Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2013/2024(INI)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumento priėmimo eiga : A7-0153/2014

Pateikti tekstai :

A7-0153/2014

Debatai :

PV 02/04/2014 - 17
CRE 02/04/2014 - 17

Balsavimas :

PV 02/04/2014 - 18.21
CRE 02/04/2014 - 18.21
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P7_TA(2014)0276

Priimti tekstai
PDF 433kWORD 154k
Trečiadienis, 2014 m. balandžio 2 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Stokholmo programos laikotarpio vidurio peržiūra
P7_TA(2014)0276A7-0153/2014

2014 m. balandžio 2 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Stokholmo programos laikotarpio vidurio peržiūros (2013/2024(INI))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui ir Tarybai „Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečių labui“ (Stokholmo programa)(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Stokholmo programą „Atvira ir saugi Europa piliečių labui ir saugumui“(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto, Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto bei Moterų teisų ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0153/2014),

Stokholmo programa ir Lisabonos sutartis

1.  mano, kad dėl Lisabonos sutarties ir pripažinimo, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija yra teisiškai privaloma, padaryta didelė pažanga ir tai sustiprino ES institucijų ir valstybių narių konstitucinius pagrindus siekiant tikslo sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, tačiau pažymi, kad kai kuriose srityse reikia dėti daugiau pastangų, ypač turint mintyje įgyvendinimą; mano, kad norint pasiekti šį tikslą reikia Sutartis ir antrinės teisės aktus vienodai taikyti visoje ES; todėl sutinka su tuo, kad reikėtų vengti taikyti, o, kai įmanoma, panaikinti galimybės pasirinkti sąlygas ar specialią tvarką; prašo Komisijos ir Tarybai pirmininkaujančios šalies geriau vykdyti savo pareigą Parlamentą „nedelsiant ir išsamiai“ informuoti visais procedūros, pagal kurią sudaromi tarptautiniai susitarimai, etapais; apgailestauja dėl vėlavimo derinant buvusio trečiojo ramsčio aktus su nauja pagrindinių, deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų normų hierarchija pagal Lisabonos sutartį ir naują institucinę struktūrą;

Komisijos iniciatyvos teisė ir įprasta teisėkūros procedūra

2.  mano, kad išplėtus įprastos teisėkūros procedūros taikymą padidėjo teisėkūros proceso teisėtumas ir šis procesas tapo artimesnis žmonėms, nes buvo sudarytos sąlygos Europos Parlamentui – vienintelei tiesiogiai renkamai Sąjungos institucijai – daryti didesnę įtaką; mano, kad ateityje persvarstant Sutartį turėtų būti panaikintos likusios įprastos teisėkūros procedūros taikymo išimtys;

3.  pažymi, kad Komisija savo 2010 m. balandžio 20 d. komunikate „Sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę Europos piliečiams. Stokholmo programos įgyvendinimo veiksmų planas“ (COM(2010)0171), pageidavo, kad būtų aktyviau siekiama spręsti Europos gyventojams kasdien iškylančias problemas ir patenkinti jų poreikius, taip pat pabrėžė, kad Sąjunga privalo gebėti reaguoti į nenumatytus įvykius, greitai pasinaudoti naujomis galimybėmis ir numatyti būsimas tendencijas bei prie jų prisitaikyti;

4.  primena, kad ES įprastos teisėkūros procedūros taikymas – tai principas, apimantis teisėkūros procesą daugelyje politikos sričių, susijusių su laisvės, saugumo ir teisingumo erdve, Sutartyje numatytą reikalavimą, kad sprendimai būtų „priimami kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečio“, ir didelę lankstumo būtinybę; ragina Komisiją pasinaudoti savo iniciatyvos teise visapusiškai atsižvelgiant į savo kompetencijos sritis, kaip numatyta Sutartyse, taip pat laikantis Sutartyse nustatytų principų, įskaitant subsidiarumo, ir glaudžiai bendradarbiaujant su teisėkūros institucijomis;

Nacionaliniai parlamentai

5.  laikosi nuomonės, kad aktyvesnis nacionalinių parlamentų dalyvavimas Sąjungos veikloje, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokoluose Nr.°1 (dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje) ir Nr.°2 (dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo), visų pirma padarė teigiamą poveikį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės vystymuisi ir veikimui ne tik dėl to, kad buvo geriau užtikrintas subsidiarumo principo taikymas, bet ir dėl to, kad visapusiškesnis ir intensyvesnis Europos gyventojų įtraukimas į demokratinius procesus yra svarbus indėlis į teisėkūrą ir ES politiką;

6.  ragina stiprinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento, taip pat apskritai ES institucijų ir įstaigų ir nacionalinių parlamentų bendradarbiavimą ir dialogą, siekiant užtikrinti, kad, jei įmanoma, ES institucijos ir įstaigos tiesiogiai ir kuo greičiau perduotų nacionaliniams parlamentams informaciją apie ES iniciatyvas;

Vienodas Europos Parlamento rinkimų įstatymas

7.  pabrėžia, kad net nesant susitarimo dėl vienodos Europos Parlamento rinkimų procedūros matyti laipsniško rinkimų sistemų suartėjimo požymių, kaip antai Europos Sąjungos masto politinių partijų ir politinių fondų steigimas, veiksmai, kuriais siekiama sukurti Europos statutą, pagrįstą Komisijos pasiūlymu dėl Europos politinėms partijoms taikomų taisyklių reformos, ir draudimas turėti dvigubą mandatą, dėl kurio Europos Parlamento nario pareigos laikomos nesuderinamomis su nacionalinio parlamento nario pareigomis; ragina diegti skaidresnes kandidatų kėlimo procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas jų nepriklausomumas;

8.  mano, kad Europos Parlamento atliekama demokratinė funkcija turėtų būti labiau pabrėžiama viešojoje nuomonėje ir kad Europos Parlamento rinkimų kampanijose dėmesys turėtų sutelkiamas į tikrai su Europa susijusius klausimus;

9.  todėl mano, kad rinkimų procedūra ateityje turi būti reformuota siekiant padidinti Parlamento legitimumą ir jo darbo veiksmingumą vadovaujantis Sutartyse įtvirtintais principais; laikosi nuomonės, kad tokia reforma paskatins ES piliečius EP rinkimuose dalyvauti toje valstybėje narėje, kurioje jie gyvena ir kurios pilietybės jie neturi;

10.  vis dėlto džiaugiasi, kad jau priimta 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2013/1/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 93/109/EB nuostatos dėl išsamių priemonių Europos Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems šios valstybės piliečiais, naudotis teise būti kandidatais per Europos Parlamento rinkimus(3), nes ja įtvirtinti lankstesni reikalavimai Europos Sąjungos piliečiams, kurie gyvena Europos Sąjungos šalyje nebūdami jos piliečiais, būti kandidatais Europos Parlamento rinkimuose; primygtinai ragina panaikinti biurokratines kliūtis, iki šiol trukdančias ES piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, ir ragina valstybes nares bendradarbiauti tarpusavyje siekiant išspręsti šią problemą, keliančią grėsmę demokratiniams ES standartams; pakartoja, kad būtina imtis tolesnių veiksmų, siekiant užtikrinti kiekvieno ES piliečio teisę balsuoti, nesvarbu, kokia jo faktinė gyvenamoji vieta;

Europos piliečių iniciatyva

11.  džiaugiasi, kad priimtas reglamentas dėl piliečių iniciatyvos(4), pagal kurį ES piliečiams suteikti įgaliojimai reikšti politinę iniciatyvą, tapatūs įgaliojimams, kurie jau suteikti Europos Parlamentui ir Tarybai;

12.  mano, kad piliečių iniciatyva gali tapti svarbia priemone nustatant, kokios temos turi būti įtrauktos į Europos Sąjungos darbotvarkę, ir kad ji padeda didinti ES lygmeniu vykdomo teisėkūros proceso teisėtumą;

13.  vis dėlto apgailestauja, kad įgyvendinant piliečių iniciatyvas organizatoriams iškilo techninių problemų, ir ragina Komisiją jas išspręsti;

14.  pažymi, kad veiksmingai įgyvendinti piliečių iniciatyvas trukdo ne tik techninės, bet ir finansinės problemos, nes trūksta biudžeto lėšų;

Stokholmo programos ir jos įgyvendinimo vertinimas

Pagrindinės teisės

15.  mano, kad ES turėtų skatinti užtikrinti visiems aukščiausio lygio žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugą; laikosi nuomonės, kad Stokholmo programos skyrius, skirtas žmogaus teisėms, atitinka šį siekį; tačiau pažymi, kad, nors ir pasiekta pažangos, dar reikia intensyviau įgyvendinti šį skyrių;

16.  atkreipia dėmesį į Komisijos komunikatą ir primena Parlamento patvirtintas pozicijas dėl naujos teisinės valstybės sistemos taisyklės, kad būtų sustiprinti ES pajėgumai sprendžiant vadinamąją Kopenhagos dilemą, kai Sąjunga šalims kandidatėms nustato aukštus standartus ir reikalauja jų laikytis, tačiau stokoja esamoms valstybėms narėms skirtų esminių priemonių, kuriomis būtų siekiama užtikrinti, kad visos valstybės narės laikytųsi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų bendrų vertybių, siekiant nuolatinės atitikties Kopenhagos kriterijams, kol bus pakeistas reglamentas, įsteigiantis Pagrindinių teisių agentūrą(5), kaip jau ne kartą reikalavo Europos Parlamentas;

17.  pritaria Komisijos komunikatui „Nauja ES sistema teisinės valstybės principams stiprinti“ (COM(2014)0158) ir tikisi bendradarbiavimo su Komisija veiksmingo sistemos įgyvendinimo klausimais; tačiau, pabrėžia, kad išlieka būtina nuolat vertinti tai, kaip valstybės narės laikosi ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytų pagrindinių vertybių; pripažįsta specialų vaidmenį, tenkantį Venecijos komisijos kompetencijai bei patarimams ir primena, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra, teisminiai tinklai ir kitos nepriklausomos ekspertų tarnybos taip pat turėtų prisidėti prie pavojų teisinės valstybės principams vertinimo;

18.  baiminasi, kad ekonomikos krizė gali pavirsti demokratijos krize, ir mano, kad, norint apginti demokratinius laimėjimus, teisės viršenybę ir pagrindines teises, kovoti su populizmo klestėjimu Europoje ir toliau stiprinti ES pilietybę, būtina stipri politinė varomoji jėga ir skaidri demokratinių institucijų nacionaliniu ir ES lygiu veikla; yra susirūpinęs dėl kai kurių valstybių narių atvirai reiškiamo nepakantumo ES piliečių judumui, kai siekiama kenkti kai kurių naujų valstybių narių darbuotojų teisėms;

19.  mano, kad daugiau dėmesio reikia skirti reagavimui į ypatingą pažeidžiamų grupių padėtį ir kovos su rasizmu, ksenofobija, antisemitizmu, religiniu nepakantumu, islamofobija, priešiškumu romams, homofobija ir transfobija stiprinimui;

20.  laikosi nuomonės, kad svarbiausia yra priimti ir veiksmingai įgyvendinti kovos su neapykantos nusikaltimais ir neapykantą kurstančiomis kalbomis, taip pat su asmenimis, skatinančiais, remiančiais ir vykdančiais neapykantos nusikaltimus ir sakančiais neapykantą skatinančias kalbas, teisės aktus, ir ragina toliau plėtoti tokius teisės aktus visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

21.   apgailestauja dėl nepakankamos nacionalinių romų integracijos strategijų įgyvendinimo pažangos ir dėl nuolatinių rasizmo išpuolių prieš romus bei jų diskriminacijos visoje Europos Sąjungoje, įskaitant romų vaikų atskyrimą švietimo sistemoje; ragina valstybes nares labiau stengtis užtikrinti romų pagrindines teises ir socialinę įtrauktį kuo greičiau įgyvendinant 2013 m. gruodžio 9 d. Tarybos rekomendacijoje dėl romų veiksmingų integravimo priemonių valstybėse narėse(6) išdėstytas rekomendacijas; ragina Komisiją ir valstybes nares finansiškai remti romų organizacijas ir jas įtraukti į visų su romais susijusių krypčių politiką;

22.  pabrėžia, kad pagrindinėms teisėms ir vienodam požiūriui taikomas universalumo principas; todėl primygtinai ragina Tarybą priimti pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su diskriminacija; apgailestauja dėl nepakankamos neįgaliųjų integracijos politikos plėtros ir dėl to, kokiu mastu atsižvelgiama į neįgaliųjų teises;

23.  teigiamai vertina tai, kad priimta Direktyva 2012/29/EU, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai(7) ir kurioje ypatingas dėmesys atkreipiamas į grupėms, kurių padėtis nepalanki, priklausančių asmenų, pvz., moterų ir vaikų, apsaugą; atkreipia dėmesį į dažną šių grupių viktimizaciją, turint omenyje patiriamą visų rūšių smurtą, įskaitant smurtą šeimoje; rekomenduoja tokius sunkius žmogaus teisių pažeidimus išsamiai tirti ir nustatyti, taip pat traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn; palankiai vertina tai, kad priimta Direktyva 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio(8) ir Direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos(9) (Kovos su prekyba žmonėmis direktyva); ragina valstybes nares kuo greičiau perkelti į savo teisę ir įgyvendinti šias direktyvas;

24.  atkreipia dėmesį į tyrimą dėl masinio elektroninio ES piliečių sekimo; dar kartą pabrėžia rimtą susirūpinimą, išreikštą savo 2013 m. liepos 4 d. rezoliucijoje dėl JAV Nacionalinės saugumo agentūros sekimo programos, sekimą vykdančių tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių privatumui(10); mano, kad dėl masinio sekimo kyla didelė grėsmė Sąjungos demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių principams, ir primygtinai reikalauja, kad ES ir nacionaliniu lygmenimis būtų užtikrinama tinkama ir veiksminga parlamentinė ir teisminė priežiūra bei saugumas; mano, jog itin svarbu, kad būtų nustatyta stipresnė stabdžių ir atsvarų sistema, ypač priimant ES teisės aktus dėl duomenų apsaugos, kuriais turėtų būti užtikrinama visapusiška pagarba pagrindinėms teisėms; mano, kad reikia imtis veiksmų atsižvelgiant į sekimo veiklą, dėl kurios kyla grėsmė ES vidaus saugumui; ragina Europos Tarybą įgyvendinti rekomendacijas ir raginimus, išreikštus 2014 m. kovo 12 d. rezoliucijoje dėl JAV NSA sekimo programos, sekimo tarnybų įvairiose valstybėse narėse ir jų poveikio ES piliečių pagrindinėms teisėms ir transatlantiniam bendradarbiavimui teisingumo ir vidaus reikalų srityje;

25.  mano, kad siekiant veiksmingai saugoti ir skatinti žmogaus teises ir įgyvendinti teisėtą ir veiksmingą saugumo politiką, grindžiamą teisinės valstybės principu, labai svarbu nustatyti tinkamas atskaitomybės procedūras; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl atskaitomybės mechanizmo, kurio paskirtis būtų stiprinti ES ir valstybių narių gebėjimus užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams ES lygmeniu, visų pirma tokiems, kokie padaryti, kaip įtariama, CŽV vykdant kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse, tokius pažeidimus tirti ir užtikrinti teisių gynimą;

26.  pabrėžia, kad Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnio 2 dalyje numatytas Sąjungos prisijungimas prie Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (EŽTK) dar labiau sustiprins pagrindinių teisių apsaugą Sąjungoje, kurią užtikrina Pagrindinių teisių chartija ir Teisingumo Teismo praktika;

27.  teigia, kad prisijungus prie Konvencijos Sąjungos veiksmais piliečiams, taip pat kitiems asmenims, už kuriuos Sąjunga yra atsakinga, bus užtikrinama panašaus lygio apsauga, kokia jiems jau suteikiama kiekvienos atskiros valstybės narės veiksmais; pabrėžia, jog tai svarbu turint omenyje, kad valstybės narės yra perdavusios Sąjungai kompetenciją svarbiose srityse, visų pirma tokiose kaip laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės politika;

28.  teigiamai vertina 47 Europos Tarybos valstybių narių ir Europos Sąjungos pasiekto susitarimo dėl ES prisijungimo prie Europos žmogaus teisių konvencijos projektą ir laukia teigiamos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo nuomonės dėl sutarto teksto; ragina Parlamentą ir Tarybą greitai ratifikuoti susitarimą, kai tik Teisingumo Teismas pateiks galutinį sprendimą;

29.  džiaugiasi, kad prisijungus prie Konvencijos piliečiams, taip pat kitiems asmenims, už kuriuos Sąjunga yra atsakinga, bus užtikrinama svarbi papildoma apsauga, būtent kalbant apie laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; pabrėžia, kad galutinis prisijungimo derybų pabaigos terminas yra pernelyg ilgas, ir apgailestauja, kad ES vis dar nėra veiksmingai prisijungusi prie šios Konvencijos; primena, kad ES prisijungimas priklauso ne tik nuo ES valstybių narių, bet ir nuo kitų valstybių, kurios yra šios Konvencijos šalys, ratifikavimo; ragina visas suinteresuotąsias šalis kuo greičiau tęsti ratifikavimo procedūras;

30.  griežtai smerkia kliūtis ir vėlavimą, su kuriais ES susidūrė derėdamasi dėl prisijungimo prie EŽTK, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares paspartinti ES prisijungimo prie EŽTK procedūras ir nepritarti jokiems būsimiems mėginimams apriboti EŽTK vaidmenį, kompetencijos sritis ir įgaliojimus, susijusius su piliečių ir gyventojų žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis;

31.  ragina, kad remiantis Parlamento pasiūlymais būtų patvirtinta Teisės susipažinti su dokumentais reglamento(11) peržiūra;

32.  ragina Komisiją ir valstybes nares parengti konkrečias priemones, grindžiamas naujomis informacinėmis ir ryšių technologijomis, siekiant Europos lygmeniu dalytis gerąja praktika kovos su diskriminacija srityje;

33.  pabrėžia, kad visose neįgaliųjų, imigrantų, romų ir kitų mažumų ir atskirtį patiriančių asmenų integravimo strategijose svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą;

Teisminis bendradarbiavimas civilinėse ir baudžiamosiose bylose

34.  pažymi, kad Stokholmo programa siekiama sudaryti palankesnes sąlygas laisvam ES piliečių ir gyventojų judėjimui ginant ir gerbiant visas su Europos teisingumo erdve susijusias teises ir pareigas ir kad teisminis bendradarbiavimas yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti;

35.  pripažįsta, kad šiuo požiūriu itin svarbios iniciatyvos teisinės situacijos, teismų sprendimų ir dokumentų tarpusavio pripažinimo srityje, nes dėl tarpusavio pripažinimo valstybių narių teisinės sistemos nesikeičia, bet sumažėja finansinių ir biurokratinių sunkumų ir teisinių kliūčių piliečiams, jų šeimoms ir įmonėms, kurios naudojasi Sutartyje joms suteiktomis laisvėmis, ir tuo pačiu užtikrinama, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principų ir pagrindinių teisių;

36.  primena, kad į Stokholmo programą įtraukta keletas svarbių civilinės teisės srities iniciatyvų, įskaitant iniciatyvas dėl paprastesnio teismų sprendimų pripažinimo, visos Sąjungos mastu galiojančių testamentų, paprastesnių viešųjų dokumentų pripažinimo procedūrų ir paprastesnio tarpvalstybinio skolų išieškojimo, taip pat Sąjungos iniciatyvos teisinio mokymo srityje;

37.  pažymi, kad iki šiol šioje srityje patvirtinti tik trys teisės aktai, t. y. nauja redakcija išdėstytas reglamentas „Briuselis I“(12), Paveldėjimo reglamentas(13) ir Reglamentas „Roma III“(14), iš kurių šiandien taikomas tik trečiasis, ir kad, nors Komisija pateikė nemažai pasiūlymų, kuriuos buvo raginta pateikti Stokholmo programoje, vis dar trūksta keleto svarbių pasiūlymų, be kita ko, dėl civilinės būklės dokumentų galiojimo tarpusavio pripažinimo ir dėl Keturioliktosios bendrovių teisės direktyvos;

38.  mano, jog norint užtikrinti tarpusavio pripažinimą reikia, kad piliečiai ir teisininkai pasitikėtų vieni kitų teisiniais institutais; pabrėžia, kad, siekiant užtikrinti tarpusavio pripažinimą ir pasitikėjimą, visų pirma rengiant mokymus labai svarbu stiprinti tikrai europinę teisinę kultūrą, pagal kurią be išlygų laikomasi pagrindinių teisių, subsidiarumo ir teismų nepriklausomumo principų, nustatyti bendrus standartus ir suprasti kitas teisės sistemas; atkreipia dėmesį į tai, kad užtikrinus tarpusavio pripažinimą ir pasitikėjimą galima laipsniškai keisti nacionalinės civilinės teisės tradicijas valstybėms narėms keičiantis geriausios patirties pavydžiais; mano, kad vykdant tokius mainius neturėtų būti menkinama nacionalinių teisinių tradicijų vertė;

39.  pažymi, kad civilinės teisės srities teisėkūros iniciatyvose iki šiol daugiausia dėmesio skiriama materialinei teisei; ragina ateityje daugiau dėmesio skirti proceso teisei;

40.  ragina Komisiją veiksmingai dirbti siekiant parengti tarptautinę teismo sprendimų konvenciją, kuria būtų siekiama panašių tikslų, kaip Reglamentu „Briuselis I“;

41.  teigiamai vertina pasiūlymą dėl direktyvos dėl biržinių bendrovių nevykdomųjų direktorių pareigas einančių asmenų lyčių pusiausvyros gerinimo(15); pabrėžia, kad būtina kovoti su išliekančiu diskriminacinių kliūčių („stiklo lubų“) reiškiniu, kuris tebėra viena iš pagrindinių kliūčių moterims siekti profesinės karjeros;

42.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl laisvo piliečių ir įmonių judėjimo skatinimo užtikrinant paprastesnį kai kurių viešųjų dokumentų pripažinimą, kartu mažinant biurokratiją ir esamą atotrūkį tarp ES institucijų ir piliečių;

43.  ragina Komisiją atsižvelgti į ankstesnius įsipareigojimus ir pakartotinius Parlamento raginimus ir toliau įgyvendinti esamus planus laikantis visa apimančio požiūrio pateikti pasiūlymą dėl reglamento dėl visų civilinės būklės dokumentų veikimo tarpusavio pripažinimo ES, kad būtų pašalintos diskriminacinės teisinės ir administracinės kliūtys, su kuriomis susiduria pasinaudoti savo teise laisvai judėti pageidaujantys piliečiai (ir vyrai, ir moterys) ir jų šeimos, ir užtikrinti, kad ES piliečiai ir gyventojai bei jų šeimų nariai visoje Sąjungoje galėtų naudotis esamomis su keliose Europos Sąjungos valstybėse jau teisiškai pripažįstama civiline būkle susijusiomis teisėmis;

44.  pakartoja savo raginimą priimti Europos tarptautinės privatinės teisės kodeksą;

45.  ragina Komisiją plėtoti e. teisingumo programą siekiant, kad piliečiai galėtų tiesiogiai susipažinti su teisine informacija ir kreiptis į teismus;

46.  pripažįsta, kad iki šiol įgyvendinat veiksmų planą, skirtą įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinėms teisėms baudžiamosiose bylose stiprinti, padaryta pažanga, įskaitant patvirtintas direktyvas dėl teisės į vertimą žodžiu ir raštu(16), dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese(17) ir dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui(18); ragina laiku ir tinkamai perkelti šias direktyvas į nacionalinę teisę ir surengti mokymus vyriausybių pareigūnams, teisėjams, prokurorams ir advokatams; pakartoja, kad šios priemonės labai svarbios siekiant užtikrinti tinkamai veikiantį ES teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, visų pirma įgyvendinant tarpusavio pripažinimo principu grindžiamas priemones, pvz., Europos arešto orderį, ir kad būtina nuolat daryti pažangą įtariamųjų ir kaltinamųjų teisių apsaugos srityje; pažymi, kad pateikti pasiūlymai dėl teisinės pagalbos, nekaltumo prezumpcijos ir garantijų vaikams; yra tvirtai įsitikinęs, kad norint užtikrinti veiksmingą direktyvos dėl teisės turėti advokatą nuostatų įgyvendinimą visų pirma reikia užtikrinti veiksmingą teisinę pagalbą; ragina pradėti diskusijas dėl liudytojų ir informatorių apsaugos; ragina, kad tvirtinant kitą programą pasibaigus Stokholmo programai būtų numatytas prioritetas stiprinti įtariamųjų ir kaltinamųjų procesines teises baudžiamosiose bylose ir primena, kad veiksmų planas nėra išsamus;

47.  apgailestauja dėl to, kad trūksta tolesnių veiksmų kardomojo kalinimo, administracinio sulaikymo ir nepilnamečių sulaikymo srityse, kur daugelyje valstybių narių taikomi standartai neatitinka žmogaus teisių ir kitų tarptautinių standartų; pripažįsta, kad būtina įvertinti su teisėkūra nesusijusio darbo galiojančių pamatinių sprendimų srityje veiksmingumą, plačiai pripažinti kardomojo kalinimo teisės aktų ir praktikos problemas visoje Europoje, kurios yra įvardytos kaip Komisijos konsultacijų dalis, ir įsipareigoti persvarstyti argumentus, kuriais grindžiamas pasiūlymas teisėkūros priemonėmis nustatyti būtiniausius kardomojo kalinimo standartus, kurių turi būti laikomasi; ragina Komisiją persvarstyti argumentus, kuriais grindžiamas pasiūlymas teisėkūros priemonėmis nustatyti tokius standartus kardomojo kalinimo, administracinio sulaikymo ir nepilnamečių sulaikymo srityse;

48.  yra tvirtai įsitikinęs, kad principų, taikomų kuriant ES baudžiamojo teisingumo, nuoseklumui reikėtų teikti pirmenybę ir kad šioje srityje ES institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje, kaip nurodyta 2012 m. gegužės 22 d. Parlamento rezoliucijoje dėl ES požiūrio į baudžiamąją teisę(19);

49.  mano, kad privalu stiprinti valstybių narių tarpusavio pasitikėjimą derinant pagrindinių teisių laikymosi per baudžiamuosius procesus aspektus ir imantis bendrų priemonių tinkamam teisingumo vykdymui ir kalėjimų administravimui užtikrinti, nes tai neretai yra valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo trūkumo priežastys, ir kad neįmanoma padaryti pažangos ES baudžiamosios teisės aktų tarpusavio pripažinimo ir suderinimo srityse, jeigu nebus patikimos grįžtamosios informacijos apie šių taisyklių įgyvendinimą valstybių narių lygmeniu;

50.  palankiai vertina pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534); tvirtai tiki, kas Europos prokuratūros įsteigimas būtų svarbus žingsnis siekiant toliau plėtoti ES laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; taip pat palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535);

51.  mano, kad reikia didesnių pastangų siekiant įgyvendinti teismų sprendimų tarpusavio pripažinimo principą baudžiamųjų nuosprendžių vykdymo srityje;

52.  mano, kad veiksminga, prieinama, sąžininga ir pagrindinėmis teisėmis grindžiama teisingumo sistema yra stipri demokratijos, piliečių pasitikėjimo ir gerovės užtikrinimo ir klestinčios ekonomikos varomoji jėga;

53.  palankiai vertina ES institucijų ir valstybių narių nuolatines pastangas daryti pažangą siekiant visuotinės paramos Tarptautiniam baudžiamajam teismui, kaip vienam iš svarbiausių veikėjų siekiant užtikrinti teisingumą nukentėjusiesiems nuo nusikaltimų pagal tarptautinę teisę ir skatinti pagarbą tarptautinei humanitarinei ir žmogaus teisių teisei, ir siekiant visuotinio bendradarbiavimo su šiuo teismu; ragina visas valstybes nares sudaryti bendruosius susitarimus su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu, ypač dėl liudytojų perkėlimo, laikino paleidimo, išteisintų asmenų perkėlimo ir teismo nuosprendžių vykdymo; ragina ES valstybes nares, kaip Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto sutarties šalis, užtikrinti, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas turėtų išteklių, reikalingų jo įgaliojimams vykdyti ir teisingumui patikimai, sąžiningai ir skaidriai užtikrinti;

54.  pabrėžia, kad būtina tinkamai mokyti pareigūnus (policijos pareigūnus, sveikatos priežiūros paslaugas teikiančius darbuotojus, teismų personalą ir pan.), kurie gali dirbti su bylomis, susijusiomis su, kaip manoma, pavojumi asmenų, ypač smurtą dėl lyties patiriančių moterų, fizinei, psichinei ir seksualinei neliečiamybei; ragina valstybes nares remti pilietinės visuomenės, ypač nevyriausybinių organizacijų (NVO), moterų asociacijų ir kitų savanoriškų organizacijų, teikiančių specialistų pagalbą, veiklą ir bendradarbiauti su jomis teikiant paramą smurtą dėl lyties patiriančioms moterims;

55.  ragina valstybes nares ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto šeimoje prevencijos ir kovos su juo, o Komisiją – nebedelsti ir pasiūlyti derybų dėl ES prisijungimo prie šios konvencijos gaires;

Vidaus saugumas

56.  atkreipia dėmesį į pažangą, kurią padarė valstybės narės ir Komisija, įgyvendindamos vidaus saugumo strategiją ir ES kovos su organizuotais ir sunkiais tarptautiniais nusikaltimais politikos ciklą, ypač šiose srityse: kovoje su terorizmu, tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu (įskaitant ekonominius nusikaltimus), elektroniniais nusikaltimais ir nusikaltimais, kurių vykdymą palengvina elektroninės priemonės, pvz., vaikų pornografija; apsaugant ypatingos svarbos infrastruktūras ir kovoje su korupcija, pinigų plovimu, teroristų finansavimu, smurtiniu radikalėjimu ir prekyba nelegaliais ginklais; tačiau pažymi, kad visose šitose srityse reikia ir toliau daryti pažangą;

57.  pabrėžia, kad prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas, kuris neigiamą poveikį ypač daro moterims, ir kad šiuo nusikaltimu pažeidžiamos žmogaus teisės ir žmogaus orumas, o Sąjunga to negali toleruoti; apgailestauja, kad, nepaisant 2011 m. gruodžio mėn. įsigaliojusios kovos su prekyba žmonėmis direktyvos, žmonių, įvežamų į ES ir iš jos išvežamų, siekiant juos parduoti, skaičius didėja; ragina valstybes nares dėti daugiau pastangų, kad būtų pažabota ši nerimą kelianti tendencija, užtikrinant, kad pagal šią direktyvą būtų parengta ir įgyvendinta bendra, koordinuojama plataus užmojo ES strategija, taip pat kovos su nelegaliu žmonių įvežimu ir prekyba jais ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu šioje srityje teisės aktai ir priemonės, visų pirma, skirti moterims ir nepilnamečiams; pabrėžia, kad įgyvendinant kovos su prekyba žmonėmis, priverstiniu darbu ir neteisėta imigracija bei nelegaliu žmonių įvežimu veiksmus didžiausias dėmesys turi būti skiriamas priežastims, dėl kurių atsirado problema;

58.  apgailestauja, kad ES 2010–2013 m. ES veiksmų planas dėl cheminio, biologinio, radiologinio ir branduolinio saugumo didinimo Europos Sąjungoje (ChBRB) (COM(2009)0273) nebuvo iki galo valstybių narių įgyvendintas ar įtrauktas į jų nacionalinės politikos formavimą; todėl ragina ES ir valstybes nares regionų ir Europos Sąjungos lygmenimis glaudžiau bendradarbiauti ChBRB srityje ir geriau koordinuoti šios srities veiksmus, o Tarybą – šiuo požiūriu užtikrinti nacionalinės valdžios institucijų ir ES kovos su terorizmu koordinatoriaus veiksmų koordinavimą;

59.   primygtinai ragina Komisiją labiau ir aktyviau stengtis apsaugoti finansinius Sąjungos interesus ir baigti uždelstą Europos kovos su sukčiavimu tarnybos reformą visapusiškai įtraukiant duomenų apsaugos ir įtariamųjų teisių aspektus remiantis tinkamomis baudžiamosios teisės apibrėžtimis;

60.  palankiai vertina pasiektą susitarimą dėl pasiūlymo dėl direktyvos dėl pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (COM(2012)0085); pažymi, kad nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimas yra viena iš veiksmingiausių kovos su nusikalstamomis organizacijomis priemonių;

61.  yra tvirtai įsitikinęs, kad įgyvendinant ES kovos su terorizmu politiką reikia spręsti tokias problemas kaip Europos Sąjungos visuomenės grupių arba asmenų radikalėjimas bei akivaizdi tendencija individualizuoti teroristinę veiklą mūsų valstybių visuomenėje; ragina geriau koordinuoti visų ES tarnybų, įpareigotų įgyvendinti ES kovos su terorizmu politiką, visų pirma ES kovos su terorizmu koordinatoriaus, Europolo, Operatyvinio bendradarbiavimo vidaus saugumo srityje nuolatinio komiteto (COSI), Terorizmo (išorės aspektų) darbo grupės (COTER) ir Eurojusto, veiklą;

62.  apgailestauja, kad Komisijos 2013 m. balandžio 10 d. komunikate „Antroji ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaita“ (COM(2013)0179)mažai kritikuojami veiksmai, kurių imtasi įgyvendinant vidaus saugumo strategiją, ir dar kartą patvirtinami tie patys prioritetai, kaip ir pirminiame 2010 m. lapkričio mėn. komunikate, neatsižvelgiant į Pagrindinių teisių chartijos, kurios didžioji dalis straipsnių taikoma ne tik Europos piliečiams, bet visiems ES teritorijoje esantiems asmenims, integravimą;

63.  primena, kad dabar sprendžiant saugumo politikos klausimus Parlamentas yra visateisis institucinis veikėjas, todėl jis turi teisę aktyviai dalyvauti nustatant vidaus saugumo strategijos ypatumus ir prioritetus, taip pat vertinant šias priemones, įskaitant vidaus saugumo strategijos įgyvendinimo stebėseną, kurią pagal SESV 70 ir 71 straipsnius bendrai vykdo Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir Taryba; mano, kad Parlamentas turėtų atlikti itin svarbų vaidmenį vertinant ir apibrėžiant vidaus saugumo politiką, kadangi ji daro didžiulį poveikį visų ES gyventojų pagrindinėms teisėms; todėl pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad ši politika priklausytų vienintelės tiesiogiai renkamos Europos Sąjungos institucijos, atsakingos už priežiūrą ir demokratinę kontrolę, kompetencijos sričiai;

64.  mano, kad tinkamas vidaus saugumo srities politikos ir teisės aktų įgyvendinimo, poveikio ir konkrečių rezultatų vertinimas, naikintinų saugumo grėsmių analizė, proporcingumo ir būtinumo principų laikymasis ir demokratinės diskusijos yra būtina veiksmingos vidaus saugumo strategijos sąlyga;

65.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. baigs galioti dabartinė vidaus saugumo strategija; ragina Komisiją pradėti rengti naują 2015–2019 m. laikotarpio vidaus saugumo strategiją, kurioje būtų atsižvelgta į Lisabonos sutarties įsigaliojimą ir Pagrindinių teisių chartijos įtraukimą į Sąjungos teisę; ragina Tarybą prieš tvirtinant naująją vidaus saugumo strategiją tinkamai atsižvelgti į Parlamento indėlį į ją; šiuo atžvilgiu pažymi Europolo atliekamas analizes, įskaitant rizikos analizes;

66.  pripažįsta, kad Europos Sąjungoje didėja tarpvalstybinio nusikalstamumo lygis, todėl pabrėžia, kad svarbu skirti pakankamą finansavimą agentūroms, vykdančioms bendradarbiavimo teisėsaugos srityje veiklą; mano, kad dabartinis skirtingų dokumentų, šaltinių ir priemonių rinkinys yra sudėtingas ir padrikas Europos teisėsaugos institucijoms keičiantis informacija, todėl turimomis priemonėmis naudojamasi neveiksmingai ir ES lygmeniu trūksta demokratinės priežiūros ir atskaitomybės; ragina sukurti į ateitį orientuotą viziją, kaip būtų galima formuoti ir optimizuoti teisėsaugos institucijų keitimosi duomenimis Europos Sąjungoje procedūras, kartu užtikrinant pagrindines teises, įskaitant patikimą duomenų apsaugą; pabrėžia būtinybę stiprinti teisėsaugos institucijų tarpusavio pasitikėjimą siekiant pagerinti keitimąsi informacija;

67.  nepritaria prognozėmis grindžiamoms viešosios tvarkos palaikymo operacijoms neturint pradinių įtarimų, visų pirma pasiūlymui dėl ES keleivio duomenų įrašų ir ES terorizmo finansavimo sekimo sistemos sumanymui; ragina Komisiją panaikinti Duomenų saugojimo direktyvą(20);

68.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares gerai žinomose prostitucijos klestėjimo vietovėse steigti pagalbos centrus, siekiant teikti aukoms neatidėliotiną fizinę ir psichologinę pagalbą;

69.  ragina Komisiją skubiai pateikti pasiūlymus, pagal kuriuos remiantis buvusiu trečiuoju ramsčiu patvirtintos tarpvalstybinio policijos bendradarbiavimo priemonės, pvz., Priumo sprendimas ir Švedijos iniciatyva, būtų įtrauktos į Lisabonos sutarties teisinę sistemą;

70.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl naujojo Europolo reglamento, grindžiamo nauju Lisabonos sutartyje numatytu teisiniu pagrindu, ir tikisi, kad tvirtinant šį svarbų teisinį dokumentą bus greitai padaryta pažanga visiškai laikantis Sutarties principų, kad Europolas galėtų veiksmingiau atlikti savo vaidmenį kovoje su organizuotu tarptautiniu nusikalstamumu;

71.  apgailestauja dėl to, kad ES dar neturi pakankamai priemonių gaivalinių ar žmogaus sukeltų nelaimių prevencijai ir reagavimui į jas;

Sienos ir vizos

72.  palankiai vertina tai, kad baigtos derybos dėl Šengeno erdvės valdymo dokumentų rinkinio; ragina Komisiją visapusiškai atlikti savo, kaip Šengeno vertinimų koordinatorės ir Sutarčių sergėtojos, vaidmenį, kad būtų išvengta padėties, galinčios kelti pavojų Šengeno erdvės veikimui; primena, kad Šengeno erdvės veikimas priklauso nuo tarpusavio pasitikėjimo ir nuo to, kad kiekviena valstybė narė vykdytų savo prievoles, įskaitant išorės sienų kontrolę laikantis Šengeno sienų kodekso nuostatų, kurios taip pat apima esamų technologijų naudojimą; pabrėžia, kad svarbu kovoti su neteisėta prekyba ir kontrabanda pasienyje, įskaitant neteisėtą migrantų gabenimą; primena savo poziciją, kad Šengeno erdvę reikėtų nedelsiant išplėsti įtraukiant Rumuniją ir Bulgariją;

73.  mano, kad vidaus sienų kontrolės panaikinimas yra vienas iš didžiausių Europos integracijos laimėjimų; prašo Komisijos itin daug dėmesio skirti vidaus sienų kontrolės panaikinimui ir griežtai atmeta bet kokius mėginimus riboti asmenų judėjimo laisvę, neatitinkančius acquis;

74.  pripažįsta, kad Šengeno erdvė yra unikali ir iki šiol laipsniškai kuriama; vis dėlto laikosi nuomonės, kad reikia apsvarstyti tolesnę jos plėtrą remiantis ilgalaike perspektyva; mano, kad ateityje Šengeno išorės sienos turėtų būti saugomos padedant Europos Sąjungos pasieniečiams, į kurių mokymą įtraukiamas mokymas apie žmogaus teisių standartus;

75.  palankiai vertina FRONTEX įgaliojimų reformą ir susitarimą dėl Europos sienų stebėjimo sistemos (EUROSUR); palankiai vertina naująsias jūrų sienų stebėjimo taisykles, kurias įgyvendinus pirmenybė taip pat teikiama migrantų gyvybių gelbėjimui ir migrantų bei prieglobsčio prašytojų žmogaus teisių užtikrinimui, įskaitant negrąžinimo principą; primena, kad Sąjunga ir jos valstybės narės, vykdydamos intervencijos atviroje jūroje operacijas arba Sąjungos išorės sienų priežiūrą, turėtų laikytis tarptautinės teisės aktų, acquis nuostatų ir visų pirma paisyti Europos žmogaus teisių teismo praktikos;

76.  reiškia liūdesį ir apgailestavimą dėl tragiškų žūčių prie ES sienų, ypač Viduržemio jūroje; dar kartą pakartoja savo nuomonę, kad įvykiai Lampedūzoje turi paskatinti ES iš esmės keisti padėtį ir kad vienintelis būdas užkirsti kelią kitai tragedijai yra nustatyti solidarumu, atsakomybe ir bendromis priemonėmis grindžiamą suderintą sistemą;

77.  ragina Komisiją informuoti apie sulaikymo centrų padėtį, įskaitant žmogaus teisių laikymąsi, ir imtis iniciatyvų dėl šių centrų veiklos ateityje;

78.  reiškia nerimą dėl didėjančio žūčių, ypač jūroje, ir žmogaus teisių pažeidimų atvejų, kurių pasitaiko nelegaliems migrantams bandant patekti į ES, skaičiaus; prašo, kad prieš sudarant bet kokį agentūros Frontex ir trečiosios šalies susitarimą Komisija informuotų Parlamentą; atkakliai tvirtina, kad tokiuose susitarimuose turi būti numatytos griežtos apsaugos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad būtų visapusiškai laikomasi žmogaus teisių standartų, be kita ko, vykdant grąžinimo, bendro patruliavimo, paieškos ir gelbėjimo arba perėmimo operacijas;

79.  primena pagrindinį agentūros Frontex ir Europos policijos koledžo vaidmenį – mokyti darbuotojus ir pasieniečius, kad Europos teismų ir teisėsaugos sprendimai būtų vykdomi gerbiant migrantų žmogaus teises;

80.  labai pritaria Europos Vadovų Tarybos raginimui sustiprinti agentūros Frontex vaidmenį remiantis Stokholmo programa, kad agentūra turėtų daugiau pajėgumų veiksmingiau reaguoti į kintančius migracijos srautus;

81.  apgailestauja dėl vėlyvo perėjimo prie antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos ir padidėjusių jos kaštų; palankiai vertina nuolatinį Vizų informacinės sistemos plėtojimą ir agentūros „eu-LISA“ įsteigimą šių sistemų veikimo valdymui užtikrinti; pabrėžia, kad dabar šios naujos sistemos turi išlaikyti kasdienio naudojimo bandymą; pakartoja savo prašymą, kad „tol, kol turimos priemonės nebus būtinos, visiškai veiksmingos, saugios ir patikimos, nebūtų pradėtos taikyti naujos sienų valdymo priemonės ar plataus masto duomenų saugojimo sistemos“; reiškia susirūpinimą dėl neteisėto įsilaužimo į Šengeno informacinę sistemą ir mano, kad reikia apsvarstyti užsakomųjų paslaugų, susijusių su Europos didelės apimties IT sistemų valdymo ir naudojimu, klausimą; ragina Komisiją laiku pateikti šių sistemų įvertinimą, numatytą atitinkamose teisinėse priemonėse; apgailestauja, kad padaryta menka pažanga naudojant patikimus pirminius dokumentus;

82.  palankiai vertina pažangą, padarytą vizų acquis nuostatų srityje, tačiau ragina geriau įgyvendinti esamas taisykles; mano, kad bendri prašymų išduoti vizas centrai pasiteisino kaip veiksminga priemonė, kuri ateityje galėtų tapti norma; mano, kad vykdant institucijų diskusijas bendros vizų politikos tikslų klausimu reikėtų nustatyti veiksmus, kurių reikia imtis siekiant toliau derinti vizų procedūras, įskaitant bendras vizų išdavimo taisykles; ragina sudaryti naujus vizų režimo supaprastinimo susitarimus ir stebėti galiojančius susitarimus bei juos tobulinti;

83.  ragina valstybes nares pasinaudoti galiojančiomis Vizų kodekso ir Šengeno sienų kodekso nuostatomis, kurias taikant leidžiama išduoti humanitarines vizas, taip pat palengvinti laikino prieglobsčio suteikimą žmogaus teisių gynėjams iš trečiųjų šalių, kuriems gresia pavojus;

84.  ragina ES institucijas ir valstybes nares didinti darbuotojų judumą sudarant sąlygas išduoti laikinas vizas ir supaprastinant į sistemą jau įtrauktiems asmenims taikomas pakartotinio prašymų teikimo procedūras; mano, kad tai veiksmingai padidintų darbuotojų judumą, nes būtų užtikrinamas teisinis tikrumas ir didinamas judumas Europos Sąjungos viduje;

85.  ragina Komisiją toliau tobulinti galiojančius Europos Sąjungos ir jos rytinių kaimynių vizų režimo supaprastinimo susitarimus ir kartu stengtis sukurti bevizių kelionių erdvę, kurioje galima būtų užtikrinti platesnius žmonių tarpusavio ryšius;

Prieglobstis ir migracija

86.  primena, jog Europos Vadovų Taryba Stokholmo programoje pabrėžė, kad „gerai valdoma migracija gali būti naudinga visiems suinteresuotiesiems subjektams“; tikisi, kad tvirtinant teisėtos migracijos srities teisės aktus bus toliau daroma pažanga, ir ragina ateityje dėti daugiau pastangų atsižvelgiant į demografines problemas ir ekonomikos poreikius; kartu mano, kad migrantų integracijos klausimui reikia skirti daugiau dėmesio;

87.  ragina ES institucijas ir valstybių narių vyriausybes didinti plačiosios visuomenės ir darbdavių informuotumą apie ES imigracijos portalą; ragina Komisiją stebėti Mėlynosios kortelės direktyvos perkėlimą į nacionalinės teisės aktus ir, kaip numatyta toje direktyvoje, teikti jos taikymo ataskaitas;

88.  ragina skubiai užtikrinti didesnį skaidrumą – iš kiekvienos valstybės narės reikalauti kasmet teikti ataskaitas apie kiekvienos konkrečios mažumų grupės atžvilgiu padarytą pažangą darbo rinkos integracijos ir lygybės politikos poveikio srityse; ragina Europos Komisiją pateikti metinę tendencijų ataskaitą, kurioje būtų įvertinti palyginami socialinės sanglaudos rodikliai, dėl kurių buvo susitarta ir kurie buvo nustatyti kaip tikslai, taip pat visą Europos Sąjungą aprėpianti naujai atvykusių asmenų, ilgalaikių gyventojų, natūralizuotų migrantų ir migrantų vaikų padėties stebėsena, duomenis suskirstant pagal lygybės aspektus (t. y. etninė ir (arba) rasinė kilmė, religija ir (arba) įsitikinimai, lytis, amžius, seksualinė orientacija ir negalia), kad būtų galima įvertinti ilgainiui padarytą pažangą socialinės įtraukties politikos įgyvendinimo srityje; mano, kad siekiant šio tikslo reikėtų taikyti atvirąjį koordinavimo metodą;

89.  pripažįsta, kad dėl pastarojo metų pokyčių ir neramumų Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose padidėjo prie Europos Sąjungos rytinių ir pietinių sienų patiriamas spaudimas;

90.  palankiai vertina prieglobsčio teisės aktų rinkinio patvirtinimą; ragina Komisiją nuo šio teisės aktų rinkinio taikymo pradžios stebėti, ar valstybės narės jį įgyvendina tinkamai, ir imtis visų būtinų priemonių nacionalinės teisės aktų atitikčiai teismų praktikai užtikrinti; siūlo, kad Europos prieglobsčio paramos biuras nuo šiol į savo mokymo programas įtrauktų naujus teisės aktus;

91.  ragina Europos prieglobsčio paramos biure įsteigti lyčių klausimų centrą;

92.  apgailestauja, kad nuolat tebetaikoma praktika, kai migrantai sulaikomi sulaikymo centruose, kaip neseniai pabrėžė Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba; ragina toliau plėtoti ir taikyti sulaikymui alternatyvias priemones, taip pat įteisinti dokumentų neturinčių migrantų padėtį remiantis aiškiais kriterijais;

93.  mano, kad ateityje reikėtų apsvarstyti galimybę taikant Dublino sistemą stabdyti asmenų perdavimą didelį spaudimą patiriančioms valstybėms narėms;

94.  labai apgailestauja, kad SESV 80 straipsnyje nustatytų solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo principų nepavyko realiai įgyvendinti; mano, kad ateityje prireiks tikslingesnių ir konkretesnių priemonių, ypač valstybėse narėse, priimančiose daugiausia migrantų ir gaunančių daugiausia prieglobsčio prašymų; ragina sukurti nuoseklią, savanorišką ir nuolatinę asmenų, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, perkėlimo ES viduje programą;

95.  mano, kad reikėtų išplėsti prieglobsčio politikos išorės aspektą taikant perkėlimo ir saugaus atvykimo į šalį procedūras; apgailestauja, kad iki šiol perkėlimo procedūrose dalyvauja nedaug valstybių narių;

96.  reiškia didelį susirūpinimą dėl trečiųjų šalių piliečių ir pilietybės neturinčių asmenų, priimamų pagal ES readmisijos susitarimus, likimo, įskaitant jų neriboto sulaikymo, teisinio neapibrėžtumo padėties arba grąžinimo į kilmės šalį atvejus, ir prašo, kad su trečiųjų šalių piliečiais susijusios nuostatos būtų išbrauktos iš šių susitarimų; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti Komisijos atlikto readmisijos susitarimų vertinimo išvadose pateiktas rekomendacijas;

Laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės išorės aspektas

97.  pabrėžia Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo politikos išorės aspekto stiprinimo svarbą ir ragina visais lygmenimis sustiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis saugumo, migracijos, pagrindinių teisių ir sienų valdymo srityse;

98.  atkreipia dėmesį į tai, kad siekiant skatinti bendradarbiavimą su trečiosiomis kilmės ir tranzito šalimis kovojant su prekyba žmonėmis, neteisėta imigracija, atkuriant šeimos ryšius, vykdant grąžinimą ir readmisiją, Europos Sąjunga ir valstybės narės turėtų toliau integruoti imigracijos aspektą į vystomąjį bendradarbiavimą, sudaryti tvirtesnius partnerystės susitarimus Europos Sąjungai vykdant nuolatinį dialogą su tomis šalimis ir Europos išorės veiksmų tarnybai (EIVT) įgyvendinant savo veiksmus ; ragina rodyti solidarumą su šalimis, kurios yra pilietinių konfliktų alinamų šalių kaimynės ir kurios priima šių konfliktų bandančius išvengti pabėgėlius;

99.  pabrėžia būtinybę skatinti savanoriško grąžinimo politiką;

100.  pabrėžia, kad pagal Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį) ES vidaus ir išorės politikos priemonėmis žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei skiriamas didžiausias dėmesys – tai numatyta ES sutarties 2, 3 ir 21 straipsniuose, todėl mano, kad reikėtų stengtis nuosekliai laikytis šių vertybių, jas saugoti ir puoselėti, kad ES būtų patikima pasaulio arenoje; apgailestauja, kad Komisija ir toliau atsisako parengti veiksmų planą žmogaus teisių srityje, kad įgyvendinant laisvės, saugumo ir teisingumo politikos išorės aspektus būtų propaguojamos ES vertybės, kaip raginama Stokholmo programoje;

101.  ragina Komisiją ir EIVT imtis praktinių priemonių didesniam ES išorės ir vidaus politikos darnumui ir nuoseklumui užtikrinti;

102.  yra tvirtai įsitikinęs, kad ES ir jos valstybės narės neturėtų pasirašyti susitarimų laisvės, saugumo ir teisingumo srityje su trečiosiomis šalimis, kuriose yra didelė žmogaus teisių pažeidimų rizika ir kuriose nesilaikoma teisinės valstybės principų; pabrėžia, kad visi susitarimai šioje srityje turėtų būti sudaromi kruopščiai atlikus poveikio žmogaus teisėms vertinimą ir turėtų apimti su žmogaus teisėmis susijusią nuostatą dėl susitarimo sustabdymo;

103.  reiškia susirūpinimą tuo, kad kaimyninėms šalims keliama vis daugiau reikalavimų, susijusių su ES migracijos ir sienų valdymo politika; ragina vadovautis žmogaus teisėmis grindžiamu požiūriu į ES migracijos ir sienų valdymo politiką, pagal kurį visada pirmiausia būtų atsižvelgiama į teisėtų ir neteisėtų migrantų bei kitų pažeidžiamų grupių asmenų teises; primena, kad įgyvendinant ES migracijos politiką Europos žmogaus teisių konvencija taikoma eksteritorialiai, kaip nurodė Europos žmogaus teisių teismas;

104.  ragina dialogo žmogaus teisių klausimais šalis ir teisingumo, laisvės ir saugumo pakomitečius, įsteigtus įgyvendinant susitarimus su trečiosiomis šalimis, ypač šalimis, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika, ir apskritai visus subjektus, susijusius su readmisijos susitarimais, laikytis labiau suderinto požiūrio;

105.  ragina Komisiją pasiūlyti veiksmus, kuriais būtų siekiama apsaugoti moteris, nukentėjusias nuo prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo, ir joms teikti pagalbą, taikant priemones, apimančias kompensavimo sistemų plėtojimą, saugų grįžimą, pagalbą reintegruojantis į kilmės šalies visuomenę, kai asmuo grįžta savo noru, pagalbą ir paramą buvimo Europos Sąjungoje laikotarpiu ir bendradarbiavimą su kilmės šalių institucijomis, siekiant apsaugoti nuo prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo nukentėjusių asmenų šeimas;

Metodai, priemonės ir procesai

106.  mano, kad vykdant politikos formavimo procesą reikia laikytis kuo aukščiausių standartų; mano, kad nustatant problemas, diskutuojant dėl galimų sprendimo būdų ir renkantis iš galimų variantų reikėtų laikytis tinkamos eilės tvarkos; mano, kad Europos lygmeniu reikia dėti daugiau pastangų atliekant tyrimus ir kad Europos institucijoms bei agentūroms ir valstybėms narėms tvirčiau bendradarbiaujant ir geriau dalijantis patirtimi būtų geriau kuriama ir įgyvendinama politika;

107.  apgailestauja, kad nėra objektyvaus pažangos, padarytos kuriant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, vertinimo ir kad trūksta patikimos informacijos apie tai, kaip valstybės narės įgyvendina acquis nuostatas;

108.  siūlo atlikti sisteminius, objektyvius ir nepriklausomus teisės aktų ir jų įgyvendinimo ex post vertinimus, kuriuos atliekant taip pat reikėtų nustatyti nuolatinį šios srities teisės aktų poreikį; ypač pažymi, kad šiuo tikslu svarbu atlikti poveikio vertinimus Komisijoje, Parlamente ir Taryboje kartu išsaugant standartus ir vengiant per didelės biurokratijos;

109.  palankiai vertina Komisijos iniciatyvą parengti ES teisingumo rezultatų suvestinę, kuria siekiama užtikrinti aukštos kokybės civilinės, komercinės ir administracinės teisės srities teisingumo sistemą, nes galiausiai už konkretų teisės aktų taikymą atsakingi teismai;

110.  pabrėžia, kad atkuriant pasitikėjimą, grįžtant prie ekonomikos augimo ir padedant užtikrinti pasitikėjimą bei stabilumą aukštos kokybės teisingumo sistemos gali atlikti itin svarbų vaidmenį; pažymi, kad, kaip nurodyta Europos Komisijos komunikate „ES teisingumo rezultatų suvestinė. Veiksmingo teisingumo ir plėtros skatinimo priemonė“ (COM(2013)0160), nuspėjami, laiku priimami ir vykdomi teismų sprendimai yra svarbi struktūrinė patrauklios verslo aplinkos dalis;

111.  prašo Komisijos daugiau dėmesio skirti praktinio ES teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse priežiūrai ir užtikrinimui; mano, kad pastebimo didelio atotrūkio tarp ES lygmeniu patvirtintos politikos ir jos įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu mažinimas turi būti politinis prioritetas; pažymi, kad atliekant strateginį planavimą reikia remtis ankstesnio įgyvendinimo patirtimi, todėl toks planavimas neturi būti tik tikslų ir prioritetų sąrašo sudarymas, bet jį atliekant turi būti iš anksto numatomas įgyvendinimo vertinimas; pažymi, kad, kai teisės aktas susijęs su piliečių ir nuolatinių gyventojų teisėmis, tai reikia daryti nuo pirmosios jo įsigaliojimo dienos; mano, kad reikia dar daug nuveikti, kad būtų užtikrintas tinkamas įgyvendinimas, todėl to siekdamos Komisija, valstybės narės ir agentūros turėtų labiau koordinuoti veiklą ir tvirčiau bendradarbiauti, taip pat reikėtų padėti valstybėms narėms – parengti gaires, teikti praktinę paramą ir keistis geriausia praktika; laikosi nuomonės, kad reikėtų nustatyti ir išnagrinėti bet kokio ES teisės aktų neįgyvendinimo priežastis ir prireikus taikyti pažeidimo nagrinėjimo procedūras;

112.  laikosi nuomonės, kad norint pagerinti laisvės, saugumo ir teisingumo srities ES teisės aktų kokybę reikalingos bendros valstybių narių ir Europos Sąjungos institucijų pastangos norint, kad būtų patobulintas keitimasis informacija apie kiekvieną nacionalinę sistemą ir teikiama tiksli teisinė informacija (apie nacionaliniu ir (arba) regionų lygmenimis taikomus teisės aktus bei standartus), taip pat informacija apie teisės aktų įgyvendinimą bei praktiką; ragina didinti tarpinstitucinį koordinavimą;

113.  apgailestauja dėl to, kad rengdama strateginius dokumentus, pavyzdžiui, kovos su narkotikais strategiją ir vidaus saugumo strategiją, Taryba aktyviau neįtraukia Parlemento;

114.  mano, kad Europos teisminės kultūros ugdymas yra viena iš svarbiausių būtinų sąlygų, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė piliečiams taptų tikrove ir kad būtų geriau taikoma ES teisė; atsižvelgdamas į tai, ragina visų ES teisės specialistų mokymui skirti daug daugiau dėmesio ir užtikrinti jo finansavimą; pažymi, kaip svarbu rengiant teisėjų mokymo programas taikyti principą „iš apačios į viršų“, užtikrinti didesnes galimybes naudotis Europos teisinės informacijos ištekliais pasitelkiant interneto technologijas (pavyzdžiui, e. teisingumo portalą), gilinti teisėjų žinias apie Europos Sąjungos teisę ir tobulinti praktikuojančių teisininkų kalbinius įgūdžius, užmegzti ir palaikyti ryšius šioje srityje ir kurti bei išlaikyti visas kitas kasdienį teisminį bendradarbiavimą palengvinančias priemones, siekiant užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą, nuoseklų bendradarbiavimą ir abipusį pripažinimą;

Tolesni veiksmai

115.  laikosi nuomonės, kad laisvės, saugumo ir teisingumo erdvei reikalingas vadovavimas, nuoseklumas ir gairės; mano, kad siekiant šio tikslo būtina parengti tinkamą programavimą atsižvelgiant į Lisabonos sutarties nuostatas ir kad tai turi drauge daryti Parlamentas, Taryba ir Komisija;

o
o   o

116.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.

(1) OL C 285 E, 2010 10 21, p. 12.
(2) OL C 115, 2010 5 4, p. 1.
(3) OL L 26, 2013 1 26, p. 27.
(4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).
(5) 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1).
(6) OL C 378, 2013 12 24, p. 1.
(7) OL L 315, 2012 11 14, p. 57.
(8) OL L 338, 2011 12 21, p. 2.
(9) OL L 101, 2011 4 15, p. 1.
(10) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0322.
(11) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
(12) 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).
(13) 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo (OL L 201, 2012 7 27, p. 107).
(14) 2010 m. gruod˛io 20 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1259/2010, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės srityje (OL L 343, 2010 12 29, p. 10).
(15) COM (2012)0614.
(16) 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (OL L 280, 2010 10 26, p. 1).
(17) 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese (OL L 142, 2012 6 1, p. 1).
(18) 2013 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/48/ES dėl teisės turėti advokatą vykstant baudžiamajam procesui ir Europos arešto orderio vykdymo procedūroms ir dėl teisės reikalauti, kad po laisvės atėmimo būtų informuota trečioji šalis, ir teisės susisiekti su trečiaisiais asmenimis ir konsulinėmis įstaigomis laisvės atėmimo metu (OL L 294, 2013 11 6, p. 1).
(19) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 7.
(20) 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (OL L 105, 2006 4 13, p. 54).

Teisinė informacija - Privatumo politika