Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2109(INL)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0039/2014

Pateikti tekstai :

A7-0039/2014

Debatai :

PV 26/02/2014 - 17
CRE 26/02/2014 - 17

Balsavimas :

PV 27/02/2014 - 10.11
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0174

Priimti tekstai
PDF 293kWORD 82k
Ketvirtadienis, 2014 m. vasario 27 d. - Strasbūras
Europos arešto orderis
P7_TA(2014)0174A7-0039/2014
Rezoliucija
 Priedas

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos arešto orderio persvarstymo (2013/2109(INL))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo 2005/684/EB dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo(1) 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo (COM(2005)0063 ir SEC(2005)0267, COM(2006)0008 ir SEC(2006)0079, COM(2007)0407 ir SEC(2007)0979, COM(2011)0175 ir SEC(2011)0430),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28 d. Tarybos paskelbtą abipusių įvertinimų „Europos arešto orderio ir atitinkamos perdavimo tarp valstybių narių tvarkos praktinis taikymas“ ketvirto etapo galutinę ataskaitą (8302/4/2009 – CRIMORG 55),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos arešto orderio išdavimo europinio vadovo patikslintą redakciją (17195/1/10 REV 1),

–   atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“ (COM(2011)0551),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl kalinimo sąlygų ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl kalinių teisių Europos Sąjungoje(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktą Sąjungos priemonių, susijusių su Europos arešto orderiu, Europos pridėtinės vertės įvertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0039/2014),

A.  kadangi Europos Sąjunga nusistatė sau tikslą savo piliečiams sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 6 straipsnį ji gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves kartu prisiimdama pareigą vykdyti šį įsipareigojimą; kadangi tam, kad būtų veiksmingas, tarpusavio pripažinimo principas turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, kurį galima užtikrinti tik garantuojant pagarbą įtariamųjų ir kaltinamųjų pagrindinėms teisėms ir procesinėms teisėms baudžiamuosiuose procesuose visoje Sąjungoje; kadangi tarpusavio pasitikėjimas stiprinamas rengiant mokymus teisminių institucijų darbuotojams ir teisės specialistams, jiems bendradarbiaujant ir vykdant dialogą, ir taip kuriant tikrą Europos teismų kultūrą;

B.  kadangi Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR buvo labai tinkama priemonė jo tikslui pasiekti, t. y., pagreitinti perdavimo procedūras visoje Sąjungoje palyginti su tradicinėmis ekstradicijos procedūromis tarp valstybių narių, ir yra teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo pagrindas, nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsniu;

C.  kadangi vis dėlto taikant šią tvarką kilo problemų, kai kurios iš šių problemų konkrečiai susijusios su Pagrindų sprendimu 2002/584/TVR ir kilo dėl spragų Pagrindų sprendime, pvz., aiškiai nenurodžius pagrindinių teisių apsaugos priemonių arba nenustačius proporcingumo tikrinimo, tokių problemų taip pat kilo dėl nevisapusiško ir nenuoseklaus sprendimo taikymo; kadangi kiti su tarpusavio pripažinimo priemonių rinkiniu susiję sunkumai kilo dėl to, kad Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvė nebaigta kurti ir plėtojama netolygiai;

D.  kadangi aiškiai apibrėžtos ir veiksmingos teisminių priemonių tarpusavio pripažinimo priemonės yra ypač svarbios nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo įstaigoms atliekant tyrimus dėl sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų ir kadangi šios priemonės bus tokios pat svarbios atliekant tyrimus Europos prokuratūrai, kai tik ji bus sukurta;

E.  kadangi Specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas (CRIM) savo galutinėje ataskaitoje pabrėžė, kad būtina, visapusiškai vadovaujantis proporcingumo principu, užtikrinti spartų visų teisminių priemonių, ypač sprendimų baudžiamosiose bylose, nutarimų konfiskuoti ir Europos arešto orderių, tarpusavio pripažinimą;

F.  kadangi susirūpinimą, inter alia, kelia šie klausimai:

   i) Pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir kituose tarpusavio pripažinimą reglamentuojančiuose dokumentuose nenustatytas atsisakymo vykdyti priemonę pagrindas, kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad atitinkamos priemonės vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija);
   ii) Pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir kituose tarpusavio pripažinimą reglamentuojančiuose dokumentuose neįtvirtinta nuostata dėl teisės į veiksmingą teisinę gynybą, kaip nustatyta Chartijos 47 straipsniu, tai palikta reglamentuoti pagal nacionalinę teisę, todėl valstybėse narėse atsiranda netikrumas ir taikoma nevienoda praktika;
   iii) neatliekama reguliari Šengeno informacinės sistemos (SIS II) ir Interpolo perspėjimų peržiūra, be to, panaikinus Europos arešto orderį tokie perspėjimai automatiškai nepanaikinami ir esama netikrumo, kokį poveikį atsisakymas vykdyti Europos arešto orderį turi tolesniam tokio arešto orderio ir susijusių perspėjimų galiojimui, taigi, asmenys, dėl kurių išduodamas Europos arešto orderis, negali laisvai judėti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, nes rizikuoja būti sulaikyti ir perduoti;
   iv) netiksliai apibrėžtas sunkių nusikaltimų sąrašas, susijęs su Europos arešto orderiu, taip pat kitomis Sąjungos priemonėmis, kurias taikant nuolat remiamasi šiuo sąrašu, ir nusikaltimų, kurių sunkumas neatspindėtas visų valstybių narių baudžiamuosiuose kodeksuose ir kurie neatitiktų proporcingumo patikrinimo, įtraukimas;
   v) neproporcingas Europos arešto orderio naudojimas nesunkių nusikalstamų veikų atveju arba tokiomis aplinkybėmis, kai galėtų būti naudojamos švelnesnės alternatyvios priemonės; dėl tokio naudojimo vykdomi nepagrįsti areštai, asmenys nepagrįstą ir pernelyg ilgą laikotarpį laikomi kardomojo kalinimo vietose, dėl to neproporcingai kišamasi į pagrindines įtariamųjų ir kaltinamųjų teises, taip pat eikvojami valstybių narių ištekliai;
   vi) Pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir kituose tarpusavio pripažinimą reglamentuojamuose dokumentuose neapibrėžtas terminas „teisminė institucija“, todėl praktika valstybėse narėse skiriasi ir sukuriamas netikrumas, mažinamas tarpusavio pasitikėjimas ir bylinėjimasis;
   vii) nėra būtiniausių standartų, kuriais būtų užtikrinama veiksminga tarpusavio pripažinimo priemonių vykdymo priežiūra, todėl valstybėse narėse taikoma skirtinga teisinių garantijų ir apsaugos nuo pagrindinių teisių pažeidimų priemonių tvarka, taip pat dėl kompensacijų nuo tokių teismo klaidų, kaip tapatybės nustatymo klaidos, nukentėjusiems asmenims, o tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK) nustatytiems standartams ir nusistovėjusiai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai;
   viii) nors būtina esant tam tikroms sąlygoms asmenį laikyti kardomojo kalinimo vietoje, tačiau tai, kad nėra būtiniausių tokiam laikymui, įskaitant reguliarų tikrinimą, kalinimo, kaip kraštutinės priemonės ir alternatyvių priemonių apsvarstymui taikomų standartų, taip pat dėl to, kad nėra tinkamo vertinimo, ar byla parengta nagrinėti teisme, tvarkos, įtariamieji ir kaltinamieji gali būti nepagrįstą ir per ilgą laikotarpį laikomi kardomojo kalinimo vietose;
   ix) nepriimtinos sąlygos daugelyje kardomojo kalinimo įstaigų visoje Sąjungoje ir tokios padėties poveikis atitinkamų asmenų pagrindinėms teisėms, ypač teisei į apsaugą nuo nežmoniško ar žeminančio elgesio, arba baudimo, kaip nustatyta pagal EŽTK 3 straipsnį, taip pat Sąjungos tarpusavio pripažinimo priemonių veiksmingumui ir funkcionavimui;
   x) teisinio atstovavimo asmenims, ieškomiems pagal Europos arešto orderį išduodančiojoje valstybėje narėje ir vykdančiojoje valstybėje narėje, stoka;
   xi) Pagrindų sprendime 2002/584/TVR nėra terminų išverstiems Europos arešto orderiams perduoti, dėl to taikoma skirtinga tvarka ir atsiranda netikrumo;
   xii) trūksta tinkamos nusikalstamos veikos, kuriai nebetaikomas abipusio baudžiamumo patikrinimas, apibrėžties;
   xiii) nenaudojamos kitos esamos Sąjungos teisminio bendradarbiavimo ir tarpusavio pripažinimo priemonės;

1.  atsižvelgdamas į pagal Lisabonos sutartį numatytą naują teisinę sistemą, kuri taikoma nuo 2014 m., mano, kad šioje rezoliucijoje neturėtų būti nagrinėjamos problemos, susijusios vien tik su netinkamu Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR įgyvendinimu, kadangi tokias problemas galima išspręsti ir jos turėtų būti sprendžiamos valstybėms narėms tinkamai įgyvendinant šį sprendimą ir remiantis Komisijos taikomomis vykdymo užtikrinimo procedūromis;

2.  ragina valstybes nares laiku ir veiksmingai įgyvendinti visas Sąjungos baudžiamojo teisingumo srities priemones, kurios papildo vieną kitą, įskaitant Europos tyrimo orderį, Europos teisminės priežiūros orderį ir su procesinėmis teisėmis susijusias priemones, taip suteikiant teisminėms institucijoms galimybę pasinaudoti alternatyviomis ir švelnesnėmis tarpusavio pripažinimo priemonėmis, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų paisoma įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių baudžiamajame procese; ragina Komisiją atidžiai stebėti jų teisingą įgyvendinimą ir jų poveikį Europos arešto orderio funkcionavimui ir Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvei;

3.  ragina valstybes nares ir jų teismines institucijas išnagrinėti visas Pagrindų sprendime 2002/584/TVR (pvz., 12 konstatuojamojoje dalyje) numatytas galimybes siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, pasinaudoti visomis galimomis alternatyviomis priemonėmis prieš išduodant Europos arešto orderį; ir nevilkinant nagrinėti bylą, kai išdavus Europos arešto orderį įvykdomas areštas, kad kardomojo kalinimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad visiškas teisminių priemonių pripažinimas ir spartus jų vykdymas yra žingsnis pirmyn link Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvės, ir pabrėžia Europos arešto orderio, kaip veiksmingos priemonės, svarbą siekiant kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

5.  mano, jog atsižvelgiant į tai, kad F konstatuojamojoje dalyje nurodytos problemos kyla tiek dėl konkrečių Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatų, tiek dėl neišbaigto ir netolygaus Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvės pobūdžio, toliau dirbant teisėkūros priemonėmis reikia, inter alia, nustatyti minimalius įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių standartus ir horizontalaus pobūdžio priemonę, kuria būtų numatyti visoms tarpusavio pripažinimo priemonėms taikomi principai, arba, jei tokia horizontalioji priemonė negalima ar ja nebūtų išspręstos šioje rezoliucijoje nurodytos problemos, iš dalies pakeisti Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR;

6.  mano, kad nurodyti trūkumai ne tik kenkia tarpusavio pasitikėjimui, bet taip pat brangiai kainuoja susijusiems asmenims, jų šeimoms ir visuomenei apskritai socialiniu ir ekonominiu požiūriu;

7.  taigi prašo Komisijos, per vienerius metus nuo šios rezoliucijos priėmimo, remiantis SESV 82 straipsniu pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose būtų atsižvelgiama į šios rezoliucijos priede pateikiamas išsamias rekomendacijas ir pagal kuriuos būtų numatyta:

   a) procedūra, pagal kurią tarpusavio pripažinimo priemonę prireikus gali patvirtinti priemonę išduodančios valstybės narės teisėjas, teismas, tyrimą atliekantis pareigūnas arba prokuroras, siekiant panaikinti galimybę skirtingai aiškinti terminą „teisminė institucija“;
   b) proporcingumo patikrinimas priimant sprendimus, kuriems taikomas tarpusavio pripažinimo principas, atsižvelgiant visus susijusius veiksnius ir aplinkybes, pvz., nusikalstamos veiklos sunkumo laipsnį, tai, ar byla parengta nagrinėti, poveikį asmens, kurio atžvilgiu prašoma imtis veiksmų, teisėms, įskaitant asmeninio ir šeimos gyvenimo apsaugą, patiriamas išlaidas ir esamas tinkamas švelnesnio pobūdžio alternatyvias priemones;
   c) standartizuota konsultavimosi procedūra, pagal kurią priemonę išduodančios valstybės narės ir ją vykdančios valstybės narės kompetentingos institucijos galėtų keistis informacija dėl teismų sprendimų vykdymo, kaip antai dėl proporcingumo vertinimo ir ypač dėl Europos arešto orderio naudojimo siekiant užtikrinti pasirengimą bylos nagrinėjimui;
   d) privalomas atsisakymo vykdyti priemonę pagrindas, kai esama pagrįstų priežasčių manyti, kad priemonės vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Chartiją, visų pirma jos 52 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikiama nuoroda į proporcingumo principą;
   e) teisė į veiksmingą teisinę gynybą, kaip numatyta Chartijos 47 straipsnio 1 dalyje ir EŽTK 13 straipsnyje, pvz., teisė vykdančiojoje valstybėje narėje pateikti apeliacinį skundą dėl prašomo vykdyti sprendimo, kuriam taikomas tarpusavio pripažinimo principas, ir asmens, kurio atžvilgiu prašoma imtis veiksmų, teisė teikti teismui ieškinius, jei išduodančioji valstybė narė nesilaiko patvirtinimų, teikiamų vykdančiajai valstybei narei;
   f) tikslesnis nusikaltimų, kuriems būtų turėtų būti taikomas Europos arešto orderis, apibrėžimas tam, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos proporcingumo patikrinimui atlikti;

8.  ragina užtikrinti aiškų ir tolygų Sąjungos teisės aktų dėl procesinių teisių baudžiamajame procese, susijusių su Europos arešto orderio naudojimu, taikymą visose valstybėse narėse, įskaitant teisę į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese, teisę turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisę susisiekti po sulaikymo, taip pat teisę į informaciją baudžiamajame procese;

9.  ragina Komisiją prašyti iš valstybių narių išsamių duomenų, susijusių su Europos arešto orderio mechanizmo taikymu, ir įtraukti šiuos duomenis į kitą įgyvendinimo ataskaitą, siekiant pateikti tinkamų pasiūlymų dėl veiksmų, kilus bet kokioms problemoms;

10.  ragina atlikti reguliarią neįvykdytų Europos arešto orderių peržiūrą ir apsvarstyti, ar jie turėtų būti panaikinti, kartu su atitinkamais SIS II ir Interpolo perspėjimais; taip pat ragina panaikinti Europos arešto orderius ir atitinkamus SIS II ir Interpolo perspėjimus tais atvejais, kai Europos arešto orderį buvo atsisakyta vykdyti dėl privalomų pagrindų, pvz., ne bis in idem pagrindo arba nesuderinamumo su įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis; ragina numatyti, kad SIS II ir Interpolo perspėjimai turi būti privalomai atnaujinami įtraukiant informaciją apie atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindus, susijusius su atitinkamu perspėjimu, ir kad Europolo duomenys taip pat būtų atitinkamai atnaujinami;

11.  pabrėždamas itin didelę tinkamų procedūrų, įskaitant teisių pateikti apeliaciją, svarbą, ragina ir išduodančiąsias, ir vykdančiąsias valstybes nares numatyti teisines priemones siekiant atlyginti žalą, padarytą dėl teisingumo vykdymo klaidų, susijusių su tarpusavio pripažinimo priemonių taikymu, laikantis EŽTK nustatytų standartų ir nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos;

12.  ragina Tarybą įtraukti į Europos arešto orderio išdavimo europinio vadovo patikslintą redakciją (17195/1/10 REV 1) šešių dienų terminą, per kurį turi būti perduoti išversti Europos arešto orderiai, siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir tikrumą;

13.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti siekiant stiprinti teisėjų, prokurorų ir gynybos advokatų baudžiamosiose bylose ryšių tinklus, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos veiksmingai ir turint pakankamai informacijos vykdyti su Europos arešto orderiu susijusias procedūras, taip pat siekiant teisminių institucijų darbuotojams ir teisės specialistams rengti tinkamus nacionalinio ir Sąjungos lygmenų mokymus, susijusius su, inter alia, kalbų mokymu, tinkamu Europos arešto orderio naudojimu bei bendru skirtingų tarpusavio pripažinimo priemonių naudojimu; ragina Komisiją parengti praktinį Sąjungos vadovą, skirtą gynybos advokatams, veikiantiems su Europos arešto orderiu susijusiose procedūrose, kuris būtų lengvai pasiekiamas visoje Sąjungoje, kuriame būtų atsižvelgiama į Europos baudžiamųjų bylų advokatų asociacijos šioje srityje vykdomą veiklą ir kurį papildytų nacionaliniai vadovai;

14.  ragina Komisiją padėti sukurti specialų Europos arešto orderio teisminį tinklą ir gynybos advokatų, vykdančių veiklą su Europos baudžiamuoju teisingumu ir ekstradicija susijusiose srityse, tinklą ir užtikrinti tinkamą finansavimą jiems bei Europos teisminio mokymo tinklui; mano, kad Komisija gali užtikrinti tinkamą finansavimą pagal esamas programas Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvėje.

15.  ragina Komisiją sukurti ir padaryti lengvai pasiekiamą Sąjungos duomenų bazę, kurioje būtų surinkta visa nacionalinė teismų praktika, susijusi su Europos arešto orderiu ir kitomis su tarpusavio pripažinimo priemonėmis susijusiomis procedūromis, siekiant palengvinti specialistų darbą, sudaryti geresnes įgyvendinimo ir bet kokių kylančių problemų stebėsenos ir vertinimo sąlygas;

16.  pabrėžia, kad tarp kalinimo sąlygų ir Europos arešto orderio priemonių esama ryšio, ir primena valstybėms narėms, kad EŽTK 3 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje valstybėms narėms nustatomi ne vien neigiami įsipareigojimai, draudžiant joms leisti kaliniams patirti nežmonišką ir žeminantį elgesį, bet taip pat teigiami įpareigojimai, kai reikalaujama užtikrinti, kad kalinimo įstaigų sąlygos atitiktų žmogaus orumo reikalavimus, ir kad būtų atliekami išsamūs ir veiksmingi tyrimai, jei tokios teisės pažeidžiamos; ragina valstybes nares ypač atsižvelgti į pažeidžiamų asmenų teises ir apskritai nuodugniai išnagrinėti kalinimo alternatyvas;

17.  siekiant užtikrinti tarpusavio pripažinimo sistemos veiksmingumą, ragina Komisiją išnagrinėti teisines ir finansines Sąjungos lygmens priemones siekiant pagerinti kalinimo standartus, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kardomojo kalinimo sąlygų;

18.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

19.  mano, kad bet kokie finansiniai padariniai, susiję su reikalaujamais pasiūlymais dėl Sąjungos biudžeto, turėtų būti padengiami panaudojant esamus biudžeto asignavimus; pabrėžia, kad priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus, valstybėms narėms ir piliečiams iš esmės sumažėtų išlaidų ir būtų sutaupyta laiko, ir todėl būtų naudinga tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, kaip tai aiškiai nurodyta atliekant Sąjungos priemonių, susijusių su Europos arešto orderio persvarstymu, Europos pridėtinės vertės įvertinimą;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

(1) OL L 262, 2005 10 7, p. 1.
(2) OL L 190, 2002 7 18, p. 1.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444.
(4) OL L 354, 2013 12 28, p. 73.
(5) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 82.
(6) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 154.
(7) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.


REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS TAM TIKRIEMS NUMATYTIEMS PASIŪLYMAMS DĖL TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMŲ AKTŲ

Sąjungos teisinių tarpusavio pripažinimo priemonių patvirtinimo procedūra:

–  Sąjungos baudžiamosios srities teisės aktuose „priemonę išduodanti institucija“ apibrėžiama taip:

i)  teisėjas, teismas, tiriantysis pareigūnas ar prokuroras, kompetentingas atitinkamoje byloje, arba

ii)  bet kuri kita kompetentinga institucija, apibrėžta priemonę išduodančios valstybės narės, jei vykdyti pateiktą aktą yra patvirtinęs priemonę išduodančios valstybės narės teisėjas, teismas, tiriantysis pareigūnas ar prokuroras atlikus patikrinimą, ar tenkinamos tokios priemonės išdavimo sąlygos;

Sąjungos teisinių tarpusavio pripažinimo priemonių išdavimo proporcingumo tikrinimas:

–  priimdama sprendimą, kuris turės būti vykdomas kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija atidžiai įvertina, ar prašoma vykdyti priemonė būtina atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius ir aplinkybes, įtariamojo arba kaltinamojo teises ir esamas tinkamas švelnesnio pobūdžio alternatyvias priemones, kad pasiektų numatytų tikslų, ir taiko esamą švelnesnę priemonę. Kai vykdančioji institucija turi pagrindo manyti, kad priemonė neproporcinga, ji gali konsultuotis su sprendimą priėmusia institucija dėl sprendimo, kuriam taikomas tarpusavio pripažinimo principas, vykdymo svarbos. Po tokių konsultacijų sprendimą priėmusi institucija gali nuspręsti panaikinti sprendimą, kuriam taikomas tarpusavio pripažinimo principas.

Kompetentingų priemonę išduodančios ir vykdančios valstybių narių institucijų konsultavimosi procedūra, taikoma Sąjungos teisinėms tarpusavio pripažinimo priemonėms:

–  nedarant poveikio kompetentingos priemonę vykdančios institucijos galimybei pasinaudoti atsisakymo pagrindu, reikėtų nustatyti standartizuotą procedūrą, pagal kurią kompetentingos priemonę išduodančios šalies ir ją vykdančios valstybių narių institucijos gali keistis informacija ir konsultuotis tarpusavyje siekdamos sudaryti geresnes sąlygas sklandžiai ir veiksmingai taikyti atitinkamas tarpusavio pripažinimo priemones arba apsaugoti susijusių asmenų pagrindines teises, pvz., atlikti proporcingumo vertinimą, įskaitant klausimus dėl Europos arešto orderio naudojimo siekiant užtikrinti pasirengimą bylos nagrinėjimui.

Sąjungos teisinėms tarpusavio pripažinimo priemonėms taikytinas atsisakymo vykdyti priemonę pagrindas, susijęs su pagrindinėmis teisėmis:

–  esama pagrįstų priežasčių manyti, kad priemonės vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Chartiją.

Nuostatos dėl veiksmingų teisių gynimo priemonių, taikomų Sąjungos tarpusavio pripažinimo priemonėms:

–  valstybės narės, remdamosi Chartija ir nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, užtikrina, kad bet kuris asmuo, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos dėl sprendimo, veiksmų ar jų nebuvimo taikant baudžiamosios teisės srities tarpusavio pripažinimo priemonę, turėtų teisę pasinaudoti veiksminga teisių gynyba teisme. Jei tokia teisių gynimo priemone naudojamasi vykdančiojoje valstybėje narėje ir jei dėl jos stabdomas vykdymas, galutinis sprendimas dėl tokios teisių gynimo priemonės priimamas laikantis pagal taikomą tarpusavio pripažinimo priemonę numatytų terminų arba, jei aiškių terminų nenumatyta, pakankamai greitai siekiant užtikrinti, kad nebūtų padaryta neigiamo poveikio tarpusavio pripažinimo proceso paskirčiai.

Teisinė informacija - Privatumo politika