Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius pranešimus ir rezoliucijas dėl Arkties, iš kurių naujausia priimta 2011 m. sausio mėn.,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“ (JOIN(2012)0019) ir į 2008 m. lapkričio 20 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjunga ir Arkties regionas“ (COM(2008)0763),

–  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Strateginis Arkties vystymosi poveikio aplinkai vertinimas“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę dėl ES politikos Arktyje,

–  atsižvelgdamas į JT Jūrų teisės konvenciją,

–  atsižvelgdamas į 2013–2015 m. Arkties tarybos programą pirmininkaujant Kanadai,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 15 d. Arkties tarybos priimtą Kirunos deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 2007–2013 m. ES ir Grenlandijos partnerystę bei ES ir Grenlandijos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimą,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Grenlandijos bei Danijos Karalystės santykių projekto(1),

–  atsižvelgdamas į 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 3–4 d. Kirkenese priimtą Barenco jūros Europos ir Arkties regiono 20-ųjų bendradarbiavimo metinių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į nacionalines strategijas ir politikos dokumentus Arkties klausimais, kuriuos yra atitinkamai priėmusios Suomija, Švedija, Danija ir Grenlandija, Norvegija, Rusija, JAV, Kanada ir Jungtinė Karalystė,

–  atsižvelgdamas į pareiškimus, priimtus Šiaurės dimensijos parlamentiniame forume, kuris 2009 m. rugsėjo mėn. surengtas Briuselyje ir 2011 m. vasario mėn. Trumsėje ir 2013 m. lapkričio mėn. Archangelske,

–  atsižvelgdamas į bendrą pareiškimą, priimtą per trečiąjį 2013 m. vasario 18 d. Briuselyje įvykusį atnaujintos Šiaurės dimensijos ministrų posėdį,

–  atsižvelgdamas į Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos 2013–2015 m. prioritetus pirmininkaujant Suomijai,

–  atsižvelgdamas į atitinkamus 2010 m. rugsėjo 13–15 d. Briuselyje vykusios 9-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos ir 2012 m. rugsėjo 5–7 d. Akureiryje vykusios 10-osios Arkties regiono parlamentarų konferencijos pareiškimus ir 2013 m. rugsėjo 19 d. Murmanske priimtą Arkties regiono parlamentarų nuolatinio komiteto (SCPAR) pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. Šiaurės tarybos rekomendacijas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/30/ES dėl naftos ir dujų operacijų jūroje saugos(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. balandžio 20 d. rezoliuciją „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“(3),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos(4),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 28 d. Europos ekonominės erdvės jungtinio parlamentinio komiteto pranešimą dėl Arkties politikos,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. spalio 3 d. sprendimą byloje C-583/11P ir į 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje T-526/10 dėl prašymo panaikinti 2010 m. rugpjūčio 10 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 737/2010, kuriuo nustatomos išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1007/2009 dėl prekybos produktais iš ruonių įgyvendinimo taisyklės(5),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 25 d. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ekspertų grupės pranešimo „Europos Bendrijos. Ruonių produkcijos importo ir prekybos ja draudimo priemonės“ 1.3.5 skyrių (jame nurodytas 2013 m. sausio 29 d. priimtas preliminarus sprendimas) ir ES apeliacinį skundą, pateiktą PPO apeliacijos instancijai 2014 m. sausio 29 d.,

–  atsižvelgdamas į „Nordregio“ pranešimą Nr. 2009:2 („Tvirtos, specifinės ir perspektyvios – kuriant šiaurės retai apgyvendintų vietovių viziją 2020 m.“),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi ES turi interesų Arktyje, atsižvelgiant į jos teises ir prievoles pagal tarptautinę teisę, įsipareigojimą vykdyti aplinkos, klimato ir kitų krypčių politiką, teikiamą finansavimą, mokslinių tyrimų veiklą ir ekonominius interesus;

B.  kadangi 2012 m. birželio mėn. Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai paskelbė bendrą komunikatą „Su Arkties regionu susijusios Europos Sąjungos politikos formavimas. Nuo 2008 m. padaryta pažanga ir tolesni veiksmai“;

C.  kadangi Taryba dar nepaskelbė savo išvadų dėl 2012 m. vasarą priimto Komisijos ir EIVT bendro komunikato;

D.  kadangi Parlamentas aktyviai dalyvauja Arkties regiono parlamentarų nuolatinio komiteto (SCPAR) veikloje per savo Delegaciją ryšiams su Šveicarija, Islandija ir Norvegija ir Arkties regiono parlamentarų konferencijos veikloje;

E.  kadangi Danija, Suomija ir Švedija yra Arkties regiono valstybės; kadangi vienintelė ES čiabuvių tauta – samiai gyvena Suomijos ir Švedijos arktiniuose regionuose, taip pat Norvegijoje ir Rusijoje;

F.  kadangi stebėtojų teises Arkties taryboje turinčios Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Lenkija, Ispanija ir Italija yra labai aktyvios veiklos Arktyje klausimais ir rodo didelį susidomėjimą dialogu ir bendradarbiavimu su Arkties taryba ateityje;

G.  kadangi veiklias ir patikimas partneres Islandiją ir Norvegiją su ES sieja EEE ir Šengeno susitarimas;

H.  kadangi Arktis yra apgyvendintas regionas, priklausantis suverenioms valstybėms; kadangi Europos arktinis regionas apima industrializuotas modernias visuomenes, kaimo vietoves ir čiabuvių bendruomenes; kadangi aktyvus šių regionų dalyvavimas rengiant ES Arkties politiką yra ypatingai svarbus siekiant užtikrinti teisėtumą, tarpusavio supratimą ir vietinę paramą ES veiklai Arktyje;

I.  kadangi ES jau seniai vykdo veiklą Arktyje, dalyvaudama Šiaurės dimensijos politikoje su Rusija, Norvegija ir Islandija, Barenco jūros bendradarbiavimo ir ypač Barenco jūros Europos ir Arkties tarybos ir Barenco jūros regiono tarybos veikloje, yra sudariusi strategines partnerystes su Kanada, JAV ir Rusija ir pastaraisiais metais dalyvauja kaip aktyvi ad hoc stebėtoja Arkties taryboje;

J.  kadangi 2013 m. gegužės 15 d. Kirunoje Arkties taryba nusprendė teigiamai įvertinti ES paraišką dėl nuolatinės stebėtojos statuso; kadangi šiame teigiamame sprendime nurodyta sąlyga išspręsti produktų iš ruonių draudimo ginčą tarp ES ir Kanados; kadangi ES ir Kanada sprendžia šį ginčą; kadangi ES jau vykdo veiklą kaip nuolatinė stebėtoja Arkties taryboje;

K.  kadangi ES ir jos valstybės narės labai daug prisideda prie mokslinių tyrimų Arktyje; kadangi pagal ES programas, įskaitant naująją bendrąją programą „Horizontas 2020“, ir iš Europos struktūrinių ir investicijų fondų remiami stambūs mokslinių tyrimų projektai regione, naudingi ir Arkties regiono šalių gyventojams bei ekonomikai;

L.  kadangi norint, kad vidutinė temperatūra nepakiltų daugiau negu dviem laipsniais Celsijaus, iki 2050 m. galima panaudoti tik 20 proc. pasaulinių iškastinio kuro atsargų;

M.  kadangi manoma, jog apie penktadalis pasaulinių neatrastų angliavandenilių išteklių yra Arkties regione, tačiau reikia išsamesnių tyrimų;

N.  kadangi didėjantis domėjimasis Arkties regionu, kurį rodo Arkties regionui nepriklausantys subjektai, tokie kaip Kinija, Japonija, Indija ir kitos šalys, jų skiriamas finansavimas poliariniams moksliniams tyrimams ir tai, kad Pietų Korėja, Kinija, Japonija, Indija ir Singapūras turi patvirtintą stebėtojų statusą Arkties taryboje, rodo didėjantį geopolitinį domėjimąsi Arktimi pasauliniu mastu;

O.  kadangi ekonomines investicijas ir vystymąsi turi lydėti moksliniai tyrimai ir plėtra, poveikio vertinimai ir ekosistemų apsauga, siekiant užtikrinti tvarų Arkties regiono vystymąsi;

P.  kadangi numatomų ekonominių galimybių ir interesų suderinimas su socialiniais, kultūriniais, ekologiniais ir aplinkosaugos iššūkiais užtikrinant tvarų vystymąsi tebėra aukščiausias prioritetas, taip pat matomas Arkties regiono valstybių nacionalinėse Arkties strategijose;

1.  teigiamai vertina 2012 m. birželio 26 d. Komisijos ir vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą, nes tai svarbus pamatinis dokumentas siekiant užtikrinti nuolatinį ES Arkties politikos vystymąsi;

2.  pakartoja savo raginimą laikytis bendros ES politikos Arkties klausimu, taip pat ES veiklos Arktyje suderintos strategijos ir konkrečių veiksmų plano, daug dėmesio skiriant socialiniams, ekonominiams ir aplinkosaugos klausimams; laikosi nuomonės, kad šis strateginis pasirinkimas neatsiejamas nuo teisėtumo ir vietinės paramos ES veiklai Arkties regione užsitikrinimo;

3.  pabrėžia, kad, kai Arkties regiono gamtos ištekliai naudojami vis labiau, turi būti užtikrinama, kad būtų paisoma vietos gyventojų – ir čiabuvių, ir nevietinių, kad tai būtų jiems naudinga ir kad būtų prisiimama visapusiška aplinkosauginė atsakomybė už trapią Arkties aplinką;

4.  atkreipia dėmesį į Europos arktinių ir subarktinių regionų ekonomines galimybes ir įvairius sektorius, tokius kaip turizmas, jūrų pramonė ir laivyba, atsinaujinančiųjų išteklių energija, aplinkosauginės ir švarios technologijos, dujos ir nafta, pramonė atviroje jūroje, miškininkystė ir medienos pramonė, kasyba, transporto paslaugos ir ryšiai, informacinės technologijos ir e. sprendimai, žvejyba ir akvakultūra, taip pat žemės ūkis ir tradiciniai pragyvenimo šaltiniai, pvz., šiaurės elnių auginimas; pripažįsta jų poveikį ir svarbą regionui ir visai Europai, atkreipdamas dėmesį į Europos verslo, mokslinių tyrimų ir plėtros subjektų veiklą;

5.  atkreipia dėmesį į 2013 m. gegužės mėn. Arkties tarybos priimtą Kirunos deklaraciją ir jos sprendimą dėl ES ir kitų valstybinių subjektų nuolatinių stebėtojų statuso; primygtinai ragina Komisiją imtis tolesnių veiksmų dėl neišspręsto produktų iš ruonių draudimo ginčo su Kanada ir tinkamai informuoti Europos Parlamentą apie šį procesą; apgailestauja dėl pasekmių, kurias turėjo ES reglamentas dėl produktų iš ruonių draudimo tam tikroms gyventojų grupėms, visų pirma čiabuvių kultūrai ir pragyvenimo šaltiniui;

6.  primena ES ir jos valstybių narių vaidmenį, kurį jos atlieka būdamos aktyvios kitų su Arktimi susijusių institucijų, pvz., Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) ir Biologinės įvairovės konvencijos, narės; pabrėžia, jog reikia nukreipti ES institucijų veiklą į tas sritis, kuriose esama ES ir ES valstybių narių politinių, aplinkosaugos ar ekonominių interesų; ypač pabrėžia, kad reikia turėti mintyje ES ir europinės Arkties regiono valstybių ir regionų interesus, kai taikomos, keičiamos ar rengiamos ES programos ar politika, kuri veikia ar gali paveikti Arktį, kad jos būtų naudingos visam Arkties regionui;

7.  mano, kad Barenco jūros Europos ir Arkties taryba (BEAC) yra svarbus Danijos, Suomijos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos ir Komisijos bendradarbiavimo centras; atkreipia dėmesį į BEAC veiklą sveikatos ir socialinių klausimų, švietimo ir mokslinių tyrimų, energetikos, kultūros ir turizmo srityse; atkreipia dėmesį į Čiabuvių tautų darbo grupės (WGIP) patariamąjį vaidmenį Barenco jūros Europos ir Arkties regiono taryboje;

8.  labai pritaria laisvei Arktyje vykdyti mokslinius tyrimus ir skatina valstybių, kurios aktyviai vykdo daugiadalykius Arkties mokslinius tyrimus ir diegia mokslinių tyrimų infrastruktūrą, plataus masto bendradarbiavimą;

9.  primena ES indėlį į mokslinius tyrimus ir plėtrą ir ES ekonominių subjektų veiklą Arkties regione;

10.  pabrėžia, kad siekiant skatinti ekonominę veiklą ir užtikrinti gyventojų gerovę Arktyje reikalingi patikimi didelio pajėgumo informaciniai tinklai ir skaitmeninės paslaugos;

11.  ragina Komisiją pateikti pasiūlymų, kaip galėtų būti vystomas projektas „Galileo“ arba tokie projektai kaip Europos Žemės stebėsenos programa, kurie gali turėti poveikio Arkties regionui, kad būtų užtikrinta saugesnė ir spartesnė navigacija Arkties vandenyse, taip investuojant į šiaurės rytų koridoriaus saugą ir prieinamumą ir visų pirma siekiant padėti geriau nuspėti ledo judėjimą, sudaryti geresnius Arkties jūrų dugno žemėlapius ir suprasti pagrindinius geodinaminius procesus regione;

12.  pabrėžia, kad reikia patikimų stebėjimo ir sekimo sistemų, kurios padėtų sekti kintančias Arkties gamtos sąlygas;

13.  pabrėžia, jog reikia kompetencijos centrų, kad būtų užtikrinama sauga, parengtis ekstremalioms situacijoms ir gelbėjimo priemonės; rekomenduoja, kad ES aktyviai prisidėtų prie tokių kompetencijos centrų plėtros;

14.  teigiamai vertina tai, kad remiantis Biologinės įvairovės konvencija Arkties regione nustatytos ekologiniu ir biologiniu požiūriu svarbios teritorijos – tai svarbus procesas norint užtikrinti veiksmingą arktinės biologinės įvairovės išsaugojimą, ir pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti ekosisteminio valdymo (angl. EBM) požiūrį į Arkties pakrančių, jūros ir sausumos aplinką, kaip pabrėžia Arkties tarybos ekosisteminio valdymo ekspertų grupė;

15.  pakartoja, kad siekiant užtikrinti Arkties aplinkos apsaugą, kai jūroje vykdomos naftos ir dujų operacijos, ir atsižvelgiant į didelių avarijų riziką ir veiksmingo avarijų likvidavimo priemonių poreikį, kaip numatyta Direktyvoje 2013/30/ES, ypatingą dėmesį reikia skirti didelį susirūpinimą keliančioms aplinkosaugos problemoms, susijusioms su Arkties vandenimis; ragina ES ir EEE valstybes nares, kai jos vertina finansinį naftos ir dujų operacijų jūroje operatorių pajėgumą pagal Direktyvos 2013/30/ES 4 straipsnį, įvertinti pareiškėjų finansinį pajėgumą prisiimti visą atsakomybę už galimus Arktyje vykdomų naftos ir dujų operacijų jūroje padarinius, įskaitant atsakomybę už žalą aplinkai, kaip numatyta Aplinkos apsaugos direktyvoje (2004/35/EB);

16.  ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares skatinti ir aktyviai propaguoti aukščiausius standartus, susijusius su aplinkosauga Arkties vandenyse;

17.  palankiai vertina tai, kad Arkties tarybos narės įgyvendina susitarimą dėl paieškos ir gelbėjimo ir susitarimą dėl reagavimo išsiliejus naftai; vis dėlto mano, jog gaila, kad susitarime nenustatyta konkrečių privalomų bendrų standartų;

18.  pabrėžia, kad reikalinga privaloma priemonė dėl taršos prevencijos;

19.  pabrėžia, jog reikia, kad ES aktyviai įsitrauktų į visų atitinkamų Arkties tarybos darbo grupių veiklą;

20.  atkreipia dėmesį į Islandijos vyriausybės iniciatyvą nutraukti derybas dėl narystės ES; prašo Komisijos ir EIVT palaikyti gerus santykius ir plėtoti glaudesnį bendradarbiavimą su Islandija bendrų interesų, pvz., jūrų transporto plėtros, žvejybos, geoterminės energijos ir aplinkosaugos, srityse visapusiškai pasinaudojant esamomis priemonėmis, skatinant ES ir Islandijos subjektų bendradarbiavimą Arktyje ir užtikrinant, kad nenukentėtų ES interesai šiame strategiškai svarbiame regione;

21.  teigiamai vertina pasirengimą prijungti Arkties ekonominę tarybą prie Arkties tarybos kaip patariamąjį organą ir pabrėžia, kokią didelę procentinę dalį sudaro Europos įmonės ir įstaigos, kurios prisideda prie veiklos Arkties regione ir į jį investuoja – tai rodo, kad turėtų veiksmingai dalyvauti verslo atstovai ne tik iš trijų Arkties regiono ES valstybių narių, bet ir iš kitų (stebėtojų) valstybių, turint mintyje tai, kad daug įmonių yra pasaulinio pobūdžio;

22.  pabrėžia, kad investicijos turi būti daromos atsakingai aplinkosaugos ir socialiniu požiūriu;

23.  teigiamai vertina tai, kad rengiamos iniciatyvos pagal principą „iš apačios į viršų“, kurios gali užtikrinti subalansuotą ir ilgalaikę Europos ir ne Europos įmonių veiklą, ir prašo Komisijos pateikti pasiūlymų, kaip įtraukti Europos įmones į tvarų ir ilgalaikį subalansuotą socialinį ir ekonominį vystymąsi Arktyje;

24.  pabrėžia, jog ES privalo atsižvelgti į tai, kad su žaliavomis susijusi veikla turi duoti vietinės naudos ir jai turi būti duotas vietinis pritarimas; pripažįsta, kad dabar yra atotrūkis tarp atitinkamų mineralinių išteklių gavybos bei perdirbimo žinių ir numatomų ateities poreikių regionui vystantis toliau; siūlo, kad dalyvaudami bendruose Europos lygmens projektuose, tokiuose kaip Inovacijų partnerystė žaliavų srityje, Arkties subjektai keistųsi informacija ir žiniomis visais klausimais;

25.  atsižvelgdamas į tai, kad vykdoma plati įvairiausių sričių mokslinė, ekonominė ir viešoji veikla, visų pirma Europos arktiniame regione, Barenco jūros regione ir už jų ribų, prašo Komisijos parengti metodiką, kurią taikant būtų galima geriau panaudoti esamą ES finansavimą ir užtikrinti tinkamą Arkties regiono apsaugos ir vystymosi pusiausvyrą, kai ES lėšos skiriamos Arkties regionui;

26.  pabrėžia, jog ES regioninė ir sanglaudos politika nepaprastai svarbi tarpregioniniam ir tarpvalstybiniam bendradarbiavimui;

27.  toliau siūlo plėtoti veiksmingesnę esamų programų sąveiką, pavyzdžiui, geriau suderinti programą INTERREG IV, Šiaurės periferijos programą (NPP), programą „Kolarctic“, Baltijos programą ir Mėlynojo augimo strategiją, įnašus į Šiaurės dimensijos partnerystes, tokias kaip Šiaurės dimensijos aplinkosaugos partnerystė (angl. NDEP) ir Šiaurės dimensijos transporto ir logistikos partnerystė (angl. NDPTL), arba kitų Europos kaimynystės priemonių (EKP) paketus, kad būtų galima finansavimą veiksmingai nukreipti, ir aiškiai apibrėžti investicijų prioritetus, kai įsitraukiama į veiklą Arkties regione; primygtinai ragina Komisiją ir EIVT bendradarbiauti, kad į Arktį būtų nukreipiamas suderintas finansavimas ir taip užtikrinta kuo veiksmingesnė su arktiniais ir subarktiniais regionais susijusių ES vidaus ir išorės programų ir projektų sąveika;

28.  pabrėžia, jog tam, kad ES Arkties strategiją būtų galima vykdyti, reikia tinkamos biudžeto paramos;

29.  laikosi nuomonės, kad regioniniu bendradarbiavimu ir pragmatiškomis partnerystėmis grindžiama Šiaurės dimensijos politika – sėkmingas stabilumo, bendros atsakomybės ir veiklos, kurioje dalyvauja ES, Islandija, Norvegija ir Rusija, modelis;

30.  į tai atsižvelgdamas pabrėžia, jog labai svarbūs Arkties prioritetai, tokie kaip gerai veikianti infrastruktūra ir logistika, vystymasis Arkties regione, investicijų į šaltojo klimato žinias ir atitinkamas aplinkai palankias technologijas skatinimas ir parama regioniniam ir kaimo verslumui, ypač MVĮ; ragina ES dėti didesnes pastangas integruoti tokius Arkties prioritetus į savo augimo strategiją „Europa 2020“ ir tokias programas kaip „Horizontas 2020“ ir Inovacijų sąjunga, taip pat į kitas Sąjungos mokslinių tyrimų programas;

31.  atsižvelgdamas į parengiamuosius veiksmus „Strateginis Arkties vystymosi poveikio aplinkai vertinimas“, kuriems savo 2012 m. bendrame komunikate pritarė Komisija ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai ir kuriuos Laplandijos universiteto Arkties centras įgyvendina kartu su Europos kompetencijos Arkties srityje centrų tinklu, siekdami užtikrinti veiksmingą prieigą prie informacijos apie Arktį, visų lygių dialogus ir komunikaciją, kad būtų valdoma informacija ir žinios siekiant tvarumo Arktyje, dar kartą patvirtina remiąs ES Arkties informacijos centro – tinklui priklausančios įstaigos, kurios nuolatinis biuras veiktų Rovaniemyje – įsteigimą ir ragina Komisiją jį įsteigti;

32.  į tai atsižvelgdamas laukia 18 mėnesių trukmės parengiamųjų veiksmų projekto, susijusio su strateginiu Arkties vystymosi poveikio aplinkai vertinimu, rezultatų, kurie bus paskelbti šį pavasarį; ragina ES po to kuo greičiau imtis veiksmų siekiant įsteigti ES Arkties informacijos centrą;

33.  pabrėžia, kad reikalinga speciali sąsaja Arkties klausimais, siekiant užtikrinti atvirą, daugiašalę ir daugiadalykę platformą Briuselyje, skatinti įvairių atitinkamų Arkties ir ES subjektų tarpusavio supratimą ir sujungti politikos formavimo, mokslo, pilietinės visuomenės ir verslo sferas;

34.  rekomenduoja stiprinti reguliarų keitimąsi nuomonėmis ir konsultavimąsi Arkties klausimais su europinės Arkties regioniniais, vietiniais ir čiabuvių suinteresuotaisiais subjektais, kad būtų palankesnės sąlygos pasiekti tarpusavio supratimą, ypač ES Arkties politikos formavimo proceso metu; pabrėžia, jog reikia, kad tokios konsultacijos remtųsi regiono ir jo gyventojų patirtimi ir žiniomis ir kad būtų užtikrinamas esminis ES kaip Arkties subjekto tolesnės veiklos teisėtumas;

35.  siūlo, kad ES institucijos, Komisija ir EIVT tarpusavyje, glaudžiau koordinuotų savo veiklą, ypač atsižvelgiant į Arkties klausimų tarpsektorinį pobūdį;

36.  pripažįsta, kad vandenys aplink šiaurės polių yra daugiausia tarptautiniai vandenys;

37.  atkreipia dėmesį į tai, kad energetinis saugumas glaudžiai susijęs su klimato kaita; mano, kad energetinis saugumas turi būti gerinamas mažinant ES priklausomybę nuo iškastinio kuro; pabrėžia, kad Arkties pasikeitimas yra viena iš svarbiausių klimato kaitos pasekmių ES saugumui; pabrėžia, kad šio rizikos daugiklio klausimą būtina spręsti numatant sustiprintą ES Arkties strategiją ir įgyvendinant patobulintą ES gaminamos atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo politiką, pagal kurią būtų gerokai sumažinta Sąjungos priklausomybė nuo išorės šaltinių ir taip būtų pagerinta jos saugumo padėtis;

38.  remia penkių Arkties pakrančių valstybių iniciatyvą susitarti dėl laikinų atsargumo priemonių, susijusių su bet kokios žvejybos Arkties atvirosiose jūrose prevencija, kai iš anksto nenustatytos atitinkamos reguliavimo priemonės, ir remia Arkties apsaugos zonų sukūrimą, visų pirma už pakrančių valstybių ekonominių zonų ribų esančios tarptautinių jūros vandenų zonos aplink šiaurės polių apsaugą;

39.  ragina valstybes nares ir EEE šalis remti siekį, kad būtų priimtas tarptautinis įsipareigojimas pagal Biologinės įvairovės konvenciją apsaugoti 10 proc. kiekvieno pakrantės ir jūrinio regiono;

40.  ragina ES dėti visas įmanomas pastangas siekiant užtikrinti tvarų ekonominės veiklos ir perspektyvios socialinės, ekologinės ir aplinkos apsaugos suderinimą ir vystymąsi, kad būtų užtikrinta gerovė Arktyje;

41.  pabrėžia, kad ypatingai svarbu išlaikyti išsivysčiusias ir tvarias, aukštos gyvenimo kokybės bendruomenes Arktyje ir kad ES šiuo klausimu tenka nepaprastai svarbus vaidmuo; į tai atsižvelgdamas ragina ES vykdyti intensyvesnę veiklą ekosisteminio valdymo, daugiašalio bendradarbiavimo, žiniomis grindžiamo sprendimų priėmimo ir glaudaus bendradarbiavimo su vietos gyventojais ir čiabuviais srityse;

42.  pripažįsta Arkties regiono gyventojų ir suverenias teises ir pareigas turinčių vyriausybių norą tęsti tvaraus ekonominio vystymosi procesą sykiu išsaugant tradicinius čiabuvių tautų pragyvenimo šaltinius ir labai jautrias Arkties ekosistemas;

43.  pripažįsta esminę nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių (angl. RAG) svarbą, nes jos sudaro sąlygas specifinių ypatumų ir iššūkių turintiems Tolimosios Šiaurės regionams ir toliau naudoti tinkamas priemones inovacijoms ir tvariam augimui skatinti;

44.  patvirtina savo poziciją dėl visų čiabuvių tautų ir ypač samių, kaip vienintelės ES čiabuvių tautos, teisių;

45.  teigiamai vertina Komisijos surengtus susitikimus su šešiomis poliaračio čiabuvių tautų asociacijomis, kurios yra pripažintos nuolatinėmis Arkties tarybos veiklos dalyvėmis; prašo Komisijos išnagrinėti galimybę užtikrinti, kad į jų nuomonę būtų atsižvelgiama per diskusijas ES, skirti lėšų šioms asociacijoms;

46.  pripažįsta, kad siekiant stiprinti inovacijų aplinką ir technologijų perdavimo priemones labai svarbios ES politikos kryptys, kuriomis stiprinamos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų priemonės; pabrėžia, jog labai svarbu teikti paramą aukštojo mokslo įstaigų regione ir už jo ribų bendradarbiavimo tinklams plėtoti ir suteikti mokslinių tyrimų finansavimo galimybių, ypač tose srityse, kuriose regionas turi įrodytų laimėjimų, siekiant skatinti tvarų Arkties regionų ekonominį vystymąsi;

47.  pabrėžia, kad labai svarbi naujų pasaulinės prekybos kelių, einančių per jūrą Arktyje, sauga ir saugumas, ypač ES ir jos valstybių narių ekonomikai, nes šios šalys kontroliuoja 40 proc. pasaulio komercinės laivininkystės;

48.  teigiamai vertina Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) veiklą užbaigiant privalomą Poliarinį laivybos kodeksą; ragina bendradarbiauti tiek mokslinių tyrimų, tiek investicijų srityje siekiant sukurti tvirtą ir saugią Arkties jūrų kelių infrastruktūrą ir pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turėtų aktyviai propaguoti navigacijos laisvės ir taikaus plaukimo principus;

49.  pabrėžia, kad Europos jūrų saugumo agentūrai (angl. EMSA) reikalingos priemonės, būtinos Arkties regione vykdomos jūrų laivybos ir jame veikiančių naftos ir dujų įrenginių sukeliamai taršai stebėti ir jai išvengti;

50.  ragina regiono valstybes užtikrinti, kad visi dabartiniai transporto keliai, įskaitant būsimus kelius, būtų atverti tarptautinei laivybai, ir nekurti jokių vienašališkų savavališkų finansinių ar administracinių kliūčių, kurios galėtų trukdyti laivybai Arkties regione, o taikyti tik tarptautiniu lygmeniu sutartas priemones, kuriomis siekiama padidinti saugumą ar apsaugoti aplinką;

51.  atkreipia dėmesį į infrastruktūros jungčių, jungiančių Arkties regioną su kita Europos dalimi, plėtros svarbą;

52.  ragina Komisiją ir valstybes nares ypatingą dėmesį skirti transporto koridoriams, pvz., keliams, geležinkeliams ir jūrų laivybai, siekiant išlaikyti ir skatinti tarpvalstybines jungtis Europos Arkties regione ir prekes iš Arkties vežti į Europos rinkas; laikosi nuomonės, kad, ES toliau plėtojant savo transporto infrastruktūrą (Europos infrastruktūros tinklų priemonę, TEN-T), būtina gerinti jungtis su Europos Arkties regionu ir jungtis pačiame regione;

53.  pakartoja, kad Arkties gyventojai turi teisę spręsti dėl savo pačių pragyvenimo šaltinių, ir pripažįsta jų norą, kad regionas vystytųsi tvariai; prašo Komisijos pateikti ataskaitą dėl to, kurias ES programas būtų galima panaudoti siekiant remti tokį ilgalaikį ir subalansuotą tvarų vystymąsi, ir parengti priemones siekiant konkrečiau prisidėti prie šio noro išsipildymo;

54.  atkreipia dėmesį į pastaruoju metu vykdomą žvalgybos veiklą Europos Arktyje ir Barenco jūroje ir pabrėžia dvišalį Norvegijos ir Rusijos bendradarbiavimą, siekiant taikyti kuo aukštesnius turimus techninius standartus aplinkos apsaugos srityje, kai žvalgomos naftos ir dujų atsargos Barenco jūroje; ypač pabrėžia specialiai Arkties aplinkai kuriamų naujų technologijų, pvz., įrangos po jūros dugnu technologijos, nuolatinės plėtros svarbą;

55.  primena ES padėtį, kad ji yra pagrindinė Arkties gamtinių dujų vartotoja, ir pabrėžia vaidmenį, kuris tenka gamtinėms dujoms, kurių tiekimas saugus ir užtikrintas ir kurių gavyba atitinka aukščiausius standartus, nes jos tampa svarbiu jungiamuoju elementu ateityje pereinant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos; pritaria tam, kad Arktyje vystant energijos išteklius būtų naudojamas laipsniškas atsargumo metodas, nes pripažįsta, kad Arkties regionai yra labai skirtingi;

56.  pabrėžia, kad ES ir Grenlandiją sieja stiprūs ryšiai, ir atkreipia dėmesį į geostrateginę šios teritorijos svarbą; atkreipia dėmesį į Grenlandijos vyriausybės prioritetus: ypatingas dėmesys vėl skiriamas ekonominiam vystymuisi ir žaliavų išteklių naudojimui; prašo Komisijos ir EIVT išnagrinėti, kaip ES ir ES įsisteigę mokslo, technologijų ir verslo subjektai gali prisidėti prie tvaraus Grenlandijos vystymosi ir padėti šioje srityje, kad būtų atsižvelgta ir į aplinkosaugos problemas, ir į ekonominio vystymosi poreikį; šiuo klausimu reiškia susirūpinimą dėl ketinimų protokolo, kurį Komisijos pirmininko pavaduotoja pasirašė su Grenlandija, nežymių rezultatų;

57.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Arkties regiono valstybių vyriausybėms ir parlamentams.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0075. (2) OL L 178, 2013 6 28, p. 66. (3) OL C 258 E, 2013 9 7, p. 99. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0094. (5) OL L 216, 2010 8 17, p. 1.