Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondui (EŽF) taikomus teisės aktus, ypač Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr.°861/2006, (EB) Nr.º1198/2006 ir (EB) Nr.°791/2007, kuriuose nustatomos taisyklės ir susitarimai dėl Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą pasiūlymą ir Parlamento bei Tarybos priimtas pozicijas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (COM(2011)0804),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą pasiūlymą ir Parlamento bei Tarybos priimtas pozicijas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (COM(2011)0810),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Bendros žuvininkystės politikos reforma. Bendrasis komunikatas“(7),

–  atsižvelgdamas į klausymą tema „Moterys ir tvarus vystymasis žuvininkystės srityse“, surengtą 2010 m. gruodžio 1 d. Žuvininkystės komitete,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto klausymą tema „Moterų vaidmens stiprinimas Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje“, Europos Parlamente surengtą 2013 m. spalio 14 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0070/2014),

A.  kadangi moterų darbas žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje yra nepripažintas ir apskritai lieka nematomas, nors jo ekonominė pridėtinė vertė labai didelė ir jis padeda užtikrinti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą daugelyje Europos vietovių ir regionų, ypač nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse;

B.  kadangi valstybėse narėse žuvininkystės sektoriuje dirba daugiau kaip 100 000 moterų: 4 proc. – žvejybos sektoriuje (jos dirba su žvejybos laivų veikla susijusius darbus, t. y. yra tinklų nėrėjos, žuvų iškrovėjos arba pakuotojos), 30 proc. – akvakultūros sektoriuje (moterys daugiausia gaudo kiaukutinius, įbridusios į vandenį) ir apie 60 proc. – perdirbimo pramonės sektoriuje;

C.  kadangi darbai, kuriuos moterys tradiciškai atlieka žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, sunkūs, pavyzdžiui, kiaukutinių gaudymas įbridus į vandenį, tradicinis žuvų pardavimas tiek lauke, tiek tam tinkamose patalpose, žvejybos tinklų gamyba ir taisymas (tinklų nėrėjos), žuvų iškrovimas, rūšiavimas ir pakavimas itin sudėtingomis klimato sąlygomis;

D.  kadangi statistiniais duomenimis nepakankamai įvertinta tikroji moterų darbo tam tikruose sektoriuose padėtis, o plačiai paplitusi ekonomikos krizė ir didelis nedarbas kai kuriose valstybėse narėse paskatino tolesnį šių skaičių didėjimą ir tai, kad daugiau moterų pradėjo dirbti žuvininkystės sektoriuje, ypač kiaukutinių gaudymo srityje, kad papildytų ar netgi užtikrintų savo šeimos pajamas;

E.  pripažindamas moterų indėlį vykdant veiklą, susijusią su žuvininkyste ir akvakultūra, ypač su žvejybos įrankių gamyba ir taisymu, žuvų iškrovimu ir rūšiavimu, produktų tiekimo į laivą valdymu, žuvų perdirbimu, pakavimu ir pateikimu rinkai arba žuvininkystės įmonių valdymu;

F.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 30 dalyje ragina valstybes nares atsižvelgti į moterų ekonominį, socialinį ir kultūrinį vaidmenį žvejybos pramonėje, suteikiant moterims galimybes naudotis socialinėmis išmokomis, ir pabrėžia, kad aktyvus moterų dalyvavimas įvairioje žvejybos veikloje padeda išsaugoti, pirma, žuvininkystės sektorių ir, antra, tradicijas ir specialius metodus, taip pat įvairių regionų kultūrinę įvairovę;

G.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. rugsėjo 12 d. pozicijoje ragina imtis priemonių ir skatinti moterų dalyvavimą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijose;

H.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 31 dalyje reikalauja, kad iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽV) būtų skiriamas finansavimas moterų dalyvavimui žuvininkystės sektoriuje skatinti, moterų asociacijoms remti, taip pat moterų profesiniam mokymui ir moterų vaidmeniui žvejyboje stiprinti, remiant sausumoje vykdomą veiklą ir su žuvininkyste susijusią veiklą – tiek gamybą, tiek perdirbimą ir pateikimą rinkai;

I.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 39 dalyje ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų gauti tokį pat atlyginimą kaip vyrai ir naudotis kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant rizikos dirbant žuvininkystės sektoriuje draudimą, pensinio amžiaus mažinimo koeficientų taikymo priemones, siekiant paankstinti pensinį amžių dėl sudėtingų darbo sąlygų (darbas naktį, pavojingumas, nuo gamybos intensyvumo arba galimybės žvejoti priklausantis tvarkaraštis), ir konkrečių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, profesinių ligų, pripažinimą;

J.  kadangi su darbo jėga susijusi statistinė informacija, ypač apie tam tikrą veiklą vykdančių darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį, taip pat apie mažos apimties priekrantės žvejybą ar smulkiąją žvejybą, ekstensyviąją akvakultūrą ir susijusią veiklą, yra antraeilė, palyginti su informacija apie laimikį, iškrovimą, tonas ir pan.;

K.  kadangi ES ir valstybių narių statistiniai duomenys apie žuvininkystės, akvakultūros ir susijusių sektorių darbo jėgą nėra pakankamai išsamūs, suderinti ar suskirstyti pagal rodiklius, kad atskleistų moterų dalyvavimo šiuose sektoriuose mastą;

L.  kadangi, nors moterys dirba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ir šio darbo indėlis į ekonomiką yra svarbus, moterims nesuteikiama tinkama socialinė ir darbo apsauga, taip pat nesuteikiamas tinkamas profesinis ir darbo statusas;

M.  kadangi žuvininkystės sektoriuje moterys patiria ekonominę diskriminaciją ir už tuos pačius darbus gauna mažesnį užmokestį negu vyrai;

N.  kadangi moterų darbas šiame sektoriuje dažnai teisiškai nepripažįstamas ir už šį darbą joms nesuteikiama socialinė apsauga, kuri atitiktų ypatingą ir su šiuo darbu susijusią riziką ir sveikatos problemas;

O.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 42 dalyje ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas didesnis moterų darbo žuvininkystės sektoriuje teisinis ir socialinis pripažinimas, siekiant užtikrinti, kad moterys, dirbančios visą ar ne visą darbo dieną šeimos įmonėse arba padedančios savo sutuoktiniams ir taip prisidedančios prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, būtų teisiškai pripažįstamos arba gautų socialinės apsaugos išmokas, prilygstančias savarankiškai dirbančių asmenų išmokoms, visų pirma taikant Direktyvą 2010/41/ES, ir ragina užtikrinti moterų socialines bei ekonomines teises, pavyzdžiui, teisę gauti vienodą darbo užmokestį, bedarbio pašalpą praradus darbą (laikinai ar visam laikui), teisę į pensiją, darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, teisę į motinystės atostogas, galimybę naudotis socialine apsauga ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat užtikrinti saugą darbe bei sveikatos darbe apsaugą ir drausti nuo grėsmių, kylančių dirbant jūroje;

P.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje nurodo, kad būtina užtikrinti didesnį moterų darbo žuvininkystės sektoriuje teisinį ir socialinį pripažinimą, geriau atlyginti už šį darbą ir suteikti tokias pat teises, kokios suteikiamos vyrams, o žvejų sutuoktinėms ir nesusituokusioms partnerėms, padedančioms išlaikyti šeimos įmonę, suteikti tokį pat teisinį statusą ir užtikrinti tokias pat socialines išmokas kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

1.  ragina Komisiją skatinti parengti konkrečią statistinę programą, susijusią su nuo žuvininkystės priklausomais regionais, ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties priekrantės žvejybai, tradiciniams žvejybos būdams, konkretiems prekybos kanalams ir kiaukutinius gaudančių moterų, tinklų nėrėjų bei mažos apimties žvejybą ir susijusią veiklą vykdančių moterų darbui ir socialinėms bei darbo sąlygoms, kad būtų įvertinti konkretūs moterų veiklos poreikiai ir užtikrinamas didesnis socialinis šių labai sunkių darbų pripažinimas;

2.  mano, kad būtina geriau rinkti ir analizuoti statistinę informaciją apie darbą žuvininkystės sektoriuje, kuri skirstoma pagal lytį, veiklos tipą ir darbo tipologiją (savarankiškas darbas, samdomasis darbas, darbas ne visą darbo dieną, darbas visą darbo dieną, laisvai samdomas darbuotojas), kad būtų galima įvertinti moterų indėlį į žuvininkystės ir akvakultūros sektorių;

3.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad taip pat būtų renkami ir su laimikiu susiję duomenys, suskirstyti pagal lytį, ir būtų įdiegti nauji rodikliai, pavyzdžiui, kartu dirbančių sutuoktinių arba partnerių amžius, išsilavinimas bei profesinė kvalifikacija ir veikla;

4.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti statistinius rodiklius, skirtus darbo jėgos užimtumo duomenims rinkti žuvininkystės, akvakultūros ir susijusiuose sektoriuose; taip pat mano, kad parengti suderintą ES statistinių rodiklių rinkinį, ir ragina valstybes nares laiku teikti išsamius duomenis pagal šiuos rodiklius;

5.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą teisiniu ir socialiniu požiūriu pripažinti moterų vaidmenį, kurį jos atlieka žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, taip pat nuo žuvininkystės priklausomų vietovių tvaraus vystymosi srityje, kad būtų pašalintos visos ekonominės, administracinės ir socialinės kliūtys, dėl kurių moterims sunkiau veikloje dalyvauti vienodomis sąlygomis;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti valstybes nares profesinėmis ligomis pripažinti ir reglamentuoti sąnarių ir stuburo pažeidimus ir reumatines ligas, kuriomis kiaukutinių gaudytojos, tinklų nėrėjos, žuvų iškrovėjos, pakuotojos, perdirbimo įmonėse dirbančios moterys, žvejės ir prekiautojos suserga dirbdamos sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, taip pat tokiomis ligomis pripažinti ligas, kuriomis susergama dėl pernelyg sunkių krovinių kilnojimo;

7.  ragina Komisiją pripažinti, kad moterų darbas padeda gerinti žuvininkystės produktų atsekamumą, todėl galima geriau informuoti vartotojus ir užtikrinti aukštesnių žuvininkystės bei akvakultūros produktų kokybės standartus ir didesnę jų saugą, taip padaugėja galimybių ekonominei, gastronominei ir turizmo veiklai žvejybos rajonuose;

8.  ragina sukurti (remiantis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu ir (arba) kitomis priemonėmis) konkrečias paramos priemones, kurios galėtų būti panaudotos ekstremaliosiose situacijose (per gaivalines nelaimes), ir finansinius kompensavimo mechanizmus, kurie padėtų žvejams, žvejėms ir jų šeimoms laikino žvejybos draudimo laikotarpiais, ypač tose vietovėse, kuriose žvejyba – vienintelis pajamų šaltinis;

9.  laikosi nuomonės, kad būtina skatinti ir finansiškai remti moterų būrimąsi į asociacijas kuriant nacionalinius ir Europos moterų tinklus, kad būtų padidintas moterų matomumas žuvininkystės sektoriuje, kuriamas socialinis ugdymas moterų indėlio į žuvininkystės veiklą srityje, sudarytos geresnės sąlygos keistis patirtimi, taip pat informuoti apie moterų poreikius ir reikalavimus tiek vietos valdžios institucijas, tiek ES įstaigas;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti moterų organizacijų prieigą prie finansavimo žuvininkystės, akvakultūros ir susijusiuose sektoriuose, suteikiant joms galimybę įgyvendinti iniciatyvas, stiprinti jų organizacijas ir susisiekti su kitomis moterų organizacijomis siekiant keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais;

11.  mano, kad reikia skatinti ir stiprinti veiksmingą moterų dalyvavimą patariamuosiuose organuose ir patariamosiose, sprendimus priimančiose, atstovaujamosiose bei regioninėse tarybose ar profesinėse organizacijose, užtikrinant, kad viešajame ir privačiajame sektoriuose priimant sprendimus moterys dalyvautų tokiomis pat sąlygomis kaip ir vyrai;

2013–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)

12.  pažymi, kad tik viena valstybė narė pasinaudojo galimybėmis, kurios pagal Europos žuvininkystės fondo ketvirtą kryptį suteikiamos siekiant finansuoti projektus, pagal kuriuos parama teikiama moterims, ir ragina valstybes nares naudotis EJRŽF teikiamomis galimybėmis, kad jos galėtų:

13.  primygtinai ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas gauti lengvatinę paskolą, leisiančią išvengti konkrečių sunkumų, kuriuos moterys patiria siekdamos finansuoti projektus, kurie pagal EJRŽF nuostatas gali būti įtraukti į nacionalines programas;

14.  ragina valstybes nares remti moterų verslo iniciatyvas palengvinant palankių mikrokreditų sistemą ir suteikiant tinkamos informacijos, susijusios su finansavimo galimybėmis;

15.  primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų plėtojama ir modernizuojama vietos infrastruktūra, įvairinama ekonominė veikla ir gerinama gyvenimo kokybė žuvininkystės srityse, ypač vietovėse, kurios visiškai priklauso nuo žuvininkystės, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis apskritai kovojant su skurdu ir ypač, kai jis daro įtaką moterims ir vaikams, ir siekiant išvengti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje;

16.  primena pozicijas dėl moterų (ypač tų, kurios pasirenka darbą, susijusį su žiniomis apie jūrą) skatinimo dalyvauti visuose moksliniuose tyrimuose, projektuose ir mokslinėje veikloje, priimtas vykdant procedūrą, susijusią su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.);

17.  ragina valstybes nares:

18.  pažymi, kad Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 28 dalyje ragina Europos Sąjungą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pasisakyti už tai, kad būtų baudžiamos moteris diskriminuojančios šalys, o tos pačios rezoliucijos 45 dalyje ragina Komisiją derantis dėl žuvininkystės susitarimų užtikrinti, kad jūrinė valstybė būtiniausią sektorinės paramos vystymuisi dalį skirtų tam, kad būtų pripažįstamas, remiamas ir įvairinamas moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje ir būtų užtikrintas vienodo požiūrio ir moterų bei vyrų lygių galimybių principo taikymas, ypač mokymo ir galimybių gauti finansavimą bei paskolas srityse;

19.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos lyčių aspektas būtų įtvirtintas ir užtikrintas ekonominės partnerystės susitarimais, susijusiais su žuvininkystės sektoriumi;

Pagrindinis reglamentas dėl bendros žuvininkystės politikos

20.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinti naujos bendros žuvininkystės politikos tikslai, susiję su galimybėmis naudotis žuvininkystės ištekliais, pagrįstomis skaidriais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais kriterijais, apimančiais vienodo požiūrio ir vyrų bei moterų lygių galimybių principus;

21.  primygtinai ragina valstybes nares pripažinti moteris dirbančiomis tais atvejais, kai jos darbą nutraukia laikinai, įskaitant biologinės ramybės laikotarpius;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Direktyvos 2010/41/ES įgyvendinimą, kad moterys, kurios žuvininkystės sektoriuje dirba visą arba ne visą darbo dieną šeimos įmonėse arba padėdamos savo sutuoktiniui ar partneriui ir taip prisideda prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, taip pat moterys, kurioms ši veikla yra pragyvenimo šaltinis ir kurios nepriklauso jokiai šeimos įmonei, būtų teisiškai pripažįstamos ir gautų tokias pat socialines išmokas kaip savarankiškai dirbantys asmenys;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 180, 2010 7 15, p. 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0040. (3) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 212. (4) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 519. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0460. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0461. (7) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 104.