Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2014 m. sausio 16 d. - Strasbūras
ECB vykdomosios valdybos nario skyrimas (Sabine Lautenschläger)
 Leidimas Prancūzijai taikyti sumažintus tam tikrų netiesioginių mokesčių tarifus tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui *
 Darbo tvarkos taisyklių nuostatų dėl Parlamento narių imuniteto atšaukimo ir jo gynimo dalinis keitimas
 Auginti skirto genetiškai modifikuoto kukurūzų produkto pateikimas rinkai
 Pagarba pagrindinei teisei laisvai judėti ES
 Parduodama ES pilietybė
 2013 m. Serbijos pažangos ataskaita
 Kosovo europinės integracijos procesas
 2012 m. Islandijos pažangos ataskaita ir perspektyvos po rinkimų
 Padėtis Pietų Sudane
 ES benamystės strategija
 Teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų padėtis Kombodžoje ir Laose
 Neseniai įvykę rinkimai Bangladeše
 Pastarojo meto priemonės, kuriomis siekiama buvimą LGBTI laikyti nusikaltimu

ECB vykdomosios valdybos nario skyrimas (Sabine Lautenschläger)
PDF 193kWORD 36k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nario skyrimo (N7-0002/2014 – C7-0010/2014 – 2014/0801(NLE))
P7_TA(2014)0033A7-0023/2014

(Konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Tarybos rekomendaciją (N7-0002/2014)(1),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 283 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0010/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 109 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0023/2014),

A.  kadangi 2014 m. sausio 8 d. laišku, kuris gautas 2014 m. sausio 9 d., Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos dėl Sabine Lautenschläger skyrimo Europos Centrinio Banko (ECB) vykdomosios valdybos nare aštuonerių metų kadencijai;

B.  kadangi gavęs laišką Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komitetas ėmėsi vertinti S. Lautenschläger kvalifikaciją, visų pirma atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 283 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir į visiško ECB nepriklausomumo pinigų politikos srityje prievolę pagal SESV 130 straipsnį; kadangi atlikdamas šį vertinimą komitetas gavo S. Lautenschläger gyvenimo aprašymą ir jos atsakymus į raštu pateiktus klausimus;

C.   kadangi 2014 m. sausio 13 d. komitetas surengė S. Lautenschläger klausymą, per kurį ji pasakė įžanginę kalbą ir atsakė į komiteto narių klausimus;

1.  teikia teigiamą nuomonę dėl Tarybos rekomendacijos skirti Sabine Lautenschläger Europos Centrinio Banko vykdomosios valdybos nare;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Europos Vadovų Tarybai, Tarybai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.


Leidimas Prancūzijai taikyti sumažintus tam tikrų netiesioginių mokesčių tarifus tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui *
PDF 193kWORD 35k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo Prancūzijai leidžiama taikyti sumažintus tam tikrų netiesioginių mokesčių tarifus tradiciniam Gvadelupoje, Prancūzijos Gvianoje, Martinikoje ir Reunjone gaminamam romui ir kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2007/659/EB (COM(2013)0839 – C7-0488/2013 – 2013/0413(CNS))
P7_TA(2014)0034A7-0013/2014

(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0839),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0488/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7‑0013/2014),

1.  pritaria Komisijos pasiūlymui;

2.  ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;

3.  ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;

4.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.


Darbo tvarkos taisyklių nuostatų dėl Parlamento narių imuniteto atšaukimo ir jo gynimo dalinis keitimas
PDF 310kWORD 83k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių dėl Parlamento narių imuniteto gynimo ir jo atšaukimo dalinio keitimo (2013/2031(REG))
P7_TA(2014)0035A7-0012/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pirmininko 2012 m. lapkričio 9 d. laišką,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0012/2014),

1.  nusprendžia padaryti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;

2.  primena, kad šis pakeitimas įsigalioja pirmą kitos sesijos dieną;

3.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.

Dabartinis tekstas   Pakeitimas
Pakeitimas 1
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
5 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a.  Parlamento nario imunitetas nėra jo asmeninė privilegija, bet viso Parlamento ir jo narių nepriklausomybės garantija.
Pakeitimas 2
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 straipsnio 1 dalis
1.  Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, pirmiausia siekia išlikti principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrinti Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas.
1.  Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą, einant savo pareigas. Bet koks prašymas atšaukti imunitetą vertinamas vadovaujantis Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 7, 8 ir 9 straipsniais bei šiame straipsnyje nurodytais principais.
Pakeitimas 3
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 straipsnio 2 dalis
2.  Kiekvienas valstybės narės kompetentingos valdžios institucijos Parlamento pirmininkui pateiktas prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.
Išbraukta.
Pakeitimas 4
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 straipsnio 3 dalis
3.  Kiekvienas Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario Parlamento pirmininkui atsiųstas prašymas ginti imunitetą ir privilegijas yra paskelbiamas plenarinio posėdžio metu ir perduodamas atsakingam komitetui.
Išbraukta.
Pakeitimas 5
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 straipsnio 4 dalis
4.  Tuo atveju, kai Parlamento narys yra sulaikomas ar apribojama jo judėjimo laisvė pažeidžiant privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, nedelsdamas gali imtis iniciatyvos patvirtinti atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.
Išbraukta.
Pakeitimas 6
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a.  Kai Parlamento nariai šaukiami kaip liudytojai ar ekspertai, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imuniteto, jei:
–  jie neprivalės atvykti tą dieną ar tuo metu, kai tai trukdo jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigas ar kitaip apsunkina tų pareigų vykdymą, arba jei jie galės pateikti rašytinį ar kitos formos pareiškimą, kas netrukdytų jiems vykdyti savo Parlamento nario pareigų, ir
–  jie neprivalo liudyti dėl einant Parlamento nario pareigas konfidencialiai gautos informacijos, kurios, jų manymu, nedera atskleisti.
Pakeitimas 7
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 a straipsnis (naujas)
6a straipsnis
Privilegijų ir imuniteto gynimas
1.  Tais atvejais, kai įtariama, kad valstybės narės valdžios institucijos yra pažeidusios Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario privilegijas ir imunitetus, pagal 7 straipsnio -1 dalį gali būti kreipiamasi su prašymu, kad Parlamentas priimtų sprendimą dėl to, ar tos privilegijos ir imunitetai tikrai buvo pažeisti.
2.  Ypač toks prašymas ginti privilegijas ir imunitetus gali būti pateiktas tais atvejais, kai manoma, jog susiklostė tokios aplinkybės, kuriomis laisvam Parlamento narių, vykstančių į Parlamento posėdžių vietą bei grįžtantiems iš jos, judėjimui taikomi administraciniai ar kitokie apribojimai arba einant pareigas pareiškiama nuomonė ar balsuojama, arba tokios aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 9 straipsnio taikymo sričiai.
3.  Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus nepriimtinas, jei jau buvo gautas su tais pačiais procesiniais veiksmais susijęs prašymas dėl to Parlamento nario imuniteto atšaukimo ar jo gynimo – nesvarbu, ar tuo metu buvo priimtas sprendimas.
4.  Prašymas ginti Parlamento nario privilegijas ir imunitetus toliau nesvarstomas, jei gautas su tais pačiais procesiniais veiksmais susijęs prašymas atšaukti to Parlamento nario imunitetą.
5.  Tais atvejais, kai buvo priimtas sprendimas neginti Parlamento nario privilegijų ir imunitetų, Parlamento narys gali pateikti prašymą dėl šio sprendimo persvarstymo ir pridėti naujų įrodymų. Prašymas persvarstyti nepriimtinas, jei sprendimas buvo apskųstas pradėjus procedūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 263 straipsnį arba jei Parlamento pirmininkas nusprendžia, kad pateikti nauji įrodymai nepakankamai pagrįsti, kad būtų galima leisti prašymą persvarstyti.
Pakeitimas 8
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
6 b straipsnis (naujas)
6b straipsnis
Skubūs Parlamento pirmininko veiksmai siekiant patvirtinti imunitetą
1.  Tuo atveju, kai Parlamento narys sulaikomas ar jo judėjimo laisvė apribojama, kaip manoma, pažeidžiant jo privilegijas ir imunitetus, Parlamento pirmininkas, pasikonsultavęs su atsakingo komiteto pirmininku ir pranešėju, gali skubos tvarka imtis iniciatyvos, kad patvirtintų atitinkamo Parlamento nario privilegijas ir imunitetus. Apie tokią iniciatyvą Parlamento pirmininkas praneša komitetui ir informuoja Parlamentą.
2.  Parlamento pirmininkui pasinaudojus pagal 1 dalį jam suteiktais įgaliojimais, komitetas kitame savo posėdyje atsižvelgia į Parlamento pirmininko iniciatyvą. Jei komitetas mano esant reikalinga, jis gali parengti pranešimą ir pateikti jį Parlamentui.
Pakeitimas 9
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio -1 dalis (nauja)
-1. Bet koks prašymas atšaukti kurio nors Parlamento nario imunitetą, kurį Parlamento pirmininkui pateikia valstybės narės kompetentinga valdžios institucija, arba Parlamento nario ar buvusio Parlamento nario prašymas apginti privilegijas ir imunitetus paskelbiamas per plenarinį posėdį ir perduodamas atsakingam komitetui.
Pakeitimas 10
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 1 dalis
1.  Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti imunitetą ir privilegijas atsakingas komitetas nagrinėja nedelsdamas ir ta pačia tvarka, kuria jie buvo pateikti.
1.  Prašymus atšaukti imunitetą ar prašymus ginti privilegijas ir imunitetus komitetas nagrinėja nedelsdamas, tačiau atsižvelgdamas į jų santykinį sudėtingumą.
Pakeitimas 11
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 3 dalis
3.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar ginamas. Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė duoti paaiškinimus. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius.
3.  Komitetas gali prašyti atitinkamos valdžios institucijos suteikti jam informaciją ar paaiškinimus, kuriuos mano esant būtinus nustatant, ar imunitetas turėtų būti atšauktas, ar privilegijos ir imunitetai turėtų būti ginami.
Pakeitimas 12
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a.  Atitinkamam Parlamento nariui suteikiama galimybė pasiaiškinti. Jis gali pateikti dokumentus ir kitus rašytinius įrodymus, kuriuos mano esant svarbius, ir jam gali atstovauti kitas Parlamento narys.
Parlamento narys nedalyvauja diskusijose dėl prašymo atšaukti arba ginti jo imunitetą, išskyrus patį jo paaiškinimo klausymą.
Komiteto pirmininkas pakviečia Parlamento narį, kurio paaiškinimą ketinama išklausyti, ir nurodo datą ir laiką. Parlamento narys gali atsisakyti teisės būti išklausytam.
Parlamento nariui neatvykus į klausymą, į kurį jis buvo pakviestas, manoma, kad jis atsisakė teisės būti išklausytam, nebent jis paprašytų leisti neatvykti į konkrečią dieną ir konkrečiu laiku pasiūlytą klausymą ir nurodytų priežastis. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į pateiktas priežastis, nusprendžia, ar toks prašymas leisti neatvykti priimtinas. Šis sprendimas neskundžiamas.
Komiteto pirmininkui prašymą leisti neatvykti patenkinus, jis pakviečia Parlamento narį atvykti į klausymą kitą dieną ir kitu laiku. Parlamento nariui neatsiliepus į antrą kvietimą atvykti į klausymą, procedūra tęsiama neišklausius Parlamento nario paaiškinimo. Tuomet nebegali būti tenkinami jokie kiti prašymai leisti neatvykti ar pateikti paaiškinimą.
Pakeitimas 13
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 5 dalis
5.  Kai Parlamento narys privalo dalyvauti teisme kaip liudininkas ar ekspertas, nebūtina prašyti atšaukti Parlamento nario imunitetą, jei:
Išbraukta.
–  jis neprivalo dalyvauti teisme tą dieną ar tuo metu, kai tai trukdytų ar kitaip apsunkintų jo parlamentinės veiklos vykdymą, arba jei jis gali pateikti raštišką ar kitokio pobūdžio pareiškimą, kas netrukdytų jam vykdyti savo parlamentinių pareigų;
–  jis neprivalo liudyti dėl įgaliojimų vykdymo metu konfidencialiai gautos informacijos, kurios, jo manymu, nedera atskleisti.
Pakeitimas 14
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 6 dalis
6.  Prašymo ginti privilegijas ir imunitetą atveju komitetas nustato, ar susidariusios aplinkybės yra administracinio pobūdžio ar kitokie Parlamento narių, vykstančių į posėdžių vietą ir iš jos, laisvą judėjimą ribojantys suvaržymai, ar su nuomonės pareiškimu ar balsavimu vykdant įgaliojimus susiję apribojimai, ar aplinkybės gali būti priskirtos Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 9 straipsnyje numatytiems atvejams, nepriklausantiems nacionalinės teisės sričiai, ir pateikia atitinkamai institucijai pasiūlymą padaryti reikiamas išvadas.
Išbraukta.
Pakeitimas 15
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 10 dalis
10.  Kai Parlamento pirmininkas naudojasi 6 straipsnio 4 dalies jam suteiktais įgaliojimais, atsakingas komitetas atsižvelgia į Parlamento pirmininko iniciatyvas kito savo posėdžio metu. Jei mano esant reikalinga, komitetas gali pateikti Parlamentui pranešimą.
Išbraukta.
Pakeitimas 16
Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės
7 straipsnio 12 a dalis (nauja)
12a.  Komitetas nustato šio straipsnio taikymo principus.

Auginti skirto genetiškai modifikuoto kukurūzų produkto pateikimas rinkai
PDF 296kWORD 56k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (2013/2974(RSP))
P7_TA(2014)0036B7-0007/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (COM(2013)0758),

–  atsižvelgdamas į Komisijos sprendimo projektą dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB (D003697/01), kuris 2009 m. vasario 25 d. buvo pateiktas komitetui, nurodytam Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsnyje, balsuoti,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB(1), ypač į jos 18 straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. vasario 25 d. komitete, nurodytame Direktyvos 2001/18/EB 30 straipsnyje, vykusį balsavimą dėl 1507 linijos kukurūzų, kurio metu nebuvo pateikta jokia nuomonė,

–  atsižvelgdamas į Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) Genetiškai modifikuotų organizmų mokslinės grupės šešias mokslines nuomones dėl 1507 linijos kukurūzų, pateiktas nuo 2005 m. iki 2012 m. lapkričio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 365/2013, kuriuo iš dalies keičiamos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 nuostatos dėl veikliosios medžiagos gliufosinato patvirtinimo sąlygų(2),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 4 d. Aplinkos tarybos priimtas išvadas dėl genetiškai modifikuotų organizmų,

–  atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2011 m. liepos 5 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą 2011/.../ES, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti GMO auginimą(3),

–  atsižvelgdamas į Specialųjį „Eurobarometro“ pranešimą Nr. 354 dėl pavojų, susijusių su maistu(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimą dėl 1507 linijos kukurūzų apgalvoto išleidimo į aplinką (Byla T-164/10)(5),

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką, 5 straipsnio 5 dalį ir 8 straipsnį(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Direktyvos 2001/18/EB 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sprendime dėl apgalvoto GMO išleidimo į aplinką nurodoma 19 straipsnio 3 dalyje numatyta informacija;

B.  kadangi Direktyvos 2001/18/EB 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad 18 straipsnyje numatytame raštiškame sutikime visada aiškiai, be kita ko, turi būti nurodomos tam tikrų ekosistemų (aplinkos) ir (arba) geografinių sričių apsaugos sąlygos;

C.  kadangi Komisijos pasiūlyme tokių nurodymų nepateikiama;

D.  kadangi 2009 m. vasario 25 d. nuolatiniame komitete balsuojant dėl Komisijos pasiūlymo dėl leidimo nebuvo priimta jokia nuomonė; kadangi tik 6 valstybės narės balsavo už pasiūlymą, tuo tarpu 12 valstybių narių balsavo prieš, o 7 susilaikė;

E.  kadangi, remdamasi EFSA rekomendacijomis ir siekdama įvykdyti sąlygas leidimui gauti, Komisija iš esmės pakeitė pasiūlymą, pvz., pakeitė nuostatas dėl ženklinimo taisyklių, stebėsenos ir metodikos, nurodytos vabzdžių atsparumo valdymo plane;

F.  kadangi, palyginti su redakcija, dėl kurios buvo balsuojama nuolatiniame komitete 2009 m. vasario 25 d., atliekant pakeitimus, be kita ko, buvo išbrauktos nuorodos į 1507 linijos kukurūzų atsparumo gliufosinatui savybę ir įtrauktas reikalavimas informuoti veiklos vykdytojus, kad jie nenaudotų produktų, kurių sudėtyje yra gliufosinato herbicidų, tokiais būdais, kurie skiriasi nuo įprastos elgesio su neatspariais gliufosinatui kukurūzais praktikos;

G.  kadangi pakeistas pasiūlymas nebuvo aptartas su valstybių narių ekspertais ir dėl jo nebuvo balsuota nuolatiniame komitete, tačiau jis buvo perduotas tiesiogiai Ministrų Tarybai;

H.  kadangi pagal 2013 m. rugsėjo 26 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimą dėl Pioneer Hi-Bred International paraiškos dėl 1507 linijos kukurūzų apgalvoto išleidimo į aplinką Komisijai nedraudžiama persvarstyti savo poziciją ir pateikti nuolatiniam komitetui naują pasiūlymą, pagal Tarybos sprendimo 1999/468/EB 8 straipsnio 1 pastraipą atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliuciją, kurioje rekomenduojama nesuteikti leidimo 1507 linijos kukurūzams;

EFSA rizikos įvertinimas

I.  kadangi po balsavimo nuolatiniame komitete EFSA Komisijos prašymu pateikė tris mokslines nuomones, kuriose pateikiami atnaujinti jos ankstesni rizikos įvertinimai ir rizikos valdymo rekomendacijos;

J.  kadangi savo 2012 m. vasario mėn. pateiktoje nuomonėje EFSA aiškiai nesutiko su pareiškėjo išvada, jog pareiškėjo cituojamas tyrimas suteikia pakankamų įrodymų, kad ES 1057 linijos kukurūzų poveikio netiksliniam Lepidoptera būriui rizika yra nedidelė, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad labai jautriems netiksliniams drugeliams ir drugiams gali būti pavojinga susidurti su 1507 linijos kukurūzų žiedadulkėmis(7);

K.  kadangi Bt toksinas Cry1F, kurį išskiria 1507 linijos kukurūzai, skiriasi nuo įprastų rūšių Bt toksinų ir įrodyta, kad jis daro skirtingą poveikį netiksliniam Lepidoptera būriui; kadangi dėl Cry1F proteino buvo atlikta nedaug tyrimų ir nebuvo atlikta jokių jo poveikio vandens gyvūnų rūšims ir dirvožemio organizmams tyrimų; kadangi EFSA tvirtina, kad Cry1F proteino kiekis 1507 linijos kukurūzų žiedadulkėse yra maždaug 350 kartų didesnis nei Cry1F proteino kiekis MON 810 linijos kukurūzų žiedadulkėse(8);

L.  kadangi kompanija Pioneer, gavusi Komisijos prašymą, atsisakė persvarstyti savo paraišką dėl leidimo ir pateikti papildomų dokumentų dėl netikslinių organizmų stebėsenos ir rizikos valdymo priemonių;

M.  kadangi EFSA pripažįsta, jog ji savo rizikos įvertinime neatsižvelgia į galimą riziką, susijusią su kitomis 1507 linijos kukurūzų savybėmis, būtent jų atsparumu herbicidui amonio gliufosinatui(9), nors dėl šios savybės gali būti naudojama daugiau gliufosinato;

Gliufosinatas

N.  kadangi EFSA atlikdama rizikos aplinkai vertinimą privalo įvertinti netiesioginį poveikį, pvz., pesticidų naudojimą, ir galimą poveikį biologinei įvairovei ir netiksliniams organizmams, kurį gali daryti bet kurie pavieniai genetiškai modifikuoti herbicidams atsparūs žemės ūkio augalai keičiant žemės ūkio praktiką (įskaitant poveikį skirtingai naudojant herbicidus)(10);

O.  kadangi gliufosinatas priskiriamas prie toksiškų reprodukcijai medžiagų, todėl atitinka Reglamente (EB) Nr. 1107/2009 nustatytus atmetimo kriterijus; kadangi jau patvirtintoms medžiagoms atmetimo kriterijai taikomi, kai patvirtinimas turi būti atnaujintas; kadangi gliufosinato patvirtinimo galiojimas baigiasi 2017 m.(11); kadangi dėl šios priežasties gliufosinato naudojimas iš esmės turėtų būti nutrauktas 2017 m.;

P.  kadangi ne ES šalyse, pvz., JAV ir Kanadoje, 1507 linijos kukurūzais jų gamintojai prekiauja kaip gliufosinatui atspariu žemės ūkio augalu, o, kalbant apie naudojimą ES, pareiškėjas tvirtina, kad atsparumo gliufosinatui genas turi būti naudojamas tik kaip žymimasis genas;

Q.  kadangi neaišku, kaip Komisija ketina įgyvendinti būsimą gliufosinato uždraudimą, kai jis vis dar tiekiamas rinkai;

Bendra GMO padėtis ES

R.  kadangi jokio GMO nebuvo leista auginti ES nuo 2010 m., kai leidimas buvo suteiktas bulvių veislei „Amflora“; kadangi šį leidimą 2013 m. gruodžio 13 d. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas anuliavo ir kadangi vienintelis augalas, kurį auginti buvo suteiktas leidimas, yra Monsanto kukurūzai MON 810, kuriems leidimas jau seniai turi būti atnaujintas;

S.  kadangi plačiai pripažinta, kaip patvirtinta anksčiau minėtose 2008 m. gruodžio 4 d. Aplinkos tarybos išvadose, kad į ilgalaikį GMO auginimo poveikį ir poveikį netiksliniams organizmams iki šiol nebuvo deramai atsižvelgiama atliekant rizikos vertinimus;

T.  kadangi ir Taryba(12), ir Europos Parlamentas(13) pripažįsta, jog būtina griežčiau vertinti ilgalaikį GMO poveikį, taip pat atlikti nepriklausomą galimos rizikos, susijusios su apgalvotu GMO išleidimu arba jų pateikimu į rinką, tyrimą ir reikia užtikrinti nepriklausomiems tyrėjams prieigą prie visos susijusios medžiagos;

U.  kadangi, kaip nurodoma, be kita ko, 2010 m. Specialiajame „Eurobarometro“ pranešime Nr.354, didelė vartotojų dauguma yra susirūpinę dėl maisto, pagaminto iš genetiškai modifikuotų organizmų; kadangi genetiškai modifikuoti 1507 linijos kukurūzai vartotojams neduoda jokios naudos;

1.  nepritaria tam, kad būtų priimtas pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo dėl auginti skirto kukurūzų produkto (Zea mays L., linija 1507), genetiškai modifikuoto, kad būtų atsparesnis tam tikriems Lepidoptera būrio kenkėjams, pateikimo rinkai pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB;

2.  mano, jog pasiūlymu dėl Tarybos sprendimo viršijami pagal Direktyvą 2001/18/EB suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

3.  ragina Tarybą atmesti šį Komisijos pasiūlymą;

4.  ragina Komisiją nesiūlyti išduoti leidimų jokioms naujoms GMO rūšims ar atnaujinti senų leidimų, kol bus gerokai patobulinti rizikos vertinimo metodai;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 106, 2001 4 17, p. 1.
(2) OL L 111, 2013 4 23, p. 27.
(3) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 350.
(4) http://www.efsa.europa.eu/en/factsheet/docs/reporten.pdf
(5) http://curia.europa.eu/juris/document/document_print.jsf?doclang=EN&text=&page Index=0&part=1&mode=lst&docid=142241&occ=first&dir=&cid=127901
(6) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.
(7) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2429.htm.
(8) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/doc/2429.pdf
(9) http://www.efsa.europa.eu/en/efsajournal/pub/2429.htm.
(10) 2008 m. rugsėjo 8 d. Komisijos laiškas EFSA dėl herbicidams atsparių augalų rizikos aplinkai vertinimo.
(11) http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri= OJ:L:2013:111:0027:0029:LT:PDF
(12) 2008 m. gruodžio 4 d. Aplinkos tarybos išvados.
(13) Žiūrėti 2011 m. liepos 5 d. minėtąją poziciją.


Pagarba pagrindinei teisei laisvai judėti ES
PDF 292kWORD 55k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagarbos pagrindinei teisei laisvai judėti ES (2013/2960(RSP))
P7_TA(2014)0037RC-B7-0016/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21, 45, 47 ir 151 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15, 21, 29, 34 ir 45 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje(1), ypač į jos 7 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje(2),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo(3) ir į 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 987/2009, nustatantį Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką(4),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 13 d. Komisijos komunikatą „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ (COM(2010) 0373),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 14 d. paskelbtą nedirbančių ES vidaus migrantų teisių gauti specialias neįmokines išmokas pinigais ir pagal gyvenamąją vietą teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas poveikio valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms tyrimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos komunikatą „Laisvas ES piliečių ir jų šeimos narių judėjimas. Penki veiksmai, kuriais siekiama pokyčių“ (COM(2013)0837),

–  atsižvelgdamas į Komisijos Pirmininko pavaduotojos V. Reding 2013 m. gruodžio 5 d. pareiškimą dėl laisvo judėjimo Teisingumo ir vidaus reikalų tarybai,

–  atsižvelgdamas į Komisijos nario László Andoro 2014 m. sausio 1 d. pareiškimą dėl laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo apribojimų panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 2 d. rezoliuciją dėl Direktyvos 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje taikymo(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. kovo 29 d. rezoliuciją „2010 m. ES pilietybės ataskaita. Kliūčių ES piliečių teisėms šalinimas“(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi teisė laisvai judėti – viena iš keturių pagrindinių ES laisvių, kurios Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo įtvirtintos kaip kertinis Europos integracijos akmuo ir kaip tiesiogiai susijusios su ES pilietybe;

B.  kadangi laisvas judėjimas – viena iš pagrindinių ES vertybių, nes taip jos piliečiams sudaroma galimybė rinktis, kur gyventi ir dirbti, ir skatinamas judumas ir vystymasis darbo rinkoje, švietimo sistemoje ir kitose srityse;

C.  kadangi judėjimo laisvė yra visiems ES piliečiams užtikrinama teisė nepaisant galimos sienų kontrolės, kurią kai kurios valstybės narės taiko į savo teritoriją atvykstantiems ES piliečiams; kadangi tai, kad ne visos valstybės narės priklauso Šengeno erdvei, neigiamai nepaveikia nė vieno ES piliečio teisės laisvai judėti Sąjungoje;

D.  kadangi, ES piliečių nuomone, laisvas judėjimas – labiausiai su ES pilietybe susijusi teisė ir teigiamiausiai vertintinas ES laimėjimas, atnešantis jų šalies ekonomikai ekonominę naudą;

E.  kadangi ES darbuotojų indėlis į priimančiosios šalies socialinės rūpybos sistemą prilygsta tos šalies darbuotojų indėliui;

F.  kadangi laisvo ES mobiliųjų darbuotojų judėjimo nauda priimančiosios šalies vystymuisi matoma visoje Europoje, ypač sveikatos priežiūros, žemės ūkio ir statybos srityse;

G.  kadangi ES piliečių laisvė gyventi bet kurioje ES šalyje taikoma visiems ES piliečiams be apribojimų, tačiau galioja Direktyvoje 2004/38/EB nustatyta sąlyga, jog po trijų mėnesių atitinkamas ES pilietis turi atitikti teisines sąlygas, kad netaptų našta priimančiajai šaliai; kadangi laisvas darbuotojų judėjimas – ES bendrosios rinkos sėkmės ramstis; kadangi, nors tik 2,8 proc. visų ES piliečių gyvena ne savo, o kitoje valstybėje narėje, jie iš esmės prisideda prie vidaus rinkos sėkmės ir Europos ekonomikos klestėjimo;

H.  kadangi vienodo požiūrio ar nediskriminavimo principai reiškia, kad visi ES piliečiai turi tokias pat teises ir pareigas, kaip ir priimančiosios šalies piliečiai (šiuo principu pagrįsti Reglamentai (EB) Nr. 883/2004 ir (EB) Nr. 987/2009); kadangi visos valstybės narės, atsižvelgdamos į šiuos principus, gali laisvai nuspręsti, kokias socialinės apsaugos išmokas suteikti ir kokiomis sąlygomis; kadangi pagal ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles neleidžiama diskriminuoti išmokant socialinės apsaugos išmokas ES piliečiams, kurie yra atitinkamos valstybės narės darbuotojai, tiesioginiai darbuotojų šeimų nariai ar įprastai gyvena toje valstybėje narėje;

I.  kadangi didesnį darbuotojų asmenų judumą būtina užtikrinti atsižvelgiant į šiuolaikinę Europos visuomenę, ypač dėl pramonės pokyčių, globalizacijos, naujų darbo modelių, demografinių pokyčių ir transporto priemonių vystymosi;

J.  kadangi laisvas darbuotojų judėjimas yra teigiamas socialinis ir ekonominis pavyzdys ES ir valstybėms narėms: tai ES integracijos, ekonominio vystymosi, socialinės sanglaudos, asmeninio tobulėjimo profesinėje srityje, kovos su neigiamais ekonominės krizės padariniais ir Sąjungos, kaip stipresnės ekonominės galios, pasirengusios atremti pasaulinių pokyčių iššūkius, kertinis akmuo;

K.  kadangi nuo 2014 m. sausio 1 d. panaikinamos pereinamosios laisvo darbuotojų iš Bulgarijos ir Rumunijos judėjimo nuostatos;

L.  kadangi Taryba, pvz., neseniai per Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos posėdyje surengtas diskusijas (2013 m. spalio 8 d., 2013 m. gruodžio 5–6 d.), yra pakartojusi, kad remia laisvą judėjimą, ir pripažinusi jo teikiamą abipusę naudą;

M.  kadangi artėjant Europos Parlamento rinkimams kai kurios politinės partijos laisvo ES piliečių judėjimo klausimą įtraukė į savo kampanijos programą; kadangi esama rizikos, kad, leidus šiai diskusijai vykti neracionaliai, nepasitenkinimas būtų nukreiptas prieš ES piliečius iš kai kurių valstybių arba prieš mobilius ES piliečius ir dėl to sustiprėtų rasizmas ir ksenofobija; kadangi aukšto rango Europos politikai neseniai padarė keletą populistinių pareiškimų, kurie kelia grėsmę teisei laisvai judėt

N.  kadangi neseniai atlikti Komisijos tyrimai parodė, kad mobilieji darbuotojai užtikrina grynąjį įnašą į priimančiųjų šalių ekonomiką ir biudžetą; kadangi mobilieji darbuotojai kaip grupė į priimančiosios šalies biudžetą sumoka daugiau mokesčių ir socialinės apsaugos įmokų negu gauna išmokų, o nedirbančių mobilių ES piliečių išlaidos sveikatos priežiūrai labai mažos palyginti su bendromis išlaidomis sveikatos priežiūrai (0,2 proc.) arba su priimančių valstybių ekonomika (0,01 proc. BVP) ir ES piliečiai sudaro labai mažą specialių neįmokinių išmokų gavėjų dalį;

1.  ragina valstybes nares laikytis Sutarties nuostatų dėl laisvą judėjimą reglamentuojančių ES taisyklių ir užtikrinti, kad visose valstybėse narėse būtų paisoma lygybės ir pagrindinės teisės laisvai judėti principų;

2.  kategoriškai nesutinka su pozicija, kurios laikosi kai kurie Europos valstybių vadovai, ragindami imtis pokyčių ir apriboti laisvą piliečių judėjimą; ragina valstybes nares susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų daryti poveikį teisei laisvai judėti, kuri grindžiama pagrindiniais ES teisės aktais;

3.  kategoriškai atmeta bet kokį pasiūlymą riboti ES migrantų skaičių, nes tai prieštarautų ES sutartyje nustatytam laisvo asmenų judėjimo principui; pažymi, kad dėl darbo jėgos judumo skatinamas ES ekonomikos konkurencingumas;

4.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti griežtą Sąjungos teisės vykdymą siekiant garantuoti, kad su visais ES darbuotojais būtų elgiamasi vienodai ir kad jie nebūtų diskriminuojami galimybės įsidarbinti, užimtumo ir darbo sąlygų, atlyginimo, atleidimo, taip pat socialinių ir mokestinių išmokų požiūriais, ir taip būtų užtikrinta sąžininga įmonių konkurencija; ragina nacionalines valdžios institucijas kovoti su bet kokiais nepagrįstais darbuotojų teisės laisvai judėti apribojimais arba kliūtimis, taip pat su bet kokiu tų darbuotojų išnaudojimu;

5.  primena, kad pagal laisvo darbuotojų judėjimo principą kiekvienam Sąjungos piliečiui – nesvarbu, kur jo gyvenamoji vieta – suteikiama teisė laisvai vykti į kitą valstybę narę siekiant joje dirbti ir (arba) gyventi darbo tikslais;

6.  teigiamai vertina Komisijos komunikatą (COM(2013) 0837), kuriame išdėstyti penki veiksmai, skirti padėti valstybėms narėms ir jų vietos valdžios institucijoms taikyti ES teisės nuostatas, ir priemonės jų visapusiškam potencialui užtikrinti, ir šiuo požiūriu visokeriopai remia šiuos veiksmus, kurie turi būti įgyvendinti kartu su valstybėmis narėmis: pagalbą valstybėms narėms kovojant su fiktyviomis santuokomis (vadovas), pagalbą valdžios institucijoms taikant ES socialinės apsaugos koordinavimo taisykles (praktinės gairės), pagalbą valdžios institucijoms atremiant su socialine atskirtimi susijusius iššūkius (finansavimas), vietos valdžios institucijų geriausios praktikos mainus, taip pat mokymus ir paramą vietos valdžios institucijoms siekiant taikyti ES laisvo judėjimo taisykles;

7.  ragina valstybes nares nediskriminuoti ES mobiliųjų darbuotojų klaidingai siejant laisvo judėjimo darbo tikslais teisę su tariamu piktnaudžiavimu socialinės apsaugos sistemomis; pabrėžia, jog nė viena apie šią naštą skelbianti valstybė narė nepateikė įrodymų Komisijai, nors jų buvo prašyta tai padaryti;

8.  ragina Komisiją vykdyti sistemingą ir išsamią stebėseną, kaip laikomasi pagrindinės ES darbuotojų teisės laisvai judėti; ragina Komisiją toliau stengtis užtikrinti, kad valstybės narės iki galo ir teisingai į nacionalinę teisę perkeltų ir įgyvendintų Direktyvą 2004/38/EB, ir visapusiškai naudotis savo galiomis inicijuoti pažeidimo tyrimo procedūrą;

9.  ragina valstybes nares visapusiškai ir skaidriai naudoti prieinamus ES fondų, pvz., Europos socialinio fondo ir Europos regioninės plėtros fondo, išteklius siekiant skatinti integraciją, socialinę įtrauktį ir kovą su skurdu, taip pat remti vietos bendruomenių pastangas spręsti bet kokio į užribį nustumtų piliečių skaičiaus didėjimo problemą;

10.  primena valstybėms narėms jų socialinę atsakomybę spręsti piktnaudžiavimo jų socialinės rūpybos sistemomis klausimą neatsižvelgiant į tai, ar jis vykdomas jų pačių piliečių, ar kitų valstybių narių piliečių; ragina valstybes nares laikytis Direktyvos 2004/38/EB nuostatų ir spręsti galimo piktnaudžiavimo klausimus;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL L 158, 2004 4 30, p. 77.
(2) OL L 141, 2011 5 27, p. 1.
(3) OL L 166, 2004 4 30, p. 1.
(4) OL L 284, 2009 10 30, p. 1.
(5) OL C 137 E, 2010 5 27, p. 6.
(6) OL C 257 E, 2013 9 6, p. 74.


Parduodama ES pilietybė
PDF 197kWORD 45k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl parduodamos ES pilietybės (2013/2995(RSP))
P7_TA(2014)0038RC-B7-0015/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 4, 5, 9 ir 10 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi tikimasi atsakingų kiekvienos valstybės narės veiksmų siekiant išsaugoti bendras Sąjungos vertybes ir pasiekimus ir kadangi tokios vertybės ir pasiekimai neįkainojami ir negali būti nustatoma jų kaina;

B.  kadangi kai kurios valstybės narės nustatė sistemas, pagal kurias ES pilietybė tiesiogiai arba netiesiogiai parduodama trečiųjų šalių piliečiams;

C.  kadangi visa daugiau valstybių narių trečiųjų šalių piliečiams, kurie investuoja atitinkamoje valstybėje narėje, išduoda laikinus arba nuolatinius leidimus gyventi šalyje;

D.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse galima įgyti nuolatinį leidimą gyventi, kuris suteikia prieigą prie visos Šengeno erdvės; kadangi tam tikrose valstybėse narėse imtasi veiksmų, kuriuos įgyvendinus tų valstybių narių pilietybė gali būti paprasčiausiai parduodama;

E.  kadangi kai kuriais atvejais tokios investicijų programos gali turėti neigiamo šalutinio poveikio, pavyzdžiui, iškraipyti vietos būsto rinką;

F.  kadangi visų pirma Maltos vyriausybė neseniai ėmėsi veiksmų siekdama nustatyti tvarką, pagal kurią Maltos pilietybė paprasčiausiai parduodama, o tai automatiškai reiškia, kad paprasčiausiai parduodama visos ES pilietybė, netaikant jokio gyvenamosios vietos reikalavimo;

G.  kadangi toks paprasčiausias ES pilietybės pardavimas pažeidžia tarpusavio pasitikėjimą, kuriuo grindžiama Sąjunga;

H.  kadangi ES piliečiai visų pirma turi teisę laisvai judėti ir apsigyventi Europos Sąjungoje, balsuoti ir kandidatuoti vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, neatsižvelgiant į tai, kur Europos Sąjungoje jie gyvena, taikant tas pačias sąlygas, kaip ir tos šalies piliečiams, ir už ES ribų gauti pagalbą kitos valstybės narės ambasadoje arba konsulate, taikant tas pačias sąlygas, kaip ir tos valstybės narės piliečiams, jeigu jų pačių valstybės narės atstovybės nėra;

I.  kadangi ES grindžiama valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu, kurį pavyko pasiekti daugelį metų valstybėms narėms ir visai Sąjungai vykdant nuolatinį darbą ir remiantis jų gera valia;

J.  kadangi taip pat buvo išreikštas susirūpinimas dėl nusikalstamo piktnaudžiavimo šiomis investicijų programomis, įskaitant pinigų plovimo klausimus;

K.  kadangi susirūpinimą kelia galima diskriminacija, nes valstybėms narėms taikant tokią praktiką ES pilietybę gali įgyti tik turtingiausi trečiųjų šalių piliečiai, neatsižvelgiant į jokius kitus kriterijus;

L.  kadangi neaišku, ar Maltos piliečiai turės faktinės naudos iš šios naujos politikos, pavyzdžiui, surenkant mokesčius, turint omenyje tai, kad atitinkami užsienio investuotojai neprivalės jų mokėti; primena, kad pilietybė susijusi ne tik su teisėmis, bet ir su pareigomis;

M.  kadangi ES pilietybė – vienas didžiausių ES pasiekimų ir kadangi pagal ES Sutartis gyvenamosios vietos ir pilietybės klausimai priklauso išimtinės valstybių narių kompetencijos sričiai;

1.  yra susirūpinęs dėl to, kad toks pilietybės įgijimo Maltoje būdas, taip pat kitos nacionalinės sistemos, kurias taikant gali būti vykdomas tiesioginis arba netiesioginis vienareikšmiškas ES pilietybės pardavimas, pažeidžia pačią Europos Sąjungos pilietybės koncepciją;

2.  ragina valstybes nares pripažinti ir prisiimti įsipareigojimus, kurių jos turi laikytis siekdamos apsaugoti Sąjungos vertybes ir tikslus;

3.  ragina Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją aiškiai nurodyti, ar minėtosios sistemos atitinka Sutarčių ir Šengeno sienų kodekso, taip pat ES taisyklių, kuriomis draudžiama diskriminacija, turinį ir principus;

4.  pakartoja, jog Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Sąjungos ir valstybių narių lojalaus bendradarbiavimo principas, pagal kurį Sąjunga ir valstybės narės gerbia viena kitą ir padeda viena kitai vykdyti Sutartyse numatytas užduotis;

5.  reiškia susirūpinimą dėl padarinių, susijusių su kai kuriomis investuotojų pritraukimo ir pilietybės teikimo sistemomis, kurias neseniai nustatė kai kurios ES valstybės narės;

6.  pripažįsta, kad gyvenamosios vietos ir pilietybės klausimai priklauso valstybių narių kompetencijai; nepaisant to, ragina valstybes nares elgtis atsargiai naudojantis savo kompetencija šioje srityje ir atsižvelgti į galimą šalutinį poveikį;

7.  pažymi, kad ES pilietybė reiškia sąsają su Sąjunga ir priklauso nuo atitinkamo asmens ryšių su Europos Sąjunga, jos valstybėmis narėmis arba asmeninių ryšių su ES piliečiais; pabrėžia, kad ES pilietybė niekada neturėtų tapti parduodama preke;

8.  pabrėžia, kad įgyjant ES pilietybę suteikiamos teisės grindžiamos žmogaus orumo principu ir neturėtų būtų nei perkamos, nei parduodamos už jokią kainą;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad prieiga prie lėšų neturėtų būti pagrindinis kriterijus suteikiant ES pilietybę trečiųjų šalių piliečiams; ragina valstybes nares atsižvelgti į susirūpinimą keliančią nusikalstamą veiklą, susijusią su sukčiavimu, pavyzdžiui, į pinigų plovimą;

10.  pažymi, kad dėl dabartinio konkuravimo siekiant sudaryti palankesnes investavimo sąlygas ar pritraukti finansinius išteklius gali būti sušvelninti standartai ir reikalavimai, taikomi leidimams gyventi Šengeno erdvėje ir ES pilietybei įgyti;

11.  ragina Komisiją įvertinti įvairias pilietybės teikimo sistemas atsižvelgiant į Europos Sąjungos vertybes ir ES teisės aktų ir praktikos turinį bei principus ir parengti rekomendacijas siekiant užkirsti kelią tam, kad tokios sistemos kenktų vertybėms, kuriomis grindžiama ES, taip pat pateikti gaires dėl galimybės įgyti ES pilietybę pagal nacionalines sistemas;

12.  ragina Maltą jos dabartinę pilietybės teikimo sistemą suderinti su ES vertybėmis;

13.  ragina valstybes nares, kurios patvirtino nacionalines sistemas, pagal kurias leidžiama tiesiogiai arba netiesiogiai parduoti ES pilietybę trečiųjų šalių piliečiams, suderinti jas su ES vertybėmis;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.


2013 m. Serbijos pažangos ataskaita
PDF 251kWORD 110k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Serbijos 2013 m. pažangos ataskaitos (2013/2880(RSP))
P7_TA(2014)0039B7-0006/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 18 d. Tarybos sprendimą 2008/213/EB dėl Europos partnerystės su Serbija, įskaitant Kosovą, kaip apibrėžta 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 1244, principų, prioritetų ir sąlygų, panaikinantį Sprendimą 2006/56/EB(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos nuomonę dėl Serbijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje (SEC(2011)1208) ir į 2011 m. spalio 12 d. Komisijos komunikatą „2011–2012 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2011)0666),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. Bendrųjų reikalų tarybos išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), kuris įsigaliojo 2013 m. rugsėjo 1 d.; atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio mėn. vykusį pirmąjį Stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto, atsakingo už Europos Parlamento ir Serbijos Nacionalinės Asamblėjos nuolatinio dialogo užmezgimą, susitikimą;

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę dėl vienašališkos Kosovo nepriklausomybės deklaracijos suderinamumo su tarptautine teise klausimo ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, kuria pripažįstamas nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas padėti plėtoti Belgrado ir Prištinos dialogą(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 18–19 d. vykusio septintojo ES ir Serbijos tarpparlamentinio susitikimo bendrą pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Energijos bendrijos sutartį, kuri įsigaliojo 2006 m. liepos 1 d. ir kurią pasirašė Serbija, taip pat 2012 m. spalio 18 d. Energijos bendrijos sprendimą Nr. D/2012/04/MC/EnC dėl Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos 2009/28/EB įgyvendinimo ir iš dalies keičiančio Energijos bendrijos sutarties 20 straipsnį, kuriame nustatomi privalomi tikslai,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. lapkričio 8 d. ES ir Serbijos susitarimą dėl readmisijos(3) ir 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentą (EB) 1244/2009, iš dalies keičiantį Reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pasirengimo narystei fondų biudžeto valdymo teismų sistemų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse(5) ir joje pateiktas pastabas dėl Serbijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas,

–  atsižvelgdamas į Serbijos stojimo į ES derybų grupės sudarymą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos parengtą Serbijos 2013 m. pažangos ataskaitą (SWD(2013)0412),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2013 m. birželio 28 d. Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti derybas dėl Serbijos stojimo į ES ir ne vėliau kaip 2014 m. sausio mėn. surengti pirmą tarpvyriausybinę konferenciją, taip dar kartą patvirtindama Serbijos europinę perspektyvą, vadovaudamasi ES įsipareigojimais visam Vakarų Balkanų regionui,

B.  kadangi Serbija ėmėsi svarbių veiksmų, siekdama normalizuoti santykius su Kosovu, ir todėl 2013 m. balandžio 19 d. sudarytas pirmas susitarimas dėl santykių normalizavimo principų, taip pat ėmėsi priemonių, kad pakankamai vykdytų stabilizacijos ir asociacijos proceso politinius kriterijus ir sąlygas; kadangi derybos dėl stojimo į ES yra griežta reformų įgyvendinimo stebėsenos priemonė,

C.  kadangi 2013 m. rugsėjo 25 d. Komisija ir Serbija pradėjo acquis peržiūros procesą, pradėdamos nuo 23 derybų skyriaus „Teisminės institucijos ir pagrindinės teisės“;

D.  kadangi Serbija, kaip kiekviena narystės ES siekianti šalis, turi būti vertinama pagal tuos pačius kriterijus atsižvelgiant į jos nuopelnus šiuos kriterijus vykdant, įgyvendinant ir jų laikantis;

E.  kadangi ES teisinės valstybės principui savo plėtros politikos srityje skiria didžiausią svarbą;

F.  kadangi turi būti visapusiškai užtikrintas teisinės sistemos dėl mažumų apsaugos įgyvendinimas, visų pirma švietimo, kalbos vartojimo ir galimybės naudotis žiniasklaidos ir religinėmis paslaugomis gimtąja kalba, srityse;

G.  kadangi Komisija pabrėžė, kad būtina stiprinti ekonomikos valdymą visose Vakarų Balkanų šalyse;

1.  laukia oficialios derybų dėl stojimo su Serbija pradžios – tai turėtų įvykti per pirmąją ES ir Serbijos tarpvyriausybinę konferenciją 2014 m. sausio 21 d.; mano, kad tarpvyriausybinė konferencija – tai istorinis žingsnis Serbijos europinės integracijos procese, rodantis ES įsipareigojimą plėtros procesui; ragina Serbijos valdžios institucijas, vykdant tolesnį darbą po konferencijos, šalyje aktyviau įgyvendinti su ES susijusias reformas, kad būtų patenkinti Serbijos piliečių sklandaus stojimo į ES proceso lūkesčiai ir paskatintas ekonomikos atgaivinimas, nes narystės ES perspektyva būtų reali;

2.  palankiai vertina Serbijos vyriausybės parodytą įsipareigojimą Europos integracijos procesui ir ragina Serbiją toliau vykdyti sistemines socialines ir ekonomines reformas, kurios sudarytų sąlygas imtis ir veiksmingai įgyvendinti būsimos narystės prievoles; pabrėžia, kad reformų įgyvendinimas ir toliau lieka pagrindinis sėkmingo integracijos proceso rodiklis, todėl primygtinai ragina valdžios institucijas aktyviau įgyvendinti reformas šiose srityse: teisminių institucijų, kovos su korupcija, viešojo sektoriaus, gynybos ir saugumo sektorių civilinės kontrolės, energetikos politikos (ypač daug dėmesio skiriant energijos taupymui ir atsinaujinantiesiems energijos ištekliams), žiniasklaidos laisvės, visų mažumų ir pažeidžiamų grupių apsaugos, taip pat jų pagrindinių teisių, struktūrinių ekonomikos pokyčių, socialinio dialogo, verslo aplinkos gerinimo ir tvaraus gamtos išteklių valdymo;

3.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir 2013 m. spalio 21 d. buvo sušauktas pirmasis Stabilizacijos ir asociacijos tarybos posėdis; pabrėžia, kad SAS įsigaliojimas – tai svarbus Serbijos žingsnis siekiant Europos integracijos ir kartu bendras pagrindas Serbijai ir ES stiprinti savo bendradarbiavimą nustatant politinius kriterijus, derinant su acquis ir rengiantis būsimam Serbijos dalyvavimui bendrojoje rinkoje; ragina visas atitinkamas šalis kartu atsakingai dirbti;

4.  palankiai vertina tai, kad per aukšto lygio dialogą 2013 m. balandžio 19 d. Serbijos ir Kosovo ministrai pirmininkai sudarė pirmą susitarimą dėl santykių normalizavimo principų ir tai suteikė galimybių imtis tolesnių Serbijos ir Kosovo europinės integracijos proceso veiksmų; palankiai vertina veiksmus, kurių abi šalys ėmėsi ligi šiol, siekdamos įgyvendinti šį susitarimą, ir ragina valdžios institucijas sąžiningai ir laiku toliau įgyvendinti visus iki šiol sudarytus susitarimus; teigiamai vertina susitarimus dėl telekomunikacijų ir energetikos, pasiektus per 2013 m. rugsėjo 8 d. dialogą; visų pirma ragina Serbiją ir Kosovą aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su Europos Sąjungos teisinės valstybės misija (EULEX) dėl savitarpio teisinės pagalbos susitarimo įgyvendinimo siekiant išspręsti vis didėjantį prašymų dėl turto Kosove skaičiaus klausimą; ragina abi puses išlaikyti šį konstruktyvų požiūrį, kol tariamasi dėl prieštaringų ir opių klausimų, kuriuos dar reikia nuodugniau išsiaiškinti ir dėl jų susitarti; ragina abi šalis toliau spręsti dingusių asmenų klausimą ir šiuo požiūriu palankiai vertina pirmuosius dingusių asmenų darbo grupės, kuriai vadovauja Raudonasis Kryžius, veiklos rezultatus; pripažįsta, kad įdėta pastangų siekiant sumažinti tarp Serbijos ir Kosovo vykstančią šešėlinę prekybą; pažymi, kad reikės nuolatinių Serbijos ir Kosovo lyderių pastangų siekiant integruoti Serbijos mažumą į Kosovo visuomenę ir labiau suartinant etnines albanų ir serbų bendruomenes;

5.  palankiai vertina 2013 m. lapkričio 3 d. pirmą kartą visame Kosove vykusius vietos rinkimus, visų pirma matomą rinkėjų aktyvumą serbų dominuojamose savivaldybėse į pietus nuo Ibaro upės, taip pat apskritai sklandžiai vykusius vietos rinkimus Kosove (taip jie buvo įvertinti ES rinkimų stebėjimo misijos preliminariame pareiškime), kaip svarbų žingsnį formuojant serbų savivaldybių bendruomenę, nes tai sudaro normalizavimo proceso dalį; teigiamai vertina Belgrado ir Prištinos pastangas užtikrinti, kad rinkimai būtų taikūs ir būtų laikomasi demokratijos normų; griežtai smerkia smurtą ir nuolatinį bauginimą šiaurės Mitrovicos ir Zvečano savivaldybėse ir ragina Serbijos valdžios institucijas imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų sudarytos sąlygos patraukti smurto kaltininkus baudžiamojon atsakomybėn; atsižvelgdamas į tai, atkreipia dėmesį į Serbijos lyderių įsipareigojimą užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už smurto protrūkį, atsakytų už savo veiksmus; pažymi, kad reikės tolesnių aktyvių pastangų siekiant išardyti organizuoto nusikalstamumo tinklą ir jo ryšius su vietos politiniu elitu, taip pat iš naujo užtikrinti teisinės valstybės principą šiaurinėje Kosovo dalyje; pritaria Serbijos politiniams lyderiams, kurie aktyviai skatino Kosove gyvenančius etninius serbus dalyvauti rinkimuose, tačiau kartu pažymi, kad Belgradas neturėtų slopinti politinio pliuralizmo Kosovo serbų bendruomenėje agituodamas už kurią nors konkrečią partiją ar kandidatų sąrašą;

6.  pabrėžia, kad reikia skaidriau informuoti apie Belgrado ir Prištinos dialogo rezultatus ir į įgyvendinimo procesą įtraukti atitinkamų šalių parlamentus ir pilietinę visuomenę; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Serbijos ir Kosovo derybininkai privalo didinti visuomenės pasitikėjimą ir siekti užmegzti ryšius su piliečiais – moterimis ir vyrais; ragina Serbijos valdžios institucijas Belgrade, Mitrovicoje ir į pietus nuo Ibaro upės dėti daugiau pastangų siekiant padidinti Kosovo serbų ir albanų bendruomenių sąveiką, visų pirma skatinant mokyklas ir bendruomenės centrus mokyti albanų kalbos; pabrėžia, kad Kosovo albanai taip pat turi būti aktyviai skatinami daugiau bendrauti su aplinkinėmis serbų bendruomenėmis ir išmokti serbų kalbą, nes tai labai svarbi integracijos į serbų bendruomenę Kosovo visuomenėje, būsimo dialogo ir dviejų bendruomenių valdymo dalis;

7.  apgailestauja dėl nuolatinių sunkumų, su kuriais susiduria ES piliečiai, vykdami iš Kosovo į Serbiją ir po to išvykdami iš Serbijos į trečiąją šalį, nes Serbija nepripažįsta Kosovo išorės sienų, ir dėl tvirtinimo, kad pirmas atvykimas į Kosovą yra neteisėtas atvykimas į Serbiją; be to, apgailestauja, kad Serbijos pasienio policijos antspaudai dėl anuliavimo yra dedami ant Kosovo antspaudų užsienio šalių pasuose; ragina Serbiją persvarstyti šią politiką kaip stiprų pasitikėjimą kuriančią priemonę, kuri yra būtinas žingsnis siekiant normalizuoti santykius su Kosovu ir konkreti priemonė skatinant tolesnę ES integraciją laisvo judėjimo dvasia;

8.  ragina Serbijos ir kaimyninių šalių valdžios institucijas toliau rodyti gerą valią ir visapusiškai bendradarbiauti bei remti Specialiąją tyrimų darbo grupę, kuri įsteigta atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ataskaitą, ir ragina paspartinti jos darbą;

9.  palankiai vertina Serbijos vyriausybės konstruktyvų požiūrį į santykius su kaimyninėmis valstybėmis, nes tai padėjo pasiekti esminės pažangos tiek regionų bendradarbiavimo, tiek glaudesnių ryšių su ES požiūriais; pakartoja, kad itin svarbus regioninis bendradarbiavimas energetikos, kovos su organizuotu nusikalstamumu ir transporto tinklų plėtros klausimais, taip pat susitaikymas ir laipsniškas dvišalių klausimų su kaimyninėmis šalimis sprendimas, visų pirma siekiant pažangos įveikiant nesenų konfliktų padarinius, o tuomet – siekiant sėkmingos Serbijos integracijos į ES; ragina valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su buvusiosios Jugoslavijos šalimis siekiant išspręsti likusias teisių perėmimo problemas, taip pat tinkamu laiku visapusiškai įgyvendinti visus dvišalius susitarimus su kaimyninėmis šalimis; ragina Serbiją dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti likusiais problemas, susijusias su Kroatija, ypač dingusių asmenų, sienos demarkacijos ir karo nusikaltimų nagrinėjimo klausimus, ir taip panaikinti kliūtis, kurios trukdo atsiimti abipusius ieškinius dėl genocido, iškeltus Tarptautiniame Teisingumo Teisme; ragina Belgrado valdžios institucijas aktyviai remti ir palengvinti konstitucinius pokyčius Bosnijoje ir Hercegovinoje, kuriais siekiama suderinti rinkimų teisės aktus su Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimu D. Sejdićiaus ir J. Finci byloje, taip pat sustiprinti ir racionalizuoti Bosnijos ir Hercegovinos valstybės institucijas, kad šalis galėtų daryti pažangą siekdama ES narystės;

10.  pripažįsta pastarojo meto pažangą nustatant masinių kapaviečių vietas ir identifikuojant dingusius asmenis per karus su Kroatija ir Bosnija ir Hercegovina ir primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas atlikti nuodugnesnius archyvų ir buvusiosios Jugoslavijos liaudies armijos pareigūnų tyrimus;

11.  ragina Serbiją užtikrinti griežtą stojimo derybų proceso parlamentinę priežiūrą; pakartoja, kad labai svarbu sudaryti parlamentui galimybes ankstyvuoju etapu dalyvauti prisiimtų įsipareigojimų įtraukimo į teisę procese ir į jį įtraukti pilietinę visuomenę taikant konstruktyvių konsultacijų mechanizmą per visą stojimo procesą, nes jai tenka svarbus vaidmuo kritiškai stebėti, kaip bus toliau vykdomos europinės reformos, taip pat užtikrinant, kad visuomenėje įsišaknytų dialogas ir geri kaimyniniai santykiai su Serbijos kaimynėmis; palankiai vertina bendradarbiavimą su Kroatija ir Juodkalnija dedant pastangas dalytis geros praktikos pavyzdžiais remiantis nesena patirtimi ir siekiant, kad Serbijos stojimo procesas būtų spartesnis ir sklandesnis;

12.  palankiai vertina tai, kad priimta teisminių institucijų reformos 2013–2018 m. strategija ir veiksmų planas, parengti remiantis pagrindiniais teisminių institucijų nepriklausomumo, nešališkumo, kompetencijos, kokybės ir laisvės nuo politinio kišimosi principais; primygtinai ragina intensyviau vykdyti šią reformą vadovaujantis Venecijos komisijos rekomendacijomis, visų pirma dėl parlamento vaidmens skiriant teisėjus ir prokuratūros nepriklausomumo, ir atsižvelgiant į 23 derybų skyriaus peržiūros procesą, kuris pradėtas 2013 m. rugsėjo 25 d.; pabrėžia, kad svarbu stiprinti Aukštųjų teismų ir valstybinės prokuratūros tarybų nepriklausomumą ir sumažinti neišspręstų bylų skaičių, nes tai būtina sėkmingo viso reformų proceso sekos nustatymo sąlyga; ragina valdžios institucijas teikti visus reikiamus išteklius Teisės akademijai, kuri galėtų padėti užtikrinti nuopelnais grindžiamą įdarbinimą; pabrėžia, kad būtinas nuolatinis teisėjų ir prokurorų mokymas sprendžiant sudėtingas finansinių ir ekonominių nusikaltimų bylas; primygtinai ragina atsakingas valdžios institucijas užtikrinti skaidrų ir nuopelnais grindžiamą teisėjų ir prokurorų skyrimo procesą, taip pat patikimus rezultatus teismo darbuotojams iškeltose drausmės bylose; toliau primygtinai teigia, kad būtina užtikrinti laiku vykdomą teisingumą, kartu suvienodinti jurisprudenciją, skelbti visus teismų sprendimus ir užtikrinti galimybę lengvai su jais susipažinti nedelsiant po to, kai bylos priimamos ir paskirstomos atsitiktinai visiems teismams; yra susirūpinęs dėl teisinio neapibrėžtumo, kurį lemia tai, kad didelis skaičius teisėjų vykdo šias pareigas laikinai; pakartoja, kad stiprios ir nepriklausomos teisminės institucijos labai svarbios siekiant užtikrinti Serbijos pajėgumą atitikti narystės ES kriterijus;

13.  siūlo iš dalies pakeitus įstatymą dėl restitucijos pašalinti visus procedūrinius restitucijos natūra trukdžius ir teisines kliūtis; taip pat ragina Serbijos vyriausybę visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti įstatymą dėl reabilitacijos; pažymi, kad jis turėtų būti įgyvendinamas laikantis pagrindinių baudžiamosios teisės principų, pvz., nekaltumo prezumpcijos principo;

14.  džiaugiasi, kad patvirtinta 2013–2018 m. nacionalinė kovos su korupcija strategija ir veiksmų planas, ir pabrėžia, kad, siekiant juos prasmingai įgyvendinti, reikalingas nenutrūkstamas darbas, kaip ES nustatytų sąlygų, be kurių stojimas nėra įmanomas, dalis; pabrėžia, kad siekiant tinkamai įgyvendinti strategiją svarbu užtikrinti pakankamą finansavimą; pabrėžia, kad politinė valia yra labai svarbi norint, jog aukšto lygio pareigūnų korupcijos atvejų tyrimai, įskaitant 24 privatizavimo atvejus, į kuriuos ypatingą dėmesį atkreipė Kovos su korupcija taryba, būtų sėkmingi ir už šiuos nusikaltimus būtų nubausta; todėl palankiai vertina pirmuosius rezultatus ir galutinius apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus kovojant su korupcija; taip pat pabrėžia, kad, siekiant spręsti sudėtingas sisteminės korupcijos bylas ir vykdyti finansinius tyrimus, reikia stiprinti institucijų, ypač teisminių institucijų ir prokuratūrų, pajėgumus, įtvirtinti jose teisinės valstybės principą ir stiprinti agentūrų bendradarbiavimą; mano, kad turėtų būti sustiprinta Kovos su korupcija agentūros teisinė kompetencija ir jai skirta daugiau išteklių; pabrėžia, kad visų politinių partijų finansavimas turi būti skaidrus ir atitikti ES standartus; ragina valdžios institucijas priimti įstatymą dėl informatorių ir užtikrinti, kad jis būtų nedelsiant ir sklandžiai įgyvendintas kaip būtina kovos su korupcija strategijos dalis;

15.  pažymi, kad regione plačiai paplitusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, ir tai taip pat yra kliūtis Serbijos demokratiniam, socialiniam ir ekonominiam vystymuisi; mano, kad regioninė strategija ir glaudesnis visų regiono šalių bendradarbiavimas yra labai svarbūs siekiant veiksmingiau spręsti šiuos klausimus;

16.  pripažįsta, kad moterys yra svarbus Serbijos visuomenės pokyčius skatinantis veiksnys; atkreipia dėmesį į tai, kad po 2012 m. rinkimų pagerėjo atstovavimas moterims parlamente; ragina Serbijos valdžios institucijas dėti tolesnes pastangas siekiant užtikrinti vienodą atstovavimą; pabrėžia, kad moterys vis dar diskriminuojamos darbo rinkoje ir kituose visuomenės sektoriuose ir kad joms vis dar nėra tinkamai atstovaujama politiniame šalies gyvenime, įskaitant vietas vyriausybėje; pabrėžia, kad veiksmingas galiojančių teisės aktų dėl nediskriminavimo ir lyčių lygybės įgyvendinimas ir tolesnis administracinių gebėjimų stiprinimas išlieka pagrindiniais uždaviniais, ir primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant spręsti šiuos klausimus;

17.  ragina valdžios institucijas užtikrinti liudytojų apsaugos programos patikimumą ir profesionalumą, taip pat suteikti šiai programai pakankamai išteklių, kad teisminės institucijos galėtų veiksmingai tęsti savo su karo nusikaltimais ir organizuotu nusikalstamumu susijusių bylų nagrinėjimą; atkreipia dėmesį į tai, kad dėl didelių liudytojų apsaugos programos trūkumų daugelis buvusių policijos pareigūnų savanoriškai atsisakė joje dalyvauti;

18.  dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl Konstitucinio Teismo sprendimo, kuriuo panaikinamos Voivodinos autonominės provincijos garantuotos 22 kompetencijos, todėl liko itin daug neišspręstų klausimų, kuriuos būtina išspręsti; atsižvelgdamas į tai, ragina laikytis teisinės valstybės ir subsidiarumo principų; be to, dar kartą primena šalims, kad laikantis Konstitucijos įstatymas dėl autonominės provincijos finansavimo turėjo būti priimtas iki 2008 m. pabaigos; taigi ragina vyriausybę ilgiau nedelsiant pateikti šį klausimą parlamentui, nes tai būtina norint užtikrinti, kad Serbijoje gyvuotų demokratija ir teisinė valstybė;

19.  pabrėžia konstruktyvaus socialinio dialogo svarbą siekiant ekonominio vystymosi Serbijoje; primygtinai ragina vyriausybę skatinti tikrai nepriklausomų sąjungų ir darbuotojų organizacijų pajėgumų stiprinimą, taip pat sukurti pagrindą ir politinę erdvę socialiniam dialogui ir kolektyvinėms sutartims;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad itin svarbu visais lygmenimis remti ir ginti žmogaus teises, pagrindines laisves ir nediskriminavimo principą; palankiai vertina tai, kad priimta kovos su diskriminacija strategija, ir pabrėžia, kad itin svarbu ją įgyvendinti; teigiamai vertina ligi šiol pasiektą pažangą, tačiau ir toliau yra susirūpinęs dėl diskriminacijos lygio šalyje ir ragina gerbti visas mažumas atsižvelgiant į jų pilietybę, etninę priklausomybę, lytį ir seksualinę orientaciją ir užtikrinti socialines ir ekonomines bei kultūrines teises; atkreipia dėmesį į tai, kad ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas toms asmenų grupėms, kurioms kyla didesnis diskriminacijos ir diskriminacinės praktikos pavojus, pvz., romų, moterų, neįgaliųjų ir vaikų grupėms; ragina tinkamai įgyvendinti Serbijos strategiją dėl romų; ragina užtikrinti geresnę moterų teisių apsaugą ir lyčių lygybės politiką ir pabrėžia būtinybę visapusiškai įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir integruoti lyčių aspektą į visą atitinkamą valstybės politiką; griežtai smerkia valdžios institucijų sprendimą uždrausti gėjų eitynes Belgrade, planuotas surengti 2013 m. rugsėjo mėn., kaip ir praėjusiais dvejais metais, ir ragina teikti politinę paramą lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų (LGBTI) žmogaus teisėms aukščiausiu politiniu lygmeniu; primygtinai teigia, kad visiems piliečiams ir mažumų atstovams, įskaitant LGBTI mažumą, turi būti užtikrinta teisė į viešą susirinkimą; ragina Serbijos valdžios institucijas parengti aktyvų metodą siekiant veiksmingesnės LGBTI asmenų įtraukties; ragina vyriausybę per visus metus dėti daugiau pastangų visapusiškai kovojant su smurtaujančiomis grupuotėmis, kurios siekė sutrikdyti taikias LGBTI bendruomenės demonstracijas ir rengė išpuolius, siekiant užkirsti kelią šioms grupuotėms kenkti teisinei valstybei ir žmogaus teisių įgyvendinimui Serbijoje; be to, ragina Serbijos valdžios institucijas šalinti sukrečiančių dešimtojo dešimtmečio smurtinių įvykių padarinius kaip ilgalaikės strategijos, kuria siekiama sumažinti chuliganizmo ir savivalės pasikartojimo grėsmę, dalį;

21.  pabrėžia, kad aktyvios ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos (PVO) atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ir konsoliduojant demokratinius ir politinius šalies procesus; pripažįsta, kad PVO ir moterų organizacijos atliko svarbų darbą, susijusį su LGBT teisių rėmimu, kova su smurtu prieš moteris, didėjančiu moterų dalyvavimu politikoje, pastangomis kurti taiką ir pilietinės visuomenės, kaip sergėtojos, vaidmeniu; pabrėžia dialogo su PVO svarbą ir pažymi esminį pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį prisidedant prie glaudesnio regioninio bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais klausimais; palankiai vertina tai, kad pagerėjo vyriausybės bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), tačiau ragina plačiau konsultuotis formuojant politiką, įskaitant politikos priemonių ir teisės aktų rengimą ir valdžios institucijų veiklos stebėseną;

22.  ragina prisiimti tvirtesnį politinį įsipareigojimą reformuojant viešąjį administravimą ir dėti pastangas siekiant sukurti nuopelnais grindžiamą sistemą, visų pirma užtikrinant, kad būtų užbaigta kurti ir su tarptautiniais standartais visapusiškai suderinta teisės aktų sistema; apgailestauja, kad vietos valdžios institucijoms nėra taikomas valstybės tarnautojų įstatymas;

23.  pabrėžia, kad Serbija ratifikavo pagrindines TDO konvencijas darbo teisių srityje, taip pat persvarstytą Europos socialinę chartiją; atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant konstitucinių garantijų, darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar ribotos, ir ragina Serbiją toliau stiprinti šias teises; yra susirūpinęs dėl to, kad socialinis dialogas vis dar silpnas ir kad su socialiniais partneriais konsultuojamasi nereguliariai; ragina imtis tolesnių veiksmų siekiant stiprinti Ekonominę ir socialinę tarybą, kad būtų užtikrinta, jog ji galėtų imtis aktyvaus vaidmens stiprinant socialinį dialogą ir atlikti aktyvesnį konsultacinį vaidmenį teisėkūros srityje;

24.  pabrėžia, kad reikia užtikrinti žiniasklaidos laisvę, todėl palankiai vertina tai, kad dekriminalizuotas garbės ir orumo įžeidimas; pažymi, kad reikia išlaikyti tvirtą ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją ir užtikrinti jo stabilų ir tvarų finansavimų, taip pat visišką skaidrumą žiniasklaidos priemonių nuosavybės srityje; ragina greitai įgyvendinti žiniasklaidos strategiją ir susijusius teisės aktų projektus, įskaitant sparčias visuotinės prieigos prie interneto paslaugas; yra labai susirūpinęs dėl to, kad žurnalistams nuolat grasinama, ir pakartotinai ragina valdžios institucijas baigti nagrinėti bylas dėl nužudytų žurnalistų; mano, kad reikėtų imtis tolesnių veiksmų siekiant sukurti žurnalistams saugias sąlygas, kuriomis jie galėtų veiksmingai ir be vidinės cenzūros dirbti savo darbą; ypač atkreipia dėmesį į netinkamo viešųjų lėšų naudojimo siekiant įgyti politinės įtakos pasinaudojant žiniasklaidos priemonėmis pavojų;

25.  ragina Serbijos vyriausybę vis intensyviau bendradarbiauti su ES institucijomis ir užtikrinti, kad pilietinės visuomenės organizacijos turėtų geresnę prieigą prie Europos fondų, taip siekiant remti jų, kaip itin svarbių Serbijos europinės integracijos proceso veikėjų, darbą;

26.  pabrėžia, kad būtina sustiprinti kovą su prekyba žmonėmis, ir ragina įforminti pareigūnų ir paslaugų teikėjų funkcijas ir pareigas nustatant nukentėjusiuosius ir nukreipiant juos į atitinkamas tarnybas;

27.  dar kartą ragina valdžios institucijas, siekiant Serbijos demokratizacijos, toliau dėti pastangas ir atsikratyti buvusių komunistinių slaptųjų tarnybų palikimo; ragina Serbiją paspartinti procesą paveldėjimo klausimu, greičiau įgyvendinti turto padalijimo įsipareigojimus ir susitarimą dėl bendrų buvusios Jugoslavijos archyvų atskyrimo; atsižvelgdamas į tai, pakartoja, kad labai svarbu suteikti galimybę visapusiškai naudotis visais archyvų dokumentais, visų pirma buvusiosios Jugoslavijos slaptųjų tarnybų (UDBA) dokumentais; pakartoja savo raginimą valdžios institucijoms palengvinti prieigą prie tų archyvų, kurie susiję su buvusiomis Jugoslavijos respublikomis, ir grąžinti juos atitinkamoms vyriausybėms, jei jos paprašytų;

28.  ragina Serbijos vyriausybę sudaryti galimybę ištirti buvusius diktatūros režimus, politiniu ir teisiniu požiūriu reabilituoti ir išmokėti kompensacijas nuo šių režimų nukentėjusiems asmenims ir jų šeimoms, siekiant sustiprinti socialinę sanglaudą ir užtikrinti ilgalaikę taiką ir teisingumą Serbijai dalyvaujant Europos integracijos procese;

29.  ragina visoje šalyje veiksmingai įgyvendinti teisės aktus ir dvišalius bei daugiašalius susitarimus dėl tautinių ir etninių mažumų(6), remiantis lygybės, nediskriminavimo ir proporcingumo principais; ragina valdžios institucijas skatinti tolerancijos atmosferą ir vienodą požiūrį, nediskriminuojant jokių tautinių ir etninių mažumų, įskaitant galimybę įgyti išsilavinimą gimtąja kalba ir vartoti kalbas vietos ir regioninėse viešojo administravimo institucijose; taip pat ragina siekti pažangos norint panaikinti diskriminaciją visuose galiojančiuose įstatymuose ir praktikoje, susijusiuose su nuosavybės grąžinimu tautinių ir etninių mažumų nariams; pabrėžia tautinių mažumų tarybų svarbą, jų vaidmenį integruojant tautines mažumas, pvz., įgyvendinant tautinių mažumų asmenines ar kolektyvines teises, ir ragina valdžios institucijas užtikrinti nenutrūkstamą pakankamų finansinių išteklių teikimą jų darbui vykdyti; ragina valdžios institucijas užtikrinti sklandų rinkimų procesą per 2014 m. rinkimus į tautinių mažumų tarybas, laikantis nepriklausomų institucijų pateiktų rekomendacijų; reiškia susirūpinimą dėl galimo programų mažumų kalbomis transliavimo nutraukimo dėl paskelbto žiniasklaidos priemonių privatizavimo;

30.  pabrėžia poreikį energingiau spręsti romų tautybės moterų ir vyrų padėties problemą, nes jie vis dar susiduria su sunkiomis gyvenimo sąlygomis, priverstiniu iškeldinimu ir diskriminacija darbo rinkoje; ragina Serbijos valdžios institucijas užtikrinti galimybę gauti būstą ir sveikatos priežiūros paslaugas; pabrėžia, kad būtina visapusiškai suderinti teisės aktus dėl nediskriminavimo su ES politika ir taikyti visa apimantį požiūrį į romų įtrauktį; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad būtina veiksmingai stebėti įtraukties priemones, siekiant sumažinti teisės aktų ir jų įgyvendinimo atotrūkį;

31.  atkreipia dėmesį į darbą, atliktą iš dalies keičiant baudžiamąjį kodeksą; tačiau pažymi, kad, priėmus pakeitimus, privačiajame sektoriuje ir toliau vyrauja teisinis neapibrėžtumas; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl naujo 234 straipsnio dėl piktnaudžiavimo atsakinga padėtimi nuostatų, kurias įgyvendinant vis dar galimas šališkas aiškinimas, ir ragina nedelsiant panaikinti esamus neteisingus kaltinimus pagal 359 straipsnį privačiajame sektoriuje, kad šalyje vėl būtų atkurta teisinė valstybė, o Serbijos verslo bendruomenei būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

32.  primygtinai teigia, kad valstybės institucijos turi veikti skaidriai ir atskaitingai; teigiamai vertina nepriklausomų reguliavimo institucijų, pavyzdžiui, ombudsmeno ir komisaro, atsakingo už valstybinės svarbos informaciją, bei kitų institucijų atliktą darbą ir pripažįsta jų indėlį siekiant teisinės sistemos bei valstybės institucijų atskaitomybės gerinimo; primygtinai ragina valdžios institucijas sistemiškai laikytis jų rekomendacijų ir išvadų;

33.  pabrėžia decentralizacijos proceso naudą ir skatina stiprinti vietos valdžios institucijų kompetenciją; apgailestauja, kad Nacionalinė decentralizacijos taryba ir toliau nevykdo savo veiklos; toliau yra itin susirūpinęs dėl teisinio netikrumo, susijusio su Voivodinos statusu, ir dėl to, kad vėluojama priimti Voivodinos nuosavus išteklius reglamentuojantį įstatymą;

34.  palankiai vertina valdžios institucijų veiksmus, kuriais siekiama gerinti socialinę ir ekonominę padėtį Preševo slėnyje ir Sandžake, bet pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų, nes šie regionai lieka itin neišsivystę ir juose vis dar vyrauja aukštas nedarbo lygis; atkreipia dėmesį į tai, kad etninių albanų ir bosnių mažumos ir toliau yra nepakankamai atstovaujamos vietos administracijoje; prašo Tarybos ir Komisijos tvirtai remti tokias vystymosi strategijas;

35.  dar kartą reiškia paramą REKOM iniciatyvai ir aktyviai skatina buvusiosios Jugoslavijos šalis įsteigti tarpvyriausybinę komisiją, kurios užduotis būtų nustatyti faktus apie 1991–2001 m. karų aukas ir dingusius asmenis;

36.  teigiamai vertina Serbijos bendradarbiavimą su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ), kuris lėmė tai, kad visi įtariamieji karo nusikaltimais buvo perduoti Hagos tribunolui, kad būtų vykdomas teismo procesas, o tai yra svarbus žingsnis siekiant integracijos į ES; ragina toliau bendradarbiauti su Hagos tribunolu ir kitomis buvusiosios Jugoslavijos respublikomis, kad nukentėjusieji ir jų šeimos sulauktų teisingumo;

37.  ragina vyriausybę laikytis rekomendacijų, pateiktų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro galutinėje ataskaitoje dėl parlamento, vietinių ir išankstinių prezidento rinkimų, vykusių 2012 m. gegužės mėn., visų pirma susijusių su rinkiminių ginčų sprendimu, rinkėjų registracijos skaidrumu ir politiniu finansavimu, taip pat konsoliduoti ir suderinti Serbijos rinkimų teisinę sistemą, turint mintyje tai, kad pagal tarptautinius standartus visi rinkimų įstatymų pakeitimai turėtų būti padaryti gerokai prieš rinkimus;

38.  pakartoja, kad visiškai pritaria tam, jog būtų liberalizuotas vizų režimas Vakarų Balkanų šalims, nes tai svarbus viso regiono europinės integracijos ramstis, tačiau tuo pačiu metu reiškia didelį susirūpinimą dėl didėjančio netikrų prieglobsčio prašytojų skaičiaus; atsižvelgdamas į tai, ragina valstybes nares nepiktnaudžiauti laikino vizų sustabdymo mechanizmu, patvirtintu 2013 m. rugsėjo mėn., o spręsti šį klausimą pritaikant atitinkamus teisinius pagrindus ir nurodyti Serbiją kaip saugią kilmės šalį – tai būtų pagrindinė priemonė siekiant pažaboti netikrų prieglobsčio prašytojų skaičių; taip pat ragina nacionaliniu lygmeniu imtis labiau pažeidžiamoms grupėms skirtų priemonių, ypač socialinių ir ekonominių priemonių, taip pat aktyvių priemonių, kuriomis būtų griežtai kovojama su organizuoto nusikalstamumo tinklais, dalyvaujančiais neteisėtoje prekyboje;

39.  ragina Serbijos valdžios institucijas griežtinti mokesčių surinkimą ir vykdyti atsakingą fiskalinę politiką; pabrėžia, kad plačios apimties struktūrinėmis reformomis turėtų būti remiamas finansų konsolidavimas ir todėl ragina vyriausybę įgyvendinti struktūrines ekonomikos reformas, kurias vėluojama įgyvendinti, pvz., Planavimo ir statybų įstatymą, kad būtų pagerinta investicijų ir verslo aplinka, toliau remti mažąsias ir vidutines įmones, kad jų skaičius augtų, kovoti su dideliu nedarbu ir skurdu, visų pirma regionuose, kuriuose daugiausia gyvena nacionalinės mažumos, ir įgyvendinti pensijų reformą siekiant sukurti tvarią pensijų sistemą; pakartoja, kad reikia nedelsiant panaikinti administracines kliūtis užsiimti verslu ir pabrėžia, kad svarbu greitai reorganizuoti valstybines įmones siekiant sumažinti nuostolius ir valstybės dalyvavimą ekonomikoje; šiuo tikslu ragina Serbijos valdžios institucijas skatinti visiškai veikiančią rinkos ekonomiką, sukurti tvirtą mokesčio bazę ir parengti kovos su skurdu strategiją –tai pagrindiniai aspektai siekiant, kad Serbijos stojimas į ES būtų perspektyvus; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas konsultuotis su pilietine visuomene bei verslo bendruomene ir įtraukti jas į naujų teisės aktų rengimo darbo grupes; primygtinai ragina Serbijos valdžios institucijas atkurti įmonių pasitikėjimą vykdant reglamentavimo ir teisinę reformą; pažymi, kad sėkminga struktūrinių ekonomikos reformų pradžia ir įgyvendinimas padės sumažinti didelę migraciją;

40.  teigiamai vertina Restitucijos agentūros iki šiol atliktą darbą; ragina, kai tik įmanoma, grąžinti turtą natūra; teigiamai vertina Ūkio ministerijos sprendimą sudaryti išsamų viešojo ir valstybės turto sąrašą ir taip nutraukti neteisėtą jo įsigijimą siekiant privačių interesų; pabrėžia, kad išsamus viešojo ir valstybės turto sąrašas yra labai svarbus siekiant sėkmingai kovoti su sistemine korupcija, nes egzistuoja didelis faktinio ir oficialiai registruoto valstybės ir viešojo turto skirtumas;

41.  ragina valdžios institucijas dėti visas pastangas, kad būtų sumažinti neigiami ekonomikos politikos padariniai, pvz., skurdas, nedarbas ir socialinė atskirtis, taip pat šalinti šių problemų pagrindines priežastis ir skatinti vystymąsi;

42.  apgailestauja dėl pažangos stokos ir tolesnio vėlavimo praktiškai įgyvendinti atsinaujinančiųjų energijos išteklių strategiją; pažymi, kad Serbija atsilieka nuo kitų paraišką pateikusių valstybių naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir reiškia susirūpinimą dėl to, kad Serbijos 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslai nebus pasiekti; pabrėžia, kad vyriausybės konsultacijų procesai turi būti skaidrūs, ir apgailestauja dėl Serbijos valdžios institucijų nesugebėjimo atsižvelgti į tarptautinių finansinių institucijų nuomonę tvirtinant elektros energijos pirkimo sutartį;

43.  apgailestauja, kad pernelyg mažai pažangos pasiekta aplinkos ir klimato kaitos srityse, ir ragina Serbijos valdžios institucijas nedelsiant priimti išsamią klimato strategiją, kuri atitiktų ES tikslus;

44.  pabrėžia, kad Serbija, kaip ir kitos regiono šalys, ateinančiais metais turės įgyvendinti ES aplinkosaugos standartus ir nustatyti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslus, kaip ir 2020 m. atsinaujinančiųjų energijos išteklių tikslus, kuriuos jos jau patvirtino; pažymi, kad, kaip nurodyta Energijos bendrijos 2012 m. priimtoje energetikos strategijoje, Serbija planuoja padidinti elektros energijos gamybą iš anglies dideliuose kurą deginančiuose įrenginiuose, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tokie planai prieštarauja planuojamam išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslui; todėl ragina Serbijos valdžios institucijas parengti su ES tikslais suderintą energetikos politiką ir visų pirma pasinaudoti naujausiu Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) sprendimu finansuoti 75 mln. EUR vertės projektą, skirtą kredito linijoms vietiniams bankams Vakarų Balkanų šalyse teikti perskolinimui privatiems ir savivaldybių lėšų gavėjams, pageidaujantiems investuoti į energijos vartojimo efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių priemones;

45.  ragina Serbijos valdžios institucijas patobulinti vartotojų apsaugos politiką, visų pirma atsižvelgiant į bendruosius maisto saugos principus ir nacionalinės etaloninės laboratorijos įkūrimą; apgailestauja, kad genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas dar nėra suderintas su ES teisės aktais;

46.  remia Belgrado miesto valdžios institucijų rengiamą Belgrado kaip 2020 m. Europos kultūros sostinės kampaniją ir remia atitinkamus projektus, kurie priartintų Belgradą ir Serbiją prie ES kultūros požiūriu, visų pirma atsižvelgiant į įvairių etninių grupių sambūvį, įvairių kultūrų tarpusavio supratimą ir religijų dialogą;

47.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Serbijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 80, 2008 3 19, p. 46.
(2) A/RES/64/298.
(3) OL L 334, 2007 12 19, p. 46.
(4) OL L 336, 2009 12 18, p. 1.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0434.
(6) Serbija pripažįsta šias tautines ir etnines mažumas: albanus, bosnius, bulgarus, bunjevcus, kroatus, čekus, vokiečius, goranus, vengrus, makedonus, romus, rumunus, rusinus, slovakus, ukrainiečius, valakus ir kt.


Kosovo europinės integracijos procesas
PDF 239kWORD 96k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo europinės integracijos proceso (2013/2881(RSP))
P7_TA(2014)0040B7-0004/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į ministrų pirmininkų Ivica Dacic ir Hasim Thaci pasiektą 2013 m. balandžio 19 d. pirmąjį susitarimą dėl principų, reglamentuojančių santykių normalizavimą ir 2013 m. gegužės 22 d. įgyvendinimo veiksmų planą, kuris patvirtintas po dešimties aukšto lygio Belgrado ir Prištinos dialogo raundų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 22 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės ir Europos Komisijos bendrą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Kosovo padarytos pažangos sprendžiant 2012 m. gruodžio mėn. Tarybos išvadose nurodytas problemas siekiant, kad galbūt būtų priimtas sprendimas pradėti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 28 d. Tarybos išvadas, kuriomis patvirtinamas sprendimas, kuriuo suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl ES ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos ir Kosovo stabilizacijos ir asociacijos susitarimo galimybių studijos (COM(2012)0602),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 22 d. Tarybos sprendimą, kuriuo Komisija įgaliojama pradėti derybas dėl bendrojo susitarimo su Kosovu dėl jo dalyvavimo Sąjungos programose,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pateiktas Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misijos Kosove vykdomos veiklos ir su tuo susijusių pokyčių ataskaitas, įskaitant 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateiktą ataskaitą, kuri apima laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 23 d. iki liepos 15 d., ir naujausią, 2013 m. spalio 28 d. pateiktą ataskaitą;

–  atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 4 d. Tarybos bendruosius veiksmus 2008/124/BUSP dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX Kosovo), iš dalies pakeistus 2009 m. birželio 9 d. Tarybos bendraisiais veiksmais 2009/445/BUSP, 2010 m. birželio 8 d. Tarybos sprendimu 2010/322/BUSP ir 2012 m. birželio 5 d. Tarybos sprendimu 2012/291/BUSP,

–  atsižvelgdamas į Bendrųjų reikalų tarybos 2009 m. gruodžio 7 d., 2010 m. gruodžio 14 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. susitikimų išvadas, kuriose atitinkamai pabrėžiama ir patvirtinama, kad, nedarant poveikio valstybių narių pozicijai dėl Kosovo statuso, ateityje Kosovui įvykdžius visas sąlygas taip pat galėtų būti liberalizuotas vizų režimas; atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. sausio mėn. pradėtas dialogas dėl vizų režimo, 2012 m. birželio mėn. pateiktas vizų režimo liberalizavimo veiksmų planas, o 2013 m. vasario 8 d. pirmoji Komisijos ataskaita dėl Kosovo pažangos, padarytos įvykdant vizų režimo liberalizavimo veiksmų plano reikalavimus (COM(2013)0066),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 30 d. pradėtą struktūrinį dialogą teisinės valstybės klausimais,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2012 m. kovo mėn. įsteigta Kosovo nacionalinė europinės integracijos taryba prie prezidentūros kaip aukšto lygio koordinavimo institucija, atsakinga už tai, kad būtų pasiektas bendras sutarimas dėl europinės darbotvarkės laikantis visų dalyvių ir grupių įtraukimo metodo,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244 (1999), 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) patariamąją nuomonę dėl vienašališko Kosovo nepriklausomybės paskelbimo suderinamumo su tarptautine teise ir 2010 m. rugsėjo 9 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją(1), kuria pripažįstamas TTT nuomonės turinys ir teigiamai vertinamas ES pasirengimas palengvinti Belgrado ir Prištinos dialogą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 28–29 d., 2009 m. balandžio 6–7 d., 2010 m. birželio 22–23 d., 2011 m. gegužės 20 d., 2012 m. kovo 14–15 d. ir 2013 m. spalio 30–31 d. tarpparlamentinių EP ir Kosovo susitikimų bendrus pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013-2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pasirengimo narystei fondų biudžeto valdymo teismų sistemų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse(2) ir į joje pateiktas pastabas dėl Kosovo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2013 m. balandžio mėn. ministrų pirmininkų H. Thaci ir I. Dacic pasiektas susitarimas yra svarbus žingsnis ir juo patvirtinama abiejų šalių atsakomybė sąžiningai įgyvendinti šį susitarimą, tęsti santykių normalizavimo procesą ir toliau vykdyti reformas, kurių reikia siekiant integracijos į ES;

B.  kadangi 104 iš 193 Jungtinių Tautų narių, įkaitant 23 iš 28 ES valstybių narių, pripažįsta Kosovo nepriklausomybę;

C.  kadangi ES valstybės narės remia Kosovo europinę perspektyvą, laikydamosi ES įsipareigojimų Vakarų Balkanų regionui ir nekeisdamos valstybių narių pozicijų dėl Kosovo statuso;

D.  kadangi Kosovo Respublikos valdžios institucijos ir žmonės įgyvendino svarbias politines, administracines ir ekonomines reformas; kadangi vis dar reikia daug padaryti siekiant sustiprinti teisinę valstybę, kuri yra ilgalaikio vystymosi, demokratijos ir socialinės rinkos ekonomikos pagrindas;

E.  kadangi Kosovas padidino savo pajėgumą spręsti prioritetinius europinės integracijos proceso klausimus imdamasis tolesnių priemonių trumpalaikiams prioritetams, numatytiems galimybių studijoje, siekti ir pasirengdamas deryboms dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS);

F.  kadangi vykdant vizų režimo liberalizavimo dialogą Kosovas pakeitė ir priėmė svarbius teisės aktus, įskaitant įstatymus dėl prieglobsčio, partijų finansavimo ir prekybos žmonėmis;

G.  kadangi reikia dėti tolesnes pastangas siekiant europinės reformų darbotvarkės tikslų, atsižvelgiant į SAS, ypač prioritetinėse teisinės valstybės, teisminių institucijų, viešojo administravimo, rinkimų reformos ir žmogaus bei pagrindinių teisių srityse;

1.  džiaugiasi, kad 2013 m. balandžio 19 d. abu ministrai pirmininkai sudarė pirmąjį susitarimą dėl principų, reglamentuojančių santykių normalizavimą, ir susitarimą dėl įgyvendinimo plano, ir pabrėžia, kad svarbu, jog jis būtų laiku, sąžiningai ir visapusiškai įgyvendinamas; taip pat džiaugiasi dėl to, kad buvo skirta papildomų ES lėšų pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę siekiant remti susitarimo įgyvendinimą;

2.  sveikina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę sudarius palankesnes sąlygas Belgrado ir Prištinos dialogui;

3.  teigiamai vertina tai, kad 2013 m. spalio 28 d. ES ir Kosovas pradėjo derybas dėl SAS; tačiau apgailestauja dėl to, kad dėl skirtingų nuomonių pačioje Taryboje derybų įgaliojimai skiriasi nuo ankstesnių derybų dėl SAS įgaliojimų; pabrėžia, kad sudarius SAS atsiras tvirta paskata vykdyti reformą ir naujų galimybių, padėsiančių sustiprinti Kosovo santykius su jo kaimynais ir užtikrinti didesnį regiono stabilumą;

4.  pabrėžia, kad 2013 m. lapkričio 3 d. įvykę vietos rinkimai buvo labai svarbus Belgrado ir Prištinos santykių normalizavimo išbandymas;

5.  teigiamai vertina pirmuosius Kosovo visoje šalyje 2013 m. lapkričio 3 d., lapkričio 17 d. ir gruodžio 1 d. vykusius vietos rinkimus, surengtus pagal Kosovo teisę, nes jie žymi didžiulį žingsnį siekiant užtikrinti demokratiją Kosove ir piliečių pasitikėjimą demokratijos procesu, kuris padeda vykdyti normalizavimo procesą, ir teigiamai vertina apskritai tvarkingą rinkimų eigą, kaip įvertinta išankstiniuose ES rinkimų stebėjimo misijos pareiškimuose; teigiamai vertina tai, kad Kosove pirmą kartą į mero pareigas išrinkta moteris; dar kartą pabrėžia, kad reikia skatinti kandidates moteris dalyvauti būsimuose rinkimuose; palankiai vertina priemones, kurių ėmėsi Kosovo valdžios institucijos siekdamos padidinti pasitikėjimą šalies institucijomis, pvz., nustatydamos stiprų atsarginį mechanizmą, kuriuo gali pasinaudoti piliečiai, norintys pateikti skundą dėl bauginimo ir pažeidimų rinkimų dieną; palankiai vertina akivaizdų rinkėjų aktyvumą savivaldybėse į pietus nuo Ibaro upės, kuriose serbai sudaro daugumą, nes tai itin svarbus veiksnys siekiant suformuoti Serbijos savivaldybių asociaciją; šiuo atveju pabrėžia, kad nepavykus paskirti naujo mero Šiaurės Mitrovicoje ir vėliau paskelbus naujus šios savivaldybės rinkimus, neturi būti daroma kliūčių proceso tęstinumui ir visapusiškam 2013 m. balandžio 19 d. susitarimo įgyvendinimui; griežtai smerkia Dimitrije Janicijevic, Šiaurės Mitrovicos savivaldybės patarėjo, nužudymą ir ragina atitinkamas institucijas nedelsiant pradėti tyrimą ir kaltininkus patraukti atsakomybėn;

6.  griežtai smerkia smurtą ir nuolatinius bauginimus Šiaurės Mitrovicos ir Zvečano savivaldybėse; atkreipia dėmesį į tai, kad tokie incidentai kelia grėsmę stabilumui ir saugumui visame regione, ir ragina atitinkamas valdžios institucijas dėti visas pastangas siekiant sudaryti sąlygas patraukti smurto kaltininkus atsakomybėn; pažymi, kad reikia toliau būti budriais siekiant išardyti organizuoto nusikalstamumo tinklą ir jo ryšius su vietos politiniu elitu, taip pat iš naujo užtikrinti teisinę valstybę šiaurinėje Kosovo dalyje; palankiai vertina Serbijos politinių vadovų poziciją, kai jie aktyviai ragino Kosovo etninius serbus dalyvauti rinkimuose; vis dėlto apgailestauja, kad Belgrado vadovai iki 2013 m. lapkričio 3 d. patys aktyviai nesilankė šiaurinėje Kosovo dalyje;

7.  ragina Kosovo valdžios institucijas kiek galima greičiau konsultuojantis su Venecijos komisija priimti naują rinkimų įstatymą siekiant užtikrinti didesnį rinkimų tvarkos skaidrumą, supaprastinti balsavimą, atkurti Kosovo piliečių pasitikėjimą demokratijos procesu ir užtikrinti pilietinės visuomenės dalyvavimą rinkimų reformos procese;

8.  tuo pat metu pažymi, kad reikės dėti nuolatines tolesnes pastangas siekiant labiau suartinti etninių albanų ir serbų bendruomenes;

9.  palankiai vertina susitarimus dėl telekomunikacijų ir energetikos ir pabrėžia, kad svarbu Kosovui kiek galima greičiau suteikti atskirą tarptautinį telefono prieigos kodą, kuris padėtų formuoti Kosovo tapatybę ir jos matomumą tarptautiniu lygmeniu;

10.  pabrėžia, kad reikia visiškai skaidriai informuoti apie Belgrado ir Prištinos dialogo rezultatus ir užtikrinti, jog įgyvendinimo procese dalyvautų parlamentai ir pilietinė visuomenė; džiaugiasi, kad abi pusės paskyrė ryšių palaikymo pareigūnus, ir ragina toliau teikti paramą abiems pareigūnams;

11.  pabrėžia, kad svarbu liberalizuoti vizų režimą Kosovo piliečiams, ir ragina Kosovo valdžios institucijas dėti daugiau pastangų įgyvendinant vizų režimo veiksmų plane nustatytus prioritetus; ragina Komisiją ir valstybes nares labiau atsižvelgti į Kosovo vyriausybės pastangas, todėl ragina Komisiją sparčiau vykdyti su visų režimo liberalizavimu susijusį techninį darbą;

12.  ragina Tarybą nedelsiant priimti būtinus sprendimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos Kosovui dalyvauti ES programose;

13.  ragina likusias penkias valstybes nares pripažinti Kosovą; ragina visas ES valstybes nares daryti viską, ką gali, kad palengvintų ekonominius, žmonių tarpusavio ir socialinius bei politinius savo ir Kosovo piliečių santykius; nurodo, kad būtina imtis aktyvių veiksmų norint visapusiškai įgyvendinti Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (PNPP), taip pat pagerinti EULEX, Europolo ir Interpolo bendradarbiavimą, įskaitant Kosovo praktinio įtraukimo į abiejų agentūrų darbą veiksmus, vykdomus tol, kol bus pasiektas visiškas pripažinimas, ir ragina Komisiją rengti susitarimus, kuriais būtų sudarytos sąlygos Kosovo bendradarbiavimui su ES agentūromis;

14.  teigiamai vertina Kosovo policijos regioninės vadovybės būrio įsteigimą šalies šiaurėje vykdant vieningos Kosovo policijos kūrimo procesą;

15.  pabrėžia EULEX darbo svarbą įtvirtinant teisinės valstybės principus Kosovo institucijose, tačiau atkreipia dėmesį į didelį Kosovo serbų ir albanų nepasitenkinimą EULEX veikla; todėl ragina EULEX didinti savo darbo veiksmingumą, skaidrumą ir atskaitomybę, nuolat informuoti Europos Parlamentą ir Kosovo parlamentą apie savo veiklą ir ypač demonstruoti konkretesnius aukšto lygio rezultatus Kosovo ir Serbijos valdžios institucijoms ir plačiajai visuomenei; atkreipia dėmesį į tai, kad kai kuriose srityse reikėtų tikėtis veiklos pagerinimo, įskaitant geresnį gebėjimų stiprinimo tikslų apibrėžimą ir šių tikslų susiejimą su konkrečiais kriterijais; pabrėžia būtinybę geriau koordinuoti išorės ir vidaus tikslus, taip pat geresnio ES institucijų tarpusavio veiklos koordinavimo ir jų veiklos koordinavimo su Kosovo valdžios institucijų bei tarptautinės bendruomenės veikla poreikį; taigi ragina EULEX esant galimybėms teikti prioritetą savo tikslams, deramai naudoti savo išteklius ir darbuotojus ir sparčiau įgyvendinti Tarybos veiklos dokumentą dėl JT ST rezoliucijos 1325 įgyvendinimo pagal ESGP (2005 m. lapkričio mėn.);

16.  ragina Kosovo valdžios institucijas toliau gerbti EULEX įgaliojimus ir remti jos naudojimąsi savo vykdomaisiais įgaliojimais; pažymi, kad Kosovo vyriausybei turėtų būti naudinga perimti EULEX funkcijas; primygtinai tvirtina, kad EULEX turėtų remti 2013 m. balandžio 19 d. susitarimo teisinės valstybės srityje įgyvendinimą; atkreipia dėmesį į tai, kad viešasis daugumas yra itin svarbus siekiant sėkmingai įgyvendinti susitarimus; pabrėžia, kad skubiai reikia numatyti priemones, kuriomis būtų sprendžiama minėta problema; pabrėžia, kad EULEX šiuo metu nagrinėja daugiau kaip 250 bylų, įskaitant organizuoto nusikalstamumo, korupcijos, karo nusikaltimų bylas ir kitus sunkius kaltinimus, be kita ko, pateiktus daugeliui politinių partijų pareigūnų; pabrėžia, kad bet koks atsakomybės perdavimas turi vykti laipsniškai, atsižvelgiant į vietoje daromą realią pažangą, ir jame turėtų dalyvauti Kosovo pilietinė visuomenė ir Kosovo Respublikos demokratinės institucijos; todėl ragina Kosovo vyriausybę susitarti dėl EULEX KOSOVO įgaliojimų pratęsimo po 2014 m. birželio mėn.;

17.  ypač ragina Kosovą ir Serbiją aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su EULEX susitarimo dėl savitarpio teisinės pagalbos įgyvendinimo klausimu, kad būtų galima išnagrinėti paraiškas dėl nuosavybės Kosove, kurių skaičius vis auga;

18.  griežtai smerkia 2013 m. rugsėjo 19 d. netoli Zvečano savivaldybės įvykdytą išpuolį, per kurį žuvo EULEX pareigūnas, ir ragina skubiai ištirti šį atvejį; ragina visas šalis vengti visų veiksmų, kurie galėtų sukelti įtampą;

19.  dar kartą pabrėžia, kad būtina prisiimti atsakomybę vietos lygmeniu už susitaikymo procesą, tuo pačiu metu smerkia abiejų šalių nacionalistinę retoriką; Mano, kad Kosovo valdžios institucijos turėtų imtis tolesnių ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti Kosovo serbų ir albanų tarpusavio pasitikėjimą, ypač šiaurinėje šalies dalyje, užmegzti ryšius su serbais ir kitomis mažumomis, kad būtų užtikrinta visapusiška jų integracija visuomenėje; taip pat ragina visapusiškai įgyvendinti konstitucinį principą suteikus Kosovo serbams teisę visas oficialias paslaugas gauti jų kalba; taip pat pabrėžia, kad svarbu, jog visas lavinimas būtų dvikalbis; ragina visus Kosovo serbus ir jų politinius atstovus naudotis visomis pagal Kosovo Konstituciją jiems suteiktomis galimybėmis, kad jie galėtų atlikti konstruktyvų vaidmenį politikoje ir visuomenėje ir tokiu būdu, aktyviai dalyvaudami Kosovo institucijose kartu su Kosovo albanais, dalintis atsakomybe už socialinį vystymąsi ir institucijų kūrimą bei ypač pasirūpinti, kad į šį procesą būtų įtrauktos moterys; teigiamai vertina pažangą, padarytą savivaldybių administracijų organizavimo srityje;

20.  Teigiamai vertina ES pastangas paskatinti bendruomenių dialogą ir susitaikymą; ragina visus veikėjus toliau skirti didelį dėmesį ES integracijos techniniams aspektams ir svarbiems simboliniams susitaikymo veiksmams;

21.  pabrėžia, kad įgyvendinti teisės aktus dėl mažumų ir kultūrinių teisių apsaugos Kosove vis dar yra svarbus uždavinys; pabrėžia, jog reikia įgyvendinti teisės aktus dėl kultūrinio paveldo ir Serbijos ortodoksų bažnyčios, taip pat romų, aškalų ir egiptiečių bendruomenėms, kurių padėtis vietoje vis dar kelia didelį susirūpinimą, skirtą strategiją ir veiksmų planą; nors palankiai vertina tai, kad padaryta šiokia tokia pažanga gerinant romų, aškalų ir egiptiečių bendruomenių pragyvenimo galimybes, visgi išlieka susirūpinęs dėl jų padėties, nes visų pirma vaikai lieka pažeidžiami ir socialiai atskirti; pabrėžia būtinybę spręsti romų padėties problemą, kuri yra viena iš pagrindinių žmogaus teisių problemų; ragina valdžios institucijas ir Komisiją skirti pakankamai dėmesio šių bendruomenių gyvenimo sąlygų gerinimui, įskaitant jų galimybes gauti išsilavinimą; pabrėžia kroatų, bosnių, aškalų, turkų, goranų ir Balkanų egiptiečių mažumų poziciją dėl dvikalbio mokymo svarbos siekiant užtikrinti, kad šios tautinės mažumos nesijaustų politiškai izoliuotos;

22.  teigiamai vertina tai, kad Komisija pagal ES PNPP skyrė papildomą finansavimą Kosovo savivaldybėms, kuriuose daugumą sudaro serbai, remti;

23.  ragina Kosovo valdžios institucijas didinti teismų sistemos veiksmingumą, skaidrumą, atskaitomybę ir nešališkumą ir gerbti jos nepriklausomumą, kad būtų užtikrinta, jog plačioji visuomenė ir verslo bendruomenė pasitikėtų teismais, taip pat veiksmingai kovoti su visų rūšių smurtu prieš moteris; ragina valdžios institucijas aktyviai stiprinti teisinę valstybę, visų pirma mažinant politinį kišimąsi į teisminių institucijų veiklą, užtikrinant, kad teisėjams ir prokurorams paskirtos drausminės sankcijos iš tiesų būtų taikomos, imantis veiksmų, kad būtų didinamas prokurorų tarybos ir valstybės prokuratūros nepriklausomumas ir veiksmingumas ir pradėtas įgyvendinti naujas baudžiamasis kodeksas ir baudžiamojo proceso kodeksas;

24.  ragina valdžios institucijas didinti įsipareigojimus vykdyti tikrą teismų sistemos reformą, stiprinti pajėgumus dėmesį skiriant tam, kad teismų sistemos darbuotojų, reikalingų siekiant sumažinti neišnagrinėtų bylų skaičių, įdarbinimas būtų grindžiamas nuopelnais, ir teisėjams ir prokurorams užtikrinti saugią aplinką, kurioje nebūtų politinio kišimosi;

25.  yra itin sunerimęs dėl to, kad kovos su korupcija srityje Kosove trūksta akivaizdžios pažangos; mano, kad korupcija ir toliau yra didžiulis iššūkis ir rimta kliūtis viešųjų institucijų veikimui; todėl apgailestauja, kad 2006 m. įsteigta Kovos su korupcija agentūra neturi įgaliojimų vykdyti tyrimus; pažymi, kad Kosovo asamblėja priėmė naują kovos su korupcija strategiją ir veiksmų planą; ragina valdžios institucijas užtikrinti jų įgyvendinimą ir aiškiai nustatyti kovos su korupcija institucijų vaidmenį ir pareigas, kad jos galėtų pasiekti konkrečių ir ilgalaikių rezultatų;

26.  vis dar susirūpinęs dėl to, kad pagal Kosove taikomą sistemą liudininkai nepakankamai apsaugomi, o jų apsauga ypač svarbi didelio atgarsio sulaukusiose bylose, ir ragina ES valstybes nares daugiau bendradarbiauti, jei reikėtų perkelti liudininkus;

27.  yra sunerimęs dėl to, kad nepadaryta esminės pažangos kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu, ir ypač dėl plačiai paplitusio organizuoto nusikalstamumo Kosovo šiaurėje; pažymi, kad regione plačiai paplitusi korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, ir tai taip pat yra Kosovo demokratinio, socialinio ir ekonominio vystymosi kliūtis; pabrėžia, kad Kosovas turi pirmenybę teikti konkrečių kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija rezultatų įrodymų teikimui; mano, kad regioninė strategija ir glaudus visų regiono šalių bendradarbiavimas yra itin svarbūs siekiant veiksmingiau kovoti su šiomis problemomis, ypač siekiant gerinti sienų kontrolę ir vykdyti veiksmus kovojant su moterų ir vaikų, ypač tų, kurie tapo seksualinio išnaudojimo ar priverstinio elgetavimo aukomis, prekyba ir išnaudojimu; ragina centrinio ir vietos lygmens institucijas pateikti konkrečius kovos su organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, prekyba narkotikais ir ginklais rezultatus; pabrėžia, kad svarbi išsami, tarpdisciplininė ir į aukas orientuota koncepcija užtikrinant aukoms nevaržomą galimybę gauti pagalbą ir apsaugą; apgailestauja dėl to, kad EUELX beveik neskyrė dėmesio aukštas pareigas užimančių asmenų korupcijai ir organizuotam nusikalstamumui;

28.  pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti reikiamas viešojo administravimo reformas ir didinti moterų ir mažumoms priklausančių asmenų skaičių visuose administracijos lygmenyse; ir toliau yra susirūpinęs dėl to, kad daugybė valstybės tarnautojų turi kitų papildomų darbų, o dėl to iš esmės gali kilti interesų konfliktų arba gali būti sudaromos sąlygos korupcijai;

29.  pritaria tęsiamam karo nusikaltimų bylų teisminiam nagrinėjimui nacionaliniu lygmeniu ir nurodo, kad svarbu vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl per karą vykdytų žaginimų; apgailestauja dėl to, kad 1999 m. karo Kosove padarinys – 1869 vis dar dingę be žinios asmenys; pažymi, kad šį klausimą Serbijos ir Kosovo valdžios institucijos turi spręsti greitai, nes tai itin svarbi bendruomenių susitaikymo ir taikios ateities regione sąlyga, ir pabrėžia, kad siekiant toliau vykdyti Kosovo ir Serbijos dialogą reikia teikti pirmenybę bendradarbiavimui ieškant dingusių asmenų ir kitiems teisingumo pereinamuoju laikotarpiu klausimams;

30.  todėl ragina Serbijos valdžios institucijas teikti visapusišką pagalbą grąžinant į Kosovą neseniai Serbijoje rastų dingusių Kosovo gyventojų kūnus ir toliau vykdyti paieškas nustatytoje teritorijoje, kurioje, manoma, yra palaidoti dingę asmenys;

31.  ragina Kosovo ir Serbijos valdžios institucijas bendradarbiauti ir prisiimti visapusišką atsakomybę už tai, kad būtų priimti ilgalaikiai sprendimai dėl šalies viduje perkeltų asmenų Serbijoje ir Kosove; pabrėžia, kad Kosovo valdžios institucijos turėtų dėti daugiau pastangų siekdamos rasti būdą, kaip išspręsti su šalies viduje perkeltais asmenimis susijusią problemą atsižvelgiant į stojimo į ES procesą, ir visų pirma užtikrinti veiksmingą nuosavybės ginčų sprendimą;

32.  ragina Kosovo ir kaimyninių šalių valdžios institucijas ir toliau rodyti gerą valią, visapusiškai bendradarbiauti ir remti specialiąją tyrimų grupę, įsteigtą 2010 m. gruodžio mėn. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai pateikus ataskaitą, ir baudžiamąjį persekiojimą, kuris gali būti pradėtas vykdyti atsižvelgiant į specialiosios tyrimų grupės darbą, ir ragina dar paspartinti šį darbą;

33.  ragina centro ir vietos lygmenų institucijas veiksmingai įgyvendinti teisės aktus, susijusius su žmogaus teisėmis, ir prisidėti prie tolesnio daugiatautės visuomenės vystymosi, ypač didelį dėmesį skiriant visų mažumų grupių švietimui ir užimtumui;

34.  remia valstybės tarnautojų specializavimąsi ir ragina įgyvendinti su tuo susijusius reikalingus teisės aktus; yra susirūpinęs dėl politinio kišimosi įdarbinant ir skiriant valstybės tarnautojus atvejų;

35.  yra susirūpinęs dėl to, kad diskriminacija vis dar yra didelė problema, ir ragina valdžios institucijas įgyvendinti konstitucinį nediskriminavimo principą; pabrėžia, kad reikia parengti visa apimančią kovos su diskriminacija strategiją ir visapusiškai įgyvendinti kovos su diskriminacija įstatymą, kad laikantis ES pagrindinių teisių chartijos būtų užtikrinta visų žmonių lygybė, nepaisant jų etninės kilmės, religijos, lyties, lytinės orientacijos, amžiaus ar negalios;

36.  atkreipia dėmesį į prieš tris Kosovo piliečius pateiktą kaltinimą, kad jie 2012 m. gruodžio 14 d. Jaunimo ir sporto centro Raudonojoje salėje atliko išpuolį prieš „Kosovo 2.0“, ir tikisi, kad kaltininkai bus laiku patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

37.  pabrėžia, kad, nors laisvę jungtis į profesines sąjungas garantuoja įstatymas, vis dar reikia tobulinti nuostatas dėl darbo ir profesinių sąjungų pagrindinių teisių; ragina Kosovą stiprinti socialinį dialogą sprendimų priėmimo, politikos formavimo ir socialinių partnerių gebėjimų stiprinimo srityse;

38.  ragina Kosovo valdžios institucijas visapusiškai įgyvendinti Vaiko teisių konvenciją ir rekomenduoja persvarstyti kovos su vaikų skurdu politiką, įskaitant socialinės pagalbos sistemos dalinį keitimą ir universalios, patikrintomis pajamomis grindžiamos vaikų pašalpų sistemos diegimą;

39.  yra susirūpinęs dėl aukšto vaikų skurdo ir mirtingumo lygio, mažos Kosovo socialinės apsaugos sistemos aprėpties ir didelių savo lėšomis padengiamų išlaidų sveikatos priežiūrai, dėl kurių pažeidžiamos šeimos patiria skurdą;

40.  ragina pagerinti Kosovo santykius ir atstovavimą jam tarptautinėse kultūros ir paveldo institucijose siekiant pagerinti religinių ir kultūros objektų ir paminklų apsaugą, taip pat pagerinti atstovavimą Kosovui Europos ir pasaulio žiniasklaidos ir sporto organizacijose siekiant suteikti galimybes Kosovo menininkams ir atletams dalyvauti visuose tarptautiniuose kultūros ir sporto renginiuose, įskaitant „Eurovizijos“ dainų konkursą, Europos ir pasaulio čempionatus ir Olimpines žaidynes;

41.  pabrėžia laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos svarbą ir ragina Komisiją remti programas, kuriomis gerinama žurnalistų darbo kokybė ir profesionalumas; pabrėžia, kad šioje srityje labai svarbi tvari visuomeninė žiniasklaida; yra susirūpinęs dėl nepakankamos nepriklausomų žurnalistų apsaugos ir dėl jiems daromo spaudimo; ragina Kosovo valdžios institucijas užtikrinti tvarią visuomeninės žiniasklaidos finansavimo sistemą ir paskirti jos valdymo organo narius; pabrėžia, jog būtina užtikrinti aiškų žiniasklaidos savarankiškumą ir laisvas ir kokybiškas transliavimo paslaugas; remia institucijų pastangas suteikti Kosovui interneto domeno kodą;

42.  pabrėžia, kad laisvos ir nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį stiprinant ir konsoliduojant demokratinius ir politinius procesus ir kuriant integruotą visuomenę šalyje; pabrėžia dialogo su pilietinės visuomenės organizacijomis svarbą ir pažymi esminį pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį prisidedant prie glaudesnio regioninio bendradarbiavimo socialiniais ir politiniais klausimais; teigiamai vertina glaudesnį vyriausybės bendradarbiavimą su NVO ir ragina Kosovo valdžios institucijas pradėti struktūrinį dialogą ir konsultacijas su pilietine visuomene politikos formavimo klausimais, įskaitant konsultavimąsi dėl politikos sričių ir teisės aktų bei europinės integracijos proceso stebėsenos;

43.  atkreipia dėmesį į vykdomą valstybės turto privatizavimo procesą ir ypač į Kosovo pašto ir telekomunikacijų bendrovės privatizavimą; ragina Kosovo valdžios institucijas imtis praktinių veiksmų siekiant stiprinti viso proceso skaidrumą, atskaitomybę ir teisėtumą, pvz., laiku visiems suinteresuotiesiems subjektams teikiant informaciją;

44.  ragina Kosovą pagerinti verslo aplinką mažosioms ir vidutinėms įmonėms mažinant administracinę naštą ir susijusias sąnaudas, didinant galimybes gauti finansavimą ir užtikrinant ypatingą paramą naujoms įmonėms; labai džiaugiasi dėl to, kad Kosovo ir Serbijos prekybos rūmai pasirašė susitarimo memorandumą;

45.  palankiai vertina tai, kad Kosovas 2012 m. gruodžio 17 d. tapo Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) 66-uoju nariu; be to, palankiai vertina tai, kad 2013 m. gegužės 8 d. priimta pirma išsami ERPB šiai šaliai skirta strategija – tai padės paspartinti reformos procesą ir paramą Kosovo ekonomikai, pagerins žmonių gyvenimą, sudarys palankesnes sąlygas pereinamajam laikotarpiui ir prisidės prie regiono stabilumo;

46.  palankiai vertina ES laikiną įsipareigojimą toliau finansuoti subsidijas, kad būtų galima padengti visas senos Kosovo A elektrinės uždarymo iki 2017 m. išlaidas; ragina Kosovą intensyviau stengtis ir nedelsiant imtis konkrečių veiksmų siekiant uždaryti Kosovo A elektrinę ir ragina atlikti visapusišką naujos Kosovo elektrinės poveikio aplinkai vertinimą pagal ES standartus; ragina Kosovą taip pat plėtoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją ir įvairinti energijos išteklius laikantis savo įsipareigojimo iki 2020 m. pasiekti, kad 25 proc. visos sunaudojamos energijos sudarytų iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių gaunama energija, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad būtina didesnę dalį ES ir ERPB teikiamos finansinės pagalbos lėšų skirti energijos taupymo, efektyvaus energijos vartojimo, integracijos į regionines energijos rinkas ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos projektams;

47.  apgailestauja dėl to, kad Kosovo valdžios institucijos vėluoja parengti ir priimti patikimą ir veiksmingą aplinkos apsaugos strategiją, ypač susijusią su poveikio aplinkai vertinimo standartais ir ES kovos su klimato kaita tikslais;

48.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį nedarbo lygį, ypač jaunimo, ir ragina vyriausybę spręsti šią problemą jaunimui užtikrinant tinkamas galimybes ir darbo rinkos poreikius atitinkantį išsilavinimą;

49.  pabrėžia, kad visos regiono šalys turėtų skatinti ir remti Kosovo narystę regioninio bendradarbiavimo organizacijose; todėl remia Kosovo dalyvavimą regioninėse organizacijose ir ragina pašalinti visas kliūtis, kad Kosovas galėtų būti šių organizacijų, įskaitant Europos Tarybą, narys;

50.  pabrėžia, jog svarbu plėtoti viešąjį transportą, visų pirma modernizuojant geležinkelio linijas ar kuriant naujas, kurios sudarys tvarios transporto sistemos dalį; siūlo sukurti visas Vakarų Balkanų šalis jungiančią greitųjų geležinkelių tarpvalstybinę sistemą, sujungtą su ES transeuropiniu tinklu;

51.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į dabartinę Kosovo ekonomikos padėtį; pabrėžia, kad reikia patobulinti ekonomikos statistiką siekiant įvertinti ekonomikos padėtį prieš nustatant šio klausimo sprendimo būdus;

52.  ragina Kosovo valdžios institucijas vadovaujantis Europos standartais ir tarptautine metodika gerinti statistinės informacijos patikimumą;

53.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai ir Kosovo vyriausybei ir Nacionalinei Asamblėjai.

(1) A/RES/64/298
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0434.


2012 m. Islandijos pažangos ataskaita ir perspektyvos po rinkimų
PDF 198kWORD 41k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Islandijos 2012 m. pažangos ataskaitos ir perspektyvų po rinkimų (2013/2932(RSP))
P7_TA(2014)0041B7-0005/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti derybas dėl Islandijos stojimo į ES,

–  atsižvelgdamas į Stojimo į Europos Sąjungą konferencijos su Islandija rezultatus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „2011–2013 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ ir pridėtą Islandijos 2012 m. pažangos ataskaitą (COM(2012)0600),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Islandijos, ypač į 2010 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Islandijos paraiškos dėl narystės Europos Sąjungoje(1), į 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl Islandijos 2010 m. pažangos ataskaitos(2) ir į 2012 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl Islandijos 2011 m. pažangos ataskaitos(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 14 d. susitarimą dėl vadovavimo stojimo į Europos Sąjungą deryboms parlamento rinkiminės kampanijos metu ir į 2013 m. gegužės 22 d. surengtą vyriausybinę Pažangos partijos ir Nepriklausomybės partijos platformą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 13 d. Islandijos užsienio reikalų ministro Gunnaro Bragi Sveinssono ir už plėtrą ir kaimynystės politiką atsakingo Komisijos nario Štefano Füles pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Islandija atitinka Kopenhagos kriterijus ir 2010 m. liepos 27 d., gavus Tarybos sutikimą, su Islandija pradėtos stojimo derybos;

B.  kadangi derybos pradėtos dėl 27 skyrių ir dėl 11 iš jų preliminariai užbaigtos;

C.  kadangi naujai išrinkta Islandijos vyriausybė sustabdė stojimo į ES procesą ir šiuo metu rengiamas stojimo derybų ir pokyčių Europos Sąjungoje vertinimas, atsižvelgiant į diskusijas Islandijos parlamente (Altinge) šiais klausimais;

D.  kadangi Islandijos vyriausybė pareiškė, kad stojimo derybos bus tęsiamos tik po to, kai bus surengtas referendumas;

1.  pažymi, kad remdamasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu ir po palankaus balsavimo Altinge 2009 m. liepos 17 d. Islandijos vyriausybė pateikė paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje;

2.  džiaugiasi perspektyva, kad nauja valstybė narė būtų šalis, turinti nuo seno puoselėjamas demokratijos tradicijas ir tvirtas institucijas bei pilietinę visuomenę;

3.  pažymi, kad Islandija turi gerų bendrų pajėgumų prisiimti narystės įsipareigojimus, visų pirma dėl to, kad ji dalyvauja Europos ekonominėje erdvėje;

4.  pabrėžia skaidrią ir įtraukią stojimo derybų eigą ir palankiai vertina, kad pradėtos derybos dėl 27 derybų skyrių ir kad dėl 11 iš jų jos preliminariai baigtos, nes tai rodo stojimo procese padarytą didelę pažangą;

5.  pabrėžia, kad Europos Sąjunga lieka visapusiškai įsipareigojusi tęsti ir užbaigti stojimo derybų procesą;

6.  pažymi, kad naujausios viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma islandų nori užbaigti stojimo derybas;

7.  pažymi, kad Islandija ir toliau apibūdinama kaip paraišką pateikusi valstybė;

8.  atsižvelgia į Islandijos vyriausybės sprendimą surengti referendumą nelaukiant stojimo derybų pabaigos; laukia Altinge vyksiančių diskusijų ir apžvalgos stojimo derybų vertinimo ir pokyčių Europos Sąjungoje klausimu; siūlo savo pagalbą rengiant tokį vertinimą; tikisi, kad atitinkamas vertinimas gali būti laiku užbaigtas, ir laukia tolesnių sprendimų galvojant apie ateitį, įskaitant sprendimą, ar rengti referendumą dėl tolesnių stojimo derybų, ar jo nerengti;

9.  tikisi, kad referendumas bus surengtas artimu laiku;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Altingo pirmininkui ir Islandijos vyriausybei.

(1) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 73.
(2) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 89.
(3) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 61.


Padėtis Pietų Sudane
PDF 212kWORD 63k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Pietų Sudane (2014/2512(RSP))
P7_TA(2014)0042RC-B7-0018/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano ir Pietų Sudano, ypač į 2013 m. gruodžio 10 d. rezoliuciją dėl tarptautinės bendruomenės pastangų Pietų Sudano vystymosi ir valstybės kūrimo srityje(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės bendrai užsienio ir saugumo politikai Catherine Ashton 2014 m. sausio 2 d. ir 2013 m. gruodžio 24 d. pareiškimus dėl padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2013 m. gruodžio 16 d. ir gruodžio 28 d. pareiškimus dėl padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos išvadas dėl Sudano ir Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos 2013 m. gruodžio 20 d. ES vietinį pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos 2013 m. gruodžio 24 d. rezoliuciją Nr. 2132 (2013) ir 2013 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją Nr. 2126 (2013),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 24 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą, kuriame Pietų Sudano vadovybė buvo raginama pažaboti prievartą prieš civilius gyventojus,

–  atsižvelgdamas į JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) 2014 m. sausio 7 d. pranešimą apie esamą padėtį – Pranešimą Nr. 8 dėl krizės Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į diskusijas dėl padėties Pietų Sudane, kurių pareikalavo Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo taryba, visų pirma 2013 m. gruodžio 30 d. susitikime Bandžule, ir aukščiausio lygio vadovai Tarpvyriausybinės vystymosi institucijos (IGAD) 2013 m. gruodžio 27 d. susitikime Nairobyje,

–  atsižvelgdamas į IGAD specialiųjų pasiuntinių 2014 m. sausio 8 d. pareiškimą po jų vizito į Džubą siekiant pašalinti derybų tarp vyriausybės ir sukilėlių kliūtis,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 24 d. Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos pateiktame komunikate išdėstytą Sudano ir Pietų Sudano veiksmų planą, kurį ES visapusiškai remia,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 4 d. Afrikos Sąjungos pareiškimą žiniasklaidai dėl Afrikos Sąjungos Komisijos pirmininko Dr. Nkosazano Dlamini-Zumos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 d. IGAD vykdomojo sekretoriato pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į persvarstytą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi politinis konfliktas prasidėjo po to, kai šalies prezidentas Salva Kiiras, priklausantis dinkos etninei grupei, apkaltino iš pareigų atleistą viceprezidentą Rieką Macharą, priklausantį etninei nuerų grupei, valstybės perversmo rengimu; kadangi Riekas Macharas paneigė ketinimą surengti valstybės perversmą;

B.  kadangi Pietų Sudano vyriausybė suėmė 11 aukšto rango politikų, įskaitant buvusį finansų ministrą ir buvusį Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimo generalinį sekretorių, kaltindama juos tariamu ketinimu nuversti prezidentą S. Kiirą; kadangi 2013 m. liepos 23 d. išformavo visą kabinetą ir iš pareigų atleido viceprezidentą Rieką Macharą;

C.  kadangi dabartinio konflikto metu būtina rasti demokratišką politinį sprendimą ir nutiesti kelią demokratiniu būdu patvirtintoms institucijoms, kad jos galėtų kurti naują valstybę, kuri atsirado po referendumo dėl nepriklausomybės; kadangi pilietinė visuomenė reikalavo taikiai išspręsti šią problemą;

D.  kadangi konflikto Pietų Sudane šalys 2014 m. sausio 7 d. Adis Abeboje, remiant IGAD, pradėjo derybas; kadangi į pagrindinę derybų darbotvarkę bus įtraukti priešiškų veiksmų nutraukimo, humanitarinių koridorių atvėrimo, politinių kalinių ir civilių gyventojų apsaugos klausimai;

E.  kadangi nepaisant tebevykstančių taikos derybų tebesitęsia nestabilumas, mūšiai ir ginkluotų pajėgų mobilizavimas; kadangi vyriausybės pajėgos šiuo metu bando atkovoti Boro miestą, paskutinę sukilėlių užimtą valstijos sostinę;

F.  kadangi 2014 m. sausio 11 d. JAV pasiuntinys Donaldas Boothas ir pasiuntiniai iš kaimyninių Pietų Sudano valstybių, siekdami į paliaubų dokumento projektą įtraukti abiejų šalių pasiūlymus, susitiko su Rieku Macharu;

G.  kadangi 2014 m. sausio 8 d. keli šimtai žmonių, smerkdami mūšius tarp prezidento ir atleisto viceprezidento stovyklų, dalyvavo taikos marše Džuboje;

H.  kadangi dabartinis konfliktas, kuris įgijo ir tautinį mastą, kyla iš 1991 m. įvykusio Sudano liaudies išsilaisvinimo judėjimo (armijos) skilimo į J. Garango – paskutiniojo šio judėjimo lyderio, kurį rėmė ir Salva Kiiras – grupuotę ir Rieko Macaharo grupuotę, kuri ginčijo J. Garango autoritetą;

I.  kadangi JT Saugumo taryba priėmė rezoliuciją, pagal kurią ketinama siųsti 5500 kariuomenės būrių ir 440 policijos pareigūnų pastiprinimą siekiant padidinti JT misijos Pietų Sudane bendrą pajėgų lygį;

J.  kadangi 2013 m. gruodžio 15 d. Pietų Sudano sostinės Džubos kareivinėse tarp prezidento apsaugos kareivių įvyko kariniai susidūrimai; kadangi kovos pradėjo plisti į Džonglėjaus regioną;

K.  kadangi nustatyta, kad būta masinių neteisminių egzekucijų, įvykdytų priklausymo etninėms grupėms pagrindu, ir savavališkų sulaikymų, taip pat 2014 m. sausio 6 d. rasti mažiausiai trys masiniai kapai;

L.  kadangi, remiantis JT duomenimis, tūkstančiai žmonių buvo nužudyta, šimtai tūkstančių civilių gyventojų dėl dabartinės krizės Pietų Sudane buvo perkelti, o dešimtims tūkstančių JT bazėse visoje šalyje skubiai reikia pagrindinių sveikatos priežiūros paslaugų, švaraus vandens ir geresnių sanitarinių sąlygų; kadangi prieglobsčio Ugandoje ir Etiopijoje ieškančių Pietų Sudano gyventojų skaičius smarkiai padidėjo; kadangi 2014 m. sausio 14 d. mažiausiai 200 civilių, bėgdami nuo kovų Makalio mieste, nuskendo per kelto avariją Baltajame Nile;

M.  kadangi aktyvus priešiškumas yra pagrindinė humanitarinių operacijų prieigos kliūtis; kadangi visoje šalyje ribota žmonių galimybė gauti maisto, o pagrindinių maisto produktų ir maisto atsargų itin reikia Bore ir Bentiu; kadangi dėl smurto ir perkėlimų žmonės neteko pragyvenimo šaltinio, visų pirma maisto šaltinių, ir tai gali galiausiai sukelti maisto krizę;

N.  kadangi pastaruoju metu prieš Nubos gyventojus buvo vykdomi išpuoliai, neteisėti žudymai, masiniai prievartavimai, Nubos kalnuose gyvenantys civiliai buvo savavališkai suimami; kadangi per 2013 m. gruodžio mėn. paskutines dvi savaites Sudano vyriausybės milicija ir ginkluotosios pajėgos, kuriuos parėmė saugumo padaliniai, surengė daugelio vietovių aplink Kaduklio ir Dilanjo miestus atakas, tūkstančiams civilių gyventojų buvo priversti palikti savo namus ir buvo gauta pranešimų apie neteisėtus žudymus ir masinius moterų prievartavimus; kadangi kyla pavojus, kad ši krizė paveiks kur kas didesnį regioną, kuris ir taip nėra labai stabilus, ir į tai visuomet turi būti atsižvelgiama vykdant tarptautinį atsaką vietoje;

O.  kadangi Rytų Afrikos kaimynai, įskaitant Keniją ir Etiopiją, abiem konflikto pusėms darė spaudimą, kad jos siektų taikos; kadangi Uganda, prezidento S. Kiiro prašymu, pasiuntė 1 200 kareivių ir karinės įrangos tam, kad būtų apsaugota infrastruktūra, kaip antai oro uostas ir valstybės pastatai;

P.  kadangi po to, kai JT paprašė pagalbos, 2014 m. sausio 4 d. pradėtas taikyti Sąjungos civilinės saugos mechanizmas siekiant remti Pietų Sudaną pagalba natūra, aprūpinant aprūpinti pastoge, medicinos medžiagomis, vaistais, gerovės reikmenimis ir maistu;

Q.  kadangi Pietų Sudano Respublika yra viena iš vargingiausių ir mažiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių, kurioje 50 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, gimdyvių mirtingumas yra aukščiausias pasaulyje, naujagimių mirtingumas yra vienas iš didžiausių, neraštingumas sudaro 75 proc. ir tik vienas trečdalis gyventojų turi prieigą prie švaraus vandens; kadangi kiekvienais metais daugiau kaip vienam milijonui žmonių gresia maisto stygius; kadangi Pietų Sudane apie 80 proc. visų sveikatos priežiūros ir būtiniausių paslaugų teikia nevyriausybinės organizacijos ir prieiga prie humanitarinės paramos yra trikdoma aktyvių priešiškų veiksmų ir humanitarinę paramą teikiančių asmenų užpuolimų bei inventoriaus gadinimo;

R.  kadangi ES paskelbė, kad humanitarinės pagalbos veiksmams Pietų Sudane skirs 50 mln. eurų; kadangi dėl to ES humanitarinė pagalba 2013 ir 2014 m. finansiniais metais sudarys 170 mln. eurų;

S.  kadangi pagalbos agentūros 2013 m. gruodžio 31 d. pradėjo vykdyti Atsako į Pietų Sudano krizę planą; kadangi OCHA pateikė jungtinį pagalbos prašymą dėl 166 mln. JAV dolerių, kad galėtų reaguoti į šią krizę ir padėti maždaug 628 000 žmonių nuo 2014 m. sausio iki kovo mėn.;

T.  kadangi valstybei sukurti ir nestabilumui įveikti būtinas ilgalaikis požiūris ir tvirtas, prognozuojamas bei stabilus tarptautinės bendruomenės dalyvavimas;

1.  labai smerkia pastarąjį mūšių protrūkį Pietų Sudane ir ragina visas konflikto šalis padėti ginklus ir nedelsiant nutraukti smurtą, dėl kurio žuvo, buvo sužeisti ir nukentėjo civiliai gyventojai ir nuo krizės pradžios 2013 m. gruodžio mėn. perkelta šimtai tūkstančių žmonių;

2.  yra labai susirūpinęs dėl pastarojo smurto protrūkio Pietų Sudane, kuris turi sunkių humanitarinių, saugumo, politinių, ekonominių ir socialinių pasekmių jau ir taip silpnoje ir nestabilioje šalyje, kurios galėtų destabilizuoti visą Rytų Afrikos regioną; yra ypač sunerimęs dėl šio konflikto etninio aspekto; pabrėžia, kad valdžios siekimas smurtu arba skatinant etninių grupių susiskaidymą prieštarauja demokratiniam teisinės valstybės principui ir pažeidžia tarptautinę teisę;

3.  smerkia nustatytus žmogaus teisių pažeidimus ir žiaurumus, ragina visas konflikto šalis nedelsiant nutraukti visus žmogaus teisių pažeidinėjimus, įskaitant tuos, nuo kurių nukenčia pabėgėliai ir perkeltieji asmenys, moterys ir pažeidžiamoms grupėms priklausantys žmonės, taip pat žurnalistai, ir ragina užtikrinti, kad žmogaus teisių pažeidėjai atsakytų už savo veiksmus; laikosi nuomonės, kad prezidentas S. Kiiras ir R. Macharas turėtų padaryti viską kas įmanoma, kad neleistų savo kontroliuojamiems kareiviams tęsti tokios prievartos prieš žmones;

4.  ragina visas susijusias šalis gerbti tarptautinę humanitarinę ir žmogaus teisių teisę, taip pat suteikti prieigą ir apsaugą humanitarinės pagalbos agentūroms, kurios atvyksta padėti kenčiantiems civiliams gyventojams, ir atverti humanitarinius koridorius, skirtus produktams ir įrangai tiekti; pažymi, kad dalis užsienio pagalbos agentūrų jau pasitraukė iš Pietų Sudano ir kad tos, kurios liko, sunkiai pajėgia patenkinti perkeltųjų civilių poreikius; taip pat pažymi, kad šios pagalbos agentūros vis dar negali pasiekti daugelio teritorijų, kuriose, kaip manoma, dešimtys tūkstančių žmonių greičiausiai vis dar laukia pagalbos arba tokios pagalbos ieškodami leidosi į kelią;

5.  ragina abi šalis pasiekti susitarimą, visiškai remia Adis Abeboje vykstantį derybų procesą ir ragina nedelsiant paskelbti ugnies nutraukimą bei dėti pastangas ieškant būdų, kaip užtikrinti ilgalaikę taiką ir stabilumą; ragina vyriausybę ir sukilėlius garbingai dalyvauti besąlygiškose, įtraukiose ir visaapimančiose politinėse diskusijose siekiant sėkmingai užbaigti derybas; palankiai vertina Afrikos Sąjungos ir IGAD pastangas skatinant įtraukų dialogą ir tarpininkavimą;

6.  ragina paleisti visus politinius kalinius ir 11 aukšto rango politikų, kurių sulaikymas tapo didžiausio nesutarimo taikos derybose priežastimi;

7.  ragina visus Pietų Sudano kaimynus glaudžiai kartu dirbti siekiant pagerinti saugumo padėtį šalyje ir regione bei rasti taikų ir ilgalaikį politinį sprendimą siekiant išspręsti šią krizę; pabrėžia, kad bendradarbiavimas su Sudanu visų pirma reikštų ryšių pagerėjimą po to, kai priešiškos pilietinio karo šalys 2012 m. pradžioje ir diskusijose dėl naftos kainų ir sienos vėl atsidūrė ant konflikto ribos;

8.  palankiai vertina Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos sprendimą įsteigti komisiją žmogaus teisių pažeidimams ir kitiems piktnaudžiavimams tirti ir rekomenduoja būdus ir priemones atskaitomybei, susitaikymui ir nesutarimų tarp visų bendruomenių sureguliavimui užtikrinti; palankiai vertina JT misijos Pietų Sudane (UNMISS) žmogaus teisių tyrimų, kurie vykdomi padedant JT Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, pajėgumų stiprinimą;

9.  apgailestauja dėl ES vyriausiosios įgaliotinės sprendimo sustabdyti ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir (arba) Pietų Sudane įgaliojimus atsižvelgiant į didžiulius politinius neramumus Sudane ir į ginkluotus konfliktus; mano, kad ES, neturėdama ES specialiojo įgaliotinio Sudane ir (arba) Pietų Sudane, liks nuošalyje vykstant tarptautinėms deryboms ir tarptautinei bendruomenei dedant pastangas; todėl ragina ES vyriausiąją įgaliotinę pakeisti šį sprendimą ir pratęsti specialiojo įgaliotinio Sudane ir (arba) Pietų Sudane įgaliojimus;

10.  ragina tarptautinę bendruomenę laikytis savo finansavimo įsipareigojimų Pietų Sudanui bei regionui ir sutelkti išteklius siekiant nedelsiant reaguoti į blogėjančią humanitarinę padėtį Pietų Sudane;

11.  reiškia gilų susirūpinimą dėl išvešėjusios korupcijos; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad tokia korupcija kenkia perspektyvoms sukurti laisvą ir sąžiningą demokratiją, stabilumą, tvarų vystymąsi ir ekonomikos augimą;

12.  palankiai vertina sprendimą sustiprinti UNMISS siunčiant papildomą karinį, policijos, logistikos ir civilinį personalą; tačiau pabrėžia, kad valstybės pagrindinė pareiga apsaugoti civilius gyventojus; palankiai vertina JT specialiosios įgaliotinės ir UNMISS vadovės Hildės Johnson darbą;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano vyriausybei, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0546.


ES benamystės strategija
PDF 211kWORD 56k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES benamystės strategijos (2013/2994(RSP))
P7_TA(2014)0043RC-B7-0008/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 2 ir 3 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 9, 14, 151 ir 153 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į pataisytą Europos Tarybos Europos socialinę chartiją, ypač į jos 31 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 34 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio 16 d. Komisijos komunikatą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas. Europos socialinės ir teritorinės sanglaudos bendroji programa“ (COM(2010)0758),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“ (COM(2010)2020),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 22 d. pareiškimą dėl gatvės benamių klausimo sprendimo(2),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. gruodžio mėn. Europos konsensuso konferenciją,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl ES benamystės strategijos(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos komunikatą „Socialinės investicijos į augimą ir socialinę sanglaudą, visų pirma naudojant 2014–2020 m. Europos socialinio fondo lėšas“ (COM(2013)0083),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 20 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Kova su benamyste Europos Sąjungoje“ (angl. Confronting Homelessness in the European Union) (SWD(2013)0042),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl socialinio būsto Europos Sąjungoje(4),

–  atsižvelgdamas į šešis principus, dėl kurių susitarta 2013 m. kovo 1 d. Levene pirmininkavusios Airijos iniciatyva surengtoje ministrų apskritojo stalo diskusijoje dėl benamystės;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi visi žmonės gimsta laisvi, turi vienodą orumą ir teises ir kadangi valstybių narių atsakomybė yra šių teisių įgyvendinimą remti ir užtikrinti;

B.  kadangi benamystė yra žmogaus orumo ir žmogaus teisių pažeidimas; kadangi būstas yra pagrindinis žmogaus poreikis ir būtina sąlyga oriam gyvenimui ir socialinei įtraukčiai užtikrinti;

C.  kadangi pagal strategiją „Europa 2020“ ir jos pavyzdinę iniciatyvą „Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi planas“, taip pat pagal ES socialinių investicijų srities dokumentų rinkinį benamystė tapo ES kovos su skurdu politikos prioritetu; tačiau kadangi dėl dabartinio skurdo ir socialinės atskirties lygio kyla pavojus, kad nebus pasiektas strategijos „Europa 2020“ tikslas – sumažinti žmonių, kurie skursta ir yra socialiai atskirti arba kuriems gresia skurdas ir socialinė atskirtis, skaičių bent 20 mln.;

D.  kadangi benamystė – viena iš ekstremaliausių skurdo ir nepritekliaus formų ir pastaraisiais metais jos mastas išaugo beveik visose valstybėse narėse;

E.  kadangi tos valstybės narės, kurios patiria didžiausią ekonomikos ir finansų krizę, susiduria su beprecedenčiu benamystės didėjimu;

F.  kadangi pasikeitė socialinį būstą naudojančių žmonių socialinis ir šeiminis profilis ir kadangi dabar yra didesnė tokio būsto paklausa;

G.  kadangi kai kuriose valstybėse narėse trūksta socialinių būstų ir didėja įperkamo būsto poreikis;

H.  kadangi kai kurios ES institucijos, pvz., Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba (EPSCO), Regionų komitetas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Parlamentas ragino Komisiją parengti ES benamystės strategiją ar panašų dokumentą;

I.  kadangi benamystė dėl jos pobūdžio yra daugialypė problema ir jai reikalingas daugialypės politikos atsakas;

J.  kadangi esama vis daugiau įrodymų, kad su būsto užtikrinimu susijęs požiūris į benamystę yra pats veiksmingiausias;

K.  kadangi įgyvendinant ES semestrą benamystei skiriama vis daugiau dėmesio, o kai kurios valstybės narės įtraukė benamystę kaip kovos su skurdu prioritetą į savo 2012 ir 2013 m. nacionalines reformų programas;

L.  kadangi dabartinė ES politikos sistema ir socialinės realijos vietoje lemia tai, kad ES lygmeniu reikia įgyvendinti daugiau platesnio užmojo veiksmų benamystės klausimais;

M.  kadangi ES valstybių narių socialinės apsaugos sistema su didžiausiais socialinių išmokų gyventojams įnašais yra pažangiausia pasaulyje;

N.  kadangi tiesioginė atsakomybė už kovą su benamyste tenka valstybėms narėms ir ypač regionų ir vietos valdžios institucijoms ir kadangi ES strategija atlieka papildomą vaidmenį;

O.  kadangi didesnis Komisijos vaidmuo galimas pagal jos dabartines kompetencijos sritis ir laikantis subsidiarumo principo;

P.  kadangi vis daugiau valstybių narių turi holistinę benamystės strategiją ir galėtų gauti naudos iš Europos lygmens bendradarbiavimo, kad galėtų toliau plėtoti savo politiką;

Q.  kadangi skurdas nėra nusikaltimas ir kadangi benamystė nėra nei nusikaltimas, nei pasirinktas gyvenimo būdas;

1.  pažymi, kad benamiai stengiasi išgyventi ir yra priversti gyventi nežmoniškomis sąlygomis;

2.  ragina Komisiją nedelsiant parengti ES benamystės strategiją laikantis 2011 m. rugsėjo 14 d. Parlamento rezoliucijos dėl ES benamystės strategijos ir kitų ES institucijų bei įstaigų pasiūlymų;

3.  laikosi nuomonės, kad įgyvendinant ES benamystės strategiją turėtų būti visapusiškai laikomasi Sutarties, kurioje patvirtinamas „svarbus nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo ir didelė veiksmų laisvė teikiant, pavedant teikti ar organizuojant kuo labiau vartotojų poreikius atitinkančias bendrus ekonominius interesus tenkinančias paslaugas“; mano, kad atsakomybė už kovą su benamyste tenka valstybėms narėms ir kad todėl ES benamystės strategija turėtų padėti valstybėms narėms šią atsakomybę kuo veiksmingiau prisiimti visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

4.  ragina Komisiją įsteigti aukšto lygio ekspertų grupę, kuri padėtų jai rengti ir toliau tobulinti ES benamystės strategiją;

5.  ragina Komisiją deramai apsvarstyti benamystę tų valstybių narių konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose, kuriose būtina skubi pažanga benamystės klausimu; ragina valstybes nares toliau į savo nacionalines reformų programas vis dažniau įtraukti klausimus dėl benamystės;

6.  pabrėžia, kad reikia surinkti išsamius ir palyginamus duomenis apie benamystę nestigmatizuojant benamių; pabrėžia, kad duomenų rinkimas yra būtina sąlyga, norint plėtoti veiksmingą politiką, padėsiančią ilgainiui panaikinti benamystę;

7.  palankiai vertina naujojo Europos socialinio fondo reglamento nuostatas dėl investicijų, susijusių su benamiais arba būsto netekusiais asmenimis, veiksmingumo stebėsenos rodiklių nustatymo; ragina Komisiją išnaudoti visą šių naujų priemonių potencialą;

8.  kviečia Komisiją pasinaudoti Užimtumo ir socialinių inovacijų programa (EaSI) kaip pagrindiniu ES strategijos, skirtos moksliniams tyrimams ir tarpvalstybiniams mainams finansuoti, finansavimo šaltiniu ir toliau didinti savo bendradarbiavimą su pagrindiniais Europos suinteresuotaisiais subjektais;

9.  ragina Komisiją įtraukti benamystę į visas susijusias ES politikos sritis;

10.  ragina Komisiją didžiausią dėmesį skirti šioms prioritetinėms ES benamystės strategijos temoms:

   požiūriui į benamystę, kurį taikant visų pirma užtikrinamas būstas,
   tarpvalstybinei benamystei,
   benamystės paslaugų kokybei,
   benamystės prevencijai,
   jaunimo benamystei;

11.  primena savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl benamystės dėl pagrindinių ES benamystės strategijos elementų ir ypač atkreipia dėmesį į šiuos elementus:

   reguliarią Europos benamystės srities stebėseną,
   benamystės politikos ir paslaugų mokslinius tyrimus ir šios srities žinių kaupimą,
   benamystės politikos ir paslaugų socialinę inovaciją;

12.  ragina valstybes nares plėtoti socialinį ir įperkamą būstą, pritaikytą labiausiai pažeidžiamiems asmenims, siekiant išvengti socialinės atskirties ir benamystės;

13.  ragina valstybes nares nepažeisti tarptautinių žmogaus teisių sutarčių ir visapusiškai gerbti visus susitarimus, kuriuos jos pasirašė, įskaitant Pagrindinių teisių chartiją, JT Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir pataisytą Europos Tarybos socialinę chartiją;

14.  ragina valstybes nares nedelsiant nutraukti baudžiamosios atsakomybės benamiams taikymą ir pakeisti diskriminacinę praktiką, kuri naudojama siekiant užkirsti kelią benamių galimybėms pasinaudoti socialinėmis paslaugomis ir prieglaudomis;

15.  ragina valstybes nares naudotis Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (angl. FEAD), taip pat kitų programų, pavyzdžiui, Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis siekiant gerinti benamių padėtį ir sukurti socialinės įtraukties ir integracijos į darbo rinką planą;

16.  ragina valstybes nares ir ES pirmininkaujančią valstybę narę reguliariai rengti už benamystę atsakingų ES ministrų Europos apskritojo stalo diskusijas, kaip tai 2013 m. kovo mėn. pradėjo daryti ES pirmininkavusi Airija; kviečia Komisiją šiam susirinkimui teikti praktinę ir finansinę paramą;

17.  ragina valstybes nares gilinti bendradarbiavimą siekiant stiprinti abipusį mokymąsi ir keitimąsi geriausia praktika bei plėtoti bendrą politinį požiūrį;

18.  ragina valstybes nares taikyti holistinį požiūrį rengiant visapusiškas benamystės strategijas, kurios visų pirma būtų nukreiptos į aprūpinimą būstu ir kuriose didelis dėmesys būtų skiriamas prevencijai;

19.  mano, kad valstybės narės ir jų vietos valdžios institucijos, bendradarbiaudamos su nuomininkų organizacijomis, turėtų įgyvendinti veiksmingą prevencijos politiką, kad būtų sumažintas iškeldinimų skaičius;

20.  ragina Tarybą apsvarstyti galimybę pradėti taikyti rekomendaciją dėl garantijos, kad būtų užtikrinta, jog niekas ES nebūtų priverstas nakvoti gatvėje dėl to, kad stinga (skubios pagalbos) paslaugų;

21.  ragina valstybes nares pagal nacionalinę praktiką bendradarbiauti su atitinkamomis pagalbos organizacijomis, siekiant teikti konsultacijas ir apgyvendinimą benamiams;

22.  pabrėžia, kad būtina skubiai kovoti su bet kokio pobūdžio benamių diskriminacija ir ištisų bendruomenių atskirtimi;

23.  pabrėžia, kad tik užtikrinus teisę į būstą bus garantuojamos įvairios kitos teisės, įskaitant kai kurias politines ir socialines teises;

24.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Regionų komitetui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Socialinės apsaugos komitetui ir Europos Tarybai.

(1) OL L 180, 2000 7 19, p. 22.
(2) OL C 259 E, 2009 10 29, p. 19.
(3) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 101.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0246.


Teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų padėtis Kombodžoje ir Laose
PDF 281kWORD 66k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų padėties Kambodžoje ir Laose (2014/2515(RSP))
P7_TA(2014)0044RC-B7-0033/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Kambodžos ir Laoso,

–  atsižvelgdamas į ES pareiškimus vietos lygiu: 2014 m. sausio 4 d. pareiškimą dėl prievartos, kylančios sprendžiant darbo ginčus, ir 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškimą dėl naujos kadencijos parlamento Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton spaudos atstovės 2013 m. liepos 29 d. pareiškimą po rinkimų Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo 2013 m. rugpjūčio 5 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Kambodžoje,

–  atsižvelgdamas į organizacijų „Equitable Cambodia“ ir „Inclusive Development International“ 2013 m. pranešimą „Saldžiai kartūs rezultatai – Europos Sąjungos iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ poveikio žmogaus teisėms vertinimas Kambodžoje“,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. Europos bendrijos ir Kambodžos Karalystės bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2012 m. gruodžio 21 d. pareiškimą dėl Sombatho Somphono dingimo Laose,

–  atsižvelgdamas į organizacijos „European Development Partners“ 2013 m. lapkričio 19 d. pareiškimą per apskritojo stalo susitikimą, kurį surengė Laoso Liaudies Demokratinė Respublika,

–  atsižvelgdamas į 1997 m. gruodžio 1 d. ES ir Laoso Liaudies Demokratinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES žmogaus teisių gynėjų gaires,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo ir į 1992 m. gruodžio 18 d. JT deklaraciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

Kambodža

A.  kadangi 2014 m. sausio 3 d. per taikias tekstilės pramonės darbuotojų demonstracijas dėl didesnių atlyginimų (jos vėliau tapo smurtinėmis) saugumo pajėgos pradėjo šaudyti į demonstrantus tikrais šaudmenimis, penkis asmenis nužudė ir daugiau kaip 30 sužeidė; kadangi 2014 m. sausio 4 d. saugumo pajėgos jėga išvaikė žmones iš Laisvės parko, kuriame buvo susirinkę opozicijos aktyvistai;

B.  kadangi pastarųjų įvykių metu 23 asmenys (įskaitant žmogaus teisių gynėjus) buvo sulaikyti ir, turimomis žiniomis, buvo mušami ir kankinami;

C.  kadangi dėl įtampos, kuri išaugo įsikišus policijai, buvo uždrausta rengti demonstracijas;

D.  kadangi teisė laisvai rinktis į taikius susirinkimus įtvirtinta Kambodžos konstitucijoje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 20 straipsnyje ir Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 21 straipsnyje;

E.  kadangi Kambodžos nacionalinės išvadavimo partijos (angl. Cambodia National Rescue Party) (CNRP) lyderiai Sam Rainsy ir Kem Sokha 2014 m. sausio 14 d. buvo iškviesti į Pnompenio municipalinį teismą duoti parodymų; kadangi Sam Rainsy ir Kem Sokha gali būti nuteisti už pilietinių neramumų kėlimą;

F.  kadangi valdžios institucijos nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad būtų pašalinta keletas pagrindinių rinkimų proceso trūkumų, pvz., padidintas rinkėjų sąrašų patikimumas, užtikrinta nešališka prieiga prie žiniasklaidos ir draudžiama naudoti valstybės lėšas, įskaitant atvejus, kai jos naudojamos valstybės tarnautojų ir kariškių rinkimų agitacijai;

G.  kadangi Karalius 2013 m. liepos 14 d. suteikė amnestiją Samui Rainsy, taip suteikdamas jam galimybę sugrįžti į Kambodžą; kadangi jo balsavimo teisė ir teisė dalyvauti rinkimuose vis dėlto nebuvo atkurtos;

H.  kadangi 2013 m. rugsėjo mėn. paskelbus rinkimų rezultatus CNRP sukvietė į trijų dienų taikias masines demonstracijas, protestuodama prieš oficialius rinkimų į Nacionalinę asamblėją rezultatus; kadangi atsakydama į šiuos taikius protestus vyriausybė pasiuntė dideles ginkluotos policijos ir žandarmerijos pajėgas;

I.  kadangi nuolat priekabiaujama prie žmogaus teisių gynėjų, pvz., jie savavališkai areštuojami arba teisiami pateikus suklastotus ar perdėtus kaltinimus dėl to, kad taikiai naudojosi žmogaus teisėmis; kadangi yra įsigalėjusi nebaudžiamumo už tokius veiksmus atmosfera;

J.  kadangi Kambodžai tenka spręsti sudėtingus uždavinius, susijusius su žmogaus teisių padėtimi šalyje, visų pirma dėl to, kad vyriausybė, valdančioji partija ir privatūs veikėjai sistemingai vykdė žemių nusavinimą ir korupciją, o valdžia juos rėmė ir saugojo;

K.  kadangi JT specialusis pranešėjas žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais atvyks oficialaus vizito į šalį 2014 m. sausio 12–17 d.

L.  kadangi ES teikia didžiausią pagalbą Kambodžai;

M.  kadangi įtariama, jog daug tarptautinių bendrovių, įskaitant Europos bendroves, vykdė žemės teisės pažeidimus, visų pirma cukraus sektoriuje; kadangi 2013 m. lapkričio mėn. bendrovė „Coca-Cola“ išreiškė visišką nepakantumą žmonių iškeldinimui iš jų žemės nesumokant kompensacijos;

Laosas

N.  kadangi spėjama, jog Sombath Somphone, žmogaus teisių ir aplinkos normų aktyvistas ir pilietinės visuomenės lyderis, vienas iš 2012 m. spalio mėn., prieš 9-ąjį Azijos ir Europos susitikimą, Vientiane vykusio 9-ojo Azijos ir Europos tautų forumo pirmininkų, 2012 m. gruodžio 15 d. tapo prievartinio dingimo Vientiane auka; kadangi Sombatho Somphone'o šeimos nariai, nepaisant kreipimųsi į vietos valdžios institucijas ir paieškų aplinkinėse vietovėse, iki šiol nerado jo buvimo vietos;

O.  kadangi per delegacijos santykiams su Pietryčių Azijos šalimis ir Pietryčių Azijos šalių asociacijos (ANASE) vizitą į Laosą 2013 m. spalio 28 d. klausimas dėl Sombatho Somphone'o dingimo buvo pateiktas Laoso valdžios institucijoms;

P.  kadangi praėjus metams po jo dingimo pagrindiniai su šiuo įvykiu susiję klausimai, įskaitant klausimą, ar buvo atliktas tyrimas, vis dar neišspęsti, o Laoso valdžios institucijos nesutinka priimti užsienio valstybių pagalbos tiriant šį dingimo atvejį;

Q.  kadangi Laoso partneriai Europoje neišaiškintą Sombatho Somphone'o dingimą laiko labai didele problema ir mano, kad vyriausybės šiuo klausimu padaryti pranešimai nėra nei pakankami, nei įtikinami;

R.  kadangi 2013 m. gruodžio 15 d. 62 NVO paragino pradėti naują S. Somphone'o dingimo tyrimą; kadangi 2013 m. gruodžio 16 d. JT darbo grupė prievartinio ar nesavanoriško dingimo klausimais paragino Laoso vyriausybę padaryti viską, ką ji gali, kad būtų nustatyta Sombatho Somphone'o buvimo vieta, išsiaiškinta, koks jo likimas, o nusikaltimo vykdytojai patraukti atsakomybėn;

S.  kadangi esama kitų prievartinio dingimo atvejų; kadangi iki šiol nežinoma kitų devynių asmenų (dviejų moterų, Kingkeo ir Somchit, ir septynių vyrų, Soubinho, Souane'o, Sinpasongo, Khamsone'o, Nou'o, Somkhito, ir Sourignos), kuriuos 2009 m. lapkričio mėn. įvairiose šalies vietose savavališkai sulaikė Laoso saugumo pajėgos, buvimo vieta;

T.  kadangi Laoso ekonomika per pastaruosius metus Pietryčių Azijoje augo sparčiausiai ir kadangi pilietinės visuomenės veikla yra itin svarbi siekiant užtikrinti, jog vykstant sparčiai Laoso plėtrai nesumažėtų dėmesys žmogaus teisėms;

Kambodža

1.  reiškia užuojautą aukų artimiesiems; smerkia neproporcingos ir perdėtos Kambodžos saugumo pajėgų jėgos naudojimą, dėl kurio žuvo penki žmonės ir daug buvo sužeista;

2.  ragina Kambodžos valdžios institucijas nenaudoti jėgos prieš protestuotojus ir primena, kad bet koks valdžios institucijų jėgos panaudojimas turi būti vykdomas remiantis teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principais;

3.  ragina Kambodžos valdžios institucijas nedelsiant paleisti 23 neteisėtai areštuotus asmenis;

4.  ragina Kambodžos valdžios institucijas kruopščiai ištirti šiuos taikių protestuotojų nužudymus ir sužalojimus ir atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn;

5.  yra susirūpinęs dėl teisių gynėjų ir opozicijos aktyvistų padėties Kambodžoje; smerkia bet kokius politiniais motyvais grindžiamus kaltinimus, laisvės atėmimo bausmes ir nuosprendžius už politinę kritiką opozicijos politikams, žmogaus teisių gynėjams ir kovotojams už žemę Kambodžoje; pabrėžia, kad valdžios institucijos turi užtikrinti, jog asmenų ir žmogaus teisių gynimo organizacijų teisės būtų ginamos, taip pat kad būtų užtikrinta teisė taikiai kritikuoti vyriausybės politiką ir jai prieštarauti organizuojant viešo protesto susirinkimus ir streikus;

6.  ragina Kambodžos vyriausybę stiprinti demokratiją, teisinę valstybę, pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir nedelsiant atšaukti viešų susirinkimų draudimą;

7.  ragina Kambodžos vyriausybę pripažinti, kad politinė opozicija atliko teisėtą vaidmenį prisidėdama prie bendros Kambodžos ekonominės ir politinės plėtros; ragina Kambodžos valdžios institucijas nedelsiant panaikinti šaukimus į teismą, išduotus CNRP lyderiams Samui Rainsy ir Kemui Sokhai bei Kambodžos nepriklausomų mokytojų asociacijos (CITA) profsąjungos ir Kambodžos profsąjungų konfederacijos (CCFU) lyderiui Rongui Chhunui;

8.  susirūpinęs pažymi, kad tebevyksta ginčai dėl per rinkimų procesą pastebėtų pažeidimų; ragina politines partijas dirbti kartu, kad būtų nustatyti visi trūkumai, su kuriais buvo susidurta, ir susitarti dėl veiksmų, kuriuos įgyvendinus būtų pagerintas rinkimų procesas, visų pirma reformuoti rinkėjų sąrašą, prieigą prie žiniasklaidos ir proporcingo informavimo ir nacionalinį rinkimų komitetą; taip pat ragina vykdyti struktūrines reformas srityse, kurios skatina Kambodžos ilgalaikę plėtrą, visų pirma teismų reformą, Nacionalinės asamblėjos reformą, ir dėti pastangas siekiant užtikrinti gerą valdymą ir demokratiją;

9.  ragina Kambodžos vyriausybę sutikti, kad tarptautinei bendruomenei padedant būtų vykdomas nepriklausomas tyrimas dėl balsų klastojimo atvejų ir kitų pažeidimų, pastebėtų vykstant 2013 m. liepos mėn. rinkimams;

10.  ragina Kambodžos vyriausybę ir parlamentą priimti ir įgyvendinti teisės aktus, kurie užtikrintų, kad teisminė sistema galėtų veikti nepriklausomai nuo politinės kontrolės ir korupcijos;

11.  ragina Kambodžos vyriausybę įsteigti nacionalinę žmogaus teisių instituciją, visapusiškai bendradarbiauti su JT pagal JT specialiąsias procedūras paskirtais asmenimis, visų pirma leisti JT specialiajam pranešėjui teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais ir specialiajam pranešėjui teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais atvykti į šalį;

12.  ragina Kambodžos vyriausybę nebevykdyti jokių prievartinių iškeldinimų ir paskelbti iškeldinimų moratoriumą Kambodžoje bei jo laikytis, kol bus nustatyta skaidri ir atskaitinga teisinė sistema ir pradėta taikyti atitinkama politika, kurios užtikrintų, kad iškeldinimai būtų vykdomi tik laikantis tarptautinių standartų; ragina tarptautines bendroves nesiekti naudos iš šių prievartinių iškeldinimų ir sumokėti tinkamą kompensaciją;

13.  palankiai vertina JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Kambodžoje klausimais vizitą į šalį 2014 m. sausio 12–17 d. ir prašo Kambodžos vyriausybės laikytis rekomendacijų, kurias specialusis pranešėjas pateiks savo pranešimuose;

14.  palankiai vertina iniciatyvas, pvz., neseniai pradėtą drabužių pramonės skaidrumo iniciatyvą, kuri suvokiama kaip bendrą vyriausybės, verslo sektoriaus ir pilietinės visuomenės požiūrį atspindinti iniciatyva ir gaminančiose, ir vartojančiose šalyse ir kuria siekiama priimti susitarimą dėl išsamių ir bendrai prižiūrimų darbo standartų;

15.  ragina ES institucijas, valstybes nares ir tarptautines įmones aktyviai remti šią ir kitas panašias iniciatyvas ir laikytis etiškos ir socialiai atsakingos įmonių veiklos praktikos, be kita ko, užtikrinti teisingus darbo standartus ir mokėti pragyvenimą užtikrinantį darbo užmokestį, pripažinti teisę burtis į profsąjungas ir dalyvauti derybose dėl kolektyvinių sutarčių, taip pat visiems darbuotojams užtikrinti saugias ir humaniškas darbo sąlygas;

16.  ragina Komisiją skubiai reaguoti į ES iniciatyvos Kambodžoje „Viskas, išskyrus ginklus“ neseniai atliktą poveikio žmogaus teisėms vertinimą ir apsvarstyti, ar reikėtų nustatyti prievolę, kad eksportuotojai iš mažiausiai išsivysčiusių šalių, siekiantys pasinaudoti iniciatyvos „Viskas, išskyrus ginklus“ privilegijomis, turėtų patvirtinti, jog jie neiškeldino gyventojų iš jų žemės, nesumokėję tinkamos kompensacijos;

17.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atidžiai stebėti padėtį Kambodžoje;

Laosas

18.  ragina Laoso vyriausybę suteikti aiškumo dėl tyrimo siekiant nustatyti Sombatho Somphone'o buvimo vietą, pateikti atsakymus į daugelį neatsakytų klausimų, susijusių su S. Somphone'o dingimu, ir prašyti užsienio ekspertizės ir teisėsaugos ekspertų pagalbos bei ją priimti;

19.  mano, kad Laoso vyriausybės neveiklumas sukelia įtarimų, jog ji gali būti susijusi su šiuo dingimu;

20.  dar kartą ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir vyriausiąją įgaliotinę atidžiai stebėti Laoso vyriausybės atliekamą Sombatho Somphone'o dingimo aplinkybių tyrimą;

21.  ragina valstybes nares Laoso vyriausybei toliau kelti Sombatho Somphone'o klausimą; pabrėžia, kad prievartiniai dingimai vis dar yra viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančių Laosui prisijungti prie JT žmogaus teisių tarybos;

22.  ragina Laoso vyriausybę nuodugniai, nešališkai ir veiksmingai ištirti visus prievartinio dingimo, kaip įtariama, atvejus ir nutraukti Laose tebesitęsiančius pilietinių ir politinių teisių pažeidimus (pvz., žodžio laisvės, teisės burtis į asociacijas ir laisvai rinktis į taikius susirinkimus), užtikrinti pagarbą žmogaus teisių gynėjų, aktyvistų, mažumų ir pilietinės visuomenės atstovų teisėms ir jas ginti, taip pat ginti teisę į religijos ir įsitikinimų laisvę;

23.  ragina Laoso vyriausybę nedelsiant ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, kuri buvo pasirašyta 2008 m.;

24.  ragina Laoso valdžios institucijas užtikrinti, kad būtų skatinamos reformos, garantuojančios pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms, ir primena Laosui jo tarptautinius įsipareigojimus, prisiimtus pagal žmogaus teisų sutartis, kurias jis ratifikavo;

25.  reiškia susirūpinimą dėl priverstinio nusavinimo ir iškeldinimo nesumokant kompensacijos, taip pat dėl korupcijos Laose;

o
o   o

26.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, ASEAN sekretoriatui, JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajai žmogaus teisių komisarei, Kambodžos Karalystės vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai ir Laoso vyriausybei bei parlamentui.


Neseniai įvykę rinkimai Bangladeše
PDF 211kWORD 53k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl neseniai įvykusių rinkimų Bangladeše (2014/2516(RSP))
P7_TA(2014)0045RC-B7-0034/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bangladešo, ypač į 2013 m. lapkričio 21 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir artėjančių rinkimų Bangladeše(1), į 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl darbo sąlygų ir sveikatos ir saugos standartų Bangladeše po to, kai pastaruoju metu įvyko gaisrai gamyklose ir sugriuvo pastatas(2), į 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl padėties Bangladeše(3) ir į 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl nukentėjusiųjų per neseniai įvykusius gaisrus tekstilės gamyklose, ypač Bangladeše(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 9 d. Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton deklaraciją Europos Sąjungos vardu dėl Parlamento rinkimų Bangladeše ir į 2013 m. lapkričio 30 d. Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą dėl pasirengimo visuotiniams rinkimams Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2013 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl ES rinkimų stebėjimo misijos Bangladeše,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 1 d. JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro Navi Pillay pranešimą spaudai „Politinis Bangladešo balansavimas ties pavojinga riba“ (angl. „Political brinkmanship driving Bangladesh to the edge“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. sausio 5 d. Bangladeše įvyko visuotiniai parlamento rinkimai remiant laikinajai vyriausybei, kuriai vadovauja buvusi ministrė pirmininkė Sheikh Hasina, kuri panaikino tradicinę Bangladešo neutralios vyriausybės sistemą, 2011 m. priėmus 15-tąją Konstitucijos pataisą;

B.  kadangi pranešama, kad 2013 m. buvo labiausiai smurtu pažymėti metai per visą Bangladešo istoriją jam atgavus nepriklausomybę, kad ypač per pasirengimo rinkimams ir rinkimų etapus daugiausia vadovaujant opozicijai plačiai paplito smurtas, blokados, streikai ir rinkėjų bauginimas, ir kad nuo 2013 m. pradžios 300 žmonių buvo nužudyta, įskaitant bent 18 rinkimų dieną, ir dėl to paralyžiuota trapi Bangladešo ekonomika;

C.  kadangi opozicinis aljansas, kuriam vadovauja Bangladešo nacionalistinė partija (BNP), boikotavo rinkimus, reikalavo suformuoti nuo partijų nepriklausomą laikinąją vyriausybę, ir dėl to didžiąja dalimi nedalyvaujant opozicijai laimėjo valdančioji „Liaudies lyga“ (angl. Awami League), daugiau nei pusėje rinkimų apygardų konkurencijos apskritai nebuvo, o rinkėjai dalyvavo labai pasyviai; kadangi pranešta, kad Rinkimų komisija dėl smurto turėjo nutraukti balsavimą daugiau nei 300 balsavimo punktų;

D.  kadangi dvi pagrindinės Bangladešo partijos turi ilgalaikę bekompromisės konfrontacijos ir nepasitikėjimo tradiciją, kuri gali pakenkti įspūdingai socialinei ir ekonominei pažangai, kurios per pastarąjį dešimtmetį pasiekė Bangladešas;

E.  kadangi Óscaro Fernández-Taranco vadovaujama JT misija, kuriai buvo pavesta išsiderėti kompromisą, nepasiekusi rezultato 2013 m. spalio 5 d. nutraukė savo penkių dienų vizitą;

F.  kadangi JT Generalinis Sekretorius Ban Ki-moonas pasakė, kad apgailestauja dėl to, kad partijos nepasiekė susitarimo iki rinkimų, ir ragino visas šalis užtikrinti taikią aplinką, kurioje žmonės galėtų pasinaudoti savo susirinkimų ir saviraiškos teisėmis;

G.  kadangi ES ir Bangladešą sieja geri ir ilgalaikiai santykiai, įskaitant santykius, pagrįstus bendradarbiavimo susitarimu dėl partnerystės ir vystymosi; tačiau, kadangi ji nesiuntė rinkimų stebėjimo misijos į šalį, nes nesant opozicijos kandidatų nebuvo įvykdytos atstovaujamųjų rinkimų sąlygos;

H.  kadangi Bangladešo rinkimų komisija paskelbė, kad rinkimai buvo laisvi, sąžiningi ir patikimi, ir kadangi prisiekė nauja vyriausybė, kuriai vadovauja vėl išrinkta ministrė pirmininkė Sheikh Hasina; kadangi įvykę rinkimai pasižymėjo labai pasyviu rinkėjų dalyvavimu (vyriausybės duomenimis dalyvavo 40 proc. rinkėjų, Dakoje dirbančių diplomatų nuomone – 20 proc., o opozicijos atstovų teigimu – dar mažiau);

I.  kadangi opozicijos lyderės Khaledos Zia veiksmai buvo ribojami, kiti svarbūs BNP nariai neseniai buvo sulaikyti ir pranešama, kad daugelis BNP rėmėjų, bijodami atsakomųjų veiksmų, išėjo į pogrindį;

J.  kadangi opozicinė BNP toliau bendradarbiauja su partija „Jamaat-e-Islami“ ir su atskilusia grupuote „Hafezat-e-Islam“, kurios laikomos pagrindinėmis smurto kurstytojomis;

K.  kadangi 2013 m. gruodžio 12 d. pagrindinis partijos „Jamaat-e-Islami“ vadovas Abdulas Quaderas Molla tapo pirmu asmeniu, kuriam buvo įvykdyta mirties bausmė už Bangladešo nepriklausomybės karo metu padarytus karo nusikaltimus, ir kadangi šalies Tarptautinio baudžiamojo tribunolo procesai, kurių metu šeši iš septynių žmonių už karo nusikaltimus buvo nuteisti mirties bausme, buvo labai ginčytinas klausimas per rinkimus;

L.  kadangi per rinkimus ir po rinkimų tūkstančiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms priklausančių piliečių, ypač hinduistų, buvo labai puolami, išvaromi iš savo namų, kaip pranešama, daugiausia partijos „Jammat e-Islami“ kovotojų, dėl priežasčių, iš dalies susijusių su Tarptautinio baudžiamojo tribunolo procesais, kadangi daugelis persekiojimo liudytojų yra hinduistai;

M.  kadangi bent vienas iš Tarptautinio baudžiamojo tribunolo liudytojų, Mustafa Howladeris, buvo nužudytas savo namuose 2013 m. gruodžio 10 d.;

1.  griežtai smerkia žudynes ir plačiai paplitusį smurtą, kuris prasiveržė visoje šalyje rengiantis 2014 m. sausio mėnesį įvykusiems rinkimams ir per rinkimus, ypač išpuolius prieš religines ir kultūrines mažumas ir kitas pažeidžiamas gyventojų grupes; yra rimtai susirūpinęs tuo, kad streikai, blokados ir dviejų politinių stovyklų konfrontacija paralyžiuoja kasdienį gyvenimą Bangladeše;

2.  ragina Bangladešo vyriausybę nedelsiant nutraukti visus represinius metodus, kuriuos naudoja saugumo pajėgos, įskaitant beatodairišką apšaudymą tikrais šaudmenimis ir kankinimus kalinimo vietose, ir paleisti opozicijos politikus, kurie buvo savavališkai suimti; ragina skubiai atlikti nepriklausomus ir skaidrius naujausių iki rinkimų ir po jų įvykusių žiaurių žudynių tyrimus, ir atsakingus asmenis, įskaitant saugumo pareigūnus, patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3.  pabrėžia Bangladešo kaip tolerantiškos visuomenės pasaulietinėje valstybėje reputaciją ir ragina Bangladešo valdžios institucijas sustiprinti etninių ir religinių mažumų, kurioms gresia pavojus, apsaugą ir užtikrinti veiksmingą visų smurto tarp bendruomenių iniciatorių persekiojimą;

4.  nuoširdžiai apgailestauja dėl to, kad Bangladešo parlamentas ir politinės partijos nesugebėjo susitarti dėl įtraukiojo rinkimų mechanizmo, ir ragina vyriausybę ir opoziciją visų pirma paisyti Bangladešo interesų ir skubiai rasti kompromisą, suteiksiantį Bangladešo gyventojams galimybę išreikšti savo demokratinį pasirinkimą atstovaujamuoju būdu; mano, kad reikėtų apsvarstyti visas galimybes, įskaitant galimybę surengti išankstinius rinkimus, jei visos teisėtos politinės partijos nori dalyvauti ir siūlyti rinkėjams pasirinkimą;

5.  ragina ES pasinaudoti visomis turimomis priemonėmis siekiant padėti tokiam procesui, jei to būtų prašoma, ir visapusiškai panaudoti savo išteklius, visų pirma Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę ir stabilumo priemonę; ragina savo Paramos demokratijai direktoratą nustatyti, kad Bangladešas būtų Parlamentinės demokratijos skatinimo biuro veiklos prioritetas;

6.  mano, kad Bangladešo ateities tikslais demokratinę reputaciją turinčios partijos turėtų vystyti tarpusavio pagarbos kultūrą; ragina BNP aiškiai atsiriboti nuo partijos „Jamaat-e-Islami“ ir grupuotės „Hafezat-e-Islam“;

7.  pabrėžia, kad partijos, rengiančios teroristinius išpuolius, turėtų būti uždraustos;

8.  pripažįsta, kad, nepaisant jo svarbių trūkumų, Tarptautinis baudžiamasis tribunolas, Bangladešo nepriklausomybės karo aukoms ir nukentėjusiesiems suteikdamas galimybę pareikalauti žalos atlyginimo ir jį gauti, atliko svarbų vaidmenį;

9.  tačiau pareiškia esąs susirūpinęs tuo, kad be šešių Tarptautinio baudžiamojo tribunolo nuteistų asmenų vis daugiau žmonių Bangladeše skiriama mirties bausmė, ypač tuo, kad dėl kruvino 2009 m. sukilimo mirties bausme buvo nuteisti 152 karininkai ir tuo, kad neseniai buvo įvykdyta mirties bausmė Abdulai Quaderui Mollai; ragina vyriausybę ir parlamentą panaikinti mirties bausmę ir pakeisti visus mirties nuosprendžius; taip pat ragina valdžios institucijas skubiai įsteigti veiksmingą mechanizmą siekiant užtikrinti liudytojų apsaugą Tarptautinio baudžiamojo tribunolo nagrinėjamose bylose;

10.  taip pat ragina vyriausybę peržiūrėti Informacinių ir ryšių technologijų įstatymą ir Antiteroristinį įstatymą, kuriuos paskutinė vyriausybė sugriežtino, ir kurių pagrindu piliečiai gali būti savavališkai patraukiami baudžiamojon atsakomybėn;

11.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, JT generaliniam sekretoriui, JT žmogaus teisių tarybai bei Bangladešo vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0516.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0230.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0100.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0027.


Pastarojo meto priemonės, kuriomis siekiama buvimą LGBTI laikyti nusikaltimu
PDF 214kWORD 57k
2014 m. sausio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pastarojo meto priemonių, kuriomis siekiama buvimą lesbiete, gėjumi, biseksualiu, translyčiu ir interseksualiu (LGBTI) asmeniu laikyti nusikaltimu (2014/2517(RSP))
P7_TA(2014)0046RC-B7-0043/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją ir Indijos konstituciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 17 d. JT žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/17/19 dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės,

–  atsižvelgdamas į Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno valstybių grupės ir Europos Sąjungos bei jos valstybių narių antrą persvarstytą partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas) ir į jame, ypač jo 8 straipsnio 4 dalyje ir 9 straipsnyje, numatytas žmogaus teisių nuostatas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 5 dalį ir 21 straipsnį bei Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 10 straipsnį, pagal kuriuos ES ir valstybės narės įpareigojamos gerbti ir stiprinti visuotines žmogaus teises ir ginti asmenis jiems bendraujant su išoriniu pasauliu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 24 d. Tarybos patvirtintas Lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų naudojimosi visomis žmogaus teisėmis skatinimo ir gynimo gaires,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2013 m. gruodžio 20 d. pareiškimą dėl prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo priėmimą Ugandoje,

–  atsižvelgdamas į Catherine Ashton 2014 m. sausio 15 d. pareiškimą, kuriame ji išreiškė susirūpinimą dėl Nigerijoje pasirašyto tos pačios lyties asmenų santuokos (uždraudimo) įstatymo,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2012 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl prievartos prieš moteris lesbietes ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, transseksualių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių Afrikoje(1), savo 2013 m. birželio 13 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Susitarimo, kuriuo antrą kartą iš dalies keičiamas 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytas ir 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pirmą kartą iš dalies pakeistas Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimas, sudarymo projekto(2), ir savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją „Uganda. Prieš homoseksualius asmenis nukreipto teisės akto projektas“(4), 2010 m. gruodžio 16 d. rezoliuciją „Uganda. Vadinamasis D. Bahati teisės aktas ir lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transeksualių asmenų diskriminacija“(5) ir 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją „Uganda. Davido Kato nužudymas“(6),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2012 m. kovo 15 d.(7) ir 2013 m. liepos 4 d.(8) rezoliucijas dėl padėties Nigerijoje,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo padėties(9),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis; kadangi visos valstybės turi pareigą užkirsti kelią smurtui, neapykantos kurstymui ir stigmatizavimui dėl asmens savybių, įskaitant seksualinę orientaciją, lytinę tapatybę ir lyties raišką;

B.  kadangi 78 šalys abipusiu sutarimu vykdomus tos pačios lyties asmenų veiksmus ir toliau laiko nusikaltimu ir 7 iš jų (Iranas, Mauritanija, kai kurios Nigerijos dalys, Saudo Arabija, kai kurios Somalio dalys, Sudanas ir Jemenas) už tokius „nusikaltimus“ numato mirties bausmę; kadangi šie teisiniai apribojimai jau pasenę atsižvelgiant į bendrą lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių (LGBTI) asmenų teisių aspekto integravimą per pastaruosius dešimtmečius ir kadangi teigiami pokyčiai daugelyje šalių turėtų būti visuotinio LGBTI asmenų klausimų sprendimo pagerėjimo pavyzdys;

C.  kadangi už abipusiu sutarimu vykdomus tos pačios lyties asmenų veiksmus jau buvo baudžiama 14 metų laisvės atėmimu Ugandoje ir 7 metų laisvės atėmimu Nigerijoje (arba mirties bausme 12 valstijų pagal šariato teisę) ir tokie veiksmai laikomi nusikaltimu Indijoje pagal Delio aukštojo teismo sprendimą;

D.  kadangi 2013 m. gruodžio 20 d. Ugandos parlamentas priėmė prieš homoseksualumą nukreiptą įstatymą, pagal kurį baudžiama už paramą LGBTI asmenų teisėms iki 7 metų laisvės atėmimo bausme, už nepranešimą apie LGBTI asmenis – iki 3 metų laisvės atėmimo bausme ir pakartotinai nusikalstančius asmenis ar ŽIV nešiojančius nusikaltusius asmenis – kalinimu iki gyvos galvos, ir kadangi pagal Ugandos baudžiamojo kodekso 145 skyrių tos pačios lyties asmenų abipusiu sutarimu vykdomi veiksmai laikomi nusikaltimu;

E.  kadangi 2013 m. gruodžio 17 d. Nigerijos Senatas priėmė tos pačios lyties asmenų santuokos (uždraudimo) įstatymą, pagal kurį asmuo, palaikantis santykius su tos pačios lyties asmeniu, baudžiamas iki 14 metų laisvės atėmimo bausme, o asmenys, pastebėję, kad tos pačios lyties asmenys palaiko santykius, ar asmenys, kurie vadovauja LGBTI barams, organizacijoms ar susitikimams,– iki 10 metų laisvės atėmimo bausme; kadangi 2014 m. sausio mėn. prezidentas Goodluck Jonathan pasirašė įstatymą, kad jis įsigaliotų;

F.  kadangi 2013 m. gruodžio 11 d. Indijos aukščiausiasis teismas panaikino 2009 m. Delio aukštojo teismo sprendimą, kad Indijos baudžiamojo kodekso 377 skyrius, kolonijinio laikotarpio įstatymas, pagal kurį draudžiamas homoseksualumas, pažeidžia Indijos konstitucijoje įtvirtintą lygybės principą, ir taip vėl kriminalizavo homoseksualumą nustatant kalėjimo iki gyvos galvos bausmę;

G.  kadangi 2013 m. birželio mėn. Rusijos Valstybės Dūma priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė vadinamąją homoseksualinę propagandą ir kuris labai apriboja LGBTI asmenų organizacijų saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir kadangi prezidentas Vladimiras Putinas tą įstatymą pasirašė;

H.  kadangi šių šalių žiniasklaida, visuomenė ir politiniai bei religiniai vadovai vis labiau siekia įbauginti LGBTI asmenis, apriboti jų teises ir įteisinti prieš juos nukreiptą smurtą;

I.  kadangi daugelis valstybių ir vyriausybių vadovų, Jungtinių Tautų vadovų, vyriausybių ir parlamentų atstovų, ES (įskaitant Tarybą, Parlamentą, Komisiją ir vyriausioji įgaliotinė) ir daugelis pasaulio veikėjų griežtai pasmerkė įstatymus, kuriais buvimas LGBTI asmeniu laikomas nusikaltimu;

1.  griežtai smerkia šią rimtą grėsmę visuotinėms teisėms į gyvenimą, laisvę nuo kankinimų, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio, į privatumą ir saviraiškos ir susirinkimų laisvę, taip pat visų formų diskriminaciją prieš LGBTI asmenis ir visus asmenis, kurie gina jų žmogaus teises, bei jiems taikomus teisinius apribojimus; pabrėžia, kad LGBTI lygybė yra nepaneigiama pagrindinių žmogaus teisių dalis;

2.  tvirtai smerkia priimamus vis labiau represyvinius įstatymus prieš LGBTI asmenis; pakartoja, kad seksualinė orientacija ir lytinė tapatybė – tai klausimai, patenkantys į asmenų teisės į privatumą, kurią užtikrina tarptautinė teisė ir nacionalinės konstitucijos, taikymo sritį; ragina minėtas 78 šalis panaikinti tos pačios lyties suaugusių asmenų abipusiu sutarimu vykdomų veiksmų laikymą nusikaltimu;

3.  ragina Ugandos prezidentą nepasirašyti prieš homoseksualumą nukreipto įstatymo ir panaikinti Ugandos baudžiamojo kodekso 145 skyrių; primena Ugandos vyriausybei jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal tarptautinę teisę ir Kotonu susitarimą, kuriame raginama gerbti visuotines žmogaus teises;

4.  griežtai smerkia Nigerijoje priimtą ir pasirašytą tos pačios lyties asmenų santuokos (uždraudimo) įstatymą; ragina Nigerijos prezidentą panaikinti šį įstatymą ir Nigerijos baudžiamojo kodekso 214 ir 217 skyrius;

5.  pabrėžia, kad tos pačios lyties suaugusių asmenų abipusiu sutarimu vykdomi veiksmai yra teisėti Burkinoje Fase, Benine, Čade, Centrinėje Afrikos Respublikoje, Konge, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Pusiaujo Gvinėjoje, Gabone, Bisau Gvinėjoje, Dramblio Kaulo Krante, Madagaskare, Malyje, Nigeryje, Ruandoje ir Pietų Afrikoje ir kad diskriminacija seksualinės orientacijos pagrindu yra neteisėta pagal Pietų Afrikos konstituciją, ir tai rodo, kad Afrikoje taikomi skirtingi požiūriai;

6.  prašo Komisijos, Europos išorės veiksmų tarnybos ir valstybių narių išreikšti griežčiausią nepritarimą trims minėtiems įstatymams ir aiškiai nurodyti, kad jie turi svarbią įtaką atitinkamų šalių dvišaliams santykiams su ES ir valstybėmis narėmis;

7.  palankiai vertina Indijos vyriausybės iniciatyvą paprašyti aukščiausiojo teismo peržiūrėti savo sprendimą atsižvelgiant į tai, kad juo pažeidžiamas konstitucinis lygybės principas; ragina Indijos parlamentą panaikinti Indijos baudžiamojo kodekso 377 skyrių, jeigu aukščiausiasis teismas neperžiūrės savo sprendimo;

8.  yra rimtai susirūpinęs dėl įstatymo, kuriuo Rusijoje draudžiama „netradicinių seksualinių santykių“ propaganda, neigiamų pasekmių ir dėl kurio didėja diskriminacija ir smurtas, nukreipti prieš LGBTI asmenis; ragina Rusijos valdžios institucijas atšaukti šį įstatymą ir vykdyti tęstinę tarptautinę šio klausimo stebėseną;

9.  primena, kad įstatymai, pagal kuriuos apibusiu sutarimu vykdomų tos pačios lyties asmenų veiksmai ir LGBTI asmenų žmogaus teisių gynimas laikomi nusikaltimu, yra didžiausia kliūtis kovojant su ŽIV/AIDS, dėl jų nuolat didėja ŽIV ir lytiškai užkrečiamų ligų perdavimas, nes rizikos grupėms priklausantys asmenys bijo bendrauti su medicinos specialistais, šie įstatymai prisideda prie itin stiprios homofobijos ir diskriminacijos atmosferos palaikymo; pažymi, kad dėl šių įstatymų, be kita ko, ŽIV/AIDS prevenciją vykdyti dar sunkiau šalyse, kuriose virusas labai paplitęs;

10.  pabrėžia, kad, jei abipusiu sutarimu vykdomi tos pačios lyties asmenų veiksmai ir toliau bus laikomi nusikaltimu, bus dar sunkiau pasiekti tiek Tūkstantmečio vystymosi tikslus, ypač lyčių lygybės ir kovos su ligomis srityse, tiek bet kokios pažangos įgyvendinat vystymosi programą po 2015 m.;

11.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares naudotis visomis priemonėmis, įskaitant dvišalius ir daugiašalius forumus ir vykstančias derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo su Indija, siekiant griežčiau reikšti prieštaravimą dėl LGBTI asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn;

12.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares suteikti visą įmanomą pagalbą NVO ir žmogaus teisių gynėjams, naudojantis Tarybos LGBTI gairėmis, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone bei kitomis programomis;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą kitą kartą persvarstant Kotonu susitarimą į jį įtraukti aiškią nuorodą dėl nediskriminavimo dėl seksualinės orientacijos, kaip to daugybę kartų reikalavo Parlamentas;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybėms narėms, Ugandos, Nigerijos, Indijos ir Rusijos nacionalinėms vyriausybėms ir parlamentams bei Ugandos, Nigerijos ir Rusijos prezidentams.

(1) OL C 349 E, 2013 11 29, p. 88.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0273.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0575.
(4) OL C 286 E, 2010 10 22, p. 25.
(5) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 134.
(6) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 62.
(7) OL C 251 E, 2013 8 31, p. 97.
(8) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0335.
(9) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 13.

Teisinė informacija - Privatumo politika