2) „Tarptautiniai bendrovių susitarimai: socialinio dialogo galimybių išnaudojimas“, 2012 m. rugsėjo 10 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2012)0264, p. 2.


Nelydimų nepilnamečių padėtis ES
PDF 340kWORD 36k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nelydimų nepilnamečių padėties ES (2012/2263(INI))
P7_TA(2013)0387A7-0251/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 67 ir 79 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, ypač į jos 24 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir į jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ETT) ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui „Veiksmų planas dėl nelydimų nepilnamečių (2010–2014 m.)“ (COM(2010)0213),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 28 d. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui „Veiksmų plano dėl nelydimų nepilnamečių laikotarpio vidurio ataskaita“ (COM(2012)0554),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(1),

–  atsižvelgdamas į ES gaires dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų moterų diskriminacija,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. 3018-ajame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje priimtas Tarybos išvadas dėl nelydimų nepilnamečių,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(2),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičiančią Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR2(3), taip pat į Komisijos komunikatą dėl prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategijos 2012–2016 m.,

–  atsižvelgdamas į prieglobsčio direktyvas, ypač į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų(4), 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/9/EB, nustatančią minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo(5), ir į 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos reformos pasiūlymus dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) priemonės, ypač į pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos normos dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (Nauja redakcija) (COM(2011)0320), pakeistą pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tarptautinės apsaugos statuso suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (COM(2011)0319) (Nauja redakcija) ir pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (Nauja redakcija) (COM(2008)0820),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos direktyvą 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą(7),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 862/2007 dėl Bendrijos migracijos statistikos ir tarptautinės apsaugos statistikos(8),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 779/2007/EB, 2007–2013 m. laikotarpiui nustatantį smurto prieš vaikus, jaunimą ir moteris prevencijos ir kovos su juo bei aukų ir rizikos grupių apsaugos specialiąją programą („Daphne III“ programa) – Bendrosios programos „Pagrindinės teisės ir teisingumas“ dalį(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „ES readmisijos susitarimų vertinimas“ (COM(2011)0076),

–  atsižvelgdamas į Europos Tarybos pasiūlymus, ypač į jos Parlamentinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 1810 (2011) dėl problemų, susijusių su nelydimų vaikų atvykimu į Europą, jų buvimu ir grąžinimu, į jos Ministrų komiteto rekomendaciją valstybėms narėms dėl nelydimiems nepilnamečiams migrantams skirtų gyvenimo planų (CM/Rec(2007)9) ir į jos Ministrų komiteto Dvidešimt gairių dėl priverstinio grąžinimo (CM(2005)40),

–  atsižvelgdamas į tarptautinius vaiko teisių dokumentus, visų pirma į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, ypač į jos 3 straipsnį ir į JT Vaiko teisių komiteto Bendrąją pastabą Nr. 6 (2005 m.) „Elgesys su nelydimais vaikais ne jų kilmės šalyje“,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. JT Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro gaires dėl bendrųjų principų ir procedūrų, kurie turi būti taikomi sprendžiant prieglobsčio prašančių nelydimų nepilnamečių klausimus,

–  atsižvelgdamas į 1992 m. priimtos JT konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW) bendrąją rekomendaciją Nr. 19,

–  atsižvelgdamas į 1993 m. gruodžio mėn. priimtą JT Generalinės Asamblėjos deklaraciją dėl smurto prieš moteris panaikinimo – pirmojo tarptautinio dokumento, skirto žmogaus teisėms ir susijusio vien tik su smurtu prieš moteris,

–  atsižvelgdamas į protokolą dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo ir baudimo už vertimąsi ja, papildantį Jungtinių Tautų Organizacijos konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0251/2013),

A.  kadangi kiekvienais metais tūkstančiai jaunesnių nei 18 metų trečiųjų šalių piliečių arba asmenų be pilietybės nelydimi atvyksta į Europos Sąjungą arba atvykę čia būna nelydimi;

B.  kadangi įvairiose pasaulio šalyse besitęsiantys konfliktai ir dabartinė pasaulio ekonomikos krizė lėmė didelį atvykstančių nelydimų nepilnamečių srautą;

C.  kadangi esama įvairių nelydimų nepilnamečių atvykimo priežasčių: karas, smurtas, pagrindinių teisių pažeidimai, noras susijungti su šeimos nariais, gaivalinės nelaimės, skurdas, neteisėta prekyba, išnaudojimas ir kt.;

D.  kadangi ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nelydimiems vaikams, tapusiems prekybos žmonėmis aukomis, nes dėl jų ypatingo pažeidžiamumo jiems reikalinga speciali pagalba ir parama;

E.  kadangi daugelis nepilnamečių atvyksta į ES bėgdami nuo priverstinių santuokų ir kadangi Europos Sąjunga turi aktyviau kovoti su šiuo reiškiniu;

F.  kadangi šie nepilnamečiai savaime yra ypač pažeidžiami ir kadangi būtina užtikrinti, jog būtų paisoma jų pagrindinių teisių;

G.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutartį, Pagrindinių teisių chartiją ir JT Vaiko teisių konvenciją Europos Sąjunga ir valstybės narės privalo ginti vaiko teises;

H.  kadangi Stokholmo programoje nelydimų nepilnamečių apsaugai skiriama pirmenybė;

I.  kadangi įvairios šalys nelydimus nepilnamečius priima ir jiems skiria globą skirtingai ir neužtikrinamas vienodas ir veiksmingas jų apsaugos lygis;

J.  kadangi turi būti užtikrinta lyčių lygybė ir vienoda žmogaus teisių apsauga nelydimiems migrantams, mergaitėms ir berniukams, ir kadangi ypatingą dėmesį reikia skirti mergaičių patiriamiems žmogaus teisių pažeidimams ir tinkamos paramos bei atitinkamų priemonių teikimui;

K.  kadangi yra daug atvejų, kai vaikai dingsta iš prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo ir registracijos centrų;

Bendrosios rekomendacijos

1.  primena, kad nelydimas nepilnametis visų pirma yra vaikas, kuriam gali kilti pavojus, ir kad valstybės narės ir Europos Sąjunga, spręsdamos nelydimų nepilnamečių problemą, pirmiausia turi vadovautis vaikų apsaugos, o ne imigracijos politikos principais, taigi laikytis pagrindinio vaiko interesų apsaugos principo; primena, kad vaiku, taigi nepilnamečiu, laikytinas kiekvienas asmuo, jaunesnis nei aštuoniolikos metų; atkreipia dėmesį į tai, kad problemos ir sunkumai, su kuriais susiduria nelydimi nepilnamečiai, ypač mergaitės, ES yra dvigubai didesni; pabrėžia, kad jie yra ypač pažeidžiami, nes jie turi poreikių, kurie tokie patys, kaip kitų nepilnamečių, ir poreikių, kurie tokie patys, kaip kitų pabėgėlių, su kuriais juos sieja panaši patirtis; pabrėžia, kad mergaitės ir moterys migruodamos ypač patiria savo teisių pažeidimų ir kad nelydimoms mergaitėms ypač kyla pavojus, nes jos yra pagrindinis taikinys seksualinio išnaudojimo, prievartos ir smurto atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad valdžios institucijos ES dažnai elgiasi su nelydimais nepilnamečiais kaip su nusikaltėliais, pažeidusiais imigracijos įstatymus, o ne kaip su asmenimis, turinčiais teisių dėl savo amžiaus ir ypatingos padėties;

2.  taip pat primena, kad valdžios institucijoms arba privačioms įstaigoms priimant bet kokius aktus dėl vaikų pirmenybė visų pirma turi būti teikiama vaiko interesams, kaip nurodyta teisės aktuose ir teismų praktikoje; ragina Komisiją skatinti tinkamai įgyvendinti ES teisės aktų nuostatas, susijusias su vaiko interesų apsauga, taip pat pasiūlyti strategines gaires, pagrįstas gerąja patirtimi, teismų praktika ir JT Vaiko teisių komiteto Bendrąja pastaba Nr. 6 (2005 m.) „Elgesys su nelydimais vaikais ne jų kilmės šalyje“, ir remiantis rodiklių bei kriterijų rinkiniu įvertinti, kokie yra pagrindiniai vaiko interesai; ragina Komisiją įgyvendinti teisines ir neteisines priemones siekiant užtikrinti tinkamą vaikų ir nelydimų nepilnamečių apsaugą, visų pirma gerinant tvarių sprendimų nustatymo metodus;

3.  griežtai smerkia tai, kad esama spragų nelydimų nepilnamečių apsaugos Europos Sąjungoje klausimais, ir apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse šių nepilnamečių priėmimo sąlygos dažnai apgailėtinos ir esama daug jų pagrindinių teisių pažeidimų;

4.  pabrėžia, kad svarbu, jog Europos Sąjunga ir valstybės narės priimtų suderintą sprendimą apsaugoti nelydimus nepilnamečius visiškai atsižvelgiant į pagrindines jų teises; palankiai vertina valstybes nares, pasirašiusias JT vaiko teisių konvencijos fakultatyvinį protokolą dėl vaikų teisinės apsaugos nuo blogiausių išnaudojimo formų;

5.  palankiai vertina tai, kad Europos Komisija priėmė 2010–2014 m. veiksmų planą dėl nelydimų nepilnamečių; tačiau apgailestauja, kad Komisijos požiūris nepakankamai grindžiamas šių nepilnamečių pagrindinių teisių apsauga, ir pažymi, kad esamų priemonių neužtenka ir siekiant platesnės nelydimų nepilnamečių apsaugos reikalingos didesnio masto priemonės; primena, kad vienas iš ES veiksmų plano dėl nelydimų nepilnamečių tikslų buvo ES ir jos valstybių narių siekis kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis ir įtraukti nelydimų nepilnamečių klausimą į vystomojo bendradarbiavimo politiką, taip padedant kurti saugią aplinką vaikams, kad jie galėtų augti savo kilmės šalyse; pabrėžia būtinybę toliau plėtoti prevencinį ES nelydimų nepilnamečių politikos aspektą daugiau dėmesio skiriant pastangoms, susijusioms su skurdo panaikinimu, sveikatos ir darbo politikos sritimis, žmogaus teisių ir demokratizacijos klausimais, taip pat atstatymu po konfliktų; mano, kad ES turėtų laikytis ne tik Komisijos pasiūlyto veiksmų plano, bet ir nustatyti daugiau priemonių siekdama, kad pagrindinės nelydimų nepilnamečių teisės iš tiesų būtų sustiprintos; ypač pabrėžia poreikį sustiprinti teisėto globėjo statusą ES ir šalyse partnerėse ir mano, kad nepaprastai svarbu parengti stebėsenos planą bendradarbiaujant su kilmės ir visomis tranzito šalimis, norint užtikrinti, jog po grąžinimo ir reintegracijos savo kilmės šalyje vaikas būtų tinkamai apsaugotas;

6.  apgailestauja, kad ES teisės normos dėl nelydimų nepilnamečių apsaugos nesuderintos, ir primygtinai ragina Komisiją parengti valstybėms narėms ir visiems specialistams skirtą vadovą, kuriame būtų nurodyti įvairūs teisiniai pagrindai, kad valstybėms narėms būtų lengviau tinkamai įgyvendinti tas teisės normas ir kad būtų sutvirtinta nelydimų nepilnamečių apsauga;

7.  apgailestauja, kad trūksta oficialios patikimos statistikos apie nelydimus nepilnamečius; ragina valstybes nares ir Komisiją patobulinti statistikos apie nelydimus nepilnamečius, įskaitant statistiką apie jų amžių ir lytį, rinkimą, pagerinti statistinių duomenų rinkimo palyginamumą valstybėse narėse, pradėti ES taikyti suderintą duomenų rinkimo ir jų mainų metodą kiekvienoje valstybėje narėje užtikrinant asmens duomenų apsaugą, naudojantis platforma, apjungiančia visus suinteresuotus subjektus, sprendžiančius nelydimų nepilnamečių problemas, ir parengiant nacionalinių ryšių palaikymo centrų sąrašą, statistikos ES lygiu rinkimui, labiau naudotis turimomis priemonėmis, pavyzdžiui, Eurostatu, FRONTEX, Europos prieglobsčio paramos biuru (EASO) ir Europos migracijos tinklu; pabrėžia, kad duomenys gali būti renkami siekiant geriau suvokti nelydimų nepilnamečių padėtį, geriau juos apsaugoti ir patenkinti jų poreikius; ragina Komisiją, valstybes nares, Europos lyčių lygybės institutą ir tarptautines bei nevyriausybines organizacijas dėti daugiau pastangų renkant, stebint pagal lytį suskirstytus tikslius duomenis ir jais keičiantis, siekiant susidaryti išsamų vaizdą, kiek yra nelydimų mergaičių, ir išnagrinėti konkrečius šios grupės poreikius, siekiant užtikrinti joms paramą ir įdiegti konkrečias priemones šiems klausimams spręsti, taip pat keistis geriausia patirtimi, siekiant pagerinti padėtį;

8.  primena, kad ES ir valstybės narės turėtų aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis spręsdamos nelydimų nepilnamečių, pagarbos pagrindinėms jų teisėms klausimus ir tokius klausimus, kaip tvarių sprendimų nustatymas, šeimos paieška, prižiūrimas grįžimas ir readmisija, kai taip užtikrinami pagrindiniai vaiko interesai, šeimos ryšių atkūrimas ir reintegracija; taip pat ragina aktyviau bendradarbiauti su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis klausimais, susijusiais su kova su prekyba žmonėmis, ypač vaikais, nepilnamečių išnaudojimu, ir šių veikų prevencija, nelegalios migracijos prevencija, kitų formų smurto prieš moteris, pavyzdžiui priverstinių santuokų, prevencija, taip pat Europos Sąjungai palaikant reguliarų dialogą su tomis šalimis ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) vykdant savo veiklą; ragina Komisiją ir valstybes nares traukti vaikų apsaugos ir nelydimų nepilnamečių klausimą į vystomojo bendradarbiavimo politiką; pabrėžia ES imigracijos, prieglobsčio ir vaiko teisių politikos sričių nuoseklaus plėtojimo svarbą tiek nepilnamečių, esančių Europos Sąjungoje, tiek trečiosiose šalyse atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į šių politikos sričių poveikį besivystančioms šalims; primena Lisabonos sutartyje įtvirtintą įsipareigojimą siekti politikos suderinamumo vystymosi labui; ragina Komisiją, valstybes nares ir trečiąsias šalis nelydimų nepilnamečių kilmės, perkėlimo ir kelionės tikslo šalyse remti visuomenės informuotumo didinimo kampanijas apie su vaikų migracija susijusią riziką, visų pirma apie nepilnamečių išnaudojimą ir organizuotą nusikalstamumą; pabrėžia, kad tyrimai, atliekami siekiant sužinoti asmens ir šeimos istoriją, labai svarbūs norint išsiaiškinti nepilnamečio kilmės sąlygas ir parengti individualų jo integracijos į atvykimo šalį arba reintegracijos kilmės šalyje planą;

9.  primena, kad kova su prekyba žmonėmis – tai pirmiausias būtinas etapas, nes nepilnamečiai, ypač mergaitės, visų pirma susiduria su prekybos žmonėmis, su lytimi susijusio smurto ir išnaudojimo, ypač seksualinio išnaudojimo ir prievartos, rizika ir yra šių veiksnių pažeidžiami; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia numatyti veiksmingas priemones, skirtas prekybos žmonėmis, išnaudojimo darbe ir seksualinio išnaudojimo ir prievartos atvejų prevencijos, nustatymo, pranešimo, nukreipimo, tyrimo, priežiūros ir tolesnių veiksmų procedūroms, ir kad šių veiksmų taip pat reikia imtis trečiosiose šalyse, siekiant kovoti su prekybos žmonėmis priežastimis; atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją ir valstybes nares būti budrioms ir veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ir Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai; taip pat ragina valstybes nares ir ES sutvirtinti policijos ir teismų bendradarbiavimą ir bendradarbiauti su ES kovos su prekyba žmonėmis koordinatoriumi siekiant nustatyti asmenis, kurie galėtų būti prekybos žmonėmis aukos, didinti visuomenės sąmoningumą ir kovoti su prekyba žmonėmis; palankiai vertina tai, kad pagaliau patvirtinta Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategija 2012–2016 m., visų pirma jos nuostatos dėl gairių, susijusių su vaikų apsaugos sistemomis, parengimo finansavimo ir nuostatos dėl gerosios patirties mainų; primena valstybėms narėms apie JT vaiko teisių konvencijos 11 straipsnį, kuriame valstybės raginamos imtis priemonių kovojant su neteisėtu vaikų perkėlimu; ragina valstybes nares bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis sprendžiant vis didėjančią neteisėto vaikų gabenimo problemą; primygtinai ragina valstybes nares, kai įmanoma, patraukti kontrabandininkus baudžiamojon atsakomybėn taikant atitinkamas ir proporcingas sankcijas; yra susirūpinęs dėl daugelio nelydimų nepilnamečių, kurie slapstosi Europos Sąjungoje ir kuriems gresia itin didelis išnaudojimo ir piktnaudžiavimo pavojus, padėties; ragina valstybių narių valdžios institucijas ir pilietinės visuomenės organizacijas dirbti kartu ir imtis visų reikiamų priemonių šių vaikų apsaugai ir orumui užtikrinti;

10.  apgailestauja, kad vaiko apsaugai nuolat skiriama pernelyg mažai lėšų, palyginus su kitais humanitariniais sektoriais; ragina Komisiją į nelydimus nepilnamečius atskirai atsižvelgti sudarant Europos prieglobsčio ir migracijos fondą, kad būtų galima lengviau užtikrinti tvarias vaikų apsaugos garantijas, įskaitant garantijas, susijusias su pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų, išorės sienų ir grąžinimo klausimais, ir Europos socialinį fondą, visų pirma siekiant remti labiausiai paveiktas teritorijas; mano, kad tinkamas ilgalaikis finansavimas turėtų visų pirma būti skirtas programoms, kuriomis siekiama nustatyti nelydimus nepilnamečius, užtikrinti tinkamą jų priėmimą, apsaugą, teisėtų globėjų paskyrimą, šeimos paiešką, perkėlimą ir reintegraciją, taip pat sienos apsaugos ir valdžios institucijų pareigūnų mokymus;

Strateginės gairės

11.  ragina Komisiją parengti valstybėms narėms skirtas strategines gaires, kurios turėtų remtis geriausia patirtimi, jose turi būti numatyti bendri būtiniausi standartai ir išsamiai nustatytas kiekvienas proceso etapas nuo nepilnamečio atvykimo į ES teritoriją iki to laiko, kai bus nustatytas tvarus sprendimas siekiant užtikrinti tinkamą jo apsaugą; ragina valstybes nares patvirtinti nacionalines nelydimų nepilnamečių strategijas, pagrįstas šiomis strateginėmis gairėmis, ir paskirti nacionalinius ryšių palaikymo centrus, atsakingus už šių priemonių ir veiksmų įgyvendinimo koordinavimą; ragina Komisiją stebėti padėtį ir veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės, bendradarbiaudamos su veikiančia ekspertų grupe, ir pateikti metinę ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai;

12.  primena, kad vaikams negali būti draudžiama patekti į ES teritoriją ir reikalauja, kad valstybės narės visiškai laikytųsi tarptautinių ir Europos mastu nustatytų reikalavimų, kurie taikomi kiekvienam vaikui jų jurisdikcijoje, ir kurių jos negali savavališkai riboti, primena, kad nei vienas vaikas negali būti grąžinamas pagal sumarinę procedūrą prie kurios nors valstybės narės sienos;

13.  ragina valstybes nares griežtai laikytis esminės pareigos niekada – be jokios išimties – nesulaikyti nepilnamečio; apgailestauja, kad iš dalies pakeistame Europos Parlamento ir Tarybos pasiūlyme dėl direktyvos, kurioje nustatomi prieglobsčio prašytojų priėmimo standartai, nedraudžiamas nelydimų prieglobsčio prašančių nepilnamečių sulaikymas ir primygtinai ragina valstybes nares laikytis direktyvoje nustatytų išskirtinėmis aplinkybėmis taikomų kriterijų; prašo Komisijos atsižvelgti į teismo praktiką ir ypač atidžiai taikyti Bendrijos nuostatas dėl nepilnamečių sulaikymo; primygtinai ragina valstybes nares apgyvendinti nepilnamečius specialiai vaikams skirtuose namuose, atsižvelgiant į jų amžių ir lytį;

14.  mano, kad kiekvienos valstybės narės pareiga – nustatyti nelydimus nepilnamečius; prašo valstybių narių iš karto jiems atvykus nedelsiant nukreipti į specializuotas tarnybas, pavyzdžiui socialines ir švietimo tarnybas, kurios, viena vertus, turi įvertinti kiekvieno nepilnamečio individualias aplinkybes ir konkrečius apsaugos poreikius, visų pirma atsižvelgdamos į jo pilietybę, išsilavinimą, etninę, kultūrinę ir kalbinę kilmę ir pažeidžiamumą, antra vertus, nedelsiant jiems suprantama kalba ir forma, prireikus su vertėju, suteikti visą būtiną informaciją apie jų teises, apsaugą, teisines ir pagalbos galimybes, taip pat apie procedūras ir jų reikšmę; ragina valstybes nares dalintis gerąja patirtimi apie vaikams skirtas priemones, kad jiems būtų suprantamai išaiškintos atitinkamos procedūros ir jų teisės; ragina valstybes nares atsižvelgiant į tai ypatingą dėmesį skirti nelydimiems vaikams, kuriems reikia specialios apsaugos, visų pirma nelydimiems vaikams, tapusiems prekybos žmonėmis aukomis, numatyti specialią jų tapatybės nustatymo, priėmimo ir apsaugos tvarką ir suteikti jiems reikiamą pagalbą bei apsaugą pagal Direktyvą 2011/36/ES;

15.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse naudojami netinkami ir invaziniai medicininiai amžiaus nustatymo metodai, galintys sukelti traumą, ir kad naudojami metodai, pagrįsti kaulų susiformavimo ar dantų mineralizacijos lygiu, yra prieštaringai vertinami ir turi nemažą paklaidos ribą; ragina Komisiją į strategines gaires įtraukti bendrus amžiaus nustatymo metodo standartus, pagrįstus geriausia patirtimi; pagal šį metodą nepriklausomi, kvalifikuoti ir patyrę specialistai, remdamiesi mokslu, saugiai, atsižvelgdami į vaiką, jo lytį, ypatingą dėmesį atkreipdami į mergaites, ir sąžiningai atliktų daugiaplanį daugiadalykį vertinimą; primena, kad amžiaus nustatymas turi būti atliekamas gerbiant vaiko teises ir fizinę neliečiamybę, gerbiant žmogaus orumą, taip pat abejonės visada turi būti vertinamos nepilnamečio naudai; primena, kad medicininiai tyrimai turėtų būti atliekami tik tada, kai nelieka kitų amžiaus nustatymo būdų, ir kad vertinimo išvadas turėtų būti galima skųsti; palankiai vertina EASO veiklą šiuo klausimu, kuri turėtų būti taikoma visiems nepilnamečiams;

16.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų paskirtas globėjas arba atsakingas asmuo, kuris nuo pat nepilnamečio atvykimo į teritoriją iki to laiko, kai bus rastas tvarus sprendimas, jį lydėtų, jam padėtų ir atstovautų per visas procedūras, taip pat sudarytų jam galimybes visų procedūrų metu naudotis savo teisėmis, ir ragina nedelsiant informuoti nepilnamečius, kai toks asmuo jiems paskirtas; taip pat ragina šiems asmenims teikti specialius mokymus apie problemas, su kuriomis susiduria nelydimi nepilnamečiai, vaiko apsaugą ir vaiko teises, prieglobsčio bei migracijos teisės aktus, taip pat suteikti šiems asmenims visišką veiksmų laisvę; mano, kad šiems asmenims turėtų būti vykdomi nuolatiniai ir tinkami mokymai ir nuolat vykdoma nepriklausoma jų stebėsena; prašo Komisijos į strategines gaires įtraukti bendrus standartus, pagrįstus geriausios patirties pavyzdžiais, susijusiais su šių asmenų įgaliojimais, funkcijomis, gebėjimais ir kvalifikacija;

17.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad pareigūnai ir valdžios institucijų darbuotojai, kuriems gali tekti bendrauti su nelydimais nepilnamečiais, įskaitant nepilnamečius, nukentėjusius nuo prekybos žmonėmis, būtų kvalifikuoti ir tinkamai apmokyti, siekiant įgalinti juos nustatyti ir tinkamai nagrinėti šiuos atvejus, taip pat ragina teikti jiems tinkamus mokymus apie nelydimų nepilnamečių specialius poreikius ir vaikų teises, vaikų elgesį ir psichologiją, prieglobsčio ir migracijos teisę; ragina valstybes nares rengti privalomus darbuotojų, prieglaudose priimančių nelydimus nepilnamečius, taip pat apklausos atlikėjų, sprendimus priimančių asmenų ir nelydimų nepilnamečių teisinių atstovų mokymus lyčių klausimais ir užtikrinti, kad valstybių narių policija ir teisinės institucijos nuolat dalyvautų mokymuose lyčių klausimais; pabrėžia, kad už nepilnametį atsakingas asmuo jį turėtų informuoti ir konsultuoti, tačiau tai gali tik papildydamas teisines konsultacijas, bet jų nepakeisdamas; pabrėžia, kad, nepaisant vaiko pilietybės arba to, ar ši pilietybė pripažinta, ta valstybė narė, kurioje nelydimas nepilnametis yra, turi globoti vaiką ir užtikrinti visišką jo apsaugą;

18.  siekiant užtikrinti darnius ir visoje ES vienodus nelydimų nepilnamečių apsaugos standartus, ragina valstybes nares nelydimiems nepilnamečiams, nesvarbu, koks jų statusas, tokiomis pačiomis sąlygomis, kurios sudarytos priimančioje šalyje gyvenantiems vaikams, teikti vienodą apsaugą:

   tinkamas apgyvendinimo sąlygas: jų apgyvendinimo vietoje turėtų būti tinkamos sanitarinės sąlygos, jeigu jie apgyvendinami vadinamajame centre, nereikėtų jų apgyvendinti uždarame centre, ir pirmomis dienomis turėtų būti apgyvendinami įstaigoje, kuri skirta specialiai nelydimiems nepilnamečiams priimti; po pirmojo etapo jiems turėtų būti suteikiama pastovesnė gyvenimo vieta; nelydimi nepilnamečiai visuomet turėtų būti apgyvendinami atskirai nuo suaugusiųjų; centras turėtų būti pritaikytas nepilnamečių poreikiams ir jame turėtų būti teikiamos tinkamos paslaugos; tam tikrais atvejais ir jei nepilnametis pageidauja, reikėtų skatinti apgyvendinti nepilnametį šeimose ir vadinamosiose šeimynose, taip pat kartu su kitais nepilnamečiais, su kuriais jį sieja giminystės ar kiti artimi ryšiai;
   nuo tada, kai nustatyta, kad jie yra nelydimi nepilnamečiai, jiems reikia teikti tinkamą materialinį išlaikymą, teisinę pagalbą ir psichologinę priežiūrą;
   teisę į išsilavinimą, profesinį mokymą ir socialinę pedagoginę pagalbą, taip pat galimybę nedelsiant ją gauti; priimančiojoje šalyje turi būti nedelsiant sudarytos sąlygos nepilnamečiams lankyti mokyklą; taip pat, esant poreikiui, nedelsiant, kai tik nelydimi nepilnamečiai atvyksta į valstybės narės teritoriją, jiems turėtų būti suteiktos galimybės lankyti tinkamus kalbų, visų pirma tos šalies oficialiosios kalbos, kursus; valstybės narės turėtų sudaryti lengvesnes ankstesnio vaikų mokymosi pripažinimo sąlygas, kad jie galėtų toliau mokytis Europoje;
   teisę į sveikatos priežiūrą ir galimybę naudotis tinkamomis medicininės priežiūros paslaugomis; valstybės narės taip pat turėtų teikti tinkamą medicininę ir psichologinę pagalbą nepilnamečiams, kurie buvo kankinti, seksualiai išnaudoti ar patyrė kitokios formos smurtą; taip pat valstybės narės turėtų prireikus teikti specialų gydymą (t. y. galimybę naudotis reabilitacijos paslaugomis) nepilnamečiams, kurie tapo bet kokio pobūdžio piktnaudžiavimo, išnaudojimo ar kitokio žiauraus, nežmoniško ir orumą žeminančio elgesio arba ginkluotų konfliktų aukomis;
   galimybę gauti informaciją ir naudotis žiniasklaidos priemonėmis (radiju, televizija, internetu), kad būtų patenkinti jų bendravimo poreikiai;
   teisę į laisvalaikį, įskaitant teisę į žaidimus ir pramogas;
   kiekvieno nelydimo nepilnamečio teisę toliau naudoti ir vystyti savo kultūrinę tapatybę ir vertybes, įskaitant gimtąją kalbą;
   teisę skelbti ir praktikuoti savo religiją;

19.  primena, kad visos procedūros turi būti pritaikytos nepilnamečiams, tinkamai atsižvelgiant jų amžių, brandą ir supratimo lygį, atitikti vaikų poreikius pagal Europos Tarybos gaires dėl vaiko interesus atitinkančio teisingumo, ir palankiai vertina Komisijos veiklą skatinant laikytis šių gairių; per visus procedūrų etapus reikėtų išklausyti nepilnamečio nuomonę ir į ją atsižvelgti, pasitelkiant kompetentingus ir apmokytus specialistus, kaip antai psichologus, socialinius darbuotojus ir kultūrinio tarpininkavimo specialistus;

20.  džiaugiasi pažanga, pasiekta priimant prieglobsčio teisės aktus ir ragina valstybes nares vykdyti reikiamas teisines ir administracines reformas siekiant veiksmingai įgyvendinti jų nuostatas; vis dėlto primena, kad pagal ES prieglobsčio politiką nelydimi nepilnamečiai pirmiausia turi būti laikomi vaikais, todėl ragina valstybes nares nelydimiems nepilnamečiams, jeigu įmanoma, netaikyti supaprastintų procedūrų ir pasienio procedūrų; taip pat primena, kad valstybė narė, atsakinga už nelydimo nepilnamečio prieglobsčio prašymo, pateikto daugiau nei vienoje valstybėje narėje, nagrinėjimą, jeigu valstybių narių teritorijoje teisėtai nėra nei vieno jo šeimos nario, yra valstybė, kurioje prašymą pateikęs nepilnametis yra, ir ragina valstybes nares atsižvelgti į Europos Teisingumo Teismo sprendimus; pabrėžia, kad atsižvelgiant į konkrečius nelydimų nepilnamečių poreikius, jų prieglobsčio prašymus pagal įprastinę sistemą būtina išnagrinėti pirmumo tvarka ir skubiai, norint kuo greičiau priimti tinkamą sprendimą; ragina valstybes nares plėtoti prieglobsčio sistemas siekiant sukurti suderintą ir vaiko interesus atitinkančią institucinę sistemą, kurioje būtų atsižvelgiama į nelydimų nepilnamečių, visų pirma nukentėjusių nuo prekybos žmonėmis, specialius poreikius ir įvairius jų patiriamus sunkumus;

21.  pabrėžia, kad bet koks su nelydimais nepilnamečiais susijęs sprendimas turėtų būti grindžiamas individualiu vertinimu ir turi būti tinkamai atsižvelgta į vaiko interesus;

22.  smerkia tai, kad šie nepilnamečiai, tapę pilnamečiais, staiga atsiduria labai nestabilioje padėtyje; ragina valstybes nares keistis geriausia patirtimi ir numatyti procedūras, pagal kurias būtų padedama šiems nepilnamečiams pereinamuoju į pilnametystę laikotarpiu; palankiai vertina Europos Tarybos veiklą šiuo klausimu ir ragina Komisiją į savo strategines gaires įtraukti nepilnamečiams skirtų ir kartu su jais rengiamų individualių gyvenimo planų rengimo geriausios patirties pavyzdžius;

23.  ragina valstybes nares įgyvendinant ir stebint gyvenimo planus bei užtikrinant koordinavimą apibrėžti kiekvieno partnerio pareigas, visų pirma nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, socialinių tarnybų, su jaunimu dirbančių darbuotojų, šeimų ir teisinių atstovų;

24.  tvirtai pabrėžia, kad nuo nelydimo nepilnamečio atvykimo į ES teritoriją pagrindinis tikslas turi būti ieškoti tvaraus sprendimo atsižvelgiant į jo interesus; primena, kad to sprendimo visada reikia pradėti ieškoti nuo galimybių sujungti šeimą ES arba už jos ribų įvertinimo, jeigu tai atitinka vaiko interesus; pabrėžia, kad iš principo galima prašyti nepilnamečio padėti surasti šeimos narius, tačiau jis neturi jokios pareigos bendradarbiauti ir tai negali paveikti jo prašymo suteikti tarptautinę apsaugą svarstymo; primena, kad tais atvejais, kai nepilnamečių ar jų šeimos narių, ypač likusių kilmės šalyje, gyvybei gresia pavojus, su tais asmenimis susijusi informacija turi būti renkama, tvarkoma ir perduodama konfidencialiai siekiant nesukelti grėsmės jų gyvybei; ragina valstybes nares ir visas jų kompetentingas valdžios institucijas patobulinti bendradarbiavimą, visų pirma pašalinant visas biurokratines kliūtis, kad būtų atliekama greita šeimos paieška ir (arba) susijungimas, ir dalintis gerąja patirtimi; prašo Komisijos stebėti Direktyvos 2003/86/EB dėl teisės į šeimos susijungimą, ypač jos 10 straipsnio 3 dalies, įgyvendinimą;

25.  prašo Komisiją į strategines gaires įtraukti bendrus standartus, pagrįstus geriausios patirties pavyzdžiais, susijusiais su reikalavimais, kurie turi būti patenkinti, kad nepilnametis būtų grąžintas tokiomis pačiomis sąlygomis, atsižvelgiant į jo interesus ir remiantis 2011 m. Komisijos paskelbtais lyginamaisiais geriausios patirties tyrimais nepilnamečių grąžinimo srityje, kuriuose pateikiamas kontrolinis sąrašas ir surinkti praktiniai duomenys; ryžtingai primena, kad joks sprendimas dėl nepilnamečio grąžinimo negali būti priimtas, jei neatsižvelgiama į vaiko interesus, jei kyla rizika nepilnamečio gyvybei, fizinei ar psichinei sveikatai ir gerovei, saugumui, nepilnamečio pagrindinėms teisėms ar jo šeimos narių pagrindinėms teisėms, ir kad reikia išsamiai įvertinti individualias kiekvieno nepilnamečio (ir jo šeimos narių, jeigu svarstoma šeimos susijungimo galimybė) aplinkybes ir į jas atsižvelgti; primena, kad sprendimas grąžinti gali būti priimamas tik po to, kai įsitikinama, jog nepilnamečiui šalyje, į kurią jis grąžinamas, bus taikomos saugumą užtikrinančios, konkrečios ir jam tinkamos nuostatos, pagal kurias bus atsižvelgta į jo teises ir užtikrinamos jo adaptacijos grąžinimo šalyje priemonės; primygtinai ragina valstybes nares siekiant užtikrinti saugų vaiko grąžinimą įdiegti bendradarbiavimo su kilmės ir tranzito šalimis ir jų priežiūros mechanizmus ir bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis tarptautinėmis ir vietos organizacijomis užtikrinti nepilnamečių saugumą ir reintegraciją jiems grįžus; pažymi, kad šie susitarimai – labai svarbus grąžinimo mechanizmo aspektas; prašo Komisijos vertinant Direktyvą 2008/115/EB pagrindinį dėmesį skirti jos, ypač jos 10 straipsnio, 14 straipsnio 1 dalies c punkto ir 17 straipsnio, poveikiui nelydimiems nepilnamečiams; ragina ES įsipareigoti gerinti savo atsaką, kad būtų pašalintos galimos paskatos migracijai, įskaitant ankstyvą ir priverstinę santuoką, žalingą tradicinę praktiką, pavyzdžiui moters lyties organų žalojimą ir seksualinį smurtą, visame pasaulyje;

26.  pabrėžia, kad nelydimo nepilnamečio integracija priėmimo šalyje turi būti įgyvendinama pagal individualų gyvenimo planą, parengtą konkrečiai atitinkamam nepilnamečiui ir kartu su juo, visapusiškai gerbiant jo etninę kilmę, religines pažiūras, kultūrą ir kalbą;

27.  ragina valstybes nares nustatyti pareigą valdžios institucijoms imtis veiksmų dėl nelydimų nepilnamečių, nukentėjusių nuo elgetavimo; mano, kad turėtų būti visomis priemonėmis stengiamasi užkirsti kelią nepilnamečių išnaudojimui verčiant juos elgetauti;

o
o   o

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Europos Tarybai.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(2) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(3) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(4) OL L 337, 2011 12 20, p. 9.
(5) OL L 31, 2003 2 6, p. 18.
(6) OL L 348, 2008 12 24, p. 98.
(7) OL L 251, 2003 10 3, p. 12.
(8) OL L 199, 2007 7 31, p. 23.
(9) OL L 173, 2007 7 3, p. 19.


Padėtis Kongo Demokratinėje Respublikoje
PDF 222kWORD 27k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje (2013/2822(RSP))
P7_TA(2013)0388RC-B7-0390/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į ES vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2013 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimą dėl padėties Šiaurės Kivu ir 2012 m. birželio 7 d. bei 2012 m. liepos 10 d. pareiškimus dėl padėties rytinėje Kongo dalyje,

–  atsižvelgdamas į AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl nestabilumo ir nesaugumo Didžiųjų ežerų regione ir, visų pirma, rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje, kuri priimta 2012 m. lapkričio 27–29 d. Paramaribe (Suriname) vykusiame jos susitikime,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Didžiųjų ežerų regiono ir 2012 m. gruodžio 10 d., 2012 d. lapkričio 19 d. ir 2012 m. birželio 25 d. išvadas dėl padėties rytinėje KDR dalyje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2053 dėl padėties KDR, 2010 m. rezoliuciją Nr. 1925, 2008 m. rezoliuciją Nr. 1856, kurioje pagrindžiami JT misijos KDR įgaliojimai (Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misija Kongo Demokratinėje Respublikoje, Munusco), ir 2013 m. rezoliuciją Nr. 2098, kuria atnaujinami misijos Monusco įgaliojimai,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. JT generalinio sekretoriaus ataskaitą dėl Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misijos Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 25 d. pateiktą JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl padėties Didžiųjų ežerų regione,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos (AS) taikos ir saugumo tarybos sprendimą dėl padėties Didžiųjų ežerų regione, ypač rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) dalyje, priimtą 2013 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame 393-iame susitikime,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės konferencijos Didžiųjų ežerų regiono klausimu (ICGRL) valstybių narių ir vyriausybių vadovų 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir 2012 m. lapkričio 24 d. pareiškimus dėl saugumo padėties KDR,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 13–14 d. vykusiame 14-ame aukščiausiojo lygio frankofonijos susitikime Tarptautinės Frankofonijos organizacijos priimtą rezoliuciją dėl padėties Kongo Demokratinėje Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio mėn. pasirašytą Kotonu partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas 1325 (2000), 1820 (2008), 1888 (2009) ir 1960 (2010) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdama į 1949 m. Ženevos konvencijos 3 straipsnį ir į jos II protokolą, kuriais draudžiamos masinės žudynės, žaginimai, priverstinis verbavimas ir kiti žiaurumai,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. Tarptautinę vaiko teisių konvenciją, kurioje visų pirma draudžiama įtraukti vaikus į ginkluotus konfliktus,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės vaiko teisių konvencijos neprivalomą protokolą dėl vaikų įtraukimo į ginkluotus konfliktus, kurį ratifikavo Didžiųjų ežerų regiono šalys,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją, kurią KDR ratifikavo 1982 m.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi nuo praėjusio liepos mėnesio smurto proveržių rytinėje KDR dalyje vis daugėja, kariniai veiksmai tarp M23 grupuotės ir vyriausybės karinių pajėgų atsinaujino, todėl tūkstančiai žmonių žuvo, daugybė sužeista, įskaitant išpuolius prieš civilius gyventojus ir Jungtinių Tautų taikdarius; kadangi humanitarinė padėtis išlieka kritiška;

B.  kadangi dėl atsinaujinančio karinio konflikto Kivu regionas patyrė žiaurumų ir smurto protrūkių, įskaitant plėšikavimus, seksualinį smurtą ir smurtą dėl lyties, grobimus, priverstinį karinių grupuočių vykdomą vaikų verbavimą ir žmogaus teisių pažeidimus, kurie ir toliau išlieka ypač opia problema, užkertančia kelią JT Saugumo Tarybos ir regioninių institucijų pajėgoms stengiantis užbaigti konfliktą;

C.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 28 d. išpuolio prieš M23 sukilėlių grupuotę metu Kibačio aukštumose Šiaurės Kivu nužudytas JT taikdarys ir sužeista 10 asmenų, nes Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misija Kongo Demokratinėje Respublikoje (Monusco) palaikė Kongo ginkluotąsias pajėgas (FARDC) ginant Gomos civilių gyvenamąsias teritorijas;

D.  kadangi daugiau nei 2,7 mln. šalies viduje perkeltųjų asmenų buvo priversti palikti namus, įskaitant daugiau nei 1 mln. asmenų vien tik 2012 m., ir daugiau nei 440 000 pabėgėlių iš Kongo pasitraukė į kitas Afrikos šalis, 6,4 mln. žmonių reikalinga pagalba maistu ir pagalba ekstremaliosios situacijos atveju – šiuo metu jie vos išgyvena esant pavojingoms sąlygoms, susidariusioms dėl pasikartojančių kovų ir žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų rytinėje KDR dalyje;

E.  kadangi tai, kad KDR baudžiamojon atsakomybėn netraukiami asmenys, atsakingi už žmogaus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, o tai skatina nebaudžiamumo atmosferą ir sudaro sąlygas vykdyti naujus nusikaltimus,

F.  kadangi nuo 2013 m. gegužės mėnesio derybos tarp sukilėlių grupuočių ir KDR valstybės nutrauktos; kadangi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad M23 grupuotės sukilėliai, kurie po 2000 m. taikos susitarimo įsiliejo į kariuomenės gretas, 2012 m. balandžio mėn. sukilo, ir kad M23 grupuotė yra viena iš daugelio ginkluotų grupuočių, kovojančių šiame išteklių turtingame regione;

G.  kadangi Didžiųjų ežerų regiono (ICGLR) šalių 7-asis aukščiausiojo lygio susitikimas prasidėjo 2013 m. rugsėjo 5 d. ir jame raginama atnaujinti taikos derybas ir skubiai jas baigti;

H.  kadangi pagal 2013 m. kovo 28d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 2098 (2013) iki 2014 m. kovo 31d. pratęsti Monusco įgaliojimai ir išimties tvarka sukurtas „intervencijos“ būrys, priklausantis operacijai, kurioje dalyvauja 19 815 karių;

I.  kadangi 2012 m. ICGLR valstybės narės pradėjo taikyti bendrą tikrinimo mechanizmą, kuriuo siekiama stebėti karinių pajėgų veiksmus rytinėje KDR dalyje ir dislokuoti numatytas neutralias tarptautines pajėgas;

J.  kadangi JT ekspertų grupė paskelbė įrodymų, pagal kuriuos Ruanda turi ryšių su sukilėliais, o JAV paragino Kigalį nutraukti paramą; kadangi Ruanda kelis kartus paneigė turinti bet kokių ryšių su M23 grupuote;

K.  kadangi seksualinis smurtas ir dar labiau paplitę žaginimai kaip karo ginklas turi milžiniškus padarinius, kaip antai fizinis ir psichologinis aukų sužlugdymas, ir turi būti laikomi karo nusikaltimais; kadangi nacionalinės valdžios institucijos ir tarptautinė bendruomenė daug investavo į pastangas stiprinti teismų sistemą, ypač iš karinės pusės, ir skatinti imtis tyrimų bei taikyti baudžiamąjį persekiojimą dėl seksualinio smurto; kadangi pradėti teismo procesai, tačiau sprendimai buvo nepakankamai vykdomi, ir daugeliu atvejų kaltieji turi galimybę pabėgti, be to, per mažai pastangų dedama siekiant kompensuoti aukoms padarytą žalą;

L.  kadangi būtina spręsti konflikto pasekmes, visų pirma vykdant demilitarizavimą, persvarstant vietos valdymą, vykdant demobilizaciją, buvusių kovotojų reintegraciją, pabėgėlių grąžinimą į tėvynę, žmonių, kurie buvo perkelti savo šalyje, apgyvendinimą ir perspektyvių plėtros programų įgyvendinimą;

M.  kadangi Europos Sąjunga prisideda prie teisingumo ir saugumo sektorių (policijos ir kariuomenės) atkūrimo ir siekia užtikrinti, kad jie gerai funkcionuotų, naudodama finansinės ir techninės pagalbos priemones ir mokydama darbuotojus įgyvendinant Europos Sąjungos misiją teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUSEC RD), taip pat Europos Sąjungos policijos misiją (EUPOL RD),

N.  kadangi neteisėto šalies gamtos išteklių, kurių dalis patenka į kitas šalis, naudojimo problema yra vienas iš veiksnių, kurstančių ir aštrinančių konfliktą KDR, ir išlieka viso regiono nesaugumo priežastimi;

O.  kadangi didėjantis nedarbas, socialinė krizė, maisto krizė, pagrindinių paslaugų nepakankamumas, gyventojų skurdas ir aplinkos niokojimas KDR taip pat iš dalies yra šalies ir Didžiųjų ežerų regiono nestabilios padėties priežastys;

P.  kadangi pastaraisiais mėnesiais nepadaryta jokios pažangos dėl įstatymo projekto, susijusio su žmogaus teisių gynėjų apsauga, kovotojų už žmogaus teises ir žurnalistų represijų atvejų KDR padaugėjo, jie savavališkai suimami ir bauginami; kadangi jokių veiksmų nebuvo imtasi, kad kaltininkai būtų perduoti teisėsaugai;

Q.  kadangi 2013 m. balandžio 9 d. atnaujinus apeliacinį procesą Aukščiausiame karo teisme dėl 2010 m. birželio mėn. įvykdyto organizacijos „Nebylieji balsai“ (angl. Voice of the Voiceless (VSV)) vykdomojo direktoriaus Floriberto Chebeya, Pasaulio organizacijos prieš kankinimus generalinės asamblėjos (angl. General Assembly of the World Organisation Against Torture (OMCT)) nario ir organizacijos „Nebylieji balsai“ nario Fidèle Bazanos nužudymo, gynybos advokatai Peter Ngomo Milambo, Emmanuel Ilunga Kabengele ir Regine Sesepe sulaukė grasinimų;

R.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 7 d. Katangos provincijos teritorijoje Pweto esančiame kaime Kawakolo nevyriausybinės organizacijos „Libertas“ narys Godfrey Mutombo buvo žiauriai nužudytas sukilėlių grupių narių, kurios nuo 2011 m. daugelyje kaimų šiaurinėje provincijos dalyje skleidžia terorą;

1.  reiškia gilų susirūpinimą dėl pastaruoju metu suaktyvėjusio smurto proveržio rytinėje KDR dalyje, nes dėl jo KDR ir visame regione kilo sunkių politinių, ekonominių, socialinių, humanitarių ir su saugumu susijusių padarinių, o padėtis šiame regione ir taip yra nestabili ir nepastovi;

2.  griežtai smerkia pastarąjį smurto protrūkį rytinėje KDR dalyje, ypač M23 grupuotės ir kitų ginkluotų grupuočių, ypač Ruandos demokratinių išlaisvinimo pajėgų (FDLR), vykdomą beatodairišką šaudymą, dėl kurio žuvo civilių gyventojų, jie buvo sužeisti ir patyrė nuostolių; smerkia tikslinius sukilėlių išpuolius prieš Jungtinių Tautų Organizacijos stabilizavimo misiją Kongo Demokratinėje Respublikoje (Monusco), per kuriuos žuvo daug žmonių, įskaitant Tanzanijos taikos palaikymo pajėgų narius, ir buvo sužeista kitų asmenų; primygtinai ragina visas susijusias šalis suteikti galimybę patekti į šalį humanitarinėms organizacijoms, kurios atvyksta padėti kenčiantiems civiliams gyventojams, ir apsaugoti jas;

3.  reikalauja nedelsiant nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant nerimą keliantį ir plačiai paplitusį seksualinį smurtą dėl lyties (2008 m. birželio 19 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucija 1820) ir ginkluotųjų pajėgų vykdomą apgailėtiną vaikų ėmimą į kariuomenę ir išnaudojimą; reiškia savo solidarumą su nuo karo nukentėjusiais KDR žmonėmis;

4.  pabrėžtinai ragina visas susijusias institucijas imtis skubių veiksmų siekiant pradėti nešališką išsamų tyrimą dėl visų praeityje ir šiuo metu įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų atvejų ir visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu; primygtinai ragina imtis veiksmų, kad būtų galima užtikrini, jog būtų pranešama apie žmogaus teisių pažeidimų, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, seksualinės prievartos prieš moteris ir vaikų kareivių verbavimo nusikaltimų vykdytojus, jie būtų nustatomi, traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami pagal nacionalinės ir tarptautinės baudžiamosios teisės normas;

5.  griežtai smerkia visų formų išorės paramą M23 grupuotei ir kitoms baimę skleidžiančioms pajėgoms KDR ir reikalauja nedelsiant visam laikui nutraukti tokios paramos teikimą;

6.  reiškia paramą intervencijos būriui Monusco, kurio misija yra imtis atsakomųjų veiksmų prieš ginkluotas grupuotes, įskaitant M23 grupuotę, labai džiaugiasi misijos Monusco aktyviais veiksmais įgyvendinant jos įgaliojimus, ypač saugant civilius gyventojus, ir skatina toliau dėti šias pastangas; primygtinai ragina visų pirma JT Saugumo Tarybą imtis visų būtinų veiksmų pagal 2013 m. Saugumo Tarybos rezoliuciją 2098, kad būtų galima apsaugoti civilius gyventojus rytinėje KDR dalyje;

7.  ragina taikant išplėstą bendro tikrinimo mechanizmą atlikti išsamų tyrimą dėl šaltinių, iš kurių KDR teritorijoje į kaimyninę Ruandą buvo paleistos minosvaidžio minos ir numestos bombos; ragina užtikrinti didesnį skaidrumą rengiant ataskaitas, kurios ruošiamos taikant išplėstą bendro tikrinimo mechanizmą, ir jas rengti dažniau;

8.  pabrėžia, kad bet koks tiesioginis KDR kaimyninių šalių įsikišimas gali tik pabloginti šią padėtį; ragina visus susijusius regiono veikėjus laikytis kuo santūriau ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar pareiškimų, kurie galėtų dar labiau pabloginti padėtį; ragina kaimynines šalis užtikrinti, kad bus visiškai paisoma KDR suverenumo ir jos teritorinio vientisumo;

9.  palankiai vertina Tarptautinės Didžiųjų ežerų regiono konferencijos (angl. ICGLR) valstybių narių, Afrikos Sąjungos (AS) ir JT pastangas vykdant veiksmus ir iniciatyvas, kuriais siekiama surasti ilgalaikį, struktūrišką ir taikų politinį krizės sprendimą; ragina laikytis visų Taikos, saugumo ir bendradarbiavimo pagrindų susitarimo nuostatų;

10.  ragina Didžiųjų ežerų regiono valstybes, ypač laikantis įsipareigojimų, prisiimtų 2013 m. vasario mėn. Adis Abeboje pasirašant susitarimus, aktyviai dalyvauti kartu skatinant taiką, stabilumą ir saugumą, kad pagerėtų ekonominis regiono vystymasis, ypatingą dėmesį skiriant susitaikymui, pagarbai žmogaus teisėms, kovai su nebaudžiamumu, siekiui sukurti nešališką teismų sistemą ir užtikrinti geresnę vyriausybės atskaitomybę;

11.  palankiai vertina globojant Tarptautinės Didžiųjų ežerų regiono konferencijos pirmininkui Ugandos prezidentui Yoweri Museveni 2013 m. rugsėjo 5 d. Kampaloje vykusį dialogą dėl taikos regione, skatina visus susijusius veikėjus dalyvauti šiame dialoge ir ragina Kongo valdžios institucijas išlaikyti dialogą su bendruomenėmis, ypač tomis, kurios nukentėjo nuo konflikto;

12.  ragina AS ir Didžiųjų ežerų regiono šalis imtis tolesnių priemonių kovojant su neteisėtu gamtos išteklių eksploatavimu ir jų prekyba, nes tai yra viena iš ginklų platinimo ir neteisėtos prekybos ginklais priežasčių; tokia padėtis yra vienas iš pagrindinių veiksnių, dėl kurių kurstomi ir gilinami konfliktai Didžiųjų ežerų regione;

13.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ypač ES, AS ir JT dėti visas įmanomas pastangas, siekiant suteikti koordinuotesnę ir veiksmingesnę pagalbą žmonėms rytinėje KDR dalyje ir prisidėti prie pastangų reaguojant į humanitarinę nelaimę;

14.  palankiai vertina tai, kad Komisija skyrė papildomus 10 mln. EUR, kad būtų galima 2,5 mln. KDR gyventojų suteikti nedelsiant būtiną pagalbą, tokiu būdu ES pagalba ekstremalios situacijos atveju KDR ir Didžiųjų ežerų regionui 2013 m. siekia 71 mln. EUR, o ES tampa didžiausia šaliai teikiamos humanitarinės pagalbos donore;

15.  primygtinai ragina KDR vyriausybę pabaigti įgyvendinti saugumo sektoriaus reformas ir ragina nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis dėti pastangas siekiant padidinti šalies autoritetą ir teisinės valstybės principų laikymąsi KDR, ypač valdymo ir saugumo srityse, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su ES misija teikti patarimus ir paramą saugumo sektoriaus reformai Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUSEC) ir ES policijos misija (EUPOL); būtina toliau dėti šias pastangas siekiant įtvirtinti taiką ir saugumą šalyse ir Didžiųjų ežerų regione;

16.  ragina KDR parlamentą, senatą ir prezidentą Josephą Kabilą įgyvendinti visas būtinas priemones siekiant sutvirtinti demokratiją ir užtikrinti tikrą visų politinių jėgų, išreiškiančių Kongo tautos valią, dalyvavimą valdant šalį, pagal konstitucines ir teisėtas taisykles ir surengus laisvus ir sąžiningus rinkimus; pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į visas 2011 m. ES rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas ir vykdyti rinkimų proceso eigai užtikrinti būtinas reformas, o tai taip pat reiškia, kad būtina surengti vietos rinkimus;

17.  ragina Kongo valdžios institucijas bet kokiomis aplinkybėmis užtikrinti fizinį ir psichinį žmogaus teisių gynėjų neliečiamumą ir atlikti skubų, išsamų, nešališką ir skaidrų tyrimą, siekiant nustatyti visus asmenis, atsakingus už grasinimus keletui iš šių gynėjų, išpuolius prieš juos ir nužudymą;

18.  pabrėžia, kad svarbu priimti ilgai lauktus teisės aktus, įskaitant įstatymą dėl žmogaus teisių gynėjų apsaugos ir įstatymą dėl nacionalinės teisės suderinamumo su Romos statutu;

19.  rekomenduoja per 24-ąją Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos sesiją priimti griežtą rezoliuciją, kuria pakartotinai nustatomas kai kurių formų stebėsenos mechanizmas, skirtas žmogaus teisių padėčiai KDR stebėti, ir kuria JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras raginamas pateikti ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties KDR;

20.  primygtinai ragina Kongo valdžios institucijas užtikrinti, kad tikrai bus sukurtas specialusis mišrusis teismas, siekiant kovoti su nebaudžiamumu ir nubausti sunkius žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant seksualinę prievartą prieš moteris, KDR įvykdžiusius asmenis;

21.  mano, kad skaidri prieiga prie KDR gamtos išteklių ir jų kontrolė, taip pat teisingas išteklių perskirstymas per valstybės biudžetą yra būtina tvaraus šalies vystymosi sąlyga; todėl ragina AS ir Didžiųjų ežerų regiono šalis imtis daugiau priemonių siekiant kovoti su neteisėtu gamtos išteklių naudojimu ir prekyba, taip pat ragina ES ir visą tarptautinę bendruomenę gerinti bendradarbiavimą su KDR šioje srityje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos Pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Afrikos Sąjungai, Didžiųjų ežerų regiono valstybių vyriausybėms, KDR prezidentui, ministrui pirmininkui ir parlamentui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT specialiajai įgaliotinei seksualinio smurto ginkluotų konfliktų metu klausimais, JT Saugumo Tarybai ir JT Žmogaus teisių tarybai, taip pat AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai.


Padėtis Centrinės Afrikos Respublikoje
PDF 219kWORD 26k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Centrinės Afrikos Respublikos (2013/2823(RSP))
P7_TA(2013)0389RC-B7-0399/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 11 d. Librevilio (Gabonas) susitarimą dėl politinės ir karinės krizės Centrinėje Afrikos Respublikoje užbaigimo, pasirašytą vadovaujant Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir vyriausybių vadovams, kuriame nustatomos krizės Centrinėje Afrikos Respublikoje užbaigimo sąlygos,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus 2013 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą dėl padėties Centrinėje Afrikos Respublikoje ir Jungtinių Tautų jungtinės taikos kūrimo tarnybos Centrinės Afrikos Respublikoje (Binuca) vadovo, Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo humanitariniams klausimams ir Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotojo žmogaus teisių klausimams pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 24 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją 2088(2013), Saugumo Tarybos deklaracijas dėl Centrinės Afrikos Respublikos ir prašymą Saugumo Tarybai paremti naują Afrikos vadovaujamą operaciją,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 19 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos sprendimą, pagal kurį leidžiama vykdyti Afrikos vadovaujamą paramos operaciją nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d.,

–  atsižvelgdamas į neeilinius aukščiausiojo lygio Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (CAVEB) valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimus, vykusius Ndžamenoje (Čadas) 2012 m. gruodžio 21 d., 2013 m. balandžio 3 d. ir 2013 m. balandžio 18 d., ir į jų sprendimus įsteigti Nacionalinę pereinamojo laikotarpio tarybą, turinčią teisėkūros ir konstitucines teises, ir priimti Centrinės Afrikos Respublikos pokyčių proceso planą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 3 d. Brazavilyje (Kongas) surengtą tarptautinės kontaktinės grupės posėdį, per kurį patvirtintas pokyčių planas ir sukurtas specialus paramos Centrinės Afrikos Respublikai fondas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d., 2013 m. sausio 1 d. ir 11 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Centrinės Afrikos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 21 d. už humanitarinę pagalbą ir civilinę saugą atsakingo Komisijos nario pareiškimą dėl naujo konflikto Centrinės Afrikos Respublikoje pradžios,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos rezoliuciją dėl Centrinės Afrikos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 27 d. ir 2013 m. sausio 4 d ir 11 d. JT Saugumo Tarybos spaudos pareiškimus dėl Centrinės Afrikos Respublikos,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono 2012 m. gruodžio 26 d. pareiškimą, kuriame smerkiami sukilėlių išpuoliai ir visos šalys primygtinai raginamos laikytis Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos Ndžamenoje 2012 m. gruodžio 21 d. priimtų sprendimų, ir 2013 m. rugpjūčio 5 d. pareiškimą, kuriame raginama nutraukti nebaudžiamumą už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Centrinėje Afrikos Respublikoje ir apsvarstyti sankcijas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. JT vyriausiosios žmogaus teisių komisarės Navanethem Pillay pareiškimą, kuriame ji ragino užbaigti šalyje smurtą ir atkurti teisinę valstybę,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d., 19 d. ir 31 d. Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininkės Nkosazana Dlamini-Zuma pareiškimus dėl padėties Centrinėje Afrikos Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl padėties Centrinėje Afrikos Respublikoje(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2013 m. kovo 24 d. koalicija „Séléka“ iškovojo karinę pergalę ir užgrobė valdžią ir kai kurie šios koalicijos nariai įvykdė daug žiaurių veiksmų, prievartavimų, nusikaltimų, fizinio smurto veiksmų, vagysčių, grobimų ir žmogaus teisių pažeidimų sostinėje ir provincijose, nes jų niekas nekontroliavo;

B.  kadangi per 2013 m. rugpjūčio 20 d. koalicijos „Séléka“ vadovaujamą nuginklavimo operaciją Boy-Rabé regione, kuriame dominuoja buvusio prezidento François Bozizé pasekėjai, nužudyta 11 asmenų, šimtai asmenų sužeista, ir po to vykdyti plėšimai;

C.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 28 d. daugiau nei 5 000 Bangio gyventojų pabėgo į pagrindinį tarptautinį Centrinės Afrikos Respublikos oro uostą siekdami išvengti buvusių sukilėlių kovotojų plėšikavimo ir buvo užėmę pakilimo ir tūpimo teritoriją maždaug 18 valandų;

D.  kadangi esama pavojaus, kad karinius veiksmus gali atnaujinti buvusios Centrinės Afrikos ginkluotosios pajėgos, palaikančios nušalintą prezidentą François Bozizé, ir atsižvelgiant į naudojimąsi dėl religijų kylančią įtampa ir su ja susijusią riziką;

E.  kadangi 2013 m. rugsėjo 4 d. Bangio teismo prokuroras paprašė skirti 10 metų kalėjimo bausmę 24 buvusiems aljanso „Séléka“ sukilėliams, kurie buvo perduoti teisingumui, ir tai yra pirmą kartą vykdomas teisminis Centrinėje Afrikos Respublikoje padarytų nusikaltimų nagrinėjimas;

F.  kadangi pagarba žmogaus teisėms yra esminė Europos Sąjungos vertybė ir sudaro labai svarbią Kotonu susitarimo dalį;

G.  kadangi dėl to, kad asmenys, įvykdę žmogaus teisių pažeidimus ir karo nusikaltimus, nėra persekiojami, skatinamas nebaudžiamumas ir sudaromos palankios galimybės daryti tolesnius nusikaltimus;

H.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 7 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras pateikė antrą įspėjimą, kad Centrinėje Afrikos Respublikoje padaryti nusikaltimai gali būti priskirti Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai ir kad jo biuras vykdys baudžiamąjį persekiojimą, jei to reikės;

I.  kadangi dėl smurto vėl vyksta žmonių perkėlimas, Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras vertina, kad trečdalis gyventojų paliko savo namus ir negali tinkamai maitintis, kad 1,6 mln. asmenų reikalinga būtina pagalba ir 200 000 asmenų iš jų būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, o 484 000 asmenų labai trūksta maisto, kad 206 000 asmenų buvo perkelti ir 60 000 iš jų rado prieglobstį kaimyninėse šalyse; kadangi 650 000 vaikų nelanko mokyklos, nes mokyklas užėmusios ginkluotos grupuotės, ir kadangi 3 500 vaikų užverbavo ginkluotosios pajėgos ir ginkluotos grupuotės;

J.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 21 d. Kamerūno valdžios institucijos laikinai uždarė sieną su Centrinės Afrikos Respublika ir pareiškė, kad aljanso „Séléka“ sukilėliai surengė išpuolį pasienio mieste Toktoyo ir nužudė Kamerūno pasienio pareigūną; kadangi, nors siena buvo vėl atidaryta, sunkvežimių vairuotojai nenori įvažiuoti į Centrinės Afrikos Respubliką, nes pablogėjo saugumo sąlygos;

K.  kadangi Centrinės Afrikos Respublika susidūrė su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, nes viešajame ir privačiajame sektoriuose vykdyti plėšimai ir jie sunaikinti, todėl tai labai neigiamai veikia šalies administravimą ir ekonomiką ir dėl to kyla socialiniai neramumai; kadangi taip pat vykdyti didžiuliai ligoninių plėšimai ir dėl to šalyje susidarė katastrofinė padėtis sveikatos sektoriuje;

L.  kadangi Librevilio susitarimas ir toliau sudaro pereinamojo laikotarpio tvarkos pagrindą; kadangi praėjus 18 mėn. pereinamajam laikotarpiui turi būti organizuojami laisvi, demokratiniai, skaidrūs ir reguliarūs rinkimai, tačiau kadangi valstybės vadovas, ministras pirmininkas ir pereinamosios vyriausybės nariai ir Nacionalinės pereinamojo laikotarpio tarybos biuro nariai negalės kandidatuoti;

M.  kadangi Centrinės Afrikos valstybių ekonominė bendrija 2013 m. balandžio 3 d. įsteigė Nacionalinę pereinamojo laikotarpio tarybą ir 2013 m. balandžio 18 d. priėmė jos sudarymo ir veikimo planą;

N.  kadangi 2013 m. gegužės mėn. įsteigta Tarptautinė kontaktinė grupė Centrinės Afrikos Respublikos klausimais, kad būtų galima koordinuoti regioninius, viso žemyno ir tarptautinius veiksmus siekiant rasti ilgalaikį šalyje besikartojančių problemų sprendimą;

O.  kadangi Europos Sąjunga palaiko reguliarų politinį dialogą su Centrinės Afrikos Respublika pagal Kotonų susitarimą, kadangi ji yra pagrindinė paramos šiai šaliai teikėja ir kadangi ji nusprendė 2013 m. liepos 8 d. padidinti teikiamą humanitarinę pagalbą 8 mln. EUR iki 20 mln. EUR; kadangi tik šios ES pagalbos gali nepakakti ir kadangi kiti tarptautiniai veikėjai taip pat turi prisiimti įsipareigojimus;

P.  kadangi Centrinės Afrikos Respublika jau dešimtmečius kenčia nuo nestabilumo ir politinių neramumų, kurie prasidėjo jai 1960 m. atgavus nepriklausomybę; kadangi nors šalis turi daug gamtinių išteklių (mediena, auksas, deimantai, uranas ir t. t.), ji užima tik 179 vietą iš 187 vietų pagal žmogiškojo išsivystymo rodiklius, o apie 70 proc. jos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos ir ši šalis išlieka viena skurdžiausių pasaulyje;

1.  smerkia nekonstitucinį koalicijos „Séléka“ 2013 m. kovo 24 d. įvykdytą valdžios užgrobimą pasinaudojant ginkluota jėga;

2.  išreiškia didelį susirūpinimą dėl padėties Centrinėje Afrikos Respublikoje, kuriai būdingas visiškas teisėtvarkos žlugimas ir teisinės valstybės principų nesilaikymas; smerkia pastaruoju metu įvykdytus smurtinius veiksmus, kurie dar labiau pablogino pačių pagrindinių paslaugų teikimą ir jau taip baisią humanitarinę padėtį, dėl kurios kenčia visi gyventojai;

3.  ragina Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijas imtis konkrečių veiksmų, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai, nutrauktas vaikų verbavimas ir įtraukimas į ginkluotas grupuotes, atstatytas saugumas ir viešoji tvarka ir pradėtos teikti pagrindinės elektros ir vandens tiekimo paslaugos;

4.  griežtai smerkia rimtus humanitarinės teisės pažeidimus ir paplitusius žmogaus teisių teisės pažeidimus, visų pirma vykdytus aljanso „Séléka“, įskaitant be teismo vykdomas egzekucijas, neatidėliotinus mirties bausmės vykdymus, prievartinius dingimus, savavališkus suėmimus ir įkalinimą, kankinimus, seksualinę prievartą bei prievartą dėl lyties ir vaikų karių verbavimą;

5.  ragina Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijas ir visas suinteresuotąsias šalis šalinti struktūrines šalyje pasikartojančių krizių priežastis ir bendradarbiauti siekiant įgyvendinti Librevilio susitarimą, kuriame nustatytos pokyčių šalyje ir grįžimo prie konstitucinės tvarkos sąlygos, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika ir priimti demokratiniai sprendimai;

6.  ragina tarptautinius partnerius visapusiškai remti bendras pastangas, dedamas saugumo, humanitarinės pagalbos ir teisinės valstybės sukūrimo srityse; ragina JT Saugumo Tarybą skubiai išnagrinėti Afrikos Sąjungos pateiktą paramos prašymą finansuoti taikos palaikymo misijos Centrinėje Afrikos Respublikoje 3 600 civilių ir karinių darbuotojų;

7.  pritaria tam, kad Taikos stiprinimo Centrinėje Afrikos Respublikoje misija (Micopax) taps Afrikos vadovaujama tarptautine paramos misija Centrinėje Afrikos Respublikoje (AFISM-CAR), kurios įgaliojimai turėtų būti vykdomi remiant JT;

8.  palankiai vertina Centrinės Afrikos valstybių ekonominės bendrijos vadovų sprendimą labai padidinti Centrinės Afrikos daugiašales pajėgas (FOMAC) ir patvirtinti atitinkamą misijos įgaliojimą, pagal kurį būtų galima prisidėti užtikrinant saugumą Centrinėje Afrikos Respublikoje; tuo pat metu yra susirūpinęs tuo, kad, nors Centrinės Afrikos valstybių ekonominė bendrija išsiuntė 1 300 karių į Centrinę Afrikos Respubliką, jie nesugebėjo užkirsti kelio tam, kad šalis netaptų neteisėtumo erdve; nurodo, kad blogėjanti padėtis Centrinėje Afrikos Respublikoje gali paskatinti nestabilumą regione;

9.  ragina pranešti, nustatyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nubausti, atsižvelgiant į nacionalinės ir tarptautinės teisės normas, žmogaus teisių pažeidimų, karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, seksualinės prievartos prieš moteris nusikaltimų ir vaikų kareivių verbavimo vykdytojus; ryšium su tuo nurodo, kad dėl padėties Centrinėje Afrikos Respublikoje kreiptasi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir kad pagal teismo statutą senaties terminas netaikomas genocidui, nusikaltimams žmoniškumui ar karo nusikaltimams;

10.  palankiai vertina Centrinės Afrikos Respublikos sprendimą pradėti vykdyti programą, pagal kurią renkami be leidimų turimi ginklai, kaip atsaką į smurtą ir smulkius nusikaltimus chroniškai nestabilioje šalyje; ragina vyriausybę šią priemonę padaryti privaloma;

11.  pažymi, kad įsteigtas jungtinis tyrimų komitetas žiaurumams, kurie įvykdyti koalicijai „Séléka“ užgrobus valdžią, tirti, ir ragina visas šio komiteto veikloje dalyvaujančias šalis veikti išvien siekiant skatinti nacionalinį susitaikymą;

12.  mano, jog būtina toliau šalinti konflikto pasekmes, visų pirma reformuojant ginkluotąsias pajėgas ir saugumo pajėgas, demilitarizuojant, demobilizuojant ir pakartotinai integruojant buvusius kovotojus, vykdant pabėgėlių repatriaciją, šalies viduje perkeltųjų asmenų grąžinimą į namus ir įgyvendinant perspektyvias vystymosi programas;

13.  primygtinai pabrėžia, kad išsamus politinis sprendimas ir sąžiningas įplaukų paskirstymas per valstybės biudžetą yra labai svarbūs ieškant būdų, kaip išbristi iš krizės, ir sudarant sąlygas tvariam regiono vystymuisi; ragina JT Generalinį Sekretorių paskirti ekspertų grupę, kad, siekiant tikslo nustatyti teisinę sistemą, pagal kurią šalies ištekliai tarnautų jos gyventojų labui, ši grupė ištirtų Centrinės Afrikos Respublikos žemės ūkio ir mineralinių išteklių eksploataciją;

14.  palankiai vertina didesnę ES paramą, skirtą humanitarinei krizei Centrinėje Afrikos Respublikoje įveikti, ir ragina ES ir valstybes nares, kaip pagrindines paramos šaliai teikėjas, labiau koordinuoti veiksmus su kitais paramos teikėjais ir tarptautinėmis institucijomis, siekiant, kad būtų tinkamai patenkinti neatidėliotini humanitariniai poreikiai ir palengvintos Centrinės Afrikos Respublikos gyventojų kančios; reikalauja, kad tarptautinis susitikimas Centrinės Afrikos Respublikos klausimais būtų surengtas tuo metu, kai 2013 m. rugsėjo mėn. Niujorke posėdžiaus JT Generalinė Asamblėja;

15.  ragina plėsti, Centrinei Afrikos Respublikai pritarus, tarptautines operacijas siekiant suimti Viešpaties pasipriešinimo armijos narius ir nutraukti šios nusikalstamos grupuotės vykdomus niokojimus;

16.  ragina Centrinės Afrikos Respublikos valdžios institucijas vykdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statute, kurį ji pasirašė, nustatytus reikalavimus;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, JT Saugumo Tarybai ir JT Generaliniam Sekretoriui, Afrikos Sąjungos institucijoms, Centrinės Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai ir Europos Sąjungos valstybėms narėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0033.


Padėtis Bahreine
PDF 212kWORD 27k
2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Bahreine (2013/2830(RSP))
P7_TA(2013)0390RC-B7-0410/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2011 m. spalio 27 d.(1), 2012 m. kovo 15 d.(2) ir 2013 m. sausio 17 d.(3) rezoliucijas dėl Bahreino,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19–20 d. Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos vizitą Bahreine ir šios delegacijos pateiktą pareiškimą spaudai ir atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 27–30 d. Arabijos pusiasalio delegacijos vizitą ir jos pareiškimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus, ypač jos 2013 m. sausio 7 d., vasario 11 d. ir liepos 1 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus pareiškimus, ypač į jo 2013 m. sausio 8 d. pareiškimą, ir į 2013 m. rugpjūčio 6 d. JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pareikšimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 30 d. Bahreine, Manamoje, vykusį 15-ąjį ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos Bendrosios tarybos bei ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 28 d. vykusį neeilinį Bahreino Nacionalinės Asamblėjos posėdį, po kurio Bahreino Karalius Hamad bin Isa Al Khalifah išleido nepaprastuosius įsakus,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. Bahreine priimtą teisės aktą dėl visuomenės apsaugos nuo teroristinių aktų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 1 d. Kaire susirinkusios Arabų lygos ministrų tarybos sprendimą Bahreino sostinėje Manamoje įsteigti Arabų žmogaus teisių teismą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio mėn. Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos išleistą ataskaitą ir į šios komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. tolesnę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurių yra prisijungęs Bahreinas,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių padėtis Bahreine toliau kelia susirūpinimą po to, kai 2011 m. imtasi griežtų priemonių prieš demokratiją remiančius protestuotojus; kadangi dauguma veiksmų, kurių neseniai ėmėsi Bahreino vyriausybė, ir toliau rimtai pažeidžiamos ir ribojamos dalies Bahreino gyventojų teisės ir laisvės, visų pirma asmenų teisė rengti taikius protestus, žodžio laisvė ir skaitmeninė laisvė; kadangi Bahreino valdžios institucijos ir toliau taiko griežtas priemones prieš taikius politinius protestuotojus, be kita ko, saugumo ir policijos pajėgoms naudojant neproporcingą smurtą ir kankinimus;

B.  kadangi žmogaus teisių aktyvistai Bahreine sistemingai puldinėjami ir suimami, kai kurie iš jų nuteisiami kalėti iki gyvos galvos;

C.  kadangi 2013 m. rugpjūčio 1 d. prieš suplanuotą 2013 m. rugpjūčio 14 d. taikų protestą Manamoje Bahreino Karalius įsakė įgyvendinti parlamento priimtas rekomendacijas, kurias sudaro draudimas rengti sostinėje Manamoje bet kokias sėdimas demonstracijas, susirinkimus ir protestus, tolesni socialinės žiniasklaidos veiklos apribojimai, įkalinimo trukmės padidinimas ir pilietybės atėmimas apkaltintiems įvykdžius ar raginus įvykdyti terorizmo aktą;

D.  kadangi Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) pareiškė, kad, nors jis teigiamai vertina Nacionalinės Asamblėjos rekomendaciją, jog „pagrindinės laisvės, ypač nuomonės laisvė, neturėtų būti pažeidžiamos siekiant išlaikyti teisėsaugos ir žmogaus teisių apsaugos pusiausvyrą“, jis dar kartą reiškia susirūpinimą dėl viešoms demonstracijoms ir kitiems viešiems susirinkimams taikomų apribojimų;

E.  kadangi Bahreino nepriklausomai tyrimų komisijai pateikus ataskaitą Bahreino valdžios institucijos įsipareigojo imtis reformų; kadangi buvo padaryta pažanga pertvarkant teisinę ir teisėsaugos sistemas, grąžinant į darbą nesąžiningai atleistus darbuotojus ir įsteigiant specialią baudžiamojo persekiojimo skyrių skundams dėl piktnaudžiavimo tirti, taip pat vykdant policijos reformas; kadangi apskritai Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos įgyvendinamos lėtai;

F.  kadangi Žmogaus teisių reikalų ministro dr. Salah bin Ali Abdulrahmano vadovaujama oficiali delegacija dalyvaus 2013 m. rugsėjo 7–27 d. vyksiančioje 24-ojoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje ir savo posėdžiuose peržiūrės, kaip įgyvendinamos Žmogaus teisių tarybos rekomendacijos ir Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos, taip pat Nacionalinės Asamblėjos rekomendacijos, kurias Bahreino vyriausybė įsipareigojo įgyvendinti vadovaujantis veiksmų tvarkaraščiu ir programa;

G.  kadangi Bahreine buvo suiminėjami net vaikai ir laikomi nepilnamečiams netinkamuose suaugusiųjų kalėjimuose, kur, turimomis žiniomis, jie buvo kankinami ir kur su jais buvo netinkamai elgiamasi;

H.  kadangi 2013 M. balandžio 24 d. vyriausybė antrą kartą – šįkart neribotam laikui – atidėjo JT specialiojo pranešėjo kankinimų ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo klausimais vizitą;

I.  kadangi 2013 m. rugsėjo 2 d. Bahreinas paskelbė, jog gavęs pritarimą Arabų lygos susitikime Kaire jis leis savo teritorijoje įsteigti Arabų žmogaus teisių teismo būstinę;

J.  kadangi ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimams Stavros Lambrinidis apsilankė Bahreine per 2013 m. birželio mėn. vykusį ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos ministrų susitikimą;

1.  ragina Bahreino valdžios institucijas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant žodžio laisvę internete ir ne internete ir susirinkimų laisvę; labai apgailestauja dėl parlamento ir Bahreino Karaliaus varžančių įsakų ir ragina atšaukti draudimą rengti taikias demonstracijas ir laisvai rinktis sostinėje Manamoje ir panaikinti 2013 m. rugsėjo 3 d. teisingumo ministro įsakus, kurie yra nesuderinami su vyriausybės įsipareigojimu imtis reformų ir kurie nepadės siekti nacionalinio susitaikymo ar užtikrinti visų šalių tarpusavio pasitikėjimą;

2.  ragina užtikrinti, kad būtų gerbiama teisėta Bahreino piliečių teisė laisvai reikšti savo nuomones ir rengti susirinkimus ir taikias demonstracijas; pabrėžia laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos svarbą; ragina užtikrinti galimybę atvykti į šalį tarptautinių NVO atstovams ir žurnalistams;

3.  teigiamai vertina Bahreino valdžios institucijų veiksmus, kurių jos ėmėsi siekdamos įgyvendinti Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijas; pripažįsta, kad šiuo klausimu buvo dėta pastangų, tačiau pabrėžia, kad siekiant pagerinti žmogaus teisių padėtį šalyje jų reikia dėti daugiau; ragina Bahreino vyriausybę visapusiškai ir skubiai įgyvendinti Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos ir visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijas; rekomenduoja 24-ojoje JT žmogaus teisių tarybos sesijoje nustatyti stebėsenos priemonę, kurią naudojant būtų stebima, kaip įgyvendinamos Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos rekomendacijos ir apskritai sprendžiama žmogaus teisių padėties Bahreine problema;

4.  ragina Bahreino vyriausybę įgyvendinti būtinas demokratines reformas ir remti įtraukų ir konstruktyvų nacionalinį dialogą ir susitaikinimą, įskaitant disidentų paleidimą;

5.  ragina Bahreino valdžios institucijas nedelsiant nutraukti represijas, įskaitant teisminį priekabiavimą, ir ragina nedelsiant besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius, politinius aktyvistus, žurnalistus, tinklaraštininkus, gydytojus ir paramedikus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus, įskaitant Abdulhadi Al-Khawają, Nabeelą Rajabą, Ibrahimą Sharifą, Naji Fateelą, Zainab Al-Khawają, Mahdi’Issą Mahdi Abu Deebą ir Jalilą Al-Salman;

6.  teigiamai vertina tai, kad Karalius Hamad Bin Isa al-Khalifa įsteigė nepriklausomą kalinių ir sulaikytųjų teisių komisiją, ir ragina šią komisiją veiksmingai stebėti ir gerinti kalinių ir sulaikytųjų sąlygas ir elgesį su jais;

7.  teigiamai vertina tai, kad Karalius Hamad Bin Isa al-Khalifa Bahreine įsteigė Žmogaus teisių ir socialinio vystymosi ministeriją, ir ragina šią ministeriją veikti vadovaujantis tarptautiniais žmogaus teisių standartais ir įsipareigojimais; ypač pažymi pažangią Bahreino poziciją moterų vaidmens visuomenėje klausimu;

8.  atkreipia dėmesį į tai, jog 2013 m. liepos mėn. Bahreino vidaus reikalų ministerija įsteigė policijos ombudsmeno biurą, ir reiškia viltį, jog šis žingsnis reiškia, kad Bahreino piliečių skundai ir nusiskundimai bus veiksmingai tiriami;

9.  atkreipia dėmesį į Bahreino vyriausybės dedamas pastangas reformuoti baudžiamąjį kodeksą ir teisines procedūras ir ragina tęsti šį procesą; ragina Bahreino vyriausybę imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti tinkamą teisminį procesą, teismų nepriklausomumą ir nešališkumą Bahreine ir užtikrinti, kad teismai veiktų visapusiškai laikydamiesi tarptautinių žmogaus teisių standartų;

10.  ragina užtikrinti, kad būtų atlikti visų įtariamų kankinimo ir kitokio netinkamo elgesio atvejų nepriklausomi tyrimai ir kad jų rezultatai būtų paviešinti; mano, kad patraukimas atsakomybėn už prievartą praeityje yra itin svarbus siekiant teisingumo ir tikro susitaikymo, o šie dalykai būtini užtikrinant socialinį stabilumą;

11.  ragina Bahreino valdžios institucijas gerbti nepilnamečių teises, nekalinti jų suaugusiųjų kalėjimuose ir elgtis su jais vadovaujantis Vaiko teisių konvencija, kurią Bahreinas yra pasirašęs;

12.  mano, kad savavališkai atimant pilietybę žmonės gali likti be pilietybės ir kad tai gali turėti rimtų padarinių susijusių asmenų žmogaus teisių apsaugai; pažymi, kad politinių oponentų pilietybės panaikinimas, kurį vykdo Bahreino valdžios institucijos, prieštarauja tarptautinei teisei;

13.  apgailestauja dėl to, kad ES nepakankamai reaguoja į besitęsiančią padėtį Bahreine, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę pasmerkti nuolat vykdomus pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių pažeidimus ir taikyti tikslingas ribojamąsias priemones (draudimą išduoti vizas ir turto įšaldymą) asmenims, tiesiogiai atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus ar dalyvaujantiems juos darant (tai užfiksuota Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos ataskaitoje);

14.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares kartu parengti aiškią strategiją, kurią įgyvendindama ES viešai ir privačiai aktyviai sieks, kad būtų paleisti sąžinės kaliniai, ir ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų priimtos Užsienio reikalų tarybos išvados dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, į kurias reikėtų įtraukti konkretų raginimą nedelsiant besąlygiškai paleisti šiuos kalinius;

15.  apgailestauja dėl to, kad vėl buvo atidėtas JT specialiojo pranešėjo kankinimų klausimams vizitas, ir ragina Bahreino valdžios institucijas sudaryti palankias sąlygas specialiųjų pranešėjų susirinkimų ir asociacijų laisvės klausimais ir žmogaus teisių gynėjų padėties klausimais vizitams;

16.  teigiamai vertina Arabų lygos sprendimą įsteigti Manamoje Arabų žmogaus teisių teismą ir išreiškia viltį, kad ši institucija padės užtikrinti žmogaus teises visame regione; ragina Bahreino vyriausybę ir jos partnerius Arabų lygoje užtikrinti šio teismo sąžiningumą, nešališkumą, veiksmingumą ir patikimumą;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 125.
(2) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 111.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0032.

Teisinė informacija - Privatumo politika