2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT) (2013/2154(INI))

P7_TA(2014)0164 A7-0059/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendaciją dėl SOLVIT principų (2013/461/ES)(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos komunikatą „Galių Europos bendrojoje rinkoje suteikimas įmonėms ir piliečiams. Portalo „Jūsų Europa“ plėtros bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis veiksmų planas“ (COM(2013)0636),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Veiksmingesnis problemų sprendimas bendrojoje rinkoje – geresnis SOLVIT galimybių išnaudojimas jo 10-ųjų metinių proga“ (SWD(2012)0033),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 28 d. pirmąją Komisijos ataskaitą „Bendrosios rinkos integracijos būklė 2013 m. Indėlis į 2013 m. metinę augimo apžvalgą“ (COM(2012)0752),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 8 d. Komisijos komunikatą „Geresnė bendrosios rinkos valdysena“ (COM(2012)0259),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. vasario 24 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Bendrosios rinkos veikimo užtikrinimas. 2011 m. metinis valdymo vertinimas“ (SWD(2012)0025),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. paskelbtą internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos mėn. atliktą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą tyrimą dėl Europos vieno langelio principo,

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją „Bendrosios rinkos aktas. Tolesni augimo skatinimo veiksmai“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl valdymo ir partnerystės bendrojoje rinkoje(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT)(5),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0059/2014),

A.  kadangi bendrojoje rinkoje piliečiai ir įmonės turi veiksmingai naudotis savo teisėmis ir kadangi šias teises užtikrinantys ES teisės aktai turi būti veiksmingai įgyvendinami, siekiant užtikrinti, kad visi piliečiai ir visos įmonės pasinaudotų vidaus rinkos galimybėmis;

B.  kadangi piliečių informavimas apie jų teises ir sudaromos geresnės sąlygos naudotis tomis teisėmis padeda pagerinti vidaus rinkos veikimą;

C.  kadangi šiuo metu naudojantis SOLVIT kasmet nagrinėjama apytiksliai 1 300 bylų ir maždaug 90 proc. šių bylų išsprendžiama per 70 dienų terminą;

D.  kadangi susidomėjimas portalu „Jūsų Europa“ ir naudojimasis juo sparčiai didėja ir kadangi, internetinės bendrosios rinkos rezultatų suvestinės duomenimis, 2012 m. portale kasdien apsilankydavo daugiau nei 11 000 lankytojų (palyginti su 6 500 lankytojų 2011 m.);

E.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą ragino toliau didinti SOLVIT pajėgumus ir sudaryti sąlygas gauti daugiau ir išsamesnės informacijos apie teises Europos Sąjungoje;

F.  kadangi SOLVIT yra svarbi priemonė sprendžiant pagrindines problemas, taigi ji padeda geriau laikytis Sąjungos teisės bendrosios rinkos srityje; kadangi nepaisant to, SOLVIT vis dar nėra pakankamai populiarus ir jo galimybėmis nėra visapusiškai pasinaudojama;

G.  kadangi, naudojantis visomis SOLVIT sistemos galimybėmis, ši sistema gali daugelyje sričių būti naudinga užkertant kelią per dažnam teismų sistemų naudojimui, kuris gali būti labai sudėtingas ir apsunkinti piliečių ir įmonių galimybes išspręsti savo problemas;

H.  kadangi, kaip parodė Europos Parlamento atliktas tyrimas dėl Europos vieno langelio principo, Europos Sąjungos piliečiai ir įmonės internetu gali gauti išsamią informaciją, patarimų ir pagalbos, tačiau informuotumas apie tokias galimas paslaugas yra labai menkas: 91,6 proc. respondentų nieko nežinojo apie kokias nors internetu teikiamas paslaugas, kuriomis galima pasinaudoti sprendžiant su bendrąja rinka susijusias problemas;

I.  kadangi SOLVIT teikiamos pagalbos veiksmingumui didelę įtaką turi šio tinklo darbuotojų parengimo lygis;

J.  kadangi reikėtų dėti daugiau pastangų siekiant geriau integruoti SOLVIT į nacionaliniu ir Sąjungos lygmenimis teikiamas įvairias pagalbos paslaugas ir jų vykdymo užtikrinimo priemones;

K.  kadangi piliečiai ir įmonės, norėdami tinkamai nustatyti iškilusias problemas ir sugebėti jas spręsti, turi žinoti apie savo teises bendrojoje rinkoje ir kadangi reikia dar didesnių pastangų šioms žinioms stiprinti;

Įžanga. Veiksmingas naudojimasis teisėmis ir galimybėmis bendrojoje rinkoje

1.  dar sykį pakartoja, kad visu bendrosios rinkos pajėgumu galima pasinaudoti tik tada, kai piliečiai ir įmonės žino apie savo teises bei galimybes ir geba jomis veiksmingai naudotis; primena, kad šiuos tikslus galima pasiekti tik tuo atveju, jei valstybės narės veiksmingai užtikrins bendrosios rinkos teisės aktų laikymąsi ir bus sudarytos sąlygos gauti geros kokybės informaciją, taip pat naudotis efektyviomis problemų sprendimo priemonėmis;

2.  atkreipia dėmesį į tai, kad nemažai su bendrąja rinka susijusių problemų atsirado dėl perteklinio reguliavimo, užvilkinto arba netinkamo vienos ar daugiau valstybių narių vykdomo teisės aktų įgyvendinimo arba Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinių taisyklių; griežtai ragina Komisiją šiais klausimais daryti didesnį spaudimą bendrosios rinkos taisyklių nesilaikančioms valstybėms narėms;

3.  pažymi, kad nemažai su bendrosios rinkos taisyklių įgyvendinimu susijusių problemų yra nustatoma per SOLVIT, ir džiaugiasi šio tinklo indėliu įgyvendinant administracinius ir reguliavimo pakeitimus, kuriais siekiama pašalinti tokias problemas; primygtinai ragina Tarybą imtis priemonių viešojo administravimo institucijų funkcijoms tobulinti, kad būtų sustiprintas nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos bendradarbiavimas;

4.  pabrėžia, kad SOLVIT reikalingos efektyvios priemonės, skirtos Komisijos informavimui apie vidaus rinkos sunkumus, kurie kyla dėl ES teisės neįgyvendinimo ir kuriuos pastebi SOLVIT;

5.  pabrėžia, kad tinkamas bendrosios rinkos teisės aktų įgyvendinimas, jų vykdymo užtikrinimas ir laikymasis itin svarbus Europos vartotojams bei įmonėms, taigi ir visai ekonomikai apskritai bei piliečių pasitikėjimui bendrosios rinkos veikimu; taip pat atkreipia dėmesį į valstybių narių teisinius įsipareigojimus šioje srityje;

6.  pakartoja savo raginimus toliau tobulinti taikytinas pažeidimų nagrinėjimo procedūras, apimant visas priemones, kuriomis užtikrinama griežtesnė tokių procedūrų taikymo tvarka pažeidus Sąjungos teisės nuostatas bendrosios rinkos srityje, ir taikant spartesnes procedūras;

7.  be to, pabrėžia, kaip svarbu visokeriopai stengtis užtikrinti, kad su vykdymu susijusioms problemoms būtų užkirstas kelias, jos būtų pastebėtos arba pašalintos dar iki tol, kol tampa būtina pradėti oficialią pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;

8.  pabrėžia, kad visiškas nesitaikstymas su Paslaugų direktyvoje nustatytų įpareigojimų nesilaikymu ir šios direktyvos įgyvendinimo bei perkėlimo į nacionalinę teisę tarpusavio vertinimas yra priemonės, padedančios užtikrinti veiksmingą bendrosios rinkos teisės aktų taikymą;

SOLVIT – pagalbinė priemonė asmenims ir įmonėms sprendžiant problemas

9.  teigiamai vertina naują Komisijos rekomendaciją dėl SOLVIT valdymo principų, kuri sudaro sąlygas atnaujinti SOLVIT;

10.  atkreipia dėmesį į tai, kad SOLVIT padėjo pasiekti apčiuopiamų rezultatų ir įrodė savo naudą; tačiau pažymi, jog dar yra ką tobulinti, ypač su įmonėmis susijusių ginčų sprendimą ir pareiškimų nagrinėjimo greitį;

11.  palankiai vertina Komisijos pastangas toliau gerinti SOLVIT tinklo darbo efektyvumą siekiant neformaliai ir sparčiai spręsti su vidaus rinka susijusius tarpvalstybinius ginčus, naudojant kuo prieinamesnes piliečiams procedūras, nes tai priemonė, padedanti spręsti neteisingo taikymo po perkėlimo į nacionalinę teisę problemas, ir siūlo, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su Komisija siekiant gerinti SOLVIT sistemą kaip nemokamą ir naudotojui patogią paslaugą;

12.  mano, kad derėtų nuolat gerinti SOLVIT centrų veiklos rezultatus, visų pirma susijusius su socialinės apsaugos atvejais, taip pat ragina geriau derinti nacionalinių socialinės apsaugos sistemų veiklą;

13.  ragina skirti ypatingą dėmesį visiems tarpvalstybiniams darbo teisės klausimams, socialinėms teisėms ir vienodam požiūriui ir visų pirma skirti dėmesį klausimams, susijusiems su pensijomis, Europos Sąjungos darbuotojais ir komandiruotais darbuotojais;

14.  ypač pabrėžia SOLVIT reikšmę mobiliesiems darbuotojams vienodo požiūrio ir tarpvalstybinių problemų sprendimo klausimais;

15.  nurodo, kad dauguma SOLVIT klientų yra piliečiai; pabrėžia poreikį išnaudoti dideles SOLVIT, kaip įmonių problemų sprendimo priemonės, galimybes; pabrėžia, kad reikia labiau stengtis įmonėms, ypač mažosioms ir vidutinėms, teikti daugiau informacijos apie SOLVIT, šviesti jas apie SOLVIT teikiamas galimybes ir sudaryti geresnes sąlygas naudotis šiuo tinklu; teigiamai vertina neseniai atnaujintą įmonių portalą „Jūsų Europa“ ir mano, kad tai – tinkamas žingsnis minėta linkme;

16.  ragina stiprinti SOLVIT viešuosius ryšius, kad gerokai padidėtų SOLVIT žinomumas; ragina valstybes nares, Komisiją ir Europos Parlamento narius savo rinkimų apygardose rengti informuotumo didinimo kampanijas siekiant propaguoti SOLVIT ir portalo „Jūsų Europa“ vaidmenį; pabrėžia, kad valstybės narės turi galimybę toliau propaguoti SOLVIT regioniniu lygmeniu, bet atkreipia dėmesį, kad visi atvejai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu;

17.  atkreipia dėmesį į tai, kad į SOLVIT vis dar dažnai kreipiamasi su SOLVIT nesusijusiais klausimais ir kad dėl to SOLVIT lėčiau nagrinėja skundus; taigi pabrėžia, kad reikia piliečiams ir įmonėms geriau išaiškinti SOLVIT įgaliojimus;

18.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad SOLVIT tinklo palaikymui būtų skirti pakankami ištekliai, atsižvelgiant į 2013 m. rugsėjo 17 d. Komisijos rekomendacijoje nustatytas SOLVIT centrų organizavimo sąlygas;

19.  pabrėžia, jog svarbu išlaikyti SOLVIT teikiamų paslaugų kokybę, nepaisant biudžeto apribojimų ir ribotų žmogiškųjų išteklių; atkreipia dėmesį į tai, kad SOLVIT centruose svarbu įdarbinti pakankamą skaičių gerai parengtų darbuotojų, turinčių reikiamos teisinės patirties ir mokančių atitinkamas Sąjungos kalbas, taip pat į tai, jog atitinkamai svarbu darbuotojus tinkamai apmokyti, kad būtų nuolat atnaujinami jų įgūdžiai ir žinios;

20.  pabrėžia, kad svarbu, jog visi SOLVIT centrai įvairiose valstybėse narėse teiktų panašaus standarto paslaugas, nes tai itin svarbu veiksmingam problemų sprendimui;

21.  pabrėžia, kad svarbus greitas problemų, kurių atveju reikalingas vien Sąjungos teisės išaiškinimas, sprendimas, o sudėtingais atvejais – tinkama komunikacija su pareiškėjais;

22.  ragina geriau suderinti SOLVIT su kitomis skundų nagrinėjimo procedūromis, visų pirma su „EU Pilot“;

23.  pabrėžia, jog svarbu skatinti SOLVIT nagrinėti daugiau su verslu susijusių bylų; pažymi, kad šiuo tikslu verslininkų bendruomenė turėtų būti geriau informuojama apie SOLVIT, SOLVIT ir ES bei nacionalinės verslo asociacijos turėtų glaudžiau bendradarbiauti, pavyzdžiui, darbo grupėje, kurioje dalyvautų SOLVIT centrų ir verslo asociacijų atstovai, o kai kurie SOLVIT centrai turėtų dažniau imtis nagrinėti sudėtingesnes bylas;

24.  apgailestauja, jog nemažai su verslu susijusių bylų, kurias galėtų nagrinėti SOLVIT, yra atmetamos dėl to, kad yra pernelyg sudėtingos; laikosi nuomonės, kad, jei kai kuriems SOLVIT centrams tokios su verslu susijusios bylos atrodo pernelyg sudėtingos nagrinėti, šią problemą reikia spręsti vietos lygmeniu, t. y. tuose SOLVIT centruose;

25.  pabrėžia Komisijos teikiamos neoficialios pagalbos nagrinėjant bylas, įskaitant neoficialią teisinę konsultaciją sudėtingų bylų atveju, svarbą; ragina SOLVIT centrus naudotis tokia pagalba;

26.  pabrėžia, kad svarbu SOLVIT centrams tarpusavyje keistis informacija, taip pat rekomenduoja valstybėms narėms investuoti į šių centrų tarpusavio bendradarbiavimo tobulinimą; ragina SOLVIT centrus visoje Sąjungoje inicijuoti išsamesnį ir platesnio užmojo keitimąsi geriausios praktikos pavyzdžiais, taip pat pabrėžia, kad svarbus SOLVIT centrų keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais įgyvendinant ir propaguojant teikiamas paslaugas;

27.  teigiamai vertina Komisijos rekomendacijoje (2013/461/ES) pateiktą paaiškinimą dėl SOLVIT įgaliojimų, susijusių su bylomis, kuriose nacionalinės taisyklės prieštarauja Sąjungos teisei (jos dar vadinamos struktūrinėmis bylomis); teigiamai vertina tai, kad kai kurie SOLVIT centrai imasi tokių bylų; ragina visus SOLVIT centrus teikti veiksmingą pagalbą iškilus tokioms struktūrinėms problemoms, įskaitant pagalbą nustatant galimas problemas, susidarančias dėl nacionalinės teisės aktų;

28.  ragina SOLVIT centrus drąsiau ir efektyviau reaguoti į skundus ir ypač imtis nagrinėti sudėtingesnes bylas;

29.  atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu, kad visos procedūros metu būtų palaikomas pareiškėjo, susijusių SOLVIT centrų ir Komisijos bendravimas bei glaudus bendradarbiavimas; pažymi, kad labai dažnai pareiškėjas su SOLVIT centru bendrauja tik pateikdamas prašymą ir baigus nagrinėti bylą, bet ne pačios procedūros metu;

30.  mano, kad valstybių narių visų lygių valdžios institucijos ir SOLVIT turėtų glaudžiau bendradarbiauti;

31.  itin palankiai vertina tai, kad SOLVIT centrai užtikrina asmens duomenų saugumą, ir ragina nuolat stebėti ir prireikus didinti šią apsaugą, kad būtų laikomasi naudotojų duomenų apsaugos reikalavimų;

32.  pabrėžia informuotumo apie SOLVIT, jo matomumo didinimo ir informavimo apie jį nežinantiems žmonėms svarbą; ragina valstybes nares ir Komisiją užtikrinti vienodas galimybes visiems, pavyzdžiui, neįgaliesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, naudotis SOLVIT centrais ir interneto portalais ir šiuo klausimu išnagrinėti visas įmanomas galimybes užmegzti naudotojų ir SOLVIT centrų ryšį; atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių prieinamumo (COM(2012)0721);

33.  pabrėžia, kad reikia sujungti ir integruoti SOLVIT interneto portalus su kitais susijusiais subjektais ir platformomis, kad padidėtų jų prieinamumas ir matomumas visiems naudotojams, siūlo, kad valstybės narės glaudžiai bendradarbiautų su Komisija ir pagerintų SOLVIT sistemą užtikrinant nuoseklų požiūrį visoje Europos Sąjungoje ir didinant jos matomumą; mano, kad atitinkamų ES institucijų tinklalapiuose derėtų pateikti interneto nuorodą į portalą „Jūsų Europa“;

34.  pabrėžia, kad labai svarbu skleisti žinias apie SOLVIT atvejų duomenų bazę ir palankiai vertina Komisijos rekomendaciją dėl poreikio teikti informaciją apie alternatyvius problemų sprendimo tinklus arba informacijos šaltinius, įskaitant kitas įmanomas teisių gynimo priemones nacionaliniu ir Sąjungos lygmeniu tais atvejais, kai SOLVIT to padaryti negali;

35.  ragina SOLVIT centrus vykdyti aktyvią veiklą ir patiems imtis iniciatyvos užmegzti ryšius su piliečiais, įmonėmis bei nacionaliniais parlamentais;

36.  teigiamai vertina internetinę bendrosios rinkos rezultatų suvestinę, kurioje pateikiami duomenys apie valstybių narių veiklą, susijusią su SOLVIT ir portalu „Jūsų Europa“, taip pat apie jų veiklos rezultatus ES teisės aktų, reglamentuojančių bendrosios rinkos veikimą, atžvilgiu;

37.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų tarp piliečių, įmonių ir verslininkų skleisti informaciją apie šių priemonių prieinamumą, naudojant visų formų žiniasklaidą, įskaitant internetą, siekiant užtikrinti, kad informacija pasiektų kuo daugiau piliečių ir įmonių; ragina valstybes nares organizuoti informavimo kampanijas, nukreiptas į konkrečias grupes, įskaitant įmones, ypač mažąsias ir vidutines;

38.  ragina Komisiją toliau stebėti, kaip veikia Sąjungos problemų sprendimo priemonės, visų pirma SOLVIT, ir, atliekant metinę augimo apžvalgą, pranešti apie tai metinėje bendrosios rinkos integracijos ataskaitoje; be to, pakartoja savo raginimą Komisijai stiprinti bendrosios rinkos valdymą nustatant specialų Europos semestro ramstį, drauge ir kiekvienai šaliai skirtas rekomendacijas;

39.  įsipareigoja toliau atidžiai stebėti SOLVIT pažangą; primygtinai ragina Komisiją, siekiant norima linkme tobulinti SOLVIT, nustatyti išmatuojamus tarpinius tikslinius rodiklius; taip pat ragina valstybes nares nustatyti ir savo pačių išmatuojamus tikslinius rodiklius ir terminus, iki kurių turi būti pasirengta nagrinėti bylas vietos SOLVIT centruose; šiuo klausimu mano, kad galimas būdas tai įgyvendinti galėtų būti su piliečiais ir su verslu susijusių bylų atskyrimas stebint pažangą; mano, kad, jei šie tikslai nebus pasiekti, reikėtų iš naujo apsvarstyti galimybę neoficialią procedūrą pakeisti teisėkūros procedūra priimamu aktu, atsižvelgiant į esamas priemones, pavyzdžiui, į Direktyvą 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo; ragina Tarybą šioje srityje siekti tokio paties užmojo tikslų kaip Parlamento; ragina Komisiją ir valstybes nares atidžiai stebėti pažangą siekiant ES ir nacionalinių SOLVIT tikslų pagal Europos semestrą;

Portalas „Jūsų Europa“. Geresnis reagavimas į piliečių ir įmonių poreikius

40.  atkreipia dėmesį į tai, kad vis dažniau naudojamasi portalu „Jūsų Europa“;

41.  ragina Komisiją ir valstybes nares derinant atitinkamas savo matomumo didinimo kampanijas aiškiai atskirti portalą „Jūsų Europa“ ir SOLVIT;

42.  teigiamai vertina portalo „Jūsų Europa“ veiksmų plane nustatytus tikslus: baigti įgyvendinti praktinės geros kokybės informacijos apie ES teises bendrojoje rinkoje teikimo tvarką, didinti informuotumą apie portalą „Jūsų Europa“ ir įgyvendinti glaudų Komisijos bei valstybių narių bendradarbiavimą;

43.  ragina Komisiją imtis efektyvesnių veiksmų portalą „Jūsų Europa“ pristatyti kaip įmonėms skirtą priemonę ir didinti jo matomumą, be kita ko, geriau naudojantis socialine žiniasklaida; mano, kad kuriant portalo „Jūsų Europa“ prekės ženklą ir įtraukiant SOLVIT šis portalas turėtų tapti vienu bendru prieigos punktu, kuriuo Europos vartotojai ir įmonės galėtų naudotis susidūrę su problemomis arba ieškodami informacijos; mano, kad toks bendras prieigos punktas galėtų būti naudojamas kaip piliečių ir įmonių informacijos centras ir geriau padėtų jiems prieiti prie įvairių informacijos priemonių ir specializuotų problemų sprendimo mechanizmų, įskaitant SOLVIT;

44.  ragina Komisiją išplėsti portalo „Jūsų Europa“ aprėptį, kad jame būtų nurodytos visos teisės, prievolės ir galimybės bendrojoje rinkoje, taip pat kuo labiau padidinti jo patogumą naudotojams;

45.  primygtinai ragina valstybes nares teikti informaciją apie nacionalines taisykles ir procedūras, susijusias su ES teisėmis; ragina valstybes nares užtikrinti, kad ši informacija būtų praktiška, pateikta nenaudojant profesinio žargono, vienodai visiems prieinama, nuolat atnaujinama ir prieinama visomis ES kalbomis, taip pat susieti savo nacionalinius (e. valdžios) portalus su portalu „Jūsų Europa“;

o
o   o

46.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams bei vyriausybėms.

(1) OL L 249, 2013 9 19, p. 10. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0054. (3) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 72. (4) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 51. (5) OL C 349 E, 2010 12 22, p. 10.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose projekto (09288/2010 – C7-0185/2010 – 2010/0817(COD))

P7_TA(2014)0165 A7-0477/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į grupės valstybių narių Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą iniciatyvą (09288/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnio b punktą ir 82 straipsnio 1 dalies a punktą, pagal kuriuos Parlamentui buvo pateiktas teisės akto projektas (C7-0185/2010),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 44 ir 55 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0477/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/41/ES.)

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2013)0853 – C7-0430/2013 – 2013/0415(COD))

P7_TA(2014)0166 A7-0104/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0853),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0430/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2014 m. vasario 13 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0104/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 259/2014.)

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo projekto (11767/1/2013 – C7-0344/2013 – 2013/0205(NLE))

P7_TA(2014)0167 A7-0043/2014

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (11767/1/2013),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais projektą (11769/1/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C7–0344/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7-0043/2014),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Indonezijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo nustatoma supaprastinta asmenų kontrolės prie išorės sienų tvarka, grindžiama vienašališku Kroatijos ir Kipro tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba buvimo joje ne ilgiau kaip 90 per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu ir panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos sprendimai Nr. 895/2006/EB ir Nr. 582/2008/EB (COM(2013)0441 – C7-0186/2013 – 2013/0210(COD))

P7_TA(2014)0168 A7-0082/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0441),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0186/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2014 m. vasario 5 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55  straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0082/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES, kuriuo nustatoma supaprastinta asmenų kontrolės prie išorės sienų tvarka, grindžiama vienašališku Bulgarijos, Kroatijos, Kipro ir Rumunijos tam tikrų dokumentų pripažinimu lygiaverčiais jų išduodamoms nacionalinėms vizoms tranzito per jų teritoriją arba buvimo joje ne ilgiau kaip 90 per bet kurį 180 dienų laikotarpį tikslu ir panaikinami sprendimai Nr. 895/2006/EB ir Nr. 582/2008/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 565/2014/ES.)

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (COM(2012)0650 – C7-0371/2012 – 2012/0309(COD))

P7_TA(2014)0169 A7-0373/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0650),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies a punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0371/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2014 m. vasario 5 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0373/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;

4.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. vasario 27 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr..../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 539/2001, nustatantis trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 509/2014.)

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl tolesnio Kolumbijos ir Peru vertinimo

Europos Parlamentas ir Taryba pripažįsta, kad prieš Komisijai pateikiant Tarybai rekomendacijas dėl sprendimų, kuriais suteikiami įgaliojimai pradėti derybas dėl bevizio režimo susitarimų su Kolumbija ir Peru, reikia toliau įvertinti, ar tos šalys atitinka atitinkamus kriterijus.

Komisija įsipareigoja nedelsdama atlikti tuos vertinimus ir po šio reglamento įsigaliojimo kuo greičiau perduoti rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai.

Europos Parlamentas ir Taryba atsižvelgia į tą Komisijos įsipareigojimą.

Komisijos pareiškimas dėl Europos Parlamento informavimo

Komisija palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas ir Taryba patvirtino jos pasiūlymą iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 539/2001 siekiant atnaujinti jo priedus, kuriuose išvardytos trečiosios šalys, kurių piliečiams vizų reikalavimas taikomas arba netaikomas.

Pagal 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių, ypač jo 23 punktą, Komisija pakartoja savo įsipareigojimą nuolat informuoti Parlamentą apie vykdomas derybas dėl susitarimų dėl bevizio režimo, vykdomas tam tikras šalis perkėlus į Reglamento (EB) Nr. 539/2001 II priedą. Komisija atnaujintą informaciją atitinkamiems Parlamento organams perduos bent du kartus per metus.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Ukrainoje (2014/2595(RSP))

P7_TA(2014)0170 RC-B7-0219/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Europos kaimynystės politikos, Rytų partnerystės ir Ukrainos, visų pirma į savo 2014 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl padėties Ukrainoje(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatų ir Rytų partnerystės, ypač santykių su Ukraina, ateities(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19 d. ir 20 d. Europos Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos neeilinio 2014 m. vasario 20 d. posėdžio dėl Ukrainos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi, Ukrainos prezidentui ir vyriausybei priėmus sprendimą sustabdyti asociacijos susitarimo pasirašymą, šimtai tūkstančių žmonių visoje šalyje spontaniškai išėjo į gatves ir įsiliejo į demonstracijas už Europos integraciją; kadangi demonstrantai taikiai būrėsi Kijevo Nepriklausomybės aikštėje (ukr. Maidan Nezalezhnosti) ir, siekdami, kad vyriausybė persvarstytų savo sprendimą, ragino imtis esminių politinių pokyčių;

B.  kadangi Prezidentui V. Janukovyčiui pavaldžios institucijos, leidusios saugumo pajėgoms prieš protestuotojus naudoti kovinius šaudmenis ir ant stogų Nepriklausomybės aikštėje, kuri nuo lapkričio pabaigos buvo antivyriausybinių ir proeuropietiškų protestų epicentras, ir aplink ją dislokavusios snaiperius, akivaizdžiai pažeidė įstatymus; kadangi protestuotojų ir stebėtojų egzekucija Kijevo gatvėse sukėlė didžiulį tarptautinį pasipiktinimą ir buvo pasmerkta tarptautinės bendruomenės;

C.  kadangi tuo pat metu į Kijevą išvyko trys ES užsienio reikalų ministrai, siekdami tarpininkauti, kad Prezidentas V. Janukovyčius ir opozicija rastų kompromisinį sprendimą; kadangi jiems tarpininkaujant pavyko pasiekti susitarimą dėl taikaus ir demokratiško krizės baigimo plano; kadangi siekti susitarimo padėjo ir specialusis Rusijos pasiuntinys, tačiau jis jo nepasirašė;

D.  kadangi dėl to ES nusprendė už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir pernelyg didelės jėgos panaudojimą atsakingiems asmenims taikyti tikslines sankcijas, įskaitant turto įšaldymą ir draudimą išduoti vizą; kadangi valstybės narės taip pat susitarė laikinai sustabdyti eksporto licencijas įrangai, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, ir iš naujo įvertinti įrangai, kuriai taikoma Bendroji pozicija 2008/944/BUSP, išduotas eksporto licencijas;

E.  kadangi Lvovo ir Donetsko piliečiai, parodydami savo solidarumą ir vienybę su visa šalimi, 2014 m. vasario 26 d. ėmėsi iniciatyvos vartoti rusų ir ukrainiečių kalbas savo kasdieniuose reikaluose;

F.  kadangi 2014 m. vasario 21 d. Aukščiausioji Rada priėmė rezoliuciją, kurioje pasmerkė „kovos su terorizmu“ operacijas ir pareikalavo, kad saugumo pajėgos pasitrauktų iš Kijevo centro; kadangi šiuo veiksmu parlamentas parodė savo ryžtą imtis pagrindinio vaidmens ir suvaldyti padėtį šalyje; kadangi kitą dieną parlamentas balsavo už Prezidento V. Janukovyčiaus atstatydinimą, 2004 m. konstitucijos sugrąžinimą, priešlaikinių rinkimų rengimą 2014 m. gegužės 25 d. ir buvusios Ministrės Pirmininkės Julijos Tymošenko išlaisvinimą;

1.  reiškia pagarbą asmenims, kovojantiems ir žūstantiems už Europos vertybes, ir reiškia savo giliausią užuojautą aukų šeimoms, griežtai smerkia visus smurtinius veiksmus ir ragina Ukrainos piliečius, taip pat politinius ir pilietinius lyderius šiuo Ukrainai istoriniu momentu veikti kuo atsakingiau;

2.  griežtai smerkia brutalius ir neproporcingus riaušių malšinimo pajėgų, tokių kaip „Berkut“, snaiperių ir kt., veiksmus, lėmusius tragišką smurto protrūkį; apgailestauja dėl mirčių ir sužeidimų, kurių patyrė visos šalys, ir reiškia nuoširdžiausią užuojautą nukentėjusiųjų šeimoms; įspėja, kad bet koks tolesnis smurto eskalavimas būtų pražūtingas Ukrainos tautai ir pažeistų šalies vienybę ir teritorinį vientisumą; pabrėžia, jog dabar yra itin svarbu, kad visos šalys elgtųsi atsakingai, nuosaikiai ir įsipareigotų siekti visapusiško politinio dialogo ir nesiimtų neteisėtų atsakomųjų veiksmų; ragina visas politines jėgas susiburti vardan kritinėje padėtyje atsidūrusios Ukrainos ir padėti siekti kompromisinių sprendimų, aiškiai atsiribojant nuo ekstremistų ir vengiant provokacijų bei smurto išpuolių, kurie galėtų kurstyti separatistų jėgas;

3.  teigiamai vertina atsakingą vaidmenį, kurį atliko Aukščiausioji Rada prisiimdama savo visapusiškas konstitucines funkcijas ir užpildydama politinį ir institucinį vakuumą, atsiradusį atsistatydinus vyriausybei ir atstatydinus Prezidentą, kurį po to nušalino parlamentas; atkreipia dėmesį į parlamento iki šiol priimtas priemones, pirmiausia susijusias su grįžimu prie 2004 m. konstitucijos, su sprendimu 2014 m. gegužės 25 d. surengti prezidento rinkimus, sprendimu atšaukti policijos ir saugumo pajėgas ir iš kalėjimo paleisti Juliją Tymošenko; pabrėžia, kad yra labai svarbu tai, jog Ukrainos Parlamentas ir jo nariai toliau laikosi teisėtos valstybės principų;

4.  žavisi Ukrainos žmonėmis dėl to, kad buvo greitai pakeista valdžia ir dėl to, kad pastaraisiais mėnesiais jie pademonstravo pilietinį atkaklumą, pabrėžia, kad šis pilietinis ir tautinis protestas yra pavyzdinis ir kad tai bus Ukrainos istorijos takoskyra; pabrėžia, kad šios demokratinės, pilietinės pergalės neturėtų gadinti nei jokia keršto dvasia, nei atpildo priešininkams veiksmai, nei politinės vidaus kovos; pabrėžia, kad turi būti surengtas nepriklausomas nusikaltimus prieš Ukrainos piliečius įvykdžiusių ir valstybės galiomis piktnaudžiavusių asmenų teismo procesas; ragina sudaryti nepriklausomą komisiją, kuri, glaudžiai bendradarbiaudama su Europos Tarybos Tarptautine patariamąja komisija ir ESBO, ištirtų nuo demonstracijų pradžios vykdytus žmogaus teisių pažeidimus;

5.  remia ES požiūrį, apimantį stiprias diplomatines pastangas ir tikslines sankcijas, skirtas tiems, kurie davė nurodymus vykdyti su politine priespauda susijusius žmogaus teisių pažeidimus; ragina pradėti vykdyti tikslines sankcijas, dėl kurių susitarė Užsienio reikalų taryba, ir ragina valstybes nares įgyvendinti savo teisės aktus dėl kovos su pinigų plovimu, siekiant sustabdyti pasisavintų pinigų srautus iš Ukrainos ir užtikrinti, kad ES deponuotas pavogtas turtas būtų sugrąžintas; mano, kad reikėtų nedelsiant pradėti iš tikrųjų nepriklausomą įvykdytų nusikaltimų tyrimą ir kad tikslines sankcijas reikėtų atšaukti, kai tik padėtis Ukrainoje pagerės ir bus matyt tokio tyrimo rezultatai; ragina ištirti nušalinto Prezidento V. Janukovyčiaus bendrų ir šeimos vykdytą plataus masto valstybės lėšų ir turto išeikvojimą, įšaldyti visą jų turtą, kol bus išaiškinta, kaip jis buvo įgytas, ir jei bus įrodyta, jog tas turtas vogtas, užtikrinti, kad ES valstybių narių vyriausybės jį grąžintų;

6.  ragina Komisiją, valstybes nares ir tarptautines humanitarines organizacijas visiems nukentėjusiesiems suteikti sparčią, esminę ir tiesioginę medicininę ir humanitarinę pagalbą;

7.  ragina visas puses ir trečiąsias šalis gerbti ir remti Ukrainos vienybę ir teritorinį vientisumą; ragina visas Ukrainos politines jėgas ir visus atitinkamus tarptautinius subjektus įsipareigoti siekti Ukrainos teritorinio vientisumo ir nacionalinės vienybės, atsižvelgiant į šalies kultūrinę ir kalbinę sudėtį ir jos istoriją; ragina Ukrainos parlamentą ir valdymą perimančią vyriausybę gerbti mažumų teises šalyje ir rusų kalbos bei kitų mažumų kalbų vartojimą; ragina priimti naujus teisės aktus, atitinkančius Ukrainos įsipareigojimus pagal Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją;

8.  primena, kad dabartinių Ukrainos sienų garantijas suteikė Jungtinės Amerikos Valstijos, Rusijos Federacija ir Jungtinė Karalystė, pasirašiusios Budapešto memorandumą dėl saugumo garantijų, kai Ukraina atsisakė branduolinio ginklo ir pasirašė Sutartį dėl branduolinio ginklo neplatinimo; primena Rusijos Federacijai, kad, drauge su dviem kitomis minėtomis šalimis, ji tuo pačiu teisės aktu yra įsipareigojusi nedaryti ekonominio spaudimo, siekdama savo interesų, kai Ukraina naudojasi jai priklausančiomis suverenumo suteikiamomis teisėmis, ir taip užsitikrindama sau kokią nors naudą;

9.  pabrėžia, kad svarbu skirti visą dėmesį siekiant spęsti šią krizę sukėlusias problemas ir suteikti žmonėms pasitikėjimą politika ir institucijomis; taip pat mano, kad šiam tikslui pasiekti reikia įgyvendinti konstitucines ir struktūrines reformas, skirtas sukurti veiksmingą valdžių kontrolės ir pusiausvyros sistemą, glaudesnį politikų ir visuomenės ryšį, teisinę valstybę, atskaitomybę ir iš tiesų nepriklausomą teismų sistemą ir užtikrinti patikimus rinkimus;

10.  teigiamai vertina Užsienio reikalų tarybos neeilinio 2014 m. vasario 20 d. posėdžio išvadas ir ypač sprendimą nustatyti tikslines sankcijas, įskaitant asmenų, atsakingų už žmogaus teisių pažeidimus, smurtą ir besaikį jėgos naudojimą, turto įšaldymą ir vizų draudimą jiems, taip pat sustabdyti įrangos, kuri gali būti panaudota vidaus represijoms, eksporto licencijas; pažymi, kad šios sankcijos turėjo didžiulį poveikį Ukrainos viešajai nuomonei, ir laikosi nuomonės, kad šios priemonės galėjo būti priimtos anksčiau; tačiau mano, kad šias sankcijas, kaip ES politikos Ukrainos atžvilgiu dalį, reikėtų taikyti ir šiuo pereinamuoju laikotarpiu;

11.  palankiai vertina buvusios Ministrės Pirmininkės Julijos Tymošenko išlaisvinimą iš kalėjimo ir tikisi, kad jos išlaisvinimas reikš selektyvaus ir politiniais motyvais grindžiamo teisingumo Ukrainoje pabaigą; reikalauja nedelsiant ir besąlygiškai išlaisvinti visus neteisėtai sulaikytus demonstrantus ir politinius kalinius, panaikinti jiems visus kaltinimus ir juos politiškai reabilituoti;

12.  ragina visas politines jėgas šiuo Ukrainai itin svarbiu pokyčių laikotarpiu veikti išvien siekiant taikaus pereinamojo laikotarpio politinio proceso, plataus užmojo ir plataus masto reformų darbotvarkės ir į Europos standartus orientuotos vyriausybės, kad būtų išsaugota šalies vienybė ir teritorinis vientisumas ir sudarytos palankesnės sąlygos kompromisiniams sprendimams dėl Ukrainos ateities priimti; ragina laikinąją valdžią užtikrinti demokratines teises ir laisves visoms demokratinėms politinėms jėgoms ir užkirsti kelią bet kokiems išpuoliams prieš jas;

13.  pabrėžia, kad Ukrainos gyventojai – ir tik jie vieni – be jokio užsienio šalių kišimosi turi nuspręsti, kokia turi būti jų šalies geopolitinė kryptis ir prie kokių tarptautinių sutarčių ir bendrijų Ukraina turėtų prisijungti;

14.  smerkia išpuolius prieš Ukrainos komunistų partijos ir kitų partijų pagrindines būstines bei jų sugriovimą ir bandymus Ukrainos komunistų partiją uždrausti;

15.  dar kartą pakartoja, kad galima nedelsiant, kai tik naujoji vyriausybė bus pasirengusi, su ja pasirašyti glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą;

16.  palankiai vertina tai, kad vienas iš Užsienio reikalų tarybos 2012 m. nustatytų kriterijų dėl selektyvaus teisingumo nutraukimo (įskaitant Julijos Tymošenko įkalinimą) yra įgyvendintas, tačiau dėl likusių dviejų – teisingumo ir rinkimų sistemų (tai buvo protesto judėjimo reikalavimai) – dabar reikia atlikti esminius pokyčius ir reformas, kurios, kaip tikimasi, greitai bus užbaigtos naujosios koalicijos vyriausybės ir paremtos naujosios parlamento daugumos;

17.  ragina Komisiją bendradarbiauti su Ukrainos valdžios institucijomis siekiant rasti būdus baudžiamųjų priemonių, Rusijos nustatytų siekiant sustabdyti asociacijos susitarimo pasirašymą, ir naujų galimų priemonių poveikiui atsverti; palankiai vertina už ekonomiką, pinigų reikalus ir eurą atsakingo Komisijos nario Olli Rehno pareiškimą dėl ES pasirengimo suteikti esminį, plataus užmojo tiek trumpalaikės, tiek ilgalaikės finansinės pagalbos paketą, kai bus rastas demokratiniais principais grindžiamas politinis sprendimas, priimtas įsipareigojimas vykdyti reformas ir paskirta teisėta vyriausybė; ragina Rusiją vadovautis konstruktyviu požiūriu, kad Ukrainai būtų sukurtos sąlygos naudotis dvišaliais santykiais ir su ES, ir su Rusija; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares užtikrinti, kad, remiant Ukrainos ir Rytų partnerystės šalių, savanoriškai pasirinkusių gilinti savo santykius su ES, europinius siekius, su Rusija būtų kalbama vienu balsu;

18.  tikisi, jog Taryba ir Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) ir Pasaulio banku nedelsiant pateiks trumpalaikės finansinės pagalbos paketą ir pasiūlys mokėjimų balanso priemonę, kuriuos papildytų ilgalaikės finansinės paramos paketas kartu su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (ERPB) ir Europos investicijų banku (EIB), kad Ukraina galėtų įveikti savo blogėjančią ekonominę ir socialinę padėtį ir gautų ekonominę paramą būtinoms nuodugnioms ir visapusiškoms Ukrainos ekonomikos reformoms inicijuoti; ragina be reikalo nedelsti ir surengti tarptautinių paramos teikėjų konferenciją; ragina Komisiją ir EIVT kuo geriau panaudoti lėšas, kurias galima skirti Ukrainai pagal esamas finansines priemones, ir apsvarstyti galimybę kuo greičiau skirti papildomų išteklių Ukrainai;

19.  pripažįsta, kad vyriausybėje visais lygmenimis išplitusi korupcija toliau varžo Ukrainos vystymosi potencialą ir kenkia piliečių pasitikėjimui savo pačių institucijomis; todėl ragina naująją vyriausybę užtikrinti, kad kova su korupcija taptų didžiausiu jos programos prioritetu ir ragina ES prisidėti prie šių pastangų;

20.  pabrėžia, kad būtina nedelsiant sukurti iš tiesų nepriklausomą ir nešališką teismų sistemą;

21.  ragina Tarybą leisti Komisijai paspartinti dialogą su Ukraina vizų klausimu; pabrėžia, kad, vadovaujantis Moldovos pavyzdžiu, greitas ES ir Ukrainos vizų režimo liberalizavimo susitarimo užbaigimas – geriausia reakcija į Ukrainos pilietinės visuomenės ir jaunimo lūkesčius; kol kas ragina ES ir valstybių narių lygmeniu nedelsiant pradėti taikyti laikinas, labai paprastas ir nebrangias vizų procedūras, kartu stiprinti bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje, plėtoti jaunimo mainų programas ir suteikti daugiau galimybių gauti stipendijas;

22.  laikosi nuomonės, kad glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiško laisvosios prekybos susitarimo nuostatos – joks komercinis iššūkis Rusijos Federacijai ir kad asociacijos susitarimas nėra kliūtis geriems Ukrainos santykiams su jos Rytų kaimyne; pabrėžia, kad nestabilumas bendros kaimynystės šalyse nenaudingas nei ES, nei Rusijai; pabrėžia, kad politinis, ekonominis ir kitokio pobūdžio spaudimas pažeidžia Helsinkio baigiamąjį aktą;

23.  atkreipia dėmesį į sprendimą 2014 m. gegužės 25 d. surengti prezidento rinkimus; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad šie rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi; ryžtingai skatina Aukščiausiąją Radą, atsižvelgiant į Venecijos komisijos rekomendacijas, priimti būtiną rinkimų įstatymą, taip pat atnaujintą įstatymą dėl politinių partijų finansavimo, į kurį būtų įtraukti Valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ir ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro nurodyti klausimai; skatina surengti tarptautinį būsimų rinkimų stebėjimą ir pareiškia, kad šiam tikslui yra pasirengęs įsteigti savo stebėjimo misiją – visapusišką Europos Parlamento rinkimų stebėjimo misiją; mano, kad parlamento rinkimai turėtų būti surengti netrukus po prezidento rinkimų iki šių metų pabaigos; ragina Komisiją, Europos Tarybą ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurą teikti didesnę paramą prieš rinkimus ir išsiųsti tvirtą ilgalaikę rinkimų stebėjimo misiją, kad 2014 m. gegužės 25 d. planuojami prezidento rinkimai būtų surengti pagal aukščiausius standartus ir kad jų rezultatai būtų priimtini visiems kandidatams; ragina, kad pereinamajam laikotarpiui iki rinkimų į ES delegaciją Kijeve būtų paskirti Europos Parlamento darbuotojai;

24.  palankiai vertina tai, kad Taryba neseniai pripažino, jog asociacijos susitarimas, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, nėra galutinis ES ir Ukrainos bendradarbiavimo tikslas; pažymi, kad ES pasirengusi pasirašyti asociacijos susitarimą, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusišką laisvosios prekybos susitarimą, kai tik bus išspręsta dabartinė politinė krizė ir naujos Ukrainos valdžios institucijos bus pasirengusios rimtai europinei perspektyvai; be to primena, kad ES sutarties 49 straipsnis taikomas ir Ukrainai, kaip ir visoms kitoms Europos valstybėms, jei ji laikosi demokratijos principo, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principo laikymąsi;

25.  pabrėžia saugaus, diversifikuoto ir prieinamo energijos tiekimo svarbą kaip ekonominio, socialinio ir politinio pereinamojo laikotarpio bei konkurencingos ir klestinčios ekonomikos visiems ukrainiečiams ramstį; šiuo atžvilgiu pažymi strateginį Energijos Bendrijos, kuriai Ukraina pirmininkaus 2014 m., vaidmenį, nes Energijos Bendrijos sutartis yra šiuo metu vienintelė sutartis, jungianti Ukrainą ir Europos Sąjungą;

26.  reiškia paramą pilietinei visuomenei ir nepartinei iniciatyvai sukurti Maidano platformą siekiant parengti strategiją, skirtą Ukrainoje įsigalėjusiai korupcijai įveikti;

27.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, laikinajam Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui, Europos Tarybai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0098. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0595.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Irake (2014/2565(RSP))

P7_TA(2014)0171 RC-B7-0188/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irako, ypač į 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl pastarojo meto smurto atvejų Irake(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Irako Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą ir į savo 2013 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos parengtą ES bendrą strateginį dokumentą dėl Irako (2011–2013 m.),

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Irako, visų pirma į 2014 m. vasario 10 d. išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton pareiškimus dėl Irako, ypač į 2014 m. vasario 5 d., 2014 m. sausio 16 d., 2013 m. gruodžio 18 d. ir 2013 m. rugsėjo 5 d. pareiškimus,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2013 m. gruodžio 28 d. pareiškimą dėl Hurijos stovyklos gyventojų žudymo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimą dėl Irako,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurio šalimi yra Irakas,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi Irakas ir toliau susiduria su rimtomis politinėmis, saugumo ir socialinėmis bei ekonominėmis problemomis ir kadangi šalies politinė erdvė yra labai suskaidyta ir joje vyrauja smurtas ir religinio pobūdžio politika, ir tai labai kenkia teisėtiems Irako gyventojų siekiams, susijusiems su taika, klestėjimu ir tikru perėjimu prie demokratijos; kadangi Irakas susiduria su didžiausia smurto banga nuo 2008 m.;

B.  kadangi, nors Irakui ir pavyko atkurti beveik visus savo naftos gavybos pajėgumus, socialinė nelygybė auga, nes Irako valstybė ir toliau nesugeba teikti gyventojams pagrindinių paslaugų, pvz., tiekti elektros energijos vasarą, aprūpinti švariu vandeniu ir užtikrinti visuomenės sveikatos priežiūros;

C.  kadangi, remiantis Jungtinių Tautų pagalbos misijos Irake (UNAMI) 2014 m. vasario 1 d. paskelbtais duomenimis apie aukų skaičių, 2014 m. sausio mėn. per teroro ir smurto aktus žuvo 733 Irako gyventojai, o 1 229 buvo sužeisti; kadangi į 2014 m. sausio mėn. statistiką neįtrauktas žuvusiųjų ir sužeistųjų per nuolat vykstančias kovas Anbaro provincijoje skaičius dėl tikrinimo ir žuvusiųjų arba sužeistųjų statuso nustatymo problemų;

D.  kadangi dėl besitęsiančio pilietinio karo Sirijoje padėtis Irake pablogėjo; kadangi šis karas plinta į Iraką ir kovotojai, visų pirma priklausantys Irako ir Levanto islamo valstybės grupuotei, plečia savo veiklą į Irako teritoriją;

E.  kadangi 2014 m. sausio 10 d. JT Saugumo Taryba pasmerkė išpuolius, kuriuos prieš Irako žmones įvykdė Irako ir Levanto islamo valstybės grupuotė, siekdama destabilizuoti šalį ir regioną;

F.  kadangi ministro pirmininko Nuri al-Maliki vyriausybė neišsprendė sunitų mažumai susirūpinimą keliančių klausimų; kadangi pagal teisingumo ir atskaitingumo įstatymą vykdant „Baath“ partijos pareigūnų atleidimo ir uždraudimo jiems eiti valstybines pareigas (angl. de-Baathification) politiką daugiausia buvo atleista sunitų pareigūnų ir tai dar labiau sustiprino suvokimą, kad vyriausybės darbotvarkė yra religinio pobūdžio; kadangi 2013 m. gruodžio 30 d. išardžiusi metus veikusią sunitų protestuotojų stovyklą Ramadyje vyriausybė paskatino smurtinį pasipriešinimą Anbaro provincijoje; kadangi Faludžoje ir kituose Anbaro provincijos miestuose nuo 2013 m. gruodžio mėn. vyksta kovos tarp vyriausybės pajėgų ir Irako ir Levanto islamo valstybės grupuotės kovotojų;

G.  kadangi 2014 m. vasario 13 d. buvo užregistruota daugiau negu 63 000 šeimų (JT skaičiavimais, daugiau kaip 370 000 asmenų), perkeltų šalies viduje dėl Anbaro provincijoje vykusių kovų; kadangi daugelis pabėgo į kitas šalies dalis, įskaitant Karbalos, Bagdado ir Erbilio provincijas, o kiti ieškojo prieglobsčio atokiose Anbaro provincijos bendruomenėse arba negalėjo palikti vietovių, kuriose vyksta kovos; kadangi jų padėtis išlieka sudėtinga, nes stokojama maisto atsargų ir geriamojo vandens, vyrauja prastos sanitarinės sąlygos ir sunku gauti sveikatos priežiūros paslaugų;

H.  kadangi toliau visame Irake nemažėja sprogdinant bombas vykdomų mirtinų išpuolių, kaip antai 2014 m. vasario 5 d. įvykdytas išpuolis prieš Irako užsienio reikalų ministeriją, kurių metu daugiausiai nukenčia šiitų gyvenami rajonai, o dėl kelių pabėgimo iš kalėjimo atvejų didėja kovotojų, papildančių ekstremistų kovotojų grupuočių gretas, skaičius;

I.  kadangi 2013 m. gruodžio 25 d. bent 35 žmonės žuvo, o dar dešimtys buvo sužeisti per sprogdinimus Bagdado krikščioniškuose regionuose; kadangi, manoma, kad nuo 2003 m. bent pusė Irako krikščionių paliko šalį;

J.  kadangi 2014 m. vasario 5 d. Bagdade buvo užpulta Irako užsienio reikalų ministerija ir kadangi 2014 m. vasario 10 d. Ninavos provincijos Mosulo mieste užpulta Atstovų Rūmų Pirmininko Osamos al-Nujaifi automobilių kolona;

K.  kadangi tęsiasi nesutarimai tarp Irako federalinės vyriausybės ir Kurdistano regioninės valdžios dėl to, kaip pasidalyti Irako mineralinių išteklių naudojimą, turint omenyje tai, kad nauju vamzdynu kiekvieną mėnesį iš Kurdistano į Turkiją tikimasi perpumpuoti 2 mln. barelių naftos ir kad centrinė valdžia rengiasi imtis teisinių veiksmų prieš šią provinciją;

L.  kadangi didelė dalis gyventojų ir toliau kenčia nuo rimtų socialinių ir ekonominių problemų – plačiai paplitusio skurdo, aukšto nedarbo lygio, ekonomikos stagnacijos, aplinkos būklės prastėjimo ir pagrindinių viešųjų paslaugų trūkumo;

M.  kadangi smurtas ir sabotažas kliudo pastangoms atgaivinti ekonomiką, kurią sukrėtė dešimtmečius trunkantis konfliktas ir sankcijos; kadangi Irakas turi neapdorotos naftos rezervus, kurie yra treti pagal dydį pasaulyje, bet dėl užpuolimų, korupcijos ir kontrabandos buvo suvaržytas eksportas; kadangi šalies socialinė struktūra, įskaitant anksčiau pasiektą lygį moterų lygybės srityje, labai suprastėjo;

N.  kadangi spaudos ir žiniasklaidos laisvę nuolat ir vis intensyviau pažeidžia ir vyriausybė, ir ekstremistų grupės; kadangi prieš žurnalistus ir žiniasklaidos priemones rengiami išpuoliai arba jie yra cenzūruojami, o organizacija „Žurnalistai be sienų“ pranešė apie žinių apie padėtį Anbaro provincijoje teikimo sustabdymą; kadangi, remiantis organizacijos „Freedom House“ 2014 m. laisvės pasaulyje ataskaitoje pateikiamu reitingu, Irake laisvė neužtikrinama;

O.  kadangi Irako konstitucija užtikrina visų piliečių lygybę prieš įstatymą, taip pat įvairių tautybių atstovų administracines, politines ir su kultūra bei švietimu susijusias teises;

P.  kadangi ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarime, ypač sąlygoje dėl žmogaus teisių, pabrėžiama, kad vykstant ES ir Irako politiniam dialogui didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas žmogaus teisėms ir demokratinių institucijų stiprinimui;

Q.  kadangi Irako rinkimų įstatymo pakeitimai buvo priimti 2013 lapkričio mėn. ir jais buvo sudarytos sąlygos surengti visuotinius rinkimus, kurie turėtų vykti 2014 m. balandžio 30 d.;

R.  kadangi ES dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą padėti Irakui jam pereinant prie demokratijos, primindama, kad Irako vieningumas ir teritorinis vientisumas yra esminiai aspektai kuriant visiems Irako piliečiams saugią ir klestinčią valstybę bei užtikrinant stabilumą visame regione;

S.  kadangi ES ir Irako Respublikos bendradarbiavimo taryba 2014 m. sausio 20 d. Briuselyje surengė savo pirmąjį posėdį; kadangi bendradarbiavimo taryba, kurios posėdžiai rengiami įgyvendinant ES ir Irako partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, dar kartą patvirtino abiejų šalių įsipareigojimą toliau stiprinti tarpusavio santykius; kadangi ES ir toliau skatins bendradarbiavimą visose bendro intereso srityse, teikdama tikslinę pagalbą srityse, dėl kurių abi šalys sutarė;

T.  kadangi Irako valdžios institucijos toliau taiko mirties bausmę; kadangi 2013 m. spalio mėn. ES misijos Bagdade vadovai kartu pasirašė pareiškimą dėl Pasaulio kovos su mirties bausme dienos, kuriame jie išreiškė didelį susirūpinimą dėl to, kad Irake taikoma mirties bausmė, ir ragino Irako vyriausybę paskelbti moratoriumą;

U.  kadangi Irake toliau vyksta masinio ginklavimosi kampanija, apimanti didelio masto karinės įrangos pardavimus;

1.  griežtai smerkia pastarojo meto terorizmo ir sustiprėjusio religinio smurto veiksmus, dėl kurių kyla pavojus, kad šalis vėl sugrįš prie religinio pobūdžio konfliktų, ir atsiranda nuogąstavimų dėl platesnio religinio pobūdžio konflikto regione; atkreipia dėmesį į tai, kad nors smurtas pasireiškia religinio pobūdžio klausimais, jo priežastys yra politinės, o ne religinės; reiškia užuojautą mirusiųjų ir sužeistųjų šeimoms bei draugams;

2.  griežtai smerkia Irako ir Levanto islamo valstybės grupuotės išpuolius Anbaro provincijoje ir remia JT Saugumo Tarybos raginimą Irako žmonėms, įskaitant Įrako gentis, vietos lyderius ir Irako saugumo pajėgas Anbaro provincijoje, bendradarbiauti kovojant su smurtu ir teroru; pabrėžia, kad pagal JT Saugumo Tarybos rezoliucijas Nr. 1267 (1999) ir 2083 (2012) Irako ir Levanto islamo valstybės grupuotei taikomas ginklų embargas ir turto įšaldymas, ir pabrėžia, kad svarbu skubiai ir veiksmingai įgyvendinti šias priemones;

3.  reiškia didelį susirūpinimą dėl įvykių Anbaro provincijoje ir didžiulio skaičiaus šalies viduje perkeltų asmenų, kurie bėga iš konflikto zonų; ragina užtikrinti galimybes teikti humanitarinę pagalbą Faludžoje; ragina Irako vyriausybę vykdyti savo pareigą užtikrinti civilių gyventojų apsaugą Faludžoje ir kitose vietovėse; skatina Irako vyriausybę ir toliau bendradarbiauti su UNAMI ir humanitarinėmis agentūromis siekiant užtikrinti humanitarinės pagalbos teikimą; palankiai vertina JT pastangas teikti pagalbą nukentėjusiesiems per kovas Anbaro provincijoje, nepaisant iššūkių, kylančių dėl provincijoje blogėjančių saugumo sąlygų ir vykdomų veiksmų;

4.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir Komisiją remti visas Irako vyriausybės ir UNAMI pastangas apsaugoti civilius gyventojus Faludžoje ir kitur, šiuo tikslu stengiantis užtikrinti saugų koridorių konflikto zonose įstrigusiems civiliams ir galimybę saugiai grįžti šalies viduje perkeltiesiems asmenims, kai sąlygos leis;

5.  ragina Irako vyriausybę spręsti ilgalaikes problemas, kurios prisideda prie šalies nestabilumo, įskaitant teisėtus sunitų mažumai susirūpinimą keliančius klausimus, pradedant visaapimantį nacionalinį dialogą dėl teisingumo ir atskaitingumo įstatymo pakeitimo, susilaikant nuo kurstančių religinio pobūdžio pareiškimų ir įgyvendinant priemones, kurių tikslas – nacionalinis sutaikymas; atmeta raginimus sukurti sunitų federalinį regioną Irake kaip dabartinio konflikto sprendimo būdą, nes tai gali sukelti dar didesnį sektantiškumą ir smurtą;

6.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į smurtą, išplitusį iš konflikto Sirijoje; ragina Irako vyriausybę dėti dideles pastangas siekiant apsaugoti Iraką nuo Sirijos pilietinio karo susilaikant nuo partijų, kurios dalyvauja konflikte, rėmimo ir neleidžiant kovotojams (ir sunitams, ir šiitams) atvykti iš Sirijos arba jiems vykti į Siriją;

7.  yra itin susirūpinęs dėl to, kad prieš civilius gyventojus, grupes, kurių padėtis pažeidžiama, ir religines bendruomenes nuolat vykdomi smurto veiksmai; ragina Irako vyriausybę ir visus politinius lyderius imtis reikalingų priemonių, kad visiems Irako gyventojams ir visų pirma grupių, kurių padėtis pažeidžiama, atstovams, pvz., moterims, žurnalistams, jauniems žmonėms, pagrindinių teisų gynėjams, profesinių sąjungų ir religinių bendruomenių nariams, įskaitant krikščionis, būtų užtikrintas saugumas ir apsauga; ragina Irako vyriausybę užtikrinti, kad saugumo pajėgos laikytųsi teisinės valstybės principų ir tarptautinių standartų;

8.  remia ES pastangas padėti Irakui skatinti demokratiją, žmogaus teises, gerą valdymą ir teisinės valstybės principus, be kita ko, remiantis Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Irake (EUJUST LEX-Iraq), kuriai suteiktų įgaliojimų laikotarpis, deja, baigėsi 2013 m. gruodžio 31 d., patirtimi ir pasiekimais, taip pat UNAMI ir JT generalinio sekretoriaus specialiojo įgaliotinio pastangomis padėti Irako vyriausybei stiprinti savo demokratines institucijas ir procesus, skatinti teisinės valstybės principus, palengvinti regioninį dialogą, gerinti pagrindinių paslaugų teikimą ir užtikrinti žmogaus teisių apsaugą; palankiai vertina gebėjimų stiprinimo programą, kurią 2014 m. sausio 22 d. pradėjo įgyvendinti JT projektų paslaugų biuras ir kurią finansuoja ES, siekiant remti Irako vyriausiąją žmogaus teisių komisiją vykdant jai suteiktus įgaliojimus skatinti ir ginti žmogaus teises Irake;

9.  palankiai vertina tai, kad 2013 m. lapkričio 4 d. buvo priimti Irako rinkimų įstatymo pakeitimai ir taip sudarytos sąlygos surengti visuotinius rinkimus, kurie įvyks 2014 m. balandžio 30 d.; pabrėžia šių rinkimų svarbą tolesniam Irako perėjimui prie demokratijos ir ragina visus veikėjus užtikrinti, kad rinkimai būtų atviri visiems, skaidrūs, patikimi ir surengti laiku; ragina EIVT kiek įmanoma labiau padėti Irako vyriausybei praktiškai tam pasirengti;

10.  reiškia didelį susirūpinimą dėl didelio mirties bausmių, įvykdytų Irake, skaičiaus; ragina Irako valdžios institucijas paskelbti visų mirties nuosprendžių vykdymo moratoriumą; mano, kad teisingumo sistemos reforma yra ypatingai svarbi siekiant atkurti saugumo jausmą tarp Irako piliečių ir turėtų apimti kovos su terorizmu įstatymo, kuris užtikrina žymiai mažesnę įtariamųjų ir sulaikytųjų apsaugą nei baudžiamojo proceso kodeksas, peržiūrą, taip pat ragina sustabdyti nebaudžiamumą, ypač kalbant apie valstybės saugumo pajėgų veiksmus;

11.  ragina visus valstybinius ir nevalstybinius veikėjus gerbti spaudos ir žiniasklaidos laisvę ir apsaugoti žurnalistus ir žiniasklaidos priemones nuo smurto; pripažįsta, kad laisva spauda ir žiniasklaida yra labai svarbi veikiančios demokratinės valstybės dalis, nes jos suteikia galimybę gauti informaciją ir veikia kaip piliečiams skirta platforma;

12.  ragina ES parengti bendrą ES poziciją dėl draudimo naudoti nuskurdintojo urano šaudmenis ir pasiūlyti pagalbą siekiant remti aukų (įskaitant nukentėjusiuosius dėl cheminio ginklo panaudojimo) gydymą ir galimas pastangas išvalyti užterštas sritis;

13.  mano, kad pastarojo meto E3+3 ir Irano derybos taip pat suteikia galimybę Irakui siekti stabilumo, jei visi kaimyninių valstybių veikėjai nustos kištis į Irako vidaus reikalus;

14.  griežtai smerkia 2013 m. gruodžio 26 d. Hurijos stovykloje įvykdytą išpuolį panaudojant raketas, per kurį, atsižvelgiant į įvairius pranešimus, žuvo keli stovyklos gyventojai ir buvo sužeistųjų; pabrėžia, kad turi būti išaiškintos aplinkybės, kuriomis įvyko šis žiaurus incidentas; ragina Irako valdžios institucijas stovykloje imtis aktyvesnių saugumo priemonių siekiant apsaugoti jos gyventojus nuo tolesnio smurto veiksmų; primygtinai ragina Irako vyriausybę surasti už išpuolį atsakingus asmenis ir patraukti juos atsakomybėn; pažymi, kad ES ragina visas šalis palengvinti JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro darbą siekiant kuo greičiau perkelti visus Hurijos stovyklos gyventojus į nuolatinę saugią vietą už Irako ribų;

15.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bendrai užsienio ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Irako vyriausybei ir Atstovų tarybai, Kurdistano regioninei valdžiai, Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0424. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0022.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo (2014/2567(RSP))

P7_TA(2014)0172 RC-B7-0201/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais 2010 m. gegužės 28 d. ir 2013 m. rugsėjo 13 d. pranešimus dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo ir į JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais 2013 m. rugsėjo 18 d. pranešimą dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinio Sekretoriaus Ban Ki-moono 2013 m. rugpjūčio 13 d. pareiškimą dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo,

–  atsižvelgdamas į Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio kartu su Saugumo ir gynybos pakomitečiu 2013 m. balandžio 25 d. surengtą klausymą nepilotuojamų orlaivių naudojimo poveikio žmogaus teisėms tema,

–  atsižvelgdamas į EP parengtą 2013 m. gegužės 3 d. tyrimą „Nepilotuojamų orlaivių ir robotų naudojimo kare poveikis žmogaus teisėms“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 19–20 d. Tarybos išvadas dėl pasirengimo kitos kartos Europos vidutinio aukščio ilgai skraidančių nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų (RPAS) programai,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį vykdant eksteritorialias kovines operacijas labai padaugėjo nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų (toliau – nepilotuojami orlaiviai) naudojimo atvejų;

B.  kadangi nežinoma skaičiaus civilių gyventojų, kurie dėl nepilotuojamų orlaivių atakų ne paskelbtose konfliktų zonose žuvo, buvo sunkiai sužeisti ar patyrė traumas savo kasdieniame gyvenime;

C.  kadangi tais atvejais, kai teigiama, kad dėl nepilotuojamų orlaivių atakų žuvo civiliai gyventojai, valstybės privalo skubiai atlikti nepriklausomą tyrimą ir, jeigu teiginiai pasitvirtina, viešai nustatyti atsakomybę, nubausti atsakinguosius ir suteikti galimybę pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis, įskaitant kompensacijų aukų šeimoms išmokėjimą;

D.  kadangi Ženevos konvencijų I papildomo protokolo 51 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „prievartos aktai ar grasinimai, siekiant įbauginti civilius gyventojus, draudžiami“;

E.  kadangi nepilotuojamų orlaivių atakos, kurias nepaskelbusi karo viena valstybė vykdo kitos valstybės teritorijoje be pastarosios ar be JT Saugumo Tarybos sutikimo, pažeidžia tarptautinę teisę ir tos valstybės teritorinį vientisumą ir suverenitetą;

F.  kadangi pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę visose situacijose draudžiamas savavališkas žudymas; kadangi pagal tarptautinę humanitarinę teisę neleidžiama tikslingai žudyti asmenų, esančių nekariaujančiose valstybėse;

G.  kadangi bet kokios išlaidos, atsirandančios iš karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų, nefinansuojamos iš ES biudžeto (ES sutarties 41 straipsnio 2 dalis);

H.  kadangi septynios valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Graikija, Italija, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija) su Europos gynybos agentūra (EGA) pasirašė ketinimų protokolą ir pavedė jai parengti tyrimą dėl vidutinio aukščio ilgai skraidančių (MALE) orlaivių, kuriuos galima naudoti kariniams taikiniams atakuoti arba migrantų laivams Viduržemio jūroje stebėti, bendros gamybos, taip pradėdami Europos nuotoliniu būdu pilotuojamų orlaivių sistemų kūrimą;

I.  kadangi mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektai, susiję su karinių ir civilinių nepilotuojamų orlaivių konstravimu, remiami ES lėšomis ir kadangi tikimasi, kad taip bus ir ateityje;

1.  yra labai susirūpinęs dėl to, kad ginkluoti nepilotuojami orlaiviai naudojami ne pagal tarptautinę teisinę sistemą; primygtinai ragina ES Europos ir pasauliniu lygmeniu parengti tinkamą politinį atsaką skatinant gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinės humanitarinės teisės;

2.  ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybes nares ir Tarybą:

3.  primygtinai ragina Tarybą priimti ES bendrąją poziciją dėl ginkluotų nepilotuojamų orlaivių naudojimo;

4.  ragina ES skatinti užtikrinti didesnį ginkluotus nepilotuojamus orlaivius naudojančių trečiųjų šalių skaidrumą ir atskaitomybę teisinio jų naudojimo pagrindo ir atsakomybės už veiksmus požiūriu, siekiant sudaryti sąlygas nepilotuojamų orlaivių atakų teisminei priežiūrai atlikti ir užtikrinti, kad neteisėtų nepilotuojamų orlaivių atakų aukos galėtų veiksmingai pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis;

5.  taip pat ragina Komisiją tinkamai informuoti Parlamentą apie ES lėšų naudojimą visiems mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektams, susijusiems su nepilotuojamų orlaivių konstravimu, finansuoti; ragina įvertinti būsimų nepilotuojamų orlaivių kūrimo projektų poveikį žmogaus teisėms;

6.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių parlamentams, JT specialiajam pranešėjui neteisminio, neatidėliotino ir savavališko mirties bausmės vykdymo klausimais, JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių skatinimo ir apsaugos kovojant su terorizmu klausimais ir JT Generaliniam Sekretoriui.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje (2012 m.) (2013/2078(INI))

P7_TA(2014)0173 A7-0051/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) preambulę, ypač į jos antrą ir ketvirtą–septintą įtraukas,

–  atsižvelgdamas visų pirma į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, 3 straipsnio 3 dalies antrą įtrauką, 6 ir 7 straipsnius, taip pat į ES sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) straipsnius, susijusius su pagarba pagrindinėms teisėms ES, jų skatinimu ir apsauga,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), paskelbtą 2007 m. gruodžio 12 d. Strasbūre ir įsigaliojusią kartu su Lisabonos sutartimi 2009 m. gruodžio mėn.,

–  atsižvelgdamas į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (EŽTK), Europos žmogaus teisių teismo praktiką, Parlamentinės Asamblėjos, Ministrų komiteto, žmogaus teisių komisaro ir Europos Tarybos Venecijos komisijos konvencijas, rekomendacijas, rezoliucijas ir pranešimus,

–  atsižvelgdamas į 1996 m. persvarstytą Europos socialinių teisių chartiją ir Europos socialinių teisių komiteto praktiką,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų konvencijas dėl žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos,

–  atsižvelgdamas į JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kurią pasirašė ES, kaip ir beveik visos valstybės narės,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 27 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos rekomendacijas dėl labai didelio skurdo ir žmogaus teisių (A/HRC/21/39),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnio „Pagrindinių Europos Sąjungos vertybių apsauga ir stiprinimas“ (COM(2003)0606), komunikatą „Veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos įgyvendinimo Europos Sąjungoje strategija“ (COM(2010)0573) ir komunikatą „Praktinės atsižvelgimo į pagrindines teises Komisijos poveikio vertinimuose gairės“ (SEC(2011)0567),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 23 d. Tarybos patvirtintas išvadas dėl Tarybos veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir į Tarybos metodikos gaires, skirtas suderinamumui su pagrindinėmis teisėmis Tarybos parengiamuosiuose organuose patikrinti(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos ataskaitą „2012 m. ES pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaita“ (COM(2013)0271) ir prie jos pridėtus darbinius dokumentus,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos ataskaitą „2013 m. ES pilietybės ataskaita. ES piliečiai: jūsų teisės, jūsų ateitis“ (COM(2013)0269),

–  atsižvelgdamas į Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą dėl ES romų integracijos nacionalinių strategijų plano iki 2020 m. (COM(2011)0173) ir į 2011 m. birželio 24 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Tolesnis nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimas“ (COM(2013)0454) ir pasiūlymą dėl Tarybos rekomendacijos dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse (COM(2013)0460),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis(3),

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės(4), 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvą 2000/78/EB, nustatančią vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus(5), ir pasiūlymą dėl Tarybos direktyvos, kuria įgyvendinamas vienodo požiūrio į asmenis, nepaisant jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus arba seksualinės orientacijos, principas (COM(2008)0426),

–  atsižvelgdamas į 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(6),

–  atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(7),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus bei praktiką ir į nacionalinių konstitucinių teismų, kurie, aiškindami nacionalinę teisę, Chartija remiasi kaip šaltiniu, praktiką,

–  atsižvelgdamas į J. M. Barroso pranešimą apie Sąjungos padėtį, pasakytą Europos Parlamente 2013 m. rugsėjo 11 d., ir į V. Reding kalbą apie Europos Sąjungą ir teisinę valstybę, pasakytą 2013 m. rugsėjo 4 d. Europos politikos studijų centre (Center for European Policy Studies, CEPS) (Briuselis),

–  atsižvelgdamas į Vokietijos, Nyderlandų, Danijos ir Suomijos užsienio reikalų ministrų Komisijos pirmininkui J. M. Barroso adresuotą 2013 m. kovo 6 d. laišką, kuriame raginama įdiegti mechanizmą, kurį taikant būtų skatinamas pagrindinių vertybių laikymasis valstybėse narėse,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 6 ir 7 d. Tarybos išvadas dėl pagrindinių teisių ir teisinės valstybės ir dėl Komisijos 2012 m. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos taikymo ataskaitos,

–  atsižvelgdamas į konferencijos „Lygių piliečių Europa: lygybė, pagrindinės teisės ir teisinė valstybė“, kurią 2013 m. gegužės 9–10 d. surengė Tarybai pirmininkavusi Airija, išvadas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 7 d. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 4-ąjį metinį simpoziumą „Teisinės valstybės skatinimas Europos Sąjungoje“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 13 d. Tarybos išvadų dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) vertinimo projektą,

–  atsižvelgdamas į FRA, metines ataskaitas, tyrimus bei nuomones, visų pirma į metinę ataskaitą apie pagrindinių teisių padėtį ES 2012 m.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gegužės mėn. paskelbtą FRA, JTVP, Pasaulio banko ir Komisijos bendrą ataskaitą „Romų padėtis 11-oje valstybių narių. Tyrimo rezultatai glaustai“,

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais 2013 m. balandžio mėn. paskelbtą ataskaitą dėl ES išorės sienų valdymo ir jo poveikio migrantų žmogaus teisėms,

–  atsižvelgdamas į nevyriausybinių organizacijų (NVO) žmogaus teisių ataskaitas bei tyrimus ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto užsakytus tyrimus, visų pirma į tyrimą „Trišaliai pagrindinių teisių, demokratijos ir teisinės valstybės ryšiai ES. ES Kopenhagos mechanizmo kūrimas“ (angl. The triangular relationship between fundamental rights, democray and the Rule of Law in the EU - towards an EU Copenhagen mechanism),

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl pagrindinių ir žmogaus teisių, ypač į 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje (2009 m.). Veiksmingas įgyvendinimas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai“(8) ir 2012 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje 2010–2011 m.(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2004 m. balandžio 22 d. rezoliuciją dėl saviraiškos ir informacijos laisvės pažeidimo pavojaus ES, ypač Italijoje (Pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnio 2 dalis)(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl mažumų apsaugos ir kovos su diskriminacija politikos išsiplėtusioje Europoje(11),

–  atsižvelgdamas į savo 2008 m. liepos 10 d. rezoliuciją dėl romų surašymo Italijoje remiantis etnine kilme(12),

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. rugsėjo 17 d. rezoliuciją dėl Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo(13),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. rugsėjo 9 d. rezoliuciją dėl romų padėties ir judėjimo laisvės Europos Sąjungoje(14),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl saviraiškos laisvės pažeidimo ir diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos Lietuvoje(15),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl ES strategijos dėl romų įtraukties(16),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Vengrijos žiniasklaidos įstatymo(17),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. gegužės 21 d. rezoliuciją „ES chartija. Žiniasklaidos laisvės ES standartų nustatymas“(18),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl kovos su homofobija Europoje(19),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 14 d. rezoliuciją dėl kovos prieš rasizmą, ksenofobiją ir neapykantos nusikaltimus stiprinimo(20),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(21),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)(22),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją „Pagrindinių teisių padėtis Vengrijoje: standartai ir praktika (pagal 2012 m. vasario 16 d. Europos Parlamento rezoliuciją)“(23),,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 11 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse. Tolesni veiksmai po EP Laikinojo komiteto tariamam CŽV vykdytam kalinių gabenimui ir neteisėtam kalinimui Europos šalyse tirti ataskaitos(24) ir vėlesnę 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją(25),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 11 d. pranešimą dėl Europos kalbų išnykimo grėsmės ir kalbų įvairovės Europos Sąjungoje(26),

–  atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Europos lyčių lygybės paktą (2011–2020 m.), kurį 2011 m. kovo mėn. priėmė Europos Sąjungos Taryba,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 7 d. Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo,

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 5 d. rezoliuciją dėl naujos ES kovos su smurtu prieš moteris politikos programos prioritetų ir metmenų(27) ir į savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliuciją dėl JT Moterų padėties komisijos 57-osios sesijos. Visų formų smurto prieš moteris ir mergaites prevencija ir panaikinimas(28),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl principo už vienodą ar vienodos vertės darbą abiejų lyčių darbuotojams mokėti vienodą užmokestį taikymo(29),

–  atsižvelgdamas į I ir II darbo dokumentus, susijusius su pagrindinių teisių padėtimi Europos Sąjungoje 2012 m. (pranešėjas Louis Michel),

–  atsižvelgdamas į viešą posėdį, kurį 2013 m. lapkričio 5 d. surengė Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas tema „Pagrindinių teisių padėtis Europos Sąjungoje. Kaip sustiprinti pagrindines teises, demokratiją ir teisinę valstybę ES“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto ir Peticijų komiteto nuomones (A7-0051/2014),

A.  kadangi ES integracija yra politinis projektas, pakilęs iš antrojo pasaulinio karo pelenų ir totalitarinių režimų vykdyto asmenų persekiojimo bei represijų padarinių, ir kadangi juo siekiama Europos valstybėse įtvirtinti demokratiją bei teisinės valstybės principus, taigi gerbti ir remti žmogaus teises, pagrindines teises, lygybę ir saugoti mažumas vadovaujantis Visuotine žmogaus teisių deklaracija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija (EŽTK) ir kitomis su žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis susijusiomis priemonėmis ir išvengti bet kokio autoritarinio režimo atsikūrimo;

B.  kadangi Europos Sąjungos pagrindinis objektas turi būti asmuo – pilietis ar gyventojas – ir kadangi pagrindinės teisės užtikrina asmens apsaugą nuo galimo bet kurio lygmens valdžios institucijų kišimosi į jo privataus gyvenimo, laisvių ir teisių sritį, piktnaudžiavimo bei prievartos, ir kadangi žmogaus teisių, pagrindinių laisvių, demokratijos ir ES sutartyse bei tarptautinėse žmogaus teisių užtikrinimo priemonėse (Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, EŽTK, Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (TPPTP), Tarptautiniame ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakte (TESKTP) ir t. t.) nustatytų vertybių ir principų paisymas bei skatinimas turi tapti ES integracijos šerdimi;

C.  kadangi Europos Sąjunga ištobulino labai svarbų teisyną, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų gerbiamos, saugomos ir remiamos pagrindinės teisės, – visų pirma parengė Kopenhagos kriterijus, į ES sutartį įtraukė 2, 6 ir 7 straipsnius, priėmė Pagrindinių teisių chartiją ir įsipareigojo prisijungti prie Europos žmogaus teisių konvencijos, taip pat buvo priimtos atitinkamos nuostatos valstybių narių nacionalinės teisės sistemose;

D.  kadangi įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, chartijos vertybės ir principai tapo konkrečiomis įgyvendinamomis teisėmis, ir kadangi chartiją pradėjus vertinti taip, kaip vertinama Lisabonos sutartis, ji tapo teisiškai privaloma ES institucijoms, įstaigoms, agentūroms ir valstybėms narėms, kai jos įgyvendina ES teisę;

E.  kadangi ir ES institucijose, ir valstybėse narėse reikia formuoti, skatinti ir stiprinti tikrąją pagrindinių teisių kultūrą, ypač tuomet, kai ES institucijos ir valstybės narės taiko ir įgyvendina Sąjungos teisę tiek viduje, tiek santykiuose su trečiosiomis šalimis; kadangi šių vertybių ir principų įgyvendinimas priklauso ir nuo veiksmingos chartijoje užtikrintų pagrindinių teisių paisymo kontrolės, kuri, pavyzdžiui, turi būti vykdoma pradedant nuo teisės aktų pasiūlymų rengimo; kadangi visų pirma turi būti atsižvelgiama ne į kitus argumentus, o į minėtų pagrindinių teisių paisymą ir užtikrinimą, nes gali kilti pavojus pavojus, kad bus prarastas pasitikėjimas Europos Sąjunga žmogaus teisių srityje, visų pirma bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis;

F.  kadangi Europos Sąjunga veikia remdamasi prielaida ir tarpusavio pasitikėjimu, kad ES valstybės narės laikosi demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principų, kaip įtvirtinta EŽTK ir Pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma atsižvelgiant į laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės plėtojimą ir savitarpio pripažinimo principo veikimą;

G.  kadangi dėl savitarpio pripažinimo principo taikymo susidaro padėtis, kai asmenys gali būti perkeliami iš vienos jurisdikcijos į kitą be išankstinio atitinkamų sprendimų patikrinimo dėl žmogaus teisių laikymosi;

H.  kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime sujungtose bylose Nr. C-411/10 ir C-493/10 pabrėžė, kad tokia pagrindinių teisių laikymosi prezumpcija turi būti paneigiama, todėl teisėjai turi patikrinti, ar pakanka pagrindo manyti, jog kitų valstybių narių teismų sistemoje esama sisteminių trūkumų;

I.  kadangi dėl minėtų priežasčių reikia užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos turėtų pakankamai prieinamų įrodymų ir galėtų priimti informuotą sprendimą dėl to, ar kitų valstybių narių teismų sistemoje esama sisteminių trūkumų, ar ne;

J.  kadangi korupcija sukelia socialinę žalą ir pažeidžia pagrindines žmogaus teises, o organizuotos nusikalstamos grupuotės tuo naudojasi kitiems sunkiems nusikaltimams, pvz., prekybai žmonėmis, vykdyti; kadangi veiksminga, nepriklausoma ir nešališka teismų sistema yra būtina teisinės valstybės sąlyga ir ja užtikrinama ES piliečių pagrindinių teisių ir pilietinių laisvių apsauga;

K.  kadangi Europos Sąjunga patiria ekonomikos ir finansų krizę, taip pat demokratijos ir konstitucinę krizę, kaip matyti iš nesenų įvykių kai kuriose valstybėse narėse, ir kadangi ši įtampa parodė, jog trūksta tinkamų kovos su minėtąja krize priemonių bei politinės valios ir sunku taikyti dabartinėse Sutartyse, ypač ES sutarties 2 ir 7 straipsniuose, nustatytus stebėsenos, vertinimo ir sankcijų mechanizmus;

L.  kadangi Europos Parlamentas ne kartą yra pasisakęs už tai, kad būtų stiprinami mechanizmai siekiant užtikrinti, kad ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytos Sąjungos vertybės būtų gerbiamos, saugomos ir remiamos ir kad būtų kovojama su krizėmis Sąjungoje bei valstybėse narėse; kadangi šiuo metu vyksta diskusijos dėl naujo mechanizmo sukūrimo, nes Komisija, Taryba ir valstybės narės pritarė Parlamento ir NVO pozicijai šiuo klausimu;

M.  kadangi FRA savo 2012 m. metinės ataskaitos „Europos Sąjunga kaip vertybių bendrija. Pagrindinių teisių apsauga krizės laikais“ viename iš pagrindinių skyrių pabrėžė, kad bendras 2 straipsnyje nustatytų vertybių ir iš jų atsirandančių teisinių pareigų suvokimas reiškia siekį, kuris skatina užmegzti nuolatinį dialogą ES;

N.  kadangi Komisija nurodė, jog nori stiprinti teisinę valstybę Europos Sąjungoje ir galėtų pasiūlyti pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį taikyti oficialių pranešimų priemonę, nekeičiant Sutarties; kadangi ji taip pat nurodė, jog būtina iš dalies pakeisti Sutartis, ir pranešė, kad pakeitimus galėtų pasiūlyti iki 2013 m. pabaigos arba 2014 m. pradžioje, kad per rinkimus būtų surengta diskusija (taip pat dėl 7 straipsnio) ir stengiamasi prieiti prie bendros nuomonės dėl šių pasiūlymų, kuriais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad europinė pagrindinių teisių politika Europos Sąjungoje būtų grindžiama aiškiomis taisyklėmis ir mechanizmais, objektyviais rodikliais, duomenimis ir įrodymais, kurie būtų skaidrūs, teisingi ir nuspėjami ir stipriai gintų asmens teises, demokratiją ir teisinę valstybę;

O.  kadangi bet kokiu su šia sritimi susijusiu sprendimu turi būti sudarytos sąlygos kuo greičiau užtikrinti, kad ES sutarties 2, 6 ir 7 straipsniai būtų taikomi tinkamai, kad kiekvienas priimtas sprendimas būtų grindžiamas objektyviais kriterijais ir objektyviu vertinimu ir kad taip būtų paneigta kritika dėl vertinimo kriterijų ir rodiklių trūkumo, skirtingo požiūrio ir politinio šališkumo;

P.  kadangi Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse dar dažnai pažeidžiamos pagrindinės teisės, kaip matyti iš detalių – metinių ir specialiųjų – Europos Komisijos, FRA ir Europos Tarybos ataskaitų (Europos Žmogaus Teisių Teismo metinių ataskaitų ir sprendimų, Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro dokumentų ir ataskaitų, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos dokumentų), JT dokumentų, įskaitant Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos, JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro, kitų specialiųjų pranešėjų dokumentus ir ataskaitas, ir NVO (pvz., „Human Rights Watch“, „Amnesty International“, Atviros visuomenės instituto, „ILGA-Europe“, Europos pabėgėlių ir tremtinių tarybos, „Reporterių be sienų“, „Freedom House“ ir pan.) dokumentų ir kt.; kadangi, turint omenyje nustatytų pažeidimų sunkumą ir kartojimąsi, Komisijos, Tarybos ir valstybių narių reakcija į juos turėtų būti atitinkama;

Q.  kadangi šios institucijos yra išreiškusios susirūpinimą konkrečiai dėl romų, migrantų, prieglobsčio prašytojų, pabėgėlių, mažumų ir LGBT narių, žiniasklaidos ir žurnalistų padėties, saugumo pajėgų, policijos, slaptųjų tarnybų veiksmų ir tyrimų, būtinų siekiant patraukti atsakomybėn ir nubausti asmenis, atsakingus už žmogaus teisių pažeidimus, valstybių dalyvavimą kankinimų ir netinkamo elgesio atvejais trečiosiose šalyse ir tokiais būdais gautų įrodymų panaudojimą, kalinimo sąlygas ir netinkamą elgesį;

R.  kadangi Europos Sąjungos sutarties preambulėje, Pagrindinių teisių chartijos 8, 9, 10, 19 ir 21 straipsniuose bei ES Teisingumo Teismo sprendimuose pripažinta pagrindinių socialinių teisių svarba, jas paverčiant horizontaliaisiais ES teisės principais, taip pabrėžiant, kad ES privalo užtikrinti pagrindines laisves ir teises, tokias kaip teisė jungtis į profesines sąjungas, teisė streikuoti, asociacijų laisvė, susirinkimų laisvė ir pan.; kadangi Europos socialinėje chartijoje apibrėžtos socialinės teisės, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 151 straipsnyje pateikiama aiški nuoroda į pagrindines socialines teises, kurios išdėstytos Europos socialinėje chartijoje;

S.  kadangi Pagrindinių teisių chartijos 2 ir 3 straipsniuose pripažįstama teisė į gyvybę ir teisė į asmens neliečiamybę;

T.  kadangi apie 100 mln. vaikų Europos Sąjungoje ir apie 80 mln. ES gyvenančių asmenų yra neįgalūs; kadangi neįgalūs asmenys ir visų pirma vaikai vis dar susiduria su pagalbos ir paramos stoka jiems integruojantis mokykloje, jie susiduria su sunkumais, kad galėtų patekti į pastatus ar naudotis paslaugomis, taip pat nesklandumais, nes nėra išklausomi ir negali dalyvauti priimant sprendimus, kurie susiję su jų gyvenimu; kadangi ES, kaip JT neįgaliųjų teisių konvencijos šalis, turi pareigą skatinti, saugoti ir gerbti konvencijoje įtvirtintas neįgaliųjų teises, priimti strategiją, kuria įgyvendindama ši konvencija, ir užtikrinti, kad politikos kryptys, taip pat galiojantys ir būsimi pirminės bei antrinės teisės aktai atitiktų šios konvencijos nuostatas;

U.  kadangi moterys ir mergaitės dažniausiai nukenčia nuo smurto dėl lyties, nes remiantis ES skaičiavimais 20–25 proc. moterų bent kartą per savo gyvenimą patiria fizinę prievartą; kadangi šimtai tūkstančių Europoje gyvenančių moterų patyrė lyties organų žalojimą ir tūkstančiams mergaičių kyla toks pavojus;

V.  kadangi moterys ES uždirba maždaug 16 proc. mažiau už valandą negu vyrai;

W.  kadangi dėl skurdo, lyčių nelygybės ir lyčių stereotipų padidėja smurto ir kitų išnaudojimo formų, įskaitant prekybą moterimis ir prostituciją, rizika ir trikdomas visapusiškas moterų dalyvavimas visose gyvenimo srityse;

X.  kadangi pagrindinės laisvės, žmogaus teisės ir lygios galimybės turėtų būti garantuojamos visiems Europos Sąjungos piliečiams; bet tautinių mažumų, regioninių ir mažumų kalbų apsauga išsiplėtusioje ES yra pagrindinė problema, ir šis klausimas nebus išspręstas vien tik kovojant su ksenofobija ir diskriminacija, o taikant konkrečius teisinius, lingvistinius, kultūrinius, socialinius ir kt. režimus bei sistemas;

1.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos politiniu, istoriniu ir etiniu projektu siekiama sujungti valstybes, palaikančias ir remiančias bendras Europos Sąjungos vertybes, pavyzdžiui, nurodytas ES sutarties 2 straipsnyje ir Pagrindinių teisių chartijoje bei EŽTK, ypač pagarbą žmogaus orumui, demokratiją, teisinę valstybę, pagrindines teises, lygybę, laisvę, nediskriminavimą ir mažumų apsaugą, kurios glaudžiai tarpusavyje susijusios ir visos kartu yra būtinos išankstinės sąlygos, todėl mano, kad žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir demokratijos rėmimas Sąjungoje ir už jos ribų yra ir turi būti esminis aspektas, kuriuo grindžiama Europos tapatybė;

2.  rekomenduoja Parlamentui, Komisijai ir Tarybai pripažinti pozityvias pareigas saugoti ir skatinti žmogaus teises; pabrėžia, kad pagarba pagrindinėms teisėms ir laisvėms apima veiksmus įvairiais lygmenimis; pabrėžia regioninių ir vietos valdžios institucijų, NVO ir pilietinės visuomenės vaidmens svarbą šioje srityje ir ragina Komisiją bei Tarybą gerinti bendradarbiavimą su šiais subjektais;

3.  primena Sąjungos institucijoms ir valstybėms narėms, kad reikia laikytis įsipareigojimų pagrindinių laisvių ir teisių srityse; pažymi, kad, prisijungus prie tarptautinių sutarčių, kuriomis saugomos ir ginamos žmogaus teisės, pagrindinių teisių apsauga Europos Sąjungoje tik sustiprės;

4.  smerkia Europos Sąjungoje pastebimas nerimą keliančias tendencijas pažeisti pagrindines teises, visų pirma imigracijos ir prieglobsčio srityse, taip pat diskriminacijos ir netolerancijos tam tikrų gyventojų sluoksnių (mažumų ir migrantų) atžvilgiu, saugumo ir terorizmo, spaudos laisvės, laisvo judėjimo Sąjungos teritorijoje, socialinių teisių ir teisės jungtis į sąjungas srityse; vis dažniau konstatuoja, kad valstybėse narėse šios pagrindinės laisvės ir teisės nepakankamai užtikrinamos, būtent romams, moterims, LGBT, prieglobsčio prašytojams, migrantams ir kitiems pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams;

Instituciniai klausimai

5.  primena, jog Europos Sąjungai, jos institucijoms ir valstybėms narėms labai svarbu, kad būtų užtikrintas ES sutarties 2 straipsnyje nurodytų bendrų Europos Sąjungos vertybių laikymasis; primena, kad reikia skubiai taikyti ir įgyvendinti visas priemones, kurios šiuo klausimu dabar yra nustatytos Sutartyse, taip pat parengti būtinus Sutarčių pakeitimus; pabrėžia, kad pareiga laikytis Kopenhagos kriterijų nenustoja galioti įstojus į ES, ir valstybės narės privalo jos laikytis; pabrėžia, kad pagrindinės teisės yra Sąjungos pirminės teisės dalis ir kad Sąjungos nustatytų pagrindinių teisių turi būti laikomasi, kai Sąjungos teisę taiko teismas ar bet kuri institucija Sąjungos ar nacionaliniu lygmeniu; atsižvelgdamas į tai labai apgailestauja, kad derybos dėl EŽTK pasirašymo užsitęsė ir kad ES prisijungimas prie EŽTK dar neratifikuotas;

6.  primena ES institucijoms ir valstybėms narėms, kad vykdant bet kokią su pagrindinėmis teisėmis susijusią politiką pirmiausia reikia vengti pažeidimų, konkrečiai – prieš priimant sprendimus ar imantis priemonių, naudoti prieinamus prevencijos ar apskundimo mechanizmus siekiant, kad konkretūs atvejai būtų išnagrinėjami ir įvertinami veiksmingai, teisingai, vienodomis sąlygomis, nediskriminuojant ir per kuo trumpesnį laiką;

7.  mano, kad piliečiai vis labiau siekia pagrindinių teisių paisymo, apsaugos ir skatinimo, ir tai parodė jėgų sutelkimas bei išaugęs dėmesys pažeidimams, piktnaudžiavimui ir nelygybei kasdieniame gyvenime bei simboliniams ar gerai žinomiems atvejams, ir kad taip yra ir dėl geresnio informacijos judėjimo panaudojant naująsias technologijas, socialinius tinklus ir žiniasklaidą; primena, kad bet koks pažeidimas, piktnaudžiavimas ar nelygybė kenkia demokratijai, teisinei valstybei ir piliečių pasitikėjimui institucijomis bei jų atstovais, visų pirma politiniais vadovais; pabrėžia, kad institucijos ir politiniai vadovai turi atsižvelgti į tokią demokratijos raidą ir ją remti, kurdami naujus dialogo su piliečiais mechanizmus ir stiprindami piliečių, parlamentų, teismų bei žiniasklaidos vykdomą valstybinių institucijų kontrolę, nes tam, kad geriau tarnautų piliečių interesams, jos turi būti atviresnės ir skaidresnės;

8.  mano, kad siekiant visiškai pasinaudoti Sutarčių teikiamomis galimybėmis, reikia:

9.  pabrėžia, kad remiantis Komisijos sprendimu šis naujas Kopenhagos mechanizmas, skirtas veiksmingam ir privalomam kiekvienos valstybės narės įgyvendinamų Kopenhagos kriterijų vertinimui, gali būti pradėtas įgyvendinti nedelsiant, visateisiškai įtraukiant Europos Parlamentą; pagal jį turėtų būti:

10.  ragina Komisiją bendradarbiaujant su FRA priimti sprendimą dėl tokio vadinamojo naujo Kopenhagos mechanizmo sukūrimo, kaip ji darė priimdama sprendimą dėl korupcijos stebėsenos Europos Sąjungoje ir valstybėse narėse, ir persvarstyti FRA darbo tvarkos taisykles, siekiant šiai agentūrai pavesti didesnius įgaliojimus ir suteikti platesnę kompetenciją;

11.  ragina įsteigti, pageidautina pagal tarpinstitucinį susitarimą, Kopenhagos komisiją, sudarytą iš nepriklausomų aukšto lygio pagrindinių teisių srities specialistų, kuriuos skirtų ir Europos Parlamentas ir kurie siektų užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi ES sutarties 2 straipsnyje išvardytų bendrų vertybių, taip pat siektų užtikrinti nuolatinę atitiktį Kopenhagos kriterijams, teiktų konsultacijas ir ataskaitas pagrindinių teisių klausimais, kol bus pakeistas FRA reglamentas, kuriuo jai būtų suteikta platesnė kompetencija ir daugiau galių, taip pat stebėti atskiras valstybes nares pagrindinių teisių laikymosi srityje, kaip jau ne kartą reikalavo Europos Parlamentas;

12.  rekomenduoja pradėti ES institucijų ir valstybės narės dialogą, jeigu kyla rizika, kad bus sunkiai pažeistos Sąjungos vertybės, ir suteikti galimybę ES institucijoms teikti rekomendacijas, kaip nurodoma ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje; visapusiškai remia Komisijos pasiūlymą šiomis aplinkybėmis taikyti oficialių pranešimų priemonę;

13.  ragina Komisiją ir Tarybą kartu su Parlamentu įsteigti ryšių grupę, kuri stebėtų, ar veiksmingai laikomasi Sąjungos vertybių, ir atliktų bendrą vertinimą dėl padėties pagrindinių teisių srityje tam tikrais atvejais, kurie bet kuriai iš šių trijų Sąjungos institucijų kelia susirūpinimą; be to, ragina šias institucijas atsižvelgti į Europos Tarybos rezoliucijas ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimus;

14.  teigiamai vertina Komisijos pirmininko ir Komisijos pirmininko pavaduotojos V. Reding pareiškimus, kuriuose numatomi galimi Sutarčių pakeitimai, kartu su galimybėmis, siūlomomis pagal galiojančias Sutartis, ir ragina savo kompetentingus komitetus nuodugniai išnagrinėti toliau pateiktus pasiūlymus, kad būtų sustiprinta pagrindinių teisių apsauga ES sutartyse:

be to, ragina savo kompetentingą komitetą patikslinti, kaip turi būti taikoma procedūra, susijusi su EP galimybe inicijuoti ES sutarties 7 straipsnio taikymą, ir galiausiai šią procedūrą persvarstyti;

15.  ragina FRA sukurti viešą interneto svetainę, kurioje būtų renkama ir kaupiama su pagrindinių teisių klausimais susijusi informacija ir dokumentai, kuriuos parengė Jungtinės Tautos, Europos Taryba, EBPO, NVO, FRA, Europos Parlamentas, teismai, nacionalinių parlamentų komitetai, ombudsmenai ir pan.; mano, kad tokią informaciją turėtų būti galima surasti pagal datą, valstybę, autorių ir teisę, taip siekiant pateikti šaltinius ir informaciją apie padėtį ES ir valstybėse narėse pagrindinių teisių srityje;

Konkrečios teisės pagal Pagrindinių teisių chartiją

Orumas

16.  yra susirūpinęs dėl žmogaus orumo pažeidimo atvejų, kurių dar pasitaiko Sąjungoje ir kai kuriose valstybėse narėse, – ypač pažeidžiamas mažumų atstovų, visų pirma romų, prieglobsčio prašytojų, migrantų, ryšiais su terorizmu įtariamų asmenų ir laisvės netekusių asmenų, taip pat pažeidžiamų grupių ir neturtingų žmonių orumas; pabrėžia, kad valdžios institucijos turi laikytis visiško kankinimų ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimo ir išsamiai, greitai, veiksmingai bei savarankiškai ištirti visus pažeidimus, o kaltuosius patraukti baudžiamojon atsakomybėn;

17.  yra susirūpinęs dėl gausių atvejų, kai policijos ir teisėsaugos institucijų pajėgos elgiasi netinkamai, ypač neproporcingai naudodamos jėgą prieš demonstracijose dalyvaujančius taikius asmenis ir žurnalistus, per plačiai naudodamos nemirtinus ginklus, kaip antai lazdas, guminius šovinius, elektrošoko pistoletus ir pan.; prašo valstybių narių užtikrinti, kad saugumo palaikymo pajėgų darbuotojų uniformos būtų žymimos skiriamaisiais ženklais, ir nepalikti erdvės šių darbuotojų nebaudžiamumui; prašo nustoti policijos kontrolės priemones taikyti etniniu ir rasiniu pagrindu; reiškia susirūpinimą dėl to, kad vis labiau varžoma susirinkimų ir taikių demonstracijų laisvė, ir atkreipia dėmesį į tai, kad susirinkimų, asociacijų laisvė ir žodžio laisvė sudaro teisės dalyvauti demonstracijose pagrindą; prašo valstybių narių netaikyti priemonių, kuriomis būtų kvestionuojamas ar net priskiriamas prie baudžiamųjų nusikaltimų naudojimasis savo pagrindinėmis laisvėmis ir teisėmis ir prašo imtis priemonių, kad jėga būtų naudojama tiktai išimtiniais atvejais, deramai pagrindžiant faktą, kad kyla tikra ir rimta grėsmė viešajai tvarkai, taip pat primena, kad policijos pajėgų vaidmuo – užtikrinti žmonių saugumą ir apsaugą;

18.  dar kartą pasisako už Europos iniciatyvą užtikrinti laisvės netekusiems asmenims galimybę įgyvendinti savo pagrindines teises, o įkalinimo vietose užtikrinti atlikusių bausmę nuteistųjų integraciją į visuomenę; yra susirūpinęs dėl to, kad daugelyje valstybių narių kalėjimai perpildyti, nuteistųjų laikymo sąlygos blogos, su jais prastai elgiamasi, ir prašo paskelbti ES lygmens iniciatyvą užtikrinti, kad Europos komiteto prieš kankinimą rekomendacijos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai būtų įgyvendinami ir policijos įstaigose, imigracijos centruose bei psichiatrijos ligoninėse; rekomenduoja imtis priemonių kalėjimuose laikomų asmenų skaičiui sumažinti, pvz., stengtis per dažnai netaikyti kardomojo kalinimo, numatyti alternatyvių laisvės atėmimui bausmių, apsvarstyti galimybę dekriminalizuoti tam tikra veikas ir (arba) sutrumpinti kalinimo nepateikus kaltinimų terminus;

19.  dar kartą pakartoja savo reikalavimą visiškai aiškiai nustatyti, ar Europos valstybės bendradarbiavo įgyvendinant Jungtinių Amerikos Valstijų ir CŽV programas, susijusias su ypatingaisiais perdavimais, skrydžiais ir slaptais kalėjimais Sąjungos teritorijoje, ir ragina valstybes nares užbaigti veiksmingus, nešališkus, išsamius, nepriklausomus bei skaidrius tyrimus ir užtikrinti, kad nebūtų toleruojamas nebaudžiamumas; primena valstybėms narėms, kad kankinimai draudžiami visiškai, todėl valstybės paslaptis negali būti argumentas siekiant riboti valstybių pareigą ištirti sunkius žmogaus teisių pažeidimus; pabrėžia, kad nesilaikant pirmiau nurodytų reikalavimų kyla pavojus valstybių narių reputacijai ir pasitikėjimui jų įsipareigojimu ginti pagrindines teises;

20.  pabrėžia, kad dėl nebaudžiamumo įgyvendinant CŽV programą ES ir JAV kovos su terorizmu politikoje ir vėliau buvo pažeidžiamos pagrindinės teisės, kaip paaiškėjo atskleidus JAV Nacionalinės saugumo agentūros ir sekimo įstaigų vykdytą masinį šnipinėjimą įvairiose valstybėse narėse, kurį šiuo metu nagrinėja Parlamentas; prašo persvarstyti teisės aktus, susijusius su saugumo ir žvalgybos srityse dirbančiomis ES ir valstybių narių agentūromis, daugiausia dėmesio skiriant išankstinei teisminei ir parlamentinei kontrolei, teisei apskųsti ir teisei ištaisyti šių agentūrų renkamus, saugomus ar tvarkomus duomenis;

21.  ragina valstybes nares, kurios dar visiškai neperkėlė į nacionalinę teisę ir neįgyvendino Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, ją visiškai perkelti ir įgyvendinti, taip pat priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta, kad nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems asmenims būtų suteikta tinkama pagalba ir apsauga, prekiautojai žmonėmis būtų persekiojami, perduodami teisingumui ir jiems būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, kartu įgyvendinant prevencines priemones;

22.  ragina valstybes nares visiškai perkelti į nacionalinę teisę Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai, taip pat priimti atitinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrinta tinkama pagalba ir apsauga nuo nusikaltimų nukentėjusiems asmenims;

23.  ragina gerbti žmogaus orumą baigiantis gyvenimui, visų pirma užtikrinti, kad asmenų sprendimai dėl jų gyvybę palaikančių priemonių naudojimo būtų pripažįstami ir gerbiami;

24.  pripažįsta, kad lytinė bei reprodukcinė sveikata ir teisės (LRST) yra labai svarbus žmogaus orumo aspektas, kurį reikia nagrinėti platesniu struktūrinės diskriminacijos ir lyčių nelygybės požiūriu; ragina valstybes nares ginti LRST per FRA ir Europos lyčių lygybės institutą (EIGE), ypač vykdant reprodukcinės sveikatos programas ir teikiant atitinkamas paslaugas, įskaitant priežiūrą ir vaistus, kurie būtini savanoriškam šeimos planavimui ir šeimos bei naujagimio sveikatai ir stebint politikos kryptis ir (arba) teisės aktus, kuriais gali būti pažeidžiama lytinė ir reprodukcinė sveikata ir teisės;

Laisvės

25.  pabrėžia, kad demokratija ir teisinė valstybė grindžiamos pagarba pagrindinėms laisvėms ir teisėms ir kad bet kokiais kovos su terorizmu arba organizuotu nusikalstamumu veiksmais ar priemonėmis arba šiuo tikslu vykdomu tarptautiniu bendradarbiavimu neturi būti pažeidžiamos su pagrindinėmis teisėmis susiję ES standartai ir jų, ypač nekaltumo prezumpcijos, teisingo bylos nagrinėjimo, teisės į gynybą, privatumo ir asmens duomenų apsaugos ir pan., turi būti griežtai laikomasi; pabrėžia, kad reikia griežtesnės demokratinės kontrolės ir pagrindinių teisių apsaugos bei rėmimo tarptautiniu mastu bendradarbiaujant šiose srityse, ypač turint omenyje, kad valdžios institucijos surenka ir naudoja vis daugiau asmens duomenų; todėl ragina imtis priemonių, kad būtų užtikrintas privatumas ir asmens duomenų apsauga šiose srityse;

26.  nepalankiai vertina tai, kad vidaus saugumo strategija yra visiškai orientuota į saugumą ir neskiriama dėmesio piliečių laisvėms, pagrindinėms teisėms ir prevencinių priemonių taikymui; apgailestauja dėl didėjančios prarajos tarp žodžių ir darbų, deklaruojamų tikslų ir politikos įgyvendinimo tikrovėje; mano, kad Europos Parlamentas turi atlikti lemiamą vaidmenį vertinant ir nustatant vidaus saugumo politiką, nes ji sukelia sunkių pasekmių visų Europos Sąjungoje gyvenančių asmenų pagrindinėms laisvėms ir teisėms, siekiant užtikrinti saugumo politikos, įskaitant žvalgybos veiklą, demokratinę stebėseną ir kontrolę ir esant reikalui ją persvarstyti, kad būtų paisoma žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių;

27.  reiškia susirūpinimą dėl nustatytų akivaizdžių teisės į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą pažeidimų, padarytų vykdant Europos ir ne Europos valstybių įdiegtas slaptas masinio ES piliečių sekimo programas, neturint konkrečiam atvejui išduodamo teismo leidimo ir parlamentui nevykdant tinkamos priežiūros; smerkia tokią praktiką ir ragina valstybes nares nedelsiant liautis daryti šiuos pažeidimus; prašo visiškai atskleisti šių programų turinį bei galimą tarptautinį bendradarbiavimą šioje srityje, ir reikalauja nedelsiant persvarstyti šias programas; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi tvirtai imtis iniciatyvos prieš valstybes, kuriose pagrindinė teisė į privatumą pažeidžiama sekant ES piliečių ir institucijų, politinių organizacijų bei ekonomikos srities atstovų ir veiklos subjektų siunčiamus pranešimus; yra susirūpinęs dėl to, kad žvalgybos tarnybos išvengė demokratinės parlamentinės ir teisminės kontrolės ir vykdo slaptąsias programas bei operacijas be politinio pritarimo; todėl ragina skubiai persvarstyti slaptųjų tarnybų teisminės ir parlamentinės priežiūros mechanizmus, kad žvalgybos tarnybos laikytųsi demokratijos bei teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių, kaip reikalaujama ES sutarties 2 straipsnyje; smerkia slaptą privačiųjų įmonių bendradarbiavimą masinio stebėjimo srityje; pabrėžia, kad ES turėtų griežčiau reaguoti ir raginti patvirtinti tarptautinio lygmens priemones, siekdama užtikrinti europinių privatumo ir duomenų apsaugos taisyklių įgyvendinimą ir laikymąsi, taip pat plėtoti ES siunčiamų pranešimų konfidencialumą užtikrinančias technologijas;

28.  apgailestauja, kad nepaisant stipraus EP narių siekio priimti sugriežtintas taisykles diskusijos dėl asmens duomenų apsaugos reglamento ir direktyvos projektų priėmimo užstrigo Taryboje; apgailestauja dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. spalio 24–25 d. posėdžio metu priimto sprendimo užbaigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką tik 2015 m., tuo atidedant teisės aktų paketo dėl duomenų apsaugos priėmimą, ir ragina Tarybą paspartinti derybas dėl duomenų apsaugos direktyvos ir reglamento, kad teisės aktų paketas dėl duomenų apsaugos būtų priimtas iki šios Parlamento kadencijos pabaigos;

29.  mano, kad ES ir jos valstybės narės turėtų patvirtinti informatorių apsaugos sistemą, taikomą asmenims, kurie praneša apie sunkius pagrindinių teisių pažeidimus, kuriuos padarė žvalgybos tarnybos, išvengusios demokratinės, parlamentinės ir teisminės priežiūros;

30.  pabrėžia, kad sparčiai vystantis skaitmeniniam pasauliui (plintant Interneto, prietaikų ir socialinių tinklų naudojimui) reikia geriau saugoti asmens duomenis ir privatumą, siekiant užtikrinti jų konfidencialumą;

31.  palankiai vertina tai, jog vis daugiau valstybių narių užtikrina, kad būtų gerbiama teisė kurti šeimą sudarius santuoką, civilinę partnerystę arba gyventi kartu įregistravus santykius ir įsivaikinti, nediskriminuojant dėl lytinės orientacijos, ir prašo kitų valstybių narių imtis panašių priemonių; palankiai vertina Europos Žmogaus Teisių Teismo neseniai priimtą sprendimą byloje Vallianatos ir kiti prieš Graikiją, jog negalima nesuteikti tos pačios lyties asmenims galimybės sudaryti civilinę sąjungą; ragina Komisiją bei visas valstybes nares pateikti pasiūlymus ir priimti teisės aktus ir politikos kryptis kovos su homofobija, transfobija bei nusikaltimais dėl neapykantos srityje ir palankiai vertina FRA paskelbtą nuomonę Nr. 2/2013 dėl Pamatinio sprendimo dėl rasizmo ir ksenofobijos, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas nukentėjusiųjų teisėms; ragina Komisiją ir visas valstybes nares užtikrinti Laisvo asmenų judėjimo direktyvos taikymą nediskriminuojant dėl lytinės orientacijos; dar kartą pakartoja savo raginimus Komisijai pasiūlyti plačių užmojų reglamentą dėl civilinės būklės dokumentų pasekmių savitarpio pripažinimo;

32.  yra itin susirūpinęs dėl jaunuolių, kurie tampa homofobijos aukomis, savižudybių skaičiaus; primena Pagrindinių teisių agentūros surengtos ES lesbiečių, gėjų, biseksualių ir transseksualių (LGBT) asmenų apklausos rezultatus, kuriais patvirtinta, kad 26 proc. visų dalyvių namuose ar kitur patyrė išpuolį arba grasinimą smurtu, ir šis skaičius padidėja iki 35 proc. tarp translyčių asmenų, o 19 proc. dalyvių jautėsi diskriminuojami darbe arba ieškant darbo, neatsižvelgiant į teisinę apsaugą pagal ES teisę; todėl ragina Komisiją pasinaudoti šiais duomenimis kaip pagrindu rengiant visapusišką ES atsaką į LGBT asmenų problemas, susijusias su pagrindinėmis teisėmis, ir parengti ES veiksmų planą dėl lygybės dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, kaip jau ne kartą reikalavo Europos Parlamentas ir NVO;

33.  apgailestauja, kad teisinės translyčių asmenų lyties pripažinimo procedūros vis dar apima privalomą sterilizaciją 14 valstybių narių; ragina valstybes nares persvarstyti šias procedūras, kad būtų visapusiškai gerbiama translyčių asmenų teisė į orumą ir kūno neliečiamybę; džiaugiasi Komisijos įsipareigojimu dirbti Pasaulio sveikatos organizacijoje, kad iš psichikos ir elgesio sutrikimų sąrašo būtų išbraukti lytinės tapatybės sutrikimai, ir derybose dėl Tarptautinės ligų klasifikacijos 11-os versijos (TLK–11) užtikrinti, kad lytinei tapatybei būtų taikoma nauja nepatologinė klasifikacija;

34.  dar kartą pasisako už minties, sąžinės, religijos laisvę, laisvę tikėti ir netikėti, išpažinti pasirinktą religiją ir pereiti į kitą religiją; smerkia visų rūšių diskriminavimą bei netoleranciją ir mano, kad sekuliarizmas, apibrėžiamas kaip griežtas politinės ir religinės valdžios atskyrimas, kaip pat kaip ir valstybės nešališkumas, yra geriausios priemonės užtikrinti nediskriminavimą ir lygybę skirtingoms religijoms bei tikintiesiems ir netikintiesiems; ragina valstybes nares ginti religijos ar tikėjimo laisvę, įskaitant jokios religijos neišpažįstančių asmenų laisvę, kad jie nepatirtų diskriminacijos įstatymuose dėl lygybės ir nediskriminavimo nustačius per daug išimčių religijoms;

35.  primena, kad nacionaliniuose teisės aktuose baudžiamiesiems nusikaltimams priskyrus šventvagystę varžoma žodžio laisvė, susijusi su religija ar tikėjimu, šios normos dažnai taikomos persekiojant religinėms ir kitoms mažumoms priklausančius asmenis, netinkamai su jais elgiantis ar juos įbauginant ir kad jomis gali būti labai varžoma žodžio laisvė ir religijos ar tikėjimo laisvė; rekomenduoja valstybėms narėms dekriminalizuoti tokius nusikaltimus;

36.  apgailestauja, kad kai kuriose valstybėse narėse jaunuoliai iki šiol persekiojami ir nuteisiami kalėti, nes jų teisė atsisakyti karo prievolės dėl įsitikinimų vis dar nepakankamai pripažįstama, ir ragina valstybes nares sustabdyti asmenų, atsisakančių atlikti karo prievolę dėl įsitikinimų, persekiojimą ir diskriminavimą;

37.  primena, kad siekiant užtikrinti demokratiją ir teisinę valstybę labai svarbi saviraiškos, informacijos ir žiniasklaidos laisvė, ir dar kartą pakartoja savo raginimą Komisijai persvarstyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvą, remiantis gairėmis, kurias Parlamentas nurodė šiuo klausimu pateiktame savo pranešime; griežtai smerkia smurtą prieš žurnalistus ir žiniasklaidos atstovus, jų spaudimą ar grasinimus jiems, vykdomus taip pat siekiant, kad būtų atskleisti šaltiniai ir išplatinama informacija apie vyriausybių ir valstybių daromus pagrindinių teisių pažeidimus; ragina Sąjungos institucijas ir valstybes nares gerbti, garantuoti, saugoti ir skatinti pagrindinę teisę į žodžio laisvę ir informacijos laisvę, taip pat susilaikyti nuo priemonių, kuriomis kliudoma pasinaudoti tokiomis laisvėmis, taikymo ar plėtojimo;

38.  yra susirūpinęs dėl Europos ekonominės krizės poveikio žiniasklaidos įmonių nuosavybei ir visuomeninės žiniasklaidos privatizavimo perspektyvų kai kuriose valstybėse narėse; prašo valstybes nares išsaugoti visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą ir vykdyti savo institucines pareigas ginti žiniasklaidos pliuralizmą ir teikti aukštos kokybės, įvairią, tikslią ir patikimą informaciją; mano, kad žiniasklaidos nuosavybė ir valdymas visada turėtų būti skaidrūs ir nekoncentruoti; pabrėžia, kad žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas yra labai svarbus siekiant stebėti žiniasklaidos investicijas Europos Sąjungoje ir vis didėjančią užsienio investuotojų daromą įtaką informacijai, kuri pateikiama valstybėse narėse;

39.  pabrėžia, kad svarbu ginti pabėgėlių ir migrantų teises, taip pat pabrėžia, kad ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama moterims ir vaikams migrantams; yra susirūpinęs dėl gausių atvejų, kai pažeidžiama visų migrantų prieglobsčio teisė ir pareiga juos apsaugoti perkėlimo, išsiuntimo ir išdavimo atveju; pabrėžia, kad būtina laikytis tarptautinių su žmogaus teisėmis susijusių konvencijų, ypač JT konvencijos dėl pabėgėlių statuso bei negrąžinimo principo ir padėti asmenims jūroje, kurie rizikuoja gyvybe norėdami patekti į Europos Sąjungą, taip pat užtikrinti tinkamas prieglobsčio ir procedūrų sąlygas, kuriomis būtų gerbiamas jų orumas ir laikomasi pagrindinių žmogaus teisių; ragina ES ir valstybes nares iš dalies pakeisti ar persvarstyti visus teisės aktus, pagal kuriuos baudžiami asmenys, padedantys nelaimės ištiktiems migrantams jūroje; ragina Komisiją persvarstyti Tarybos direktyvą 2002/90/EB, kurioje apibrėžtos sankcijos už padėjimą neteisėtai atvykti, vykti tranzitu ir apsigyventi, siekiant aiškiau nustatyti, kad humanitarinės pagalbos teikimas jūroje esantiems ir nelaimės ištiktiems migrantams yra skatintinas veiksmas, o ne veiksmas, už kurį būtų galima skirti kokią nors sankciją;

40.  palankiai vertina bendros Europos prieglobsčio sistemos (BEPS) kūrimo užbaigimą ir ragina valstybes nares atlikti būtinas teisines ir administracines reformas siekiant ją veiksmingai įgyvendinti ir užtikrinti, kad, kaip ir planuota, BEPS pradėtų visapusiškai veikti ir suteiktų geresnes galimybes naudotis prieglobsčio procedūra tiems asmenims, kurie ieško apsaugos, taip pat skatintų teisingesnius, spartesnius ir kokybiškesnius sprendimus dėl prieglobsčio ir suteiktų orias ir tinkamas sąlygas tiek asmenims, kurie kreipiasi dėl prieglobsčio suteikimo, tiek asmenims, kuriems ES yra suteikta tarptautinė apsauga; tačiau apgailestauja, kad vaikai dar gali būti sulaikomi, ir ragina jiems sistemingai netaikyti pagreitintų procedūrų; pakartoja savo raginimą Komisijai parengti strategines gaires, grindžiamas geriausia patirtimi, siekiant nustatyti būtiniausius bendrus nelydimų nepilnamečių prieglobsčio ir apsaugos standartus; pabrėžia, kad procedūrinės garantijos turi būti tinkamos ir pakankamos; ragina laikytis neseniai priimto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, kuriame nustatyta, kad prieglobsčio prašantys LGBT asmenys gali sudaryti tam tikrą socialinę grupę, jie gali būti persekiojami dėl savo seksualinės orientacijos, ir kad kilmės šalyje nustatytas įkalinimas už homoseksualius veiksmus gali savaime reikšti jų persekiojimą;

41.  smerkia tai, kad daug migrantų, bandančių patekti į Europos Sąjungą, vis dar miršta jūroje nepaisant įvairių gausių techninių priemonių, kurių valstybės narės ir Europos Sąjunga imasi ES išorės sienų stebėsenos ir kontrolės srityje; reikalauja, kad Europos Sąjunga ir valstybės narės įgyvendintų rekomendacijas, išdėstytas 2012 m. balandžio 24 d. priimtame Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pranešime „Viduržemio jūroje prarastos žmonių gyvybės: kas atsakingas?“(30); palankiai vertina Teisingumo Teismo sprendimą, kuriuo panaikintas Tarybos sprendimas 2010/252/ES;

42.  pabrėžia Europos pietines jūrų sienas kertančių asmenų pažeidžiamumą, ragina ieškoti perspektyvių sprendimų šiai bendrai imigracijos Viduržemio jūros regione problemai spręsti, visapusiškai atsižvelgiant į negrąžinimo principą ir ragina valstybes nares ir ES institucijas bent jau atsižvelgti į neseniai pateiktą FRA nuomonę dėl to, kaip geriausiai galima būtų apsaugoti pagrindines migrantų teises vykdant jūrų stebėjimą;

43.  palankiai vertina Europos teisės vadovą prieglobsčio, sienų ir imigracijos klausimais, kurį parengė FRA kartu su Europos žmogaus teisių teismu, kaip konkrečią pagalbinę priemonę Europos teisės praktikams siekiant puoselėti pagrindines ir žmogaus teises;

44.  ragina ES valstybes nares ir Tarybą paspartinti Viduržemio jūros regiono šalių darbo grupės darbą, taip siekiant užtikrinti didelį gelbėjimo pajėgumų jūroje išplėtimą ir pradėti įgyvendinti visapusišką migracijos ir prieglobsčio veiksmų planą, grindžiamą solidarumu ir atsakomybės dalijimusi, sutelkiant dėmesį į visus svarbius aspektus, pavyzdžiui, ES ir valstybių narių teisės aktų, kuriais humanitarinės pagalbos teikimas asmenims, kuriuos ištiko nelaimė jūroje, yra laikomas nusikaltimu, persvarstymą, migrantams ir pabėgėliams skirtų saugių ir teisėtų kelių į Europą plėtrą, taip pat vystomasis bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis siekiant stiprinti demokratiją, pagrindines teises ir teisinės valstybės principą ir užtikrinti, kad daugiau nepasikartotų tokios tragedijos kaip nelaimė prie Lampedūzos salos;

45.  smerkia vis dažnesnius migrantų pagrindinių teisių pažeidimus, ypač tais atvejais, kai jie deportuojami į trečiąsias šalis, kaip buvo nustatyta Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais ataskaitoje, paskelbtoje 2013 m. balandžio 24 d.(31), ir FRA ataskaitoje(32); pabrėžia, kad dėl to būtina pagarbos pagrindinėms teisėms požiūriu iš tiesų įvertinti Grąžinimo direktyvą, readmisijos susitarimus bei FRONTEX veiksmus pagrindinių teisių srityje; prašo Komisijos imtis konkrečių veiksmų, kurie atitiktų 2011 m. paskelbtą jos kritišką ataskaitą dėl ES readmisijos priemonių ir susitarimų su trečiosiomis šalimis; smerkia ribojamąją politiką, valstybių narių taikomą išduodant vizas tam tikrų trečiųjų valstybių piliečiams;

46.  ragina valstybes nares vykdyti teisėtos migracijos skatinimo politiką ir ratifikuoti Tarptautinę konvenciją dėl visų migruojančių darbuotojų ir jų šeimos narių teisių apsaugos;

Lygybė

47.  pabrėžia, kad žmogaus orumo, lygybės prieš įstatymą ir bet kokio pobūdžio diskriminacijos draudimo principai vieni iš demokratinės visuomenės pagrindų; mano, kad Sąjunga ir valstybės narės turi stiprinti savo veiksmus lygybės, kovos su diskriminacija, kultūrų, religijų ir kalbų įvairovės apsaugos, lyčių lygybės, vaiko teisių, pagyvenusių asmenų teisių, neįgaliųjų teisių, LGBT asmenų ir asmenų, priklausančių tautinėms mažumoms, teisių srityje;

48.  ragina valstybes nares patvirtinti nacionalinės teisės aktų sistemą, pagal kurią būtų draudžiama bet kokio pobūdžio diskriminacija ir užtikrinamas veiksmingas galiojančios ES teisės sistemos, įskaitant pažeidimo nagrinėjimo procedūros taikymą, įgyvendinimas; apgailestauja dėl to, kad derybos Taryboje dėl pasiūlymo dėl direktyvos, įgyvendinančios vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ir lytinės orientacijos, atsidūrė aklavietėje, ir dar kartą pakartoja raginimą Tarybai patvirtinti pasiūlymą; teigiamai vertina Tarybai pirmininkaujančios Lietuvos poziciją pritarti pasiūlymui ir ragina valstybes nares sekti šiuo pavyzdžiu; todėl palankiai vertina FRA nuomonę Nr. 1/2013 dėl lygybės padėties Europos Sąjungoje praėjus dešimčiai metų nuo lygybės direktyvų įgyvendinimo pradžios; mano, kad turi būti sprendžiamas ir diskriminacijos dėl kalbos klausimas;

49.  primena savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl neįgalių asmenų judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategiją dėl negalios(33), kurioje raginama visiškai gerbti Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją;

50.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad neįgalieji ir toliau susiduria su diskriminavimu ir atskirtimi, ir tai apsunkina jų galimybes vienodai su kitais asmenimis naudotis pagrindinėmis teisėmis; ragina ES institucijas ir ES valstybes nares toliau įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją atitinkamose savo kompetencijos srityse; pabrėžia, kad tolesnis ES teisės ir politikos plėtojimas nediskriminavimo srityje galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį derinant teisės aktus su Neįgaliųjų teisės konvencija visoje ES, pvz., lygybės prieš įstatymą srityje; ragina valstybes nares parengti tinkamai finansuojamą politiką siekiant geriau integruoti neįgaliuosius ir palengvinti jų galimybes gauti būstą, įgyti išsilavinimą, integruotis darbo rinkoje, naudotis viešojo transporto paslaugomis ir infrastruktūra, taip pat dalyvauti politiniame procese, visų pirma panaikinant teisinę ir praktinę diskriminaciją ir jų teisių balsuoti ir būti renkamiems suvaržymus; apgailestauja, kad nesant alternatyvų bendruomenėse, neįgalūs asmenys būna priversti gyventi specializuotose institucijose, ir ragina valstybes nares įsipareigoti užtikrinti neįgaliesiems platesnes galimybes gyventi savarankiškai;

51.  ragina Komisiją atlikti išsamią ES teisės aktų ir politikos krypčių peržiūrą siekiant įvertinti, ar jie atitinka JT neįgaliųjų teisių konvenciją; mano, kad ES teisėkūros procedūros ir politikos formavimas turėtų būti pritaikyti taip, kad būtų numatytas ir užtikrintas JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimas; ragina Komisiją priimti konkrečias šios srities poveikio vertinimo gaires ir pateikti Europos Parlamentui ES pažangos ataskaitos dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo ES projektą; mano, kad Parlamentas turėtų nuolat rengti diskusijas ir rekomendacijas, pateikdamas rezoliucijas dėl pažangos, padarytos įgyvendinant neįgaliųjų teisės, numatytas JT neįgaliųjų teisių konvencijoje, įskaitant diskusijas parengtas pagal Komisijos ataskaitą; remia iniciatyvą dėl Parlamentinės tarpkomitetinės darbo grupės dėl JT neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo siekiant užtikrinti Parlamento veiksmų nuoseklumą stebint ir remiant darnų ir išsamų šios konvencijos įgyvendinimą;

52.  ragina valstybes nares ir Komisiją saugoti, skatinti ir įgyvendinti vaiko teises visuose vidaus ir išorės veiksmuose ir politikos kryptyse, kurios turi jiems poveikį; reiškia susirūpinimą dėl vaikų, kurie patiria smurtą ir seksualinį išnaudojimą, ir ragina valstybes nares užbaigti Direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, perkėlimą į nacionalinę teisę; ragina valstybes nares, Komisiją ir FRA toliau dėti pastangas siekiant įvertinti, kaip elgiamasi su vaikais teismo procese; mano, kad tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium arba nutraukia santuoką, visuomet reikėtų atsižvelgti į vaiko interesų apsaugą, ir kad kiekvienas vaikas turėtų turėti galimybę reguliariai palaikyti ryšius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais;

53.  reiškia susirūpinimą dėl romų padėties ES ir gausių persekiojimo, smurto, smerkimo, diskriminacijos bei išsiuntimo, perkėlimų ir neteisėto priverstinio iškeldinimo, neteisėtos registracijos ir asmenų skirstymą pagal etninę kilmę atvejų, kuriuos vykdo teisėsaugos institucijos ir kuriais pažeidžiamos pagrindinės teisės ir Europos Sąjungos teisė; pakartoja savo poziciją, išdėstytą 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliucijoje dėl pažangos, padarytos įgyvendinant nacionalines romų integracijos strategijas (34) ir dar kartą ragina veiksmingai įgyvendinti nacionalines romų įtraukties strategijas ir imtis atitinkamų veiksmų siekiant skatinti tikrą įtrauktį, visų pirma įvairių pagrindinių teisių apsaugos, šveitimo, užimtumo, būstų ir sveikatos apsaugos srityse, taip pat kovoti su smurtu, neapykantą kurstančiomis kalbomis ir romų diskriminacija; ragina nutraukti neteisėto priverstinio iškeldinimo, gyvenviečių ardymo nesuteikiant kito būsto, romų vaikų atskyrimo mokymo įstaigose ir jų neteisėto perkėlimo į specialiąsias mokyklas praktiką; ragina valstybes nares daugiau naudotis ES lėšomis, kurios joms skiriamos integracijos projektų įgyvendinimui bendradarbiaujant su vietos valdžios institucijomis, visų pirma siekiant išspręsti kasdien iškylančias į jų teritorijas patekusių naujų atvykėlių valdymo problemas;

54.  ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingai spręsti romų atskirties problemą parengiant integruotas politikos kryptis ir įgyvendinant strategijose nurodytas priemones, sutelkiant dėmesį į kovos su diskriminacija priemones ir tokias priemones, kuriomis siekiama padidinti galimybes įsidarbinti ir patekti į darbo rinką, bendradarbiaujant su romų gyventojų atstovais, kartu užtikrinant visapusišką jų dalyvavimą valdant, stebint ir vertinant projektus, turinčius poveikį jų bendruomenėms, taip pat skirti pakankamai biudžeto išteklių ir užtikrinti išlaidų veiksmingumą; be to, ragina Komisiją ir FRA pateikti bendrus, palyginamus ir patikimus rodiklius, kuriais būtų stebima pažanga valstybėse narėse;

55.  mano, kad Komisija turėtų imtis griežtų veiksmų tuo atveju, kai valstybėse narėse pažeidžiamos pagrindinės romų teisės, visų pirma pradėdama pažeidimo nagrinėjimo procedūras dėl galimybės naudotis ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis, teisės į laisvą judėjimą ir gyvenamąją vietą, teisės į lygybę ir nediskriminavimą, teisės į asmens duomenų apsaugą pažeidimų; ragina Komisiją sukurti neapykantos nusikaltimų prieš romus stebėsenos mechanizmą ir ragina Komisiją bei valstybes nares spręsti ES gyvenančių romų gimimo įrašų ir gimimo liudijimų nebuvimo problemą; pakartoja savo raginimą taikyti tikslinį požiūrį į socialinę romų tautybės moterų įtrauktį siekiant išvengti daugialypės diskriminacijos; ragina plėtoti ES romų integracijos nacionalinių strategijų planą, kad jis taptų išsamia ES strategija;

56.  pabrėžia, kad labai svarbu, jog būtų gerbiamos asmenų, priklausančių tautinėms ar etninėms, religinėms arba kalbinėms mažumoms, pagrindinės teisės; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kasdieniame gyvenime šių mažumų bendruomenių nariai susiduria su kliūtimis teisingumo administravimo, sveikatos ir socialinės apsaugos paslaugų teikimo, švietimo ir kultūros srityse, ir tai žeidžia jų, kaip žmonių ir Sąjungos piliečių, orumą, o nacionalinės valdžios institucijos juos laiko antraeiliais piliečiais; mano, kad šios mažumų bendruomenės turi specifinių poreikių, kurie skiriasi nuo kitų mažumų grupių, kad valstybės politika turėtų būti labiau sutelkta, ir kad pati Sąjunga turėtų tinkamiau tenkinti šiuos poreikius;

57.  mano, kad nėra vieno sprendimo, kaip pagerinti šių mažumų padėtį visose valstybėse narėse, tačiau atsižvelgiant į atitinkamas tarptautinės teisės normas ir sukauptą gerąją patirtį, ES valdžios institucijoms reikėtų nustatyti tam tikrus bendrus minimalius tikslus; ragina valstybes nares užtikrinti, kad jų teisės sistemos draustų pripažintų tautinių mažumų atstovų diskriminaciją, ir priimti atitinkamas priemones skatinant tikrą lygybę, grindžiamą atitinkamomis tarptautinėmis normomis ir gerąja patirtimi, inter alia, Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija; ragina Komisiją parengti politikos normas kuriomis būtų siekiama apsaugoti tautines mažumas, įskaitant čiabuvių, tradicines, etnines ir kalbinių mažumų bendruomenes, atsižvelgiant į tai, kad jos sudaro daugiau kaip 10 proc. viso ES gyventojų skaičiaus, ir siekiant išvengti dvigubų standartų, taikomų valstybėms narėms ir šalims kandidatėms; pabrėžia, kad būtina visapusiška ir teisiškai privaloma ES apsaugos sistema, skirta tradicinėms tautinėms mažumoms, regioninėms kalbinėms grupėms ir konstituciniams regionams, kartu su veikiančiu stebėsenos mechanizmu, panašiai, kaip ES romų integracijos nacionalinių strategijų plane; ragina valstybes nares pateikti išsamius duomenis apie mažumų pagrindinių teisių pažeidimus, sudarant galimybę FRA ir ES užtikrinti duomenų rinkimą ir ataskaitų rengimą;

58.  atkreipia dėmesį į tai, kad pozityviosios priemonės, įgyvendinamos siekiant apsaugoti mažumoms priklausančius asmenis ir grupes, skatinant tinkamą jų vystymąsi ir užtikrinant, kad jiems būtų suteiktos lygios teisės ir su jais būtų vienodai elgiamasi kaip ir su kitais gyventojais administracinėje, politinėje, ekonominėje, socialinėje ir kultūrinėje bei kitose srityse, neturi būti laikomos diskriminacija;

59.  smerkia rasizmu, antisemitizmu, homofobija, transfobija ir ksenofobija pagrįstą smurtą ir smurtą prieš migrantus, religines mažumas ar etnines grupes, – tam tikrose valstybėse narėse, kuriose institucijos nesiima griežtų veiksmų kovoje su tokiomis smurto rūšimis, šis smurtas, ypač internete, pasiekė nerimą keliantį lygį; ragina valstybes nares įgyvendinti Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis, kovoti su diskriminacija, užtikrinti neapykantą kurstančių pareiškimų ir neapykantos nusikaltimų tyrimą, priimti baudžiamosios teisės aktus, kuriais draudžiama kurstyti neapykantą bet kokiu pagrindu, įskaitant lytinę orientaciją, užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo rasizmo, antisemitizmo, priešiškumo romų atžvilgiu, ksenofobijos ir homofobijos, taip pat užtikrinti tinkamą pagalbą aukoms; ragina Komisiją nuo 2014 m. gruodžio 1 d. pradėti pažeidimų nagrinėjimo procedūras prieš valstybes nares, kurios tinkamai neįgyvendins pamatinio sprendimo; ragina persvarstyti pamatinį sprendimą įtraukiant neapykantą kurstančias kalbas ir antisemitizmo, islamofobijos ir religinės netolerancijos, priešiškumo romams, homofobijos ir transfobijos veiksmus, taip pat sustiprinti jo taikymą; visiškai pritaria Tarybai pirmininkavusios Airijos pradėtai iniciatyvai sustiprinti kovą su netolerancija ir ragina Tarybą toliau tęsti šį konstruktyvų darbą;

60.  ragina Komisiją ir ES valstybes nares pradėti suderintus ir visapusiškus veiksmus, skirtus sistemingai kovai su neapykantos nusikaltimais ir jų prevencijai ES, ir atskleisti neapykantos nusikaltimus teikiant duomenis užtikrinant, kad jie būtų palyginami siekiant apžvelgti padėtį ES, taip pat dirbti kartu su FRA, kad būtų pagerintas duomenų apie neapykantos nusikaltimus rinkimas ir jų derinimas; smerkia nepakančius ir smerkiančius pareiškimus asmenų grupės atžvilgiu dėl jų socialinės, kultūrinės, religinės ar svetimos kilmės ir kalbas, kuriomis kurstoma rasinė neapykanta, ypač, kai tokius pareiškimus daro vieši asmenys; atkreipia dėmesį į FRA nuomonę Nr. 2/2013 dėl pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises, visų pirma neapykantos nusikaltimų atveju;

61.  ragina valstybes nares pripažinti, kad išsilavinimas atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su diskriminacija, užtikrinti, kad jų integracijos strategijose dėmesys būtų sutelktas į nacionalinių ugdymo programų reformas, įtraukiant į šias programas ksenofobiją, rasizmą ir priešiškumą romų atžvilgiu, ir kad tai viešosiose diskusijose nuo ankstyvo amžiaus būtų įtvirtinta kaip diskriminacijos forma;

62.  ragina ES ir valstybes nares:

63.  ragina Komisiją ir valstybes nares rengiant teisės aktus ir analizuojant pagrindinių teisių padėtį ES atsižvelgti į moterų reikmes ir susirūpinimą joms keliančius klausimus, inter alia, bendradarbiaujant su pilietine visuomene ir moterų nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO); pabrėžia, kad svarbu stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinami ES teisės aktai, susiję su lyčių lygybe valstybėse narėse;

64.  ragina valstybes nares užtikrinti deramą darbo užmokestį ir pensijas, mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą ir kurti daugiau aukštos kokybės darbo vietų moterims, taip pat sudaryti moterims galimybes naudotis aukšto standarto viešosiomis paslaugomis ir tobulinti nuostatas dėl gerovės;

65.  ragina valstybes nares imtis veiksmų ir kovoti su ekonominėmis ir socialinėmis priežastimis, dėl kurių skatinamas smurtas prieš moteris, pvz., su nedarbu, mažu darbo užmokesčiu ir pensijomis, būsto stygiumi, skurdu ir nesamomis arba netinkamomis viešosiomis – pirmiausia viešosiomis sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinės apsaugos – paslaugomis;

66.  ragina Komisiją dėti didesnes pastangas kovojant su mergaičių pagrindinių teisių pažeidimais, ypač su ta pramone, kuri mergaites laiko sekso objektais ir dėl kurios ES auga prekyba mergaitėmis siekiant jas seksualiai išnaudoti;

67.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos nacionalinės strategijos, susijusios su pagarba moterų lytinei ir reprodukcinei sveikatai ir teisėms, taip pat lytinės ir reprodukcinės sveikatos ir su ja susijusių teisių apsaugos klausimais; atsižvelgdamas į tai, kad sveikata – pagrindinė žmogaus teisė, kuri nepaprastai svarbi norint naudotis kitomis žmogaus teisėmis, primygtinai tvirtina, kad Sąjunga turėtų dalyvauti skatinant informavimą ir geriausią praktiką šiuo klausimu;

68.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisinės sistemos, susijusios su daugialypės ir tarpsektorinės diskriminacijos klausimu;

69.  mano, jog tai, kad moterims nepakankamai atstovaujama priimant politinius ir verslo sprendimus, yra trūkumas; todėl ragina valstybes nares pradėti taikyti pozityviosios diskriminacijos priemones, pvz., teisės aktus dėl lygybės sistemų ir lyčių kvotas;

70.  atkreipia dėmesį į tai, kad pažanga mažinant vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą nepaprastai lėta; pažymi, kad, norint užtikrinti lyčių lygybę, gyvybiškai svarbu įgyvendinti vienodo atlyginimo už tą patį ir vienodos vertės darbą principą; ragina Komisiją nedelsiant peržiūrėti Direktyvą 2006/54/EB ir, remiantis šios direktyvos 32 straipsniu ir SESV 157 straipsniu, pasiūlyti jos pakeitimus vadovaujantis išsamiomis Parlamento 2012 m. gegužės 24 d. rezoliucijos priede pateiktomis rekomendacijomis;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad vaikų priežiūros viešųjų paslaugų sumažinimas tiesiogiai veikia moterų ekonominę nepriklausomybę; pabrėžia tai, kad 2010 m. 28,3 proc. moterų neveiklumo ir darbo ne visą darbo laiką buvo aiškinama priežiūros paslaugų trūkumu palyginti su 27,9 proc. 2009 m.; taip pat pažymi tai, kad 2010 m. moterų, auginančių mažus vaikus, užimtumo lygis ES buvo 12,7 proc. mažesnis negu moterų, neturinčių vaikų, palyginti su 11,5 proc. 2008 m.;

72.  apgailestauja, kad pernelyg dažnai pažeidžiamos vyresnio amžiaus moterų teisės, įskaitant daugybę smurto, fizinio, emocinio ir finansinio išnaudojimo atvejų ne vienoje ES valstybėje narėje; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant apsaugoti vyresnio amžiaus moteris nuo visų formų išnaudojimo, įskaitant netinkamą elgesį su jomis senelių globos namuose;

73.  mano, kad neįgalios moterys patiria dvigubą diskriminaciją – dėl savo lyties ir negalios; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių neįgalių moterų pagrindinėms teisėms ES užtikrinti ir apsaugoti;

74.  ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingiau įsipareigoti naikinti žiniasklaidoje, ypač reklamoje, paplitusius seksistinius stereotipus, turint omenyje, kad jie gali atlikti esminį vaidmenį keičiant kolektyvinį vyrų ir moterų vaidmens įsivaizdavimą;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares didinti piliečių informuotumą ir žinias apie visas jų teises, įtvirtintas Chartijoje, ir skatinti dalyvaujamąją demokratiją palaikant nuolatinį dialogą su pilietine visuomene, atitinkamomis NVO ir moterų organizacijomis; ragina, ypač moterų organizacijas, dalytis savo neįkainojama patirtimi, susijusia su vis dar vyraujančiais stereotipais ir diskriminacija, nes moterys visada buvo pažeidžiamiausios aukos;

76.  ragina ES institucijas aktyviau dalyvauti ir pagerinti įvairių suinteresuotųjų šalių dialogą sprendžiant uždavinius, su kuriais susiduria vyresnio amžiaus žmonės, siekdami visapusiškai pasinaudoti žmogaus teisėmis;

Solidarumas

77.  pabrėžia, kad finansų bei ekonomikos krizė ir priemonės, kurių imtasi siekiant kovoti su ja, didesnį ir dažnai labai sunkų poveikį turėjo vargingiausiems ir skurdžiausiems visuomenės sluoksniams, kaip teigiama Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro teminiame pranešime „Žmogaus teisų užtikrinimas ekonomikos krizės metu“ (angl. Safeguarding human rights in times of economic crisis); šiame pranešime ypatingas dėmesys skiriamas grupėms, kurioms ypač kyla grėsmė atsidurti socialiniame užribyje, pavyzdžiui, migrantams, prieglobsčio prašytojams, romams, moterims ir vaikams; pažymi, kad 2012 m. ketvirtadaliui ES 28 gyventojų kilo skurdo ir socialinės atskirties rizika; ragina šiems sluoksniams skirti ypatingą dėmesį ir taikyti tinkamas, griežtesnes ir veiksmingesnes priemones siekiant pagerinti padėtį ir kovoti su nelygybe bei skurdu; smerkia politikų pasisakymus, kuriais siekiama šiuos gyventojų sluoksnius paversti atpirkimo ožiais; reiškia susirūpinimą, kad dėl ekonomikos ir socialinių krizių kyla pavojus pagrindinėms teisėms, teisinei valstybei ir demokratinėms vertybėms nacionaliniu ir viršvalstybiniu lygmeniu;

78.  pabrėžia tai, kad tarptautiniuose susitartinuose, EŽTK, ES pagrindinių teisių chartijoje ir Europos socialinėje chartijoje pripažinta, jog socialinės teisės yra pagrindinės teisės; pabrėžia, kad siekiant užtikrinti socialinį teisingumą šios teisės turi būti saugomos ir teisiškai, ir praktiškai, visų pirma ekonomikos krizės ir taupymo priemonių taikymo laikotarpiais; pabrėžia, kad itin svarbi teisė į orumą, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė į darbą, teisė nebūti diskriminuojamam, įskaitant dėl tautybės, apsauga nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, teisė į sveikatos priežiūrą darbe ir darbo saugą, socialinę apsaugą ir socialinę paramą, teisė į sveikatos apsaugą, judėjimo ir apsigyvenimo laisvė, teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties sudarant veiksmingas įdarbinimo galimybes, suteikiant tinkamą būstą, mokymą, švietimą, kultūrą ir socialinę bei medicinos pagalbą, taip pat atlyginimo ir socialinių išmokų požiūriu, užtikrinant tinkamą darbuotojų ir jų šeimos narių pragyvenimo lygį, sudarant kitas įdarbinimo ir darbo sąlygas, užtikrinant socialinių partnerių autonomiją ir laisvę sudaryti nacionalines ir tarptautines asociacijas siekiant darbuotojų ekonominių bei socialinių interesų apsaugos ir vykdant kolektyvines derybas;

79.  pabrėžia, kad nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis daro didelį ar net lemtingą poveikį galimybėms naudotis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintomis teisėmis ir laisvėmis, didžiausią pavojų keldami šioms teisėms ir laisvėms: teisei į žmogaus orumą (1 straipsnis), laisvei pasirinkti profesiją ir teisei dirbti (15 straipsnis), teisei į nediskriminavimą (21 straipsnis), teisei į apsaugą nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju (30 straipsnis), teisei į socialinę apsaugą ir socialinę paramą (34 straipsnis), teisei į sveikatos apsaugą (35 straipsnis) ir judėjimo ir apsigyvenimo laisvei (45 straipsnis); taip pat pažymi, kad nedarbas, skurdas ir socialinė atskirtis irgi daro poveikį galimybėms naudotis pagrindinėmis, socialinėmis, finansinėmis ir kitomis paslaugomis;

80.  primena, kad sistemos, kuriose socialinis teisingumas laikomas svarbiu principu ir įgyvendinamas taikant tinkamai parengtus teisės aktus, yra geriausia kovos su socialiniais ekonomikos ir finansų krizės padariniais priemonė;

81.  rekomenduoja visoms valstybėms narėms kuo greičiau panaikinti likusias Europos socialinės chartijos išlygas; mano, kad Europos Parlamentas turėtų skatinti nuolatinį dialogą apie pasiektą pažangą šioje srityje; mano, kad SESV 15 straipsnyje pateikta nuoroda į Europos socialinę chartiją turėtų būti veiksmingiau naudojama, pvz., įtraukiant patikrinimą dėl socialinių teisių laikymosi į Komisijos ir Parlamento atliekamus poveikio vertinimus;

82.  ragina imtis aktyvesnių veiksmų siekiant padėti benamiams žmonėms ir suteikti jiems pastogę bei paramą, ypač kai sunki ekonomikos ir finansų krizė vis daugiau pažeidžiamų žmonių išveja į gatves; smerkia įstatymus ir politikos sritis, kuriomis nacionaliniu ar vietos lygmeniu kriminalizuojami tokie asmenys, nes jiems labiausiai reikia pagalbos, ir tai yra sukrečiantis ir nežmoniškas jų pagrindinių teisių pažeidimas,

83.  pabrėžia, kad būtina užtikrinti krizės įveikimo priemonių suderinamumą su Sąjungos tikslais ir vertybėmis ir visų pirma užtikrinti pagarbą teisinės valstybės principui taikant Sąjungos veiksmus šalyse, kurios patiria didžiausius krizės euro zonoje padarinius;

84.  pakartoja savo prašymą Tarybai nedelsiant į kito FRA daugiamečio plano temines sritis įtraukti temą, kaip skurdžiausiai gyvenantiems piliečiams suteikti geresnes galimybes naudotis pagrindinėmis teisėmis;

85.  apgailestauja dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse vis dar taikomos pereinamojo laikotarpio taisyklės dėl laisvo darbuotojų judėjimo; pabrėžia, kad nuogąstavimai dėl neigiamo darbo jėgos migracijos poveikio yra nepagrįsti; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis vertinimais, dėl judumo po 2004–2009 m. plėtros 15-oje ES šalių BVP ilguoju laikotarpiu išaugo beveik 1 proc.(35);

86.  pažymi, kad pastaruoju metu daromi pareiškimai laisvą judėjimą apibūdinant kaip migraciją siekiant pasinaudoti socialinės apsaugos sistemomis nėra pagrįsti faktais(36); pabrėžia, kad diskriminacija yra viena iš pagrindinių kliūčių, trukdančių Europos piliečiams naudotis pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad pagal Reglamentą (EB) Nr. 883/2004 Sąjungos piliečiai, nuolat gyvenantys valstybėje narėje, naudojasi vienodomis teisėmis, susijusiomis su socialine apsauga;

87.  pabrėžia, kad Komisijai ir valstybėms narėms būtina sustiprinti savo darbą, susijusį su darbo teisių ir pagrindinių socialinių teisių stiprinimu ir užtikrinimu, nes tai itin svarbus žingsnis užtikrinant Europos Sąjungoje vienodą požiūrį, deramą darbą ir pragyvenimą garantuojančius atlyginimus;

88.  ragina Komisiją ir valstybes nares pripažinti, kad darbuotojų teisė į saugias ir sveikas darbo sąlygas, nustatyta Europos socialinės chartijos 3 straipsnyje, yra būtina tam, kad darbuotojai galėtų gyventi oriai ir kad būtų užtikrinta pagarba jų pagrindinėms teisėms;

89.  pabrėžia socialinių partnerių vaidmens kolektyvinėse derybose svarbą užtikrinant, kad darbo rinkoje būtų paisoma darbuotojų, ypač jaunimo, moterų, neįgaliųjų ir kitų mažiau palankios socialinės padėties grupių, pagrindinių teisių ir kad būtų užtikrinamas vienodas požiūris į visus darbuotojus;

Pilietybė

90.  pabrėžia, kad, įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Pagrindinių teisių chartijai, taip pat atsižvelgiant į augančius piliečių ir pilietinės visuomenės lūkesčius, kaip rodo žlugęs Kovos su klastojimu prekybos susitarimas ir skandalai dėl priežiūros, ES, ypač jos institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose, ir valstybėse narėse būtina sustiprinti ir užtikrinti didesnį demokratinį ir institucinį skaidrumą ir atvirumą; mano, kad skaidrumas ir atvirumas yra pagrindiniai principai, kurie turi būti toliau stiprinami ir skatinami siekiant užtikrinti gerą valdymą ir visapusišką pilietinės visuomenės dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese;

91.  apgailestauja, kad atsiranda tarpinstitucinių kliūčių persvarstyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais; ragina Tarybą ir Komisiją tęsti savo veiklą persvarstant šį reglamentą pagal Parlamento pasiūlymus, kuriais norima užtikrinti didesnį ES sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir pagerinti ES piliečių galimybes susipažinti su dokumentais; ragina visas ES institucijas, įstaigas, tarnybas ir agentūras visapusiškai įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, kaip reikalaujama pagal Lisabonos sutartį, ir remdamasis ETT praktika ir skundais ombudsmenui pažymi, kad šio reikalavimo nesilaikoma; kartu ragina Tarybą ir Komisiją imtis reikiamų priemonių ir užtikrinti skaidrumą visuomenei atskleidžiant, kaip naudojamos valstybėms narėms iš ES biudžeto skiriamos lėšos;

92.  pabrėžia, kad teisė į tinkamą viešąjį administravimą lemia ir valdžios institucijų pareigą informuoti piliečius apie jų pagrindines teises, padėti vargingiausiai gyvenantiems išsiaiškinti savo teises bei remti juos, kad šios teisės būtų gerbiamos;

93.  primena, kad pagal Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnį kartu su pilietybe kiekvienas pilietis įgyja teisę dalyvauti viešuose šalies, kurioje gyvena, reikaluose; primena, kad ES pilietybė neapsiriboja tik teise balsuoti ir būti renkamiems savivaldos rinkimuose bei rinkimuose į Europos Parlamentą ar savo pagrindinių teisių įgyvendinimu laisvo judėjimo ir apsigyvenimo srityse; taigi pabrėžia, kad su ES pilietybe kiekvienas Sąjungos teritorijoje gyvenantis pilietis įgyja teisę aktyviai ir niekaip nediskriminuojamas dalyvauti demokratiniame, politiniame, socialiniame ir kultūriniame valstybės narės, kurioje gyvena, gyvenime ir naudotis visomis Europos Sąjungos pripažįstamomis pagrindinėmis politinėmis, pilietinėmis, ekonominėmis, kultūrinėmis ir socialinėmis teisėmis bei laisvėmis;

94.  atkreipia dėmesį į būtinybę rengti žinių sklaidos ir informacines kampanijas siekiant propaguoti Sąjungos vertybes ir tikslus tarp piliečių ir ypač ragina kuo plačiau skleisti informaciją apie atitinkamų ES sutarties ir Pagrindinių teisių chartijos straipsnių nuostatas;

95.  palankiai vertina sprendimą paskelbti 2013-uosius Europos piliečių metais; tačiau ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis toliau informuoti ES piliečius apie jų teises, kad jie galėtų visapusiškai naudotis savo ES pilietybe;

96.  ragina valstybes nares pradėti ES piliečių informavimo apie jų teisę balsuoti ir būti renkamiems kampanijas; ragina atlikti reikiamas Europos Parlamento rinkimų procedūrų reformas visose valstybėse narėse, kad būtų skatinamas aktyvus ES pilietiškumas; ragina valstybes nares skatinti aktyvų piliečių dalyvavimą rengiant piliečių iniciatyvas ir naudotis teise pateikti peticiją ir teise pateikti skundą Europos ombudsmenui;

97.  primena, kad Europos ombudsmenas atlieka svarbų darbą užtikrinant asmenų teises; pabrėžia, kad Ombudsmeno savarankiškumas svarbus siekiant užtikrinti pasitikėjimą jo veikla, todėl ragina pakeisti jo statusą siekiant oficialiai atmesti galimybę, kad juo gali tapti vienas iš buvusių ar esamų organo, renkančio Ombudsmeną, narių;

98.  pabrėžia, kad ES piliečių ir jų šeimos narių laisvo judėjimo, darbo ir apsigyvenimo kitoje valstybėje narėje teisė, taip pat teisė laisvė pasirinkti profesiją ir teisė užsiimti veikla, įtvirtintos Sutartyse ir užtikrintos Laisvo judėjimo direktyvoje, yra vienos iš pagrindinių ES piliečių teisių ir teikia svarbią ekonominę naudą priimančiosioms šalims, padeda spręsti gebėjimų ir darbo vietų neatitikties problemą ir kompensuoti Europos Sąjungos demografinį deficitą; pabrėžia, kad direktyvoje jau numatytos laisvo judėjimo išimtys ir apribojimai; smerkia bet kokį bandymą persvarstyti šį teisyną ir ragina užtikrinti, kad bet koks taisyklių pažeidimas būtų apskųstas Teisingumo Teismui;

Teisingumas

99.  pabrėžia, kad nepriklausomas, bešališkas, veiksmingas, objektyvus ir teisingas teisingumo vykdymas per pagrįstus terminus labai svarbus, siekiant demokratijos ir teisinės valstybės ir norint užtikrinti jų patikimumą; yra susirūpinęs dėl gausių pažeidimų šioje srityje, kuriuos patvirtina daug Europos žmogaus teisių teismo priimtų valstybėms nepalankių sprendimų; ragina valstybes nares visapusiškai vykdyti Teismo sprendimus; pabrėžia, kad ES negalima toleruoti jokio nebaudžiamumo tuo atveju, kai prieš piliečius ir teismines ar politines institucijas naudojama valdžia ir jėga arba jiems daroma įtaka;

100.  pripažįsta, kad siekiant užtikrinti teisę kreiptis į teismą, be teismų, svarbios ir neteisminės bei kvaziteisminės institucijos, pvz., nacionalinės žmogaus teisių institucijos, lyčių lygybės užtikrinimo institucijos, ombudsmenų įstaigos, duomenų apsaugos institucijos ir kitos institucijos, kurios veikia žmogaus teisių srityje; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad nacionalinės žmogaus teisių institucijos turėtų būti paskirtos ar įsteigtos visose valstybėse narėse, siekiant visiškos jų akreditacijos pagal vadinamuosius Paryžiaus principus (principai, susiję su nacionalinių institucijų, veikiančių žmogaus teisių apsaugos ir skatinimo srityje, statusu ir veikimu, 1993 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. A/RES/48/134); pabrėžia, kad visiško nepriklausomumo reikalavimas būtų naudingas ir kitoms institucijoms, kurios veikia žmogaus teisių srityje;

101.  prašo FRA išnagrinėti, ar įstatymai ir ypatingosios procedūros, priimti siekiant kovoti su terorizmu, atitinka pagrindines teises, bendradarbiaujant su JTO specialiuoju pranešėju šioje srityje; neigiamai vertina bet kokias išimtines procedūras, kurios teismo procese akivaizdžiai iškreipia kaltinimo ir gynybos pusiausvyrą, pvz., slaptus klausymus, slaptą sprendimų priėmimą, arba kuriomis vyriausybei suteikiami specialūs žiniasklaidos cenzūros ar slapto gyventojų sekimo įgaliojimai; tvirtina, kad kovos su terorizmu politikos sritis palaipsniui plečiama įtraukiant vis daugiau nusikalstamų veikų, todėl bylos vis dažniau nagrinėjama skubos tvarka, skiriamos minimalios nebesumažinamos bausmės ir renkama vis daugiau gyventojų duomenų, ir apgailestauja dėl to;

102.  prašo Komisijos tęsti pradėtą darbą baudžiamosios teisenos ir procedūrinių garantijų veiksmų plano taikymo srityse, o valstybių narių – laikytis platesnių užmojų pozicijos šiuo klausimu;

103.  palankiai vertina FRA ataskaitą dėl teisės kreiptis į teismą diskriminacijos ES atvejais ir pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą dažnai yra sudėtinga ir nepatogi; mano, kad tobulinant šią sritį galima būtų įtraukti supaprastintas procedūras ir didesnę paramą asmenims, kurie siekia teisingumo;

104.  atkreipia dėmesį į Komisijos paskelbtą teisingumo rezultatų suvestinę, kurioje, deja, sprendžiami tik civilinės, komercinės ir administracinės teisenos klausimai, neatsižvelgiant į tai, kad EP reikalavo įtraukti ir baudžiamosios teisenos, pagrindinių teisių ir teisinės valstybės klausimus; todėl ragina ją plėtoti siekiant įtraukti ir šias sritis; pabrėžia, kad įgyvendinant Europos Sąjungos politikos ciklą, susijusį su ES sutarties 2 straipsnio taikymu, ši suvestinė turėtų būti įtraukta į naują Kopenhagos mechanizmą; taip pat pabrėžia, kad tobulinant teisingumo sistemą negalima siekti vien padidinti valstybės patrauklumą investuotojams ir verslininkams, daugiausia dėmesio skiriant teisminių procedūrų veiksmingumui; taip pat reikia užtikrinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir pagarbą pagrindinėms teisėms;

105.  primygtinai ragina Komisiją ištirti, ar ES veiksmingai įgyvendindama teisė kreiptis į teismą, atsižvelgiant į kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi sveikatai nekenksmingoje ir gerovę užtikrinančioje aplinkoje;

106.  reiškia susirūpinimą dėl konstitucinių teismų tam tikrose valstybėse narėse politizavimo ir primena, kad labai svarbu sukurti nepriklausomą teismų sistemą;

o
o   o

107.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, valstybių narių ir šalių kandidačių vyriausybėms ir parlamentams, Europos Tarybai ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai.

(1) 2011 m. gegužės 18 d. Tarybos dokumentas Nr. 10140/11. (2) OL C 115, 2010 5 4, p. 1. (3) OL L 328, 2008 12 6, p. 55. (4) OL L 180, 2000 7 19, p. 22. (5) OL L 303, 2000 12 2, p. 16. (6) OL L 281, 1995 11 23, p. 31. (7) OL L 145, 2001 5 31, p. 43. (8) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 49. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0500. (10) OL C 104 E, 2004 4 30, p. 1026. (11) OL C 124 E, 2006 5 25, p. 405. (12) OL C 294 E, 2009 12 3, p. 54. (13) OL C 224 E, 2010 8 19, p. 18. (14) OL C 308 E, 2011 10 20, p. 73. (15) OL C 136 E, 2012 5 11, p. 50. (16) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 112. (17) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 154. (18) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0203. (19) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 54. (20) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0090. (21) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121. (22) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444. (23) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0315. (24) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 1. (25) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0418. (26) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0350. (27) OL C 296 E, 2012 10 2, p. 26. (28) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0045. (29) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 75. (30) Europos Tarybos rezoliucija 1872(2012), priimta 2012 m. balandžio 24 d. (31) „Regiono tyrimas: Europos Sąjungos išorės sienų valdymas ir jo poveikis migrantų žmogaus teisėms“, Jungtinių Tautų specialiojo pranešėjo migrantų žmogaus teisių klausimais François Crépeau ataskaita, 2013 m. balandžio 24 d., A/HRC/23/46. (32) ES pagrindinių teisių agentūros 2013 m. kovo mėn. ataskaita apie pagrindines teises prie Europos pietinių jūrų sienų. (33) OL C 131 E, 2013 5 8, p. 9. (34) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0594. (35) 2011 m. Europos užimtumo ir socialinių tendencijų ap˛valga, 6 skyrius. Darbo jėgos judumas ES viduje ir plėtros poveikis, 274 p. (36) Žr. faktų nustatymo analizę, susijusią su nedirbančių migrantų ES viduje teisių gauti specialiąsias neįmokines išmokas grynaisiais ir sveikatos priežiūros paslaugas pagal gyvenamąją vietą poveikiu valstybių narių socialinės apsaugos sistemoms, Užimtumo GD, galutinė ataskaita, kurią pateikė įmonė ICF GHK kartu su įmone „Milieu Ltd.“, 2013 m. spalio 14 d.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos arešto orderio persvarstymo (2013/2109(INL))

P7_TA(2014)0174 A7-0039/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 7 straipsnius ir į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į 2005 m. rugsėjo 28 d. Sprendimo 2005/684/EB dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo(1) 5 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitas dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos įgyvendinimo (COM(2005)0063 ir SEC(2005)0267, COM(2006)0008 ir SEC(2006)0079, COM(2007)0407 ir SEC(2007)0979, COM(2011)0175 ir SEC(2011)0430),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28 d. Tarybos paskelbtą abipusių įvertinimų „Europos arešto orderio ir atitinkamos perdavimo tarp valstybių narių tvarkos praktinis taikymas“ ketvirto etapo galutinę ataskaitą (8302/4/2009 – CRIMORG 55),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis (galutinis pranešimas)(3),

–  atsižvelgdamas į Europos arešto orderio išdavimo europinio vadovo patikslintą redakciją (17195/1/10 REV 1),

–   atsižvelgdama į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1382/2013, kuriuo nustatoma Teisingumo programa 2014–2020 m. laikotarpiu(4),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. rugsėjo 13 d. Komisijos komunikatą „Naujas Europos teisininkų mokymo aspektas – pasitikėjimo teisingumu Europos Sąjungoje didinimas“ (COM(2011)0551),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl kalinimo sąlygų ES(5),

–  atsižvelgdamas į 2004 m. kovo 9 d. Europos Parlamento rekomendaciją Tarybai dėl kalinių teisių Europos Sąjungoje(6),

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento Europos pridėtinės vertės skyriaus atliktą Sąjungos priemonių, susijusių su Europos arešto orderiu, Europos pridėtinės vertės įvertinimą,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių(7),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7–0039/2014),

A.  kadangi Europos Sąjunga nusistatė sau tikslą savo piliečiams sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 6 straipsnį ji gerbia žmogaus teises ir pagrindines laisves kartu prisiimdama pareigą vykdyti šį įsipareigojimą; kadangi tam, kad būtų veiksmingas, tarpusavio pripažinimo principas turi būti grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu, kurį galima užtikrinti tik garantuojant pagarbą įtariamųjų ir kaltinamųjų pagrindinėms teisėms ir procesinėms teisėms baudžiamuosiuose procesuose visoje Sąjungoje; kadangi tarpusavio pasitikėjimas stiprinamas rengiant mokymus teisminių institucijų darbuotojams ir teisės specialistams, jiems bendradarbiaujant ir vykdant dialogą, ir taip kuriant tikrą Europos teismų kultūrą;

B.  kadangi Pagrindų sprendimas 2002/584/TVR buvo labai tinkama priemonė jo tikslui pasiekti, t. y., pagreitinti perdavimo procedūras visoje Sąjungoje palyginti su tradicinėmis ekstradicijos procedūromis tarp valstybių narių, ir yra teismo sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo pagrindas, nustatytas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 82 straipsniu;

C.  kadangi vis dėlto taikant šią tvarką kilo problemų, kai kurios iš šių problemų konkrečiai susijusios su Pagrindų sprendimu 2002/584/TVR ir kilo dėl spragų Pagrindų sprendime, pvz., aiškiai nenurodžius pagrindinių teisių apsaugos priemonių arba nenustačius proporcingumo tikrinimo, tokių problemų taip pat kilo dėl nevisapusiško ir nenuoseklaus sprendimo taikymo; kadangi kiti su tarpusavio pripažinimo priemonių rinkiniu susiję sunkumai kilo dėl to, kad Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvė nebaigta kurti ir plėtojama netolygiai;

D.  kadangi aiškiai apibrėžtos ir veiksmingos teisminių priemonių tarpusavio pripažinimo priemonės yra ypač svarbios nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo įstaigoms atliekant tyrimus dėl sunkių tarpvalstybinių nusikaltimų ir kadangi šios priemonės bus tokios pat svarbios atliekant tyrimus Europos prokuratūrai, kai tik ji bus sukurta;

E.  kadangi Specialusis kovos su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu komitetas (CRIM) savo galutinėje ataskaitoje pabrėžė, kad būtina, visapusiškai vadovaujantis proporcingumo principu, užtikrinti spartų visų teisminių priemonių, ypač sprendimų baudžiamosiose bylose, nutarimų konfiskuoti ir Europos arešto orderių, tarpusavio pripažinimą;

F.  kadangi susirūpinimą, inter alia, kelia šie klausimai:

1.  atsižvelgdamas į pagal Lisabonos sutartį numatytą naują teisinę sistemą, kuri taikoma nuo 2014 m., mano, kad šioje rezoliucijoje neturėtų būti nagrinėjamos problemos, susijusios vien tik su netinkamu Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR įgyvendinimu, kadangi tokias problemas galima išspręsti ir jos turėtų būti sprendžiamos valstybėms narėms tinkamai įgyvendinant šį sprendimą ir remiantis Komisijos taikomomis vykdymo užtikrinimo procedūromis;

2.  ragina valstybes nares laiku ir veiksmingai įgyvendinti visas Sąjungos baudžiamojo teisingumo srities priemones, kurios papildo vieną kitą, įskaitant Europos tyrimo orderį, Europos teisminės priežiūros orderį ir su procesinėmis teisėmis susijusias priemones, taip suteikiant teisminėms institucijoms galimybę pasinaudoti alternatyviomis ir švelnesnėmis tarpusavio pripažinimo priemonėmis, tuo pačiu užtikrinant, kad būtų paisoma įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių baudžiamajame procese; ragina Komisiją atidžiai stebėti jų teisingą įgyvendinimą ir jų poveikį Europos arešto orderio funkcionavimui ir Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvei;

3.  ragina valstybes nares ir jų teismines institucijas išnagrinėti visas Pagrindų sprendime 2002/584/TVR (pvz., 12 konstatuojamojoje dalyje) numatytas galimybes siekiant užtikrinti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą, pasinaudoti visomis galimomis alternatyviomis priemonėmis prieš išduodant Europos arešto orderį; ir nevilkinant nagrinėti bylą, kai išdavus Europos arešto orderį įvykdomas areštas, kad kardomojo kalinimo laikotarpis būtų kuo trumpesnis;

4.  atkreipia dėmesį į tai, kad visiškas teisminių priemonių pripažinimas ir spartus jų vykdymas yra žingsnis pirmyn link Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvės, ir pabrėžia Europos arešto orderio, kaip veiksmingos priemonės, svarbą siekiant kovoti su sunkiais tarpvalstybiniais nusikaltimais;

5.  mano, jog atsižvelgiant į tai, kad F konstatuojamojoje dalyje nurodytos problemos kyla tiek dėl konkrečių Pagrindų sprendimo 2002/584/TVR nuostatų, tiek dėl neišbaigto ir netolygaus Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvės pobūdžio, toliau dirbant teisėkūros priemonėmis reikia, inter alia, nustatyti minimalius įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių standartus ir horizontalaus pobūdžio priemonę, kuria būtų numatyti visoms tarpusavio pripažinimo priemonėms taikomi principai, arba, jei tokia horizontalioji priemonė negalima ar ja nebūtų išspręstos šioje rezoliucijoje nurodytos problemos, iš dalies pakeisti Pagrindų sprendimą 2002/584/TVR;

6.  mano, kad nurodyti trūkumai ne tik kenkia tarpusavio pasitikėjimui, bet taip pat brangiai kainuoja susijusiems asmenims, jų šeimoms ir visuomenei apskritai socialiniu ir ekonominiu požiūriu;

7.  taigi prašo Komisijos, per vienerius metus nuo šios rezoliucijos priėmimo, remiantis SESV 82 straipsniu pateikti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriuose būtų atsižvelgiama į šios rezoliucijos priede pateikiamas išsamias rekomendacijas ir pagal kuriuos būtų numatyta:

8.  ragina užtikrinti aiškų ir tolygų Sąjungos teisės aktų dėl procesinių teisių baudžiamajame procese, susijusių su Europos arešto orderio naudojimu, taikymą visose valstybėse narėse, įskaitant teisę į vertimą žodžiu ir raštu baudžiamajame procese, teisę turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir teisę susisiekti po sulaikymo, taip pat teisę į informaciją baudžiamajame procese;

9.  ragina Komisiją prašyti iš valstybių narių išsamių duomenų, susijusių su Europos arešto orderio mechanizmo taikymu, ir įtraukti šiuos duomenis į kitą įgyvendinimo ataskaitą, siekiant pateikti tinkamų pasiūlymų dėl veiksmų, kilus bet kokioms problemoms;

10.  ragina atlikti reguliarią neįvykdytų Europos arešto orderių peržiūrą ir apsvarstyti, ar jie turėtų būti panaikinti, kartu su atitinkamais SIS II ir Interpolo perspėjimais; taip pat ragina panaikinti Europos arešto orderius ir atitinkamus SIS II ir Interpolo perspėjimus tais atvejais, kai Europos arešto orderį buvo atsisakyta vykdyti dėl privalomų pagrindų, pvz., ne bis in idem pagrindo arba nesuderinamumo su įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis; ragina numatyti, kad SIS II ir Interpolo perspėjimai turi būti privalomai atnaujinami įtraukiant informaciją apie atsisakymo vykdyti Europos arešto orderį pagrindus, susijusius su atitinkamu perspėjimu, ir kad Europolo duomenys taip pat būtų atitinkamai atnaujinami;

11.  pabrėždamas itin didelę tinkamų procedūrų, įskaitant teisių pateikti apeliaciją, svarbą, ragina ir išduodančiąsias, ir vykdančiąsias valstybes nares numatyti teisines priemones siekiant atlyginti žalą, padarytą dėl teisingumo vykdymo klaidų, susijusių su tarpusavio pripažinimo priemonių taikymu, laikantis EŽTK nustatytų standartų ir nusistovėjusios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos;

12.  ragina Tarybą įtraukti į Europos arešto orderio išdavimo europinio vadovo patikslintą redakciją (17195/1/10 REV 1) šešių dienų terminą, per kurį turi būti perduoti išversti Europos arešto orderiai, siekiant užtikrinti didesnį aiškumą ir tikrumą;

13.  ragina valstybes nares ir Komisiją bendradarbiauti siekiant stiprinti teisėjų, prokurorų ir gynybos advokatų baudžiamosiose bylose ryšių tinklus, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos veiksmingai ir turint pakankamai informacijos vykdyti su Europos arešto orderiu susijusias procedūras, taip pat siekiant teisminių institucijų darbuotojams ir teisės specialistams rengti tinkamus nacionalinio ir Sąjungos lygmenų mokymus, susijusius su, inter alia, kalbų mokymu, tinkamu Europos arešto orderio naudojimu bei bendru skirtingų tarpusavio pripažinimo priemonių naudojimu; ragina Komisiją parengti praktinį Sąjungos vadovą, skirtą gynybos advokatams, veikiantiems su Europos arešto orderiu susijusiose procedūrose, kuris būtų lengvai pasiekiamas visoje Sąjungoje, kuriame būtų atsižvelgiama į Europos baudžiamųjų bylų advokatų asociacijos šioje srityje vykdomą veiklą ir kurį papildytų nacionaliniai vadovai;

14.  ragina Komisiją padėti sukurti specialų Europos arešto orderio teisminį tinklą ir gynybos advokatų, vykdančių veiklą su Europos baudžiamuoju teisingumu ir ekstradicija susijusiose srityse, tinklą ir užtikrinti tinkamą finansavimą jiems bei Europos teisminio mokymo tinklui; mano, kad Komisija gali užtikrinti tinkamą finansavimą pagal esamas programas Sąjungos baudžiamojo teisingumo erdvėje.

15.  ragina Komisiją sukurti ir padaryti lengvai pasiekiamą Sąjungos duomenų bazę, kurioje būtų surinkta visa nacionalinė teismų praktika, susijusi su Europos arešto orderiu ir kitomis su tarpusavio pripažinimo priemonėmis susijusiomis procedūromis, siekiant palengvinti specialistų darbą, sudaryti geresnes įgyvendinimo ir bet kokių kylančių problemų stebėsenos ir vertinimo sąlygas;

16.  pabrėžia, kad tarp kalinimo sąlygų ir Europos arešto orderio priemonių esama ryšio, ir primena valstybėms narėms, kad EŽTK 3 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje valstybėms narėms nustatomi ne vien neigiami įsipareigojimai, draudžiant joms leisti kaliniams patirti nežmonišką ir žeminantį elgesį, bet taip pat teigiami įpareigojimai, kai reikalaujama užtikrinti, kad kalinimo įstaigų sąlygos atitiktų žmogaus orumo reikalavimus, ir kad būtų atliekami išsamūs ir veiksmingi tyrimai, jei tokios teisės pažeidžiamos; ragina valstybes nares ypač atsižvelgti į pažeidžiamų asmenų teises ir apskritai nuodugniai išnagrinėti kalinimo alternatyvas;

17.  siekiant užtikrinti tarpusavio pripažinimo sistemos veiksmingumą, ragina Komisiją išnagrinėti teisines ir finansines Sąjungos lygmens priemones siekiant pagerinti kalinimo standartus, įskaitant pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl kardomojo kalinimo sąlygų;

18.  patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo bei proporcingumo principų;

19.  mano, kad bet kokie finansiniai padariniai, susiję su reikalaujamais pasiūlymais dėl Sąjungos biudžeto, turėtų būti padengiami panaudojant esamus biudžeto asignavimus; pabrėžia, kad priėmus ir įgyvendinus šiuos pasiūlymus, valstybėms narėms ir piliečiams iš esmės sumažėtų išlaidų ir būtų sutaupyta laiko, ir todėl būtų naudinga tiek ekonominiu, tiek socialiniu požiūriu, kaip tai aiškiai nurodyta atliekant Sąjungos priemonių, susijusių su Europos arešto orderio persvarstymu, Europos pridėtinės vertės įvertinimą;

20.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.

REZOLIUCIJOS PRIEDAS.

REKOMENDACIJOS TAM TIKRIEMS NUMATYTIEMS PASIŪLYMAMS DĖL TEISĖKŪROS PROCEDŪRA PRIIMAMŲ AKTŲ

Sąjungos teisinių tarpusavio pripažinimo priemonių patvirtinimo procedūra:

–  Sąjungos baudžiamosios srities teisės aktuose „priemonę išduodanti institucija“ apibrėžiama taip:

i)  teisėjas, teismas, tiriantysis pareigūnas ar prokuroras, kompetentingas atitinkamoje byloje, arba

ii)  bet kuri kita kompetentinga institucija, apibrėžta priemonę išduodančios valstybės narės, jei vykdyti pateiktą aktą yra patvirtinęs priemonę išduodančios valstybės narės teisėjas, teismas, tiriantysis pareigūnas ar prokuroras atlikus patikrinimą, ar tenkinamos tokios priemonės išdavimo sąlygos;

Sąjungos teisinių tarpusavio pripažinimo priemonių išdavimo proporcingumo tikrinimas:

–  priimdama sprendimą, kuris turės būti vykdomas kitoje valstybėje narėje, kompetentinga institucija atidžiai įvertina, ar prašoma vykdyti priemonė būtina atsižvelgiant į visus susijusius veiksnius ir aplinkybes, įtariamojo arba kaltinamojo teises ir esamas tinkamas švelnesnio pobūdžio alternatyvias priemones, kad pasiektų numatytų tikslų, ir taiko esamą švelnesnę priemonę. Kai vykdančioji institucija turi pagrindo manyti, kad priemonė neproporcinga, ji gali konsultuotis su sprendimą priėmusia institucija dėl sprendimo, kuriam taikomas tarpusavio pripažinimo principas, vykdymo svarbos. Po tokių konsultacijų sprendimą priėmusi institucija gali nuspręsti panaikinti sprendimą, kuriam taikomas tarpusavio pripažinimo principas.

Kompetentingų priemonę išduodančios ir vykdančios valstybių narių institucijų konsultavimosi procedūra, taikoma Sąjungos teisinėms tarpusavio pripažinimo priemonėms:

–  nedarant poveikio kompetentingos priemonę vykdančios institucijos galimybei pasinaudoti atsisakymo pagrindu, reikėtų nustatyti standartizuotą procedūrą, pagal kurią kompetentingos priemonę išduodančios šalies ir ją vykdančios valstybių narių institucijos gali keistis informacija ir konsultuotis tarpusavyje siekdamos sudaryti geresnes sąlygas sklandžiai ir veiksmingai taikyti atitinkamas tarpusavio pripažinimo priemones arba apsaugoti susijusių asmenų pagrindines teises, pvz., atlikti proporcingumo vertinimą, įskaitant klausimus dėl Europos arešto orderio naudojimo siekiant užtikrinti pasirengimą bylos nagrinėjimui.

Sąjungos teisinėms tarpusavio pripažinimo priemonėms taikytinas atsisakymo vykdyti priemonę pagrindas, susijęs su pagrindinėmis teisėmis:

–  esama pagrįstų priežasčių manyti, kad priemonės vykdymas būtų nesuderinamas su vykdančiosios valstybės narės įsipareigojimais pagal ES sutarties 6 straipsnį ir Chartiją.

Nuostatos dėl veiksmingų teisių gynimo priemonių, taikomų Sąjungos tarpusavio pripažinimo priemonėms:

–  valstybės narės, remdamosi Chartija ir nusistovėjusia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika, užtikrina, kad bet kuris asmuo, kurio teisės ir laisvės buvo pažeistos dėl sprendimo, veiksmų ar jų nebuvimo taikant baudžiamosios teisės srities tarpusavio pripažinimo priemonę, turėtų teisę pasinaudoti veiksminga teisių gynyba teisme. Jei tokia teisių gynimo priemone naudojamasi vykdančiojoje valstybėje narėje ir jei dėl jos stabdomas vykdymas, galutinis sprendimas dėl tokios teisių gynimo priemonės priimamas laikantis pagal taikomą tarpusavio pripažinimo priemonę numatytų terminų arba, jei aiškių terminų nenumatyta, pakankamai greitai siekiant užtikrinti, kad nebūtų padaryta neigiamo poveikio tarpusavio pripažinimo proceso paskirčiai.

(1) OL L 262, 2005 10 7, p. 1. (2) OL L 190, 2002 7 18, p. 1. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444. (4) OL L 354, 2013 12 28, p. 73. (5) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 82. (6) OL C 102 E, 2004 4 28, p. 154. (7) OL L 304, 2010 11 20, p. 47.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo (2013/2990(RSP))

P7_TA(2014)0175 B7-0187/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais sudarymo projektą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais(2),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, 207 straipsnio 4 dalies pirmą pastraipą, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto v papunktį ir 218 straipsnio 7 dalį (C7–0344/2013),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų Deklaraciją dėl čiabuvių tautų teisių, kurią 2007 m. rugsėjo 13 d. rezoliucija Nr. 61/295 patvirtino Generalinė Asamblėja(3),

–  atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, kuriuo nustatomos veiklos vykdytojų, pateikiančių rinkai medieną ir medienos produktus, pareigos(4),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 14 d. Pasaulio banko ataskaitą „Teisingumas miškams. Baudžiamojo teisingumo pastangų, dedamų kovojant su neteisėta medienos ruoša, stiprinimas“(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 16 d. organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaitą „Tamsioji žaliojo augimo pusė. Dėl silpno Indonezijos miškų sektoriaus valdymo daromas poveikis žmogaus teisėms“(6),

–  atsižvelgdamas į 2009 m. lapkričio 9 d. pasirašytą Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir Indonezijos Respublikos pagrindų susitarimą dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2013 m. rugsėjo 30 d. Indonezijos vyriausybė ir ES pasirašė savanoriškos partnerystės susitarimą dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į Europos Sąjungą importuojamais medienos produktais (FLEGT) ir taip patvirtino abipusį įsipareigojimą užtikrinti, kad į ES patenkanti mediena būtų užauginta, nukirsta ir gabenama teisėtai;

B.  kadangi savanoriškos partnerystės susitarimais siekiama išnaikinti neteisėtos medienos ruošos atvejus, pagerinti miškų valdymą ir galiausiai užtikrinti tvarų miškų valdymą, taip pat paremti pasauliniu mastu dedamas pastangas, kad būtų sustabdytas miškų naikinimas ir alinimas;

C.  kadangi savanoriškos partnerystės susitarimais siekiama skatinti sisteminius miškų sektoriaus pokyčius užtikrinant, kad būtų atlyginamos sąmoningų veiklos vykdytojų, perkančių medieną iš teisėtų ir patikimų šaltinių, pastangos ir jie būtų apsaugoti nuo nesąžiningos konkurencijos;

D.  kadangi Indonezija yra ne tik trečias pagal dydį atogrąžų miškų regionas pasaulyje po Amazonės ir Kongo baseino regionų, bet ir išmeta didelį kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, visų pirma dėl to, kad joje atogrąžų miškai ir anglies gausūs durpynai keičiami kitoms reikmėms, pvz., alyvpalmių aliejui ir popieriui gaminti, naudojama žeme;

E.  kadangi Indonezija 2009–2011 m. neteko mažiausiai 1 240 000 hektarų miško;

F.  kadangi šiuo metu į Europos Sąjungą pagal vertę eksportuojama tik apie 10 proc. Indonezijos medienos ir medienos produktų, o daugiausia eksportuojama į Azijos šalis, todėl savanoriškos partnerystės susitarimai yra svarbus standartų visai Indonezijos medienos pramonei nustatymo veiksnys;

G.  kadangi Indonezijos miškų sektoriuje yra didelės pinigų plovimo ir mokestinio sukčiavimo rizikos, kaip nurodoma Interpolo informacijoje ir 2012 m. Pasaulio banko tyrime;

H.  kadangi, remiantis organizacijos „Human Rights Watch“ duomenimis, korupcija, mokestinis sukčiavimas ir pinigų plovimas miškų sektoriuje šaliai 2007–2011 m. kainavo 7 mlrd. JAV dolerių; kadangi Indonezijos korupcijos panaikinimo komisijos pirmininko pavaduotojas miškų sektorių apibūdino kaip „neribotos korupcijos šaltinį“(7); kadangi Indonezija visgi pastaraisiais metais padarė nemažą pažangą finansinių nusikaltimo persekiojimo srityje, kaip matyti iš 2012 m. gruodžio mėn. Aukščiausiojo teismo sprendimo nuteisti už mokestinį sukčiavimą alyvpalmių aliejų gaminančią įmonę „Asian Agri Group“;

I.  kadangi abi šalys turi susitarti dėl Indonezijos medienos teisėtumo užtikrinimo sistemos (MTUS) (Sistem Verifikasi Legalitas Kayu (SVLK)), kad Indonezijos mediena ir medienos produktai, kuriems taikomas savanoriškos partnerystės susitarimas, galėtų patekti į ES kaip mediena, kuriai išduota FLEGT licencija, todėl ji iš karto laikoma teisėta remiantis ES medienos reglamento nuostatomis(8);

J.  kadangi šiuo metu Indonezijos MTUS keičiama siekiant įvykdyti savanoriškos partnerystės susitarimo reikalavimus;

K.  kadangi Komisijai, remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2173/2005 dėl FLEGT licencijavimo schemos medienos importui į Europos bendriją sukūrimo(9), suteikiami įgaliojimai priimti išsamius reikalavimus, pagal kuriuos būtų taikoma FLEGT licencija, ir pakeisti to reglamento I priede pateiktą šalių partnerių bei jų paskirtų licencijas išduodančių institucijų sąrašą;

L.  kadangi 2013 m. gegužės 6 d. Indonezijos Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą, kad tradiciškai čiabuvių tautoms priklausantys miškai neturėtų būti klasifikuojami kaip valstybės miško teritorija, taip paruošdamas dirvą platesniam salyno čiabuvių tautų teisių pripažinimui;

1.  palankiai vertina didžiules savanoriškas Indonezijos pastangas, dedamas siekiant išspręsti įsišaknijusią neteisėtos medienos ruošos ir susijusios prekybos problemą plėtojant MTUS, įgyvendinant procesą, kuriame dalyvauja daug suinteresuotųjų subjektų, ir visų pirma per pastaruosius mėnesius pasiektą didelę pažangą; visgi ir toliau yra susirūpinęs dėl tam tikrų problemų; primena, jog oficialiai FLEGT licencijos gali būti išduodamos tik jei MTUS veiks atsižvelgiant į savanoriškos partnerystės susitarimo tikslus;

2.  palankiai vertina derybų dėl ES ir Indonezijos Respublikos savanoriškos partnerystės susitarimo dėl miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos į ES importuojamais medienos produktais rezultatus; dar kartą pabrėžia savo paramą savanoriškos partnerystės susitarimo sudarymui ir savo pasirengimą remti sėkmingą jo įgyvendinimą;

3.  pažymi, kad iki šiol dauguma atitinkamų šalies medienos išteklių nebuvo sertifikuoti taikant MTUS ir kad dideli nepatikrintos medienos kiekiai iš kirtimviečių patenka į tiekimo grandinę;

4.  pabrėžia, kad svarbu plėsti MTUS sistemos taikymo sritį, įskaitant auditavimą, siekiant aprėpti visas medienos gamybos sritis ir kiekvieną tiekimo grandinės etapą ir užtikrinti, jog patikrinta teisėta mediena būtų atskirta nuo nepatikrintos medienos, kad pastaroji nepatektų į MTUS tiekimo grandines;

5.  mano, kad miško paskirties žemės keitimas – tai nuolatinė Indonezijos žemės naudojimo valdymo sistemos problema; apgailestauja dėl to, kad kol kas taikant MTUS neaudituojama, kaip vykdomas koncesijų keisti miško paskirties žemę suteikimo įmonėms procesas ir visų pirma jų atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (AMDAL), taip pat neaudituojama, ar įmonės paiso apribojimų, nustatytų vykstant procesui, per kurį siekiama gauti leidimą keisti miško paskirties žemę;

6.  pažymi, kad pagal dabartinę MTUS medienos ruošos darbai laikomi teisėtais net ir tuo atveju, jei nebuvo išspręstas čiabuvių ir vietos bendruomenių su žemės naudojimo teisėmis susijusių reikalavimų klausimas ir (arba) atitinkamais atvejais nebuvo sumokėta tinkama kompensacija; ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad tikrinant teisėtumą būtų tinkamai atsižvelgta į tradicinės bendruomenės teises į mišką ir laisvą, išankstinį ir informuotumu pagrįstą čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių sutikimą ir prireikus kompensaciją už prarastą galimybę naudotis miško žeme ir kad patikros institucijoms būtų suteikiamas įgaliojimas įvertinti, ar įmonės paisė vietos žemės naudojimo teisių ir ar žemė buvo teisiškai oficialiai paskelbta;

7.  ragina Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad per sertifikavimo procesą nebūtų diskriminuojamos mažosios ir vidutinės įmonės;

8.  ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę garantuoti, kad:

9.  ragina Indonezijos vyriausybę, siekiant didinti šalies patikimumą FLEGT licencijų išdavimo srityje, ne tik atlikti teisėtumo tikrinimą pagal MTUS, bet ir imtis ryžtingų veiksmų, kuriais būtų kovojama su miškų sektoriuje vykdomais finansiniais nusikaltimais, pvz., pinigų plovimu ir mokesčių slėpimu;

10.  ragina Indonezijos vyriausybę imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į pastaruoju metu priimtą sprendimą užtikrinti mokestinių teisės aktų vykdymą ir reikalauti dokumentų, kuriais remiantis garantuojama, kad medieną eksportuojančios įmonės visapusiškai laikosi Indonezijos mokesčių statutų ir 2010 m. kovosi su pinigų plovimu statuto;

11.  palankiai vertina Indonezijos vyriausybės vieno žemėlapio iniciatyvą, kuria siekiama išplėsti visuomenės prieigą prie naujausių ir skaidrių duomenų ir žemėlapių, be kurios Indonezijoje sunku vykdyti tinkamą miškų valdymą dėl nenuoseklaus ir įvairaus teisės aktų aiškinimo ir konfliktų su vietos ir čiabuvių bendruomenėmis; pabrėžia, kad nepriklausomi miškų stebėtojai tam, kad galėtų patikimai atlikti savo užduotis, turi turėti galimybę gauti tokią pagrindinę informaciją ir kad koncesijos žemėlapiai, kirtimo planai ir informacija apie leidimus turėtų būti skelbiami viešai; ragina Indonezijos vyriausybę greičiau įgyvendinti vieno žemėlapio iniciatyvą ir paskelbti pirmą žemėlapio versiją, įskaitant atitinkamą informaciją, susijusią su miško licencijų suteikimu ir reikalavimais dėl žemės naudojimo teisių;

12.  ragina Komisiją dalyvaujant jungtiniame įgyvendinimo komitete užtikrinti, kad būtų ryžtingai imamasi veiksmų reaguojant į sukčiavimo ir korupcijos riziką, be kita ko, paruošiant rizika pagrįstą sukčiavimo kontrolės planą;

13.  pripažįsta, kad beveik visais atvejais medienos teisėtumo tikrinimas grindžiamas auditorių ir nepriklausomų stebėtojų veikla; palankiai vertina oficialų MTUS vaidmenį atliekant nepriklausomą pilietinės visuomenės vykdomą stebėseną; visgi pažymi, kad nepriklausomų stebėtojų tinklų pajėgumai, kalbant apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, vis dar yra labai riboti;

14.  ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad auditoriai, patikros institucijos ir nepriklausomi miškų stebėtojai būtų tinkamai finansuojami ir apmokyti, kad galėtų reguliariai atlikti stebėseną, patikras vietoje ir auditą;

15.  palankiai vertina Indonezijos vyriausybės pastangas sustiprinti paskirtosios miškų ūkio policijos vaidmenį; vis dėlto pažymi, kad Indonezijos Miškininkystės ministerija turėtų toliau tobulinti savo politiką, kaip stebėti, kataloguoti neteisėtos medienos ruošos atvejus ir imtis tolesnių priemonių; pabrėžia, kad itin svarbu teisėsaugos institucijoms pranešti apie įmones, kurios nustatomos kaip vykdančios neteisėtą veiklą;

16.  ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad būtų tinkamai reaguojama į nepriklausomų stebėtojų ataskaitas, kuriose įspėjama apie atitinkamų teisės aktų pažeidimus, ir kad atitinkamos valdžios institucijos imtųsi veiksmingų ir atgrasomų priverstinio vykdymo priemonių tais atvejais, kai nustatomi minėtų teisės aktų pažeidimai;

17.  pabrėžia, kad nepriklausoma stebėsena ir pagarba čiabuvių tautų ir vietos bendruomenių teisėms yra labai svarbūs MTUS patikimumo užtikrinimo veiksniai; todėl pabrėžia, kad svarbu toliau laikytis šio įsipareigojimo, užtikrinti didesnį skaidrumą kitų suinteresuotųjų pilietinės visuomenės subjektų atžvilgiu ir tai, kad nepriklausoma pilietinės visuomenės vykdoma stebėsena būtų atliekama be smurto, grasinimų ar kitokios prievartos, o pasitaikius šiems veiksmams už juos būtų aktyviai keliamos baudžiamosios bylos;

18.  ragina Komisiją primygtinai raginti Indonezijos vyriausybę užtikrinti, kad:

19.  ragina Komisiją persvarstant MTUS tinkamai atsižvelgti į Indonezijos Konstitucinio Teismo 2013 m. gegužės 6 d. sprendimą;

20.  ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas veiksmams, kuriuos turi atlikti Indonezijos vyriausybė, ir užtikrinti vienodas sąlygas regioniniu lygmeniu atsižvelgiant į Indonezijos vyriausybės reikalavimą įtraukti Saravako regioną į ES ir Malaizijos derybas dėl savanoriškos partnerystės susitarimo;

21.  suvokia, kad tam tikri šioje rezoliucijoje numatyti reikalavimai viršija savanoriškos partnerystės susitarimo 8 priede nustatytus kriterijus dėl licencijų išdavimo sistemos tvirtinimo; ragina Komisiją užtikrinti pažangą siekiant laikytis šių papildomų reikalavimų, kurie, Parlamento nuomone, yra svarbūs, ir prieš patvirtinant licencijų išdavimo sistemą pranešti Parlamentui apie padarytą pažangą;

22.  ragina Komisiją reguliariai pranešti Parlamentui apie pažangą, padarytą įgyvendinant savanoriškos partnerystės susitarimą, ir ypač apie tai, kaip minėtieji klausimai buvo ir bus sprendžiami;

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Indonezijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) Tarybos dokumentas 11767/1/2013. (2) Tarybos dokumentas 11769/1/2013. (3) http://www.un.org/esa/socdev/unpfii/documents/DRIPS_en.pdf. (4) OL L 295, 2010 11 12, p. 23. (5) Pasaulio banko ataskaita „Teisingumas miškams. Baudžiamojo teisingumo pastangų, dedamų kovojant su neteisėta medienos ruoša, stiprinimas“ 2012 m., 5–10 p., http://siteresources.worldbank.org/EXTFINANCIALSECTOR/Resources/Illegal_Logging.pdf. (6) Organizacijos „Human Rights Watch“ ataskaita, „Tamsioji žaliojo augimo pusė. Dėl silpno Indonezijos miškų sektoriaus valdymo daromas poveikis žmogaus teisėms“, 2013 m., http://www.hrw.org/sites/default/files/reports/indonesia0713webwcover_1.pdf. (7) Agentūros „Reuters“ internetinės žinios, 2010 m. rugsėjo 17 d., straipsnis “Kyšininkavimas gali pakenkti Indonezijos sandoriams klimato srityje“, http://www.reuters.com/article/2010/09/17/indonesia-corruption-idUSSGE68G03P20100917. (8) Reglamentas (ES) Nr. 995/2010. (9) OL L 347, 2005 12 30, p. 1.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl padėties Venesueloje (2014/2600(RSP))

P7_TA(2014)0176 RC-B7-0207/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Venesuelos, t. y., 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl kanalo „Radio Caracas TV“ Venesueloje atvejo(1), 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl politinių teisių atėmimo Venesueloje(2), 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Manuelio Rosaleso atvejo Venesueloje(3), 2010 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Venesuelos(4), 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Venesuelos, ypač dėl Marijos Lourdes Afiuni atvejo(5) ir 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl galimo Venesuelos pasitraukimo iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos(6);

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2014 m. vasario 14 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton 2014 m. vasario 21 d. pareiškimą dėl neramumų Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Venesuela pasirašė,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  atsižvelgiant į padėties Venesueloje sudėtingumą (S&D); kadangi 2014 m. vasario 12 d. visoje Venesueloje prasidėjusios taikios eitynės, kurioms vadovavo studentai, baigėsi mirtinu smurtu, dėl kurio bent 13 žmonių žuvo, daugiau kaip 70 sužeista ir šimtai žmonių sulaikyta. kadangi studentų reikalavimai yra susiję su Prezidento N. Maduro vyriausybės nesugebėjimu nugalėti didelės infliacijos, nusikalstamumo, kai kurių pagrindinių maisto produktų trūkumo, taip pat vis augančios korupcijos ir žiniasklaidos bei demokratinės opozicijos bauginimų; kadangi vyriausybė dėl trūkumų kaltina „maištininkus“ ir „pelno išalkusius verslininkus“; kadangi Venesueloje yra didžiausios energijos atsargos visoje Lotynų Amerikoje;

B.  kadangi pastarosiomis dienomis demonstracijų skaičius nesumažėjo, bet, priešingai, tik augo, nes dar daugiau žmonių žuvo, buvo sužeista ar sulaikyta dėl valdžios institucijų ir neteisėtų ginkluotų grupuočių vykdytų represijų;

C.  kadangi politinė įtampa ir atsiskyrimas Venesueloje vis auga; kadangi Venesuelos valdžios institucijos, vietoj to, kad prisidėtų išlaikydamos taiką ir ramybę, grasina įvykdyti ginkluotą revoliuciją;

D.  kadangi buvo vykdomos represijos, visų pirma prieš studentus, žurnalistus ir opozicijos vadovus, kurie buvo persekiojami ir kurių laisvės buvo pamintos;

E.  kadangi Venesueloje jau ilgą laiką nebaudžiamos veikia smurtaujančios ir nevaldomos ginkluotos vyriausybę remiančios grupuotės; kadangi opozicija šias grupes kaltina taikiose demonstracijose vykdomo smurto, sukėlusio mirtis ir ne vieną sužeidimą, kurstymu; kadangi Venesuelos vyriausybė dar nepaaiškino įvykių;

F.  kadangi žiniasklaida cenzūruojama ir bauginama ir daugybė žurnalistų buvo sumušta ar sulaikyta arba jų profesinė medžiaga buvo sunaikinta;

G.  kadangi žodžio laisvė ir teisė dalyvauti taikiose demonstracijose yra bet kurios demokratiškos valstybės pagrindiniai elementai, o lygybė ir visuotinis teisingumas neįmanomi, jeigu nebus užtikrintos visų piliečių žmogaus teisės; kadangi Venesuelos konstitucija užtikrina susirinkimų, asociacijų ir taikių pilietinių demonstracijų teisę; kadangi valdžios institucijos privalo ginti pagrindines savo piliečių teises ir šių teisių neribodamos užtikrinti piliečių saugumą ir gyvybę;

H.  kadangi iš šios sunkios krizės iškopti ir nugalėti sunkumus ateityje gali padėti tik pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, konstruktyvus ir pagarbus dialogas bei tolerancija;

1.  smerkia visus smurto veiksmus ir tragiškas žūtis per taikias demonstracijas, vykusias 2014 m. vasario 12 d. ir vėlesnėmis dienomis, ir reiškia nuoširdžia užuojautą aukų šeimoms;

2.  reiškia tvirtą solidarumą su Venesuelos žmonėmis ir susirūpinimą, kad dėl naujų protestų gali kilti daugiau smurto ir tik pagilėtų takoskyra tarp vyriausybės ir opozicijos, taip pat paaštrėtų ir taip sudėtingi Venesueloje vykstantys politiniai procesai; ragina visų partijų ir Venesuelos visuomenės grupių atstovus ir toliau žodžiais bei veiksmais siekti ramybės;

3.  primena Venesuelos vyriausybei, kad žodžio laisvė ir teisė dalyvauti taikiose demonstracijose bet kurioje demokratiškoje valstybėje laikomos pagrindinėmis žmogaus teisėmis, kaip tai pripažinta Venesuelos konstitucijoje, ir ragina Prezidentą N. Maduro laikytis tarptautinių sutarčių, prie kurių Venesuela yra prisijungusi, visų pirma Amerikos šalių demokratinės chartijos;

4.  primena Venesuelos vyriausybei apie jos pareigą užtikrinti visų šalies piliečių, neatsižvelgiant į jų politines pažiūras ir priklausymą politinėms partijoms, saugumą; reiškia didelį susirūpinimą dėl studentų ir opozicijos lyderių areštų ir ragina nedelsiant juos paleisti;

5.  primena, kad demokratinėje valstybėje itin svarbu gerbti valdžių padalijimo principą ir kad valdžios institucijos negali remtis teisingumo sistema vykdydamos demokratinės opozicijos politinius persekiojimus ir represiją; ragina Venesuelos valdžios institucijas atsiimti nepagrįstus kaltinimus ir arešto orderius, išduotus opozicijos lyderiams;

6.  ragina Venesuelos valdžios institucijas nedelsiant nuginkluoti ir paleisti nekontroliuojamas vyriausybę remiančias grupes ir nutraukti jų nebaudžiamumą; ragina paaiškinti įvykusias žmonių žūtis, kad kaltininkai atsakytų už savo veiksmus;

7.  ragina visas šalis, visų pirma, Venesuelos valdžios institucijas, siekti taikaus dialogo su visais Venesuelos visuomenės sluoksniais, kad būtų nustatyti klausimai, dėl kurių nuomonės sutampa, ir sudaryta galimybė politiniams veikėjams aptarti sudėtingiausias problemas, su kuriomis susiduria ši šalis;

8.  pabrėžia, kad pagarba spaudos, informacijos ir nuomonių laisvei ir politiniam pliuralizmui yra demokratijos pagrindas; apgailestauja dėl žiniasklaidos ir interneto cenzūros ir dėl to, kad ribojama galimybė prisijungti prie kai kurių blogų ir socialinių tinklų; smerkia bauginimą, kurį patyrė keletas laikraščių ir kitos garso bei vaizdo žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, kanalai NTN24 ir CNN ispanų kalba, ir mano, kad ši praktika prieštarauja Venesuelos konstitucijai ir Venesuelos Bolivaro Respublikos prisiimtiems įsipareigojimams;

9.  prašo nusiųsti šio Parlamento ad hoc delegaciją, kuri galėtų nedelsdama įvertinti padėtį vietoje;

10.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir Nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 102 E, 2008 4 24, p. 484. (2) OL C 15 E, 2010 1 21, p. 85. (3) OL C 212 E, 2010 8 5. p. 113. (4) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 69. (5) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 130. (6) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 88.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl būsimos ES vizų politikos (2014/2586(RSP))

P7_TA(2014)0177 B7-0194/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV), ypač į jos 77 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Bendros vizų politikos įgyvendinimas ir plėtojimas ekonomikos augimui ES paskatinti“ (COM(2012)0649),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl bendradarbiavimo Šengeno klausimais vietos lygiu per pirmuosius dvejus Vizų kodekso įgyvendinimo metus (COM(2012)0648),

–  atsižvelgdamas į Komisijos „Septintąją ataskaitą dėl tam tikrų trečiųjų šalių tolesnio vizų režimo taikymo pažeidžiant vizų režimo abipusiškumo principą“ (COM(2012)0681);

–  atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus(1), naujausius patikslinimus(2),

–  atsižvelgdamas į neseniai sudarytus vizų režimo supaprastinimo susitarimus su Gruzija(3), Ukraina(4), Moldova(5), Žaliuoju Kyšuliu(6), Armėnija(7) ir Azerbaidžanu(8),

–  atsižvelgdamas į klausimą Komisijai dėl būsimos ES vizų politikos (O‑000028/2014 – B7‑0108/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 115 straipsnio 5 dalį ir 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi įgyvendinant bendrą vizų politiką būtų galima atitinkamai panaikinti vidaus sienų kontrolę Šengeno erdvėje;

B.  kadangi pagrindinės bendros vizų politikos sudėtinės dalys yra šios: bendri valstybių, kurių piliečiams taikomas reikalavimas turėti vizą, ir valstybių, kurių piliečiams vizų režimas netaikomas, sąrašai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 539/2001 priede, bendros vizų išdavimo taisyklės, kaip nurodyta Vizų kodekse, vienoda vizų forma, keitimasis informacija pasitelkiant Vizų informacinę sistemą ir daugelis tarptautinių susitarimų su trečiosiomis valstybėmis dėl bevizio režimo ar vizų režimo supaprastinimo;

C.  kadangi Lisabonos sutartyje numatyta taikyti įprastą teisėkūros procedūrą visais bendros vizų politikos aspektais, o dėl visų tarptautinių šios srities susitarimų reikia gauti Parlamento pritarimą;

D.  kadangi svarbu pradėti svarstymus ir institucijų dialogą būsimos bendros ES vizų politikos klausimais, visų pirma dėl tolesnių veiksmų vizų išdavimo procedūrų suderinimo srityje, taip pat dėl bendrųjų vizų išdavimo taisyklių;

Bendroji vizų politika ir Vizų kodekso persvarstymas

1.  palankiai vertina pažangą, padarytą vizų acquis srityje, tačiau taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares geriau įgyvendinti galiojančias vizų acquis nuostatas; ypač ragina sustiprinti bendradarbiavimą Šengeno klausimais vietos lygmeniu siekiant per trumpą laiką pagerinti Vizų kodekso įgyvendinimą;

2.  mano, kad tolesnių veiksmų reikėtų imtis siekiant dar labiau suderinti vizų išdavimo procedūras, taip pat nustatyti tikrai bendras vizų išdavimo taisykles;

3.  mano, kad daugelyje trečiųjų valstybių esantis konsulinių paslaugų tinklas aiškiai nepakankamas;

4.  mano, kad bendri prašymų išduoti vizą centrai yra naudinga priemonė, kuri ateityje galėtų tapti standartine;

5.  apgailestauja, kad Komisija dar neatliko tyrimo dėl galimybės sukurti bendrą Europos mechanizmą trumpalaikėms vizoms išduoti, taip pat neišsiaiškino, kokiu mastu asmens rizikos vertinimas galėtų papildyti su pilietybe susijusios rizikos prezumpciją, nors pagal Stokholmo programą buvo raginama tai padaryti (5.2 punktas);

6.  mano, kad sąžiningiems (bona fide) ir dažniems keliautojams sienos kirtimas turėtų būti dar labiau palengvintas, visų pirma dažniau naudojant daugkartines ilgesnio galiojimo vizas;

7.  ragina valstybes nares pasinaudoti galiojančiomis Vizų kodekso ir Šengeno sienų kodekso nuostatomis, kurias taikant leidžiama išduoti humanitarines vizas, taip pat palengvinti laikino prieglobsčio suteikimą žmogaus teisių gynėjams iš trečiųjų šalių, kuriems gresia pavojus;

8.  laukia, kada bus pateiktas žadėtasis pasiūlymas dėl persvarstomo Vizų kodekso, tačiau apgailestauja dėl to, kad jo priėmimą Komisija keletą kartų atidėjo;

9.  apgailestauja dėl to, kad Komisija vis dar nepateikė bendrojo Vizų kodekso įvertinimo; nepritaria Komisijos ketinimui pateikti šį įvertinimą kartu su pasiūlymu dėl Vizų kodekso persvarstymo; mano, kad būtų tinkamiau, jei Komisija pirmiau pateiktų vertinimo ataskaitą. Tai suteiktų galimybę institucijoms ja remiantis surengti diskusiją;

Vizų išdavimo tvarkos supaprastinimas

10.  ragina, kur tinkama, užbaigti susitarimus dėl tolesnio vizų režimo supaprastinimo ir stebėti, kaip įgyvendinami tie, kurie jau sudaryti, bei juos tobulinti;

11.  ragina sistemingai vertinti galiojančius susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo, kad būtų galima nustatyti, ar juos įgyvendinant pasiekiamas numatytas tikslas;

Reglamentas (EB) Nr. 539/2001

12.  palankiai vertina tai, kad neseniai atnaujinti sąrašai trečiųjų valstybių, kurių piliečiams taikomas arba netaikomas vizų režimas, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 539/2001, o ypač tai, kad įtrauktos papildomos vizų reikalavimo išimtys; primena, kad bevizis režimas svarbus trečiosioms valstybėms, visų pirma jų pilietinėms visuomenėms, tačiau jis taip pat svarbus pačiai ES;

13.  atsižvelgdamas į tai mano, kad ES ir Ukrainos susitarimas dėl bevizio režimo yra būdas reaguoti į Ukrainos pilietinės visuomenės ir studentų, kurie dalyvavo kelias pastarąsias dienas vykusiose demonstracijose, raginimus; pabrėžia, kad toks susitarimas sudarytų sąlygas intensyvesniems pilietinės visuomenės atstovų mainams ir žmonių tarpusavio ryšiams, taigi būtų didinamas tarpusavio supratimas, taip pat tai darytų teigiamą poveikį ekonominiams mainams; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Ukrainos įrašymo į trečiųjų valstybių, kurių piliečiams netaikomas vizų režimas, sąrašą; taip pat ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti dabartinį vizų režimo supaprastinimo susitarimą siekiant, kad visų pirma studentai ir mokslininkai galėtų lengviau atvykti į ES;

14.  palankiai vertina tai, kad atnaujinti vizų reikalavimo išimčių kriterijai, t. y. kad įtrauktas pagrindinių teisių aspektas, tačiau taip pat ekonominė nauda, visų pirma turizmas ir tarptautinė prekyba, ir kad jie įrašyti į reglamento straipsnį;

15.  pabrėžia, kad norint dar labiau liberalizuoti vizų režimą reikia gauti daugiau informacijos apie galiojančių bevizio režimo programų taikymą, įskaitant ES elektroninio kelionės leidimo sistemos (ES ESTA) taikymą; ragina Tarybą ir Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas būtų išsamiau informuojamas apie padėtį trečiosiose valstybėse, dėl kurių diskutuojama, kad būtų galima vykdyti reikiamą demokratinę kontrolę;

16.  ragina Komisiją apsvarstyti, kaip ateityje būtų galima kartu priimti reglamentų ir dvišalių bevizio režimo susitarimų priedų pakeitimus, jei jie laikomi būtinais, kad būtų galima užtikrinti, jog priėmus priedų pakeitimus iškart būtų priimamas reikalingas susitarimas dėl vizų režimo panaikinimo;

17.  atkreipia dėmesį į susitarimą dėl sustabdymo mechanizmo; tikisi, kad valstybės narės sąžiningai taikys šį mechanizmą ir juo naudosis tik kaip paskutine priemone susidarius ekstremaliai situacijai, dėl kurios reikėtų skubiai reaguoti siekiant pašalinti visai Sąjungai kilusius sunkumus, ir tada, kai bus tenkinami atitinkami kriterijai

18.  mano, kad visiškas vizos reikalavimų abipusiškumas yra tikslas, kurio Sąjunga turėtų aktyviai siekti plėtodama savo santykius su trečiosiomis valstybėmis, tokiu būdu prisidėdama prie Sąjungos išorės politikos patikimumo ir nuoseklumo gerinimo tarptautiniu lygiu;

19.  ragina pradėti diskusijas dėl sąsajos tarp tolesnio vizų režimo liberalizavimo ir kai kurių valstybių narių prašymo padidinti saugumo priemones ir taikyti griežtesnę sienų kontrolę keliautojams, kuriems netaikomas vizų reikalavimas;

Vizų informacinė sistema (VIS)

20.  ragina „eu-LISA“ keik galima greičiau pateikti laukiamą VIS įvertinimo ataskaitą;

Europos Parlamento dalyvavimas

21.  ragina Tarybą ir Komisiją pagerinti informacijos Parlamentui tiekimą klausimais, susijusiais su derybomis dėl tarptautinių susitarimų vizų srityje, kaip numatyta SESV 218 straipsnio 10 dalyje ir Pagrindų susitarime dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių;

22.  praneša, kad Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitete ketina įsteigti kontaktinę grupę vizų politikos klausimais; ragina Tarybai pirmininkaujančią valstybę narę ir valstybes nares kartu su Komisija dalyvauti šios kontaktinės grupės posėdžiuose;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 81, 2001 3 21, p. 1. (2) Reglamentas (ES) Nr. 1091/2010 (OL L 329, 2010 12 14, p. 1); Reglamentas (ES) Nr. 1211/2010 (OL L 339, 2010 12 22, p. 6); Reglamentas (ES) Nr. 1289/2013 (OL L 347, 2013 12 20, p. 74); COM(2012)0650; COM(2013)0853. (3) Tarybos sprendimas 2011/117/ES (OL L 52, 2011 2 25, p. 33). (4) Tarybos sprendimas 2013/297/ES (OL L 168, 2013 6 20, p. 10). (5) Tarybos sprendimas 2013/296/ES (OL L 168, 2013 6 20, p. 1). (6) Tarybos sprendimas 2013/521/ES (OL L 282, 2013 10 24, p. 1). (7) Tarybos sprendimas 2013/628/ES (OL L 289, 2013 10 31, p. 1). (8) COM(2013)0742.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl konkrečių bendros žuvininkystės politikos priemonių, skirtų moterų vaidmeniui stiprinti (2013/2150(INI))

P7_TA(2014)0178 A7-0070/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos žuvininkystės fondui (EŽF) taikomus teisės aktus, ypač Tarybos reglamentus (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr.°861/2006, (EB) Nr.º1198/2006 ir (EB) Nr.°791/2007, kuriuose nustatomos taisyklės ir susitarimai dėl Bendrijos struktūrinės paramos žuvininkystės sektoriuje,

–  atsižvelgdamas į 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/41/ES dėl vienodo požiūrio į savarankiškai dirbančius vyrus ir moteris principo taikymo, kuria panaikinama Tarybos direktyva 86/613/EEB(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 6 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą pasiūlymą ir Parlamento bei Tarybos priimtas pozicijas dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (COM(2011)0804),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pateiktą pasiūlymą ir Parlamento bei Tarybos priimtas pozicijas dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės (COM(2011)0810),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

–  atsižvelgdamas į savo 2005 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl moterų veiklos tinklų: žuvininkystė, ūkininkavimas ir įvairinimas(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliuciją dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto(6),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją „Bendros žuvininkystės politikos reforma. Bendrasis komunikatas“(7),

–  atsižvelgdamas į klausymą tema „Moterys ir tvarus vystymasis žuvininkystės srityse“, surengtą 2010 m. gruodžio 1 d. Žuvininkystės komitete,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto klausymą tema „Moterų vaidmens stiprinimas Europos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje“, Europos Parlamente surengtą 2013 m. spalio 14 d.,

–   atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7-0070/2014),

A.  kadangi moterų darbas žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje yra nepripažintas ir apskritai lieka nematomas, nors jo ekonominė pridėtinė vertė labai didelė ir jis padeda užtikrinti socialinį, ekonominį ir aplinkos tvarumą daugelyje Europos vietovių ir regionų, ypač nuo žuvininkystės priklausomose vietovėse;

B.  kadangi valstybėse narėse žuvininkystės sektoriuje dirba daugiau kaip 100 000 moterų: 4 proc. – žvejybos sektoriuje (jos dirba su žvejybos laivų veikla susijusius darbus, t. y. yra tinklų nėrėjos, žuvų iškrovėjos arba pakuotojos), 30 proc. – akvakultūros sektoriuje (moterys daugiausia gaudo kiaukutinius, įbridusios į vandenį) ir apie 60 proc. – perdirbimo pramonės sektoriuje;

C.  kadangi darbai, kuriuos moterys tradiciškai atlieka žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, sunkūs, pavyzdžiui, kiaukutinių gaudymas įbridus į vandenį, tradicinis žuvų pardavimas tiek lauke, tiek tam tinkamose patalpose, žvejybos tinklų gamyba ir taisymas (tinklų nėrėjos), žuvų iškrovimas, rūšiavimas ir pakavimas itin sudėtingomis klimato sąlygomis;

D.  kadangi statistiniais duomenimis nepakankamai įvertinta tikroji moterų darbo tam tikruose sektoriuose padėtis, o plačiai paplitusi ekonomikos krizė ir didelis nedarbas kai kuriose valstybėse narėse paskatino tolesnį šių skaičių didėjimą ir tai, kad daugiau moterų pradėjo dirbti žuvininkystės sektoriuje, ypač kiaukutinių gaudymo srityje, kad papildytų ar netgi užtikrintų savo šeimos pajamas;

E.  pripažindamas moterų indėlį vykdant veiklą, susijusią su žuvininkyste ir akvakultūra, ypač su žvejybos įrankių gamyba ir taisymu, žuvų iškrovimu ir rūšiavimu, produktų tiekimo į laivą valdymu, žuvų perdirbimu, pakavimu ir pateikimu rinkai arba žuvininkystės įmonių valdymu;

F.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 30 dalyje ragina valstybes nares atsižvelgti į moterų ekonominį, socialinį ir kultūrinį vaidmenį žvejybos pramonėje, suteikiant moterims galimybes naudotis socialinėmis išmokomis, ir pabrėžia, kad aktyvus moterų dalyvavimas įvairioje žvejybos veikloje padeda išsaugoti, pirma, žuvininkystės sektorių ir, antra, tradicijas ir specialius metodus, taip pat įvairių regionų kultūrinę įvairovę;

G.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. rugsėjo 12 d. pozicijoje ragina imtis priemonių ir skatinti moterų dalyvavimą žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus gamintojų organizacijose;

H.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 31 dalyje reikalauja, kad iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽV) būtų skiriamas finansavimas moterų dalyvavimui žuvininkystės sektoriuje skatinti, moterų asociacijoms remti, taip pat moterų profesiniam mokymui ir moterų vaidmeniui žvejyboje stiprinti, remiant sausumoje vykdomą veiklą ir su žuvininkyste susijusią veiklą – tiek gamybą, tiek perdirbimą ir pateikimą rinkai;

I.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 39 dalyje ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių siekiant užtikrinti, kad moterys galėtų gauti tokį pat atlyginimą kaip vyrai ir naudotis kitomis socialinėmis ir ekonominėmis teisėmis, įskaitant rizikos dirbant žuvininkystės sektoriuje draudimą, pensinio amžiaus mažinimo koeficientų taikymo priemones, siekiant paankstinti pensinį amžių dėl sudėtingų darbo sąlygų (darbas naktį, pavojingumas, nuo gamybos intensyvumo arba galimybės žvejoti priklausantis tvarkaraštis), ir konkrečių sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, profesinių ligų, pripažinimą;

J.  kadangi su darbo jėga susijusi statistinė informacija, ypač apie tam tikrą veiklą vykdančių darbuotojų pasiskirstymą pagal lytį, taip pat apie mažos apimties priekrantės žvejybą ar smulkiąją žvejybą, ekstensyviąją akvakultūrą ir susijusią veiklą, yra antraeilė, palyginti su informacija apie laimikį, iškrovimą, tonas ir pan.;

K.  kadangi ES ir valstybių narių statistiniai duomenys apie žuvininkystės, akvakultūros ir susijusių sektorių darbo jėgą nėra pakankamai išsamūs, suderinti ar suskirstyti pagal rodiklius, kad atskleistų moterų dalyvavimo šiuose sektoriuose mastą;

L.  kadangi, nors moterys dirba žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje ir šio darbo indėlis į ekonomiką yra svarbus, moterims nesuteikiama tinkama socialinė ir darbo apsauga, taip pat nesuteikiamas tinkamas profesinis ir darbo statusas;

M.  kadangi žuvininkystės sektoriuje moterys patiria ekonominę diskriminaciją ir už tuos pačius darbus gauna mažesnį užmokestį negu vyrai;

N.  kadangi moterų darbas šiame sektoriuje dažnai teisiškai nepripažįstamas ir už šį darbą joms nesuteikiama socialinė apsauga, kuri atitiktų ypatingą ir su šiuo darbu susijusią riziką ir sveikatos problemas;

O.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl nedidelio masto pakrantės žvejybos, smulkiosios žvejybos ir bendros žuvininkystės politikos reformos 42 dalyje ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų skatinamas didesnis moterų darbo žuvininkystės sektoriuje teisinis ir socialinis pripažinimas, siekiant užtikrinti, kad moterys, dirbančios visą ar ne visą darbo dieną šeimos įmonėse arba padedančios savo sutuoktiniams ir taip prisidedančios prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, būtų teisiškai pripažįstamos arba gautų socialinės apsaugos išmokas, prilygstančias savarankiškai dirbančių asmenų išmokoms, visų pirma taikant Direktyvą 2010/41/ES, ir ragina užtikrinti moterų socialines bei ekonomines teises, pavyzdžiui, teisę gauti vienodą darbo užmokestį, bedarbio pašalpą praradus darbą (laikinai ar visam laikui), teisę į pensiją, darbo ir šeimos gyvenimo derinimą, teisę į motinystės atostogas, galimybę naudotis socialine apsauga ir nemokamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat užtikrinti saugą darbe bei sveikatos darbe apsaugą ir drausti nuo grėsmių, kylančių dirbant jūroje;

P.  kadangi Parlamentas savo 2012 m. rugsėjo 12 d. rezoliucijoje nurodo, kad būtina užtikrinti didesnį moterų darbo žuvininkystės sektoriuje teisinį ir socialinį pripažinimą, geriau atlyginti už šį darbą ir suteikti tokias pat teises, kokios suteikiamos vyrams, o žvejų sutuoktinėms ir nesusituokusioms partnerėms, padedančioms išlaikyti šeimos įmonę, suteikti tokį pat teisinį statusą ir užtikrinti tokias pat socialines išmokas kaip ir savarankiškai dirbantiems asmenims;

1.  ragina Komisiją skatinti parengti konkrečią statistinę programą, susijusią su nuo žuvininkystės priklausomais regionais, ypatingą dėmesį skiriant mažos apimties priekrantės žvejybai, tradiciniams žvejybos būdams, konkretiems prekybos kanalams ir kiaukutinius gaudančių moterų, tinklų nėrėjų bei mažos apimties žvejybą ir susijusią veiklą vykdančių moterų darbui ir socialinėms bei darbo sąlygoms, kad būtų įvertinti konkretūs moterų veiklos poreikiai ir užtikrinamas didesnis socialinis šių labai sunkių darbų pripažinimas;

2.  mano, kad būtina geriau rinkti ir analizuoti statistinę informaciją apie darbą žuvininkystės sektoriuje, kuri skirstoma pagal lytį, veiklos tipą ir darbo tipologiją (savarankiškas darbas, samdomasis darbas, darbas ne visą darbo dieną, darbas visą darbo dieną, laisvai samdomas darbuotojas), kad būtų galima įvertinti moterų indėlį į žuvininkystės ir akvakultūros sektorių;

3.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad taip pat būtų renkami ir su laimikiu susiję duomenys, suskirstyti pagal lytį, ir būtų įdiegti nauji rodikliai, pavyzdžiui, kartu dirbančių sutuoktinių arba partnerių amžius, išsilavinimas bei profesinė kvalifikacija ir veikla;

4.  mano, kad reikia aiškiai apibrėžti statistinius rodiklius, skirtus darbo jėgos užimtumo duomenims rinkti žuvininkystės, akvakultūros ir susijusiuose sektoriuose; taip pat mano, kad parengti suderintą ES statistinių rodiklių rinkinį, ir ragina valstybes nares laiku teikti išsamius duomenis pagal šiuos rodiklius;

5.  primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą teisiniu ir socialiniu požiūriu pripažinti moterų vaidmenį, kurį jos atlieka žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje, taip pat nuo žuvininkystės priklausomų vietovių tvaraus vystymosi srityje, kad būtų pašalintos visos ekonominės, administracinės ir socialinės kliūtys, dėl kurių moterims sunkiau veikloje dalyvauti vienodomis sąlygomis;

6.  ragina Komisiją ir Tarybą skatinti valstybes nares profesinėmis ligomis pripažinti ir reglamentuoti sąnarių ir stuburo pažeidimus ir reumatines ligas, kuriomis kiaukutinių gaudytojos, tinklų nėrėjos, žuvų iškrovėjos, pakuotojos, perdirbimo įmonėse dirbančios moterys, žvejės ir prekiautojos suserga dirbdamos sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, taip pat tokiomis ligomis pripažinti ligas, kuriomis susergama dėl pernelyg sunkių krovinių kilnojimo;

7.  ragina Komisiją pripažinti, kad moterų darbas padeda gerinti žuvininkystės produktų atsekamumą, todėl galima geriau informuoti vartotojus ir užtikrinti aukštesnių žuvininkystės bei akvakultūros produktų kokybės standartus ir didesnę jų saugą, taip padaugėja galimybių ekonominei, gastronominei ir turizmo veiklai žvejybos rajonuose;

8.  ragina sukurti (remiantis Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu ir (arba) kitomis priemonėmis) konkrečias paramos priemones, kurios galėtų būti panaudotos ekstremaliosiose situacijose (per gaivalines nelaimes), ir finansinius kompensavimo mechanizmus, kurie padėtų žvejams, žvejėms ir jų šeimoms laikino žvejybos draudimo laikotarpiais, ypač tose vietovėse, kuriose žvejyba – vienintelis pajamų šaltinis;

9.  laikosi nuomonės, kad būtina skatinti ir finansiškai remti moterų būrimąsi į asociacijas kuriant nacionalinius ir Europos moterų tinklus, kad būtų padidintas moterų matomumas žuvininkystės sektoriuje, kuriamas socialinis ugdymas moterų indėlio į žuvininkystės veiklą srityje, sudarytos geresnės sąlygos keistis patirtimi, taip pat informuoti apie moterų poreikius ir reikalavimus tiek vietos valdžios institucijas, tiek ES įstaigas;

10.  primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares palengvinti moterų organizacijų prieigą prie finansavimo žuvininkystės, akvakultūros ir susijusiuose sektoriuose, suteikiant joms galimybę įgyvendinti iniciatyvas, stiprinti jų organizacijas ir susisiekti su kitomis moterų organizacijomis siekiant keistis patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais;

11.  mano, kad reikia skatinti ir stiprinti veiksmingą moterų dalyvavimą patariamuosiuose organuose ir patariamosiose, sprendimus priimančiose, atstovaujamosiose bei regioninėse tarybose ar profesinėse organizacijose, užtikrinant, kad viešajame ir privačiajame sektoriuose priimant sprendimus moterys dalyvautų tokiomis pat sąlygomis kaip ir vyrai;

2013–2020 m. Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EJRŽF)

12.  pažymi, kad tik viena valstybė narė pasinaudojo galimybėmis, kurios pagal Europos žuvininkystės fondo ketvirtą kryptį suteikiamos siekiant finansuoti projektus, pagal kuriuos parama teikiama moterims, ir ragina valstybes nares naudotis EJRŽF teikiamomis galimybėmis, kad jos galėtų:

13.  primygtinai ragina valstybes nares sudaryti geresnes sąlygas gauti lengvatinę paskolą, leisiančią išvengti konkrečių sunkumų, kuriuos moterys patiria siekdamos finansuoti projektus, kurie pagal EJRŽF nuostatas gali būti įtraukti į nacionalines programas;

14.  ragina valstybes nares remti moterų verslo iniciatyvas palengvinant palankių mikrokreditų sistemą ir suteikiant tinkamos informacijos, susijusios su finansavimo galimybėmis;

15.  primygtinai ragina valstybes nares imtis priemonių, kuriomis būtų plėtojama ir modernizuojama vietos infrastruktūra, įvairinama ekonominė veikla ir gerinama gyvenimo kokybė žuvininkystės srityse, ypač vietovėse, kurios visiškai priklauso nuo žuvininkystės, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis apskritai kovojant su skurdu ir ypač, kai jis daro įtaką moterims ir vaikams, ir siekiant išvengti smurto prieš moteris ir smurto šeimoje;

16.  primena pozicijas dėl moterų (ypač tų, kurios pasirenka darbą, susijusį su žiniomis apie jūrą) skatinimo dalyvauti visuose moksliniuose tyrimuose, projektuose ir mokslinėje veikloje, priimtas vykdant procedūrą, susijusią su bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.);

17.  ragina valstybes nares:

18.  pažymi, kad Parlamentas savo 2012 m. lapkričio 22 d. rezoliucijos dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto 28 dalyje ragina Europos Sąjungą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) pasisakyti už tai, kad būtų baudžiamos moteris diskriminuojančios šalys, o tos pačios rezoliucijos 45 dalyje ragina Komisiją derantis dėl žuvininkystės susitarimų užtikrinti, kad jūrinė valstybė būtiniausią sektorinės paramos vystymuisi dalį skirtų tam, kad būtų pripažįstamas, remiamas ir įvairinamas moterų vaidmuo žuvininkystės sektoriuje ir būtų užtikrintas vienodo požiūrio ir moterų bei vyrų lygių galimybių principo taikymas, ypač mokymo ir galimybių gauti finansavimą bei paskolas srityse;

19.  primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad Europos lyčių aspektas būtų įtvirtintas ir užtikrintas ekonominės partnerystės susitarimais, susijusiais su žuvininkystės sektoriumi;

Pagrindinis reglamentas dėl bendros žuvininkystės politikos

20.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų įgyvendinti naujos bendros žuvininkystės politikos tikslai, susiję su galimybėmis naudotis žuvininkystės ištekliais, pagrįstomis skaidriais aplinkos, socialiniais ir ekonominiais kriterijais, apimančiais vienodo požiūrio ir vyrų bei moterų lygių galimybių principus;

21.  primygtinai ragina valstybes nares pripažinti moteris dirbančiomis tais atvejais, kai jos darbą nutraukia laikinai, įskaitant biologinės ramybės laikotarpius;

22.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti Direktyvos 2010/41/ES įgyvendinimą, kad moterys, kurios žuvininkystės sektoriuje dirba visą arba ne visą darbo dieną šeimos įmonėse arba padėdamos savo sutuoktiniui ar partneriui ir taip prisideda prie savo ir šeimos ekonominio tvarumo, taip pat moterys, kurioms ši veikla yra pragyvenimo šaltinis ir kurios nepriklauso jokiai šeimos įmonei, būtų teisiškai pripažįstamos ir gautų tokias pat socialines išmokas kaip savarankiškai dirbantys asmenys;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL L 180, 2010 7 15, p. 1. (2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0040. (3) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 212. (4) OL C 286 E, 2006 11 23, p. 519. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0460. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0461. (7) OL C 353 E, 2013 12 3, p. 104.

2014 m. vasario 27 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui (2013/2114(INI))

P7_TA(2014)0179 A7-0114/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo(1),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje (COM(2012)0372),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 4, 6, 114 ir 118 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus, pirmiausia į 2010 m. spalio 21 d. sprendimą byloje C-467/08 Padawan SL prieš SGAE [2010], rink. p. I-10055, į 2011 m. birželio 11 d. sprendimą byloje C-462/09 Stichting de Thuiskopie prieš Opus Supplies Deutschland GmbH ir kt. [2011], rink. p. I-05331, į 2010 m. vasario 9 d. sprendimą byloje C-277/10 Martin Luksan prieš Petrus van der Let (dar nepranešta), į 2013 m. birželio 27 d. sprendimus sujungtose bylose C-457/11–C-460/11 Verwertungsgesellschaft Wort (VG Wort) prieš Kyocera Mita ir kt. (dar nepranešta) ir į 2013 m. liepos 11 d. sprendimą byloje C-521/11 Amazon prieš Austro-Mechana (dar nepranešta),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 24 d. Komisijos komunikatą „Intelektinės nuosavybės teisių bendroji rinka. Kūrybingumo ir naujovių skatinimas ekonomikos augimui, kokybiškų darbo vietų kūrimui ir aukščiausios kokybės produktams ir paslaugoms Europoje teikti“ (COM(2011)0287),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 18 d. Komisijos komunikatą dėl turinio bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (COM(2012)0789),

–  atsižvelgdamas į António Vitorino 2013 m. sausio 31 d. rekomendacijas, parengtas pasibaigus tarpininkavimo mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui ir reprografiją klausimu procesui,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 29 d. patvirtintą Teisės reikalų komiteto darbo dokumentą „Autorių teisės muzikos ir audiovizualiniame sektoriuose“,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0114/2014),

A.  kadangi kultūra ir meninė kūryba yra Europos tapatybės praeities ir dabarties pamatas ir ateityje atliks gyvybiškai svarbų vaidmenį Europos Sąjungos ekonominio ir socialinio vystymosi srityje;

B.  kadangi kultūra ir meninė kūryba neatsiejamos nuo skaitmeninės ekonomikos, kadangi aukštesniosios ir kasdienės kultūros turinio raiška grindžiama vienoda prieiga prie Europos skaitmeninio augimo galimybių ir kadangi per konsultacijas paaiškėjo, kad Europos skaitmeninėje rinkoje iki šiol neįgyvendinti veiksmingo paskirstymo, teisingo atlyginimo kūrėjams, taip pat teisingo ir veiksmingo pajamų paskirstymo kultūros sektoriuje apskritai pažadai, ir norint išspręsti šias problemas būtina imtis veiksmų ES lygmeniu;

C.  kadangi skaitmeninimas daro didžiulį poveikį kultūrinės tapatybių raiškos, sklaidos ir raidos būdams ir kadangi mažesnės dalyvavimo kliūtys ir naujų platinimo būdų atsiradimas palengvina prieigą prie kūrybinių darbų ir kultūros, padeda geriau cirkuliuoti kultūros ir meno kūriniams, juos atrasti ir atrasti iš naujo visame pasaulyje, taip pat sudaro galimybes menininkams ir kūrėjams; kadangi dėl to rinkoje nepaprastai padaugėjo galimybių naujoms paslaugoms teikti ir įmonėms veikti;

D.  kadangi ir skaitmeniniame amžiuje autoriai turi turėti teisę į savo sukurtų darbų apsaugą ir galimybę ginti savo teisę į teisingą atlygį už tą darbą;

E.  kadangi dėl techninės pažangos ir perėjimo prie interneto ir debesijos kompiuterijos skaitmeninis kopijavimas asmeniniam naudojimui įgijo didelę ekonominę reikšmę ir kadangi taikant dabartinę mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui sistemą nepakankamai atsižvelgiama į skaitmeninio amžiaus naujoves; kadangi dabar šioje srityje nesivadovaujama jokiu alternatyviu principu, kuriuo būtų užtikrintas tinkamas atlygis teisių turėtojui ir kartu sudaryta galimybė kopijuoti asmeniniam naudojimui; kadangi, nežiūrint į tai, būtina diskusija siekiant atnaujinti kopijavimo asmeniniam naudojimui mechanizmą, kad jis taptų veiksmingesnis ir kad jį taikant būtų labiau atsižvelgta į techninę pažangą;

F.  kadangi Direktyvoje dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo ir daugiateritorių licencijų naudoti muzikos kūrinius internete teikimo vidaus rinkoje, kurią Parlamentas ir Taryba priėmė 2014 m. vasario 4 d., dar griežčiau pabrėžiama, kad administruojant autorių teises ypatingą dėmesį reikia skirti atlyginimo, kurį kolektyvinio administravimo asociacijos surenka, paskirsto ir išmoka teisių turėtojams, įskaitant mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui, srautų skaidrumui;

G.  kadangi pagal Direktyvą 2001/29/EB valstybės narės gali numatyti išimtį arba apribojimą teisei dauginti tam tikrų tipų garso, vaizdo ir audiovizualinę medžiagą, skirtą naudoti asmeniškai, kartu mokant teisingą atlygį ir gali leisti vartotojams šalyse, kuriose nustatytas toks apribojimas, nemokamai kopijuoti savo muzikos ir audiovizualinius rinkinius iš vienos laikmenos ar tam tikro tipo multimedijos medžiagos į kitą ir kada tik jiems panorėjus neprašant teisių turėtojų leidimo, tačiau tie įrašai turi būti skirti asmeniniam naudojimui; kadangi bet kokie mokesčiai turėtų būti apskaičiuoti atsižvelgiant į galimus teisių turėtojų nuostolius, kuriuos jie gali patirti atlikus konkretų kopijavimo asmeninėms reikmėms veiksmą;

H.  kadangi visa 23 iš 28 valstybių narių surinktų mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui suma nuo tada, kai įsigaliojo Direktyva 2001/29/EB, patrigubėjo ir, remiantis Komisijos sąmatomis, dabar siekia virš 600 mln. EUR ir kadangi menininkams tai didelė suma;

I.  kadangi šie mokesčiai – tik smulki dalis tradicinių ir skaitmeninių įrašų laikmenų ir medžiagos gamintojų ir importuotojų apyvartos, kuri, remiantis skaičiavimais, iš viso sudaro daugiau kaip 1 000 mlrd. EUR;

J.  kadangi teoriškai kopijuoti asmeniniam naudojimui galima daugeliu mobiliųjų galinių prietaisų, tačiau faktiškai jie šiuo tikslu nenaudojami; todėl ragina rengti ilgalaikes diskusijas siekiant formuoti veiksmingesnį ir naujoviškesnį požiūrį, kuris nebūtinai turi būti pagrįstas vienodo tarifo mokesčiu už įrangą;

K.  kadangi palyginus medžiagos pardavimo kainas šalyje, kur mokestis taikomas, ir šalyje, kur jis netaikomas, tampa aišku, kad mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui apčiuopiamo poveikio prekių kainoms nedaro;

L.  kadangi po Direktyvos 2001/29/EB įsigaliojimo tradicinių ir skaitmeninių įrašų laikmenų ir medžiagos gamintojai ir importuotojai ne kartą ėmėsi teisinių veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygmeniu;

M.  kadangi pagal Direktyvą 2001/29/EB ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką valstybių narių nereikalaujama pasirūpinti, kad teisių turėtojams būtų tiesiogiai išmokėtas visas už kopijavimą asmeniniam naudojimui surinktas mokestis ir kadangi valstybės narės turi didelę veiksmų laisvę nustatyti, kad dalis šio atlygio dalis būtų išmokėta netiesiogiai;

N.  kadangi mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui vartotojai moka pirkdami įrašą ar saugojimo laikmeną arba paslaugas ir kadangi dėl to jie turi teisę žinoti apie tai, kad jis taikomas ir koks jo dydis; kadangi kopijavimo asmeniniam naudojimui mokesčio suma turėtų parodyti, kad tokia įranga ir paslaugos faktiškai naudojamos garso, vaizdo ir audiovizualinei medžiagai kopijuoti asmeninėms reikmėms;

O.  kadangi laikmenų ir medžiagos kainos skiriasi ne pagal skirtingus visoje Sąjungoje taikomus mokesčio už kopijavimą asmeniniam naudojimui tarifus ir kadangi mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui panaikinimas Ispanijoje 2012 m. neturėjo jokio poveikio laikmenų ir medžiagos kainoms;

P.  kadangi skiriasi įvairūs mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui modeliai ir rinkimo tarifai – taip pat ir jų poveikio vartotojams ir bendrajai rinkai požiūriu; kadangi, norint užtikrinti didesnį skaidrumą teisių turėtojams, įrangos gamintojams ir importuotojams, vartotojams ir paslaugų teikėjams visoje Sąjungoje, būtina nustatyta Europos sistemą ir kadangi, norint išsaugoti esminį sistemos stabilumą skaitmeniniame amžiuje šių dienų vidaus rinkoje, daugelyje valstybių narių turėtų būti modernizuotos honorarų mokėjimo procedūros ir sukurta Europos sistema, kurią taikant būtų užtikrinta, kad teisių turėtojams, vartotojams, įrangos gamintojams ir importuotojams bei paslaugų teikėjams visoje Sąjungoje būtų taikomos vienodos sąlygos;

Q.  kadangi valstybėse narėse įdiegta atleidimo nuo mokesčio ir atlyginimo už naudojimą profesiniais tikslais tvarka turi būti veiksminga; kadangi kai kuriose valstybėse narėse ši tvarka būtina ir kadangi kai kuriose valstybėse narėse priimti teismų sprendimai ne visuomet buvo taikomi;

R.  kadangi interneto kūrinių – tiek galimybių juos gauti, tiek jų pardavimo – atveju licencijų suteikimo praktika papildo mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui sistemą;

S.  kadangi skaitmeninėje srityje įprastą kopijavimo procesą pirmiausia keičia srautinio siuntimo sistemos: jas taikant vartotojas galiniame prietaise neturi autorių teisėmis saugomo kūrinio kopijos; kadangi dėl to šiais atvejais pirmenybė turėtų būti teikiama licencijavimo modeliams;

Perspektyvi sistema, kurią būtina modernizuoti ir suderinti

1.  pažymi, kad kultūros sektorius užtikrina 5 mln. darbo vietų ES ir 2,6 proc. jos BVP, tai vienas iš pagrindinių augimo variklių Europoje ir neišsenkantis naujų neperkeliamų darbo vietų šaltinis, jis skatina inovacijas ir siūlo veiksmingus kovos su dabartiniu nuosmukiu būdus;

2.  primena, kad autorių teisių teisės nuostatomis turėtų būti užtikrinama, inter alia, kūrėjų ir vartotojų interesų pusiausvyra; atsižvelgdamas į tai, mano, kad visi Europos vartotojai turėtų turėti teisę kopijuoti teisėtai įsigytą turinį asmeniniam naudojimui;

3.  todėl ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Direktyvos 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo peržiūros, įskaitant nuostatą dėl visapusiško išimčių ir apribojimų, inter alia, susijusių su kopijavimu asmeniniam naudojimui, suderinimo;

4.  pabrėžia, jog turi būti reformuota šiuo metu susiskaidžiusi autorių teisių tvarka, siekiant palengvinti prieigą prie kultūros ir kūrybinio turinio ir užtikrinti didesnę jo cirkuliaciją (pasaulyje) taip, kad menininkai, kūrėjai, vartotojai, verslininkai ir publika galėtų pasinaudoti skaitmeninėmis naujovėmis, naujais sklaidos būdais, naujais verslo modeliais ir kitomis galimybėmis, ypač griežto biudžeto taupymo laikais;

5.  pažymi, kad šiuo metu mokesčiai už kopijavimą asmeniniam naudojimui yra pajamų šaltinis, kuris nevienodai svarbus įvairių kategorijų teisių turėtojams, ir kad ši svarba skirtingose valstybėse narėse labai skiriasi;

6.  mano, kad kopijavimo asmeniniam naudojimui sistema yra perspektyvi sistema, kurią taikant proporcingai derinama išimtis kopijuoti asmeniniam naudojimui ir teisių turėtojų teisė gauti teisingą atlygį, ir kad ją verta išsaugoti, ypač kai teisių turėtojai negali tiesiogiai licencijuoti teisės dauginti naudojant įvairius prietaisus; mano, kad trumpuoju laikotarpiu ši suderinta sistema neturi alternatyvų; tačiau pabrėžia, kad ilgainiui būtina rengti diskusijas siekiant nuolat vertinti kopijavimo asmeniniam naudojimui sistemą atsižvelgiant į skaitmenines ir rinkos naujoves ir vartotojų elgseną ir, jei įmanoma, tiriant galimas alternatyvas, kuriomis būtų pasiektas tikslas užtikrinti vartotojams taikomos išimties, dėl kurios jie gali kopijuoti, ir kompensavimo kūrėjams pusiausvyrą;

7.  pabrėžia, kad dideli nacionalinių mokesčių rinkimo sistemų skirtumai, ypač susiję su produktų, kuriems taikomas mokestis, tipais ir mokesčių tarifais, gali iškreipti konkurenciją ir vidaus rinkoje gali būti vis dažniau ieškoma palankesnio teisinio reglamentavimo;

8.  ragina valstybes nares ir Komisiją atlikti tyrimą dėl esminių kopijavimo asmeniniam naudojimui elementų, pirmiausia dėl bendros apibrėžties, dėl teisingo kompensavimo sampratos, kuri šiuo metu nėra aiškiai reglamentuojama pagal Direktyvą 2001/29/EB, ir dėl nuostolių, autoriaus patiriamų neleistinai dauginant teisių turėtojo darbą asmeniniam naudojimui; ragina Komisiją pažvelgti į bendrą pagrindą, susijusį su tuo, kuriems produktams turėtų būti taikomas mokestis, ir nustatyti bendrus derybų dėl kopijavimui asmeniniais tikslais taikytinų tarifų tvarkos kriterijus siekiant sustiprinti sistemą, kad ji būtų skaidri, teisinga ir vienoda vartotojams ir kūrėjams;

Bendra rinkimo procedūra, aiškesnio vartotojų informavimo ir veiksmingesnio atlyginimo procedūros

9.   mano, kad, kūrėjams patiriant nuostolių dėl kopijavimo asmeniniam naudojimui veiksmų, mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui turėtų būti taikomas visai medžiagai ir laikmenoms, kurios naudojamos asmeniniams įrašams ir saugojimo talpai;

10.  pabrėžia, kad turėtų būti aiškiai apibrėžta asmeninių visos medžiagos kopijų samprata ir kad vieną kartą susimokėjęs naudotojas turėtų turėti galimybę pasiekti visose laikmenose esantį autorių teisėmis saugomą turinį; ragina paisyti valstybėse narėse jau galiojančių susitarimų, pvz., išimčių ir atleidimų nuo mokesčių, ir užtikrinti galimybes juos vienu metu taikyti rinkoje;

11.  mano, kad gamintojai ar importuotojai turėtų mokėti mokestį už kopijavimą asmeniniam naudojimui; pažymi, kad mokestį pervedus mažmenininkams pernelyg didele našta būtų apkrautos mažos ir vidutinės platinimo įmonės ir kolektyvinio teisių administravimo organizacijos;

12.  rekomenduoja tarpvalstybinių sandorių atvejais mokesčius už kopijavimą asmeniniam naudojimui rinkti toje valstybėje narėje, kurioje produktą įsigijo galutinis vartotojas, kaip nustatyta sprendimu minėtojoje byloje V-462/09 (Opus);

13.  todėl laikosi nuomonės, kad, siekiant apsisaugoti nuo bet kokio dvigubo apmokestinimo tarpvalstybinių sandorių atvejais, valstybės narės kolektyvinio administravimo organizacija turėtų turėti galimybę tik kartą paimti kopijavimo asmeniniam naudojimui mokestį už tą patį produktą ir kad kitoje valstybėje narėje be reikalo sumokėti kiti, ne galutinio vartotojo mokesčiai turėtų būti kompensuoti;

14.  laikosi nuomonės, kad valstybės narės, kuriose šiuo metu imami ar renkami mokesčiai, turėtų supaprastinti ir suderinti savo mokesčių tarifus;

15.  ragina valstybes nares supaprastinti mokesčių nustatymo procedūras konsultuojantis su visomis suinteresuotosiomis šalimis taip, kad būtų užtikrintas teisingumas ir objektyvumas;

16.  pabrėžia, jog svarbu, kad vartotojams būtų aiškiai apibrėžtas kopijavimo asmeniniam naudojimui sistemos vaidmuo atlyginimo menininkams ir kultūros sklaidos požiūriais; ragina valstybes nares ir teisių turėtojus inicijuoti pozityvumo kampanijas, per kurias būtų pabrėžiama mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui nauda;

17.  laikosi nuomonės, kad vartotojai turi būti informuojami apie savo mokamo mokesčio dydį, tikslą ir panaudojimą; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares konsultuotis su gamintojais, importuotojais, mažmenininkais ir vartotojų asociacijomis ir užtikrinti, kad ši informacija būtų aiškiai prieinama vartotojams;

18.  ragina valstybes nares priimti skaidrias atleidimo nuo mokesčių taisykles naudojant kūrinius profesiniais tikslais siekiant užtikrinti, kad tokiu atveju jiems nebūtų taikomi – taip pat ir praktiškai – mokesčiai už kopijavimą asmeniniam naudojimui, kaip nustatyta pagal Teisingumo Teismo praktiką;

19.  ragina valstybes nares užtikrinti, kad mokesčiai už kopijavimą asmeniniam naudojimui niekada nebūtų mokami kai konkrečios laikmenos naudojamos profesiniais tikslais ir kad įvairius sumokėtų mokesčių kompensavimo susitarimus, skirtus profesionaliems naudotojams, pakeistų sistemos, kuriomis būtų užtikrinta, kad šie vartotojai net neturėtų mokėti mokesčio;

Skaidrumas skirstant pajamas

20.  palankiai vertina Parlamento ir Tarybos neseniai priimtą direktyvą dėl kolektyvinio autorių teisių ir gretutinių teisių administravimo, kurioje raginama užtikrinti didesnį skaidrumą kolektyvinio administravimo organizacijų surinkto, teisių turėtojams paskirstyto ir išmokėto atlyginimo srauto atžvilgiu, pvz., paskelbiant metinę skaidrumo ataskaitą, įskaitant specialų skirsnį dėl socialiniais ir kultūriniais tikslais išskaičiuotų sumų panaudojimo;

21.  ragina valstybes nares užtikrinti didesnį skaidrumą skirstant pajamas iš mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui;

22.  ragina valstybes nares bent 25 proc. pajamų iš mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui skirti kūrybiniams ir scenos menams bei jų kūrimui paskatinti;

23.  ragina valstybes nares skelbti atviro šaltinio formato pajamų paskirstymo ataskaitas, įskaitant interpretuotinus duomenis;

24.  ragina kultūros renginių ir atlikėjų pasirodymų organizatorius, gaunančius finansavimą iš mokesčių už kopijavimą asmeniniam naudojimui, išsamiau apie tai informuoti savo tikslinę publiką naudojant papildomą reklamą;

Techninės apsaugos priemonės

25.  pažymi, kad taikant išimtį kopijavimo asmeniniam naudojimui srityje piliečiams suteikiama teisė nemokamai kopijuoti savo turimą muzikinę ir audiovizualinę medžiagą iš vienos laikmenos ar vieno tipo multimedijos medžiagos į kitą neprašant teisių turėtojų leidimo, tačiau tie įrašai turi būti naudojami asmeniškai;

26.  pabrėžia, kad ypač skaitmeniniame amžiuje būtina leisti naudoti technines apsaugos priemones, kad būtų atkurta laisvės kopijuoti asmeniniam naudojimui ir išimtinių autorių teisių pusiausvyra;

27.  pabrėžia, kad techninės apsaugos priemonėmis vartotojams neturėtų būti užkirstas kelias kopijuoti arba teisių turėtojams gauti teisingą atlygį už kopijavimą asmeniniam naudojimui;

Licencijos

28.  pažymi, kad, nors darbai tam tikru mastu prieinami taikant srautinį jų siuntimą, jie toliau parsisiunčiami, saugomi ir kopijuojami asmeninėms reikmėms; todėl mano, kad mokestis už kopijavimą asmeniniam naudojimui tebėra aktualus interneto aplinkoje; vis dėlto pabrėžia, kad, jei autorių teisėmis saugomų kūrinių kopijų laikmenose ir prietaisuose laikyti negalima, pirmenybė visuomet turėtų būti teikiama licencijavimo modeliams, kurie būtų naudingi visiems teisių turėtojams;

29.  pabrėžia, kad kai kurioms interneto paslaugoms, įskaitant kai kurias debesijos kompiuterijos paslaugas, turėtų būti taikomi susitarimai dėl išimčių kopijuojant asmeninėms reikmėms;

Nauji verslo modeliai skaitmeninėje aplinkoje

30.  ragina Komisiją įvertinti, kokį poveikį kopijavimo asmeniniam naudojimui sistemai daro debesijos kompiuterijos technologija, skirta saugomiems kūriniams įrašyti ir saugoti asmeninėms reikmėms, ir nustatyti, ar į šias asmenines saugomų kūrinių kopijas turėtų būti atsižvelgta taikant kompensavimo už kopijavimą asmeniniam naudojimui mechanizmus ir, jei taip, kaip tai turėtų būti daroma;

o
o   o

31.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai, taip pat valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL L 167, 2001 6 22, p. 10.