Priimti tekstai - Tarpbankiniai mokesčiai už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ***I

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2013/0265(COD)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A7-0167/2014
Pateikti tekstai : A7-0167/2014		Debatai : PV 02/04/2014 - 26 CRE 02/04/2014 - 26		Balsavimas : PV 03/04/2014 - 7.3 CRE 03/04/2014 - 7.3 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P7_TA(2014)0279

Priimti tekstai

501k

236k

Ketvirtadienis, 2014 m. balandžio 3 d. - Briuselis

Tarpbankiniai mokesčiai už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas ***I

P7_TA(2014)0279

A7-0167/2014

2014 m. balandžio 3 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (COM(2013)0550 – C7-0241/2013 – 2013/0265(COD))(1)

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas		Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) keliose valstybėse narėse jau rengiami teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Atsižvelgiant į tarpbankinių mokesčių žalą mažmenininkams ir vartotojams, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas;		(7) keliose valstybėse narėse rengiami arba jau parengti teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Siekiant didesnio nuoseklumo nustatant tarpbankinių mokesčių lygį, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas;
__________________		__________________
21 Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.		21Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė.
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
(8) mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija toli gražu neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų negali būti vystomi už nacionalinių sienų arba naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. Nepakankama rinkos integracija šiuo metu lemia didesnes kainas ir mažesnį mokėjimo paslaugų pasirinkimą vartotojams ir mažmenininkams, taip pat riboja galimybes pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais. Todėl būtina šalinti veiksmingo kortelių rinkos, įskaitant kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, veikimo kliūtis, kurios tebetrukdo kurti visiškai integruotą rinką;		(8) mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija toli gražu neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų netaikoma už nacionalinių sienų arba naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. Siekiant visiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais, būtina šalinti naujų su mokėjimo kortelėmis susijusių sprendimų, įskaitant kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, integravimo kliūtis;
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
(9) kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti ir lengvinti elektroninius mokėjimus mažmenininkų ir vartotojų naudai. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami lanksčiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia mažmenininkams potencialiai saugaus atsiskaitymo galimybę. Todėl mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas mažmenininkams ir vartotojams, su sąlyga, kad mokesčių už mokėjimo sistemų naudojimą lygis būtų ekonomiškai veiksmingas ir skatintų inovacijas bei padėtų į rinką patekti naujiems operatoriams;		(9) kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti ir lengvinti elektroninius mokėjimus mažmenininkų ir vartotojų naudai. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami lanksčiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia mažmenininkams potencialiai saugaus atsiskaitymo galimybę. Todėl mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas mažmenininkams ir vartotojams, jei mokesčių už mokėjimo sistemų naudojimą lygis būtų ekonomiškai veiksmingas ir skatintų sąžiningą konkurenciją, inovacijas bei padėtų į rinką patekti naujiems operatoriams;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis
(10) vienas svarbiausių dalykų, trukdančių mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinkos veikimui, yra plačiai paplitę tarpbankiniai mokesčiai, kurie daugumoje valstybių narių nereglamentuojami jokiais teisės aktais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išduodančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai kortelių sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas į bendras prekių ir paslaugų kainas. Konkurencija tarp kortelių sistemų praktikoje dažniausiai būna siekiama įtikinti kuo daugiau išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų (pvz., bankų) leisti jų korteles, dėl to tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai būnądidesni, o ne mažesni, priešingai įprastam drausminamajam konkurencijos poveikiui kainoms rinkos ekonomikoje. Tarpbankinių mokesčių reglamentavimas pagerintų vidaus rinkos veikimą;		(10) daugumoje valstybių narių tarpbankiniai mokesčiai nereglamentuojami jokiais teisės aktais, bet reglamentuojami nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų perduodami korteles išduodantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, priklausantiems atitinkamai sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę sudedamąją dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas, kaip ir visas savo išlaidas, į bendras prekių ir paslaugų kainas. Nuoseklus konkurencijos taisyklių taikymas tarpbankiniams mokesčiams sumažintų operacijų kainas vartotojams ir taip pagerintų vidaus rinkos veikimą;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis
(11) šiuo metu egzistuojančių tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų lygis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jų veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio mažmenininkams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Dėl to vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis kainomis ir žemesne kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, mažmenininkai negali įveikti mokesčių skirtumų pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis priėmimo paslaugomis. Pagal specialias mokėjimo sistemų taikomas taisykles reikalaujama, kad prekybos vietos (mažmenininko šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Tai trukdo aptarnaujantiesiems bankams sėkmingai siūlyti savo paslaugas užsienyje. Tai taip pat neleidžia mažmenininkams sumažinti savo mokėjimo išlaidų vartotojų naudai;		(11) šiuo metu egzistuojančių tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų lygis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jos veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio mažmenininkams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Dėl to vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis kainomis ir žemesne kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, mažmenininkai negali įveikti mokesčių skirtumų pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis priėmimo paslaugomis. Pagal teritorinių licencijų politikos specialias tarptautines mokėjimo kortelių sistemų taikomas taisykles reikalaujama, kad prekybos vietos (mažmenininko šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Tai trukdo atsiskaitymų tarpininkams sėkmingai siūlyti savo paslaugas užsienyje. Tai taip pat gali trukdyti mažmenininkams sumažinti savo mokėjimo išlaidas vartotojų naudai;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis
(15) šis reglamentas būtų taikomas laipsniškai. Pirmu etapu būtina imtis priemonių tarptautiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarptautinių tarpbankinių mokesčių už tarptautines aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų. Šios priemonės padėtų sklandžiau veikti mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkai vartotojų ir mažmenininkų naudai;		(15) siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos veikimui vartotojų ir mažmenininkų naudai, šis reglamentas taikomas tarptautiniam ir nacionaliniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Leidus prekiautojams pasirinkti atsiskaitymų tarpininką už savo valstybės narės ribų (tarpvalstybinis aptarnavimas) – tai skatinama įvedant vienodą maksimalų vidaus ir tarptautinių tarpbankinių mokesčių už aptarnavimo operacijas dydį ir draudžiant teritorinių licencijų išdavimą – turėtų būti įmanoma užtikrinti reikiamą teisinį aiškumą ir turėtų būti išvengta mokėjimo kortelių sistemų konkurencijos iškraipymo;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis
(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių, taikytinų pirmu šio reglamento įgyvendinimo etapu. Todėl su šiomis operacijomis susijusios nuostatos turėtų įsigalioti greitai, ir taip suteikti galimybių mažmenininkams ieškoti pigesnių aptarnavimo paslaugų užsienyje bei skatinti vidaus bankininkystės bendruomenes ar sistemas mažinti aptarnavimo mokesčius;		(16) dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatyto mokėjimo kortelių sistemų pakeitimo sunkumus ir sudėtingumą ir siekiant sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas atsiskaitymo aptarnavimo paslaugų rinkoje, visos nuostatos dėl tarpvalstybinių ir vidaus operacijų, grindžiamų kortele, turėtų įsigalioti vienu metu ir per pagrįstą laikotarpį po to, kai įsigalioja šis reglamentas;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis
(17) vidaus operacijoms būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus dvejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti pradėtos taikyti visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams;		(17) tačiau būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti taikomos visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis
(18) siekiant palengvinti tarptautinį aptarnavimą visoms (tarptautinėms ir vidaus) vartotojų debeto kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti taikomas maksimalus 0,20 % tarpbankinis mokestis, o visoms (tarptautinėms ir vidaus) vartotojų kredito kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, pagrįstoms tomis kortelėmis, turėtų būti taikomas maksimalus 0,30 % tarpbankinis mokestis;		(18) visoms debeto kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti taikomas maksimalus 0,2 % tarpbankinis mokestis, o visoms kredito kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, pagrįstoms tomis kortelėmis, – maksimalus 0,3 % tarpbankinis mokestis;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(18a) iš poveikio vertinimo matyti, kad draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas būtų naudingas kortelių priėmimo, kortelių naudojimo ir bendrosios rinkos kūrimo požiūriais ir suteiktų daugiau naudos prekiautojams ir vartotojams nei bet kokio didesnio dydžio viršutinė riba. Be to, būtų išvengta neigiam poveikio, kurį didesnė viršutinė riba darytų nacionalinėms sistemoms, kuriose tarpbankiniai mokesčiai už debeto operacijas yra labai maži arba nuliniai, dėl plėtimosi tarptautiniu mastu ar naujų rinkos dalyvių, dėl kurių mokesčiai padidėtų iki viršutinės ribos dydžio. Draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas taip pat mažina pavojų, kad tarpbankinių mokesčių modelis bus perkeltas į naujas, novatoriškas mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, mobiliojo telefono ir interneto sistemas;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 19 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(19a) laikydamiesi pagrindinių bendrosios rinkos principų, atsiskaitymų tarpininkai turėtų galėti savo paslaugas prekiautojams visoje Sąjungoje teikti taikydami tokius daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM), kuriuos jie taiko savo šalies rinkoje. Tačiau jie neturėtų taikyti didesnių DTM tarptautiniu mastu;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis
(22) mokėjimo kortelės operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugumoje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. Tarpbankiniai mokesčiai (mokesčiai, kuriuos moka aptarnaujantieji bankai, siekdami skatinti kortelių išdavimą ir kortelių naudojimą) trišalėse mokėjimo kortelių sistemose yra numanomi. Siekiant pripažinti numanomus tarpbankinius mokesčius ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjai veikia kaip išdavėjas arba aptarnaujančioji įmonė, reikėtų traktuoti kaip keturšales mokėjimo kortelių sistemas ir joms taikyti tokias pačias taisykles, tačiau skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams;		(22) mokėjimo kortelės operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugumoje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. Tarpbankiniai mokesčiai (mokesčiai, kuriuos moka aptarnaujantieji bankai, siekdami skatinti kortelių išdavimą ir kortelių naudojimą) trišalėse mokėjimo kortelių sistemose yra numanomi. Siekiant pripažinti numanomus tarpbankinius mokesčius ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjas veikia kaip išdavėjas arba aptarnaujančioji įmonė, reikėtų traktuoti kaip keturšales mokėjimo kortelių sistemas ir joms taikyti tokias pačias taisykles, tačiau skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams. Trišalės sistemos turėtų priimti operacijas, atliktas naudojant jų korteles, iš visų atsiskaitymų tarpininkų, pagrįstas bendraisiais kortelių operacijų standartais ir aptarnavimo taisyklėmis, kurios panašios į prekiautojo taisykles dėl konkrečių trišalių sistemų, ir taikant viršutines tarpbankinių mokesčių ribas pagal šį reglamentą;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis
(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas. Aptariami mokėjimai, paskatos ir mokesčiai galėtų būti tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija) arba netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi);		(23) svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių, įskaitant galimus leidimo išdavimo mokesčius, grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, ir pinigines ar lygiavertes paskatas, kurias kortelės turėtojas gauna iš mokėjimo kortelių sistemos. Atliekant šį vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama į visus mokėjimus, paskatas ir mokesčius, ar jie būtų tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija), ar netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi). Nustatant, ar neapeinamas leistiną maksimalų tarpbankinių mokesčių dydį reguliuojantis reglamentas, visų pirma reikia atsižvelgti į mokėjimo kortelių išdavėjų pelną, gautą iš specialių programų, kurias bendrai vykdo kortelių išdavėjai ir mokėjimo kortelių sistemos, taip pat į pajamas iš apdorojimo, licencijų ir kitų mokesčių, iš kurių korteles išdavusios organizacijos gauna pajamų;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis
(30) kad apribojimai pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles veiktų veiksmingai, būtina tam tikra informacija. Pirma, gavėjai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairias kategorijas būtų galima prietaisu vizualiai ir elektroniniu būdu atpažinti. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje. Reikia, kad būtų bet koks konkretaus prekės ženklo naudojimo apribojimas, gavėjo skelbtinas mokėtojui tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir informacija, kad konkretus prekės ženklas priimtinas;		(30) gavėjai ir mokėtojai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairias kategorijas turėtų būti galima atpažinti elektroniniu būdu, o išleistas naujas kortele grindžiamas mokėjimo priemones – ir vizualiai prietaisu arba mokėjimo terminale. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 30 a konstatuojamoji dalis (nauja)
		(30a) mokėjimas – tai sutartis tarp mokėtojo ir gavėjo. Siekiant užtikrinti veiksmingą prekių ženklų konkurenciją svarbu, kad mokėjimo programėlę galėtų pasirinkti vartotojai, o ne nustatytų tiekėjai (mokėjimo kortelių sistemos, mokėjimo paslaugų teikėjai arba dorotojai) rinkoje. Tokia tvarka neturėtų užkirsti kelio mokėtojams ir gavėjams nustatyti automatinio programėlės parinkimo (jei tai techniškai įmanoma), jeigu atliekant kiekvieną operaciją pasirinkimą galima pakeisti. Jeigu gavėjas pasirenka abiejų palaikomą programėlę, vartotojui turėtų būti sudaryta galimybė tokios programėlės atisakyti ir pasirinkti kitą programėlę;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 31 konstatuojamoji dalis
(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos;		(31) tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės, laikydamosi Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija) (EBA) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1093/20101a nustatytų gairių, turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos;
		_________________
		1a 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalis
1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms mokėjimo kortelių operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę.		1. Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalis
2. Šis reglamentas netaikomas mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik ribotame tinkle, skirtame tenkinti konkrečius poreikius tik mokėjimo priemonėmis, kurių naudojimas yra ribotas todėl, kad jos suteikia galimybę konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes arba paslaugas tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jos gali būti naudojamos tik riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti.		2. Šis reglamentas netaikomas mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik ribotame tinkle, skirtame tenkinti konkrečius poreikius tik mokėjimo priemonėmis, kurių naudojimas yra ribotas todėl, kad jos suteikia galimybę konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes arba paslaugas tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jos gali būti naudojamos tik labai siauro asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punktas
a) operacijoms su verslo mokėjimo kortelėmis,		Išbraukta.
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punktas
b) grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų ir		b) grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų arba bet kuriai kitai operacijai, išskyrus prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, ir grynųjų pinigų išmokėjimui mokėjimo paslaugų teikėjų patalpose esančiose išdavimo kasose, ir
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punktas
c) operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas.		c) operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas, kai jų apimtis neviršija Komisijos nustatytos ribos;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. 6 ir 7 straipsniai netaikomi vidaus debeto kortelių sistemoms, kurios veikia taikant vidutinį tarpbankinį mokestį arba grynosios kompensacijos modelį, kuris patikrinus yra daug mažesnis nei 3 ir 4 straipsniuose nurodyta ribinė vertė.
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 4 punktas
4) operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, taip pat ir operacija išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma greičiau nei arba per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo;		4) debeto operacija kortele – kortele grindžiama mokėjimo operacija, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma iškart po operacijos įvykdymo, taip pat operacija išankstinio mokėjimo kortele;
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 5 punktas
5) operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, kuri atliekama vėliau nei per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo;		5) kredito operacija kortele – kortele grindžiama mokėjimo operacija, kai suma nurašoma ne anksčiau kaip po dviejų darbo dienų nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 8 punktas
8) tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje;		8) tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba pardavimo vieta yra įsisteigęs (-usi) kitoje valstybėje narėje nei mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje, įskaitant tuos atvejus, kai gavėjas naudojasi kitoje valstybėje narėje esančio atsiskaitymų tarpininko paslaugomis;
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 12 a punktas (naujas)
		12a) mokėjimo kortelė – debeto ar kredito mokėjimo kortelė, kuri jos turėtojui suteikia teisę prieiti prie savo lėšų arba galimybę atlikti mokėjimą per atsiskaitymų tarpininką ir kurią priima lėšų gavėjas mokėjimo operacijai apdoroti;
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 13 punktas
13) mokėjimo kortelių sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas;		13) mokėjimo sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas;
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 15 punktas
15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos kortelės turėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema;		15) trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos mokėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams arba kai mokėjimo korteles išduoda bendro prekės ženklo partneris arba agentas, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema;
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio antraštinė dalis
Tarptautinių operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai		Mokėjimo operacijų, grindžiamų vartotojų debeto arba kredito kortele, tarpbankiniai mokesčiai
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis
1. Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją debeto kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės.		1. Nuo ...* mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną debeto operaciją kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 7 euro centai arba 0,2 % operacijos vertės.
		____________
		* Vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis
2. Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją kredito kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės.		2. Nuo ...* mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną debeto operaciją kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės.
		____________
		* OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Valstybės narės nacionalinės teisės aktais gali išlaikyti arba įvesti žemesnes viršutines ribas arba priemones, kurių tikslas lygiavertis.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis
4 straipsnis		Išbraukta.
Visų operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai
1. Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės, už bet kokias debeto kortele grindžiamas operacijas.
2. Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės, už bet kokias kredito kortele grindžiamas operacijas.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis
5. Siekiant taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis bankas iš mokėjimo kortelių sistemos dėl mokėjimo operacijų arba susijusios veiklos, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi.		Siekiant taikyti 3 straipsnyje nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, susijusi su mokėjimo operacijomis, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi.
		Kompetentingos institucijos užkerta kelią bet kokiems mokėjimo paslaugų teikėjų mėginimams apeiti šį reglamentą, įskaitant mokėjimo kortelių išdavimą trečiosiose šalyse.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 a dalis (nauja)
		4a. Bet koks su mokėjimu susijęs paslaugų teikimo apribojimas mokėjimo kortelės sistemos taisyklėse yra draudžiamas, nebent jis nėra diskriminacinis ir objektyviai būtinas, kad mokėjimo sistema veiktų.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a straipsnis (naujas)
		6a straipsnis
		Tarpvalstybinės operacijos
		Tarpvalstybinėms operacijoms taikomi tarpbankiniai mokesčiai yra atsiskaitymų tarpininko šalies tarpbankiniai mokesčiai.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis
2. Mokėjimo kortelių sistemos sudaro galimybę, pagal kurią vieno kortelės operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai.		2. Mokėjimo kortelių sistemos ir išdavėjai sudaro galimybę, pagal kurią vieno kortelės operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai. Sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų ar kitų sutarčių taisyklės, dėl kurių būtų ribojama laisvė pasirinkti mokėjimų duomenis apdorojantį subjektą, yra draudžiamos.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis
4. Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais.		4. Ne vėliau kaip ...* Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais.
		4a. EBI, pasikonsultavusi su patariamąja grupe, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 41 straipsnyje, ir siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinamumą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti mokėjimo sistemos, mokėjimo schemos ir apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, siekiant užtikrinti visiškai atvirą ir konkurencingą kortelių duomenų apdorojimo rinką.
		EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...**.
		Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.
		Pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai įsigalioja ne vėliau kaip ...*** ir jie atitinkamai reguliariai atnaujinami.
		________________
		* Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
		** Data ... .
		*** Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 b dalis (nauja)
		4b. Nukrypstant nuo 1–4b straipsnių, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatytą laikotarpį netaikyti šio straipsnio naujai sukurtoms kortele grindžiamų mokėjimų sistemoms.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis
1. Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų taisyklės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, yra draudžiamos.		1. Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų arba lygiaverčio poveikio priemonių taisyklės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, yra draudžiamos.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 a dalis (nauja)
		1a. Kai vartotojas sudaro sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju, jis gali nuspręsti naudotis dviem ar daugiau skirtingų mokėjimo priemonės prekių ženklų ant savo kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio arba IT įrenginio. Likus pakankamai laiko iki sutarties pasirašymo mokėjimo paslaugų teikėjas vartotojui pateikia aiškią ir objektyvią informaciją apie galimus mokėjimo prekių ženklus ir jų ypatybes (įskaitant funkcijas, kainą ir saugumą).
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis
2. Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiajai įmonei pagal sistemos taisykles arba licencijavimo susitarimų taisykles dėl kelių prekių ženklų naudojimo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, objektyviai pagrindžiamas ir nėra diskriminacinis.		2. Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiajai įmonei pagal sistemos taisykles arba licencijavimo susitarimų taisykles dėl kelių prekių ženklų arba skirtingų prekių ženklų ar programėlių naudojimo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, objektyviai pagrindžiamas ir nėra diskriminacinis.
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis
3. Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar kiti įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama.		3. Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar panašūs įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis
4. Bet kokie skatinimo principai, kuriais siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su daugiau negu vieno mokėjimo kortelės prekės ženklo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio tvarkymu, nėra diskriminaciniai ir taikomi nediskriminuojant.		4. Bet kokie skatinimo principai ar lygiavertės priemonės, kuriomis siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su daugiau negu vieno mokėjimo kortelės prekių ženklo arba jo ekvivalento ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio tvarkymu, nėra diskriminaciniai ir taikomi nediskriminuojant.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis
6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė.		6. Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją ir gavėją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. Gavėjai išlaiko galimybę pardavimo vietoje naudojamoje įrangoje naudoti automatinius mechanizmus, kuriais nustatomas prioritetinis tam tikro prekės ženklo arba programėlės pasirinkimas. Tačiau gavėjai neužkerta kelio mokėtojui nepaisyti automatinio prioritetinio pasirinkimo, kurį savo įrangoje nustato gavėjas, tų kategorijų kortelių ar susijusių mokėjimo priemonių, kurias priima gavėjai, atžvilgiu.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis
1. Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais.		1. Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais su skirtingo dydžio tarpbankiniu mokesčiu pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalis
1. Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekės ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis.		1. Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekių ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats tarpbankinis mokestis, atitinkantis šiame reglamente nustatytą maksimalų dydį.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 4 dalis
4. Išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės vizualiai ir elektroniniu būdu atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekės ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo, debeto, kredito ar verslo mokėjimo korteles arba tomis kortelėmis grindžiamus mokėjimus mokėtojas pasirenka.		4. Ne vėliau kaip ...* išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės būtų elektroniniu būdu, o naujai išduotų kortele grindžiamų priemonių atveju – ir vizualiai atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams ir mokėtojams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekės ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo, debeto, kredito ar verslo mokėjimo korteles arba tomis kortelėmis grindžiamus mokėjimus mokėtojas pasirenka.
		________________
		* Vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis
3. 1 ir 2 dalys neturi poveikio mokesčių, nuolaidų ar kitoms skatinimo taisyklėms, nustatytoms pasiūlymo COM(2013) 547 55 straipsnyje ir Direktyvos 2011/83/ES22 19 straipsnyje.		3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia mokesčių, nuolaidų ar kitų skatinimo taisyklių, nustatytų Direktyvos 2014/.../ES [MPD] 55 straipsnyje ir Direktyvos 2011/83/ES22 19 straipsnyje.
__________________		__________________
22 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių.		22 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Sudarant sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju vartotojui taip pat periodiškai pateikiama aiški ir objektyvi informacija apie mokėjimo ypatybes ir mokesčius, taikomus mokėjimo operacijoms.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.		1. Valstybės narės nustato baudų už šio reglamento pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. EBI gali teikti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kad užtikrintų, jog tos baudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis
1. Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas.		1. Valstybės narės nustato nepriklausomas, tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. Mokėjimo paslaugų teikėjai prisijungia prie bent vienos neteisminio ginčų sprendimo institucijos.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 dalis
2. Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie tas įstaigas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.		2. Ne vėliau kaip ...* valstybės narės praneša Komisijai apie tas įstaigas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus.
		* Du mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 a dalis (nauja)
		2a. Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai dalyvautų per skundų nagrinėjimo procedūras pagal 1 dalį.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalis
Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių ir naujų technologijų patekimo į rinką lygį.		Komisija ne vėliau kaip …* Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių, naujų technologijų ir novatoriškų verslo modelių patekimo į rinką lygį. Vertinime visų pirma turėtų būti svarstoma:
		a) kortelių turėtojų mokesčių plėtojimas;
		b) mokėjimo kortelių teikėjų ir sistemų konkurencijos lygis;
		c) poveikis mokėtojo ir gavėjo išlaidoms;
		d) prekiautojams tenkantis tarpbankinių mokesčių dydžio mažinimo naudos lygis;
		e) techniniai reikalavimai ir jų poveikis visoms susijusioms šalims;
		f) kelių prekių ženklų naudojimo poveikis patogumui vartotojui, ypač pagyvenusiems žmonėms ir kitiems pažeidžiamiems vartotojams.
		Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, į kurį gali būti įtrauktas maksimalios viršutinės tarpbankinių mokesčių ribos siūlomas pakeitimas.
		_______________
		* Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(1)	Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0167/2014).

Teisinė informacija - Privatumo politika