2014 m. vasario 6 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2013)0520 – C7-0223/2013 – 2013/0253(COD))(1) (Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

P7_TA(2014)0095 A7-0478/2013

Pakeitimas 1
EUROPOS PARLAMENTO PAKEITIMAI(2)
Komisijos pasiūlymas
---------------------------------------------------------
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS
kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  geriau integruota banko paslaugų vidaus rinka yra būtina siekiant skatinti Sąjungos ekonomikos atsigavimą. Tačiau dabartinė finansų ir ekonomikos krizė parodė, kad vidaus rinkos veikimui šioje srityje kyla grėsmė ir didėja finansų rinkų suskaidymo rizika. Tarpbankinės rinkos tapo mažiau likvidžios ir tarpvalstybinės bankų veiklos mastas mažėja, nes baiminamasi jų problemų plitimo, trūksta pasitikėjimo kitomis nacionalinėmis bankų sistemomis ir valstybių narių galimybėmis remti bankus.Tai iš tiesų kelia nerimą vidaus rinkoje, kurioje bankinės įstaigos naudoja Europos pasą ir dauguma jų veikia keliose valstybėse narėse;

(2)  skirtingose valstybėse narėse taikomos skirtingos nacionalinės pertvarkymo taisyklės ir susijusi administracinė praktika, be to, Sąjungos lygmeniu nevykdomas vienodas sprendimų priėmimo procesas sprendžiant tarpvalstybinių bankų pertvarkymo klausimą, tai mažina šį pasitikėjimą ir didina rinkos nestabilumą, nes neužtikrinamas tikrumas ir galimybė numatyti, kokios bus galimos banko žlugimo pasekmės. Pertvarkymo sprendimai, priimti tik nacionaliniu lygmeniu, esant nesuderintoms teisinėms sistemoms, gali iškreipti konkurenciją ir galiausiai pakenkti vidaus rinkai;

(3)  visų pirma skirtinga valstybių narių praktika pertvarkomų bankų kreditorių ir žlungančių bankų gelbėjimo valstybės lėšomis atžvilgiu turi įtakos jų bankų numanomai kredito rizikai, finansiniam patikimumui ir mokumui. Tai mažina visuomenės pasitikėjimą bankų sektoriumi, trukdo naudotis įsisteigimo laisve ir laisvam paslaugų teikimui vidaus rinkoje, nes finansavimo sąnaudos būtų mažesnės, jei valstybių narių praktika nesiskirtų;

(4)  dėl skirtingose valstybėse narėse taikomų skirtingų nacionalinių pertvarkymo taisyklių ir susijusios administracinės praktikos gali būti taip, kad bankų ir klientų skolinimosi sąnaudos padidėja vien tik dėl jų įsisteigimo vietos, neatsižvelgiant į jų faktinį kreditingumą. Be to, kai kuriose valstybėse narėse bankų klientams taikomos didesnės palūkanų normos nei kitų valstybių narių bankų klientams, neatsižvelgiant į jų kreditingumą;

(4a)  dėl tam tikrų valstybių narių negebėjimo užtikrinti tinkamo institucijų veikimo pertvarkant bankus per pastaruosius metus išaugo bankų sektoriaus krizės padaryta žala;

(4b)  nacionalinės valdžios institucijos gali turėti motyvų prieš taikydamos pertvarkymo procedūras gelbėti bankus valstybės lėšomis, taigi Europos bankų pertvarkymo mechanizmo sukūrimas bus labai svarbus siekiant sudaryti vienodas veiklos sąlygas ir taikyti neutralesnį požiūrį, kai sprendžiama, ar tam tikras bankas turėtų būti pertvarkytas;

(5)  kol pertvarkymo taisyklės, praktika ir dalijimosi našta metodai išlieka nacionaliniai, o pertvarkymui finansuoti reikalingi finansiniai ištekliai renkami ir leidžiami nacionaliniu lygmeniu, vidaus rinka ir toliau išliks susiskaidžiusi. Be to, nacionalinės priežiūros institucijos labai suinteresuotos kuo labiau sumažinti galimą bankų krizės poveikį savo nacionalinei ekonomikai imdamosi vienašalių veiksmų, kurie leistų apriboti bankų operacijas, pavyzdžiui, apribojant vidinį grupės lėšų pervedimą ir skolinimą, arba nustatyti didesnius likvidumo ir kapitalo reikalavimus jų jurisdikcijose veikiančioms galimai žlungančių patronuojančiųjų įmonių patronuojamosioms įmonėms. Nacionaliniai ir ginčytini buveinės valstybės narės ir priimančiosios valstybės narės klausimai labai sumažina tarptautinių pertvarkymo procesų veiksmingumą. Tai riboja tarpvalstybinę bankų veiklą, sukuria kliūtis naudotis pagrindinėmis laisvėmis ir iškraipo konkurenciją vidaus rinkoje;

(6)  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva [BGPD](6)yra svarbus žingsnis siekiant suderinti nacionalines bankų pertvarkymo taisykles ir užtikrinti pertvarkymo institucijų bendradarbiavimą sprendžiant tarpvalstybinių bankų žlugimo klausimus. Tačiau direktyva [BGPD] numatytas suderinimas nėra absoliutus, o sprendimų priėmimo procesas nėra centralizuotas. Direktyva [BGPD] iš esmės numatomos kiekvienos valstybės narės nacionalinėms institucijoms suteikiamos bendros pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai, tačiau nacionalinėms institucijoms paliekama tam tikra veiksmų laisvė, kaip tas priemones taikyti ir kaip naudoti nacionalinių finansavimo struktūrų lėšas pertvarkymo procedūroms paremti. Nepaisant to, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010(7) įsteigtai Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai, toliau – EBI) pavestos reguliavimo ir tarpininkavimo užduotys, direktyva [BGPD] ne visiškai panaikinama galimybė valstybėms narėms priimti atskirus ir galbūt nesuderinamus sprendimus, susijusius su tarpvalstybinių grupių pertvarkymu, kurie gali turėti įtakos bendroms pertvarkymo sąnaudoms. Be to, joje numatomos nacionalinės finansavimo struktūros, todėl nepakankamai sumažinama bankų priklausomybė nuo paramos iš nacionalinių biudžetų ir ne visai užkertamas kelias valstybėms narėms skirtingai naudoti finansavimo struktūrų lėšas;

(7)  siekiant užtikrinti, kad dėl Sąjungos žlungančių bankų būtų priimami veiksmingi ir vienodi pertvarkymo sprendimai, įskaitant sprendimus dėl Sąjungos lygmeniu sutelktų lėšų panaudojimo, labai svarbu baigti kurti finansinių paslaugų vidaus rinką. Vidaus rinkoje bankų žlugimas vienoje valstybėje narėje gali paveikti visos Sąjungos finansų rinkų stabilumą. Veiksmingų ir vienodų pertvarkymo taisyklių bei vienodų pertvarkymo finansavimo sąlygų užtikrinimas visose valstybėse narėse visiškai atitinka ne tik valstybių narių, kuriose bankai veikia, bet ir apskritai visų valstybių narių interesus, kaip priemonė konkurencijai išsaugoti ir vidaus rinkos veikimui gerinti. Bankų sistemos vidaus rinkoje yra labai glaudžiai susijusios, bankų grupės yra tarptautinės ir didelę bankų turto procentinę dalį sudaro turtas užsienyje. Kadangi nėra bendro pertvarkymo mechanizmo, bankų krizės taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse turėtų didesnį neigiamą sisteminį poveikį ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse. Bendro pertvarkymo mechanizmo sukūrimas padidins dalyvaujančių valstybių narių bankų stabilumą, užkirs kelią krizių šalutiniam poveikiui nedalyvaujančiose valstybėse narėse ir padės visai vidaus rinkai sklandžiai veikti.Turėtų būti nustatyti skaidrūs ir dalyvaujančių, ir nedalyvaujančių valstybių narių institucijų bendradarbiavimo mechanizmai, be to, svarbu užtikrinti, kad nedalyvaujančios valstybės narės nebūtų diskriminuojamos;

(7a)  siekiant atkurti pasitikėjimą bankų sektoriumi ir jo patikimumą, Europos Centrinis Bankas (ECB) atliks išsamų visų tiesiogiai prižiūrimų bankų balansų vertinimą. Dalyvaujančių valstybių narių bankų, kuriems netaikoma ECB tiesioginė priežiūra, atveju kompetentingos institucijos, bendradarbiaudamos su ECB, turėtų atlikti lygiavertį balansų vertinimą, kuris atitiktų banko dydį ir verslo modelį. Tai padėtų ne tik atkurti patikimumą, bet ir užtikrinti, kad bus atliekamas visų bankų vertinimas;

(7b)  siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visoje vidaus rinkoje, kiekviena bankų gaivinimo ir pertvarkymo sistema Sąjungos viduje turėtų būti reglamentuojama direktyva [BGPD] ir visais pagal ją priimtais deleguotaisiais aktais. Atlikdamos savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija ir Valdyba turėtų veikti laikydamosi tos direktyvos ir tų deleguotųjų aktų reikalavimų. Ta direktyva turėtų būti reglamentuojamas gaivinimo ir pertvarkymo planavimas, ankstyvosios intervencijos priemonės, pertvarkymo sąlygos ir principai, taip pat pertvarkymo priemonių naudojimas taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą. Šio reglamento pagrindinis tikslas turėtų būti apibrėžti tuos aspektus, kurių reikia siekiant užtikrinti, kad pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą būtų įgyvendinama ta direktyva ir kad būtų turima pakankamai tam reikalingų lėšų. Komisijai ir Valdybai taip pat turėtų būti taikomi visi kiti atitinkami Sąjungos teisės aktai, įskaitant privalomus techninius reguliavimo ir įgyvendinimo standartus, kuriuos parengia EBI ir priima Komisija Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsniuose nustatyta tvarka. Valdybai turėtų būti taikomos EBI pagal to reglamento 16 straipsnį priimtos gairės ir rekomendacijos, susijusios su ta direktyva [BGPD], ir, kai taikytina, visi EBI vykdant privalomą tarpininkavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnio 3 dalį priimti sprendimai;

(8)  Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2013(8) sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą, pagal kurį dalyvaujančių valstybių narių bankus centralizuotai prižiūri ECB, nesuderinta tokių bankų Sąjungos lygmens priežiūra ir bankų, kuriems taikomos pertvarkymo procedūros pagal direktyvą [BGPD], nacionalinio lygmens priežiūra;

(8a)  pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013 euro zonai nepriklausančiai valstybei narei suteikiama galimybė nutraukti savo glaudų bendradarbiavimą pagal bendrą priežiūros mechanizmą. Taigi, gali susidaryti tokia padėtis, kai valstybė narė nusprendžia pasitraukti iš BPM, bet jos teritorijoje veikia įstaiga, kuri gauna pertvarkymo finansavimą iš bendro pertvarkymo mechanizmo fondo. Šiame reglamente galima, kai bus persvarstymas, nustatyti nuostatas šiai problemai spręsti;

(9)  nors taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių bankai nacionaliniu lygmeniu naudojasi suderintomis priežiūros, pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonėmis, taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankams taikomos Sąjungos priežiūros priemonės ir nacionalinės pertvarkymo ir finansinio stabilumo stiprinimo priemonės. Dėl tokio nesuderinimo sukuriama nepalanki konkurencinė padėtis taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankams, palyginti su nedalyvaujančių valstybių narių bankais. Kadangi priežiūra ir pertvarkymas pagal bendrą priežiūros mechanizmą vykdomi skirtingais lygmenimis, intervencija į taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančių valstybių narių bankus ir jų pertvarkymas nebūtų toks greitas, nuoseklus ir veiksmingas kaip taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių bankų atveju. Tai turi neigiamų pasekmių šių bankų finansavimo sąnaudoms ir sukuria nepalankią konkurencinę padėtį, turinčią neigiamą poveikį valstybėms narėms, kuriose tie bankai veikia, ir visam vidaus rinkos veikimui. Todėl centralizuotas pertvarkymo mechanizmas visiems bankams, veikiantiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, yra labai svarbus siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas;

(10)  dalijimasis atsakomybe už pertvarkymą nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis turėtų būti suderintas su dalijimusi atsakomybe už priežiūrą šiais lygmenimis. Jei priežiūra valstybėje narėje toliau lieka nacionalinė, ta valstybė narė turėtų toliau likti atsakinga už banko žlugimo finansines pasekmes. Todėl bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas tik bankams ir finansų įstaigoms, įsteigtiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse ir ECB prižiūrimiems pagal bendro priežiūros mechanizmo sistemą. Bankams, įsteigtiems taikant bendrą priežiūros mechanizmą nedalyvaujančiose valstybėse narėse, bendras pertvarkymo mechanizmas neturėtų būti taikomas. Jei tokioms valstybėms narėms bendras pertvarkymo mechanizmas būtų taikomas, būtų sukurtos klaidingos paskatos. Visų pirma šių valstybių narių priežiūros institucijos gali būti atlaidesnės jų jurisdikcijose esantiems bankams, nes joms netektų patirti visos tų bankų žlugimo finansinės rizikos. Todėl, siekiant užtikrinti analogiją su bendru priežiūros mechanizmu, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti taikomas taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančioms valstybėms narėms. Kai valstybės narės prisijungia prie bendro priežiūros mechanizmo, jos taip pat turėtų savaime taikyti bendrą pertvarkymo mechanizmą. Galiausiai tikimasi, kad bendras pertvarkymo mechanizmas bus taikomas visoje vidaus rinkoje;

(11)  Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – fondas) yra esminis elementas, be kurio bendras pertvarkymo mechanizmas neveiktų tinkamai. Skirtingos nacionalinės finansavimo sistemos iškreiptų bendro bankų pertvarkymo mechanizmo taisyklių taikymą vidaus rinkoje. Jeigu pertvarkymo finansavimas išliktų nacionalinis, ryšiai tarp vyriausybių ir bankų sektoriaus nebūtų nutraukti ir investuotojai, nustatydami skolinimosi sąlygas, ir toliau remtųsi bankų įsisteigimo vieta, o ne jų kreditingumu. Taip pat išliktų dabartinis didelis finansų rinkos susiskaidymas. Fondas turėtų padėti užtikrinti vienodą administracinę pertvarkymo finansavimo praktiką ir neleisti kurti kliūčių naudotis pagrindinėmis laisvėmis arba iškraipyti konkurencijos vidaus rinkoje dėl skirtingos nacionalinės praktikos. Fondą turėtų tiesiogiai finansuoti bankai ir jo lėšos turėtų būti telkiamos Sąjungos lygmeniu, kad pertvarkymo išteklius būtų galima objektyviai paskirstyti visose valstybėse narėse ir taip didinti finansinį stabilumą ir riboti ryšį tarp atskirų valstybių narių numatomos fiskalinės būklės ir tose valstybėse narėse veikiančių bankų ir įmonių finansavimo sąnaudų.Siekiant visiškai nutraukti tą ryšį, reikėtų uždrausti Bendro pertvarkymo mechanizmo sprendimus, kurie daro tiesioginę įtaką valstybių narių fiskalinei atsakomybei;

(12)  todėl reikia patvirtinti priemones bendram pertvarkymo mechanizmui sukurti visose taikant bendrą priežiūros mechanizmą dalyvaujančiose valstybėse narėse, kad vidaus rinkai būtų sudarytos geresnės sąlygos tinkamai ir stabiliai veikti;

(13)  kad bendra Sąjungos pertvarkymo institucija dalyvaujančiose valstybėse narėse centralizuotai taikytų direktyvoje [BGPD] nustatytas bankų pertvarkymo taisykles, galima užtikrinti tik tuo atveju, jeigu bendro pertvarkymo mechanizmo steigimą ir veikimą reglamentuojančios taisyklės tiesiogiai taikomos valstybėse narėse, siekiant valstybėse narėse išvengti skirtingo jų aiškinimo. Siekiant užtikrinti suderintą pertvarkymo priemonių taikymą, Valdyba kartu su Komisija turėtų priimti pertvarkymo vadovą, kuriame būtų pateiktos aiškios ir išsamios direktyvoje [BGPD] numatytų pertvarkymo priemonių taikymo rekomendacijos. Tai turėtų būti apskritai naudinga vidaus rinkai, nes padės užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir išvengti kliūčių laisvai naudotis pagrindinėmis laisvėmis ne tik dalyvaujančiose valstybėse narėse, bet ir visoje vidaus rinkoje;

(14)  atsižvelgiant į Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 taikymo sritį, bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų apimti visas dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtas kredito įstaigas. Tačiau pagal bendro pertvarkymo mechanizmo sistemą turėtų būti įmanoma tiesiogiai pertvarkyti bet kokią dalyvaujančios valstybės narės kredito įstaigą, kad vidaus rinkoje vykstant pertvarkymo procesui žlungančios įstaigos ir kreditoriai nebūtų vertinami skirtingai. Jei ECB vykdo konsoliduotą patronuojančiųjų įmonių, investicinių įmonių ir finansų įstaigų priežiūrą, joms turėtų būti taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas. Nors ECB nevykdys atskiros tų įstaigų priežiūros, ji bus vienintelė priežiūros įstaiga, kuri turės bendrą supratimą apie riziką, kurią patiria grupė ir netiesiogiai – atskiri jos nariai. Jeigu subjektams, kuriems taikoma konsoliduota ECB priežiūra, nebūtų taikomas bendras pertvarkymo mechanizmas, būtų neįmanoma planuoti bankų grupių pertvarkymo ir priimti grupės pertvarkymo strategijos, todėl bet kokie pertvarkymo sprendimai būtų kur kas mažiau veiksmingi;

(15)  pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą sprendimai turėtų būti priimami tinkamiausiu lygmeniu.Valdybai, o ypač jos vykdomajai sesijai, turėtų būti suteikti kuo didesnės apimties įgaliojimai parengti ir priimti visus sprendimus, susijusius su pertvarkymo procedūra, tačiau drauge atsižvelgiant į SESV, ypač jos 114 ir 107 straipsniuose, nustatytą Komisijos vaidmenį;

(15a)  vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija veikia jas atskirdama nuo kitų savo užduočių ir griežtai laikydamasi šiame reglamente ir direktyvoje [BGPD] nustatytų tikslų ir principų. Užduočių atskyrimas turėtų būti užtikrinamas taikant organizacinį atskyrimą;

(16)  ECB, kaip priežiūros institucija taikant bendrą priežiūros mechanizmą, gali geriausiai įvertinti, ar kredito įstaiga žlunga arba gali žlugti, ir ar nėra pagrindo manyti, kad bet kokiais kitais privačiojo sektoriaus arba priežiūros veiksmais per pagrįstą laikotarpį būtų užkirstas kelias žlugimui. ECB pranešus ir įvertinus pertvarkymo sąlygas, Valdyba per savo vykdomąją sesiją turėtų pateikti Komisijaisprendimo pertvarkyti įstaigą projektą.Į tą sprendimo projektą turėtų būti įtraukta rekomendacija dėl aiškios ir išsamios pertvarkymo priemonių sistemos ir, jei reikia, fondo panaudojimo. Pagal šią sistemą Valdyba per savo vykdomąją sesiją turėtų nuspręsti dėl pertvarkymo schemos ir nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pertvarkymo priemones ir įgaliojimus, kurie turėtų būti vykdomi nacionaliniu lygmeniu.Nedarant poveikio Valdybos sprendimų priėmimo procedūrų efektyvumui, Valdybos nariai, priimdami sprendimus, turėtų siekti bendro sutarimo;

(17)  Valdyba turėtų būti įgaliota priimti sprendimus, visų pirma dėl pertvarkymo planavimo, sėkmingo pertvarkymo galimybės vertinimo, sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo ir pertvarkymo veiksmų rengimo. Nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų padėti Valdybai planuoti pertvarkymą ir rengti pertvarkymo sprendimus. Be to, naudojimasis pertvarkymo įgaliojimais yra susijęs su nacionalinės teisės taikymu, todėl nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų būti atsakingos už pertvarkymo sprendimų įgyvendinimą;

(18)  siekiant užtikrinti gerą vidaus rinkos veikimą, labai svarbu, kad tokios pačios taisyklės būtų taikomos visoms pertvarkymo priemonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jas taiko nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvą [BGPD], ar jos taikomos pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą. Kai pertvarkymo finansavimo struktūrų lėšų panaudojimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį [...], Komisija, siekdama užtikrinti vienodas veiklos sąlygas vidaus rinkoje, turėtų analogiškai įvertinti tas priemones pagal SESV 107 straipsnį [...]. Jeigu pranešimas pagal SESV 108 straipsnį nebūtinas, nes Valdybos pasiūlytas fondo lėšų naudojimas nėra valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnį [...] atsižvelgiant į tai, kaip numatyta per jos vykdomąją sesiją, siekiant užtikrinti dalyvaujančių ir nedalyvaujančių valstybių narių vidaus rinkos vientisumą, Komisija, vertindama siūlomą fondo lėšų naudojimą, pagal analogiją turėtų taikyti atitinkamas valstybės pagalbos taisykles pagal SESV 107 straipsnį [...]. Valdyba neturėtų priimti sprendimo dėl pertvarkymo schemos tol, kol Komisija neužtikrino, kad pagal analogiją su valstybės pagalbos taisyklėmis fondo lėšų naudojimui būtų taikomos tokios pačios taisyklės kaip ir nacionalinių finansavimo struktūrų intervencijoms;

(19)  siekdama užtikrinti greitą ir veiksmingą pertvarkymo sprendimų priėmimo procesą, Valdyba turėtų būti speciali Sąjungos agentūra, turinti konkrečią struktūrą, kuri atitiktų jos konkrečias užduotis ir kurios modelis skirtųsi nuo visų kitų Sąjungos agentūrų modelio. Jos sudėtis turėtų užtikrinti, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į visus susijusius interesus vykdant pertvarkymo procedūras. Valdyba turėtų posėdžiauti vykdomosiose ir plenarinėse sesijose. Per vykdomąją sesiją Valdybą turėtų sudarytų vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos ir ECB paskirti nariai, kurie turėtųveikti nepriklausomai ir objektyviai, paisydami visos Sąjungos interesų. Atsižvelgiant į Valdybos misiją, vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas turėtų būti skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį. Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas turėtų būti pasirenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, apie kurią turėtų būti tinkamai informuojami Europos Parlamentas ir Taryba. Vykdant atrankos procedūrą turėtų būti paisoma lyčių lygybės principo. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamento kompetentingam komitetui galutinį kandidatų eiti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas sąrašą. Komisija turėtų pateikti tvirtinti Europos Parlamentui pasiūlymą dėl vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo paskyrimo. Europos Parlamentui patvirtinus pasiūlymą, Taryba turėtų priimti įgyvendinimo sprendimą skirti vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją. Svarstant vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigto banko arba grupės pertvarkymą, Valdybos vykdomojoje sesijoje taip pat posėdžiautų ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų atitinkamos valstybės narės paskirtas nacionalinei pertvarkymo institucijai atstovaujantis narys. Svarstant tarpvalstybinės grupės klausimą Valdybos vykdomojoje sesijoje taip pat posėdžiautų ir sprendimų priėmimo procese dalyvautų buveinės valstybės narės ir visų priimančiųjų valstybių narių paskirti atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovaujantys nariai. Tačiau buveinės valstybės narės institucijų ir priimančiųjų valstybių narių institucijų poveikis sprendimui turėtų būti subalansuotas, taigi, priimančiosios valstybės narės institucijos turėtų kartu turėti vieną bendrą balsą. Vykdant sprendimų priėmimo procesą, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į santykinį patronuojamosios įmonės, filialo ar subjekto, kuriam taikoma konsoliduota priežiūra, dydį ir svarbą skirtingų valstybių narių ekonomikai ir visai grupei;

(19a)  kadangi Valdybos vykdomosiose sesijose sprendimų priėmimo proceso dalyviai keisis priklausomai nuo valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) veikia atitinkama įstaiga ar grupė, nuolatiniai dalyviai – vykdomasis direktorius, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, Komisijos ir ECB paskirti atstovai – turėtų užtikrinti, kad skirtingos sudėties Valdybos vykdomosiose sesijose priimami sprendimai būtų nuoseklūs, tinkami ir proporcingi;

(19b)  EBI turėtų dalyvauti Valdybos posėdžiuose kaip stebėtoja. Kiti stebėtojai, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) atstovas, prireikus gali būti taip pat kviečiami dalyvauti Valdybos posėdžiuose. Stebėtojams turėtų būti taikomi tokie patys profesinės paslapties reikalavimai, kaip ir Valdybos nariams ir darbuotojams bei pertvarkymo užduotis atliekantiems darbuotojams, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės;

(19c)  Valdyba turėtų turėti galimybių įsteigti vidines pertvarkymo grupes, kurias sudarytų jos pačios darbuotojai ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojai ir kurioms vadovautų iš Valdybos vyresniųjų pareigūnų paskirti koordinatoriai, kurie galėtų būti kviečiami dalyvauti stebėtojų teisėmis Valdybos vykdomosiose sesijose, tačiau neturėtų jokių balsavimo teisių;

(19d)  Sutartyse, ypač Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje, įtvirtintas Sąjungos institucijų lojalaus bendradarbiavimo principas;

(20)  atsižvelgiant į Valdybos ir Komisijos misiją pagal šį reglamentą ir pertvarkymo tikslus, įskaitant tikslą apsaugoti valstybės lėšas, bendro pertvarkymo mechanizmo veikla turėtų būti finansuojama iš įnašų, kuriuos moka dalyvaujančių valstybių narių įstaigos.Jokiu būdu šioms sąnaudoms padengti ir įsipareigojimams vykdyti neturėtų būti naudojamas valstybių narių arba Sąjungos biudžetas;

(21)  Komisija ir Valdyba, jei reikia, turėtų pakeisti pagal direktyvą [BGPD] paskirtas nacionalines pertvarkymo institucijas dėl visų su pertvarkymo sprendimų priėmimo procesu susijusių aspektų. Pagal direktyvą [BGPD] paskirtos nacionalinės pertvarkymo institucijos turėtų ir toliau tęsti veiklą, susijusią su Valdybos patvirtintų pertvarkymo schemų įgyvendinimu. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir demokratinę kontrolę, taip pat apsaugoti Sąjungos institucijų teises, Valdyba turėtų būti atskaitinga Europos Parlamentui ir Tarybai už visus pagal šį pasiūlymą priimtus sprendimus. Dėl tų pačių skaidrumo ir demokratinės kontrolės priežasčių nacionaliniai parlamentai turėtų turėti tam tikras teises gauti informacijos apie Valdybos veiklą ir pradėti dialogą su ja;

(21a)  taikydamos šį reglamentą, visos atitinkamos valdžios institucijos turėtų laikytis proporcingumo principo. Taikant proporcingumo principą visų pirma įvertinamas poveikis, kurį įstaigos žlugimas galėtų turėti dėl įstaigos verslo pobūdžio, akcijų paketo struktūros, teisinės formos, rizikos pobūdžio, dydžio ir teisinio statuso, pavyzdžiui, įvertinama tai, ar įstaigai netaikomi reikalavimai remiantis Reglamento (ES) Nr. 575/2013 10 straipsniu, kaip ji susijusi su kitomis įstaigomis ir visa finansų sistema, kokia jos veiklos apimtis ir sudėtingumas, ar ji priklauso tokiai institucinei užtikrinimo sistemai, kuri atitinka Reglamento (ES) Nr. 575/2013 113 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus, ar kitai kooperacinei tarpusavio solidarumo sistemai, kaip nurodyta to reglamento 113 straipsnio 6 dalyje, ir ar ji teikia investavimo paslaugas ar vykdo investavimo veiklą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/39/EB 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte;

(21b)  dalyvaujančių valstybių narių parlamentų prašymu kompetentingi atitinkamų nacionalinių parlamentų komitetai turėtų turėti galimybę išklausyti Valdybos atstovą dalyvaujant kompetentingai nacionalinei institucijai;

(22)  kai pagal direktyvą [BGPD] numatoma galimybė taikyti nacionalinių pertvarkymo institucijų supaprastintas prievoles arba teisių atsisakymą, susijusius su reikalavimu parengti pertvarkymo planus, turėtų būti nustatyta procedūra, pagal kurią Valdyba galėtų leisti taikyti tokias supaprastintas prievoles;

(23)  siekiant užtikrinti, kad įstaigų ir grupių atžvilgiu būtų laikomasi vienodo požiūrio, Valdyba turėtų būti įgaliota parengti tokių įstaigų ir grupių pertvarkymo planus, bendradarbiaujant su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis, kurių Valdyba gali pareikalauti atlikti su pertvarkymo planų rengimu susijusias užduotis. Valdyba turėtų įvertinti sėkmingo įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybes ir imtis priemonių, kuriomis siekiama pašalinti sėkmingo pertvarkymo kliūtis, jei jų yra. Valdyba turėtų reikalauti, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos taikytų tokias atitinkamas sėkmingo pertvarkymo kliūčių šalinimo priemones, kuriomis būtų užtikrinama darna ir atitinkamų įstaigų sėkmingo pertvarkymo galimybės.Kadangi į pertvarkymo planus įtraukiama su konkrečia įstaiga susijusi ir konfidencialaus pobūdžio informacija, sprendimus dėl pertvarkymo planų rengimo, vertinimo ir tvirtinimo bei atitinkamų priemonių taikymo turėtų priimti Valdyba per savo vykdomąją sesiją;

(24)  pertvarkymo planavimas yra būtina veiksmingo pertvarkymo dalis. Todėl Valdyba turėtų turėti įgaliojimą reikalauti pakeisti įstaigų ar grupių struktūrą ir organizaciją, kad pašalintų praktines pertvarkymo priemonių taikymo kliūtis ir užtikrintų sėkmingą konkrečių subjektų pertvarkymą. Dėl galimo visų įstaigų sisteminio pobūdžio, siekiant išsaugoti finansinį stabilumą, labai svarbu, kad valdžios institucijos turėtų galimybę pertvarkyti bet kurią įstaigą. Kad būtų laikomasi Pagrindinių teisių chartijos 16 straipsnyje nustatytos teisės užsiimti verslu, Valdybos veiksmų laisvė turėtų apsiriboti tuo, kas būtina siekiant supaprastinti įstaigos struktūrą ir veiklą vien tam, kad būtų lengviau ją pertvarkyti. Be to, visos šiais tikslais taikomos priemonės turėtų atitikti Sąjungos teisę. Priemonės neturėtų būti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai diskriminacinės dėl pilietybės ir turėtų būti grindžiamos pagrindine priežastimi, kad yra vykdomos paisant viešojo intereso užtikrinti finansinį stabilumą. Kad nustatytų, ar veiksmų imamasi paisant bendrojo viešojo intereso, Valdyba, kuri imasi veiksmų paisydama bendrojo viešojo intereso, turėtų turėti galimybę įgyvendinti pertvarkymo tikslus nepatirdama pertvarkymo priemonių taikymo arba galimybės naudotis jai perduotais įgaliojimais kliūčių. Be to, veiksmais neturėtų būti siekiama daugiau, nei absoliučiai būtina tikslams įgyvendinti;

(24a)  pertvarkymo planuose turėtų būti atsižvelgiama į pertvarkymo poveikį darbuotojams ir juose pagal direktyvą [BGPD] turėtų būti nustatytos informavimo bei konsultavimosi su darbuotojais ar jų atstovais viso pertvarkymo proceso metu procedūros. Jei taikoma, šiais atvejais turėtų būti laikomasi kolektyvinių sutarčių ar socialinių partnerių numatytų kitų susitarimų. Darbuotojams ar jų atstovams turėtų būti pateikiama informacija apie pertvarkymo planus, įskaitant visus atnaujinimus, kaip numatyta direktyvoje [BGPD];

(25)  bendras pertvarkymo mechanizmas turėtų būti grindžiamas direktyvos [BGPD] ir bendro priežiūros mechanizmo sistemomis. Todėl Valdyba turėtų būti įgaliota ankstyvu etapu imtis priemonių, kai įstaigos finansinė būklė ar mokumas prastėja. Informacija, kurią Valdyba gauna iš ▌ ECB šiuo etapu, yra labai svarbi nustatant veiksmus, kurių ji galėtų imtis siekdama pasirengti tos įstaigos pertvarkymui;

(26)  siekdama užtikrinti, kad prireikus būtų greitai imtasi pertvarkymo veiksmų, Valdyba, bendradarbiaudama su atitinkama kompetentinga institucija arba ECB, turėtų atidžiai stebėti atitinkamų įstaigų padėtį ir tai, kaip šios įstaigos laikosi visų jų atžvilgiu priimtų ankstyvos intervencijos priemonių;

(27)  siekiant kuo mažiau trikdyti finansų rinką ir ekonomiką, pertvarkymo procesas turėtų būti baigtas per trumpą laikotarpį. Indėlininkams kuo greičiau turėtų būti suteikta galimybė naudotis bent jau apdraustaisiais indėliais ir bet kokiu atveju anksčiau, nei indėlininkams suteikiama galimybė naudotis apdraustaisiais indėliais vykdant įprastą bankroto procedūrą pagal direktyvą [BGPD]. Per visą pertvarkymo procedūrą Komisija turėtų gauti visą informaciją, kuri, jos manymu, yra būtina, kad ji dėl pertvarkymo proceso galėtų priimti pagrįstą sprendimą. Jeigu Komisija nusprendžia patvirtinti Valdybos parengtą sprendimo pertvarkyti įstaigą projektą, Valdyba turėtų nedelsdama priimti pertvarkymo schemą, kurioje išsamiai nustatomos taikytinos pertvarkymo priemonės ir įgaliojimai, taip pat bet kokių finansavimo struktūrų lėšų panaudojimas;

(28)  kai žlunganti įstaiga likviduojama keliant įprastinę bankroto bylą, galėtų kilti pavojus finansiniam stabilumui, nutrūkti esminių paslaugų teikimas ir nukentėti indėlininkų apsauga. Tokiu atveju pertvarkymo priemonių taikymas atitinka viešąjį interesą. Todėl pertvarkymo tikslai turėtų būti šie: užtikrinti esminių finansinių paslaugų tęstinumą, išsaugoti finansų sistemos stabilumą, sumažinti neatsakingo elgesio riziką kuo labiau sumažinant viešosios finansinės paramos žlungančioms įstaigoms galimybę ir apsaugoti indėlininkus;

(29)  tačiau visuomet prieš priimant sprendimą dėl įstaigos veiklos tęstinumo, reikėtų apsvarstyti galimybę likviduoti nemokią įstaigą keliant įprastinę bankroto bylą. Nemokios įstaigos veiklos tęstinumą reikėtų išsaugoti dėl finansinio stabilumo ir kuo labiau naudojant privačiąsias lėšas. Tai galima įgyvendinti įvykdžius pardavimą ar susijungimą su privačiojo sektoriaus pirkėju, nurašius įstaigos įsipareigojimus arba konvertavus jos skolą į nuosavybės vertybinius popierius, kad ji būtų rekapitalizuota;

(30)  vykdydamos pertvarkymo įgaliojimus, Komisija ir Valdyba turėtų užtikrinti, kad tinkama nuostolių dalis tektų akcininkams ir kreditoriams, kad būtų pakeisti vadovai ar paskirti papildomi vadovai, kad įstaigos pertvarkymo sąnaudos būtų kuo mažesnės ir kad būtų taikomas vienodas požiūris į visus nemokios įstaigos kreditorius, kurie priklauso tai pačiai klasei, laikantis šio reglamento ir direktyvos [BGPD];

(31)  akcininkų ir kreditorių teisių apribojimai turėtų atitikti Pagrindinių teisių chartijos 52 straipsnį. Todėl pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos tik toms įstaigoms, kurios žlunga arba gali žlugti, ir tik tuomet, kai tai būtina siekiant įgyvendinti visuotinės svarbos finansinio stabilumo tikslą. Visų pirma pertvarkymo priemonės turėtų būti taikomos, kai įstaigos negalima likviduoti keliant įprastinę bankroto bylą drauge nedestabilizuojant finansų sistemos ir reikia imtis priemonių, kad būtų sparčiai perduotos ir tęsiamos sisteminės svarbos funkcijos, ir kai negalima pagrįstai tikėtis alternatyvaus privataus sprendimo, įskaitant esamų akcininkų arba trečiojo asmens vykdomą kapitalo padidinimą, kuris būtų pakankamas visiškam įstaigos gyvybingumui atkurti;

(32)  nuosavybės teisių ribojimas neturėtų būti neproporcingas. Dėl to poveikį patiriantys akcininkai ir kreditoriai neturėtų patirti didesnių nuostolių nei nuostoliai, kurie būtų patirti, jei pertvarkymo sprendimo priėmimo metu įstaiga būtų likviduota. Kai dalis pertvarkomos įstaigos turto perduodama privačiam pirkėjui arba laikinai įstaigai, likusi pertvarkomos įstaigos dalis turėtų būti likviduota keliant įprastą bankroto bylą. Kad likviduojant įstaigą būtų apsaugoti jos akcininkai ir kreditoriai, jie turėtų turėti teisę pagal savo reikalavimus per likvidavimo procedūrą gauti išmoką, ne mažesnę negu suma, kurią pagal apskaičiavimus jie būtų atgavę, jei visa įstaiga būtų likviduota keliant įprastą bankroto bylą;

(33)  siekiant apsaugoti akcininkų teisę ir užtikrinti, kad kreditoriai gautų ne mažiau, negu jie gautų iškėlus įprastą bankroto bylą, reikėtų nustatyti aiškias prievoles dėl įstaigos turto ir įsipareigojimų vertinimo ir turėtų likti pakankamai laiko deramai įvertinti požiūriui, kuris jiems būtų taikytas, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastą bankroto bylą. Turėtų būti įmanoma tokį vertinimą pradėti jau ankstyvosios intervencijos etapu. Prieš imantis pertvarkymo veiksmų, reikėtų įvertinti įstaigos turto ir įsipareigojimų vertę ir požiūrį, kuris akcininkams ir kreditoriams būtų taikomas iškėlus įprastą bankroto bylą;

(34)  svarbu nuostolius pripažinti žlungant įstaigai. Pagrindiniai žlungančių įstaigų turto ir įsipareigojimųvertinimo principai nustatyti direktyvoje [BGPD]. Dėl skubos turėtų būti įmanoma, kad Valdyba atliktų greitą laikiną žlungančios įstaigos turto ar įsipareigojimų vertinimą, kuris turėtų būti taikomas, kol bus atliktas nepriklausomas vertinimas;

(35)  siekiant užtikrinti, kad pertvarkymo procesas išliktų objektyvus ir aiškus, būtina nustatyti tvarką, pagal kurią neužtikrinti kreditorių reikalavimai pertvarkomai įstaigai būtų nurašomi arba konvertuojami. Siekiant sumažinti riziką, kad kreditoriai patirs didesnių nuostolių nei tuo atveju, jei įstaiga būtų likviduojama keliant įprastą bankroto bylą, nustatytina tvarka turėtų būti taikoma ir keliant įprastą bankroto bylą, ir nurašymo ar konvertavimo atvejais vykstant pertvarkymo procesui. Tai taip pat sudarytų geresnes sąlygas nustatyti skolos vertę;

(35a)  visos Sąjungos nemokumo įstatymų suderinimas būtų svarbus žingsnis pirmyn kuriant tikrą vidaus rinką, tačiau to dar nepavyko pasiekti. Vis dėlto subjektų, kurie įsisteigę valstybėse narėse, prisijungusiose prie bendro priežiūros mechanizmo, ir tų, kurie įsisteigę kitose valstybėse narėse, nemokumo atveju kreditorių reikalavimų hierarchija, apimanti indėlininkų pirmenybės nustatymą, bus ta pati, nes direktyvoje [BGPD ] nustatytos derinimo nuostatos. Toks suderinimas pašalina svarbius reguliacinio arbitražo motyvus. Visgi reikėtų palaipsniui siekti sukurti bendrą nemokumo atvejais taikomą Sąjungos režimą;

(36)  Komisija, remdamasi Valdybos parengtu sprendimo projektu, turėtų nustatyti pertvarkymo veiksmų, kurių reikia imtis pagal atitinkamų subjektų pertvarkymo planus ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, sistemą ir turėtų turėti paskyrimo įgaliojimą dėl visų būtinų pertvarkymo priemonių naudojimo. Remdamasi ta aiškia ir tikslia sistema, Valdyba turėtų nuspręsti dėl išsamios pertvarkymo schemos. Atitinkamos pertvarkymo priemonės turėtų aprėpti verslo pardavimo, laikinos įstaigos sukūrimo, gelbėjimo privačiomis lėšomis ir turto atskyrimo priemones, kaip numatyta direktyvoje [BGPD]. Pagal sistemą taip pat turėtų būti įmanoma įvertinti, ar laikomasi sąlygų, dėl kurių kapitalo priemonės nurašomos arba konvertuojamos;

(37)  remiantis direktyva [BGPD], verslo pardavimo priemonė turėtų sudaryti sąlygas parduoti įstaigą ar jos veiklos dalis vienam ar daugiau pirkėjų be akcininkų sutikimo;

(38)  remiantis direktyva [BGPD], turto atskyrimo priemonė turėtų sudaryti galimybių valdžios institucijoms neveiksnų ar sumažėjusios vertės turtą perduoti atskirai įmonei. Ši priemonė turėtų būti taikoma tik kartu su kitomis priemonėmis, kad žlungančiai įstaigai nebūtų suteiktas nepagrįstas konkurencinis pranašumas;

(39)  taikant veiksmingą pertvarkymo režimą reikėtų kuo labiau sumažinti žlungančios institucijos pertvarkymo sąnaudas, tenkančias mokesčių mokėtojams. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad didelės, sisteminės svarbos įstaigos galėtų būti pertvarkytos nesukeliant grėsmės finansiniam stabilumui. Šį tikslą galima pasiekti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemone, užtikrinant, kad tinkama nuostolių ir sąnaudų dalis tektų subjekto akcininkams ir kreditoriams. Todėl, kaip rekomendavo Finansinio stabilumo taryba, į pertvarkymo sistemą turėtų būti įtraukti teisės aktais nustatyti skolos nurašymo įgaliojimai kaip papildoma galima priemonė, taikytina kartu su kitomis pertvarkymo priemonėmis;

(40)  remiantis direktyva [BGPD], siekiant užtikrinti pakankamai lanksčias galimybes paskirstyti nuostolius kreditoriams įvairiomis aplinkybėmis, reikėtų, kad būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir tuomet, kai yra siekiama žlungančią įstaigą pertvarkyti, kad ji galėtų tęsti veiklą, jei yra reali tikimybė atkurti tos įstaigos gyvybingumą, ir tuomet, kai sisteminės svarbos paslaugos yra perduodamos laikinai įstaigai, o likusios įstaigos dalies veikla sustabdoma ir ji likviduojama;

(41)  remiantis direktyva [BGPD], kai gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė taikoma siekiant atkurti žlungančios įstaigos kapitalą, kad ji galėtų toliau tęsti veiklą, visuomet turėtų būti ne tik atliekamas gelbėjimas privačiomis lėšomis, bet ir kartu keičiama vadovybė, o įstaiga ir jos veikla vėliau restruktūrizuojama taip, kad būtų atsižvelgta į žlugimo priežastis. Restruktūrizuoti reikėtų įgyvendinant verslo reorganizavimo planą;

(42)  remiantis direktyva [BGPD], nereikėtų gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikyti reikalavimams, kurie yra užtikrinti užtikrinimo priemone, užstatu ar kitaip garantuojami. Tačiau siekiant užtikrinti, kad gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė būtų veiksminga ir atitiktų savo tikslus, turėtų būti įmanoma ją taikyti kuo didesnei neužtikrintų žlungančios įstaigos įsipareigojimų daliai. Tam tikriems neužtikrintiems įsipareigojimams vis dėlto tikslinga netaikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės. Dėl viešosios politikos ir veiksmingo pertvarkymo priežasčių gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė neturėtų būti taikoma indėliams, apsaugotiems pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/19/EB(9), įsipareigojimams žlungančios įstaigoms darbuotojams arba komerciniams reikalavimams, susijusiems su prekėmis ir paslaugomis, būtinomis kasdienei įstaigos veiklai;

(43)  remiantis direktyva [BGPD], gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės nereikėtų taikyti indėlininkams, turintiems indėlių, kuriuos garantuoja indėlių garantijų sistema. ▌ Pasinaudojus gelbėjimo privačiomis lėšomis įgaliojimais būtų užtikrinta, kad indėlininkai galėtų toliau naudotis savo indėliais ▌;

(44)  kad akcininkai ir mažesnės svarbos kreditoriai dalytųsi našta, kaip reikalaujama pagal valstybės pagalbos taisykles, pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą analogiškai nuo šio reglamento ir direktyvos [BGPD] taikymo pradžios būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę;

(45)  kad įstaigos negalėtų savo įsipareigojimų struktūros nustatyti taip, kad būtų trukdoma veiksmingai taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, Valdyba turėtų turėti galimybę nustatyti, kad įstaigos visuomet turėtų bendrą nuosavų lėšų, subordinuotųjų ir pirmaeilių įsipareigojimų, kuriems būtų galima taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, sumą, išreikštą visų įstaigos įsipareigojimų, kurie nelaikomi nuosavomis lėšomis taikant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013(10) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES(11), procentine dalimi, kuri būtų nurodyta pertvarkymo planuose;

(46)  priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, turi būti pasirinktas geriausias pertvarkymo būdas, ir tuo tikslu turėtų būti galima pasinaudoti visomis direktyvoje [BGPD] numatytomis pertvarkymo priemonėmis ir jas taikyti pagal tą direktyvą;

(47)  pagal direktyvą [BGPD] teisė nurašyti ir konvertuoti kapitalo priemones suteikiama nacionalinėms pertvarkymo institucijoms, nes kapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos gali sutapti su pertvarkymo sąlygomis ir tokiu atveju reikia įvertinti, ar atitinkamo subjekto finansiniam patikimumui atkurti užtenka vien tik nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, ar taip pat būtina imtis pertvarkymo veiksmų. Paprastai ja bus naudojamasi vykdant pertvarkymą. Valdyba ir Komisija turėtų pakeisti nacionalines pertvarkymo institucijas taip pat vykdant šią funkciją, todėl joms turėtų būti suteikti įgaliojimai įvertinti, ar tenkinamos kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, ir nuspręsti, ar reikia subjektą pertvarkyti, jei taip pat tenkinami pertvarkymo reikalavimai;

(48)  pertvarkymo veiksmų veiksmingumas ir vienodumas turėtų būti užtikrintas visose dalyvaujančiose valstybėse narėse. Tuo tikslu Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai ▌tuo atveju, kai nacionalinė pertvarkymo institucija netaikė Valdybos sprendimo arba jį taikė nepakankamai, duoti tiesioginius nurodymuspertvarkomai įstaigai;

(49)  siekdama padidinti bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumą, Valdyba visais atvejais turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos bankininkystės institucija. Kai taikoma, Valdyba taip pat turėtų bendradarbiauti su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos sisteminės rizikos valdyba ir kitomis institucijomis, kurios priklauso Europos finansų priežiūros sistemai. Be to, Valdyba turėtų glaudžiai bendradarbiauti su ECB ir kitomis valdžios institucijomis, įgaliotomis prižiūrėti kredito įstaigas, dalyvaujančias taikant bendrą priežiūros mechanizmą, visų pirma, grupes, kurioms taikoma konsoliduota ECB priežiūra. Siekdama veiksmingai valdyti žlungančių bankų pertvarkymo procesą, visais šio proceso etapais Valdyba turėtų bendradarbiauti su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Taigi bendradarbiavimas su pastarosiomis yra būtinas ne tik įgyvendinant Valdybos priimtus pertvarkymo sprendimus, bet ir prieš priimant bet kokį pertvarkymo sprendimą, pertvarkymo planavimo etape ar ankstyvosios intervencijos metu.Atlikdama savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su EBI ir tinkamai atsižvelgti į EBI pateiktas gaires ir rekomendacijas;

(49a)  taikydama pertvarkymo priemones ir naudodamasi pertvarkymo įgaliojimais, Valdyba turėtų užtikrinti, kad atitinkamų subjektų darbuotojų atstovai būtų informuojami ir kad atitinkamais atvejais su jais būtų konsultuojamasi, kaip numatyta direktyvoje [BGPD]. Jei taikoma, šiais atvejais turėtų būti laikomasi kolektyvinių sutarčių ar socialinių partnerių numatytų kitų susitarimų;

(50)  kadangi Valdyba pakeičia dalyvaujančių valstybių narių nacionalines pertvarkymo institucijas priimant pertvarkymo sprendimus, Valdyba taip pat turėtų šias institucijas pakeisti bendradarbiaujant su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, kiek tai susiję su pertvarkymo funkcijomis. Visų pirma Valdyba turėtų atstovauti visoms dalyvaujančių valstybių narių institucijoms pertvarkymo kolegijose, kurioms priklauso ir nedalyvaujančių valstybių narių valdžios institucijos;

(50a)  Valdyba ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijos turėtų sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų bendrais bruožais apibrėžtas jų tarpusavio bendradarbiavimas vykdant užduotis pagal direktyvą [BGPD]. Susitarimo memorandume galėtų būti, be kita ko, išaiškinta konsultavimosi dėl Komisijos ir Valdybos sprendimų, turinčių įtakos nedalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtoms patronuojamosioms įmonėms ar filialams, kurių patronuojanti įmonė įsteigta dalyvaujančioje valstybėje narėje, tvarka. Memorandumai turėtų būti reguliariai persvarstomi;

(51)  kadangi daug įstaigų vykdo veiklą ne tik Sąjungos, bet ir tarptautiniu mastu, pagal veiksmingą pertvarkymo mechanizmą turi būti nustatyti bendradarbiavimo su atitinkamų trečiųjų šalių valdžios institucijomis principai. Parama trečiųjų šalių institucijoms turėtų būti teikiama pagal direktyvos [BGPD] 88 straipsnyje numatytą teisinę sistemą. Kadangi Valdyba turėtų būti vienintelė institucija, įgaliota pertvarkyti žlungančius bankus dalyvaujančiose valstybėse narėse, Valdybai tuo tikslu turėtų būti suteikti išskirtiniai įgaliojimai dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių institucijų vardu sudaryti neprivalomus bendradarbiavimo susitarimus su tomis trečiųjų šalių valdžios institucijomis;

(52)  kad galėtų veiksmingai vykdyti užduotis, Valdyba turėtų turėti tinkamus tyrimo įgaliojimus. Ji turėtų turėti galimybę tiesiogiai arba per nacionalines pertvarkymo institucijas reikalauti visos reikalingos informacijos ir vykdyti tyrimus bei patikras vietoje, kai reikia, bendradarbiaudama su nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis ir visapusiškai pasinaudodama visa ECB ir nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija. Vykdant pertvarkymą, Valdyba turėtų turėti galimybę dalyvauti vykdant patikras vietoje, kad galėtų veiksmingai stebėti nacionalinių valdžios institucijų vykdomą įgyvendinimo veiklą ir kad būtų užtikrinta, kad Komisija ir Valdyba priimtų sprendimus, pagrįstus visiškai tikslia informacija;

(53)  siekiant užtikrinti, kad Valdyba turėtų galimybę gauti visą svarbią informaciją, atitinkami subjektai ir jų darbuotojai neturėtų turėti galimybės naudotis profesinio slaptumo taisyklėmis kaip pretekstu neatskleisti informacijos Valdybai.Kita vertus, tokios informacijos atskleidimas Valdybai jokiu atveju neturėtų būti laikomas profesinės paslapties pažeidimu;

(54)  siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą priimtų sprendimų, pažeidimų atveju turėtų būti taikomos proporcingos ir atgrasomosios nuobaudos. Valdybai turėtų būti suteikta teisė nurodyti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirti subjektamsadministracines nuobaudas ar pinigines baudas už prievolių pagal jos sprendimus nevykdymą. Siekiant užtikrinti nuoseklų, veiksmingą ir efektyvų vykdymo užtikrinimą, Valdybai turėtų būti suteikta teisė paskelbti gaires nacionalinėms pertvarkymo institucijoms dėl administracinių nuobaudų ir piniginių baudų skyrimo;

(55)  kai nacionalinė pertvarkymo institucija pažeidžia bendro pertvarkymo mechanizmo taisykles nepasinaudodama pagal nacionalinę teisę jai suteiktais įgaliojimais vykdyti Valdybos nurodymus, atitinkama valstybė narė gali būti atsakinga už tai, kad laikantis teismo praktikos būtų atlyginta bet kokia žala, padaryta asmenims, įskaitant, kai taikoma, žalą pertvarkomam subjektui ar grupei arba bet kurios to subjekto ar grupės dalies bet kuriam kreditoriui bet kurioje valstybėje narėje;

(56)  turi būti nustatytos atitinkamos taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojamas Valdybos biudžetas, biudžeto parengimas, vidaus taisyklių, kuriomis nustatoma jos biudžeto sudarymo ir įgyvendinimo tvarka, priėmimas, Valdybos per plenarinę sesiją vykdoma biudžeto priežiūra bei kontrolė ir ataskaitų vidaus ir išorės auditas;

(56a)  be to, Valdyba per plenarinę sesiją turėtų priimti metinę darbo programą, atlikti jos priežiūrą bei kontrolę ir teikti nuomones bei rekomendacijas dėl vykdomojo direktoriaus ataskaitos projekto, į kurį turėtų būti įtrauktas skyrius dėl pertvarkymo veiklos, įskaitant vykdomo pertvarkymo atvejus, ir finansiniams bei administraciniams klausimams skirtas skyrius;

(57)  esama aplinkybių, kai taikomų pertvarkymo priemonių veiksmingumas gali priklausyti nuo to, ar galimas trumpalaikis įstaigos arba laikinos įstaigos finansavimas, nuo garantijų suteikimo galimiems pirkėjams arba nuo kapitalo suteikimo laikinai įstaigai. Todėl svarbu sukurti fondą, kad tokiems tikslams nebūtų naudojamos valstybės lėšos;

(58)  būtina užtikrinti, kad visas fondo lėšas būtų galima panaudoti žlungančių įstaigų pertvarkymui. Todėl fondo lėšos neturėtų būti naudojamos jokiam kitam tikslui, išskyrus veiksmingą pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą. Be to, jos turėtų būti naudojamos tik laikantis taikomų pertvarkymo tikslų ir principų, visapusiškai laikantis direktyvoje [BGPD] nustatytų nuostatų. Atitinkamai Valdyba užtikrina, kad bet kokie nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirti taikant pertvarkymo priemones, visų pirma tektų pertvarkomos įstaigos akcininkams ir kreditoriams. Tik tais atvejais, kai akcininkų ir kreditorių ištekliai išnaudoti, nuostoliai, sąnaudos ar kitos išlaidos, patirtos taikant pertvarkymo priemones, padengiami iš fondo lėšų;

(59)  apskritai iš finansų sektoriaus atstovų reikėtų imti įnašus prieš bet kokį pertvarkymo veiksmą ir nepriklausomai nuo jo. Kai išankstinio finansavimo nepakanka naudojant fondo lėšas patirtiems nuostoliams ar sąnaudoms padengti, reikėtų rinkti papildomus įnašus papildomoms sąnaudoms ar nuostoliams padengti. Be to, fondas turėtų turėti galimybę pasirašyti sutartis dėl skolinimosi ar kitokių formų paramos su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis, kai jo lėšų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ir kitoms išlaidoms, patirtoms naudojant fondo lėšas, padengti, o papildomais ex post įnašais nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti;

(59a)  jeigu dalyvaujančiose valstybėse narėse nacionalinis bankas, reaguodamas į krizę, jau yra įvedęs bankams taikomus mokesčius, rinkliavas ar pertvarkymo įnašus, siekiant išvengti dvigubų mokėjimų juos turėtų pakeisti įnašai į fondą;

(60)  kad būtų pasiekta kritinė masė ir išvengta procikliško poveikio, kuris atsirastų, jei fondas per sisteminę krizę turėtų remtis vien ex post įnašais, būtina pasiekti tam tikrą tikslinį fondo ex ante lėšų lygį;

(60a)  fondo tikslinis lėšų lygis turėtų būti nustatytas kaip visų kredito įstaigų, kurios turi leidimą veikti dalyvaujančiose valstybėse narėse, apdraustųjų indėlių sumos procentinė dalis. Vis dėlto, kadangi tų įstaigų visų įsipareigojimų suma, atsižvelgiant į fondo funkcijas, būtų tinkamesnė norma, Komisija turėtų įvertinti, ar reikėtų ateityje papildomai prie tikslinio finansavimo lygio nustatyti reikalavimą, kad lėšų suma pasiektų pamatinę vertę, susijusią su visų įsipareigojimų suma, užtikrinant tokias pačias vienodas veiklos sąlygas pagal direktyvą [BGPD];

(61)  turėtų būti nustatytas tinkamas terminas tiksliniam fondo finansavimo lygiui pasiekti. Tačiau Valdyba turėtų turėti galimybę koreguoti įnašų laikotarpį, atsižvelgdama į dideles išmokas iš fondo;

(61a)  siekiant nutraukti valstybių ir bankų ryšį ir užtikrinti bendro pertvarkymo mechanizmo veiksmingumą ir patikimumą, ypač tuo metu, kol fondas dar negauna viso finansavimo, būtina įsteigti Europos viešųjų paskolų priemonę per pagrįstą laikotarpį nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Bet kokia pagal tą paskolų priemonę gauta paskola turėtų būti kompensuojama iš fondo per sutartą terminą. Paskolų priemonė užtikrintų galimybę nedelsiant pasinaudoti pakankamais finansiniais ištekliais šiuo reglamentu nustatytiems tikslams pasiekti;

(62)  kai dalyvaujančios valstybės narės turi jau nusistovėjusias nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos turėtų turėti galimybę pasirūpinti, kad nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros naudotųsi turimomis finansinėmis lėšomis, praeityje surinktomis iš įstaigų kaip ex ante įnašai, siekiant kompensuoti įstaigoms už ex ante įnašus, kuriuos tos įstaigos turėtų sumokėti fondui. Tokia kompensacija neturėtų pažeisti valstybių narių prievolių pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/18/EB(12);

(63)  siekiant užtikrinti teisingą įnašų apskaičiavimą ir skatinti veikti pagal mažiau rizikingą modelį, įnašai į fondą, kuriuos nustato Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, remdamasi direktyva [BGPD] ir pagal ją priimtais deleguotaisiais aktais, turėtų priklausyti nuo kredito įstaigų patiriamos rizikos laipsnio;

▐

(65)  kad būtų išsaugota fonde laikomų lėšų vertė, šios lėšos turėtų būti investuojamos į pakankamai saugų, diversifikuotą ir likvidų turtą;

(66)  Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant nustatyti įnašų į fondą rūšį ir už ką turi būti mokami įnašai, įnašų sumos apskaičiavimo būdą ir jų mokėjimo būdą, registracijos, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, reikalingas užtikrinti, kad laiku būtų sumokėta visa įnašų suma, įnašų sistemą įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą po to, kai fondas pasiekia savo tikslinį lygį, įnašų paskirstymo per laikotarpį kriterijus, kokiomis aplinkybėmis įnašų mokėjimas gali būti paankstintas, metinių įnašų sumos nustatymo kriterijus, priemones, skirtas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įstaiga gali būti iš dalies ar visiškai atleista nuo ex post įnašų, ir priemones, skirtas patikslinti, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis įstaiga gali būti iš dalies ar visiškai atleista nuo ex post įnašų;

(67)  siekiant užtikrinti Valdybos darbo konfidencialumą, jos nariams, Valdybos personalui, įskaitant darbuotojus, kuriais apsikeitė arba kuriuos delegavo dalyvaujančios valstybės narės pertvarkymo užduotims vykdyti, turėtų būti taikomi profesinės paslapties reikalavimai, netgi jiems nustojus eiti savo pareigas. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi ir kitiems Valdybos įgaliotiems asmenims, taip pat asmenims, kuriuos valstybių narių pertvarkymo institucijos įgaliojo arba paskyrė atlikti patikras vietoje, ir stebėtojams, pakviestiems dalyvauti Valdybos plenarinių ir vykdomųjų sesijų posėdžiuose. Kad galėtų atlikti jai pavestas užduotis, Valdybai turėtų būti suteikti įgaliojimai laikantis tam tikrų sąlygų keistis informacija su nacionalinėmis ar Sąjungos valdžios institucijomis ir įstaigomis;

(68)  siekiant užtikrinti, kad Valdybai būtų atstovaujama Europos finansų priežiūros institucijų sistemoje, Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 turėtų būti iš dalies pakeistas, įtraukiant Valdybą į tame reglamente nustatytą kompetentingų institucijų sąvoką. Toks Valdybos ir kompetentingų institucijų pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 sulyginimas atitinka pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 25 straipsnį EBI priskirtas funkcijas prisidėti ir aktyviai dalyvauti rengiant bei derinant gaivinimo ir pertvarkymo planus ir siekti palengvinti žlungančių įstaigų, ypač tarpvalstybiniu mastu veikiančių grupių, pertvarkymą;

(69)  iki tol, kol Valdyba pradės veikti visu pajėgumu, Komisija turėtų būti atsakinga už pradinius veiksmus, įskaitant įnašų, reikalingų administracinėms išlaidoms padengti, rinkimą ir laikinojo vykdomojo direktoriaus paskyrimą, kad būtų galima Valdybos vardu tvirtinti visus būtinus mokėjimus;

(70)  šiuo reglamentu paisoma Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje pripažintų pagrindinių teisių ir principų, visų pirma teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, darbuotojų teisės į informaciją ir konsultacijas įmonėje, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, ir jis turi būti įgyvendinamas laikantis tų teisių ir principų;

(71)  kadangi šio reglamento tikslų, t. y. sukurti efektyvią ir veiksmingą bendrą Europos kredito įstaigų pertvarkymo sistemą ir užtikrinti nuoseklų pertvarkymo taisyklių taikymą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o jų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali priimti priemones, laikydamasi subsidiarumo principo, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos vienodos 2 straipsnyje nurodytų subjektų, įsteigtų 4 straipsnyje nurodytose dalyvaujančiose valstybėse narėse, pertvarkymo taisyklės ir procedūra.

Pagal 28 straipsnį įsteigta Valdyba kartu suKomisija ir dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijomis šias vienodas taisykles ir procedūrą taiko pagal šiuo reglamentu nustatytą bendro pertvarkymo mechanizmo sistemą. Bendrą pertvarkymo mechanizmą remia Bendras bankų pertvarkymo fondas (toliau – fondas).

2 straipsnis

Taikymo sritis

Šis reglamentas taikomas šiems subjektams:

a)  dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms kredito įstaigoms;

b)  vienoje iš dalyvaujančių valstybių narių įsteigtoms patronuojančiosioms įmonėms, įskaitant finansų kontroliuojančiąsias bendroves ar mišrią veiklą vykdančias finansų kontroliuojančiąsias bendroves, kai joms taikoma ECB konsoliduota priežiūra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies i punktą;

c)  dalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigtoms investicinėms įmonėms ir finansų įstaigoms, kai joms taikoma ECB vykdoma patronuojančiosios įmonės konsoliduota priežiūra pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013 4 straipsnio 1 dalies i punktą.

3 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos direktyvos [BGPD] 2 straipsnyje ir Direktyvos 2013/36/ES 3 straipsnyje. Be to, taikomos šios apibrėžtys [...]:

1)  nacionalinė kompetentinga institucija – bet kuri nacionalinė kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 2 straipsnio 2 punkte;

1a)  kompetentinga institucija – kompetentinga institucija, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 575/2013 4 straipsnio 1 dalies 40 punkte ir Europos Centrinis Bankas, kai jis vykdo priežiūros funkciją pagal Reglamentą (ES) Nr. 1024/2013;

2)  nacionalinė pertvarkymo institucija – institucija, kurią valstybė narė paskiria pagal direktyvos [BGPD] 3 straipsnį;

3)  pertvarkymo veiksmai – pertvarkymo priemonės taikymas 2 straipsnyje nurodytai įstaigai ar subjektui arba vieno ar daugiau pertvarkymo įgaliojimų panaudojimas jų atžvilgiu;

3a)  Valdyba – Bendro pertvarkymo mechanizmo valdyba, įsteigta pagal šio reglamento 38 straipsnį;

4)  apdraustieji indėliai – indėliai, pagal nacionalinės teisės aktus garantuoti pagal indėlių garantijų sistemas, laikantis Direktyvos 94/19/EB, iki Direktyvos 94/19/EB 7 straipsnyje nustatyto lygio;

5)  reikalavimus atitinkantys indėliai – Direktyvos 94/19/EB 1 straipsnyje apibrėžti bet kokios sumos indėliai, kuriems taikoma apsauga pagal tos direktyvos 2 straipsnį;

▐

11)  pertvarkoma įstaiga – 2 straipsnyje nurodytas subjektas, dėl kurio imamasi pertvarkymo veiksmų;

12)  įstaiga – kredito įstaiga arba investicinė įmonė, kuriai taikoma konsoliduota priežiūra pagal 2 straipsnio c punktą;

13)  grupė – patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, kurios yra 2 straipsnyje nurodyti subjektai;

▐

19)  turimi finansiniai ištekliai – pinigai, indėliai, turtas ir neatšaukiami mokėjimo įsipareigojimai, kuriuos fondas gali naudoti siekdamas 74 straipsnyje išvardytų tikslų;

20)  tikslinis finansavimo lygis – turimų finansinių išteklių suma, kurią reikia sukaupti pagal 68 straipsnį.

4 straipsnis

Dalyvaujančios valstybės narės

Dalyvaujančios valstybės narės – valstybės narės, kurių valiuta yra euro arba valstybė narė, kurios valiuta nėra euro, vykdanti glaudų bendradarbiavimą pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 7 straipsnį.

5 straipsnis

Santykis su direktyva [BGPD] ir taikomais nacionalinės teisės aktais

-1. Taikant šį reglamentą, Komisijos ir Valdybos užduočių vykdymą ir naudojimąsi įgaliojimais pagal šį reglamentą reglamentuoja direktyva [BGPD] ir visi pagal tą direktyvą priimti deleguotieji aktai.

1.  Kai pagal šį reglamentą Komisija arba Valdyba vykdo užduotis ar įgaliojimus, kuriuos pagal direktyvą [BGPD] turi vykdyti dalyvaujančios valstybės narės nacionalinė pertvarkymo institucija, taikant šį reglamentą ir direktyvą [BGPD] Valdyba laikoma atitinkama nacionaline pertvarkymo institucija arba, tarpvalstybinės grupės pertvarkymo atveju, atitinkama grupės lygmens pertvarkymo institucija.

1a.  Kai Valdyba naudojasi jai pagal šį reglamentą suteiktas įgaliojimais, jai taikomi privalomi techniniai reguliavimo ir įgyvendinimo standartai, kuriuos parengia EBI ir priima Komisija Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–15 straipsniuose nustatyta tvarka, visos gairės ir rekomendacijos, kurias priima EBI Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnyje nustatyta tvarka, ir visi sprendimai, kuriuos EBI priima Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 19 straipsnyje nustatyta tvarka pagal atitinkamas direktyvos [BGPD] nuostatas.

2.  Valdyba, veikdama kaip nacionalinė pertvarkymo institucija, kai taikoma, veikia įgaliota Komisijos.

3.  Atsižvelgiant į šio reglamento nuostatas, dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia remdamosi atitinkamomis nacionalinės teisės aktų, suderintų pagal direktyvą [BGPD], nuostatomis ir jų laikydamosi.

6 straipsnis

Bendrieji principai

1.  Jokiais Valdybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmais, pasiūlymais ar politika 2 straipsnyje nurodyti subjektai, indėlininkai, investuotojai ar kiti kreditoriai, įsteigti Sąjungoje, negali būti diskriminuojami dėl jų pilietybės ar verslo vietos.

1a.  Visi Valdybos, Komisijos ar nacionalinės pertvarkymo institucijos veiksmai, pasiūlymai ar politika pagal bendro pertvarkymo mechanizmą vykdomi siekiant skatinti finansų sistemos stabilumą Sąjungoje ir kiekvienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje, visapusiškai paisant vidaus rinkos vientisumo ir integralumo ir laikantis pareigos tuo pasirūpinti.

2.  Priimdamos sprendimus ar imdamosi veiksmų, kurie gali turėti poveikio daugiau negu vienoje ▌valstybėje narėje, visų pirma priimdamos sprendimus dėl dviejose ar daugiau dalyvaujančių valstybių narių įsteigtų grupių, Komisija ir Valdyba deramai atsižvelgia į visus šiuos veiksnius:

a)  ▌valstybių narių, kuriose grupė vykdo veiklą, interesus, visų pirma bet kokio sprendimo ar veiksmo arba neveikimo poveikį kurios nors iš šių valstybių narių finansiniam stabilumui, ekonomikai, indėlių garantijų sistemai ar investuotojų kompensavimo sistemai;

b)  siekį suderinti įvairių susijusių valstybių narių interesus ir išvengti nesąžiningų išankstinių nuostatų ar nesąžiningo ▌valstybės narės interesų protegavimo;

c)  būtinybę vengti neigiamo poveikio kitoms grupės, kuriai priklauso 2 straipsnyje nurodytas subjektas, kuriam taikomas pertvarkymas, dalims;

ca)  grupės interesus tęsti savo tarpvalstybinę veiklą, jei įmanoma;

d)  būtinybę vengti neproporcingo subjektų, nurodytų 2 straipsnyje, kreditorių išlaidų padidėjimo tokiu mastu, kad jos būtų didesnės negu tos, kurias jie būtų patyrę, jei pertvarkymas būtų buvęs vykdomas keliant įprastą bankroto bylą;

e)  sprendimus, kurie turi būti priimti pagal SESV 107 straipsnį ir kurie nurodyti 16 straipsnio 10 dalyje.

3.  Komisija ir Valdyba suderina 2 dalyje nurodytus veiksnius su 12 straipsnyje nurodytais pertvarkymo tikslais, atsižvelgdamos į kiekvieno atvejo pobūdį ir aplinkybes.

4.   Valdybos arba Komisijos sprendimais ar veiksmais negali būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų nepaprastąją viešąją finansinę paramą, jie taip pat negali daryti tiesioginės įtakos valstybių narių fiskalinei atsakomybei.

4a.  Priimdama sprendimus ar imdamasi veiksmų, Valdyba užtikrina, kad atitinkamo subjekto darbuotojų atstovai būtų informuojami ir kad atitinkamais atvejais būtų su jais konsultuojamasi.

4b.  Komisijos, Valdybos ir nacionalinių pertvarkymo institucijų veiksmais, pasiūlymais ir politika pagal šį reglamentą paisoma jokios valstybės narės ar valstybių narių grupės nediskriminavimo principo.

4c.  Vykdydama savo užduotis pagal šį reglamentą, Komisija veikia nepriklausomai, jas atskirdama nuo kitų savo užduočių ir griežtai laikydamasi šiame reglamente ir direktyvoje [BGPD] nustatytų tikslų ir principų. Užduočių atskyrimas turėtų būti užtikrinamas atliekant atitinkamus organizacinius pakeitimus.

II DALIS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendro pertvarkymo mechanizmo funkcijos ir procedūrinės taisyklės

1 skyrius

Pertvarkymo planavimas

7 straipsnis

Pertvarkymo planai

1.  Valdyba kartu su nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis parengia 2 straipsnyje nurodytų subjektų ir grupių pertvarkymo planus ir juos patvirtina.

2.  Taikant 1 dalį, nacionalinės pertvarkymo institucijos perduoda Valdybai visą informaciją, reikalingą pertvarkymo planams parengti ir įgyvendinti, gautą pagal direktyvos [BGPD] 10 straipsnį ir 12 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio šios antraštinės dalies 5 skyriaus nuostatų taikymui.

2a.  Kiekvieno subjekto pertvarkymo planas ir grupių pertvarkymo planai rengiami laikantis direktyvos [BGPD] 9–12 straipsnių.

▐

7.  Valdyba parengia pertvarkymo planą bendradarbiaudama su priežiūros arba konsoliduotos priežiūros institucija ir su dalyvaujančių valstybių narių, kuriose subjektai įsteigti, nacionalinėmis pertvarkymo institucijomis. Valdyba bendradarbiauja su pertvarkymo institucijomis nedalyvaujančiose valstybėse narėse, jeigu jose veikia subjektai, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra.

8.  Valdyba gali paprašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų parengti preliminarius pertvarkymo planų projektus, o grupės lygmens pertvarkymo institucijų – parengti preliminarų grupės pertvarkymo plano projektą, kuriuos Valdyba apsvarsto ir patvirtina. Valdyba gali paprašyti nacionalinių pertvarkymo institucijų atlikti kitas užduotis, susijusias su pertvarkymo planų rengimu.

9.  Pertvarkymo planai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami, laikantis direktyvos [BGPD] 9–12 straipsnių.

9a.  Sprendimus dėl pertvarkymo planų rengimo, vertinimo ir patvirtinimo bei atitinkamų priemonių taikymo Valdyba priima per savo vykdomąją sesiją.

8 straipsnis

Pertvarkymo galimybės įvertinimas

1.  Rengdama pertvarkymo planų projektus pagal 7 straipsnį Valdyba, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose veikia patronuojamosios įmonės arba svarbūs filialai, pertvarkymo institucijomis, kiek tai yra aktualu tam svarbiam filialui, kaip nustatyta direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsniuose, įvertina, kokia yra įstaigų ir grupių pertvarkymo galimybė, kaip reikalaujama pagal direktyvos [BGPD] 13 ir 13a straipsnius.

2.  Direktyvos [BGPD] 13 straipsnyje numatytais atvejais laikoma, kad subjektą galima pertvarkyti ▌.

3.  Direktyvos [BGPD] 13a straipsnyje numatytais atvejais laikoma, kad grupę galima pertvarkyti ▌.

4.  Vertindama Valdyba mažų mažiausiai išnagrinėja direktyvos [BGPD] priedo C skirsnyje nurodytus klausimus.

5.  Jei pagal įstaigos ar grupės pertvarkymo galimybės įvertinimą, atliktą pagal 1 dalį, pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, įskaitant ECB, Valdyba nustato, kad yra galimų esminių subjekto ar grupės pertvarkymo kliūčių, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, Valdyba parengia ataskaitą, skirtą įstaigai arba patronuojančiajai įmonei, kurioje išanalizuoja esmines kliūtis veiksmingam pertvarkymo priemonių taikymui ir pertvarkymo įgaliojimų panaudojimui. Toje ataskaitoje taip pat rekomenduojamos priemonės, kurios, Valdybos nuomone, pagal 8 dalį yra būtinos ar tinkamos šioms kliūtims pašalinti.

6.  Ataskaita pateikiama atitinkamam subjektui arba patronuojančiajai įmonei, kompetentingoms institucijoms ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose veikia svarbūs filialai ar patronuojamosios įmonės, pertvarkymo institucijoms. Kartu su ataskaita pateikiamos konkretaus įvertinimo ar nustatymo priežastys ir nurodoma, kaip tas įvertinimas ar nustatymas atitinka 6 straipsnyje nustatyto proporcingo taikymo reikalavimą.

7.  Per keturis mėnesius nuo ataskaitos gavimo dienos subjektas arba patronuojančioji įmonė Valdybai gali pateikti pastabų ir pasiūlyti alternatyvių priemonių ataskaitoje nustatytoms kliūtims pašalinti. Valdyba informuoja kompetentingas institucijas ir nedalyvaujančių valstybių narių, kuriose įsteigti svarbūs filialai ar patronuojamosios įmonės, pertvarkymo institucijas apie visas subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytas priemones.

8.  Jei atitinkamo subjekto arba patronuojančiosios įmonės pasiūlytomis priemonėmis nepavyksta veiksmingai pašalinti pertvarkymo kliūčių, pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis ir, jei reikia, su makrolygio rizikos ribojimo institucija, Valdyba priima sprendimą, kuriame nurodoma, kad pasiūlytomis priemonėmis negalima veiksmingai pašalinti pertvarkymo kliūčių ir nurodoma nacionalinėms pertvarkymo institucijoms reikalauti įstaigos, patronuojančiosios įmonės arba bet kurios atitinkamos grupės patronuojamosios įmonės imtis kokių nors direktyvos [BGPD] 14straipsnyje išvardytų priemonių, remiantis šiais kriterijais:

a)  priemonės veiksmingumu šalinant pertvarkymo kliūtis;

b)  būtinybe vengti neigiamo poveikio ▌valstybių narių, kuriose grupė veikia, finansiniam stabilumui;

c)  būtinybe vengti poveikio atitinkamai įstaigai arba grupei, kuris viršytų tai, kas yra būtina pertvarkymo kliūtims pašalinti, arba būtų neproporcingas.

9.  Taikydama 8 dalį, Valdyba nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms imtis kurių nors direktyvos [BGPD] 14 straipsnyje išvardytų priemonių.

▐

10.  Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 26 straipsnio.

8a straipsnis

Sisteminės svarbos įstaigų pertvarkymo galimybė

Nepažeidžiant Valdybos įgaliojimų ir nepriklausomumo, Valdyba teikia pirmenybę sisteminę riziką keliančių įstaigų pertvarkymo galimybės vertinimui, įskaitant (bet neapsiribojant tik jomis) įstaigas, kurios nustatytos kaip pasaulinės sisteminės svarbos įstaigos (G-SII) arba kitos sisteminės svarbos įstaigos (O-SII) pagal Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnį, ir prireikus parengia planą kiekvienai iš tų įstaigų, kad būtų pašalintos pertvarkymo kliūtys pagal šio reglamento 8 straipsnį ir direktyvos [BGPD] 14 straipsnį.

9 straipsnis

Supaprastintos prievolės ir reikalavimų netaikymas

1.  Savo iniciatyva arba nacionalinės pertvarkymo institucijos siūlymu Valdyba gali taikyti supaprastintas prievoles, susijusias su gaivinimo ir pertvarkymo planų rengimu pagal direktyvos [BGPD] 4 straipsnį.

2.  Nacionalinės pertvarkymo institucijos gali pasiūlyti Valdybai taikyti supaprastintas prievoles dėl pertvarkymo planų konkrečioms įstaigoms ar grupėms rengimo. Toks pasiūlymas turi būti pagrįstas ir paremtas visais susijusiais dokumentais.

3.  Gavusi pasiūlymą pagal 1 dalį arba veikdama savo iniciatyva, Valdyba atlieka atitinkamų įstaigų ar grupės įvertinimą. Įvertinimas atliekamas atsižvelgiant į direktyvos [BGPD] 4 straipsnyje nurodytus aspektus.

▐

4.  Valdyba įvertina, ar toliau taikyti supaprastintas prievoles, ir jų nebetaiko direktyvos [BGPD] 4 straipsnyje numatytais atvejais.

Kai nacionalinė pertvarkymo institucija, pasiūliusi taikyti supaprastintą prievolę ▌ pagal 1 dalį, laiko, kad sprendimas taikyti supaprastintą prievolę ▌ turi būti atšauktas, ji pateikia pasiūlymą dėl to Valdybai. Tokiu atveju Valdyba priima sprendimą dėl siūlomo atšaukimo, visapusiškai atsižvelgdama į atšaukimo pagrindimą, kurį pateikė nacionalinė pertvarkymo institucija, atsižvelgusi į 3 dalyje nustatytus aspektus.

▐

7.  Valdyba informuoja EBI apie 1 ir 4 ▌ dalių taikymą.

10 straipsnis

Minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikis

1.  Pasikonsultavusi su kompetentingomis institucijomis, įskaitant ECB, Valdyba nustato minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų, kuriems taikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, poreikį, kaip nurodyta 2 dalyje, kurį privalo tenkinti 2 straipsnyje nurodytos įstaigos ir patronuojančiosios įmonės.

2.  Minimalus poreikis apskaičiuojamas pagal direktyvos [BGPD] 39 straipsnį.

3.  1 dalyje nurodytas poreikio nustatymas grindžiamas direktyvos [BGPD] 39 straipsnyje nustatytais kriterijais.

▐

Nustatant minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį nurodomas minimalus reikalavimas, kurį turi tenkinti kiekviena įstaiga individualiai, ir minimalus reikalavimas, kurį patronuojančiosios įmonės turi tenkinti konsoliduotai. Valdyba gali nuspręsti konsoliduotai ar individualiai netaikyti minimalaus reikalavimo ▌ direktyvos [BGPD] 39 straipsnyje numatytais atvejais.

4.  Nustatant poreikį pagal 1 dalį galima numatyti, kad minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas iš dalies tenkinamas konsoliduotai ar individualiai, taikant sutartinę gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę pagal direktyvos [BGPD] 39 straipsnį.

▐

6.  Valdyba nustato 1 dalyje nurodytą poreikį, kol rengiami ir prižiūrimi pertvarkymo planai pagal 7 straipsnį.

7.  Valdyba savo sprendimą pateikia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms. Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina laikydamosi 26 straipsnio. Valdyba reikalauja, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos patikrintų ir užtikrintų, kad įstaigos ir patronuojančiosios įmonės tenkintų 1 dalyje nustatytą minimalų poreikį.

8.  Valdyba informuoja ECB ir EBI apie minimalų poreikį, kurį ji pagal 1 dalį nustatė kiekvienai įstaigai ir patronuojančiajai įmonei.

2 skyrius

Ankstyvoji intervencija

11 straipsnis

Ankstyvoji intervencija

1.  ECB savo iniciatyva arba gavęs dalyvaujančios valstybės narės kompetentingos institucijos pranešimą informuoja Valdybą apie visas priemones, kurių imtis reikalauja iš įstaigos ar grupės, arba kurių imasi jos pačios pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/201316 straipsnį, pagal direktyvos [BGPD] 23 straipsnio 1 dalį arba 24 straipsnį arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį.

Valdyba praneša Komisijai apie bet kokią informaciją, gautą pagal pirmą pastraipą.

2.  Nuo 1 dalyje nurodytos informacijos gavimo datos, nepažeisdama ECB ir kompetentingų institucijų įgaliojimų pagal Sąjungos teisę, Valdyba gali rengti atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymą.

Taikydama pirmą pastraipą, Valdyba, bendradarbiaudama su ECB ir atitinkama kompetentinga institucija, įdėmiai stebi įstaigos ar patronuojančiosios įmonės būklę ir kaip jos vykdo visas ankstyvosios intervencijos priemones, kurių jos privalo imtis.

3.  Valdyba turi teisę:

a)  pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių reikalauti visos informacijos, reikalingos pasirengti įstaigos ar grupės pertvarkymui;

b)  atlikti įstaigos ar grupės turto ir įsipareigojimų vertinimą pagal 17 straipsnį;

c)  kreiptis į galimus pirkėjus, siekiant pasirengti įstaigos ar grupės pertvarkymui, arba reikalauti, kad tai padarytų įstaiga, patronuojančioji įmonė arba nacionalinė pertvarkymo institucija, laikantis konfidencialumo reikalavimų, nustatytų šiame reglamente ir direktyvos [BGPD] 76 straipsnyje;

d)  reikalauti atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos parengti preliminarią atitinkamos įstaigos ar grupės pertvarkymo schemą.

4.  Jei ECB ar dalyvaujančių valstybių narių kompetentingos institucijos ketina įstaigai ar grupei taikyti kokią nors papildomą priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/201316 straipsnį arba pagal direktyvos [BGPD] 23 arba 24 straipsnį, arba pagal Direktyvos 2013/36/ES 104 straipsnį, prieš įstaigai ar grupei visiškai įvykdant pirmąją priemonę, apie kurią pranešta Valdybai, ECB savo iniciatyva arba gavęs nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą informuoja Valdybą prieš tai, kai atitinkamai įstaigai ar grupei nustatoma tokia papildoma priemonė.

5.  ECB arba kompetentinga institucija ir Valdyba užtikrina, kad 4 dalyje nurodyta papildoma priemonė ir bet kokie Valdybos veiksmai, skirti pertvarkymui parengti pagal 2 dalį, būtų suderinti.

3 skyrius

Pertvarkymas

12 straipsnis

Pertvarkymo tikslai

1.  Vykdydamos 16 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Komisija ir Valdyba pagal savo atitinkamas pareigas atsižvelgia į direktyvos [BGPD] 26 straipsnyje nustatytus pertvarkymo tikslus ir pasirenka tokias priemones ir įgaliojimus, kurie, jų nuomone, geriausiai padės pasiekti tikslus, kurie yra aktualūs konkrečiomis aplinkybėmis.

2.  ▌Siekdamos tų tikslų, Komisija ir Valdyba veikia pagal direktyvos [BGPD] 26 straipsnį.

▐

13 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo principai

Vykdydamos 16 straipsnyje nurodytą pertvarkymo procedūrą, Komisija ir Valdyba imasi visų tinkamų priemonių, kad užtikrintų, kad pertvarkymo veiksmai būtų vykdomi laikantis direktyvos [BGPD] 29 straipsnyje nustatytų principų.

▐

14 straipsnis

Finansų įstaigų ir patronuojančiųjų įmonių pertvarkymas

▌ Komisija imasi finansų įstaigų ir jų patronuojančiųjų įmonių pertvarkymo veiksmų, remdamasi Valdybos parengtu sprendimo projektu, pagal direktyvos [BGPD] 28 straipsnį.

▐

15 straipsnis

Reikalavimų tenkinimo eiliškumas

Pertvarkomai įstaigai taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę ir nepažeidžiant įsipareigojimų, kuriems gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė netaikoma pagal 24 straipsnio 3 dalį, Komisija, remdamasi Valdybos parengtu sprendimo projektu, priima sprendimą, o Valdyba ir dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos pasinaudoja savo įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti reikalavimus laikydamosi direktyvos [BGPD] 43 straipsnyje nustatytos eiliškumo tvarkos.

16 straipsnis

Pertvarkymo procedūra

1.  Kai ECB savo iniciatyva arba gavęs dalyvaujančios valstybės narės nacionalinėskompetentingos institucijos pranešimą įvertina, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas atitinka 2 dalies a ir b punktuose nurodytas sąlygas, apie šį įvertinimą nedelsdamas praneša Komisijai ir Valdybai.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas gali būti pateikiamas Valdybai arba nacionalinei pertvarkymo institucijai pateikus prašymą dėl įvertinimo, jeigu kuri nors iš šių institucijų mano, kad yra priežastis manyti, jog įstaiga žlunga arba gali žlugti.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas teikiamas pasikonsultavus su Valdyba ir nacionaline pertvarkymo institucija.

1a.  Valdyba per savo vykdomąją sesiją parengia ir priima visus su pertvarkymo procedūra susijusius sprendimus pagal 50 straipsnį.

2.  Gavusi pranešimą pagal 1 dalį ▌, Valdyba per savo vykdomąją sesiją atlieka vertinimą, siekdama patikrinti, ar tenkinamos šios sąlygos:

a)  subjektas žlunga arba gali žlugti;

b)  atsižvelgiant į laiko ir kitas aktualias aplinkybes, nėra pagrindo tikėtis, kad kokiomis nors alternatyviomis privačiojo sektoriaus priemonėmis, įskaitant IUS priemones, ar priežiūros institucijų veiksmais (įskaitant ankstyvosios intervencijos priemones ar kapitalo priemonių nurašymą arba konvertavimą pagal 18 straipsnį), kurių būtų imtasi subjekto atžvilgiu, per pagrįstą laiką būtų galima išvengti jo žlugimo;

c)  pertvarkymo veiksmai yra būtini atsižvelgiant į viešąjį interesą pagal 4 dalį.

3.  Taikant 2 dalies a punktą, laikoma, kad subjektas žlunga arba gali žlugti, jei susidarytų viena ▌ iš direktyvos [BGPD] 27 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių.

▐

4.  Taikant 2 dalies c punktą, pertvarkymo veiksmai laikomi atitinkančiais viešąjį interesą direktyvos [BGPD] 27 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais.

5.  Kai Valdyba įvertina, kad tenkinamos visos 2 dalyje nustatytos sąlygos, ji, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą pranešimą,pateikia Komisijai sprendimo pertvarkyti subjektą projektą. Į sprendimo projektą įtraukiami bent šie dalykai:

a)  rekomendacija pertvarkyti subjektą;

b)  19 straipsnio 32 dalyje nurodytų pertvarkymo priemonių sistema;

c)  fondo lėšų naudojimo pertvarkymo veiksmams paremti sistema pagal 71 straipsnį.

6.  Gavusi Valdybos sprendimo projektą, Komisija ▌sprendžia, ar priimti sprendimo projektą ir kokia pertvarkymo priemonių sistema turėtų būti taikoma atitinkamam subjektui, ir atitinkamais atvejaispriima sprendimą dėl fondo lėšų naudojimo pertvarkymo veiksmams paremti. ▐

Jeigu Komisija neketina priimti Valdybos pateikto sprendimo projekto arba ketina jį priimti su pakeitimais, ji grąžina sprendimo projektą Valdybai, paaiškindama, kodėl neketina jo priimti, arba, jei taikoma, paaiškindama numatytų pakeitimų priežastis, ir paprašo jį persvarstyti. Komisija gali nustatyti terminą, per kurį Valdyba gali pakeisti savo pradinį sprendimo projektą pagal Komisijos pasiūlytus pakeitimus ir iš naujo pateikti jį Komisijai. Jeigu nėra deramai pagrįstos skubos, Valdybai skiriama ne mažiau kaip penkios darbo dienos po Komisijos prašymo dienos sprendimo projektui apsvarstyti.

Komisija deda visas pastangas siekdama laikytis visų EBI pateiktų gairių ir rekomendacijų dėl jai pagal šią dalį pavestų užduočių vykdymo ir imasi veiksmų, kad patvirtintų, jog ji laikosi arba ketina laikytis tų gairių ar rekomendacijų, kaip numatyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnio 3 dalyje.

7.  Komisijos sprendimas skiriamas Valdybai. Jei Komisija nusprendžia subjekto nepertvarkyti, nes netenkinama 2 dalies c punkte nurodyta sąlyga, atitinkamas subjektas likviduojamas pagal nacionalinį bankroto įstatymą.

8.  Laikydamasi Komisijos sprendimu nustatytos sistemos, per savo vykdomąją sesiją Valdyba priima sprendimą dėl pertvarkymo schemos, nurodytos 20 straipsnyje, ir užtikrina, kad būtų imtasi reikalingų pertvarkymo veiksmų, kad atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendintų pertvarkymo schemą. Valdybos sprendimas skiriamas atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir juo pateikiami nurodymai toms institucijoms, kurios imasi visų reikalingų priemonių, kad įgyvendintų Valdybos sprendimą pagal 26 straipsnį, pasinaudodamos visais direktyvoje [BGPD], visų pirma tos direktyvos 56–64 straipsniuose, numatytais pertvarkymo įgaliojimais. Valstybės pagalbos atveju Valdyba gali priimti sprendimą tik po to, kai Komisija priima sprendimą dėl tos valstybės pagalbos.

9.  ▌ Jeigu Valdyba mano, kad pertvarkymo priemonės galėtų būti laikomos valstybės pagalba pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, ji paragina dalyvaujančią valstybę narę arba susijusias valstybes nares nedelsiant pranešti Komisijai apie numatytas priemones pagal SESV 108 straipsnio 3 dalį.

10.  Jei Valdybos per vykdomąją sesiją pasiūlyti pertvarkymo veiksmai susiję su fondo lėšų naudojimu ir nereikalauja suteikti valstybės pagalbos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, Komisija lygiagrečiai pagal analogiją taiko nustatytus SESV 107 straipsnio taikymo kriterijus.

11.  Komisija turi teisę iš Valdybos gauti bet kokią informaciją, kurią ji laiko svarbia savo užduočių pagal šį reglamentą ir, kai taikoma, pagal SESV 107 straipsnį įgyvendinimui. Valdyba turi teisę pagal šios antraštinės dalies 5 skyrių iš bet kokio asmens gauti bet kokią reikalingą informaciją, kad galėtų parengti ir priimti sprendimą dėl pertvarkymo veiksmų, įskaitant pertvarkymo planuose pateiktos informacijos atnaujinimą ir papildymą.

12.  Valdyba turi teisę pateikti Komisijai sprendimų projektus, kuriais siekiama iš dalies pakeisti pertvarkymo priemonių ir fondo lėšų naudojimo pertvarkomam subjektui sistemą.

12a.  Siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, Komisija, veikdama pagal savo kompetenciją valstybės pagalbos srityje ir direktyvą [BGPD], vertina fondo naudojimą taip pat, kaip ji vertintų nacionalinę pertvarkymo finansavimo priemonę.

17 straipsnis

Vertinimas

1.  Prieš imdamasi pertvarkymo veiksmų ar pasinaudodama įgaliojimais nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones, Valdyba užtikrina, kad būtų atliktasteisingas ir tikroviškas 2 straipsnyje nurodyto subjekto turto ir įsipareigojimų vertinimaspagal direktyvos [BGPD] 30 straipsnį.

▐

16.  Po atliktų pertvarkymo veiksmų Valdyba, siekdama įvertinti, ar akcininkams ir kreditoriams būtų buvę taikytos geresnės sąlygos, jei pertvarkomai įstaigai būtų buvusi iškelta įprasta bankroto byla, užtikrina, kad pagal direktyvos [BGPD] 66 straipsnio nuostatas būtų atliktas vertinimas, atskiras nuo vertinimo, atliekamo pagal 1 dalį.

▐

18 straipsnis

Kapitalo priemonių nurašymas arba konvertavimas

1.  ECB savo iniciatyva arba gavęs dalyvaujančios valstybės narės nacionalinės kompetentingos institucijos pranešimą informuoja Valdybą apie atvejus, kai jis įvertina, kad tenkinamos ▌su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos, numatytos direktyvoje [BGPD].

▐

1a.  ECB pateikia Valdybai informaciją pagal 1 dalį, kai gauna Valdybos arba nacionalinės pertvarkymo institucijos prašymą dėl įvertinimo, jei kuri nors iš šių institucijų mano, kad yra priežastis manyti, jog tenkinamos su 2 straipsnyje nurodytu subjektu ar dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe susijusios kapitalo priemonių nurašymo arba konvertavimo sąlygos.

1b.  Jeigu tenkinamos 1 dalyje nurodytos sąlygos, Valdyba, atsižvelgdama į 1 dalyje nurodytą informaciją, pateikia Komisijai sprendimo projektą, kuriuo numatoma panaudoti įgaliojimus nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones ir nustatoma, ar tie įgaliojimai vykdomi atskirai, ar jie vykdomi sykiu su pertvarkymo veiksmais, laikantis 16 straipsnio 4–7 straipsniuose nustatytos procedūros.

▌

5.  Gavusi Valdybos parengtą sprendimo projektą, Komisija ▌sprendžia, ar priimti sprendimo projektą ir ar įgaliojimai nurašyti arba konvertuoti kapitalo priemones turi būti vykdomi atskirai, ar jie vykdomi sykiu su pertvarkymo veiksmais, laikantis 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatytos procedūros.

6.  Kai 1 dalyje nurodytos sąlygos tenkinamos, tačiau 16 straipsnio 2 dalyje nustatytos pertvarkymo sąlygos nėra tenkinamos, Valdyba, vadovaudamasi Komisijos sprendimu, nurodo nacionalinėms pertvarkymo institucijoms pasinaudoti nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais pagal direktyvos [BGPD] 51 ir 52 straipsnius.

7.  Kai tenkinamos ▌ 1 dalyje nurodytoskapitalo priemonių nurašymo ir konvertavimo sąlygos ir 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos pertvarkymo sąlygos, taikoma 16 straipsnio 4–7 dalyse nustatyta procedūra.

8.  Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudotųsi pagal direktyvą [BGPD].

▐

9.  Nacionalinės pertvarkymo institucijos Valdybos nurodymus įgyvendina ir nurašymo arba konvertavimo įgaliojimais naudojasi vadovaudamosi 26 straipsniu.

19 straipsnis

Bendrieji pertvarkymo priemonių principai

1.  Tais atvejais, kai Valdyba nusprendžia taikyti 2 straipsnyje nurodytam subjektui pertvarkymo priemonę ir kai, atliekant tuos pertvarkymo veiksmus, nuostolius dengtų kreditoriai arba būtų konvertuoti jų reikalavimai, Valdyba naudojasi 18 straipsnyje nustatytu įgaliojimu iškart prieš taikydama pertvarkymo priemonę arba kartu taikydama šią priemonę.

2.  16 straipsnio 5 dalyje nurodytos pertvarkymo priemonės yra:

a)  verslo pardavimo priemonė;

b)  laikinos įstaigos sukūrimo priemonė;

c)  turto atskyrimo priemonė;

d)  gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.  Priimdama 16 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimo projektą Valdyba atsižvelgia į šiuos veiksnius:

a)  pertvarkomos įstaigos turto ir įsipareigojimų vertę, nustatytą atliekant vertinimą pagal 17 straipsnį;

b)  pertvarkomos įstaigos likvidumą;

c)  pertvarkomos įstaigos franšizės paklausumą atsižvelgiant į rinkoje galiojančias konkurencijos ir ekonomines sąlygas;

d)  turimą laiką.

4.  ▌ Pertvarkymo priemonės gali būti taikomos atskirai arba kartu, išskyrus turto atskyrimo priemonę, kurią galima taikyti tik kartu su kita pertvarkymo priemone.

4a.  Siekdama atlikti pagal šį reglamentą jai pavestas užduotis ir užtikrinti vienodas veiklos sąlygas, kai taikomos pertvarkymo priemonės, Valdyba, kartu su Komisija, priima pertvarkymo vadovą, kuriame nustato aiškias ir išsamias gaires dėl pertvarkymo priemonių naudojimo.

Pirmoje pastraipoje nurodytas pertvarkymo vadovas priimamas kaip Komisijos deleguotasis aktas pagal 82 straipsnį.

20 straipsnis

Pertvarkymo schema

Valdybos pagal 16 straipsnio 8 dalį priimta pertvarkymo schema, laikantis Komisijos pagal 16 straipsnio 6 dalį priimtųsprendimų dėl pertvarkymo sistemos ir, kai taikytina pagal analogiją, sprendimų dėl valstybės pagalbos, detalizuojami pertvarkomai įstaigai taikytinos pertvarkymo priemonės aspektai, susiję su bent jau 21 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 2 dalyje, 23 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytomis priemonėmis, ir nustatomos konkrečios sumos bei fondo lėšų panaudojimo tikslai.

Vykstant pertvarkymui Valdyba, atsižvelgdama į konkrečias atvejo aplinkybes ir remdamasi Komisijos pagal 16 straipsnio 6 dalį nustatyta pertvarkymo sistema, prireikus gali iš dalies pakeisti ir atnaujinti pertvarkymo schemą.

21 straipsnis

Verslo pardavimo priemonė

1.  Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant verslo pardavimo priemonę, pirkėjui, kuris nėra laikina įstaiga, perduodama:

a)  pertvarkomos įstaigos akcijos ar kitos nuosavybės priemonės arba

b)  visas arba tam tikras pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.  Taikant verslo pardavimo priemonę, 16 straipsnio 8 dalyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)  nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvos [BGPD] 32 straipsnio 1 ir 7–11 dalis perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)  atsižvelgiant į aplinkybes ir į sąnaudas bei išlaidas, susijusias su pertvarkymo procesu, komercinės sąlygos, kuriomis nacionalinė pertvarkymo institucija atlieka perdavimą pagal direktyvos [BGPD] 32 straipsnio 2–4 dalis;

c)  ar, vadovaudamasi direktyvos [BGPD] 32 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nacionalinė pertvarkymo institucija gali pasinaudoti perdavimo įgaliojimais daugiau nei vieną kartą;

d)  nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino to subjekto arba tų priemonių, turto, teisių ir įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal direktyvos [BGPD] 33 straipsnio 1 ir 2 dalis;

e)  ar tikėtina, kad nacionalinei pertvarkymo institucijai laikantis pateikimo rinkai reikalavimų, remiantis 3 dalimi, būtų pakenkta pertvarkymo tikslams.

3.  Valdyba taiko verslo pardavimo priemonę nesilaikydama 2 dalies e punkte nurodytų pateikimo rinkai reikalavimų, kai nusprendžia esant tikėtina, kad laikantis tų reikalavimų būtų pakenkta vienam ar daugiau pertvarkymo tikslų, visų pirma, jei tenkinamos šios sąlygos:

a)  jos nuomone, dėl pertvarkomos įstaigos žlugimo ar galimo žlugimo kyla arba didėja reali grėsmė finansiniam stabilumui;

b)  jos nuomone, tų reikalavimų laikymasis galėtų neigiamai atsiliepti verslo pardavimo priemonės veiksmingumui šalinant tą grėsmę arba siekiant 12 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyto pertvarkymo tikslo.

22 straipsnis

Laikinos įstaigos sukūrimo priemonė

1.  Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, laikinai įstaigai perduodamas bet kuris iš šių dalykų:

a)  vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų išleistos akcijos arba kitos nuosavybės priemonės;

b)  visas arba tam tikras vienos ar daugiau pertvarkomų įstaigų turtas, teisės ar įsipareigojimai.

2.  Taikant laikinos įstaigos sukūrimo priemonę, 20 straipsnyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)  nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvos [BGPD] 34 straipsnio 1–9 dalis laikinai įstaigai perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)  laikinos įstaigos steigimo, veikimo ir veiklos nutraukimo, kurį atlieka nacionalinė pertvarkymo institucija, tvarka pagal direktyvos [BGPD] 35 straipsnio 1–3 ir 5–8 dalis;

c)  nacionalinės pertvarkymo institucijos atliktino laikinos įstaigos arba jos turto ar įsipareigojimų pateikimo rinkai tvarka pagal direktyvos [BGPD] 35 straipsnio 4 dalį.

3.  Valdyba užtikrina, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos laikinai įstaigai perduotų įsipareigojimų bendra vertė neviršytų iš pertvarkomos įstaigos perduotų ar iš kitų šaltinių gautų teisių ir turto bendros vertės.

3a.  Bet koks atlygis, susijęs su laikina įstaiga arba visomis laikinos įstaigos nuosavybės teisėmis ir įsipareigojimais ar jų dalimi, turi atitikti susijusias direktyvos [BGPD] nuostatas.

23 straipsnis

Turto atskyrimo priemonė

1.  Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant turto atskyrimo priemonę, pertvarkomos įstaigos turtas, teisės ar įsipareigojimai perduodami turto valdymo įmonei, kuri atitinka direktyvoje [BGPD] nustatytus reikalavimus teisės subjektui, norinčiam būti turto valdymo įmone.

▐

2.  Taikant turto atskyrimo priemonę, 20 straipsnyje nurodyta pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)  nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal direktyvos [BGPD] 36 straipsnio 1–4 ir 6–10 dalis turto valdymo įmonei perduotinos priemonės, turtas, teisės ir įsipareigojimai;

b)  pagal 17 straipsnyje nustatytus principus apskaičiuotas atlygis, už kurį nacionalinė pertvarkymo institucija perduoda turtą turto valdymo įmonei. Šia nuostata neatmetama nominaliosios arba neigiamos vertės atlygio galimybė.

2a.  Bet koks atlygis, susijęs su turto valdymo įmone arba visomis turto valdymo įmonės nuosavybės teisėmis ir įsipareigojimais ar jų dalimi, turi atitikti susijusias direktyvos [BGPD] nuostatas.

24 straipsnis

Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė

1.  Gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė gali būti taikoma siekiant direktyvos [BGPD] 37 straipsnyje nustatytų tikslų.

▐

Remiantis Komisijos nustatyta sistema, taikant gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, pertvarkymo schema visų pirma nustatoma:

a)  bendra suma, kuria pagal 6 dalį turi būti sumažinti arba konvertuoti tinkami įsipareigojimai;

b)  įsipareigojimai, kuriems pagal 5–13 dalis gali būti netaikomi nurodyti įgaliojimai;

c)  pagal 16 dalį pateiktino verslo reorganizavimo plano tikslai ir būtiniausias turinys.

2.  ▐

Jei nėra tenkinama direktyvos [BGPD] 37 straipsnio 3 dalyje nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonės taikymo siekiant rekapitalizuoti subjektą sąlyga, atitinkamai taikoma bet kuri iš 19 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytų pertvarkymo priemonių ir 19 straipsnio 2 dalies d punkte nurodyta gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė.

3.  Nenurašomi ir nekonvertuojami direktyvos [BGPD] 38 straipsnio 2 dalyje nustatyti įsipareigojimai. ▌

5.  Tam tikriems įsipareigojimams gali būti ▌netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai esant išskirtinėms aplinkybėms pagal direktyvos [BGPD] 38 straipsnio 2a dalį.

▐

Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai, kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo arba konvertavimo lygį, atsižvelgiant į šį netaikymą, galima padidinti su sąlyga, kad kitiems tinkamiems įsipareigojimams taikomo nurašymo ir konvertavimo lygis atitiks ▌ principą, pagal kurį nė vienas kreditorius nepatiria didesnių nuostolių, nei būtų patyręs, jeigu 2 straipsnyje nurodytas subjektas būtų likviduotas iškėlus įprastą bankroto bylą.

6.  Kai tinkamam įsipareigojimui arba tinkamų įsipareigojimų klasei pagal 5 dalį visiškai arba iš dalies netaikomi nurašymo ir konvertavimo įgaliojimai ir kai nuostoliai, kurie būtų buvę padengti šiais įsipareigojimais, dar nėra visiškai perkelti kitiems kreditoriams, pertvarkomai įstaigai iš fondo gali būti sumokėtas įnašas, naudojamas direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje nustatytiems tikslams, laikantis to straipsnio nuostatų.

▐

8.  Fondo įnašas gali būti finansuojamas iš:

a)  fondo turimos sumos, sukauptos pagal 66 straipsnį renkant įnašus iš 2 straipsnyje nurodytų subjektų,

b)  sumos, kuri gali būti sukaupta per trejų metų laikotarpį renkant ex post įnašus pagal 67 straipsnį, ir

c)  sumų, sukauptų iš alternatyvių finansavimo šaltinių pagal 69 straipsnį, kai a ir b punktuose nurodytų sumų nepakanka, įskaitant sumas, gautas pagal tame straipsnyje nurodytą paskolų priemonę.

9.  Išskirtinėmis direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje (...) numatytomis aplinkybėmis galima siekti papildomo finansavimo iš alternatyvių finansavimo šaltinių, laikantis to straipsnio nuostatų.

▐

10.  Kai tenkinamos direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje nurodytos įnašo iš fondo teikimo sąlygos, galima alternatyviai arba papildomai mokėti įnašą iš dar nepanaudotų išteklių, sukauptų renkant ex ante įnašus pagal 66 straipsnį.

▐

12.  Priimant 5 dalyje nurodytą sprendimą netaikyti tam tikriems įsipareigojimamsnurašymo ir konvertavimo įgaliojimų deramai atsižvelgiama į direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje nurodytus veiksnius. ▌

13.  Taikydama gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, Valdyba atlieka vertinimą pagal direktyvos [BGPD] 41 straipsnį.

▐

14.  Įgaliojimų netaikymo pagal 5 dalį atveju galima įsipareigojimui visiškai netaikyti nurašymo arba apriboti jam taikomo nurašymo lygį.

15.  Taikant nurašymo ir konvertavimo įgaliojimus, atsižvelgiama į 15 straipsnyje nustatytą reikalavimų eiliškumą.

16.  Nacionalinė pertvarkymo institucija nedelsdama persiunčia Valdybai verslo reorganizavimo planą, kurį, ėmusi taikyti gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonę, gavo iš pagal direktyvos [BGPD] 47 straipsnio 1 dalį paskirto administratoriaus.

Pertvarkymo institucija per dvi savaites nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos pateikia Valdybai šio plano vertinimą. Valdyba per mėnesį nuo verslo reorganizavimo plano pateikimo dienos įvertina, kiek tikėtina, kad įgyvendinus planą bus atkurtas ilgalaikis 2 straipsnyje nurodyto subjekto gyvybingumas. Šis vertinimas užbaigiamas sutarus su kompetentinga institucija.

Jei Valdyba yra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi direktyvos [BGPD] 47 straipsnio 5 dalimi, leidžia nacionalinei pertvarkymo institucijai patvirtinti planą. Jei Valdyba nėra įsitikinusi, kad įgyvendinus planą tas tikslas būtų pasiektas, ji, vadovaudamasi direktyvos [BGPD] 47 straipsnio 6 dalimi, nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai perduoti administratoriui pastabas ir pareikalauti jo iš dalies pakeisti planą taip, kad būtų atsižvelgta į tas pastabas. Tai atliekama sutarus su kompetentinga institucija.

Nacionalinė pertvarkymo institucija persiunčia Valdybai iš dalies pakeistą planą. Valdyba nurodo nacionalinei pertvarkymo institucijai per savaitę pranešti administratoriui, ar, jos įsitikinimu, iš dalies pakeistame plane atsižvelgta į išsakytas pastabas, ar reikia papildomų pakeitimų.

25 straipsnis

Valdybos vykdoma stebėsena

1.  Valdyba įdėmiai stebi, kaip nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina pertvarkymo schemą. Tuo tikslu nacionalinės pertvarkymo institucijos:

a)  bendradarbiauja su Valdyba ir padeda jai atlikti stebėsenos vykdymo užduotį;

b)  Valdybos nustatytais reguliariais intervalais teikia tikslią, patikimą ir išsamią Valdybos prašomą informaciją apie pertvarkymo schemos įgyvendinimą, pertvarkymo priemonių taikymą ir naudojimąsi pertvarkymo įgaliojimais, įskaitant informaciją apie:

i)  pertvarkomos įstaigos, laikinos įstaigos ir turto valdymo įmonės veikimą ir finansinę būklę;

ii)  sąlygas, kurios būtų taikytos akcininkams ir kreditoriams, jei įstaiga būtų buvusi likviduojama keliant įprastą bankroto bylą;

iii)  visus teismo procesus, susijusius su žlugusios įstaigos turto likvidavimu, pertvarkymo sprendimo ir vertinimo rezultatų ginčijimu ir akcininkų ar kreditorių pateiktais kompensacijos prašymais;

iv)  vertintojų, administratorių, buhalterių, teisininkų ir kitų specialistų, kurių pagalbos gali reikėti nacionalinei pertvarkymo institucijai, skyrimą, nušalinimą arba pakeitimą ir apie tai, kaip jie vykdo savo užduotis;

v)  visus kitus Valdybos nurodytus klausimus;

vi)  naudojimosi direktyvos [BGPD] IV antraštinės dalies V skyriuje išvardytais nacionalinėms pertvarkymo institucijoms suteiktais įgaliojimais apimtį ir būdą;

vii)  24 straipsnio 16 dalyje numatyto verslo reorganizavimo plano ekonominį gyvybingumą, įvykdomumą ir įgyvendinimą.

Nacionalinės pertvarkymo institucijos teikia Valdybai galutinę pertvarkymo schemos įgyvendinimo ataskaitą.

2.  Remdamasi pateikta informacija Valdyba gali duoti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms nurodymus dėl bet kurio pertvarkymo schemos įgyvendinimo aspekto, visų pirma, 20 straipsnyje nurodytų elementų, ir dėl naudojimosi pertvarkymo įgaliojimais.

3.  Komisija, kai tai būtina pertvarkymo tikslams pasiekti, Valdybai rekomendavus ▌gali peržiūrėti savo sprendimą dėl pertvarkymo sistemos ir priimti atitinkamus dalinius pakeitimus.

26 straipsnis

Pertvarkymo sprendimų įgyvendinimas

1.  Nacionalinės pertvarkymo institucijos imasi reikiamų veiksmų 16 straipsnio 8 dalyje nurodytam pertvarkymo sprendimui įgyvendinti, visų pirma, vykdo 2 straipsnyje nurodytų subjektų kontrolę, imasi reikiamų priemonių pagal direktyvos [BGPD] 64 straipsnį ir užtikrina, kad būtų laikomasi toje direktyvoje numatytų apsaugos priemonių. Nacionalinės pertvarkymo institucijos įgyvendina visus Valdybos joms adresuotus sprendimus.

Šiais tikslais, laikydamosi šio reglamento, jos naudojasi savo įgaliojimais pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais perkeliama direktyva [BGPD], ir laikydamosi nacionalinėje teisėje nustatytų sąlygų. Nacionalinės pertvarkymo institucijos išsamiai informuoja Valdybą apie naudojimąsi šiais įgaliojimais. Visi veiksmai, kurių jos imasi, turi atitikti 16 straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą.

2.  Jei nacionalinė pertvarkymo institucija netaikė 16 straipsnyje nurodyto sprendimo arba taikė jį ne taip, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti pertvarkymo tikslai, Valdyba turi teisę tiesiogiai liepti pertvarkomai įstaigai:

a)  perduoti nurodytas pertvarkomos įstaigos teises, turtą ar įsipareigojimus kitam juridiniam asmeniui;

b)  reikalauti konvertuoti bet kokias skolos priemones, kurių sutartyse yra konvertavimo sąlyga, 18 straipsnyje numatytomis aplinkybėmis.

Valdyba taip pat turi teisę tiesiogiai naudotis visais kitais direktyvoje [BGPD] numatytais įgaliojimais.

3.  Pertvarkoma įstaiga laikosi visų priimtų 2 dalyje nurodytų sprendimų. Šie sprendimai viršesni už bet kokį ankstesnį nacionalinių institucijų tuo pačiu klausimu priimtą sprendimą.

4.  Imdamosi veiksmų, susijusių su klausimais, kuriems taikomas pagal 2 dalį priimtas sprendimas, nacionalinės institucijos laikosi to sprendimo.

4 skyrius

Bendradarbiavimas

27 straipsnis

Prievolė bendradarbiauti

1.  Valdyba informuoja Komisiją apie visus veiksmus, kurių imasi pertvarkymui pasirengti. Visos iš Valdybos gautos informacijos atžvilgiu Komisijos nariams ir Komisijos darbuotojams taikomas 79 straipsnyje nustatytas profesinės paslapties reikalavimas.

2.  Vykdydamos atitinkamas šiuo reglamentu joms nustatytas pareigas, Valdyba, Komisija, ▌ nacionalinės kompetentingos institucijos ir pertvarkymo institucijos, vadovaudamosi 7–26 straipsniais, glaudžiai bendradarbiauja, visų pirmapertvarkymo planavimo, ankstyvosios intervencijos ir pertvarkymo etapais. Jos viena kitai teikia ▌visą informaciją, būtiną jų užduotims vykdyti.

▐

4.  Taikant šį reglamentą, tais atvejais, kai ECB pakviečia Valdybos vykdomąjį direktorių dalyvauti stebėtojo teisėmis ECB priežiūros valdybos, įsteigtos pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 19 straipsnį, veikloje, Valdyba gali paskirti dalyvauti kitą atstovą.

5.  Taikant šį reglamentą, Valdyba paskiria savo atstovą dalyvauti Europos bankininkystės institucijos pertvarkymo komiteto, įsteigto pagal direktyvos [BGPD] 113 straipsnį, veikloje.

6.  Valdyba glaudžiai bendradarbiauja su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF), Europos stabilumo mechanizmu (ESM) ir bet kokia panašia būsima Europos organizacija, visų pirma tais atvejais, kai EFSF, ESM ar bet kokia panaši būsima Europos organizacija suteikė arba, tikėtina, suteiks tiesioginę ar netiesioginę finansinę pagalbą dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtiems subjektams, ypač 24 straipsnio 9 dalyje nurodytomis išskirtinėmis aplinkybėmis.

7.  Valdyba ir ECB sudaro susitarimo memorandumą, kuriame aprašomos bendrosios jų bendradarbiavimo pagal 2 dalį sąlygos. Šis memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant tinkamus konfidencialios informacijos tvarkymo reikalavimus.

7a.  Valdyba ir nedalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo institucijos sudaro susitarimo memorandumą, kuriame aprašomos bendrosios jų tarpusavio bendradarbiavimo sąlygos vykdant užduotis pagal direktyvą [BGPD].

Nedarant poveikio pirmos pastraipos taikymui, Valdyba sudaro susitarimo memorandumą su kiekvienos nedalyvaujančios valstybės narės, kuri yra buveinės valstybė narė bent vienai pasaulinės sisteminės svarbos finansų įstaigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES 131 straipsnyje, pertvarkymo institucija.

Šis memorandumas reguliariai peržiūrimas ir skelbiamas taikant tinkamus konfidencialios informacijos tvarkymo reikalavimus.

28 straipsnis

Keitimasis informacija taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą

1.  Ir Valdybai, ir nacionalinėms pertvarkymo institucijoms taikoma pareiga sąžiningai bendradarbiauti ir prievolė keistis informacija.

2.  Valdyba teikia Komisijai visą informaciją, aktualią šiai siekiant atlikti užduotis pagal šį reglamentą ir, kai taikytina, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį.

29 straipsnis

Bendradarbiavimas taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą ir grupėms taikoma tvarka

Direktyvos [BGPD] 12 straipsnio 4, 5, 6 ir 15 dalys ir 80–83 straipsniai netaikomi dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų tarpusavio santykiams. Vietoje jų taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos.

30 straipsnis

Bendradarbiavimas su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis

Jei grupę sudaro ir dalyvaujančiose valstybėse narėse, ir nedalyvaujančiose valstybėse narėse įsteigti subjektai, nepažeidžiant šio reglamento, kai bendradarbiaujama su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis pagal direktyvos [BGPD] 7, 8, 11, 12, 15, 50 ir 80–83 straipsnius, dalyvaujančių valstybių narių nacionalinėms pertvarkymo institucijoms atstovauja Valdyba.

31 straipsnis

Bendradarbiavimas su trečiųjų šalių institucijomis

Komisija ir Valdyba, kiek tai įeina į kiekvienos jų kompetencijos sritį, išimtinai atsako už direktyvos [BGPD] 88 straipsnio 4 dalyje nurodytų neprivalomų bendradarbiavimo susitarimų sudarymą dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų vardu ir joms apie tai praneša pagal to straipsnio 6 dalį.

5 skyrius

Tyrimo įgaliojimai

32 straipsnis

Prašymas suteikti informacijos

1.  Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis, Valdyba gali tiesiogiai arba per nacionalines pertvarkymo institucijas, visapusiškai naudodamasi visa ECB arba nacionalinių kompetentingų institucijų turima informacija, reikalauti toliau nurodytų juridinių arba fizinių asmenų pateikti visą informaciją, būtiną šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti:

a)  2 straipsnyje nurodytų subjektų;

b)  2 straipsnyje nurodytų subjektų darbuotojų;

c)  trečiųjų asmenų, kuriems 2 straipsnyje nurodyti subjektai yra perdavę funkcijas arba veiklą.

2.  1 dalyje nurodyti subjektai ir ▌asmenys teikia informaciją, kurios prašoma pagal 1 dalį. Profesinės paslapties nuostatos neatleidžia tų subjektų ir asmenų nuo prievolės teikti tą informaciją. Prašomos informacijos teikimas nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

3.  Tiesiogiai iš tų subjektų ir asmenų gautą informaciją Valdyba pateikia atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms.

4.  Valdyba turi turėti galimybę nuolat gauti ▌ informacijos, kurios jai reikia, kad galėtų vykdyti savo funkcijas pagal šį reglamentą,visų pirma apie bet kurios įstaigos, kuriai taiko savo pertvarkymo įgaliojimus, kapitalą, likvidumą, turtą ir įsipareigojimus.

5.  Valdyba, kompetentingos institucijos ir nacionalinės pertvarkymo institucijos gali sudaryti susitarimo memorandumą, kuriame būtų nustatyta keitimosi informacija tvarka. Valdybos, kompetentingų institucijų ir nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimasis informacija nelaikomas profesinės paslapties atskleidimu.

6.  Kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ECB, ir nacionalinės pertvarkymo institucijos bendradarbiauja su Valdyba, kad būtų galima patikrinti, ar tam tikra arba visa prašoma informacija jau turima. Jei tokia informacija jau turima, kompetentingos institucijos, prireikus įskaitant ECB, arba nacionalinės pertvarkymo institucijos pateikia tą informaciją Valdybai.

33 straipsnis

Bendrieji tyrimai

1.  Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali atlikti visus būtinus tyrimus bet kurio 32 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens, įsteigto arba esančio dalyvaujančioje valstybėje narėje, atžvilgiu.

Tuo tikslu Valdyba turi teisę:

a)  reikalauti pateikti dokumentus;

b)  tikrinti 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų apskaitos dokumentus ir įrašus ir daryti tokių apskaitos dokumentų ir įrašų kopijas arba išrašus;

c)  gauti 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų arba jų atstovų ar darbuotojų paaiškinimus raštu arba žodžiu;

d)  apklausti visus kitus asmenis, kurie sutinka būti apklausti, siekiant gauti su tyrimo dalyku susijusios informacijos.

2.  Tyrimai 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų atžvilgiu pradedami remiantis Valdybos sprendimu.

Jei asmuo trukdo tyrimui, dalyvaujančios valstybės narės, kurioje yra atitinkamos patalpos, nacionalinės pertvarkymo institucijos pagal nacionalinę teisę suteikia reikiamą pagalbą, pavyzdžiui, sudaro sąlygas Valdybai patekti į 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpas, kad būtų galima pasinaudoti pirmiau nurodytomis teisėmis.

34 straipsnis

Patikros vietoje

1.  Siekdama vykdyti šiame reglamente nurodytas užduotis ir laikydamasi kitų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytų sąlygų, Valdyba gali, iš anksto apie tai pranešusi atitinkamoms nacionalinėms pertvarkymo institucijoms ir kompetentingoms institucijoms, atlikti visas būtinas patikras vietoje 32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų verslo patalpose. Be to, prieš pasinaudodama 11 straipsnyje nurodytais įgaliojimais, Valdyba pasikonsultuoja su kompetentinga institucija. Kai to reikia siekiant tinkamai atlikti patikrą ir užtikrinti jos efektyvumą, Valdyba gali atlikti patikrą vietoje iš anksto apie tai nepranešusi tiems juridiniams asmenims.

2.  Valdybos pareigūnai ir kiti asmenys, kuriuos ji įgaliojo atlikti patikrą vietoje, gali patekti į visas juridinių asmenų, kurių atžvilgiu Valdyba pagal 33 straipsnio 2 dalį priėmė sprendimą atlikti tyrimą, verslo patalpas bei teritoriją ir turi visus 33 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus.

3.  32 straipsnio 1 dalyje nurodytų juridinių asmenų patikros vietoje atliekamos remiantis Valdybos sprendimu.

4.  Valstybių narių, kuriose bus atliekamos patikros, nacionalinių pertvarkymo institucijų įgalioti ar paskirti pareigūnai ir kiti lydintieji asmenys, Valdybai prižiūrint ir koordinuojant, aktyviai padeda Valdybos pareigūnams ir kitiems jos įgaliotiems asmenims. Tuo tikslu jiems suteikiami 2 dalyje nustatyti įgaliojimai. Atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų pareigūnai taip pat turi teisę dalyvauti atliekant patikras vietoje.

5.  Jei Valdybos pareigūnai ir kiti jos įgalioti ar paskirti lydintieji asmenys nustato, kad asmuo priešinasi pagal 1 dalį nurodytai atlikti patikrai, atitinkamų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinės pertvarkymo institucijos suteikia jiems būtiną pagalbą pagal nacionalinę teisę. Teikiant šią pagalbą, be kita ko, gali būti patikrai atlikti būtinu mastu užplombuotos bet kurios verslo patalpos ir apskaitos dokumentai ar įrašai. Jei atitinkamos nacionalinės pertvarkymo institucijos neturi tokio įgaliojimo, jos naudojasi savo įgaliojimais paprašyti būtinos kitų nacionalinių ▌institucijų pagalbos.

35 straipsnis

Teisminės institucijos leidimas

1.  Jeigu 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytai patikrai vietoje atlikti arba 34 straipsnio 5 dalyje numatytai pagalbai suteikti pagal nacionalines taisykles reikia teisminės institucijos leidimo, teikiamas prašymas suteikti tokį leidimą.

2.  Jei pateikiamas prašymas suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, nacionalinė teisminė institucija nedelsdama ir neatidėliodama patikrina, ar Valdybos sprendimas yra autentiškas ir ar numatytos prievartos priemonės nėra savavališkos ar perteklinės atsižvelgiant į patikros dalyką. Tikrindama prievartos priemonių proporcingumą, nacionalinė teisminė institucija gali paprašyti Valdybos pateikti išsamių paaiškinimų, visų pirma susijusių su tuo, kokį pagrindą Valdyba turi įtarti, kad buvo pažeisti 26 straipsnyje nurodyti teisės aktai, taip pat su įtariamo pažeidimo sunkumu ir asmens, kurio atžvilgiu bus taikomos prievartos priemonės, dalyvavimo vykdant tą pažeidimą pobūdžiu. Kita vertus, nacionalinė teisminė institucija netikrina pačios patikros būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Valdybos byloje esanti informacija. Valdybos sprendimo teisėtumą tikrina tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

6 skyrius

Nuobaudos

36 straipsnis

Įgaliojimai skirti administracines nuobaudas

1.  Kai Valdyba nustato, kad 2 straipsnyje nurodytas subjektas tyčia ar dėl aplaidumo padarė vieną iš 2 dalyje nurodytų pažeidimų, ji duoda nurodymą atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai skirti administracinę nuobaudą atitinkamam 2 straipsnyje nurodytam subjektui pagal direktyvą [BGPD].

Laikoma, kad toks subjektas pažeidimą padarė tyčia, jei yra objektyvių veiksnių, rodančių, kad subjektas arba jo vyresnioji vadovybė darydami pažeidimą veikė sąmoningai.

2.  2 straipsnyje nurodytiems subjektams administracines nuobaudas galima skirti už šiuos pažeidimus:

a)  kai jie nepateikia pagal 32 straipsnį reikalaujamos informacijos;

b)  kai jie nesutinka, kad būtų atliktas bendras tyrimas pagal 33 straipsnį arba patikra vietoje pagal 34 straipsnį;

c)  kai jie neteikia įnašų į fondą pagal 66 ar 67 straipsnius;

d)  kai jie nesilaiko pagal 26 straipsnį Valdybos jiems skirto sprendimo.

3.  Nacionalinės pertvarkymo institucijos paskelbia informaciją apie administracines nuobaudas, nustatytas pagal 1 dalį. Jeigu dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, nacionalinės pertvarkymo institucijos informaciją apie nuobaudą skelbia neatskleisdamos šalių tapatybės.

4.  Siekdama įtvirtinti nuoseklią, efektyvią ir veiksmingą vykdymo užtikrinimo praktiką ir užtikrinti bendrą, vienodą ir nuoseklų šio reglamento taikymą, Valdyba paskelbia nacionalinėms pertvarkymo institucijoms skirtas administracinių nuobaudų ir periodinių baudų taikymo gaires.

37 straipsnis

Periodinės baudos

1.  Valdyba duoda nurodymą atitinkamai nacionalinei pertvarkymo institucijai nustatyti periodines baudas atitinkamam subjektui, nurodytam 2 straipsnyje, ▌siekiant priversti:

a)  2 straipsnyje nurodytą subjektą laikytis pagal 32 straipsnį priimto sprendimo;

b)  32 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį pateikti visą informaciją, kurios reikalauta pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

c)  33 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atliktas tyrimas, visų pirma pateikti išsamius dokumentus, duomenis, procedūras arba bet kokią kitą reikalingą medžiagą, taip pat papildyti ir pataisyti kitą informaciją, pateiktą atliekant tyrimą, kuris pradėtas remiantis pagal tą straipsnį priimtu sprendimu;

d)  34 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenį sutikti, kad būtų atlikta patikra vietoje, nurodyta atlikti pagal tą straipsnį priimtu sprendimu.

2.  Periodinės baudos turi būti veiksmingos ir proporcingos. Periodinės baudos taikomos už kiekvieną uždelstą dieną, kol 2 straipsnyje nurodytas subjektas arba atitinkamas asmuo įvykdo atitinkamus 1 dalies a–d punktuose nurodytus sprendimus.

3.  Periodinė bauda gali būti taikoma ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

III DALIS

INSTITUCINĖ STRUKTŪRA

I ANTRAŠTINĖ DALIS

Valdyba

38 straipsnis

Teisinis statusas

1.  Įsteigiama Bendra pertvarkymo valdyba. Valdyba yra Europos Sąjungos agentūra, kurios specifinė struktūra atitinka jos užduotis. Ji turi juridinio asmens statusą.

2.  Kiekvienoje valstybėje narėje Valdyba naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma Valdyba gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.

3.  Valdybai atstovauja vykdomasis direktorius.

39 straipsnis

Sudėtis

1.  Valdybą sudaro:

a)  vykdomasis direktorius, turintis balsavimo teises;

b)  vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, turintis balsavimo teises;

c)  Komisijos paskirtas narys, turintis balsavimo teises;

d)  ECB paskirtas narys, turintis balsavimo teises;

e)  kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės paskirtas narys, atstovaujantis nacionalinei pertvarkymo institucijai, turintis balsavimo teisespagal 48 ir 51 straipsnius;

ea)  EBI paskirtas narys, dalyvaujantis stebėtojo teisėmis ir neturintis balsavimo teisių.

2.  Vykdomojo direktoriaus, vykdomojo direktoriaus pavaduotojo ir Komisijos bei ECB paskirtų Valdybos narių kadencija yra penkeri metai. Vadovaujantis 52 straipsnio 6 dalimi, ši kadencija nepratęsiama.

3.  Valdybos administravimo ir valdymo struktūrą sudaro:

a)  Valdybos plenarinė sesija, atliekanti 46 straipsnyje nustatytas užduotis;

b)  Valdybos vykdomoji sesija, atliekanti 50 straipsnyje nustatytas užduotis;

c)  vykdomasis direktorius, atliekantis 52 straipsnyje nustatytas užduotis.

40 straipsnis

Sąjungos teisės laikymasis

Valdyba vykdo veiklą laikydamasi Sąjungos teisės, visų pirma Komisijos sprendimų pagal šį reglamentą.

41 straipsnis

Atskaitomybė

1.  Už šio reglamento įgyvendinimą Valdyba pagal 2–8 dalis atsiskaito Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai.

2.  Kiekvienais metais Valdyba pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams ataskaitą dėl šiuo reglamentu jai pavestų užduočių vykdymo. Taikant profesinės paslapties reikalavimus, ši ataskaita skelbiama Valdybos interneto svetainėje.

3.  Vykdomasis direktorius ataskaitą viešai pristato Europos Parlamentui ir Tarybai.

4.  Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius dalyvauja kompetentingų Parlamento komitetų surengtame klausyme pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais. Klausymas vyksta ne rečiau kaip kartą per metus.

4a.  Europos Parlamento prašymu vykdomojo direktoriaus pavaduotojas dalyvauja kompetentingų Europos Parlamento komitetų surengtame klausyme pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

5.  Tarybos prašymu Taryba gali išklausyti vykdomąjį direktorių pertvarkymo užduočių vykdymo klausimais.

6.  Valdyba kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip per penkias savaites nuo užklausos dienos žodžiu arba raštu atsako į jai pateiktus Europos Parlamento arba Tarybos klausimus, remdamasi savo procedūromis.

7.  Gavęs prašymą vykdomasis direktorius rengia konfidencialias uždaras diskusijas žodžiu su Europos Parlamento kompetentingo komiteto pirmininku ir pirmininko pavaduotojais, jei tokių diskusijų reikia Europos Parlamento įgaliojimams įgyvendinti pagal Sutartį. Europos Parlamentas ir Valdyba sudaro susitarimą dėl išsamios tokių diskusijų organizavimo tvarkos, kad būtų užtikrintas visiškas konfidencialumas, laikantis pagal šį reglamentą ir direktyvos [BGPD] 76 straipsnį Valdybai, pagal šio reglamento 5 straipsnį veikiančiai kaip nacionalinė pertvarkymo institucija, nustatytų konfidencialumo prievolių.

8.  Parlamentui atliekant bet kokius tyrimus pagal SESV Valdyba bendradarbiauja su Parlamentu. Valdyba ir Europos Parlamentas iki 2015 m. kovo 1 d. susitaria dėl atitinkamos demokratinės atskaitomybės vykdymo ir šiuo reglamentu Valdybai pavestų užduočių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų tvarkos. Ta tvarka, be kita ko, apima galimybę susipažinti su informacija, bendradarbiavimą atliekant tyrimus ir informaciją apie vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo atrankos procedūrą. Tvarkos taikymo sritis yra panaši į Europos Parlamento ir ECB tarpinstitucinio susitarimo (TIS), sudaryto pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 9 dalį, taikymo sritį.

Tvarka apima Valdybos ir Europos Parlamento susitarimą dėl konfidencialios informacijos įslaptinimo, perdavimo Parlamentui ir uždelsto viešo atskleidimo principų ir procedūrų, išskyrus tuos, kurie nustatyti pagal Reglamento (ES) Nr. 1024/2013 20 straipsnio 9 dalį sudarytame tarpinstituciniame susitarime.

42 straipsnis

Nacionaliniai parlamentai

-1. Teikdama 41 straipsnio 2 dalyje numatytą ataskaitą, Valdyba tą ataskaitą tuo pačiu metu tiesiogiai išsiunčia dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Nacionaliniai parlamentai gali Valdybai pateikti savo pagrįstas pastabas dėl tos ataskaitos.

1.  Atsižvelgiant į specifines Valdybos užduotis, dalyvaujančių valstybių narių nacionaliniai parlamentai pagal savo procedūras gali prašyti Valdybos atsakyti raštu į visas Valdybai jų pateiktas pastabas arba klausimus, susijusius su Valdybos funkcijomis pagal šį reglamentą.

2.  Dalyvaujančios valstybės narės nacionalinis parlamentas gali pakviesti vykdomąjį direktorių kartu su nacionalinės pertvarkymo institucijos atstovu dalyvauti keičiantis nuomonėmis dėl 2 straipsnyje nurodytų subjektų pertvarkymo toje valstybėje narėje.

3.  Šiuo reglamentu nedaromas poveikis nacionalinių pertvarkymo institucijų atskaitomybei nacionaliniams parlamentams pagal nacionalinę teisę už šiuo reglamentu Valdybai arba Komisijai nepavestų užduočių vykdymą.

43 straipsnis

Nepriklausomumas

1.  Vykdydamos šiuo reglamentu joms pavestas užduotis, Valdyba ir nacionalinės pertvarkymo institucijos veikia nepriklausomai ir vadovaudamosi bendrais interesais.

2.  39 straipsnio 2 dalyje nurodyti Valdybos nariai veikia nepriklausomai ir objektyviai, vadovaudamiesi visos Sąjungos interesais, nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų, valstybių narių vyriausybių ar bet kurios kitos viešosios arba privačiosios įstaigos nurodymų.

43a straipsnis

Valdybai taikomi bendrieji principai

Valdybai taikomi šie principai:

a)  ji veikia nepriklausomai, laikydamasi 43 straipsnio,

b)  jos nariai turi reikiamų žinių apie bankų restruktūrizavimą ir nemokumą,

c)  ji pajėgi spręsti su stambiomis bankų grupėmis susijusius klausimus,

d)  ji pajėgi veikti greitai ir nešališkai,

e)  ji užtikrina, kad būtų skiriamas deramas dėmesys nacionaliniam finansiniam stabilumui, Sąjungos finansiniam stabilumui ir vidaus rinkai, ir

f)  ji atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai, laikydamasi 41 straipsnio.

44 straipsnis

Būstinė

Valdybos būstinė yra Briuselyje, Belgijoje.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

Valdybos plenarinė sesija

45 straipsnis

Dalyvavimas plenarinėse sesijose

Visi Valdybos nariai dalyvauja jos plenarinėse sesijose.

46 straipsnis

Užduotys

1.  Per savo plenarinę sesiją Valdyba:

a)  iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. priima kitų metų Valdybos metinę darbo programą ▌, remdamasi vykdomojo direktoriaus pateiktu projektu, ir pateikia ją Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir ECB susipažinti; programos įgyvendinimą stebi ir kontroliuoja Valdyba per savo plenarinę sesiją;

b)  priima, stebi ir kontroliuoja Valdybos metinį biudžetą pagal 58 straipsnio 2 dalį;

ba)  teikia nuomones ir rekomendacijas dėl vykdomojo direktoriaus ataskaitos projekto, nurodyto 52 straipsnio 2 dalies g punkte;

c)  priima sprendimą dėl savanoriško finansavimo struktūrų savitarpio skolinimosi pagal 68 straipsnį, nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimo tarpusavyje pagal 72 straipsnį ir dėl skolinimo indėlių garantijų sistemai pagal 73 straipsnio 4 dalį;

d)  priima 41 straipsnyje nurodytą metinę Valdybos veiklos ataskaitą, kurioje išsamiai paaiškinamas biudžeto vykdymas;

e)  priima Valdybai taikomas finansines taisykles pagal 61 straipsnį;

f)  atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį priima sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;

g)  priima savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles;

h)  priima savo darbo tvarkos taisykles;

i)  laikydamasi 2 dalies Valdybos personalo atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai ir tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, suteikti Tarnybos nuostatuose ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);

j)  laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;

k)  atsižvelgdama į Tarnybos nuostatus ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, skiria apskaitos pareigūną, kuris eidamas savo pareigas veikia nepriklausomai;

l)  užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus ar išorės audito ataskaitų ir vertinimų, taip pat Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliktų tyrimų išvadas bei rekomendacijas;

m)  priima visus sprendimus dėl Valdybos vidaus struktūrų sukūrimo ir, jei reikia, keitimo.

2.  Vadovaudamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsniu, per savo plenarinę sesiją Valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu grindžiamą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų delegavimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama tuos įgaliojimus subdeleguoti.

Kai to reikia dėl išskirtinių aplinkybių, Valdyba per savo plenarinę sesiją gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą vykdomajam direktoriui bei vykdomojo direktoriaus subdeleguotus įgaliojimus ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei vykdomasis direktorius.

47 straipsnis

Valdybos plenarinės sesijos posėdis

1.  Valdybos plenarinės sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius.

2.  Valdyba per plenarinę sesiją kasmet surengia bent du eilinius posėdžius. Be to, ji posėdžiauja vykdomojo direktoriaus iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.

3.  Valdyba į savo plenarinės sesijos posėdžius gali ad hoc pagrindu kviesti dalyvauti stebėtojus. Visų pirma, gavusi prašymą, Valdyba gali pakviesti ESM atstovą dalyvauti posėdyje stebėtojo teisėmis.

4.  Per Valdybos plenarinę sesiją Valdyba teikia sekretoriato paslaugas.

48 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.  Valdyba per savo plenarinę sesiją sprendimus priima paprasta savo narių, nurodytų 39 straipsnio 1 dalies a–e punktuose, balsų dauguma. Tačiau 46 straipsnio 1 dalies c punkte nurodyti sprendimai priimami dviejų trečdalių tų jos narių balsų dauguma.

2.  Vykdomasis direktorius dalyvauja balsavime.

3.  Valdyba priima ir viešai paskelbia savo darbo tvarkos taisykles. Darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma aplinkybės, kuriomis vienas narys gali veikti kito nario vardu, įskaitant, kai reikia, kvorumą reglamentuojančias taisykles.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

Valdybos vykdomoji sesija

49 straipsnis

Dalyvavimas vykdomosiose sesijose

1.  Valdybos vykdomosiose sesijose dalyvauja 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai.

2.  Kai svarstomi klausimai, susiję su 2 straipsnyje nurodytu subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigtų subjektų grupe, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese taip pat dalyvauja tos valstybės narės paskirtas narys pagal 51 straipsnio 1 dalį.

3.  Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese pagal 51 straipsnio 2 dalįtaip pat dalyvauja valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys ir valstybių narių, kuriose įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, paskirti nariai.

3a.  39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai užtikrina, kad pertvarkymo sprendimai ir veiksmai, ypač tie, kurie susiję su fondo naudojimu, skirtingos sudėties Valdybos vykdomosiose sesijose būtų nuoseklūs, tinkami ir proporcingi.

50 straipsnis

Užduotys

1.  Per plenarinę sesiją Valdybai padeda vykdomoji Valdybos sesija.

2.  Per vykdomąją sesiją Valdyba:

a)  rengia visus sprendimus, kurie turi būti priimti per Valdybos plenarinę sesiją;

b)  priima visus sprendimus, skirtus šiam reglamentui įgyvendinti.

2a.   Valdybos užduotys per vykdomąją sesiją, kaip nurodyta 2 dalyje, apima:

—i)  rengti, vertinti ir tvirtinti pertvarkymo planus pagal 7–9 straipsnius;

—ia)  nustatyti minimalų nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų poreikį, kurį turi tenkinti įstaigos ir patronuojančiosios įmonės pagal 10 straipsnį;

i)  kuo anksčiau pateikti Komisijai sprendimo projektą pagal 16 straipsnį, kartu su visa būtina informacija, kad Komisija pagal 16 straipsnio 6 dalį galėtų atlikti įvertinimą ir priimti pagrįstą sprendimą;

ii)  priimti sprendimus dėl Valdybos II biudžeto dalies, skirtos fondui.

3.  Kai būtina, skubiais atvejais Valdyba per savo vykdomąją sesiją gali priimti tam tikrus laikinus sprendimus Valdybos plenarinės sesijos vardu, visų pirma administracinio valdymo klausimais, įskaitant biudžeto klausimus.

4.  Valdyba į vykdomosios sesijos posėdžius susirenka vykdomojo direktoriaus iniciatyva arba bet kurio iš savo narių prašymu.

5.  Valdyba per plenarinę sesiją nustato Valdybos vykdomosios sesijos darbo tvarkos taisykles.

51 straipsnis

Sprendimų priėmimas

1.  Kai svarstomi klausimai, susiję su atskiru subjektu arba tik vienoje dalyvaujančioje valstybėje narėje įsteigta grupe, Valdyba ▌per savo vykdomąją sesiją siekia bendro sutarimo. Jei bendro sutarimo nėra, Valdyba priima sprendimus paprasta balsavimo teisę turinčių 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų nariųir 49 straipsnio 2 dalyje nurodytų dalyvaujančių narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi vykdomasis direktorius.

2.  Kai svarstomi su tarpvalstybine grupe susiję klausimai, Valdyba ▌per savo vykdomąją sesiją siekia bendro sutarimo. Jei bendro sutarimo nėra, Valdyba priima sprendimus paprasta balsavimo teisę turinčių 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodytų nariųir 49 straipsnio 3 dalyje nurodytų dalyvaujančių narių balsų dauguma. 39 straipsnio 1 dalies a–d punktuose nurodyti Valdybos nariai ir valstybės narės, kurioje yra grupės lygmens pertvarkymo institucija, paskirtas narys turi po vieną balsą. Kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės, kuriose yra įsteigta patronuojamoji įmonė arba subjektas, kuriems taikoma konsoliduota priežiūra, nacionalinė pertvarkymo institucija turi balsavimo teisę, kuri yra lygi vienam balsui, padalytam iš jų skaičiaus. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamą balsą turi vykdomasis direktorius.

▐

3.  Valdyba per savo vykdomąją sesiją priima ir viešai paskelbia savo vykdomųjų sesijų darbo tvarkos taisykles.

Valdybos vykdomosios sesijos posėdžius sušaukia vykdomasis direktorius savo iniciatyva arba bet kurio iš jos narių prašymu, jiems pirmininkauja vykdomasis direktorius. Valdyba į savo vykdomosios sesijos posėdžius gali ad hoc pagrindu kviesti dalyvauti stebėtojus. Visų pirma, gavusi prašymą, Valdyba gali pakviesti ESM atstovą dalyvauti posėdyje stebėtojo teisėmis.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas

52 straipsnis

Paskyrimas ir užduotys

1.  Valdybai vadovauja visą darbo laiką dirbantis vykdomasis direktorius, kuris negali eiti jokių pareigų nacionaliniu lygmeniu.

2.  Vykdomasis direktorius atsako už:

a)  Valdybos darbo parengimą plenarinėse ir vykdomosiose sesijose ir jos posėdžių sušaukimą bei pirmininkavimą jiems;

b)  visus personalo reikalus;

c)  kasdienio administravimo reikalus;

d)  Valdybos biudžeto vykdymą pagal 58 straipsnio 3 dalį;

e)  Valdybos valdymą;

f)  Valdybos metinės darbo programos įgyvendinimą;

g)  metinės ataskaitos projekto, į kurį įtraukiamas Valdybos vykdomai pertvarkymo veiklai skyrius ir finansinių bei administracinių reikalų skyrius, parengimą.

3.  Vykdomajam direktoriui padeda vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

Kai vykdomojo direktoriaus nėra, jo funkcijas atlieka vykdomojo direktoriaus pavaduotojas.

4.  Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas skiriami atsižvelgiant į nuopelnus, gebėjimus, bankų ir finansų reikalų išmanymą ir su finansų priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį.

Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas pasirenkami surengus atvirą atrankos procedūrą, kurią vykdant užtikrinamas lyčių lygybės principas ir apie kurią tinkamai informuojamas Europos Parlamentas ir Taryba.

5.   Komisija pateikia Europos Parlamento kompetentingam komitetui galutinį kandidatų eiti vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigas sąrašą.

Pasiūlymą dėl vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo paskyrimo Komisija pateikia tvirtinti Europos Parlamentui. Patvirtinus pasiūlymą, Taryba priima įgyvendinimo sprendimą skirti vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją.

6.  Nukrypstant nuo 39 straipsnio 2 dalies, pirmo vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, paskirto įsigaliojus šiam reglamentui, kadencija yra treji metai; šią kadenciją galima vieną kartą pratęsti penkeriems metams. Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas eina pareigas tol, kol paskiriami jų įpėdiniai.

7.  Vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kurio kadencija buvo pratęsta, viso nurodyto laikotarpio pabaigoje negali dalyvauti kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje.

8.  Jeigu vykdomasis direktorius ar vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nebeatitinka jų pareigoms vykdyti keliamų reikalavimų arba jei jie kalti dėl sunkaus nusižengimo, Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, kurį patvirtino Europos Parlamentas, gali priimti įgyvendinimo sprendimą nušalinti vykdomąjį direktorių arba vykdomojo direktoriaus pavaduotoją nuo pareigų.

Šiuo tikslu Europos Parlamentas arba Taryba gali informuoti Komisiją, kad jie mano, jog tenkinamos vykdomojo direktoriaus arba vykdomojo direktoriaus pavaduotojo nušalinimo nuo pareigų sąlygos. Komisija į tai atsako.

53 straipsnis

Nepriklausomumas

1.  Vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas savo užduotis atlieka laikydamiesi Komisijos ir Valdybos sprendimų.

Dalyvaudami Valdybos svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nesiekia gauti ir nepriima jokių Sąjungos institucijų ar įstaigų nurodymų, išsako savo pačių nuomonę ir balsuoja nepriklausomai. Šiuose svarstymuose ir sprendimų priėmimo procese vykdomojo direktoriaus pavaduotojas nėra pavaldus vykdomajam direktoriui.

2.  Nei valstybės narės, nei jokios kitos viešosios ar privačiosios įstaigos nesiekia daryti įtakos vykdomajam direktoriui ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojui jiems vykdant savo užduotis.

3.  Vadovaujantis 78 straipsnio 6 dalyje nurodytais Tarnybos nuostatais, baigęs tarnybą vykdomasis direktorius ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojas toliau turi laikytis pareigos elgtis sąžiningai ir diskretiškai, kiek tai susiję su sutikimu eiti tam tikras pareigas ar gauti naudą.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINĖS NUOSTATOS

1 skyrius

Bendrosios nuostatos

54 straipsnis

Ištekliai

Valdyba yra atsakinga už būtinų finansinių ir žmogiškųjų išteklių skyrimą šiuo reglamentu jai pavestoms užduotims vykdyti.

55 straipsnis

Biudžetas

1.  Sudaromos kiekvienų finansinių metų, kurie sutampa su kalendoriniais metais, visų Valdybos pajamų ir išlaidų sąmatos ir pateikiamos Valdybos biudžete.

2.  Valdybos biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.  Biudžetą sudaro dvi dalys: I dalis yra skirta Valdybos administravimui, o II dalis – fondui.

56 straipsnis

I biudžeto dalis, skirta Valdybos administravimui

1.  I biudžeto dalies pajamas sudaro metiniai įnašai, būtini metinėms numatytoms administracinėms išlaidoms padengti pagal 62 straipsnio 1 dalies a punktą.

2.  I biudžeto dalies išlaidos apima bent personalo, atlyginimų, administracines, infrastruktūros, profesinio mokymo ir veiklos išlaidas.

57 straipsnis

II biudžeto dalis, skirta fondui

1.  II biudžeto dalies pajamas sudaro visų pirma:

a)  institucijų, įsteigtų dalyvaujančiose valstybėse narėse, pagal 62 straipsnį mokami įnašai, išskyrus 62 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus metinius įnašus;

b)  paskolos, gautos iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 68 straipsnio 1 dalį;

c)  paskolos, gautos iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 69 straipsnį, įskaitant sumas, gautas pagal tame straipsnyje nurodytą paskolų priemonę;

d)  pagal 70 straipsnį investuotų fondo lėšų investicijų grąža.

2.  II biudžeto dalies išlaidas sudaro:

a)  išlaidos 71 straipsnyje nurodytais tikslais;

b)  investicijos pagal 70 straipsnį;

c)  palūkanos už paskolas, gautas iš kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse pagal 68 straipsnio 1 dalį;

d)  palūkanos už paskolas, gautas iš finansų įstaigų ar kitų trečiųjų šalių pagal 69 straipsnį, įskaitant sumas, gautas pagal tame straipsnyje nurodytą paskolų priemonę.

58 straipsnis

Biudžeto sudarymas ir vykdymas

1.  Iki kiekvienų metų vasario 15 d. vykdomasis direktorius parengia Valdybos kitų metų pajamų ir išlaidų sąmatą ir pateikia ją Valdybai per plenarinę sesiją patvirtinti ne vėliau kaip kiekvienų metų kovo 31 d.

2.  Valdybos biudžetą priima Valdyba per plenarinę sesiją, remdamasi sąmata. Prireikus jis atitinkamai patikslinamas, Valdybai stebint ir kontroliuojant biudžetą per savo plenarinę sesiją.

3.  Valdybos biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.

59 straipsnis

Auditas ir kontrolė

1.  Valdyboje sukuriama vidaus audito funkcija, vykdoma pagal atitinkamus tarptautinius standartus. Valdybos paskirtas vidaus auditorius yra atsakingas jai už tinkamą Valdybos biudžeto vykdymo sistemų ir procedūrų veikimo tikrinimą.

2.  Vidaus auditorius pataria Valdybai dėl rizikos valdymo, pareikšdamas nepriklausomas nuomones dėl valdymo ir kontrolės sistemų kokybės bei teikdamas rekomendacijas, kaip patobulinti operacijų vykdymo sąlygas ir skatinti patikimą finansų valdymą.

3.  Atsakomybė už jo užduotims atlikti tinkamų vidaus kontrolės sistemų ir procedūrų įdiegimą tenka Valdybai.

60 straipsnis

Finansinių ataskaitų teikimas ir įvykdymo patvirtinimas

1.  Vykdomasis direktorius veikia kaip leidimus suteikiantis pareigūnas.

2.  Iki kitų finansinių metų kovo 1 d. Valdybos apskaitos pareigūnas nusiunčia Valdybai preliminarias finansines ataskaitas.

3.  Iki kiekvienų metų kovo 31 d. Valdyba per savo vykdomąją sesiją perduoda Valdybos praėjusių finansinių metų preliminarias finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

4.  Gavęs Audito Rūmų pastabas apie Valdybos preliminarias finansines ataskaitas, vykdomasis direktorius savo atsakomybe parengia galutines Valdybos finansines ataskaitas ir pateikia jas Valdybai per plenarinę sesiją patvirtinti.

5.  Pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams, vykdomasis direktorius iki liepos 1 d. išsiunčia galutines finansines ataskaitas Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

6.  Iki liepos 1 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas.

7.  Galutinės finansinės ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

8.  Valdyba per plenarinę sesiją patvirtina, kad vykdomasis direktorius biudžetą įvykdė.

9.  Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą būtiną informaciją, susijusią su Valdybos ataskaitomis.

9a.  Apsvarsčius galutines Valdybos parengtas finansines ataskaitas pagal šį straipsnį, Audito Rūmai parengia savo išvadų ataskaitą ir pateikia tą ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai iki gruodžio 1 d., pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams.

9b.  Audito Rūmai visų pirma pateikia ataskaitą dėl:

a)  lėšų (įskaitant fondo lėšas) naudojimo ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo;

b)  visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų (Komisijos, Valdybos ar kt.), atsirandančių Komisijai ir Valdybai vykdant savo užduotis pagal šį reglamentą.

61 straipsnis

Finansinės taisyklės

Valdyba, pasikonsultavusi su Sąjungos Audito Rūmais ir Komisija, priima finansinės veiklos vidaus nuostatas ir jose konkrečiai nurodo savo biudžeto sudarymo ir vykdymo procedūrą.

Kiek tai įmanoma atsižvelgiant į Valdybos ypatumus, finansinės veiklos nuostatos grindžiamos Finansiniu pagrindų reglamentu, taikomu pagal SESV įsteigtoms įstaigoms, vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012(13) 208 straipsniu.

62 straipsnis

Įnašai

1.  2 straipsnyje nurodyti subjektai, vadovaudamiesi šiuo reglamentu ir pagal 5 dalį priimtais deleguotaisiais aktais dėl įnašų, teikia įnašus į Valdybos biudžetą. Įnašus sudaro:

a)  metiniai įnašai, būtini administracinėms išlaidoms padengti;

b)  pagal 66 straipsnį apskaičiuojami metiniai ex ante įnašai, būtini 65 straipsnyje nurodytam fondo tiksliniam finansavimo lygiui pasiekti;

c)  papildomi ex post įnašai, apskaičiuojami pagal 67 straipsnį.

2.  Nustatomos tokio dydžio įnašų sumos, kad iš jų gaunamų pajamų iš esmės pakaktų Valdybos biudžetui subalansuoti kiekvienais metais ir fondo tikslams pasiekti.

3.  Pasikonsultavusi su kompetentinga institucija, Valdyba, remdamasi 5 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, nustato kiekvieno 2 straipsnyje nurodyto subjekto mokėtinus įnašus, priimdama tam subjektui skirtą sprendimą. Valdyba taiko procedūrines, ataskaitų teikimo ir kitas taisykles, kuriomis užtikrinama, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku.

4.  Pagal 1, 2 ir 3 dalis gautos sumos naudojamos tik siekiant šio reglamento tikslų.

5.  Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įnašų, kuriais:

a)  nustatomas įnašų tipas ir už ką mokami įnašai, įnašų sumos apskaičiavimo būdas ir įnašų mokėjimo būdas;

b)  patikslinamos 3 dalyje nurodytos registravimo, apskaitos, ataskaitų teikimo ir kitos taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad visi įnašai būtų sumokėti laiku;

c)  nustatoma įnašų sistema įstaigoms, kurioms suteiktas leidimas vykdyti veiklą po to, kai fondas pasiekia savo tikslinį lygį;

d)  nustatomi metiniai įnašai, būtini Valdybos administracinėms išlaidoms padengti, kol Valdyba ims veikti visu pajėgumu.

63 straipsnis

Kovos su sukčiavimu priemonės

1.  Kad būtų sudarytos palankios sąlygos kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999, per šešis mėnesius nuo veiklos pradžios Valdyba prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir priima atitinkamas visiems Valdybos darbuotojams taikytinas nuostatas naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.  Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti paramos gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių ▌lėšų iš Valdybos, dokumentų auditą ir auditą vietoje.

3.  OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus ir inspektavimus vietoje, remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1073/1999 ir Reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nuostatomis ir procedūromis, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su Valdybos finansuojama sutartimi.

2 skyrius

Bendras bankų pertvarkymo fondas

1 skirsnis

FONDO ĮSTEIGIMAS

64 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.  Įsteigiamas Bendras bankų pertvarkymo fondas.

2.  Valdyba fondu naudojasi tik siekdama užtikrinti veiksmingą ▌ pertvarkymo priemonių ir įgaliojimų įgyvendinimą ir laikydamasi ▌pertvarkymo tikslų ir principų. Sąjungos biudžetas ar valstybių narių nacionaliniai biudžetai jokiomis aplinkybėmis nenaudojami fondo išlaidoms ar nuostoliams ar bet kokiems Valdybos įsipareigojimams padengti.

3.  Fondo savininkė yra Valdyba.

65 straipsnis

Tikslinis finansavimo lygis

1.  Ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos fondo turimų finansinių išteklių suma pasiekia bent tam tikrą visų kredito įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančiose valstybėse narėse, indėlių, garantuojamų pagal direktyvą [IGS], sumos procentinę dalį pagal direktyvos [BGPD] 93 straipsnio 1 dalį.

2.  Per 1 dalyje nurodytą pradinį laikotarpį fondui skirti įnašai, apskaičiuojami pagal 66 straipsnį ir renkami pagal 62 straipsnį, yra kuo tolygiau paskirstomi per visą laikotarpį iki to laiko, kol bus pasiektas tikslinis lygis, nebent, priklausomai nuo aplinkybių, juos galima paankstinti atsižvelgiant į palankias rinkos sąlygas ar finansavimo poreikius.

3.  Valdyba gali pratęsti pradinį laikotarpį ne daugiau kaip ketveriais metais, jeigu fondo iš viso išmokėta suma viršija ▌ 1 dalyje nurodytos bendros sumos procentinę dalį, numatytą direktyvos [BGPD] 93 straipsnio 2 dalyje.

4.  Jeigu pasibaigus 1 dalyje nurodytam pradiniam laikotarpiui turimų finansinių išteklių suma sumažėja ir nebesiekia 1 dalyje nustatyto tikslinio lygio, pagal 66 straipsnį apskaičiuojami įnašai renkami tol, kol bus pasiektas tikslinis lygis. Jei turimų finansinių išteklių suma nesiekia pusės tikslinio lygio, metiniai įnašai nustatomi pagal direktyvos [BGPD] 93 straipsnio 3 dalį.

5.  Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)  pagal 2 dalį apskaičiuojamų įnašų į fondą paskirstymo per visą laikotarpį kriterijai;

b)  aplinkybės, kuriomis įnašų mokėjimą galima paankstinti pagal 2 dalį;

c)  kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kiek metų pagal 3 dalį gali būti pratęstas 1 dalyje nurodytas pradinis laikotarpis;

d)  4 dalyje numatytų metinių įnašų nustatymo kriterijai.

66 straipsnis

Ex ante įnašai

1.  Atskiras kiekvienos įstaigos įnašas renkamas bent kasmet ir apskaičiuojamas proporcingai jos įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, ir visų įstaigų, turinčių veiklos leidimą dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, įsipareigojimų sumos, išskyrus nuosavas lėšas ir apdraustuosius indėlius, santykiui.

Įnašas koreguojamas proporcingai pagal kiekvienos įstaigos rizikos pobūdį, taikant deleguotaisiais aktais, nurodytais direktyvos [BGPD] 94 straipsnio 7 dalyje, nustatytus kriterijus.

2.  Siekiant 65 straipsnyje nustatyto tikslinio finansavimo lygio, į reikalingą finansinių išteklių sumą galima įtraukti grynuosius pinigus, grynųjų pinigų ekvivalentus, turtą, atitinkantį aukštos kokybės likvidaus turto kriterijus pagal likvidumo padengimo rodiklį,arba mokėjimo įsipareigojimus, visiškai užtikrintus trečiųjų asmenų teisėmis nesuvaržyto mažos rizikos turto užstatu, laisvai prieinamus ir skirtus išimtinai Valdybai naudoti 71 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Šių neatšaukiamų mokėjimo įsipareigojimų dalis neviršija ▌ visos pagal 1 dalį surinktų įnašų sumos procentinės dalies, nustatytos direktyvos [BGPD] 94 straipsnio 3 dalyje.

2a.  1 dalyje nurodyti atskiri kiekvienos įstaigos įnašai yra galutiniai ir jokiomis aplinkybėmis retroaktyviai negrąžinami.

2b.  Kai dalyvaujančios valstybės narės turi jau nustatytas nacionalines pertvarkymo finansavimo struktūras, jos gali numatyti, kad nacionalinės pertvarkymo finansavimo struktūros turi panaudoti savo turimus finansinius išteklius, praeityje surinktus iš įstaigų kaip ex ante įnašai, siekiant kompensuoti įstaigoms už ex ante įnašus, kuriuos tos įstaigos turėtų sumokėti fondui. Tokia kompensacija nedaro poveikio valstybių narių prievolėms pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 94/18/EB.

3.  Taikant 1 dalies antrą pastraipą, Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma:

a)  1 dalyje nurodytų atskirų įnašų apskaičiavimo metodas;

b)  2 dalyje nurodyto užstato, kuriuo užtikrinami mokėjimo įsipareigojimai, kokybė;

c)  2 dalyje nurodytos mokėjimo įsipareigojimų dalies apskaičiavimo kriterijai.

67 straipsnis

Papildomi ex post įnašai

1.  Kai turimų finansinių išteklių nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant fondo lėšas, padengti, Valdyba pagal 62 straipsnį iš įstaigų, turinčių veiklos leidimus dalyvaujančių valstybių narių teritorijose, renka papildomus ex post įnašus, skirtus papildomoms sumoms padengti. Šie papildomi įnašai paskirstomi įstaigoms laikantis 66 straipsnyje ir direktyvos [BGPD] 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų taisyklių.

2.  Valdyba, vadovaudamasi 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais, gali visiškai arba iš dalies atleisti įstaigą nuo prievolės mokėti papildomus ex post įnašus pagal 1 dalį, jei dėl 66 straipsnyje ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų mokėjimų sumos kiltų pavojus, kad nebus patenkinti kitų kreditorių reikalavimai. Tokia išimtis suteikiama ne ilgiau kaip šešiems mėnesiams, bet įstaigos prašymu gali būti pratęsta.

3.  Komisijai pagal 82 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos aplinkybės ir sąlygos, kuriomis 2 straipsnyje nurodytas subjektas gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo prievolės mokėti ex post įnašus pagal 2 dalį.

68 straipsnis

Savanoriškas finansavimo struktūrų savitarpio skolinimasis

1.  Valdyba gali pateikti prašymą dėl fondo skolinimosi iš visų kitų pertvarkymo finansavimo struktūrų nedalyvaujančiose valstybėse narėse tuo atveju, kai:

a)  pagal 66 straipsnį surinktų sumų nepakanka nuostoliams, sąnaudoms ar kitoms išlaidoms, patirtiems naudojant fondo lėšas, padengti;

b)  nėra galimybės nedelsiant pasinaudoti 67 straipsnyje numatytais papildomais ex post įnašais.

▐

2.  Tos pertvarkymo finansavimo struktūros sprendimą dėl tokio prašymo priima vadovaudamosi direktyvos [BGPD] 97 straipsniu. Skolinimosi sąlygoms taikomi tos direktyvos 97 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktai.

69 straipsnis

Alternatyvaus finansavimo lėšos

1.  Valdyba deda pastangas su finansų įstaigomis ar kitomis trečiosiomis šalimis sudaryti sutartis dėl fondo skolinimosi arba kitų formų paramos, jeigu pagal 66 ir 67 straipsnius surinktomis sumomis negalima nedelsiant pasinaudoti arba jų nepakanka išlaidoms, patirtoms naudojant fondo lėšas, padengti.

Visų pirma Valdyba deda pastangas sudaryti sutartį dėl fondo naudojimosi paskolų priemone, pageidautina pagal Europos viešąją priemonę, siekdama užtikrinti, kad būtų galima nedelsiant naudotis pakankamais finansiniais ištekliais pagal 71 straipsnį, kai pagal 66 ir 67 straipsnius surinktų ar turimų sumų nepakanka. Bet kokia pagal tą paskolos priemonę gauta paskola kompensuojama iš fondo per sutartą terminą.

2.  1 dalyje nurodytos pasiskolintos sumos ar kitos formos parama visiškai kompensuojamos pagal 62 straipsnį per paskolos grąžinimo laikotarpį.

3.  Pareiga padengti visas išlaidas, patirtas naudojant 1 dalyje nurodytas pasiskolintas sumas, tenka Valdybai, o ne Sąjungos biudžetui ar dalyvaujančioms valstybėms narėms.

2 skirsnis

Fondo administravimas

70 straipsnis

Investicijos

1.  Valdyba administruoja fondą ir gali prašyti Komisijos atlikti tam tikras su fondo administravimu susijusias užduotis.

2.  Iš pertvarkomos įstaigos arba laikinos įstaigos gautos sumos, palūkanos ir kitos investicijų arba kitokios pajamos skiriamos tik fondui.

3.  Valdyba taiko atsargią ir saugią investicijų politiką, visų pirma investuodama fonde turimas sumas ▌ į ▌didelio kreditingumo turtą. Investicijos turėtų būti pakankamai diversifikuotos sektoriniu ir geografiniu požiūriu, siekiant sušvelninti koncentracijos riziką. Tų investicijų grąža tenka fondui. Valdyba viešai skelbia investicijų programą, išsamiai apibūdindama fondo investicijų politiką.

4.  Komisijai 82 straipsnyje nustatyta tvarka suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl išsamių fondo administravimo taisyklių.

3 skirsnis

Fondo lėšų naudojimas

71 straipsnis

Fondo misija

1.  Pagal Komisijos nustatytą sistemą, pertvarkymo priemones taikant 2 straipsnyje nurodytiems subjektams, Valdyba gali naudotis fondu šiais tikslais:

a)  garantuoti pertvarkomos įstaigos, jos patronuojamųjų įmonių, laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės turtą arba įsipareigojimus;

b)  suteikti paskolų pertvarkomai įstaigai, jos patronuojamosioms įmonėms, laikinai įstaigai arba turto valdymo įmonei;

c)  pirkti pertvarkomos įstaigos turtą;

d)  prisidėti prie laikinos įstaigos arba turto valdymo įmonės kapitalo;

e)  mokėti kompensacijas akcininkams arba kreditoriams, jeigu atlikus vertinimą pagal 17 straipsnio 5 dalį nustatoma, kad jų kreditai apmokėti mažesne suma nei ta, kurią jie būtų gavę įstaigą likviduojant pagal įprastinę bankroto bylą, remiantis pagal 17 straipsnio 16 dalį atliktu vertinimu;

f)  mokėti įnašą pertvarkomai įstaigai vietoj įnašo, kuris būtų buvęs gautas nurašius tam tikrų kreditorių skolas, kai taikoma gelbėjimo privačiomis lėšomis priemonė ir pertvarkymo institucija nusprendžia į gelbėjimo privačiomis lėšomis taikymo sritį neįtraukti tam tikrų kreditorių pagal 24 straipsnio 3 dalį;

g)  imtis bet kurių a–f punktuose nurodytų veiksmų kartu.

2.  Be to, fondo lėšomis galima naudotis imantis a–g punktuose išdėstytų veiksmų pirkėjo atžvilgiu, kai taikoma verslo pardavimo priemonė.

3.  Fondo lėšos nenaudojamos tiesiogiai įstaigos arba subjekto nuostoliams padengti ar 2 straipsnyje nurodytai įstaigai arba subjektui rekapitalizuoti. Tuo atveju, kai dėl pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimo 1 dalies tikslais dalis 2 straipsnyje nurodytos įstaigos arba subjekto nuostolių netiesiogiai perduodama fondui, taikomi direktyvos [BGPD] 38 straipsnyje ir 24 straipsnyje išdėstyti pertvarkymo finansavimo struktūros naudojimą reglamentuojantys principai.

4.  Valdyba negali laikyti pagal 1 dalies f punktą suteikto kapitalo ilgiau nei penkerius metus.

72 straipsnis

Nacionalinių finansavimo struktūrų pasidalijimas tarpusavyje pertvarkant grupę, kurioje yra nedalyvaujančių valstybių narių įstaigų

Kai pertvarkoma grupė, kurią sudaro, viena vertus, vienoje ar keliose dalyvaujančiose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusios įstaigos, ir, kita vertus, vienoje ar keliose nedalyvaujančiose valstybėse narėse veiklos leidimus gavusios įstaigos, fondas prisideda finansuojant grupės pertvarkymą pagal direktyvos [BGPD] 98 straipsnio nuostatas.

▐

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

Kitos nuostatos

74 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

Valdybai ir jos darbuotojams taikomas Protokolas (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, pridėtas prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo.

75 straipsnis

Kalbos

1.  Valdybai taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1(14).

2.  Dėl Valdybos kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia Valdyba.

3.  Valdyba gali nuspręsti, kokias oficialias kalbas vartoti siunčiant dokumentus Sąjungos institucijoms ar įstaigoms.

4.  Valdyba gali susitarti su kiekviena nacionaline pertvarkymo institucija dėl kalbos ar kalbų, kuriomis turi būti parengti nacionalinėms pertvarkymo institucijoms adresuoti arba jų siunčiami dokumentai.

5.  Valdybos veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

76 straipsnis

Valdybos darbuotojai

1.  Valdybos darbuotojams, įskaitant vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją, taikomi Tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos bei Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.  Pritarus Komisijai, Valdyba, laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio, priima atitinkamas Tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles.

76a straipsnis

Valdybos darbuotojų veiklos organizavimas

1.  Valdyba gali įsteigti vidines pertvarkymo grupes, kurias sudarytų dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojai ir jos darbuotojai.

2.  Kai Valdyba įsteigia vidines pertvarkymo grupes, kaip nurodyta 1 dalyje, ji iš savo darbuotojų paskiria tų grupių koordinatorius. Pagal 47 straipsnio 3 dalį koordinatoriai gali būti pakviesti stebėtojų teisėmis dalyvauti Valdybos vykdomosios sesijos posėdžiuose, kuriuose dalyvauja atitinkamų valstybių narių paskirti nariai pagal 49 straipsnio 2 ir 3 dalis.

3.  Valdyba gali įsteigti vidinius komitetus, kurie teiktų jai rekomendacijas ir gaires Valdybos funkcijoms pagal šį reglamentą atlikti.

77 straipsnis

Darbuotojų mainai

1.  Valdyba gali naudotis deleguotų nacionalinių ekspertų ar kitų Valdybos neįdarbintų darbuotojų paslaugomis.

2.  Valdyba per plenarinę sesiją priima atitinkamą sprendimą, kuriuo nustatomos taisyklės, reglamentuojančios dalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų darbuotojų mainus ir delegavimą Valdybai.

▐

78 straipsnis

Valdybos atsakomybė

1.  Valdybos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią arbitražinę išlygą, numatytą Valdybos sudarytoje sutartyje.

3.  Nesutartinės atsakomybės atveju Valdyba pagal valstybių narių teisės aktams, reglamentuojantiems valdžios institucijų atsakomybę, būdingus bendruosius principus atlygina žalą, kurią ji arba jos darbuotojai padarė eidami pareigas, visų pirma atlikdami pertvarkymo funkcijas, įskaitant veikimą ar neveikimą remiant pertvarkymo procedūras užsienyje.

4.  Valdyba kompensuoja dalyvaujančios valstybės narės nacionalinei pertvarkymo institucijai žalą, kurią atlyginti tą instituciją įpareigojo nacionalinis teismas arba kurią, pritarus Valdybai, ji įsipareigojo atlyginti pagal draugišką susitarimą ir kuri buvo padaryta dėl tos nacionalinės pertvarkymo institucijos veikimo ar neveikimo vykdant bet kokį pertvarkymą pagal šį reglamentą, nebent tas veikimas arba neveikimas laikomas Sąjungos teisės, šio reglamento, Komisijos arba Valdybos sprendimo pažeidimu, padarytu tyčia arba dėl akivaizdžios ir didelės vertinimo klaidos.

5.  Bet koks ginčas, susijęs su 3 ir 4 dalimis, priklauso Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai. Bylos su nesutartine atsakomybe susijusiais klausimais nebekeliamos praėjus penkeriems metams po tokio įvykio, dėl kurio norima bylą iškelti.

6.  Asmeninę Valdybos darbuotojų atsakomybę Valdybai reglamentuoja jiems taikomų Tarnybos nuostatų arba įdarbinimo sąlygų nuostatos.

79 straipsnis

Profesinė paslaptis ir keitimasis informacija

1.  Valdybos nariams, Valdybos darbuotojams ir darbuotojams, kuriais keičiamasi su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis arba kuriuos tos valstybės narės deleguoja ir kurie atlieka pertvarkymo funkcijas, taikomi profesinės paslapties reikalavimai pagal SESV 339 straipsnį ir atitinkamus Sąjungos teisės aktus net ir jiems nustojus eiti savo pareigas.

2.  Valdyba užtikrina, kad asmenims, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai, nuolat ar kartais teikia paslaugas, susijusias su jos pareigų vykdymu, įskaitant pareigūnus ir kitus asmenis, kuriuos Valdyba įgalioja arba nacionalinės pertvarkymo institucijos skiria atlikti patikras vietoje, būtų taikomi lygiaverčiai profesinės paslapties reikalavimai.

2a.  1 ir 2 dalyse nustatyti profesinės paslapties reikalavimai taikomi ir stebėtojams, kurie dalyvauja Valdybos posėdžiuose ad hoc pagrindu.

2b.  1 ir 2 dalyse nustatyti profesinės paslapties reikalavimai taikomi nepaisant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001.

3.  Laikantis atitinkamoje Sąjungos teisėje nustatytų apribojimų ir sąlygų, vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis Valdyba turi teisę keistis informacija su nacionalinėmis arba Sąjungos institucijomis ir įstaigomis tais atvejais, kai pagal atitinkamą Sąjungos teisę nacionalinėms kompetentingoms institucijoms leidžiama atskleisti informaciją tiems subjektams arba kai valstybės narės pagal atitinkamą Sąjungos teisę gali numatyti tokį informacijos atskleidimą.

80 straipsnis

Galimybė susipažinti su informacija ir asmens duomenų tvarkymas

▐

4.  Valdybos vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(15). Nacionalinių pertvarkymo institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(16).

4a.  Asmenys, kuriems taikomi Valdybos sprendimai, turi teisę susipažinti su Valdybos byla, atsižvelgiant į kitų asmenų teisėtą interesą apsaugoti savo verslo paslaptis. Teisė susipažinti su byla netaikoma konfidencialiai informacijai.

81 straipsnis

Įslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos taisyklės

Valdyba taiko saugumo principus, išdėstytus Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtose Komisijos saugumo taisyklėse, kaip nustatyta Sprendimo 2001/844/EB, EAPB, Euratomas priede. Saugumo principų taikymas apima nuostatų dėl keitimosi tokia informacija, jos tvarkymo ir saugojimo taikymą.

IV DALIS

VYKDYMO ĮGALIOJIMAI IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

82 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami neribotam laikotarpiui nuo 88 straipsnyje nurodytos dienos.

2a.  Užtikrinamas šio reglamento ir direktyvos [BGPD] derėjimas. Visi pagal šį reglamentą priimti deleguotieji aktai dera su direktyva [BGPD] ir pagal tą direktyvą priimtais deleguotaisiais aktais.

3.  Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kada atšaukti 19 straipsnio4a dalyje, 62 straipsnio 5 dalyje, 65 straipsnio 5 dalyje, 66 straipsnio 3 dalyje, 67 straipsnio 3 dalyje ir 70 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 3 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

83 straipsnis

Peržiūra

1.  Iki 2016 m. gruodžio 31 d., o po to kas penkerius metus, Komisija paskelbia šio reglamento taikymo ataskaitą, kurioje ypač daug dėmesio skiriama potencialaus poveikio sklandžiam vidaus rinkos veikimui stebėsenai. Toje ataskaitoje įvertinama:

a)  bendro pertvarkymo mechanizmo veikimas ir pertvarkymo veiklos poveikis visos Sąjungos interesams ir finansinių paslaugų vidaus rinkos darnai ir vientisumui, įskaitant jos galimą poveikį nacionalinių bankininkystės sistemų Sąjungoje struktūroms, jų konkurencingumui, palyginti su kitomis bankininkystės sistemomis, veikiančiomis ne pagal bendrą pertvarkymo mechanizmą ir ne Sąjungoje; be to, įvertinama, ar veiksmingai bendradarbiaujama ir dalijamasi informacija taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą, taip pat tarp bendro pertvarkymo mechanizmo ir bendro priežiūros mechanizmo ir tarp bendro pertvarkymo mechanizmo ir nacionalinių pertvarkymo institucijų bei kompetentingų institucijų.

Ataskaitoje visų pirma įvertinama, ar:

i)  reikia, kad pagal šį reglamentą Valdybai ir Komisijai priskirtas funkcijas vykdytų vien tik nepriklausoma Sąjungos įstaiga;

ii)  bendro pertvarkymo mechanizmo, bendro priežiūros mechanizmo, EBI, EVPRI, EIOPA ir Europos sisteminės rizikos valdybos (ESRV) ir kitų institucijų, sudarančių Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), bendradarbiavimas yra tinkamas;

iii)  investicijų portfelis pagal šio reglamento 70 straipsnį yra sudarytas iš patikimo ir diversifikuoto turto;

iv)  nutrauktas valstybės skolos ir bankų veiklos rizikos ryšys;

v)  tinkama balsavimo tvarka;

vi)  derėtų nustatyti pamatinę vertę, susijusią su visų kredito įstaigų, turinčių leidimą veikti dalyvaujančiose valstybėse narėse, įsipareigojimų suma, kurią taip pat reikėtų pasiekti papildomai prie tikslinio finansavimo lygio, nustatyto kaip tų įstaigų apdraustųjų indėlių procentinė dalis;

vii)  fondui nustatytas tikslinis finansavimo lygis ir įnašų į fondą lygis atitinka nedalyvaujančių valstybių narių nustatytą tikslinį finansavimo lygį ir įnašų lygį.

Ataskaitoje taip pat nurodomi visi galimi Sutarties pakeitimai, reikalingi bendram pertvarkymo mechanizmui įgyvendinti, ypač nuostatos dėl galimo nepriklausomos Sąjungos įstaigos, kuri vykdytų pagal šį reglamentą Valdybai ir Komisijai priskirtas funkcijas, įsteigimo;

b)  nepriklausomumo veiksmingumas ir atskaitomybės tvarka;

c)  Valdybos ir Europos bankininkystės institucijos sąveika;

d)  Valdybos ir nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų sąveika ir bendro pertvarkymo mechanizmo poveikis toms valstybėms narėms, taip pat Valdybos ir trečiųjų šalių institucijų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 80 punkte, sąveika.

2.  Ši ataskaita perduodama Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, Komisija teikia susijusius pasiūlymus.

2a.  Atitinkamais atvejais vykdoma direktyvos [BGPD] peržiūra kartu su atitinkamų šio reglamento nuostatų peržiūra.

84 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 pakeitimas

Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 iš dalies keičiamas taip:

1.  4 straipsnio 2 punktas pakeičiamas taip:"

2.  25 straipsnyje įrašoma ši dalis:"

„1a. Institucija gali organizuoti ir vykdyti Bendros pertvarkymo valdybos ir taikant bendrą pertvarkymo mechanizmą nedalyvaujančių valstybių narių nacionalinių pertvarkymo institucijų keitimosi informacija ir bendros veiklos tarpusavio peržiūras pertvarkant tarpvalstybines grupes, siekdama sustiprinti rezultatų veiksmingumą ir nuoseklumą. Tuo tikslu institucija parengia objektyvaus įvertinimo ir palyginimo metodus.“;

3.  40 straipsnio 6 dalis papildoma trečia pastraipa:"

„Kad būtų galima veikti taikant 62 straipsnio 5 dalį, 65 straipsnio 5 dalį, 66 straipsnio 3 dalį, 67 straipsnio 4 dalį ir 70 straipsnio 4 dalį, Bendros pertvarkymo valdybos vykdomasis direktorius stebėtojo teisėmis dalyvauja Priežiūros tarybos veikloje.“.

85 straipsnis

Nacionalinių pertvarkymo finansavimo struktūrų pakeitimas

Nuo 88 straipsnio antroje pastraipoje nurodytos taikymo datos fondas pakeičia dalyvaujančių valstybių narių pertvarkymo finansavimo struktūrą pagal direktyvos [BGPD] VII antraštinę dalį.

86 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos

1.  Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus Valdybai per plenarinę sesiją, Valdyba ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šios reglamento įsigaliojimo dienos sudaro su priimančiąja valstybe nare, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įsikūrimo ir patalpų Valdybai suteikimo priimančiojoje valstybėje narėje, taip pat priimančiojoje valstybėje narėje vykdomajam direktoriui, Valdybos plenarinės sesijos nariams, Valdybos darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

2.  Valdybos priimančioji valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas Valdybai veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.

87 straipsnis

Valdybos veiklos pradžia

1.  Valdyba pradeda veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d.

2.  Komisija atsako už Valdybos įsteigimą ir pradinę veiklą iki tol, kol Valdyba įgyja pakankamai veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu:

a)  iki tol, kol vykdomasis direktorius, Tarybos paskirtas pagal 53 straipsnį, pradės eiti pareigas, Komisija gali paskirti Komisijos pareigūną laikinai eiti vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;

b)  nukrypstant nuo 46 straipsnio 1 dalies i punkto, kol bus priimtas sprendimas, kaip nurodyta 46 straipsnio 2 dalyje, laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;

c)  Komisija gali pasiūlyti pagalbą Valdybai, visų pirma deleguoti Komisijos pareigūnus vykdyti agentūros veiklą, už kurią atsakingas laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius arba vykdomasis direktorius;

d)  Komisija Valdybos vardu renka metinius įnašus, nurodytus 62 straipsnio 5 dalies d punkte.

3.  Laikinai pareigas einantis vykdomasis direktorius gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais Valdybos biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis.

88 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

7–23 ir 25–37 straipsniai taikomi nuo 2015 m. sausio 1 d.

24 straipsnis taikomas nuo 2016 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0478/2013). (2) * Pakeitimai: naujas ar pakeistas tekstas žymimas pusjuodžiu kursyvu, o išbrauktas tekstas nurodomas simboliu ▌. (3) 2013 m. lapkričio 6 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). (4) 2013 m. spalio 17 d. nuomonė (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje). (5) ... m. ... ... d. Europos Parlamento pozicija. (6) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/.../ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB, 82/891/EEB, 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES ir Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (OL L ...). (7) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). (8) 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL L 287, 2013 10 29, p. 63). (9) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (OL L 135, 1994 5 31, p. 5). (10) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p.1). (11) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). (12) 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/18/EB, kuria iš dalies keičiama Direktyva 80/390/EEB dėl informacinių biuletenių, kuriuos privaloma paskelbti prieš įtraukiant vertybinius popierius į biržos oficialųjį prekybos sąrašą, sudarymo, patikrinimo ir platinimo reikalavimų derinimo (OL L 135, 1994 5 31, p. 1). (13) 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisykliųOL L 298, 2012 10 26, p. 1. (14) OL 17, 1958 10 6, p. 385. (15) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 8, 2001 1 12, p. 1. (16) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis (2014/2530(RSP))

P7_TA(2014)0096 B7-0087/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1337/2013, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 taikymo taisyklės, susijusios su šviežios, atšaldytos ir užšaldytos kiaulienos, avienos, ožkienos ir paukštienos kilmės šalies arba kilmės vietos nuorodomis(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004(2) (Reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams), ypač jo 7 straipsnio 1 dalis ir 26 straipsnio 2, 8 ir 9 dalys,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(3), ypač į jo 11 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 2 ir 3 dalis,

A.  kadangi Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 2 dalies b punktu reikalaujamas kilmės ženklinimas mėsai, patenkančiai į Kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodų sąrašą, pateikiama to paties reglamento XI priede (o jame nurodoma šviežia, atšaldyta arba užšaldyta kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena);

B.  kadangi 26 straipsnio 2 dalies įgyvendinimas priklauso nuo įgyvendinimo aktų tvirtinimo pagal šio straipsnio 8 dalį, taigi Komisijos įgyvendinimo reglamento priėmimas yra abejotinas; Kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 59 konstatuojamąją dalį tais įgyvendinimo aktais turi būti nustatoma kokiu būdu bus žymima mėsos kilmės šalis arba vieta, kas minima 26 straipsnio 2 dalies b punkte;

C.  kadangi 26 straipsnio 9 dalimi iš Komisijos reikalaujama savo poveikio vertinimuose ir ataskaitose dėl šio straipsnio 2 dalies b punkto įgyvendinimo inter alia apsvarstyti tokių maisto produktų kilmės šalies arba vietos žymėjimo būdus, ypač atkreipiant dėmesį į šiuos gyvulio gyvenimo etapus: gimimo vietą, auginimo vietą ir skerdimo vietą;

D.  kadangi savo 2010 m. birželio 16 d. balsavime dėl reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams Parlamentas pritarė šviežios, atšaldytos arba užšaldytos mėsos (gyvūno) gimimo, auginimo ir skerdimo kilmės šalies ženklinimui(4);

E.  kadangi pagal reglamento dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 7 straipsnio 1 dalį informacija apie maistą (maisto ypatybes ir ypač kilmės šalį arba vietą) negali būti klaidinanti;

F.  kadangi kilmės nuoroda jautienai ir jautienos gaminiams Sąjungoje buvo privaloma reaguojant į galvijų spongiforminės encefalopatijos („BSE“) krizę(5), o Sąjungos jautienos ženklinimo taisyklės galioja jau nuo 2002 m. sausio 1 d.; kadangi šiais reikalavimais jau numatomas gimimo, auginimo ir skerdimo vietos ženklinimas;

G.  kadangi anksčiau paminėti jautienai ir jautienos gaminiams taikomi reikalavimai sustiprino vartotojų lūkesčius gauti informacijos ir apie kitų Sąjungoje plačiai vartojamų mėsos rūšių kilmę;

H.  kadangi reglamento dėl informacijos apie maistą teikimą vartotojams 31 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, kad mėsos kilmė vartotojams yra ypač svarbi ir vartotojai tikisi būti tinkamai informuojami apie mėsos kilmės šalį; kadangi tai papildomai patvirtinta įvairiais tyrimais ir vartotojų tyrimų pranešimais(6);

I.  kadangi siekiant vartotojams suteikti tikslios informacijos apie mėsos kilmę, ant maisto produkto ženklinimo reikėtų nurodyti gimimo, auginimo ir skerdimo vietas; kadangi taip vartotojams būtų leista susidaryti išsamesnį vaizdą apie su mėsos gaminiu susijusius gyvūnų gerbūvio standartus ir poveikį aplinkai;

J.  kadangi naujausi su maisto produktais susiję skandalingi įvykiai, įskaitant arklienos vartojimą vietoje jautienos, pademonstravo, kad vartotojams reikalingos griežtesnės atsekamumo ir informacijos teikimo taisyklės;

K.  kadangi smulkintą mėsą ir mėsos nuopjovas ženklinti žymomis „Europos Sąjungoje pagamintas produktas“ arba „ne Europos Sąjungoje pagamintas produktas“ yra beprasmiška ir gali būti sudarytas nepageidautinas precedentas, ypač bet kokiam mėsos kaip sudėtinės dalies kilmės šalies ženklinimui ateityje; kadangi jautienai taikomais ženklinimo reikalavimais buvo parodyta, jog tikslesnis smulkintos mėsos ir mėsos nuopjovų ženklinimas yra ir įmanomas, ir tinkamas siekiant vartotojams užtikrinti informacijos tiekimą ir atsekamumą;

1.  mano, kad Komisijos įgyvendinimo reglamentu viršijami Komisijai reglamentu (ES) Nr. 1169/2011 suteikti įgyvendinimo įgaliojimai;

2.  ragina Komisiją atšaukti įgyvendinimo reglamentą;

3.  ragina Komisiją parengti persvarstytą įgyvendinimo reglamento versiją, kurioje būtų numatytas privalomas gimimo vietos ženklinimo reikalavimas, taip pat auginimo ir skerdimo vietos ženklinimo reikalavimas kiaulienai, paukštienai, avienai ir ožkienai, laikantis galiojančių jautienos kilmės ženklinimo teisės aktų;

4.  ragina Komisija panaikinti bet kokias leidžiantis nukrypti nuostatas taikant šį reglamentą smulkintai mėsai ir mėsos nuopjovoms;

5.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams

(1) OL L 335, 2013 12 14, p. 19. (2) OL L 304, 2011 11 22, p. 18. (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 13. (4) OL C 236 E, 2011 8 12, p. 187. (5) 2000 m. liepos 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1760/2000 nustatantis galvijų identifikavimo bei registravimo sistemą, reglamentuojantis jautienos bei jos produktų ženklinimą ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 820/97 (OL L 204, 2000 8 11, p. 1). (6) Pvz.: Komisijos pranešimas Europos Parlamentui ir Tarybai dėl privalomo mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės šalies arba kilmės vietos nurodymo (COM(2013)0755) ir palydimojo 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos tarnybų darbinio dokumento dėl mėsos, kuri naudojama kaip sudedamoji dalis, kilmės ženklinimo „Vartotojų įpročiai. Galimų scenarijų įgyvendinimo galimybės ir poveikis“ (SWD(2013)0437); ir 2013 m. sausio 24 d. Europos vartotojų organizacijos apklausą dėl kilmės ženklinimo (žr. http://www.beuc.org/Content/Default.asp?PageID=2139).

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti Komisijos reglamento (ES) Nr. …/..., kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1031/2010, kad visų pirma būtų nustatytas 2013–2020 m. aukcionuose parduotinų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skaičius, projektui (D031326/02 – 2014/2523(RPS))

P7_TA(2014)0097 B7-0090/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos reglamento (ES) Nr. …/.. , kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1031/2010, kad visų pirma būtų nustatytas 2013–2020 m. aukcionuose parduotinų šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų skaičius, projektą,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB, nustatančią šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/61/EB(1),

–  atsižvelgdamas į minėtos direktyvos 23 straipsnyje nurodyto komiteto 2014 m. sausio 8 d. pateiktą nuomonę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 7 d. Komisijos laišką, kuriame ji prašo pareikšti, jog Parlamentas neprieštaraus reglamento projektui,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 30 d. Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 88 straipsnio 4 dalies d punktą ir 87a straipsnio 6 dalį,

1.  pareiškia, jog neprieštarauja Komisijos reglamento projektui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Komisijai ir susipažinti – Tarybai.

(1) OL L 275, 2003 10 25, p. 32. (2) OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje (2014/2547(RSP))

P7_TA(2014)0098 RC-B7-0138/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų ir Rytų partnerystės, ypač santykių su Ukraina, ateities(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. ataskaitų“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)(3),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 29 d. vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtą bendrą deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 20 d. Tarybos išvadas dėl Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į tai, kad 2014 m. sausio 28 d. atsistatydino ministras pirmininkas M. Azarovas ir jo vyriausybė,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 29 d. Višegrado šalių ministrų pirmininkų bendrą pareiškimą dėl Ukrainos,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. kovo 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos ir Ukrainos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) ir į naująjį 2012 m. kovo 30 d. parafuotą asociacijos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į ES ir Rusijos 2014 m. sausio 28 d. aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi demonstracijos, kurios prasidėjo prieš daugiau nei du mėnesius prezidentui V. Janukovyčiui priėmus sprendimą nepasirašyti asociacijos susitarimo su ES, ir toliau vyksta sostinėje ir nepasitenkinimas plinta į kitus miestus, įskaitant Ukrainos rytinius regionus; kadangi visuotinis sukilimas Ukrainoje pasiekė daugumą regionų, ir sukilėliai užėmė tų regionų administracijas;

B.  kadangi padėtis per kelias pastarąsias savaites toliau vis sparčiau blogėjo, po specialiųjų policijos pajėgų „Berkut“ brutalių priemonių prieš demonstrantus, žmogaus teisių aktyvistus ir žurnalistus žmonės išėjo į gatves, siekdami apginti demokratiją ir pilietines laisves;

C.  kadangi Ukrainos valdžios institucijos, nepaisydamos tarptautinio spaudimo, protestuotojų atžvilgiu toliau vykdo bauginimų, represijų, kankinimų ir smurto politiką, dėl kurios daugiau kaip 2 000 asmenų buvo sužeista, daug pagrobta ir bent šeši asmenys žuvo;

D.  kadangi 2014 m. sausio 16 d. vyriausybei dauguma balsų priėmus keletą protestus draudžiančių įstatymų, kuriais labai ribojamos saviraiškos ir susirinkimų laisvės, sukėlė tarptautinį pasipiktinimą ir išprovokavo smurtinius susirėmimus Kijeve, kurių metu žuvo žmonės;

E.  kadangi prievartinis jėgos vartojimas arba nepaprastosios padėties paskelbimas bus laikomas nusikaltimu ir pagrindinių teisių pažeidimu, lemiančiu griežtas tarptautines pasekmes;

F.  kadangi 2014 m. sausio 28–30 d. įvykusio vizito į Kijevą metu ad hoc Europos Parlamento delegacija susitiko su valdžios institucijų ir judėjimo „Euromaidanas“ ir politinės opozicijos atstovais bei Bažnyčios vadovais, taip pat buvo kruopščiai ir nuodugniai išnagrinėta padėtis Ukrainoje;

1.  džiaugiasi Ukrainos tautos demokratine dvasia ir gebėjimu atsitiesti po du mėnesius trukusių drąsių protestų, kuriuos malšindamos valdžios institucijos ėmėsi brutalių veiksmų, ir pareiškia, kad yra visiškai solidarus su šalies gyventojais, taip pat reiškia paramą šalies gyventojų pastangoms siekiant laisvos, demokratiškos, nepriklausomos Ukrainos ir jos europinės perspektyvos;

2.  reiškia didelį susirūpinimą dėl gilios politinės krizės Ukrainoje ir smurtinių susirėmimų Kijeve bei kituose Ukrainos miestuose; griežtai ragina rasti politinį sprendimą, kaip išeiti iš krizės, ir pabrėžia, kad būtina surengti tikras demokratines diskusijas apie būdus ir priemones, kaip įveikti konfrontaciją šalyje ir šalies susiskaldymus;

3.  griežtai smerkia smurto eskalavimą taikių piliečių, žurnalistų, studentų, pilietinės visuomenės aktyvistų, opozicijos politikų ir dvasininkų atžvilgiu ir nuoširdžiai užjaučia smurto aukų šeimas Ukrainoje; ragina Ukrainos valdžios institucijas visapusiškai gerbti žmonių pilietines teises ir pagrindines susirinkimų ir taikaus protesto laisves ir imtis veiksmų, kad liautųsi klestėti nebaudžiamumas – būtų atlikti tyrimai ir nubausti smurtą prieš taikius demonstracijų dalyvius naudoję asmenys;

4.  taip pat ragina Maidano protestuotojus susilaikyti nuo jėgos naudojimo ir veikti taikiomis priemonėmis, kad išsaugotų savo tikslo teisėtumą, taip pat ragina opozicijos lyderius toliau susilaikyti nuo neišprovokuoto smurto ir išlaikyti taikią protestų dvasią;

5.  yra susirūpinęs dėl saugumo pajėgų ir vad. „tituškų“ besaikio smurto naudojimo ir ultranacionalistų smurto veiksmų;

6.  pirmiausia reikalauja, kad prezidentas V. Janukovyčius nutrauktų gėdingą specialiųjų policijos pajėgų „Berkut“ ir kitų saugumo pajėgų panaudojimą provokuojant, pagrobiant, bauginant, kankinant, mušant ir žeminant judėjimo „Euromaidanas“ šalininkus, taip pat reikalauja atsisakyti neteisėtų sulaikymų ir pernelyg ilgos kardomojo kalinimo trukmės; yra ypač sunerimęs dėl pranešimų apie kankinimus ir pabrėžia tarptautinius Ukrainos įsipareigojimus šiuo klausimu; atkreipia dėmesį į naujausią „Automaidano“ lyderio Dmytro Bulatovo atvejį, kai jis buvo pagrobtas ir kankinamas;

7.  ragina prezidentą V. Janukovyčių nurodyti nutraukti šiuos veiksmus ir reikalauja nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti bei politiniu požiūriu reabilituoti visus neteisėtai sulaikytus demonstrantus ir politinius kalinius, taip pat Juliją Tymošenko; ragina remiant pripažintai tarptautinei įstaigai, pvz., Europos Tarybai, įsteigti tiriamąjį komitetą, siekiant ištirti visus žmogaus teisių pažeidimus nuo demonstracijų pradžios;

8.  primena, kad ES yra pasirengusi su Ukraina pasirašyti asociacijos susitarimą ir glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, kai tik bus įveikta politinė krizė ir įvykdyti atitinkami reikalavimai, kuriuos nustatė 2012 m. gruodžio 10 m. Užsienio reikalų taryba ir kuriems 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliucijoje pritarė Parlamentas;

9.  palankiai vertina Aukščiausiosios Rados sprendimą panaikinti įstatymus dėl draudimo rengti protestus, ir tai, kad prezidentas V. Janukovičius jį pasirašė, nes mano, kad tai teigiamas žingsnis siekiant politiniu būdu išeiti iš krizės; vis dėlto su apmaudu pareiškia, kad 2014 m. sausio 29 d. buvo patvirtintas įstatymas dėl amnestijos, kuris aukas pavertė įkaitais, nors opozicija jam nepritarė; mano, kad protestuotojų paleidimas be jokių sąlygų gerokai palengvintų derybas ir nuramintų visuomenę;

10.  ragina prezidentą ir vyriausybę pradėti rimtą atvirą dialogą su opozicija, pilietine visuomene ir Maidano protestuotojais siekiant sumažinti įtemptą ir poliarizuotą situaciją ir rasti būdus, kaip taikiomis priemonėmis įveikti dabartinę politinę ir visuomenės krizę Ukrainoje;

11.  primena prezidentui V. Janukovyčiui apie jo atsakomybę prieš Ukrainos gyventojus ir tarptautinę bendruomenę susilaikyti nuo represinių metodų taikymo, išspręsti dabartinę politinę krizę ir gerbti taikaus protesto teisę;

12.  ragina, kad ES toliau tarpininkautų ir palengvintų procesą, dėl kurio sumažėtų įtampa, būtų pradėtas konstruktyvesnis politinis dialogas šalyje, rastas krizės sprendimo būdas ir atkurtas pasitikėjimas, kuris šiuo metu visiškai prarastas; pabrėžia, kad toks dialogas turėtų būti skaidrus ir į jį turėtų būti visapusiškai įtraukti judėjimo „Euromaidanas“ ir pilietinės visuomenės atstovai;

13.  atsižvelgdamas į pakartotinus paprastų Ukrainos piliečių, aktyvistų ir politikų prašymus, laikosi nuomonės, kad aktyvus Europos Parlamento narių dalyvavimas Kijeve galėtų užkirsti kelią tolesniam krizės eskalavimui, taigi ragina įsteigti nuolatinę Europos Parlamento misiją Ukrainoje, siekiant sumažinti įtampą ir sudaryti sąlygas šalių dialogui; paveda Pirmininkų sueigai kuo greičiau įsteigti šią misiją;

14.  ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis neatidėliotinų veiksmų, taip pat padidinti diplomatinį spaudimą ir parengti asmenines tikslines priemones (kelionių sankcijas, turto ir nuosavybės įšaldymą), visiems Ukrainos pareigūnams, teisės aktų leidėjams ir jų verslo rėmėjams (oligarchams), kurie yra atsakingi už protestuotojams taikomas griežtas priemones ir protestuotojų žūtis, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant nutraukti Ukrainos įmonių ir verslininkų per Europos bankus vykdomą pinigų plovimą ir mokesčių vengimą;

15.  ragina ES, JAV, TVF, Pasaulio banką, ERPB ir EIB toliau rengti ilgalaikį konkrečių finansinės paramos priemonių rinkinį, kuriuo būtų padedama Ukrainai spręsti jos blogėjančios finansinės ir socialinės padėties problemą ir pagal kurį būtų teikiama ekonominė parama, kad vyriausybė galėtų įgyvendinti reikalingas gilias ir visa apimančias Ukrainos ekonomikos reformas;

16.  palankiai vertina ir remia besitęsiantį Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų darbą šiuo metu rengiant esminės paramos Ukrainai paketą, kurį reikėtų pasiūlyti patikimai laikinajai vyriausybei, kad būtų galima palengvinti dabartinę su mokėjimais susijusią įtemptą padėtį;

17.  mano, kad viena iš svarbių krizės Ukrainoje sprendimo priemonių yra grįžimas prie 2004 m. Konstitucijos, kurią Konstitucinis Teismas neteisėtai panaikino 2010 m., ignoruodamas Ukrainos parlamentą, laikinosios vyriausybės sudarymas ir išankstinių rinkimų surengimas;

18.  ragina ES institucijas ir valstybes nares įsipareigoti plačiai atsiverti Ukrainos visuomenei, visų pirma, greitai pasirašyti susitarimą dėl nemokamų vizų išdavimo tvarkos, galiausiai pereinant prie bevizio režimo; mano, kad reikėtų labai sumažinti vizos mokestį jauniems ukrainiečiams, kartu stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, plėtoti jaunimo mainų programas ir suteikti daugiau galimybių gauti stipendiją;

19.  mano, kad ir toliau turėtų būti dedamos pastangos, kad Ukraina per Energijos bendriją būtų visiškai įtraukta į ES energijos vidaus rinką; pabrėžia tai, kad tik Ukrainos gyventojai turi nuspręsti, nepriklausomai nuo užsienio šalių įsikišimo, dėl šalies politinės orientacijos ir dėl tarptautinių susitarimų bei bendrijų, prie kurių Ukraina turėtų prisijungti;

20.  ragina Rusiją laikytis konstruktyvaus požiūrio ir susilaikyti nuo atsakomųjų priemonių taikymo ir netinkamo spaudimo, kuriuo siekiama pažeisti suverenią kaimyninių šalių teisę laisvai spręsti dėl savo ateities; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares vienu balsu kalbėti su Rusija, išreiškiant paramą Rytų Partnerystės šalių, savanoriškai pasirinkusių gilinti santykius su ES, europiniams siekiams; pabrėžia, kad politinė, ekonominė ir kitokio pobūdžio prievarta pažeidžia Helsinkio baigiamąjį aktą ir 1994 m. Budapešto memorandumą dėl Ukrainos saugumo; pažymi, kad tiek ES, tiek Rusijai tenka atsakomybė už aktyvų indėlį siekiant taikos ir gerovės bendroje kaimyninėje erdvėje, ir tai naudinga tiek ES, tiek Rusijai; dar kartą patvirtina, kad yra įsitikinęs, jog vienintelis būdas padaryti pažangą – bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

21.  remia dar didesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą į nacionalinius reformų procesus; ragina stiprinti tarpparlamentinį bendradarbiavimą su EURONEST parlamentine asamblėja; palankiai vertina Rytų partnerystės šalių vietos ir regionų valdžios institucijų konferencijos dalyvavimą;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybėms narėms, Ukrainos prezidentui, Ukrainos vyriausybei, Aukščiausiajai Radai, EURONEST parlamentinei asamblėjai ir Europos Tarybos bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinėms asamblėjoms.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0595. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0446. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0383.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Sirijoje (2014/2531(RSP))

P7_TA(2014)0099 RC-B7-0141/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sirijos, ypač 2014 m. sausio 20 d. išvadas, atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl Sirijos, visų pirma į jos pastabas dėl Sirijos, pateiktas per 2014 m. sausio 22 d. vykusią antrąją Ženevos konferenciją Sirijos klausimu, ir į jos 2014 m. sausio 18 d. pareiškimą dėl Sirijos opozicinių jėgų koalicijos generalinės asamblėjos sprendimo dalyvauti antrojoje Ženevos konferencijoje;

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 27 d. JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2118 dėl Sirijos cheminio ginklo sunaikinimo; atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų misijos įtarimams, kad Sirijos Arabų Respublikoje naudojamas cheminis ginklas, tirti 2013 m. gruodžio 12 d. paskelbtą galutinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą atsakingos Komisijos narės Kristalinos Georgievos pareiškimus dėl Sirijos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 24 d. JT Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją dėl tolesnio grėsmingo žmogaus teisių ir humanitarinės padėties blogėjimo Sirijos Arabų Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į JT nepriklausomos tarptautinės komisijos padėčiai Sirijos Arabų Respublikoje tirti 2013 m. rugsėjo 11 d. paskelbtą 6-ąją ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į veiklos grupės Sirijos klausimu 2012 m. birželio 30 d. galutinį komunikatą („Ženevos komunikatą“); atsižvelgdamas į „Ženeva II“ susitikimą, įvykusį 2014 m. sausio 22 d., ir į JT Generalinio Sekretoriaus įvadines ir baigiamąsias pastabas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Sirijos tarptautinius įsipareigojimus, įskaitant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, Vaiko teisių konvenciją ir fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose ir Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi smurtas Sirijoje toliau plinta ir žuvusiųjų skaičius nuolat auga; kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vertinimu, nuo smurtinio taikių protestuotojų Sirijoje malšinimo pradžios žuvo daugiau nei 130 000 žmonių, kurių dauguma buvo civiliai; kadangi, kaip teigia JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras (OCHA), apie 9 mln. žmonių Sirijos viduje reikalinga humanitarinė pagalba, taip pat daugiau kaip 6,5 mln. žmonių yra perkelti šalies viduje, o daugiau kaip 2,3 mln. Sirijos pabėgėlių išvyko į kitas valstybes, daugiausia Turkiją, Jordaniją, Libaną, Egiptą ir Iraką;

B.  kadangi dramatiška žmogaus teisių, humanitarinė ir saugumo padėtis ir toliau blogėja; kadangi B. al-Assado režimas ir jį palaikančios bekompromisės grupuotės dideliu mastu pažeidžia žmogaus teises, be kita ko, vykdydami masines žudynes ir kitus neteisėtus žudymus, savavališkus suėmimus ir neteisėtus sulaikymus, imdami žmones įkaitais, inicijuodami prievartinius dingimus, vykdydami kalinių mirties bausmes, nuolatinį kankinimą ir netinkamą elgesį, seksualinį smurtą ir vaikų teisių pažeidimus; kadangi, vykdydamas kolektyvinio civilių gyventojų baudimo politiką, Sirijos režimas sugriovė ištisus rajonus; kadangi miestų teritorijų sunaikinimas dideliu mastu sukėlė civilių gyventojų neviltį ir privertė daugumą jų išvykti;

C.  kadangi esama įrodymų apie be teisminio nagrinėjimo įvykdytas mirties bausmes ir kitų formų žmogaus teisių pažeidimus, kuriuos įvykdė pajėgos, kovojančios su Basharo al-Assado režimu; kadangi su B. al-Assado režimu kovoja iki 2 000 įvairių grupuočių, įskaitant daug organizuotų nusikaltėlių; kadangi į konfliktą vis labiau įsitraukia ir yra infiltruojamos su grupuote „Al-Qaeda“ susijusios kovotojų grupuotės, pvz., ISIL ir An-Nusra, įskaitant didelį skaičių kovotojų iš užsienio ir ES, siekiančių radikalių islamistinių tikslų; kadangi radikalizacija kelia regionui didelę grėsmę;

D.  kadangi dėl didėjančio užsienio veikėjų dalyvavimo, jų karinių tiekimų ir politinės paramos, taip pat dėl tolesnio tarptautinės bendruomenės, įskaitant JT Saugumo Tarybą, susiskaldymo, konfliktas tampa išorės subjektų kurstomu karu;

E.  kadangi fotografas, kuris pabėgo iš Sirijos karinės policijos, Sirijos nacionaliniam judėjimui perdavė 55 000 skaitmeninių nuotraukų, kuriose pavaizduota apie 11 000 aukų ir kurios rodo, jog režimas plačiu mastu ir sistemingai pažeidinėjo tarptautinę humanitarinę teisę; kadangi aukšto lygio tarptautinių teisės ekspertų grupė ištyrė nuotraukas ir padarė išvadą, kad, remiantis peržiūrėta medžiaga, esama aiškių įrodymų, kuriuos teismo faktų nustatymo tarnyba galėtų laikyti įtikinamais, kad Sirijos vyriausybės agentai sistemingai kankino ir žudė sulaikytus asmenis, ir kad šie įrodymai paremtų kaltinimus nusikaltimu žmoniškumui ir galėtų būti panaudoti įrodant karo nusikaltimus;

F.  kadangi dėl smurtinės krizės Sirijoje kilo naujausioje istorijoje precedento neturinti humanitarinė katastrofa, kurios pabaiga nenusimato; kadangi daugiau kaip pusė nukentėjusiųjų yra vaikai, kurie kenčia nuo bado, nepakankamos mitybos ir ligų; kadangi galimybių gauti maisto, vandens, pagrindines sveikatos priežiūros paslaugas, higienos, pastogės ir švietimo trūkumas yra šios humanitarinės katastrofos esminis aspektas; kadangi teikti humanitarinę pagalbą trukdo saugumo nebuvimas, tai, kad Sirijos institucijos nesuteikia galimybių patekti į šalį, ir infrastruktūros kliūtys;

G.  kadangi 560 000 Sirijoje gyvenančių palestiniečių pabėgėlių yra ypač pažeidžiama nuo konflikto kenčianti grupė; kadangi 250 000 Sirijos gyventojų yra apsuptose arba sunkiai pasiekiamose vietovėse, įskaitant 18 000 pabėgėlių iš Palestinos Jarmuko pabėgėlių stovykloje šalia Damasko, kurie masiškai kenčia – pranešama, kad 57 žmonės mirė iš bado; kadangi pasibaigus deryboms dėl Jarmuko pabėgėlių stovyklos Damaske jos gyventojams buvo suteikta tam tikra pagalba, tačiau jos reikia daug daugiau;

H.  kadangi tebesitęsiantis smurtas, visų pirma masinis pabėgėlių srautas, daro nepaprastai didelį destabilizuojantį poveikį kaimyninėms šalims; kadangi šios šalys pačios turi labai didelių vidaus sunkumų, o Libanas ir Jordanija yra ypač pažeidžiami; kadangi, jei Libane išsiplėtos smurtinis konfliktas, ne tik kils humanitarinė krizė, bet ir kils viso regiono žlugimo pavojus;

I.  kadangi antrąją Ženevos konferenciją Sirijos klausimu 2014 m. sausio 22 d. pradėjo JT Generalinis Sekretorius ir jos tikslas – visuotiniu Sirijos vyriausybės ir opozicijos susitarimu pasiekti politinio konflikto Sirijoje sprendimą, kad būtų visiškai įgyvendintas Ženevos komunikatas, kuriame raginama sudaryti laikinąją vyriausybę ir jai vadovaujant surengti rinkimus; kadangi siekiant ilgalaikio politinio sprendimo būtina, kad taikos procese konstruktyviai dalyvautų visi susiję veikėjai; kadangi 2014 m. sausio 18 d. Sirijos revoliucinių ir opozicinių jėgų koalicijos generalinė asamblėja nusprendė priimti kvietimą prisidėti prie šio proceso, tačiau nebuvo atstovaujama keletui sukilėlių grupuočių; kadangi Iranas buvo pakviestas dalyvauti Šveicarijoje rengiamoje konferencijoje ir vėliau kvietimas jam buvo atšauktas; kadangi derybos buvo sustabdytos 2014 m. sausio 31 d. ir kitą jų raundą planuojama surengti 2014 m. vasario 10 d.; kadangi vykstant antrosios Ženevos konferencijos deryboms kova ir toliau buvo tęsiama;

J.  kadangi 2014 m. sausio 15 d. Kuveite surengta 2-oji Sirijai skirta tarptautinė paramos teikėjų konferencija, kurioje donorai šiai šaliai skyrė 2,4 mlrd. JAV dolerių, tačiau ši suma vis dar nepakankama atsižvelgiant į didžiulius humanitarinės pagalbos poreikius, kuriems patenkinti, įvairių JT organų vertinimu, reikėtų 6,5 mlrd. JAV dolerių; kadangi ES Sirijai ir jos kaimyninėms šalims teikiamos humanitarinės pagalbos suma pasiekė 1,1 mlrd. eurų;

K.  kadangi labai daugeliui taikių pilietinės visuomenės aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų, išsilavinusių žmonių, religinių veikėjų, įskaitant 2 pagrobtus vyskupus Ioanną Ibrahimą ir Bulosą Jazigi, žurnalistų ir medicinos darbuotojų grasinama, jie suimami, kankinami arba dingsta be žinios įsikišus Sirijos režimui ir vis dažniau taip elgiasi ir sukilėlių grupuotės; kadangi 2011 m. Sacharovo premijos laureatė Razan Zeitouneh kartu su savo vyru ir kitais žmogaus teisių gynėjais 2013 m. gruodžio mėn. pagrobta Damaske ir tolesnis jų likimas nežinomas;

L.  kadangi 2013 m. gruodžio 12 d. misija įtarimams, kad Sirijos Arabų Respublikoje naudojamas cheminis ginklas, tirti padarė išvadą, kad 2013 m. cheminis ginklas buvo panaudotas prieš kareivius ir (arba) civilius gyventojus, įskaitant vaikus; kadangi 2013 m. rugsėjo 27 d. vieningai priimta JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 2118(2013), kuria, inter alia, paremtas skubus Sirijos cheminio ginklo sunaikinimas, planuojamas baigti 2014 m. birželio 30 d.; kadangi tik 5 proc. visų atsargų išgabenta iš šalies sunaikinti; kadangi vis dėlto didžiosios daugumos mirčių ir sužeidimų priežastis buvo įprastinių ginklų naudojimas; kadangi pastaraisiais mėnesiais B. al-Assado režimas plačiu mastu naudojo vadinamąsias cilindrines bombas, lėmusias masines žūtis ir didelį sužeistųjų skaičių;

M.  kadangi per pastaruosius metus pateikiama vis daugiau Sirijos piliečių prašymų dėl prieglobsčio ES ir Sirijos pabėgėlių krizė yra pirmasis naujai persvarstytos bendros Europos prieglobsčio sistemos išbandymas;

N.  kadangi savo 2013 m. spalio 9 d. rezoliucijoje Parlementas ragino valstybes nares neatidėliotinus poreikius patenkinti suteikiant galimybę saugiai patekti į ES, kad Sirijos piliečiai būtų laikinai priimami, viršijant nacionalines perkėlimo kvotas ir priimant asmenis dėl humanitarinių priežasčių;

1.  griežtai smerkia B. al-Assado režimo vykdomus plataus masto žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, įskaitant visus smurtinius veiksmus, nuolatinius kankinimus ir mirties bausmių kaliniams vykdymus; smerkia visus su režimu kovojančių ginkluotų grupuočių vykdomus žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus; griežtai smerkia visus prieš vaikus ir moteris nukreiptus smurtinius veiksmus ir netinkamą elgesį, ypač seksualinę prievartą ir seksualinį smurtą, taip pat smurtą džihado (Jihad al-Nikah) vardu; griežtai smerkia dažnėjančius ekstremistų organizacijų ir asmenų, susijusių su „Al-Qaeda“, vykdomus teroristinius išpuolius, kurių pasekmė yra didelis nukentėjusiųjų skaičius bei naikinimai; ragina nutraukti visus karo veiksmus Sirijoje; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už didelio masto sisteminius ir sunkius žmogaus teisių pažeidimus Sirijoje, turi būti patraukti atsakomybėn ir teisiami, ir remia ES raginimą Sirijoje esantiems užsienio kovotojams, įskaitant „Hezbollah“, nedelsiant pasitraukti ir nutraukti bet kokį finansavimą ir paramą iš užsienio;

2.  reiškia užuojautą aukų šeimoms; žavisi Sirijos žmonių drąsa ir išreiškia savo solidarumą su jų kova už laisvę, orumą ir demokratiją;

3.  išreiškia savo susirūpinimą dėl vis aktyvesnio ekstremistinių islamistų grupuočių ir užsienio šalių kovotojų dalyvavimo konflikte Sirijoje, dėl religiniu ir etniniu pagrindu vykdomo smurto šalyje ir dėl tebesitęsiančio opozicijos susiskaldymo ir vidinio pasidalijimo; ir toliau ragina Nacionalinę Sirijos revoliucinių ir opozicinių jėgų koaliciją sukurti vidaus ir išorės aspektais vieningesnės, įtraukesnės ir geriau organizuotos opozicijos frontą;

4.  pakartoja savo poziciją, kad politiniu sprendimus turėtų būti užtikrinta Sirijos vienybė, teritorinis vientisumas, suverenumas ir nepriklausomybė;

5.  visiškai palaiko konferenciją „Ženeva II“ dėl Sirijos, kuri turėtų būti pirmasis žingsnis konflikto politinį ir demokratinį sprendimą nulemsiančiame procese, ir pabrėžia, kad itin svarbu, jog „Ženeva II“ procesas vyktų toliau; teigiamai vertina JT specialiojo įgaliotinio Lakhdaro Brahimio pastangas, dėl kurių sudarytos galimybės surengti šį pirmąjį tiesioginį kariaujančių šalių susitikimą; yra įsitikinęs, kad ilgalaikis dabartinės krizės Sirijoje sprendimas gali būti pasiektas tik vykstant Sirijos vadovaujamam įtraukiam politiniam procesui, remiamam tarptautinės bendruomenės; pabrėžia tikro politinio pereinamojo proceso šalyje poreikį, tuo pačiu atkreipia dėmesį į žmonių laisvės ir demokratijos siekimą; pakartoja savo raginimą prezidentui B. al-Assadui atsistatydinti;

6.  atkreipia dėmesį į didelę pasitikėjimo stiprinimo priemonių svarbą šioje srityje; taigi primygtinai ragina derybų delegacijas susitarti dėl vietos karo veiksmų nutraukimo, kai kurių miesto teritorijų, įskaitant Homsą, apgulties nutraukimo, kalinių paleidimo arba apsikeitimo jais ir sąlygų civiliams gyventojams, kuriems reikalinga pagalba, pasinaudoti humanitarine pagalba sudarymo ir šiuos susitarimus įgyvendinti, nes tai pagrindiniai Ženevos komunikatu paremtų konkrečių derybų elementai; atkreipia dėmesį į tai, kad pirmųjų derybų metu nebūta tikrų laimėjimų ar kurios nors pusės pozicijos svarbių pasikeitimų; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad į „Ženeva II“ procesą svarbu įtraukti visus susijusius pagrindinius tarptautinius veikėjus; laikosi nuomonės, kad ilgalaikių Vakarų valstybių ir Irano santykių atkūrimas galėtų padėti regione sukurti aplinkybes, kurios būtų palankios susitaikymo procesui Sirijoje;

7.  palankiai vertina pažangą ir tarptautinį bendradarbiavimą Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo klausimu ir ragina visapusiškai įgyvendinti Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos vykdomosios tarybos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą; yra susirūpinęs dėl pranešimų, kad 2014 m. sausio mėn. pabaigoje tik 5 proc. Sirijos cheminių ginklų atsargų buvo išgabenta iš šalies sunaikinti, ir primygtinai ragina Sirijos valdžios institucijas laikytis tvarkaraščio, nustatyto JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2118 (2013); ragina vykdant naikinimo procesą ypač didelį dėmesį skirti aplinkos saugai ir likusių atliekų tvarkymui; vis dėlto pabrėžia, kad smurtinės krizės Sirijoje metu didžioji dauguma žmonių žuvo ir buvo sužeista panaudojus įprastinius ginklus;

8.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į precedento neturintį krizės mastą milijonų Sirijos gyventojų, kuriems reikalingi pagrindiniai produktai ir paslaugos, kančių palengvinimas turi būti ES ir visos tarptautinės bendruomenės prioritetas; ragina JT Saugumo Tarybą nedelsiant priimti humanitarinę rezoliuciją šiuo klausimu; ypač ragina Rusiją ir Kiniją, kaip nuolatines JT Saugumo Tarybos nares, vykdyti savo įsipareigojimus ir sudaryti sąlygas, reikalingas priimti humanitarinę rezoliuciją; dar kartą primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti savo humanitarinius įsipareigojimus ir padidinti savo paramą Sirijos pabėgėliams, taip pat veiksmingiau koordinuoti savo pastangas šioje srityje; smerkia nuolatinį trukdymą teikti humanitarinę pagalbą ir ragina visas konflikto šalis, ypač B. al-Assado režimą, sudaryti geresnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir paramą visais įmanomais būdais, įskaitant pagalbos teikimą nepaisant valstybių sienų ir konflikto zonų, taip pat užtikrinti viso medicinos personalo ir humanitarinių darbuotojų saugumą;

9.  primena, kad pagal tarptautinę humanitarinę teisę sužeistieji ir ligoniai privalo kuo greičiau gauti visą įmanomą medicininę priežiūrą ir dėmesį, kurie reikalingi dėl jų būklės; pabrėžia, kad sąmoningai sukeltas civilių gyventojų badavimas ir išpuoliai prie sveikatos priežiūros įstaigas yra draudžiami pagal tarptautinę teisę ir gali būti laikomi karo nusikaltimais;

10.  pakartoja savo raginimą steigti saugias zonas Turkijos ir Sirijos pasienyje ir galbūt Sirijos viduje, taip pat raginimą tarptautinei bendruomenei kurti humanitarinės pagalbos koridorius;

11.  ragina nedelsiant, besąlygiškai ir saugiai išlaisvinti visus politinius kalinius, medicinos personalą, humanitarinius darbuotojus, žurnalistus, religinius veikėjus ir žmogaus teisių aktyvistus, įskaitant 2011 m. Sacharovo premijos laimėtoją Razaną Zeitouneh, ir ragina ES imtis suderintų veiksmų siekiant šios aktyvistės išlaisvinimo; ragina visas šalis užtikrinti minėtų asmenų saugumą; ragina Sirijos vyriausybę leisti tarptautinėms dokumentavimo institucijoms, įskaitant JT tyrimų Sirijoje komisiją, nedelsiant ir nevaržomai patekti į visas kalinimo įstaigas;

12.  smerkia bauginimą ir išpuolius prieš taikius aktyvistus ir žurnalistus; apgailestauja, kad esama interneto cenzūros ir ribojamos galimybės naudotis tinklaraščiais ir socialiniais tinklais; primena, kad žodžio laisvės užtikrinimas, žurnalistų apsauga ir laisvas bei nepriklausomas žiniasklaidos sektorius yra pagrindiniai demokratinio politinio proceso elementai; taip pat pabrėžia, kad svarbu stiprinti pilietinės visuomenės veikėjų vaidmenį Sirijoje ir aktyvų ir svarų moterų, jaunų žmonių ir pilietinės visuomenės atstovų dalyvavimą procese „Ženeva II“ ir atstatant šalį;

13.  pabrėžia, kad dabartinės krizės metu svarbu, jog visi veikėjai teiktų paramą ypač pažeidžiamoms Sirijos visuomenės grupėms, pvz., etninėms ir religinėms mažumoms, įskaitant krikščionis, ir dalyvautų procese „Ženeva II“, siekiant būsimai naujai Sirijai išsaugoti įvairių kultūrų, etninių ir religinių grupių sambūvį šalyje;

14.  ragina visiškai netoleruoti ypač vaikų žudymo, grobimų ir verbavimo ir ragina visas konflikto šalis visapusiškai laikytis 2005 m. liepos 26 d. JT Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1612 (2005) dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų; taip pat pabrėžia, kad svarbu užkirsti kelią seksualinio smurto ir smurto dėl lyties aktams ir teikti tinkamą paramą aukoms; atsižvelgdamas į tai pabrėžia skubaus reagavimo į smurtą dėl lyties programų svarbą; taip pat palankiai vertina JT ir jos humanitarinės srities partnerių iniciatyvą prieš prarastosios kartos atsiradimą, kuria siekiama išgydyti Sirijos vaikų žaizdas ir užtikrinti jiems ateities perspektyvas, ir ragina ES aktyviai remti šią iniciatyvą;

15.  ragina ypač didelį dėmesį skirti pabėgėlių iš Palestinos padėčiai Sirijoje, visų pirma nerimą keliančiai humanitarinei padėčiai Jarmuko pabėgėlių stovykloje; ragina visas konflikte dalyvaujančias šalis nedelsiant ir besąlygiškai leisti JT pagalbos ir darbo Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose organizacijai ir kitoms tarptautinėms pagalbos organizacijoms patekti į šią stovyklą, kad būtų palengvintos itin didelės jos gyventojų kančios;

16.  ir toliau remia JT Saugumo Tarybos įsteigtos nepriklausomos tarptautinės tyrimų komisijos padėčiai Sirijos Arabų Respublikoje tirti darbą ir pakartoja savo raginimą JT Saugumo Tarybai klausimą dėl padėties Sirijoje perduoti svarstyti Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kad jis atliktų oficialų tyrimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai imtis atitinkamų veiksmų;

17.  pažymi, kad gerbia priimančiąsias bendruomenes ir Sirijos kaimynines šalis, ypač Jordaniją, Libaną, Turkiją, Iraką ir Egiptą, už jų nepaprastą sumanumą teikiant pastogę ir humanitarinę pagalbą nuo ginkluoto konflikto Sirijoje bėgančioms šeimoms; pakartoja, kad yra labai susirūpinęs dėl Sirijos krizės humanitarinio, socialinio, ekonominio, politinio ir su saugumu susijusio poveikio visam regionui, ypač Libanui ir Jordanijai; primena, kad reikia darniai reaguoti ir padėti priimančioms valstybėms, be kita ko, teikiant humanitarinę, vystymosi ir makroekonominę pagalbą, taip pat ragina ES sušaukti humanitarinę konferenciją pabėgėlių iš Sirijos krizės klausimais pirmenybę teikiant veiksmams, nukreiptiems į priimančiąsias regiono valstybes, siekiant paremti jų pastangas priimti vis daugiau bėgančių gyventojų ir toliau vykdyti atvirų durų politiką;

18.  pabrėžia, kad būtinas suderintas bendras ES ir jos valstybių narių požiūris į krizę Sirijoje, humanitarinės pagalbos srityje ir už jos ribų, ir toliau remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton ir Komisijos narės Kristalinos Georgievos pastangas užtikrinti šioje srityje geresnį koordinavimą;

19.  džiaugiasi, kad Kuveite donorai skyrė paramai 2,4 mlrd. USD ir ragina donorus įvykdyti savo pažadus bei nedelsiant suteikti šias lėšas; palankiai vertina ES ir jos valstybių narių, kaip didžiausių finansinės paramos donorių ir garantijų dėl ateities teikėjų, įsipareigojimus; vis dėlto pažymi, kad reikia dėti daug daugiau pastangų siekiant patenkinti Sirijos humanitarinius poreikius, todėl tarptautinius veikėjus ragina skirti papildomų finansinių įnašų;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, JT ir Arabų Valstybių Lygos specialiajam įgaliotiniui Sirijai, Irako parlamentui ir vyriausybei, Jordanijos parlamentui ir vyriausybei, Libano parlamentui ir vyriausybei, Turkijos parlamentui ir vyriausybei, Egipto parlamentui ir vyriausybei, Rusijos parlamentui ir vyriausybei, Kinijos vyriausybei ir parlamentui ir visoms su konfliktu Sirijoje susijusioms šalims.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Egipte (2014/2532(RSP))

P7_TA(2014)0100 RC-B7-0145/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Egipto, ypač į 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl padėties Egipte(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Europos kaimynystės politika: siekis stiprinti partnerystę. Europos Parlamento pozicija dėl 2012 m. ataskaitų“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl pereinamojo laikotarpio Arabų pavasario šalių turto grąžinimo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimus: 2014 m. sausio 24 d. pareiškimą dėl Egipte neseniai įvykdytų prievartos aktų, 2014 m. sausio 19 d. pareiškimą dėl Egipte vykusio konstitucinio referendumo, 2014 m. sausio 11 d. pareiškimą dėl padėties Egipte rengiantis konstituciniam referendumui, 2013 m. gruodžio 24 d. pareiškimą dėl automobilių sprogdinimų Mansūroje (Egiptas) ir 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškimą dėl politinių aktyvistų nuteisimo Egipte;

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 8 d. išvadas dėl Arabų pavasario,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. ir rugpjūčio 21 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Egipto,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. ES ir Egipto asociacijos susitarimą, įsigaliojusį 2004 m. ir sutvirtintą 2007 m. veiksmų planu, ir 2013 m. kovo 20 d. Komisijos pažangos ataskaitą dėl jo įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Egiptas yra pasirašęs,

–  atsižvelgdamas į Egipte 2013 m. liepos 8 d. paskelbtą konstitucinę deklaraciją, kurioje siūlomas konstitucinių pataisų ir naujų rinkimų veiksmų planas,

–  atsižvelgdamas į Egipto konstituciją, kurią parengė Konstitucinių reikalų komitetas ir kuris priimtas 2014 m. sausio 14–15 d. vykusiame referendume,

–  atsižvelgdamas į Egipto laikinosios vyriausybės „Paramos demokratiniam keliui programą“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 24 d. Egipto įstatymą Nr. 107 dėl teisės į viešus susibūrimus, procesijas ir taikius protestus reguliavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi 2013 m. gruodžio 1 d. laikinasis prezidentas Adly Mansour patvirtino naująją Egipto Konstituciją, kuriai pritarė Konstitucinių reikalų komitetas, kurį sudaro 50 ekspertų, įskaitant įvairiausius politinių jėgų ir religijų atstovus, tačiau kuriame nėra nė vieno Musulmonų brolijos atstovo;

B.  kadangi 2014 m. sausio 14–15 d. vyko referendumas dėl konstitucijos, į kurį atėjo 38,6 proc. piliečių, iš kurių 98,1 proc. pritarė konstitucijai; kadangi rengiantis referendumui būta prievartos ir persekiojimo ir aktyvistų, kurie agitavo pasakyti „ne“, suėmimų ir dėl to prieš referendumą vyko vienašališkos viešos diskusijos; kadangi, pagal Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton pareiškimą, nors ES neturi galimybių nuodugniai įvertinti, kaip vyko referendumas, arba patikrinti įtariamus pažeidimus, atrodo, jog pastarieji iš esmės nepadarė įtakos rezultatams;

C.  kadangi naujojoje Egipto Konstitucijoje yra daug teigiamų dalykų pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių, mažumų apsaugos, ypatingai moterų teisių srityse, tačiau joje taip pat yra straipsniai, pagal kuriuos ginkluotosioms pajėgoms netaikoma civilinė priežiūra, o jų biudžetui – parlamentinė priežiūra, karo teisėjams leidžiama teisti civilius gyventojus ir Abraomo religijų išpažinėjams draudžiama atlikti religines apeigas ir steigti religinių apeigų vietas;

D.  kadangi dėl politinės įtampos ir didžiulio visuomenės susipriešinimo Egipte toliau vykdomos teroristų atakos ir vyksta smurtiniai susidūrimai; kadangi nuo 2013 m. liepos mėn. protestuotojų ir saugumo pajėgų bei buvusiojo prezidento M. Morsi oponentų ir rėmėjų smurtiniuose susidūrimuose daugiau kaip tūkstantis asmenų žuvo ir daug buvo sužeista; kadangi pranešta, kad saugumo pajėgos naudojo besaikę jėgą prieš protestuotojus, o tūkstančiai asmenų buvo areštuota ir sulaikyta, nes toliau vyrauja nebaudžiamumo aplinka; kadangi 2013 m. lapkričio 12 d. šalyje atšaukta nepaprastoji padėtis;

E.  kadangi 2013 m. liepos 8 d. konstitucinėje deklaracijoje pateiktos politinės Egipto gairės; kadangi, nepaisant plano, laikinasis Egipto prezidentas Adly Mansour yra paraginęs pirma surengti prezidento rinkimus; kadangi laikinoji vyriausybė savo programoje patvirtino įsipareigojimą imtis veiksmų, kad būtų galima sukurti demokratinę sistemą, užtikrinančią visų egiptiečių teises ir laisves, taip pat pabaigti šį veiksmų planą, užtikrinantį visapusišką visų politikos veikėjų dalyvavimą, ir surengti referendumą dėl naujos konstitucijos, po kurio laiku pagal visas teisės aktais nustatytas taisykles vyktų laisvi ir sąžiningi parlamento ir prezidento rinkimai;

F.  kadangi Egipte vis dar labai paplitę pagrindinių laisvių ir žmogaus teisių pažeidimai; kadangi rengiantis referendumui dar padaugėjo prievartos ir kurstymo prieš politinius oponentus, žurnalistus, pilietinės visuomenės aktyvistus ir jų žeminimo atvejų; kadangi daug politinės ir pilietinės visuomenės aktyvistų, kaip antai Alaa Abdel Fattah ir Mohamed Abdel iš Egipto ekonominių ir socialinių teisių centro, Balandžio 6-osios judėjimo lyderiai Ahmed Maher ir Ahmed Douma, taip pat įvairių politinių partijų nariai, per pastarąsias savaites buvo suimta ir nuteista; kadangi Nacionalinė Egipto žmogaus teisių taryba aplankė minėtuosius garsius aktyvistus Toros kalėjime ir 2014 m. sausio 12 d. paskelbė ataskaitą, kurioje sukritikavo jų kalinimo sąlygas ir pareikalavo nutraukti netinkamą elgesį; kadangi Žurnalistų apsaugos komitetas pranešė, kad nuo 2013 m. liepos mėn. mažiausiai penki žurnalistai nužudyti ir prieš 45 žurnalistus panaudota prievarta, įsiveržta į 11 naujienų kanalų ir mažiausiai 44 žurnalistai sulaikyti nepateikus kaltinimų vykdant ilgai trunkančias kardomąsias procedūras; kadangi 2014 m. sausio 29 d. 20 TV kanalo „Al Jazeera“ žurnalistų, iš kurių aštuoni šiuo metu sulaikyti ir trys yra europiečiai, buvo apkaltinti „priklausymu teroristinei organizacijai“ arba „melagingų žinių skleidimu“;

G.  kadangi Musulmonų brolija daug kartų atsisakė dalyvauti laikinosios vyriausybės pradėtame politiniame procese ir ragino boikotuoti referendumą, o kai kurie jos lyderiai toliau skatina imtis smurto prieš valdžios institucijas ir saugumo pajėgas; kadangi Egipto laikinosios valdžios institucijos uždraudė Musulmonų broliją, įkalino jos vadovus, areštavo turtą, nutildė žiniasklaidos priemones, o narystę joje laiko nusikaltimu, nors šio judėjimo Laisvės ir teisingumo partija veikia toliau; kadangi buvęs prezidentas M. Morsi nuo 2013 m. liepos 3 d. suimtas ir jam pateikti baudžiamieji kaltinimai;

H.  kadangi pagrindinės laisvės ir žmogaus teisės bei socialinis teisingumas ir aukštesnis piliečių gyvenimo lygis yra labai svarbūs perėjimo prie atviros, laisvos, demokratinės ir klestinčios Egipto visuomenės aspektai; kadangi nepriklausomos profesinės sąjungos ir pilietinės visuomenės organizacijos atlieka itin svarbų vaidmenį šiame procese, o laisva žiniasklaida yra svarbiausias bet kurios demokratinės visuomenės veiksnys; kadangi šiuo šalies politinių ir socialinių permainų laikotarpiu Egipto moterų padėtis vis dar labai pažeidžiama;

I.  kadangi praeitą vasarą nuvertus prezidentą M. Morsi Egipte padidėjo įtampa tarp džihadistų ir koptų krikščionių ir dėl to buvo sugriauta dešimtys koptų krikščionių bažnyčių; kadangi 2013 m. Egipte įvyko daugiausia pasaulyje incidentų dalyvaujant krikščionims: žiniasklaida pranešė apie mažiausiai 167 atvejus; kadangi šalyje būta beveik 500 mėginimų uždaryti ar sugriauti bažnyčias ir mažiausiai 83 krikščionys nužudyti dėl religijos;

J.  kadangi Sinajuje dar pablogėjo saugumo padėtis ir padažnėjo terorizmo ir smurto išpuolių prieš saugumo pajėgas; kadangi, remiantis oficialiais duomenimis, nuo 2013 m. birželio 30 d. smurtiniuose išpuoliuose žuvo bent 95 saugumo darbuotojai;

K.  kadangi šiame regione tūkstančiai asmenų, visų pirma pabėgėliai iš Eritrėjos ir Somalio, įskaitant daugybę moterų ir vaikų, žūsta, dingsta be žinios arba juos pagrobia prekiautojai žmonėmis ir laiko įkaitais reikalaudami išpirkos, kankina, seksualiai išnaudoja arba nužudo dėl organų;

L.  kadangi 2013 m. lapkričio 24 d. įstatymas Nr. 107 dėl teisės į viešus susibūrimus, procesijas ir taikius protestus sukėlė daug griežtos kritikos Egipte ir už jo ribų; kadangi Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton savo 2013 m. gruodžio 23 d. pareiškime teigia, kad šis įstatymas buvo plačiai įvertintas kaip itin ribojantis žodžio ir susirinkimų laisves; kadangi per pastarąsias savaites remiantis šiuo įstatymu buvo išvaikyti taikūs protestai, o daug protestuotojų – sulaikyta ir įkalinta;

M.  kadangi Egipto ekonomika patiria didžiulių sunkumų; kadangi nuo 2011 m. didėjo nedarbas ir skurdas; kadangi norint, jog šalyje klestėtų ekonomika, reikia užtikrinti politinį stabilumą, vykdyti patikimą ekonomikos politiką, imtis kovos su korupcija veiksmų ir gauti tarptautinę paramą; kadangi politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai Egipte daro didelę įtaką visam regionui ir ne tik jam;

N.  kadangi, atsižvelgiant į peržiūrėtą Europos kaimynystės politiką ir visų pirma laikantis požiūrio „parama pagal pažangą“, ES bendradarbiavimo su Egiptu apimtis ir sritys pagrįsti paskatomis ir todėl priklauso nuo šalies pažangos vykdant savo įsipareigojimus, įskaitant su demokratija, teisine valstybe, žmogaus teisėmis ir lyčių lygybe susijusius įsipareigojimus;

1.  vėl išreiškia tvirtą solidarumą su Egipto žmonėmis ir toliau remia jų teisėtus demokratinius siekius ir pastangas užtikrinti taikų demokratinį perėjimą prie politinių, ekonominių ir socialinių reformų;

2.  griežtai smerkia visus smurto, terorizmo, kurstymo, priekabiavimo, neapykantą kurstančių kalbų ir cenzūros atvejus; ragina visus politinius veikėjus ir saugumo pajėgas siekiant kuo didesnės naudos šaliai kuo labiau susilaikyti ir vengti provokacijų, kad būtų išvengta tolesnio smurto; reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms;

3.  ragina Egipto laikinąsias valdžios institucijas ir saugumo pajėgas užtikrinti visų piliečių saugumą, nepaisant jų politinių pažiūrų, narystės politinėse organizacijose ar tikėjimo, laikytis teisinės valstybės principo ir paisyti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, apsaugoti asociacijų, taikių susirinkimų, žodžio ir spaudos laisvę, užtikrinti dialogą, užkirsti kelią prievartai ir laikytis šalies tarptautinių įsipareigojimų bei juos vykdyti;

4.  atkreipia dėmesį į per 2014 m. sausio 14 ir 15 d. surengtą referendumą priimtą naująją Egipto Konstituciją, nes tai turėtų būti svarbus žingsnis pirmyn sudėtingame šalies perėjimo prie demokratijos procese; teigiamai vertina tai, kad naujojoje Egipto Konstitucijoje kalbama apie civilinę vyriausybę, tikėjimo laisvę ir visų piliečių lygybę, įskaitant moterų teisių padėties pagerinimą, vaiko teisių užtikrinimą, visų rūšių ir apraiškų kankinimų uždraudimą, bet kokios formos vergovės uždraudimą ir kriminalizavimą ir įsipareigojimą tvirtai laikytis Egipto pasirašytų tarptautinių žmogaus teisių sutarčių; ragina visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinti naujosios Konstitucijos nuostatas dėl pagrindinių laisvių, įskaitant susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisves, ir žmogaus teisių ir suderinti su Konstitucija visus esamus ir būsimus šių sričių teisės aktus;

5.  vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų naujosios Konstitucijos straipsnių, ypač dėl tų, kurie susiję su ginkluotųjų pajėgų statusu, įskaitant šiuos: 202 straipsnį, pagal kurį gynybos ministras (jis taip pat yra vyriausiasis vadas) skiriamas iš ginkluotųjų pajėgų karininkų; 203 straipsnį dėl ginkluotųjų pajėgų biudžeto; 204 straipsnį, pagal kurį karo teismams leidžiama teisti civilius už nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais išpuoliais prieš karinius objektus, karinėmis zonomis, karine įranga, kariniais dokumentais ir paslaptimis, ginkluotųjų pajėgų viešosiomis lėšomis, karinėmis gamyklomis ir kariškiais, taip pat už nusikaltimus, susijusius su karine tarnyba; 234 straipsnį, pagal kurį gynybos ministras skiriamas pritarus Aukščiausiajai ginkluotųjų pajėgų tarybai; ši nuostata galios dar dvi visas prezidento kadencijas ir nenurodyta, kaip ir kas gali nušalinti ministrą nuo pareigų;

6.  pabrėžia tai, kad referendumas dėl konstitucijos buvo galimybė padėti pamatus nacionaliniam konsensusui, susitaikymui ir šalies instituciniam ir politiniam stabilumui; atkreipia dėmesį į didžiosios daugumos paramą naujajai Konstitucijai ir į tai, kad referendume dalyvavo palyginti nedaug gyventojų ir kad pranešta apie įtariamus pažeidimus per balsavimą; labai apgailestauja dėl prieš referendumą, per jį ir po jo vykusių smurtinių susidūrimų, dėl kurių buvo žuvusių ir sužeistų;

7.  smerkia visus smurto ir bauginimo veiksmus ir ragina visus veikėjus ir saugumo pajėgas pademonstruoti santūrumą siekiant užkirsti kelią kitoms mirtims ar sužalojimams ir kuo didesnės naudos šaliai; primygtinai ragina laikinąją Egipto vyriausybę užtikrinti, kad būtų nedelsiant atlikti nepriklausomi, rimti ir nešališki visų tokių atvejų tyrimai ir kad už tuos veiksmus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn; primena laikinajai vyriausybei jos pareigą užtikrinti visų Egipto piliečių saugumą, neatsižvelgiant į jų politines pažiūras ar priklausymą religinei bendruomenei, ir nešališką patraukimą atsakomybėn tų asmenų, kurie atsakingi už smurtą, smurto kurstymą ar žmogaus teisių pažeidimus;

8.  vėl pabrėžia, kad susitaikymas ir civilių vadovaujamas įtraukus politinis procesas dalyvaujant visiems demokratiniams politiniams veikėjams yra esminiai perėjimo prie demokratijos Egipte veiksniai ir kad kitas esminis žingsnis šiame procese – per naujojoje Konstitucijoje nustatytą terminą surengti laisvus ir sąžiningus parlamento ir prezidento rinkimus, kurių metu būtų užtikrintas tinkamas atstovavimas įvairioms politinėms pažiūroms, moterims ir mažumų bendruomenėms; ragina visus politinius ir socialinius veikėjus, įskaitant buvusio prezidento M. Morsio rėmėjus, vengti bet kokių smurtinių veiksmų, smurto kurstymo ar provokacijų ir dėti pastangas susitaikyti; ragina paleisti visus politinius kalinius, kalinamus dėl to, kad jie taikiai naudojosi savo susirinkimų, asociacijų ir žodžio laisvėmis; pabrėžia laisvo ir teisingo visų sulaikytųjų bylų nagrinėjimo svarbą; siūlo reformuoti teismo institucijų teisę siekiant užtikrinti tikrą valdžių padalijimą;

9.  ragina nedelsiant nutraukti visus valdžios institucijų, saugumo pajėgų ir kitų grupių vykdomus prievartos, persekiojimo ir bauginimo veiksmus politinių priešininkų, taikių demonstrantų, profesinių sąjungų atstovų, žurnalistų, moterų teisių aktyvistų ir kitų Egipto pilietinės visuomenės veikėjų atžvilgiu; ragina rimtai ir nešališkai ištirti tokius veiksmus ir už juos atsakingus asmenis patraukti atsakomybėn; vėl ragina laikinąją vyriausybę užtikrinti, kad šalies ir tarptautinės pilietinės visuomenės organizacijos, nepriklausomos profesinės sąjungos ir žurnalistai galėtų šalyje laisvai, be vyriausybės įsikišimo vykdyti veiklą;

10.  yra susirūpinęs dėl 2013 m. įstatymo Nr. 107 dėl teisės į viešus susibūrimus, procesijas ir taikius protestus reguliavimo ir ragina Egipto laikinąsias valdžios institucijas pertvarkyti arba atšaukti šį įstatymą siekiant užtikrinti asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir tarptautinių normų ir įsipareigojimų laikymąsi;

11.  smerkia Egipte neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius prieš saugumo pajėgas; yra labai susirūpinęs dėl tolesnio saugumo padėties blogėjimo Sinajaus pusiasalyje ir ragina Egipto laikinąją vyriausybę ir saugumo pajėgas dėti didesnes pastangas, kad būtų atkurtas saugumas šioje teritorijoje, ypač kovoti su prekiautojais žmonėmis; taip pat primena naujosios Konstitucijos 89 straipsnį, kuriame paskelbta, kad pagal Egipto teisę draudžiama ir nusikaltimu laikoma visų rūšių vergovė, žmonių engimas ir prievartinis išnaudojimas, prekyba sekso paslaugomis ir kitų formų prekyba žmonėmis;

12.  griežtai smerkia smurtą prieš koptų bendruomenę ir tai, kad visoje šalyje sunaikinta daug bažnyčių, bendruomenės centrų ir įmonių; reiškia susirūpinimą tuo, jog nepaisant daugybės perspėjimų valdžios institucijos nesiėmė tinkamų saugumo priemonių, kad būtų apsaugota koptų bendruomenė;

13.  reikalauja, kad Taryba į savo nurodytų teroristinių organizacijų sąrašą įtrauktų grupuotę „Ansar Bayt al-Maqdis“, kuri prisiėmė atsakomybę už kelis neseniai įvykusius išpuolius ir sprogdinimus Sinajuje, Kaire ir kitur;

14.  ragina Egipto laikinąsias valdžios institucijas parengti, priimti ir įgyvendinti teisės aktus dėl kovos su visų formų smurtu dėl lyties, įskaitant vedybinį prievartavimą ir seksualinę prievartą prieš protestuose ir demonstracijose dalyvaujančias moteris; be to, ragina Egipto laikinąsias valdžios institucijas užtikrinti veiksmingus ir prieinamus ataskaitų teikimo kanalus ir apsaugos priemones, kuriuos naudojant būtų paisoma aukų poreikių ir konfidencialumo; ragina nutraukti nebaudžiamumą ir nusikaltėliams taikyti tinkamas baudžiamąsias sankcijas;

15.  palankiai vertina Egipto laikinosios vyriausybės, gavus Nacionalinės Egipto žmogaus teisių tarybos rekomendaciją, paskelbtą ketinimą atidaryti JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro regioninį biurą Kaire ir ragina Egipto laikinąją vyriausybę imtis būtinų veiksmų siekiant paspartinti šio biuro atidarymą;

16.  palankiai vertina ir remia Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir specialiojo įgaliotinio Bernardino Leóno dedamas pastangas tarpininkauti šalims siekiant rasti išeitį iš dabartinės politinės krizės; ragina Tarybą, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisiją palaikant dvišalius santykius su Egiptu ir teikiant jam finansinę paramą atsižvelgti ir į sąlygiškumo principą („parama pagal pažangą“), ir į rimtus ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria ši šalis; dar kartą ragina aiškiai ir bendrai susitarti dėl kriterijų, taikomų šiais klausimais; dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą padėti Egipto žmonėms vykdyti demokratinę ir ekonominę reformą;

17.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton paskelbti ES rinkimų ekspertų misijos, 2014 m. sausio 14–15 d. Egipte stebėjusios referendumą dėl konstitucijos, ataskaitą;

18.  ragina Egipto vyriausybę pateikti prašymą atsiųsti ES rinkimų stebėjimo misiją būsimiems prezidento rinkimams stebėti;

19.  dar kartą pabrėžia, kad palengvinti buvusių diktatorių ir jų režimų pavogto turto grąžinimą yra ES moralinė pareiga ir labai politiškai aktualus (dėl simbolinės vertės) klausimas Sąjungose santykiuose su jos pietinėmis kaimyninėmis šalimis;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms ir Egipto Arabų Respublikos laikinajai vyriausybei.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0379. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0446. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0224.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo (2014/2533(RSP))

P7_TA(2014)0101 RC-B7-0150/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Rusijos,

–  atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo sukuriama Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystė, ir į vykstančias derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,

–  atsižvelgdamas į iniciatyvą „Partnerystė siekiant modernizavimo“, pradėtą 2010 m. Rostove prie Dono, ir į Rusijos vadovų pareikštą įsipareigojimą vadovautis teisinės valstybės principais kaip esminiu Rusijos modernizavimo pagrindu,

–  atsižvelgdamas į bendrame pareiškime, paskelbtame 2003 m. gegužės 31 d. pasibaigus Sankt Peterburge vykusiam 11-ajam ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, nurodytą bendrą ES ir Rusijos tikslą sukurti bendrą ekonominę erdvę, bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, bendrą bendradarbiavimo išorės saugumo klausimais erdvę ir bendrą mokslinių tyrimų ir švietimo, įskaitant kultūrinius aspektus, erdvę (keturios bendrosios erdvės),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 ir 29 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko José Manuelio Durão Barroso pareiškimą ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy pastabas, pasibaigus ES ir Rusijos 2014 m. sausio 28 d. aukščiausiojo lygio susitikimui,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 28 d. bendrą ES ir Rusijos pareiškimą dėl kovos su terorizmu,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES tebėra įsipareigojusi toliau vystyti ir plėtoti ES ir Rusijos santykius ir tą rodo jos įsipareigojimas atsakingai įsitraukti į derybas dėl naujo pagrindų susitarimo, kuris padėtų toliau vystyti ES ir Rusijos santykius, taip pat kadangi ES ir Rusija užmezgė tvirtus ir visapusiškus santykius, ypač energetikos, ekonomikos ir verslo sektoriuose;

B.  kadangi 2014 m. sausio 28 d. įvykęs ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas tetruko tik tris valandas ir jo metu buvo aptariama nedaug klausimų, o tai parodo sunkumus, kylančius ES ir Rusijai palaikant santykius, daugiausia dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystėms šalims;

C.  kadangi glaudesnis ES ir Rusijos bendradarbiavimas ir geri kaimynystės santykiai labai svarbūs siekiant užtikrinti stabilumą, saugumą ir gerovę Europoje ir ypač bendros kaimynystės šalyse; kadangi ES ir Rusijos Federacijos strateginės partnerystės plėtojimą galima grįsti tik bendromis vertybėmis; kadangi nepaprastai svarbu paskatinti abiejų partnerių visų institucijų, organizacijų ir forumų tarptautinio lygmens bendradarbiavimą, siekiant pagerinti visuotinį valdymą ir spręsti bendras problemas;

D.  kadangi tebenerimaujama dėl Rusijos Federacijoje vykstančių pokyčių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga, taip pat su visuotinai pripažįstamų demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymusi; kadangi Rusijos Federacija yra visateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos narė ir todėl yra įsipareigojusi laikytis demokratijos principų ir gerbti žmogaus teises;

E.  kadangi Vilniaus Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime visi dalyviai dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės principų ir puoselėti pagrindines vertybes, įskaitant demokratiją, teisinės valstybės principus ir pagarbą žmogaus teisėms;

F.  kadangi geri kaimyniški santykiai, taika ir stabilumas bendros kaimynystės šalyse atitinka ir Rusijos, ir ES interesus; kadangi atviras, nuoširdus ir rezultatų siekiu pagrįstas dialogas turėtų vykti krizių šiose šalyse klausimais, visų pirma, susijusiais su įšaldytais konfliktais, siekiant sustiprinti saugumą ir stabilumą, remti atitinkamų šalių teritorinį nedalomumą ir parengti bendrus krizių valdymo mechanizmus;

G.  kadangi Rytų partnerystės šalys turi visiškai suverenią teisę ir laisvę kaip lygiavertės partnerės plėtoti santykius su savo pasirinktomis šalimis, remdamosi Helsinkio susitarimais;

H.  kadangi sienų statymo Abchazijoje ir Cchinvalio regione (Pietų Osetija) procesas vyksta sparčiau ir priešiškoje atmosferoje, šį procesą remia Rusijos pajėgos ir šie veiksmai vykdomi Gruzijos teritorijos sąskaita;

I.  kadangi nuo 2013 m. gruodžio 1 d. oro vežėjai Rusijos valdžios institucijoms perduoda išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenis ir kadangi nuo 2014 m. liepos 1 d. Rusijos valdžios institucijos reikalaus pateikti visus skydžių virš Rusijos teritorijos keleivių ir įgulos duomenis; kadangi Rusijos valdžios institucijos siekia sukurti visapusišką keleivio duomenų įrašo rinkimo sistemą;

1.  pažymi, kad 2014 m. sausio 28 d. ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas – tai proga apsvarstyti ES ir Rusijos strateginės partnerystės pobūdį ir kryptį ir išsiaiškinti klausimus, dėl kurių nesutariama; pažymi, kad trumpesnės trukmės ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas atspindi dabartinę ES ir Rusijos santykių padėtį, kuri leidžia pragmatiškai keistis nuomonėmis pagrindiniais klausimais, tačiau simbolizuoja šiuo metu iškylančius ES ir Rusijos bendradarbiavimo sunkumus; tikisi, kad po šių diskusijų pagerės abipusis pasitikėjimas ir bus sudarytos sąlygos suteikti naują politinį impulsą, kad būtų toliau plėtojama partnerystė;

2.  dar kartą patvirtina savo įsitikinimą, kad kuriant strateginį bendradarbiavimą Rusija tebėra viena svarbiausių ES partnerių, su kuria sieja ne tik bendri ekonominiai ir prekybos interesai, bet ir siekis užtikrinti, kad būtų laikomasi visuotinai pripažintų demokratinių vertybių; pabrėžia, kad norint padaryti pažangą plėtojant dvišalius santykius būtina atvira diskusija, kad būtų galima išsiaiškinti klausimus, dėl kurių kyla savitarpio nesutarimų;

3.  pabrėžia, kad būtinas tvarus ir konstruktyvus dialogas siekiant aptarti įvykius bendros kaimynystės šalyse, taip pat ir įvairias regionines ekonominės integracijos iniciatyvas, visų pirma tokių iniciatyvų poveikį prekybai, remiantis esamais įsipareigojimais Pasaulio prekybos organizacijai (PPO); ragina ES ir Rusiją rasti būdų, kaip būtų galima užtikrinti didesnį atitinkamų regioninės integracijos procesų suderinamumą, tuo pat metu ir toliau siekiant ateityje įgyvendinti bendros prekybos ir ekonominės zonos viziją;

4.  pakartoja, kad ES ir Rusijos dialogas klausimais, susijusiais su bendra kaimynyste, turi būti grindžiamas pagrindiniu kaimyninių šalių suverenumo ir nepriklausomumo pasirenkant politines ir prekybines sąjungas principu; yra įsitikinęs, kad tolesnės ES vertybėmis ir standartais pagrįstos politinės ir ekonominės reformos Rytų partnerystės šalyse, įskaitant Ukrainą, galiausiai pasitarnaus ir Rusijos interesams, nes prie jos sienų bus išplėsta stabilumo, klestėjimo ir bendradarbiavimo zona; primena apie ES nuolatinį kvietimą Rusijai prisidėti prie šio proceso vykdant konstruktyvų bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis; nepritaria Rusijos ketinimui Rytų partnerystės regioną ir toliau laikyti savo įtakos zona; mano, kad tik patys Ukrainos piliečiai turėtų turėti teisę spręsti, kokia bus jų šalies ateitis;

5.  apgailestauja, kad Rusijos vadovybė ES Rytų partnerystę laiko pavojumi jos pačios politiniams ir ekonominiams interesams; pabrėžia, kad, priešingai, suaktyvėjusi prekybinė ir ekonominė veikla Rusijai bus naudinga ir kad stabili ir nuspėjama padėtis kaimyninėse šalyse sustiprins jos saugumą; pabrėžia, jog svarbu plėtoti sąveiką, kad bendros kaimynystės šalys galėtų pasinaudoti dvišaliais ES ir Rusijos Federacijos santykiais ir gauti iš jų kuo daugiau naudos;

6.  pakartoja, kad, priešingai nei Rusijos remiamos muitų sąjungos atveju, ES susitarimais su Rytų partnerystės šalimis dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos pastarosioms nedraudžiama sudaryti laisvosios prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis; todėl pažymi, kad pasirašiusios asociacijos susitarimą, į kurį įtraukiamos nuostatos dėl glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos, Rytų partnerystės šalys vis dar galės vykdyti laisvą prekybą su Rusija pagal laisvosios prekybos susitarimus, šiuo metu pasirašytus kaip Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) dalis;

7.  tikisi, kad tuo atveju, jei bus sudarytos tinkamos sąlygos, derybas dėl naujo susitarimo bus galima pradėti per kitą aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį numatyta surengti 2014 m. birželio mėn. Sočyje; apgailestauja dėl to, kad nedaroma pažangos derantis dėl naujo partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kuris turės pakeisti dabartinį susitarimą; tai visų pirma susiję su Rusijos atstovų įsipareigojimo pradėti esmines derybas dėl prekybos skyriaus stygiumi; pabrėžia, kad būtina ir toliau laikytis įsipareigojimų, susijusių su partneryste siekiant modernizavimo;

8.  ragina būsimosios kadencijos Europos Komisiją veiksmingai koordinuoti ES politinius įsipareigojimus, susijusius su Rusija, suteikti aiškų ir pagrindinį vaidmenį Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir valstybėms narėms įsipareigoti laikytis vieningos pozicijos palaikant santykius su Rusija;

9.  ragina Rusiją vykdyti visas savo daugiašales pareigas, atsiradusias prisijungus prie PPO, ir visapusiškai įgyvendinti savo įsipareigojimus PPO; ragina Rusiją netaikyti savavališkų draudimų importuoti produktus iš ES valstybių narių, kadangi tokios priemonės kenkia ne tik dvišaliams atskirų valstybių narių ir Rusijos santykiams, bet taip pat ES ir Rusijos santykiams;

10.  griežtai smerkia Volgograde neseniai įvykdytus teroristinius išpuolius; palankiai vertina 2014 m. sausio 28 d. priimtą bendrą ES ir Rusijos pareiškimą dėl kovos su terorizmu, pagal kurį ES ir Rusija susitarė apsvarstyti galimybes toliau stiprinti bendradarbiavimą imantis priemonių dėl teroristų vykdomų nusikaltimų ir organizuotu nusikalstamumu, išplėsti bendradarbiavimą keičiantis gerąja patirtimi kovos su terorizmu srityje ir rengiant kovos su terorizmu specialistus, taip pat stiprinti bendradarbiavimą JT sistemoje ir kituose daugiašaliuose forumuose;

11.  atkreipia dėmesį į ES ir Rusijos bendrųjų erdvių pažangos ataskaitas, kuriose aprašoma pažanga arba regresas įgyvendinant ES ir Rusijos bendrąsias erdves ir veiksmų planus, priimtus 2005 m.; ypač remia bendradarbiavimą mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros srityje ir pabrėžia, kad keturios bendrosios erdvės grindžiamos abipusiškumo principu;

12.  pabrėžia energetinio saugumo svarbą ir tai, kad gamtinių išteklių tiekimas neturėtų būti naudojamas kaip politinė priemonė; pabrėžia, kad abiem pusėms svarbu bendradarbiauti energetikos srityje, nes tai galimybė tęsti bendradarbiavimą prekybos ir ekonomikos srityje atviroje ir skaidrioje rinkoje, visapusiškai atsižvelgiant į ES poreikį užsitikrinti tiekimo kanalų ir energijos tiekėjų įvairovę; pabrėžia, kad minėtojo bendradarbiavimo pagrindu turėtų tapti tarpusavio priklausomybės ir skaidrumo principai, taip pat vienodos galimybės patekti į rinkas, naudotis infrastruktūra ir investuoti; ragina, kad ES ir Rusijos bendradarbiavimas energetikos srityje būtų tvirtai grindžiamas vidaus rinkos principais, įskaitant trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį, ypač trečiųjų šalių prieigos galimybių atžvilgiu, ir Energetikos chartijos sutartį; yra įsitikinęs, kad visiškas Rusijos pritarimas Energetikos chartijos sutarties principams duotų abipusės naudos dvišaliams santykiams energetikos srityje; ragina ES ir Rusiją glaudžiai bendradarbiauti žaliavų ir retųjų žemių, ypač tų, kurios laikomos itin svarbiomis, tiekimo klausimu ir atsižvelgdamas į tai ragina laikytis tarptautinių, visų pirma PPO, taisyklių;

13.  primygtinai ragina Rusijos Federaciją padidinti savo įnašą, siekiant spręsti klimato kaitos problemą; visų pirma ragina Rusiją pradėti įgyvendinti antrojo įsipareigojimų laikotarpio tikslą ir šiuo tikslu ratifikuoti Dohos konferencijoje priimtus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo pakeitimus;

14.  primena savo įsipareigojimą siekti ilgalaikio tikslo įvesti bevizį kelionių tarp ES ir Rusijos režimą, kuris būtų įvedamas palaipsniui, atsižvelgiant į esmę ir praktinę pažangą; pažymi, kad vyksta derybos dėl patobulinto vizų režimo supaprastinimo susitarimo ir jau įgyvendinami bendri veiksmai siekiant bevizio trumpų kelionių režimo; reiškia susirūpinimą dėl planų didelį skaičių Rusijos pareigūnų, turinčių tarnybinius pasus, patogumo sumetimais įtraukti į vizų režimo supaprastinimo susitarimą;

15.  reiškia susirūpinimą dėl Rusijos Federacijoje vykstančių pokyčių, susijusių su pagarba žmogaus teisėms ir jų apsauga, taip pat su visuotinai pripažįstamų demokratijos principų, taisyklių ir procedūrų laikymusi, visų pirma kalbant apie įstatymą dėl užsienio agentų, prieš lesbietes, gėjus, biseksualius, translyčius ir interseksualius asmenis (LGBTI) nukreiptus įstatymus, vėl nustatytą baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą, įstatymą dėl valstybės išdavimo ir viešus protestus reglamentuojančius įstatymus; primygtinai ragina Rusiją laikytis savo, kaip Europos Tarybos narės, tarptautinių įsipareigojimų;

16.  palankiai vertina neseniai paskelbtą amnestiją ir pabrėžia, kad aiški ir patikima pagrindinių laisvių, žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų koncepcija padės toliau stiprinti strateginę partnerystę; pabrėžia, kad nepriklausoma, nešališka ir veiksminga teisingumo sistema yra pagrindinis teisinės valstybės elementas ir didele dalimi prisideda kuriant patikimą ir stabilią verslo ir investicijų aplinką;

17.  reiškia susirūpinimą dėl bendros žmogaus teisių padėties Rusijoje ir dėl to, kad nėra jokio poslinkio ES ir Rusijos konsultacijų žmogaus teisių klausimais procedūrose; ypač apgailestauja, kad šis dialogas tapo procesu, o ne pamatuojamų ir apčiuopiamų rezultatų siekimo priemone; dar kartą primygtinai teigia, kad būtina į tas konsultacijas žmogaus teisių klausimais įtraukti viešus pažangos rodiklius, siekiant gerinti dialogo procedūras, pvz., keičiant konsultacijų vietą, užtikrinant Rusijos nevyriausybinių organizacijų ir Rusijos valdžios institucijų sąveiką vykstant šiam procesui ir nustatant Rusijos delegacijos sudėtį, ir pateikti viešus pažangos vertinimus per ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimus ir po Partnerystės tarybos posėdžių;

18.  ragina Rusiją visiškai panaikinti federalinį įstatymą, kuriuo draudžiama netradicinių seksualinių santykių propaganda, ir panašius regioninius įstatymus, draudžiančius tokią propagandą, nes jais apribojamos žmogaus teisės, visų pirma saviraiškos bei susirinkimų laisvės, susijusios su seksualine orientacija ir lytine tapatybe; reiškia rimtą susirūpinimą dėl neigiamų šių įstatymų pasekmių visuomenei, turint omenyje didėjančią LGBTI asmenų diskriminaciją ir smurtą prieš juos; ragina ES delegaciją teikti daugiau paramos LGBTI asmenų žmogaus teisių gynėjams, laikantis atitinkamų gairių;

19.  pakartoja savo raginimą Komisijai, vykdant tolesnį Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonės ir pilietinės visuomenės organizacijoms ir vietos valdžios institucijoms skirtos finansinės priemonės programavimo procesą, dėti daug daugiau pastangų siekiant teikti pagalbą engiamai pilietinei visuomenei padvigubinant šaliai skirtus finansinius asignavimus;

20.  pabrėžia, kad reguliarūs susitikimai, kuriuose vyksta politinis dialogas įvairiausiais užsienio politikos klausimais, yra esminis ES ir Rusijos santykių elementas; teigia, kad Rusija, kaip nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė, privalo prisiimti atsakomybę tarptautinių krizių metu; ragina Rusiją laikytis labai konstruktyvaus požiūrio konferencijoje „Ženeva II“ dėl Sirijos, kurios tikslas – rasti politinį konflikto sprendimą; palankiai vertina Rusijos kartu su JAV ir tarptautine bendruomene dedamas pastangas siekiant, kad būtų patvirtinta JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo ir derybų „Ženevos II“ pradžios;

21.  pabrėžia dialogo ir bendradarbiavimo su Rusija pasaulinio masto klausimais svarbą siekiant veiksmingai spręsti klausimus, pvz., susijusius su Afganistanu, Artimųjų Rytų taikos procesu ir piratavimu prie Somalio pusiasalio; ragina plėsti ir stiprinti šį bendradarbiavimą siekiant imtis bendrų veiksmų dėl Irano branduolinės programos;

22.  ragina Rusiją panaikinti Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų nepriklausomybės pripažinimą; griežtai smerkia sienų statymo Abchazijoje ir Cchinvalio regione (Pietų Osetija) procesą, dėl kurio buvo išplėstas okupuotųjų teritorijų plotas Gruzijos teritorijos sąskaita; ragina Gruziją ir Rusiją besąlygiškai pradėti tiesiogines derybas dėl daugelio klausimų, prireikus tarpininkaujant abiem pusėms priimtinai trečiajai šaliai; šios derybos turėtų papildyti, o ne pakeisti vykstantį Ženevos procesą;

23.  ragina Rusijos Federaciją įvykdyti 1996 m. Europos Taryboje prisiimtus ir į ESBO aukščiausiojo lygio susitikimų (Stambulas, 1999 m. ir Portas, 2002 m.) sprendimus įtrauktus įsipareigojimus dėl Rusijos karinių pajėgų išvedimo ir ginklų pašalinimo iš Moldovos teritorijos; išreiškia susirūpinimą dėl to, kad šiuo klausimu nepadaryta pažangos; pabrėžia, kad visos derybų „5+2“ šalys įsipareigojo išspręsti konfliktą remdamosi Moldovos Respublikos teritorinio nedalomumo principu; ragina Rusija atlikti konstruktyvų vaidmenį Minsko grupei dedant pastangas išspręsti užsitęsusį konfliktą Kalnų Karabache;

24.  mano, kad būtina atnaujinti pastangas norint stiprinti ES ir Rusijos bendradarbiavimą ir dialogą regioninio saugumo klausimais, įskaitant užsitęsusių konfliktų kaimyninėse šalyse sprendimą;

25.  pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES ir Rusijos kultūrų dialogą, gilinti žinias apie viena kitos istoriją ir kultūrinį paveldą, taip pat skatinti studentų, mokytojų, dėstytojų ir tyrėjų judumą ir mainus siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užmegzti asmeninius ryšius ir taip pateikti matomus ir konkrečius tvarios partnerystės, kuri ilgos trukmės laikotarpiu padės kurti vertybių bendriją, įrodymus;

26.  ragina Rusijos valdžios institucijas bendradarbiauti atveriant Rusijos archyvus, suteikiant prieigą prie jų tyrėjams ir išslaptinant atitinkamus dokumentus, įskaitant informaciją apie Raoulio Wallenbergo, kuris prieš 70 metų išgelbėjo tūkstančius Vengrijos žydų nuo genocido, likimą;

27.  palankiai vertina ES ir Rusijos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto, kaip platformos siekiant plėtoti bendradarbiavimą ir palaikyti nuolatinį dviejų parlamentinių institucijų dialogą, darbą;

28.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Rytų partnerystės šalių vyriausybėms ir parlamentams, Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bosnijos ir Hercegovinos 2013 m. pažangos ataskaitos (2013/2884(RSP))

P7_TA(2014)0102 B7-0074/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS), pasirašytą 2008 m. birželio 16 d. ir ratifikuotą visų ES valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. ir 2013 m. spalio 21 d. Tarybos išvadas dėl Bosnijos ir Hercegovinos,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700), prie kurio pridėtas 2013 m. spalio 16 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „Bosnija ir Hercegovina: 2013 m. pažangos ataskaita“ (SWD(2013)0415),

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2013 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl Bosnijos ir Hercegovinos pažangos ataskaitos(1) ir į 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai(2)“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES ir toliau yra tvirtai įsipareigojusi remti nepriklausomą ir vieningą Bosniją ir Hercegoviną ir šalies narystės Sąjungoje perspektyvą;

B.  kadangi Deitono susitarimo 4 priede nustatyta sudėtinga institucinė struktūra pasirodė esanti neveiksminga, o Bosnijos ir Hercegovinos politiniai vadovai neveiklūs ir nepajėgia pasiekti kompromiso, o tai toliau neigiamai veikia šalies pajėgumus siekti narystės ES ir gerinti piliečių gyvenimą; kadangi siekiant sukurti veikiančią ir įtraukią demokratinę valstybę skubiai reikia vykdyti konstitucinę reformą;

C.  kadangi ES narystės perspektyva Bosnijai ir Hercegovinai pasiūlyta kaip atskirai šaliai;

D.  kadangi reikia naujos dinamikos ir pagarbos piliečiams bei tarptautinių įsipareigojimų laikymosi norint, kad rengiantis 2014 m. spalio mėn. visuotiniams rinkimams šalis vėl neatsidurtų aklavietėje;

E.  kadangi paplitusi korupcija, labai didelis nedarbas ir Bosnijos ir Hercegovinos piliečių ateities perspektyvų trūkumas ir toliau labai trukdo socialiniam ekonominiam ir politiniam šalies vystymuisi;

F.  kadangi bendradarbiavimas su kitomis regiono šalimis palaikant geros kaimynystės santykius yra būtina sąlyga tam, kad Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Europos pietryčių regione būtų pasiektas taikus sambūvis ir susitaikymas;

Bendrosios aplinkybės

1.  labai susirūpinęs dėl nuolatinio bendros vizijos trūkumo, kurį demonstruoja trijų šalies etninių bendruomenių politiniai vadovai; primygtinai ragina visų lygmenų šalies valdyme dalyvaujančias politines grupes glaudžiau bendradarbiauti ir aktyviau plėtoti dialogą siekiant išspręsti esamus ginčus, kad būtų toliau vykdomos reformos ir gerinamas Bosnijos ir Hercegovinos piliečių gyvenimas; ragina pilietinę visuomenę aktyviau dalyvauti vykdant reformas šalyje;

2.  palankiai vertina 2013 m. spalio 1 d. Briuselyje pasiektą šešių punktų susitarimą, bet apgailestauja dėl to, kad jį įgyvendinti trukdo už valdžios centralizavimą kovojančios jėgos; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti Bosnijos ir Hercegovinos kelią į ES, svarbu laikytis federalizmo ir teisėto atstovavimo principų;

3.  ragina atsisakyti nacionalistinės ir etnocentrinės retorikos, kurią vartoja trijų pagrindinių Bosnijos ir Hercegovinos tautų vadovai; smerkia bet kokią šalyje vykdomą segregaciją ir diskriminaciją dėl religijos arba etninės priklausomybės;

4.  ragina politinius vadovus didesnį dėmesį skirti veiksmų plano, parengto vykdant aukščiausiojo lygio dialogą, įgyvendinimui, kad būtų įvykdyti reikalavimai ir taip sudarytos galimybės įsigalioti stabilizacijos ir asociacijos susitarimui;

5.  primygtinai ragina vyriausybes ir kompetentingas institucijas didinti savo institucijų veiksmingumą ir funkcionalumą, taip pat sukurti veiksmingą ES klausimų koordinavimo mechanizmą, kad būtų užtikrintas darnus ES teisyno perkėlimas ir vykdymas visoje šalyje siekiant užtikrinti bendrą piliečių gerovę; atsižvelgdamas į tai, ragina juos susitarti ir valstybės lygmeniu laikytis vieningos nuomonės; pabrėžia tai, kad jei tokios sistemos nebus, stojimo į ES procesas neturės perspektyvų; ragina visas politines partijas siekti gerinti aukštesnio lygio politinį dialogą ir stiprinti politinę kultūrą;

6.  primena Komisijai, kad ES plėtra nėra vien tik ES teisyno perkėlimas ir turi būti grindžiama tikru ir visapusišku įsipareigojimu laikytis Europos vertybių; ragina ES toliau bendradarbiauti su Bosnijos ir Hercegovinos vadovais ir persvarstyti ES požiūrį į Bosniją ir Hercegoviną, atsižvelgiant į tai, kad nedaroma pažanga siekiant ES šalies kandidatės statuso, palyginti su kitų regiono šalių daroma pažanga; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę, Europos Vadovų Tarybą ir ypač valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant didesnio Bosnijos ir Hercegovinos politinių vadovų sutarimo dėl tolesnio konstitucinės reformos ir su ES susijusių reformų vykdymo; ragina būsimą Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir už plėtrą atsakingą Komisijos narį laikyti Bosniją ir Hercegoviną pagrindiniu prioritetu 2014 m. paskyrus kitą Komisiją; šiuo požiūriu atkreipia dėmesį į svarbų ES delegacijos ir ES specialiojo įgaliotinio Bosnijoje;

7.  ragina Komisiją dėti dar daugiau pastangų siekiant sudaryti geresnes sąlygas susitarimui dėl sprendimo D. Sejdić ir J. Finci byloje vykdymo, kuriuo būtų užtikrinamos vienodos visų pagrindinių tautų ir piliečių teisės, ir padėti įgyvendinti ES darbotvarkėje numatytus uždavinius, įskaitant funkcinę gero valdymo sistemą, demokratijos plėtrą, ekonominę gerovę ir pagarbą žmogaus teisėms;

8.  ragina ES valstybių ir vyriausybių vadovus ir užsienio reikalų ministrus šiai šaliai skirti dar daugiau asmeninio dėmesio;

9.  ragina valdžios institucijas įvykdyti likusius uždavinius ir sąlygas, kad būtų uždarytas Vyriausiojo įgaliotinio biuras ir taip būtų sudarytos galimybės didesnei vietos lygmens atsakomybei ir įsipareigojimui; pabrėžia, kad galimybę nutraukti Vyriausiojo įgaliotinio biuro veiklą galima svarstyti tik tada, kai bus įvykdytos visos sąlygos;

10.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad dėl ketverius metus trukusių politinių vadovų nesutarimų Europos Taryba iš pradžių svarstė, kad, jei iki rinkimų nebus padaryta esminės pažangos įgyvendinant Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą, reikėtų laikinai sustabdyti šalies teisę būti atstovaujamai šioje organizacijoje; pabrėžia, kad, jei EŽTT sprendimas nebus įvykdytas, bus abejojama dėl 2014 m. Bosnijos ir Hercegovinos prezidento ir Tautos Rūmų rinkimų teisėtumo;

11.  primena, kad konstitucinė reforma tebėra labai svarbi, kad Bosnija ir Hercegovina taptų veiksminga, visapusiškai veikianti valstybė; ragina Federaciją apsvarstyti konkrečios šios srities pasiūlymus, įskaitant pasiūlymą sujungti kai kuriuos kantonus ir perskirstyti kompetenciją, kad būtų supaprastinta sudėtinga institucinė struktūra, užtikrintas tolygesnis atstovavimas visoms tautoms ir piliečiams, pašalinta etninė diskriminacija, o valstybė veiktų veiksmingiau, mažiau kainuotų ir būtų atskaitingesnė savo piliečiams; ragina visas politines partijas konstruktyviai ir atvirai dalyvauti šiame procese ir atsižvelgti į patarimus ir rekomendacijas, kuriuos šio proceso metu gali teikti Venecijos komisija; džiaugiasi pilietinės visuomenės pastangomis daryti įtaką konstitucinių reformų procesui ir tokias pastangas remia;

12.  palankiai vertina tai, kad sklandžiai vyksta pirmą kartą po 1991 m. atliekamas gyventojų ir būstų surašymas ir jau užbaigtas sąrašų sudarymo etapas; ragina atsakingas valdžios institucijas užtikrinti, kad surašymas liktų tik statistinė veikla ir kad ji atitiktų tarptautinius standartus; primygtinai ragina visas kompetentingas institucijas nepolitizuoti surašymo, kurio tikslas yra teikti objektyvius socialinius ekonominius duomenis;

13.  labai susirūpinęs dėl to, kad ginčai dėl kompetencijų pasidalijimo trukdo gauti ES finansinę paramą; apgailestauja dėl Komisijos sprendimo atšaukti projektus pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę I (PNPP-I), tačiau visapusiškai šį sprendimą palaiko; yra sunerimęs dėl to, kad neveiklumas gali turėti įtakos, kai pagal PNPP-II skirstomos milijoninės ES lėšos politiniam ir socialiniam ekonominiam vystymuisi;

Politiniai kriterijai

14.  yra susirūpinęs dėl to, kad politinių pozicijų laikymasis ir toliau trukdo teisėkūros veiklai; reikalauja didesnės politinių vadovų politinės atskaitomybės Bosnijos ir Hercegovinos gyventojams;

15.  ragina visas politines partijas, kurioms atstovaujama Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinėje Asamblėjoje, skubiai priimti reikiamus Rinkimų įstatymo pakeitimus, kad 2014 m. spalio mėn. būtų galima surengti visuotinius rinkimus; pakartoja, kad Bosnijos ir Hercegovinos Konstitucinio Teismo sprendimai yra galutiniai ir privalomi, taigi juos vykdyti būtina;

16.  itin nerimauja dėl neveiksmingos teisminės sistemos ir dėl to, kad vis dažniau nepajėgiama vykdyti teismo sprendimų; primygtinai ragina neleisti vykdyti politinių išpuolių prieš teismines institucijas ir spręsti atsakomybės už biudžetą susiskaidymo teismų sistemoje klausimą;

17.  palankiai vertina struktūrinį dialogą teisingumo klausimais, kuris, įgyvendinus kai kurias rekomendacijas, jau davė konkrečių rezultatų; teigiamai vertina mažinant neišnagrinėtų teismo bylų skaičių padarytą pažangą; atsižvelgdamas į struktūrinio dialogo rekomendacijas, dar kartą ragina pradėti vykdyti teisminės sistemos struktūrines ir institucines reformas, be kita ko, spręsti keturių skirtingų Bosnijos ir Hercegovinos teisinių sistemų derinimo klausimus, įskaitant valstybės lygio Aukščiausiojo Teismo įsteigimą, laikantis rekomendacijų, pateiktų atitinkamoje Venecijos komisijos nuomonėje;

18.  džiaugiasi, kad sumažėjo neišnagrinėtų karo nusikaltimų bylų skaičius ir kad pagerėjo baudžiamasis persekiojimas dėl karo nusikaltimų, kuriuose panaudotas seksualinis smurtas; palankiai vertina tai, kad į valstybinę prokuratūrą paskirta 13 naujų prokurorų, kurie daugiausia vykdys baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus; ragina stengtis greičiau atlikti tokių nusikaltimų tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už juos, kartu užtikrinant tinkamą liudytojų apsaugą, patvirtinti nukentėjusiųjų, įskaitant nuo seksualinio smurto ir kankinimo nukentėjusius asmenis, padėties gerinimo valstybės lygmens programą ir atitinkamų išteklių didinimo visais lygmenimis priemones;

19.  atkreipia dėmesį į EŽTT sprendimą byloje A. Maktouf ir G. Damjanović prieš Bosniją ir Hercegoviną ir jo padarinius, dėl kurių pasikeitė teismo praktika nagrinėjant kitus apeliacinius skundus, pateiktus Bosnijos ir Hercegovinos Konstituciniam Teismui, įskaitant kaltinimus dėl genocido, ir dėl to išleista į laisvę dešimt atsakovų, nuteistų ilgomis laisvės atėmimo bausmėmis; primena, kad teisingumo už karo nusikaltimus vykdymas nepaprastai svarbus nukentėjusiesiems ir jų šeimoms, todėl prieš išleidžiant tokius asmenis į laisvę reikia gerai apsvarstyti šį klausimą; pabrėžia, kad svarbu, jog vietos valdžios institucijos imtųsi visų reikiamų priemonių siekiant užtikrinti, kad anksčiau nuteisti asmenys, kurių bylas ketinama nagrinėti iš naujo, būtų toliau laikomi suimti, jei jų suėmimas suderinamas su EŽTT praktika, arba imtųsi kitų saugumo priemonių;

20.  yra susirūpinęs dėl valstybės valdymo institucijų finansinio tvarumo, jų susiskaidymo ir politizavimo, taip pat dėl to, kad trūksta politinės valios jų atliekamai reformai; palankiai vertina tai, kad atlikti kai kurie vyriausybės vidaus veiklos koordinavimo patobulinimai derinant teisės aktus su ES standartais, bet vis dar nerimauja dėl to, kad sudėtingas kompetencijų pasidalijimas ir priskyrimas gali daryti neigiamą poveikį viešųjų paslaugų teikimui; yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankamai išvystyta fitosanitarinių bandymų infrastruktūra, kurios reikia, kad žemės ūkio produktus būtų galima eksportuoti į ES; primygtinai ragina vyriausybę remti valstybės lygmens žemės ūkio ministerijos steigimą;

21.  palankiai vertina tai, kad gerėja bendradarbiavimas su pilietine visuomene, tačiau ragina valstybės lygmeniu sukurti institucinius valstybės institucijų ir pilietinės visuomenės organizacijų bendradarbiavimo mechanizmus ir užtikrinti, kad jie kuo greičiau pradėtų veikti valstybės ir kantonų lygmeniu; taip pat ragina tinkamai ir nuosekliai gerinti pilietinės visuomenės dalyvavimą stojimo į ES procese; ragina didinti NVO bendradarbiavimą ir sinergiją;

22.  pabrėžia, kad Bosnija ir Hercegovina ratifikavo pagrindines TDO darbo teisių konvencijas; apgailestauja, kad darbo ir profesinių sąjungų teisės vis dar ribotos ir ragina vyriausybę šias teises užtikrinti;

23.  išreiškia susirūpinimą dėl didelio korupcijos masto visuose viešojo gyvenimo lygmenyse ir dėl sudėtingų politinių veikėjų, verslo atstovų ir žiniasklaidos ryšių; ragina greičiau įgyvendinti kovos su korupcija strategiją ir vykdyti veiksmingus korupcijos bylų tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą už ją ir priimti kaltinamuosius nuosprendžius tokiose bylose;

24.  palankiai vertina Federacijos vyriausybės ketinimą pateikti parlamentui svarstyti kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu įstatymų rinkinį; pabrėžia, kad kova su korupcija turi būti svarbiausias prioritetas, ir ragina vykdyti įtraukų konsultacijų su visais suinteresuotaisiais subjektais ir susijusiomis institucijomis procesą siekiant atnaujinti teisės akto pasiūlymą visiškai laikantis ES teisyno ir struktūrinio dialogo teisingumo klausimais rekomendacijų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ES delegacijos Bosnijoje ir Hercegovinoje techninę pagalbą;

25.  yra susirūpinęs dėl to, kad nesant veiksmingų institucijų toliau vykdomi organizuoti nusikaltimai, pinigų plovimas, prekyba žmonėmis, narkotikais ir neteisėta prekyba prekėmis; gerai vertina bendradarbiavimą su kaimyninėmis šalimis ir šiuo požiūriu džiaugiasi Bosnijos ir Hercegovinos, Juodkalnijos ir Serbijos susitarimu dėl bendro koordinavimo centro įsteigimo siekiant stiprinti kovą su tarpvalstybiniu nusikalstamumu ragina atlikti struktūrinius pasienio kontrolės, policijos ir prokuratūros bendradarbiavimo patobulinimus, kad būtų galima užtikrinti veiksmingesnį tolesnių teisminių priemonių naudojimą; ragina teisėsaugos tarnybas aktyviau sistemingai rinkti, analizuoti ir naudoti žvalgybos duomenis; tikisi teigiamų pokyčių įsigaliojus neseniai priimtam Liudytojų apsaugos programos įstatymui, kurį dar reikia techniškai suderinti;

26.  yra susirūpinęs dėl to, kad Bosnija ir Hercegovina išlieka prekybos moterimis kilmės, tranzito ir paskirties šalimi; palankiai vertina naujos strategijos ir 2013–2015 m. kovos su prekyba žmonėmis veiksmų plano priėmimą; pabrėžia, kad prekybos žmonėmis aspektu reikia laikytis išsamaus, daugiadalykio ir į aukas orientuoto požiūrio ir pagerinti nukentėjusiųjų nustatymą;

27.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant fakto, jog priimti moterų teises ir lyčių lygybę užtikrinantys teisės aktai, šiose srityse padaryta labai nedidelė pažanga; ragina visiškai įgyvendinti atitinkamus įstatymus ir politiką, įskaitant rinkimų įstatymą, prieš visuotinius 2014 m. rinkimus, ir imtis konkrečių veiksmų, kad būtų galima padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir politiniame gyvenime;

28.  ragina kompetentingas institucijas aktyviai saugoti ir skatinti mažumų ir pažeidžiamų grupių teises, įgyvendinti kovos su diskriminacija įstatymus ir politiką ir šalies mastu parengti kovos su diskriminacija strategiją; primygtinai reikalauja, kad politinės partijos ir pilietinė visuomenė atsiribotų nuo diskriminacijos ir puoselėtų įtraukią ir tolerantišką visuomenę; yra susirūpinęs dėl neapykantą kurstančių kalbų, grasinimų, bauginimų ir diskriminacijos, ypač nukreiptos prieš lesbiečių, gėjų, biseksualių, translyčių ir (arba) transseksualių bei interseksualių asmenų (LGBTI) bendruomenę; yra labai sukrėstas dėl brutalaus išpuolio prieš Merlinkos kino festivalio dalyvius 2014 m. vasario 1 d. Sarajeve; į tai atsižvelgdamas, ragina valdžios institucijas visapusiškai ištirti išpuolį ir užtikrinti, kad ateityje panašiems renginiams būtų suteikta tinkama policijos apsauga; ragina ES delegaciją, Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas ir politines partijas atvirai palaikyti šio išpuolio aukas ir pasmerkti tokius veiksmus;

29.  ragina dėti pastangas, kad būtų užtikrinamas ir skatinamas pliuralizmas žiniasklaidoje; yra susirūpinęs dėl to, kad didėja politinis ir finansinis spaudimas žiniasklaidai ir dažniau grasinama žurnalistams; pabrėžia, kad, siekiant sudaryti sąlygas naudotis žodžio laisve, būtina užtikrinti skaidrios ir laisvos žiniasklaidos aplinką; ragina imtis veiksmų ir užtikrinti saugią darbo aplinką žurnalistams; primygtinai ragina valdžios institucijas užtikrinti visuomeninių transliuotojų politinę, institucinę ir finansinę nepriklausomybę remiantis atitinkamais teisės aktais ir galutinai pereiti prie skaitmeninio transliavimo; ragina toliau dėti pastangas, kad būtų galima užtikrinti vienodas galimybes gauti informaciją visomis oficialiosiomis kalbomis ir užtikrinti vienodas teises visoms pagrindinėms tautoms visuomeninės televizijos transliavimo atžvilgiu;

30.  ragina valdžios institucijas skirti pakankamai lėšų ikimokykliniam švietimui, teikti paslaugas šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, ir spręsti smurto prieš vaikus problemą;

31.  ragina Bosnijos ir Hercegovinos institucijas visais lygmenimis ryžtingai tęsti švietimo reformą, kuria siekiama pagerinti švietimo standartus, skatinti įtraukią ir nediskriminacinę švietimo sistemą ir nustoti taikyti etninį segregavimą švietimo sektoriuje (dvi mokyklos po vienu stogu); ragina remti mokytojų mokymą, kad jie įgytų papildomų įgūdžių, leisiančių skatinti skirtingų etninių grupių moksleivių bendrą veiklą, ir padėtų vykdyti ilgalaikes gebėjimų ugdymo programas; ragina Bosnijos ir Hercegovinos žiniasklaidą propaguoti integruotą švietimą; primygtinai ragina Švietimo ministrų konferenciją sukurti nuoseklesnę teisėkūros sistemą švietimo srityje visoje Bosnijoje ir Hercegovinoje, taip pat didinti mokymo programų ir standartų konvergenciją, nes tai būtina padaryti siekiant suartinti etnines bendruomenes; apgailestauja dėl to, kad nė viena Bosnijos ir Hercegovinos nacionalinė agentūra nedalyvauja jokioje ES mokymosi visą gyvenimą programos dalyje; ragina kompetentingas institucijas įsteigti tokią agentūrą, kuri suteiktų sąlygas valstybei dalyvauti tolesnėje Erasmus+ programoje;

32.  ragina valdžios institucijas užtikrinti vienodas galimybes romų vaikams naudotis švietimo paslaugomis, bendradarbiauti su atitinkamomis NVO siekiant skatinti romų šeimas remti vaikų galimybes siekti švietimo ir skatinti veiksmingą romų vaikų įtraukimą į švietimo sistemą, be kita ko, įgyvendinant pasirengimo mokyklai programas;

33.  palankiai vertina Federacijos atitinkamos ministerijos sprendimą laikinai perimti atsakomybę finansuoti kultūros įstaigas, pvz., Nacionalinę biblioteką ir Istorijos muziejų; ragina Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijas užtikrinti, jog būtų dedamos pastangos, kad būtų galima skubiai išspręsti septynių nacionalinių kultūros institucijų, t. y. Nacionalinio muziejaus, Menų galerijos, Istorijos muziejaus, Literatūros ir teatro muziejaus, Filmų archyvo, Nacionalinės bibliotekos ir Aklųjų bibliotekos, statuso problemą, kad jos turėtų tinkamą teisinį ir finansinį statusą; ragina rasti šių institucijų ilgalaikio finansavimo sprendimą;

34.  ragina gerinti koordinavimą vietos lygiu, vykdyti aktyvesnį paramos teikėjų, suinteresuotųjų subjektų ir vietos valdžios institucijų dialogą, taip pat sutelkti dėmesį į grįžtantiems asmenims skirtas tvarias priemones; ragina dėti pastangas siekiant užtikrinti, kad pabėgėliai ir šalies viduje perkelti asmenys galėtų grįžti į visas nelaimės paveiktas zonas; ragina šalį spręsti neišspręstą humanitarinę problemą, susijusią su 7 886 asmenimis, kurie vis dar laikomi dingusiais be žinios per karą, ir gerinti Dingusių be žinios asmenų instituto darbo sąlygas;

35.  reiškia pagarbą daugiau kaip 430 per karą žuvusių vyrų, moterų ir vaikų, kurių palaikai 2013 m. rugsėjo mėn. buvo rasti masinėje kapavietėje netoli Serbų Respublikos Prijedoro miesto esančiame Tomašikos kaime, ir reiškia užuojautą jų šeimoms; ragina visapusiškai ir išsamiai ištirti žiaurumo atvejus; prašo visus asmenis, turinčius informacijos apie neatrastas masines kapavietes, informuoti institucijas, kaip buvo padaryta Tomašikos kapavietės atveju;

Socialiniai ir ekonominiai klausimai

36.  ragina kompetentingas valdžios institucijas gerinti šalies ekonominės politikos koordinavimą, kad būtų galima pagerinti ekonomikos augimą, pradėti tolesnes struktūrines reformas, taikyti fiskalinės drausmės priemones ir didinti pajamas; be to, ragina gerinti valstybės išlaidų ir didelio neveiksmingo viešojo sektoriaus, kurio įvairios kompetencijos sritys dubliuojasi, sudėtį ir veiksmingumą, taip pat užtikrinti finansinio sektoriaus stabilumą, stiprinant teisėkūros ir reglamentavimo sistemą; yra susirūpinęs dėl to, kad nepakankamai taikomi teisės aktai ir kovos su korupcija priemonės, o tai kenkia verslo aplinkai, atbaido užsienio investuotojus ir skatina šešėlinės ekonomikos plitimą; kartoja, kad reikia kurti bendrą ekonominę erdvę ir iš naujo pradėti sustabdytą privatizavimo procesą bei jį paspartinti, kad būtų galima gerinti fiskalinę padėtį ir didinti konkurenciją; ragina valdžios institucijas gerinti aplinkos apsaugą ir derinti ją su ES standartais;

37.  yra susirūpinęs dėl to, kad, nepaisant didelių viešųjų išlaidų, šalies socialinė apsauga neveiksminga; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti vienodą požiūrį į visus piliečius, įskaitant neįgalius asmenis, reikia derinti ir reformuoti suskaidytas socialinės apsaugos sistemas; primygtinai ragina vyriausybes gerinti verslo aplinką ir įgyvendinti darbo rinkos reformas, kad taikant konkrečias ekonomines priemones būtų galima spręsti labai didelio nedarbo problemą, kuri kelia pavojų makroekonominiam stabilumui; ragina imtis tolesnių priemonių siekiant padėti daugeliui jaunų bedarbių dalyvauti šalies darbo rinkoje;

Regioninis bendradarbiavimas

38.  palankiai vertina konstruktyvų Bosnijos ir Hercegovinos vaidmenį vykdant regioninį bendradarbiavimą ir ragina šalį toliau dėti pastangas su kaimyninėmis šalimis sprendžiant likusius sienų ir nuosavybės klausimus; ragina toliau plėtoti santykius su Europos integracijos procese dalyvaujančiomis šalimis;

39.  labai palankiai vertina tai, kad Bosnija ir Hercegovina ir Serbija įsipareigojo gerinti dvišalius santykius, taip pat pasirašė ekstradicijos ir readmisijos susitarimus ir protokolą dėl bendradarbiavimo patraukiant baudžiamojon atsakomybėn karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido vykdytojus; palankiai vertina su Kroatija sudarytus dvišalius susitarimus dėl sienos; ragina Bosniją ir Hercegoviną tęsti bendradarbiavimą su Komisija Laikinojo susitarimo ir (arba) Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo klausimu, pirmiausia tarpvalstybinės prekybos atžvilgiu, siekiant užtikrinti ES valstybių narių ir Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimo partnerių prekybos srautų tęstinumą; primygtinai ragina Bosniją ir Hercegoviną pripažinti Kosovo piliečių kelionės dokumentus, kad jie galėtų patekti į šalį;

40.  pakartoja, kad pritaria vizų liberalizavimo Vakarų Balkanų šalims režimui kaip svarbiam Europos integracijos proceso ramsčiui; ragina ES valstybes nares trumpinti prieglobsčio suteikimo Vakarų Balkanų šalių piliečiams, kuriems taikomas bevizis režimas Šengeno erdvėje, tvarką kaip veiksmingą priemonę siekiant mažinti nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičių, bet prašymų teikėjams suteikti teisę išdėstyti savo argumentus išsamiame pokalbyje; be to, palankiai vertina Vokietijos naujosios koalicijos vyriausybės susitarime dėl nacionalinių prieglobsčio teisės aktų išreikštą ketinimą paskelbti Bosniją ir Hercegoviną saugia kilmės šalimi, kad būtų galima pagreitinti šių prašymų nagrinėjimo procedūras;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumui, Bosnijos ir Hercegovinos Ministrų tarybai, Bosnijos ir Hercegovinos Parlamentinei Asamblėjai ir Bosnijos ir Hercegovinos Federacijos ir Serbų Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0225. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos 2013 m. pažangos ataskaitos (2013/2883(RSP))

P7_TA(2014)0103 B7-0073/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 16 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą, kuriuo buvo suteiktas narystės ES siekiančios šalies kandidatės statutas, ir į 2012 m. gruodžio 13 d. ir 2013 m. birželio 27–28 d. ir 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. Europos Vadovų Tarybos susitikimui Salonikuose pirmininkavusios valstybės narės išvadas dėl Vakarų Balkanų šalių stojimo į Europos Sąjungą perspektyvos,

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 845 (1993) ir 817 (1993), taip pat į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 47/225 ir į 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinąjį susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl laikinojo susitarimo taikymo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. balandžio 16 d. Komisijos ataskaitą „Reformų įgyvendinimas vykstant aukščiausio lygio dialogui stojimo klausimais ir gerų kaimyniškų santykių puoselėjimas“ (COM(2013)0205), pažangos ataskaitą (SWD(2013)0413) ir 2013 m. spalio 16 d. komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. pasiektą politinių partijų susitarimą, tyrimo komiteto 2013 m. rugpjūčio 26 d. galutinę ataskaitą ir 2013 m. rugsėjo 16 d. susitarimo memorandumą,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas šalies klausimu ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“(1),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi Europos Vadovų Taryba, nepaisydama palankios Komisijos rekomendacijos šiuo klausimu, penktus iš eilės metus nusprendė nepradėti stojimo derybų su Makedonija; kadangi dėl dar vieno derybų nukėlimo vis labiau auga Makedonijos visuomenės nusivylimas dėl aklavietės, kurioje atsidūrė ES integracijos procesas, ir didėja pavojus, kad vis gilės šalies problemos ir augs tarptautinė įtampa; kadangi dvišaliai klausimai neturėtų sudaryti kliūties oficialiai pradėti stojimo derybų, nors juos ir reikėtų išspręsti iki stojimo proceso pabaigos;

B.  kadangi teisinė valstybė, žiniasklaidos laisvė, regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindiniai ES plėtros proceso elementai;

C.  kadangi dvišaliai klausimai turi būti kuo anksčiau pradedami konstruktyviai spręsti, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų ir ES principus bei vertybes;

1.  dar kartą ragina Tarybą nedelsiant nustatyti stojimo derybų pradžios datą;

2.  kviečia Graikiją pasinaudoti pirmininkavimo laikotarpiu ir paskatinti šios šalies Europos integracijos procesą, taip sutvirtinant jos įsipareigojimą, nustatytą 2003 m. Salonikų darbotvarkėje, ir sukurti palankią aplinką dvišalių nesutarimų sprendimui vadovaujantis Europos vertybėmis ir principais; ragina Europos Vadovų Tarybai pirmininkaujančią Graikiją pasinaudoti teigiama vadovavimo įtaka ir kurti naujas iniciatyvas, kad būtų rastas kelias iš dabartinės derybų aklavietės ir ieškoma sprendimo;

3.  ragina šalį konsoliduoti reformas ir panaikinti politiką ir praktiką, kurios vis dar trukdo jos ateičiai Europos Sąjungoje, užtikrinti tikrą pažangą pagrindinėse srityse, kaip apibrėžta Europos Vadovų Tarybos išvadose ir, konkrečiau, pareiškimuose dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso; mano, kad derybų su ES pradžia yra teigiamas poslinkis sprendžiant dabartinius nesutarimus su kaimyninėmis šalimis ir tuo pačiu metu vykdant tolesnes reformas padėčiai šalyje pagerinti;

4.  atsižvelgdamas į teigiamą Komisijos rekomendaciją bei jos teigiamą aukščiausio lygio dialogo stojimo klausimais rezultatų įvertinimą ir įspėdamas apie pažangos lėtėjimo pavojų, apgailestauja dėl to, kad Europos Vadovų Taryba nusprendė nekartoti savo 2012 m. gruodžio mėn. sprendimo, kuriame padarė išvadą, kad didžia dalimi pritaria Komisijos nuomonei, tikėjosi, jog per kitą pirmininkavimo laikotarpį gali būti priimtas sprendimas pradėti stojimo derybas, ir pažymėjo, kad Komisija atliks visą paruošiamąjį darbą šiuo tikslu;

5.  pabrėžia, kad toliau atidėliojant stojimo derybų pradžią daromas vis didesnis ir nenuspėjamas poveikis šaliai ir regiono stabilumui; ragina tiek vyriausybę, tiek Komisiją atlikti kiekybinę galimo socialinio, politinio ir ekonominio poveikio, taip pat vidaus ir regioninės politikos poveikio ir rizikos, kylančios dėl to, kad Taryba nepajėgia nustatyti stojimo derybų pradžios datos, analizę;

6.  primygtinai prašo, kad visos šalys kandidatės ir galimos šalys kandidatės būtų vertinamos pagal jų nuopelnus;

7.  nors šalies laukia labai rimti iššūkiai, pritaria Komisijos išvadai, jog vykdydama stojimo procesą šalis pasiekė aukštą savo teisės aktų suderinimo su ES acquis lygį ir kad šalis pakankamai atitinka Kopenhagos kriterijus, kad būtų pradėtos stojimo derybos; pažymi, kad pagal ES procedūras nauji nariai priimami tik tada, kai atitinka visus reikalavimus; pritaria Komisijos nuomonei, kad pradėjus derybas dėl 23 ir 24 skyrių (teisingumas, demokratija ir žmogaus teisės) būtų skatinama pažanga šiais klausimais, kurie ypač kelia susirūpinimą kai kurioms valstybėms narėms;

8.  ragina Europos Vadovų Tarybą patvirtinti acquis peržiūros proceso pradžią, ypač 23 ir 24 skyrių; mano, kad peržiūros procesas padėtų sutvirtinti reformas ir padėtų šaliai geriau spręsti bet kokius neišvengiamus iššūkius, su kuriais susiduria valstybės kandidatės, pvz., toliau stiprinti teisinės valstybės veiksmingumą, reformuoti teismų ir viešojo administravimo sektorius, taip pat stiprinti įvairių etninių grupių sanglaudą;

9.  palankiai vertina šalies įsipareigojimų įvykdymą pagal Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir jos didelę pažangą suderinant teisės aktus su acquis; ragina Tarybą priimti Komisijos rekomendacijas pereiti prie antrojo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo įgyvendinimo etapo pagal susijusias šio susitarimo sąlygas;

10.  pabrėžia, kad regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra pagrindinės šalies stojimo į ES proceso dalys, įskaitant suderintą ir abipusiai priimtiną pavadinimo klausimo sprendimą, remiant JT; atsižvelgdamas į albanų mažumą šalyje ir į opius dvišalius santykius su kitomis kaimyninėmis šalimis, ypač su Graikija ir Bulgarija, šiuo požiūriu pritardamas Komisijos nuomonei pakartoja savo poziciją, kad dvišaliai klausimai turėtų būti sprendžiami kuo ankstesniu stojimo proceso etapu, laikantis konstruktyvaus požiūrio ir palaikant gerus kaimyninius santykius, vedant intensyvų ir atvirą dialogą, pagrįstą bendros ateities Europoje vizija, ir, pageidautina, prieš pradedant stojimo derybas; primena, kad reikėtų vengti poelgių, prieštaringų veiksmų ir pareiškimų, kurie galėtų turėti neigiamą poveikį geriems kaimyniniams santykiams; prašo konkretesnių bendradarbiavimo rezultatų, kad būtų sukurti geri trišaliai kaimyniniai Atėnų, Sofijos ir Skopjės santykiai;

11.  pritaria Komisijos išvadai, kad, jeigu Europos Vadovų Taryba ir toliau nesugebės užtikrinti pažangos šaliai siekiant narystės ES, tai pakenks pasitikėjimui ES plėtros procesu; taip pat tvirtina, kad minėtu atveju irgi būtų pakenkta sąlygoms, būtinoms siekiant skatinti su ES susijusias reformų priemones; pažymi, kad stojimo procesas savaime yra paskata užbaigti reformas;

12.  mano, kad dėl to, jog per beveik 20 metų, abiem šalims nepavyko rasti ginčo dėl pavadinimo sprendimo, kurį jos abi traktuotų kaip sąžiningą ir teisingą, taip pat suabejota sistemos galimybėmis pasiekti šį tikslą, dėl kurio įgyvendinimo labai svarbu dėti pastangas; pažymi, kad tai atsitiko nepaisant didelių JT tarpininko pastangų ir tvirtos abiejų šalių politinės valios rasti sprendimą; tačiau primena savo požiūrį, kad dvišaliai klausimai neturėtų būti naudojami stojimo į ES procesui stabdyti;

13.  šiuo atžvilgiu palankiai vertina JT pasiuntinio M. Nimetz pasiūlymą dėl sudėtinio pavadinimo su geografine nuoroda ir mano, kad tai yra tinkamas pagrindas rasti kompromisinį sprendimą, jei nebebus keliama abejonių dėl makedonų tautybės, tapatybės, kultūros ir kalbos;

14.  ragina Graikiją pasinaudoti pirmininkavimo ES laikotarpiu ir atsižvelgus į Komisijos, Tarybos ir Parlamento bei pačios šalies interesus suteikti naują politinį akstiną tikroms ir nuoširdžioms pastangoms, kad neatidėliojant būtų rastas abipusiai priimtinas pavadinimo klausimo sprendimas; atkreipia dėmesį į 2011 m. gruodžio 5 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo sprendimą dėl 1995 m. rugsėjo 13 d. laikinojo susitarimo taikymo; laikosi nuomonės, kad, prieš rengiant referendumą minėtuoju klausimu, šalies vadovai ir ES turėtų nuosekliai aiškinti visuomenei šio sprendimo, kai dėl jo bus sutarta, naudą; palankiai vertina Graikijos užsienio reikalų ministro Evangelos Venizelos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent Fabius susitikimą ir derybas dėl šios šalies, tikėdamasis, kad tai yra būsimų didesnių teigiamų pokyčių, susijusių su galimu pavadinimo klausimo sprendimu, ženklas;

15.  palankiai vertina tai, kad per devynis mėnesius įvyko penki šalies ir Bulgarijos darbo grupių susitikimai, kuriuose vyravo draugiška atmosfera; mano, kad stiprius jausmus sukeliančius dviejų šalių istorinius, bendruomeninius ir kitus bendrus klausimus geriausiai spręsti vedant dialogą, kuriame vyrautų tokia pat atmosfera, įskaitant bendradarbiavimą su žiniasklaida ir teisinės sistemos bei kitomis institucijomis; ragina imtis svarbių veiksmų siekiant tinkamu laiku pasiekti dvišalį susitarimą kaip šiuo požiūriu priimtiną sistemą;

16.  pakartoja savo susirūpinimą dėl istorinių ginčų naudojimo dabartinėse diskusijose su kaimynais ir pakartoja savo raginimą siekti teigiamos pažangos kartu su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis minint bendrus istorinius įvykius ir sukaktis, nes tai padėtų geriau suprasti istoriją ir pagerinti kaimyninius santykius; ragina dėti pastangas steigiant bendrus ekspertų komitetus istorijos ir švietimo klausimais, kuriais siekiama prisidėti prie objektyvaus istorijos aiškinimo, stiprinti akademinį bendradarbiavimą ir skatinti teigiamą jaunosios kartos požiūrį į kaimynus; primygtinai ragina valdžios institucijas pradėti naudoti mokomąją medžiagą, kurioje nebūtų ideologinių istorijos interpretacijų ir kuria būtų siekiama didinti tarpusavio supratimą;

17.  giria šalį už konstruktyvų vaidmenį ir teigiamą indėlį vykdant regioninį bendradarbiavimą, palankiai vertina aktyvų jos dalyvavimą regiono iniciatyvose, pvz., Vidurio Europos iniciatyvoje ir regiono Migracijos, prieglobsčio ir pabėgėlių iniciatyvoje (angl. MARRI); sveikina šalį sėkmingai užbaigus Pietryčių Europos šalių bendradarbiavimo proceso (angl. SEECP) pirmininkavimą (2012 m. birželio mėn. – 2013 m. birželio mėn.) ir palankiai šiuo atžvilgiu vertina visapusės integracijos rėmimą, kaip vertingą indėlį toliau stiprinant regioninį bendradarbiavimą;

18.  ragina Komisiją ir Tarybą įtraukti Makedoniją į naują makreoregioninio bendradarbiavimo Pietryčių Europoje sistemą t. y. Adrijos ir Jonijos jūrų makroregiono strategiją ir tarpvalstybinę programą;

19.  primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti parlamentinio tyrimų komiteto rekomendacijas, pateiktas po 2012 m. gruodžio 24 d. įvykių, kurios, kartu su visų partijų įsipareigojimu laikytis susitarimo memorandumo, yra būtinos norint šaliai grįžti prie euroatlantinės perspektyvos; didžiuojasi už plėtrą atsakingo Komisijos nario ir Europos Parlamento vaidmeniu padedant pasiekti 2013 m. kovo 1 d. susitarimą, tačiau pripažįsta, kad politinės partijos pačios turi prisiimti atsakomybę už tai, kad vyktų konstruktyvus dvišalis dialogas ir bendradarbiavimas, ir atsisakyti boikotų, kad atsirastų galimybė visavertei, nepriklausomai vyriausybės teisinei priežiūrai ir būtų laikomasi Europos demokratijos normų; pabrėžia, kad svarbu, jog ir vyriausybė, ir politinės partijos siektų gerinti santykius, kad būtų išlaikytas politinis stabilumas;

20.  palankiai vertina ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misijos išvadas, kuriose teigiama, kad pavasarį vykę savivaldos rinkimai buvo administruojami veiksmingai; pritaria išreikštam susirūpinimui dėl informavimo žiniasklaidoje pusiausvyros, dėl valstybės ir partijos veiklos susiliejimo naudojant administracinius išteklius ir dėl praneštų pažeidimų, susijusių su balsuotojų registracija Pustece, Albanijoje; teigiamai vertina vyriausybės įsipareigojimą visapusiškai įgyvendinti ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijas dėl rinkimų reformos; pabrėžia, kad būtina toliau stengtis didinti skaidrų politinių partijų finansavimą ir atskaitomybę; ragina imtis veiksmų siekiant išvengti valstybės ir partijų veiklos susiliejimo vykdant rinkimų kampanijas ir užtikrinti įvairių partijų susitarimą atlikti rinkėjų registro auditą;

21.  pabrėžia, kad visų lygmenų politiniais patobulinimais būtina užtikrinti viešojo administravimo profesionalumą ir nepriklausomumą; atkreipia dėmesį į tai, kad Viešojo sektoriaus darbuotojų įstatymą ir Administracijos tarnautojų įstatymą parlamentas priėmė per pirmąjį svarstymą 2014 m. sausio 8 d.; mano, kad svarbu, jog naujoje teisės sistemoje būtų įtvirtinti skaidrumo, vertinimo pagal nuopelnus ir nešališko atstovavimo principai; ragina vyriausybę tęsti būtinas šios srities reformas, taip pat viešųjų išlaidų ir viešųjų pirkimų srities reformas, nes tai turės teigiamos įtakos valdymo kokybei;

22.  primygtinai ragina stiprinti demokratiją ir imtis tolesnių ryžtingų veiksmų siekiant decentralizuoti biudžetą, apgailestaudamas dėl jo sumažinimo pastaraisiais metais, bet nekantriai laukdamas tyrimo ataskaitos dėl decentralizavimo eigos, ir palankiai vertindamas didesnę pajamų dalį pagrindiniame savivaldybių biudžete, tolesniais veiksmais, kuriais būtų didinama pagarba vietos valdžiai, ypač tais atvejais, kai kontrolę vykdančios vietos lygmeniu partijos nėra valdžioje nacionaliniu lygmeniu;

23.  palankiai vertina kitų šio regiono šalių ES integracijos proceso pažangą, tačiau yra susirūpinęs, kad toliau atidėliojant derybas dėl stojimo, regione gali susidaryti nepagrįsti skirtumai, galintys kelti papildomų grėsmių geriems etniniams santykiams, o Makedonijos piliečiai gali pasijusti palikti nuošalyje; smerkia visų rūšių ultranacionalizmą bet kokioje šalyje; ragina visuomenėje laikytis nediskriminavimo politikos ir tolerancijos, neatsižvelgiant į jos narių religiją, etninę kilmę ar kalbą;

24.  pritaria Komisijos raginimui užbaigti Ohrido pagrindų susitarimo peržiūrą ir pradėti jos rekomendacijų įgyvendinimą;

25.  pažymi, kad toliau stiprinant politinį dialogą su šalies albanais reikšmingai prisidedama prie regiono stabilumo ir bendradarbiavimo;

26.  primygtinai ragina vyriausybę, žiniasklaidą, mokslo bendruomenę, pilietinę visuomenę ir visus suinteresuotuosius subjektus siųsti visuomenei aiškius signalus, kad diskriminacija dėl tautinės tapatybės šalyje netoleruojama, įskaitant ir diskriminaciją susijusią su teisingumo sistema, žiniasklaida, įdarbinimo ir socialinėmis galimybėmis; pabrėžia šių veiksmų svarbą siekiant šalyje įvairių etninių bendruomenių integracijos, šalies stabilumo ir Europos integracijos;

27.  apgailestauja dėl to, kad nepadaryta daugiau pažangos užtikrinant integruotą švietimą ir kad dar nebuvo numatyta lėšų integruoto švietimo strategijai įgyvendinti; reiškia susirūpinimą dėl to, kad, atrodo, vis mažiau jaunuolių moka vieni kitų kalbą; primygtinai ragina šiuo atžvilgiu imtis veiksmų, kad būtų išvengta mokyklinio amžiaus vaikų atskyrimo ir galimų etninių konfliktų; kartu pabrėžia, kad svarbu remti neprivalomą įtraukų dvikalbį švietimą; vis dar yra susirūpinęs dėl romų vaikų atskyrimo mokyklose;

28.  mano, kad tolesnio geriausius demokratinius standartus atitinkančio surašymo kliūtis galima iš dalies pašalinti kaip laikiną sprendimą sukūrus civilinį registrą;

29.  apgailestauja dėl prastėjančios šalies reputacijos žiniasklaidos laisvės atžvilgiu; kartu su Komisija reiškia susirūpinimą dėl to, kad žodžio laisvės apsauga užtikrinant įvairią ir pliuralistinę, apsaugotą nuo politinio kišimosi žiniasklaidą išlieka itin svarbiu šalies uždaviniu; šiuo atžvilgiu pažymi, kad žiniasklaidos pliuralizmo stoka iš dalies kyla dėl vyriausybės reklamos; pabrėžia, kad reikia užtikrinti valstybinio transliuotojo nepriklausomumą ir tvarumą, raginant valdžios institucijas žiniasklaidos įstatyme šiuo atžvilgiu priimti apsaugos priemones; mano, kad dėl dabartinio žiniasklaidos įstatymo turėtų būti toliau konsultuojamasi ir diskutuojama ir kad dėl tokių svarbių reformų būtų susitarta tik tada, jeigu jas plačiai paremtų visos šalies žurnalistų bendruomenė; pažymi, kad reikia dėti daugiau pastangų siekiant atkurti pasitikėjimą tarp vyriausybės ir žiniasklaidos; remia šalies žiniasklaidos instituto iniciatyvą su ES parama paskelbti baltąją knygą dėl pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos santykių gerinimo; pabrėžia, kad reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų apsaugotos žiniasklaidos darbuotojų teisės ir nepriklausomumas; pabrėžia skaidrumo poreikį žiniasklaidos nuosavybės atžvilgiu;

30.  atkreipia dėmesį į pažangą, kurią anksčiau, remdamasi ESBO specialiojo atstovo spaudos laisvei patirtimi, padarė vyriausybė ir žurnalistų sąjunga, susitikusios prie apskritojo stalo, ir mano, kad tolesni susitikimai prie apskritojo stalo, žodžio laisvės gairių įgyvendinimas ir tinkamos darbo aplinkos žurnalistams užtikrinimas – tai pagrindinės priemonės siekiant reikiamos pažangos; pripažįsta, kad visišką žodžio laisvę galima pasiekti tik tokioje visuomenėje, kurioje yra įtvirtinta visuomenės teisė susipažinti su informacija ir yra pakankamai viešosios erdvės prasmingoms viešoms diskusijoms;

31.  vis dėlto mano, kad naujausias žurnalisto Tomislavo Kezarovskio įkalinimo atvejis bei kiti atvejai, kurių baigtį turėtų nulemti tik Europos žmogaus teisių konvencija besivadovaujantys nepriklausomi teisėjai, kelia susirūpinimą dėl galbūt šalyje naudojamo selektyvaus teisingumo, ir susijusios institucijos turėtų imtis veiksmingų priemonių, kad to būtų išvengta;

32.  atkreipia dėmesį į naują liustracijos įstatymą, bet taip pat atkreipia dėmesį į Venecijos komisijos ir Helsinkio komiteto išreikštas abejones dėl šio įstatymo konstitucingumo ir galimo netinkamo panaudojimo;

33.  ragina didinti Duomenų tikrinimo komisijos įgaliojimus ir nuolat perkelti visus reikiamus žvalgybos ir kontržvalgybos tarnybų dokumentus į šios komisijos patalpas;

34.  primena ankstesnėse rezoliucijose pateiktas rekomendacijas dėl galių pilietinei visuomenei suteikimo; ragina vyriausybę pripažinti svarbų pilietinės visuomenės vaidmenį bei jos pridėtinę vertę politinėse diskusijose ir ragina aktyviai įtraukti pilietinės visuomenės organizacijas (PVO) į diskusiją dėl politikos formavimo; pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį PVO gali atlikti didindamos integracijos į ES proceso skaidrumą, atskaitingumą ir įtraukumą; siūlo remiant pilietinės visuomenės sektoriaus iniciatyvas pasiūlyti jam paramą; palankiai vertina pilietinės visuomenės dalyvavimą darbo grupėje dėl 23 skyriaus, kurią įsteigė Teisingumo ministerija, ir ragina visas ministerijas vadovautis šiuo pavyzdžiu; ragina teigiamai atsižvelgti į pasiūlymą rinkti PVO, kurios dalyvautų visose darbo grupėse pagal nacionalinę programą dėl acquis;

35.  apgailestauja dėl menkos pažangos įgyvendinant antrąją vyriausybės strategiją dėl bendradarbiavimo su pilietine visuomene ir šios strategijos veiksmų planą ir reiškia susirūpinimą dėl labai vėluojančio minėtųjų dokumentų įgyvendinimo; yra susirūpinęs, kad šioje srityje nepakanka įsipareigojimo, o biudžeto paramai, kuri skiriama pilietinei visuomenei, stinga skaidrumo; mano, kad atvira vyriausybės partnerystė, kurią pasižadėjo puoselėti šalis, gali tapti tinkamu pagrindu padėčiai pagerinti; palankiai vertina ir skatina naudoti rodiklius, skirtus pilietinės visuomenės dalyvavimui įvertinti, kaip nurodyta 2012 m. rugsėjo 12 d. Komisijos komunikate „Demokratijos ir tvaraus vystymosi ištakos. ES bendradarbiavimas su pilietinės visuomenės organizacijomis išorės santykių srityje“ (COM(2012)0492);

36.  pakartoja savo raginimą Komisijai ir vyriausybei susitarti ir kitu Pasirengimo narystei pagalbos priemonės programavimo laikotarpiu numatyti minimalią kvotą, kad būtų užtikrinti 15 proc. mokėjimai nevalstybiniams subjektams, ir susitarti, kad pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamą techninę pagalbą valdytų pati pilietinė visuomenė; taip pat ragina, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonė II būtų taip pat taikoma remti veiksmams, kuriais siekiama tikslo, kad 9 proc. šalies biudžeto būtų panaudojama per decentralizuotas regionines ir vietos valdžios institucijas;

37.  giria šalį už įvykdytas reformas, pagal kuriais teisės sistema buvo suderinta su tarptautiniais standartais; primygtinai ragina šalį didinti savo Teisėjų tarybos skaidrumą, kad sumažėtų įspūdis, jog ji dirba veikiama įtakos ir spaudimo; ragina Komisiją savo būsimose pažangos ataskaitose atsižvelgti ir išnagrinėti su šia šalimi susijusių Europos žmogaus teisių teismo sprendimų laikymąsi;

38.  palankiai vertina veiklą, kuria siekiama didinti teisėjų profesionalumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą, t. y. įdarbinant teisėjų ir prokurorų akademijos absolventus, pirmąjį 2013 m. pusmetį išlaikant teigiamą teismų bylų išnagrinėjimo rodiklį ir toliau mažinant susikaupusių bylų skaičių; ragina suvienodinti teismų praktiką siekiant užtikrinti teisminės sistemos nuspėjamumą ir visuomenės pasitikėjimą;

39.  ypač ragina stiprinti Valstybės korupcijos prevencijos komisiją, Vidaus reikalų ministerijos antikorupcijos padalinį, Generalinio valstybės prokuroro biurą kovai su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija ir Valstybės audito biurą biudžeto, materialiniais ir žmogiškaisiais ištekliais; pabrėžia, kad toliau reikia skirti dėmesį aukšto lygio korupcijos atvejams, geriau panaudoti turto arešto orderius bei turto konfiskavimą, ir primygtinai ragina tęsti pastangas siekiant sėkmingų kaltinamųjų nuosprendžių aukšto lygio bylose; ragina nepriklausomos pilietinės visuomenės organizacijas ir žiniasklaidą atskleisti korupcijos atvejus ir remti nepriklausomus ir nešališkus tyrimus ir teismus; palankiai vertina tolesnes JTVP remiamas Valstybės korupcijos prevencijos komisijos pastangas stiprinti prevencinį kovos su korupcija aspektą, įvedant visapuses sąžiningumo sistemas devyniose bandomosiose savivaldybėse; remia nacionalinių institucijų ketinimus užbaigti įstatymo dėl korupcijos prevencijos pataisas, išplėsti sąžiningumo sistemos koncepciją visoje šalyje, taip pat sistemiškai ir institucijų lygmeniu ginti informatorius;

40.  pažymi, kad tebevyksta darbai, kuriais siekiama sukurti Nacionalinės žvalgybos duomenų bazę, ir ragina šalies valdžios institucijas paspartinti savo pastangas šiuo atžvilgiu ir kuo greičiau sukurti nacionalinį koordinavimo centrą kovai su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu, pinigų plovimu ir kitais sunkiais nusikaltimais, įskaitant ir tarpvalstybinius nusikaltimus;

41.  reiškia susirūpinimą dėl plačiai paplitusio ir ilgos trukmės kardomojo kalinimo ir dėl sąlygų, kuriomis laikomi sulaikytieji; atkreipia dėmesį į atvejus, kai demonstracijoms valdyti buvo naudojamos neproporcingos policijos pajėgos; ragina užtikrinti, kad pastangos garantuoti viešąją tvarką būtų proporcingos ir būtų gerbiama laisvų susirinkimų teisė;

42.  palankiai vertina naują įstatymą dėl teisingumo vaikams ir ragina skirti pakankamai lėšų jo įgyvendinimui; toliau apgailestauja dėl sveikatos ir švietimo paslaugų nepilnamečių įkalinimo įstaigose;

43.  palankiai vertina sumažėjusį socialinės globos įstaigose augančių vaikų skaičių, tačiau tebėra susirūpinęs dėl didelio neįgalių vaikų skaičiaus institucijose; ragina imtis daugiau reformų vaikų apsaugos sistemoje ir sustiprinti socialinio darbo centrų pajėgumus, kad būtų galima padėti palankių sąlygų neturinčioms šeimoms;

44.  palankiai vertina tai, kad sukurta nacionalinė jaunimo taryba, ir pastangas, kurios dedamos norint užtikrinti, kad ji būtų įvairialypė ir politiškai neutrali, taip pat kad ji galėtų visapusiškai dalyvauti Europos jaunimo forume; kviečia šalies jaunimo ir sporto agentūrą visiškai ją remti ir dalyvauti jos veiklose;

45.  ragina vyriausybę skirti pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių Apsaugos nuo diskriminacijos komisijai ir Lygių galimybių departamento kovos su diskriminacija padaliniui; ragina imtis priemonių informuotumui apie lygybę ir nediskriminavimą didinti;

46.  palankiai vertina tai, kad Skopjėje vėl atidarytas LGBTI centras po to, kai prieš jį per pastaruosius dvylika mėnesių įvykdyti penki atskiri išpuoliai; palankiai vertina šalies Kovos su diskriminacija komisijos išvadą dėl homofobijos mokykliniuose vadovėliuose ir ragina šią išvadą taikyti platesniu mastu; ypač ragina uždrausti diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos priimant į darbą; apgailestauja dėl nediskriminavimo įstatymo, kuris vis dar neatitinka ES acquis; pakartoja savo raginimą iš dalies pakeisti šį įstatymą, kad jis visapusiškai atitiktų ES acquis; smerkia bet kokį smurtą prieš LGBTI bendruomenę ir ragina visus šalies politinius vadovus bei plačiąją visuomenę taip pat jį pasmerkti; ragina tokio smurto vykdytojus patraukti baudžiamojon atsakomybėn; primena vyriausybei ir politinėms partijoms apie jų įsipareigojimą kurti integracijos ir tolerancijos kultūrą;

47.  primygtinai ragina valdžios institucijas sistemingai rinkti duomenis apie atskirtį patiriančias ir visuomenės užribyje esančias grupes, įskaitant gatvėje augančius vaikus, romų vaikus ir neįgalius asmenis; apgailestauja, kad nepavyksta surinkti duomenų apie nusikaltimus dėl neapykantos; tebėra susirūpinęs dėl romų vaikų skaičiaus specialių poreikių mokyklose, bet palankiai vertina vyriausybės stipendijų sistemą, skirtą sudaryti galimybes romų vaikams baigti vidurinę mokyklą;

48.  tebėra susirūpinęs dėl tebesitęsiančios romų diskriminacijos; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad romų moterys yra diskriminuojamos dvigubai, nes jos diskriminuojamos dėl lyties ir etninės kilmės, taip pat dažniausiai jos patiria skurdą; reiškia susirūpinimą, kad ši seniai pripažinta dviguba diskriminacija yra plačiai paplitusi, įprasta ir plintanti; ragina valdžios institucijas naikinti tokį požiūrį ir primygtinai ragina aktyviai įgyvendinti romų įtraukimo strategiją ir veiksmus, kuriais užtikrinamos romų teisės į sveikatos priežiūrą, švietimą, darbą, būstą ir socialinę gerovę;

49.  itin primygtinai ragina vyriausybę spręsti asmens dokumentų neturinčių romų tautybės asmenų problemą;

50.  ragina vyriausybę stiprinti pastangas, kad būtų pagerintas romų ir aškali pabėgėlių iš Kosovo statusas;

51.  palankiai vertina tai, kad moterų merių skaičius šalyje, turinčioje 81 merą, išaugo nuo nulio iki keturių, ir kad moterų skaičius parlamente išaugo ir dabar atitinka lyčių kvotą; tačiau yra susirūpinęs dėl nuolatinio moterų nusišalinimo priimant politinius sprendimus; palankiai vertina darbo teisės pasikeitimus, kuriais besilaukiančioms arba ką tik pagimdžiusioms moterims užtikrinama geresnė teisinė apsauga, bet yra susirūpinęs dėl aukšto moterų nedarbo lygio; palankiai vertina priimtą lyčių lygybės strategiją, bet pažymi, kad valstybės priemonės dėl lyčių lygybės vis dar tinkamai neveikia, ir ragina vyriausybę pagerinti jų veikimą ir padidinti jiems skiriamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius; ragina valdžios institucijas užtikrinti lyčių aspektą visose politikos srityse ir padidinti paramą iniciatyvoms, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie lyčių lygybę; apgailestauja, kad Parlamentas priėmė svarbius Nėštumo nutraukimo įstatymo pakeitimus taikydamas sutrumpintą procedūrą ir nerengdamas platesnio masto viešų diskusijų;

52.  giria vyriausybę už tai, kad ji išlaikė makroekonominį stabilumą, ir palankiai vertina vėl prasidėjusį ekonomikos augimą; tačiau pažymi, kad pajamų konvergencija vis dar vyksta lėtai ir pritaria keliamam susirūpinimui dėl to, ar iki 2016 m. bus pasiektas 2,6 proc. valdžios sektoriaus deficito tikslas ir kaip bus konsoliduoti valstybės finansai; rekomenduoja Komisijai suteikti šaliai veikiančios rinkos ekonomikos statusą;

53.  palankiai vertina realų 2,9 proc. BVP padidėjimą pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. ketvirčiu; pažymi teigiamų pokyčių darbo rinkoje tendenciją, nes palyginti su 2012 m. pirmuoju ketvirčiu, 2013 m. tą patį ketvirtį užimtumas šalyje padidėjo 3,9 proc., ir per metus nedarbo lygis sumažėjo 4,2 proc.; palankiai vertina Pasaulio banko ataskaitoje „Verslas“ (angl. „Doing Business“) šaliai suteiktą reitingą, pagal kurį ji patenka į šalių, darančių didžiausią pažangą verslo ir reglamentavimo aplinkos srityse, pasaulio dešimtuką;

54.  palankiai vertina Komisijos ketinimą su šia šalimi ir kitomis regiono šalimis pradėti atskirą dialogą užimtumo ir socialinės politikos klausimais; ragina numatyti priemones, kuriomis būtų parengtas atnaujintas darbo įstatymas, visapusiškai atitinkantis TDO konvencijas; pabrėžia, kad šalis ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos darbo teisių konvencijas; ragina stiprinti socialinių partnerių pajėgumus ir užtikrinti darbo ir profesinių sąjungų teises; pritaria reiškiamam susirūpinimui, kad didelis nedarbo lygis, ypač pažeidžiamų asmenų, pvz., jaunimo ir moterų grupėse, tebėra viena iš opiausių vyriausybės problemų ir ragina vykdyti sustiprintus veiksmus, nukreiptus į kovą su skurdu, dideliu jaunimo nedarbu ir diskriminacija;

55.  atkreipia dėmesį į priemones, kurių ėmėsi šalies valdžios institucijos dėl dideliu pesticidų kiekiu užterštų Makedonijos žemės ūkio produktų eksporto į ES šalis pastarųjų atvejų; ypač ragina kompetentingas institucijas stiprinti kontrolės priemones ir veiksmingiau tikrinti, kaip šalyje įgyvendinami ES fitosanitarijos standartai;

56.  apgailestauja, kad šalis dar neturi išsamios klimato politikos, nors tarptautiniame kontekste laikosi ES pozicijų; tikisi, kad vyriausybė priims reikalingas priemones, kad sustiprintų administracinius pajėgumus klimato kaitos teisės aktams įgyvendinti;

57.  pabrėžia, kad reikia daug pastangų aplinkosaugos srityje, ypač vandens kokybės, gamtos apsaugos, laukinės gamtos išsaugojimo, pramoninės taršos kontrolės ir rizikos valdymo srityse; skatina pastangas, kuriomis siekiama įgyvendinti šių sričių teisės aktus; pabrėžia, kad negalima pasiekti esminės pažangos tinkamai nedidinant administracinių pajėgumų; ragina vyriausybę imtis būtinų priemonių šioje srityje;

58.  ragina vyriausybę toliau bendradarbiauti su ES energetikos sektoriuje Energijos bendrijos sistemoje;

59.  pažymi, kad energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių atžvilgiu šalies galimybės yra per menkai išvystytos, taip pat ir dėl sudėtingų administracinių procedūrų bei elektros kainos; ragina valdžios institucijas šiuo atžvilgiu sustiprinti pastangas šioje srityje, kad būtų įvykdytas Energijos bendrijos įsipareigojimas iki 2014 m. pradžios visiškai įgyvendinti energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių direktyvą;

60.  dar kartą patvirtina savo paramą vizų režimo liberalizavimui Vakarų Balkanų šalims, kaip svarbų ramstį jų europinės integracijos procese; ragina ES valstybes nares sutrumpinti prieglobsčio suteikimo procedūras Vakarų Balkanų šalių piliečiams, kuriems galioja bevizis režimas Šengeno erdvėje, nes taip būtų veiksmingai sumažintas nepagrįstų prieglobsčio prašymų skaičius, o prieglobsčio prašytojai vis tiek galėtų pagrįsti savo prašymus per išsamų pokalbį;

61.  primena, kad būtina išlaikyti tinkamą teisėtų priemonių pusiausvyrą kovojant su nelegalia migracija ir išvengiant etninio skirstymo ar kitų veiksmų, kuriais galėtų būti diskriminuojama dėl teisės į laisvą judėjimą; giria regioninį bendradarbiavimą migracijos ir pabėgėlių klausimais; primygtinai ragina palikti šiuo metu šaliai taikomą ES vizų režimo liberalizavimo tvarką; mano, kad šalis turėtų būti paskelbta saugia kilmės šalimi, kad nagrinėjant prašymus būtų galima taikyti skubesnes procedūras; ragina vyriausybę išlaikyti dabar taikomą liberalų vizų režimą su kaimyninėmis šalimis, sustiprinti pastangas socialinei ir ekonominei mažumų padėčiai pagerinti ir apsaugoti nuo diskriminacijos ar neigiamų priemonių, pvz., kelionių apribojimo, asmenis, kurių prašymai dėl prieglobsčio suteikimo ES buvo atmesti;

62.  atkreipia dėmesį į vyriausybės pastangas pertvarkyti vietos kelių infrastruktūrą šalyje, kurių tikslas – plėtoti alternatyvų turizmą ir pagerinti piliečių gyvenimą; šiuo atžvilgiu ragina šalį regionų vystymo projektuose laikytis dinamiškesnio požiūrio pagal Pasirengimo narystei pagalbos priemonę (angl. IPA), kad būtų sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir šio regiono valstybių ryšiai, taip pat dalyvauti plėtojant šiuolaikišką ir ekologišką geležinkelių sistemą, sujungiančią Pietryčių Europą su likusia žemyno dalimi; ragina toliau siekti pažangos derinant transporto politiką ir ragina suderinti ją su acquis;

63.  atkreipia dėmesį į 2013 m. lapkričio 28 d. įvykusį šalies ir Bulgarijos transporto ministrų susitikimą Sofijoje, ir reiškia viltį, kad susitikime patvirtinti įsipareigojimai užbaigti geležinkelio jungtį tarp abiejų šių šalių bus greitai įvykdyti, nes tai atvers šiam regionui naujas ekonomines galimybes;

64.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei šalies vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Juodkalnijos 2013 m. pažangos ataskaitos (2013/2882(RSP))

P7_TA(2014)0104 B7-0072/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 29 d. Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimą(1),

–  atsižvelgdamas į 2003 m. birželio 19–20 d. vykusio Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadas ir jų priedą „Salonikų darbotvarkė Vakarų Balkanų valstybėms: Europos integracijos link“,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos nuomonės dėl Juodkalnijos narystės Europos Sąjungoje prašymo (COM(2010)0670),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės 22 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Juodkalnijos reformų įgyvendinimo pažangos (COM(2012)0222) ir į 2012 m. birželio 26 d. Tarybos išvadas dėl sprendimo pradėti stojimo derybas su Juodkalnija 2012 m. birželio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. Bendrųjų reikalų tarybos susitikimo išvadas dėl plėtros ir stabilizacijos ir asociacijos proceso,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Komisijos komunikatą „2013–2014 m. plėtros strategija ir pagrindiniai uždaviniai“ (COM(2013)0700) ir prie jo pridėtą Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Juodkalnijos 2013 m. pažangos ataskaita“ (SWD(2013)0411),

–  atsižvelgdamas į 6-ojo Europos Sąjungos ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos parlamentinio komiteto 2013 m. balandžio 29–30 d. posėdžio pareiškimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Juodkalnijos ir 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją „Plėtra: politika, kriterijai ir ES strateginiai interesai“(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos pasirengimo narystei fondų biudžeto valdymo teismų sistemų ir kovos su korupcija srityse šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse(3) ir jame išdėstytų pastabų dėl Juodkalnijos,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi stojimo į ES procesas ir toliau turėtų būti labai svarbi paskata tęsti politines, socialines ir ekonomines reformas;

B.  kadangi ES teisinės valstybės principui savo plėtros procese suteikė didžiausią svarbą;

C.  kadangi Juodkalnija padarė pažangą siekdama ES integracijos, o entuziazmas dėl Europos projekto jaučiamas tarp įvairių politinių pažiūrų atstovų ir visoje visuomenėje; kadangi šaliai pavyko preliminariai užbaigti derybas dėl 25 ir 26 skyrių;

D.  kadangi teisinės valstybės principo įgyvendinimas, būtent teismų reformos priemonėmis, ir kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu yra svarbiausi prioritetai; kadangi baigtas visų skyrių peržiūros procesas; kadangi derybos dėl 23 ir 24 skyrių pradėtos 2013 m. gruodžio mėn., laikantis Komisijos naujojo požiūrio dėl teisingumo reformų ir vidaus reikalų klausimų sprendimo ankstyvuoju stojimo proceso etapu;

E.  kadangi neseniai pradėtomis konstitucinėmis reformomis, kai jos visapusiškai įsigalios, bus sustiprintas teisminių institucijų nepriklausomumas ir veiksmingumas;

F.  kadangi finansinė korupcija ir organizuotas nusikalstamumas, įskaitant pasitaikančius jų atvejus institucijose, taip pat su rinkimais susijusi nesąžininga praktika vis dar yra didelį susirūpinimą keliančios problemos; kadangi Juodkalnija turi kovoti su šiomis problemomis ir sukaupti pakankamą patirtį teisinės valstybės srityje;

G.  kadangi, vykdant reformas ir siekiant narystės ES pilietinė visuomenė atlieka svarbų vaidmenį;

H.  kadangi regionų bendradarbiavimas itin svarbus siekiant politinio stabilumo, saugumo ir Juodkalnijos bei viso regiono ekonominės plėtros;

Stojimo derybos

1.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. gruodžio mėn. buvo pradėtos derybos dėl penkių naujų derybų skyrių; skatina ir toliau sparčiai vesti stojimo derybas su sąlyga, kad siekiama įgyvendinti reformas ir jos yra įgyvendinamos, taip pat kad pasiekiama konkrečių rezultatų;

2.  teigiamai vertina vyriausybės veiksmų planus dėl 23 ir 24 skyrių, kuriuose numatyta išsami reformų darbotvarkė ir kuriais nustatomas derybų dėl skyriaus pradžios kriterijus;

3.  palankiai vertina pilietinės visuomenės atstovų įtraukimą į derybų struktūrą; tačiau atkreipia dėmesį į pilietinės visuomenės organizacijų raginimą vyriausybei užtikrinti kuo daugiau skaidrumo per visą derybų ir stojimo procesą, be kita ko, į darbo grupes įtraukiant kuo įvairesnes organizacijas ir šalies mastu organizuojant išsamias konsultacijas;

4.  pabrėžia vyriausybės ir parlamento atsakomybę gerinti ryšius su visuomene ir laiku bei skaidriai informuoti visus suinteresuotuosius subjektus, pilietinės visuomenės organizacijas ir plačiąją visuomenę apie stojimo derybų raidą, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas jiems visapusiškai dalyvauti šiame procese;

Politiniai kriterijai

5.  ragina visas vyriausybei ir opozicijai atstovaujančias politines jėgas, taip pat pagrindinius socialinius ir ekonominius veikėjus ir toliau dėmesį skirti šalies integracijos į ES darbotvarkei vykdant tvarų dialogą ir konstruktyviai bendradarbiaujant;

6.  palankiai vertina tai, kad išplėstas Juodkalnijos parlamento priežiūros vaidmuo, be kita ko, numatant kontrolę ir rengiant konsultacinius posėdžius; vis dėlto ragina užtikrinti aktyvesnius tolesnius veiksmus išvadų, padarytų per minėtus posėdžius, klausimu, griežtesnę priimtų teisės aktų įgyvendinimo priežiūrą ir aktyvesnį parlamento dalyvavimą derybose; palankiai vertina Juodkalnijos parlamento 2013 m. gruodžio 27 d. priimtą rezoliuciją dėl Juodkalnijos integracijos į ES proceso metodo, kokybės ir plėtotės; mano, kad integracijos procese turi visapusiškai dalyvauti parlamentas ir pilietinės visuomenės organizacijos ir jam turi būti teikiama didelė demokratinė parama;

7.  apgailestauja dėl to, kad po šiais metais pagarsėjusios garso įrašo istorijos tyrimo komitetui, suburtam siekiant nagrinėti tariamą neteisėtą viešųjų lėšų panaudojimą politiniais partijos tikslais, savo galutinėje ataskaitoje nepavyko padaryti politinių išvadų, taigi šiuo požiūriu tolesnės teisminės priemonės liko neįgyvendintos iki galo; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti išsamų tyrimą ir, jeigu reikia, tinkamus veiksmus; todėl ragina atsakingas Juodkalnijos valdžios institucijas užtikrinti spartų, laisvą ir sąžiningą teismo proceso užbaigimą ir visų atitinkamų šalių bendradarbiavimą šiuo tikslu, taip pat atidžiai, objektyviai ir visapusiškai laikantis įstatymų spręsti bet kokius pažeidimus; be to, teigiamai vertina neseniai paskelbtą garso įrašo istorijos tyrimą Cetinėje, kurį vykdant kiekvienam rinkimų įstatymą pažeidusiam asmeniui laikantis deramų procedūrų bus taikomos atitinkamos sankcijos;

8.  pabrėžia, kad reikia stiprinti visuomenės pasitikėjimą rinkimų sistema ir demokratine struktūra, ir ragina Parlamentą sparčiau įgyvendinti rinkimų reformą ir iš dalies pakeisti tam tikrus įstatymus, kuriais reglamentuojami rinkimai ir politinių partijų finansavimas, įskaitant įstatymo dėl vieno rinkėjų sąrašo projektą ir įstatymo dėl asmens tapatybės kortelių pakeitimų projektą; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad vienas rinkėjų registras būtų visiškai skaidrus ir atskaitingas; primygtinai teigia, kad šios reformos turi būti įgyvendinamos laikantis seniai pateiktų ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rekomendacijų ir visiškai skaidriai, įtraukiant pilietinę visuomenę; remia Komisijos raginimą nustatyti aiškų ir plačiu mastu pripažintą viešųjų ir partijos interesų apibrėžimą; ragina vyriausybę aktyviai skelbti informaciją apie valstybės pagalbą asmenims ir įmonėms, užimtumą viešųjų paslaugų sektoriuje ir kitas išlaidas, kurios galėtų daryti įtakos balsavimui; pažymi, kad korupcijos suvokimas gali daryti tokią pačią žalą kaip ir pati korupcija;

9.  pabrėžia viešojo administravimo reformos svarbą taikant acquis; mano, kad itin svarbu stiprinti koordinavimo ir stebėsenos mechanizmą, kuris taikomas įgyvendinant viešojo administravimo strategiją, ir imtis tolesnių priemonių siekiant sukurti skaidrų, profesionalų, veiksmingą ir nuopelnais pagrįstą viešąjį administravimą; ragina valdžios institucijas būti atsargioms įdarbinant ir atleidžiant iš darbo viešojo sektoriaus pareigūnus, kad neatrodytų, kad jos papildomai politizuoja valstybės tarnybas; ragina stiprinti ombudsmeno tarnybos nepriklausomumą ir pajėgumus;

10.  palankiai vertina konstitucinius pakeitimus, kuriais siekiama stiprinti teisminių institucijų nepriklausomumą ir mažinti politinę įtaką skiriant prokurorus ir teismo pareigūnus visais lygiais numatant skaidresnes ir nuopelnais pagrįstas procedūras, ypač renkant valstybės generalinį prokurorą; vis dėlto atsižvelgia į ombudsmeno iniciatyvą dėl šių pakeitimų ir įstatymo dėl Konstitucinio Teismo, susijusio su Konstitucinio Teismo teisėjų rinkimu, nuostatų konstitucingumo vertinimo; ragina kompetentingas institucijas užtikrinti svarių rezultatų taikant drausmines procedūras ir laiku vykdomą teisingumą bei suvienodintą teismų praktiką; ragina numatyti ir įgyvendinti tolesnes teisėkūros ir kitas priemones, kuriomis būtų mažinamas teisminių institucijų politizavimas praktikoje, taip pat ir objektyviai vertinant teisminių institucijų veiklą, aiškiai demonstruojant teisminių institucijų atskaitomybę pagal Venecijos komisijos rekomendacijas ir užtikrinant nuopelnais pagrįstus paaukštinimus pareigose; taip pat pabrėžia poreikį užtikrinti, kad nesunkių nusikaltimų teismai būtų nepriklausomi nuo vykdomosios valdžios;

11.  teigiamai vertina veiksmus, kurių imtasi siekiant racionalizuoti teismų sistemą, skatinti teisminių institucijų veiksmingumą ir toliau mažinti neišnagrinėtų bylų skaičių; tačiau yra susirūpinęs dėl teismo procedūrų trukmės, prastos daugelio teismų infrastruktūros, nepakankamo civilinių ir administracinių sprendimų vykdymo užtikrinimo ir nepakankamų biudžeto lėšų, skiriamų teisminėms institucijoms ir baudžiamajam persekiojimui; ragina didinti teismų ir prokuratūros tarybų pajėgumus ir stiprinti teismų sistemos atskaitomybės ir patikimumo apsaugos priemones; be to, ragina numatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamos piliečių galimybės siekti teisingumo ir žalos atlyginimo pagal Europos standartus; primygtinai ragina teismus skaidriau ir atskaitingiau kovoti su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu;

12.  ragina imtis tinkamų tolesnių veiksmų nagrinėjant nepabaigtus tirti karo nusikaltimų pranešimus, kad griežtesniais, veiksmingesniais ir skaidresniais karo nusikaltimų tyrimais ir baudžiamuoju persekiojimu būtų kovojama su nebaudžiamumu; pabrėžia, kad reikia imtis tolesnių veiksmų kovojant ne tik su nebaudžiamumu, bet ir su jo ženklais; todėl ragina valdžios institucijas persvarstyti laisvės atėmimo gaires ir patikrinti, regis, neproporcingą dėl sunkiausių nusikaltimų išteisintų asmenų skaičių;

13.  palankiai vertina vyriausybės 2007–2012 m. teismų reformos strategiją, tačiau yra susirūpinęs dėl lėto jos įgyvendinimo; pažymi, kad 2013–2018 m. strategija baigiama rengti; todėl ragina Juodkalnijos vyriausybę sutelkti dėmesį į esamų strategijų įgyvendinimą atliekant išsamius ir viešai aptariamus vertinimus, o ne tiesiog keičiant strategijas neatlikus reikiamo vertinimo; ragina, kad strategijų ir veiksmų planų stebėsenos įstaigos taptų įprastos;

14.  pabrėžia, kad reikia papildomų pastangų kovojant su korupcija, ir primygtinai ragina įgyvendinti Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) rekomendacijas;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad švietimo, sveikatos priežiūros, rinkimų proceso, žemės administravimo, erdvės planavimo ir statybos pramonės, privatizavimo ir viešųjų pirkimų srityse ir toliau yra labai daug korupcijos; tikisi, kad pradėjus derybas dėl 5 skyriaus (viešieji pirkimai) bus pagreitintos būtinos šios srities reformos; teigiamai vertina tai, kad sukurtas naujas parlamentinis kovos su korupcija komitetas; ragina valdžios institucijas didinti priežiūros institucijų pajėgumus, gerinti auditą, didinti partijų finansavimo skaidrumą ir stiprinti pajėgumus visais lygmenimis, kad būtų sumažintas netikslumų skaičius įgyvendinant viešųjų pirkimų ir kitų minėtų sričių įstatymus;

16.  yra susirūpinęs dėl didėjančių apribojimų visuomenės galimybėms susipažinti su informacija apie įmones ir žemės registrus; pažymi, kad galimybė susipažinti su tokia informacija labai svarbi žurnalistams ir pilietinės visuomenės veikėjams, siekiantiems atskleisti korupcijos atvejus ir išaiškinti organizuoto nusikalstamumo ir valstybinių institucijų sąsajas; ragina valdžios institucijas atkurti aukštą skaidrumo laipsnį, kiek tai susiję su atitinkamais registrais;

17.  pabrėžia poreikį užtikrinti reformų vykdymą kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityje, taip pat pasiekti svarbių rezultatų atliekant tyrimus, keliant bylas ir skelbiant nuosprendžius visais lygmenimis; ragina gerinti teisėsaugos agentūrų ir teisminių institucijų bendradarbiavimą ir koordinavimą kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija visais lygmenimis, taip pat užtikrinti geresnę teisminių institucijų veiklą su aukštais pareigūnais susijusiose bylose; reiškia didelį susirūpinimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų panaikinimo organizuoto nusikalstamumo bylose; primygtinai teigia, kad negalima toleruoti korupcijos ar organizuoto nusikalstamumo pažeidimus padariusių nusikaltėlių nebaudžiamumo; ragina institucijas užtikrinti, kad valdžios institucijos ir įstaigos įgyvendintų visas atitinkamas priemones ir kad nesėkmės atveju jos už tai turėtų atsakyti;

18.  ragina Juodkalniją kovojant su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu ir toliau bendradarbiauti tarptautiniu ir regioniniu lygmenimis; ragina dėti daugiau pastangų siekiant veiksmingo sienų stebėjimo, kad būtų kovojama su organizuotu nusikalstamumu ir kontrabandos veiksmais vadinamajame Balkanų kelyje; pabrėžia, kad reikia didinti priežiūrą ir imtis reikiamų priemonių kovojant su pinigų plovimu, kurį vykdo vietos ir tarptautinės nusikalstamos grupuotės;

19.  pabrėžia, kad būtina, jog Juodkalnijos vyriausybė ir toliau bei aktyviau konsultuotųsi ir gerintų ryšius bei dialogą su pilietine visuomene ir opozicija, siekdama užtikrinti daugiau skaidrumo formuojant politiką ir vykdant teisėkūrą, ypač įgyvendinant įstatymus ir kovojant su korupcija bei organizuotu nusikalstamumu; turėdamas tai mintyje, vertina vyriausybės pastangas didinti savo darbo skaidrumą visuomenei ir pripažįsta, kad dar reikia nemažai nuveikti; palankiai vertina visapusišką pilietinės visuomenės dalyvavimą ES derybų skyrių darbo grupėse, tačiau atkreipia dėmesį į kai kurių pilietinės visuomenės atstovų susirūpinimą dėl tokio dalyvavimo pobūdžio ir kokybės; apgailestauja dėl neseniai pablogėjusių tam tikrų vyriausybės skyrių ir pilietinės visuomenės santykių ir dėl abiejų šalių pareikštos baimės, kad abipusis priešiškumas kelia pavojų bendram norui tęsti integraciją į ES; todėl skatina veiksmingą ir subalansuotą visų šalių dialogą, kurį vykdant vyriausybė objektyviai padėtų ir palengvintų pilietinės visuomenės darbą ir į politinį procesą visapusiškai įtrauktų atstovus, pilietinės visuomenės organizacijos kritikuotų politiką ir vyriausybė turėtų sąžiningai ir konstruktyviai atsiskaityti;

20.  su pasitenkinimu pažymi, kad Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (PNPP) parama Juodkalnijoje tinkamai įgyvendinama; ragina vyriausybę ir Komisiją supaprastinti PNPP lėšų administravimo procedūrą siekiant ją padaryti prieinamesnę mažesnėms ir necentralizuotoms pilietinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms ir kitiems gavėjams;

21.  pabrėžia, kad Juodkalnija ratifikavo aštuonias pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) darbo teisių konvencijas ir pakeistą Europos socialinę chartiją; pabrėžia, kad, nors iš esmės gerbiamos pagrindinės darbo ir profesinių sąjungų teisės, jas reikia toliau stiprinti; pabrėžia socialinio dialogo vaidmens svarbą ir ragina vyriausybę stiprinti Socialinę tarybą;

22.  pabrėžia laisvos, nepriklausomos ir nešališkos žiniasklaidos svarbą siekiant veikiančios demokratijos; reiškia labai didelį susirūpinimą dėl didėjančio žurnalistų žodinio ir fizinio bauginimo ir taip pat dėl padidėjusio spaudimo mažinant finansavimą ir imantis teisinių priemonių; yra labai sukrėstas, kad nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. prieš žurnalistus buvo įvykdyti mažiausiai du sprogdinimai ir pustuzinis fizinių išpuolių; labai apgailestauja dėl to, kad organizacijos „Žurnalistai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse Juodkalnija dabar užima 113-ąją vietą; primena, kad yra svarbu skatinti atsakingą žiniasklaidą, redakcinį nepriklausomumą ir žiniasklaidos nuosavybės įvairovę laikantis Europos standartų; pabrėžia visų su politika ir žiniasklaida susijusių asmenų atsakomybę puoselėti skirtingoms nuomonėms tolerantišką aplinką; mano, kad itin svarbu padėti apsaugoti žurnalistus ir spaudos laisvę; ragina tinkamai ištirti visus žurnalistų grasinimų ir išpuolių prieš juos atvejus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, taip pat ir neišspręstų ankstesnių pažeidimų atvejais; palankiai vertina sprendimą įsteigti specialų organą, kuris stebėtų oficialius veiksmus siekiant spręsti žurnalistų nužudymo ir užpuolimo atvejus, – tai galbūt padėtų užtikrinti daugiau valstybės ir žiniasklaidos tarpusavio pasitikėjimo;

23.  pabrėžia ypatingą nepriklausomos ir tvarios visuomeninės žiniasklaidos vaidmenį stiprinant žiniasklaidos laisvę ir demokratiją ir ragina valdžios institucijas visapusiškai laikytis Juodkalnijos radijo ir televizijos įstatymo nuostatų, įskaitant teisines apsaugos priemones, kuriomis užtikrinamas visuomeninės žiniasklaidos finansinis tvarumas taip suteikiant jai galimybę atlikti savo socialinę funkciją;

24.  skatina imtis tolesnių priemonių liudininkų apsaugos ir informatorių apsaugos įstatymų priėmimo srityje;

25.  pabrėžia visų politinių jėgų atsakomybę už tai, kad visoms mažumoms būtų sukurta tolerantiška ir įtrauki aplinka; pritaria vyriausybės mažumų politikai, kuria ypač skatinama didesnė šalies albanų bendruomenės integracija; ragina gerinti socialiniu požiūriu pažeidžiamų grupių padėtį, įskaitant neįgalių asmenų galimybes pasinaudoti švietimo ir medicinos paslaugomis ir fizinę prieigą prie viešųjų pastatų; pritaria pastarajam vyriausybės veiksmų planui dėl romų, tačiau ragina sudaryti dar geresnes sąlygas romų bei kitų mažumų, kurios vis dar susiduria su diskriminacija, švietimui ir užimtumui, ypač atsižvelgiant į ribotas romų, aškalų ir egiptiečių vaikų švietimo galimybes;

26.  pažymi, kad moterys vis dar nepakankamai dalyvauja daugelyje Juodkalnijos visuomenės sričių, įskaitant parlamentą, sprendimų priėmimo pozicijas ir darbo rinką; ragina vyriausybę dėti daugiau pastangų, kad būtų didinama lyčių lygybė, numatyta daugiau atitinkamų finansinių ir žmogiškųjų išteklių, užtikrintas lyčių lygybės veiksmų plano įgyvendinimas, pradėtas taikyti vienodo užmokesčio už vienodą darbą principas ir paskatintas didesnis moterų dalyvavimas, ypač politiniame gyvenime;

27.  reiškia susirūpinimą dėl didelio netolerancijos homoseksualumui lygio Juodkalnijoje, dėl dažno smurto bei neapykantą kurstančios kalbos prieš gėjų teisių aktyvistus ir grasinimų jiems; apgailestauja dėl to, kad žinomiausias LGBTI aktyvistas dėl grėsmės saugumui paprašė prieglobsčio užsienyje; tačiau pritaria naujai vyriausybės strategijai, kuria siekiama gerinti LGBTI asmenų gyvenimo kokybę, bet prabrėžia, kad reikia dėmesį sutelkti į jos įgyvendinimą; ypač pabrėžia poreikį šviesti ir informuoti visuomenę, kad būtų padedama keisti požiūrį; ypač giria vyriausybę ir policiją už jų paramą ir pagalbą rengiant precedento neturinčias šiais metais vykusias gėjų eitynes Budvoje ir Podgoricoje; pabrėžia, kad turėtų būti visapusiškai ištirti per eitynes įvykę prieš gėjus nukreipto smurto atvejai, o smurtautojams turėtų būti įvykdytas teisingumas; ragina valdžios institucijas toliau skatinti toleranciją LGBTI asmenims ir laiku vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus; pabrėžia būtinybę didinti šių asmenų priimtinumą visuomenėje ir nutraukti jų diskriminavimą;

28.  reiškia susirūpinimą dėl nuolat iškylančių smurto prieš moteris ir vaikus problemų ir baimę, kad daugelis mano, jog tai socialiniu požiūriu priimtina; apgailestauja dėl lėtos pažangos plėtojant šeima ir bendruomene grindžiamas paslaugas; ragina vyriausybę didinti visuomenės informavimą apie smurtą šeimoje ir smurtą prieš moteris, vaiko teisę būti apsaugotam nuo visų formų smurto, nepriežiūros ir išnaudojimo; palankiai vertina naujas vyriausybės priemones, kuriomis kovojama su smurtu artimoje aplinkoje, gerinamos vaiko teisės ir plėtojamas profesinis mokymas, tačiau ragina numatyti tolesnes priemones, kuriomis būtų veiksmingai įgyvendinamas Apsaugos nuo smurto šeimoje įstatymas, ypač atsižvelgiant į aukų apsaugą, paramą ir teisę kreiptis į teismą, prevencijos programų kūrimą ir koordinavimą ir didesnę pažeidėjų atskaitomybę;

Socialiniai ir ekonominiai klausimai

29.  ragina vyriausybę dėmesį sutelkti į ekonomikos augimo skatinimą, kad būtų kovojama su skurdu ir pagerintas visų piliečių gyvenimo lygis, taip pat, kai įmanoma, analizuojant socialinės gerovės reformą, ir sumažinti regionų skirtumai; ragina dėti daugiau pastangų siekiant kovoti su dideliu neoficialiu sektoriumi, tobulinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą, taip pat visą teisės sistemą, kad būtų metodiškai kovojama su korupcija ir gerinamos verslo sąlygos, taip pat įgyvendinti struktūrines reformas siekiant pritraukti ir išlaikyti tiesiogines užsienio investicijas, kurios yra būtinos norint įvairinti ekonomiką;

30.  pabrėžia, kad komercinių ginčų sprendimo procesai turi būti skaidrūs, be politinio kišimosi ir pagrįsti teisinės valstybės principu, kad toliau būtų gerinamos verslo sąlygos; ragina skubiai išspręsti ginčą dėl KAP aliuminio gamyklos; pabrėžia, kad visi privatizavimai turėtų būti vykdomi sąžiningai, atsakingai, skaidriai ir tvarkingai; atkreipia dėmesį į susirūpinimą dėl valstybės pagalbos ir ragina užtikrinti skaidrumą ir tvarumą ją teikiant, laikantis acquis ir Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo nuostatų; palankiai vertina vyriausybės pastangas sprendžiant didėjančios valstybės skolos ir didelio struktūrinio fiskalinio deficito klausimą; ragina tolesne veikla užtikrinti PNPP kaimo plėtros programos įgyvendinimą ateityje ir parengti acquis nuostatas atitinkančius vandens kokybę reglamentuojančius teisės aktus;

31.  pažymi, kad naujas Viešųjų pirkimų įstatymas įsigaliojo 2012 m. sausio mėn., tačiau iš tiesų jis nėra veiksmingai įgyvendinamas, ypač sveikatos sektoriuje; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas didinti visų viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir priimti veiksmų planus, kuriuose būtų nustatyti aiškūs tikslai, procedūros ir terminai siekiant veiksmingai įgyvendinti naują viešųjų pirkimų įstatymą ir suderinti savo teisės aktus dėl koncesijos, viešųjų paslaugų ir viešųjų pirkimų gynybos srityje su acquis;

32.  palankiai vertina Smulkaus verslo akto įgyvendinimą; ragina didinti viešojo sektoriaus paramą MVĮ, kaip vienam iš ekonomikos augimą skatinančių veiksnių; ragina suvienodinti fragmentuotas strategijas, kurios mažina įmonių ir pramonės priemonių veiksmingumą;

33.  reiškia susirūpinimą dėl nepakitusios darbo rinkos padėties ir todėl ragina imtis ryžtingų priemonių, kuriomis būtų sprendžiama didelio nedarbo problema, ypač kalbant apie pirmą kartą darbo ieškančius asmenis, ir tobulinama prastai veikianti darbo rinka; ragina vyriausybę užtikrinti, kad darbo teisės aktų įgyvendinimas atitiktų TDO standartus, taip pat ir gerinant patikras; pabrėžia poreikį kovoti su šešėline ekonomika; ragina intensyvinti trišalį socialinį dialogą;

34.  ragina Juodkalniją dėti papildomas pastangas aplinkos ir klimato kaitos srityse, didinat administracinius pajėgumus įgyvendinti atitinkamą ES politiką ir teisės aktus, kad būtų užtikrinta atitiktis aplinkos ir klimato kaitos acquis nuostatoms;

35.  pažymi, kad neteisėta statyba, ypač turistinėse vietovėse – didelė problema Juodkalnijoje; ragina Juodkalnijos valdžios institucijas šalyje ryžtingai skatinti tvarų vystymąsi; pabrėžia, kad svarbu, jog turizmo vystymas atitiktų aplinkos apsaugos reikalavimus;

Regionų bendradarbiavimas

36.  teigiamai vertina aktyvų Juodkalnijos dalyvavimą įgyvendinant iniciatyvas, įskaitant su regioniniu susitaikymu susijusias iniciatyvas ir Vakarų Balkanų šalių projektą, taip pat teigiamai vertina Juodkalnijos vyriausybės siekį imtis vadovaujančio vaidmens įgyvendinant regioninio bendradarbiavimo iniciatyvas; ragina Juodkalniją stiprinti kultūrinį ir ekonominį bendradarbiavimą su kaimyninėmis ES valstybėmis narėmis; giria vyriausybę už tai, kad ji palaiko gerus dvišalius santykius su visomis savo kaimyninėmis šalimis, įskaitant Kosovą, tačiau pabrėžia, kad reikia nedelsiant spręsti ginčą dėl sausumo ir jūros sienos su Kroatija, ypač atsižvelgiant į parengiamąjį naftos išteklių žvalgymą jūroje; ragina galutinai nustatyti sienas su Serbija, Bosnija ir Hercegovina ir Kosovu, kad būtų pašalinti galimi įtampos šaltiniai; palankiai vertina pažangą, padarytą Sarajevo deklaracijos procese, įskaitant regioninės aprūpinimo būstu programos įgyvendinimą; ragina toliau bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir dalytis stojimo derybų patirtimi;

37.  palankiai vertina tai, kad neseniai Ministras Pirmininkas I. Dačić lankėsi Podgoricoje, o Ministras Pirmininkas M. Đukanović – Belgrade ir šie vizitai buvo pirmieji nuo Juodkalnijos nepriklausomybės paskelbimo; teigiamai vertina šiuos įvykius kaip reikšmingą susitaikymo ir didesnio abiejų šalių sutarimo ir atvirumo ženklą, kuris būtų naudingas tolesnei regioninei ir Europos integracijai;

38.  pabrėžia, kad geri kaimyniniai Juodkalnijos santykiai su regiono šalimis yra sėkmingų derybų su ES pagrindas, o pati šalis – bendradarbiavimo ir įsipareigojimo siekti taikos bei stabilumo Vakarų Balkanų regione pavyzdys;

39.  teigiamai vertina nesenas vyriausybės pastangas užregistruoti šalies viduje perkeltus asmenis ir apibrėžti jų statusą, tačiau suvokia šios užduoties sudėtingumą, taip pat atsižvelgiant į administracinės naštos panaikinimą; ragina ES ir kitas Balkanų partneres padėti Juodkalnijos vyriausybei kuo greičiau išspręsti šį klausimą ir padėti užversti skaudų regiono istorijos skyrių;

40.  palankiai vertina Juodkalnijos vyriausybės įsipareigojimą prisijungti prie NATO, tačiau atkreipia dėmesį į smarkiai besiskiriančias parlamento narių ir apskritai visuomenės nuomones; yra įsitikinęs, kad Juodkalnijos pastangos siekiant narystės NATO bus naudingos siekiant narystės ES ir pagerins padėtį regioninio bendradarbiavimo ir saugumo srityse; ypač teigiamai vertina Juodkalnijos indėlį į JT ir BSGP misijas, pvz., Afganistane, Liberijoje ir Malyje, nepaisant ribotų jos gynybos išteklių; palankiai vertina šį aiškų Juodkalnijos įsipareigojimo bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais skatinant taiką ir stabilumą pasaulyje ženklą;

o
o   o

41.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Juodkalnijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL L 108, 2010 4 29, p. 3. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0453. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0434.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Komisijos komunikato „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (2014/2511(RSP))

P7_TA(2014)0105 B7-0091/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833),

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) pranešimą „Moters lytinių organų žalojimas Europos Sąjungoje ir Kroatijoje“,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 67/146 „Visuotinių pastangų nutraukti moterų lyties organų žalojimą stiprinimas“,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl moterų lyties organų žalojimo nutraukimo(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl kovos su moterų lyties organų žalojimu ES(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR(5),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. pateiktą Komisijos moterų ir vyrų lygybės strategiją 2010–2015 m.,

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“(6),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 12 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija),

–  atsižvelgdamas į ES sutarties 6 ir 7 straipsnius dėl pagarbos žmogaus teisėms (bendrieji principai) ir EB sutarties 12 ir 13 straipsnius (nediskriminavimas),

–  atsižvelgdamas į 1990 m. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 14 dėl moterų apipjaustymo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2011 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų smurtas prieš moteris apibrėžiamas kaip „bet koks smurtas dėl lyties, kuris sukelia arba gali sukelti moterims fizinę, lytinę ar psichologinę žalą bei kentėjimą, taip pat reiškia grasinimus atlikti tokius veiksmus, prievartą arba despotiškai atimti laisvę tiek visuomeniniame, tiek asmeniniame gyvenime.(7)“;

B.  kadangi moters lytinių organų žalojimas (MLOŽ) yra smurto prieš moteris ir mergaites forma, kuri yra jų pagrindinių teisių ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatytų principų pažeidimas, ir kadangi yra neabejotinai būtina kovą su MLOŽ įtraukti į bendrą ir nuoseklią kovos su smurtu prieš moteris strategiją;

C.  kadangi Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) 2008 m. MLOŽ apibrėžė kaip visas dalinio ar visiško moters išorinių lytinių organų pašalinimo procedūras dėl su medicina nesusijusių priežasčių, įskaitant sunitų tipo apipjaustymą ar klitoridektomiją (dalinį arba visišką klitorio ir apyvarpės pašalinimą), eksciziją (dalinį arba visišką klitorio ir išorinių lytinių lūpų pašalinimą) ir kraštutines MLOŽ formas – infibuliaciją (makšties angos susiaurinimą suformuojant dirbtinį dangalą);

D.  kadangi, remiantis PSO duomenimis, manoma, kad visame pasaulyje maždaug 140 milijonų vaikų, mergaičių ir moterų patyrė šį žiaurios formos smurtą dėl lyties; kadangi, remiantis PSO duomenimis, dauguma atvejų MLOŽ buvo atliktas mergaitėms nuo kūdikystės iki 15 metų amžiaus; kadangi ši žiauri praktika taikoma 28 Afrikos šalyse, Jemene, Šiaurės Irake ir Indonezijoje;

E.  kadangi MLOŽ yra žiauri praktika, taikoma ne tik trečiosiose šalyse, bet ji kenkia ir ES gyvenančioms moterims ir mergaitėms, kurioms MLOŽ atliekamas ES teritorijoje arba jų gimtosiose šalyse prieš atvykstant į ES arba keliaujant ne ES teritorijoje(8); kadangi, remiantis Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuru (UNHCR), kasmet apie 20 000 moterų ir mergaičių (iš kurių 9000 jau gali būti sužalotos) iš šalių, kuriose taikoma MLOŽ praktika, siekia prieglobsčio ES(9) ir kadangi manoma, kad moterų, patyrusių MLOŽ, arba kurioms jis gresia, skaičius Europoje siekia 500 000(10), o už šį nusikaltimą vis dar retai nubaudžiama;

F.  kadangi MLOŽ dažnai atliekamas namuose prastomis, nehigieniškomis sąlygomis ir dažnai nenaudojant anestetikų ar neturint medicininių žinių ir turi daugybę labai rimtų ir dažnai nepataisomą ar lemtingų padarinių fizinei ir psichologinei moterų ir mergaičių sveikatai ir kenkia jų lytinai bei reprodukcinei sveikatai;

G.  kadangi MLOŽ aiškiai prieštarauja vienai pagrindinių ES vertybių – moterų ir vyrų lygybės principui – ir palaiko tradicines vertybes, pagal kurias moteris laikoma vyro daiktu ir nuosavybe; kadangi, siekiant pasiteisinti dėl vaikų, mergaičių ir moterų MLOŽ, jokiomis aplinkybėmis neturėtų būti teisinamasi kultūros ir tradicinėmis vertybėmis;

H.  kadangi vaiko teisių apsauga įtvirtinta daugelyje valstybių narių ir Europos bei tarptautiniuose susitarimuose ir teisės aktuose ir kadangi apskritai jokio smurto prieš moteris, taip pat prieš mergaites, negalima pateisinami pagarba kultūros tradicijoms ar įvairaus pobūdžio iniciacijos ceremonijomis;

I.  kadangi MLOŽ prevencija yra su tarptautine žmogaus teisių apsauga susijusi kiekvienos valstybės narės pareiga pagal į 1990 m. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto bendrąją rekomendaciją Nr. 14 dėl moterų apipjaustymo ir Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, pagal kurią MLOŽ pripažįstamas kaip smurtas dėl lyties, ir turi būti, inter alia, nustatyti būtiniausi su juo susiję apsaugos standartai;

1.  palankiai vertina Komisijos komunikatą „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“, kuriame ji įsipareigoja naudoti ES finansavimą MLOŽ prevencijai ir pagerinti paramą aukoms, įskaitant moterų, kurioms pagal ES prieglobsčio taisykles gresia pavojus, apsaugą ir kartu su Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) stiprinti tarptautinį dialogą ir skatinti tyrimus, siekiant aiškiai nustatyti, kurioms moterims ir mergaitėms gresia pavojus;

2.  palankiai vertina Komisijos įsipareigojimą palengvinti keitimąsi patirtimi ir gera praktika MLOŽ klausimais tarp valstybių narių, nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų ir pabrėžia būtinybę toliau aktyviai įtraukti pilietinę visuomenę, įskaitant trečiųjų šalių pilietinę visuomenę, ne tik į sąmoningumo ugdymo kampanijas, bet ir į mokomosios medžiagos ir mokymų rengimą;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad tarptautinės, ES ir valstybių narių institucijos atlieka svarbų vaidmenį MLOŽ prevencijos, moterų ir mergaičių apsaugos ir aukų nustatymo srityje, taip pat imantis priemonių smurtui dėl lyties, įskaitant MLPOŽ, uždrausti, ir palankiai vertina ES įsipareigojimą toliau imtis veiksmų siekiant skatinti atsisakyti MLOŽ tose šalyse, kur jis praktikuojamas;

4.  pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl ES teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriame būtų nustatytos visų rūšių smurto prieš moteris (įskaitant MLOŽ) prevencijos priemones ir, kaip nurodyta Stokholmo programoje, išsamią ES strategiją šiuo klausimu, įskaitant tolesnius struktūrinius bendrus veiksmų planus, kaip nutraukti MLOŽ Europos Sąjungoje;

5.  pabrėžia, kad Komisija ir EIVT turi laikytis tvirtos pozicijos trečiųjų šalių, kurios nėra pasmerkusios MLOŽ, atžvilgiu;

6.  ragina Komisiją naudoti darnų duomenų apie MLOŽ rinkimo metodą, ragina Europos lyčių lygybės institutą rengiant bendrą metodiką įtraukti demografijos ir statistikos specialistus, taip pat kad remiantis komunikatu jie parengtų nuorodymus siekiant užtikrinti atskirų valstybių narių duomenų palyginamumą;

7.  pakartoja savo raginimą valstybėms narėms naudoti esamas priemones, visų pirma Direktyvą 2012/29/ES, įskaitant specialistų, kurie būtų atsakingi už moterių ir mergaičių apsaugą, mokymą, ir traukti baudžiamojon atsakomybėn, teisti ir bausti kiekvieną gyventoją, kuris padarė MLOŽ nusikaltimą, net jei nusikalstama veika padaryta ne atitinkamos valstybės narės teritorijoje, todėl ragina į visų valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatas įtraukti eksteritorialumą principą tam, kad už tą patį nusikaltimą visose 28 valstybėse narėse būtų baudžiama vienodai;

8.  ragina ES ir tas valstybes nares, kurios dar neratifikavo Europos Tarybos Stambulo konvencijos dėl smurto prieš moteris prevencijos ir kovos su juo, nedelsiant tai padaryti tam, kad ES įsipareigojimas atitiktų tarptautinius standartus, kuriais skatinamas holistinis ir integruotas požiūris į smurtą prieš moteris ir MLOŽ;

9.  ragina Komisiją 2016 m. paskelbti ES smurto prieš moteris nutraukimo metais;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, JT generaliniam sekretoriui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 87. (2) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26. (3) OL C 117 E, 2010 5 6, p. 52. (4) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 24. (5) OL L 315, 2012 11 14, p. 57. (6) OL C 115, 2010 5 4, p. 1. (7) 1993 m. gruodžio 20 d. JT deklaracijos dėl smurto prieš moteris panaikinimo (A/RES/48/104) 1 straipsnis, Jungtinių Tautų 1995 m. Pekino veiksmų platformos 113 punktas. (8) EIGE, Moters lytinių organų žalojimas Europos Sąjungoje ir Kroatijoje, 2013 m. (9) UNHCR įnašas į Europos Komisijos konsultacijas dėl moters lytinių organų žalojimo ES, 2013 m. (10) D.Waris ir C. Milborn, , Virago, Jungtinė Karalystė, 2005 m.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti (2013/3002(RSP))

P7_TA(2014)0106 B7-0094/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai, į kurį atsakoma žodžiu, dėl NAIADES II – veiksmų programos, skirtos vidaus vandenų kelių transportui remti (O-000016/2014 – B7‑0104/2014),

–  atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo: NAIADES – Europos integruota veiksmų programa, skirta vidaus vandens kelių transportui(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos komunikatą „Kokybiško vidaus vandenų kelių transporto kūrimas – NAIADES II“ (COM(2013)0623);

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(2),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. sausio 17 d. Komisijos komunikatą dėl vidaus vandens kelių transporto skatinimo įgyvendinant „NAIADES“ – Europos integruotą veiksmų programą, skirtą vidaus vandens kelių transportui (COM(2006)0006),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 10 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą „Laivyno ekologizavimas: vidaus vandens kelių transporto išmetamo teršalų kiekio mažinimas“ (SWD(2013)0324),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi vidaus vandenų transportas labai prisideda prie ES transporto sistemos – juo pervežamos prekės iš ES uostų į krašto gilumą ir atvirkščiai;

B.  kadangi vidaus vandenų laivyba yra efektyvi energijos vartojimo aspektu ir padeda siekti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos tikslų, išdėstytų ES baltojoje knygoje dėl transporto politikos;

C.  kadangi išnaudojant visas vidaus vandenų laivybos galimybes, vidaus vandenų kelių sektorius galėtų būti labai svarbi jungtis Europoje sprendžiant transporto grūsčių ir aplinkosaugos problemas, kurios kyla importuojant prekes per jūrų uostus;

D.  kadangi norint pagerinti laivų aplinkosauginį veiksmingumą reikėtų modernizuoti vidaus vandenų laivyną ir jį pritaikyti prie technikos pažangos, be kita ko, pastatant upėms pritaikytus laivus, skirtus tvariai vidaus vandenų laivybai (angl. RASSIN), ir taip užtikrinant vidaus vandens transporto konkurencinį pranašumą;

E.  kadangi prasta ekonominė padėtis Europoje taip pat turėjo įtakos vidaus vandenų laivybos sektoriui ir kadangi vidaus vandenų laivybos pramonės ekonominė padėtis yra sunki;

F.  kadangi dabartinis perteklinis pajėgumas turi griaunamąjį poveikį vidaus vandenų laivybos pramonei;

G.  kadangi vidaus vandenų transporto sektoriaus struktūra daugiausia grindžiama MVĮ, t. y. savinininkais-valdytojais, kurie dirba ir su šeimomis gyvena savo laivuose, ir kadangi šios MVĮ yra itin pažeidžiamos krizės metu;

H.  kadangi šiam sektoriai itin svarbūs socialiniai standartai, pavyzdžiui, darbo laikas, ir švietimas;

I.  kadangi vidaus vandenų sektoriui skiriama nedaug lėšų ir kadangi jam vis sunkiau gauti finansavimą;

1.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą iki 2020 m. patikslinti ir atnaujinti NAIADES programą;

2.  remia konkrečius veiksmus, apibrėžtus 2014–2020 m. NAIADES II veiksmų programoje;

3.  apgailestauja, kad Komisija prie NAIADES II pasiūlymo nenumatė atitinkamo šiai veiksmų programai skirto finansavimo jos tikslams siekti, ir todėl ragina parengti aiškiai struktūrizuotą politiką su pasiekiamais trumpalaikiais ir vidutinės trukmės tikslais ir konkrečiu veiksmų planu, kuriame, be kita ko, būtų aprašyti įgyvendinimo ištekliai;

4.  ragina Komisiją kuo greičiau numatyti galimus konkrečius veiksmus, kuriais atsižvelgiama į sektoriaus, kurį iš esmės sudaro MVĮ, ypatumus;

5.  pabrėžia kokybiškos infrastruktūros, be kurios negalėtų būti plėtojamas ir į transeuropinį transporto tinklą integruojamas vidaus vandenų kelių transportas ir vandens vandenų uostai, svarbą, ragina Komisiją ir valstybes nares įtraukti visas didesnes kelių pralaidumo kliūtis į turimus patvirtinti koridorių įgyvendinimo planus ir pabrėžia, kad Europos infrastruktūros tinklų priemonėje (EITP) pirmenybė teikiama ekologiškesnėms transporto rūšims, kaip antai vidaus vandenų transportas, skirtos infrastruktūros plėtojimo finansavimui;

6.  palankiai vertina tai, kad vidaus vandenų keliai įtraukti į šešis iš devynių pagrindinių transeuropinių tinklų (angl. TEN-T) koridorių, ir tikisi, kad bus tinkamai sprendžiama pralaidumo kliūčių ir trūkstamų jungčių problema, atsižvelgiant į tai, kad EITP pirmenybę teiks išlaidoms, skirtoms pašalinti kliūtis, sukurti trūkstamas jungtis ir ypač – pagerinti pagrindinio tinklo tarpvalstybines atkarpas; primena, kad EITP pirmenybę teiks ir telematinių prietaikų sistemų, kurios veikia kaip upių informacijos paslaugos (angl. RIS), finansavimui;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti laisvai tekančioms upėms, kurios yra laisvai gamtoje susiformavusios ir kurioms dėl šios priežasties gali būti taikomos specialios priemonės; pabrėžia, kad būtina laikytis ES teisės aktų aplinkos srityje, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių 16 ir 36 straipsniuose;

8.  pabrėžia, kad be valstybių narių įsipareigojimų baigti kurti pagrindinį tinklą, taip pat svarbu suteikti tinkamą ir patikimą infrastruktūrą nuolat ją prižiūrint, kad būtų išlaikytas jos tinkamumas laivybai, siekiant užtikrinti, kad vidaus vandenų transportas būtų patikima ir ekonomiškai efektyvi transporto rūšis;

9.  ragina Komisiją pagreitinti RIS, vidaus vandenų transporto rinkos stebėjimo duomenų ir TEN-T koridoriaus priemonių integravimą siekiant paremti integruoto daugiarūšio transporto valdymą; remia RIS duomenų mainų išplėtimą ir integravimą į kitų transporto rūšių informacijos srautus siekiant palengvinti vidaus vandenų transporto ir kitų transporto rūšių sujungimą ir ragina Komisiją skubiai parengti gaires, kurios padėtų šį sujungimą vykdyti;

10.  ragina Komisiją remti geriausios praktikos integruojant vidaus vandenų transporto paslaugas į daugiarūšes logistikos grandines perėmimą;

11.  pabrėžia, kad svarbu teikti tinkamą finansavimą naujoms technologijoms, inovacijoms ir tvaraus krovinių vežimo paslaugoms pagal esamas ES programas, pavyzdžiui, Europos infrastruktūros tinklų priemonę, programą „Horizontas 2020“ ir Sanglaudos fondą, siekiant remti inovacijų perėmimą ir didinti vidaus vandenų transporto aplinkosauginį veiksmingumą, ir prašo Komisijos parengti konkrečias finansavimo programas šiam tikslui įgyvendinti;

12.  ragina Komisiją pasiūlyti galimybių, kaip gauti papildomos naudos iš rezervinių lėšų jas panaudojant kartu su finansinėmis priemonėmis, teikiamomis iš esamų Sąjungos fondų, pvz., EITP ir Europos investicinio banko;

13.  ragina valstybes nares toliau plėtoti nacionalines strategijas vidaus vandenų transportui skatinti, atsižvelgiant į Europos veiksmų programą, ir paraginti regionų ir vietos institucijas bei uostų administracijas daryti tą patį;

14.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.

(1) OL C 313 E, 2006 12 20, p. 443. (2) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Tailande (2014/2551(RSP))

P7_TA(2014)0107 RC-B7-0122/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes 2009 m. vasario 5 d.(1), 2010 m. gegužės 20 d.(2) ir 2011 m. vasario 17 d.(3) rezoliucijas dėl Tailando,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 5 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos atliktą visuotinį periodinį Tailando vertinimą ir rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į ES Vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškimą dėl politinės padėties Tailande, 2013 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. sausio 23 d. pareiškimą dėl paskutinių įvykių Tailande ir 2014 m. sausio 30 d. pareiškimą dėl artėjančių rinkimų,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos delegacijos 2013 m. gruodžio 2 d. paskelbtą pareiškimą, kuriam pritarė ES misijų Tailande vadovai,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai 2013 m. gruodžio 26 d. ir 2014 m. sausio 14 d. spaudos konferencijas,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1990 m. pagrindinius Jungtinių Tautų teisėsaugos pareigūnų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2013 m. lapkričio mėnesį prasidėjo demonstracijos po to, kai Tailando parlamento žemieji rūmai priėmė valdančiosios Pheu Thai partijos pateiktą įstatymo projektą dėl amnestijos už įvairius nusikaltimus, kuriuos nuo 2004 m. vykdė politiniai lyderiai ir valdžios pareigūnai, įskaitant ministro pirmininko Yinglucko Shinawatros brolį, buvusį ministrą pirmininką Thaksiną Shinawatrą; kadangi nuo 2008 m. buvęs ministras pirmininkas savo noru gyvena tremtyje, kad išvengtų jam skirtų dvejų įkalinimo metų bausmės po to, kai jis buvo pripažintas kaltu korupcijos byloje;

B.  kadangi protestuojant dėl pasiūlyto teisės akto projekto dėl amnestijos, 2013 m. lapkričio 11 d. Bankoke prasidėjo taikios demonstracijos, kurias inicijavo buvęs ministro pirmininko pavaduotojas, antivyriausybinės grupės „Liaudies demokratinis reformų komitetas“ (angl. PDRC) vadovas Suthepas Thaugsubanas; kadangi, nepaisant to, kad Tailando senatas atmetė įstatymo projektą dėl amnestijos, gatvių protestai tęsėsi;

C.  kadangi 2013 m. lapkričio 20 d. Konstitucinis teismas atmetė pasiūlytą Konstitucijos pataisą, pagal kurią Senatas būtų pertvarkytas į visiškai išrenkamą organą, taip pat atmetė opozicijos peticiją dėl Pheu Thai partijos veiklos nutraukimo, todėl protestai prieš vyriausybę sustiprėjo;

D.  kadangi ministro pirmininko pavaduotojas Suthepas Thaugsubanas apkaltino vyriausybę, kad ji yra neteisėta, ir pasiūlė, kad parlamentą pakeistų neišrinkta Liaudies taryba, kuri vykdytų politines ir institucines reformas;

E.  kadangi per kelis mėnesius vykusius neramumus keli asmenys žuvo ir šimtai buvo sužeista, tarp kurių ir Tailando vyriausybės remiamos frakcijos lyderis Kwanchai Praipana, kuris 2014 m. sausio 22 d. buvo pašautas ir sužeistas, taip pat Tailando antivyriausybinio judėjimo lyderis Suthinas Tharatinas, kuris 2014 m. sausio 26 d. buvo nušautas;

F.  kadangi 2014 m. sausio 21 d. ministras pirmininkas Yingluckas Shinawatra sostinėje Bankoke ir aplinkinėse provincijose paskelbė nepaprastąją padėtį ir uždraudė daugiau kaip penkių asmenų viešus susibūrimus, leido iki 30 dienų įkalinti smurtu įtariamus asmenis, pavedė cenzūruoti smurtą skatinančias naujienas ir dekreto įgyvendinimo procese dalyvaujančias vyriausybės agentūras ir pareigūnus atleido nuo baudžiamosios atsakomybės;

G.  kadangi 2014 m. sausio 24 d. Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuriuo leido rinkimų datą atidėti dėl neramumų, tačiau vyriausybė nusprendė 2014 m. sausio 26 d. pradėti išankstinį balsavimą;

H.  kadangi nepaisant rinkimų komisijos raginimų dėl tebevykstančių neramumų atidėti balsavimą, 2014 m. vasario 2 d. Tailande įvyko visuotiniai rinkimai, o balsuoti jau pradėta 2014 m. sausio 26 d.;

I.  kadangi Demokratų partija, kuri yra pagrindinė opozicinė partija, paskelbė, kad traukiasi iš 2014 m. vasario 2 d. rinkimų;

J.  kadangi 2014 m. sausio 26 d. 83 iš 375 šalies rinkimų apygardų balsavimas buvo atšauktas, nes protestų prieš vyriausybę dalyviai užkirto kelią į balsavimo vietas, sutrukdė rinkimų pareigūnams ir neleido rinkėjams pasinaudoti savo teise balsuoti;

K.  kadangi, nepaisant nedidelio rinkėjų aktyvumo, 2014 m. sausio 28 d. susitikęs su rinkimų komisija ministras pirmininkas patvirtino, kad rinkimų data išlieka 2014 m. vasario 2 d.;

L.  kadangi rinkimai neįvyko devyniose provincijose ir buvo pranešta, kad Bankoko rajonuose ir šalies pietuose protestuotojai sutrukdė rinkėjams registruotis ir balsuoti, ir manoma, kad iš 375 šalies apygardų maždaug 69 apygardose balsavimas buvo sutrukdytas, dėl to 8,75 mln. rinkėjų negalėjo balsuoti;

M.  kadangi, pagal Tailando teisės aktus, įstatymų leidžiamoji valdžia gali vėl pradėti dirbti tik tuo atveju, jeigu išrinkti kandidatai skiriami į mažiausiai 95 proc. vietų (arba į 475 vietas iš 500 vietų); kadangi dėl šios priežasties reikės rengti papildomus rinkimus paveiktose vietovėse;

N.  kadangi parlamentas negalės susirinkti ir negalima bus suformuoti naujos vyriausybės, dėl to kils politinio vakuumo grėsmė ir greičiausiai krizė bus užtęsta;

1.  reiškia didelį susirūpinimą, kad dėl politinių, socialinių ir ekonominių skirtumų Tailande vyksta žiaurūs susirėmimai tarp vyriausybės ir opozicijos, taip pat tarp demonstracijų dalyvių ir saugumo pajėgų, ir solidarizuojasi su dėl neramumų nukentėjusia Tailando tauta ir per pastaruosius mėnesius žuvusiųjų arba sužeistųjų artimaisiais;

2.  ragina Tailando valdžios institucijas nuodugniai ištirti paskutinius žiaurių susirėmimų atvejus, per kuriuos žuvo ir buvo sužeista keletas žmonių, ir už tai atsakingus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

3.  ragina visus dalyvius gerbti teisinę valstybę ir laikytis demokratinių principų; pabrėžia, kad rinkimai turi būti laisvi ir sąžiningi, ir smerkia prieš vyriausybę protestuojančių dalyvių žalingus veiksmus, dėl kurių 2014 m. sausio 26 d. ir 2014 m. vasario 2 d. rinkėjai negalėjo balsuoti;

4.  ragina Tailando valdžios institucijas apsaugoti žodžio, taikių susirinkimų ir susivienijimų laisvę; prašo valdžios institucijas nedelsiant atšaukti nepaprastąją padėtį, kadangi pakanka esamų teisės aktų, kad būtų išspręsta dabartinė padėtis;

5.  ragina ir vyriausybės rėmėjus, ir prieš vyriausybę protestuojančius dalyvius susilaikyti nuo bet kokių politinio smurto veiksmų ir laikytis Tailando demokratinių ir konstitucinių principų;

6.  ragina Demokratų partijos lyderius leisti Tailando tautos išrinktam parlamentui vykdyti savo įgaliojimus;

7.  pabrėžia, kad tai, jog „Liaudies demokratinių reformų komitetas“ pasiūlė neišrinktai Liaudies tarybai pakeisti vyriausybę ir valdyti šalį laikotarpiu iki dvejų metų, yra nedemokratiška;

8.  ragina vyriausybę, rinkimų komisiją ir opoziciją nedelsiant įsitraukti į konstruktyvų dialogą ir nustatant terminus pradėti visa apimantį institucinių ir politinių reformų procesą, kuriam būtų galima pritarti rengiant šalies referendumą ir visa apimančius, saugius, laisvus ir sąžiningus rinkimus;

9.  palankiai vertina Nacionalinės žmogaus teisių komisijos raginimą surengti konsultacinį intelektualų, socialinių judėjimų atstovų, religinių vadovų ir keturių ankstesnių ministrų pirmininkų Anando Panyarachuno, Banharno Silapos-achos, Chavalito Yongchaiyudho ir Chuano Leekpajaus susitikimą siekiant rasti ir paskelbti sprendimą dėl krizės nutraukimo;

10.  ragina ginkluotąsias pajėgas išlikti neutralias ir imtis teigiamo vaidmens siekiant užtikrinti, kad užsitęsusi krizė baigtųsi taikiai;

11.  reiškia susirūpinimą dėl užimtų vyriausybės pastatų ir televizijos transliacijos stočių, žiniasklaidos bauginimo ir kaltinimų dėl šmeižto, už kurį du Pukete dirbantys žurnalistai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

12.  primena, jog pagal pagrindinius Jungtinių Tautų jėgos ir šaunamųjų ginklų naudojimo principus, kuriais turi vadovautis teisėsaugos pareigūnai, nustatyta, kad valdžios institucijos, prieš imdamosi kraštutinių jėgos priemonių ir šaunamųjų ginklų, turi visais įmanomais būdais stengtis taikyti nesmurtines priemones, o jeigu teisėto jėgos ir šaunamųjų ginklų panaudojimo išvengti neįmanoma, jos turi laikytis saiko ir veikti proporcingai atsižvelgdamos į nusižengimo sunkumą;

13.  atkreipdamos dėmesį į puikius ES ir Tailando santykius ir į Tailando – regiono klestėjimo ir stabilumo šaltinio – vaidmenį, pabrėžia, kad remia demokratiją Tailande; pabrėžia, kad derybos dėl ES ir Tailando partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo yra užbaigtos ir įpareigoja šias abi šalis dar kartą patvirtinti, kad jos tvirtai laikosi demokratijos principų ir užtikrina žmogaus teises;

14.  ragina tarptautinę bendruomenę telkti visas pastangas siekiant nutraukti smurtą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai atidžiai stebėti politinę situaciją ir derinti veiksmus su ASEAN ir Jungtinėmis Tautomis, siekiant skatinti šalyje dialogą ir stiprinti demokratiją;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Europos Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tailando vyriausybei ir parlamentui, ASEAN generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 67 E, .2010 3 18, p. 144. (2) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 152. (3) OL C 188 E, 2012 6 28, p. 57.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Padniestrės regiono (2014/2552(RSP))

P7_TA(2014)0108 RC-B7-0128/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1998 m. liepos 1 d. įsigaliojusį Europos Sąjungos ir Moldovos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į veiksmų planą Moldovos Respublikai, kuris buvo priimtas 2005 m. vasario 22 d. vykusio septintojo ES ir Moldovos bendradarbiavimo tarybos posėdžio metu,

–  atsižvelgdamas į asociacijos susitarimą, kurį ES ir Moldova parafavo 2013 m. lapkričio 29 d. Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje;

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos 2012 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Catan ir 27 kiti prieš Moldovą ir Rusiją (Nr. 43370/04);

–  atsižvelgdamas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) 1999 m. aukščiausiojo lygio susitikime Stambule ir 2002 m. Porte vykusiame ESBO Ministrų Tarybos susitikime paskelbtas deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl padėties Moldovos Respublikoje, ypač į 2011 m. rugsėjo 15 d. priimtą rezoliuciją dėl asociacijos sutarties(1) ir rezoliucijas dėl padėties Padniestrės regione;

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl Rusijos daromo spaudimo Rytų partnerystės šalims (Vilniuje vyksiančio Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikimo kontekste)(2) ir savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl dėl Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų ir Rytų partnerystės, ypač santykių su Ukraina, ateities(3);

–  atsižvelgdamas į Moldovos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą, kad šalies oficiali kalba yra rumunų kalba, ir tai, kad mokslas rumunų kalba tebėra ribojamas Padniestrės valdžios institucijų, kurios pačios pasiskelbė tokiomis;

–  atsižvelgdamas į ES ir Moldovos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto posėdžių rekomendacijas, ypač susijusias su teise į mokslą Padniestrės regione;

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi po 1992 m. karo Moldovos Respublikos Padniestrės regione buvo įkurtas separatistinis, neteisėtas ir autoritarinis režimas; kadangi regione tebėra užšaldyto konflikto padėtis ir žmogaus teisių pažeidimai tebėra dideli ir plačiai paplitę, taip pat ir švietimo ir mokyklų valdymo srityje;

B.  kadangi bet koks politinis kišimasis į mokslo procesą yra nepriimtinas: kadangi šalys, dalyvaujančios sprendžiant Padniestrės klausimą, turėtų regione užtikrinti galimybę mokytis laisvai ir be diskriminacijos, pastovų švietimo įstaigų veikimą ir suteikti vaikų ir mokytojų saugumui aukščiausią prioritetą;

C.  kadangi Gagaūzijos vietos valdžios institucijos 2014 m. vasario 2 d. regione surengė referendumą dėl šalies užsienio politikos krypties; kadangi centrinės valdžios institucijos ir kompetentingos teisminės institucijos paskelbė šį referendumą neteisėtu;

D.  kadangi derybos dėl Padniestrės vadinamuoju „5+2“ formatu tebesitęsia nuo 1992 m., tačiau nebuvo pasiektas joks ilgalaikis sprendimas, kuriuo būtų visiškai atsižvelgiama į Moldovos Respublikos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, nepaisant aukščiau minėtų pakartotinių tarptautinių sprendimų; kadangi Rusijos karinės pajėgos tebėra dislokuotos regione;

E.  kadangi 2011 m. buvo atnaujintos „5+2“ derybos ir nuo tada įvyko Švietimo darbo grupės susitikimas;

F.  kadangi įtampa auga, nes deryboms nuolat trukdo pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos; kadangi laikinai sutarta, kad naujas „5+2“ derybų raundas įvyks 2014 m. vasario 27–28 d., ir tai yra nauja galimybė išeiti iš aklavietės ir pasiekti reikšmingos pažangos;

G.  kadangi pagal 2012 m. lapkričio mėn. ESBO ataskaitą yra aštuonios mokyklos, kuriose mokoma lotynų rašmenimis, kuriose padedant Švietimo ministerijai gali būti tęsiamas mokymas, šešios iš jų yra Padniestrės kontroliuojamoje teritorijoje ir dvi perkeltos į kaimyninę Moldovos kontroliuojamą teritoriją kairiajame krante, todėl mokiniai kasdien patiria rimtų transporto problemų; kadangi ataskaitoje pabrėžta, kad padėčiai šiose mokyklose reikia nedelsiant skirti dėmesio, nerimą kelia klausimai, susiję su nuomos sutartimis ir patalpų būkle, judėjimo laisve, prekių pervežimu, sveikata, saugumo ir sanitarijos priežiūra, mažėjančių mokinių skaičiumi, spaudimu tėvams ir mokytojams ar jų bauginimu, teisiniu statusu, bei specifine turto Ribnitoje ir anksčiau Grigoriopolyje ir Dubasaryje buvusių mokyklų padėtimi;

H.  kadangi 2013 m. gruodžio mėn. pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos atnaujino agresyvią kampaniją prieš aštuonias mokyklas, kuriose mokoma rumunų kalba, nuo administracinio spaudimo iki pasiskelbusių valdžios institucijų pareiškimų, kad jos uždarys tas mokyklas, kurios atsisako pripažinti separatistinio režimo valdžią;

I.  kadangi separatistų karinė grupuotė neteisėtai apklausė daugelį Lucian Blaga licėjaus Tiraspolyje mokytojų ir jiems darė spaudimą mokėti mokesčius pasiskelbusioms Padniestrės valdžios institucijoms, o ne Moldovos valstybei; kadangi 2014 m. sausio mėn. pasiskelbusios valdžios institucijos keletą savaičių neteisėtai blokavo licėjaus banko sąskaitas; kadangi 2014 m. vasario 5 d. Lucian Blaga licėjaus direktorius, buhalteris ir vairuojas buvo sulaikyti tuo metu, kai jie vežė licėjaus darbuotojų atlyginimus;

J.  kadangi Švietimo darbo grupės posėdžio, surengto 2014 m. sausio 27 d. Kišiniove, metu nebuvo sėkmingai išspręsti klausimai, kilę dėl mokyklų, kuriose mokoma rumunų kalba; kadangi buvo pasiektas laikinas susitarimas tose mokyklose atlikti bendrus patikrinimus;

K.  kadangi ESBO misija Moldovoje stebi mokyklų, kuriose mokoma rumunų kalba, veikimą nuo 2004 m. krizės, kuomet pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos ėmėsi veiksmų prieš aštuonias regiono mokyklas, kurias valdo Moldovos centrinės valdžios institucijos ir kuriose mokoma pagal Moldovos programą; kadangi ESBO tarpininkauja tarp centrinės ir Padniestrės valdžios institucijų siekiant rasti kylančių klausimų sprendimus ir išvengti naujų krizių atsiradimo; kadangi pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos riboja galimybes ESBO misijai patekti į regioną ir nuo 2014 m. vasario 1 d. uždraudė ir į jį patekti misijos vadovui;

L.  kadangi 2012 m. spalio 19 d. Europos žmogaus teisių teismas byloje Catan ir kiti prieš Moldovą ir Rusiją nurodė, kad Rusijos Federacija pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 2 straipsnį;

M.  kadangi Moldovos Respublika padarė didelę pažangą siekdama glaudesnių santykių su ES, o asociacijos susitarimas yra galimybė visai šaliai, įskaitant Padniestrės ar Gagauzijos regionus, toliau gilinti savo santykius su ES ir perimti Europos vertybes ir standartus, sykiu gerinant savo ekonomines perspektyvas;

N.  kadangi švietimas yra sritis, kurioje glūdi didelis būsimo bendradarbiavimo nepaisant susijusių sudėtingų klausimas potencialas;

1.  labai smerkia tai, kad Padniestrės regione menkai laikomasi žmogaus teisių, ypač švietimo srityje;

2.  smerkia švietimo politikos politizavimą, mano, kad teisė į išsimokslinimą yra pagrindinė teisė, ir ragina visapusiškai gerbti šią teisę ir liautis daryti bet kokio pobūdžio spaudimą Rumunijos mokymo įstaigoms Padniestrės regione;

3.  apgailestauja, kad dėl užsitęsusių minėtų problemų labai sumažėjo į Rumunijos kalbų mokyklas užsiregistruojančių asmenų skaičius; labai kritikuoja tai, kad Padniestrėje šios mokyklos apmokestinamos aukštesniais mokesčiais už komunalines paslaugas nei kitos švietimo įstaigos, taip pat tai, kad neaiški padėtis dėl patalpų ir nuomos sutarčių lemia mokyklų ir jų mokinių neužtikrintumą;

4.  smerkia išaugusį administracinį spaudimą, kurį daro pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos, ypač aukštesnes nuomos kainas, panaikintas laisvas nuomos sutartis (dėl to poveikį patiria vietovėse Corjova ir Roghi veikiančios gimnazijos), banko sąskaitoms nustatomus apribojimus ir mokytojų bauginimą (Lucian Blaga licėjuje 2014 m. sausio mėn.); šio spaudimo baigtis: 2014 m. vasario 5 d. sulaikyti licėjaus direktorius, buhalteris ir vairuojas;

5.  primygtinai ragina pasiskelbusias Padniestrės valdžios institucijas visapusiškai laikytis pagrindinės teisės į mokslą gimtąja kalba ir didžiausią prioritetą teikti vaikų ir personalų saugumui;

6.  ragina valdžios institucijas užtikrinti vaikų ir tėvų apsaugą nuo neigiamo dabartinės politinės padėties poveikio ir surasti sprendimą, labiausiai atitinkantį tiesiogiai susijusių vaikų ir tėvų interesus;

7.  pažymi, kad buvo pasiektas susitarimas Rumunijos kalbų mokyklose surengti bendrus patikrinimus 2013 m. kovo 10–20 d.;

8.  smerkia tai, kad trūksta konstruktyvaus pasiskelbusių Padniestrės valdžios institucijų dalyvavimo „5+2“ formos derybose, o dėl to nuo dialogo pradžios buvo pasiekta labai nedidelė pažanga;

9.  pabrėžia tvirtą ES įsipareigojimą siekti Moldovos teritorinio nedalomumo ir ragina ES aktyviau dalyvauti sprendžiant šį artimoje kaimynystėje vykstantį konfliktą, įskaitant ES statuso sustiprinimą, kad ji dalyvautų kaip derybų partnerė; reiškia savo paramą dialogui, kaip vienintelei priemonei tokiems opiems ir svarbiems klausimams spręsti ir ilgalaikiams sprendimams užtikrinti;

10.  mano, kad Moldovos Respublikos gerovė ir stabilumas jos tarptautiniu mastu pripažintoje teritorijoje, taip pat viso regiono gerovė ir stabilumas gali būti visapusiškai užtikrinti tik taikiai išsprendus Padniestrės konfliktą;

11.  ragina EBPO ir toliau stebėti derybas ir sudaryti sąlygas jas vykdyti, taip pat ginti Padniestrės mokyklose, kuriose mokoma rumunų kalba, besimokančių mokinių teisę į mokslą; be to, ragina pasiskelbusias Padniestrės valdžios institucijas bendradarbiauti su EBPO misija Moldovoje ir suteikti jai prieigą prie savo teritorijos;

12.  ragina vyriausiąją įgaliotinę spręsti teisės į mokslą klausimą per kitą „5+2“ derybų raundą, kurį numatyta surengti 2014 m. vasario mėn., daugiau dėmesio skirti „5+2“ formos deryboms ir imtis veiksmų visais lygmenimis, įskaitant dvišalius aukščiausiojo lygio susitikimus, siekiant įtraukti visus susijusius veikėjus, kad būtų greičiau rastas visapusiškas ir taikus Padniestrės konflikto sprendimas;

13.  ragina Rusijos Federaciją visiškai įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, kuriame nurodyta, kad Rusija pažeidė teisę į mokslą atvejais, susijusiais su Padniestrės regione veikiančiomis Moldovos mokyklomis, kuriose mokoma rumunų kalba;

14.  pažymi, kad dėl dislokuotų Rusijos pajėgų sukuriama atmosfera, kuri šiame regione kelia pavojų siekiui laikytis žmogaus teisių ir jas propaguoti; ragina Rusijos Federaciją nedelsiant nutraukti paramą pasiskelbusioms Padniestrės valdžios institucijoms ir įvykdyti 1996 m. Europos Taryboje prisiimtus ir į ESBO aukščiausiojo lygio susitikimų (Stambulas, 1999 m. ir Portas, 2002 m.) sprendimus įtrauktus įsipareigojimus dėl Rusijos karinių pajėgų išvedimo ir ginklų pašalinimo iš Moldovos teritorijos; taip pat ragina šias karines pajėgas pakeisti civiline taikos palaikymo misija;

15.  ragina vietos valdžios institucijas, įskaitant Gagauzijos regiono valdžią, susilaikyti nuo neapdairių veiksmų ir visapusiškai gerbti Moldovos Respublikos Konstituciją, taip pat jos nuostatas dėl mažumų apsaugos; pritaria dialogui su Moldovos centrine valdžia, kad būtų išvengta vienašališkų sprendimų;

16.  ragina Tarybą ir valstybes nares patvirtinti skubią procedūrą, kad šių metų vasarą būtų galima patvirtinti supaprastintą vizų išdavimo tvarką Moldovos piliečiams, kadangi tai turės teigiamą poveikį visiems piliečiams, taip pat švietimo srityje;

17.  ragina Komisiją paspartinti technines procedūras, susijusias su laikinojo Asociacijos susitarimo, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimą, pasirašymu ir taikymu;

18.  mano, kad jeigu pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos įgyvendintų asociacijos susitarimų, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškas laisvosios prekybos susitarimą, nuostatas, tai padėtų socialinei pažangai, geresnei žmogaus teisių padėčiai ir ekonomikos modernizavimui Padniestrėje;

19.  ragina Komisiją tai pat panaudoti priemones, pvz., Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone, Padniestrės gyventojams tiesiogiai remti, rengiant pilietinės visuomenės paramos programas, gerinant galimybes gauti informacijos, siekti išsilavinimo, ir remiant laisvą žiniasklaidą, visų minėtų teisių nepaiso pasiskelbusios Padniestrės valdžios institucijos;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Moldovos vyriausybei ir parlamentui, Rumunijos vyriausybei, Ukrainos vyriausybei, Rusijos Federacijos vyriausybei, JAV vyriausybei, ESBO generaliniam sekretoriui ir Europos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

(1) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 108. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0383. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0595.

2014 m. vasario 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Bahreino, ypač Nabeelio Rajabo, Abdulhadi al-Khawaja ir Ibrahimo Sharifo atvejų (2014/2553(RSP))

P7_TA(2014)0109 RC-B7-0100/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Bahreino, ypač į 2013 m. sausio 17 d.(1) ir 2013 m. rugsėjo 12 d.(2) rezoliucijas,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pareiškimus dėl Bahreino, ypač jos 2013 m. sausio 7 d., vasario 11 d., liepos 1 d. ir lapkričio 25 d. bei 2014 m. sausio 16 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. ES vidaus pareiškimą dėl naujausių įvykių Bahreine,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19–20 d. Žmogaus teisių pakomitečio delegacijos vizitą Bahreine ir šios delegacijos pateiktą pareiškimą spaudai ir į 2013 m. balandžio 27–30 d. Delegacijos ryšiams su Arabijos pusiasaliu vizitą ir jos pareiškimą spaudai,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus pareiškimus, ypač į jo 2013 m. sausio 8 d. pareiškimą, ir į 2013 m. rugpjūčio 6 d. Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro atstovo spaudai pareikšimą,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro pareiškimą ir 2013 m. rugsėjo 9 d. bendrą pareiškimą dėl JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ir žmogaus teisių padėties Bahreine,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 30 d. Bahreine, Menamoje, vykusį ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos Bendrosios tarybos bei ministrų susitikimą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 1 d. Kaire susirinkusios Arabų Lygos ministrų tarybos sprendimą Bahreino sostinėje Menamoje įsteigti Arabų žmogaus teisių teismą,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio mėn. Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos paskelbtą ataskaitą ir į šios komisijos 2012 m. lapkričio 21 d. tolesnę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 25 d. Jungtinių Tautų darbo grupės savavališko sulaikymo klausimais nuomonę A/HRC/WGAD/2013/12,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 25 d. ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl spaudos ir žiniasklaidos laisvės pasaulyje(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. patvirtintas ir 2008 m. atnaujintas ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Arabų žmogaus teisių chartiją, prie kurių yra prisijungęs Bahreinas,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvenciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 122 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi žmogaus teisių pažeidimai Bahreine ir toliau kelia didelį susirūpinimą; kadangi dauguma veiksmų, kurių neseniai ėmėsi Bahreino valdžios institucijos, ir toliau pažeidžiamos ir ribojamos dalies gyventojų teisės ir laisvės, visų pirma asmenų teisė rengti taikius protestus, žodžio laisvė ir skaitmeninė laisvė; kadangi žmogaus teisių aktyvistai nuolatos sistemingai persekiojami, užpuldinėjami ir sulaikomi;

B.  kadangi Bahreino žmogaus teisių centro pirmininkas ir Tarptautinės žmogaus teisių federacijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Nabeel Rajab 2012 m. rugpjūčio mėn. buvo nuteistas trejiems metams kalėti jam pateikus kaltinimus dėl 2011 m. vasario–kovo mėn. išsakytų raginimų rengti „neteisėtus“ susibūrimus ir dalyvavimo juose bei viešosios tvarkos pažeidimų; kadangi padavus apeliacinį skundą jo bausmė buvo sumažinta iki dvejų metų kalėjimo; kadangi prieš įkalinimą Nabeel Rajab buvo keletą kartų sulaikytas dėl to, kad taikiai kritikavo vyriausybę demokratiją remiančių protesto akcijų, kurios Bahreine vyko 2011 m., metu;

C.  kadangi 2013 m. lapkričio 29 d. Nabeel Rajab įkalinimo įstaigoje praleido du trečdalius jam skirto bausmės laiko ir įgijo teisės aktuose numatytą teisę būti išleistas į laisvę; kadangi Nabeelio Rajabo advokatas 2014 m. sausio 21 d. teismui pateikė trečią ankstyvo paleidimo prašymą, tačiau prašymas buvo atmestas;

D.  kadangi Jungtinių Tautų darbo grupės nesankcionuoto sulaikymo klausimais Nabeelio Rajabo sulaikymą apibūdino kaip savavališką;

E.  kadangi 2011 m. birželio 22 d. Bahreino žmogaus teisių centro (BŽTC) įkūrėjas ir organizacijos „Front Line Defenders“ regioninis koordinatorius Abdulhadi-al-Khawaja, turintis Danijos pilietybę, ir Nacionalinės demokratinės veiklos organizacijos generalinis sekretorius Ibrahim Sharif specialaus karo teismo nuteisti kalėti iki gyvos galvos; kadangi po trejų metų, per kuriuos buvo teikiamos apeliacijos, bylos baigtos nagrinėti ir nuosprendžiai liko nepakeisti;

F.  kadangi 2014 m. sausio 27 d. Abdulhadi-al-Khawajos duktė Zainab al-Khawaja Manamos apkaltinta vyriausybės nuosavybės naikinimu ir žemesniojo baudžiamųjų bylų teismo nuteista keturis mėnesius kalėti;

G.  kadangi Bahreino nepriklausomai tyrimų komisijai pateikus ataskaitą Bahreino valdžios institucijos įsipareigojo imtis reformų; kadangi vyriausybe įgyvendino ne visas pagrindines Komisijos rekomendacijas, pvz., ji neįgyvendino rekomendacijos paleisti protesto vadovus, nuteistus už tai, kad naudojosi savo teise į žodžio ir susirinkimų laisvę;

H.  kadangi 2013 m. rugsėjo 2 d. Bahreinas paskelbė, jog gavęs pritarimą Arabų Lygos posėdyje Kaire leis savo teritorijoje įsteigti Arabų žmogaus teisių teismo būstinę;

I.  kadangi 2014 m. sausio 15 d. Jo Karališkoji Didenybė Princas Salman bin Hamad bin Isa Al Khalifa, Jo Didenybei Karaliui Hamadui Bin Isai Al Khalifui paprašius, pirmą kartą po 2011 m. vasario mėn. įvykių surengė plačios apimties derybas su Nacionalinio dialogo dėl konsensuso dalyviais, įskaitant, visų pirma, organizacijos „Alwefaq“ generalinį sekretorių šeichą Ali Salmaną;

1.  smerkia visus žmogaus teisių pažeidimus Bahreine ir ragina Bahreino vyriausybę įgyvendinti visas Bahreino nepriklausomos tyrimų komisijos atskaitoje (angl. BICI) ir visuotiniame periodiniame vertinime pateiktas rekomendacijas, nutraukti visus žmogaus teisių pažeidimus ir gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant saviraiškos laisvę, tiek internete, tiek neprisijungus, ir susirinkimų laisvę, laikantis Bahreino tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių srityje;

2.  ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus sąžinės kalinius, politinius aktyvistus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus ir taikius protestuotojus, įskaitant Nabeelį Rajabą, Abdulhadį Al-Khawają, Ibrahimą Sharifą, Najį Fateelį ir Zainab Al-Khawają;

3.  reiškia rimtą susirūpinimą dėl Bahreino valdžios institucijų elgesio su Nabeeliu Rajabu ir kitais žmogaus teisių aktyvistais ir taip pat dėl atsisakymo paleisti jį anksčiau laiko, kuris jam turėtų būti taikomas pagal įstatymą;

4.  ragina ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo;

5.  pabrėžia pareigą užtikrinti, kad žmogaus teisių gynėjai būtų saugomi ir jiems būtų leidžiama nekliudomai atlikti savo darbą be bauginimo ir persekiojimo;

6.  nepritaria specializuotų ar karo teismų, skirtų teisti už nacionalinio saugumo pažeidimus, kūrimui ir naudojimui;

7.  ragina Bahreino valdžios institucijas gerbti nepilnamečių teises vadovaujantis Vaiko teisių konvencija, kurią Bahreinas yra pasirašęs;

8.  palankiai vertina princo Salmano bin Hamado bin Isos Al Khalifos sprendimą 2014 m. sausio 15 d. surengti derybas su penkių pagrindinių opozicijos grupių lyderiais siekiant ištirti būdus, kaip būtų galima įveikti nacionaliniam dialogui, kuris prieš kelias dienas vyriausybės buvo suspenduotas, kylančius sunkumus; palankiai vertina teigiamą opozicijos reakciją ir tikisi, kad Nacionalinis dialogas dėl konsensuso bus atnaujintas; pažymi, kad yra tik viena išeitis, kurią ir pasirinko Bahreinas, išeitis, paremta kompromisais ir tarpusavio pasitikėjimu; tikisi, kad šis žingsnis paskatins rimtą ir įtraukų nacionalinį dialogą, padėsiantį pamatą gilioms ir tvarioms reformoms siekiant Bahreino visuomenės nacionalinio susitaikymo;

9.  džiaugiasi, kad pradėjo veikti Vidaus reikalų ministerijos kontrolieriaus biuras, o Generalinės prokuratūros kanceliarijoje – Specialiųjų tyrimų skyrius, ir ragina šias institucijas veikti nepriklausomai ir veiksmingai; palankiai vertina vis aktyvesnį vaidmenį, kurį įgyvendinus jos reformą ir sukūrus Kalinių ir sulaikytųjų komisiją, vykdysiančią kalinimo vietų stebėjimą, kad būtų užkirstas kelias kankinimams ir netinkamam elgesiui, prisiima Nacionalinės žmogaus teisių institucija; ragina Bahreino valdžios institucijas gerinti kalinių sąlygas ir elgesį su jais ir leisti atitinkamoms vietos ir tarptautinėms organizacijoms atvykti į sulaikymo centruos;

10.  atkreipia dėmesį į Bahreino vyriausybės dedamas pastangas reformuoti baudžiamąjį kodeksą ir teisines procedūras ir ragina šį procesą tęsti; ragina Bahreino vyriausybę imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti tinkamą teisminį procesą, teisminių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą Bahreine ir užtikrinti, kad teismai veiktų visapusiškai laikydamiesi tarptautinių žmogaus teisių standartų;

11.  ragina JT organizuoti greitą trijų specialiųjų pranešėjų teisės laisvai rinktis į taikius susirinkimus ir burtis į asociacijas klausimais, kankinimų klausimais bei teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimais vizitą;

12.  ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir valstybes nares kartu parengti aiškią strategiją, kurioje būtų nurodyta, kaip ES viešu ir privačiu lygmeniu aktyviai skatins, kad būtų paleisti įkalinti veikėjai ir sąžinės kaliniai; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę bendradarbiauti su valstybėmis narėmis siekiant užtikrinti, kad būtų priimtos Užsienio reikalų tarybos išvados dėl žmogaus teisių padėties Bahreine, į kurias turėtų būti įtrauktas konkretus raginimas nedelsiant ir besąlygiškai paleisti įkalintus veikėjus;

13.  teigiamai vertina Arabų lygos sprendimą įsteigti Manamoje Arabų žmogaus teisių teismą ir reiškia viltį, kad ši institucija padės užtikrinti žmogaus teises visame regione; ragina Bahreino vyriausybę ir jos partnerius Arabų lygoje užtikrinti šio teismo sąžiningumą, nešališkumą, veiksmingumą ir patikimumą;

14.  ragina Tarybą patvirtinti reikiamas priemones, jei reformų procesas būtų nutrauktas arba pablogėtų žmogaus teisių padėtis;

15.  skatina paskelbti oficialų mirties bausmės vykdymo moratoriumą siekiant visai panaikinti mirties bausmę;

16.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Bahreino Karalystės vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0032. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0390. (3) OL C 247 E, 2012 8 17, p. 1. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0274.