Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/0016(COD)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0015/2014

Pateikti tekstai :

A7-0015/2014

Debatai :

PV 25/02/2014 - 8
PV 25/02/2014 - 10
CRE 25/02/2014 - 8
CRE 25/02/2014 - 10

Balsavimas :

PV 26/02/2014 - 9.3
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0150

Priimti tekstai
PDF 850kWORD 409k
Trečiadienis, 2014 m. vasario 26 d. - Strasbūras
Geležinkelių sauga ***I
P7_TA(2014)0150A7-0015/2014
Rezoliucija
 Jungtinis tekstas

2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija) (COM(2013)0031 – C7-0028/2013 – 2013/0016(COD))

(Įprasta teisėkūros procedūra: nauja redakcija)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0031),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0028/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Lietuvos parlamento, Rumunijos Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 8 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(3),

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto laišką Transporto ir turizmo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0015/2014),

A.  kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2) OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) OL C 77, 2002 3 28, p. 1.


Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 26 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2014/...//ES dėl geležinkelių saugos (nauja redakcija)
P7_TC1-COD(2013)0016

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(3),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB(4) buvo iš esmės pakeista. Kadangi reikia padaryti papildomų pakeitimų, dėl aiškumo ji turėtų būti išdėstyta nauja redakcija;

(1a)  geležinkelių transportas jau yra saugiausia transporto rūšis Sąjungoje ir per pastaruosius dešimtmečius jo saugos rodikliai tapo dar geresni. Vežimo mastas išaugo nuo 200 mlrd. keleivių nukeliautų kilometrų 1970 m. iki daugiau nei 300 mlrd. kilometrų šiuo metu, o vidutinis metinis traukinių keleivių mirčių skaičius sumažėjo nuo 400 praėjusio šimtmečio aštuntojo dešimtmečio pradžioje iki mažiau nei 100 šiuo metu; [1 pakeit.]

(1b)  sauga turėtų būti užtikrinta ne tik keleiviams ir darbuotojams, įskaitant rangovų personalą, bet ir pervažų naudotojams bei asmenims, gyvenantiems prie geležinkelio linijų; [2 pakeit.]

(1c)  neatsiliekant nuo mokslo ir technikos pažangos, geležinkelių sauga turėtų būti dar labiau padidinta, atsižvelgiant į tikėtiną geležinkelių transporto konkurencingumo padidėjimą; [3 pakeit.]

(1d)  Sąjungos geležinkelių aplinkoje vyksta esminiai pokyčiai, kuriuos, be kita ko, paskatino trys Sąjungos geležinkeliams skirtų teisės aktų rinkiniai, priimti praėjusio šimtmečio paskutinio dešimtmečio pradžioje. Palaipsniui kuriant bendrą Europos geležinkelių erdvę padaugėjo dalyvių, dažniau naudojamasi subranga ir dažnesni dalyvių patekimo į rinką atvejai. Ši aplinka yra labai kompleksinė, todėl geležinkelių sauga labai priklauso nuo visų dalyvių, t. y. geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų, geležinkelio pramonės atstovų ir saugos institucijų, bendradarbiavimo. Saugos teisės aktuose reikėtų atsižvelgti į šiuos pokyčius ir numatyti atitinkamas informavimo, valdymo ir avarinių atvejų procedūras ir priemones; [4 pakeit.]

(2)  Direktyvoje 2004/49 2004/49/EB nustatyta bendra geležinkelių saugos reguliavimo sistema: suderintas saugos taisyklių turinys, geležinkelio įmonių saugos sertifikavimas, nacionalinių saugos institucijų užduotys bei vaidmenys ir avarijų tyrimas. Tačiau siekiant ir toliau dėti pastangas, kad būtų sukurta bendra Kuriant bendrąją vežimo geležinkeliais paslaugų rinka, rinką atsiranda daugiau įvairių dalyvių ir ryšio sąsajų. Siekiant užtikrinti geležinkelių saugą šioje aplinkoje, tą direktyvą reikia iš esmės persvarstyti; [5 pakeit.]

(2a)  atsižvelgiant į didelius taikomų saugos reikalavimų skirtumus, trukdančius Sąjungos geležinkelių transportui veikti optimaliai, itin svarbu tęsti veiklos ir saugos, taip pat avarijų tyrimo taisyklių suderinimo procesą; [6 pakeit.]

(2b)  vis dėlto dėl suderinimo neturėtų sumažėti nė vienos valstybės narės dabartinis saugos lygis; [7 pakeit.]

(2c)  siekiant užtikrinti geležinkelių saugą ir apsaugoti žmonių gyvybes, visuomenės sveikatą ir aplinką, itin svarbu tinkamai įgyvendinti ir tobulinti Tarybos direktyvą 96/49/EB(5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB(6); [8 pakeit.]

(3)  daugelyje valstybių narių metro, tramvajų, tramvajų-traukinių ir kitokio lengvojo bėginio transporto sistemų veikimą reglamentuoja vietos arba regiono lygmens saugos taisyklės, tas sistemas dažnai prižiūri vietos arba regiono valdžios institucijos, o sąveikos ar licencijavimo reikalavimai Sąjungoje toms sistemoms netaikomi. Be to, tramvajų eismą dažnai reglamentuoja kelių eismo saugos teisės aktai, todėl geležinkelių saugos taisyklės tramvajams gali būti taikomos ne visa apimtimi. Dėl šių priežasčių tokios vietos geležinkelių sistemos turėtų būti pašalintos iš šios direktyvos taikymo srities. Tačiau tai netrukdo valstybėms narėms šios direktyvos nuostatas vietos geležinkelių sistemoms taikyti savanoriškai, jei, jų nuomone, tai būtina; [9 pakeit.]

(4)  Sąjungos geležinkelių sistemos saugos lygis apskritai yra aukštas, ypač palyginti su kelių transportu. Atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą sauga turėtų būti dar labiau padidinta, kai kiek racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma ir įvertinant tikėtiną geležinkelių transporto konkurencingumo padidėjimą; [10 pakeit.]

(4a)  sauga labai priklauso nuo geležinkelių infrastruktūros, vykdomos veiklos, gamintojų ir saugos institucijų sąveikos. Siekiant užtikrinti ir plėtoti saugą, turėtų būti naudojamos ir kuriamos tinkamos priemonės; [11 pakeit.]

(5)  pagrindiniai visi geležinkelių sistemos dalyviai, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turėtų būti visiškai atsakingi už tos sistemos saugą, kiekvienas už savo dalį. Kai tikslinga, jie turėtų bendradarbiauti pavojaus kontrolės priemonių įgyvendinimo srityje. Valstybės narės turėtų aiškiai skirti šią tiesioginę atsakomybę už saugą ir nacionalinių saugos institucijų uždavinį parengti nacionalinę reguliavimo sistemą bei prižiūrėti visų veiklos vykdytojų operatorių veiklą; [12 pakeit.]

(6)  infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių atsakomybė už geležinkelių sistemos eksploatavimą nėra kliūtis kitiems dalyviams, pavyzdžiui, gamintojams, vežėjams, siuntėjams, pripildytojams, krovėjams, iškrovėjams, gavėjams, už techninę priežiūrą atsakingiems subjektams, techninės priežiūros paslaugų teikėjams, vagonų tvarkytojams, transporto priemonių savininkams, transporto priemonių valdytojams, paslaugų teikėjams ir perkančiosioms įmonėms organizacijoms prisiimti atsakomybę už savo produktus ar paslaugas ir įdiegti pavojaus kontrolės priemones. Siekiant išvengti pavojaus, kad atsakomybė nebus tinkamai prisiimta, kiekvienas atitinkamas dalyvis turėtų sudaryti susitarimus ir pagal juos būti įpareigotas prisiimti atsakomybę už savo konkretų procesą. Kiekvienas geležinkelių sistemos dalyvis, įskaitant atitinkamas institucijas, turėtų būti atsakingas kitų dalyvių atžvilgiu už išsamų ir teisingą visos reikiamos informacijos, reikalingos siekiant užtikrinti saugų transporto priemonės naudojimą, perdavimą, kad būtų galima patikrinti, ar transporto priemonės yra tinkamos eksploatuoti, visų pirma tai susiję su informacija informacijos apie transporto priemonės būklę ir istoriją, techninės priežiūros dokumentais, krovos veiklos atsekamumu ir važtaraščiais; [13 pakeit.]

(6a)  atsižvelgiant į pasitaikančias dideles prekinių vagonų avarijas matyti, kad būtina nustatyti privalomas Sąjungos lygmeniu suderintas geležinkelio prekinių vagonų, keleivinių riedmenų ir lokomotyvų techninės priežiūros dažnumo ir periodiškumo taisykles; [14 pakeit.]

(7)  kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų užtikrinti, kad jų rangovai ir kitos šalys taikytų pavojaus kontrolės priemones. Šiuo tikslu jie turėtų taikyti bendruosiuose saugos būduose (BSB) išdėstytus stebėsenos metodus. Jų rangovai turėtų taikyti šį procesą sudarydami sutartis. Kadangi tokios sutartys yra svarbi geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos valdymo sistemos dalis, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, gavę Europos Sąjungos geležinkelių agentūros (toliau – agentūra) arba nacionalinės saugos institucijos prašymą, turėtų jas supažindinti su savo sutartimis priežiūros vykdymo tikslais;

(7a)  gamintojų, techninės priežiūros paslaugų teikėjų ir geležinkelių įmonių bendradarbiavimo intensyvumas per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo. Dėl to atsirado poreikis suderinti su minimaliais techninės priežiūros taikymo intervalais susijusias taisykles ir kokybės reikalavimus siekiant užtikrinti visos geležinkelių sistemos saugą; [15 pakeit.]

(8)  siekiant užtikrinti, kad aukštas saugos lygis būtų išlaikytas aukštas saugos lygis, o kai būtina ir kai racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma, tas saugos lygis būtų padidintas, palaipsniui įdiegti bendrieji saugos tikslai (BST) ir bendrieji saugos būdai (BSB). Jie turėtų būti naudojami kaip priemonės vertinti veiklos vykdytojų operatorių saugą ir veiklos rezultatus Sąjungos lygiu ir valstybėse narėse. Siekiant įvertinti, ar sistemos atitinka BST, taip pat palengvinti geležinkelių saugos stebėseną, parengti bendrieji saugos rodikliai (BSR); [16 pakeit.]

(9)  nacionalinės taisyklės, kurios dažnai pagrįstos nacionaliniais techniniais standartais, laipsniškai pakeistos taisyklėmis, pagrįstomis BST, BSB ir techninėmis sąveikos specifikacijomis (TSS) įvestais bendraisiais standartais. Siekiant pašalinti sąveikos kliūtis, nacionalinių taisyklių skaičius turėtų būti sumažintas – tai pavyktų į TSS taikymo sritį įtraukus visą Sąjungos geležinkelių sistemą ir išsprendus likusius TSS klausimus. Šiuo tikslu valstybės narės turi atnaujinti savo nacionalinių taisyklių sistemą, panaikinti pasenusias taisykles ir nedelsdamos informuoti apie tai Komisiją ir agentūrą; [17 pakeit.]

(10)  atsižvelgiant į tai, kad geležinkelių sistemos sąveikos kliūtys bus šalinamos laipsniškai kartu išlaikant aukštą geležinkelių saugos lygį ir kad reikės laiko, kad būtų priimtos TSS, reikėtų imtis priemonių, kad būtų išvengta padėties, kai valstybės narės priima naujas nacionalines taisykles arba imasi projektų, kuriais didinamas esamos sistemos įvairialypiškumas įvairiapusiškumas. Saugos valdymo sistema yra pripažinta avarijų prevencijos priemonė. Valstybėms narėms, agentūra ir geležinkelio įmonėms tenka atsakomybė neatidėliotinai imtis taisomųjų priemonių, kad avarijos vėl nepasikartotų. Valstybės narės neturėtų sumažinti geležinkelio įmonių atsakomybės nustatydamos naujas nacionalines taisykles iš karto po avarijos; [18 pakeit.]

(10a)  traukinių kontrolės ir signalizacijos sistemos labai svarbios siekiant užtikrinti geležinkelių saugą. Suderintas Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (angl. ERTMS) kūrimas ir diegimas Sąjungos geležinkelių tinkle labai padeda didinti saugos lygį; [19 pakeit.]

(11)  vykdydami savo pareigas ir įsipareigojimus, infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turėtų įgyvendinti Sąjungos reikalavimus atitinkančią ir bendrus elementus turinčią saugos valdymo sistemą. Informacija apie saugą ir saugos valdymo sistemos įgyvendinimą turėtų būti pateikiama agentūrai ir atitinkamos valstybės narės nacionalinei saugos institucijai;

(11a)  geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai savo saugos kultūros normose turėtų įtvirtinti teisingumo principą, kad darbuotojai būtų aktyviai skatinami pranešti apie su sauga susijusias avarijas, riktus ir vos neįvykusias avarijas ir dėl to nebūtų baudžiami ar diskriminuojami. Taikant teisingumo principą geležinkelio sektorius gali pasimokyti iš avarijų, riktų ir vos neįvykusių avarijų ir taip užtikrinti, kad darbuotojams ir keleiviams geležinkelis būtų saugesnis; [20 pakeit.]

(12)  siekiant užtikrinti aukštą geležinkelių saugos lygį ir vienodas sąlygas visoms geležinkelio įmonėms, joms turėtų būti taikomi tie patys saugos reikalavimai. Kad licencijuota geležinkelio įmonė turėtų galimybę naudotis geležinkelių infrastruktūra, ji turėtų turėti saugos sertifikatą. Saugos sertifikate turėtų būti pateikta įrodymų, kad geležinkelio įmonė sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir geba laikytis atitinkamų saugos standartų ir taisyklių visose valstybėse narėse, kuriose ta įmone veikia. Tarptautinio vežimo paslaugoms teikti turėtų pakakti tik vieno saugos valdymo sistemos patvirtinimo Sąjungos lygiu arba teritorijoje, kurios geležinkelio infrastruktūrą naudos geležinkelio įmonė; [21 pakeit.]

(13)  stebėsenos, atitikties vertinimo, priežiūros, pavojaus analizės ir vertinimo srityse parengti Direktyva 2004/49/EB grindžiami minimalūs suderinti metodai, kurie turi būti taikomi geležinkelio įmonėms ir nacionalinėms saugos institucijoms. Tokia reguliavimo sistema yra pakankamai brandi, kad būtų galima palaipsniui pereiti prie visoje Sąjungoje nustatytose veiklos rajonuose galiojančio bendro saugos sertifikato. Perėjus prie bendro saugos sertifikato sumažėtų geležinkelio įmonėms tenkanti administracinė našta, todėl toks perėjimas turėtų užtikrinti didesnį geležinkelių sistemos veiksmingumą ir efektyvumą, taigi geležinkelių transportas taptų konkurencingesnis vykstant skirtingų rūšių transporto konkurencinei kovai; [22 pakeit.]

(14)  bendras saugos sertifikatas turėtų būti išduodamas remiantis įrodymais, kad geležinkelio įmonė sukūrė savo saugos valdymo sistemą. Tokiems įrodymams surinkti gali reikėti ne tik patikrinti geležinkelio įmonę vietoje, bet ir vykdyti priežiūrą, kurios tikslas – įvertinti, ar geležinkelio įmonė ir toliau tinkamai taiko savo saugos valdymo sistemą po to, kai jai buvo išduotas bendras saugos sertifikatas;

(15)  infrastruktūros valdytojui turėtų tekti svarbi atsakomybė už jo geležinkelių tinklo projektavimo, techninės priežiūros ir eksploatavimo saugą. Infrastruktūros valdytojui turėtų būti taikomas reikalavimas iš nacionalinės saugos institucijos gauti su jo saugos valdymo sistema susijusius įgaliojimus saugos srityje, taip pat kitos nuostatos tam, kad būtų įvykdyti saugos reikalavimai;

(16)  traukinio personalo mokymas ir kvalifikacijos kėlimas yra esminiai geležinkelių saugos užtikrinimo veiksniai. Geležinkelio įmonės turėtų užtikrinti, kad jų personalas būtų atitinkamai kvalifikuotas, sertifikuotas ir apmokytas, įskaitant atvejus, kai veikla vykdoma kitos valstybės narės tinkle. Nacionalinės saugos institucijos turėtų stebėti, kaip laikomasi šių reikalavimų, ir užtikrinti jų vykdymą. Traukinio personalo sertifikavimas gali būti kliūtis naujiems rinkos dalyviams dažnai yra neįveikiama kliūtis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geležinkelio įmonės, ketinančios vykdyti veiklą atitinkamame tinkle, galėtų naudotis traukinio personalo mokymui ir sertifikavimui, kurie būtini norint įvykdyti nacionalinių taisyklių reikalavimus, reikalingomis priemonėmis; [23 pakeit.]

(17)  už techninę priežiūrą atsakingas subjektas turėtų būti sertifikuotas atlikti prekinių vagonų priežiūrą. Jei už techninę priežiūrą atsakingas subjektas yra infrastruktūros valdytojas, šis sertifikavimas turėtų būti įtrauktas į įgaliojimų saugos srityje išdavimo procedūrą. Tokiam subjektui išduotas sertifikatas turėtų užtikrinti, kad kiekvienas prekinis vagonas, už kurį jis atsakingas, atitiktų šioje direktyvoje nustatytus techninės priežiūros reikalavimus. Šis sertifikatas turėtų galioti visoje Sąjungoje, o jį išduoti turėtų įstaiga, galinti tikrinti subjekto sukurtą techninės priežiūros sistemą. Kadangi prekiniai vagonai dažnai naudojami teikiant tarptautinio vežimo paslaugas ir kadangi už techninę priežiūrą atsakingas subjektas gali norėti pasinaudoti dirbtuvėmis, veikiančiomis keliose valstybėse narėse, sertifikavimo įstaiga turėtų turėti galimybę vykdyti kontrolę visoje Sąjungoje;

(17a)  agentūra kartu su sektoriaus ekspertais, atsižvelgdami į aviacijos sektoriuje įgytą patirtį, turėtų parengti bendrąjį saugos būdą, skirtą saugai svarbiems komponentams nustatyti; [24 pakeit.]

(18)  nacionalinių saugos institucijų organizacinė struktūra, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas turėtų būti visiškai nepriklausomi nuo geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo ir ar perkančiosios įmonės organizacijos. Savo užduotis jos turėtų vykdyti atvirai ir nediskriminuodamos, taip pat bendradarbiauti su agentūra, kad būtų sukurta aukšto geležinkelių saugos lygio bendra geležinkelių erdvė ir kad būtų koordinuojami jų sprendimo priėmimo kriterijai. Kad galėtų atlikti savo užduotis, nacionalinės saugos institucijos turi turėti pakankamus biudžeto išteklius ir pakankamai gerai apmokyto personalo. Efektyvumui padidinti dvi arba daugiau valstybių narių gali nuspręsti sujungti atitinkamų nacionalinių saugos institucijų personalą ir išteklius; [25 pakeit.]

(18a)  norint sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę ir padidinti geležinkelių saugą, labai svarbu įdiegti bendrą saugos sertifikatą. Tam reikia aiškiai paskirstyti užduotis ir atsakomybę agentūrai ir nacionalinėms saugos institucijoms. Agentūra turėtų tapti vieno langelio principu veikiančia saugos sertifikatų išdavimo Sąjungoje įstaiga, kuri naudotųsi vertinga nacionalinių saugos institucijų patirtimi, vietos žiniomis ir patyrimu. Remdamasi Reglamente ... [Reglamentas dėl Europos geležinkelio agentūros] nurodytais susitarimais, ji turėtų deleguoti nacionalinėms saugos institucijoms konkrečias užduotis ir atsakomybę, tačiau turėtų turėti išimtinę kompetenciją išduoti, atnaujinti, iš dalies keisti ar panaikinti tiek geležinkelio įmonių, tiek infrastruktūros valdytojų saugos sertifikatus; [26 pakeit.]

(19)  kai nacionalinės saugos institucijos prašoma prižiūrėti skirtingose valstybėse narėse įsisteigusią geležinkelio įmonę, agentūra turėtų informuoti kitas susijusias nacionalines saugos institucijas ir užtikrinti reikiamą priežiūros veiklos koordinavimą;

(19a)  siekiant užtikrinti geležinkelių saugą ir sąžiningą konkurenciją, labai svarbu, kad traukinių mašinistai ir saugos užduotis atliekantis personalas laikytųsi darbo, vairavimo ir poilsio laiko taisyklių. Nacionalinės saugos institucijos turėtų būti atsakingos už šių taisyklių laikymosi užtikrinimą ir jų taikymo patikras, be kita ko, vykdant tarpvalstybinę veiklą. Agentūra turėtų sukurti traukiniuose įrengiamus traukinių mašinistų vairavimo ir poilsio laiko registravimo įtaisus. Nacionalinės saugos institucijos turėtų būti kompetentingos tarpvalstybiniu mastu kontroliuoti vairavimo ir poilsio laiką; [27 pakeit.]

(20)  katastrofos geležinkeliuose įvyksta retai. Vis dėlto jų pasekmės gali būti pražūtingos ir sukelti visuomenės susirūpinimą dėl geležinkelių sistemos saugos. Todėl siekiant išvengti pasikartojimo, visos tokios avarijos turėtų būti ištiriamos saugos požiūriu, o tyrimų rezultatai turėtų būti paviešinami ir įtraukiami į reguliarias ataskaitas. Dėl kitų avarijų ir riktų taip pat turėtų būti atliekami saugos tyrimai, jei tos avarijos ir riktai galėtų būti svarbūs galimų katastrofų ženklai. Siekdami nustatyti tokias avarijų grėsmes, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai įtvirtina teisingumo principą, kaip apibrėžta 3 straipsnyje; [28 pakeit.]

(20a)  geležinkelių saugos sistema grindžiama išvadomis ir patirtimi, įgyta tiriant avarijas ir incidentus, todėl būtina griežtai taikyti konfidencialumo reikalavimus siekiant užtikrinti, kad vertingi informacijos šaltiniai būtų prieinami ir ateityje. Dėl šios priežasties neskelbtina saugos informacija turėtų būti tinkamai saugoma; [29 pakeit.]

(20b)  dėl avarijų atsiranda nemažai skirtingų viešųjų interesų, pavyzdžiui, būsimų avarijų prevencija ir tinkamas teisingumo vykdymas. Tie interesai yra platesni nei individualūs susijusių šalių interesai ir išeina už atitinkamo konkretaus įvykio ribų. Siekiant užtikrinti bendrus viešuosius interesus, reikalinga teisinga visų interesų pusiausvyra; [30 pakeit.]

(21)  saugos tyrimas turėtų būti atliekamas atskirai nuo to paties rikto teisminio tyrimo, ir turėtų būti suteikta galimybė jo metu susipažinti su daiktiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Jį turėtų atlikti nuolat veikianti, nuo geležinkelių transporto sektoriaus dalyvių nepriklausoma įstaiga. Įstaiga turėtų veikti taip, kad būtų išvengta bet  kokio interesų konflikto ir bet kokių galimų sąsajų su tiriamųjų įvykių priežastimis; pirmiausia, jeigu organizacine ir teisine struktūra ji yra glaudžiai susijusi su nacionaline saugos institucija arba geležinkelių transporto sistemos reguliavimo institucija, jos funkcinei nepriklausomybei tai neturėtų daryti įtakos. Jos tyrimai turėtų būti atliekami kaip galima atviriau. Kiekvienam įvykiui tirti tyrimo įstaiga turėtų sudaryti atitinkamą tyrimo grupę, turinčią būtiną patirtį, kurios reikia, kad būtų nustatytos tiesioginės ir netiesioginės įvykio priežastys;

(21a)  geležinkelių sektoriuje taip pat reikia skatinti neskirti nuobaudų – dėl to būtų lengviau spontaniškai pranešti apie įvykius, taigi vis dažniau būtų taikomas teisingumo principas; [31 pakeit.]

(21b)  siekiant išvengti avarijų ir riktų, svarbu kuo greičiau paskelbti atitinkamą informaciją, įskaitant visų pirma saugos tyrimų ataskaitas ir saugos rekomendacijas; [32 pakeit.]

(21c)  geležinkelių sektoriuje įvykus avarijai, sunku nustatyti nukentėjusiuosius, kontaktinius asmenis ir (arba) šeimos narius, nes paprastai operatorius nežino nukentėjusiųjų tapatybės. Vis dėlto Sąjungoje teikiant tam tikras geležinkelių paslaugas, kai privaloma iš anksto rezervuoti bilietus arba atliekamas keleivių saugos patikrinimas prieš jiems lipant į traukinį, reikėtų užtikrinti, kad operatorius galėtų naudotis keleivių ir traukinio įgulos sąrašu vien tam, kad būtų galima greitai užmegzti ryšius su šeimos nariais ir (arba) kontaktiniais asmenimis. Todėl reikėtų suteikti įgaliojimą agentūrai parengti priemones siekiant šią informaciją plačiau įtraukti į keleivių bilietų rezervavimo sistemas. Be to, nacionalinės agentūros privalo parengti avarinių situacijų veiksmų planus, kuriuose būtų nurodytos avarinės tarnybos, būtų nustatyti prieigos prie avarijos vietos ir pagalbos teikimo šioje vietoje planai, taip pat įtrauktas nukentėjusiųjų priežiūros planas. Atsižvelgdama į geriausią praktiką, agentūra galės bendradarbiauti rengiant šiuos planus ir padėti juos rengti. Be to, operatorius taip pat turėtų turėti nukentėjusiesiems teikiamos pagalbos planą; [33 pakeit.]

(22)  kad tyrimo įstaigos veikla būtų efektyvesnė ir siekiant padėti jai atlikti jos pareigas, tyrimo įstaiga (taip pat ir agentūra, jei ji to paprašo) turėtų turėti galimybę laiku patekti į avarijos vietą, prireikus deramai bendradarbiaudama su teismine institucija. Visos susijusios šalys, įskaitant agentūrą, turėtų pateikti visą atitinkamą informaciją, kurios reikia, kad tyrimo įstaiga galėtų atlikti savo veiklą. Tyrimų ataskaitose ir bet kokios išvadose ir rekomendacijose pateikiama tolesniam geležinkelių saugos didinimui svarbi informacija, ir jos turėtų būti viešai skelbiamos Sąjungos lygiu. Saugos rekomendacijų adresatai turėtų imtis reikiamų veiksmų ir pranešti apie juos tyrimo įstaigai; [34 pakeit.]

(23)  valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl nuobaudų, taikomų pažeidus šios direktyvos nuostatas, skyrimo ir užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Tos nuobaudos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(24)  kadangi šioje direktyvoje pasiūlytų veiksmų tikslų, t. y. koordinuoti valstybėse narėse veiklą ir taip reguliuoti ir prižiūrėti saugą, tirti avarijas ir nustatyti bendruosius saugos tikslus, bendruosius saugos būdus, bendruosius saugos rodiklius ir bendrų saugos sertifikatų bendruosius reikalavimus, valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(25)  siekiant papildyti ir iš dalies pakeisti tam tikras neesmines šios direktyvos nuostatas, pagal Sutarties 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti deleguoti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti aktus dėl bendrųjų saugos būdų ir jų persvarstymo, taip pat dėl bendrųjų saugos rodiklių ir bendrųjų saugos tikslų persvarstymo. Labai Ypač svarbu, kad Komisija per atlikdama parengiamąjį darbą deramai Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, socialiniais partneriais ir ypač su nacionalinėmis saugos institucijomis. Komisija, a Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [35 pakeit.]

(26)  siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su saugos valdymo sistemai ir jos sudėtinėms dalims keliamais reikalavimais, už prekinių vagonų priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos persvarstymu ir jos taikymo išplėtimu įtraukiant kitus riedmenis, taip pat su pagrindiniu avarijų ir riktų tyrimo ataskaitos turiniu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(7);

(27)  šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę įpareigojimas turėtų būti susijęs tik su tomis nuostatomis, kuriose, palyginti su ankstesne direktyva, yra esminių pakeitimų. Įsipareigojimas perkelti nepakeistas nuostatas yra sąlygotas ankstesnės direktyvos;

(28)  ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių įsipareigojimui, susijusiam su IV priedo B dalyje nurodytais direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šia direktyva nustatomos minimalios nuostatos, kurias valstybės narės gali išplėsti tik priimdamos įstatymus pagal 8 straipsnį, siekiant užtikrinti Sąjungos geležinkelių saugos plėtojimą ir tolesnį tobulinimą bei užtikrinti geresnes galimybes patekti į geležinkelių transporto paslaugų rinką, taikant tokias priemones: [36 pakeit.]

a)  suderinant valstybių narių reguliavimo struktūrą;

b)  nustatant geležinkelių sistemos dalyvių atsakomybę;

c)  nustatant bendruosius saugos tikslus ir bendruosius saugos būdus, kad palaipsniui būtų pašalintas poreikis taikyti siekiant geriau suderinti nacionalines taisykles užtikrinant aukštą saugos lygį; [37 pakeit.]

d)  kiekvienai valstybei narei nustatant reikalavimą įsteigti nacionalinę saugos instituciją ir avarijų bei riktų tyrimo įstaigą ;

e)  nustatant bendruosius geležinkelių saugos valdymo, reguliavimo ir priežiūros principus;

ea)  įdiegiant bendrą saugos sertifikatą, kuris galiotų ir būtų pripažįstamas visose valstybėse narėse nustatytose naudojimo srityse; [38 pakeit.]

eb)  reikalaujant, kad agentūra paskelbtų geležinkelių saugos ir saugos sertifikavimo gaires, įskaitant gerosios praktikos pavyzdžių sąrašus, ypač susijusius su tarpvalstybiniu transportu. [39 pakeit.]

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Ši direktyva taikoma valstybių narių geležinkelių sistemai, kuri gali būti skirstoma į struktūrinius ir  funkcinius posistemius. Direktyva apima saugos reikalavimus, taikomus visai sistemai, įskaitant saugų infrastruktūros ir eismo valdymą bei geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų geležinkelių sistemos dalyvių tarpusavio sąveiką.

2.  Ši direktyva netaikoma toliau nurodytoms sistemoms Priemonių, kurias valstybės narės patvirtina įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės gali netaikyti: [103 pakeit.]

a)  metro, tramvajų, tramvajų-traukinių ir lengvojo bėginio transporto sistemoms; [40 pakeit.]

b)  tinklams, kurie funkciniu požiūriu yra atskirti nuo likusios geležinkelių transporto sistemos ir yra skirti tik keleivių vežimo vietos, miesto ar priemiestiniais maršrutais paslaugoms teikti; taip pat geležinkelio įmonėms, kurios vykdo veiklą tik tokiuose tinkluose;

3.  Į šios direktyvos įgyvendinimo priemonių taikymo sritį valstybės narės gali neįtraukti:

a)  privačios geležinkelių infrastruktūros ir tik tokioje infrastruktūroje naudojamų transporto priemonių, jei, savininkas tą infrastruktūrą naudoja tik savo krovinių vežimo veiklai vykdyti;

b)  infrastruktūros ir transporto priemonių, skirtų tik vietos, istorinėms ar turizmo reikmėms;

ba)  lengvojo bėginio transporto infrastruktūros, kuria retkarčiais naudojasi sunkiasvorio geležinkelių transporto priemonės pagal lengvojo bėginio transporto eksploatacines sąlygas, kai būtina, kad sunkiojo transporto priemonės naudotųsi minėta infrastruktūra tik sujungiamumo tikslais; [41 pakeit.]

bb)  netekusių leidimų riedmenų, kurie yra perkeliami į terminalą ar aikštelę, kad būtų iš naujo patvirtinti. [42 pakeit.]

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

a)  Sąjungos geležinkelių sistema – Sąjungos paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistema, apibrėžta Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnyje; [43 pakeit.]

b)  infrastruktūros valdytojas – infrastruktūros valdytojas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/34/ES 2001/14/EB 2 3 straipsnyje(8); [44 pakeit.]

c)  geležinkelio įmonė — Direktyvos 2001/14/EB 2012/34/ES 3 2 straipsnyje apibrėžta geležinkelio įmonė, taip pat bet kuri kita viešojo arba privačiojo sektoriaus įmonė, kuri užsiima krovinių ir (arba) keleivių vežimu geležinkeliais ir kuriai galioja reikalavimas užtikrinti trauką; ši sąvoka apima ir tas įmones, kurios teikia tik traukos paslaugas; [45 pakeit.]

ca)  veiklos rajonas – valstybėje narėje arba valstybių narių grupėje esantis tinklas ar tinklai, kuriuose geležinkelio įmonė ketina vykdyti veiklą;

cb)  izoliuotas geležinkelio tinklas – valstybės narės geležinkelio tinklas (ar jo dalis), kurio vėžės plotis yra 1520 mm ir kuris yra geografiniu ar techniniu požiūriu atskirtas nuo Europos tinklo, turinčio standartinį nominalų vėžės plotį (1435 mm, toliau – standartinis vėžės plotis), taip pat kuris yra gerai integruotas į 1520 mm vėžės pločio geležinkelio tinklą kartu su trečiosiomis šalimis, bet atskirtas nuo standartinio Sąjungos tinklo; [46 pakeit.]

d)  techninė sąveikos specifikacija (TSS) — specifikacija, apimanti kiekvieną posistemį ar jo dalį, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų ir užtikrinama geležinkelių sistemos sąveika, apibrėžta Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnyje;

e)  bendrieji saugos tikslai (BST) — pavojaus priimtinumo kriterijais išreikšti saugos lygiai, kuriuos turi atitikti bent skirtingos geležinkelių sistemos dalys (pvz., paprastųjų geležinkelių sistema, greitųjų geležinkelių sistema, ilgieji geležinkelio tuneliai ar linijos, naudojamos tik krovinių vežimui) ir visa sistema apskritai;

f)  bendrieji saugos būdai (BSB) — būdai, kuriais apibūdinamas saugos lygių vertinimas ir saugos tikslų įgyvendinimas bei kitų saugos reikalavimų laikymasis;

fa)  bendrieji saugos rodikliai (BSR) – bendras geležinkelių saugos duomenų, surinktų siekiant palengvinti geležinkelių saugos rezultatų stebėseną, taip pat įgyvendinti bendruosius saugos tikslus (BST), rinkinys; [48 pakeit.]

g)  nacionalinė saugos institucija — nacionalinė įstaiga , kuriai patikėtos geležinkelių saugos užtikrinimo užduotys pagal šią direktyvą, arba bet kuri įstaiga, kuriai kelios valstybės narės patikėjo šias užduotis, siekdamos užtikrinti unifikuotą saugos režimą;

h)  nacionalinės taisyklės — visos privalomos taisyklės, apie kurias pranešė valstybė narė, kurios apima valstybės narės lygiu įvestus geležinkelių saugos, eksploatavimo arba techninius reikalavimus ir kurios taikomos geležinkelio įmonėms sistemos dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokia įstaiga jas nustato; [49 pakeit.]

i)  saugos valdymo sistema — infrastruktūros valdytojo arba geležinkelio įmonės  nustatyta organizacinė struktūra ir priemonės procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti saugų valdytojo ar įmonės veiklos valdymą; [50 pakeit.]

j)  atsakingas tyrėjas — asmuo, atsakingas už tyrimo organizavimą, vykdymą ir kontrolę;

k)  avarija — nepageidaujamas arba netyčinis netikėtas įvykis arba  tam tikra tokių įvykių seka , sukelianti žalingus padarinius; avarijos skirstomos į šias kategorijas : susidūrimai, nuriedėjimai nuo bėgių, avarijos pervažose, dėl judančių riedmenų įvykusios avarijos, kurių metų nukentėjo žmonės, įskaitant tuos, kurių neapima keleivių apibrėžtis, įvykusios dėl judančių riedmenų, įskaitant avarijas manevravimo stotyse ir avarijas, kilusias atliekant bėgių techninės priežiūros darbus, gaisrai ir kita; [51 pakeit.]

l)  katastrofa — bet koks traukinių susidūrimas ar traukinių nuriedėjimas nuo bėgių, dėl kurių žuvo ne mažiau kaip vienas asmuo ar buvo sunkiai sužaloti penki ar daugiau asmenų, arba buvo padaryta didelė žala riedmenims, infrastruktūrai arba aplinkai bei bet kuri kita panaši avarija , padariusi akivaizdų poveikį geležinkelių saugos reguliavimui ar saugos valdymui; pirmiau minima „didelė žala“ — tai žala, kurią tyrimo įstaiga iškart gali įvertinti ne mažesne bendra suma kaip 2 milijonai eurų;

m)  riktas — bet koks įvykis, susijęs su traukinių eksploatavimu ir paveikiantis  veiklos saugą, išskyrus avarijas arba katastrofas;

n)  tyrimas — procesas, atliekamas siekiant užkirsti kelią kitai avarijai arba riktui, apimantis informacijos surinkimą ir analizę, išvadų padarymą, įskaitant priežasčių nustatymą ir tam tikrais atvejais — saugos rekomendacijų pateikimą;

na)  racionaliu požiūriu praktiškai įmanomi veiksmai – bet kuri veikla, dėl kurios, atlikus sąnaudų ir naudos analizę, siekiant užsibrėžto saugos lygio tikslo neatsiranda neproporcingai didelių išlaidų ir (arba) laiko sąnaudų; [52 pakeit.]

nb)  kitos šalys – bet kurios šalys, kurios geležinkelių transporto sistemos sąsajose vykdo išorės veiklą, dėl kurios gali kilti eksploatavimui tiesioginį poveikį darantis pavojus, ir kurių veiklą turi kontroliuoti infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės; [53 pakeit.]

o)  priežastys — veiksmai, neveikimas, įvykiai ar sąlygos arba jų derinys, nulėmę avariją arba riktą;

p)  lengvasis bėginis transportas – miestų ir (arba) priemiesčių bėginio transporto sistema, kurios pajėgumas ir greitis yra mažesni nei geležinkelio ir metro sistemų, tačiau pajėgumas ir greitis yra didesni nei tramvajaus sistemų. Lengvajam bėginiam transportui gali būti skiriamos atskiros kelio juostos arba tos pačios kelio juostos kaip kitam kelių transportui; be to, lengvojo bėginio transporto priemonės paprastai negali būti jungiamos prie tolimųjų keleivinių ar krovininių transporto priemonių (ir atvirkščiai);

pa)  tarpvalstybinės geležinkelio sistemos – geležinkelio sistemos, kurios teikia transporto paslaugas tarp artimiausių miestų transporto mazgų abejose sienos pusėse; [54 pakeit.]

q)  notifikuotosios įstaigos — įstaigos, kurios atsako už sąveikos sudedamųjų dalių atitikties arba tinkamumo naudoti įvertinimą arba už posistemių „EB“ patikros procedūros įvertinimą;

r)  sąveikos sudedamosios dalys — bet kuri nedaloma įrengimo sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas ar sukomplektuotas blokas, įtrauktas arba numatomas įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika, apibrėžta Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 2 straipsnyje .

s)  valdytojas savininkas – asmuo arba subjektas, kuris, būdamas transporto priemonės savininku arba turėdamas teisę ją naudoti, eksploatuoja šią transporto priemonę ir yra registruotas kaip transporto priemonės valdytojas nacionaliniame savininkas transporto priemonių registre, nurodytame Direktyvos XX registruose, nurodytuose Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnyje 43 ir 43a straipsniuose; [55 pakeit.]

t)  už techninę priežiūrą atsakingas subjektas – už transporto priemonės techninę priežiūrą atsakingas subjektas, įregistruotas tokiu statusu nacionaliniame transporto priemonių registre;

u)  transporto priemonė – nuolatinės arba keičiamos sudėties eismui tinkama geležinkelių transporto priemonė, su traukos sistema arba be jos ant ratų važiuojanti geležinkelių linijomis, naudojanti trauką ar jos nenaudojanti važiuojanti savo ratais. Transporto priemonę sudaro vienas ar kelis keli struktūriniai ir funkciniai posistemiai; [56 pakeit.]

v)  gamintojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris gamina sąveikos sudedamąją dalį, komponentą arba posistemį, arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti tokias dalis tokią dalį, komponentą arba posistemį ir parduoda tokias dalis tokią dalį, komponentą arba posistemį savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą; [57 pakeit.]

w)  siuntėjas – įmonė, kuri pati ar per trečiuosius asmenis siunčia pavojinguosius krovinius;

x)  krovėjas – įmonė, kraunanti supakuotus krovinius, įskaitant pavojingus krovinius, mažas talpyklas ar kilnojamąsias cisternas į vagoną ar konteinerį, arba kraunanti konteinerį, biriųjų krovinių konteinerį, daugiaelementį dujų konteinerį, konteinerinę cisterną arba kilnojamąją cisterną į vagoną;

xa)  iškrovėjas – įmonė, kuri iškrauna konteinerį iš vagono, iškrauna supakuotus krovinius iš vagono ar konteinerio arba iškrauna krovinius iš cisternos, vagono ar konteinerio; [58 pakeit.]

y)  pripildytojas – įmonė, kuri pripildo krovinių (įskaitant pavojingus krovinius) cisterną (cisterninį vagoną, vagoną su nuimamosiomis cisternomis, kilnojamąją cisterną ar konteinerinę cisterną), vagoną, didįjį ar mažąjį konteinerį, skirtus suverstiniams kroviniams vežti, arba sekcinį vagoną ar daugiaelementį dujų konteinerį;

ya)  teisingumo principas – procedūra, kurią reikia nustatyti siekiant aktyviai skatinti darbuotojus pranešti apie su sauga susijusias avarijas, riktus ir vos neįvykusias avarijas, tuo pačiu nepanaikinant jų atsakomybės už tyčinius pažeidimus ir didelį aplaidumą. Tokie asmenys neturėtų būti baudžiami už netyčines klaidas arba tokios informacijos atskleidimą arba dėl diskriminuojami. Taikant teisingumo principą geležinkelio sektorius gali pasimokyti iš avarijų, riktų ir vos neįvykusių avarijų ir taip užtikrinti, kad darbuotojams ir keleiviams geležinkelis būtų saugesnis; [59 pakeit.]

yb)  gavėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris važtaraštyje nurodytas kaip gavėjas ir kuris gauna prekes ir važtaraštį; [60 pakeit.]

yc)  vežėjas – įmonė, su kuria siuntėjas arba keleivis sudarė vežimo sutartį, arba kitas vežėjas, kuris yra įpareigotas pagal tą sutartį; [61 pakeit.]

II SKYRIUS

SAUGOS PLĖTOJIMAS IR VALDYMAS

4 straipsnis

Geležinkelių sistemos dalyvių vaidmuo plėtojant ir didinant geležinkelių saugą

1.  Valstybės narės ir agentūra, kiekviena pagal jai pavestas užduotis, užtikrina, kad geležinkelių sauga būtų visuotinai užtikrinama, o kai i racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma – nuolat didinama, atsižvelgiant į Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų ir mokslo ir technikos pažangos raidą, taip pat žmogiškojo veiksnio įtaką, bei teikiant pirmenybę katastrofų prevencijai.

Valstybės narės ir agentūra užtikrina, kad taikant priemones, skirtas geležinkelių saugai plėtoti ir tobulinti, būtų atsižvelgiama į būtinybę vadovautis sisteminiu požiūriu.

2.  Valstybės narės ir agentūra užtikrina, kad atsakomybė už saugų geležinkelių sistemos eksploatavimą ir su tuo susijusių pavojų kontrolę būtų priskirta infrastruktūros valdytojams ir geležinkelio įmonėms, įpareigojant juos:

a)  įgyvendinti būtinas pavojaus kontrolės priemones, tam tikrais atvejais bendradarbiaujant tarpusavyje,

b)  taikyti Sąjungos ir nacionalines taisykles ,

c)  vadovaujantis šia direktyva, sukurti saugos valdymo sistemas.

Nedarant poveikio civilinei atsakomybei pagal valstybių narių teisės aktų reikalavimus, kiekvienam infrastruktūros valdytojui ir geležinkelio įmonei priskiriama atsakomybė už jam (jai) priklausančią sistemos dalį ir saugų jos eksploatavimą (įskaitant medžiagų tiekimą ir sutarčių dėl paslaugų sudarymą) naudotojų , klientų, atitinkamų darbuotojų ir trečiųjų šalių atžvilgiu. Infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių saugos valdymo sistemose taip pat atsižvelgiama į pavojus, susijusius su trečiųjų šalių veikla.

3.  Kiekvienas gamintojas,  techninės priežiūros paslaugų teikėjas, 1 valdytojas valdytojas, paslaugų teikėjas ir perkančioji įmonė organizacija užtikrina savo tiekiamų riedmenų, įrangos, įrenginių, priedų, įtaisų ir teikiamų paslaugų atitiktį nustatytiems reikalavimams ir naudojimo sąlygoms , kad geležinkelio įmonė ir (arba) infrastruktūros valdytojas galėtų saugiai jais naudotis.

4.  Visi dalyviai, atliekantys svarbų vaidmenį, susijusį su saugos užtikrinimo veikla, savo kompetencijos srityje įgyvendina reikiamas pavojaus kontrolės priemones, o kai tikslinga, bendradarbiauja su kitais veikėjais ir prisiima atsakomybę už savo pareigų vykdymą. Be geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų prie tų dalyvių dar priskiriami:

a)  valdytojai ir jų už transporto priemonių techninę priežiūrą atsakingi subjektai atsakingas (‑i) subjektas (-ai);

b)  siuntėjai, krovėjai, iškrovėjai ir pripildytojai, kurie atlieka tam tikrą vaidmenį, susijusį su krovos veiklos sauga;

c)  gamintojai, kurie atsako už saugių geležinkelių transporto priemonių, transporto priemonės dalių, komponentų ar pablokių, geležinkelių infrastruktūros, energijos ir bėgių kelio kontrolės valdymo projektavimą ir gamybą, taip pat už tai, kad būtų išduoti išankstiniai su ta transporto priemone susiję techninės priežiūros dokumentai.

5.  Kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad jų rangovai taikytų pavojaus kontrolės priemones. Šiuo tikslu kiekviena geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas ir už techninę priežiūrą atsakingas subjektas taiko bendruosius stebėsenos procesų būdus, išvardytus Komisijos reglamente (ES) Nr. 1078/2012(9). Jų rangovai turėtų taikyti šį procesą sudarydami sutartis susitarimus. Geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir už techninę priežiūrą atsakingi subjektai, gavę agentūros ar nacionalinės saugos institucijos prašymą, supažindina jas su savo sutartimis susitarimais.

6.  Bet kuris geležinkelių sistemos dalyvis, aptikęs saugos sisteminį pavojų saugai, susijusį su techninės įrangos (įskaitant struktūrinius posistemius) defektais ir konstrukcijos neatitiktimi ar gedimais, laikydamasis Sąjungos lygmeniu suderintos procedūros praneša apie tą pavojų kitoms suinteresuotosioms šalims ir agentūrai, kad jos galėtų imtis visų reikiamų taisomųjų veiksmų, kuriais būtų nuolatos užtikrinama geležinkelių sistemos sauga.

6a.  Valstybės narės, agentūra ir visi geležinkelių sistemos dalyviai taiko teisingumo principą, pagal kurį užtikrinama, kad būtų nuolat pranešama apie avarijas, riktus ir galimą pavojų saugai. Siekdamos skatinti tokių pranešimų teikimą, valstybės narės nustato sistemą, kurią taikant šie pranešimai galėtų būti teikiami konfidencialiai.

7.   Jeigu geležinkelio įmonės pasikeičia transporto priemonėmis, visi dalyviai keičiasi visa informacija apie saugų eksploatavimą, naudodami transporto priemonių registrus, nurodytus Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 ir 43a straipsniuose. Tokia informacija apima informaciją apie transporto priemonės būklę ir istoriją, techninės priežiūros dokumentų elementus, krovos veiklos atsekamumą, saugai svarbius komponentus ir važtaraščius. Ji yra pakankamai išsami, kad geležinkelio įmonė galėtų įvertinti transporto priemonės eksploatavimo pavojus. [62 pakeit.]

5 straipsnis

Bendrieji saugos rodikliai

1.  Siekdamos palengvinti įvertinimą, ar yra pasiekti BST , ir sudaryti sąlygas geležinkelių saugos bendrajai raidai stebėti, iš 18 straipsnyje nurodytų nacionalinių saugos institucijų metinių ataskaitų valstybės narės surenka informaciją apie bendruosius saugos rodiklius (BSR).

BSR nustatomi taip, kaip nurodyta I priede.

1a.  Valstybės narės padeda agentūrai vykdyti geležinkelių saugos tobulinimo Sąjungos lygmeniu stebėseną. [63 pakeit.]

2.  Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl I priedo persvarstymo, visų pirma, kad atsižvelgiant į technikos pažangą būtų atnaujinti BSR ir pritaikyti bendrieji avarijų išlaidų apskaičiavimo būdai.

6 straipsnis

Bendrieji saugos būdai

1.  Bendruosiuose saugos būduose apibūdinamas saugos  lygių , saugos tikslų įgyvendinimo ir atitikties kitiems saugos reikalavimams vertinimo būdas, parengiant ir nustatant:

a)  pavojaus analizės ir vertinimo būdus,

b)  būdus, kuriuos taikant vertinama, kaip laikomasi pagal 10 ir 11 straipsnius išduotų saugos sertifikatų ir įgaliojimų saugos srityje reikalavimų;

c)  nacionalinių saugos institucijų taikytinus priežiūros būdus ir geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir už techninę priežiūrą atsakingų subjektų taikytinus stebėsenos būdus;

ca)  saugos tobulinimo nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis stebėsenos metodai; [64 pakeit.]

d)  visus kitus saugos valdymo sistemos procesą apimančius būdus, kuriuos reikia suderinti Sąjungos lygiu.

2.  Komisija agentūrai išduoda suteikia įgaliojimus parengti naujus BSB, nurodytus 1 dalies d punkte, persvarstyti ir atnaujinti visus BSB, kad būtų atsižvelgta į technologijų ar socialinių reikalavimų pokyčius, ir kuo greičiau Komisijai pateikti reikiamas rekomendacijas. [65 pakeit.]

Rengdama rekomendacijas agentūra atsižvelgia į naudotojų, nacionalinių saugos institucijų, socialinių partnerių ir kitų suinteresuotųjų šalių nuomonę. Rekomendacijas sudaro ataskaita apie šių konsultacijų rezultatus ir ataskaita, kurioje vertinamas planuojamų priimti naujų BSB poveikis. [66 pakeit.]

3.  BSB reguliariai persvarstomi, atsižvelgiant į įgytą jų taikymo patirtį ir bendrą saugos geležinkeliuose raidą, taip pat siekiant visuotinai užtikrinti saugą ir kai kiek racionaliu požiūriu tai praktiškai įmanoma – nuolatos ją didinti. [67 pakeit.]

4.  Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi BSB ir persvarstyti BSB.

5.  Atsižvelgdamos į BSB priėmimą ir jų persvarstymą, valstybės narės nedelsdamos parengia visus būtinus savo nacionalinių taisyklių pakeitimus. [68 pakeit.]

7 straipsnis

Bendrieji saugos tikslai

1.  Bendraisiais saugos tikslais nustatomi minimalūs saugos lygiai, kuriuos turi atitikti įvairios geležinkelių sistemos dalys bei visa sistema kiekvienoje valstybėje narėje ir kurie išreiškiami pavojaus priimtinumo kriterijais, taikytinais:

a)  individualiam pavojui, susijusiam su keleiviais, personalu (įskaitant rangovų personalą), pervažų naudotojais ir kitais subjektais bei, nepažeidžiant dabartinių nacionalinių ir tarptautinių taisyklių dėl atsakomybės, — individualiam pavojui, susijusiam su pašaliniais asmenimis geležinkelio zonoje;

b)  pavojui visuomenei.

2.  Komisija agentūrai suteikia įgaliojimą kuo greičiau parengti persvarstytus BST ir Komisijai pateikti reikiamas rekomendacijas. [69 pakeit.]

3.  BST reguliariai persvarstomi, atsižvelgiant į bendrą geležinkelių saugos raidą. Persvarstytuose BST atsižvelgiama į prioritetines sritis, kuriose sauga turi būti toliau didinama.

4.  Komisija įgaliojama pagal 26 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi persvarstyti BST.

5.  Valstybės narės patvirtina visus būtinus savo nacionalinių taisyklių pakeitimus, kad būtų pasiekti bent BST, taip pat ir persvarstyti BST pagal prie jų pridėtus įgyvendinimo grafikus. Apie tas taisykles jos praneša Komisijai vadovaudamosi 8 straipsniu .

8 straipsnis

Nacionalinės taisyklės

1.  Įsigaliojus šiai direktyvai, Vvalstybės narės gali nustatyti parengti naujas nacionalines taisykles tik šiais atvejais:

a)  jei BSB neapima taisyklių, susijusių su esamais saugos būdais;

b)  jei tai yra neatidėliotina prevencinė priemonė, ypač po avarijos.

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinėse taisyklėse nacionalinės taisyklės būtų nediskriminuojančios ir kad jose būtų atsižvelgta į būtinybę laikytis sistemingo požiūrio.

Valstybės narės gali nuspręsti siekti aukštesnio saugos lygio, nei nustatyta pagal atitinkamus BST, jeigu šis aukštesnis saugos lygis visiškai suderinamas su esamais BST.

2.  Jeigu valstybė narė ketina patvirtinti naują nacionalinę taisyklę, tos taisyklės projektą ji nedelsdama perduoda agentūrai ir Komisijai, naudodamasi tinkama IT sistema pagal Reglamento … [Geležinkelio agentūros reglamentas] 23 straipsnį, ir prideda ataskaitą, kurioje įvertinamas naujos ketinamos patvirtinti taisyklės poveikis. Taisyklės projektas perduodamas likus bent trims mėnesiams iki planuojamo tos taisyklės patvirtinimo, išskyrus 1 dalies b punkte nurodytus atvejus.

Agentūra, gavusi nacionalinės taisyklės projektą, pradeda derinimo procesą, į kurį įtraukia visas nacionalines saugos institucijas, kad būtų užtikrintas didžiausias įmanomas suderinimas visoje Sąjungoje.

Nauja nacionalinė taisyklė negali likti galioti arba įsigalioti, jei Komisija, atsižvelgdama į agentūros rekomendaciją, jai nepritaria ir pagrindžia šį nepritarimą.

3.  Jei agentūra sužino apie kokią nors nacionalinę taisyklę (ir kai apie ją pranešta, ir kai nepranešta), kuri tampa perteklinė arba prieštarauja BSB ar kokiems nors kitiems Sąjungos teisės aktams, priimtiems po to, kai pradėta taikyti nacionalinė taisyklė, taikoma Reglamento … [Geležinkelio agentūros reglamentas] 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Klausimais, susijusiais su geležinkelio specialistų, atsakingų už esminių su sauga susijusių užduočių atlikimą, mokymu, profesine sveikata ir sauga, agentūra šią dalį gali taikyti tik tais atvejais, jei atitinkama nacionalinė taisyklė yra diskriminuojanti ir jei taikant BSB arba kitus Sąjungos teisės aktus užtikrinamas aukštesnis saugos lygis.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad su nacionalinėmis taisyklėmis nacionalinės taisyklės, įskaitant transporto priemonių ir tinklo sąsajos taisykles, būtų galima susipažinti nemokamai ir tokia kalba, kokią gali suprasti visos suinteresuotosios šalys bent dviem oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.

5.  Nacionalinėms taisyklėms, apie kurias pranešta pagal šį straipsnį, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/34/EB(10) nustatyta pranešimo tvarka netaikoma.

5a.  Agentūra parengia ir paskelbia bendras naujų nacionalinių taisyklių tvirtinimo arba galiojančių nacionalinių taisyklių dalinio keitimo gaires. [70 pakeit.]

9 straipsnis

Saugos valdymo sistemos

1.  Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės sukuria savas saugos valdymo sistemas, siekdami užtikrinti, kad geležinkelių sistema galėtų atitikti bent BST, kad sistema atitiktų TSS nustatytus saugos reikalavimus ir kad būtų taikomos atitinkamos BSB dalys bei taisyklės, apie kurias pranešta pagal 8 straipsnį .

2.  Saugos valdymo sistema atitinka reikalavimus, pritaikytus vykdomos veiklos pobūdžiui, mastui ir kitoms sąlygoms. Ji užtikrina, kad būtų kontroliuojami visi pavojai, susiję su infrastruktūros valdytojo ar geležinkelio įmonės veikla, įskaitant tinkamą personalo kvalifikaciją ir mokymą, taip pat techninę priežiūrą ir medžiagų tiekimą bei rangovų naudojimą. Nepažeidžiant dabartinių nacionalinių ir tarptautinių taisyklių dėl atsakomybės, taikant saugos valdymo sistemą taip pat atsižvelgiama (tais atvejais, kai tai tikslinga ir racionalu) į pavojus, kylančius kaip kitų šalių veiklos padarinys. Infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės turi atitinkamai turėti procedūras šiems galimiems pavojams, kurių kyla dėl išorės veiklos geležinkelių transporto sistemos sąsajose ir kurie daro tiesioginį poveikį eksploatavimui, nustatyti. [71 pakeit.]

Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais nustato saugos valdymo sistemos sudedamąsias dalis. elementus, įskaitant pagal vidaus taisykles patvirtintą ir praneštą saugos politiką, kokybinius ir kiekybinius saugos tikslus ir procedūras šiems tikslams pasiekti, techninių ir eksploatavimo standartų laikymosi tvarką, pavojaus vertinimo ir pavojaus kontrolės įgyvendinimo priemonių tvarką, personalo mokymo ir informavimo priemones, procedūras, kuriomis užtikrinamas su sauga susijusios informacijos perdavimas ir pagrindimas dokumentais, ataskaitų teikimo, pranešimų apie riktus, avarijas ir kitokį pavojų saugai teikimo ir jų analizavimo bei prevencinių priemonių plėtojimo procedūras, nuostatas dėl avarinių situacijų veiksmų planų, dėl kurių susitarta su valdžios institucijomis, ir nuostatas dėl saugos valdymo sistemos vidaus audito. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje 26 straipsnyje nustatytos nurodytos nagrinėjimo procedūros. [72 pakeit.]

2a.  Kiek tai sietina su geležinkelio darbuotojais, į saugos valdymo sistemą įtraukiamos priemonės, susijusios su personalo mokymo programų ir sistemų rengimu, siekiant užtikrinti, kad būtų palaikoma personalo kompetencija ir užduotys būtų atliekamos tinkamai. [73 pakeit.]

2b.  Į saugos valdymo sistemą įtraukiamos nuostatos dėl 3 straipsnyje apibrėžto teisingumo principo. [74 pakeit.]

3.  Bet kurio infrastruktūros valdytojo saugos valdymo sistemoje atsižvelgiama į įvairių tinkle veikiančių geležinkelio įmonių veiklos poveikį ir numatomos nuostatos, leidžiančios visoms geležinkelio įmonėms veikti vadovaujantis TSS ir nacionalinėmis taisyklėmis bei pagal jų saugos sertifikate nustatytas sąlygas. Kuriant saugos valdymo sistemas siekiama su avarinės pagalbos tarnybomis ir visomis kitomis šalimis, kurios gali būti įtrauktos susidarius avarinei situacijai, suderinti infrastruktūros valdytojo ir visų jo infrastruktūroje veikiančių geležinkelio įmonių avarinių atvejų tvarką, kad būtų užtikrinti skubūs pagalbos tarnybų veiksmai. Tarpvalstybinei infrastruktūrai ir ypač tarpvalstybiniams tuneliams parengiamos specialios saugos valdymo sistemos ir jos gerinamos siekiant užtikrinti būtiną koordinavimą ir kompetentingų avarinės pagalbos tarnybų abiejose sienos pusėse pasirengimą. [75 pakeit.]

3a.  Infrastruktūros valdytojai taip pat sukuria sistemą, pagal kurią koordinuojami veiksmai su prie tinklo prijungtų kaimyninių šalių infrastruktūros valdytojais. Ši sistema apima informacijos teikimo mechanizmus riktų ar avarijų tinkle atveju arba vėlavimo, dėl kurio gali sutrikti tarpvalstybinis eismas, atveju ir bendradarbiavimo procedūras, kuriomis siekiama atkurti eismą tarp abiejų infrastruktūros objektų, visada užtikrinant tinklo saugą. Abiejų valstybių infrastruktūros valdytojai operatoriams, suinteresuotosioms šalims ir atitinkamoms nacionalinėms institucijoms praneša bet kokią svarbią informaciją, kuri gali daryti poveikį eismui tarp abiejų valstybių. [76 pakeit.]

4.  Kasmet iki birželio 30 d. visi infrastruktūros valdytojai ir geležinkelio įmonės pateikia nacionalinei saugos institucijai metinę saugos ataskaitą už ankstesnius kalendorinius metus. Saugos ataskaitoje pateikiama:

a)  informacija apie vykdomus pačios organizacijos saugos tikslus ir apie saugos planų vykdymo rezultatus;

b)  informacija apie nacionalinių saugos rodiklių ir I priede nustatytų BSR tobulinimą tiek, kiek tai svarbu atsiskaitančiai organizacijai;

c)  saugos vidaus audito rezultatai;

d)  nacionalinei saugos institucijai galinčios būti svarbiomis pastabos dėl geležinkelių eksploatavimo ir infrastruktūros valdymo trūkumų ir veikimo sutrikimų.

III SKYRIUS

SAUGOS SERTIFIKAVIMAS IR ĮGALIOJIMAI

10 straipsnis

Bendras saugos sertifikatas

1.  Teisė naudotis geležinkelių infrastruktūra suteikiama tik geležinkelio įmonėms, turinčioms bendrą saugos sertifikatą.

2.   Išskyrus 2a dalyje nurodytus atvejus, Bendrą saugos sertifikatą išduoda agentūra, išduoda remdamasi įrodymais, kad geležinkelio įmonė pagal 9 straipsnį sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir atitinka TSS, ir kituose atitinkamuose teisės aktuose ir konkrečiose eksploatavimo taisyklėse, taikomose geležinkelio įmonės teikiamai paslaugai, nustatytus reikalavimus, kad kontroliuotų pavojus ir tinkle saugiai teiktų transporto paslaugas.

2a.  Saugos sertifikatus geležinkelio įmonėms, vykdančioms veiklą tik izoliuotame tinkle, gali išduoti taip pat ir valstybių narių, turinčių tokį tinklą, nacionalinės saugos institucijos. Tokiais atvejais pareiškėjas gali pasirinkti, ar teikti paraišką agentūrai, ar atitinkamų valstybių narių nacionalinėms saugos institucijoms.

30 straipsnyje nurodytu pereinamuoju laikotarpiu valstybių narių, turinčių izoliuotą tinklą, nacionalinės saugos institucijos nustato bendras saugos sertifikatų išdavimo procedūras ir užtikrina jų išduotų saugos sertifikatų tarpusavio pripažinimą. Jei esama prieštaringų nacionalinių saugos institucijų sprendimų ir nerandama visoms pusėms priimtino sprendimo, sprendimą priima agentūra, vadovaudamasi Reglamento ... [Geležinkelio agentūros reglamentas] 12 straipsniu.

Jei pasibaigus 30 straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui minėtosios nacionalinės saugos institucijos nenustatė bendrų saugos sertifikatų išdavimo procedūrų ir šių sertifikatų tarpusavio pripažinimo tvarkos, šiame straipsnyje nurodytus leidimus išduoda tik agentūra.

Jei pasibaigus 30 straipsnyje nurodytam pereinamajam laikotarpiui bendrų saugos sertifikatų išdavimo procedūrų ir šių sertifikatų tarpusavio pripažinimo tvarka nustatyta, valstybių narių, turinčių izoliuotų tinklų, nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti saugos sertifikatus ir pareiškėjas gali pasirinkti paraišką dėl saugos sertifikato teikti arba agentūrai, arba atitinkamoms nacionalinėms saugos institucijoms.

Praėjus dešimčiai metų po šios direktyvos įsigaliojimo Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie pažangą siekiant nustatyti bendras saugos sertifikatų išdavimo procedūras ir užtikrinti šių sertifikatų tarpusavio pripažinimą izoliuotame geležinkelio tinkle ir prireikus pateikia atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų.

3.  Bendrame saugos sertifikate nurodomas nurodoma geležinkelių eksploatavimo veiklos, kuriai sertifikatas taikomas, rūšis, mastas ir mastas veiklos rajonas. Jis galioja ir pripažįstamas visoje Sąjungoje lygiavertei veiklai arba atskirose jos dalyse laikantis agentūros nustatytų sąlygų.

4.  Prieš tris mėnesius iki naujos paslaugos teikimo pradžios pradedant teikti bet kokią naują paslaugą, kurios neapima bendras saugos sertifikatas, geležinkelio įmonė atitinkamai nacionalinei agentūrai arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinėms saugos institucijai perduoda institucijoms pateikia papildomus dokumentus, kuriais patvirtinama, kurių reikia norint patvirtinti, kad:

a)  geležinkelio įmonė taikys eksploatavimo taisykles, įskaitant nacionalines taisykles, su kuriomis ji supažindinta pagal 8 straipsnio 4 dalį, ir įvertins savo veiklą, atsižvelgdama į Komisijos reglamento (EB) Nr. 352/2009(11) reikalavimus, užtikrindama visų pavojų valdymą pagal savo saugos valdymo sistemą ir imdamasi visų reikiamų priemonių, kad veikla būtų vykdoma saugiai;

b)  geležinkelio įmonė ėmėsi priemonių, kad su tinklo (-ų), kuriame (-iuose) ji siūlo vykdyti veiklą, infrastruktūros valdytoju (-ais) būtų bendradarbiaujama ir koordinuojama veikla;

c)  geležinkelio įmonė ėmėsi reikiamų priemonių, kad užtikrintų saugų paslaugos teikimą;

d)  geležinkelio įmonė turi licenciją, išduotą pagal Tarybos direktyvą 95/18/EB(12);

e)  jos numatomos veiklos rūšis, mastas ir mastas veiklos rajonas atitinka nurodytuosius jos bendrame saugos sertifikate.

Jeigu agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija turi abejonių dėl vienos ar daugiau sąlygų įvykdymo, ji paprašo geležinkelio įmonės suteikti daugiau informacijos laikantis 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Tačiau dėl tokio apsikeitimo informacija negali būti stabdomas ar atidedamas veiklos vykdymas Jeigu agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija randa įrodymų, kad viena ar daugiau sąlygų neįvykdytos, ji perduoda klausimą svarstyti agentūrai, ir agentūra imasi tinkamų atitinkamų priemonių, įskaitant dalinį sertifikato keitimą, laikiną jo sustabdymą arba panaikinimą.

5.  Bendras saugos sertifikatas atnaujinamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus geležinkelio įmonės prašymu. Sertifikatas visiškai arba iš dalies atnaujinamas tada, kai tik prieš iš esmės pakinta pakeičiant veiklos rūšis rūšį, jos mastą arba jos mastas veiklos rajoną.

Bendro saugos sertifikato turėtojas nedelsdamas praneša agentūrai arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinėms saugos institucijoms apie visus pagrindinius bet kokius svarbius bendro saugos sertifikato sąlygų pokyčius.  Agentūrai jis praneša Agentūrą arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalines saugos institucijas jis informuoja ir tada, kai tik įvedamos nustatomos naujos personalo, atliekančio svarbiausias su sauga susijusias užduotis, kategorijos arba naujos pradedamos naudoti naujų tipų riedmenų rūšys. Tokiais atvejais taip pat taikomi 11 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai.

Agentūra gali reikalauti, kad bendras saugos sertifikatas būtų persvarstomas įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.

6.  Jeigu nacionalinė saugos institucija nustato, kad bendro saugos sertifikato turėtojas nebeatitinka sertifikavimo sąlygų, ji paprašo agentūros sertifikatą panaikinti. Agentūra gali panaikinti bendrą saugos sertifikatą, nurodydama tokio savo sprendimo priežastis. Agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija nedelsdama informuoja visas tinklų nacionalines saugos institucijas apie tinklus, kuriuose veikia ta geležinkelio įmonė, nacionalines saugos institucijas.

7.  Agentūra arba, 2a dalyje nurodytais atvejais, nacionalinė saugos institucija per vieną mėnesį praneša nacionalinėms saugos institucijoms apie bendro saugos sertifikato išdavimą, atnaujinimą, dalinį pakeitimą ar panaikinimą. Ji nurodo geležinkelio įmonės pavadinimą ir adresą, išdavimo datą, sertifikato taikymo sritį ir galiojimą, o panaikinimo atveju — ir savo sprendimo priežastis.

8.  Agentūra nuolatos kontroliuoja bendrų saugos sertifikatų išdavimo ir nacionalinių saugos institucijų vykdomos priežiūros priemonių veiksmingumą, o prireikus Komisijai teikia rekomendacijas dėl patobulinimų. Tai gali būti rekomendacija dėl saugos valdymo sistemos procesą apimančio BSB, kurį reikia suderinti Sąjungos lygiu, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 dalies d punkte.

8a.  Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo gali pagal Reglamento ... [Geležinkelio agentūros reglamentas] 12, 16, 17 ir 18 straipsnius apskųsti tam asmeniui skirtą agentūros sprendimą arba tai, kad ji nesiėmė veiksmų per nustatytą laiką. Be to, šios teisės taikomos organizacijoms, atstovaujančioms Reglamento ... [Geležinkelio agentūros reglamentas] 34 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims ir tinkamai įgaliotoms pagal savo įstatus. [77 pakeit.]

11 straipsnis

Bendrų saugos sertifikatų paraiškos

1.  Bendrų saugos sertifikatų paraiškos teikiamos agentūrai. Sprendimą dėl paraiškos agentūra priima nedelsdama ir bet kokiu atveju – ne vėliau kaip per keturis tris mėnesius po to, kai gavo paraišką pateikta visa reikalaujama informacija ir bet kokia agentūros prašyta papildoma informacija. Jeigu pareiškėjo prašoma pateikti papildomos informacijos, tokia informacija pateikiama nedelsiant per agentūros nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, nebent išskirtinėmis aplinkybėmis agentūra sutinka ir leidžia pratęsti terminą nustatytos trukmės laikotarpiui. Neigiami sprendimai tinkamai pagrindžiami nurodant priežastis.

Jei paraiška teikiama prašant išplėsti veiklos rajoną ir leisti vykdyti veiklą kitoje valstybėje narėje, agentūra taip pat priima sprendimą per tris mėnesius nuo paraiškos gavimo.

2.  Agentūra pateikia išsamius nurodymus, kaip gauti bendrą saugos sertifikatą. Ji išvardija visus reikalavimus, kurie nustatyti taikant 10 straipsnio 2 dalį, ir paskelbia visus svarbius dokumentus.

3.  Pareiškėjams leidžiama nemokamai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis susipažinti su paraiškų teikimo rekomendaciniu dokumentu, kuriame aprašomi ir paaiškinami bendrų saugos sertifikatų reikalavimai ir pateikiamas reikalaujamų dokumentų sąrašas. Platindamos šią informaciją nacionalinės saugos institucijos bendradarbiauja su agentūra. [78 pakeit.]

12 straipsnis

Saugos įgaliojimų suteikimas infrastruktūros valdytojams

1.  Kad infrastruktūros valdytojui būtų leista valdyti ir eksploatuoti geležinkelių infrastruktūrą, iš valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, nacionalinės saugos institucijos jis turi gauti saugos įgaliojimus. Tarpvalstybinių infrastruktūrų, kurias valdo vienas infrastruktūros valdytojas, atveju šiame straipsnyje nurodytas užduotis vykdo agentūra.

2.  Saugos įgaliojimai apima įgaliojimus, kuriais patvirtinamas 9 straipsnyje nustatytos infrastruktūros valdytojo saugos sistemos priėmimas ir; jie kurie apima procedūras ir nuostatas, pagal kurias būtų vykdomi reikalavimai, būtini, kad geležinkelių infrastruktūra būtų saugiai projektuojama, prižiūrima ir eksploatuojama, tam tikrais atvejais įskaitant eismo kontrolės ir signalizacijos sistemos techninę priežiūrą ir eksploatavimą, taip pat tvarką, pagal kurią imamasi veiksmų katastrofų atveju, siekiant užtikrinti skubią pagalbą ir atkurti infrastruktūros saugą.

Saugos įgaliojimai atnaujinami infrastruktūros valdytojo prašymu kas penkerius metus. Įgaliojimai visiškai arba iš dalies atnaujinami , kai tik įvyksta esminiai infrastruktūros, signalizacijos ar energijos tiekimo arba infrastruktūros eksploatavimo ir techninės priežiūros principų pokyčiai. Saugos įgaliojimų turėtojas apie visus tokius pokyčius nedelsdamas praneša nacionalinei saugos institucijai ir agentūrai.

Nacionalinė saugos institucija arba, 1 dalyje nurodytų tarpvalstybinių infrastruktūrų atveju, agentūra gali pareikalauti, kad saugos įgaliojimai būtų persvarstomi įvykus esminiams saugos reguliavimo sistemos pokyčiams.

Jeigu nacionalinė saugos institucija arba, 1 dalyje nurodytų tarpvalstybinių infrastruktūrų atveju, agentūra nustato, kad įgaliotas infrastruktūros valdytojas nebeatitinka saugos įgaliojimų sąlygų, ji panaikina tuos įgaliojimus, nurodydama tokio sprendimo priežastis.

3.  Nacionalinė saugos institucija priima sprendimą dėl saugos įgaliojimų paraiškos nedelsdama ir bet kokiu atveju – ne vėliau kaip per keturis tris mėnesius po to, kai gavo paraišką buvo pateikta visa reikalaujama informacija ir bet kokia prašyta papildoma. Jeigu pareiškėjo prašoma pateikti papildomos informacijos, tokia informacija pateikiama per nacionalinės saugos institucijos arba agentūros nustatytą pagrįstą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip vienas mėnuo, nebent išskirtinėmis aplinkybėmis nacionalinė saugos institucija arba agentūra sutinka ir leidžia pratęsti terminą nustatytos trukmės laikotarpiui. Neigiami sprendimai tinkamai pagrindžiami.

Pateikiamas paraiškų teikimo rekomendacinis dokumentas, kuriame aprašomi ir paaiškinami saugos įgaliojimų reikalavimai ir išvardijami reikalaujami dokumentai.

4.  Nacionalinė saugos institucija per vieną mėnesį praneša agentūrai apie suteiktus, atnaujintus, pakeistus ar panaikintus saugos įgaliojimus . Pranešime ji nurodo infrastruktūros valdytojo pavadinimą ir adresą, įgaliojimų suteikimo datą, saugos įgaliojimų taikymo sritį ir galiojimą, o panaikinimo atveju — ir tokio sprendimo priežastis. [79 pakeit.]

13 straipsnis

Galimybė naudotis mokymo priemonėmis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonės nešališkai ir nediskriminuojamos turėtų galimybę naudotis traukinių mašinistų ir traukinius lydinčio personalo mokymo priemonėmis kas kartą , kai tokie mokymai yra būtini paslaugoms teikti jų tinkle arba siekiant įvykdyti reikalavimus saugos sertifikatui gauti ir reikalavimus licencijoms ir sertifikatams gauti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/59/EB(13) .

Į siūlomas paslaugas įtraukiamas mokymas, kurio metu suteikiamos būtinos žinios apie maršrutus, pagalbą neįgaliesiems, eksploatavimo taisykles ir tvarką, signalizacijos ir kontrolės komandų sistemą bei maršrutuose, kuriais teikiamos paslaugos, taikomą avarinių situacijų tvarką. [80 pakeit.]

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai ir jų personalas, atliekantis esmines saugos užduotis, turėtų galimybę nešališkai ir nediskriminuojami naudotis mokymo priemonėmis.

Jeigu į mokymo paslaugas neįtrauktas egzaminas ir pažymėjimų išdavimas, valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonės turėtų galimybę gauti tokį pažymėjimą.

Nacionalinė saugos institucija užtikrina, kad mokymo paslaugų teikimas arba tam tikrais atvejais — pažymėjimų išdavimas atitiktų Direktyvoje 2007/59/EB, TSS arba 8 straipsnyje nurodytose nacionalinėse taisyklėse nustatytus reikalavimus.

2.  Jeigu mokymo paslaugas teikia tik viena geležinkelio įmonė ar infrastruktūros valdytojas , valstybės narės užtikrina, kad kitoms geležinkelio įmonėms teikiamų tokių paslaugų kaina būtų pagrįsta sąnaudomis, priimtina ir nediskriminacinė , o ją nustatant galėtų būti numatomas pelnas.

3.  Įdarbindamos naujus traukinių mašinistus, traukinių palydovus ir esmines saugos užduotis vykdantį personalą, geležinkelio įmonės turi turėti galimybę atsižvelgti į bet kokius anksčiau kitose geležinkelio įmonėse gautus mokymus, kvalifikaciją ir įgytą patirtį. Dėl to tokiam personalui suteikiama galimybė susipažinti su visais dokumentais, liudijančiais apie jo mokymą, kvalifikaciją ir patirtį, gauti dokumentų kopijas ir apie juos pranešti.

4.  Geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai atsako už mokymų lygį ir savo personalo, atliekančio su sauga susijusį darbą, įskaitant traukinio personalo, kvalifikaciją. [81 pakeit.]

14 straipsnis

Transporto priemonių techninė priežiūra

1.  Kiekviena transporto priemonė, prieš pradedant ją eksploatuoti ar naudoti tinkle, turi turėti jai skirtą už techninę priežiūrą atsakingą subjektą; šis tas subjektas registruojamas nacionaliniame transporto priemonių registre registruose pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnį 43 ir 43a straipsnius.

2.  Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas gali būti geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas arba valdytojas.

3.  Nepažeidžiant Nedarant poveikio 4 straipsnyje nurodytos nurodytai geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų atsakomybės atsakomybei už saugų traukinio eksploatavimą, subjektas, taikydamas techninės priežiūros sistemą, užtikrina, kad transporto priemonės, už kurių techninę priežiūrą jis yra atsakingas, veiktų saugiai. Šiam tikslui už techninę priežiūrą atsakingas subjektas užtikrina, kad transporto priemonių techninė priežiūra būtų atliekama atsižvelgiant į:

a)  kiekvienos transporto priemonės techninės priežiūros dokumentus,

b)  galiojančius reikalavimus, įskaitant techninės priežiūros taisykles ir TSS nuostatas.

Už techninę priežiūrą atsakingas subjektas pats atlieka techninę priežiūrą arba naudojasi techninės priežiūros dirbtuvių, su kuriomis sudaryta sutartis, paslaugomis.

4.  Kiekvieną už prekinių vagonų techninę priežiūrą atsakingą subjektą sertifikuoja įstaiga, kuri yra akredituota arba pripažinta pagal Komisijos reglamentą (ES) Nr. 445/2011(14), arba nacionalinė saugos institucija. Pripažinimo proceso metu taip pat remiamasi nepriklausomumo, kompetencijos ir nešališkumo kriterijais.

Jei už techninę priežiūrą atsakingas subjektas yra infrastruktūros valdytojas, atitiktį Reglamentui (ES) Nr. 445/2011 patikrina atitinkama nacionalinė saugos institucija pagal šios direktyvos 12 straipsnyje nurodytas procedūras, ir jis patvirtinamas šiose procedūrose numatytais sertifikatais.

5.  Pagal 4 dalį išduoti sertifikatai galioja ir savaime pripažįstami visoje Sąjungoje.

Agentūra sukuria, viešai paskelbia ir vėliau nedelsdama atnaujina sertifikuotų už techninę priežiūrą atsakingų subjektų registrą. Šis registras pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnio 1 ir 4 dalis ir 43a straipsnio 1 ir 4 dalis susiejamas su nacionaliniais transporto priemonių registrais.

Komisija įgyvendinimo aktais nustato tų registrų turinio, duomenų formato, funkcinės ir techninės struktūros ir veikimo režimo bendrąsias specifikacijas ir duomenų įvesties bei paieškos taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

5a.  Rengdama arba iš dalies keisdama TSS, agentūra suderina su minimaliais techninės priežiūros reikalavimais susijusias taisykles, siekdama užtikrinti visos geležinkelių sistemos saugą. Šiuo tikslu ji atsižvelgia į įvairius veiksnius (naudojimą, senumą, naudotas medžiagas, nuvažiuotus kilometrus, oro sąlygas, bėgių kelio tipą ir kt.), kurie daro poveikį įrenginių nusidėvėjimui. Įmonės gali ir toliau taikyti savo techninės priežiūros sistemą, jei agentūra laikosi nuomonės, kad taikant tą sistemą užtikrinamas lygiavertis arba aukštesnis saugos lygis.

6.  Ne vėliau kaip 2014 m. gegužės 31 d. po dvejų metų nuo šios direktyvos įsigaliojimo agentūra įvertina už techninę prekinių vagonų priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo sistemą, apsvarsto galimybę išplėsti ir pateikia ataskaitą Komisijai. Šioje ataskaitoje pateikiama rekomendacija dėl to, ar tos sertifikavimo sistemos taikymą visoms taikymas turėtų būti išplėstas kitų tipų transporto priemonėms ir Komisijai pateikia ataskaitą. Atsižvelgdama į šią rekomendaciją, Komisija imasi atitinkamų priemonių.

6a.  Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo agentūra nustato geležinkelių saugai itin svarbius geležinkelio komponentus ir sukuria šių komponentų atsekamumo sistemą.

7.  Atsižvelgdama į agentūros rekomendaciją, Komisija deleguotaisiais aktais, priimtais pagal 26 straipsnį, Nne vėliau kaip 2016 m. gruodžio 24 d. Komisija įgyvendinimo aktais priima per 36 mėnesius nuo šios direktyvos įsigaliojimo nustato už techninę priežiūrą atsakingo subjekto sertifikavimo visų transporto priemonių atžvilgiu bendras sąlygas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Reglamentu (ES) Nr. 445/2011 nustatyta prekinių vagonų sertifikavimo sistema taikoma ir toliau, kol bus priimti pirmoje pastraipoje minimi įgyvendinimo deleguotieji aktai. [82 pakeit.]

15 straipsnis

 Už techninę priežiūrą atsakingų subjektų sertifikavimo sistemos taikymo išimtys

1.  Valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti savo įsipareigojimus nustatyti už techninę priežiūrą atsakingą subjektą ir jį sertifikuoti kitomis priemonėmis nei 14 straipsnyje nustatyta sertifikavimo sistema šiais atvejais:

a)  transporto priemonės registruotos trečiojoje šalyje, o jų techninė priežiūra atliekama pagal tos šalies įstatymus;

b)  transporto priemonės naudojamos tinkluose arba linijose, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo, ir jų atitikimas 14 straipsnio 3 dalyje nurodytiems reikalavimams yra užtikrintas sudarius tarptautinius susitarimus su trečiosiomis šalimis;

c)  transporto priemonėms taikomas 2 straipsnis, o karinei įrangai bei specialiam transportui prieš eksploatavimo pradžią reikalingas nacionalinės saugos institucijos ad hoc išduotas leidimas. Šiuo atveju išimtys suteikiamos ne ilgesniam negu penkerių metų laikotarpiui.

2.  1 dalyje nurodytos kitos priemonės įgyvendinamos taikant išimtis, kurias suteikia atitinkama nacionalinė saugos institucija arba agentūra :

a)  registruojant transporto priemones pagal Direktyvos ...[Geležinkelių sąveikos direktyva] 43 straipsnį, jei tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu;

b)  išduodant saugos sertifikatus ir suteikiant įgaliojimus geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams pagal šios direktyvos 10 ir 12 straipsnius, jei tai susiję su už techninę priežiūrą atsakingo subjekto nustatymu arba sertifikavimu.

3.  Tikios išimtys nurodomos ir pagrindžiamos 18 straipsnyje nurodytoje metinėje saugos ataskaitoje. Jei paaiškėja, kad  Sąjungos geležinkelių sistemoje kyla nepateisinamas pavojus saugai, agentūra nedelsdama informuoja apie tai Komisiją. Komisija užmezga ryšį su atitinkamomis šalimis ir, prireikus, pareikalauja, kad valstybė narė panaikintų savo sprendimą dėl išimties suteikimo .

IV SKYRIUS

NACIONALINĖS SAUGOS INSTITUCIJOS

16 straipsnis

Užduotys

1.  Kiekviena valstybė narė įkuria saugos instituciją. Valstybės taip pat gali nuspręsti kartu įsteigti už jų teritorijas atsakingą saugos instituciją. Tokios institucijos organizacinė , teisinė struktūra bei sprendimų priėmimas yra nepriklausomi nuo bet kurios geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojo, pareiškėjo ar perkančiosios įmonės organizacijos. Ši institucija turi reikiamą kompetenciją ir pakankamai žmogiškųjų išteklių, kad galėtų vykdyti savo užduotis. Tai gali būti už transporto reikalus atsakinga ministerija, jei ji tenkina šiame straipsnyje nustatytus nepriklausomumo reikalavimus.

2.  Nacionalinei saugos institucijai patikimos bent šios užduotys:

a)  pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 18 straipsnio 2 dalį leisti pradėti eksploatuoti energijos ir infrastruktūros posistemius, kurie sudaro geležinkelių sistemą, išskyrus tarpvalstybines infrastruktūras, kurias valdo vienas infrastruktūros valdytojas ir kurių atveju šioje pastraipoje nurodytas užduotis vykdo agentūra;

b)  prižiūrėti užtikrinti, kad sąveikos sudedamosios dalys atitiktų esminius reikalavimus taip, kaip reikalaujama, nustatytus Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] [X] straipsnyje;

c)  pagal Direktyvos ... [Geležinkelių sąveikos direktyva] 42 straipsnį 20a ir 43 straipsnius suteikti Europos nacionalinį transporto priemonės numerį;

d)  paprašius agentūrai ir remiantis Reglamente [Geležinkelio agentūros reglamentas] nurodytomis sutartimis, padėti jai išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti bendrus saugos sertifikatus, išduotus pagal 10 straipsnį, patikrinti, ar juose nustatytos sąlygos ir reikalavimai įvykdyti, ir ar geležinkelio įmonės vykdo veiklą laikydamosi Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimų;

e)  Išduoti, atnaujinti, iš dalies pakeisti ir panaikinti saugos įgaliojimus, suteiktus pagal 12 straipsnį, patikrinti, ar juose nustatytos sąlygos ir reikalavimai įvykdyti ir ar infrastruktūros valdytojai vykdo veiklą laikydamiesi Sąjungos arba nacionalinės teisės reikalavimų;

f)  kontroliuoti, skatinti taikyti saugos reguliavimo sistemą (įskaitant nacionalinių taisyklių sistemą), prireikus užtikrinti jos taikymą ir atnaujinti ją;

g)  prižiūrėti geležinkelio įmones pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 1158/2010(15) IV priedą ir Komisijos reglamentą (ES) Nr. 1077/2012(16);

h)  prižiūrėti užtikrinti, kad transporto priemonės būtų tinkamai užregistruotos nacionaliniame Europos ir nacionaliniuose transporto priemonių registre ir kad jame šiuose registruose saugoma su sauga susijusi informacija būtų tiksli ir nepasenusi;

ha)  stebėti, ar geležinkelio įmonėse ir kelyje laikomasi lokomotyvų mašinistų darbo, vairavimo ir poilsio laiko taisyklių;

hb)  stebėti, kaip laikomasi taikytinų taisyklių dėl saugios geležinkelių prekinių vagonų ir kitų riedmenų techninės priežiūros ir eksploatavimo;

hc)  parengti bendrą geležinkelių tinklo avarinių situacijų veiksmų planą, kuris privalomas visiems geležinkelių sistemos dalyviams ir kuriame išsamiai apibūdinamos priemonės, taikomos katastrofų ar avarinių situacijų atveju; šį planą ji pateikia agentūrai. Į jį įtraukiami:

i)  mechanizmai ir procedūros, kuriais užtikrinamas veiksmingas susijusių dalyvių, ypač infrastruktūros valdytojų, geležinkelių operatorių ir avarinių tarnybų, ryšių palaikymas;

ii)  veiksmų koordinavimo su kaimyninių šalių nacionalinėmis agentūromis mechanizmai;

iii)  nukentėjusiųjų šeimų nariams teikiamos informacijos perdavimo įvykus katastrofai kanalai, kad ryšius palaikytų parengti atlikti įvairias užduotis darbuotojai;

iv)  nukentėjusiųjų priežiūros įvykus avarijai sistema, pagal kurią nukentėjusiesiems nurodoma, kokia tvarka teikiami skundai pagal Sąjungos teisės aktus, ypač pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1371/2007(17), nedarant poveikio geležinkelių operatorių pareigoms. Tokia priežiūra apima psichologinę pagalbą nukentėjusiesiems per avarijas ir jų šeimų nariams.

Komisija įgyvendinimo aktais, priimtais pagal 27 straipsnį, skubiai parengia priemones, kuriomis siekiama suderinti avarinių situacijų veiksmų planų turinį ir formą. Agentūra padeda nacionalinėms saugos institucijoms ir jas prižiūri šioms rengiant tokius planus, ypatingą dėmesį skirdama tam atvejui, kai avarija geležinkeliuose turi poveikį dviem ar daugiau nacionalinių tinklų.

3.  Valstybės narės, kurioje veiklą vykdo geležinkelio įmonė, nacionalinė saugos institucija imasi reikiamų priemonių veiksmams koordinuoti su agentūra ir kitomis saugos institucijomis, kad užtikrintų dalijimąsi visa svarbia informacija apie konkrečią geležinkelio įmonę, ypač apie žinomus pavojus ir jos veiklą saugos srityje. Nacionalinė saugos institucija taip pat keičiasi informacija su kitomis atitinkamomis nacionalinėmis saugos institucijomis, jei nustato, kad geležinkelio įmonė nesiima reikiamų pavojaus kontrolės priemonių.

Ji nedelsdama informuoja agentūrą apie visus prižiūrimos geležinkelio įmonės veiklos saugos srityje trūkumus. Agentūra imasi 10 straipsnio 6 dalyje numatytų reikiamų veiksmų.

4.  Šio straipsnio 2 dalyje nurodytos užduotys negali būti perkeliamos ar sutartimi perduodamos kuriam nors infrastruktūros valdytojui, geležinkelio įmonei ar perkančiajai įmonei organizacijai.

4a.  Nacionalinės saugos institucijos padedant agentūrai nustato keitimosi gerąja ir geriausia praktika mechanizmus.

5a.  Nacionalinės saugos institucijos gali savanorišku pagrindu paprašyti agentūros atlikti jų veiklos auditą. Agentūra gali atlikti nacionalinių saugos institucijų auditą taip pat ir savo iniciatyva. [83 pakeit.]

17 straipsnis

Sprendimų priėmimo principai

1.  Savo užduotis nacionalinės saugos  institucijos atlieka atvirai, kitų nediskriminuodamos ir skaidriai. Pirmiausia  jos leidžia visoms šalims būti išklausytoms ir nurodo savo sprendimų priežastis.

Jos nedelsdamos reaguoja į prašymus ir paraiškas, nedelsdamos nusiunčia savo prašymus dėl informacijos pateikimo ir visus savo sprendimus priima per keturis mėnesius po to, kai buvo pateikta visa prašoma informacija.  Jos bet kada gali paprašyti infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių ar kitų turinčių teisę įstaigų suteikti joms techninę pagalbą vykdant 16 straipsnyje nurodytas užduotis laikydamosi 11 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų ir visų su agentūra sudarytuose susitarimuose nustatytų pareigų.

Nacionalinės reguliavimo sistemos tobulinimo procese nacionalinė saugos institucija konsultuojasi su visais susijusiais ir suinteresuotais asmenimis, įskaitant infrastruktūros valdytojus, geležinkelio įmones, gamintojus ir techninės priežiūros paslaugų teikėjus, naudotojų ir personalo atstovus, ir atsižvelgia į jų nuomonę.

2.  Agentūra ir nacionalinės saugos  institucijos netrukdomos atlieka visus patikrinimus, auditus ir tyrimus, kurių joms reikia savo užduotims atlikti , joms suteikiama galimybė susipažinti su visais svarbiais dokumentais ir su infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių patalpomis, įranga ir aparatūra.

3.  Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad nacionalinių saugos institucijų priimtus sprendimus būtų galima peržiūrėti teisme.

4.  Nacionalinės saugos institucijos aktyviai keičiasi nuomonėmis ir patirtimi agentūros sukurtame tinkle, kad suvienodintų savo sprendimų priėmimo kriterijus visoje Sąjungoje.

4a.  Nacionalinės saugos institucijos padeda agentūrai atlikti jos vykdomą geležinkelių saugos plėtojimo Sąjungos lygmeniu stebėsenos veiklą.

5.  Agentūros ir nacionalinių saugos institucijų bendradarbiavimo visais klausimais, susijusiais su patikrinimais vietoje, kurie susiję su bendro saugos sertifikato išdavimu ir geležinkelio įmonių priežiūra po bendro saugos sertifikato išdavimo, apimtis nustatoma agentūros ir nacionalinių saugos institucijų sutartyse ar kitokiuose susitarimuose ne vėliau kaip praėjus vieneriems metams po šios direktyvos įsigaliojimo.

Tuose susitarimuose gali būti numatyta, kad agentūra nacionalinėms institucijoms paveda tam tikras savo užduotis ir atsakomybę, kaip antai dokumentacijos tikrinimą ir parengimą, techninio suderinamumo tikrinimą, apsilankymų vykdymą ir techninių tyrimų atlikimą, kaip numatyta Reglamento ... [ Geležinkelio agentūros reglamentas] 69 straipsnyje.

Šiuose susitarimuose numatomas proporcingas pajamų pasidalijimas pagal kiekvienam dalyviui tenkantį darbo krūvį. [84 pakeit.]

18 straipsnis

Metinė ataskaita

Nacionalinė saugos institucija kasmet skelbia savo veiklos praėjusiais metais metinę ataskaitą ir nusiunčia ją agentūrai ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. Ataskaitoje pateikiama informacija apie:

a)  geležinkelių saugos plėtojimą , įskaitant valstybės narės lygmeniu konsoliduotus I priede nustatytus BSR;

b)  svarbius teisės aktų ir reglamentų pakeitimus, susijusius su geležinkelių sauga;

c)  saugos sertifikavimo ir saugos įgaliojimų išdavimo tobulinimą;

d)  infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių priežiūros rezultatus ir su ja susijusią patirtį;

e)  pagal  14 straipsnio 8 dalį nustatytas išimtis;

f)  visus valstybėje narėje veiklą vykdančių geležinkelio įmonių patikrinimus ar auditus, atliekamus vykdant priežiūros veiklą;

fa)  visas kelyje atliktas geležinkelių prekinių vagonų technines apžiūras. [85 pakeit.]

V SKYRIUS

AVARIJŲ IR RIKTŲ TYRIMAS

19 straipsnis

Įsipareigojimai ištirti

1.  Valstybės narės užtikrina, kad  po katastrofų geležinkelių sistemoje 21 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga atliktų tyrimą, kurio tikslas — galimas geležinkelių saugos pagerinimas ir avarijų prevencija.

2.  Be katastrofų, 21 straipsnyje nurodyta tyrimo įstaiga gali tirti tas avarijas ir riktus (įskaitant struktūrinių  posistemių ar Europos geležinkelių sistemos sąveikos sudedamųjų dalių techninius gedimus), kurie šiek tiek kitokiomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofas.

Tyrimo įstaiga savo nuožiūra nusprendžia, ar imtis tokios avarijos ar rikto tyrimo. Priimdama sprendimą ji atsižvelgia:

a)  į avarijos ar rikto rimtumą;

b)  į tai, ar jis yra avarijų ar riktų sekos , susijusios su visa sistema, dalis;

c)  į jo poveikį geležinkelių saugai Sąjungos lygmeniu,

d)  į infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių, nacionalinių saugos institucijų ar valstybių narių prašymus.

3.  Tyrimo mastą ir tvarką, kurios turėtų būti laikomasi atliekant tokius tyrimus, tyrimo įstaiga nustato atsižvelgdama į 20 ir 22 straipsnius bei pagal tai, ko saugos gerinimo srityje ji tikisi pasimokyti iš tokios avarijos ar rikto.

4.  Tyrimas niekaip nėra susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu.

20 straipsnis

Tyrimo statusas

1.  Valstybės narės, vadovaudamosi savo atitinkama teisine sistema , nustato tyrimo teisinį statusą, kuris atsakingiems tyrėjams suteikia galimybę savo užduotį atlikti veiksmingiausiai ir per trumpiausią laikotarpį.

2.  Vadovaudamosi galiojančiais teisės aktais valstybės narės užtikrina visapusį už teisminį tyrimą atsakingų institucijų bendradarbiavimą ir užtikrina, kad tyrėjams ir agentūrai, jei ji to prašo, kuo greičiau būtų suteikta: [86 pakeit.]

a)  galimybė susipažinti su avarijos arba rikto vieta, susijusiais riedmenimis, susijusia infrastruktūra bei eismo kontrolės ir signalizacijos prietaisais;

b)  teisė nedelsiant sudaryti daiktinių įrodymų sąrašą ir apžiūros ar analizės tikslais kontroliuojamai paimti nuolaužas, infrastruktūros prietaisus ar komponentus;

c)  galimybė susipažinti su transporto priemonėje esančių įrašymo prietaisų bei aparatūros, naudojamų pranešimams žodžiu įrašyti ir signalizacijos ir eismo kontrolės sistemos veiklai registruoti, turiniu ir juo naudotis;

d)  galimybė susipažinti su aukų kūnų apžiūros rezultatais;

e)  galimybė susipažinti su traukinio ir kito geležinkelių personalo, patekusio į avariją arba riktą,  apžiūros rezultatais;

f)  galimybė apklausti į avariją arba riktą patekusį geležinkelių personalą ir kitus liudininkus;

g)  galimybė susipažinti su bet kokia infrastruktūros valdytojo, susijusių geležinkelio įmonių ir nacionalinės saugos institucijos turima svarbia informacija ar įrašais.

3.  Tyrimas vykdomas nepriklausomai nuo bet kokio teisminio tyrimo.

21 straipsnis

Tyrimo įstaiga

1.  Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad 19 straipsnyje nurodytų avarijų ir riktų tyrimus atliktų nuolat veikianti įstaiga, kurią sudaro bent vienas tyrėjas, avarijos arba rikto atveju galintis atlikti atsakingo tyrėjo funkcijas. Šios įstaigos organizacinė, teisinė struktūra ir sprendimų priėmimas yra nepriklausomi nuo bet kurio infrastruktūros valdytojo, geležinkelio įmonės, mokesčių surinkimo įstaigos ,  pajėgumo paskirstymo įstaigos ir notifikuotosios įstaigos bei nuo bet kokios šalies, kurios interesai galėtų kirstis su tyrimo įstaigos uždaviniais. Be to, funkciškai ji yra nepriklausoma nuo nacionalinės saugos institucijos ir bet kurios geležinkelių reguliavimo įstaigos.

2.  Savo užduotis tyrimo įstaiga vykdo nepriklausomai nuo straipsnio 1 dalyje nurodytų organizacijų, nediskriminuodama nė vienos šalies, ir gali gauti pakankamai išteklių savo nepriklausomumui užtikrinti. Jos tyrėjamas suteikiamas statusas, suteikiantis būtinas nepriklausomumo garantijas. [87 pakeit.]

3.  Valstybės narės numato , kad geležinkelio įmonės, infrastruktūros valdytojai ir tam tikrais atvejais nacionalinė saugos institucija būtų įpareigojami nedelsiant pranešti tyrimo įstaigai apie 19 straipsnyje nurodytas avarijas ir riktus. Tyrimo įstaiga yra pajėgi reaguoti į tokias ataskaitas ir imtis būtinų priemonių, kad tyrimas būtų pradėtas ne vėliau kaip per savaitę po to, kai buvo gauta avarijos arba rikto ataskaita.

4.  Savo užduotis pagal šią direktyvą tyrimo įstaiga gali derinti su darbu, atliekamu tiriant kitus, nei geležinkelių avarijos ar riktai , įvykius ir tiek, kiek tokie tyrimai nekelia grėsmės jos nepriklausomumui.

5.  Jei būtina, tyrimo įstaiga gali paprašyti kitų valstybių narių tyrimo įstaigų ar agentūros pagelbėti kompetencija arba atlikti technines apžiūras, analizes ar vertinimus.

5a.  Tyrimo įstaigos gali savanorišku pagrindu paprašyti agentūros atlikti jų veiklos auditą. [88 pakeit.]

6.  Valstybės narės gali patikėti tyrimo įstaigai užduotį atlikti kitų, nei nurodytieji 19 straipsnyje, geležinkelių avarijų ir riktų tyrimą.

7.  Siekdamos sukurti bendrus tyrimo metodus, nustatyti bendrus saugos rekomendacijų įgyvendinimo kontrolės ir derinimo su technikos ir mokslo pažanga principus , tyrimo įstaigos aktyviai keičiasi nuomonėmis ir patirtimi.

Agentūra padeda tyrimo įstaigoms atlikti šią užduotį. Be to, tyrimo įstaigos padeda agentūrai atlikti jos vykdomą geležinkelių saugos plėtojimo Sąjungos lygmeniu stebėsenos veiklą. [89 pakeit.]

22 straipsnis

Tyrimo tvarka

1.  19 straipsnyje nurodytą avariją arba riktą tiria valstybės narės, kurioje avarija arba riktas įvyko, tyrimo įstaiga. Jeigu neįmanoma nustatyti, kurioje valstybėje narėje avarija ar riktas įvyko arba jeigu avarija ar riktas įvyko dviejų valstybių narių pasienio įrenginyje arba netoli jo, atitinkamos įstaigos susitaria, kuri iš jų atlieka tyrimą, arba susitaria jį atlikti bendrai. Pirmuoju atveju kitai įstaigai leidžiama dalyvauti tyrime ir dalytis visais tyrimo rezultatais.

Kitos valstybės narės tyrimo įstaigos ir agentūra kviečiamos dalyvauti tyrime jei, toje valstybėje narėje įsteigta ir licencijuota geležinkelio įmonė yra susijusi su avarija arba riktu. [90 pakeit.]

Ši dalis nekliudo valstybėms narėms susitarti, kad, esant kitoms aplinkybėms, atitinkamos įstaigos tyrimą atliktų veikdamos kartu.

2.  Už tyrimą atsakinga įstaiga kiekvienam avarijos arba rikto tyrimui pasirūpina reikiamomis priemonėmis, t. y. tyrimui atlikti būtina eksploatacine ir technine kompetencija bei pakankamais ištekliais. Kompetencija gali būti gaunama įstaigoje ar už jos ribų, priklausomai nuo tiriamos avarijos arba rikto pobūdžio. [91 pakeit.]

3.  Tyrimas atliekamas kuo atviriau, kad visos šalys galėtų būti išklausytos ir galėtų dalytis rezultatais. Atitinkamas infrastruktūros valdytojas ir geležinkelio įmonės, nacionalinė saugos institucija, aukos ir jų giminės, sugadinto turto savininkai, gamintojai, avarinės pagalbos tarnybos bei personalo ir naudotojų atstovai nuolat informuojami apie tyrimą ir jo eigą bei tiek, kiek praktiškai įmanoma, jiems suteikiama galimybė pateikti savo nuomones ir požiūrius į tyrimą bei leidžiama pateikti atsiliepimus apie ataskaitų projektuose esančią informaciją.

4.  Avarijos vietos apžiūrą tyrimo įstaiga užbaigia per trumpiausią laikotarpį, kad suteiktų infrastruktūros valdytojui galimybę atkurti infrastruktūrą ir kuo greičiau ją atidaryti vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti.

23 straipsnis

Ataskaitos

1.  Apie 19 straipsnyje nurodytos avarijos arba rikto tyrimą ataskaita parengiama tokia forma, kuri atitiktų avarijos arba rikto rūšį ir rimtumą bei tyrimo išvadų aktualumą. Kaip nurodyta 19 straipsnio 1 dalyje, ataskaitose išdėstomi tyrimo tikslai, o tam tikrais atvejais — pateikiamos saugos rekomendacijos.

2.  Galutinę ataskaitą ir saugos rekomendacijas tyrimo įstaiga paviešina per įmanomą trumpiausią laikotarpį ir paprastai ne vėliau kaip per 12 mėnesių 6 mėnesius nuo įvykio datos. Ataskaita, įskaitant saugos rekomendacijas, nusiunčiama 22 straipsnio 3 dalyje nurodytoms atitinkamoms šalims ir kitų valstybių narių įstaigoms ir suinteresuotoms šalims. [92 pakeit.]

Komisija įgyvendinimo deleguotaisiais aktais nustato avarijų ir riktų tyrimo ataskaitų turinį, kuris apima santrauką, tiesioginius faktus apie įvykį, tyrimo faktų aprašymą ir apklausas, analizę ir išvadas. Tie įgyvendinimo deleguotieji aktai priimami laikantis 27 straipsnio 2 dalyje 26 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [93 pakeit.]

3.  Kasmet ne vėliau kaip rugsėjo 30 d. tyrimo įstaiga paskelbia metinę ataskaitą apie praėjusiais metais atliktus tyrimus, išleistas saugos rekomendacijas ir veiksmus, kurių buvo imtasi vadovaujantis anksčiau išleistomis rekomendacijomis.

24 straipsnis

Agentūrai siunčiama informacija

1.  Per savaitę po sprendimo pradėti tyrimą tyrimo įstaiga apie tai praneša agentūrai. Pranešime nurodoma įvykio data, laikas ir vieta bei jo rūšis ir pasekmės, susijusios su mirties atvejais, sužalojimais ir materialine žala.

2.  Tyrimo įstaiga agentūrai nusiunčia 23 straipsnio 2 dalyje nurodytos galutinės ataskaitos ir 23 straipsnio 3 dalyje nurodytos metinės ataskaitos kopiją.

2a.  Agentūra sukuria ir valdo centralizuotą duomenų bazę, kurioje laikoma visa pateikta su riktais ir avarijomis susijusi informacija. Ta duomenų bazė sukuriama ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. [94 pakeit.]

25 straipsnis

Saugos rekomendacijos

1.  Tyrimo įstaigos išleista saugos rekomendacija nėra pagrindas apkaltinti ar nustatyti atsakomybę dėl avarijos arba rikto.

2.  Rekomendacijos yra skirtos agentūrai, nacionalinei saugos institucijai ir, kai tai būtina dėl rekomendacijos pobūdžio, kitoms valstybės narės įstaigoms ar institucijoms arba kitoms valstybėms narėms. Valstybės narės ir jų nacionalinės saugos institucijos imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad į tyrimo įstaigų išleistas rekomendacijas būtų tinkamai atsižvelgta ir tam tikrais atvejais imtasi veiksmų.

3.  Nacionalinė saugos institucija ir kitos institucijos ar įstaigos arba tam tikrais atvejais kitos valstybės narės, kurioms rekomendacijos buvo skirtos, bent kartą per metus tyrimo įstaigai parengia atsakomąją ataskaitą apie priemones, kurių pagal rekomendacijas buvo imtasi ar yra planuojama imtis.

VI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  5 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 2 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti 5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [95 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 5 straipsnio 2 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų panaikinimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.  Priėmusi deleguotąjį aktą, Komisija apie jį vienu metu praneša ir Europos Parlamentui, ir Tarybai.

5.  Pagal 5 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 2 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba praneša Komisijai, kad neprieštaraus. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

27 straipsnis

Komiteto darbo tvarka

1.  Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

28 straipsnis

Ataskaita ir tolesni  Sąjungos veiksmai

Remdamasi agentūros pateikta svarbia informacija Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai iki ... (18), o vėliau kas penkerius trejus metus pateikia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą. [96 pakeit.]

Kai būtina, prie ataskaitos pridedami siūlymai dėl tolesnių  Sąjungos veiksmų.

29 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudų, taikomų pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas vadovaujantis šia direktyva, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos, nediskriminuojamos ir atgrasomos.

Apie tas taisykles valstybės narės praneša Komisijai iki  32 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius jas paveikiančius pakeitimus.

30 straipsnis

Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Direktyvos 2004/49/EB III ir V priedai taikomi iki įgyvendinimo aktų, nurodytų šios direktyvos 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 9 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 2 dalyje, taikymo pradžios.

Iki ...(19) nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoda išduoti saugos sertifikatus vadovaudamosi Direktyvos 2004/49/EB nuostatomis, nedarant poveikio 10 straipsnio 2a daliai. Tokie saugos sertifikatai galioja iki juose nurodytos galiojimo pabaigos datos.

Per papildomą trejų metų laikotarpį pasibaigus 32 straipsnyje nustatytam vienerių metų perkėlimo į nacionalinę teisę laikotarpiui, pareiškėjai gali pasirinkti, ar teikti paraiškas agentūrai, arba nacionalinei saugos institucijai. Tuo laikotarpiu nacionalinės saugos institucijos gali ir toliau išduoti saugos sertifikatus pagal Direktyvą 2004/49/EB. [97 pakeit.]

31 straipsnis

Agentūros rekomendacijos ir nuomonės

Šios direktyvos taikymo tikslais agentūra teikia rekomendacijas ir nuomones pagal Reglamento … [Geležinkelio agentūros reglamentas] 15 straipsnį. Šios rekomendacijos ir nuomonės bus pagrindas taikyti pagal šią direktyvą priimtą Sąjungos priemonę.

32 straipsnis

Perkėlimas

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad 2, 3, 4, 8, 10, 16, 18, 20 straipsnių ir I priedo šios direktyvos nuostatų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo ...(20). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [98 pakeit.]

2.  Valstybės narės, priimdamos tas priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Į jas taip pat įtraukiamas teiginys, kad jau galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose esančios nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Valstybės narės nustato tokios nuorodos darymo tvarką ir teiginio formuluotę.

Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

3.  Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti netaikoma Kipro Respublikai ir Maltos Respublikai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

Tačiau viešajam arba privačiam subjektui pateikus oficialią paraišką tiesti geležinkelio liniją, kuria naudosis viena arba daugiau geležinkelio įmonių, šios valstybės narės per metus nuo paraiškos gavimo priima šios direktyvos įgyvendinimo teisės aktus.

33 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2004/49/EB, iš dalies pakeista direktyvomis, išvardytomis II priedo A dalyje, panaikinama nuo ...(21) , nedarant poveikio valstybių narių įsipareigojimams dėl II priedo B dalyje išvardytų direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminų ir taikymo. [99 pakeit.]

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.

34 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

10 ir 11 straipsniai taikomi nuo ...(22) , nedarant poveikio 30 straipsnyje nustatytoms pereinamojo laikotarpio nuostatoms. [100 pakeit.]

35 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu 

Pirmininkas Pirmininkas 

I PRIEDAS

BENDRIEJI SAUGOS RODIKLIAI

Nacionalinės saugos institucijos kasmet turi pranešti apie bendruosius saugos rodiklius.

Jeigu po ataskaitos pateikimo nustatoma naujų faktų arba klaidų, atsiradus pirmai patogiai galimybei ir ne vėliau kaip kitų metų metinėje ataskaitoje nacionalinė saugos institucija turi papildyti arba pataisyti konkrečių metų rodiklius.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 (23) 1 punkte išvardytiems avarijų rodikliams taikomas tiek, kiek informacija yra prieinama.

1.  Avarijų rodikliai

1.1.  Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) didelių avarijų skaičius, suskirstytas pagal šias  avarijos rūšis:

i)  traukinių susidūrimas su geležinkelių transporto priemonėmis ,

ii)  traukinių susidūrimas su kliūtimi gabarito ribose,

iii)  traukinių  nuriedėjimas nuo bėgių,

iv)  avarijos geležinkelio pervažose, įskaitant avarijas, į kurias pateko geležinkelio pervažose esantys pėstieji,

v)  su judančiais riedmenimis susijusios avarijos, per kurias nukentėjo žmonės, išskyrus savižudybes,

vi)  gaisrai geležinkelio riedmenyse,

vii)  kita.

Apie kiekvieną didelę avariją  turi būti atsiskaitoma pagal pirminės avarijos rūšį, net jeigu antrinės avarijos pasekmės yra skaudesnės, pavyzdžiui, gaisras, kilęs traukiniui nuriedėjus nuo bėgių.

1.2.  Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) sunkiai sužalotų ir žuvusių asmenų pagal avarijų rūšis skaičius, suskirstytas į šias kategorijas:

i)  keleivis (taip pat ir skaičius, tenkantis visam keleivio nuvažiuotų kilometrų skaičiui ir keleivinio traukinio nuvažiuotų kilometrų skaičiui),

(ii)  darbuotojas , įskaitant rangovų personalą,

iii)  geležinkelio pervažų naudotojai,

iv)  pažeidėjai ,

v)  kiti kita .

2.  Pavojingų krovinių rodikliai

Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) avarijų ir riktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu, skaičius, suskirstytas į šias kategorijas: [101 pakeit.]

i)  avarijos, susijusios su bent viena pavojingus krovinius vežančia geležinkelių transporto priemone , kaip apibrėžta priedėlyje,

ii)  avarijų, per kurias pavojingi kroviniai pateko į aplinką, skaičius.

3.  Savižudybių rodikliai

Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) savižudybių skaičius.

4.  Avarijų grėsmės rodikliai

Visas ir sąlyginis (tenkantis traukinio nuvažiuotiems kilometrams) skaičius:

i)  lūžusių bėgių,

ii)  bėgių kelio šoninių išlinkimų ir bėgių kelio nesutapčių,

iii)  klaidingo signalizavimo atvejų,

iv)  pravažiuotų draudžiamųjų signalų,

v)  eksploatuojamų riedmenų sugadintų ratų .

vi)  eksploatuojamų riedmenų sugadintų ašių.

Apie kiekvieną grėsmę, dėl kurios įvyko arba neįvyko avarijos, turi būti pranešta. Apie grėsmę, dėl kurios įvyko avarija,  turi būti pranešama pagal BSR dėl avarijų grėsmės; apie įvykusias dideles avarijas  turi būti pranešama pagal 1 antraštiniame punkte nurodytą BSR dėl avarijų.

5.  Rodikliai ekonominiam avarijų poveikiui įvertinti

Agentūra apskaičiuoja vieneto išlaidas pagal duomenis, surinktus iki šios direktyvos įsigaliojimo.

6.  Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu

6.1.  Bėgių kelių, kuriuose veikia automatinė traukinių apsauga (ATP, angl. Automatic Train Protection), procentinė dalis ir traukinio nuvažiuotų kilometrų naudojant veikiančias ATP sistemas procentinė dalis.

6.2.  Geležinkelio pervažų skaičius (iš viso, tenkantis geležinkelių kelio kilometrui ir tenkantis bėgių kelio kilometrui) pagal šiuos aštuonis geležinkelio pervažų tipus:

a)  aktyviosios geležinkelio pervažos su:

i)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų įspėjimo sistema;

ii)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos sistema;

iii)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema;

iv)  automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema ir centralizuota bėgių apsauga;

v)  geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų įspėjimo sistema;

vi)  geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos sistema;

vii)  geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema;

b)  pasyviosios geležinkelio pervažos.

7.  Saugos valdymo rodikliai

Infrastruktūros valdytojų ir geležinkelio įmonių atlikti vidaus auditai, kaip nurodyta saugos valdymo sistemos dokumentuose. Bendras atliktų auditų skaičius ir reikalaujamų (ir (arba) planuojamų) auditų skaičius procentine išraiška.

8.  Apibrėžimai

Bendrieji BSR ir avarijų ekonominio poveikio vertinimo metodų apibrėžimai pateikti priedėlyje.

Priedėlis

Bendrieji BSR ir avarijų ekonominio poveikio vertinimo metodų apibrėžimai

1.  Avarijų rodikliai

1.1.  Didelė avarija – avarija, į kurią pateko bent viena judanti geležinkelių transporto priemonė ir žuvo ar buvo sunkiai sužeistas bent vienas asmuo arba padaryta didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai arba ilgam buvo sustabdytas eismas. Ši sąvoka neapima avarijų dirbtuvėse, sandėliuose ir depuose.

1.2.  Didelė žala riedmenims, bėgiams, kitiems įrenginiams ar aplinkai – 150000 EUR arba didesnės vertės žala.

1.3.  Laikoma, kad „eismas sustabdytas ilgam“, jei traukinių eismas pagrindiniu geležinkelių keliu sustabdomas šešioms valandoms arba ilgiau.

1.4.  Traukinys – tai vieno ar daugiau lokomotyvų arba automotrisių traukiama viena ar daugiau geležinkelių transporto priemonių arba viena judanti automotrisė, kuriems suteiktas tam tikras numeris arba nurodyta konkreti paskirtis, riedantys iš pradinės nustatytos vietos į galutinę nustatytą vietą. Vieninis lokomotyvas, pavyzdžiui, lokomotyvas, netraukiantis jokio geležinkelio riedmens, laikomas traukiniu.

1.5.  Traukinių susidūrimai – priekinis, galinis arba šoninis susidūrimas, kai vieno traukinio dalis susiduria su kito traukinio ar geležinkelių transporto priemonės dalimi arba su manevruojamaisiais riedmenimis :

1.6.  Susidūrimas su kliūtimis gabarito ribose – traukinio dalies susidūrimas su objektais, stacionariai įtaisytais arba laikinai esančiais bėgių kelyje arba šalia jo (išskyrus pervažose esančius objektus, kuriuos pametė pervažą kertanti transporto priemonė arba pervažos naudotojas). Ši sąvoka apima ir susidūrimą su kontaktinėmis oro linijomis.

1.7.  Traukinio nuriedėjimas nuo bėgių – įvykis, kai bent vienas traukinio ratas nuvažiuoja nuo bėgių.

1.8.  Avarijos geležinkelio pervažose – geležinkelio pervažoje įvykusios avarijos, į kurias patenka bent viena geležinkelių transporto priemonė ir viena ar daugiau pervažą kertančių transporto priemonių, kiti pervažą kertantys eismo dalyviai (pvz., pėstieji) arba kiti pervažą kertančios transporto priemonės arba pervažos naudotojo pamesti objektai, laikinai esantys bėgių kelyje arba šalia jo.

1.9.  su judančiais riedmenimis susijusios dėl judančių riedmenų kilusios avarijos, per kurias nukentėjo žmonės – avarijos, per kurias vieną ar kelis asmenis partrenkia geležinkelių transporto priemonė arba prie jos pritvirtintas ar nuo jos atitrūkęs objektas. Tokiose avarijose nukentėjusiais asmenimis taip pat laikomi asmenys, kurie iškrenta iš geležinkelių transporto priemonių , ir asmenys, kurie iškrenta arba yra partrenkiami nepritvirtintų objektų kelionės metu transporto priemonių viduje . [102 pakeit.]

1.10.  Gaisrai riedmenyse – tai gaisrai ir sprogimai geležinkelių transporto priemonėse (taip pat kroviniuose), įvykę joms važiuojant iš išvykimo stoties į paskirties vietą, taip pat įvykę stovint išvykimo stotyje, atvykimo stotyje ar tarpinėse stotelėse bei manevruojant.

1.11.  Kitų rūšių  avarija – visos avarijos, išskyrus jau minėtas avarijas (traukinių susidūrimus, traukinio nuriedėjimus nuo bėgių, avarijas geležinkelio pervažose, avarijas dėl judančių riedmenų, per kurias nukentėjo žmonės, ir gaisrus riedmenyse).

1.12.  Keleivis – geležinkeliu keliaujantis asmuo, išskyrus traukinio brigados narius. Renkant statistinius avarijų duomenis įtraukiami ir keleiviai, mėginantys įlipti į judantį traukinį ar išlipti iš jo.

1.13.  Darbuotojas (įskaitant rangovų personalą ir savisamdžius rangovus) – asmenys, kurių profesinės pareigos susijusios su geležinkeliu ir kurie jas vykdo avarijos metu. Darbuotojams priskiriami traukinio brigados nariai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su riedmenų ir infrastruktūros įrenginių tvarkymu.

1.14.  Geležinkelio pervažos naudotojas – asmuo , geležinkelio pervaža kertantis geležinkelių kelią bet kokiomis transporto priemonėmis arba pėsčiomis.

1.15.  Pažeidėjas – draudžiamoje geležinkelio zonoje esantis asmuo, išskyrus geležinkelio pervažų naudotojus.

1.16.  Kiti (trečiosios šalys) – visi asmenys, neapibrėžti kaip „keleiviai“, „darbuotojai, įskaitant rangovų personalą“, „geležinkelio pervažos naudotojas “ arba “ pažeidėjai .

1.17.  Žūtis (žuvęs asmuo) – dėl avarijos iš karto žuvęs arba per 30 dienų miręs asmuo, išskyrus savižudybes.

1.18.  Sužeistas (sunkiai sužeistas asmuo) – sužeistas asmuo, dėl avarijos paguldytas stacionariajam gydymui ilgesniam nei 24 valandų laikotarpiui, išskyrus bandymus nusižudyti.

2.  Pavojingų krovinių rodikliai

2.1.  Avarija, susijusi su pavojingų krovinių vežimu – avarija arba riktas, apie kuriuos reikia pranešti pagal RID(24)/ADR 1.8.5 skirsnį.

2.2.  Pavojingi kroviniai – medžiagos ir gaminiai, kuriuos draudžiama vežti pagal RID arba kuriuos leidžiama vežti tik RID nustatytomis sąlygomis.

3.  Savižudybių rodikliai

3.1.  Savižudybė – tyčinis veiksmas, siekiant save sužeisti, dėl kurio asmuo miršta ir kurį registruoja ir atitinkamai klasifikuoja kompetentinga nacionalinė valdžios institucija.

4.  Avarijų grėsmės rodikliai

4.1.  Lūžęs bėgis – į dvi arba daugiau dalių lūžęs bėgis arba bėgis, nuo kurio atskilus metalo gabalui važiuojamajame paviršiuje susidaro ilgesnis kaip 50 mm ir gilesnis kaip 10 mm plyšys.

4.2.  Bėgių kelio šoninis išlinkimas ir bėgių kelio nesutaptis – bėgių kelio vientisumo ir geometrijos pažeidimai, dėl kurių būtina uždrausti geležinkelių transporto eismą tame bėgių kelyje arba nedelsiant sumažinti leistiną greitį.

4.3.  Klaidingas signalizavimas – (infrastruktūros arba riedmens) signalizacijos sistemos techninis sutrikimas, dėl kurio perduodama ne tokia griežta kaip reikalaujama informacija.

4.4.  Pravažiuotas draudžiamasis signalas (SPAD, angl. Signal Passed at Danger) – atvejis, kai bet kuri traukinio dalis važiuoja pažeisdama sankcionuoto judėjimo kriterijus.

Nesankcionuotas judėjimas reiškia judėjimą, kai:

pravažiuojamas geležinkelio šviesoforo ar semaforo draudžiamasis signalas, įsakantis sustoti, kai neveikia Automatinės traukinių kontrolės sistema (ATCS, angl. Automatic Train Control System) arba ATP sistema,

viršijamas saugos užtikrinimo atstumas, numatytas ATCS arba ATP sistemoje,

pravažiuojama vieta, apie kurią buvo nurodyta žodžiu arba raštu taisyklių nustatyta tvarka,

pravažiuojami sustojimo ženklai (išskyrus aklakelių užkardas) arba pravažiuojama nevykdant rankinių signalų nurodymų.

Į atvejus, kai transporto priemonės be prikabintos traukos priemonės arba nevaldomas traukinys pravažiuoja draudžiamąjį signalą, neatsižvelgiama. Į atvejus, kai dėl kokios nors priežasties laiku neužsidegė draudžiamasis signalas, kad vairuotojas galėtų iki signalo sustabdyti traukinį, neatsižvelgiama.

Nacionalinės saugos institucijos gali pateikti duomenis apie kiekvieną iš keturių rodiklių atskirai; jos privalo pateikti bent vieną suvestinį rodiklį, apimantį duomenis apie visus keturis rodiklius.

4.5.  „Sugadintas ratas “ reiškia, kad sugadintos pagrindinės rato dalys ir todėl atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus.

4.6.  „Sugadinta ašis“ reiškia, kad sugadintos pagrindinės ašies dalys ir todėl atsiranda avarijos (traukinio nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo) pavojus.

5.  Bendri avarijų ekonominio poveikio vertinimo metodai

Agentūra parengia vieneto išlaidų apskaičiavimo metodiką, naudodama duomenis, surinktus iki šios direktyvos įsigaliojimo.

6.  Rodikliai, susiję su infrastruktūros technine sauga ir jos diegimu

6.1.  Automatinė traukinių apsauga – sistema, kurią taikant kontroliuojamas greitis (įskaitant automatinio sustojimo suveikus signalizacijai funkciją) ir taip užtikrinama, kad būtų tinkamai reaguojama į signalus ir laikomasi greičio apribojimų.

6.2.  Geležinkelio pervaža – infrastruktūros valdytojo įregistruota geležinkelio ir pravažiavimo susikirtimo viename lygyje vieta, kuria gali naudotis viešųjų ar privačiųjų pravažiavimų naudotojai. Geležinkelio pervažoms nepriskiriami pravažiavimai tarp stoties platformų ir tik darbuotojams skirti pravažiavimai tarp bėgių kelių.

6.3.  Pravažiavimas – viešasis ar privatusis kelias, gatvė ar greitkelis, įskaitant pėsčiųjų ir dviračių takus, arba kitas žmonėms, gyvuliams, transporto priemonėms arba technikai skirtas kelias.

6.4.  Aktyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurios naudotojai apsaugomi nuo artėjančio traukinio arba įspėjami apie jį įjungiant įtaisus, kai kirsti pervažą yra nesaugu.

Apsauga užtikrinama naudojant šiuos fizinius įtaisus:

pusės kelio užtvarus arba viso kelio užtvarus,

vartus.

Įspėjama naudojant geležinkelio pervažose įrengtą stacionarią įrangą:

regimuosius įtaisus: šviesoforus,

girdimuosius įtaisus: varpelius, ragelius, sirenas ir pan.,

fizinius įtaisus, pvz., vibraciją sukeliančius greičio ribojimo kalnelius.

Aktyviosios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

1.  Geležinkelio pervaža su automatine pervažos naudotojų apsaugos ir (arba) įspėjimo sistema – geležinkelio pervaža, kurioje apsaugos ir (arba) įspėjimo įtaisai įjungiami artėjant traukiniui arba kurioje naudojama centralizuota bėgių apsauga .

Šios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

i)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų įspėjimo sistema;

ii)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos sistema;

iii)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema;

iv)  geležinkelio pervažos su automatine naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema ir bėgių apsauga.

centralizuota bėgių apsauga – signalas arba kitokia traukinių apsaugos sistema, kuri leidžia traukiniui važiuoti tik tuo atveju, jei geležinkelio pervažos naudotojai yra apsaugoti ir geležinkelio pervažoje nėra kliūčių; šiuo tikslu naudojamos priežiūros ir (arba) kliūčių aptikimo priemonės.

2.  Geležinkelio pervaža su rankine naudotojų apsaugos ir (arba) įspėjimo sistema – geležinkelio pervaža, kurioje apsaugos ir (arba) įspėjimo įtaisus įjungia geležinkelių darbuotojas rankiniu būdu ir kurioje nėra centralizuotos bėgių apsaugos .

Šios geležinkelio pervažos skirstomos į tokias kategorijas:

v)  geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų įspėjimo sistema;

vi)  geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos sistema;

vii)  geležinkelio pervažos su rankinio valdymo naudotojų apsaugos ir įspėjimo sistema.

6.5.  Pasyvioji geležinkelio pervaža – geležinkelio pervaža, kurioje neveikia jokia įspėjimo ir (arba) apsaugos sistema, įjungiama, kai pervažą kirsti nesaugu.

7.  Saugos valdymo rodikliai

7.1.  Auditas – sistemingas, nepriklausomas, dokumentais grindžiamas procesas, kurio paskirtis – gauti auditui būtinų duomenų ir objektyviai juos įvertinti siekiant nustatyti atitikties audito kriterijams mastą.

8.  Matavimo vienetų apibrėžimai

8.1.  Traukinio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieną traukinio nuvažiuotą kilometrą. Naudojamas atstumas yra iš tikrųjų nuvažiuotas atstumas, jei žinomas; priešingu atveju  turi būti naudojamas tipinis tinklo atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.  Turi būti atsižvelgiama tik į atsiskaitančiosios šalies teritorija nuvažiuotą atstumą.

8.2.  Keleivio nuvažiuotas kilometras – matavimo vienetas, atitinkantis vieno keleivio vežimą geležinkeliu vieną kilometrą.  Turi būti atsižvelgiama tik į atsiskaitančiosios šalies teritorija nuvažiuotą atstumą.

8.3.  Geležinkelių kelio kilometras – tai valstybių narių geležinkelio tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis kilometrais. Jeigu geležinkelis yra daugiakelis, turi būti skaičiuojamas tik atstumas nuo išvykimo vietos iki paskirties vietos.

8.4.  Kilometrais išreikštas bėgių kelių ilgis – kilometrais išmatuotas valstybių narių geležinkelių tinklo, kurio aprėptis nustatyta 2 straipsnyje, ilgis. Jį matuojant įskaičiuojamas kiekvienas daugiakelio geležinkelio bėgių kelias.

II PRIEDAS

A DALIS

Panaikinama direktyva su išvardytais jos pakeitimais

(nurodyta 32 straipsnyje)

Direktyva 2004/49/EB

(OL L 164, 2004 4 30, p. 44)

Direktyva 2008/57/EB

(OL L 191, 2008 7 18, p. 1)

Direktyva 2008/110/EB

(OL L 345, 2008 12 23, p. 62)

Komisijos direktyva 2009/149/EB

(OL L 313, 2009 11 28, p. 65)

Klaidų ištaisymas 2004/49/EB

(OL L 220, 2004 6 21, p. 16)

B DALIS

Perkėlimo į nacionalinius teisės aktus terminai

(nurodyti 32 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

2004/49/EB

2006 m. balandžio 30 d.

2008/57/EB

2010 m. liepos 19 d.

2008/110/EB

2010 m. gruodžio 24 d.

2009/149/EB

2010 m. birželio 18 d.

III PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2004/49/EB

Ši direktyva

1 straipsnis

1 straipsnis

2 straipsnis

2 straipsnis

3 straipsnis

3 straipsnis

4 straipsnis

4 straipsnis

5 straipsnis

5 straipsnis

6 straipsnis

6 straipsnis

7 straipsnis

7 straipsnis

8 straipsnis

8 straipsnis

9 straipsnis

9 straipsnis

10 straipsnis

10 straipsnis

11 straipsnis

12 straipsnis

12 straipsnis

11 straipsnis

13 straipsnis

13 straipsnis

14a straipsnio 1–7 dalys

14 straipsnis

14a straipsnio 8 dalis

15 straipsnis

15 straipsnis

--

16 straipsnis

16 straipsnis

17 straipsnis

17 straipsnis

18 straipsnis

18 straipsnis

19 straipsnis

19 straipsnis

20 straipsnis

20 straipsnis

21 straipsnis

21 straipsnis

22 straipsnis

22 straipsnis

23 straipsnis

23 straipsnis

24 straipsnis

24 straipsnis

25 straipsnis

25 straipsnis

26 straipsnis

--

--

26 straipsnis

27 straipsnis

27 straipsnis

28 straipsnis

--

29 straipsnis

--

30 straipsnis

--

31 straipsnis

28 straipsnis

32 straipsnis

29 straipsnis

--

30 straipsnis

--

31 straipsnis

33 straipsnis

32 straipsnis

--

33 straipsnis

34 straipsnis

34 straipsnis

35 straipsnis

35 straipsnis

I priedas

I priedas

II priedas

--

III priedas

--

IV priedas

--

V priedas

--

--

II priedas

(1)OL C 327, 2013 11 12, p. 122.
(2)OL C 356, 2013 12 5, p. 92.
(3) 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento pozicija.
(4)2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).
(5) 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių teisės aktų, susijusių su pavojingų krovinių vežimu geležinkeliais, suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 25).
(6) 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).
(7)2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
(8)2012 m. lapkričio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/34/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (OL L 343, 2012 12 14, p. 32).OL L 75, 2001 3 15, p. 29.
(9)2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1078/2012 dėl bendrojo stebėsenos saugos būdo, kurį, gavę saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, taiko geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai, taip pat už techninę priežiūrą atsakingi subjektai (OL L 320, 2012 11 17, p. 8).
(10) 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB, nustatanti informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).
(11)2009 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 352/2009 dėl bendrojo saugos būdo, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta pavojaus analize ir įvertinimu, priėmimo (OL L 108, 2009 4 29, p. 4).
(12)1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (OL L 143, 1995 6 27, p. 70).
(13)2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/59/EB dėl traukinių mašinistų, valdančių lokomotyvus ir traukinius geležinkelių sistemoje Bendrijos teritorijoje, sertifikavimo (OL L 315, 2007 12 3, p. 51).
(14)2011 m. gegužės 10 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 445/2011 dėl subjektų, atsakingų už prekinių vagonų priežiūrą, sertifikavimo sistemos, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 653/2007 (OL L 122, 2011 5 11, p. 22).
(15)2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1158/2010 dėl bendrojo saugos būdo, skirto įvertinti, kaip laikomasi reikalavimų geležinkelių saugos sertifikatui gauti (OL L 326, 2010 12 10, p.11).
(16)2012 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1077/2012 dėl priežiūros, kurią, išdavusios saugos sertifikatą arba saugos įgaliojimus, vykdo nacionalinės saugos institucijos, bendrojo saugos būdo (OL L 320, 2012 11 17, p. 3).
(17) 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų (OL L 315, 2007 12 3, p. 14).
(18) Treji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(19) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos
(20) Vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(21) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(22) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.
(23)2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos (OL L 14, 2003 1 21, p. 1).
(24)Pavojingų krovinių tarptautinio vežimo geležinkeliais taisyklės (angl. Regulations concerning the International Carriage of Dangerous Goods by Rail, RID), patvirtintos pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/68/EB dėl pavojingų krovinių vežimo vidaus keliais (OL L 260, 2008 9 30, p. 13).

Teisinė informacija - Privatumo politika