Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2013 m. spalio 24 d. - Strasbūras
Taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektas
 Bendroji Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. ***I
 Pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ***I
 Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos 2012 m.
 Elektroniniai ryšiai

Taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektas
PDF 279kWORD 22k
2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2013 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projekto, III skirsnis – Komisija (14870/2013 – C7-0378/2013 – 2013/2151(BUD))
P7_TA(2013)0450A7-0347/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1) (Finansinis reglamentas),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2013 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2012 m. gruodžio 12 d.(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 7 d. Tarybos sprendimą 2007/436/EB (Euratomas) dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos(3),

–  atsižvelgdamas į taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektą, kurį Komisija pateikė 2013 m. liepos 10 d. (COM(2013)0518) ir taisomuoju raštu iš dalies pakeitė 2013 m. rugsėjo 18 d. (COM(2013)0655),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 21 d. priimtą ir tą pačią dieną Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projekto (14870/2013 – C7–0378/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0347/2013),

A.  kadangi taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektas, kurį Komisija taisomuoju raštu iš dalies pakeitė 2013 m. rugsėjo 18 d., susijęs su tradicinių nuosavų išteklių (TNI, t. y. muitų ir cukraus sektoriaus mokesčių), PVM ir BNP (bendrųjų nacionalinių pajamų) bazių prognozių patikslinimu, atitinkamų Jungtinei Karalystei taikomų korekcijų įtraukimu į biudžetą ir kitų įplaukų iš baudų, dėl kurių pasikeičia valstybių narių nuosavų išteklių įnašų į ES biudžetą sumos ir pasiskirstymas, prognozių patikslinimu,

B.  kadangi TBP Nr. 6/2013 taip pat numatytas reikalingos biudžetinės struktūros nustatymas siekiant atspindėti Sąjungos patikos fondų, numatytų Finansinio reglamento 187 straipsnyje, sukūrimą,

C.  kadangi Tarybos pozicijoje dėl TBP Nr. 6/2013 nekeičiamas Komisijos pasiūlymas, pakeistas taisomuoju raštu,

D.  kadangi šis TBP itin svarbus siekiant išvengti grynųjų pinigų trūkumo, dėl kurio 2013 m. galėtų atsirasti įgyvendinimo deficitas, remiantis tik 2013 m. biudžete, įskaitant taisomuosius biudžetus 1–5/2013, skirtais mokėjimų asignavimais,

1.  atkreipia dėmesį į TBP Nr. 6/2013, kurį Komisija pristatė 2013 m. liepos 10 d. ir iš dalies pakeitė 2013 m. rugsėjo 18 d. taisomuoju raštu ir kuriame numatytas tradicinių nuosavų išteklių (TNI, t. y. muitų ir cukraus sektoriaus mokesčių) prognozių patikslinimas remiantis Komisijos geriausiais apskaičiavimais ir tam tikrais kitais procesais, taip pat kitų įplaukų iš baudų, kurios yra galutinės, taigi gali būti įtrauktos į biudžetą, prognozių patikslinimas;

2.  pažymi, kad TNI prognozių sumažinimas maždaug 3 955 mln. EUR ir PVM pagrįstų nuosavų išteklių prognozių sumažinimas 348 mln. EUR kompensuojamas minėtomis baudomis, kurių bendra suma yra 1 229 mln. EUR;

3.  pažymi, kad dėl to automatiškai 3 110 mln. EUR padidėja papildomi BNP pagrįsti valstybių narių įnašai, t. y. grynasis nacionalinių įnašų (įskaitant PVM) padidėjimas yra 2 736 mln. EUR;

4.  pripažindamas didelę naštą, kuri dėl to teks nacionaliniams biudžetams, pabrėžia, kad šis su įplaukomis susijęs techninis patikslinimas neturėtų būti daromas pagrįstų mokėjimų poreikių, kuriuos Komisija nustatė jau taisomojo biudžeto projektuose Nr. 8/2013 ir Nr. 9/2013, patenkinimo sąskaita; primena Tarybai jos poziciją, paremtą praėjusių metų dirbtinai pernelyg mažais biudžetais, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad 2007–2013 m. laikotarpio metinių biudžetų bendra suma yra 60 mlrd. EUR mažesnė nei 2007–2013 m. laikotarpio DFP, dėl kurios susitarta, bendra mokėjimų viršutinė riba, o susumuotas 2007–2013 m. laikotarpio 12 mlrd. EUR perteklius buvo de facto sugrąžintas valstybėms narėms, šia suma sumažinant susumuotus jų BNP įnašus;

5.  reikalauja, kad Komisija Europos Parlamentui pateiktų visą turimą informaciją apie tai, kada šie padidinti nacionaliniai įnašai bus pervesti iš valstybių narių iždų į Sąjungos biudžetą ir kaip tai bus daroma; reikalauja, kad Komisija nurodytų Parlamentui realų poveikį, kurį šie padidinti BNP įnašai darys valstybių narių biudžetų subalansavimui 2013 m. arba 2014 m., jei toks poveikis bus daromas;

6.  patvirtina Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projekto;

7.  pabrėžia, kad priėmus taisomojo biudžeto Nr. 6/2013 projektą neatsižvelgta į 2013 m. biudžete numatytų mokėjimų asignavimų, kurių reikia neapmokėtoms sąskaitoms padengti, trūkumą; dar kartą primygtinai pabrėžia, kad Taryba skubos tvarka turi patvirtinti taisomojo biudžeto Nr. 8/2013 projektą; dar kartą pakartoja, kad nepritars Reglamentui dėl 2014–2020 m. DFP, kol nebus patvirtintas taisomojo biudžeto Nr. 8/2013 projektas, kaip jis aiškiai nurodė savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliucijoje;

8.  paveda Pirmininkui paskelbti, kad taisomasis biudžetas Nr. 6/2013 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(2) OL L 66, 2013 3 8.
(3) OL L 163, 2007 6 23, p. 17.


Bendroji Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. ***I
PDF 274kWORD 41k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (COM(2012)0710 – C7-0392/2012 – 2012/0337(COD))
P7_TA(2013)0451A7-0166/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0710),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 3 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0392/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. birželio 26 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7-0166/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“

P7_TC1-COD(2012)0337


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1386/2013/ES.)

(1) OL C 161, 2013 6 6, p. 77.
(2) OL C 218, 2013 7 30, p. 53.


Pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų ***I
PDF 549kWORD 197k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų (COM(2012)0242 – C7-0151/2012 – 2011/0254(COD))
P7_TA(2013)0452A7-0303/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0242),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 ir 32 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0151/2012),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7–0303/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie tai, kaip tinkamai buvo atsižvelgta į Parlamento poziciją;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. spalio 24 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų

P7_TC1-COD(2011)0254


EUROPOS S PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį Sąjungos veikimo, ir , ypač į jos 31 ir 32 straipsnius 192 straipsnio 1 dalį, [1 pakeit.]

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą, parengtą gavus asmenų grupės, kuriuos paskyrė Mokslo ir technikos komitetas iš valstybių narių mokslinių ekspertų, nuomonę ir pasitarusi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(2),

kadangi:

(1)  Sutarties 2 straipsnio b dalyje numatyta parengti vienodus darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos standartus, o Sutarties 30 straipsnyje apibrėžti darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau  SESV) 191 straipsniu nustatomas teisinis pagrindas siekiant išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę ir saugoti žmonių sveikatą, įskaitant ir nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindiniai standartai; [2 pakeit.]

(1a)  SESV 153 straipsniu leidžiama nustatyti saugos standartus, kad būtų apsaugota darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikata; [3 pakeit.]

(1b)  SESV 168 straipsniu leidžiama nustatyti pagrindinius darbuotojų ir plačiosios visuomenės sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamos grėsmės standartus; [4 pakeit.]

(2)  siekdama atlikti savo užduotį, Bendrija pagrindinius standartus pirmą kartą parengė 1959 m. pagal Sutarties 218 straipsnį 1959 m. vasario 2 d. priimdama direktyvą, nustatančią darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų pagrindinius standartus(3). Direktyvos keletą kartų peržiūrėtos, paskutinį kartą 1996 m. priėmus Tarybos direktyvą 96/29/Euratomas(4), kuria panaikintos ankstesnės direktyvos;

(3)  Direktyvoje 96/29/Euratomas nustatyti pagrindiniai saugos standartai. Ši direktyva taikoma įprastoms ir ekstremaliosioms situacijoms; ją papildo kiti konkretūs teisės aktai;

(4)  Tarybos direktyva 97/43/Euratomas(5), Tarybos direktyva 89/618/Euratomas(6), Tarybos direktyva 90/641/Euratomas(7) ir Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas(8) aprėpia skirtingus konkrečius Direktyvą 96/29/Euratomas papildančius aspektus;

(5)  ilgainiui šiuose teisės aktuose naudotos sąvokų apibrėžtys buvo plėtojamos ir pritaikytos konkrečiai taikymo sričiai; nors daugelis juose nustatytų reikalavimų atitiko pirminį kontekstą priimant šiuos teisės aktus, jų negalima pritaikyti Direktyvoje 96/29/Euratomas;

(6)  Mokslo ir technikos komiteto paskirta ekspertų grupė rekomendavo taikant pagal Euratomo sutarties 30 ir 31 straipsnius parengtus pagrindinius saugos standartus atsižvelgti į Tarptautinės radiologinės saugos komisijos (TRSK) naujas rekomendacijas, visų pirma pateiktąsias Leidinyje Nr. 103 (2007 m.)(9), ir juos persvarstant atsižvelgti į naujus mokslinius įrodymus ir veiklos patirtį;

(7)  šioje direktyvoje turėtų būti vadovaujamasi TRSK Leidinyje Nr. 103 nustatytu situacija grindžiamu metodu ir turėtų būti skiriamos esamosios, planuojamos ir ekstremaliosios apšvitos situacijos. Vis dėlto kalbant apie standartų ir reikalavimų taikymą, direktyvoje taip pat reikėtų atskirti esamas apšvitos situacijas, susijusias su gamtiniais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir esamas antropogeninės kilmės apšvitos situacijas. Atsižvelgiant į šią naują sistemą direktyva turėtų aprėpti visas apšvitos situacijas ir visas apšvitos kategorijas, t. y. profesinę, gyventojų ir medicininę apšvitą; [5 pakeit.]

(8)  šioje direktyvoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK nustatytą dozės apskaičiavimo metodiką remiantis naujausiomis žiniomis apie apšvitos pavojų;

(9)  profesinės ir gyventojų apšvitos dabartinės metinės dozės ribos paliekamos tokios, kokios yra. Tačiau neturėtų atsirasti tolesnio poreikio nustatyti penkerių metų vidurkį, išskyrus nacionaliniuose teisės aktuose apibrėžtas konkrečias aplinkybes;

(10)  atsižvelgiant į naują mokslinę informaciją apie poveikį audiniams, organo dozėms, jeigu reikia, tenka taikyti optimizavimo principą siekiant, kad dozės būtų kiek praktiškai įmanoma mažesnės. Direktyvoje taip pat turėtų būti atsižvelgiama į naują TRSK rekomendaciją dėl profesinės apšvitos veikiamam akies lęšiukui taikomos organo dozės ribos;

(11)  gamtinės kilmės iš žemės gelmių iškasamas radioaktyviąsias medžiagas perdirbančių sektorių sukuriama apšvita jonizuojančiąja spinduliuote veikia darbuotojus ir, jeigu medžiagos išleidžiamos į aplinką, gyventojus;

(12)  apsauga nuo gamtinės kilmės spinduliuotės šaltinių neturėtų būti atskirai aptariama konkrečioje antraštinėje dalyje, nes ji veikiau turėtų būti visiškai įtraukta į bendruosius reikalavimus. Visų pirma medžiagas su gamtinės kilmės radionuklidais perdirbantiems sektoriams turėtų būti taikoma ta pati teisinio reguliavimo sistema, kuri galioja kitoms veiklos rūšims;

(13)  nauji reikalavimai dėl gamtinio radioaktyvumo statybinėse medžiagose neturėtų trukdyti laisvos statybinių medžiagų apyvartos, bet tuo pačiu metu turėtų pagreitinti apsaugą nuo radiacinės rizikos; [6 pakeit.]

(14)  pastaruoju metu atliktų gyvenamųjų namų tyrimų epidemiologiniais duomenimis įrodyta plaučių vėžio rizika, kurią sukelia maždaug 100 Bq m-3 apšvitą sukuriantis patalpose esantis radonas. Remiantis nauja apšvitos situacijų koncepcija Komisijos rekomendacijos 90/143/Euratomas dėl visuomenės apsaugos nuo radono apšvitos patalpose(10) nuostatas galima įtraukti į privalomus pagrindinių saugos standartų reikalavimus, tačiau kartu paliekant pakankamai lankstumo dėl įgyvendinimo;

(15)  orlaivių įgulų narių apšvita kosmine spinduliuote turėtų būti nagrinėjama kaip numatytoji apšvitos situacija. Eksploatuojant erdvėlaivius turėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos ir toks eksploatavimas turėtų būti valdomas kaip specialiu leidimu leista apšvita;

(16)  visuomenės sveikatos apsaugos reikalavimais nedraudžiamas radioaktyviųjų medžiagų buvimas aplinkoje turi padarinių plačiosios visuomenės sveikatai. Be tiesioginių apšvitos patekimo į aplinką trasų, turėtų būti apskritai nagrinėjama aplinkos kaip visumos apsauga, įskaitant floros ir faunos rūšių apšvitą ir atsižvelgiant į išsamią ir nuoseklią bendrąją sistemą. Kadangi žmonės yra aplinkos dalis, ši politika prisideda užtikrinant ilgalaikę sveikatos apsaugą. Kadangi organizmai jautrūs tiek vidaus, tiek išorės apšvitai, daugiau išteklių turėtų būti skiriama išsamiam jonizuojančiosios spinduliuotės poveikiui žmonijai ir aplinkai tirti; [8 pakeit.]

(17)  svarbios technologinės ir mokslinės permainos medicinos srityje lėmė gerokai padidėjusią pacientų apšvitą. Šiuo atžvilgiu direktyvoje turėtų būti pabrėžiama būtinybė pagrįsti medicininę apšvitą, įskaitant besimptomių asmenų apšvitą, ir joje turėtų būti sugriežtinti pacientams pateiktinos informacijos reikalavimai, sugriežtinamas atliekant medicinos procedūras patiriamų dozių registravimas ir pranešimas apie jas, diagnostikos atskaitos lygių naudojimas ir reikalavimas turėti dozės registravimo įtaisus;

(18)  nuolatinį rūpestį kelia avarinė ir nenumatyta medicininė apšvita. Nustačius avarinę ir nenumatytą medicininę apšvitą jų atžvilgiu turi būti imamasi prevenciją užtikrinančių ir tolesnių veiksmų. Siekiant išvengti minėtų incidentų šiuo atžvilgiu turėtų būti pabrėžiama kokybės laidavimo programų naudojimo svarba, įskaitant su spinduline terapija susijusios rizikos vertinimą, ir šiais atvejais gali tekti atlikti registravimą, analizę, teikti ataskaitas ir imtis taisomųjų priemonių;

(19)  Direktyvoje 97/43/Euratomas nustatytos vadinamosios „medicininės teisinės“ procedūros dabar, be jokios abejonės, laikomos ne medicinos tikslams skirta asmenų apšvita arba „apšvitos naudojimu ne medicininiam vizualizavimui“. Šių rūšių veiklai turi būti taikoma atitinkama teisės aktais nustatyta kontrolė, ir ji turėtų būti pagrindžiama taip pat, kaip medicininė apšvita. Tačiau vienokia strategija taikytina medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant medicinos įrangą atžvilgiu, o kitoks – ne medicinos darbuotojų atliekamų procedūrų naudojant ne medicinos įrangą atžvilgiu. Apskritai turėtų būti taikomos gyventojų apšvitos metinės dozės ribos ir atitinkamos apribotosios dozės;

(20)  valstybės narės turėtų būti prašomos į teisės aktais nustatytą kontrolės sistemą įtraukti tam tikras jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų keliančias veiklos rūšis ar uždrausti tam tikrų rūšių veiklą. Valstybėms narėms turėtų būti naudingas proporcingo požiūrio taikymas teisės aktais nustatytos kontrolės atžvilgiu, turinčios atitikti vykdant veiklą sukeliamos apšvitos dydį ir jos tikimybę bei atitikti poveikį, kurį teisės aktais nustatyta kontrolė gali daryti mažinant šią apšvitą ar gerinant įrenginių saugą;

(21)  tikslinga tokias pačias savitojo aktyvumo vertes vykdomai veiklai taikyti suteikiant išimtį nereguliavimui nuo teisės aktais nustatytos kontrolės ir medžiagų susidarančių reguliuojamosios veiklos metu nebekontroliavimui. Atlikus išsamų tyrimą TATENOS dokumente RS–G–1.7(11) rekomenduojamas vertes nuspręsta taikyti toliau kaip nustatytuosius nereguliuojamosios veiklos lygius, pakeičiančius Direktyvos 96/29/Euratomas I priede nustatytas savitojo aktyvumo vertes, ir kaip bendruosius nebekontroliuojamus aktyvumo lygius, pakeičiančius Komisijos Radiacinės saugos leidinyje Nr. 122(12) rekomenduotas vertes;

(22)  valstybės narės konkrečiu atveju gali suteikti išimtį, pagal kurią leidžiama neturint leidimo vykdyti tam tikrų rūšių veiklą, apimančią veiklą, kurią vykdant viršijami nereguliuojamosios veiklos lygiai;

(23)  numatytuosius nereguliuojamosios ir nebekontroliuojamosios veiklos lygius viršijantys konkretūs nebekontroliuojamojo aktyvumo lygiai bei Komisijos atitinkamos gairės(13) toliau lieka svarbiomis priemonėmis tvarkant didelius medžiagų kiekius, susidarančius išmontuojant licencijuotus objektus;

(24)  valstybės narės turėtų užtikrinti tokią pačią komandiruotų darbuotojų saugą kaip apšvitos veikiamų darbuotojų, kuriuos įdarbina visų rūšių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais vykdančios įmonės. Direktyvoje 90/641/Euratomas nustatytas konkrečias komandiruotiems darbuotojams taikomas priemones reikia praplėsti, kad jas taip pat būtų galima taikyti kontroliuojamose zonose atliekamiems darbams;

(25)  avarinės apšvitos situacijų valdymo srityje dabartinis intervencijos lygiais pagrįstas požiūris keistinas išsamesne sistema, aprėpiančia grėsmių analizę, bendrąją ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą, su nustatytomis grėsmėmis susijusių ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus ir iš anksto numatytas kiekvieno tikėtinojo įvykio valdymo planus;

(26)  avarinėse ir esamose apšvitos situacijose taikant atskaitos lygius galima apsaugoti asmenis bei į kitus visuomeninius kriterijus atsižvelgti taip pat, kaip į dozės ribas ir apribotąsias dozes, taikomas planuojamose apšvitos situacijose;

(27)  siekiant veiksmingai valdyti tarpvalstybinius padarinius sukeliančią branduolinę avariją, privaloma gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir didinti skaidrumą rengiant pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planus ir atsakomąsias priemones; [9 pakeit.]

(28)  atsižvelgdama į naują TRSK Leidinį Nr. 103 Tarptautinė atominės energijos agentūra kartu su Pasaulio sveikatos organizacija, Maisto ir žemės ūkio organizacija, Tarptautine darbo organizacija, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Branduolinės energijos agentūra bei Amerikos sveikatos organizacija persvarsto Tarptautinius bendruosius saugos standartus;

(29)  turi būti aiškiai apibrėžtos nacionalinių tarnybų ir specialistų, dalyvaujančių užtikrinant radiacinės saugos techninių ir praktinių aspektų tvarkymą laikantis aukštų kompetencijos reikalavimų, vaidmuo ir pareigos;

(30)  turėtų būti nustatyti tikslesni radionuklidų išmetimo į aplinką leidimų išdavimo ir išmetamų medžiagų stebėsenos reikalavimai ir atitinkamos sankcijos. Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas(14) buvo nustatyta standartinė informacija, kurią reikia nurodyti teikiant duomenis apie iš atominių elektrinių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų išleidžiamas medžiagas; [10 pakeit.]

(31)  paskutinės Direktyvos 2003/122/Euratomas nėra jokio reikalo iš esmės keisti, išskyrus būtinybę išplėsti tam tikrų reikalavimų taikymo sritį sritis turėtų būti išplėsta reikalavimų atžvilgiu siekiant įtraukti visus uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius. Tačiau kol kas nėra išspręstas paliktųjų šaltinių, pvz., nesprogusių šaudmenų klausimas ir yra pasitaikęs ne vienas pavojingas atvejis, kai iš trečiųjų šalių būdavo importuojami užteršti metalai. Atitinkamai turėtų būti nustatytas pranešimo apie incidentus, susijusius su paliktaisiais šaltiniais, arba užterštą metalą reikalavimas. Siekiant užtikrinti tarptautinį saugumą taip pat svarbu suderinti lygius, kuriuos viršijus šaltinis, palyginti su nustatytaisiais TATENOS, laikomas didelio aktyvumo uždaruoju radioaktyviuoju šaltiniu; [11 pakeit.]

(32)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. valstybių narių ir Komisijos bendrą politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės įsipareigojo pagrįstais atvejais prie pranešimų apie savo perkėlimo į nacionalinę teisę priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamas direktyvos nuostatų ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių tarpusavio ryšys. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(33)  todėl direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas ir 2003/122/Euratomas turėtų būti panaikintos,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

1.  Šioje direktyvoje nustatyti darbuotojų, gyventojų, pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamų pavojų bendrieji saugos standartai, siekiant juos vienodai įgyvendinti valstybėse narėse užtikrinti vienodą minimalų apsaugos lygį, nepanaikinant galimybės valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti griežtesnius bendruosius saugos standartus nei nustatytieji šioje direktyvoje. [12 ir 133 pakeit.]

2.  Ši direktyva taikoma aplinkos, per kurią apšvitą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių patiria žmonės, apsaugai, kuri prireikus papildoma konkrečiomis floros ir faunos rūšių apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės nuostatomis.

3.  Šioje direktyvoje nustatoma jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugos ir saugumo kontrolės reikalavimai bei tinkamo privalomo informavimo esant avarinei apšvitos situacijai nuostatos. [13 pakeit.]

4.  Šioje direktyvoje nustatomi darbuotojų ir gyventojų saugos nuo apšvitos, kurią sukelia paliktųjų šaltinių ir netinkamai kontroliuojamų didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiama jonizuojančioji spinduliuotė, reikalavimai ir valstybėse narėse taikomų kontrolės priemonių suderinimo reikalavimai šiuo tikslu apibrėžiant konkrečius reikalavimus, kuriais užtikrinama kiekvieno tokio šaltinio kontrolė.

5.  Šioje direktyvoje Bendrijos lygmeniu nustatomi su visuomenės informavimo priemonėmis ir procedūromis susiję bendri tikslai siekiant pagerinti neatidėliotinas sveikatos apsaugos priemones, taikomas įvykus ekstremaliai situacijai.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma bet kuriai planuojamai, esamajai, atsitiktinei ar avarinei apšvitos situacijai, keliančiai apšvitos jonizuojančiąja spinduliuote riziką, kurios radiacinės saugos atžvilgiu negalima nepaisyti siekiant užtikrinti darbuotojų, gyventojų ar pacientų ir kitų asmenų, patiriančių medicininę apšvitą, sveikatos apsaugą arba aplinkos apsaugą. [14 pakeit.]

2.  Ši direktyva taikoma visoms veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, rūšims, t. y.:

a)  radioaktyviųjų medžiagų gamybai, perdirbimui, tvarkymui, naudojimui, saugojimui, laikymui, transportavimui, siuntimui, importui į Bendriją ir eksportui iš Bendrijos bei, šalinimui ir laikinam ar galutiniam radioaktyviųjų atliekų saugojimui; [15 pakeit.]

b)  jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios elektros įrangos naudojimui ir bet kurios elektros įrangos, jeigu jos potencialų skirtumo vertė viršija 5 kV, naudojimui;

c)  veiklai, kurią vykdant gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai ypač padidina darbuotojų ar gyventojų apšvitą, visų pirma:

i)  veiklai, kurią vykdydami darbuotojai yra veikiami kosminės spinduliuotės, įskaitant orlaivių ir erdvėlaivių eksploatavimui eksploatavimą, taip pat dažnus skrydžius; [16 pakeit.]

ii)  radono sukeltai apšvitai darbo vietose;

iii)  sektorių, kuriuose perdirbamos medžiagos, turinčios gamtinės kilmės radionuklidų, veiklai ar su tokiu perdirbimu susijusiai veiklai.

d)  bet kokiai kitai valstybės narės nurodytai veiklai.

3.  Ši direktyva taikoma valdant esamąsias apšvitos situacijas, visų pirma patalpose esančio radono sukeltą gyventojų apšvitą, išorinę statybinių medžiagų sukeltą apšvitą ir ilgalaikę apšvitą, kurią sukelia ekstremalios situacijos ar buvusios veiklos padariniai.

4.  Ši direktyva avarinėms apšvitos situacijoms valdyti taikoma tiek, kiek jos laikomos situacijomis, į kurias atsižvelgiant turi būti imamasi apsaugos priemonių, siekiant apsaugoti gyventojų ar darbuotojų sveikatą ar aplinką; galimoji apšvita ir avarinė parengtis bei planavimas yra planuojamų apšvitos situacijų dalis.

3 straipsnis

Taikymo srities išimtis

Ši direktyva netaikoma gamtinės kilmės radionuklidams, esantiems žmogaus kūne, kosminei spinduliuotei žemės paviršiuje ir apšvitai žemės paviršiuje dėl radionuklidų, esančių nepažeistoje žemės plutoje.

II SKYRIUS

SĄVOKŲ APIBRĖŽTYS

4 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  Medicininė apšvita – apšvita, kurią patiria pacientai ar asmenys, neturintys ligos simptomų, jiems atliekant medicinines ar odontologines procedūras arba gydymo metu, kai siekiama pagerinti jų sveikatą ar savijautą, taip pat slaugytojai ir globėjai bei savanoriai biologinių medicininių tyrimų metu;

2)  Jonizuojančioji spinduliuotė – galinčios tiesiogiai ar netiesiogiai sukurti jonus energijos sklidimas dalelėmis arba ne ilgesnėmis kaip 100 nanometrų (ne mažesnio kaip 3x1015 Herco dažnio) elektromagnetinėmis bangomis;

3)  Ekstremalioji situacija – neįprasta situacija ar įvykis, susidaranti dėl avarijos, veikimo sutrikimo, piktavališko veiksmo, konflikto ar bet kokio kito neįprasto įvykio, dėl kurio tenka imtis skubių veiksmų, visų pirma siekiant sumažinti pavojų ar nepataisomus padarinius žmonių sveikatai ir saugai, gyvenimo kokybei, turtui ar aplinkai. Šiuo atveju omenyje turimos branduolinės ir radiologinės ekstremaliosios situacijos; [17 pakeit.]

4)  Avarinė apšvitos situacija – bet kurio netikėto įvykio sukurta apšvitos situacija, dėl kurios reikia skubių sprendimų, kad ją galima būtų kontroliuoti; įvykį gali sukelti avarija (numatyta ar nenumatyta kaip galimoji apšvita) ar piktavališkas veiksmas;

5)  Apšvita – procesas, kurio metu apšvitinama jonizuojančiąja spinduliuote arba kurio metu jonizuojančioji spinduliuotė apšvitina kūną iš išorės (išorinė apšvita) arba iš vidaus (vidinė apšvita);

6)  Apšvitos situacija – situacija, dėl kurios atsiranda apšvita, įskaitant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir veiklą ar veiksmus, kuriais gali būti daromas poveikis šių jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukuriamai apšvitai;

7)  Gyventojai – gyventojų apšvitą patiriantys asmenys;

8)  Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – radioaktyviąją apšvitą galintis sukelti objektas (spinduliuojantis jonizuojančiąją spinduliuotę ar išmetantis radioaktyviąsias medžiagas), kurį apsaugos ir saugos tikslais galima laikyti vienu objektu;

9)  Radioaktyvusis šaltinis – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, savo sudėtyje turintis radioaktyviųjų medžiagų, kurių radioaktyvumas yra panaudojamas;

10)  Radioaktyvioji medžiaga – bet kokia skystosios, dujinės ar kietosios būsenos medžiaga, kurie kurios sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių; [18 pakeit.]

11)  Paliktasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriam netaikomi nereguliuojamosios veiklos kriterijai ir kuris nėra teisės aktais nustatytos kontrolės objektas, pvz., todėl, kad jam niekada netaikyta kontrolė, arba todėl, kad jis buvo paliktas, pamestas, netinkamai padėtas, pavogtas ar kitaip perduotas negavus tinkamo leidimo;

12)  Statybinė medžiaga – pastate nuolatinai sumontuoti skirtas statybos produktas;

13)  Dėjimas į atliekyną – radioaktyviųjų atliekų arba panaudoto kuro dėjimas į licencijuotą įrenginį, neketinant jų iš ten išimti;

14)  Esamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija, kuri jau yra, kai priimamas sprendimas ją kontroliuoti, ir dėl kurios nebūtina ar jau nebūtina imtis skubių priemonių;

15)  Gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis – bet kokie natūralūs gamtinės arba kosminės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai;

16)  Planuojamoji apšvitos situacija – apšvitos situacija, kylanti dėl vykdomos suplanuotos veiklos, jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio diegimo arba vykdomos veiklos, kuria keičiamos apšvitos trasos, ir lemianti arba galinti lemti žmonių ar aplinkos apšvitą. Planuojamoji apšvitos situacija gali apimti normaliąją apšvitą ir galimąją apšvitą;

17)  Galimoji apšvita – apšvita, kurios nesitikima ir kurią gali sukelti tikimybinio pobūdžio įvykis ar jų seka, įskaitant įrangos triktis ir naudojimo klaidas;

18)  Radiacinė sauga – žmonių apsauga nuo jonizuojančiosios spinduliuotės žalingos apšvitos ir šios apsaugos užtikrinimo priemonės;

19)  Veikla – bet kokia veikla naudojant ar taikant jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius arba kuria keičiamos apšvitos trasos ir kuri valdoma kaip planuojamoji apšvitos situacija;

20)  Radonas – izotopas Rn-222 ir jo skilimo produktai, atitinkamai (radono sukelta apšvita reiškia radono skilimo produktų sukeltą apšvitą);

21)  Saugojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ar radioaktyviųjų atliekų laikymas įrenginyje iš kurio spinduliuotė negali pasklisti, numatant ateityje juos išimti;

22)  Optimizavimas – progresinis kartotinis tinkamų apsaugos priemonių nustatymo atsižvelgiant į pagrindines aplinkybes, prieinamas pasirinktis ir apšvitos situacijos pobūdį procesas, kuriuo siekiama užtikrinti kiek įmanoma kuo mažesnį praktiškai įmanomą galimą apšvitos mastą bei tikimybę ir kuo mažesnį apšvitintų žmonių skaičių; [19 pakeit.]

23)  Gyventojų apšvita – asmenų apšvita, išskyrus profesinę ar medicininę apšvitą;

24)  Profesinė apšvita – apšvita, kurią darbuotojai, įskaitant samdomus darbuotojus ir savarankiškai dirbančius asmenis, taip pat stažuotojus ir savanorius, patiria dirbdami savo darbą dirbančių darbuotojų patirta apšvita; [20 pakeit.]

25)  Žala sveikatai – apšvitos paveiktų gyventojų gyvenimo trukmės trumpėjimo ir jo kokybės blogėjimo rizikos įvertinimas. Rizikos įvertinimas TRSK leidinyje Nr. 103 pateikta žalos apibrėžtis aprėpia vien poveikio audiniams reiškinius, onkologines ligas ir sunkius genetinius sutrikimus (prilyginamus mirtinai ligai); [21 pakeit.]

26)  Efektinė dozė (E) – visų audinių ir organų išorinės bei vidinės apšvitos nulemtų svertinių lygiaverčių dozių suma. Ji apibrėžiama šia formule:

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000001.png

kur:

DT,R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė,

wR – svertinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis ir

wT – svertinis T audinio arba organo daugiklis.

Atitinkamos wT ir wR vertės nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės dozės vienetas yra sivertas.

27)  Ribinė dozė – asmens efektinės dozės ar lygiavertės dozės vertė, kurios nustatytu laikotarpiu neleidžiama viršyti. Ribinė dozė taikoma suminei apšvitai, patiriamai vykdant bet kokią leidžiamą veiklą;

28)  Apribotoji dozė – apribojimas, nustatytas kaip numatoma viršutinė individualiosios dozės riba, naudojamas apibrėžti pasirinkčių sritį optimizavimo procese, naudojant tam tikrą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį planuojamoje apšvitos situacijoje;

29)  Lygiavertė dozė (HT) – audinio ar organo T sugertoji dozė, padauginta iš svertinio daugiklio priklausančio nuo jonizuojančiosios spinduliuotės R tipo ir kokybės; ji nustatoma pagal šią formulę:

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000002.png

kur:

–  DT,R – audinio arba organo T dėl jonizuojančiosios spinduliuotės R vidutinė sugertoji dozė,

–  wR – svertinis jonizuojančiosios spinduliuotės daugiklis.

Jeigu spinduliuotės lauką sudaro tipai ir energijos, kurių yra skirtingos wR vertės, tada bendra lygiavertė dozė HT nustatoma pagal šia formulę:

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000003.png

Atitinkamos wR vertės nurodytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103. Efektinės dozės vienetas yra sivertas.

30)  Komandiruotasis darbuotojas – bet kuris apšvitos veikiamas A kategorijos darbuotojas, kurio nėra pasamdžiusi už stebimąsias ar kontroliuojamąsias zonas atsakinga įmonė, tačiau kuris dirba šiose zonose, įskaitant stažuotojus, praktikantus ir studentus;

31)  Įmonė – už veiklos vykdymą ar jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį (įskaitant atvejus, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio savininkas ar turėtojas nevykdo susijusios veiklos) teisiškai atsakingas juridinis ar fizinis asmuo;

32)  Rizikos ribojimas – jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio keliamos pavienės rizikos ribų nustatymas (rizika – galimosios apšvitos tikėtina žala sveikatai, kuri yra dėl nenumatyto atvejo gautos apšvitos dozės ir su šia doze siejamos sveikatai padarytos žalos tikėtinumo funkcija);

33)  Slaugytojai ir globėjai – sąmoningai bei savanoriškai jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitą patiriantys asmenys, padedantys medicininę apšvitą patiriantiems ar ją patyrusiems asmenims ir juos slaugantys, kai ši veikla nėra slaugytojų ir globėjų darbo dalis;

34)  Atskaitos lygis – dozės lygis ar rizika, kurią viršijus ekstremaliojoje apšvitos situacijoje ar esamojoje apšvitos situacijoje nusprendžiama, kad neleistina toliau tęsti apšvitą ir žemiau kurio turi būti toliau įgyvendinama optimizuota apsauga;

35)  Apšvitos veikiamas darbuotojas – savarankiškai dirbantis ar darbdavio pasamdytas asmuo, taip pat stažuotojas arba savanoris, kuris dirbdamas vykdo šios direktyvos nuostatomis reguliuojamą veiklą ir kuris taip dirbdamas gali gauti vieną ar kitą dozę viršijančias ribines dozes, nustatytas gyventojams; [22 pakeit.]

36)  Sivertas (Sv) – specialus lygiavertės ar efektinės dozės matavimo vieneto pavadinimas. Vienas sivertas atitinka vieną džaulį kilogramui: 1 Sv = 1 J kg-1;

37)  Radionuklidų patekimas – radionuklidų patekimas iš aplinkos į žmogaus kūną;

38)  Praktikantas – įmonėje 16 metų amžiaus ar vyresnis asmuo (įskaitant stažuotojus ir studentus), mokomas ir ar lavinamas asmuo įmonėje, siekiant jam suteikti konkrečią kvalifikaciją, kai mokymo dalį sudaro veiksmai, kurie, darbuotojo atveju būtų laikomi darbu su jonizuojančiąja spinduliuote; [23 pakeit.]

39)  Kaupiamoji efektinė dozė (E()) – organo arba audinio sukauptų į žmogaus kūną patenkančių radionuklidų lygiaverčių dozių HT() suma; kiekviena suma dauginama iš audinio atitinkamo svertinio daugiklio wT. Ji nustatoma pagal šią formulę:

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000004.png

Pateikiant E(), vertė reiškia metų skaičių, per kurį atliekamas integravimas. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šioje direktyvoje nurodytų ribinių dozių,  yra 50 metų pastovaus patekimo trukmės laikotarpis suaugusiems ir iki 70 metų amžiaus vaikams. Kaupiamosios efektinė dozės matavimo vienetas yra sivertas;

40)  Medicinos fizikas – asmuo, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų imtis veiksmų ar teikti rekomendacijas srityse, susijusiuose su radiacine fizika ir medicininės apšvitos taikymu, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

41)  Darbuotojų sveikatos tarnyba – sveikatos priežiūros specialistas ar institucija, kurie turi gebėjimų atlikti apšvitos veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, ir kurių kompetenciją veikti šioje srityje yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

42)  Radiacinės saugos specialistas – asmuo, kuris turi reikiamų žinių, išsilavinimą ir patirtį, kad galėtų teikti su radiacine sauga susijusias rekomendacijas, siekiant užtikrinti veiksmingą žmonių apsaugą, ir kurio kompetenciją yra pripažinusios kompetentingos institucijos;

42a)  Kompetentinga institucija – valstybės narės paskirta institucija; [24 pakeit.]

43)  Didelio aktyvumo uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuriame esantis radioaktyviosios medžiagos kiekis viršija II priede nustatytąsias vertes;

44)  Ekstremaliosios situacijos likvidavimo planas – tinkamos atsako į avarinės apšvitos situacijas priemonės, parengtos remiantis tikėtinais įvykiais ir galimais scenarijais ir susijusios su konkrečiu įrenginiu ar veikla;

45)  Ekstremaliąją situaciją likviduojantis darbuotojas – bet kuris nustatytus veiksmus ekstremaliojoje situacijoje atliekantis asmuo, kuris ją likviduodamas gali patirti apšvitą;

46)  Dozimetrijos tarnyba – institucija ar asmuo, kurie turi gebėjimų kalibruoti individualiuosius dozimetrus, nuskaityti ir aiškinti jų duomenis, matuoti radioaktyvumą žmogaus kūne bei biologiniuose ėminiuose arba vertinti dozes, kurių statusas leidžia užtikrinti nepriklausomybę nuo apšvitos veikiamų darbuotojų darbdavio ir kurių kompetenciją šioje srityje yra pripažinusios kompetentingos institucijos; [25 pakeit.]

47)  Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema – su avarine parengtimi ir ekstremaliosios situacijos likvidavimo priemonėmis bei sprendimų priėmimo avarinėje apšvitos situacijoje priemonėmis susijusias pareigas nustatanti teisinė ir administracinė sistema;

48)  Medicininė radiologija – viskas, kas susiję su spindulinės diagnostikos bei spindulinės terapijos procedūromis ir intervencine radiologija ar kita planuojamosios ir valdomosios radiologijos veikla, kuriai naudojama jonizuojančioji spinduliuotė;

49)  Praktiniai medicininės apšvitos procedūros aspektai – fizikiniai medicininės apšvitos realizavimo būdai ir visi papildomi aspektai, įskaitant medicininės radiologinės įrangos valdymą ir naudojimą, techninių ir fizikinių parametrų, įskaitant apšvitos dozes, įvertinimą, kalibravimą ir įrangos priežiūrą, radiofarmakologinių preparatų paruošimą ir skyrimą bei vaizdų gavimą, atliekami kitų specialistų, įskaitant radiotechnologus bei branduolinėje medicinoje ir spindulinėje terapijoje dirbantį techninį personalą ;

50)  Medicinos praktikas – gydytojas, odontologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius reikalavimus suteikta klinikinė atsakomybė už individualiąją medicininę apšvitą;

51)  Diagnostiniai atskaitos lygiai – medicininės spindulinės diagnostikos ar intervencinės radiologijos veikloje naudojami dozių lygiai arba, radiofarmakologinių preparatų atveju, aktyvumo lygiai, nustatyti plačiai apibrėžtiems įrenginių tipams, dažniausiai atliekamų standartine tyrimų metu standartinio svorio žmonių grupėms ar standartiniams fantomams;

52)  Aktyvinimas – stabilios būsenos nuklido pavertimo radionuklidu procesas, švitinant dalelėmis ar medžiagos, kurioje jis yra, aukštos energijos fotonais;

53)  Radioaktyvioji dalelė – medžiaga, kurios sudėtyje yra vienas ar daugiau radionuklidų, į kurių savitąjį aktyvumą privaloma atsižvelgti radiacinės saugos atžvilgiu;

54)  Nemedicininė apšvita – bet kokia žmonių apšvita, patiriama siekiant gauti informacijos kitais negu ligų diagnostikos ir (ar) gydymo bei sveikatos būklės gerinimo tikslais;

55)  Pranešimas – dokumento įteikimas kompetentingai institucijai, siekiant pranešti apie ketinimą vykdyti šios direktyvos taikymo sričiai priklausančią veiklą;

56)  Registracija – kompetentingos institucijos dokumentu ar pagal nacionalinį teisės aktą suteiktas leidimas vykdyti veiklą nacionaliniuose teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

57)  Vartojamieji gaminiai – prietaisas ar gaminys, kuriame yra sąmoningai įdėta radionuklidų ar kuriame radionuklidai yra gaminami aktyvacijos būdu arba kuris generuoja jonizuojančiąją spinduliuotę ir kuris gali būti parduotas arba tapti prieinamu gyventojams ir po jo įsigijimo netaikoma speciali priežiūra arba teisės aktais numatyta kontrolė;

58)  Greitintuvas – aparatas ar įrenginys, taip pagreitinantis daleles, kad jų spinduliuojamos jonizuojančiosios spinduliuotės energija viršija 1 megaelektronvoltą (MeV);

59)  Panaudotas uždarasis šaltinis – uždarasis šaltinis, kuris jau nenaudojamas ir neketinamas naudoti veiklai, kuriai suteiktas leidimas;

60)  Patikrinimas – bet kurios kompetentingos institucijos atliekamas patikrinimas, siekiant įvertinti atitiktį nacionalinėms nuostatoms;

61)  Spinduliuotės generatorius – jonizuojančiosios spinduliuotės (rentgeno spinduliuotės, neutronų, elektronų ar kitų elektrintųjų dalelių spinduliuotės) generavimo prietaisas, kurį galima naudoti mokslo, pramonės ar medicinos tikslais;

62)  Radioaktyviosios atliekos – radioaktyviosios medžiagos, kurių daugiau neketinama naudoti jokiais kitais tikslais;

63)  Kokybės laidavimas – visi planuojami ir sistemingi veiksmai, kuriais siekiama tinkamai užtikrinti, kad struktūros, sistemos, komponento ar procedūros taikymo parametrai atitiktų nustatytuosius atitinkamuose standartuose. Kokybės kontrolė yra sudedamoji kokybės laidavimo dalis;

64)  Licencija – kompetentingos institucijos pagal paraišką išduota licencija vykdyti veiklą konkrečiame licencijos dokumente nustatytomis sąlygomis;

65)  Nebekontroliuojami aktyvumo lygiai – kompetentingos institucijos ar nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos savitojo aktyvumo ir bendrojo aktyvumo dydžiu išreiškiamos vertės, kurias atitinkančioms ar žemesnių verčių medžiagoms, gautoms vykdant bet kokią veiklą, kuri gali būti vykdoma tik pateikus pranešimą arba įteisinus veiklą, galima netaikyti šios direktyvos reikalavimų; [26 pakeit.]

66)  Stebimoji zona – zona, kuri yra stebima, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės;

67)  Kontroliuojamoji zona – zona, kurioje taikomos specialios taisyklės, siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ar užkirsti kelią plisti radioaktyviajai taršai ir prieiga į kurią yra kontroliuojama;

68)  Atsitiktinė apšvita – asmenų, išskyrus ekstremaliąją situaciją likviduojančius darbuotojus, apšvita įvykus avarijai;

69)  Profesinė avarinė apšvita – profesinė apšvita, patirta ekstremaliosios situacijos padarinius mažinančių asmenų avarinėje apšvitos situacijoje;

70)  Atrankinis sveikatos patikrinimas – gyventojų rizikos grupių sveikatos patikrinimas medicininės paskirties radiologine įranga, siekiant iš anksto diagnozuoti susirgimus;

71)  Radono keliamo didelio pavojaus zona – geografinė teritorija ar administracinis regionas, apibrėžtas remiantis tyrimais, kuriais įrodyta, kad gyvenamųjų pastatų, kuriuose manoma būsiant viršijamą nacionalinį radono savitojo aktyvumo patalpose atskaitos lygį, procentinė dalis yra gerokai aukštesnė nei kitose šalies dalyse; [27 pakeit.]

72)  Medicininė radiologinė procedūra – bet kuri procedūra, susijusi su medicinine apšvita;

73)  Paskyrėjas – medicinos gydytojas, odontologas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas, kuriam pagal nacionalinius reikalavimus suteikti įgaliojimai nukreipti asmenis pas medicinos praktiką, kad jiems būtų atliktos medicininės radiologinės procedūros;

74)  Individualioji žala – kliniškai matomi pakenkimai, pasireiškiantys asmenims arba jų palikuonims ir išryškėjantys nedelsiant arba po tam tikro laiko; pastarieji pasireikšti gali, tačiau nebūtinai pasireiškia; [28 pakeit.]

75)  Intervencinė radiologija – vaizdo gavimo naudojant rentgeno spindulius metodas, be ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografijos ar kitų metodų, kuriems nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė, siekiant į kūną įvesti įtaisus ir juos kūne valdyti diagnostikos ar gydymo tikslais;

76)  Spindulinė diagnostika – kas susiję su in vivo diagnostine branduoline medicina, jonizuojančiąją spinduliuotę naudojančia medicinos diagnostine radiologija ir odontologine radiologija;

77)  Spindulinė terapija – kas susiję su spinduline terapija, įskaitant terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną;

78)  Klinikinė atsakomybė – medicinos praktiko atsakomybė už medicininę apšvitą, t. y.: pagrįstumą; optimizavimą; klinikinį rezultatų įvertinimą; bendradarbiavimą su kitais specialistais ir darbuotojais (jei reikia) dėl praktinių medicininės apšvitos procedūros aspektų; anksčiau atliktų tyrimų informacijos gavimas; turimos medicininės radiologinės informacijos ir (arba) įrašų pateikimas prašantiems medicinos praktikams ir (arba) paskyrėjams, kaip reikalaujama; ir atitinkamai pacientų bei kitų asmenų informavimas apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką;

79)  Klinikinis auditas — sistemingas medicininių radiologinių procedūrų tikrinimas arba peržiūra, kuriais siekiama gerinti pacientų priežiūros kokybę ir rezultatus, kai medicininė radiologinė veikla, procedūros ir rezultatai lyginami su suderintais geros medicininės radiologijos procedūrų standartais, kartu veikla, jei nurodyta, modifikuojama ir, jeigu būtina, taikomi nauji standartai;

80)  Medicininis radiologinis objektas – objektas, kuriame sumontuota medicininė radiologinė įranga;

81)  Nenumatytoji apšvita – medicininė apšvita, kuri gerokai skiriasi nuo numatytam tikslui skirtos medicininės apšvitos;

82)  Reprezentatyvusis asmuo – asmuo, kurio gaunama arba galima apšvitos dozė atitinka didesnę apšvitą gaunančių gyventojų dozę. Vertinant turi būti atsižvelgta į nepalankesnes nei esamosios sąlygos prognozes, nebent būtų įrodyta, kad tokios prognozės negali išsipildyti arba kad jų išsipildymas būtų nustatytas ir tada iš naujo būtų vertinamas dozimetrinis poveikis; [30 pakeit.]

83)  Už radiacinę saugą atsakingas asmuo – tam tikros rūšies veiklos radiacinės saugos klausimais techniškai kompetentingas asmuo, įmonės paskirtas kurį įmonė yra paskyrusi prižiūrėti radiacinės saugos priemonių įgyvendinimą įmonėje, ir kurio kompetenciją pripažįsta kompetentingos institucijos; [31 pakeit.]

84)  Taisomosios priemonės – šaltinio pašalinimas arba jo dydžio (aktyvumo arba kiekio) sumažinimas, siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip būtų gautos esamosios apšvitos situacijoje;

85)  Apsaugos priemonės – priemonės, kurios taikomos siekiant išvengti arba sumažinti dozes, kurios antraip galėtų būti gaunamos esant avarinei apšvitos situacijai ar esamajai apšvitos situacijai, išskyrus taisomąsias priemones;

86)  Leidimas vykdyti veiklą – įmonei kompetentingos institucijos išduotas rašytinis leidimas (registracija ar licencija) vykdyti nurodytą veiklą, kuriai taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė;

87)  Uždarasis šaltinis – radioaktyvusis šaltinis, kuriame kietos būsenos radioaktyvioji medžiaga nuolatinai hermetizuota kapsulėje ar apvalkale;

88)  Tiekėjas – bet kuris juridinis ar fizinis asmuo uždarąjį šaltinį tiekiantis ar padedantis jį gauti

89)  Šaltinio talpykla – uždarojo šaltinio talpykla, kuri nėra sudedamoji šaltinio dalis, tačiau skirta naudojamam, gabenamam, tvarkomam ir t. t. šaltiniui ekranuoti;

90)  Toronas – izotopas Rn-220;

91)  Liekamoji dozė – dozė, kurią manoma gausiant visomis apšvitos trasomis, po to kai bus panaudotos visos apsaugos priemonės arba bus nuspręsta netaikyti jokių apsaugos priemonių; [32 pakeit.]

92)  Sugertoji dozė (D) – sugertoji spinduliuotės energija masės vienetui

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000005.png

kur:

–  20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000006.png yra tūriniame elemente esančiai medžiagai jonizuojančiosios spinduliuotės perduota energija,

–  dm yra šiame tūriniame elemente esančios medžiagos masė.

Šioje direktyvoje sugertoji dozė reiškia audinio ar organo gautos dozės vidurkį. Sugertosios dozės matavimo vienetas yra grėjus.

93)  Grėjus (Gy) yra sugertosios dozės matavimo vienetas. Vienas grėjus atitinka vieną džaulį kilogramui: 1Gy = 1 J kg-1;

94)  Aktyvumas (A) – tam tikros energinės būsenos radionuklidų kiekio aktyvumas (A) nustatytu laiku. Jis yra yra dN dalmuo iš dt; kur dN yra numatytoji savaiminių branduolinių virsmų iš šios energinės būsenos vertė per trukmę dt:

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000007.png

Aktyvumo matavimo vienetas yra bekerelis;

95)  Bekerelis (Bq) yra specialus aktyvumo matavimo vienetas. Vienas bekerelis yra lygus vienam branduoliniam virsmui per sekundę: 1 Bq = 1 s-1;

96)  Kaupiamoji lygiavertė dozė (H()) – lygiavertės dozės galios (audinyje ar organe T), kurią gauna asmuo radionuklidams patenkant į jo kūną, integralas per laiką (). Ji nustatoma pagal šią formulę:

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000008.png

kai radionuklidai patenka į kūną laiku t0, kur

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000009.png

yra lygiavertės dozės galia (organe ar audinyje T) laiku t,

 yra integravimo atlikimo trukmė.

Nurodant HT(),  pateikiamas kaip metų skaičius. Jeigu  nėra nurodytas, tada suaugusiems nustatomas 50 metų laikotarpis, o vaikams – iki jiems sukanka 70 metų. Kaupiamosios lygiavertės dozės matavimo vienetas yra sivertas;

97)  Normalioji Apšvita įprastomis aplinkybėmis – tikėtina apšvita įprastomis įrenginio eksploatavimo ar veiklos (įskaitant techninę priežiūrą, kontrolę, eksploatacijos nutraukimą) sąlygomis, įskaitant nedideles triktis, kurias įmanoma kontroliuoti, t. y. įprastomis eksploatavimo sąlygomis ir atsitikus numatytiesiems įvykiams; [33 pakeit.]

98)  Numatomoji dozė – tikėtinai patirsima dozė, jeigu nebūtų taikomos apsaugos priemonės;

99)  Kokybės kontrolė – kokybės išlaikymo ar gerinimo operacijų (programavimas, koordinavimas, įgyvendinimas) rinkinys. Ji aprėpia įmanomų apibrėžti, išmatuoti ir kontroliuoti įrangos eksploatacinių charakteristikų stebėseną, vertinimą ir techninę priežiūrą privalomu lygiu;

100)  Atsako strategija – skirtingų apsaugos priemonių, kurių imamasi atsitikus tikėtiniems ar tikriesiems įvykiams, rinkinys, kad pagal iškeltus tikslus būtų galima valdyti avarinę apšvitos situaciją. Ekstremaliųjų situacijų likvidavimo plane parengiamos kiekvienam tikėtinam įvykiui ar scenarijui skirtos atsako strategijos.

III SKYRIUS

RADIACINĖS SAUGOS SISTEMA

5 straipsnis

Bendrieji principai

Valstybės narės parengia teisinius reikalavimus ir atitinkamą teisės aktais nustatytos kontrolės tvarką, kurie atitiktų visoms apšvitos situacijoms taikomą radiacinės saugos sistemą, grindžiamą naujausiais tvirtais moksliniais įrodymais, vadovaudamosi toliau aprašytais pagrįstumo, optimizavimo ir, dozės ribojimo ir nuostolių atlyginimo principais: [34 pakeit.]

a)  pagrįstumas; sprendimai naudoti ar keisti , kuriais didinamas jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį, apšvitos trasą arba faktines apšvitas poveikis asmenims yra pagrįsti, jei šie sprendimai priimami siekiant užtikrinti, kad nauda asmenims ar visuomenei juos priėmus yra didesnė už žalą, kuri galėtų būti padaryta priėmus tokius sprendimus; [35 pakeit.]

b)  optimizavimas; susiklosčius bet kuriai apšvitos situacijai radiacinė sauga optimizuojama siekiant apšvitos mastą, jos tikimybę ir apšvitos veikiamų asmenų skaičių sumažinti tiek, kiek praktiškai įmanoma galima atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius, o medicininę apšvitą patiriančių asmenų apsaugos optimizavimas turi atitikti medicininį apšvitos tikslą, kaip aprašyta 55 straipsnyje. Šis principas efektinės dozės ir organo dozių atžvilgiu taikomas kaip atsargumo priemonė siekiant užtikrinti, kad su žala sveikatai susijusios neapibrėžtys neviršytų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių ribinės vertės.[36 pakeit.]

c)  dozės ribojimas; planuojamose: visose esamosiose antropogeninės apšvitos situacijose asmeniuivisų reguliuojamųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių asmens patiriamų dozių suma neturi viršyti gyventojų apšvitai nustatytų dozės ribų.

Visų reguliuojamųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių apšvitos veikiamo darbuotojo patiriamų dozių suma neturi viršyti profesinei apšvitai ar gyventojų apšvitai nustatytų dozės ribų.

Dozės ribos netaikomos medicininei apšvitai. [37 pakeit.]

ca)  nuostolių atlyginimas: prieš leisdamos įsteigti branduolinį įrenginį arba pratęsti jo veiklos leidimo galiojimą, valstybės narės privalo sukurti priemonę, kuri užtikrintų atlyginimą už visą materialinę žalą ir kūno sužalojimus, kurių galima tikėtis ekstremalios situacijos įrenginyje atveju. [38 pakeit.]

Visuomenei turėtų būti prieinama informacija, susijusi su pagrindimu ir dozės ribojimu. [39 pakeit.]

1 Skirsnis

Optimizavimo priemonės

6 straipsnis

Profesinės ir gyventojų apšvitos apribotosios dozės

1.  Įmonė, įgyvendindama optimizavimo principą ir bendrai prižiūrima kompetentingų institucijų konsultuodamasi su darbuotojų atstovais, nusistato profesinės apšvitos apribotąsias dozes. Jų sprendimas priimamas prižiūrint kompetentingoms institucijoms. Apribotosios dozės komandiruotiems darbuotojams nustatomos darbdaviui ir įmonei bendradarbiaujant ir konsultuojantis su darbuotojų atstovais. [40 pakeit.]

2.  Gyventojų apšvitos apribotoji dozė yra apribota individualioji dozė, kurią gyventojai patiria dėl vykdomos suplanuotos veiklos su konkrečiu jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu arba dėl esamosios antropogeninės apšvitos situacijos. Kompetentingos institucijos nustato apribotąsias dozes tam, kad užtikrintų plačiosios visuomenės sveikatos apsaugą ir atitiktį ribinei dozei, kuri yra visų dozių, kurias tas pats asmuo patiria dėl visų leidžiamų veiklos rūšių vykdymo, taip pat iš gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir liekamosios taršos, suma. Pasirenkamos apribotųjų apšvitos dozių vertės skelbiamos viešai, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasitikrinti, ar dėl visų planuojamosios apšvitos situacijų ir esamosios antropogeninės apšvitos situacijų jis nepatiria teisės aktuose nustatytą ribinę dozę viršijančios dozės. [41 pakeit.]

3.  Optimizuojant galimąsias apšvitas turi būti užtikrinamas tinkamas šaltinių ir įrenginių saugos bei saugumo valdymas. Jeigu reikia, galima nustatyti rizikos apribojimus.

4.  Apribotosios dozės nustatomos kaip individualiosios efektinės ar lygiavertės metinės ar bet kokio kito tinkamo trumpesnio laikotarpio dozės.

5.  Jeigu apribotosiomis dozėmis siekiama riboti bet kurią ilgalaikę suminę apšvitą, jos nustatomos kaip metinės efektinės dozės ar lygiavertės organo dozės.

7 straipsnis

Medicininės apšvitos apribotosios dozės

Pacientų medicininei apšvitai apribotosios dozės netaikomos.

Slaugytojų ir globėjų bei medicinos ir biomedicinos moksliniuose tyrimuose dalyvaujančių savanorių (kai nenumatyta, kad medicininiu atžvilgiu jie gautų kokios nors tiesioginės naudos) apribotoji dozė nustatoma kaip individualioji dozė, kuri neturėtų būti viršijama tyrimo, gydymo ar atitinkamo mokslinių tyrimų projekto laikotarpiu.

8 straipsnis

Atskaitos lygiai

1.  Avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose atskaitos lygiai nustatomi kaip efektinės dozės ar organo dozės lygis, kuris laikomas neleistinu viršyti avarinėse ar esamosiose apšvitos situacijose.

2.  Parengiamos ir įdiegiamos optimizuotos apsauginės strategijos siekiant individualiųjų dozių vertes sumažinti tiek kiek įmanoma labiau, kad jos būtų mažesnės nei atskaitos lygiai, kuriuos galima pagrįstai pasiekti. Renkantis atskaitos lygių vertes atsižvelgiama į apšvitos situacijos tipą, rizikos ir ekstremalių situacijų šalinimo priemonių pobūdį bei prieinamas apsaugos ir valymo priemones. [42 pakeit.]

3.  Optimizuojant apsaugą pirmenybė teikiama atskaitos lygį viršijančioms apšvitoms. Renkantis atskaitos lygius atsižvelgiama į radiacinės saugos reikalavimus ir visuomeninio pobūdžio kriterijus.

3a.   Nustatomi ekstremaliose apšvitos situacijose taikomų skirtingų atsakomųjų priemonių intervencijos lygiai; jie atitinka efektinės dozės arba organo dozės lygį, kurį pasiekus, siekiant sumažinti apšvitos veikiamiems asmenims gresiantį pavojų, turi būti taikomos apsaugos priemonės. [43 pakeit.]

4.  Renkantis efektinei dozei taikomus Valstybių narių nusistatytos su atskaitos lygius atsižvelgiama į I priedo 1 punkte nustatytus tris atskaitos lygių intervalus ir intervencijos lygiais susijusios kaupiamosios efektinės dozės ir organo dozės vertės pateikiamos Komisijai ir skelbiamos viešai. Šias vertes valstybės narės turi nustatyti įtraukdamos suinteresuotuosius subjektus. [44 pakeit.]

2 Skirsnis

Dozių ribojimas

9 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų amžiaus ribojimas

Laikantis 12 straipsnio 2 dalies, jaunesnių nei 18 metų amžiaus asmenų neleidžiama skirti jokiam darbui, jeigu šį darbą dirbančius asmenis veikia apšvita.

10 straipsnis

Profesinės apšvitos ribinės dozės

1.  Profesinės apšvitos efektinė ribinė dozė yra 20 mSv per metus. Tačiau susiklosčius ypatingoms aplinkybėms ar nacionaliniuose teisės aktuose nurodytoms tam tikroms apšvitos situacijoms, vieneriems metams leidžiama nustatyti iki 50 mSv efektinę metinę dozę, su sąlyga, kad vidutinė penkerių metų iš eilės vidutinė metinė dozė neviršija 20 mSv.

Ekstremaliąją situaciją likviduojantiems darbuotojams pagal 52 straipsnį leidžiama nustatyti didesnę efektinę dozę.

2.  Be pirmoje dalyje nustatytųjų ribinių efektinių dozių, leidžiama taikyti šias lygiavertes ribines dozes:

a)  akies lęšiukui nustatoma 20 mSv lygiavertė metinė ribinė dozė arba, jeigu taikoma, ta pati kaip efektinei ribinei dozei nustatytoji vertė;

b)  odai nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši riba taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą;

c)  plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma 500 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė.

11 straipsnis

Nėščiųjų apsauga

1.  Nuo tada, kai nėščioji apie savo padėtį praneša įmonei, jos negimusiam kūdikiui taikomi tie patys reikalavimai, lygiaverčiai nacionalinės teisės aktuose ar vadovaujantis nacionaline praktika nustatyti reikalavimai, kurie taikomi nustatytiems reikalavimams, taikomiems gyventojams. Nėščiosios įdarbinimo sąlygos turi būti tokios, kad negimusio kūdikio gaunama lygiavertė dozė būtų sumažinta tiek, kiek praktiškai įmanoma, ir bent per likusį nėštumo laikotarpį ji neturėtų viršyti 1 mSv. [45 pakeit.]

2.  Kai krūtimi maitinanti moteris apie tai praneša įmonei, jai neturi būti skiriami dirbai, kurių metu yra didelė rizika, kad į organizmą pateks radionuklidai.

12 straipsnis

Praktikantų ir studentų ribinės dozės

1.  18 metų ar vyresnio amžiaus praktikantams ir 18 metų arba vyresnio amžiaus studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, nustatytos ribinės dozės turi būti tokios pačios kaip 10 straipsnyje nustatytosios profesinės apšvitos ribinės dozės.

2.  16–18 metų praktikantams ir 16–18 metų studentams, kurie mokymosi metu įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, efektinė ribinė dozė turi būti 6 mSv per metus.

Be pirmoje dalyje nustatytųjų efektinių ribinių dozių, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės:

a)  akies lęšiukui nustatoma 20 15 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; [46 pakeit.]

b)  odai nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą;

c)  plaštakoms, dilbiams, kojoms ir kulkšnims nustatoma 150 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė.

3.  Praktikantams ir studentams, kuriems netaikomos 1 ir 2 dalys, nustatomos tokios pačios ribinės dozės kaip 13 straipsnyje nustatytosios gyventojams taikomos ribinės dozės.

13 straipsnis

Gyventojų apšvitos ribinės dozės

1.  Gyventojų apšvitos metinė efektinė ribinė dozė yra 1 mSv. Ta ribinė dozė turi būti grindžiama visos reguliuojamosios veiklos ir visų esamosios antropogeninės apšvitos situacijų gautų vidinės ir išorinės apšvitos dozių suma. [49 pakeit.]

2.  Be 1 dalyje nurodytosios ribinės dozės, taikomos šios lygiavertės ribinės dozės:

a)  akies lęšiukui nustatoma 15 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė;

b)  odai nustatoma 50 mSv metinė lygiavertė ribinė dozė; ši ribinė dozė taikoma bet kurio 1 cm2 ploto vidutinei dozei neatsižvelgiant į apšvitos veikiamą plotą.

14 straipsnis

Efektinės ir lygiavertės dozės įvertinimas

Efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės:

a)  išorinės apšvitos efektinei ir lygiavertei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 103;

b)  vidinės apšvitos nuo radionuklidų ar radionuklidų mišinio kaupiamajai efektinei dozei įvertinti naudojamos vertės ir lygybės, nustatytos Tarptautinės radiologinės saugos komisijos leidinyje Nr. 103, ir dozės koeficientai radionuklidus prarijus ir įkvėpus, nustatyti Tarptautinės radiologinės saugos komisijos Leidinyje Nr. 72.

IV SKYRIUS

RADIACINĖS SAUGOS ŠVIETIMO, MOKYMO IR INFORMAVIMO REIKALAVIMAI

15 straipsnis

Bendroji su švietimu, mokymu ir informacijos teikimu susijusi atsakomybė

1.  Siekdamos užtikrinti visų asmenų, kurių pareigoms atlikti reikia specialiųjų radiacinės saugos žinių, švietimą, mokymą ir informavimą radiacinės saugos srityje valstybės narės sukuria atitinkamą teisinę ir administracinę sistemą. Atitinkamų asmenų mokymas, perkvalifikavimas ir informavimas turi būti kartojamas atitinkamais intervalais ir pagrindžiamas dokumentais.

2.  Siekdamos užtikrinti sudaryti sąlygas radiacinės saugos specialistų, medicinos fizikų, radiacijos apsaugos pareigūnų, sveikatos tarnybų ir dozimetrijos tarnybų darbuotojų pripažinimą pripažinimui ir paremti valstybių narių keitimąsi geriausia praktika, valstybės narės organizuoja tęstinį radiacinės saugos švietimą, mokymą ir perkvalifikavimą. Visos švietimo ir mokymo formos bei aktualiausia informacija turi užtikrinti geresnį pasirengimą ir sudaryti sąlygas greičiau atlikti prevencinius ir (arba) atsako veiksmus šioje srityje. [51 pakeit.]

16 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų, praktikantų ir studentų mokymas bei jų informavimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai visus be išimties apšvitos veikiamus darbuotojus, praktikantus ir studentus, kurie darbe patiria ar gali patirti apšvitą, informuotų apie: [52 pakeit.]

a)  su jų darbu susijusią riziką sveikatai;

aa)  saugius darbo metodus, padedančius kuo labiau sumažinti riziką; [53 pakeit.]

b)  taikytinas bendrąsias radiacinės saugos procedūras ir atsargumo priemones, visų pirma susijusias su bendrosiomis veiklos vykdymo ir darbo sąlygomis bei kiekvieno tipo darbo vieta, į kurią jie gali būti paskirti, ar darbu, kuris gali būti jiems priskirtas;

c)  ekstremaliosios situacijos likvidavimo planus ir procedūras;

d)  techninių, medicininių ir administracinių reikalavimų vykdymo svarbą;

da)  aplinkybes, kuriomis darbuotojai turi teisę į sveikatos patikrinimą. [54 pakeit.]

Prireikus taip pat pateikiama informacija apie riziką, susijusią su dažnais skrydžiais. [55 pakeit.]

2.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai informuotų moteris apie ankstyvo pranešimo apie nėštumą svarbą atsižvelgiant į negimusiam kūdikiui kylančią apšvitos riziką ir taršos radionuklidais riziką krūtimi maitinamam kūdikiui.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės ar darbdaviai savo darbuotojams užtikrintų tinkamą radiacinės saugos mokymo programų ir informavimo įgyvendinimą.

4.  Už didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius atsakinga įmonė, be 1, 2 ir 3 dalyse numatyto radiacinės saugos mokymo ir informavimo, užtikrina, kad į šį mokymą būtų įtraukti specialūs didelio aktyvumo uždarųjų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių saugaus tvarkymo ir saugos reikalavimai siekiant atitinkamus darbuotojus reikiamai parengti bet kuriems jų saugai įtakos turintiems įvykiams arba kitų asmenų radiacinei saugai. Informuojant ir mokant darbuotojus ypatingas dėmesys skiriamas būtiniesiems saugos reikalavimams ir organizuojant šiuos procesus turi būti įtraukiama speciali informacija apie galimus padarinius, jeigu būtų prarasta galimybė tinkamai kontroliuoti didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius.

17 straipsnis

Darbuotojų, kurie gali patirti apšvitą dėl paliktųjų šaltinių ir radionuklidais užterštų objektų aptikimo, informavimas ir mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad įrenginių (pvz., didelių metalo laužo aikštelių ir metalo laužo perdirbimo gamyklų), kuriuose yra didelė paliktųjų šaltinių aptikimo ar jų perdirbimo tikimybė, ir stambių pervežimo punktų vadovybė bei darbuotojai būtų:

a)  informuojami apie šaltinio aptikimo galimybę;

b)  informuojami ir mokomi, kaip vizualiai nustatyti šaltinius ir jų konteinerius ir kaip apie juos pranešti; [56 pakeit.]

c)  informuojami apie jonizuojančiąją spinduliuotę ir jos poveikį;

d)  informuojami apie šaltinių aptikimo sistemas;

e)  informuojami ir mokomi veiksmų, kurių privaloma imtis vietoje, jeigu aptinkamas šaltinis arba įtariama, kad jis gali būti aptiktas.

18 straipsnis

Darbuotojų, dirbančių ekstremalių situacijų valdymo srityje, informavimas ir mokymas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, dirbantys ekstremalių situacijų valdymo srityje, ir bet kurie kiti asmenys, kurie gali dalyvauti teikiant ekstremaliosios situacijos likvidavimo pagalbą, būtų tinkamai greitai ir išsamiai informuojami jiems pateikiant reguliariai atnaujinamą informaciją apie galimą su jų veikla susijusią riziką jų sveikatai ir apie taikytinas atsargumo priemones. Ši informacija apima įvairias galimas ekstremaliąsias situacijas. [57 pakeit.]

2.  Susiklosčius ekstremaliajai situacijai, 1 dalyje nurodyta informacija atitinkamai papildoma atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, dirbantys ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, būtų reguliariai mokomi pagal 97 straipsnyje nustatytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas. Jeigu reikia, atliekant šį mokymą turi būti organizuojamos pratybos.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad, be šio straipsnio 3 dalyje nurodyto ekstremaliųjų situacijų valdymo mokymo, už 30 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus darbuotojus, dirbančius ekstremaliųjų situacijų valdymo srityje, atsakinga organizacija šiuos darbuotojus tinkamai mokytų radiacinės saugos ir apie ją informuotų.

19 straipsnis

Su medicinine apšvita susijęs švietimas ir mokymas bei informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai ir asmenys, kurių profesinė veikla susijusi su medicinine apšvita, būtų įgiję atitinkamą išsilavinimą, atitinkamai informuoti ir parengti (taikant teorinį ir praktinį mokymą) medicininės radiologijos ir radiacinės saugos srityse.

Šiuo tikslu valstybės narės pasirūpina atitinkamos mokymo programos parengimu ir pripažįsta atitinkamus diplomus, pažymėjimus ar kitus oficialias kvalifikacijas patvirtinančius dokumentus.

2.  Atitinkamose mokymo programose dalyvaujantiems asmenims leidžiama dalyvauti vykdant su medicinine apšvita susijusias veiklos procedūras kaip nustatyta 56 straipsnio 4 dalyje.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų organizuojamas tęstinis švietimas ir mokymas po kvalifikacijos įgijimo bei, jeigu konkrečiu atveju medicinos reikmėms imami naudoti nauji metodai ar įranga, būtų mokoma darbo su jais bei susijusių radiacinės saugos reikalavimų.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurta savalaikės informacijos apie radiacinę saugą medicininės apšvitos srityje atsižvelgiant į patirtį, sukauptą svarbių įvykių metu, platinimo sistema.

5.  Valstybės narės užtikrina, kad į medicinos ir odontologijos specialistus rengiančių mokymo institucijų pagrindines studijų programas būtų įtrauktas radiacinės saugos kursas.

5a.  Kalbant apie Sąjungos piliečius, šioje direktyvoje nustatyti informavimo reikalavimai vykdomi viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų taip, kad pateikiama informacija būtų suprantama visiems piliečiams. [58 pakeit.]

V SKYRIUS

VEIKLOS PAGRINDIMAS IR TEISĖS AKTAIS NUSTATYTA ŠIOS VEIKLOS KONTROLĖ

20 straipsnis

Veiklos pagrindimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusi nauja veikla, prieš suteikiant leidimą ją vykdyti, būtų pagrindžiama ir iš anksto išbandyta bei reguliariai tikrinama ją įgyvendinant. [59 pakeit.]

Valstybės narės užtikrina, kad priimant sprendimus dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, ypač asmenys, dėl veiklos įprastinėmis sąlygomis arba ekstremalioje situacijoje galintys patirti poveikį sveikatai. Jų dalyvavimas turi būti organizuojamas likus pakankamai daug laiko iki sprendimo priėmimo, kad būtų galima tinkamai išnagrinėti alternatyvius sprendimus. [60 pakeit.]

2.  Veiklos rūšis, kurias vykdyti suteiktas leidimas, valstybės narės įtraukia į teisės aktus ar administracinius aktus.

3.  Vykdomos veiklos rūšių pagrįstumas persvarstomas kiekvieną kartą gavus naujų ir svarbių šių veiklos rūšių veiksmingumo ar galimų jų padarinių įrodymų ir (arba) kai buvo užfiksuoti neigiami rezultatai. Komisija ir valstybės narės nustato vykdomos veiklos rūšių pagrįstumo persvarstymo Sąjungos ir nacionaliniu lygmeniu procedūras. Konkrečiai šiomis priemonėmis turi būti užtikrinama grupių ar individų, dėl šios veiklos patiriančių jonizuojančiosios spinduliuotės pavojų, būtent gyventojų ir darbuotojų, iniciatyvos teisė bei dalyvavimas sprendimų priėmimo procese. [61 pakeit.]

21 straipsnis

Veiklos, kuriai naudojami jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantys aparatai ar produktai, pagrindimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad bet kuri įmonė, ketinanti gaminti, importuoti ar eksportuoti jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiantį naujo tipo aparatą ar produktą, šalies, kurioje yra jos registruota būstinė, kompetentingoms institucijoms pateiktų atitinkamą informaciją, nurodytą III priedo A skirsnyje, kad institucijos galėtų, įvertinusios III priedo B skirsnyje nustatytą informaciją, nuspręsti, ar numatomą aparato ar produkto naudojimą galima pagrįsti. [62 pakeit.]

2.  Kompetentinga institucija pagal 1 dalį gauta informacija pasidalija su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, kad jos galėtų priimti savarankišką siekdama jas informuoti apie savo sprendimą dėl numatomo aparatų ar produkto naudojimo pagrįstumo. Kompetentingos institucijos suteikia galimybę su šia informacija susipažinti visoms kitoms valstybėms narėms. [63 pakeit.]

3.  Valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimai įmonei pranešami per šešis keturis mėnesius. [64 pakeit.]

3a.  Pagal 22 straipsnį šio tipo aparatai ir produktai skirti naudojimui kontroliuojamoje aplinkoje. [65 pakeit.]

22 straipsnis

Draudžiama veikla

Valstybės narės draudžia radioaktyviųjų medžiagų sąmoningai dėti į maisto produktus, žaislus, asmeninius papuošalus, kosmetikos produktus ir apskritai vartojimo prekes, už tai taiko sankcijas bei draudžia šių produktų importą ar eksportą. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/2/EB(15) nuostatų, tų rūšių veikla, kurią vykdant aktyvinama medžiaga ir todėl didėja susijusių produktų aktyvumas, laikoma nepagrįsta. [66 pakeit.]

23 straipsnis

Veikla, kurios metu žmonės sąmoningai veikiami apšvitos ne medicininiais tikslais

1.  Valstybės narės patikrinimais ar kitomis tinkamomis priemonėmis užtikrina, kad būtų nustatoma tokia veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede. Jos kasmet įvertina per kiekvieno tipo nustatytą veiklą gaunamas individualias ir kolektyvines apšvitos dozes, jų bendrąjį poveikį ir jų kitimą laikui bėgant. [67 pakeit.]

2.  Valstybės narės stebi ir užtikrina, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas veiklos, kurią vykdant apšvita naudojama ne diagnostiniam vizualizavimui, pagrindimui, visų pirma: [68 pakeit.]

a)  visų rūšių veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, kaip nurodyta IV priede, pagrindžiama iš anksto prieš visuotinai ją priimant;

b)  kiekvienas konkretus visuotinai priimtos veiklos rūšies taikymas pagrindžiamas iš anksto;

c)  kiekviena IV priedo A skirsnyje išvardyta nemedicininės apšvitos procedūra, kurią medicinos darbuotojai atlieka su medicinine radiologine įranga, pagrindžiama iš anksto, atsižvelgiant į konkrečius procedūros tikslus ir asmens, kuriam jos daromos, duomenis;

d)  nemedicininės apšvitos naudojimo pagrįstumą apskritai ir konkrečiu atveju, kaip nurodyta a ir b punktuose, kompetentinga institucija periodiškai persvarsto.

3.  Jeigu valstybė narė nustato, kad konkreti veikla, kurią vykdant naudojama nemedicininė apšvita, yra pagrįsta, ji užtikrina, kad:

a)  būtų gaunamas leidimas kiekvienai tokiai veiklai vykdyti;

b)  bendradarbiaudama su kitomis atitinkamomis tarnybomis ir profesinėmis įstaigomis kompetentinga institucija nustatytų veiklai taikomus reikalavimus, įskaitant konkrečius įgyvendinimo kriterijus;

c)  kiekvienos rūšies veiklai būtų nustatytos apribotosios dozės. Jos turi būti daug mažesnės už gyventojų apšvitos ribines dozes, įskaitant, jeigu tai praktiškai įmanoma padaryti, medicinos darbuotojų atliekamas procedūras naudojant medicinos įrangą, kaip nurodyta IV priedo A skirsnyje; kitų veiklos rūšių, nurodytų IV priedo B skirsnyje, dozės apribojimai turi atitikti 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus;

d)  medicinos darbuotojų atliekamos procedūros, naudojant medicininę radiologinę įrangą privalo atitikti atitinkamus VII skyriuje nustatytus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl įrangos, optimizavimo, atsakomybės pasiskirstymo ir nėščiųjų specialiosios apsaugos;

e)  būtų privaloma gauti visus padarinius žinančio asmens, kurį numatyta veikti apšvita, sutikimas, ir numatomi atvejai, kai teisėtvarkos institucijos gali pagal nacionalinės teisės aktus naudoti apšvitą be asmens sutikimo;

f)  jeigu apšvita taikoma įprastais saugumo tikslais, tikrinamiems asmenims būtų sudaryta galimybė pasirinkti alternatyvų metodą, kurį taikant nenaudojama jonizuojančioji spinduliuotė.

3a.  Valstybės narės atsako už alternatyvių metodų mokslinius tyrimus, plėtrą ir įgyvendinimą. [69 pakeit.]

24 straipsnis

Veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, nustatymas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatoma ir skelbiama veikla, kurią vykdant naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sukeliančios darbuotojų ar gyventojų apšvitą, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. Tokia veikla nustatoma tyrimais ar kitomis atitinkamomis priemonėmis, visų pirma atsižvelgiant į V priede išvardytas pramonės šakas. [70 pakeit.]

25 straipsnis

Pranešimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad būtų pranešama apie visas veiklos rūšis, įskaitant tas, kurios nustatytos pagal 24 straipsnį, išskyrus pagrįstą veiklą, kurioje naudojama:

a)  medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių, kurių aktyvumas neviršija VI priede nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba

b)  medžiagos, kurių sudėtyje yra radioaktyviųjų dalelių, kurių aktyvumo koncentracija masės vienetui neviršija VI priedo A lentelėje nustatytų nereguliuojamosios veiklos lygių, arba didesnių verčių, kurias konkrečioms taikymo sritims yra patvirtinusios kompetentingos institucijos, ir yra tenkinami bendrieji nereguliavimo bei nebekontroliavimo kriterijai, nustatyti VI priede; arba

c)  bet koks vaizdui atkurti skirtas elektroninis vamzdis ar kitas elektrinis įrenginys, kurio potencialų skirtumas neviršija 30 kV, arba bet koks kitas įrenginys ar gaminys, kurio tipą yra patvirtinusios valstybės narės kompetentingos institucijos, jeigu:

i)  normaliomis veikimo sąlygomis dozės galia 0,1 m atstumu nuo įrenginio bet kokio prieinamo paviršiaus neviršija 1 µSvh–1; ir

ii)  jeigu jame yra radioaktyviųjų dalelių, kurios yra kapsulėje ar pritvirtintos prie stabilaus laikiklio; ir

iii)  kompetentingos institucijos yra nustačiusios radioaktyviųjų atliekų dėjimo į radioaktyviųjų atliekų atliekyną sąlygas.

2.  Valstybės narės gali padaryti išimtį ir leisti kitų veiklos rūšių atžvilgiu netaikyti pranešimo reikalavimo, jeigu laikomasi VI priedo 3 punkte nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų, arba tais atvejais, jeigu įvertinus saugos optimizavimą nustatoma, kad nereguliavimas yra geriausia pasirinktis.

2a.  Valstybės narės nurodo, kokią informaciją įmonė privalo pateikti, kad kompetentinga institucija galėtų įvertinti gyventojų ir darbuotojų patiriamą apšvitą bei radiacinę riziką įprastomis sąlygomis ir ekstremaliose situacijose. Atsižvelgdama į tai, o prireikus pasitelkdama ir papildomus tyrimus, kompetentinga institucija nustato taikytiną administracinę tvarką bei išteklius, reikalingus teisės aktais nustatytai kontrolei atlikti. [71 pakeit.]

3.  Apie veiklos rūšis, kurioms naudojamos pagal 24 straipsnį nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kurias vykdant pagaminamos ar perdirbamos liekanos, apie kurias žinoma, kad iš jų grąžinamuoju perdirbimu gaminamos žinomos statybinės medžiagos, privaloma pranešti, jeigu VII priede apibrėžtas pagamintų statybinių medžiagų savitojo aktyvumo rodiklis gali viršyti 1. Įmonė liekanų naudotoją šiuo atveju taip pat informuoja apie liekanų savitąjį aktyvumą.

4.  Valstybių narių nustatytų situacijų atvejais, jeigu kyla susirūpinimas, kad vykdant pagal 24 straipsnį nustatytą veiklą gamtinės kilmės radionuklidų gali patekti į vandenį ir taip gali būti daromas toks poveikis tiekiamo geriamojo vandens kokybei arba kitoms apšvitos trasoms, kad kyla susirūpinimas radiacinės saugos atžvilgiu, kompetentinga institucija gali pareikalauti veiklai taikyti pranešimo reikalavimą nepaisant šio straipsnio 1 dalies b punkto nuostatų.

5.  Valstybės narės nustato, kokią informaciją turi pateikti įmonė apie veiklą, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, kad kompetentinga institucija galėtų nustatyti tinkamas teisės aktais nustatytos kontrolės priemones.

6.  Suteikdamos išimtis pagal 1 dalies c punktą valstybės narės keičiasi informacija apie patvirtintus įrenginių ar gaminių tipus ir apie jų pagrindinius dokumentus bei jų vertinimą. Priimdamos sprendimus, ar atitinkamų rūšių veiklai suteikti išimtis, kompetentingos institucijos atsižvelgia į šią gautą informaciją ir į taikomus Europos bei tarptautinius standartus.

26 straipsnis

Teisės aktais nustatyta kontrolė

1.  Valstybės narės reikalauja, kad visai veiklai, apie kurią pranešta, būtų taikoma teisės aktais nustatyta kontrolė, proporcinga tos veiklos sukeltos apšvitos dydžiui, apšvitos tikimybei ir taip pat proporcinga poveikiui, kurį gali turėti teisės aktais nustatytos kontrolės taikymas mažinant minėtą apšvitą ar gerinant įrenginių saugą kurią atlieka kompetentingos institucijos. [72 pakeit.]

2.  Veiklai, kuriai taikomi pranešimo reikalavimai, gali būti netaikomas reikalavimas gauti leidimą. [73 pakeit.]

3.  Nedidelių valstybės narės nustatytų medžiagos kiekių atveju valstybės narės gali padaryti išimtį taikydamos VI priedo B lentelės 2 skiltyje nustatytas vertes.

4.  Jei veiklai, apie kurią pranešta, netaikoma išimtis, būtina gauti leidimą ją vykdyti (užregistruoti arba gauti licenciją).

27 straipsnis

Leidimas vykdyti veiklą

1.  Tais atvejais, jeigu veiklai gali būti nustatyta kiekybiškai įvertinama dozės riba, dėl ribotos apšvitos rizikos nebūtina tirti pavienių atvejų ir veikla vykdoma laikantis nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų sąlygų, kompetentingos institucijos teisės aktais nustatytą kontrolę gali apriboti veiklos registracija ir atitinkamo dažnumo tikrinimais. Licencijos turėtų būti reikalaujama kai leidimas taikomas visai įmonės veiklai. [74 pakeit.]

2.  Valstybės narės reikalauja gauti, kad toliau nurodomą veiklą vykdančios įmonės gautų licenciją arba, kai tinka pagal 1 dalį, registruotų šių rūšių veiklai veiklą: [75 pakeit.]

a)  bet kokio branduolinio kuro ciklo objekto eksploatavimas ir jo eksploatavimo nutraukimas bei urano rūdos kasyklos eksploatavimas ir jos uždarymas;

b)  sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų dėjimas į gaminamus vartotojams skirtus produktus ar kitus gaminius, įskaitant vaistinius preparatus, ir tokių produktų importas bei eksportas; [76 pakeit.]

c)  didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gaminimas, naudojimas ar įsigijimas;

d)  bet kurio radioaktyviųjų atliekų perdirbimo ar saugojimo įrenginio ar radioaktyviųjų atliekų atliekyno eksploatavimas, eksploatavimo nutraukimas ir uždarymas;

e)  veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę;

f)  veikla, kurią vykdant į aplinką išmetami dideli kiekiai išlakų arba nuotekų.

3.  Valstybės narės reikalauja registruoti šių rūšių veiklą arba gauti licenciją jai vykdyti:

a)  sąmoningas radioaktyviųjų medžiagų skyrimas asmenims ir, kiek veikla susijusi su žmonių radiacine sauga, gyvūnams siekiant nustatyti medicininę ar veterinarinę diagnozę, gydymą ar atlikti mokslinius tyrimus;

b)  jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar radioaktyviųjų šaltinių naudojimas pramoninei radiografijai, apdirbant produktus ar atliekant mokslinius tyrimus ir greitintuvų naudojimas, išskyrus elektroninius mikroskopus;

c)  jonizuojančiosios spinduliuotės generatorių ar radioaktyviųjų šaltinių naudojimas medicininei apšvitai;

d)  jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios elektros įrangos, dirbančios esant didesniam kaip 30 kV potencialų skirtumui, gaminimas, naudojimas, importas bei eksportas;

e)  veikla, kurią vykdant įprastos eksploatacijos metu ir įprastomis darbo sąlygomis darbuotojai gali gauti didesnę nei 1 mSv metinę efektinę dozę;

f)  pramonės šakoms, kurioms naudojamos pagal 24 straipsnį valstybių narių nustatytos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, dėl kurių gyventojas gali gauti didesnę kaip 0,3 mSv apšvitos metinę dozę.

4.  Valstybės narės gali reikalauti registruoti ir kitas veiklos rūšis nei išvardytosios 2 ir 3 dalyse, arba gauti licenciją joms vykdyti.

28 straipsnis

Leidimo vykdyti veiklą suteikimo procedūra

1.  Valstybės narės reikalauja, kad siekiant gauti leidimą vykdyti veiklą būtų pateikiama veiklos pobūdžiui ir susijusiai rizikai proporcinga informacija.

2.  Norint gauti licenciją pateikiama bent ši informacija:

a)  su apsauga ir sauga susijusias pareigas ir organizacines priemones;

aa)  priemones, kurių imtasi pagal šią direktyvą; [78 pakeit.]

b)  darbuotojų kompetenciją, įskaitant informavimą radiacinės saugos srityje ir mokymą;

c)  įrenginio ir jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių konstrukcijos ypatybes;

d)  numatomą profesinę apšvitą ir gyventojų apšvitą įprastomis eksploatavimo sąlygomis;

e)  veiklos ir įrenginio saugos įvertinimą siekiant:

i)  nustatyti tikėtinus galimosios apšvitos ar avarinės ir nenumatytosios medicininės apšvitos būdus;

ii)  kiek praktiškai įmanoma įvertinti galimosios apšvitos tikimybę ir dydį;

iii)  įvertinti įdiegtų apsaugos ir saugos priemonių kokybę ir mastą, įskaitant inžinerines ypatybes ir administracines procedūras;

iv)  apibrėžti eksploatavimo ribas ir naudojimo sąlygas;

f)  avarinių situacijų procedūras ir kontaktinius duomenis;

g)  techninę priežiūrą, bandymus, tikrinimą ir einamąjį remontą siekiant per visą jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio ir įrenginio naudojimo trukmę užtikrinti nuolatinę jų atitiktį projektiniams reikalavimams, ribiniams parametrams ir eksploatavimo sąlygoms;

h)  radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir dėjimo į atliekyną tvarką pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus;

i)  panaudotųjų uždarųjų šaltinių tvarkymą;

j)  kokybės laidavimą.

3.  Į licenciją įrašomos konkrečios sąlygos, siekiant užtikrinti, kad licencijos elementai būtų teisiškai privalomi, arba nustatomi atitinkami ribiniai eksploatavimo parametrai ar eksploatavimo sąlygos. Į sąlygas taip pat įtraukiamas reikalavimas oficialiai ir pagrindžiant dokumentais įgyvendinti optimizavimo principą.

4.  Jeigu reikia, į licenciją įtraukiamas pagal VIII priede nustatytus reikalavimus išduotas leidimas išmesti į aplinką radionuklidų turinčias skystas arba dujines medžiagas.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonė nedelsdama praneštų apie bet kokį reikšminį įvykį, dėl kurio asmuo yra veikiamas ar gali būti veikiamas apšvitos, viršijančios licencijoje nurodytas eksploatavimo sąlygas ar ribinius parametrus, nustatytus atsižvelgiant į profesinę ar gyventojų apšvitą, arba kompetentingos institucijos nustatytą medicininės apšvitos lygį. Viešosios valdžios institucijos turi taikyti atsitiktinės kontrolės priemones.

Medicinos prietaisai, skleidžiantys jonizuojančiąją spinduliuotę, reglamentuojami Tarybos Direktyva 93/42/EEB(16). Turi būti visapusiškai taikomos nuostatos dėl informacijos perdavimo, kaip numatyta pirmiau toje direktyvoje, ir turi būti informuojamos kitos kompetentingos valdžios institucijos.

29 straipsnis

Teisės aktais nustatytų kontrolės priemonių nebetaikymas

1.  Bet kurios įteisintos veiklos metu susidariusios radioaktyviosios atliekos dedamos į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, naudojamos grąžinamajam perdirbimui ar pakartotinai naudojamos tik gavus leidimą.

2.  Radioaktyviųjų atliekų dėjimui į radioaktyviųjų atliekų atliekyną, grąžinamajam perdirbimui ar pakartotiniam naudojimui skirtoms medžiagoms leidžiama netaikyti šios direktyvos reikalavimų, jeigu jų savitojo aktyvumo vertės:

a)  neviršija VI priedo A lentelės 1 dalyje nustatytų verčių; arba

b)  atitinka specifinius nebekontroliuojamuosius lygius ir reikalavimus, taikomus konkrečioms medžiagoms ar medžiagoms, kurios susidaro vykdant konkrečių rūšių veiklą; šiuos specifinius nebekontroliuojamuosius aktyvumo lygius, kaip ir a punkte nurodytus bendruosius nebekontroliuojamuosius aktyvumo lygius, nustato kompetentinga nacionalinė institucija, laikydamasi VI priedo 3 punkte nurodytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų ir atsižvelgdama į Bendrijos parengtas technines gaires;

3.  Medžiagos, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radionuklidų, nebekontroliuojamos, jei jos atitinka VI priedo A lentelės 2 dalyje nustatytas savitojo aktyvumo vertes. Vis dėlto taikomi šie reikalavimai:

a)  vykdant tų rūšių veiklą, kuriai pagal 27 straipsnio 3 dalies f punktą privaloma gauti licenciją, turi būti laikomasi gamtinės kilmės radionuklidams taikomų nebekontroliuojamosios dozės kriterijų;

b)  vykdant kitų rūšių licencijuojamas veiklas, visų pirma susijusias su branduolinio kuro ciklo dalimi, nekontroliuojamieji aktyvumo lygiai turi atitikti nustatytus dirbtinės kilmės radionuklidams taikomus nebekontroliuojamosios dozės kriterijus;

c)  vykdant įteisintos veiklos rūšis, kurioms pagal 25 straipsnio 3 dalį taikomi pranešimo reikalavimai, laikomasi statybinių medžiagų teikimo rinkai atitinkamų reikalavimų.

4.  Draudžiama sąmoningai skiesti radioaktyviąsias liekanas, išskyrus medžiagų maišymą įprastos eksploatacijos metu, kai į radioaktyvumą atsižvelgti nereikia. Tam tikrais atvejais kompetentinga institucija gali leisti radioaktyviąsias liekanas, kurių sudėtyje yra gamtinės kilmės radioaktyviųjų medžiagų, maišyti su kitomis medžiagomis siekiant skatinti pakartotinį šių medžiagų naudojimą ar jų tiekimą grąžinamajam perdirbimui ir sumažinti gyventojų apšvitą.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ, PRAKTIKANTŲ IR STUDENTŲ SAUGA

30 straipsnis

Atsakomybė

1.  Šiame skyriuje ir 9, 10, 11 bei 12 straipsniuose nustatyti profesinės apšvitos reikalavimai taikomi darbuotojų saugą užtikrinant bet kurioje apšvitos situacijoje, kai už jų apšvitą darbe arba dėl darbo patiriamą apšvitą teisiškai yra atsakinga įmonė ar kitas juridinis asmuo, įskaitant, pvz.:

a)  komandiruotų darbuotojų darbdavį;

b)  už ekstremaliąsias situacijas likviduojančius darbuotojus atsakingą organizaciją;

c)  už užterštos žemės, pastatų ir kitų statinių valymą atsakingą organizaciją;

d)  darbdavį, teisiškai atsakingą už radono sukeltą darbuotojų apšvitą darbe, susiklosčius 53 straipsnio 4 dalyje nurodytai situacijai;

2.  Įmonei tenkanti atsakomybė už profesinę apšvitą apima praktikantus ir studentus, kuriems mokantis jie įpareigojami dirbti su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, ir savisamdžius ar savanoriškai arba labdaros organizacijai dirbančius asmenis.

3.  Įmonė atsakinga už apšvitos veikiamų darbuotojų radiacinės saugos priemonių įvertinimą ir įgyvendinimą.

31 straipsnis

Darbuotojų sauga vykdant veiklą

Apšvitos veikiamų darbuotojų sauga vykdant veiklą grindžiama:

a)  išankstiniu įvertinimu siekiant nustatyti apšvitos veikiamiems darbuotojams gresiančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą;

b)  radiacinės saugos optimizavimu visomis darbo sąlygomis;

c)  darbuotojų priskyrimu skirtingoms kategorijoms;

d)  skirtingomis zonoms ir darbo sąlygoms skirtų kontrolės priemonių ir stebėsenos įgyvendinimu, įskaitant, jeigu reikia, individualią stebėseną;

e)  medicinine priežiūra.

32 straipsnis

Konsultacijos su radiacinės saugos specialistu

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės konsultuotųsi su radiacinės saugos specialistu atlikdamos apsauginių priemonių ir matavimo įrangos bandymus bei priežiūrą, visų pirma, kad jis:

a)  atliktų išankstinį nuodugnų įrenginių planų vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

b)  patvirtintų, ar radiacinės saugos atžvilgiu galima naudoti naujus ar modifikuotus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius;

c)  reguliariai tikrintų apsauginių priemonių bei saugos metodų efektyvumą ;

d)  reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami.

33 straipsnis

Darbo vietose taikomos priemonės

1.  Siekiant užtikrinti radiacinę saugą, visose darbo vietose imamasi priemonių, jeigu tikėtina, kad jonizuojančioji spinduliuotė sukels apšvitą, kuri bus didesnė nei 1 mSv vertės metinė efektinė dozė ar didesnė nei 15 mSv vertės metinė lygiavertė dozė akies lęšiukui arba odai, arba 50 mSv vertės metinė dozė galūnėms. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į įrenginių ir šaltinių pobūdį bei keliamos rizikos mastą ir pobūdį.

2.  Vykdant veiklą su gamtinės kilmės radioaktyviosiomis medžiagomis, kurios metu darbuotojų gaunama metinė efektinė apšvitos dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu darbuotojų apšvitos metinė efektinė dozė yra 6 mSv arba mažesnė, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės nuolat stebėtų apšvitą, atsižvelgdamos į saugos gerinimo galimybes arba dozių padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus procesą, ar darbe taikomas priemones.

3.  Orlaivius eksploatuojančioms įmonėms, jeigu orlaivio įgulos narius veikiančios kosminės spinduliuotės metinė efektinė dozė gali viršyti 6 mSv, taikomi šiame skyriuje nustatyti reikalavimai. Jeigu orlaivio įgulos nario metinė efektinė dozė neviršija 6 mSv, tačiau gali viršyti 1 mSv per metus, kompetentingos institucijos bent jau reikalauja, kad įmonės nuolat stebėtų orlaivių įgulų narių apšvitą, atsižvelgdamos į dozių padidėjimo tikimybę ilgesniu laikotarpiu ar pakeitus darbe taikomas priemones. Įmonės imasi atitinkamų priemonių, visų pirma siekdamos:

a)  įvertinti orlaivių įgulų narių arba atitinkamų darbuotojų apšvitą; [80 pakeit.]

b)  planuoti skrydžių tvarkaraščius taip, kad būtų atsižvelgiama į orlaivių įgulų narių apšvitos duomenis, siekiant sumažinti didelę apšvitą patiriančių įgulos narių dozes;

c)  atitinkamus darbuotojus informuoti apie su jų darbu susijusią sveikatos riziką ir jų individualiąją dozę.

34 straipsnis

Darbo vietų klasifikavimas

1.  Darbo vietos klasifikuojamos į skirtingas zonas, jei reikia, remiantis tikėtinomis metinėmis dozėmis ir galimos apšvitos tikimybe bei mastu.

2.  Turi būti skiriamos kontroliuojamosios ir stebimosios zonos. Kompetentingos institucijos parengia darbo vietų klasifikavimo į kontroliuojamąsias ir stebimąsias zonas gaires.

3.  Įmonė nuolat stebi darbo sąlygas kontroliuojamosiose ir stebimosiose zonose.

35 straipsnis

Kontroliuojamosioms zonoms taikomi reikalavimai

1.  Nustatomi šie kontroliuojamųjų zonų reikalavimai:

a)  kontroliuojamosios zonos ribos turi būti pažymėtos ir prieiga į ją suteikiama tik asmenims, gavusiems tinkamus nurodymus, o patekimas į ją kontroliuojamas taikant įmonės nustatytas rašytines procedūras. Jeigu kyla didelė radioaktyviosios taršos išplitimo rizika, imamasi specialių priemonių, įskaitant susijusias su asmenų įėjimu ir išėjimu bei krovinių įvežimu ir išvežimu, taip pat su taršos stebėjimu kontroliuojamoje zonoje ir gretimoje zonoje.

b)  atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnio nuostatas organizuojama darbo aplinkos radiacinė stebėsena;

c)  pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai;

d)  parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais.

2.  Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu.

36 straipsnis

Stebimosioms zonoms taikomi reikalavimai

1.  Nustatomi šie stebimųjų zonų reikalavimai:

a)  atsižvelgiant į kontroliuojamoje zonoje kylančios radiacinės rizikos pobūdį ir mastą, pagal 37 straipsnį organizuojama darbo aplinkos radiacinė stebėsena;

b)  pastatomi arba pakabinami zonos tipą, šaltinių pobūdį ir jų keliamą riziką nurodantys ženklai;

c)  parengiami darbo nurodymai atsižvelgiant radiologinį pavojų, susijusį su šaltiniais ir darbą su jais.

2.  Įmonė yra atsakinga už šių reikalavimų vykdymą konsultuodamasi su radiacinės saugos specialistu.

37 straipsnis

Radiologinė darbo aplinkos stebėsena

1.  35 straipsnio 1 dalies b punkte ir 36 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta darbo aplinkos radiologinė stebėsena, jei taikytina, apima:

a)  išorinės dozės galios matavimą, nurodant atitinkamos spinduliuotės pobūdį ir savybes;

b)  savitojo aktyvumo ore ir paviršiaus taršos radionuklidais matavimą, nurodant jų pobūdį ir fizinę bei cheminę būseną;

c)  radono tūrinio aktyvumo matavimus darbo vietoje.

2.  Šių matavimų rezultatai registruojami ir, jeigu reikia, naudojami įvertinant individualiąją apšvitą, kaip numatyta 39 straipsnyje.

38 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas kategorijomis

1.  Stebėsenos ir priežiūros tikslais skiriamos dvi apšvitos veikiamų darbuotojų grupės:

a)  A kategorija: apšvitos veikiami darbuotojai, kurie gali gauti didesnę nei 6 mSv metinę efektinę dozę ar didesnę nei 15 mSv metinę lygiavertę dozę akies lęšiukui, o odai ir galūnėms – didesnę nei 150 50 mSv dozę; [81 pakeit.]

b)  B kategorija: A kategorijai nepriskirti apšvitos veikiami darbuotojai.

2.  1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas į dvi kategorijas taikomas prieš įdarbinant darbuotoją atlikti su apšvita susijusį darbą ir šis skirstymas reguliariai persvarstomas atsižvelgiant į darbo sąlygas ir medicininę priežiūrą.

3.  Ekstremalias situacijas likviduojantiems darbuotojams šio straipsnio 1 dalyje nurodytas apšvitos veikiamų darbuotojų skirstymas į dvi kategorijas, kai taikoma, neturi įtakos 37, 39–43 straipsniuose nustatytų stebėsenos reikalavimų atžvilgiu, kol darbuotojai nepatenka į realią avarinės apšvitos situaciją.

39 straipsnis

Individualioji stebėsena

1.  A kategorijos darbuotojai sistemingai stebimi remiantis dozimetrijos tarnybos atliktais individualiaisiais matavimais. Tais atvejais, kai A kategorijos darbuotojai gali patirti didelę vidinę apšvitą ar didelę akies lęšiuko arba galūnių apšvitą, turi būti sukurta atitinkama stebėsenos sistema. Kompetentinga institucija skiria ypatingą dėmesį tokių darbuotojų nustatymui.

2.  Atliekamos B kategorijos darbuotojų stebėsenos turi pakakti įrodyti, kad šie darbuotojai teisingai priskirti B kategorijai. Valstybės narės gali turėtų reikalauti taikyti individualiąją stebėseną ir, jeigu reikia, kad dozimetrijos tarnyba atliktų B kategorijos darbuotojų individualiuosius matavimus. [82 pakeit.]

3.  Tais atvejais, kai atlikti individualiųjų matavimų nėra galimybės arba tokia metodika yra netinkama, individualioji stebėsena grindžiama įvertinimu, padaromu remiantis atliktais kitų apšvitos veikiamų darbuotojų individualiaisiais matavimais, arba 37 straipsnyje numatytos darbo aplinkos priežiūros rezultatais.

40 straipsnis

Stebėsena atsitiktinės apšvitos atveju

Jeigu nustatoma atsitiktinė apšvita, bendradarbiaudama su dozimetrijos tarnyba įmonė įvertina susijusias dozes ir jų pasiskirstymą žmogaus organizme.

41 straipsnis

Registravimas ir rezultatų pateikimas

1.  Daromas kiekvienam apšvitos veikiamam darbuotojui skirtas įrašas, kuriame nurodomi šio darbuotojo individualiosios stebėsenos rezultatai.

2.  1 dalyje nurodytais tikslais apie apšvitos veikiamus darbuotojus saugoma ši informacija:

a)  įrašas apie išmatuotas ar, pagal aplinkybes, nustatytas apšvitos individualiąsias dozes pagal 39, 40, 51 ir 52 straipsnius;

b)  jeigu buvo patirtos 40 ir 52 straipsniuose nurodytos apšvitos, ataskaitos apie aplinkybes ir taikytus veiksmus;

c)  darbo vietos stebėsenos rezultatai, naudoti įvertinant individualiąsias dozes, jeigu reikia.

3.  1 dalyje minimas įrašas apie dozes pateikiamas individualiosios dozimetrinės kontrolės duomenų sistemai, kurią valstybė narė nustato laikydamasi VIII priedo. 1 dalyje nurodyta informacija saugoma darbuotojams dirbant su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote susijusį darbą ir vėliau, kol jie sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita, pabaigos. [83 pakeit.]

4.  40, 51 ir 52 straipsniuose nurodyta apšvita registruojama atskirai 1 dalyje minėtame įraše.

5.  Jeigu stebėsenos rezultatai naudojami planuojamos apšvitos situacijų valdymui, imamasi tinkamų priemonių, kad į įrašus nebūtų įtraukta esamajai apšvitos situacijai priskiriama apšvita, t. y. išorinės foninės spinduliuotės ar radono patekimo į pastatus iš grunto pramonės įmonių, perdirbančių gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, atveju.

42 straipsnis

Rezultatų prieiga

1.  Valstybės narės reikalauja, kad 39, 40 ir 52 straipsniuose nurodytos individualiosios stebėsenos rezultatai būtų:

a)  pateikiami kompetentingoms institucijoms, įmonei ir komandiruotus darbuotojus įdarbinančiam darbdaviui;

b)  pateikiami atitinkamam darbuotojui pagal 43 straipsnio 1 dalį;

c)  pateikiami darbuotojų sveikatos tarnyboms siekiant, kad jos aiškintųsi rezultatų įtaką žmogaus sveikatai kaip numatyta 44 straipsnyje;

d)  perduodami į pagal 2 dalį valstybės narės sukurtai individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą.

2.  Valstybės narės nustato individualiosios stebėsenos rezultatų perdavimo tvarką.

3.  Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema pateikia bent jau VIII priedo A skirsnyje išvardytus duomenis.

4.  Atsitiktinės apšvitos ar avarinės apšvitos atvejais individualiosios stebėsenos rezultatai perduodami nedelsiant.

43 straipsnis

Darbuotojų prieiga prie rezultatų

1.  Valstybės narės reikalauja, kad, darbuotojams paprašius, jiems būtų suteikta galimybė laiku susipažinti su jų individualiosios stebėsenos rezultatais, įskaitant matavimų duomenis, kurie galėjo būti naudojami nustatant šiuos rezultatus, arba su darbuotojų gautų dozių vertinimo, atlikto remiantis darbo vietoje atliktų matavimų duomenimis, rezultatais. [84 pakeit.]

2.  Valstybės narės sudaro sąlygas kompetentingoms institucijoms, darbuotojų sveikatos tarnyboms, radiacinės saugos specialistams ar dozimetrijos tarnyboms visoje Sąjungoje keistis visa reikiama informacija apie anksčiau darbuotojo gautas dozes, kad jos galėtų, prieš įdarbinant darbuotoją ar pagal 44 straipsnį darbuotoją priskiriant jį A kategorijai, atlikti medicininį patikrinimą ir kontroliuoti tolesnę darbuotojo apšvitą.

44 straipsnis

Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra

1.  Apšvitos veikiamų darbuotojų medicininė priežiūra grindžiama bendraisiais darbuotojų sveikatos principais.

2.  Už A kategorijos darbuotojų medicininę priežiūrą atsakingos darbuotojų sveikatos tarnybos.

Atliekant tokią medicininę priežiūrą įvertinama stebimųjų darbuotojų sveikatos būklė siekiant nustatyti, ar jie yra tinkami atlikti jiems paskiriamas užduotis. Šiuo tikslu darbuotojų sveikatos tarnyboms suteikiama teisė susipažinti su bet kuria joms reikalinga informacija, įskaitant informaciją apie aplinkos sąlygas darbo patalpose.

3.  Medicininė priežiūra apima:

a)  medicininę apžiūrą prieš įdarbinant darbuotoją ar jį priskiriant A kategorijai siekiant nustatyti jo tinkamumą eiti A kategorijos darbuotojo pareigas, dėl kurių svarstoma jo kandidatūra;

b)  periodinius sveikatos tikrinimus.

A kategorijos darbuotojų sveikatos būklė tikrinama bent kartą per metus siekiant nustatyti, ar jie toliau laikytini tinkamais eiti savo pareigas. Šių tikrinimų, kuriuos galima atlikti tiek kartų, kiek darbuotojų sveikatos tarnybos laiko reikalinga atlikti, pobūdis priklauso nuo darbo tipo ir pavienių darbuotojų sveikatos būklės.

3a.  Darbuotojų sveikatos patikrinimas atliekamas darbo metu ir nemokamai. [85 pakeit.]

4.  Darbuotojų sveikatos tarnybos gali nurodyti, kad būtina tęsti medicininę priežiūrą po to, kai darbuotojas baigia dirbti, tiek laiko, kiek jos laiko esant reikalinga, siekiant tinkamai apsaugoti konkretaus asmens sveikatą.

45 straipsnis

Medicininė klasifikacija

Siekiant nustatyti tinkamumą dirbti A kategorijos darbuotoju, taikoma ši medicininė klasifikacija:

a)  tinkamas;

b)  tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas

c)  netinkamas.

46 straipsnis

Draudimas netinkamus darbuotojus įdarbinti ar priskirti A kategorijai

Darbuotoją draudžiama bet kuriuo laikotarpiu įdarbinti į A kategorijos darbuotojo darbo vietą arba priskirti jį A kategorijos darbuotojams, jeigu atliekant medicininę priežiūrą nustatoma, kad jis yra netinkamas toms konkrečioms pareigoms.

47 straipsnis

Medicinos dokumentai

1.  Pradedami pildyti kiekvieno A kategorijos darbuotojo medicinos dokumentai ir nuolat atnaujinami tol, kol darbuotojas yra priskirtas šiai kategorijai. Po to dokumentai saugomi tol, kol asmuo sulaukia ar sulauktų 75 metų amžiaus, tačiau bet kokiu atveju ne trumpiau kaip 30 metų po darbo, susijusio su apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, pabaigos.

2.  Į medicinos dokumentus įtraukiama informacija apie darbo pobūdį, medicininių patikrinimų prieš įdarbinant darbuotoją ar priskiriant A kategorijai rezultatai, periodiniai sveikatos tikrinimai ir įrašai apie dozes pagal 41 straipsnį.

48 straipsnis

Specialioji medicininė priežiūra

1.  Be apšvitos veikiamiems darbuotojams skirtos medicininės priežiūros pagal 44 straipsnį, numatomi visi papildomi veiksmai, kuriuos darbuotojų sveikatos tarnybos laiko būtinais siekiant užtikrinti apšvitos veikiamų asmenų sveikatos apsaugą, pvz., tolesni tyrimai, deaktyvavimo priemonės ar neatidėliotinas gydymas.

2.  Speciali medicininė priežiūra atliekama kiekvienu atveju, jeigu viršijama 50 mSv metinė efektinė dozė arba bet kuri kita 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta dozė.

3.  Dėl tolesnių apšvitos sąlygų turi būti gaunamas darbuotojų sveikatos tarnybų sutikimas.

49 straipsnis

Apeliacijos

1.   Valstybės narės parengia apeliacijos teikimo procedūrą dėl faktų, nustatytų pagal 45, 46 ir 48 straipsnius ir pagal tuos straipsnius priimtų sprendimų.

2.  Su darbuotojais ir (arba) jų atstovais konsultuojamasi ir jie dalyvauja svarstant šioje direktyvoje nagrinėjamus klausimus pagal Tarybos direktyvos 89/391/EEB(17) 11 straipsnį. [86 pakeit.]

50 straipsnis

Komandiruotų darbuotojų apsauga

1.  Valstybės narės užtikrina, kad taikant individualiosios radiologinės stebėsenos sistemą komandiruotiems darbuotojams būtų suteikiama lygiavertė apsauga ir medicininė priežiūra, palyginti su įmonės nuolatiniam darbui įdarbintais darbuotojais. [87 pakeit.]

2.  Įmonė tiesiogiai arba sudarydama sutartis su komandiruotų darbuotojų darbdaviu yra atsakinga už radiacinę saugą, susijusią su komandiruotų darbuotojų atliekamu darbu.

3.  Visų pirma įmonė:

a)  tikrina, ar atitinkamas komandiruotas darbuotojas medicininiu atžvilgiu patvirtintas esąs tinkamas atlikti jam numatytas skirti užduotis;

b)  užtikrina, kad, be 16 straipsnyje nurodyto pagrindinio radiacinės saugos mokymo, komandiruotas darbuotojas būtų išklausęs specialų mokymo kursą apie kontroliuojamosios zonos ir veiklos ypatybes;

c)  užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų išduotos būtinos asmens apsaugos priemonės;

d)  užtikrina, kad komandiruotam darbuotojui būtų atliekama individualiosios apšvitos stebėsena atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą ir reikiama su jo veikla susijusi dozimetrinė stebėsena;

e)  užtikrina atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos sistemai;

f)  užtikrina arba imasi visų reikiamų veiksmų siekdama užtikrinti, kad po kiekvienos veiklos būtų registruojami visų komandiruotų darbuotojų individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, nurodyti VIII priedo B skirsnio 2 punkte.

4.  Komandiruojamų darbuotojų darbdaviai tiesiogiai ar sudarydami sutartis su įmone užtikrina, kad jų darbuotojų radiacinė sauga atitiktų atitinkamas šios direktyvos nuostatas, visų pirma:

a)  užtikrindami atitiktį III skyriuje apibrėžtai apsaugos sistemai;

b)  suteikdami informaciją ir organizuodami radiacinės saugos mokymus, nurodytus 16 straipsnyje;

c)  garantuodami, kad darbuotojų apšvita bus vertinama ir jiems bus teikiama medicininė priežiūra laikantis 37, 39–48 straipsniuose nustatytų sąlygų;

d)  užtikrindami, kad kiekvieno jų darbuotojo individualiosios apšvitos stebėsenos radiologiniai duomenys, apibrėžti VIII priedo B skirsnio 1 punkte, būtų saugomi individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemoje, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 dalies d punkte.

5.  Visi komandiruoti darbuotojai įpareigojami kiek praktiškai įmanoma patys prisidėti prie jiems numatytos saugos užtikrinimo taikant 1 dalyje nurodytą radiologinės stebėsenos sistemą.

51 straipsnis

Išimtiniais atvejais leidžiama apšvita

1.  Išskirtiniais atvejais, kurie kiekvienas įvertinami atskirai, išskyrus ekstremalias situacijas, kompetentingos institucijos gali, jei reikia konkrečios veiklos atveju, konkretiems savanoriams darbuotojams nustatyti aukštesnes profesinės apšvitos dozės ribas negu nustatytosios 10 straipsnyje, su sąlyga, kad tokia apšvita trunka tam tikrą laiką, tam tikrose darbo zonose ir neviršija kompetentingų institucijų pavieniam atvejui nustatytų apšvitos lygių. Atsižvelgiama į šias sąlygas:

a)  tokia apšvita leidžiama veikti tik 38 straipsnyje apibrėžtus A kategorijos darbuotojus;

b)  tokios apšvitos turi nepatirti praktikantai, studentai, nėščiosios ir, jeigu kyla radionuklidų patekimo į kūną rizika, krūtimi maitinančios moterys;

c)  įmonė iš anksto kruopščiai pagrindžia tokios apšvitos būtinybę ir ją išsamiai aptaria su savanoriais darbuotojais, jų atstovais, darbuotojų sveikatos tarnybomis ir radiacinės saugos specialistu;

d)  atitinkamiems darbuotojams iš anksto pateikiama informacija apie kylančią riziką ir vykdant veiklą taikytinas atsargumo priemones;

e)  visos šių apšvitų dozės atskirai registruojamos 47 straipsnyje nurodytuose medicinos dokumentuose ir 41 straipsnyje nurodytame konkretaus darbuotojo įraše;

2.  Dozės ribų viršijimas leidus apšvitą išimtiniais atvejais nebūtinai yra pagrįsta priežastis neleisti darbuotojams dirbti jų įprastų darbų ar darbuotojus perkelti negavus jų sutikimo.

3.  Erdvėlaivio įgulos narių apšvita, viršijanti dozės ribas, laikoma specialiu leidimu leista apšvita.

52 straipsnis

Profesinė avarinė apšvita

1.  Ekstremalių situacijų likvidavimo organizacijos užtikrina, kad nė vienas ekstremalias situacijas likviduojantis darbuotojas nesiimtų veiksmų, dėl kurių galėtų patirti 50 mSv dozę viršijančią apšvitą, išskyrus nacionaliniame avariniame plane nustatytus konkrečius atvejus. Tokiais atvejais apibrėžiami atitinkami 50 mSv viršijantys atskaitos lygiai. Susiklosčius nepaprastosioms situacijoms, kai siekiama gelbėti gyvybes, užkirsti kelią spinduliuotės sukeliamiems sunkiems sveikatos sutrikimams ar apsisaugoti nuo sąlygų, kurių padariniai būtų katastrofiški, susidarymo, leidžiama nustatyti 100 mSv viršijantį atskaitos lygį.

2.  Ekstremalias situacijas likviduojančios organizacijos užtikrina, kad ekstremalias situacijas likviduojantys darbuotojai, kurie galėtų imtis veiksmų, dėl kurių galėtų būti viršijama 50 mSv dozė, sutiktų dirbti savo noru ir būtų aiškiai bei išsamiai iš anksto informuojami apie susijusią sveikatos riziką ir turimas apsaugos priemones.

3.  Avarinės apšvitos atveju valstybės narės reikalauja, kad būtų atliekama ekstremalias situacijas likviduojančių darbuotojų radiologinė stebėsena ir medicininė priežiūra. Individualioji stebėsena ar individualiųjų dozių įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į aplinkybes.

53 straipsnis

Radonas darbo vietose

1.  103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos lygius. Šie atskaitos lygiai darbo vietose neturi viršyti metinio 1 000 Bq m-3 vidurkio.

2.  Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės užtikrina, kad radono savitojo aktyvumo matavimai būtų atliekami radono keliamo pavojaus zonoje esančiame pirmame aukšte ar rūsyje įrengtose darbo vietose ir konkrečių tipų darbo vietose, kaip nurodyta veiksmų plane.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės, kurių sukurtose darbo vietose viršijamas nacionalinis atskaitos lygis, imtųsi atitinkamų veiksmų siekdamos sumažinti radono tūrinį aktyvumą ar jo sukeltą apšvitą laikantis III skyriuje nustatyto optimizavimo principo.

4.  Jeigu darbo vietose ar konkrečiose pastato patalpose atskaitos lygis vis tiek yra viršijamas, nors buvo imtasi veiksmų pagal 3 dalį, valstybės narės šią situaciją laiko planuojamąja apšvitos situacija ir taiko 30 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus atitinkamus profesinės apšvitos reikalavimus.

VII SKYRIUS

PACIENTŲ IR KITŲ MEDICININĖS APŠVITOS VEIKIAMŲ ASMENŲ SAUGA

54 straipsnis

Pagrįstumas

1.  Medicininės apšvitos grynoji nauda turi būti pakankama, pasvėrus jos bendrą galimą diagnostinę ar terapinę naudą, įskaitant tiesioginę naudą asmens sveikatai ar jo gerovei ir naudą visuomenei, lyginant su individualiąja žala, kurią gali sukelti apšvita, atsižvelgiant į veiksmingumą, naudą ir riziką naudojant alternatyvius turimus metodus, kuriais siekiama tų pačių tikslų, tačiau nesusijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės sukelta apšvita arba dėl kurių sukeliama mažesnė apšvita.

Taip pat turi būti atsižvelgiama į apšvitos veikiamų radiologinę įrangą naudojančių medicinos darbuotojų ir kitų asmenų patiriamą individualiąją žalą.

Visų pirma taikomi šie reikalavimai:

a)  su medicinine apšvita susijusi visų rūšių nauja veikla pagrindžiama iš anksto prieš pradedant ją visuotinai taikyti;

b)  su medicinine apšvita susijusi jau taikomų rūšių veikla persvarstoma kiekvieną kartą, kai gaunama naujų svarbių įrodymų apie jos veiksmingumą ar sukeliamus padarinius;

c)  visos individualiosios medicininės apšvitos pagrindžiamos iš anksto atsižvelgiant į konkrečius apšvitos tikslus ir apšvitos veikiamo asmens duomenis.

Jeigu su medicinine apšvita susijusios veiklos rūšis apskritai nėra pagrįsta, šios rūšies konkrečią individualiąją apšvitą galima pagrįsti esant ypatingoms aplinkybėms, įvertinant kiekvieną konkretų atvejį ir pagrindžiant dokumentais.

Paskyrėjas ir medicinos praktikas siekia gauti, jeigu įmanoma, su planuojama apšvita susijusią ankstesnę diagnostinę informaciją ar medicinos dokumentus ir atsižvelgęs į šiuos duomenis siekia išvengti nebūtinos apšvitos naudojimo.

1a.  Darbuotojai turi būti reguliariai mokomi ir turi būti kontroliuojama, ar jie laikosi taikytinų taisyklių. [88 pakeit.]

2.  Medicininės apšvitos naudojimą biomedicinos ir medicinos moksliniams tyrimams ištiria etikos komitetas, įsteigtas laikantis nacionalinės tvarkos, ir (arba) kompetentingos institucijos.

3.  Vykdant sveikatos patikrinimo programą taikomas medicinines radiologines procedūras konkrečiai pagrindžia sveikatos apsaugos įgaliotoji institucija kartu su atitinkamomis profesinėmis organizacijomis.

4.  Turi būti įrodoma, kad slaugytojų ir globėjų patiriamos apšvitos grynoji nauda yra pakankama atsižvelgiant į tiesioginę naudą paciento sveikatai, globėjo ir (arba) slaugytojo naudą bei tikėtiną apšvitos padaromą žalą.

5.  Bet kuri medicininė radiologinė procedūra, taikoma besimptomiui asmeniui siekiant kuo anksčiau aptikti ligą, turi būti sudedamoji sveikatos patikrinimo programos dalis arba šią procedūrą minėtam asmeniui konkrečiais dokumentais turi pagrįsti medicinos praktikas, tardamasis su paskyrėju ir atsižvelgdamas į atitinkamų profesinių įstaigų ir kompetentingų institucijų gaires. Ypatingas dėmesys skiriamas pacientų informavimui pagal 56 straipsnio 3 dalies nuostatas.

6.  Draudžiama taikyti apšvitą, jeigu jos negalima pagrįsti pagal 1–5 dalių nuostatas.

55 straipsnis

Optimizavimas

1.  Spindulinės diagnostikos ir intervencinės radiologijos tikslais taikant medicininę apšvitą visos patiriamos apšvitos dozės sumažinamos tiek, kiek praktiškai įmanoma siekiant gauti būtiną vaizduojamąją informaciją, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius.

Asmenims taikant medicininę apšvitą spindulinės terapijos tikslais, taikinio apšvitos dozė turi būti suplanuojama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šalia taikinio esančių organų ir audinių apšvitos dozės turėtų būti kiek praktiškai įmanoma mažesnės ir atitiktų numatytą apšvitos naudojimo spindulinei terapijai tikslą.

2.  Valstybės narės užtikrina spindulinės diagnostikos tyrimams ir, jeigu reikia, intervencinės radiologijos procedūroms skirtų diagnostinių atskaitos lygių nustatymą, reguliarią jų peržiūrą ir naudojimą bei šioms reikmėms numatytų gairių prieinamumą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad visuose biomedicinos ir medicinos mokslinių tyrimų projektuose:

a)  atitinkami asmenys dalyvautų savanoriškai;

b)  šie asmenys šiems asmenims būtų informuojami suteikta išsami informacija apie apšvitos keliamą riziką; [89 pakeit.]

c)  jei nesitikima, kad asmuo iš apšvitos gaus tiesioginės medicininės naudos, taikomos apribotosios dozės;

d)  pacientų, savanoriškai sutikusių dalyvauti vykdant eksperimentinę diagnostikos ar terapinę veiklą ir iš šios veiklos tikėtinai patirsiančių diagnostinę ar terapinę naudą asmenų atitinkamus dozės lygius kiekvienu atveju įvertina medicinos praktikas ir (arba) paskyrėjas.

4.  Optimizavimas aprėpia įrangos pasirinkimą, nuoseklų atitinkamos diagnostinės informacijos ar terapinių rezultatų rengimą, praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus, kokybės užtikrinimą, įskaitant tinkamą personalo mokymą, ir paciento bei darbuotojų dozių ar administruojamos veiklos nagrinėjimą ir vertinimą atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius. [90 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  būtų nustatytos globėjų ir slaugytojų apribotosios apšvitos dozės;

b)  būtų parengtos atitinkamos gairės dėl globėjų ir slaugytojų patiriamos apšvitos, taip pat dėl tinkamo įrangos naudojimo. [91 pakeit.]

6.  Valstybės narės užtikrina, kad pacientui, kuris gydomas radionuklidais ar kurio diagnozei nustatyti naudojami radionuklidai, arba jo teisėtam globėjui, atitinkamai paskyrėjas arba įmonė pateiktų rašytinius nurodymus, siekiant su pacientu bendraujančių asmenų dozes apriboti tiek, kiek pagrįstai įmanoma, ir pateiktų informaciją apie jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką.

Nurodymai įteikiami išleidžiant iš ligoninės, klinikos arba panašios institucijos.

56 straipsnis

Atsakomybė

1.  Paskyrėjas ir medicinos praktikas į dalyvauja pagrįstumo užtikrinimo procese pagal valstybių narių nustatytas nuostatas.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri medicininė apšvita būtų taikoma medicinos praktikui prisiimant klinikinę atsakomybę.

3.  medicinos praktikas užtikrina, kad pacientui ar teisėtam globėjui būtų pateikta atitinkama glausta ir lengvai suprantama informacija apie naudą ir riziką, susijusią su medicininės apšvitos sukuriama jonizuojančiosios spinduliuotės doze, siekdamas gauti asmens sutikimą. Panaši informacija ir atitinkamos gairės pagal 55 straipsnio 5 dalies b punktą pateikiamos globėjams ir slaugytojams. [92 pakeit.]

4.  Įmonė ar medicinos praktikas, jeigu reikia, praktinius medicininės apšvitos procedūrų aspektus gali perleisti vienam ar daugiau asmenų, kuriems suteikta teisė šiuo atžvilgiu imtis veiksmų pripažintoje specializacijos srityje.

57 straipsnis

Procedūros

1.  Parengiami kiekvienos įrangos visų tipų standartinių medicininių radiologinių procedūrų rašytiniai protokolai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad paskyrėjams būtų prieinamos rekomenduojamosios medicininio vizualizavimo gairės, kuriose atsižvelgiama į jonizuojančiosios spinduliuotės dozes.

3.  Medicininėje radiologinėje veikloje atitinkamai dalyvauja medicinos fizikas ir jo dalyvavimo lygis yra proporcingas šios veiklos keliamai radiacinei rizikai. Visų pirma:

a)  vykdant spindulinės terapijos veiklą, išskyrus standartinę terapijos tikslais naudojamą branduolinę mediciną, turi visą laiką dalyvauti medicinos fizikas;

b)  branduolinės medicinos standartinėse terapinėse ir diagnostinėse procedūrose taip pat ir intervencinėse radiologijos procedūrose turi dalyvauti medicinos fizikas;

c)  taikant kitas paprastesnes spindulinės diagnostikos procedūras, medicinos fizikas dalyvauja, jeigu reikia, ir teikia konsultacijas bei rekomendacijas su medicinine apšvita susijusios radiacinės saugos klausimais.

4.  Klinikiniai auditai atliekami laikantis nacionalinės tvarkos.

5.  Jeigu nuolatos viršijami diagnostiniai atskaitos lygiai, valstybės narės užtikrina, kad jie būtų persvarstomi vietos mastu ir, jeigu reikia, būtų taikomos taisomosios priemonės.

58 straipsnis

Mokymas

Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikas, medicinos fizikas ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys laikytųsi 15, 19 ir 81 straipsniuose nurodytų mokymo ir pripažinimo reikalavimų.

59 straipsnis

Įranga

1.  Valstybės narės imasi jų nuomone privalomų veiksmų siekdamos išvengti nereikalingo medicininės radiologinės įrangos platinimo.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  visa naudojama medicininė radiologinė įranga būtų griežtai prižiūrima radiacinės saugos atžvilgiu ir šalinama laikantis atitinkamų galiojančių teisės aktų; [93 pakeit.]

b)  kompetentingos institucijos turėtų naujausią kiekvieno radiologinio objekto radiologinės medicinos įrangos sąrašą;

c)  įmonė įgyvendintų reikiamas kokybės laidavimo programas ir atliktų dozės arba taikyto aktyvumo įvertinimus; ir

d)  priėmimo bandymai, kuriuose dalyvauja medicinos fizikas, būtų atliekamas prieš pirmąjį įrangos naudojimą klinikiniais tikslais, o periodiniai bandymai reguliariai ir po visų didesnių techninės priežiūros procedūrų. Atlikdamos tokius bandymus, valstybės narės laikosi Komisijos gairių (ypač Radiacinės saugos Nr. 162: Diagnostinės radiologijos, branduolinės medicinos ir radioterapijos reikmėms naudojamos medicininės radiologinės įrangos tinkamumo kriterijai. ) ir Europos bei tarptautinių standartų, kurie šiuo metu taikomi medicininei radiologinei įrangai (Tarptautinės elektrotechnikos komisijos standartai dėl elektrinės medicinos įrangos IECTC62, TATENA standartų, TRSK gairių); [94 pakeit.]

3.  Kompetentingos institucijos imasi veiksmų užtikrinti, kad įmonė taikytų būtinas priemones sutvarkyti medicininės radiologinės įrangos netinkamai veikiančias ar sutrikusias funkcijas. Jos taip pat parengia konkrečius įrangos priimtinumo kriterijus siekdamos nustatyti, kada jau būtina imtis atitinkamų taisomųjų veiksmų, įskaitant, jeigu reikia, įrangos eksploatavimo nutraukimą.

4.  Fluoroskopinę įrangą draudžiama naudoti be dozės galios kontrolės prietaiso ar be vaizdo ryškumo reguliavimo prietaiso arba be lygiaverčio įtaiso.

5.  Intervencinės radiologijos ir kompiuterinės tomografijos reikmėms naudojama bet kuri įranga privalo turėti prietaisą ar funkciją, kuris medicinos praktiką informuoja apie atliekant medicininę radiologinę procedūrą įrangos skleidžiamos spinduliuotės kiekį. Pradėtoje naudoti po šios direktyvos įsigaliojimo bet kurioje kitoje medicininės spindulinės diagnostikos įrangoje turi būti minėtas prietaisas ar funkcija arba lygiavertės skleidžiamos spinduliuotės kiekio nustatymo priemonės. Spinduliuotės dozė turi būti tyrimo ataskaitos apie procedūrą dalis.

60 straipsnis

Speciali veikla

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų naudojama tinkama medicininė radiologinė įranga, praktiniai metodai ir pagalbinė įranga, kai medicinine apšvita

a)  veikiami vaikai;

b)  naudojama įgyvendinant sveikatos patikrinimo programą;

c)  pacientai veikiami didelėmis dozėmis, pvz., intervencinės radiologijos, kompiuterinės tomografijos arba spindulinės terapijos atveju.

Specialus dėmesys skiriamas šios veiklos kokybės laidavimo programoms ir dozei arba taikytam aktyvumui įvertinti kaip nurodyta 59 straipsnio 2 dalies c punkte.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad medicinos praktikai ir 56 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys, taikantys šio straipsnio 1 dalyje nurodytą apšvitą, būtų tinkamai išmokyti vykdyti šią medicininės radiologijos veiklą, kaip nurodyta 19 straipsnyje.

61 straipsnis

Speciali nėščiųjų ir krūtimi maitinančių moterų sauga

1.  Jeigu moteris yra vaisingo amžiaus, medicinos praktikas ir paskyrėjas pasiteirauja, kaip yra nurodžiusios valstybės narės, ar ji nėra nėščia arba nemaitina krūtimi, jeigu reikia.

Jeigu nėštumo tikimybės negalima atmesti, atsižvelgiant į medicininės apšvitos tipą, visų pirma tuo atveju, jeigu turi būti veikiamos pilvo ir dubens sritys, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrindimui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą besilaukiančios motinos ir negimusio kūdikio apšvitą.

2.  Jeigu krūtimi maitinančioms moterims taikomos branduolinės medicinos procedūros, atsižvelgiant į medicininio tyrimo ar gydymo tipą, specialus dėmesys skiriamas medicininės apšvitos pagrįstumui, ypač jos skubumui, ir optimizavimui atsižvelgiant į numatomą motinos ir kūdikio apšvitą.

3.  Nepažeisdamos 1 ir 2 dalies nuostatų, valstybės narės imasi priemonių kuo geriau informuoti moteris, kurioms taikomos šio straipsnio nuostatos, pvz., atitinkamose vietose pakabina viešus skelbimus.

62 straipsnis

Atsitiktinė ir nenumatytoji apšvita

Valstybės narės užtikrina, kad:

a)  taikant medicinines radiologines procedūras, būtų imamasi visų pagrįstų veiksmų siekiant sumažinti bet kokios pacientų atsitiktinės ar nenumatytosios apšvitos tikimybę ir mastą, atsižvelgiant į ekonominius ir visuomeninius veiksnius;

b)  spindulinės terapijos veiklos kokybės laidavimo programa apimtų atsitiktinės ir nenumatytosios apšvitos rizikos tyrimą;

c)  visais medicininės apšvitos atvejais įmonė įdiegtų su atsitiktine ar nenumatytąja apšvita susijusių ar galinčių būti susijusiais įvykių registracijos ir analizės sistemą;

d)  įmonė kompetentingai institucijai kiek galima greičiau praneštų apie svarbius įvykius, kaip apibrėžta institucijų, įskaitant tyrimo rezultatus ir taisomuosius veiksmus siekiant išvengti tokių įvykių. Kompetentingos institucijos šią Medicinos prietaisų klausimu įmonė arba naudotojas visą atitinkamą informaciją nedelsiant perduoda priežiūrą po pateikimo rinkai atliekančioms kompetentingoms institucijoms, įsteigtoms Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų. Prireikus šios institucijos informuoja kitas kompetentingas institucijas; [95 pakeit.]

e)  būtų numatytos priemonės siekiant medicinos praktikui, paskyrėjui ir pacientui pranešti apie atsitiktinę ar nenumatytąją apšvitą.

63 straipsnis

Gyventojų gaunamos apšvitos dozių įvertinimas

Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatytas medicininės apšvitos sukeltų individualiųjų apšvitos dozių pasiskirstymas ir atsižvelgta į apšvitos veikiamų gyventojų amžiaus ir lyties pasiskirstymą.

VIII SKYRIUS

GYVENTOJŲ SAUGA

1 Skirsnis

Gyventojų sauga įprastomis aplinkybėmis

64 straipsnis

Gyventojų saugos principai

Remdamosi III skyriuje dėl radiacinės saugos sistemos nustatytais principais ir taikydamos šiame skyriuje išdėstytus reikalavimus valstybės narės sukuria sąlygas, būtinas užtikrinti geriausią įmanomą gyventojų saugą atsižvelgiant į esamas aplinkybes.

65 straipsnis

Gyventojų sauga vykdant veiklą

1.  Įprastomis aplinkybėmis gyventojų sauga vykdant licencijuojamą veiklą aprėpia visas priemones ir tyrimus, kuriais nustatomi ir pašalinami veiksniai, galintys bet kokios veiklos, susijusios su jonizuojančiąja spinduliuote, metu sukelti gyventojų apšvitos riziką, kurios negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu. Ši sauga apima šias užduotis:

a)  apšvitos riziką keliančių įrenginių planų ir siūlomos šių įrenginių statybos vietos tam tikroje teritorijoje išnagrinėjimą bei patvirtinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

b)  naujų apšvitos riziką galinčių kelti įrenginių tinkamumo eksploatuoti patvirtinimą, jei užtikrinama tinkama apsauga nuo bet kokios apšvitos ar radioaktyviosios taršos, galinčios pasklisti už įrenginio ribų, atitinkamai atsižvelgiant į demografines, meteorologines, geologines, hidrologines ir ekologines sąlygas;

c)  radionuklidų išmetimo į aplinką išleidimo planų tyrimą ir tvirtinimą.

Šios užduotys atliekamos laikantis taisyklių, kurias kompetentingos institucijos nustato atsižvelgdamos į numatomą apšvitos riziką.

2.  Kompetentinga institucija nustato ir paskelbia leistinąsias radioaktyviųjų nuotekų išleidimo ribas. Išduodama šiuos išmetimo į aplinką leidimus ji: [96 pakeit.]

a)  atsižvelgia į dozes, kurias gyventojai gauna dėl esamos antropogeninės padėties ir kitos numatytos veiklos, bei į gyventojų apšvitos optimizavimo rezultatus; [97 pakeit.]

b)  atsižvelgia į panašių objektų eksploatavimo gerąją patirtį;

c)  nustato objekto eksploatavimo lankstumo ribas.

66 straipsnis

Gyventojų dozių įvertinimas

1.  Atsižvelgdamos apšvitos riziką, valstybės narės nustato gyventojų dozių, kurias jie gauna planuojamose apšvitos situacijose, įvertinimo sistemą.

2.  Kompetentingos institucijos nustato, kokių veiklos rūšių sukeliamos apšvitos dozės gyventojams turi būti įvertinamos realistiškai. Kitų veiklos rūšių atžvilgiais valstybės narės gali reikalauti atlikti tik atrankinį vertinimą remiantis bendraisiais duomenimis.

3.  Siekdama realistiškai įvertinti gyventojų dozes kompetentinga institucija:

a)  užtikrina, kad 65 straipsnyje nurodytoms veiklos rūšims taikomi apytikriai dozės įverčiai kiek įmanoma tiksliau atitiktų tikrąją reprezentatyviųjų asmenų dozę;

b)  sprendžia dėl įvertinimų atlikimo dažnumo ir imasi visų būtinų veiksmų siekdamos nustatyti reprezentatyvųjį asmenį atsižvelgdamos į tikrąsias radioaktyviųjų medžiagų perdavimo trasas;

c)  atsižvelgdama į visų rūšių jonizuojančiosios spinduliuotės keliamą riziką užtikrina, kad gyventojų dozių apytikriai įverčiai aprėptų:

i)  išorinės spinduliuotės sukeltos dozės įvertinimą, įskaitant, jeigu reikia, atitinkamos jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį;

ii)  radionuklidų patekimo į organizmą įvertinimą, nurodant radionuklidų pobūdį ir, jeigu reikia, jų fizinę ir cheminę būklę bei nustatant šių radionuklidų savitąjį ir tūrinį aktyvumą;

iii)  reprezentatyviojo asmens tikėtinai gausimas dozes ir jo ypatybių nurodymą;

d)  reikalauja laikyti ir visoms suinteresuotosioms šalims pateikti su išorinės apšvitos matavimu, į organizmą patekusių radionuklidų įverčiais ir radioaktyviąja tarša bei reprezentatyviojo asmens gautų dozių įvertinimu susijusius įrašus.

67 straipsnis

Radionuklidų išmetimo į aplinką stebėsena

1.  Valstybės narės reikalauja, kad už veiklą, kuriai vykdyti išduotas radionuklidų išmetimo į aplinką leidimas, atsakinga įmonė tinkamai stebėtų į aplinką išmetamas radioaktyviąsias nuotekas ar ore sklindančias radioaktyviąsias išlakas ir šios stebėsenos rezultatus pateiktų kompetentingai institucijai.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad už branduolinį energetinį reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklą atsakinga įmonė, atsižvelgdama į standartinę stebėsenos ir ataskaitų Europos Komisijai teikimo informaciją, kaip nustatyta Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas(18), stebėtų išmetalus įprastomis veikimo sąlygomis.

68 straipsnis

Įmonių užduotys

1.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės atliktų šias užduotis:

a)  užtikrintų ir išlaikytų tinkamą saugos aukščiausią visuomenės sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį; [98 pakeit.]

b)  tikrintų techninių prietaisų veiksmingumą ir atliekamą jų techninę priežiūrą;

c)  siekdama užtikrinti radiacinės saugos priežiūrą, diegtų matavimo įrangą bei procedūras, atitinkamai, gyventojų apšvitos bei aplinkos radioaktyviosios taršos įvertinimui;

d)  reguliariai kalibruotų matuoklius ir reguliariai tikrintų, ar jie tinkami eksploatuojami ir ar tinkamai naudojami.

2.  Atliekant 1 dalyje nurodytas užduotis dalyvauja radiacinės saugos specialistai ir, jeigu reikia, už radiacinę saugą atsakingi asmenys.

69 straipsnis

Aplinkos stebėsenos programa

Valstybės narės užtikrina, kad siekiant įvertinti gyventojų apšvitą būtų taikoma tinkama aplinkos stebėsenos programa.

2 Skirsnis

Avarinės apšvitos situacijos

70 straipsnis

Ekstremalių situacijų likvidavimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad už licencijuotą veiklą atsakinga įmonė kompetentingoms institucijoms nedelsdama praneštų apie visas jos objekte susiklosčiusias ar su jos vykdoma veikla susijusias ekstremalias situacijas bei imtųsi visų reikiamų priemonių padariniams sušvelninti. [99 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliai situacijai susiklosčius įmonės teritorijoje, ji atliktų pradinį laikiną ekstremalios situacijos aplinkybių bei padarinių įvertinimą ir suteiktų apsaugos priemones.

2a.  Valstybės narės turėtų nedelsdamos pranešti viena kitai apie jų teritorijoje susiklosčiusią ekstremaliąją radiacinę situaciją. [100 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų aprūpinama saugos priemonėmis, susijusiomis su:

a)  jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniu, siekiant sumažinti ar sustabdyti tiesioginę spinduliuotę ir radionuklidų išmetimą arba išvengti apšvitos ar taršos, kurią skleidžia paliktieji šaltiniai;

b)  aplinka, siekiant sumažinti radioaktyviųjų medžiagų pernašą asmenims;

c)  asmenimis, siekiant sumažinti apšvitą ir kuo skubiau juos visapusiškai informuoti apie susiklosčiusios ekstremalios situacijos keliamą pavojų ir galimą jos šalutinį poveikį. [101 pakeit.]

4.  Jeigu ekstremali situacija susiklosto jos teritorijoje ar už jos ribų, valstybė narė arba ekstremalią situaciją likviduojanti institucija reikalauja:

a)  kad būtų organizuojamos tinkamos saugos priemonės, atsižvelgiant į tikrąsias ekstremalios situacijos charakteristikas ir laikantis optimalios apsaugos strategijos, kuri yra ekstremalių situacijų likvidavimo plano sudedamoji dalis; į ekstremalių situacijų likvidavimo planą įtrauktini elementai nurodyti IX priedo B skirsnyje;

b)  kad būtų įvertinti ir užregistruoti ekstremalios situacijos padariniai bei saugos priemonių veiksmingumas.

5.  Susiklėsčius atitinkamai situacijai, valstybė narė ar ekstremalią situaciją likviduojanti institucija užtikrina, kad būtų imamasi priemonių organizuoti nukentėjusiųjų gydymą.

71 straipsnis

Nuo ekstremalios situacijos galinčių nukentėti gyventojų informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie gali nukentėti susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų informuoti apie jiems taikomas sveikatos apsaugos priemones ir veiksmus, kurių jie turėtų imtis susiklosčius šiai ekstremaliai situacijai. Ši nuostata turi būti taikoma asmenims, gyvenantiems bent 50 km spinduliu aplink pavojingą įrenginį. [102 pakeit.]

2.  Teikiamą informaciją turi sudaryti X priedo A skirsnyje nustatyti elementai.

3.  Informacija 1 dalyje nurodytiems gyventojams teikiama jiems neprašant.

4.  Valstybės narės atnaujina informaciją ir pateikia ją reguliariai bei kaskart, kai įvyksta svarbių pokyčių. Šis informacija gyventojams turi būti prieinama visą laiką.

72 straipsnis

Nuo ekstremalios situacijos faktiškai nukentėjusių gyventojų informavimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad gyventojai, kurie faktiškai nukentėjo susiklosčius ekstremaliai situacijai, būtų nedelsiant informuojami apie ekstremalios situacijos faktus, veiksmus, kurių jie turi imtis, ir, jeigu reikia, šiems gyventojams taikomas sveikatos apsaugos priemones.

2.  Į pateikiamą informaciją įtraukiami tie X priedo B skirsnyje nurodyti punktai, kurie yra aktualūs to tipo ekstremaliai situacijai.

72a straipsnis

Gyventojų informavimas

Kai tik pranešama apie ekstremaliąją padėtį, valstybės narės užtikrina, kad gyventojai būtų kuo greičiau informuoti.

Turi būti skelbiami visi duomenys, reikalingi įvertinti padėčiai ir jos raidai, o konkrečiai – duomenys ir prognozės, susiję su meteorologinėmis sąlygomis, oro ir nuosėdų aktyvumu, dozės galias aplinkoje, ypač svarbių maisto produktų užterštumą. Atitinkamos valdžios institucijos paskelbia numatomas efektines dozes ir lygiavertes dozes, tenkančias gyvybiškai svarbiems organams, numatomus ir vykdomus veiksmus bei prognozuojamas ir realias liekamąsias dozes. [103 pakeit.]

3 Skirsnis

Esamosios apšvitos situacijos

73 straipsnis

Užterštos teritorijos

1.  Į užterštų teritorijų tvarkymo strategijas, jeigu reikia, įtraukiami tokie aspektai:

a)  paveiktų regionų žymėjimas ir nukentėjusių gyventojų nustatymas;

b)  paveiktiems regionams ir nukentėjusiems gyventojams taikomų saugos priemonių reikalingumo ir jų masto apsvarstymas;

c)  draudimo patekti į paveiktus regionus ar patekimo kontrolės arba gyvenimo sąlygų šiuose regionuose apribojimų nustatymo apsvarstymas;

d)  skirtingų gyventojų grupių apšvitos įvertinimas ir asmenims prieinamų asmeninės apšvitos kontrolės priemonių įvertinimas;

e)  strategijos tikslai ir ilgalaikiai uždaviniai ir atitinkami atskaitos lygiai.

2.  Valstybei narei nusprendus leisti gyventi žmonėms ir atnaujinti visuomeninę bei ekonominę veiklą ilgalaikės liekamosios taršos teritorijose, ji užtikrina, kad, konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, būtų, jei reikia, nustatytos nuolatinės apšvitos kontrolės priemonės siekiant sukurti tokias gyvenimo sąlygas, kurias galima laikyti normaliomis, įskaitant:

a)  su kasdieniu gyvenimu suderinamų atskaitos lygių nustatymą;

b)  infrastruktūros, kuri padėtų nuolat taikyti pagalbos sau saugos priemones užterštose teritorijose, sukūrimas, pvz., informacijos teikimas, rekomendacijos ir stebėsena.

74 straipsnis

Radonas gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose

1.  103 straipsnyje nurodytame veiksmų plane valstybės narės nustato radono savitojo aktyvumo patalpose nacionalinius atskaitos lygius, kurie neviršija šių vidutinių metinių verčių:

a)  200 Bq m-3 naujuose gyvenamuosiuose ir naujuose visuomeniniuose pastatuose;

b)  300 Bq m-3 esamuose gyvenamuosiuose pastatuose;

c)  300 Bq m-3 esamuose visuomeniniuose pastatuose. Konkrečiais atvejais, jeigu buvimo trukmė yra trumpa, leidžiama nustatyti 1 000 Bq m-3 atskaitos lygį.

2.  Pagal nacionalinį veiksmų planą valstybės narės

a)  nustato esamus gyvenamuosius pastatus, kuriuose viršijamas atskaitos lygis, ir skatina tuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose atskaitos lygiai yra viršijami, taikyti radono kiekį mažinančias priemones;

b)  užtikrina, kad visuomeniniuose pastatuose, esančiuose radono keliamo pavojaus zonose, būtų atliekami radono savitojo aktyvumo matavimai.

3.  Siekdamos užkirsti kelią radonui patekti iš grunto ir, kaip nurodyta nacionaliniame veiksmų plane, iš statybinių medžiagų, valstybės narės parengia specialius statybos įstatymus ir reikalauja vykdyti šių statybos įstatymų reikalavimus, visų pirma didesnio radono savitojo aktyvumo zonose, kad naujuose pastatuose būtų išvengta atskaitos lygį viršijančio radono savitojo aktyvumo.

4.  Valstybės narės vietos ir nacionaliniu lygmeniu teikia informaciją apie vyraujančius radono tūrinius aktyvumus, su radonu susijusią sveikatos riziką ir turimas esamų radono savitojo aktyvumo mažinimo technines priemones.

75 straipsnis

Statybinės medžiagos

1.  Šiame straipsnyje nustatyti reikalavimai taikomi:

a)  statybinėms medžiagoms, kurias, atsižvelgdama į XI priede nustatytą orientacinį medžiagų sąrašą šių medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės atžvilgiu, atitinkama kompetentinga institucija nustatė kaip radiacinės saugos atžvilgiu keliančias susirūpinimą medžiagas ir įtraukė į tokių medžiagų sąrašą; arba

b)  statybinėms medžiagoms, kurias nacionaliniame veiksmų plane institucija priskyrė keliančioms susirūpinimą radono atžvilgiu medžiagoms kaip nurodyta 103 straipsnyje.

2.  Nustatytų tipų statybines medžiagas rinkai teikiančios pramonės šakos

a)  nustato VII priede nurodytų radionuklidų savituosius aktyvumus;

b)  kompetentingai institucijai pateikia informaciją apie atliktų matavimų rezultatus ir VII priede apibrėžtą atitinkamą aktyvumo rodiklį.

3.  Kompetentinga institucija užtikrina, kad nustatytų tipų statybinės medžiagos būtų taip klasifikuojamos, kaip nustatyta VII priede atsižvelgiant į jų numatomą naudojimą ir aktyvumo rodiklį.

4.  Nustatytų tipų statybinėms medžiagoms, kurios patalpose negali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančios dozės, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, nacionaliniu lygiu netaikomi reikalavimai nepažeidžiant 103 straipsnio. Tokias statybines medžiagas vis dėlto būtina toliau stebėti siekiant užtikrinti, kad aktyvumo vertės nuolat atitiktų minėtą atskaitos lygį. VII priede nurodytoms A kategorijos statybinėms medžiagoms netaikomi jokie pateikimo Sąjungos rinkai apribojimai.

5.  Nustatytų tipų statybinių medžiagų, kurios patalpose gali sukelti statybinių medžiagų skleidžiamos išorinės apšvitos 1 mSv per metus atskaitos lygį viršijančią dozę, kuri būtų didesnė už pagrindinę lauke vyraujančią išorinę apšvitą, atžvilgiu kompetentinga institucija gali nuspręsti taikyti atitinkamas priemones: nuo registracijos reikalavimo ir atitinkamų statybos įstatymų taikymo iki tokių medžiagų numatyto naudojimo konkrečių apribojimų.

6.  Su statybos įstatymų įgyvendinimu susijusi informacija apie nustatytų tipų statybines medžiagas, įskaitant jų radionuklidų savituosius aktyvumus, aktyvumo rodiklį ir atitinkamą klasifikaciją, nurodoma prieš šias medžiagas pradedant teikti rinkai.

IX SKYRIUS

APLINKOS APSAUGA

76 straipsnis

Aplinkos kriterijai

Valstybės narės į savo teisinę radiacinės saugos sistemą ir visų pirma į bendrąją žmogaus sveikatos apsaugos sistemą įtraukia nuostatą dėl aplinkos floros ir faunos rūšių radiacinės saugos. Į šią teisinę sistemą įtraukiami aplinkos kriterijai, kuriuos taikant siekiama apsaugoti pažeidžiamų ar reprezentatyviųjų floros ir faunos rūšių populiacijas atsižvelgiant į jų svarbą ekologinei sistemai. Jeigu reikia, nustatomos veiklos rūšys, kurių atžvilgiu užtikrinama teisės aktais nustatyta kontrolė siekiant įgyvendinti šios teisinės sistemos reikalavimus. Šiuo tikslu valstybės narės turi plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje ir atnaujinti teisinę sistemą atitinkamai atsižvelgdamos į nustatytus naujus faktus. [104 pakeit.]

77 straipsnis

Leidžiamosios išmetimo ribos

Pagal 65 straipsnio 2 dalį nustatydamos leidžiamąsias radionuklidų išmetimo į aplinką išmetimo ribas valstybių narių kompetentingos institucijos taip pat užtikrina atitinkamą floros ir faunos rūšių apsaugą. Šiuo tikslu galima atlikti bendrąjį atrankinį įvertinimą siekiant užtikrinti atitiktį aplinkos kriterijams.

78 straipsnis

Atsitiktinis išmetimas

Valstybės narės reikalauja, kad įmonės taikytų atitinkamas technines priemones siekiant išvengti didelės atsitiktinio išmetimo padaromos žalos aplinkai arba sumažinti šios žalos mastą. Nacionalinės valdžios institucijos turi numatyti atsitiktinius periodinius gamybos vietų arba įrenginių ir įmonių taikomos praktikos patikrinimus, kad įsitikintų, jog tokių priemonių yra imamasi arba jos yra taikomos. [105 pakeit.]

79 straipsnis

Aplinkos stebėsena

Rengdamos aplinkos stebėsenos programas ar reikalaudamos jas įgyvendinti valstybių narių kompetentingos institucijos įtraukia reprezentatyviąsias floros ir faunos rūšis, jeigu reikia, ir aplinkos terpes, kurios laikomos gyventojų apšvitos trasa. Siekiant užtikrinti didesnį taikomų priemonių skaidrumą ir veiksmingumą, valstybių narių valdžios institucijos turi nuolat keistis aplinkos radioaktyvumo stebėsenos duomenimis ir informacija, taip pat nedelsiant išplatinti naujus duomenis. [106 pakeit.]

X SKYRIUS

TEISĖS AKTAIS NUSTATYTOS KONTROLĖS REIKALAVIMAI

1 Skirsnis

Institucinė sąranga

80 straipsnis

Kompetentinga institucija

1.  Valstybės narės paskiria kompetentingą instituciją ar institucijas šioje direktyvoje numatytoms užduotims atlikti numatytai reguliavimo kontrolei vykdyti. Kompetentinga institucija arba institucijos turi būti funkciškai nepriklausoma nuo visų organizacijų, remiančių arba naudojančių branduolinę energiją. [107 pakeit.]

1a.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos kompetentinga institucija, laikydamasi nacionalinių teisės aktų reikalavimų, įtrauktų visuomenę nustatant arba keičiant ribines dozes. [108 pakeit.]

1b.  Visi visuomenės dalyvavimo procedūrų etapai turi būti įvykdyti per protingą laikotarpį, kad būtų skirta pakankamai laiko visuomenei informuoti ir ją paruošti veiksmingam dalyvavimui priimant sprendimus. [109 pakeit.]

1c.  Kompetentinga institucija užtikrina, kad priimant sprendimą dėl ribinių dozių būtų tinkamai atsižvelgiama į visuomenės dalyvavimo rezultatus. [110 pakeit.]

2.  Valstybės narės Komisijai perduoda kompetentingos institucijos ar institucijų pavadinimą ir adresą bei nurodo atitinkamas jų kompetencijos sritis siekiant užtikrinti spartų ryšį su šiomis institucijomis.

3.  Jeigu valstybė narė turi daugiau nei vieną didelio aktyvumo uždaruosius jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius ir paliktuosius šaltinius kontroliuojančią kompetentingą instituciją, ji paskiria vieną iš jų ryšiams su kompetentingomis kitų valstybių narių institucijomis palaikyti.

4.  Valstybės narės Komisijai perduoda visus 2 ir 3 dalyse nurodytos informacijos pakeitimus.

5.  Komisija 2, 3 ir 4 dalyse nurodytą informaciją perduoda visoms kompetentingoms institucijoms ir ją reguliariai skelbia ne rečiau nei kartą per dvejus metus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

81 straipsnis

Tarnybų ir specialistų pripažinimas

1.  Valstybės narės nustato būtiną tvarką, pagal kurią pripažįstami:

a)  darbuotojų sveikatos tarnybos;

b)  dozimetrijos tarnybos;

c)  radiacinės saugos specialistai ir radiacinės saugos pareigūnai; [111 pakeit.]

d)  medicinos fizikai.

Valstybės narės priima nuostatas, kuriomis užtikrinamas šių tarnybų ir specialistų techninės kompetencijos tęstinumas ir nepriklausomumas. [112 pakeit.]

2.  Valstybės narės parengia pripažinimo reikalavimus ir perduoda juos Komisijai kartu su už pripažinimą atsakingos kompetentingos institucijos pavadinimu ir adresu. Valstybės narės praneša apie bet kuriuos šios informacijos pakeitimus.

3.  Valstybės narės nurodo kitas tarnybas ar specialistus, kurie turi turėti specialią kvalifikaciją radiacinės saugos srityje, ir, jeigu reikia, nurodo šios kvalifikacijos pripažinimo procesą.

4.  Komisija pagal 2 dalį gautą informaciją perduoda valstybėms narėms.

82 straipsnis

Darbuotojų sveikatos tarnybos

Profesinės sveikatos tarnybos atlieka apšvitos veikiamų darbuotojų medicininę priežiūrą, susijusią su jų apšvita jonizuojančiąja spinduliuote, ir tikrina šių darbuotojų tinkamumą atlikti jiems paskirtas užduotis.

83 straipsnis

Dozimetrijos tarnybos

Dozimetrijos tarnybos nustato apšvitą patiriančių darbuotojų, kuriems taikoma individualioji stebėsena, vidinę ir išorinę dozes, kad užregistruotų dozę bendradarbiaudamos su įmone ir darbuotojų sveikatos tarnyba. Dozimetrijos tarnybos kalibruoja individualiosios stebėsenos prietaisus, nuskaito ir aiškina jų rodmenis bei matuoja žmogaus organizmo ir biologinių ėminių radioaktyvumą.

84 straipsnis

Radiacinės saugos specialistas

1.  Remdamasis savo profesine patirtimi, matavimais ir įvertinimais radiacinės saugos specialistas įmonei teikia kompetentingas rekomendacijas su profesine apšvita ir gyventojų apšvita susijusiais klausimais.

2.  Radiacinės saugos specialistas teikia rekomendacijas dėl tokių klausimų (jais neapsiribojant):

a)  naujų įrenginių planų ir naujų ar modifikuotų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių priėmimo eksploatacijai, įskaitant techninių valdymo priemonių, konstrukcijos bei saugos ypatybių ir perspėjimo priemonių vertinimą radiacinės saugos atžvilgiu;

b)  kontroliuojamųjų ir stebimųjų zonų skirstymo kategorijomis;

c)  darbuotojų skirstymo kategorijomis;

d)  darbo vietos ir individualiosios stebėsenos programų turinio;

e)  naudotinos atitinkamos radiacinės apšvitos kontrolės įrangos;

f)  atitinkamų individualiosios dozimetrijos metodų;

g)  tinkamų apribotųjų dozių optimizavimo ir nustatymo,

h)  kokybės laidavimo;

i)  aplinkos stebėsenos programos;

j)  radioaktyviųjų atliekų dėjimo į atliekyną reikalavimų;

k)  avarijų ir incidentų prevencijos priemonių;

l)  pasirengimo avarinėms apšvitos situacijoms ir jų likvidavimo;

m)  apšvitos veikiamų darbuotojų mokymo ir perkvalifikavimo programų.

3.  Jeigu reikia, radiacinės saugos specialisto užduotis gali atlikti specialistų grupė, kurie kartu paėmus turi visą reikiamą kvalifikaciją.

85 straipsnis

Medicinos fizikas

1.  Sveikatos priežiūros srityje medicinos fizikas sprendžia arba pataria dėl klausimų, susijusių su jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimu medicininei apšvitai.

2.  Atsižvelgdamas į medicininę radiologinę praktiką, medicinos fizikas prisiima atsakomybę už dozimetriją, įskaitant fizikinius matavimus, atliekamus siekiant įvertinti paciento gautą dozę, teikia rekomendacijas dėl medicininės radiologinės įrangos ir visų pirma prisideda:

a)  optimizuojant medicininę apšvitą patiriančių pacientų ir kitų asmenų radiacinę saugą, įskaitant diagnostinių atskaitos lygių taikymą ir naudojimą;

b)  nustatant ir įgyvendinant medicininės radiologinės įrangos kokybės laidavimo sistemą;

c)  rengiant medicininės radiologinės įrangos technines specifikacijas ir patalpų, kuriose planuojama šią įrangą montuoti, projektus;

d)  prižiūrint medicininius radiologinius įrenginius radiacinės saugos atžvilgiu;

e)  parenkant įrangą, kuria atliekami radiacinės saugos matavimai.

f)  mokant medicinos praktikus ir kitus darbuotojus atitinkamų radiacinės saugos aspektų;

fa)  nustatant dokumentais įformintas apšvitos veikiamų darbuotojų informavimo ir mokymo procedūras. [113 pakeit.]

Jeigu reikia, medicinos fiziko užduotis gali atlikti medicinos fizikos tarnyba.

86 straipsnis

Už radiacinę saugą atsakingas asmuo

1.  Valstybės narės nusprendžia, kurių rūšių veiklą vykdant būtina paskirti už radiacinę saugą atsakingą asmenį, kad įmonėje būtų vykdomos radiacinės saugos užduotys. Valstybės narės reikalauja, kad už įmonės radiacinę saugą atsakingas asmuo būtų aprūpintas visomis priemonėmis, kurių jam reikia, kad galėtų atlikti savo pareigas. Už radiacinę saugą atsakingas asmuo yra tiesiogiai pavaldus įmonei.

2.  Atsižvelgiant į veiklos pobūdį, už radiacinę saugą atsakingas asmuo gali vykdyti šias užduotis:

a)  užtikrinti, kad darbas, kuriam naudojama spinduliuotė, būtų atliekamas laikantis visų nustatytų procedūrų reikalavimų ar įmonės taisyklių;

b)  kontroliuoti darbo vietos stebėsenos programos įgyvendinimą;

c)  tvarkyti reikiamus su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais susijusius įrašus;

d)  reguliariai įvertinti atitinkamų saugos ir įspėjamųjų sistemų būklę;

e)  kontroliuoti individualiosios stebėsenos programos įgyvendinimą;

f)  kontroliuoti sveikatos priežiūros programos įgyvendinimą;

g)  naujus darbuotojus supažindinti su įmonės taisyklėmis ir procedūromis;

h)  teikti rekomendacijas ir pastabas dėl darbo planų;

i)  patvirtinti darbo planus;

j)  įmonės vadovybei teikti ataskaitas;

k)  dalyvauti rengiant avarinių apšvitos situacijų prevencines priemones, užtikrinant parengtį šioms situacijoms ir numatant jų likvidavimo priemones;

l)  palaikyti ryšius su radiacinės saugos specialistu;

la)  nustatant dokumentais įformintas apšvitos veikiamų darbuotojų informavimo ir mokymo procedūras. [114 pakeit.]

Už radiacinę saugą atsakingo asmens užduotis gali atlikti įmonėje įsteigtas radiacinės saugos skyrius.

2 Skirsnis

Uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių kontrolė

87 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.  Valstybės narės nustato priemones, kuriomis užtikrinama tinkama uždarųjų šaltinių kontrolė jų buvimo vietos, naudojimo ir tvarkymo atžvilgiu.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad įmonės vykdytų visų jų atsakomybėje esančių uždarųjų šaltinių apskaitą, kurioje būtų nurodomos jų buvimo vietos bei perkėlimo atvejai.

3.  Valstybės narės sukuria sistemą, kurią taikant jos būtų tinkamai informuojamos apie pavienius uždarųjų šaltinių perdavimo atvejus ir visada informuojamos apie didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių perdavimą.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad kiekviena uždarąjį radioaktyvųjį šaltinį turinti įmonė kompetentingai institucijai nedelsdama praneštų apie uždarojo šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą.

88 straipsnis

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių kontrolės reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad prieš išduodant leidimą vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais:

a)  būtų nustatytos tinkamos šaltinių saugaus valdymo ir fizinio saugumo priemonės, įskaitant priemones, taikytinas tada, kai jie tampa panaudotais šaltiniais. Tokiose priemonėse gali būti numatyta, kad panaudoti šaltiniai turi būti grąžinami tiekėjui ar šalinami į atliekyną ar saugojimo įrenginį arba gamintojas ar tiekėjas įpareigojami priimti šiuos šaltinius;

b)  finansinėmis garantijomis arba kitomis lygiavertėmis priemonėmis, tinkančiomis konkretaus šaltinio atveju, būtų pasirūpinta, kad šaltiniai, tapę panaudotais šaltiniais, būtų saugiai sutvarkomi, įskaitant tą atvejį, jeigu įmonė bankrutuoja ar nutraukia veiklą.

89 straipsnis

Specialūs didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių licencijavimo reikalavimai

Valstybės narės užtikrina, kad, be V skyriuje nustatytų bendrųjų licencijavimo reikalavimų, į didelio aktyvumo uždarojo šaltinio gamybos, naudojimo ar įsigijimo licenciją būtų įrašyta:

a)  minimalūs šaltinio, jo talpyklos ir papildomos įrangos eksploatacijos kriterijai;

b)  taikytinos darbo procedūros;

c)  tinkamas panaudotų šaltinių tvarkymas, jeigu reikia įskaitant ir panaudotų šaltinių perdavimo gamintojui, tiekėjui, kitai licencijuotai įmonei ar į atliekyną susitarimus.

90 straipsnis

Įmonių atliekama apskaita

Valstybės narės reikalauja, kad į didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių apskaitą būtų įtraukta XII priede nustatyta informacija ir kad įmonė, paprašius kompetentingoms institucijoms, pateiktų joms šių įrašų dalies arba visų įrašų kopiją ir bent jau XIII priede nustatytą informaciją. Kompetentingai institucijai turi būti sudarytos galimybės patikrinti įmonės įrašus.

91 straipsnis

Kompetentingų institucijų atliekama apskaita

1.   Kompetentingos institucijos veda įmonių, kurioms išduota licencija vykdyti veiklą su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais, apskaitą ir šių įmonių turimų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių apskaitą. Registruojami duomenys apie radionuklidą, jo aktyvumą pagaminimo metu arba, jeigu tas aktyvumas nėra žinomas, aktyvumą pirmo pateikimo rinkai metu ar įmonei įsigijus šaltinį, ir šaltinio tipas. Kompetentingos institucijos nuolatos atnaujina įrašus atsižvelgdamos į šaltinių perdavimą ir kitus veiksnius.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad licencijos turėtojai ženklintų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių konteinerius ir dokumentuotų veiklą naudojant tokius šaltinius nuo erozijos apsaugančiu būdu. Dokumentuose nurodoma medžiagos cheminė sudėtis, toksiškumas, radioaktyvumas, taip pat nurodoma, ar ji kietos, skystos, ar dujų būsenos. [115 pakeit.]

92 straipsnis

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių saugumas

1.  Įmonė, kuri verčiasi veikla su didelio aktyvumo uždaraisiais šaltiniais, turi atitikti XIV priede nustatytus reikalavimus.

2.  Gamintojas, tiekėjas ir kiekviena įmonės užtikrina, kad didelio aktyvumo uždarieji šaltiniai bei talpyklos atitiktų XV priede nustatytus identifikavimo ir žymėjimo reikalavimus.

3 Skirsnis

Paliktieji šaltiniai

93 straipsnis

Paliktųjų šaltinių aptikimas

1.  Valstybės narės reikalauja, kad bet kuris paliktąjį šaltinį aptikęs asmuo nedelsdamas praneštų ekstremaliųjų situacijų parengties organizacijai ar kompetentingai institucijai ir nesiimtų jokių kitų veiksmų su šaltiniu, kol šios institucijos nepateikia atitinkamų nurodymų.

2.  Valstybės narės imasi priemonių, kad sukurtų paliktųjų šaltinių aptikimo sistemas tokiose vietose kaip, pavyzdžiui, didelės metalo laužo supirkimo aikštelės ir dideli metalo laužo perdirbimo objektai, kuriuose gali pasitaikyti paliktųjų šaltinių, arba atitinkamuose stambiuose pervežimo punktuose, pavyzdžiui, muitinės postuose.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad 2 dalyje nurodytose vietose dirbantiems ir paprastai su operacijomis, kurias atliekant taikomi radiacinės saugos reikalavimai, nesusijusiems asmenims būtų nedelsiant suteikiama specializuota techninė pagalba ir rekomendacijos. Rekomendacijomis ir pagalba visų pirmiausia siekiama apsaugoti darbuotojus ir gyventojus nuo jonizuojančiosios spinduliuotės ir užtikrinti šaltinio fizinį saugumą.

94 straipsnis

Metalo tarša

Valstybės narės reikalauja, kad metalo laužo perdirbimo įmonės kompetentingai institucijai nedelsdamos praneštų apie visus išlydytus paliktuosius šaltinius, ir neperdirbtų užteršto metalo, kol nebus gautas kompetentingos institucijos leidimas.

95 straipsnis

Paliktųjų šaltinių paieška, tvarkymas ir dėjimas į atliekyną

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos būtų pasirengusios arba numačiusios priemones, įskaitant atsakomybės paskirstymą, vykdyti paliktųjų šaltinių paiešką ir šalinti paliktųjų šaltinių sukeltų ekstremalių situacijų padarinius ir būtų parengusios atitinkamus likvidavimo planus bei priemones.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad prireikus būtų organizuojamos paliktųjų šaltinių, kurie buvo palikti praeityje vykdant įvairių rūšių veiklą, paieškos kampanijos.

Organizuojant kampanijas valstybės narės gali skirti lėšų padengti šaltinių paieškos, tvarkymo ir dėjimo į atliekyną išlaidas; kampanijos taip pat gali aprėpti institucijų, pvz., muitinės, ir įstaigų, pvz., mokslinių tyrimų institutų, medžiagų tyrimo institutų ar ligoninių, veiklos ankstesnio laikotarpio įrašų tyrimą.

96 straipsnis

Paliktųjų šaltinių finansinė garantija

Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės nustatyta tvarka būtų sukurta finansinių garantijų sistema ar kitos lygiavertės priemonės siekiant padengti su paliktųjų šaltinių paieška susijusias išlaidas ir tas išlaidas, kurias gali tekti patirti įgyvendinant 95 straipsnį.

4 Skirsnis

Avarinės apšvitos situacijos

97 straipsnis

Ekstremaliosios situacijos valdymo sistema

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų atsižvelgiama į ekstremaliųjų situacijų susiklostymo jų teritorijoje galimybę ir į tai, kad jas gali paveikti už jų teritorijos ribų susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos. Valstybės narės sukuria ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą ir nustato reikiamas administracines šios sistemos palaikymo nuostatas.

2.  Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistema turi būti proporcinga grėsmės vertinimo rezultatams ir tokia, kad būtų galima veiksmingai sureaguoti į avarines apšvitos situacijas, susijusias su vykdoma veikla ar nenumatytais įvykiais, įskaitant piktavališkus veiksmus ir paliktųjų šaltinių aptikimą.

3.  Ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje numatomas ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planų parengimas siekiant užtikrinti, kad apšvita jokiam asmeniui nesukeltų nulemtųjų jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių, ir sumažinti atsitiktinių jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltų reiškinių riziką atsižvelgiant į III skyriuje nurodytus bendruosius radiacinės saugos principus ir atskaitos lygius. Į ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą įtraukiami IX priedo A skirsnyje išvardyti elementai.

98 straipsnis

Avarinė parengtis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad iš anksto būtų parengti įvairių tipų ekstremaliųjų situacijų, nustatytų atlikus grėsmės įvertinimą, likvidavimo planai.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planai būtų reguliariai išbandomi, peržiūrimi ir persvarstomi.

3.  Į ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planus, jeigu reikia, įtraukiami atitinkami 97 straipsnyje nurodytos ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos elementai.

4.  Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planus įtraukiami IX priedo B skirsnyje apibrėžti elementai.

99 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.  Likviduodamos savo teritorijoje susidariusias ekstremalias situacijas, galinčias paveikti kitas valstybes nares ar trečiąsias šalis, valstybės narės bendradarbiauja su kitomis valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis siekdamos palengvinti radiologinės saugos organizavimą kitose valstybėse narėse ar trečiosiose šalyse.

2.  Jeigu valstybės narės teritorijoje susiklosto ekstremalioji situacija, galinti turėti radiologinių padarinių jos teritorijoje, ta valstybė narė, siekdama užtikrinti bendradarbiavimą, užmezga ryšį su kita valstybe nare ar trečiąją šalimi, kuri gali būti paveikta.

3.  Nepažeisdamos taikomų atitinkamų reikalavimų ir nacionalinių teisės aktų nuostatų valstybės narės nedelsdamos keičiasi informacija ir bendradarbiauja su kitomis susijusiomis valstybėmis narėmis ar trečiosiomis šalimis ir atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis dėl prarastų, pašalintų, pavogtų ar aptiktų didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių, kitų susirūpinimą keliančių radioaktyviųjų šaltinių ir radioaktyviųjų medžiagų bei dėl susijusių tolesnių veiksmų ar tyrimų.

5 Skirsnis

Esamosios apšvitos situacijos

100 straipsnis

Esamųjų apšvitos situacijų programos

1.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų parengtos esamųjų apšvitos situacijų nustatymo ir įvertinimo bei radiacinės saugos atžvilgiu susirūpinimą keliančios profesinės apšvitos ir gyventojų apšvitos nustatymo programos.

2.  Esamųjų apšvitos situacijų reikalavimai taikomi:

a)  apšvitai, kuri sukeliama zonas užteršus liekamąja radioaktyviąja medžiaga, susidariusia

i)  iš praeityje vykdytos veiklos, kuriai niekada netaikyta teisės aktais nustatyta kontrolė ar kuri nereglamentuota laikantis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;

ii)  iš ekstremalios situacijos po to, kai avarinė apšvitos situacija buvo paskelbta pasibaigusia, kaip numatyta pagal ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos nuostatas;

iii)  iš praeityje vykdant veiklą, už kurią įmonė jau nebėra teisiškai atsakinga, atsiradusių liekanų;

b)  gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių sukeltai apšvitai, įskaitant:

i)  radono ir torono sukeliamą apšvitą, kuri patiriama darbo vietose, gyvenamuosiuose pastatuose ir kituose pastatuose;

ii)  patalpose statybinių medžiagų sukeliamą išorinę apšvitą;

c)  apšvitai, kurią sukelia medžiagos, turinčios savo sudėtyje

i)  radionuklidų iš a punkte nurodytų užterštų teritorijų, arba

ii)  gamtinės kilmės radionuklidų, visų pirma maisto produktuose, geriamajame vandenyje ir statybinėse medžiagose;

d)  kitoms esamosioms apšvitos situacijoms, kurių negalima nepaisyti radiacinės saugos atžvilgiu.

3.  Atsižvelgdamos į bendrąjį pagrįstumo principą valstybės narės gali nuspręsti, kad dėl esamosios apšvitos situacijos nebūtina svarstyti saugos priemonių taikymo.

4.  Susirūpinimą radiacinės saugos atžvilgiu keliančioms esamosioms apšvitos situacijoms, už kurias teisiškai atsakinga įmonė, taikomi atitinkami planuojamųjų apšvitos situacijų reikalavimai.

101 straipsnis

Strategijų parengimas

1.  Valstybės narės imasi priemonių parengti strategijas, kurias taikant būtų užtikrinamas tinkamas esamųjų apšvitos situacijų valdymas ir jas valdyti skiriamų išteklių proporcingumas atsižvelgiant į rizikos rūšis ir saugos priemonių veiksmingumą.

2.  Už esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijos parengimą atsakinga kompetentinga institucija užtikrina, kad į strategiją būtų įtraukta:

a)  taikant strategiją siekiami tikslai, ypač susiję su liekamąja doze; [116 pakeit.]

b)  atitinkami atskaitos lygiai atsižvelgiant I priede nustatytus atskaitos lygių intervalus. [117 pakeit.]

102 straipsnis

Strategijų įgyvendinimas

1.  Valstybės narės esamųjų apšvitos situacijų valdymo strategijų įgyvendinimo atsakomybę priskiria kompetentingai institucijai ir, jeigu reikia, registruotojams, licencijos turėtojams ir kitoms su taisomųjų ir saugos priemonių įgyvendinimu susijusioms šalims; be to, atitinkamai numato suinteresuotųjų šalių dalyvavimą priimant apšvitos valdymo strategijų rengimo ir įgyvendinimo sprendimus.

2.  Visų svarstomų įgyvendinti saugos priemonių forma, mastas ir trukmė turi būti optimizuojama.

3.  Liekamųjų apšvitos dozių, kurios buvo gautos įgyvendinant strategiją, pasiskirstymas turi būti įvertintas. Nagrinėjamos kitos priemonės siekiant sumažinti apšvitas, kurios kol dar viršija atskaitos lygį.

4.  Įgyvendinant strategiją kompetentinga institucija turi reguliariai:

a)  vertinti prieinamas taisomąsias ir apsaugos priemones bei planuojamų ir įgyvendintų priemonių veiksmingumą;

b)  apšvitos veikiamiems asmenims teikti informaciją apie sveikatai gresiančią galimą riziką ir prieinamas jų pačių apšvitą mažinančias priemones;

c)  rengti apšvitos valdymo asmeniniu arba vietos lygmeniu rekomendacijas;

d)  veiklos, kuriai naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos ir kuri nevaldoma kaip planuojamoji apšvitos situacija, atveju teikia informaciją įmonėms apie tinkamas savitųjų ar tūrinių aktyvumų ir apšvitų stebėsenos priemones bei apsaugos priemones atsižvelgiant į bendruosius sveikatos ir saugos reikalavimus.

103 straipsnis

Su radonu susijusių veiksmų planas

1.  Valstybės narės parengia iš visų šaltinių, t. y. grunto, statybinių medžiagų ar vandens, patenkančio radono gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeniniuose pastatuose ir darbo vietose skleidžiamos apšvitos keliamos ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą. Veiksmų plane atsižvelgiama į XVI priede nustatytus klausimus.

2.  Valstybės narės Komisijai perduoda veiksmų planą ir informaciją apie visas nustatytas radono keliamo pavojaus zonas. Valstybės narės reguliariai atnaujina veiksmų planą ir informaciją apie radono keliamo pavojaus zonas.

6 Skirsnis

Vykdymo užtikrinimo sistema

104 straipsnis

Tikrinimai

1.  Siekdamos užtikrinti pagal šią direktyvą priimtų nuostatų įgyvendinimą, pradėti priežiūrą ir, jeigu reikia, imtis taisomųjų veiksmų valstybės narės sukuria tikrinimo sistemą ar sistemas.

2.  Atsižvelgdama į su veikla susijusio pavojaus tikėtiną mastą ir pavojaus pobūdį, bendrąjį radiacinės saugos klausimų įvertinimą vykdant veiklą ir atitikties pagal šią direktyvą priimtoms nuostatoms būklę kompetentinga institucija parengia sistemingą tikrinimo programą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad tikrinimo metu nustatyti faktai būtų registruojami, o įmonei, kurioje atliktas tikrinimas, būtų pranešti tikrinimo rezultatai.

4.  Valstybės narės paskelbia tikrinimo programą ir pagrindinius jos įgyvendinimo rezultatus.

5.  Kompetentinga institucija užtikrina, kad saugos ir apsaugos informacija apie tikrinimų metu įgytą patirtį, taip pat informacija apie įvykusius incidentus ar avarijas ir padarytas išvadas būtų laiku išplatinama susijusioms šalims, įskaitant šaltinių gamintojus ir tiekėjus, bei, jeigu reikia, tarptautinėms organizacijoms.

105 straipsnis

Vykdymo užtikrinimas

Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingai institucijai būtų suteikti įgaliojimai iš įmonės reikalauti imtis pažeidimų pašalinimo veiksmų ir pasirūpinti šių pažeidimų prevencija arba, jeigu reikia, panaikinti leidimą vykdyti veiklą, jeigu teisės aktais nustatyto tikrinimo ar kito teisės aktais nustatyto vertinimo rezultatais patvirtinama, kad įmonė nevykdo pagal šią direktyvą priimtų nuostatų.

106 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus numatytų sankcijų skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Šios nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės šias nuostatas Komisijai praneša ne vėliau nei iki 107 straipsnyje nustatytos datos ir nedelsdamos jai praneša apie visus vėlesnius šių nuostatų pakeitimus.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

107 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo [00.00.0000]. IX skyriaus aplinkos apsaugos nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos ne vėliau kaip [00.00.0000]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę Komisija pateikia Europos Parlamentui ataskaitą apie tuos pranešimus. [118 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

Jeigu valstybė narė planuoja nustatyti standartus, kurie yra griežtesni už nustatytuosius šioje direktyvoje, ji apie tai informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares. [119 pakeit.]

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus. Komisija parengia ir pateikia Europos Parlamentui tokių pranešimų santrauką. [120 pakeit.]

108 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 89/618/Euratomas, 90/641/Euratomas, 96/29/Euratomas, 97/43/Euratomas, 2003/122/Euratomas panaikinamos nuo ... .

109 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

110 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...

Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Gyventojų apšvitos atskaitos lygių intervalai

1.  Gyventojų apšvitos avarinėse ir esamosiose apšvitos situacijose optimizavimas grindžiamas atskaitos lygiu, nustatytinu laikantis šių intervalų (išreiškiamų efektinės dozės (ūmios ar metinės) mSv):

(a)  didesnis nei 20 ir mažesnis arba lygus 100

(b)  didesnis nei 1 ir mažesnis arba lygus 20

(c)  1 ar mažesnis.

Atskaitos lygis pasirenkamas laikantis 2–5 punktuose nustatytų sąlygų.

2.  Nepažeidžiant organų dozėms nustatytų atskaitos lygių, esamosioms apšvitos situacijoms nustatomi efektinėmis dozėmis išreikšti metiniai atskaitos lygiai nuo 1 iki 20 mSv , o avarinėms apšvitos situacijoms atskaitos lygiai nuo 20 iki 100 mSv. .

3.  Susiklosčius tam tikroms situacijoms leidžiama nustatyti mažesnių intervalų nei nurodytieji 1 punkte atskaitos lygį:

a)  mažesnį nei 20 mSv atskaitos lygį leidžiama nustatyti susiklosčius avarinei apšvitos situacijai, jeigu atitinkamą saugą įmanoma užtikrinti taikant tokias apsisaugojimo priemones, kad nebūtų padaroma neproporcinga žala ar patiriamos pernelyg didelės išlaidos;

b)  mažesnį nei 1 mSv metinį atskaitos lygį leidžiama nustatyti, jeigu reikia, esamojoje apšvitos situacijoje konkrečioms su šaltiniu susijusioms apšvitoms ar apšvitos trasoms.

4.  Avarinę apšvitos situaciją keičiant esamąja apšvitos situacija nustatomi atitinkami apšvitos lygiai, visų pirma nustojus taikyti ilgalaikes apsisaugojimo priemones, pvz., perkėlimą į kitą vietą.

5.  Nustatant atskaitos lygius atsižvelgiama į pagrindinių situacijų charakteristikas bei visuomeninius kriterijus, kurie gali aprėpti:

–  a) esant mažesnei nei 1 mSv arba 1mSv per metus apšvitai, bendrąją apšvitos lygio informaciją, be specialaus individualiųjų apšvitų nagrinėjimo;

–  b) esant mažesnei nei 20 mSv arba 20 mSv per metus apšvitai, konkrečią informaciją, leidžiančią asmenims valdyti savo apšvitą, jeigu galima;

–  c) esant mažesnei nei 100 mSv arba 100 mSv per metus apšvitai, individualiųjų dozių įvertinimą ir specialią informaciją apie apšvitos pavojų bei galimus taikyti apšvitos sumažinimo veiksmus. [121 pakeit.]

II PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždaruosius radioaktyviuosius šaltinius apibrėžiančios aktyvumo vertės

Į toliau pateiktą lentelę neįtrauktų radionuklidų atitinkamas aktyvumo lygis yra tapatus TATENOS leidinyje „Pavojingi radioaktyvios medžiagos kiekiai (D vertės)“ , (EPR–D–VALUES 2006) apibrėžtajai D vertei

Radionuklidas

Aktyvumo lygis (TBq)

Am-241

620131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000010.png10-2

Am-241/Be

620131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000011.png10-2

Cf-252

220131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000012.png10-2

Cm-244

520131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000013.png10-2

Co-60

320131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000014.png10-2

Cs-137

120131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000015.png10-1

Gd-153

120131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000016.png100

Ir-192

820131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000017.png10-2

Pm-147

420131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000018.png101

Pu-238

620131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000019.png10-2

Pu-239/Be(19)

620131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000020.png10-2

Ra-226

420131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000021.png10-2

Se-75

220131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000022.png10-1

Sr-90 (Y-90)

120131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000023.png100

Tm-170

220131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000024.png101

Yb-169

320131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000025.png10-1

III PRIEDAS

Jonizuojančiąją spinduliuotę skleidžiančios įrangos ar produktų teikimas rinkai [122 pakeit.]

A.  Bet kuri įrangą ar produktus teikti rinkai ketinanti įmonė kompetentingoms institucijoms perduoda visą susijusią informaciją, įskaitant:

1)  įrangos ar produkto technines charakteristikas;

2)  informaciją apie šaltinio tvirtinimą laikiklyje ir ekranavimą, jeigu įrangoje yra radioaktyviųjų medžiagų;

3)  dozės galias atitinkamais atstumais, kurių būtina laikytis naudojant įrangą ar produktą, įskaitant dozės galias 0,1 m atstumu nuo bet kurio prieinamo paviršiaus;

4)  numatomą įrangos ar produkto naudojimą ir informaciją apie atitinkamas naujos įrangos arba produkto eksploatacines charakteristikas, palyginti su jau naudojamos įrangos ar produkto charakteristikomis;

5)  tikėtinas apšvitos, kurią patirs nuolatiniai įrangos ar produkto naudotojai, dozes.

5a)  radiacinę riziką, susijusią su įrangai ar produktams galinčiais pakenkti veikimo sutrikimais ir avarijomis. [123 pakeit.]

B.  Kompetentingos institucijos įvertina A skirsnyje išvardytą informaciją ir visų pirma vertina:

1)  ar įrangos arba produkto eksploatacinės charakteristikos pagrindžia numatomą įrangos ar produkto naudojimą;

2)  ar konstrukcija tinkama siekiant sumažinti apšvitą įprastomis naudojimo sąlygomis ir netinkamo naudojimo arba atsitiktinės apšvitos tikimybės ir šio naudojimo padarinius;

3)  ar vartotojams skirtas produktas yra tinkamai suprojektuotas siekiant laikytis nereguliavimo kriterijų ir ar nustojus naudoti šį produktą nebus privaloma naudoti specialių atsargumo priemonių jį šalinant;

4)  jeigu įranga ar produktai naudojami vykdant veiklą, kuriai nebūtina gauti leidimą – ar nustatytos atitinkamos šios įrangos ar produkto šalinimo sąlygos;

5)  ar įranga arba produktas yra tinkamai pažymėtas ir ar naudotojui pateikti būtini dokumentai su tinkamo naudojimo ir šalinimo nurodymais. [124 pakeit., šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.]

Ba.  Kompetentingos valdžios institucijos turi iš anksto išsamiai informuoti galimus aparatūros ir produktų naudotojus bei užtikrinti jų dalyvavimą priimant sprendimus. [125 pakeit.]

IV PRIEDAS

Veiklos rūšys, kurioms naudojama nemedicininė apšvita

Taikant 23 straipsnį naudojamasi šiuo veiklos rūšių, kurioms naudojama nemedicininė apšvita, sąrašu:

A.  Medicininę radiologinę įrangą naudojančių medicinos darbuotojų taikomos procedūros:

1.  Siekiančiųjų įsidarbinti asmenų sveikatos vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

2.  Imigracijos tikslais atliekamas sveikatos vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

3.  Draudimo tikslais atliekamas sveikatos vertinimas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

4.  Naudojant radiologinę medicinos įrangą atliekamas sveikatos vertinimas siekiant kitų tikslų, kai apšvitos veikiamas asmuo nepatiria naudos savo sveikatai ar gerovei;

5.  Naudojant radiologinę medicinos įrangą atliekamas vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo vertinimas siekiant nustatyti tinkamumą sportinei ar šokėjo karjerai ir t. t.;

6.  Amžiaus nustatymas naudojant radiologinę medicinos įrangą;

7.  Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas siekiant nustatyti į žmogaus kūną patekusius objektus.

B.  Ne medicininę radiologinę įrangą naudojančių ne medicinos darbuotojų taikomos procedūros:

1.  Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas siekiant aptikti paslėptus objektus ant žmogaus kūno ar pritvirtintus prie žmogaus kūno;

2.  Jonizuojančiosios spinduliuotės naudojimas aptinkant paslėptus žmones, kai atliekama krovinio patikra;

3.  Kitos veiklos rūšys, kai jonizuojančioji spinduliuotė naudojama teisiniais ir saugos tikslais.

V PRIEDAS

Pramoninės veiklos rūšių, kurioms naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sąrašas

24 straipsnio taikymo tikslais nustatomas šis pramoninės veiklos rūšių, kurioms naudojamos gamtinės kilmės radioaktyviosios medžiagos, sąrašas:

(1)  retųjų žemių elementų išgavimas iš monacito;

(2)  torono komponentų ruošimas ir savo sudėtyje torono turinčių produktų gaminimas;

(3)  niobio ir (arba) tantalo rūdos perdirbimas;

(4)  naftos ir dujų gavyba;

(5)  geoterminės energijos gavyba;

(6)  TiO2 pigmento gamyba;

(7)  terminė fosforo gamyba;

(8)  cirkono ir cirkonio pramonė;

(9)  fosforo trąšų gamyba;

(10)  cemento gamyba, klinkerio krosnių techninė priežiūra;

(11)  anglimi kūrenamos elektrinės, katilų techninė priežiūra;

(12)  fosforo rūgšties gamyba;

(13)  ketaus gamyba;

(14)  alavo, švino ir vario lydymas;

(15)  gruntinio vandens filtravimo įrenginiai;

(16)  įvairių rūšių rūdos, išskyrus urano rūdą, kasimas.

VI PRIEDAS

Nereguliavimo ir nebekontroliavimo kriterijai

1.  Išimtis

Išimtį veiklai netaikyti šios direktyvos reikalavimų galima suteikti tiesiogiai, remiantis atitiktimi 2 skirsyje nustatytiems kiekybiniams nereguliavimo kriterijams (aktyvumo vertės (Bq) arba savitojo aktyvumo vertės (Bq g-1)) ar reguliuojančiai institucijai priėmus atitinkamą sprendimą, kuris priimamas remiantis kartu su pranešimu apie veiklą pateikiama informacija ir laikantis bendrųjų nereguliavimo kriterijų, nustatytų 3 skirsnyje, siekiant užtikrinti, kad veiklai nebūtų taikomi kiti reikalavimai.

2.  Nereguliavimo ir nebekontroliavimo vertės

Nereguliavimo aktyvumo vertės (Bq), taikomos visiems su veikla susijusiems veiksmams, nustatytos B lentelės 3 skiltyje (dirbtinės kilmės radionuklidų ir vartojamuosiuose gaminiuose naudojamų tam tikrų gamtinės kilmės radionuklidų bendrosios aktyvumo vertės). Kitų rūšių veiklai, kurią vykdant naudojami gamtinės kilmės radionuklidai, šios vertės paprastai nėra taikomos.

Nereguliavimas medžiagoms, kuriose yra dirbtinės kilmės radionuklidų ir kurios naudojamos veiklai, savitojo aktyvumo vertės (Bq g-1) nustatytos A lentelės 1 dalyje, o A lentelės 2 dalyje nustatytos nereguliavimo medžiagoms, kuriose yra gamtinės kilmės radionuklidų, savitojo aktyvumo vertės. A1 lentelės 1 dalyje pateiktos atskiriems radionuklidams taikomos vertės, jeigu reikia, įskaitant trumpaamžius radionuklidus, su pirminiu radionuklidu sudarančius nurodytą radioaktyviąją pusiausvyrą. A lentelės 2 dalyje nurodytos vertės taikomos visiems U-238 arba Th-232 skilimų grandinėlės radionuklidams, tačiau su pirminiu radionuklidu radioaktyviosios pusiausvyros nesudarantiems skilimų grandinėlės segmentams leidžiama taikyti didesnes vertes.

A lentelės 1 dalyje arba A lentelės 2 dalyje nustatytos savitojo aktyvumo vertės taip pat naudojamos nusprendus kietosioms medžiagoms netaikyti kontrolės reikalavimų, kai jos naudojamos pakartotinai, pateikiamos grąžinamajam perdirbimui, šalinamos įprastu būdu ar deginamos. Atsižvelgiant į Bendrijos gaires, įskaitant, jeigu reikia, papildomus paviršinio aktyvumo arba stebėsenos reikalavimus, konkrečių medžiagų ar tam tikrų trasų atžvilgiu leidžiama apibrėžti didesnes vertes.

Dirbtinės kilmės radionuklidų mišinių nuklidams būdingų poveikio rūšių ar koncentracijų (tos pačios matricos skirtingų radionuklidų) svertinė suma, padalyta iš nebekontroliuojamosios vertės, turi būti mažesnė nei vienetas. Jeigu reikia, šią sąlygą galima patikrinti remiantis tiksliausiais radionuklidų mišinio sudėties apytikriais įverčiais. A lentelės 2 dalyje nurodytos vertės taikomos atskirai kiekvienam pirminiam nuklidui. Atsižvelgiant į Bendrijos gaires, tam tikrų skilimų grandinėlės elementų, pvz., Po-210 arba Pb-210, atžvilgiu galima naudoti gerokai didesnes vertes (pvz., didesnes ne daugiau nei du kartus).

A lentelės 2 dalyje nurodytų verčių neleidžiama naudoti siekiant suteikti išimtį tuo atveju, jeigu į statybines medžiagas norima įterpti liekanas, susidarančias sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas. Vykdant šių minėtų sektorių veiklą susidarančių liekanų grąžinamasis perdirbinimas turi būti tvarkomas taip pat, kaip tvarkoma leidžiama veikla, arba jis nereguliuojamas remiantis 3 skirsnyje nustatytais bendraisiais nereguliavimo kriterijais. Šiuo tikslu tikrinama, ar radionuklidų savitojo aktyvumo suma atitinka VII priede apibrėžtą atitinkamą statybinių medžiagų aktyvumo I rodiklio vertę.

B lentelės 3 skiltyje nustatytos vertės taikomos bendrajam radioaktyviųjų medžiagų, kurias bet kuriuo metu turi asmuo ar įmonė ir kurios naudojamos tam tikrai veiklai, aprašui. Tačiau reguliavimo institucija šias vertes gali taikyti mažesniems objektams ar paketams, pvz., siekiant suteikti gabenimo ar saugojimo išimtį tiems vartojamiesiems gaminiams, kuriems netaikomi kontrolės reikalavimai, jeigu laikomasi 3 skirsnyje nustatytų bendrųjų nereguliavimo kriterijų.

3.  Bendrieji nereguliavimo ir nebekontroliavimo kriterijai

Nustatomi šie išimties suteikimo paskelbtosioms veiklos rūšims bendrieji kriterijai arba leidimo suteikimo leidžiamos veiklos rūšims naudojamoms radioaktyviosioms medžiagoms netaikyti kontrolės reikalavimų bendrieji kriterijai: [126 pakeit.]

a)  vykdant veiklą asmenims keliama radiacinė rizika yra ganėtinai nedidelė ir jai neprivaloma taikyti kontrolės reikalavimų; ir

b)  nustatyta, kad vykdomos veiklos tipas yra pagrįstas; ir

c)  veikla savo pobūdžiu yra saugi.

Veiklos, kuriai naudojami su A lentelės 1 dalyje ar B lentelėje nustatytais nereguliuojamosios veiklos lygiais palyginti nedideli radioaktyviųjų medžiagų kiekiai ar mažo savitojo aktyvumo medžiagos, rūšys ir apskritai visos veiklos, kuriai naudojami gamtinės kilmės radionuklidai, rūšys laikomos atitinkančiomis c kriterijų.

Veiklos, kurią vykdant naudojami mažesni radioaktyviųjų medžiagų kiekiai arba savitojo aktyvumo vertės nei A lentelės 1 dalyje ar B lentelėje nustatytosios nereguliuojamosios veiklos lygio vertės, rūšys be tolesnio nagrinėjimo savaime laikomos atitinkančiomis a punkte nurodytą kriterijų. Tas pats pasakytina apie A lentelės 2 dalyje nurodytąsias vertes, išskyrus atvejį, kai taikant grąžinamąjį perdirbimą liekanos įterpiamos į statybines medžiagas, arba konkrečių apšvitos trasų atžvilgiu, pvz., geriamasis vanduo.

Turi būti įvertinama minėtų verčių neatitinkančios paskelbtosios veiklos apšvita, kurią ši veikla sukelia asmenims. Siekiant užtikrinti atitiktį bendrajam kriterijui (a), turi būti įrodoma, kad visomis įmanomomis aplinkybėmis laikomasi šių dozės kriterijų:

Dirbtinės kilmės radionuklidams ir gamtinės kilmės radionuklidams, naudojamiems dėl dalumo, trąšumo ar radioaktyvumo savybių: [127 pakeit.]

Numatoma dėl nebekontroliuojamosios veiklos asmens patiriama metinė efektinė dozė yra 10 µSv arba mažesnė.

Gamtinės kilmės radionuklidams:

Dozės padidėjimas, sukuriantis galimybę gamtinės kilmės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių skleidžiama spinduliuote dėl nebekontroliuojamos veiklos asmeniui patirti apšvitą, kuri sudarytų 300 µSv ar mažesnę metinę apšvitą gyventojams ir mažesnę nei 1 mSv apšvitą darbuotojams.

Įvertinant gyventojų patiriamas dozes atsižvelgiama ne tik į ore sklindančių išlakų ar nuotekų sukeliamos apšvitos trasas, tačiau taip pat į šalinant kietąsias liekanas ar jas teikiant grąžinamajam perdirbimui sukuriamas apšvitos trasas.

A LENTELĖ:

Savitojo aktyvumo vertės, kurias įprastai leidžiama taikyti bet kokiam kietosios medžiagos kiekiui ir bet kuriam jos tipui nereguliavimui ar nebekontroliavimui

A LENTELĖS 1 dalis: Dirbtinės kilmės radionuklidai

Radionuklidas

Savitasis aktyvumas (Bq -1)

H-3

100

Be-7

10

C-14

1

F-18

10

Na-22

0,1

Na-24

1

Si-31

1000

P -32

1000

P -33

1000

S-35

100

Cl-36

1

Cl-38

10

K-42

100

K-43

10

Ca-45

100

Ca-47

10

Sc-46

0,1

Sc-47

100

Sc-48

1

V-48

1

Cr-51

100

Mn-51

10

Mn-52

1

Mn-52m

10

Mn-53

100

Mn-54

0,1

Mn-56

10

Fe-52a

10

Fe-55

1000

Fe-59

1

Co-55

10

Co-56

0,1

Co-57

1

Co-58

1

Co-58m

10 000

Co-60

0,1

Co-60m

1000

Co-61

100

Co-62m

10

Ni-59

100

Ni-63

100

Ni-65

10

Cu-64

100

Zn-65

0,1

Zn-69

1000

Zn-69ma

10

Ga-72

10

Ge-71

10000

As-73

1000

As-74

10

As-76

10

As-77

1000

Se-75

1

Br-82

1

Rb-86

100

Sr-85

1

Sr-85m

100

Sr-87m

100

Sr-89

1000

Sr-90a

1

Sr-91a

10

Sr-92

10

Y-90

1000

Y-91

100

Y-91m

100

Y-92

100

Y-93

100

Zr-93

10

Zr-95a

1

Zr-97a

10

Nb-93m

10

Nb-94

0,1

Nb-95

1

Nb-97a

10

Nb-98

10

Mo-90

10

Mo-93

10

Mo-99a

10

Mo-101a

10

Tc-96

1

Tc-96m

1000

Tc-97

10

Tc-97m

100

Tc-99

1

Tc-99m

100

Ru-97

10

Ru-103a

1

Ru-105a

10

Ru-106a

0,1

Rh-103m

10000

Rh-105

100

Pd-103a

1000

Pd-109a

100

Ag-105

1

Ag-110ma

0,1

Ag-111

100

Cd-109a

1

Cd-115a

10

Cd-115ma

100

In-111

10

In-113m

100

In-114ma

10

In-115m

100

Sn-113a

1

Sn-125

10

Sb-122

10

Sb-124

1

Sb-125a

0,1

Te-123m

1

Te-125m

1000

Te-127

1000

Te-127ma

10

Te-129

100

Te-129ma

10

Te-131

100

Te-131ma

10

Te-132a

1

Te-133

10

Te-133m

10

Te-134

10

I-123

100

I-125

100

I-126

10

I-129

0,01

I-130

10

I-131

10

I-132

10

I-133

10

I-134

10

I-135

10

Cs-129

10

Cs-131

1000

Cs-132

10

Cs-134

0,1

Cs-134m

1000

Cs-135

100

Cs-136

1

Cs-137a

0,1

Cs-138

10

Ba-131

10

Ba-140

1

La-140

1

Ce-139

1

Ce-141

100

Ce-143

10

Ce-144

10

Pr-142

100

Pr-143

1000

Nd-147

100

Nd-149

100

Pm-147

1000

Pm-149

1000

Sm-151

1000

Sm-153

100

Eu-152

0,1

Eu-152m

100

Eu-154

0,1

Eu-155

1

Gd-153

10

Gd-159

100

Tb-160

1

Dy-165

1000

Dy-166

100

Ho-166

100

Er-169

1000

Er-171

100

Tm-170

100

Tm-171

1000

Yb-175

100

Lu-177

100

Hf-181

1

Ta-182

0,1

W-181

10

W-185

1000

W-187

10

Re-186

1000

Re-188

100

Os-185

1

Os-191

100

Os-191m

1000

Os-193

100

Ir-190

1

Ir-192

1

Ir-194

100

Pt-191

10

Pt-193m

1000

Pt-197

1000

Pt-197m

100

Au-198

10

Au-199

100

Hg-197

100

Hg-197m

100

Hg-203

10

Tl-200

10

Tl-201

100

Tl-202

10

Tl-204

1

Pb-203

10

Bi-206

1

Bi-207

0,1

Po-203

10

Po-205

10

Po-207

10

At-211

1000

Ra-225

10

Ra-227

100

Th-226

1000

Th-229

0,1

Pa-230

10

Pa-233

10

U-230

10

U-231a

100

U-232a

0,1

U-233

1

U-236

10

U-237

100

U-239

100

U-240a

100

Np-237a

1

Np-239

100

Np-240

10

Pu-234

100

Pu-235

100

Pu-236

1

Pu-237

100

Pu-238

0,1

Pu-239

0,1

Pu-240

0,1

Pu-241

10

Pu-242

0,1

Pu-243

1000

Pu-244a

0,1

Am-241

0,1

Am-242

1000

Am-242ma

0,1

Am-243a

0,1

Cm-242

10

Cm-243

1

Cm-244

1

Cm-245

0,1

Cm-246

0,1

Cm-247a

0,1

Cm-248

0,1

Bk-249

100

Cf-246

1000

Cf-248

1

Cf-249

0,1

Cf-250

1

Cf-251

0,1

Cf-252

1

Cf-253

100

Cf-254

1

Es-253

100

Es-254a

0,1

Es-254ma

10

Fm-254

10000

Fm-255

100

a Pirminiai radionuklidai ir jų skilimo produktai, į kurių indėlį dozei atsižvelgiama apskaičiuojant dozę (t. y. privaloma atsižvelgti tik į pirminio radionuklido nereguliuojamosios veiklos lygį), išvardyti šioje lentelėje:

Pirminis radionuklidas

Skilimo produktai

Fe-52

Mn-52m

Zn-69m

Zn-69

Sr-90

Y-90

Sr-91

Y-91m

Zr-95

Nb-95

Zr-97

Nb-97m, Nb-97

Nb-97

Nb-97m

Mo-99

Tc-99m

Mo-101

Tc-101

Ru-103

Rh-103m

Ru-105

Rh-105m

Ru-106

Rh-106

Pd-103

Rh-103m

Pd-109

Ag-109m

Ag-110m

Ag-110

Cd-109

Ag-109m

Cd-115

In-115m

Cd-115m

In-115m

In-114m

In-114

Sn-113

In-113m

Pirminis radionuklidas

Skilimo produktai

Sb-125

Te-125m

Te-127m

Te-127

Te-129m

Te-129

Te-131m

Te-131

Te132

I-132

Cs-137

Ba-137m

Ce-144

Pr-144, Pr-144m

U-232

Th-228, Ra-224, Rn-220,

Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208

U-240

Np-240m, Np-240

Np237

Pa-233

Pu-244

U-240, Np-240m, Np-240

Am-242m

Np-238

Am-243

Np-239

Cm-247

Pu-243

Es-254

Bk-250

Es-254m

Fm-254

Kompetentinga institucija į A lentelės 1 dalį neįtrauktų radionuklidų atveju nurodo, jeigu reikia, atitinkamas šių radionuklidų kiekių ir savitojo aktyvumo vertes atsižvelgiant į masės vienetą. Taip nurodytos vertės papildo nurodytąsias A lentelės 1 dalyje.

A LENTELĖS 2 dalis: gamtinės kilmės radionuklidai

Vertės, naudojamos leidžiant nereguliuoti arba nebekontroliuoti gamtinės kilmės radionuklidų kietosiose medžiagose, kurie su savo skilimo produktais sudaro ilgalaikę radioaktyvumo pusiausvyrą:

Gamtinės kilmės U–238 grandinės radionuklidai

1 Bq g-1

Gamtinės kilmės Th–232 grandinės radionuklidai

1 Bq g-1

K-40

10 Bq g-1

B LENTELĖ:

Nereguliuojamosios veiklos bendrosios aktyvumo vertės (3 skiltis) ir savitojo aktyvumo vertės (2 skiltis) vidutiniams bet kurios medžiagos kiekiams

Radionuklidas

Savitasis aktyvumas (Bq g-1)

Aktyvumas (Bq)

H-3

1 × 106

1 × 109

Be-7

1 × 103

1 × 107

C-14

1 × 104

1 × 107

O-15

1 × 102

1 × 109

F-18

1 × 101

1 × 106

Na-22

1 × 101

1 × 106

Na-24

1 × 101

1 × 105

Si-31

1 × 103

1 × 106

P -32

1 × 103

1 × 105

P -33

1 × 105

1 × 108

S-35

1 × 105

1 × 108

Cl-36

1 × 104

1 × 106

Cl-38

1 × 101

1 × 105

Ar-37

1 × 106

1 × 108

Ar-41

1 × 102

1 × 109

K-40(20)

1 × 102

1 × 106

K-42

1 × 102

1 × 106

K-43

1 × 101

1 × 106

Ca-45

1 × 104

1 × 107

Ca-47

1 × 101

1 × 106

Sc-46

1 × 101

1 × 106

Sc-47

1 × 102

1 × 106

Sc-48

1 × 101

1 × 105

V-48

1 × 101

1 × 105

Cr-51

1 × 103

1 × 107

Mn-51

1 × 101

1 × 105

Mn-52

1 × 101

1 × 105

Mn-52m

1 × 101

1 × 105

Mn-53

1 × 104

1 × 109

Mn-54

1 × 101

1 × 106

Mn-56

1 × 101

1 × 105

Fe-52

1 × 101

1 × 106

Fe-55

1 × 104

1 × 106

Fe-59

1 × 101

1 × 106

Co-55

1 × 101

1 × 106

Co-56

1 × 101

1 × 105

Co-57

1 × 102

1 × 106

Co-58

1 × 101

1 × 106

Co-58m

1 × 104

1 × 107

Co-60

1 × 101

1 × 105

Co-60m

1 × 103

1 × 106

Co-61

1 × 102

1 × 106

Co-62m

1 × 101

1 × 105

Ni-59

1 × 104

1 × 108

Ni-63

1 × 105

1 × 108

Ni-65

1 × 101

1 × 106

Cu-64

1 × 102

1 × 106

Zn-65

1 × 101

1 × 106

Zn-69

1 × 104

1 × 106

Zn-69m

1 × 102

1 × 106

Ga-72

1 × 101

1 × 105

Ge-71

1 × 104

1 × 108

As-73

1 × 103

1 × 107

As-74

1 × 101

1 × 106

As-76

1 × 102

1 × 105

As-77

1 × 103

1 × 106

Se-75

1 × 102

1 × 106

Br-82

1 × 101

1 × 106

Kr-74

1 × 102

1 × 109

Kr-76

1 × 102

1 × 109

Kr-77

1 × 102

1 × 109

Kr-79

1 × 103

1 × 105

Kr-81

1 × 104

1 × 107

Kr-83m

1 × 105

1 × 1012

Kr-85

1 × 105

1 × 104

Kr-85m

1 × 103

1 × 1010

Kr-87

1 × 102

1 × 109

Kr-88

1 × 102

1 × 109

Rb-86

1 × 102

1 × 105

Sr-85

1 × 102

1 × 106

Sr-85m

1 × 102

1 × 107

Sr-87m

1 × 102

1 × 106

Sr-89

1 × 103

1 × 106

Sr-90b

1 × 102

1 × 104

Sr-91

1 × 101

1 × 105

Sr-92

1 × 101

1 × 106

Y-90

1 × 103

1 × 105

Y-91

1 × 103

1 × 106

Y-91m

1 × 102

1 × 106

Y-92

1 × 102

1 × 105

Y-93

1 × 102

1 × 105

Zr-93b

1 × 103

1 × 107

Zr-95

1 × 101

1 × 106

Zr-97b

1 × 101

1 × 105

Nb-93m

1 × 104

1 × 107

Nb-94

1 × 101

1 × 106

Nb-95

1 × 101

1 × 106

Nb-97

1 × 101

1 × 106

Nb-98

1 × 101

1 × 105

Mo-90

1 × 101

1 × 106

Mo-93

1 × 103

1 × 108

Mo-99

1 × 102

1 × 106

Mo-101

1 × 101

1 × 106

Tc-96

1 × 101

1 × 106

Tc-96m

1 × 103

1 × 107

Tc-97

1 × 103

1 × 108

Tc-97m

1 × 103

1 × 107

Tc-99

1 × 104

1 × 107

Tc-99m

1 × 102

1 × 107

Ru-97

1 × 102

1 × 107

Ru-103

1 × 102

1 × 106

Ru-105

1 × 101

1 × 106

Ru-106b

1 × 102

1 × 105

Rh-103m

1 × 104

1 × 108

Rh-105

1 × 102

1 × 107

Pd-103

1 × 103

1 × 108

Pd-109

1 × 103

1 × 106

Ag-105

1 × 102

1 × 106

Ag-108m

1 × 101

1 × 106

Ag-110m

1 × 101

1 × 106

Ag-111

1 × 103

1 × 106

Cd-109

1 × 104

1 × 106

Cd-115

1 × 102

1 × 106

Cd-115m

1 × 103

1 × 106

In-111

1 × 102

1 × 106

In-113m

1 × 102

1 × 106

In-114m

1 × 102

1 × 106

In-115m

1 × 102

1 × 106

Sn-113

1 × 103

1 × 107

Sn-125

1 × 102

1 × 105

Sb-122

1 × 102

1 × 104

Sb-124

1 × 101

1 × 106

Sb-125

1 × 102

1 × 106

Te-123m

1 × 102

1 × 107

Te-125m

1 × 103

1 × 107

Te-127

1 × 103

1 × 106

Te-127m

1 × 103

1 × 107

Te-129

1 × 102

1 × 106

Te-129m

1 × 103

1 × 106

Te-131

1 × 102

1 × 105

Te-131m

1 × 101

1 × 106

Te-132

1 × 102

1 × 107

Te-133

1 × 101

1 × 105

Te-133m

1 × 101

1 × 105

Te-134

1 × 101

1 × 106

I-123

1 × 102

1 × 107

I-125

1 × 103

1 × 106

I-126

1 × 102

1 × 106

I-129

1 × 102

1 × 105

I-130

1 × 101

1 × 106

I-131

1 × 102

1 × 106

I-132

1 × 101

1 × 105

I-133

1 × 101

1 × 106

I-134

1 × 101

1 × 105

I-135

1 × 101

1 × 106

Xe-131m

1 × 104

1 × 104

Xe-133

1 × 103

1 × 104

Xe-135

1 × 103

1 × 1010

Cs-129

1 × 102

1 × 105

Cs-131

1 × 103

1 × 106

Cs-132

1 × 101

1 × 105

Cs-134m

1 × 103

1 × 105

Cs-134

1 × 101

1 × 104

Cs-135

1 × 104

1 × 107

Cs-136

1 × 101

1 × 105

Cs-137b

1 × 101

1 × 104

Cs-138

1 × 101

1 × 104

Ba-131

1 × 102

1 × 106

Ba-140b

1 × 101

1 × 105

La-140

1 × 101

1 × 105

Ce-139

1 × 102

1 × 106

Ce-141

1 × 102

1 × 107

Ce-143

1 × 102

1 × 106

Ce-144b

1 × 102

1 × 105

Pr-142

1 × 102

1 × 105

Pr-143

1 × 104

1 × 106

Nd-147

1 × 102

1 × 106

Nd-149

1 × 102

1 × 106

Pm-147

1 × 104

1 × 107

Pm-149

1 × 103

1 × 106

Sm-151

1 × 104

1 × 108

Sm-153

1 × 102

1 × 106

Eu-152

1 × 101

1 × 106

Eu-152m

1 × 102

1 × 106

Eu-154

1 × 101

1 × 106

Eu-155

1 × 102

1 × 107

Gd-153

1 × 102

1 × 107

Gd-159

1 × 103

1 × 106

Tb-160

1 × 101

1 × 106

Dy-165

1 × 103

1 × 106

Dy-166

1 × 103

1 × 106

Ho-166

1 × 103

1 × 105

Er-169

1 × 104

1 × 107

Er-171

1 × 102

1 × 106

Tm-170

1 × 103

1 × 106

Tm-171

1 × 104

1 × 108

Yb-175

1 × 103

1 × 107

Lu-177

1 × 103

1 × 107

Hf-181

1 × 101

1 × 106

Ta-182

1 × 101

1 × 104

W-181

1 × 103

1 × 107

W-185

1 × 104

1 × 107

W-187

1 × 102

1 × 106

Re-186

1 × 103

1 × 106

Re-188

1 × 102

1 × 105

Os-185

1 × 101

1 × 106

Os-191

1 × 102

1 × 107

Os-191m

1 × 103

1 × 107

Os-193

1 × 102

1 × 106

Ir-190

1 × 101

1 × 106

Ir-192

1 × 101

1 × 104

Ir-194

1 × 102

1 × 105

Pt-191

1 × 102

1 × 106

Pt-193m

1 × 103

1 × 107

Pt-197

1 × 103

1 × 106

Pt-197m

1 × 102

1 × 106

Au-198

1 × 102

1 × 106

Au-199

1 × 102

1 × 106

Hg-197

1 × 102

1 × 107

Hg-197m

1 × 102

1 × 106

Hg-203

1 × 102

1 × 105

Tl-200

1 × 101

1 × 106

Tl-201

1 × 102

1 × 106

Tl-202

1 × 102

1 × 106

Tl-204

1 × 104

1 × 104

Pb-203

1 × 102

1 × 106

Pb-210b

1 × 101

1 × 104

Pb-212b

1 × 101

1 × 105

Bi-206

1 × 101

1 × 105

Bi-207

1 × 101

1 × 106

Bi-210

1 × 103

1 × 106

Bi-212b

1 × 101

1 × 105

Po-203

1 × 101

1 × 106

Po-205

1 × 101

1 × 106

Po-207

1 × 101

1 × 106

Po-210

1 × 101

1 × 104

At-211

1 × 103

1 × 107

Rn-220b

1 × 104

1 × 107

Rn-222b

1 × 101

1 × 108

Ra-223b

1 × 102

1 × 105

Ra-224b

1 × 101

1 × 105

Ra-225

1 × 102

1 × 105

Ra-226b

1 × 101

1 × 104

Ra-227

1 × 102

1 × 106

Ra-228b

1 × 101

1 × 105

Ac-228

1 × 101

1 × 106

Th-226b

1 × 103

1 × 107

Th-227

1 × 101

1 × 104

Th-228b

1 × 100

1 × 104

Th-229b

1 x 100

1 × 103

Th-230

1 × 100

1 × 104

Th-231

1 × 103

1 × 107

Th-234b

1 × 103

1 × 105

Pa-230

1 × 101

1 × 106

Pa-231

1 × 100

1 × 103

Pa-233

1 × 102

1 × 107

U-230

1 × 101

1 × 105

U-231

1 × 102

1 × 107

U-232b

1 × 100

1 × 103

U-233

1 × 101

1 × 104

U-234

1 × 101

1 × 104

U-235b

1 × 101

1 × 104

U-236

1 × 101

1 × 104

U-237

1 × 102

1 × 106

U-238b

1 × 101

1 × 104

U-239

1 × 102

1 × 106

U-240

1 × 103

1 × 107

U-240b

1 × 101

1 × 106

Np-237b

1 × 100

1 × 103

Np-239

1 × 102

1 × 107

Np-240

1 × 101

1 × 106

Pu-234

1 × 102

1 × 107

Pu-235

1 × 102

1 × 107

Pu-236

1 × 101

1 × 104

Pu-237

1 × 103

1 × 107

Pu-238

1 × 100

1 × 104

Pu-239

1 × 100

1 × 104

Pu-240

1 × 100

1 × 103

Pu-241

1 × 102

1 × 105

Pu-242

1 × 100

1 × 104

Pu-243

1 × 103

1 × 107

Pu-244

1 × 100

1 × 104

Am-241

1 × 100

1 × 104

Am-242

1 × 103

1 × 106

Am-242mb

1 × 100

1 × 104

Am-243b

1 × 100

1 × 103

Cm-242

1 × 102

1 × 105

Cm-243

1 × 100

1 × 104

Cm-244

1 × 101

1 × 104

Cm-245

1 × 100

1 × 103

Cm-246

1 × 100

1 × 103

Cm-247

1 × 100

1 × 104

Cm-248

1 × 100

1 × 103

Bk-249

1 × 103

1 × 106

Cf-246

1 × 103

1 × 106

Cf-248

1 × 101

1 × 104

Cf-249

1 × 100

1 × 103

Cf-250

1 × 101

1 × 104

Cf-251

1 × 100

1 × 103

Cf-252

1 × 101

1 × 104

Cf-253

1 × 102

1 × 105

Cf-254

1 × 100

1 × 103

Es-253

1 × 102

1 × 105

Es-254

1 × 101

1 × 104

Es-254m

1 × 102

1 × 106

Fm-254

1 × 104

1 × 107

Fm-255

1 × 103

1 × 106

b Pirminiai radionuklidai ir jų skilimo produktai, į kurių indėlį dozei atsižvelgiama apskaičiuojant dozę (t. y. privaloma atsižvelgti tik į pirminio radionuklido nereguliuojamosios veiklos lygį), išvardyti šioje lentelėje:

Sr-90

Y-90

Zr-93

Nb-93m

Zr-97

Nb-97

Ru-106

Rh-106

Ag-108m

Ag-108

Cs-137

Ba-137m

Ba-140

La-140

Ce-144

Pr-144

Pb-210

Bi-210, Po-210

Pb-212

Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Bi-212

Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Rn-220

Po-216

Rn-222

Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214

Ra-223

Rn-219, Po-215, Pb-211, Bi-211, Tl-207

Ra-224

Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Ra-226

Rn-222, Po-218, Pb-214, Bi-214, Po-214, Pb-210, Bi-210, Po-210

Ra-228

Ac-228

Th-226

Ra-222, Rn-218, Po-214

Th-228

Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

Th-229

Ra-225, Ac-225, Fr-221, At-217, Bi-213, Po-213, Pb-209

Th-234

Pa-234m

U-230

Th-226, Ra-222, Rn-218, Po-214

U-232

Th-228, Ra-224, Rn-220, Po-216, Pb-212, Bi-212, Tl-208 (0,36), Po-212 (0,64)

U-235

Th-231

U-238

Th-234, Pa-234m

U-240

Np-240m

Np237

Pa-233

Am-242m

Am-242

Am-243

Np-239

VII PRIEDAS

Statybinių medžiagų skleidžiamos gama spinduliuotės savitojo aktyvumo rodiklio apibrėžtis ir naudojimas

75 straipsnio 2 dalies taikymo tikslu turi būti nustatoma identifikuotų tipų statybinių medžiagų pirminių radionuklidų Ra–226, Th–232 (ar jų skilimo produkto Ra–228) ir K–40 savitojo aktyvumo vertė.

Aktyvumo rodiklis I nustatomas pagal šią formulę:

I = CRa226/300 Bq/kg + CTh232/200 Bq/kg+ CK40/3000 Bq/kg

kur CRa226, CTh232 ir CK40 yra statybinėje medžiagoje esančių atitinkamų radionuklidų savitasis aktyvumas (Bq/kg).

Rodiklis yra tiesiogiai susijęs su gama spinduliuotės doze, kuri viršija normaliąją lauke patiriamą apšvitą ir patiriamą pastate, kurį statant naudota nurodyta statybinė medžiaga. Jis taikomas statybinei medžiagai, o ne jos sudedamosioms dalims. Rodiklį taikant šioms sudedamosioms dalims ir visų pirma liekanas, gaunamas sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas, naudojant statybinėse medžiagose, būtina taikyti atitinkamą skirstymo koeficientą. Aktyvumo rodiklį galimą naudoti kaip atrankos priemonę siekiant nustatyti medžiagas, kurioms galima suteikti išimtį ar taikyti apribojimus. Šiuo tikslu aktyvumo I rodiklį galima naudoti medžiagas skirstant į keturias klases ir suformuojant dvi statybinių medžiagų kategorijas (A ir B):

Kategorija (atitinka įprastą dozę)

Naudojimas

A (≤ 1 mSv)

B (> 1 mSv)

1)  dideliais kiekiais naudojamos medžiagos

A1

I≤1

B1

I>1

2)  paviršinės ir kitos riboto naudojimo medžiagos.

A2

I≤6

B2

I>6

Medžiagų priskyrimas 1 ar 2 kategorijai atsižvelgiant į jų naudojimą grindžiamas nacionaliniais statybos įstatymais.

Jeigu reikia, tikrosios dozės, naudojamos atliekant palyginimą su atskaitos lygiu, įvertinamos naudojant sudėtingesnius modelius, kuriuos taikant taip pat galima atsižvelgti į foninės spinduliuotės sukeltą išorinę apšvitą, kurią nulemia nepažeistos žemės plutos savitasis aktyvumas.

VIII PRIEDAS

Individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema

Bendrosios nuostatos

Valstybės narės sukurtą individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą galima naudoti kaip pagrindinį nacionalinį tinklą ar nacionalinį dozių registrą. Šiuos tinklus ar registrus galima papildyti Šie tinklai ar registrai turėtų būti papildomi kiekvienam komandiruotam darbuotojui išduodant individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentus. [128 pakeit.]

1.  Valstybės narės bet kuri apšvitą patiriančių darbuotojų individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema turi būti sudaryta iš šių skirsnių:

a)  darbuotojo tapatybės duomenų;

b)  darbuotojo medicininės priežiūros duomenų;

c)  darbuotojo įmonės duomenų ir, jeigu tai komandiruotas darbuotojas, darbuotojo darbdavio duomenų;

d)  apšvitą patiriančio darbuotojo individualiosios stebėsenos rezultatų.

2.  Siekdamos užkirsti kelią bet kuriam individualiosios dozimetrijos duomenų sistemos klastojimui, netinkamam naudojimui ar neteisėtam keitimui, valstybių narių kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių.

A: Į individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą įtrauktini duomenys

3.  Darbuotojo tapatybės duomenys, įskaitant darbuotojo:

a)  pavardė;

b)  vardas;

c)  lytis;

d)  gimimo data;

e)  pilietybė ir

f)  unikalus tapatybės atpažinties numeris.

4.  Duomenys apie darbuotojo medicininę priežiūrą:

a)  darbuotojo medicininė klasifikacija pagal 45 straipsnį (tinkamas; tinkamas atsižvelgiant į tam tikras sąlygas netinkamas);

b)  informacija apie bet kuriuos apribojimus dirbti su jonizuojančiąja spinduliuote;

c)  paskutinio periodiškai atliekamo sveikatos patikrinimo data;

d)  atsakinga darbuotojų sveikatos tarnyba; ir

e)  rezultatų galiojimo laikotarpis.

5.  Įmonės duomenimis laikomas jos pavadinimas, adresas ir unikalusis identifikavimo numeris.

6.  Duomenys apie darbuotojo įdarbinimą apima:

a)  darbdavio pavadinimą, adresą ir unikalųjį identifikavimo numerį;

b)  įdarbinimo pradžios datą; ir

c)  darbuotojo priskyrimą kategorijai pagal 38 straipsnį.

7.  Apšvitos veikiamo darbuotojo individualiosios radiologinės stebėsenos rezultatai apima:

a)  paskutinių 5 kalendorinių metų oficialius dozių įrašus (metai; efektinė dozė (mSv); jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių lygiavertė dozė (mSv); ir, jeigu nustatoma vidinė radioaktyvioji kūno tarša, nurodoma kaupiamoji dozė (mSv); ir

b)  einamųjų metų oficialius dozių įrašus (laikotarpis; efektinė dozė (mSv); jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių lygiavertė dozė (mSv); ir, jeigu nustatoma vidinė radioaktyvioji kūno tarša, nurodoma kaupiamoji dozė (mSv).

B: Duomenys apie komandiruotuosius darbuotojus, kurie turi būti pateikti per individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą

1.  Prieš pradedant bet kurią veiklą komandiruoto darbuotojo darbdavys, naudodamasis individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistema, perduoda įmonei toliau nurodytus duomenis:

a)  duomenis apie komandiruoto darbuotojo darbdavį pagal A skirsnio 6 punktą;

b)  duomenis apie komandiruoto darbuotojo medicininę priežiūrą pagal A skirsnio 4 punktą;

c)  komandiruoto darbuotojo individualiosios apšvitos stebėsenos rezultatus pagal A skirsnio 7 punktą;

2.  Užbaigus bet kurią veiklą į individualiosios radiologinės stebėsenos duomenų sistemą įmonė įtraukia ar pasirūpina, kad būtų įtraukti, šie duomenys :

a)  veiklos vykdymo laikotarpis;

b)  bet kuri komandiruoto darbuotojo gauta dozė (laikotarpiu, kuriuo vykdyta veikla, gauta su veikla susijusi dozė);

c)  jeigu apšvita netolygi, skirtingų kūno dalių įvertinta lygiavertė dozė;

d)  jeigu nustatyta vidinė radioaktyvioji kūno tarša, įvertintas įterpis ar kaupiamoji dozė.

C.  Individualiosios radiologinės stebėsenos dokumento nuostatos

1.  Valstybės narės gali nuspręsti kiekvienam komandiruotam darbuotojui išduoti individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentą.

2.  Šį dokumentą draudžiama perleisti.

3.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog darbuotojui tuo pačiu metu nebūtų išduodamas daugiau nei vienas galiojantis individualiosios radiologinės stebėsenos dokumentas.

4.  Be A dalyje ir B dalyje nurodytosios informacijos, į dokumentą įtraukiamas išduodančiosios institucijos pavadinimas ir adresas bei išdavimo data.

IX PRIEDAS

A.  Į ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemą įtrauktini elementai

1.  Grėsmės įvertinimas.

2.  Aiškus už parengtį ar atsako priemones atsakingų asmenų ir organizacijų atsakomybės paskirstymas, įskaitant ekstremaliųjų situacijų likvidavimo organizacijų, kurioms tenka bendra atsakomybė už avarinių apšvitos situacijų valdymą, steigimą ir jų veiklos koordinavimą, taip pat, jeigu reikia, specialių už saugos priemones atsakingų grupių kūrimą.

3.  Nacionalinio, vietos lygmens ir įrenginiams taikomų ekstremaliųjų situacijų valdymo planų parengimas.

4.  Patikimas ryšys ir veiksmingos bei našios bendradarbiavimo ir koordinavimo priemonės, taikomos įrenginyje, vietos, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais.

5.  Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų sveikatos apsauga.

6.  Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų ir visų kitų asmenų, kuriems nustatomos su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu susijusios pareigos ir įpareigojimai, lavinimas ir mokymas, įskaitant reguliarias pratybas.

7.  Ekstremaliąsias situacijas likviduojančių darbuotojų individualiosios dozimetrijos priemonės ir dozių registravimas.

8.  Gyventojų informavimo priemonės.

9.  Suinteresuotųjų šalių dalyvavimas.

10.  Perėjimas iš ekstremaliųjų situacijų likvidavimo į atkūrimo ir valymo etapus.

B.  Į ekstremaliųjų situacijų valdymo planą įtrauktini elementai

Avarinė parengtis:

1.  Atskaitos lygiai (atsižvelgiant į I priede nustatytus kriterijus).

2.  Susiklosčius skirtingiems tikėtiniems įvykiams ir susijusiems scenarijams galinčių patirti apšvitą gyventojų saugos optimizavimas.

3.  Iš anksto apibrėžti specialių saugos priemonių bendrieji kriterijai, pagrįsti prognozuotomis ir gautomis dozėmis.

4.  Numatytieji veiksniai ar veiklos kriterijai, pvz., stebėjimo vertės ir įvykio sąlygų rodikliai.

5.  Neatidėliotinos koordinacijos su gretimos valstybės narės ar ES nepriklausančios valstybės ekstremaliąsias situacijas likviduojančia organizacija priemonės, jeigu šios situacijos susiklostytų prie nacionalinės sienos esančiuose objektuose.

6.  Ekstremaliųjų situacijų likvidavimo plano priemonių nagrinėjimas ir persvarstymas siekiant atsižvelgti į atliekant pratybas ar atsitikus įvykiams padarytus pakeitimus ar įgytą patirtį.

Iš anksto numatoma, kaip būtų galima persvarstyti šiuos elementus pagal poreikį susiklosčius avarinei apšvitos situacijai, kad būtų galima prisitaikyti prie vyraujančių sąlygų, nes taikant atsako priemones šios sąlygos kinta.

Ekstremalių situacijų likvidavimas:

Atsakas į susiklosčiusią avarinės apšvitos situaciją - tai savalaikis šių avarinės parengties priemonių įgyvendinimas, tačiau jomis neapsiribojant:

1.  Skubus saugos priemonių įgyvendinimas, jeigu įmanoma, dar prieš prasidedant bet kokiai apšvitai.

2.  Strategijų ir įgyvendintų veiksmų veiksmingumo įvertinimas bei, jeigu reikia, jų pritaikymas atsižvelgiant į vyraujančią situaciją.

3.  Numatomų liekamųjų dozių lyginimas su taikomu atskaitos lygiu pagrindinį dėmesį skiriant toms grupėms, kurių gaunamos dozės viršija atskaitos lygį.

4.  Tolesnių saugos strategijų įgyvendinimas, jeigu būtina, atsižvelgiant į pagrindines sąlygas ir turimą informaciją.

X PRIEDAS

A.  Informacija, kuri turi būti iš anksto pateikta gyventojams, kurie gali būti paveikti susiklosčius ekstremaliajai situacijai:

1.  Pagrindiniai duomenys apie radioaktyvumą ir jo poveikį žmonėms bei aplinkai.

2.  Įvairių tipų ekstremaliosios situacijos ir jų sukeliami padariniai gyventojams bei aplinkai.

3.  Neatidėliotinosios priemonės, skirtos informuoti gyventojus, jiems saugoti ir padėti, jeigu susiklostytų ekstremalioji situacija.

4.  Atitinkama informacija apie veiksmus, kurių gyventojai privalo imtis susiklosčius ekstremaliajai situacijai.

4a.  Informacija apie žalos kuri gali būti padaryta susiklosčius įvairioms ekstremalioms situacijoms, pobūdį ir mastą. [129 pakeit.]

4b.  Informacija apie po ekstremaliosios padėties patirtos fizinės ir turtinės žalos kompensavimo sąlygas. [130 pakeit.]

4c.  Informacija apie kompetentingų valdžios institucijų tiekiamų stabiliojo jodo preparatų saugojimo ir naudojimo sąlygas. [131 pakeit.]

B.  Informacija, kuri turi būti pateikiama dėl ekstremaliosios situacijos paveiktiems gyventojams

1.  Remiantis iš anksto valstybės narės parengtu ekstremaliųjų situacijų likvidavimo planu, susiklosčius ekstremaliajai situacijai iš tikrųjų paveiktiems gyventojams nedelsiant ir reguliariai pateikiama:

a)  informacija apie susiklosčiusios ekstremaliosios situacijos tipą ir, jeigu įmanoma, jos ypatybes (pvz., jos kilmę, mastą ir galimą raidą); [132 pakeit.]

b)  saugos rekomendacijos, kurios atsižvelgiant į ekstremaliosios situacijos tipą, gali:

i)  aprėpti: tam tikrų maisto produktų ir vandens, jeigu jis galėtų būti užterštas, vartojimo apribojimą, paprastas higienos ir deaktyvavimo taisykles, rekomendacijas likti namuose, apsauginių medžiagų platinimą ir naudojimą, evakuavimo priemones;

ii)  pridedamus, jeigu reikia, specialius įspėjimus tam tikroms gyventojų grupėms;

c)  pranešimai, kuriais rekomenduojama vykdyti kompetentingų institucijų pateiktus nurodymus ar prašymus.

2.  Jeigu prieš susiklostant ekstremaliajai situacijai skelbiamas įspėjamasis tarpsnis, tikėtinus padarinius patirsiantys gyventojai minėtu tarpsniu jau turi būti informuojami ir jiems teikiamos rekomendacijos, pvz.:

a)  atitinkamų gyventojų raginimas naudotis reikiamais ryšių kanalais;

b)  parengiamosios rekomendacijos įmonėms, kurioms nustatyta ypatinga kolektyvinė atsakomybė;

c)  rekomendacijos ypatingą poveikį patiriančioms profesinėms grupėms.

3.  Ši informacija ir rekomendacijos papildomos, jeigu užtenka laiko, pagrindiniais faktais apie radioaktyvumą ir jo poveikį žmonėms bei aplinkai.

XI PRIEDAS

Statybinių medžiagų, kurių atžvilgiu reikėtų apsvarstyti kontrolės priemones, rekomenduojamasis tipų sąrašas

1.  Gamtinės kilmės medžiagos

a)  Aliuminio skalūnai.

b)  Statybinės medžiagos ar gamtoje aptinkami vulkaninės kilmės priedai, pvz.:

–  granitas,

–  gneisas;

–  porfyras;

–  sienitas;

–  bazaltas;

–  vulkaninis tufas;

–  pucolanai;

–  lava.

2.  Sektoriams perdirbant gamtinės kilmės radioaktyviąsias medžiagas susidarančiose medžiagose esančios liekanos, pvz.,:

–  lakieji pelenai;

–  fosfogipsas;

–  fosforo šlakas;

–  alavo šlakas;

–  vario šlakas;

–  raudonasis dumblas (aliuminio gamybos atliekos);

–  plieno gamybos atliekos.

XII PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių (DAUŠ) įrašuose pateiktina informacija

20131024-P7_TA(2013)0452_LT-p0000026.png

XIII PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždarojo šaltinio duomenų teikimas

Įmonė kompetentingai institucijai įteikia didelio aktyvumo uždariems šaltiniams skirtų 90 straipsnyje nurodytų įrašų elektroninę ar rašytinę kopiją, aprėpiančią XII priede nustatytą informaciją:

1.  nedelsdama šių įrašų įrašymo metu, t. y. kiek galima greičiau po šaltinio įsigijimo;

2.  ne vėliau nei po 12 mėnesių nuo šaltinio įsigijimo valstybių narių nustatytinais intervalais;

3.  jeigu pasikeičia informaciniame lape aprašyta situacija;

4.  nedelsdama, kai nutraukiami konkretaus šaltinio įrašai, jeigu įmonė nebėra šaltinio turėtoja, ir šiuo atveju įtraukiamas įmonės pavadinimas arba atliekyno ar objekto, į kurį šaltinis perkeliamas saugoti, pavadinimas;

5.  nedelsdama, kai nutraukiami minėti įrašai tuo atveju, jeigu įmonės jau nebeturi jokių šaltinių.

XIV PRIEDAS

Už didelio aktyvumo uždarąjį šaltinį atsakingoms įmonėms taikomi reikalavimai

Kiekviena už didelio aktyvumo uždarąjį šaltinį atsakinga įmonė:

a)  užtikrina reikiamų bandymų, pvz., tarptautiniais standartais grindžiamų sandarumo bandymų, reguliarų atlikimą siekiant patikrinti ir išlaikyti kiekvieno šaltinio vientisumą;

b)  reguliariai tikrina tam tikrais intervalais, kuriuos gali nustatyti valstybės narės, ar kiekvienas šaltinis ir, jeigu reikia, įranga su įmontuotu šaltiniu kol kas yra numatytoje vietoje ir šaltinio būklė jo naudojimo arba saugojimo vietoje atitinka nustatytus reikalavimus;

c)  užtikrina, kad kiekvienam stacionariajam ir judriajam šaltiniui būtų taikomos reikiamos rašytinės priemonės, pvz., parengiami rašytiniai protokolai ir procedūros, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai prieigai prie šaltinio, jo praradimui ar vagystei arba gaisro sukeltam pažeidimui;

d)  kompetentingai institucijai nedelsdama praneša apie šaltinio praradimą, vagystę ar neteisėtą naudojimą, pasirūpina visų šaltinių vientisumą patikrinti po kiekvieno įvykio, įskaitant gaisrą, galėjusio pažeisti šaltinį ir, jeigu reikia, apie šį patikrinimą ir taikytas priemones informuoja kompetentingą instituciją;

e)  kiekvieną panaudotąjį šaltinį grąžina tiekėjui ar nustojus jį naudoti nedelsdama atiduoda jį ilgalaikiam saugojimui ir dėjimui į atitinkamą atliekyną ar perleidžia jį kitai įgaliotai įmonei, jeigu su kompetentinga institucija nesusitariama kitaip;

f)  prieš perdavimą patikrina, ar gavėjui yra išduotas atitinkamas leidimas;

g)  nedelsdama kompetentingai institucijai praneša apie kiekvieną avariją ar incidentą, kuriam įvykus sukeliama nenumatyta darbuotojų ar gyventojų apšvita.

XV PRIEDAS

Didelio aktyvumo uždarųjų šaltinių identifikavimas ir ženklinimas

1.  Gamintojas ar tiekėjas užtikrina, kad:

a)  Kiekvienam didelio aktyvumo uždarajam šaltiniui būtų suteikiamas unikalusis identifikavimo numeris. Šis numeris, jeigu praktiškai įmanoma, išgraviruojamas ar įspaudžiamas šaltinyje.

Numeris, jeigu praktiškai įmanoma, taip pat išgraviruojamas ar įspaudžiamas šaltinio talpykloje. Jeigu šio reikalavimo įvykdyti neįmanoma arba jeigu naudojamos daugkartinės gabenimo talpyklos, ant šaltinio talpyklos pateikiama bent informacija apie šaltinio pobūdį.

b)  Šaltinio talpykla ir, jeigu reikia, šaltinis ženklinamas ir žymimas atitinkamu ženklu, kuriuo žmonės įspėjami apie spinduliuotės pavojų.

2.  Gamintojas pateikia kiekvieno pagaminto šaltinio konstrukcijos tipo fotografiją ir šaltinio būdingos talpyklos fotografiją.

3.  Įmonė užtikrina, kad su kiekvienu didelio aktyvumo uždaruoju šaltiniu būtų pateikiama rašytinė informacija, kurioje nurodomas šaltinio identifikacinis numeris ir ženklinimas laikantis 1 punkto reikalavimų, ir kad 1 punkte nurodytas ženklinimas ir žymėjimas būtų įskaitomas. Su informacija pateikiamos, jeigu reikia, šaltinio, jo talpyklos, gabenimo pakuotės, prietaiso ir įrangos fotografijos.

XVI PRIEDAS

Į nacionalinį su radono sukeliama apšvita susijusios ilgalaikės rizikos valdymo veiksmų planą įtrauktinų elementų rekomenduojamasis sąrašas

1.  Su radono tūriniu aktyvumu patalpose susijusių tyrimų atlikimo strategija siekiant tvarkyti matavimo duomenis (nacionalinė radono duomenų bazė) ir parengti kitus parametrus (dirvožemio ir uolienų tipai, dirvožemio dujų koncentracija, pralaidumas ir radžio–226 kiekis uolienose ar dirvožemyje).

2.  Apibrėžiant radono keliamo pavojaus zonas ar identifikuojant pastatus, kuriuose kaupiasi radonas, turimi duomenys ar naudojami kriterijai.

3.  Visuomeninių pastatų tipų ir darbo vietų, pvz., mokyklų, po žeme įrengtų darbo vietų ar mineralinių vandenų kurortų, kuriuose reikia atlikti matavimus remiantis rizikos vertinimu, įskaitant buvimo valandas, identifikavimas.

4.  Pagrindas, kuriuo remiantis nustatomi šiuo metu naudojamiems gyvenamiesiems pastatams, turimoms darbo vietoms, visuomeniniams pastatams ir naujiems pastatams taikomi atskaitos lygiai.

5.  Atsakomybės paskirstymas (vyriausybinių institucijų ir ne vyriausybinių organizacijų), koordinavimo mechanizmai ir turimi veiksmų plano įgyvendinimo ištekliai.

6.  Gyvenamuosiuose pastatuose radono sukeliamos apšvitos mažinimo strategija, visų pirma radono keliamo pavojaus zonose.

7.  Strategija, įskaitant metodus ir priemones, kurią taikant užkertamas kelias radonui patekti į naujus pastatus, įskaitant didelį radono kiekį išskiriančių statybinių medžiagų identifikavimą.

8.  Veiksmų planų patikrinimų ir persvarstymų tvarkaraščiai.

9.  Informavimo strategija, kuria siekiama gerinti gyventojų išmanymą apie radono keliamą riziką, ir sprendimus priimančius vietos lygmens pareigūnus informuoti apie radono riziką rūkantiesiems.

10.  Jeigu reikia, rekomendacijos dėl matavimo metodų ir priemonių bei taisomųjų priemonių. Taip pat turi būti aptariami matavimo ir taisomųjų paslaugų teikėjų akreditavimo kriterijai.

11.  Jeigu reikia, finansinės paramos teikimas atliekant su radonu susijusius tyrimus ir imantis taisomųjų priemonių, visų pirma privačiuose gyvenamuosiuose pastatuose, kuriuose nustatyta labai didelis radono savitasis aktyvumas.

12.  Ilgalaikiai su radono sukelta apšvita (rūkantiesiems ir nerūkantiesiems) susijusios plaučių vėžio rizikos mažinimo tikslai.

(1) OL C 143, 2012 5 22, p. 113.
(2) 2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento pozicija.
(3)OL 11, 1959 2 20, p. 221.
(4)1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Eurtomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29, p. 1).
(5)1997 m. birželio 30 d. Tarybos direktyva 97/43/Euratomas dėl sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus, susijusio su asmenų medicinine apšvita, ir panaikinanti Direktyvą 84/466/Euratomas (OL L 180, 1997 7 9, p. 22).
(6)1989 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 89/618/Euratomas dėl plačiosios visuomenės informavimo apie sveikatos apsaugai taikytinas priemones ir atliktinus veiksmus nepaprastosios radiologinės padėties atveju (OL L 357, 1989 12 7, p. 31).
(7)1990 m. gruodžio 4 d. Tarybos direktyva 90/641/Euratomas dėl komandiruotų darbuotojų, dirbančių kontroliuojamose zonose, kuriose jie gali būti veikiami jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos, apsaugos darbo metu (OL L 349, 1990 12 13, p. 21).
(8)2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos direktyva 2003/122/Euratomas dėl didelio aktyvumo uždarųjų radioaktyviųjų šaltinių ir paliktųjų šaltinių kontrolės (OL L 346, 2003 12 31, p. 57).
(9)2007 m. Tarptautinės radiologinės saugos komisijos rekomendacijos.
(10)OL L 80, 1990 3 27, p. 26.
(11)2004 m. TATENOS Saugos standartų leidinys RS–G–1.7 „Tikslinio neįtraukimo, nereguliavimo ir nebekontroliavimo koncepcijų naudojimas“.
(12)Radiacinė sauga 122: Praktinis nebekontroliavimo ir nereguliavimo koncepcijų naudojimas. I dalis, Bendrųjų nebekontroliavimo lygių praktinio naudojimo gairės.
(13)Radiacinė sauga 89: Išmontavus branduolinius įrenginius atgautus metalus teikiant grąžinamajam perdirbimui taikytini rekomenduojami radiacinės saugos kriterijai, Radiacinė sauga 113: Rekomenduojami radiacinės saugos kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama išmontavus branduolinius įrenginius liekantiems pastatams ir susidarančioms nuolaužoms netaikant kontrolės reikalavimų, Radiacinė sauga 122: Nebekontroliavimo ir nereguliavimo koncepcijų praktinis naudojimas.
(14) 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje 2004/2/Euratomas dėl standartinės informacijos apie iš įprastu režimu veikiančių branduolinių energetinių reaktorių ir panaudoto branduolinio kuro perdirbimo gamyklų į aplinką išleidžiamų radioaktyviųjų oru sklindančių ir skystų medžiagų (OL L 2, 2004 1 6, p. 36).
(15) OL L 66, 1999 3 13, p.16.
(16) 1993 m. birželio 14 d. Tarybos direktyva 93/42/EEB dėl medicinos prietaisų (OL L 169, 1993 7 12, p. 50).
(17) 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 193, 1989 6 29, p. 1).
(18)OL L 2, 2004 1 6, p. 36.
(19)Nurodomas alfa spinduliuotę skleidžiančio radionuklido aktyvumas.
(20)Mažesniems nei 1 000 kg kalio druskų kiekiams taikoma išlyga.


Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos 2012 m.
PDF 451kWORD 51k
2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos metinio pranešimo Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (2013/2081(INI))
P7_TA(2013)0453A7-0330/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (14605/1/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 36 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą (TIS) dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1), ypač į jo II dalies G skyriaus 43 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d.(2), 2011 m. gegužės 11 d.(3) ir 2010 m. kovo 10 d.(4) rezoliucijas dėl metinių atitinkamai 2011 m., 2010 m. ir 2009 m. pranešimų dėl bendros užsienio ir saugumo politikos,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. liepos 8 d. patvirtintą poziciją dėl Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)(5) ir savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m.(6),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimą dėl politinės atskaitomybės(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 8 d. Europos Parlamento plenariniame posėdyje vyriausiosios įgaliotinės padarytą pareiškimą dėl EIVT centrinės administracijos pagrindinės struktūros(8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos komunikatą „Konkurencingesnio ir veiksmingesnio gynybos ir saugumo sektoriaus kūrimas“ (COM(2013)0542),

–  atsižvelgdamas į vykstančias Parlamento ir Tarybos derybas dėl Sąjungos naujų išorės finansavimo priemonių 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos laikotarpiu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 4–6 d. Vilniuje vykusios tarpparlamentinės bendros užsienio ir saugumo politikos ir bendros saugumo ir gynybos politikos konferencijos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0330/2013),

A.  kadangi norint, kad Europos išorės veiksmų prasmę suvoktų ir jiems pritartų ES piliečiai, itin svarbu užtikrinti ES užsienio politikos priežiūrą, kurią atitinkamais lygmenimis vykdo Europos Parlamentas ir valstybių narių parlamentai; kadangi parlamentinė priežiūra didina šių veiksmų teisėtumą;

Nuolat kintantis pasaulis. Naujos ES užsienio politikos interesų ir vertybių derinimas

1.  mano, kad pirmajam dvidešimt pirmojo amžiaus ketvirčiui būdingas užsitęsusių struktūrinių pokyčių, kurie keičia pasaulio tvarką, laikotarpis; pabrėžia, kad tam reikia naujo požiūrio, kuriuo būtų siekiama apibrėžti naują daugiapolio pasaulio tvarką, kuri yra įtrauki ir grindžiama teisinės valstybės bei pluralistinės demokratijos modelio principais, taip pat visuotinėmis vertybėmis, įskaitant žmogaus teises; pažymi, kad ateityje laukia daug kliūčių, visų pirma su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis bendradarbiaujant dėl daugiašalės sistemos reformos, iš naujo subalansuojant nestabilų regionų valdžios paskirstymą ir šalinant tautų, nevalstybinių subjektų, silpnų valstybių ir regionų nestabilumo keliamas daugkartines grėsmes ir uždavinius;

2.  pabrėžia, kad pasaulio finansų krizė ir didėjantis naujų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių atkaklumas visoms šalims kelia svarbius politinius, ekonominius, socialinius, kultūrinius ir aplinkosaugos uždavinius, tarp jų ir vidaus problemas, ir mano, jog sprendžiant tokius uždavinius būtina imtis kolektyvinių ir bendrų ES veiksmų ir sudaryti aljansus, kad būtų skatinama ir puoselėjama taika, saugumas, socialinė pažanga, gerovė, kultūrų įvarovė, demokratija, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms; pabrėžia, kad visos ES politikos sritys ir veiksmai turėtų būti suderinti su tarptautine teise ir Jungtinių Tautų chartija;

3.  mano, kad ES privalo ryžtingai ir vieningai ginti savo piliečių interesus pasaulyje, kartu turi visą laiką grįsti savo veiksmus pagrindinėmis vertybėmis, kurios yra Europos Sąjungos pagrindas (demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, socialinis teisingumas ir kova su skurdu), ir pagarba kitoms šalims;

4.  pabrėžia, kad ES užsienio politika turi būti lanksti reaguojant į kylančias grėsmes ir problemas tokiose srityse, kaip sveikata, energetika, klimato kaita ir prieiga prie vandens, nes visos šios sritys gali turėti poveikį mūsų politikos prioritetams ir ekonomikai, taip pat tarptautiniam vystymuisi;

5.  pabrėžia, kad ES reikia nustatyti naują ir patikimą užsienio politiką norint spręsti dabartines problemas pasaulyje; mano, kad ES, siekdama išsaugoti ir skatinti savo vertybes, įvaizdį ir interesus bei poziciją pasauliniu mastu, imdamasi savo išorės veiksmų, turi išlikti ne tik darni bei nuosekli, bet pirmiausia turi aiškiai apibrėžti ir įgyvendinti savo strateginius tikslus, visapusiškai išnaudodama Lisabonos sutarties teikiamas galimybes; mano, kad ir visa ES, ir valstybės narės yra suinteresuotos parengti bendrą viziją, kurioje neatsispindėtų atskirų valstybių narių nuostatos ir istorinė patirtis; reikalauja, kad būtų taikoma tvirtesnio bendradarbiavimo priemonė, skirta siekti didesnių galimybių veikti ir išspręsti klausimą dėl Tarybos veto teisės netinkamo naudojimo;

6.  teigia, kad tik veikdami kartu arba vieningai šiame pasaulyje galime siekti savo interesų ir ginti savo vertybes; todėl valstybės narės turi labiau nei anksčiau rodyti savo pasirengimą ir politinę valią vykdyti bendrus, sparčius ir naudingus veiksmus; tvirtina, kad valstybės narės privalo įvykdyti savo sutartinę pareigą dėl lojalumo remiant bendrą užsienio ir saugumo politiką tiek savo veiksmais, tiek dvasia, kaip įtvirtinta Lisabonos sutartyje(9);

7.  pabrėžia, kad ES išorės veiksmų efektyvumas taip pat priklauso nuo visapusiškos ES piliečių paramos ir nuo teisėtumo, kuris šiems veiksmams suteiktas tvirtai susiejus juos su pagrindinėmis ES demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybėmis, todėl ragina glaudžiai, reguliariai ir laiku konsultuotis su Europos Parlamentu nustatant aiškius ES užsienio politikos prioritetus ir tikslus;

8.  mano, kad reikėtų plėsti Europos žiniasklaidą tam, kad būtų skatinamas solidarumas, glaudžiau suderinamos įvairios nacionalinės nuostatos ir didinamas sąmoningumas BUSP klausimais;

Naujo visapusiško požiūrio į ES užsienio politiką kūrimas

9.  primygtinai ragina valstybes nares atlikti konstruktyvų vaidmenį Sąjungos užsienio ir saugumo politikoje ir skatinti strateginį politikos koordinavimą Sąjungos lygmeniu, pirmiausia veiksmingai bendradarbiaujant valstybių narių sostinėms ir Briuseliui daugiašaliuose forumuose, ypač Jungtinėse Tautose ir NATO, priimamų pozicijų klausimais; pabrėžia, kad ekonominių suvaržymų laikotarpiu būtina pagerinti Sąjungos, kaip darnios pasaulinio masto veikėjos, veiksmingumą; ypač atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį nustatant ir veiksmingai įgyvendinant bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP) ne tik sudarydamos sąlygas naudotis civiliniais bei kariniais pajėgumais, bet ir užtikrindamos bendrą BSGP operacijų finansavimą ir stiprindamos Europos pramoninę ir technologinę bazę, ir tikisi, kad šis vaidmuo bus sustiprintas po Europos Vadovų Taryboje 2013 m. gruodžio mėn. vyksiančių diskusijų Europos gynybos ateities klausimais;

10.  šiuo požiūriu mano, kad itin svarbu stiprinti ES valstybių narių trečiosiose šalyse vykdomų programų ir projektų srities bendradarbiavimą, pagerinti jų koordinavimą ir plėsti sąveiką norint pagerinti ES išorės veiksmų efektyvumą ir susidoroti su dabartiniais biudžeto apribojimais;

11.  palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos iniciatyvą sukurti vadinamąją visapusiško požiūrio koncepciją siekiant pasinaudoti visomis Lisabonos sutarties teikiamomis galimybėmis ir užtikrinti bendrą BUSP ir BSGP veiksmingumą ir darną; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pradėti diskusijas su Europos Parlamentu, kaip geriausiai užtikrinti, kad šis visapusiškas požiūris būtų nuosekliai įgyvendinamas, visų pirma siekiant, kad mūsų užsienio politikos prioritetai būtų toliau plėtojami, atsižvelgiant į mūsų interesus ir vertybes, ir būtų remiami būtinomis finansinėmis priemonėmis bei kitomis veiksmingomis ir lanksčiomis priemonėmis; pabrėžia, kad karinės struktūros ir pajėgumai, įskaitant nuolatinio planavimo struktūrą ir karinių operacijų štabo būstinę, yra sudėtinė tokio požiūrio dalis ir mano, kad sustiprintas misijų vadovų ES specialiųjų įgaliotinių ir delegacijų vadovų koordinavimas taip pat padės misijų vietose vykdyti nuoseklią ir darnią ES užsienio ir saugumo politiką; ragina valstybes nares remti Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją siekiant pasinaudoti visomis visapusiško požiūrio teikiamomis galimybėmis;

12.  apgailestauja dėl to, kad ES dar nėra sukūrusi aiškios savo santykių su likusiu pasauliu strategijos ir kad jos veiklai labiau būdingas atsakas, o ne veiksmai; todėl reikalauja imtis esminių strateginių diskusijų, į kurias būtų įtraukta Taryba, Komisija ir Parlamentas; papildydamas šią diskusiją, ragina Europos Vadovų Tarybą gruodžio mėn. toliau svarstyti Bendrą Europos strategijos iniciatyvą;

13.  taigi pabrėžia, kad išsamus BUSP supratimas apima visas užsienio politikos sritis, įskaitant laipsnišką BSGP formavimą, kuris galėtų lemti bendrą gynybą, pabrėžiant suderinamumo ir nuoseklumo siekį, kartu atsižvelgiant į išorės veiksmų kiekvienos sudedamosios dalies ypatumus; mano, kad, vadovaujant Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, reikėtų labiau koordinuoti ES vidaus politikos kryptis ir valstybių narių politikos priemones svarbiausiose srityse, kaip antai ryšiai, prekyba, transportas, energetika, aplinka ir komunikacija, kai jos turi aiškių tarpvalstybinių padarinių, ypač atsižvelgiant į ES energijos tiekimo įvairinimą ir saugumą;

14.  ragina Tarybą bei Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją atsiliepti į Europos Parlamento rekomendaciją dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m., kad būtų užtikrintas tolesnis tinkamos ir lyčių požiūriu proporcingos EIVT struktūros kūrimas (dalyvaujant atitinkamoms Komisijos tarnyboms) panaudojant geografinę bei teminę patirtį ir skatinant taikyti visapusišką požiūrį į politikos planavimą, rengimą ir įgyvendinimą;

Vadovavimo ir darnos užtikrinimas ES užsienio politikoje

15.  pabrėžia politinio vadovavimo vaidmenį, kurio tikimasi iš Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos užtikrinant Sąjungos veiksmų vienybę, nuoseklumą ir veiksmingumą; atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja EIVT veiklos apžvalgoje nurodė sritis, kuriose jos vaidmuo turėtų būti sustiprintas ir tapti aktyvesnis pradedant, vykdant ir užtikrinant atitiktį sprendimams dėl BUSP, ir pateikė rekomendacijas glaudžiam koordinavimui su Komisija užtikrinti, visapusiškai pasinaudodama savo, kaip Komisijos pirmininko pavaduotojos, padėtimi; atsižvelgdamas į naujų Komisijos narių klausymus, kurie vyks 2014 m., pabrėžia tai, kad Europos Parlamentas turėtų remti šią kryptį ir stiprinti Komisijos pirmininko pavaduotojos užsienio reikalams vaidmenį ir taip gerinti EIVT ir Komisijos koordinavimą

16.  pakartoja, kad remia Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos vadovavimą sudėtingomis sąlygomis vedant derybas su Iranu, ir palankiai vertina tai, kad jai pavyko paskatinti šalis užmegzti ES remiamą Kosovo ir Serbijos dialogą; mano, kad šie vadovavimo pavyzdžiai ir prioritetų nustatymas turėtų būti taikomi taip pat ir kaimyninėms ES šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms ir sprendžiant strateginius uždavinius, apimančius Vidurinę Aziją ir Artimuosius Rytus, taip pat Somalio pusiasalį ir visą Sahelį; yra pasiryžęs remti šį procesą;

17.  ragina persvarstyti ES delegacijų infrastruktūros paskirstymą ir personalo sudarymą siekiant užtikrinti, kad Sąjungos veiksmingumas, matomumas ir atstovavimas trečiosiose šalyse atspindėtų mūsų politinius užmojus ir tikėtinus prioritetus; reikalauja tokį persvarstymą aptarti su kompetentingu Parlamento komitetu, visų pirma tuo atveju, kai rezultatai rodo, kad būtina perskirstyti išteklius arba sprendimą siųsti delegacijas į trečiąsias šalis arba nutraukti jų veiklą šiose šalyse; pakartoja visų pirma savo prašymą įsteigti ES delegaciją Irane;

Tikslų ir atitinkamų išteklių derinimas

18.  atsižvelgdamas į įvairius uždavinius ir ES veiklos pasaulyje poreikius, kelia klausimą, kokiu pagrindu remdamasi Taryba mažina daugiametei finansinei programai skiriamas lėšas, nes tai mažina Sąjungos pajėgumą skatinti taiką, saugumą ir tvarų ekonominį vystymąsi, taip pat jos patikimumą dedant tokias pastangas; įspėja, kad dėl nekoordinuoto lėšų mažinimo kyla pavojus pakenkti veiksmingam mūsų interesų ir vertybių puoselėjimui, taip pat mūsų kolektyviniam gebėjimui skatinti taiką, demokratiją, žmonių saugumą bei klestėjimą kaimyninėse ir tolimesnėse šalyse;

19.  kartu pripažįsta, jog būtina priimti strateginius sprendimus ir nustatyti prioritetus siekiant užtikrinti, kad Sąjungos lėšos būtų naudojamos kryptingai ir veiksmingai; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų nacionalinė politika atitiktų strateginius Sąjungos tikslus ir įsipareigojimus ir būtų su jais koordinuojama;

20.  pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad Parlamento ir Tarybos svarstomos naujos išorės santykių finansinės priemonės būtų visiškai finansuojamos ir gerai pritaikytos siekiant palaikyti Sąjungos strateginius interesus ir kad jas būtų galima priderinti prie kintančių politinių aplinkybių;

21.  primygtinai reikalauja, kad 2006 m. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo persvarstymas būtų dar vienas žingsnis į priekį užtikrinant didesnį skaidrumą BUSP srityje; mano, kad, vykdant demokratinę priežiūrą, reikia įrašyti atskiras biudžeto eilutes kiekvienai BSGP misijai ar operacijai, įskaitant ES specialiųjų įgaliotinių darbą, kartu nustatant supaprastintas, bet skaidrias vidinio lėšų pervedimo procedūras, jei to reikia atitinkamomis aplinkybėmis;

Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos bei Tarybos 2011 m. pasiektų rezultatų vertinimas

22.  palankiai vertina veiksmus, kurių, turėdama Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pritarimą, ėmėsi Taryba ir apie kuriuos kalbama jos metiniame 2011 m. pranešime planuojant Sąjungos užsienio politiką į ateitį orientuotos strateginės politikos dokumente;

23.  atkreipia dėmesį į pastangas šalinant trūkumus, kaip nustatyta naujausioje Parlamento rezoliucijoje šia tema, visų pirma rengiant naujas BSGP misijas ir operacijas pagal bendro Sąjungos požiūrio į šalį ar regioną sistemą;

24.  be to, mano, kad Tarybos metiniame pranešime vis dar trūksta Lisabonos sutarties užmojų, kurių būtų siekiama pasitelkiant reikšmingas priemones, todėl ateityje ragina imtis šių veiksmų:

   nustatyti aiškius BUSP prioritetus ir parengti jos strategines gaires kaip esminę mūsų diplomatinių, ekonominių, finansinių, vystymosi ir, kai būtina, krizių valdymo išteklių veiksmingesnio panaudojimo proceso dalį vykdant Sąjungos užsienio ir saugumo politiką,
   sukurti sistemą esamiems strateginiams partneriams įvertinti, taip pat naujoms partnerystėms, tarp jų ir su tarptautinėmis bei regioninėmis organizacijomis, kurti,
   parengti planą, kuris padėtų padaryti pažangą diegiant svarbias Lisabonos sutartyje numatytas naujoves, visų pirma: 1) pavesti specialias užduotis ir misijas pagrindinei valstybių narių grupei; 2) pradėti galinčių ir norinčių valstybių narių nuolatinį struktūrizuotą bendradarbiavimą gynybos srityje; 3) stiprinti Europos gynybos agentūros vaidmenį ir skirti jai daugiau išteklių,
   spręsti svarbias sprendimų dėl BSGP priėmimo problemas, inter alia, susijusias su finansavimo procedūromis ir finansavimo operacijomis, dėl kurių kyla nesuprantamas vėlavimas tarp politinių sprendimų pradėti misiją priėmimo ir faktinio tos misijos dislokavimo vietoje (tokių pavyzdžių sąrašas ilgas, o Libija ir Malis yra naujausi pavyzdžiai šiame sąraše), taip pat iš naujo įvertinti ES kovinių grupių tikslus ir pajėgumus ir tokiu būdu pagerinti bendrą BSGP politinių sprendimų priėmimo derinimo sistemą;

25.  ragina Tarybą paprašyti, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja kitame metiniame pranešime pateiktų 2014 ir 2015 m. užsienio politikos tikslus ir nustatytų terminus, taip pat būtinus išteklius šiems tikslams įgyvendinti; pabrėžia, kad šie prioritetai turėtų apimti ES strateginius tikslus, pradedant transatlantine partneryste, ekonomine ir politine plėtra rytinėse ir pietinėse kaimyninėse šalyse, Artimųjų Rytų taikos procesu;

26.   ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, rengiant būsimus metinius BUSP pranešimus, ankstyvuoju etapu bendradarbiauti su Užsienio reikalų komitetu aptariant ateinančių metų užsienio politikos tikslus ir parengti ES piliečiams aiškų pareiškimą dėl Sąjungos užsienio politikos raidos, prioritetų ir pažangos šioje srityje ir tokiu būdu iš naujo įvertinti ir pademonstruoti Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos kaip lyderės ES užsienio politikos srityje vaidmenį;

27.  palankiai vertina iniciatyvą 2013 m. gruodžio mėn. surengti Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Europos gynybos ateities kaip galimybę apžvelgti ES strateginius tikslus ir su saugumu susijusius interesus, taip pat sąvokas, kurios turėtų būti toliau plėtojamos Baltojoje knygoje dėl Europos gynybos; ragina šiame susitikime parengti aiškias gaires ir nustatyti terminus pagrindiniams tikslams pasiekti, taip pat visų pirma laiku persvarstyti Europos saugumo strategiją ir baltosios knygos kaip bendro konkuruojančių nacionalinių saugumo ir gynybos peržiūrų modelio naudojimą; pabrėžia, kad būtina vystyti glaudesnį bendradarbiavimą siekiant užtikrinti karinį saugumą ir sutaupyti;

Strateginiai prioritetai. Bendrą kryptį turinčios taikos, saugumo ir socialinės ir ekonominės plėtros sritys

28.  palankiai vertina strateginių partnerysčių kaip ES susitarimų su susiformavusios ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalimis formos plėtrą; tačiau tvirtina, kad šiai sąvokai reikia aiškių ir nuoseklių kriterijų, susijusių su jos vieta ES užsienio politikos sąrangoje; ragina priimti ateities sprendimus dėl strateginių partnerių remiantis Sąjungos užsienio politikos prioritetais, taip pat ragina, kad Parlamentas būtų reguliariai iš anksto informuojamas apie sprendimus dėl būsimų partnerysčių, visų pirma tais atvejais, kai tokios partnerystės finansuojamos iš Sąjungos biudžeto arba virsta artimesniais santykiais su ES, grindžiamais sutartimis;

JAV

29.  pabrėžia tai, kad partnerystė su JAV grindžiama stipriais politiniais, kultūriniais, ekonominiais ir istoriniais ryšiais ir bendromis vertybėmis, kaip antai, laisvė, demokratija, žmogaus teisės ir teisinė valstybė; tvirtai įsitikinęs, kad JAV, nepaisant skirtingo požiūrio į svarbius klausimus, – svarbiausia ES strateginė partnerė; todėl primygtinai ragina ES teikti aiškų politinį prioritetą transatlantiniams ryšiams visais lygmenimis stiprinti ir jiems plėsti įtraukiant kitus transatlantinius partnerius, kad būtų siekiama abipusės naudos ir tarpusavio sąveikos;

30.  mano, jog ES ir JAV turi glaudžiai bendradarbiauti, kad būtų siekiama taikaus tokių krizių ir konfliktų, kokie kilo po Irano branduolinės programos, per pereinamąjį procesą Arabų pavasario šalyse ir Artimuosiuose Rytuose, sprendimo; palankiai vertina Prezidento B. Obamos įsipareigojimą rasti dviejų šalių Izraelio ir Palestinos konflikto sprendimą; ragina ES, atsižvelgiant į parlamentinius debatus, suaktyvinti diplomatinę veiklą, nes tai yra dalis sutartos išsamios politinės strategijos siekiant ilgalaikio viso regiono stabilumo ir saugumo;

31.  palankiai vertina paskelbtą derybų dėl transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės pradžią, nes jos galėtų suteikti svarbų ekonominį postūmį ES ir JAV šalims, taip pat skatinti pažangą siekiant kitų tarptautinių susitarimų ir yra pavyzdys, kuriuo turėtų sekti kiti regiono ir pasaulio veikėjai; primena, kad būtina įsteigti Transatlantinę politikos tarybą; pažymi, kad šiuo metu kasmet rengiami ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimai suteikia galimybę nustatyti bendrus tikslus, derinti strategijas, susijusias su pasaulinės svarbos grėsmėmis bei uždaviniais, plėtoti bendrą požiūrį į naujas besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis, užtikrinti daugiašališkumą ir keitimąsi geriausia praktika; primena, kad šiais metais dar nesurengtas metinis ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas; be to, pažymi, kad galima transatlantinė prekybos ir investicijų partnerystė ir vykstančios ES derybos su Kanada padės sukurti plačios ekonominės erdvės, kuri apims Šiaurės Ameriką, ES ir daugelį Lotynų Amerikos šalių, perspektyvą ir paskatins ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą; siūlo išnagrinėti kitas politines trišalio transatlantinio bendradarbiavimo galimybes;

32.  mano, jog, siekiant didinti pasitikėjimą, būtina, kad JAV laikytųsi slaptų duomenų apsaugos teisės aktų ir pakeistų savo duomenų rinkimo veiklą, nukreiptą prieš ES ir jos piliečius, ir prašo skubiai sudaryti ES ir JAV bendrąjį susitarimą dėl duomenų apsaugos, pagal kurį ES piliečiams butų teikiama informacija ir teisė į žalos atlyginimą; pabrėžia, kad neseniai atskleisti atvejai kelia susirūpinimą Europoje ir tai gali pakenkti ES ir JAV santykiams; primena, kad duomenų apsaugos turi laikytis ir ES, ir jos partneriai ir mano, kad būtini bendri keitimosi slapta informacija standartai, kuriuos taikant būtų apsaugota JAV ir ES piliečių laisvė;

Rusija

33.  pakartoja, kad remia Sąjungos politiką dėl svarbaus bendradarbiavimo su Rusija; mano, kad Rusija yra svarbi strateginė kaimynė, tačiau laikosi nuomonės, kad siekiant tikros partnerystės būtina gerbti pagrindines demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybes; palankiai vertina bendradarbiavimą su Rusija svarbiais tarptautiniais klausimais, ypač atsižvelgiant į Artimuosius Rytus, Iraną, Afganistaną ir Siriją;

34.  nepaisydamas to, apgailestauja, kad Rusija naudojasi veto teise JT Saugumo Taryboje (JTST), siekdama pakenkti tarptautinės bendruomenės gebėjimui veiksmingai ir greitai reaguoti į humanitarines krizes, pavyzdžiui, tragediją ir didėjantį smurtą Sirijoje; taigi ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją pasitelkti ES diplomatinį svorį ir pastangas toliau bendradarbiaujant su Rusija tokiais klausimais; palankiai vertina Rusijos tarpininkavimą Sirijos cheminių ginklų kaupimo klausimu, taip pat siūlymą, kurį parengė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuriame Sirija raginama atsisakyti savo cheminių ginklų arsenalo kontrolės, ir Rusijos pasiūlymą padėti vykdant šią operaciją; apgailestauja dėl to, kad šis tarpininkavimas nebuvo pasiūlytas ankstesniuoju etapu, nes tai būtų padėję išvengti daugelio gyvybių praradimo;

35.  vis dar nerimauja dėl to, kad Rusija nesilaiko teisinės valstybės, pliuralistinės demokratijos ir žmogaus teisių principų kaip matyti iš neseniai priimtų įstatymų, pagal kuriuos trukdomas pilietinės visuomenės organizacijų darbas ir kurie yra nukreipti į mažumas, įskaitant lesbiečių, gėjų, biseksualių ir translyčių asmenų bendruomenes, taip pat pagal kuriuos ribojama saviraiškos laisvė, susirinkimų laisvė ir asociacijų laisvė; pabrėžia, kad teisinės valstybės principo stiprinimas visose Rusijos viešojo gyvenimo srityse, įskaitant ekonomiką, būtų konstruktyvus atsakas į daugelio Rusijos piliečių reiškiamą nepasitenkinimą ir tai labai svarbu siekiant plėtoti tikrą ir naudingą ES ir Rusijos partnerystę; pabrėžia, kad ryžtingos pastangos kovoti su korupcija yra svarbios siekiant stiprinti pasitikėjimą ES ir Rusijos ekonominiais santykiais ir kad derybų dėl vizų režimo supaprastinimo (jų parengiamasis etapas buvo teigiamas) pažanga turėtų būti padidinta siekiant progreso tokiose srityse, kaip selektyvus teisingumas ir laisvi, sąžiningi ir konkurencingi rinkimai;

36.  pabrėžia, kad ES yra pasiryžusi prisidėti įgyvendinant darbotvarkę „Partnerystė siekiant modernizavimo“ ir bet kokį vėlesnį susitarimą, pakeisiantį dabartinį Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, jei Rusija padarys pažangą tokiose srityse, kaip žmogaus teisės, teisinė valstybė ir pliuralistinė demokratija (įskaitant laisvus, sąžiningus ir konkurencingus rinkimus); taip pat pabrėžia, kad ES lieka įsipareigojusi kurti abipusį pasitikėjimą ir tęsti politinį dialogą su Rusija, taip pat ir pasaulinės svarbos klausimais, pavyzdžiui, kova su terorizmu, ginklų neplatinimas, organizuotas nusikalstamumas ir klimato kaita;

37.  kritiškai vertina tai, kad Rusija, pažeisdama tarptautinės teisės normas (pvz., Helsinkio susitarimus), pasitelkia energetikos ir prekybos politikos priemones valstybėms Europos kaimynystėje šantažuoti, siekdama jas priversti įstoti į Rusijos vadovaujomą muitų sąjungą, o ne pasirašyti asociacijos susitarimus su ES, taip trukdydama joms priimti suverenius sprendimus; be to, mano, kad laipsniška šalių partnerių integracija į ES gali derėti su gerų kaimyninių santykių su Rusija tikslu; ragina Rusiją nustatyti dalykišką poziciją įsisenėjusių konfliktų klausimu; apgailestauja dėl to, kad ES ryžtingiau nedalyvavo sprendžiant šiuos konfliktus; įspėja Rusiją dėl to, kad pasinaudojimas neišspręstais konfliktais dėl politinių motyvų gali lemti naujus karo veiksmus ir destabilizuoti visą regioną;

Kinija

38.  ragina ES toliau plėtoti savo visapusišką strateginę partnerystę su Kinija, kuri skatintų abiejų šalių visuotinius interesus, bendrus projektus, grindžiamus geostrateginais standartais, ir abipusę pagarbą; ragina ES ir valstybes nares turėti bendrą poziciją Kinijos valdžios atžvilgiu; palankiai vertindamas beveik 60 aktyvių sektorių dialogus ir siūlomas derybas dėl investicijų sutarties, ragina toliau plėtoti sektorių dialogą ir skubiai užbaigti vykstančius prekybos tyrimus; dar kartą pakartoja, kad reikia stiprinti ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogą, inter alia, įtraukiant pilietinę visuomenę ir bendradarbiaujant su JT;

39.  pabrėžia, kad ES ir Kinijos bendradarbiavimas daugiašaliu lygmeniu yra labai svarbus siekiant skatinti stabilumą ir spręsti pasaulinius uždavinius, inter alia, susijusius su ekonominiais ir finansų klausimais, įskaitant pastangas sustabdyti mokesčių slėpimą, mokesčių vengimą ir panaikinti mokesčių rojus; pabrėžia, kad bendradarbiauti būtina taip pat siekiant spręsti klimato kaitos ir aplinkos problemas, ribotų planetos gamtos išteklių naudojimo, taip pat vystomojo bendradarbiavimo klausimus, siekiant išsaugoti taiką ir laikytis tarptautinės teisės konfliktų metu, pvz., Sirijoje, taip pat sprendžiant Irano ir Šiaurės Korėjos keliamas problemas ginklų neplatinimo srityje;

40.  reiškia savo susirūpinimą dėl to, kad Kinija ir toliau pažeidžia žmogaus teises ir kultūrinių bei religinių mažumų teises, pvz., Tibete;

Japonija

41.  pabrėžia, kad būtina sutvirtinti Sąjungos santykius su Japonija, kuri yra strateginė partnerė ir svarbi tarptautinė veikėja, puoselėjanti bendras su ES demokratines vertybes, taip pat įprasta partnerė bendradarbiaujant daugiašaliuose forumuose; laukia derybų dėl visapusiško pagrindų susitarimo ir laisvosios prekybos susitarimo;

Pietų Korėja

42.  ragina ES didinti savo politinį bendradarbiavimą su Pietų Korėja, pagrindine demokratine Azijos veikėja, kuri neseniai suaktyvino prekybos ryšius su ES pasirašiusi plačių užmojų laisvosios prekybos susitarimą;

Indija

43.  ragina ES ir valstybes nares stiprinti santykius su Indija, kurie būtų grindžiami demokratijos, socialinės įtraukties, teisinės valstybės principo ir žmogaus teisių skatinimu, ir ragina abi šalis labai stengtis, kad būtų užbaigtos derybos dėl visapusiško ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo, kuriuo bus skatinamas Europos ir Indijos prekybos bei ekonomikos augimas;

Turkija

44.  pabrėžia, kad ES dialogas su Turkija ir bendradarbiavimas su ja stabilumo, demokratijos ir saugumo srityse, ypatingą dėmesį kreipiant į platesnį Artimųjų Rytų regioną, turi strateginę reikšmę; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija yra ne tik NATO sąjungininkė, bet ir kandidatė įstoti į ES, jei ir kai bus laikomasi stojimo kriterijų ir sprendimas dėl visiškos narystės bus demokratiškai patvirtintas; prašo pradėti derybas dėl svarbiausių skyrių, ypač siekiant paspartinti būtinas politines reformas; atkreipia dėmesį į tai, kad Turkija griežtai ir ne vieną kartą pasmerkė Sirijos režimo vykdomą smurtą prieš civilius gyventojus ir teikia būtiniausią humanitarinę pagalbą sieną kertantiems nuo smurto bėgantiems Sirijos gyventojams; ragina toliau bendradarbiauti valstybėms narėms ir Turkijai taikant Sąjungos lygmens priemones atsižvelgiant į didėjantį pabėgėlių antplūdį prie ES išorės sienų; pabrėžia, kad stiprėjanti tarptautinė Turkijos padėtis turėtų būti grindžiama ir jos įsipareigojimu savo šalyje gerbti pagrindines teises, pasaulietinę valstybę, pliuralistinę demokratiją bei laikytis teisinės valstybės principo ir kad dar reikia įvykdyti svarbiausias reformas; pažymi daugelį demokratinių reikalavimų, kuriuos kelia Turkijos pilietinė visuomenė, ir pakartoja savo susirūpinimą dėl valdžios institucijų prievertinio, represinio ir dažnai neadekvataus atsako; prašo Turkijos paramos kovojant su fundamentalistiniais ir nedemokratiniais judėjimais regione;

Pietų Afrika

45.  dar kartą pakartoja ES strateginės partnerystės su Pietų Afrika svarbą; tvirtina, kad Pietų Afrika, atsižvelgiant į jos laimėjimus sėkmingai ir taikiai pereinant prie demokratijos ir jos, kaip regioninės veikėjos, vaidmenį, gali būti pagrindinė jėga skatinant demokratiją ir gerą valdyseną, plėtojant regioninę ekonominę integraciją ir remiant nacionalinį susitaikymą visoje Afrikoje, taip pat pagrindinė ES partnerė dedant šias pastangas; pabrėžia, kad svarbus glaudus ES ir Pietų Afrikos bendradarbiavimas klimato kaitos, tvaraus vystymosi ir tarptautinių institucijų reformų klausimais;

ES plėtra

46.  pabrėžia, kad sparčiai kintančioje tarptautinėje aplinkoje ES narystė suteikia taiką, gerovę, demokratinį vystymąsi, stabilumą ir saugumą ir kad priklausymas ES toliau suteikia galimybę vykdyti socialinę ir ekonominę plėtrą; laikosi nuomonės, kad plėtra yra svarbi ES užsienio politikos priemonė ir ilgalaikis strateginis ES interesas, kuris nebūtinai gali būti vertinamas pagal trumpalaikį balansą; tačiau pažymi, kad vykdant plėtros politiką turi būti atsižvelgta į pačios ES integracijos pajėgumą ir tikrą Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos įsipareigojimą prisiimti atsakomybę ir spręsti likusius neišspręstus klausimus; palankiai vertina Serbijos ir Kosovo per šešioliktąjį derybų raundą pasiektą susitarimą dėl telekomunikacijų ir energetikos, kuriam tarpininkavo Sąjungos vyriausioji įgaliotinė ir Komisijos pirmininko pavaduotoja, ir ragina labiau stengtis įveikti visas likusias kliūtis;

ES kaimynystė

47.  pabrėžia, kad ES reikia toliau stengtis vykdyti Europos kaimynystės politiką (EKP), teikti jai didesnį prioritetą ir pademonstruoti didesnį įsipareigojimą jai tuo metu, kai ši politika susiduria su sunkumais ir jai kyla iššūkiai dėl įvykių daugelyje šalių; todėl mano, kad dėl solidarumo ir, vadovaudamasi savo suinteresuotumu vykdyti taikią ir laisvą plėtrą, ES turi tvirtai sutelkti priemones, be kita ko, stiprindama daugiašalį požiūrį regione ir tvirtai susieti savo politiką, finansines priemones ir finansavimą norint pasiekti pagrindinių politinių tikslų, ypač susijusių su žmogaus teisių apsauga, demokratija, teisine valstybe ir ekonominėmis reformomis; pažymi, kad Europos perspektyva yra pagrindinė paskata, ypač Europos kaimynystės šalims, atlikti plataus masto reformas;

48.  pabrėžia, kad visos Europos kaimynystės modernizavimas priklauso nuo laipsniško liberalios demokratijos vystymosi, t. y. tie, kurie išrenkami demokratiškai, taip pat ir valdo demokratiškai vadovaudamiesi konstitucijos principais, gerbdami opozicijos atstovus, kitokią nuomonę turinčius asmenis ir nekonformistus;

49.  reikalauja laikytis principų, kurie yra naujo EKP požiūrio pagrindas, kaip nustatyta atitinkamame bendrame Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos komunikate(10), visų pirma principo „daugiau už daugiau“, diferenciacijos, tarpusavio atskaitomybės bei „partnerystės su visuomene“ principų, kad jie būtų visiškai veiksmingi ir kad Sąjungos pagalba visiškai atitiktų šį naują požiūrį;

50.  pabrėžia, kad siekiant išvengti socialinės įtampos ir (arba) socialinio ir ekonominio disbalanso po stojimo išplėstoje Sąjungoje, Komisija turi skatinti vykdyti pasirengimo stojimui politiką, kuria siekiama dar iki stojimo sumažinti struktūrinę ir socialinę nelygybę, taip pat įveikti kultūrinius skirtumus stojančiose šalyse; pabrėžia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas nacionalinei socialinių ir kultūrinių mažumų integracijai, nes taip būtų užkirstas kelias jų masiniam persikėlimui į kitas valstybes nares po įstojimo;

Rytinės kaimyninės šalys

51.  primena, kad rytinės kaimyninės šalys yra strategiškai svarbios ir primena susijusių šalių Europos perspektyvą, kuri yra pagrindinė paskata šioms šalims atlikti plataus masto reformas; pabrėžia, kad ES turi relių svertų šioje srityje ir turėtų visiškai pasinaudoti savo pasikeitimus skatinančia galia; mano, kad pats laikas sustiprinti pastangas ir labiau politiškai įsipareigoti siekiant Rytų partnerystės tikslų, įskaitant poreikį labiau susieti BUSP ir EKP; palankiai vertina pažangą ir toliau ragina visas šalis dėti būtinas pastangas pasirašyti ar parafuoti asociacijos susitarimus, išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus ir susitarimus dėl ES vizų režimo liberalizavimo kai bus įvykdytos visos sąlygos ir ragina rytų partnerius laikytis reikalavimų, kad 2013 m. lapkričio mėn. Vilniuje vyksiantis aukščiausiojo lygio susitikimas būtų sėkmingas; pabrėžia, kad aukščiausiojo lygio susitikimas turėtų būti aiškus žingsnis į priekį suartinant valstybių narių ir Rytų partnerystės šalių visuomenes;

52.  vis dėlto apgailestauja, kad daugelyje Rytų partnerystės šalių padaryta menka pažanga, vertinant bendrą padėtį demokratijos standartų ir pagarbos žmogaus teisių srityje, jeigu išvis ši padėtis nepablogėjo; ragina ES atlikti aktyvesnį ir ilgalaikį vaidmenį ieškant politinių įsisenėjusių konfliktų rytų kaimynystėje sprendimų, ypač siekiant išeiti iš Pietų Osetijos ir Abchazijos ir Kalnų Karabacho konfliktų aklavietės ir vaidinti visapusišką vaidmenį remiant bet kokį su tuo susijusį taikos susitarimą; skatina siekti tolesnės pažangos Padniestrės klausimu; be to, pabrėžia, kad visapusiškas Rytų partnerystės vystymas gali vykti tik tada, kai bus taikiai išspręsti įsisenėję konfliktai ir tai turėtų būti prioritetas; ragina ES visiškai išnaudoti turimas priemones tarpininkaujant ir užtikrinti, kad būtų visiškai gerbiamos žmogaus teisės; pakartoja, kad plėtojant santykius turėtų būti keliama sąlyga prisiimti reikšmingą įsipareigojimą gerbti žmogaus teises, siekti demokratijos ir laikytis teisinės valstybės principo;

53.  primena, kad demokratinės ES remiamos reformos yra svarbios pačioms šalims partnerėms, nes jos gali pagelbėti šių šalių ekonominei ir socialinei plėtrai; pabrėžia, kad stiprios demokratinės institucijos ir glaudesni ryšiai su ES sudarant asociacijos susitarimus, išsamius ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus ir vizų režimo supaprastinimo priemones padės stiprinti šių šalių suverenitetą priešinantis galingų kaimyninių šalių įtakai; itin susirūpinęs dėl didėjančio spaudimo kai kurioms šalims partnerėms, pavyzdžiui, Moldavijai, Ukrainai ir Armėnijai, kurios galiausiai siekė sulėtinti pažangą siekiant bendradarbiavimo su ES; ragina ES spręsti šiuos klausimus politiškai tinkamu būdu; dar kartą patvirtina, kad ES, remdamasi bendrosiomis vertybėmis ir solidarumu, yra pasirengusi būti patikima ir stipria šių šalių partnere ir dalytis su jomis visais ES acquis teikiamais privalumais, laikantis susitarimo „Europos ekonominės erdvės plius“ nuostatų;

54.  pabrėžia, kad nors ES ir Ukrainos susitarimas buvo parafuotas, pasirašytas ir ratifikuotas jis gali būti tik tuo atveju, jei Ukraina įvykdys būtinus reikalavimus, kaip išdėstyta 2012 m. gruodžio 10 d. Tarybos išvadose dėl Ukrainos; pakartoja savo raginimą Ukrainos parlamentui ir vyriausybei išspręsti atrankinio teisingumo (angl. selective justice) klausimą, būtent išlaisvinant Juliją Tymošenko, ir įgyvendinti reformas, numatytas bendrai suderintoje Asociacijos darbotvarkėje, įskaitant teismų sistemos reformą (t. y. Generalinės prokuratūros) ir rinkimų įstatymo reformą; ragina Ukrainą iš dalies pakeisti savo Baudžiamąjį kodeksą panaikinant baudžiamąsias sankcijas už aiškiai politinius veiksmus, kuriuos atlieka valstybės pareigūnai, vykdydami savo oficialias pareigas;

55.  remia ES ir Gruzijos asociacijos susitarimą, tačiau mano, kad Gruzijos valdžios institucijos turi pasiekti realios pažangos teisinės valstybės srityje; ypač ragina paleisti visus politinius kalinius, įskaitant buvusį ministrą pirmininką Vano Merabishvilį, ir laikyti Europos standartų būsimuose prezidento rinkimuose;

Pietinės kaimyninės šalys ir Artimieji Rytai

56.  atkreipia dėmesį į ilgalaikius ES santykius su Europos Pietų kaimyninėmis šalimis; reikalauja laikytis principų, kurie yra naujo EKP požiūrio pagrindas, kaip nustatyta atitinkamame bendrame Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos minėtuose bendruose komunikatuose, visų pirma principo „daugiau už daugiau“, diferenciacijos, tarpusavio atskaitomybės bei „partnerystės su visuomene“ principų, kad jie būtų visiškai veiksmingi ir kad Sąjungos pagalba visiškai atitiktų šį naują požiūrį;

57.  primena, kad remia Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir jos taikomas naujas koncepcijas, pvz., dėl Pietinių Viduržemio jūros regiono šalių darbo grupės, kaip priemonės padidinti ES ir jos partnerių finansavimo poveikį šių šalių piliečių labui; tikisi apčiuopiamų tokio naujoviško požiūrio taikymo rezultatų siekiant geriau koordinuoti ES ir valstybių narių įnašus, taip pat teikiant pagalbą dėl pajėgumų stiprinimo lengvatomis besinaudojančioms šalims ir užtikrinant jų administracijų atskaitomybę;

58.  yra itin susirūpinęs dėl padėties Egipte ir didelio visų konflikto šalių rodomo smurto: tiek valstybės saugumo pajėgų, tiek opozicijos jėgų; pabrėžia, kad ES turėtų remti demokratiją ir žmogaus teises ir palankiai vertina 2013 m. rugpjūčio 21 d. ES užsienio reikalų ministrų priimtą sprendimą sustabdyti visų eksporto licencijų, išduotų įrangai, kuri galėtų būti naudojama vidaus represijoms, galiojimą; primygtinai ragina visus Egipto politinius veikėjus savo nesutarimus išspręsti taikiu dialogu, reikalauja, kad būtų parengtas visapusiškas politinis susitarimas, o valdžią būtų kuo greičiau perduota demokratiškai išrinktiems vadovams; ragina ES, ypač Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, pasinaudoti savo unikalia pozicija ir savo ryšiais su pagrindiniais veikėjais ir tęsti savo tarpininkavimą siekiant politinio sureguliavimo, susijusio su pagrindiniais demokratinio pereinamojo laikotarpio parametrais;

59.  apgailestauja dėl to, kad ES atsisakė savo bendros politikos dėl ginklų embargo Sirijai, nes taip kenkiama bendram požiūriui; smerkia tragišką Sirijoje tebevykstantį kraujo praliejimą, kuris jau padarė triuškinamą ir destabilizuojantį humanitarinį poveikį ne tik Sirijai, bet ir kaimyninėms šalims, visų pirma Jordanijai, Libanui, Irakui ir Turkijai; ragina valstybes nares pademonstruoti solidarumą ir teikti pagalbą pabėgėliams iš Sirijos ir perkeltiems Sirijoje asmenims; griežtai smerkia masines civilių žudynes ir pabrėžia, kad Sirijos vyriausybės naudojimasis cheminiais ginklais yra didelis tarptautinių normų pažeidimas, kuris gali lemti tai, kad visi atsakingi asmenys bus perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui; palankiai vertina griežtą tarptautinį atsaką ir ragina prižiūrint tarptautiniams stebėtojams skubiai įgyvendinti visų tokių cheminių ginklų sunaikinimo planą; pabrėžia tai, kad dėl padėties Sirijoje rimtumo reikia visų ES valstybių narių aukšto lygio darnos ir solidarumo, bendradarbiavimo su NATO ir regioniniais veikėjais, ypač su Rusija, Iranu, Izraeliu ir Turkija; ragina ES aktyviai remti pastangas sušaukti derybas Ženeva II siekiant skatinti rasti Sirijos gyventojams tinkamą politinį sprendimą ir nutraukti mirtiną prievartos bangą;

60.  pakartoja savo raginimą ES imtis aktyvesnio vaidmens siekiant spręsti Vakarų Sacharos konfliktą, kuris šiuo metu yra neįveikiama kliūtis visapusiškam gerų kaimynystės santykių plėtojimui Magribe;

61.  toliau palaiko dviejų krypčių metodą, kurį patvirtino ES, JAV, Rusija ir Kinija siekiant branduolinių ginklų neplatinimo tikslo; ragina Irano prezidentą sekti pastarąsias pozityvias deklaracijas ir visiškai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene sprendžiant klausimus, susijusius su išimtinai taikiu Irano branduolinės programos pobūdžiu; ragina ES „3 plius 3“ derybose apsvarstyti papildomas priemones ir paskatas, kurios priklausys nuo Irano padarytos konkrečios pažangos imantis patikrinamų žingsnių siekiant išspręsti tarptautinei bendruomenei nerimą keliančius klausimus; pabrėžia, kad bet kokia ES „3 plius 3“ ir Irano derybų dėl branduolinio ginklo neplatinimo nesėkmė ar jų sustabdymas kels didelį pavojų regioniniam ir pasaulio saugumui;

62.  viliasi, kad Artimųjų Rytų taikos derybos įvyks, ir primena, jog ES, pačios minimos šalys ir platesnis Artimųjų Rytų regionas itin suinteresuoti išspręsti šį konfliktą regione; todėl pabrėžia, kad būtina dar skubiau siekti pažangos arabų pasaulyje vykstančių pokyčių, Sirijos krizės ir itin nestabilios padėties platesniame Artimųjų Rytų regione požiūriu; ragina valstybes nares rasti bendrą pagrindą, kad ES, glaudžiai bendradarbiaudama su Arabų Lyga ir kitais Artimųjų Rytų ketverto nariais, imtųsi ryžtingesnių veiksmų; palankiai vertina tiesioginių Izraelio ir Palestinos gyventojų derybų atnaujinimą, nes jos yra pagrindas pasiekti dviejų šalių sprendimą; kritikuoja Izraelio konflikto sprendimo politiką, kurį pažeidžia tarptautinę teisę ir kenkia taikos perspektyvoms ir suderėtam konflikto sprendimui; pakartoja, kad ES suinteresuota, jog Artimuosiuose Rytuose būtų stabilumas ir taika ir ragina aktyviau dirbti norint pasiekti šį tikslą; palankiai vertina tai, kad paskelbtos ES finansavimo priemonių gairės ir ragina jas įgyvendinti supratingai ir nebiurokratiškai;

63.  prašo Irano ir Jungtinių Arabų Emiratų pradėti atvirą ir nuoširdų dialogą, kad galima būtų rasti taikų jų teritorinio konflikto sprendimą, kuris visiškai atitiktų tarptautinę teisę;

Lotynų Amerika

64.  palankiai vertina ES ir Lotynų Amerikos šalių politinį dialogą, įskaitant valstybių vadovų ir Europos ir Lotynų Amerikos šalių parlamentinės asamblėjos (EUROLAT) aukščiausiojo lygio susitikimus;

65.  mano, kad ES ir Lotynų Amerikos šalys yra bendrai įsipareigojusios siekti socialiai tvarios ekonominės plėtros ir laikytis bendrų demokratijos bei teisinės valstybės vertybių, bet taip pat išgyvena įtampą derindamos šias vertybes ir tikslus su valdymo sąlygomis;

66.  pritaria derybų dėl Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos šalių bendrosios rinkos (MERCOSUR) sąjungos asociacijos susitarimo procesui ir atkreipia dėmesį į abiejų šalių įsipareigojimą pateikti abipusius pasiūlymus dėl patekimo į rinką iki 2013 m. pabaigos; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimas ir daugiašalis Laisvosios prekybos susitarimas su Kolumbija ir Peru ir laukia, kad būtų panaikinti šių dviejų šalių vizų režimo reikalavimai, taip pat darbo su kitais asociacijos susitarimais, įskaitant Ekvadorą; pažymi, kad tokių susitarimų sudarymas yra didelė pažanga vystant strateginius ES ir Lotynų Amerikos santykius;

67.  pabrėžia, kad būtina stiprinti ryšius su Lotynų Amerikos partneriais ir jų koordinavimą daugiašaliuose forumuose; ragina priimti Europos ir Lotynų Amerikos taikos ir saugumo chartiją, kaip buvo prašoma EUROLAT asamblėjoje;

Afrika

68.  primygtinai reikalauja, kad, rengiantis 2014 m. vyksiančiam ketvirtajam ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimui, galima pasiekti daugiau nei vien tik institucinių gebėjimų stiprinimas žemyno lygmeniu – galima imti plėtoti politinę partnerystę siekiant taikos, saugumo, socialinės ir ekonominės plėtros, stengtis kovoti su neteisėtais finansų srautais iš Afrikos, siekti Tūkstantmečio vystymosi ir gero valdymo tikslų darant tai ir regionų bei paregionių lygmeniu;

69.  pabrėžia atitinkamų ES strategijų Somalio pusiasalyje ir Sahelio regione svarbą, nes tai yra pagrindinė priemonė sprendžiant sudėtingas saugumo, valdysenos ir vystymosi problemas, su kuriomis susiduria šie plačiai Afriką aprėpiantys regionai;

70.  primena, kad, norint užtikrinti ilgalaikį šių dviejų regionų valstybių stabilumą ir gyventojų saugumą, reikia ne tik įveikti smurtaujančius radikalius ekstremistus ir ginklais, narkotikais bei žmonėmis prekiaujančius asmenis, bet ir skatinti susitaikymą, stiprinti valstybę ir pilietinės visuomenės institucijas ir suteikti alternatyvią ekonominę veiklą norint suteikti gyventojams tinkamą pragyvenimo šaltinį, ypač kuriant darbo vietas jaunimui palengvinant pasitikėjimą didinančių priemonių kūrimą ir įgyvendinimą;;

Vidurinė Azija

71.  remia tai, kad ES skatina regioninį požiūrį Vidurinėje Azijoje, kuris yra svarbus sprendžiant bendrus uždavinius, ypač susijusius su stabilumu, saugumu, vandeniu ir energija, palengvinant dialogą, vystant gerus kaimyninius santykius ir skatinant ES strateginius interesus; ragina ES savo įsipareigojimus šiame regione sieti su pažanga demokratizacijos, žmogaus teisių, gero valdymo, tvarios socialinės ir ekonominės plėtros, teisinės valstybės ir kovos su korupcija srityse; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog ES būtų vietoje, kad galėtų iš arti stebėtų politinius teismo procesus, ir kad būtina skatinti politinį pliuralizmą;

72.  be to, pabrėžia ES dialogo su Vidurinės Azijos šalimis regioniniais, aplinkos ir saugumo klausimais svarbą, visų pirma turint omenyje vandens išteklių valdymą ir padėtį Afganistane po 2014 m.; palankiai vertina tai, kad 2013 m. birželio 13 d. pradėtas ES ir Vidurinės Azijos aukšto lygio dialogas saugumo klausimais;

73.  pažymi, kad energijos išteklių ir gamtos išteklių turtingos Vidurinės Azijos šalys yra potencialiai svarbios įvairinant naudojamus ES išteklius ir jų tiekimo maršrutus norit užtikrinti didesnį energetinį saugumą; ragina EIVT ir Komisiją toliau ryžtingai remti energijos išteklių tiekimo įvairinimo projektus, pvz., pietinio dujų koridoriaus ir Transkaspijos dujotiekio projektus;

Afganistanas

74.  yra giliai susirūpinęs dėl tebesitęsiančio visų formų smurto Afganistane, ypač prieš moteris nukreipto smurto; primygtinai ragina Afganistano vyriausybę pasirengti perimti visą atsakomybę, kai 2014 m. bus išvestos tarptautinės pajėgos; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų remiant Afganistano vyriausybės karinių ir civilinių pajėgumų bei jos nacionalinių saugumo pajėgų stiprinimą, kad būtų užtikrintas stabilumas ir saugumas kaip būtina vystymosi sąlyga ir kad nuo 2014 m., kai šalis bus pati atsakinga už savo saugumą, šioje srityje saugumo ir ekonominiu požiūriais nesusidarytų tuštuma; pabrėžia, kad ES ir toliau turi teikti paramą kovojant su korupcija; primena, kad reikia parengti opijaus gamybos išnaikinimo planą; primena, kad Parlamentas keletą kartų ragino parengti penkerių metų opijaus gamybos išnaikinimo planą;

75.  primena ilgalaikius ES įsipareigojimus padėti Afganistanui taikaus pereinamojo proceso metu ir siekiant tvarios socialinės ir ekonominės plėtros; palankiai vertina tai, kad ES ir Afganistanas ketina užbaigti derybas dėl bendradarbiavimo partnerystės ir vystymosi srityje susitarimo; ragina abi šalis kuo greičiau užbaigti šias derybas;

76.  pabrėžia, jog būtina stiprinti bendradarbiavimą Vidurinės Azijos paregionyje, taip pat bendradarbiavimą su Rusija, Pakistanu, Indija ir Iranu, kad būtų sprendžiamos tarptautinės prekybos žmonėmis bei prekėmis problemos ir kovojama su neteisėta narkotikų gamyba ir prekyba; įspėja dėl tokių problemų išplitimo aplinkinėse šalyse ir platesniame paregionyje pavojaus po 2014 m.; pabrėžia pagrindinį Pakistano vaidmenį kovojant su terorizmu;

Azija

77.  ragina ES aktyviau veikti Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, dėmesį telkiant ne vien į Kiniją, Indiją ir Japoniją; pabrėžia ES ir Indonezijos (tai ketvirtoji pagal gyventojų skaičių didžiausia demokratinė valstybė, G20 narė, kurios dauguma gyventojų – musulmonai), taip pat ES ir Filipinų pasiektų partnerysčių politinį ir ekonominį potencialą; pabrėžia asociacijos ASEAN ir ES santykių perspektyvas atsižvelgiant į demokratinius pokyčius Mianmare; mano, kad Bandaro Seri Begavano veiksmų planas, kuriuo siekiama stiprinti Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) ir ES partnerystę, yra svarbus žingsnis; be to, mano, kad draugystės sutartis yra galimybė sustiprinti bendradarbiavimą, ir tikisi apčiuopiamų rezultatų šioje srityje;

78.  pabrėžia, kad, siekiant įtvirtinti ir sustiprinti ES santykius su šiuo regionu, būtina užbaigti derybas su keliomis Pietryčių ir Rytų Azijos šalimis dėl socialiniais standartais ir Europos įmonių socialine atsakomybe grindžiamų partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, taip pat politikos pagrindų susitarimų;

79.  pabrėžia Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumo svarbą ir yra susirūpinęs dėl įtampos šiame regione, įskaitant teritorinius ginčus prie Rytų Kinijos ir Pietų Kinijos jūrų, taip pat vis labiau nerimauja dėl Šiaurės Korėjos; teigia, kad ES galėtų imtis aktyvesnio vaidmens, ir ragina visas suinteresuotąsias šalis įsitraukti į visus dialogus, prisidėti prie bendradarbiavimo priemonių, ypač daugiašaliu lygmeniu, atsižvelgiant į stabilumo šiame regione svarbą ES jūrų saugumo bei prekybos interesams;

80.  atkreipia dėmesį į pastangas, kurios buvo skirtos ES ir JAV bendradarbiavimui po vykdytos į Aziją nukreiptos politikos stiprinti, tai įrodo bendras požiūris į sankcijų Mianmarui panaikinimą; todėl reikalauja, kad JAV ir ES kartu su pagrindinėmis partnerėmis, pvz., Australija ir Naująja Zelandija, labiau koordinuotų į Aziją nukreiptas politikos kryptis; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina kuo greičiau užbaigti derybas dėl pagrindų susitarimų su Australija ir Naująja Zelandija, kuriuose turėtų atsispindėti bendras ES požiūris dėl aiškiai išdėstytų politinių žmogaus teisių ir demokratijos nuostatų visuose tarptautiniuose susitarimuose, dėl kurių derasi ES;

81.  primena apie pirmąjį strateginį ES ir Pakistano dialogą, vykusį 2012 m. birželio mėn., ir įsitraukimą į konstruktyvias diskusijas dėl dvišalio bendradarbiavimo stiprinimo ir bendro požiūrio į abipusio intereso regioninius ir tarptautinius klausimus, įskaitant aktyvesnį dalyvavimą kuriant pliuralistinę visuomenę, kuri būtų pagrindinis elementas kovojant su terorizmu; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją informuoti Parlamentą apie tolesnius su tuo strateginiu dialogu susijusius veiksmus ir pasirengimą kitam strateginiam dialogui, kuris turėtų vykti Briuselyje 2013 m.;

82.  teigiamai vertina nuolatines Taivano pastangas išsaugoti taiką bei stabilumą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione; pripažįsta, kad, palaikant santykius abiejose Taivano sąsiaurio pusėse, pasiekta pažangos, visų pirma užmegzti klestintys ekonominiai ryšiai, bendradarbiaujama turizmo ir kultūros srityse; pakartoja, kad tvirtai rems reikšmingą Taivano dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose ir veikloje, įskaitant JT bendrąją klimato kaitos konvenciją; ragina Komisiją ir Tarybą palengvinti derybas dėl ES ir Taivano ekonominio bendradarbiavimo susitarimo; skatina glaudesnį ES ir Taivano dvišalį bendradarbiavimą tokiose srityse kaip prekyba, moksliniai tyrimai, kultūra, švietimas ir aplinkos apsauga;

83.  ir toliau yra itin susirūpinęs dėl Šiaurės Korėjos tęsiamų masinių žmogaus teisių pažeidimų ir besitęsiančių vis galingesnių branduolinių įrenginių ir didesnio nuotolio raketų bandymų ir tai kelia didelę grėsmę tarptautinei taikai, stabilumui bei saugumu ir šalies ekonominiam vystymuisi;

Daugiašaliai partneriai

84.  mano, kad Didysis dvidešimtukas (G20) gali būti naudingas ir itin tinkamas forumas ieškant sutarimo, kuris būtų įtraukus ir grindžiamas partneryste, taip pat suteiktų galimybę skatinti konvergenciją, įskaitant reguliavimo konvergenciją; mano, jog vis dėlto G20 dar turi įrodyti savo vertę siekiant, kad aukščiausiojo lygio susitikimo išvados taptų tvaria politika, kuria sprendžiami svarbūs uždaviniai;

85.  pripažįsta JT Saugumo Tarybos kaip aukščiausio už taikos palaikymą ir tarptautinį saugumą atsakingo tarptautinio organo vaidmenį, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pastarojo meto krizės išryškino vis didesnį JT Saugumo Tarybos negebėjimą, naudojant savo struktūrą ir darbo metodus, laiku imtis veiksmų ir reaguoti į dideles grėsmes tarptautinei taikai bei saugumui; todėl primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę dėti pastangas užtikrinti nuolatinę ES vietą JT Saugumo Taryboje ir siekti JT Saugumo Tarybos reformos; ragina tas ES valstybes nares, kurios turi nuolatinę vietą, įtraukti Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę į savo sprendimų priėmimo procesus;

86.  ragina, kad ES ir jos valstybės narės dar kartą patvirtintų ES įsipareigojimą skatinti veiksmingą daugiašališkumą, remiantis JT sistema, stiprinant JT atstovaujamumą, atskaitomybę ir veiksmingumą, o tam reikalinga JT Saugumo Tarybos reforma, įskaitant apribojimus dėl veto teisės; pabrėžia, kaip svarbu dirbti su kitais tarptautiniais partneriais siekiant spręsti tarptautines problemas; pabrėžia, kad ES narystė išplėstoje JT Saugumo Taryboje tebėra pagrindinis ilgalaikis ES tikslas; be to, ragina valstybes nares, siekiant stiprinti ES dalyvavimą JT sistemoje, koordinuoti pastangas atrenkant vyresniuosius pareigūnus, kurie užima aukšto lygio pareigas JT ir kitose tarptautinėse institucijose;

87.  ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su partneriais ir stiprinti regioninių organizacijų vaidmenį taikos palaikymo, konfliktų prevencijos, civilinių ir karinių krizių valdymo ir konfliktų sprendimo srityse; pabrėžia, jog reikia dirbti kartu su partneriais ir užtikrinti, kad būtų teisiškai parengta ir prireikus taikoma atsakomybės užtikrinti apsaugą (R2P) sąvoka, apimanti prevenciją, apsaugą ir atkūrimą po konflikto; primena savo rekomendaciją, kad būtų patvirtintas tarpinstitucinis ES sutarimas dėl R2P, ir tikisi, kad EIVT pradės konsultacijas šia linkme; pabrėžia, kad reikia parengti veiksmingesnes tarpininkavimo gaires ir pajėgumus, įskaitant ES ir JT bendradarbiavimą;

88.  palankiai vertina ES ir NATO prisiimtus įsipareigojimus stiprinti savo strateginę partnerystę laikantis viena kitos veiksmų papildymo metodo; pažymi, kad dabartinė pasaulio ir Europos ekonomikos krizė paskatino pastangas ieškoti ekonomiškai naudingesnių veikimo galimybių tiek ES, tiek NATO – jų reikia skubiai; ragina skubiai rasti politinę išeitį iš tebesančios aklavietės, kuri trukdo ES ir NATO tinkamai ir glaudžiai bendradarbiauti; palankiai vertina iniciatyvas, tokias kaip naujų ES valstybių narių paraiškos dėl narystės NATO taikos partnerystėje, nes tai pirmas žingsnis siekiant pašalinti esamas kliūtis tarp ES ir NATO;

89.  išlieka susirūpinęs dėl problemų, susijusių su naujų bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) misijų pradžia, pvz., planavimo ir pajėgų dislokavimo vėlavimų, darbuotojų trūkumo, finansinio planavimo ir įgyvendinimo sunkumų, problemų dėl BUSP susitarimų su trečiosiomis šalimis statuso ir pradinių etapų sunkumų; reikalauja sukurti tolesnių veiksmų mechanizmą siekiant užtikrinti, kad tokios pasikartojančios problemos būtų išspręstos vienu metu;

90.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę įtraukti kibernetinio saugumo nuostatas į ES išorės veiksmus, suderinti su pagal Stokholmo programą vykdomais veiksmais ir sukurti bendraminčių partnerių tinklą kibernetinio saugumo grėsmėms ir problemoms šalinti; pabrėžia, jog turėtų būti dedamos pastangos siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos esamos tarptautinės kibernetinės erdvės teisinės priemonės;

91.  pabrėžia, kad reikia ES lygmeniu reguliuoti įrangos ir programinės įrangos, kurių pirminė paskirtis yra internetinės ar telefoninės komunikacijos stebėjimas ar perėmimas, pardavimą, tiekimą, perdavimą ir eksportą į trečiąsias šalis; pabrėžia neatidėliotiną būtinybę neleisti Europos bendrovėms eksportuoti tokių dvejopos paskirties įrenginių nedemokratiškiems, autoritariniams ir represyviems režimams;

92.  pakartotinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę kritiškai įvertinti ES kovos su masinio naikinimo ginklų platinimu strategijos, taip pat jos politikos krypčių, skirtų įprastinių ginklų, įskaitant ginklų eksportą, problemai spręsti, veiksmingumą;

93.  teigiamai vertina suderintą ES požiūrį derybose dėl Sutarties dėl prekybos ginklais, kuris lėmė sėkmingus rezultatus; ragina valstybes nares nedelsiant ratifikuoti šią sutartį, kad ji galėtų įsigalioti, jei tam pritars Parlamentas; ragina visapusiškai perkelti į ES kompetenciją, laikantis ginklų ir įrangos bei programinės įrangos, kurių pirminė paskirtis yra internetinės ir telefoninės komunikacijos mobiliojo ar fiksuotojo ryšio tinklais stebėjimas ar perėmimas, eksportą reglamentuojančių taisyklių;

94.  remia dialogą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) reformos ir 2012 m. gruodžio mėn. pradėtą procesą „Helsinkis 40+“, kuris yra strateginis veiksmų planas, skirtas ESBO stiprinti; visapusiškai remia Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (angl. ODIHR), kuris atlieka neįkainojamą darbą skatinant žmogaus teisių ir demokratijos standartus ir juos ginant, veiklą;

95.  pripažįsta vis didesnį regioninių organizacijų, visų pirma Arabų Lygos, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT), taip pat Islamo bendradarbiavimo organizacijos ir Ekonominio bendradarbiavimo organizacijos, vaidmenį ir ragina ES stiprinti bendradarbiavimą, ypač klausimais, susijusiais su pereinamojo laikotarpio procesais ir krizių valdymu pietinėse kaimyninėse šalyse; palankiai vertina ES pastangas padėti Arabų Lygai jos integracijos procese;

o
o   o

96.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, ESBO pirmininkui, ESBO parlamentinės asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų Komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui.

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0334.
(3) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 35.
(4) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 51.
(5) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 454.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0278.
(7) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 470.
(8) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 472.
(9) „Valstybės narės lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remia Sąjungos užsienio ir saugumo politiką bei laikosi Sąjungos veiksmų šioje srityje. <...> Jos nesiima jokių veiksmų, prieštaraujančių Sąjungos interesams arba galinčių sumenkinti jos, kaip tarptautinių santykių darną skatinančios jėgos, veiksmingumą. Taryba ir vyriausiasis įgaliotinis užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų.“ (Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnio 3 dalis).
(10) 2011 m. gegužės 25d. bendras komunikatas „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę“ (COM(2011)0303); 2013 m. kovo 20d. bendras komunikatas „Europos kaimynystės politika: siekiama glaudesnės partnerystės“ (JOIN(2013)0004).


Elektroniniai ryšiai
PDF 235kWORD 32k
2013 m. spalio 24 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos (2013/2080(INI))
P7_TA(2013)0454A7-0313/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/140/EB (Geresnio reguliavimo direktyvą),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2009/136/EB (Piliečių teisių direktyvą),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 (EERRI reglamentą),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/20/EB (Leidimų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/19/EB (Prieigos direktyvą),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/22/EB (Universaliųjų paslaugų direktyvą),

–  atsižvelgdamas į Direktyvą 2002/58/EB (Direktyvą dėl privatumo ir elektroninių ryšių),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 (nauja redakcija išdėstytą Tarptinklinio ryšio reglamentą),

–  atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2010/572/ES (Rekomendaciją dėl naujos kartos prieigos tinklų prieigos reguliavimo),

–  atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2007/879/EB (Rekomendaciją dėl atitinkamų rinkų),

–  atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2009/396/EB (Rekomendaciją dėl skambučių užbaigimo tarifų),

–  atsižvelgdamas į COM 2002/C 165/03 (DĮR gaires),

–  atsižvelgdamas į Rekomendaciją 2008/850/EB (Pamatinės direktyvos 7 straipsnio procedūros taisykles),

–  atsižvelgdamas į Sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa (DRSPP),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti pasiūlymą (COM(2013)0048),

–  atsižvelgdamas į Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) naujausius darbus, susijusius su tinklo neutralumu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti pasiūlymą (COM(2013)0147),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0313/2013),

A.  kadangi Sąjungos elektroninių ryšių teisės aktai paskutinį kartą keisti 2009 m. remiantis 2007 m. pateiktais pasiūlymais ir ilgamečiu paruošiamuoju darbu;

B.  kadangi valstybės narės turėjo perkelti pakeitimus į nacionalinę teisę iki 2011 m. gegužės 25 d. ir paskutinė valstybė narė juos perkėlė 2013 m. sausio mėn.;

C.  kadangi kiekvienai nacionalinei reguliavimo institucijai (NRI) suteikiama tam tikra interpretavimo laisvė įgyvendinant teisinę sistemą, taigi vertinant teisinės sistemos veiksmingumą taip pat galima atsižvelgti į teisinės sistemos įgyvendinimo konkrečioje valstybėje narėje sąlygas;

D.  kadangi dėl skirtingo reguliavimo sistemos vykdymo užtikrinimo ir įgyvendinimo daugiau nei vienoje šalyje veiklą vykdantys operatoriai patyrė didesnių išlaidų, o tai trukdo investuoti ir plėtoti bendrąją telekomunikacijų rinką;

E.  kadangi Komisija nepasinaudojo galimybe priimti sprendimą, kuriuo būtų nustatytos tarpvalstybinės rinkos, kaip nurodyta Pagrindų direktyvos (PD) 15 straipsnio 4 dalyje;

F.  kadangi visos Europos verslo klientai nebuvo pripažinti kaip atskiras rinkos segmentas, todėl trūksta standartizuotų didmeninių pasiūlymų, atsiranda nereikalingų išlaidų ir skaidoma vidaus rinka;

G.  kadangi teisės aktų sistema siekiama skatinti konkurencijos, investicijų ir naujovių ekosistemą, kuri prisideda prie ryšių vidaus rinkos plėtros vartotojų ir įmonių, ypač Europos įmonių, naudai tame sektoriuje;

H.  kadangi teisės aktų sistemą reikėtų išlaikyti kaip darnią visumą;

I.  kadangi pagal geresnio reguliavimo principus Komisija privalo periodiškai persvarstyti teisės aktus, siekdama užtikrinti, kad jie atitiktų technologijų ir rinkos raidą;

J.  kadangi, užuot pasikliaudama teisės aktais, Komisija lygiagrečiai įgyvendina atskiras iniciatyvas, o naujausia iš jų yra „bendros skaitmeninės rinkos“ iniciatyva;

K.  kadangi Komisija paskelbė apie ketinimą persvarstyti Privatumo ir elektroninių ryšių direktyvą ir rekomendaciją dėl atitinkamų rinkų, tačiau kol kas neketina persvarstyti kitų teisinės sistemos elementų;

L.  kadangi Komisija nuo 1998 m. nėra atnaujinusi universaliųjų paslaugų įpareigojimų, nepaisant to, kad toks prašymas įtrauktas į 2009 m. Piliečių teisių direktyvą;

M.  kadangi aktuali, pastovi ir nuosekli sistema yra būtina investicijoms, naujovėms ir konkurencijai, taigi ir geresnės kokybės paslaugų teikimui skatinti;

N.  kadangi kolektyvinis NRI grindžiamas principas „iš apačios į viršų“ pasitvirtino kaip veiksmingas principas bendrai reguliavimo srities teismų praktikai skatinti;

O.  kadangi funkcinis atskyrimas, t. y. vertikaliai integruoto operatoriaus įpareigojimas skirti su didmeniniu atitinkamų prieigos produktų teikimu susijusią veiklą vykdyti savarankiškai veikiančiam įmonės vidaus padaliniui, tebėra kraštutinė priemonė;

P.  kadangi veiksminga ir tvari konkurencija yra svarbi veiksmingo ilgalaikio investavimo paskata;

Q.  kadangi reguliavimo sistema padėjo skatinti vartotojams naudingą konkurenciją elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimo srityse;

R.  kadangi konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimo srityse skatinimas kartu su investicijų skatinimu yra pagrindiniai politikos tikslai, nustatyti Pagrindų direktyvos 8 straipsnyje;

S.  kadangi, nepaisant padarytos pažangos, ES imasi per mažai veiksmų siekdama per nustatytą laikotarpį įvykdyti Skaitmeninės darbotvarkės plačiajuosčio ryšio tikslus;

T.  kadangi didelės spartos internetu diegimas vyko palaipsniui (šiuo metu 54 proc. ES namų ūkių turi prieigą prie didesnės negu 30 Mbps spartos), tačiau ES vartotojų naudojimasis šio tipo internetu plinta lėtai (tik 4,2 proc. namų ūkių); kadangi sparčiausio interneto (spartesnis negu 100 Mbps) diegimas vyksta lėtai, pats sparčiausias internetas tiekiamas vos 3,4 proc. visų fiksuotojo ryšio linijų, o naudotojų paklausa atrodo nedidelė, nes prie tokių linijų prisijungia tik maždaug 2 proc. namų ūkių(1);

U.  kadangi vien skaidriu ryšio valdymu tinkluose interneto neutralumas neužtikrinamas;

V.  kadangi reikia atkreipti dėmesį į elektroninių ryšių paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijos ir šių paslaugų teikėjų bei informacinės visuomenės paslaugų teikėjų konkurencijos klausimus, visų pirma į atviro interneto veikimo principui kylančias grėsmes;

W.  kadangi daugelyje tinklų ir toliau esama konkurencijos kliūčių, atsižvelgiant į tai, kad nepavyko nustatyti ir taikyti tinklo neutralumo principo, siekiant užtikrinti galutiniams vartotojams teikiamų paslaugų nediskriminavimą;

X.  kadangi nepakankamas radijo dažnių spektro skirstymo koordinavimas trukdė diegti ketvirtosios kartos (4G) technologijas Europoje – visų pirma valstybės narės vėlavo atlikti leidimų išdavimo procedūras, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. elektroninių ryšių paslaugoms būtų leidžiama naudoti 800 MHz juostą, kaip nurodyta Radijo spektro politikos programoje (RSPP);

Y.  kadangi Radijo spektro politikos programoje Komisijos prašoma persvarstyti, kaip naudojamas radijo spektras nuo 400 MHz iki 6 GHz, ir įvertinti, ar galima atlaisvinti daugiau radijo spektro, pvz., 700 MHz juostą (bet ne tik ją), naujoms taikomosioms sistemoms;

Z.  kadangi, vertinant teisinės sistemos poveikį naudotojams ir vartotojams suteikiamoms pasirinkimo galimybėms, reikėtų atsižvelgti į inovacijas ir naujų technologijų bei infrastruktūros plėtrą;

AA.  kadangi teisės aktai turėtų išlikti neutralūs, o lygiavertėms paslaugoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės;

1.  apgailestauja, kad valstybės narės pavėlavo perkelti 2009 m. elektroninių ryšių teisinės sistemos pakeitimus į nacionalinę teisę, ir atkreipia dėmesį į ryšių vidaus rinkos susiskaidymą, kurį lėmė skirtingas reguliavimo sistemos įgyvendinimas 28 ES valstybėse narėse;

2.  pabrėžia, kad, nors teisinė sistema padėjo esminei pažangai siekiant šių tikslų, ES telekomunikacijų rinka tebėra suskaidyta į atskiras valstybių narių rinkas, todėl įmonėms ir piliečiams sudėtinga visapusiškai naudotis bendrosios rinkos pranašumais;

3.  mano, kad tik užtikrinus konkurencingą didelės spartos plačiajuosčio ryšio paslaugų rinką Europos Sąjungoje bus galima skatinti inovacijas, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą bei galutiniams vartotojams pasiūlyti konkurencingas kainas;

4.  mano, kad kitą kartą juos persvarstant reikėtų siekti tolesnės teisės aktų raidos, kad būtų panaikinti visi trūkumai ir atsižvelgta į rinkos, socialinę ir technologijų raidą ir į ateities tendencijas;

5.  mano, kad aspektai, kuriuos reikėtų apsvarstyti persvarstant visą reguliavimo sistemą, yra:

   i) universaliųjų paslaugų įpareigojimas, kurį reikėjo jau seniai persvarstyti ir į jį įtraukti įpareigojimą suteikti galimybę prie plačiajuosčio interneto prisijungti už teisingą kainą, siekiant atsižvelgti į skubų poreikį sumažinti skaitmeninę atskirtį ir šiam tikslui pasiekti imtis priemonių dėl valstybės pagalbos gairėmis nustatytų suvaržymų;
   ii) NRI kompetencija visais klausimais, įskaitant spektrą, kuris reglamentuojamas teisės aktais; NRI valstybėse narėse suteikti įgaliojimai ir atitinkamai – NRI nepriklausomumo reikalavimo mastas;
   iii) NRI ir nacionalinių konkurencijos institucijų bendradarbiavimas;
   iv) simetriniai įpareigojimai, susiję su tinklo prieiga (PD 12 straipsnis), nes kai kuriose valstybėse narėse tokie reguliavimo srities įgaliojimai NRI nesuteikti;
   v) taisyklės dėl sverto poveikio (PD 14 straipsnis) ir bendro dominavimo (PD II priedas), nes, nepaisant 2009 m. padarytų pakeitimų, NRI, taikydamos šias priemones, vis dar susiduria su sunkumais;
   vi) rinkos apžvalgos procesas;
   vii) paslaugų, kuriomis galima visiškai pakeisti tradicinių paslaugų teikėjų teikiamas paslaugas, poveikis; tam tikrais atvejais reikėtų patikslinti dalykus, susijusius su reguliavimo sistemos technologinio neutralumo ribomis ir su paslaugų, teikiamų pagal informacinės visuomenės sistemą, atskyrimu nuo paslaugų, teikiamų naudojantis elektroniniais ryšiais;
   viii) būtinybė atsisakyti perteklinio reguliavimo;
   ix) reguliavimo panaikinimas, jeigu atlikus rinkos analizę įrodoma, kad šioje rinkoje yra veiksminga konkurencija, ir kad yra ilgalaikės stebėsenos būdų bei priemonių;
   x) galimybių pranešti apie jų patirti su nediskriminavimo primeonėmis ir taisomosiomis priemonėmis, suteikimas NRI;
   xi) 7 ir 7a straipsnių procedūrų veiksmingumas ir veikimas (bendras reguliavimas): nors ir Komisija, ir EERRI apskritai sutinka, kad šios procedūros veikia gerai ir suteikia tinkamo subalansavimo galimybę, Komisija teigia, kad kai kada NRI nepritaikė visų savo reguliavimo priemonių arba vėlavo jas pritaikyti, o EERRI skundžiasi trumpais terminais;
   xii) atvejis, kai procedūros II etapas nepradedamas dėl to, kad NRI atsiima savo priemonės projektą arba nepasiūlo tam tikroje rinkoje pripažintos problemos sprendimo, ir tokiu atveju vienintelis sprendimas yra pradėti pažeidimo procedūrą: šiais abiem atvejais turėtų būti numatytas būdas pradėti taikyti tinkamą 7 arba 7a straipsnyje numatytą procedūrą;
   xiii) 19 straipsnyje numatytos procedūros veiksmingumas ir veikimas: Komisija 19 straipsniu suteiktais įgaliojimais pasinaudojo dukart (2010 m. rugsėjo mėn. NGA rekomendacija ir rekomendacija dėl nediskriminavimo ir sąnaudų skaičiavimo metodikos); kadangi, kitaip nei pagal 7 ar 7a straipsnį, 19 straipsnio procedūrai terminas nenustatytas, EERRI ir Komisijos reguliavimo srities dialogas buvo ne toks sklandus, EERRI skundėsi, kad jos buvo paprašyta pateikti nuomonę per labai trumpą terminą, o Komisija priekaištavo, kad kai kurios NRI nenoriai laikėsi rengimo ir įgyvendinimo termino;
   xiv) Europos paslaugų teikėjai ir operatoriai, atsižvelgiant į (netaikomą) PD 15 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią Komisijai leidžiama nustatyti tarpvalstybines rinkas; daugiau dėmesio reikėtų skirti konkurencingam ryšių paslaugų ES įmonėms teikimui ir veiksmingam bei nuosekliam verslo kategorijos priemonių taikymui visoje ES;
   xv) tarpvalstybinių rinkų nustatymas, pirmiausia bent jau verslo paslaugų srityje; sąlygų paslaugų teikėjams pranešti EERRI, kad jie ketina teikti paslaugas tokiose rinkose, sudarymas ir EERRI atliekama paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas tokiose rinkose, priežiūra;
   xvi) EERRI ir jos veikla, taip pat kompetencijos išplėtimas;
   xvii) prieigos prie turinio laisvė be diskriminacijos pagal Pagrindų direktyvos 1 straipsnio 3a dalį ir tinklo neutralumas, remiantis Pagrindų direktyvos 8 straipsnio 4 dalies g punktu;
   xviii) rekomendacija dėl atitinkamų rinkų;
   xix) įrangos reguliavimas, įskaitant įrangos ir operacinių sistemų susiejimą;
   xx) naujausi pasauliniai pokyčiai kibernetinio saugumo ir kibernetinio šnipinėjimo srityse ir Europos Sąjungos piliečių lūkesčiai, susiję su jų privatumo naudojantis elektroninių ryšių ir informacinės visuomenės paslaugomis gerbimu; ir
   xxi) tai, kad internetas tapo labai svarbia įvairiausios ekonominės ir socialinės veiklos vykdymo infrastruktūra;

6.  mano, kad svarbiausi persvarstytini tikslai yra:

   i) užtikrinimas, kad paslaugoms, kurios gali būti visiškai tarpusavyje pakeičiamos, būtų taikomos tos pačios taisyklės; šiuo tikslu reikėtų atsižvelgti į Pagrindų direktyvos 2 straipsnio c punkte nustatytą elektroninių ryšių paslaugų apibrėžtį;
   ii) užtikrinimas, kad vartotojai galėtų gauti išsamią ir suprantamą informaciją apie prisijungimą prie įvairios spartos interneto, siekiant jiems suteikti galimybę palyginti įvairių operatorių pasiūlymus;
   iii) tolesnis veiksmingos ir tvarios konkurencijos, kuri yra pagrindinė veiksmingo ilgalaikio investavimo varomoji jėga, skatinimas;
   iv) konkurencijos Europos didelės spartos plačiajuosčio ryšio rinkoje didinimas;
   v) pastovios ir tvarios investicijų sistemos užtikrinimas;
   vi) suderinto, nuoseklaus ir veiksmingo taikymo užtikrinimas;
   vii) paslaugų teikėjų visoje Europoje plėtros ir tarpvalstybinių verslo paslaugų teikimo palengvinimas;
   viii) užtikrinimas, kad sistema būtų pritaikyta skaitmeniniam amžiui ir kad pagal ją būtų sukurta visą ekonomiką palaikanti interneto ekosistema; ir
   ix) vartotojų pasitikėjimo ryšių vidaus rinka didinimas, be kita ko, taikant priemones, skirtas būsimai asmens duomenų apsaugos reguliavimo sistemai įgyvendinti, taip pat elektroninių ryšių saugumui vidaus rinkoje didinti skirtas priemones;

7.  mano, kad bendras reguliavimo sistemos tikslas ir toliau turėtų būti sektorių konkurencijos ir investicijų ekosistemos, naudingos vartotojams ir naudotojams, skatinimas ir kartu raginimas kurti tikrą ryšių vidaus rinką bei užtikrinti Sąjungos konkurencingumą pasaulyje;

8.  pabrėžia, kad teisės aktai turi išlikti nuoseklūs, aktualūs ir veiksmingi;

9.  mano, kad reguliavimo sistema turi padėti siekti tikslo išlaikyti nuoseklumą ir užtikrinti reguliavimo tikrumą, kad konkurencija būtų teisinga ir vyktų vienodomis sąlygomis, o ES subjektai vykstant šiai konkurencijai turėtų visas galimybes veikti; mano, kad visos Komisijos pasiūlytos nuostatos, įskaitant bendrą Europos leidimą, vartotojų aspektus ir spektro aukcionų techninius ypatumus, galėtų atlikti svarbų vaidmenį kuriant bendrą ryšių rinką ir turi būti vertinamos remiantis šiuo tikslu; mano, kad reguliavimo sistemos peržiūros procedūra, kaip pageidaujama šiame dokumente, turi būti laikoma Sąjungos skaitmeninės ekonomikos žingsniu pirmyn, taigi sistema turėtų būti persvarstoma taikant nuoseklų ir struktūruotą požiūrį,

10.  pabrėžia, kad, siekiant skatinti diegti inovacijas ir pašalinti patekimo į rinką kliūtis, būtina užtikrinti informacijos nediskriminavimą siuntimo, perdavimo ir priėmimo etapais;

11.  pabrėžia, kad srauto valdymo srityje gali būti elgiamasi nekonkurencingai ir diskriminuojant, todėl ragina valstybes nares užkirsti kelią bet kokiam tinklo neutralumo pažeidimui;

12.  pabrėžia, kad nuostatos, pagal kurias NRI gali įsikišti, kad užtikrintų paslaugos kokybę tuo atveju, jei paslaugos, pažeidžiant konkurenciją, sustabdomos ar apribojamos, drauge su didesniu sutarčių skaidrumu yra galingos priemonės siekiant užtikrinti, kad vartotojai turėtų prieigą prie pasirinktų paslaugų ir galėtų jomis naudotis;

13.  pabrėžia, kad teikiant pirmenybę ištisinei paslaugų kokybei (angl. end to end quality of service) ir kartu teikiant negarantuoto rezultato paslaugas (angl. best effort delivery), būtų galima pažeisti tinklo neutralumo principą; ragina Komisiją ir reguliavimo institucijas stebėti šias tendencijas ir atitinkamais atvejais taikyti paslaugų kokybės įpareigojimų priemones, nustatytas Direktyvos dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių 22 straipsnyje; ragina esant reikalui apsvarstyti papildomas teisėkūros priemones ES lygmeniu;

14.  pabrėžia, kad, siekiant skatinti inovacijas, plėsti vartotojų pasirinkimo galimybes, sumažinti sparčiųjų elektroninių ryšių infrastruktūros diegimo sąnaudas ir padidinti jo efektyvumą, reikėtų įvertinti galimybes derinti įvairias priemones ir visas turimas technologijas ir suteikti tas galimybes vartotojams, kad būtų išvengta paslaugų kokybės blogėjimo, prieigos stabdymo ir tinklo srauto sulėtėjimo;

15.  pabrėžia, kad kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos turėtų siekti taikyti tuos dažnių spektro naudojimo reguliavimo principus, procedūras ir sąlygas, kurie netrukdo Europos elektroninių ryšių paslaugų teikėjams teikti tinklų ir kitas paslaugas keliose valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje;

16.  yra įsitikinęs, kad geresnis spektro koordinavimas, kartu taikant bendrus teisės naudoti spektrą visoje Sąjungoje principus, būtų svarbi priemonė sprendžiant prieinamo spektro dažnių nuspėjamumo trūkumo problemą, taip skatinant investicijas ir masto ekonomiją;

17.  pabrėžia, kad skatinamosios išmokos ir (arba) naudojimosi teisės panaikinimas tais atvejais, kai nepavyko naudoti atitinkamo radijo dažnių spektro, gali būti svarbios priemonės, taikytinos siekiant atlaisvinti pakankamai suderinto radijo dažnių spektro ir taip skatinti teikti didelio pajėgumo belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas;

18.  pabrėžia, kad parduodant ketvirtosios kartos (4G) ir penktosios kartos (5G) technologijų belaidžio ryšio paslaugas visos Europos masto aukcionuose ir išduodant ribotą skaičių licencijų, pagal kurias kartu paslaugos būtų teikiamos visoje ES teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos belaidžio ryšio paslaugas teikti visos Europos mastu, taip sugriaunat pamatus, kuriais grindžiamas tarptinklinis ryšys;

19.  ragina valstybes nares teikti gerokai didesnę pirmenybę elektroninių ryšių aspektams, susijusiems su vartotojais; pabrėžia, kad gerai veikiančios rinkos, gerai informuoti ir pasitikintys vartotojai yra pagrindinė ES rinkos kaip visumos dalis;

20.  pabrėžia, kad dėl to, jog vartotojai vis dažniau pasirenka paketo pavidalo sutartis, apimančias įvairias paslaugas, ypač svarbu užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi ikisutartinės ir esamos sutartinės informacijos atnaujinimo reikalavimų;

21.  pabrėžia, kaip svarbu stiprinti vartotojų informavimo reikalavimus, susijusius su paslaugų apribojimais, subsidijomis prietaisams ir srauto valdymu, ir ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti nuoseklų klaidinančios reklamos draudimo taikymą;

22.  pabrėžia, kad turinio sujungimas į paketą gali būti kliūtis pakeisti operatorių, ir prašo Komisijos ir Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) išnagrinėti galimus su tuo susijusius antikonkurencinius aspektus;

23.  pažymi, kad esama atvejų, kai paslaugų teikėjai apribojo vartotojų mobiliojo ryšio telefonų susiejimo funkcijos (naudojant mobiliojo ryšio telefoną kaip kelvedį (angl. router) arba jautrųjį saitą (angl. hotspot)) galimybes, nors sutartyje su vartotoju nurodomas neribotas duomenų naudojimas; todėl prašo Komisijos ir EERRI atkreipti dėmesį į potencialiai klaidinančios reklamos problemą ir didesnio aiškumo poreikį šioje srityje;

24.  pažymi, kad dinamiškoje rinkoje svarbi galimybė pakeisti operatorių, paprastas numerio perkeliamumas, sutarčių skaidrumas ir informacijos apie sutarties pakeitimus teikimas vartotojams; apgailestauja, kad nepasiekiami perkeliamumo tikslai, ir ragina Komisiją ir EERRI imtis veiksmų;

25.  remia tas valstybes nares, kurios įgyvendino griežtesnius lygiavertės neįgalių naudotojų prieigos reikalavimus, ir ragina visas valstybes nares sekti jų pavyzdžiu; ragina EERRI geriau propaguoti neįgaliems naudotojams skirtas nuostatas ir skatinti jiems suteikiamą prieigą;

26.  sveikina visas valstybes nares įvedus bendrąjį pagalbos telefono numerį 112; ragina atlikti patobulinimus, susijusius su reagavimo laiku, kurio reikia skambinančiojo vietai nustatyti; pažymi, kad keletas valstybių narių jau įdiegė technologijas, kurios leidžia nustatyti skambinančiojo vietą beveik iš karto;

27.  palankiai vertina Komisijos darbą praktiškai diegiant numerius 116, ypač karštąją pranešimų apie dingusius vaikus liniją (116000); ragina Komisiją geriau propaguoti šiuos numerius;

28.  pažymi, kad Komisija atsisakė savo užmojų sukurti visos Europos telefono numerių suteikimo sistemą;

29.  pabrėžia, kad padaryta geroka pažanga suteikiant pradinio lygmens visuotinę prieigą prie plačiajuosčio ryšio, tačiau pažymi, kad ji labai nevienoda; ragina valstybes nares siekti skaitmeninės darbotvarkės tikslų skatinant privačias ir vykdant viešąsias investicijas į naujus tinklo pajėgumus;

30.  pabrėžia, kad didėjant duomenų kiekiui, esant ribotiems spektro ištekliais ir suvienodinant technologijas, įrangą ir turinį, reikia pažangaus duomenų srauto valdymo ir skirtingų sklaidos būdų, pvz., skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijų ir belaidžio plačiajuosčio ryšio tinklų bendradarbiavimo;

31.  pabrėžia, kad persvarstymas turėtų būti grindžiamas plačiomis konsultacijomis su visais suinteresuotaisiais subjektais ir išsamia visų klausimų analize;

32.  todėl ragina Komisiją inicijuoti kitą visos reguliavimo sistemos persvarstymą, kad per kitą Europos Parlamento kadenciją būtų galima tinkamai diskutuoti;

33.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) SWD(2013)0217 Skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinė, p. 43.

Teisinė informacija - Privatumo politika