Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2013 m. spalio 30 d. Komisijos deleguotajam reglamentui dėl statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos paskelbimo svetainėje sąlygų (C(2013)7086 – 2013/2928(DEA))

P7_TA(2013)0551 B7-0548/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2013)7086),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2013 m. lapkričio 14 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB(1), ir ypač į jo 7 straipsnio 3 dalį ir 63 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalį,

–  atsižvelgdamas į tai, kad per Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą terminą, kuris pasibaigė 2013 m. gruodžio 10 d., nebuvo pareikšta prieštaravimų,

A.  kadangi svarbu užtikrinti, kad deleguotasis reglamentas dėl elektroninių pirkimų įsigaliotų kuo greičiau, turint mintyje, jog pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto esminės nuostatos, įskaitant nuostatas dėl eksploatacinių savybių deklaracijų pateikimo, taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d.;

B.  kadangi sudarius galimybę skelbti šias deklaracijas internete atsižvelgiant į teisėkūros institucijos siekį būtų sudarytos sąlygos statybos produktų gamintojams sumažinti sąnaudas ir taip pat būtų padidintas statybos sektoriaus lankstumas;

C.  kadangi Komisija turėjo parengti deleguotąjį reglamentą iš anksto, kad būtų išvengta netinkamo vėlavimo leidžiant nukrypti nuo gamintojų prievolės pateikti rašytinę arba elektroninę kiekvieno į rinką tiekiamo gaminio eksploatacinių savybių deklaracijos kopiją;

D.  kadangi labai svarbu, kad Parlamentas ir Taryba galėtų naudotis savo teisėkūros institucijos teisėmis, kaip apibrėžta sutartyse, taip pat galėtų priimti sprendimą, kurie įgaliojimai būsimuose pagrindiniuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose turėtų būti perduoti Komisijai, ir kad Parlamentas kartu su valstybių narių ekspertais ir kitais suinteresuotaisiais subjektais galėtų dalyvauti skaidriose konsultacijose prieš priimant deleguotąjį aktą

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją

(1) OL L 88, 2011 4 4, p. 5.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta apsaugai nuo eurų padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“) (COM(2011)0913 – C7-0510/2011 – 2011/0449(COD))

P7_TA(2013)0552 A7-0423/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0913),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 133 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0510/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 2 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 21 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0423/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma mainų, pagalbos ir mokymo programa, skirta euro apsaugai nuo padirbinėjimo (programa „Pericles 2020“ ), ir panaikinami Tarybos sprendimai 2001/923/EB, 2001/924/EB, 2006/75/EB, 2006/76/EB, 2006/849/EB ir 2006/850/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 331/2014.)

(1) OL C 137, 2012 5 12, p. 7.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos (COM(2013)0525 – C7-0224/2013 – 2013/0249(COD))

P7_TA(2013)0553 A7-0401/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013) 0525),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0224/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27  d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0401/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 99/2013 dėl 2013–2017 m. Europos statistikos programos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1383/2013.)

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo valstybės narės įgaliojamos Europos Sąjungos interesų labui ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl deramo darbo namų ūkio darbuotojams (Konvenciją Nr. 189), projekto (11462/2013 – C7-0234/2013 – 2013/0085(NLE))

P7_TA(2013)0554 A7-0394/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (Nr. 11462/2013),

–  atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 8 dalies pirmą pastraipą (C7-0234/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0394/2013),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl Europos Sąjungos ir Armėnijos Respublikos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Armėnijos Respublikos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto (16469/2012 – C7-0009/2013 – 2012/0247(NLE))

P7_TA(2013)0555 A7-0406/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16469/2012),

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Armėnijos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo projektą (16472/2012),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 114, 168, 169, 172 straipsnius, 173 straipsnio 3 dalį, 188 ir 192 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0009/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0406/2013),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Armėnijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Prancūzijos Respublikos susitarimo, kuriuo numatoma Sen Bartelemi bendrijai taikyti Sąjungos teisės aktus, susijusius su taupymo pajamų apmokestinimu ir administraciniu finansinės srities bendradarbiavimu, sudarymo (COM(2013)0555 – C7-0360/2013 – 2013/0269(NLE))

P7_TA(2013)0556 A7-0404/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2013)0555),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Prancūzijos Respublikos susitarimo, kuriuo numatoma Sen Bartelemi bendrijai taikyti Sąjungos teisės aktus, susijusius su taupymo pajamų apmokestinimu ir administraciniu finansinės srities bendradarbiavimu, projektą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 113 ir 115 straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos b punktu ir 218 straipsnio 8 dalimi, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0360/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0404/2013),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo dėl taikymo laikotarpio iš dalies keičiamas Sprendimas 2002/546/EB (COM(2013)0781 – C7-0420/2013 – 2013/0387(CNS))

P7_TA(2013)0557 A7-0431/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0781),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0420/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0431/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo (2013/2057(INL))

P7_TA(2013)0558 A7-0393/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 225 straipsnį, ypač į šios sutarties 9 ir 151 straipsnius ir 153 straipsnio 1 dalies e punktą,

–  atsižvelgdamas į SESV 209 ir 210 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Paryžiaus deklaraciją, 2008 m. Akros veiksmų darbotvarkę (AVD) ir 2011 m. Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę,

–  atsižvelgdamas į Tarybos, Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų, Europos Parlamento ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl Europos Sąjungos vystymosi politikos: „Europos konsensusas“(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl dokumento „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“(2),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 15 d. Tarybos ir Taryboje posėdžiavusių valstybių narių vyriausybių atstovų išvadas dėl Europos Sąjungos elgesio kodekso dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją „Platesnio masto ir geresnis bendradarbiavimas: 2006 m. ES pagalbos veiksmingumo skatinimo priemonių rinkinys“(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl tolesnių 2005 m. Paryžiaus deklaracijos dėl pagalbos vystymuisi veiksmingumo įgyvendinimo priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl ketvirtojo aukšto lygio forumo paramos veiksmingumo klausimais(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 17 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl paramos veiksmingumo veiklos programos(7),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Užsienio reikalų tarybos (vystymosi ministrų) išvadas dėl kelias šalis apimančio darbo pasidalijimo(8), kuriomis paramos veiksmingumo veiklos programa buvo papildyta keliomis nuostatomis arba kuriomis šios programos kelios nuostatos pakeistos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 9 d. Užsienio reikalų tarybos (vystymosi ministrų) išvadas „Tarpusavio atskaitomybė ir skaidrumas. ES paramos veiksmingumo veiklos programos ketvirtas skyrius“(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 11 d. Europos Sąjungos Tarybos generalinio sekretoriato priimtą paramos veiksmingumo veiklos programos konsoliduotą tekstą(10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. Komisijos vystymosi generalinio direktorato užsakytą ataskaitą „Pagalbos veiksmingumo planas. Europinio požiūrio privalumai“(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo mėn. Komisijos vystymosi generalinio direktorato užsakytą galutinę ataskaitą „Bendras daugiametis programavimas“(12),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės mėn. paskelbtą „Galutinę ataskaitą dėl Paryžiaus deklaracijos įgyvendinimo. 2 etapas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Vystymosi komitetui pateiktą sąnaudų, susidarančių dėl veiksmų Europos lygiu nebuvimo, ataskaitą „Koordinavimo tarp ES paramos teikėjų didinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendimą, kuriuo nustatoma Europos išorės veiksmų tarnybos struktūra ir veikimas (2010/427/ES) (13), ypač į 9 straipsnį (Išorės veiksmų priemonės ir programavimas),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0393/2013),

A.  kadangi nauji skaičiavimai, pateikti minėtoje sąnaudų, susidarančių dėl veiksmų Europos lygmeniu nebuvimo, ataskaitoje, rodo, kad kasmet galima sutaupyti 800 mln. EUR sumažinant sandorių išlaidas, jei ES ir jos valstybės narės savo paramą skirtų mažesniam skaičiui šalių ir veiksmų; ir kadangi kasmet būtų galima sutaupyti dar 8,4 mlrd. EUR, jei lėšos šalims būtų skiriamos visiškai koordinuotai, o skurdo mažinimas būtų vienintelis tikslas;

B.  kadangi atsižvelgiant į tai, kad padaryta nedidelė pažanga siekiant JT tikslo – iki 2015 m. 0,7 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų skirti kaip oficialią paramą vystymuisi, veiksmingesnis koordinavimas ES lygmeniu yra itin svarbus;

C.  kadangi atsižvelgiant į tarptautinių demografinių duomenų pokyčius ir didesnę dabartinių besivystančių šalių ir visos ES tarpusavio priklausomybę ateityje, veiksmingesnis paramos vystymuisi lėšų panaudojimas lems veiksmingesnę pagalbą vietoje ir papildomą naudą dėl puoselėjamos didesnės tarpusavio pagarbos ateityje;

D.  kadangi visi ES suderinti veiksmai, visų pirma įsteigus komitetą, sudarytą iš Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovų, turi papildomą naudą, kuri, atsižvelgiant į politinius ir finansinius svertus, yra didesnė nei 28 valstybių narių ir Komisijos pavienių veiksmų bendra nauda;

E.  kadangi ES ir jos valstybės narės, visapusiškai įgyvendindamos tarptautinės pagalbos ir vystymosi veiksmingumo įsipareigojimus, prisiimtus Paryžiuje, Akroje ir Pusane, ir remdamosi pažanga, padaryta įgyvendinant dabartinį bendro programavimo procesą, toliau turėtų rodyti pavyzdį pagalbos suskaidymo mažinimo srityje;

F.  kadangi ES paramos teikėjų koordinavimas turėtų padėti įgyvendinti tikslą užbaigti bet kokį oficialųjį ir neoficialųjį geografiniu požiūriu susietos pagalbos (angl. tied aid) teikimą ir pakeisti Paramos teikimo veiksmingumo darbotvarkę Vystymosi veiksmingumo darbotvarke;

G.  kadangi ES iniciatyvos pagerinti paramos teikėjų koordinavimą yra savanoriško ir neprivalomo pobūdžio; ir kadangi įgyvendinant ES elgesio kodeksą dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką pasiekti menki rezultatai;

H.  kadangi Sutartyse suteikiamas teisinis pagrindas ES stiprinti savo išorės veiksmų nuoseklumą ir veiksmingumą;

I.  kadangi Komisija turėtų būti varomoji jėga visapusiškai įgyvendinant pagalbos ir vystymosi veiksmingumo darbotvarkę ES lygmeniu;

1.  ragina ES ir jos valstybes nares laikytis savo įsipareigojimų pagal Paryžiaus deklaraciją, Akros veiksmų darbotvarkę ir Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę, kuriuos vykdyti labiausiai trukdo politinės valios trūkumas, biurokratija ir didelės sandorių išlaidos; šiuo atžvilgiu primena, kad viena pagrindinių Paramos teikimo veiksmingumo darbotvarkės įgyvendinimo sąlygų – be jokių išlygų taikyti demokratinės atsakomybės principą, o tai reiškia, kad vystymosi strategijos yra pačių šalių skatinamos ir atspindi visų nacionalinių suinteresuotųjų subjektų įsipareigojimą;

2.  ragina ES ir jos valstybes nares visapusiškai pasinaudoti SESV teisės nuostatomis dėl vystymosi, kuriomis reikalaujama ES ir jos valstybių narių papildomumo vystomojo bendradarbiavimo srityje (SESV 208 ir 210 straipsniai), kad būtų galima sustiprinti veiksmingą ES paramą teikiančių šalių koordinavimą;

3.  ragina ES ir jos valstybes nares efektyviau koordinuoti įgyvendinant, inter alia, bendrą programavimą, įskaitant darbo pasidalijimą šalių viduje, kad būtų išvengta veiksmų dubliavimosi ir didelių sandorių išlaidų; taip pat atkakliai tvirtina, kad reikia atlikti išsamią kiekvienos paramą gaunančios šalies konkrečių poreikių analizę, kartu užtikrinant, kad finansuojami projektai būtų įtraukti į vietos ekonomiką ir būtų naudingi tiems, kuriems labiausiai jų reikia;

4.  ragina ES ir valstybes nares veiksmingiau koordinuoti kelias šalis apimantį darbo pasidalijimą siekiant išspręsti vadinamųjų šalių numylėtinių (angl. aid darlings) ir šalių našlaičių (angl. aid orphans) problemą; pabrėžia, kad ES darbo pasidalijimo politika turėtų būti užtikrinama, kad horizontalieji klausimai, pvz., žmogaus teisės, lyčių lygybė ir klimato kaita, būtų visapusiškai sprendžiami; taip pat pabrėžia, kad dėl siekio didinti paramos poveikį ir pasiekti geresnių rezultatų ir didesnį ekonominį naudingumą neturėtų būti pereita prie mažos rizikos vystymosi politikos, kurioje visas dėmesys būtų skiriamas vadinamosioms nesudėtingoms šalims;

5.  ragina iš naujo įvertinti ES ir jos valstybių narių lyginamuosius pranašumus pasiskirstant užduotis vystymosi srityje ir įvertinti stipriąsias ir silpnąsias puses, o atliekant šį vertinimą turėtų dalyvauti atitinkama valstybė narė (arba Komisija) ir kiti paramos teikėjai bei šalys partnerės;

6.  vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad taip pat reikalingas geresnis koordinavimas su tarptautine bendruomene ir, o tai dar svarbiau, su vietos veikėjais, ypač su vietos valdžios institucijomis, nacionaliniais parlamentais, pilietine visuomene ir NVO; primena, kad pagal Tūkstantmečio vystymosi tikslą Nr. 8, kuriuo siekiama sukurti pasaulinę partnerystę vystymosi labui, skatinamas visų vystymosi srities veikėjų aktyvus dalyvavimas ir glaudus bendradarbiavimas;

7.  pabrėžia, kad sutelkus paramą teikiančių šalių išteklius daugiašalės vystymosi organizacijos turi galimybę padidinti pagalbos veiksmingumą ir pasiekti didžiausią efektyvumą; pažymi, kad tarptautinių organizacijų suteikti ištekliai taip pat padeda paramos teikėjams keistis informacija apie vystymosi srities veiklą, dėl to atsiranda didesnis skaidrumas ir atskaitomybė;

8.  pabrėžia, kad svarbu remti šių šalių pajėgumų didinimą, kad jos galėtų tobulinti įgūdžius, kaupti praktinę patirtį ir steigti institucijas, kurių reikia siekiant veiksmingai valdyti savo vystymąsi; pabrėžia laisvosios prekybos, rinkos ekonomikos ir verslumo svarbą tam, kad besivystančios šalys pačios galėtų kovoti su skurdu ir taip kurti tvarią ekonominę plėtrą ir mažinti savo priklausomumą nuo paramos; taip pat pabrėžia, kad svarbu skatinti ir apsaugoti gerą valdymą, taip pat svarbu, jog paramą gaunančių šalių valdžios institucijos kovotų su korupcija ir kurtų savo fiskalinę infrastruktūrą, kad galėtų apsaugoti savo mokesčių pajamas ir kovoti su mokesčių slėpimu bei neteisėtu kapitalo perkėlimu;

9.  pabrėžia, kad vis svarbesnis vaidmuo tenka netradiciniams paramos teikėjams, taip pat privačiojo sektoriaus investicijoms ir filantropinio kapitalo judėjimui į besivystančias šalis, dėl kurių kyla papildomų koordinavimo problemų; mano, kad kuriant naują ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo sistemą taip pat reikėtų išnagrinėti galimybes įtraukti šiuos aspektus, atsižvelgiant į įsipareigojimus, prisiimtus užmezgant Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę.

10.  pabrėžia diferencijuoto požiūrio į paramos veiksmingumą svarbą, atsižvelgiant į šalių partnerių (mažiausiai išsivysčiusių, pažeidžiamų ir vidutines pajamas gaunančių šalių) išsivystymo lygį ir konkrečius jų poreikius; tas diferencijuotas požiūris turėtų būti pagrįstas daugialypiais vystymosi rodikliais (ne tik BVP), kuriuos taikant būtų atsižvelgiama į skurdą, nelygybę ir pažeidžiamumą šalies viduje;

11.  ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti naujomis elektroninėmis projektų koordinavimo priemonėmis, pvz., Mozambikui skiriamos oficialios paramos vystymuisi duomenų baze (angl. ODAMoz), kurių kūrimą finansavo ES;

12.  ragina ES užtikrinti, kad įsipareigojimai dėl paramos ir vystymosi veiksmingumo visapusiškai atsispindėtų visuose finansiniuose mechanizmuose, susijusiuose su vystomuoju bendradarbiavimu;

13.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nacionalinių ir ES biudžetų suvaržymus, kylančius dėl ekonominių sunkumų, ir į didėjantį politinį susirūpinimą dėl efektyvesnio vystymosi išlaidų panaudojimo, būtinas didesnis paramos teikėjų koordinavimas ir ES turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį jį skatindama, be to, koordinuojant paramos teikėjus turėtų būti apimami visi pagrindiniai visų vystymosi projektų aspektai, įskaitant projektų planavimą, stebėseną ir vertinimą;

14.  mano, kad dėl savanoriško ir neprivalomo dabartinių ES iniciatyvų pagerinti paramos teikėjų koordinavimą pobūdžio neišnaudojamas visas ES ir jos valstybių narių potencialas efektyviau ir veiksmingiau teikti paramą vystymuisi; todėl ragina ES ir jos valstybes nares sukurti naują koordinavimo priemonę priimant reglamentą;

15.  prašo Komisijos pagal SESV 209 ir 210 straipsnius, pageidautina iki 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip 2016 m. pirmąjį pusmetį, atsižvelgus į išsamias rekomendacijas, išdėstytas pridėtame priede, ir priėmus ir įgyvendinus parengiamųjų veiksmų planą, kuriuo būtų palengvinamas reguliavimo aspektų įsigaliojimas, pateikti pasiūlymą dėl akto dėl ES paramos vystymuisi teikėjų koordinavimo reguliavimo aspektų;

16.  prašo Komisiją ir EIVT įvertinti minėtą veiksmų planą taikant anksčiau suderintus rodiklius; šiame procese turėtų dalyvauti ES delegacijos kartu su diplomatiniais valstybių narių atstovais šalyse partnerėse ir Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinis direktoratas bei EIVT kartu su valstybių narių atstovais; per tą procesą Komisija ir EIVT teikia ataskaitas Europos Parlamentui, kad būtų galima susitarti dėl veiksmų plano įgyvendinimo;

17.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;

18.  mano, kad prašomas pateikti pasiūlymas neturi finansinių padarinių;

19.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS

IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO

1 rekomendacija (dėl reglamento, kurį reikia priimti, tikslo ir taikymo srities)

Reglamento tikslas turėtų būti susisteminti ir stiprinti mechanizmus ir praktiką, kuriais užtikrinamas didesnis paramos vystymuisi papildomumas ir veiksmingas koordinavimas. Jame turi būti numatytas tinkamas ES paramos vystymuisi veiksmingumo ir efektyvumo didinimo klausimo sprendimas.

Reglamentas turėtų būti taikomas valstybėms narėms ir ES institucijoms.

2 rekomendacija (dėl bendrųjų principų, kuriais turėtų būti vadovaujamasi koordinuojant ES paramos teikėjus)

Reglamentu turėtų būti kodifikuoti šie principai:

—  Atsakomybė. ES ir jos valstybės narės turėtų gerbti šalies partnerės vadovavimą ir prisiderinti prie centrinės valdžios vykdomų strategijų. Jos turėtų numatyti, jei tinkama, veiksmus, kuriais siekiama padėti stiprinti šalies partnerės pajėgumą vadovauti paramos teikėjų koordinavimo veiklos programoms.

—  Harmonizavimas. ES ir jos valstybės narės turėtų įgyvendinti bendras priemones šalies lygmeniu dėl programavimo (bendro programavimo) ir veikti išvien, kad sumažintų atskirų, dažnai pasikartojančių misijų vietoje ir diagnostinių peržiūrų skaičių. Jos taip pat turėtų perduoti pagrindiniams paramos teikėjams teisę vadovauti jų veiklai, dėl kurios vienas iš tų paramos teikėjų turi lyginamąjį pranašumą sektoriaus ar šalies lygmeniu.

—  Suderinimas. ES ir jos valstybės narės savo bendrą paramą (šalies strategijas, politikos dialogus ir vystomojo bendradarbiavimo programas) turėtų grįsti partnerių nacionalinėmis vystymosi strategijomis ir periodiniais pažangos įgyvendinant tas strategijas vertinimais. Siekdamos, kad paramos administravimas būtų paprastesnis, pirmenybę jos turėtų teikti šalies sistemų naudojimui. ES ir jos valstybės narės turėtų vengti kurti struktūras, skirtas projektų ir programų, kuriems skiriama finansinė pagalba, kasdienei veiklai valdyti ir jiems įgyvendinti.

—  Lėšų numatomumas. Siekdamos veiksmingai koordinuoti savo pastangas vystymosi srityje, ES ir valstybės narės turėtų besivystančioms šalims laiku pateikti informaciją apie numatomas išlaidas ir (arba) įgyvendinimo planus, nurodydamos orientacinį išteklių skyrimą, kad šalys partnerės galėtų juos įtraukti į savo vidutinės trukmės planavimą.

—  Skaidrumas ir tarpusavio atskaitomybė. ES ir jos valstybės narės turėtų dirbti kartu su šalimis partnerėmis, kad įsteigtų abipusiškai sutartas sistemas, kuriomis sudaromos sąlygos patikimai įvertinti šalies sistemų veikimą, skaidrumą ir atskaitomybę, ir gerintų duomenų teikimą ir jų kokybę šalyse partnerėse. Pagrindinės iniciatyvos, kurios padeda siekti šių tikslų, pavyzdžiui, ES skaidrumo garantavimo priemonė ir Tarptautinė paramos skaidrumo iniciatyva, turėtų būti toliau skatinamos.

—  Diferencijuotas požiūris. Įgyvendinant šį reglamentą turėtų būti laikomasi diferencijuoto požiūrio, pagrįsto vystymosi kontekstu ir poreikiais, kad bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis ir regionais partneriais būtų konkrečiai jiems pritaikytas, atsižvelgiant į jų poreikius, strategijas, prioritetus ir išteklius.

—  Rezultatų peržiūra, vertinimas ir aptarimas. ES turėtų stebėti reglamento įgyvendinimą ir pateikti ataskaitą šiuo klausimu. Apie veiksmus, kurių imtasi, reikėtų kasmet pranešti nacionaliniams parlamentams ir Europos Parlamentui.

3 rekomendacija (dėl bendro programavimo)

Reglamentu turėtų būti kodifikuotas ES ir jos valstybių narių įsipareigojimas didinti savo dalyvavimą vykdant bendrą daugiametį programavimą, suderintą su šalių partnerių vystymosi strategijomis, įskaitant kuo geresnę sinchronizaciją su šalių partnerių programavimo ciklais. Bendro programavimo sistema yra pragmatiška priemonė, kad būtų pasistūmėta darbo pasidalijimo srityje, ir turėtų papildyti ir sustiprinti egzistuojančius susitarimus dėl paramos teikėjų koordinavimo, kad būtų išvengta nereikalingų lygiagrečių procesų.

Reglamentu turėtų būti užtikrinama, kad ES aktyviai stebėtų pažangą šalių lygmeniu ir būstinėse, kad būtų užtikrinta nuosekli pažanga įgyvendinant esamus įsipareigojimus ir kad būtų tinkamai vykdomi veiksmų planai dėl ES bendro programavimo sistemos įgyvendinimo.

4 rekomendacija (dėl darbo pasidalijimo)

ES ir jos valstybės narės sukūrė daug pagrindinių principų, kaip efektyviai reikėtų vykdyti darbo pasidalijimą. ES elgesio kodekse dėl papildomumo ir darbo pasidalijimo įgyvendinant vystymosi politiką pateikiamos gairės ES ir jos valstybėms narėms ir jis turėtų būti sparčiai įgyvendinamas visose šalyse partnerėse.

4.1 rekomendacija. Dėl darbo pasidalijimo šalių viduje

ES ir jos valstybės narės turėtų sumažinti sandorių išlaidas apribodamos ES paramos teikėjų, kurie dalyvauja dialoge sektoriaus politikos klausimais ir bendradarbiavimo veikloje, skaičių. Siekdamos šio tikslo ir remdamosi dialogu su šalių partnerių vyriausybėmis ir kitais paramos teikėjais, taip pat galimų finansavimo spragų poveikio analize, jos turėtų parengti ir įgyvendinti pasitraukimo iš sektorių planus, kad būtų užtikrintas geresnis veiklos koncentravimas sektoriuose.

4.2 rekomendacija. Dėl darbo pasidalijimo tarpvalstybiniu lygmeniu

Siekdamos sumažinti tarpvalstybinį paramos suskaidymą ir paramos teikėjų skaičiaus didėjimą, ES ir jos valstybės narės turėtų užtikrinti, kad lėšos šalims būtų skiriamos remiantis gaunama informacija, be kita ko, atsižvelgiant į kitų valstybių narių ketinimus ir ES poveikio galimybes. Valstybės narės turėtų siekti geresnio geografinio sutelkimo, o Komisija turėtų atlikti koordinavimo vaidmenį, ypač vadinamosiose šalyse našlaitėse. Šiuo atžvilgiu bendri ES tyrimai ir strategijos, skirti tiek vadinamosioms šalims numylėtinėms, tiek šalims našlaitėms (ES paramos požiūriu), galėtų būti didesnio darbo pasidalijimo tarpvalstybiniu lygmeniu pagrindas.

5 rekomendacija (dėl pažangos stebėsenos centralizuotu ir šalių lygmenimis)

Reglamentu turėtų būti kodifikuotos priemonės, kuriomis būtų pranešama apie padidėjusio paramos teikėjų koordinavimo šalies lygmeniu pažangos įrodymus, inter alia, įtraukiant: a) išskaidytą informaciją apie visus atitinkamus paramos srautus; b) pažangą bendro programavimo procesų srityje, ypatingą dėmesį skiriant darbo pasidalijimui; c) sumažintų sandorių išlaidų panaudojus darbo pasidalijimą įrodymus; ir d) bendro programavimo ir darbo padalijimo integravimą į strateginio planavimo procesus.

Minėta informacija turėtų būti teikiama šalims partnerėms, kad jos ją galėtų įtraukti į nacionalinius biudžeto dokumentus, tokiu būdu sudarant palankesnes sąlygas užtikrinti skaidrumą parlamentų, pilietinės visuomenės ir kitų atitinkamų suinteresuotųjų subjektų atžvilgiu.

6 rekomendacija (dėl nacionalinių parlamentų įtraukimo į paramos teikėjų koordinavimo stebėseną)

Į šį reglamentą reikėtų įtraukti nuostatas, kuriomis padidinamas nacionalinių parlamentų dalyvavimas vykdant paramos teikėjų koordinavimo stebėseną. Šiuo tikslu turėtų būti surengti metiniai Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų susitikimai, kad būtų įvertinta pažanga ir aptarti rezultatai.

7 rekomendacija (dėl metinės ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai)

Į šį reglamentą reikėtų įtraukti nuostatas dėl vertinimo rengiant metinę ataskaitą. Komisija turėtų išnagrinėti padarytą pažangą įgyvendinant priemones, kurių imtasi pagal reglamentą, ir turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai, taip pat 9 rekomendacijoje nurodytam komitetui, metinę ataskaitą dėl reglamento įgyvendinimo ir rezultatų, susijusių su ES pagalbos koordinavimu.

Ši ataskaita taip pat turėtų būti teikiama Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui.

Metinėje ataskaitoje turėtų būti remiamasi su praėjusiais metais susijusia informacija, gaunama iš pagrindinės būstinės ir atskirų šalių. Joje turėtų būti vertinami pastangų siekiant didinti ES ir jos valstybių narių vystymosi politikos koordinavimą rezultatai, kiek įmanoma remiantis konkrečiais ir išmatuojamais pažangos siekiant šio reglamento tikslų rodikliais.

8 rekomendacija (dėl peržiūros)

Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas šio reglamento įgyvendinimas per pirmus trejus metus, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo nustatomi reikiami pakeitimai.

9 rekomendacija (dėl koordinavimo komiteto įsteigimo)

Reglamente turėtų būti nuostatos dėl komiteto įsteigimo. Komitetas turėtų priimti savo darbo tvarkos taisykles ir jį turėtų sudaryti Komisijos, Tarybos ir Europos Parlamento atstovai.

(1) OL C 46, 2006 2 24, p. 1. (2) Dok.9369/12. (3) Dok.9558/07. (4) OL C 306 E, 2006 12 15, p. 373. (5) OL C 279 E, 2009 11 19, p. 100. (6) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 80. (7) Dok.15912/09. (8) Dok.11081/10. (9) Dok.17769/10. (10) Dok.18239/10. (11) Projektas Nr. 2008/170204. Versija Nr. 1. (12) Projektas Nr. 2010/250763. Versija Nr. 1. (13) OL L 201, 2010 5 20, p. 3.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Philą Wynną Oweną Audito Rūmų nariu (C7-0313/2013 – 2013/0811(NLE))

P7_TA(2013)0559 A7-0438/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0313/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0438/2013),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2013 m. lapkričio 7 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Philą Wynną Oweną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Alexo Brenninkmeijerio skyrimo Audito Rūmų nariu (C7-0312/2013 – 2013/0810(NLE))

P7_TA(2013)0560 A7-0433/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0312/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0433/2013),

A.  kadangi Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2013 m. lapkričio 7 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Alexą Brenninkmeijerį Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Henri Gretheną Audito Rūmų nariu (C7-0309/2013 – 2013/0807(NLE))

P7_TA(2013)0561 A7-0439/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0309/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0439/2013),

A.  kadangi per 2013 m. lapkričio 7 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

B.  kadangi Henri Grethen atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Henri Gretheną Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlomos Nikolaos Milioniso kandidatūros į Audito Rūmų narius (C7-0310/2013 – 2013/0808(NLE))

P7_TA(2013)0562 A7-0436/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0310/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0436/2013),

A.  kadangi Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomo kandidato kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2013 m. lapkričio 7 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidato, kurį Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nariu, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo skirti Nikolaos Milionisą Audito Rūmų nariu;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl siūlymo skirti Danièle Lamarque Audito Rūmų nare (C7-0311/2013 – 2013/0809(NLE))

P7_TA(2013)0563 A7-0437/2013

(Konsultavimosi procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0311/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 108 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0437/2013),

A.  kadangi Parlamento Biudžeto kontrolės komitetas įvertino siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 286 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;

B.  kadangi per 2013 m. lapkričio 7 d. Biudžeto kontrolės komiteto posėdį buvo surengtas kandidatės, kurią Taryba siūlo skirti Audito Rūmų nare, klausymas;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos pasiūlymo paskirti Danièle Lamarque Audito Rūmų nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir susipažinti – Audito Rūmams, kitoms Europos Sąjungos institucijoms ir valstybių narių audito institucijoms.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Centrinio Banko pasiūlymo dėl Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininko skyrimo (N7-0103/2013 – C7-0424/2013 – 2013/0901(NLE))

P7_TA(2013)0564 A7-0452/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 22 d. Europos Centrinio Banko pasiūlymą dėl Europos Centrinio Banko priežiūros valdybos pirmininko skyrimo (N7-0103/2013),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika(1), 26 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstitucinį susitarimą dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir Europos Centriniam Bankui pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant bendrą priežiūros mechanizmą(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisykles,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0452/2013),

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Europos Centrinis Bankas (toliau  ECB) turi pateikti Parlamentui pasiūlymą dėl ECB priežiūros valdybos pirmininko skyrimo ir kad pirmininkas renkamas iš asmenų, kurie turi pripažintą padėtį ir patirties bankininkystės ir finansų reikaluose ir kurie nėra Valdančiosios tarybos nariai, taikant atviros atrankos procedūrą;

B.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant Priežiūros valdybos narius pagal tą reglamentą turi būti laikomasi lyčių pusiausvyros, patirties ir kvalifikacijos principų;

C.  kadangi 2013 m. lapkričio 22 d. laišku ECB pateikė Parlamentui pasiūlymą dėl Danièlės Nouy skyrimo ECB priežiūros valdybos pirmininke penkerių metų kadencijai;

D.  kadangi gavęs laišką Parlamento Ekonomikos ir pinigų reikalų komitetas ėmėsi vertinti siūlomos kandidatės kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo siūlomos kandidatės gyvenimo aprašymą ir jos atsakymus į raštu pateiktus klausimus;

E.  kadangi 2013 m. lapkričio 27 d. komitetas surengė siūlomos kandidatės klausymą, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  pritaria ECB pasiūlymui dėl Danièlės Nouy skyrimo ECB priežiūros valdybos pirmininke;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Centriniam Bankui, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 287, 2013 10 29, p. 63. (2) OL L 320, 2013 11 30, p. 1.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros (COM(2011)0842 – C7-0494/2011 – 2011/0415(COD))

P7_TA(2013)0565 A7-0447/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0842),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0494/2011),

—  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į 2012  m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto ir Biudžeto komiteto nuomones (A7–0447/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų finansavimo priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 236/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl įgyvendinimo aktų naudojimo siekiant nustatyti tam tikrų 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) taisyklių įgyvendinimo nuostatas

Europos Komisija mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, ir kitomis konkretesnėmis ir išsamesnėmis įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), siekiama papildyti pagrindinį teisės aktą, todėl to turėtų būti siekiama pagal SESV 290 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais. Europos Komisija neprieštaraus teisėkūros institucijų sutarto teksto priėmimui. Vis dėlto Europos Komisija primena, kad šiuo metu Teisingumo Teismas biocidų byloje nagrinėja, kuo skiriasi SESV 290 ir 291 straipsniai.

Europos Komisijos deklaracija dėl grįžtamųjų lėšų

Laikydamasi 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 21 straipsnio 5 dalyje nustatytų įsipareigojimų, Europos Komisija į biudžeto projektą įtrauks eilutę, kuria priderinamos vidaus asignuotosios įplaukos, ir, kai įmanoma, nurodys tokių įplaukų sumą.

Kiekvienais metais planuojant biudžetą Biudžeto valdymo institucijai bus nurodyta sukauptų išteklių suma. Vidaus asignuotosios įplaukos į biudžeto projektą bus įtrauktos tik jeigu nekils abejonių dėl jų sumos.

Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, skiriamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

(1) OL C 391, 2012 12 18, p. 110.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma stabilumo priemonė (COM(2011)0845 – C7-0497/2011 – 2011/0413(COD))

P7_TA(2013)0566 A7-0451/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0845),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0497/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0451/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma priemonė, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 230/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu(1)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 230/2014, kuriuo sukuriama stabilumo ir taikos priemonė, palaiko strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka(2). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka2 ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.

(1) Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys. (2) Jeigu taikoma.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė (COM(2011)0839 – C7-0492/2011 – 2011/0405(COD))

P7_TA(2013)0567 A7-0449/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0839),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0492/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 4 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Europos Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0449/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo sukuriama Europos kaimynystės priemonė

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 232/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu(3)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka(4). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka2 ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.

Europos Komisijos deklaracija dėl įgyvendinimo aktų naudojimo siekiant nustatyti tam tikrų 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), taisyklių įgyvendinimo nuostatas

Europos Komisija mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, ir kitomis konkretesnėmis ir išsamesnėmis įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), siekiama papildyti pagrindinį teisės aktą, todėl to turėtų būti siekiama pagal SESV 290 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais. Europos Komisija neprieštaraus teisėkūros institucijų sutarto teksto priėmimui. Vis dėlto Europos Komisija primena, kad šiuo metu Teisingumo Teismas biocidų byloje nagrinėja, kuo skiriasi SESV 290 ir 291 straipsniai.

Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, teikiamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 77. (2) OL C 391, 2012 12 18, p. 110 (3) Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys. (4) Jeigu taikoma.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) (COM(2011)0838 – C7-0491/2011 – 2011/0404(COD))

P7_TA(2013)0568 A7-0445/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0838),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0491/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0445/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento pareiškimams ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendriems pareiškimams, pridėtiems prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos deklaracijas, pridėtas prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma Pasirengimo narystei paramos priemonė (PNPP II)

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 231/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu(3)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka(4). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka2 ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.

Bendra Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaracija dėl mažumoms skirtų horizontaliųjų programų finansavimo

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija sutinka, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) 2 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunkčio nuostata turi būti aiškinama taip, kad pagal ją būtų leidžiama finansuoti programas, kuriomis skatinama pagarba mažumoms ir jų apsauga laikantis Kopenhagos kriterijų, kaip buvo numatyta pagal 2006 m. liepos 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1085/2006, nustatantį Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (IPA).

Europos Komisijos deklaracija dėl įgyvendinimo aktų naudojimo siekiant nustatyti tam tikrų 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) taisyklių įgyvendinimo nuostatas

Europos Komisija mano, kad tarpvalstybinio bendradarbiavimo programų įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, ir kitomis konkretesnėmis ir išsamesnėmis įgyvendinimo taisyklėmis, nustatytomis 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II), siekiama papildyti pagrindinį teisės aktą, todėl to turėtų būti siekiama pagal SESV 290 straipsnį priimamais deleguotaisiais aktais. Europos Komisija neprieštaraus teisėkūros institucijų sutarto teksto priėmimui. Vis dėlto Europos Komisija primena, kad šiuo metu Teisingumo Teismas biocidų byloje nagrinėja, kuo skiriasi SESV 290 ir 291 straipsniai.

Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, skiriamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

Europos Parlamento pareiškimas dėl 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) I priede išvardytų pagalbos gavėjų

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad visame 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) tekste naudojama formuluotė „I priede išvardyti pagalbos gavėjai“. Europos Parlamentas laikosi nuomonės, kad pagalbos gavėjai reiškia pagalbą gaunančias šalis.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 77. (2) OL C 391, 2012 12 18, p. 110. (3) Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys. (4) Jeigu taikoma.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo (COM(2011)0843 – C7-0495/2011 – 2011/0411(COD))

P7_TA(2013)0569 A7-0446/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0843),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, 209 straipsnio 1 dalį bei 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0495/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 4 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomones (A7-0446/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Europos Parlamento pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos,

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos,

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonė

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 234/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu(2)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka(3). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka2 ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.

Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, skiriamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

(1) OL C 391, 2012 12 18, p. 110. (2) Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys. (3) Jeigu taikoma.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė (COM(2011)0844 – C7-0496/2011 – 2011/0412(COD))

P7_TA(2013)0570 A7-0448/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0844),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 209 ir 212 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0496/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

—  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

—  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Biudžeto komiteto, ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0448/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 235/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos

Parlamentu(3)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 235/2014, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė, palaiko strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka(4). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka2 ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.

Bendra Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaracija dėl rinkimų stebėjimo misijų

Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija pabrėžia, kad Europos Sąjungos rinkimų stebėjimo misijai tenka svarbus vaidmuo remiant Sąjungos išorės santykių politiką, kuria skatinama demokratija šalyse partnerėse. ES rinkimų stebėjimo misija padeda didinti rinkimų procesų skaidrumą ir pasitikėjimą jais, neformaliai vertinti rinkimus ir parengti rekomendacijas, kaip toliau tobulinti rinkimų procesus Sąjungai palaikant bendradarbiavimą ir politinį dialogą su šalimis partnerėmis. Todėl Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija susitaria, kad iki 25 proc. biudžeto, numatyto 2014–2020 m. laikotarpiu, kuriuo galios 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 235/2014, kuriuo sukuriama demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo visame pasaulyje finansavimo priemonė, lėšų turėtų būti skiriama ES rinkimų stebėjimo misijų finansavimui, atsižvelgiant į metinius rinkimų prioritetus.

(1) OL C 11, 2013 1 15, p. 81. (2) OL C 391, 2012 12 18, p. 110. (3) Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys. (4) Jeigu taikoma.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė (COM(2011)0840 – C7-0493/2011 – 2011/0406(COD))

P7_TA(2013)0571 A7-0450/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0840),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0493/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 4 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0450/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento pareiškimui ir Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė 2014–2020 m. laikotarpiui

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 233/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Komisijos deklaracija dėl strateginio dialogo su Europos Parlamentu(2)

Remdamasi Europos Sąjungos sutarties 14 straipsniu, Europos Komisija, prireikus iš anksto pasikonsultavusi su atitinkamais pagalbos gavėjais, prieš vykdydama programavimą pagal 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, palaiko strateginį dialogą su Europos Parlamentu. Europos Komisija Europos Parlamentui pateiks turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti kiekvienai šaliai ir (arba) regionui numatyti orientaciniai asignavimai ir kiekvienos šalies ir (arba) regiono prioritetai, tikėtini rezultatai ir orientaciniai asignavimai, numatyti geografinių programų prioritetams įgyvendinti, taip pat pasirinkta pagalbos teikimo tvarka(3). Europos Komisija pateiks Europos Parlamentui turimus susijusius programavimo dokumentus, kuriuose nurodyti teminiai prioritetai, tikėtini rezultatai, pasirinkta pagalbos teikimo tvarka2 ir teminėse programose numatyti tokiems prioritetams skirti finansiniai asignavimai. Europos Komisija atsižvelgs į Europos Parlamento poziciją šiuo klausimu.

Rengdama laikotarpio vidurio peržiūrą ir prieš priimdama bet kokius esminius programavimo dokumentų pakeitimus šio reglamento galiojimo laikotarpiu, Europos Komisija palaikys strateginį dialogą su Europos Parlamentu.

Europos Parlamento prašymu Europos Komisija paaiškins, į kurias Europos Parlamento pastabas atsižvelgta programavimo dokumentuose ir įgyvendinant bet kokius tolesnius veiksmus po strateginio dialogo.

Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos deklaracija dėl 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio

Kalbant apie 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio taikymą, šio reglamento įsigaliojimo metu laikoma, kad dvišalis bendradarbiavimas išimtiniais atvejais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad siekiama laipsniškai nutraukti vystomosios pagalbos teikimą, palaikomas su šiomis šalimis partnerėmis: Kuba, Kolumbija, Ekvadoru, Peru ir Pietų Afrika.

Europos Komisijos deklaracija dėl 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, 5 straipsnio

Prieš pakeisdama 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, 5 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunkčio taikymo sritį, Europos Komisija prašys Europos Parlamento pateikti nuomonę.

Europos Komisijos deklaracija dėl asignavimo, skirto pagrindinėms paslaugoms teikti

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansinė priemonė, turėtų padėti Sąjungai vykdyti bendrą įsipareigojimą nuolat remti žmogaus socialinę raidą, kad atsižvelgiant į Tūkstantmečio vystymosi tikslus būtų gerinamos žmonių gyvenimo sąlygos. Bent 20 proc. pagal tą reglamentą numatytos pagalbos bus skirta pagrindinėms socialinėms paslaugos teikti, daugiausia dėmesio skiriant sveikatos priežiūros ir švietimo sritimis, taip pat vidurinio mokslo sričiai, pripažįstant, kad būtinas tam tikras lankstumas, pvz., atvejais, kai teikiama išimtinė pagalba. Informacija apie tai, kaip atsižvelgta į šią deklaraciją, bus pateikta 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 236/2014, kuriuo nustatomos bendros Sąjungos išorės veiksmų priemonių įgyvendinimo taisyklės ir procedūros, 13 straipsnyje nurodytoje metinėje ataskaitoje.

Europos Parlamento pareiškimas dėl pagalbos, teikiamos pagal finansines priemones, sustabdymo

Europos Parlamentas atkreipia dėmesį, kad 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 233/2014, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. vystomojo bendradarbiavimo finansavimo priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 232/2014, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė, 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 234/2014 dėl bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonės sukūrimo ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 231/2014 dėl Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP II) aiškiai nenurodyta galimybė sustabdyti pagalbą tais atvejais, kai ją gaunanti šalis nesilaiko pagrindinių atitinkamoje priemonėje įtvirtintų principų, t. y. demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms principų.

Europos Parlamentas mano, kad bet koks pagal šias priemones teikiamos pagalbos sustabdymas pakeistų pagal įprastą teisėkūros procedūrą sutartą bendrą finansinį režimą. Kaip viena iš teisėkūros institucijų ir vienas iš biudžeto valdymo instituciją sudarančių narių Europos Parlamentas šiuo požiūriu turi teisę visapusiškai įgyvendinti savo prerogatyvas, jeigu toks sprendimas būtų priimtas.

(1) OL C 391, 2012 12 18, p. 110. (2) Europos Komisijai atstovaus atsakingas Komisijos narys. (3) Jeigu taikoma.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) (COM(2011)0608 – C7-0319/2011 – 2011/0269(COD))

P7_TA(2013)0572 A7-0005/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0608),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 175, 42 ir 43 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0319/2011),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir į 175 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Nyderlandų Senato ir Nyderlandų Atstovų Rūmų bei Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2012 m. vasario 23 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 3 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. spalio 18 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto, Biudžeto komiteto, Biudžeto kontrolės komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0005/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 1309/2013.)

(1) OL C 143, 2012 5 22, p. 42. (2) OL C 225, 2012 7 27, p. 159.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2011/16/ES nuostatos dėl privalomų automatinių apmokestinimo srities informacijos mainų (COM(2013)0348 – C7-0200/2013 – 2013/0188(CNS))

P7_TA(2013)0573 A7-0376/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0348),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 115 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0200/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7-0376/2013),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 konstatuojamoji dalis (1)   pastaruoju metu mokestinio sukčiavimo ir mokesčių slėpimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje. Dėl nedeklaruojamų ir neapmokestinamų pajamų gerokai mažėja nacionalinės mokestinės pajamos. Todėl skubiai reikia didinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir efektyvumą. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“8 Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas. 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu; (1)   pastaruoju metu mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir agresyvaus mokesčių planavimo problema labai išaugo ir kelia didelį susirūpinimą Sąjungoje ir pasaulyje, ypač atsižvelgiant į vykstančią krizę. Dėl nedeklaruojamų ir neapmokestinamų pajamų gerokai mažėja nacionalinės mokestinės pajamos ir dėl to sudaromos sąlygos nesąžiningai konkurencijai ir atsiranda nuostolių. Todėl reikia skubiai didinti mokesčių surinkimo veiksmingumą ir efektyvumą. Reikėtų įdiegti veiksmingas sistemas siekiant padidinti mokesčių surinkimo efektyvumą ir nustatyti, kurios valstybės narės mokesčių teisė yra taikytina. Automatiniai informacijos mainai – šiuo atžvilgiu svarbi priemonė, ir 2012 m. gruodžio 6 d. komunikate „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ 8 Komisija pabrėžė, kad reikia aktyviai skatinti automatinius informacijos mainus, kad ateityje jie būtų Europos ir tarptautinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių klausimais standartas. Europos Parlamentas savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliucijoje dėl kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais9 ir 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Taryba paprašė automatinius informacijos mainus išplėsti Sąjungos ir pasauliniu lygmenimis, siekiant kovoti su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir agresyviu mokesčių planavimu; _____________ ____________ 8 COM(2012)722 final. 8 COM(2012)722 galutinis. 9 Priimti tekstai, P7_TA-(2013)0205. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 a konstatuojamoji dalis (nauja) (1a)  praeityje mokesčių politika buvo laikoma išimtinai nacionaliniu klausimu, kuriam Sąjunga neturėjo įtakos. Šiuo metu, vykstant globalizacijai, mokesčių klausimus taip pat reikia spręsti Sąjungos lygmeniu. Būtų efektyviau ir veiksmingiau, jei vietoj valstybių narių dvišalių tarpusavio susitarimų Komisija valstybių narių vardu koordinuotų keitimąsi informacija apie mokesčius. Automatinių informacijos mainų standartai skiriasi priklausomai nuo valstybės. Tai yra be reikalo sudėtinga ir dėl to valstybės narės ir Sąjungoje veikiančios finansų įstaigos patiria nereikalingų didelių išlaidų; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 b konstatuojamoji dalis (nauja) (1b)  su Direktyva 2011/16/ES susijusios terminų apibrėžtys turėtų būti rengiamos koordinuojant su EBPO veikla šioje srityje, kad būtų pateikti aiškesni paaiškinimai, supaprastinta reguliavimo sistema ir sustiprintas tos direktyvos pakeitimų nuoseklumas; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)   kaip pabrėžta Europos Vadovų Tarybos prašyme, tikslinga anksčiau išplėsti automatinius informacijos mainus, kaip jau numatyta Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 5 dalyje. Sąjungos iniciatyva užtikrinamas darnus, nuoseklus ir visapusiškas visos ES požiūris į automatinius informacijos mainus vidaus rinkoje, o dėl to lėšų sutaupytų ir mokesčių administratoriai, ir ekonominės veiklos vykdytojai; (3)   kaip pabrėžta Europos Vadovų Tarybos prašyme, tikslinga anksčiau išplėsti automatinius informacijos mainus, kaip jau numatyta Direktyvos 2011/16/ES 8 straipsnio 5 dalyje. Sąjungos iniciatyva užtikrinamas darnus, nuoseklus ir visapusiškas visos Sąjungos požiūris į automatinius informacijos mainus vidaus rinkoje ir ji yra svarbi norint padidinti mokesčių sistemų efektyvumą bei sustiprinti vidaus rinką, kurioje dėl vienu metu veikiančių 28 nacionalinių mokesčių sistemų kyla dvigubo apmokestinimo ir konkurencijos iškraipymo problemos. Šiuo atveju būtų naudos net tik valstybėms narėms, kurios vienodomis sąlygomis dalyvaus informacijos mainuose, bet ir Sąjunga galėtų tapti lydere skatinant panašius standartus tarptautiniu mastu; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  administracinį bendradarbiavimą ir informacijos mainus valstybės narės turėtų vykdyti taip, kad nebūtų pažeistos mokesčių mokėtojų procesinės teisės ar jų teisė į privatų gyvenimą; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 b konstatuojamoji dalis (nauja) (3b)  remiantis 2013 m. birželio 19 d. EBPO ataskaita ir 2013 m. rugsėjo 6 d. Sankt Peterburge G20 paskelbtu vadovų pareiškimu automatiniai informacijos mainai turėtų būti grindžiami bendru pasauliniu modeliu, kuriuo užtikrinamas pakankamas konfidencialumas ir tinkamas informacijos, kuria keičiamasi, naudojimas. Automatinių apmokestinimo informacijos mainų taikymo srities išplėtimas bus Sąjungos indėlis į EBPO darbą ir turėtų padidinti galimybes įdiegti darnią pasaulinę sistemą, grindžiamą nauju EBPO standartu, kuris bus pateiktas 2014 m. vasario mėn.; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 c konstatuojamoji dalis (nauja) (3c)  kai duomenys mokesčių administratoriams teikiami informacijos mainų su kitomis šalimis tikslais, svarbu nurodyti, kaip šie administratoriai gali tuos duomenis naudoti; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 a konstatuojamoji dalis (nauja) (4a)  siekiant sumažinti neaiškumą ir nenuoseklumą, taip pat ir sumažinti sąnaudas, itin svarbu šios direktyvos įgyvendinimą koordinuoti su FATCA taikymu; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)   valstybėms narėms pagal Direktyvos 2011/16/ES 19 straipsnį sudarant paralelius ir nekoordinuojamus susitarimus, atsirastų iškraipymų, kurie būtų žalingi sklandžiam vidaus rinkos veikimui. Automatinius informacijos mainus išplėtus remiantis visos ES teisine priemone dingtų poreikis valstybėms narėms remtis ta nuostata, kad būtų sudaryti dvišaliai arba daugiašaliai susitarimai, kurie gali būti laikomi tinkamais dėl to paties dalyko, kai nėra atitinkamo Sąjungos teisės akto; (5)   valstybėms narėms pagal Direktyvos 2011/16/ES 19 straipsnį sudarant paralelius ir nekoordinuojamus susitarimus, atsirastų iškraipymų, kurie būtų žalingi sklandžiam vidaus rinkos veikimui ir bendrai Sąjungos politikai. Automatinius informacijos mainus išplėtus remiantis visos ES teisine priemone dingtų poreikis valstybėms narėms remtis ta nuostata, kad būtų sudaryti dvišaliai arba daugiašaliai susitarimai, kurie gali būti laikomi tinkamais dėl to paties dalyko, kai nėra atitinkamo Sąjungos teisės akto. Todėl Sąjunga užimtų tvirtesnę poziciją pasauliniu lygmeniu derėdamasi dėl griežtesnių keitimosi informacija apie apmokestinimą standartų; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  EBPO šiuo metu rengiami dvišalio ir daugiašalio informacijos mainų susitarimų modeliai. Be to, vyksta JAV ir daugelio kitų šalių derybos dėl FATCA įgyvendinimo sudarant dvišalius susitarimus. Daugeliu siūlomų Direktyvos 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje pakeitimų reglamentuojami informacijos mainai, kurie susiję ir su FATCA bei EBPO veikla. Komisija turėtų paaiškinti tų reguliavimo nuostatų santykį, užtikrindama, kad nacionaliniai mokesčių administratoriai ir už tų pakeitimų taikymą atsakingos finansų įstaigos galėtų juos įgyvendinti; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  naujos pajamų ir kapitalo kategorijos, apie kurias privaloma keistis informacija pagal šią direktyvą, turėtų būti nustatytos pagal jų aiškinimą valstybių narių, kurios tą informaciją perduoda, teisėje; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  šiuo metu informacija, susijusi su pajamomis iš kapitalo ir paslaugų, teikiama nacionaliniams mokesčių administratoriams, inter alia, siekiant sukurti pagrindą apmokestinimui ir informacijos mainams su kitomis valstybėmis. Jei reikalavimas teikti informaciją keičiamas ir informacija gaunama tik jos mainų tikslu, labai svarbu paaiškinti, kaip nacionaliniai mokesčių administratoriai šią informaciją gali naudoti; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)  kiekviena valstybė narė turėtų nustatyti sankcijas už šios direktyvos pažeidimus ir imtis tinkamų priemonių užtikrindamos atitiktį jos nuostatoms; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)   šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje; (10)   šioje direktyvoje atsižvelgiama į pagrindines teises ir laikomasi principų, pripažįstamų visų pirma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 16 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnyje. Atsižvelgiant į rinktinų duomenų neskelbtinumą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisės į privatumą užtikrinimui ir teisėtiems lūkesčiams, kad būtų užtikrintas konfidencialumas, ypač tyrimo proceso metu; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio b punktas Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 3 a dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis 3a.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d., susijusią su toliau nurodytų punktų pajamomis ir kapitalu, kuriuos moka, garantuoja arba laiko finansų įstaiga tiesioginei arba netiesioginei faktiškojo savininko, kuris yra fizinis asmuo ir jo gyvenamoji vieta yra toje kitoje valstybėje narėje, naudai: 3a.   Kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija automatinių mainų būdu pateikia kitos valstybės narės kompetentingai institucijai informaciją apie mokestinius laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d., susijusią su toliau nurodytų punktų pajamomis ir kapitalu, kuriuos moka, garantuoja arba laiko finansų įstaiga tiesioginei arba netiesioginei faktiškojo savininko, kuris yra fizinis asmuo ir jo gyvenamoji vieta yra toje kitoje valstybėje narėje, naudai, laikantis savo nacionalinės teisės: Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio b a punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 4 dalis ba)  4 dalis pakeičiama taip: 4.   Iki 2016 m. liepos 1 d. valstybės kasmet pateikia Komisijai statistinius duomenis apie automatinių mainų apimtį ir, kiek įmanoma, informaciją apie administracines bei kitas atitinkamas išlaidas ir naudą, susijusias su įvykusiu pasikeitimu informacija ir su visais galimais pokyčiais tiek mokesčių administracijų, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu. „4. Anksčiau nei 2016 m. liepos 1 d. valstybės kasmet pateikia Komisijai statistinius duomenis apie automatinių mainų apimtį ir, kiek įmanoma, informaciją apie administracines bei kitas atitinkamas sąnaudas ir naudą, susijusias su įvykusiu pasikeitimu informacija ir su visais galimais pokyčiais tiek mokesčių administracijų, tiek trečiųjų šalių atžvilgiu. Komisija praneša Europos Parlamentui apie gautą informaciją.“ Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio c punktas Direktyva 2011/16/ES 8 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa 5.   Iki 2017 m. liepos 1 d. Komisija pateikia ataskaitą, kurioje bus apžvelgti ir įvertinti gauti statistiniai duomenys ir informacija tokiais klausimais, kaip automatinių mainų administracinės bei kitos atitinkamos išlaidos ir teikiama nauda, taip pat su juo susijusiais praktiniais aspektais. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą Tarybai dėl pajamų ir kapitalo kategorijų ir 1 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygą, kad informacija apie asmenis, kurių gyvenamoji vieta yra kitose valstybėse narėse, turi būti prieinama, arba dėl 3a dalyje nurodytų punktų, arba abiejų klausimų. 5.   Anksčiau nei 2017 m. liepos 1 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje bus apžvelgti gauti statistiniai duomenys ir informacija bei įvertintas jų poveikis tokiais klausimais, kaip antai automatinių mainų administracinės bei kitos atitinkamos išlaidos ir teikiama nauda, taip pat su juo susijusiais praktiniais aspektais. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pajamų ir kapitalo kategorijų, 1 dalyje nustatytų sąlygų arba ir dėl pajamų ir kapitalo kategorijų, ir 1 dalyje nustatytų sąlygų, įskaitant sąlygą, kad informacija apie asmenis, kurių gyvenamoji vieta yra kitose valstybėse narėse, turi būti prieinama, arba dėl 3a dalyje nurodytų punktų, arba abiejų klausimų. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 a punktas(naujas) Direktyva 2011/16/ES 18 straipsnio 2 a dalis (nauja) 1a.  18 straipsnyje įterpiama ši dalis: „2a. Kiekviena valstybė narė nustato sankcijas už šios direktyvos pažeidimus ir imasi priemonių, būtinų užtikrinti atitiktį jos nuostatoms. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.“ Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 b punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 19 a straipsnis (naujas) 1b.  Įterpiamas šis straipsnis: „19a straipsnis Įgaliojimai derėtis su trečiosiomis valstybėmis Nuo [šios direktyvos įsigaliojimo diena] tik Komisija Sąjungos vardu derasi dėl automatinių informacijos mainų (AIM) susitarimų su trečiosiomis valstybėmis. Nuo tos dienos valstybės narės nesudaro dvišalių susitarimų.“ Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 c punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 22 straipsnio 1 dalies c a punktas (naujas) 1c.  22 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu: „ca) suteikti šios direktyvos įgyvendinimui būtini žmogiškieji, technologiniai ir finansiniai ištekliai, atsižvelgiant į informacijos, kuria bus automatiškai keičiamasi nuo 2015 m. sausio 1 d., kiekį ir sudėtingumą.“ Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 d punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 23 straipsnio 3 dalis 1d.  23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip: 3.  Valstybės narės pateikia Komisijai metinį automatinių mainų, kaip nurodyta 8 straipsnyje, veiksmingumo įvertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija patvirtina šio metinio įvertinimo pateikimo formą ir sąlygas 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. „3. Valstybės narės pateikia Komisijai metinį automatinių mainų, kaip nurodyta 8 straipsnyje, veiksmingumo įvertinimą ir praneša apie pasiektus praktinius rezultatus. Komisija patvirtina šio metinio įvertinimo pateikimo formą ir sąlygas 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka. Komisija kartą per metus informuoja Europos Parlamentą apie valstybių narių įvertinimus.“ Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 1 straipsnio 1 e punktas (naujas) Direktyva 2011/16/ES 25 straipsnis 1e.  25 straipsnis pakeičiamas taip: 25 straipsnis „25 straipsnis Duomenų apsauga Duomenų apsauga Visam keitimuisi informacija pagal šią direktyvą taikomos nuostatos, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. Tačiau valstybės narės siekdamos tinkamai taikyti šią direktyvą riboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnyje ir 21 straipsnyje numatytų prievolių ir teisių taikymo sritį tiek, kiek reikia tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems interesams apsaugoti. 1.   Visam keitimuisi informacija pagal šią direktyvą taikomos nuostatos, kuriomis įgyvendinama Direktyva 95/46/EB. Tačiau valstybės narės siekdamos tinkamai taikyti šią direktyvą riboja Direktyvos 95/46/EB 10 straipsnyje, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnyje ir 21 straipsnyje numatytų prievolių ir teisių taikymo sritį tiek, kiek konkrečiai reikia tos direktyvos 13 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems interesams apsaugoti. 2.  Valstybės narės imasi tinkamų priemonių, kad informacija, kuria keičiamasi, būtų apsaugota nuo trečiųjų šalių arba trečiųjų valstybių prieigos, kuriai nesuteiktas leidimas.“ Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Komisija iki ...*[12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos] peržiūri šios direktyvos veikimą ir, prireikus, pateikia Tarybai pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekdama užtikrinti informacijos mainų skaidrumą.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Bendrijos radioaktyviųjų medžiagų vežėjų registracijos sistema (COM(2012)0561 – C7-0320/2012 – 2011/0225(COD))

P7_TA(2013)0574 A7-0385/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2012)0561),

–  atsižvelgdamas į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 31 ir 32 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0320/2012),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį ir 91 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 22  d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7‑0385/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2013 m. gruodžio 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma Bendrijos radioaktyviųjų medžiagų vežėjų registracijos sistema [1 pakeit.]

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 31 straipsnio antrą pastraipą ir 32 91 straipsnį, [2 pakeit.]

atsižvelgdama atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą, parengtą gavus Mokslo ir technikos komiteto paskirtos asmenų grupės išvadą, [3 pakeit.]

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3), [4 pakeit.]

kadangi:

(1)  Sutarties 33 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų atitinkamas nuostatas ir jomis užtikrintų, kad būtų laikomasi darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės pagrindinių saugos standartų;

(2)  pagrindiniai darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartai nustatyti Tarybos direktyva 96/29/Euratomas(4). Minėta direktyva taikoma bet kokioms praktinės veiklos rūšims, susijusioms su rizika, kurią lemia jonizuojančioji spinduliuotė, atsirandanti iš dirbtinio ar gamtinio spinduliuotės šaltinio, įskaitant transportą;

(3)  siekiant užtikrinti pagrindinių saugos standartų laikymąsi, asmenims, organizacijoms ar įmonėms taikoma valstybių narių institucijų kontrolė. Tuo tikslu Direktyva 96/29/Euratomas reikalaujama, kad valstybės narės informaciją apie tam tikras praktinės veiklos, susijusios su jonizuojančiosios spinduliuotės pavojumi, rūšis pateiktų pranešimo ir išankstinių leidimų sistemai arba uždraustų tam tikrų rūšių praktinę veiklą;

(4)  kadangi vežimas yra vienintelė dažnai vykdomos tarpvalstybinės veiklos rūšis, gali būti reikalaujama, kad radioaktyviųjų medžiagų vežėjai laikytųsi keliose valstybėse narėse taikomų pranešimų ir leidimų sistemų reikalavimų; Šiuo reglamentu valstybių narių pranešimo ir leidimų sistemos pakeičiamos bendra registracijos sistema, galiojančia visoje Europos atominės energijos bendrijoje (toliau – Bendrija);

(4a)  būtina užtikrinti, kad šis reglamentas būtų įgyvendintas veiksmingai ir suderintai apibrėžiant bendruosius kriterijus, kuriuos valstybės narės turėtų taikyti išduodamos registracijos sertifikatus, ir nustatant mechanizmą, siekiant su kitomis valstybėmis narėmis keistis galima ir privaloma informacija, kad būtų užtikrinta vežėjų kontrolė, tikrinama, kaip laikomasi reikalavimų, ir veiksmingai imamasi atsakomųjų priemonių susidarius nepaprastajai padėčiai; [5 pakeit.]

(5)  tokios registracijos ir sertifikavimo sistemos jau nustatytos oro ir jūrų vežėjams. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 3922/91(5) nustatyta, kad pavojingus krovinius norintys vežti oro vežėjai turi turėti specialų oro vežėjo sertifikatą. Jūrų transporto srityje Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB įdiegiama Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema(6). Laikoma, kad civilinės aviacijos institucijų išduodamų sertifikatų ir jūrų laivams taikomos pranešimo sistemos pakanka, kad būtų įvykdyti Direktyva 96/29/Euratomas nustatyti pranešimo ir leidimų reikalavimai. Todėl oro ir jūrų vežėjų registracija pagal šį reglamentą nėra būtina, kad valstybės narės galėtų užtikrinti pagrindinių saugos standartų laikymąsi šių rūšių transporte;

(6)  radioaktyviųjų medžiagų vežėjams taikomi įvairūs Sąjungos ir Euratomo teisės aktų, taip pat tarptautinių teisės aktų reikalavimai. Valstybės narės kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportui toliau tiesiogiai arba pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB(7) taiko Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisykles (TS-R-1) ir pavojingų krovinių vežimo įvairių rūšių transportu taisykles. Tačiau tos direktyvos nuostatos neprieštarauja kitų darbuotojų saugos ir sveikatos, taip pat aplinkosaugos srityse galiojančių nuostatų taikymui;

(6a)  siekiant atsižvelgti į galimą riziką, susijusią su aplinkos ir darbuotojų bei visuomenės sveikatos apsaugos saugos standartais, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl bendrų kriterijų, kurių turi laikytis radioaktyviųjų medžiagų vežėjai, kad gautų registracijos sertifikatą, nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [60 pakeit.]

(7)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Šiais įgaliojimais Komisija turėtų naudotis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(8);

(7a)  atsižvelgiant į bendrą tikslą sumažinti pramonei tenkančią reguliavimo naštą, Komisija turėtų toliau stebėti šio reglamento ekonominį poveikį daugumai mažų įmonių, kurios veža radioaktyviąsias medžiagas vienos valstybės narės teritorijoje, [7 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatoma Bendrijos radioaktyviųjų medžiagų vežėjų leidimų išdavimo ir registracijos sistema, palengvinanti valstybių narių užduotį užtikrinti, kad būtų laikomasi grindžiama Direktyva 2008/68/EB ir Direktyva 96/29/Euratomas nustatytų pagrindinių saugos standartų, skirtų darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugai nuo jonizuojančiosios spinduliuotės keliamo pavojaus užtikrinti. [8 pakeit.]

2.  Šis reglamentas taikomas visiems vežėjams, vežantiems radioaktyviąsias medžiagas kelių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu Bendrijoje, iš trečiųjų šalių į Bendriją ir iš Bendrijos į trečiąsias šalis. Jis netaikomas vežėjams, vežantiems radioaktyviąsias medžiagas oru ir jūra. [9 pakeit.]

2a.  Šis reglamentas taikomas nedarant poveikio nacionalinėms nuostatoms dėl apsaugos nuo vagystės, sabotažo ir kitų piktavališkų veiksmų vežant radioaktyviąsias medžiagas. [10 pakeit.]

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)  vežėjas – asmuo, organizacija arba valstybinė įmonė, Bendrijoje vykdanti radioaktyviųjų medžiagų vežimo bet kokiomis transporto priemonėmis veiklą. Tai apima vežėjus samdos pagrindais ar už atlygį ir vežėjus savo sąskaita; [11 pakeit.]

b)  kompetentinga institucija – institucija, valstybės narės paskirta vykdyti šiame reglamente numatytas užduotis;

ba)  bendri kriterijai – saugos standartų, grindžiamų pavojingų krovinių vežimui taikomomis pavyzdinėmis taisyklėmis: Europos sutartimi dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR), Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklėmis (RID) ir Europos sutartimi dėl tarptautinio pavojingų krovinių vežimo vidaus vandens keliais (ADN), Direktyva 96/29/Euratomas ir Direktyva 2008/68/EB – rinkinys, kurio radioaktyviųjų medžiagų vežėjai privalo laikytis, kad gautų registracijos sertifikatą; [12 pakeit.]

c)  vežimas – visos vežėjo vykdomos vežimo iš kilmės vietos į paskirties vietą operacijos, įskaitant radioaktyviosios medžiagos pakrovimą, saugojimą vežant ir iškrovimą; [13 pakeit.]

d)  radioaktyvioji medžiaga – medžiaga, kurios radionuklidų savitasis aktyvumas ir bendrasis aktyvumas krovinyje viršija Tatenos saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisyklių (Saugos reikalavimai Nr. TS-R-1, 2009 m., Viena) 402–407 punktuose nustatytas vertes sąvoka apibrėžta pavojingų krovinių vežimui taikomose pavyzdinėse taisyklėse (ADR, RID ir ADN), kurias valstybės narės įgyvendina pagal Direktyvą 2008/68/EB; [14 pakeit.]

e)  sunkių pasekmių sukeliančios pavojingos radioaktyviosios medžiagos – radioaktyviosios medžiagos, kurios gali būti atsitiktinai išmestos ar netinkamai panaudotos teroristiniam aktui ir dėl kurių tokio panaudojimo galimos sunkios pasekmės, pvz., daug žmonių aukų arba dideli sugriovimai, kaip apibrėžta TATENA branduolinio saugumo srities leidinio Nr. 9 „Vežamų radioaktyviųjų medžiagų sauga“ A priedėlio 9 punkte (Viena, 2008 m.); [15 pakeit.]

f)  pakuotė, kuriai taikoma išlyga, – pakuotė, kurioje esantis radioaktyviosios medžiagos kiekis neviršija Tatenos saugaus radioaktyviųjų medžiagų vežimo taisyklių (Saugos reikalavimai Nr. TS-R-1, 2009 m., Viena) IV skirsnio V lentelėje nustatyto aktyvumo lygio arba vienos dešimtosios to lygio, jei radioaktyviosios medžiagos siunčiamos paštu ir yra pažymėtos žymenimis JT Nr. 2908, 2909, 2910 ar 2911 radioaktyviosios medžiagos pakuotė, atitinkanti pakuotėms, kurioms taikoma išlyga, priskiriamoms pakuotėms taikomus reikalavimus, apibrėžtus pavojingų krovinių vežimui taikomose pavyzdinėse taisyklėse(ADR, RID ir ADN), kurias valstybės narės įgyvendina pagal Direktyvą 2008/68/EB; [16 pakeit.]

g)  dalioji medžiaga – uranas-233, uranas-235, plutonis-239 ir plutonis-241 arba bet koks šių radionuklidų derinys.

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Radioaktyviųjų medžiagų vežėjai turi pagal 5 straipsnį išduotą registracijos sertifikatą. Registracija vežėjams suteikia galimybę krovinius vežti visoje Sąjungoje.

2.  Vykdant atskiras vežimo operacijas pateikiama vežėjo registracijos sertifikato kopija arba, jei vežami 3 dalyje nurodyti kroviniai, pagal taikomą nacionalinę tvarką išduota licencija arba registracijos dokumentas. [17 pakeit.]

3.  Pagal Direktyvą 96/29/Euratomas išduotos galiojančios radioaktyviosios medžiagos tvarkymo arba įrangos, kurioje yra radioaktyviosios medžiagos ar šaltinių, naudojimo licencijos arba registracijos sertifikato savininkas šias medžiagas arba šaltinius pagal šį reglamentą gali vežti neužsiregistravęs, jei pagal licencijas ar registracijos sertifikatus siuntas leidžiama vežti visose valstybėse narėse, kuriose jos vežamos. [18 pakeit.]

4.  Nacionaliniai pranešimo ir leidimų reikalavimai, kuriais papildomi šiame reglamente nustatyti reikalavimai, gali būti taikomi tik tiems vežėjams (bet ne tik jiems), kurie veža:

a)  daliąsias medžiagas, išskyrus gamtinį uraną arba nuskurdintąjį uraną, panaudotą tik šiluminiame reaktoriuje; [52 pakeit.]

b)  sunkių pasekmių sukeliančias pavojingas radioaktyviąsias medžiagas.

5.  Registracija nebūtina vežėjams, kurie išimties tvarka veža siuntas, kurioms taikoma išlyga.

5a.  Vežant radioaktyviąsias medžiagas turi būti laikomasi UNECE nustatytų tarptautinių pavojingų ir teršiančių krovinių vežimo taisyklių ir standartų, taip pat atitinkamos ADR, RID ir ADN, kaip apibrėžta Direktyvoje 2008/68/EB. [19 pakeit.]

5b.  Teikdamas registracijos paraišką pareiškėjas pateikia įrodymus, kad yra finansiškai pajėgus kompensuoti žalą įvykus eismo įvykiui, už kurį atsakingas jo konvojus, atveju laikantis principo „teršėjas moka“. [53 pakeit.]

5c.  Draudžiama vežti radioaktyviąsias medžiagas konvojuje, vežančiame sprogstamąsias medžiagas. [54 pakeit.]

4 straipsnis

Elektroninė vežėjų registracijos sistema (ESCReg)

1.  Radioaktyviųjų medžiagų vežimo vežėjų registracijos priežiūros ir kontrolės tikslais Komisija įdiegia, prižiūri ir prižiūri užtikrina elektroninę vežėjų registracijos sistemą (angl. ESCReg). Komisija apibrėžia į sistemą įtrauktiną informaciją, technines specifikacijas ir reikalavimus, susijusius su ESCReg. Siekiant išvengti klaidingo aiškinimo, šios specifikacijos turi būti išsamios ir nedviprasmiškos. [20 pakeit.]

1a.  ESCReg yra saugi ir patikima sistema, kuri pradeda visiškai veikti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Be to, siekiant supaprastinti bent tarpvalstybinį vežimą, sukuriamas keitimosi informacija tarp kompetentingų institucijų ir ESCReg mechanizmas. [21 pakeit.]

2.  ESCReg sistema valstybių narių kompetentingoms institucijoms, registruotiems vežėjams ir paraiškos teikėjams užtikrina ribotą saugią prieigą pagal atitinkamas nuostatas dėl asmens duomenų apsaugos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(9). Kompetentingoms institucijoms suteikiama prieiga prie visų turimų duomenų. ESCReg suteikia visuomenei galimybę susipažinti su registruotų vežėjų sąrašu. [22 pakeit.]

3.  Komisija nėra atsakinga Valstybių narių kompetentingos institucijos atsako už ESCReg sistemoje pateiktos informacijos turinį ir tikslumą. Informacija turi būti tiksli, skaidri ir pateikiama laiku. [23 pakeit.]

5 straipsnis

Registracijos tvarka

1.  Vežėjas teikia registracijos paraišką naudodamasis ESCReg sistema 3 dalyje nurodytai kompetentingai institucijai. [24 pakeit.]

Paraišką teikiantis vežėjas pateikia užpildytą I priede nustatytos formos elektroninę paraišką. Siekiant padėti paraiškos teikėjui, visada galima naudotis interneto gairėmis, kuriose nurodyti kontaktiniai duomenys ir informacija, kaip susisiekti su informacijos centru ar kompetentinga institucija. [25 pakeit.]

Po ...(10) taikomas vienerių metų pereinamasis laikotarpis, kad visi vežėjai pagal šį reglamentą pateiktų registracijos paraišką ir gautų registracijos sertifikatą. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu taikomos Direktyvos 96/29/Euratomas ir Direktyvos 2008/68/EB nuostatos. [26 pakeit.]

2.  Užpildęs ir pateikęs paraiškos formą, paraiškos teikėjas gauna automatinį gavimo patvirtinimą, kuriame nurodomas paraiškos numeris. Kompetentinga institucija gauna tokį patį patvirtinimą. Komisija atsako už šio straipsnio 3 dalies nuostatų laikymąsi. Jei paraiška atmetama, paraiškos teikėjui nusiunčiamas pranešimas apie klaidą, kuriame nurodomos paraiškos atmetimo priežastys. [27 pakeit.]

3.  Jeigu paraiškos teikėjas yra įsisteigęs vienoje arba daugiau valstybių narių, paraišką nagrinėja valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi paraiškos teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija.

Jeigu paraiškos teikėjas yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, paraišką nagrinėja valstybės narės, per kurią vežėjas ketina pirmą kartą įvažiuoti į Sąjungos teritoriją, kompetentinga institucija.

Jeigu duomenys pakeičiami pagal 6 straipsnį, naują sertifikatą išduoda pirminį vežėjo registracijos sertifikatą išdavusios valstybės narės kompetentinga institucija.

4.  Jei kompetentinga institucija mano, kad pateikta informacija yra išsami ir atitinka šį reglamentą, Direktyvą 96/29/Euratomas ir Direktyvą 2008/68/EB, ir kad pareiškėjas atitinka bendrų kriterijų reikalavimus per aštuonias savaites nuo tada, kai pateikiamas gavimo patvirtinimas, ji išduoda vežėjo registracijos sertifikatą. [28 pakeit.]

5.  Vežėjo registracijos sertifikate pateikiama II priede nustatyta informacija; standartinės formos registracijos sertifikatas išduodamas per ESCReg sistemą.

Vežėjo registracijos sertifikato kopija per ESCReg sistemą automatiškai perduodama visoms visų valstybių narių, kuriose vežėjas ketina vykdyti veiklą, kompetentingoms institucijoms. [29 pakeit.]

6.  Iškilus būtinybei, kompetentinga institucija prašo pareiškėjo per tris savaites po šio prašymo gavimo dienos pateikti būtinus pataisymus arba papildomą informaciją. Jei kompetentinga institucija atsisako išduoti vežėjo registracijos sertifikatą dėl to, kad paraiška neišsami arba neatitinka taikomų reikalavimų, ji per aštuonias savaites nuo tada, kai pateikiamas gavimo patvirtinimas, raštu atsako paraiškos teikėjui. Prieš tokį atsisakymą kompetentinga institucija pareikalauja, kad paraiškos teikėjas per tris savaites nuo prašymo gavimo paraišką pataisytų arba papildytų. Kompetentinga institucija nurodo atsisakymo išduoti sertifikatą priežastis. [30 pakeit.]

Rašto, kuriuo atsisakoma išduoti sertifikatą ir kuriame nurodomos atsisakymo priežastys, kopija per ESCReg sistemą automatiškai perduodama visoms visų valstybių narių, kuriose vežėjas ketina vykdyti veiklą, kompetentingoms institucijoms. [31 pakeit.]

7.  Jei išduoti vežėjo registracijos sertifikatą atsisakoma, paraiškos teikėjas gali paduoti apeliacinį skundą pagal taikomus nacionalinės teisės reikalavimus.

8.  Galiojantį registracijos sertifikatą pripažįsta visos valstybės narės.

9.  Vežėjo registracijos sertifikatas galioja penkerius metus ir vežėjo prašymu gali būti atnaujintas.

9a.  Kompetentinga institucija saugo visus visų paraiškų teikėjų duomenis, kad užtikrintų jų atsekamumą, sudarytų palankesnes sąlygas geresnei stebėsenai ir užkirstų kelią bet kokiam klastojimui. [32 pakeit.]

6 straipsnis

Duomenų keitimas

1.  Vežėjas nuolat užtikrina duomenų, pateiktų ESCReg sistemai pateiktoje Bendrijos vežėjų registracijos paraiškos formoje, tikslumą. Todėl paraiškos teikėjui leidžiama nesudėtingai atnaujinti savo duomenis nepatiriant didelės administracinės naštos. [33 pakeit.]

1a.  Sertifikatą išdavusi kompetentinga institucija atsako už stebėseną atliekant tikrinimus ir nuolatinę kontrolę, ar registruotas vežėjas sertifikato galiojimo laikotarpiu laikosi šio reglamento reikalavimų. [34 pakeit.]

2.  Pasikeitus Bendrijos vežėjų registracijos paraiškos formos A dalyje nurodytiems duomenims, vežėjas prašo išduoti naują sertifikatą.

2a.  Siekiant užtikrinti, kad visiems paraiškų teikėjams būtų sudaromos vienodos sąlygos, kompetentingos institucijos užtikrina, kad registracijos sertifikato išdavimo kriterijai atitiktų Tarptautinės atominės energijos agentūros apibrėžtis ir būtų su jomis suderinti ir kad būtų suderintas registracijos procesas. [35 pakeit.]

7 straipsnis

Atitikties užtikrinimas

1.  Jei vežėjas nesilaiko šio reglamento reikalavimų, valstybės narės, kurioje nustatyta neatitiktis, kompetentinga institucija, atsižvelgdama į reikalavimų nesilaikymo svarbą saugos atžvilgiu ir į tai, kaip vežėjas anksčiau laikėsi reikalavimų, pagal tos valstybės narės teisės sistemą imasi vykdymo užtikrinimo priemonių, pvz., pateikia įspėjimą raštu, imasi mokymo ir švietimo priemonių, sustabdo registracijos galiojimą, registraciją panaikina ar pakeičia arba imasi baudžiamojo persekiojimo.

Apie vykdymo užtikrinimo priemones nedelsiant pranešama sertifikatą išdavusiai valstybei narei. Valstybė narė, kuriai apie tai pranešama, ne ilgiau kaip per keturias savaites pakeičia, atnaujina arba panaikina registraciją. Sprendimas pateikiamas naudojantis ESCReg visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. [36 pakeit.]

1a.  Valstybė narė, kurioje nustatyta neatitiktis, atsižvelgdama į reikalavimų nesilaikymo svarbą saugos atžvilgiu ir į tai, kaip vežėjas anksčiau laikėsi reikalavimų, gali sustabdyti registracijos galiojimą.

Apie registracijos galiojimo sustabdymą nedelsiant pranešama sertifikatą išdavusiai valstybei narei. Valstybė narė, kuriai apie tai pranešama, ne ilgiau kaip per keturias savaites pakeičia, atnaujina arba panaikina registraciją. Sprendimas pateikiamas naudojantis ESCReg visų valstybių narių kompetentingoms institucijoms. [37 pakeit.]

2.  Valstybės narės, kurioje nustatyta, kad vežėjas nesilaiko reikalavimų, kompetentinga institucija vežėjui ir atitinkamų visų valstybių narių, į kurių teritoriją vežėjas ketino įvežti radioaktyviąsias medžiagas, kompetentingoms institucijoms bei Komisijai praneša apie taikomus vykdymo užtikrinimo veiksmus ir nurodo tų veiksmų priežastis. Jei vežėjas neatsižvelgia į vykdymo užtikrinimo veiksmus, taikomus pagal 1 dalį, tai valstybės narės, kurioje yra įsikūrusi vežėjo pagrindinė buveinė, kompetentinga institucija arba, jei vežėjas yra įsisteigęs trečiojoje šalyje, valstybės narės, per kurią vežėjas ketino pirmą kartą įvažiuoti į Bendrijos teritoriją, kompetentinga institucija panaikina registraciją. [38 pakeit.]

3.  Kompetentinga institucija praneša vežėjui ir kitoms susijusioms kompetentingoms institucijoms apie registracijos panaikinimą ir nurodo priežastis.

3a.  Informacija apie visus reikalavimų nesilaikymo atvejus perduodama Komisijai ir ESCReg. [40 pakeit.]

8 straipsnis

Kompetentingos institucijos ir nacionalinis informacijos centras

1.  Valstybės narės paskiria už radioaktyviųjų medžiagų vežėjų registracijos klausimus atsakingą kompetentingą instituciją ir nacionalinį informacijos centrą. Ta informacija pateikiama paraiškos teikėjo registracijos puslapyje. [41 pakeit.]

Valstybės narės ne vėliau kaip per mėnesį nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisijai praneša atsakingo (-ų) asmens (-ų) vardą (-us) ir pavardę (-es), adresą (-us) ir visą būtiną informaciją, kad būtų galima greitai susisiekti su kompetentingomis institucijomis ir nacionaliniu informacijos centru, atsakingais už radioaktyviųjų medžiagų vežimo klausimus, taip pat praneša apie tų duomenų pakeitimą.

Komisija per ESCReg sistemą visoms Bendrijos kompetentingoms institucijoms perduoda šią informaciją ir praneša apie jos pakeitimus bei skelbia ją viešai internete. [42 pakeit.]

2.  Informaciją apie radiacinės saugos nacionalines taisykles, taikomas radioaktyviųjų medžiagų vežimui, vežėjai gali galima lengvai gauti informacijose centruose.

3.  Vežėjų prašymu atitinkamos valstybės narės informacijos centras ir kompetentinga institucija pateikia išsamią informaciją apie tos valstybės narės teritorijoje radioaktyviųjų medžiagų vežimui taikomus reikalavimus.

Informacija yra lengvai prieinama per atstumą elektroninėmis priemonėmis ir nuolat atnaujinama.

Informacijos centrai ir kompetentingos institucijos kuo greičiau atsako į bet kokį prašymą pateikti informaciją, o kai prašymas netinkamas ar nepagrįstas, neatidėliodami per dvi savaites apie tai praneša pateikėjui. [44 pakeit.]

9 straipsnis

Kompetentingų institucijų bendradarbiavimas

Kompetentingos institucijos bendradarbiauja, siekdamos suderinti registracijos sertifikato išdavimo reikalavimus ir užtikrinti darnų šio reglamento taikymą ir jo reikalavimų vykdymą.

Jei valstybėje narėje yra keletas kompetentingų institucijų, jos palaiko ryšį ir glaudžiai bendradarbiauja remdamosi dvišaliais teisiškai įpareigojančiais arba oficialiais susitarimais, kuriais nustatoma kiekvienos institucijos atsakomybė. Jos bendradarbiauja ir teikia informaciją viena kitai, taip pat nacionaliniam informacijos centrui ir kitoms panašias funkcijas vykdančioms vyriausybinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms.

9a straipsnis

Deleguotieji aktai

Komisija pagal 9b straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi 2 straipsnio ba punkte nurodyti bendri kriterijai. [58 pakeit.]

9b straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  9a straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2014 m. sausio 1 d.

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9a straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 9a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [59 pakeit.]

10 straipsnis

Įgyvendinimas

Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais įdiegiama 4 straipsnyje apibūdinta elektroninė vežėjų registracijos sistema.

Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.

11 straipsnis

Patariamasis komitetas

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011(11).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

3.  Komitetas konsultuoja Komisiją ir padeda jai vykdyti šiuo reglamentu jai pavestas užduotis.

4.  Komitetą sudaro valstybių narių ir Komisijos paskirti ekspertai, o jai pirmininkauja Komisijos atstovas.

11 straipsnis

Peržiūra

Ne vėliau kaip ...(12) Komisija peržiūri šį reglamentą siekdama įvertinti jo veiksmingumą ir, jeigu būtina, pasiūlyti papildomas priemones saugiam radioaktyviųjų medžiagų vežimui Bendrijoje ir iš trečiųjų šalių užtikrinti. [47 pakeit.]

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Taikant šį reglamentą atsižvelgiama į galimybes naudotis patvirtinta ir veikiančia registracijos sistema. [49 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

BENDRIJOS VEŽĖJŲ REGISTRACIJOS PARAIŠKOS FORMA

ŠIĄ PARAIŠKĄ TEIKITE TIK NAUDODAMIESI SAUGIA EUROPOS KOMISIJOS ELEKTRONINE VEŽĖJŲ REGISTRACIJOS SISTEMA (ESCReg).

JEI PASIKEIČIA A DALYJE NURODYTA INFORMACIJA, BŪTINA PATEIKTI NAUJĄ REGISTRACIJOS PARAIŠKĄ. Vežėjas privalo užtikrinti, kad per šią sistemą teikiamos Bendrijos vežėjo registracijos paraiškos formos duomenys būtų tikslūs.

Šioje paraiškos formoje pateiktą informaciją Europos Komisija apdoros pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB.

 NAUJAS REGISTRACIJOS SERTIFIKATAS

 TURIMO REGISTRACIJOS SERTIFIKATO PAKEITIMAS

 TURIMO REGISTRACIJOS SERTIFIKATO ATNAUJINIMAS

Registracijos sertifikato numeris (-iai):

Paaiškinkite, kodėl norima pakeisti turimą registracijos sertifikatą.

1.  INFORMACIJA APIE PARAIŠKOS TEIKĖJĄ

2.  VEŽIMO POBŪDIS

3.  GEOGRAFINĖ TAIKYMO SRITIS

Toliau pateiktame sąraše pažymėkite valstybes nares, kuriose ketinama vežti radioaktyviąsias medžiagas ir pasirinkite veiklos pobūdį.

4.  KROVINIŲ RŪŠYS

Dėl ko prašoma registracijos

5.  RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMA (RSP)

6.  KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PROGRAMA (KUP)

Ši KUP turi būti pateikiama patikrinti kompetentingai institucijai (pagal Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (angl. ADR) 1 straipsnio 7 dalies 3 punktą).

7.  Pareiškimas

 Aš, vežėjas, patvirtinu, kad laikausi visų atitinkamų tarptautinių, Bendrijos ir nacionalinių taisyklių, susijusių su radioaktyviųjų medžiagų vežimu.

 Aš, vežėjas, patvirtinu, kad šioje formoje pateikta informacija yra teisinga.

Data ….. Vardas, pavardė …..….. Parašas…

II PRIEDAS

ELEKTRONINIS RADIOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VEŽĖJO REGISTRACIJOS SERTIFIKATAS

PASTABA

ŠIO REGISTRACIJOS SERTIFIKATO KOPIJA PATEIKIAMA SU KIEKVIENA SIUNTA, KURIAI TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS.

Šis registracijos sertifikatas išduotas pagal Tarybos reglamentą (Euratomas) xxxxx.

Šiuo sertifikatu vežėjas neatleidžiamas nuo pareigos laikytis kitų taikomų vežimo taisyklių.

1)  REGISTRACIJOS SERTIFIKATO NUMERIS: BE/ xxxx / mmmm-mm-dd

2)  VALDŽIOS INSTITUCIJOS PAVADINIMAS, VALSTYBĖ

3)  ĮMONĖS PAVADINIMAS IR ADRESAS

4)  TRANSPORTO RŪŠIS:

 KELIŲ TRANSPORTAS

 GELEŽINKELIŲ TRANSPORTAS

 VIDAUS VANDENŲ TRANSPORTAS

7)  VALSTYBĖS NARĖS, kuriose galioja sertifikatas

8)  PAKUOTĖS TIPAS – JT NUMERIS (žr. 1 priedą – toks pat formatas)

9)  DATA

ELEKTRONINIS PARAŠAS

GALIOJIMO LAIKOTARPIS: DATA + 5 metai

(1) OL C 143, 2012 5 22, p. 110. (2) OL C 143, 2012 5 22, p. 110. (3) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento pozicija. (4) 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/29/Euratomas, nustatanti pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus (OL L 159, 1996 6 29, p. 1). (5) 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (OL L 373, 1991 12 31, p. 4). (6) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/59/EB įdiegiama Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistema (OL L 208, 2002 8 5, p. 10). (7) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13). (8) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OJ L 260, 30.9.2008, p. 13). (9) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (10) Šio reglamento įsigaliojimo data. (11) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (12) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje (2013/2152(INI))

P7_TA(2013)0575 A7-0418/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT sutartis ir dokumentus žmogaus teisių srityje,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. rugsėjo 8 d. Jungtinių Tautų Tūkstantmečio deklaraciją (A/Res/55/2) ir susijusias Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m., kurią 2013 m. birželio 6 d. priėmė Taryba,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(1),

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11855/2012), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 25 d. Tarybos sprendimą 2012/440/BUSP, kuriuo skiriamas Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rekomendaciją dėl ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 14 d. Tarybos išvadas dėl dokumento „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m.(5),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos gaires žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės klausimais(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires ir 2013 m. birželio 13 d. Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gruodžio 13 d. Tarybos patvirtintas ir 2009 m. sausio 19 d. persvarstytas ES gaires dėl dialogų žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. EP rezoliuciją „Korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose: poveikis žmogaus teisėms trečiosiose šalyse“(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl 22-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl ES paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT) sprendžiant problemas ir įveikiant sunkumus(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl Europos kaimynystės politikos persvarstymo(10),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. bendrą Europos Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai komunikatą „Europos kaimynystės politika. Siekiant glaudesnės partnerystės“ (JOIN(2013)4) ir į 2011 m. gegužės 25 d. bendrą komunikatą „Naujas požiūris į kintančią kaimynystę. Europos kaimynystės politikos persvarstymas“ (COM(2011)0303),

–  atsižvelgdamas į 2011–2013 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės (EDŽTRP) strategijos dokumentą ir Komisijos pasiūlymą dėl naujo EDŽTRP finansinio reglamento (COM(2011)0844),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rekomendaciją Tarybai dėl galimo Europos demokratijos fondo (EDF) įsteigimo tvarkos(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių gynėjams palankių ES politikos priemonių(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl ES išorės politikos, kuria remiamas demokratijos diegimas(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(14),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 67/176 dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 (2000), 1820 (2008), 1888 (2009), 1889 (2009), 1960 (2010) ir 2106 (2013) dėl moterų, taikos ir saugumo,

–  atsižvelgdamas į ataskaitą dėl ES rodiklių, susijusių su visapusišku požiūriu į JT Saugumo Tarybos rezoliucijų Nr. 1325 ir 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo įgyvendinimo ES, kurią 2011 m. gegužės 13 d. priėmė ES Taryba,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl vaiko teisių ir į naujausią 2012 m. balandžio 4 d. rezoliuciją (66/141),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl tarptautinės prekybos politikos atsižvelgiant į klimato kaitos reikalavimus(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl įmonių socialinės atsakomybės tarptautinės prekybos susitarimuose(17),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0418/2013),

A.  kadangi dėl įvairių pereinamojo laikotarpio procesų, įskaitant visuotinius sukilimus, konfliktus ir padėtį po konfliktų, taip pat blokuojamų pereinamųjų procesų šalyse, kuriose autoritarinis valdymas, ES politikos srityse, kuriomis siekiama remti žmogaus teises ir demokratiją pasaulyje, kyla vis daugiau uždavinių; kadangi remiantis ES metine ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. matyti, kad ES turi toliau rengti lanksčias politinio atsako priemones; kadangi pagrindinis ES politinis pasirinkimas susijęs su atsparumu ir politiniu ryžtu likti ištikimai Europos Sąjungos pagrindinėms vertybėms sudėtingu laikotarpiu, kai patiriamas spaudimas, susijęs su kitais politikos tikslais ir interesais;

B.  kadangi siekiant apsaugoti žmogaus teises svarbiausi aspektai yra teisingumas, teisinė valstybė, atsakomybė, skaidrumas, atskaitomybė, kova su nebaudžiamumu, teisingas bylos nagrinėjimas ir teismų nepriklausomumas;

C.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį buvo dar labiau sustiprintas ES įsipareigojimas savo veiksmus tarptautinėje arenoje grįsti demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir gerbti Jungtinių Tautų chartijoje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytus principus;

D.  kadangi Kopenhagos politiniai kriterijai dėl institucijų, užtikrinančių demokratiją, stabilumo, teisinės valstybės principų, pagarbos žmogaus teisėms ir mažumoms bei jų apsaugos išlieka pagrindine plėtros proceso charakteristika;

E.  kadangi sukilimai arabų šalyse privertė Europos Sąjungą pripažinti ankstesnės politikos nesėkmes ir įsipareigoti persvarstant kaimynystės politiką laikytis požiūrio „parama pagal pažangą“, kuris paremtas įsipareigojimu pritaikyti ES paramos partnerėms dydį pagal pažangą politinių reformų, tvirtos demokratijos kūrimo ir pagarbos žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms srityje, įskaitant laisvus ir sąžiningus rinkimus, asociacijų, žodžio ir susirinkimų laisvę, laisvą spaudą ir žiniasklaidą ir teisinę valstybę, kurią valdytų nepriklausomos teisminės institucijos, taip pat minties, sąžinės ir religijos ar tikėjimo laisvę;

F.  kadangi Tarybos išvadose dėl 2012 m. gegužės mėn. priimtos Europos Komisijos ES vystymosi politikos pokyčių darbotvarkės konkrečiai nurodoma, kad parama šalims partnerėms bus pritaikyta atsižvelgiant į jų vystymosi padėtį ir įsipareigojimą bei pažangą žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo srityje; kadangi naujausioje ES bendrojoje pozicijoje dėl Aukšto lygio forumo pagalbos veiksmingumo klausimais įsipareigojama, kad vystomojo bendradarbiavimo srityje būtų sisteminga nurodoma demokratinė atsakomybė, kai šalys partnerės atsakingos už tinkamų sąlygų pilietinei visuomenei sukūrimo skatinimą ir už parlamentų, vietos valdžios institucijų, nacionalinių audito institucijų ir laisvos žiniasklaidos vaidmens stiprinimą;

G.  kadangi 2012 m. birželio mėn. ES Taryba priėmė strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ES institucijas įpareigodama siekti kelių apibrėžtų politikos tikslų; kadangi 2012 m. liepos mėn. ES Taryba įsteigė ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais pareigybę ir paskyrė pirmąjį šios srities įgaliotinį; kadangi naujo veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris turi įsigalioti 2015 m. sausio mėn., kai baigs galioti dabartinis planas, priėmimo procedūra turi būti pradėta 2014 m. pavasarį;

H.  kadangi 2012 m. spalio mėn. buvo įsteigtas Europos demokratijos fondas, kurio pagrindinis tikslas – teikti tiesiogines dotacijas demokratiją propaguojantiems aktyvistams ar organizacijoms, kurios kovoja už perėjimą prie demokratijos Europos kaimynystėje ir už jos ribų;

I.  kadangi įsteigiant Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) buvo tikinama, kad parama žmogaus teisėms ir demokratijai bus pagrindinis naujos ES diplomatinės tarnybos veiklos aspektas; kadangi ES delegacijų tinklas visame pasaulyje Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai suteikia naujų pajėgumų vykdyti ES žmogaus teisių politiką;

J.  kadangi Parlamentas savo rezoliucijose dėl ankstesnės metinės ataskaitos ir dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros (abi rezoliucijos buvo priimtos 2012 m. gruodžio mėn.) pabrėžė, kad reikia keisti jo paties praktiką siekiant integruoti žmogaus teisių aspektą į jo veiklą ir imtis tolesnių priemonių atsižvelgiant į jo svarbias rezoliucijas, kuriose smerkiami demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų pažeidimai;

K.  kadangi Europos Parlamento viešosios nuomonės apžvalgos „Eurobarometras“, atliktos 2012 m. lapkričio ir gruodžio mėn. 27 ES valstybėse narėse, rezultatai dar kartą rodo, kad žmogaus teisių apsauga europiečiams išlieka svarbiausia vertybe; kadangi siekiant išlaikyti bendrą ES užsienio politikos patikimumą itin svarbu įtikinamai įgyvendinti prisiimtus ES įsipareigojimus vykdant išorės politiką remti žmogaus teises ir demokratiją;

L.  kadangi 2012 m. gruodžio mėn. Europos Sąjunga gavo Nobelio premiją už jos indėlį stiprinant taiką, susitaikymą, demokratiją ir žmogaus teises Europoje;

Bendrosios nuostatos

1.  mano, kad žmogaus teisės yra pagrindinis ES santykių su visomis trečiosiomis šalimis, įskaitant jos strategines partneres, aspektas; pabrėžia, kad vykdant ES žmogaus teisių politiką turi būti nuosekliai laikomasi Sutartyje numatytų įsipareigojimų, užtikrinama vidaus ir išorės politikos priemonių darna ir išorės politikoje vengiama taikyti dvigubus standartus; todėl ragina priimti ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl žmogaus teisių ir strateginių partnerių, kuriose valstybėms narėms ir ES pareigūnams būtų nustatyti bendri būtinieji reikalavimai dėl žmogaus teisių padėties, kuriuos jie privalėtų kelti bent jau savo lygmens strateginiams partneriams;

2.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir EIVT įgyvendinti šiuos įsipareigojimus ir integruoti žmogaus teises ir demokratiją į ES santykius su savo partnerėmis, taip pat aukščiausiu politiniu lygmeniu, naudojantis visomis atitinkamomis ES išorės politikos priemonėmis;

3.  pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį pilietinė visuomenė atlieka apsaugant ir skatinant demokratiją ir žmogaus teises; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją užtikrinti glaudų bendradarbiavimą ir partnerystę su pilietine visuomene, įskaitant žmogaus teisių gynėjus; taip pat mano, kad ES turėtų visomis išgalėmis remti visus žmogaus teisių, demokratijos, laisvės ir skaidrumo gynėjus visame pasaulyje;

4.  pripažįsta, kad ES institucijos ir visos valstybės narės turėtų vadovautis tvirtu ir darniu požiūriu į žmogaus teisių pažeidimus visame pasaulyje ir šį požiūrį taikyti skaidriai ir atskaitingai; mano, kad matydama nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus ES turėtų ryžtingai kalbėti vienu balsu ir užtikrinti, kad jos siunčiamą žinią išgirstų ir žmogaus teises pažeidžiančios vyriausybės, ir jų šalių gyventojai; ragina ES Užsienio reikalų tarybą kasmet rengti viešas diskusijas žmogaus teisių klausimais;

5.  primena, kad yra pasiryžęs būti artimai susietas su ES strateginės programos žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimu ir konsultuoti šiuo klausimu;

ES metinė ataskaita

6.  palankiai vertina tai, kad priimta ES metinė ataskaita dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m.; tikisi, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja bus prisiėmusi nuolatinį įsipareigojimą ir reguliariai teiks ataskaitas Parlamentui; ragina ES institucijas aktyviai ir konstruktyviai diskutuoti rengiant būsimas ataskaitas, dėl kurių didėja informuotumas apie ES veiksmus šioje srityje;

7.  mano, kad metinė ataskaita turėtų tapti esmine komunikacijos ir diskusijų dėl ES veiklos žmogaus teisių ir demokratijos srityje priemone; todėl palankiai vertina Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos ir EIVT įsipareigojimą ES metines ataskaitas panaudoti kaip ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje įgyvendinimo ataskaitas;

8.  atkreipia dėmesį į metinėje ataskaitoje pateiktas nuorodas į ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais veiksmus ir ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT įtraukti gilesnes analizes, ypač kalbant apie jo vaidmenį įgyvendinant strateginę programą ir veiksmų planą, kad būtų pateiktas tinkamas jo vaidmens ir darbo aprašymas;

9.  pripažįsta pastangas atskiroms šalims skirtose ataskaitose, kuriose pateikiama daug informacijos apie ES institucijų veiklą visame pasaulyje, išvardyti įvairius ES veiksmus paramos žmogaus teisėms ir demokratijai srityje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad atskiroms šalims skirtose ataskaitose, rodos, vis dar trūksta sistemingos, aiškios ir nuoseklios sistemos, kuri leistų atlikti tikslesnę ES veiksmų poveikio ir veiksmingumo analizę;

10.  pakartoja savo požiūrį, kad atskiroms šalims skirtos ataskaitos turėtų būti toliau tobulinamos ir turėtų atspindėti atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų įgyvendinimą, taigi, jose turėtų būti nurodyti konkretūs kriterijai, paremti rodiklių rinkiniu, kad būtų galima įvertinti teigiamas ir neigiamas tendencijas, ES veiksmų efektyvumą ir pagrįsti ES paramos dydžio pritaikymą atsižvelgiant į pažangą žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo srityse;

11.  palankiai vertina pastangas į metinę ataskaitą įtraukti Europos Parlamento veiklą, skatina pasinaudoti EP patirtimi bei galimybėmis, be kita ko, daugeliu mokslinių tyrimų ir studijų, atliktų EP pavedimu, ir primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT konkrečiai pranešti, kokių ES veiksmų buvo imtasi dėl Parlamento rezoliucijų, įskaitant skubias rezoliucijas dėl žmogaus teisių pažeidimų; ragina Parlamentą ir ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais vienas kitam nuolat teikti informaciją ir bendradarbiauti, ypač ekstremaliose situacijose;

12.  palankiai vertina ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m., nes joje atspindimos ES pastangos, dedamos siekiant skatinti žmogaus teisių, lyčių lygybės, demokratijos ir gero valdymo aspektų integravimą į vystymosi politikos kryptis ir priemones;

ES politikos struktūra

Strateginė programa ir veiksmų planas

13.  pakartoja savo palankų ES strateginės programos ir veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje, kuris yra svarbus žingsnis integruojant ir įtraukiant žmogaus teises į visas ES išorės politikos sritis, vertinimą; pabrėžia, kad reikalingas ES institucijų ir valstybių narių bendras sutarimas ir didesnis ES žmogaus teisių politikos koordinavimas; ragina EIVT labiau stengtis didinti valstybių narių atsakomybės už šį veiksmų planą jausmą; ragina į metinę ataskaitą įtraukti skirsnį apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina veiksmų planą;

14.  pabrėžia didelę veiksmingo ir patikimo strateginėje programoje ir veiksmų plane deklaruojamų įsipareigojimų įgyvendinimo svarbą; pabrėžia, kad norint užtikrinti patikimumą reikalingas tinkamas žmogaus teisių politikos sričių finansavimas ir nuoseklus integravimas aukštu politiniu lygmeniu, pvz., ministrų susitikimuose ir aukščiausiojo lygio susitikimuose su trečiosiomis šalimis, įskaitant strategines partneres;

15.  apgailestauja dėl to, kad, priešingai ES deklaruojamam įsipareigojimui užtikrinti teisių nedalomumą ir tarpusavio priklausomybę, ES žmogaus teisių politikoje labai apleidžiamos ekonominės, socialinės ir kultūrinės teisės, ir ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares aktyviau nukreipti pastangas šia linkme, taip pat darbo ir socialinių teisių srityje;

16.  pažymi, kad dabartinio veiksmų plano vykdymas bus baigtas 2014 m. pabaigoje; tikisi, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoja ir EIVT laiku atliks peržiūrą ir konsultuosis su valstybėmis narėmis, Komisija, Parlamentu ir pilietine visuomene ir remiantis tuo bus priimtas naujas veiksmų planas, kuris įsigalios 2015 m. sausio mėn.;

ES specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais

17.  pripažįsta įgaliojimų, suteiktų pirmajam ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, svarbą; ragina ES specialųjį įgaliotinį didinti ES žmogaus teisių, ypač moterų teisių ir visų mažumų teisių, politikos matomumą, integravimą, darną, nuoseklumą ir veiksmingumą ir įgyvendinant savo įgaliojimus rasti tinkamą tyliosios ir viešosios diplomatijos pusiausvyrą; pakartoja savo rekomendaciją, kad ES specialusis įgaliotinis reguliariai teiktų Parlamentui savo veiklos ataskaitą, savo teminių ir geografinių prioritetų paaiškinimą ir užtikrintų, kad atsižvelgiant į Parlamento iškeltus probleminius klausimus būtų imtasi tolesnių veiksmų;

18.  palankiai vertina tai, kad ES specialusis įgaliotinis palaikė atvirą dialogą su Parlamentu ir pilietine visuomene, taigi buvo imtasi svarbių praktinių veiksmų, kurie turėtų būti tęsiami ir stiprinami siekiant užtikrinti tinkamą skaidrumą ir atskaitomybę; teigiamai vertina ES specialiojo įgaliotinio bendradarbiavimą su regioninėmis įstaigomis bei daugiašaliuose forumuose ir ragina jį toliau plėsti šią veiklą;

19.  palankiai vertina tai, kad bendradarbiavimas su ES specialiuoju įgaliotiniu žmogaus teisių klausimais buvo įtrauktas į ES specialiojo įgaliotinio Sahelio klausimais įgaliojimus, ir primygtinai ragina Tarybą ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją šią praktiką taikyti ir nustatant būsimų ES specialiųjų įgaliotinių, paskirtų atsižvelgiant į geografinį aspektą, įgaliojimus;

ES gairės dėl žmogaus teisių

20.   palankiai vertina ES gairių dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir dėl lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų žmogaus teisių priėmimą; vis dėlto primena EIVT, kad rengdama bet kokias naujas strategines priemones, pvz., gaires, arba persvarstydama galiojančias priemones ji laikytųsi geros tarpinstitucinės praktikos ir laiku pradėtų bendradarbiauti su tinkamais politiniais organais Parlamente; primena Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių, kurioje Parlamentas pasiūlė plataus užmojo priemonių rinkinį, pateikdamas siūlymų, kaip praktiškai įgyvendinti gaires, kad būtų pasiekta reikšminga pažanga saugant ir skatinant šią pagrindinę visuotinę laisvę; palankiai vertina EIVT ir Tarybos senesnių gairių peržiūrėjimo ir pataisymo praktiką; ragina EIVT atlikti tikslesnę peržiūrą ir jos metu išsamiai konsultuotis su suinteresuotaisiais subjektais, kad gairės būtų pritaikytos prie besikeičiančių aplinkybių;

21.  primygtinai ragina EIVT ir Tarybą ypatingą dėmesį skirti tinkamo gairių įgyvendinimo planams; rekomenduoja rengti papildomus mokymus EIVT ir ES delegacijų darbuotojams bei valstybių narių diplomatams ir didinti jų informuotumą; išreiškia ypatingą susirūpinimą dėl gairių tarptautinės humanitarinės teisės klausimais ir kovos su kankinimu ir kitokiu žiauru, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu gairių įgyvendinimo;

Dialogai žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis

22.  atkreipia dėmesį į sunkumus, su kuriais vis dar susiduriama siekiant konkrečios pažangos palaikant daugelį ES dialogų žmogaus teisių klausimais ir vykdant konsultacijas; ragina ES ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti didesnį dialogų su tomis šalimis, kurios kelia susirūpinimą, reikšmingumą; pabrėžia poreikį palaikant šiuos dialogus įgyvendinti ryžtingą, ambicingą ir skaidrią žmogaus teisių politiką; todėl ragina ES daryti aiškias politines išvadas, jei dialogas žmogaus teisių klausimais nėra konstruktyvus, ir tokiais atvejais arba nuolatinių žmogaus teisių pažeidimų atvejais daugiau dėmesio skirti politiniam dialogui, demaršams ir viešajai diplomatijai; taip pat įspėja, kad diskusijos žmogaus teisių klausimais neturėtų būti atskirtos nuo aukšto lygio politinių dialogų;

23.  mano, kad dialogais ir konsultacijomis žmogaus teisių klausimais turėtų būti siekiama stiprinti ir remti pilietinę visuomenę, žmogaus teisių gynėjus, profesines sąjungas, žurnalistus, teisininkus ir parlamentarus, pareiškiančius poziciją, kovojančius su piktnaudžiavimu savo šalyse ir reikalaujančius, kad jų teisių būtų laikomasi; ragina ES užtikrinti, kad dialogai ir konsultacijos žmogaus teisių klausimais būtų plataus užmojo ir lydimi aiškių viešųjų lyginamųjų standartų, kurių pagrindu būtų galima objektyviai įvertinti šiais dialogais ir konsultacijomis pasiektą pažangą;

24.  primena, kad korupcija viešajame ir privačiajame sektoriuose nuolat skatina ir didina nelygybę ir diskriminaciją, kalbant apie galimybę vienodomis sąlygomis naudotis pilietinėmis, politinėmis, ekonominėmis ar socialinėmis ir kultūrinėmis teisėmis, ir pabrėžia, jog įrodyta, kad korupcijos aktai ir žmogaus teisių pažeidimai apima piktnaudžiavimą valdžia, atskaitomybės trūkumą ir įvairių formų diskriminaciją; prašo formuojant ES biudžetą ir teikiant išorės pagalbą užtikrinti išorės pagalbos ir viešojo sektoriaus biudžetų aukščiausio lygio atskaitomybę;

Atskiroms šalims skirtos žmogaus teisių strategijos ir žmogaus teisių informaciniai centrai

25.  atkreipia dėmesį į EIVT pastangas užbaigti pirmą ES atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų ciklą; pakartoja, kad remia siekį atsakomybę už šaliai skirtą strategiją suteikti ES delegacijai ir valstybių narių ambasadoms vietoje, kartu užtikrinant kokybės kontrolę pagrindinės buveinės lygmenyje; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad trūksta atskiroms šalims skirtų strategijų turinio skaidrumo; dar kartą ragina viešai paskelbti bent pagrindinius atskiroms šalims skirtų žmogaus teisių strategijų prioritetus ir suteikti Parlamentui galimybę susipažinti su šiomis strategijomis, kad būtų užtikrintas atitinkamas tikrinimas; ragina ES viešai įvertinti, ko pasimokyta per pirmąjį atskiroms šalims skirtų ES žmogaus teisių strategijų ciklą, ir apibūdinti geriausią patirtį, taikytiną per kitą ciklą;

26.  palankiai vertina beveik užbaigtą žmogaus teisių informacinių centrų ES delegacijose tinklą; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT parengti planą, kaip šis tinklas gali būti panaudotas, kad būtų realizuotas visas jo potencialas; ragina ES delegacijas paskelbti visų žmogaus teisių informacinių centrų ir ES ryšių su žmogaus teisių gynėjais palaikymo pareigūnų kontaktinius duomenis;

Žmogaus teisės ES prekybos politikos srityje

27.  remia praktiką, kai teisiškai privalomos ir nediskutuotinos su žmogaus teisėmis susijusios sąlygos įtraukiamos į ES tarptautinius susitarimus, sudarytus su trečiosiomis šalimis, ir mano, kad žmogaus teisių sąlygos taip pat turėtų būti sistemingai įtraukiamos į prekybos susitarimus; ragina veiksmingai stebėti su žmogaus teisėmis susijusių sąlygų taikymą ir pranešti atsakingam Parlamento komitetui apie jų vertinimą ir siūlomą atsaką;

28.  pabrėžia, kad Parlamentas turėtų nepritarti tarptautiniams susitarimams rimtų žmogaus teisių pažeidimų atvejais;

29.  primena, kad persvarstyta BLS įsigalios 2014 m. sausio 1 d.; palankiai vertina tolesnį BLS+ taikymą, kai šalims taikomi papildomi lengvatinių muitų tarifai, jeigu jos ratifikavo ir įgyvendino 27 pagrindines žmogaus teisių, darbo ir aplinkos srities konvencijas; primena galimybę nebeteikti BLS, BLS+ ir „Viskas, išskyrus ginklus“ (pranc. TSA) lengvatų, jeigu grubiai pažeistos žmogaus teisės; ragina Komisiją viešai paskelbti tinkamumo naudotis BLS+ lengvatomis vertinimus, kad būtų padidintas skaidrumas ir atskaitomybė;

30.  taip pat ragina ES apibrėžti ir priimti specialias politines gaires dėl veiksmingo žmogaus teisių įtraukimo į savo prekybos ir investicijų susitarimus, kad būtų užtikrintas poveikio žmogaus teisėms vertinimų metodologinis nuoseklumas ir tikslumas;

Žmogaus teisės ES vystymosi politikoje

31.  pabrėžia tai, kad įgyvendinant Pusano veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystę tarptautinė bendruomenė buvo raginama patvirtinti žmogaus teisėmis grindžiamą požiūrį, taikomą bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, kad būtų padidintas vystymosi pastangų veiksmingumas;

32.  ragina Komisiją atlikti išsamų ES vystomojo bendradarbiavimo projektų poveikio vertinimą, kuris turėtų apimti jų poveikį žmogaus teisių padėčiai, siekiant užtikrinti, kad teikiant ES pagalbą vystymuisi nebūtų prisidedama prie tolesnio diskriminuojamų grupių menkinimo ir kad ES lėšos būtų sąžiningai paskirstomos skirtingiems regionams šalies viduje atsižvelgiant į jų poreikius ir išsivystymo lygį;

33.  pakartoja, kad Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) turėtų būti atsakingos už tai, kad ateityje vykdant programavimą būtų priimtas teisėmis grindžiamas požiūris;

34.  mano, kad nacionaliniai parlamentai ir pilietinės visuomenės organizacijos yra labai svarbūs veiksmingai įgyvendinant žmogaus teisių nuostatas, ir pabrėžia, kad, siekiant jų dalyvavimo priimant sprendimus ir tvirtesnės jų tikros atsakomybės už vystymosi strategijos politinį pasirinkimą, būtina sudaryti tam tinkamas sąlygas;

Europos Sąjungos politika pereinamojo laikotarpio procesų atžvilgiu

35.  pažymi pastaraisiais metais gautus neginčijamus įrodymus, kurie rodo, kad itin svarbu, jog vykdant ES užsienio reikalų politiką būtų tinkamai reaguojama į dinamiškus pereinamojo laikotarpio procesus trečiosiose šalyse; ragina ES ir toliau mokytis iš anksčiau įgytos patirties, ir teigiamos, ir neigiamos, vengti kai kurių politinių klaidų pakartojimo ir nustatyti geriausią praktiką, kad būtų daroma įtaka demokratizavimo procesams ir jie būtų stiprinami; pripažįsta politinio lankstumo skirtingose situacijose reikalingumą ir ragina parengti politines priemones, kurios galėtų būti taikomos esant skirtingiems pereinamojo laikotarpio scenarijams, kad paramos žmogaus teisėms ir demokratijai priemonės būtų lanksčiai ir patikimai integruotos į ES požiūrį;

36.  pabrėžia, kad politinius pokyčius ir demokratizaciją turi turi lydėti pagarba žmogaus teisėms, teisingumo, skaidrumo skatinimas, atskaitomybė, susitaikymas, teisinė valstybė ir demokratinių institucijų steigimas, tinkamai atsižvelgiant į lyčių lygybę ir teisingumą nepilnamečių atžvilgiu; pabrėžia, kad svarbu suteikti žalos, patirtos dėl ankstesnių režimų padarytų žmogaus teisių pažeidimų, atlyginimo teisę; pabrėžia, kad ES visuomet turėtų pasisakyti už tokį požiūrį į pereinamojo laikotarpio teisingumą, kuriuo būtų atsižvelgiama į aplinkybes, kartu griežtai laikantis atskaitomybės už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus principo;

37.  pabrėžia, kad ES turėtų visapusiškai remti šalis, kuriose buvo nuversti autoritariniai režimai ir vyksta perėjimo prie demokratijos procesas – remti pilietinę visuomenę, kaip labai svarbią veikėją skatinant teisinę valstybę, atskaitomybę, skaidrumą ir socialinius judėjimus, siekiančius politinių pokyčių ir dalyvavimo; primena, kad policija, kariuomenė ir teisminės institucijos dažnai naudojamos kaip sistemingų žmogaus teisių pažeidimų mechanizmai; todėl pabrėžia, kad šių organų institucinė reforma turi užtikrinti didesnę atskaitomybę ir skaidrumą vykstant pereinamojo laikotarpio procesams;

38.  mano, kad ES išorės finansinės priemonės yra svarbi ES vertybių skatinimo ir gynimo už ES ribų priemonė; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina įsipareigojimą vykdant ES išorės veiksmus visų pirma dėmesį skirti žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinės valstybės principui; ragina didinti įvairių teminių ir geografinių priemonių nuoseklumą ir veiksmingumą, kad būtų pasiektas šis strateginis tikslas;

39.  primygtinai ragina ES politiškai ir finansiškai remti aktyvią ir nepriklausomą pilietinę visuomenę visame pasaulyje, visų pirma panaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP); kadangi Europos studentų mainų programose leidus dalyvauti jauniems žmonėms iš ES nepriklausančių šalių ir sukūrus mokymo programas jauniems specialistams jauni žmonės būtų skatinami aktyviai dalyvauti kuriant demokratiją ir būtų stiprinama pilietinė visuomenė; apgailestauja, kad susirinkimų laisvė, kaip viena iš pagrindinių bet kokios demokratijos raidos sąlygų ir kaip itin opus klausimas pereinamojo laikotarpio šalyse, ES veiksmų plane žmogaus teisių ir demokratijos srityje, atrodo, liko nepastebėta; ragina EIVT ir valstybes nares parengti susirinkimų laisvės gaires;

40.  palankiai vertina Europos demokratijos fondo sukūrimą, raginą jį teikti paramą tiems, kas siekia demokratinių pokyčių, jiems siūlant jų reikmėms pritaikytą lankstų finansavimą; ragina ES ir valstybes nares užtikrinti reikiamą ES finansinę paramą EDF; primena, jog itin svarbu išvengti bet kokio Europos demokratijos fondo ir ES išorės politikos priemonių, visų pirma žmogaus teisių ir demokratijos srityse, nustatytų įgaliojimų ir veiklos dubliavimosi;

Plėtros politika, demokratizacija ir žmogaus teisės

41.  pabrėžia plėtros proceso svarbą siekiant remti demokratizaciją ir stiprinti žmogaus teisių apsaugą;

42.  palankiai vertina Komisijos sprendimą vykstant plėtros procesui didelį dėmesį skirti teisinei valstybei; primygtinai ragina ES vykstant plėtros procesui likti budriai ir reikalauti skrupulingai įgyvendinti žmogaus teisėms svarbias nuostatas, pvz., aktyvią nacionalinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių apsaugą, kad būtų užtikrintas vienodas požiūris į šias mažumas švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių ir kitų viešųjų paslaugų srityje, teisinės valstybės sukūrimą, kartu imantis ryžtingų kovos su visų formų korupcija veiksmų, taip pat veiksmingą prieigą prie teisingumo sistemos, veiksmus siekiant garantuoti pagrindines laisves, visapusišką ir veiksmingą nacionalinei mažumai priklausančių asmenų ir nacionalinei daugumai priklausančių asmenų lygybę visose socialinio, ekonominio, politinio ir kultūrinio gyvenimo srityse;

43.  pabrėžia, kad skubiai reikia rasti teisingą ir ilgalaikį Artimųjų Rytų konflikto sprendimą, siekiant užtikrinti abiejų valstybių – nepriklausomos, demokratinės ir gyvybingos Palestinos valstybės ir Izraelio valstybės, taikiai ir saugiai gyvenančių teritorijoje, kurios sienos nustatytos 1967 m. ir pripažintos tarptautiniu mastu, – sambūvį;

44.  susirūpinęs pažymi, kad pagarba mažumų teisėms yra vienas iš pagrindinių uždavinių, kurie buvo nustatyti Komisijos 2012–2013 m. plėtros strategijoje; ragina valstybes nares, šalis kandidates ir galimas šalis kandidates pradėti bendras viešas diskusijas dėl mažumų pripažinimo ir jų įtraukimo į švietimo sistemą, pilietinės visuomenės dalyvavimo, gyvenimo sąlygų gerinimo ir apskritai informuotumo didinimo; apgailestauja dėl to, kad visuose Vakarų Balkanuose romų bendruomenė yra ypač nepalankioje padėtyje, ir kad tai turi neigiamą poveikį partnerystės procesams; primygtinai ragina atitinkamas šalis įgyvendinti veiksmingas priemones, skirtas diskriminacijos ir segregacijos, būsto prieinamumo, sveikatos priežiūros ir kitoms panašioms problemoms spręsti; smerkia bendrą neapykantos ir išankstinių nusistatymų kurstymą, neigiamus veiksmus ir diskriminaciją lyties ar lytinės orientacijos pagrindu, taip pat pažeidžiamų grupių ir neįgaliųjų atžvilgiu; pabrėžia, kad ši problema yra dažnas reiškinys daugelyje plėtros šalių ir daugelyje valstybių narių;

45.  pažymi, kad plėtros šalyse iš esmės buvo padaryta pažanga žiniasklaidos laisvės srityje; vis dėlto apgailestauja dėl žodžio laisvės užtikrinimo priemonių trūkumo kai kuriose plėtros šalyse, dėl kurio dažnai atsiranda vidinė cenzūra, politinis kišimasis, ekonominis spaudimas ir žurnalistų persekiojimas bei smurtas prieš juos; atsižvelgdamas į tai yra rimtai susirūpinęs dėl vis dažnesnių žodžio ir spaudos laisvės pažeidimų Turkijoje;

Su pereinamojo laikotarpio procesais susijęs iššūkis vykdant kaimynystės politiką

46.  pripažįsta uždavinius, susijusius su perėjimo prie demokratijos procesais pietinėse ir rytinėse kaimyninėse šalyse; atkreipia dėmesį į vis didesnius skirtumus demokratinių reformų ES kaimyninėse šalyse srityje; pakartoja, kokia svarbi pilietinė visuomenė ir žmogaus teisių organizacijos vykstant perėjimo prie demokratijos procesui; todėl ragina Kaimynystės politikos Pietų dimensiją atskirti nuo Rytų dimensijos, kad būtų galima veiksmingiau prisitaikyti prie konkrečių kiekvienos geografinės teritorijos ypatumų ir poreikių;

47.  ragina ES kaip demokratinę į reformas orientuotą partnerę vykdyti nuoseklius veiksmus kaimynystėje; taigi pritaria tolesniam bendradarbiavimui su kaimyninėmis šalimis vykstant asociacijos procesams; pripažįsta Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir ragina toliau stiprinti ES ir Rytų partnerystės šalių santykius; remia demokratinius ir proeuropietiškus procesus Ukrainoje ir smerkia tai, kad neseniai prieš taikias viešas demonstracijas Kijeve buvo panaudota jėga, o tai esminių susirinkimo laisvės ir saviraiškos laisvės principų pažeidimas;

48.  pažymi naują ES požiūrį, kuriuo siekiama stiprinti ES ir kaimynystės šalių bei visuomenių partnerystę, paremtą tarpusavio atskaitomybe ir bendrais įsipareigojimais laikytis visuotinių žmogaus teisių, demokratijos, socialinio teisingumo ir teisinės valstybės vertybių;

49.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į demokratinių procesų trapumą ir žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių padėties pablogėjimą daugumos kaimyninių šalių teritorijoje; pabrėžia, kad geras valdymas, skaidrumas, asociacijų, žodžio, minties, sąžinės bei religijos ir susirinkimų laisvė, laisva spauda ir žiniasklaida, teisinė valstybė ir nepriklausomos teisminės institucijos yra itin svarbios remiant perėjimo prie demokratijos procesus; pakartoja, kaip svarbu svarbu laikytis lyčių lygybės bei moterų teisių ir jas skatinti; taip pat skatinti socialinę raidą ir mažinti nelygybę; pripažįsta pagrindinį pilietinės visuomenės vaidmenį telkiant visuomenės paramą demokratinėms reformoms kaimyninėse šalyse;

50.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose šalyse pilietinės visuomenės organizacijos ir toliau susiduria su dideliais apribojimais, pvz., kliūtimis judėjimo laisvei, bylomis prieš NVO lyderius ir žmogaus teisių gynėjus, varžančiomis administracinėmis procedūromis, agresyviu baudžiamųjų įstatymų dėl šmeižto prieš NVO naudojimu arba visišku jų veiklos uždraudimu, griežtomis finansavimo užsienio lėšomis kontrolės taisyklėmis arba reikalavimu gauti leidimą norint priimti finansinę paramą; šiuo požiūriu pabrėžia Europos demokratijos fondo reikšmę lanksčiai ir diskretiškai remiant prodemokratinius šalių visuomenių gebėjimus prieš demokratinius pokyčius ir jų metu;

51.  apgailestauja, kad trūksta pažangos siekiant rasti tvarų politinį „įšaldytųjų konfliktų“ sprendimą; pabrėžia, kad vykdant politinį dialogą turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama ir laikomasi atitinkamų šalių teritorinio vientisumo ir tarptautiniu mastu pripažintų sienų; primygtinai ragina ES aktyviau įsitraukti sprendžiant šį klausimą;

52.  pabrėžia, kokios svarbios nacionalinės žmogaus teisių institucijos nacionalinio lygmens žmogaus teisių sistemoje – jos kontroliuoja, kaip laikomasi žmogaus teisių, didina informuotumą ir užtikrina teisių gynimą pažeidimų atveju; primygtinai ragina EIVT ir Komisiją parengti nacionalinių žmogaus teisių institucijų rėmimo politiką ir padėti šias institucijas kurti bei stiprinti, vadovaujantis Paryžiaus principais, nes tai išorės pagalbos, ypač teikiamos pagal Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę (EKPP), prioritetas;

53.  išlieka susirūpinęs dėl demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir pagarbos žmogaus teisėms trūkumo Baltarusijoje;

54.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į selektyvaus teisingumo atvejus kai kuriose rytinėse kaimyninėse šalyse; primena, kad ES nuolatos ragino paleisti politinius kalinius, pvz., Juliją Tymošenko Ukrainoje; pakartoja, kad šalyse, kurios įsipareigojusios laikytis demokratinių vertybių, politinė ir baudžiamoji atsakomybė turėtų būti aiškiai atskirtos;

55.  remia visas priemones, kuriomis kuriamas politinis dialogas, itin svarbus užtikrinant pereinamojo laikotarpio proceso Egipte pažangą; išreiškia savo gilų susirūpinimą dėl naujausių krizių ir politinės poliarizacijos šalyje, įskaitant musulmonų brolijos rėmėjų ir kariuomenės kovas gatvėse, terorizmą ir smurtinius susirėmimus Sinajuje; smerkia ekstremistų smurtą prieš koptų krikščionių bendruomenes; išreiškia savo solidarumą su Egipto gyventojais, kovojančiais dėl demokratijos ir palankiai vertina Europos Sąjungos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos pastangas ieškant krizės mažinimo sprendimo; dar kartą nurodo, kad reikia skubiai vykdyti konstruktyvų ir įtraukų politinį dialogą, kad būtų parengtas aiškus perėjimo prie tikros ir tvarios demokratijos veiksmų planas; ragina visus politinius šalies lyderius rasti būdą, kaip išeiti iš pavojingos aklavietės, ir susitarti dėl apčiuopiamų pasitikėjimo stiprinimo priemonių įgyvendinimo siekiant išvengti didesnio kraujo praliejimo ir poliarizacijos šalyje rizikos; ragina greitai grįžti prie demokratinio proceso, taip pat visapusiškai įtraukiai surengti laisvus ir sąžiningus prezidento bei parlamento rinkimus; primygtinai ragina Egipto institucijas aktyviau rengti visą apimančią konstituciją, kurioje būtų visiems numatytos vienodos teisės;

56.  ragina nedelsiant nutraukti visus smurto aktus, lytinius išpuolius ir kitą žeminantį elgesį protestuotojų moterų ir moterų teisių aktyvisčių atžvilgiu; ragina visus šiuos atvejus rimtai ir nešališkai ištirti, o kaltininkus patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

57.  ir toliau yra giliai susirūpinęs dėl kritinės padėties Sirijoje; kuo griežčiausiai smerkia cheminio ginklo ir itin didelio masto jėgos ir smurto prieš civilius gyventojus ir mažumas panaudojimą šalyje, kuri negali pateisinti jokiomis aplinkybėmis ir baisisi valstybės pažeidimų, kurie gali būti priskirti nusikaltimams žmoniškumui, mastu; primena savo tvirtą pritarimą Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro raginimui, kad JT Saugumo Taryba pavestų Tarptautiniam baudžiamajam teismui oficialiai ištirti padėtį Sirijoje; ragina visas ginkluotąsias grupuotes nedelsiant nutraukti smurtą šalyje; reiškia rimtą susirūpinimą dėl vykstančios humanitarinės krizės, įskaitant pabėgėlių padėtį, ir dėl pasekmių kaimyninėms šalims ir stabilumui regione; dar kartą pabrėžia, kad humanitarinė pagalba tiems, kuriems reikia pagrindinių prekių ir paslaugų Sirijoje ir kaimyninėse šalyse, turi būti nedelsiant vykdytinas tarptautinės bendruomenės ir Europos Sąjungos prioritetas; mano, kad konfliktus galima išspręsti politinėmis priemonėmis ir vykdant diplomatinius procesus; pabrėžia, kaip svarbu tiksliai įgyvendinti Konvenciją dėl cheminio ginklo kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo; teigiamai vertina neseniai priimtą Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją ir JT Generalinio Sekretoriaus pasiūlymą 2013 m. gruodžio mėn. surengti Ženeva II konferenciją; smerkia krikščionių ir kitų religinių mažumų persekiojimą Artimuosiuose Rytuose;

58.  primena savo 2010 m.lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl padėties Vakarų Sacharoje(18), 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione(19), ir ragina užtikrinti Sacharos gyventojų žmogaus teises bei pabrėžia būtinybę taikyti šias teises Vakarų Sacharoje ir Tindufo stovyklose, o taip pat užtikrinti laisvę jungtis į organizacijas, žodžio laisvę bei teisę rengti demonstracijas; reikalauja paleisti visus Sacharos politinius kalinius; ragina leisti atvykti į teritoriją nepriklausomiems stebėtojams, NVO ir žiniasklaidos atstovams; remia tai, kad laikantis atitinkamų Jungtinių Tautų rezoliucijų, taip pat ir tų, pagal kurias leidžiamas gyventojų apsisprendimas, būtų surastas teisingas ir abipusiai priimtinas politinis sprendimas dėl Vakarų Sacharos;

Pereinamojo laikotarpio teisingumas ir taikos kūrimo po konfliktų iššūkis

59.  mano, kad atskaitomybė už anksčiau padarytus pažeidimus yra neatskiriama tvaraus susitaikymo proceso dalis; ragina ES ir valstybes nares remti moteris ir pabrėžia, kaip ypač svarbu, kad moterys sistemingai dalyvautų taikos procese ir priimant politinius ir ekonominius sprendimus, įskaitant perėjimo prie demokratijos ir sprendžiant konfliktus; ragina paduoti karo nusikaltėlius į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ir ragina valstybes nares šiuo klausimu sustiprinti bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu; palankiai vertina EIVT ketinimus parengti specialią politiką dėl pereinamojo laikotarpio teisingumo siekiant padėti visuomenei spręsti praeities pažeidimų klausimus ir kovoti su nebaudžiamumu ir ragina šią politiką parengti laiku; pabrėžia, kad pereinamojo laikotarpio teisingumo klausimą reikia spręsti nuosekliai atsižvelgiant į ES paramą tarptautinei baudžiamajai teisenai apskritai ir konkrečiai TBT; ypač atkreipia dėmesį į ES patirtį Vakarų Balkanuose, kuria galėtų būti remiamasi; ragina ES aktyviai remti naujai įsteigtus JT specialiojo pranešėjo tiesos, teisingumo, reparacijos ir nepasikartojimo užtikrinimo klausimais įgaliojimus;

60.  pabrėžia, kad pagrindinis ES požiūrio į pereinamojo laikotarpio teisingumą elementas turėtų būti parama institucinei teisminių institucijų reformai siekiant stiprinti teisinės valstybės veikimą pagal tarptautinius standartus; pabrėžia, kad seniau nusikaltimus padarę nusikaltėliai turi būti teisiami nacionaliniuose arba tarptautiniuose teismuose; pabrėžia, kad svarbu palaikyti viešą dialogą siekiant išspręsti praeities problemas ir numatyti tinkamas aukų konsultavimo ir kompensavimo programas, įskaitant nuostolių atlyginimą; mano, kad darbuotojų, dirbančių pereinamojo laikotarpio institucijose, ankstesnės veiklos tikrinimas yra su pereinamojo laikotarpio teisingumu susijęs patikimumo testas;

61.  atkreipia dėmesį į tai, kad nuoseklių politikos sričių, kuriomis siekiama užtikrinti pereinamojo laikotarpio procesus po konfliktų, formavimas yra itin sudėtingas; taigi pabrėžia būtinybę didinti pagarbą tarptautinėms žmogaus teisėms, stiprinti humanitarinės teisės normų laikymąsi ginkluotų konfliktų metu ir gerinti su tuo susijusią stebėseną, taip pat ragina EIVT remti pilietinės visuomenės organizacijas, kurių misija – skatinti, kad ginkluoti valstybiniai ir nevalstybiniai subjektai laikytųsi humanitarinės teisės, ypač atkreipiant dėmesį į moterų teises ir vaikų interesus;

62.  griežtai smerkia rimtus žmogaus teisių pažeidimus ginkluotų konfliktų metu kilus naujoms ir tebevykstančioms krizėms, pvz., Sirijoje, Malyje, Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje, ypač neteismines egzekucijas, išžaginimus ir kitas seksualinio smurto formas, kankinimus, savavališkus suėmimus ir kalinimus, ypač atsižvelgiant į moterų ir vaikų, kurie yra itin pažeidžiami, padėtį; ragina ES visais šiais atvejais kovoti su nebaudžiamumu ir remti vietos teisminių institucijų ir TBT veiksmus, kad nusikaltimų vykdytojai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn; ragina ES į visą savo veiklą išorės santykių srityje integruoti kankinimų prevencijos priemones;

63.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir EIVT atlikti visapusišką tragiškų įvykių Sirijoje, Libijoje ir Malyje ir kitų naujausių konfliktų politinę apžvalgą siekiant persvarstyti ES gaires tarptautinės humanitarinės teisės klausimais ir užtikrinti veiksmingesnį šių gairių įgyvendinimą; ragina ES remti dabartinę Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Šveicarijos vyriausybės iniciatyvą reformuoti šiuo metu taikomą tarptautinę valdymo sistemą, susijusią su tarptautine humanitarine teise; pritaria, kad ES įsitrauktų į JT Saugumo Tarybos reformą, kuria siekiama sudaryti sąlygas veiksmingai reaguoti į šiuolaikines krizes;

64.  teigiamai vertina 2014 m. sausio mėn. pradedamą įgyvendinti Europos savanoriškos humanitarinės pagalbos korpuso iniciatyvą, kuria bus suteikta galimybė daugiau kaip 8 tūkstančiams ES ir ne ES šalių piliečių baigti mokymą ir dalyvauti humanitarinėse operacijose visame pasaulyje, ir pažymi, kad 10 tūkstančių žmonių rems minėtąją iniciatyvą kaip „internetiniai savanoriai“, atlikdami užduotis, kurias galima atlikti namuose kompiuteriu;

65.  ragina ES parengti bendrą ES poziciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių,

Blokuojami pereinamieji procesai ir susirūpinimą keliančios šalys

66.  taip pat atkreipia dėmesį į blokuojamus pereinamuosius procesus šalyse ir regionuose, kuriuose valdantysis režimas sustabdė arba nutraukė reformas ir pereinamojo laikotarpio procesus; ragina ES tęsti savo pastangas įtikinti valdantįjį elitą šiose šalyse, taip pat kitose susirūpinimą keliančiose šalyse, kuriose valdymas vis dar autoritarinis, pradėti reformų procesą siekiant sukurti tvirtas ir stabilias demokratines valstybes, kuriose laikomasi teisinės valstybės principo ir gerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės; mano, kad šios įtikinimo pastangos turi būti įtrauktos į visus dialogus su partneriais, įskaitant aukščiausio politinio lygmens dialogus, pasitelkiant visas aktualias ES išorės politikos sritis, t. y. vystymosi, prekybos ir kitą politiką;

67.  primena, kad šalyse ir regionuose, kuriuose pereinamieji procesai sustabdyti, trūksta politinių reformų ir nėra politinės atskaitomybės; pakartoja, kad visi piliečiai turi teisę visapusiškai ir laisvai dalyvauti politiniame gyvenime, kai organizuojami laisvi, sąžiningi ir atviri rinkimai, kuriuose dalyvauja daugiau nei viena partija ir naudojamasi įvairiais alternatyviais ir nepriklausomais žiniasklaidos šaltiniais;

68.  reiškia didelį susirūpinimą dėl pastaruoju metu priimtų represinių įstatymų ir dėl to, jog juos Rusijos valdžios institucijos savavališkai taiko, todėl dažnai užsipuolamos NVO, pilietinės visuomenės aktyvistai, žmogaus teisių gynėjai, mažumos ir lesbietės, gėjai, biseksualūs, translyčiai ir interseksualūs asmenys (LGBTI), ir ragina ES išreikšti savo susirūpinimą visuose politiniuose lygmenyse; ragina paleisti Michailą Chodorkovskį ir kitus politinius kalinius ir smerkia teisingumo naudojamą politiniais tikslais; primygtinai ragina Rusijos valdžios institucijas nešališkai ištirti Sergejaus Magnickio, Natalijos Estemirovos, Anos Politkovskajos, Stanislavo Markelovo ir Vasilijaus Aleksaniano mirtis ir įvykdyti teisingumą jų kaltininkams; apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į 2012 m. spalio 23 d. Parlamento rekomendaciją dėl S. Magnickio bylos; todėl ragina Tarybą priimti sprendimą dėl bendro valstybės tarnautojų, susijusių su Sergejaus Magnickio mirtimi, ES sąrašo sudarymo; taip pat mano, kad šiame Tarybos sprendime reikėtų nustatyti tiems valstybėms tarnautojams taikytinas tikslines sankcijas; yra giliai susirūpinęs dėl ekstremalių dešiniųjų pažiūrų agresyviai nuteiktų grupių, kurios internetu kontaktuoja LGBTI asmenis, siekdami juos išvilioti ir užpulti, bei įkelia į internetą šimtus šių veiksmų vaizdo įrašų; ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas Rusijoje teikti daugiau paramos LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjams, laikantis atitinkamų gairių;

69.  reiškia susirūpinimą dėl vis besitęsiančių represijų prieš nepriklausomus žurnalistus ir žmogaus teisių aktyvistus ir dėl politinių skirtingų nuomonių suvaržymo Kuboje; atkreipia dėmesį į sąžinės kalinių padėtį Kuboje – jie ir toliau nuteisiami remiantis sufabrikuotais kaltinimais arba laikomi sulaikyti iki teismo; ragina EIVT ir ES vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją Jungtinėse Tautose skatinti sudaryti tarptautinį nepriklausomą tyrimo komitetą, kuris ištirtų aplinkybes, kuriomis 2012 m. liepos mėn. mirė Kubos žmogaus teisių gynėjai ir taikūs disidentai Oswaldo Payá Sardiñas (2002 m. A. Sacharovo premijos laureatas) ir Harold Cepero;

70.  pabrėžia, kad būtina tarptautiniu mastu stebėti žmogaus teisių padėtį Kinijoje, ir ragina ES valstybes nares aktyviai įsitraukti, kad toks stebėjimas būtų vykdomas, atsižvelgiant į nesėkmingą ES ir Kinijos dialogą žmogaus teisių klausimais, kai nepavyko pasiekti reikšmingų ir apčiuopiamų rezultatų; tebėra susirūpinęs dėl to, kad taikomi didėjantys apribojimai žmogaus teisių gynėjams, teisininkams, pilietinės visuomenės aktyvistams, žurnalistams ir tinklaraštininkams; remia vidinį Kinijos gyventojų poreikį naudotis jiems priklausančiomis pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis; primena, kad ES šiuo klausimu galėtų padėti sukurti didesnį pasitikėjimą, rasti naujas dialogo formas ir patobulinti jau esamas priemones;

71.  primygtinai ragina Kinijos valdžios institucijas pradėti rimtą dialogą su Tibeto gyventojais siekiant įvertinti esmines didelio susideginimo atvejų skaičiaus priežastis; smerkia priverstinį Tibeto klajoklių apgyvendinimą kitoje vietoje ir perkėlimą, nes tai kelia pavojų, kad išnyks gyvenimo būdas, neatskiriamas nuo Tibeto tapatybės; primygtinai ragina EIVT, laikantis neseniai patvirtintų ES gairių dėl religijos ir tikėjimo laisvės, atkreipti ypatingą dėmesį į represijų prieš religiją Tibete klausimą ir ragina Kiniją nutraukti šias Tibeto budizmo ribojimo politikos priemones; pabrėžia, kad reikia tobulinti švietimo sistemą, ypatingą dėmesį skiriant dvikalbiam švietimui regione, kad būtų išsaugotas nacionalinis savitumas ir paveldas ir būtų panaikintos jaunimo nedarbo priežastys;

72.  reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Irane, tebesitęsiančių represijų prieš reformų vykdytojus, didėjančio politinių kalinių ir sąžinės bei tikėjimo kalinių skaičiaus, bahajų bendruomenės diskriminavimo ir persekiojimo, pastovaus didelio įvykdytų mirties bausmių skaičiaus (taip pat nepilnamečių), paplitusių kankinimų, nesąžiningų teismų ir milžiniškų sumų, reikalaujamų paleidžiant už užstatą, didelių informacijos, žodžio, susirinkimų, tikėjimo, švietimo ir judėjimo laisvių apribojimų; teigiamai vertina kelių sąžinės kalinių, įskaitant teisininkę ir A. Sacharovo premijos laureatę Nasrin Sotoudeh, paleidimą Irane; ragina Irano valdžios institucijas paleisti tris opozicijos lyderius Mehdi Karroubi, Zahra Rahnavard ir Mir Hossein Mousavi daugiau kaip dvejus metus laikomus namų arešto sąlygomis nepateikus kaltinimų ir leisti JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių Irane klausimais apsilankyti šalyje, siekti paskelbti mirties bausmės moratoriumą, panaikinti interneto cenzūrą ir suteikti žodžio laisvę Irane; pažymi, kad atnaujinti Irano ir tarptautinės bendruomenės diplomatiniai santykiai, ir tikisi, kad E3+3 ir Irano derybos dėl Irano atominio ginklo bus sėkmingai ir visiems priimtinu būdu baigtos;

73.  išreiškia itin gilų susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties pablogėjimo Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR), pažymi Europos Parlamento priimtą atitinkamas skubias rezoliucijas (pagal Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnį) ir ragina KLDR dalyvauti prasmingame dialoge žmogaus teisių klausimais su Europos Sąjunga; ragina KLDR nutraukti be teismo vykdomas egzekucijas ir prievartinius dingimus, išlaisvinti politinius kalinius ir leisti savo piliečiams laisvai keliauti šalies viduje ir už jos ribų; ragina KLDR sudaryti sąlygas nacionalinės ir tarptautinės žiniasklaidos žodžio ir spaudos laisvei, taip pat suteikti savo piliečiams necenzūruojamą prieigą prie interneto; atkreipia dėmesį, kad visi provokaciniai KLDR veiksmai ir ribojamosios priemonės savo piliečiams lėmė visuotinį skurdą ir materialinį nepriteklių;

74.  reiškia gilų susirūpinimą dėl Kašmyro, kur smerktinas kiekvienas smurto prieš civilius aktas; žino, kad pradėtas tirti neatpažintų kapų klausimas; nepaisant to, primygtinai ragina bet kokių bandymų nustatyti atsakomybę ir užtikrinti atskaitomybę už civilių asmenų teisių pažeidimus pagrindu laikyti žmogaus teisių apsaugos mechanizmus;

75.  ragina Europos Sąjungą įsipareigoti sukurti koordinuotą ir įtraukią strategiją Saheliui siekiant, viena vertus, apsaugoti regioną, kita vertus, skatinti gerbti žmogaus teises regione, kad būtų nutrauktas smurtas, pavyzdžiui, kankinimai, dažni savavališki opozicijos atstovų ir žurnalistų sulaikymai, baudimas už taikias demonstracijas, smurtas prieš moteris, pavyzdžiui, išžaginimai, priverstinės santuokos, lyties organų žalojimas, diskriminacija dėl priklausymo etninei grupei ir kastai, siekiant taip padėti sukurti teisinę valstybę, kurioje būtų gerbiamos pagrindinės teisės ir laisvės;

76.  yra labai susirūpinęs tuo, kad keliose šalyse į pietus nuo Sacharos, ypač Ugandoje, Nigerijoje, Kamerūne ir Senegale, vis dažniau valstybė panaudoja smurtą LGBTI asmenų atžvilgiu; tvirtai smerkia bandymus įgyvendinti dar griežtesnius įstatymus tose šalyse, kur homoseksualumas jau laikomas nusikaltimu; ragina kolegas parlamentų narius nebereaguoti į populistinį ir konservatyvų spaudimą, taip pat religinių lyderių daromą spaudimą, ir apsaugoti visų piliečių, įskaitant LGBTI asmenis, teises; pažymi, kad 76 šalyse homoseksualumas laikomas nusikaltimu, penkiose iš jų numatyta mirties bausmė; dar kartą apgailestauja, kad Kotonu susitarimas buvo pasirašytas be diskusijų apie diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos kaip politinio dialogo dalies, kaip to ne vieną kartą prašė Parlamentas; primena Komisijai ir Tarybai, kad Parlamentas yra tvirtai nusiteikęs įtraukti šį aspektą į kitą Susitarimo peržiūrą;

77.  ragina ES parengti veiksmingą sankcijų numatymo visiems režimams, kurie prieš civilius gyventojus taiko represinius metodus, politiką;

78.  ragina ES toliau aktyviai remti žmogaus teisių gynėjus, be kita ko, laiku suteikiant laikiną buveinę tiems, kuriems kyla pavojus; ragina ES išplėsti savo žmogaus teisių gynėjų rėmimo politiką ir ją taikyti informatoriams ir tiriamosios žurnalistikos atstovams, kurie gali gerokai padėti apsaugoti ir skatinti žmogaus teises;

Rinkimų stebėjimas ir demokratijos rėmimo politika

79.  džiaugiasi tuo, kad ES ir toliau remia rinkimų procesus visame pasaulyje – organizuoja rinkimų stebėjimo misijas ir rinkimų ekspertų misijas, teikia pagalbą rengiant rinkimus ir paramą vietos stebėtojams; pažymi, kad organizuojant šias misijas neseniai buvo prisidedama remiant demokratinius procesus ES kaimyninėse šalyse, joms vykstant valdžia buvo perduota opozicijai (Senegalas) ir buvo sustiprinta po konflikto besiformuojanti demokratija (Siera Leonė);

80.  pabrėžia, kaip svarbu imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijų ataskaitas ir rekomendacijas; palankiai vertina savo iniciatyvą stiprinti tolesnius veiksmus, kurių imtasi atsižvelgiant į rinkimų stebėjimo misijų rekomendacijas, įtraukiant jas į demokratijos veiksmų planą atitinkamoje šalyje, ir vyriausiajam stebėtojui pavesti specialų uždavinį su Parlamento nuolatinių organų pagalba užtikrinti tolesnių su rekomendacijomis susijusių veiksmų vykdymą ir šių rekomendacijų įgyvendinimą;

81.  pabrėžia parlamentų veiklos pajėgumų stiprinimo laikotarpiais tarp rinkimų svarbą; atsižvelgdamas į tai primena ES Aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais prisiimtą įsipareigojimą vystomąjį bendradarbiavimą pagrįsti demokratine atsakomybe, ypatingą dėmesį skiriant sustiprintam parlamentų vaidmeniui; primygtinai ragina ES siekti teisėmis grindžiamo požiūrio, kad žmogaus teisių principai būtų integruoti į ES vykdomą veiklą, ir žmogaus teisių klausimus populiarinti pasaulinėje vystymosi darbotvarkėje, kaip įsipareigota veiksmų plane;

82.  primena Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą stebint rinkimus daugiau dėmesio skirti moterų, tautinių mažumų ir neįgaliųjų – ir kaip kandidatų, ir kaip rinkėjų – dalyvavimui rinkimuose; prašo visada atsižvelgti į ES rinkimų stebėjimo misijų išvadas rengiant programas, skirtas visapusiškam ir lygiam moterų dalyvavimui rinkimų procesuose remti, ir įgyvendinant misijų rekomendacijas;

Saviraiškos laisvė

83.  pabrėžia ypatingą saviraiškos laisvės, įskaitant laisvą žiniasklaidą, svarbą pereinamaisiais laikotarpiais; palankiai vertina ES įsipareigojimą parengti saviraiškos laisvės internete ir realiame gyvenime gaires ir rekomenduoja ES nustatyti metodologiją, kuria remiantis būtų galima stebėti teisės aktų, kuriais apribojamas pliuralizmas ir spaudos laisvė trečiosiose šalyse, pokyčius ir į juos reaguoti;

84.  reiškia rimtą ir nuolatinį susirūpinimą dėl interneto cenzūros ir šio reiškinio paplitimo įvairiose šalyse; pabrėžia, kad ES savo politikoje pirmenybę turi suteikti dalyvavimo teisei ir teisei naudotis informacija, kaip pagrindinių demokratijos principų įgyvendinimo pagrindu, ir tai taip pat turi būti vykdoma interneto pagalba bei naudotis prieinamais viešosios atskaitomybės mechanizmais, pvz., atvirais duomenimis; mano, tai turėtų būti visų lygių dialogo su trečiosiomis šalimis dalimi, įskaitant dvišalius santykius, taip pat aukščiausiuoju lygmeniu; pabrėžia interneto žiniasklaidos svarbą pilietinės visuomenės veikimui ir jos veiksmingumui, įskaitant žmogaus teisių gynėjus, profesines sąjungas ir informatorius; ragina Komisija ir EIVT sustiprinti pastangas integruojant skaitmeninę laisvę į ES išorės santyklius;

85.  apgailestaudamas pažymi tendenciją vykdyti įstatymus, kuriais ribojama LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjų saviraiškos laisvė ir susirinkimų laisvė; pažymi, kad tokie įstatymai šiuo metu galioja Lietuvoje ir Rusijoje, svarstomi Ukrainoje, taip pat buvo pasiūlyti Gruzijoje, Armėnijoje ir Kazachstane; sveikiną Moldovą panaikinus įstatymą, kuriuo draudžiama „kitų nei su santuoka ar šeima susijusių santykių propaganda“; ragina ES delegacijas atitinkamose šalyse išreikšti ES susirūpinimą būtent dėl šių įstatymų;

ES parama visuotinėms žmogaus teisėms

86.  visapusiškai remia strateginėje programoje žmogaus teisių ir demokratijos srityje išreikštą ES teigiamą poziciją dėl visų žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos ir įsipareigojimą atvirai prieštarauti bet kokiems bandymams sumenkinti pagarbą žmogaus teisių visuotinumui; pakartoja apie savo paramą ir ragina ES laikytis žmogaus teisių nedalomumo ir visuotinumo principo, įskaitant Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte įtvirtintas teises, kaip reikalaujama pagal Europos Sąjungos sutarties (V antraštinės dalies, I skyriaus „Bendrosios nuostatos dėl Sąjungos išorės veiksmų“) 21 straipsnį;

JT žmogaus teisių sistema

87.  pakartoja, kad remia JT žmogaus teisių sistemos, kuri itin svarbi užtikrinant pažangą visuotinių žmogaus teisių srityje, stiprinimą; pripažįsta ES pastangas persvarstant JT žmogaus teisių tarybos veiklą ir ragina visas Žmogaus teisių tarybos nares laikytis aukščiausių žmogaus teisių standartų ir įgyvendinti savo įsipareigojimus, kuriuos jos prisiėmė prieš jas išrenkant; mano, kad JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir JT pareigūnų, turinčių įgaliojimus vykdyti specialiąsias procedūras, nepriklausomumas yra pagrindinė išankstinė jų efektyvaus veikimo sąlyga, ir pabrėžia savo nuožiūra naudojamų lėšų skyrimo būtinybę siekiant tai užtikrinti;

88.  palankiai vertina antrojo visuotinio periodinio vertinimo proceso ciklo pradžią ir ragina ES ir toliau didelį dėmesį skirti visuotinio periodinio vertinimo procedūros stiprinimui ir atidžiai stebėti vertinimo rekomendacijų, kurioms šalys pritarė ir kurias pažadėjo vykdyti, įgyvendinimo mastą;

89.  ragina ES valstybes nares vykdyti ES strateginėje programoje prisiimtus įsipareigojimus ratifikuoti ir įgyvendinti pagrindines tarptautines žmogaus teisių srities sutartis, visų pirma ratifikuojant ir įgyvendinant dešimt pagrindinių JT žmogaus teisių sutarčių ir jų fakultatyvinių protokolų, ir parengti atitinkamus pareiškimus dėl visų pavienių skundų priėmimo ir tyrimų procedūrų užtikrinimo; pabrėžia, kad toks ratifikavimas svarbus ES žmogaus teisių politikos vidaus ir išorės patikimumui; reiškia gilų susirūpinimą, kad nuolatinis tam tikrų ES valstybių narių negebėjimas atitinkamiems JT žmogaus teisių padėties stebėjimo organams laiku pateikti periodines ataskaitas taip pat mažina ES žmogaus teisių politikos patikimumą trečiosiose šalyse;

90.  ragina ES skatinti trečiąsias šalis visapusiškai bendradarbiauti su JT specialiaisiais pranešėjais ir nepriklausomais ekspertais žmogaus teisių klausimais, be kita ko, išduodant nuolatinius kvietimus ir priimant tokius ekspertus;

91.  ragina ES ir jos valstybes nares teikti paramą Jungtinių Tautų vyriausiajai žmogaus teisių komisarei įgyvendinant jos 2012 m. ataskaitą dėl JT pagal sutartis suformuotų organų, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį stebint, kaip realiai įgyvendinami įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, kuriuos prisiėmė valstybės, pasirašiusios JT žmogaus teisių sutartis, stiprinimo;

92.  apgailestauja dėl Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos rezoliucijos A/HRC/RES/21/3 dėl tradicinių vertybių, kurioje pažeidžiamas universalių ir nedalomų žmogaus teisių principas, patvirtinimo ir teigiamai vertina ES nepritarimą jai; apgailestauja, kad priėmus rezoliuciją A/HRC/RES/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės nebuvo imtasi tolesnių veiksmų ir ragina šiuo klausimu dirbančią valstybių, įskaitant Pietų Afriką, grupę šios rezoliucijos atžvilgiu kuo skubiau imtis tolesnių veiksmų; teigiamai vertina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro veiklą skatinant LGBTI asmenų žmogaus teises ir jų apsaugą, visų pirma rengiant pareiškimus, pranešimus ir naują kampaniją „Laisvi ir lygūs“ (angl. Free and Equal); ragina Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisarą tęsti šią veiklą ir garsiai pasisakyti prieš vadinamuosius „antipropagandos“ įstatymus, kuriais ribojama susirinkimų laisvė ir saviraiškos laisvė;

93.  atsižvelgdamas į tarptautinės humanitarinės teisės principus, išdėstytus 1907 m. Hagos reglamentuose (42–56 straipsniai), Ketvirtojoje Ženevos konvencijoje (GC IV, 27–34 ir 47–78 straipsniai) ir I papildomo protokolo nuostatose, pabrėžia, jog ES privalo užtikrinti, kad partneriai, patenkantys į okupacinių pajėgų kategoriją, laikytųsi savo pareigų okupuotų teritorijų gyventojų atžvilgiu; primena, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę okupacinių pajėgų valdžia turi okupuotų teritorijų gyventojams užtikrinti viešąsias sveikatos normas, maisto tiekimą ir medicininės pagalbos teikimą; primena, kad draudžiamas bet koks okupacinių pajėgų šalies civilių gyventojų perkėlimas į okupuotą teritoriją ir kad baudžiamaisiais nusikaltimais kaltinamiems asmenims turi būti užtikrintos procedūros, kuriomis būtų laikomasi tarptautiniu mastu pripažintų teisminių garantijų, pvz., jie turi būti informuojami apie savo suėmimo priežastį, apie konkretų nusikaltimą, kuriuo yra kaltinami, ir turi būti kuo greičiau įvykdytas sąžiningas teismo procesas;

Tarptautinis baudžiamasis teismas

94.  dar kartą išreiškia savo tvirtą paramą Tarptautiniam baudžiamajam teismui; mano, kad vis didesnis dalyvaujančių šalių skaičius yra svarbus pokytis stiprinant Teismo visuotinumą; palankiai vertina tai, kad 2012 m. balandžio mėn. Gvatemala, o 2013 m. vasario mėn. Dramblio Kaulo Krantas ratifikavo Romos statutą;

95.  ragina ES užsienio reikalų ministrus priimti Užsienio reikalų tarybos išvadas, kuriomis patvirtinama aktyvi ES ir jos valstybių narių parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui, atsižvelgiant į ES pastangas nuolat persvarstyti, atnaujinti ir plėsti Tarptautinio baudžiamojo teismo turimas priemones ir išreiškiant atnaujintą įsipareigojimą dirbti siekiant Romos statuto visuotinumo, kad būtų išplėsta sunkių nusikaltimų aukų teisė kreiptis į teismą pagal tarptautinę teisę;

96.  apgailestauja, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas vis dar neįtrauktas į naujo BLS reglamento konvencijų, kurias reikalaujama pasirašyti norint gauti BSL+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, sąrašą; pažymi, kad daugelis šalių, pageidaujančių gauti BSL+ lengvatomis besinaudojančios šalies statusą, nėra pasirašiusios arba nėra ratifikavusios Romos statuto (pvz., Armėnija ir Pakistanas); pakartoja savo rekomendaciją, kad Romos statutas būtų įtrauktas į būsimą konvencijų sąrašą;

97.  ragina ES ir jos valstybes nares pabrėžti Romos statuto ir Susitarimo dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo privilegijų ir imunitetų ratifikavimo ir įgyvendinimo svarbą vykdant derybas ir politinį dialogą su trečiosiomis šalimis, regioninėmis organizacijomis ir kitomis regioninėmis grupėmis ir nuostatas dėl TBT ir tarptautinio teisingumo įtraukti į ES susitarimus su trečiosiomis šalimis;

98.  ragina EIVT užtikrinti, kad visos ES delegacijos ir ES specialieji įgaliotiniai būtų visapusiškai informuojami apie ES Tarybos sprendimą ir veiksmų planą dėl TBT ir apie ES papildomumo priemonių rinkinį, taip pat aktyviai populiarinti TBT, skatinti užtikrinti jo sprendimų vykdymą ir kovoti su nebaudžiamumu už Romos statute numatytų nusikaltimų įvykdymą;

99.  ragina ES delegacijas ir ES specialiuosius įgaliotinius, ypač ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais, politiiuose dialoguose ir susitikimuose su trečiosiomis šalimis aktyviai remti TBT, jo sprendimų įgyvendinimą ir kovą su nebaudžiamumu įvykdžius Romos statute numatytus nusikaltimus; be to, siūlo didinti Tarptautiniam baudžiamajam teismui teikiamą finansinę paramą;

100.  teigiamai vertina ES papildomumo skatinimo priemonių rinkinį ir ragina EIVT bei Europos Komisiją imtis papildomų veiksmų, kad jis būtų veiksmingai įgyvendintas; ragina ES užtikrinti, kad parama Tarptautiniam baudžiamajam teismui būtų veiksmingai integruota į visas aktualias ES užsienio politikos sritis;

101.  ragina ES valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Romos statutą suderinant nacionalinės teisės aktus su visomis Statute nurodytomis pareigomis ir reaguoti į TBT prašymus teikti pagalbą ir bendradarbiauti visais Teismo procedūrų etapais (pirmiausia tai – preliminarus nagrinėjimas, tyrimas, sulaikymas ir perdavimas, aukų ir liudytojų apsauga, laikinas paleidimas ir nuosprendžių vykdymas); apgailestauja, kad įnašai į Aukų patikos fondą tebėra nepakankami, ir ragina ES valstybes nares užtikrinti išteklius, reikalingus, kad būtų visapusiškai vykdomi šio fondo įgaliojimai;

102.  reiškia paramą tinkamam visuomenės informavimo veiklos finansavimui iš nuolatinio Teismo biudžeto ir pabrėžia, kokia ši veikla svarbi siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų pastebimas;

103.  ragina ES valstybes nares ratifikuoti Romos statuto Kampalos pakeitimus ir skatinti trečiąsias šalis juos taip pat ratifikuoti;

104.  ragina ES ir jos valstybes nares aktyviau kovoti su nebaudžiamumu ES viduje, ragina jas šiuo klausimu atsižvelgti į Europos informacijos centrų tinklo rekomendacijas dėl asmenų, kaltų dėl genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų;

Mirties bausmė

105.  pakartoja savo tvirtą prieštaravimą mirties bausmei ir mano, kad visuotinis mirties bausmės moratoriumas siekiant visuotinio mirties bausmės panaikinimo yra pagrindinis ES žmogaus teisių politikos tikslas; pabrėžia, kad niekada nebuvo įrodyta, jog mirties bausmė yra veiksminga atgrasymo nuo nusikaltimų priemonė ir pabrėžia, kad pagal turimus duomenis mirties bausmė dažniausiai skiriama socialiai remtiniems asmenims; palankiai vertina Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pastangas Jungtinių Tautų Organizacijoje, kurios paskatino 2012 m. gruodžio mėn. priimti Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo; tačiau nerimauja dėl to, kad kai kuriose šalyse vėl imta vykdyti mirties bausmę; ragina ES toliau vykdyti tikslines kampanijas mirties bausmės klausimu ir aktyviau įsitraukti į dialogą su ją vis dar taikančiomis šalimis; tikisi, kad su juo bus tinkamai konsultuojamasi persvarstant Reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti ar kankinimui (jį buvo planuojama persvarstyti 2013 m.);

106.  apgailestauja dėl to, kad Baltarusija yra vienintelė valstybė Europos kontinente, kuri išsaugojo mirties bausmę; pakartoja, kad labai apgailestauja dėl mirties bausmės įvykdymo Dmitrijui Konovalovui ir Vladislavui Kovaliovui; dar kartą ragina Baltarusiją įgyvendinti mirties bausmės taikymo moratoriumą, kuris galiausiai turėtų paskatinti mirties bausmės panaikinimą;

Verslas ir žmogaus teisės

107.  pakartoja, kad Europos įmonės vykdydamos savo veiklą turėtų laikytis žmogaus teisių standartų. Tai būtina ir veikiant už ES ribų; išreiškia savo susirūpinimą dėl informacijos apie kai kurių ES bendrovių bendradarbiavimą su autoritariniais režimais, ypač kai prekyba „jautriomis prekėmis“, t.y. informacinių technologijų ir ryšių srityje paskatino žmogaus teisių pažeidimus.

108.  primena, kad svarbu skatinti įmonių socialinę atsakomybę, įskaitant ir verslo vykdomą veiklą už ES ribų bei užtikrinti tokią atsakomybę visoje tiekimo grandinėje; yra įsitikinęs, kad Europos įmonės ir joms pavaldžios bendrovės arba subrangovai turėtų vaidinti pagrindinį vaidmenįvisame pasaulyje skatinant ir skleidžiant geriausiaus tarptautinius standartus, susijusius su verslu ir žmogaus teisėmis; pabrėžia, kaip svarbu teikti tikslingas ataskaitas apie tai, kokį poveikį žmogaus teisėms, socialinį poveikį ir poveikį aplinkai daro Europos investicijų banko (EIB) arba Europos kreditų agentūrų teikiamais eksporto kreditais remiami projektai; pabrėžia, kad šių įstaigų vykdoma finansavimo veikla reikėtų prisidėti prie bendrųjų Sąjungos išorės veiksmų principų, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje;

109.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą informuoti apie įsipareigojimų, prisiimtų pagal ES veiksmų planą žmogaus teisių srityje įgyvendinimą pasiremiant JT verslo ir žmogaus teisių pagrindiniais principais; Apgailestauja dėl Komisijos pažangos trūkumo reaguojant į Parlamento prašymą pasiūlyti įstatymus, kuriais ES įmonės būtų įpareigotos užtikrinti, kad jų pirkiniais nebūtų remiami konfliktų kaltininkai ir nebūtų prisidedama prie šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų;

110.  primena Komisijai 2010 m. rugsėjo mėn. jos prisiimtą įsipareigojimą išnagrinėti priverčiamojo kalinių darbo trečiosiose šalyse klausimą bei atitinkamai persvarstyti ES atsaką ir prašo Komisijos pranešti Parlamentui apie šio proceso rezultatus; ragina Komisiją parengti teisės aktus, kuriais būtų draudžiama į ES importuoti priverčiamojo ir kalinių darbo prekes;

Visų rūšių diskriminacijos panaikinimas

111.  primena Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnius, kuriuose teigiama, kad visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis ir turi teisę naudotis teisėmis ir laisvėmis be jokių skirtumų; pabrėžia, kad yra svarbu kovoti su visų formų diskriminacija, įskaitant diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, lyties, seksualinės orientacijos, kalbos, religijos, kastos, socialinės kilmės, kultūros, amžiaus, gimimo, negalios ar kito statuso; pakartoja savo raginimą ES vykdant savo žmogaus teisių politiką didelį dėmesį skirti kovai su diskriminacija ir netolerancija ir savo politiką paremti įtraukia ir išsamia nediskriminavimo apibrėžtimi; pabrėžia, kad pagarba mažumų teisėms yra itin svarbi taikai, vystymuisi ir demokratijai; palankiai vertina ir skatina tolesnį ES bendradarbiavimą šiuo klausimu su Jungtinėmis Tautomis ir regioninėmis organizacijomis;

112.  ragina ES ypatingą dėmesį skirti visuomenės suskirstymu sluoksniais, pvz., kastų ir panašiomis paveldėto statuso sistemomis, paremtai diskriminacijai, kuri daro labai žalingą ir kai kada netgi griaunantį poveikį lygioms galimybėms naudotis žmogaus teisėmis; mano, kad šalys, kuriose dar egzistuoja kastų sistema, turėtų būti primygtinai raginamos ją uždrausti ir užtikrinti, kad kovos su kastų sistema įstatymai būtų tikrai įgyvendinti;

Minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvė

113.  pabrėžia, kad teisė į minties, sąžinės, religijos ar tikėjimo laisvę, numatyta Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 18 straipsnyje ir kituose tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, yra pagrindinė žmogaus teisė, tarpusavyje susijusi su kitomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, apimanti teisę tikėti arba netikėti ir laisvę vienodomis teisėmis privačiai ar viešai, vienam arba bendrai su kitais praktikuoti teistinius, neteistinius arba ateistinius įsitikinimus, taip pat teisę priimti, keisti ir atsisakyti arba susigrąžinti pasirinktą tikėjimą; ragina ES tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose ir palaikant dvišalius santykius su trečiosiomis šalimis ginti teisę į religijos ar tikėjimo laisvę;

114.  primena, kad teisė į karo prievolės atsisakymą dėl įsitikinimų yra teisėtas naudojimasis teise į minties, sąžinės ir religijos laisvę, ir primygtinai ragina EIVT ir valstybes nares reikalauti, kad privalomos karinės tarnybos sistemas turinčios šalys numatytų viešąjį interesą atitinkančią nebaudžiamojo pobūdžio alternatyvią nekovinę arba civilinę tarnybą ir nebaustų, o tuo labiau laisvės atėmimu, asmenų, atsisakančių atlikti karinę tarnybą dėl įsitikinimų;

115.  itin griežtai smerkia diskriminaciją, netoleranciją, smurtą ir žudymą dėl religijos arba tikėjimo, nepaisant šių reiškinių aplinkybių ir to, kokių asmenų atžvilgiu jie pasitaiko; yra ypač susirūpinęs dėl vis intensyvesnių bandymų sumažinti pagal religines pozicijas susiskaidžiusių tautų vidaus skirtumus griebiantis smurto ir persekiojimo, nes tokie veiksmai yra ilgalaikės taikos ir susitaikymo trukdis; taip pat yra susirūpinęs dėl vis didėjančio bendro vyriausybės ir visuomenės priešiškumo daugelyje šalių, religinėms ar tikėjimo mažumoms ir toliau neleidžiant laisvai atlikti apeigų ar viešai išpažinti savo religijos ar tikėjimo; pastebi, kad socialinis priešiškumas ir išpuoliai prieš religines ar tikėjimo grupes, dėl kurių žūsta ir sužalojama daug žmonių, vis intensyvėja, o nebaudžiamumas ir religinių ar tikėjimo mažumų grupių apsaugos trūkumas išlieka problema;

116.  prieštarauja bet kokiems teisės aktams, kuriais asmenų padėtis bloginama už tai, kad jie pakeitė religiją ar tikėjimą; reiškia gilų susirūpinimą, kad dėl tokių teisės aktų asmenys tam tikrose šalyse įkalinami ar netgi baudžiami mirties bausme; taip pat yra susirūpinęs, kad religijos atsisakę arba ją pakeitę asmenys susiduria su socialiniu priešiškumu, pvz., smurtu ir bauginimu; nepritaria įstatymams, kuriais baudžiama už teiginius, laikomus šventvagiškais, šmeižiančiais ar įžeidžiančiais religiją ar religinius simbolius, asmenybes ar jausmus; konstatuoja, kad šie įstatymai neatitinka priimtų tarptautinių žmogaus teisių standartų; smerkia Afganistano, Bangladešo, Egipto, Pakistano ir Saudo Arabijos šventvagystės įstatymų nuostatas, kuriose numatytas įkalinimas ir mirties bausmė;

117.  teigiamai vertina pastaruosius raginimus pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę (EDŽTRP) pateikti pasiūlymų, kuriais būtų teikiama pirmenybė pilietinės visuomenės kovai su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo; ragina ES remti įtraukius kultūrų ir tikėjimų dialogo ir bendradarbiavimo įvairiais lygmenimis veiksmus, į kuriuos įtraukiami bendruomenių lyderiai, moterys, jaunimas ir etninių mažumų atstovai ir kuriais siekiama skatinti kurti taiką ir visuomeninę sanglaudą; ragina ES ir jos valstybes nares parengti dotacijų sistemas religijai ar tikėjimui apsaugoti ir skatinti šalyse, kuriose šiai teisei kyla didžiausias pavojus;

118.  teigiamai vertina ES įsipareigojimą teisę į religijos ar tikėjimo laisvę skatinti tarptautiniuose ir regioniniuose forumuose, įskaitant JT, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), Europos Tarybą ir kitus regioninius mechanizmus; ragina Europos Sąjungą JT Generalinėje Asamblėjoje ir toliau teikti metinę rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir remti JT specialiojo pranešėjo religijos ar tikėjimo laisvės klausimais įgaliojimus;

Moterų ir vaikų teisės ir didesnių galių jiems suteikimas

119.  išreiškia savo visapusišką paramą JT veiklai užtikrinant moterų teises ir didesnių galių joms suteikimą; ragina ES inicijuoti tikslinę kampaniją moterų dalyvavimo politikoje ir ekonomikoje klausimais ir remti kovos su smurtu dėl lyties ir kovos su moterų žudymu iniciatyvas; remia Lyčių lygybės veiksmų ir galių moterims suteikimo vystomojo bendradarbiavimo srityje plano įgyvendinimą; ragina ES delegacijas į savo ES gairių dėl smurto prieš moteris ir mergaites ir kovos su visų formų jų diskriminacija, įskaitant priverstines santuokas, įgyvendinimo vietoje strategijas įtraukti specialias priemones, susijusias su išorinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo vaidmeniu; pabrėžia, kad Komisijos ir valstybių narių vaidmuo šioje srityje ir Sąjungoje, ir už jos ribų negali apsiriboti tik kova su įvairių rūšių smurtu prieš moteris, neatsižvelgiant į tai, ar tai fizinis, ar psichologinis, ar socialinis, ar ekonominis smurtas, taip pat pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę lyčių požiūriu švietimui, taikomam nuo kuo jaunesnio amžiaus; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą toliau skatinti trečiąsias šalis rengiant nacionalinės teisės aktus atsižvelgti į moterų teises ir užtikrinti, kad visos nuostatos bus visapusiškai įgyvendintos;

120.  pakartotinai smerkia prievartą ir visų formų smurtą prieš moteris, įskaitant smurtą šeimoje; todėl ragina visas Europos Tarybos valstybes nares pasirašyti ir ratifikuoti konvenciją dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo, o ES – pradėti prisijungimo prie konvencijos procesą siekiant užtikrinti ES vidaus ir išorės veiksmų dėl smurto prieš moteris nuoseklumą; pabrėžia informavimo ir sąmoningumo ugdymo kampanijų svarbą bendruomenėse, kuriose praktikuojamas moterų lyties organų žalojimas, jaunų mergaičių seksualinis išnaudojimas, ankstyvos ir priverstinės santuokos, moterų žudymas ir kitų su lytimi susijusių žmogaus teisių pažeidimai, taip pat pabrėžia, jog rengiant ir įgyvendinant šias kampanijas svarbu įtraukti žmogaus teisų gynėjus, jau kovojančius už tai, kad minėtosios praktikos būtų atsisakyta; ragina EIVT ir ES valstybes nares ir toliau spręsti klausimą dėl moterų lyties organų žalojimo su šalimis partnerėmis, kuriose ši praktika vis dar taikoma, palaikant politinį dialogą ir dialogą politikos krypčių klausimais;

121.  ragina ES dar labiau ginti reprodukcines teises ir pabrėžia, kad ši politika turi tapti vienu iš pagrindinių vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis aspektų; griežtai smerkia gėdingą moterų lyties organų žalojimą tam tikruose Afrikos regionuose, nužudymus dėl garbės, priverstinius abortus ir priverstines santuokas; primena apie svarbias išvadas, padarytas Kaire surengtos Tarptautinės Jungtinių Tautų konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais, metu.

122.  remia JT Generalinio Sekretoriaus iniciatyvą „Pirmiausia – išsilavinimas“, nes išsilavinimo prieinamumas didina apsaugą nuo mergaičių ateičiai kylančių pavojų – ankstyvos santuokos ir nėštumo, ŽIV, skurdo, smurto šeimoje ir lytinio smurto, taip pat mažėja ir vaikų bei motinų mirštamumas;

123.  ragina dėti daugiau pastangų, kad iki termino būtų kiek įmanoma pasiekta Tūkstantmečio vystymosi tikslų, susijusių su lyčių lygybe, motinų sveikata ir galimybe naudotis sveikatos sistema, siekti išsilavinimo ir lytinės bei reprodukcinės sveikatos teisių, ypač labiausiai pažeidžiamoms grupėms, pavyzdžiui, mergaitėms ir jaunoms moterims, o valstybes – tvirtai įsipareigoti pagerinti atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmus, skirtus galiojantiems žmogaus teisių įsipareigojimams, skatinti teisę visiems kreiptis į teismą ir užtikrinti veiksmingą visų žmonių, įskaitant labiausiai atskirtas ir socialiai remtinas grupes, dalyvavimą rengiant sprendimus, juos priimant ir įgyvendinant; primygtinai rekomenduoja aptariant Tūkstantmečio vystymosi tikslus laikotarpiui po 2015 m. nustatyti atskirą tikslą siekti moterų teisių ir lyčių lygybės, ypač daug dėmesio skiriant seksualinei bei reprodukcinei sveikatai ir teisėms;

124.  primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad atliekant Tarptautinės konferencijos gyventojų ir vystymosi klausimais (ICPD+20) peržiūrą būtų atliekama išsami visų aspektų, susijusių su galimybe visapusiškai naudotis seksualinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis, peržiūra, ir dar kartą patvirtinti stiprų ir pažangų požiūrį į seksualines ir reprodukcines teises, užtikrinamas visiems taikant tarptautinius žmogaus teisių standartus ir atsižvelgiant į vis didėjančią atskaitomybę už jų taikymą; taip pat ragina jas visų pirma užtikrinti, kad peržiūra būtų atliekama laikantis dalyvavimo principo ir kad įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant pilietinę visuomenę, taip pat moteris, paauglius ir jaunimą, būtų suteikiama galimybė prasmingai dalyvauti; primena, kad tokios peržiūros sistema turi būti pagrįsta žmogaus teisėmis, be to, šioje sistemoje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas seksualinėms ir reprodukcinėms teisėms;

125.  reiškia didelį susirūpinimą dėl išžaginimų; apgailestauja dėl nepaprastai paplitusio nebaudžiamumo už išžaginimus tokiose šalyse kaip Indija ir Pakistanas;

126.  smerkia gausų išžaginimų, kaip karo ginklo, naudojimą, ypač Didžiųjų Ežerų regione; atkreipia dėmesį į tai, kad su lytimi susiję nusikaltimai ir seksualinis smurtas yra įtraukti į Romos statutą juos priskiriant karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui arba jie yra laikomi genocido arba kankinimų sudėtine dalimi; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina 2013 m. birželio 24 d. priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2106 dėl seksualinio smurto prevencijos vykstant konfliktams, kurioje patvirtinama, kad TBT atlieka pagrindinį vaidmenį kovojant su nebaudžiamumu už seksualinius ir su lytimi susijusius nusikaltimus; ragina ES visapusiškai remti šių principų įgyvendinimą; taip pat pakartoja ES įsipareigojimą žmogaus teises ir lyties aspektą integruoti į BSGP misijas atsižvelgiant į šioje srityje svarbias JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1325 ir Nr. 1820 dėl moterų, taikos ir saugumo;

127.  ragina ES pirmenybę teikti kovai su prekyba žmonėmis; pabrėžia, kad kovojant su prekyba žmonėmis reikia atsižvelgti ir į vidaus, ir į išorės aspektus; ragina valstybes nares įgyvendinti ES direktyvą (2011/36/ES) ir Prekybos žmonėmis panaikinimo ES strategiją 2012–2016 m.;

128.  ragina visuotinai ratifikuoti JT vaiko teisių konvenciją; ragina Komisiją ir Europos išorinių veiksmų tarnybą (EIVT) imtis veiksmų, susijusių su vaiko teisėmis, ypatingą dėmesį skiriant prievartai prieš vaikus, o ypač priverstiniam vaikų darbui, vaikų santuokoms, vaikų įtaukimui į ginkluotas grupuotes, jų nuginklavimui, reabilitacijai ir vėlesnei reintegracijai, taip pat su vaikų, kaltinamu raganavimu klausimui, visas šias problemas įtraukiant į su atitinkamomis šalimis vykdomų dialogų žmogaus teisių klausimais darbotvarkę; pabrėžia, kad yra svarbu ES išorės politikoje vaiko teisėms suteikti prioritetinį statusą;

129.  pabrėžia, kad būtina didinti pastangas įgyvendinti ES gairių dėl vaikų ir ginkluoto konflikto patikslintą įgyvendinimo strategiją; ragina ES toliau stiprinti bendradarbiavimą su JT specialiąja įgaliotine nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusių vaikų klausimais; palankiai vertina 2012 m. numatytą naują finansavimo eilutę siekiant remti nuo konfliktų nukentėjusius vaikus teikiant humanitarinę pagalbą, skirtą švietimo galimybių esant ekstremaliai situacijai sudarymui;

130.  primena ankstesnes savo rekomendacijas patobulinti savo paties procedūras, susijusias su žmogaus teisių klausimais, ir aktyviau stengtis veiksmingai integruoti žmogaus teisių klausimus į savo paties organus ir procesus; apgailestauja, kad nepadaryta pažangos plenarinėse diskusijose ir rengiant rezoliucijas dėl žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų pažeidimų atvejų, ir atsižvelgiant į šias diskusijas ir rezoliucijas nesiimta veiksmų; teigiamai vertina pastangas stiprinti bendradarbiavimą žmogaus teisių klausimais su valstybių narių nacionaliniais parlamentais;

o
o   o

131.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinėms Tautoms, Europos Tarybai ir šioje rezoliucijoje paminėtų šalių ir teritorijų vyriausybėms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0503. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0504. (3) OL L 200, 2012 7 27, p. 21. (4) OL C 332, 2013 11 15, p. 114. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0278. (6) http://www.eeas.europa.eu/human_rights/docs/guidelines_en.pdf. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0394. (8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0055. (9) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 115. (10) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 26. (11) OL C 257 E, 2013 9 6, p. 13. (12) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 69. (13) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 165. (14) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (15) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31. (16) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 94. (17) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 101. (18) OL C 99 E, 2012  4 3, p. 87. (19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0431.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos (2013/2075(INI))

P7_TA(2013)0576 A7-0357/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. konkurencijos politikos ataskaitą (COM(2013)0257) ir kartu su ja pateiktą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2013)0159),

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 101, 102 ir 107 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1/2003 dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 26 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 169/2009 dėl konkurencijos taisyklių taikymo geležinkelių, kelių ir vidaus vandenų transportui(2),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų taisyklių, kuriomis reglamentuojami pagal nacionalinę teisę nagrinėjami ieškiniai dėl žalos, patirtos dėl valstybių narių ir Europos Sąjungos konkurencijos teisės aktų nuostatų pažeidimo, atlyginimo (COM(2013)0404),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl žalos ieškiniuose dėl žalos atlyginimo, susijusiuose su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 arba 102 straipsnių pažeidimais, dydžio nustatymo (C(2013)3440),

–  atsižvelgdamas į Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Viešos konsultacijos. Vieninga Europos kolektyvinių ieškinių koncepcija“ (SEC(2011)0173),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos komunikatą „Europos horizontaliosios kolektyvinio teisių gynimo sistemos kūrimas“ (COM(2013)0401),

–  atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją dėl Sąjungos teisės aktuose įtvirtintų teisių pažeidimo atvejais taikytinų valstybių narių įpareigojamųjų ir kompensacinių kolektyvinio teisių gynimo mechanizmų bendrųjų principų (C(2013)3539/3),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Kolektyvinis teisių gynimas antimonopolinėse bylose“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą, paskelbtą pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 27 straipsnio 4 dalį byloje AT.39740 – „Google“ (2013/C 120/09),

–  atsižvelgdamas į Komisijai siūlomus įsipareigojimus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2003 9 straipsnį byloje COMP/39.398 – „Visa MIF“,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (EB Susijungimų reglamentas)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos konsultaciją dėl ES susijungimų kontrolės – supaprastintos procedūros ir susijungimų įgyvendinimo reglamento peržiūros projektą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „Valstybės pagalbos taisyklių taikymas finansų įstaigoms skirtoms priemonėms dėl dabartinės pasaulinės finansų krizės“ (Bankų komunikatas)(4),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos komunikatą „Finansų įstaigų kapitalo atkūrimas esant dabartinei finansų krizei: pagalbos apribojimas iki mažiausios būtinos sumos ir apsaugos priemonės nuo netinkamo konkurencijos iškraipymo“ (Rekapitalizavimo komunikatas)(5),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. Komisijos komunikatą dėl sumažėjusios vertės turto tvarkymo Bendrijos bankų sektoriuje (Sumažėjusios vertės turto komunikatas)(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 23 d. Komisijos komunikatą dėl finansų sektoriaus gyvybingumo atkūrimo ir restruktūrizavimo priemonių vertinimo pagal valstybės pagalbos taisykles dabartinės krizės sąlygomis (Restruktūrizavimo komunikatas)(7),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 17 d. Komisijos komunikatą „Bendrijos laikinoji valstybės pagalbos priemonių sistema siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis“ (pirminė Laikinoji sistema)(8),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 1 d. Komisijos komunikatą „Sąjungos laikinosios valstybės pagalbos priemonių sistemos siekiant padidinti galimybes gauti finansavimą dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis pakeitimas“(9) (nauja laikinoji sistema, kuria pakeičiama sistema, kurios galiojimas pasibaigė 2010 m. gruodžio 31 d),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. bankams skirtoms paramos priemonėms dėl finansų krizės (Bankų komunikatas)(10),

–  atsižvelgdamas į Komisijos klausimų dokumentą, skirtą Ekonomikos ir finansų komitetui (EFK), dėl valstybės pagalbos gairių, skirtų bankams restruktūrizuoti, peržiūros,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio mėn. Vidaus politikos generalinio direktorato teminio skyriaus atliktą tyrimą „Valstybės pagalba. Finansų sektoriui dėl krizės taikomos taisyklės ir realioji ekonomika“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą(11),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimą 2012/21/ES dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas(12),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma (2011 m.)“(13),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos(15),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „ES valstybės pagalbos modernizavimas“ (COM(2012)0209),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl valstybės pagalbos modernizavimo(16),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1998 m. gegužės 7 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 994/98 dėl Europos bendrijos steigimo sutarties 92 ir 93 straipsnių taikymo kai kurioms horizontalios valstybės pagalbos rūšims ir 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų (COM(2012)0730),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (COM(2012)0725),

–  atsižvelgdamas į Komisijos gaires dėl valstybės pagalbos geležinkelio įmonėms(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl regioninės politikos kaip platesnės valstybės paramos sistemų dalies(18),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 20 d. pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(19) (toliau – pagrindų susitarimas), ypač į jo 9, 12, 15 ir 16 punktus,

–  atsižvelgdamas į vienoje valstybėje narėje teismui pateiktą ieškinį, kuriame teigiama, kad pažeistas pagrindinis teisinis principas „nulla poena sine lege“, o juo remiantis įmonei negalima skirti baudos už kartelių teisės pažeidimą, jeigu baudos neapibrėžtos teisės aktais;

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. vasario 22 d. rezoliuciją dėl 2003 m. Komisijos XXXIII ataskaitos apie konkurencijos politiką(20), į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Komisijos 2004 metų konkurencijos politikos ataskaitos(21), į savo 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl 2005 m. konkurencijos politikos ataskaitos(22), į savo 2009 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl 2006 ir 2007 m. konkurencijos politikos ataskaitų(23), į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2008 m. konkurencijos politikos ataskaitos(24), į savo 2011 m. sausio 20 d. rezoliuciją dėl 2009 m. konkurencijos politikos ataskaitos(25), į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(26) ir į savo 2013 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl metinės ES konkurencijos politikos ataskaitos(27),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0357/2013),

A.  kadangi nuo 2008 iki 2011 m. pabaigos ES bankams buvo suteikta 1,6 trln. EUR dydžio valstybės pagalba ir kadangi ši valstybės pagalba bendrai suteikta skolos ir garantijos vertybinių popierių ir, išskirtiniu atveju, subsidijų forma;

B.  kadangi daugelyje valstybių narių kreditų krizė daro poveikį mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios sudaro 98 proc. ES įmonių;

C.  kadangi kiekvienais metais dėl kartelių buvimo susidaro 181–320 mlrd. EUR nuostoliai, t. y. apie 3 proc. ES bendrojo vidaus produkto (BVP);

D.  kadangi liberalizavimo ir atvirumo stoka keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais srityje iš dalies susidarė dėl tikrai nepriklausomų priežiūros institucijų nacionaliniu lygmeniu nebuvimo kai kuriose valstybėse narėse;

E.  kadangi metine konkurencijos politikos ataskaita reikėtų naudotis ne tik kaip Komisijos vykdomo praktinio konkurencijos politikos įgyvendinimo aprašymu, bet ir kaip priemone, padedančia didinti bendrą Sąjungos konkurencingumą, plėtoti konkurenciją ir atverti rinkas naujiems dalyviams, taip plečiant ir gilinant vidaus rinką;

F.  kadangi laisvo prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimo kliūčių pašalinimas yra būtina sąlyga siekiant augimo;

G.  kadangi žemesnio konkurencijos lygio sektoriai dažniausiai būna tie, kurių ekonominis produktyvumas nepakankamai didelis;

H.  kadangi konkurencijos politikos tikslas – užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą ir vienodas sąlygas, apsaugoti vartotojus nuo praktikos, kuria pažeidžiama konkurencija, ir optimizuoti kainodarą; kadangi konkurencijos politikos tikslas – ne valdyti mikrolygiu, o užtikrinti, kad būtų laikomasi aiškių ir sąžiningų taisyklių, kurias taikant rinkos jėgos gali veiksmingai veikti;

I.  kadangi viešoji veikla, viešosios investicijos ir visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (VESP) atlieka svarbų vaidmenį siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, ypač krizės laikotarpiu;

J.  kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 14 straipsnyje nustatyta, kad siekiant užtikrinti sąlygas, ypač ekonomines ir finansines, reikalingas VESP teikti, turėtų būti taikoma bendro sprendimo procedūra;

K.  kadangi SESV protokole Nr. 26 užtikrinama didelė valdžios institucijų veiksmų laisvė teikti, pavesti teikti ir organizuoti VESP;

L.  kadangi sprendime dėl Altmark bylos nustatomi keturi kriterijai, kuriais atskiriamos kompensacijos už viešąją paslaugą ir valstybės pagalba;

Konkurencijos politika kaip bendrosios rinkos skatinimo priemonė

1.  palankiai vertina Komisijos ataskaitą ir tai, kad ji sutelkė dėmesį į konkurencijos politikos indėlį kontroliuojant susijungimus, taip pat panaikinant kliūtis, piktnaudžiavimus dominuojančia padėtimi, kovojant su slaptais susitarimais ir su iškraipymus sukeliančiomis valstybės pagalbos priemonėmis siekiant naudos bendrajai rinkai ir atsižvelgiant į pasaulio ekonomikos raidą;

2.  apgailestauja, kad savo 2012 m. konkurencijos politikos ataskaitoje Komisija labai daug dėmesio skiria valstybių veiksmais skatinamai nesąžiningos konkurencijos praktikai, tačiau gana mažai dėmesio skiria nesąžiningai praktikai, įsivyravusiai dėl įmonių koncentracijos bendrojoje rinkoje;

3.   mano, kad konkurencijos politika yra varomoji ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo jėga, ypač krizės laikais;

4.  primena, kad konkurencijos politika ir sklandus bendrosios rinkos veikimas yra būtini veiksniai siekiant kovoti su krize, skatinti augimą ir tvarų užimtumą pagal strategiją „Europa 2020“ ir padėti įgyvendinti Europos Sąjungos tikslus;

5.  todėl sutinka su Komisija, kad krizė neturėtų būti pretekstas sušvelninti konkurencijos taisyklių vykdymo užtikrinimą;

6.  laikosi nuomonės, kad konkurencijos politika turėtų būti pakeista, kad padėtų geriau spręsti globalizacijos uždavinius.

7.  mano, kad naujojoje ES konkurencijos politikoje turėtų būti numatytos galimybės nustatyti tam tikras lankstumo nuostatas;

8.  sutinka, kad pernelyg daug sektorių yra vis dar atskirti nacionalinių sienų ir viešųjų arba privačiųjų subjektų sukurtų dirbtinų kliūčių, taip pat sutinka, kad konkurencijos politika turi atlikti svarbų vaidmenį siekiant kovoti su tokiu susiskaidymu ir sukurti vienodas sąlygas visuose bendrosios rinkos sektoriuose, ypatingą dėmesį skiriant specialiems MVĮ ir galutinių vartotojų poreikiams;

9.  pabrėžia, kad įgyvendinant konkurencijos politiką platesne prasme turi būti ne stiprinamos jau įsitvirtinusios įmonės ir prekių bei paslaugų tiekėjai, bet siekiama svarbiausio tikslo – palengvinti naujų dalyvių patekimą į rinką ir naujų idėjų bei metodų atsiradimą, taip kuo labiau didinant naudą Sąjungos piliečiams;

10.  mano, kad konkurencijos politika turėtų padėti skatinti ir įgyvendinti atviruosius standartus ir sąveikumą siekiant išvengti tokios padėties, kai mažumą sudarantys rinkos dalyviai priverčia vartotojus ir klientus naudotis tik jų technologijomis;

11.  mano, kad produktų kainos skirtingose valstybėse narėse vis dar skiriasi, pvz., vaistų kainos skiriasi dėl skirtingų valstybių narių ir farmacijos pramonės susitarimų; ragina Komisiją ištirti šią problemą ir pateikti pasiūlymų siekiant vartotojų interesais ir vengti nereikalingų kainų skirtumų sukurti skaidresnę vidaus rinką;

12.  palankiai vertina bendro galiojimo ES patento įvedimą kaip žingsnį į priekį siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą ir spręsti globalizacijos problemas; ragina imtis veiksmų užtikrinant, kad jį taikant galėtų dalyvauti visos valstybės narės; mano, kad intelektinės nuosavybės teises būtina derinti su konkurencijos reikalavimais, saugant viešuosius interesus ir užtikrinant, kad patentų turėtojai nepiktnaudžiautų savo teisėmis, darydami žalą visuomenei; ragina Komisiją kovoti su veiksmais, kuriais siekiama nederamai vilkinti generinių vaistų patekimą į rinką;

ES konkurencijos politikos teisėtumas ir veiksmingumas

13.  mano, kad nustatant konkurencijos politikos pagrindus Parlamentas turėtų turėti bendro teisėkūros sprendimų priėmimo įgaliojimus; apgailestauja, kad SESV 103 ir 109 straipsniuose numatytos tik konsultacijos su Parlamentu; mano, kad negalima taikstytis su šia demokratijos stoka; siūlo kuo greičiau šią stoką pašalinti pasitelkiant tarpinstitucinius susitarimus konkurencijos politikos srityje ir tai ištaisyti per kitą Sutarties keitimą; primena, kad Komisijos politinė atskaitomybė Parlamentui apima konkurencijos politiką ir kad struktūrinis dialogas su atitinkamu Komisijos nariu yra svarbi priemonė patikimai demokratinei kontrolei šioje srityje vykdyti;

14.  mano, kad toks dialogas, kuriame dalyvauja už konkurenciją atsakingas Komisijos narys, negali pakeisti realios demokratinės kontrolės, kurią vykdo Parlamentas; pabrėžia, kad parlamentinė kontrolė juo labiau būtina dėl to, kad vykdydama konkurencijos politiką Komisija atlieka demokratiškai išrinktų nacionalinės ir vietos valdžios institucijų sprendimų priežiūrą; taip pat pabrėžia, kad reikia vykdyti glaudesnį Komisijos, valstybių narių, vietos ir regioninių valdžios institucijų ir pilietinės visuomenės dialogą;

15.  pabrėžia, kaip svarbu Parlamentui ir Tarybai suteikti vienodas teises dalyvauti posėdžiuose ir gauti informaciją apie teisės aktų ar privalomos teisinės galios neturinčių teisės aktų rengimą konkurencijos politikos srityje, kaip numatyta bendrajame susitarime; apgailestauja, kad Komisija to nesilaiko;

16.  pabrėžia poreikį įdiegti konkurencijos kultūrą, kurioje propaguojamos konkurencijos vertybės ir kuri padeda puoselėti teigiamą požiūrį į reikalavimų laikymąsi bei turi prevencinį ir naudingą poveikį konkurencijos politikos raidai;

17.  pabrėžia, kad konkurencijos politika Europos Sąjungoje yra horizontalaus pobūdžio, todėl ji turi būti visapusiškai derinama su kitose srityse vykdoma Sąjungos politika, taip pat kad, siekiant užtikrinti sklandų vidaus rinkos veikimą, kiekvieną sektorių reikia reguliuoti laikantis konkurencijos politikos principų;

18.  mano, kad Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų reguliuojami su akcininkų mažuma susiję konkurencijos klausimai;

19.  ragina Komisiją toliau skelbti privalomos teisinės galios neturinčias gaires konkurencijos politikos srityje ir tinkamai atsižvelgti į dabartinę Teisingumo Teismo praktiką siekiant užtikrinti tam tikrą teisinį tikrumą suinteresuotiesiems subjektams; tačiau mano, kad privalomos teisinės galios neturintys teisės aktai negali būti taikomi vietoje įprastų teisės aktų tose srityse, kur būtinas teisinis tikrumas;

20.  pabrėžia, kad baudų skyrimas yra atgrasomoji priemonė, svarbi įgyvendinant konkurencijos politiką, ir kad būtina imtis sparčių veiksmų siekiant sėkmingai vykdyti tyrimus; mano, kad labai svarbu užtikrinti teisinį tikrumą, procedūrų supaprastinimą ir galimybę veiksmus baigti anksčiau, taikant tinkamus susitarimus, todėl pakartoja savo raginimą Komisijai į Reglamentą (EB) Nr. 1/2003 įtraukti taisykles dėl baudų; tačiau mano, kad Komisija turėtų vykdyti daugiau neskelbtų tikrinimų ir tirdama įtariamus pažeidimus taikyti daugiau sankcijų;

21.  vis dėlto mano, kad kaip vienintelę kovos su monopolijomis priemonę taikant vis didesnes baudas, politika gali tapti per daug grubi, tuo labiau, kad negalint sumokėti baudų gali būti prarasta darbo vietų; pabrėžia, kad didelių baudų politika neturėtų būti naudojamasi kaip alternatyvia biudžeto finansavimo priemone; pritaria skatinimo ir sankcijų metodui, kai baudos turi veiksmingą atgrasomąjį poveikį, ypač kalbant apie subjektus, kurie pažeidžia taisykles ne pirmą kartą, o už taisyklių laikymąsi teikiamos paskatos;

22.  ragina Komisiją užtikrinti, kad baudų skyrimo ir įgyvendinimo politika padėtų atkurti rinkos pusiausvyrą ir skatintų bendroves nustatyti pažeidimus savo viduje ir savanoriškai imtis atkuriamųjų priemonių; primygtinai ragina Komisiją atsižvelgti į neteisėto pelno ir nukentėjusiųjų patirto nuostolio lygį;

23.  pakartoja, kad išaugo prašymų sumažinti baudas dėl neišgalėjimo jų sumokėti skaičius, ypač iš vieną produktą gaminančių įmonių ir MVĮ; pakartoja, jog siekiant užtikrinti, kad įmonės nežlugtų, kaip alternatyva baudų sumažinimui galėtų būti apsvarstyta atidėtų mokėjimų ir (arba) mokėjimų dalimis sistema;

24.  pastebi, kad 10 proc. viršutinę ribą nustatant pagal bendrą apyvartą tam pačiam pažeidimui gali būti taikoma ne viena sankcija, nes pasaulyje didėja konkurencijos institucijų skaičius; todėl mano, kad apyvarta Europos ekonominėje erdvėje būtų tinkamesnė nei bendra apyvarta;

25.  vis dar laukia baudų nustatymo gairių pritaikymo vieną produktą gaminančioms įmonėms ir MVĮ; vis dėlto palankiai vertina tai, kad neseniai Komisija atsižvelgė į specifinius vieną produktą gaminančių įmonių poreikius savo 2012 m. kovo 28 d. sprendime dėl langų apkaustų bylos (COMP/39452);

26.  ragina Komisiją aktyviau bendradarbiauti su nacionaliniais teismais siekiant sudaryti geresnes sąlygas užtikrinti privačiuose ginčuose priimtų sprendimų vykdymą ir tinkamą ginčų dėl valstybės pagalbos sprendimą; teigiamai vertina Komisijos mokymo programas nacionalinių teismų teisėjams;

27.  palankiai vertina teisminių institucijų vaidmenį vykdant konkurencijos politiką ir ragina jas naudotis savo įgaliojimais siekiant gauti Komisijos informaciją ir nuomonę, taip pat dalyvauti Sąjungos vykdomoje mokymo veikloje; rekomenduoja Komisijai glaudžiai bendradarbiauti su teisminėmis institucijomis, aktyviai naudotis savo įgaliojimais kaip „amicus curiae“ teikti pagalbą teisminėms institucijoms, apie kurią turi būti laiku skelbiama Komisijos interneto svetainėje, ir išnagrinėti galimybę teikti ieškinius, kad nebūtų atsisakyta užtikrinti ES apsaugą ir ginti interesus, kuriuos ji turi saugoti;

28.  atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio 11 d. Komisijos pasiūlymą dėl ieškinių dėl žalos atlyginimo pagal nacionalinę teisę už konkurencijos teisės nuostatų pažeidimus, kurį Parlamentas dabar svarsto; yra pasiryžęs rasti patenkinamą šioje srityje kylančių specifinių problemų sprendimą;

29.  pažymi, kad Europos Sąjunga privalo aktyviai skatinti materialinę ir procedūrinę konkurencijos taisyklių konvergenciją tarptautiniu mastu; mano, kad tarptautinis bendradarbiavimas labai svarbus siekiant užtikrinti, kad įvairios atsakingos institucijos konkurencijos politiką vykdytų darniai ir užtikrindamos tarpusavio sąveiką ir taip padėtų atlikti veiksmingesnius tyrimus ir sudaryti vienodas sąlygas;

30.  pabrėžia, kad svarbu skatinti pasaulinį konkurencijos taisyklių vienodinimą; ragina Komisiją sudaryti dvišalius bendradarbiavimo susitarimus dėl konkurencijos politikos vykdymo užtikrinimo; šiuo metu svarsto siūlomą ES ir Šveicarijos susitarimą dėl bendradarbiavimo šalių konkurencijos teisės taikymo srityje; yra pasiryžęs rasti patenkinamą šioje srityje kylančių specifinių problemų sprendimą;

31.  mano, kad Komisijos Konkurencijos generaliniam direktoratui turėtų būti skiriami atitinkami ištekliai, atsižvelgiant į didesnį darbo krūvį ir užduočių įvairovę, be kita ko, turėtų būti perskirstomos lėšos iš pasenusių ir nereikalingų bei menkai naudojamų biudžeto eilučių, kad būtų galima imtis aktyvesnių veiksmų;

Konkurencijos institucijos

32.  ragina valstybes nares užtikrinti visų nacionalinių konkurencijos tarnybų (NKT) ir sektorių reguliavimo institucijų nepriklausomumą nuo nacionalinių vyriausybių – tam svarbu numatyti reikalavimą siūlyti politikoje nedalyvaujančius kandidatus į pirmininkų pareigas ir kitų interesų konfliktų neturinčius kandidatus į tarybos narių pareigas; ragina valstybes nares užtikrinti, kad NKT ir sektorių reguliavimo institucijų darbuotojai ir ištekliai būtų pakankami ir kintami atsižvelgiant į su rinka susijusius poreikius ir veiksmingą šių tarnybų ir institucijų pareigų vykdymą;

33.  pabrėžia, kad svarbus visapusiškas NKT ir sektorių reguliavimo institucijų skaidrumas; prašo, kad atviroje duomenų bazėje internete būtų galima susipažinti su visa aiškiai ir prieinamai pateikiama informacija, susijusia su bylomis ir oficialiais sprendimais, atsižvelgiant į komercines paslaptis, kurios gali turėti reikšmingą poveikį konkurencijai;

34.  remia Europos konkurencijos tinkle (EKT) vykdomą struktūrinį bendradarbiavimą, leidžiantį ES mastu nuosekliai viešai užtikrinti konkurencijos taisyklių vykdymą, ir ragina jį toliau plėtoti, kadangi kai kurios rinkos dėl skirtingų teisinių, ekonominių ir kultūrinių sąlygų dažniausiai veikia labiau nacionaliniu lygmeniu nei kitos; mano, kad įprastu atveju EKT posėdžių darbo programos ir išvados turėtų būti viešai skelbiamos Konkurencijos GD interneto svetainėje;

35.  mano, kad NKT ir kitos nacionalinės sektorių reguliavimo institucijos turėtų toliau bendradarbiauti siekdamos užtikrinti papildomus veiksmus, ypač tuose sektoriuose, kur liberalizavimas dar nebaigtas arba nevisiškai veikia; siūlo sukurti platesnį Europos reguliavimo institucijų tinklą, apimantį NKT ir sektorių reguliavimo institucijas, kad būtų galima keistis geriausios praktikos pavyzdžiais;

Valstybės pagalba ir poveikis realiajai ekonomikai

Valstybės pagalba bankams

36.  pripažįsta svarbų valstybės pagalbos kontrolės, kaip sunkumus patiriančių bankų restruktūrizavimo ir pertvarkymo priemonės, vaidmenį nuo pat krizės pradžios;

37.  mano, kad krizės laikotarpiu valstybės pagalbos kontrolė turėtų būti sutelkta į bankų sistemos stabilizavimą, nesąžiningos kredito teikimo sąlygų segmentacijos realiojoje ekonomikoje ir MVĮ bei namų ūkių diskriminacijos bendrojoje rinkoje problemų sprendimą; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad siekiant tikslo stabilizuoti bankų sistemą dar labiau nepadidėtų valstybių skolos; primygtinai ragina Komisiją laikinosios valstybės pagalbos bankų sektoriui pratęsimą susieti su tobulesnėmis ir griežtesnėmis sąlygomis, susijusiomis su reikiamu dėmesiu mažmeniniam skolinimui, bei griežtesniais premijų, mokesčių struktūros ir dividendų paskirstymo apribojimais;

38.  primena, kad Parlamentas primygtinai keletą kartų ragino Komisiją persvarstyti 2008 m. kaip laikinas priemones pradėtas taikyti valstybės pagalbos bankams taisykles; todėl teigiamai vertina pastarojo meto Komisijos veiksmus šioje srityje;

39.  ragina Komisiją periodiškai teikti išsamią, apie kiekvieną šalį ir įstaigą pateiktą statistinę informaciją, susijusią su valstybės pagalba, kuri finansų sektoriui suteikta nuo krizės pradžios, konsoliduotais nuostoliais ir grąžintų sumų pokyčiais, ir paskelbti rezultatus Komisijos interneto svetainėje, kad būtų visiškai skaidriai nurodytas valstybės kišimosi mastas nuo krizės pradžios ir jo poveikis mokesčių mokėtojams;

40.  mano, kad apskaitos metodai turėtų būti suderinti prieš atliekant bankams skiriamos valstybės pagalbos dydžio vertinimą, pvz., antrą kartą perfinansuojamos paskolos apskaitos režimas turėtų būti toks pat, neatsižvelgiant į susijusią valstybę narę;

41.  pabrėžia, kad ypač tuo atveju, kai bankai gauna valstybės pagalbą, paskolos turėtų būti refinansuojamos visapusiškai atsižvelgiant į gavėjo perspektyvumą; mano, kad daugiašalių korporacijų atveju paskolų refinansavimo sąlyga turėtų būti turimo kitų bendrovių turto ir akcijų pardavimas;

42.  ragina Komisiją atidžiai stebėti tas rinkas bankų sektoriuje, kur koncentracija yra didelė arba ji didėja, visų pirma dėl restruktūrizacijos kaip atsako į krizę; primena, kad oligopolinės rinkos ypač linkusios į antikonkurencinę praktiką; baiminasi, kad ši koncentracija gali galiausiai pakenkti vartotojams; pabrėžia, kad per didelė koncentracija kelia pavojų finansų sektoriui ir realiajai ekonomikai;

43.  pabrėžia, kad konsolidavus bankų sektorių padidėjo kelių didžiųjų finansų įstaigų užimama rinkos dalis; primygtinai ragina Komisiją toliau atidžiai stebėti sektorių siekiant sustiprinti konkurenciją ir vartotojų apsaugą Europos bankininkystės rinkose, kartu ir investicinės bankininkystės srityje, kur mažmeniniais indėliais subsidijuojama rizikingesnė investicinės bankininkystės veikla;

44.  ragina Komisiją atidžiai įvertinti įvairų finansų įstaigų turtą ir nuosavybę, turimą prieš išmokant valstybės pagalbą;

45.  pabrėžia, kad iki 100 000 EUR bankų sąskaitose turintys indėlininkai turėtų būti kuo labiau apsaugoti ir neturėtų būti įtraukti į naštos pasidalijimo susitarimą, sudaromą dėl banko restruktūrizacijos ar skaidymo;

46.  mano, kad Komisija turėtų apsvarstyti galimybę valstybės pagalbą bankams kartais susieti su sąlygomis teikti paskolas MVĮ;

47.  pabrėžia, kad MVĮ galimybės gauti finansavimą nuo finansų krizės pradžios neproporcingai sumažėjo; pažymi, kad MVĮ sudaro 98 proc. visų euro zonos įmonių, įdarbina apie tris ketvirtadalius euro zonos darbuotojų ir sukuria apie 60 proc. pridėtinės vertės ir kad finansavimo prieinamumo problemos joms trukdo investuoti ir augti; todėl ragina Komisiją pirmenybę teikti priemonėms, kuriomis koreguojamas finansų reguliavimas siekiant skatinti augimą ir padėti įveikti MVĮ finansavimo krizę;

48.  pabrėžia, kad valstybės pagalbą gaunantys bankai neturėtų augti ir tapti sudėtingesni; primygtinai ragina Komisiją skatinti juos daugiausia dėmesio skirti jų verslo modeliui, susijusiam su perspektyviąja jų veiklos dalimi, atlygio politikai ir mokesčių struktūrai, taip pat nedidinti bankų pozicijos valstybės skolos atžvilgiu, ypač jeigu jie tuo pačiu metu mažina paskolų apimtį MVĮ ir namų ūkiams; nurodo, kad siekiant ištaisyti iki krizės galiojusios teisinės sistemos trūkumus, ypač susijusius su finansų sektoriumi, taip pat pašalinti iškraipymus, susidariusius per finansų ir ekonomikos krizę, ir užtikrinti, kad bankams gaunant valstybės pagalbą būtų daugiausiai dėmesio skiriama padariniams ir naudai mokesčių mokėtojams, vartotojams ir visai bendrajai rinkai, reikalinga nauja, nuolatinė reguliavimo sistema;

49.  apgailestauja, kad MVĮ, kurioms taikomos koregavimo programos valstybėse narėse, susiduria su sunkumais gaunant paskolą iš bankų ir privalo mokėti didesnes palūkanas vien dėl to, kad jos įsikūrusios euro zonoje, taip kuriant bendrosios rinkos iškraipymus;

50.  pabrėžia, kad išorės investuotojai turėtų būti taip pat kuo labiau skatinami dalyvauti turto valdymo bendrovėse (TVB), kurios steigiamos pagal valstybės pagalbos programas kaip nuvertėjusio turto atskyrimo priemonės, siekiant užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktas tarp turto turinčių ar jį perleidžiančių investuotojų ir bet kurios konkrečios TVB tikslų;

51.  mano, kad TVB turėtų stengtis kuo greičiau parduoti savo turtą, kad būtų atkurta įprasta padėtis rinkoje ir būtų nutraukta viešoji intervencija į konkretų sektorių;

52.  mano, kad Konkurencijos GD patirtis bankų krizės srityje turėtų būti laikoma geriausia praktiką ir ja turėtų būti naudojamasi ateityje labiau siekiant prevencijos, o ne ex post intervencijos;

Valstybės pagalbos modernizavimas

53.  dar kartą teigiamai vertina Komisijos komunikatą dėl valstybės pagalbos modernizavimo (COM(2012)0209) ir neseniai Tarybos patvirtintas persvarstytas valstybės pagalbos taisykles dėl bendrųjų išimčių ir procedūrų; vis dėlto ragina Komisiją užtikrinti, kad, skatinant ekonomikos augimą – siekiant vieno iš bendrųjų šios reformos tikslų, vėl nepadidintų valstybių skolos;

54.  mano, kad įmonės turėtų restruktūrizuotis laikydamosi aiškių ribų, kuo labiau sumažindamos galimą žalingą poveikį konkurentams, negavusiems paramos viešosiomis lėšomis;

55.  ragina Komisiją ištirti, kada įmonės tampa pernelyg didelėmis, kad joms būtų galima leisti žlugti, ir apsvarstyti, kokių priemonių galima imtis nacionaliniu arba ES lygmeniu siekiant neleisti įmonėms tapti priklausomoms nuo būsimo gelbėjimo valstybės lėšomis;

56.  atkreipia dėmesį į bendrą Komisijos ketinimą netaikyti pranešimo reikalavimo didesniam skaičiui priemonių; vis dėlto pažymi, kad valstybės narės turės užtikrinti ex ante atitiktį valstybės pagalbos de minimis priemonių ir bendrosios išimties schemų taisyklėms, kad išlaikytų pakankamą kontrolės lygį, Komisijai toliau vykdant tokių atvejų ex post kontrolę;

57.  sutinka su Komisijos požiūriu, jog valstybės pagalbos procedūras reikia paspartinti, kad būtų galima skirti daugiau dėmesio sudėtingiems atvejams, turintiems didelį poveikį konkurencijai vidaus rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą padidinti Komisijos veiksmų laisvės lygį sprendžiant, kaip nagrinėti skundus; ragina Komisiją pateikti išsamius kriterijus, kaip šioje srityje atskirti svarbius atvejus nuo mažiau svarbių; pažymi, kad tinkami tokio atskyrimo būdai yra didesnis pagalbos pagal de minimis reglamentą dydis ir horizontaliųjų kategorijų išplėtimas įgaliojimus suteikiančiame reglamente ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente;

58.  pabrėžia, kad Komisija turi užtikrinti geresnį keitimąsi informacija su valstybėmis narėmis, kalbant apie kokybę ir informacijos pateikimą ir pranešimų parengimą laiku; pabrėžia, kad veiksmingomis nacionalinėmis sistemomis turi būti užtikrinta, kad valstybės pagalbos priemonės, kurioms netaikomos ex ante pranešimo prievolės, atitiktų Sąjungos teisę; pažymi, kad tinkami tokio atskyrimo būdai yra didesnis pagalbos pagal de minimis reglamentą dydis ir horizontaliųjų kategorijų išplėtimas įgaliojimus suteikiančiame reglamente ir Bendrajame bendrosios išimties reglamente;

59.  pažymi, kad iki šiol svarbią informaciją apie valstybės pagalbos kontrolės atvejus suteikia išimtinai valstybės narės; primena reikalavimą Komisijai įvertinti, ar reikės papildomų žmogiškųjų išteklių, kad būtų išplėstos Komisijos informacijos rinkimo priemonės ir ji galėtų gauti tiesioginę informaciją iš rinkos dalyvių; vis dėlto pažymi, kad Komisijai neturėtų būti suteikta galimybė įtraukti papildomų kokybės ir veiksmingumo argumentų į suderinamumo vertinimą ir kad šie sprendimai turi būti palikti pagalbą teikiančiai valdžios institucijai;

60.  pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse nepakankamai aišku, ar viešasis finansavimas Europos vartotojų centrams (EVC) gali būti laikomas nepagrįsta valstybės pagalba pagal Sąjungos konkurencijos teisę; yra susirūpinęs, kad dėl to kyla pavojus valstybių narių paramai EVC ir jų finansavimas jau buvo laikinai sustabdytas; todėl primygtinai ragina Komisiją užtikrinti tinkamą EVC veikimą kuo greičiau išaiškinant, kad šio tipo finansavimas nelaikytinas valstybės pagalba pagal Sąjungos teisę, nes EVC nedalyvauja ekonominėje veikloje, tačiau užtikrina pagalbines paslaugas vartotojams;

Transporto sektorius

61.  mano, kad siekdama pagerinti Europos transporto sektoriaus konkurencingumą Komisija turėtų toliau stiprinti konkurencijos politikos ir transporto politikos sąsajas;

62.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti atvirą ir sąžiningą visų rūšių transporto konkurenciją;

63.  ragina Komisiją išplėtoti viešuosius transporto tinklus siekiant gerinti paslaugas klientams;

64.  siekdamas kovoti su vis didesniu išmetamu CO2 kiekiu, primygtinai ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį tarptautiniam įsipareigojimui išlaikyti pasaulinį atšilimą ne didesnį kaip du Celsijaus laipsniai virš ikipramoninės eros lygio – tai 2020 metams užsibrėžtas tikslas;

Geležinkeliai

65.  ragina Komisiją užbaigti bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimą, užtikrinti visišką pinigų srauto tarp infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių skaidrumą ir užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė turėtų stiprią ir nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją;

66.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis užtikrinti, kad geležinkelių transporto sektorius būtų atvertas sąžiningai konkurencijai, ir užtikrinti geresnę paslaugų kokybę;

67.  ragina Komisiją apsvarstyti galimybę priimti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos reguliavimo institucijos, kuri bendradarbiautų su esamomis nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir atitinkamais atvejais veiktų nesant nacionalinės reguliavimo institucijos arba tokiai institucijai neveikiant, įsteigimo;

68.  pabrėžia, kad bendrajai rinkai krovinių gabenimo geležinkeliais sektoriuje turi įtakos neteisingas arba nevisiškas ES teisės aktų perkėlimas valstybėse narėse ir tarpvalstybinio judumo kliūtys, kurios trukdo konkurencijai ir augimui; ragina Komisiją patikrinti, ar veiklos vykdytojų sudaromos rinkos kliūtys arba valstybėse narėse skirtingi techniniai aspektai, pvz., bėgių vėžės, energijos tiekimas, signalizavimo sistemos ir panašios problemos, darančios poveikį sąveikumui ir prieigai prie infrastruktūros, gali būti laikomos konkurencijos taisyklių pažeidimais;

Aviacija

69.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą iki 2013 m. pabaigos persvarstyti ES gaires, susijusias su valstybės pagalba aviacijai ir oro uostams, kuriomis turės būti panaikinti visi konkurencijos iškraipymai ir visiems rinkos dalyviams sudarytos vienodos sąlygos;

70.  ragina Komisiją pateikti pagrįstą apžvalgą siekiant išsiaiškinti, kurie oro vežėjai teikia vežimo paslaugas, pažeisdami konkurenciją dėl netinkamai taikomų specialių sąlygų ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi tam tikruose oro uostuose;

71.   ragina Komisiją ištirti, ar tam tikra praktika, susijusi su konkrečių pagrindinių oro uostų nustatymu, – remiantis daugiau nei 1 000 dvišalių oro susisiekimo paslaugų susitarimų, kuriuos pasirašė valstybės narės su ES nepriklausančiomis šalimis, sąlygomis – iškraipo konkurenciją bei kenkia ES vartotojų interesams;

Automobilių sektorius

72.  ragina Komisiją užtikrinti sąžiningą gamintojų ir platintojų derybinių galių pusiausvyrą, kartu pabrėždamas:

prašo Komisijos pabrėžti poreikį išplėtoti gamintojų ir prekybos atstovų gero elgesio principus, taikytinus vertikaliuosiuose variklinių transporto priemonių sektoriaus susitarimuose, ypač dėl investicijų apsaugos po sutarties nutraukimo ir dėl galimybės perduoti verslą kitam to paties prekės ženklo tinklo nariui, siekiant skatinti skaidrumą komerciniuose ir sutartiniuose šalių santykiuose;

Laivų statybos sektorius

73.  vis didėjant tarptautinei konkurencijai, ragina užtikrinti Europos laivybos sektoriaus konkurencingumą skatinant jo veiklą Europos Sąjungoje;

74.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti ES laivų savininkų teisinį tikrumą ir vienodą požiūrį į juos visose valstybėse narėse;

Finansinių paslaugų sektorius

75.  ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas ištirti galimus įmonių slaptus susitarimus ir piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi motorinių transporto priemonių draudimo rinkose;

Energetikos sektorius

76.  pastebi, kad bendrojoje energijos rinkoje ne tik sumažės kainos vartotojams, bet ir padidės ES įmonių konkurencingumas;

77.  teigiamai vertina Komisijos antimonopolinių priemonių įgyvendinimą energetikos sektoriuje;

78.  primygtinai ragina Komisiją siekti visapusiškai įgyvendinti energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinį, atsižvelgiant į tai, kad atvira ir konkurencinga bendroji rinka energetikos sektoriuje dar nevisiškai sukurta; primygtinai ragina Komisiją ryžtingai tęsti priemones, kuriomis būtų užtikrintas veiksmingas konkurencijos taisyklių taikymas energetikos sektoriuje ir kurių buvo imtasi atlikus sektoriaus tyrimą; šiuo klausimu teigiamai vertina vykdomas konkurencijos teisės procedūras energetikos sektoriuje, siekiant iki 2014 m. užbaigti kurti energijos vidaus rinką ir panaikinti energijos tiekėjų vėl sudarytas kliūtis;

79.  mano, kad bendroje Europos energijos rinkoje vartotojų ir verslo subjektų mokama energijos kaina būtų mažesnė, o Europos verslo subjektų konkurencingumas pasaulio mastu būtų didesnis; mano, kad dėl šios priežasties Europos Komisija turėtų būti raginama iki 2014 m. išplėtoti bendrąją Europos energijos rinką;

80.  pabrėžia, jog itin svarbu, kad valstybės narės ir Komisija užtikrintų savalaikį ir tinkamą galiojančių energijos rinkos teisės aktų įgyvendinimą, įskaitant reguliavimą, kaip reikalaujama Trečiajame energijos vidaus rinkos teisės aktų rinkinyje, siekiant iki 2014 m. sukurti integruotą ir konkurencingą Europos energijos vidaus rinką;

81.  prašo Komisiją užtikrinti, kad energetikos srities reglamentai ir direktyvos būtų tinkamai perkeliami ir taikomi visose valstybėse narėse; ragina Komisiją būti itin budrią tuo atveju, kai kainos viršija ES vidurkį, nes aukštomis kainomis iškraipoma konkurencija ir kenkiama vartotojams;

82.  mano, kad Komisija, inicijuodama energijos rinkos reformas jos kainoms sumažinti, ypač valstybėse narėse, kurioms taikoma perviršinio deficito procedūra, turi elgtis griežtai;

83.  ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas atlikti įmonių galimų slaptų susitarimų ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi mažmeninės prekybos degalais rinkose tyrimą;

84.  į tai atsižvelgdamas teigiamai vertina pastarojo meto Komisijos tyrimus naftos sektoriuje, pripažindamas, kad konkurencijos taisyklių pažeidimas šioje srityje turi didžiulių padarinių vartotojams;

85.  ragina Komisiją ir nacionalines reguliavimo institucijas ištirti, ar vadinamasis „pirmadienio efektas“ – tariamas manipuliavimas benzino kainomis, atsižvelgiant į konkrečią savaitės dieną, – yra tikras; primygtinai ragina Komisiją atidžiai stebėti konkurencijos lygį, nes trys didžiausi rinkos dalyviai vis dar užima apie 75 proc. elektros ir daugiau kaip 60 proc. dujų rinkos, nors tos rinkos dešimtojo dešimtmečio viduryje buvo laipsniškai atveriamos; ragina Komisiją paskelbti gaires, kuriomis būtų siekiama pagerinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimą į energetikos tinklus;

86.  ragina Komisiją kitoje metinėje ataskaitoje išnagrinėti, kokiu būdu svarbiausių žaliavų tiekėjų koncentracija gali būti žalinga klientų sektorių veiklai ir ekologiniu požiūriu efektyvesnei ekonomikai, nes kai kurie šių sektorių yra gyvybiškai svarbūs ekologiniu požiūriu efektyvių technologijų, reikalingų aplinkosaugos tikslams pasiekti, diegimui;

87.  pabrėžia pažangiųjų elektros energijos tinklų svarbą sudarant dvipusio elektros energijos gamintojų ir vartotojų ryšio galimybes, taip pat nurodo, kad naudojant pažangiuosius elektros energijos tinklus vartotojai gali stebėti ir koreguoti savo elektros energijos naudojimą; pabrėžia, kad valstybės narės turėtų šią informaciją paskelbti interneto svetainėse vartotojams ir visiems atitinkamiems subjektams – statytojams, architektams, šildymo, vėsinimo ir elektros energijos įrangos tiekėjams;

Mokėjimo paslaugos

88.  yra susirūpinęs dėl to, kad Europos elektroninių mokėjimų rinka vis dar susiskaidžiusi ir kad vis dar reikia spręsti konkurencijos problemas; atkreipia dėmesį į du šiuo metu Parlamento svarstomus 2013 m. liepos 24 d. Komisijos pasiūlymus – dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ir dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje; yra pasiryžęs rasti patenkinamą šioje srityje kylančių specifinių problemų sprendimą;

89.  pabrėžia, kad nors Pavėluotų mokėjimų direktyvą (2011/7/ES) reikėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. kovo mėn., ją įgyvendino ne visos valstybės narės; nurodo, kad tai kenkia konkurencijai bendrojoje rinkoje ir pirmiausiai daro poveikį MVĮ;

Telekomunikacijos

90.  ragina Komisiją imtis aktyvesnių veiksmų telekomunikacijų rinkose, siekiant padėti panaikinti telekomunikacijų rinkų susiskaidymą ir užtikrinti, kad stiprūs veiklos vykdytojai nepiktnaudžiautų dominuojančia padėtimi; ragina Komisiją užtikrinti, kad veiklos vykdytojų paslaugos, ypač susijusios su prieiga prie interneto, būtų skaidrios, palyginamos ir jomis, sudarius sutartis, nebūtų trukdoma konkurencijai;

91.  palankiai vertina Komisijos paramą tam, kad visoje Europos teritorijoje būtų diegiama plačiajuosčio ryšio infrastruktūra, kuria bus užtikrinamas ekonomikos konkurencingumas ir socialinė sanglauda; kelia klausimą, ar Europoje skaitmeninės paslaugos gali būti laikomos VESP;

92.  mano, kad vidaus rinkoje diegiant plačiajuosčio ryšio paslaugas konkurencijos politikos indėlis labai svarbus siekiant užtikrinti, kad, teisingai derinant viešąsias ir privačias investicijas, būtų galima pasiekti Skaitmeninės darbotvarkės tikslų ir užtikrinti plačiajuosčio ryšio aprėptį ES atokiuose regionuose, kaimo vietovėse ar retai gyvenamuose regionuose;

Naujos technologijos ir internetas

93.  pabrėžia, kad IRT sektoriuje siekiant diegti inovacijas ypač svarbūs standartų laikymuisi būtini patentai, ir šiuo tikslu ragina Komisiją imtis skubių veiksmų siekiant užtikrinti, kad šių patentų turėtojai teisingomis sąlygomis išduotų prieinamas ir nediskriminacines licencijas kitiems subjektams, kad būtų galima toliau siekti techninės pažangos ir kurti naujus produktus suteikiant naudos vartotojams; pabrėžia, kad į konkurencijos politiką turėtų būti įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų sudaromos dirbtinės kliūtys sujungimui, sąveikumui ir masto ekonomijos plėtojimui rinkose;

94.  palankiai vertina Komisijos pasiektą pažangą tiriant bendrovės „Google“ antikonkurencinę praktiką ir neseniai paskelbtas naujienas dėl galimo susitarimo iki 2014 m. pavasario; ragina Komisiją ryžtingai spręsti visas nustatytas problemas ir visų pirma imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija internetinės paieškos ir paieškinės reklamos rinkose, atsižvelgiant į bendrovės „Google“ dominuojančią padėtį (daugelio valstybių narių rinkose ji užima virš 90 proc. rinkos) ir galimą piktnaudžiavimą šia padėtimi;

95.  ragina Komisiją atlikti naujų bendrovės „Google“ pateiktų pasiūlymų tyrimą rinkoje, kad būtų nuodugniai įvertintas jų tinkamumas ir poveikis; pabrėžia, kad dėl paieškos sistemų svarbos skaitmeninei ekonomikai Komisija bet kokiu atveju turi užtikrinti, kad bendrovė „Google“ visiškai įsipareigotų pašalinti problemas, susijusias su keturiomis Komisijos nurodytomis probleminėmis sritimis, ir tai atliktų; ragina Komisiją nedelsiant pateikti prieštaravimo pareiškimą šiai paieškos bendrovei, jei susitarimas neįmanomas;

96.  primena, jog siekiant užtikrinti, kad nebūtų skirtingai traktuojamos skirtingos interneto paslaugos ir būtų visapusiškai garantuota konkurencija, itin didelę reikšmę turi tinklo neutralumas;

Valstybės pagalba futbolui

97.  teigiamai vertina Komisijos sprendimą pradėti tyrimą dėl valstybės pagalbos futbolui skyrimo, nes ja iškreipiamas viešųjų išteklių naudojimas;

98.   mano, kad Komisija turėtų atidžiai išnagrinėti valstybės pagalbą gavusių bankų paskolas arba paskolų refinansavimą, skirtus futbolo klubams, ypač paskolų palūkanų normas, palyginti su vidutine skolinimo palūkanų norma, ir paskolos dydį, palyginti su atitinkamo futbolo klubo skola;

99.  ragina Komisiją struktūriškai aptarti profesionalaus sporto ir konkurencijos politikos ryšius, ypač socialinio draudimo įmokų nemokėjimą, futbolo klubų mokestinių prievolių vykdymą ir sutarčių nutraukimo sąlygas;

Maisto tiekimo grandinė

100.  yra patenkintas tuo, kad Konkurencijos generaliniame direktorate įsteigta už maisto produktų klausimus atsakinga darbo grupė (angl. Food Task Force), siekiant stebėti konkurencijos raidą maisto tiekimo grandinėje ir šios raidos poveikį vartotojams, taip pat yra patenkintas, kad pradėtas mažmeninės prekybos sektoriaus tyrimas; mano, kad maisto sektoriuje subalansuotos santykių sistemos negalima sukurti kenkiant konkurencijos politikai arba taikant grynai komercinį metodą, kuris neatspindi pagrindinių konkurencijos politikos principų;

101.  teigiamai vertina Komisijos veiksmus tikrinant pasiūlą baltojo cukraus rinkoje ir laukia tyrimo rezultatų;

Socialiniai aspektai

102.  pažymi, kad subsidiarumas, demokratinė kontrolė ir viešųjų interesų rėmimas yra pagrindiniai Europos Sąjungos principai;

103.  pabrėžia, kad pagal bendruosius Sutarčių principus (nediskriminavimas, vienodas požiūris, proporcingumas) valstybės narės ir vietos valdžios institucijos turi laisvai nuspręsti, kaip finansuojamos ir organizuojamos visuotinės svarbos socialinės paslaugos (VSSP); todėl atkreipia dėmesį į Sąjungos socialinius tikslus ir poreikį skatinti minėtų paslaugų kokybę, veiksmingumą ir galimybę jomis naudotis, neatsižvelgiant į tai, ar jas teikia vieši, ar privatūs subjektai;

104.  pažymi, kad Sąjunga susiduria su didžiuliais iššūkiais reindustrializacijos, energetikos sektoriaus pertvarkymo ir skaitmeninės įrangos srityse ir kad tam reikalingos didelės investicijos; be to, pažymi, kad jaunimo nedarbui mažinti skirtos investicijos į švietimą, mokymus ir gebėjimų tobulinimą labiau papildo konkurencijos politikos tikslus, nei jiems prieštarauja;

105.  nurodo, kad vykdant konkurencijos politiką turėtų būti laikomasi SESV 9 straipsnio, kuriame nurodyta, jog nustatydama ir įgyvendindama savo politikos kryptis ir veiksmus, Sąjunga atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su didelio užimtumo skatinimu;

106.  yra įsitikinęs, kad socialinės konvergencijos politika gali būti vykdoma glaudžiai ją derinant su tvirta ekonomine ir konkurencijos politika;

107.  laikosi nuomonės, kad vienodų sąlygų įmonėms užtikrinimas vidaus rinkoje taip pat priklauso nuo kovos su socialiniu dempingu, kuris turėtų būti laikomas praktika, kuria pažeidžiama konkurencija; mano, kad Komisija turėtų nustatyti ES vidaus dempingo praktikos atvejus, kai įmonė tarptautiniu mastu arba šalies viduje prekes parduoda žemesne negu vieneto gamybos kaina, siekdama, kad bankrutuotų vienas ar daugiau konkurentų; mano, kad dėl šios priežasties Komisija turėtų siekti didesnės valstybių narių ekonominės ir socialinės veiklos rezultatų konvergencijos; pabrėžia, kad reikalingos struktūrinės reformos, kurios apimtų mokesčių sistemos reformą, kad būtų galima kovoti su sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir mokesčių rojais;

o
o   o

108.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionalinėms konkurencijos institucijoms (NKI).

(1) OL L 1, 2003 1 4, p. 1. (2) OL L 61, 2009 3 5, p. 1. (3) OL L 24, 2004 1 29, p. 1. (4) OL C 270, 2008 10 25, p. 8. (5) OL C 10, 2009 1 15, p. 2. (6) OL C 72, 2009 3 26, p. 1. (7) OL C 195, 2009 8 19, p. 9. (8) OL C 16, 2009 1 22, p. 1. (9) OL C 6, 2011 1 11, p. 5. (10) OL C 216, 2013 7 30, p. 1. (11) OL C 8, 2012 1 11, p. 4. (12) OL L 7, 2012 1 11, p. 3. (13) OL C 8, 2012 1 11, p. 15. (14) OL L 114, 2012 4 26, p. 8. (15) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 51. (16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0026. (17) OL C 184, 2008 7 22, p. 13. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0267. (19) OL L 304, 2010 11 20, p. 47. (20) OL C 304 E, 2005 12 1, p. 114. (21) OL C 293 E, 2006 12 2, p. 143. (22) OL C 146 E, 2008 6 12, p. 105. (23) OL C 87 E, 2010 4 1, p. 43. (24) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 16. (25) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 60. (26) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 97. (27) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0268.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pieno gamybos išlaikymo kalnuotose vietovėse, mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir atokiausiuose regionuose pasibaigus pieno gamybos kvotai (2013/2097(INI))

P7_TA(2013)0577 A7-0383/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo III antraštinę dalį, susijusią, visų pirma, su žemės ūkiu,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 174 straipsnio trečią pastraipą, susijusią, visų pirma, su kalnuotais regionais, ir 349 straipsnį, susijusį su atokiausiais regionais,

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 247/2006, nustatantį specialias žemės ūkio priemones atokiausiems Sąjungos regionams(1),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 261/2012 dėl sutartinių santykių pieno ir pieno produktų sektoriuje(2),

–  atsižvelgdamas į Reglamentą (EB) Nr. 1234/2007(3),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. rugsėjo 30 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbtą 1991 m. Alpių konvencijos taikymo ūkininkavimo kalnų vietovėse srityje protokolą (Protokolas „Ūkininkavimas kalnų vietovėse“)(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 30 d. Regionų komiteto nuomonę NAT-V-028 „Rinkos padėties raida ir su ja susijusios sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygos. Antroji „poveikio sušvelninimo“ ataskaita“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Rinkos padėties raida ir su ja susijusios sklandaus laipsniško pieno kvotų sistemos panaikinimo sąlygos. Antroji „poveikio sušvelninimo“ ataskaita“ COM(2012)0741),

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato užsakytą tyrimą „Ūkininkaujant kalnuotose vietovėse pagamintų žemės ūkio ir maisto produktų ženklinimas“ (administracinis susitarimas Nr. AGRI-2011-0460 / JRC-IPTS Nr. 32349-2011-10),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario mėn. Komisijos atliktą tyrimą „Ekonominis pieno kvotų sistemos panaikinimo poveikis. Regioninė pieno gamybos ES analizė“,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. sausio mėn. B teminio skyriaus (Struktūrinė ir sanglaudos politika) atliktą tyrimą „Pieno kvotos ateitis. Įvairūs scenarijai“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0383/2013),

A.  kadangi tai, kad pasibaigs pieno kvotų taikymas, turės pasekmių visai Europos pieno rinkai, o labiausiai jas pajus kalnuotų vietovių ir atokiausių regionų pieno gamintojai, nes šiose vietovėse dėl joms būdingų gamtinių ir nuolatinių kliūčių negalima pasinaudoti dėl liberalizavimo atsirandančiomis augimo galimybėmis;

B.  kadangi, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1305/2013 32 straipsniu, nuo 62 lygiagretės į šiaurę esančios vietovės ir tam tikros prie jų esančios teritorijos laikomos kalnuotomis vietovėmis ir kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnyje pateikiama atokiausių regionų apibrėžtis ir statusas;

C.  kadangi jaunų ūkininkų sprendimas dėl ateities šiose vietovėse priklauso nuo ūkio dydžio ir jų finansinių išteklių, atsižvelgiant į tai, kad ūkiai, kurie neseniai investavo į kvotų sistemą, jai pasibaigus, pajus didesnį likvidumo stygių ir jiems teks didesnė finansinė našta;

D.  kadangi gamybos vietos nulemtos pieno gamintojų sąnaudos kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose yra daug didesnės ir kadangi taikant papildomus reikalavimus, visų pirma, papildomus žemės naudojimo apribojimus, reikia užtikrinti, kad ūkininkų darbas jiems būtų ekonomiškai naudingas ir duotų pelno po to, kai pasibaigs kvotų taikymas;

E.  kadangi, pabaigus taikyti kvotas, dalyje kitų mažiau palankių ūkininkauti Sąjungos vietovių, kur gamybos tankumas yra toks žemas, kad netrukus surinkimo arba perdirbimo įmonės gali pakeisti veiklos vietą, persikeldamos į konkurencingesnes vietoves, kur pieno surinkimo arba produktų transportavimo į rinką sąnaudos yra mažesnės, gali susiklostyti nepalanki konkurencinė padėtis, taigi kilti grėsmė gamybos tvarumui šiose vietovėse;

F.  kadangi vienas iš pagrindinių naujosios BŽŪP tikslų – išlaikyti produktyvų žemės ūkį kalnuotose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ar atokiausiuose regionuose;

G.  kadangi pieno bei pieno produktų gamybos, surinkimo, transportavimo ir komercializacijos rinkoje, esančioje už gamybos regiono ribų, išlaidos yra kur kas didesnės šiose vietovėse negu palankiose ūkininkauti vietovėse;

H.  kadangi gamintojų asociacijų kūrimosi procesai gali palengvinti gamybos išlaidų mažinimą ir suteikti pienininkystės ūkininkams daugiau galių derantis, ypač derybose nustatant pieno kainas;

I.  kadangi dėl esamų bendrųjų sąlygų dažnai pieno produktų neįmanoma perdirbti prie pat gamybos vietos; nurodo, kad reikia atsižvelgti į su infrastruktūra susijusias realias sąlygas ir specialius pavadinimus, pavyzdžiui, „kalnų produktas“, leisti naudoti ir tiems gaminiams, kurie perdirbami tam tikru nustatytu spinduliu nuo kalnuotos vietovės; mano, kad šią nuostatą būtina taikyti visiems produktams, pagamintiems iš kalnuotų vietovių pieno;

J.  kadangi pieno gamyba daugelyje šių vietovių yra svarbiausia ir labiausiai paplitusi žemės ūkio gamybos šaka ir ji atlieka svarbiausią vaidmenį gaminant kokybiškus pieno produktus, pažymėtus ES pripažintomis kilmės nuorodomis; kadangi svarbu išsaugoti gamybos tinklą visose Sąjungos teritorijose, kad galėtų būti aprūpintas kiekvienas vartotojų regionas nepatiriant nepagrįstų transportavimo sąnaudų ir nepagrįstai nekenkiant aplinkai;

K.  kadangi daugelyje valstybių narių ir regionų pieno gamyba yra vienas iš pagrindinių regioninės ekonomikos ramsčių ir viena iš pagrindinių žemės ūkyje sukuriamos pridėtinės vertės dedamųjų;

L.  kadangi kokybiškų pieno produktų vertės didinimas ir pardavimo skatinimas gali tapti naudinga priemone sprendžiant padidėjusios pieno gamybos problemą;

M.  kadangi daugelyje regionų pieno gamyba iš esmės yra mažųjų ir vidutinių šeimos ūkių sritis;

N.  kadangi 59 proc. žemės ūkio naudmenų kalnuotose vietovėse naudojami kaip daugiametės ganyklos arba pievos pieno pramonės reikmėms ir dažniausiai joks kitas jų naudojimas žemės ūkio tikslais nėra įmanomas ar tikslingas; o 9,5 proc. pieno ES pagaminama kalnuotose vietovėse; kadangi dėl reljefo ir klimato žemės ūkio alternatyvos ir įvairovė yra labai ribotos;

O.  kadangi kai kuriuose atokiausiuose regionuose pieno gamybai, kaip vienai iš pagrindinių ekonomikos, socialinio stabilumo, aplinkos ir žemės naudojimo kokybės varomųjų jėgų, nėra alternatyvos; kadangi šiuose regionuose Atokiausiems regionams ir saloms skirtos programos (angl. POSEI) yra geriausios priemonės siekiant gauti didesnę pagalbą gamybos lygiui išlaikyti;

P.  kadangi gyvulininkystė šiuose regionuose – ne tik ekonominė veikla ir jų gyventojų pragyvenimo priemonė, bet ir vienas iš pagrindinių tradicinės kultūros ir socialinės struktūros elementų, artimai susijęs su vietos gyventojų gyvenimu ir tradicijomis;

Q.  kadangi kalnuotose vietovėse, atokiausiuose regionuose ir dalyje kitų mažiau palankių ūkininkauti vietovių atsisakius gyvulininkystės ir tuo pačiu su ja susijusios pieno pramonės dažnai sustoja visa žemės ūkio veikla, geri žemės ūkio laukai paliekami be priežiūros, o to pasekmė – mažėjantis gyventojų skaičius ir migracija iš kaimo vietovių į miestus;

R.  kadangi žemės ūkio sektorius šiose vietovėse ypač prisideda prie kultūrinio kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo ir gamtinių pavojų mažinimo ir yra sėkmingos regioninės plėtros pagrindas, be kurio negali vystytis kiti ekonomikos sektoriai, visų pirma turizmas; kadangi apleidus žemės ūkį tokiose vietovėse galėtų būti padaryta didelė žala ir minėtoms kitoms sritims;

S.  kadangi pieno gamyba daugelyje mažiau palankių ūkininkauti vietovių užtikrinama ekonominė ir socialinė sanglauda; būtina užtikrinti, kad pasibaigus kvotoms jai nekiltų pavojus; kadangi reikia išsaugoti ir skatinti kultūrinio kraštovaizdžio puoselėjimą, turizmo pramonę, vietos ciklus (gamyba–perdirbimas–pardavimas), darbo vietas ir jaunų žmonių galimybes likti šiose vietovėse;

T.  kadangi pieno kvotų panaikinimas sukels gamybos vietovių konkurenciją visos Europos lygmeniu; kadangi produktų diferenciacija yra esminis veiksnys siekiant išsaugoti kalnuotų vietovių ir tų atokiausių regionų, kuriuose gaminamas pienas ar pieno gaminiai, prieigą prie rinkos;

1.  pažymi, kad daugelyje valstybių narių mokamos tiesioginės išmokos pagal pirmąjį žemės ūkio politikos ramstį, net atsižvelgiant į dabartinę BŽŪP reformą, yra grindžiamos istorinėmis orientacinėmis sumomis, ir tai gali labai neigiamai paveikti žalienų plotus ir pieno gamybą šiose vietovėse; todėl ragina šį poveikį patiriančias valstybes nares užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu įgyvendinant žemės ūkio reformą būtų nedelsiant pradėtas taikyti blogesnės šių regionų konkurencinės padėties kompensavimo modelis;

2.  atkreipia dėmesį, kad kalnų pienas sudaro apie 10 proc. 27 ES valstybių narių pieno, tačiau Austrijoje, Slovėnijoje ir Suomijoje jis sudaro du trečdalius pieno ir jį tiekia trys ketvirtadaliai gamintojų, o atitinkami skaičiai labai nemaži dar maždaug dešimtyje šalių. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad daugumoje šių drėgnų kalnų regionų, taip pat atokiausių regionų pievų žolę visų pirma vartotoja pieną duodančių galvijų kaimenės, išlaikančios kraštovaizdžius prieinamus ir gyvenamus, o tai naudinga turizmui, biologinei įvairovei ir aplinkai;

3.  mano, kad, apskaičiuojant pagal pirmąjį ramstį mokamas tiesiogines išmokas, daugiametės ganyklos ir pievos, kurios šiose vietovėse dažniausiai negali būti panaudojamos niekaip kitaip, kaip tik galvijams, avims ir ožkoms auginti, niekada neturi būti laikomos prastesnio pobūdžio, palyginti su kitais žemės ūkio plotais;

4.  mano, kad būtina šiose vietovėse numatyti su ganomais gyvuliais susietą išmoką pagal pirmąjį BŽŪP ramstį, o atokiausiuose regionuose – pagal POSEI; nepritaria naujiems atrajotojų šėrimo reikalavimams, kurie gali sužlugdyti esamą žemės ūkio praktiką;

5.  pabrėžia svarbų susietųjų išmokų vaidmenį pagal pirmąjį žemės ūkio politikos ramstį; pažymi, kad valstybėms narėms turėtų būti suteiktos papildomos galimybės šiose vietovėse susieti nacionalines arba ES finansuojamas išmokas, kaip susitarta atliekant dabartinę BŽŪP reformą;

6.  pabrėžia, kad pagal BŽŪP ypatingą dėmesį reikia skirti mažiesiems ūkiams šiose vietovėse, nes jiems būdingas struktūriškai nulemtas didesnis žmonių darbo intensyvumas ir didesnės išlaidos įsigyjant gamybos veiksnius, ir jie labai prisideda prie darbo vietų išsaugojimo bei kaimo plėtros;

7.  nurodo, kad, jeigu bus rengiamos tikslingos priemonės gamybai remti ir išlaikyti, pieno kvotų pasibaigimą kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose reikėtų įvertinti atskirai, atsižvelgiant į konkrečias sąlygas šiose vietovėse;

8.  atsižvelgdamos į tai, kad pieno gamyba kai kuriuose atokiausiuose regionuose yra nepakeičiama, Komisija ir valstybės narės šiuose regionuose turėtų naudotis POSEI programomis paramai tiesioginių išmokų ir rinkos priemonių srityje padidinti ir kaimo plėtros programomis – paramai pagal antrąjį BŽŪP ramstį padidinti;

9.  ragina, rengiant Bendrą strateginę programą, numatyti papildomas priemones panaudojant regioninės plėtros, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo programas; mano, kad bendra strategine programa turi būti siekiama spartinti regioninės plėtros koncepcijas ir struktūros išlaikymo programas, kuriomis pagrindinis dėmesys skiriamas žemės ūkio išsaugojimui ir pirminės bei galutinės vertės grandinės stiprinimui;

10.  ragina valstybes nares ir regionus taikytinais atvejais parengti konkrečią pieno gamybos šiose vietovėse programą kaip kaimo plėtros programos dalį;

11.  atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia remti esamus projektus arba naujų projektų kūrimą, kuriais kuriama pridėtinė vertė, diferencijuojami produktai pagal teritorijas ir kuriamos naujos kalnuotų vietovių bei atokiausių regionų skatinimo strategijos; ragina Komisiją pasiūlyti plataus masto priemones, kuriomis būtų skatinamas šių projektų kūrimas, vykdymas ir su jais susijusios kolektyvinės investicijos;

12.  ragina valstybes nares imtis kovos su pievų naikinimu priemonių ir į šį aspektą atsižvelgti priimant teritorijų planavimo teisės aktus;

13.  pabrėžia, kad antrojo ramsčio priemonės, kaip antai kompensacinė išmoka, agrarinės aplinkosaugos priemoka, pagalba individualioms arba kolektyvinėms investicijoms į gamybą, perdirbimą (atokiausių regionų, kuriems taikoma POSEI sistema, atveju nepamirštant galimybės turėti gaminių, kurie būtini siekiant regioninės žemės ūkio produkcijos pertvarkos, ypač pieno gaminių, kuriems taikoma speciali tiekimo tvarka, siekiant išlaikyti konkurencingumą) ir realizavimą, pagalba jaunųjų ūkininkų įsisteigimui, kokybės gerinimui, įvairinimui, inovacijoms, bendradarbiavimui (įskaitant bendradarbiavimą su vietos valdžios institucijomis) yra labai svarbios tvariai pieno gamybai šiose vietovėse todėl ragina valstybėse narėse ir regionuose numatyti būtiną teisinę sistemą, tam tikrą finansavimo lygį ir galimybes, būtinas skiriant pakankamas ir aiškiai diferencijuotas kompensacines išmokas, taip pat skatinti ekologines, tvarias ir žemės ūkio formas ir ekologinį ūkininkavimą; ragina pagal antrąjį BŽŪP ramstį mokėti tinkamas kompensacines išmokas siekiant padengti pieno gamybos investicines sąnaudas kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, kurios dėl šių vietovių ypatumų, regionų atokumo, itin suskaidytų sklypų ir geografinės salų izoliacijos yra didesnės;

14.  ragina galintiems plėstis pieno ūkiams papildomai teikti tikslinę investicinę pagalbą, pavyzdžiui, susijusią su tvartų ir technikos amortizacinių atskaitymais ir palūkanomis, siekiant sumažinti gamybos sąnaudas ir padidinti ūkių konkurencingumą;

15.  ragina valstybes nares ypač remti projektus pagal antrąjį ramstį, pavyzdžiui, bendradarbiavimą, kuriuo siekiama mikroekonominiu požiūriu tikslingai naudoti techniką ar pastatus;

16.  ragina Komisiją iš naujo apibrėžti darnios kaimo ir pieno sektoriaus plėtros programą kalnuotoms vietovėms ir atokiausiems regionams, mažiau palankioms ūkininkauti pieno gamybos vietovėms ir valstybėms narėms, kuriose didžiąją pieno dalį gamina labai maži ūkiai;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl ypač techniškai sudėtingo susisiekimo ir dažniausiai iš vieno ūkio gaunamo mažo pieno kiekio pieno surinkimo ir pagamintų produktų transporto išlaidos kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose yra ypač didelės, o to pasekmė – dideli vietovės geografiniai trūkumai ir labai nepalanki konkurencinė padėtis; ragina teikti pagalbą kad perdirbimo įmonės, ypač kooperatyvai, šiose vietovėse kompensuotų palyginti su palankiomis ūkininkauti vietovėmis didesnes pieno surinkimo ir gamybos išlaidas, įskaitant gamybos veiksnius ir pagamintų produktų transportą;

18.  pabrėžia, kad, siekiant rinkti ir skleisti duomenis bei informaciją apie gamybą ir tiekimą, iš anksto įspėti apie rinkos pusiausvyros sutrikimo pavojų, atsižvelgiant į pieno gaminių įvairovę, ir atlikti perspektyvinę trumpojo laikotarpio kainų svyravimo analizę siekiant tiksliai pritaikyti pieno kiekį prie rinkos paklausos, reikalinga pieno gamybos rinkos stebėjimo priemonė (Pieno observatorija);

19.  atkreipia dėmesį į tai, kad ūkiuose arba aukštikalnių pievose pieną perdirbant ir realizuojant vietoje, kalnuotų regionų, atokiausių regionų ir kitų mažiau palankių ūkininkauti vietovių mažieji ir labai maži ūkiai turi galimybę pasiekti didesnę pridėtinę vertę, be to, taip šioms vietovėms suteikiamas turistinis aspektas; pabrėžia, kad tokias iniciatyvas reikėtų remti pagal antrąjį BŽŪP ramstį;

20.  pabrėžia, kad didelis atokiausių regionų atstumas nuo vartotojų rinkų lemia dvigubo sandėliavimo poreikį – taip moderniai organizuojama logistika; todėl ragina Komisiją už atokiausių regionų ribų esančias minėto sandėliavimo patalpas laikyti tinkamomis pagal reglamentavimo nuostatas, susijusias su investicijomis į šiuos regionus;

21.  mano, kad aukštikalnių pievoms ir toms atokiausių regionų vietovėms, kuriose gaminamas pienas, ypač reikalingos investicijos ir veiksmai, kuriais siekiama išsaugoti ir (arba) atkurti gyvulininkystei ir iš jos gaunamų produktų perdirbimui bei pardavimui būtinas sąlygas;

22.  pažymi, kad reikia taikyti priemones, kuriomis būtų sudaromos sąlygos tipinius produktus gaminti amatininkų būdais;

23.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant teisės aktus atkreipti dėmesį į tai, kad reikia vengti per didelių biurokratinių įpareigojimų, o reikalavimai sveikatos ar ženklinimo ir privalomo informavimo srityse turi būti proporcingi – kad juos galėtų įvykdyti ir mažieji gamintojai bei perdirbėjai;

24.  pažymi, kad smulkieji ūkininkai kalnuotose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse, pvz., atokiausiuose regionuose, kuriuose gaminamas pienas ar pieno gaminiai, turėtų būti remiami steigiant gamintojų organizacijas, kurios stiprintų jų derybinę galią, taip pat svarbu, kad šių vietovių smulkūs ūkininkai išsaugotų ir plėtotų labiau regionines bei vietos rinkas;

25.  pabrėžia, kad higienos ir realizavimo taisyklės turi būti pritaikomos prie rinkų masto ir paklausos, taigi higienos standartai turėtų būti tinkami ir taikytini ūkininkams ir pieno perdirbėjams kalnuotose ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir atokiausiuose regionuose;

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl veisimo veiklos, kuria siekiama veiksmingos pieno gamybos, mažieji ūkiai patiria ypač didelių išlaidų; todėl ragina remti veisimo veiklą, kad šių vietovių pienininkystės ūkiai taip pat turėtų aukštos kokybės ir savą prieauglį;

27.  mano, kad reikėtų remti pieno gamintojų jungimąsi į gamintojų organizacijas, kad visi ūkiai turėtų tinkamo patekimo į rinką galimybes ir būtų sukurti partnerystės dariniai agrarinės aplinkosaugos turizmui skatinti;

28.  pabrėžia, kad, imant pavyzdžiu bendrą vaisių ir daržovių rinkos organizavimą (BRO), gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikiama galimybė įgyvendinti iš ES biudžeto bendrai finansuojamas veiksmų programas; atsižvelgiant į tai, gamintojų organizacijoms turėtų būti suteikiama galimybė remti patekimo į naujas rinkas, rinkos atvėrimo, kokybės užtikrinimo, gaminių naujovių ir reklamos priemones, ypač atsižvelgiant į neseniai sukurtą nuorodą „kalnų produktas“ ir į kitus tvirtintinus neprivalomus nustatytus terminus, saugomas kilmės vietos nuorodas bei kitus kokybės ženklus, taip pat įgūdžių tobulinimo bei krizės valdymo priemones;

29.  ragina Komisiją ir valstybes nares pievų ir pieno gamybos kalnuotose vietovėse, atokiausiuose regionuose ir kitose mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse klausimus įtraukti į bendrąsias mokslinių tyrimų programas ir į juos ypač atsižvelgti vykdant bendruosius mokslinių tyrimų projektus, skatinant šioms vietovėms taikyti novatoriškus sprendimus ir nepamirštant, kad reikia išspręsti problemas, susijusias su produktyvumu ir klimato kaita; mano, kad šiais moksliniais tyrimais taip pat reikėtų nustatyti naudą vartotojų sveikatai;

30.  ragina Komisiją atidžiai sekti pieno gamybos raidą šiose vietovėse ir iš naujo apsvarstyti ekonominį pieno kvotų laikotarpio pabaigos poveikį šių vietovių pienininkystės ūkiams; prašo Komisijos iki 2017 m. Parlamentui ir Tarybai pateikti ataskaitą, kurioje būtų išdėstyta padėtis šiuo klausimu, ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jeigu pieno gamyba šiuose regionuose bus gerokai sumažėjusi;

31.  ragina Komisiją, bendradarbiaujant su gamintojais, gamintojų asociacijomis ir prekybininkais, rengti programas, kuriomis būtų sušvelninamas tikėtinas greitas pieno kainos kritimas, pavyzdžiui, taikant lėšų pritraukimo modelį;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingiau įgyvendinti Sąjungos pieno tiekimo mokykloms programą ir visų pirma jos dalyviams suteikti galimybę konkursuose pieną iš kalnuotų vietovių aiškiai ženklinti nuoroda „kalnų produktas“; be to, ragina valstybes nares vykdant pieno tiekimo mokykloms programą naudoti trumpas tiekimo grandines, kad būtų skatinama pieno gamyba vietos mastu ir mažinamas transporto išmetamas anglies junginių kiekis;

33.  ragina Komisiją rengiant ženklinimo nuoroda „kalnų produktas“ įgyvendinimo taisykles atsižvelgti į saugoma kilmės vietos nuoroda ženklinamų gaminių specifiką, nes jiems jau taikomos specialios kilmės vietos kontrolės nuostatos, ir konkrečiai įvertinti galimybę kalnų vietovėms taikyti lankstesnes taisykles, nes dėl specifinių nepalankių sąlygų, susijusių ir su pašarinių augalų produktyvumu, jos gali neturėti Reglamente (ES) Nr. 1151/2012 numatytų galimybių, o tai prieštarautų paties teisės akto tikslams;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti ir remti pastangas į gamybos ciklą įtraukti apleistas ganyklas, didesnį pievų pajamingumą ir racionalų jų naudojimą;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kokios svarbios priemonės, kuriomis jauniems ūkininkams padedama steigti ūkius kalnuotose vietovėse ir atokiausiuose regionuose, nepamirštant, kad šiose vietovėse gyventojų senėjimas yra didesnis nei vidutinis;

36.  ragina valstybes nares sukurti reikiamą sistemą, kad kalnuotose vietovėse ir mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse veiklą vykdantys gamintojai ir perdirbėjai galėtų naudotis mokymo kursais ir kreditavimu;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 42, 2006 2 14, p. 1. (2) OL L 94, 2012 3 30, p. 38. (3) OL L 299, 2007 11 16, p. 1 (4) OL L 271, 2006 9 30, p. 63.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES požiūrio į atsparumą ir nelaimių rizikos mažinimą besivystančiose šalyse: per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis (2013/2110(INI))

P7_TA(2013)0578 A7-0375/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 210 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 20 d. Europos konsensusą dėl vystymosi,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 18 d. Europos konsensusą dėl humanitarinės pagalbos,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 8 d. Komisijos komunikatą „Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos veiksmų plano laikotarpio vidurio peržiūra. Veiksmingų principinių ES humanitarinių veiksmų vykdymas“ (COM(2010)0722),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „ES požiūris į atsparumą. Per aprūpinimo maistu krizes įgyta patirtis“ (COM(2012)0586) (toliau 2012 m. Atsparumo komunikatas),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 19 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Atsparumo krizių ištiktose šalyse veiksmų planas 2013–2020 m. laikotarpiu“ (SWD(2013)0227),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Tarybos išvadas dėl ES požiūrio į atsparumą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 23 d. Komisijos komunikatą „Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategija“ (COM(2009)0084),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategijos įgyvendinimo planas 2011–2014 m. laikotarpiu“ (SEC(2011)0215),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 18 m. Tarybos išvadas dėl „Nelaimių rizikos mažinimo besivystančiose šalyse ES paramos strategijos“,

–  atsižvelgdamas į JT Hyogo 2005–2015 m. veiksmų programą, patvirtintą Japonijoje surengtoje pasaulinėje konferencijoje dėl nelaimių prevencijos, taip pat patvirtiną Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija A/RES/60/195, ir jos vidurio laikotarpio persvarstymą,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. balandžio 23 d. Komisijos komunikatą „Pagalbos, atstatymo ir vystymosi susiejimas – vertinimas“ (COM(2001)0153),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinė apsauga Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo srityje“ (COM(2012)0446),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 21 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Bendrijos stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių prevencija“(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją „Geresnis Europos reagavimas į nelaimes. Civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos vaidmuo“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 27 d. Komisijos komunikatą „Pasiturimas gyvenimas visiems. Skurdo panaikinimas ir tvarios pasaulio ateities užtikrinimas“ (COM(2013)0092),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 13 d. Komisijos komunikatą „ES vystymosi politikos poveikio didinimas. Pokyčių darbotvarkė“ (COM(2011)0637) ir į Tarybos išvadas, priimtas 2012 m. gegužės 14 d.,

–  atsižvelgdamas į veiksmingo vystomojo bendradarbiavimo partnerystės, dėl kurios susitarta 2011 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 1 d. Pusane (Pietų Korėja) vykusiame 5-ame aukšto lygio forume pagalbos veiksmingumo klausimais, principus,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją „Tūkstantmečio vystymosi tikslai. Programos po 2015 m. apibrėžimas“(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 25 d. Tarybos išvadas dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės,

–  atsižvelgdamas į JT konferencijos tvaraus vystymosi klausimais, kuri įvyko 2012 m. birželio mėn. Rio de Žaneire, Brazilijoje (Rio+20), baigiamąjį dokumentą „Ateitis, kurios norime“ ir visų pirmą į jos sprendimus dėl nelaimių rizikos mažinimo,

–  atsižvelgdamas į Pasaulinės nelaimių rizikos mažinimo platformos ketvirtosios sesijos, kuri vyko 2013 m. gegužės 19–23 d. Ženevoje (Šveicarija), darbą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 12 d. Komisijos komunikatą „Išorės pagalbos priemonės motinų ir vaikų mitybai gerinti. ES politikos programa“ (COM(2013)0141),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą (A7-0375/2013),

A.  kadangi Komisijos 2012 m. komunikate „ES požiūris į atsparumą“ atsparumas apibūdintas kaip „asmens, namų ūkio, bendruomenės, šalies ar regiono gebėjimas atremti sunkumus ir sukrėtimus, prie jų prisitaikyti ir greitai atsigauti“;

B.  kadangi nelaimių rizikos mažinimas (NRM) yra esminė atsparumo užtikrinimo sąlyga; kadangi NRM apima pavojų analizę ir jų valdymą, kuriais siekiama mažinti pažeidžiamumą kilus pavojui, ir veiklą, kuria visais lygmenimis, pradedant vietos ir baigiant tarptautiniu, stiprinamas pasirengimas, prevencija ir mažinamas pažeidžiamumas;

C.  kadangi pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimas yra svarbi atsparumo požiūrio priemonė, padedanti įveikti veiklos ir finansavimo trūkumus perėjimo nuo pagalbos prie pagalbos vystymuisi etapais;

D.  kadangi Hyogo veiksmų programa yra neįkainojama nelaimių rizikos mažinimo darbotvarkės įgyvendinimo visame pasaulyje skatinimo priemonė, ir kadangi ji baigiasi 2015 m.; kadangi tikimasi, kad 2015 m. pradžioje Japonijoje vyksiančioje pasaulinėje konferencijoje nelaimių rizikos mažinimo klausimais bus patvirtinta NRM sistema, kuri bus taikoma laikotarpiu po 2015 m.;

E.  kadangi atliekant Europos konsensuso dėl humanitarinės pagalbos laikotarpio vidurio peržiūrą pažymėta, jog NRM srityje pasiekta pažangos, bet labai svarbu toliau daryti konkrečią pažangą;

F.  kadangi, JT duomenimis, nuo 1992 m. per nelaimes nukentėjo 4,4 mlrd. žmonių, padaryta žala siekė 2 trln. JAV dolerių, o 1,3 mln. žmonių žuvo; kadangi 2011 m. dėl nelaimių patirtų nuostolių suma viršijo 300 mlrd. JAV dolerių; kadangi, remiantis Azijos plėtros banko skaičiavimais, investavus vieną dolerį į nelaimių rizikos mažinimą regione, kuriame yra didelė nelaimių tikimybė, būtų sutaupyta mažiausiai keturi doleriai išlaidų pagalbai ir reabilitacijai ateityje;

G.  kadangi šiandienos globalizuotame pasaulyje tiekimo grandinės yra tarpusavyje susijusios ir viename regione patirti ekonominiai nuostoliai sukelia padarinių visame pasaulyje; pavyzdžiui, nustatyta, kad dėl 2011 m. Tailandą ištikusių potvynių pramonės gamyba pasaulyje sumažėjo 2,5 proc.;

H.  kadangi dėl nelaimių patiriami nuostoliai auga, nes klimato kaita sukelia pavojingesnius su oro sąlygomis susijusius reiškinius, be to, vyksta sparti ir netinkamai valdoma urbanizacija, daugėja gyventojų, blogėja dirvožemio būklė ir senka gamtos ištekliai; kadangi daugelį besivystančių šalių regionų vis dažniau ištinka maisto ir mitybos krizės;

I.  kadangi NRM ir atsparumo pastangos turi būti papildomos, o ne turi pakeisti išsivysčiusių šalių pastangas mažinti jų indėlį į klimato kaitą;

J.  kadangi finansinės konsolidacijos laikais būtina išteklius naudoti veiksmingai ir efektyviai; kadangi NRM finansavimas turi remtis ilgalaike perspektyva, kuri turėtų atspindėti realius pavojus, o pagrindinis dėmesys turėtų būti sutelktas į pagalbą, teikiamą labiausiai pažeidžiamoms šalims ir grupėms;

K.  kadangi Kinija skyrė 3,15 mlrd. JAV dolerių potvynių poveikiui sumažinti, taip išvengdama nuostolių, kurių suma sudarytų 12 mlrd. JAV dolerių; kadangi kiti sėkmingos veiklos pavyzdžiai – tai Bangladešas, Kuba, Vietnamas ir Madagaskaras, kuriems pavyko žymiai sumažinti meteorologinių pavojų, pvz., tropinių audrų ir potvynių, poveikį patobulinus ankstyvo perspėjimo sistemas, pasirengimo nelaimėms ir kitas rizikos mažinimo priemones;

L.  kadangi daugelyje šalių privačiojo sektoriaus investicijos sudaro didelę visų investicijų dalį ir kadangi šalių ekonominis vystymasis ir atsparumas nelaimėms priklauso nuo privačiojo sektoriaus investicijų į nelaimių rizikos mažinimo priemones;

M.  kadangi JT prognozuoja, kad iki 2050 m. pasaulio miestų gyventojų skaičius padidės 72 proc. ir kad labiausiai miestai augs mažiau išsivysčiusiose šalyse, taigi žymiai padaugės žmonių, kuriems kyla nelaimių rizika;

N.  kadangi nelaimės gali pagilinti kitas problemas, tokias kaip didelis skurdas, aprūpinimo maistu trūkumas ir neprievalgis;

O.  kadangi dėl netvaraus vystymosi planavimo ir praeityje vykdytos veiklos padidėjo daugelio šalių gyventojų pažeidžiamumas nelaimių atvejais; kadangi prieš rengiant vystymosi planus ir programas turi būti atlikti nelaimių rizikos vertinimai;

P.  kadangi dėl nepakankamo ES valstybių narių ir kitų paramą teikiančių šalių veiklos koordinavimo pasibaigus krizinėms situacijoms sumažėja bendrų pastangų poveikis; kadangi stiprinant paramą teikiančių šalių veiklos koordinavimą pasibaigus krizei ir didinant atsparumą galima sutaupyti daug lėšų ir veiksmingiau siekti vystymosi tikslų;

Q.  kadangi pasaulinė vertinimo ataskaita šiuo metu laikoma patikimu bendru nelaimių rizikos ir pažeidžiamumo tendencijų analizės šaltiniu; kadangi tikslių duomenų apie nelaimių sukeliamus nuostolius trūkumas tebėra didelė problema;

R.  kadangi regioninė integracija skatina sėkmingą ekonominę, politinę ir socialinę raidą;

S.  kadangi žemės perleidimas turi būti reglamentuojamas, kad nebūtų padaryta žalos kaimo gyventojams;

ES požiūris į atsparumą

1.  palankiai vertina Komisijos 2012 m. komunikatą „ES požiūris į atsparumą“ ir jo tikslus; ragina Komisiją energingai siekti įgyvendinti komunikate pateiktus pasiūlymus ir užtikrinti, kad būtų toliau plėtojamas ilgalaikis požiūris į atsparumo stiprinimą ir NRM, kuris apimtų humanitarinę ir vystymosi pagalbą ir kuriuo būtų užtikrinta jų aiški sąsaja;

2.  palankiai vertina 2013–2020 metų atsparumo didinimo veiksmų planą, skirtą šalims, kuriose yra didelė krizių tikimybė, ir jo prioritetus; ragina Komisiją kartu su EIVT įgyvendinti jo pasiūlymus ir prioritetus ir užtikrinti, kad siekiant šių tikslų būtų daroma nuosekli pažanga;

3.  yra susirūpinęs dėl to, kad Tarybos išvadose dėl visa apimančios laikotarpio po 2015 m. darbotvarkės atsparumo aspektai, konkrečiai NRM, paminėti tik trumpai; mano, kad šiems klausimams laikotarpio po 2015 m. darbotvarkėje turi būti skiriama daugiau dėmesio;

4.  ragina Komisiją aktyviai integruoti atsparumo priemones į humanitarinės ir vystymosi pagalbos programavimą; pabrėžia, kad reikia užtikrinti glaudesnę trumpalaikės humanitarinės pagalbos ir ilgalaikio vystymosi programavimo sąsają ir kad tai turėtų atsispindėti ES bendrame požiūryje į atsparumą;

5.  mano, kad laikantis ES požiūrio į atsparumą pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas pažeidžiamiausiems, neturtingiausiems ir labiausiai socialiai atskirtiems gyventojams, kuriems kyla didelė rizika nukentėti, ypač stichinių nelaimių metu, ir kurie yra menkai apsaugoti nuo tokių sukrėtimų, įskaitant įvykius, kurie vystosi palaipsniui; pabrėžia, kad laikantis ilgalaikis požiūrio į atsparumą turi būti siekiama šalinti pagrindines rizikos bei pažeidžiamumo priežastis ir gerokai sumažinti esminius rizikos veiksnius;

6.  pabrėžia, kad ES, laikydamasi ilgalaikio požiūrio į atsparumą, turėtų spręsti ekosistemos, ypač žemės ūkio, vandens, biologinės įvairovės ir žuvų išteklių, padėties blogėjimo klausimą, ir ragina ES priimti nuoseklią politiką, kuria taikant ES rizikos mažinimo strategiją būtų siekiama mažinti pažeidžiamumą – tai galima pasiekti naudojant tvarius žemės ūkio gamybos metodus ir sistemas, pvz., sėjomainą, žemės ūkio ekologiją, žemės ūkio miškininkystę, ekologinį ūkininkavimą ir smulkųjį ūkininkavimą;

7.  ragina Komisiją savo atsparumo darbotvarkėje ypatingą dėmesį skirti pažeidžiamoms šalims ir toms šalims, kuriose yra krizių tikimybė, ir investuoti į vietos institucijų stiprinimą, kad būtų užtikrintas stabilumas ir pagrindinių paslaugų teikimas pažeidžiamiems gyventojams;

8.  pabrėžia, kad atotrūkis tarp humanitarinės pagalbos ir paramos vystymuisi etapų gali būti įveiktas taikant pagalbos, reabilitacijos ir vystymosi susiejimo priemones, kuriomis siekiama užtikrinti humanitarinės ir vystymosi sričių veiklos tarpusavio sąveiką; mano, kad svarbu į tai labiau atkreipti dėmesį pereinamojo laikotarpio strategijose ir kuriant lygiagrečius humanitarinės pagalbos ir vystomojo bendradarbiavimo ryšius, visų pirma šalyse, kuriose yra didelė nelaimių tikimybė, užsitęsusių krizių metu ir šalyse, atsigaunančiose po nelaimių;

9.  pabrėžia, kad šalys, kuriose yra didelė gaivalinių nelaimių grėsmė, turėtų atlikti pagrindinį vaidmenį ir tapti pagrindiniu subjektu, nustatančiu savo prioritetus ir pereinamojo laikotarpio strategijas, kurios iš humanitarinės pagalbos taptų ilgalaike vystymosi strategija, kadangi šios šalys geriau išmano vietos aktualijas ir gali geriau nustatyti, kas geriausia jų bendruomenėms;

10.  pabrėžia, kad klimato kaita padidina pagrindinius rizikos veiksnius, todėl į ją reikia atsižvelgti atsparumo strategijose ir ypač prisitaikymo prie klimato kaitos strategijose;

Nelaimių rizikos mažinimas kaip esminis atsparumo stiprinimo aspektas

11.  pabrėžia, kad ekonominiu požiūriu žymiai naudingiau investuoti į NRM priemones prieš įvykstant nelaimėms nei finansuoti reagavimo į nelaimes priemones, taikomas po įvykio; todėl ragina toliau investuoti į NRM ir atsparumo strategijas besivystančiose šalyse, ypač pažeidžiamiausiuose regionuose, ir įtraukti šias investicijas į nacionalinius vystymosi planus;

12.  pabrėžia, kad veiksmingu reagavimo į nelaimes priemonių valdymu atsižvelgiama į sistemos, pagal kurią galima nedelsiant sutelkti reikiamus išteklius, įgyvendinimą;

13.  pabrėžia, kad būsimo vystymosi programavimo ciklo metu NRM turėtų būti teikiamas prioritetas, o su NRM susiję aspektai turėtų būti įtraukti į paramos vystymuisi ir humanitarinės pagalbos visoms pažeidžiamoms šalims ir šalims, kuriose yra didelė nelaimių rizika, programavimą;

14.  ragina ES, jos valstybes nares ir šalių partnerių vyriausybes gerinti ir plėtoti nelaimių rizikos mažinimo strategijas besivystančiose šalyse įgyvendinant rizikos vertinimo programas ir tobulinant išankstinio perspėjimo sistemas, ypač pažeidžiamose šalyse ir šalyse, kuriose yra didelė nelaimių rizika, stiprinant pasirengimą nelaimėms, kad visais lygmenimis būtų užtikrintos veiksmingos priemonės, ir remiant tvaresnį vystymosi planavimą šalyse partnerėse;

15.  ragina šalis partneres sukurti apskaitos sistemas, kurias taikant būtų galima fiksuoti vietoje patiriamus nuostolius ir keistis informacija vietos ir nacionaliniu lygmenimis planavimo ir statistiniais tikslais; pažymi, kad tam tikro standartizacijos lygio užtikrinimas gali padėti tiksliau fiksuoti nuostolius regioniniu lygmeniu ir taip prisidėti prie regioninio bendradarbiavimo;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares bei šalis partneres žemės valdymo reformos ir žemės registravimo mechanizmų programose apsvarstyti aplinkosaugos tvarumą ir nelaimių rizikos valdymą;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad NRM ir prisitaikymas prie klimato kaitos yra vienas su kitu susiję klausimai, todėl ragina Komisiją ir visus subjektus toliau integruoti NRM ir prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, kaip, be kita ko, ir nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmų programas (angl. NAPA), ir įtraukti jas į 11-ąjį EPF, siekti gauti konkrečią finansinę paramą, pvz., įgyvendinant Pasaulinį kovos su klimato kaita aljansą, ir koordinuoti pastangas, siekiant suderinti šią veiklą;

18.  pritaria požiūriui, kuriuo remiama TVT ir NRM sistemų, kurios bus taikomos po 2015 m., darna ir papildomumas; mano, kad tolesnio laikotarpio TVT ir HVP (Hyogo veiksmų programa) procesų metu reikia atsižvelgti į dabartinių sistemų rezultatus ir remtis labiausiai nuo stichinių nelaimių ir krizių nukentėjusių šalių patirtimi; pakartoja, kad NRM, klimato rizikos valdymo ir atsparumo aspektus reikia tvirtai integruoti į sistemą, kuri bus taikoma po 2015 m.;

Tvarus vystymasis, socialinė apsauga ir bendruomenių atsparumas

19.  pabrėžia, kad pagal atsparumo požiūrį turi būti užtikrinta tvari nauda pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, ypač toms, kurios gyvena didelio skurdo sąlygomis, neoficialiose gyvenvietėse ar lūšnynuose, taip pat vietos gyventojams, ir kurių nelaimių rizikos lygis labai aukštas;

20.  pabrėžia, kad tvarus vystymasis turi būti laikomas neatsiejama NRM dalimi; pripažįsta, kad ilgalaikė pažanga gali būti užtikrinta tik skiriant dėmesį pagrindiniams veiksniams, dėl kurių bendruomenės ar individai tampa labiau pažeidžiami, tokiems kaip prastas aplinkos valdymas, nepakankama infrastruktūra, dirvožemio erozija ir netinkamas miestų planavimas;

21.  supranta, kad besivystančiose šalyse, ypač mažas pajamas gaunančiose šalyse, didelė dalis namų ūkių, gyvenančių nuolatiniame skurde, turi labai menką socialinę apsaugą arba neturi jokios, todėl stichinių ar žmogaus sukeltų nelaimių atveju dar labiau nukenčia; ragina Komisiją savo vystomojo bendradarbiavimo programose toliau skatinti socialinės apsaugos priemones, numatant konkrečius veiksmus atitinkamų valstybių sistemoms tobulinti, prevencijos priemones ir draudimą nuo stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių;

22.  ragina daugiau dėmesio skirti nedidelio masto nelaimėms, į kurias būtina sutelkti dėmesį laikantis atsparumo požiūrio, ir didinti dėl nedidelio masto nelaimių bendruomenių patiriamos žalos ir tų nelaimių poveikio joms matomumą;

23.  pabrėžia, kad, atsižvelgiant į nelaimių ir avarijų aplinkybes, reikia stiprinti ir plėtoti švietimą ir gerinti informacijos bei žinių sklaidą, rinkimą ir perdavimą, nes tai padės stiprinti bendruomenių atsparumą, skatinti elgsenos pokyčius ir formuoti pasirengimo nelaimėms kultūrą;

24.  pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį gali atlikti vietos valdžios institucijos ir vietos ir nacionalinės pilietinės visuomenės organizacijos stiprinant atsparumą ypač pažeidžiamose šalyse ir šalyse, kuriose yra didelė krizių tikimybė, ir ragina vietos valdžios institucijas, konsultuojantis su vietos bendruomenėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, parengti darnias ir koordinuotas atsparumo strategijų įgyvendinimo priemones;

25.  pabrėžia, kad turėtų būti nustatyti griežtos atskaitomybės ir stebėsenos mechanizmai, įtraukiant vietos valdžios institucijas, vystymosi partnerius, mokslininkus, pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės atstovus, kad būtų gerinamos galimybės gauti informaciją ir didinamas informuotumas apie NRM strategijų poreikį ir atsparumą; ragina reguliariai rinkti duomenis, be kita ko, meteorologinius duomenis ir duomenis, susijusius su derliumi, gyvuliais, rinkų veikimu, vaikų ir skurdžiausiai gyvenančių žmonių mitybos sąlygomis, taip pat esamais NRM mechanizmus ir prieiga prie pagrindinių paslaugų; ragina reguliariai pranešti ir skelbti šiuos duomenis viešai prieinamose platformose, kad būtų sudarytos geresnės galimybės susipažinti su informacija, iš anksto įspėti ir pagerinti padėtį;

Per aprūpinimo maistu krizes ir ankstesnes nelaimes įgyta patirtis

26.  atkreipia dėmesį į tai, kad po nelaimių ir nepaprastųjų padėčių dažnai kyla maisto krizės ir nukentėję gyventojai, ypač vaikai, netinkamai maitinasi; taip pat pabrėžia, kad maisto krizės yra savaime nelaimės, todėl į programavimo sprendimus turi būti sistemingai įtraukiamas didesnio atsparumo požiūris, pagal kurį daugiausia dėmesio turi būti skiriama aprūpinimui maistu ir mitybos gerinimo priemonėms;

27.  ragina ES pasimokyti iš pastaraisiais dešimtmečiais vykdytos savo bendradarbiavimo politikos ir pateikti pasiūlymus, kuriais praktiškai skatinamas politikos suderinamumas vystymosi labui susiejant paramą vystymuisi ir kitas ES politikos sritis, pvz., žemės ūkio, prekybos, mokesčių sistemų, klimato kaitos ir investicijų politikos sritis;

28.  ragina Komisiją įtraukti žemės grobimo klausimą į savo politinį dialogą su besivystančiomis šalimis, kad politikos suderinamumas būtų nacionalinio ir tarptautinio lygmenų vystomojo bendradarbiavimo pagrindas, ir būtų vengiama smulkiųjų ūkininkų nuosavybės nusavinimo, neturtingų žmonių pažeidžiamumo didinimo kaimo vietovėse ir netvaraus žemės ir vandens naudojimo;

29.  pažymi, kad maisto ir mitybos krizės tampa vis dažnesnės Sahelio regione ir Somalio pusiasalio regionuose, kur milijonai žmonių negali gauti tinkamo maisto; pažymi, kad 2011 m. Somalio pusiasalio maisto krizė ir 2012 m. maisto krizė Sahelio regione parodė, kad teikiant vien humanitarinę pagalbą negali nei būti nutrauktas lėtinis bado ir netinkamos mitybos ciklas, nei būti pašalintos jų pagrindinės priežastys; pabrėžia, kad svarbu šalinti giliau slypinčias nuolatinio apsirūpinimo maistu nesaugumo šiuose regionuose priežastis, t. y. prastos prieigos prie tinkamų pagrindinių paslaugų ir švietimo, didelio skurdo, nepakankamos paramos nedidelio masto žemės ūkio gamybai ir gyvulių laikymui, galimybių naudotis žeme problemų, aplinkos būklės blogėjimo, spartaus gyventojų skaičiaus augimo, rinkos nepakankamumo, mažėjančios maisto gamybos vienam gyventojui ir prasto valdymo problemas; pabrėžia, kad pagrindinės priežastys, dėl kurių šiandien kyla maisto krizės, yra sudėtingesnės nei anksčiau, be to, jos, pvz., susijusios su vis dažnesniais rinkų ir kainų sukrėtimais, kurių neigiamas poveikis, tikėtina, bus didesnis skurstantiems žmonėms;

30.  pažymi, kad nuolatinis aprūpinimo maistu ir mitybos neužtikrinimas yra pirmas ir svarbiausias pažeidžiamumo, dėl kurio kyla maisto krizės, veiksnys, nes dėl jo mažėja žmonių gebėjimas pasirengti pavojams, atlaikyti krizes ir atsigauti po jų; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nuolatinio aprūpinimo maistu ir mitybos neužtikrinimo atsiranda ilgalaikių neigiamų padarinių, dėl kurių mažėja žmogiškasis kapitalas, nes sutrinka vaikų augimas ir neigimai paveikiamas visuomenių gebėjimams vystytis; pripažįsta, kad labai brangu ir sudėtinga kovoti su aukštų ir labai nepastovių maisto kainų krizėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisijos apibrėžtas atsparumo požiūris – žingsnis teisinga kryptimi siekiant išspręsti pagrindines pažeidžiamumo priežastis, kurių svarbiausia – nuolatinis aprūpinimo maistu ir mitybos neužtikrinimas;

31.  mano, kad ES atsparumo veiksmų planu turėtų būti siekiama įgyvendinti politikos suderinamumą vystymosi labui ir spręsti klausimus, susijusius su aprūpinimo maistu užtikrinimu ir atsparumu klimato kaitai, panaikinant netvarią praktiką, pvz., žemės ūkio produktų dempingą ir nesąžiningas prekybos taisykles; ragina ES tvaraus žemės ūkio klausimą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis spręsti laikantis holistinio požiūrio;

32.  palankiai vertina tiek bendrą pagalbos vystymosi ir humanitarinės pagalbos požiūrį, tiek regioninį požiūrį, išdėstytą ES iniciatyvoje „Somalio pusiasalio atsparumo didinimas“ (iniciatyva SHARE) ir ES vadovaujamoje Sahelio atsparumo didinimo partnerystėje (iniciatyva AGIR), skirtoje Sahelio regionui; ragina skirti dar didesnį dėmesį šiems regionams ir siekti dar glaudesnio nacionalinių vyriausybių, tarptautinių paramą teikiančių šalių, pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo šalinant atotrūkį tarp vystymosi ir humanitarinės pagalbos, t. y. tarp įprastų ir krizėms skirtų priemonių;

33.  ragina sukurti veiksmingą požiūrį į atsparumą, kuris turi būti tarpinstitucinis, suderintas, išsamus ir sisteminis bei apimti įvairius aspektus, pvz., nuspėjamų ir tikslingų socialinės saugos tinklų labiausiai pažeidžiamoms grupėms sukūrimą, kuriais ne tik būtų garantuota, kad namų ūkiams per krizes būtų nedelsiant sudarytos sąlygos gauti maisto, bet taip pat užtikrintas greitas atsigavimas bei atsparumas būsimiems sukrėtimams; ragina parengti vaikų neprievalgio mažinimo priemones, kurios turėtų tapti svarbiausiu atsparumo stiprinimo veiksniu suderintuose nacionaliniuose planuose, visų pirma pirmenybę teikiant vaikams iki dvejų metų ir nėščioms moterims;

34.  pažymi, kad duomenys iš Nigerio, Burkina Faso ir Malio rodo, jog taikant pigius agroekologinius metodus, ypač žemės ūkio ir miškų ūkio, dirvožemio ir vandenų apsaugos srityse, pagerėjo smulkiųjų ūkininkų atsparumas aprūpinimo maistu neužtikrinimui; tačiau pabrėžia, kad vien žemės ūkio ir ekologinės žemdirbystės priemonėmis neįmanoma įveikti struktūrinių aprūpinimo maistu neužtikrinimo priežasčių; ragina į žemės ūkio intervencijos priemones įtraukti ne žemės ūkio komponentus ir užtikrinti, kad geresnė mityba būtų numatyta kaip aiškus žemės ūkio programų tikslas; be to, ragina užtikrinti, kad moterys ūkininkės taip pat galėtų naudotis programomis ir kad rengiant žemės ūkio programas būtų atsižvelgiama į kliūtis, atsiradusias dėl lyčių nelygybės (pvz., galimybę naudotis žeme, kreditus, informavimo paslaugas ir sąnaudas);

Geresnis pastangų koordinavimas ir tinkamesnių finansavimo metodų taikymas

35.  pažymi, kad valstybėms narėms ir ES institucijoms labai svarbu geriau koordinuoti savo vystymosi ir humanitarinę veiklą ir bendradarbiauti, kad jų pagalba taptų veiksmingesnė; atkreipia dėmesį į 2013 m. birželio mėn. Europos Parlamento tyrimą „Nepriklausymo Europai išlaidos vystymosi politikos srityje“, kuriame nustatyta, kad kasmet būtų galima sutaupyti 800 mln. EUR, jei paramą teikiančios šalys sutelktų jų pagalbos pastangas mažesniam skaičiui šalių ir veiklos rūšių, ir kad per metus būtų galima papildomai sutaupyti 8,4 mlrd. EUR taikant geresnius tarpvalstybinio lėšų paskirstymo modelius;

36.  pažymi, kad mobiliųjų smulkiųjų gyvulių augintojų indėlis yra svarbus gaminant mėsą, pieną ir kraują tose vietovėse, kurios netinkamos ūkininkauti kitais būdais; atkreipia dėmesį į svarbų jų vaidmenį aprūpinant maistu bendruomenę ir teigiamą jų indėlį aprūpinimo maistu ir mitybos užtikrinimo srityje, kaip matyti iš įrodymų sausringose ir pusiau sausringose vietovėse, kurie rodo, kad ganyklų vietovėse gyvenantys vaikai dažnai yra labiau aprūpinti maistu nei gyvenantys miestuose ir kaimuose; todėl ragina kuriant žemės ūkio intervencijas ir programas atsižvelgti į šių ganyklų vietovių gyventojų teises ir poreikius;

37.  pabrėžia, kad svarbu didinti mažų ūkių pajėgumus, skatinant valstybės ir privačias investicijas, ypač moterims išduodamus mikrokreditus;

38.  laikosi nuomonės, kad lėšos, sutaupytos geriau koordinuojant paramą teikiančių šalių veiklą, galėtų, pvz., būti panaudotos NRM priemonėms, o jos savo ruožtu duotų didelę naudą, ir taip būtų sukurtas teigiamas grįžtamasis ryšys;

39.  palankiai vertina Komisijos 2013 m. veiksmų plane atsparumui didinti pateiktą pasiūlymą, kad ES kasmet turėtų būti surengtas ES atsparumo forumas; žiūri į tai kaip į galimybę koordinuoti valstybinių institucijų, įskaitant nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą, privatųjį sektorių ir nevyriausybines organizacijas bei pilietinę visuomenę, atsparumo didinimo pastangas, siekiant, kad visi bendradarbiaujantys subjektai tinkamai koordinuotų su NRM ir atsparumo priemonėmis susijusią pažangą;

40.  ragina stiprinti viešojo ir privačiojo sektorių bendradarbiavimą NRM ir atsparumo srityse; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas privačiojo sektoriaus dalyvavimui kuriant paskatas ir tinkamą aplinką privatiems subjektams, siekiantiems pasidalyti savo patirtimi atsparumo didinimo ir rizikos mažinimo srityse; vis dėlto šiuo atžvilgiu primygtinai ragina Komisiją parengti pasiūlymą, kuriuo būtų nustatytos viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės taisyklės, įskaitant socialinio ir ekologinio poveikio vertinimų taisykles, kad būtų išvengta, pvz., konfliktų dėl žemės naudojimo ar konfliktų dėl galimybės naudotis vandeniu pablogėjimo, ypač siekiant apsaugoti smulkiuosius ūkininkus; be to, ragina siūlyti paramą Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno (AKR) valstybėms tikrinant sutartis su tarptautiniais investuotojais; be to, pilietinei visuomenei prieinamose platformose skatina investicijų ir investicijų tikslų skaidrumą;

41.  rekomenduoja stiprinti bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, tarptautinėmis ir regioninėmis institucijomis pasirengimo nelaimėms, taip pat reagavimo į nelaimes ir atstatymo joms pasibaigus srityse; remia glaudesnį Komisijos ir Jungtinių Tautų nelaimių mažinimo tarnybos (angl. UNISDR) bendradarbiavimą siekiant tobulinti ES veiklą NRM klausimais;

42.  pabrėžia, kad nors ES ir tarptautinės organizacijos per savo programas gali pasiekti pažangos besivystančiose šalyse NRM ir atsparumo srityse, bet pagrindinė atsakomybė užtikrinant savo piliečių saugumą tenka nacionalinėms vyriausybėms, todėl šalys partnerės turi prisiimti tvirtą politinį įsipareigojimą remti ir įgyvendinti priemones, kuriomis siekiama didinti atsparumą ir NRM priemones;

o
o   o

43.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 50 E, 2012 2 21, p. 30. (2) OL C 56 E, 2013 2 26, p. 31. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0283.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neįgalių moterų (2013/2065(INI))

P7_TA(2013)0579 A7-0329/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir tai, kad ji įsigaliojo 2011 m. sausio 21 d.. vadovaudamasis 2009 m. lapkričio 26 d. Tarybos sprendimu 2010/48/EB dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos(1) sudarymo Europos bendrijos vardu ir ypač šios konvencijos 6 straipsniu dėl neįgalių moterų ir mergaičių,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10, 19 ir 168 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426) ir 2009 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento poziciją dėl šio pasiūlymo(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą „2010–2020 m. Europos strategija dėl negalios. Tolesnis siekis kurti Europą be kliūčių“ (COM(2010)0636) ir dokumentus, nurodytus lydimajame Komisijos tarnybų darbiniame dokumente „Pradinis 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios įgyvendinimo planas. 2010–2015 m. veiksmų sąrašas“ (SEK(2010)1323 ir SEK(2010)1324),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 3 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012)0721),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių(4),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos išvadas „Integracijos į darbo rinką skatinimas. Krizės įveikimas ir pasirengimas Lisabonos darbotvarkę po 2010 m.“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 2 d. Tarybos rezoliucijos dėl naujų Europos principų negalios srityje projektą (10173/2010) ir Tarybos rezoliuciją dėl neįgaliųjų padėties Europos Sąjungoje (2008/C 75/01),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru veikimo ir poveikio (COM(2011)0166),

–  atsižvelgdamas į Europos Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-13/05 dėl Direktyvos 2000/78/EB – Vienodas požiūris užimtumo ir profesinėje srityje – Negalios sąvoka)(5),

–  atsižvelgdamas į savo 1988 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl kurčiųjų žmonių gestų kalbų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 1989 m. gegužės 26 d. rezoliuciją dėl moterų ir negalios(7),

–  atsižvelgdamas į savo 1992 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl psichinę negalią turinčių žmonių teisių(8),

–  atsižvelgdamas į savo 1995 m. gruodžio 14 d. rezoliuciją dėl neįgalių žmonių teisių(9),

–  atsižvelgdamas į savo 1996 m. gegužės 9 d. deklaraciją dėl autizmu sergančių žmonių teisių(10),

–  atsižvelgdamas į savo 1996 m. gruodžio 13 d. poziciją „Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės. Neįgalių asmenų teisės“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 1997 m. balandžio 11 d. rezoliuciją dėl neįgalių asmenų lygių galimybių (12),

–  atsižvelgdamas į savo 2001 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Europos be kliūčių neįgaliesiems(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. rugsėjo 3 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Siekiant parengti JT teisiškai įpareigojančią priemonę, skirtą neįgalių žmonių teisėms ir orumui skatinti ir ginti“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų konvencijos dėl neįgaliųjų teisių ir jos fakultatyviojo protokolo(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl žmonių su negalia judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sveikatos priežiūros skirtumų mažinimo ES(17),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.),

–  atsižvelgdamas į Lyčių lygybės ir moterų įgalinimo veiksmų planą (2010–2015 m.),

–   atsižvelgdamas į antrąjį Europos Sąjungos neįgalių moterų ir mergaičių teisių manifestą (Teisių gynėjams ir atsakingiems politikams skirta priemonė),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomones (A7-0329/2013),

A.  kadangi 80 mln. Europos Sąjungoje gyvenančių neįgaliųjų reikia sukurti prieinamą fizinę, protinę ir socialinę aplinką, kurioje nebūtų laikomasi išankstinių nusistatymų ir stereotipų ir nebūtų sudaromi barjerai ir kliūtys, trukdantys jiems visapusiškai naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir Europos pilietybe; kadangi iš šių 80 mln. 46 milijonai yra neįgalios moterys ir mergaitės –16 proc. visų Europos Sąjungos gyventojų moterų;

B.  kadangi manoma, kad visame pasaulyje gyvena milijardas neįgalių asmenų(18) ir 80 proc. jų gyvena besivystančiose šalyse; kadangi neįgalios moterys susiduria su daugeriopais sunkumais: patiria didelių sunkumų gauti tinkamą būstą, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, viešuoju transportu, švietimo ir profesinio mokymo paslaugomis, įsidarbinti, patiria nelygybę norėdamos gauti kreditą ir naudotis kitais gamybos ištekliais, taip pat retai dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose;

C.  kadangi pagyvenusių žmonių daugėja, vadinasi, atitinkamai daugės ir neįgalių asmenų, įskaitant moteris; kadangi PSO duomenimis moterų neįgalumas dažnesnis ir šis reiškinys ypač susijęs su moterimis dėl to, kad jų tikėtina gyvenimo trukmė ilgesnė, taigi neįgalių moterų skaičius atitinkamai augs daugiau;

D.  kadangi didėjant neįgalių asmenų skaičiui didės ir slaugytojams, pirmiausia artimuosius prižiūrintiems šeimos nariams, tenkanti našta, o dauguma neįgaliuosius prižiūrinčių asmenų yra moterys, kurios priverstos mažinti darbo valandas ir netgi palikti darbo rinką, kad galėtų rūpintis priklausomais šeimos nariais;

E.  kadangi itin svarbu, jog neįgalios moterys visapusiškai dalyvautų socialiniame ir ekonominiame gyvenime, jei norima strategija „Europa 2020“ sėkmingai skatinti pažangų, tvarų ir integracinį augimą; kadangi neįgaliems asmenims, įskaitant moteris ir mergaites, turi būti suteiktos teisingos ir lygios galimybės dalyvauti socialiniame, ekonominiame ir politiniame bendruomenės gyvenime; kadangi neįgalūs asmenys vis dar susiduria su įvairiomis visapusiško dalyvavimo visuomenėje kliūtimis, todėl dažnai patiria socialinę atskirtį, skurdą ir negali pasinaudoti visomis Europos pilietybės galimybėmis;

F.  kadangi diskriminacija gali tapti socialinės izoliacijos ir atskirties, psichologinių traumų ir liūdesio priežastimi;

G.  kadangi vienijantis demokratinėms valstybėms pagrindinis uždavinys yra sudaryti galimybes visiems piliečiams, nepaisant lyties, dalyvauti demokratiniuose procesuose (visų pirma rinkimuose), sukurti tokiam dalyvavimui skirtą infrastruktūrą, jei jos nėra, taigi ir skatinti neįgalių moterų įtrauktį;

H.  kadangi visi suinteresuotieji subjektai turi užtikrinti lygias neįgalių moterų ir mergaičių galimybes naudotis kokybiškomis viešosiomis sveikatos priežiūros paslaugomis, pvz., gerinant medicinos darbuotojų profesinį mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, atsižvelgiant į konkrečius neįgalių moterų poreikius, taip pat poreikius, susijusius su seksualine ir reprodukcine sveikata;

I.  kadangi neįgalios moterys turi naudotis teisėmis į švietimą, sveikatą, darbą, judumą, šeiminį gyvenimą, lytinius santykius, santuoką ir motinystę, taip pat apsaugos priemonėmis, kuriomis šios teisės užtikrinamos;

J.  kadangi neįgalių moterų ir mergaičių partnerystės, seksualumo ir motinystės patirties perteikimas viešojoje erdvėje padeda kovoti su išankstiniu nusistatymu, išlikusiais stereotipais ir klaidinga informacija; kadangi patirtis gali būti perteikiama įvairiais būdais, ypač naudojant menines ir kultūrines priemones ir žiniasklaidą;

K.  kadangi atrodo, jog neįgalios moterys ir mergaitės daug dažniau tampa smurto, ypač šeiminio ir seksualinio išnaudojimo, aukomis, ir remiantis duomenimis matyti, kad neįgalioms moterims maždaug nuo 1,5 iki 10 kartų dažniau kyla rizika būti išnaudojamoms nei sveikoms moterims(19); kadangi, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamos moterys gyvena bendruomenėje ar įstaigose, būtina imtis konkrečių priemonių siekiant kovoti su šiuo neatleistinu reiškiniu, kuris yra nusikaltimas ir šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas; kadangi visoms moterims turi būti sudaromos visapusiškos galimybės naudotis paramos paslaugomis, nes neįgalios moterys ir mergaitės yra labiau emociškai priklausomos, joms kyla didesnė rizika tapti smurto dėl lyties aukomis, jų žemesnis asmeninės ir socialinės raidos lygis, bendrai trūksta žinių apie seksualumą ir sklando daugybė žalingų mitų šiuo klausimu; kadangi turima duomenų, kad padidėjus skurdui padažnėjo seksualinis neįgalių moterų išnaudojimas;

L.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės patiria daugeriopą diskriminaciją dėl lyčių nelygybės, amžiaus, religijos, etninės priklausomybės, kultūrinio ir socialinio elgesio ir neįgalumo stereotipų, su kuriais reikia kovoti; kadangi neįgalios moterys patiria diskriminaciją palyginti su neįgaliais vyrais įsidarbinimo ir švietimo galimybių atžvilgiu; kadangi Komisija ir valstybės narės gali kovoti su šiuo reiškiniu integruodamos lyčių aspektą į visas atitinkamas neįgaliųjų politikos sritis;

M.  kadangi valdžios institucijos atsakingos už kokybiškų specializuotų viešųjų paslaugų sukūrimą, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms aplinka būtų pritaikyta taip, kad jos galėtų visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis ir atlikti pareigas bei savarankiškai priimti sprendimus ir taip laipsniškai tapti tokios pat savarankiškos, kaip ir negalios neturintys žmonės; kadangi aplinkybės, infrastruktūra, teisės aktai ir paramos struktūros valstybėse narėse labai skiriasi;

N.  kadangi neįgalios moterys ir mergaitės lygiomis galimybėmis gali naudotis tik tada, jeigu įgyvendintas lytinis teisingumas ir jeigu valstybių administracijos neįgalioms moterims yra pasiekiamos taip pat kaip žmonėms be negalios; vis dėlto pažymi, kad Europos Sąjungoje lyčių lygybės praktika ir įgyvendinimas labai skiriasi;

O.  kadangi žmonių, turinčių vieną ar daugiau fizinių, psichinių ar protinių negalių, bendruomenė yra itin nevienalytė, taigi būtina prisitaikyti prie individualių poreikių;

P.  kadangi didelis neįgaliųjų nedarbo lygis išlieka nepriimtinas; kadangi dėl to neįgaliesiems, kurie yra pažeidžiamesnė grupė skurdo atžvilgiu, gresia didesnė socialinės atskirties rizika; kadangi neįgalios moterys ir mergaitės susiduria su didesnėmis kliūtimis norėdamos patekti į darbo rinką, todėl joms sunkiau gyventi įprastą ir nepriklausomą gyvenimą; kadangi darbas yra ne tik pajamų šaltinis, bet ir socialinės įtraukties priemonė, padedanti užmegzti ryšius su platesne visuomene ir kurti tarpasmeninių santykių tinklą; kadangi neįgalių moterų ir mergaičių darbas dažnai apmokamas nepakankamai; kadangi siekiant jas paskatinti aktyviai dalyvauti švietime, darbo rinkoje ir bendruomenės socialiniame ir ekonominiame gyvenime reikia įveikti judumo kliūtis ir užtikrinti didesnį nepriklausomumą nuo šeimos narių ir slaugytojų;

Q.  kadangi sėkmingai nepriklausomai gyvenančių neįgalių moterų, galinčių ugdyti savo gebėjimus, bus daugiau, jei valstybės narės daugiau investuos į jų integraciją;

R.  kadangi iš nepalankesnėje padėtyje esančių visuomenės grupių kilusios neįgalios moterys turi mažiau galimybių ugdyti savo gebėjimus ir išnaudoti savo galimybes pasitikėdamos savimi;

S.  kadangi ekonomikos krizė ir sumažintas viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų biudžetas daugumoje valstybių narių turi neigiamų pasekmių pažeidžiamoms visuomenės grupėms, ypač neįgalioms moterims ir mergaitėms; kadangi joms jau prieš krizę labai grėsė skurdas; kadangi vykdant griežto taupymo politiką sumažėjo specialiojo švietimo ir neįgaliesiems paramą teikiančių darbuotojų skaičius, teikiama mažiau socialinės paramos slaugytojams, neįgaliesiems skiriamos mažesnės socialinės išmokos, sumažintas finansavimas jiems padedančioms institucijoms bei organizacijoms, apribotos neįgaliųjų galimybės įsidarbinti viešajame sektoriuje ir dėl viso to labai pablogėjo neįgalių moterų gyvenimas ir galimybės tapti nepriklausomomis;

T.  kadangi yra stiprus judumo, negalios ir socialinės įtraukties tarpusavio ryšys, ypač atsižvelgiant į komunikavimo laisvę ir galimybes (įskaitant Brailio raštą ir gestų kalbas bei kitus alternatyvius komunikacijos būdus), judėjimo laisvę visose gyvenimo srityse ir prieigą prie paslaugų; kadangi reikia skatinti visapusišką aktyvų neįgaliųjų dalyvavimą visose visuomenės gyvenimo srityse ir palengvinti jų prieigą prie informacinių ir komunikacijos technologijų, namų robotų ir internetinių komunikacijos sprendimų;

U.  kadangi socialinės įtraukties ir sąnaudų atžvilgiu būtų geriau, jei valstybės narės teiktų tokią paramą, kad neįgalios moterys galėtų ir toliau gyventi su savo šeimos nariais, o ne įstaigose;

1.  pabrėžia, kad svarbi visų ES piliečių, nepaisant jokių fizinių, protinių, psichosocialinių ar psichinių sutrikimų, įtrauktis, ir, siekiant užtikrinti šią įtrauktį, ragina nustatyti konkrečius tikslus, kad, užtikrinant visapusišką visų asmenų dalyvavimą, būtų gerinama neįgalių asmenų gyvenimo kokybė ir didinama politikos darna; pabrėžia, kad nediskriminavimą ir lygias galimybes užtikrinančias strategijas, politines ir teisines priemones reikia rengti ir taikyti aktyviai bendradarbiaujant su visais suinteresuotais subjektais, įskaitant neįgalias moteris;

2.  primygtinai ragina į negalios politiką integruoti lyties aspektus ir pabrėžia, kad svarbu negalios pagal lytį aspektus integruoti į lyties politiką, programas bei priemones, kad ES ir valstybių narių teisės aktais ir jų vykdoma politika būtų didinamas lyties ir negalios sąsajų pripažinimas ir supratimas; mano, kad neįgalios moterys turėtų būti kviečiamos dalyvauti atitinkamų įstaigų veikloje kaip konsultantės, patarėjos ar ekspertės; apgailestauja dėl to, kad 2010–2020 m. Europos strategijoje dėl negalios nėra integruotos lyčių perspektyvos ar atskiro skyriaus apie politiką skirtingų lyčių negalios atžvilgiu; taip pat apgailestauja, kad 2010–2015 m. lyčių lygybės strategijoje konkrečiai nesprendžiami negalios klausimai, nepaisant to, kad neįgalios moterys dažnai yra nepalankesnėje padėtyje nei neįgalūs vyrai ir joms dažniau gresia skurdas ir socialinė atskirtis;

3.  ragina tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo JT konvencijos dėl neįgaliųjų teisių ir jos fakultatyvaus protokolo, tai padaryti, kad būtų galima visapusiškai įgyvendinti šią konvenciją;

4.  atkreipia dėmesį į tai, jog iš daugelio tyrimų matyti, kad neįgalios moterys patiria dvigubą diskriminaciją –dėl lyties ir dėl negalios, ir pabrėžia, kad toks diskriminacijos sutapimas daro ypač neigiamą poveikį neįgalioms moterims ir mergaitėms; kadangi šiuo metu trūksta konkrečių nuostatų šiuo klausimu, ragina Komisiją ir valstybes nares į socialinės apsaugos sistemas įtraukti nuostatas dėl neįgalių moterų;

5.  primena vyriausybėms, kad diskriminacija dėl negalios draudžiama, ir ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad pašalintų likusias kliūtis;

6.  primena, kad neįgalių moterų ir mergaičių įtrauktis ir dalyvavimas bus užtikrinti tik tada, kai bus sudarytos galimybėms joms be kliūčių judėti fizinėje ir socialinėje aplinkoje, ir ragina dėti pastangas šiam tikslui pasiekti;

7.  pabrėžia savitarpio pagalbos asociacijų atliekamą vaidmenį suburiant žmones, ypač moteris, kurios prižiūri neįgalius savo šeimos narius ar artimus draugus, ir šių asociacijų vykdomą informavimo veiklą;

8.  pabrėžia, kad svarbu optimaliau naudoti ES finansavimo priemones, ypač struktūrinius fondus, siekiant skatinti neįgalių asmenų galimybes ir nediskriminavimą ir skirti ypatingą dėmesį moterims, kurios dažnai patiria daugiariopą diskriminaciją, taip pat padidinti tokių veiksmų finansavimo galimybių pagal programas po 2013 m. matomumą;

9.  pabrėžia, kad reikia nesudėtingai ir saugiai visomis galimomis kalbomis, būdais ir formatais teikti piliečiams informaciją apie teikiamas paslaugas (švietimo, sveikatos priežiūros, teisingumo, transporto, bendravimo su administracija ir t. t.); nurodo, kad jei anksčiau nurodytos paslaugos teikiamos naudojant pagalbos telefonu linijas ar pasitelkiant nuotolinę priežiūrą, tokios paslaugų sistemos taip pat turi būti prieinamos kurčiomis bei kurčioms ir akloms moterims;

10.  pabrėžia, kad įtrauktis galima tik tuomet, kai su stereotipais kovojama informavimo kampanijose naudojant teigiamus vaizdinius ir kultūrinę raišką ir objektyviai perteikiant neįgalių moterų įvaizdį ir parodant labai įvairius vaidmenis, kuriuos jos gali kasdien atlikti visuomenėje, taip pat tikslingai kovojant su tam tikru negalios įvaizdžiu viešojoje erdvėje, nes būtent šioje srityje dar reikia daug nuveikti; nurodo, kad žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį skleisdama informaciją apie neįgalias moteris ir turėtų padėti skatinti pozityvesnį visuomenės požiūrį į jas, vadovaujantis Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje išdėstytais principais ir vertybėmis;

11.  ragina valstybes nares seksualinį smurtą laikyti sunkiu nusikaltimu, už kurį traukiama baudžiamojon atsakomybėn, ypač kai smurtas naudojamas prieš neįgalias moteris ir ypač prieš psichiškai neįgalias moteris, siekiant, kad mažėtų didelis pranešamų išžaginimų, seksualinio priekabiavimo ir smurto atvejų didelėse įstaigose skaičius;

12.  pabrėžia, kad siekiant, jog neįgalios mergaitės nebūtų izoliuojamos, paliekamos, neprižiūrimos ir atskiriamos, reikia inicijuoti šeimoms skirtas informavimo kampanijas, teikiant joms išsamią informaciją apie mergaičių priežiūrai ir būsimam jų vystymuisi skirtas Bendrijos paramos priemones ir kovojant su lyčių ir diskriminaciniais stereotipais; mano, kad tais atvejais, kai artimiausi giminaičiai negali pasirūpinti neįgaliais vaikais, valdžios institucijos turėtų dėti užtikrinti, kad jiems būtų suteikta alternatyvi tolesnės eilės giminaičių globa, o jeigu to padaryti neįmanoma – visuomenės globa šeimos aplinkoje; pažymi, kad būtina skatinti neįgalių vaikų globą ir įvaikinimą pagreitinant biurokratines procedūras ir teikiant tinkamą informaciją bei pagalbą globėjų arba įvaikinančioms šeimoms;

13.  siūlo, kad būsto srityje reikia atsižvelgti į architektūros ir kitus aplinkos aspektus ir priemones siekiant paspartinti teigiamą perėjimą nuo „ypatingų poreikių dizaino“ prie „integruoto ir įtraukaus dizaino visiems piliečiams“; vis dėlto kartu atkreipia dėmesį į tai, kad visiško prieinamumo ir atitinkamų pritaikymų būtina siekti pasitelkiant ne tik architektūros priemones, universalus dizainas turėtų būti tvirtas tikslas ir tikrovė, ypač neįgalių moterų pagrindinių kasdienio gyvenimo poreikių patenkinimo požiūriu; pabrėžia, kad būtina užtikrinti neįgalių moterų galimybes kartu arba atskirai dalyvauti aprūpinimo socialiniu būstu programose ir teikti joms finansinę paramą, skirtą jų judumo kliūtims būste pašalinti, ir šią finansinę paramą teikti taip pat toms moterims, kurios gyvena nuomojamame būste; taigi primena, kad svarbu užtikrinti neįgaliesiems didesnes galimybes gyventi oriai – turėti būstą, keliauti, naudotis viešosiomis ir socialinėmis paslaugomis ir dalyvauti viešajame gyvenime;

14.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti ribotos judėsenos ir neįgalių moterų ir mergaičių galimybes be kliūčių naudotis transporto infrastruktūra, transporto priemonėmis ir informacijos bei rezervavimo priemonėmis; pažymi, kad neįgalios moterys daugiau naudojasi viešuoju transportu, palyginti su neįgaliais vyrais; taigi pabrėžia, kad į negalios ir lyčių aspektus turi būti atsižvelgta rengiant, įgyvendinant ir vertinant transporto politiką, kad būtų užtikrintos lygios galimybės ir išvengta neįgalių moterų diskriminavimo; todėl rekomenduoja jas, kaip šios srities ekspertes, pakviesti konsultuoti transporto politikos klausimais;

15.  pabrėžia, kad taip pat reikia užtikrinti interneto ir socialinės žiniasklaidos prieinamumą (pvz., kad asmenys, turintys regos sutrikimų, galėtų susipažinti su visų viešų interneto svetainių turiniu ir pritaikyti turinį atsižvelgiant ne tik į regos sutrikimus, bet ir į kitas negalios rūšis, pavyzdžiui, sudėtingą turinį reikėtų pritaikyti taip, kad jį galėtų suprasti protinę negalią turintys asmenys, taip pat reikėtų integruoti vaizdo įrašus, kuriuose turinys būtų pateikiamas gestų kalba); išreiškia susirūpinimą, kad dar nėra visiškai užtikrintas vyriausybės agentūrų ir e. valdymo prieinamumas piliečiams; toliau tvirtina, kad visiems neįgaliems asmenims, įskaitant klausos sutrikimų turinčius vyresnio amžiaus asmenis, turi būti suteikta galimybė įgyti skaitmeninį raštingumą, nes, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tokių asmenų skaičius ir dalis visuomenėje itin didėja; todėl pritaria Komisijos pasiūlymui dėl Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo;

16.  pabrėžia, kad demokratinis dalyvavimas yra neįgalių moterų pagrindinių ir pilietinių teisių dalis, ir reikia sudaryti sąlygas tokiam dalyvavimui ir jį užtikrinti; taigi ragina valstybes nares ir visas atitinkamas valdžios institucijas suteikti atitinkamai pritaikytas priemones ir sudaryti sąlygas moterims aktyviai įsitraukti į veiklą ir joje dalyvauti;

17.  nurodo, kad JT konvencija skatinamas paramos teikimo vykdant sprendimų priėmimo procedūras žmogaus teisių modelis, pagrįstas visų žmonių lygybe ir prigimtiniu orumu, vietoje pasenusios sprendimų priėmimo už kitą asmenį sistemos; taigi ragina valstybes nares palengvinti atstovavimą neįgalioms moterims vykdant sprendimų priėmimo procesą, kad būtų užtikrinta jų interesų ir teisių apsauga;

18.  mano, kad neįgalios moterys turi teisę spręsti, kiek tai įmanoma, dėl savo pačių gyvenimo ir poreikių, jos turėtų būti išklausomos ir su jomis turėtų būti konsultuojamasi, taip pat jos turėtų būti aktyviai skatinamos būti kiek galima labiau nepriklausomos, ir pabrėžia, kad šias teises taip pat reikėtų užtikrinti specializuotose viešosiose institucijose įprastinėmis gyvenimo sąlygomis; pabrėžia, kad tokia asmeninė pagalba yra priemonė, padedanti neįgalioms moterims gyventi savarankišką gyvenimą, taigi reikėtų ją skatinti ir padėti ją teikti neįgalioms moterims, kai jos gauna paramą švietimo arba profesinio mokymo įstaigose, darbe, šeimose, taip pat nėštumo laikotarpiu ir tapus motinomis;

19.  primena, kad kiekvienas žingsnis moters gyvenime reiškia ne tik galimybes, bet ir pareigas, ir kad šiuo atžvilgiu moterims dažnai tenka pakelti neproporcingą nėštumo ir gimdymo naštą, kai jos susiduria su neigiamomis nėštumo pasekmėmis, ypač tais atvejais, kai tėvai neprisiima atsakomybės ir neprisideda prie vaikų gerovės ir likimo palikdami savo šeimas, primena, kad šeimoje abu tėvai, jei prieš tai kartu nesusitarė kitaip, turėtų prisiimti vienodą atsakomybę;

20.  pabrėžia, jog neįgalios moterys ir mergaitės turi būti informuojamos apie savo teises, kad pačios galėtų priimti sprendimus; informacija pateikiama joms prieinamu ir suprantamu būdu, atsižvelgiant į jų pasirinktus įvairius komunikacijos metodus, priemones ir formatus ir, konkrečiais atvejais, į psichinės negalios laipsnį;

21.  pabrėžia, kad siekiant neįgalioms moterims ir mergaitėms teikti tinkamą priežiūrą medicinos sektoriuje reikia vykdyti nuolatinį ir visą profesinę karjerą trunkantį specifinį mokymą psichikos ligų ir (arba) negalios klausimais, kad šios ligos būtų kuo geriau nustatomos, o jomis sergantys pacientai nukreipiami gydytis į specializuotas šios srities medicinos įstaigas; taigi ragina valstybes nares užtikrinti, kad vyktų specialus visų su neįgaliaisiais dirbančių specialistų mokymas, ir pabrėžia, kad vykdant tokį mokymą būtina šviesti sveikatos priežiūros specialistus ir mokytojus ir supažindinti juos su visų rūšių negalia, primenant, kad apie kai kurių rūšių negalią, nors ji ir paplitusi, žinoma per mažai;

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose valstybėse narėse švietimo ir profesinio rengimo paslaugos neįgaliesiems teikiamos atskirai ir neveiksmingai; pabrėžia, kad svarbu integruoti neįgalias moteris į įprastines švietimo ir profesinio rengimo sistemas visais atvejais, kai tokia integracija galima atsižvelgiant į negalią;

23.  pabrėžia, kad reikia remti neįgalias merginas ir moteris migrantes siekiant ugdyti jų įgūdžius ir didinti galimybes profesinio rengimo srityje bei suteikti joms galimybių gauti tinkamą darbą;

24.  pabrėžia, kad per įvairius moters gyvenimo etapus, įskaitant nėštumą, pasireiškia tam tikros būdingos problemos, kurias reikia spręsti, ir norint, kad su jomis susidūrusios neįgalios moterys galėtų jas spręsti, reikia, kad jos naudotųsi tokiomis pačiomis teisėmis ir galimybėmis kaip sveikos moterys ir visiškai nesibaimintų pastoti; be to, atsižvelgiant į papildomus neįgalių moterų patiriamus sunkumus, joms turi būti suteikta teisė į ilgesnes motinystės atostogas, kad jos galėtų prisitaikyti prie naujos padėties ir tinkamai kurti šeiminį gyvenimą; pažymi, kad priverstinė sterilizacija ir priverstinis nėštumo nutraukimas yra smurtas prieš moteris ir nežmoniškas arba žeminantis elgesys, kuriam valstybės narės turi užkirsti kelią ir kurį jos turi griežtai pasmerkti;

25.  pabrėžia, kad neįgalioms moterims ir mergaitėms turi būti leidžiama naudotis savo seksualumu taip pat laisvai kaip žmonėms, neturintiems sutrikimų, ir mano, kad neįgalios moterys turi turėti galimybę gyventi ir įgyvendinti savo norą turėti vaikų taip pat kaip sveikos moterys; pabrėžia, kad siekiant, jog neįgalios mergaitės, paauglės ir moterys galėtų prisiimti atsakomybę už savo seksualumą joms turi būti teikiamas lytinis švietimas – šiais klausimais jas turėtų mokyti srities ekspertai, pavyzdžiui, vietos viešųjų socialinių paslaugų sektoriaus mokytojai, prireikus pritaikydami informaciją prie neįgalių moterų ar mergaičių psichinės negalios lygio; jos turi įgyti žinių ir suprasti, kaip veikia žmogaus kūnas (kaip pastojama ir kaip išvengti nėštumo), kaip pasipriešinti nepageidaujamiems lytiniams santykiams, kaip išvengti lytiniu keliu plintančių ligų ir t. t.; nurodo, kad neįgalioms moterims ir jų šeimos nariams reikia teikti specializuotą paramą, įskaitant vaikų priežiūros pagalbą, kad jos galėtų visapusiškai džiaugtis motinyste; mano, kad šiuo atžvilgiu valstybės narės turėtų ypatingai atsižvelgti į protinių sutrikimų turinčių moterų poreikius;

26.  mano, kad būtina, jog neįgalios moterys ir merginos galėtų visiškai pasinaudoti jų konkrečius poreikius atitinkančia medicinine priežiūra, įskaitant ginekologo konsultacijas, medicinine apžiūra, šeimos planavimo konsultacijomis ir pritaikyta pagalba per nėštumą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad į jų nacionalinę viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros paslaugų sistemą būtų įtrauktos tinkamos galimybės naudotis šiomis paslaugomis;

27.  nurodo, kad svarbu šalinti išankstinį nusistatymą, neigiamą požiūrį ir socialinį stigmatizavimą ir skatinti visuomenės priėmimą ir dalyvavimą visuomenėje, pagarbą, toleranciją ir žmonių įvairovės vertinimą; visų pirma ragina valstybes nares vykdyti informavimo kampanijas;

28.  pabrėžia, kad smurtas prieš moteris ir seksualinis smurtas yra šiurkštus pagrindinių teisių pažeidimas; pabrėžia, kad atsižvelgiant į ypač didelį neįgalių moterų ir mergaičių pažeidžiamumą reikia apsaugoti priežiūros namuose ir psichiatrijos ligoninėse gyvenančias neįgalias moteris ir mergaites nuo seksualinės prievartos ir kitokio netinkamo fizinio elgesio, kurį jos gali patirti, ir atkreipia dėmesį, kad trūksta duomenų apie šį nerimą keliantį reiškinį; ragina valstybes nares išnagrinėti šios problemos paplitimą skatinant nukentėjusias neįgalias moteris prabilti; ragina valstybes nares konfidencialiai rinkti atitinkamus duomenis ir imtis tinkamų priemonių šiai problemai spręsti; ragina Europos lyčių lygybės institutą atlikti neįgalių mergaičių ir moterų situacijos atsižvelgiant į smurtą tyrimus;

29.  ragina valstybes nares užkirsti kelią priekabiavimui darbo vietoje taikant veiksmingus kovos su priekabiavimu protokolus pagal Direktyvą 2000/78/EB, kad sumažėtų išžaginimo ir seksualinio priekabiavimo bei smurto, taip pat prievartinės sterilizacijos atvejų, ypač didelėse įstaigose, skaičius;

30.  pabrėžia, kad daugelyje besivystančių šalių dar patiriama didelių kliūčių, kai norima išvengti smurto, pranešti apie tokius nusikaltimus, kreiptis į teismus, pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis paslaugomis;

31.  ragina ES ir valstybes nares imtis visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių siekiant apsaugoti neįgalias moteris ir mergaites namuose ir už jų ribų nuo visų formų išnaudojimo, smurto bei prievartos, taip pat sudaryti geresnes sąlygas kreiptis į teismą teikiant tinkamą bendruomenės pagalbą ir paramą, atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius, įskaitant pagalbinius prietaisus, kad būtų galima išvengti atskirties ir užsidarymo namuose; be to, mano, kad visas šias paslaugas ir programas turėtų atidžiai stebėti nepriklausomos institucijos; apgailestauja, kad ES ir nacionaliniuose išnaudojimo, smurto ir piktnaudžiavimo prevencijos teisės aktuose dažnai neatsižvelgiama į negalią;

32.  ragina Komisiją pradėti įgyvendinti visapusišką kovos su smurtu prieš moteris strategiją, kaip keliose rezoliucijose ir neseniai 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(20) ragino Parlamentas; pakartoja, kad Komisija turi parengti teisėkūros procedūra priimamą baudžiamosios teisės priemonę, kurią pasitelkus būtų galima kovoti su smurtu dėl lyties, taip pat apsaugoti neįgalių moterų teises seksualinio išnaudojimo ir smurto viešojoje bei namų aplinkoje atvejais;

33.  primygtinai ragina užtikrinti, kad neįgalios moterys galėtų už priimtiną kainą, lengvai ir saugiai kreiptis į teismą ir kad visais proceso etapais galėtų naudotis pasirinktomis žodinės komunikacijos pagalbos sistemomis ir technologijomis, įskaitant gestų kalbos vertėjų arba gidų ir vertėjų dalyvavimą kurčių ir aklų asmenų atvejais, kad būtų užtikrinta tinkama jų komunikacija su policijos ir teismų darbuotojais; pabrėžia, kad atsižvelgiant į didelę neįgalių moterų priklausomybę nuo jas prižiūrinčių asmenų, kurie dažniausiai ir yra prieš jas smurtaujantys ir jas išnaudojantys asmenys, reikia užtikrinti nepriklausomas komunikacijos su nuo smurto nukentėjusiomis neįgaliomis moterimis priemones siekiant, kad jos turėtų galimybę skųstis ir iš karto būti nukreiptos į laikinos priežiūros centrus, kol skundas bus išspręstas naudojant tinkamas teisinio proceso priemones; siūlo nustatyti teismines procedūras, konkrečiai pritaikytas prie neįgalių moterų ir mergaičių poreikių, įskaitanti NVO pagalbos teikimą; pabrėžia, kad jokios kliūtys negali trukdyti neįgalioms moterims pasinaudoti teisinėmis priemonėmis; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad būtina imtis veiksmingų priemonių, kad neįgalios moterys galėtų pasinaudoti pagalba, kurios gali prireikti įgyvendinant teisę kreiptis į teismą, ir kad prireikus tokia pagalba atitiktų jų poreikius ir asmeninius gebėjimus, kad jos galėtų priimti sprendimus pilietinių ir politinių teisių srityje; nurodo, kad būtina imtis tinkamų ir veiksmingų apsaugos priemonių, pvz., atlikti nešališkus pripažintų nepriklausomų ekspertų moterų tikrųjų poreikių vertinimus, kad neįgalios moterys nebūtų išnaudojamos trečiųjų asmenų arba institucijų įgyvendinant jų veiksnumą, taip pat reguliariai vertinti šias priemones;

34.  pabrėžia, kad visi neįgalių moterų ir mergaičių sudaromi susitarimai dėl sterilizacijos turi būti savanoriški ir juos turi išnagrinėti nešališka trečioji šalis, įgaliota patikrinti, ar sprendimas priimtas teisingai ir, nesant rimtų medicininių indikacijų, nepriverstinai; be to, pabrėžia, kad jokiais atvejais prieš neįgalių moterų arba mergaičių valią negalima naudoti kontracepcijos metodų arba teisiškai nutraukti nėštumo; mano, jog neįgalios moterys ir mergaitės privalo turėti teisę suteikti informuoto asmens sutikimą ir suprasti visas medicinines procedūras; mano, kad jeigu neįgali moteris arba mergaitė negali suteikti sutikimo, sutikimas visuomet turi būti pagrįstas pagarba žmogaus teisėms; ragina valstybes nares užkirsti kelią priverstinei neįgalių moterų sterilizacijai ir ją pasmerkti;

35.  pažymi, kad fiziniams sutrikimams ir negaliai apibūdinti naudojama terminija yra skirtinga ir kad vadovaujantis JT neįgaliųjų teisių konvencijos požiūriu, kurio laikosi ir Europos Teisingumo Teismas, medicininiu aspektu turėtų būti akcentuojama negalia, o ne sutrikimai; pabrėžia, kad darbdaviai turėtų sutelkti dėmesį į darbuotojų ar į darbo vietą pretenduojančių neįgalių asmenų įgūdžius ir gebėjimus;

36.  ragina valstybes nares skatinti sudaryti sąlygas neįgalioms moterims ir mergaitėms dalyvauti įvairaus pobūdžio formaliajame švietime, mokytis savišvietos būdu ir mokytis visą gyvenimą, taip pat užtikrinti, kad tokios sąlygos joms būtų sudarytos, nes reikėtų jas drąsinti tęsti studijas ir naudotis naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, skatinti dalyvauti darbo rinkoje ir jas remti, ir pabrėžia, kad įvairūs jų gebėjimai, pažiūros ir patirtis gali gerokai praturtinti darbo aplinką; ragina valstybes nares rengti mokymus ir teikti informaciją mokytojams, instruktoriams, aukšto rango valstybės tarnautojams ir darbdaviams siekiant juos skatinti savo darbe įgyvendinti socialinės integracijos procesus, kuriais siekiama išnaudoti neįgalių moterų galimybes ir teikiamą pridėtinę vertę; siūlo naudoti Europos socialinį fondą kaip veiksmingą priemonę, skirtą neįgalių moterų ir mergaičių įtraukčiai į visas svarbias gyvenimo sritis gerinti, pavyzdžiui, užtikrinant prieigą prie darbo rinkos ir mažinant jaunimo nedarbą ir skurdą;

37.  ragina valstybes nares persvarstyti savo teisės aktų ir politikos sistemas, susijusias su neįgalių, intelekto sutrikimų turinčių ir psichinę negalią turinčių moterų dalyvavimu darbo rinkoje; pabrėžia, kad reikia priimti neįgalioms moterims skirtas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, kurios suteiktų joms galimybių asmeniškai pasirinkti, pavyzdžiui, darbą pagal lankstų darbo laiko tvarkaraštį, darbą ne visą darbo dieną ir darbą visą darbo dieną, ir apsvarstyti galimybę teikti finansines paskatas ir kitokią paramą mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir taip skatinti jas geriau derinti profesinį ir šeimos gyvenimą; pabrėžia, kad neįgalios moterys turėtų turėti vienodas galimybes gauti finansavimą mažųjų įmonių ir kitų formų savarankiškų darbo vietų steigimui, taip pat teisę rinktis skirtingų formų užimtumą; ragina valstybes nares remtis geriausia Europos praktika; ragina darbdavius tinkamai pritaikyti darbo vietas ir darbo sąlygas, kad būtų galima daugiau dėmesio skirti paskatų neįgaliems žmonėms teikimui ir aktyviai įtraukti juos į darbo rinką, taip pat sudaryti galimybę nagrinėti konkrečius diskriminacijos atvejus darbo teismuose pagal Direktyvos 2000/78/EB 5 straipsnį;

38.  pažymi, kad dabartinės švietimo ir mokymo sistemos iš esmės nepadeda mažinti didelio mokyklos nebaigusių neįgaliųjų skaičiaus, ir ragina valstybes nares ypatingą dėmesį skirti neįgaliems arba specialių ugdymo poreikių turintiems berniukams ir mergaitėms siekiant, kad pagerėtų jų integracija ir kad mokyklos nebaigiančių asmenų liktų mažiau nei 10 proc.;

39.  ragina valstybes nares teikti reikiamą finansavimą ir remti neįgaliesiems atstovaujančias asociacijas ir organizacijas, kurios atlieka svarbų vaidmenį skatindamos jų teises ir atkreipdamos dėmesį į aktyvaus jų pilietiškumo ir dalyvavimo visuomenėje vertę;

40.  ragina valstybes nares teikti reikiamą specializuotą paramą neįgalių moterų šeimoms visais galimais lygmenimis rengiant mokymus ir teikiant pagalbą slaugytojams ir įsteigti laikinos priežiūros paslaugų įstaigas, kuriose būtų galima laikinai prižiūrėti neįgalius asmenis, jei šeimos nariams prireiktų tokios paslaugos;

41.  atkreipia dėmesį į esamus neįgaliesiems skirtos infrastruktūros skirtumus valstybėse narėse; pabrėžia, kad reikia visoje ES užtikrinti laisvą neįgalių moterų ir mergaičių judumą ir kad paskirties valstybė narė turi pasirūpinti neįgalioms moterims reikalinga specialia infrastruktūra, į kuriuos jos turi teisę, tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kitiems neįgaliesiems;

42.  apgailestauja, kad Taryba, nepaisydama į 2009 m. Parlamento pozicijos, vis dar nebaigė savo darbo, susijusio su Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas, projektu; ragina Tarybą užtikrinti, kad šis teisės aktas būtų priimtas iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos;

43.  pabrėžia, kad neįgaliesiems, ypač moterims, daug dažniau gresia skurdas (EBPO duomenimis, apytikriai vienas iš keturių neįgaliųjų gyvena skurde); ragina valstybes nares imtis atitinkamų priemonių, kad neįgalios moterys ir mergaitės išvengtų skurdo, ir rengiant tinkamas nacionalines programas, vykdant nuolatinę šių programų stebėseną ir vertinimą ir užtikrinant veiksmingą šių programų įgyvendinimą užtikrinti, kad jos gautų su negalia susijusias išmokas ir galėtų naudotis socialinėmis ir sveikatos priežiūros paslaugomis; pabrėžia, kad skurdo ir nedarbo pavojus ypač didelis vienišoms motinoms, turinčioms neįgalių vaikų; nurodo, kad lyčių lygybės bei vienodų galimybių skatinimas ir kova su diskriminacija, nuo kurios nukenčia neįgalūs vaikai bei jų šeimos, yra priemonė, kurią galima naudoti kovojant su panieka, skurdu ir socialine atskirtimi, o vykdant bet kokią kovos su skurdu ir socialine atskirtimi politiką turėtų būti atsižvelgiama į negalios, lyties ir skurdo sąsają;

44.  ragina viešąsias sveikatos priežiūros sistemas identifikuoti pažeidžiamų asmenų grupes kaip specialiųjų poreikių turinčius vartotojus ir apsirūpinti tinkamais ištekliais bei skirti tinkamą dėmesį, kad būtų teikiama tinkama priežiūra;

45.  ragina ypatingą dėmesį skirti pagyvenusioms dažnai vienišoms moterims, sergančioms ligomis, dėl kurių eigos jos tampa neįgalios, ir taikyti prevencijos ir paramos programas;

46.  pabrėžia, kad dėl griežto taupymo priemonių daugelyje šalių buvo sumažintos socialinės išmokos ir teikiama mažiau pagrindinių paslaugų ir kad tokiomis aplinkybėmis neįgalios moterys tampa ypač pažeidžiama visuomenės grupė; be to, pabrėžia, kad sumažinus finansinę paramą neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims, daugiausia moterims, bus daromas neigiamas poveikis šeiminių įsipareigojimų turinčių moterų išsilavinimo, socialiniams ir ekonominiams poreikiams; taigi ragina valstybes nares imtis priemonių siekiant pašalinti bet kokias kliūtis neįgalioms moterims gauti veiksmingas, prieinamas ir kokybiškas paslaugas už priimtiną kainą;

47.  nurodo, kad daugelyje valstybių narių teikiama per mažai nebrangių ir prieinamų aukštos kokybės neįgalių asmenų priežiūros ir pagalbos jiems paslaugų, o tai, kad moterys ir vyrai nesidalija šio darbo po lygiai, neigiamai veikia moterų galimybes dalyvauti visose socialinio, ekonominio, kultūrinio ir politinio gyvenimo srityse; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina ypatingą dėmesį skirti asmenims, kurie prižiūri neįgalius asmenis (dažnai tokie asmenys būna moterys), ir užtikrinti, kad jų įsipareigojimai būtų labiau vertinami pripažįstant profesinę patirtį; taip pat pabrėžia, jog reikia siekti, kad valstybės narės savo socialinės apsaugos sistemose ir žmonėms išeinant į pensiją pripažintų nemokamai neįgalius asmenis prižiūrinčių asmenų, paprastai moterų, indėlį, dalyvavimą ir neapmokamą darbą; pabrėžia, kad šioms moterims reikia skirti ypatingą dėmesį, kad jos gautų tinkamą darbo užmokestį ir senatvės pensiją; taigi ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl globos atostogų (arba šeimos narių priežiūros atostogų), kad žmonės galėtų pasiimti atostogas sergantiems, neįgaliems arba sutrikimų turintiems šeimos nariams slaugyti ir (arba) išėję atostogų priklausomiems šeimos nariams slaugyti galėtų išlaikyti darbą;

48.  prašo Komisijos ir valstybių narių surengti didelio masto informuotumo didinimo kampanijas, kad neįgalios moterys ir merginos taptų labiau matomos, ir pabrėžia svarbų galimą žiniasklaidos ir interneto vaidmenį kuriant teigiamą neįgalių moterų įvaizdį ir skatinant jas ginti savo teises;

49.  mano, kad labai svarbu, jog valstybės narės užtikrintų, kad neįgalios moterys ir mergaitės būtų lygios prieš įstatymą ir turėtų teisę į vienodą teisinę apsaugą ir naudą be jokios diskriminacijos; mano, kad turi būti draudžiama bet kokia diskriminacija dėl negalios ir lyties, atsižvelgiant į tai, kad šių dviejų veiksnių derinys daro atitinkamai didesnį poveikį nelygybės didėjimui;

50.  ragina Komisiją atliekant 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios laikotarpio vidurio peržiūrą ir rengiant susijusį 2010–2015 m. veiksmų sąrašą parengti labiau lyčių lygybės principu pagrįstą požiūrį;

51.  primena, kad reikia, jog negalios srities Bendrijos politikoje būtų atsižvelgta į lyčių lygybės principą, kad ją plėtojant nebūtų palikti ar didinami esami skirtumai; pabrėžia, kad reikia sukurti rodiklius, kurie rodytų negalios ir lyčių aspektus kartu; mano, kad dėl rodiklių trūkumo sunku teisingai suvokti neįgalios moters padėtį; ragina Komisiją atliekant tyrimus moterų ir negalios klausimais kviesti dalyvauti neįgalias moteris ir mergaites;

52.  ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares priimti horizontaliąją kovos su diskriminacija direktyvą, pagal kurią visose ES kompetencijos srityse būtų šalinamos kliūtys, dėl kurių neįgalūs asmenys, pirmiausia neįgalios moterys ir mergaitės, negali naudotis visomis socialinio dalyvavimo ir nepriklausomumo galimybėmis;

53.  ragina valstybes nares remti žmonių įvairovę remiančias savanoriškas iniciatyvas ir teikti tinkamą finansavimą šioje srityje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares rinkti išsamius ir patikimus pagal lytį suskirstytus statistikos duomenis apie tikrą neįgaliųjų padėtį, kurie būtų naudojami tiksliniams tikrosios neįgalių asmenų padėties moksliniams tyrimams, kurie būtini norint veiksmingai rengti politiką ir spręsti lyties, negalios ir smurto sąsajos klausimą; mano, kad neįgalios moterys turėtų dalyvauti renkant tokius duomenis; be to, mano, kad atliekant visus su neįgaliais asmenimis susijusius tyrimus būtina atsižvelgti į lyčių aspektą, o atliekant su moterimis ir mergaitėmis susijusius tyrimus – atsižvelgti į negalios aspektą;

55.  pabrėžia, kad įvairovė praturtina visuomenę;

56.  pabrėžia, kad žmogaus orumas yra neliečiamas ir turi būti gerbiamas bei saugomas;

57.  pabrėžia, kad svarbu, jog vystymosi po 2015 m. darbotvarkėje būtų laikomasi lyčių aspektu grindžiamo požiūrio į negalią;

58.  ragina Komisiją ir EIVT neįgalumo aspektą koordinuotai integruoti į vystymosi politiką ir projektus, skatinti visapusišką skurdo mažinimo strategiją naudojant geografines neįgalioms moterims skirtas programas, kurių tikslas – atskleisti jų ekonominį potencialą; pabrėžia, kad vykdant žemės reformą būtina užtikrinti lyčių lygybę žemės nuosavybės srityje, taip pat ir neįgalioms moterims;

59.  prašo Komisijos ir EIVT pradėti taikyti stebėsenos mechanizmus, kuriais remiantis būtų vertinamas jų politikos poveikis neįgalioms moterims šalies lygmeniu; ragina ES remti šalių partnerių pastangas, dedamas rengiant ir įgyvendinant darbo teisės aktus, atitinkančius JT neįgaliųjų teisių konvenciją ir TDO konvenciją Nr. 159;

60.  ragina Komisiją skatinti iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti suinteresuotųjų šalių gebėjimą veiksmingai įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus, susijusius su vystymusi, kuriam vykstant atsižvelgiama į neįgaliuosius, remiantis Neįgaliųjų teisių konvencijos tikslais; rekomenduoja, kad ES skatintų neįgalių asmenų organizacijų dalyvavimą tarptautinio ir nacionalinio lygmens sprendimų priėmimo procesuose;

61.  pabrėžia, kad esant pavojaus ir ypatingajai humanitarinei padėčiai pasunkėja neįgalių moterų ir mergaičių saugumo ir apsaugos sąlygos ir dėl to gerokai sumažėja jų išgyvenimo galimybės: pabrėžia, kad esant pavojingai situacijai, pavyzdžiui, per ginkluotus konfliktus, teritorijos okupavimą, gamtos katastrofas ir susiklosčius ypatingajai humanitarinei padėčiai, ir po tokių įvykių neįgalios moterys ir mergaitės yra pažeidžiamesnės už kitus asmenis; pabrėžia, kad būtina didinti už visuomenės sveikatą, pasirengimą katastrofoms, skubią ir humanitarinę pagalbą atsakingų nacionalinių ir tarptautinių agentūrų informuotumą apie neįgalių moterų ir mergaičių teises ir specialiuosius poreikius, taip pat apie poreikį turėti žmogiškųjų ir materialinių išteklių, užtikrinančių neįgalių moterų ir mergaičių visuotines ir lygias galimybes esant rizikingoms ir pavojingoms situacijoms, tokiu būdu išvengiant dėmesio joms trūkumo ir (arba) netinkamų veiksmų;

62.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi pripažinti, kad svarbu skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant sustiprinti nacionalines pastangas, kuriomis siekiama, kad neįgalios moterys ir mergaitės galėtų visapusiškai vienodomis sąlygomis naudotis visomis pagrindinėmis teisėmis bei laisvėmis; pabrėžia, kad tarptautinio bendradarbiavimo programos turi būti įtraukios neįgalių moterų ir mergaičių atžvilgiu, todėl būtina tiesiogiai įtraukti joms atstovaujančias organizacijas (mišrias ar konkrečias) į vietos, nacionaliniu, Bendrijos arba tarptautiniu lygmeniu taikomos bendradarbiavimo politikos rengimą, plėtrą, įgyvendinimą ir vertinimą, keičiantis informacija, patirtimi, mokymo programomis, geriausia praktika ir jas skleidžiant;

63.  pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi skatinti, kad jų bendradarbiavimo ir plėtros politika, programos ir projektai apimtų lyčių ir negalios aspektus kaip horizontalų aspektą, taip pat užtikrinti konkrečių projektų, kurie skatina lygias neįgalių asmenų, ypač neįgalių moterų ir mergaičių, galimybes rengimą; pabrėžia, kad Komisija, Parlamentas, Jungtinės Tautos, specializuotos agentūros ir kitos paramą teikiančios tarptautinės, nacionalinės ir vietos agentūros turi į savo prioritetus įtraukti neįgalioms moterims ir mergaitėms skirtų programų finansavimą, skirdamos tam lėšų savo bendrosiose programose ir neįgalioms moterims ir mergaitėms skirtose programose ar jų dalyse; mano, kad ES turi įtraukti neįgalių moterų ir mergaičių teises į ilgalaikį dvišalį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis, vietos valdžios institucijomis, teikti tiesioginę finansinę paramą vykdydama daugiašalę bendradarbiavimo vystymosi srityje politiką, skirdama lėšų tarptautinėms organizacijoms, finansuodama kartu su nevyriausybinėmis ES ir kitų pasaulio valstybių organizacijomis, ir vykdydama su humanitarine pagalba susijusią politiką;

64.  pabrėžia, kad reikia skatinti Europos neįgalias moteris per joms atstovaujančias organizacijas (ypač Europos neįgaliųjų forumą, Europos moterų lobistinę organizaciją ir jų atitinkamas nacionalines organizacijas) aktyviai dalyvauti, kai stebima, kaip laikomasi tarptautinių žmogaus teisių sutarčių, kaip teikiama svarbi informacija alternatyviose ataskaitose, kuriose aptariama neįgalių moterų ir mergaičių teisių ir laisvių padėtis įvairiuose sektoriuose;

65.  mano, jog būtina užtikrinti, kad į ES ir jos valstybių narių reguliarias ataskaitas, teikiamas pagal sutartis dėl žmogaus teisių, būtų įtraukta informacija apie visas neįgalių moterų ir mergaičių teises, įskaitant informaciją apie esamą konkrečią ir juridinę padėtį, apie priemones, kurių imtasi jų padėčiai pagerinti, ir apie sunkumus ir kliūtis, su kuriomis jos susiduria, ypač kaimo vietovėse; mano, kad ši praktika turi būti taikoma visose institucijose, kurios dirba žmogaus teisių apsaugos srityje, tiek Europos, tiek nacionaliniu lygmeniu, įskaitant neįgaliems asmenims ir jų šeimoms, moterims apskritai arba neįgalioms moterims atstovaujančias organizacijas;

66.  mano, kad siekiant pakeisti neįgalių moterų ir mergaičių padėtį vienas iš pagrindinių iššūkių yra įtraukti negalios aspektą į visas lyčių srities programas, priemones ir politiką, taip pat rengti ir plėtoti pozityvių veiksmų priemones, kad būtų užtikrinta tokių moterų ir mergaičių raida, atsižvelgiant į nepalankią jų padėtį;

67.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei Europos Tarybai ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL L 23, 2010 1 27, p. 35. (2) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (3) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 68. (4) OL L 167, 1998 6 12, p. 25. (5) OL C 224, 2006 9 16, p. 9. (6) OL C 187, 1988 7 18, p. 236. (7) OL C 158, 1989 6 26, p. 383. (8) OL C 284, 1992 11 2, p 49. (9) OL C 17, 1996 1 22, p. 196. (10) OL C 152, 1996 5 27, p. 87. (11) OL C 20, 1997 1 20, p. 386. (12) OL C 132, 1997 4 28, p. 313. (13) OL C 21 E, 2002 1 24, p. 246. (14) OL C 76 E, 2004 3 25, p. 231. (15) OL C 184 E, 2010 7 8, p. 111. (16) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (17) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 25. (18) Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko bendrai parengta 2011 m. pasaulinė ataskaita negalios klausimu. (19) Human Rights Watch: Human Rights for Women and Children with Disabilities (2012), p. 5. (20) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26.

2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos mažmeninės prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams (2013/2093(INI))

P7_TA(2013)0580 A7-0374/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Komisijos komunikatą „Europos mažmeninės prekybos veiksmų planas“ (COM(2013)0036),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Komisijos Žaliąją knygą dėl nesąžiningos prekybos praktikos Europos įmonių tarpusavio maisto ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje (COM(2013)0037),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 5 d. Komisijos ataskaitą „Prekybos ir platinimo rinkos stebėsena „Siekiant iki 2020 m. užtikrinti veiksmingesnę ir sąžiningesnę prekybos ir platinimo vidaus rinką“ (COM(2010)0355),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl veiksmingesnės ir sąžiningesnės prekybos ir platinimo rinkos(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos komunikatą „Europos vartotojų darbotvarkė pasitikėjimui ir ekonomikos augimui skatinti“ (COM(2012)0225),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 29 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Vartotojų sąlygų rezultatų suvestinė. Bendrosios rinkos vidaus vartotojai. Bendrosios mažmeninės prekybos rinkos ir vartotojų sąlygų valstybėse narėse stebėsena“ (SWD(2012)0165),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 27 d. Komisijos komunikatą „Įmonių apsauga nuo klaidinamosios rinkodaros veiklos ir veiksmingo vykdymo užtikrinimas. Direktyvos 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos peržiūra“ (COM(2012)0702),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl klaidinančios reklamos(3),

–  atsižvelgdamas į Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ir Verslo įmonių tarpusavio sutarčių sudarymo praktikos klausimų ekspertų grupės veiklą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. Komisijos konsultacinį dokumentą „Konsultavimasis su socialiniais partneriais pagal SESV 154 straipsnį dėl ES bendradarbiavimo stiprinimo siekiant užkirsti kelią nedeklaruojamam darbui ir nuo jo atgrasyti“ (C(2013)4145),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė“ (COM(2009)0591),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl sąžiningų ūkininkų pajamų: veiksmingesnė Europos maisto produktų tiekimo grandinė(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. vasario 19 d. pareiškimą dėl tyrimo dėl Europos Sąjungoje veikiančių stambių prekybos centrų piktnaudžiavimo savo galiomis ir teisinių apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemonių(5),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikatą „Darni sistema, kuria siekiama padidinti pasitikėjimą bendrąja skaitmenine elektroninės prekybos ir internetu teikiamų paslaugų rinka“ (COM(2011)0942),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d.(6) ir 2013 m. liepos 4 d.(7) rezoliucijas dėl bendrosios skaitmeninės rinkos kūrimo užbaigimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos komunikato „Europos mažmeninės prekybos veiksmų planas“ (8),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl Komisijos Žaliosios knygos dėl nesąžiningos prekybos praktikos Europos įmonių tarpusavio maisto ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje(9),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių(10),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo(11) ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(12),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/114/EB dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos(13),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/7/ES dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose(14),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje(15),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0374/2013),

A.  kadangi vargu, ar mažmeninės prekybos rinkos svarbą galima pervertinti, nes ši rinka sudaro 11 proc. ES BVP, joje sukurta daugiau nei 15 proc. visų darbo vietų Europoje, įskaitant kvalifikuotą ir nekvalifikuotą darbo jėgą, ir yra svarbi visuomenės socialinės struktūros dalis;

B.  kadangi mažmeninio sektoriaus strateginė svarba turi būti visapusiškai pripažinta kaip ekonomikos augimo, užimtumo, konkurencingumo ir inovacijų, taip pat Europos bendrosios rinkos stiprinimo varomoji jėga;

C.  kadangi visuomenėje, vis labiau pasižyminčioje virtualiu bendravimu internete, parduotuvės vis dar yra vieta, kurioje žmonės susitinka su kitais, ir pirmiausia prekybos gatvės ir miestų centrai bei tiesioginė gamintojų vykdoma prekyba gali tapti bendrų potyrių vieta ir vietos identiteto, bendruomenės pasididžiavimo, bendro paveldo bei bendrų vertybių židiniu; kadangi vis dėlto e. prekyba ir tradicinės parduotuvės nėra nesuderinamos, o iš tikrųjų vienos kitas papildo;

D.  kadangi dabartinė ekonomikos krizė daro daug žalos mažmeninei rinkai ir pirmiausia nukenčia mažesnės nepriklausomos parduotuvės;

E.  kadangi nesąžiningos prekybos praktika (NPP) tebevykdoma ir neigiamai veikia visą tiekimo grandinę, įskaitant ūkininkus ir mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ); kadangi NPP taip pat neigiamai veikia vartotojų interesus, ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą;

1.  palankiai vertina Komisijos parengtą Europos mažmeninės prekybos veiksmų planą;

2.  nurodo, kad šiame veiksmų plane reikėjo daugiau dėmesio skirti dabartinės ekonomikos krizės poveikiui mažmeninei prekybai, pirmiausia mažesnėms nepriklausomoms parduotuvėms;

3.  palankiai vertina Komisijos ketinimą įsteigti nuolatinę Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę, bet atkreipia dėmesį į subalansuoto atstovavimo, įskaitant didžiuosius ir mažuosius mažmenininkus, gamintojus, tiekėjus, kooperatyvus ir vartotojų, aplinkos ir socialinių interesų grupes, svarbą; ragina Komisiją mažmeninę sritį vertinti holistiniu požiūriu, vengti dubliavimosi ir papildomos biurokratijos, užtikrinti nuoseklumą ir glaudų veiklos koordinavimą su kitais esamais forumais, pvz., kasmetinėmis mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijomis;

4.  teigiamai vertina tai, kad Komisija įsteigė aukšto lygio ekspertų grupę mažmeninės prekybos sektoriaus inovacijų klausimais, ir ragina Komisiją greitai peržiūrėti būsimas grupės rekomendacijas, kad būtų galima toliau skatinti verslumą, inovacijas, kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą Europoje;

5.  remia Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto rengiamas mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijas kaip institucinį forumą, kurio tikslas – kad mažmeninės prekybos sritis būtų prioritetinis ES politinės darbotvarkės punktas, būtų apžvelgiama atitinkamų Mažmeninės prekybos veiksmų plano aspektų įgyvendinimo pažanga, būtų pranešama apie nuolatinės Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupės darbą ir būtų teikiama naujausia informacija apie pažangą, padarytą pasitelkus kitas esamas platformas ir neoficialaus dialogo mechanizmus; prašo nuolatinę Mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę artimai bendradarbiauti su Europos Parlamentu rengiant kasmetines mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijas;

6.  ragina valstybes nares įgyvendinant griežto taupymo politiką nesiimti priemonių, kuriomis mažinamas vartotojų pasitikėjimas ir tiesiogiai kenkiama mažmeninės prekybos sektoriaus interesams, pvz., nedidinti PVM, nekeisti produktų ir jiems taikomų tarifų klasifikavimo ir nedidinti parduotuvėms taikomų mokesčių; pakartoja, kad svarbu palengvinti prieigą prie finansavimo, ypač mažmeninės ir didmeninės prekybos MVĮ; taigi palankiai vertina 2011 m. Komisijos veiksmų planą ir naujausius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurių paskirtis – išsaugoti skolinimą MVĮ ir palengvinti jų prieigą prie kapitalo rinkų;

7.  pabrėžia, kad valstybės narės turi susilaikyti nuo diskriminacinių priemonių, pvz., prekybos ir mokesčių įstatymų, turinčių poveikį tik tam tikriems sektoriams ar verslo modeliams ir iškreipiančių konkurenciją;

8.  apgailestauja, kad kai kurios valstybės narės diskriminuoja užsienio verslo subjektus sudarydamos naujas kliūtis, kad jiems taptų sudėtinga įsisteigti konkrečioje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos principų pažeidimas;

9.  ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti didžiausią politinę svarbą mažmeninės prekybos sektoriui kaip bendrosios rinkos, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką, ramsčiui ir panaikinti reguliavimo, administracines ir praktines kliūtis, kuriomis trukdoma pradėti veiklą naujoms įmonėms, trukdoma plėstis ir užtikrinti tęstinumą, be to, mažmenininkams sunku naudotis visomis ES vidaus rinkos galimybėmis; mano, kad mažmeninės rinkos teisės aktai turėtų būti grindžiami įrodymais, juose reikėtų atsižvelgti į sektoriaus poreikius, be to, jie turėtų remtis šių teisės aktų poveikio mažiems verslo subjektams įvertinimu ir suvokimu;

10.  prašo valstybes nares darniai ir nuosekliai perkelti vidaus rinkos taisykles į nacionalinę teisę ir visapusiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus; pabrėžia, kad papildomų bandymų ir registracijos reikalavimai, sertifikatų ir standartų nepripažinimas, teritoriniai tiekimo suvaržymai ir panašios priemonės sukelia papildomas sąnaudas vartotojams ir mažmenininkams, ypač MVĮ, ir taip apribojamas bendrosios rinkos naudingumas ES piliečiams; taip pat ragina Komisiją, siekiant užtikrinti geresnį valdymą, vykdyti visiško netoleravimo politiką, prireikus taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jas pagreitinant taikant skubos procedūras, tų valstybių narių atžvilgiu, kurios netinkamai taiko vidaus rinkos taisykles;

11.  ragina vidaus rinkos rezultatų suvestinę išplėsti taip, kad ji apimtų ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimą;

12.  ragina verslo įmonių federacijas ir vartotojų asociacijas teikti daugiau informacijos, mokymų ir teisinių patarimų suinteresuotiesiems subjektams apie jų teises ir problemų sprendimo priemones, kuriomis jie gali naudotis, pvz., SOLVIT, taip pat remti jų tarpusavio keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais;

13.  palankiai vertina Komisijos ketinimą parengti priemones, kuriomis siekiama padėti vartotojams gauti skaidrią, lengvai suprantamą, palyginamą ir patikimą informaciją apie prekių ir paslaugų kainas, kokybę ir tvarumą; ragina Komisiją sukurti lengvai prieinamą duomenų bazę, į kurią būtų įtraukti visi ES ir nacionaliniai ženklinimo reikalavimai; kartu perspėja, kad nereikėtų dar daugiau etikečių ir ženklinimo reikalavimų, ir ragina juos paprastinti, be kita ko, vienoje etiketėje apimant įvarius tvarumo aspektus, kartu mažinant privalomų nacionalinių ženklinimo reikalavimų skirtumus ir prireikus nustatant bendras gaires ir (arba) kriterijus ES lygmeniu;

14.  prašo Komisijos stebint savo veiksmų plano įgyvendinimą ypatingą dėmesį skirti veiksmams, skirtiems nepriklausomiems mažmenininkams remti; ragina vietos ir regionų valdžios institucijas skatinti veiksmus, kuriais būtų padidintos galimybės vienodomis sąlygomis patekti į rinką ir sukurtos vienodos veiklos sąlygos nepriklausomiems mažmenininkams, visapusiškai laikantis laisvos ir sąžiningos konkurencijos principų, pvz.: skatinti taikyti „parduotuvių globojimo“ principą, pagal kurį didesnieji mažmenininkai tampa tos pačios vietovės mažesniųjų parduotuvių, ypač naujų rinkos dalyvių, kuratoriais; skatinti nepriklausomų mažmenininkų grupes, įskaitant kooperatyvus, kurie, išlaikydami visišką nepriklausomumą, gali naudotis savitarpio pagalba ir tam tikra masto ekonomija; gerbti vietos ir regionų valdžios institucijų teisę skatinti kurti mažoms nepriklausomoms parduotuvėms, paprastai įsteigtoms miestų centruose, palankią aplinką, taikant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystę mažinant energijos tarifus (be kita ko, naktį apšviestoms iškaboms) ir nuomos mokesčius, mažųjų įmonių ir nepriklausomų mažmenininkų mokamiems vietos mokesčiams taikant įmonėms nustatytų tarifų nuolaidas, laikantis taikytinų ES valstybės pagalbos, konkurencijos ir vidaus rinkos viešųjų pirkimų taisyklių, taip pat skatinant įvairių atitinkamoje teritorijoje veikiančių parduotuvių bendradarbiavimą;

15.  primena, kad nors parduotuvių koncentracija už miestų centrų ribų gali būti patogi kai kuriems vartotojams, ji taip pat gali turėti neigiamų pasekmių aplinkai ir sudaryti sunkumų kitiems vartotojams, ypač pagyvenusiems žmonėms, žmonėms su judėjimo negalia arba neturintiems automobilio; taigi perspėja ragina vietos ir regionų valdžios institucijas laikytis subalansuotos politikos, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad daugelyje regionų, pirmiausia atsižvelgiant į ekonomikos krizę, tokių parduotuvių jau yra pakankamai; pabrėžia, kad mažmeninės prekybos projektų užsakovai ir toliau turėtų prisiimti bendrą atsakomybę už tvarumo skatinimą, tikrą vartotojų pasirinkimo laisvę ir mažų parduotuvių prieigą prie rinkos; pažymi, kad nuomos mokestis ne miestų centre esančiuose prekybos centruose mažesnėms nepriklausomoms parduotuvėms gali būti per didelis ir pabrėžia, kad reikia užtikrinti vienodas veiklos sąlygas toms parduotuvėms, pvz., nustatant nuomą pagal apyvartos procentinę dalį, kai tokia praktika dar nėra taikoma;

16.  pripažįsta vietos valdžios institucijų kompetenciją miestų planavimo srityje; tačiau pabrėžia, kad miestų planavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis apeiti laisvo įsisteigimo teisę; šiuo klausimu primena, kad svarbu tinkamai užtikrinti Paslaugų direktyvos vykdymą; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti laisvo judėjimo kliūtis ir atverti savo rinkas, kad būtų skatinamas konkurencingumas ir parduotuvių įvairovė, kuri yra būtina, kad prekybos zonos, pirmiausia miestų ir miestelių centruose, išliktų patrauklios;

17.  pabrėžia svarbų viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės vaidmenį užtikrinant švarias, saugias ir prieinamas prekybos zonas miestų ir miestelių centruose, be kita ko, sprendžiant neigiamo tuščių pastatų poveikio prekybos zonose problemą, pvz., sudarant galimybes išsinuomoti šias patalpas naujai įsteigtoms įmonėms už mažesnį nei paprastai nuomos mokestį, kartu laikantis taikytinų ES valstybės pagalbos ir viešųjų pirkimų taisyklių;

18.  pažymi, kad greita elektroninės prekybos plėtra suteikė nemažai naudos vartotojams ir verslo subjektams – inovacijų, naujų galimybių rinkoje ir augimą, geresnes galimybes pasirinkti, didesnę konkurenciją ir mažesnes kainas; tačiau pažymi, kad parduotuvėms šiuo metu tenka reaguoti į naujus iššūkius, todėl vis svarbesnė tampa daugiakanalės mažmeninės prekybos strategija; atsižvelgdamas į socialinį ir kultūrinį mažmeninės prekybos vaidmenį, ragina mažmenininkus kuo labiau pasinaudoti novatoriškomis technologijomis ir kurti naujus verslo modelius savo internetinei klientų bazei, kartu siekiant plėtoti prekių įsigijimo patirtį tradicinėse parduotuvėse, be kita ko, teikiant daugiau paslaugų prieš įsigyjant prekes ir jas įsigijus;

19.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą skatinti elektroninę prekybą; tačiau apgailestauja, kad nesiekiama padaryti internetines paslaugas ir internetu parduodamas prekes prieinamas vartotojams iš visų valstybių narių; ragina Komisiją pasiūlyti strategiją, kaip užtikrinti, kad prekybininkai netaikytų diskriminacinės politikos savo elektroninės prekybos praktikoje, taip kartu užtikrinant, kad visi ES piliečiai galėtų neribotai naudotis tarpvalstybine prekyba internetu;

20.  pabrėžia, kad elektroninė prekyba svarbi siekiant užtikrinti vartotojų galimybes pasirinkti ir prekių bei paslaugų prieinamumą, ypač atokiose vietovėse; pabrėžia, kad siekiant pasinaudoti visomis jos teikiamomis galimybėmis reikia imtis atitinkamų veiksmų, įskaitant prieigos prie interneto gerinimą atokiausiuose ES regionuose; pritaria priemonėms, kurių raginama imtis 2012 m. sausio 11 d. Komisijos komunikate dėl elektroninės prekybos – didinti pasitikėjimą, supaprastinti tarpvalstybinę domenų registraciją, gerinti mokėjimo internetu saugumą ir tobulinti pristatymo paslaugas, sudaryti geresnes tarpvalstybinio skolų išieškojimo sąlygas, teikti geresnę informaciją vartotojams apie jų teises, ypač informaciją dėl atšaukimo ir dėl galimybių pateikti skundą;

21.  pakartoja, kad svarbu pašalinti kliūtis (be kita ko, kalbines, administracines ir informacijos stokos), dėl kurių mažėja įmonių galimybės vykdyti tarpvalstybinę prekybą internetu ir griaunamas vartotojų pasitikėjimas bendrąja rinka;

22.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl daugiašalių tarpbankinių mokesčių (DTM, angl. MIF) ir pabrėžia, kad svarbu panaikinti kortelių sistemos taisykles, kuriomis stiprinamas konkurencijai nepalankus DTM poveikis; primygtinai ragina Komisiją remti valstybes nares, kurios jau turi skaidrias, konkurencingas ir novatoriškas mokėjimo sistemas, ir naudoti šias sistemas kaip geriausios praktikos pavyzdžius toliau plėtojant pigesnių ir sąžiningesnių mokėjimų rinką Europoje;

23.  pabrėžia mažmeninės prekybos sektoriaus atsakomybę už tvarumą; palankiai vertina tai, kad mažmenininkai ir tiekėjai pirmauja atsakomybės už aplinkos apsaugą srityje, ypač atliekų, energijos vartojimo, transporto ir CO2 mažinimo srityse; mano, kad šioje srityje reikia dėti daugiau pastangų;

24.  ypač teigiamai vertina mažmenininkų ir tiekėjų prisiimtas savanoriškas iniciatyvas ir įsipareigojimus maisto švaistymui mažinti;

25.  nurodo, kad svarbu išsaugoti ir apginti mažmeninę prekybą kioskuose ir prekyvietėse, nes šį sektorių daugiausia sudaro tūkstančiai labai mažų šeimos įmonių, be to, ji yra Europos ekonomikai būdinga ypatybė;

26.  pabrėžia, kad mažmenininkai siūlo įvairius ir modernius prekių ir paslaugų pirkimo ir pardavimo būdus, kuriais prisidedama prie to, kad vartotojų pasirinkimas būtų didesnis ir kad būtų daugiau lankstaus užimtumo galimybių, ypač jaunimui ir ilgalaikiams bedarbiams;

27.  ragina labiau remti ir skatinti MVĮ ir kooperatyvus, ypač akivaizdžiai novatoriškus ir tuos, kurie prisideda prie socialinės rinkos ekonomikos, kurie tenkina naujus rinkos poreikius ir dalyvauja ekologiškoje ir socialiniu požiūriu atsakingoje veikloje, kad būtų padidintas ES mažmeninės prekybos sektoriaus konkurencingumas, sumažintos kainos vartotojams, pagerinta paslaugų kokybė ir sukurta naujų darbo galimybių;

28.  primena tinkamo esamų socialinių ir darbo teisės aktų įgyvendinimo svarbą; ragina taikyti vienodą požiūrį į komercijos subjektus vidaus rinkoje siekiant kovoti su nedeklaruojamu darbu ir mokestiniu bei socialiniu sukčiavimu;

29.  teigiamai vertina franšizės paslaugas kaip verslo modelį, kuriuo remiamas naujas verslas ir smulkaus verslo nuosavybė; tačiau atkreipia dėmesį, kad tam tikrais atvejais sutarčių sąlygos yra nesąžiningos, ir ragina užtikrinti sutarčių skaidrumą ir sąžiningumą; atkreipia Komisijos ir valstybių narių dėmesį ypač į sunkumus, kuriuos patiria franšizės gavėjai, norėdami parduoti savo įmonę arba pakeisti verslo formulę, bet toliau veikti tame pačiame sektoriuje; prašo Komisijos įvertinti draudimą taikyti kainų nustatymo mechanizmus franšizės sistemose ir ilgalaikių konkurencijos išlygų, pirkimo galimybių ir draudimo turėti kelias franšizės poveikį, taip pat šiuo klausimu persvarstyti dabartinę susitariančioms šalims, kurių rinkos dalis sudaro mažiau nei 30 proc., taikomą konkurencijos taisyklių išimtį;

30.  yra susirūpinęs dėl sparčios privačių prekių ženklų plėtros; pabrėžia, kad privatūs prekių ženklai turėtų būti kuriami taip, kad didintų vartotojų pasirinkimo galimybes, ypač dėl skaidrumo, informacijos kokybės ir įvairovės, ir sudarytų aiškias MVĮ inovacijų ir plėtros galimybes;

31.  pritaria Veiksmingesnės maisto produktų tiekimo grandinės aukšto lygio forumo ir jo Verslo įmonių tarpusavio sutarčių sudarymo praktikos klausimų ekspertų grupės veiklai; mano, kad Parlamentas turėtų skubiai išspręsti dar neišspręstus jo dalyvavimo šio forumo veikloje klausimus; pabrėžia, kad NPP vykdoma ir ne maisto produktų tiekimo grandinėje; todėl ragina Komisiją ir verslo įmonių federacijas vykdyti konstruktyvų tarpsektorinį dialogą esamuose forumuose, įskaitant ir kasmetines mažmeninės prekybos rinkos apskritojo stalo diskusijas, taip pat būsimąją Komisijos mažmeninės prekybos konkurencingumo grupę;

32.  palankiai vertina geros praktikos principus, maisto produktų tiekimo grandinės vertikaliųjų prekybos santykių nesąžiningos ir sąžiningos praktikos pavyzdžių sąrašą ir šių principų įgyvendinimo bei laikymosi užtikrinimo sistemą; teigiamai vertina tai, jog prekybos asociacijos pripažįsta, kad reikia užtikrinti vykdymą, ir pabrėžia, kad siekiant vykdymo užtikrinimo mechanizmo praktinio poveikio itin svarbu, kad jį pripažintų visi maisto produktų tiekimo grandinės subjektai ir kad visi subjektai jame dalyvautų, įskaitant ūkininkų organizacijas, taip pat gamybos ir didmeninio platinimo įmones; ragina Komisiją per metus nuo savanoriškos iniciatyvos įsigaliojimo ištirti jos praktinį poveikį, įskaitant geros praktikos principų įgyvendinimą;

33.  atkreipia dėmesį, kad vertikaliųjų prekybos santykių klausimai gali kilti ir sudarant atrankinio bei išskirtinio platinimo susitarimus mažmeninėje prekių ženklais pažymėtų prekių prekyboje; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tų mažmenininkų ir mažesnę derybinę galią turinčių parduotuvių savininkų teises;

34.  mano, kad silpnesniems rinkos subjektams, ypač ūkininkams ir tiekėjams, dažnai sunku apskųsti NPP ir atkreipia dėmesį į svarbų vaidmenį, tenkantį asociacijoms, kurios turėtų galėti šių subjektų vardu teikti tokius skundus; ragina Komisiją išnagrinėti, ar reikia ombudsmeno arba arbitro, taip pat tokių pareigybių steigimo galimybes, be kita ko, įvertinant, ar toks pareigūnas turėtų įgaliojimą gavęs įrodymų apie NPP imtis veiksmų ex officio;

35.  ragina Komisiją užtikrinti mažųjų tiekėjų teisę steigti gamintojų grupes nebaudžiamiems nacionalinių konkurencijos institucijų, kurios šių grupių svarbą vertina vien nacionalinės gamybos atžvilgiu;

36.  ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų vykdomi galiojantys teisės aktai dėl tiekėjų savo klientams nustatytų teritorinių tiekimo suvaržymų;

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 9. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0239. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0436. (4) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 22. (5) OL C 184 E, 2009 8 6, p. 23. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0468. (7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0327. (8) http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.int-opinions.26063. (9) http://www.eesc.europa.eu/?i=portal.en.int-opinions.26065. (10) OL L 304, 2011 11 22, p. 64. (11) OL L 109, 2000 5 6, p. 29. (12) OL L 304, 2011 11 22, p. 18. (13) OL L 376, 2006 12 27, p. 21. (14) OL L 48, 2011 2 23, p. 1. (15) OL L 319, 2007 12 5, p. 1.