Rodyklė 
Priimti tekstai
Antradienis, 2013 m. gruodžio 10 d. - Strasbūras
2014–2020 m. Teisingumo programa ***I
 2014–2020 m. Teisių ir pilietiškumo programa ***I
 Autonominės prekybos lengvatos Moldovai ***I
 ES ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas. Protokolas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
 TDO konvencija dėl saugumo darbe naudojant chemines medžiagas ***
 Neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamyba ir prekyba jais ***
 ES ir Kinijos susitarimas dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą ***
 Galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų ***
 ES ir Dramblio Kaulo Kranto žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas. Protokolas, kuriuo įtvirtinamos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
 Tam tikrų žuvies produktų importas į Kanarų salas 2014–2020 metais *
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Suomijos paraiška „EGF/2013/001 FI/Nokia“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Vokietijos paraiška „EGF/2013/003 DE/First Solar“
 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Danijos paraiška „EGF/2012/011 DK/Vestas“
 Derybos dėl ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo
 Nebankinių įstaigų atgaivinimo ir pertvarkymo sistema
 ES kosmoso pramonės politika
 Debesijos kompiuterija
 EERRI vertinimo ataskaita
 Bendra žuvininkystės politika ***II
 Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas ***II
 Specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos ir žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ***I
 Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ***I
 Kredito sutartys dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės ***I
 Bangladešo ryžių importas ***I
 Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminai ***I
 Kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvą 2008/98/EB, nustatymas
 Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano lyčių aspektai
 Sudano valstybės vystymasis ir stiprinimas
 CARS 2020: siekiant stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės
 Lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės
 Savanoriškumas ir savanoriška veikla Europoje
 Pranešimai apie apsilankymus informacijos rinkimo tikslu dėl peticijų tyrimo (Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 5 dalies išaiškinimas)

2014–2020 m. Teisingumo programa ***I
PDF 273kWORD 59k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisingumo programa (COM(2011)0759 – C7-0439/2011 – 2011/0369(COD))
P7_TA(2013)0519A7-0396/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0759),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 81 straipsnio 1 ir 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalį ir į 84 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0439/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 18 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 6 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0396/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu

P7_TC1-COD(2011)0369


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1382/2013.)

(1) OL C 299, 2012 10 4, p. 103.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p 43.


2014–2020 m. Teisių ir pilietiškumo programa ***I
PDF 273kWORD 63k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. Teisių ir pilietybės programa (COM(2011)0758 – C7-0438/2011 – 2011/0344(COD))
P7_TA(2013)0520A7-0397/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0758),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 2 dalį, 114, 168, 169 ir 197 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0438/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 18 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 6 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Teisės reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto bei Peticijų komiteto nuomones (A7-0397/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo nustatoma Teisių, lygybės ir pilietiškumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu

P7_TC1-COD(2011)0344


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1381/2013.)

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 108.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 43.


Autonominės prekybos lengvatos Moldovai ***I
PDF 272kWORD 37k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai (COM(2013)0678 – C7-0305/2013 – 2013/0325(COD))
P7_TA(2013)0521A7-0422/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0678),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0305/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0422/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 55/2008, įvedantis autonomines prekybos lengvatas Moldovos Respublikai

P7_TC1-COD(2013)0325


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1384/2013.)


ES ir Maroko žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas. Protokolas, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
PDF 199kWORD 39k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto (14165/2013 – C7-0415/2013 – 2013/0315(NLE))
P7_TA(2013)0522A7-0417/2013

(Pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14165/2013),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (14162/2013),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir šio straipsnio 7 dalį (C7-0415/2013),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės protokolo, kuriuo nustatomos abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl būsimo protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Maroko Karalystės žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0417/2013),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  primena Europos Parlamento teisę būti laiku ir visapusiškai informuojamam apie protokolo įgyvendinimą ir tokio įgyvendinimo rezultatus, todėl dar kartą reikalauja, kad Europos Parlamento atstovams būtų suteikta galimybė stebėtojų teisėmis dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose, kuri yra numatyta Susitarimo dėl žvejybos 10 straipsnyje. Be to, ragina Europos Parlamentui pateikti dokumentus apie gaires, tikslus ir rodiklius, susijusius su skyriumi, kuriame nagrinėjama parama Maroko žuvininkystės sektoriui bei suteikti visą informaciją, reikalingą norint tinkamai stebėti protokolo 6 straipsnio aspektus, įskaitant galutinę ataskaitą apie paramos sektoriui programos įgyvendinimą, kurią Marokas privalo pateikti. Taip pat pakartoja savo prašymą Komisijai, prieš pradedant derybas dėl naujo protokolo sudarymo, pateikti Europos Parlamentui visapusišką ataskaitą apie dabartinio protokolo rezultatus ir veiklą.

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių ir Maroko Karalystės parlamentams ir vyriausybėms.

(1) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 155.
(2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 8.


TDO konvencija dėl saugumo darbe naudojant chemines medžiagas ***
PDF 191kWORD 34k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti 1990 m. Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl saugumo darbe naudojant chemines medžiagas (Konvenciją Nr. 170) projekto (11463/2013 – C7-0236/2013 – 2012/0320(NLE))
P7_TA(2013)0523A7-0400/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11463/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7‑0236/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0400/2013),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.


Neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamyba ir prekyba jais ***
PDF 193kWORD 36k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildančio Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (12324/2013 – C7-0379/2013 – 2013/0083(NLE))
P7_TA(2013)0524A7-0359/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (12324/2013),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Nacionalinės Asamblėjos priimtą Protokolą prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildantį Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnio 1 dalį ir 207 straipsnį bei 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0379/2013),

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą ir jos įgyvendinimo veiksmų planą(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl antrosios ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0359/2013),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms bei Europolui ir Eurojustui.

(1) COM(2010)0171.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0384.
(3) Priimti tekstai. P7_TA(2013)0444.


ES ir Kinijos susitarimas dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą ***
PDF 201kWORD 35k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą sudarymo, projekto (16112/2012 – C7-0285/2013 – 2012/0304(NLE))
P7_TA(2013)0525A7-0332/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16112/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Kinijos Liaudies Respublikos susitarimo pasikeičiant laiškais pagal 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) XXIV straipsnio 6 dalį ir XXVIII straipsnį dėl nuolaidų pakeitimo Bulgarijos Respublikos ir Rumunijos įsipareigojimų sąrašuose joms stojant į Europos Sąjungą projektą (16118/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0285/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0332/2013),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Kinijos Liaudies Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų ***
PDF 197kWORD 36k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl atnaujinto susitarimo memorandumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų sudarymo projekto (14374/2013 – C7-0377/2013 – 2013/0324(NLE))
P7_TA(2013)0526A7-0427/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14374/2013),

–  atsižvelgdamas į atnaujinto susitarimo memorandumo su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis dėl galvijienos iš galvijų, kuriuos auginant nebuvo naudoti tam tikri augimą skatinantys hormonai, importo ir dėl Jungtinių Amerikos Valstijų kai kuriems Europos Sąjungos produktams taikomų padidintų muito tarifų projektą (14375/2013),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7-0377/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7-0427/2013),

1.  pritaria atnaujinto susitarimo memorandumo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.


ES ir Dramblio Kaulo Kranto žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimas. Protokolas, kuriuo įtvirtinamos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
PDF 197kWORD 36k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos susitarime (2013 m.–2018 m.), sudarymo projekto (08701/2013 – C7-0216/2013 – 2013/0102(NLE))
P7_TA(2013)0527A7-0416/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (08701/2013),

–  atsižvelgdamas į protokolo, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, numatyti Europos Sąjungos ir Dramblio Kaulo Kranto Respublikos susitarime (2013 m.–2018 m.), projektą (08699/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0216/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0416/2013),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  ragina Komisiją pateikti Europos Parlamentui reikiamą informaciją apie jungtinio komiteto, numatyto šio susitarimo 9 straipsnyje, posėdžius, ypač atitinkamus protokolus ir išvadas kartu su metinėmis protokolo 3 straipsnyje nurodytos daugiametės sektoriaus programos praktinio įgyvendinimo ataskaitomis; be to, ragina Komisiją per paskutinius protokolo galiojimo metus iki derybų dėl protokolo atnaujinimo pradžios pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ex post įvertinimo ataskaitą, į kurią būtų įtraukta protokolo įgyvendinimo sąnaudų ir naudos analizė;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Dramblio Kaulo Kranto Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.


Tam tikrų žuvies produktų importas į Kanarų salas 2014–2020 metais *
PDF 191kWORD 34k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo 2014–2020 m. leidžiama naudoti tam tikrų į Kanarų salas importuojamų žuvininkystės produktų autonomines Sąjungos tarifines kvotas ir numatomas jų administravimas (COM(2013)0552 – C7-0262/2013 – 2013/0266(CNS))
P7_TA(2013)0528A7-0415/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0552),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0262/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0415/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Suomijos paraiška „EGF/2013/001 FI/Nokia“
PDF 299kWORD 54k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Suomijos paraiška „EGF/2013/001 FI/Nokia“) (COM(2013)0707 – C7-0359/2013 – 2013/2264(BUD))
P7_TA(2013)0529A7-0411/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0707 – C7‑0359/2013),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte nustatytą trišalio nagrinėjimo procedūrą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0411/2013),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,

C.  kadangi Suomija pateikė paraišką „EGF/2013/001 FI/Nokia“ dėl EGF finansinės paramos, nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. iš įmonės „Nokia“ atleisti 4 509 darbuotojai ir iš jų paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta skirti 3 719 darbuotojų,

D.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Suomija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad Suomijos valdžios institucijos 2013 m. vasario 1 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2013 m. spalio 16 d. Komisija pateikė jos vertinimą; apgailestauja dėl ilgo vertinimo laikotarpio ir teiraujasi, kodėl šiai konkrečiai paraiškai įvertinti reikėjo aštuonių mėnesių, kai su „Nokia Salo“ susijusi 2012 m. paraiška buvo įvertinta per tris mėnesius;

3.  mano, kad darbuotojų atleidimas iš „Nokia plc“, „Nokia Siemens Networks“ ir 30 jos tiekėjų ir subrangovų įmonių, veikiančių mobiliųjų telefonų sektoriuje, susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos, nes visų pirma funkcijos buvo perkeltos sektoriaus viduje į trečiąsias šalis ir sumažėjo įmonės „Nokia“ mobiliųjų telefonų ir išmaniųjų telefonų rinkos dalis;

4.  pažymi, kad įmonė „Nokia“ Suomijoje (Salo regionas) jau 2012 m. atleido daugybę darbuotojų (EGF/2012/006 FI/Nokia Salo) ir kad dėl šios naujos atleidimo bangos atleistų Nokia darbuotojų skaičius pasiekė daugiau nei 6 000, taigi dėl to susijusios vietovės ir visa Suomijos ekonomika patiria didžiulių sunkumų;

5.  apgailestauja dėl to, kad įmonė „Nokia“ darbuotojus atleido dėl įmonės sprendimo perkelti savo gamybos įrenginius, taip pat dizaino bei produktų kūrimą į Aziją – tai sudaro dalį jos plano iki 2013 m. pabaigos sumažinti bendrą įmonės „Nokia“ darbuotojų skaičių 17 000 darbuotojų; pažymi, kad dėl to sprendimo reikėjo tris kartus mobilizuoti EGF lėšas, siekiant suteikti paramą 6 138 įmonės „Nokia“ darbuotojams;

6.  primena, kad EGF lėšos jau buvo panaudotos 1 337 darbuotojų, 2008 m. atleistų dėl įmonės „Nokia“ veiklos perkėlimo iš Vokietijos į Rumuniją, reikmėms; pažymi, kad praėjus penkeriems metams dėl įmonės „Nokia“ darbuotojų atleidimo EGF fondo lėšos mobilizuojamos ketvirtą kartą;

7.  palankiai vertina tai, kad Suomijos valdžios institucijos pradėjo taikyti suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kai buvo pradėtas darbuotojų atleidimas 2012 m. rugpjūčio 1 d., siekdamos padėti darbuotojams prieš tai, kai jie nustos dirbti įmonėje „Nokia“;

8.  pažymi, kad bendrai finansuotiną suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą sudaro 3 719 darbuotojų grąžinimo į darbą priemonės, pavyzdžiui, konsultuojamojo ugdymo priemonės ir kitos parengiamosios priemonės, pvz., mokymas ir perkvalifikavimas, verslumo skatinimas ir paslaugos naujiems verslininkams, parama pradedant savarankišką verslą, judumo pagalba, įdarbinimo paslaugos paslaugų centre, atlyginimų subsidijos ir duomenų apie bendroves rinkimo sistema;

9.  palankiai vertina tai, kad priemonių pakete numatytos novatoriškos priemonės, pvz., naujai steigiamoms įmonėms skirta derinimo paslauga „Protomo“;

10.  pažymi, kad iš EGF dengiamos finansinės išmokos yra ribotos ir didžioji dalis paramos bus skiriama mokymui ir verslumui;

11.  palankiai vertina tai, kad rengiant EGF paraišką buvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais, t. y. Suomijos pramonės sąjungų taryba (pvz., sąjunga „Trade Union Pro“, Suomijos metalurgijos darbuotojų sąjunga) ir kad bus vykdoma vyrų ir moterų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas įvairiais naudojimosi EGF ir prieigos prie jo etapais;

12.  palankiai vertina tai, kad darbuotojų atleidimo ir suderinto prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketo rengimo klausimus sprendžia šiuo tikslu įsteigta darbo grupė, kurią sudaro socialiniai partneriai (įskaitant įmonės „Nokia“ atstovus) ir regioninės valdžios institucijos;

13.  primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą priemonių paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

14.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Suomijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

15.  ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti šios procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) reglamentą ir kad bus užtikrintas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

16.  pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti stabilų darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

17.  palankiai vertina Tarybos pasiektą susitarimą vėl į EGF reglamentą 2014–2020 m. laikotarpiu įtraukti krizės mobilizavimo kriterijų, pagal kurį finansinę paramą galima teikti taip pat darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, o ne tik darbuotojams, netekusiems darbo dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių;

18.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

19.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Suomijos paraiška „EGF/2013/001 FI/Nokia“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2013/788/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Vokietijos paraiška „EGF/2013/003 DE/First Solar“
PDF 298kWORD 56k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Vokietijos paraiška „EGF/2013/003 DE/First Solar“) (COM(2013)0706 – C7-0358/2013 – 2013/2263(BUD))
P7_TA(2013)0530A7-0408/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0706 – C7-0358/2013),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte nustatytą trišalio nagrinėjimo procedūrą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0408/2013),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir prieinama kuo greičiau ir veiksmingiau,

C.  kadangi Vokietija pateikė paraišką „EGF/2013/003 DE/First Solar“ dėl EGF finansinės paramos, nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki 2013 m. kovo 15 d. iš įmonės „First Solar Manufacturing GmbH“ buvo atleisti 959 darbuotojai (iš jų paramą, taikant EGF bendrai finansuojamas priemones, numatyta skirti 875 darbuotojams);

D.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos ir kad todėl Vokietija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad 2013 m. balandžio 12 d. Vokietijos valdžios institucijos pateikė paraišką finansinei paramai iš EGF gauti ir kad 2013 m. spalio 16 d. Komisija pateikė paraiškos vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo įvertinta greitai, per 6 mėnesius;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl darbuotojų, atleistų iš įmonės „First Solar Manufacturing GmbH“, tuoj pat 4 procentiniais punktais išaugs nedarbo lygis; šiame regione (Brandenburgo žemėje) nedarbo lygis jau dabar didesnis nei vidutinis (11,3 proc. palyginti su 7,4 proc. nacionaliniu vidurkiu 2013 m. vasario mėn.);

4.  mano, kad iš saulės energijos gamybos įmonės „First Solar Manufacturing GmbH“ darbuotojai atleidžiami dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir nurodo, kad Kinija sukūrė didžiulį perteklinį saulės modulių gamybos pajėgumą ir kartu visame pasaulyje krito paklausa, dėl šių priežasčių kainos sumažėjo 40 proc., palyginti su ankstesniais metais, ir todėl 2013 m. teko uždaryti dvi gamyklas;

5.  pažymi, kad atleidimai iš darbo, apie kuriuos kalbama, yra platesnės apimties restruktūrizavimo plano dalis ir kad pagal tą planą bendras įmonės „First Solar Manufacturing GmbH“ darbuotojų skaičius sumažintas 30 proc., siekiant labai sumažinti įmonės bendrus gamybos pajėgumus, ir dėl to buvo uždarytos abi Vokietijoje esančios įmonės gamyklos; pabrėžia EGF paramos, kuria reaguojama į darbuotojų atleidimus dėl neplanuotų rinkos pokyčių, susijusių su globalizacija, pridėtinę vertę;

6.  palankiai vertina tai, kad Vokietijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. sausio 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų rinkiniui) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones; pažymi, kad atleisti darbuotojai, prieš dalyvaudami EGF priemonėse, taip pat pasinaudojo ESF parama; džiaugiasi, kad Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, jog buvo imtasi reikalingų atsargumo priemonių, kad nesidubliuotų Sąjungos fondų teikiamas finansavimas;

7.  pažymi, kad bendrai finansuojamas suderintas individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketas apima priemones, kuriomis siekiama vėl integruoti į darbo rinką 875 atleistus darbuotojus, pavyzdžiui, kvalifikacijos kėlimą, mokymo valdymą, praktinius ir panašią kvalifikaciją turinčių darbuotojų seminarus, paramos paslaugas ir tarptautinę darbo paiešką, nuodugnų kuriančių verslą asmenų konsultavimą, darbo paiešką, integravimosi į darbo rinką dotaciją, tolesnę įsidarbinančių ir darbo tebeieškančių asmenų priežiūrą bei dienpinigius;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugiau nei pusė EGF paramos bus skirta išmokoms – teigiama, kad 875 darbuotojai turėtų gauti dienpinigius aktyvaus dalyvavimo priemonėse laikotarpiu (numatomos išlaidos sudarys 2 714 EUR vienam darbuotojui per devynis mėnesius); be to, pažymi, kad taikant priemones bus naudojamos ir vienkartinės išmokos, vadinamasis aktyvumo priedas, lygus 1 869 EUR, kurį gaus 200 darbuotojų, greitai radusių darbą be tolesnės pagalbos po to, kai pasinaudos tomis priemonėmis;

9.  primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama darbo paieškoms ir mokymo programoms, o ne tiesiogiai prisidėti prie finansinių išmokų; pažymi, kad tokios išmokos, jei jos įtraukiamos į paketą, turi būti papildomojo pobūdžio ir niekuomet neturėtų pakeisti išmokų, kurias, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose ar kolektyvinėse sutartyse, turi mokėti valstybės narės ar įmonės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal naują 2014–2020 m. EGF reglamentą bus ribojamas finansinių išmokų įtraukimas į paketą, jos galės sudaryti ne daugiau kaip 35 proc. priemonių išlaidų, ir kad neproporcinga išmokų dalis nebus kartojama įsigaliojus naujam reglamentui;

10.  palankiai vertina tai, kad socialiniai partneriai patvirtino iš įmonės „First Solar Manufacturing GmbH“ atleistiems darbuotojams skirtą socialinį planą, ir tai, kad perkėlimo bendrovė parengs ir valdys suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą; pažymi, kad jos veiklos per pirmuosius šešis mėnesius išlaidas padengs įmonė „First Solar Manufacturing GmbH“ ir ESF, naudodamasis savo federaline programa, ir kad perkėlimo bendrovės paslaugos bus išplėstos naujoms priemonėms, kurias finansuoja EGF; pabrėžia, kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir naudojantis EGF lėšomis bus įgyvendinama vyrų ir moterų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas;

11.  primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius bei gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą priemonių paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

12.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

13.  ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF naudojimo efektyvumas, skaidrumas bei pastebimumas;

14.  pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

15.  palankiai vertina Tarybos pasiektą susitarimą vėl į EGF reglamentą 2014–2020 m. laikotarpiu įtraukti krizės mobilizavimo kriterijų, pagal kurį finansinę paramą galima teikti taip pat darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės ekonomikos ir finansų krizės, o ne tik darbuotojams, netekusiems darbo dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių;

16.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

17.  paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

18.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Vokietijos paraiška „EGF/2013/003 DE/First Solar“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2013/789/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.


Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimas. Danijos paraiška „EGF/2012/011 DK/Vestas“
PDF 302kWORD 58k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2012/011 DK/Vestas“) (COM(2013)0703 – C7-0357/2013 – 2013/2262(BUD))
P7_TA(2013)0531A7-0410/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0703 – C7‑0357/2013),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo(1) (2006 m. gegužės 17 d. TIS), ypač į jo 28 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(2) (toliau – EGF reglamentas),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gegužės 17 d. TIS 28 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0410/2013),

A.  kadangi Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2006 m. gegužės 17 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,

C.  kadangi Danija pateikė paraišką „EGF/2012/011 DK/Vestas“ dėl EGF finansinės paramos, nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 18 d. iki 2012 m. gruodžio 18 d. įmonėje „Vestas“ Group“ buvo atleista 611 darbuotojų (iš jų paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta skirti 611 darbuotojų);

D.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.  pritaria Komisijai, kad įvykdytos sąlygos, nustatytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte, ir kad todėl Danija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;

2.  pažymi, kad Danijos valdžios institucijos 2012 m. gruodžio 21 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2013 m. spalio 16 d. Europos Komisija pateikė paraiškos vertinimą; pažymi, kad tos paraiškos vertinimas truko daug ilgiau negu ankstesnės Danijos paraiškos dėl įmonės „Vestas“, pateiktos 2012 m. gegužės mėn., vertinimas;

3.  mano, kad darbuotojų atleidimas vėjo jėgaines gaminančioje įmonėje „Vestas Group“ yra susijęs su esminiais globalizacijos nulemtais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, nes vėjo jėgainių instaliacijos paklausa Sąjungoje nekinta, padidėjo Azijos rinka, į Sąjungos rinką pradėjo skverbtis Kinijos vėjo jėgainių gamintojai, siūlantys konkurencingesnes kainas, ir labai sumažėjo Sąjungos rinkos dalis (nuo 66 proc. 2006 m. iki 27,5 proc. 2012 m.)(3);

4.  laikosi nuomonės, kad Sąjungos vėjo energijos rinka toliau augs ir kad Sąjungos lygmeniu nuolat skatinant gaminti energiją iš atsinaujinančiųjų šaltinių didės Sąjungos vėjo jėgainių gamintojų ir susijusių įmonių produkcijos paklausa; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į privalomus nacionalinius atsinaujinančiosios energijos vartojimo tikslus iki 2020 m.; todėl reiškia susirūpinimą dėl šio konkretaus gamybos perkėlimo atvejo ir atkreipia dėmesį į Azijoje pagamintų vėjo jėgainių importavimo į Sąjungos rinką riziką;

5.  pažymi, kad vykdomi atleidimai yra įmonių grupės „Vestas“ 2011 m. lapkričio mėn. priimto strateginio sprendimo reorganizuoti įmonių grupės struktūrą ir priartinti ją prie klientų regioninėse rinkose, ypač Kinijoje, tiesioginė pasekmė; pažymi, kad Ringkiobingo–Skerno regionas, kuriame atleisti darbuotojai, daug investavo į infrastruktūrą, siekdamas pritraukti tokias novatoriškas įmones kaip „ Vestas Group“, ir dėl įmonės „Vestas Group“ sprendimo minėtam regionui iškilo problemų;

6.  pažymi, kad įmonėje „Vestas Group“ 2009–2010 m. jau vyko masinis darbuotojų atleidimas ir 2012 m. būta naujos atleidimų bangos, taigi iš įmonės „Vestas“ buvo atleista apie 2000 darbuotojų, o tai yra sunkus išbandymas nukentėjusioms savivaldybėms, kuriose jau anksčiau pastebėtas staigus bedarbių skaičiaus padidėjimas(4);

7.  pažymi, kad tai trečia su įmone „Vestas Group“ susijusi paraiška EGF ir ketvirta paraiška EGF dėl vėjo jėgainių sektoriaus (EGF/2010/003 DK/Vestas(5), EGF/2010/022 DK/LM Glasfiber(6), EGF/2010/017 DK/Midtjylland Machinery(7));

8.  palankiai vertina tai, kad Danijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2013 m. kovo 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

9.  pažymi, kad bendrai finansuojamas suderintas individualioms reikmėms pritaikytų paslaugų paketas apima priemones, kurias taikant siekiama iš naujo integruoti į darbo rinką 611 atleistų darbuotojų, pavyzdžiui, teikiant konsultacijas, patarimus, kuruojant, sudarant prie individualių poreikių pritaikyto tikslinio mokymo paketus (kitų kultūrų pažinimo kursus, kalbų kursus, verslumo mokymus, standartizuotus kursus ir mokymo programas), teikiant verslumo dotacijas, taikant 55 metų ar vyresniems asmenims pritaikytas priemones (ypatingą dėmesį skiriant kuravimui ir atleistų asmenų įdarbinimui), skiriant dienpinigius;

10.  palankiai vertina tai, kad darbuotojams bus taikomi prie individualių poreikių pritaikytų mokymo paslaugų paketai, kuriais bus tenkinami jų poreikiai, nustatyti konsultavimo ir kuravimo etapu;

11.  palankiai vertina tai, kad suderintame pakete numatomos specialaus kuravimo ir pagalbos ieškant darbo priemonės, skirtos 55 metų ar vyresniems darbuotojams, kurie dėl savo amžiaus gali susidurti su papildomais sunkumais ieškodami darbo;

12.  pažymi, kad į paketą įtraukta daug finansinių paskatų steigti savo verslą (iki 25 000 EUR), kurios bus griežtai susietos su dalyvavimu verslumo kursuose ir stebėsenai skirtuose susitikimuose baigiantis EGF projektui;

13.  tačiau apgailestauja dėl to, kad daugiau negu pusė EGF paramos lėšų bus panaudota finansinėms išmokoms – planuojama visiems darbuotojams mokėti dienpinigius, kurie sudarys 10 400 EUR vienam darbuotojui;

14.  primena, kad EGF parama visų pirma turėtų būti skiriama darbo paieškoms ir mokymo programoms, o ne siekiant tiesiogiai prisidėti prie finansinių išmokų; pažymi, kad finansinės išmokos, jei jos įtraukiamos į paketą, turėtų būti papildomojo pobūdžio ir niekuomet neturėtų pakeisti išmokų, kurias, kaip nustatyta nacionalinės teisės aktuose arba kolektyvinėse sutartyse, turi mokėti valstybės narės ar įmonės; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad pagal naują 2014–2020 m. EGF reglamentą finansinėms išmokoms bus taikoma viršutinė riba ir jos nesudarys daugiau negu 35 proc. paketo išlaidų ir neproporcinga išmokų dalis nebus kartojama pagal naują reglamentą;

15.  palankiai vertina tai, kad rengiant paraišką dėl EGF paramos buvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir kad bus vykdoma vyrų ir moterų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas įvairiais naudojimosi EGF ir prieigos prie jo etapais;

16.  primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius bei gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą priemonių paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

17.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi Europos struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Danijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

18.  ragina visas susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; tikisi, kad kiti procedūros patobulinimai bus įtraukti į naująjį reglamentą dėl EGF (2014–2020 m.) ir kad bus pasiektas didesnis EGF naudojimo efektyvumas, skaidrumas bei pastebimumas;

19.  pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, jog EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

20.  palankiai vertina Taryboje pasiektą susitarimą, kad reglamente dėl EGF naudojimo 2014–2020 m. laikotarpiu vėl būtų numatytas su krize susijęs mobilizacijos kriterijus, pagal kurį galima papildomai teikti finansinę paramą darbuotojams, atleistiems dėl dabartinės finansų ir ekonomikos krizės, kartu su parama darbuotojams, netekusiems darbo dėl pasaulio prekybos sistemos pokyčių;

21.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

22.  paveda Pirmininkui pasirašyti sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2006 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 28 punktą (Danijos paraiška „EGF/2012/011 DK/Vestas“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2013/787/ES.)

(1) OL C 139, 2006 6 14, p. 1.
(2) OL L 406, 2006 12 30, p. 1.
(3)Pasaulio vėjo energijos asociacija. Pasaulio vėjo energijos asociacijos 2012 m. metinė ataskaita. Bona, 2013 m. gegužės mėn. http://www.wwindea.org/webimages/WorldWindEnergyReport2012_final.pdf
(4)www.dst.dk
(5)COM(2012)0502 – Sprendimas 2012/731/ES (OL L 328, 2012 11 28, p. 19).
(6)COM(2011)0258 – Sprendimas 2011/469/ES (OL L 195, 2011 7 27, p. 53).
(7)COM(2011)0421 – Sprendimas 2011/725/ES (OL L 289, 2011 11 8, p. 31).


Derybos dėl ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo
PDF 205kWORD 48k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Kanados strateginės partnerystės susitarimo (2013/2133(INI))
P7_TA(2013)0532A7-0407/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į vykstančias ES ir Kanados derybas dėl strateginės partnerystės susitarimo (SPS),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose(1),

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl santykių su Kanada, ypač į 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimo(2), 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados prekybos santykių(3) ir 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl ES vaidmens skatinant platesnę transatlantinę partnerystę(4),

–  atsižvelgdamas į 1976 m. bendrąjį susitarimą dėl EEB ir Kanados prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo(5),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. deklaraciją dėl transatlantinių Europos bendrijos ir Kanados santykių,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. bendrąją politinę deklaraciją ir jungtinį veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES ir Kanados santykių (COM(2003)0266),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. ES ir Kanados partnerystės darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. pranešimą ES ir Kanados jungtiniam bendradarbiavimo komitetui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. ES ir Kanados tarpparlamentinio susitikimo rezultatus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio 4 dalį ir 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą (A7‑0407/2013),

A.  kadangi ES ir Kanados santykiai yra istoriniai, tvirti ir pagrįsti bendrais interesais ir vertybėmis; kadangi bendros demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos vertybės turėtų būti pagrindinė kiekvieno dviejų šalių susitarimo, kuriuo siekiama tarpusavio santykiams suteikti pagrindą, dalis;

B.  kadangi ES ir Kanadą sieja ilgalaikis platus politinis ir ekonominis bendradarbiavimas, kuris formaliai pradėtas 1976 m., kai ES ir Kanada pasirašė bendrąjį susitarimą (pirmasis susitarimas su EBPO šalimi); kadangi šis susitarimas jau ilgą laiką yra tinkamas pagrindas siekiant stiprinti santykius, politinę asociaciją ir tolesnį bendradarbiavimą;

C.  kadangi Kanada yra konsoliduota parlamentinė demokratija; kadangi Kanada ir ES puoselėja panašias demokratines vertybes ir principus;

D.  kadangi SPS, dėl kurio šiuo metu vyksta derybos, atnaujintų ir pagyvintų ES ir Kanados santykius ir juo būtų labai prisidedama siekiant glaudesnių politinių, ekonominių bei kultūrinių santykių ir geresnio mūsų bendradarbiavimo daugelyje sričių; kadangi šiuo susitarimu ES ir Kanadai suteikiamas strateginių partnerių statusas;

E.  kadangi SPS, taikomas kartu su išsamiu ekonomikos ir prekybos susitarimu, ne tik pagerintų institucinę santykių struktūrą, bet ir suteiktų Europos ir Kanados piliečiams apčiuopiamos naudos ir galimybių, jei į šį procesą įsitrauktų visos suinteresuotosios šalys; kadangi tikimasi, kad rinkų atvėrimas ir bendradarbiavimas reguliavimo srityje atneš didelę ekonominę naudą, turės teigiamą poveikį užimtumo problemų sprendimui Kanadoje ir ES ir, atsižvelgiant į tai, kad plėtojama transatlantinė partnerystė ir egzistuoja Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo sistema, gali sudaryti sąlygas sukurti transatlantinę rinką, t. y. situaciją, kuri naudinga visiems dalyvaujantiems subjektams, jei nebus susilpninti galiojantys socialiniai ir aplinkosaugos standartai;

F.  kadangi dėl sustiprintų ES ir Kanados santykių atsirandanti nauda ir galimybės turėtų būti tolygiai paskirstytos visoms Europos ir Kanados gyventojų grupėms atsižvelgiant į jų gyvenimo sąlygas ir poreikius; kadangi reikėtų pripažinti, kad ES ir Kanados ekonominės ir pramoninės sąlygos skiriasi, ir kadangi būtina užtikrinti tvarų ir atsakingą išteklių naudojimą;

G.  kadangi 2013 m. spalio 18 d. Komisijos pirmininkas ir Kanados ministras pirmininkas pasiekė politinį susitarimą dėl pagrindinių išsamaus ekonomikos ir prekybos susitarimo elementų ir toliau vyksta derybos dėl strateginės partnerystės susitarimo; kadangi išsamus ekonomikos ir prekybos susitarimas ir strateginės partnerystės susitarimas vienas kitą papildo siekiant glaudesnių ES ir Kanados santykių;

H.  kadangi tuo pat metu, kai vedamos derybos dėl SPS, taip pat deramasi dėl ES ir Kanados keleivio duomenų įrašo (PNR) susitarimo, kuriuo turėtų būti užtikrinti glaudesni santykiai taip pat kovos su terorizmu srityje ir nustatytos tinkamos apsaugos priemonės, apsaugančios nuo neproporcingos tikslinės praktikos, grindžiamos ES keleivių duomenų išsaugojimu;

I.  kadangi 2011 m. Kanada oficialiai atsisakė dalyvauti įgyvendinant Kioto protokolą; kadangi ES nuolat ragino Kanadą sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį laikantis jos tarptautinių įsipareigojimų;

J.  kadangi bevizio režimo klausimas turėtų būti skubiai išspręstas, užtikrinant, kad visų ES valstybių narių, įskaitant Rumunijos ir Bulgarijos, asmenims ir įmonėms būtų suteiktos vienodos bendradarbiavimo su Kanados subjektais galimybės;

K.  kadangi ES ir Kanados strateginė partnerystė turėtų tinkamai atsispindėti tarptautiniuose forumuose bei organizacijose; kadangi šiuo požiūriu apgailestaujama dėl Arkties tarybos sprendimo (šiam sprendimui Kanada pritarė) dėl ES stebėtojo statuso; kadangi ES įsipareigojo bendradarbiauti su Kanados valdžios institucijomis, kad šis klausimas būtų išspręstas;

1.  teikia šias rekomendacijas Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai:

   a) daryti reikiamą pažangą, kad susitarimas būtų greitai sudarytas;
   b) primygtinai raginti, kad į visus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis būtų įtrauktos abipusės sąlygos ir politinės nuostatos dėl žmogaus teisių ir demokratijos, nes taip būtų dar kartą patvirtinamas abipusis įsipareigojimas puoselėti šias vertybes neatsižvelgiant į žmogaus teisių apsaugos būklę atitinkamoje šalyje; patvirtinti atitinkamas apsaugos priemones, kuriomis būtų užtikrinta, jog sustabdymo mechanizmu nebūtų galima piktnaudžiauti nė vienai pusei;
   c) primygtinai reikalauti, kad tokios sąlygos būtų SPS su Kanada dalis, kad būtų užtikrintas bendro ES požiūrio šiuo klausimu nuoseklumas;
   d) skatinti, jeigu įmanoma, visas susijusias šalis kuo anksčiau parafuoti ir pasirašyti SPS ir išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą ir pabrėžti jų papildomąjį pobūdį;
   e) užtikrinti, kad vykstant procesui pilietinės visuomenės ir pagrindinės suinteresuotosios šalys aktyviai dalyvautų, būtų informuojamos ir konsultuojamos;
   f) užtikrinti, kad susitarime būtų numatytas tvirtas įsipareigojimas vykdyti tarpparlamentinį bendradarbiavimą pripažįstant svarbų Europos ir Kanados parlamentų vaidmenį ES ir Kanados santykiuose, visų pirma šiuo tikslu pasinaudojant jau seniai įsteigta tarpparlamentine delegacija;
   g) teikti Parlamentui reguliarias susitarimo įgyvendinimo ataskaitas, kuriose remiantis objektyviais vertinimo kriterijais turėtų būti apžvelgiama atlikta veikla ir pasiekti rezultatai įvairiose susitarime numatytose srityse;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms, Kanados vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 290 E, 2006 11 29, p. 107.
(2) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 64.
(3) OL C 380 E, 2012 12 11, p. 20.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0280.
(5) OL L 260, 1976 9 24, p. 2.


Nebankinių įstaigų atgaivinimo ir pertvarkymo sistema
PDF 377kWORD 86k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nebankinių įstaigų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemos (2013/2047(INI))
P7_TA(2013)0533A7-0343/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komiteto (CPSS) ir Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) 2012 m. liepos mėn. konsultacinę ataskaitą „Finansų rinkų infrastruktūros atgaivinimas ir pertvarkymas“,

–  atsižvelgdamas į CPSS ir IOSCO 2013 m. rugpjūčio mėn. konsultacinę ataskaitą „Finansų rinkų infrastruktūros atgaivinimas“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos (IAIS) 2013 m. liepos mėn. ataskaitas „Pasaulinės sisteminės svarbos draudimo įmonės: pradinė vertinimo metodika“ ir „Pasaulinės sisteminės svarbos draudimo įmonės: politikos priemonės“,

–  atsižvelgdamas į Finansinio stabilumo tarybos 2013 m. liepos 18 d. publikaciją „Pasaulinės sisteminės svarbos draudimo įmonės (G-SII) ir politikos priemonės, kurios joms bus taikomos“ (angl. „Global systemically important insurers (G-SIIs) and the policy measures that will apply to them“(1)),

–  atsižvelgdamas į Finansinio stabilumo tarybos 2013 m. rugpjūčio mėn. konsultacinę ataskaitą „Pagrindinių veiksmingų nebankinių finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementų taikymas“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų suteiktas konsultacijas dėl galimos kitų nei bankai finansų įstaigų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemos,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 648/2012 dėl ne biržos išvestinių finansinių priemonių, pagrindinių sandorio šalių ir sandorių duomenų saugyklų (Europos rinkos infrastruktūros reglamentas)(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl vertybinių popierių atsiskaitymo gerinimo Europos Sąjungoje ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD), kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 98/26/EB, (CVPDR),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema (COM(2012)0280) (Bankų atgaivinimo ir pertvarkymo direktyva), ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą šia tema(3),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0343/2013),

A.  kadangi dabar finansų rinkos infrastruktūros vertinimai įtraukti į Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko finansų sektoriaus vertinimo programas;

B.  kadangi itin svarbu parengti veiksmingus atkūrimo planus ir pertvarkymo priemones siekiant visame pasaulyje pagerinti nebankinio finansų sektoriaus stabilumą;

C.  kadangi finansų rinkų infrastruktūra parengta labai skirtingai; kadangi, siekiant palengvinti tinkamų atgaivinimo ir, visų pirma, pertvarkymo planų sudarymą, būtina juos atskirti pagal veiklos kompleksiškumą, geografinę taikymo sritį ir verslo modelį;

D.  kadangi Europos rinkos infrastruktūros reglamentu ir Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamentu siekiama sumažinti sisteminę riziką pasinaudojant gerai reguliuojama rinkos infrastruktūra, tačiau tikėtini ir nenumatyti padariniai;

E.  kadangi, nors privaloma pagrindinės sandorio šalies tarpuskaita prisideda mažinant bendrą sisteminę finansų rinkų riziką, tačiau ji lėmė didesnę sisteminės rizikos koncentraciją pagrindinių sandorio šalių rankose, tuo primindama, kad visos pagrindinės sandorio šalys yra sistemiškai svarbios savo pačių rinkose;

F.  kadangi didžiausi tarpuskaitos nariai paprastai priklauso daugiau negu vienai pagrindinei sandorio šaliai, tad jeigu žlunga viena pagrindinė sandorio šalis, tikėtina, kad su sunkumais susidurs ir kitos;

G.  kadangi žlugus kelioms pagrindinėms sandorio šalims katastrofiškos pasekmės ištiktų ne tik finansų rinkų dalyvius, bet ir atitinkamas visuomenes;

H.  kadangi naudojimosi pagrindine sandorio šalimi pagrindas – mažinti sandorio šalies riziką tinkamai nustatant garantines įmokas už finansines priemones prieš pradedant taikyti jų centrinę tarpuskaitą, kad bet kurios sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymas neturėtų poveikio likusiai rinkos daliai;

I.  kadangi rizikos valdymo procesai rodo, jog pagrindinės sandorio šalys mažina sandorio šalies riziką ir netikrumą bei užkerta kelią krizės plitimui;

J.  kadangi Europos rinkos infrastruktūros reglamentu iki galo neišsprendžiamas klausimas dėl rizikos, kylančios, kai pagrindinė sandorio šalis netinkamai įvertina visai finansinių priemonių klasei taikytinus garantinės įmokos reikalavimus;

K.  kadangi pagrindinės sandorio šalys turi paskatų taikyti mažesnes garantines įmokas, ypač kai pradeda dirbti su naujais produktais ar turto klasėmis, kad pritrauktų klientų; kadangi dar neįvertintas pagal produktus ar turto klases suskirstytų įsipareigojimų neįvykdymo fondų veiksmingumas;

L.  kadangi finansinių priemonių garantinių įmokų užskaitos (portfelio garantinių įmokų nustatymo), kurią atlieka konkreti pagrindinė sandorio šalis naudodama lėšų atskyrimą pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų neįvykdymo fonde, rizika yra nepatikrinta, taigi, nors trumpam sumažinant įkaito reikalavimus galima sumažinti išlaidas, tačiau taikant garantinių įmokų užskaitą neturėtų būti mažinama pagrindinės sandorio šalies galimybė tinkamai valdyti riziką ir turėtų būti pripažįstami vertės pokyčio rizikos analizės apribojimai;

M.  kadangi vienas iš pagrindinių privalumų, kuriuos klientai gauna iš tarpuskaitos nario, yra jo teikiama apsauga nuo sandorio šalies rizikos, susijusios ir su pagrindine sandorio šalimi, ir su kitais tarpuskaitos nariais;

N.  kadangi ES tarptautiniai centriniai vertybinių popierių depozitoriumai yra pasaulio mastu sistemiškai svarbios institucijos – jie teikia galimybę naudotis euroobligacijų rinka ir šiuo metu veikia pagal bankininkystės licencijas;

O.  kadangi centrinė tarpuskaita padidino įkaitų valdymo ir su tuo susijusių paslaugų, kurias dabar teikia centriniai vertybinių popierių depozitoriumai ir priežiūrą vykdantys bankai, poreikį;

P.  kadangi artėjant programos „Target2Securities“ įgyvendinimui centriniams vertybinių popierių depozitoriumams teko nagrinėti naujas paslaugas;

Q.  kadangi standartiniai nemokumo modeliai nesuteiks išsamios sistemos klientų turtui valdyti, jeigu centrinis vertybinių popierių depozitoriumas žlugs neįgyvendinus vertybinių popierių teisės aktų;

R.  kadangi 2013 m. liepos mėn. IAIS pateikė Pasaulinių sisteminės svarbos draudimo institucijų ataskaitą ir padarė išvadą, kad nors tradiciniai draudimo verslo modeliai pasirodė esą atsparesni finansų krizių atveju negu bankai, vis dėlto didelės, labai tarpusavyje susijusios tarptautinės draudimo įmonės, ypač tos, kurių didelę veiklos dalį sudaro ne tradicinis garantijos suteikimas, pvz., kredito ar investicijų garantijos, gali kelti didelę sisteminę riziką; kadangi, remdamasi IAIS vertinimo metodu, Finansinio stabilumo taryba identifikavo devynis didelius sisteminės svarbos draudėjus, iš kurių penki yra įsisteigę Sąjungoje;

S.  kadangi turto valdytojo žlugimo keliama sisteminė rizika nėra tokia aiški kaip ypatingos svarbos rinkos infrastruktūros objektų atveju, tačiau turto valdytojų verslo modeliams plėtojantis jie gali tapti sistemiškai svarbesni, – šį veiksnį Finansinio stabilumo taryba įvertino spręsdama šešėlinės bankininkystės klausimus,

1.  ragina Komisiją pirmenybę teikti pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų, kuriems gresia kredito rizika, atgaivinimui ir pertvarkymui, o svarstant, ar būtų tinkama parengti atitinkamus teisės aktus kitoms finansų įstaigoms – tinkamai diferencijuoti kiekvieną jų tipą deramai atsižvelgiant į tas, kurios gali sukelti sisteminę riziką ekonomikai;

2.  pabrėžia, kokie svarbūs tarptautiniu mastu suderintus principus atitinkantys ES teisės aktai, kaip sutarė Mokėjimo ir atsiskaitymo sistemų komitetas, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, Finansinio stabilumo taryba ir Tarptautinė draudimo priežiūros institucijų asociacija;

3.  pabrėžia aiškių nuostatų dėl atitinkamo lygmens intervencinių priemonių svarbą taikant bet kokias atgaivinimo priemones nebankinėms finansų įmonėms, kurias taikydamos kompetentingos institucijos stebi tinkamai parengtus finansinės padėties rodiklius ir turi įgaliojimus anksti įsikišti tais atvejais, kai įstaigoje pastebima finansinė įtampa, bei paprašyti imtis korekcinių priemonių laikantis iš anksto patvirtinto atgaivinimo plano, siekiant atitolinti galbūt pražūtingos įmonei kraštutinės priemonės, t. y. pertvarkymo, taikymą;

4.  mano, kad nebankinės finansų įstaigos turėtų pačios parengti išsamius ir realius atgaivinimo planus, kuriuose būtų pateiktos pagrindinės verslo linijos ir paslaugos, taip pat numatyti strategijas ir priemones, kurių reikia imtis siekiant užtikrinti, kad pagrindinė veikla toliau būtų vykdoma ir kad paslaugos būtų teikiamos, ir kad šiuos atgaivinimo planus turėtų peržiūrėti atitinkama priežiūros institucija; mano, kad priežiūros institucijai turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad atgaivinimo plane būtų atlikti pakeitimai, ji turėtų vadovauti pertvarkymo institucijai ir ją konsultuoti, o pastaroji galėtų teikti rekomendacijas priežiūros institucijai, jei tai ne ta pati institucija;

5.  mano, kad priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta teisė įsikišti, jei reikia užtikrinti finansinį stabilumą, ir reikalauti įvykdyti dar neaktyvuotas atgaivinimo planų dalis arba prireikus imtis kitokių veiksmų; tačiau institucijos turėtų suprasti, kad esama rizikos, jog bus sukeltas rinkos netikrumas esant ir taip įtemptai padėčiai;

6.  laikosi nuomonės, kad kiekvienos šalies pertvarkymo ir priežiūros institucijos turėtų siekti bendradarbiauti ir viena kitą informuoti;

7.  mano, kad grupių, kurių įmonės priklauso skirtingoms jurisdikcijoms, pertvarkymo planą turėtų kartu sudaryti susijusios pertvarkymo institucijos; toks planas turėtų būti pagrįstas prielaida, kad skirtingoms jurisdikcijoms priklausančios institucijos bendradarbiaus;

8.  mano, kad skirtingoms paslaugoms ir veiklai turėtų būti taikomos skirtingos pertvarkymo priemonės, kurias atitinkamai finansų rinkos infrastruktūros institucijai leidžiama taikyti ar vykdyti;

9.  pabrėžia, kad reikia vengti atvejų, kai atgaivinimo ir pertvarkymo planai neatitinka galiojančių teisės aktų, ypač Direktyvos dėl susitarimų dėl finansinio įkaito ir Europos rinkos infrastruktūros reglamento, nes tai galėtų pakenkti pagrindinių sandorio šalių ir centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atgaivinimo ir pertvarkymo pastangų veiksmingumui ar jas sustabdyti;

10.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į konkrečių pertvarkymo režimų svarbos rinkos infrastruktūrai, finansų įstaigoms ir šešėlinės bankininkystės subjektams vertinimą reikia plėtoti priemones, skirtas veiksmingai artimiausio laikotarpio išteklių stebėsenai ir finansinės rizikos srautui Sąjungos įmonėse, sektoriuose, valstybėse ir tarp jų bei tarp Sąjungos ir kitų pasaulio regionų; ragina Komisiją užtikrinti, kad atitinkamus duomenis, kurie pateikiami laikantis bankininkystės, draudimo ir rinkos infrastruktūros teisės aktų, šiuo tikslu veiksmingai naudotų ESRV, EPI ir kitos kompetentingos institucijos;

Pagrindinės sandorio šalys

11.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalys turėtų įsipareigojimų neįvykdymo valdymo strategiją visoms finansinėms priemonėms, kurių tarpuskaitą pagal priežiūros institucijos patvirtintą platesnį atgaivinimo planą atlieka pagrindinė sandorio šalis, ir kad jos ypač kreiptų dėmesį į priemones, kurioms reikia taikyti centrinę tarpuskaitą, nes tokiais atvejais rizikos koncentracijos tikimybė didesnė;

12.  pabrėžia, kaip svarbu kontroliuoti pagrindinių sandorio šalių riziką, susidarančią dėl tarpuskaitos narių koncentracijos, ir ragina priežiūros institucijas informuoti Europos bankininkystės instituciją apie 10 didžiausių kiekvienos pagrindinės sandorio šalies tarpuskaitos narių, kad tokią riziką, kaip tarpusavio sąsajos, plitimas ir tikimybė, kad tuo pat metu žlugs daugiau nei viena pagrindinė sandorio šalis, būtų galima kontroliuoti ir vertinti centriniu lygmeniu;

13.  ragina Komisiją parengti priemones pagrindinių sandorio šalių dienos paskolų rizikai kontroliuoti siekiant užtikrinti, kad komerciniuose bankuose pagrindinių sandorio šalių laikomi dienos balansai, skirti sąskaitų valdymui ir mokėjimo paslaugoms, neviršytų iš anksto nustatytų ribų, kurias viršijus galėtų kilti grėsmė pagrindinės sandorio šalies veiklai;

14.  mano, jog siekiant išlaikyti pagrindinių sandorio šalių gero valdymo paskatas reikia laikytis Europos rinkos infrastruktūros reglamente nustatyto įsipareigojimų neįvykdymo srauto, kad pagrindinės sandorio šalies iš anksto įmokėti nuosavi finansiniai ištekliai būtų sunaudojami prieš naudojant įsipareigojimus vykdančių narių padarytus įsipareigojimų neįvykdymo fondo įnašus;

15.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinių sandorio šalių vykdoma veikla atitiktų bendrus visuomenės interesus ir kad jos laikytųsi atitinkamos verslo strategijos tam, kad būtų gerokai sumažinta atgaivinimo ir pertvarkymo priemonių taikymo tikimybė;

16.  ragina Komisiją pripažinti, kad nors pagrindinės sandorio šalies turto suskirstymo pagal klases tikslas – apriboti užkrečiamąjį poveikį, neaišku, ar to pakaks siekiant šiam užkrečiamajam poveikiui iš tikrųjų užkirsti kelią, turint omenyje tai, kad su garantinių įmokų užskaita susijusios komercinės paskatos galėtų padidinti sistemos riziką; ragina Komisiją pasiūlyti kitų priemonių, kad būtų galima kiek įmanoma sumažinti plitimo riziką;

17.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų parengti patikimi principai, pagal kuriuos būtų reglamentuojamos pagrindinės sandorio šalies ir jos tarpuskaitos narių sutartinės nuostatos ir būtų nustatoma, kaip tarpuskaitos nariai perkelia nuostolius savo klientams – kad tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo fondas turi būti panaudotas pirmiausia, o tik tada įsipareigojimo neįvykdžiusio tarpuskaitos nario nuostolius galima perkelti klientui vykdant skaidrią nuostolių paskirstymo procedūrą;

18.  mano, kad visose sutartyse tarp pagrindinės sandorio šalies ir jos tarpuskaitos narių turėtų būti skiriami nuostoliai, patiriami dėl tarpuskaitos nario įsipareigojimų neįvykdymo, ir nuostoliai, patiriami dėl kitų priežasčių, pvz., dėl pagrindinės sandorio šalies priimtų neteisingų investavimo sprendimų; ragina Komisiją užtikrinti, kad pagrindinės sandorio šalies rizikos komitetas gautų visą informaciją apie pagrindinės sandorio šalies investicijas, kad būtų galima palaikyti tinkamą priežiūrą; mano, kad atgaivinimo priemonės, pvz., dividendų išmokėjimo ir kintamosios atlyginimo dalies mokėjimo apribojimai arba savanoriškas įsipareigojimų restruktūrizavimas konvertuojant skolą į paprastąsias akcijas, turėtų būti laikomos tinkamiausiomis priemonėmis, kurių galima imtis šiomis aplinkybėmis;

19.  mano, kad visos pagrindinės sandorio šalys turėtų turėti visapusiškus atgaivinimo mechanizmus, kurie užtikrintų apsaugą, didesnę už tą, kurios reikalaujama pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą; šie atgaivinimo planai turėtų užtikrinti apsaugą nuo visų aplinkybių, kurias galima iš anksto numatyti. Jie turėtų būti įtraukti į pagrindinės sandorio šalies taisykles ir paskelbti viešai;

20.  tvirtina, kad pagrindinės sandorio šalies atgaivinimo ir pertvarkymo riba pasiekiama, kai išnaudojamas įsipareigojimų neįvykdymo srautas ir kai pagrindinė sandorio šalis negali prisiimti daugiau nuostolių; laikosi nuomonės, kad pasiekus šią ribą priežiūros institucija turėtų nuodugniai svarstyti galimybę nušalinti pagrindinės sandorio šalies valdybą ir būtinybę perkelti pagrindinės sandorio šalies pagrindines paslaugas arba perduoti pagrindinės sandorio šalies veiklos kontrolę kitam paslaugų teikėjui; mano, kad pertvarkymo institucijoms turėtų būti suteikta tam tikra galimybė savo nuožiūra įvertinti padėtį, taip pat tam tikra veiksmų laisvė ir galimybė pateisinti savo sprendimus;

21.  mano, kad imdamosi tokių veiksmų pertvarkymo institucijos turėtų taikyti šiuos konkrečius kriterijus:

   i) kai manoma, kad atitinkamos rinkos finansų infrastruktūros tvarumui gali kilti didelė grėsmė (arba kai ji jau iškilusi) dėl jų nesugebėjimo laikytis galiojančių rizikos ribojimo taisyklių,
   ii) kai nėra jokios alternatyvios priemonės, kurią taikant būtų galima pataisyti padėtį nepakenkiant finansinės sistemos stabilumui, ir reikia pradėti pertvarkymo etapą,
   iii) kai pertvarkymo priemonė būtina dėl visuomenės intereso, nes ją taikant galima pasiekti vieną ar daugiau pertvarkymo tikslų naudojant proporcingas priemones;

22.  pabrėžia, kad pagrindinis pertvarkymo tikslas turi būti paslaugų tęstinumas;

23.  pabrėžia, kad bet koks savanoriškas tarpuskaitos narių dalyvavimas paskirstant nuostolius prieš nušalinant pagrindinės sandorio šalies valdybą neturėtų būti susijęs su tiesioginių ar netiesioginių klientų pinigais ar turtu, o už pertvarkymą atsakinga institucija, įgijusi šiuos įgaliojimus, nuostolių paskirstymui gali panaudoti tokias pertvarkymo priemones, kaip kintamosios garantinės įmokos mažinimas arba įsipareigojimų neįvykdymo fondo papildymas įsipareigojimus vykdančių tarpuskaitos narių įnašais, kiek įmanoma laikantis pertvarkymo plano;

24.  mano, kad jeigu už pertvarkymą atsakinga institucija turėtų galimybę sustabdyti ankstyvo nutraukimo teises, taip daugiausia dviem dienoms sustabdydama pagrindinės sandorio šalies veiklą, rinka įgytų galimybę iš naujo tinkamai įvertinti sutartis, o tada rizika būtų tvarkingiau išsklaidyta; reikia gerai apgalvoti, kam būtų galima suteikti tokius įgaliojimus ir kaip jie būtų vykdomi, ir kad pertvarkymo institucija bent būtų nusprendusi, jog taikyti laikinas sustabdymo priemones būtina siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, atsižvelgiant į pertvarkymo tikslus, sąveiką su atitinkamu banku ar kitomis pertvarkymo sistemomis, kurios taikomos tarpuskaitos nariams, taip pat atsižvelgiant į pagrindinės sandorio šalies įsipareigojimų nevykdymą ir rizikos valdymą ir poveikį visoms pagrindinės sandorio šalies rinkoms, tarpuskaitos dalyviams ir bendrai finansų rinkoms; kartu būtinai turėtų būti suteikiami įgaliojimai kraštutiniu atveju panaikinti tarpuskaitos įsipareigojimą po to, kai bent jau patikrinta, ar kita pagrindinė sandorio šalis galėtų trumpuoju laikotarpiu vykdyti tarpuskaitą;

25.  pripažįsta, kad pagrindinės sandorio šalys turi tarpuskaitos narių iš daugelio valstybių; todėl mano, kad pagrindinės sandorio šalies pertvarkymo sistema bus veiksminga tik tada, kai ji bus veiksminga visose susijusiose jurisdikcijose; vadinasi, nacionalinės nemokumo sistemos turi būti atnaujintos, kad jos būtų suderintos su naująja Europos finansinių įstaigų pertvarkymo sistema;

26.  mano, kad bankininkystės licenciją turinčioms pagrindinėms sandorio šalims turėtų būti taikoma specialiai pagrindinėms sandorio šalims skirta tvarka, o ne siūloma bankų atgaivinimo ar pertvarkymo tvarka, pateikta Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvoje. Šiuo aspektu ypač nerimą kelia tai, kad pagal bankams siūlomą taikyti tvarką būtų reikalaujama, jog jie laikytų tam tikrą bendrą skolos sumą, kuria būtų galima padengti nuostolius; mano, kad toks įgaliojimas būtų netinkamas banko licenciją turinčioms pagrindinėms sandorio šalims, kadangi jos paprastai neišleidžia tokių skolos finansinių priemonių;

Centriniai vertybinių popierių depozitoriumai

27.  konstatuoja, jog centrinis vertybinių popierių depozitoriumas privalo užtikrinti, kad jo atgaivinimo plane būtų numatytas veiklos tęstinumas pasitvirtinus pagrįstiems krizių scenarijams, taigi, net jeigu kitų jo verslo dalių būtų galima atsisakyti, pagrindinė atsiskaitymo funkcija ir kitos pagrindinės centrinio vertybinių popierių depozitoriumo paslaugos galėtų būti toliau vykdomos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo ar esamo trečiosios šalies tiekėjo, kaip nurodyta Centrinių vertybinių popierių depozitoriumų reglamente;

28.  ragina, jeigu neketinama pateikti atskiro pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, į Europos rinkos infrastruktūros reglamentą įtraukti reikalavimą, kad nacionalinės kompetentingos institucijos užtikrintų tinkamų atgaivinimo ir pertvarkymo planų, kurie atitiktų Finansinio stabilumo tarybos, CPSS ir IOSCO tarptautinius standartus, taikomus visiems centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, parengimą, įskaitant nuorodas į Bankų atgaivinimo ir pertvarkymo direktyvos straipsnius, kurie turėtų būti taikomi centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, veikiantiems pagal bankininkystės licenciją;

29.  ragina valstybes nares, nesant vertybinių popierių teisės aktų, parengti ir koordinuoti savo galiojančius centrinių vertybinių popierių depozitoriumų administravimo modelius siekiant padidinti apibrėžtumą, kaip krizės atveju bus išlaikomas veiklos tęstinumas, ypač užtikrinant galimybę naudotis centrinio vertybinių popierių depozitoriumo registrais, įrašais ar sąskaitomis, kad už pertvarkymą atsakinga institucija ar nacionalinė kompetentinga institucija galėtų lengvai nustatyti turto savininkus;

30.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymas dėl centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemų kiek įmanoma užtikrintų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų veiklos tęstinumą atgaivinimo ir pertvarkymo proceso metu;

31.  ragina Komisiją užtikrinti, kad pasiūlymas dėl centrinių vertybinių popierių depozitoriumų atgaivinimo ir pertvarkymo sistemų užtikrintų centrinių vertybinių popierių depozitoriumų teisinės aplinkos tęstinumą, ypač atsižvelgiant į Atsiskaitymų baigtinumo direktyvą, vienalaikio vertybinių popierių ir lėšų pateikimo tvarką, bet kurios CVPD sąsajos veiklą ir sutartis su ypatingos svarbos paslaugų teikėjais atgaivinimo ir pertvarkymo proceso metu;

Draudimo įmonės

32.  pabrėžia, kad ES nuo seno egzistuoja rizikos ribojimu pagrįstas draudimo įstaigų reguliavimas; pabrėžia, kad valstybėms narėms svarbu laikytis nuoseklaus ir vienodos linkmės požiūrio į direktyvos „Mokumas II“ įgyvendinimą per pagrįstą laikotarpį, kaip numatyta direktyvoje „Omnibus II“, ragina užbaigti derybas dėl direktyvos „Omnibus II“, kad direktyvos „Mokumas II“ antrasis ir trečiasis lygmenys galėtų būti laiku užbaigti ir taip iki minimumo būtų sumažinta tikimybė, kad pertvarkymo institucijos turėtų perimti valdymą;

33.  ragina Komisiją visapusiškai atsižvelgti į Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos darbą draudikų atgaivinimo ir pertvarkymo klausimais ir apsvarstyti jį atsižvelgiant į antrojo lygmens direktyvą „Mokumas II“, finansinių konglomeratų teisės aktus ir Draudimo tarpininkavimo direktyvą, taip pat ragina dirbti su tarptautiniais partneriais, kad būtų laikomasi Finansinio stabilumo tarybos nustatyto tvarkaraščio įgyvendinant politikos rekomendacijas, įskaitant reikalavimą, kad sisteminės svarbos draudėjai būtų parengę atgaivinimo ir pertvarkymo planus bei pertvarkymo vertinimus, ir sustiprintos grupės priežiūros ir griežtesnių nuostolių padengimo reikalavimus; pripažįsta, kad skirtingi draudimo įmonių ir bankų paslaugų terminai, ilgalaikės sutartys ir verslo pobūdis bei ilgalaikiai draudimo įsipareigojimai kartu su kitomis reguliavimo institucijoms prieinamomis priemonėmis suteikia galimybę atlikti veiksmingą pertvarkymą; mano, kad dėl šios priežasties pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas atgaivinimui;

34.  apgailestauja, kad IAIS ir Finansinio stabilumo taryba iki 2014 m. liepos mėn. atidėjo perdraudikų sisteminės svarbos vertinimo gairių ir jų politikos rekomendacijų paskelbimą; ragina Komisiją atidžiai išnagrinėti perdraudikų keliamą sisteminę riziką, ypač atsižvelgiant į tai, kad jie atlieka pagrindinį vaidmenį draudimo rizikos valdymo procese, turi stiprias tarpusavio sąsajas ir nedidelį pakeičiamumą;

Turto valdymas

35.  ragina Komisiją nuodugniai įvertinti, ar tam tikri turto valdytojai turėtų būti nurodyti kaip sistemiškai svarbūs atsižvelgiant į jų veiklos sritį ir naudojant įvairaus pobūdžio rodiklius, tokius kaip dydis, verslo modelis, geografinė taikymo sritis, rizikos profilis, kreditingumas, faktas, ar jie prekiauja savo sąskaita, ar ne, ar jiems taikomi reikalavimai dėl jų klientų turto atskyrimo, taip pat kitus susijusius rodiklius;

36.  pažymi, kad klientų turtas atskirtas ir laikomas depozitoriumuose ir kad dėl šios priežasties galimybė šį turtą perduoti kitam turto valdytojui yra papildoma apsaugos priemonė;

37.  mano, kad veiksminga vertybinių popierių teisės aktų sistema galėtų sušvelninti daugelį problemų, kylančių žlugus dideliam tarpvalstybiniam turto valdytojui;

Mokėjimo sistemos

38.  ragina Komisiją įsitraukti į dialogą su atitinkamomis tarptautinėmis finansų priežiūros institucijomis ir valdžios institucijomis siekiant nustatyti visam pasauliui sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų trūkumus ir galiojančią tvarką, kuria užtikrinamas paslaugų tęstinumas žlugimo atveju;

39.  mano, kad turint omenyje tai, jog mokėjimo sistemos yra visų mokėjimų grynais pinigais pagrindas, suprantama, kad rinkos sutrikdymas tokioje sistemoje padarytų didžiulį poveikį kitiems finansų rinkos dalyviams; pažymi, kad 1998 m. Atsiskaitymų baigtinumo direktyva jau buvo siekiama sušvelninti galimą mokėjimo sistemos riziką. Tačiau mano, kad joje neskiriama pakankamai dėmesio atgaivinimui ir pertvarkymui, todėl reikia nustatyti konkrečias priemones siekiant, kad mokėjimo sistemos galėtų tinkamai reaguoti į nepalankias sąlygas;

o
o   o

40.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.financialstabilityboard.org/publications/r_130718.pdf.
(2) OL L 201, 2012 7 27, p. 1.
(3) A7-0196/2013.


ES kosmoso pramonės politika
PDF 327kWORD 83k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“ (2013/2092(INI))
P7_TA(2013)0534A7-0338/2013

Europos Parlamentas,

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XIX antraštinės dalies 189 straipsnį, kadangi jis yra susijęs su politika mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei kosmoso srityse, ir visų pirma siekdamas skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką, Sąjunga parengia Europos kosmoso politiką,

—  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 28 d. Komisijos komunikatą „ES kosmoso pramonės politika. Ekonomikos augimo potencialo kosmoso sektoriuje išnaudojimas“ (COM(2013)0108),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Integruota globalizacijos eros pramonės politika. Didžiausias dėmesys – konkurencingumui ir tvarumui“ (COM(2010)0614),

—  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

—  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. Komisijos komunikatą „Piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos rengimas“ (COM(2011)0152),

—  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Komisijos komunikatą dėl tinkamų ES ir Europos kosmoso agentūros santykių užmezgimo (COM(2012)0671),

—  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos sprendimą 2004/578/EB dėl Europos bendrijos ir Europos kosmoso agentūros pamatinio susitarimo sudarymo(1),

—  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 11 d., 2011 m. gegužės 31 d., 2011 m. gruodžio 2 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. Tarybos išvadas,

—  atsižvelgdamas į savo 2012 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl piliečiams naudingos Europos Sąjungos kosmoso strategijos(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0338/2013),

A.  kadangi SESV 189 straipsnyje Europos Sąjungai aiškiai keliamas uždavinys parengti kosmoso politiką, siekiant skatinti mokslinę ir techninę pažangą, pramonės konkurencingumą ir įgyvendinti savo politiką;

B.  kadangi dėl naujų kosminių šalių, tokių kaip Kinija ir Indija, didėjant konkurencijai ES valstybių narių nacionalinio politinio svorio nebepakanka būsimiems uždaviniams šiame sektoriuje įveikti;

C.  kadangi kosmoso politika yra vienas iš pagrindinių strategijos „Europa 2020“ elementų;

D.  kadangi nesuskaičiuojama daugybė paslaugų, kuriomis piliečiai naudojasi savo kasdieniame gyvenime, tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo kosmoso, kaip antai televizija, spartusis internetas, navigacijos sistemos ar visoje Europoje taikoma automatinė pagalbos iškvietimo sistema „eCall“;

E.  kadangi Europos kosmoso pramonės sukurta konsoliduota apyvarta sudaro 6,5 mlrd. eurų ir joje dirba daugiau nei 34 500 aukštos kvalifikacijos darbuotojų; kadangi ekonomiškai sunkiu metu kosmoso pramonės, kaip sektoriaus, kuris turi dideles augimo ir inovacijų galimybes ir kuris kuria didelę pridedamąją vertę sukuriančias darbo vietas, svarba turi būti labiau akcentuojama;

F.  kadangi šiuo metu vis dar nepakankamai koordinuojamos ES, valstybių narių ir EKA priemonės kosmoso politikos srityje, todėl dubliuojamos kai kurios struktūros ir negalima pasinaudoti sinergijos poveikiu; pabrėžia, kad aiškios kosmoso valdymo sistemos sukūrimas leis iš esmės padidinti veiksmingumą;

G.  kadangi EKA, kaip tarpvyriausybinė organizacija, neturi oficialaus ryšio su Europos Parlamentu, o kartu ir jokio tiesioginio grįžtamojo ryšio su piliečiais, kuris, beje, egzistuoja visose Sąjungos politikos srityse;

H.  kadangi kosmoso pramonei reikalingos didelės investicijos ir būdingi neįprastai ilgi vystymosi ciklai, todėl jai labai svarbus planavimo nuoseklumas; kadangi šio planavimo nuoseklumo teikiamam matomumui labai padės stabili reglamentavimo sistema ir aiški valdymo sistema;

I.  kadangi europinės paleidimo įrenginių sistemos eksploatavimas gali būti indėlis į nepriklausomos prieigos prie kosmoso užtikrinimą;

J.  kadangi ES dabar yra priklausoma nuo neeuropinės karinės GNSS sistemos, o GALILEO sistema buvo sumanyta ir sukurta taip, kad būtų pavaldi civilinei valdžiai, ir liks jai pavaldi;

K.  kadangi komercinis pardavimas Europos kosmoso sektoriui yra kur kas svarbesnis negu jo pagrindiniams tarptautiniams konkurentams;

L.  kadangi palydovinės paslaugos yra labai svarbios teikiant informaciją augantiems skaitmeninės visuomenės sektoriams ir padeda siekti ES skaitmeninės darbotvarkės tikslų;

M.  kadangi, ekspertų vertinimu, per dešimt metų palydovinės navigacijos ir Žemės stebėsenos paslaugų rinka gali pasiekti 300 mlrd. JAV dolerių apimtį ir jau šiuo metu vakarinėse ES valstybėse narėse 6–7 proc. BVP priklauso nuo palydovinės navigacijos;

N.  kadangi dėl didėjančios belaidžio ryšio galimybių paklausos ir bangų sklidimo fizikinių savybių bei su tuo susijusio radijo dažnių stygiaus vis svarbiau tampa tarptautiniu lygmeniu suderinti spektro naudojimą;

Kosmoso politikos formavimas pagal Europos prioritetus

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl ES kosmoso pramonės politikos; mano, kad Komisija turėtų susitelkti į kelias komunikate nurodytas kosmoso pramonės politikos priemones, norint, kad ekonomikos augimo potencialas kosmoso sektoriuje iš tikrųjų būtų išnaudotas;

2.  pabrėžia, kad visi subjektai, įtraukti į būsimų ES kosmoso politikos sričių valdymą, įskaitant Komisiją, Europos GNSS agentūrą, EKA, nacionalines agentūras ir specializuotas agentūras, pvz., EUMETSAT, turi būti tarpusavyje susieti ir vykdyti savo funkcijas ilgą laiką;

3.  mano, kad nacionalinės agentūros galėtų pateikti konkrečių pasiūlymų, kuriais būtų siekiama judėti šia kryptimi, kad Komisija galėtų suderinti valstybių narių indėlį ir apibrėžti ES viziją;

4.  pabrėžia, kad Komisija turi kuo skubiau pateikti aiškų programos COPERNICUS (GMES) įgyvendinimo ir įvairių „Sentinel“ palydovų bei šiai sudėtingai sistemai pasiūlytų teisinės sistemos ir organizacinės struktūros plėtojimo ir diegimo veiksmų planą;

5.  remia Komisijos ketinimą imtis priemonių nuosekliai ES reglamentavimo sistemai kosmoso srityje sukurti; pritaria tam, kad susiformuotų tikra ES kosmoso produktų ir paslaugų vidaus rinka; mano, jog yra svarbu, kad būtų suformuota ir išplėtota tokia politika, kurią įgyvendinant nebūtų neigiamai veikiamos arba iškraipomos prekybos rinkos sąlygos; pažymi, kad konkurencinis neutralumas ir skaidrumas yra du Europos kosmoso politikos plėtojimo kertiniai akmenys;

6.  pažymi, kad Komisija kol kas nėra išreiškusi horizontalaus požiūrio, kuriuo būtų siekiama, kad kosmoso politika ir jos tikslai būtų įtvirtinti įvairiose Sąjungos politikos srityse; ragina Komisiją ateityje tai padaryti atsižvelgiant į kosmoso politiką tokiose politikos srityse kaip telekomunikacijos, transportas, aplinka, žemės ūkis, saugumas ar kultūra;

7.  pritaria Komisijos teiginiui, kad kosmoso telekomunikacijomis, navigacija ir Žemės stebėjimu iš jo ES teikiama strategiškai svarbių žinių, kurios deda pamatus ES išorės santykiams paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos srityse;

8.  ragina Komisiją pirmenybę teikti šiems aspektams: instituciniai klausimai; GALILEO ir COPERNICUS, kosmoso pramonė kaip augimo variklis ir užimtumo priemonė, su kosmosu susijusios veiklos poveikio vertinimas, nepriklausoma prieiga prie kosmoso, mokslinių tyrimų ir plėtros reikšmė, palydovinis ryšys, kosmoso stebėjimas ir sekimas, kosminės nuolaužos;

9.  pritaria Komisijos minčiai, kad daugelis kosmoso sistemų komponentų yra dvejopo naudojimo arba karinio pobūdžio, todėl jiems taikoma 2009 m. gegužės 6 d. Direktyva 2009/43/EB dėl su gynyba susijusių produktų siuntimo Bendrijoje sąlygų supaprastinimo(3), su 2012 m. gruodžio 14 d. Direktyva 2012/47/ES padarytais pakeitimais dėl susijusių su gynyba produktų sąrašu, 2009 m. gegužės 5 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą(4), arba Bendroji pozicija dėl ginklų eksporto arba Bendroji pozicija dėl ginklų eksporto; teigiamai vertina komunikate pateiktą pasiūlymą iki 2013 m. pabaigos pateikti oficialią ataskaitą Parlamentui dėl dvejopo eksporto kontrolės sistemos veikimo; ragina Komisiją, valstybes nares ir ES Tarybos Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupę (COARM) paaiškinti, kurią reglamentavimo sistemą reikėtų taikyti kiekvienai prekių ir technologijų kategorijai;

Instituciniai klausimai

10.  pripažįsta, kad EKA per pastaruosius dešimtmečius kosmoso misijų srityje pasiekė laimėjimų Europai, ir ragina valstybes nares, kurios nėra EKA narės, apsvarstyti galimybę prie jos prisijungti ir daugiau bendradarbiauti; tačiau pažymi, kad didesnį veiklos efektyvumą, politinį koordinavimą ir atsakomybę ilguoju laikotarpiu galima pasiekti tik tuo atveju, jei EKA ir ES suartės bendradarbiaudamos, kad, be kita ko, būtų išvengta veiklos dubliavimosi ir sutapimo; ragina Komisiją labai išsamiai apsvarstyti, ar, pavyzdžiui, ateityje EKA, kaip tarpvalstybinę organizaciją, būtų galima įtraukti į Sąjungos valdymo struktūras, jei būtų manoma, kad ją pertvarkyti į Europos agentūrą veikiausiai nebūtų tikslinga;

11.  pritaria tam, kad per tą laiką ES, labai glaudžiai bendradarbiaudama su EKA, turėtų labiau koordinuoti valstybių narių kosmoso politiką ir programas, kad būtų nustatytas tikras europinis požiūris, kartu užtikrinant, kad būtų paisoma EKA ir jos valstybių narių interesų; pažymi, kad tik esant europiniam požiūriui kosmoso pramonė turės galimybę tapti ir likti konkurencinga;

12.  ragina Komisiją, valstybes nares ir EKA įsteigti tam tikrą koordinavimo grupę, kurios nariai reguliariai susitiktų ir suderintų kosmoso srities strateginius planus ir priemones, kad būtų išvengta struktūrų dubliavimosi ir būtų nustatytas bendras požiūris į tarptautinius klausimus ir forumus;

13.  pažymi, kad dėl bet kokio intensyvesnio kariuomenės naudojimosi kosmoso įrenginiais jų naudojimas civilinėms reikmėms ir būsimos civilinės programos neturėtų būti mažinamos ar patirti apribojimų; ragina valstybes nares ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai inicijuoti morališkai pasenusios 1967 m. Kosminės erdvės sutarties persvarstymą arba sukuri naują teisinį pagrindą, pagal kurį būtų atsižvelgiama į technologijų pažangą, padarytą nuo septintojo dešimtmečio;

GALILEO ir COPERNICUS (GMES)

14.  pabrėžia, kad didžiausias prioritetas turi būti teikiamas sistemos GALILEO užbaigimui ir programos COPERNICUS tęsimui, nes jos yra Europos kosmoso politikos flagmanai, kad 2014 m. iš tikrųjų būtų galima pradėti piliečiams teikti pirmąsias GALILEO paslaugas;

15.  pabrėžia, kad EGNOS yra pirmoji veikianti europinė GNSS programa; ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti diegti ir taikyti EGNOS sistemą įvairiose srityse, pvz., transporto sektoriuje;

16.  apgailestauja, kad anksčiau kuriant Europos palydovinės navigacijos sistemą GALILEO būta vėlavimų; palankiai vertina tai, kad į orbitą paleisti keturi palydovai; pabrėžia, kad visuomenė turi būti geriau informuojama apie konkrečiai GALILEO ir apskritai Europos kosmoso pramonės pranašumus ir naudą, ir ragina Komisiją, ateityje paleidžiant GALILEO palydovus, ES sostinėse surengti viešus renginius siekiant reklamuoti GALILEO ir jos pritaikymo galimybes;

17.  pabrėžia, kad ES turi informuoti žmones, pritraukti būsimus inžinierius, skleisti informaciją apie ES navigacijos palydovus ir pasiūlyti visiems naudotojams skirtą paskatų rinkinį, kad būtų naudojamos technologijos, tapusios veiksmingomis įdiegus GALILEO ir EGNOS sistemas;

18.  yra įsitikinęs, kad siekiamas visiškas operacinis pajėgumas, paremtas 27 palydovų konsteliacija, atitinkamu atsarginių palydovų skaičiumi ir tinkama antžemine infrastruktūra, yra būtina sąlyga norint pasiekti GALILEO pridėtinę vertę, visų pirma didelio tikslumo ir nenutrūkstamo paslaugų teikimo požiūriu, o kartu gauti nemažą ekonominę ir visuomeninę naudą;

19.  apgailestauja, kad dabar EGNOS sistema neapima visos ES teritorijos, ir ragina išplėsti šią sistemą į Europos pietus, rytus ir pietryčius, taip sudarant sąlygas taikyti ją visoje Europoje;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares pranešti Parlamentui apie planus naudotis programa COPERNICUS ir programos GALILEO paslaugomis valstybinėms institucijoms, siekiant remti BSGP misijas ir veiksmus;

Kosmoso pramonė kaip augimo variklis ir užimtumo priemonė

21.  pažymi, kad ne tik, bet visų pirma MVĮ reikalingas tam tikras „skubios pradžios“ finansavimas, kurį teikia valdžios institucijos, kad MVĮ turėtų pakankamai lėšų ilgalaikėms investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą; yra įsitikinęs, kad teikiant viešąjį finansavimą ir esant viešiesiems kosmoso pramonės produktų ir paslaugų pirkėjams gali būti skatinamos inovacijos, o kartu ekonomikos augimas bei kuriamos darbo vietos;

22.  pakartoja, kad ES privalo pasinaudoti galimybe išplėtoti vartotojų grandies navigacijos palydovų rinką, ir pabrėžia, kad svarbu parengti Europos GNSS agentūrai skirtą veiksmų planą, siekiant išplėsti GNSS rinką, kuri ateityje bus labai svarbi ES ekonomikai;

23.  primena, kad naujos navigacijos palydovų taikmenos gali padėti padidinti saugumą, efektyvumą ir patikimumą tam tikrose srityse, įskaitant aviacijos, jūrų laivybos, kelių transporto ir žemės ūkio sektorius, kelių eismo saugą, mokesčių rinkimą, eismo ir stovėjimo aikštelių valdymą, laivyno valdymą, avarinį iškvietimą, prekių buvimo vietos nustatymą ir sekimą, prekių užsakymą internetu, laivybos saugą, skaitmeninius tachografus, gyvūnų gabenimą ir tvarų žemės dirbimą;

24.  atkreipia dėmesį į komunikate paminėtą faktą, kad 60 proc. Europos palydovuose įmontuotos elektronikos šiuo metu importuojama iš JAV; ragina parengti iniciatyvą, pagal kurią, atsižvelgiant į šias aplinkybes, būtų išsiaiškinta, kaip apsaugoti slaptus ir asmens duomenis, taip pat ragina taikyti dabartinį viešųjų pirkimų procesą, siekiant, kur įmanoma, užtikrinti, kad kosmoso infrastruktūros įsigijimas iš valstybių narių būtų naudojamas kaip tolesnė šio sektoriaus augimo paskata;

25.  primygtinai ragina Komisiją, EKA, EGA ir valstybes nares nustatyti ypatingos svarbos technologijas, atsižvelgiant į bendrą Europos savarankiškumo vystymo procesą, ir kurti mažiau nuo trečiųjų šalių priklausomas alternatyvas; primena, kad yra pavojus, jog, kilus nesutarimams, JAV galėtų išjungti arba užblokuoti Europos kosmoso infrastruktūrą;

26.  ragina Komisiją ir valstybes nares Europos pramonės sektoriui kurti paskatas, skirtas kosmoso komponentus plėtoti Europos lygmeniu, kad pradėtų mažėti priklausomybė nuo importo iš trečiųjų šalių;

27.  pažymi, kad ne kosmoso pramonės įmonės gali turėti naudos iš produktų, kurie yra kosmoso mokslinių tyrimų rezultatas; todėl ragina visas suinteresuotąsias šalis plėtoti mainus tarp kosmoso ir ne kosmoso pramonės dalyvių bei partnerystės principu vystyti technologijas, nes taip gali būti sukurtos visuomenei naudingos naujos inovacijos; pabrėžia, kad reikia daugiau skelbti daugiau informacijos apie konkrečią kosmoso pramonės naudą Europos gyventojų kasdienio gyvenimo sritims;

28.  pabrėžia, kad ypač kosmoso paslaugų ir robotikos sektorius visų pirma MVĮ suteikia daug rinkos galimybių;

29.  pabrėžia, kad autonominės ir pažangiosios robotų sistemos yra pagrindinės tolesnio kosmoso tyrimo technologijos; todėl atkreipia dėmesį į tai, kad turi būti veiksmingai naudojamos pagal programą „Horizontas 2020“ skiriamos europinės lėšos, visų pirma glaudžiai su rinka susijusiai veiklai;

30.  pabrėžia, kad pakankami aukštos kvalifikacijos darbuotojų ištekliai yra vienas iš konkurencingos Europos kosmoso pramonės pagrindų; todėl ragina visus susijusius dalyvius intensyviau plėtoti universitetų ir ekonomikos sektoriaus bendradarbiavimą bei skatinti jaunuosius talentus, visų pirma talentingas merginas, rinktis šį sektorių (pvz., sukurti nacionalines studijų programas ir mokymo planus, taip pat skelbti konkursus tyrėjams iš ES ir ne ES valstybių); taip pat pažymi, kad būtina pritraukti talentų iš trečiųjų šalių (taip pat iš jų susigrąžinant Europos talentus);

Prieiga prie kosmoso

31.  pabrėžia prieigos prie kosmoso svarbą visoms valstybėms narėms ir komercinio pardavimo svarbą Europos kosmoso pramonei; kartu atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių institucinės rinkos Europos ekonomikos sektoriui iš dalies lieka neprieinamos; pabrėžia vienodų pradinių sąlygų reikšmę Europos ekonomikos sektoriui tarptautiniu lygmeniu; todėl ragina Komisiją naudojantis prekybos susitarimais (pvz., TTIP) skatinti abipusiškumą ir užtikrinti lygias galimybes ir sąžiningas konkurencijos sąlygas;

32.  pabrėžia Europos paleidimo įrenginių vystymo ir eksploatacijos reikšmę nepriklausomai prieigai prie kosmoso; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares kartu su EKA ilguoju laikotarpiu išlaikyti ir išplėsti Europos paleidimo įrenginių sistemą ir paleidimo paslaugą;

33.  mano, kad Europos kosmoso pramonė turėtų pasinaudoti esama Europos kosmoso infrastruktūra, kuri iš dalies finansuota europinėmis viešosiomis lėšomis;

Mokslinių tyrimų ir plėtros reikšmė

34.  palankiai vertina tai, kad ir pagal naują bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą („Horizontas 2020“) 1,5 mlrd. EUR suma turi būti investuojama į kosmoso mokslinius tyrimus ir inovacijas; taip pat ragina Komisiją pagal programą „Horizontas 2020“ dalį biudžeto skirti palydovinio ryšio taikmenų moksliniams tyrimams ir plėtrai;

35.  mano, kad visų pirma mokslinių tyrimų srityje būtinas didesnis ES, EKA ir valstybių narių veiklos koordinavimas; ragina šiuos tris veikėjus parengti bendrą mokslinių tyrimų planą laikotarpiui iki 2020 m. bei nustatyti bendrus kosmoso politikos prioritetus ir tikslus, siekiant susijusiems veikėjams, visų pirma ekonomikos sektoriuje, užtikrinti planavimo nuoseklumą; pabrėžia bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis mokslinių tyrimų srityje svarbą;

36.  pabrėžia, kad labai svarbu plėtoti GNSS taikmenas ir paslaugas siekiant užtikrinti, kad investicijos į GALILEO infrastruktūrą būtų visapusiškai išnaudojamos ir kad GALILEO sistema būtų išvystyta pasiekiant visišką jos pajėgumą; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad su GNSS sistema ir jos įdiegimu susijusiems moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai būtų skirtas tinkamas finansavimas; apgailestauja dėl to, kad sumažinus su EGNOS ir GALILEO sistemų taikymu susijusiems moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamą finansavimą, stabdoma technologinė pažanga ir Europos Sąjungos pramonės pajėgumo augimas ir smarkiai vėluojama aplinkos požiūriu efektyviai įgyvendinti projektą, todėl ragina Komisiją sukurti priemones, suteikiančias galimybę mažosioms ir vidutinėms įmonėms lengviau gauti finansavimą;

37.  pažymi, kad novatoriškų taikmenų plėtojimą Europoje lėtina įvairios kliūtys; todėl primena Komisijai, kad dar neatskleista kosmoso duomenų, kuriuos sukūrė Žemės stebėsenos ir palydovų programos, komercinio panaudojimo rinka; ragina Komisiją atlikti tyrimą siekiant nustatyti šias kliūtis (pvz., atsakomybė už kosminių objektų/nuolaužų padarytą žalą, netikrumas dėl paslaugų prieinamumo, abejonės dėl saugumo ir duomenų apsaugos, nepakankamas potencialo suvokimas, nepakankamas sąveikumas) ir pateikti galimus sprendimo pasiūlymus siekiant atverti tokias rinkas;

Palydovinis ryšys

38.  pabrėžia, kad palydoviniam ryšiui tenka svarbus vaidmuo Europos kosmoso pramonėje, nes šio sektoriaus užsakymais užtikrinama, kad erdvėlaiviai ir paleidimo įrenginiai būtų nuolat išnaudojami, ir taip prisidedama prie nepriklausomos ES prieigos prie kosmoso tikslo; dėl šios priežasties atkreipia dėmesį į nepriklausomų naudingosios apkrovos pajėgumų, kurie atsiranda paleidžiant komercinius palydovus (vadinamasis priimto krovinio kiekis) ir kuriuos galima panaudoti naujų produktų ir technologijų bandymams kosmose, reikšmę, nes taip galima sumažinti ir išlaidas, ir laiką, kurie reikalingi, kad būtų įmanoma pasiūlyti naujas paslaugas;

39.  pabrėžia, kad palydovinis ryšys yra veiksmingas būdas ekonomikos sektoriui ir visuomenei teikti daugialypės terpės paslaugas, jei jų iki tol nebuvo įmanoma teikti antžeminėmis technologijomis;

40.  pabrėžia, kad palydoviniai tinklai yra svarbūs įgyvendinant ES skaitmeninės darbotvarkės tikslus, siekiant, kad visą ES teritoriją aprėptų plačiajuostis internetas, visų pirma atokiose vietovėse; todėl ragina Komisiją užtikrinti, kad, atsižvelgiant į technologinį neutralumą, technologijų derinyje, kuris numatytas plačiajuosčio ryšio plėtrai, būtų tinkamai atsižvelgta į palydovinį internetą, pavyzdžiui, ES sanglaudos politikoje;

41.  pabrėžia, kad krizinėse situacijose, pavyzdžiui, įvykus gaivalinei nelaimei, arba siekiant užtikrinti vidaus saugumą vis svarbesnė tampa logistinė palydovinio ryšio funkcija, nes palydoviniai duomenų ir bendravimo ryšiai yra nepaprastai svarbūs tokiu atveju, kai antžeminės infrastruktūros nėra arba ji sugriauta;

42.  todėl ragina Komisiją išanalizuoti dabartinį palydoviniam ryšiui reikalingų radijo dažnių prieinamumą ir būsimą jų poreikį ir per kitą Pasaulinę radijo ryšio konferenciją pasirūpinti, kad skirstant pasaulinius ir regioninius radijo dažnius būtų tinkamai atsižvelgta į ES interesus ir į palydovinio ryšio sektoriaus interesus;

43.  mano, kad inovacijų potencialas palydovinio ryšio srityje dar toli gražu neišnaudotas; nurodo naujausių technologijų, kaip antai lazerinių ryšių terminalų (angl. Laser Communication Terminals, LCT) arba taip pat didelio našumo palydovų (angl. High Throughput Satellites“, HTS), galimybes, siekiant patenkinti vis intensyvesnių duomenų mainų, kai keičiamasi vis didesniu duomenų kiekiu, poreikį;

44.  pabrėžia, kad Europa savo technologinį pranašumą palydovinio ryšio srityje gali išlaikyti tik tuo atveju, jei mokslinių tyrimų pastangos šioje srityje bus tęsiamos Europos lygmeniu;

Kosminės nuolaužos

45.  pabrėžia, kad kosmoso infrastruktūra yra įvairių paslaugų, kuriomis kasdieniame gyvenime naudojasi ekonomikos sektorius ir visuomenė, pagrindas; atkreipia dėmesį į tai, kad šios infrastruktūros praradimas, pavyzdžiui, susidūrus palydovui ir kitiems kosminiams objektams ar nuolaužoms, gali pakenkti ekonominės veiklos vykdytojų ir piliečių saugumui;

46.  pažymi, kad kosminės nuolaužos tampa vis didesnė problema; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares parengti kosmoso pasaulinio valdymo sistemą; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudojant visais diplomatiniais kanalais skatinti trečiąsias šalis pasirašyti ES parengtą Veiklos atvirame kosmose kodeksą;

47.  ragina Komisiją kuo greičiau Europos lygmeniu paremti šių metų pradžioje pasiūlytos kosmoso stebėjimo ir sekimo paramos programos įtvirtinimą, siekiant užtikrinti didesnę nepriklausomybę nuo JAV institucijų, kurios leidžia įspėjimus apie susidūrimą;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 261, 2004 8 6, p. 63.
(2) OL C 227 E, 2013 8 6, p. 16.
(3) OL L 146, 2009 6 10, p. 1.
(4) OL L 134, 2009 5 29, p. 1.


Debesijos kompiuterija
PDF 336kWORD 127k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl debesijos kompiuterijos galimybių naudojimo Europoje (2013/2063(INI))
P7_TA(2013)0535A7-0353/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Komisijos komunikatą „Nuotolinės kompiuterijos galimybių naudojimas Europoje“ (COM(2012)0529) ir pridėtą darbinį dokumentą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 243/2012/ES, kuriuo nustatoma daugiametė radijo spektro politikos programa,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 25 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (COM(2012)0011),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 19 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Europos infrastruktūros tinklų priemonė (COM(2011)0665),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo,

–  atsižvelgdamas į Europos telekomunikacijų standartų instituto (angl. ETSI) debesijos kompiuterijos standartų kartografavimo veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų(2),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės prekybos, teisinių aspektų vidaus rinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7–0353/2013),

A.  kadangi įvairios nuotolinės kompiuterijos paslaugos, dabar vadinamos debesijos kompiuterija, nėra naujos, debesijos kompiuterijos mastas, rezultatai ir turinys yra didelė informacinių ir ryšių technologijų (IRT) pažanga;

B.  kadangi pastaraisiais metais debesijos kompiuterija vis dėlto sulaukė dėmesio dėl sukurtų naujų ir novatoriškų didelio masto verslo modelių, didelio debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų spaudimo, technologinių inovacijų ir didesnių kompiuterijos galimybių, mažesnių kainų ir didelės spartos ryšių, taip pat dėl galimos ekonominės naudos ir didesnio veiksmingumo, taip pat energijos vartojimo srityje, kurie siūlomi įvairiems debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojams;

C.  kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė retai gyvenamose ir atokiose vietovėse gali prisidėti mažinant jų atotrūkį, kartu tai kelia rimtų problemų dėl reikalingos infrastruktūros trūkumo;

D.  kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų pardavėjų gaunamą naudą sudaro, pvz., paslaugų mokesčiai, piniginė neišnaudotų ir perteklinių kompiuterijos išteklių išraiška, masto ekonomija, galimybė suburti klientų ratą (vad. prisirišimo efektas) ir pakartotinis naudotojų informacijos, pvz., reklamų, panaudojimas, deramai atsižvelgiant į asmens duomenų privatumo ir apsaugos reikalavimus; kadangi susaistymo poveikis gali pakenkti konkurencijai, tačiau to galima išvengti taikant pagrįstas standartizavimo priemones ir įtvirtinant skaidresnius intelektinės nuosavybės licencijavimo susitarimus;

E.  kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų naudotojų gaunamą naudą sudaro galimai mažesnės kainos, visur esanti prieiga, patogumas, patikimumas, kintamumas ir saugumas;

F.  kadangi debesijos kompiuterija taip pat kelia riziką vartotojams, ypač kalbant apie neskelbtinus duomenis, ir vartotojai turi apie tai žinoti; kadangi tvarkant duomenis konkrečioje šalyje esančiuose debesijos kompiuterijos serveriuose, tos šalies valdžios institucijos turi prieigą prie tų duomenų; kadangi Komisija turėtų į tai atsižvelgti teikiant pasiūlymus ir rekomendacijas dėl debesijos kompiuterijos paslaugų;

G.  kadangi naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis naudotojai privalo perduoti informaciją debesijos kompiuterijos saugyklų paslaugų teikėjams, trečiajai šaliai, kyla klausimų, susijusių su nuolatine atskirų naudotojų informacijos kontrole ir prieiga prie jos bei jos apsauga nuo paties paslaugų teikėjo, kitų tų pačių paslaugų naudotojų ir kitų šalių; kadangi tam tikrus šios problemos aspektus būtų galima pašalinti skatinant paslaugas, kuriomis naudodamasis tik pats naudotojas turėtų priemones prisijungti prie saugomos informacijos, o debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai prie šios informacijos negalėtų prisijungti;

H.  kadangi padidėjęs naudojimasis deebsijos kompiuterijos paslaugomis, kurias teikia ribotas skaičius stambių teikėjų, reiškia, kad tų teikėjų rankose sutelkiami didesni informacijos kiekiai ir taip padidinamas jų veiksmingumas, tačiau taip pat didinamas milžiniško informacijos kiekio praradimo, centralizuotų neatsparių punktų, galinčių pakenkti interneto stabilumui, ir trečiųjų šalių prieigos prie informacijos pavojus;

I.  kadangi turėtų būti aiškiai nustatytos visų į debesijos kompiuterijos paslaugas įtrauktų subjektų pareigos ir atsakomybė, ypač kiek jos susijusios su saugumu ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymusi;

J.  kadangi debesijos kompiuterijos paslaugų rinką atrodo suskirstyta į naudotojų ir verslo linijas;

K.  kadangi standartinės debesijos kompiuterijos paslaugos, atitinkančios konkrečius naudotojo poreikius, verslo klientams gali būti patrauklios kapitalo sąnaudų keitimo veiklos sąnaudomis ir papildomų saugojimo ir tvarkymo pajėgumų greito prieinamumo ir naudojimo masto keitimo priemonės;

L.  kadangi tai, kad įvairių vartotojų prietaisų operacinių sistemų teikėjai, naudodami gamintojų numatytąsias nuostatas ir kt., vis labiau skatina vartotojus naudotis jų pačių teikiamomis debesijos kompiuterijos paslaugomis, naudotojams reiškia, kad tie paslaugų teikėjai kuria „pririštų“ klientų ratą ir kaupia jų informaciją;

M.  kadangi naudojimasis viešojo sektoriaus išorinėmis debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti kruopščiai apsvarstytas, atsižvelgiant į didesnį pavojų, susijusį su informacija apie piliečius, ir į užtikrintų viešųjų paslaugų funkcijų vykdymą;

N.  kadangi iš saugumo perspektyvos debesijos kompiuterijos paslaugų įdiegimas reiškia, kad atsakomybė už kiekvienam naudotojui priklausančios informacijos saugumo priežiūrą iš paslaugos naudotojo perduodama paslaugos teikėjui, todėl kyla poreikis užtikrinti, kad paslaugų teikėjai turėtų teisines galimybes suteikti saugius ir atsparius ryšių sprendimus;

O.  kadangi plėtojant debesijos kompiuterijos paslaugas padidės perduodamų duomenų apimtys, juostos pločio paklausa, didesnio įkėlimo greičio ir lengviau prieinamo plačiajuosčio ryšio poreikis;

P.  kadangi Europos skaitmeninės darbotvarkės tikslų, ypač plačiajuosčio ryšio ir prieigos visiems, tarpvalstybinių viešųjų paslaugų ir mokslinių tyrimų ir inovacijų tikslų siekimas yra reikiamas žingsnis, jeigu ES visiškai pasiruošusi pasinaudoti debesijos kompiuterijos paslaugų nauda;

Q.  kadangi pastaruoju metu buvo tam tikrų įvykių, susijusių su saugumo pažeidimais, ypač PRISM šnipinėjimo skandalu;

R.  kadangi Europos teritorijoje trūksta serverių saugyklų;

S.  kadangi bendroji skaitmeninė rinka yra vienas iš svarbiausių veiksnių siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, kuris labai prisidėtų prie Bendrosios rinkos akto tikslų įgyvendinimo pastangų ir atsakytų į ekonominės ir finansinės krizės poveikį ES;

T.  kadangi visos ES aprūpinimas plačiajuosčiu ryšiu, visuotinė ir vienoda visų piliečių prieiga prie interneto paslaugų ir tinklo neutralumo užtikrinimas yra būtinos Europos debesijos kompiuterijos sistemos raidos sąlygos;

U.  kadangi Europos infrastruktūros tinklų priemonė yra viena iš plačiajuosčio ryšio (tinklo) naudojimo Europoje didinimo priemonių;

V.  kadangi debesijos kompiuterija turėtų skatinti MVĮ integraciją, nes mažinamos patekimo į rinką kliūtys (pvz., mažinamos IT infrastruktūros sąnaudos);

W.  kadangi Europos debesijos kompiuterijos sistemai būtina užtikrinti ES duomenų apsaugos teisinių standartų taikymą;

X.  kadangi debesijos kompiuterijos plėtra turėtų padėti skatinti kūrybingumą tiek teisių turėtojų, tiek naudotojų naudai; kadangi, be to, vykdant šį procesą turėtų būti išvengta bendrosios rinkos iškraipymų, o vartotojų ir verslo pasitikėjimas debesijos kompiuterija turėtų būti paskatintas;

Bendrosios nuostatos

1.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl debesijos kompiuterijos galimybių panaudojimo Europoje ir pritaria Komisijos užmojui sukurti nuoseklų požiūrį į debesijos kompiuterijos paslaugas, tačiau mano, jog siekiant strategijoje nustatytų ambicingų tikslų teisėkūros priemonė būtų tinkamesnė atsižvelgus į tam tikrus aspektus;

2.  pabrėžia, kad politikos priemonės, kuriomis užtikrinama didelio pajėgumo ir saugi ryšių infrastruktūra, yra svarbus visų paslaugų, pagrįstų ryšiais, įskaitant debesijos kompiuterijos paslaugas, aspektas, tačiau pabrėžia, kad dėl riboto Europos infrastruktūros tinklų priemonės biudžeto paramą plačiajuosčiam ryšiui diegti reikia papildyti pagal kitas Sąjungos programas ir iniciatyvas, įskaitant Europos struktūrinius ir investicijų fondus, teikiama pagalba;

3.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugomis turi būti užtikrintas saugumas ir patikimumas, atitinkantys didesnį pavojų, kylantį dėl riboto skaičiaus paslaugų teikėjų rankose sutelktų duomenų ir informacijos;

4.  pabrėžia, kad Sąjungos teisės aktai turėtų būti neutralūs ir neturėtų būti priimti tam, kad padėtų ar kliudytų bet kokiam teisėtam verslo modeliui ar paslaugai, išskyrus dėl įtikinamų viešojo intereso priežasčių;

5.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos strategija turėtų apimti šalutinius aspektus, pvz., energijos suvartojimą duomenų centruose ir atitinkamus aplinkosaugos klausimus;

6.  pabrėžia, kad prieiga prie duomenų naudojantis bet kokiu prie interneto prijungtu prietaisu, suteikia ypač dideles galimybes;

7.  pabrėžia, kad ES akivaizdžiai suinteresuota savo teritorijoje turėti daugiau serverių saugyklų dėl dviejų priežasčių – pramonės politikos, kuria vadovaujantis būtų galima sukurti geresnę sąveiką su Skaitmeninės darbotvarkės naujos kartos prieigos diegimo tikslais, ir Sąjungos duomenų apsaugos srityje tai skatintų pasitikėjimą, užtikrinant ES savarankišką serverių valdymą;

8.  atkreipia ypatingą dėmesį į skaitmeninio visų piliečių raštingumo svarbą ir primygtinai ragina valstybes nares vystyti koncepcijas, kaip skatinti saugaus naudojimosi internetu, įskaitant debesijos kompiuteriją, paslaugas;

Debesija kaip augimo ir užimtumo skatinimo priemonė

9.   pabrėžia, kad atsižvelgiant į ekonominį debesijos potencialą didinant Europos konkurencingumą pasaulyje, debesija gali tapti veiksminga augimo ir užimtumo skatinimo priemone;

10.  todėl pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų plėtotė nesant veikiančios arba pakankamos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros gali padidinti miesto ir kaimo vietovių skaitmeninį atotrūkį, o dėl to bus dar sunkiau pasiekti teritorinę sanglaudą ir regionų ekonomikos augimą;

11.  pabrėžia, kad Sąjunga susiduria su iš visų pusių daromu spaudimu dėl BVP augimo tokiu metu, kai augimo skatinimo iš valstybinių lėšų mastą riboja aukšti skolos ir deficito lygiai, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares sutelkti visus galimus augimo svertus; pažymi, kad debesijos kompiuterija gali tapti transformuojančia jėga visuose ekonomikos sektoriuose, tai ypač svarbu, pvz., sveikatos priežiūros, energetikos, viešųjų paslaugų ir švietimo sritims;

12.  pabrėžia, kad nedarbas, įskaitant jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, Europoje pasiekė nepriimtinai didelį mastą ir veikiausiai toks liks netolimoje ateityje, taip pat kad visais politiniais lygmenimis reikia imtis ryžtingų ir skubių veiksmų; pabrėžia, kad e. įgūdžių ugdymas ir skaitmeninio švietimo veiksmai debesijos kompiuterijos plėtojimo srityje savo ruožtu gali būti itin svarbūs siekiant išspręsti didėjančio nedarbo, visų pirma jaunų žmonių nedarbo, problemą;

13.  pabrėžia, kad naudotojams reikia daugiau e. gebėjimų ir mokymo, kad būtų galima parodyti naudą, kurią gali duoti debesijos kompiuterija; primena, kad reikia sukurti daugiau kvalifikacijos schemų debesijos kompiuteriją valdantiems specialistams parengti;

14.  pabrėžia, kad MVĮ yra svarbiausia ES ekonomikos dalis ir reikia, kad būtų imtasi daugiau veiksmų skatinant ES MVĮ konkurencingumą pasaulyje ir sudarant geriausias įmanomas sąlygas naujoms perspektyvioms technologijoms, tokioms kaip debesijos kompiuterija, kurios gali daryti didelę įtaką ES įmonių konkurencingumui, vystyti;

15.  patvirtina debesijos kompiuterijos svarbą MVĮ, ypač įsisteigusioms ekonominių sunkumų patiriančiose arba nuošaliose ar atokiausiose vietovėse, kadangi tokiomis paslaugomis prisidedama prie MVĮ nustatytųjų išlaidų mažinimo, kai galima nuomotis kompiuterijos ir saugyklų pajėgumus, ir ragina Komisiją apsvarstyti tinkamą teisinį pagrindą, kad MVĮ, galėtų sparčiau augti ir didinti našumą, nes MVĮ gali būti naudinga mažinti išankstines išlaidas ir turėti daugiau galimybių naudotis analitinėmis priemonėmis;

16.  ragina Komisiją ir valstybes nares visų pirma informaciją apie debesijos kompiuterijos teikiamas ekonomines galimybes teikti MVĮ;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad ES turi pasinaudoti tuo, jog ši technologija yra santykinai ankstyvame raidos etape, ir privalo dėti pastangas ją vystant, kad būtų galima pasinaudoti masto ekonomija, kurią ši technologija, kaip tikimasi, sukurs, ir taip atgaivins Sąjungos ekonomiką, ypač IRT sektoriuje;

ES rinka ir debesija

18.  pabrėžia, kad vidaus rinka turėtų išlikti atvira visiems paslaugų teikėjams, kurie laikosi Sąjungos teisės, kadangi laisvas pasaulinis paslaugų ir informacijos srautas didina Sąjungos pramonės konkurencingumą ir galimybes ir yra naudingas Sąjungos piliečiams;

19.  apgailestauja dėl masinės, visuotinės ir nepagrįstos vyriausybės prieigos prie informacijos, susijusios su Sąjungos naudotojais trečiųjų šalių debesijos tinkluose, ženklų ir ragina debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjus skaidriai nurodyti, kaip jie valdo informaciją, kurią vartotojai jiems pateikia naudodamiesi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

20.  primygtinai teigia, kad siekdama užkirsti kelią pavojui, kylančiam dėl to, kad informacija tiesiogiai ar netiesiogiai prieinama užsienio vyriausybėms, kurioms, remiantis Sąjungos teisės aktais, prieiga nėra leidžiama, Komisija privalo:

   i) užtikrinti, kad naudotojams būtų žinomas šis pavojus, taip pat remiant Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūrą (ENISA), kuriančią Universaliųjų paslaugų direktyvoje numatytą viešojo intereso informacijos platformą,
   ii) remti technologijų, pvz., šifravimo ir anonimiškumo užtikrinimo, kuriomis naudotojams suteikiama galimybė paprastai apsaugoti savo informaciją, mokslinius tyrimus ir komercinį diegimą arba viešuosius pirkimus ir
   iii) įtraukti ENISA į iniciatyvas tikrinti ES vartotojams, ypač viešajam sektoriui, teikiamų debesijos kompiuterijos paslaugų būtinuosius saugumo ir privatumo standartus;

21.  palankiai vertina Komisijos ketinimą sukurti visos ES mastu taikomą sertifikavimo sistemą, kurioje būtų numatytos paskatos debesijos kompiuterijos paslaugų kūrėjams ir teikėjams už investavimą į geresnę privatumo apsaugą;

22.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su Sąjungos pramone ir kitais suinteresuotaisiais subjektais nustatyti sritis, kuriose konkretus Sąjungos metodas galėtų tapti itin patrauklus pasauliniu mastu;

23.  pabrėžia konkurencingos ir skaidrios Sąjungos rinkos užtikrinimo svarbą, kad visiems Sąjungos naudotojams būtų teikiamos saugios, tvarios, įperkamos ir patikimos paslaugos; ragina parengti paprastą, skaidrų metodą saugumo trūkumams nustatyti, kad paslaugų teikėjai Europos rinkoje turėtų pakankamų ir tinkamų paskatų šiuos trūkumus taisyti;

24.  pabrėžia, kad visi debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, veikiantys Sąjungoje, turi konkuruoti vienodomis sąlygomis ir jiems turi būti taikomos vienodos taisyklės;

Viešieji pirkimai, novatoriškų sprendimų pirkimai ir debesija

25.  pabrėžia, kad viešojo sektoriaus naudojimasis debesijos kompiuterijos paslaugomis gali sumažinti viešojo administravimo įstaigų sąnaudas ir piliečiams teikti veiksmingesnes paslaugas, o skaitmeninių svertų poveikis visiems ekonomikos sektoriams būtų itin naudingas; privatusis sektorius tomis debesijos kompiuterijos paslaugomis taip pat gali pasinaudoti novatoriškų sprendimų viešiesiems pirkimams;

26.  ragina viešojo administravimo įstaigas apsvarstyti saugias, patikimas ir apsaugotas debesijos kompiuterijos paslaugas informacinių technologijų pirkimo srityje, taip pat pabrėžti atitinkamą jų atsakomybę, susijusią su informacijos, susijusios su piliečiais, apsauga, paslaugų prieinamumu ir nenutrūkstamumu;

27.  ypač ragina Komisiją naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis, kai tai įmanoma, kad rodytų pavyzdį kitiems;

28.  ragina Komisiją ir valstybes nares paspartinti Europos debesijos partnerystės darbą;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares debesijos kompiuteriją paversti mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programų prioritetu ir skatinti jos naudojimą tiek viešojo administravimo sektoriuje kaip inovacinį e. valdžios sprendimą siekiant naudos piliečiams, tiek privačiajame sektoriuje kaip inovacinę verslo vystymo priemonę;

30.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai norima naudotis debesijos paslaugomis, įskaitant teisėsaugos ir ES institucijas, valstybės narės turi skirti ypatingą dėmesį ir koordinuoti veiksmus tarpusavyje; primena, kad turi būti užtikrintas duomenų vientisumas ir saugumas ir apsisaugota nuo neteisėtos prieigos, įskaitant atvejus, kai šito be Sąjungos ar valstybės narės teise nustatyto teisinio pagrindo siekia užsienio vyriausybės ir jų žvalgybos tarnybos; pabrėžia, kad tai taikoma ir konkrečiai tam tikrų itin svarbių nevyriausybinių tarnybų duomenų tvarkymo veiklai, ypač specifinių kategorijų asmens duomenų tvarkymui, pvz., bankuose, draudimo bendrovėse, pensijų fonduose, mokyklose ir ligoninėse; be to, pabrėžia, kad visa tai, kas nurodyta pirmiau, itin svarbu perduodant duomenis (už Europos Sąjungos ribų tarp skirtingų jurisdikcijų); todėl laikosi nuomonės, kad valdžios institucijos, taip pat nevyriausybinės tarnybos ir privatusis sektorius, tvarkydami neskelbtinus duomenis ir informaciją, turėtų kuo labiau pasikliauti ES debesijos kompiuterijos paslaugomis, kol bus pradėtos taikyti patenkinamos pasaulinės duomenų apsaugos taisyklės, skirtos neskelbtinų duomenų ir viešų subjektų turimų duomenų bazių saugumui užtikrinti;

Standartai ir debesija

31.  ragina Komisiją imtis lyderės vaidmens standartų ir specifikacijų, kuriais užtikrinamos privatumui tinkamos, patikimos, itin sąveikios, saugios ir efektyviai energiją vartojančios debesijos kompiuterijos paslaugos, skatinimo srityje – tai turi būti sudedamoji būsimos Europos pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad duomenų patikimumas, saugumas ir apsauga reikalinga vartotojų pasitikėjimui ir konkurencingumui palaikyti;

32.  pabrėžia, kad standartai grindžiami geriausios praktikos pavyzdžiais;

33.  primygtinai teigia, kad siekiant didinti, o ne riboti konkurencingumą, tais standartais turėtų būti užtikrinamas paprastas ir visapusiškas debesijos kompiuterijos paslaugų duomenų ir pačių paslaugų perkeliamumas ir didelis sąveikumas;

34.  pritaria standartų sudarymui, kuris patikėtas ETSI, ir pabrėžia tolesnės atviro ir skaidraus proceso priežiūros svarbą;

Naudotojai ir debesija

35.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojų įrenginiai pagal gamyklinius nustatymus nebūtų prijungti prie debesijos kompiuterijos paslaugų ir nebūtų susieti su kuriuo nors konkrečiu debesijos kompiuterijos paslaugų teikėju;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad komerciniai telekomunikacijų operatorių ir debesijos paslaugų teikėjų susitarimai visiškai atitiktų ES konkurencijos teisę ir sudarytų galimybes vartotojams turėti visapusišką prieigą prie bet kokių debesijos paslaugų naudojantis bet kokio telekomunikacijų operatoriaus teikiama prieiga prie interneto;

37.  primena Komisijai neišnaudotą prerogatyvą pagal Direktyvą 1999/5/EB (Radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių direktyva) reikalauti, kad įrangoje būtų įdiegta apsauga, sauganti naudotojų informaciją;

38.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti vartotojų informuotumą apie visų rūšių riziką, susijusią su naudojimusi debesijos kompiuterijos paslaugomis;

39.  ragina Komisiją užtikrinti, kad vartotojams, kurie skatinami naudotis debesijos kompiuterijos paslaugomis arba kuriems jos siūlomos kitais būdais, pirma būtų suteikta reikiama informacija pagrįstam sprendimui priimti, ypač kai tai susiję su jurisdikcija, kuriai priklauso šių debesijos kompiuterijos paslaugų saugyklose laikomi duomenys;

40.  pabrėžia, kad pateiktoje informacijoje, be kita ko, turėtų būti nurodytas galutinis paslaugos teikėjas ir tai, kaip paslauga finansuojama; be to, pabrėžia, kad jeigu paslauga finansuojama naudojant naudotojų informaciją reklamos reikmėms arba suteikiant galimybę kitiems tai daryti, tai turėtų būti atskleista naudotojui;

41.  pabrėžia, kad informacija turėtų būti pateikta standartizuotu, perkeliamu, lengvai suprantamu ir palyginamu formatu;

42.  ragina Komisiją išnagrinėti tinkamas priemones, kaip nustatyti mažiausio priimtino lygio vartotojų teises, susijusias su debesijos kompiuterijos paslaugomis ir apimančias privatumą, duomenų laikymą trečiosiose šalyse, atsakomybę už duomenų praradimą ir kitus panašius aspektus, taip pat kitus vartotojams labai svarbius klausimus;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti konkrečias priemones, taikomas siekiant naudoti ir skatinti debesijos kompiuteriją ir susijusias su atvira prieiga bei atvirais švietimo ištekliais;

Intelektinė nuosavybė, civilinė teisė ir debesija

44.  primygtinai ragina Komisiją imtis veiksmų ir papildomai suderinti valstybių narių įstatymus, siekiant išvengti painumo dėl jurisdikcijos ir suskaidymo, taip pat užtikrinti skaidrumą bendrojoje skaitmeninėje rinkoje;

45.  ragina Komisiją persvarstyti kitus ES teisės aktus ir panaikinti spragas, susijusias su debesijos kompiuterija; ragina visų pirma aiškiau išdėstyti intelektinės nuosavybės teisių sistemą, persvarstyti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą, Nesąžiningų sąlygų sutartyse direktyvą ir E. prekybos direktyvą, kurios yra svarbiausi ES teisės aktai, taikomi debesijos kompiuterijai;

46.  ragina Komisiją nustatyti aiškius teisės aktus, susijusius su autorių teisių saugomu debesijos turiniu, visų pirma kalbant apie licencijavimo taisykles;

47.  pripažįsta, kad tai, jog autorių teisių apsaugoti kūriniai, pradėti saugoti teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas, neturėtų daryti neigiamo poveikio Europos teisių turėtojų teisei gauti teisingą atlyginimą ar kompensaciją už jų kūrinių naudojimą, tačiau kelia klausimą, ar šios paslaugos gali būti traktuojamos taip pat kaip tradicinės ir skaitmeninės laikmenos ir įrašymo įrenginiai;

48.  ragina Komisiją išnagrinėti pagal autorių teisę saugomų kūrinių įvairių saugojimo teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas būdų poveikį autorių teisių mokesčių sistemoms, tiksliau, kaip skiriami mokesčiai už asmeniniam naudojimui skirtas kopijas, gautas naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis;

49.  ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais skatinti plėtoti decentralizuotas paslaugas, pagrįstas atvirojo kodo programine įranga, kurios padėtų suderinti visų debesijos paslaugų teikėjų praktiką ir sudarytų galimybes ES piliečiams perimti savo duomenų ir asmeninių pranešimų kontrolę, pavyzdžiui, tiesiogiai koduojant;

50.  pabrėžia, kad dėl neaiškumų, susijusių su taikytina teise ir jurisdikcija, sutartys yra pagrindinės priemonės debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų santykiams reglamentuoti ir kad todėl akivaizdu, jog šioje srityje būtina parengti bendras ES gaires;

51.  ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis ir parengti geriausia ES praktika pagrįstus sutarčių pavyzdžius arba pavyzdines sutartis, kuriomis būtų užtikrintas visiškas skaidrumas ir kuriose visos sąlygos būtų pateiktos labai aiškiai;

52.  ragina Komisiją kartu su suinteresuotaisiais subjektais sukurti savanoriškas paslaugų teikėjų saugumo sistemų sertifikavimo sistemas, kurios padėtų suderinti debesijos paslaugų teikėjų praktiką, o klientams – geriau žinoti, ko jiems tikėtis iš debesijos paslaugų teikėjų;

53.  pabrėžia, kad dėl jurisdikcijos problemų mažai tikėtina, jog ES vartotojai praktiškai galėtų siekti, kad debesijos paslaugų teikėjai iš kitų jurisdikcijų atlygintų žalą; todėl ragina Komisiją vartotojų paslaugų srityje užtikrinti tinkamas žalos atlyginimo priemones, nes šiuo metu vartotojų ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų galios labai nelygios;

54.  ragina Komisiją užtikrinti greitą Alternatyvaus ginčų sprendimo ir Elektroninio ginčų sprendimo mechanizmų įgyvendinimą, taip pat pasirūpinti, kad vartotojai turėtų tinkamas kolektyvinio žalos atlyginimo priemones, jeigu padaromi saugumo ir privatumo pažeidimai, taip pat priemones, skirtas apsiginti nuo neteisėtų debesijos paslaugų teikėjų sutarčių nuostatų;

55.  apgailestauja, kad kol kas neparengtos veiksmingos teisių gynimo priemonės, kurias sutarčių pažeidimo atveju galėtų pasitelkti naudotojai;

56.  ragina sutarties pasiūlyme vartotojus sistemingai informuoti apie asmens duomenų tvarkymo veiklą, taip pat ragina nustatyti, kad prieš keičiant sutarties sąlygas būtų privaloma gauti naudotojų sutikimą;

57.  ragina Komisiją vykdant savo ekspertų grupių diskusijas numatyti, kad debesijos paslaugų teikėjai privalėtų į sutartis įtraukti tam tikras pagrindines nuostatas, kuriomis užtikrinama paslaugų kokybė, pvz., prievolė esant reikalui atnaujinti programinę ir aparatinę įrangą, nustatyti veiksmus, kurių imamasi praradus duomenis, laiką, kurio prireiktų problemai pašalinti, ir laikotarpį, per kurį debesijos paslaugų naudotojui paprašius šių paslaugų teikėjai galėtų pašalinti nepriimtiną turinį;

58.  primena, kad tais atvejais, kai debesijos paslaugų teikėjas duomenis naudoja kitu, o ne paslaugų susitarime nustatytu tikslu arba juos perduoda ar naudoja sutarties sąlygų neatitinkančiu būdu, jis turėtų būti laikomas duomenų valdytoju, atsakingu už sutarties nesilaikymą ir padarytus pažeidimus;

59.  pabrėžia, kad debesijos paslaugų susitarimuose turi būti aiškiai ir skaidriai išdėstytos šalių pareigos ir teisės, susijusios su debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų vykdoma duomenų tvarkymo veikla; pažymi, kad į sutartinius susitarimus negali būti įtraukiamas atsisakymas taikyti Sąjungos duomenų apsaugos teisės nuostatomis užtikrinamus saugiklius, teises ir apsaugą; primygtinai ragina Komisiją teikti pasiūlymus, kaip atkurti debesijos paslaugų teikėjų ir jų klientų interesų pusiausvyrą, susijusią su debesijos paslaugų sąlygomis, įskaitant nuostatas, kuriomis:

   būtų užtikrinama apsauga tais atvejais, kai savavališkai nutraukiamas paslaugų teikimas ir ištrinami duomenys,
   klientui būtų užtikrinta tinkama galimybė atkurti saugomus duomenis, jei paslaugos teikimas būtų nutrauktas ir (arba) duomenys būtų pašalinti,
   debesijos paslaugų teikėjams būtų parengtos aiškios gairės, susijusios su nesudėtingu jų klientų migravimu prie kitų paslaugų;

60.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo vaidmuo pagal dabartinius Sąjungos teisės aktus turi būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, nes paslaugų teikėjai gali būti ir duomenų tvarkytojai, ir duomenų valdytojai; ragina tobulinti sąlygas visiems vartotojams: parengti tarptautinius geriausios praktikos sutarčių modelius ir paaiškinti, kur paslaugų teikėjui saugoti duomenis ES ir pagal kurios srities teisės nuostatas;

61.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas atvejams, kai dėl neproporcingos kliento ir debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjo tarpusavio sutartinės padėties klientas verčiamas sudaryti sutartinius susitarimus, kuriais primetamos standartinės paslaugos ir sutartis pasirašyti, kurioje paslaugų teikėjas apibrėžia tvarkymo tikslus, sąlygas ir priemones(6); pabrėžia, kad tokiomis aplinkybėmis debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas turėtų būti laikomas duomenų valdytoju ir tapti solidariai atsakingu kartu su klientu;

Duomenų apsauga, pagrindinės teisės, teisėsauga ir debesijos kompiuterija

62.  laikosi nuomonės, kad prieiga prie saugaus interneto yra kiekvieno piliečio pagrindinė teisė ir kad šiuo aspektu debesijos kompiuterija toliau atliks svarbų vaidmenį; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai ir Tarybai vienareikšmiškai pripažinti skaitmenines laisves pagrindinėmis teisėmis ir būtinomis prielaidomis naudotis visuotinėmis žmogaus teisėmis;

63.  pakartoja, kad paprastai duomenų apsaugos lygis debesijos kompiuterijos aplinkoje neturi būti žemesnis negu reikalaujama bet kuriomis kitomis duomenų tvarkymo aplinkybėmis;

64.  pabrėžia, kad Sąjungos duomenų apsaugos teisė nuostatos – kadangi jos technologiniu požiūriu neutralios – jau dabar visapusiškai taikomos ES teikiamoms debesijos kompiuterijos paslaugoms ir todėl jų turi būti visapusiškai paisoma; pabrėžia, kad turėtų būti atsižvelgta į 29 straipsnio darbo grupės nuomonę debesijos kompiuterijos klausimu(7), nes joje pateikiamos aiškios gairės, kaip teikiant debesijos kompiuterijos paslaugas turėtų būti taikomi Sąjungos duomenų apsaugos teisės principai ir taisyklės, pvz., valdytojo / tvarkytojo sampratos, tikslų apribojimo ir proporcingumo principai, nuostatos dėl duomenų vientisumo ir saugumo, naudojimosi subrangovų paslaugomis, atsakomybės paskirstymo, duomenų pažeidimo ir tarptautinio perdavimo; pabrėžia, kad šiuo metu peržiūrint Sąjungos duomenų apsaugos teisinę sistemą būtina užpildyti visas apsaugos debesijos kompiuterijos srityje spragas remiantis tolesnėmis Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno ir 29 straipsnio darbo grupės gairėmis;

65.  primena, kad didžiulį susirūpinimą jam sukėlė neseniai atskleista informacija apie JAV nacionalinio saugumo agentūros sekimo programas ir apie panašias įvairių valstybių narių žvalgybos tarnybų naudojamas programas, ir pripažįsta, kad, jei iki šiol gauta informacija pasitvirtintų, tai reikštų, kad naudojant šias programas buvo šiurkščiai pažeista pagrindinė ES piliečių ir gyventojų teisė į privatumą ir duomenų apsaugą, taip pat teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, ryšio konfidencialumą, nekaltybės prezumpciją, žodžio laisvę, informacijos laisvę ir laisvę užsiimti verslu;

66.  pakartoja, kad didžiulį susirūpinimą jam kelia privalomas tiesioginis pagal debesijos kompiuterijos susitarimus tvarkomų ES asmens duomenų ir informacijos atskleidimas trečiųjų valstybių institucijoms, kurį debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai vykdo atsižvelgdami į trečiųjų valstybių įstatymus arba naudodamiesi trečiosiose valstybėse esančiais serveriais, taip pat tiesioginė nuotolinė prieiga prie trečiųjų valstybių teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų tvarkomų asmens duomenų ir informacijos;

67.  apgailestauja, kad tokia prieiga paprastai suteikiama trečiųjų valstybių institucijoms tiesiogiai taikant savo teisines normas – nesiremiant nustatytomis tarptautinėmis teisinio bendradarbiavimo priemonėmis, pvz., savitarpio teisinės pagalbos susitarimais arba kitokios formos teisminio bendradarbiavimo priemonėmis;

68.  pabrėžia, kad tokia praktika kelia pasitikėjimo ne ES debesijos kompiuterijos ir interneto paslaugų teikėjais, taip pat tarptautinių teisinio ir teisminio bendradarbiavimo priemonių netaikančiomis trečiosiomis valstybėmis klausimų;

69.  tikisi, kad Komisija ir Taryba imsis tokių priemonių, kurios būtinos šiai padėčiai išspręsti ir užtikrinti, kad būtų gerbiamos ES piliečių pagrindinės teisės;

70.  primena, kad visos paslaugas ES teikiančios bendrovės be išimties turi laikytis ES teisės ir prisiimti atsakomybę už bet kokį jos pažeidimą;

71.  pabrėžia, kad į trečiosios valstybės jurisdikciją patenkantys debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai turėtų pateikti ES esantiems vartotojams aiškų ir gerai atpažįstamą įspėjimą, jog įmanoma, kad jų asmens duomenis slaptu pavedimu ar įsakymu gali stebėti trečiosios valstybės žvalgyba ir teisėsaugos institucijos, ir, kai taikytina, turi būti prašoma aiškaus duomenų subjekto pritarimo tvarkyti asmens duomenis;

72.  primygtinai ragina Komisiją derantis dėl tarptautinių susitarimų, apimančių asmens duomenų tvarkymą, ypatingą dėmesį skirti pavojams ir problemoms, kurių dėl debesijos kompiuterijos kyla pagrindinių teisių srityje, ypač kai tai susiję (tačiau ne tik) su teise į privatų gyvenimą ir į asmens duomenų apsaugą, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7 ir 8 straipsniuose; be to, primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į derybų partnerio vidaus taisykles, kuriomis reglamentuojama teisėsaugos institucijų ir žvalgybos tarnybų prieiga prie asmens duomenų, tvarkomų naudojantis debesijos kompiuterijos paslaugomis, ir pirmiausia reikalauti, kad tokia prieiga teisėsaugos institucijoms ir žvalgybos tarnyboms būtų suteikiama tik visapusiškai paisant tinkamo teisinio proceso ir remiantis nedviprasmišku teisiniu pagrindu, taip pat kelti reikalavimą paaiškinti konkrečias prieigos sąlygas, tokios prieigos gavimo tikslą, perduodant duomenis taikomas saugumo priemones ir asmens teises bei priežiūros ir veiksmingo teisių gynimo mechanizmo taisykles;

73.  pabrėžia, jog didelį susirūpinimą jam kelia Europos Tarybos Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų komiteto atliekamas darbas siekiant parengti papildomą protokolą 2001 m. lapkričio 23 d. Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsniui „Tarptautinė laikomųjų kompiuterių duomenų prieiga gavus sutikimą arba esant viešajai prieigai“(8) aiškinti, kad būtų palengvintas veiksmingas jo taikymas ir įgyvendinimas atsižvelgiant į teisinius, politinius ir technologinius pokyčius; atsižvelgdamas į būsimą Europos Tarybos Ministrų Komiteto svarstymą ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Konvencijos dėl elektroninių nusikaltimų 32 straipsnio nuostatos ir jo aiškinimas valstybėse narėse atitiktų pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą, ir pirmiausia nuostatas dėl tarpvalstybinių asmens duomenų srautų, kaip nustatyta ES pagrindinių teisių chartijoje, ES duomenų apsaugos acquis, Europos žmogaus teisių konvencijoje ir Europos Tarybos konvencijoje dėl asmenų apsaugos automatiškai tvarkant asmens duomenis (Konvencija Nr. 108) – šie dokumentai teisiškai privalomi valstybėms narėms; ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai atmesti bet kokią priemonę, dėl kurios šių teisių užtikrinimui kiltų pavojus; reiškia susirūpinimą dėl to, kad pritarus tokiam papildomam protokolui, jį įgyvendinant būtų atvertas kelias nevaržomai teisėsaugos institucijų prieigai prie kitose jurisdikcijose esančių serverių ir kompiuterinių sistemų nesiremiant savitarpio teisinės pagalbos susitarimais ir kitomis teisminio bendradarbiavimo priemonėmis, kurios taikomos siekiant užtikrinti asmens pagrindines teises, įskaitant teisę į duomenų apsaugą ir į tinkamą procesą;

74.  pabrėžia, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas MVĮ, kurios vis labiau naudoja deebsijos kompiuterijos technologiją asmens duomenims tvarkyti ir kurios ne visada gali turėti išteklių arba techninių žinių, reikalingų saugumo problemoms tinkamai spręsti;

75.  pabrėžia, kad duomenų valdytojo ar tvarkytojo kvalifikacija turi tinkamu būdu atspindėti faktinį jo turimos tvarkymo priemonių kontrolės lygį, kad būtų aiškiai paskirstyta atsakomybė už asmens duomenų apsaugą naudojant debesijos kompiuteriją;

76.  pabrėžia, kad debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjai, tvarkydami asmens duomenis, turi visapusiškai atsižvelgti į visus pagal ES duomenų apsaugos teisę nustatytus principus, pvz., į sąžiningumo ir teisėtumo, tikslų apribojimo, proporcingumo, tikslumo ir ribotų duomenų saugojimo laikotarpių principus;

77.  atkreipia dėmesį į veiksmingų, proporcingų ir atgrasomų administracinių sankcijų, kurios galėtų būti taikomos ES duomenų apsaugos standartų neatitinkančių debesijos kompiuterijos paslaugų atžvilgiu, svarbą;

78.  pabrėžia, kad, norint apibrėžti tinkamiausias įgyvendinti apsaugos priemones, ad hoc pagrindu turi būti įvertintas kiekvienos debesijos kompiuterijos paslaugos poveikis duomenų apsaugai;

79.  pabrėžia, kad Europos debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjas visada turėtų laikytis ES duomenų apsaugos teisės nuostatų, net jei tai prieštarautų trečiojoje valstybėje įsisteigusio kliento ar duomenų valdytojo nurodymams arba duomenų subjektai gyvena (tik) trečiosiose valstybėse;

80.  pabrėžia, kad dėl debesijos kompiuterijos kylančias problemas būtina spręsti tarptautiniu lygmeniu, ypač kai tai susiję su valdžios žvalgybos vykdomu sekimu ir su reikiamomis apsaugos priemonėmis;

81.  pabrėžia, kad ES piliečiams, kuriuos žvalgybos tikslais seka trečiųjų valstybių institucijos, turėtų būti prieinamos bent tokios pat apsaugos ir teisių gynimo priemonės, kokiomis naudojasi atitinkamos trečiosios valstybės piliečiai;

82.  apgailestauja dėl požiūrio Komisijos komunikate, t. y., kad jame nepaminėti su debesijos kompiuterija susiję pavojai ir iššūkiai, ir ragina Komisiją tęsti savo darbą debesijos kompiuterijos srityje ir parengti labiau holistinį komunikatą dėl debesijos kompiuterijos, kuriame būtų atsižvelgta į visų suinteresuotųjų šalių interesus ir į kurį šalia standartinės nuorodos į pagrindinių teisių apsaugą ir duomenų apsaugos reikalavimų laikymąsi būtų įtraukta bent:

   gairės visapusiškam ES pagrindinių teisių laikymuisi ir įpareigojimų duomenų apsaugos srityje vykdymui užtikrinti,
   ribojamosios sąlygos, kuriomis debesijos duomenys gali ar negali būti prieinami teisėsaugos tikslais, vadovaujantis ES pagrindinių teisių chartija ir ES teisės nuostatomis,
   apsaugos nuo neteisėtos užsienio ir šalies vidaus subjektų prieigos priemonės, pvz., iš dalies pakeičiant pirkimų reikalavimus ir taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2271/96(9), kad būtų galima neutralizuoti užsienio valstybių įstatymus, galinčius lemti masinius neteisėtus ES piliečių ir gyventojų debesijos duomenų perdavimus,
   pasiūlymai, kaip apibrėžti asmens duomenų perdavimą ir kaip atnaujinti standartines sutarčių sąlygas, kurios pritaikytos prie debesijos aplinkos, nes debesijos kompiuterija dažnai susijusi su masiniais duomenų srautais iš debesijos klientų į debesijos kompiuterijos paslaugų teikėjų serverius ir duomenų centrus – tai apima daug įvairių šalių ir kerta ES ir jai nepriklausančių valstybių sienas,

83.  ragina Komisiją įvertinti, ar tikslinga persvarstyti ES ir JAV saugumo garantijų susitarimą (angl. Safe Harbour Agreement), siekiant pritaikyti jį prie technologijų pokyčių, ypač su debesijos kompiuterija susijusiais aspektais;

o
o   o

84.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(2) OL L 171, 1999 7 7, p. 12.
(3) OL L 281, 1995 11 23, p. 31.
(4) OL L 178, 2000 7 17, p. 1.
(5) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.
(6) Ypač kai debesijos kompiuterijos paslaugomis naudojasi vartotojai ir MVĮ.
(7) Nuomonę Nr. 5/2012 (WP 196) galima rasti adresu http://ec.europa.eu/justice/data-protection/article-29/documentation/opinion-recommendation/index_en.htm#h2-1
(8) http://www.coe.int/t/dghl/cooperation/economiccrime/Source/Cybercrime/TCY/TCY%202013/T CY(2013)14transb_elements_protocol_V2.pdf http://www.coe.int/t/DGHL/cooperation/economiccrime/cybercrime/default_en.asp
(9) 1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96, skirtas apsaugai nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų užtikrinti (OL L 309, 1996 11 29, p. 1).


EERRI vertinimo ataskaita
PDF 212kWORD 54k
2013 m. gruodžio m. 10 d. Europos Parlamento rezoliucija, kurioje pateikiama nuomonė dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro vertinimo ataskaitos (2013/2053(INI))
P7_TA(2013)0536A7-0378/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 23 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir jo biuro vertinimo ataskaitos (SWD(2013)0152),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 19 d. Komisijos komunikatą „Europos skaitmeninė darbotvarkė“ (COM(2010)0245),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl naujos Europos skaitmeninės darbotvarkės „2015.eu“(1),

–  atsižvelgdamas į elektroninių ryšių sistemą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1211/2009 dėl Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucijos (EERRI) ir Biuro įsteigimo(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 119 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0378/2013),

A.  kadangi Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (EERRI) buvo sukurta siekiant prisidėti prie techninių ir politinių gairių rengimo baigiant kurti vidaus rinką siekiant dviejų tikslų: suteikti reguliavimo institucijoms kuo didesnį nepriklausomumą ir geriau suderinti šių institucijų ES reglamentavimo sistemos įgyvendinimą ES mastu;

B.  kadangi vertinimo ataskaitoje pažymimas ir pripažįstamas EERRI ir EERRI biuro vertingumas, visų pirma 7 ir 7a straipsniuose nustatytų procedūrų požiūriu, taip pat tinklo neutralumo bei tarptautinio tarptinklinio ryšio (angl. roaming) srityse;

C.  kadangi nuo EERRI ir EERRI biuro įsteigimo praėjo nedaug laiko;

D.  kadangi vidaus rinkos kūrimas yra nepertraukiamas procesas, kuriam labiausiai padeda atskirų nacionalinių rinkų reguliavimo tobulinimas, ir kadangi tvirčiausias bei tvariausias būdas to pasiekti (taip užtikrinant, kad nacionalinėse rinkose sprendimai dėl reguliavimo būtų suvokiami kaip teisėti) – vadovautis šiuo metu EERRI taikomu principu „iš apačios į viršų“;

E.  kadangi EERRI veikla gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei užtikrintas jų nepriklausomumas nuo valstybių narių ir ES institucijų;

F.  kadangi dėl nacionalinių sumetimų gali būti sudėtinga apibrėžti bendrąsias pozicijas, dėl to gali būti sunkiau pasiekti susitarimą;

G.  kadangi EERRI atlieka pagrindinį vaidmenį stiprinant nuoseklų ES reguliavimo sistemos taikymą visose valstybėse narėse, o tai yra itin svarbu siekiant sėkmingai plėsti elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų vidaus rinką;

H.  kadangi pastarojo meto iniciatyvos (visų pirma susijusios su išlaidų peržiūros procesais), kurių imtasi nacionaliniu lygmeniu, galėtų sutrikdyti nepriklausomumo principo įgyvendinimą;

I.  kadangi nacionalinės reguliavimo institucijos (NRI) yra nevienalytės, nes kartais turi itin skirtingus įgaliojimus savo buveinės šalyse, kai kurios vykdo užduotis, susijusias tik su rinkos reguliavimu, o kitos – užduotis, susijusias su rinkos reguliavimo, tinklo saugumo ir privatumo aspektais, tai pat su domenų registru, spektru bei vartotojų paslaugomis;

J.  kadangi galbūt šiuo metu EERRI biuru nepakankamai naudojamasi;

K.  kadangi kai kurios kitose šalyse įsteigtos Sąjungos agentūros taip pat turi pagalbinį skyrių Briuselyje;

L.  kadangi dauguma ekspertų darbo grupės susitikimų vyko Briuselyje arba juos rengė NRI, ir kadangi reikėtų rengti daugiau vaizdo konferencijų;

M.  kadangi nauda vartotojams yra vienas iš pagrindinių elektroninių ryšių vidaus rinkos tikslų;

N.  kadangi EERRI Europos lygmeniu priimami sprendimai turėtų sukurti ES pridėtinę vertę;

1.  mano, kad vertinimo ataskaita iš esmės yra tinkama ir suderinta;

2.  mano, kad reikia laiko, kad reikalingas bendradarbiavimas, koordinavimas ir neformalūs aspektai, susiję su valdymu, padarytų visapusišką poveikį;

3.  mano, kad dar galima tobulinti EERRI ir EERRI biuro veiklą, taip pat pripažįstant, kad turimi ištekliai riboti; tačiau pabrėžia, kad Direktyvos 2009/140/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos 7 ir 7a straipsnyje numatyta nauja procedūra taikoma tinkamai, o tai pateisina dviejų lygių sandarą;

4.  pabrėžia, kad EERRI yra mažiausia ES agentūra, kuriai iš ES biudžeto skiriama tik 3 768 696 EUR, turinti 16 patvirtintų etatų pagal 2013 m. ES biudžetą, visų pirma teikianti administracinę paramą EERRI struktūrai, kuri sudaryta iš nacionalinių reguliavimo institucijų;

5.  primena 2008 m. gegužės 29 d. Biudžeto komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos elektroninių ryšių rinkos institucijos įsteigimo (COM(2007)0699 – C6-0428/2007 – 2007/0249(COD)), kuria buvo nepritarta naujos agentūros įsteigimui;

6.  mano, kad NRI atlieka svarbų vaidmenį reguliavimo sistemoje, nes nacionalinės rinkos turi nekintamų skirtumų, susijusių su tinklo topologija, jos taip pat skiriasi pagal vartotojų paklausos tendencijas, demografiją ir kt.; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti struktūrinį bendradarbiavimą ES, taigi ir tinkamą bendrosios rinkos veikimą, būtini nepriklausomi konkrečių sektorių reguliuotojai, turintys tinkamų išteklių;

7.  mano, kad EERRI atlieka lemiamą vaidmenį reguliavimo sistemoje kaip subjektas, kurio užduotis – derinti nacionalinius faktinius ir reguliavimo skirtumus siekiant baigti kurti elektroninių ryšių vidaus rinką;

8.  rekomenduoja geriau apibrėžti EERRI vaidmenį, ypač jos santykį su NRI, ir jį stiprinti praplėtus jos kompetencijų sritį siekiant palengvinti bendrųjų pozicijų nustatymą, kad būtų galima sutvirtinti į vidaus rinką orientuotą požiūrį, taip pat įvertinant dabartinio bendradarbiavimo su NRI ir Komisija, vykdomo pagal 7 ir 7a straipsnio procedūras, veiksmingumą;

9.  mano, jog, geriau suderinus užduotis, NRI atliekamas valstybėse narėse, suteikiant joms kompetenciją visais aspektais, tiesiogiai susijusiais su elektroninių ryšių vidaus rinka, galima būtų prisidėti prie geresnio EERRI veikimo ir užtikrinti rinkos veikėjams daugiau nuspėjamumo;

10.  ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti, kad NRI nepriklausomumas nacionaliniu ir Europos lygmeniu būtų stiprinamas, o ne silpninamas, nes tai yra vienintelis būdas užtikrinti visapusišką EERRI nepriklausomumą;

11.  mano, kad EERRI ir EERRI biuro funkcijos bei struktūra turėtų būti keičiamos, atsižvelgiant į elektroninių ryšių vidaus rinkos kūrimo užbaigimo lygį;

12.  ragina Komisiją būsimais pasiūlymais, susijusiais su EERRI veikimo sritimi ir misija, užtikrinti EERRI nepriklausomumą nuo ES institucijų;

13.  laikosi nuomonės, kad EERRI turi vykdyti veiklą, naudingą ES piliečiams, todėl turėtų būti stiprinami atskaitomybės Europos Parlamentui mechanizmai, nes jis yra vienintelė ES institucija, kurios nariai renkami tiesiogiai, kad jie galėtų atstovauti ES piliečių interesams;

14.  rekomenduoja, kad EERRI stiprintų savo vidaus atskaitomybę, metinėje darbo programoje aiškiai nurodydama savo tikslus, taip pat metinėje ataskaitoje nurodytų savo laimėjimus bei pažangą, remdamasi šiais tikslais;

15.  mano, kad yra itin svarbu siekiant EERRI veiklos suderinamumo ir nuoseklumo aiškiau nustatyti jos veikimo prioritetus ir, kuriant metinę darbo programą, skatinti bendravimą su visomis suinteresuotomis šalimis;

16.  mano, jog EERRI turėtų turėti daugiau galimybių priimti strateginius sprendimus, o tai, be kitų dalykų, reiškia, kad EERRI turėtų atlikti savo analizę ir tyrimus, padėsiančius priimti tokius sprendimus, kad sprendimų priėmimo procesas būtų labiau pagrįstas principu „iš viršaus į apačią“ ir nepriklausomas;

17.  pabrėžia, kad reikėtų susisteminti konsultacinį EERRI vaidmenį pasiūlymų dėl teisės aktų parengiamuoju etapu, susijusį su elektroninių ryšių sektoriumi;

18.  mano, kad reikėtų patikslinti ir patobulinti EERRI išorės ryšius, siekiant paskatinti suinteresuotųjų subjektų įtraukimą visais politikos formavimo lygmenimis;

19.  rekomenduoja oficialiai įtvirtinti Briuselyje veikiančios Nepriklausomų reguliavimo institucijų grupės (pranc. GRI) vaidmenį užtikrinant, kad šios grupės užduotys nesidubliuotų su EERRI biuro užduotimis;

20.  rekomenduoja dažniau atlikti darbus nuotoliniu būdu, rengiant vaizdo konferencijas ir naudojant kitas technines elektroninių ryšių nuotolinio darbo priemones siekiant sumažinti išlaidas ir išmetamą anglies dioksido kiekį;

21.  rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti tinkamą EERRI ir NRI finansavimą;

22.  mano, kad EERRI biuro būstinės vieta nėra kliūtis atliekant ES institucijų kasdienio darbo elektroninių ryšių klausimu stebėseną, tai itin svarbu EERRI ir tai nekliudo veiksmingai naudotis EERRI biuru su sąlyga, kad aktyviau naudojamos elektroninių ryšių technologijos;

23.  mano, kad EERRI biuro paskirtis turėtų būti persvarstyta, sustiprinta ir tiksliau apibrėžta, ypač atsižvelgiant į būsimus EERRI audito rezultatus šiuo klausimu;

24.  rekomenduoja atlikti būtinus pakeitimus ir apsvarstyti būtinus išteklius, kad EERRI biurui būtų sudarytos sąlygos veiksmingiau ir naudingiau remti EERRI atliekamą reikšmingą darbą, užuot teikus vien administracinę pagalbą;

25.  mano, kad visi svarstymai dėl EERRI biuro būstinės vietos turėtų vykti siekiant stiprinti jo nepriklausomumą nuo ES institucijų bei valstybių narių ir turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į geografiniu požiūriu sąžiningo ES institucijų ir agentūrų būstinių paskirstymo principo;

26.  mano, jog reikalingas didesnis konsolidavimas, siekiant užtikrinti, kad veiklos vykdytojai galėtų visapusiškiau pasinaudoti masto ekonomija, taip pat mano, kad EERRI šiame procese turėtų atlikti svarbų vaidmenį;

27.  mano, kad siekiant geresnės vidaus rinkos, kuri lemtų didesnę konkurenciją ir geresnes paslaugas vartotojams, reikia aiškios ir pastovios teisinės sistemos;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 45.
(2) OL L 337, 2009 12 18, p. 1.


Bendra žuvininkystės politika ***II
PDF 344kWORD 41k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 639/2004 ir Tarybos sprendimas Nr. 2004/585/EB (12007/3/2013 – C7-0375/2013 – 2011/0195(COD))
P7_TA(2013)0537A7-0409/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (12007/3/2013 – C7-0375/2013),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 4 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją (3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0425) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A7-0409/2013),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtiems prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl duomenų rinkimo

Europos Parlamentas ir Taryba prašo Komisijos paspartinti pasiūlymo iš dalies keisti ES reglamentą (EB) Nr. 199/2008 priėmimą, kad duomenų rinkimo principai ir tikslai, kurie yra labai svarbūs remiant pertvarkytą bendrą žuvininkystės politiką ir yra išdėstyti naujajame Reglamente dėl BŽP, būtų kuo greičiau įgyvendinami praktiškai.

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl daugiamečių planų

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija yra pasiryžę bendradarbiauti, kad būtų išspręsti tarpinstituciniai klausimai ir būtų susitarta toliau dirbti taip, kad būtų gerbiamos tiek Parlamento, tiek Tarybos teisinės pozicijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas prioriteto pagrindu parengti ir įdiegti daugiamečius planus pagal bendrą žuvininkystės politiką.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija iš visų trijų institucijų atstovų sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, kurios tikslas – ieškoti praktinių sprendimų ir nustatyti tinkamiausią tolesnio darbo būdą.

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
(3) Priimti tekstai 2013 2 6, P7_TA(2013)0040.


Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimas ***II
PDF 348kWORD 39k
Rezoliucija
Priedas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1184/2006 ir (EB) Nr. 1224/2009 ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 104/2000 (12005/2/2013 – C7-0376/2013 – 2011/0194(COD))
P7_TA(2013)0538A7-0413/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (12005/2/2013 – C7‑0376/2013),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 4 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0416) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A7-0413/2013),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Europos Parlamento ir Tarybos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas dėl kontrolės taisyklių produkto atsekamumo ir vartotojų informavimo srityje

Atsižvelgdami į tolesnį darbą, susijusį su Reglamento dėl bendro žvejybos ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo reforma, Europos Parlamentas ir Taryba prašo Europos Komisijos pateikti jiems pasiūlymą, kuriuo būtų iš dalies keičiamas Kontrolės reglamentas (Reglamentas (EB) Nr. 1224/2009). Tokiu pakeitimu turėtų būti atsižvelgiama į poreikį reglamentuoti informacijos apie žvejybos įrankio rūšį teikimą dėl produktų, gautų vykdant laukinių žuvų žvejybą.

Europos Parlamentas ir Taryba taip pat prašo Komisijos laiku priimti būtinus Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 404/2011 pakeitimus, susijusius su privalomos informacijos vartotojams teikimu, kad būtų atsižvelgta į šio reglamento, iš dalies pakeisto Kontrolės reglamento ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams nuostatas.

(1) OL C 181, 2012 6 21, p. 183.
(2) OL C 225, 2012 7 27, p. 20.
(3) Priimti tekstai 2012 9 12, P7_TA(2012)0333.


Specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos ir žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ***I
PDF 758kWORD 259k
Rezoliucija
Jungtinis tekstas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 (COM(2012)0371 – C7-0196/2012 – 2012/0179(COD))
P7_TA(2013)0539A7-0395/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0371),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0196/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į FAO atsakingos žuvininkystės kodeksą ir į Europos Komisijos tausios ir atsakingos žuvininkystės kodeksą,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0395/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatomos specialios giliavandenių žuvų išteklių žvejybos šiaurės rytų Atlante sąlygos bei žvejybos šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002

P7_TC1-COD(2012)0179


EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2371/2002(4) reikalaujama nustatyti Bendrijos priemones, kuriomis būtų valdoma prieiga prie vandenų bei išteklių ir tausus žvejybos veiklos vykdymas ir kurios yra būtinos siekiant užtikrinti tausumo principu grindžiamą racionalų ir atsakingą išteklių naudojimą. To reglamento 2 straipsniu reikalaujama priimant priemones taikyti ekosistema ir atsargumo principu grindžiamus metodus, kad būtų kuo labiau sumažintas žvejybos veiklos poveikis jūros ekosistemoms;

(1a)  Sutarties dėl Europos Sąjungos (SESV) 11 straipsnyje nustatyta, kad nustatant ir įgyvendinant Sąjungos politikos ir veiklos kryptis (taip pat ir giliavandenių žuvų žvejybos išsaugojimą), ypač siekiant skatinti tvarią plėtrą, turi būti atsižvelgiama į aplinkos apsaugos reikalavimus; [1 pakeit.]

(2)  Sąjunga yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72, kuriomis valstybės ir regioninės žuvininkystės valdymo organizacijos raginamos užtikrinti pažeidžiamų giliavandenių jūros ekosistemų apsaugą nuo destruktyvaus dugninių žvejybos įrankių poveikio ir tausų giliavandenių žuvų išteklių naudojimą. Į Sąjungos teisę reikėtų oficialiai įtraukti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC) parengtas ir patvirtintas rekomendacijas dėl priemonių, skirtas pažeidžiamoms giliavandenėms jūrų ekosistemoms nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio apsaugoti, pagal rezoliucijos 61/105 83a dalį ir rezoliucijos 64/72 119a ir 120 dalis; [2 pakeit.]

(2a)  be to, pagal rezoliucijas, kurias priėmė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir FAO ir kurios įtrauktos į šį reglamentą, Sąjungai tarptautiniuose forumuose turi tekti vadovaujamas vaidmuo nustatant ir įgyvendinant gero valdymo priemones, kuriomis užtikrinamas tvarus giliavandenių žuvų žvejybos valdymas; [3 pakeit.]

(3)  Komisija įvertino Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2347/2002(5), kad reglamento taikymo sričiai priklauso pernelyg įvairūs laivynai, kad trūksta paskirtuosiuose uostuose vykdomos kontrolės ir imčių atrankos gairių ir kad pernelyg skiriasi valstybių narių pateikiamų pastangų lygio ataskaitų kokybė;

(3a)  laivų, turinčių leidimus giliavandenių žuvų žvejybai, žvejybos pajėgumai buvo ribojami nuo 2002 m. ir negalėjo būti didesni už bendrus visų laivų, 1998, 1999 arba 2000 m. sužvejojusių daugiau kaip 10 tonų bet kokių įvairių rūšių giliavandenių žuvų, pajėgumus. Komisijos įvertinime padaryta išvada, kad ši pajėgumų viršutinė riba neturėjo jokio esminio teigiamo poveikio. Atsižvelgiant į ankstesnę patirtį ir tai, kad trūksta tikslių duomenų apie daugelį giliavandenių žuvų žvejybos rajonų, norint valdyti šiuos rajonus nepakanka tik riboti pastangas; [4 pakeit.]

(4)  siekiant išlaikyti iki šiol pasiektus būtinus reikalingai sumažintus giliavandenių žuvų žvejybos pastangų sumažinimus pajėgumus, tikslinga numatyti, kad šiai žvejybai būtų privalomi žvejybos leidimai, kuriais apribojami laivų, turinčių teisę iškrauti giliavandenes žuvis, pajėgumai. Kad valdymo priemonės būtų sutelktos į laivynus, kurie daugiausia užsiima giliavandenių žuvų žvejyba, žvejybos leidimai turėtų būti išduodami pagal tai, ar šios žuvys sužvejojamos to tikslingai siekiant, ar tik kaip priegauda. Tačiau reikėtų atsižvelgti į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../2013(6) nustatytą prievolę iškrauti visą laimikį, kad iš laivų, kuriais sugaunamas mažas giliavandenių žuvų kiekis ir kuriems šiuo metu nereikia gauti giliavandenių žuvų žvejybos leidimų, nebūtų visiškai atimta galimybė tęsti tradicinės žvejybos veiklos; [5 pakeit.]

(5)  žvejybos leidimų, kuriais suteikiama teisė sužvejoti giliavandenes žuvis, turėtojai turėtų dalyvauti bendradarbiauti vykdant mokslinių tyrimų veikloje veiklą, kuria siekiama pagerinti giliavandenių žuvų išteklių vertinimo ir giliavandenių ekosistemų būklės vertinimo mokslinių tyrimų galimybes; [6 pakeit.]

(6)  tikslingai žvejodami kitų rūšių žuvis, tuose kontinentinio šlaito rajonuose, kuriuose leidžiama žvejoti ir giliavandenes žuvis, laivų savininkai turėtų turėti žvejybos leidimą, kuriuo leidžiama giliavandenių žuvų priegauda;

(7)  giliavandenių žuvų žvejyba dugniniais tralais, palyginti su kitais įvairiais naudojamais žvejybos įrankiais, kelia didžiausią grėsmę pažeidžiamoms jūros jūrų ekosistemoms ir pranešama, kad šiais įrankiais sužvejojamas didžiausias nepageidaujamų giliavandenių žuvų kiekis. Todėl tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba dugniniais tralais turėtų būti visam laikui uždrausta; [7 pakeit.]

(8)  dugninių statomųjų žiauninių tinklų naudojimas giliavandenių žuvų žvejybai šiuo metu yra ribojamas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1288/2009 dėl pereinamojo laikotarpio techninių priemonių nustatymo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. birželio 30 d. laikotarpiui(7). atsižvelgiant į didelį nepageidaujamų žuvų kiekį, kuris buvo sužvejojamas, kai šie įrankiai buvo netausiai naudojami giliuosiuose vandenyse, ir į ekologinę pamestų arba paliktų įrankių žalą, tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba šiais įrankiais taip pat turėtų būti visam laikui uždrausta; [8 pakeit.]

(9)  tačiau, kad žvejai turėtų žvejams reikia pakankamai laiko prisitaikyti prie naujų reikalavimų, o dabartiniai žvejybos dugniniais tralais ir dugniniais statomaisiais žiauniniais tinklais leidimai turėtų ir toliau galioti nustatytą laikotarpį, taip siekiant kuo labiau sumažinti neigiamas pasekmes laivams, vykdantiems šią žvejybos veiklą; [9 pakeit.]

(10)  be to, laivai, kurie turi kuriuose norima pakeisti įrankį, kad galėtų išlikti žvejybos sektoriuje, turėtų turėti teisę gauti finansinę pagalbą iš Europos žuvininkystės fondo su sąlyga, kad, jei naujas įrankis padės sumažinti sumažins žvejybos poveikį neverslinėms žuvų rūšims ir kad jei įnašas į tokias priemones leidžiamas pagal nacionalinę veiklos programą; [10 pakeit.]

(11)  laivai, tikslingai žvejojantys giliavandenes žuvis kitais dugniniais žvejybos įrankiais, neturėtų viršyti jų leidimuose pagal žvejybos leidimus konkrečiai numatytų veiklos Sąjungos vandenyse ribų, nebent įvertinama pagal 2008 m. FAO tarptautines giliavandenių žuvų žvejybos atviroje jūroje valdymo gaires (toliau – 2008 m. FAO gairės) atlikus vertinimą paaiškėjo, kad veiklos išplėtimas nesukeltų didelės grėsmės dėl neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūros jūrų ekosistemoms grėsmės; [11 pakeit.]

(12)  mokslinėse rekomendacijose dėl jūrų gelmėse aptinkamų tam tikrų žuvų išteklių pažymima, kad tų išteklių naudojimas juos ypač pažeidžia. ir kad Šių išteklių žvejyba turėtų būti ribojama arba mažinama kaip prevencinė priemonė. Giliavandenių žuvų išteklių, jos tikslas turėtų būti pasiekti didesnį žuvų išteklių populiacijų lygmenį, nei reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos galimybės neturėtų viršyti lygio, kuris yra mokslininkų rekomenduojamas kaip prevencinis laimikį. Jei dėl informacijos apie išteklius arba rūšis trūkumo mokslinė rekomendacija nepateikiama, žvejybos galimybių iš viso neturėtų būti skiriama. Vis dėlto reikėtų pažymėti, kad Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos duomenimis per pastaruosius trejus metus stabilizavosi kai kurių didelės komercinės svarbos giliavandenių žuvų, pvz., bukasnukių ilgauodegių grenadierių (lot. coryphaenoides rupestris), melsvųjų molvų (lot. molva dypterigia) ir juodųjų kalavijų (lot. aphanopus carbo), ištekliai; [12 pakeit.]

(13)  mokslinėse rekomendacijose dar nurodoma dėl to, kad žvejybos pastangų ribojimas yra tinkama priemonė nustatant trūksta tikslių duomenų apie daugelį giliavandenių žuvų žvejybos galimybes. Atsižvelgiant į didelę giliavandenių žuvų žvejybos įrankių ir žvejybos modelių įvairovę ir būtinybę nustatyti papildomąsias priemones, kuriomis būtų individualiai sprendžiamos aplinkosauginės žvejybos problemos, sužvejojamų žuvų kiekio rajonų, ir dėl daugelio jų mišraus pobūdžio būtina įgyvendinti papildomas valdymo priemones. Jei reikia, leistino sugauti laimikio apribojimus pakeisti žvejybos pastangų reikėtų derinti su pastangų apribojimais turėtų būti galima tik tais atvejais, kai užtikrinama, kad pastarieji pritaikyti konkrečiai žvejybai. Reikia nustatyti tokį abiejų apribojimų lygį, kad būtų sumažintas poveikis netikslinėms rūšims ir pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms bei išvengta tokio poveikio; [13 pakeit.]

(14)  siekiant užtikrinti pritaikytą konkrečios žvejybos valdymą, atitinkamas valstybes nares reikėtų įgalioti imtis papildomųjų išsaugojimo priemonių ir kasmet įvertinti pastangų lygio atitiktį mokslinėms tausaus naudojimo rekomendacijoms. Dabartiniai bendri žvejybos pastangų apribojimai, priimti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (NEAFC), taip pat turėtų būti pakeisti regioniniu lygmeniu pritaikytais pastangų apribojimais;

(15)  kadangi biologinę informaciją geriausia rinkti taikant vienodus duomenų rinkimo standartus, tikslinga giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos duomenų rinkimą integruoti į bendrą mokslinių duomenų rinkimo sistemą ir kartu užtikrinti papildomos informacijos, būtinos žvejybos dinamikai suprasti, tiekimą. Supaprastinamo sumetimais, pastangų deklaravimas pagal rūšis turėtų būti panaikintas ir pakeistas periodiškai iš valstybių narių pareikalaujamų mokslinių duomenų, į kuriuos įtraukti ir giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos duomenys, analize. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi duomenų rinkimo ir perdavimo prievolių, ypač tų, kurios susiję su pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga; [14 pakeit.]

(15a)  daugybė rūšių žuvų, įskaitant pažeidžiamų rūšių giliavandenius ryklius, sugaunama giliavandenių žuvų žvejybos rajonuose. Reikia užtikrinti, kad prievolė iškrauti visą giliavandenių žuvų žvejybos rajonuose sugautą laimikį būtų taikoma rūšims, kurioms netaikomi leistino sugauti žuvų kiekio apribojimai, ir kad šiai žvejybos veiklai nebūtų taikomos de minimis nuostatos. Visapusiškai įgyvendinus prievolę iškrauti laimikį būtų galima labai padėti gauti trūkstamus duomenis apie šiuos žvejybos rajonus ir geriau suprasti, kokį poveikį ši žvejybos veikla daro įvairioms gaudomoms rūšims; [15 pakeit.]

(16)  Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1224/2009(8), nustatomi kontrolės ir vykdymo užtikrinimo reikalavimai dėl daugiamečių planų. Giliavandenių žuvų rūšims, kurios dėl jų pobūdžio yra pažeidžiamos žvejybos, turėtų būti taikomos lygiavertės kontrolės priemonės kaip ir kitoms saugomoms rūšims, dėl kurių yra priimti daugiamečiai valdymo planai;

(17)  žvejybos leidimų, kuriais leidžiama sužvejoti giliavandenes žuvis, turėtojai turėtų prarasti šiais leidimais suteikiamą teisę sužvejoti giliavandenes žuvis, jei jie nepaiso atitinkamų išsaugojimo priemonių;

(18)  Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose buvo patvirtinta Tarybos sprendimu 81/608/EEB(9) ir įsigaliojo 1982 m. kovo 17 d. Toje konvencijoje numatyta tinkama daugiašalio bendradarbiavimo struktūra, skirta racionaliam žuvininkystės išteklių išsaugojimui ir valdymui užtikrinti šiaurės rytų Atlanto tarptautiniuose vandenyse. NEAFC priimtos valdymo priemones sudaro ir techninės NEAFC reguliuojamų žuvų rūšių išsaugojimo bei valdymo ir pažeidžiamų jūros buveinių apsaugos priemonės, įskaitant prevencines priemones;

(19)  Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos metinius pastangų apribojimus papildančios priemonės, jei jų nepriima valstybės narės arba jei jų priimtos priemonės laikomos nesuderinamomis su šio reglamento tikslais ar nepakankamai veiksmingomis įgyvendinant šiame reglamente nurodytus siekius;

(20)  Komisija turėtų būti įgaliota pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kurie gali būti būtini iš dalies keičiant arba papildant neesminius šio reglamento elementus tais atvejais, kai valstybės narės nepriima papildomųjų priemonių, susijusių su metiniais žvejybos pastangų apribojimais, kuriais pakeičiami sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai, arba tokių priemonių nepakanka;

(21)  todėl būtina nustatyti naujas taisykles giliavandenių žuvų išteklių žvejybai šiaurės rytų Atlante reguliuoti ir panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002;

(22)  Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslai

Šio reglamento tikslai yra:

a)  užtikrinti tausų giliavandenių žuvų valdymą ir naudojimą ir kartu kuo labiau sumažinti giliavandenių žuvų žvejybos veiklos poveikį jūros aplinkai; [16 pakeit.]

aa)  užtikrinti, kad nebūtų daromas didelis neigiamas poveikis pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms, ir užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių išsaugojimą; [17 pakeit.]

b)  a punkte nurodytais tikslais pagerinti mokslines žinias apie giliavandenes žuvis ir jų buveines;

ba)  sumažinti priegaudą ir, kai įmanoma, jos išvengti; [18 pakeit.]

c)  įgyvendinti Žvejybos šiaurės rytų Atlante komisijos (angl. NEAFC) rekomenduotas technines žvejybos valdymo priemones;

ca)  žuvininkystės valdymo srityje taikyti atsargumo ir ekosistemos principus ir užtikrinti, kad Sąjungos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti tausų giliavandenių žuvų išteklių valdymą, atitiktų Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtas rezoliucijas, visų pirma rezoliucijas 61/105 ir 64/72; [19 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas žvejybos veiklai arba numatytai žvejybos veiklai šiuose vandenyse:

a)  Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (angl. ICES) II–XI parajonių ir Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (angl. CECAF) 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų Sąjungos vandenyse, įskaitant atvejus, kai žvejybos veiklą vykdo arba numato vykdyti žvejybos laivai, plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliava ir registruoti trečiosiose šalyse; [20 pakeit.]

b)  CECAF 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2 rajonų tarptautiniuose vandenyse ir

c)  NEAFC reguliuojamame rajone.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

1.  Šiame reglamente vartojami Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 4 straipsnyje ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 734/2008(10) 2 straipsnyje nustatyti terminai. [21 pakeit.]

2.  Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  ICES rajonai – rajonai, parajoniai, zonos ir pazonės, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 218/2009(11); [22 pakeit.]

b)  CECAF rajonai – rajonai, apibrėžti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 216/2009(12);

c)  NEAFC reguliuojamas rajonas – vandenys, kuriems taikoma Konvencija dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo šiaurės rytų Atlanto žvejybos rajonuose ir kurie nepriklauso tos konvencijos susitariančiųjų šalių žvejybos jurisdikcijai;

d)  giliavandenės žuvys – I priede išvardytų rūšių žuvys;

e)  pažeidžiamiausių rūšių žuvys – giliavandenės žuvys, nurodytos I priede pateiktos lentelės trečiame stulpelyje „Labiausiai pažeidžiamos (x)“;

f)  specializacija – tam tikrų žuvų rūšių tikslinės žvejybos su tam tikra įranga tam tikrame rajone veikla;

g)  giliavandenių žuvų žvejybos specializacija – tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje pateiktus nurodymus specializacija;

h)  žuvininkystės stebėsenos centras – vėliavos valstybės narės įsteigtas operatyvusis centras, turintis kompiuterių aparatinę ir programinę įrangą, kuria galima automatiškai gauti, tvarkyti ir elektroninėmis priemonėmis perduoti duomenis;

i)  mokslinė patariamoji įstaiga – tarptautinė žuvininkystės srities mokslinė įstaiga, kuri gali teikti tarptautinius standartus atitinkančias tyrimais grindžiamas mokslines rekomendacijas;

ia)  tausus naudojimas – žuvų išteklių arba išteklių grupės naudojimas tokiu būdu, kurį taikant atkuriamas ir išlaikomas didesnis žuvų išteklių populiacijos lygmuo, nei reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir kuris nedaro neigiamo poveikio jūrų ekosistemoms.[24 pakeit.]

j)  didžiausias galimas tausios žvejybos laimikis – didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima žvejoti neribotą laiką. [25 pakeit.]

3a straipsnis

Skaidrumas, visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismą

1.  Įgyvendinant šį reglamentą taikomos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB(13), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001(14) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1367/2006(15) nuostatos dėl galimybės susipažinti su informacija apie aplinką.

2.  Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad visos pagal šį reglamentą duomenų tvarkymo operacijos ir sprendimų priėmimo procedūros būtų atliekamos visiškai laikantis Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija, kuri Sąjungos vardu patvirtinta Tarybos sprendimu 2005/370/EB(16)). [26 pakeit.]

3b straipsnis

Giliavandenių žuvų rūšių nustatymas ir pažeidžiamiausios rūšys

1.  Komisija iki ...(17) ir vėliau kas dvejus metus peržiūri I priede išvardytų giliavandenių žuvų rūšių sąrašą, kartu nurodydama pažeidžiamiausias žuvų rūšis.

2.  Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas I priede išvardytų giliavandenių žuvų rūšių sąrašas, nurodant pažeidžiamiausias žuvų rūšis, taip pat įtraukti naujausią iš valstybių narių, mokslinės patariamosios įstaigos ir kitų susijusių informacijos šaltinių, įskaitant Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos (angl. IUCN) raudonąjį sąrašą, gautą mokslinę informaciją. Priimdama tokius deleguotuosius aktus Komisija visų pirma atsižvelgia į IUCN raudonojo sąrašo kriterijus, rūšių retumą, jų pažeidžiamumą dėl naudojimo ir į tai, ar mokslinė patariamoji įstaiga rekomendavo nustatyti nulinį priegaudos dydį. [27 pakeit.]

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

4 straipsnis

Žvejybos leidimų tipai

1.  Sąjungos Žvejybos laivais vykdant tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos veiklą yra privalomas vėliavos valstybės narės išduotas žvejybos leidimas, kuriame giliavandenių žuvų rūšys nurodomos kaip tikslinės rūšys. [28 pakeit.]

2.  Taikant 1 dalį, laikoma, kad tikslinė giliavandenių žuvų žvejybos veikla vykdoma, jei:

a)  laivo žvejybos kalendoriuje giliavandenių žuvų rūšys nurodytos kaip tikslinės rūšys arba

b)  laive yra laikomas arba žvejybos veiklos rajone yra naudojamas žvejybos įrankis, skirtas tik giliavandenėms žuvims sužvejoti, arba

c)  laivo kapitono žvejybos žurnale registruojama sužvejotų I priede išvardytų giliavandenių žuvų, sužvejotų į šio reglamento taikymo sritį įtrauktuose vandenyse, procentinė dalis sudaro 10 procentų bendro visų tą žvejybos dieną sužvejotų žuvų svorio atitinka vieną iš šių ribų arba yra už jas didesnė.:

–  15 proc. bendro visų tą žvejybos dieną sužvejotų žuvų svorio arba

–  8 proc. bendro visų tą žvejybos dieną sužvejotų žuvų svorio;

ribą pasirenka laivo kapitonas arba [29 pakeit.]

ca)  laivas naudoja dugninius žvejybos įrankius 600 metrų ar didesniame gylyje. [30 pakeit.]

2a.  Apskaičiuojant 2 dalies c punkte nurodytas procentines dalis į I priede išvardytas rūšis, kurioms atidedamas nuostatų taikymas, kaip nurodyta I priedo ketvirtame stulpelyje, atsižvelgiama tik nuo ....(18). [31 pakeit.]

3.  Kai Sąjungos žvejybos laivais veikla nesiekiama vykdyti tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos, tačiau kurią vykdant giliavandenės žuvys sužvejojamos kaip priegauda, būtina turėti žvejybos leidimą, kuriame giliavandenės žuvys nurodomos kaip priegauda. [32 pakeit.]

4.  Atitinkamai 1 ir 3 dalyse nurodytų dviejų tipų žvejybos leidimai yra aiškiai atskiriami vienas nuo kito Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 116 straipsnyje nurodytoje elektroninėje duomenų bazėje.

5.  Neatsižvelgiant į Nepaisant 1 ir 3 dalių nuostatas, žvejybos laivams, neturintiems žvejybos leidimo, gali būti leidžiama sužvejoti, laikyti laive, perkrauti ar iškrauti bet kokį giliavandenių žuvų kiekį, jeigu tas kiekis neviršija 100 kg bet kokio giliavandenių žuvų, sužvejotų per vieną žvejybos reisą, derinio ribos. Išsamūs duomenys apie visą tokį laimikį (paliekamą arba išmetamą į jūrą), įskaitant rūšinę sudėtį, svorį ir dydžius, registruojami laivo žvejybos žurnale ir pranešami kompetentingoms institucijoms. [33 pakeit.]

5 straipsnis

Pajėgumų valdymas

1.  Bendri visų žvejybos laivų, turinčių valstybės narės išduotus išduotą žvejybos leidimus, kuriais leidimą, kuriuo leidžiama kaip tikslines rūšis arba priegaudą sužvejoti giliavandenes žuvis, žvejybos pajėgumų, matuojamų bendra talpa ir kilovatais, suma pajėgumai niekada neviršija tos valstybės narės laivų, kurie kuriais nors iš dvejų kalendorinių metų, ėjusių prieš įsigaliojant šiam reglamentui, 2009–2011 m. iškrovė 10 t arba daugiau giliavandenių žuvų (imami tie metai, kuriais šis skaičius buvo didesnis), žvejybos pajėgumų sumos. [34 pakeit.]

1a.  Siekdamos 1 dalyje nurodyto tikslo, valstybės narės kasmet atlieka pajėgumų vertinimą pagal Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 22 straipsnį. Parengtoje ataskaitoje, kaip nurodyta to straipsnio 2 dalyje, siekiama nustatyti perteklinius struktūrinius pajėgumus kiekviename segmente ir apskaičiuojamas kiekvieno segmento pelningumas ilgalaikiu laikotarpiu. Tokios ataskaitos skelbiamos viešai. [35 pakeit.]

1b.  Tais atvejais, kai atlikus 1a straipsnyje nurodytą pajėgumų vertinimą nustatyta, kad giliavandenių žuvų išteklių mirtingumas dėl žvejybos viršija rekomenduojamą lygį, atitinkama valstybė narė parengia ir į ataskaitą įtraukia susijusiam laivyno segmentui skirtą veiksmų planą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad atitinkamų išteklių mirtingumo dėl žvejybos lygis būtų suderinamas su 10 straipsnyje nurodytais tikslais. [36 pakeit.]

1c.  Šiame straipsnyje nurodyti pajėgumų vertinimas ir veiksmų planai skelbiami viešai. [37 pakeit.]

1d.  Tais atvejais, kai valstybės narės keitėsi giliavandenių žuvų žvejybos galimybėmis, žvejybos pajėgumai, priklausantys galimybėmis, kuriomis keistasi, siekiant nustatyti bendrus žvejybos pajėgumus pagal 1 dalį, priskiriami duodančiajai valstybei narei. [38 pakeit.]

1e.  Nepaisant 1 dalies, regionų laivynams, veiklą vykdantiems atokiausiuose regionuose, kur nėra žemyninio šelfo ir beveik jokių alternatyvių giliavandenių žuvų išteklių, leidžiama turėti bendrus giliavandenių žuvų žvejybos pajėgumus, kurie niekada neviršija kiekviename atokiausiame regione veiklą vykdančio laivyno bendrų žvejybos pajėgumų. [39 pakeit.]

6 straipsnis

Bendrieji žvejybos leidimų paraiškų reikalavimai

1.  Prie kiekvieno žvejybos leidimo, kuriuo leidžiama kaip tikslines rūšis arba priegaudą sužvejoti giliavandenes žuvis, išdavimo ir metinio pratęsimo paraiškų pridedamas rajono, kuriame numatoma vykdyti žvejybos veiklą, kartu nurodant visus įtrauktus ICES ir CECAF parajonius, zonas ir pazones, žvejybos įrankių tipo ir skaičiaus, gylio, kuriame įrankiai bus naudojami bus vykdoma veikla, intervalo ir atskirų tikslinių rūšių aprašymas, taip pat planuojamas žvejybos veiklos intensyvumas ir trukmė. Ši informacija skelbiama viešai. [40 pakeit.]

1a.  Kartu su kiekviena žvejybos leidimo išdavimo paraiška pateikiamas įrašas apie atitinkamų žvejybos laivų rajone, kuriame prašoma išduoti leidimą žvejoti, 2009–2011 m. sužvejotą giliavandenių žuvų laimikį. [41 pakeit.]

6a straipsnis

Specialieji reikalavimai, taikomi pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsaugai

1.  Siekdamos nustatyti, kur esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti, valstybės narės naudojasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija, įskaitant biogeografinę informaciją. Be to, mokslinė patariamoji įstaiga kasmet atlieka vertinimą, siekdama nustatyti, kur esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti.

2.  Jei remiantis 1 dalyje nurodyta informacija nustatomi rajonai, kuriuose esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti, valstybės narės ir mokslinė patariamoji įstaiga apie tai laiku informuoja Komisiją.

3.  Komisija, remdamasi patikimiausia turima moksline ir technine informacija ir valstybių narių bei mokslinės patariamosios įstaigos atliktu vertinimu ir priimtomis išvadomis, iki ...(19) nustato rajonų, kuriuose esama pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti, sąrašą. Komisija, remdamasi mokslinės patariamosios įstaigos konsultacijomis, kasmet peržiūri šį sąrašą.

4.  Žvejyba naudojant dugninius žvejybos įrankius rajonuose, kurie nustatyti pagal 3 dalį, draudžiama.

5.  4 dalyje nurodyti draudimai žvejoti taikomi visiems Sąjungos laivams, kai žvejybos veiklą vykdyti uždraudžiama atviroje jūroje , ir visiems laivams, kai žvejybos veiklą vykdyti uždraudžiama Sąjungos vandenyse.

6.  Nukrypstant nuo 4 dalies, jei Komisija, remdamasi poveikio vertinimu ir pasikonsultavusi su moksline patariamąja įstaiga, nusprendžia, kad yra pakankamai įrodymų, jog 3 dalyje nurodytame sąraše įvardytame konkrečiame rajone nėra pažeidžiamų jūrų ekosistemų, arba kad buvo priimtos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama didelio neigiamo poveikio tame rajone esančioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevencija, ji gali vėl leisti tame rajone vykdyti žvejybą naudojant dugninius žvejybos įrankius.

7.  Tais atvejais, kai vykdydamas žvejybos operacijas žvejybos laivas pastebi įrodymų apie pažeidžiamas jūrų ekosistemas, jis nedelsdamas nutraukia žvejybą atitinkamame rajone. Laivas operacijas atnaujina tik atplaukęs į kitą rajoną, esantį ne arčiau kaip penkios jūrmylės nuo rajono, kuriame pastebėta pažeidžiama ekosistema.

8.  Žvejybos laivas nedelsdamas praneša apie kiekvieną pastebėtą pažeidžiamą jūrų ekosistemą kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, kurios savo ruožtu nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

9.  Draudžiama vykdyti žvejybą 4 ir 7 dalyse nurodytuose rajonuose iki tol, kol mokslinė patariamoji įstaiga atlieka rajono vertinimą ir padaro išvadas, kad ten nėra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba kad buvo priimtos tinkamos išsaugojimo ir valdymo priemonės, kuriomis užtikrinama didelio neigiamo poveikio tame rajone esančioms pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevencija, tada Komisija gali vėl leisti tame rajone vykdyti žvejybą. [42 pakeit.]

7 straipsnis

Specialieji reikalavimai, taikomi žvejybos leidimų, kuriais leidžiama naudoti dugninius žvejybos įrankius tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos veiklai, paraiškų teikimui ir tų leidimų išdavimui

1.  Be 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, prie kiekvienos tikslinės giliavandenių žuvų paraiškos išduoti žvejybos leidimo leidimą, kuris numatytas 4 straipsnio 1 dalyje išduodamas pagal 4 straipsnį ir kuriuo leidžiama naudoti dugninius žvejybos įrankius 2 straipsnio a punkte nurodytuose Sąjungos vandenyse arba 2 straipsnio b ir c punktuose nurodytuose tarptautiniuose vandenyse, paraiškos pridedamas viešai skelbiamas išsamus žvejybos planas, kuriame nurodoma: [43 pakeit.]

a)  vietos, kuriose ketinama vykdyti tikslinės giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą. Vieta (-os), kurios apibrėžiamos koordinatėmis pagal 1984 m. pasaulinę geodezijos geodezinę sistemą, be to, nurodomi visi įtraukti ICES ir CECAF parajoniai, zonos ir pazonės; [44 pakeit.]

b)  vietos, kuriose pastaruosius trejus ištisus kalendorinius metus 2009–2011 m. buvo vykdoma giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veikla (jei tokių vietų yra), kurios apibrėžiamos. Ši (šios) vieta (-os) apibrėžiama (-os) koordinatėmis pagal 1984 m. pasaulinę geodezijos geodezinę sistemą; žvejybos veiklos vieta koordinatėmis apibrėžiama kuo tiksliau, be to, nurodomi visi įtraukti ICES ir CECAF parajoniai, zonos ir pazonės; [45 pakeit.]

ba)   žvejybos įrankių tipai ir gylis, kuriame šie įrankiai bus naudojami, tikslinės žvejojamos rūšys ir techninių priemonių, kurias reikia nustatyti, sąrašas, pagal žvejybos valdymo technines priemones, kurias rekomenduoja NEAFC, ir priemones pagal Reglamentą (EB) Nr. 734/2008, taip pat jūros dugno batimetrinis planas numatytame žvejybos plote, jei ši informacija dar nepateikta atitinkamos vėliavos valstybės kompetentingoms institucijoms. [46 pakeit.]

1a.  Prieš išduodama leidimą valstybė narė, naudodamasi tokių laivų LSS įrašais, patikrina, ar pagal 1 dalies b punktą pateikta informacija yra tiksli. Jei pagal 1 dalies b punktą pateikta informacija neatitinka LSS įrašų, leidimas neišduodamas. [47 pakeit.]

1b.  Žvejybos veikla, kuriai išduotas leidimas, ribojama esamais žvejybos rajonais, nustatytais pagal 1 dalies b punktą. [48 pakeit.]

1c.  Bet kokį pakeistą žvejybos planą turi įvertinti vėliavos valstybė narė. Vėliavos valstybė narė priima pakeistą žvejybos planą, jei pagal jį žvejybos operacijų neleidžiama vykdyti rajonuose, kuriuose yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų arba gali tokių atsirasti. [49 pakeit.]

1d.  Jei nesilaikoma žvejybos plano, vėliavos valstybė narė panaikina atitinkamam žvejybos laivui išduotą žvejybos leidimą. [50 pakeit.]

1e.  Nedidelio masto žvejyba užsiimantiems laivams, kurie dėl techninių aspektų, pvz., naudojamo įrankio tipo arba laivo pajėgumų, per vieną žvejybos reisą neturi pajėgumų sužvejoti daugiau kaip 100 kg giliavandenių žuvų, taikoma prievolės pateikti žvejybos planą išimtis. [51 pakeit.]

1f.  Paraiškoms dėl giliavandenių žuvų žvejybos leidimų atnaujinimo galima taikyti prievolės pateikti išsamų žvejybos planą taikymo išimtį, nebent planuojama keisti atitinkamo laivo žvejybos operacijas; tokiu atveju pateikiamas peržiūrėtas planas. [52 pakeit.]

2.  Žvejybos leidimuose, išduotuose pagal paraiškas, pateiktas pagal 1 dalį, nurodomas naudotinas dugninis žvejybos įrankis ir nustatomas leidžiamos vykdyti žvejybos rajonas, kurio ribos aprėpia rajoną, kuriame dubliuojasi numatoma žvejybos veikla, nustatyta 1 dalies a punkte, ir jau vykdoma žvejybos veikla, nustatyta 1 dalies b punkte. Tačiau išplėsti numatomos žvejybos veiklos vykdymo rajoną už rajono, kuriame jau vykdoma žvejybos veikla, ribų galima tik tuomet, jei valstybė narė, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, įvertino ir dokumentais patvirtino, kad toks išplėtimas neturės didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūros ekosistemoms. Nedarant poveikio 1 daliai, norint vykdyti žvejybą naudojant dugninius žvejybos įrankius vandenyse, kur giliavandenių žuvų žvejyba nebuvo vykdoma 2009–2011 m., kaip nurodyta 1 dalies b punkte, reikia gauti 4 straipsnyje nurodytą žvejybos leidimą. Žvejybos leidimas neišduodamas, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, remdamasi patikimiausiais turimais moksliniais duomenimis ir rekomendacijomis, įvertino ir dokumentuose užfiksavo, kad atitinkama žvejybos veikla neturės didelio neigiamo poveikio jūrų ekosistemai. Šis viešai skelbiamas vertinimas atliekamas pagal šio reglamento nuostatas ir 2008 m. FAO gaires. Komisija, pasikonsultavusi su atitinkama valstybe nare ir mokslo patariamąja įstaiga, peržiūri šį įvertinimą, siekdama užtikrinti, kad būtų nustatyti visi rajonai, kuriuose esama arba gali būti pažeidžiamų jūrų ekosistemų, ir kad siūlomų poveikio mažinimo ir valdymo priemonių pakaktų tam, kad būtų išvengta didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms. [53 pakeit.]

2a.  Iki …(20) neišduodami ir neatnaujinami jokie žvejybos leidimai, kuriais leidžiama tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba, įskaitant leidimus žvejoti 1 dalies b punkte nurodytuose rajonuose, išskyrus atvejus, kai valstybė narė, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, įvertino ir dokumentuose užfiksavo, kad atitinkama žvejybos veikla neturėtų didelio neigiamo poveikio jūrų ekosistemai. Tas viešai skelbiamas vertinimas atliekamas pagal 2008 m. gaires ir IIa priede nurodytas sąlygas. [54 pakeit.]

2b.  Atlikdamos savo poveikio vertinimus, valstybės narės taiko atsargumo principą. Dugninius žvejybos įrankius draudžiama naudoti rajonuose, dėl kurių poveikio vertinimas neatliktas arba toks vertinimas atliktas nesilaikant 2008 m. FAO gairių. [55 pakeit.]

2c.  Pagal 4 straipsnį neišduodami jokie žvejybos leidimai žvejoti rajonuose, kuriuose esama arba gali būti pažeidžiamų jūrų ekosistemų, nebent Komisija, pasikonsultavusi su moksline patariamąja įstaiga, nustato, kad esama pakankamų įrodymų, jog buvo imtasi tinkamų išsaugojimo ir valdymo priemonių, padedančių užtikrinti didelio neigiamo poveikio pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms prevenciją. [56 pakeit.]

2d.  Naujus poveikio vertinimus reikia atlikti tada, kai labai pakeičiami žvejybos naudojant dugninius žvejybos įrankius būdai ar taikomos technologijos arba esama naujos mokslinės informacijos, rodančios, kad tame rajone yra pažeidžiamų jūrų ekosistemų. [57 pakeit.]

2e.  Be to, ko reikalaujama pagal 6 straipsnį, taip pat reikia pranešti išsamius duomenis apie visą sužvejotą giliavandenių žuvų laimikį (paliekamą arba išmetamą į jūrą), įskaitant informaciją apie rūšinę sudėtį, svorį ir dydžius. [58 pakeit.]

8 straipsnis

Laivų dalyvavimas giliavandenių žuvų žvejybos duomenų rinkimo veikloje

Valstybės narės įgyvendina priemones, siekdamos užtikrinti, kad visi giliavandenes žuvis sužvejojantys laivai, nepaisant to, ar jie žvejybą vykdo pagal 4 straipsnį išduotą žvejybos leidimą, registruoja visus pagautus tokių giliavandenių žuvų kiekius ir šiuos duomenis perduoda atitinkamai kompetentingai institucijai. [59 pakeit.]

Valstybės narės į visus giliavandenių žuvų žvejybos leidimus, išduotus pagal 4 straipsnį, įtraukia būtinas sąlygas, kuriomis užtikrinama, kad atitinkamas laivas bendradarbiaudamas su atitinkama moksline įstaiga dalyvautų kokioje nors duomenų rinkimo programoje, apimančioje žvejybos veiklą, kuriai leidimai yra suteikti.

Valstybės narės įdiegia reikalingas sistemas, padedančias užtikrinti, kad, kai tik įmanoma, surinkti duomenys būtų perduodami atitinkamoms kompetentingoms institucijoms iš karto, kai tik jie parengiami, ir taip būtų sumažinta pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms kylanti rizika, kuo labiau sumažinta priegauda ir sudarytos sąlygos geriau valdyti žvejybą taikant stebėsenos realiuoju laiku priemones. [60 pakeit.]

Atitinkami duomenys, kurie turi būti registruojami ir perduodami pagal šį straipsnį, apima bent jau informaciją apie visų sužvejotų giliavandenių žuvų svorį ir rūšinę sudėtį. [61 pakeit.]

9 straipsnis

Laivų, žvejybai naudojančių dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, turimų giliavandenių žuvų žvejybos leidimų galiojimo pabaiga

Laivams, kurie tikslinei giliavandenių žuvų žvejybai naudoja dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, 4 straipsnio 1 dalyje numatyti žvejybos leidimai baigia galioti praėjus ne daugiau kaip dvejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo. Po šio datos žvejybos leidimai, kuriais leidžiama tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba šiais įrankiais, nebeišduodami ir nebeatnaujinami. Ne vėliau kaip ...(21) Komisija įvertina šio reglamento įgyvendinimą pagal 21 straipsnį. Įvertinamas visų žvejybos įrankių, kuriais vykdyta tikslinė giliavandenių žuvų žvejyba, naudojimas ir ypatingas dėmesys skiriamas poveikiui pažeidžiamiausių rūšių žuvims ir pažeidžiamiausioms jūrų ekosistemoms. Jei iš vertinimo matyti, kad I priede išvardytų giliavandenių žuvų ištekliai, išskyrus I priede išvardytas rūšis, kurioms atidedamas 4 straipsnio 2 dalies c punkto taikymas, nebuvo žvejojami paisant didžiausio galimo tausios žvejybos laimikio lygio, kurį užtikrinus galima atkurti ir išlaikyti didesnį žuvų išteklių populiacijos lygmenį, nei reikia siekiant sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį, ir kad pažeidžiamos jūrų ekosistemos nėra apsaugotos nuo didelio neigiamo poveikio, tai Komisija ne vėliau kaip …(22)+ pateikia pasiūlymą dėl dalinio šio reglamento pakeitimo. Šio pasiūlymo tikslas – užtikrinti, kad 4 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai laivams, vykdantiems tikslinę giliavandenių žuvų žvejybą ir naudojantiems dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, nustotų galioti ir nebūtų atnaujinami ir kad būtų taikomos visos būtinos priemonės, susijusios su dugniniais žvejybos įrankiais, įskaitant ilgąsias ūdas, siekiant garantuoti pažeidžiamiausių rūšių žuvų apsaugą.

III SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS IR PAPILDOMOSIOS PRIEMONĖS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

10 straipsnis

Principai

1.  Nustatomos žvejybos galimybės, atitinkančios tokį atitinkamų giliavandenių žuvų išteklių naudojimo lygį, kuris yra suderinamas su didžiausiu galimu užtikrina, kad giliavandenių žuvų populiacija bus progresyviai atkuriama ir išlaikoma viršijant biomasės lygį, kurį užtikrinus būtų galima sugauti didžiausią galimą tausios žvejybos laimikiu laimikį. Šis naudojimo lygis padeda užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiekta arba išlaikyta gera jūrų ekosistemų aplinkos būklė, ir yra nustatomas remiantis patikimiausia turima moksline informacija. [63 pakeit.]

2.  Jei pagal patikimiausią mokslinę informaciją neįmanoma nustatyti, koks išteklių naudojimo lygis yra suderinamas su didžiausiu galimu tausios žvejybos laimikiu 1 dalimi, žvejybos galimybės nustatomos, kaip nurodyta toliau: [64 pakeit.]

a)  jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją nustatytas naudojimo lygis atitinka žuvininkystės valdymo atsargumo principą, atitinkamo žvejybos valdymo laikotarpio žvejybos galimybės negali būti didesnės nei tas lygis;

b)  jei pagal patikimiausią turimą mokslinę informaciją žuvininkystės valdymo atsargumo principą atitinkančio naudojimo lygio nustatyti neįmanoma, nes trūksta konkrečių išteklių arba konkrečios rūšies duomenų, tos tai atitinkamo žvejybos galimybių skirti iš viso negalima valdymo laikotarpio žvejybos galimybės negali būti nustatytos didesnės nei tas lygis, kurį ICES nustato ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų. [65 pakeit.]

2a.  Jei ICES negalėjo apibrėžti naudojimo lygių, kaip nurodyta 2 dalies a ar b punktuose, taip pat lygio ištekliams ar rūšims, apie kuriuos trūksta duomenų, tai nenustatoma jokių tos žvejybos galimybių. [66 pakeit.]

2b.  Nustatant giliavandenių žuvų žvejybos galimybes atsižvelgiama į tikėtiną laimikio šiuose žvejybos rajonuose sudėtį ir užtikrinamas ilgalaikis visų žvejojamų rūšių tvarumas. [67 pakeit.]

2c.  Nustatant valstybėms narėms žvejybos galimybes, kuriomis jos gali naudotis, laikomasi Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 17 straipsnyje nurodytų kriterijų. [68 pakeit.]

2d.  Valdymo priemonės, įskaitant nustatomas tikslinių rūšių žvejybos galimybes mišrios žvejybos rajonuose, žvejybos atskiruose rajonuose arba tam tikru sezonu draudimai ir selektyvesnės įrangos naudojimas numatomi ir nustatomi siekiant išvengti pažeidžiamiausių rūšių priegaudos ir ją kuo labiau sumažinti, taip pat užtikrinti ilgalaikį visų nuo neigiamo žvejybos poveikio nukentėjusių žuvų rūšių tvarumą. [69 pakeit.]

10a straipsnis

Išsaugojimo priemonės

1.  Žvejybos valdymo srityje valstybės narės taiko atsargumo ir į ekosistemą orientuotus principus ir priima priemones, kuriomis užtikrina ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių ir netikslinių rūšių išsaugojimą ir tvarų valdymą. Tomis priemonėmis siekiama atkurti išeikvotus išteklius, užkirsti kelią priegaudai, kuo labiau ją sumažinti ir, jei įmanoma, panaikinti, kad būtų apsaugoti neršto plotai ir užtikrinta tinkama pažeidžiamų jūrų ekosistemų apsauga ir didelio neigiamo poveikio prevencija. Tokios priemonės gali apimti realiojo laiko, sezoninius arba nuolatinius draudimus vykdyti tam tikrą žvejybos veiklą arba naudoti įrankius konkrečiuose rajonuose.

2.  Šis reglamentas padeda įgyvendinti Tarybos direktyvą 92/43/EEB(23) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB(24), taip pat ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti ir išlaikyti gerą aplinkos būklę, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/56/EB(25), įskaitant visų pirma tai, kad visų sužvejotų rūšių ištekliai rodo sveiką išteklių pasiskirstymą populiacijoje pagal amžių ir dydį, taip pat 1, 2, 3, 4, 5, 6, 9 ir 10 deskriptorius. [70 pakeit.]

10b straipsnis

Įpareigojimas užtikrinti, kad visas laimikis būtų iškraunamas

1.  Nukrypstant nuo Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 15 straipsnio, visas žuvų ir ne žuvų rūšių, nesvarbu, ar joms taikomi sužvejojamo laimikio apribojimai, laimikis, kurį sugavo žvejybos laivas, turintis leidimą žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, suteiktą pagal šio reglamento 4 straipsnio 1 arba 3 dalį, ištraukiamas ir laikomas laive, registruojamas laivo žurnale ir iškraunamas. Šiems laivams netaikomos de minimis nuostatos. [71 pakeit.]

2 skirsnis

Valdymas apribojant žvejybos pastangas pastangų apribojimai ir papildomosios priemonės [72 pakeit.]

11 straipsnis

Žvejybos galimybės, grindžiamos tik žvejybos pastangų apribojimu galimybių nustatymas [73 pakeit.]

1.  Laikydamasi Sutarties nuostatų, Taryba, užuot nustačiusi metines Giliavandenių žuvų žvejybos galimybes, grindžiamas tiek žvejybos pastangų apribojimu, tiek sužvejojamų žuvų kiekio apribojimu, gali nuspręsti apriboti tik konkrečios žvejybos pastangas galimybės grindžiamos bendru leidžiamu sužvejoti kiekiu. [74 pakeit.]

1a.  Gali būti numatyti ne tik bendri leidžiami sužvejoti kiekiai, bet ir nustatyti žvejybos pastangų apribojimai. [75 pakeit.]

1b.  Nustatant žvejybos galimybes pagal 1 ir 1a dalis laikomasi Reglamento (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] 16 straipsnio 4 dalyje nurodytų kriterijų. [76 pakeit.]

2.  Taikant 1 1a dalį, kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos pastangų lygiai, kurie yra naudojami kaip pagal 10 straipsnyje nustatytus principus taikomų korekcijų atskaitos taškas, yra žvejybos pastangų lygiai, kurie remiantis moksline informacija yra laikomi suderinamais su kiekiais, per ankstesnius dvejus kalendorinius metus 2009–2011 m. sužvejotais vykdant atitinkamų giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą.

Vertinant pirmoje pastraipoje nurodytus žvejybos pastangų lygius, į I priede išvardytas rūšis, kurioms atidedamas 4 straipsnio 2 dalies c punkto taikymas, kaip nurodyta I priedo ketvirtame stulpelyje, atsižvelgiama tik nuo ....(26). [77 pakeit.]

2a.  Nustatant giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos pastangų apribojimus atsižvelgiama į tikėtiną laimikio šiuose žvejybos rajonuose sudėtį ir jie nustatomi tokiu lygmeniu, kad būtų galima užtikrinti ilgalaikį visų žvejojamų rūšių tvarumą. [78 pakeit.]

3.  Nustatant žvejybos pastangų apribojimus pagal 1 ir 2 dalis, nurodoma:

a)  giliavandenių žuvų žvejybos specializacija, kuriai taikomi žvejybos pastangų apribojimai, susiję su reguliuojamu reguliuojamo žvejybos įrankiu įrankio tipu ir dydžiu, tikslinėmis rūšimis ir konkrečiais ištekliais, žvejybos gyliu ir ICES zonomis arba CECAF rajonais, kuriuose galima taikyti leidžiamas pastangas; taip pat [79 pakeit.]

b)  valdymo tikslais naudojamas žvejybos pastangos vienetas arba vienetų derinys; taip pat [80 pakeit.]

ba)  pastangų lygių stebėjimo ir pranešimų apie juos teikimo žvejybos valdymo laikotarpiu metodai ir protokolai. [81 pakeit.]

12 straipsnis

Papildomosios priemonės

1.  Jei pagal 11 straipsnio 1 dalį sužvejojamų žuvų kiekio apribojimai buvo pakeisti metiniais žvejybos pastangų apribojimais, Valstybės narės išlaiko arba nustato šias su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomas papildomąsias priemones: [82 pakeit.]

a)  priemones, kuriomis siekiama išvengti laivų, kuriems taikomi pastangų apribojimai, bendrų sužvejojimo pajėgumų padidėjimo užkirsti kelią peržvejojimui ir pertekliniams žvejybos pajėgumams arba juos panaikinti; [83 pakeit.]

b)  priemones, kuriomis siekiama išvengti priegaudos, visų pirma labiausiai pažeidžiamų rūšių priegaudos padidėjimo ir ją kuo labiau sumažinti; taip pat [84 pakeit.]

c)  veiksmingos žuvų išmetimo į jūrą prevencijos sąlygas. Tomis sąlygomis siekiama, kad visų pirma būtų išvengta nepageidaujamų rūšių sužvejojimo ir reikalaujama, kad visos į laivą paimtos žuvys būtų iškrautos, nebent tai prieštarautų pagal bendrą žuvininkystės politiką galiojančioms taisyklėms arba būtų įrodyta didelė tikimybė, kad išmestos į jūrą žuvys ilgą laiką išliks gyvos; [85 pakeit.]

ca)  priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nereglamentuojamai ir nedeklaruojamai giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti. [86 pakeit.]

2.  Priemonės galioja tol, kol išlieka būtinybė užkirsti kelią 1 dalies a, b ir c punktuose 1 dalyje nurodytai rizikai arba tą riziką mažinti. [87 pakeit.]

2a.  Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai apie pagal 1 dalį priimtas priemones. [88 pakeit.]

3.  Kai valstybės narės priima papildomąsias priemones, Komisija iškart ir po to kiekvienais metais įvertina jų veiksmingumą. [89 pakeit.]

13 straipsnis

Komisijos priemonės, taikomos, kai valstybės narės nėra priėmusios papildomųjų priemonių arba kai šios nėra pakankamos

1.  Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos metinius žvejybos pastangų apribojimus papildančios priemonės, nurodytos 12 straipsnio 1 dalies a, b arba c punktuose:

a)  jei atitinkama valstybė narė ne vėliau kaip ...(27) Komisijai nepraneša apie jokias pagal 12 straipsnį priimtas priemones; [90 pakeit.]

b)  jei pagal 12 straipsnį priimtos priemonės baigia galioti, nors išlieka būtinybė užkirsti kelią 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytai rizikai arba tą riziką mažinti.]

2.  Komisija įgaliojama pagal 20 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos 12 straipsnio a, b ir c punktuose nurodytos metinius žvejybos pastangų apribojimus papildančios priemonės, jei remiantis pagal 12 straipsnio 3 dalį atliktu įvertinimu laikoma, kad:

a)  valstybės narės priemonės nėra suderinamos su šio reglamento tikslais arba

b)  valstybės narės priemonės nepakankamos įgyvendinant 12 straipsnio 1 dalies a, b ir c punkte nustatytus siekius.

3.  Komisijos priimtomis papildomosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti, kad būtų įgyvendinti šame reglamente nustatyti tikslai ir siekiai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą bet kokios valstybės narės priimtos priemonės nustoja galioti.

13a straipsnis

Konkrečios Sąjungos lygmens priemonės

Siekiant užkirsti kelią priegaudai, visų pirma labiausiai pažeidžiamų rūšių žuvų priegaudai, ir ją kuo labiau sumažinti gali būti priimti sprendimai dėl įrankių pakeitimo arba realiuoju laiku nustatomų žvejybos draudimų rajonuose, kuriuose sužvejojami dideli priegaudos kiekiai. [91 pakeit.]

IV SKYRIUS

KONTROLĖ

14 straipsnis

Kontrolės nuostatų taikymas daugiamečiams planams

1.  Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] šis reglamentas laikomas daugiamečiu planu. [92 pakeit.]

2.  Taikant Reglamentą (EB) Nr. 1224/2009 (ES) Nr. .../2013 [dėl bendros žuvininkystės politikos] giliavandenės žuvų rūšys laikomos rūšimis, kurioms taikomas daugiametis planas, ir ištekliais, kuriems taikomas daugiametis planas. [93 pakeit.]

15 straipsnis

Paskirtieji uostai

1.  Valstybės narės paskiria uostus, kuriuose iškraunama arba perkraunama daugiau nei 100 kg giliavandenių žuvų. Valstybės narės ne vėliau kaip ...(28) perduoda Komisijai šių paskirtųjų uostų sąrašą. [94 pakeit.]

2.  Vietose, kurios nėra valstybių narių pagal 1 dalį paskirtieji giliavandenių žuvų iškrovimo uostai, draudžiama iškrauti bet kokį bet kokio giliavandenių žuvų derinio kiekį, viršijantį 100 kg. [95 pakeit.]

3.  Siekdama padidinti nuoseklumą ir koordinavimą Sąjungos lygmeniu, Komisija nustato laivams, paskirtiesiems uostams ir atitinkamoms kompetentingoms institucijoms skirtas priemones, susijusias su patikros ir priežiūros procedūromis, kurios reikalingos giliavandenėms žuvims iškrauti ar perkrauti ir duomenims apie iškrovimą ar perkrovimą registruoti ir perduoti, kurie apima bent jau informaciją apie iškraunamų ar perkraunamų žuvų svorį ir rūšinę sudėtį. [96 pakeit.]

4.  Laivuose, kuriuose iškraunamos ar perkraunamos giliavandenės žuvys, laikomasi iškraunamų ar perkraunamų giliavandenių žuvų svorio ir rūšinės sudėties duomenų registravimo ir perdavimo sąlygų, taip pat laikomasi visų patikros ir priežiūros procedūrų, susijusių su giliavandenių žuvų iškrovimu ar perkrovimu. [97 pakeit.]

16 straipsnis

Išankstinis pranešimas

Nukrypstant nuo Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnio ir neatsižvelgiant į laivo ilgį, Visų Sąjungos žvejybos laivų, neatsižvelgiant į jų ilgį, ketinančių iškrauti 100 kg arba didesnį giliavandenių žuvų kiekį, kapitonai savo vėliavos valstybės narės kompetentingai institucijai ir uosto valstybės institucijai privalo pranešti apie tokį ketinimą. 12 metrų ilgio ar ilgesnio laivo kapitonas arba bet kuris kitas asmuo, atsakingas už tokio laivo valdymą, pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 17 straipsnį pateikia pranešimą kompetentingoms institucijoms likus ne mažiau kaip keturioms valandoms iki planuojamo laivo atvykimo į uostą. Vis dėlto mažos apimties žvejybos laivams, neturintiems elektroninio žvejybos žurnalo, ir nepramoninės žvejybos laivams reikalavimas pranešti netaikomas. [98 pakeit.]

17 straipsnis

Žvejybos žurnalo įrašai žvejojant giliuosiuose vandenyse

Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 14 ir 15 straipsniams, žvejybos laivų, turinčių šio reglamento 4 straipsnio 1 arba 3 dalyje numatytą leidimą, kapitonai laivui vykdant giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą arba žvejojant didesniame nei 400 m gylyje:

a)  po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo nubrėžia naują liniją žvejybos žurnale, arba

b)  jei laivui taikoma elektroninė duomenų registravimo ir perdavimo sistema, duomenis registruoja atskirai po kiekvieno žvejybos įrankio ištraukimo.

18 straipsnis

Žvejybos leidimų panaikinimas

1.  Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 7 straipsnio 4 daliai, šio reglamento 4 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti žvejybos leidimai panaikinami mažiausiai vieneriems metams visais šiais atvejais: [99 pakeit.]

a)  jei neįvykdomos žvejybos leidime nustatytos sąlygos dėl žvejybos įrankių naudojimo, leidžiamų operacijų vykdymo rajonų arba, atitinkamais atvejais, sužvejojamų žuvų, kurias leidžiama tikslingai žvejoti, laimikio apribojimų arba ir jų žvejybos pastangų apribojimų; arba [100 pakeit.]

b)  jei į laivą nepaimamas mokslinis stebėtojas arba neleidžiama surinkti ėminių moksliniais tikslais, kaip nurodyta šio reglamento 19 straipsnyje;

ba)  jei pagal 8 straipsnį nesurenkami, neįregistruojami ir neperduodami duomenys; [101 pakeit.]

bb)  jei nesilaikoma bendros žuvininkystės politikos reikalavimų; [102 pakeit.]

bc)  visais atvejais, kurie nurodyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1005/2008(29), ir visų tuomet, kai taikomos VII-IX skyrių nuostatos. [103 pakeit.]

2.  1 dalis netaikoma, jeigu joje nurodytų reikalavimų nevykdymą lėmė force majeure. [104 pakeit.]

V SKYRIUS

DUOMENŲ RINKIMAS IR ATITIKTIS [105 pakeit.]

19 straipsnis

Duomenų rinkimo ir perdavimo taisyklės

1.  Valstybės narės renka kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos duomenis laikydamosi duomenų rinkimo taisyklių ir duomenų tikslumo lygių, nustatytų Daugiametėje Bendrijos biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo programoje, priimtoje pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 199/2008(30) ir kitose pagal tą reglamentą priimtose priemonėse. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įdiegtos sistemos, kurių reikia duomenų apie sužvejotas tikslines ir priegaudos žuvų rūšis ir įrodymų apie bet kokią aptiktą pažeidžiamą jūrų ekosistemą perdavimui palengvinti. Jei įmanoma, tokie duomenys perduodami realiuoju laiku. [106 pakeit.]

1a.  Siekdamos veiksmingai įgyvendinti šį reglamentą, valstybės narės nustato stebėjimo programą, skirtą užtikrinti, kad būtų laiku renkami patikimi ir tikslūs duomenys apie sugautą giliavandenių žuvų laimikį ir priegaudą, pažeidžiamų jūrų ekosistemų aptikimo atvejus ir kita svarbi informacija. Laivams, kurie giliavandenių žuvų žvejybai pagal leidimą naudoja dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, taikomas 100 proc. stebėjimo reikalavimas. Visiems kitiems laivams, turintiems leidimą žvejoti giliavandenių žuvų rūšis, taikomas 10 proc. stebėjimo reikalavimas. [107 pakeit.]

2.  Laivo kapitono arba bet kokio kito už laivo valdymą atsakingo asmens pareikalaujama į laivą paimti mokslinį stebėtoją, kurį laivui paskyrė valstybė narė, nebent tai neįmanoma dėl saugumo priežasčių pagal 4 dalyje nurodytas sąlygas. Laivo kapitonas moksliniam stebėtojui palengvina užduočių atlikimo sąlygas. [108 pakeit.]

3.  Moksliniai stebėtojai:

a)  turi tinkamą kvalifikaciją vykdyti savo, kaip mokslinių stebėtojų, pareigas ir užduotis, taip pat sugeba nustatyti giliavandenėse ekosistemose aptiktas rūšis; [109 pakeit.]

aa)  savarankiškai ir tokiu pat formatu, koks naudojamas laivo žurnale, registruoja Reglamente (EB) Nr. 1224/2009 nurodytą informaciją apie sužvejotų žuvų laimikį; [110 pakeit.]

ab)  registruoja visus 7 straipsnyje nurodyto žvejybos plano pakeitimo atvejus; [111 pakeit.]

ac)  registruoja visus pažeidžiamų jūrų ekosistemų netikėto aptikimo atvejus, taip pat renka informaciją, kuri gali būti naudinga aptiktos vietos apsaugai; [112 pakeit.]

ad)  registruoja gylį, kuriame naudojami žvejybos įrankiai; [113 pakeit.]

ae)  pasibaigus stebėjimo laikotarpiui per 20 dienų pateikia ataskaitą vėliavos valstybės narės kompetentingoms institucijoms, o šios ataskaitos kopiją minėtos kompetentingos institucijos nusiunčia Komisijai per 30 dienų nuo rašytinio Komisijos prašymo gavimo dienos; [114 pakeit.]

b)  nustato ir dokumentuose užregistruoja bet kokių kietųjų arba minkštųjų koralų, pinčių arba kitų žvejybos įrankiu ištrauktų tai pačiai ekosistemai priklausančių organizmų svorį.

3a.  Mokslinis stebėtojas negali būti:

i)  laivo, į kurį jis paskiriamas, kapitono arba kurio nors kito laive vadovaujančio jūrininko giminaitis;

ii)  laivo, į kurį jis paskiriamas, kapitono darbuotojas;

iii)  kapitono atstovo darbuotojas;

iv)  kapitono arba jo atstovo kontroliuojamos bendrovės darbuotojas,

v)  kapitono atstovo giminaitis. [115 pakeit.]

4.  Be 1 dalyje nurodytų įpareigojimų, giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą vykdančioms valstybėms narėms taikomi II priede nustatyti specifiniai duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimai.

4a.  Duomenų rinkimas gali paskatinti, kad būtų užmegzta mokslininkų ir žvejų partnerystė, ir padėti vykdyti mokslinius tyrimus jūrų aplinkos, biotechnologijų, maisto produktų mokslo, perdirbimo ir ekonomikos srityse. [116 pakeit.]

5.  Su giliavandenių žuvų žvejybos specializacija susiję surinkti duomenys, įskaitant visus pagal šio reglamento II priede pateiktas išsamias taisykles surinktus duomenis, tvarkomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 199/2008 III skyriuje išdėstyto duomenų tvarkymo proceso nuostatų.

6.  Komisijai pareikalavus valstybės narės jai kas mėnesį pateikia atliktų veiksmų ir (arba) sužvejotų žuvų kiekių duomenis pagal specializaciją. Šie duomenys skelbiami viešai. [117 pakeit.]

Va skyrius

FINANSINĖ PARAMA [118 pakeit.]

19a straipsnis

Finansinė parama žvejybos įrankiams pakeisti

1.  Žvejybos laivams, kurie giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veikloje naudoja dugninius tralus arba dugninius statomuosius žiauninius tinklus, gali būti skiriama Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama žvejybos įrankiams pakeisti, susijusiems laivo patobulinimams atlikti, reikalingai praktinei patirčiai įgyti ir mokymams rengti, jeigu akivaizdu, kad nauju įrankiu gerinama dydžio ir rūšių atranka, jis turės mažesnį ir ribotą poveikį jūrų aplinkai ir pažeidžiamoms jūrų ekosistemoms ir dėl jo nepadidės laivo žvejybos pajėgumai, kai taip nustatė Komisija, pasikonsultavusi su tinkama nepriklausoma moksline įstaiga.

2.  Žvejybos laivams Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinė parama gali būti skiriama siekiant kuo labiau sumažinti ir, kai įmanoma, panaikinti nepageidaujamą giliavandenių žuvų priegaudą, visų pirma pažeidžiamiausių rūšių žuvų priegaudą.

3.  Parama tam pačiam Sąjungos žvejybos laivui gali būti skiriama tik vieną kartą.

4.  Galimybė gauti Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo finansinę paramą priklauso nuo to, ar visapusiškai laikomasi šio reglamento, bendros žuvininkystės politikos ir Sąjungos aplinkosaugos teisės. [119 pakeit.]

VI SKYRIUS

DELEGUOTIEJI AKTAI

20 straipsnis

Deleguotųjų įgaliojimų vykdymas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti 3b straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neapibrėžtam laikotarpiui trejų metų laikotarpiui nuo ...(31). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [120 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 3b straipsnio 2 dalyje ir 13 straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 3b straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik jei Europos Parlamentas arba Taryba per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nepareiškė savo prieštaravimo arba jei iki šio termino pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informavo Komisiją, kad neketina prieštarauti. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

VII SKYRIUS

VERTINIMAS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

21 straipsnis

Vertinimas

1.  Per šešerius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo Ne vėliau kaip ...(32) Komisija, remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir šiuo tikslu gautomis mokslinėmis rekomendacijomis, įvertina šiame reglamente nustatytų priemonių poveikį ir nustato, kiek buvo įgyvendinti 1 straipsnio a ir b punktuose 1 straipsnyje nurodyti tikslai. [121 pakeit.]

2.  Atliekant vertinimą didelis dėmesys skiriamas šiems aspektams:

a)  laivams, kurie perėjo prie mažesnį poveikį jūros dugnui turinčių žvejybos įrankių, ir iš jų į jūrą išmetamų žuvų kiekio pokyčiams pažangai nepageidaujamų priegaudos kiekių prevencijos, mažinimo ir, kai įmanoma, panaikinimo srityje; [122 pakeit.]

b)  kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą vykdančių laivų operacijų aprėpčiai;

c)  duomenų, kuriuos valstybės narės teikia mokslinėms įstaigoms išteklių būklei įvertinti arba Komisijai, šiai paskelbus specialų pareikalavimą, išsamumui ir patikimumui;

d)  giliavandenių žuvų ištekliams, dėl kurių teikiamos rekomendacijos pagerėjo;

e)  žvejybai, kuri valdoma taikant tik žvejybos pastangų apribojimus, ir papildomųjų priemonių, kuriomis siekiama sustabdyti žuvų išmetimą į jūrą ir sumažinti sužvejojamus labiausiai pažeidžiamų rūšių žuvų kiekius, veiksmingumui; [123 pakeit.]

ea)  pagal 7 straipsnį atliktų poveikio vertinimų kokybei; [124 pakeit.]

eb)  Sąjungos laivų ir uostų, kuriems šio reglamento įgyvendinimas padarys tiesioginį poveikį, skaičiui; [125 pakeit.]

ec)  priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti ilgalaikį giliavandenių žuvų išteklių tvarumą ir užkirsti kelią netikslinių, ypač pažeidžiamiausių rūšių priegaudai, veiksmingumui; [126 pakeit.]

ed)  mastui, kuriuo pažeidžiamos jūros ekosistemos buvo veiksmingai apsaugotos apribojant leidžiamą žvejybos veiklą esamais giliųjų vandenų rajonais, taikant žvejybos atskiruose rajonuose draudimus, pasitraukimo taisyklę ir (arba) kitas priemones; [127 pakeit.]

ee)  600 m gylio apribojimo taikymui. [128 pakeit.]

2a.  Remdamasi 1 ir 2 dalyse minimais vertinimais, Komisija ne vėliau kaip ...(33) pateikia pasiūlymus dėl atitinkamų šio reglamento pakeitimų. [129 pakeit.]

22 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Pagal Reglamentą (EB) Nr. 2347/2002 išduoti specialūs žvejybos leidimai lieka galioti, kol bus pakeisti pagal šį reglamentą išduotais žvejybos leidimais, kuriais leidžiama sužvejoti giliavandenes žuvis, tačiau bet kuriuo atveju nebegalios po 2012 m. rugsėjo 30 d ...(34). [130 pakeit.]

23 straipsnis

Panaikinimas

1.  Reglamentas (EB) Nr. 2347/2002 panaikinamas.

2.  Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I priedas

1 skirsnis. Giliavandenės žuvys

Mokslinis pavadinimas

Bendrinis pavadinimas

Labiausiai pažeidžiamos rūšys (x)

Atidėtas 4 straipsnio 2 dalies c punkto taikymas

Centrophorus granulosus

Rudasis trumpadyglis ryklys

x

Centrophorus squamosus

Pilkasis trumpadyglis ryklys

x

Centroscyllium fabricii

Paprastasis juodasis šunryklis

x

Centroscymnus coelolepis

Portugalinis baltaakis dygliaryklis

x

Centroscymnus crepidater

Ilgašnipis baltaakis dygliaryklis

x

Dalatias licha

Šokoladinis dygliaryklis

x

Etmopterus princeps

Didysis juodasis dygliaryklis

x

Apristuris spp

Juodieji katrykliai

Chlamydoselachus anguineus

Gyvatryklis

Deania calcea

Paprastasis ilgasnukis dygliaryklis

Galeus melastomus

Juodažiotis pjūklauodegis katryklis

Galeus murinus

Islandinis pjūklauodegis katryklis

Hexanchus griseus

Pilkasis šešiažiaunis ryklys

x

Etmopterus spinax

Lygiaodis juodasis ryklys

Oxynotus paradoxus

Tribriaunis ryklys

Scymnodon ringens

Aštriadantis velvetinis dygliaryklis

Somniosus microcephalus

Arktinis ryklys

Alepocephalidae

Švelniagalvinės

Alepocephalus Bairdii

Berdo švelniagalvė

Alepocephalus rostratus

Ilgasnukė švelniagalvė

Aphanopus carbo

Juodoji kalavija

Argentina silus

Atlantinė argentina

Beryx spp.

Paprastieji beriksai

Chaceon (Geryon) affinis

Gelminis penkiadantis krabas

x

Chimaera monstrosa

Europinė chimera

x

Hydrolagus mirabilis

Didžiaakė chimera

x

Rhinochimaera atlantica

Atlantinė peiliasnukė chimera

x

Coryphaenoides rupestris

Bukasnukis ilgauodegis grenadierius

Epigonus telescopus

Juodoji kalavija

x

Helicolenus dactilopterus

Melsvažiotis ešerys

Hoplostethus atlanticus

Islandinis pjūklapilvis beriksas

x

Macrourus berglax

Šiaurinis grenadierius

Molva dypterigia

Melsvoji molva

Mora moro

Paprastoji mora

x

Antimora rostrata

Melsvoji antimora

x

Pagellus bogaraveo

Raudonpelekis pagelas

Phycis blennoides

Didžiaakė siūlapelekė vėgėlė

Polyprion americanus

Amerikinė rudoji černa

Reinhardtius hippoglossoides

Juodasis paltusas

Cataetyx laticeps

x

Hoplosthetus mediterraneus

Viduržemio jūros pjūklapilvis beriksas

x

Macrouridaeišskyrus Coryphaenoides rupestris ir Macrourus berglax

Grenadieriai

išskyrus bukasnukius ilgauodegius grenadierius ir šiaurinius grenadierius

Nesiarchus nasutus

Violetinė gyvatinė skumbrė

Notocanthus chemnitzii

Riestanosis dyglianugaris ungurys

Raja fyllae

Apvalioji raja

x

Raja hyperborea

Šiaurinė raja

Raja nidarosiensus

Norveginė raja

Trachyscorpia cristulata

Trachyscorpia cristulata rūšies skorpenžuvė

2 skirsnis. Papildomai NEAFC reguliuojamos rūšys

Brosme brosme

Paprastoji brosmė

Conger conger

Atlantinis jūrinis ungurys

Lepidopus caudatus

Uodeguotoji kalavija

x

Lycodes esmarkii

Didysis likodonas

Molva molva

Paprastoji molva

Sebastes viviparus

Mažasis jūrinis ešerys

[131 pakeit.]

II priedas

Specialūs duomenų rinkimo ir perdavimo reikalavimai, nurodyti 18 straipsnio 4 dalyje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad surinkti rajono, kuris apima tiek Sąjungos, tiek tarptautinius vandenis, duomenys būtų diferencijuoti, kad atskirai rodytų Sąjungos vandenų arba tarptautinių vandenų išteklių būklę.

2.  Jei giliavandenių žuvų žvejybos specializacija tame pačiame rajone dubliuojasi su kita specializacija, duomenys apie giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos veiklą renkami atskirai nuo tos kitos specializacijos veiklos duomenų.

3.  Į jūrą išmetamų žuvų ėminiai renkami kiekvienos giliavandenių žuvų žvejybos specializacijos atveju. Iškraunamų ir į jūrą išmetamų žuvų imčių rinkimo strategija apima visas I priede išvardytas rūšis, taip pat jūros dugno ekosistemai priklausančias rūšis, kaip antai giliavandenius koralus, pintis ar kitus tai pačiai ekosistemai priklausančius organizmus.

4.  Jei pagal taikomą daugiametį duomenų rinkimo planą reikalaujama rinkti žvejybos pastangų duomenis, t. y. žvejybos tralais valandų skaičių ir pasyviosios žvejybos įrankių ponyrio laiką, valstybės narės renka ir yra pasirengusios drauge su tokia žvejybos pastangų informacija pateikti šiuos papildomus duomenis:

a)  žvejybos veiklos (kiekvieno žvejybos įrankio užmetimo) geografinę padėtį, kurią laivų stebėjimo sistema laivas perdavė žvejybos stebėjimo centrui;

b)  gylį, kuriame naudojami žvejybos įrankiai, jei laive duomenys registruojami į elektroninį žvejybos žurnalą. Laivo kapitonas žvejybos gylį pažymi standartine pranešimo forma.

4a.  Komisija užtikrina, kad duomenys būtų renkami tinkamu laiku ir laikantis vienodos tvarkos visose valstybėse narėse, taip pat šių duomenų tikslumą, patikimumą ir išsamumą. [132 pakeit.]

4b.  Komisija užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir juos viešai skelbia, išskyrus išskirtines aplinkybes, kuriomis reikia užtikrinti tinkamą apsaugą bei konfidencialumą, kai pranešama apie šių apribojimų priežastis. [133 pakeit.]

IIa priedas

7 straipsnio 2 dalyje nurodyti poveikio vertinimai

Poveikio vertinimuose, kuriais siekiama nustatyti 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą giliavandenių žuvų žvejybos veiklą, inter alia, aptariama:

1.  vykdomos žvejybos tipas (-ai), įskaitant laivus ir žvejybos įrankių tipus, žvejybos rajonus ir gylį, kuriame bus vykdoma žvejybos veikla, pavienės tikslinės žvejojamos rūšys ir galimos priegaudos rūšys, žvejybos pastangų lygis ir žvejybos trukmė;

2.  patikimiausia turima mokslinė informacija apie dabartinę žuvų išteklių būklę ir pagrindinė informacija apie žvejybos rajono ekosistemas ir buveines, su kuria turi būti lyginami būsimi pokyčiai;

3.  pažeidžiamų jūros ekosistemų, kurių esama arba gali būti žvejybos rajone, nustatymas, aprašymas ir kartografavimas;

4.  duomenys ir metodai, naudojami veiklos poveikiui nustatyti, aprašyti ir įvertinti, žinių spragų nustatymas ir vertinime pateiktos informacijos neapibrėžtumo įvertinimas;

5.  galimo žvejybos operacijų poveikio, įskaitant kumuliacinį žvejybos veiklos poveikį, visų pirma pažeidžiamoms jūros ekosistemoms ir žemo našumo žvejybos ištekliams žvejybos rajone, tikimybės, masto ir trukmės nustatymas, aprašymas ir įvertinimas;

6.  siūlomos sušvelninimo ir valdymo priemonės, kurios turi būti taikomos siekiant užkirsti kelią dideliam neigiamam poveikiui pažeidžiamoms jūros ekosistemoms ir užtikrinti ilgalaikį žemo našumo žvejybos išteklių išsaugojimą ir tausų valdymą, taip pat priemonės, kurias reikia taikyti siekiant stebėti žvejybos operacijų poveikį. [134 pakeit.]

(1) OL C 133, 2013 5 9, p. 41.
(2)OL C 133, 2013 5 9, p. 41.
(3) 2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (OL L 358, 2002 12 31, p. 59).
(5) 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2347/2002, nustatantis konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (OL L 351, 2002 12 28, p. 6).
(6) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. …/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 639/2004 ir Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L …).
(7)OL L 347, 2009 12 24, p. 6.
(8)2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).
(9) 1981 m. liepos 13 d. Tarybos sprendimas 81/608/EEB dėl Konvencijos dėl būsimo daugiašalio bendradarbiavimo Šiaurės Rytų Atlanto žvejyboje patvirtinimo (OL L 227, 1981 8 12, p. 21).
(10)2008 m. liepos 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 734/2008 dėl pažeidžiamų jūrų ekosistemų atviroje jūroje apsaugos nuo dugniniais žvejybos įrankiais daromo neigiamo poveikio (OL L 201, 2008 7 30, p. 8).
(11)2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).
(12)2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 216/2009 dėl tam tikruose ne Šiaurės Atlanto rajonuose žvejojančių valstybių narių statistikos duomenų pateikimo apie nominalius sugavimus (OL L 87, 2009 3 31, p. 1).
(13) 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
(14) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 05 31, p. 43).
(15) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (OL L 264, 2006 9 25, p. 13).
(16) 2005 m. vasario 17 d. Tarybos sprendimas 2005/370/EB (OL L 124, 2005 5 17, p. 1).
(17) Šio reglamento įsigaliojimo data.
(18) Penkeri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(19) Vieni metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(20) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(21) Ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(22)+ Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(23) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7).
(24) 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL L 20, 2010 1 26, p. 7).
(25) 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
(26) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo.
(27) Trys mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(28) 60 dienų po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(29) 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008 nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos ir ją panaikinti (OL L 286, 2008 10 29, p. 1).
(30)2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo (OL L 60, 2008 3 5, p. 1).
(31) Šio reglamento įsigaliojimo data.
(32) Ketveri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(33) Penkeri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
(34) Vieni metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.


Sąjungos civilinės saugos mechanizmas ***I
PDF 352kWORD 84k
Rezoliucija
Tekstas
Priedas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (COM(2011)0934 – C7-0519/2011 – 2011/0461(COD))
P7_TA(2013)0540A7-0003/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0934),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 196 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0519/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. spalio 9 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0003/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo

P7_TC1-COD(2011)0461


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1313/2013/ES.)

Teisėkūros rezoliucijos priedas

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija atkreipia dėmesį į 19 straipsnio 4 ir 6 dalyse bei I priede nustatytą požiūrį, kuriuo atsižvelgiama į šio sprendimo ypatumus ir nesukuriamas precedentas kitoms finansinėms priemonėms.

Komisijos pareiškimas

Nedarydama poveikio metinei biudžetinei procedūrai, Komisija ketina teikti Europos Parlamentui metinę šio sprendimo įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant I priede nustatytą biudžeto suskirstymą, pradedant nuo 2015 m. sausio mėn. Šis požiūris grindžiamas specifiniu civilinės saugos politikos pobūdžiu ir nesukuria precedento kitoms finansinėms priemonėms.

(1) OL C 277, 2012 9 13, p. 164.


Kredito sutartys dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės ***I
PDF 275kWORD 92k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės (COM(2011)0142 – C7-0085/2011 – 2011/0062(COD))
P7_TA(2013)0541A7-0202/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0142),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė Parlamentui pasiūlymą (C7‑0085/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugpjūčio 18 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. lapkričio 27 d. Tarybos atstovo laiškais prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0202/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto, kuria iš dalies keičiami Direktyvos 2008/48/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010.

P7_TC1-COD(2011)0062


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/17/ES.)

(1) OL C 240, 2011 8 18, p. 3.
(2) OL C 318, 2011 10 29, p. 133.
(3) Ši pozicija pakeičia 2013 m. rugsėjo 10 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0341).


Bangladešo ryžių importas ***I
PDF 445kWORD 77k
2013 m. gruodžio 10 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bangladešo kilmės ryžių importo (COM(2012)0172 – C7-0102/2012 – 2012/0085(COD))(1)
P7_TA(2013)0542A7-0304/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pavadinimas
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl Bangladešo kilmės ryžių importo
Pasiūlymas dėl EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO dėl Bangladešo kilmės ryžių importo, kuriuo panaikinamas Tarybos Reglamentas (EEB) Nr. 3491/90
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 konstatuojamoji dalis
(3)   siekiant užtikrinti lengvatinės importo tvarkos patikimumą ir veiksmingumą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, pagal kurias susitarime dėl lengvatinės tvarkos dalyvaujama, jei pateikiama garantija. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;
(3)   siekiant užtikrinti lengvatinės importo tvarkos patikimumą ir veiksmingumą, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai reikėtų suteikti įgaliojimus priimti teisės aktus, kuriais nustatomos taisyklės, pagal kurias susitarime dėl lengvatinės tvarkos dalyvaujama, jei pateikiama garantija pagal 2006 m. gruodžio 22 d. Komisijos Reglamentą (EB) Nr. 1964/2006, nustatantį išsamias leidimo pradėti naudoti Bangladešo kilmės ryžių importo kvotas ir jų administravimo taisykles remiantis Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3491/90. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai;
______________
1 OL L 408, 2006 12 30, p. 18.
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)   siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, nebent būtų aiškiai numatyta kitaip. Tačiau tuo atveju, kai reikia sustabdyti lengvatinės importo tvarkos taikymą, reikėtų Komisijai leisti priimti įgyvendinimo aktus netaikant Reglamento (ES) Nr. 182/2011;
(4)   siekiant užtikrinti vienodas tam tikrų šio reglamento įgyvendinimo priemonių patvirtinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, nebent būtų aiškiai numatyta kitaip. Tačiau tuo atveju, kai reikia sustabdyti lengvatinės importo tvarkos taikymą, Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktą netaikydama Reglamento (ES) Nr. 182/2011;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)   siekiant užtikrinti, kad lengvatinės importo tvarkos teikiami privalumai būtų taikomi tik ryžiams, kurių kilmės šalis yra Bangladešas, turėtų būti išduodamas prekių kilmės sertifikatas ir eksportuojanti šalis turėtų surinkti eksporto mokestį, kurio suma atitinka importo mokesčio sumažinimą;
(7)   siekiant užtikrinti, kad lengvatinės importo tvarkos teikiami privalumai būtų taikomi tik ryžiams, kurių kilmės šalis yra Bangladešas, turėtų būti išduodamas prekių kilmės sertifikatas;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  šis reglamentas yra Sąjungos bendros prekybos politikos dalis, kuri turi atitikti Sąjungos politikos vystomojo bendradarbiavimo srityje tikslus, nustatytus Sutarties 208 straipsnyje, visų pirma turi būti siekiama panaikinti skurdą ir skatinti tvarų vystymąsi bei gerą valdymą besivystančiose šalyse. Jis taip pat turėtų atitikti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimus, ypač pagal Bendrąjį susitarimą dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) 1979 m. priimtą Sprendimą dėl diferencijuoto ir palankesnio režimo, abipusiškumo ir besivystančių šalių platesnio dalyvavimo (Įgaliojimų suteikimo sąlyga), kuriuo remdamosi PPO narės besivystančioms šalims gali nustatyti diferencijuotą ir palankesnį režimą;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
7 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(7b)  šis reglamentas taip pat grindžiamas smulkiųjų ūkininkų ir kaimo darbininkų teisės į deramas pajamas ir į saugią bei sveiką darbo aplinką pripažinimu, o tos teisės užtikrinimas laikomas pagrindu siekiant bendrųjų tikslų užtikrinti prekybos lengvatas besivystančioms šalims ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims. Sąjunga siekia apibrėžti ir vykdyti bendrą politiką ir veiksmus, kuriais būtų skatinamas tvarus besivystančių šalių ekonomikos, socialinis ir aplinkosaugos vystymasis, pirmiausia siekiant panaikinti skurdą. Atsižvelgiant į tai itin svarbu ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas dėl žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir gero valdymo – tai atspindi speciali skatinamoji priemonė, kurią taikant numatomi papildomi lengvatiniai muitų tarifai pagal 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema1;
_______________
1 OL L 303, 2012 10 31, p. 1.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
7 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(7c)  siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas atitiktų SESV 208 straipsnyje išdėstytas bendrąsias nuostatas, jis turėtų būti taikomas tik tiems ryžiams, kurie užauginti, nuimti ir apdoroti laikantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų, nurodytų Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VIII priede, ypač Konvencijos dėl priverstinio darbo (Nr. 29), Konvencijos dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87), Konvencijos dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas (Nr. 98), Konvencijos dėl vienodo atlyginimo (Nr. 1000), Konvencijos dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105), Konvencijos dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) ir Konvencijos dėl nepriimtino vaikų darbo (Nr. 182), nuostatų;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Šiame Reglamente pripažįstama smulkiųjų ūkininkų ir kaimo darbininkų teisė į deramas pajamas ir į saugią bei sveiką darbo aplinką, o tos teisės užtikrinimas laikomas pagrindu siekiant bendrųjų tikslų užtikrinti prekybos lengvatas besivystančioms šalims ir ypač mažiausiai išsivysčiusioms šalims.
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 3 dalis
3.   Įgyvendinimo aktais, priimtais nepadedant Reglamento Nr. XXXX/XXXX 323 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui, Komisija sustabdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lengvatinės importo tvarkos taikymą, kai tik ji įsitikina, kad einamaisiais metais pagal minėtą tvarką leistinas importuojamų prekių kiekis pasiekė 2 dalyje nurodytą kiekį.
3.   Komisija priima įgyvendinimo aktą, kuriuo sustabdomas šio straipsnio 1 dalyje nurodytos lengvatinės importo tvarkos taikymas, kai tik ji įsitikina, kad einamaisiais metais pagal minėtą tvarką leistinas importuojamų prekių kiekis pasiekė šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kiekį. Šis įgyvendinimo aktas priimamas netaikant 5a straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies a punktas
a)  pateikiamas įrodymas, kad Bangladešas surinko eksporto mokestį, kurio suma atitinka 1 dalyje nurodytą sumažinimą;
Išbraukta.
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 2 dalis
2.   3 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo šio reglamento įsigaliojimo datos.
2.   3 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo…* Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki to penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
___________
* Šio reglamento įsigaliojimo data.
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnio 5 dalis
5.   Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
5.   Pagal 3 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas keturiais mėnesiais.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a straipsnis (naujas)
5a straipsnis
Komiteto procedūra
1.  Komisijai padeda Bendro žemės ūkio rinkų organizavimo komitetas, įsteigtas pagal ... Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. [xxxx/yyyy], nustatančio bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas (Vieno bendro žemės ūkio rinkų organizavimo reglamentas), 323 straipsnio 1 dalį1. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
3.  Jeigu komiteto nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą, ta procedūra turi būti užbaigta negavus rezultato, jeigu per nuomonei priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba to prašo komiteto narių dauguma.
_______________
1 COD 2010/0385.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0304/2013).


Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminai ***I
PDF 277kWORD 40k
Rezoliucija
Tekstas
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant paaiškinti nuostatas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminų (COM(2012)0416 – C7-0203/2012 – 2012/0202(COD))
P7_TA(2013)0543A7-0046/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0416),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0203/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 15 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 20 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0046/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 10 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2013/ES, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, siekiant paaiškinti nuostatas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų pardavimo aukcionuose terminų

P7_TC1-COD(2012)0202


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 1359/2013/ES.)

(1)OL C 11, 2013 1 15, p. 87.
(2) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.
(3) Ši pozicija atitinka 2013 m. liepos 3 d. priimtą pakeitimą (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0310).


Kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvą 2008/98/EB, nustatymas
PDF 212kWORD 55k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 6 straipsnio 1 dalį, projekto (D021155/01 – 2012/2742(RPS))
P7_TA(2013)0544B7-0553/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 6 straipsnio 1 dalį (COM(2013)0502),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. paskelbtą Jungtinio tyrimų centro mokslinę ir techninę ataskaitą „Popieriaus atliekoms taikomi nebelaikymo atliekomis kriterijai. Techniniai pasiūlymai“,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinančią kai kurias direktyvas(1), ypač į jos 6 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo(2), ypač į jo 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą 2011/753/ES, kuriuo nustatomos taisyklės ir skaičiavimo metodai, pagal kuriuos tikrinama, kaip siekiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/98/EB 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų(3), ypač jo 2 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (COM(2011)0021),

–  atsižvelgdamas į Direktyvos 2008/98/EB 39 straipsnyje nurodyto komiteto 2012 m. liepos 9 d. pateiktą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(4), 5a straipsnio 4 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 4 dalies c punktą,

A.  kadangi nebelaikymo atliekomis kriterijų nustatymas pagal Direktyvą 2008/98/EB gali būti svarbi priemonė antriniam perdirbimui ir antrinių žaliavų rinkai skatinti ir todėl gali pagerinti išteklių naudojimo efektyvumą;

B.  kadangi pasiūlytame Tarybos reglamente nustatyta, kad popieriaus atliekos, kurių nepopierinė sudedamoji dalis sudaro 1,5 % ar mažiau oro temperatūroje išdžiovinto popieriaus svorio, pagal tam tikrus kriterijus nebelaikomos atliekomis, jei jos naudojamos kaip popieriui gaminti skirtas popieriaus pluoštas;

C.  kadangi visas iš įvairių medžiagų pagamintas popierius, kurio (išdžiovinto oro temperatūroje) daugiau kaip 30 % svorio sudaro nepopierinės medžiagos, laikomas nepopierine sudedamąja dalimi; kadangi tipišką iš įvairių medžiagų pagamintą popierių sudaro vos 30 % ar mažiau nepopierinės medžiagos (24 % polietileno, 6 % aliuminio) ir dėl šios priežasties jis nebūtų laikomas nepopierine sudedamąja dalimi; kadangi todėl popieriaus atliekų srautą galėtų sudaryti bet koks iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus (turinčio didelę dalį nepopierinių sudedamųjų dalių, taip pat reikšmingą likutinių skysčių, maisto ir kitų jame esančių organinių medžiagų kiekį) kiekis ir šios atliekos galėtų nebebūti laikomos atliekomis, o vertinamos kaip produktas;

D.  kadangi pagal Direktyvos 2008/98/EB 3 straipsnio 17 punktą perdirbimas yra „bet kokia naudojimo operacija, kuria atliekų medžiagos perdirbamos į produktus ar medžiagas, panaudojamas pirminiais ar kitais tikslais“;

E.  kadangi reglamento projekte apibrėžta, jog popierius nebelaikomas atliekomis tuomet, kai rūšiuotoji makulatūra naudojama kaip popieriui gaminti skirtas popieriaus pluoštas, vadinasi, dar prieš jos perdirbimą popieriaus gamykloje; kadangi tai prieštarauja galiojančiai perdirbimo apibrėžčiai, pagal kurią atliekos turi būti perdirbamos;

F.  kadangi surinkus ir išrūšiavus buvo atliktas tik išankstinis tokių gautų atliekų apdirbimas (ne perdirbimas) ir jos negali būti naudojamos toliau jų neperdirbus;

G.  kadangi apibrėžiant nebelaikymą atliekomis prieš perdirbimą atsirastų problemų, susijusių su daugybe Bendrijos teisės aktų, pvz., teisės aktų dėl ekologinio ženklinimo, viešųjų pirkimų, ekologinio projektavimo ir REACH, kuriuose „perdirbimas“ apibrėžiamas kaip procesas, kurio rezultatas – jau paruoštas naudoti perdirbtas produktas, ir, be to, prieštarauja Komisijos sprendimo 2011/753/ES 2 straipsnio 2 daliai, kurioje „išankstinis apdirbimas“ aiškiai atskiriamas nuo „galutinio perdirbimo“;

H.  kadangi pagal Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalį tam tikros konkrečios atliekos nebelaikomos atliekomis, kai su jomis atliekama naudojimo, įskaitant perdirbimą, operacija ir jos atitinka konkrečius kriterijus, kurie turi būti parengti laikantis tam tikrų tame straipsnyje nustatytų sąlygų; kadangi šios sąlygos: a) medžiaga ar objektas atitinka produktams taikytinus galiojančius teisės aktus bei standartus (6 straipsnio 1 dalies c punktas) ir b) naudojant medžiagą ar objektą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai ar žmonių sveikatai (6 straipsnio 1 dalies d punktas);

I.  kadangi 1,5 % dydžio nepopierinės medžiagos kiekio ribinė vertė grindžiama Europos standartu EN 643; kadangi pagal Jungtinio tyrimų centro tyrimą šis standartas „yra svarbiausias veiksnys popieriaus atliekų prekyboje“ ir juo „tiksliai apibrėžiamas Europos standartinių atliekų rūšių sąrašas“; kadangi taikant šį standartą nebelaikymo atliekomis kriterijams nustatyti pažeidžiamas Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies c punktas, kuriame aiškiai nurodomi produktams taikytini standartai, o ne atliekoms taikytini standartai;

J.  kadangi pagal atitinkamus popieriaus produktų standartus, pvz., neorganinių priemaišų standartą ISO 1762, regimų nešvarumų standartus ISO 5350/1 ir 5350/2 ir ekstrahuojamųjų medžiagų (mažos molekulinės masės angliavandenių) standartą ISO 624, reikalaujama, kad grynumas būtų 1 ppm, t. y. 15.000 kartų mažiau, nei siūloma;

K.  kadangi iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus įtraukimas prieštarauja Jungtinio tyrimų centro tyrime pateiktai aiškiai rekomendacijai, pagal kurią daugiasluoksnio popieriaus atliekos neatitinka nebelaikymo atliekomis kriterijų dėl jų keliamo papildomo pavojaus aplinkai šią medžiagą eksportuojant, ypač iš ES;

L.  kadangi, kaip nurodoma Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 49 straipsnio 2 dalyje, eksporto iš ES atveju, Sąjungoje esanti išsiuntimo kompetentinga institucija reikalauja ir stengiasi užtikrinti, kad eksportuojamos atliekos paskirties trečiojoje šalyje būtų tvarkomos aplinkai saugiu būdu, inter alia, sugebėdama įrodyti, kad priimančiosios įmonės įrenginys bus eksploatuojamas laikantis žmogaus sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų, kurie iš esmės yra tolygūs ES teisės aktuose nustatytiems reikalavimams;

M.  kadangi naudotam popieriui, įskaitant iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus atliekas, suteikus „nebelaikymo atliekomis“ statusą prieš jį tinkamai perdirbus, šia medžiaga būtų galima laisvai prekiauti pasaulinėse rinkose ir nebebūtų taikomos Reglamente dėl atliekų vežimo nustatytos apsaugos priemonės, susijusios su aplinkos atžvilgiu patikimu valdymu; kadangi Reglamente dėl atliekų vežimo nustatytų reikalavimų netaikant atliekoms, kurių sudėtyje daug nepopierinių medžiagų, kurių kiekis dėl to, kad nebus atsižvelgiama į iš įvairių medžiagų pagamintą popierių, gali gerokai viršyti 1,5 % ribinę vertę, akivaizdžiai rizikuojama pažeisti Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies d punktą, pagal kurį naudojant medžiagą nebus padarytas bendras neigiamas poveikis aplinkai;

N.  kadangi, tikėtina, kad siūlomą tvarkymo sistemą siekiant parodyti atitiktį Tarybos reglamento projekto 3 straipsnyje nurodytiems kriterijams ir ypač nuostatai, kad nepopierinės medžiagos iš įvairių medžiagų pagaminto popieriaus siuntose yra skirtos naudoti, bus beveik neįmanoma taikyti atliekoms, kurios jau nelaikomos atliekomis ir todėl jomis laisvai prekiaujama, galbūt daug kartų keičiant savininkus, ir nė vienu atveju nereikalaujama atlikti aplinkos aspektu tinkamą šių medžiagų apdorojimą;

O.  kadangi skatinant plėtoti pasaulinę prekybą šiuo tariamai atliekomis nebelaikomu popieriumi nepaisant aplinkos ir sveikatos apsaugos priemonių būtų ne tik daromas neigiamas poveikis aplinkai jį vežant, bet ir sumažėtų Europoje perdirbamo popieriaus kiekis dėl sumažėjusio popieriaus atliekų kiekio, todėl popieriaus gamintojams Europoje tektų bent iš dalies pakeisti perdirbimą gamyba naudojant gryną pluoštą ir naudojant daugiau energijos bei išmetant daugiau anglies dioksido, o tai vėl prieštarautų reikalavimui vengti bendro neigiamo poveikio aplinkai;

P.  kadangi Komisijos komunikate „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ pateikta strategija, kuria siekiama, kad ES taptų žiedine ekonomika, grindžiama atliekas perdirbančia visuomene, kad atliekų susidarytų kuo mažiau ir kad jos būtų naudojamos kaip išteklius; kadangi dėl pasiūlytų nebelaikymo atliekomis kriterijų kyla pavojus, jog bus pakenkta tolesniam perdirbimo rodiklių gerinimui, ir tokiu būdu dabartinis pasiūlymas pažeistų Direktyvos 2008/98/EB 6 straipsnio 1 dalies d punktą;

1.  nepritaria, kad būtų priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kada rūšiuotoji makulatūra nebelaikoma atliekomis pagal Direktyvos 2008/98/EB dėl atliekų 6 straipsnio 1 dalį;

2.  mano, kad Tarybos reglamento projektas neatitinka pagrindinio teisės akto esmės ir tikslo;

3.  mano, kad Tarybos reglamento projektas viršija pagrindiniu teisės aktu Komisijai suteiktus įgyvendinimo įgaliojimus;

4.  mano, kad Komisija deramai neįvertino reglamento projekto poveikio popieriaus antriniam perdirbimui, popieriaus atliekų vertės grandinei, popieriaus atliekų vežimui ir bendram reglamento dėl aplinkos projekto poveikiui; skatina Komisiją persvarstyti reglamento projektą ir pagerinti siūlomą nelaikymo atliekomis kriterijų atsižvelgiant į šioje rezoliucijoje pateiktus prieštaravimus;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 312, 2008 11 22, p. 3.
(2) OL L 190, 2006 7 12, p. 1.
(3) OL L 310, 2011 11 25, p. 11.
(4) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.


Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano lyčių aspektai
PDF 305kWORD 109k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos romų integracijos nacionalinių strategijų plano lyčių aspektų (2013/2066(INI))
P7_TA(2013)0545A7-0349/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 14, 15, 21, 23, 24, 25, 34 ir 35 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į tarptautinę teisę žmogaus teisių srityje, ypač į Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, į 1992 m. JT deklaraciją dėl tautinėms arba etninėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių, į Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Europos konvencijas, pagal kurias ginamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, ypač į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), į Europos socialinę chartiją ir susijusias Europos socialinių teisių komiteto rekomendacijas, į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją ir į Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos bei kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3 ir 6 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 8, 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Romų integracijos nacionalinės strategijos: ES plano vykdymo pradžia“ (COM(2012)0226),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (COM(2013)0460),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB(1), įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB(2), nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties Europos Sąjungoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(4),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (angl. FRA) romų apklausos rezultatų analizę pagal lytį, kurią FRA pateikė gavusi prašymą pagal 126 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0349/2013),

A.  kadangi 2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategijoje reikalaujama, kad Komisija remtų „lyčių lygybę įgyvendindama visus strategijos „ Europa 2020 “ aspektus“ ir kadangi Tarybos išvadose dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų (angl. NRIS) plano teigiama, kad „lyčių aspektą reikia taikyti visose romų įtraukčiai didinti skirtose politikos srityse ir veiksmuose“;

B.  kadangi romų tautybės moterys dažnai susiduria su daugialype ir tarpsektorine diskriminacija dėl lyties ir etninės kilmės ir ši diskriminacija yra stipresnė nei ta, su kuria susiduria romų tautybės vyrai arba ne romų tautybės moterys, ir kadangi romų tautybės moterims sunkiai prieinamos galimybės įsidarbinti, mokytis, gauti sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas ir priimti sprendimus; kadangi romų tautybės moterys dažnai kenčia nuo rasizmo, išankstinių nusistatymų ir stereotipų, o tai daro neigiamą poveikį tikrajai jų integracijai;

C.  atsižvelgiant į tai, kad romų tautybės moterys turi laikytis patriarchalinių ir moteris diskriminuojančių tradicijų, kurios joms trukdo pasinaudoti laisve rinktis pagrindiniais savo gyvenimo klausimais, kaip antai išsilavinimas, darbas, seksualinė ir reprodukcinės sveikata ir net santuoka; kadangi romų tautybės moterų diskriminacijos negalima pateisinti tradicija, o jos problema turi būti sprendžiama atsižvelgiant į tradicijas ir įvairovę;

D.  kadangi ES romų tautybės moterys patiria didesnę skurdo riziką nei romų tautybės vyrai ir kadangi keturis ir daugiau vaikų turinčios romų šeimos patiria didesnę skurdo riziką;

E.  kadangi dažniausiai pateikiamuose rodikliuose paprastai neatsižvelgiama į tokias problemas kaip dirbančių asmenų skurdas, energijos nepriteklius, smurtas prieš moteris ir mergaites, didelių šeimų ir vienišų tėvų skurdas, vaikų skurdas ir socialinė moterų atskirtis;

F.  kadangi vyresnės romų tautybės moterys patiria didesnę skurdo riziką, nes dauguma jų dirbo neoficialiai be darbo užmokesčio ar socialinio draudimo;

G.  kadangi didžiausia dalis suaugusių romų tautybės žmonių, kurie vertinami kaip „neaktyvūs“, yra moterys, ir – iš dalies dėl tradicinio vyrų ir moterų darbų pasidalijimo ir dėl Europos darbo rinkose egzistuojančio rasizmo ir seksizmo – aktyvaus amžiaus pagal darbo sutartį dirbančių romų tautybės moterų skaičius yra dvigubai mažesnis nei romų tautybės vyrų (panašus santykis ir savarankiškai dirbančių asmenų);

H.  kadangi, remiantis visų šalių duomenimis, romų tautybės moterys susiduria su didele atskirtimi užimtumo srityje ir su diskriminacija darbo vietoje, ieškodamos darbo ar dirbdamos; ir kadangi romų tautybės moterys taip pat tebėra atskirtos nuo oficialios ekonomikos, suvaržytos ribotų švietimo galimybių, netinkamo būsto, blogos sveikatos priežiūros, tradicinių lyčių vaidmenų, apskritai nustumtos į visuomenės užribį ir diskriminuojamos daugumos bendruomenių; kadangi ES NRIS plano įgyvendinimo ataskaitose nepakankamai dėmesio skiriama lyčių lygybės aspektui;

I.  kadangi kaimo regionuose, kuriuose nėra palankių sąlygų, daug vaikų turinčioms motinoms arba vienišoms motinoms daug sunkiau dirbti toliau nuo namų ir šeimų;

J.  kadangi romų tautybės moterų raštingumo lygis ir mokslo rezultatai labai atsilieka nuo romų tautybės vyrų ir ne romų tautybės moterų ir kadangi dauguma romų tautybės mergaičių nebaigia mokyklos, o daugelis jų apskritai nėra lankiusios mokyklos;

K.  kadangi ekonomikos krizė turėjo neigiamą poveikį romų tautybės moterų sveikatai ir gerovei, pablogindama jų jau seniai nepriimtiną padėtį, kai daugiau nei ketvirtadalis visų romų tautybės moterų turi riboti savo kasdienę veiklą dėl sveikatos problemų;

L.  kadangi nepakankamos galimybės visapusiškai naudotis seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, įskaitant kontracepciją, yra kliūtis romų tautybės moterims įgyti galių ir įtvirtinti lyčių lygybę, ir lemia neplanuotą nėštumą, įskaitant paauglių nėštumą, o tai pablogina mergaičių mokslo ir darbo galimybes; kadangi ankstyva motinystė dažniausiai yra nepakankamo socialinių paslaugų prieinamumo ir netinkamų sveikatos priežiūros sistemų padarinys – jose neatsižvelgiama į romų tautybės moterų reikmes;

M.  kadangi dėl žemo socialinio ir ekonominio statuso bei diskriminacijos, su kuria jos susiduria sveikatos priežiūros srityje, romų tautybės moterys nežino daugumos savo teisių ir daug rečiau, nei dauguma gyventojų, prašo medicinos paslaugų;

N.  kadangi romų tautybės moterys ir mergaitės neproporcingai smarkiai kenčia nuo kelių ligų, įskaitant ŽIV ir AIDS, bet joms skirtoms prevencijos programoms dažnai neteikiama pirmenybė ir skiriamas per mažas finansavimas, o atrankinė patikra vis dar išlieka sunkiai pasiekiama;

O.  kadangi dėl ypač didelio skurdo, lyčių nelygybės ir vidaus diskriminacijos padidėja romų tautybės moterų prekybos žmonėmis, prostitucijos, smurto šeimoje ir išnaudojimo pavojus ir jos susiduria su papildomomis kliūtimis ieškodamos apsaugos;

P.  kadangi daugelis romų tautybės moterų patyrė smurtą šeimoje – nukentėjo nuo savo vyrų, jų giminių ir kitų šeimos narių; kadangi apie didžiąją dalį smurto ir žmogaus teisių pažeidimų romų tautybės moterų atžvilgiu lieka nepranešta, nes smurtas prieš moteris patriarchalinėje visuomenėje vis dar priimtinas kaip teisėtas naudojimasis valdžia, taip pat todėl, kad smurtautojai prieš moteris dažnai lieka nenubausti už savo veiksmus ir taip moterys atgrasomos nuo teisinės pagalbos paieškų;

Q.  kadangi visų ES valstybių narių valdžios institucijos dažnai taiko smurtą prieš romų tautybės moteris ir jis pasireiškia kaip šiurkščios formos diskriminacija ir aiškūs Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimai, kurie gali būti įvairių formų, kaip antai duomenų apie romus, įskaitant vaikus, rinkimas ir saugojimas registruose vien etninės kilmės pagrindu arba šimtų žmonių iškeldinimas nesuteikiant jokio tinkamo alternatyvaus būsto ar paramos, ir visa tai yra gėdingi ir beširdiški veiksmai, kuriais visiškai nepaisoma valstybių narių tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

R.  kadangi visos ES institucijos ir valstybės narės privalo panaikinti smurtą prieš moteris ir mergaites, taip pat nutraukti nebaudžiamumą ir įvykdyti teisingumą romų tautybės moterų ir mergaičių atžvilgiu vykdomų neapykantos nusikaltimų, neapykantos kurstymo, diskriminacijos ir smurto prieš jas kaltininkams;

S.  kadangi Tarybos direktyvoje 2000/43/EB draudžiama diskriminacija dėl rasės ir etninės kilmės; kadangi Komisija valstybių narių atžvilgiu pradėjo apie 30 pažeidimo tyrimo procedūrų už netinkamą Rasių lygybės direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę;

1.  kadangi NRIS didelis dėmesys turi būti skiriamas tam, kad romų tautybės moterys įgytų galių kontroliuoti savo gyvenimą tapdamos pastebimomis permainų dalyvėmis savo bendruomenėse ir darydamos įtaką politikos priemonėms ir programoms, taip pat didelis dėmesys turi būti skiriamas romų tautybės moterų socialiniam ir ekonominiam atsparumui, t. y. jų gebėjimui prisitaikyti prie greitai kintančios ekonominės aplinkos taupant ir neleidžiant pasibaigti ištekliams;

2.   palankiai vertina 2012 m. Komisijos pažangos ataskaitą(5) ir 2013 m. birželio 26 d. pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(6), kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas įsidarbinimo, būsto, švietimo ir sveikatos priežiūros galimybėms, valstybės narės raginamos imtis pozityviosios diskriminacijos ir įtraukti romų integravimo strategiją kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi;

3.  ragina valstybes nares, per Europos semestrą su romais susijusiais klausimais papildomai gavusias konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, jas skubiai įgyvendinti ir kovoti su diskriminacija, taip pat darbo vietoje, įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant romų organizacijas, į sprendimų priėmimo procesą ir, siekiant įvykdyti įsipareigojimus, prisiimtus pagal romų integracijos nacionalines strategijas, skirti ne tik ES, bet ir nacionalinių bei kitų lėšų;

4.  apgailestauja, jog, nepaisant to, kad Europos Parlamentas 2006 m. priėmė rezoliuciją dėl romų tautybės moterų padėties, o Europos Sąjungos Taryba patvirtino 10 pagrindinių romų įtraukties principų, iš kurių vienas susijęs su sąmoningumu lyčių klausimais, Europos ir nacionalinės politikos formuotojai praktiškai nesiėmė spręsti pažeidžiamos romų ir klajoklių moterų padėties klausimo;

5.  pabrėžia, kad ES NRIS plano veiksmingumą būtų galima gerokai padidinti labiau įtraukiant Komisiją, nes ji gali pagerinti reguliavimo ir kitų priemonių kokybę, skatinti didesnį politikos priemonių nuoseklumą ir populiarinti svarbiausius plano tikslus;

6.  ragina valstybes nares, numatant konkrečius tikslus ir uždavinius, finansavimą, rodiklius ir laikotarpį, parengti nacionalinius veiksmų planus keturiose pagrindinėse prioritetinėse srityse – sveikatos apsaugos, būstų, užimtumo ir švietimo, o pažangą įvertinti patikrinant įgyvendinimo rezultatus;

7.  ragina valstybių narių vyriausybes ir vietos valdžios institucijas įtraukti romų tautybės moteris per moterų organizacijas, romų NVO ir susijusias suinteresuotąsias šalis į NRIS rengimą, įgyvendinimą, vertinimą ir stebėseną ir padėti kurti lyčių lygybės institucijų arba moterų teisių organizacijų ir socialinės įtraukties strategijų sąsajas; be to, ragina Komisiją įgyvendinant strategiją „Europa 2020“ ir nacionalines reformų programas lyčių lygybės klausimą traktuoti nuosekliai;

8.  ragina Komisiją pateikti ES romų įtraukties proceso „srautų diagramą“, kuri apimtų pasiektus rezultatus, nustatytus tikslus ir konkrečias jų įgyvendinimo priemones, kuriomis buvo siekiama šių tikslų, įgyvendinimo priemonių taikymo padėtį ir tolesnius veiksmus;

9.  ragina valstybes nares stengtis panaikinti romų tautybės vyrų ir moterų patiriamą teritorinę segregaciją, priverstinius iškeldinimus ir benamystę ir parengti veiksmingą ir skaidrią būsto politiką;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų laikomasi romų tautybės moterų ir vaikų pagrindinių teisių ir kad romų tautybės moterys ir mergaitės – be kita ko, per sąmoningumo ugdymo kampanijas – būtų informuojamos apie savo teises pagal galiojančius nacionalinės teisės aktus lyčių lygybės ir diskriminacijos klausimais, taip pat ragina ir toliau kovoti su patriarchalinėmis ir moteris diskriminuojančiomis tradicijomis;

11.  ragina Komisiją konkrečiai nurodyti institucinį uždavinių ir pareigų paskirstymą atitinkamoms organizacijoms, forumams ir įstaigoms ir aiškiai apibrėžti, kokį vaidmenį prižiūrint, kontroliuojant ir koordinuojant ES NRIS plano įgyvendinimą atlieka šie veikėjai: EK Romų reikalų darbo grupė, Nacionalinių informacijos centrų tinklas, Europos romų platforma, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra ir jos ad hoc darbo grupė romų įtraukties klausimais;

12.  ragina Komisiją padėti įgyvendinti NRIS: siekti bendrų, palyginamų ir patikimų rodiklių ir parengti ES romų įtraukties rodiklių suvestinę, kad būtų galima pateikti aiškius, nedviprasmiškus rezultatus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą, taip pat įvykdyti veiksmingos kontrolės reikalavimą;

13.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad griežtos taupymo priemonės neturėtų neproporcingo poveikio romų tautybės ir klajoklėms moterims ir kad priimant sprendimus dėl biudžeto būtų vadovaujamasi žmogaus teisių principais;

14.  ragina Komisiją primygtinai raginti valstybes nares savo nacionalinėse strategijose pateikti svarbiausių prioritetinių sričių rezultatų rodiklius, pagrindinius scenarijus ir kiekybiškai išreikštus pagrindinius tikslinius rodiklius, pagal kuriuos būtų galima įvertinti pažangą;

15.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose administracinėse sistemose būtų renkami ir politikai formuoti naudojami neapibendrinti duomenys pagal lytis ir etninę kilmę; pažymi, kad duomenys turi būti renkami laikantis atitinkamų žmogaus teisių principų;

16.  ragina valstybes nares skirti pakankamai finansinių išteklių savo nacionaliniams politikos įsipareigojimams įvykdyti, kad būtų įgyvendintos NRIS, ir užtikrinti, kad jų integracijos strategijos atsispindėtų nacionalinėse biudžeto politikos priemonėse;

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares sukurti deramą politikos formuotojų ir romų organizacijų konsultavimosi, tarpusavio mokymosi ir keitimosi patirtimi sistemą ir inicijuoti struktūrizuotą dialogą, kuriuo į ES, nacionalinių ir vietos romų integracijos strategijų planavimą, įgyvendinimą ir stebėseną būtų įtrauktos romų organizacijos ir NVO;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti pilietinių teisių lygybę ir vienodą sveikatos priežiūros paslaugų, švietimo, įsidarbinimo ir būstų prieinamumą, laikantis žmogaus teisių, nediskriminavimo principo ir atitinkamais atvejais užtikrinant suderinamumą su klajoklių gyvenimo būdu;

19.  ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti integruotų teritorinių investicijų ir bendruomenės inicijuotos vietos plėtros priemones į savo partnerystės sutartis, panaudoti jas nepakankamai išsivysčiusiems labai mažiems regionams ir blogesnes sąlygas turinčioms teritorijoms, taip pat bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą įtraukti į veiklos programas, kurias planuojama parengti;

20.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų priimti ir įgyvendinti konkretūs, visapusiški kovos su diskriminacija teisės aktai, atitinkantys tarptautinius ir Europos standartus, kartu užtikrinant, kad kovos su diskriminacija įstaigos galėtų populiarinti vienodą požiūrį ir turėtų skundų nagrinėjimo mechanizmus, prieinamus romų tautybės moterims ir mergaitėms;

21.  ragina valstybes nares savo nacionalinėse strategijose daugiau dėmesio skirti socialinės įtraukties teritoriniams aspektams ir blogiausias sąlygas turintiems labai mažiems regionams taikyti sudėtines integruotas plėtros programas;

22.  ragina valstybes nares skirti dėmesio ir sanglaudos politikos miestų aspektui, pirmiausia atsižvelgiant į miestus, kuriems būdingas nevienodas socialinis disbalansas – nedarbas, socialinė atskirtis ir poliarizacija, ir padėti jiems plėtoti infrastruktūrą siekiant išnaudoti jų galimybes prisidėti prie ekonomikos augimo ir stiprinti miestų bei kaimų vietovių sąsajas siekiant skatinti įtraukią plėtrą;

23.  ragina valstybes nares įgyvendinant savo NRIS stiprinti lyčių aspekto integravimą, visose politikos ir veiklos srityse, turinčiose poveikį romų tautybės moterims, atsižvelgiant į lyčių lygybės aspektą, ir susieti jų įgyvendinimą su esamomis lyčių lygybės strategijomis, ypač romų bendruomenėse naikinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumus ir kaip aiškų tikslą nurodant smurto prieš moteris bei mergaites panaikinimą ir imantis konkrečių veiksmų šiuo tikslu;

24.  ragina Tarybą, Komisiją ir ES valstybes nares užtikrinti, kad į NRIS būtų įtrauktos konkrečios priemonės moterų teisėms ir lyčių aspektams integruoti, kad jose būtų atsižvelgiama į lyčių aspektą ir daugialypės bei tarpsektorinės romų tautybės moterų patiriamos diskriminacijos padėtį, ypač užimtumo, sveikatos, būstų ir švietimo srityse, ir kad ES Komisijai ir ypač Pagrindinių teisių agentūrai atliekant kiekvieno NRIS skirsnio vertinimą ir kasmetinę kontrolę būtų atsižvelgiama į moterų teises ir lyčių lygybės aspektą; prašo pateikti šiuos duomenis Europos Parlamentui;

25.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad NRIS atsispindėtų konkrečios romų tautybės moterų teisės ir poreikiai, ir parengti konkrečius šių strategijų įgyvendinimo, tolesnių veiksmų ir kontrolės rodiklius, grindžiamus, pvz., Jungtinių Tautų vystymo programos (JTVP) su lytimis susijusio vystymosi indeksu (angl. GDI), pagal kurį atsižvelgiama į tokius aspektus kaip ilgas ir sveikas gyvenimas, žinios ir deramas gyvenimo lygis, ir galių suteikimo abiejų lyčių atstovams priemone (angl. GEM), kuri apima dalyvavimą ir sprendimų priėmimą politikoje, dalyvavimą ir sprendimų priėmimą ekonomikoje ir galią valdyti ekonominius išteklius; ragina Komisiją ir valstybes nares biudžeto sudarymu atsižvelgiant į lyčių aspektą naudotis kaip viena iš priemonių lyčių aspektui integruoti;

26.  ragina valstybes nares parengti nacionalinę NRIS kontrolės ir vertinimo sistemą, apimančią tokius aspektus, kaip antai biudžeto kontrolė ir kitų formų pilietinės visuomenės stebėsena (šias funkcijas atlieka nacionalinės NVO, NVO tinklai arba bendrosios organizacijos), ekspertų vertinimas (šias funkcijas atlieka nepriklausomi ekspertai, turintys įrodytų specialių žinių atitinkamoje srityje) ir administracinė kontrolė;

27.  ragina Komisiją ir valstybes nares, kuriant specialias savo NRIS priemones, atlikti poveikio lytims vertinimus;

28.  ragina Komisiją pristatyti veiksmingesnes priemones, kuriomis būtų galima įvertinti tikrąją romų tautybės moterų socialinę ir ekonominę padėtį, pvz., į savo projektą „Ne tik BVP“ įtraukiant kiekybinį „gyvenimo ekonomikos“ įvertinimą ir neoficialios ekonomikos pripažinimą; todėl ragina Komisiją sukurti ir stebėti specialius lyčių rodiklius, skirtus NRIS ir socialinės įtraukties politikai;

29.  ragina šioje srityje veikiančias valstybių narių NVO parengti asmeninėms reikmėms pritaikytus veiksmų planus, kuriais būtų siekiama padėti moterims ir jaunimui ieškoti darbo, teikti psichologines konsultacijas siekiant paskatinti romus įsitraukti į švietimą ir profesinį mokymą ir žinoti savo asmeninius įgūdžius bei gebėjimus, kad socialiniu požiūriu galėtų geriau įsitraukti į darbo rinką; tarpininkauti tarp mokymo ir (arba) perkvalifikavimo kursų paslaugų teikėjų bei darbdavių ir romų tautybės moterų ir (arba) romų tautybės gyventojų; skatinti romų tautybės moterų ir mergaičių švietimą teikiant subsidijas ir stipendijas, laikantis vienodų galimybių principo ir atsižvelgiant į tai, kad merginos tuokiasi jaunesnės negu vaikinai;

30.  ragina valstybes nares savo priemones aiškiai taikyti romų tautybės moterims, patiriančioms ypatingą socialinį ir ekonominį nepriteklių, ir kartu skirti dėmesį rizikos grupėms, užkertant kelią skurdą sukeliantiems veiksniams ir su jais kovojant;

31.  ragina valstybes nares didinti romų ir klajoklių programų bei romų ir klajoklių naudos gavėjų skaičių ir regimumą, taip pat teikti konkrečią paramą klajoklių ir romų organizacijoms, skatinančioms suteikti galių moterims ir skatinančioms NVO galimybes gauti struktūrinių fondų finansavimą;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti finansinius mechanizmus, skirtus remti pilietinės visuomenės ir bendruomenių atliekamą romų tautybės ir klajoklių moterų socialinės įtraukties politikos, iniciatyvų ir projektų kontrolę;

33.  ragina Komisiją ir valstybes nares į ES romų įtraukties procesą įtraukti tikslą sumažinti vaikų skurdą, kad į socialinės įtraukties priemones būtų įtrauktos vaikų teisės, būtų stebima vaikų skurdo mažinimo pažanga, nustatyti prioritetiniai veiksmai šioje srityje ir kad jų būtų imtasi;

34.  pabrėžia, kad marginalizacijos prevencija turi būti vykdoma nuo kūdikystės; mano, kad labai svarbu laikytis požiūrio, taikomo įvairių kartų moterims, kad skurdas nebebūtų perduodamas iš kartos į kartą;

35.  ragina valstybes nares į savo NRIS specializuotas programas įtraukti aktyviai romų tautybės moterų įtraukčiai į darbo rinką, romų tautybės moterims ir mergaitėms užtikrinant aukštos kokybės švietimo programų prieinamumą ir sudarant galimybes mokytis visą gyvenimą, kad jos galėtų įgyti rinkoje reikalingų įgūdžių; ragina valstybes nares kaip horizontalųjį tikslą į visas NRIS prioritetines sritis įtraukti romų tautybės moterų gebėjimų ugdymą ir didesnių galių joms suteikimą ir skatinti politinio dalyvavimo politikoje priemones – remti aktyvų romų tautybės moterų dalyvavimą vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu;

36.  ragina valstybes nares parengti pozityviųjų veiksmų priemones, kuriomis romų tautybės moterims ir vyrams būtų sudarytos palankesnės sąlygos gauti darbą viešojo administravimo srityje;

37.  ragina valstybes nares sukurti specialias priemones didelėms šeimoms (turinčioms keturis ar daugiau vaikų) ir vienišų tėvų namų ūkiams, kuriomis būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas jiems patekti į darbo rinką, apsvarstyti galimybę šiuo tikslu taikyti specializuotas gerovės užtikrinimo priemones, plėsti vaikų priežiūros paslaugas ir užtikrinti, kad romų vaikai būtų integruojami į vietos mokyklas bei vaikų priežiūros įstaigas ir turėtų visapusiškas ir vienodas galimybes įgyti privalomąjį išsilavinimą, taip kovojant su socialine atskirtimi ir getų formavimusi;

38.  ragina valstybes nares romų vaikams suteikti vienodas galimybes naudotis kokybiškomis ir prieinamomis priežiūros ir ankstyvojo ugdymo, vaikų raidos ir tėvų partneryste pagrįsto švietimo paslaugomis, iš naujo nustatyti Barselonos tikslus vaikų priežiūros srityje ir sukurti prieinamas, įperkamas ir aukštos kokybės priežiūros paslaugas visiems gyvenimo etapams;

39.  ragina valstybes nares imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų užkirstas kelias darbuotojų atleidimui iš darbo jų nėštumo ir motinystės laikotarpiu, ir svarstyti būdus pripažinti vaikų auginimą laikotarpiu, už kurį įgyjama teisė į pensiją;

40.  primygtinai ragina valstybes nares išnagrinėti romų tautybės moterims kylančias kliūtis dirbti savarankiškai, sudaryti prieinamos, greitos ir nebrangios registracijos sąlygas romų tautybės verslininkėms ir sukurti naujų mažųjų įmonių steigimui ir verslininkams skirtas mikropaskolų sistemas, pagal kurias būtų taikomos paprastos, verslininkams palankios administravimo procedūros, įskaitant techninę pagalbą bei paramos priemones ir specialias licencijas, kuriomis tam tikri sezoniniai ir laikini darbai būtų pripažįstami apmokamu darbu, už kurį mokamos socialinio draudimo įmokos; ragina valstybes nares ir vietos valdžios institucijas mobilizuoti Europos užimtumo ir socialinės įtraukties mikrofinansų skyrimo priemonės lėšas;

41.  ragina valstybes nares parengti tikslines integracijai skirtas paramos nedarbo atveju priemones (perkvalifikavimas, darbo vietų kūrimas, įdarbinimas mokant priemokas prie atlyginimo, per socialinį draudimą teikiama parama, mokesčių lengvatos ir kt.), o ne, kaip dabar, susitelkti beveik vien tik į viešųjų darbų programas;

42.  ragina remti ir skatinti romų bendruomenės patekimą į darbo rinką; pažymi, kad siekiant diferencijuoti įdarbinimo administravimo paslaugas ir priemones ir parengti orientavimo procedūras reikia romų kilmės pagalbinių darbuotojų ir bylų tvarkytojų;

43.  ragina Komisiją ir valstybes nares, naudojantis bendruomeninėmis švietimo ir socialinėmis paslaugomis, sukurti specialią romų tautybės jaunimui skirtą švietimo kuravimo ir paramos sistemą, kuri veiktų nuo ankstyvosios vaikystės iki universiteto, ypatingą dėmesį skiriant lyčių klausimams;

44.  ragina valstybes nares visiškai naudotis galimybėmis, kurias teikia struktūriniai fondai, ypač Europos socialinis fondas (ESF), kad būtų pagerintos romų švietimo ir užimtumo perspektyvos ir jie galėtų turėti tikrų socialinės įtraukties galimybių ir galimybių išvengti vis dar didelio skurdo; primygtinai ragina valstybes nares reguliariai stebėti pažangą, visų pirma atsižvelgiant į romų jaunimo, visų pirma moterų, švietimą ir mokymą;

45.  ragina valstybes nares kovoti su stereotipais, kad būtų išvengta šios etninės grupės niekinimo, lemiančio tai, kad darbdaviai vengia samdyti romus, dėl to atsiranda diskriminacija viešojo administravimo institucijose ir mokyklose, o tai turi neigiamų padarinių santykiams su institucijomis ir įsidarbinant;

46.  pakartoja, kad romų išsilavinimo spragos labai skiriasi lyčių aspektu, nes vidutinis romų tautybės moterų raštingumo lygis yra 68 %, o vyrų – 81 %, pradinę mokyklą lanko tik 64 % romų mergaičių; šis skirtumas matyti ir iš prašymų įgyti profesinę kvalifikaciją skaičiaus; tačiau pažymi, kad šie statistiniai duomenys valstybėse narėse labai skiriasi;

47.  ragina valstybes nares sukurti specialias programas, kuriomis būtų užtikrinama, kad romų tautybės mergaitės ir jaunos moterys toliau mokytųsi – įgytų pradinį, vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, taip pat imtis specialių priemonių, skirtų paauglėms motinoms ir mokyklos nebaigusioms mergaitėms, ypač remti nepertraukiamą mokymąsi, subsidijuojant jų patekimą į darbo rinką ir suteikiant galimybes mokytis darbo vietoje; be to, ragina valstybes nares ir Komisiją atsižvelgti į šias priemones koordinuojant ir vertinant NRIS;

48.  ragina valstybes nares parengti kovos su diskriminacija strategijas, siekiant užkirsti kelią rasistiniam elgesiui viešojo sektoriaus tarnybose, ypač darbo rinkoje, ir jį pasmerkti, taip užtikrinant, kad romų tautybės moterų ir vyrų teisės darbo rinkoje būtų tvirtai ginamos;

49.  ragina Komisiją ir valstybes nares investuoti išteklių į „netradicinių besimokančių asmenų“ pritraukimą, kad šie galėtų toliau mokytis, ir teikti paramą NVO ir programoms, kuriomis siekiama skatinti netradicinių besimokančių asmenų įtrauktį į švietimo ir suaugusiųjų mokymosi programas;

50.  ragina valstybes nares skatinti studentų romų tinklus, skatinti jų solidarumą, didinti sėkmės pavyzdžių regimumą ir padėti įveikti studentų romų izoliuotumą;

51.  ragina valstybes nares skatinti romų šeimas lankytis mokyklose, vertinti mokyklas, kuriose mokosi romų vaikai ir jaunimas, ir atlikti visus pakeitimus, reikalingus siekiant užtikrinti visų besimokančių asmenų integraciją į švietimo sistemą ir jų pasiekimus; pažymi, kad romų tautybės mergaitėms turėtų būti skiriamos specialios priemonės, grindžiamos sėkmės pavyzdžiais, patvirtintais akademinės bendruomenės;

52.  prašo Komisijos ir valstybių narių skirti lėšų daugiau vietų turinčioms mokykloms, vaikų darželiams ir lopšeliams statyti, kad romų vaikai galėtų dalyvauti pamokose kartu su kitais, ne romų, vaikais, nebūtų diskriminuojami, paliekami už švietimo sistemos ribų ar atstumiami mokytojų dėl savo etninės kilmės;

53.  ragina Komisiją ir valstybes nares įgyvendinti socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams skirtas sistemingas mokymo lyčių skirtumų ir kultūrinių ypatumų klausimais programas;

54.  pabrėžia, kad romų tautybės mergaičių švietimas įvairiais būdais padeda gerinti romų gyvenimą, nes jis, be kita ko, yra būtina sąlyga norint padidinti romų tautybės moterų įsidarbinimo galimybes, sudaryti joms palankesnes sąlygas patekti į darbo rinką ir užtikrinti tam tikras pajamas, be to, jis itin svarbus siekiant įveikti skurdą ir socialinę atskirtį; taip pat pažymi, kad mokytojų žinių apie romų kultūrą didinimas padeda mažinti atskirtį; todėl ragina valstybes nares kovoti su segregacija siekiant užtikrinti įtraukesnį ir prieinamą švietimą ir mokymo metodus, kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į kultūrinius ypatumus ir būtų įtraukiami romų kilmės mokytojų padėjėjai bei tėvai, ir visų pirma tobulinti profesinius įgūdžius, kad jie atitiktų darbo rinkos poreikius;

55.  ragina Komisiją ir valstybes nares savo sveikatos iniciatyvose išskirti romų tautybės moteris kaip atskirą tikslinę grupę, ypač dėl ligų, kurios yra glaudžiai susijusios su moterų hormonine sistema ir (arba) skurdu, kaip antai osteoporozė, raumenų ir kaulų sistemos problemos ir centrinės nervų sistemos ligos; be to, primygtinai ragina pasirūpinti, kad krūtų ir gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros ir profilaktika, įskaitant vakciną nuo žmogaus papilomos viruso, būtų prieinamos visoms moterims, ir siekti pradėti nėščių moterų sveikatos priežiūrą jau per pirmąjį nėštumo trimestrą;

56.  ragina valstybes nares užtikrinti sveikatos priežiūros prieinamumą, pirmiausia užtikrinant, kad romų tautybės moterų NVO dalyvautų kuriant, įgyvendinant ir vertinant sveikatos priežiūros programas, ir užtikrinti, kad romų tautybės moterys ir mergaitės galėtų savarankiškai priimti sprendimus dėl savo lytiškumo, sveikatos ir motinystės, populiarinti šeimos planavimą, galimybes naudotis visomis lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir lytinį švietimą ir apsaugoti vaikus bei paauglius nuo seksualinės prievartos ir ankstyvos santuokos, užkirsti kelią kūdikių ir motinų mirtingumui ir priverstinės sterilizacijos reiškiniui;

57.  ragina valstybes nares palengvinti ir skatinti lyčių požiūriu proporcingą romų bendruomenių dalyvavimą kuriant, įgyvendinant, stebint ir vertinant ligų prevencijos, gydymo, priežiūros ir paramos programas, taip pat mažinant niekinimą ir diskriminaciją medicinos sistemoje;

58.  ragina valstybes nares ir regionų bei vietos valdžios institucijas parengti ir vykdyti politiką, kuria būtų užtikrinama, kad visos romų tautybės moterys, net ir iš labiausiai atskirtų bendruomenių, galėtų naudotis pirminėmis, skubiosiomis ir prevencinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat, siekiant panaikinti išankstinius nusistatymus romų atžvilgiu, ragina organizuoti mokymus sveikatos priežiūros darbuotojams;

59.  ragina valstybes nares ištirti, uždrausti tiesioginę ir netiesioginę savo pagrindinėmis teisėmis besinaudojančių ir viešąsias paslaugas bandančių gauti romų tautybės moterų diskriminaciją ir bausti dėl jos, taip pat užkirsti kelią tolesnei diskriminacijai; pabrėžia, kad svarbu organizuoti sąmoningumo ugdymo kampanijas, siekiant kovoti su romų, ypač romų tautybės moterų, diskriminacija ir panaikinti rasinius stereotipus;

60.  ragina Komisiją ir valstybes nares kitu programavimo laikotarpiu įtraukti romus, ypač romų tautybės moteris, kaip konkrečią tikslinę grupę, į veiklos programas ir kaimo vietovių plėtros programas;

61.  ragina Komisiją paskelbti Tarybos direktyvos 2000/43/EB įgyvendinimo kiekvienoje valstybėje narėje vertinimo ataskaitą; panašiai ragina Komisiją parengti konkrečias rekomendacijas kiekvienai valstybei narei, kad pagal šią direktyvą būtų atsižvelgiama ir į lyčių aspektą;

62.  ragina Tarybą pasiekti susitarimą dėl vienodo požiūrio direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, siekiant užtikrinti, kad visose gyvenimo srityse visi diskriminavimo ir daugialypio diskriminavimo pagrindai būtų laikomos neteisėtais; atitinkamai ragina visas ES institucijas užtikrinti, kad į šią direktyvą būtų įtraukta tarpsektorinė diskriminacija;

63.  ragina valstybes nares kovoti su visų formų smurtu prieš moteris, pvz., smurtu šeimoje, seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis, ypač atkreipiant dėmesį į romų tautybės moteris, ir padėti aukoms, į NRIS įtraukiant konkrečius tikslus kovoti su prekyba romų tautybės moterimis, užtikrinant tinkamus išteklius susijusioms viešosioms paslaugoms ir taip pat teikiant pagalbą per pagrindines paslaugas, pvz., sveikatos, užimtumo ir švietimo; be to, ragina Komisiją remti vyriausybių ir pilietinės visuomenės iniciatyvas, kuriomis siekiama pašalinti šias problemas, ir užtikrinti pagrindines aukų teises;

64.  ragina valstybes nares bendradarbiauti su romų tautybės moterimis rengiant galių suteikimo joms strategijas, kuriose būtų pripažintas jų tarpsektorinis pobūdis ir būtų skatinama moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams skirta veikla, kuria kovojama su lyčių stereotipais;

65.  pažymi, kad iš anksto suplanuota santuoka, vaikų santuoka ir priverstinė santuoka vis dar yra paplitusios kaip „tradicinė praktika“, pabrėžia, kad ši praktika yra žmogaus teisių pažeidimai, ne tik turintys didelį poveikį romų tautybės mergaičių sveikatai, didinantys nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką, bet ir sudarantys sąlygas seksualinei prievartai ir išnaudojimui, taip pat menkinantys galimybes mokytis ir įsidarbinti;

66.  ragina valstybes nares ratifikuoti ir įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl veiksmų prieš prekybą žmonėmis ir iki galo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(7) nuostatas, ypač stiprinant aukų nustatymą, apsaugą ir pagalbą joms, ypatingą dėmesį skiriant vaikams;

67.  prašo valstybių narių ir Komisijos ES lygmeniu spręsti romų problemas, atsižvelgiant į jų, kaip ES piliečių, laisvo judėjimo teisę ir būtinumą valstybėms narėms bendradarbiauti sprendžiant problemas, su kuriomis susiduria ši etninė grupė;

68.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti keistis informacija ir gerąja patirtimi romų tautybės moterų integracijos visose visuomenės srityse klausimais;

69.  rekomenduoja valstybėms narėms imtis reikiamų veiksmų, kad romų tautybės moterys daugiau nebūtų atiduodamos iš anksto suplanuotai santuokai, kuri yra jų orumo įžeidimas;

70.  ragina valstybes nares skubiai atsižvelgti į vyresnių romų tautybės moterų reikmes, nes jos yra viena iš pažeidžiamiausių grupių, neturi pakankamų pajamų, bet senstant joms reikalinga sveikatos ir ilgalaikė priežiūra;

71.  primygtinai ragina Komisiją paskelbti visapusišką kovos su smurtu prieš moteris strategiją, kaip Parlamentas prašė kelete rezoliucijų; ragina Komisiją parengti teisines priemones, įskaitant Europos direktyvą, kuriomis būtų kovojama su smurtu dėl lyties;

72.  ragina plėtoti ir skatinti romų kalbą ir kultūrą, kurti administracines struktūras, kurios spręstų su romais susijusius klausimus, stiprinti romų politiką ir jos įgyvendinimą, taip pat aktyviau dalyvauti tarptautiniu mastu bendradarbiaujant romų klausimais;

73.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16.
(3) OL C 298 E, 2006 12 8, p. 283.
(4) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112.
(5) COM(2012)0226.
(6) COM(2013)0460l.
(7) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.


Sudano valstybės vystymasis ir stiprinimas
PDF 280kWORD 140k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl tarptautinės bendruomenės pastangų Pietų Sudano valstybės vystymosi ir stiprinimo srityje (2013/2090(INI))
P7_TA(2013)0546A7-0380/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl būsimos ES paramos besivystančių šalių biudžetams(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gruodžio 18 d. rezoliuciją dėl perspektyvų atkuriant taiką ir valstybę pasibaigus konfliktams(4),

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto 2011 m. liepos mėn. faktų nustatymo misijos į Pietų Sudaną ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos galutinį pranešimą dėl 2011 m. sausio 9–15 d. Pietų Sudane įvykusio referendumo(5),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu(6) pasirašytą, 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge(7) pirmą kartą iš dalies pakeistą ir 2010 m. birželio 22 d. Uagadugu(8) antrą kartą iš dalies pakeistą Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno valstybių grupės (AKR) narių ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. Horsense (Danija) paskelbtą AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkų deklaraciją dėl padėties Sudane ir Pietų Sudane(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 9 d. ES ir jos valstybių narių pareiškimą dėl Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybės(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Sudano ir Pietų Sudano(11),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 5 d. Komisijos narės K. Georgievos pareiškimą dėl Sudano ir Pietų Sudano(12),

–  atsižvelgdamas į Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos generalinio direktorato 2013 m. humanitarinės pagalbos įgyvendinimo planą Sudane ir Pietų Sudane ir į jo pakeitimą(13),

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton atstovo pranešimus: 2013 m. birželio 18 d. dėl mirtino išpuolio prieš Jungtinių Tautų laikinųjų saugumo pajėgų Abjėjuje (angl. UNISFA) karį(14); 2013 m. gegužės 1 d. dėl konflikto Sudano Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo valstijose(15) ir 2013 m. sausio 8 d. dėl pastarojo pilietinės visuomenės organizacijų uždarymo Sudane(16),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 25 d. vietos lygmeniu ES delegacijos paskelbtą pareiškimą po to, kai Pietų Sudano Respublikos prezidentas atleido visus vyriausybės narius(17),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. balandžio 10 d. Dilio deklaraciją dėl taikos kūrimo ir valstybės stiprinimo(18),

–  atsižvelgdamas į susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis, pristatytą per 2011 m. gruodžio mėn. Pusane vykusį ketvirtąjį aukšto lygio forumą paramos veiksmingumo klausimais(19),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. EBPO pranešimą „Tarptautiniai veiksmai nestabiliose valstybėse. Pietų Sudano Respublika“(20),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. pasaulio vystymosi ataskaitą „Konfliktai, saugumas ir vystymasis“(21),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 31 d. paskelbtą Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijos Sudane ir Pietų Sudane pranešimą(22),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 8 d. JT Generalinio Sekretoriaus atstovo pranešimą dėl saugios demilitarizuotos pasienio zonos tarp Sudano ir Pietų Sudano sukūrimo ir bendrojo sienų tikrinimo ir stebėjimo mechanizmo aktyvavimo(23),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos priimtą rezoliuciją „Pietų Sudanui skirta techninė pagalba ir parama šalies gebėjimams stiprinti žmogaus teisių srityje“ (A/HRC/21/L.7/Rev.1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 28 d. pasirašytą bendrąjį susitarimą dėl politinių ir saugumo priemonių Mėlynojo Nilo ir Pietų Kordofano valstijose(24),

–  atsižvelgdamas į Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pranešimų Žmogaus teisių tarybai, pristatytų per jos 21-ąją ir 23-iąją sesijas, išvadas(25),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 27 d. Adis Abeboje pasirašytus Sudano Respublikos ir Pietų Sudano Respublikos susitarimus(26),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. organizacijos „Amnesty International“ pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Pietų Sudane(27),

–  atsižvelgdamas į organizacijos „Human Rights Watch“ pranešimą („Šis senis gali mus pamaitinti, tu už jo ištekėsi“ (angl. „This old man can feed us, you will marry him“)(28),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0380/2013),

A.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1996 (2011 m.) palankiai įvertinta 2011 m. liepos 9 d. paskelbta Pietų Sudano Respublikos nepriklausomybė ir kadangi 2011 m. liepos 14 d. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja balsuodama oficialiai pripažino Pietų Sudaną organizacijos nare (A/RES/65/308);

B.   kadangi problemas, kylančias nuo Sahelio iki Somalio pusiasalio besidriekiančioje nesaugumu, nepakankamu išsivystymu ir prastu valdymu pasižyminčioje teritorijoje, galima spręsti tik laikantis visapusiško požiūrio;

C.  kadangi nauja Pietų Sudano valstybė taip pat yra viena iš skurdžiausių valstybių pasaulyje, kurios 50 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, ir kadangi ši nauja valstybė, susikūrusi ant karo pamatų ir esanti nestabiliame regione, gali patirti nesėkmę, jeigu tarptautinė bendruomenė ir vietos veikėjai nebendradarbiaus, kad įgyvendintų bendrą strategiją ir padėtų jai tapti demokratine ir išskirtine valstybe;

D.  kadangi vykdant saugumo sektoriaus reformą (SSR) imtasi atitinkamų priemonių, pvz., įsteigtos Pietų Sudano nacionalinė policijos tarnyba (angl. SSNPS), Nacionalinė saugumo ir nusiginklavimo taryba (angl. NSDC) ir Demobilizacijos ir reintegracijos taryba (angl. DRC);

E.  kadangi naujosios Pietų Sudano valstybės gerovė ir gyvybingumas nemažai priklauso nuo konstruktyvių ir taikių santykių su visomis kaimyninėmis valstybėmis, pirmiausia su Sudano Respublika, ir nuo šių dviejų valstybių gebėjimo išspręsti nesutarimus, sutarti dėl perspektyvių sprendimų bei juos įgyvendinti, ypač dėl pasienio konfliktų, pajamų iš naftos, galutinio Abjėjaus statuso, valstybės skolos ir pilietybės;

F.  kadangi valstybei sukurti ir nestabilumui įveikti būtinas ilgalaikis požiūris ir tvirtas, prognozuojamas bei stabilus dalyvavimas tarptautinėje bendruomenėje;

G.  kadangi, nors naujoji valstybė susiduria su daugybe rimtų problemų, po 2005 m. įsigaliojusio visuotinio taikos susitarimo Pietų Sudanas, atsižvelgiant į pagrindinius plėtros rodiklius, padarė didelę pažangą, įskaitant šešis kartus padidėjusį vaikų skaičių pradinėse mokyklose, 25 proc. sumažėjusį naujagimių mirtingumą ir pagrindinių valstybės institucijų įsteigimą federaliniu bei valstybės lygmenimis;

H.  kadangi vaikai pirmiausia kenčia dėl nesaugumo ir konfliktų Pietų Sudane; kadangi nuo seksualinio smurto kenčia vaikai ir moterys, be to, vaikai verčiami dalyvauti ginkluotų grupuočių veikloje;

I.  kadangi, kai į konfliktų sprendimo ir politinių sprendimų priėmimo procesus įtraukiama daugiau moterų, apimama daugiau sričių, kuriose vykdomos demokratines reformos;

J.  kadangi Pietų Sudanas labai priklauso nuo naftos gavybos, kuri sudaro apie 88 proc. valstybės pajamų, ir šiuo metu visiškai priklauso nuo Sudano Respublikos eksporto; kadangi dėl šios didelės priklausomybės ne tik esama pavojaus šalies ekonomikai, bet ir tai naudojama kaip spaudimo priemonė šiai naujai valstybei ir todėl kyla papildoma įtampa ir netgi konfliktai, būtent su Sudanu, arba etniniai konfliktai (kaip jau teko matyti per pastaruosius dvejus metus); kadangi Pietų Sudanas, norėdamas ištirti galimybę nutiesti du naujus vamzdynus, kurie sujungtų jos naftos telkinius su Adeno įlanka ir Indijos vandenynu, sudarė susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis Kenija, Etiopija ir Džibučiu;

K.  kadangi Pietų Sudano vyriausybė daugiau nei metams nutraukė naftos produktų gamybą ir uždarė naftotiekius į Sudaną, o tai reiškia, kad Pietų Sudanas neteko vieno iš savo pagrindinių pajamų šaltinių, todėl šalis patyrė didelę finansų krizę, po kurios prasidėjo ir iki šiol tęsiasi griežto taupymo laikotarpis;

L.  kadangi 2013 m. išteklių valdymo indekse (angl. Resource Governance Index) patvirtinta, kas esama plačių užmojų teisinės sistemos skaidriam naftos sektoriaus valdymui skatinti, bet dėl valdžios institucijų nesugebėjimo skelbti informaciją apie šį sektorių ir pradėti taikyti tinkamas stebėsenos ir audito priemones Pietų Sudanas užima 50 vietą iš 58 valstybių;

M.  kadangi tarptautinė bendruomenė Pietų Sudano nepriklausomybei ir gyvybingumui, taip pat jo ekonominei ir socialinei plėtrai suteikė svarbią politinę ir materialinę paramą ir kadangi ES atliko labai teigiamą vaidmenį šiuo požiūriu; kadangi ES ir jos valstybės narės Pietų Sudano nepriklausomybės proga pasižadėjo plėtoti glaudžią ir ilgalaikę partnerystę su Pietų Sudano Respublika ir jos žmonėmis;

N.  kadangi 2011 m. gegužės 23 d. Taryba patvirtino Pietų Sudanui skirtą 200 mln. EUR finansinį paketą, iš kurio būtų finansuojamas ES indėlis į Pietų Sudano 2011–2013 m. bendrą šalies strategijos dokumentą (atsako strategiją);

O.  kadangi tarptautinė bendruomenė ir tarptautinės humanitarinės organizacijos labai aktyviai reagavo į poreikį palengvinti šio regiono žmonių kančias, nors patekti į kai kuriuos regionus jiems draudė sukilėlių grupės ir Sudano vyriausybė, ir kadangi ES skyrė ir toliau skiria daug humanitarinės pagalbos, kuri vien 2012 m. sudarė 110 mln. EUR;

P.  kadangi Pietų Sudano valstybės ilgalaikio vystymosi ir stiprinimo perspektyvos ir Somalio pusiasalio regionų tarpusavio priklausomumas yra neatskiriamai susiję, ypač sprendžiant su saugumu susijusius klausimus kaimyniniame Sudane (įskaitant Darfūro, Kurdofano ir Mėlynojo Nilo regionus) ir investuojant į ekonominę integraciją su kitais regioniniais partneriais;

Q.  kadangi Pietų Sudanas yra viena iš pirmųjų valstybių, kurioje, 2011 m. gruodžio mėn. pasirašius bendrą ES šalies strategijos dokumentą, praktiškai įgyvendinta bendra Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT), Komisijos ir ES valstybių narių su Pietų Sudano vystymosi planu suderinta programa, kurią sudaro 830 mln. EUR paramos vystymuisi;

R.  kadangi Pietų Sudanas dar neprisijungė prie Kotonu susitarimo, nes Pietų Sudano vyriausybė pareiškė nerimaujanti dėl galimų šio susitarimo padarinių jos santykiams su Sudano Respublika; kadangi prisijungimas prie Kotonu susitarimo neįpareigotų Pietų Sudano iškart prisijungti prie Romos statuto; kadangi nenoras prisijungti prie Kotonu susitarimo sukelia problemų pagal 11-ąjį Europos plėtros fondą planuojant ES pagalbą nuo 2014 m., o dėl to Pietų Sudanas galėtų patirti nuostolių ne tik nacionalinių asignavimų požiūriu, bet ir negaudamas regioninių fondų bei didelės dalies Europos investicijų banko (EIB) lėšų, kurios padėtų pagerinti šalies infrastruktūrą ir regiono ekonominę integraciją; kadangi ratifikuodamas Kotonu susitarimą Pietų Sudanas taip pat galėtų padidinti savo gebėjimus pritraukti Europos privačiojo sektoriaus investicijų; kadangi papildomos finansinės priemonės, kuriomis Pietų Sudanas galėtų naudotis prisijungęs prie Kotonu susitarimo, taip pat padėtų įgyvendinti Adis Abebos susitarimą;

S.  kadangi 2010 m. rugpjūčio mėn. Taryba paskyrė D. Rosalind Marsden Europos Sąjungos specialiąja įgaliotine Sudane, o vėliau sustiprino ir išplėtė jos įgaliojimus, tačiau 2013 m. birželio mėn., nepaisydama jos puikaus darbo ir svarbaus vaidmens panaudojant įvairias ES priemones bei įtaką šiam regionui, jos įgaliojimus sutiko pratęsti tik keturiems mėnesiams – iki 2013 m. spalio 31 d., kad įtrauktų tuos įgaliojimus į Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimus; kadangi nepaskyrusi ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir (arba) Pietų Sudane, ES liks tarptautinių derybų ir pastangų nuošalyje;

T.  kadangi Europos Sąjungos suteikė pagalbą aukšto lygio Afrikos Sąjungos komisijai, kurios pirmininkas yra buvęs Pietų Afrikos prezidentas Thabo Mbeki, taip pat JT misijoms, būtent Jungtinių Tautų misijai Sudane (UNMIS), Jungtinių Tautų misijai Pietų Sudano Respublikoje (UNMISS), bendrai Jungtinių Tautų ir Afrikos Sąjungos misijai Darfūre (UNAMID) ir Jungtinių Tautų laikinosioms saugumo pajėgoms Abjėjuje (UNISFA);

U.  kadangi G7+ valstybių grupė (įskaitant Pietų Sudaną) suformulavo Naują susitarimą dėl bendradarbiavimo su nestabiliomis valstybėmis ir Tarptautinį dialogą dėl taikos ir valstybės kūrimo, kurį 2011 m. gruodžio mėn. Pusane vykusiame ketvirtajame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais patvirtino ES ir dar 36 valstybės;

V.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. Vašingtone vykusiame ekonominių partnerių forume paskelbtas naujas glaustas susitarimas, kuriame nustatomos bendrosios nuostatos dėl tolesnių tarptautinės bendruomenės įsipareigojimą teikti paramą vystymuisi Pietų Sudanui;

W.  kadangi išorinės valstybės kūrimo ir vystymo pastangos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei Pietų Sudano vadovybė įsipareigos kurti atskaitingą, reaguojantį į poreikius ir įtraukų valdymą, sugebės tai daryti ir įveiks trumpalaikius arba klientelistinius interesus; kadangi Pietų Sudanas dar neįtrauktas į daugumą valdymo rodiklių ir dar turima labai mažai kiekybinių duomenų apie korupcijos mastą šalyje; kadangi tarptautinė bendruomenė – tiek privačiojo, tiek valstybinio sektoriaus – netoleruoja korupcijos, todėl reikia užtikrinti, kad pagalbos teikimas ar investicijos nelemtų arba neskatintų žalingos praktikos;

X.  kadangi nėra sukurta socialinės apsaugos tinklo ir labai trūksta galimybių gauti tokias paslaugas kaip sveikatos priežiūra, elektra ir vanduo; kadangi, tam tikrais vertinimais, tik trečdalis gyventojų turi prieigą prie švaraus vandens ir kadangi dėl prieigos prie vandens problemų tarp bendruomenių kyla konfliktų;

Y.  kadangi Pietų Sudano moterys ir merginos patiria didžiausią gimdyvių mirtingumo grėsmę pasaulyje, be to, viena iš septynių moterų Pietų Sudane miršta gimdydama arba ką tik pagimdžiusi(29); kadangi pagrindinės gimdyvių mirčių priežastys yra infekcijos ir (arba) nukraujavimas, be to, Pietų Sudane labai trūksta pagrindinės medicinos įrangos, kvalifikuotų slaugytojų ir akušerių;

Z.  kadangi apskaičiuota, kad 48 proc. 15–19 metų merginų Pietų Sudane yra verčiamos sudaryti santuoką, ir kadangi turimais duomenimis 12 metų mergaitės taip pat yra verčiamos sudaryti santuoką, o tai daro tiesioginę įtaką mergaičių priėmimui į mokyklas: pradinėse mokyklose mergaitės sudaro tik 39 proc., o vidurinėse – tik 30 proc. mokinių;

AA.  kadangi Pietų Sudane vyraujanti kraičio sistema yra grindžiama požiūriu, kad moteris yra tėvo arba vyro nuosavybė;

AB.  kadangi smurtas šeimoje visame Pietų Sudane yra laikomas įtvirtinta socialine norma ir kadangi 82 proc. moterų ir 81 proc. vyrų mano, kad moterys turėtų taikstytis su smurtu šeimoje ir neviešinti šios savo šeimos problemos(30);

AC.  kadangi daugiau nei 80 proc. gyventojų yra neraštingi (daugiausia neraštingų moterų pasaulyje), o mergaitės sudaro tik 25 proc. mokyklą lankančių vaikų ir tai yra žemiausias moterų galimybių siekti išsilavinimo rodiklis pasaulyje; kadangi labai trūksta mokytojų;

AD.  kadangi labai trūksta mokytojų ir esama didelio profesines kvalifikacijas turinčių asmenų poreikio, taip pat reikia švietimo ir mokymo įstaigų, kurios rengtų kvalifikuotą darbo jėgą;

AE.  kadangi Pietų Sudane yra labai daug ariamos žemės, o tai reiškia, kad žemės ūkio sektorius gali teikti ne tik itin daug galimybių pelningos prekybos ir darbo vietų kūrimo vietos bendruomenei perspektyvų požiūriu, bet ir gali padėti sumažinti maisto trūkumą pačiame Pietų Sudane ir ilgainiui patenkinti kaimyninių šalių poreikius;

AF.  kadangi moterys atlieka itin svarbų vaidmenį mažinant maisto stygiaus ir prastos mitybos problemą ir jos gali prisidėti didinant žemės ūkio produktyvumą;

AG.  kadangi Pietų Sudane beveik nėra nuolatinės kelių, geležinkelių ar vidaus vandenų transporto infrastruktūros; kadangi būtina kurti šią infrastruktūrą, kad būtų paskatintas šalies ekonomikos augimas ir prekybos vystymasis ir būtų galima patekti į rinkas ir kurti darbo vietas;

AH.  kadangi apytikriai vertinama, kad Pietų Sudane yra keli milijonai per pilietinį karą paslėptų priešpėstinių minų ir nesprogusių sprogmenų;

AI.  kadangi vidaus saugumas vis dar yra viena iš svarbiausių Pietų Sudano problemų, nes keli mažo intensyvumo konfliktai sukelia sudėtingą humanitarinę padėtį; kadangi ne kartą pranešta apie Pietų Sudano saugumo pajėgų smurtą, įskaitant žudymus be teismo, prievartavimus ir kankinimus vykdant civilių asmenų nuginklavimo kampanijas; kadangi po 2005 m. pradėtos demobilizacijos, nusiginklavimo ir reintegracijos šios pastangos nedavė rezultatų ir kadangi nėra priimtinos pensijų sistemos veteranams;

AJ.  kadangi gyventojai susiduria su dideliu maisto stygiaus pavojumi – šiais metais nuo maisto stygiaus kenčia 4,1 mln. Pietų Sudano gyventojų; kadangi galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis yra labai ribotos, trūksta medicinos personalo ir medžiagų, nepatenkinami gyventojų, perkeltų dėl konfliktų, humanitariniai poreikiai; kadangi vaikų iki 5 metų amžiaus ir motinų mirtingumas yra didžiausias pasaulyje;

AK.  kadangi 2013 m. organizacijos „Žurnalistai be sienų“ pasaulio spaudos laisvės indekse Pietų Sudanas nukrito 12 vietų – į 124-ąją iš 180 vertintų šalių;

AL.  kadangi ilgalaikis tvarus stabilumas Somalio pusiasalyje gali būti grindžiamas tik stipriomis institucijomis, tinkamą vaidmenį atliekančia ir nesuvaržyta pilietine visuomene, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms, ypač saviraiškos laisvei, ir didelėmis ekonominėmis perspektyvomis visai visuomenei; kadangi Sudanui atsiskyrus nuo Pietų Sudano gaunama pranešimų apie religinių konfliktų atvejus; kadangi į daugiausia krikščioniškąjį Pietų Sudaną plūsta pabėgėliai iš Sudano; kadangi, remiantis 2013 m. birželio mėn. duomenimis, Pietų Sudane yra 263 tūkst. pabėgėlių iš Sudano(31);

AM.  kadangi žurnalistams dažnai grasinama, jie suimami ir įkalinami nepateikus kaltinimų; kadangi pranešama, kad saugumo pajėgos puldinėja ir neteisėtai sulaiko žurnalistus; kadangi Pietų Sudano valdžios institucijos nesugebėjo greitai, veiksmingai ir nešališkai ištirti žurnalistų užpuolimų arba tokių bylų kaip vyriausybės kritiko ir žurnalisto Isaiah Abrahamo nužudymas;

AN.  kadangi dėl silpnos teisingumo sistemos daugėja sunkių žmogaus teisių pažeidimų; kadangi akivaizdu, kad į teisininko profesijos mokymą reikia įtraukti specialią žmogaus teisių sritį; kadangi siekiant spręsti nebaudžiamumo problemą būtina plėsti žinias apie pagrindines žmogaus teisių priemones, kad jos būtų dažniau taikomos; kadangi baudžiamosios teisenos sistemoje beveik visiškai neteikiama teisinė pagalba;

AO.  kadangi oficiali Pietų Sudano kalba yra anglų, tačiau Pietų Sudano gyventojai, kurių dauguma yra neraštingi, ja nekalba; kadangi anglų kalba vyrauja valstybės tarnyboje, teisės sistemoje, privačiose įmonėse ir didžiausiose šalies žiniasklaidos priemonėse; kadangi Pietų Sudane įvairios jį sudarančios etninės grupės iš viso kalba daugiau nei 60 kalbų ir dialektų; kadangi kalba yra esminis nacionalinės sanglaudos veiksnys, todėl svarbu taikyti tinkamą kalbos politiką;

AP.  kadangi Pietų Sudanas vis dar taiko mirties bausmę, nebent šalies konstitucija šiuo požiūriu būtų iš dalies pakeista;

AQ.  kadangi labai paplitusios vaikų santuokos (beveik pusė visų Pietų Sudano 15–19 metų mergaičių yra ištekėjusios) sukuria aplinką, kurioje didėja mergaičių pažeidžiamumas dėl fizinio, seksualinio, psichologinio ir ekonominio išnaudojimo;

AR.  kadangi lygiateisiškas moterų dalyvavimas viešojoje erdvėje yra konstitucinė teisė, remiama privaloma 25 proc. kvota; kadangi, nors Pietų Sudano vyriausybė įsipareigojo didinti moterų dalyvavimą viešajame sektoriuje, šiuo klausimu padaryta mažai pažangos; kadangi Pietų Sudano moterims veiksmingai dalyvaujant taikdarystės, valdymo ir ekonominio vystymosi veikloje gali būti lengviau įtvirtinti taiką ir saugumą šalyje;

1.  palankiai vertina naujausius požymius, rodančius, kad sumažėjo įtampa tarp Pietų Sudano ir Sudano Respublikos vyriausybių, tai buvo matyti per 2013 m. rugsėjo mėn. pradžioje vykusį Pietų Sudano prezidento vizitą į Sudano Respubliką ir iš abiejų šalių ta proga padarytų geros valios pareiškimų; pabrėžia, kad abiejų valstybių ekonominis ir socialinis vystymasis daugiausia priklauso nuo taikių ir bendradarbiavimu grindžiamų šių dviejų šalių santykių;

2.  ragina abiejų šalių vyriausybes ir tarptautinę bendruomenę tęsti ir stiprinti pastangas, siekiant išspręsti pasibaigus 2005 m. visuotinio taikos susitarimo galiojimui ir po 2011 m. liepos mėn. Pietų Sudano nepriklausomybės paskelbimo likusias problemas, kurios vis dar trukdo geriems kaimyniniams santykiams, ir susilaikyti nuo bet kokių grasinimų ir karinės jėgos naudojimo bei neteisėtų karinių pajėgų rėmimo šiame regione;

3.  primygtinai ragina Pietų Sudano valdžios institucijas vykdyti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 2109 reikalavimus, laikytis teisinės valstybės principų, vykdyti pareigą apsaugoti civilius gyventojus ir gerbti pagrindines savo piliečių teises; be to, ragina Pietų Sudano valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti masinių galvijų vagysčių panaudojant smurtą, tradiciškai vykdomų šalies kaimo regionuose, problemą;

4.  apgailestauja, kad nebuvo laikomasi Chartumo ir Džubos vyriausybėms pateiktos Afrikos Sąjungos rekomendacijos 2013 m. spalio mėn. surengti referendumą dėl ginčijamo Abjėjaus regiono; ragina Pietų Sudano valdžios institucijas sudaryti sąlygas referendume dalyvauti miserijų klajokliams, nes Chartumas prieštarauja tam, kad referendumas būtų surengtas nedalyvaujant šiems klajokliams; palankiai vertina Pietų Sudano valdžios institucijų deklaraciją, kurioje teigiama, kad miserijai visada galėjo laisvai naudotis vandeniu ir ganyklomis Abjėjaus regione ir kad jie ateityje toliau naudosis šia teise;

5.  siūlo Sudano ir Pietų Sudano vyriausybėms apsvarstyti galimybę kraštutiniu atveju kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą siekiant teisiškai ir taikiai sureguliuoti likusias su Sudano ir Pietų Sudano siena susijusias problemas;

6.  primygtinai ragina Sudano Respubliką ir Pietų Sudano Respubliką be išlygų laikytis 2012 m. rugsėjo mėn. Adis Abeboje pasirašytų susitarimų;

7.  pakartoja, kad remia Europos Sąjungos veiklą regione pagal Somalio pusiasaliui skirtą ES strateginę programą ir visapusišką požiūrį į Sudaną ir Pietų Sudaną; taip pat atkreipia dėmesį į panašias geografines sąlygas Sahelio regione ir jame kylančius tarpusavyje susijusius politinius, ekonominius ir socialinius iššūkius; todėl ragina Europos Sąjungą veiksmingiau koordinuoti savo strategijos įgyvendinimą platesnio regiono mastu, pirmiausia susiejant Somalio pusiasaliui skirtos ES strateginės programos ir ES strategijos saugumo ir vystymosi Sahelio regione srityje tikslus ir užmojus; ragina glaudžiai susieti su žmogaus teisėmis susijusius programos ir strategijos aspektus; taip pat ragina Europos Sąjungą sprendžiant labai svarbias šio regiono problemas palaikyti ryšį ne tik su Europos Sąjungos specialiuoju įgaliotiniu Somalio pusiasalyje, bet ir su ES specialiuoju įgaliotiniu Sahelyje bei specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimas, ir įsipareigoti pradėti visapusišką dialogą su regioniniais partneriais siekiant pagerinti bendradarbiavimą ir vystymąsi;

8.  pripažįsta ir visiškai palaiko gerą ES specialiosios įgaliotinės Sudane ir Pietų Sudane bei kitų ES partnerių tarnybų veiklą; ragina visas ES institucijas ir valstybes nares palaikyti ir (arba) užmegzti konstruktyvų dialogą su abejomis valstybėmis ir prisidėti kuriant tikrą išsamaus nacionalinio dialogo procesą siekiant ateities perspektyvų Sudano ir Pietų Sudano žmonėms;

9.  primygtinai ragina Sudano ir Pietų Sudano valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti visuotinio taikos susitarimo nuostatas, pagal kurias abi valstybės raginamos išspręsti klausimus, susijusius su pasidalijimu valdžia, pilietybe, pajamomis iš naftos pramonės ir pasidalijimu skolomis; pabrėžia, kad, nepaisant svarbių Chartumo ir Džubos vyriausybių nuomonių skirtumų, ypač prieštaringu Abjėjaus referendumo, kuris turėjo būti surengtas 2013 m. spalio mėn., klausimu, pastebima teigiamų abiejų vyriausybių bendradarbiavimo ženklų, pavyzdžiui, iniciatyva, kuria siekiama nustatyti sienų kirtimo tvarką, – tai dalis parengiamųjų darbų norint sudaryti šių dviejų šalių tarpusavio prekybos susitarimus; teigiamai vertina Afrikos Sąjungos pažangą siekiant sutaikyti Sudano ir Pietų Sudano prezidentus ir paskatinti įgyvendinti bendradarbiavimo sutartis; ragina Sudaną ir Pietų Sudaną atnaujinti derybas dėl naftos tiekimo į šiaurinę dalį;

10.  ragina Pietų Sudaną ir Sudaną kuo geriau naudotis turtais ir galimybėmis, kurias abiems šalims suteikia regione esantys naftos ištekliai, taip pat pasiekti susitarimą dėl neišspręsto abiejų šalių pereinamojo laikotarpio ekonominės tvarkos klausimu;

11.  pabrėžia Sudano ir Pietų Sudano bendradarbiavimo susitarimo, taip pat ir sektorių susitarimų, pasirašytų 2012 rugsėjo 27 d. Adis Abeboje, svarbą; tačiau išreiškia savo susirūpinimą dėl vienašališko Sudano vyriausybės pranešimo apie naftos eksporto iš Pietų Sudano nutraukimą ir visų sektorių susitarimų sustabdymą, kadangi tokie veiksmai pakenks abiejų šalių ekonomikai ir padidins įtampą regione; ragina abiejų šalių vyriausybes bendradarbiauti su Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo grupe ir atnaujinti bendradarbiavimo susitarimo vykdymą, nutraukti paramą ginkluotoms sukilėlių grupuotėms, visapusiškai laikytis susitarimo dėl saugios demilitarizuotos pasienio zonos, kurią kontroliuoja sustiprintos JT laikinosios saugumo pajėgos Abjėjuje, ir pasirengti referendumui dėl Abjėjaus regiono būsimo statuso;

12.  ragina visas Pietų Sudano grupuotes ir partijas sukurti bendrą savo šalies ir jos taikaus, sėkmingo bei teisingo vystymosi viziją; siūlo Pietų Sudano vyriausybei apsvarstyti galimybę pradėti įtraukią diskusiją nacionaliniu mastu siekiant nutraukti etninius konfliktus ir siekti taikių santykių;

13.  pabrėžia, kad svarbu įtikinti Pietų Sudano gyventojus, jog nauja demokratiška jų valstybė yra vertinga ir veiksminga, taip pat suformuoti stabilią vyriausybę, kuri nevykdytų savavališkų prezidento dekretų ir užtikrintų vykdomųjų, teisėkūros ir teisminių įgaliojimų atskyrimą, taip pat gerbtų žmogaus teises ir žiniasklaidos laisvę, užkirstų kelią korupcijai ir su ja kovotų, užtikrintų viešųjų paslaugų teikimą ir infrastruktūros kūrimą ne tik Džuboje, bet ir už jos ribų, kaimo vietovėse; apgailestauja dėl korupcijos poveikio šiai naujai valstybei ir ragina tarptautinę paramos teikėjų bendruomenę, įskaitant Europos Sąjungą, atidžiai įvertinti Pietų Sudano gebėjimą kovoti su minėtąja negerove; be to, ragina Pietų Sudaną dėti daugiau pastangų kovojant su korupcija, įskaitant prezidento S. Kiiro iniciatyvas, nukreiptas prieš vyresniuosius pareigūnus, kartu raginant vyriausybę siekti įgyvendinti vystymosi planą, taip pat įvairinti šalies ekonomiką ir taip mažinti jos priklausomybę nuo naftos eksporto;

14.  primygtinai ragina Pietų Sudaną ratifikuoti ES ir AKR valstybių sudarytą Kotonu susitarimą, kad ES galėtų prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus dėl Pietų Sudano vystymosi, ir pabrėžia, kad Pietų Sudano prisijungimas prie šio susitarimo niekaip nepaveiktų susitaikymo ir konstruktyvių santykių su Pietų Sudano Respublika, kuri iš tiesų, vertinant ilgalaikiu požiūriu, yra suinteresuota visų savo kaimynių klestėjimu;

15.  ragina Pietų Sudaną kuo greičiau ratifikuoti tarptautinius susitarimus, pagal kuriuos ginamos žmogaus teisės;

16.  ragina pagrindinius tarptautinius partnerius, ypač ES valstybes nares, Komisiją ir EIVT, išlaikyti savo įsipareigojimus visiems Pietų Sudano žmonėms dėl šalies vystymo, valstybės kūrimo ir žmonių saugumo; pabrėžia, kad, siekiant tvaraus valstybės kūrimo, taikos kūrimą, įskaitant su praeitimi susijusių klausimų sprendimo aspektą, reikia susieti su valstybės stiprinimo pastangomis; remia ES, pagrindinės partnerės pagal naująjį susitarimą, dalyvavimą talkinant vadovaujantis Valstybės kūrimo susitarimu;

17.  ragina pagrindinius tarptautinius partnerius, ypač ES valstybes nares, Komisiją ir EIVT, išlaikyti savo įsipareigojimus visiems Pietų Sudano žmonėms dėl šalies vystymo, valstybės kūrimo ir žmonių saugumo; remia ES, pagrindinės partnerės pagal naująjį susitarimą, dalyvavimą talkinant vadovaujantis Valstybės kūrimo susitarimu;

18.  pabrėžia Europos Sąjungos, dirbančios su daugiašaliais partneriais ir paramos teikėjais, svarbą remiant Pietų Sudaną, siekiantį demokratijos; todėl džiaugiasi Europos Sąjungos finansine pagalba (4,9 mln. JAV dolerių) Tarptautinei migracijos organizacijai, nes tai palengvins įvairių klanų ir genčių dialogą ir bendravimą sprendžiant klausimą, kaip pasidalyti menkus išteklius (vandenį, ganyklas) vis labiau didėjant smurtui tarp bendruomenių; palankiai vertina Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (Unesco) darbą istorinių archyvų išsaugojimo srityje, nes jie yra svarbi Pietų Sudano tautos tapatybės formavimo priemonė; atsižvelgdamas į didėjantį tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl cheminių ginklų, ragina Pietų Sudano vyriausybę kuo greičiau pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo, taip pat kitas ginkluotės kontrolės ir nusiginklavimo sutartis, įskaitant tas, kuriomis siekiama išspręsti neteisėtų ir nekontroliuojamų šaulių ir lengvųjų ginklų srautų problemą;

19.  primena, kad teikiant bet kokios rūšies biudžeto paramą besivystančioms šalims būtinos tinkamos rizikos valdymo priemonės, kurios papildytų kitas pagalbos galimybes, ir visa tai turi būti paremta tinkama parlamentine nacionalinio šalies gavėjos biudžeto priežiūra, kitais atskaitomybės būdais ir piliečių dalyvavimu ir kad šias priemones turi užtikrinti ir remti tiek nacionalinės vyriausybės, tiek atitinkami pagalbos teikėjai;

20.  ragina EIVT, ES specialiąją įgaliotinę Sudane ir Pietų Sudane ir Komisiją sustiprinti žinomumą apie itin teigiamą ES indėlį į Pietų Sudano taikos procesą, demokratines permainas ir ekonominį bei socialinį vystymąsi, taip pat padidinti šių procesų matomumą; yra susirūpinęs dėl to, kad ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir Pietų Sudane įgaliojimų nutraukimas, kai dar ne visiškai įvykdyti keli įsipareigojimai, numatyti 2005 m. visuotiniame taikos susitarime ir 2012 m. rugsėjo mėn. Adis Abebos susitarime, gali dar labiau susilpninti šį matomumą ir sumažinti ES bei jos valstybių narių įtaką; ragina, užuot planavus įtraukti įgaliojimus dėl Sudano į jau ir taip per daug darbo turinčio specialiojo įgaliotinio Somalio pusiasalyje įgaliojimus, pratęsti specialiojo įgaliotinio įgaliojimus;

21.  ragina reguliariai peržiūrėti ES Somalio pusiasaliui skirtą strateginę programą ir Sudanui ir Pietų Sudanui taikomą visapusišką požiūrį siekiant užtikrinti, kad politikos priemonės ir ištekliai būtų pritaikomi siekiant remti taikos procesą ir demokratijos kūrimą, įskaitant pasirengimą 2015 m. rinkimams; pažymi, kad ateityje ES specialiųjų įgaliotinių šiame regione įgaliojimai, įskaitant sprendimus sujungti postus, turėtų būti svarstomi atsižvelgiant į tokią persvarstytą politiką ir reaguojant į politines realijas regione;

22.  palankiai vertina tai, kad nuo 2011 m., kai Pietų Sudanas tapo nepriklausomas, be humanitarinės pagalbos ES Pietų Sudano paramai vystymuisi skyrė 285 mln. EUR (neskaitant valstybių narių pagalbos);

23.  ragina valstybę netrukdyti NVO ir humanitarinėms organizacijoms pasiekti gyventojų, kurie gyvena konfliktų zonose; primena, kad tokios NVO ir humanitarinėms organizacijoms sudaromos kliūtys yra tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas;

24.  remia ES paramos skyrimą Pietų Sudano žemės ūkiui, demokratiniam valdymui ir teisinei valstybei, švietimui ir sveikatos apsaugai; pažymi, kad nors įstatymai ir kiti teisės aktai parengti, juos įgyvendinti vėluojama; palankiai vertina Komisijos pastangas teikti paramą Pietų Sudano teisinės sistemos gebėjimams stiprinti, ypač teikiant techninę pagalbą teismams ir Aukščiausiajam Teismui; palankiai vertina ES paramą Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai;

25.  primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir Pietų Sudano valdžios institucijas bendradarbiauti su bendruomenėmis ir moterų organizacijomis siekiant užtikrinti ir skatinti galimybes mokytis, seksualines ir reprodukcines teises ir sveikatos priežiūros paslaugas merginoms bei moterims, taip pat suteikti joms galimybę naudotis kontracepcijos priemonėmis, atlikti ŽIV/AIDS testus ir naudotis gydymo paslaugomis;

26.  ragina nuolat stebėti ir vertinti ES finansuojamus projektus, taip pat ir pažangos lyčių lygybės srityje požiūriu, taip pat ragina informuoti Europos Parlamentą apie rezultatus;

27.  ragina atsižvelgti į vietos bendruomenių, visų pirma moterų, nuomonę, kad būtų galima nustatyti aiškesnius projektų tikslus ir kad šie tikslai būtų geriau pritaikyti prie vietos aplinkybių ir pokyčių;

28.  ragina tarptautinę bendruomenę, ypač ES ir valstybes nares, vykdant išorės veiksmus ir bendradarbiaujant su vietos partneriais ir NVO, daugiau dėmesio skirti pradiniam mergaičių išsilavinimui ir kovai su suaugusiųjų neraštingumu, nes tai trukdo Pietų Sudanui kurti svarbų žmogiškąjį kapitalą, kuris jam būtinas vystymuisi ir demokratinės valstybės stiprinimui užtikrinti;

29.  rekomenduoja kuo greičiau sukurti švietimo sistemą, kurioje būtų rengiami kvalifikuoti darbuotojai, kad būtų galima kurti ir prižiūrėti Pietų Sudano infrastruktūrą, pavyzdžiui, kelius, būstus, vandens valymo sistemą, nuotekų valymo įrenginius, elektros, kompiuterinius, telefono ryšio tinklus ir kt.;

30.  palankiai vertina ES paramą Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisijai Sudane ir Pietų Sudane ir kartu ragina persvarstyti šios komisijos veiklą siekiant įvertinti jos veiksmingumą; apgailestauja, kad ES parama ne visada visiškai matoma;

31.  pabrėžia, kad būtina remti priemones, kuriomis būtų galima užtikrinti deramą ir skaidrų pajamų iš naftos paskirstymą ir valdymą; ragina Pietų Sudano valdžios institucijas ir Nacionalinę Teisėkūros Asamblėją, taip pat tarptautinius partnerius ir Pietų Sudane veikiančias įmones prisidėti prie didesnio skaidrumo gaunant ir panaudojant šias pajamas; palankiai vertina neseniai Nacionalinėje Teisėkūros Asamblėjoje priimtą Iš naftos gautų pajamų valdymo įstatymą; ragina Prezidentą skubiai patvirtinti įstatymą ir sparčiai įgyvendinti visas šio teisės akto sąlygas;

32.  pabrėžia, kad būtinos tvarios ir didelės investicijos į infrastruktūrą, pagrindinių paslaugų teikimą ir žemės ūkio plėtrą Pietų Sudane; primygtinai reikalauja, kad pagrindinis žemės ūkio sektoriaus vystymosi tikslas būtų užtikrinti gyventojų aprūpinimo maistu saugumą ir įvairinti šalies ekonomiką, nes jam gali kilti pavojus pagal koncesijos sutartis perduodant derlingą žemę privačioms užsienio bendrovėms siekiant išgauti ir eksportuoti didelį produkcijos kiekį; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į tai, kad svarbus teisinis žemės naudojimo pagrindas, kuriam Pietų Sudane skiriama mažai dėmesio, ir dėl to kilo ginčų dėl žemės, kurie yra viena iš pagrindinių šalies konfliktų priežasčių; ragina ES remti žemėvaldos pastangas ir didinti šalies žemės valdų saugumą, kartu atsižvelgiant į neoficialius vietos ginčų sprendimo susitarimus ir valdų pripažinimą pagal paprotinę teisę;

33.  ragina Pietų Sudano vyriausybę skatinti ekonomikos įvairinimą ir mažinti priklausomybę nuo angliavandenilių; ragina Pietų Sudaną išplėsti vietos maisto produktų gamybos sektorių, remti eksportuojamos produkcijos gamybos pramonės šakas ir plėtoti transporto infrastruktūrą siekiant palengvinti patekimą į rinkas;

34.  atkreipia dėmesį į tai, kad moterys galėtų prisidėti prie žemės ūkio ir kaimo ekonomikos vystymo; ragina Pietų Sudaną imtis priemonių, kuriomis moterys būtų skatinamos dalyvauti šioje ekonominėje veikloje;

35.  pabrėžia, kad reikia plėtoti ir tobulinti infrastruktūras, kad gyventojai visoje šalyje galėtų gauti geriamojo vandens ir būtų pagerintas vandens tiekimas; rekomenduoja stiprinti būsimas investicijas vandens energijos srityje;

36.  pabrėžia, kad, norint užtikrinti visų Pietų Sudano žmonių saugumą, reikalingos atnaujintos Pietų Sudano vyriausybės ir jos tarptautinių partnerių pastangos vykdyti ginkluotų grupuočių nusiginklavimą, demobilizavimą ir reintegraciją, vykdyti platesnę saugumo sektoriaus reformą, kuria būtų sumažintas nuolatinės armijos dydis ir būtų padidintas jos profesionalumas, be išlygų būtų gerbiamas civilinis valdymas ir pavaldumo hierarchija, taip pat kad ginkluotosiose pajėgose būtų labiau gerbiamos žmogaus teisės; pabrėžia, kad reikia konstruktyviai ir dažnai įtraukti Pietų Sudano pilietinę visuomenę ir moterų asociacijas į nesaugumo problemų sprendimo ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant moterų teises, skatinimo veiklą;

37.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad didžioji dauguma per ginkluotus konfliktus Pietų Sudane šalies viduje perkeltų asmenų ir pabėgėlių yra moterys ir vaikai; ragina veiksmingai stebėti žmogaus teises, įskaitant bet kokį seksualinį ir su lytimi susijusį smurtą arba pažeidimus ir vaikų išnaudojimą; ragina visas konflikto šalis panaikinti kaltininkų nebaudžiamumą;

38.  primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę užtikrinti lyčių lygybę ir galimybes moterims naudotis savo teisėmis ir laisvėmis nepatiriant diskriminacijos jokiu pagrindu, pvz., dėl lyties, rasės, religinių ar kultūrinių įsitikinimų, nacionalinės ar socialinės kilmės;

39.  ragina Pietų Sudano valdžios institucijas priimti šeimos įstatymą, pagal kurį būtų nustatomas minimalus santuokinis amžius, ir vaikų globos sąlygos, taip pat įstatymą, kuriuo būtų kovojama su smurtu dėl lyties, visų pirma pagal kurį žalinga tradicinė praktika, pavyzdžiui, moterų lytinių organų žalojimas, laikoma nusikaltimu;

40.  ragina Pietų Sudano vyriausybę ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT Vaiko teisių konvenciją;

41.  ragina Pietų Sudano vyriausybę toliau visapusiškai bendradarbiauti su Jungtinių Tautų misija Pietų Sudano Respublikoje (UNMISS) ir padėti JT vykdyti savo įgaliojimus, ypač ginant civilius gyventojus; primygtinai ragina JT valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų Jungtinių Tautų misijai Pietų Sudane, jei reikia, savo įgaliojimus iš tiesų pritaikant prie esamų aplinkybių ir atsižvelgiant į per ateinančius metus didėsiantį Pietų Sudano valdžios institucijų gebėjimą užtikrinti žmonių saugumą;

42.  stebisi tuo, kad Jungtinės Tautos, neatsižvelgdamos į ES įnašą į JTO biudžetą, nesuteikia Sąjungai specialaus statuso per rinkimų stebėjimo misijas, nes toks statusas užtikrintų rinkimų stebėtojų apaugą ir jų veikla būtų vykdoma tinkamai (t. y. jiems būtų suteikiamas saugus būstas ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis);

43.  pabrėžia, kad svarbu pereinamojo laikotarpio konstituciją pakeisti nuolatine konstitucija, kuri būtų pagrįsta konsultacijomis su visuomene ir jos palaikymu; nerimauja dėl to, kad Pietų Sudano vyriausybei trūksta politinės valios; griežtai primena vyriausybei prezidento dekrete prisiimtus įsipareigojimus surengti konstitucinę peržiūrą ir ragina vyriausybę juos įvykdyti iki 2015 m. rinkimų; ragina Europos Sąjungą ir jos valstybes nares teikti pagalbą vietoje kuriamos ir vietoje inicijuojamos konstitucijos kūrimo procesui, kuriame turi dalyvauti visos visuomenės grupės, įskaitant moteris ir pakraščio regionų gyventojus, ir jį remti; ragina Europos Sąjungos delegaciją Džuboje, atsižvelgiant į 2015 m. vyksiančius prezidento rinkimus, stebėti, kad būtų įgyvendintos priemonės, numatytos 2011 m. Sąjungos rinkimų stebėjimo misijos ataskaitoje;

44.  palankiai vertina Pietų Sudano prezidento įsipareigojimą siekti tikslo, kad jo kabinetui atstovautų ne mažiau kaip 25 proc. moterų, ir ragina jį didinti moterų dalyvavimą dabartiniame konstituciniame procese; primena, kad moterys atlieka pagrindinį vaidmenį konfliktų sprendimo, taikos kūrimo procesuose ir stabilios valstybės kūrime; taigi ragina Pietų Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad moterys būtų visapusiškai įtrauktos į taikos su Sudanu proceso įgyvendinimą; ragina tarptautinę bendruomenę ir toliau remti moterų dalyvavimą viešajame gyvenime visais lygmenimis;

45.  primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę sustiprinti pastangas siekiant parengti pereinamojo laikotarpio veiksmų planą, kol, 2015 m. surengus demokratinius, laisvus, sąžiningus ir skaidrius rinkimus, visoje šalyje bus visiškai atkurta konstitucinė tvarka ir teisinė valstybė; ragina ES ir jos tarptautinius partnerius padidinti savo paramą būsimiems rinkimams;

46.  pažymi, kad nuo 2005 m. visuotinio taikos susitarimo stengiamasi stiprinti kovą su korupcija, bet Pietų Sudano kovos su korupcija sistema vis dar tebėra ankstyvame vystymosi etape; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nors teisinių priemonių yra, dėl gebėjimų, išteklių ir politinės valios stokos gali būti sunku jas taikyti; ragina Pietų Sudaną ratifikuoti tarptautines kovos su korupcija konvencijas ir kviečia Pietų Sudano valdžios institucijas parengti ir įgyvendinti integruotą kovos su korupcija strategiją; pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė ir ES turėtų remti Pietų Sudano šios srities pastangas, visų pirma didindamos paramą gebėjimų stiprinimui;

47.  primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę priimti žiniasklaidos įstatymus, kuriais būtų ginama žiniasklaidos laisvė ir užtikrinama, kad žiniasklaida galėtų vykdyti savo informavimo funkciją;

48.  ragina Pietų Sudano nacionalinio saugumo tarnybą laikytis Pietų Sudano konstitucijos, kurioje reikalaujama, kad valdžia užtikrintų spaudos laisvę, ir baigti kovotojų už žmogaus teises bei žurnalistų persekiojimą, taip pat neteisėtą jų kalinimą bei cenzūrą;

49.  primygtinai ragina Pietų Sudano valdžios institucijas greitai, veiksmingai ir nešališkai ištirti visus įtariamus grasinimus kovotojams už žmogaus teises bei žurnalistams ir jų užpuolimus ir pagal tarptautines normas visus už tai atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; palankiai vertina naujausius valdžios institucijų veiksmus siekiant ištirti ginkluotųjų pajėgų vykdytus civilių gyventojų žudymus ir įtariamus žmogaus teisių pažeidimus;

50.  primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę padaryti viską, kas jos galioje, kad nebebūtų neteisminio mirties bausmės vykdymo, ir nustatyti bei perduoti teismui saugumo pareigūnus, kaltinamus žurnalisto Isaiah Abrahamo nužudymu;

51.  primygtinai ragina Pietų Sudano valdžios institucijas stiprinti kovą su nebaudžiamumu ir suteikti teisingumo ir teisėsaugos bendruomenei priemones, skirtas sutramdyti smurtą prieš moteris ir užkirsti jam kelią, ir užtikrinti, kad kaltininkai būtų iš tiesų nuteisti;

52.  rekomenduoja Žmogaus teisių tarybai Pietų Sudane sukurti prasmingą su žmogaus teisių padėtimi susijusių tolesnių veiksmų mechanizmą, pvz., įsteigti nepriklausomo eksperto pareigybę;

53.  kategoriškai prieštarauja mirties bausmei bet kokiomis aplinkybėmis ir ragina Pietų Sudaną imtis konkrečių veiksmų siekiant ją panaikinti;

54.  pabrėžia, kad moterys Pietų Sudane susiduria su daugialype diskriminacija ir pagrindinių teisių pažeidimais, įskaitant paplitusią ankstyvą ir priverstinę santuoką, šeimos teisės nebuvimą, ribotą moterų politinį dalyvavimą visais valdžios lygmenimis ir seksualinį ir šeiminį smurtą; ragina Pietų Sudano vyriausybę panaikinti visų rūšių diskriminaciją prieš moteris, kovoti su neraštingumu gerinant moterų galimybes siekti išsilavinimo ir tokiu būdu padidinti jų vaidmenį visuomenėje ir naujos valstybės kūrime; ragina Pietų Sudano vyriausybę parengti nacionalinį veiksmų planą, pagal kurį, be kita ko, būtų remiamos vaikų galimybės siekti išsilavinimo norint panaikinti vaikų santuokas; šiuo požiūriu ir atsižvelgdamas į tai, kad tradicinė praktika atlieka svarbų vaidmenį Pietų Sudano visuomenėje, primygtinai ragina Pietų Sudano vyriausybę bendradarbiaujant su NVO, pavyzdžiui, teisminių institucijų atstovų švietimo žmogaus teisių srityje tikslais, nutraukti visą diskriminuojamo pobūdžio tradicinę praktiką, vykdomą prieš moteris;

55.  palankiai vertina tai, kad įsteigta pirmoji slaugos ir akušerijos mokykla Džubos mokomojoje ligoninėje, tačiau pažymi, kad siekiant užtikrinti daug geresnę motinos ir vaiko sveikatą reikia daugiau kvalifikuotų slaugytojų ir akušerių, taip pat reikia atverti galimybes tam, kad visoje šalyje būtų įkurta daugiau šiuo modeliu grindžiamų sveikatos centrų;

56.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano ir Sudano vyriausybėms, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai, Sudano Nacionalinei Asamblėjai, Afrikos Sąjungai ir Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 49.
(2) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 38.
(3) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 80.
(4) OL C 45 E, 2010 2 23, p. 74.
(5) http://eeas.europa.eu/eueom/pdf/missions/final-report-eueom-referendum-south-sudan-2011_en.pdf.
(6) OL L 317, 2000 12 15, p. 3.
(7) OL L 209, 2005 8 11, p. 27.
(8) OL L 287, 2010 11 4, p. 3.
(9) http://www.europarl.europa.eu/intcoop/acp/2012_horsens/pdf/soudan_en.pdf.
(10) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/123591.pdf.
(11) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/138254.pdf.
(12) http://europa.eu/rapid/press-release_MEMO-12-524_en.htm.
(13) http://ec.europa.eu/echo/files/funding/decisions/2013/HIPs/Sudan-SouthSudan_en.pdf.
(14) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_Data/docs/pressdata/EN/foraff/137507.pdf.
(15) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/136969.pdf.
(16) http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/EN/foraff/134590.pdf.
(17) http://eeas.europa.eu/statements/local/local_statement_south_sudan_24072013_en.pdf.
(18) http://timor-leste.gov.tl/wp-content/uploads/2010/04/Dili_Declaration_FINAL_12.04.20101.pdf.
(19) http://www.oecd.org/dac/effectiveness/Final%20file.pdf, 39 psl.
(20) http://www.oecd.org/countries/southsudan/48697972.pdf.
(21) http://wdronline.worldbank.org/worldbank/a/c.html/world_development_report_2011/abstract/WB.978-0-8213-8439-8.abstract.
(22) http://appablog.wordpress.com/2013/07/31/report-of-the-african-union-high-level-implementation-panel-for-sudan-and-south-sudan/.
(23) http://www.un.org/sg/statements/index.asp?nid=6644.
(24) http://www.sudantribune.com/IMG/pdf/Two_Areas_Agreement.pdf.
(25) http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session21/A-HRC-21-34_en.pdf.http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session21/A.HRC.21.62_en.pdf.http://www.ohchr.org/Documents/HRBodies/HRCouncil/RegularSession/Session23/A-HRC-23-31_en.pdf.
(26) http://www.rssnegotiationteam.org/historic-september-27-peace-agreements.html.
(27) http://www.amnesty.org/en/region/south-sudan/report-2013.
(28) http://www.hrw.org/reports/2013/03/07/old-man-can-feed-us-you-will-marry-him-0.
(29) Humanitarinės naujienos ir tyrimai, 2012 m. pranešimas „Moterų saugumas Pietų Sudane“.
(30) „Conflict and Health“, 2013 m. kovo mėn.
(31) JT Pabėgėlių agentūros pranešimas „Pietų Sudanui skirtos bendrų prašymų priemonės 2013 m. vidurio peržiūra“ (angl. CAP for South Sudan, Mid-Year Review 2013).


CARS 2020: siekiant stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės
PDF 387kWORD 98k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija „CARS 2020”: Siekiant stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės“ (2013/2062(INI))
P7_TA(2013)0547A7-0391/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinės dalies 173 straipsnį (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis), kuriame aptariama ES pramonės politika ir, be kita ko, minimas Sąjungos pramonės konkurencingumas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „CARS 2020: stiprios, konkurencingos ir tvarios Europos automobilių pramonės veiksmų planas (COM(2012)0636),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. paskelbtą Europos Sąjungos automobilių pramonės konkurencingumo ir tvaraus augimo aukšto lygio darbo grupės ataskaitą(1) ir 2006 m. paskelbtą ataskaitą „CARS 21: konkurencingos automobilių pramonės reglamentavimo sistema XXI amžiuje“(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10–11 d. Konkurencingumo tarybos išvadas dėl ES pramonės ir ypatingos automobilių pramonės padėties,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0391/2013),

A.  kadangi automobilių pramonė yra ne tik reikšminga pramoninės gamybos grandinės dalis, bet ir svarbus konkurencingumo, ekonominio augimo ir užimtumo veiksnys ES;

B.  kadangi nepaisant precedento neturinčios ekonomikos ir finansų krizės ES automobilių pramonė atlieka svarbų vaidmenį išsaugant pramonės patirtį ir gamybą Europoje ir todėl Europos Sąjunga turi imtis koordinuotų veiksmų;

C.  kadangi ši krizė apima daugiau nei tik ekonominę padėtį, todėl reikia persvarstyti visą XXI amžiaus judumo sistemą, nes teritorijos didėjimas taip pat priklauso nuo jos piliečių judumo masto;

D.  kadangi automobilių pramonė pasaulio mastu išgyvena vykstančią revoliuciją: paklausa Europoje mažėja ar stagnuoja, o gamyba persikėlė į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis; kadangi naudojami energijos ištekliai palaipsniui, bet akivaizdžiai keičiasi ir kadangi vyksta dalių ir funkcijų skaitmeninimas ir dėl to didėja gamybos apimtys, kartu iš esmės keičiama vertės grandinė;

E.  kadangi ES automobilių sektorius vis dar yra lyderis pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir todėl būtina atstatyti konkurencingumą ir tvarią gamybą visoje gamybos ir vertės grandinėje;

F.  kadangi vienas iš perteklinės gamybos pajėgumų problemos sprendimų yra pajėgumų nukreipimas į kitus pramonės sektorius, pvz., viešąjį transportą ir atsinaujinančiąją energiją bei į investicijas į tvarią infrastruktūrą;

Politinis valdymas

1.  pritaria naujai Komisijos strategijai, kuria siekiama sukurti naują Europos automobilių pramonės politiką, ypač tvarią automobilių pramonę, kuri taptu Europos ekonomikos centrine dalimi;

2.  reikalauja, kad Europos Komisija veiksmingiau koordinuotų savo kompetencijas įgyvendindama veiksmų plano „CARS 2020“ rekomendacijas ir jas stebėtų aukšto lygio darbo grupė, siekiant, kad nepasikartotų 2005 m. gruodžio mėn. ištikusi proceso „CARS 21“ pirmojo etapo nesėkmė, kurios išvadose nebuvo numatyti tolesni veiksmai; šiuo tikslu prašo Komisijos parengti aiškią darbotvarkę ir joje numatyti skubius veiksmus bei pagal savo kompetenciją pasinaudoti turima teise inicijuoti teisės aktus, visų pirma nustatyti gaires, siekiant koordinuoti ir papildyti valstybių narių bei įmonių veiksmus, siekiant užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ES piliečiams ir sustiprinti ES pramonę, kad būtų pasiektas ekonomikos ir užimtumo augimas ir rinkos atsigavimas;

3.  ragina Komisiją parengti kompleksinius veiksmų planus, kurie apimtų energetikos, transporto ir IRT sektorių plėtojimą;

4.  mano, kad Komisijos veiksmams šiame sektoriuje trukdo daugelis apribojimų ir politinio koordinavimo priemonių stoka; prašo Komisijos atlikti tyrimą, kuriuo ji išsiaiškintų, koks yra atotrūkis tarp jos siekių ir turimų priemonių, kad būtų galima Taryboje ir Parlamente pradėti diskusiją šiuo klausimu;

5.  mano, kad ateityje kurdama politiką automobilių pramonės sektoriui Komisija turėtų atsižvelgti į visą šį sektorių, ypač subrangovus, mažmeninės prekybos atstovus ir antrinės rinkos įmones;

6.  palankiai vertina 2012 m. gruodžio mėn. pateiktas Europos Vadovų Tarybos išvadas dėl pramonės konkurencingumo politikos; ragina valstybes nares tvirtai laikytis pasiryžimo išsamiai persvarstyti automobilių pramonės politiką ir toliau stiprinti visų automobilių pramonės sektorių naująjį bendradarbiavimą ES mastu; primena, kad šis suartėjimas automobilių pramonės politikos srityje gali vykti Sąjungos lygmeniu arba savarankiškai tarp kelių valstybių;

7.  ragina valstybes nares įgyvendinti struktūrines reformas jas koordinuojant, kad būtų skatinamas konkurencingumo didinimas, pvz., remiami moksliniai tyrimai, kompetencijos didinimas, personalo perkvalifikavimas, mažinamos tiesioginės išlaidos, pasitelkiant socialinį dialogą didinamas užimtumo lankstumas, sumažinama biurokratinė našta ir trumpinami mokėjimo terminai);

8.  mano, kad, siekdama atkurti pasitikėjimą ES veikla, Europos Sąjunga privalo prieš piliečius, investuotojus ir įmones pagerinti savo veiksmų plano įgyvendinimą ir būdus, kaip piliečiams, investuotojams ir įmonėms pristatyti šį veiksmų planą;

Ekonomika ir automobilių gamyba ES

9.  teigia, kad siekiant palaikyti bei toliau plėsti suderintus ir dinamiškus mokslinius tyrimus, apdirbimą, gamybą ir inovacijų grandines, siekiant ES gaminti efektyviau energiją vartojančias bei ekologiškas transporto priemones; mano, kad siekiant ateityje užtikrinti konkurencingumą Europoje, automobilių pramonėje turi būti paisoma teigiamų aspektų – inovacijų, užimtumo, konkurencingumo, sveikatos apsaugos, aplinkos tausojimo ir judumo;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad automobilių pramonėje darbo sąnaudos sudaro tik 13–20 proc. pridėtinės vertės; be to, dar atkreipia dėmesį į tai, kad konkurencingumą pasauliniu mastu galima užtikrinti tik inovacijomis visoje gamybos grandinėje ir gamybos procesų lankstumu, ir dėl to reikia atitinkamai reikia derėtis su darbuotojais;

11.  pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir stiprinti gamybos bazę Europoje, siekiant užtikrinti tinkamą gyvenimo lygį ES piliečiams ir sustiprinti jos pramonę, kad būtų pasiektas ekonomikos augimas ir atsigavimas;

12.  pažymi, kad Europos automobilių pramonės rinka išgyvena sunkius laikus, įskaitant automobilių sektorių, ir apgailestauja, kad Komisija nesugebėjo išnagrinėti pagrindines šio sektoriaus nuosmukio priežastis, pavyzdžiui, veiklos susiskaidymą (susiskaidę gamintojai, rinkos dalys ir rūšys, gaminiai, šakos), ir daugelį struktūrinių paklausos pokyčių (demografinių, sociologinių, elgesio, ekonominių ir techninių); todėl teigia, kad be plataus masto Europos veiksmų, būtina imtis individualių priemonių, nukreiptų į šias konkrečias aplinkybes tiek nacionaliniu, tiek ir ES lygmenimis;

13.  mano, kad nauji judumo elgesio modeliai yra galingi svertai, galintys skatinti Europos automobilių pramonės sektoriaus konkurencingumo augimą, pvz., viešieji ir įvairių rūšių transporto tinklai, eismo valdymas, pažangieji miestai, dalijimasis vienu automobiliu ir pakaitinis naudojimasis automobiliais;

14.  apgailestauja, kad Komisija neskiria deramo dėmesio gamybos pajėgumų pertekliui, nors tai yra pagrindinė viso šio sektoriaus problema, kuri neišvengiamai turi neigiamų padarinių trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais (gamybos grandinei, užimtumui, regiono ekonomikai); taip pat prašo Europos Komisijos skubiai:

   a. atlikti tyrimą, kuris atskleistų, kokio masto yra gamybos pajėgumų perteklius ES ir kokių priemonių geriausia imtis šiai problemai išspręsti, ypač už ES ribų (Jungtinėse Amerikos Valstijose),
   b. parengti veiksmų planą, kuris apimtų visus turimus politinius svertus, ypač tuos, kurie susiję su moksliniais tyrimais ir inovacijomis,
   c. ragina aktyviau ir koordinuočiau teikti paramą automobilių sektoriaus darbuotojams ir įmonėms, siekiant įgūdžius ir darbo vietas perkelti į kitas augančias pramonės sritis;

15.  kalbant apie restruktūrizavimą:

   a. pritaria, jog Komisijos lygmeniu reikia atnaujinti darbo grupės veiklą, kad būtų galima stebėti pagrindinius atvejus, ir palankiai vertina žaliosios knygos dėl restruktūrizacijos veiksmingų pokyčių (COM(2012)0007) paskelbimą,
   b. ragina įmones ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą ir numatyti su pramone susijusius pokyčius, kad būtų išvengta neigiamų išorės padarinių sklandžiam pramonės grandinės ciklui (užimtumo, gamybos srityse),
   c. ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuotai kurti konversijos planus, skirtus regionams, kurie susiduria su darbo vietų automobilių sektoriuje mažėjimu, padėti, ir prašo, kad tam būtų integruotai panaudotos visos Europos (EIB, ESF, EGF, EFRD) ir nacionaliniu lygmeniu turimos priemonės, skirtos tiek nukentėjusiems darbuotojams padėti, tiek jiems perorientuoti į alternatyvias darbo vietas susijusiuose sektoriuose, pvz., alternatyvios energijos sektoriuje, taip pat skirtos turimoms automobilių technologijų žinioms optimizuoti,
   d. taip pat pabrėžia centrinį įmonių ir regionų valdžios institucijų vaidmenį bei atsakomybę vykdant restruktūrizacijos politiką, ypač gerinant darbuotojų išsilavinimą, taip pat atsiradusias laisvas sritis suteikiant socialiniam bei ekonominiam vystymuisi ir nukentėjusių regionų restruktūrizavimui;

16.  primena valstybėms narėms ir įmonėms, jog, atsižvelgiant į tai, kad tarptautinė konkurencija vis didėja, svarbus konkurencingumo veiksnys yra glaudus įmonių bendradarbiavimas (bendri pirkimai, jungimasis į kooperatyvus, konsorciumus, įmonių susijungimai);

17.  ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti konkrečias MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms skirtas priemones, pagerinančias jų prieigą prie kapitalo rinkų, visų pirma įsteigiant regioninius vieno langelio principo centrus; mano, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonės, ypač subrangovai, platinimo ir antrinės rinkos įmonės labiausiai nukenčia nuo krizės; primena, kad drauge šios įmonės yra svarbus turtas, nes dėl savo dydžio ir sugebėjimo reaguoti prisitaiko prie pokyčių ir dažnai jos yra gausių naujųjų technologijų autorės; todėl mano, kad MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms produkcijos realizavimo galimybių diversifikacija (išėjimas į tarptautinę rinką, dalyvavimas naujuose projektuose) yra neišnaudotas plėtros būdas;

18.  primena, kad svarbu laikytis technologinio neutralumo principo nustatant standartus, siekiant apsaugoti naujų investuotojų investicijas ir paskatinti inovacijas šiame sektoriuje;

Žmogiškieji ištekliai

19.  patvirtina, kad automobilių sektoriaus darbuotojų sukaupta praktinė patirtis gali būti vertinga ES; palankiai vertina siekį 2013 m. įsteigti Europos automobilių pramonės darbuotojų įgūdžių tarybą; tikisi, kad ji greitai imsis parengti veiksmingą politiką šioje srityje;

20.  palankiai vertina Europos Komisijos pareiškimą apie gebėjimų ugdymą ir kompetencijos plėtojimą kaip tvaraus konkurencinio pranašumo pagrindą;

21.  mano, kad šiuo metu darbo rinka nepatenkina šio sektoriaus poreikių (labai trūksta kvalifikuotų darbuotojų); mano, kad, siekiant pritraukti ir išsaugoti aukštos kvalifikacijos darbuotojus, būtina pakoreguoti valstybines mokymo strategijas (skatinti mokslą, technologijas, inžineriją ir matematinį išsilavinimą ir profesinį mokymą) ir įmonių mokymo strategijas (visų pirma formuojant dvejopą mokymo sistemą);

22.  prašo valstybių narių taip pakoreguoti savo teisės aktus, kad būtų galima užmegzti atviresnį ir konstruktyvesnį socialinį dialogą ir darbo santykius, darančius poveikį darbo organizavimui (sektoriniai susitarimai, darbuotojų dalyvavimas priimant sprendimus); ragina valstybes nares kaupti ir keistis geriausia patirtimi;

23.  rekomenduoja valstybėms narėms ir įmonėms sudaryti geresnes darbuotojų tęstinio mokymo sąlygas siekiant iš anksto pasirengti patenkinti ateities poreikius ir sudaryti sąlygas darbuotojams, praradus darbą, panaudoti savo gebėjimus kitų augančių sektorių reikmėms;

Inovacijos ir technologijos

24.  patvirtina, kad technologijų inovacijos yra svarbiausias lemiamas veiksnys šios pramonės konkurencingumui; ragina laikytis technologinio neutralumo požiūrio; dar kartą patvirtina, kad sieks užtikrinti, kad „Europa 2020“ tikslai bus pasiekti ir skatins kurti naujus ekonomiškus ir tvarius transportavimo būdus, naujus gamybos būdus;

25.  pabrėžia, kad visą vertės grandinę apimantys integruoti inovacijų projektai labai svarbūs didinant konkurencingumą;

26.  mano, kad žinios ir naujovės gali būti tvaraus konkurencinio Europos automobilių pramonės pranašumo šaltinis, jeigu nauji sprendimai bus diegiami sparčiau negu juos būtų galima suklastoti, ir inovacijų apsaugos bei kovos su pramoniniu šnipinėjimu priemonėmis bus užtikrinta investicijų grąžos galimybė nedarant žalos vartotojams; tikisi, kad automobilių gaminių, tiekiamų Europos rinkai, inovacinio pranašumo srityse atsižvelgiama į ekologiją ir saugumą;

27.  pažymi, kad Europos automobilių pramonėje taikomos dvi konkurencingumo strategijos: sąnaudų lyderystės strategija ir diferenciacijos strategija; taikyti jas kartu kaip mišrią strategiją yra sunkiau, tam reikalingi didesnės apimties inovaciniai tyrimai, todėl mišrios strategijos taikymas yra mažiau efektyvus;

28.   pažymi, kad Europos automobilių pramonėje yra daug sėkmingų sąnaudų lyderystės strategijos taikymo atvejų, pasiektų dėl populiarių Europos rinkai skirtų nebrangių automobilių (pvz., „Škoda“, „Dacia“, „Nissan“ prekės ženklų);

29.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl technologijų pažangos, tačiau primena šių planų sąlyginį pobūdį pridėtinės vertės kūrimo, patekimo į rinką bei užimtumo požiūriu;

30.  mano, kad svarbu puoselėti mokslinius tyrimus ir plėtrą, kuri didžiausią dėmesį skiria mažo anglies dioksido kiekio, tvariai technologijai, kuriai vadovautų Europa, siekdama sumažinti savo priklausomybę nuo importuotos energijos; pažymi, kad tai apima hibridines ir elektra varomas transporto priemones, alternatyvius degalus, mobilųjį energijos kaupimą ir būtiną paskirstymo tinklų ir infrastruktūros plėtros skatinimą, bet apgailestauja, kad šios technologijos dar nėra pateiktos į rinką; tikisi, kad veiksmų bus imtasi, atsižvelgiant į:

   pritaikyti technologijas kuo labiau prie ES ir tarptautinių rinkų poreikių ir užtikrinant, kad joms vairuotojai pritars,
   atsižvelgti į visus transporto priemonės naudojimo trukmės nuo jos gamybos iki su ja susijusių teršalų pašalinimo išorinius aplinkos ir socialinius veiksnius;

31.  mano, kad Europos automobilių pramonės konkurencingumo sąlyga yra jos rentabilumas, pasiektas tinkamai plėtojant pramonės šakas, kuriose veikia bendradarbiaujantys gamintojai, tiekiantys iš Europos teritorijos pigias gamybai reikalingas žaliavas: plieną, liejinius, kaltinius dirbinius, apmušalus, padangas ir elektrines bei elektronines dalis;

32.  mano, kad ES turi sutelkti savo pastangas diferencinei strategijai, kuri remtųsi konkrečiais prioritetais, kurie padėtų įtvirtinti technologinę pažangą, įskaitant:

   a. technologijų konvergenciją, pvz., kalbant apie su gamyba ir platinimu nesusijusias taisykles,
   b. ekologinių inovacijų kūrimą (efektyvesnės, mažiau teršiančios aplinką, lengvesnės, lengviau perdirbamos, naudojančios didelio poveikio technologijas, baterijų ir energijos kaupimą, turinčios pagalbines sistemas, padedančias vairuotojui, automobiliai, kuriuose yra interneto ryšys), saugumas (pagalbos iškvieta) ir prieiga (galimybė automobiliais naudotis neįgaliems vairuotojams), kuris Europos produktus išskiria iš kitų produktų tarpo,
   c. bendradarbiavimą ES ir pasaulio mastu dar nepakankamai išnaudojamose srityse, ypač elektrinės jėgos pavaros priemonių srityje,
   d. Europos pirmaujančių pozicijų stiprinimą, nustatant tarptautinius standartus, tuo būdu užtikrinant ES technologinės plėtros pasaulio rinkoje pozicijų išlaikymą, atsižvelgiant į būtinybę tarptautiniu mastu suvienodinti prieigą prie naujų rinkų,
   e. priemones, skirtas matuoti degalų kiekio suvartojimui, nes jos tampa svarbiu pasaulinės automobilių pramonės Europos rinkoje konkurencingumo veiksniu, užtikrinant, kad Europos gamintojai bus apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos,
   f. elektra varomų transporto priemonių ir alternatyviems degalams skirtos infrastruktūros plėtrą;

33.  ragina valstybes nares ir Komisiją, siekiant ateityje pagerinti judumą, skatinti (tarptautinių) žinių ekonomikos branduolių ir konkurencingumo centrų, viešo ir privataus sektorių partnerysčių, kurios dėmesį skiria ateities judumui, kūrimą, nes tai yra nuolatinis inovacijų šaltinis (prototipas);

34.  primena, kad mokslinių tyrimų ir technologijų plėtrai reikia didelio finansavimo (atsižvelgiant į mokslinį rizikos vertinimą, ilgą investavimo ciklą); tačiau apgailestauja, kad Sąjungoje dar nepasiektas tikslas, pagal kurį 3 proc. BVP būtų skiriama MTTP; mano, kad valstybių narių ketinimai sumažinti Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programos (COSME) ir programos „Horizontas 2020“ biudžetą turės neigiamą poveikį, ypač transportui skirtose biudžeto eilutėse;

35.  pažymi, kad automobilių pramonė yra svarbiausias privačių investicijų šaltinis mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse; atkreipia dėmesį, kad kol trunka recesija, daranti poveikį Europos rinkai, ES finansavimas, pvz., Įmonių konkurencingumo ir MVĮ programai (COSME) ir „Horizontas 2020“ programai, galėtų skatinti privačias investicijas šiame sektoriuje; pabrėžia, kad būtina išlaikyti plataus užmojo finansavimą, apimantį aiškius prioritetus – ekologiškų automobilių iniciatyvą (angl. green car) ir MVĮ stiprinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijos, atsižvelgdamos į savo įgaliojimus, gali naudotis įvairiomis priemonėmis aktyviai remti automobilių pramonę;

36.  pabrėžia, kad pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą turi būti skirta pakankamai finansinių išteklių šio sektoriaus restruktūrizavimui ir jo labai mažoms įmonėms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms atnaujinti ir modernizuoti, produktyvumui didinti ir nacionalinio sektoriaus gaminamoms prekėms remti;

Reglamentavimas

37.  pabrėžia būtinybę naudoti pažangaus reglamentavimo principą, nes tai yra nuoseklus požiūris teisės aktų, darančių poveikį automobilių pramonei, įgyvendinimui kaip galima skubiau, atžvilgiu; primena, kad dar 2005 m. šią rekomendaciją pasiūlė veiksmų plano „CARS 21“ 1-oji grupė ir ji iki šiol neįgyvendinta; pabrėžia, kad pažangus reglamentavimas yra ypač svarbus skatinant investicijas automobilių sektoriuje;

38.  mano, kad Komisijos pasiūlytas moratoriumas visiems naujiems teisės aktams gali turėti neigiamos įtakos, prisidedant prie ilgalaikio konkurencingumo pasiekimo ir galimybei tinkamai reaguoti į aplinkosauginius iššūkius;

39.  pabrėžia pagrįstos trukmės pasirengimo laikotarpių svarbą, kad pramonė galėtų pritaikyti gamybos infrastruktūrą ir investuoti į pramoninę sistemą;

40.  ragina prireikus dar kartą išnagrinėti kai kurias patvirtintas kryptis ir jau priimtus sprendimus, galinčius sudaryti kliūčių automobilių sektoriaus tvariam pertvarkymui; ragina Komisiją pradėti priimtų teisės aktų neįgyvendinimo arba netinkamo įgyvendinimo ex-post vertinimą;

41.  ragina Europos gamintojus laikytis ir sustiprinti lig šiol galiojančius ES teisės aktus dėl įstatymais numatytų garantijų;

42.  mano, kad prekybos garantijų Europos automobilių pramonės gaminiams laikas yra per trumpas ir neatitinkantis didelio jų patikimumo, dėl to šie gaminiai yra labai nekonkurencingi, palyginti su prekybos garantijomis, kurias suteikia trečiųjų šalių (Japonijos, Korėjos) gamintojai;

43.  mano, kad būtina suderinti techninius teisės aktus visoje ES siekiant kovoti su dirbtiniu konkurencijos iškraipymu; atkreipia dėmesį į poreikį suderinti ir tobulinti bandymo procedūras, kurios šiuo metu atskleidžia, kad žymius suvartojamų degalų kiekio skirtumus priklausomai nuo gamintojo; ragina Komisiją spręsti vartotojų klaidinimo, kai pateikiama netikroviška informacija apie transporto priemonių degalų sąnaudas ir aplinkosauginį veiksmingumą, problemą; remia planuojamą naujo, tikslaus važiavimo bandymų ciklo ir procedūrų, atspindinčių tikrąsias važiavimo sąlygas, rengimą ir ragina jas nedelsiant įgyvendinti;

44.  ragina Europos įmones, gaminančias automobilių pramonės gaminius, stiprinti bendradarbiavimą bendrojoje rinkoje imantis Europos standartizavimo, patvirtinimo, suvienodinimo ir šalinimo veiklos, taip pat savanoriškai pasidalijant rinkos segmentus;

45.  mano, kad būtina žymiai pagerinti ES kelių eismo saugą, imantis veiksmų, susijusių su automobiliais, infrastruktūra ir vairuotojų elgesiu; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl pagalbos iškvietos, pagal kurį, jeigu įvyksta didelis eismo įvykis, iš transporto priemonių siunčiamos automatinės pagalbos iškvietos avarinėms tarnyboms;

46.  ragina Komisiją ir valstybes nares, siekiant kovoti su klastojimu ir pramoniniu šnipinėjimu, stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą tarptautiniu mastu ir ES lygmeniu sukurti verslo konfidencialumo apsaugos strategiją; primena, kad technologinė plėtra yra lengvai paveikiama ir pažeidžiama sritis;

Finansinės priemonės

47.  ragina ES ir valstybes nares suderintai, optimaliai ir veiksmingai naudoti turimas finansines priemones investicijoms į tvarų judumą, nesusijusioms su valstybės subsidijomis, skatinti taikant MVĮ skirtas mokesčių paskatas (pavyzdžiui, mokslinių tyrimų mokesčių kreditą, CO2 išmetimų mokesčių ir jų sumažinimo schemas , atidavimo į metalo laužą sistemas) ir pasitelkiant privačias finansines priemones (rizikos kapitalo fondus, neformalius investuotojus) bei viešąsias finansavimo priemones (Europos investicijų banką);

48.  prašo Komisijos atlikti išsamų šalių palyginimo tyrimą dėl ES automobilių sektoriui taikomų mokesčių, kad būtų supaprastinta ir racionalizuota esama mokesčių našta gamybai ir prekybai su variklinėmis transporto priemonėmis susijusioms paslaugoms, taip pat kad būtų sumažinta biurokratija;

49.  mano, kad būtina išsaugoti esamų fondų papildomumą, pirma, restruktūrizavimo reikmėms, antra, MTTP reikmėms; šiomis aplinkybėmis prašo išlaikyti turimas Europos socialinio fondo ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšas;

50.  reikalauja, kad konkurencingumo politika (valstybės pagalbos taisyklių rinkinys), remiantis mūsų užsienio konkurentų patirtimi, sudarytų palankias sąlygas konkurencingumo, ekonominio augimo ir užimtumo politikai;

51.  siūlo pridėti sąlygiškumo išlygą, pagal kurią iš automobilių įmonės reikalaujama, kad investicijų grąžos laikotarpiu būtų išlaikoma veikla paramą gavusiose vietose arba būtų grąžintos ES skirtos lėšos, jeigu veiklos vieta pakeista;

Vidaus rinka

52.  primena, kad tvirta vidaus rinka yra išankstinė būtina konkurencijos ir tvarumo atkūrimo automobilių sektoriuje sąlyga;

53.  mano, kad ypač svarbu, kad ES stiprintų teisės aktų derinimą srityse, kuriose dominuojančios sąlygos trukdo kurti vienodas galimybes:

   a. kovojant su ne ES valstybių konkurentais: (didelė energijos ir žaliavų kaina), tvirtas euro keitimo kursas;
   b. vidaus rinkoje: konkurencija socialinėje ir mokesčių srityje, mokesčių lengvatos įmonėms ir pirkimo skatinimas – mažo anglies dioksido kiekio skatinimas, atidavimo į metalo laužą sistema),
   c. ES vidaus rinkoje: sąlygos, susiję su automobilių perdirbimu ir ekologiniu naudotų automobilių perdirbimu;

54.  pabrėžia, kad pirmiausia reikia stiprinti tiekėjus; šioje srityje galima kurti inovacijas (angl. „car2car“, „car2infrastructure“) ir darbo vietas;

55.  apgailestauja dėl to, kad kalbant apie antrinę rinką, nesuderinti galiojantys teisės aktai kenkia vairuotojams ir sveikai bei sąžiningai konkurencijai tarp valstybių narių; siekiant didinti užimtumą ir automobilių vairuotojų perkamąją galią ir išlaikyti ir vystyti Europos gamybos linijas ir antrinę rinką, ragina derinti teisės aktus, ypač atsarginių dalių sektoriuje ir teikiant informaciją vairuotojams apie jų teises automobilių remonto srityje; ragina Komisiją kartu su šiuo derinimu vykdyti išsamų ir palyginamąjį tyrimą, įvertinant šių nesuderintų teisės aktų poveikį vidaus rinkai, gamybai Europoje ir automobilių vairuotojų perkamajai galiai;

56.  ragina užtikrinti koordinavimą Europos Sąjungos lygmeniu, siekiant aktyviau kovoti su padirbtų automobilių detalių importu;

57.  pažymi būtinybę, kad valstybės narės užtikrintų didesnį skaidrumą ir atitiktį geros valios principui prekybiniuose gamintojų ir tiekėjų ryšiuose; mano, kad gamintojų ir tiekėjų elgsenos kodekso įvedimas yra tinkama priemonė pasiekti šį tikslą; mano, kad kodekse turėtų būti bent jau nustatytos sąlygos, susijusios su tiekėjų veiklos perkėlimu, prekyba keleto prekių ženklų produkcija ir teise gauti kompensaciją gamintojo inicijuoto nepagrįsto sutarties nutraukimo atveju, kaip numatyta Europos Komisijos papildomose gairėse 2010/C 138/05;

58.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis imtis priemonių, kad naudotų automobilių rinkoje taip pat būtų užtikrintas aukštas vartotojų apsaugos, skaidrumo ir saugos lygis, ir imtis veiksmų siekiant palaipsniui likviduoti teršiančias ir ne tokias saugias transporto priemones; atkreipia dėmesį į Komisijos rekomendaciją techninės apžiūros taisyklėse reikalauti, kad būtų įrašomi kiekvieno bandymo ridos duomenys; mano, kad tokios iniciatyvos kaip „Car Pass“ sistema Belgijoje galėtų būti skatinamos priimant Europos standartą; pažymi, kad transporto priemonių registracijos perkėlimo procedūromis taip pat turi būti atgrasoma nuo tarpvalstybinio sukčiavimo nurodant neteisingą ridą;

59.  dar kartą patvirtina Europos ekonominį interesą iš naujo kurti didelio masto projektus pramonės srityje, tarkim, aviacijos ir kosmoso srityse, kad būtų sukurta pramonė, pajėgi konkuruoti su pasauline rinka; primena, kad šie didelio masto projektai gali vykti Sąjungos lygmeniu arba savarankiškai tarp kelių valstybių;

60.  pabrėžia sumanių specializacijos strategijų, nustatančių principus, kurie prisideda keičiant tos pačios veiklos konkurenciją Europoje į papildančias regionines specializacijas, didinančias ES konkurencingumą trečiųjų šalių atžvilgiu, svarbą;

61.  atkreipia:

   a. valstybių narių dėmesį į alternatyvius sprendimus, kaip skatinti paklausą (ženklinimas, galimybės kryptingai naudotis darbuotojų taupymo sistemomis, mokestinės paskatos įmonių pirkimams , medžiagų perdirbimas ir viešieji pirkimai),
   b. įmonių dėmesį į prekybos strategijas (pvz., draudimas, įskaitant paskolos grąžinimo darbo vietos praradimo atveju, garantijos pratęsimas, dalijimasis transporto priemone, prekyba internetu);

62.  apgailestauja, kad veiksmų plane „CARS 2020“ daugiausia dėmesio skiriama Europos automobilių gamintojams, neatsižvelgiant į antrinę rinką, jos dalyvius ir jų poreikius; Europos automobilių gamybos politika turi būti nuodugni ir paremta visa apimančiu požiūriu. Pagrindinis tikslas turi būti vienodų sąlygų užtikrinimas visiems grandinės dalyviams. Tad automobilių sektoriui taikomoje Europos politikoje turi būti atsižvelgta ir į nuostatas, pritaikytas visiems dalyviams – ir dideliems gamintojams, ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, veikiančioms platinimo ir remonto grandinėje;

Išorės rinkos ir prekybos ryšiai

63.  pažymi, kad automobilių pramonė teigiamai prisideda prie didesnės ES prekybos pusiausvyros ir, kad eksportas į besiformuojančias rinkas yra būtinybė siekiant padidinti ilgalaikę sėkmę, o susitarimai su užsienio fondais ir įmonėmis, taip pat įmonių įkurdinimas Sąjungai nepriklausančiose šalyse (įskaitant ir ketinimus gaminti automobilius vietos rinkoms) ir transporto priemonių importas siekiant patenkinti paklausą, yra priemonės, neatsiejamos nuo mūsų įmonių ateities;

64.  palankiai vertina Europos Komisijos pranešimą apie svarbius darbus kuriant laisvosios prekybos su JAV ir Japonija zoną bei vienodas galimybes patekti į pasaulio rinkas, tai reiškia, kad tų pačių taisyklių griežtai laikysis visi automobilių rinkos dalyviai pasaulyje; dėl to atsirastų daugiau galimybių įgyvendinti tvarią plėtrą ir padidinti kelių eismo saugą, o tai būtų pasauliniai konkurencinio pranašumo šaltiniai;

65.  mano, kad esant bendram tarptautiniam tipo patvirtinimui galima taikyti transporto priemonių ir automobilių dalių kontrolę visoje bendroje Europos rinkoje, paremtą ES aplinkos kokybės ir saugos standartais, ir jai gali tekti svarbus vaidmuo kovojant su nesąžininga konkurencija;

66.  pripažįsta, kad paklausa besiformuojančiose rinkose didės ne tik prabangos kategorijoje, bet ir žemesniuose segmentuose, ir kad Europos pramonė šiuose segmentuose bus konkurencingesnė;

67.  tvirtina, kad didžiosios dalies mūsų automobilių pramonės įmonių konkurencingumas blogėja dėl didelės ir kartais nesąžiningos trečiųjų šalių konkurencijos; pabrėžia, kad didžioji dalis automobilių pramonės įmonių turi galimybių sėkmingai veikti, jei joms bus leista patenkinti augančią naujų eksporto rinkų paklausą; primygtinai ragina Komisiją pertvarkyti savo prekybos politiką:

   a. suderinti valstybių narių priemones, kad būtų skatinamos ES įmonės ir būtų apsaugoti ES gaminiai, investicijos ir intelektinės nuosavybės teisės ne ES teritorijoje,
   b. centralizuoti visas ES eksporto priemones, ypač susijusias su MVĮ („Mažas verslas, didelis pasaulis“), sukuriant visapusišką, prieinamą skaitmenizuotą platformą pagal sektorius,
   c. palaikant prekybos ryšius, laipsniškai pradėti taikyti abipusiškumo principą, nes šį principą Europos Komisija nepakankamai įvertino veiksmų plane „CARS 2020“,
   d. skatinti automobilių sektoriuje panaikinti netarifines kliūtis,
   e. greičiau reaguoti į pradėtus tyrimus ir imtis prekybos apsaugos priemonių;

68.  prašo Komisijos į būsimų prekybos susitarimų ex ante poveikio vertinimus įtraukti automobilių pramonės sektoriaus konkurencingumo sąvoką, susitarimams įsigaliojus atlikti naujus tyrimus ir taikant konkrečius ir apibrėžtus kriterijus, įskaitant suinteresuotųjų šalių dalyvavimo būdą, reguliariai vertinti šiuo metu galiojančių susitarimų ir susitarimų, dėl kurių vyksta derybos, bendrąjį poveikį;

69.  yra pasiryžęs pats sukurtų priemones, kuriomis būtų patikrintas kiekvieno LPS poveikis;

o
o   o

70.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybėms narėms.

(1) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/files/cars-21-final-report-2012_en.pdf.
(2) http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/automotive/files/pagesbackground/competitiveness/cars21finalreport_en.pdf.


Lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės
PDF 189kWORD 35k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių (2013/2040(INI))
P7_TA(2013)0548A7-0426/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnį, susijusį su visuomenės sveikata, ypač jo 7 dalį, kurioje nustatyta, kad Sąjunga pripažįsta valstybių narių atsakomybę už jų sveikatos politikos apibrėžimą ir už sveikatos paslaugų ir sveikatos priežiūros organizavimą bei teikimą;

–  atsižvelgdamas į 1994 m. Kairo tarptautinės konferencijos dėl gyventojų ir vystymosi (TKGP) veiksmų programą ir 1995 m. Pekino pasaulinės konferencijos moterų klausimais veiksmų programą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0426/2013),

A.  kadangi Kairo TKGP veiksmų programoje apibrėžiama lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės;

1.  pažymi, kad lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir teisių, taip pat lytinio švietimo mokyklose politikos formavimas ir įgyvendinimas patenka į valstybių narių kompetencijos sritį;

2.  pažymi, kad nors sveikatos ir švietimo politikos formavimas ir įgyvendinimas priklauso valstybių narių kompetencijai, ES gali prisidėti skatindama valstybių narių gerąją patirtį;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ES pagrindinių teisių agentūrai ir JT generaliniam sekretoriui.


Savanoriškumas ir savanoriška veikla Europoje
PDF 227kWORD 75k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl savanoriškumo ir savanoriškos veiklos Europoje (2013/2064(INI))
P7_TA(2013)0549A7-0348/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 165, 166 ir 214 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2011 m. Žinyne dėl savanoriško darbo stebėjimo pasiūlytą savanoriško darbo apibrėžtį,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 2241/2004/EB dėl bendros Bendrijos sistemos siekiant užtikrinti kvalifikacijų ir gebėjimų skaidrumą (Europasas),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1719/2006/EB, nustatantį 2007–2013 m. programą „Veiklus jaunimas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1720/2006/EB, nustatantį veiksmų programą mokymosi visą gyvenimą srityje(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1904/2006/EB, įkuriantį 2007–2013 m. programą „Europa piliečiams“ aktyviam Europos pilietiškumui skatinti(3),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimą 2010/37/EB dėl Europos savanoriškos veiklos, kuria skatinamas aktyvus pilietiškumas, metų (2011 m.)(4),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. balandžio 24 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl neformalaus ir neinstitucinio mokymosi Europos jaunimo reikalų srityje vertės pripažinimo(5),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 27 d. Tarybos rezoliuciją dėl jaunimo savanoriškos veiklos (14427/1/2007),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 16 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų rezoliuciją dėl jaunimo savanoriškos veiklos bendrų tikslų įgyvendinimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl jaunųjų savanorių judumo visoje Europos Sąjungoje(7),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2006/961/EB dėl tarptautinio mobilumo Bendrijoje švietimo ir mokymo tikslais: Europos mobilumo kokybės chartija(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. pareiškimą dėl Europos savidraudos draugijų, asociacijų ir fondų įstatų parengimo(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 3 d. Tarybos išvadas dėl savanoriškos veiklos vaidmens socialinėje politikoje (14552/2011),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 29 d. Tarybos išvadas dėl sporto srities savanoriškos veiklos vaidmens skatinant aktyvų pilietiškumą(10),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos ataskaitą dėl ES pilietybės „Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“ (COM(2010)0603),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 5 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl jaunimo visapusiško švietimo, užimtumo ir dalyvavimo visuomenės gyvenime skatinimo (COM(2007)0498),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 27 d. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES jaunimo strategija. Investicijos ir galimybių suteikimas. Atnaujintas atvirasis koordinavimo metodas, taikomas sprendžiant jaunimo problemas ir suteikiant jiems daugiau galimybių“ (COM(2009)0200),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Judus jaunimas“ – iniciatyva išlaisvinti jaunimo potencialą, kad Europos Sąjungos ekonomikos augimas būtų pažangus, tvarus ir integracinis (COM(2010)0477),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES (COM(2011)0568),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 23 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama Sąjungos švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programa „Erasmus visiems“ (COM(2011)0788),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo(COM(2012)0781),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES politika ir savanoriška veikla. Tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimas ir skatinimas ES“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinės savanoriškos veiklos pripažinimo ir skatinimo ES(12),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) įgyvendinimo, rezultatų ir bendro vertinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą (A7-0348/2013),

A.  kadangi Europos savanoriškos veiklos metai (2011 m.) buvo sėkmingi, per juos siekta tinkamų tikslų ir padidintas visuomenės informuotumas;

B.  kadangi palankių sąlygų savanoriškai veiklai ir galimybių ją vykdyti kūrimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis visų suinteresuotų subjektų įsitraukimo;

C.  kadangi savanoriška veikla yra svarbus aktyvaus pilietiškumo ir demokratijos, taip pat asmenų ugdymo aspektas, konkrečiai išreiškiantis tokias europines vertybes kaip solidarumas ir nediskriminavimas, taip pat padeda plėtoti dalyvaujamąją demokratiją bei remti žmogaus teises ES ir už jos ribų;

D.  kadangi savanoriškas dalyvavimas yra svarbus diskutuojant viešosios politikos klausimais;

E.  kadangi savanoriškos veiklos vykdymas gali būti svarbus įgyjant darbo rinkai reikalingų gebėjimų ir gali suteikti galimybę užimti svarbią socialinę padėtį bendruomenėje;

F.  kadangi sportas daugiausia skatinamas padedant savanoriams;

G.  kadangi savanoriškas darbas vertinamas kaip esminis veiksnys siekiant individualios ir kolektyvinės emancipacijos, solidarumo ir socialinės sanglaudos;

H.  kadangi savanoriška veikla padeda įgyvendinti augimo strategiją „Europa 2020“ – kaip svarbus veiksnys kuriant socialinį kapitalą, skatinant plėtrą ir ekonominę bei socialinę sanglaudą;

I.  kadangi 2011 m. spalio mėn. Tarybos išvadose dėl savanoriškos veiklos vaidmens socialinėje politikoje pabrėžiama savanoriškos veiklos svarba sprendžiant lyčių nelygybės klausimą;

J.  kadangi dėl biurokratinių kliūčių nacionaliniu lygmeniu galimybės imtis savanoriškos veiklos vis dar ribotos, nes ji dar nepakankamai pripažinta kai kurių šalių teisės sistemose;

K.  kadangi dėl valstybėse narėse paplitusių įvairių tradicijų ir kultūros labai skiriasi savanoriškos veiklos organizavimo teisiniai pagrindai ir būdai, taip pat savanorių turimos teisės;

L.  kadangi sunki ekonomikos krizė, taupymo priemonės ir mokesčių našta kelia didelį pavojų daugelio NVO, sporto įstaigų ir savanorių organizacijų finansiniam stabilumui, bet šiuo sudėtingu laikotarpiu jos toliau veikia siekdamos padidinti socialinę įtrauktį ir gerovę;

M.  kadangi, siekiant toliau tęsti Europos savanoriškos veiklos metais (2011 m.) pradėtą veiklą, būtina ES lygmeniu tinkamai formuoti ir koordinuoti Europos savanoriškos veiklos politiką, kuri dabar yra suskaidyta ir paskirstyta įvairioms tarnyboms;

1.  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitos priede pateikiamus Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) viešųjų ryšių kampanijos duomenis, apgailestauja, kad dėl ribotų finansinių išteklių pasiekti kuklūs rezultatai;

2.  pripažįsta ir remia valstybėse narėse vykdomą įvairių formų savanorišką veiklą, kurią vykdo nacionalinės organizacijos ir vietos lygiu veikiantys asociacijų tinklai; atsižvelgdamas į tai ragina valstybes nares laikytis daugiakultūrio požiūrio ir ragina Komisiją atlikti išsamią nacionalinės savanoriško veiklos ir tradicijų analizę, kad būtų puoselėjamas bendras Europos požiūris;

3.  pažymi, kad tolesnis bendro Europos požiūrio į savanorišką veiklą stiprinimas sudarant galimybių įgyti vertingų gebėjimų sukurs daugiau jaunimo judumo ir jaunimo įsidarbinimo galimybių;

4.  džiaugiasi, kad siekdamos sukurti savanoriškai veiklai palankias sąlygas, kai kurios valstybės narės priėmė arba iš dalies pakeitė šios srities teisės aktus; rekomenduoja kitoms valstybėms narėms tai padaryti siekiant pagal Europos chartiją, kurioje nustatytos savanorių teisės ir atsakomybė, sustiprinti savanorių teises;

5.  ragina valstybes nares toliau kurti savanoriškai veiklai palankias sąlygas, ypač teisinės sistemos priemonėmis, kai tokios sistemos trūksta;

6.  pažymi, kad kai kurios valstybės narės įgyvendino TDO parengto Žinyno dėl savanoriško darbo stebėjimo nuostatas, ir ragina kitas šalis daryti tą patį siekiant pateikti palyginamų duomenų apie savanorišką veiklą, kad būtų galima aiškiai įsivaizduoti svarbų jos indėlį;

7.  prašo priimti Europos savanorių asociacijų įstatus siekiant sudaryti palankias sąlygas jų teisiniam ir instituciniam pripažinimui;

8.  pabrėžia, kad reikia skatinti savanorišką veiklą tarp mokinių, studentų ir kito jaunimo, kad būtų praplėsti solidarumo horizontai ir padidinta parama jam;

9.  pažymi, jog tai, kad pastaraisiais mėnesiais internetu sukurta daug Europos įgūdžių pasų, įrodo, kad elektroninė laikmena yra sėkmingai naudojama ir naudinga siekiant pateikti išsamią įgūdžių apžvalgą, įskaitant vykdant savanorišką veiklą įgytus įgūdžius, norint, kad jie būtų oficialiai pripažįstami tiek profesiniais, tiek savišvietos tikslais;

10.  pabrėžia vykdant savanorišką veiklą įgyjamų įgūdžių ir gebėjimų, kurie turėtų būti pripažįstami formaliojo ir neformaliojo mokymosi bei darbo patirtimi, papildomą naudą pildant gyvenimo aprašymą ir vykdant darbinę veiklą;

11.  mano, kad siūlomas dokumentas „Europaso patirtis“ (angl. „Europass Experience“) suteiks savanoriams galimybę aprašyti ir registruoti vykdant savanorišką veiklą įgytus įgūdžius, kuriems gali būti nesuteikti sertifikatai, ir ragina Europos Komisiją, atsižvelgiant į Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo, kuo greičiau paskelbti šį dokumentą;

12.  atkreipia dėmesį į jaunimo savanorišką veiklą skatinančių, socialinį kapitalą kuriančių ir visuomeninį vystymą gerinančių minėtųjų įgūdžių ir gebėjimų svarbą;

13.  pataria, skirti dėmesį lyčių lygybei savanoriškos veiklos sektoriuje, ypač akivaizdžiam neatitikimui tarp vadovaujančių savanorių, kadangi vadovaujamąsias pareigas užima daug daugiau vyrų;

14.  tvirtina, kad tokie vykdant savanorišką veiklą jaunuolių įgyti įgūdžiai turėtų būti įtraukti į Europos įgūdžių pasą ir Europasą, taip siekiant vienodai traktuoti formalųjį ir neformalųjį švietimą;

15.  pabrėžia, kad savanoriška veikla padeda mokyklos nebaigusiam jaunimui surasti jį įtraukiančią aplinką ir veiklą;

16.  pakartoja, kad remia Komisijos iniciatyvą įsteigti „Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpusą“ siekiant padėti Sąjungai greitai ir koordinuotai reaguoti į humanitarines krizes ir dideles stichines nelaimes, remiant mokymą, mobilizuojant savanorius ir koordinuojant jų veiklą, kad būtų vykdoma ES humanitarinės pagalbos veikla;

17.  pabrėžia, kad savanoriška veikla, kurios vis dažniau imasi jaunimas ir pagyvenę žmonės, skatina tarpkultūrinį mokymąsi, Europos tapatybės jausmą, kartų solidarumą ir prisideda prie vyresnių žmonių aktyvumo bei piliečių dalyvavimo visais gyvenimo etapais;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad savanoriška veikla padeda ir jauniems, ir vyresnio amžiaus žmonėms prisidėti teikiant naudą visuomenei ir už tai būti gerbiamiems ir vertinamiems; ši veiklą taip pat didina gyvenimo kokybę, gerovę ir sveikatą bendrai;

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad plačios savanoriškos veiklos galimybės ir lengvas jų prieinamumas kalbant apie išlaidas, informaciją ir infrastruktūrą ir civilinė atsakomybė bei draudimas nuo nelaimingų atsitikimų yra esminiai veiksniai visų amžiaus grupių asmenų savanoriškai veiklai skatinti;

20.  mano, kad savanoriška veikla yra aktyvi pilietinės visuomenės kūrimo forma, galinti prisidėti prie tarpkultūrinio dialogo plėtojimo, tapdama svarbiu veiksniu užkertant kelią išankstiniam nusistatymui ir rasizmui;

21.  pažymi, kad savanoriai atlieka itin svarbų vaidmenį kuriant žmogiškąjį bei socialinį kapitalą ir skatinant socialinę įtrauktį; ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai pripažinti, kad savanoriška veikla teikia būtiną papildomą naudą sporto srityje, konkrečiai mėgėjų sporto srityje, kurioje daugelis organizacijų be savanorių būtų negyvybingos;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares tinkamai pripažinti, kad dabartiniu sunkios ekonominės krizės laikotarpiu savanoriška veikla teikia didelę papildomą naudą;

23.  pabrėžia, jog reikia nuolatinių pastangų siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų vienodai vykdyti savanorišką veiklą;

24.  pabrėžia tai, kad ir 2011 m. pradėtas darbas turėtų būti tęsiamas paskesniais Europos metais, siekiant savanorišką veiklą integruoti kaip svarbią aktyvaus piliečių dalyvavimo išraišką, ir šiuo atžvilgiu ragina Komisiją įtraukti savanorišką veiklą kaip svarbų indėlį į aktyvų pilietiškumą Europos piliečių metais;

25.  ragina valstybes nares užtikrinti Europos savanoriškos veiklos metais (2011 m.) nacionaliniu lygmeniu pasiektų rezultatų tvarumą;

26.  prašo Komisijos numatyti ir vystyti savanoriškos veiklos politiką ir taikyti atvirąjį koordinavimo metodą siekiant skatinti skirtingų valstybių narių suinteresuotųjų subjektų dialogą ir bendradarbiavimą;

27.  ragina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų savanoriškai veiklai įtvirtinti, kad tai neprieštarautų jų nacionalinės darbo teisės aktams;

28.  prašo valstybių narių ir Komisijos numatyti įsteigti vieną bendrą ryšių punktą – nuolatinę tarnybą, kuri būtų atsakinga už savanoriškos veiklos politiką ir Komisijos tarnybų bei institucijų veiklos koordinavimą;

29.  pabrėžia, kad siekiant paskatinti informacijos kaupimą, būtina, visų pirma bendradarbiaujant su Europos savanoriško darbo organizacijomis, asociacijomis ir tinklais, sukurti centralizuotą ES masto portalą – Europos platformą, kuri padėtų užtikrinti koordinavimą šioje srityje, apimtų geriausiosios patirties duomenų banką ir turėtų tarpvalstybinio savanoriško darbo skyrių, kurioje būtų kaupiama informacija apie prieinamas programas, kainas ir dalyvavimo sąlygas;

30.  ragina valstybes nares įdiegti nacionalines koordinavimo interneto svetaines ir paieškos sistemas, kuriomis galėtų paprastai ir aiškiai naudotis pavieniai asmenys, ieškodami savanoriškos veiklos galimybių, o organizacijoms – bendradarbiavimo galimybių;

31.  ragina valstybes nares toliau teikti stabilią ir tvarią savanoriškos veiklos paramos sistemą, valstybiniu ir tarpvalstybiniu mastu, kuria būtų remiami savanoriai ir savanorių organizacijos; rekomenduoja valstybėms narėms išsaugoti Europos savanoriškos veiklos metams (2011 m.) sukurtas nacionalines koordinavimo organizacijas;

32.  ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvos 2004/114/EB(13)dėl trečiosios šalies piliečių įleidimo studijų, mokinių mainų, neatlygintino stažavimosi ar savanoriškos tarnybos tikslais sąlygų nuostatas ir pagal Europos kaimynystės politiką savanoriška veikla užsiimantiems asmenims dar labiau supaprastinti vizų išdavimo procedūras arba visai jas panaikinti;

33.  ragina nacionalines, regionų ir vietos valdžios institucijas užtikrinti tinkamą finansavimą ir supaprastinti administracines procedūras ir numatyti mokesčių lengvatas savanorių organizacijoms ir tinklams, ypač tiems, kurie yra maži ir turi nedaug išteklių; todėl ragina aiškiau apibrėžti subsidijų asociacijoms sąvoką, kad finansavimas asociacijoms nebebūtų painiojamas su valstybės pagalba, galinčia sudaryti kliūtis konkurencijai ekonomikos sektoriuje;

34.  ragina Europos Komisiją išnagrinėti galimybę savanorišką darbą įvertinti ekonominiu požiūriu ir jam skirti dalį bendrai finansuojamų ES projektų lėšų;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu skatinti savanorišką veiklą, taip pat įgyvendinant ES įmonių socialinės atsakomybės strategiją, laikantis neprivalomo tarptautinio standarto ISO 26000:2010, kurioje pateikiamos su įmonių socialine atsakomybe susijusios gairės;

36.  ragina Komisiją stebėti, kad valstybėse narėse savanoriai būtų privalomai tinkami apdraudžiami, taip jiems teikiant sveikatos apsaugą ir užtikrinant jų saugumą, kai jie vykdo savo veiklą;

37.  ragina valstybes nares, kurios dar nėra to padariusios, priimti teisės aktus, skirus savanoriškai veiklai reglamentuoti, ir sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai teikiant formalųjį bei neformalųjį mokymą ir savišvietą, kad savanoriai taptų vis kvalifikuotesni ir atsakingesni už savo veiklą;

38.  ragina valstybes nares sudaryti palankias sąlygas savanoriškai veiklai, taip pat per formalųjį ir neformalųjį mokymą bei savišvietą, kad savanoriai taptų vis kvalifikuotesni ir atsakingesni už savo veiklą, nes dažniausiai jie veikia skatinami altruizmo ir neturėdami asmeninių interesų; ragina valstybes nares įvesti savanorių mokymo kursus kaip pasirenkamuosius dalykus švietimo įstaigose;

39.  ragina Komisiją ir valstybes nares toliau reklamuoti Europos savanorių tarnybą universitetuose ir kitose aukštojo mokslo įstaigose;

40.  mano, kad vykstant neformalaus švietimo procesui savanoriška veikla prisideda prie profesinių gebėjimų ir kvalifikacijos plėtojimo, tad savanoriams lengviau patekti arba grįžti į darbo rinką;

41.  rekomenduoja Komisijai palaikyti ryšius su Europos savanoriškos veiklos metų (2011 m.) aljansą pakeisiančiu Europos savanoriškos veiklos aljansu ir kitomis savanoriškos veiklos organizacijomis ir tinkamai atsižvelgti į rekomendacijas, parengtas kuriant Europos savanoriškos veiklos politiką (angl. PAVE), kaip siūlomą ateities veiksmų planą;

42.  ragina Komisiją numatyti pakankamai išteklių įsteigti Europos savanoriškos veiklos plėtros fondui, kurio lėšomis būtų užtikrintas tam reikalingos infrastruktūros kūrimas;

43.  pažymi NVO galimybių gauti Europos finansavimą, visų pirma finansavimą iš ESF, supaprastinimo Europos ir nacionaliniu lygmenimis svarbą;

44.  ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo ir anksčiau už nustatytą 2018 m. terminą užtikrinti vykdant savanorišką veiklą įgytų žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurios turėtų tapti švietimo įstaigų, darbdavių ir kitų pripažįstamomis kvalifikacijomis, patvirtinimo formaliųjų struktūrų įgyvendinimą;

45.  ragina Komisiją pripažinti vykdant savanorišką veiklą praleistą laiką tinkamu visų Europos stipendijų bendram finansavimui natūra ir bendradarbiauti su savanoriškos veiklos organizacijomis, kad būtų sukurtos savanoriškos veiklos laiko registravimo ir dokumentavimo sistemos, pagrįstos įvairiomis turimomis priemonėmis ir modeliais;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 327, 2006 11 24, p. 30.
(2) OL L 327, 2006 11 24, p. 45.
(3) OL L 378, 2006 12 27, p. 32.
(4) OL L 17, 2010 1 22, p. 43.
(5) OL C 168, 2006 7 20, p. 1.
(6) OL C 241, 2008 9 20, p. 1.
(7) OL C 319, 2008 12 13, p. 8.
(8) OL L 394, 2006 12 30, p. 5.
(9) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 187.
(10) OL C 372, 2011 12 20, p. 24.
(11) CESE 824/2012.
(12) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 14.
(13) OL L 375, 2004 12 23, p. 12.


Pranešimai apie apsilankymus informacijos rinkimo tikslu dėl peticijų tyrimo (Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 5 dalies išaiškinimas)
PDF 188kWORD 35k
2013 m. gruodžio 10 d. Europos Parlamento sprendimas dėl pranešimų apie apsilankymus informacijos rinkimo tikslu dėl peticijų tyrimo (Darbo tvarkos taisklių 202 straipsnio 5 dalies išaiškinimas) (2013/2258(REG))
P7_TA(2013)0550

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 26 d. Konstitucinių reikalų komiteto pirmininko laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 straipsnį,

1.  nusprendžia prie 202 straipsnio 5 dalies pridėti tokį išaiškinimą:

„Apsilankymų informacijos rinkimo tikslu ir pranešimų apie tokius apsilankymus vienintelis tikslas – pateikti komitetui atitinkamą informaciją, kad jis galėtų toliau svarstyti peticiją. Tokie pranešimai rengiami išskirtinai apsilankymo dalyvių iniciatyva, jiems siekiant rasti bendrą sutarimą. Neradus bendro sutarimo, pranešime turi būti pateikti besiskiriantys informacijos rinkimai ar vertinimai. Pranešimas pateikiamas komitetui pritarti balsuojant vieną kartą be diskusijų, nebent komiteto pirmininkas paskelbia, kai taikoma, kad galima teikti dalinius pakeitimus pranešimo dalims. 52 straipsnis tiems pranešimams ir tiesiogiai, ir mutatis mutantis netaikomas. Komitetui nepritarus, pranešimai Pirmininkui neperduodami.“

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai susipažinti.

Teisinė informacija - Privatumo politika