Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/0029(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0037/2014

Pateikti tekstai :

A7-0037/2014

Debatai :

PV 25/02/2014 - 8
PV 25/02/2014 - 10
CRE 25/02/2014 - 8
CRE 25/02/2014 - 10

Balsavimas :

PV 26/02/2014 - 7.17
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0147

Priimti tekstai
PDF 579kWORD 261k
Trečiadienis, 2014 m. vasario 26 d. - Strasbūras
Bendra Europos geležinkelių erdvė ***I
P7_TA(2014)0147A7-0037/2014
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo iš dalies keičiama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (COM(2013)0029 – C7-0025/2013 – 2013/0029(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0029),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0025/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Lietuvos Respublikos Seimo, Liuksemburgo Deputatų Rūmų, Nyderlandų Senato, Nyderlandų Atstovų Rūmų ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0037/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria dėl keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimo ir geležinkelių infrastruktūros valdymo iš dalies keičiama 2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė
P7_TC1-COD(2013)0029

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  per paskutinį dešimtmetį Europos greitkelių tinklas padidėjo 27 proc., o naudojamas geležinkelių tinklas sumažėjo 2 proc. Be to, keleivių vežimo geležinkeliais apimtis didėjo nepakankamai, kad keleivinio geležinkelių transporto dalis, palyginti su automobilių ir oro transporto dalimi, padidėtų. Keleivinis geležinkelių transportas, kaip transporto rūšis, Europos Sąjungoje sudarė 6 %, ir ši dalis beveik nesikeitė, o Keleivių keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos atsiliko nuo vis didėjančio pasiūlos poreikio ar kokybės reikalavimų; [1 pakeit.]

(1a)  geležinkelių transporto dalis Europoje yra nepakankama visų pirma dėl nesąžiningos konkurencijos su kitomis transporto rūšimis, politinės valios plėtoti geležinkelių transportą stokos ir nepakankamų investicijų į geležinkelių tinklus; [2 pakeit.]

(2)  Sąjungos krovinių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka konkurencijai atverta 2007 m. Direktyva 2004/51/EB(4), o Sąjungos tarptautinio keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų rinka – 2010 m. Direktyva 2007/58/EB(5). Be to, kai kurios valstybės narės konkurencijai atvėrė savo nacionalines keleivių vežimo paslaugų rinkas – suteikė laisvo patekimo į rinką teises, viešųjų paslaugų sutartis pradėjo sudaryti konkurso tvarka arba pradėjo taikyti abi šias priemones;

(2a)  reikėtų įvertinti šių direktyvų nuostatų poveikį – patikrinti suteiktų paslaugų kokybę vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis, pateiktų pasiūlymų ir naudojimo rodikliais bei patirtomis sąnaudomis ir taikytomis kainomis; [3 pakeit.]

(2b)  norint sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę labai svarbu, kad per nustatytą terminą visose valstybėse narėse būtų veiksmingai ir visapusiškai taikomi atitinkami teisės aktai. Atsižvelgdamos į šiame sektoriuje nustatytus trūkumus valstybės narės turėtų atidžiai stebėti, kad būtų įgyvendinami Sąjungos teisės aktai; [4 pakeit.]

(2c)  iš įvairių tyrimų ir klausimynų matyti, kad valstybėse narėse, kurios atvėrė savo rinkas vidaus keleiviniam transportui, pavyzdžiui, Švedijoje ir Jungtinėje Karalystėje, geležinkelių rinka išaugo, taip pat padidėjo keleivių ir personalo pasitenkinimas; [5 pakeit.]

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES(6) sukuriama bendra Europos geležinkelių transporto erdvė, kuriai taikomos bendros geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų valdymo, infrastruktūros finansavimo ir naudojimosi ja apmokestinimo, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų sąlygų nustatymo ir teisės aktais nustatytos geležinkelių rinkos priežiūros vykdymo taisyklės. Nustačius visus šiuos elementus dabar įmanoma visiškai atverti Sąjungos geležinkelių rinką ir pertvarkyti infrastruktūros valdytojų valdymą, siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie infrastruktūros, kad visoje Sąjungoje pagerėtų vežimo geležinkeliais paslaugų kokybė ir drauge būtų išsaugoti socialiniai standartai ir darbo sąlygos; [6 pakeit.]

(3a)  Sąjungos geležinkelių rinkos atvėrimo proceso užbaigimas turėtų būti laikomas esmine sąlyga siekiant, kad geležinkelis galėtų tapti patikima alternatyva kitoms transporto rūšims kainos ir kokybės atžvilgiu; [7 pakeit.]

(4)  Direktyvoje 2012/34/ES reikalaujama, kad Komisija, remdamasi galiojančiais infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimo reikalavimais, jei reikia, pasiūlytų teisines priemones, susijusias su keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinkos atvėrimu, ir sudarytų tinkamas sąlygas ekonomiškai efektyviausiai nediskriminacinei prieigai prie infrastruktūros, įskaitant rinkoje įsitvirtinusiam paslaugų teikėjui priklausančią pardavimo infrastruktūrą, užtikrinti; [8 pakeit.]

(4a)  vidaus keleivinio transporto rinkos atvėrimas turės teigiamą poveikį Europos geležinkelių rinkos veikimui; jis suteiks daugiau lankstumo ir galimybių bendrovėms ir keleiviams. Geležinkelio darbuotojams rinkos atvėrimas irgi bus naudingas, nes padidės jų galimybės teikti paslaugas naujiems rinkos dalyviams. Patyrę darbuotojai gali sukurti pridėtinę vertę naujiems dalyviams, todėl būtų pagerintos darbo sąlygos; [9 pakeit.]

(4b)  valstybės narės yra atsakingos už savo geležinkelio darbuotojų darbo rinkų organizavimą. Vis dėlto jos turėtų užtikrinti, kad darbo rinkos organizavimo būdas nekenktų paslaugų kokybei. Sąjungos teisės aktais jau numatoma aiški geležinkelio darbuotojų apsaugos sistema; [10 pakeit.]

(5)  siekiant užtikrinti efektyvų infrastruktūros valdymą ir naudojimą, turėtų būti įsteigtas koordinavimo komitetas, kuris užtikrintų geresnį infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių veiklos koordinavimą; Be to, kad būtų užtikrintas sklandus paslaugų teikimas vykdant kasdienę tinklo valdymo veiklą, įskaitant tinkle vykstančio eismo valdymą žiemos sezono metu, infrastruktūros valdytojas turėtų eismo kontrolės lygmeniu derinti veiksmus su geležinkelio įmonėmis, nekenkdamas savo nepriklausomumui ir atsakomybei už tinklo valdymą bei esamų taisyklių laikymuisi; [117 pakeit.]

(6)  be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad infrastruktūros valdytojas pats nuosekliai valdytų visas tvariam paslaugų teikimui, techninei priežiūrai ir geležinkelių infrastruktūros plėtrai užtikrinti reikalingas funkcijas;

(6a)  siekiant Europos geležinkelių erdvėje užtikrinti pakankamą ir sąžiningą konkurenciją, be nediskriminacinės prieigos prie infrastruktūros užtikrinimo, būtina integruoti nacionalinius geležinkelių tinklus ir sustiprinti reguliavimo institucijas. Norint jas sustiprinti, reikėtų išplėsti kompetentingų reguliavimo institucijų kompetencijos sritis ir sukurti reguliavimo institucijų tinklą, kuris ateityje turėtų būti pagrindinis Sąjungos geležinkelių rinkos reguliavimo veikėjas; [12 pakeit.]

(6b)  turėtų būti reikalaujama, kad infrastruktūros valdytojas, atlikdamas visas reikiamas pagal direktyvą nustatytas funkcijas, naudotųsi savo kompetencija, kad nuolat gerintų geležinkelių infrastruktūros valdymo veiksmingumą tam, kad jos naudotojams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos; [13 pakeit.]

(7)  nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai infrastruktūros planavimo ir finansavimo srityje, sukūrus Europos infrastruktūros valdytojų tinklą, įvairių valstybių narių infrastruktūros valdytojai galėtų kartu veiksmingai spręsti tarpvalstybinius klausimus, pavyzdžiui, prieigos prie geležinkelių infrastruktūros objektų mokesčių klausimą; [14 pakeit.]

(8)  siekiant užtikrinti vienodą prieigą prie infrastruktūros, reikėtų išspręsti visus dėl integruotų struktūrų, apimančių integruotos struktūros turėtų būti tokios, kad nekiltų interesų konfliktų tarp infrastruktūros valdymą valdymo ir transporto veiklą, kylančius interesų konfliktus veiklos. Vienintelis būdas vienodai prieigai prie geležinkelio infrastruktūros užtikrinti – pašalinti galimus veiksnius, kurie skatina diskriminuoti konkurentus. Tai būtina siekiant sėkmingai atverti keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinką. Be to, taip turėtų būti panaikintos kryžminių subsidijų teikimo galimybės, kuriomis naudojasi tokios integruotos struktūros ir kurios taip pat lemia rinkos iškraipymus, taip pat darbuotojų atlyginimų mokėjimo ir kitų išmokų skyrimo tvarką, dėl kurios gali būti nustatytos palankesnės sąlygos, palyginti su konkurentais; [15 pakeit.]

(9)  šiuo metu Direktyvoje 2012/34/ES nustatyti infrastruktūros valdytojų nepriklausomumo nuo geležinkelių transporto įmonių reikalavimai taikomi tik esminėms infrastruktūros valdytojo funkcijoms – sprendimų dėl traukinių linijų paskirstymo ir naudojimosi infrastruktūra apmokestinimo priėmimui. Tačiau būtina, kad visos funkcijos būtų vykdomos nepriklausomai, nes konkurentai gali būti diskriminuojami ir vykdant kitas funkcijas. Tai visų pirma taikoma sprendimams dėl prieigos prie bilietų įsigijimo paslaugų, stočių ir depų, dėl investicijų ir dėl techninės priežiūros, nes jais gali būti siekiama plėtoti tas tinklo dalis, kurias daugiausia naudoja integruotos įmonės transporto paslaugų teikėjai. Sprendimai dėl techninės priežiūros darbų planavimo gali turėti įtakos konkurentų galimybėms naudotis traukinių linijomis; [16 pakeit.]

(9a)  nepaisant Direktyvoje 2013/34/ES numatytų apsaugos priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti infrastruktūros valdytojo nepriklausomybę, įgyvendinimo, vertikaliosios integracijos įmonės galėtų pasinaudoti savo struktūra, siekdamos suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą tokioms įmonėms priklausantiems geležinkelių paslaugų teikėjams; [17 pakeit.]

(10)  šiuo metu Direktyvoje 2012/34/ES nustatyti tik teisinio, organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo reikalavimai. Taip nėra visiškai panaikinama galimybė išlaikyti integruotą įmonę, jei užtikrinamas šis trijų rūšių nepriklausomumas. Sprendimų priėmimo nepriklausomumo atveju, atitinkamomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinama, kad integruota įmonė nekontroliuotų infrastruktūros valdytojo sprendimų priėmimo veiklos. Tačiau net taikant visas šias apsaugos priemones konkurentų diskriminavimo galimybės, kurių esama vertikaliosios integracijos įmonėje, nėra visiškai pašalinamos. Visų pirma, integruotose struktūrose ir toliau esama kryžminių subsidijų teikimo galimybių arba bent jau reguliavimo institucijoms yra labai sunku kontroliuoti ir užtikrinti apsaugos priemonių, skirtų tokiam kryžminių subsidijų teikimui išvengti, įgyvendinimą. Veiksmingiausia šių problemų sprendimo priemonė – institucinis infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimas;

(11)  todėl turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad infrastruktūros valdytoją kontroliuojantis juridinis arba fizinis asmuo ar asmenys neturėtų teisės kartu kontroliuoti ši direktyva, kuria siekiama sukurti laisvą ir neiškraipytą visų geležinkelių įmonių konkurenciją, panaikina galimybę geležinkelio įmonės ar turėti jos atžvilgiu kitų teisių. Priešingai, kontroliuojant geležinkelio įmonę turėtų būti draudžiama kontroliuoti infrastruktūros valdytoją arba turėti bet kokių teisių jo atžvilgiu įmonei išsaugoti vertikaliai integruotą modelį, apibrėžtą 3 straipsnyje; [18 pakeit.]

(12)  jei valstybėse narėse infrastruktūros valdytojas ir toliau sudaro vertikaliosios integracijos įmonę, jos bent turėtų nustatyti griežtas apsaugos priemones, kuriomis užtikrintų faktišką visos infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą nuo integruotos įmonės. Šios apsaugos priemonės turėtų būti susijusios ne tik su infrastruktūros valdytojo bendrovės organizacija integruotos įmonės atžvilgiu, bet ir su infrastruktūros valdytojo valdymo struktūra ir, kiek tai įmanoma integruotoje struktūroje, turėtų padėti išvengti lėšų pervedimo tarp infrastruktūros valdytojo ir kitų integruotą įmonę sudarančių juridinių asmenų. Šios apsaugos priemonės ne tik atitinka galiojančius būtinuosius sprendimų priėmimo nepriklausomumo reikalavimus, susijusius su infrastruktūros valdytojo valdymo nepriklausomumu ir taikomus vykdant Direktyvoje 2012/34/ES nustatytas esmines funkcijas, bet ir juos viršija, nes nustatomos papildomos išlygos, kuriomis panaikinama galimybė infrastruktūros valdytojo pajamas panaudoti kitiems vertikaliosios integracijos įmonės subjektams finansuoti. Tai turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į valstybių narių mokesčių įstatymus ir nepažeidžiant ES valstybės pagalbos taisyklių;

(12a)  atveriant keleivių vežimo geležinkeliais valstybės viduje paslaugų rinką reikėtų rimtai svarstyti galimybę pagerinti geležinkelių saugą, ypač tada, kai ketinama reformuoti jau veikiančias integruotas struktūras, siekiant, kad nebūtų sudaromos papildomos administracinės kliūtys, kurios galėtų trukdyti priežiūrai ir saugos gerinimui; [19 pakeit.]

(12b)  tai, kad infrastruktūros valdytojas gali mokėti dividendus pagrindiniam vertikaliosios integracijos įmonės savininkui, neturėtų infrastruktūros valdytojui trukdyti sudaryti atsargas siekiant per pagrįstą laikotarpį, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą, subalansuoti pajamas ir išlaidas. Visi infrastruktūros valdytojo dividendų mokėjimai turėtų būti skirti naudoti investicijoms į eksploatuojamos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimą; [107 pakeit.]

(12c)  patronuojančioji bendrovė vertikaliosios integracijos įmonėje gali prisidėti priimant strateginius sprendimus, kurie yra būtini siekiant užtikrinti visoms šalims, aktyviai dalyvaujančioms geležinkelių rinkoje, svarbų visos geležinkelių transporto sistemos tinkamą funkcionavimą ir kurie nedaro poveikio sprendimams, susijusiems su infrastruktūros valdytojo funkcijomis; [108 pakeit.]

(12d)  pagrindinių vertikaliosios integracijos įmonės savininkų atstovai taip pat gali į stebėtojų tarybos sudėtį įtraukti pagrindinių savininkų paskirtus, bet jų neįdarbintus asmenis su sąlyga, kad jie neturėtų įsipareigojimų arba interesų, susijusių su bet kokiu kitu vertikaliosios integracijos įmonės subjektu; [109 pakeit.]

(12e)  taisyklės, kuriomis užtikrinama infrastruktūros valdytojo nepriklausomybė vertikaliosios integracijos įmonėje, neturėtų prieštarauti Eurostato valdžios sektoriaus deficito ir skolos kriterijams, nes, bet kuriuo atveju, net jei atsižvelgiama į apsaugos priemones, kuriomis siekiama užtikrinti infrastruktūros valdytojo nepriklausomybę, patronuojančioji bendrovė vis tiek gali išsaugoti nuosavybės teisę į infrastruktūrą ir į pakankamai daug funkcijų, kad nebūtų manoma, jog ji yra vien tik dirbtinis subjektas, kurio vienintelė paskirtis – pagal tuos kriterijus mažinti valdžios sektoriaus skolą; [110 pakeit.]

(13)  nors ir būtų įgyvendintos nepriklausomumui užtikrinti skirtos apsaugos priemonės, vertikaliosios integracijos įmonės galėtų piktnaudžiauti savo struktūra ir suteikti nepagrįstą konkurencinį pranašumą tokioms įmonėms priklausantiems geležinkelių paslaugų teikėjams. Todėl, nepažeisdama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio, Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva turėtų tikrinti, kad tos apsaugos priemonės būtų veiksmingai įgyvendinamos ir kad nebebūtų konkurencijos iškraipymo atvejų. Jei Komisija negali patvirtinti, kad šis tikslas įgyvendintas, visoms valstybėms narėms turėtų būti suteiktos galimybės apriboti arba panaikinti atitinkamų integruotos įmonės ūkio subjektų prieigos prie infrastruktūros teisę.

(13a)  atsižvelgiant į tai, kad masto ir tankio požiūriu tinklai heterogeniški, ir į nacionalinių ir vietos ar regioninių institucijų organizacinės struktūros įvairovę bei atitinkamą patirtį rinkos atvėrimo proceso srityje, kiekvienai valstybei narei turėtų būti suteikta pakankamai lankstumo organizuoti savo tinklą taip, kad būtų užtikrintas optimalus atviros prieigos paslaugų ir paslaugų, teikiamų pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartis, derinys ir visiems keleiviams būtų teikiamos aukštos kokybės paslaugos. Nustačiusi viešojo paslaugų pirkimo sutartis, kurioms sudaryti bus rengiamas konkursas, kiekviena valstybė narė turėtų kiekvienu atveju apibrėžti priemones, kurios turi būti taikomos išsaugoti paslaugos teikimui tuo atveju, jeigu konkursas nebūtų baigtas sėkmingai. Tokios priemonės jokiu būdu neturėtų tapti papildoma našta paslaugą valdančioms geležinkelio įmonėms; [20 pakeit.]

(14)  prieigos prie visų valstybių narių geležinkelių infrastruktūros teisių suteikimas Sąjungos geležinkelio įmonėms, kad jos galėtų teikti keleivių vežimo valstybės viduje paslaugas, gali turėti poveikį keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų, teikiamų pagal viešųjų paslaugų sutartis, organizavimui ir finansavimui. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė tokias prieigos teises apriboti, jei tai keltų pavojų tų viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai arba jų teikiamų paslaugų kokybei ir jei tam pritaria atitinkama reguliavimo institucija; [21 pakeit.]

(15)  savo iniciatyva arba gavusios suinteresuotųjų šalių prašymą, reguliavimo institucijos, gavusios suinteresuotųjų šalių prašymą ir remdamosi objektyvia ekonomine analize, turėtų atlikti keleivių vežimo valstybės viduje paslaugų, teikiamų laisvos prieigos sąlygomis, galimo ekonominio poveikio jau sudarytoms viešųjų paslaugų sutartims vertinimą, pagrįstą objektyvia ekonomine analize; [22 pakeit.]

(16)  atliekant vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į poreikį visiems rinkos dalyviams suteikti pakankamai teisinio tikrumo vykdyti veiklą. Procedūra turėtų būti kuo paprastesnė, efektyvesnė ir skaidresnė ir derėti su infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procesu;

(17)  vertinant, ar būtų sutrikdyta viešųjų paslaugų sutarties ekonominė pusiausvyra, reikėtų atsižvelgti į iš anksto nustatytus kriterijus. Tokie kriterijai ir taikytinos procedūros elementai ilgainiui gali kisti, visų pirma atsižvelgiant į reguliavimo institucijų, kompetentingų institucijų ir geležinkelio įmonių patirtį, ir jie gali būti nustatomi atsižvelgiant į specifinius keleivių vežimo valstybės viduje paslaugų ypatumus;

(18)  vertindamos, ar būtų sutrikdyta viešųjų paslaugų sutarčių ekonominė ir socialinė pusiausvyra, reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į ketinamų teikti paslaugų ekonominį poveikį jau sudarytoms viešųjų paslaugų sutartims: visų paslaugų, įtrauktų į tokias viešųjų paslaugų sutartis, pelningumui, ir poveikį sanglaudos politikos atitinkamoje teritorijoje stiprinimui bei sutartis sudariusios kompetentingos valdžios institucijos grynosioms išlaidoms. Atliekant šį vertinimą reikėtų išnagrinėti tokius veiksnius kaip keleivinio transporto paklausa, bilietų kainodara, bilietų pardavimo tvarka, stočių vieta ir skaičius bei siūlomos naujos paslaugos tvarkaraštis ir dažnumas; [23 pakeit.]

(18a)  siekdamos nustatyti, ar pagal viešųjų paslaugų sutartį teikiamos paslaugos kokybei turi įtakos tame pačiame tinkle atviros prieigos sąlygomis teikiama paslauga, reguliavimo institucijos turėtų visų pirma atsižvelgti į tinklų veikimą, jungčių išsaugojimą ir pagal viešųjų paslaugų sutartį teikiamų paslaugų punktualumą; [24 pakeit.]

(19)  siekiant padidinti keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų patrauklumą, valstybėms narėms valstybės narės turėtų būti sudarytos sąlygos reikalauti, kad keleivių vežimo valstybės viduje paslaugas teikiančios geležinkelio įmonės dalyvautų bendroje informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemoje, kurioje platintų bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir teiktų rezervavimo paslaugas. Sukūrus tokią sistemą, reikėtų Tokia sistema turėtų užtikrinti, kad dėl jos neatsirastų rinkos iškraipymų ar geležinkelio įmonių diskriminacijos; [25 pakeit.]

(19a)  svarbu, kad geležinkelio įmonės dalyvautų vystant integruotojo bilietų pardavimo sistemas, ypač kai tai susiję su vietos ir regioniniu transportu, kad būtų didinamas geležinkelių transporto patrauklumas keleiviams. Dėl tokios sistemos neturėtų būti iškraipoma rinka ar diskriminuojamos geležinkelio įmonės; [26 pakeit.]

(19b)  kadangi nauju geležinkelių dokumentų rinkiniu siekiama sustiprinti piliečių teises, judėjimo laisvę laikant pagrindiniu Sąjungos ramsčiu, reikia dėti didesnes pastangas siekiant tokią teisę užtikrinti ir asmenims su negalia bei riboto judumo asmenims. Taigi pirmaeilės svarbos uždaviniu tampa transporto priemonių ir infrastruktūros prieinamumo gerinimas. Siekiant to tikslo reikėtų skatinti tarpvalstybinius ryšius. Tos kategorijos keleiviams skirta pagalba irgi turėtų būti suvienodinta kuriant platesnę sistemą. Todėl reikėtų pradėti konsultacijas su socialiniais partneriais, visuomene ir asmenų su negalia teisių apsaugos organizacijomis; [27 pakeit.]

(19c)  atsižvelgdama į patirtį, įgytą naudojantis reguliavimo institucijų tinklu, numatytu Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnyje, Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 31 d. turėtų parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų siekiama sustiprinti reguliavimo institucijų tinklą, oficialiai įtvirtinti jo procedūras ir suteikti jam juridinio asmens statusą. Tai institucijai turėtų būti priskirta priežiūros ir arbitražo funkcija, kurią atlikdama ji galėtų spręsti tarpvalstybines ir tarptautines problemas ir nagrinėti su nacionalinių reguliavimo institucijų priimtais sprendimais susijusius skundus; [28 pakeit.]

(19d)  siekdama sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir atsižvelgdama į konkurenciją geležinkelių sektoriuje, Komisija įsipareigoja aktyviai remti ir skatinti socialinį dialogą Sąjungos lygmeniu, siekiant geležinkelių sektoriaus darbuotojams užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo tokių nepageidaujamų rinkos atvėrimo pasekmių kaip socialinis dempingas; [29 pakeit.]

(19e)  keleiviai turėtų turėti galimybę naudotis veikiančiomis tęstinės kelionės ir integruotojo bilietų pardavimo sistemomis. Taikant tokias sistemas geležinkeliai taip pat taptų žmonėms patrauklesne transporto priemone. Sektoriaus valstybėse narėse atstovų parengtos tęstinės kelionės bilietų pardavimo sistemos turėtų būti sąveikios, kad būtų galima sukurti Sąjungos masto sistemą, kuri apimtų visus keleivinio geležinkelių transporto operatorius; [30 pakeit.]

(19f)  atsižvelgdama į patirtį, įgytą naudojantis reguliavimo institucijų tinklu, sukurtu pagal Direktyvos 2012/34/ES 57 straipsnį, Komisija ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d., kai atveriamos keleivinio geležinkelių transporto paslaugų rinkos, turėtų parengti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, pagal kurį tinklas būtų pakeistas Europos reguliavimo institucija, oficialiai įtvirtintos jos procedūros ir jai suteiktas juridinio asmens statusas. Tai institucijai turėtų būti priskirta priežiūros ir arbitražo funkcija, kurią atlikdama ji galėtų spręsti tarpvalstybines ir tarptautines problemas ir nagrinėti su nacionalinių reguliavimo institucijų priimtais sprendimais susijusius skundus; [31 pakeit.]

(19g)  siekiant išvengti socialinio dempingo geležinkelio įmonė turėtų galėti geležinkelių transporto paslaugas teikti tik tada, jei ji atitinka kolektyvinių sutarčių ar nacionalinių įstatymų nuostatas, kuriomis nustatyti standartai valstybėje narėje, kurioje ji ketina veikti. Taigi už tą patį darbą turėtų būti mokamas vienodas užmokestis. Kompetentinga reguliavimo institucija turėtų stebėti, kaip laikomasi šio reikalavimo; [32 pakeit.]

(19h)  nacionalinė reguliavimo institucija turėtų patvirtinti personalo perkėlimo tvarkos pakeitimus arba paraginti juos atlikti. Tai gali apimti pereinamojo laikotarpio numatymą personalo nariams, kuriuos ketinama perkelti. Reguliavimo institucija, priimdama savo sprendimą, turėtų siekti vengti neskelbtinos informacijos perkėlimo iš infrastruktūros valdytojo į kitą integruotos įmonės padalinį; [33 pakeit.]

(19i)  rinkos atvėrimas neturėtų neigiamai paveikti geležinkelių sektoriaus darbuotojų darbo sąlygų ir socialinės apsaugos. Siekiant išvengti socialinio dempingo ir nesąžiningos geležinkelių transporto sektoriaus būtinųjų socialinių standartų nepaisančių naujų rinkos dalyvių konkurencijos, svarbu paisyti atitinkamų socialinių nuostatų; [34 pakeit.]

(19j)  geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, puoselėdami savo saugos kultūrą, turėtų sukurti vadinamąją teisingumo kultūrą, kad darbuotojai būtų aktyviai skatinami pranešti apie avarijas, incidentus ir vos neįvykusius įvykius, susijusius su sauga, ir nebūtų už tai baudžiami ar diskriminuojami. Teisingumo kultūra sudaro sąlygas geležinkelių pramonei pasimokyti iš avarijų, incidentų ir vos neįvykusių įvykių ir taip padidinti su geležinkeliais susijusią darbuotojų ir keleivių saugą; [35 pakeit.]

(19k)  Komisija turėtų užtikrinti, kad valstybės narės užtikrintų visapusišką ir teisingą Tarybos direktyvos 2005/47/EB(7) nuostatų taikymą; [36 pakeit.]

(19l)  atsižvelgdamos į kuriamą bendrą Europos geležinkelių erdvę ir į tolesnį geležinkelių transporto rinkos atvėrimą, valstybės narės turėtų pasinaudoti kolektyvinėmis sutartimis, kad išvengtų socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos; [37 pakeit.]

(19m)  Komisija turėtų įvertinti šios direktyvos poveikį geležinkelių transporto priemonėse dirbančio personalo darbo rinkos vystymuisi ir prireikus siūlyti naujas teisėkūros priemones dėl tokio personalo sertifikavimo; [38 pakeit.]

(19n)  traukinių personalas – tai geležinkelių sektoriaus profesinė grupė, kuri atlieka su sauga susijusias užduotis. Jis tradiciškai atlieka geležinkelių sistemos veiklos vykdymo saugos užduotis ir yra atsakingas už traukinių keleivių komfortą ir saugą. Į lokomotyvų mašinistų sertifikavimą panašus sertifikavimas yra naudingas siekiant užtikrinti aukštą kvalifikacijos ir kompetencijos lygį, pripažinti tos profesinės grupės svarbą geležinkelio paslaugų saugai, taip pat siekiant palengvinti darbuotojų judumą; [39 pakeit.]

(19o)  nacionalinė reguliavimo institucija turėtų patvirtinti personalo perkėlimo tvarkos pakeitimus arba paraginti juos atlikti. Tai gali apimti pereinamojo laikotarpio numatymą personalo nariams, kuriuos ketinama perkelti. Reguliavimo institucija, priimdama savo sprendimą, turėtų siekti vengti neskelbtinos informacijos perkėlimo iš infrastruktūros valdytojo į kitą integruotos įmonės padalinį; [40 pakeit.]

(20)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų(8) valstybės narės įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pagrįstais atvejais pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(20a)  su pavojingais eismo įvykiais ar avarijomis, turinčiais poveikį tarpvalstybiniam eismui, susijusiais atvejais infrastruktūros valdytojai turėtų bendradarbiauti siekdami pasidalinti visa reikiama informacija ir taip išvengti plintančio neigiamo poveikio; [41 pakeit.]

(20b)  reguliavimo institucija turėtų būti kompetentinga vykdyti infrastruktūros priežiūros darbų stebėseną siekiant užtikrinti, kad jie nebūtų atliekami taip, kad galėtų atsirasti geležinkelio įmonių diskriminacija; [42 pakeit.]

(20c)  vertikaliosios integracijos įmonei priklausantis infrastruktūros valdytojas turėtų turėti galimybę siūlyti savo darbuotojams tam tikras socialines paslaugas patalpose, kuriomis naudojasi kiti vertikaliosios integracijos įmonės padaliniai; [43 pakeit.]

(20d)  vertikaliosios integracijos įmonei priklausančiam infrastruktūros valdytojui turėtų būti suteikta galimybė bendradarbiauti su kitais vertikaliosios integracijos įmonės padaliniais IT sistemų, kurioms reikalingas reguliavimo institucijos pritarimas, kūrimo klausimais; [44 pakeit.]

(20e)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007(9) 9 straipsnyje numatytos bilietų, taip pat tęstinės kelionės bilietų platinimo ir rezervavimo paslaugų teikimo visoje Sąjungoje sąlygos turėtų būti laikomos įvykdytomis tik iki 2019 m. gruodžio 12 d. sukūrus bendrą informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemą pagal šios direktyvos nuostatas; [45 pakeit.]

(20f)  reguliavimo institucija gali parengti gaires dėl infrastruktūros valdytojo darbuotojų ir valdybos nepriklausomumo didinimo vertikaliosios integracijos įmonėje, atsižvelgiant į traukinių linijų paskirstymą ir infrastruktūros apmokestinimą; [118 pakeit.]

(20g)  pagal šią direktyvą valstybės narės laisvai bet kada pasirenka bendroje Europos geležinkelių erdvėje esančių infrastruktūros valdytojų struktūros tipą, pavyzdžiui, atskiras arba vertikaliosios integracijos įmones, net jei jos jau nustatė atskirą struktūros tipą. Šioje direktyvoje nustatomos įvairios taisyklės ir principai, reglamentuojantys tų struktūrų vidaus organizavimą; [47 pakeit.]

(20h)  šioje direktyvoje stebėtojų tarybos, administracinės tarybos, valdybos ar įmonei teisiškai atstovaujančių įstaigų sąvokos turėtų būti taikomos valstybėse narėse esančioms įmonių struktūroms, vengiant kurti papildomas institucijas; [119 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Direktyva 2012/34/ES iš dalies keičiama taip:

-1. 1 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

„2a. Šia direktyva siekiama padidinti vežimo geležinkeliais paslaugų patrauklumą Europos visuomenei. Jos tikslas – padėti sukurti veiksmingas informavimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemas. Valstybių narių geležinkelių transporto sektoriuje sukurtos tęstinės kelionės bilietų pardavimo sistemos turėtų būti sąveikios siekiant sukurti Sąjungos lygmens sistemą, kuri apimtų visus keleivinio geležinkelių transporto rinkos dalyvius. [49 pakeit.]

2b.  Šios direktyvos tikslas, t. y. bendros Europos geležinkelių erdvės kūrimo užbaigimas, bus įgyvendinamas remiantis Sąjungos lygmens socialiniu dialogu, siekiant užtikrinti, kad geležinkelio darbuotojai būtų tinkamai apsaugoti nuo nepageidaujamų rinkos atvėrimo pasekmių.“. [50 pakeit.]

"

-1b. 2 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„3a. 7, 7a, 7b, 7c, 7d ir 7e straipsniai netaikomi trumpesniems nei 500 km ilgio tinklams, jeigu:

a)  tie tinklai nėra strategiškai svarbūs Europos geležinkelių rinkos veikimui; arba

b)  jie techniniu arba organizaciniu požiūriu atskirti nuo šalies geležinkelių tinklo.” [87 pakeit.]

"

1.  3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 punktas pakeičiamas taip:"

„2) infrastruktūros valdytojas – bet kuri įstaiga ar įmonė, užtikrinanti tinklo geležinkelių infrastruktūros plėtojimo, naudojimo ir techninės priežiūros veiksmus; plėtojimo veiksmai apima tinklo, finansų ir investicijų planavimą, taip pat infrastruktūros statybą ir modernizavimą; infrastruktūros naudojimo veiksmai apima visus traukinių linijų paskirstymo (įskaitant galimybės naudotis konkrečiomis linijomis nustatymą bei įvertinimą ir jų paskyrimą), taip pat eismo valdymo ir naudojimosi infrastruktūra apmokestinimo (įskaitant mokesčių nustatymą ir surinkimą) proceso etapus; techninės priežiūros veiksmai apima infrastruktūros atnaujinimą ir kitą turto valdymo veiklą“;

"

b)  5 punktas išbraukiamas;

c)  įrašomas toks naujas punktas:"

„31) „vertikaliosios integracijos įmonė – įmonė, kurioje:

–  viena ar kelios geležinkelio įmonės nuosavybės teise visiškai ar iš dalies priklauso tai pačiai įmonei (patronuojančiajai bendrovei) kaip ir infrastruktūros valdytojas, arba

–  infrastruktūros valdytojas nuosavybės teise visiškai ar iš dalies priklauso vienai ar kelioms geležinkelio įmonėms, arba

–  viena ar kelios geležinkelio įmonės nuosavybės teise visiškai ar iš dalies priklauso infrastruktūros valdytojui“;

"

ca)  papildoma šiuo punktu:"

„32) integruotojo bilietų pardavimo sistema – bilietų pardavimo sistema, kuria naudodamasis asmuo gali keliauti keisdamas tos pačios rūšies arba skirtingų rūšių transporto priemones, pvz., keliauti traukiniu, autobusu, tramvajumi, metro, keltu ar lėktuvu;“ ;

"

cb)  papildoma šiuo punktu:"

„33) tęstinės kelionės bilietas – bilietas ar bilietai, atitinkantys transporto paslaugų sutartį, sudarytą dėl kelių paeiliui teikiamų geležinkelio paslaugų, kurias teikia viena ar kelios geležinkelio įmonės;“; [52 pakeit.]

"

cc)  papildoma šiais punktais: "

„34) stebėtojų taryba – bet kokia asmenų, bendrovės savininkų paskirtų ginti jų interesus, stebėti ir kontroliuoti vadovybės veiklą ir pritarti svarbiems verslo valdymo sprendimams, grupė;

„35) valdyba – bet kokia asmenų, atsakingų už vykdomųjų funkcijų vykdymą atliekant kasdienį bendrovės valdymą, grupė;“; [53 pakeit.]

"

cd)  Papildoma šiuo punktu:"

„36) greitojo keleivių vežimo paslaugos – keleivių vežimo paslaugos, teikiamos specialiai nutiestose greitųjų geležinkelių linijose, paprastai įrengtose važiuoti ne mažesniu kaip 250 km/h greičiu, šiuo greičiu važiuojant didžiąją kelionės dalį.“; [54 pakeit.]

"

2.  6 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

2a.  Įterpiamas šis straipsnis:"

„6a straipsnis

Jei nekyla interesų konflikto ir jei užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos slaptumas, jokia šios direktyvos nuostata neužkerta kelio valstybėms narėms leisti infrastruktūros valdytojui skaidriai, nedarant išimčių ir nediskriminuojant sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su vienu ar keliais pareiškėjais dėl konkrečios linijos arba dėl vietos ar regioninės tinklo dalies, kad būtų teikiamos finansinės paskatos didinti savo bendradarbiavimo, susijusio su atitinkama tinklo dalimi, veiksmingumą. Tokias paskatas gali sudaryti mokesčių už prieigą prie kelių mažinimas arba didinimas, dėl kurių galėtų sumažėti geležinkelio įmonės ar infrastruktūros valdytojo išlaidos arba padidėti pajamos, kurias lemia šis bendradarbiavimas. Tokio bendradarbiavimo tikslas – veiksmingesnio sutrikimų, priežiūros darbų ar infrastruktūros grūsčių arba linijos ar tinklo dalies, kuriose neretai vėluojama, valdymo užtikrinimas arba saugumo gerinimas.

Jo trukmė neviršija penkerių metų laikotarpio, kuris gali būti atnaujinamas. Infrastruktūros valdytojas informuoja 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją apie planuojamą bendradarbiavimą. Reguliavimo institucija iš anksto pritaria bendradarbiavimo susitarimui, pareikalauja jį pakeisti arba, jei netenkinamos pirmiau išdėstytos sąlygos, jį atmeta. Ji gali pareikalauti pakeisti susitarimą bet kuriuo visos susitarimo trukmės metu. Apie bendradarbiavimo susitarimą infrastruktūros valdytojas informuoja 7d straipsnyje nurodytą koordinavimo komitetą. Ši dalis netaikoma infrastruktūros valdytojo ir tą pačią vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių geležinkelio įmonių bendradarbiavimui, kuriam suteiktas leidimas pagal 7a ir 7b straipsnius.“.[120 pakeit.]

"

3.  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

„7 straipsnis

Institucinis infrastruktūros valdytojo atskyrimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas vykdytų visas 3 straipsnio 2 punkte nurodytas funkcijas ir būtų nepriklausomas nuo geležinkelio įmonių.

Jei šios direktyvos įsigaliojimo dieną kai kurie I priede nurodyti geležinkelių infrastruktūros objektai priklauso įmonėms, kurios nėra infrastruktūros valdytojai, ir yra jų valdomi, valstybės narės gali nuspręsti, kad tokia tvarka ir toliau galiotų su sąlyga, kad tos įmonės būtų teisiškai atskirtos ir nepriklausomos nuo jokios geležinkelio įmonės. [121 pakeit.]

Infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui užtikrinti valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai būtų nuo bet kokios geležinkelio įmonės teisiškai atskirti subjektai.

2.  Be to, valstybės narės užtikrina, kad tas pats juridinis ar fizinis asmuo ar asmenys neturėtų teisės:

a)  vienu metu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti, kaip apibrėžta Tarybos Reglamente (EB) Nr. 139/2004*, geležinkelio įmonę ir infrastruktūros valdytoją, turėti su jais susijusių finansinių interesų arba jų atžvilgiu naudotis bet kokia teise;

b)  skirti stebėtojų tarybos, administracinės tarybos arba infrastruktūros valdytoją teisiškai atstovaujančių įstaigų narius ir kartu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti geležinkelio įmonę, turėti su ja susijusių finansinių interesų ar jos atžvilgiu naudotis bet kokia teise;

c)  būti tiek geležinkelio įmonės, tiek infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos, administracinės tarybos arba įmonę teisiškai atstovaujančių įstaigų nariu;

d)  valdyti geležinkelio infrastruktūrą arba dalyvauti infrastruktūros valdytojo valdymo veikloje ir kartu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti geležinkelio įmonę, turėti su ja susijusių finansinių interesų arba naudotis bet kokia teise jos atžvilgiu, arba valdyti geležinkelio įmonę ar dalyvauti jos valdymo veikloje ir kartu tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti infrastruktūros valdytoją, turėti su juo susijusių interesų arba naudotis bet kokia teise jo atžvilgiu.

3.  Šio straipsnio įgyvendinimo tikslais – jei 2 dalyje nurodytas asmuo yra valstybė narė ar kita viešoji institucija, infrastruktūros valdytoją ir geležinkelio įmonę kontroliuojančios arba jų atžvilgiu kitomis 2 dalyje nurodytomis teisėmis besinaudojančios dvi atskiros ir teisiškai skirtingos valdžios institucijos yra laikomos ne tuo pačiu asmeniu ar asmenimis.

4.  Jei nekyla jokio interesų konflikto ir užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas, infrastruktūros valdytojas gali konkrečius plėtojimo, atnaujinimo ir techninės priežiūros darbus, dėl kurių jis turi teisę priimti sprendimus, pagal subrangos sutartį pavesti atlikti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai organizacijai, kurios veiklą prižiūri infrastruktūros valdytojas.

4a.  Jei paisoma 1–3 dalyse išdėstytų nuostatų dėl institucinio infrastruktūros valdytojo atskyrimo, jei nekyla interesų konflikto ir jei užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos slaptumas, valstybės narės gali leisti infrastruktūros valdytojui skaidriai, nedarant išimčių ir nediskriminuojant sudaryti bendradarbiavimo susitarimus su vienu ar keliais pareiškėjais dėl konkrečios linijos arba dėl vietos ar regioninės tinklo dalies, kad pareiškėjui būtų teikiamos paskatos didinti savo bendradarbiavimo, susijusio su atitinkama tinklo dalimi, veiksmingumą. Tokias paskatas sudaro mažesni mokesčiai už prieigą prie kelių – tai atitinka galimai mažesnes infrastruktūros valdytojo išlaidas, kurias lemia šis bendradarbiavimas. Šio bendradarbiavimo tikslas – veiksmingesnio sutrikimų, priežiūros darbų ar infrastruktūros grūsčių arba linijos ar tinklo dalies, kuriose neretai vėluojama, valdymo užtikrinimas arba saugumo gerinimas. Jo trukmė neviršija penkerių metų laikotarpio, kuris gali būti atnaujinamas. Infrastruktūros valdytojas informuoja 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją apie planuojamą bendradarbiavimą. Reguliavimo institucija iš anksto pritaria bendradarbiavimo susitarimui, pareikalauja jį pakeisti arba, jei netenkinamos pirmiau išdėstytos sąlygos, jį atmeta. Ji gali pareikalauti pakeisti susitarimą bet kuriuo visos susitarimo trukmės metu. Apie bendradarbiavimo susitarimą infrastruktūros valdytojas informuoja 7d straipsnyje nurodytą koordinavimo komitetą. [56 pakeit.]

5.  Jei šios direktyvos įsigaliojimo dieną infrastruktūros valdytojas priklauso vertikaliosios integracijos įmonei, valstybės narės gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 2–4 dalių. Tokiu atveju atitinkama valstybė narė užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas vykdytų visas 3 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas ir pagal 7a–7c 7a ir 7b straipsniuose nustatytus reikalavimus faktiškai naudotųsi organizacinio ir sprendimų priėmimo nepriklausomumo nuo geležinkelio įmonių teise.

______________________

* OL C 24, 2004 1 29, p. 1.“; [122 pakeit.]

"

4.  įterpiami šie straipsniai:"

„7a straipsnis

Faktinis infrastruktūros valdytojo nepriklausomumas vertikaliosios integracijos įmonėje

1.  Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas būtų yra suformuotas kaip teisiškai nuo geležinkelio įmonių ar tokias įmones kontroliuojančios patronuojančiosios bendrovės ir kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų atskirta įstaiga.

2.  Geležinkelių transporto paslaugų rinkose veikiantys vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys juridiniai asmenys nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per patronuojamąsias įmones nevaldo infrastruktūros valdytojo akcijų paketo. Analogiškai, infrastruktūros valdytojas geležinkelių transporto paslaugų rinkose aktyviai veikiančią vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų akcijų paketo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, nei per patronuojamąsias įmones nevaldo.

Tačiau šia nuostata nėra draudžiamos vertikalios integracijos įmonės, kai viena arba daugiau geležinkelio bendrovių priklauso arba dalinai priklauso tai pačiai bendrovei, veikiančiai kaip infrastruktūros valdytoja (patronuojančioji bendrovė).

3.  Infrastruktūros valdytojo pajamos negali būti naudojamos kitiems vertikaliosios integracijos įmonę sudarantiems juridiniams asmenims finansuoti; iš jų gali būti finansuojamas tik infrastruktūros valdytojo verslas. ir mokami dividendai Dividendai gali būti mokami pagrindiniam vertikaliosios integracijos įmonės savininkui. Tie infrastruktūros valdytojo mokami dividendai yra skirti investicijoms į veikiančios infrastruktūros atnaujinimą ir jais nėra draudžiama infrastruktūros valdytojui kaupti rezervą, skirtą valdyti verslo ciklo pelną ir nuostolius.

Šios nuostatos nėra taikomos atliekant mokėjimus privatiems investuotojams viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės atvejais.

Infrastruktūros valdytojas negali teikti paskolų jokiems kitiems gali teikti paskolas tik savo patronuojamosioms įmonėms. Vertikaliosios integracijos įmonę sudarantiems juridiniams asmenims ir joks kitas vertikaliosios integracijos įmonę sudarantis juridinis asmuo negali teikti paskolų infrastruktūros valdytojui įmonėje paskolas infrastruktūros valdytojui gali teikti tik patronuojančioji bendrovė, stebint 55 straipsnyje nurodytai reguliavimo institucijai. Patronuojančioji bendrovė įrodo reguliavimo institucijai, kad paskola suteikiama rinkos kaina ir laikantis 6 straipsnio nuostatų.

Visos kitų juridinių asmenų infrastruktūros valdytojui siūlomos paslaugos grindžiamos sutartimis ir už jas atsiskaitoma rinkos kainomis. Infrastruktūros valdytojui priskiriamas įsiskolinimas aiškiai atskiriamas nuo kitiems vertikaliosios integracijos įmonę sudarantiems juridiniams asmenims priskiriamo įsiskolinimo, ir šie įsiskolinimai tvarkomi atskirai.

Infrastruktūros valdytojo ir kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų apskaita vedama taip, kad būtų užtikrintas šių nuostatų vykdymas ir sudarytos sąlygos atskirti infrastruktūros valdytojo ir kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų finansines procedūras.

4.  Nepažeidžiant 8 straipsnio 4 dalies, infrastruktūros valdytojas lėšų kapitalo rinkose ieško savarankiškai, o ne per kitus vertikaliosios integracijos įmonę sudarančius juridinius asmenis. Kiti vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys juridiniai asmenys neieško lėšų per infrastruktūros valdytoją. [123 pakeit.]

5.  Infrastruktūros valdytojas visus verslo ir finansinius santykius su kitais vertikaliosios integracijos įmonę sudarančiais juridiniais asmenimis išsamiai registruoja ir, gavęs prašymą, juos pagal 56 straipsnio 12 dalį pateikia reguliavimo institucijai.

7b straipsnis

Faktinis infrastruktūros valdytojo, darbuotojų ir vadovų nepriklausomumas vertikaliosios integracijos įmonėje

1.  Nepažeidžiant reguliavimo institucijos pagal 56 straipsnį priimamų sprendimų, infrastruktūros valdytojas, vykdydamas 3 straipsnio 2 punkte nurodytas funkcijas, traukinio linijų paskirstymo ir infrastruktūros apmokestinimo kontrolę, faktiškai naudojasi sprendimų priėmimo galiomis ir yra nepriklausomas nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų.

Bendra infrastruktūros valdytojo valdymo struktūra ir įstatais užtikrinama, kad nė vienas iš kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų tiesiogiai ar netiesiogiai nenulemtų su šiomis funkcijomis traukinio linijų paskirstymo ir infrastruktūros apmokestinimo kontrole susijusių infrastruktūros valdytojo veiksmų.

Infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybų ar valdybų nariai ir tiesiogiai jiems atskaitingi valdytojai veikia laikydamiesi šių principų.

2.  Infrastruktūros valdytojo valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai neturi būti jokių kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų stebėtojų tarybos ar valdybos nariais nei aukšto rango pareigūnais.

Kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų stebėtojų tarybų ar valdybų nariai ir aukšto rango pareigūnai neturi būti infrastruktūros valdytojo valdybos nariais nei aukšto rango pareigūnais.

3.  Infrastruktūros valdytojas turi stebėtojų tarybą, kurią sudaro pagrindinių vertikaliosios integracijos įmonės savininkų atstovai.

Stebėtojų taryba gali konsultuotis su 7d straipsnyje nurodytu koordinavimo komitetu jo kompetencijos klausimais.

Sprendimus dėl infrastruktūros valdytojo valdybos narių skyrimo, įgaliojimų termino pratęsimo, darbo sąlygų, įskaitant atlyginimą, ir kadencijos pabaigos priima stebėtojų taryba. Asmenų, kuriuos stebėtojų taryba pasiūlė skirti infrastruktūros valdytojo valdybos nariais arba pratęsti jų įgaliojimų terminą, vardai ir pavardės, kadencijos trukmė ir pabaiga, taip pat siūlomų sprendimų nutraukti kadenciją motyvai pranešami 55 straipsnyje nurodytai reguliavimo institucijai. Tos sąlygos ir šioje dalyje nurodyti sprendimai tampa privalomais tik reguliavimo institucijai juos aiškiai patvirtinus. Reguliavimo institucija gali paprieštarauti tokiems sprendimams, jei iškyla abejonių dėl asmens, pasiūlyto skirti valdybos nariu, profesinio nepriklausomumo arba jei infrastruktūros valdytojo valdybos nario kadencija nutraukiama nepasibaigus nustatytam terminui.

Valdybos nariams, pageidaujantiems pateikti skundą dėl pirmalaikio jų kadencijos nutraukimo, suteikiamos faktinės teisės reguliavimo institucijai pateikti apeliaciją.

4.  Infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai, nustoję dirbti infrastruktūros valdytojo įstaigoje, trejus metus neturi teisės užimti aukštų pareigų jokių kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų įstaigose. Minėtų kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai, nustoję dirbti tų juridinių asmenų įstaigose, trejus metus neturi teisės užimti jokių aukštų pareigų infrastruktūros valdytojo įstaigoje.

5.  Infrastruktūros valdytojas turi savo administravimo personalą ir yra įsikūręs kitose nei kiti vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys juridiniai asmenys patalpose. Siekiant užtikrinti infrastruktūros valdytojo nepriklausomumą, prieiga prie informacijos sistemų apsaugoma. Vidaus taisyklėse arba darbo sutartyse aiškiai nustatoma, kad su kitais vertikaliosios integracijos įmonę sudarančiais juridiniais asmenimis palaikomi tik oficialūs ryšiai, susiję su infrastruktūros valdytojo atliekamomis funkcijomis, kurios yra susijusios ir su kitomis . Infrastruktūros valdytojo laikoma neskelbtina informacija tinkamai saugoma ir neperduodama kitiems subjektams.

Infrastruktūros valdytojas gali teikti savo personalui socialines paslaugas, pavyzdžiui, tokias, kokios yra teikiamos mokyklose, vaikų darželiuose, sporto centruose ir restoranuose, patalpose, kuriomis naudojasi kitas vertikaliosios integracijos įmonės nesudarančiomis geležinkelio įmonėmis. Personalas, išskyrus c punkte nurodytus asmenis, gali būti perkeliamas iš įmonę sudarantis juridinis asmuo. Infrastruktūros valdytojas gali bendradarbiauti su kitais vertikaliosios integracijos įmonės subjektais jų informacijos sistemų vystymo klausimais.

Reguliavimo institucija pritaria tvarkai, susijusiai su šios dalies įgyvendinimu, arba pareikalauja ją iš dalies pakeisti, siekdama užtikrinti kad infrastruktūros valdytojo įmonės į kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų įmones ir atvirkščiai tik jei galima užtikrinti, kad iš vienos įmonės į kitą nebus perduota neskelbtina informacija valdytojas būtų nepriklausomas.. Reguliavimo institucija gali pareikalauti, kad integruotoji įmonė pateiktų jai bet kokią informaciją, kurios jai gali prireikti.

6.  Infrastruktūros valdytojas turi reikiamą organizacinį pajėgumą, kad visas galėtų vykdyti savo funkcijas nepriklausomai nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių juridinių asmenų, ir šių funkcijų ar su jomis susijusios veiklos negali pavesti vykdyti šiems juridiniams asmenims.

Jei nekyla jokio interesų konflikto, rinkos iškraipymo ar diskriminacijos ir užtikrinamas neskelbtinos komercinės informacijos konfidencialumas, infrastruktūros valdytojas gali konkrečius plėtojimo, atnaujinimo ir techninės priežiūros darbus, dėl kurių jis turi teisę priimti sprendimus, pagal subrangos sutartį pavesti atlikti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai organizacijai, kurios veiklą prižiūri infrastruktūros valdytojas.

7.  Infrastruktūros valdytojo stebėtojų tarybos ar valdybos nariai ir aukšto rango pareigūnai neturi tiesioginių ar netiesioginių interesų, susijusių su kitais vertikaliosios integracijos įmonę sudarančiais juridiniais asmenimis, ir negauna jokios su jais susijusios tiesioginės ar netiesioginės finansinės naudos. Jų rezultatais grindžiama atlyginimo dalis nepriklauso nuo kitų vertikaliosios integracijos įmonę sudarančių ar jos kontroliuojamų juridinių asmenų verslo rezultatų, o tik nuo infrastruktūros valdytojo verslo rezultatų. [124 pakeit./rev]

7c straipsnis

Atitikties patikros procedūra

1.  Komisija valstybės narės prašymu arba savo iniciatyva priima sprendimą, ar vertikaliosios integracijos įmonę sudarantys infrastruktūros valdytojai vykdo 7a ir 7b straipsnių reikalavimus ir ar vykdant šiuos reikalavimus tinkamai užtikrinama, kad visoms geležinkelio įmonėms būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos ir atitinkamoje rinkoje nebūtų konkurencijos iškraipymo.

2.  Komisija turi teisę reikalauti, kad valstybė narė, kurioje įsteigta vertikaliosios integracijos įmonė, iki pagrįsto termino pateiktų visą reikiamą informaciją. Komisija konsultuojasi su atitinkama reguliavimo institucija ar institucijomis ir, jei reikia, su 57 straipsnyje nurodytu reguliavimo institucijų tinklu.

3.  Valstybės narės gali apriboti 10 straipsnyje numatytas prieigos prie infrastruktūros teises geležinkelio įmonėms, sudarančioms vertikaliosios integracijos įmonę, kuriai priklauso atitinkamas infrastruktūros valdytojas, jei Komisija informuoja valstybes nares, kad pagal 1 dalį nepateiktas joks prašymas, arba jei prašymą dar turi išnagrinėti Komisija, arba jei 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ji nusprendžia, kad:

a)  negauta tinkamų atsakymų į Komisijos prašymą pateikti informaciją pagal 2 dalį arba

b)  atitinkamas infrastruktūros valdytojas nevykdo 7a ir 7b straipsniuose nustatytų reikalavimų, arba

c)  valstybėje narėje, kurioje įsteigtas atitinkamas infrastruktūros valdytojas, vykdant 7a ir 7b straipsniuose nustatytus reikalavimus nepakankamai užtikrinama, kad visoms geležinkelio įmonėms būtų sudarytos vienodos veiklos sąlygos ir kad nebūtų iškreipiama konkurencija .

Komisija priima sprendimą per pagrįstą laikotarpį.

4.  Atitinkama valstybė narė gali prašyti Komisijos panaikinti savo 3 dalyje nurodytą sprendimą 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, jei ta valstybė narė įrodo Komisijai, kad priežastys, kuriomis grindžiamas sprendimas, yra pašalintos. Komisija priima sprendimą per pagrįstą laikotarpį.

5.  Nepažeidžiant 1–4 dalių, 7a ir 7b straipsniuose nustatytų reikalavimų vykdymą nuolat stebi 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija. Bet kuris pareiškėjas turi teisę paduoti apeliacinį skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad šie reikalavimai nevykdomi. Gavusi tokį apeliacinį skundą, reguliavimo institucija per 56 straipsnio 9 dalyje nurodytą terminą priima sprendimą dėl visų priemonių, kurios būtinos padėčiai ištaisyti. [101 ir 125/rev pakeit.]

7c straipsnis

Koordinavimo komitetas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai sudarytų kiekvieno tinklo koordinavimo komitetą ir organizuotų jo veiklą. Šio komiteto nariais gali būti bent infrastruktūros valdytojas, 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti žinomi pareiškėjai ir galimi pareiškėjai, pateikę atitinkamą prašymą taip pat juos atstovaujančių organizacijų, krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojų ir, jei taikoma, regionų ir vietos institucijų, įskaitant kompetentingas institucijas, atstovai. Koordinavimo komiteto posėdžiuose stebėtojo teisėmis kviečiami dalyvauti valstybių narių atstovai ir atitinkama reguliavimo institucija. [59 pakeit.]

2.  Koordinavimo komitetas infrastruktūros valdytojui ir, jei taikoma, valstybei narei teikia pasiūlymus arba rekomendacijas, susijusius su:

a)  pareiškėjų poreikiais, susijusiais su infrastruktūros technine priežiūra ir pajėgumų didinimu;

b)  30 straipsnyje nurodytose sutartyse nustatytų į naudotojus orientuotų veiklos tikslų ir 30 straipsnio 1 dalyje nurodytų paskatų turiniu ir jų įgyvendinimu;

c)  27 straipsnyje nurodytų tinklo nuostatų turiniu ir įgyvendinimu;

d)  pagal 29 straipsnį valstybės nustatyta apmokestinimo sistema bei taisyklėmis ir infrastruktūros valdytojo nustatyta apmokestinimo sistema, taip pat infrastruktūros mokesčių lygiu ir struktūra;

e)  infrastruktūros pajėgumų paskirstymo procesu, įskaitant pirmumo taisykles, taikomas pajėgumų paskirstymui tarp skirtingų kategorijų infrastruktūros naudotojų; tuo atveju, kai prašymai teikti geležinkelio paslaugą vienas kitam prieštarauja, koordinavimo principai reglamentuojami pagal 46 straipsnio 4 dalį; [60 pakeit.]

f)  įvairiarūšio transporto derinimo klausimais;

g)  visais kitais klausimais, susijusiais su prieigos prie infrastruktūros bei naudojimosi ja sąlygomis ir infrastruktūros valdytojo paslaugų kokybe.

ga)  problemomis, su kuriomis susiduria krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojai, įskaitant teikiamų paslaugų kokybę, mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra ir geležinkelio transporto paslaugų kainų dydį ir skaidrumą. [61 pakeit.]

Kad koordinavimo komitetas galėtų vykdyti šias užduotis, jis turi teisę prašyti, kad infrastruktūros valdytojas pateiktų atitinkamą su a–g ga punktais susijusią informaciją, nedarant poveikio komercinės informacijos konfidencialumui. [62 pakeit.]

3.  Koordinavimo komitetas parengia darbo tvarkos taisykles, kurios, visų pirma, apima taisykles, susijusias su dalyvavimu posėdžiuose ir jų dažnumu (jie turi būti rengiami bent kas ketvirtį). Darbo tvarkos taisyklėse be kitų dalykų numatomos reguliarios bent kartą per metus rengiamos konsultacijos su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojais ir geležinkelių sektoriaus darbuotojų atstovais. Koordinavimo komiteto diskusijų ataskaita kasmet teikiama infrastruktūros valdytojui, valstybei narei, susijusiai reguliavimo institucijai, krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų vartotojams, geležinkelių sektoriaus darbuotojų atstovams ir Komisijai; joje nurodomos atitinkamos komiteto narių pozicijos. [63 pakeit.]

7d straipsnis

Europos infrastruktūros valdytojų tinklas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai dalyvautų tinklo veikloje ir bendradarbiautų tinkle siekdami plėtoti Sąjungos geležinkelių infrastruktūrą ir, visų pirma, siekdami:

i)  užtikrinti savalaikį ir efektyvų transeuropinio transporto tinklo, įskaitant pagrindinius tinklo koridorius, krovinių vežimo geležinkeliais koridorius pagal Reglamentą (ES) Nr. 913/2010* ir Sprendime 2012/88/ES** nustatytą Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. santrumpa ERTMS) diegimo planą, įgyvendinimą ir

ii)  sudaryti palankias sąlygas veiksmingai ir efektyviai teikti tarpvalstybines keleivių vežimo paslaugas Sąjungoje, įskaitant tarpvalstybinį bendradarbiavimą siekiant įveikti trukdžius.

1a.  Tinklas taip pat nustato bendrus pagrindinius principus, taikytinus pagal 37 straipsnį apmokestinant tarpvalstybines keleivių vežimo paslaugas, teikiamas daugiau nei viename tinkle, ir pagal 40 straipsnį skirstant pajėgumus. Tie bendri principai pateikiami 57 straipsnyje nurodytam reguliavimo institucijų tinklui, kad šis pareikštų savo nuomonę. [64 pakeit.]

Komisija yra tinklo narė. Ji koordinuoja ir remia tinklo veiklą ir, prireikus, jo nariams teikia rekomendacijas. Ji užtikrina aktyvų atitinkamų infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą.

2.  Tinklo nariai dalyvauja 15 straipsnyje nurodytoje rinkos stebėsenos veikloje ir vertina infrastruktūros valdytojų efektyvumą ir veiksmingumą, remdamiesi bendrais rodikliais ir kokybės kriterijais, kaip antai, patikimumo, pajėgumo, eksploatacinės parengties, punktualumo ir jų tinklų saugos, turto kokybės ir panaudojimo, techninės priežiūros, atnaujinimo, gerinimo, investicijų ir finansinio efektyvumo ir apmokestinimo sistemos ir taisyklių skaidrumo. [65 pakeit.]

3.  Atsižvelgdama į tinklo išreikštas nuomones, Komisija gali priimti priima priemones, kuriomis, visų pirma siekdama siekiama užtikrinti lyginamosios analizės nuoseklumą, nustatytų bendrus tinklo veiklos principus bei praktiką ir bendradarbiaujant tinkle taikytinas procedūras. Tos priemonės priimamos įgyvendinimo deleguotuoju aktu pagal 62 straipsnio 3 dalyje 60 straipsnyje nurodytą procedūrą.

__________________

* OL C 276, 2010 10 20, p. 22.

** OL L 51, 2012 2 23, p. 51.“; [66 pakeit.]

"

5.  10 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Geležinkelio įmonėms suteikiama teisė teisingomis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis naudotis geležinkelių infrastruktūra visose valstybėse narėse visų rūšių keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti. Geležinkelio įmonės turi teisę įlaipinti keleivius bet kurioje stotyje ir juos išlaipinti kitoje stotyje. Ta teisė taip pat apima prieigą prie infrastruktūros, jungiančios paslaugų įrenginius, nurodytus II priedo 2 punkte.“;

"

aa)  Įterpiama ši dalis:"

„2a. Nereikalaujama, kad valstybė narė suteiktų kokią nors teisę naudotis infrastruktūra bet kokios rūšies paslaugų teikimo tikslu geležinkelio įmonei, jei ta įmonė yra tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuojama asmens arba asmenų iš trečiosios šalies arba trečiųjų šalių, kuriose teisės naudotis infrastruktūra ir paslaugų įrenginiais nesuteikiamos Sąjungos įmonėms panašiomis sąlygomis, kaip nurodyta šioje direktyvoje. Šioje dalyje kontrolės samprata apima teises, sutartis arba kitas priemones, kurios atskirai arba kartu, atsižvelgiant į visas teisines ir faktines aplinkybes, suteikia galimybę daryti lemiamą įtaką įmonei, ypač naudojantis:

a)  nuosavybės teise arba teise naudotis visu atitinkamos įmonės turtu arba jo dalimi;

b)  teisėmis arba sutartimis, kurios turi lemiamą įtaką formuojant įmonės organus, jiems balsuojant arba priimant sprendimus.”; [67 pakeit.]

"

b)  3 ir 4 dalys išbraukiamos.

6.  11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Valstybės narės gali apriboti 10 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę teikti keleivių vežimo paslaugas tarp konkrečios išvykimo vietos ir konkrečios paskirties vietos, kai tam pačiam ar alternatyviam maršrutui taikoma viena ar kelios viešųjų paslaugų sutartys, jei naudojantis tokia teise kiltų pavojus konkrečios viešųjų paslaugų sutarties ar sutarčių ekonominei pusiausvyrai. Teikiant greitojo keleivių vežimo paslaugas neribojama 10 straipsnio 2 dalyje numatyta prieigos teisė.

Kompetentingos valdžios institucijos ir infrastruktūros valdytojai iš anksto praneša visoms suinteresuotosioms šalims apie prašymus skirti pajėgumų, pateiktus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1370/2007*, dėl kurių gali būti pažeistos prieigos teisės, suteiktos pagal šios direktyvos 10 straipsnį.

Visos keleivių vežimo paslaugos, neįtrauktos į viešųjų paslaugų sutartį, vadinamos atviros prieigos paslaugomis.

Jeigu kompetentinga valdžios institucija parengia naują viešųjų paslaugų sutartį arba išplečia galiojančios sutarties taikymo sritį siekdama, kad būtų naudojama daugiau infrastruktūros pajėgumų nei anksčiau, esamas atviros prieigos paslaugas teikiančių įmonių, kurioms kompetentingos valdžios institucijos sprendimas gali daryti poveikį, prieigos teisėms netaikomi jokie apribojimai.

________________

* 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1).“; [68 pakeit.]

"

b)  2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"

„55 straipsnyje nurodyta atitinkama reguliavimo institucija ar institucijos, siekdama (-os) nustatyti, ar kiltų pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, atlieka objektyvią ekonominę analizę ir savo sprendimą grindžia iš anksto nustatytais kriterijais. Šią

Šie kriterijai, inter alia, apima naudojimosi prieigos teise poveikį bet kurių į viešojo paslaugų pirkimo sutartį įtrauktų paslaugų pelningumui, įskaitant jo nulemtą poveikį grynosioms sutartį sudariusios kompetentingos valdžios institucijos sąnaudoms, paklausai tarp keleivių, bilietų kainodarai, bilietų pardavimo tvarkai, stotelių vietai ir tvarkaraščiui, taip pat siūlomos naujos paslaugos dažnumui, ir jie nustatomi 55 straipsnyje nurodytos reguliavimo institucijos atsižvelgiant į šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. Atliekant analizę įvertinama, ar nauja atviros prieigos paslauga neigiamai nepaveiks pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartį teikiamų paslaugų gyvybingumui.

Jeigu reguliavimo institucija prognozuoja, kad būsima nauja paslauga geležinkelių sektoriui bus pirmiausia pajamų, o ne išlaidų šaltinis ir kad teikiant paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartį ar sutartis patiriami nuostoliai bus nedideli, jeigu jų apskritai bus, nėra laikoma, kad viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai kyla pavojus. Remiantis tokia analize ir atitinkamos reguliavimo institucijos sprendimu, valstybėms narėms suteikiami įgaliojimai leisti pasinaudoti prieigos prie norimos keleivinio transporto paslaugos teise, ją koreguoti ar šios teisės nesuteikti.“

"

c)  Įterpiamos šios dalys:"

„2a. Kai viešojo paslaugų pirkimo sutartis sudaroma pagal viešojo konkurso procedūrą, kaip nustatyta pagal Sąjungos teisę, valstybės narės, vadovaudamosi Reglamentu (EB) Nr. 1370/2007, gali riboti prieigos teisę, numatytą šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje, tos viešojo paslaugų pirkimo sutarties trukmės laikotarpiu, kai teikiamos paslaugos tarp išvykimo ir atvykimo vietos, kurias apima ta viešojo paslaugų pirkimo sutartis. Informacija apie tai, kad prieigos teisė ribota, skelbiama viešai, kai inicijuojama konkurso dėl tos viešojo paslaugų pirkimo sutarties procedūra. Teikiant naują papildomą paslaugą pagal 10 straipsnio 2 dalį prieiga neribojama, jei reguliavimo institucija prognozuoja, kad geležinkelių sektoriui ji bus pirmiausia pajamų, o ne išlaidų šaltinis, ir prognozuojama, kad teikiant paslaugas pagal viešųjų paslaugų sutartį bus prarasta nedaug pajamų, jeigu jų apskritai bus.

Šioje dalyje nurodyti apribojimai nedaro poveikio, dėl kurio būtų ribojama teisė įlaipinti keleivius bet kurioje tarptautiniame maršrute esančioje stotyje ir išlaipinti juos kitoje stotyje, įskaitant toje pačioje valstybėje narėje esančias stotis.

2b.  Reguliavimo tarnyba ar tarnybos, atliekančios 2 ir 2a dalyse nurodytą analizę, padėtį jos įvertina gavusios vieno iš toliau nurodytų subjektų prašymą, kuris pateikiamas per mėnesį nuo 38 straipsnio 4 dalyje nurodyto informacijos apie ketinamą teikti keleivių vežimo paslaugą pateikimo gavimo dienos:

a)  kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingų valdžios institucijų, sudariusių viešųjų paslaugų sutartį;

b)  kitos suinteresuotos kompetentingos valdžios institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal šį straipsnį;

c)  infrastruktūros valdytojas;

d)  geležinkelio įmonės, vykdančios viešųjų paslaugų sutartį.

da)  geležinkelio įmonė, paprašiusi skirti pajėgumų pagal 38 straipsnio 4 dalį.“; [69 ir 114 pakeit.]

"

d)  3 dalis pakeičiama ir 4 dalys pakeičiamos taip:"

„3. Reguliavimo institucija pagrindžia savo sprendimą ir nurodo sąlygas, kuriomis per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo bet kuris iš toliau nurodytų subjektų gali prašyti persvarstyti sprendimą:

a)  atitinkama kompetentinga valdžios institucija arba kompetentingos valdžios institucijos;

b)  infrastruktūros valdytojas;

c)  geležinkelio įmonė, vykdanti viešųjų paslaugų sutartį;

d)  geležinkelio įmonė, siekianti, kad jai būtų suteikta prieiga.“;

"

Jei Kai reguliavimo institucija, laikydamasi 2 dalies, nusprendžia, kad 38 straipsnio 4 dalyje nurodyta ketinama teikti keleivių vežimo paslauga keltų pavojų viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, ji nurodo galimus tokios paslaugos pakeitimus, kuriais būtų užtikrinta, kad būtų laikomasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytų prieigos teisių suteikimo sąlygų.

4.  Remdamasi reguliavimo institucijų, kompetentingų valdžios institucijų ir geležinkelio įmonių patirtimi bei 57 straipsnio 1 dalyje nurodyto tinklo veikla, Komisija ne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 16 d. patvirtina priemones, kuriose išsamiai nustatomi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taikymo tvarka ir kriterijai. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 62 straipsnio 3 dalyje 60 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“; [70 pakeit.]

e)  5 dalis išbraukiama;

7.  įterpiamas šis straipsnis:"

„13a straipsnis

Bendros informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemos [71 pakeit.]

1.  Nepažeisdamos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007(10) ir Direktyvos 2010/40/ES(11), Visi duomenys apie tvarkaraščių sudarymą laikomi viešais duomenimis ir yra atitinkamai skelbiami.

Nepaisydamos Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 ir Direktyvos 2010/40/ES, valstybės narės reikalauja, kad visos su geležinkeliais susijusios suinteresuotosios šalys, pavyzdžiui, geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir bilietų pardavėjai iki 2019 m. gruodžio 12 d. naudotų sąveikią tęstinės kelionės bilietų pardavimo ir informacijos sistemą, kuri atitiktų tikslą keleiviams sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis, reikalingais kelionei planuoti ir rezervuoti bei pirkti bilietus Sąjungoje.

Valstybės narės reikalauja, kad geležinkelio įmonės bendradarbiautų ir iki 2019 m. gruodžio 12 d. parengtų bendrą kelionių informacijos teikimo ir bilietų pardavimo sistemą, kurią taikant būtų užtikrintas su visomis viešosiomis keleivių vežimo geležinkeliais paslaugomis, teikiamomis pagal viešųjų paslaugų sutartį pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007, susijusių bilietų, tęstinės kelionės bilietų platinimo ir rezervavimo paslaugų teikimas, arba priima sprendimą įgalioti atitinkamas valdžios institucijas sukurti tokią sistemą. Sistema nesukelia rinkos iškraipymo ar geležinkelio įmonių diskriminavimo. Ją valdo viešasis ar privatusis juridinis asmuo arba visų geležinkelio įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, asociacija.

Geležinkelio įmonės, teikiančios komercines viešąsias keleivių vežimo paslaugas, turi nediskriminacinę prieigą prie šios sistemos, kad galėtų teikti informaciją apie visas viešąsias keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas ir parduoti bilietus už jas, taip papildydamos savo teikiamas transporto paslaugas.

Visos sistemos turi būti sukurtos taip, kad būtų sąveikios vadovaujantis Direktyva 2008/57/EB ir pagrindinėmis telematikos priemonių techninėmis specifikacijomis. Jose techniniai reikalavimai taikomi siekiant užtikrinti, visų pirma, apmokestinimo ir tarpuskaitos nuoseklumą, komercinės informacijos konfidencialumą, asmens duomenų apsaugą ir atitiktį konkurencijos taisyklėms. Visos sistemos ar prietaikos, pagal kurias siūlomos papildomos paslaugos keleiviams, yra sąveikios su tomis techninėmis specifikacijomis.

Valstybės narės užtikrina, kad prieiga prie pagrindinių telematikos priemonių techninių specifikacijų būtų atvira ir nediskriminacinė.

Bet kokie dalyvių susitarimai atitinka konkurencijos taisykles.

Tokios sistemos kaštai sąžiningai padalijami dalyviams taip, kad būtų atsižvelgiama į jų indėlius.

Reguliavimo institucija užtikrina, kad bet kokia tęstinės kelionės bilietų pardavimo sistema nesukelia rinkos iškraipymo ar geležinkelio įmonių diskriminavimo.

Valstybės narės taip pat gali reikalauti, kad geležinkelio įmonės, teikiančios keleivių vežimo valstybės viduje paslaugas, ir kitų rūšių keleivinio transporto paslaugų teikėjai dalyvautų bendroje sąveikioje kelionių informacijos teikimo ir integruotojo bilietų pardavimo sistemoje, kurioje platintų bilietus, tęstinės kelionės bilietus ir teiktų rezervavimo paslaugas, arba gali nuspręsti įgalioti kompetentingas atitinkamas valdžios institucijas sukurti tokią sistemą. Jei tokia sistema sukuriama, valstybės narės užtikrina, kad dėl jos neatsirastų rinkos iškraipymų ar geležinkelio įmonių ir kitų keleivinio transporto paslaugų teikėjų diskriminacijos ir kad ją valdytų viešasis ar privatusis juridinis asmuo arba visų geležinkelio įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, asociacija. [72 pakeit.]

2.  Valstybės narės reikalauja, kad keleivių vežimo paslaugas teikiančios geležinkelio įmonės sudarytų ir koordinuotų parengia ir koordinuoja nacionalinius nenumatytų atvejų planus, taip pat susijusius su pagrindiniais maršrutais visoje Sąjungoje, pagal kuriuos dėl stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių labai sutrikus paslaugų teikimui teiktų pagalbą keleiviams, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1371/2007 18 straipsnyje atsižvelgdamos į Komisijos sprendimą 2008/164/EB*. Kiekviena keleivių vežimo paslaugas teikianti geležinkelio įmonė ir kiekvienas stoties valdytojas parengia savo nenumatytų atvejų planą pagal nacionalinius nenumatytų atvejų planus.

__________________

* 2007 m. gruodžio 21 d. Komisijos sprendimas 2008/164/EB dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos „žmonės su judėjimo negalia“ (OL L 64, 2008 3 7, p. 72).“. [73 pakeit.]

"

7a.  19 straipsnis papildomas šiuo punktu:"

„da) yra įsipareigoję taikyti atitinkamas valstybių narių, kurioje įmonė pageidauja teikti paslaugas, kolektyvines sutartis;“ ; [74 pakeit.]

"

8.  38 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Jei pareiškėjas ketina prašyti skirti infrastruktūros pajėgumų, kad galėtų teikti keleivių vežimo paslaugas, jis likus ne mažiau kaip 18 mėnesių iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio, su kuriuo susijęs prašymas skirti pajėgumų, įsigaliojimo dienos apie tai informuoja infrastruktūros valdytoją ir susijusias reguliavimo institucijas. Kad atitinkamos reguliavimo institucijos galėtų įvertinti galimą ekonominį poveikį esamoms viešųjų paslaugų sutartims, jos užtikrina, kad apie tai nedelsiant ir ne vėliau kaip per penkias dienas būtų informuojamos kompetentingos valdžios institucijos, kurios paskyrė tuo maršrutu teikti viešųjų paslaugų sutartyje apibrėžtą keleivių vežimo geležinkeliais paslaugą, kitos susijusios kompetentingos valdžios institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal 11 straipsnį ir geležinkelio įmonės, vykdančios viešųjų paslaugų sutartį tos keleivių vežimo paslaugos maršrute.“.

"

8a.  Į 42 straipsnį įterpiama ši dalis:"

„1a. Siekdama užkirsti kelią pareiškėjų diskriminacijai, šios direktyvos 55 straipsnyje nurodoma reguliavimo institucija iš anksto tvirtina tokį pamatinį susitarimą ir savo iniciatyva vykdo galiojančio susitarimo priežiūrą. Pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad su juo buvo neteisingai pasielgta, jis buvo diskriminuojamas arba kaip nors kitaip nukentėjo dėl pamatinio susitarimo. Tuo atveju, kai pateikiamas skundas dėl pamatinio susitarimo, reguliavimo institucija patvirtina, kad pamatinio susitarimo pakeitimų daryti nereikia arba pareikalauja, kad tas pamatinis susitarimas būtų pakeistas laikantis reguliavimo institucijos nurodymų ne vėliau kaip per du mėnesius nuo dienos, kurią reguliavimo institucija gavo skundą. Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonė reguliavimo institucijos reikalavimą įvykdo kuo skubiau, kiek tai praktiškai įmanoma, ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo iš reguliavimo institucijos dienos. Vykdydama šioje dalyje aprašytas funkcijas, reguliavimo institucija ypač didelį dėmesį skiria verslo paslapčių apsaugai.“. [75 pakeit.]

"

8b.  46 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"

„4. Koordinavimo procesą reglamentuojantys principai išdėstomi tinklo nuostatuose. Pagal juos visų pirma atsižvelgiama į sunkumus, susijusius su tarptautinių traukinių linijų nustatymu, ir poveikį, kurį pakeitimai gali daryti kitų infrastruktūrų valdytojams. Kai prašymai teikti geležinkelio paslaugą tame pačiame rinkos segmente prieštarauja vieni kitiems, infrastruktūros valdytojas, paskirstydamas pajėgumus, atsižvelgia tik į ginčytiną infrastruktūrą, o ne į visą pajėgumų, dėl kurių kreipiasi konkuruojantys pareiškėjai, apimtį.“. [76 pakeit.]

"

8c.  54 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Jeigu dėl techninių gedimų ar avarijos sutrinka traukinių eismas, infrastruktūros valdytojas imasi visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Tuo tikslu jis parengia nenumatytų atvejų planą, išvardydamas jame visas įstaigas, kurios turi būti informuotos įvykus pavojingam eismo įvykiui ar sutrikus traukinių eismui. Įvykus sutrikimui, galinčiam daryti poveikį tarpvalstybiniam eismui, infrastruktūros valdytojas dalijasi visa susijusia informacija su kitais infrastruktūros valdytojais, kurių tinklui ir eismui jame tas sutrikimas gali daryti poveikį. Susiję infrastruktūros valdytojai bendradarbiauja siekdami atkurti įprastą tarpvalstybinį eismą.“. [77 pakeit.]

"

8d.  55 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„3a. Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos turėtų organizacinių ir funkcinių galimybių, nurodytų šios direktyvos 56 straipsnyje, ir, prireikus, priima veiksmų planą, skirtą tokioms galimybėms suteikti.“. [78 pakeit.]

"

8e.  56 straipsnis pakeičiamas taip:"

„56 straipsnis

Reguliavimo institucijos funkcijos

1.  Nedarant poveikio 46 straipsnio 6 daliai, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad su juo buvo neteisingai pasielgta, jis buvo diskriminuojamas arba kaip nors kitaip nukentėjo; visų pirma, pareiškėjas gali apskųsti infrastruktūros valdytojo arba atitinkamais atvejais geležinkelio įmonės arba paslaugų įrenginių operatoriaus priimtus sprendimus dėl:

a)  preliminarių ir galutinių tinklo nuostatų redakcijų;

b)  tinklo nuostatuose nustatytų kriterijų;

c)  pajėgumų paskirstymo ir jo rezultatų;

d)  apmokestinimo sistemos;

e)  infrastruktūros mokesčių, kuriuos jis turi arba gali turėti sumokėti, dydžio ar struktūros;

f)  prieigos priemonių pagal 10–13 straipsnius;

g)  prieigos prie paslaugų pagal 13 straipsnį ir apmokestinimo už jas;

ga)  planinio arba neplaninio infrastruktūros techninės priežiūros darbo.

2.  Nedarant poveikio nacionalinių konkurencijos valdžios institucijų įgaliojimams užtikrinti geležinkelių paslaugų rinkos konkurencingumą, reguliavimo institucija taip pat įgaliota stebėti konkurencijos padėtį geležinkelių paslaugų rinkose ir visų pirma ji savo iniciatyva patikrina 1 dalies a–ga punktuose nurodytus aspektus, kad užkirstų kelią pareiškėjų diskriminacijai. Visų pirma, ji tikrina, ar tinklo nuostatuose nėra diskriminacinių sąlygų ir ar infrastruktūros valdytojui nesuteikta tokia veiksmų laisvė, kurią turėdamas jis galėtų diskriminuoti pareiškėjus.

3.  Reguliavimo institucija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su nacionaline saugos institucija, kaip apibrėžta 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje*, ir su licencijas išduodančia institucija, kaip apibrėžta šioje direktyvoje.

Valstybės narės užtikrina, kad šios institucijos bendrai parengtų gaires, skirtas keistis informacija ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią neigiamam poveikiui konkurencijai ar saugai geležinkelių transporto rinkos srityje. Šios gairės apima mechanizmą, pagal kurį reguliavimo institucija teiktų nacionalinėms saugos ir licencijas išduodančioms institucijoms rekomendacijas tais klausimais, kurie gali daryti poveikį konkurencijai geležinkelių transporto rinkos srityje, ir nacionalinės saugos institucija teiktų reguliavimo ir licencijas išduodančioms institucijoms rekomendacijas tais klausimais, kurie gali daryti poveikį saugai. Nedarant poveikio nei vienos institucijos nepriklausomumui jų atitinkamos kompetencijos srityse, atitinkama institucija, prieš priimdama sprendimus, nagrinėja visas tokias rekomendacijas. Jei atitinkama institucija nusprendžia nukrypti nuo šių rekomendacijų, ji nurodo savo sprendimų priežastis.

4.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad reguliavimo institucijai būtų nustatyta užduotis priimti neprivalomas nuomones dėl 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto verslo plano, sutarties ir pajėgumų didinimo plano preliminarių redakcijų, visų pirma nurodant, ar tos priemonės atitinka konkurencijos geležinkelių paslaugų rinkose padėtį.

5.  Reguliavimo institucija savo funkcijoms atlikti turi reikiamus organizacinius pajėgumus, t. y. personalą ir materialinę bazę, kurie yra proporcingi geležinkelių sektoriaus valstybėje narėje svarbai.

6.  Reguliavimo institucija užtikrina, kad infrastruktūros valdytojo nustatyti mokesčiai atitiktų IV skyriaus 2 skirsnį ir būtų nediskriminuojantys. Reguliavimo institucija užtikrina, kad infrastruktūros valdytojo, paslaugų įrenginių operatorių arba geležinkelio įmonių nustatyti prieigos, įskaitant kelių prieigą, prieigą prie stočių, jų pastatų ir kitų įrenginių, įskaitant kelionių informacijos iškabinimo vietas, mokesčiai būtų nediskriminuojantys. Šiuo tikslu apie planuojamus šioje dalyje nurodytų mokesčių dydžio ar struktūros pakeitimus reguliavimo institucijai reikia pranešti ne vėliau kaip prieš du mėnesius prieš jų planuojamą įsigaliojimą. Reguliavimo institucija ne vėliau kaip prieš mėnesį nuo planuojamo įsigaliojimo gali pareikalauti planuojamus pakeitimus sumažinti, padidinti, atidėti arba jų atsisakyti. Pareiškėjai ir infrastruktūros valdytojas dėl infrastruktūros mokesčių dydžio derėtis gali tik tuo atveju, jei tas derybas prižiūri reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija įsikiša, jeigu tos derybos gali neatitikti šio skyriaus reikalavimų.

7.  Reguliavimo institucija nuolat ir bet kuriuo atveju bent kartą per dvejus metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos.

8.  Reguliavimo institucija turi įgaliojimus reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas, pareiškėjai ar atitinkamoje valstybėje narėje veikianti trečioji šalis suteiktų jai atitinkamą informaciją.

Reikalaujama suteikti informacija pateikiama per reguliavimo institucijos nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis nei vienas mėnuo, nebent išskirtinėmis aplinkybėmis reguliavimo institucija sutinka ir leidžia pratęsti terminą, bet ne ilgiau kaip dviem papildomoms savaitėms. Reguliavimo institucija turi galėti užtikrinti tokių prašymų vykdymą taikant tinkamas nuobaudas, įskaitant pinigines baudas. Reguliavimo institucijai teikiamoje informacijoje yra visi duomenys, kurių jai reikia skundų nagrinėjimo ir konkurencijos priežiūros geležinkelių paslaugų rinkose pagal 2 dalį funkcijoms vykdyti. Tokiai informacijai priskiriami duomenys, kurie būtini statistikos ir rinkos stebėjimo tikslais.

9.  Reguliavimo institucija svarsto kiekvieną skundą, prireikus prašo atitinkamos informacijos ir pradeda konsultacijas su visomis atitinkamomis šalimis per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos. Ji priima sprendimą dėl kiekvieno skundo, imasi veiksmų situacijai ištaisyti ir informuoja atitinkamas šalis apie savo motyvuotą sprendimą per nustatytą pagrįstą laiką, bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip per šešias savaites nuo tada, kai gavo visą reikalingą informaciją. Nedarant poveikio nacionalinių konkurencijos institucijų įgaliojimams užtikrinti geležinkelių paslaugų rinkos konkurencingumą, reguliavimo institucija prireikus savo iniciatyva nusprendžia, kokiomis tinkamomis priemonėmis pašalinti pareiškėjų diskriminavimą, rinkos iškraipymą ir kitus nepageidaujamus šių rinkų pokyčius, ypač atsižvelgdama į 1 dalies a–ga punktus.

Reguliavimo institucijos sprendimas privalomas visoms šalims, kurioms tas sprendimas taikomas, ir jam netaikoma kitų administracinių instancijų kontrolė. Savo sprendimų vykdymą reguliavimo institucija užtikrina taikydama tinkamas nuobaudas, įskaitant pinigines baudas.

Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti infrastruktūros pajėgumų arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti pajėgumus, reguliavimo institucija arba patvirtina, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba reikalauja, kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos nurodymus. Infrastruktūros valdytojas reguliavimo institucijos reikalavimą įvykdo ne vėliau kaip per mėnesį nuo pranešimo apie šį sprendimą gavimo.

10.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams būtų taikoma teisminė kontrolė. Pateikus skundą reguliavimo institucijos sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, tik jei reguliavimo institucijos nedelstinas poveikis gali sukelti skundą pateikusiam asmeniui nepataisomą žalą. Šia nuostata nedaromas poveikis skundą nagrinėjančio teismo įgaliojimams, suteiktiems pagal konstitucinę teisę, kai taikytina.

11.  Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos priimti sprendimai būtų paskelbti.

12.  Reguliavimo institucija įgaliota atlikti infrastruktūros valdytojų, paslaugų įrenginių operatorių ir, prireikus, geležinkelio įmonių auditą arba inicijuoti jų išorės auditą, kad patikrintų atitiktį 6 straipsnio apskaitos atskyrimo nuostatoms. Todėl reguliavimo institucija turi teisę prašyti pateikti visą susijusią informaciją. Visų pirma ji turi teisę prašyti, kad infrastruktūros valdytojas, paslaugų įrenginių operatoriai ir visos įmonės arba kiti subjektai, vykdantys arba integruojantys įvairių rūšių geležinkelių transporto arba infrastruktūros valdymo veiklą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 13 straipsnyje, pateiktų visą VIII priede nurodytą informaciją arba jos dalį taip išsamiai, kaip yra manoma būtina ir proporcinga.

Nedarant poveikio už valstybės pagalbą atsakingoms valdžios institucijoms priskirtai kompetencijai, remdamasi šiomis ataskaitomis reguliavimo institucija gali padaryti išvadas valstybės pagalbos klausimais, apie kurias ji praneša toms valdžios institucijoms.

13.  Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 60 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų VIII priedo pakeitimų. Taigi, VIII priedas gali būti iš dalies keičiamas siekiant jį pritaikyti prie apskaitos ir priežiūros praktikos raidos ir (arba) jį papildyti kita būtina informacija siekiant patikrinti apskaitų atskyrimą.

___________________

* OL L 191, 2008 7 18, p. 1.“. [79 pakeit.]

"

8f.  57 straipsnis papildomas šia dalimi:"

„9a. Jeigu pareiškėjas mano, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas trukdo plėtoti tarptautines paslaugas, jis gali kreiptis į reguliavimo institucijų tinklą, kad gautų jo nuomonę. Apie šį kreipimąsi tuo pat metu informuojama atitinkama reguliavimo institucija. Prireikus tinklas siekia, kad infrastruktūros valdytojas ir, visais atvejais, atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija pateiktų paaiškinimus. Tinklas priima nuomonę ir ją paskelbia, taip pat ją perduoda atitinkamai nacionalinei reguliavimo institucijai.

Reguliavimo institucijų tinklas Komisijai teikia metinę savo veiklos ataskaitą. Komisija teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai.

Per vienus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo ir ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 31 d. Komisija priima pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo įsteigiama Europos reguliavimo institucija, ir jai suteikia juridinio asmens statusą, taip pat priežiūros ir arbitražo funkciją, kurią atlikdama ji galėtų spręsti tarpvalstybinius klausimus ir nagrinėti su nacionalinių reguliavimo institucijų priimtais sprendimais susijusius skundus. Ši nauja institucija pakeičia Europos reguliavimo institucijų tinklą.“; [80 pakeit.]

"

9.  63 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Iki 2024 m. gruodžio 31 d. Komisija įvertina šios direktyvos poveikį geležinkelių sektoriui ir Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui pateikia jos įgyvendinimo ataskaitą. Atliekant tą vertinimą atsižvelgiama į Europos reguliavimo institucijos pareikštą nuomonę dėl to, ar vis dar esama diskriminavimo ar kitokio pobūdžio konkurencijos iškraipymo, ir į nuomones, kurias atitinkamame Sąjungos socialinio dialogo komitete pateikė socialiniai partneriai. [81 pakeit.]

Iki tos pačios datos Komisija Europos reguliavimo institucija įvertina, ar vis dar esama su infrastruktūros valdytojais, kurie sudaro vertikaliosios integracijos įmonę, susijusio diskriminavimo ar kitokio pobūdžio konkurencijos iškraipymo, ir paskelbia rekomendacijas dėl tolesnių politikos priemonių. Prireikus Komisija, remdamasi tomis rekomendacijomis, pasiūlo naujas teisines priemones.[82 pakeit.]

Ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija įvertina jos poveikį geležinkelių transporto priemonėse dirbančio personalo darbo rinkos vystymuisi ir prireikus siūlo naujas teisėkūros priemones dėl tokio geležinkelių transporto priemonėse dirbančio personalo sertifikavimo.“. [83 pakeit.]

"

1a straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 iš dalies keičiamas taip:

2 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Įsigaliojus šiam reglamentui, 9, 10, 11, 12, 19 straipsniai, 20 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnis taikomi keleivių vežimo geležinkeliu paslaugoms visoje Sąjungos teritorijoje.“. [84 pakeit.]

"

2 straipsnis

1.  Valstybės narės ne vėliau kaip ...(12) priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3 straipsnis

1.  Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Per tris mėnesius nuo jos paskelbimo dienos pateikiamas jos konsoliduotas su Direktyva 2012/34/ES, kurią ji iš dalies keičia, tekstas. [85 pakeit.]

2.  1 straipsnio 5–8 punktai taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. [likus atitinkamai laiko iki tarnybinio traukinių tvarkaraščio įsigaliojimo dienos – 2019 m. gruodžio 14 d.].

Iki 5 punkto taikymo dienos ir nedarant poveikio nuostatoms dėl tarptautinių keleivių vežimo paslaugų, valstybių narių nereikalaujama, kad jos suteiktų prieigos teisę geležinkelio įmonėms ir jų tiesiogiai arba netiesiogiai valdomoms patronuojamosioms įmonėms, gavusioms licencijas valstybėje narėje, kurioje panašaus pobūdžio prieigos teisės nesuteikiamos. [86 pakeit.]

4 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/51/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (OL L 164, 2004 4 30, p. 164).
(5)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/58/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo ir mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 44).
(6)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).
(7) 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos Geležinkelių Bendrijos (CER) ir Europos Transporto Darbuotojų Federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL L 195, 2005 7 27, p. 15).
(8)OL C 369, 2011 12 17, p. 14.
(9) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(10)OL L 315, 2007 12 3, p. 14.
(11)OL L 207, 2010 8 6, p. 1.
(12) 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

Teisinė informacija - Privatumo politika