2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto (12138/2012 – C7-0008/2013 – 2012/0108(NLE))

P7_TA(2013)0415 A7-0305/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12138/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Jordanijos Hašimitų Karalystės asociaciją, protokolo projektą dėl Europos Sąjungos ir Jordanijos Hašimitų Karalystės bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Jordanijos Hašimitų Karalystės dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai (12135/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies a punkto antrą pastraipą ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7–0008/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0305/2013),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  pabrėžia, kad svarbu toliau skatinti tvirtą bendradarbiavimą ir dialogą su Jordanijos Hašimitų Karalyste įgyvendinant Europos kaimynystės politiką ir plėtoti Sąjungos ir Jordanijos dialogą politikos ir ekonomikos srityse;

3.  primena, kad, remiantis Jordanijos valdžios institucijų vertinimu, daugiau nei 500 000 pabėgėlių iš Sirijos ieškojo prieglobsčio Jordanijoje ir kad Sirijos krizė daro didelį neigiamą poveikį Jordanijos ekonomikai ir biudžetui dėl finansinių išteklių, kurių reikia tam, kad pabėgėliams būtų suteikta humanitarinė pagalba; tačiau apgailestauja, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. per Jordanijos sieną nepraleidžiami Palestinos pabėgėliai iš Sirijos;

4.  todėl pabrėžia, kad svarbu suteikti Jordanijai tinkamą finansinę, techninę ir humanitarinę pagalbą;

5.  labai vertina Jordanijos karaliaus Abdullah II parodytą įsipareigojimą skatinti labai plataus masto reformų procesą Jordanijos ir jos piliečių labui; pabrėžia, kad įgyvendinant šias reformas svarbu siekti tvarių rezultatų, ypač socialinio teisingumo srityje;

6.  be to, palankiai vertina ir remia aktyvų ir konstruktyvų Jordanijos, kaip tarpininkės, atliekamą vaidmenį siekiant surasti ilgalaikius įvairių konfliktų Artimuosiuose Rytuose sprendimus;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jordanijos Hašimitų Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR) (COM(2011)0873 – C7-0506/2011 – 2011/0427(COD))

P7_TA(2013)0416 A7-0232/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0873),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0506/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 14 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0232/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. spalio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo sukuriama Europos sienų stebėjimo sistema (Eurosur)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1052/2013.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PROJEKTO PRIEDAS

Europos Parlamento pareiškimas

Europos Parlamentas pabrėžia, kad sprendžiant trečiųjų šalių piliečių, kuriems valstybių narių valdžios institucijos nesuteikė arba nepratęsė leidimo būti valstybių narių teritorijoje, klausimą ES institucijos teisėkūros aktuose turėtų stengtis naudoti tinkamus ir neutralius terminus. Tokiais atvejais ES institucijos tuomet, kai įmanoma rasti kitokią formuluotę, turėtų vengti vartoti žodį „nelegalus“, o visais atvejais kalbant apie asmenis reikėtų vartoti žodžius „neteisėti mingrantai“.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatos dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti belaidžiuose elektriniuose įrankiuose, pateikimo rinkai (COM(2012)0136 – C7-0087/2012 – 2012/0066(COD))

P7_TA(2013)0417 A7-0131/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0136),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0087/2012),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl deleguotųjų aktų naudojimo ir dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 24 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 14 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0131/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. spalio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES, kuria iš dalies keičiamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų nuostatos dėl nešiojamų baterijų ir akumuliatorių, kurių sudėtyje yra kadmio ir kurie skirti naudoti bevieliuose elektriniuose įrankiuose, ir sagos formos elementų, kuriuose yra nedidelis kiekis gyvsidabrio, pateikimo rinkai ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/603/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2013/56/ES.)

(1) OL C 229, 2012 7 31, p. 140.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse (2013/2702(RSP))

P7_TA(2013)0418 RC-B7-0378/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą, kuriuo smerkiama buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (BJRM) dėl nepaprastai didelių Europos žmogaus teisių konvencijos (3, 5, 8 ir 13 straipsnių) pažeidimų vykdant ypatingąjį Khaledo El-Masri perdavimą,

–  atsižvelgdamas į šias EŽTT nagrinėjamas bylas: al-Nashiri prieš Lenkiją, Abu Zubaydah prieš Lietuvą, Abu Zubaydah prieš Lenkiją ir Nasr ir Ghali prieš Italiją; atsižvelgdamas į paraišką, kurią 2012 m. rugpjūčio mėn. pateikė p. al-Nashiri prieš Rumuniją, ir paraišką, kurią 2012 m. gruodžio mėn. pateikė Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) ir Atviros visuomenės teisingumo iniciatyva prieš Lietuvą dėl jų teisės gauti informaciją ir teisės į veiksmingą teisinę gynybą pažeidimo,

–  atsižvelgdamas į Italijos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. sprendimą patvirtinti apkaltinamąjį nuosprendį 23 JAV piliečiams, susijusiems su 2003 m. įvykdytu Abu Omaro pagrobimu, įskaitant buvusį CŽV biuro Milane vadovą Robertą Seldoną Lady, kuriam skirta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė,

–  atsižvelgdamas į Milano apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. sprendimą kitiems trims CŽV agentams(1), kuriems prieš tai buvo taikomas diplomatinis imunitetas, skirti nuo šešerių iki septynerių metų laisvės atėmimo bausmę; atsižvelgdamas į to paties teismo sprendimą taip pat skirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam Italijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovui Nicolò Pollari, devynerių metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam Italijos karinės žvalgybos ir saugumo tarnybos vadovo pavaduotojui Marco Mancini ir šešerių metų laisvės atėmimo bausmę trims tos pačios tarnybos agentams,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 5 d. Italijos Prezidento sprendimą suteikti malonę JAV pulkininkui Josephui Romano, kuriam Italijoje paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis dėl jo atsakomybės pagrobiant Abu Omarą šioje šalyje,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją „Tariamas CŽV vykdyto kalinių gabenimas ir neteisėtas kalinimas Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos“(2),

–  atsižvelgdamas, į dokumentus, kuriuos Komisija perdavė pranešėjui, įskaitant 2013 m. kovo mėn. visoms valstybėms narėms nusiųstus ne konkrečiai šaliai skirtus laiškus, į kuriuos atsakė tik kelios valstybės narės (Ispanija, Lietuva, Suomija ir Vengrija),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Gvantanamo, kurių naujausia yra 2013 m. gegužės 23 d. Europos Parlamento rezoliucija „Gvantanamas: kalinių bado streikas“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2010–2011 m.(4),

–  atsižvelgdamas į skrydžių iki 2012 m. rugsėjo mėn. duomenis, kuriuos pateikė Eurokontrolė,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. pranešėjo raštą, išsiųstą Oro navigacijos saugos Afrikoje ir Madagaskare agentūrai (pranc. ASECNA), kuriame prašoma bendradarbiauti siekiant atskleisti skrydžių duomenis, ir jos teigiamą atsakymą, gautą 2013 m. birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Tarybos išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės ir dėl Komisijos 2012 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos (Liuksemburgas, 2013 m. birželio 6–7 d.),

–  atsižvelgdamas į 2010–2014 m. Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“,

–  atsižvelgdamas į daugybę žiniasklaidos pranešimų ir tiriamosios žiniasklaidos laidų, visų pirma į 2013 m. balandžio mėn. Rumunijos televizijos kanalo „Antena 1“ transliuotą tiriamąją laidą ir kitas laidas,

–  atsižvelgdamas į tyrimus, kuriuos visų pirma atliko organizacijos „Interights“, „Redress“ ir „Reprieve“, ir į nepriklausomų tyrėjų, pilietinės visuomenės ir nacionalinių ir tarptautinių nevyriausybinių organizacijų ataskaitas, pateiktas po to, kai buvo priimta minėtoji 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliucija, visų pirma į Atviros visuomenės teisingumo iniciatyvos ataskaitą „Kankinimų globalizacija: CŽV slaptas kalinimas ir ypatingieji perdavimai“ (2013 m. vasario mėn.), JAV atliktą organizacijos „Constitution Project“ darbo grupės dėl elgesio su kaliniais nepriklausomą dvišalį tyrimą (2013 m. balandžio mėn.), perdavimo skrydžių duomenų bazę, kurią paskelbė Jungtinės Karalystės mokslinė interneto svetainė „The Rendition Project“ (2013 m. gegužės mėn.), organizacijos „Amnesty International“ ataskaitą „Tiesos atskleidimas: Lenkijos dalyvavimas CŽV slaptame kalinime“ (2013 m. birželio mėn.) ir organizacijos „Human Rights Watch“ laišką, nusiųstą Lietuvos valdžios institucijoms (2013 m. birželio mėn.),

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pateiktus klausimus (O-000079/2013 – B7–0215/2013 ir O-000080/2013 – B7–0216/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi pagarba pagrindinėms teisėms yra esminė veiksmingos kovos su terorizmu politikos dalis;

B.  kadangi Parlamentas pasmerkė vadovaujant JAV CŽV vykdytas perdavimo ir slapto kalinimo programas, kurias įgyvendinant ir CŽV naudojantis Europos oro erdve ir teritorija buvo padaryta daug žmogaus teisių pažeidimų, įskaitant neteisėtą ir nepagrįstą sulaikymą, kankinimą ir kitokį netinkamą elgesį, negrąžinimo principo pažeidimus ir prievartinį dingimą; kadangi Parlamentas ne kartą reikalavo visapusiškai ištirti nacionalinių vyriausybių ir organizacijų bendradarbiavimą su CŽV įgyvendinant šias programas;

C.  kadangi Parlamentas įsipareigojo toliau vykdyti Laikinojo komiteto jam suteiktus įpareigojimus pagal Europos Sąjungos sutarties 2, 6 ir 7 straipsnius ir pavedė atitinkamiems komitetams, praėjus metams po minėtosios 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijos patvirtinimo, iškelti šį klausimą Parlamento plenariniame posėdyje, nes Parlamentas manė, jog svarbu įvertinti, kokiu mastu jo priimtos rekomendacijos buvo įgyvendintos;

D.  kadangi atskaitomybė už perdavimus yra labai svarbi siekiant veiksmingai ginti ir skatinti žmogaus teises vykdant vidinę ir išorinę ES politiką ir užtikrinti teisėtą bei veiksmingą saugumo politiką, pagrįstą teisinės valstybės principais; kadangi ES institucijos neseniai pradėjo diskusijas, kaip ES galėtų geriau apsaugoti ir skatinti pagrindines teises ir teisinės valstybės principą;

E.  kadangi Taryba ir Komisija nepateikė išsamių atsakymų į Parlamento rekomendacijas;

F.  kadangi Lietuvos valdžios institucijos pakartojo savo įsipareigojimą atnaujinti baudžiamosios veikos tyrimą dėl Lietuvos dalyvavimo CŽV programoje, jeigu bus gauta naujos informacijos, tačiau iki šiol to nepadarė; kadangi Lietuvos valdžios institucijoms pateikus savo pastabas EŽTT Abu Zubaydah byloje paaiškėjo, kad jų atliktuose tyrimuose yra esminių trūkumų ir kad jos nesugebėjo suvokti naujos informacijos prasmės; kadangi Lietuva 2013 m. antrąjį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai; kadangi 2013 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos generaliniam prokurorui buvo pateiktas skundas, kuriame raginama ištirti įtarimus, jog Mustafa al-Hawsawi, kuris šiuo metu yra teisiamas karinės komisijos Gvantanamo įlankoje, vykdant CŽV vadovaujamą programą buvo neteisėtai atgabentas, slapta kalinamas ir kankinamas Lietuvoje;

G.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. televizijos kanalo „Antena 1“ išsamaus tyrimo laidoje buvo pateikta daugiau informacijos, parodančios, kad Rumunija atliko pagrindinį vaidmenį kalėjimų tinkle; kadangi buvęs nacionalinio saugumo patarėjas Ioan Talpeș teigė, kad Rumunija teikė logistinę paramą CŽV; kadangi buvęs Rumunijos senatorius pripažino, kad ankstesnis parlamentinis tyrimas buvo ribotas, ir paragino prokurorus pradėti teismo procesą;

H.  kadangi 2013 m. birželio 11 d. Lenkijos prokurorams pateiktas prašymas oficialiai auka pripažinti trečiąjį asmenį, Jemeno pilietį Walidą Mohammedą Bin Attashą, – jis 2003 m. neteisėtai buvo suimtas Pakistane ir nuo 2003 m. birželio iki rugsėjo mėn. laikytas slaptame kalėjime Lenkijoje, o paskui perkeltas į Gvantanamą ir ten iki šiol kalinamas; kadangi Lenkijos prokurorai vykdomą baudžiamosios veikos tyrimą pratęsė iki 2013 m. spalio mėn.;

I.  kadangi Jungtinės Karalystės valdžios institucijos sudaro procedūrines kliūtis civiliniam ieškiniui, kurį Jungtinėje Karalystėje pateikė Libijos pilietis Abdel Hakim Belhadj, tariamai Libijoje kankintas CŽV, kuriai padėjo Jungtinės Karalystės pareigūnai, ir kadangi jos pareiškė ketinimą išklausyti parodymus slaptame teismo procese;

J.  kadangi 2012 m. gruodžio mėn. Italija išdavė tarptautinį Roberto Seldono Lady arešto orderį; kadangi jis 2013 m. liepos mėn. buvo areštuotas Panamoje; kadangi vėlesnio Italijos ekstradicijos prašymo Panama nepatenkino ir kadangi Robert Seldon Lady 2013 m. liepos mėn. buvo sugrąžintas į JAV; kadangi Italijos Prezidentas 2013 m. balandžio 5 d. nusprendė suteikti malonę JAV pulkininkui Josephui Romano, kuriam Italijos teismas buvo paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo atsakomybės pagrobiant Abu Omarą šioje šalyje;

K.  kadangi 2012 m. lapkričio mėn. Suomijos parlamento ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Suomijos teritorijos, oro erdvės ir skrydžių registravimo sistemų panaudojimo CŽV ypatingojo perdavimo programos tikslais ir 15 vyriausybinių organizacijų išsiuntė išsamius raštiškus prašymus suteikti informaciją, taip pat paragino Lietuvos valdžios institucijas suteikti konkrečią informaciją apie susijusius skrydžius;

L.  kadangi tyrimas, kurį Danija atliko iki 2012 m. gegužės mėn. nėra nepriklausomas, nešališkas, išsamus ir efektyvus tyrimas, kaip to reikalaujama pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir standartus, nes jam trūksta įgaliojimų ir jo taikymo sritis yra ribota;

M.  kadangi tik dvi valstybės narės (Vokietija ir Jungtinė Karalystė) atsakė į tolesnius laiškus, kuriuos JT pagal specialiąsias procedūras, be kita ko, nusiuntė aštuonioms valstybėms narėms (Prancūzijai, Vokietijai, Italijai, Lietuvai, Lenkijai, Rumunijai, Švedijai ir Jungtinei Karalystei), prašydama suteikti papildomos informacijos vykdant veiksmus po JT bendrojo tyrimo dėl pasaulinės praktikos, susijusios su slaptaisiais kalinimais kovojant su terorizmu(5);

N.  kadangi JAV Prezidentas B. Obama pakartojo savo įsipareigojimą uždaryti Gvantanamo kalėjimą, 2013 m. gegužės 23 d. pranešdamas, kad jis vėl pradės vykdyti sulaikytų asmenų paleidimą į laisvę ir atšauks kalinčių Jemeno piliečių išlaisvinimo moratoriumą – šie asmenys laikomi nepavojingais ir gali būti grąžinti į Jemeną, nors tam prieštarauja JAV Kongresas; kadangi JAV valdžios institucijos turi laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų ir teisti Robertą Seldoną Lady;

O.  kadangi JT vyriausioji žmogaus teisių komisarė Navi Pillay savo įžanginėje kalboje, pasakytoje 23-oje Žmogaus teisių tarybos sesijoje, vykusioje 2013 m. gegužės mėn. Ženevoje, citavo minėtą 2012 m. rugsėjo 11 d. Parlamento rezoliuciją, prašė atlikti patikimus ir nepriklausomus tyrimus, nes jie – nepaprastai svarbus pirmasis žingsnis siekiant užtikrinti atskaitomybę, ir ragino valstybes užtikrinti, kad tai būtų prioritetas;

P.  kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais Ben Emmerson savo 2013 m. metinėje ataskaitoje(6) paminėjo Parlamento darbą ir pritarė keletui rekomendacijų, pateiktų pirmiau minėtoje 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijoje;

1.  labai apgailestauja dėl to, kad Taryba, Komisija, valstybių narių vyriausybės, šalys kandidatės ir asocijuotosios šalys, NATO ir Jungtinių Valstijų valdžios institucijos neįgyvendino minėjote 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliucijoje pateiktų rekomendacijų, ypač CŽV programų aukoms patyrus didelius pagrindinių teisių pažeidimus;

2.  mano, kad vykdant CŽV programas vyravusi nebaudžiamumo atmosfera sudarė sąlygas toliau daryti pagrindinių teisių pažeidimus įgyvendinant ES ir JAV kovos su terorizmu politiką – tai parodo ir vėliau atskleista JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos masinio sekimo veikla ir įvairių valstybių narių sekimo įstaigų veikla, kurią šiuo metu tiria Parlamentas;

Atskaitomybės procedūros valstybėse narėse

3.  dar kartą ragina tas valstybes nares, kurios dar neįvykdė savo teigiamos pareigos atlikti nepriklausomus ir veiksmingus tyrimus dėl žmogaus teisių pažeidimų atsižvelgiant į visus naujus įrodymus ir atskleisti visą reikiamą informaciją apie visus įtartinus lėktuvų skrydžius, siejamus su CŽV jų teritorijoje vykdytomis operacijomis; ypač ragina valstybes nares ištirti, ar buvo vykdomos operacijos, per kurias įgyvendinant CŽV programą asmenys buvo laikomi jų teritorijoje įrengtose slaptose patalpose; ragina susijusias valstybes nares (Prancūziją, Italiją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją ir Švediją) atsakyti į JT specialiųjų procedūrų laiškus;

4.  ragina Lietuvą atnaujinti baudžiamosios veikos tyrimą dėl CŽV slaptų kalinimo įstaigų ir atlikti kruopštų tyrimą atsižvelgiant į visus pateiktus faktinius įrodymus, visų pirma susijusius su EŽTT nagrinėjama Abu Zubaydah prieš Lietuvą byla; prašo Lietuvą leisti tyrėjams atlikti išsamų perdavimo skrydžių tinklo tyrimą ir susisiekti su asmenimis, kurie, kaip viešai žinoma, organizavo minėtus skrydžius arba dalyvavo juos organizuojant; prašo Lietuvos valdžios institucijas kalėjimo vietoje atlikti teismo apžiūrą ir išanalizuoti telefonų įrašus; ragina jas visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT bylose Abu Zubaydah prieš Lietuvą ir ŽTSI prieš Lietuvą; ragina Lietuvą atnaujinant baudžiamosios veikos tyrimą apsvarstyti kitų galimų aukų paraiškas dėl statuso ir (arba) dalyvavimo tyrime; ragina Lietuvą visapusiškai atsakyti į kitų ES valstybių narių prašymus suteikti informaciją, ypač į Suomijos ombudsmeno prašymą suteikti informaciją apie skrydį ar skrydžius, kurie, kaip galimas perdavimo programos maršrutas, gali susieti Suomiją ir Lietuvą; ragina Lietuvos generalinį prokurorą remiantis Mustafos al-Hawsawio skundu atlikti baudžiamosios veikos tyrimą;

5.  ragina Rumunijos valdžios institucijas skubiai pradėti nepriklausomą, nešališką, nuodugnų ir veiksmingą tyrimą, nustatyti, kur yra dingę parlamentinio tyrimo dokumentai ir visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT byloje al-Nashiri prieš Rumuniją; ragina Rumuniją visapusiškai laikytis su pagrindinėmis teisėmis susijusių įsipareigojimų;

6.  prašo Lenkiją toliau vykdyti savo tyrimą ir užtikrinti didesnį jo skaidrumą, visų pirma pateikti įrodymus apie konkrečius atliktus veiksmus, leisti aukų atstovams prasmingai atstovauti savo klientams suteikus jiems teisėtą prieigą prie visos susijusios įslaptintos medžiagos ir imtis veiksmų remiantis jau surinkta medžiaga; ragina Lenkijos valdžios institucijas vykdyti baudžiamąjį įsipainiojusio valstybinio veikėjo persekiojimą; ragina Lenkijos generalinį prokurorą skubos tvarka persvarstyti Walido Bin Attasho paraišką ir priimti sprendimą; ragina Lenkiją visapusiškai bendradarbiauti su EŽTT bylose al-Nashiri prieš Lenkiją ir Abu Zubaydah prieš Lenkiją;

7.  ragina Jungtinės Karalystės valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti vykdant esamus baudžiamosios veikos tyrimus ir užtikrinti, kad civiliniai ieškiniai būtų nagrinėjami visiškai skaidriai, siekiant užbaigti tyrimus ir ieškinius dėl užsienio piliečių perdavimo užjūrio šalims; prašo, kad Jungtinės Karalystės valdžios institucijos imtų vykdyti žmogaus teisių reikalavimus atitinkantį tyrimą dėl sulaikytų asmenų perdavimo, kankinimo ir netinkamo elgesio su jais užsienyje;

8.  ragina Italijos valdžios institucijas toliau dėti pastangas, kad būtų užtikrintas teisingumas dėl Italijos teritorijoje CŽV įvykdytų žmogaus teisių pažeidimų, primygtinai prašant išduoti Robertą Seldoną Lady ir reikalaujant išduoti 22 JAV piliečius, kuriems Italijoje paskelbtas apkaltinamasis nuosprendis;

9.  ragina Suomijos ombudsmeną skaidriai ir atsakingai užbaigti tyrimą ir šiuo tikslu ragina visas nacionalines valdžios institucijas visapusiškai bendradarbiauti; prašo Suomiją ištirti visas hipotezes, leidžiančias įtarti Suomijos valstybės veikėjų dalyvavimą perdavimo programoje;

ES institucijų atsakas

10.  yra labai nusivylęs dėl Komisijos atsisakymo iš esmės reaguoti į Parlamento rekomendacijas ir mano, kad raštai, kuriuos Komisija išsiuntė valstybėms narėms, dėl jų bendro pobūdžio yra nepakankama priemonė siekiant užtikrinti atskaitomybę;

11.  pakartoja savo konkrečias rekomendacijas Komisijai:

12.  ragina Lietuvos valdžios institucijas pasinaudoti pirmininkavimo ES Tarybai proga ir užtikrinti, kad Parlamento pranešime išdėstytos rekomendacijos būtų visapusiškai įgyvendintos, taip pat įtraukti šį klausimą į Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) tarybos darbotvarkę iki Lietuvos pirmininkavimo pabaigos;

13.  pakartoja savo konkrečias rekomendacijas Tarybai:

14.  ragina Tarybą ir Komisiją įtraukti į savo atitinkamas daugiametes programas po Stokholmo programos konkrečias priemones, skirtas teisinės valstybės principams užtikrinti ir atskaitomybei už pagrindinių teisių pažeidimus, visų pirma vykdomus žvalgybos tarnybų ir teisėtvarkos institucijų, užtikrinti, prašo Komisiją atskaitomybės klausimą įtraukti į konferencijos „Assises de la Justice“, kurią planuojama surengti 2013 m. lapkričio mėn., darbotvarkę;

15.  primena, kad siekiant užtikrinti Parlamento patikimumą labai svarbu iš esmės sustiprinti jo tyrimo teises nagrinėjant pagrindinių teisių pažeidimo atvejus ES, jos turėtų apimti visapusiškas galias išklausyti priesaiką davusius susijusius asmenis, įskaitant vyriausybių ministrus(7);

16.  prašo Eurokontrolę pripažinti, kaip tai padarė JAV federalinė aviacijos administracija, kad skrydžio maršruto duomenys jokiu būdu neturėtų būti laikomi konfidencialia informacija, ir atskleisti tokius duomenis, kad būtų galima veiksmingai vykdyti tyrimus;

17.  tikisi, kad atlikus JAV Nacionalinės saugumo agentūros stebėjimo programos ir stebėjimo organų įvairiose valstybėse narėse tyrimą bus pasiūlytos priemonės veiksmingai ir demokratinei parlamentinei žvalgybos tarnybų kontrolei užtikrinti, nes mano, jog būtina užtikrinti minėtų organų ir jų veiklos demokratinę priežiūrą taikant tinkamą vidaus, administracinę, nepriklausomą teisminę ir parlamentinę kontrolę;

18.  apgailestauja dėl to, kad ES valstybės narės nepadarė pažangos prisijungiant prie Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, išskyrus Lietuvą, kuri ją ratifikavo 2013 m. rugpjūčio mėn.; ragina tos konvencijos dar neratifikavusią 21 valstybę narę skubiai tai padaryti;

19.  ragina Airiją, Belgiją, Graikiją, Latviją, Lietuvą, Slovakiją ir Suomiją skubiai ratifikuoti JT konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą (angl. OPCAT); apgailestauja dėl labai ribotos paramos, skiriamos JT valdomam OPCAT specialiajam fondui, ir ragina ES valstybes nares ir Komisiją dideliais savanoriškai įnašais remti specialiojo fondo darbą; ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti nacionalinių prevencijos mechanizmų pagal OPCAT steigimą ir veikimą trečiosiose šalyse;

20.  prašo ES atidžiai patikrinti BJRM pažangą įgyvendinant EŽTT sprendimą byloje El-Marsi prieš buvusiąją Jugoslavijos Respubliką Makedoniją, nes Ministrų komitetas šio sprendimo vykdymą susiejo su sustiprintu procesu atsižvelgiant į BJRM narystės siekį; primygtiniai ragina BJRM valdžios institucijas pradėti baudžiamosios veikos tyrimą dėl valstybės veikėjų bendrininkavimo El-Masri byloje ir patraukti atsakingus asmenis atsakomybėn;

21.  ragina JAV vyriausybę bendradarbiauti gavus bet kokius ES valstybių narių prašymus suteikti informacijos ar ekstradicijos prašymus, susijusius su CŽV programa; ragina ją nustoti taikyti itin griežtus apsauginio pobūdžio nurodymus, dėl kurių Gvantanamo įlankos kalėjimo kaliniams atstovaujantiems teisininkams neleidžiama atskleisti jokios informacijos apie jų slaptą kalinimą Europoje; ragina ją įgyvendinti savo planą greitai uždaryti Gvantanamo įlankos kalėjimą;

22.  ragina ES valstybes nares labiau stengtis perkelti iš Gvantanamo paleistus buvusius sulaikytus asmenis, kurie nėra Europos piliečiai ir kurie negali būti išsiųsti į savo gimtąsias šalis dėl gręsiančios mirties bausmės, kankinimų ar žiauraus ir nežmoniško elgesio(8); prašo ES atnaujinti 2009 m. bendras iniciatyvas ir sukurti Gvantanamo kalėjimo kalinių persikėlimo sistemą ES valstybėse narėse ir su naujuoju JAV specialiuoju įgaliotiniu dėl kalinių perkėlimo iš Gvantanamo Cliffordu Sloanu pradėti dialogą dėl konkrečių bendradarbiavimo planų;

23.  ragina Oro navigacijos saugos Afrikoje ir Madagaskare agentūrą nedelsiant pradėti bendradarbiauti su Parlamentu ir suteikti prašomą informaciją apie skrydžių duomenis;

24.  ragina kitos kadencijos (2014–2019 m.) Parlamentą toliau vykdyti ir įgyvendinti Laikinajam komitetui suteiktus įgaliojimus ir tokiu būdu užtikrinti, kad būtų laikomasi jo rekomendacijų, išnagrinėti naujus duomenis, kurių gali atsirasti, ir visapusiškai naudotis savo tyrimo teisėmis ir jas plėtoti;

o
o   o

25.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Įskaitant buvusį CŽV biuro Romoje vadovą Jeffrey W. Castelli. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0309. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0231. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0500. (5) A/HRC/13/42. (6) Pagrindiniai principai siekiant užtikrinti valstybės pareigūnų atskaitomybę už šiurkščius arba sistemingus žmogaus teisių pažeidimus vykdant valstybines kovos su terorizmu iniciatyvas, A/HRC/22/52, 2013 m. kovo 1 d. (7) Žr. Pasiūlymą dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, Euratomas, EAPB panaikinimo (OL C 264 E, 2013 9 13, p. 41). (8) 2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai (OL C 258 E, 2013 9 7, p.8).

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija Tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje stiprinimas ES. Priumo sprendimo įgyvendinimas ir Europos keitimosi informacija modelis (2013/2586(RSP))

P7_TA(2013)0419 B7-0433/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą „Bendradarbiavimo teisėsaugos srityje stiprinimas ES. Europos keitimosi informacija modelis (EKIM)“(COM(2012)0735),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 7 d. Komisijos komunikatą dėl 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimo 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje (Priumo sprendimo), įgyvendinimo (COM(2012)0732),

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą, Vidaus saugumo strategiją ir ES vidaus saugumo informacijos valdymo strategiją,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos vidaus saugumo strategijos(1),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 87 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai „Tarpvalstybinio bendradarbiavimo teisėsaugos srityje stiprinimas ES. Priumo sprendimo įgyvendinimas ir Europos keitimosi informacija modelis (EKIM)“ (O-000067/2013 – B7–0501/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Stokholmo programa pripažįstamas darnesnių ir tvirtesnių skirtingų priemonių, skirtų informacijai rinkti, tvarkyti ir keistis ja tarp teisėsaugos institucijų ES siekiant stiprinti ES piliečių saugumą, poreikis;

B.  kadangi Vidaus saugumo strategija raginama plėtoti visapusišką keitimosi informacija modelį;

C.  kadangi keitimasis informacija apie tarpvalstybinio masto nusikalstamą veiklą yra teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo ES pagrindas ir tai yra ypač svarbu vidinių sienų kontrolės neturinčioje erdvėje; kadangi tarpvalstybinio masto nusikaltimų ES daugėja, veiksmingo ir saugaus teisėsaugos institucijų keitimosi informacija poreikis, laikantis duomenų apsaugos ir pagrindinių teisių, tampa dar svarbesnis;

1.  pastebi, kad komunikatais apžvelgiamos skirtingos egzistuojančios tarpvalstybinio keitimosi informacija tarp teisėsaugos institucijų ES priemonės ir kanalai; mano, kad dabartinė skirtingų priemonių, kanalų ir įrankių visuma yra sudėtinga bei išskaidyta, todėl priemonės ES lygiu yra panaudojamos neveiksmingai, o demokratinė priežiūra yra nepakankama, kai kuriais atvejais pastebimas ir veiklos bei prieigos suteikimo vilkinimas;

2.  ragina Komisiją išanalizuoti ES ir nacionalinės teisės aktus, įskaitant (dvišalius) tarptautinius susitarimus, kuriais reglamentuojamas tarpvalstybinis keitimasis teisėsaugos informacija; pritaria Komisijai, kad norint įvertinti realią priemonių vertę reikalingi reikšmingesni statistiniai duomenys, ir ragina atlikti nepriklausomą turimų keitimosi informacija tarp ES teisėsaugos institucijų priemonių išorinį vertinimą, siekiant išmatuoti jų poveikį;

3.  remia Komisijos rekomendacijas dėl turimų priemonių ir kanalų supaprastinimo (standartinis Europolo kanalo panaudojimas ir nacionalinio vieno bendro informacinio punkto sukūrimas) bei dėl mokymų gerinimo ir informuotumo didinimo tarpvalstybinio keitimosi informacija srityje; tačiau yra nusivylęs dėl to, kad Komisija nepateikė ambicingesnės ir į ateitį orientuotos vizijos, ką padaryti buvo raginama Stokholmo programoje bei Vidaus saugumo strategijoje, o tai galėtų tapti politinių diskusijų dėl teisėsaugos institucijų dalijimosi duomenimis ES formavimo ir optimizavimo pradžia, užtikrinant patikimą duomenų apsaugos ir privatumo lygmenį; primygtinai ragina Komisiją pateikti tokią viziją, sukuriant tinkamus ES teisėsaugos institucijų keitimosi informacija pagrindus, paremtus tokiais principais kaip būtinumas, proporcingumas, veiksmingumas ir atskaitomybė, įskaitant tinkamą prieigos principo įvertinimą bei atitikmenų koncepciją;

4.  kviečia Europos komisiją siekiant daugiau veiksmingumo išnagrinėti galimybę automatizuoti rankiniu būdu vykdomas procedūras, kuriomis įgyvendinamos naudojamos priemonės, pagal Keitimosi informacija ir duomenų apsaugos darbo grupėje kelių valstybių narių atliktų tyrimų rezultatus, ir apsvarstyti galimybę taikyti bendrą keitimosi informacija formatą, kad būtų pagreitintas užklausų, į kurias buvo atsakyta teigiamai, apdorojimas;

5.  atkreipia dėmesį, kad skirtingomis tarpvalstybinio keitimosi teisėsaugos informacija priemonėmis, įskaitant tarpvalstybinės prieigos prie nacionalinių duomenų bazių suteikimą, sukuriamas „išskaidytas“ ir neaiškus duomenų apsaugos režimas, dažnai paremtas mažiausiais bendrais reikalavimais ir nevientisu požiūriu; šiuo klausimu pakartoja savo poziciją, pagal kurią siūlomą Duomenų apsaugos direktyvą reikėtų patvirtinti kuo greičiau;

6.  ragina Komisija siekiant sutvirtinti ir tobulinti keitimosi informacija modelį imtis priemonių, skirtų veiksmingai sistemai užtikrinti, taip pat duomenų apsaugos tikslais, kaip tai nurodyta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno (EDAPP) nuomonėje, pasitelkiant pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europolo ir panaikinančio Sprendimą 2009/371/TVR pateiktą orientacinį pagrindą;

7.  pastebi, kad vis daugiau valstybių narių Priumo sprendimas tapo įprastine priemone, taikoma tarpvalstybinio masto policijos bendradarbiavimo srityje ir tiriant nusikaltimus; apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse įgyvendinant Priumo sprendimą gerokai atsiliekama; pritaria Komisijai, kad priemonių nereikėtų vystyti toliau, kol nebus visapusiškai įgyvendintas Priumo sprendimas; ragina atitinkamas valstybes nares visapusiškai ir tinkamai įgyvendinti Priumo sprendimą, kad jį būtų galima panaudoti visu pajėgumu;

8.  atkreipia dėmesį, kad Priumo sprendimas buvo patvirtintas buvusio trečiojo ramsčio srityje, o jam įgyvendinti trūksta tinkamos Parlamento demokratinės priežiūros ir kontrolės; ragina Komisiją neatidėliojant pateikti pasiūlymus, kuriais egzistuojančios tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo priemonės, patvirtintos buvusio trečiojo ramsčio srityje – Priumo sprendimas ir Švedijos iniciatyva – būtų įtrauktos į teisinį Lisabonos sutarties pagrindą;

9.  primena, kad bendri Europos policijos mokymai prisideda sutvirtinant policijos pajėgų tarpusavio pasitikėjimą, taigi pagerina keitimąsi informacija ir tarptautinį bendradarbiavimą, todėl jie turi išlikti ir būti skatinami;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 1.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai (2013/2676(RSP))

P7_TA(2013)0420 B7-0434/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai Indijoje(1), 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl smurto prieš moteris Indijoje(2), 2007 m. vasario 1 d. rezoliuciją dėl dalitų žmogaus teisių padėties Indijoje(3), 2012 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje ir Europos Sąjungos politiką šioje srityje, įskaitant poveikį strateginei ES žmogaus teisių politikai(4),

–  atsižvelgdamas į tarptautines žmogaus teisių konvencijas, įskaitant Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo ir Rasinės diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrą rekomendaciją XXIX,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių tarybos paskelbtą JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektą(5),

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro didelį susirūpinimą, pastabas ir rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu,

–  atsižvelgdamas į naujausias JT sutartimis įsteigtų organų ir pagal JT specialias procedūras paskirtų įgaliotų asmenų rekomendacijas diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu,

–  atsižvelgdamas į specialiojo pranešėjo šiuolaikinių rasizmo, rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir susijusios netolerancijos formų klausimais 2011 m. gegužės 24 d. ataskaitą(6), taip pat šalių, kurioms būdinga kastų sistema, visuotinius periodinius vertinimus,

–  atsižvelgdamas į Parlamento tyrimą „Žmogaus teisių ir skurdo klausimų peržiūra: ES kovos su diskriminacija dėl kastos veiksmai“,

–  atsižvelgdamas į klausimą žodžiu Komisijai dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai (O‑000091/2013 – B7‑0507/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi kasta susijusi su socialiniais ir religiniais aspektais, pavyzdžiui, Azijoje kastų sistemai nepriklausantys asmenys laikomis nešvariais ir neliečiamais iš prigimties, taip pat kadangi apskritai kasta susijusi su nelanksčia visuomenės socialinio susiskirstymo į grupes pagal asmenų kilmę ir profesiją sistema; kadangi diskriminacija dėl darbo ir kilmės (šiai apibrėžčiai būdinga didesnė aprėptis, todėl JT jai teikia pirmenybę) – tai diskriminacijos forma, kurią draudžia tarptautinė žmogaus teisių teisė, kaip teigiama Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte, Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte, Tarptautinėje konvencijoje dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, Konvencijoje dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Vaikų teisių konvencijoje ir Tarptautinės darbo organizacijos konvencijoje Nr. 111;

B.  kadangi 2011 m. birželio mėn. JT specialusis pranešėjas rasizmo klausimais Githu Muigai pabrėžė, kad būtina vengti nustatyti bet kokią skirtingų diskriminacijos apraiškų hierarchiją, net jei šios apraiškos gali būti skirtingos pagal pobūdį ir mastą ir tai lemia istorinės, geografinės ir kultūrinės aplinkybės, įskaitant romų bendruomenę Europoje ir kastų sistemos aukas Afrikoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose;

C.  kadangi nepaisant priemonių, kurių ėmėsi kai kurių šalių, kurioms būdinga kastų sistema, vyriausybės, kad suteiktų konstitucinę ir teisinę apsaugą ir specialių kovos su diskriminacija dėl priklausomybės kastai ir neliečiamumu priemonių, diskriminacija dėl priklausymo kastai tebėra paplitusi ir daro nuolatinį poveikį maždaug 260 milijonų žmonių visame pasaulyje;

D.  kadangi diskriminacija dėl priklausymo kastai egzistuoja daugelyje pasaulio valstybių, o daugiausiai šios diskriminacijos aukų yra Pietų Azijoje; vis dėlto, kadangi ir kitose pasaulio vietose, įskaitant Afriką, Artimuosius Rytus ir diasporos bendruomenę, yra daug jos aukų;

E.  kadangi teisės aktų ir politikos priemonių neįgyvendinimas ir veiksmingų teisės gynimo priemonių ir veiksmingai funkcionuojančių valstybės institucijų, įskaitant teismines institucijas ir policiją, trūkumas yra didžiausios kliūtys, trukdančios panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai;

F.  kadangi daugelyje šalių, kuriose patiriama diskriminacija, vis dar neišspręstas suskirstytų duomenų teikimo klausimas ir nepriimti reikiami specialūs teisės aktai ir priemonės siekiant apsaugoti nuo diskriminacijos dėl priklausymo kastai;

G.  kadangi nepaisant vyriausybių ir, vis dažniau, kai kurių tarptautinių agentūrų pastangų, kastų atstovai tebepatiria nepaprastai didelę socialinę atskirtį, skurdą, prievartą, atskyrimą, fizinę prievartą ir įžeidinėjimus, susijusius su išankstiniu nusistatymu ir švarumo bei nešvarumo sąvoka;

H.  kadangi neliečiamumo praktika lieka plačiai paplitusi ir įgyja naujų formų; kadangi diskriminaciją patiriančioms bendruomenėms ribojamos galimybės dalyvauti politiniame gyvenime ir jos labai diskriminuojamos darbo rinkoje;

I.  kadangi keliose šalyse, pvz., Indijoje, privalomi pozityvūs veiksmai iš dalies padėjo integruoti dalitus į viešąjį sektorių, tačiau kadangi trūksta apsaugos nuo diskriminacijos darbo rinkoje ir privačiame sektoriuje priemonių atskirtis ir nelygybė vis didėja;

J.  kadangi, Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) duomenimis, didžioji dauguma priverstinio darbo aukų Pietų Azijoje priklauso vadinamosioms išvardytosioms kastoms ir gentims; kadangi priverstinis darbas ir darbas už skolas ypač paplitęs žemės ūkyje, kasyboje ir drabužių siuvimo pramonėje, kurios tiekia gaminius daugeliui daugiašalių ir Europos bendrovių;

K.  kadangi nediskriminavimas darbe yra vienas iš keturių pagrindinių darbo teisių ir yra įtrauktas į tokias tarptautines verslo gaires ir sistemas, kaip JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai, EBPO gairės ir ISO 26000 socialinės atsakomybės gairių standartas –pastarajame dokumente diskriminacija dėl priklausymo kastai konkrečiai nurodyta kaip sunkios formos diskriminacija;

L.  kadangi šalių, kurioms būdinga kastų sistema, vyriausybės ir valdžios institucijos raginamos susipažinti su JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektu ir imtis visų būtinų priemonių siekiant panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai ir užkirsti jai kelią, išspręsti teisės aktų įgyvendinimo spragų klausimą federalinio, valstybės, regiono ir vietos lygmenimis, kad būtų įgyvendinami, iš dalies keičiami ar pradedami taikyti specialūs teisės aktai ir politikos priemonės dėl dalitų ir panašių grupių, kurioms būdinga kastų sistema, teisių apsaugos ir propagavimo;

1.  smerkia nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, vykdomus prieš asmenis, patiriančius diskriminaciją dėl kastų hierarchijos ir dėl priklausymo kastai, įskaitant atsisakymą užtikrinti lygybę, galimybes naudotis teisine sistema ir užimtumo galimybes, nuolatinę segregaciją ir dėl priklausymo kastai kylančias kliūtis užtikrinti pagrindines žmogaus teises ir raidą;

2.  mano, kad reikėtų vengti nurodyti kastą tapatybės kortelėse, nes tai prieštarauja lygybės ir socialinio judumo principams;

3.  teigiamai vertina JT specialiojo pranešėjo rasizmo klausimais Githu Muigai ataskaitą ir pabrėžia, kad visoms diskriminacijos dėl priklausymo kastai aukoms visame pasaulyje turėtų būti skiriamas vienodas dėmesys ir vienoda apsauga; pabrėžia, kad apskritai visų formų rasizmo ir diskriminacijos problemos turėtų būti sprendžiamos skiriant tokį pat dėmesį ir taip pat ryžtingai, taip pat ir Europoje;

4.  reiškia rimtą susirūpinimą, kad dėl savo socialinės atskirties dalitų ir panašios diskriminaciją patiriančios bendruomenės patiria didelį skurdą, yra atskiriamos nuo vystymosi proceso ar gauna iš jo mažesnę naudą; pabrėžia, kad tai trukdo joms dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir valdyme ir naudingai dalyvauti viešajame ir pilietiniame gyvenime;

5.  vis dar nerimauja dėl nemažėjančio didelio žiauraus elgesio ir tradicinio elgesio su neliečiamaisiais atvejų (apie kuriuos pranešta ir apie kuriuos nepranešta) skaičiaus šalyse, kurioms būdinga kastų sistema, įskaitant Indiją, ir plačiai paplitusio nusikaltimų prieš dalitus ir kitų žmogaus teisių pažeidimų dėl priklausymo kastai vykdytojų nebaudžiamumo; primena, kad tam tikrose šalyse tokios diskriminacijos vykdytojai gali būti labai aukštas pareigas užimantys valdžios atstovai;

6.  dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl smurto prieš dalites ir kitas moteris iš panašių bendruomenių, kurioms būdinga kastų sistema (šios moterys dažnai nepraneša apie patirtą smurtą, bijodamos grėsmių savo asmeniniam saugumui arba socialinės atskirties), dėl daugialypės ir susikertančios diskriminacijos dėl priklausymo kastai, dėl lyties ir religijos, kuri daro įtaką dalitėms moterims ir mažumų bendruomenių moterims, dėl kurio prievarta keičiamas tikėjimas, vykdomi pagrobimai, prievartinė prostitucija, dominuojančių kastų vyrai naudoja seksualinę prievartą;

7.  pabrėžia, kad būtina skatinti pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, dirbantiems su žmonėmis, kurie patyrė diskriminaciją dėl priklausymo kastai, palankią aplinką siekiant užtikrinti jų saugumą ir išvengti bet kokio jų darbo trukdymo, niekinimo ar apribojimo; pabrėžia, kad tokia aplinka turėtų apimti finansavimo galimybes, bendradarbiavimą su JT žmogaus teisių organais ir Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (Ecosoc) pripažinimą;

8.  ragina ES propaguoti JT veiksmingo diskriminacijos dėl darbo ir kilmės panaikinimo principų ir rekomendacijų projektą, kaip orientacinį pagrindą diskriminacijai dėl priklausymo kastai panaikinti, ir siekti, kad šį projektą patvirtintų JT Žmogaus teisių taryba;

9.  ragina Komisiją pripažinti kastų klausimą kaip atskirą diskriminacijos rūšį, turinčią socialinį ir religinį pagrindą, ir spręsti šią problemą kartu su kitų rūšių diskriminacijos, pvz., diskriminacijos dėl etninės priklausomybės, rasės, kilmės, religijos, lyties ar seksualumo, problemomis, ES dedant pastangas kovoti su visų formų diskriminacija; ragina ES savo politikos kryptyse ir programose žmones, kurie diskriminuojami dėl priklausymo kastai, laikyti aiškiai apibrėžta grupe;

10.  ragina Komisiją ir Europos išorinių veiksmų tarnybą (EIVT) nuostatas dėl kovos su diskriminacija dėl priklausymo kastai įtraukti į ES teisės aktus, politikos priemones ir programavimo dokumentus ir priimti jų įgyvendinimo veiklos gaires; ragina EIVT gerinti stebėseną ir vertinimo mechanizmus, kad būtų veiksmingai vertinamas ES veiksmų poveikis žmonių, kurie patiria šios formos diskriminaciją, padėčiai;

11.  siūlo ES sistemingai vertinti prekybos ir (arba) investicijų susitarimų poveikį grupėms, kurios patiria diskriminaciją dėl priklausymo kastai, ir spręsti šias problemas kartu su pramonės atstovais, valstybinėmis institucijomis ir atitinkamomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

12.  ragina diskriminaciją dėl priklausymo kastai kaip žmogaus teisių klausimą įtraukti į būsimas ES žmogaus teisių politikos priemones, strategijas ir veiksmų planus;

13.  ragina Komisiją skirti daugiau paramos plėtros projektams, kuriais siekiama kovoti su diskriminacija dėl priklausymo kastai kaip su dideliu ir skurdą didinančiu žmogaus teisių pažeidimu, ir atsižvelgti į šios formos diskriminaciją visuose projektuose, kuriuos įgyvendinant didžiausias dėmesys skiriamas švietimui, moterims, galimybėms kreiptis į teismą, politiniam dalyvavimui ir darbui atitinkamose šalyse;

14.  ragina Komisiją sukurti kastų problemų sprendimo metodus ir juos taikyti humanitarinės krizės metu ir užtikrinti, kad humanitarinė pagalba būtų teikiama visoms atskirtį patiriančioms grupėms, įskaitant žmones, patiriančius diskriminaciją dėl priklausymo kastai;

15.  ragina ES aukščiausiu lygmeniu iškelti diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimą ir aptarti jį su šalių, kuriuose ši problema egzistuoja, vyriausybėmis per dvišalius ir kitus tarptautinius susitikimus;

16.  ragina EIVT gerinti savo politiką ir žmogaus teisių dialogus, skatinti bendras iniciatyvas su valstybių, tokių kaip Indija, Nepalas, Pakistanas, Bangladešas, Šri Lanka, kuriose yra tradicinio elgesio su vadinamaisiais neliečiamaisiais apraiškų ir nuo jo kenčia diskriminacijos dėl priklausymo kastai poveikį patiriančios bendruomenės, vyriausybėmis, ir minėtomis iniciatyvomis siekti panaikinti diskriminaciją dėl priklausymo kastai ir apskritai kovoti su diskriminacija dėl darbo ir kilmės, kurios esama įvairiose šalyse, įskaitant Jemeną, Mauritaniją, Nigeriją, Senegalą, Somalį; primena, kad diskriminacija dėl priklausymo kastai liko nepaminėta sutartyse su daugeliu iš šių valstybių;

17.  ragina Komisiją ir EIVT įtraukti nuostatą dėl diskriminacijos dėl priklausymo kastai į visus prekybos ir asociacijos susitarimus;

18.  rekomenduoja ES skatinti nediskriminavimo ir įtraukią politiką bei procedūras vykdant verslo veiklą su šalimis, kurioms būdinga kastų sistema, įskaitant pozityvius veiksmus dalitų ir panašų poveikį rinkoje ir privačiame sektoriuje patiriančių asmenų atžvilgiu;

19.  ragina ES skatinti reguliarias išsamias konsultacijas su pilietine visuomene diskriminacijos dėl priklausymo kastai klausimu ir skirti tinkamus išteklius pilietinės visuomenės organizacijoms, kovojančioms su diskriminacija dėl priklausymo kastai;

20.  ragina ES skatinti parengti kastų klausimą sprendžiančią vystymosi darbotvarkę po 2015 m. siekiant mažinti dėl priklausymo kastai atsirandančius ar netgi didėjančius skirtumus, kadangi tai svarbus ir pamatuojamas tikslas siekiant užtikrinti, kad diskriminacijos dėl priklausymo kastai problema būtų aiškiai sprendžiama kaip pagrindinis struktūrinis skurdą lemiantis veiksnys ir pagrindinė struktūrinės nelygybės priežastis;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų v Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0512. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0031. (3) OL C 250 E, 2007 10 25, p. 87. (4) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 8. (5) A/HRC/11/CRP.3. (6) A/HRC/17/40.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2012 m. Peticijų komiteto veiklos (2013/2013(INI))

P7_TA(2013)0421 A7-0299/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į ankstesnes Europos Parlamento rezoliucijas dėl Peticijų komiteto svarstymų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 ir 11 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 24, 227, 228, 258 ir 260 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 202 straipsnio 8 dalį,

–  atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0299/2013),

A.  kadangi pagal Sutarties Protokolą Nr. 30 Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija tapo teisiškai privaloma įsigaliojus Lisabonos sutarčiai; kadangi toje pačioje Sutartyje taip pat nustatytas teisinis pagrindas ES tapti Europos žmogaus teisių konvencijos šalimi ir pradėti taikyti Europos piliečių iniciatyvą;

B.  kadangi Peticijų komitetas turi pareigą nuolat persvarstyti ir, kai įmanoma, stiprinti savo vaidmenį, pirmiausia susijusį su demokratinių principų, pvz., aktyvesnio piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese, skaidrumo didinimo ir atskaitomybės, plėtojimu; kadangi vykdydamas savo nuolatinę veiklą Komitetas artimai bendradarbiauja su valstybėmis narėmis, Komisija, Europos ombudsmenu ir kitomis įstaigomis siekdamas užtikrinti, kad būtų visapusiškai – formaliai ir turinio požiūriu – laikomasi ES teisės;

C.  kadangi 2012 m. Peticijų komitetas užregistravo 1 986 peticijas, didžiąja dalimi susijusias su pagrindinių teisių, aplinkos apsaugos, vidaus rinkos, ekonominės ir socialinės krizės temomis; kadangi 1.406 peticijos buvo paskelbtos priimtinomis, iš kurių 853 buvo perduotos Komisijai, kad ji pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius atliktų tolesnius tyrimus, o 580 peticijų buvo paskelbtos nepriimtinomis; kadangi mažiausiai penkių 2012 m. pateiktų peticijų klausimai pagal Sutarties 258 ir 260 straipsnius buvo perduoti Europos Sąjungos Teisingumo Teismui; kadangi 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime byloje T-308/07 aiškiai pažymėta, kad Parlamento procedūriniams sprendimams, susijusiems su peticijų atvejais, taip pat taikoma teisminė kontrolė; kadangi, kalbant apie šiame pranešime pateiktą statistinę analizę, didžioji dalis peticijų susijusios su visa ES (27,3 proc.), po to eina su Ispanija (15,0 proc.), Vokietija (12,5 proc.) ir Italija (8,6 proc.) susiję atvejai;

D.  kadangi, kai tai susiję su pagrindinėmis teisėmis, 2012 m. komitetas daug dėmesio skyrė neįgaliųjų teisėms, vaikų teisėms, vartotojų teisėms, nuosavybės teisėms, laisvo judėjimo teisėms nediskriminuojant jokiu pagrindu, saviraiškos laisvės ir privatumo apsaugai ir teisei turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir gauti informaciją, taip pat teisėms į laisvę burtis į politines asociacijas ir stoti į profesines sąjungas; kadangi dėl padėties, kurią lėmė ekonominė krizė, pateikta nemažai peticijų, susijusių su socialinėmis, pvz., būsto ir užimtumo, problemomis bei netinkamu bankų sektoriaus elgesiu indėlininkų atžvilgiu;

E.  kadangi piliečių pateiktose peticijose yra įrodymų, kad piliečiai vis dar diskriminuojami dėl negalios, priklausymo mažumų grupei ar tam tikrai etninei grupei, lyties, amžiaus ar lytinės orientacijos;

F.  kadangi kovai su diskriminacija taikomos ES iniciatyvos, pvz., 2011 m. ES romų integracijos nacionalinių strategijų bendrieji principai, privalo būti tinkamai patvirtintos nacionalinėse strategijose ir nuolat peržiūrimos ir kontroliuojamos atsižvelgiant į kintančią ekonominę ir socialinę padėtį;

G.  kadangi kalbant apie aplinkos apsaugą taršos ir neteisėtų veiksmų aplinkos srityje keliama grėsmė niekada negali būti perdėta, nes kyla pavojus biologinei įvairovei ir ekosistemoms, taip pat visuomenės sveikatai, ir visos šios grėsmės gali turėti ilgalaikių ir dažnai gyvybei pavojingų padarinių; kadangi, kai tai susiję su biologine įvairove, kai kurios valstybės narės iki šiol nėra nei apibrėžusios minimalių saugomų tinklo Natura 2000 teritorijų visumos, nei visapusiškai įgyvendinusios jų veiksmingos apsaugos; kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgta į kovos su tarša ir klimato kaita tikslus; kadangi 2012 m. komitetas skyrė daug dėmesio teisės aktų dėl atliekų ir vandens įgyvendinimui, taip pat ir projektų bei veiklos, susijusios su aplinka ir visuomenės sveikata, poveikio vertinimui;

H.  kadangi turime išsaugoti savo gamtos išteklius, kad užtikrintume Žemės ateitį; kadangi technologinėms inovacijoms, pvz., GMO ir nanotechnologijoms, turi būti taikomas atsargumo principas;

I.  kadangi, kalbant apie atliekų tvarkymo klausimą, tiriamojo vizito į Italiją metu pabrėžta, kad visos reikiamos Italijos valdžios institucijos turi skubiai rasti ilgalaikį atliekų tvarkymo reikmių Romos provincijoje problemos sprendimą ir taip būtų užtikrinta pagarba piliečių sveikatai ir orumui; kadangi, nežiūrint į tai, kad ekstremalioji padėtis Neapolio mieste baigėsi, Kampanijos regione tebesusiduriama su daugybe iššūkių, susijusių su visapusišku požiūriu į atliekų valdymą, dėl Direktyvoje 2008/98/EB (Atliekų pagrindų direktyva) ir ESTT 2012 m. kovo mėn. sprendime nustatytos atliekų hierarchijos;

J.  kadangi, nors Komisija gali išsamiai patikrinti įvertinimą, ar laikomasi ES teisės nuostatų, tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos būna priėmusios galutinį sprendimą, svarbu – ypač kai tai susiję su aplinkos apsaugos klausimais – ankstyvuoju etapu įsitikinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai taiko visus atitinkamus pagal ES teisę numatytus procedūrinius reikalavimus, įskaitant atsargumo principo įgyvendinimą;

K.  kadangi komiteto pastangomis Parlamentas priskyrė vandenį prie viešųjų gėrybių; kadangi Europos piliečių iniciatyva „Teisė į vandenį“ – tai pirmoji iniciatyva, pasiekusi milijono Europos piliečių parašų ribą;

L.  kadangi reikia sustabdyti tolesnį negrįžtamą biologinės įvairovės nykimą, ypač paskirtose tinklo Natura 2000 teritorijose; kadangi valstybės narės įsipareigojo užtikrinti pagal Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva) ir Direktyvą 79/409/EEB (Paukščių direktyva) nustatytų specialių saugomų teritorijų apsaugą;

M.  kadangi 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje dėl naujos tvarios ir konkurencingos plieno pramonės(1), kuri buvo pagrįsta gauta peticija, Parlamentas pasisakė už principo „teršėjas moka“ taikymą;

N.  kadangi nepaisant tarpinstitucinio Europos Parlamento ir Komisijos susitarimo pastaroji nenoriai teikia tikslią informaciją apie jos svarstymų pobūdį ir priimamus sprendimus vykdant pažeidimų tyrimo procedūras, susijusias su peticijomis ir su aplinkosaugos teisės aktų įgyvendinimu; kadangi tai kelia didelį susirūpinimą, nes gali būti padaryta neatitaisoma žala ir sukeltas pražūtingas poveikis mūsų ekosistemoms ir sveikatai; kadangi ES institucijos turėtų teikti daugiau informacijos ir užtikrinti ES piliečiams didesnį skaidrumą;

O.  kadangi 2013 m. buvo paskelbti Europos piliečių metais ir būtent ES piliečiai ir gyventojai individualiai arba priklausydami asociacijoms gali gerai įvertinti Europos Sąjungos taikomų teisės aktų veiksmingumą ir pranešti apie galimas spragas, kurios pablogina tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir visapusišką naudojimąsi teisėmis; kadangi turėtų būti tinkamai atsižvelgta į Europos vartotojų darbotvarkę pasitikėjimui ir augimui skatinti; kadangi pagrindinė prielaida tam užtikrinti yra patogios galimybės piliečiams gauti informacijos apie Europos Sąjungos teisės aktus sudarymas;

P.  kadangi dėl šios priežasties 2012 m. Peticijų komitetas itin daug laiko ir pastangų skyrė diskusijoms apie Europos pilietybės sąvokos reikšmę, kuri yra glaudžiai susijusi su visapusiška judėjimo laisve ir laisve gyventi ES, kaip apibrėžta SESV III dalyje, tačiau kuri apima ir daug kitų teisių ir yra naudinga iš savo gimtosios šalies neišvykstantiems piliečiams; kadangi peticijose pateikiama įrodymų, kad Sąjungos piliečiai ir gyventojai vis dar susiduria su plačiai paplitusiomis ir akivaizdžiomis kliūtimis, naudodamiesi savo tarpvalstybinėmis teisėmis, ši padėtis tiesiogiai ir kiekvieną dieną daro poveikį daugybės namų ūkių gyvenimams ir gerovei;

Q.  kadangi peticijų procedūra gali papildyti kitas piliečiams prieinamas ES priemones, pvz., galimybę teikti skundus Europos ombudsmenui arba Komisijai; kadangi Peticijų komitetas artimai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu, kitais Parlamento komitetais, Europos Sąjungos įstaigomis, pareigūnais ir tinklais bei su valstybėmis narėmis;

R.  kadangi peticijų procedūra gali ir turėtų toliau papildyti kitas piliečiams prieinamas teisių gynimo priemones, pvz., skundų pateikimą Komisijai arba Europos ombudsmenui; kadangi būtent SOLVIT yra svarbi priemonė, kuria gali naudotis ES piliečiai, siekdami greitai išspręsti dėl viešųjų institucijų netinkamai taikomų vidaus rinkos teisės aktų kylančias problemas; kadangi dėl to turi būti siekiama pažangos bendrai nagrinėjant vartotojų ir jų asociacijų pateiktus teisinius ieškinius; kadangi viename internetiniame portale „Naudokitės savo teisėmis“ (angl. Exercise your rights) patalpinta piliečiams, norintiems pateikti skundus, svarbi informacija dėl teisėto ES teisės aktų taikymo;

S.  kadangi visiems ES piliečiams ir nuolatiniams gyventojams pagal Sutarties nuostatas suteiktos teisės teikti peticijas veiksmų sritis ir modus operandi skiriasi nuo kitų teisės gynimo priemonių, kuriomis jie gali naudotis, pvz., nuo skundų teikimo Komisijai ar ombudsmenui;

T.  kadangi būtina skatinti piliečių dalyvavimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese, kad būtų stiprinamas jo teisėtumas ir atskaitomybė už jį;

U.  kadangi 2012 m. balandžio 1 d. įsigaliojo nauja dalyvaujamosios demokratijos priemonė „Europos piliečių iniciatyva“, kurią taikant viso per metus buvo užregistruota šešiolika iniciatyvų; kadangi įvairūs Europos piliečių iniciatyvų iniciatoriai kelia aktualias problemas, susijusias su techninėmis faktinio parašų rinkimo kliūtimis; kadangi Peticijų komitetui tenka labai svarbus vaidmuo organizuojant viešuosius klausymus dėl sėkmingų iniciatyvų;

V.  kadangi ir toliau yra akivaizdu, kad trūksta aiškios struktūros ir plačiai žinomos informacijos bei ES piliečių informuotumo apie jų teises; kadangi dėl to kyla lemiamų kliūčių aktyviai naudotis ES pilietybe; kadangi atsižvelgdamos į tai valstybės narės turėtų stropiau vykdyti savo pareigą teikti informaciją ir skatinti informuotumą;

W.  kadangi Europos piliečiai ir gyventojai teisėtai gali tikėtis, kad problemos, dėl kurių jie kreipiasi į Peticijų komitetą, bus išspręstos be nepagrįsto delsimo vadovaujantis Europos Sąjungos teisine sistema ir ypač kad komiteto nariai galės ginti peticijos pateikėjo natūralią gamtinę aplinką, sveikatą, judėjimo laisvę, orumą ir pagrindines teises bei laisves; kadangi komiteto veiklos veiksmingumas daugiausia yra greito reagavimo ir atidaus jo sekretoriato darbo rezultatas ir jis galėtų būti toliau gerinamas, pirmiausia optimizuojant laiką, kurį trunka peticijų svarstymas, ir susisteminant jų vertinimo procedūrą; kadangi – atsižvelgiant į nuolat didėjantį kasmet gaunamų peticijų skaičių – šiuo tikslu turėtų būti skiriama daugiau išteklių ir komiteto posėdžių laiko; kadangi būtinai reikia užtikrinti peticijų svarstymo tęstinumą nepaisant kadencijų kaitos ir jos lemiamų personalo pokyčių; kadangi keletą peticijų yra pateikusios F. Franko režimo aukos ir šios peticijos susijusios su Ispanijoje pagrobtais vaikais;

X.  kadangi kai kurios peticijos vis dar nagrinėjamos Komisijos, Parlamento, Europos Teisingumo Teismo ir nacionalinių valdžios institucijų nerandant jokio sprendimo, peticijos pateikėjų padėtis lieka neaiški ir nėra jokių nagrinėjimo užbaigimo ženklų;

Y.  kadangi gerokai padaugėjo peticijų, susijusių su pagrindinių demokratinių teisių ir teisinės valstybės principų, kurie valstybėse narėse saugomi pagal Europos Sąjungos sutartį, pažeidimais – tai rodo, kad Europos Sąjungos piliečiai vis labiau pasitiki Bendrijos institucijomis, kaip savo pagrindinių teisių saugotojomis;

Z.  kadangi asmenys ir vietos bendruomenės, taip pat savanorių organizacijos ir įmonės gali tinkamai įvertinti jiems taikomų Europos Sąjungos teisės aktų veiksmingumą ir atkreipti dėmesį į galimas spragas, kurias būtina analizuoti siekiant užtikrinti geresnį, vienodesnį ir lengviau palyginimą ES teisės įgyvendinimą visose valstybėse narėse;

1.  atkreipia dėmesį, kad 2012 m. iš Europos Sąjungos piliečių ir nuolatinių gyventojų gautose peticijose dėmesys koncentruojamas į tariamus ES teisės aktų pažeidimus pagrindinių teisių, aplinkos, vidaus rinkos ir nuosavybės teisių srityse; mano, kad peticijose pateikiama įrodymų, kad vis dar pasitaiko dažnų ir plačiai paplitusių nepilno perkėlimo į nacionalinę teisę arba netinkamų ES teisės aktų taikymo atvejų;

2.  pažymi, kad pagrindinės teisės ir toliau išlieka svarbiausia pateiktų peticijų tema, smarkiai padaugėjo ir klausimų, susijusių su neįgaliųjų teisėmis, vaikų teisėmis, nuosavybės teisėmis, teise laisvai judėti, įskaitant teisių į socialinę apsaugą perkėlimą nepatiriant jokios diskriminacijos jokiu pagrindu, žodžio laisvės ir privatumo apsauga, asociacijų laisve ir teise turėti galimybę susipažinti su dokumentais ir informacija; ragina valstybes nares teisingai taikyti ir gerbti šias teises, kaip nustatyta Sutartyje, ir ragina Komisiją imtis reikiamų priemonių, kuriomis būtų siekiama reikalavimų nesilaikančias valstybes nares priversti panaikinti atotrūkį tarp nacionalinių teisės aktų ir ES piliečių pagrindinių teisių; mano, kad ypatingą dėmesį reikėtų skirti teisei į istorinę atmintį ir teisei į tiesą, teisingumą ir žalos atlyginimą šeimoms, nukentėjusioms nuo F. Franko diktatūros režimo, bei pagrobtų Ispanijos vaikų teisei sužinoti savo biologinius tėvus;

3.  mano, kad, jei Europos Parlamentas pradėtų naudoti sąveikų interneto vadovą, kaip tai yra padaręs Europos ombudsmenas, būtų galima sumažinti peticijų, teikiamų temomis, kurios nepatenka į ES veiklos sritį, skaičių;

4.  patvirtina, kad Peticijų komitetas atlieka esminį vaidmenį nustatant piliečiams skirtas neteismines žalos atlyginimo priemones, tokiu būdu realiai įvertinama, kaip Europos gyventojai mato Europos Sąjungą, sudaroma galimybė daryti išvadas, ar Europos Sąjungos teisės aktais iš tikrųjų pasiekiami rezultatai, kurių tikimasi, ir reaguojama į lūkesčius, kuriuos gyventojai sieja su Sąjunga;

5.  ragina Peticijų komitetą išnagrinėti organizacijos Europos Sąjungos Teisingumo teismo praktikos poveikį „Equal Rights Trust“ peticijų priimtinumui, kadangi net ir vien nacionalinės teisės klausimais ESTT užtikrina aukštesnį Sąjungos piliečių apsaugos lygį tuo atveju, kai nacionalinio teismo sprendimas turi poveikį jų naudojimuisi ES pilietybe; ragina ištirti, su kokiomis faktinėmis kliūtimis susiduria Sąjungos piliečiai, kai norima gauti patikimą pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų klausimų aiškinimą bylose prieš nacionalinius teismus kreipiantis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo;

6.  kaip dalį pastangų komiteto darbui pagerinti ragina sukurti procedūrą, kuri apimtų tiriamuosius vizitus ir pagal kurią, pirma, visiems tiriamosios kelionės dalyviams būtų užtikrinta teisė pateikti savo nuomonę apie nustatytus faktus ir kartu visiems komiteto nariams būtų užtikrinta galimybė dalyvauti sprendimų, susijusių su išvadomis, kurias ketina padaryti Peticijų komitetas, priėmimo procese;

7.  yra pasiryžęs imtis veiksmų, kad peticijų procedūra taptų veiksmingesnė, skaidresnė ir nešališka ir kad kartu būtų apsaugotos Peticijų komiteto narių dalyvavimo teisės, kad peticijų svarstymas atitiktų teisminės kontrolės reikalavimus – net ir procedūriniu lygmeniu;

8.  atkreipia dėmesį į tebesitęsiantį piliečių diskriminavimą dėl religijos ar tikėjimo, negalios, priklausymo mažumų grupei, amžiaus ar lytinės orientacijos; ypač perspėja, kad romų tautybės gyventojai Europos Sąjungoje ir toliau susiduria su įtraukčiai daromomis kliūtimis; be to, ragina Komisiją paskatinti tarpvyriausybinį bendradarbiavimą šioje srityje siekiant atitinkamai finansuoti romų įtraukties nacionalinių strategijų įgyvendinimą ir aktyviai kontroliuoti, ar šios strategijos yra veiksmingai taikomos valstybėse narėse;

9.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kad galiausiai būtų išspręstos problemos, susijusios su abipusiu civilinės būklės aktų ir jų poveikio pripažinimu valstybėse narėse ir tuo pat metu būtų paisoma atskirų valstybių narių socialinės politikos tradicijų, kaip numatyta pagal subsidiarumo principą;

10.  primena savo ankstesnius raginimus valstybėms narėms užtikrinti judėjimo laisvę visiems ES piliečiams ir jų šeimoms, nediskriminuojant dėl seksualinės orientacijos ar pilietybės; primena savo raginimą valstybėms narėms, remiantis abipusio pripažinimo, lygybės, nediskriminavimo, orumo ir pagarbos privačiam ir šeimos gyvenimui principais, visapusiškai įgyvendinti Direktyvos 2004/38/EB 2 ir 3 straipsniais suteiktas teises ne tik skirtingų lyčių sutuoktiniams, bet ir registruotam partneriui, namų ūkio nariui arba partneriui, įskaitant tos pačios lyties porų narius, su kuriuo ES pilietis turi deramai patvirtintus nuolatinius santykius; šiuo klausimu ragina Komisiją užtikrinti, kad direktyva būtų tiksliai taikoma ir galiausiai šiuo tikslu atitinkamai peržiūrima, o prireikus jos nesilaikančių valstybių narių atžvilgiu būtų pradėta Sutarties pažeidimo procedūra;

11.  pastebi, kad aplinkos tema išlieka dar viena svarbia peticijų tema, tokiu būdu įrodoma, kad viešojo sektoriaus institucijoms valstybėse narėse nuolat nepavyksta užtikrinti biologinės įvairovės,gamtos išteklių bei ekosistemų išsaugojimo, nei visuomenės sveikatos aukščiausių standartų; ypač atkreipia dėmesį į daugybę pateiktų peticijų dėl atliekų tvarkymo, vandens, galimų branduolinės energijos ir genų inžinerijos pavojų, saugomų rūšių ir projektų bei veiklos, susijusios su aplinkos apsauga ir visuomenės sveikata, pvz., skalūnų dujų gavyba hidraulinio ardymo būdu, poveikio vertinimo; ragina Komisiją stiprinti aplinkos apsaugos teisės aktus dėl aplinkos ir kovos su klimato kaita ir konkrečiai jų teisingą įgyvendinimą; apgailestauja, kad kelioms valstybėms narėms, nepaisant jų pastangų, nepavyko išspręsti su atliekų tvarkymu susijusių problemų;

12.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir užtikrinti, kad valstybės narės suvoktų, jog vanduo – viešoji gėrybė; laikosi nuomonės, kad produktams naudojant biotechnologijas ir nanotechnologijas, kurios galėtų labai neigiamai paveikti vartotojų sveikatą, turi būti griežtai vadovaujamasi atsargumo principu;

13.  tikisi, kad peržiūrėta Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES, bus ne tik sugriežtinta nustatant aiškesnius kriterijus, bet ir kad ji bus tinkamai įgyvendinta valstybėse narėse;

14.  laikosi nuomonės, kad turi būti kuriamos skubios peticijų pateikimo procedūros, pagal kurias tiriamuosius vizitus būtų galima rengti ir ilgai trunkančiu laikotarpiu per Europos Parlamento rinkimus, kai Parlamente nevykdoma jokia veikla, ir taip pat – jei sprendžiant iš peticijos tai būtina – vasaros laikotarpiu, kai Parlamente nevykdoma jokia veikla, (vasaros mėnesiai – vienintelis įmanomas laikas tiriamajam vizitui, pvz., į Damüls vietovę);

15.  palankiai vertina tai, kad nutraukta ekstremalioji padėtis Neapolio mieste, ir naujas atliekų tvarkymo iniciatyvas ir tikisi, kad bus tinkamai atremti iššūkiai, su kuriais nuolat susiduriama Kampanijos regione, pirmiausia, kad atsižvelgiant į ES atliekų pagrindų direktyvos hierarchiją ir ESTT 2010 m. sprendimą bus pastatyti visapusiški regioniniai atliekų tvarkymo įrenginiai; tebėra labai susirūpinęs dėl požiūrio į atliekų tvarkymą Lacijaus regione, ypač dėl tolesnių veiksmų po Malagrottos sąvartyno uždarymo;

16.  be to, pažymi, kad Europos Sąjungos piliečiai ir toliau vidaus rinkoje susiduria su kliūtimis, būtent naudodamiesi savo judėjimo laisve kaip asmenys, kaip prekių ir paslaugų teikėjai ir vartotojai, taip pat kaip darbuotojai, pvz., Rumunijos ir Bulgarijos darbuotojų, kurie toliau susiduria su apribojimais kai kurių valstybių narių darbo rinkoje, atveju; ypač pabrėžia, kad tarpvalstybinis teisinis bendradarbiavimas ir veiksmingumas išlieka pagrindinės susirūpinimą keliančios sritys; apskritai daro išvadą, kad sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir derinimas yra itin naudingas užtikrinant vartotojų teisių apsaugą ir ekonomikos skatinimą;

17.  ragina Komisiją imtis veiksmų ir palengvinti vartotojų prieigą prie informacinių ir ryšių technologijų užtikrinant, kad būtų taikomos reikiamos saugumo ir skaidrumo garantijos, ir pirmiausia įsitikinti, kad būtų prieinamos viešojo sektoriaus įstaigų tinklavietės;

18.  nurodo Komisijos pastangas siekiant išreikšti daugybės piliečių prašymą sudaryti ES teisinę sistemą, kuria numatoma visapusiškesnė gyvūnų gerovės, įskaitant augintinius ir benamius gyvūnus, apsauga ir patobulinimai;

19.  pabrėžia sukūrtos Ispanijos pakrančių įstatymo darbo grupės, kuri galėtų atverti duris tokioms iniciatyvoms ir kuri išsamiai išanalizavo susijusias peticijas ir įstatymo pakeitimus, svarbą; pakartoja, kad šiuo atžvilgiu svarbu tiesiogiai kontaktuoti su Ispanijos nacionalinėmis valdžios institucijomis, ir pabrėžia, kad nedelsiant būtina dar intensyviau bendradarbiauti siekiant rasti geresnę nuosavybės teisių ir jų socialinės funkcijos pusiausvyrą bei geresnius sprendimus, kai siekiant svarbiausio tikslo – apsaugoti aplinką – nuosavybę būtina nusavinti; nuogąstauja, kad remiantis Ispanijos parlamento patvirtintu naujuoju pakrančių įstatymu neišsprendžiami nei peticijų pateikėjams susirūpinimą keliantys klausimai, nei rengiami kokie nors planai, kuriais būtų siekiama toliau saugoti Ispanijos pakrančių vietoves;

20.  pabrėžia, kad būtina veiksmingai reglamentuoti pakrančių apsaugą, tačiau pažymi, kad Pakrančių įstatymas neatitinka siekiamų tikslų, nes daromas neigiamas poveikis istoriniam paveldui, tradicinėms bendruomenėms ir pakrančių kaimų gyventojams, kurie visada tausiai gyveno šalia jūros ir jos ekosistemų;

21.  palankiai vertina komiteto faktų nustatymo vizito į Berlyną dėl jaunimo ir šeimos gerovės klausimų išvadas, ypač susijusias su tarpvalstybiniais ginčais dėl globos; be to, remdamasis didėjančiu šio pobūdžio peticijų skaičiumi, pažymi, kad yra aišku, kad tarpvalstybinių ginčų dėl globos atvejų klausimas yra aktualus ir kad kitos valstybės narės, būtent Danija, komitetui pateikė panašius atvejus; taip pat pažymi, kad Danijoje kai kurie atvejai buvo susiję su pačioje šalyje gyvenančiais užsienio piliečiais ir kad esama įrodytų vaikų grobimo ten atvejų (įskaitant iš šalių, esančių už Danijos ribų);

22.  laikosi nuomonės, kad geresnis valdymas ir veiksmingesni žalos atlyginimo mechanizmai yra tiesiogiai susiję su skaidrumu ir galimybe gauti informaciją vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1049/2001;

23.  mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis abipusiškumo pagrindu ir prireikus skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą, tačiau apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių aplaidumo Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant;

24.  šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į Eurobarometro viešąją apklausą, kurioje nurodoma, kad tik 36 proc. ES piliečių mano, kad jie yra gerai informuoti apie savo teises ir tik 24 proc. yra gerai informuoti apie tai, ką jie gali daryti tuo atveju, jei jų teisės yra pažeidžiamos; be to, pažymi, kad skubiai reikia pagerinti galimybę gauti informaciją ir kad reikia aiškesnio įvairių nacionalinių institucijų ir Europos institucijų išskyrimo, kad peticijos ir skundai galėtų būti pateikti tinkamai įstaigai;

25.  būtent Komisijos prašo internetinį portalą „Naudokitės savo teisėmis“ (angl. Exercise your rights) padaryti patogesnį vartotojams ir padidinti ES piliečių informuotumą apie jo buvimą;

26.  yra pasiryžęs iki 2013 m. pabaigos sukurti praktiškesnį ir matomesnį peticijoms skirtą internetinį portalą siekiant palengvinti galimybę susipažinti su peticijos procedūra ir pateikti vertingą informaciją apie peticijas, užtikrinti jų sklaidą visuomenėje ir sąveikų požiūrį į peticijų procesą, taip pat ir apie kitus žalos atlyginimo mechanizmus; prašo, kad Europos Parlamento interneto svetainės pradžios puslapyje būtų aiškiau matoma teisė pateikti peticiją;

27.  pabrėžia, kad Peticijų komitetas ir kitos institucijos, įstaigos ir priemonės, pvz., Europos piliečių iniciatyva, Europos ombudsmenas, Komisija ir tyrimo komitetai, atlieka nepriklausomą ir aiškiai apibrėžtą vaidmenį kaip kiekvienam piliečiui prieinami informaciniai punktai; be to, pabrėžia, kad Peticijų komitetas privalo ir toliau būti piliečių, kurių teisės tariamai pažeistos, atskaitos taškas;

28.  palankiai vertina Komiteto ir Europos ombudsmeno konstruktyvų bendradarbiavimą, kaip, pvz., ombudsmeno specialiosios ataskaitos Vienos oro uosto klausimu, susijusios su tinkamu Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos taikymu; remia ombudsmeno veiklą, susijusią su ES institucijų, įstaigų, tarnybų ir agentūrų blogo valdymo pavyzdžiais; tikisi, kad, kaip ir iki šiol, ši užduotis bus toliau vykdoma visiško savarankiškumo pagrindu;

29.  pažymi, kad ne visi ES piliečiai turi nacionalinį ombudsmeną, kuriam būtų patikėti dideli įgaliojimai, o tai reiškia, kad ne visi ES piliečiai turi galimybę užsitikrinti skriaudos kompensaciją; yra įsitikinęs, kad, jei kiekvienoje valstybėje narėje dirbtų po nacionalinį ombudsmeną, ombudsmenų tinklas būtų didžiulė parama Europos Sąjungos ombudsmenui;

30.  palankiai vertina besitęsiantį bendradarbiavimą su Komisija, susijusį su peticijų dėl ES teisės taikymo valstybėse narėse nagrinėjimu; nepaisant to, pabrėžia, kad Komitetas tikisi ir toliau būti gerai ir greitai informuojamas apie su pažeidimo procedūromis susijusius pokyčius; prašo Komisijos vienodai spręsti peticijų ir skundų, susijusių su pažeidimo tyrimo procedūrų veikimu, klausimus; be to, taip pat ragina Komisiją pateikti Peticijų komitetui jos tiriamų skundų išsamią informaciją ir statistinę analizę; pabrėžia, jog norint, kad būtų visapusiškai paisoma teisės teikti peticijas, labai svarbu, kad, pateikus prašymą Komisijai, ji parengtų išsamią analizę ir atsakymą, kuriame būtų pateiktas ne tik formalių ar procedūrinių klausimų, bet ir klausimo esminio turinio vertinimas;

31.  pabrėžia, kad galimybė susipažinti su ES institucijų turima informacija, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 1049/2001, yra labiausiai piliečius, siekiančius geriau suprasti sprendimų priėmimo procesą, dominantis dalykas, ypač kai tai susiję su poveikį aplinkai turinčiais projektais; mano, kad netrukdydama tyrimams Komisija galėtų sudaryti geresnes sąlygas susipažinti su informacija apie tyrimus ir pažeidimų bylas ir kad šią galimybę būtų galima gerai pagrįsti svarbesniais visuomenės interesais, ypač tais atvejais, kai gali būti sprendžiami pagrindinių teisių, žmonių arba gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugos nuo neatitaisomos žalos klausimai, arba jeigu pradėti procesiniai veiksmai dėl tam tikrų mažumų diskriminavimo arba dėl žmogaus orumo pažeidimo, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama komercinių paslapčių ir slaptos informacijos, susijusios su teismo, konkurencijos ir asmens bylomis, apsauga;

32.  ragina Komisiją vertinant projektus, kurie gali neigiamai paveikti aplinką ar žmonių sveikatą, ankstyvuoju bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybėmis narėmis etapu vadovautis atsargumo ir į prevencijos požiūriu; atkreipia dėmesį į galimybę svarstymų metu nustatyti draudimo atlikti tam tikrus veiksmus priemones tais atvejais, kai manoma, kad bus padaryta neatitaisoma žala;

33.  ypač pabrėžia SOLVIT tinklo svarbą atskleidžiant ir sprendžiant klausimus, susijusius su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu; ragina stiprinti šią ES priemonę užtikrinant, kad valstybės narės SOLVIT nacionalinius centrus aprūpins tinkamu personalu; priduria, kad būtini kolektyviniai ieškiniai siekiant spręsti ginčus dėl vartotojų ir jų asociacijų iškeltų klausimų;

34.  pabrėžia, kad, kaip savo 2012 m. vasario 29 d. nuomonėje jau patvirtino Teisės tarnyba, Europos Sąjungos institucijų veiklos sritys, kokios nustatytos Sutartyje, yra platesnės nei Sąjungos kompetencijų suma; atkreipia dėmesį į Parlamento teisės tarnybos nuomonę, kad Parlamentas turi teisę priimti vidaus administracinius sprendimus, kuriais būtų siekiama nustatyti piliečių pateiktų paraiškų svarstymo procedūrą; šiuo požiūriu apgailestauja, kad atitinkamai Parlamento tarnybai nepavyko įgyvendinti Parlamento 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijos dėl 2011 m. Peticijų komiteto veiklos(2); pagaliau atkreipia dėmesį į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisinę nutartį (byloje T-280/09), kurioje pažymima, kad peticija turi būti parengta pakankamai aiškiai ir tiksliai, kad ją būtų galima tinkamai suprasti, atsižvelgiant į SESV 227 straipsnyje nurodytas sąlygas;

35.  ragina valstybes nares ES teisės aktus perkelti į nacionalinę teisę ir juos taikyti visiškai skaidriai ir, turėdamas omenyje šį tikslą, mano, kad būtina abipusiu pagrindu pagerinti Komisijos ir valstybių narių parlamentų ir vyriausybių bendradarbiavimą ankstyvuoju etapu;

36.  apgailestauja dėl biurokratinių kliūčių, su kuriomis dėl nepakankamos IT paramos susiduriama imantis Europos piliečių iniciatyvų; labiausiai apgailestauja dėl to, kad tokia piliečiams skirta priemone įvairiose administracinėse institucijose naudojamasi nevienodai, nes skiriasi valstybių narių veiklos procedūros;

37.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. yra Europos Sąjungos piliečių metai; ragina visas – ir Europos Sąjungos, ir valstybių narių institucijas ir įstaigas – per šiuos metus sustiprinti ir labiau reklamuoti savo paslaugas Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams atsižvelgiant į Sutartyse nustatytus principus ir šiame pranešime nurodytus faktus;

38.  pažymi, kad peticijų teikimo priemonė nėra tik paprasčiausia paslauga, bet visiems Europos piliečiams ir gyventojams priklausanti teisė; įsipareigoja, kad peticijų teikimo procedūra būtų veiksmingesnė, skaidresnė ir nešališka ir kad būtų užtikrinamos Peticijų komiteto narių teisės dalyvauti priimant sprendimus, taip, kad peticijų nagrinėjimas, įskaitant ir įvairius procedūros etapus, atitiktų teisminės kontrolės reikalavimus;

39.  pabrėžia, kad yra svarbu, kad faktų nustatymo vizitų vaidmuo vykstant peticijų teikimo procedūroms būtų suvokiamas ne tik kaip parlamentinės veiklos teisė, bet ir kaip įsipareigojimas peticijos pateikėjams; dar kartą pakartoja, kaip jau buvo teigta ankstesniame komiteto pranešime, kad reikalingos tikslesnės raštu išdėstytos procedūrų taikymo taisyklės dėl vizitų ruošimo, vykdymo ir vertinimo, iš vienos pusės užtikrinant, kad faktų nustatymo vizito nariai turės teisę pristatyti faktus jų požiūriu, iš kitos pusės garantuojant visiems komiteto nariams galimybę dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su išvadomis ir rekomendacijomis, kurias turi pateikti Peticijų komitetas;

40.  ragina Parlamento Pirmininkų sueigą sustiprinti šio komiteto tiriamąjį vaidmenį;

41.  mano, kad viešųjų klausymų organizavimas yra tinkamas būdas iš pagrindų išnagrinėti peticijos pateikėjų iškeltus klausimus; nori atkreipti dėmesį pvz., į viešąjį klausymą dėl netradicinių energijos išteklių tyrinėjimo ir panaudojimo, kurio metu atkreipiamas dėmesys į ES piliečių jų pateiktose peticijose šiuo klausimu iškeltas problemas; pripažįsta valstybių narių teisę pasirinkti savo energijos rūšių derinį ir geresnio koordinavimo ES lygmeniu būtinybę įgyvendinant trigubą ES energetikos politikos, kaip visumos, tikslą, kuris konkrečiai apima konkurencingumą, tvarumą ir saugų energijos tiekimą;

42.  tikisi kartu su atsakingu teisėkūros komitetu suorganizuoti viešuosius klausymus dėl sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų remiantis Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 197a straipsniu; dar kartą pakartoja savo įsitikinimą, kad šia nauja priemone bus sustiprintos Sąjungos demokratinės institucijos ir Europos pilietybės sąvokai bus suteikta prasmė;

43.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl biurokratinių ir techninių kliūčių, su kuriomis susidurta pirmaisiais praktinio Europos piliečių iniciatyvos taikymo mėnesiais; todėl ragina Komisiją rimtai svarstyti galimybę paankstinti peržiūros datą, kuri nustatyta Reglamento (ES) Nr. 211/2011 22 straipsnyje;

44.  pabrėžia, kad būtina nuolat vertinti Europos piliečių iniciatyvų padėtį, siekiant gerinti procedūrą ir sudaryti galimybes kuo skubiau rasti veiksmingus bet kokių kliūčių kiekvienu procedūros etapu sprendimus;

45.  mano, kad Peticijų komitetas geriausiai atliktų savo vaidmenį ir įgyvendintų atsakomybę, labiausiai padidintų savo žinomumą, veiksmingumą, atskaitomybę ir skaidrumą, jeigu būtų patobulintos jo turimos priemonės siekiant Europos piliečiams svarbius klausimus teikti plenarinėje sesijoje ir jeigu būtų pagerintos galimybės kviesti liudytojus, vykdyti tyrimus ir rengti klausymus;

46.  nusprendžia patikrinti, kokiu mastu būtų tikslinga keisti Darbo tvarkos taisykles, norint įgyvendinti pirmiau minėtus oficialius tiriamiesiems vizitams ir plenarinių sesijų rezoliucijoms keliamus reikalavimus, kaip nustatyta jo Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnyje;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat šių parlamentų peticijų komitetams, valstybių narių ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0510. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0445.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių smurto prieš krikščionis ir jų persekiojimo atvejų, ypač Maluloje (Sirija) ir Pešavare (Pakistanas), ir pastoriaus Saeedo Abedini (Iranas) atvejo (2013/2872(RSP))

P7_TA(2013)0422 RC-B7-0449/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas, ypač į 2007 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl rimtų įvykių, kurie kelia pavojų krikščionių ir kitų religinių bendruomenių egzistavimui(1), į 2010 m. sausio 21 d. rezoliuciją dėl išpuolių prieš krikščionių bendruomenes(2), į 2010 m. gegužės 6 d. rezoliuciją dėl masinių žiaurumų Džose, Nigerijoje(3), į 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl religijos laisvės Pakistane(4), į 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Irako, ypač mirties bausmės (Tariqo Azizo atvejis) ir išpuolių prieš krikščionių bendruomenes(5), į 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl krikščionių padėties religijos laisvės atžvilgiu(6), į 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte ir Sirijoje, ypač krikščionių bendruomenėse(7), ir į 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių padėties ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto(9),

–  atsižvelgdamas į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą, kuriame ji smerkia išpuolius prieš krikščionių bendruomenę Pešavare, Pakistane,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 21 d. Tarybos išvadas dėl netolerancijos, diskriminacijos ir smurto dėl religijos ar tikėjimo, taip pat į 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos išvadas dėl religijos ar įsitikinimų laisvės, kuriose ji pabrėžia strateginę šios laisvės ir kovos su religine netolerancija svarbą,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į JT 1981 m. deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo pranešimus religijos ir tikėjimo laisvės klausimais,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Europos Sąjunga ne kartą išreiškė savo įsipareigojimą saugoti minties, sąžinės ir religijos laisves ir pabrėžė, kad vyriausybės privalo užtikrinti šias laisves visame pasaulyje; kadangi politiniai ir religiniai vadovai privalo visais lygmenimis kovoti su ekstremizmu ir skatinti asmenų ir religinių grupių tarpusavio pagarbą; kadangi žmogaus teisių, demokratijos ir pilietinių laisvių vystymas yra bendras pagrindas, kuriuo remdamasi Europos Sąjunga plėtoja ryšius su trečiosiomis šalimis ir kuris yra numatytas ES ir trečiųjų šalių susitarimams taikomoje demokratijos išlygoje;

B.  kadangi pagal tarptautines žmogaus teisių normas, ypač Tarptautinio politinių ir pilietinių teisių pakto 18 straipsnį, kiekvienas asmuo turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; kadangi ši teisė apima laisvę pakeisti religiją arba tikėjimą ir laisvę vienam ar kartu su kitais, viešai arba privačiai išpažinti savo religiją ar tikėjimą laikant pamaldas, atliekant tikėjimo apeigas ir mokant jo; kadangi, JT žmogaus teisių komiteto nuomone, pagal religijos arba įsitikinimų laisvės principą užtikrinama visų tikėjimų, įskaitant teistinius, neteistinius ir ateistinius įsitikinimus, apsauga;

C.  kadangi keliose Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliucijose raginama, kad visos valstybės, laikydamosi tarptautinių dokumentų žmogaus teisių klausimais ir pasinaudodamos nacionaliniais teisės aktais imtųsi visų tinkamų priemonių kovoti su religinės netolerancijos skatinama neapykanta, diskriminacija, netolerancija ir smurto aktais, bauginimu ir prievarta, įskaitant išpuolius prieš religines vietas, ir skatinti su tikėjimo ar religijos laisve susijusių klausimų supratimą ir toleranciją bei pagarbą jiems;

D.  kadangi, remiantis įvairiais pranešimais, vis dažniau pasitaiko vyriausybės represijų ir socialinio priešiškumo prieš skirtingos religinės ar tikėjimo kilmės asmenis ir grupes, ypač Pakistane, Arabų pavasario valstybėse ir kai kuriose Afrikos dalyse; kadangi kai kuriais atvejais krikščionių bendruomenių padėtis tokia, kad kyla pavojus jų egzistavimui ateityje, o jei jos išnyktų, atitinkamose šalyse tai reikštų didelės religinio paveldo dalies praradimą,

Malula, Sirija

E.  kadangi 2013 m. rugsėjo 4 d. „Jabhat al-Nusra“ grupuotės kovotojai (ši grupuotė susijusi su „Al-Qaeda“) įvykdė Sirijos miestelio Malulos užpuolimą;

F.  kadangi Malula yra krikščionybės Sirijoje simbolis ir kadangi joje šimtus metų taikiai gyveno įvairios religinės bendruomenės; kadangi kiekvieną rugsėjį visų religijų sirai šiame mieste dalyvaudavo Kryžiaus dienos festivalyje; kadangi Malula yra vienas iš trijų šalies miestų ir miestelių, kuriuose vietos gyventojai vis dar kalba aramaiškai;

G.  kadangi smurtiniai susirėmimai Maluloje yra pirmieji užpuolimai nuo smurtinės krizės Sirijoje pradžios, kurie buvo konkrečiai nukreipti į gerai žinomą krikščionių bendruomenę; kadangi bent keturi žmonės (Michael Thaalab, Antoine Thaalab, Sarkis Zakem ir Zaki Jabra) per šiuos susirėmimus žuvo, o keletas kitų (Shadi Thaalab, Jihad Thaalab, Moussa Shannis, Ghassan Shannis, Daoud Milaneh ir Atef Kalloumeh) buvo pagrobti arba dingo; kadangi nuo kovų mieste pradžios dauguma iš jo 5 000 gyventojų pabėgo į kaimyninius miestelius arba į Damaską; kadangi įvykiai Maluloje įrodo, jog Sirijos konfliktas įgyja vis labiau įgyją religinį pobūdį;

H.  kadangi Šv. Teklės (Mar Takla) vienuolynas visada buvo ir krikščionių, ir musulmonų religijų vienuolių ir našlaičių namai; kadangi apie 40 vienuolių ir našlaičių liko Maluloje nepaisydami intensyvių kovų, o dabar negali ištrūkti iš vienuolyno ir gyvena blogėjančiomis sąlygomis, nes trūksta vandens ir kitų išgyvenimui būtinų produktų;

Pešavaras, Pakistanas

I.  kadangi 2013 m. rugsėjo 22 d. per dviejų savižudžių įvykdytą ataką sprogusios bombos Visų Šventųjų bažnyčioje Kohati Gate, Pešavaro priemiestyje, nusinešė bent 82 žmonių gyvybę, o daugiau kaip 120 buvo sužeista;

J.  kadangi islamistinė grupuotė „Jundullah“, turinti ryšių su grupuote „Tehrik-i-Talibaan Pakistan“, prisiėmė atsakomybę už šį išpuolį, teigdama, kad ji tęs atakas prieš krikščionis ir nemusulmonus, nes jie yra islamo priešai, ir nesustos tol, kol Jungtinės Amerikos Valstijos nenutrauks nepilotuojamų orlaivių atakų Pakistane; kadangi grupuotė „Tehrik-i-Talibaan Pakistan“ paneigė bet kokį dalyvavimą sprogdinimuose ir teigia neturinti jokių ryšių su „Jundullah“;

K.  kadangi Pakistano ministras pirmininkas Nawaz Sharif pasmerkė išpuolį, teigdamas, kad nekaltų žmonių puolimas prieštarauja islamo mokymui;

L.  kadangi krikščionys (jie sudaro 1,6 proc. Pakistano Islamo Respublikos gyventojų) kenčia nuo išankstinio nusistatymo prieš juos ir nuo pavienių gaujų smurto proveržių;

M.  kadangi dauguma Pakistano krikščionių gyvena nesaugiai, jie dažnai bijo būti įtariami šventvagyste (tai tema, galinti išprovokuoti smurto viešumoje proveržius);

N.  kadangi 2013 m. kovo 9 d. musulmonai Lahorėje padegė daugiau kaip 150 krikščionių namus ir dvi bažnyčias, atsakydami į įtarimą šventvagyste;

O.  kadangi Pakistano šventvagystės įstatymai yra tokie, kad religinėms mažumoms yra pavojinga laisvai reikšti mintis arba atvirai įsitraukti į religinę veiklą;

Pastoriaus Saeedo Abedini (Iranas) atvejis

P.  kadangi Saeed Abedini, Irano ir Amerikos pastorius, kuris buvo kalinamas Irane nuo 2012 m. rugsėjo 26 d., 2013 m. sausio 27 d. Irano revoliucinio teismo buvo nuteistas aštuonerius metus kalėti už tai, kad jis sukėlė pavojų nacionaliniam saugumui sukurdamas krikščionių bažnyčių tinklą privačiuose namuose; kadangi yra duomenų, jog Saeed Abedini kalėjime patyrė fizinę ir psichologinę prievartą;

Q.  kadangi JT specialusis pranešėjas dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje pareiškė, jog krikščionims neturėtų būti taikoma sankcijų už jų tikėjimo skelbimą ir praktikavimą, todėl yra susirūpinęs dėl to, kad, jo turimomis žiniomis, krikščionys yra areštuojami ir teisiami už neaiškiai suformuluotus nusikaltimus nacionaliniam saugumui, o iš tikrųjų – už jų tikėjimo išpažinimą;

1.  griežtai smerkia neseniai įvykdytus išpuolius prieš krikščionis ir reiškia solidarumą su aukų šeimomis; dar kartą išreiškia gilų susirūpinimą dėl netolerancijos krikščionių bendruomenėms ir represijų prieš jas gausėjimo ir dėl įvykdytų smurto išpuolių, ypač Afrikos, Azijos ir Artimųjų Rytų šalyse; primygtinai ragina atitinkamas vyriausybes užtikrinti, kad šių nusikaltimų vykdytojai ir visi už išpuolius ir kitus smurto veiksmus prieš krikščionis ar kitas religines mažumas atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir teisiami vykdant tinkamą procesą;

2.  griežtai smerkia visų formų diskriminaciją ir netoleranciją religijos ir įsitikinimų pagrindu bei smurtą prieš visas religines bendruomenes; dar kartą pabrėžia, kad minties, sąžinės ir religijos laisvė yra pagrindinė žmogaus teisė;

3.  primena savo susirūpinimą dėl pastarųjų metų krikščionių bėgimo iš įvairių šalių, ypač Artimųjų Rytų šalių;

Malula, Sirija

4.  yra susirūpinęs dėl dabartinės krikščionių padėties Sirijoje; smerkia grupuotės „Jabhat al-Nusra“ ir susijusių kovotojų veiksmus Maluloje ir jos apylinkėse; pažymi, kad iki dabar krikščionys ir musulmonai šiame miestelyje gyveno taikiai, taip pat per konfliktą, ir buvo sutarta, kad šis miestas turi likti taiki vieta; pripažįsta, kad Malulos ataka atskleidžia tik vieną Sirijos karo aspektą;

5.  pabrėžia, kad vienuolynai Maluloje turi būti saugomi siekiant išsaugoti gyvybes, religinę veiklą ir architektūrinį paveldą, taip pat tam, kad krikščionys ir musulmonai kartu galėtų taikiai gyventi;

6.  ragina nedelsiant teikti paramą ir humanitarinę pagalbą vienuolėms ir našlaičiams, kurie įstrigę Šv. Teklės (Mar Takla) vienuolyne; ragina visas susijusias konflikto puses leisti humanitarinėms grupėms patekti į vienuolyną;

7.  yra susirūpinęs dėl šių išpuolių pasekmių ir galimų pavojų krikščionių bendruomenei; supranta, kad krikščionys ir kitos bendruomenės pateko į kryžminę ugnį ir yra verčiami pasirinkti, kurioje pusėje kariauti kare, kuris vis labiau panėšėja į religinį karą;

8.  pabrėžia, kad visi dalyviai privalo ginti visas Sirijoje gyvenančias mažumas, įskaitant šiitus, alavitus, kurdus, drūzus ir krikščionis;

Pešavaras, Pakistanas

9.  griežtai smerkia išpuolį prieš Visų Šventųjų bažnyčią Pešavare ir kitus neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius;

10.  palankiai vertina tai, kad šiuos išpuolius plačiai pasmerkė politiniai veikėjai ir Pakistano pilietinės bendruomenės grupės;

11.  primygtinai ragina Pakistaną daryti viską, kas įmanoma, kad išpuolio prieš Visų Šventųjų bažnyčią Pešavare vykdytojai būtų patraukti atsakomybėn; ragina imtis ryžtingesnių veiksmų, kad būtų užtikrinta visų Pakistano piliečių (nesvarbu, kokia jų religija ar tikėjimas) apsauga ir būtų patrauktos atsakomybėn visos grupuotės ir pavieniai asmenys, atsakingi už teroro aktų kurstymą ir vykdymą;

12.  ragina Pakistano vyriausybę imtis veiksmų siekiant apsaugoti religiniu pagrindu vykdomo gaujų smurto aukas, aktyviai spręsti religinio priešiškumo visuomenėje atvejus, kovoti su religine netolerancija, smurto aktais, bauginimu ir vykdyti veiksmus, nukreiptus prieš įsitikinimą nebaudžiamumu;

13.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad krikščionys Pakistane susiduria su vis didesniais pavojais, atsižvelgiant į padažnėjusius išpuolius prieš šią mažumą, kaip antai islamo fanatikų vykdytas šimtų krikščionių persekiojimas kovo mėn. Lahorėje kaltinant šventvagiškomis kalbomis prieš islamą;

14.  yra labai susirūpinęs dėl bendros Pakistano religinių mažumų padėties, ypač krikščionių bažnyčių, kurioms grasina Talibanas ir kitos ekstremistinės grupuotės;

15.  reiškia gilų susirūpinimą dėl to, kad prieštaringai vertinamais šventvagystės įstatymais galima piktnaudžiauti ir kad tai gali daryti poveikį visų tikėjimų žmonėms Pakistane; ypač reiškia susirūpinimą dėl to, kad šventvagystės įstatymai, kuriems viešai prieštaravo paskutinysis ministras Shahbaz Bhattiand ir paskutinysis gubernatorius Salman Taseer, yra vis dažniau taikomi persekiojant krikščionis Pakistane;

16.  ragina Pakistano vyriausybę atlikti nuodugnią šventvagystės įstatymų ir jų dabartinio taikymo peržiūrą, ypač Baudžiamojo kodekso 295 B ir C skyrius, kuriuose už įtarimus šventvagyste numatoma privaloma laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė (295 B ir C) arba netgi mirties bausmė (295 C);

17.  primena, kad religijos laisvę ir mažumų teises užtikrina Pakistano konstitucija; ragina visus Pakistano gyventojus dirbti kartu skatinant ir užtikrinant toleranciją ir tarpusavio supratimą;

18.  palankiai vertina priemones, kurių Pakistano vyriausybė ėmėsi nuo 2008 m. lapkričio mėn. siekdama apginti religinių mažumų interesus, pvz., tai, kad mažumų atstovams nustatyta penkių procentų kvota federaliniame užimtumo sektoriuje, pripažintos valstybinės nemusulmonų šventės ir paskelbta nacionalinė mažumų diena;

Pastoriaus Saeedo Abedini (Iranas) atvejis

19.  yra giliai susirūpinęs dėl pastoriaus Saeedo Abedini likimo; jis išbuvo sulaikytas daugiau kaip metus ir nuteistas aštuonerius metus kalėti Irane dėl kaltinimų, susijusių su jo religiniais įsitikinimais;

20.  ragina Irano vyriausybę atleisti nuo bausmės ir nedelsiant paleisti Saeedą Abedini ir visus kitus asmenis, kurie sulaikyti arba kaltinami religiniu pagrindu;

21.  primena savo raginimą Iranui imtis veiksmų siekiant užtikrinti visapusišką pagarbą teisei į religijos ar tikėjimo laisvę, taip pat užtikrinti, kad teisės aktai ir praktika visiškai atitiktų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 straipsnį; atkreipia dėmesį į tai, kad šiame straipsnyje taip pat reikalaujama, jog kiekvieno žmogaus teisė keisti religiją, jei jis taip nusprendžia, turi būti besąlygiškai ir visiškai užtikrina;

22.  palankiai vertina naujojo Irano prezidento Hassano Rouhani kalbas apie nuosaikumą ir religinę toleranciją; mano, kad ES turėtų įsitraukti į dialogą su Iranu žmogaus teisių klausimais;

23.  primena savo raginimą Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai sudarant susitarimus su trečiosiomis valstybėmis, bendradarbiaujant su jomis ir rengiant žmogaus teisių padėties ataskaitas didesnį dėmesį skirti religijos ar įsitikinimų laisvės klausimui ir religinių bendruomenių, įskaitant krikščionis, padėčiai;

24.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. birželio 24 d. Taryba priėmė ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti šias gaires ir pasinaudoti visais jose pateiktais patarimais ir priemonėmis;

25.  remia visas iniciatyvas, kurių tikslas – skatinti dialogą ir abipusę bendruomenių pagarbą; ragina visas religines institucijas skatinti toleranciją ir imtis iniciatyvos kovojant su neapykanta ir smurtiniu bei ekstremistiniu radikalėjimu;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui, Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai, JT moterims, Sirijos vyriausybei, Sirijos nacionalinei tarybai, Pakistano vyriausybei ir parlamentui ir Irano vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 282 E, 2008 11 6, p. 474. (2) OL C 305 E, 2010 11 11, p. 7. (3) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 143. (4) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 147. (5) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 115. (6) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 53. (7) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 108. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0503. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0279.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konfliktų Sudane ir paskesnės žiniasklaidos cenzūros (2013/2873(RSP))

P7_TA(2013)0423 RC-B7-0444/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano ir Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimus dėl šiuo metu Sudane vykstant protestams naudojamo smurto,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 27 d. Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro atstovo spaudai pranešimą, kuriuo raginama apriboti veiksmus, nes vykstant protestams dėl kuro kainų Sudane didėja mirčių skaičius,

–  atsižvelgdamas į JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 6 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai atstovo spaudai pareiškimą dėl Sudano ir Pietų Sudano prezidentų aukšto lygio susitikimo Chartume, Sudane,

–  atsižvelgdamas į Sudano vyriausybės, Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų trišalio koordinavimo mechanizmo 2013 m. rugsėjo 28 d. susitikimą jungtinės Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų operacijos Darfūre metu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos pateiktame komunikate išdėstytą Sudano ir Pietų Sudano veiksmų planą, kurį ES visapusiškai remia,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į JT teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pagrindinius principus,

–  atsižvelgdamas į Johanesburgo nacionalinio saugumo, saviraiškos laisvės ir galimybės susipažinti su informacija principus (JT dok. E/CN.4/1996/39 (1996)),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdama į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą, kuris 2000 m. birželio 23 d. pasirašytas Kotonu (Beninas) ir vėliau 2005 m. ir 2010 m. persvarstytas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Sudane kyla vis daugiau liaudies protesto bangų ir šalies politinė padėtis yra pažeidžiama;

B.  kadangi 2013 m. rugsėjo 23 d. visame Sudane kilo demonstracijos ir protestai po to, kai prezidentas Omar Al-Bashir paskelbė apie subsidijų kurui sumažinimą kviesdamas reformuoti ekonomiką ir dėl to staigiai 75 proc. padidėjo benzino ir dujų kainos;

C.  kadangi visoje šalyje, įskaitant Vad Medanį, Chartumą, Port Sudaną, Atbarą, Geradifą, Nialą, Kustį ir Sinarą, į gatves išėjo tūkstančiai protestuojančių demonstrantų, nes nuo vyriausybės nustatytų griežto taupymo priemonių ir beveik padvigubėjusių kuro kainų labiausiai nukentėjo vargingiausieji;

D.  kadangi nuo tada, kai Pietų Sudanas tapo nepriklausomas prieš dvejus metus ir Sudanas prarado beveik 75 proc. anksčiau sujungtos šalies naftos gavybos, Sudano ekonominė padėtis išlieka sudėtinga, kyla infliacija, susilpnėjo valiuta ir labai trūksta dolerių, kad būtų sumokėta už importą;

E.  kadangi tai, kad Sudanas ir Pietų Sudanas nepasiekia pereinamojo ekonomikos susitarimo, įskaitant susitarimą dėl naftos panaudojimo, abi šalys panaudojo kaip grasinimą ir taip buvo labai prisidėta prie dabartinės krizės; kadangi vienas iš neišspręstų klausimų yra dviejų kaimyninių šalių tarpusavio nepasitikėjimas dėl nacionalinės skolos pasidalijimo ir dėl to, kiek prieigos prie jūros neturintis Pietų Sudanas turėtų sumokėti už savo naftos pervežimą Sudano teritorija;

F.  kadangi, remiantis pranešimais, vykstant demonstracijoms buvo sulaikyti mažiausiai 800 aktyvistų, tarp jų ir opozicijos partijos nariai ir žurnalistai, ir saugumo pajėgos nužudė ne mažiau kaip 100 žmonių – šis mirčių skaičius paskatino JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą teisėsaugos pareigūnus paskatinti visiškai apriboti savo veiksmus; kadangi, remiantis parnešimais, daugumos nužudytųjų amžius yra 15–25 metai, tačiau saugumo pajėgos nužudė net 10–12 metų amžiaus vaikus;

G.  kadangi, pasak švietimo ministerijos, mokyklos bus uždarytos iki 2013 m. spalio 20 d.;

H.  kadangi Sudano vyriausybė, vykdydama smurtinį susidorojimą, prieš taikius protestuotojus naudoja kovinius šaudmenis ir sulaikoma daugybė protestuotojų; kadangi daugelis aktyvistų, opozicijos partijos narių ir pilietinės visuomenės lyderių buvo areštuoti namuose arba laikomi be teisės susirašinėti, o nacionalinės slaptos saugumo tarnybos agentai atliko jų namų kratas; kadangi buvo vykdomas supaprastintas bylų nagrinėjimas, pavyzdžiui, sulaikius gerai žinomą žmogaus teisių gynėją Majdi Saleemą, ir nuo rugsėjo mėn. pabaigos sustabdytas informacijos teikimas taikant griežtą spaudos cenzūrą ir užblokavus internetą;

I.  kadangi Sudanas yra viena iš šalių, kuriose prasčiausiai pasaulyje užtikrinama teisė į informaciją; kadangi padėtis dar labiau suprastėjo 2013 m. rugsėjo 25 d. nacionalinėms slaptos saugumo tarnyboms uždraudus pagrindinių laikraščių redaktoriams skelbti ne iš vyriausybės gautą informaciją apie protestus;

J.  kadangi buvo daugybė spaudos laisvės pažeidimo atvejų, pvz., atjungimas nuo interneto, laikraščių areštas, priekabiavimas prie žurnalistų ir naujienų interneto svetainių cenzūra; kadangi buvo uždaryti Al-Arabiya ir Sky News Arabic Service televizijos stočių biurai; kadangi 2013 m. rugsėjo 19 d. buvo uždrausta išleisti tokius dienraščius kaip Al-Sudani, Al-Meghar, Al Gareeda, Almash’had Alaan, Al-Siyasi ir vyriausybės remiamas Al-Intibaha ir trijų laikraščių, įskaitant Al-Intibaha, atspausdinti numeriai buvo konfiskuoti;

K.  kadangi necenzūruojama prieiga prie atviro interneto, mobiliųjų telefonų ir IRT daro teigiamą įtaką žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, nes išplečia saviraiškos laisvę, galimybes susipažinti su informacija ir susirinkimų laisvę visame pasaulyje; kadangi skaitmeniniu žmogaus teisių pažeidimų įrodymų rinkimu ir sklaida galima prisidėti prie pasaulinės kovos su nebaudžiamumu;

L.  kadangi naudojimasis internetu – tai pagrindinė teisė, prilyginama kitoms pagrindinėms žmogaus teisėms ir pripažinta JT žmogaus teisių tarybos, todėl turi būti atitinkamai ginama ir saugoma;

M.  kadangi valstybės reguliavimo institucija įkūrė specialų padalinį, kuris stebėtų ir įgyvendintų informacijos filtravimą, ir Sudano valdžios institucijos atvirai pripažįsta, kad jos filtruoja turinį, kuris peržengia visuomenės moralumo ir etikos ribas arba kelia grėsmę tvarkai;

N.  kadangi 2013 m. rugsėjo 25 d. valdžios institucijos visoje šalyje daugiau nei 24 valandoms atjungė internetą ir to nebuvo padaryta nuo tada, kai vyko 2011 m. sukilimai Egipte; kadangi 2012 m. birželio mėn. vykstant protestams smarkiai sulėtėjo interneto ryšys;

O.  kadangi organizacijos „Freedom House“ 2013 m. spalio 3 d. išleistoje ataskaitoje „Laisvė internete 2013 m.“ (angl. 2013 Freedom on the Net) Sudanas įvertinamas kaip tokios laisvės neturintis ir pasaulyje užima 63 vietą iš 100 šalių; kadangi Sudanas užima 170 vietą iš 179 šalių organizacijos „Žurnalistai be sienų“ 2013 m. spaudos laisvės indekse; kadangi organizacija „Žurnalistai be sienų“ pasmerkė priemones, kurių ėmėsi vyriausybė;

P.  kadangi dauguma aktyvistų naudojasi internetu, kad galėtų bendrauti tarpusavyje, perduoti informaciją iš šalies ir išsakyti savo nuomones bei išreikšti susirūpinimą; kadangi piliečiai pranešė, kad interneto atjungimo metu buvo nutraukta net ir žinučių siuntimo paslauga;

Q.  kadangi per 2010 m. balandžio mėn. įvykusius visuotinius rinkimus (pirmuosius daugiapartinius rinkimus, kurie įvyko Sudane nuo 1986 m.) Omar al-Bashir buvo vėl išrinktas Sudano prezidentu; kadangi ES rinkimų stebėjimo misija, kuri nustatė daug rinkimų proceso pažeidimų ir trūkumų, pareiškė, kad rinkimai neatitiko tarptautinių standartų;

R.  kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) 2009 m. ir 2010 m. išdavė du prezidento O. al-Bashiro arešto orderius, apkaltinęs jį atsakomybe už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai ir genocido veiksmais, ir kadangi pagal JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1593 (2005) reikalaujama bendradarbiauti su TBT, nors Sudanas ir nėra Romos statuto šalis, todėl Sudanas privalo vykdyti TBT arešto orderį;

S.  kadangi, JT duomenimis, 50 proc. Sudano gyventojų (iš viso 34 mln.) amžius yra mažiau nei 15 metų, o apie 46 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos;

T.  kadangi konfliktas Sudano pereinamose teritorijose turėjo įtakos daugiau nei 900 000 žmonių, įskaitant daugiau nei 220 000 žmonių, kurie pabėgo į Etiopiją ir Pietų Sudaną, ir kadangi nuo 2013 m. pradžios maždaug 300 000 žmonių buvo iš naujo perkelti dėl tarpgentinių kovų Darfūre;

U.  kadangi 2012–2013 m. ES skyrė daugiau nei 76 mln. eurų humanitarinės pagalbos Sudanui (2013 m. rugpjūčio 20 d. duomenys); kadangi Sudanas neratifikavo 2005 m. persvarstyto Kotonu susitarimo ir todėl negali gauti finansinės paramos iš 10-ojo Europos plėtros fondo;

1.  reiškia didžiulį susirūpinimą dėl prastėjančios politinės, ekonominės ir socialinės padėties Sudane, kuriame neseniai nuvilnijus protestų bangai buvo naudojamas smurtas ir prarasta daug gyvybių;

2.  smerkia žudymus, prieš demonstracijos dalyvius naudojamą smurtą, žiniasklaidos cenzūrą, politinį bauginimą ir priekabiavimą prie žmogaus teisių bei politinių aktyvistų ir žurnalistų ir jų savavališką sulaikymą;

3.  ragina Sudano vyriausybę baigti priekabiavimą ir nedelsiant paleisti visus taikius demonstrantus, politikos aktyvistus, opozicijos narius, žmogaus teisių gynėjus, medicinos darbuotojus, tinklaraščių autorius ir žurnalistus, kurie buvo sulaikyti besinaudojantys savo žodžio laisve ir susirinkimų laisve; pabrėžia, kad visiems sulaikytiesiems turi būti sudaryta galimybė, kad jų byla būtų išnagrinėta sąžiningai ir atlikus patikimą tyrimą, kad jiems butų suteikta teisė į advokatą ir būtų laikomasi nekaltumo prezumpcijos, taip pat kad vyriausybė turi leisti sulaikytiesiems bendrauti su šeima ir gauti medicininę priežiūrą;

4.  smerkia kovinių šaudmenų panaudojimą prieš protestuotojus, nes saugumo pajėgos įvykdė neteisėtus žudymus, panaudojo neproporcingą jėgą ir, spėjama, kad protestuotojai buvo nužudyti tyčia; ragina Sudano vyriausybę nedelsiant sustabdyti susidorojimą ir panaikinti nacionalinių slaptų saugumo tarnybų darbuotojų nebaudžiamumą; ragina atsisakyti žiauraus 2010 m. nacionalinio saugumo įstatymo;

5.  ragina Sudano saugumo pajėgas laikytis JT teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo pagrindinių principų, kuriuose nustatytos sąlygos, kuriomis galima teisėtai panaudoti jėgą nepažeidžiant žmogaus teisių, įskaitant teisę į gyvybę;

6.  ragina Sudano valdžios institucijas atkurti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms pagal tarptautinę teisę bei jų laikytis, įskaitant žodžio laisvę internete ir kitur, susirinkimų laisvę, religijos laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę, ir ragina nedelsiant panaikinti visus prieigos prie informacijos ir ryšių technologijų suvaržymus;

7.  ragina Sudano vyriausybę nutraukti visų formų represijas prieš asmenis, kurie naudojasi savo teise į žodžio laisvę internete ir kitur, ir apsaugoti žurnalistus; pabrėžia vaidmenį, atliekamą žiniasklaidos teikiant piliečiams informaciją ir sudarant galimybę išsakyti savo teisėtą susirūpinimą, todėl griežtai smerkia informacijos sustabdymą 2013 m. rugsėjo 22 d. ir nacionalinių slaptų saugumo tarnybų vykdytą bauginimo operaciją;

8.  ragina Sudano vyriausybę visą laiką savo gyventojams teikti laisvą prieigą prie interneto; pabrėžia, kad prieiga prie interneto yra pagrindinė teisė, pripažinta JT žmogaus teisių tarybos, ji turi būti saugoma ir ginama, kaip ir kitos žmogaus teisės;

9.  ragina Sudano vyriausybę toliau įgyvendinti būtinas politines reformas, kad būtų išspręstos nuolatinės šalies netinkamo ekonominio valdymo, skurdo, didėjančios korupcijos ir nesaugumo vakaruose ir pietuose problemos, rekomenduoja Sudano valdžios institucijoms ir visiems regiono ir tarptautiniams partneriams įgyvendinti jaunimui skirtas programas siekiant skatinti švietimą, mokymą ir užimtumą;

10.  ragina Sudano valdžios institucijas pradėti vykdyti tikrą išsamų nacionalinį dialogą su opozicija, ypač Darfūru; primygtinai ragina Sudaną ir Pietų Sudaną pasiekti susitarimą dėl nenustatytų šių abiejų šalių pereinamojo laikotarpio ekonominių susitarimų, įskaitant dėl naftos naudojimo, paskatinusių dabartinius neramumus Sirijoje;

11.  primena Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos 2008 m. birželio mėn. išvadas dėl to, kad Sudano vyriausybė nuolat nebendradarbiauja su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu (TBT), jose taip pat pabrėžiama, kad Sudano vyriausybė privalo bendradarbiauti ir turi galimybes tą daryti, ir kad turi būti pripažįstami visi TBT išduoti arešto orderiai; ragina Omarą Al-Bashirą laikytis tarptautinės teisės ir stoti prieš TBT už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir genocidą;

12.  ragina Sudano vyriausybę persvarstyti savo nacionalinį saugumo įstatymą, pagal kurį leidžiama be jokios teismo kontrolės laikotarpiui iki keturių su puse mėnesio sulaikyti įtariamuosius, tai pat ragina Sudano vyriausybę reformuoti savo teisinę sistemą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus;

13.  ragina Sudano vyriausybę panaikinti vis dar tebetaikomą mirties bausmę ir mirties bausmes pakeisti atitinkamomis alternatyviomis sankcijomis;

14.  palankiai vertina valdžios institucijų sprendimą įsteigti tyrimų komitetą siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn žudynių kaltininkus ir ragina jas pradėti išsamius, nepriklausomus nustatytų žudynių tyrimus;

15.  ragina Afrikos Sąjungą, tiksliai vadovaujantis Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos procedūromis, nusiųsti skubų tyrimų komitetą, kad iširtų kaltinimus Sudano valdžios institucijoms, kad šios sąmoningai naudojo neproporcingai didelę gyvybei pavojingą jėgą ir kad dėl susidariusių aplinkybių žuvo protestuotojai, įskaitant žmogaus teisių gynėjus;

16.  ragina Komisiją neatidėliojant teisiškai apriboti masinį kontrolės technologijų eksportą iš ES į šalis, kuriose jos veikiausiai bus panaudotos pažeidžiant skaitmenines laisves ir kitas žmogaus teises;

17.  apgailestauja dėl ES vyriausiosios įgaliotinės priimto sprendimo nutraukti ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir Pietų Sudane įgaliojimus, nes Sudane vyksta dideli politiniai neramumai ir ginkluoti konfliktai, kurių metu Sudano pajėgos ir vyriausybės remiamos ginkluotos grupuotės nebaudžiamos vykdo karo nusikaltimus; mano, kad neturėdama paskirto ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir Pietų Sudane ES liks tarptautinių derybų ir veiksmų nuošalyje, juolab kad JAV, Rusija ir Kinija turi specialiuosius pasiuntinius Sudane; todėl ragina ES vyriausiąją įgaliotinę pakeisti šį sprendimą ir pratęsti ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir Pietų Sudane įgaliojimus;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Visos Afrikos Parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.

2013 m. spalio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto smurto atvejų Irake (2013/2874(RSP))

P7_TA(2013)0424 RC-B7-0446/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Irakas: sunki mažumų grupių, įskaitant Irako turkmėnus, padėtis“(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos bendrą strateginį dokumentą dėl Irako (2011–2013),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake (UNAMI) ir JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro 2012 m. gruodžio 19 d. bendrai pristatytą pranešimą dėl žmogaus teisių Irake 2012 m. sausio–birželio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės krizių grupės 2013 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą dėl Artimųjų Rytų „Dabar arba niekada: Irako sunitai ir valstybė“ (angl. „Make or Break: Iraq’s Sunnis and the State“),

–  atsižvelgdamas į JT 2013 m. spalio 1 d. paskelbtus žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2013 m. liepos 29 d. pareiškimą, kuriame jis ragino vadovus atitraukti Iraką nuo prarajos,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2013 m. rugsėjo 1 d. pareiškimą dėl žiaurių įvykių Ašrafo stovykloje, kai buvo nužudyti 52 žmonės,

–  atsižvelgdamas į 1981 m. JT deklaraciją dėl visų formų netolerancijos ir diskriminacijos religijos ir įsitikinimų pagrindu panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Irakas ratifikavo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. Komisijos Pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrai užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimą dėl pastarojo meto smurto atvejų Irake,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Irakas ir toliau susiduria su rimtomis politinėmis, saugumo ir socialinėmis bei ekonominėmis problemomis ir kadangi šalies politinė erdvė yra labai suskaidyta ir joje vyrauja smurtas ir religinio pobūdžio politika, ir tai labai kenkia teisėtiems Irako gyventojų siekiams, susijusiems su taika, klestėjimu ir tikru perėjimu prie demokratijos;

B.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake paskelbtais duomenimis, 2013 m. rugsėjo mėn. per teroro ir smurto aktus 979 irakiečiai buvo nužudyti ir 2 133 sužeisti; kadangi 2013 m. rugsėjo mėn. Bagdado gubernija nukentėjo labiausiai – 1 429 civiliai asmenys (418 nužudyti ir 1011 sužeistų), po jos eina Ninevos, Dijalos, Salach ad Dino ir Anbaro gubernijos; kadangi buvo pranešta, jog Kirkuke, Arbilyje, Babilyje, Vasite, Di Kare ir al Basroje taip pat buvo aukų ir sužeistųjų;

C.  kadangi smurto poveikis civiliams išlieka gluminančiai didelis ir vis auga – nuo 2013 m. pradžios nemažiau kaip 5 000 civilių nužudyta, nemažiau kaip 10 000 sužeista, o tai yra didžiausi skaičiai per pastaruosius penkerius metus;

D.  kadangi didelė dalis gyventojų ir toliau kenčia nuo rimtų socialinių ir ekonominių problemų – plačiai paplitusio skurdo, aukšto nedarbo lygio, ekonomikos stagnacijos, aplinkos būklės prastėjimo ir pagrindinių viešųjų paslaugų trūkumo; kadangi daug taikių demonstracijų, kurių metu reikalaujama daugiau socialinių, ekonominių ir politinių teisių, ir toliau labai sistemingai yra saugumo pajėgų, kurios veikia nebaudžiamos, malšinamos;

E.  kadangi Irako konstitucija užtikrina visų piliečių lygybę prieš įstatymą, taip pat įvairių tautybių atstovų administracines, politines ir švietimo teises;

F.  kadangi ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, ypač sąlygoje dėl žmogaus teisių, pabrėžiama, kad vykstant ES ir Irako politiniam dialogui didžiausias dėmesys turi būti skiriamas žmogaus teisėms ir demokratinių institucijų stiprinimui;

1.  griežtai smerkia pastarojo meto terorizmo ir sustiprėjusio religinio smurto veiksmus, dėl kurių kyla pavojus, kad šalis vėl sugrįš prie religinio pobūdžio konfliktų ir ims kelti baimę dėl platesnio religinio pobūdžio konflikto regione; atkreipia dėmesį į tai, kad nors smurtas pasireiškia religinio pobūdžio klausimais, jo priežastys yra politinės, o ne religinės;

2.  reiškia užuojautą mirusiųjų ir sužeistųjų šeimoms bei draugams;

3.  smerkia pastarojo meto išpuolius: 2013 m. rugsėjo 3 d. išpuolį, kurio metu mažiausiai 60 žmonių buvo nužudyta, daugiausiai Bagdado šiitų rajonuose; 2013 m. rugsėjo 15 d. išpuolį, kurio metu daugiau kaip 40 žmonių nužudyta per sprogdinimus visame Irake, labiausiai taikantis į šiitų gyvenamąsias zonas; 2013 m. rugsėjo 21 d. išpuolį, kurio metu mažiausiai 60 žmonių buvo nužudyta per laidotuves Sadro mieste, šalia Bagdado; 2013 m. rugsėjo 30 d. išpuolį, kurio metu mažiausiai 54 žmonės buvo nužudyti, daugiausiai Bagdado šiitų rajonuose; 2013 m. spalio 5 d. išpuolį, kurio metu mažiausiai 51 žmogus buvo nužudytas ir per 70 sužeista, kai savižudis kovotojas susprogdino bombą, taikydamasis į šiitų piligrimus Bagdado al Adamijos rajone, o mažiausiai 12 žmonių buvo nužudyta ir mažiausiai 25 sužeista, kai tą pačią dieną kitas savižudis kovotojas susprogdino bombą kavinėje Balado mieste, esančiame į šiaurę nuo Bagdado; 2013 m. spalio 6 d. išpuolį, kurio metu buvo nužudyta mažiausiai 12 vaikų, kurių amžius – nuo 6 iki 12 metų, ir dar daugiau sužeista, savižudžiui kovotojui šalia pradinės mokyklos turkmėnų šiitų gyvenamajame Kabako miestelyje susprogdinus bombą; 2013 m. spalio 7 d. išpuolį, kurio metu mažiausiai 22 žmonės buvo nužudyti per neseniai įvykdytą sprogimų bangą Bagdade; ir 2013 m. spalio 8 d. išpuolį, kurio metu mažiausiai 9 žmonės buvo nužudyti Bagdade sprogus automobiliui ir per puolimą prieš saugumo pajėgas šalies šiaurėje;

4.  griežtai smerkia 2013 m. rugsėjo 1 d. Irako pajėgų įvykdytą išpuolį prieš Ašrafo stovyklą, per kurį buvo nužudyti 52 pabėgėliai iš Irano ir pagrobti 7 stovyklos gyventojai, tarp kurių 6 moterys, kurios, remiantis Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimu, manoma, laikomos Bagdade, ir ragina jas nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti; reiškia paramą Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake, kuri bando perkelti apie 3 000 stovyklos gyventojų už Irako ribų, atliekamam darbui;

5.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl naujų nestabilumo apraiškų ir ragina visus Irako politinius lyderius, iš visų etninių ir religinių grupių, dirbti kartu siekiant nutraukti religinio pobūdžio smurtą ir nepasitikėjimą bei suvienyti Irako gyventojus;

6.  ragina Irako vyriausybę ir regionines vyriausybes pasmerkti išpuolius ir palengvinti visapusišką bei greitą neseniai įvykusių teroristinių išpuolių regione tyrimą, ragina Irako vyriausybę visapusiškai bendradarbiauti vykdant šį tyrimą, kad atsakingi asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

7.  yra susirūpinęs dėl to, kad smurtas Sirijoje, kurioje vyksta konfliktas, gali išplisti į Iraką, kur džihado sukilėliai, susiję su skėtine sunitų kovotojų grupuote „Irako islamo valstybė“, kuri apima „Al Kaidą“, gerokai sustiprėjo;

8.  ragina politinius, religinius ir pilietinius lyderius ir saugumo pajėgas kuo skubiau pradėti dirbti kartu siekiant nutraukti kraujo praliejimą ir užtikrinti, kad visi Irako piliečiai jaustųsi vienodai ginami;

9.  ragina Irako vyriausybę ir visus politinius lyderius imtis reikalingų priemonių, kad visiems Irako gyventojams ir visų pirma pažeidžiamų mažumų atstovams būtų suteiktas saugumas ir apsauga; ragina Irako vyriausybę užtikrinti, kad saugumo pajėgos laikytųsi teisinės valstybės principų ir tarptautinių standartų;

10.  ragina tarptautinę bendruomenę ir ES paremti Irako vyriausybę skatinant iniciatyvas, kuriomis vykdomas nacionalinis dialogas, stiprinama teisinė valstybė, teikiamos pagrindinės paslaugos, siekiant sukurti saugų, stabilų, suvienytą, klestintį ir demokratišką Iraką, kuriame ginamos visų gyventojų žmogaus ir politinės teisės;

11.  ragina Irako valdžios institucijas, atsižvelgiant į tai, kad saugumo padėtis pablogino labiau pažeidžiamų grupių, kaip antai moterų, jaunimo ir pagrindinių teisių aktyvistų, įskaitant profesinių sąjungų atstovus, problemas, imtis skubių veiksmų, kad daugiau lėšų būtų skiriama programoms, kuriomis siekiama pagerinti padėtį;

12.  skatina sunitų ir šiitų dvasininkų religinį dialogą kaip būtiną priemonę konfliktams spręsti; mano, kad pastarojo meto JAV ir Irano derybos taip pat suteikia galimybę Irakui būti tiltu, nes jis yra viena iš nedaugelio šalių, turinčių glaudžius ryšius su abiem šalimis; ragina Irano lyderius konstruktyviai pradėti regiono stabilizavimą;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir atstovų tarybai, Kurdistano regioninei valdžiai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0101. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0022.