Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl rekomendacijos Tarybai dėl humanitarinio ginkluotų nevalstybinių subjektų įpareigojimo saugoti vaikus, kurį pateikė Catherine Grèze, Eva Joly, Isabella Lövin, Judith Sargentini, Bart Staes ir Keith Taylor Verts/ALE frakcijos vardu (B7-0585/2013),

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus 2013 m. ataskaitą dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų ir į kitas atitinkamų subjektų ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. ES gaires dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų, ES gairių dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų 2010 m. įgyvendinimo strategiją ir Vaikų, patiriančių ginkluotų konfliktų poveikį, apsaugos aspekto integravimo į Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP) operacijas 2008 m. kontrolinį sąrašą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2008 m. išvadas „Vaiko teisių propagavimas ir apsauga vykdant Europos Sąjungos išorės veiksmus. Vystymosi ir humanitariniai aspektai“,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ypatingo dėmesio vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus(1), 2008 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl ES vaiko teisių strategijos kūrimo(2), 2003 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl prekybos vaikais ir vaikų kareivių(3), 2000 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl Viešpaties pasipriešinimo armijos vykdomo vaikų grobimo(4) ir 1998 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl vaikų kareivių(5),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų rezoliucijas dėl vaiko teisių, ypač į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1612(2005),

–  atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvencijos 2002 m. fakultatyvinį protokolą dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose,

–  atsižvelgdamas į Paryžiaus įsipareigojimus saugoti vaikus nuo neteisėto verbavimo arba jų įtraukimo į ginkluotąsias pajėgas ar ginkluotas grupuotes, taip pat į Paryžiaus principus ir gaires dėl vaikų, susijusių su ginkluotosiomis pajėgomis ar ginkluotomis grupuotėmis – abu šie dokumentai priimti 2007 m. vasario 6 d.,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 121 straipsnio 3 dalį ir 97 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vystymosi komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto nuomonę (A7-0160/2014),

A.  kadangi naujausiuose pastarojo meto ginkluotuose konfliktuose dalyvauja vienas ar daugiau nevalstybinių subjektų, kurie kovoja su vyriausybės pajėgomis ar kitomis ginkluotomis grupuotėmis, o labiausiai nuo šių karų nukenčia civiliai gyventojai ir ypač vaikai;

B.  kadangi šie nevalstybiniai subjektai labai įvairūs, įvairi jų tapatybė ir motyvacija, be to jie turi skirtingą pasiryžimą bei gebėjimą laikytis tarptautinės humanitarinės teisės ar kitos tarptautinės teisės normų – šiuo požiūriu viską būtina kruopščiai ištirti;

C.  kadangi, siekiant gerinti civilių gyventojų, ypač vaikų, apsaugą, turi būti atsižvelgta į visas konflikto šalis;

D.  kadangi tarptautinės normos taikomos ir privalomos visoms ginkluoto konflikto šalims;

E.  kadangi ginkluoti konfliktai daro itin pražūtingą poveikį vaikų fiziniam ir protiniam vystymuisi ir jų pasekmės žmonių saugumui ir tvariam vystymuisi yra ilgalaikės;

F.  kadangi pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą nusikaltimu laikomas jaunesnių nei 15 metų amžiaus vaikų mobilizavimas ir verbavimas į ginkluotąsias pajėgas arba jų naudojimas dalyvavimui aktyviuose karo veiksmuose;

G.  kadangi pagal tarptautinės teisės nuostatas draudžiamas visų formų seksualinis smurtas, įskaitant prieš vaikus, ir kadangi seksualinio smurto veiksmai gali prilygti karo nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ar genocidui;

H.  kadangi 1997 m. priėmus Minų draudimo konvenciją sumažėjo priešpėstinių minų naudojimo atvejų, tačiau grėsmė vaikams išlieka, ypač per ne tarptautinio pobūdžio ginkluotus konfliktus;

I.  kadangi tarptautinė bendruomenė turi moralinę pareigą siekti, kad visos konflikte dalyvaujančios šalys, įskaitant valstybinius ir ginkluotus nevalstybinius subjektus, įsipareigotų saugoti vaikus;

J.  kadangi vaikų kareivių demobilizacija, reabilitacija ir reintegracija – tai klausimai, kuriuos reikia spręsti ne tik vykstant pačiam konfliktui, bet papildomai įtraukti į bet kokias derybas ir susitarimus dėl taikos;

K.  kadangi sėkminga vaikų kareivių demobilizacija ir reintegracija gali padėti užkirsti kelią nuolatiniams smurto ciklams;

1.  pateikia šias rekomendacijas už vystymosi klausimus atsakingam Komisijos nariui ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos Pirmininko pavaduotojai:

2.  paveda Pirmininkui perduoti šią rekomendaciją už vystymosi klausimus atsakingam Komisijos nariui, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos Pirmininko pavaduotojai, Komisijai, Tarybai ir Europos išorės veiksmų tarnybai.

(1) OL C 76 E, 2010 3 25, p. 3. (2) OL C 41 E, 2009 2 19, p. 24. (3) OL C 74 E, 2004 3 24, p. 854. (4) OL C 121, 2001  4 24, p. 401. (5) OL C 98, 1999 4 9, p. 297.