Rodyklė 
Priimti tekstai
Trečiadienis, 2014 m. sausio 15 d. - Strasbūras
Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir pareigos
 Tarybos sprendimo 2007/124/EB, Euratomas panaikinimas ***
 ES ir Rusijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimas ***
 Apyvartai skirtų euro monetų nominalai ir techniniai duomenys *
 ES ir ASEAN santykių ateitis
 Tachografai ir su kelių transportu susiję socialiniai teisės aktai ***II
 Koncesijos sutarčių suteikimas ***I
 Viešieji pirkimai ***I
 Subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomi pirkimai ***I
 Prekių ir paslaugų patekimas į viešųjų pirkimų rinkas ***I
 Medus ***I
 Programa „Hercule III“ ir Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga ***I
 Prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistiniai duomenys ***I
 Kova su nusikaltimais laukinei gamtai
 Europos reindustrializacija siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą

Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir pareigos
PDF 244kWORD 84k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl nuolatinių komitetų įgaliojimų ir pareigų (2013/2996(RSO))
P7_TA(2014)0018B7-0001/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos pasiūlymą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 183 straipsnį,

1.  nusprendžia pakeisti savo Darbo tvarkos taisyklių VII priedą šiuo tekstu:"„VII priedas. Nuolatinių komitetų įgaliojimai ir pareigos

I.  Užsienio reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už Sąjungos užsienio politikos skatinimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, kiek tai susiję su:

   1. bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP) bei bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP). Šiose srityse komitetui padeda saugumo ir gynybos pakomitetis;
   2. santykiais su kitomis Sąjungos institucijomis ir organais, JTO bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis ir tarpparlamentinėmis asamblėjomis į jo kompetenciją patenkančiose srityse;
   3. Europos išorės veiksmų tarnybos priežiūra;
   4. politinių santykių su trečiosiomis šalimis stiprinimu išsamių bendradarbiavimo ir pagalbos programų arba tarptautinių susitarimų, tokių kaip asociacijos ir partnerystės susitarimai, būdu;
   5. derybų dėl Europos valstybių stojimo į Europos Sąjungą pradėjimu, priežiūra ir užbaigimu;
   6. visais teisės aktais, susijusiais su veiksmais, vykdomais pagal Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, Europos kaimynystės priemonę, Pasirengimo narystei pagalbos priemonę, Priemonę, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos, bei Bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis partnerystės priemonę, taip pat su politika, kuria jie grindžiami;
   7. be kitų, Europos kaimynystės politikos (EKP) stebėsena ir tolesniais veiksmais, visų pirma susijusiais su EKP metinėmis pažangos ataskaitomis;
   8. klausimais, susijusiais su demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis, įskaitant mažumų teises trečiosiose šalyse ir tarptautinės teisės principais. Šioje srityje komitetui padeda žmogaus teisių pakomitetis, kuris turėtų užtikrinti Sąjungos išorės politikos ir žmogaus teisių politikos suderinamumą. Nepažeidžiant atitinkamų teisinių nuostatų, kitų šioje srityje kompetentingų komitetų ir organų nariai kviečiami dalyvauti pakomitečio posėdžiuose;
   9. Parlamento dalyvavimu rinkimų stebėjimo misijose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais atitinkamais komitetais ir delegacijomis.

Komitetas vykdo politinę priežiūrą ir koordinuoja jungtinių parlamentinių ir bendradarbiavimo komitetų bei tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

II.  Vystymosi komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

  1. Sąjungos vystymosi ir bendradarbiavimo politikos skatinimą, įgyvendinimą ir priežiūrą, visų pirma:
   a) dvišalį ir atitinkamose tarptautinėse organizacijose bei tarpparlamentiniuose organuose vykdomą politinį dialogą su besivystančiomis šalimis,
   b) pagalbą besivystančioms šalims ir bendradarbiavimo su šiomis šalimis susitarimus, visų pirma veiksmingo pagalbos lėšų teikimo priežiūrą ir rezultatų vertinimą, įskaitant priemones, susijusias su skurdo panaikinimu,
   c) valstybių narių ir Sąjungos lygmeniu įgyvendinamos politikos sąsajų stebėjimą,
   d) demokratinių vertybių, gero valdymo ir žmogaus teisių skatinimą besivystančiose šalyse,
   e) politikos nuoseklumo vystymosi politikos atžvilgiu įgyvendinimą, stebėseną ir didinimą;
   2. visus su vystomojo bendradarbiavimo priemone (VBP), Europos plėtros fondu (EPF) – glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais – ir Humanitarinės pagalbos priemone susijusius teisės aktus, pagal šias priemones vykdomų veiksmų planavimą ir tikrinimą, taip pat visus klausimus, susijusius su humanitarine pagalba besivystančiose šalyse ir politika, kuria jie grindžiami;
   3. klausimus, susijusius su AKR-EB partnerystės susitarimu, bei santykius su atitinkamais organais;
   4. klausimus, susijusius su užjūrio šalimis ir teritorijomis (UŠT);
   5. Parlamento dalyvavimą rinkimų stebėjimo misijose, jei reikia, bendradarbiaujant su kitais susijusiais komitetais ir delegacijomis.

Komitetas koordinuoja tarpparlamentinių delegacijų ir ad hoc delegacijų veiklą tiek, kiek tai susiję su jo kompetencija.

III.  Tarptautinės prekybos komitetas

Komitetas yra atsakingas už klausimus, susijusius su Sąjungos bendros prekybos politikos formavimu, įgyvendinimu ir priežiūra bei jos išorės ekonominiais santykiais, visų pirma:

   1. finansinius, ekonominius ir prekybinius ryšius su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis;
   2. bendrąjį išorės tarifą ir palankesnių prekybos sąlygų sudarymą, taip pat už išorinius muitinės nuostatų ir valdymo aspektus;
   3. dvišalių, daugiašalių ir keliašalių prekybos susitarimų, pagal kuriuos reglamentuojami ekonominiai, prekybos ir investiciniai santykiai su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis iniciavimą, stebėseną, sudarymą ir tolesnius veiksmus;
   4. techninio derinimo ar standartizacijos priemones tarptautinės teisės dokumentų reglamentuojamose srityse;
   5. santykius su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis, tarptautiniais forumais, skirtais su prekyba susijusiems klausimams, ir organizacijomis, skatinančiomis regionų ekonominę bei prekybinę integraciją už Sąjungos ribų;
   6. santykius su PPO, įskaitant jos parlamentinę veiklą.

Komitetas palaiko ryšius su atitinkamomis tarpparlamentinėmis ir ad hoc delegacijomis ekonominiais ir prekybos santykių su trečiosiomis šalimis klausimais.

IV.  Biudžeto komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. daugiametę Sąjungos pajamų ir išlaidų finansinę programą bei Sąjungos nuosavų išteklių sistemą;
   2. Parlamento biudžetines prerogatyvas, būtent Sąjungos biudžetą ir derybas dėl tarpinstitucinių susitarimų šioje srityje bei šių susitarimų įgyvendinimą;
   3. Parlamento sąmatą, sudarytą pagal Darbo tvarkos taisyklėse nustatytą tvarką;
   4. decentralizuotų organų biudžetą;
   5. Europos investicijų banko finansinę veiklą, kuri nėra Europos ekonomikos valdymo dalis;
   6. Europos plėtros fondo lėšų įtraukimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant už AKR-EB partnerystės susitarimą atsakingo komiteto įgaliojimų;
   7. visų Sąjungos teisės aktų finansinį poveikį ir jų suderinamumą su Daugiamete finansine programa, nepažeidžiant susijusių komitetų įgaliojimų;
   8. einamųjų metų biudžeto vykdymo stebėseną ir vertinimą, neatsižvelgiant į Darbo tvarkos taisyklių 78 straipsnio 1 dalį, asignavimų perkėlimą, su personalo planu susijusias procedūras, administracinius asignavimus ir nuomones dėl projektų, susijusių su pastatais ir turinčių didelį finansinį poveikį;
   9. Finansinį reglamentą, išskyrus klausimus, susijusius su biudžeto vykdymu, valdymu ir kontrole.

V.  Biudžeto kontrolės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. Sąjungos ir Europos plėtros fondo biudžeto vykdymo kontrolę ir sprendimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kuriuos turi priimti Parlamentas, įskaitant vidinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, bei visas kitas su šiais sprendimais susijusias lydimąsias ar jų įgyvendinimo priemones;
   2. Sąjungos, jos institucijų ir kitų jos finansuojamų įstaigų sąskaitų ir finansinio balanso uždarymą, pateikimą ir auditą, įskaitant vėlesniam laikui perkeltinų asignavimų patvirtinimą ir likučių nustatymą;
   3. Europos investicijų banko finansinės veiklos kontrolę;
   4. įvairių Sąjungos finansavimo būdų, naudojamų įgyvendinant Sąjungos politiką, rentabilumo stebėseną, Biudžeto kontrolės komiteto prašymu įtraukiant specializuotus komitetus ir Biudžeto kontrolės komiteto prašymu bendradarbiaujant su specializuotais komitetais, kai nagrinėjamos Audito Rūmų specialiosios ataskaitos;
   5. ryšius su Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), sukčiavimo atvejų ir pažeidimų vykdant Sąjungos biudžetą nagrinėjimą, priemones, padėsiančias išvengti tokių atvejų ir inicijuoti jų tyrimą, griežtą Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir atitinkamus Europos prokuroro veiksmus šioje srityje;
   6. santykius su Audito Rūmais, jų narių skyrimą ir jų ataskaitų vertinimą;
   7. Finansinį reglamentą biudžeto vykdymo, valdymo ir kontrolės aspektais.

VI.  Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. Sąjungos ekonomikos ir pinigų politikos sritis, Ekonominės ir pinigų sąjungos bei Europos pinigų ir finansinės sistemos veikimą (įskaitant santykius su susijusiomis institucijomis ar organizacijomis);
   2. laisvą kapitalo ir mokėjimų judėjimą (tarptautinius mokėjimus, bendrą mokėjimų erdvę, mokėjimų balansą, kapitalo judėjimą ir paskolų gavimo bei teikimo politiką, kapitalo iš trečiųjų šalių judėjimo kontrolę, kapitalo eksportą iš Europos Sąjungos į trečiąsias šalis skatinančias priemones);
   3. tarptautinę pinigų ir finansinę sistemą (įskaitant santykius su finansinėmis ir pinigų institucijomis bei organizacijomis);
   4. konkurencijos ir valstybės arba viešosios pagalbos taisykles;
   5. mokesčių nuostatas;
   6. finansinių paslaugų, institucijų ir rinkų, įskaitant finansines ataskaitas, auditą, apskaitos taisykles, įmonių valdymą ir kitus su finansinėmis paslaugomis susijusius bendrovių teisės klausimus, reguliavimą ir priežiūrą;
   7. Europos investicijų banko susijusią veiklą, kaip Europos ekonomikos valdymo euro zonoje dalį.

VII.  Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. užimtumo politiką ir visus socialinės politikos aspektus, įskaitant darbo sąlygas, socialinį draudimą, socialinę įtrauktį ir socialinę apsaugą;
   2. darbuotojų teises;
   3. sveikatos apsaugos ir saugos priemones darbo vietoje;
   4. Europos socialinį fondą;
   5. profesinio mokymo politiką, įskaitant profesines kvalifikacijas;
   6. laisvą darbuotojų ir pensininkų judėjimą;
   7. socialinį dialogą;
   8. visų formų diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje, išskyrus diskriminaciją dėl lyties;
   9. santykius su:
   Europos profesinio mokymo plėtros centru (Cedefop),
   Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondu,
   Europos mokymo fondu,
   Europos saugos ir sveikatos darbe agentūra;

ir santykius su kitais susijusiais Sąjungos organais ir tarptautinėmis organizacijomis.

VIII.  Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

  1. aplinkos politiką ir aplinkosaugos priemones, visų pirma:
   a) klimato kaitą;
   b) oro, dirvožemio ir vandens taršą, atliekų tvarkymą ir perdirbimą, pavojingas medžiagas ir preparatus, triukšmo lygius ir biologinės įvairovės apsaugą,
   c) tvarų vystymąsi,
   d) tarptautines ir regionines aplinkosaugos priemones bei susitarimus,
   e) žalos aplinkai atitaisymą,
   f) civilinę saugą,
   g) Europos aplinkos agentūrą,
   h) Europos cheminių medžiagų agentūrą;
  2. visuomenės sveikatą, visų pirma:
   a) visuomenės sveikatos programas ir konkrečius veiksmus šioje srityje,
   b) vaistų pramonės ir kosmetikos gaminius,
   c) su bioterorizmu susijusius sveikatos aspektus,
   d) Europos vaistų vertinimo agentūrą ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą;
  3. maisto saugos klausimus, visų pirma:
   a) maisto produktų ženklinimą ir saugą,
   b) veterinarijos teisės aktus dėl apsaugos nuo rizikos žmonių sveikatai, produktų ir maisto gamybos sistemų tikrinimą siekiant apsaugoti visuomenės sveikatą,
   c) Europos maisto saugos tarnybą ir Europos maisto ir veterinarijos tarnybą.

IX.  Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. Sąjungos pramonės politiką ir susijusias priemones, naujų technologijų taikymą, įskaitant MVĮ taikomas priemones;
   2. Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką, įskaitant mokslą ir technologijas, taip pat tyrimų rezultatų panaudojimą ir skleidimą;
   3. Europos kosminės erdvės politiką;
   4. Jungtinių tyrimų centrą, Europos mokslinių tyrimų tarybą, Europos inovacijos ir technologijos institutą, Etaloninių medžiagų ir matavimų institutą, taip pat JET, ITER ir kitus projektus šioje srityje;
  5. su energetikos politika susijusias Sąjungos priemones apskritai ir atsižvelgiant į energijos vidaus rinkos kūrimą ir veikimą, įskaitant priemones, susijusias su:
   a) energijos tiekimo saugumu Sąjungoje,
   b) energijos vartojimo efektyvumo bei taupymo skatinimu ir naujų bei atsinaujinančių energijos formų plėtojimu,
   c) energetikos tinklų sujungimo skatinimu ir energijos vartojimo efektyvumu, įskaitant transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą energetikos infrastruktūrų srityje;
   6. Euratomo sutartį ir Euratomo tiekimo agentūrą, branduolinę saugą, eksploatacijos nutraukimą bei atliekų šalinimą branduoliniame sektoriuje;
   7. informacinę visuomenę, informacines technologijas ir ryšių tinklus be paslaugas, įskaitant technologijas ir saugumo aspektus bei transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą telekomunikacijų infrastruktūros srityje, taip pat Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (ENISA) veiklą.

X.  Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

  1. vidaus rinką ir muitų sąjungą reglamentuojančių nacionalinės teisės aktų koordinavimą Sąjungos lygmeniu, visų pirma:
   a) laisvą prekių judėjimą, įskaitant techninių standartų derinimą,
   b) įsisteigimo teisę,
   c) laisvę teikti paslaugas, išskyrus finansiniame ir pašto sektoriuose;
   2. bendrosios rinkos veikimą, įskaitant galimų bendrosios rinkos, taip pat bendrosios skaitmeninės rinkos, įgyvendinimo kliūčių nustatymo ir panaikinimo priemones;
   3. vartotojų ekonominių interesų skatinimą ir apsaugą, išskyrus visuomenės sveikatos ir maisto saugos klausimus;
   4. bendrosios rinkos taisyklių ir vartotojų teisių įgyvendinimo politiką ir teisės aktus.

XI.  Transporto ir turizmo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

  1. klausimus, susijusius su bendros geležinkelių, kelių, vidaus vandens kelių, jūrų ir oro transporto politikos sukūrimu, visų pirma:
   a) bendras transportui Europos Sąjungoje taikomas taisykles,
   b) transeuropinių tinklų kūrimą ir plėtojimą transporto infrastruktūros srityje,
   c) transporto paslaugų teikimą ir santykius su trečiosiomis šalimis transporto srityje,
   d) transporto saugą,
   e) santykius su tarptautinėmis transporto organizacijomis;
   f) Europos jūrų saugumo agentūrą, Europos geležinkelio agentūrą, Europos aviacijos saugos agentūrą ir bendrąją įmonę SESAR;
   2. pašto paslaugas;
   3. turizmą.

XII.  Regioninės plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. Sąjungos regioninės plėtros ir sanglaudos politikos veikimą ir plėtojimą, kaip numatyta Sutartyse;
   2. Europos regioninės plėtros fondą, Sanglaudos fondą ir kitas Sąjungos regioninės politikos priemones;
   3. kitų Sąjungos politikos sričių įtakos ekonominei ir socialinei sanglaudai įvertinimą;
   4. Sąjungos struktūrinių priemonių derinimą;
   5. sanglaudos politikos miestų aspektą;
   6. atokiausius regionus ir salas bei tarpvalstybinį ir regionų bendradarbiavimą;
   7. santykius su Regionų komitetu, regionų bendradarbiavimo organizacijomis ir vietos bei regioninės valdžios institucijomis.

XIII.  Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. bendros žemės ūkio politikos veikimą ir plėtojimą;
   2. kaimo plėtrą, įskaitant susijusių finansinių priemonių veiklą;
  3. teisės aktus šiose srityse:
   a) veterinarijos ir fitosanitarijos bei gyvūnų pašarų, jei šiomis priemonėmis nesiekiama apsaugoti nuo rizikos žmonių sveikatai,
   b) gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės;
   4. žemės ūkio produktų kokybės gerinimą;
   5. žemės ūkio žaliavų tiekimą;
   6. Bendrijos augalų veislių tarnybą;
   7. miškininkystę ir agrarinę miškininkystę.

XIV.  Žuvininkystės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. bendros žuvininkystės politikos veikimą ir plėtojimą bei jos valdymą;
   2. žuvų išteklių išsaugojimą, žvejybos ir tokius išteklius naudojančių laivynų valdymą, taip pat jūrų bei taikomuosius žuvininkystės mokslinius tyrimus;
   3. žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos bendrą organizavimą ir jų perdirbimą bei prekybą jais;
   4. struktūrinę žuvininkystės ir akvakultūros sektorių politiką, įskaitant žuvininkystės orientavimo finansines priemones ir fondus, skirtus šiems sektoriams remti;
   5. integruotą jūrų politiką, kiek tai susiję su žvejybos veikla;
   6. partnerystės susitarimus dėl tvarios žvejybos ir žuvininkystės, regionines žuvininkystės organizacijas ir tarptautinių įsipareigojimų žuvininkystės srityje įgyvendinimą.

XV.  Kultūros ir švietimo komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

  1. Europos Sąjungos kultūrinius aspektus, visų pirma:
   a) geresnį kultūros pažinimą ir populiarinimą,
   b) kultūrinės ir kalbinės įvairovės apsaugą ir skatinimą,
   c) kultūrinio paveldo išsaugojimą ir apsaugą, kultūrinius mainus ir meninę kūrybą;
   2. Sąjungos švietimo politiką, įskaitant Europos aukštojo mokslo erdvę, europinių mokyklų sistemos ir mokymosi visą gyvenimą skatinimą;
   3. audiovizualinę politiką bei informacinės visuomenės kultūrinius ir švietimo aspektus;
   4. jaunimo politiką;
   5. sporto ir laisvalaikio politikos plėtojimą;
   6. informacijos ir žiniasklaidos politiką;
   7. bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis kultūros ir švietimo srityse ir už santykius su susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis bei institucijomis.

XVI.  Teisės reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. Sąjungos teisės aiškinimą, taikymą ir stebėseną, Sąjungos teisės aktų suderinamumą su pirmine teise, įskaitant teisinio pagrindo parinkimą ir subsidiarumo ir proporcingumo principų laikymąsi;
   2. tarptautinės teisės aiškinimą ir taikymą tiek, kiek tai yra susiję su Europos Sąjunga;
   3. geresnę teisėkūrą ir Sąjungos teisės supaprastinimą;
   4. Parlamento teisių ir prerogatyvų teisinę apsaugą, įskaitant dalyvavimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamose bylose;
  5. valstybių narių teisinę sistemą įtakojančius Sąjungos aktus, visų pirma šiose srityse:
   a) civilinės ir komercinės teisės,
   b) bendrovių teisės,
   c) intelektinės nuosavybės teisės,
   d) proceso teisės;
   6. teisminio ir administracinio bendradarbiavimo civilinėse bylose priemones;
   7. atsakomybę aplinkosaugos srityje ir sankcijas už nusikaltimus aplinkai;
   8. etikos klausimus, susijusius su naujosiomis technologijomis, kartu su kompetentingais komitetais taikant darbo su susijusiais komitetais procedūrą;
   9. Parlamento narių statutą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus;
   10. Parlamento narių privilegijas ir imunitetus bei jų įgaliojimų patikrinimą;
   11. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo struktūrą ir statutą;
   12. Vidaus rinkos derinimo tarnybą.

XVII.  Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. piliečių teisių, žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugą Sąjungos teritorijoje, įskaitant mažumų apsaugą, kaip nustatyta Sutartyse ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje;
   2. priemones kovojant prieš visų formų diskriminaciją, išskyrus diskriminaciją dėl lyties arba diskriminaciją darbo vietoje ir darbo rinkoje;
   3. teisės aktus dėl skaidrumo ir fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis;
  4. laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą ir plėtrą, laikantis subsidiarumo ir proporcingumo principų, visų pirma:
   a) priemones, susijusias su asmenų atvykimu ir judėjimu, prieglobsčiu, migracija,
   b) priemones, susijusias su integruotu išorės sienų valdymu,
   c) priemones, susijusias su policijos ir teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, įskaitant terorizmą, ir esmines bei procedūrines priemones, susijusias su nuoseklesnio Sąjungos požiūrio į baudžiamąją teisę plėtojimą;
   5. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėjimo centrą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą, Europolą, Eurojustą, Europos policijos kolegiją (Cepol), Europos prokuratūrą ir kitas toje pat srityje veikiančias įstaigas ir agentūras;
   6. akivaizdžios rizikos, kada valstybė narė gali rimtai pažeisti visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą.

XVIII.  Konstitucinių reikalų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. Europos integracijos institucinius aspektus, visų pirma, įprastinių ar supaprastintų Sutarties persvarstymo procedūrų parengimą, iniciavimą ir eigą;
   2. Sutarčių įgyvendinimą ir jų veikimo įvertinimą;
   3. derybų dėl Sąjungos plėtros ar išstojimo iš jos institucinius padarinius;
   4. santykius tarp institucijų, įskaitant tarpinstitucinių susitarimų, kuriuos ruošiamasi patvirtinti Parlamente, nagrinėjimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 127 straipsnio 2 dalį;
   5. vienodą rinkimų tvarką;
   6. Europos politines partijas ir politinius fondus, nepažeidžiant Biuro įgaliojimų;
   7. atvejų, kai valstybė narė šiurkščiai ir nuolat pažeidžia visoms valstybėms narėms bendrus principus, nustatymą;
   8. Darbo tvarkos taisyklių aiškinimą ir taikymą bei pasiūlymus dėl jų keitimo.

XIX.  Moterų teisių ir lyčių lygybės komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. moterų teisių Sąjungoje apibrėžimą, skatinimą ir apsaugą bei susijusias Sąjungos priemones;
   2. moterų teisių skatinimą trečiosiose šalyse;
   3. lygių galimybių politiką, įskaitant vyrų ir moterų lygybės dėl galimybių darbo rinkoje ir požiūrio darbe skatinimą;
   4. visų formų smurto ir diskriminacijos dėl lyties panaikinimą;
   5. lygių galimybių principo įgyvendinimą ir plėtotę visuose politikos sektoriuose;
   6. tarptautinių su moterų teisėmis susijusių susitarimų ir konvencijų nuolatinę peržiūrą ir įgyvendinimą;
   7. informuotumo apie moterų teises didinimą.

XX.  Peticijų komitetas

Komitetas yra atsakingas už:

   1. peticijas;
   2. viešųjų svarstymų, susijusių su piliečių iniciatyvomis, rengimą pagal Darbo tvarkos taisyklių 197a straipsnį;
   3. ryšius su Europos ombudsmenu.“

"

2.  nusprendžia, kad šis sprendimas įsigalios pirmą aštuntosios kadencijos pirmosios sesijos dieną;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.


Tarybos sprendimo 2007/124/EB, Euratomas panaikinimas ***
PDF 187kWORD 35k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo, kuriuo panaikinamas Sprendimas 2007/124/EB, Euratomas, 2007–2013 m. laikotarpiui įkuriantis specialiąją programą „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ kaip Saugumo ir laisvių apsaugos bendrosios programos dalį, projekto (15187/2013 – C7-0418/2013 – 2013/0281(APP))
P7_TA(2014)0019A7-0432/2013

(Speciali teisėkūros procedūra: pritarimas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15187/2013),

–  atsižvelgdamas į pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 352 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 203 straipsnį pateiktą Tarybos prašymą pritarti (C7‑0418/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0432/2013),

1.  pritaria Tarybos sprendimo projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


ES ir Rusijos mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimas ***
PDF 192kWORD 34k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo projekto (13152/2013 – C7-0370/2013 – 2013/0282(NLE))
P7_TA(2014)0020A7-0473/2013

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo susitarimo atnaujinimo projektą (13152/2013),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. lapkričio 16 d. Tarybos sprendimą 2000/742/EB dėl Europos Bendrijų ir Rusijos Federacijos Vyriausybės mokslinio ir techninio bendradarbiavimo susitarimo sudarymo,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį (C7‑0370/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją ir Užsienio reikalų komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7‑0473/2013),

1.  pritaria susitarimo atnaujinimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Rusijos Federacijos parlamentams ir vyriausybėms.


Apyvartai skirtų euro monetų nominalai ir techniniai duomenys *
PDF 349kWORD 45k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl apyvartai skirtų euro monetų nominalų ir techninių duomenų (nauja redakcija) (COM(2013)0184 – C7-0132/2013 – 2013/0096(NLE))
P7_TA(2014)0021A7-0479/2013

(Konsultavimosi procedūra – nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0184),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 128 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0132/2013),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 17 d. Teisės reikalų komiteto laišką Ekonomikos ir pinigų politikos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0479/2013),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;

2.  ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;

3.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

4.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
4 konstatuojamoji dalis
(4)  Bendra Sąjungos monetų kaldinimo sistema turi skatinti visuomenės pasitikėjimą ir technologines inovacijas, kurios turėtų užtikrinti, kad ši sistema būtų saugi, patikima ir veiksminga.
(4)  Bendra Sąjungos monetų kaldinimo sistema turi skatinti visuomenės pasitikėjimą ir technologines inovacijas, kurios turėtų užtikrinti, kad ši sistema būtų saugi, patikima ir veiksminga. Ji taip pat turėtų sudaryti sąlygas užkirsti kelią padirbinėjimui;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 8 dalis
8.  Visą svarbią informaciją apie naują nacionalinį apyvartinių monetų dizainą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
8.  Visą svarbią informaciją apie naują nacionalinį apyvartinių monetų dizainą Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Komisija praneša Europos Parlamentui apie visus prieštaravimus, kuriuos ji pareiškia pagal 5 dalį.

(1) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


ES ir ASEAN santykių ateitis
PDF 240kWORD 92k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir ASEAN santykių ateities (2013/2148(INI))
P7_TA(2014)0022A7-0441/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pagrindinį teisinį santykių su ASEAN pagrindą, būtent 1980 m. kovo mėn. pasirašytą ASEAN ir EEB bendradarbiavimo susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į vykstančias derybas ir (arba) sudarytus septynis Europos Sąjungos ir ASEAN valstybių narių, būtent Brunėjaus Darusalamo, Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro, Tailando ir Vietnamo, partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus,

–  atsižvelgdamas į derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS) su Malaizija, Tailandu ir Vietnamu, taip pat į sudarytą ES ir Singapūro LPS,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. liepos mėn. ES strategiją „Nauja partnerystė su Pietryčių Azija“, (COM(2003)0399), pagal kurią kaip svarbiausius prioritetus nustatyta gerinti regioninius prekybos ir investicinius ryšius su ASEAN ir dialogą konkrečiose politikos srityse,

–  atsižvelgdamas į 7-ąją Azijos ir Europos parlamentinę partnerystę (ASEP) ir 22-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. kovo mėn. Niurnbergo deklaraciją dėl glaudesnės ES ir ASEAN partnerystės ir jos 2007 m. lapkričio mėn. veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 27 d. Brunėjaus Darusalame priimtą Bandaro Seri Begavano veiksmų planą glaudesnei ASEAN ir ES partnerystei stiprinti (2013–2017 m.),

–  atsižvelgdamas į tai, kad Europos Sąjunga 2012 m. liepos 12 d. Pnompenyje prisijungė prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties (TAC)(2),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. Vientiane (Laose) vykusį Azijos ir Europos susitikimo (ASEM) 9-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. vasario mėn. kaip nevyriausybinio dialogo forumą įsteigtą Azijos ir Europos fondą (ASEF),

–  atsižvelgdamas į ASEAN ir ES regioninės integracijos rėmimo programą (APRIS), ASEAN regioninės integracijos rėmimo programą (ARISE) ir regioninę ES ir ASEAN dialogo priemonę (READI), kuriomis remiamas politikos ir taisyklių su prekyba nesusijusiuose sektoriuose derinimas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 12 d. ES ir JAV bendrą pareiškimą dėl Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono,

–  atsižvelgdamas į 1967 m. rugpjūčio 8 d. įsteigtą Pietryčių Azijos valstybių asociaciją (ASEAN),

–  atsižvelgdamas į 2007 m. sutartą ASEAN ekonominės bendrijos projektą ir 2008 m. priimtą ASEAN chartiją,

–  atsižvelgdamas į pirmąją 2012 m. lapkričio 18 d. ASEAN žmogaus teisių deklaraciją, įsteigtą ASEAN tarpvyriausybinę žmogaus teisių komisiją (AICHR) ir 2013 m. gegužės 8 d. įvykusį pirmąjį AICHR ir naujai paskirto Europos Sąjungos (ES) specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais Stavro Lambrinidžio dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vykusį 14-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą ir parengtą ASEAN bendrosios rinkos (ekonominės) bendrijos, ASEAN politinio saugumo bendruomenės ir ASEAN socialinės ir kultūrinės bendruomenės veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 24–25 d. Brunėjuje vykusį 22-ąjį ASEAN aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 20 d. Pnompenyje vykusį 7-ąjį Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimą (EAS), kuriame dalyvavo 17 ASEAN šalių, Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos (ASEAN+3), Indijos, Australijos ir Naujosios Zelandijos (ASEAN+6) ir Jungtinių Amerikos Valstijų vadovai,

–  atsižvelgdamas į ASEAN susitarimą dėl nelaimių valdymo ir reagavimo į nelaimes (AADMER),

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, kurį priėmė ASEAN šalių socialinės gerovės ir plėtros ministrai per 2013 m. rugsėjo 6 d. Pnompenyje vykusį 8-ąjį susitikimą ruošiantis 2013 m. spalio mėn. planuojamam ASEAN viršūnių susitikimui, ir į jame įtvirtintą nuostatą, kad galimybės naudotis socialinės apsaugos paslaugomis yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių,

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN valstybių narių, ypač į 2013 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Malaizijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(3), į 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl rohinjų musulmonų padėties(4), į 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu(5), į 2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Vietnamo, ypač saviraiškos laisvės(6), taip pat į 2013 m. vasario 7 d. Europos Parlamento rezoliuciją „Laosas. Sombatho Somphone'o atvejis“(7),

–  atsižvelgdamas į savo naujausias rezoliucijas dėl ASEAN valstybių narių, ypač į 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl susirėmimų prie Tailando ir Kambodžos sienos(8), 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Indonezijos, įskaitant išpuolius prieš mažumų atstovus(9), 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją „Birma: rinkimų organizavimas ir opozicijos lyderės Aung San Suu Kyi paleidimas“(10), 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl padėties Mianmare (Birmoje)(11), 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Tailando(12), 2009 m. lapkričio 26 d. rezoliuciją dėl padėties Laose ir Vietname(13) ir į 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl Birmos pabėgėlių padėties Tailande(14),

–  atsižveldamas į dokumentą „Verslo ir žmogaus teisių pagrindiniai principai: įgyvendinant Jungtinių Tautų programą Ginti, gerbti ir taisyti“, kurią 2011 m. birželio 16 d. priėmė JT Žmogaus teisių taryba,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0441/2013),

A.  kadangi ASEAN šiuo metu yra viena svarbiausių augančių regioninių organizacijų pasaulyje ir pagal ekonominį išsivystymą, ir pagal geopolitinę dinamiką;

B.  kadangi 2007 m. lapkričio mėn. pasirašyta ASEAN chartija įsteigtas ASEAN juridinis asmuo ir nustatytas teisinis bei institucinis ASEAN pagrindas, taip pat įsteigtas Nuolatinių atstovų komitetas (CPR), kuriam pavesta remti ir koordinuoti ASEAN darbą;

C.  kadangi ASEAN ekonominė bendrija siekia iki 2015 m. sukurti vidaus rinką 600 milijonų žmonių, todėl ASEAN, kurios ekonominės veiklos vykdytojai yra konkurencingi, o vidaus paklausa sparčiai auga, bus galima palyginti su kitomis didelėmis pasaulio rinkomis, pvz., ES, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Kinija, Japonija ir Indija, tad ji taps tvirta ekonomine partnere regioninėje ir tarptautinėje rinkoje; kadangi kai kurios ASEAN valstybės narės šiame procese susidurs su sunkumais, susijusiais su konkurencingumu, socialiniu stabilumu ir su integracijos proceso elementų stiprinimu ir vystymu;

D.  kadangi ASEAN valstybės narės po 1997 m. Azijos finansų krizės dėjo ekonominio restruktūrizavimo pastangas, todėl joms pavyko apskritai gerai atsilaikyti prieš dabartinę pasaulio ekonomikos krizę;

E.  kadangi 1993 m. įsteigtas ASEAN regioninis forumas (ARF), kuriam pavesta gerinti dialogą, konsultuoti politiniais ir saugumo klausimais, taip pat padėti didinti pasitikėjimą ir imtis prevencinės diplomatijos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione;

F.  kadangi pastarajame ASEAN aukščiausiojo lygio susitikime raginta Korėjos pusiasalyje atsisakyti branduolinio ginklo ir branduolinių ginklų turinčios valstybės skatintos prisijungti prie Pietryčių Azijos zonos be branduolinių ginklų sutarties protokolo; kadangi aukščiausiojo lygio susitikime aptarta ir ateityje galima Rytų Timoro narystė ASEAN;

G.  kadangi Kinija plėtoja ekonominius ryšius su Pietryčių Azijos šalimis; kadangi kai kurios ASEAN valstybės narės sustiprino bendradarbiavimą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis jūrų saugumo srityje; kadangi Rusija Aziją laiko svarbia savo tarptautinės strategijos dalimi; kadangi ASEAN šalys toliau atlieka svarbų vaidmenį išsaugant taiką ir stabilumą regione; kadangi ir ES, ir ASEAN rūpi neišspręsti teritoriniai ginčai Pietų Kinijos jūroje ir jos yra labai suinteresuotos išlaikyti taiką, stabilumą, tarptautinės teisės paisymą ir ypač užtikrinti, kad būtų laikomasi JT Chartijos bei 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos; palaiko 2012 m. liepos mėn. Šešių punktų principus dėl Pietų Kinijos jūros ir 2011 m. Deklaracijos dėl Šalių elgesio Pietų Kinijos jūroje įgyvendinimo gaires, kuriuose raginama konfliktus spręsti taikiomis priemonėmis;

H.  kadangi ASEAN žmogaus teisių deklaracijoje toliau suteikiama teisė įvairioms valstybėms savarankiškai kurti savo teisines priemones siekiant apsaugoti žmogaus teises, nors regionui nustatoma bendra žmogaus teisių gynimo sistema;

I.  kadangi 2013 m. lapkričio 8 d. taifūnas Haiyanas suniokojo Filipinus ir sugriovė ištisus miestus, palikdamas vis dar nežinomą žuvusių žmonių skaičių (tikėtina, tūkstančius) ir milijonus benamių; kadangi šis uraganas, kuris yra pats stipriausias pakrantėje užregistruotas uraganas, parodė didelį vis dažnesnių ekstremalių oro sąlygų pavojų;

J.  kadangi didelė tarša dūmais, atsiradusi dėl didelių regiono miškų gaisrų, turi labai rimtų padarinių aplinkai ir galėtų būti netradicinė grėsmė saugumui;

K.  kadangi ES ir ASEAN siekia bendro politinio tikslo – skatinti gerovę, bendradarbiavimą ir taiką savo atitinkamuose regionuose ir visame pasaulyje;

L.  kadangi 2012 m. ES ir ASEAN Bandaro Seri Begavano veiksmų planu siekiama daugiau strateginio dėmesio skirti bendradarbiavimui trijų ASEAN ramsčių aspektais, taip pat kultūriniam ir vystomajam bendradarbiavimui, ir jame numatyta reguliariai rengti susitikimus ministrų ir vyresniųjų pareigūnų lygmenimis;

M.  kadangi atsižvelgiant į vykstančias ES ir Malaizijos, Tailando ir Vietnamo derybas dėl laisvosios prekybos susitarimų (LPS), į ES ir Singapūro LPS sudarymą ir į ilgalaikį tikslą sudaryti tarpregioninį LPS, dabar dar skubiau reikia su ASEAN partneriais parengti išsamesnę politikos sistemą;

1.  mano, kad ASEAN, kaip svarbi regioninė ir pasaulio ekonomikos dalyvė, gali atlikti svarbų vaidmenį skatinant taikią daugiašalę pasaulinę tvarką; norėtų, kad ASEAN instituciniai, ekonominiai ir politiniai gebėjimai būtų toliau plėtojami;

2.  primygtinai ragina ASEAN tęsti politinės ir ekonominės integracijos procesą, pirmiausia įgyvendinti plataus užmojo ASEAN ekonominės bendrijos sukūrimo iki 2015 m. planą, įskaitant jos vidaus darbo rinkos liberalizavimą, kuris būtų labai naudingas visoms įtrauktoms šalims;

3.  giria ASEAN lyderius už pasiektą nemažą regioninės integracijos proceso pažangą, labiausiai pastebimą dėl būsimo ASEAN ekonominės bendrijos įsteigimo; mano, kad šias teigiamas tendencijas reikėtų lygiai taip pat įtvirtinti stiprinant parlamentinę dimensiją, ir ragina ASEAN lyderius apsvarstyti galimybę oficialia chartija pripažinti ASEAN tarpparlamentinės asamblėjos, kaip sudedamosios pačios ASEAN dalies, vaidmenį;

4.  pabrėžia dideles ekonomines ASEAN regiono galimybes ir ragina nacionalines ir užsienio bendroves, veikiančias ASEAN šalyse, taikyti įmonių socialinės atsakomybės principus, aktyviai laikytis TDO pagrindinių darbo normų ir Jungtinių Tautų Verslo ir žmogaus teisių pagrindinių principų, skatinti tinkamą užimtumo apsaugą ir galimybes turėti deramas darbo sąlygas, taip pat sudaryti profsąjungoms ir jų veiklai vystyti palankesnę aplinką; šiuo klausimu primygtinai ragina Komisiją padėti parengti priemones, kuriomis būtų didinami tarptautiniai ir vietos teisėsaugos gebėjimai;

5.  mano, kad ASEAN valstybės narės turi siekti naujo įtraukaus ekonominio ir socialinio vystymosi etapo, visų pirma atkreipdamos dėmesį į savo gyventojų žmogaus, socialines, darbo ir ekonomines teises ir siekdamos užtikrinti, kad jų visuomenė būtų pagrįsta lygybės ir teisingumo principais; mano, jog siekiant šio tikslo itin svarbu užtikrinti, kad ekonominis turtas būtų naudojamas sutvirtinant socialinio saugumo ir apsaugos tinklus; taip pat primygtinai ragina ES stiprinti bendradarbiavimą žmogaus teisių srityje ir taip prisidėti užtikrinant, kad ASEAN tarpvyriausybinė žmogaus teisių komisija (angl. AICHR) taptų veiksmingu žmogaus teisių skatinimo ir apsaugos organu;

6.  pabrėžia, kad ES ir ASEAN turi bendrų vertybių ir bendrų politinių ir ekonominių interesų, kurių plėtojimui ir toliau reikėtų teikti didelį prioritetą juos pakylėjant į strateginės partnerystės lygmenį; pripažindamas šių santykių svarbą teigiamai vertina tai, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) pradėjo aktyviai svarstyti klausimą dėl ES delegacijos ryšiams su ASEAN vadovo paskyrimo; tikisi, kad šiuo sprendimu bus pagerintas ES ir delegacijų ASEAN valstybėse narėse vadovų ir ES valstybių narių ambasadų veiklos koordinavimas, taip pat, kad bus padidintas ES politinis patikimumas ir pastebimumas; ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Komisiją parengti atnaujintą, išsamesnę Pietryčių Azijai skirtą strategiją;

7.  mano, kad ES ir jos valstybės narės remdamos ir papildydamos viena kitą turėtų rengti bendrą nuoseklų požiūrį į ASEAN regioną ir taip sudaryti ES sąlygas užsitikrinti tvirtesnes ekonomines ir politines pozicijas šiame regione; mano, kad svarbu visais lygmenimis didinti ES ir valstybių narių atstovų dalyvavimą regioniniuose ir nacionaliniuose ASEAN forumuose;

8.  siūlo Sąjungai stengtis įtikinti šių šalių visuomenę, kad išorės politikos srityje Sąjunga turi normatyvinę galią ir siekia skatinti regioninę integraciją, palaikydama politinį dialogą, sudarydama lengvatinius prekybos susitarimus ir partnerystės susitarimus;

9.  labai palankiai vertina derybas dėl septynių ES ir pavienių ASEAN valstybių narių partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimų, kurie bus tarpusavio santykių stiprinimo pagrindas, ir pabrėžia, kad reikia sparčiau derėtis su likusiomis ASEAN narėmis; ragina greitai ratifikuoti esamus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus; vis dėlto mano, kad partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimai su atskiromis valstybėmis neturėtų tapti kliūtimi bendriems ES ir ASEAN santykiams;

10.  pritaria tam, kad būtų stiprinama santykių parlamentinė dimensija; mano, kad, įsteigus oficialią Europos ir ASEAN parlamentinę asamblėją, esant tinkamoms sąlygoms, būtų toliau gerinami ES ir ASEAN valstybių narių santykiai, taip pat būtų sukurtas tarpparlamentinis daugiašalių mainų forumas, kuriame būtų galima visapusiškiau spręsti pasaulinius klausimus; taip pat siūlo užmegzti Europos Palamento Žmogaus teisių pakomitečio ir ASEAN tarpvyriausybinės žmogaus teisių komisijos (AIHRC) ryšius; mano, kad Parlamentinės demokratijos skatinimo biuras galėtų teikti gebėjimų stiprinimo paramą ASEAN tarpparlamentinei asamblėjai (AIPA), taip stiprindamas nacionalinių parlamentų ir ASEAN AIPA vaidmenį;

11.  atkreipia dėmesį į tai, kad pravartu rengti daugiau bendrų aukšto lygio susitikimų ir stiprinti bendradarbiavimą bei didinti supratimą daugiašaliuose forumuose, pvz., Jungtinėse Tautose ir jos agentūrose, TVF ir PPO;

12.  pabrėžia, kad reikėtų vyriausybiniu ir parlamentiniu lygmenimis sustiprinti ir toliau plėtoti Azijos ir Europos susitikimus (ASEM) ir Azijos ir Europos parlamentinę partnerystę (ASEP), kaip esamus ES ir ASEAN dialogo forumus;

13.  remia ASEAN, kuriančią savo erdvę prieštaringų Kinijos, Japonijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominių ir saugumo interesų srityje; norėtų, kad ES būtų aktyvi politinė partnerė, padedanti ASEAN ieškoti būdų, kaip ne karinėmis priemonėmis išspręsti svarbius saugumo ir geostrateginius uždavinius siekiant didinti taiką ir regioninį stabilumą perimant ES konfliktų prevencijos, jų sprendimo ir ginčų sprendimo patirtį, taikytą valdant pasienio ir teritorinius ginčus;

14.  yra susirūpinęs dėl pastarojo meto įvykių Pietų Kinijos jūroje ir remia darbo grupės Deklaracijos dėl Šalių elgesio Pietų Kinijos jūroje įgyvendinimo klausimais darbą, kuriuo siekiama taikiai ir abipusiškai naudingai išspręsti šioje teritorijoje kilusį ginčą dėl jūrų sienos;

15.  ragina Sąjungą padėti mažinti geopolitinę įtampą regione, palaikant glaudžius santykius su ASEAN, – tam reikia stiprinti konfliktų sprendimo mechanizmus;

16.  atkreipia dėmesį į ASEAN valstybių pastangas imtis kovos su piratavimu priemonių ir džiaugiasi iki šiol gautais teigiamais pranešimais; pabrėžia šiame regione nusidriekusių jūrų laivybos maršrutų kritinę ir sudėtingą reikšmę pasaulio ekonomikai bei jų pažeidžiamumą ir mano, kad imdamasi veiksmų šiame regione ES turėtų visada į tai atsižvelgti;

17.  ragina Komisiją ir EIVT remiantis ES patirtimi toliau teikti paramą ASEAN sekretoriato ir ASEAN institucijų pastangoms stiprinti gebėjimus; siūlo, kad tokia parama toliau būtų teikiama vykdant ES paramos ASEAN regioninei integracijai programą (ARISE);

18.  ragina remti tarpregioninius kultūros atlikėjų apsilankymus ir primygtinai ragina valstybes nares skatinti į valstybinę žiniasklaidą ir švietimą įtraukti daugiau informacijos apie ASEAN regioną ir aktyviau veikti regione per kultūros institutus ar kitomis priemonėmis, kuriomis būtų plėtojami ir stiprinami kultūriniai ryšiai su ASEAN šalimis ir būtų gerinamos ir skatinamos abipusės kultūros žinios ir dialogas;

19.  mano, kad vertėtų apsvarstyti galimybę rengti kultūros metus, kurių tema kasmet būtų keičiama ir per kuriuos viena ES šalis galėtų būti pristatoma ASEAN valstybėse narėse, o viena ASEAN šalis – Europoje;

20.  palankiai vertina tai, kad ES dabar yra didžiausia mokslinio bendradarbiavimo su dauguma ASEAN valstybių narių partnerė; siūlo šio regiono mokslo institucijose aktyviau skatinti Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“;

21.  pabrėžia svarbų mainų programų, pvz., Erasmus, skirtų jaunimo judumui palengvinti ir tarpkultūriniam ES ir ASEAN aukštojo mokslo įstaigų studentų ir mokslo darbuotojų bendradarbiavimui, vaidmenį; siūlo Europos universitetuose įsteigti ASEAN studijų centrus, o ASEAN universitetuose – ES studijų centrus ir plėsti galimybes įgyti jungtinius laipsnius; mano, kad ES turi siūlyti daugiau studijų programų anglų kalba tam, kad Azijos studentai galėtų lengviau studijuoti Europos universitetuose, o ES mokslininkams reikėtų padėti dalyvauti Azijos mokslinių tyrimų programose, taip pat bendradarbiaujant su ASEAN aukštųjų mokyklų tinklu (AUN);

22.  siūlo, ypač naudojantis naująja partnerystės priemone imtis veiksmų siekiant intensyvinti reguliarų keitimąsi informacija ir tarpusavio mokymosi procesus, pvz., daugiakultūrės visuomenės ir 21-ojo amžiaus demokratinės valstybės struktūrų klausimais; pabrėžia poreikį įtraukti mažumų teises ir skatinti lyčių lygybę ir didesnių galių suteikimą moterims, taip pat pagerinti merginų ir moterų gyvenimus, socialines ir darbo normas, įskaitant priverstinio ir vaikų darbo panaikinimą, tinkamos užimtumo apsaugos skatinimą ir galimybių turėti deramas darbo sąlygas gerinimą, taip pat plėtojant tvarias ir visa apimančias valstybines socialinės apsaugos sistemas, teisines ir saugumo sistemas, ekonominį bendradarbiavimą ir kitas tinkamas priemones;

23.  primygtinai teigia, kad svarbu plėtoti žmonių tarpusavio ryšius, ir gerai vertina Azijos ir Europos fondo (ASEP) veiklą, kurio pagrindinė funkcija yra plėtoti ryšius tarp abiejų regionų pilietinių visuomenių; ragina ES imtis aktyvesnio ir svarbesnio institucinio vaidmens nei paprasta narystė;

24.  ragina, siekiant susieti Europos ir Azijos regionus, kurių mainų iki šiol buvo nedaug, parengti miestų giminystės iniciatyvą;

25.  siūlo, kad tarpregioniniu lygmeniu ES daugiau bendradarbiautų su ASEAN nelaimių ir krizių prevencijos ir valdymo, pagrindinių uždavinių, pvz., tvaraus vystymosi apsirūpinimo maistu saugumo, išteklių valdymo klausimais (įskaitant vandens ir jūrų išteklių naudojimą, taip pat Mekongo subregione), investavimo į žemės ūkį, paramos smulkiesiems ūkininkams, urbanizacijos, jungčių kūrimo ir transporto, klimato kaitos, atsinaujinančiųjų išteklių energijos, energijos vartojimo efektyvumo, energetikos kaitos, turizmo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse;

26.  pažymi, kad ASEAN šalyse skurdas vis dar svarbi problema ir jis visų pirma daro poveikį moterims, žemo išsilavinimo lygio asmenims, kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims ir etninėms arba religinėms mažumoms; taigi mano, kad reikia geriau padalinti turtą ir skatinti socialinį teisingumą visais lygiais, taip pat mano, kad vis dar reikalinga nauja ES strategija, skirta vystymuisi skatinti ir kovai su nelygybe šiose šalyse, įskaitant prieigos prie finansavimo per mikrokreditus suteikimą; mano, kad tokia strategija ypač turėtų būti grindžiama šiais principais: suderinamumu vystymosi labui, ilgalaikiu paramos veiksmingumu, pirmenybės teikimu pagrindiniams socialiniams poreikiams ir nacionalinių veikėjų, įskaitant nacionalinius parlamentus, vietos valdžios institucijas, vystymąsi skatinančias NVO ir pilietinę visuomenę, dalyvavimu;

27.  pabrėžia, kad ES turėtų teikti paramą ASEAN tarpvyriausybinės žmogaus teisių komisijos gebėjimams stiprinti, taip pat techninę pagalbą ASEAN moterų ir vaikų komitetui;

28.  tikisi glaudesnio bendradarbiavimo ir abipusio suartėjimo žmogaus teisių, tokių kaip saviraiškos ir žiniasklaidos laisvė, susirinkimų ir asociacijų, įskaitant profsąjungas, laisvė, klausimais ir mano, kad ES ir ASEAN turi savo sričių, kuriose reikalinga pažanga, pvz., susijusi su elgesiu migrantų ir mažumų atžvilgiu;

29.  tikisi, kad persvarstant ASEAN tarpvyriausybinės žmogaus teisių komisijos veiklos sąlygas bus galima sustiprinti jos vaidmenį; ragina ASEAN išplėtoti standartus ir taisykles, kuriais būtų palengvinamas jos Žmogaus teisių deklaracijos įgyvendinimas; pabrėžia, kad ASEAN valstybių narių pareigos pagal tarptautinę teisę viršesnės už bet kokias tarptautinei teisei priešingas šios deklaracijos nuostatas; taip pat siūlo ateityje sukurti regioninius ginčų sprendimo ir sankcijų taikymo žmogaus teisių pažeidimo atvejais mechanizmus, remiantis kituose regionuose jau veikiančių mechanizmų, tokių kaip Europos Žmogaus Teisių Teismas, pavyzdžiu; remia glaudesnį bendradarbiavimą abipusiškai svarbiais žmogaus teisių klausimais;

30.  primygtinai ragina ES teikti didesnę pagalbą ir daugiau bendradarbiauti kovojant su korupcija ir šiuo tikslu, inter alia, skatinti valstybes ratifikuoti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją;

31.  primygtinai ragina Komisiją toliau padėti ASEAN šalims toliau mažinti šalių skirtumus ir padėti joms vykdyti politinę, ekonominę ir institucinę integraciją regionų lygmeniu, ypatingą dėmesį skiriant mažiausiai išsivysčiusioms šalims (Kambodžai, Laosui ir Mianmarui),

32.  primygtinai ragina aktyviau įgyvendinti 2004 m. ES žemės politikos gaires kovojant su žemės grobimu; ypač pabrėžia, kad valstybės donorės turėtų įgyvendinti žemės politiką, nukreiptą į smulkių šeimos ūkių apsaugą ir stiprinimą;

33.  labai vertina ASEAN valstybių narių sprendimą paskelbti ASEAN branduolinio ginklo neturinčia zona ir mano, kad šiuo pavyzdžiu turėtų vadovautis ir kiti;

34.  išreiškia susirūpinimą dėl aplinkos politikos, visų pirma dėl neteisėtos medienos ruošos, deginimo masto ir dėl to susidarančio smogo, kuris turi labai neigiamą poveikį ir už ASEAN ribų; apgailestauja, kad ES biokuro politika prisideda prie greito alyvpalmių aliejaus gamybos plitimo, dėl kurio iš skurdžių kaimo gyventojų atimama nuosavybės teisė arba jie yra įtraukiami nepalankiomis sąlygomis į alyvpalmių plantaciją; taigi mano, kad teikiant paramą vystymuisi, priešingai, labai svarbu remti besivystančiose šalyse neturtingų gyventojų teises į žemės išteklius; ragina dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti aplinką ir biologinę įvairovę, giria ASEAN biologinės įvairovės centro darbą ir tikisi glaudesnio ES ir ASEAN bendradarbiavimo klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos srityse;

35.  primygtinai ragina ASEAN valstybes nares pasiekti susitarimą dėl koordinuotų priemonių, taikomų siekiant užkirsti kelią dideliems aplinkai žalingiems gaisrams ir neleisti jiems plisti; ragina Indoneziją ratifikuoti 2002 m. susitarimą dėl gaisrų ir taršos regione;

36.  pabrėžia, kad ES taip pat turėtų intensyviau palaikyti dialogą ir bendradarbiauti tokiais klausimais kaip pagrindinės teisės, įskaitant etninių ir religinių mažumų teises, ir taip pat saugoti saviraiškos laisvę ir laisvą informacijos srautą bendrų interesų klausimais, susijusiais su teisinės valstybės ir saugumo reikalais, pvz., kovos su tarptautiniu nusikalstamumu, korupcija, mokesčių vengimu, pinigų plovimu ir prekiavimu žmonėmis ir narkotikais, kovos su terorizmu, branduolinių ginklų neplatinimu, nusiginklavimu, jūrų saugumo ir kibernetiniu saugumo klausimais;

37.  yra susirūpinęs dėl ASEAN šalims poveikį darančių miestų plėtros sunkumų, susijusių su ekonominiu vystymusi ir apimančių migracijos srautų iš kaimo vietovių į miestus valdymą, miestų planavimą ir pagrindinės infrastruktūros bei paslaugų paskirstymą, lūšnynų plitimo prevencijos priemones ir švarios bei atsinaujinančios energijos tikslingumą kovojant su tarša; ragina Komisiją bendradarbiauti su ASEAN šalimis kuriant strategijas, kaip spręsti šias problemas;

38.  siūlo remti ekonominę regionų integraciją, ypač laisvo prekių, paslaugų ir investicijų srauto, taip pat kvalifikuotų darbuotojų judumo srityse, taip pat dar glaudžiau bendradarbiauti nelaimių ir krizių valdymo, saugumo, kovos su skurdu ir migracijos klausimais;

39.  primena, kad taip pat svarbu remti klestintį privatųjį sektorių, stiprinant ES ir Azijos įmonių dialogą ir bendradarbiaujant viešajam ir privačiajam sektoriams finansų, investavimo, ekonomikos, prekybos klausimais, įskaitant Europos MVĮ veiklą tarptautiniu mastu ir jų prieigą prie rinkos, ir tebesitęsiančios pasaulio finansų krizės aspektais; ragina ES ir ASEAN šiais klausimais keistis geriausia patirtimi;

40.  pažymi, kad kai kurioms ASEAN narėms tekstilės eksportas į ES yra svarbus sektorius, ir primena, kad BLS ir BLS+ lengvatos susietos su pagrindinių darbo ir TDO standartų, taip pat kitų pagrindinių tarptautinių konvencijų, kurios turi esminę svarbą tvariam vystymuisi, laikymusi;

41.  ragina ASEAN valstybių narių lyderius remti ES tikslą dalyvauti būsimuose Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikimuose ES prisijungus prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties;

42.  palankiai vertina taikos procesą ir demokratines reformas Mianmare (Birmoje) – tai istorinės galimybės užmegzti daug glaudesnius ES ir ASEAN santykius; tačiau tebėra labai susirūpinęs dėl etninių mažumų padėties; primygtinai ragina Birmos vyriausybę ir kaimynines ASEAN šalis imtis visų priemonių, ypač rohinjų atžvilgių, jų gyvenimo sąlygoms ir piliečių teisėms pagerinti;

43.  teigiamai vertina tai, kad Kambodža ir Filipinai ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) statutą, ir ragina visas ASEAN valstybes nares padaryti tą patį; taip pat ragina visas ASEAN valstybes nares vadovautis pasauline tendencija panaikinti mirties bausmę; ragina ASEAN valstybes nares taip pat ratifikuoti ir įgyvendinti JT konvenciją prieš korupciją;

44.  giria Indoneziją ir Filipinus už aktyvų dalyvavimą atviros vyriausybės partnerystės programoje ir parodytą įsipareigojimą skatinti didesnį vyriausybės atvirumą ir reputaciją visuomenėje; siūlo likusioms ASEAN šalims siekti narystės atviros vyriausybės programoje ir parengti nuosavus veiksmų planus artimai ir prasmingai bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir visuomeninėmis organizacijomis;

45.  vis dėlto reiškia susirūpinimą, kad daugelyje ASEAN šalių žemės grobimo, ryšius su valdančiuoju elitu palaikančių asmenų nebaudžiamumo ir korupcijos atvejai stabdo padarytą didžiulę ekonominę ir socialinę ASEAN regiono pažangą;

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją EIVT, Tarybai ir Komisijai, ASEAN tarpparlamentinei asamblėjai (AIPA), ASEAN sekretoriatui ir ASEAN valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 85, 1980 4 8, p. 83.
(2) OL L 154, 2012 6 15, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0367.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0286.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0245.
(6) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0189.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0058.
(8) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 57.
(9) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 201.
(10) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 120.
(11) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 154.
(12) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 152.
(13)OL C 285 E, 2010 10 21, p. 76.
(14) OL C 67 E, 2010 3 18, p. 144.


Tachografai ir su kelių transportu susiję socialiniai teisės aktai ***II
PDF 344kWORD 38k
Rezoliucija
Priedas
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (11532/4/2013 – C7-0410/2013 – 2011/0196(COD))
P7_TA(2014)0023A7-0471/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (11532/4/2013 – C7‑0410/2013),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 7 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0451) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0471/2013),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

3.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

4.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

5.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

6.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Komisijos pareiškimas dėl Reglamento (EB) Nr. 561/2006

Siekdama užtikrinti veiksmingą ir vienodą teisės aktų dėl važiavimo laiko ir poilsio laiko įgyvendinimą, Komisija ir toliau atidžiai stebės šių teisės aktų įgyvendinimą ir prireikus imsis atitinkamų iniciatyvų.

(1) OL C 43, 2012 2 15, p. 79.
(2) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 105.


Koncesijos sutarčių suteikimas ***I
PDF 274kWORD 67k
Rezoliucija
Tekstas
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo (COM(2011)0897 – C7-0004/2012 – 2011/0437(COD))
P7_TA(2014)0024A7-0030/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0897),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir 62 bei 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0004/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Vokietijos Bundesrato, Ispanijos Deputatų Kongreso ir Austrijos Federalinės Tarybos pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. liepos 17 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0030/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/../ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo

P7_TC1-COD(2011)0437


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/23/ES.)

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 84.
(2) OL C 277, 2012 9 13, p. 74.


Viešieji pirkimai ***I
PDF 274kWORD 105k
Rezoliucija
Tekstas
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl viešųjų pirkimų (COM(2011)0896 – C7-0006/2012 – 2011/0438(COD))
P7_TA(2014)0025A7-0007/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0896),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, taip pat į 62 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0006/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento ir Jungtinės Karalystės parlamento Bendruomenių rūmų pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. liepos 17 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos, Užimtumo ir socialinių reikalų, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos, Transporto ir turizmo, Regioninės plėtros bei Teisės reikalų komitetų nuomones (A7-0007/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/../ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB

P7_TC1-COD(2011)0438


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/24/ES.)

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 84.
(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 49.


Subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomi pirkimai ***I
PDF 276kWORD 97k
Rezoliucija
Tekstas
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų (COM(2011)0895 – C7-0007/2012 – 2011/0439(COD))
P7_TA(2014)0026A7-0034/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0895),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį, 62 straipsnį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0007/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Švedijos parlamento ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. liepos 17 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Regioninės plėtros komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0034/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/../ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/17/EB

P7_TC1-COD(2011)0439


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/25/ES.)

(1) OL C 191, 2012 6 29, p. 84.
(2) OL C 391, 2012 12 18, p. 49.


Prekių ir paslaugų patekimas į viešųjų pirkimų rinkas ***I
PDF 609kWORD 323k
2014 m. sausio 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas (COM(2012)0124 – C7-0084/2012 – 2012/0060(COD))(1)
P7_TA(2014)0027A7-0454/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
Pirma antraštinė dalis
Pasiūlymas
Pasiūlymas
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas
dėl trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų vidaus rinką ir procedūrų, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas.
(Tekstas svarbus EEE)
(Tekstas svarbus EEE)
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
3 a nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdami į persvarstytas viešųjų pirkimų direktyvas (2011/0438(COD), 2011/0439(COD) ir 2011/0437(COD));
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
3 b nurodomoji dalis (nauja)
atsižvelgdami į persvarstytą daugiašalę Sutartį dėl viešųjų pirkimų (SVP);
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
1 konstatuojamoji dalis
(1)   Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi apibrėžti ir įgyvendinti bendrą politiką ir veiksmus bei siekti aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad, inter alia, skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;
(1)   Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnyje nustatyta, kad Sąjunga turi apibrėžti ir įgyvendinti bendrą politiką ir veiksmus bei siekti aukšto lygio bendradarbiavimo visose tarptautinių santykių srityse, kad, inter alia, apsaugotų savo vertybes, svarbiausius interesus, užtikrintų saugumą, nepriklausomumą bei vientisumą ir skatintų visų šalių integraciją į pasaulio ekonomiką, įskaitant laipsnišką tarptautinės prekybos apribojimų panaikinimą;
Pakeitimas 86
Pasiūlymas dėl reglamento
4 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(4a)  perstvarstytoje daugiašalėje Pasaulio prekybos organizacijos (toliau  PPO) Sutartyje dėl viešųjų pirkimų (toliau  SVP) numatoma tik ribota Sąjungos bendrovių patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas galimybė ir ji taikoma tik ribotam PPO narių, kurios yra SVP šalys, skaičiui. 2013 m. gruodžio mėn. Sąjunga ratifikavo persvarstytą SVP;
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
5 konstatuojamoji dalis
(5)   Pasaulio prekybos organizacijoje ir dvišaliuose santykiuose Sąjunga remia platų tarptautinį Sąjungos ir jos prekybos partnerių viešųjų pirkimų rinkų atvėrimą laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo;
(5)   Pasaulio prekybos organizacijoje ir dvišaliuose santykiuose Sąjunga remia platų tarptautinį Sąjungos ir jos prekybos partnerių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkų atvėrimą laikantis abipusiškumo ir abipusės naudos principo;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
5 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(5a)  viešieji pirkimai yra svarbi Sąjungos bendrojo vidaus produkto dalis, taigi turėtų būti naudojami Sąjungos inovacijų ir pramonės gamybos potencialui didinti. Atsižvelgiant į Sąjungos tvarios pramonės politikos strategiją, reikėtų neįtraukti nesąžiningų pasiūlymų, kurie apima ne Sąjungos kilmės prekes ir (arba) paslaugas. Kartu reikėtų užtikrinti abipusiškumą ir sąžiningas Sąjungos pramonės atstovų patekimo į rinką sąlygas;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
5 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(5b)  Sąjungos prekybos politika, skatindama geresnes darbo sąlygas, darbo saugą ir sveikatos apsaugą ir pagrindines teises, turėtų padėti mažinti skurdą pasaulyje;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)   daugelis trečiųjų šalių nenoriai atveria savo viešųjų pirkimų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei tai darė iki šiol. Todėl Sąjungos ūkio subjektai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje Sąjungos prekybos partnerių. Dėl tų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų netenkama daug prekybos galimybių;
(6)   daugelis trečiųjų šalių nenoriai atveria savo viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas tarptautinei konkurencijai ar neatveria jų labiau nei tai darė iki šiol. Todėl Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai susiduria su viešųjų pirkimų ribojamaisiais veiksmais daugelyje Sąjungos prekybos partnerių. Dėl tų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų netenkama daug prekybos galimybių;
Pakeitimas 87
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)   2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo10 ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo11 yra vos kelios nuostatos dėl Sąjungos viešųjų pirkimų politikos išorės matmens, t. y. Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai. Tų nuostatų taikymo sritis ribota, ir, kadangi jos nėra pakankamai išaiškintos, perkančiosios organizacijos ar subjektai jas taiko retai;
(7)   2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo10 ir 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo11 yra vos kelios nuostatos dėl Sąjungos viešųjų pirkimų politikos išorės matmens, t. y. Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai. Tų nuostatų taikymo sritis buvo ribota, ir, kadangi jos nebuvo pakankamai išaiškintos, perkančiosios organizacijos ar subjektai jas taikė retai, todėl jas reikėtų pakeisti glaustesnėmis taikytinomis nuostatomis;
__________________
__________________
10 OJ L 134, 30.4.2004, p. 1.
10 OJ L 134, 30.4.2004, p. 1.
11 OJ L 134, 30.4.2004, p. 114.
11 OJ L 134, 30.4.2004, p. 114.
Pakeitimas 88
Pasiūlymas dėl reglamento
7a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a)  konkursų dalyvių iš trečiųjų šalių patekimas į Sąjungos viešųjų pirkimų rinkas turėtų būti nustatytas remiantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvomis 2014/.../ES12 , 2014/.../ES13 ir 2014/.../ES14;
__________________
12 .... m. ....... .... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/.../ES dėl viešųjų pirkimų (OL L ...).
13 .... m. ....... .... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/.../ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų (OL  L ...).
14 .... m. ....... .... d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/.../ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo (OL L ...)
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)   pagal SESV 207 straipsnį, bendra prekybos politika viešųjų pirkimų srityje turi būti grindžiama vienodais principais;
(8)   pagal SESV 207 straipsnį, bendra prekybos politika viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje turi būti grindžiama vienodais principais;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
9 konstatuojamoji dalis
(9)   siekiant Sąjungos ir trečiųjų šalių ūkio subjektams, perkančiosioms organizacijoms ar subjektams užtikrinti teisinį tikrumą, tarptautiniai įsileidimo į rinką įsipareigojimai, kuriuos viešųjų pirkimų srityje Sąjunga prisiėmė trečiųjų šalių atžvilgiu, turėtų būti įtvirtinti ES teisės sistemoje, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų taikymas. Komisija turėtų paskelbti esamų Europos Sąjungos įsileidimo į rinką tarptautinių įsipareigojimų taikymo gaires. Tos gairės turėtų būti nuolat atnaujinamos ir teikti patogią naudoti informaciją;
(9)   siekiant Sąjungos ir trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams, perkančiosioms organizacijoms ar subjektams užtikrinti teisinį tikrumą, tarptautiniai įsileidimo į rinką įsipareigojimai, kuriuos viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje Sąjunga prisiėmė trečiųjų šalių atžvilgiu, turėtų būti įtvirtinti ES teisės sistemoje, kad būtų užtikrintas veiksmingas jų taikymas. Komisija turėtų paskelbti esamų Europos Sąjungos įsileidimo į rinką tarptautinių įsipareigojimų taikymo gaires. Tos gairės turėtų būti nuolat atnaujinamos ir teikti patogią naudoti informaciją;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a)  Komisija turėtų užtikrinti, kad ji nefinansuotų programų, pagal kurias tarptautinių viešųjų pirkimų sutartys sudaromos ar vykdomos prieštaraujant direktyvose dėl viešųjų pirkimų (2011/0438(COD), 2011/0439(COD) ir 2011/0437(COD)) nustatytiems principams;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)   siekiant pagerinti ES ūkio subjektų patekimą į tam tikrų trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas, kurios saugomos ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis, ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas Europos bendrojoje rinkoje reikia, kad požiūris į trečiųjų šalių prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, būtų suderintas visoje Europos Sąjungoje;
(10)   siekiant pagerinti ES ekonominės veiklos vykdytojų patekimą į tam tikrų trečiųjų šalių viešųjų pirkimų ir koncesijų rinkas, kurios saugomos ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis, ir išlaikyti vienodas konkurencijos sąlygas Europos bendrojoje rinkoje reikia, kad požiūris į trečiųjų šalių prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai, būtų suderintas visoje Europos Sąjungoje;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)  todėl reikėtų nustatyti kilmės taisykles, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai žinotų, ar prekėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Prekės kilmė turėtų būti nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą12, 22–26 straipsnius. Pagal tą reglamentą prekės laikytinos Sąjungos prekėmis, jeigu jos visiškai išgautos arba pagamintos Sąjungoje. Jeigu prekės buvo gaminamos vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, jos turėtų būti laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. Paslaugos kilmė turėtų būti nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. 9 konstatuojamojoje dalyje numatytose gairėse turėtų būti išaiškinta, kaip praktiškai taikyti kilmės taisykles;
(11)  todėl reikėtų nustatyti kilmės taisykles, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai žinotų, ar prekėms ir paslaugoms taikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Prekės kilmė turėtų būti nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 59–63 straipsnius, įskaitant papildomas nuostatas, kurios turi būti priimtos pagal jo 65 straipsnį. Pagal tą reglamentą prekės laikytinos Sąjungos prekėmis, jeigu jos visiškai išgautos arba pagamintos Sąjungoje. Jeigu prekės buvo gaminamos vienoje ar daugiau trečiųjų šalių, jos turėtų būti laikomos kilusiomis iš tos šalies, kurioje buvo atliekamas baigiamasis, svarbus, ekonomiškai pagrįstas jų perdirbimo arba apdorojimo procesas tam tikslui įrengtoje įmonėje, o šio proceso metu buvo pagamintas naujas produktas arba atliktas svarbus to produkto gamybos etapas. Paslaugos kilmė turėtų būti nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. Paslaugos kilmės nustatymas turėtų būti atliktas atsižvelgiant į Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (angl. General Agreement on Trade in Services, GATS). Nuostatomis, kuriomis apibrėžiamos paslaugos kilmės nustatymo taisyklės, turėtų būti neleidžiama apeiti patekimo į Sąjungos viešųjų pirkimų rinką apribojimų steigiant „pašto dėžutės“ funkcijas atliekančias bendroves. 9 konstatuojamojoje dalyje numatytose gairėse turėtų būti išaiškinta, kaip praktiškai taikyti kilmės taisykles;
_____________
12 OL L 302, 1992 10 19, p. 1
Pakeitimai 14 ir 89
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)   Komisija turėtų įvertinti, ar pritarti tam, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [….] [….]….dėl koncesijos sutarčių skyrimo13], pašalintų iš prekių ir paslaugų sutarčių, kurių numatoma vertė yra lygi 5 000 000 EUR arba didesnė, skyrimo procedūrų prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai.
(12)   jei Komisija inicijuoja išorinį viešųjų pirkimų tyrimą, kad būtų galima nustatyti, ar iš esmes netrūksta abipusiškumo užtikrinant patekimą į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinką, tai Komisija turėtų įvertinti, ar pritarti tam, kad perkančiosios organizacijos ar subjektai, kaip apibrėžta Direktyvose [2004/17/EB, 2004/18/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje [….] [….]….dėl koncesijos sutarčių skyrimo13], pašalintų iš prekių ir paslaugų sutarčių, kurių numatoma vertė yra lygi 5 000 000 EUR arba didesnė, skyrimo procedūrų prekes ir paslaugas, kurioms netaikomi Europos Sąjungos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai. Tai netaikoma procedūroms, susijusiomis su sutarčių dėl prekių ir paslaugų, kurių kilmė yra Europos ekonominei erdvei priklausančios šalys, kaip apibrėžta atitinkamose kilmės taisyklėse, taip pat sutarčių dėl prekių ir paslaugų, kurių kilmė yra šalys, besinaudojančios programa „Viskas, išskyrus ginklus“ (angl. Everything But Arms), kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/20121 IV priede, taip pat sutarčių dėl prekių ir paslaugų, kurių kilmė yra besivystančios šalys, laikomos pažeidžiamomis dėl įvairinimo stokos ir nepakankamos integracijos tarptautinėje prekybos sistemoje, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priede, skyrimu;
________________
________________
13 OL L….
13 OL L….
13a 2012  m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008 (OL L 303, 2012 10 31, p. 1).
Pakeitimai 15 ir 90
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)   siekiant skaidrumo perkančiosios organizacijos ar subjektai, ketinantys pasinaudoti savo galiomis pagal šį reglamentą ir iš sutarčių skyrimo procedūrų pašalinti prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pasiūlymus, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % tų prekių ar paslaugų vertės, turėtų apie tai informuoti ūkio subjektus Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbiamame skelbime apie pirkimą;
(13)   siekiant skaidrumo perkančiosios organizacijos ar subjektai, ketinantys pasinaudoti savo galiomis pagal šį reglamentą ir iš sutarčių arba koncesijų skyrimo procedūrų pašalinti prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pasiūlymus, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % tų prekių ar paslaugų vertės, turėtų apie tai informuoti ekonominės veiklos vykdytojus techninių specifikacijų arba aprašomojo dokumento įžanginėje dalyje, kaip nurodyta Direktyvos [2014/.../ES] dėl viešųjų pirkimų 2 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Direktyvos [2014/…/ES] dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, 2 straipsnio 15 punkte arba techninių ir veikimo reikalavimų įžanginėje dalyje, kaip nurodyta Direktyvos [2014/…/ES] dėl koncesijos sutarčių skyrimo 2 straipsnio 13 dalyje;
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)  kai numatoma sutarčių vertė mažesnė nei 5 000 000 EUR, Komisija turėtų patvirtinti ketinamą pašalinimą, jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į rinką. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija turėtų patvirtinti atmetimą tuo atveju, kai trečioji šalis nesiliauja taikiusi ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, dėl kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo, turėtų būti daroma tada, kai ES ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis;
(15)  kai numatoma sutarčių ir koncesijų vertė mažesnė nei 5 000 000 EUR, Komisija turėtų patvirtinti ketinamą pašalinimą, jei Sąjungos ir šalies, kuri yra prekių ir (arba) paslaugų kilmės šalis, tarptautiniuose susitarimuose viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje yra aiški Sąjungos išlyga dėl prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, įsileidimo į rinką. Jei tokio susitarimo nėra, Komisija turėtų patvirtinti atmetimą tuo atveju, kai trečioji šalis nesiliauja taikiusi ribojamąsias priemones viešųjų pirkimų arba koncesijų sutarčių skyrimo srityje, dėl kurių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo. Prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo, turėtų būti daroma tada, kai ES ekonominės veiklos vykdytojai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami viešųjų pirkimų arba koncesijų sutarčių skyrimo srityje taikant ribojamąsias priemones arba kai dideli sunkumai, su kuriais susiduria Europos įmonės, siekdamos užsitikrinti sutarčių ir koncesijų skyrimą trečiosiose šalyse, ir apie kuriuos praneša Komisijai, kyla dėl to, kad valdžios institucijos nesilaiko tarptautinės darbo teisės nuostatų, išvardytų [...] Direktyvos [...] (2014) dėl viešųjų pirkimų XI priede ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų viešųjų pirkimų, [...] (2014) XIV priede;
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
16 konstatuojamoji dalis
(16)  vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija turėtų išnagrinėti, kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų. Ji taip pat turėtų išnagrinėti, kiek valdžios institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus;
(16)  vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija turėtų išnagrinėti, kiek atitinkamos šalies įstatymais dėl viešųjų pirkimų ir koncesijų užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų ir koncesijų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ekonominės veiklos vykdytojų. Ji taip pat turėtų išnagrinėti, kiek valdžios institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ekonominės veiklos vykdytoją arba kokiu mastu dideli sunkumai, su kuriais susiduria Europos įmonės, siekdamos užsitikrinti sutarčių ir koncesijų skyrimą trečiosiose šalyse, ir apie kuriuos praneša Komisijai, kyla dėl to, kad valdžios institucijos nesilaiko tarptautinės darbo teisės nuostatų, išvardytų [...] Direktyvos [...] (2014) dėl viešųjų pirkimų XI priede ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų viešųjų pirkimų, [...] (2014) XIV priede;
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a)  vertindamos prekių ir (arba) paslaugų, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pasiūlymus, perkančiosios organizacijos ir Komisija turėtų įsitikinti, kad laikomasi sąžiningos prekybos kriterijų, taip pat darbo teisių ir aplinkos apsaugos standartų, kaip nustatyta [...] Direktyvos dėl viešųjų pirkimų [...] (2014) XXX 15 straipsnio 2 dalyje ir 11 priede;
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
17 konstatuojamoji dalis
(17)  Komisija turėtų pajėgti užkirsti kelią galimam neigiamam pašalinimo poveikiui vykdomoms prekybos deryboms su atitinkama šalimi. Todėl jei šalis pradeda esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje ir Komisija mano, kad artimiausiu metu galima pagrįstai tikėtis viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų nutraukimo, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies vienus metus negalėtų būti šalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų;
(17)  Komisija turėtų pajėgti užkirsti kelią galimam neigiamam pašalinimo poveikiui vykdomoms prekybos deryboms su atitinkama šalimi. Todėl jei šalis pradeda esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų ir (arba) koncesijų srityje ir Komisija mano, kad artimiausiu metu galima pagrįstai tikėtis viešųjų pirkimų ir (arba) koncesijų ribojamųjų veiksmų nutraukimo, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies vienus metus negalėtų būti šalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų;
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
18 konstatuojamoji dalis
(18)  atsižvelgiant į tai, kad bendra prekybos politika apima trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į Sąjungos viešųjų pirkimų rinką, valstybėms narėms ir jų perkančiosioms organizacijoms ar subjektams neturėtų būti suteikta teisė apriboti trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į jų konkursų procedūras kitomis priemonėmis nei tos, kurios numatytos šiame reglamente;
(18)  atsižvelgiant į tai, kad bendra prekybos politika apima trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į Sąjungos viešųjų pirkimų ir koncesijų rinką, valstybėms narėms ir jų perkančiosioms organizacijoms ar subjektams neturėtų būti suteikta teisė apriboti trečiųjų šalių prekių ir paslaugų patekimą į jų konkursų procedūras kitomis priemonėmis nei tos, kurios numatytos šiame reglamente arba atitinkamame Sąjungos teisės akte;
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
19 konstatuojamoji dalis
(19)  kadangi perkančiosioms organizacijoms ar subjektams sunkiau įvertinti konkursų dalyvių paaiškinimus, kai pasiūlyme ne Europos Sąjungos kilmės nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, vertinant neįprastai mažą pasiūlytą kainą reikėtų numatyti aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Perkančioji organizacija ar subjektas, kuris ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą kainą, turėtų taikyti ne tik taisykles, nustatytas Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnyje ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnyje, bet ir apie ketinimą informuoti raštu kitus konkurso dalyvius nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis. Tai leistų tiems dalyviams padėti tiksliau įvertinti, ar konkurso laimėtojas pajėgus iki galo įvykdyti sutartį konkurso dokumentuose išdėstytomis sąlygomis. Todėl papildoma informacija padėtų vienodinti sąlygas ES viešųjų pirkimų rinkoje;
(19)  kadangi perkančiosioms organizacijoms ar subjektams sunkiau įvertinti konkursų dalyvių paaiškinimus, kai pasiūlyme ne Europos Sąjungos kilmės nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, vertinant neįprastai mažą pasiūlytą kainą reikėtų numatyti aukštesnius skaidrumo reikalavimus. Gali būti, kad pasiūlymai, kuriuose nurodyta neįprastai maža darbų, prekių ar paslaugų kaina, grindžiami techniškai, ekonomiškai ar teisiškai nepagrįstomis prielaidomis ar praktika. Perkančioji organizacija ar subjektas, kuris ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą kainą, turėtų taikyti ne tik taisykles, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/XXX/ES13a 69 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/XXX/ES13b 79 straipsnyje, bet ir apie ketinimą informuoti raštu kitus konkurso dalyvius nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis. Kai konkurso dalyvis negali pateikti pakankamo paaiškinimo, perkančiajai organizacijai reikėtų suteikti teisę atmesti pasiūlymą. Tai leistų tiems dalyviams padėti tiksliau įvertinti, ar konkurso laimėtojas pajėgus iki galo įvykdyti sutartį konkurso dokumentuose išdėstytomis sąlygomis. Todėl papildoma informacija padėtų vienodinti sąlygas ES viešųjų pirkimų rinkoje;
_________________
13a Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/XXX/ES dėl viešųjų pirkimų (OL XXX) (2011/0438(COD)).
13b Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/XXX/ES dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų (OL XXX) (2011/0439(COD)).
Pakeitimai 22 ir 91
Pasiūlymas dėl reglamento
20 konstatuojamoji dalis
(20)  Komisijai turėtų būti suteikta teisė savo iniciatyva arba suinteresuotosioms šalims ar valstybei narei paprašius pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl trečiosios šalies galimai vykdomų viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų. Tyrime pirmiausia atsižvelgiama į tai, kad Komisija pagal 6 straipsnio 2 dalį patvirtino keletą su trečiąja šalimi susijusių ketinamo pašalinimo atvejų. Tokios tyrimo procedūros turėtų vykti nepažeidžiant 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3286/94, nustatančio Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą14;
(20)  Komisijai turėtų būti suteikta teisė savo iniciatyva arba suinteresuotosioms šalims ar valstybei narei paprašius pradėti išorės tyrimą dėl trečiosios šalies galimai vykdomų viešųjų pirkimų ir koncesijų ribojamųjų veiksmų. Priimdama sprendimą pradėti išorės tyrimo procedūrą, Komisija turėtų atsižvelgti į perkančiųjų organizacijų ir (arba) subjektų arba valstybių narių pateiktų prašymų skaičių. Tokios tyrimo procedūros turėtų vykti nepažeidžiant 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3286/94, nustatančio Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą14;
________________
________________
14.OL L 349, 1994 12 31
14.OL L 349, 1994 12 31
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl reglamento
21 konstatuojamoji dalis
(21)   kai remdamasi turima informacija Komisija turi pagrindo manyti, kad trečioji šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ribojamuosius veiksmus, jai turėtų būti suteikta teisė pradėti tyrimą. Jei viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų vykdymas trečiojoje šalyje patvirtinamas, Komisija turėtų pakviesti atitinkamą šalį pradėti konsultacijas siekdama ūkio subjektams, prekėms ir paslaugoms pagerinti dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose galimybes toje šalyje;
(21)   kai remdamasi turima informacija Komisija turi pagrindo manyti, kad trečioji šalis atliko ar nuolat vykdo viešųjų pirkimų ir koncesijų ribojamuosius veiksmus, jai turėtų būti suteikta teisė pradėti tyrimą. Jei viešųjų pirkimų ribojamųjų veiksmų vykdymas trečiojoje šalyje patvirtinamas, Komisija turėtų pakviesti atitinkamą šalį pradėti konsultacijas siekdama ekonominės veiklos vykdytojams, prekėms ir paslaugoms pagerinti dalyvavimo viešųjų pirkimų konkursuose galimybes toje šalyje;
Pakeitimas 24
Pasiūlymas dėl reglamento
22 konstatuojamoji dalis
(22)   jei konsultacijos su atitinkama šalimi nepadėjo pakankamai pagerinti ES ūkio subjektų, prekių ir paslaugų galimybių viešųjų pirkimų konkursuose, Komisija turėtų imtis atitinkamų ribojamųjų priemonių;
(22)   jei konsultacijos su atitinkama šalimi nepadėjo per pagrįstą laikotarpį pakankamai pagerinti ES ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų galimybių viešųjų pirkimų konkursuose arba taisomosios priemonės, kurių ėmėsi atitinkama trečioji šalis, nėra laikomos patenkinamomis, Komisija turėtų imtis atitinkamų ribojamųjų priemonių;
Pakeitimas 25
Pasiūlymas dėl reglamento
23 konstatuojamoji dalis
(23)  tokios priemonės galėtų būti privalomas trečiosios šalies prekių ir paslaugų pašalinimas iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų arba privalomas antkainio nustatymas pasiūlymui, sudarytam iš tos šalies kilmės prekių ir paslaugų. Siekiant išvengti tų priemonių apėjimo gali prireikti pašalinti tam tikrus užsieniečių kontroliuojamus ar nuosavybės teise valdomus Europos Sąjungoje įsisteigusius juridinius asmenis, kurių didelė verslo dalis nėra vykdoma taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai susijusi su atitinkamos valstybės narės ekonomika. Atitinkamos priemonės neturėtų būti neproporcingos viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams, dėl kurių jos taikomos;
(23)  tokios priemonės galėtų būti privalomas trečiosios šalies prekių ir paslaugų pašalinimas iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų procedūrų arba koncesijų skyrimo procedūrų arba privalomas antkainio nustatymas pasiūlymui, sudarytam iš tos šalies kilmės prekių ir paslaugų. Siekiant išvengti tų priemonių apėjimo gali prireikti pašalinti tam tikrus užsieniečių kontroliuojamus ar nuosavybės teise valdomus Europos Sąjungoje įsisteigusius juridinius asmenis, kurių didelė verslo dalis nėra vykdoma taip, kad būtų tiesiogiai ir realiai susijusi su atitinkamos valstybės narės ekonomika. Atitinkamos priemonės neturėtų būti neproporcingos viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams, dėl kurių jos taikomos, ir turėtų būti taikomos ne ilgiau kai penkerių metų laikotarpį, kuris gali būti pratęstas kitam penkerių metų laikotarpiui;
Pakeitimas 26
Pasiūlymas dėl reglamento
24 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(24a)  be to, siekiant tinkamai įtraukti aplinkos apsaugos, socialinius ir darbo reikalavimus, būtina, kad perkančiosios organizacijos imtųsi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad būtų laikomasi aplinkos, socialinės ir darbo teisės srityse nustatytų pareigų, kurios taikomos darbų vykdymo vietoje ir kyla pagal tarptautinius įsipareigojimus, nacionalinio ir Sąjungos lygio teisės aktus, reglamentus, potvarkius ir sprendimus bei pagal kolektyvines sutartis;
Pakeitimas 27
Pasiūlymas dėl reglamento
26 konstatuojamoji dalis
(26)   atsižvelgiant į Sąjungos bendrą politiką mažiausiai išsivysčiusių šalių atžvilgiu, nustatytą, inter alia, 2008 m. liepos 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 732/2008 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo nuo 2009 m. sausio 1 d., prekes ir paslaugas iš tų šalių reikėtų prilyginti Sąjungos prekėms ir paslaugoms;
(26)   atsižvelgiant į Sąjungos bendros politikos tikslą remti besivystančių šalių ekonomikos augimą ir jų integraciją į pasaulinės vertės grandinę, kuri yra Sąjungos kuriamos bendrosios lengvatų sistemos pagrindas, kaip pabrėžiama Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 978/2012, prekes ir paslaugas iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, kurios naudojasi programa „Viskas, išskyrus ginklus“ (angl. Everything But Arms), taip pat prekes ir paslaugas iš besivystančių šalių, kurios laikomos pažeidžiamomis dėl įvairinimo stokos ir nepakankamos integracijos tarptautinėje prekybos sistemoje, kaip atitinkamai apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 dėl bendrųjų tarifų lengvatų sistemos taikymo IV ir VII prieduose, reikėtų prilyginti Sąjungos prekėms ir paslaugoms;
Pakeitimas 28
Pasiūlymas dėl reglamento
27 konstatuojamoji dalis
(27)   siekiant į Europos Sąjungos teisinę sistemą įtraukti įsileidimo į rinką tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus viešųjų pirkimų srityje šiam reglamentui įsigaliojus, Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti įgaliota priimti aktus, kuriais būtų pakeičiamas šio reglamento priede pateiktas tarptautinių susitarimų sąrašas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
(27)   siekiant į Europos Sąjungos teisinę sistemą įtraukti įsileidimo į rinką tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje šiam reglamentui įsigaliojus, Komisija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį turėtų būti įgaliota priimti aktus, kuriais būtų pakeičiamas šio reglamento priede pateiktas tarptautinių susitarimų sąrašas. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 29
Pasiūlymas dėl reglamento
30 konstatuojamoji dalis
(30)  Komisija bent kartą per trejus metus turėtų pateikti ataskaitą apie šio reglamento taikymą;
(30)  Komisija bent kartą per trejus metus turėtų pateikti ataskaitą apie šio reglamento taikymą. Komisija savo ataskaitoje turėtų įvertinti šio reglamento veikimą, taip pat pažangą, padarytą siekiant abipusiškumo atveriant viešųjų pirkimų rinkas. Kartu su antrąja ataskaita dėl šio reglamento taikymo, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus šešeriems metams po reglamento įsigaliojimo, Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl reglamento patobulinimo arba pateikti pagrįstą paaiškinimą, kodėl, Komisijos nuomone, šio reglamento pakeitimų daryti nereikia. Komisijai nepateikus pasiūlymo ar pagrįsto paaiškinimo, kodėl, Komisijos nuomone, šio reglamento pakeitimų daryti nereikia, šio reglamento taikymas turėtų būti nutrauktas;
Pakeitimas 30
Pasiūlymas dėl reglamento
31 konstatuojamoji dalis
(31)   laikantis proporcingumo principo būtina ir siekiant pagrindinio tikslo (sukurti bendrą išorės politiką viešųjų pirkimų srityje) tiktų nustatyti taisykles, taikomas prekėms ir paslaugoms, kurioms negalioja Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Šis reglamentas dėl trečiųjų šalių ūkio subjektų, prekių ir paslaugų įsileidimo neviršija to, kas būtina išsikeltiems tikslams pasiekti laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalies;
(31)   laikantis proporcingumo principo būtina ir siekiant pagrindinio tikslo (sukurti bendrą išorės politiką viešųjų pirkimų ir koncesijų srityje) tiktų nustatyti taisykles, taikomas prekėms ir paslaugoms, kurioms negalioja Europos Sąjungos tarptautiniai įsipareigojimai. Šis reglamentas dėl trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojų, prekių ir paslaugų įsileidimo neviršija to, kas būtina išsikeltiems tikslams pasiekti laikantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalies;
Pakeitimas 31
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 1 dalis
1.  Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kaip Sąjungos perkančiosios organizacijos ir subjektai gali skirti darbų arba darbo atlikimo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytos trečiųjų šalių prekės ir paslaugos, ir nustatomos procedūros, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas.
1.  Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės, kaip Sąjungos perkančiosios organizacijos ir subjektai gali skirti darbų arba darbo atlikimo, prekių tiekimo ir paslaugų teikimo sutartis, kuriose numatytos trečiųjų šalių prekės ir paslaugos, ir nustatomos procedūros, kuriomis remiamos derybos dėl Sąjungos prekių ir paslaugų patekimo į trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkas. Valstybės narės arba jų perkančiosios organizacijos ir (arba) subjektai gali apriboti trečiosios šalies prekių ir paslaugų prieigos prie savo viešųjų konkursų procedūrų galimybę vien tik šiame reglamente nurodytomis priemonėmis arba taikant atitinkamus Sąjungos teisės aktus.
Pakeitimas 93
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Šis reglamentas taikomas skiriant sutartis, kai prekės ir paslaugos perkamos valstybės reikmėms ir nesiekiant komerciniais tikslais perparduoti ar panaudoti jų gaminant prekes arba kuriant paslaugas, kurios būtų komerciškai parduodamos.
Šis reglamentas taikomas skiriant sutartis, kai prekės ir paslaugos perkamos valstybės reikmėms, skiriant valstybės reikmėms atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų koncesijas ir nesiekiant komerciniais tikslais perparduoti ar panaudoti jų gaminant prekes arba kuriant paslaugas, kurios būtų komerciškai parduodamos.
Pakeitimas 33
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies a punktas
a)   tiekėjas – fizinis arba juridinis asmuo, rinkoje siūlantis prekes;
a)   ekonominės veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo arba viešojo sektoriaus subjektas, arba tokių asmenų ir (arba) subjektų grupė, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus ar darbą, tiekti produktus arba teikti paslaugas;
Pakeitimas 34
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies b punktas
b)   paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, rinkoje siūlantis darbų arba darbo įvykdymą arba paslaugų teikimą;
b)   konkurso dalyvis – pasiūlymą pateikęs ekonominės veiklos vykdytojas;
Pakeitimas 35
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies d punktas
d)   reglamentuojamosios prekės ar paslaugos – prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria Sąjunga sudarė joms taikomą viešųjų pirkimų srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus, tarptautinį susitarimą. Šio reglamento I priede pateiktas tokių susitarimų sąrašas;
d)   reglamentuojamosios prekės ar paslaugos – prekės ar paslaugos, kurių kilmės šalis yra šalis, su kuria Sąjunga sudarė joms taikomą viešųjų pirkimų ir koncesijų srities, apimančios įsileidimo į rinką įsipareigojimus, tarptautinį susitarimą. Šio reglamento I priede pateiktas tokių susitarimų sąrašas;
[Šis pakeitimas taikomas visam teisės akto tekstui (kai minimi viešieji pirkimai, nurodomos ir koncesijos). Jį priėmus atitinkamus techninius pakeitimus reikės padaryti visame tekste].
Pakeitimas 39
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 1 dalies g a punktas (naujas)
ga)  esminis abipusiškumo trūkumas reiškia, kad yra teisėkūros, reguliavimo ar administravimo priemonė, procedūra ar praktika, kurią nustatė arba taikė valdžios institucijos ar atskiri perkantieji subjektai trečiojoje valstybėje ir kuria ribojama prieiga prie viešųjų pirkimų arba koncesijų rinkų, ir dėl to rimtai ir nuolat diskriminuojami Sąjungos ekonominės veiklos vykdytojai, prekės ar paslaugos.
Be to, manoma, kad yra esminis abipusiškumo trūkumas, kai sunkumai, su kuriais susiduria Europos įmonės, siekdamos sudaryti sutartis ir koncesijas trečiosiose šalyse, ir apie kuriuos praneša Komisijai, kyla dėl to, kad valdžios institucijos nesilaiko tarptautinės darbo teisės nuostatų, išvardytų [...] Direktyvos [...] (2014) XXX dėl viešųjų pirkimų XI priede ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų viešųjų pirkimų, [...] (2014) XIV priede;
Pakeitimas 36
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies b punktas
b)  terminas „ūkio subjektas“ apima ir tiekėjo, ir paslaugų teikėjo sąvokas;
Išbraukta.
Pakeitimas 37
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies c punktas
c)  pasiūlymą pateikęs ūkio subjektas vadinamas dalyviu;
Išbraukta.
Pakeitimas 38
Pasiūlymas dėl reglamento
2 straipsnio 2 dalies e punktas
e)   privalomas antkainis – perkančiųjų organizacijų ar subjektų prievolė padidinti, su tam tikromis išimtimis, sutarties skyrimo procedūrose pasiūlytas paslaugų ir (arba) prekių, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys, kainas.
e)   privalomas antkainis – perkančiųjų organizacijų ar subjektų pareiga padidinti, su tam tikromis išimtimis, sutarties skyrimo procedūrose arba koncesijos skyrimo procedūrose pasiūlytas paslaugų ir (arba) prekių, kurių kilmės šalis yra tam tikros trečiosios šalys, kainas.
[Šis pakeitimas taikomas visam teisės akto tekstui (kai minimos sutarties skyrimo procedūros, nurodomos ir koncesijų suteikimo procedūros, tai galioja tiek vienaskaitai, tiek daugiskaitai). Jį priėmus atitinkamus techninius pakeitimus reikės padaryti visame tekste].
Pakeitimas 40
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 1 dalis
1.   Prekės kilmė nustatoma pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą18, 22–26 straipsnius.
1.   Prekės kilmė nustatoma pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 59–63 straipsnius, įskaitant papildomas nuostatas, kurios turi būti priimtos pagal jo 65 straipsnį.
__________________
18 OL L 302, 1992 10 19, p. 1
Pakeitimas 41
Pasiūlymas dėl reglamento
3 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis
Paslaugos kilmė nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. Paslaugos teikėjo kilmės šalis yra:
Paslaugos kilmė nustatoma remiantis fizinio ar juridinio asmens kilme. Paslaugą teikiančio ekonominės veiklos vykdytojo kilmės šalis yra:
Pakeitimas 42
Pasiūlymas dėl reglamento
4 straipsnis
Požiūris į reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas
Požiūris į reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas
Skirdamos darbų ir (arba) darbo atlikimo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis perkančiosios organizacijos ar subjektai vienodai vertina reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas ir Europos Sąjungos kilmės prekes ir paslaugas.
Skirdamos darbų ir (arba) darbo atlikimo, prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sutartis arba darbų vykdymo ar paslaugų teikimo koncesijas perkančiosios organizacijos ar subjektai vienodai vertina reglamentuojamąsias prekes ir paslaugas ir Sąjungos kilmės prekes ir paslaugas.
Prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios šalys, išvardytosios Reglamento (EB) Nr. 732/2008 I priede, sudaromos tokios pačios sąlygos kaip reglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms.
Prekėms ir paslaugoms, kurių kilmės šalys yra mažiausiai išsivysčiusios šalys, išvardytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 IV priede, arba besivystančios šalys, kurios laikomos pažeidžiamomis dėl įvairinimo stokos ir nepakankamos integracijos į pasaulio ekonomiką, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 978/2012 VII priede, sudaromos tokios pačios sąlygos kaip reglamentuojamosioms prekėms ir paslaugoms.
Pakeitimas 43
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 1 dalis
1.   Kai numatoma sutarčių vertė yra lygi 5 000 000 EUR be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar didesnė, perkančiųjų organizacijų ar subjektų prašymu Komisija toliau išdėstytomis sąlygomis įvertina, ar pritarti procedūrų pasiūlymų su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pašalinimui iš sutarčių skyrimo, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės.
1.   Kai numatoma sutarčių vertė yra lygi 5 000 000 EUR be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar didesnė, perkančiųjų organizacijų ar subjektų prašymu Komisija, pradėjusi išorės tyrimą dėl viešųjų pirkimų, kaip numatyta 8 straipsnyje, ir Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbusi pranešimą apie šio tyrimo pradžią, toliau išdėstytomis sąlygomis įvertina, ar pritarti procedūrų pasiūlymų su nereglamentuojamosiomis prekėmis ir paslaugomis, kurių kilmės šalis nėra Sąjunga, pašalinimui iš sutarčių skyrimo, jei nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų vertė viršija 50 % visų pasiūlymo apimamų prekių ar paslaugų vertės.
Pakeitimas 44
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Perkančiosios organizacijos ar subjektai, kurie ketina paprašyti pašalinti dalyvį iš sutarčių skyrimo procedūrų remdamosi 1 dalimi, tai nurodo pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį, arba pagal Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 26 straipsnį skelbiamame pranešime apie pirkimą.
Perkančiosios organizacijos ar subjektai, pagal 1 dalies reikalavimus privalantys pašalinti dalyvius iš sutarčių skyrimo procedūrų remdamiesi 1 dalimi, tai aiškiai nurodo techninių specifikacijų arba aprašomojo dokumento įžanginėje dalyje, kaip nurodyta Direktyvos [2014/.../ES] dėl viešųjų pirkimų 2 straipsnio 15 punkte ir Direktyvoje [2014/…/ES] dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, arba techninių ir veikimo reikalavimų įžanginėje dalyje, kaip nurodyta Direktyvos [2014/…/ES] dėl koncesijos sutarčių skyrimo 2 straipsnio 13 punkte.
Pakeitimas 45
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Perkančiosios organizacijos ar subjektai, gavę 1 dalies sąlygas atitinkančius pasiūlymus, kuriuos dėl tų priežasčių ketina paprašyti pašalinti, apie tai praneša Komisijai. Pranešimo procedūros metu perkančioji organizacija ar subjektas gali toliau analizuoti pasiūlymus.
Perkančiosios organizacijos ar subjektai, gavę 1 dalies sąlygas atitinkančius pasiūlymus, kuriuos dėl tų priežasčių pašalina, per aštuonias kalendorines dienas apie tai praneša Komisijai. Pranešimo procedūros metu perkančioji organizacija ar subjektas gali toliau analizuoti pasiūlymus.
Pakeitimas 46
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos b punktas
b)   sutarties objekto aprašymas;
b)   sutarties arba koncesijos objekto aprašymas;
Pakeitimas 47
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies ketvirtos pastraipos d a punktas (naujas)
da)  tinkamais atvejais – kita informacija, kuri, Komisijos nuomone, yra naudinga.
Pakeitimas 48
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies penkta pastraipa
Komisija gali paprašyti perkančiosios organizacijos ar subjekto pateikti papildomos informacijos.
Išbraukta.
Pakeitimas 49
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 2 dalies šešta pastraipa
Ta informacija pateikiama per 8 darbo dienas, skaičiuojamas nuo pirmos darbo dienos po to, kai buvo gautas prašymas pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija per šį laikotarpį negauna jokios informacijos, 3 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas tol, kol Komisija gaus prašytą informaciją.
Ta informacija pateikiama per 8 kalendorines dienas, skaičiuojamas nuo pirmos kalendorinės dienos po to, kai buvo gautas prašymas pateikti papildomos informacijos. Jei Komisija per šį laikotarpį negauna jokios informacijos, 3 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas tol, kol Komisija gaus prašytą informaciją.
Pakeitimas 50
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 3 dalis
3.   1 dalyje nurodytų sutarčių atžvilgiu Komisija priima įgyvendinamąjį aktą dėl ketinimo pašalinti patvirtinimo per du mėnesius nuo pirmos darbo dienos po tos, kurią ji gavo pranešimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. Šį laikotarpį galima pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams pateisinamais atvejais, visų pirma dėl to, kad pranešime arba prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra neišsami arba netiksli, arba dėl to, kad iš esmės pasikeičia pranešti faktai. Jei pasibaigus šiam dviejų mėnesių laikotarpiui arba pratęstam laikotarpiui Komisija nepriėmė sprendimo pašalinimui patvirtinti ar nepatvirtinti, laikoma, kad Komisija pašalinimo nepatvirtino.
3.   Kai Komisija nustato, kad prekių ir (arba) paslaugų, kurias siūloma pašalinti, atveju iš esmės trūksta abipusiškumo, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalies ga punkte, ji priima įgyvendinimo aktą, kuriuo patvirtinamas pasiūlymų, dėl kurių atliktas tyrimas pagal 17 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą, pašalinimas. Įgyvendinimo aktas priimamas per vieno mėnesio laikotarpį, kuris pradedamas skaičiuoti pirmąją kalendorinę dieną po to, kai pateikiamas 1 dalyje nurodytas prašymas. Šį laikotarpį galima pratęsti vieną kartą ne ilgiau kaip vienu mėnesiu pateisinamais atvejais, visų pirma dėl to, kad pranešime arba prie jo pridėtuose dokumentuose pateikta informacija yra neišsami arba netiksli, arba dėl to, kad iš esmės pasikeičia pranešti faktai. Jei pasibaigus šiam vieno mėnesio laikotarpiui arba pratęstam laikotarpiui Komisija nepriėmė sprendimo pašalinimui patvirtinti ar nepatvirtinti, laikoma, kad Komisija pašalinimo nepatvirtino.
Tas pašalinimas – laikina priemonė; jis taikomas laukiant, kol bus užbaigtas pagal 8 straipsnį numatytas išorės tyrimas dėl viešųjų pirkimų, kol bus pateiktos pagal 9 straipsnį numatytos konsultavimosi procedūros išvados ir, prireikus, priimtos priemonės, ribojančios nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų patekimą į Sąjungos viešųjų pirkimų rinką, kaip numatyta 10 straipsnyje.
Pakeitimas 51
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalies pirmos pastraipos b punktas
b)  kai a dalyje nurodyto susitarimo nėra ir, trečiajai šaliai nesiliaujant taikyti ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo.
b)  kai a punkte nurodyto susitarimo nėra ir, trečiajai šaliai nesiliaujant taikyti ribojamųjų viešųjų pirkimų ar koncesijos skyrimo priemonių, Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo, ypač kai šios ribojamosios priemonės kenkia Sąjungos pramonės politikai.
Pakeitimas 52
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
Taikant b punktą daroma prielaida, kad iš esmės trūksta abipusiškumo tada, kai Sąjungos ūkio subjektai, prekės ir paslaugos nuolat rimtai diskriminuojami ribojamosiomis viešųjų pirkimų priemonėmis.
Išbraukta.
Pakeitimas 53
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 5 dalis
5.  Vertindama, ar iš esmės trūksta abipusiškumo, Komisija išnagrinėja:
Išbraukta.
a)  kiek atitinkamos šalies viešųjų pirkimų įstatymais užtikrinamas skaidrumas pagal tarptautinius viešųjų pirkimų srities standartus ir ar neleidžiama diskriminuoti Sąjungos prekių, paslaugų ir ūkio subjektų;
b)  kiek valdžios įstaigos institucijos ir (arba) atskiri perkantieji subjektai veikia ar ima veikti diskriminuodami Sąjungos prekes, paslaugas ir ūkio subjektus.
Pakeitimas 92
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 7 dalis
7.  Perkančiosios organizacijos ar subjektai, kurie atmetė dalyvius remdamiesi 1 dalimi, tai nurodo skelbime apie sutarties sudarymą, skelbiamame pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį, Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį arba Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 27 straipsnį. Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais nustatomos standartinės pranešimų apie sutarties skyrimą formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.
7.  Tai atvejais, kai dalyviai buvo atmesti remiantis 3 dalimi, perkančiosios organizacijos ar subjektai tai, įskaitant atmetimo priežastis, nurodo skelbime apie sutarties sudarymą, skelbiamame pagal Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį, Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį arba Direktyvos dėl koncesijos sutarčių skyrimo 27 straipsnį. Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais nustatomos standartinės pranešimų apie sutarties skyrimą formos. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą.
Pakeitimas 55
Pasiūlymas dėl reglamento
6 straipsnio 8 dalis
8.  Jei Komisija priėmė įgyvendinamąjį aktą dėl laikino prekių ir paslaugų patekimo iš šalies, kuri pradėjo esmines derybas su Sąjunga, kaip išdėstyta 9 straipsnio 4 dalyje, pirma dalis netaikoma.
8.  Jei Komisija priėmė įgyvendinamąjį aktą dėl laikino prekių ir paslaugų patekimo iš šalies, kuri pradėjo derybas su Sąjunga, kaip išdėstyta 9 straipsnio 4 dalyje, pirma dalis gali būti netaikoma. Komisija tinkamai pagrindžia atitinkamą sprendimą perkančiajam subjektui, kuris pateikė paraišką.
Pakeitimas 56
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 1 dalis
Kai perkančioji organizacija ar subjektas, patikrinęs konkurso dalyvio paaiškinimus, pagal Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnį ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnį ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą ne Sąjungos kilmės prekių ir (arba) paslaugų kainą, kai nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, jis apie tai raštu informuoja kitus konkurso dalyvius, nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis.
Kai perkančioji organizacija ar subjektas, patikrinęs konkurso dalyvio paaiškinimus, pagal Direktyvos dėl viešųjų pirkimų 69 straipsnį ir Direktyvos dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, viešųjų pirkimų 79 straipsnį ketina priimti neįprastai mažą pasiūlytą ne Sąjungos kilmės prekių ir (arba) paslaugų kainą, kai nereglamentuojamųjų prekių ar paslaugų vertė viršija 50 % visos pasiūlyme numatytų prekių ir paslaugų vertės, jis apie tai raštu informuoja kitus konkurso dalyvius, nurodydamas tokios neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų priežastis. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, skirtų užtikrinti, kad viešojo pirkimo sutartis vykdantys ekonominės veiklos vykdytojai laikytųsi taikytinų pareigų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės srityse, nustatytų Sąjungos teisės aktais, nacionaliniais įstatymais, kolektyvinėmis sutartimis ar tarptautinėmis aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės nuostatomis, išvardytomis Direktyvos dėl viešųjų pirkimų [...] 2013 XI priede.
Pakeitimas 57
Pasiūlymas dėl reglamento
7 straipsnio 2 dalis
Perkančioji organizacija ar subjektas gali neatskleisti informacijos, jei jos paviešinimas kliudytų vykdyti įstatymus, kitaip prieštarautų viešajam interesui, kenktų teisėtiems viešųjų ar privačių ūkio subjektų verslo interesams ar sąžiningai jų konkurencijai.
Gavę informaciją iš perkančiosios organizacijos arba subjekto apie ketinimus priimti neįprastai mažos kainos pasiūlymą, kiti konkurso dalyviai per pagrįstą laikotarpį turi galimybę pateikti tai perkančiajai organizacijai arba subjektui atitinkamą informaciją, kad perkančioji organizacija arba subjektas galėtų priimti sprendimą žinodami visus galimus veiksnius, kurie gali turėti įtakos vertinant pasiūlytą neįprastai mažą (–as) kainą ar sąnaudas.
Pakeitimas 58
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Kai Komisija mano, kad tai naudinga Sąjungai, ji gali bet kada savo iniciatyva arba paprašyta suinteresuotų šalių ar valstybės narės pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl galimų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių.
Komisija gali bet kada savo iniciatyva arba paprašyta suinteresuotų šalių, perkančiosios organizacijos ar subjekto ar valstybės narės pradėti išorės viešųjų pirkimų tyrimą dėl galimų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių. Komisija, priimdama sprendimą pradėti išorės tyrimą dėl viešųjų pirkimų, atsižvelgia į perkančiųjų organizacijų ir (arba) subjektų arba valstybių narių pateiktų prašymų skaičių. Jei Komisija atsisako pradėti tyrimą, tinkamai pagrindžia savo sprendimą šio tyrimo prašiusiai valstybei narei, suinteresuotajai šaliai ar perkančiajam subjektui.
Pakeitimas 59
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
Komisija pirmiausia atsižvelgia į tai, ar pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtinta keletas pašalinimo ketinimo atvejų.
Išbraukta.
Pakeitimas 60
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 2 dalis
2.   1 dalyje numatytas tyrimas vykdomas remiantis 6 straipsnyje nustatytais kriterijais.
2.   1 dalyje numatytas tyrimas vykdomas remiantis 2 straipsnio 1 dalies ga dalyje nustatytais kriterijais.
Pakeitimas 61
Pasiūlymas dėl reglamento
8 straipsnio 3 dalis
3.  Ar atitinkama trečioji šalis taiko ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, Komisija įvertina remdamasi suinteresuotų šalių ir valstybių narių pateikta informacija ir (arba) faktais, kuriuos Komisija surinko atlikdama tyrimą, per devynis mėnesius nuo tyrimo pradžios. Tinkamai pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas trimis mėnesiais.
3.  Ar atitinkama trečioji šalis taiko ribojamąsias viešųjų pirkimų priemones, Komisija įvertina remdamasi suinteresuotų šalių ir valstybių narių pateikta informacija ir (arba) faktais, kuriuos Komisija surinko atlikdama tyrimą, arba rengdama reguliarias ataskaitas apie trečiosiose šalyse prekybai sudaromas kliūtis per tris mėnesius nuo tyrimo pradžios. Tinkamai pagrįstais atvejais šis laikotarpis gali būti pratęstas vienu mėnesiu.
Komisija, atlikdama įvertinimą, atsižvelgia į perkančiųjų organizacijų ar subjektų pateiktus prašymus atlikti tyrimus pagal 6 straipsnio 1 dalį po to, kai buvo pradėta šiame straipsnyje nustatyta procedūra.
Pakeitimas 62
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
Jei, pradėjus konsultacijas, atitinkama šalis imasi patenkinamų ištaisomųjų (taisomųjų) priemonių, tačiau neprisiima naujų įsileidimo į rinką įsipareigojimų, Komisija konsultaciją gali sustabdyti arba nutraukti.
Jei, pradėjus konsultacijas, atitinkama šalis imasi patenkinamų ištaisomųjų (taisomųjų) priemonių, tačiau neprisiima naujų įsileidimo į rinką įsipareigojimų, Komisija konsultaciją gali sustabdyti, nutraukti arba pakviesti atitinkamą šalį pradėti derybas pagal 9 straipsnio 4 dalį.
Pakeitimas 63
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos įžanginė dalis
Kai ištaisomosios (taisomosios) priemonės, kurių ėmėsi trečioji šalis, atšaukiamos, sustabdomos ar netinkamai įgyvendinamos, Komisija gali:
Kai ištaisomosios (taisomosios) priemonės, kurių ėmėsi trečioji šalis, atšaukiamos, sustabdomos ar netinkamai įgyvendinamos, Komisija pagal 10 straipsnį priima įgyvendinimo aktus, kuriais ribojamas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką.
Pakeitimas 64
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos i punktas
i)  pratęsti ar iš naujo pradėti konsultaciją su atitinkama trečiąja šalimi, ir (arba)
Išbraukta.
Pakeitimas 65
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos ii punktas
ii)  veikti vadovaudamasi 10 straipsniu ir priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką.
Išbraukta.
Pakeitimas 66
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 4 dalis
4.  Kai pradėjus konsultaciją paaiškėja, kad tinkamiausia priemonė viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams nutraukti yra tarptautinio susitarimo sudarymas, vykdomos derybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnių nuostatas. Jei šalis pradėjo esmines derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje, Komisija gali priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies negalėtų būti pašalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų pagal 6 straipsnį.
4.  Kai pradėjus konsultaciją paaiškėja, kad tinkamiausia priemonė viešųjų pirkimų ribojamiesiems veiksmams nutraukti yra tarptautinio susitarimo sudarymas, vykdomos derybos pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 ir 218 straipsnių nuostatas. Jei šalis pradėjo derybas su Europos Sąjunga dėl patekimo į rinką viešųjų pirkimų srityje, Komisija gali priimti įgyvendinamąjį aktą, kuriuo prekės ir paslaugos iš tos šalies negalėtų būti pašalinamos iš sutarčių skyrimo procedūrų pagal 6 straipsnį. Komisija tinkamai pagrindžia atitinkamą sprendimą valstybei narei, suinteresuotajai šaliai ar perkančiajam subjektui, kurie pateikė paraišką.
Pakeitimas 67
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos įžanginė dalis
Komisija gali nutraukti konsultacijas, jei atitinkama šalis prisiima tarptautinius įsipareigojimus, sutartus su Sąjunga, vienu iš šių būdų:
Komisija gali nutraukti konsultacijas, jei atitinkama šalis nusprendė kartu su Sąjunga arba tarptautiniu lygiu imtis šių priemonių:
Pakeitimas 68
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a punktas (naujas)
a)  tarptautinius įsipareigojimus, susitarus su Europos Sąjunga, šalis prisiima vienu iš šių būdų:
Pakeitimas 69
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos a iii punktas
iii)  išplėsdama įsileidimo į rinką įsipareigojimus, prisiimtus pagal PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų arba pagal dvišalį su Sąjunga sudarytą susitarimą, susijusį su tos sutarties sistema.
iii)  išplėsdama įsileidimo į rinką įsipareigojimus, prisiimtus pagal PPO sutartį dėl viešųjų pirkimų arba pagal dvišalį su Sąjunga sudarytą susitarimą, susijusį su tos sutarties sistema, ir
Pakeitimas 70
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos b punktas (naujas)
b)  susijusi šalis patvirtino taisomąsias priemones.
Pakeitimas 71
Pasiūlymas dėl reglamento
9 straipsnio 6 dalis
6.   Jei konsultacijos su trečiąja šalimi per 15 mėnesių nuo jų pradžios neatneša patenkinamų rezultatų, Komisija konsultacijas nutraukia ir sprendžia, ar jai veikti pagal 10 straipsnį ir priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką.
6.   Jei konsultacijos su trečiąja šalimi per 12 mėnesių nuo kalendorinės dienos, kai jos prasidėjo, neatneša patenkinamų rezultatų, Komisija konsultacijas nutraukia ir sprendžia, ar jai veikti pagal 10 straipsnį ir priimti įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų apribotas prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką.
Pakeitimas 72
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 1 dalis
1.  Kai pagal 8 straipsnį vykdant tyrimą ir atlikus 9 straipsnyje numatytą procedūrą nustatoma, kad dėl tos trečiosios šalies priimtų ir taikytų ribojamųjų viešųjų pirkimų priemonių Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo, kaip nurodyta 6 straipsnyje, Komisija priima įgyvendinamuosius aktus, kuriais būtų laikinai apribotas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
1.  Kai pagal 8 straipsnį vykdant tyrimą ir atlikus 9 straipsnyje numatytą procedūrą nustatoma, kad Sąjungos ir atitinkamos trečiosios valstybės rinkų atvėrimui iš esmės trūksta abipusiškumo, kaip nurodyta 2 straipsnio 1 dalies ga punkte, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais laikinai apribojamas nereglamentuojamųjų prekių ir paslaugų, kurių kilmės šalis yra trečioji šalis, patekimas į rinką ne ilgiau kaip penkeriems metams ir šis laikotarpis gali būti pratęstas kitam penkerių metų laikotarpiui. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 17 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Pakeitimas 73
Pasiūlymas dėl reglamento
10 straipsnio 3 dalies įžanginė dalis
Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali visų pirma būti taikomos tik:
Komisija nepritaria ketinimui pašalinti, jei tai pažeistų rinkos prieinamumo įsipareigojimus, kuriuos Sąjunga yra įrašiusi savo tarptautiniuose susitarimuose. Pagal 1 dalį priimtos priemonės gali visų pirma būti taikomos tik:
Pakeitimas 74
Pasiūlymas dėl reglamento
11 straipsnio 1 dalies antra a pastraipa (nauja)
Jeigu per tą laikotarpį pagal 9 straipsnio 4 dalį ir 10 straipsnį taikomos priemonės nėra sustabdomos arba atšaukiamos, jų galiojimas baigiasi praėjus penkeriems metams nuo jų įsigaliojimo.
Pakeitimas 75
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1.   Perkančiosios organizacijos ar subjektai gali nuspręsti netaikyti pagal 10 straipsnį viešųjų pirkimų procedūrai taikomų priemonių, jei:
1.   Perkančiosios organizacijos ar subjektai gali prašyti Komisijos netaikyti pagal 10 straipsnį viešųjų pirkimų procedūrai taikomų priemonių, jei:
Pakeitimas 76
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa (nauja)
Jei po 15 kalendorinių dienų Komisija nepriėmė sprendimo, kuriuo toks prašymas patvirtinamas arba atmetamas, laikoma, kad Komisija šio prašymo nepatvirtino. Išskirtinėmis aplinkybėmis, šis terminas gali būti pratęstas ne ilgesniu kaip penkių kalendorinių dienų laikotarpiu.
Pakeitimas 77
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
Perkančiosios organizacijos ar subjektai, neketinantys taikyti pagal 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų ribojamųjų priemonių, apie savo ketinimą nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/18/EB 42 straipsnį] skelbiamame pranešime apie pirkimą. Jie apie tai praneša Komisijai ne vėliau kaip per dešimt kalendorinių dienų po pranešimo apie pirkimą paskelbimo.
Perkančiosios organizacijos ar subjektai, neketinantys taikyti pagal 10 straipsnį priimtų ar pagal 11 straipsnį atnaujintų ribojamųjų priemonių, apie savo ketinimą nurodo pagal [Direktyvos 2004/18/EB 35 straipsnį arba pagal Direktyvos 2004/17/EB 42 straipsnį] skelbiamame pranešime apie pirkimą.
Pakeitimas 78
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
Pranešimas siunčiamas elektroninėmis priemonėmis naudojant standartinę formą. Komisija pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą ir pranešimo standartinės formos.
Komisija pagal 17 straipsnio 3 dalyje nurodytą patariamąją procedūrą priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos pranešimų apie pirkimą standartinės formos.
Pakeitimas 79
Pasiūlymas dėl reglamento
13 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa
Pranešime prateikiama tokia informacija:
Išbraukta.
a)  perkančiosios organizacijos ar subjekto pavadinimas ir duomenys ryšiams;
b)  sutarties objekto aprašymas;
c)  informacija apie norimų įsileisti ūkio subjektų, prekių ir (arba) paslaugų kilmę;
d)  pagrindas, kuriuo remiasi sprendimas netaikyti ribojamųjų priemonių, ir išsamus išimčių taikymo pateisinimas;
e)  tinkamais atvejais – kita informacija, kuri perkančiosios organizacijos ar subjekto nuomone yra naudinga.
Pakeitimas 80
Pasiūlymas dėl reglamento
15 straipsnio 3 dalis
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 14 straipsnyje nurodytus delegavimo įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.
3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 14 straipsnyje nurodytus delegavimo įgaliojimus. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą kalendorinę dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojantiems deleguotiesiems aktams.
Pakeitimas 81
Pasiūlymas dėl reglamento
16 a straipsnis (naujas)
16a straipsnis
Viešųjų pirkimų sąlygos trečiosiose šalyse vykdant Sąjungos finansuojamas programas
Turint mintyje Europos Sąjungos ir jos valstybių narių finansuojamus viešuosius pirkimus, Komisija užtikrina, kad būtų taikoma privaloma reglamentavimo sistema, skirta viešųjų pirkimų sutarčių skyrimui ir vykdymui reguliuoti. Atsižvelgiant į tai, Sąjunga patvirtina vienodas taisykles, kuriomis Sąjungos ir trečiųjų šalių ekonominės veiklos vykdytojams užtikrinamos vienodos konkurencijos sąlygos.
Pakeitimas 82
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 2 dalis
2.  Nei Komisija, nei Taryba, nei Europos Parlamentas, nei valstybės narės, nei jų pareigūnai neatskleidžia jokios pagal šį reglamentą gautos konfidencialaus pobūdžio informacijos be tokios informacijos pateikėjo specialaus leidimo.
Išbraukta.
Pakeitimas 83
Pasiūlymas dėl reglamento
18 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Pagal šį reglamentą gauta informacija ir jos teikėjo nurodyta kaip konfidencialaus pobūdžio informacija jokiomis aplinkybėmis neatskleidžiama, nebent jos teikėjas suteiktų specialų leidimą.
Pakeitimas 84
Pasiūlymas dėl reglamento
19 straipsnis
2017 m. sausio 1 d. ir bent kartą kas trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ir dėl pažangos, padarytos pagal šį reglamentą pradėtose tarptautinėse derybose dėl ES ūkio subjektų patekimo į viešųjų sutarčių skyrimo procedūras trečiosiose šalyse. Tuo tikslu valstybės narės paprašytos pateikia Komisijai atitinkamą informaciją.
Bent kartą kas trejus metus po šio reglamento įsigaliojimo Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl šio reglamento taikymo ir dėl pažangos, padarytos pagal šį reglamentą pradėtose tarptautinėse derybose dėl ES ekonominės veiklos vykdytojų patekimo į viešųjų sutarčių skyrimo procedūras trečiosiose šalyse. Tuo tikslu valstybės narės paprašytos pateikia Komisijai atitinkamą informaciją. Kai Komisija pateikia savo antrąją ataskaitą, ji taip pat Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl iš dalies pakeisto reglamento arba pagrindžia, kodėl, jos nuomone, pakeitimų daryti nereikia. Jei Komisija neįvykdytų šių savo pareigų, praėjus dvejiems metams po antrosios ataskaitos pateikimo dienos šis reglamentas nustotų galioti.
Pakeitimas 85
Pasiūlymas dėl reglamento
20 straipsnis
Įsigaliojus šiam reglamentui, Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsniai panaikinami.
Komisija įvertina, ar reikia palikti galioti Direktyvos 2004/17/EB 58 ir 59 straipsnius. Komisija, atsižvelgdama į šio vertinimo rezultatus, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl tų straipsnių panaikinimo nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0454/2013).


Medus ***I
PDF 405kWORD 82k
2014 m. sausio 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus (COM(2012)0530 – C7-0304/2012 – 2012/0260(COD))(1)
P7_TA(2014)0028A7-0440/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 konstatuojamoji dalis
(1)  Tarybos direktyvoje 2001/110/EB medus apibūdinamas kaip natūrali saldi medžiaga, kurią gamina bitės. Dažniausiai medus susideda iš įvairių cukrų, daugiausia fruktozės ir gliukozės, taip pat kitų medžiagų, kaip antai organinės rūgštys, fermentai ir kietosios dalelės, patekusios renkant medų. Pagal Direktyvą 2001/110/EB natūralus medaus pobūdis išlaikomas apribojant žmogaus įsikišimą, dėl kurio galėtų pakisti medaus sudėtis. Visų pirma toje direktyvoje draudžiama pridėti į medų bet kokių maisto sudedamųjų dalių ar ko nors kita nei medus. Taip pat toje direktyvoje draudžiama pašalinti bet kokią medui būdingą natūralią sudedamąją dalį, įskaitant žiedadulkes, nebent tai neišvengiama šalinant pašalines medžiagas. Šie reikalavimai atitinka maisto standartą „Codex Alimentarius“, skirtą medui;
(1)  po 2011 m. rugsėjo 6 d. Teisingumo Teismo sprendimo byloje C-442/098 meduje esančios žiedadulkės turi būti laikomos pridėtine sudedamąja dalimi (komponentu), kaip apibrėžta 2000 m. kovo 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą, derinimo9. Teismo sprendimas buvo priimtas pasikliaujant argumentu, grindžiamu Teismui pateiktais faktais, kad meduje žiedadulkių atsiranda dėl centrifugavimo, kurį bitininkai atlieka norėdami surinkti medų. Tačiau į avilį žiedadulkės patenka tik dėl bičių veiklos ir žiedadulkių meduje būna natūraliai nepriklausomai nuo to, ar bitininkai išgauna medų centrifugavimo būdu. Todėl, nepažeidžiant 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto10 ir pašarų taikymo meduje esančioms genetiškai modifikuotoms žiedadulkėms, būtina patikslinti, kad žiedadulkės yra medaus, kuris yra pridėtinių sudedamųjų dalių neturinti natūrali medžiaga, sudedamoji dalis, o ne pridėtinė sudedamoji dalis, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/13/EB. Todėl 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus11 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista;
__________________
__________________
11 OL L 10, 2002 1 12, p. 47.
1 OL L 10, 2002 1 12, p. 47.
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(1a)  siekiant atsižvelgti į didėjantį vartotojų jautrumą genetiškai modifikuotų organizmų maiste klausimu ir jų teises apie tai gauti informaciją bei laikantis Reglamento (ES) Nr. 1169/2011, turėtų būti iš dalies pakeista Tarybos direktyva Nr. 2001/110/EB*;
__________________
__________________
* 2001 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus (OL L 10, 2002 1 12, p. 47).
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(1b)  Žiedadulkės įtrauktos į medaus sudėties kriterijus, nustatytus Direktyvoje 2001/110/EB. Pagal turimus duomenis, įskaitant empirinius ir mokslinius, patvirtinta, kad žiedadulkės į medų patenka dėl bičių. Žiedadulkių kruopelių įkrenta į nektarą, kurį renka bitės. Avilyje surinktą žiedadulkių turintį nektarą bitės perdirba į medų. Pagal turimus duomenis, į medų gali patekti papildomų žiedadulkių, nes jų yra ant bičių plaukelių, avilio viduje esančiame ore ir, veiklos vykdytojams išimant medų, jų gali patekti iš netyčia atsivėrusių korio akelių, kuriose bitės kaupia žiedadulkes. Taigi į avilį žiedadulkių patenka dėl bičių veiklos ir jų meduje būna natūraliai, neatsižvelgiant į tai, ar veiklos vykdytojai išima medų, ar ne. Be to, veiklos vykdytojai žiedadulkių į medų tikslingai neprideda, nes toks priedas draudžiamas pagal Direktyvą 2001/110/EB.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(1c)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/20111 sudedamoji dalis apibrėžiama kaip bet kokia medžiaga, naudojama maisto produktui gaminti arba ruošti, ir liekanti galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu. Pagal šią apibrėžtį galima manyti, kad gaminant arba ruošiant maisto produktą minėta medžiaga naudojama sąmoningai. Atsižvelgiant į natūralų medaus pobūdį ir ypač į natūralią medui būdingų sudedamųjų dalių, įskaitant žiedadulkes, kilmę, būtina paaiškinti, kad žiedadulkės ir bet kokios kitos medui būdingos sudedamosios dalys neturėtų būti laikomos sudedamosiomis dalimis pagal Reglamente (ES) Nr. 1169/2011 pateiktą apibrėžtį.
__________________
1 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams (OL L 304, 2011 11 22, p. 18).
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(1d)  kadangi medus yra natūralus produktas, jam neturėtų būti taikomas reikalavimas nurodyti sudedamųjų dalių sąrašą;
Pakeitimas 23
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(1e)  pagal Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnį valstybės narės lygmeniu nustatytomis sambūvio priemonėmis turėtų būti užtikrinta, kad nereikėtų standartinių medaus tyrimų, be kita ko, jose nustatant minimalaus atstumo reikalavimus;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl direktyvos
4 konstatuojamoji dalis
Išbraukta.
(4)  Direktyvos 2001/110/EB prieduose pateiktas technines detales gali reikėti suderinti ar atnaujinti, kad būtų atsižvelgta į susijusių tarptautinių standartų pokyčius. Ta direktyva Komisijai nesuteikia reikiamų įgaliojimų skubiai suderinti ar atnaujinti šiuos priedus, kad būtų atsižvelgta į susijusių tarptautinių standartų pokyčius. Todėl siekiant nuosekliai įgyvendinti Direktyvą 2001/110/EB, Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai derinti arba atnaujinti tos direktyvos priedus, siekiant atsižvelgti ne tik į technikos pažangą, bet ir į tarptautinių standartų pokyčius;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl direktyvos
6 konstatuojamoji dalis
(6)  todėl, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą ir, tinkamais atvejais, tarptautinių standartų pokyčius, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus pagal Sutarties 290 straipsnį, kad ji suderintų ar atnaujintų technines charakteristikas, susijusias su produktų aprašymais ir apibrėžtimis, pateiktomis Direktyvos 2001/110/EB prieduose;
Išbraukta.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 punktas
Direktyva Nr. 2001/110/EB
2 straipsnio 5 punktas
5.  Žiedadulkės kaip medui būdinga natūrali sudedamoji dalis nelaikomos šios direktyvos I priede įvardytų produktų pridėtine sudedamąja dalimi (komponentu), kaip apibrėžta Direktyvos 2000/13/EB 6 straipsnio 4 dalyje.
5.  Žiedadulkės kaip medui būdinga natūrali sudedamoji dalis nelaikomos šios direktyvos I priede įvardytų produktų pridėtine sudedamąja dalimi (komponentu), kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 2 straipsnio 2 dalies f punkte.
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 1 dalies 3 punktas
Direktyva 2001/110/EB
6 straipsnis
6 straipsnis
Išbraukta.
Komisija įgaliojama priimti deleguotuosius aktus pagal 6a straipsnį, kad iš dalies pakeistų technines charakteristikas, susijusias su I priede pateiktais pavadinimais, produktų aprašymais ir apibrėžimais ir susijusias su II priede pateiktais medaus sudėties kriterijais, siekiant atsižvelgti į technikos pažangą, ir, tinkamais atvejais, atitinkamų tarptautinių standartų pokyčius.
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 2001/110/EB
6a straipsnio 2 dalis
2.  4 ir 6 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo (...). (Leidinių biuras turi įrašyti šio pakeitimų teisės akto įsigaliojimo datą.)
2.  Įgaliojimai priimti 4 straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …*.. Komisija parengia naudojimosi suteiktais įgaliojimais ataskaitą likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.
__________________________
* Šios direktyvos įsigaliojimo data.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 2001/110/EB
6 a straipsnio 3 dalis
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 4 ir 6 straipsniuose nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Kitų deleguotųjų aktų galiojimas dėl to nesikeičia.
3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada panaikinti 4 straipsnyje nurodytus įgaliojimus. Sprendimu dėl panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Kitų deleguotųjų aktų galiojimas dėl to nesikeičia.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl direktyvos
1 straipsnio 3 punktas
Direktyva 2001/110/EB
6 a straipsnio 5 dalis
5.  Pagal 4 ir 6 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
5.  Pagal 4 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl direktyvos
2 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 straipsnio 1 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip [date]. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 1 straipsnio 1 dalies būtų laikomasi ne vėliau kaip ...*. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
___________________
* 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0440/2013).


Programa „Hercule III“ ir Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga ***I
PDF 275kWORD 38k
Rezoliucija
Tekstas
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl programos „Hercule III“, skirtos Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (COM(2011)0914 – C7-0513/2011 – 2011/0454(COD))
P7_TA(2014)0029A7-0385/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0914),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 325 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0513/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 15 d. Audito Rūmų nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. lapkričio 14 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0385/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. sausio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB

P7_TC1-COD(2011)0454


(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 250/2014.)

(1) OL C 201, 2012 7 7, p. 1.


Prekybos prekėmis tarp valstybių narių statistiniai duomenys ***I
PDF 516kWORD 108k
2014 m. sausio 15 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai, muitinės administracijos informacijos perdavimo tvarkos, valstybių narių keitimosi konfidencialiais duomenimis ir statistinės vertės apibrėžties iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų (COM(2013)0578 – C7-0242/2013 – 2013/0278(COD))(1)
P7_TA(2014)0030A7-0457/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Pasiūlymas dėl reglamento
6 konstatuojamoji dalis
(6)   ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai tuo pačiu metu, laiku ir tinkamai būtų perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(6)   ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir kuo efektyviau su ekspertais, informavusi valstybes nares, su kuo bus konsultuojamasi ir kokiu pagrindu, taip užtikrindama atitiktį nešališkumo principui ir išvengdama galimų interesų konfliktų. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 2
Pasiūlymas dėl reglamento
7 konstatuojamoji dalis
(7)   Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir vienetams respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta;
(7)   Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir vienetams respondentams nebūtų nustatomos didelės papildomos sąnaudos arba didelė papildoma administracinė našta ir jos būtų kuo efektyvesnės ekonomiškai;
Pakeitimas 3
Pasiūlymas dėl reglamento
8 konstatuojamoji dalis
(8)   siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 638/2004 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti informacijos rinkimo tvarką, visų pirma dėl taikytinų kodų, metinės prekybos statistikos pagal veiklos charakteristikas rengimo techninių nuostatų ir bet kokių priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad perduodamos statistikos kokybė atitiktų kokybės kriterijus; šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011;
(8)   siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 638/2004 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, kad ji galėtų nustatyti informacijos rinkimo tvarką, visų pirma dėl taikytinų kodų, metinės prekybos statistikos pagal veiklos charakteristikas rengimo techninių nuostatų ir bet kokių priemonių, būtinų norint užtikrinti, kad nemokamai perduodamos statistikos kokybė atitiktų kokybės kriterijus; šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011;
Pakeitimas 4
Pasiūlymas dėl reglamento
10 konstatuojamoji dalis
(10)   vadovaujantis naujosios Europos statistikos sistemos (toliau – ESS) struktūros, kuria siekiama tobulinti koordinavimą ir partnerystę aiškioje piramidės formos ESS struktūroje, strategija, Komisijai turėtų patarti ir padėti naudotis įgyvendinimo įgaliojimais 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos9 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas (toliau – ESSK);
(10)   vadovaujantis naujosios Europos statistikos sistemos (toliau – ESS) struktūros, kuria siekiama tobulinti koordinavimą ir partnerystę aiškioje piramidės formos ESS struktūroje, strategija, Komisijai turėtų patarti ir padėti naudotis įgyvendinimo įgaliojimais. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/20099 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas (toliau – ESSK). Aukštesnės kokybės statistinių duomenų parengimui Sąjungoje itin svarbus geresnis nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos (Eurostato) veiklos derinimas;
__________________
__________________
9 OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
9 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
Pakeitimas 5
Pasiūlymas dėl reglamento
11 konstatuojamoji dalis
(11)   todėl Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 turėtų būti iš dalies pakeistas, nuorodą į Intrastato komitetą pakeičiant nuoroda į ESSK;
(11)   todėl Reglamentas (EB) Nr. 638/2004 turėtų būti iš dalies pakeistas, nuorodą į Intrastato komitetą pakeičiant nuoroda į ESSK. ESSK struktūra narių aspektu turėtų būti ta pati kaip Intrastato komiteto – po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės;
Pakeitimas 6
Pasiūlymas dėl reglamento
12 konstatuojamoji dalis
(12)   supaprastinus muitinio įforminimo sistemas muitinių lygmeniu neberenkama statistinė informacija apie prekes, kurių muitinis įforminimas atliekamas. Norint užtikrinti, kad šie duomenys būtų įtraukti, jų vežimą reikėtų įtraukti į Intrastato sistemą;
(12)   supaprastinus muitinio įforminimo sistemas muitinių lygmeniu neberenkama statistinė informacija apie prekes, kurių muitinis įforminimas atliekamas. Norint užtikrinti, kad šie duomenys būtų įtraukti, jų vežimą reikėtų įtraukti į Intrastato sistemą, kiek įmanoma išvengiant papildomų sąnaudų. Informacija turėtų atitikti vieno ataskaitų teikimo srauto principą – jei galima užtikrinti duomenų kokybę, juos turi rinkti tik eksportuojančios bendrovės;
Pakeitimas 7
Pasiūlymas dėl reglamento
13 konstatuojamoji dalis
(13)   valstybėms narėms turėtų būti leista keistis konfidencialiais duomenimis, susijusiais su ES vidaus prekybos statistika, kad ši statistika būtų plėtojama, rengiama ir skleidžiama veiksmingiau arba jos kokybė pagerėtų;
(13)   valstybėms narėms turėtų būti leista nemokamai keistis konfidencialiais duomenimis, susijusiais su ES vidaus prekybos statistika, kai to būtina, kad ši statistika būtų plėtojama, rengiama ir skleidžiama veiksmingiau arba jos kokybė pagerėtų. Toks keitimasis duomenimis turėtų būti savanoriškas ir turėtų būti galimas pereinamuoju laikotarpiu po šio reglamento įsigaliojimo. Tačiau reikėtų atsargumo taip keičiantis konfidencialiais duomenimis ir toks keitimasis neturėtų savaime sukelti didesnės administracinės naštos bendrovėms;
Pakeitimas 8
Pasiūlymas dėl reglamento
14 konstatuojamoji dalis
(14)   reikėtų aiškiau apibrėžti statistinę vertę ir suderinti jos apibrėžtį su ES išorės prekybos statistikoje taikoma apibrėžtimi;
(14)   reikėtų aiškiau apibrėžti statistinę vertę ir suderinti jos apibrėžtį su ES išorės prekybos statistikoje taikoma apibrėžtimi, kad būtų užtikrintas geresnis ES vidaus prekybos statistinių duomenų palyginamumas su ES išorės prekybos statistiniais duomenimis. Tinkamai ir sklandžiai tarpvalstybinės prekybos veiklai esminį poveikį turi vienodos apibrėžtys, kurios ypač svarbios tam, kad įvairios nacionalinės valdžios institucijos galėtų darniai aiškinti taisykles, turinčias įtakos įmonių tarpvalstybinei veiklai;
Pakeitimas 9
Pasiūlymas dėl reglamento
15 konstatuojamoji dalis
(15)   remiantis proporcingumo principu, reikia ir tinkama nustatyti muitinės administracijos informacijos perdavimo ir VN keitimosi konfidencialiais duomenimis taisykles ir statistinės vertės apibrėžtį, taikomą ES vidaus prekybos statistikoje. Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(15)   remiantis proporcingumo principu, reikia ir tinkama nustatyti suderintas muitinės administracijos informacijos perdavimo ir valstybių narių keitimosi konfidencialiais duomenimis taisykles ir statistinės vertės apibrėžtį, taikomą ES vidaus prekybos statistikoje. Vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
Pakeitimas 10
Pasiūlymas dėl reglamento
15 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(15a)  nacionalinių valdžios institucijų atliekamas duomenų perdavimas valstybėms narėms ir Sąjungos institucijoms bei agentūroms turėtų būti nemokamas;
Pakeitimas 11
Pasiūlymas dėl reglamento
17 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(17a)  atsižvelgiant į valstybių narių ekonominę padėtį ir Sąjungos lygmens derinimo priemonių stiprinimą, reikia parengti integruotą politiką ir vis patikimesnius statistinius rodiklius, kad būtų veiksmingiau įgyvendinama politika;
Pakeitimas 12
Pasiūlymas dėl reglamento
17 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(17b)  atsižvelgiant į neseniai nustatytus Sąjungos piliečių ir valstybių narių duomenų apsaugos pažeidimus, reikia stiprinti jautraus pobūdžio statistinių duomenų (įskaitant apie ekonomiką) perdavimo kanalų saugumą;
Pakeitimas 13
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 2 punkto b papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
5 straipsnio 2 dalis
2.   Bent kartą per mėnesį muitinė tiesiogiai teikia nacionalinėms valdžios institucijoms statistinę informaciją apie prekių, kurių muitinės ar mokesčių reikmėms naudojamas bendrasis administracinis dokumentas, išsiuntimus ir gavimus.
2.   Kartą per mėnesį muitinė tiesiogiai teikia nacionalinėms valdžios institucijoms statistinę informaciją apie prekių, kurių muitinės ar mokesčių reikmėms naudojamas bendrasis administracinis dokumentas, išsiuntimus ir gavimus.
Pakeitimas 14
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 5 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
9a straipsnio pirma pastraipa
Valstybių narių atitinkamoms valdžios institucijoms leidžiama tik statistikos reikmėms keistis konfidencialiais duomenimis, kaip nustatyta 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (*), jei keičiantis šiais duomenimis padedama veiksmingiau plėtoti, rengti ir skleisti Europos statistiką, susijusią su valstybių narių tarpusavio prekyba prekėmis, arba gerinama šios statistikos kokybė.
Valstybių narių atitinkamoms valdžios institucijoms leidžiama tik statistikos reikmėms nemokamai keistis konfidencialiais duomenimis, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 (*), jei įrodoma, kad keičiantis šiais duomenimis padedama veiksmingiau plėtoti, rengti ir skleisti Europos statistiką, susijusią su valstybių narių tarpusavio prekyba prekėmis, arba ženkliai gerinama šios statistikos kokybė. Papildoma administracinė našta valstybėms narėms ir papildomos jų sąnaudos turėtų būti kuo mažesnės. Toks keitimasis konfidencialia informacija yra savanoriškas iki ... **.
______________
(*) OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
* 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
** Penkeri metai po Reglamento priėmimo.
Pakeitimas 15
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 5 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
9a straipsnio antra pastraipa
Konfidencialius duomenis gavusios nacionalinės valdžios institucijos šią informaciją tvarko konfidencialiai ir naudoja tik statistikos reikmėms.
Konfidencialius duomenis gavusios nacionalinės valdžios institucijos šią informaciją tvarko konfidencialiai ir naudoja tik statistikos reikmėms. Nacionalinės valdžios institucijos neperduoda tokių duomenų kitoms tarptautinėms organizacijoms, išskyrus šiame reglamente numatytus atvejus.
Pakeitimas 16
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 6 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
10 straipsnio 5 dalis
5.   Esant tam tikroms kokybės reikalavimus atitinkančioms sąlygoms, valstybės narės gali supaprastinti informaciją, teikiamą apie mažus atskirus sandorius. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 13a straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl šių sąlygų nustatymo.
5.   Esant tam tikroms kokybės reikalavimus atitinkančioms sąlygoms, valstybės narės gali supaprastinti informaciją, teikiamą apie mažus atskirus sandorius, jei toks supaprastinimas neturi neigiamo poveikio statistinių duomenų kokybei. Komisijai pagal 13a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl šių sąlygų nustatymo.
Pakeitimas 17
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 6 a punktas (naujas)
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
11 straipsnis
6a)  11 straipsnis pakeičiamas taip:
11 straipsnis
11 straipsnis
Statistinių duomenų konfidencialumas
Statistinių duomenų konfidencialumas
Tik jei to paprašo informaciją pateikusi šalis arba šalys, nacionalinės valdžios institucijos nusprendžia, ar statistiniai rezultatai, pagal kuriuos galima nustatyti minėtą (-us) jų pateikėją (-us), turi būti platinami arba keičiami tokiu būdu, kad jų sklaida nepakenktų statistinių duomenų konfidencialumui.
Tik jei to paprašo informaciją pateikusi šalis arba šalys, nacionalinės valdžios institucijos nusprendžia, ar statistiniai rezultatai, pagal kuriuos galima nustatyti minėtą (-us) jų pateikėją (-us), turi būti platinami arba keičiami tokiu būdu, kad jų sklaida nepakenktų statistinių duomenų konfidencialumui. Nacionalinės valdžios institucijos užtikrina, kad, jei esama neigiamo poveikio informacijos pateikėjui (-ams), jį aiškiai atsvertų statistinė nauda.“
Pakeitimas 18
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 7 punkto c papunktis
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
12 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa
Komisija įgyvendinimo aktais nustato šios statistikos rengimo technines nuostatas.
Komisija įgyvendinimo aktais nustato šios statistikos ekonomiškai efektyviausio rengimo technines nuostatas.
Pakeitimas 19
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 8 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
13 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa
Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, kurių reikia statistikos, teikiamos pagal kokybės kriterijus, kokybei užtikrinti.
Komisija įgyvendinimo aktais priima priemones, kurių reikia statistikos, teikiamos pagal kokybės kriterijus, kokybei užtikrinti, vengdama sukurti neproporcingų sąnaudų nacionalinėms valdžios institucijoms.
Pakeitimas 20
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
13a straipsnio 2 dalis
2.   Naudodamasi 3 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, 12 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalimi suteiktais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta.
2.   Naudodamasi 3 straipsnio 4 dalimi, 6 straipsnio 2 dalimi, 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis, 12 straipsnio 1 dalies a punktu ir 2 dalimi suteiktais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatomos didelės papildomos sąnaudos ar didelė papildoma administracinė našta. Komisija esant galimybei deda pastangas mažinti sąnaudas ir administracinę naštą Be to, Komisija deramai pagrindžia tuose numatytuose deleguotuose aktuose nurodytus veiksmus ir naudodamasi valstybių narių perduotais duomenimis pateikia informaciją apie susijusią naštą ir statistikos rengimo išlaidas pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 14 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 21
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
13a straipsnio 3 dalis
3.   3 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 12 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [(Leidinių biuras: įrašyti tikslią reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos, įsigaliojimo datą)].
3.   3 straipsnio 4 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, 12 straipsnio 1 dalies a punkte ir 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo [Leidinių biuro prašome įrašyti tikslią reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos nuostatos, įsigaliojimo datą]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 22
Pasiūlymas dėl reglamento
1 straipsnio 9 punktas
Reglamentas (EB) Nr. 638/2004
13a straipsnio 6 dalis
6.   Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, 12 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
6.   Pagal 3 straipsnio 4 dalį, 6 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, 12 straipsnio 1 dalies a punktą ir 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0457/2013).


Kova su nusikaltimais laukinei gamtai
PDF 321kWORD 83k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl nusikaltimų laukinei gamtai (2013/2747(RSP))
P7_TA(2014)0031B7-0013/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. JT Nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijos rezoliuciją, kurią 2013 m. liepos mėn. patvirtino JT Ekonominė ir socialinė taryba ir kurioje JT valstybės narės raginamos neteisėtą prekybą laukine fauna ir flora laikyti sunkiu nusikaltimu, kai joje dalyvauja organizuotos nusikalstamos grupuotės, taigi traktuoti ją taip pat, kaip prekybą žmonėmis ir prekybą narkotikais,

–  atsižvelgdamas į Interpolo ir Tarptautinio gyvūnų gerovės fondo (angl. IFAW) atliktą internetinės prekybos dramblio kaulu ES tyrimą, kuriame pažymėta, kad kova su internetu vykdomais nusikaltimais laukinei gamtai žengia dar tik pirmuosius žingsnius, ir raginama priimti specialius elektroninės prekybos teisės aktus, reglamentuojančius prekybą laukine fauna ir flora ES,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl strateginių ES tikslų 2013 m. kovo 3−14 d. Bankoke (Tailandas) vyksiančiam Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) 16-ajam šalių konferencijos susitikimui(1),

–  atsižvelgdamas į minėtos šalių konferencijos susitikimo rezultatus, šalims sutarus dėl konkrečių veiksmų prieš brakonieriavimą ir neteisėtą prekybą laukine fauna ir flora, įskaitant sprendimus Nr. 16.39–16.40 ir sprendimus Nr. 16.78–16.83,

–  atsižvelgdamas į CITES konvenciją, kuri ES įgyvendinta Tarybos reglamentu (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(2) ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 865/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 įgyvendinimo taisykles(3),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 2 d. Berno konvencijos nuolatinio komiteto priimtą rekomendaciją Nr. 155 (2011) dėl neteisėto laukinių paukščių žudymo, gaudymo ir prekybos jais ir vėliau priimtą Komisijos veiksmų planą dėl neteisėto paukščių žudymo, gaudymo ir prekybos jais panaikinimo (Nr. 12/2012),

–  atsižvelgdamas į naujausias JAV, Filipinų ir Gabono iniciatyvas sunaikinti neteisėtas dramblio kaulo atsargas, kad visuomenė būtų informuota apie išaugusią dramblio kaulo paklausą ir didėjančias neteisėtos prekybos ir brakonieriavimo apimtis, siekiant pažaboti neteisėtą prekybą laukine fauna ir flora,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 26 d. bendrą 11 valstybių, kuriose gyvena Afrikos drambliai, lyderių pareiškimą (pagal B. Clintono pasaulinę iniciatyvą įsipareigoti imtis veiksmų plėtojant Afrikos dramblių gelbėjimo partnerystę), kuriame kitos šalys primygtinai raginamos paskelbti arba iš naujo nustatyti bet kokio dramblių ilčių ir dramblio kaulo produktų komercinio importo, eksporto, vidaus prekybos ar įsigijimo nacionalinius moratoriumus iki tol, kol brakonieriai nebekels grėsmės laukinių dramblių populiacijoms,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)“(4), ypač į jos 127 dalį, ir į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (tarpinis pranešimas)“(5),

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto 2013 m. vasario 27 d. Briuselyje surengto seminaro tarptautinių nusikaltimų laukinei gamtai tema rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 29 d. klausimą Komisijai dėl nusikaltimų laukinei gyvūnijai (O-000123/2013 – B7-0529/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi šiuo metu nusikaltimai laukinei gamtai, įskaitant brakonieriavimą ir neteisėtą gavybą, neteisėtų laukinės faunos ir floros produktų ir gaminių tranzitas ir neteisėtas tų produktų pardavimas ir naudojimas vartojimo šalyse yra didelis tarptautinis organizuotas nusikalstamas verslas, kurio metinė apyvarta – bent 19 milijardų JAV dolerių, ir užima ketvirtą vietą tarp stambiausių nusikalstamų veikų pasaulyje po prekybos narkotikais, klastojimo ir prekybos žmonėmis;

B.  kadangi neteisėta prekyba laukine fauna ir flora dažnai susijusi su tarptautiniais organizuotais nusikalstamais tinklais ir yra naudojama kaip tokių tinklų ir karinių sukilėlių grupuočių pajamų šaltinis;

C.  kadangi nusikaltimai laukinei gamtai kelia grėsmę atskirų gyvūnų gerovei ir atitinkamų gyvūnų ir augalų rūšių išsaugojimui ir dėl jų kyla rizika visoms vietos ekosistemoms;

D.  kadangi nusikaltimai laukinei gamtai yra didelė grėsmė daugelio šalių saugumui, politiniam stabilumui, ekonomikai, vietos pragyvenimo šaltiniams, gamtos ištekliams ir kultūros paveldui; kadangi reikiamų atsakomųjų veiksmų, kad būtų galima veiksmingai kovoti su šiomis grėsmėmis, apimtis dažnai peržengia aplinkosaugos ar laukinės gamtos teisės aktų vykdymo užtikrinimo institucijų kompetencijos ar pavienės šalies arba pavienio regiono ribas;

E.  kadangi neteisėta prekyba laukine fauna ir flora ne tik kelia didelę grėsmę saugumui, teisinei valstybei ir vietos bendruomenių, kurių laukinės gamtos ištekliai yra išeikvojami, vystymuisi, bet ir tautų bei regionų, kuriuose įsikūrusios tos bendruomenės, taikai ir saugumui, taip pat pasaulio tvariam vystymuisi;

F.  kadangi siekiant kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai reikia koordinuotų pasaulinių atsakomųjų veiksmų aukščiausiu politiniu lygmeniu, teisės aktų vykdymo užtikrinimo institucijų tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu ir reikia veiksmingai naudoti teisėsaugos ir baudžiamosios teisenos sistemų stiprinimo priemones;

G.  kadangi tol, kol laukinės gamtos produktų paklausa išliks didelė, o teisėsaugos pastangos bus menkos, teisėta prekyba ir toliau bus neteisėtos prekybos priedanga ir skatins brakonieriavimą;

1.  pabrėžia, kad ES yra ir didelė neteisėtos prekybos laukine fauna ir flora rinka, ir tranzito maršrutas; atkreipia dėmesį į tai, kad, Europolo vertinimu, pajamos iš neteisėtos prekybos nykstančiomis rūšimis siekia nuo 18 iki 26 milijardų eurų per metus, taigi, ES yra svarbiausia paskirties rinka pasaulyje;

2.  pabrėžia, kad CITES konvencijos tikslas yra užtikrinti, kad tarptautinė prekyba laukiniais gyvūnais ir augalais nekeltų grėsmės laukinių rūšių išlikimui;

3.  yra ypač susirūpinęs dėl to, kad, kaip įvertinta organizacijos „Global Financial Integrity“ ataskaitoje „Tarptautinis nusikalstamumas besivystančiose šalyse“, 2011 m. vasario mėn. vien neteisėtos internetinės prekybos laukinės gamtos produktais apimtis siekė 10 mlrd. JAV dolerių per metus;

4.  išreiškia susirūpinimą dėl vis glaudesnių asmenų ir pinigų, susijusių su prekyba laukine fauna ir flora, ryšių su kitų formų organizuota nusikalstama veika, įskaitant neteisėtą prekybą narkotikais ir ginklais, korupciją ir sukčiavimą, taip pat karinę agresiją ir terorizmą;

5.  yra susirūpinęs, nes dėl teisėsaugos pajėgumų stokos ir nepakankamo įgyvendinimo, didelio pelningumo ir mažų baudų neteisėta prekyba laukine fauna ir flora yra patraukli organizuotoms nusikalstamoms grupuotėms, ypač užsiimančioms kontrabanda;

6.  pabrėžia, kad jeigu ES ir jos valstybės narės norėtų imtis tikros lyderystės vaidmens nykstančių rūšių apsaugos srityje, būtina ne tik skubiai užtikrinti aktyvų ir plačių užmojų tarptautinių derybų skatinimą, bet ir sukurti tinkamiausią teisinę sistemą ir įgyvendinimo sąlygas, kurios užtikrintų, kad visos spragos, prisidedančios prie šios neteisėtos prekybos, būtų Sąjungoje panaikintos;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimai laukinei gamtai gali kelti didelę grėsmę teisinei valstybei ir tvariam vystymuisi;

8.  žino, kad įvairių laukinių gyvūnų rūšių brakonieriavimas gajus ir ES teritorijoje ir kad šiuo metu vis dar žudomi, gaudomi ir parduodami retų rūšių gyvūnai – būtent specialiai saugomų ir netgi nykstančių rūšių, kurios išvardytos Direktyvos 92/43/EEB (Buveinių direktyvos) IV priede ir Direktyvos 2009/147/EB (Paukščių direktyvos) I priede;

Veiksmai ES viduje

9.  primygtinai ragina Komisiją neatidėliojant parengti ES kovos su nusikaltimais laukinei gamtai ir neteisėta prekyba laukine fauna ir flora veiksmų planą, įskaitant aiškius siekiamus rezultatus ir tvarkaraščius;

10.  pabrėžia, kad ES yra pagrindinis neteisėtų laukinės gamtos produktų, tokių kaip dramblio kaulas ir gyvi gyvūnai, tranzito tikslas, kaip pabrėžiama neseniai paskelbtoje TRAFFIC(6) ataskaitoje, todėl ji turi didelių galimybių kontroliuoti šią prekybą;

11.  ragina valstybes nares paskelbti dramblių ilčių, taip pat žaliavinių ir apdirbtų dramblio kaulo produktų komercinio importo, eksporto, vidaus prekybos ir įsigijimo moratoriumus iki tol, kol brakonieriai nebekels grėsmės laukinių dramblių populiacijoms;

12.  ragina valstybes nares prisijungti prie kitų CITES konvencijos šalių ir parodyti aiškų nusistatymą prieš neteisėtą prekybą laukine fauna ir flora ir neteisėtų laukinės gamtos produktų paklausą sunaikinant neteisėtas dramblio kaulo atsargas;

13.  ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Komisijos rekomendaciją 2007/425/EB nustatančią veiksmus, skirtus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą vykdymui; rekomenduoja valstybėms narėms nedelsiant konfiskuoti visus sulaikytus gyvūnus, kad būtų geriau įgyvendinama CITES konvencija ir būtų saugoma gyvų gyvūnų gerovė;

14.  ragina Komisiją skatinti CITES nuolatinį komitetą įvykdyti 16-ajame šalių konferencijos susitikime priimtą sprendimą Nr. 16.47 dėl nuostatų supaprastinimo, kad būtų nustatytas paprastesnis gyvūnų, kuriais neteisėtai prekiaujama, ir konfiskuotų gyvūnų naudojimas siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į keitimąsi informacija ir spartų konfiskuotų gyvų gyvūnų apgyvendinimą;

15.  ragina valstybes nares stiprinti ES teismines institucijas informuotumo, pajėgumų ir išteklių didinimo priemonėmis, siekiant užtikrinti, kad būtų veiksmingai ir visapusiškai laikantis įstatymų vykdomas baudžiamasis persekiojimas už neteisėtą prekybą laukine fauna ir flora ir kad asmenims, įvykdžiusiems nusikaltimus laukinei gamtai, būtų skiriamos nusikaltimo sunkumą atitinkančios bausmės; todėl primygtinai ragina Komisiją paspartinti derinimą tarp valstybių narių pagal Komisijos rekomendaciją Nr. 2007/425/EB, siekiant, kad nebūtų naudojamasi valstybėmis narėmis, kuriose baudos yra mažiausios, kaip pageidaujamu įvežimo punktu;

16.  ragina Komisiją stebėti ir nuodugniai prižiūrėti Direktyvos 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę taikymą, nes net ir dabar kai kuriose valstybėse narėse dar nenustatytos veiksmingos baudžiamosios nuobaudos, pagal tą direktyvą taikytinos asmenims, kurie žudo, naikina, laiko ar gaudo saugomų faunos ir floros rūšių egzempliorius;

17.  ragina, atsižvelgiant į susirūpinimą, panašų į išreikštą 2013 m. gegužės mėn. JT rezoliucijoje, dėl, be kita ko, miškų nusikaltimų, persvarstyti esamas ES priemones dėl neteisėtos prekybos mediena ir kitus su miškais susijusius aktus, kad būtų nustatyta, ar jų pakanka ir ar jie veiksmingi siekiant kovoti su didelio masto neteisėta prekyba, kuri šiuo metu nustatyta Sąjungos teritorijoje;

18.  atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu ES vis dar labai skiriasi valstybėse narėse skiriamos nuobaudos asmenims, kurie parduoda, gaudo ar laiko saugomus laukinės faunos ir floros egzempliorius; pažymi, kad tokia valstybių narių požiūrio į nuobaudas įvairovė dažnai neigiamai veikia kontrolės sistemų veiksmingumą ir už ją atsakingų darbuotojų atliekamų patikrinimų kiekvienoje valstybėje narėje rezultatyvumą;

19.  ragina nustatyti tinkamas sankcijas už Reglamento (EB) Nr. 338/97 pažeidimus, kad būtų atgrasoma nuo nusikaltimų laukinei gamtai, taip pat atsižvelgti į rūšių rinkos vertę, su nusikaltimu susijusių rūšių išsaugojimo vertę ir patirtas išlaidas; ragina sukurti sistemą, kurioje būtų numatyta reguliariai atnaujinti ir tikslinti baudų dydžius;

20.  pabrėžia, kad Direktyvoje 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę visoje Sąjungoje suvienodinamos su laukine gamta susijusių nusikaltimų apibrėžtys; be to, pažymi, jog direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės taikytų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias baudžiamąsias sankcijas, todėl primygtinai ragina valstybes nares nedelsiant nustatyti tinkamus sankcijų už nusikaltimus laukinei gamtai dydžius;

21.  ragina Komisiją ir Tarybą remti tikslinį mokymą, skirtą visai vykdymo užtikrinimo grandinei, pagal atitinkamas esamas finansines priemones;

22.  ragina valstybes nares panaudoti visas atitinkamas ES ir vidaus priemones, kuriomis kovojama su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu, ir užtikrinti, kad kovojant su nusikaltimais laukinei gamtai turtas būtų konfiskuojamas;

23.  ragina visas valstybes nares laikytis 2013 m. balandžio mėn. JT Nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijos rezoliucijos ir atnaujinti savo teisės aktus, siekiant užtikrinti, kad neteisėta prekyba laukine fauna ir flora, kurioje dalyvauja organizuotos nusikalstamos grupuotės, būtų laikoma nusikalstama veika, už kurią baudžiama laisvės atėmimo bausme iki ketverių metų ar daugiau, ir kad JT konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą galima būtų naudoti kaip tarptautinio bendradarbiavimo ir tarpusavio teisinės pagalbos teikimo pagrindą;

24.  ragina ES ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas internetinės prekybos dramblio kaulu ES Interpolo ir IFAW tyrime „Project WEB“;

25.  supranta, kad dėl netvarios ir neetiškos trofėjų medžioklės labai sumažėjo CITES I ir II prieduose išvardytų nykstančių rūšių gyvūnų skaičius ir primygtinai ragina valstybes nares remti galimą medžioklės trofėjų importą į ES valstybes nares reglamentuojančių ES teisės aktų nuostatų persvarstymą, taip pat reikalauti visų rūšių, išvardytų atitinkamo akto B priede, trofėjų importo leidimų;

26.  atkreipia dėmesį į dokumentuotas problemas, kai pelnomasi iš laisvėje sugautų gyvūnų pasinaudojant ne tokiomis griežtomis veisimo nelaisvėje nuostatomis; ragina Europos Komisiją pritarti 16-ajame šalių konferencijos susitikime priimtiems sprendimams Nr. 16.63–16.66 dėl nelaisvėje veisiamų ir auginamų rūšių ir skirti finansavimą, kad būtų atliktas tyrimas, kuriame būtų įvertinti probleminiai klausimai dėl rūšių, kurios laikomos veisiamomis nelaisvėje, ir parengtos gairės dėl laikymo vietų tikrinimo;

27.  ragina įsteigti specialų Europolo kovos su nusikaltimais laukinei gamtai skyrių, kuriam būtų priskirti visateisiai tarptautiniai įgaliojimai ir prievolės ir kuris būtų aprūpintas pakankamais ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais, taip pat tinkamu finansavimu, kad būtų centralizuojama informacija ir analizė, taip pat koordinuojami tyrimai, siekiant atlikti daugiau bendrų tyrimų ir labiau suderinto strateginio požiūrio; ragina optimizuoti ir remti valstybių narių vietos ir tarptautinių kontrolės institucijų ryšius, siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir taip padidinti vietos inspektorių darbo efektyvumą ir rezultatyvumą;

28.  ragina valstybes nares tuo tikslu įsteigti nacionalinio aplinkos saugumo darbo grupes (angl. NEST), kaip rekomenduoja Interpolas, ir dalyvauti koordinuotuose veiksmuose per siūlomą specialų Europolo kovos su nusikaltimais laukinei gamtai skyrių;

29.  ragina Komisiją užtikrinti, kad jos tarnybose būtų skiriama pakankamai išteklių CITES, kad ES galėtų atlikti vadovaujamąjį vaidmenį, įsigaliojus CITES konvencijos Gaborono pataisai;

30.  ragina Komisiją ir Tarybą kaip svertu pasinaudoti savo prekybos ir vystymosi priemonėmis, kad būtų parengtos tikslinės programos, kuriomis būtų siekiama stiprinti CITES įgyvendinimą ir teikti išteklius, kad būtų didinamas pajėgumas kovoti su brakonieriavimu ir neteisėta prekyba, visų pirma remti, stiprinti ir plėtoti vykdymo užtikrinimo iniciatyvas, pvz., laukinės gyvūnijos apsaugos vykdymo užtikrinimo tinklus ASEAN-WEN (angl. (ASEAN Wildlife Enforcement Network), HA-WEN (angl. Horn of Africa Wildlife Enforcement Network), LATF (angl. Lusaka Agreement Task Force) ir PAPECALF (pranc. Plan d’Action sous-régional des pays de l’espace COMIFAC pour le renforcement de l’application des législations nationales sur la faune sauvage 2012 – 2017), kuriomis siekiama įsteigti regioninius kompetencijos centrus ir nustatyti bendradarbiavimo kovojant su nusikaltimais laukinei gamtai modelius;

31.  ragina ES ir valstybes nares aktyviai veikti siekiant informuoti ES piliečius apie tai, kad nusikaltimai laukinei gamtai nėra tik kitų žemynų problema – tai klausimas, kurį būtina skubiai spręsti, nes jis susijęs su mūsų planeta bei ekosistema ir daro politinį, ekonominį ir socialinį poveikį bendruomenėms visame pasaulyje;

Tarptautinio lygmens veiksmai

32.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą, programuojant paramos vystymuisi finansines priemones, įtraukti kovą su nusikaltimais laukinei gamtai kaip prioritetą tiek į teminį, tiek į regioninį programavimą;

33.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. balandžio 26 d. priėmus JT Nusikalstamumo prevencijos ir baudžiamosios justicijos komisijos rezoliuciją nusikaltimai laukinei gamtai prilyginti sunkiam tarptautiniam organizuotam nusikalstamumui, tokiam kaip prekyba žmonėmis ir prekyba narkotikais, ir ragina Komisiją ir valstybes nares pasinaudoti savo prekybos ir vystymosi politika siekiant užtikrinti, kad šis tarptautinis susitarimas būtų visapusiškai įgyvendintas; atkreipia dėmesį į tai, kad Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 68-ajai sesijai nustatytuose ES prioritetuose, kuriuos Taryba patvirtino 2013 m. birželio mėn., išlieka siūlymas didinti pastangas kovoti su nusikaltimais laukinei gamtai ir neteisėta medienos ruoša, taip pat skatinti geresnį valdymą;

34.  ragina Komisiją ir valstybes nares dėti kuo didesnes pastangas vykdant CITES ir dvišalius dialogus su vartojimo šalimis, siekiant užtikrinti lygiagrečių legalių tarptautinių ir vidaus rinkų, kurios skatina tokių dideliame pavojuje atsidūrusių rūšių kaip drambliai, raganosiai ir tigrai paklausą, uždarymą;

35.  pažymi, kad pagal CITES nuostatų nesilaikančioms šalims galima taikyti priemones; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares prireikus pasinaudoti visomis tomis nuostatomis;

36.  ragina Komisiją ir valstybes nares įsteigti, kaip kovos su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora veiksmų plano dalį, patikos fondą arba sukurti panašią priemonę, remiantis persvarstyto Sąjungos bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 187 straipsniu, siekiant apsaugoti saugomas teritorijas ir kovoti su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora ir brakonieriavimu;

37.  ragina ES ir valstybes nares tvirtai remti Tarptautinį kovos su nusikaltimais laukinei gamtai konsorciumą (angl. ICCWC), kurį sudaro CITES, Interpolas, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biuras (angl. UNODC), Pasaulio bankas ir Pasaulio muitinių organizacija, taip pat teikti finansinius išteklius ir specialistų žinias, kad vyriausybėms būtų lengviau stiprinti pajėgumus, keistis informacija ir žvalgybos informacija ir padėti ICCWC nariams užtikrinti įgyvendinimą ir atitiktį;

38.  palankiai vertina tai, kad paskutiniame G8 aukščiausiojo lygio susitikime (2013 m. birželio mėn. Lough Erne, Šiaurės Airijoje) priimtas sprendimas imtis veiksmų kovojant su neteisėta prekyba saugomomis ar nykstančiomis laukinės faunos ir floros rūšimis ir pasiūlyti politinę ir praktinę paramą regioninėms ir tarptautinėms organizacijoms, kurios stengiasi didinti šalių gebėjimus stebėti ir kontroliuoti savo sienas ir šalinti tokius nusikaltimams geresnes sąlygas sudarančius veiksnius kaip korupcija, tarpvalstybinis organizuotas nusikalstamumas ir neteisėta prekyba, kurie silpnina valdymą ir teisinę valstybę ir kai kuriais atvejais tampa svarbiu teroristų finansavimo šaltiniu;

39.  ragina Komisiją, dirbant su Afrikos ir Azijos paplitimo arealo valstybėmis, padėti toms valstybėms sugriežtinti savo politiką ir teisines sistemas, padidinti teisėsaugos pajėgumus, sukurti efektyvias teismines sistemas ir sustiprinti mechanizmus, skirtus kovai su korupcija, kad būtų geriau kovojama su nusikaltimais laukinei gamtai vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat remiant ir finansuojant tokių iniciatyvų, kaip ICCWC priemonių rinkinys, įgyvendinimą;

40.  ragina Komisiją ir valstybes nares sugriežtinti savo politiką ir teisines sistemas, padidinti teisėsaugos pajėgumus, patenkinti žvalgybos technologijų poreikius ir sukurti efektyvias teismines sistemas, kad būtų geriau kovojama su nusikaltimais laukinei gamtai vietos, nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, be kita ko, remiant tokių iniciatyvų, kaip ICCWC priemonių rinkinys ir nusikaltimų laukinei gamtai srityje besispecializuojančių prokurorų rengimas, įgyvendinimą;

41.  ragina Komisiją parengti ir įgyvendinti regionines laukinės gamtos apsaugos vykdymo užtikrinimo strategijas ir tinklus, kurie būtų tarpusavyje sujungti pasinaudojant pasauliniu koordinavimo mechanizmu, be kita ko, remiant Interpolo kovos su nusikaltimais aplinkai programą, nacionalinių aplinkos saugumo darbo grupių (angl. NEST) įsteigimą ir jų integravimą į tokias regionines vykdymo užtikrinimo institucijas kaip Lusakos susitarimo darbo grupė (angl. Lusaka Agreement Task Force), tinklai HA-WEN, SAWEN (angl. South Africa Wildlife Enforcement Network) ir ASEAN-WEN;

42.  atkreipia dėmesį į didelę ir vis augančią neteisėtų laukinės gamtos produktų iš Kinijos ir pietryčių Azijos paklausą ir pabrėžia, kad šį klausimą reikia įtraukti į ES ir Azijos dialogo darbotvarkę aukščiausiu politiniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai, pritaria susitarimui, kurį 2013 m. liepos mėn. pasirašė Komisijos narys J. Potočnik ir Kinijos Valstybinių miškų administracijos viceministras Zhang Jianlong, dėl kovos su neteisėta prekyba laukine fauna ir flora bendrų veiksmų, nes tai yra svarbus žingsnis pirmyn, ir norėtų, kad jis būtų visapusiškai įgyvendintas;

43.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares nagrinėti problemas kartu su Afrikos Sąjunga, NEPAD (angl. New Partnership for Africa’s Development), AMCEN (angl. African Ministerial Conference on the Environment) ir Afrikos Sąjungos komisija, atsižvelgiant į būsimą Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą 2014 m., kad būtų nustatytos bendradarbiavimo veiksmų šioms pasaulinėms problemoms spręsti sritys būsimoje bendroje Afrikos ir ES strategijoje 2014–2020 m.;

44.  ragina Komisiją įtraukti neteisėtos prekybos laukine fauna ir flora klausimą į transatlantinį bendradarbiavimą, siekiant sukurti bendrą požiūrį, pagal kurį būtų užtikrinami veiksmingi teisiniai režimai, neleidžiantys produktams, kuriais neteisėtai prekiaujama, patekti į Europos ir Amerikos rinkas, ir gerinami ryšių kanalai, kad būtų galima dalytis informacija apie laukinės gamtos valdymą ir prekybos taisykles;

45.  ragina Komisiją ir valstybes nares remti pagrindinių šalių pastangas dirbti ministerijų lygmeniu siekiant parengti ir įgyvendinti gerai tyrimais pagrįstas paklausos mažinimo kampanijas ir užtikrinti pakankamas ilgalaikes investicijas į šių strategijų įgyvendinimą;

46.  ragina Komisiją remti alternatyvių pragyvenimo šaltinių plėtojimą arčiausiai prie atitinkamos laukinės faunos ir floros esančioms vietos bendruomenėms, kurios aiškiai prisideda prie laukinių gyvūnų populiacijų atkūrimo ir išsaugojimo, ir įtraukti šias bendruomenes į kovos su brakonieriavimu veiksmus;

47.  ragina Komisiją ir valstybes nares priimti ir įgyvendinti aiškius ir veiksmingus teisės aktus ir politiką, kuriais būtų atgrasoma nuo produktų iš pažeidžiamų laukinės faunos ir floros rūšių vartojimo, šviesti vartotojus apie laukinės faunos ir floros rūšių vartojimo poveikį ir teikti tinkamą informaciją apie nekontroliuojamo tam tikrų svetimų rūšių plitimo vietinėse ekosistemose padarinius ir pavojus;

o
o   o

48.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, CITES sekretoriatui, Interpolui, Europolui, Jungtinių Tautų Narkotikų ir nusikalstamumo prevencijos biurui, Pasaulio bankui ir Pasaulio muitinių organizacijai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013) 0047.
(2) OL L 61, 1997 3 3, p. 1.
(3) OL L 166, 2006 6 19, p. 1.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0245.
(6) http://ec.europa.eu./environment/cites/pdf/Overview%20significant%20seizures.pdf


Europos reindustrializacija siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą
PDF 414kWORD 222k
2014 m. sausio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos reindustrializacijos siekiant skatinti konkurencingumą ir tvarumą (2013/2006(INI))
P7_TA(2014)0032A7-0464/2013

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo XVII antraštinės dalies 173 straipsnį (buvęs Europos bendrijos steigimo sutarties 157 straipsnis), kuriame aptariama ES pramonės politika ir, be kita ko, minimas Sąjungos pramonės konkurencingumas,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ (COM(2012)0582),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. lapkričio 29 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ (COM(2012)0710),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programa (COM(2011)0834),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 31 d. Komisijos komunikatą dėl statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategijos (COM(2012)0433),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą „Visų pirma galvokime apie mažuosius“. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikatą „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (COM(2008)0699),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 3 d. Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikatą „Strategijos „Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (COM(2010)0546),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 20 d. Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 14 d. Komisijos komunikatą „Pramonės politika. Konkurencingumo gerinimas“ (COM(2011)0642),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 15 d. Komisijos komunikatą „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m.“ (COM(2011)0885),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 13 d. Komisijos komunikatą „Inovacijos vardan tvaraus augimo. Bioekonomika Europai“ (COM(2012)0060),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. Komisijos komunikatą „Stabilumo, ekonomikos augimo ir darbo vietų užtikrinimo veiksmai“ (COM(2012)0299),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Komisijos komunikatą „Europos didelio poveikio technologijų strategija – ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo skatinimo priemonė“ (COM(2012)0341),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „Ilgalaikis Europos ekonomikos finansavimas“ (COM(2013)0150),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą „Žalioji knyga „2030 m. klimato ir energetikos politikos strategija“ (COM(2013)0169),

–  atsižvelgdamas į prie 2008 m. lapkričio 4 d. Komisijos komunikato „Žaliavų iniciatyva – įgyvendinant svarbiausius poreikius užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą Europoje“ (COM(2008)0699) pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SEC(2008)2741),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 26 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos aukščiausios klasės produktus gaminančios pramonės konkurencingumo (SWD(2012)0286),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. prie Komunikato „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“ pridėtą Komisijos tarnybų darbinį dokumentą (SWD(2012)0297),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio10 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „2012 m. Europos konkurencingumo ataskaita. Globalizacijos nauda.“ (SWD(2012)0299),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 11 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Darbo santykiai Europoje 2012 m.“ (SWD(2013)0126),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. Komisijos komunikatą „Komisijos tolesni veiksmai po konsultacijos dėl 10 labiausiai MVĮ veiklą sunkinančių ES teisės aktų“ (COM(2013)0446),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Statybų sektoriaus ir šio sektoriaus įmonių tvaraus konkurencingumo strategija“(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Darbuotojų, kaip svarbiausių gero įmonių valdymo Europoje dalyvių, vaidmuo ir dalyvavimas. Tinkami krizės įveikimo sprendimai“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl investavimo į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų kūrimą (SET planas)(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 7 d. rezoliuciją dėl darbo vietų potencialo plėtimo naujoje tvarioje ekonomikoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartų tarptautiniuose prekybos susitarimuose(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl globalizacijos erai pritaikytos pramonės politikos(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl efektyviai išteklius naudojančios Europos(9),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ): konkurencingumas ir verslo galimybės“(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikio aplinkai(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl skalūnų dujų ir skalūnų alyvos pramoninių, energetinių ir kitų aspektų(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją „Energetikos veiksmų planas iki 2050 m. – energija ateičiai“(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. plano(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl dabartinių atsinaujinančiosios energijos uždavinių ir galimybių Europos energijos rinkoje(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pramoninių rajonų regioninių strategijų(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 2 d. rezoliuciją dėl kooperatyvų indėlio įveikiant krizę(19),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 4 d. diskusijas Europos Parlamente dėl Komisijos pareiškimo „Europos pramonės atgaivinimas esant dabartiniams sunkumams“ (2013/2538(RSP)),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 10–11 d. Konkurencijos tarybos 3208-ojo posėdžio išvadas „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“,

–  atsižvelgdamas į Komisijos vardu pateiktą 2011 m. ataskaitą „2011 m. ES pramonės struktūra. Tendencijos ir veiksmingumas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. Regionų komiteto vardu pateiktą ataskaitą po strategijos „ES 2020“ iniciatyvos „Globalizacijos erai pritaikyta pramonės politika“ tyrimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“(20),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 11 d. Regionų komiteto nuomonę „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti“(21),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7–0464/2013),

A.  kadangi Europos pramonė išgyvena beprecedentę krizę ir turi daug silpnųjų vietų, kenkiančių jos konkurencingumui;

B.  kadangi Europos Komisijos pateikti skaičiai rodo plačius užmojus, bet yra sąlyginiai, nes susiję su daugeliu dar ne iki galo išsiaiškintų veiksnių;

C.  kadangi Europos pramonei tenka lemiamas vaidmuo ir ji yra svarbi krizės sprendimo dalis;

D.  kadangi Europos pramonės konkurentai ilgus metus tobulino stiprias pramonės strategijas;

E.  kadangi ES reikia strategijos ekonomikos ir finansų krizei įveikti ir naujam ekonomikos dinamiškumui pagreitinti;

F.  kadangi pagirtina tai, kad Komisija ėmėsi pramonės politikos paskelbdama komunikatą, kuriuo siekiama organizuoti pramonės permainas;

G.  kadangi Europos, kaip pramoninės teritorijos, ateitis priklauso nuo modernizavimo kampanijos, kuri sustiprins inovacijų centrus ir pašalins pramonės ir struktūriniu atžvilgiu silpnų regionų vystymosi atotrūkį;

H.  kadangi dėl sumažėjusio kreditų prieinamumo ribojamos investicijos, trukdoma inovacijoms ir naujų veiksmingų technologijų pritaikymui; kadangi dėl to Europos pramonės politikai reikalinga tvirta finansų struktūra, kuri skatintų investicijas;

I.  kadangi finansavimo sąlygos pietų Europoje yra griežtesnės, reikalaujančios specialiai pritaikytų finansavimo sprendimų;

J.  kadangi valstybės narės turėtų semtis įkvėpimo iš tų pramonės restruktūrizavimo metodų, kurie davė gerų rezultatų Europoje ir kituose pasaulio kraštuose;

K.  kadangi Komisija nurodė, kad ES pramonės šakos gali atkurti savo patrauklumą dėl numatomo darbo užmokesčio skirtumų pasaulyje mažėjimo;

L.  kadangi geresnių bendrų sąlygų Europos pramonės politikai sukūrimas reiškia ES vidaus rinkos sukūrimą ir užtikrinimą, kad ši rinka veiksmingai veiktų rinkos socialinės ekonomikos sąlygomis;

M.  kadangi pagrindiniu Europos prioritetu turi tapti gamybos sektorių ir praktinės patirties išsaugojimas, tuo metu jai turi būti sudarytos sąlygos greitai susigrąžinti konkurencingumą pasaulio mastu;

N.  kadangi energijos sąnaudos, tenkančios pramonei, ir gilėjantys energijos kainų skirtumai, susidarantys tarp Europos ir kitų pramoninių šalių (ypač JAV), turės vis didesnę reikšmę, jei nebus deramai reaguojama į dabartines tendencijas;

O.  kadangi dėl pasaulyje kylančių problemų svarbu, jog Europos pramonės atkūrimo pagrindas būtų efektyvus energijos ir išteklių naudojimas, jei ketinama išlaikyti Europos pramonės konkurencingumą ir ateityje;

P.  kadangi siekiant įveikti pagrindinius socialinius sunkumus ES reikalingas toks požiūris į pramonės politiką, kuris apimtų konkurencingumą, tvarumą ir deramą darbą;

Q.  kadangi būtina užtikrinti ES energetikos, klimato, aplinkos, pramonės ir prekybos politikos nuoseklumą, siekiant klimato politikos ir aplinkos apsaugos tikslus suderinti su strategijos RISE tikslais;

R.  kadangi per pastaruosius dešimtmečius darbo našumas didėjo daug sparčiau negu išteklių naudojimo efektyvumas ir pagal apskaičiavimus darbo jėgos išlaidos sudaro mažiau kaip 20 proc. gamybos išlaidų, o išteklių naudojimo išlaidos – 40 proc.;

S.  kadangi ES turi milžiniškas galimybes inovacijų srityje, o 6 ES valstybės narės yra tarp 10 geriausių iš 50 novatoriškiausių pasaulio valstybių;

T.  kadangi pramonės politika susijusi su aiškiu socialiniu aspektu, kuris turi poveikį visiems visuomenės sluoksniams;

U.  kadangi Europos pramonės politikai reikalinga stipri darbo jėga, o vidutiniškai tik 7 proc. žemos kvalifikacijos darbuotojų yra lankę mokymus;

Strategija „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (angl. Renaissance of Industry for a Strong Europe – RISE): principai, tikslai ir valdymas

1.  palankiai vertina Komisijos dėmesį pramonės politikai (PP), nes būtent toks dėmesys labai svarbus ekonomikos vystymuisi ir konkurencingumui, siekiant užtikrinti ilgalaikę tvarią gerovę ir išspręsti nedarbo problemą, atsižvelgiant į tai, kad pramonėje sukuriama viena iš keturių darbo vietų ir dirba apie 34 mln. žmonių; pabrėžia, kad ES pramonės politika turi padėti šalinti lyginamuosius jos ekonomikos trūkumus, ar tai būtų investicijų į mokslinius tyrimus bei plėtrą stoka, energijos kainų pokyčiai, biurokratinė našta ar sunkumai gaunant finansavimą; pažymi, kad pramonei tenka apie 80 proc. išlaidų mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir kad beveik 75 proc. Europos eksporto sudaro pramoninės prekės; pabrėžia, kad pramonė yra atsakinga už didžiosios dalies vertės sukūrimą ekonomikoje, o kartu su kiekviena darbo vieta pramonės sektoriuje sukuriamos maždaug dvi darbo vietos susijusioje tiekėjų ir paslaugų srityje;

2.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos pramoninis galingumas ir svarba ateityje priklausys nuo strategijos „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (RISE), kuria siekiama pasitelkiant technologijų, verslo, finansines, aplinkosaugines ir socialines inovacijas pasiekti trečiąją pramonės revoliuciją, įskaitant efektyvumo strategiją, pagal kurią būtų atkurta ir sustiprinta Europos pramonė kaip visuma ir būtų įgyvendinamos atsakomosios priemonės į kylančius socialinius iššūkius; yra įsitikinęs, kad dėl strategijos RISE gali atsirasti naujų rinkų, be kita ko, naujoviškų produktų ir paslaugų, verslo modelių ir kūrybiškų verslininkų bei įmonių, naujų darbo vietų ir deramo darbo, atnaujinant pramonę, kad ji būtų ekonominiu požiūriu dinamiška, patikima ir konkurencinga; mano, kad vienas svarbiausių prioritetų – išlaikyti gamybos sektorius ir praktinę patirtį, ir kad atviros rinkos, galimybė gauti energijos ir žaliavų, taip pat inovacijos bei veiksmingas energijos ir išteklių naudojimas sudaro tokios konkurencingumo strategijos pagrindus; atkreipia dėmesį, kad taip pat labai svarbi patikima ir perspektyvi transporto, energijos gamybos ir paskirstymo bei telekomunikacijų infrastruktūra;

3.  mano, kad strategija RISE turi būti integruota į ekologinę ir socialinę rinkos ekonomiką pagal verslumo, sąžiningos konkurencijos, ilgalaikio išorinių sąnaudų internalizavimo tikslo, patikimo finansų valdymo politikos ir aplinką tausojančio ekonominio valdymo principus; teigia, kad Europos Sąjungos pramonės politika turi būti suderinta su inovacijų diegimu, tvarumu ir konkurencingumu grindžiama vizija, tai stiprintų gamybos sektorių, praktinę patirtį ir antrinių žaliavų panaudojimo ekonomiką; atkreipia dėmesį į itin svarbų pramonės ir įmonių vaidmenį skatinant tvarumą ir skaidrumo svarbą tiekimo grandinėse;

4.  pabrėžia, kad strategijai RISE reikia trumpalaikės darbotvarkės siekiant išsaugoti gamybos bazę ir praktinę patirtį, išspręsti skubias tam tikrų sektorių problemas (pvz., per didelių gamybos pajėgumų, restruktūrizavimo, nesąžiningos konkurencijos) ir ilgalaikės, aiškiais ir stabiliais tikslais, moksliniais rodikliais ir gyvavimo ciklo bei antrinių žaliavų panaudojimo ekonomikos požiūriu paremtos programos su veiksmų planu ir tvarkaraščiu, toks požiūris sudarytų sąlygas ir padėtų nukreipti investicijas į kūrybingumą, įgūdžius, inovacijas bei naujas technologijas ir skatintų Europos pramonės bazės modernizavimą, tvarumą ir konkurencingumą įgyvendinant į vertės grandinę atsižvelgiančią politiką, kuri apimtų visų dydžių įmones, tinkamą dėmesį skirtų pagrindinėms pramonės šakoms ir sudarytų sąlygas išsaugoti gamybos grandinę Europoje; mano, kad toks modernizavimas turėtų vykti tiek pagrindinėse pramonės šakose, tiek ir naujuose pramonės sektoriuose, ir kad jis turi skatinti augimą laikantis tvaraus vystymosi principų;

5.  pabrėžia, kad pramonės politika apima visas politikos sritys, kurios daro poveikį pramonei; pripažįsta, kad PP turi spręsti svarbiausias, strategijoje „Europa 2020“ apibrėžtas visuomenės ir aplinkos problemas, įskaitant būsimus energijos, išteklių, užimtumo, pramonės ir klimato tikslus, ir turi būti veiksmingai integruota į Europos semestro procesą bei nacionalines reformų programas, siekiant sukurti investicijoms reikalingas sąlygas ir kurti geras darbo vietas, ypač jaunimui; prašo, kad Komisija patobulintų savo komunikatą dėl savo įsipareigojimų kalbant apie paramą ES pramonės politikai, siekiant atkurti investuotojų, darbuotojų ir piliečių pasitikėjimą ES veiksmais;

6.  pažymi, kad Europos pramonės dalis ES BVP per 15 metų sumažėjo nuo 20 iki 15 proc.;

7.  mano, kad strategijoje RISE turi būti toliau siekiama plačių užmojų ir realistinių pramonės tikslų; pažymi, kad pagrindiniam mažiausiai 20 proc. užimtumo tikslui pasiekti per metus pramonėje reikės sukurti bent 400 000 naujų darbo vietų; tvirtai remia šį 20 proc. tikslą ir siūlo jį vertinti kaip orientacinį tikslą, suderintą su ES 20/20/20 tikslais;

8.  mano, kad šie tikslai turėtų atspindėti naujas pramonės realijas, pvz., gamybos ir paslaugų integraciją (prekių gamyba ir paslaugų teikimas po jų pardavimo), taip pat perėjimą prie duomenimis paremtos ekonomikos ir pridėtinę vertę sukuriančios gamybos; taigi ragina Komisiją įvertinti ir pagrįsti savo darbą nustatant tikslus bei persvarstyti pramonės sektorių klasifikaciją;

9.  pabrėžia, kad pramonės sektorių veikla padeda išgyventi krizės metu, prie to itin prisideda paslaugų, sukurtų aplink jų gamybą, ekonomika;

10.  prašo Komisijos vykdyti įsipareigojimą parengti rodiklius, kurie būtų taikomi stebint ir vertinant reindustrializacijos procesą; pabrėžia, kad tokie rodikliai turi būti ne tik kiekybiniai, bet ir kokybiniai, siekiant užtikrinti, kad šis procesas būtų tvarus ir suderinamas su aplinkos apsauga;

11.  tikisi, kad atkreipiant dėmesį į tiekimo grandinės valdymą ir specifinę regionų ir vietinę gamybos kultūrą bei paklausą, ir kartu skatinant tvariai ekonomikai ir visuomenei svarbius naujus sektorius, tinkamai įgyvendinant strategiją RISE būtų galima atgaivinti pramonę ir grąžinti gamybą į ES;

12.  pabrėžia, kad strategija RISE bus sėkminga tik parėmus ją tinkama, aiškia ir prognozuojama makroekonomine programa, vengiant nesuderinamų politikos priemonių, su reikalingais biudžeto ištekliais, kad būtų galima daryti sverto poveikį viešojo sektoriaus ir privačioms investicijoms ir stiprinti ES konkurencingumą pasaulyje; apgailestauja, kad pagal dabartinę pagrindinę ES makroekonominę politiką pirmiausia MVĮ nesuteikiama galimybių įsigyti būtino kapitalo investicijoms bei inovacijoms ir kartu prieštaraujama pramonės politikai; reikalauja šiuo atžvilgiu Europos ekologiškai tvaraus augimo strategijos; ir apgailestauja dėl sumažinto Tarybos finansavimo DFP 1A biudžeto išlaidų kategorijai, ypač programoms „Horizontas 2020“,„COSME“ ir Europos infrastruktūros tinklų priemonei; ragina valstybes nares iš esmės padidinti šioms programoms skiriamus finansinius išteklius;

13.  pabrėžia, kad sukūrus nuosavus ES biudžeto išteklius jie galėtų būti naudingi atkuriant Europos pramonę;

14.  pabrėžia, kad ES pramonės politiką būtina vienareikšmiškai apibrėžti, nes šiuo metu ES ir jos valstybėse narėse pramonės politikos srityje paplitusi skirtinga praktika ir tendencijos;

15.  džiaugiasi dėl universalaus Komisijos požiūrio į PP ir pabrėžia, kad labai svarbus vientisas požiūris, kuris būtų nuoseklus ir suderintas tose srityse, kur visos kitos politikos sritys (pvz., konkurencija, prekyba, energetika, aplinka, inovacijos, struktūriniai fondai, bendroji rinka ir t.t.) atsižvelgia į strategijoje RISE nustatytus tikslus; šiuo atžvilgiu primena Europos anglių ir plieno bendriją (EAPB), kuri įrodė, kad pramonės politikos srityje įmanoma sėkmingai imtis integruotų ir naujoviškų veiksmų, ir kad jais skatinamas augimas, užtikrinamas užimtumas ir skatinama integracija bei turi socialinės partnerystės pobūdį; laikosi nuomonės, kad strategijoje RISE reikėtų laikytis ne vertikalios, bet horizontalios PP koncepcijos; mano, kad skiriant atitinkamą dėmesį pagrindinėms pramonės šakoms, sektoriams pritaikytomis priemonėmis reikėtų remti vertės grandines ir veiklos branduolius su dideliu augimo potencialu, tos priemonės turi būti susietos su sektorių specializacija, kuria skatinamos aukštųjų technologijų ir didelės papildomos vertės strategijos, inovacijos, įgūdžiai, verslumas, užimtumas ir kūrybingumas; šiuo klausimu pažymi sektorių strategijas automobilių („Cars 2020“) ir plieno („Plieno veiksmų planas“) srityse ir ragina Komisiją patvirtinti atitinkamas priemones šioms strategijoms įgyvendinti; ragina valstybes nares ir Komisiją taip pat skirti pakankamai dėmesio sektoriams, kuriuose sukaupta tvirta praktinė patirtis bei daug investuojama į mokslinius tyrimus ir plėtrą bei į papildomos naudos kūrimą, įskaitant naujoviškus procesus;

16.  siūlo Komisijai išsamiai išnagrinėti kiekvieno ES sektoriaus pramoninės gamybos pridėtinę vertę pasaulio mastu, kad būtų galima nustatyti, kaip įvairūs pramonės sektoriai įsitvirtinę įvairiose valstybėse narėse, ir veiksmingiau sukurti bendrą ES pramonės interesų gynybos strategiją;

17.  mano, kad siekiant skatinti kurti vertės grandines Europos Sąjungoje, ES reikalingas pažangus privačių pramonės įmonių ir viešųjų institucijų derinys;

18.  pabrėžia, kad sanglaudos politika ateityje bus viena iš pagrindinių ES politikos sričių, kurioje užtikrinant pažangią specializaciją bus puoselėjamos pramoninės naujovės, siekiant reaguoti į iššūkius, susijusius su tvaria energetika, klimato kaita ir veiksmingu materialinių ir žmogiškųjų išteklių naudojimu; todėl laikosi nuomonės, kad ES ir jos regionų reindustrializacijai itin svarbi ateities sanglaudos politikos ir Europos struktūrinių ir investicinių fondų parama įgyvendinant išties šiuolaikišką pramonės politiką, kuri turi būti įtrauki, tausi, veiksminga energijos efektyvumo požiūriu ir labai konkurencinga; ragina siekti geresnio sanglaudos politikos ir strategijos „Horizontas 2020“ programų koordinavimo ir sąveikos siekiant kurti regioninius inovacijų inkubatorius ir užtikrinti maksimalias inovacijas regionų lygmeniu;

19.  sutinka su Komisija, kad PP turi turėti veiksmingą, integruotą, veiklos stebėseną ir priežiūrą apimančią valdymo struktūrą; primena B. Lange pranešime dėl pramonės pateiktą EP rekomendaciją iš atitinkamų generalinių direktoratų sukurti nuolatinę Komisijos PP darbo grupę, kuri atsižvelgtų į suinteresuotųjų šalių nuomones ir koordinuotų bei stebėtų įgyvendinimą; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų būti reguliariai informuojamas apie PP pokyčius ir prašo Komisijos kasmet teikti Parlamentui ataskaitas apie strategijos RISE pažangą ir apie tai, kokiu mastu pavyko pasiekti tikslų turimomis priemonėmis; siūlo, kad prioritetinių veiklos krypčių darbo grupės taip pat teiktų metinę ataskaitą; Taip pat ragina Komisiją ištirti ir nustatyti perteklinius pajėgumus ir restruktūrizavimo problemas, su kuriomis susiduria Europos pramonė, ir konkrečius sektorius, siekiant pateikti trumpalaikius sprendimus, taip pat ragina Komisiją stebėti bet kokį Europos gamybos perkėlimą į kitas šalis; pabrėžia, kad strategijai RISE reikalinga suinteresuotųjų pramonės atstovų iš skirtingų sektorių (įskaitant MVĮ), profesinių sąjungų, akademinės srities ir pilietinės visuomenės subjektų, pvz., vartotojų interesų apsaugos organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų, sąjunga ir partnerystė; ragina Komisiją pasinaudoti visomis Sutarties 173 straipsnio 2 dalies suteikiamomis galimybėmis siekiant veiksmingiau panaudoti savo išteklius; pabrėžia, kad svarbu gerinti būdus, kuriais Sąjunga informuoja piliečius, o ypač jaunimą, siekiant pagerinti Europos pramonės, amatų ir praktinės patirties įvaizdį;

20.  mano, kad strategija RISE turi būti pritaikyta siekiant sukurti patrauklią ir konkurencingą aplinką Europoje, kurioje būtų skatinami investicijų srautai visoje ES ir jos regionuose, ypač Pietų Europoje, paskatinti ekonomikos augimą, ypač per pažangiąją specializaciją ir branduolių, įskaitant tarpvalstybinius ir regioninius branduolius, bei verslo tinklų kūrimą;

21.  gerai vertina Pirmininko pavaduotojo A. Tajani darbą glaudžiau koordinuojant PP su Konkurencingumo taryba; pripažįsta, kad strategijai RISE skirta PP turėtų būti bendras pagrindas, kuriuo remtųsi ES, tačiau pabrėžia, kad ja turi būti atsižvelgiama į skirtingas nacionalines ir regionines aplinkybes ir ji turi būti koordinuojama su valstybių narių PP; pritaria minčiai sustiprinti Konkurencingumo tarybą, kuri, derindama veiksmus su Komisija, prisidėtų prie vertikaliojo politikos priemonių koordinavimo Europos, regiono ir valstybių narių lygmeniu; be kita ko pažymi, kad pažangus reglamentavimas ir sumažinta biurokratinė našta yra esminės pramonės augimo sąlygos;

22.  mano, kad skirtingi teritoriniai valdžios lygmenys turi visapusiškai dalyvauti ir imtis suderintų veiksmų vykstant pramonės atkūrimo procesui, nustatant pramonės prioritetus ir galimybes jų teritorijose bei skatinant MVĮ plėtrą; primena, kad MVĮ dėl jų dydžio ir gebėjimo pakankamai greita reaguoti į pokyčius gali prisitaikyti prie padėties, tačiau jos ir labiausiai nukentėjo nuo krizės aukos; prašo Komisijos ir valstybių narių sukurti specialių MVĮ rėmimo ir pagalbos joms programų ir sudaryti MVBĮ sąlygas užimti pirmaujančią poziciją jų pramonės sektoriuje; palankiai vertina Regionų komiteto ir Komisijos atliktą darbą dėl pažangios specializacijos strategijų, skirtų paspartinti ES finansavimą siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

23.  ragina valstybes nares, jeigu būtų iš dalies pakeistos Sutartys, sukurti bendrą pramonės politiką, kurios užmojai ir priemonės būtų panašios į bendros žemės ūkio politikos, t. y. tarpvalstybiniu lygmeniu surengti konsultacijas dėl bendros strategijos, didelių finansinių priemonių ir rinkų reguliavimo priemonių, kurias turi kitos pasaulinio masto didelės prekybos zonos, pavyzdžiui, piniginę priemonę ar taisykles dėl valstybės pagalbos, pritaikytos mūsų pramonės poreikiams, taip pat laikantis tarptautinės teisės nuostatų;

24.  džiaugiasi, kad Komisija domisi ne vien vartotojais, bet ir gamintojais, būtent pramonininkais;

25.  apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme nenumatyta kovos su darbo užmokesčio ir socialiniu dempingu, darbuotojų dalyvavimo ir restruktūrizavimo priemonių;

Inovacijų, veiksmingumo ir tausiųjų technologijų kampanija

26.  pabrėžia, kad tik inovacijų, veiksmingumo ir naujų technologijų strategija, įskaitant tvarumo technologiją, kartu su naujais ekonomikos modeliais, kūrybiškumu ir pažangiąja gamyba gali suteikti galimybių atkurti modernizuoti ES pramonės pagrindus ir iš esmės padidinti jos regioninį ir pasaulinį konkurencingumą; mano, kad inovacijos turi būti skatinamos plačiu mastu, atsižvelgiant į visas suinteresuotąsias šalis ir pradedant nuo gamybos patalpų bei ne techninio pobūdžio naujovių, o baigiant aukštosiomis technologijomis MTEP tyrimų laboratorijose; atsižvelgdamas į tai pažymi, kad svarbu aktyviai įtraukti darbuotojus į inovacijų procesą, skatinant inovacines bendroves, kurios pirmauja ekonominiais, socialiniais ir aplinkosaugos aspektais; pabrėžia, kad reikia sukurti palankią aplinką ir mano, kad labai svarbu užtikrinti sąlygas, kuriomis įmonės galėtų veikti ir būti konkurencingos; mano, kad būtina stiprinti Europos žinių bazę, mažinti susiskaidymą skatinant pasiekimus mokslo ir švietimo srityje, sudaryti sąlygas, kuriomis geras idėjas būtų galima paversti paklausiais produktais, ir gerinti galimybes novatoriškoms įmonėms gauti finansavimą, kurti inovacijoms palankią aplinką ir šalinti socialinius bei geografinius skirtumus skelbiant visoje Europoje apie naujovių teikiamą naudą; todėl pabrėžia, kad įgyvendinant šią kampaniją pirmiausia reikėtų atsižvelgti į Komisijos kasmetinę ataskaitą apie inovacijas (2013 m. inovacijų sąjungos rezultatų suvestinė), iš kurios matyti, kaip inovacijomis didinamas tvarus konkurencingumas, kurioje pateikiamas lyginamasis valstybių narių mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų vertinimas ir nurodomi sąlyginiai jų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų pranašumai bei trūkumai;

27.  mano, kad ES mokslinių tyrimų ir inovacijų fondai turėtų veikti kaip katalizatoriai ir turėtų būti naudojami kartu su įvairiomis Europos, nacionalinėmis ir regioninėmis priemonėmis ir fondais; primena apie 3 proc. (du trečdaliai kurių gaunami iš privačiojo sektoriaus) tikslą moksliniams tyrimams ir plėtrai; remia viešojo ir privačiojo sektorių partnerystes (VPSP) pagal programą „Horizontas 2020“ ir ragina Komisiją užtikrinti, kad būtų pakankamai skatinamos privačiojo sektoriaus investicijos;

28.  palankiai vertina tai, kad 4 % pagal programą „Horizontas 2020“ skirtų lėšų bus įgyvendinamos pagal specialią MVĮ priemonę;

29.  palankiai vertina Komisijos dėmesį ekologiniam projektavimui, perdirbamumui su grįžtamojo ciklo specifikacijomis, naujiesiems statybų produktų ir procesų tvarumo kriterijams bei efektyviam išteklių naudojimui taikant žiedinės ekonomikos koncepciją; prašo kurti teisės aktų projektus ir atlikti efektyvaus išteklių panaudojimo tyrimus siekiant atsižvelgti į jų ekonominį perspektyvumą, našumą bei amortizaciją ilguoju laikotarpiu; ragina Komisiją toliau skatinti gyvavimo ciklo mąstymą integruotos produktų politikos (angl. IPP) priemone, kuria atsižvelgiama į visą produkto gyvavimo ciklą (grįžtamojo ciklo požiūris);

30.  palankiai vertina Komisijos veiklos kryptis ir galimas VPSP; tačiau yra susirūpinęs, kad nepakankamai įtraukta didelė duomenų ir informacinių ir ryšių technologijų (IRT) plėtra; ragina Komisiją deramai įtraukti šiuos pokyčius; mano, kad plačiajuosčio ryšio paslaugos yra svarbios ES pramonės plėtrai ir galėtų prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir užimtumo ir investicijų į plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą skatinimo, kad būtų pasiekti didelių pajėgumų plačiajuosčio ryšio tinklai, o šviesolaidinės ryšio linijos turėtų toliau būti vienu iš ES prioritetų; prašo Komisijos visomis veiklos kryptimis remti branduolių formavimąsi, skatinant jų sąveiką ir teigiamą šalutinį tarpusavio poveikį;

31.  pabrėžia, kad IRT tenka labai svarbus vaidmuo pereinant prie tvarios ekonomikos: dematerializavimo, ekologinės stebėsenos, veiksmingo transporto ir logistikos, e. paslaugų, sveikatos priežiūros; palankiai vertina naująją Europos elektronikos komponentų ir sistemų strategiją, kuria siekiama padvigubinti ES lustų gamybos apimtį, kad ji sudarytų 20 proc. pasaulinės gamybos; primygtinai reikalauja toliau skatinti IRT diegimą tradiciniuose pramonės sektoriuose ir naujų skaitmeninių produktų bei paslaugų, kurie prisidėtų prie tvaraus vystymosi tikslų, kūrimą;

32.  palankiai vertina veiklos kryptį dėl pažangiosios gamybos; mano, kad jai būtų naudingos tokios VPSP kaip SPIRE; mano, kad svarbiausia, jog iki 2016 m. pridėtinės vertės gamybos srityje pradėtų veikti žinių ir inovacijos bendrija; ragina Komisiją įtraukti EIB Europos VPSP ekspertų centro (angl. EPEC) patirtį į būsimas VPSP; ragina Komisiją taip pat kurti valstybių narių, pramonės ir mokslinių tyrimų institutų pažangiosios gamybos sąsajas; prašo Komisijos apsvarstyti, kokiu mastu JAV nacionalinis gamybos inovacijų tinklas galėtų būti pavyzdys;

33.  palankiai vertina veiklos kryptį dėl pažangiųjų elektros energijos tinklų ir mano, kad būtų naudinga išplėsti jos taikymo sritį ir pateikti tolesnių pasiūlymų; rekomenduoja į jos darbą taip pat įtraukti Komisijos minėtos tinkamos energetikos infrastruktūros, energijos kaupimo ir rezervinio pajėgumo aspektus, pvz., didelio efektyvumo elektros energijos tinklus su jungtimis, padedančiomis vidaus rinką aprūpinti elektros energija ir galinčiomis valdyti atsinaujinančiuosius energijos išteklius, pvz., jūrų vėjo energiją ir pažangiųjų technologijų skaitmeninę infrastruktūrą;

34.  ragina Komisiją parengti pasiūlymų dėl branduolių politikos ir branduolių tinklų, pagal kurią būtų siekiama susijusių įmonių, tiekėjų, paslaugų teikėjų, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų bendradarbiavimo, ypač vertės grandinėse, kuris taip pat padeda natūraliai „iš apačios į viršų“ būdu pagal verslo ir (arba) mokslinių tyrimų poreikius susidaryti grupėms; pabrėžia, kad svarbu kurti tarpvalstybinius branduolius, ypač siekiant įtraukti struktūriniu atžvilgiu silpnus regionus į Europos pramoninės vertės grandinę, remiantis Sąjungos masto kompetencija, skatinant per menkai atstovaujamų šalių ir (arba) regionų dalyvavimą ir užtikrinant žinių ir patirties perdavimą tarp visų valstybių narių mokslinių tyrimų bendruomenių; mano, kad tai – svarbus aspektas, kuris turi būti įtrauktas į regioninę pramonės politiką; pažymi, kad Komisija taip pat turėtų atkreipti tinkamą dėmesį, kad būtų remiamos esamos grupės; ragina Komisiją, įgyvendinant būsimąjį MVĮ skirtą žaliąjį veiksmų planą, steigti veiksmingo išteklių naudojimo branduolius;

35.  palankiai vertina strategiją dėl didelio poveikio technologijų, kurių srityje ES turi tvirtą konkurencinį pranašumą ir dėl turimos tvirtos mokslinių tyrimų bazės turi galimybę jį padidinti, tačiau mano, kad reikia daugiau pastangų, susijusių su rezultatų panaudojimu, šiam pranašumui gauti; remia siūlomus veiksmus dėl programos „Horizontas 2020“, EIB, ES struktūrinius fondus ir kitus viešuosius ir privačiuosius fondus apimančios politikos ir priemonių koordinavimo ir jų sąveikos gerinimo; palankiai vertina iniciatyvas, kuriomis stiprinami su DPT susiję specifiniai branduolių veiksmai ir glaudesnis regionų bendradarbiavimas; ragina Komisiją vengti pavienių konsorciumų ar pavienių įmonių sukurtų uždarų erdvių; pažymi, kad mokslinių tyrimų infrastruktūros finansavimas turi būti naudingas ir skirtas naudoti įvairiems dalyviams;

36.  ragina Komisiją pažangiųjų miestų pavyzdžiu stiprinti komunikacijos tinklus, organizuojant regionų, miestų bei teritorijų bendradarbiavimą siekiant bendrai valdyti paslaugas, efektyviai gaminti ir naudoti energiją ir skatinti energetikos sistemų renovaciją, pavyzdžiui, sudarant sąlygas statyti nedaug energijos suvartojančius aukštųjų technologijų pastatus;

37.  pažymi vyraujančią Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų programų „technologijų vystymo postūmio“ orientaciją; mano, kad yra bendras poreikis stiprinti „rinkos trauką“ turinčias priemones ir veiklą, kuriomis rinkai galima veiksmingai teikti sprendimus;

38.  ragina Komisiją susieti su pasiūla suderintas politikos priemones ir su paklausa suderintas priemones kuriant inovacijų partnerystes (pvz., partnerystės dėl pažangiųjų miestų, vyresnių žmonių aktyvumo arba žaliavų) ir plėtojant „pirmaujančias rinkas“, kuriomis siekiama skatinti naujų rinkos produktų ir paslaugų, atitinkančių visuomenės poreikius, naudojimą;

39.  ragina Komisiją sukurti strategiją, kuria būtų užtikrinta, kad Europa pritrauktų užsienio talentų ir tuo pačiu metu palaikytų ryšius su ryškiausiais Europos talentais užsienyje; pabrėžia, kad svarbu užmegzti ryšį su ES migrantų bendruomenėmis, raginant jas pasinaudoti savo žiniomis ir ryšiais bei išnaudoti ES verslo galimybes;

40.  mano, kad skatinant tvaraus turizmo formas, susijusias su vietos gaminių vartojimu, įmanoma paskatinti žemės ūkio ir amatų veiklos atsigavimą bei labai mažų įmonių plitimą atitinkamose teritorijose, ir jis gali tapti reikšminga ūkio dalimi, kuri paskatintų ekonomikos atsigavimą ir kartu užtikrintų tinkamą aplinkos valdymą, žmonių kultūrų ir gyvenamųjų teritorijų apsaugą bei erozijos ir nuošliaužų prevenciją;

41.  mano, kad dėl savo inovacijų potencialo, užimamos vietos Europos pramonėje, svarbos tiesiogiai ir netiesiogiai kuriant darbo vietas bei gebėjimo eksportuoti gaminius už Sąjungos ribų gamtos mokslų sektorius yra strateginis Europos Sąjungos sektorius;

42.  mano, kad siekdama išvystyti savo pramonės politiką, ES turi, remdamasi Europos praktine patirtimi, priimti politinius sprendimus ir sutelkti pastangas į visuomenės iššūkius atitinkančius strateginius sektorius; todėl ragina Europos Komisiją išplėtoti ES gyvybės mokslų pramonės strateginę darbotvarkę, nustatytą jos komunikate „Stipresnė Europos pramonė ekonomikos augimui ir atsigavimui skatinti. Komunikato dėl pramonės politikos atnaujinimas“;

Strategijai RISE reikalingas vidaus rinkos užbaigimas ir išorės rinkų atvėrimas

43.  pabrėžia, kad bendroji Europos rinka atlieka pagrindinį vaidmenį kaip Europos pramonės vidaus rinka, ir kad turi būti kuriama vidaus rinkos strategija, kuria būtų skatinamos paklausa pagrįstos inovacijos, kad būtų skatinamas naujų technologijų naudojimas taip padedant kurti naujas rinkas, verslo modelius ir pramonės sektorius; pabrėžia, kad tai ypač susiję su MTTP rezultatų paplitimu rinkoje; pabrėžia, kad valstybėse narėse faktiškai taikomos nuspėjamos vidaus rinkos taisyklės ir standartai padeda bendrovėms suteikti stabilią perspektyvą; ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai užbaigti prekių, energijos, telekomunikacijų, transporto, ekologiškai tvarių produktų (kaip nustatyta Komisijos pagal jos iniciatyvą) ir rizikos kapitalo bendrosios rinkos kūrimą bei užtikrinti laisvą mokslininkų, mokslo žinių ir technologijų judėjimą; pažymi, kad nebaigus kurti vidaus rinkos kyla kliūčių galimiems augimo veiksniams, ir ragina Komisiją atlikti krizės poveikio vidaus rinkai vertinimą ir spręsti sąnaudų skirtumo ES, dėl kurio Europos bendrovės gali atsidurti nepalankesnėje padėtyje nei jų konkurentės iš trečiųjų šalių, klausimą; įspėja, kad dėl vidaus rinkos susiskaidymo gali būti iškreipta valstybių narių konkurencija ES viduje; prašo, kad ES toliau tęstų glaudesnį bendradarbiavimą darbo teisės ir mokesčių lengvatų srityse; ragina Komisiją skatinti prekės ženklo „Pagaminta Europoje“ naudojimą, kad būtų sustiprinta bendroji rinka ir Europos kilmės produktai;

44.  palankiai vertina Komisijos siekį parengti horizontalųjį veiksmų planą novatoriškų prekių ir paslaugų paklausai didinti; ragina Komisiją tęsti gaminių gyvavimo ciklo nuo žaliavų iki perdirbimo tyrimą siekiant nustatyti produktų efektyvumo kriterijus kuriais būtų atsižvelgiama į ekonominės naudos santykį ir inovacijų potencialą;

45.  pabrėžia, kad viešaisiais pirkimais turėtų būti skatinamos inovacijos; primena, kad viešieji pirkimai yra daugelio mūsų prekybos partnerių pramonės politikos sudedamoji dalis; mano, kad valstybės pagalbos gairėmis turėtų būti siekiama padidinti ES pramonės konkurencingumą, taip pat jose turėtų būti perimta geriausią ES prekybos partnerių patirtį ir praktiką, skatinti Europos bendradarbiavimą, jos turėtų būti atviros inovacijas skatinančioms politinėms priemonėms; mano, kad standartizacija ir ekologinis ženklinimas, taip pat bendrovių socialinė atsakomybė, taikoma ir importuotoms prekėms, atlieka svarbų vaidmenį skatinant naujų technologijų įsisavinimą; ragina Komisiją teikti pirmenybę veiklai, kuria remiamas naujų produktų, paslaugų ir technologijų standartizavimas ir sąveikumas kaip Europos vidaus konkurencijos ir tarptautinės prekybos galimybių ramstis;

46.  pripažįsta, kad rinkos stebėjimas yra labai svarbus veiksnys užtikrinant produktų saugumą ir kokybę vidaus rinkoje; palankiai vertina Komisijos siūlomą produktų saugumo ir rinkų priežiūros teisės aktų rinkinį, pabrėždamas kilmės vietos nuorodos svarbą ne tik vartotojams, bet ir siekiant skaidresnės vidaus bei išorės prekybos politikos; ragina Komisiją pasinaudoti interneto galiomis ir veiksmingumu stebint rinką, kad žmonės galėtų dalyvauti teikdami kvalifikuotus atsiliepimus apie produktus; šiuo atžvilgiu pabrėžia tinkamai veikiančios vartotojų apsaugos Europos Sąjungoje svarbą;

47.  pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sudarymas – tai svarbi ES pramonės politikos dalis; pakartoja vidaus rinkos skaitmeninimo ir elektroninės prekybos plėtros vidaus rinkoje svarbą MVĮ; mano, kad skaitmeninio turinio ir naujųjų informacijos bei ryšių technologijų rinka turi dar iki galo nepanaudotą pramonės vystymosi potencialą, ir kad Europa turi užtektinai praktinės patirties jam realizuoti; pabrėžia, kad būtinai reikia ES informacijos ir ryšių technologijų (IRT) standartizacijos politiką pritaikyti prie rinkos ir politikos pokyčių, tai padės pasiekti Europos politikos tikslų, kurių siekiant reikalingos tokios sąveikos, kaip pvz., e. verslas, e. prekyba, e. gabenimas, intelektinės transporto sistemos (ITS) ir t. t.;

48.  pabrėžia, kad bendrosios skaitmeninės rinkos sudarymas turėtų būti svarbi ES pramonės politikos dalis; pabrėžia, kad interneto ir ne interneto rinkoms turi būti taikoma tinkama reglamentavimo sistema, kad būtų užtikrinta sąžininga konkurencija ir apsaugoti vartotojai;

49.  pritaria tam, kad Komisija pripažino apibrėžtį, pagal kurią aukščiausio lygio kultūros ir kūrybos pramonė pripažįstama ekonomikos sektoriumi, kuris horizontaliai apima įvairių produktų ir paslaugų rinkų aukščiausio lygio segmentus bei atspindi tokius ypatumus kaip prekės arba paslaugos kultūrinė ir kūrybinė vertė, gaminio prestižas, intelektinė nuosavybė, gamybos kokybė, dizainas ir inovacijos, rinkodara ir informacijos pateikimas vartotojams; ragina Komisiją pripažinti ypatingą šių Europos pramonės šakų, kuriose nemažai darbo vietų ir kurios atitinka keturis kriterijus – kūrybiškumo, kompetencijos, praktinės patirties ir profesinio mokymosi visą karjeros laiką – aukštos kokybės profesinių įgūdžių specifiką;

50.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą remti aukščiausios klasės produktus gaminančio sektoriaus, kuris sudaro 3 proc. ES BVP ir kuriame yra daugiau kaip 1,5 mln. tiesioginių bei netiesioginių darbo vietų, konkurencingumą, ir prašo diegti priemones, kurios padėtų įveikti kompetencijos stokos riziką šiame sektoriuje, siekiant išsaugoti ypatingus europietiškus gamybos metodus ir praktinę patirtį;

51.  pažymi, kad Europos juodoji metalurgija dirba 50 proc. pajėgumu, ir kad Europos plieno gamybos mastas nuo 2008 m. sumažėjo 25 proc.;

52.  pažymi, kad Europos automobilių gamybos sektoriuje 2007 m. buvo pagaminta 16 mln. automobilių, o 2013 m. nepavyko pagaminti net 12 mln.;

53.  mano, kad, atsižvelgiant į dabartinę finansų, ekonomikos ir socialinę krizę, itin svarbios viešos ir privačios investicijos, kaip dalis bendros tvaraus augimo strategijos; atsižvelgdamas į tai remia bendrąją valstybės pagalbos tvarkos reformą vadovaujantis labiau socialiai ir ekonomiškai pagrįstu požiūriu ir užtikrinant didesnį konkurencijos taisyklių lankstumą, kaip nustatyta SESV 101 ir 102 straipsniuose; pakartoja, kad svarbu labiau atsižvelgti į viešųjų išlaidų panaudojimo kokybę ir veiksmingumą.

54.  pabrėžia, kad pramonės politikoje turėtų būti visapusiškai naudojamasi konkurencijos politikos priemonėmis, kad būtų sukurtos vienodos sąlygos ir skatinamos konkurencingos rinkos;

55.  siūlo Komisijai įvertinti, ant kiek pasauliniu mastu veikiančios grupės atsisakymas užleisti gamybos vietą, kurią ji nusprendė uždaryti, kitai grupei, kuri galėtų perimti jos veiklą, arba valdžios institucijai laikinam naudojimui, yra suderinamas su ES konkurencijos teise;

56.  pažymi Komisijos pramonės gaminių vidaus rinkos reformos tyrimą; ragina Komisiją užtikrinti, kad standartai būtų suderinami su rinka;

57.  pripažįsta Komisijos pažangiojo reglamentavimo pastangas, kurios apima poveikio vertinimus, poveikio konkurencingumui tyrimus, esamos politikos vertinimus („tinkamumo patikra“) ir poveikio MVĮ tyrimus, ypač kalbant apie labai mažas įmones ir MVĮ, kad būtų sumažinta našta pramonei, bet nesumažintas teisės aktų veiksmingumas, ir būtinybę stabilizuoti reglamentavimą siekiant paskatinti investavimą; mano, kad biurokratinė našta ir prieštaringos politikos priemonės dažnai trukdo pramonės įmonių konkurencingumo gerinimui ir laikosi nuomonės, kad siekis sumažinti tokią naštą turėtų užimti svarbią vietą politinėje darbotvarkėje, laukia Komisijos pasiūlymų šia tema su konkrečiais tikslais; remia reikalavimų suderinamumą, skersinį požiūrį į reglamentavimą, prioritetų nustatymą ir geresnį konkurencingumo patikrinimą, kuris turėtų būti neatsiejama ir privaloma poveikio vertinimo gairių dalis; ragina valstybes nares MVĮ ir konkurencingumo didinimą tikrinti taip pat ir nacionaliniu lygmeniu; palankiai vertina Komisijos pastangas įvertinti bendrą teisės aktų poveikį plieno sektoriuje ir ragina Komisiją toliau plėtoti šią metodiką ir taip pat nustatyti kitus sektorius, kuriems toks požiūris galėtų būti naudingas;

58.  ragina toliau plėtoti pranešimo tvarkos, išdėstytos Direktyvoje 98/34/EB, galimybes ir siūlo valstybėms narėms įtraukti vadinamąjį konkurencingumo patikrinimo testą (angl. competitiveness proofing) į poveikio vertinimus, atliekamus rengimo etapais vykstant nacionaliniams teisėkūros procesams, atsižvelgiant į platesnį bendrosios rinkos patikrinimo, kurį buvo raginama atlikti 2013 m. vasario 7 d. Parlamento rezoliucijoje su rekomendacijomis Komisijai dėl bendrosios rinkos valdymo, kontekstą;

59.  ragina skubiai įgyvendinti Smulkiojo verslo aktą, kuriuo būtų remiamos Europos MVĮ; pažymi, kad svarbu, kad Europos įmonių tinklas remtų tarpvalstybinę ES MVĮ prekybą; pabrėžia, kad svarbu remti smulkųjį verslą ir padėti jam peraugti į vidutinio dydžio įmones, o MVĮ padėti tapti stambesniais veikėjais ir sudaryti joms sąlygas būti konkurencingoms pasauliniu mastu; atkreipia dėmesį į tai, kad būtų taip pat galima gauti ekonominės naudos užmezgus ryšius tarp įmonių kai kuriuose sektoriuose, pvz., gynybos pramonėje, kad būtų pasiekta masto ekonomija ir būtų dalijamasi bendrais pramoniniais projektais;

60.  mano, kad geresnės, mažiau išlaidų reikalaujančios ir spartesnės MVĮ galimybės laikytis antidempingo procedūrų yra veiksmingesnės MVĮ apsaugos nuo prekybos partnerių nesąžiningų veiksmų pagrindas; ragina ES į tai atsižvelgti įgyvendinant prekybos apsaugos priemonių reformą;

61.  ragina ES geriau panaudoti savo pramoninę gamybą suteikiant vartotojams tikslesnę informaciją, įpareigojant privalomai nurodyti ES produktų ir iš trečiųjų šalių importuotų produktų kilmę ir įpareigojant laikytis Europos maisto produktų geografinių nuorodų sistemos trečiosiose šalyse;

62.  primena, kad technologinė plėtra yra lengvai paveikiama ir pažeidžiama sritis; mano, kad intelektinės nuosavybės teisės (INT) yra esminė žinių ekonomikos ir tinkamos pramonės politikos sudedamoji dalis, kuri gali skatinti inovacijas, mokslinius tyrimus ir stiprinti Europos pramonę; dėl to džiaugiasi, kad įsteigtas bendras ES patentas, ir ragina valstybes nares nedelsiant jį įgyvendinti; mano, kad į jo įsteigimą atvedęs procesas turėtų būti integruotas į gerąją patirtį pramonės ir vidaus rinkos integracijos stiprinimo srityje; yra susirūpinęs tuo, kad dabartinė INT tvarka dažnai nevykdo savo funkcijos skatinti inovacijų diegimą; mano, kad didesnis skaidrumas, novatoriškas valdymas ir licencijavimo praktika gali paspartinti sprendimus rinkoje; palankiai vertina šioje srityje Komisijos pradėtą darbą; prašo Komisijos ir valstybių narių stiprinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, ypač siekiant kovoti su klastojimu ir pramoniniu šnipinėjimu; pabrėžia, kad reikalingos naujos valdymo struktūros ir INT apsaugos forumai tarptautiniu lygmeniu; ragina Europos Komisiją sukurti ES lygmens verslo paslapčių apsaugos strategiją;

63.  pabrėžia INT įgyvendinimo fizinėje ir skaitmeninėje aplinkose svarbą Europos pramonės augimui ir darbo vietų kūrimui; šiuo atžvilgiu palankiai vertina vykdomą Europos prekės ženklų sistemos reformą, kuria gali būti padidinta prekės ženklų apsauga internete, ne internete ir visoje vidaus rinkoje;

64.  remia vykdomą prekių ženklų sistemos reformą, kuri sustiprins ženklų apsaugą internete naudojantis prijungtine ir atjungtine prieiga bei visoje vidaus rinkoje ir tarptautinėje prekyboje;

65.  palankiai vertina tai, kad pripažinta patentų tankumynų (angl. thickets) ir patentų spąstų (angl. ambushes) problema; pritaria reglamentavimo sistemos keitimui, kad būtų skatinami konkurencingumą didinantys abipusių licencijų ir patentų susivienijimų susitarimai;

66.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisės akto, pagal kurį Europos įmonės ES galės gaminti generinius ir biologiškai panašius vaistus papildomos apsaugos liudijimo (angl. SPC) taikymo laikotarpiu, kai baigiasi patento teikiama apsauga, kad būtų pasirengta greitam išleidimui po papildomos apsaugos liudijimo galiojimo pabaigos arba eksportui į šalis, kuriose netaikomas patentas arba papildomas apsaugos liudijimas; mano, kad tokia nuostata galėtų padėti išvengti gamybos perkėlimo ir paskatinti darbo vietų kūrimą ES, taip pat sukurti vienodas sąlygas Europos įmonėms ir jų konkurentams trečiosiose šalyse;

67.  pabrėžia, kad išorės santykiai apima daug platesnę sritį nei Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pasirašyti susitarimai ir kad plėtodamos pramonės politikos išorės aspektą ES ir valstybės narės turėtų susitarti dėl bendrų pozicijų, siekdamos užtikrinti pasaulio mastu vienodas sąlygas;

68.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai savo 2013 m. vasario 7 d. bendrame komunikate „Europos Sąjungos kibernetinio saugumo strategija. Saugi ir patikima kibernetinė erdvė“(22) įsipareigojo vystyti bei puoselėti pramonės ir technologijų išteklius kibernetinio saugumo srityje;

69.  pabrėžia, kad būtina didinti Europos įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje; pažymi ES prekybos strategijos svarbą; atsižvelgdamas į padidėjusią ES prekybos partnerių konkurenciją, ragina Komisiją pertvarkyti jos prekybos politiką, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos prekybos ir konkurencijos politika tarnautų Europos pramonės politikos tikslams ir kad ji nekeltų pavojaus Europos įmonių inovaciniam ir konkurenciniam potencialui; prašo Komisijos, taip pat Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Komisijos pirmininko pavaduotojos, parengti MVĮ tarnybų steigimo ES misijose strategiją; pažymi, kad šios MVĮ tarnybos turėtų atsižvelgti į prekybos rūmų darbą ir turėtų įtraukti iš Europos verslo centrų gautas žinias; prašo Komisijos ir valstybių narių stiprinti savo bendradarbiavimą siekiant padėti Europos įmonėms išorės rinkose; ragina jas teikti pirmenybę MVĮ paramos priemonei ir centralizuotai teikti informaciją MVĮ steigiant vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus visoje ES; ragina Komisiją taip pat įtraukti patobulintą konkurencingumo patikrinimo testą vertinant prekybos susitarimų poveikį ir bendrą jų poveikį;

70.  pažymi, kad dėl ES pramonę slegiančių aplinkos mokesčių pramonininkai vis dažniau bando investuoti ne Europos Sąjungoje;

71.  pabrėžia aplinkos apsaugos ir socialinių standartų svarbą dvišaliuose prekybos susitarimuose ir daugiašaliuose prekybos santykiuose, kad būtų sukurta sąžininga ir teisinga prekyba ir vienodos sąlygos pasauliniu lygmeniu; ragina Komisiją pasirašant naujus prekybos susitarimus arba persvarstant dabartinius prekybos susitarimus užtikrinti, kad ES ir ne ES įsisteigusiems veiklos vykdytojams būtų taikomos vienodos veiklos sąlygos; pabrėžia, kad ES turėtų imtis realių veiksmų siekiant spręsti konkrečių iškraipymų, dėl kurių daroma žala ES pramonės interesams, klausimą ir kad palaipsniui turėtų būti laikomasi abipusiškų prekybos santykių principo, ypač kalbant apie prieigą prie viešųjų pirkimų rinkų, ir patobulinti reagavimą į pokyčius, nes tai galėtų padėti atveriant rinkas;

72.  primena Komisijai, kad žemas atlyginimų lygis ir netinkama aplinkos apsauga vis dar yra labai svarbūs tarptautinės konkurencijos veiksniai ir kad svarbu toliau didinti šiuos standartus, kad ES galėtų tikrai vykdyti reindustrializaciją; todėl ragina Komisiją derėtis dėl privalomų įsipareigojimų darbuotojų teisių ir aplinkos apsaugos srityse sudarant laisvosios prekybos susitarimus su trečiosiomis šalimis;

73.  atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl ES prekybos apsaugos priemonių, kurios yra esminiai pramonės politikos elementai, modernizavimo; tikisi, kad vykdant modernizavimą gali būti pagerintas priemonių veiksmingumas; šiuo tikslu prašo Komisijos nei de jure nei de facto nesilpninti šių priemonių poveikio, bet, priešingai, jas stiprinti siekiant veiksmingiau ir kuo sparčiau užtikrinti visų dydžių Europos įmonių apsaugą nuo neteisėtos arba nesąžiningos komercinės praktikos;

74.  primena, kad kiekvieną kartą, kai to reikalauja aplinkybės, reikia naudoti prekybos apsaugos priemones prieš šalis, kurios nesilaiko tarptautinių prekybos taisyklių arba laisvosios prekybos susitarimų su Sąjunga; prašo suteikti MVĮ lengvesnę, greitesnę ir pigesnę prieigą prie antidempingo procedūrų, kad jos galėtų geriau apsisaugoti nuo nesąžiningos praktikos;

75.  pabrėžia mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą Europos įmonių konkurencingumui pasaulio rinkose ir tai, kad Europos įmonėms būtina geriau prognozuoti trečiųjų šalių rinkų poreikius siekiant patenkinti tarptautinę paklausą;

76.  mano, kad siekdama atgaivinti savo pramonės politiką, ES turi būtinai apsirūpinti priemonėmis, kurios padėtų:

   vykdyti aktyvesnę antidempingo politiką ir imtis reikiamų veiksmų reaguojant, be kita ko, į nesąžiningas eksporto subsidijas, teikiamas kai kuriose trečiosiose šalyse;
   įgyvendinti realią valiutų kurso politiką, kuri gintų ES komercinius interesus;
   užtikrinti, kad būtų paisoma sąžiningos prekybos principo, pagrįsto abipusiu socialinių, aplinkos ir kultūrinių normų bei su pagarba žmogaus teisėms susijusių standartų laikymusi tarptautinės prekybos srityje;

77.  atsižvelgdamas į prekybos susitarimus, ragina Komisiją smarkiai pagerinti savo prekybos susitarimų vertinimus, visų pirma atliekamus poveikio tyrimus, atsižvelgiant į pramonės sektoriaus konkurencingumo sąvoką ir atliekant ex-post vertinimus bei visų sudarytų arba nagrinėjamų susitarimų bendro poveikio analizę; pabrėžia Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo svarbą siekiant Europos reindustrializacijos, augimo ir užimtumo tikslų, šis susitarimas turi potencialą supaprastinti Europos pramoninių prekių eksportą ir padidinti jo apimtis, padidinti pramonės konkurencingumą tobulinant tarptautinius gamybos standartus ir sumažinti žaliavų ir perdirbtų medžiagų importo kainas gamybos įmonėms; mano, kad į Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimą, kaip ir į kitus prekybos susitarimus reikėtų įtraukti skyrių apie tuos energetikos klausimus, kurie galėtų daryti poveikį vidaus rinkai; ragina Komisiją aktyviai siekti šių tikslų panaikinant muitus, sudarant geresnes sąlygas patekti į paslaugų ir investicijų rinkas, stiprinant bendradarbiavimą reguliavimo klausimais, užtikrinant geresnes viešųjų pirkimų taisykles, saugant intelektinę nuosavybę, įgyvendinant konkurencijos politiką ir energijos bei žaliavų atžvilgiu; pabrėžia, kad reikia supaprastinti reglamentus, taip pat sumažinti reguliavimo ir administracinę naštą, kaip to siekiama transatlantinės prekybos ir investicijų partneryste, kurią reikia įgyvendinti skiriant didelį dėmesį ir apsaugant aukštus socialinius ir aplinkos apsaugos standartus ir darbuotojų teises; pabrėžia, kad galimas Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sudarymas sukurs plačios ekonominės erdvės, kuri savo ruožtu sutvirtintų ES ryšius ir taptų TUI didinimo priemone ES, perspektyvą;

78.  ragina Komisiją išnagrinėti JAV praktiką, pagal kurią profesinėms sąjungoms leidžiama teikti prekybos skundus, kadangi prekybos iškraipymai gali daryti neigiamą poveikį pramonei, o taip pat darbuotojams, ir pasiūlyti panašias priemones ES;

79.  pabrėžia, kad turi būti stiprinama Europos pramonės vertės grandinė ateityje sudarant prekybos sutartis, investicijų susitarimus ir susitarimus dėl intelektinės nuosavybės ir šiuo požiūriu jau suteikiant įgaliojimus turi būti integruojama atitinkama strateginė kryptis;

80.  ragina Komisiją sukurti Europos eksporto standartizavimo diplomatiją apimančią strategiją efektyviai išteklius naudojančioms ir efektyviai energiją vartojančioms technologijoms ir atitinkamoms paslaugoms, kad būtų užtikrinta, kad Europos standartai būtų skatinami pasauliniu lygmeniu;

81.  nurodo, kad standartai ir techninis reglamentavimas atlieka esminį vaidmenį siekiant užtikrinti ES pirmavimą novatoriškuose sektoriuose, įskaitant ekologiškas technologijas; todėl ragina Komisiją suteikti daugiau pajėgumų ES sukurti standartus ir tarptautines technines normas inovaciniuose sektoriuose; taip pat ragina Komisiją gerinti bendradarbiavimą su svarbiausiomis trečiosiomis šalimis, būtent su besivystančiomis šalimis, siekiant sukurti bendrus standartus ir technines normas;

Pramonės atkūrimo finansavimas

82.  pripažįsta, kad bankai yra apriboję skolinimą, ir pripažįsta neigiamą tokių apribojimų poveikį, ypač MVĮ; apgailestauja, kad tokiu būdu stabdomos ir ES taikomos priemonės, ir mano, kad Komisija turėtų paprašyti už šių priemonių administravimą atsakingų finansų tarpininkų pateikti metines ataskaitas; palankiai vertina Komisijos žaliąją knygą dėl ilgalaikio finansavimo; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES bankų sektoriaus tvirtumą ir pasitikėjimą juo pasitelkiant susitarimą „Bazelis III“, bankų sąjungą ir ESM; pabrėžia, kad svarbu, kad mūsų tarptautiniai partneriai taip pat įgyvendintų susitarimo „Bazelis III“ taisykles; primena, kad investicijos į pramonę yra ilgalaikės; prašo Komisijos ir valstybių narių tobulinti teisinę ir finansinę sistemą, siekiant padaryti ją aiškesnę ir geriau prognozuojamą ir tokiu būdu paskatinti investuoti į pramonę;

83.  mano, kad reikia ištirti naujas alternatyvaus ir kūrybinio finansavimo galimybes, ypač atsižvelgiant į privatųjį ir nuosavo kapitalo finansavimą; pažymi, kad finansinio raštingumo skatinimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį šiuo atžvilgiu, ir kad finansinis raštingumas turėtų būti įtrauktas į mokyklos mokymo programą;

84.  pabrėžia neseniai pradėjusioms veikti įmonėms bei MVĮ skirtų finansavimo priemonių, suteikiančių verslininkams lėšų pateikti naujoviškas idėjas į rinką, svarbą;

85.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą su EIB sukurti bendras finansines priemones ir atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. birželio mėn. šią iniciatyvą patvirtino Europos Vadovų Taryba; palankiai vertina tai, kad Komisija ir EIB ketina iki 2013 m. spalio mėn. vyksiančio Europos Vadovų Tarybos susitikimo jai pateikti bendrą iniciatyvos taikymo ataskaitą su nurodytais kiekybiniais tikslais, priemonėmis ir tvarkaraščiu;

86.  ragina Tarybą pasikonsultavus su Komisija ir EIB nedelsiant nurodyti tokių priemonių rengimo kriterijus, kad būtų pasiektas didelis sverto poveikis; pabrėžia, kad šias priemones reikėtų pradėti taikyti iki 2013 m. pabaigos;

87.  palankiai vertina EIB kapitalo didinimą ir jo neseniai paskelbtas skolinimo gaires, susijusias su nauja išleidimo norma – 550 g anglies dioksido (CO2) kilovatvalandei; mano, kad EIB galėtų padėti mažinti problemas, susijusias su ES finansų rinkų susiskaidymu; ragina EIB toliau investuoti į naujų kredito modelių, pritaikytų prie pramonės poreikių, plėtojimą; ragina EIB įgyvendinti savo planą 2013–2015 m. laikotarpiu daugiau kaip 50 proc. padidinti paskolų teikimą ES;

88.  pažymi, kad dėl subsidiarumo mokesčių politika, taip pat paskolų ir pašalpų sistemos visoje Europoje labai skiriasi;

89.  ragina Komisiją ištirti, kaip turtu užtikrintų vertybinių popierių rinką, taip pat alternatyvius bankų tarpininkavimo būdus, kai taikoma tinkama rizikos ribojimu pagrįsta priežiūra, būtų galima panaudoti MVĮ finansavimui palengvinti; pažymi galimą verslo vystymo ir infrastruktūros bankų vaidmenį investuojant į bankų leidžiamas struktūrines padengtas obligacijas, suderinant tokias investicijas su didesniais MVĮ skolinimo tikslais; palankiai vertina privačiojo ir privačiojo sektoriaus skolinimo partnerystes, kuriose draudimo įmonė ir bankas derina trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas;

90.  mano, kad svarbu skatinti naujus novatoriškus MVĮ, turinčių dideles plėtros galimybes, finansavimo modelius; atkreipia dėmesį į klestinčias visuomenės finansavimo iniciatyvas ir elektronines paskolų platformas Europoje ir į finansinę ir nefinansinę tokio finansavimo naudą MVĮ ir verslininkams, pvz., naujai įsteigtų įmonių finansavimą, produktų patvirtinimą, klientų atsiliepimus ir stabilią ir įsipareigotą akcijų valdymo struktūrą; ragina Komisiją paskelbti komunikatą dėl visuomenės finansavimo; ragina Komisiją sukurti tvirtą visuomenės finansavimo reglamentavimo sistemą iki 1 mln. EUR projektui, kurioje taip pat būtų sprendžiami investuotojų apsaugos klausimai; ragina Komisiją apsvarstyti tam tikro riboto finansavimo prieinamumą visuomenės finansavimo tarnyboms, kaip tai jau buvo padaryta kai kuriose valstybėse narėse;

91.  ragina Komisiją remti MVĮ skirtą vietos obligacijų rinkų sukūrimą, kad būtų teikiamas tinkamas ilgalaikis finansavimas, ypač regionuose, kuriuose galimybės gauti kreditą yra suvaržytos; mano, kad vietos obligacijų rinkos, pvz., Štutgarto birža galėtų tapti potencialiu pavyzdžiu;

92.  ragina Komisiją remti MVĮ skirtų nacionalinių investicijų bankų kūrimą ir leisti esamiems bankams plėsti savo operacijas kitose valstybėse narėse ir dalyvauti finansuojant projektus už jų valstybės teritorijos ribų, nustatant kryptis, kurios padėtų įveikti plačiai paplitusią kreditų krizę;

93.  mano, kad vėluojantys mokėjimai yra pramonės įmonių, ypač MVĮ, nestabilumo bei konkurencingumo praradimo priežastis; giria tas valstybes nares, kurios visapusiškai įgyvendino pavėluotų mokėjimų direktyvą, ir ragina visapusiškai ją įgyvendinti visoje ES; mano, kad ES finansinė pagalba ir priemonės nepakankamai žinomos ekonomikos subjektams ir konkrečiai MVĮ; reikalauja visoje Sąjungoje steigti vieno langelio principu veikiančius informacinius centrus siekiant centralizuotai teikti MVĮ skirtą informaciją apie ES finansavimo galimybes; pabrėžia, kad svarbu kurti ne pelno siekiančių verslininkų tarpininkų asociacijų tinklus siekiant steigti MVĮ bei teikti joms pagalbą, ekspertų konsultacijas ir paskolas MVĮ, kad būtų ugdomas verslumas;

94.  mano, kad nesąžininga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių netinkama kuriant tvirtą Europos IN sistemą;

95.  pritaria tam, kad būtų labiau koordinuojamas įmonių apmokestinimas ES, t. y. nustatyta vienoda mokesčio bazė.

96.  prašo Komisijos atlikti visuotinį Europos Sąjungos teritorijoje vykdomos pramonės veiklos konkurencingumo parametrų, išskyrus kainas (pristatymo terminų, patentų, gaminių kokybės, klientų aptarnavimo, transporto, energetikos bei skaitmeninio turinio tinklų ir pan.), tyrimą, reguliariai lyginant jas su kitų pasaulio regionų parametrais; prašo, kad Komisija nuolat analizuotų ES makroekonominį konkurencingumą, būtent susijusį su transporto, energetikos ir IT infrastruktūros tinklais, atliktų ilgalaikio naujos arba atnaujintinos infrastruktūros, reikalingos, kad ES liktų konkurencinga, finansavimo tyrimus;

97.  pabrėžia rizikos kapitalo ir neformalių investuotojų (vad. verslo angelų) tinklų svarbą, pirmiausia moterims; ragina skubiai įgyvendinti verslininkių interneto portalą; palankiai vertina ES paramą neformalių investuotojų ir inkubatorių tinklams kurti; ypač pritaria programų „Horizontas 2020“ ir COSME nuosavo kapitalo priemonei, skirtai rizikos kapitalo teikimo kiekiui ir kokybei didinti; mano, kad Europos investicijų fondas turi atlikti svarbų vaidmenį kuriant rizikos kapitalo rinkas, ypač diegiant naujas technologijas; mano, kad reikėtų pašalinti akcinio ir skolinto kapitalo atskyrimą mokesčių tikslais;

98.  ragina Komisiją atlikti pirmaujančių įmonių (angl. leading competence units) daugiklio efektų tyrimą makroekonomikos gamybos, vertės kūrimo ir užimtumo tinklų atžvilgiu; mano, kad pirmaujančios įmonės nebūtinai pasižymi dydžiu, bet atitinka įvairius kriterijus, pvz., jos yra tarptautinės, joms priklauso tam tikra minimali vidaus ir pasaulio rinkos dalis, jos aktyviai dalyvauja MTTP ir bendradarbiauja su dideliu įmonių tinklu; mano, kad tokiu tyrimu pirmiausia būtų galima atkreipti dėmesį į pramonės įmonių ir MVĮ sąsają ir kartu panaikinti kai kuriuos stereotipus perdirbamosios pramonės atžvilgiu;

Pramonės atkūrimui reikalingi įgūdžiai ir darbo jėga

99.  mano, kad nuo krizės pradžios buvo „restruktūrizuota“ apie 5.500 ES pramonės įmonių ir panaikinta apie 2,7 mln. darbo vietų;

100.  pabrėžia, kad strategija RISE – tai stabilaus užimtumo turint gerus darbus ir gaunant deramą darbo užmokestį galimybė; pabrėžia būtiną partnerystę su suinteresuotaisiais subjektais, ypač socialiniais partneriais, rūmais ir jaunimo organizacijomis, jaunimo integravimo į darbo jėgą srityje; ragina Komisiją ir valstybes nares stiprinti socialinį dialogą tiek pramonės šakose, tiek įmonėse; mano, kad socialinių partnerių dalyvavimas bet kokioje teisėkūros procedūroje anksčiausiame galimame etape būtų labai naudingas; taip pat ragina Komisiją, atsižvelgiant į nacionalinių sistemų įvairovę, remti socialinių partnerių vaidmenį savo lygmeniu; ragina socialinius partnerius, kur tik įmanoma, dalyvauti dialoge ES lygmeniu;

101.  pažymi, kad strategijai RISE reikės užtikrinti daugiau ir geresnių galimybių gauti mokymąsi, mokymąsi visą gyvenimą, ateičiai pritaikytą profesinį mokymą ir universitetinį išsilavinimą, reikės didelio dėmesio mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (MTIM) sritims, ypač šių dalykų besimokančioms moterims, ir paramos verslumui; pritaria šių temų įtraukimui į mokyklų programas; remia praktinio mokymo ir pameistrystės schemų bei atitinkamo socialinės apsaugos tinklo plėtrą kartu su antros galimybės mokytis politika; todėl mano, kad svarbų vaidmenį turėtų atlikti ES programos ir priemonės, pvz., programa „Horizontas 2020“ ir Europos inovacijos ir technologijos institutas (EIT);

102.  mano, kad remti kvalifikuotą darbo jėgą labai naudinga Europai ir kad tokia parama – didelė varomoji jėga siekiant daugiau investuoti į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; ragina ypatingą dėmesį skirti švietimo rėmimui, siekiant įsteigti mokslinių tyrimų centrus, kurie būtų viso pasaulio akademiniai lyderiai;

103.  mano, kad naujovės darbo vietoje, kompetencijų plėtojimas, kūrybingai ir savarankiškai dirbantys darbuotojai bei komandinis darbas yra svarbūs privalumai įmonių veiklos efektyvumui kiek socialiniu, tiek ir ekonominiu požiūriu; pabrėžia, kad reikia plėsti darbo vietų demokratizaciją, įskaitant aktyvų personalo atstovų ir profsąjungų dalyvavimą; ragina valstybes nares arba atsakingas regionines įstaigas sukurti tęstinio mokymo sistemą, tai galėtų būti darbuotojų asmeninė teisė į mokymus ar kitokios galimybės, užtikrinančios, kad darbuotojai savo įgūdžiais aplenktų jų sektoriuje atsirandančią paklausą, prisitaikytų prie naujos rinkos arba praradę darbą galėtų būti perkelti į kitą pramonės sektorių; pažymi, kad darbdaviams ir darbuotojams tenka bendra atsakomybė dėl visą gyvenimą trunkančio mokymosi; pabrėžia, kad informavimas ir konsultavimas darbo vietoje yra pagrindinė teisė, įtvirtinta Europos Sąjungos sutartyje;

104.  ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad parengtų vidutinio ir ilgo laikotarpio prognozes dėl darbo rinkai reikalingų įgūdžių, būtent steigiant Europos pramonės įgūdžių tarybas;

105.  ragina valstybes nares spręsti nepakankamo skaitmeninio raštingumo problemą visuose švietimo lygmenyse ir per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi, nes IRT plėtra ilgainiui gali turėti didelės įtakos augančioms pramonės šakoms, susijusioms su tokiomis sritimis kaip energijos vartojimo efektyvumas, aplinkosaugos planavimas, saugos tikslai ir kitokios ryšių galimybės (pvz., veiksmingos ir pažangios transporto sistemos, žmonių sąveika, žmonių-įrenginių sąveika ir įrenginių sąveika grindžiamos ryšių sistemos);

106.  pabrėžia, kad tvirtos inžinerijos ir informacinių technologijų žinios sustiprina užimtumo atsparumą; ragina valstybes nares, padedant Komisijai, apsvarstyti galimybę nustatyti nacionalinius tikslus siekiant padidinti MTIM studijuojančių studentų skaičių; mano, kad kurti nacionalines, regionines ir europines MTIM platformas siekiant keistis geriausia patirtimi tarp regionų, universitetų ir pramonės būtų naudinga nustatant MTIM tikslus; be to, mano, kad tuo atveju, jei būtų sukurtos Europos platformos, jos galėtų būti svarbios užtikrinant nacionalinių platformų veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą Europos lygmeniu; pabrėžia, kad šiomis aplinkybėmis pagrindiniai IRT įgūdžiai turėtų būti skatinami ir mokyklose bei profesinio mokymo programomis;

107.  ragina Komisiją ir valstybės nares apsvarstyti JAV įsteigtą „nuo koledžo iki karjeros“ fondų modelį, skirtą pramonės įmonių ir universitetų partnerystei užmegzti, kad jaunimas būtų ruošiamas augančių pramonės šakų darbo vietoms; pažymi Jungtinėje Karalystėje svarstomus planus su pramonės partneriais kurti „universitetines technikos mokslų kolegijas“;

108.  pabrėžia, kad svarbu gerinti savanorišką jaunimo judumą, remiant programą „Erasmus visiems“ ir šalinant esamas kliūtis tarpvalstybinei gamybinei praktikai, stažuotėms ir profesinei praktikai, taip pat gerinant pensijų, darbo jėgos ir socialinės apsaugos teisių perkeliamumą visoje ES; pabrėžia, kad visų pirma programą „Erasmus jauniesiems verslininkams“ reikėtų labiau išplėsti;

109.  siūlo sutelkti visas turimas finansines ir teisėkūros priemones siekiant gerinti ekonomikos perkėlimą ir ragina įsteigti informacijos centrus, kurie verslininkams suteiktų informacijos apie jų veiklos išlaikymo Europoje ar perkėlimo Europos viduje teikiamus privalumus, nes naudojantis trumpesnėmis tiekimo grandinėmis produktai tiekiami vietos lygmeniu, gali būti kuriamos vietos gamybos tradicijos ir didėja gamybos sektoriaus veiksmingumas ir kartu plėtojamos vietos užimtumo galimybės; siūlo kuo veiksmingiau naudotis EURES, kad būtų galima panaudoti darbo ieškančio Europos jaunimo įgūdžius; ragina valstybes nares geriau įgyvendinti vadinamosios Paslaugų direktyvos nuostatas ir panaikinti socialinio dempingo atvejus;

110.  pabrėžia, kad švietimas yra pagrindinis reikalavimas ir jis turi būti prieinamas visiems – nuo mažiausią kvalifikaciją iki aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų;

111.  pabrėžia, kad būtina mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir kad mokyklos nebaigusiems asmenims reikia sudaryti galimybes gauti mokomuosius paskyrimus į darbą, kaip daroma pagal Austrijos programą „Mokymo garantija“;

112.  palankiai vertina su jaunimo garantijų sistema susijusius plataus užmojo planus ir valstybių narių pasirengimą kovai su jaunimo nedarbu skirti finansavimą; palankiai vertina paramą Gamybinės praktikos aljansui; pabrėžia, kad tam tikrose valstybėse gamybinė praktika nepakankamai integruota į užimtumo politiką; ragina Komisiją sukurti bendrus socialinių investicijų rodiklius, pirmiausia susijusius su jaunimo nedarbu; ragina pramonės įmones aktyviai dalyvauti įgyvendinant Jaunimo garantijų iniciatyvą atitinkamu nacionaliniu lygmeniu ir, jei tik įmanoma, siūlyti jaunimui kokybiškas darbo ir profesinės praktikos vietas ir kurti kokybiškas deramai apmokamas stažuotes; ragina valstybes nares pasitelkiant skirtingas priemones gamybinę praktiką padaryti patrauklesnę įmonėms;

113.  kviečia visas valstybes nares išanalizuoti ir įvesti tokias sistemas kartu su socialiniais partneriais bei kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., kolegijomis; kviečia visas valstybes nares išanalizuoti ir įvesti tokias sistemas kartu su socialiniais partneriais bei kitomis susijusiomis suinteresuotosiomis šalimis, pvz., pramonės ir prekybos rūmais; pažymi Europos profesinio mokymo kreditų sistemos (ECVET) ir Europos kreditų perkėlimo sistemos (ECTS) suderinamumo didinimo sunkumus; pažymi, kad stiprias profesinio mokymo sistemas turinčios valstybės narės per krizę išlaikė santykinai tvirtą darbo rinką;

114.  pažymi, kad vidurinės technikos mokyklos ir profesinio rengimo sistemos atlieka svarbiausią vaidmenį, ir remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti tarpvalstybinius mainus tarp valstybių narių;

115.  mano, kad profesinio mokymo įvaizdį derėtų pagerinti ne vien tik pabrėžiant jo esminę vertę, bet ir susiejant jį su galimu perėjimu į universitetą ar kitą aukštojo mokslo instituciją; pažymi, kad dėl to reikėtų aukštos kokybės profesinio rengimo ir mokymo būdu įgytas kvalifikacijas valstybių narių nacionalinėse kokybės užtikrinimo sistemose priskirti aukštesnio lygio klasifikacijų kategorijai; pabrėžia, kad svarbu tobulinti auklėjimo įgūdžius, siekiant pagerinti naujoviško rankų darbo vystymo kokybę ir tuo tikslu Europos mastu suvienodinant žmogiškųjų išteklių politiką, pradedant nuo bazinio mokymo;

116.  ragina valstybes nares bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti ir įgyvendinti jaunimui skirtas profesinio orientavimo programas mokslo ir technologijų srityse siekiant skatinti gyvybingos ir tvarios ekonomikos plėtrą bei įgyvendinti informavimo ir informuotumo didinimo priemones, susijusias su ekologiniais ir aplinkos klausimais (abi priemonės turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos taikant formaliojo švietimo sistemą ir vykdant vietos ir regioninių valdžios institucijų priemones);

117.  mano, kad tolesnis laisvo darbuotojų judėjimo vystymasis, pasitelkiant tokias priemones kaip abipusis profesinių kvalifikacijų pripažinimas ir mokymasis visą gyvenimą, visų pirma pažeidžiamiems darbuotojams, turi gali labai prisidėti prie kvalifikuotų darbuotojų trūkumo sumažinimo ir įtraukiojo augimo skatinimo;

118.  ragina valstybes nares kurti mikrokreditų paslaugas jaunimui, kad būtų skatinamas verslumas;

119.  tikisi, kad priemonės ir veiksmai, vykdomi siekiant skatinti verslumą Europos ir nacionaliniu lygmenimis, bus taikomi visoms įmonėms, kooperatyvams, amatų įmonėms, laisvosioms profesijoms ir socialinės ekonomikos įmonėms;

120.  pabrėžia, kad RISE reikėtų vadovautis principu „vienodas užmokestis už vienodą darbą“, siekiant darbo vietose užtikrinti lyčių lygybę ir vienodas sąlygas skirtingų formų sutartims;

121.  pažymi, kad Europoje moterys kasmet sudaro daugiau negu pusę aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų; atkreipia dėmesį į teigiamą poveikį, kurį kvalifikuotų moterų įgūdžiai galėtų daryti įmonėms, pirmiausia Europos pramonės augimui, produktyvumui ir konkurencingumui, taigi ragina ekonomikos, švietimo ir socialinės srities suinteresuotąsias šalis ir Komisiją skatinti ir stiprinti moterų vaidmenį Europos pramonės sektoriuose;

122.  pabrėžia, kad svarbu pramonėje vengti tradicinio lyčių disbalanso; laikosi nuomonės, jog reikia įveikti šį disbalansą, kad ir moterys, ir vyrai galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, visų pirma dėl demografinių iššūkių, su kuriais susiduria ES;

123.  nurodo, kad strategijoje RISE svarbus vaidmuo tenka moterims darbuotojoms; pabrėžia, kad neįtraukiant lyčių aspekto į pramonės politiką didėja lyčių nelygybė; mano, kad svarbu panaikinti esamą lyčių nelygybę, kad abiejų lyčių atstovai galėtų visapusiškai dalyvauti darbo rinkoje, remiantis vienodo užmokesčio už vienodą darbą principu; ragina Tarybą, Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad moterims darbuotojoms nebūtų pernelyg menkai atstovaujama rengiant su ekologiniu pertvarkymu susijusius mokymus, projektus ir programas ar jos nebūtų į juos įtraukiamos, ir pabrėžia poreikį integruoti lyčių aspektą; ragina valstybes nares taikyti priemones, kurios padėtų suderinti šeimos ir profesinį gyvenimą siekiant užtikrinti moterims didžiausias galimybes nuosekliai siekti pastovios karjeros;

124.  atkreipia dėmesį, kad perėjus prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos bus ne tik sukurta naujų darbo vietų naujuose ekonomikos sektoriuose, bet ir galėtų sumažėti darbo vietų mažiau tvarios veiklos srityse; ryšium su tuo rekomenduoja nustatyti ir stiprinti laiku numatomiems pokyčiams skirtas priemones, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas iš vienos darbo vietos į kitą;

125.  ragina Komisiją sukurti ir skatinti tvarios įmonės politikos priemonių paketą apimantį (įmonių socialinė atsakomybę, tvarumo ataskaitas, mažo anglies dioksido ir mažo atliekų kiekio gamybos modelių skatinimo veiksmus);

126.  pabrėžia įmonių socialinės atsakomybės svarbą, nes tai yra pagrindinė priemonė įgyvendinti verslo politikai, kurioje būtų skiriamas dėmesys veiksmingam gamtos išteklių naudojimui, ryšių su bendruomene, darbuotojais ir jų atstovais socialiniams aspektams bei ekonominiams aspektams, susijusiems su tinkamu įmonės valdymu;

127.  ragina valstybes nares dialogu su socialiniais partneriais ir atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis apsvarstyti politiką, kaip lanksčiau nustatyti darbo valandas per ekonomikos nuosmukį;

128.  siūlo, kad į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 152 straipsnyje numatyto trišalio aukščiausio lygio susitikimo augimo ir užimtumo klausimais darbotvarkę būtų įtraukta minimalių socialinių standartų konvergencijos sąnaudų įtraukimo nustatant kainą tema;

Išteklių ir energijos politika siekiant pramonės atkūrimo

129.  pažymi, kad ištekliai ir energija yra strategijos RISE pagrindas, nes jie yra itin svarbūs užtikrinant konkurencingumą tarptautiniu mastu; mano, kad ES pramonei nepaprastai svarbus žaliavų prieinamumas ir kad neturint tam tikrų pagrindinių žaliavų ateityje nebus įmanoma vystyti daugelio strateginių Europos pramonės sektorių; prašo Komisijos ir valstybių narių aktyviai imtis priemonių siekiant išvengti itin aukštų išteklių ir energetikos kainų; šiais abiem aspektais remia prieinamumo, tvarumo ir įperkamumo trikampį, kuriame būtų minimi visi trys matmenys ir kartu siekiama atsieti ekonomikos augimą nuo didesnio išteklių naudojimo; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad energijos rinka būtų konkurencinga ir skaidri, kad joje nebūtų skirtumų tarp valstybių narių ir kad ji padėtų apsirūpinti saugia, tvaria, prieinama ir patikima energija; pabrėžia, kad reikalinga strategija, kuri skatintų Europos energijos rinkos integraciją ir energetinės infrastruktūros plėtrą;

130.  palankiai vertina Europos žaliavų iniciatyvą (EŽI), Inovacijų partnerystę žaliavų srityje ir strateginį jos įgyvendinimo planą ir Efektyvaus išteklių naudojimo veiksmų planą; pabrėžia, kad reikia spręsti itin svarbių išteklių, tokių kaip vanduo, trūkumo problemą ir ragina Komisiją toliau rengti trimis ramsčiais (tarptautinės partnerystės ir prekyba, žaliavų tiekimas ES ir išteklių naudojimo efektyvumas, perdirbimas bei pakartotinis jų panaudojimas) grindžiamą žaliavų strategiją; ragina Komisiją įtraukti atliekų politikos tikslus į Europos semestrą, atskiroms šalims skirtas rekomendacijas ir nacionalines reformų programas; ragina Komisiją toliau plėtoti sektorių efektyvaus išteklių naudojimo kriterijus, ypač viešųjų pirkimų tikslais; ragina Komisiją integruoti 3R (sumažinti, panaudoti pakartotinai, perdirbti) strategiją ir išsamiai apsvarstyti pasiūlymus, kuriais raginama apriboti svarbių žaliavų kiekį; pabrėžia visuotinio sertifikavimo programos svarbą pirmajam nuodingųjų atliekų perdirbimui ir elektros ir elektroninės įrangos atliekoms (EEIA); pažymi, kad tam tikrose valstybėse narėse yra atitinkamos surinkimo ir perdirbimo programos; pažymi, kad Europos gavybos pramonės įmonės laikosi aukščiausių pasaulyje standartų ir ragina Komisiją per dvejus metus įvertinti pasiūlymą įsteigti Europos geologijos institutą; ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų siekiant suderinti žaliavų gavybos nuostatas ir leidimų išdavimo tvarką Europos Sąjungoje; ragina valstybes nares, geologijos institutus ir Komisiją bendradarbiauti sudarant žaliavų telkinių pasiskirstymo žemėlapius;

131.  pabrėžia galimybes, kurios atsiveria pereinant prie labiau biologinės ekonomikos, nes, pvz., iš miškų gaunamos žaliavos gali atlikti svarbų vaidmenį atsinaujinančios energijos ir tvarios pramonės gamyboje;

132.  ragina skubiai įgyvendinti efektyvaus energijos vartojimo direktyvą ir nacionalinius veiksmų planus, paremtus tinkamomis finansinėmis paskatomis; ragina nustatyti bendrąją išimtį, skirtą visoms į valstybių narių energijos naudojimo efektyvumo veiksmų planus įtrauktoms energijos vartojimo efektyvumo skatinimo sistemoms, apie kurias buvo pranešta Europos Komisijai; mano, kad valstybės narės turėtų parengti plataus užmojo strategijas, kuriomis būtų siekiama visų pirma renovuoti esamą pastatų fondą pagal nustatytus bendrus standartus; pabrėžia, kad finansinėmis priemonėmis būtų galima toliau skatinti įgyvendinti vartojimo efektyvumo darbotvarkę; ragina Komisiją parengti ekonomiškai efektyvius atsinaujinančios energijos paramos kriterijus; pabrėžia, kad siekiant konkurencingos Europos pramonės būtina užtikrinti patikimą, saugų ir įperkamą energijos tiekimą; pabrėžia, kad siekiant sudaryti sąlygas įmonėms investuoti, ypač ekologinės pramonės sektoriuose, svarbūs aiškūs, ilgalaikiai klimato tikslai, ir ragina Komisiją pasiūlyti stabilią teisinę sistemą vidutinės trukmės ir ilgalaikiams veiksmams energetikos ir klimato politikos iki 2030 m. srityje, siekiant paskatinti investicijas į išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius;

133.  pažymi, kad tik Europos Sąjungoje galioja dujų išmetimo leidimų paskirstymo sistema, ir kad Kioto protokolą be ES valstybių narių taiko tik apie pustuzinį šalių, kuriose bendras susidarantis anglies dvideginio išlakų kiekis nesiekia net 15 proc. pasaulinio kiekio, įskaitant Europos Sąjungą;

134.  ragina Komisiją, siekiant išlaikyti technologinį ES pirmavimą atsinaujinančiųjų energijos išteklių srityje, pateikti atsinaujinančiųjų energijos išteklių pramonės strategiją, apimančią visą spektrą – nuo mokslinių tyrimų iki finansavimo;

135.  mano, kad Europos pramonė, kaip, beje, ir individualūs vartotojai, gautų naudos iš modernizuotos energetikos infrastruktūros, pvz., iš pažangiųjų elektros energijos tinklų, kurie galėtų padėti kuo labiau padidinti vietos energijos išteklių potencialą ir visapusiškai integruoti atsinaujinančiuosius energijos išteklius į energijos tiekimo sistemą;

136.  ragina Komisiją užtikrinti stabilią artimiausių dešimtmečių energijos tiekimo sistemą, kad būtų galima užtikrinti investavimo tikrumą ir kartu tvaraus konkurencingumo didinimo priemones;

137.  nurodo naujausius energijos kainų pokyčius pasaulyje, susijusius su netradiciniais naftos ir dujų ištekliais Jungtinėse Amerikos Valstijose, taip pat su pokyčiais Artimuosiuose Rytuose ir pažymi, kad aukštos energijos kainos yra svarbus veiksnys, darantis poveikį Europos pramonės šakų konkurencingumui; pabrėžia poreikį atlikti veiksnių, lemiančių energijos kainų nustatymą, analizę; ragina Komisiją ateityje rengiant pasiūlymus į tai atsižvelgti, kaip tai daroma poveikio vertinimuose; pabrėžia, kad įgyvendinant strategiją „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (RISE) būtina derinti pramonės, energetikos ir klimato politikos priemones; pažymi, kad sumažėjus energijos kainoms Jungtinėse Amerikos Valstijose atsirado papildomų pramoninių investicijų galimybių; primena Parlamento rezoliucijas tokių investicijų tema; atkreipia dėmesį į itin svarbų vaidmenį, tenkantį daug energijos suvartojantiems pramonės sektoriams, kuriuose gaminamos būtinos esminės žaliavos; pabrėžia, kad šiems pramonės sektoriams kyla anglies dioksido nutekėjimo rizika, todėl reikia imtis ypatingų atsargumo priemonių, siekiant išlaikyti jų konkurencingumą; prašo Komisijos pateikti rekomendacijų, kaip užkirsti kelią anglies dioksido nutekėjimo rizikai;

138.  apgailestauja, kad Komisija sektoriams, naudojantiems technologijas, neturinčias įrodymo, kad jos nepavojingos, nepabrėžė atsargumo principo laikymosi svarbos;

139.  pabrėžia, kad pietinės Europos šalys už dujas moka aukščiausią kainą Europoje, todėl pramonė, visų pirma energijai imlios pramonės šakos, atsiduria nepalankioje konkurencinėje padėtyje, o kartu išauga anglies dioksido nutekėjimo rizika;

140.  ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti ilgalaikių sutarčių sąlygas energetikos srityje ir peržiūrėti dujų sutartis remiantis naftos kainų indeksavimo schemomis bei palaipsniui pereiti prie dujų centrų nustatytų kainų užtikrinant didesnę konkurenciją vidaus rinkoje; ragina Komisiją padėti nagrinėti galimybes iš naujo derėtis dėl minėtų sutarčių ir palengvinti perėjimą prie lankstesnių alternatyvų; tokiu būdu siekiama tikslo visoms valstybėms narėms užtikrinti geresnes galimybes gauti dujų;

Regioninė strategija „Pramonės renesansas kuriant tvarią Europą“ (RISE), kurioje ypatingas dėmesys skiriamas Pietų Europai

141.  remia kelis regionus apimančią pramonės politiką, kuri padėtų iš naujo atkurti tvarų augimą besitraukiančios ekonomikos šalyse arba šalyse, kurios patiria didžiausią grėsmę, kylančią dėl pramoninės bazės pokyčių; pažymi, kad skubiai turi būti pradėtos taikyti pramonės sektoriams, kuriems krizė ir pasaulinė konkurencija daro didžiausią poveikį, skirtos paramos priemonės; remia didelės pridėtinės vertės strategiją integruojant regionų ekonomiką, ypač pietinių šalių ekonomiką, į pasaulines vertės grandines; mano, kad šiomis aplinkybėmis ypač svarbios pažangiosios specializacijos strategijos ir kad reikia skatinti esamas pramonės stipriąsias puses diegiant daugiau naujovių bei didinant specializaciją; laikosi nuomonės, kad kartu su pažangiosios specializacijos strategijomis Pietų šalims, kalbant apie jų galimybės gauti finansavimą, reikalinga investicijų strategija;

142.  pabrėžia, kad paskolų priemonės krizės ištiktose valstybėse turi būti patobulintos, ir mano, kad galėtų būti įdiegta EIB ar nacionalinių vystymosi bankų finansuojama mikrokreditų programa, pagal kurią MVĮ galėtų apdoroti paraiškas;

143.  pažymi, kad kai kuriems regionams kenkia jų periferinė padėtis ir kad tinkamos bei gerai sujungtos infrastruktūros trūkumas turi įtakos jų gebėjimui būti konkurencingiems vidaus rinkoje ir už Sąjungos ribų; pažymi, kad tai ypač svarbu kai kuriems Pietų Europos regionams, bet ir Europos Rytų ir Šiaurės regionai, kuriuose yra didelė dalis Sąjungos gamtos išteklių, turi būti geriau sujungti su likusia Sąjungos dalimi; ragina Komisiją remti visišką infrastruktūros, ypač geležinkelių, energetikos ir IRT sektorių, integraciją, visų pirma kalbant apie pietinių šalių ekonomiką, ir pabrėžia, kad šiuo tikslu reikia pasinaudoti Europos infrastruktūros tinklų priemone; ragina Europos Sąjungos institucijas ir valstybes nares užtikrinti tinkamą finansavimo lygį ir supaprastinti biurokratines procedūras, siekiant skatinti VPP, projektų finansavimą ir projektų obligacijas; apgailestauja, kad Iberijos pusiasalis nevisiškai integruotas į Europos geležinkelių rinka ir kad kartu su Pietų ir Rytų Europos dalimis jis neintegruotas į Europos energijos rinką;

144.  atkreipia dėmesį į tai, kad pietiniai regionai turi didelį strateginio atsinaujinančios energijos sektoriaus plėtros potencialą; ragina imtis priemonių rinkoms šiuose regionuose skatinti, įskaitant veiksmus, kuriais būtų remiamos mažos apimties energijos gamybą vykdančios įmonės, kurios norėtų gaminti nuosavą elektros energiją ir parduoti perteklinę energiją per elektros tinklą;

145.  pabrėžia, kad didesnė energijos tiekimo šaltinių įvairovė ir vietinių išteklių, įskaitant atsinaujinančią energiją, naudojimas gali būti labai svarbūs pietinių valstybių ekonomikoms atnaujinti; pažymi, kad pietų valstybės labai priklausomos nuo energijos importo, o kai kuriais atvejais – nuo vieno tiekėjo;

146.  pabrėžia IRT infrastruktūros ir ypač lanksčių bei veiksmingų sprendimų svarbą, sudarant sąlygas pramonei vystytis taip pat periferiniuose ir retai apgyvendintuose regionuose;

147.  pažymi, kad svarbu dalytis geriausia patirtimi ir rinkos atkartojimo priemonėmis; palankiai vertina pasiūlymus stiprinti bendradarbiavimą, pramonės simbiozę ir kurti efektyvaus išteklių naudojimo konsultavimo paslaugų tinklus; mano, kad pramonės simbiozės pastangos galėtų padėti sukurti daugiau vertės ir duoti naudos; pažymi, kad Jungtinės Karalystės pramonės simbiozės modelis galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms narėms;

148.  pažymi, kad tam tikruose regionuose sėkmingai vyko kapitalo įmonių transformacija į kooperatyvus, veiksmingai užtikrinant ilgalaikį požiūrį, įtvirtinant juos vietos ekonomikoje bei suteikiant jiems galimybę plėtoti tvarų vystymąsi vietos lygmeniu; pažymi, kad kooperatyvai sudaro svarbią ES ekonomikos dalį, kurioje daugiau nei 160 000 kooperatinių įmonių valdo 123 mln. narių, įskaitant daugiau kaip 50 000 kooperatinių bendrovių pramonės ir paslaugų sektoriuose, kuriose dirba 1,4 mln. žmonių ir vidutiniškai sukuriama apie 5 proc. kiekvienos valstybės narės BVP; todėl mano, kad taip pat turėtų būti atsižvelgta į kooperatyvų naudojamus verslo modelius ir kad rengiant atitinkamas ES politikos kryptis turėtų būti atsižvelgiama į jų ypatumus;

149.  mano, kad Europos pietinių šalių ekonomika gali gauti naudos iš naujų eksporto rinkų, ypač Viduržemio jūros regiono pietinės dalies rinkų atžvilgiu jų padėtis strategiškai palanki, o Rytų Europos šalys panašiai gali gauti naudos iš naujų eksporto rinkų Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse; ragina puoselėti verslumo dvasią, o migrantams iš Europos pietų ir rytų ir pataria steigti verslo įmones, kurios turėtų galimybes patekti į šias eksporto rinkas; ragina Komisiją ir valstybes nares plėtoti Viduržemio jūros pietinės ir šiaurinės pakrančių verslo ryšius; palankiai vertina ir Pirmininko pavaduotojo A. Tajani ekonomikos augimo misiją; mano, kad daugiau dėmesio skiriant regioniniams pramonės pranašumams ir grupėms būtų galima didinti konkurencingumą siekiant struktūrinių Europos pokyčių; ragina į tai gerai atsižvelgti vykdant tolesnius Europos institucinius ir struktūrinius pokyčius;

150.  mano, kad daugiau dėmesio skiriant regioniniams pramonės pranašumams ir grupėms būtų galima didinti konkurencingumą siekiant struktūrinių Europos pokyčių; ragina į tai gerai atsižvelgti vykdant tolesnius Europos institucinius ir struktūrinius pokyčius;

o
o   o

151.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 315, 2012 11 14, p. 1.
(2) OL C 198, 2013 7 10, p. 45.
(3) OL C 161, 2013 6 6, p. 35.
(4) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 84.
(5) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 6.
(6) OL C 99 E, 2012 4 3, p. 31.
(7) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 131.
(8) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 21.
(9) OL C 264 E, 2012 9 13, p. 59.
(10) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 72.
(11) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0387.
(12) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0443.
(13) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0444.
(14) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0088.
(15) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 75.
(16) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0201.
(17) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0199.
(18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.
(19) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0301.
(20) OL C 327, 2013 11 12, p. 82.
(21) OL C 139, 2013 5 17, p. 11.
(22) JOIN(2013)0001- 2013 2 7.

Teisinė informacija - Privatumo politika