Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 290 ir 291 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(1),

–  atsižvelgdamas į Pirmininkų sueigos 2011 m. kovo 3 d. patvirtintą Bendrą susitarimą dėl deleguotųjų aktų,

–  atsižvelgdamas į Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(2), ypač į jo 15 punktą ir I priedą,

–  atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. sprendimą byloje C-355/10 Parlamentas prieš Tarybą (dar nepaskelbta) ir nagrinėjamą bylą C-427/12 Komisija prieš Europos Parlamentą ir Europos Sąjungos Tarybą,

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 5 d. rezoliuciją dėl teisėkūros įgaliojimų delegavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. priimtą Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto informacinį pranešimą „Geresnė teisėkūra. Įgyvendinimo aktai ir deleguotieji aktai“,

–  atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2012 m. lapkričio 26 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui dėl horizontaliųjų principų, taikomų deleguotųjų aktų naudojimui į daugiametę finansinę programą (DFP) įtrauktų teisėkūros programų atveju, kaip Pirmininkų sueiga patvirtino savo 2012 m. lapkričio 15 d. posėdyje,

–  atsižvelgdamas į Parlamento pirmininko 2013 m. vasario 8 d. laišką Tarybos ir Komisijos pirmininkams dėl nepakankamos pažangos Taryboje nagrinėjant derinimo pasiūlymus žemės ūkio ir žuvininkystės srityse,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Transporto ir turizmo komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto, Žuvininkystės komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0435/2013),

A.  kadangi Lisabonos sutartyje numatyta, kad Parlamentas ir Taryba (kartu vadinami teisės aktų leidėju) teisėkūros procedūra priimamu aktu (toliau – pagrindinis aktas) gali deleguoti dalį savo įgaliojimų Komisijai; kadangi delegavimas yra sudėtingas veiksmas, kuriuo Komisijai pavedama vykdyti įgaliojimus, kurie yra neatsiejami nuo teisės akto leidėjo vaidmens; kadangi dėl šios priežasties būtina teisingai taikyti Sutartį, kad būtų užtikrintas ir pakankamas šių aktų demokratinis teisėtumas; kadangi išeities taškas nagrinėjant įgaliojimų delegavimo klausimą atitinkamai visada turi būti teisės aktų leidėjo laisvė; kadangi remiantis nusistovėjusia teismo praktika su reglamentuojamu dalyku susijusias esmines taisykles tvirtina tik teisės aktų leidėjas; todėl negalima deleguoti įgaliojimų priimti nuostatas, kurioms priimti reikalingi politiniai sprendimai, patenkantys į teisės aktų leidėjo atsakomybės sritį; kadangi, atsižvelgiant į tai, deleguotieji įgaliojimai apsiriboja tik teisėkūros procedūra priimto akto papildymu neesminiais elementais ar neesminių jo dalių keitimu; kadangi taip priimti Komisijos deleguotieji aktai bus bendro pobūdžio ne teisėkūros procedūra priimti aktai; kadangi pagrindiniame akte turi būti aiškiai apibrėžtas įgaliojimų delegavimo tikslas, turinys, taikymo sritis bei trukmė ir nustatytos delegavimo sąlygos;

B.  kadangi Parlamentas, Taryba ir Komisija, norėdami nustatyti praktinę tvarką ir suderintus paaiškinimus bei prioritetus, taikomus teisėkūros įgaliojimų delegavimui pagal SESV 290 straipsnį, sutarė dėl Bendro susitarimo dėl deleguotųjų aktų, kuriuo siekiama užtikrinti sklandų deleguotųjų įgaliojimų vykdymą ir veiksmingą Europos Parlamento ir Tarybos kontrolę, kaip naudojamasi šiais įgaliojimais;

C.  kadangi Sutartyse numatyta, kad valstybės narės priima visas reikiamas nacionalinės teisės priemones teisiškai privalomiems Sąjungos aktams įgyvendinti; kadangi tais atvejais, kai būtina taikyti vienodas sąlygas teisiškai privalomų Sąjungos aktų įgyvendinimui, šiuose aktuose Komisijai (ir tam tikrais išimtiniais atvejais Tarybai) suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai, kaip nustatyta SESV 291 straipsnyje; kadangi tais atvejais, kai pagrindiniame akte reikalaujama, kad Komisijos priimamiems įgyvendinimo aktams būtų taikoma valstybių narių kontrolė, įgyvendinimo įgaliojimai Komisijai pagrindiniu aktu suteikiami laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011 nuostatų; kadangi pagrindinis Komisijos įsipareigojimas, kurį ji prisiėmė prie šio reglamento pridėtame pareiškime, buvo įsipareigojimas skubiai pritaikyti acquis prie naujosios deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų sistemos ir tai turėjo būti padaryta iki šios kadencijos pabaigos, įskaitant pagrindinius aktus, kuriuose pateikiama nuoroda į reguliavimo procedūrą su tikrinimu;

D.  kadangi teisės aktų leidėjas kiekvienu atskiru atveju nustato, kokio išsamumo lygio bus kiekvienas teisėkūros procedūra priimamas aktas, ir atitinkamai taip pat sprendžia dėl to, ar Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus ir dėl to, ar reikės suteikti įgaliojimų siekiant užtikrinti vienodas teisėkūros procedūra priimto akto įgyvendinimo sąlygas; kadangi suteikti įgaliojimus priimti deleguotuosius ar įgyvendinimo aktus niekada nėra privaloma; kadangi vis dėlto reikėtų apsvarstyti galimybę suteikti tokius įgaliojimus, kai būtina užtikrinti lankstumą ir veiksmingumą, jei to neįmanoma pasiekti taikant įprastą teisėkūros procedūrą; kadangi sprendimas, ar turėtų būti suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius, ar įgyvendinimo aktus, turi būti paremtas objektyviais veiksniais, kuriais remiantis priimtą sprendimą būtų galima patikrinti teismine tvarka; kadangi nesant su SESV 290 straipsnio taikymu ir jame išdėstytais kriterijais susijusios Teismo praktikos, Europos Parlamentui ir Tarybai sunkiau susitarti dėl to, kada pasirinkti įgyvendinimo, o kada – deleguotuosius aktus;

E.  kadangi įgaliojimų delegavimas Komisijai nėra vien tik techninio pobūdžio klausimas, bet gali būti susijęs ir su klausimais, kurie dėl jų galimo socialinio ir ekonominio poveikio, taip pat poveikio aplinkai ir sveikatai turi didelę politinę reikšmę Sąjungos piliečiams, vartotojams, įmonėms ir ištisiems sektoriams;

F.  kadangi vykstant teisėkūros deryboms dėl daugelio dokumentų paaiškėjo, kad tam tikrais klausimais institucijos skirtingai aiškina nuostatas; kadangi pagal Darbo tvarkos taisyklių 37a straipsnį Parlamento komitetai, nagrinėdami pasiūlymą, kuriame numatyta, kad bus priimami deleguotieji aktai, gali prašyti Teisės reikalų komiteto pateikti savo nuomonę; kadangi Pirmininkų sueiga 2012 m. sausio 13 d. patvirtino bendrą poziciją, o 2012 m. balandžio 19 d. – horizontalųjį metodą, kurio turi laikytis atskiri komitetai, siekdami suderinti skirtingas nuomones; kadangi šią bendrą poziciją Parlamentas turėtų papildyti, t. y. nustatyti savus SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijus ir siekti susitarti dėl tokių kriterijų su Taryba ir Komisija;

SESV 290 ir 291 straipsnių taikymo kriterijai

1.  mano, kad Parlamentas, taikydamas SESV 290 ir 291 straipsnius, turėtų laikytis šių neprivalomų kriterijų; šis kriterijų sąrašas neturėtų būti laikomas išsamiu:

Bendrosios pastabos

2.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą pradėti derybas su Parlamentu, kad būtų pasiektas susitarimas dėl minėtųjų kriterijų; mano, kad šis tikslas gali būti pasiektas vykdant Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros peržiūrą ir įtraukiant į jį šiuos kriterijus;

3.  primena Pirmininkų sueigos 2011 m. sausio 13 d. ir 2012 m. balandžio 19 d. posėdžiuose priimtus sprendimus dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų ir pabrėžia, kad Parlamentas turėtų reikalauti priimti deleguotuosius aktus naudojantis Komisijai deleguotais įgaliojimais visais atvejais, kai tenkinami SESV 290 straipsnyje nustatyti kriterijai, ir kad dokumentai, kuriais nėra užtikrinamos Parlamento institucinės teisės, susijusios su deleguotųjų aktų įtraukimu, neturėtų būti įtraukti į plenarinės sesijos darbotvarkę numatant balsavimą dėl susitarimo; pabrėžia, kad Parlamentas turėtų jau pačioje derybų pradžioje akcentuoti deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų klausimą, kaip turintį lemiamos institucinės svarbos Parlamentui;

4.  ragina Komisiją ateityje aiškiai ir tvariai pagrįsti, kodėl ji konkrečiame pasiūlyme dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siūlo deleguotąjį arba įgyvendinimo aktą ir jo reglamentavimo turinį laiko neesminiu; primena, kad iš SESV 290 ir 291 straipsnių nuostatų matyti, jog deleguotaisiais aktais ir įgyvendinimo aktais ketinama tenkinti skirtingus poreikius, todėl jų negalima tarpusavyje sukeisti;

5.  mano, kad, norint stiprinti savo pranešėjų poziciją per derybas dėl teisės aktų, reikėtų labiau išnaudoti galimybę kreiptis nuomonės į Teisės reikalų komitetą pagal Darbo tvarkos taisyklių 37a straipsnį;

6.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl to, kad praėjus ketveriems metams nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo acquis tik iš dalies yra suderintas su šia Sutartimi; palankiai vertina naujausius Komisijos pasiūlymus dėl likusių teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais numatoma taikyti reguliavimo procedūrą su tikrinimu, suderinimo; vis dėlto pabrėžia, kad reikia kuo greičiau pradėti derybas dėl šių pasiūlymų, siekiant užbaigti šį darbą iki šios Parlamento kadencijos pabaigos; mano, kad bent jau visi atvejai, kuriais anksčiau buvo taikoma reguliavimo procedūra su tikrinimu, dabar turėtų būti suderinti su SESV 290 straipsniu, nes reguliavimo procedūros su tikrinimu priemonės irgi yra bendro pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti neesmines pagrindinio teisės akto nuostatas, be kita ko, išbraukiant kai kurias tokias nuostatas arba papildant pagrindinį teisės aktą naujomis neesminėmis nuostatomis; taip pat ragina Tarybą siekti pažangos derybose dėl šių konkrečių teisės aktų suderinimo pasiūlymų, kurių svarstymas tebėra įstrigęs Taryboje, įskaitant pasiūlymus žemės ūkio ir žuvininkystės srityse;

7.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors kai kuriais atvejais tai gali būti geras sprendimas, sistemingai paliekant visus politinius elementus pagrindiniame teisės akte SESV 290 straipsnis po kurio laiko gali būti nebenaudojamas pagal pradinę jo paskirtį kaip vertinga teisėkūros proceso racionalizavimo priemonė siekiant išvengti mikrovaldymo ir sudėtingos ir ilgos bendro sprendimo procedūros; pabrėžia, kad kai kuriais atvejais šį metodą būtų itin sunku taikyti, pavyzdžiui, kalbant apie sektorius, kurių technologijos tebevystomos;

8.  pabrėžia, kad tais atvejais, kai buvo nuspręsta naudoti įgyvendinimo aktus, Parlamento derybų grupė turėtų atidžiai įvertinti, kokio pobūdžio kontrolę turi vykdyti valstybės narės ir ar turėtų būti taikoma patariamoji ar nagrinėjimo procedūra; pabrėžia, kad taikant nagrinėjimo procedūrą Parlamento derybų grupės vadinamąja nuostata dėl nuomonės nepateikimo turėtų remtis tik išimtiniais tinkamai pagrįstais atvejais, nes komitetui, kuris sudarytas iš valstybių narių atstovų ir kuriam pirmininkauja Komisija, nepateikus nuomonės, Komisijai užkertamas kelias patvirtinti įgyvendinimo akto projektą;

9.  prašo Komisijos nepiktnaudžiauti deleguotaisiais aktais siekiant vėl pradėti diskusijas dėl klausimų, dėl kurių susitarta politiniu lygmeniu trišalių dialogų metu; pabrėžia, kad pageidautina, jog įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai būtų suteikiami tik ribotam laikotarpiui;

10.  ragina Parlamento komitetus atitinkamose savo kompetencijos srityse atidžiai stebėti, kaip naudojami deleguotieji ir įgyvendinimo aktai; tuo tikslu prašo Komisijos patobulinti administracinę dokumentų, susijusių su deleguotaisiais aktais, įskaitant parengiamuosius dokumentus, perdavimo ir sisteminimo tvarką, siekiant garantuoti bent tokį patį informavimo ir skaidrumo lygį, koks užtikrinamas esamu įgyvendinimo aktų registru, ir užtikrinti informacijos perdavimą vienu metu Parlamentui ir Tarybai, kaip teisės aktų leidėjai;

11.  mano, kad padaryta didelė pažanga užtikrinant greitą deleguotųjų aktų perdavimą atsakingiems komitetams, o tai, savo ruožtu, turėjo teigiamą poveikį EP narių naudojimuisi teise tikrinti;

12.  primena politinę teisės aktų leidėjo atsakomybę ir būtinybę deleguotųjų aktų rengimo etapu nuolat ir laiku įtraukti Parlamentą; ragina Komisiją išsamiai informuoti Parlamentą, įskaitant už atitinkamą dokumentą atsakingą pranešėją, apie planuojamą tvarkaraštį, numatytus ekspertų grupių susitikimus ir numatytų deleguotųjų aktų turinį, taip pat suteikti galimybę naudotis atitinkamomis Komisijos duomenų bazėmis, pvz., CIRCA;

13.  primygtinai ragina Komisiją visapusiškai laikytis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 15 dalies nuostatų, be kita ko, supaprastinti Parlamento ekspertų kvietimo dalyvauti susitikimuose su nacionaliniais ekspertais, jeigu to prašo atsakingas Parlamento komitetas, procedūrą; pripažįsta, kad po Parlamento ekspertų apsilankymo šiuose susitikimuose Komisija savo ruožtu gali būti pakviesta į posėdžius Parlamente siekiant toliau keistis nuomonėmis deleguotųjų aktų rengimo klausimais; primygtinai ragina Komisiją taikyti Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 15 dalies nuostatas ir toms valstybių narių ir Komisijos susitikimų dalims, kurių metu aptariami klausimai, nesusiję su įgyvendinimo aktais pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011;

14.  mano, kad laikotarpis nuo galutinio įgyvendinimo akto projekto perdavimo iki jo priėmimo Komisijoje dažnai būna per trumpas, todėl Parlamentas negali vykdyti tinkamos priežiūros; todėl primygtinai ragina Komisiją visapusiškai gerbti Parlamento teisę vieną mėnesį tikrinti galutinius įgyvendinimo aktų projektus, laikantis 2008 m. Parlamento ir Komisijos susitarimo dėl komitologijos procedūrų;

15.  ragina deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams skirti pakankamai techninių ir žmogiškųjų išteklių, siekiant, be kita ko, užtikrinti veiksmingą vidaus informacijos persiuntimą; laikosi nuomonės, jog dėl to, kad deleguotieji aktai EP nariams platinami naudojant informacinį biuletenį, tokius aktus lengviau tikrinti ir EP nariai gali laiku pareikšti galimus prieštaravimus;

16.  rekomenduoja kiekviename komitete paskirti nuolatinį pranešėją deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų klausimais, taip užtikrinant nuoseklumą atitinkamame komitete ir suderinamumą su kitais komitetais; mano, kad panašūs klausimai turi būti sprendžiami laikantis nuoseklumo ir išsaugant reikiamą lankstumą;

17.  teigiamai vertina tai, kad Komisijos ekspertai gali kartu su EP nariais dalyvauti informaciniuose posėdžiuose, nes tokių posėdžių organizavimas – gerokai iki deleguotųjų aktų tvirtinimo – naudingas svarbiausiems tokių aktų aspektams paaiškinti ir Parlamento darbui vertinant atitinkamus aktus palengvinti;

18.  ir toliau ragina ypač derybų grupių narius po kiekvieno trišalio dialogo atsiskaitant per kitą atsakingo komiteto posėdį, kaip nustatyta Parlamento darbo tvarkos taisyklių 70 straipsnio 4 dalyje, deleguotiesiems ir įgyvendinimo aktams skirti ypatingą dėmesį;

Su konkrečiais klausimais susijusios pastabos

Žemės ūkis ir žuvininkystė

19.  apgailestauja dėl to, kad Taryba sustabdė pagrindinių žemės ūkio ir žuvininkystės teisės aktų derinimą po nesėkmingų derybų neoficialaus trišalio dialogo susitikimuose ir per pirmąjį Parlamento svarstymą; pabrėžia, kad ši padėtis dažnai susidaro dėl Tarybos nenoro naudoti deleguotuosius aktus; atkreipia dėmesį į tai, kad tik atsižvelgiant į visas teisėkūros procedūras, susijusias su BŽŪP ir BŽP reforma, buvo galima pasiekti abiem šalims priimtiną susitarimą dėl suderinimo, nors dėl kai kurių nuostatų susitarta tik su sąlyga, kad jomis nebus sukurtas precedentas; ragina Tarybą siekti pažangos likusių derinimo bylų klausimais, kad procedūras būtų galima baigti prieš dabartinės Parlamento kadencijos pabaigą;

Vystomasis bendradarbiavimas

20.  primena, kad nuo 2006 m. Parlamentas atlieka visų pirma vystomojo bendradarbiavimo priemonės (VBP) demokratinį tikrinimą palaikydamas politinį dialogą su Komisija dėl priemonių projektų; tačiau pažymi, kad Parlamentas turi ne tik teigiamos patirties šioje srityje ir kad jo poveikis Komisijos sprendimams ribotas;

21.  atkreipia dėmesį į tai, kad vystomojo bendradarbiavimo srityje įgyvendinimo aktai dažnai pagrįsti ankstesnėmis konsultacijomis su trečiosiomis šalimis, taigi vėlyvame oficialios komitologijos procedūros etape daryti pakeitimus sunkiau; todėl pabrėžia, kad svarbus žingsnis siekiant veiksmingiau naudoti Parlamento tikrinimo įgaliojimus būtų anksčiau jį informuoti ir pradėti dialogą su juo;

Ekonomikos ir pinigų politikos klausimai

22.  atkreipia dėmesį į tai, kad finansinių paslaugų srityje reglamentais dėl Europos priežiūros institucijų (EPI) nustatyti techniniai reguliavimo standartai (TRS) ir techniniai įgyvendinimo standartai (TĮS), kurių projektus pagal tuos reglamentus EPI teikia Komisijos patvirtinimui; laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į EPI technines žinias ir specialistų įgūdžius, kai tik įmanoma, deleguotieji aktai turėtų būti priimami kaip TRS, o ne kaip įprasti deleguotieji aktai; taip pat mano, kad prieš priimdama įprastus deleguotuosius aktus Komisija turėtų kreiptis į atitinkamą EPI dėl techninių konsultacijų, susijusių su tų aktų turiniu;

23.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal tam tikrus teisėkūros procedūra priimamus teisės aktus TRS tikrinimo laikotarpis dėl jų apimties ir sudėtingumo gali būti pratęstas vienu mėnesiu, ir mano, kad toks lankstumas turėtų būti bendra taisyklė; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų leidėjas visiems deleguotiesiems aktams finansinių paslaugų srityje yra nustatęs trijų mėnesių tikrinimo laikotarpį, kurį galima pratęsti trim mėnesiais, ir mano, kad tokia praktika turėtų būti taikoma ir kitose sudėtingose srityse;

24.  pabrėžia, kad tvarka, pagal kurią deleguotieji aktai negali būti teikiami Parlamento darbo pertraukų metu, turėtų būti taikoma ir TRS;

25.  mano, kad kvietimas suinteresuotiems asmenims dalyvauti EPI suinteresuotųjų subjektų grupėse turėtų galioti pakankamai ilgai (ne trumpiau kaip du mėnesius), turėtų būti skelbiamas įvairiais būdais ir vadovaujantis aiškia ir supaprastinta procedūra, siekiant užtikrinti įvairių kandidatų paraiškas; primena, kad siekiant laikytis atitinkamų reglamentų nuostatų reikia, kad EPI suinteresuotųjų subjektų grupių sudėtis būtų subalansuota;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

26.  primena, kad užimtumo ir socialinių reikalų srityje, siekdamas apginti savo prerogatyvas, Parlamentas kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl EURES sprendimo galiojimo;

Piliečių laisvės, teisingumas ir vidaus reikalai

27.  ragina Komisiją į savo darbo programą įtraukti pasiūlymus iš dalies keisti visus buvusio trečiojo ramsčio teisės aktus, siekiant juos suderinti su nauja normų struktūra pagal Lisabonos sutartį ir gerbti Europos Parlamento įgaliojimus ir kompetenciją bei Parlamento teisę gauti informaciją, susijusią su įgaliojimų perdavimu Komisijai; pabrėžia, kad reikės atskirai įvertinti kiekvieną teisės aktą, siekiant nustatyti sprendimus, kuriuos, kaip esminius elementus, turi priimti teisės aktų leidėjas, ypač susijusius su pagrindinėmis susijusių asmenų teisėmis, ir tuos, kuriuos galima laikyti neesminiais elementais (žr. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-355/10);

28.  atkreipia dėmesį į tai, kad praėjus daug laiko nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo Taryba ir toliau priima teisės aktus, remdamasi ankstesniojo trečiojo ramsčio nuostatomis, todėl Parlamentas turi teikti ieškinius Teisingumo Teismui;

o
o   o

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (2) OL L 304, 2010 11 20, p. 47. (3) OL C 81 E, 2011 3 15, p. 6.