Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) pranešimą pavadinimu „Kaip išmaitinti pasaulį 2050 metais“,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę konvenciją dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV konvencija),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinę sutartį dėl augalų genetinių išteklių maisto pramonei ir žemės ūkiui,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio mėn. Ivaro Virgino / Stokholmo Aplinkos instituto, „Timbro“ pranešimą pavadinimu „Headed for 9 billion“ („9 milijardų belaukiant“),

–  atsižvelgdamas į 1993 m. JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (angl. FAO) pranešimą pavadinimu „Harvest nature’s diversity“ („Puoselėkime gamtos įvairovę“),

–  atsižvelgdamas į Svalbardo pasaulio sėklų saugyklos interneto svetainę(1),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 27 d. Komisijos komunikatą pavadinimu „Biologinės įvairovės veiksmų planas gamtos ištekliams išsaugoti“ (COM(2001)0162),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų(2),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/53/EB dėl bendrojo žemės ūkio augalų veislių katalogo(3) ir 2002 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvą 2002/55/EB dėl prekybos daržovių sėkla(4),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1830/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų maisto produktų ir pašarų susekamumo ir ženklinimo ir iš dalies pakeičiantį Direktyvą 2001/18/EB(5),

–  atsižvelgdamas į 1994 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2100/94 dėl augalų veislių teisinės apsaugos Bendrijoje(6),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus pranešimą pavadinimu „Teisė į maistą. Sėklų politika ir teisė į maistą: žemės ūkio biologinės įvairovės ir inovacijų skatinimas“ (A/64/170, 2009 m., JT Generalinė Asamblėja),

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio vystymuisi skirto žemės ūkio žinių, mokslo ir technologijų vertinimo organizacijos (angl. IAASTD) išvadas, priimtas vykdant tarpvyriausybinį procesą, kurį remia Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. FAO), Pasaulio aplinkos fondas (PAF), Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP), Jungtinių Tautų aplinkos programa (angl. UNEP), Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (angl. UNESCO), Pasaulio bankas ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0044/2014),

A.  kadangi EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas šiuo pranešimu siekia pradėti išsamią diskusiją ir tyrimą dėl bendros augalų selekcijos padėties Europos ir pasaulio žemės ūkyje;

B.  kadangi augalų selekcijos pramonė yra vienas iš svarbiausių žemės ūkio, augalininkystės, maisto ir pašarų gamybos ir mūsų aplinkos našumo, įvairovės, sveikatos ir kokybės elementų;

C.  kadangi, visų pirma JT institucijų FAO ir PSO, tai pat JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos teigimu, tikėtina, kad 2040–2050 m. pasaulio gyventojų skaičius nuo dabartinių 7 mlrd. išaugs iki maždaug 9 mlrd. žmonių, tačiau šis skaičius gali siekti ir 10–11 mlrd.;

D.  kadangi dėl tokio gyventojų skaičiaus augimo nepaprastai išaugs reikalavimai žemės ūkiui, ypač dėl produktyvumo didinimo, kad būtų patenkintas didelis maisto produktų paklausos augimas, ir kadangi, FAO vertinimu, per 30–40 ateinančių metų aprūpinimo maistu poreikiai padidės 70 proc.;

E.  kadangi 30–50 proc. pagaminamo maisto ES yra iššvaistoma, o pasaulio vidurkis yra apie 30 proc., padidėjusį aprūpinimo maistu poreikį galima didele dalimi patenkinti taikant geresnę, veiksmingesnę ir tvaresnę maisto gamybos praktiką išsivysčiusiose šalyse ir stipriai padidinus saugyklas ir platinimo sistemas besivystančiose šalyse;

F.  kadangi pagrindinis klausimas tebėra, kaip sugebės išsimaitinti skirtingų pasaulio kraštų gyventojai, nes dėl netinkamo žemės naudojimo, įskaitant prastą ūkininkavimo praktiką – problemą, kurios poveikis stiprėja dėl klimato kaitos –mažėja dirbamos žemės plotai, ir kadangi galimybės juos padidinti yra labai ribotos, nes daugelyje pasaulio kraštų labai maža tikimybė pradėti naudoti naujus žemės plotus žemės ūkiui;

G.  kadangi, FAO vertinimu, dirbant naujus žemės plotus žemės ūkio produkciją bus galima maždaug 10 proc. padidinti, o tai reiškia, kad apie 90 proc. reikės gauti padidinant esamų žemės ūkio paskirties plotų derlingumą, ir kadangi, be to, produkcija turi išlikti aukštos kokybės;

H.  kadangi perteklinis žemės ūkio paskirties žemės naudojimas gali nuskurdinti dirvą ir blogiausiu atveju sukelti jos eroziją ir dykumėjimą; kadangi tas pats galioja ir miškingai žemei, nes miškingos žemės pavertimas žemės ūkio paskirties žeme turėtų tokią didelę įtaką klimatui, vandentvarkai ir biologinei įvairovei, kad tai yra nesvarstytinas būdas maisto produktų kiekiui padidinti;

I.  kadangi ne tik sumažėjo žemės ūkio paskirties plotai, bet ir stabilizavosi ir žemės ūkio produktyvumas, be to, atsirado nerimą keliančių tendencijų, kaip antai produktyvumo mažėjimas, o tai ateityje turės labai neigiamą poveikį žemės ūkiui ir žmonijos maisto poreikiams;

J.  kadangi maisto gamyba priklauso ne tik nuo to, ar turima pakankamai sausumos ploto, bet ir nuo tokių veiksnių, kaip antai klimatas, vanduo, energija ir augalams pasiekiamos maisto medžiagos; kadangi ateityje šių pagrindinių išteklių bus dar mažiau ir dėl šių išteklių trūkumo gali būti sunkiau atliepti padidėjusią žemės ūkio paskirties, gamybos ir gyvybingumo paklausą;

K.  kadangi ateityje tikėtini dideli klimato pokyčiai; kadangi Europai tai reiškia daug sausesnį klimatą pietiniuose jos regionuose, kurie yra labai svarbūs vaisių ir daržovių produkcijos atžvilgiu; tačiau kadangi tikėtina, kad Europos vidurio ir šiaurės platumose žiemos bus švelnesnės, o vasaros daug lietingesnės nei dabar; kadangi labai tikėtina, kad dėl to padaugės gyvūnų ir augalų ligų ir reikės taikyti naujus ūkininkavimo būdus;

L.  kadangi neabejotina, kad Europos žemės ūkis susiduria su milžiniškais iššūkiais, o dėl ekstremalesnių orų sąlygų, pvz., sausrų ir potvynių bei kitų gaivalinių nelaimių, ūkininkai turės prisitaikyti, kad apsaugotų savo produkciją; kadangi ateityje javai nebegalės likti tokie patys, jei norėsime patenkinti augančią maisto paklausą;

M.  kadangi augalų veislių, kurioms reikalingas ilgas vystymosi laikotarpis prieš komercializacijos etapą, teisinės apsaugos trukmė yra nepakankama, kad būtų skatinamos komercinės investicijos į jų mokslinius tyrimus ir plėtrą;

1.  pabrėžia, kad, norint reaguoti į būsimus iššūkius, pvz., būsimus aprūpinimo maistu poreikius ir klimato kaitą, nepaprastai svarbu turėti veiksmingą ir konkurencingą augalų selekcijos pramonę;

2.  pabrėžiant, kad, nepaisant pirminės derlingos dirvos ir įvairovės svarbos užtikrinant agroekosistemos atsparumą, svarbu kurti rūšis, kurios būtų atsparios sąlygoms, su kuriomis, tikėtina, susidurti ateityje, pvz., didesniam kritulių kiekiui ir apskaičiuotam didesniam augalų ligų paplitimui; pažymi, kad taip pat svarbu Europoje išsaugoti ir plėtoti esamą augalų įvairovę, tiek visoje agroekosistemoje, tiek genetinės veislių įvairovės ir absoliutaus skirtingų rūšių ir vietinių augalų veislių skaičiaus požiūriu, nes visa tai reikalinga siekiant užtikrinti, kad galėtume prisitaikyti prie klimato kaitos ir išspręsti jos keliamas problemas;

3.  pažymi, kad reikalingi javai, kurie, pvz., veiksmingai sugertų azotą ir fosforą, būtų atsparesni sausrai ir gausiems krituliams, būtų atsparūs kenkėjams ir temperatūros pokyčiams; pažymi, kad taip pat būtina kurti daugiametes kultūras, t. y. daugiamečius javus; pažymi, kad auginant daugiamečius javus žemė nebūtų kasmet dirbama, todėl toks ūkininkavimas būtų palankesnis aplinkai;

4.  pabrėžia, kad naujai rūšiai sukurti (nuo mokslinių tyrimų etapo iki išvestų sėklų) reikia vidutiniškai 10 metų ir papildomo laiko tai rūšiai išbandyti ir komerciškai išplatinti, todėl jau dabar reikia gerokai skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, kad patenkintume būsimus maisto poreikius ir prisitaikytume prie klimato pokyčių;

5.  pabrėžia, kad, kadangi yra labai mažai galimybių panaudoti naujus žemės plotus ūkininkavimui, būtina sudaryti palankesnes sąlygas kurti naujas javų rūšis, kurias būtų galima pritaikyti prie aplinkos sąlygų ir kurios būtų tinkamos atsižvelgiant į ribotus išteklius, taip pat padėtų įgyvendinti tvarumo tikslus, būtų pakankamai našios ir pakankamai aukštos kokybės, ir pažymi, kad taip pat svarbu tobulinti jau plačiai naudojamas javų rūšis siekiant suteikti lankstumo būsimiems techniniams ir moksliniams pokyčiams kultūrinių augalų sektoriuje;

6.  pažymi, kad nuolatinis specifinių nedideliu mastu naudoti skirtų augalų apsaugos produktų netekimas turi labai didelį poveikį vaisių ir daržovių kokybei ir derliui ir kelia pavojų kai kurių specializuotų javų auginimui; pabrėžia, kad būtina surasti trumpalaikius ir ilgalaikius šių javų auginimo sprendimus;

7.  pažymi, kad naujai kviečių, rapsų ar kitų javų rūšiai sukurti reikia ne mažiau kaip 10 metų, todėl svarbu kurti ir naudoti naujus augalų selekcijos metodus, kurie atitiktų visuomenės ir žemės ūkio poreikius, ir būti atviriems visoms turimoms technologijoms, siekiant patenkinti šiuos poreikius ir padidinti žemės ūkio ir sodininkystės sektorių konkurencingumą; su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Komisijos delsimą įvertinti naujus selekcijos metodus ir ragina Komisiją skubiai paaiškinti šių metodų reglamentavimo statusą;

8.  ragina Komisiją pasinaudoti bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ finansuojant taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriais remiamas naujų ir inovatyvių augalų selekcijos metodų, pvz., pagreitintos selekcijos, vystymas;

9.  pažymi, kad, FAO vertinimu, auginamų javų įvairovė per XX a. sumažėjo 75 proc., o iki iki 2050  m. gali būti prarasta trečdalis dabartinės įvairovės; pabrėžia, kad siekiant pasaulio gyventojams, kurių skaičius didėja, užtikrinti ilgalaikį aprūpinimą maistu ir maisto gamybos sistemų atsparumą, itin svarbu apsaugoti ir išlaikyti Europos biologinį ir genetinį paveldą; todėl mano, kad būtina išsaugoti plačią vietinių ir regioninių rūšių įvairovę ir genetinius augalų išteklius in situ ir ūkiuose, kad būtų galima išsaugoti ir padidinti gerą genetinę ir kultūrinę įvairovę tiek veislių ir rūšių, tiek absoliutaus jų skaičiaus atžvilgiu;

10.  pabrėžia, kad, norint kurti naujas rūšis, būtina turėti kuo daugiau genetinių variacijų; todėl mano, kad verta rimtai susirūpinti dėl spartaus jų mažėjimo;

11.  palankiai vertina vyriausybės, pramonės ir mokslinių tyrimų organizacijų partnerystės plėtrą, pvz., dalyvaujamosios selekcijos srityje, siekiant skatinti mokslinius tyrimus prieš selekciją ir selekcijos metu, taip pat genetinių išteklių apibūdinimą ir išlaikymą; pabrėžia šios partnerystės stiprinimo ir plėtros bei tarptautinių šios srities iniciatyvų naudą ir pažymi, jog reikia užtikrinti, kad šiai partnerystei remti skirtų sistemų struktūra būtų tokia, kad būtų didinamas bendras investicijų poveikis ir suderinamumas;

12.  mano, kad, atsižvelgiant į Europos ateitį, yra būtina dėti rimtas pastangas išsaugoti mūsų genetinį paveldą ir kad ypač svarbu kultivuoti ir išsaugoti vietos ir regionų rūšis, kad būtų išsaugota genetinė ir kultūrinė įvairovė;

13.  pažymi, kad, bandant išsaugoti ir išlaikyti genetinių rūšių įvairovę žemės ūkyje ir augalų selekcijos srityje, įvairiose pasaulio genų saugyklose kaupiamos sėklos ir augalų medžiagos; ypač pažymi, kad Svalbarde yra genų bankas, kuriame saugoma viso pasaulio genetinė medžiaga, ir kad tai yra labai svarbus ir plačių užmojų projektas, kuriuo siekiama apsaugoti genetinę įvairovę ateičiai;

14.  mano, kad svarbu išsaugoti plačią rūšių įvairovę ir genetinius augalų išteklius in situ ir ūkiuose; atkreipia dėmesį, kad šiuo metu viešojo sektoriaus institucijos deda nepakankamai pastangų ir teikia nepakankamai paramos, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasiekti šį tikslą;

15.  pabrėžia, kad šis ir kiti panašūs projektai yra būtini augalų selekcijos, žemės ūkio produkcijos ir aprūpinimo maistu ateityje požiūriu;

16.  pažymi, kad moksliniai tyrimai ir praktika augalų selekcijos srityje yra labai svarbūs žemės ūkio produkcijos ateičiai ir kad ypač svarbus yra darbas plėtojant esamas ir kuriant naujas rūšis, kad būtų užtikrintas aprūpinimas maistu ateityje;

17.  pripažįsta, kad svarbu užtikrinti galimybę naudotis genetiniais ištekliais kaip augalų selekcijos pagrindu; ypač pritaria UPOV konvencijoje įtvirtintam pagrindiniam tarptautinės augalų veislių teisinės apsaugos principui ir pabrėžia, kad augalo veislės teisinės apsaugos savininkas negali kliudyti kitiems naudoti saugomą augalą tolesnėje veislininkystės veikloje ir užkirsti kelią naujų veislių naudojimui; pažymi, kad šis pagrindinis principas taip pat pripažįstamas FAO tarptautinės sutarties dėl augalų genetinių išteklių maistui ir žemės ūkiui 13.2 punkto d punkto ii papunktyje;

18.  supranta, kad naujų pagerintų rūšių kūrimas yra brangus ir jam reikia daug laiko, bet pabrėžia, kad jis yra būtinas siekiant išlaikyti Europos konkurencingumą šioje srityje; siūlo, kad tokios išlaidos galėtų būti kompensuojamos pratęsiant augalų veislių teisinės apsaugos galiojimo trukmę atlikus tinkamą poveikio vertinimą;

19.  reiškia susirūpinimą, kad pasaulio augalų selekcijos rinkoje dominuoja tik kelios didelės tarptautinės įmonės, kurios investuoja tik į ribotą rūšių skaičių, o Europos augalų selekcijos rinka, palyginus su pasauline, išlieka labiau diversifikuota ir didžiąją šio sektoriaus dalį joje sudaro mažosios ir vidutinės įmonės; pabrėžia, kad skatinant sveiką konkurenciją Europos augalų selekcijos rinka turi ir toliau būti tobulinama;

20.  mano, kad didelės pasaulinės augalų selekcijos įmonės įgijo susirūpinimą keliančią įtaką pasaulio žemės ūkiui ir žemės ūkio politikai; pabrėžia, kad svarbūs viešosiomis lėšomis finansuojami nepriklausomi moksliniai tyrimai, vykdomi siekiant patenkinti ilgalaikius visuomenės apsirūpinimo maistu interesus;

21.  taip pat mano, kad didesnės įmonės turėtų geriau išnaudoti savo augalų selekcijos metodus ir jais dalytis, nes tinkamai juos naudojant būtų galima lengviau išspręsti su aplinka, klimatu ir aprūpinimu maistu susijusias problemas;

22.  pažymi, kad MVĮ turi atlikti svarbų vaidmenį sėklų rinkoje ir augalų selekcijos sektoriuje ES, nes jos daug prisideda prie komercinės augalų selekcijos, ir atkreipia dėmesį, kad jos geba mokslinius tyrimus ir žinias paversti naujais komerciniais produktais; pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog augalų selekcija yra sektorius, kuriame vykdoma vis daugiau mokslinių tyrimų ir naudojamos aukštosios technologijos, sąnaudos ir priemonės, reikalingos naujai rūšiai sukurti ir vėliau pateikti ją rinkai ateityje gali tapti kliūtimi mažesnėms įmonėms; mano, kad nustačius tinkamą jų augalų veislių teisinės apsaugos galiojimo laikotarpį ir visapusišką prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų būtų galima gerokai prisidėti prie vienodų sąlygų sukūrimo, ir pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu išlaikyti investicijas į šias bendroves ES;

23.  pabrėžia, kad Europai svarbu atsikovoti ir toliau plėtoti Europos mokslinius tyrimus augalų selekcijos srityje ir augalų selekcijos praktiką;

24.  pabrėžia augalų rūšių įvairovės svarbą Europoje, taip pat pažymi, jog svarbu, kad augalų selekcijos srityje būtų atliekami Europos moksliniai tyrimai, kuriuose pagrindinis dėmesys būtų skiriamas Europos poreikiams, įskaitant augalus, grūdus ir vaisius, pritaikytus vietos ir regionų sąlygoms; pažymi, kad bet kokie pokyčiai šioje srityje padės Europos ūkininkams pagerinti savo gaminamo maisto ir pašarų kiekį ir kokybę;

25.  pabrėžia, kad Europai reikia įvairių veiklos vykdytojų augalų selekcijos sektoriuje ir kad turi būti sudarytos galimybės daugiau įmonių ir mokslinių tyrimų centrų vykdyti mokslinių tyrimų projektus ir dirbti augalų selekcijos sektoriuje;

26.  mano, kad, norint tęsti esamus mokslinius tyrimus augalų selekcijos srityje, reikalinga ilgalaikė finansinė parama ir kad augalų selekcijos mokslinių tyrimų projektams netinka trumpalaikė finansinė parama, nes naujai rūšiai sukurti reikia vidutiniškai 10 metų;

27.  pabrėžia, kad, vykdant bendrą žemės ūkio politiką, ES tenka pareiga įveikti būsimus žemės ūkio ir augalų selekcijos iššūkius Europoje; mano, kad ES turėtų imtis vadovaujančio vaidmens kuriant tvarius augalų selekcijos metodus ir skatinant mokslinius tyrimus ir praktiką žemės ūkio ir augalų selekcijos srityje;

28.  pabrėžia, kad pagrindinius ES vykstančius mokslinius tyrimus augalų selekcijos srityje turėtų finansuoti ES ir jos valstybės narės; nemano, kad mažosios ir vidutinės augalų selekcijos įmonės Europos Sąjungoje sugebėtų daug mokslinių tyrimų finansuoti pačios ir kartu galėtų išlikti konkurencingos;

29.  ragina Komisiją skirti finansinių išteklių ir mokslinių tyrimų programose bei kitose tinkamose politikos priemonėse sukurti darnią augalų selekcijos mokslinių tyrimų ir praktikos struktūrą, kad būtų galima išsaugoti ir plėtoti Europos augalų įvairovę; mano, kad ypač svarbu, jog mokslinių tyrimų projektams būtų skiriama pakankamai laiko ir lėšų rezultatams pasiekti; pažymi, kad taip pat labai svarbu, jog augalų selekcijos įmonės galėtų neribojamai naudotis mokslinių tyrimų rezultatais ir kad būtų įvairių mokslinių tyrimų projektų, kad nesėkmės atveju poveikis būtų mažesnis;

30.  pabrėžia, kad nuolat reikės aukštos kvalifikacijos darbuotojų siekiant patenkinti būsimą mokslinių tyrimų poreikį augalų selekcijos srityje ir kad mokslo apie augalus ir augalų selekciją sklaida turėtų būti toliau skatinama mokyklose ir universitetuose, taip pat plačiojoje visuomenėje; ypač atkreipia dėmesį į 2013 m. gegužės 18 d. vykusios „Žavėjimosi augalais dienos“ (angl. Fascination of Plants Day) sėkmę;

31.  pabrėžia, kad galutinis augalų selekciją reglamentuojančių teisės aktų tikslas turėtų būti sudaryti palankesnes sąlygas taikyti augalų selekcijos metodus ir mokslinius tyrimus žemės ūkio ir augalų selekcijos srityje; mano, kad juos taikant turėtų būti sukurti tokie produktai, kurie būtų geriau pritaikyti vietos klimato ir geografinėms sąlygoms ir tai galiausiai lemtų gausų derlių, taip pat būtų saugūs žmonių sveikatos ir aplinkos požiūriu;

32.  pažymi, kad pagal dabartinius metodika pagrįstus augalų selekcijos teisės aktus yra sudėtinga vėliau nustatyti, koks metodas buvo naudotas augalų selekcijos metu, ir tai įrodo, jog dėl metodika pagrįstų teisės aktų kyla sunkumų;

33.  ragina Komisiją, atsižvelgiant į minėtuosius Europos ir pasaulio augalų selekcijos sektoriaus iššūkius ir dabartinę padėtį, išsamiai ištirti ir išanalizuoti padėtį bei pasiūlyti veiksmingas ir praktiškas priemones, kuriomis būtų galima įveikti milžiniškus Europos selekcininkams ir ūkininkams kylančius iššūkius;

34.  ragina Komisiją parengti išsamią strategiją dėl žemės ūkio žaliavų, visų pirma augalų selekcijos atžvilgiu; primygtinai ragina Komisiją parengti politikos programą, pagal kurią žemės ūkio žaliavų sektorius būtų remiamas kaip viena iš pagrindinių žemės ūkio našumo ir tvarumo didinimo sričių;

35.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) http://www.regjeringen.no/en/dep/lmd/campain/svalbard-global-seed-vault.html?id=462220. (2) OL L 268, 2003 10 18, p. 1. (3) OL L 193, 2002 7 20, p. 1. (4) OL L 193, 2002 7 20, p. 33. (5) OL L 268, 2003 10 18, p. 24. (6) OL L 227, 1994 9 1, p. 1.