Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/0120A(NLE)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0093/2014

Pateikti tekstai :

A7-0093/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 26/02/2014 - 7.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0141

Priimti tekstai
PDF 248kWORD 102k
Trečiadienis, 2014 m. vasario 26 d. - Strasbūras
EB ir Indonezijos pagrindų susitarimas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus
P7_TA(2014)0141A7-0093/2014

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus, sudarymo projekto (11250/2013 – C7-0351/2013 – 2013/0120A(NLE))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11250/2013),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimo dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo projektą (14032/2009),

–  atsižvelgdamas į 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Indonezijos, Malaizijos, Filipinų, Singapūro bei Tailando (Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) narių) bendradarbiavimo susitarimą(1) ir vėlesnius prisijungimo protokolus,

–  atsižvelgdamas į savo 2002 m. rugsėjo 5 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato „Europa ir Azija: strateginis glaudesnės partnerystės pagrindas“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. birželio 5 d. rezoliuciją dėl padėties Indonezijoje, ypač Ačeho provincijoje(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2003 m. lapkričio 20 d. rezoliuciją dėl Ačeho(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. sausio 13 d. rezoliuciją dėl neseniai Indijos vandenyno regione įvykusios cunamio katastrofos(5),

–  atsižvelgdamas į Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos derybas dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo, kurias 2004 m. lapkričio 25 d. įgaliojo pradėti Taryba ir kurios baigtos 2007 m. birželio mėn., o susitarimai pasirašyti 2009 m. lapkričio 9 d.,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. pasirašytą Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos Vyriausybės susitarimą dėl oro susisiekimo paslaugų tam tikrų aspektų(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl Indonezijos, įskaitant išpuolius prieš mažumų atstovus(7),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl ES užsienio politikos dėl Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos (BRICS) ir kitų besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių: tikslai ir strategijos(8),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Tarybos sprendimą 2012/308/BUSP dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Draugystės ir bendradarbiavimo Pietryčių Azijoje sutarties(9),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misijų ataskaitas dėl 2004 m. balandžio 5 d. ir 2004 m. rugsėjo 20 d. rinkimų Indonezijoje, 1999 m. rugpjūčio 30 d., 2001 m. rugpjūčio 30 d., 2007 m. balandžio 9 d., 2007 m. birželio 30 d. ir 2012 m. liepos 7 d. rinkimų Rytų Timore bei 2006 m. gruodžio 11 d. rinkimų Ačeho provincijoje,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 27 d. Džakartos pareiškimą dėl kovos su korupcija agentūrų principų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91, 100 straipsnius, 191 straipsnio 4 dalį, 207 ir 209straipsnius kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A7-0093/2014),

A.  kadangi Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos (toliau – Indonezija) santykiai turi būti reglamentuojami pagal minėtą pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo (toliau – PBS);

B.  kadangi PBS yra pirmasis tokio pobūdžio Europos Sąjungos ir Indonezijos susitarimas ir juo siekiama stiprinti abiem šalims svarbų politinį, ekonominį bei sektorinį bendradarbiavimą, taip pat toliau stiprinti dvišalį ir regioninį bendradarbiavimą sprendžiant visuotines problemas;

C.  kadangi PBS kaip esminiai elementai patvirtinamos vertybės, nustatytos Jungtinių Tautų Chartijoje, Jungtinių Tautų visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kitose tarptautinėse sutartyse, taikomose abiem šalims, bei jų įsipareigojimas demokratijos, gero valdymo ir teisinės valstybės principams, taip pat nuostatos dėl bendradarbiavimo tokiose srityse kaip žmogaus teisės, prekyba ir investicijos, energetika, turizmas, transportas ir infrastruktūra, jūrų apsauga ir žuvininkystė, pramonės politika ir mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), duomenų apsauga ir intelektinės nuosavybės teisės bei kova su masinio naikinimo ginklų platinimu ir organizuotu nusikalstamumu, korupcija, pinigų plovimu, terorizmu ir teroristų finansavimu sukūrimo ar stiprinimo;

D.  kadangi Indonezija yra ketvirta pagal gyventojų skaičių valstybė pasaulyje, trečioji pagal dydį demokratinė valstybė, didžiausia šalis, kurioje daugumą sudaro musulmonai ir gyvena milijonai kitokio tikėjimo žmonių, taip pat nevienalytė visuomenė, turinti daugiau kaip 240 mln. įvairių etninių grupių įvairiomis kalbomis kalbančių ir skirtingoms kultūroms priklausančių piliečių, iš kurių 40 proc. yra jaunesni nei 25 metų; ši šalis strategiškai išsidėsčiusi daugiau kaip 17 000 salų, išsibarsčiusių per 5 400 kilometrų iš rytų į vakarus Indijos ir Ramiajame vandenynuose;

1.  prašo Tarybos atsižvelgti į šias rekomendacijas:

   a) palankiai vertina PBS kaip pirmąjį tokio pobūdžio susitarimą tarp ES ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos narių; mano, kad šiuo susitarimu atsižvelgiama į vis didesnę svarbą įgaunančius ES ir Indonezijos ryšius ir juo pradedamas naujas dvišalių santykių, pagrįstų tokiais bendrais principais, kaip demokratija, teisinė valstybė ir žmogaus teisės, lygybė, tarpusavio pagarba ir abipusė nauda, etapas;
   b) pabrėžia po 33 metų autoritarinio karinio valdymo jau 15 metų trunkantį Indonezijos demokratinio, politinio, socialinio ir ekonominio persitvarkymo procesą; pažymi, kad Indonezijoje sparčiai vyksta urbanizacija, šalyje greitai auga vidurinė klasė (daugiau nei 70 mln.), joje gausu gamtos išteklių, jos didžiausia Pietryčių Azijoje ekonomika (per pastaruosius dvejus metus šalies BVP padidėjo daugiau kaip 6 proc.), pusė pasaulio prekybos srautų eina per jos šiaurinę jūrų sieną ir vis labiau stiprėja diplomatinis Indonezijos vaidmuo regioniniuose ir pasauliniuose forumuose, pvz., JT, PPO, Indijos vandenyno šalių komisijoje (IOC), Didžiojo dvidešimtuko grupėje (G20) ir ASEAN, Indonezija yra pastarosios organizacijos įkūrėja ir didžiausia narė, taip pat pripažįsta svarbų Indonezijos vaidmenį platesniame regione;
   c) giria Indonezijos padarytą pažangą kuriant demokratinę valdymo sistemą ir jos pliuralistinės visuomenės demonstruojamą atsidavimą demokratijos vertybėms, parodytą per laisvus ir teisingus rinkimus, žiniasklaidos laisvę, pilietinės visuomenės aktyvumą, ekonominį atsparumą ir skurdo mažinimą, švietimo srityje ir pagal kitus Tūkstantmečio vystymosi tikslų (TVT) rodiklius, puoselėjant gerus santykius su kaimyninėmis šalimis ir remiant demokratiją ir žmogaus teises; tačiau pažymi, kad vis dar iškyla didelių problemų teisinės valstybės ir žmogaus teisių apsaugos srityse, visų pirma užtikrinant žmogaus teisių pažeidėjų, įskaitant kariškius, ir mažumų, pvz., religinių ir etninių grupių, tam tikrai lyčiai priklausančių asmenų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų, teises pažeidžiančių asmenų atsakomybę, taip pat problemų, susijusių su kova su korupcija; pabrėžia, kad šie iššūkiai gali būti sprendžiami pasitelkus tarptautinį bendradarbiavimą, visų pirma pagal PBS;
   d) atkreipia dėmesį į sparčiai besiplečiančius ES ir Indonezijos prekybos ir kitų ekonomikos sričių ryšius, turint omenyje verslo galimybes, kurias siūlo vis didesnes užsienio ir vidaus investicijas pritraukusi šalies ekonomika; rekomenduoja, kad, norint išlaisvinti visą Indonezijos ekonominį potencialą ir skatinti tvarų augimą, darbo vietų kūrimą ir skurdo mažinimą ES valstybėse narėse ir Indonezijoje, bendradarbiaujant pagal BPS nuostatas, susijusias su prekyba ir investicijomis, mokesčiais ir muitais, ekonominės politikos dialogu, aplinka, pramonės politika ir MVĮ bei transportu, reikėtų siekti šalyje geresnės infrastruktūros bei susisiekimo galimybių ir pagerintos reglamentavimo sistemos;
   e) pabrėžia, kad PBS siekiama toliau stiprinti ES ir Indonezijos santykius, papildant egzistuojančias bendradarbiavimo priemones ir bendradarbiauti sprendžiant visuotines problemas, remiantis bendrais lygybės, tarpusavio pagarbos, abipusės naudos, demokratijos, aktyvaus pilietinės visuomenės dalyvavimo, teisinės valstybės, gero valdymo ir pagarbos žmogaus teisėms principais, plėtojant politinį ir ekonominį bendradarbiavimą prekybos, investicijų, pramonės politikos ir MVĮ, aplinkos apsaugos, klimato kaitos, energijos išteklių, mokslo ir technologijų, intelektinės nuosavybės teisių srityse, taip pat turizmo, švietimo ir kultūros, migracijos bei kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, prekyba narkotikais, korupcija, organizuotu nusikalstamumu ir prekyba žmonėmis srityse;
   f) mano, kad Indonezijos ir ES santykiai turėtų būti pripažinti strateginiais ir turėtų būti reguliariai rengiami aukščiausiojo lygio susitikimai dvišaliams ir pasauliniams įvykiams aptarti; rekomenduoja, kad reguliariai būtų rengiami aukšto lygio, t. y. Europos Komisijos Pirmininko, Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo bei Europos Parlamento narių, vizitai į Indoneziją ir kad, siekiant intensyvesnių žmonių tarpusavio ryšių ir pilietinės visuomenės mainų, būtų abipusiškai palengvintas vizų režimo klausimo ir tarptautinių pilietinės visuomenės organizacijų prieigos klausimo sprendimas; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina Jungtinio komiteto sukūrimą pagal PBS 41 straipsnį, kuris bent kas dvejus metus susitiks Indonezijoje arba Briuselyje;
   g) primygtinai ragina ES ir Indoneziją pasinaudoti visomis PBS suteikiamomis galimybėmis, kad būtų pasiekta ilgalaikė geostrateginė nauda sprendžiant pasaulines saugumo problemas dvišaliuose, regioniniuose ir pasauliniuose daugiašaliuose forumuose, pvz., kova su klimato kaita ir masinio naikinimo ginklų platinimu, terorizmu, korupcija, organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais, pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, bendradarbiavimas duomenų apsaugos srityse, taip pat tolesnis bendradarbiavimas kitose srityse, kurios nėra aiškiai įtrauktos į PBS, pvz., pasirengimo nelaimėms ir reagavimo į jas, konfliktų sprendimo, šaulių ir lengvųjų ginklų bei laivybos saugumo, įskaitant piratavimą, srityse;
   h) palankiai vertina tai, kad 2006 m. Indonezija ratifikavo Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, taip pat tai, kad neseniai ratifikuoti įvairūs JT žmogaus teisių srities dokumentai, susiję su darbuotojais migrantais, neįgaliaisiais, vaikų dalyvavimu ginkluotuose konfliktuose ir prekyba vaikais, vaikų prostitucija ir vaikų pornografija; tikisi, kad bus vykdomos institucinės ir teisės reformos, kad būtų užtikrintas šių dokumentų nuostatų laikymasis;
   i) labai vertina taikos susitarimą ir pasiektą ekonominį vystymąsi Ačehe per pastaruosius aštuonerius metus ir tikisi, kad gali būti pasiekta dar didesnė pažanga sprendžiant provincijos ir jos gyventojų skurdo panaikinimo problemą;
   j) palankiai vertina Indonezijos valdžios institucijų pastangas kovojant su korupcija, taip pat Korupcijos panaikinimo komisijos (KPK) veiklą; vis dėlto yra susirūpinęs, kad korupcija vis dar yra rimta problema ir didelė kliūtis vystymuisi, nors 2006 m. Indonezija ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, todėl primygtinai ragina imtis tolesnių veiksmų pagal PBS 35 straipsnį ir dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais kovos su korupcija srityje, įskaitant turto, paslėpto ES valstybėse narėse arba kurioje nors kitoje jurisdikcijoje, susigrąžinimą, taip pat kovos su ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais srityse;
   k) ragina ES valstybes nares išplėsti savitarpio teisinę pagalbą palaikant ryšius su Indonezija kovos su korupcija srityje ir bendradarbiauti su Indonezija siekiant, kad joje negalėtų saugiai veikti subjektai, įsitraukę į korupciją ir vykdantys žmogaus teisių pažeidimus;
   l) atkreipia dėmesį į Indonezijos įstatymo Nr. 34/2004 ir 2009 m. ministrų nutarimo Nr. 22, kuriuose nustatyta, kad visas karines verslo sritis ir ekonominę veiklą privalo perimti Indonezijos vyriausybė, svarbą; pabrėžia itin svarbų šio įstatymo ir nutarimo laikymosi poveikį demokratinei atskaitomybei kovojant su korupcija ir užtikrinant žmogaus teisių apsaugą;
   m) pripažįsta Indonezijos atliktą vaidmenį vadovaujant Balio forumo žmogaus teisių klausimais procesui regioniniu lygmeniu; vis dėlto yra susirūpinęs dėl įstatymo Nr. 8/1985 ir naujo įstatymo dėl masinių organizacijų Nr. 17/2013 (kuriuo pakeičiamas ankstesnis įstatymas dėl asociacijų Nr. 8/1985) ir dėl pilietinių organizacijų (ORMAS įstatymo) neatitikimo, kuris, nepaisant skelbiamo tikslo užtikrinti toleranciją ir užkirsti kelią smurtui prieš visuomenės grupes, jei nebus persvarstytas siekiant suderinti jį su tarptautiniais žmogaus teisių standartais, kelia pavojų, kad bus nustatyti bereikalingi ir kartais apsunkinantys administraciniai, teisiniai ir finansiniai apribojimai nevyriausybinių organizacijų veiklai ir dėl to labai sumažinti pilietinės visuomenės pajėgumai veikti Indonezijoje, taip pat bus apribotos asociacijų, žodžio, susirinkimų ir minties, sąžinės ir religijos laisvės; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmetinis ES ir Indonezijos dialogas žmogaus teisių klausimais yra tinkama platforma, kuria pasinaudojant galima spręsti tokius susirūpinimą keliančius klausimus;
   n) pabrėžia, kad Indonezijoje veikiančios nacionalinės ir užsienio įmonės savo veiklą turi vykdyti laikydamosi įmonių socialinės atsakomybės principų; palankiai vertina vyriausybės nutarimą Nr. GR 47/2012 dėl ribotos atsakomybės bendrovių socialinės atsakomybės ir atsakomybės už aplinką, kuris taikomas apskritai Indonezijos bendrovėms ir kuriuo teikiamos paskatos ir numatomos sankcijos; tačiau pabrėžia, kad būtina kurti pajėgumus įgyvendinti JT verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus; ragina ES pasinaudojant PBS teikti būtiną techninę paramą, o Indoneziją – parengti savo nacionalinį JT pagrindinių principų įgyvendinimo planą; palankiai vertina tai, kad Indonezija 2012 m. lapkričio mėn. surengė tarptautinį susitikimą, kuriam vadovavo jos Korupcijos panaikinimo komisija kartu su Jungtinių Tautų vystymosi programos atstovais ir Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuru ir kuriame buvo diskutuojama kovos su korupcija agentūrų principų tema;
   o) apgailestaudamas pažymi, kad didesnis dėmesys islamo mokymui viešojo švietimo sistemoje, prieštaraujantis religinio, etninio ir kultūrinio pliuralizmo ir įvairovės akcentavimui, kuris įtvirtintas Indonezijos šūkyje „Bhineka Tunggal Ika“ (angl. vienybė įvairovėje), taip pat paplitusi nuomonė, kad valdžios institucijoms trūksta ryžto spręsti religinio ekstremizmo problemas, laikoma viena iš atvejų, susijusių su sektantų smurtu ir asmenų, priklausančių religinėms ir etninėms mažumoms, diskriminacija, padažnėjimo priežastimi; išlieka susirūpinęs dėl etninėms mažumoms priklausančių asmenų, moterų ir lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir interseksualių asmenų diskriminacijos, priekabiavimo prie jų arba smurto prieš juos, kuris kartais vykdomas remiantis įvairiomis taisyklėmis ir reglamentais, susijusiais su pornografija, šventvagyste arba religinių mažumų veikla;
   p) reiškia susirūpinimą dėl smurto prieš religines mažumas, kuris atsispindi išpuoliuose prieš achmaditus ir musulmonus šiitus, ir dėl bažnyčių kai kuriose šalies dalyse uždarymo, taip pat dėl diskriminacinių reglamentų ir valstybės veiksmų prieš asmenis, nepriklausančius vienai iš šešių pripažįstamų religijų, civilinio santuokų ir gimimų registravimo srityje arba išduodant tapatybės korteles; primygtinai ragina Indonezijos valdžios institucijas užtikrinti praktinį Konstitucijoje numatytos religijos laisvės įgyvendinimą ir toliau skatinti religinę toleranciją; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmetinis ES ir Indonezijos dialogas žmogaus teisių klausimais ir PBS 39 straipsnis dėl valstybės ir viešojo administravimo modernizavimo suteikia tinkamą tokių susirūpinimą keliančių klausimų sprendimo platformą;
   q) primena, kad mirties bausmės panaikinimas yra pagrindinis Sąjungos žmogaus teisių politikos tikslas; ragina Indonezijos valdžios institucijas svarstyti mirties bausmės panaikinimo klausimą arba bent jau paskelbti moratoriumą jos taikymui; atsižvelgdamas į tai mano, kad kasmetinis ES ir Indonezijos dialogas žmogaus teisių klausimais yra tinkama platforma, kuria pasinaudojant galima spręsti tokius susirūpinimą keliančius klausimus; be to, primygtinai ragina ES glaudžiau bendradarbiauti su Indonezijos pilietine visuomene, kad taip būtų skatinama pagarba žmogaus teisėms, teisinės valstybės principo laikymasis ir kova su korupcija, taip pat remiamas mirties bausmės panaikinimas;
   r) išlieka labai susirūpinęs dėl kankinimų ir kitų žmogaus teisių pažeidimų, kurie vykdomi prieš civilius gyventojus Papua ir Vakarų Papua, kur, remiantis apskaičiavimais, per pastaruosius 50 metų buvo nužudyta daugiau kaip 100 000 žmonių; palankiai vertina naujausią Papua gubernatoriaus pranešimą apie galimybę pirmą kartą po daugelio metų į Papua patekti užsienio žurnalistams ir veikti NVO; ragina ES pasiūlyti pagalbą Indonezijos valdžios institucijoms, kaip anksčiau buvo padaryta Ačeho atveju, plėtojant visapusį požiūrį, kuris padėtų pagerinti padėtį Papua; išlieka susirūpinęs dėl saugumo pajėgų ir nepriklausomybės siekiančių grupių susidūrimų ir dėl nerimą keliančių pranešimų apie žmogaus teisių pažeidimus, kurie priskiriami saugumo pajėgoms, taip pat pažangos švietimo, sveikatos priežiūros ir galimybių įsidarbinti bei galimybių naudotis žodžio ir susirinkimų laisve srityse, kurios labai svarbios Papua gyventojams, taip pat aplinkos, gamtos išteklių ir jų kultūrinio tapatumo apsaugos srityse, trūkumo; primygtinai ragina Indonezijos valdžios institucijas leisti į teritoriją patekti nepriklausomiems ES stebėtojams;
   s) giria Indonezijos vyriausybės pastangas sudaryti galimybes Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biurui veikti šalyje ir teikti pagalbą sprendžiant prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių klausimus; pažymi viešų politinių diskusijų svarbą siekiant didinti visuomenės paramą prieglobsčio prašytojams ir pabėgėliams; be to, siūlo, kad Indonezija ir ES visapusiškai įgyvendintų PBS 34 straipsnį siekdamos bendradarbiauti sprendžiant migracijos klausimus, įskaitant teisėtos ir neteisėtos migracijos, kontrabandos ir prekybos žmonėmis klausimus;
   t) primygtinai ragina ES ir Indoneziją glaudžiai bendradarbiauti pagal PBS 4 straipsnį dėl teisinio bendradarbiavimo siekiant, kad Indonezija baigtų ratifikuoti 1948 m. JT konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;
   u) palankiai vertina tęsiamą dialogą žmogaus teisių klausimais, kurį ES ir Indonezija užmezgė 2010 m., ir ragina, kad pilietinė visuomenė aktyviau dalyvautų dialoge ir prisidėtų prie jo bei įgyvendinant Nacionalinį veiksmų planą žmogaus teisių srityje;
   v) palankiai vertina 2006, 2008 ir 2010 m. reglamentus, kuriais uždraudžiamas moterų lyties organų žalojimas; pripažįsta Indonezijos valdžios institucijų dedamas pastangas, įskaitant Konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir JT vaiko teisių konvencijos ratifikavimą, taip pat Nacionalinės komisijos dėl smurto prieš moteris (indon. Komnas Perempuan) ir vietos pilietinės visuomenės atliktą darbą siekiant skleisti informaciją apie moterų lyties organų žalojimo pavojus; pažymi, kad, nepaisant šių pastangų ir JT rezoliucijos dėl moterų lyties organų žalojimo uždraudimo priėmimo, ši tradicija vis dar gyva kai kuriose Indonezijos dalyse; atsižvelgdamas į tai rekomenduoja, kad ES ir Indonezija glaudžiai bendradarbiautų pagal PBS 31 straipsnį dėl sveikatos ir pasinaudotų dialogu žmogaus teisių klausimais siekdamos keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kad būtų panaikintas lyties organų žalojimas ir sumažintas tokių procedūrų keliamas pavojus jaunų mergaičių ir moterų sveikatai; ragina Indoneziją dėti dvigubai daugiau pastangų panaikinti šią sunkią smurto dėl lyties prieš mergaites ir moteris apraišką, kuri yra grubus jų žmogaus teisių pažeidimas;
   w) gerai vertina Indonezijos padarytą pažangą vykdant jos Nacionalinį veiksmų planą dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir šalies teisės aktus, skirtus kovai su vaikų išnaudojimu;
   x) pripažįsta svarbų vaidmenį, kurį atlieka darbuotojų judėjimai palaikant dialogą su vyriausybe ir kitais suinteresuotaisiais subjektais ir derantis su jais bei siekiant skatinti tinkamas darbo sąlygas ir socialinės apsaugos teises Indonezijoje; rekomenduoja, kad bendradarbiaujant pagal PBS nuostatas dėl žmogaus teisių apsaugos ir nediskriminavimo turėtų būti sprendžiami klausimai, susiję su lyčių lygybe darbo vietoje, ir vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumo klausimas; ypač pabrėžia konkrečių veiksmų, kuriais užtikrinama, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos tarptautinės pagrindinės darbo normos, atsižvelgiant į tai, kad dirbančios moterys vis dar patiria išnaudojimą bei diskriminaciją, nes turi dirbti viršvalandžius, joms nepakankamai mokama ir vadovybė prie jų priekabiauja, svarbą;
   y) pabrėžia, kad per pastaruosius šešerius metus ES eksporto į Indoneziją apimtis padvigubėjo – 2012 m. jo vertė sudarė 9,6 mlrd. eurų; pažymi, kad dvišalės prekybos apimties vertė buvo tik 25 mlrd. EUR, Indonezija yra 29-ta pagal dydį ES prekybos partnerė ir tarp ES prekybos partnerių regione užima tik ketvirtą vietą, nors Indonezijos BVP sudaro 40 proc. ASEAN BVP ir jos gyventojų skaičius siekia 40 proc. ASEAN gyventojų skaičiaus; vis dėlto pažymi, kad ES investicijos Indonezijoje yra sparčiai augančios – pagal tiesiogines užsienio investicijas užima antrą vietą po Singapūro, be to, 1 000 ES įmonių šalyje investavo daugiau kaip 1 000 mlrd. EUR ir įdarbino 1,1 mln. indoneziečių;
   z) ragina Indoneziją ir ES apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo papildant bendradarbiavimą, kurio siekiama pagal PBS, siekiant palaipsniui pašalinti pagrindines kliūtis prekybai, taip pat stiprinti konsultacijas atitikties PPO taisyklėms klausimais, skatinti taikyti tarptautinius standartus dėl techninių prekybos kliūčių, gerinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, didinti prekybos taisyklių skaidrumą, plėtoti muitinių bendradarbiavimą ir skatinti nediskriminacinę investavimo tvarką ir taip toliau didinti prekybos prekėmis ir paslaugomis, investicijų bei viešųjų pirkimų apimtį;
   aa) pripažįsta Indonezijos pastangas kaip partnerei bendradarbiauti su ES siekiant panaikinti prekybą neteisėtai paruošta mediena ir medienos produktais; atkreipia dėmesį į 2013 m. rugsėjo mėn. ES ir Indonezijos pasirašytą savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena (FLEGT); pažymi, kad per pirmąjį 2013 m. ketvirtį Indonezijos medienos produktų eksportas į ES išaugo 114 proc.; laukia FLEGT licencijų, kuriomis patvirtinamas medienos ir medienos produktų teisėtumas, išdavimo Indonezijos medienai ir medienos produktams, importuojamiems į ES, kai tik abi pusės bus įsitikinusios, kad Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistema (MTUS) yra pakankamai gera; taip pat tikisi, kad bendrais reguliariais vertinimais bus išnagrinėtos susijusių subjektų galimybės įgyvendinti savanoriškos partnerystės susitarimą dėl FLEGT;
   ab) pripažįsta Indonezijos ir ES pagrindinį vaidmenį kovojant su klimato kaita, atsižvelgiant į jų geopolitinę ir ekonominę svarbą, teritorijos dydį bei gyventojų skaičių, palankiai vertina aktyvesnį Indonezijos vaidmenį tarptautinėse derybose klimato kaitos klausimu; giria Indonezijos 2009 m. paskelbtus plataus užmojo planus sumažinti teršalų išmetimo didėjimą ir jos prašymą suteikti tarptautinę paramą, kad šalis galėtų dar labiau sumažinti teršalų išmetimą; pažymi, kad Indonezijoje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio priežastis visų pirma yra miškų naikinimas ir žemės naudojimo paskirties keitimas, tačiau manoma, kad iki 2027 m. augantis energetikos sektorius pralenks miškininkystę; taigi ragina PBS šalis nedelsiant nustatyti institucionalizuotą dvišalio bendradarbiavimo mechanizmą pagal PBS 23 straipsnį dėl energetikos, kuris galėtų būti sukurtas remiantis JK Indonezijai skirto klimato kaitos skyriaus, kuris buvo įsteigtas 2011 m., pavyzdžiu, siekiant įvairinti energijos tiekimo būdus vystant naujas ir atsinaujinančias energijos formas ir jų perdavimo infrastruktūras, kad atsinaujinančios energijos šaltinius būtų galima sujungti su paklausos centrais ir energija būtų panaudojama racionaliai, taip siekiant kovoti su klimato kaita ir skatinti tvarų vystymąsi;
   ac) išreiškia rimtą susirūpinimą dėl didėjančios alyvpalmių aliejaus paklausos poveikio miškų naikinimui Indonezijoje, kuri yra didžiausia alyvpalmių aliejaus gamintoja ir vartotoja pasaulyje; palankiai vertina moratoriumą naujo miško kirtimui, dėl kurio vyriausybė sprendimą priėmė 2011 m., bet primygtinai ragina imtis priemonių, kad būtų pašalinta daugelis trūkumų, kurie iki šiol labai mažino jo poveikį;
   ad) palankiai vertina susitarimą dėl aviacijos, kurį ES ir Indonezija pasirašė 2011 m. ir kuriuo panaikinami apribojimai dėl pilietybės dvišalio oro paslaugų teikimo srityje; šiuo susitarimu apskritai stiprinamas ES ir Indonezijos bendradarbiavimas; rekomenduoja imtis tolesnių priemonių pagal PBS 34 straipsnį dėl transporto, visų pirma sukurti glaudų dialogą jūrų ir sausumos transporto srityje siekiant pagerinti infrastruktūrą Indonezijos salyne, taip pat priemonių, kad būtų visapusiškai laikomasi tarptautinių transporto saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartų;
   ae) išreiškia didelį susirūpinimą dėl kasmet pasikartojančių miškų gaisrų, kurių priežastis visų pirma yra alyvpalmių aliejaus plantacijos, medienos ruošos įmonės ir ūkininkai, nes siekiama atlaisvinti žemę plantacijoms; šie gaisrai prisideda prie visuotinio atšilimo, todėl Indonezija yra viena iš didžiausią šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį išmetančių šalių; palankiai vertina Indonezijos vyriausybės pažadą kitų metų pradžioje ratifikuoti ASEAN susitarimą dėl kovos su tarpvalstybine oro tarša ir primygtinai ragina valdžios institucijas skubiai imtis veiksmingesnių prevencinių priemonių;
   af) pažymi, kad turizmas yra vienas iš svarbiausių Indonezijos ekonomikos sektorių; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad PBS 17 straipsniu suteikiama puiki galimybė keistis informacija ir nustatyti geriausią praktiką, kaip kuo labiau padidinti Indonezijos gamtos ir kultūrinio paveldo potencialą ir sušvelninti neigiamą poveikį, pvz., taršą arba žalą jūrų ekosistemoms, siekiant sukurti tvarius turizmo modelius ir padidinti teigiamą turizmo įnašą, atsižvelgiant į vietos bendruomenės interesus;
   ag) pažymi, kad Indonezijos ir ES žmonių tarpusavio ryšiai buvo palaikomi vykdant programą „Erasmus Mundus II“, pagal kurią 2008–2010 m. buvo skirta 200 stipendijų; pažymi, kad Europos Komisija planuoja surengti praktinius mokymus ir seminarus siekdama padidinti Indonezijos MVĮ supratimą ir žinias apie tarptautinius standartus ir kokybės reikalavimus; vis dėlto primygtinai ragina toliau stiprinti studentų ir akademinių darbuotojų mainus ir parengti nuolatinių mokymų sistemas pagal PBS 25 straipsnį dėl kultūros ir švietimo, taip pat keistis geriausios praktikos pavyzdžiais ir žiniomis turizmo, verslumo ir kalbų srityse; atsižvelgdamas į tai taip pat ragina Indoneziją ir ES apsvarstyti galimybę pradėti derybas dėl vizų režimo supaprastinimo priemonių siekiant sustiprinti žmonių tarpusavio ryšius;
   ah) pažymi, kad 2007–2013 m. ES Indonezijai skyrė apie 400 mln. EUR paramos vystymuisi; pripažįsta, kad nuo 2014 m. Indonezija jau nebeatitiks orientacinės daugiametės programos (angl. MIP) kriterijų, nes bus pasiekusi mažesnes nei vidutines pajamas gaunančių šalių statusą, nors jai ir toliau taikoma ES bendroji lengvatų sistema (BLS); todėl primygtinai ragina Indoneziją ir toliau vykdyti politiką, kuriai anksčiau buvo teikiama pirmenybė pagal MIP ir kuri buvo pagal ją finansuojama, pvz., švietimo, prekybos ir investicijų, teisėsaugos, teisingumo, bendro pajėgumų kūrimo ir klimato kaitos srityse; mano, kad dvišalis bendradarbiavimas pagal PBS kartu su Europos investicijų banko finansavimu ir visi būsimi ekonominės partnerystės susitarimai atliks itin svarbų vaidmenį toliau numatant tokius prioritetus Indonezijoje;
   ai) siūlo, kad Indonezija ir ES nustatytų bendradarbiavimo sritis pagal PBS nuostatas, kad būtų galima geriau įgyvendinti ir valdyti Indonezijos ekonomikos srities pagrindinį planą (MP3EI) keičiantis žiniomis ir geriausia praktika viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės klausimu, ir kad, laikantis Indonezijos ir kai kurių ES valstybių narių įsipareigojimų G20, abi šalys glaudžiai bendradarbiautų kovojant su pelno perkėlimu, mokesčių vengimu ir sukuriant automatinio keitimosi su mokesčiais susijusia informacija sistemą;
   aj) primygtinai ragina ES įgyvendinant PBS remti Indonezijos pastangas modernizuoti viešąjį administravimą, ypač kuriant politikos rengimo ir įgyvendinimo pajėgumus ir stiprinant teismines bei teisėsaugos institucijas;
   ak) ragina ES ir Indoneziją bendradarbiauti įgyvendinant Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES) ir išsaugoti ir tvariai valdyti gamtos išteklius ir saugoti biologinę įvairovę, visų pirma miškų, jūrų ir žuvininkystės išteklius; išreiškia susirūpinimą dėl padidėjusio privačiojo sektoriaus vykdomo miškų naikinimo siekiant kurti alyvpalmių ir kaučiukmedžių plantacijas, taip darant žalą monokultūrai;
   al) palankiai vertina tai, kad Indonezija ratifikavo Jungtinių Tautų jūrų teisės konvenciją, ir ragina ES teikti paramą vykdant institucines ir kitas reformas, kurios būtinos siekiant užtikrinti, kad konvencijos būtų laikomasi, ir didinti laivybos saugumą regione;
   am) palankiai vertina PBS, kuriuo parodoma didėjanti ES ir Indonezijos ryšių svarba ir pradedamas naujas dvišalių santykių etapas stiprinant politinį, ekonominį ir sektorių bendradarbiavimą daugelyje politikos sričių, sudarant geresnes sąlygas prekybai ir investicijų srautams ir žmonių tarpusavio ryšiams, įskaitant ES ir ASEAN iniciatyvas, taip pat stiprinant Indonezijos ir ES bendradarbiavimą sprendžiant visuotines problemas ir taip papildant dabartinį bendradarbiavimą kitose tarptautinėse organizacijose, kuriose ES ir Indonezija atlieka vis svarbesnį vaidmenį; pabrėžia, kad dvišalis ir daugiašalis bendradarbiavimas gali paskatinti konfliktų sprendimą regioniniu ir pasauliniu mastu ir padidinti turto susigrąžinimo, kovos su terorizmu, piratavimu, organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir mokesčių rojų steigimu veiksmingumą; taigi palankiai vertina tai, kad visos valstybės narės ratifikavo PBS, kuris buvo pasirašytas jau 2009 m.;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 144, 1980 6 10, p. 2.
(2) OL C 272 E, 2003 11 13, p. 476.
(3) OL C 68 E, 2004 3 18, p. 617.
(4) OL C 87 E, 2004 4 7, p. 528.
(5) OL C 247 E, 2005 10 6, p. 147.
(6) OL L 264, 2011 10 8, p. 2.
(7) OL C 33 E, 2013 2 5, p. 201.
(8) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 1.
(9) OL L 154, 2012 6 15, p. 1.

Teisinė informacija - Privatumo politika