Priimti tekstai - 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos

Choisissez la langue de votre document :

Rodyklė

Ankstesnis

Kitas

Visas tekstas

Procedūra : 2013/2195(DEC)

Procedūros eiga plenarinėje sesijoje

Dokumento priėmimo eiga : A7-0242/2014
Pateikti tekstai : A7-0242/2014		Debatai : PV 02/04/2014 - 24 CRE 02/04/2014 - 24		Balsavimas : PV 03/04/2014 - 7.11 Balsavimo rezultatų paaiškinimas		Priimti tekstai : P7_TA(2014)0287

Priimti tekstai

778k

479k

Ketvirtadienis, 2014 m. balandžio 3 d. - Briuselis

2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Komisija ir vykdomosios įstaigos

P7_TA(2014)0287

A7-0242/2014

		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Sprendimas
		Rezoliucija

1.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos (COM(2013)0570 – C7-0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu, (COM(2013)0668) ir į Komisijos tarnybų darbo darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013)0348 ir SWD(2013)0349),

– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2012 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ COM(2013)0334,

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus (COM(2013)0461) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013)0228 ir SWD(2013)0229),

– atsižvelgdamas į Komisijos metinę 2012 m. atlikto vidaus audito ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai (COM(2013)0606) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentą, pridėtą prie šios ataskaitos (SWD(2013)0314),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05848/2014 – C7‑0048/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(5), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(6), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

A. kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms ir kadangi taikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnį ji vykdo biudžetą bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, savo atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principus,

1. patvirtina Komisijai, kad Europos Sąjungos bendrasis 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis, taip pat 2014 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(7);

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama jo dalis, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, valstybių narių finansų ir žemės ūkio ministrams, nacionaliniams audito rūmams, Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 331, 2013 11 14, p. 1.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	Priimti tekstai, P7_TA(2014)0288.

2.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(3),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(7), ypač į jo 14 straipsnio 3 dalį,

– atsižvelgdamas į 2004 m. rugsėjo 21 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1653/2004, nustatantį vykdomųjų agentūrų standartinį finansinį reglamentą, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo užduotys, įstatus(8), ypač į jo 66 straipsnio pirmą ir antrą pastraipas,

– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 20 d. Komisijos sprendimą 2009/336/EB, kuriuo taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga , kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros srityse(9),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/776/ES, kuriuo įsteigiama Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2009/336/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. patvirtina Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 365, 2013 12 13, p. 43.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9)	OL L 101, 2009 4 21, p. 26.
(10)	OL L 343, 2013 12 19, p. 46.

3.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusios Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos) 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(3),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos sprendimą 2004/20/EB, kuriuo taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama „Pažangios energetikos vykdomoji įstaiga“ kuriai pavedama administruoti Bendrijos veiksmus energetikos srityje(9),

– atsižvelgdamas į 2007 m. gegužės 31 d. Komisijos sprendimą 2007/372/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą 2004/20/EB, siekiant Pažangios energetikos vykdomąją įstaigą pakeisti Konkurencingumo ir inovacijų vykdomąja įstaiga(10),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/771/ES, kuriuo įsteigiama Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomoji įstaiga ir panaikinami sprendimai 2004/20/EB ir 2007/372/EB(11),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. patvirtina Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos (buvusios Konkurencingumo ir inovacijų vykdomosios įstaigos) direktoriui, kad Įstaigos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mažųjų ir vidutinių įmonių reikalų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 365, 2013 12 13, p. 49.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9)	OL L 5, 2004 1 9, p. 85.
(10)	OL L 140, 2007 6 1, p. 52.
(11)	OL L 341, 2013 12 18, p. 73.

4.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusios Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros) 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2012 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros 2012 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(3),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 15 d. Komisijos sprendimą 2004/858/EB, įsteigiantį, taikant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, vykdomąją įstaigą „Visuomenės sveikatos programos vykdomoji įstaiga“, atsakingą už Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje valdymą(9),

– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 20 d. Komisijos sprendimą 2008/544/EB, iš dalies keičiantį Sprendimą Nr. 2004/858/EB, siekiant Visuomenės sveikatos programos vykdomąją įstaigą pakeisti Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomąja agentūra(10),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/770/ES, kuriuo įsteigiama Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2004/858/EB(11),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. patvirtina Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos (buvusios Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros) direktoriui, kad Įstaigos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Vartotojų, sveikatos ir maisto programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 365, 2013 12 13, p. 57.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9)	OL L 369, 2004 12 16, p. 73.
(10)	OL L 173, 2008 7 3, p. 27.
(11)	OL L 341, 2013 12 18, p. 69.

5.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(3),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 2008/37/EB, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga specialiosios Bendrijos programos Idėjos mažai tirtų sričių mokslinių tyrimų veiklai valdyti(9),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/779/ES, kuriuo įsteigiama Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/37/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. patvirtina Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Europos mokslinių tyrimų tarybos vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 365, 2013 12 13, p. 190.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9)	OL L 9, 2008 1 12, p. 15.
(10)	OL L 346, 2013 12 20, p. 58.

6.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(3),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio 14 d. Komisijos sprendimą Nr. 2008/46/EB, kuriuo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003 įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga tam tikroms su moksliniais tyrimais susijusioms specialiųjų Bendrijos programų „Žmonės“, „Pajėgumai“ ir „Bendradarbiavimas“ sritims valdyti(9),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/778/ES, kuriuo įsteigiama Mokslinių tyrimų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2008/46/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. patvirtina Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Mokslinių tyrimų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui bei Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 365, 2013 12 13, p. 283.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9)	OL L 11, 2008 1 15, p. 9.
(10)	OL L346, 2013 12 20, p. 54.

7.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (buvusios Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos) 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų galutines metines ataskaitas,

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų ataskaitą dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos 2012 finansinių metų metinių finansinių ataskaitų su Įstaigos atsakymais(3),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 26 d. Komisijos sprendimą Nr. 2007/60/EB dėl Transeuropinio transporto tinklo vykdomosios įstaigos įsteigimo pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003(9),

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 23 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2013/801/ES, kuriuo įsteigiama Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga ir panaikinamas Sprendimas 2007/60/EB su pakeitimais, padarytais Sprendimu 2008/593/EB(10),

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. patvirtina Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, kad Įstaigos 2012 finansinių metų biudžetas įvykdytas;

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą, sprendimą dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, ir rezoliuciją, kuri yra neatskiriama šių sprendimų dalis, Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos direktoriui, Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 365, 2013 12 13, p. 290.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 297, 2004 9 22, p. 6.
(9)	OL L 32, 2007 2 6, p. 88.
(10)	OL L 352, 2013 12 24, p. 65.

8.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento sprendimas dėl sąskaitų, susijusių su Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu, uždarymo, III skirsnis – Komisija (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2012 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ COM(2013)0334,

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos biudžeto apsauga iki 2012 m. pabaigos“ (COM(2013)0682),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Grynųjų finansinių pataisų taikymas valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką“ (COM(2013)0934),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05848/2014 – C7‑0048/2014),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

1. pritaria su Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto vykdymu susijusių sąskaitų uždarymui;

2. išdėsto savo pastabas rezoliucijoje, kuri yra neatskiriama sprendimų dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalis taip pat 2014 m. balandžio 3 d. rezoliucijoje dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų vykdant Komisijos 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą(8);

3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai, Komisijai, Teisingumo Teismui, Audito Rūmams ir Europos investicijų bankui ir pasirūpinti, kad jie būtų paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 331, 2013 11 14, p. 1.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	Priimti tekstai, P7_TA(2014)0288.

9.2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimų dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija ir vykdomosios įstaigos, dalį (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013 – 2013/2195(DEC))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013)0570 – C7‑0273/2013)(2),

– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 5 d. Komisijos komunikatą „Komisijos 2012 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamoji ataskaita“ COM(2013)0334,

– atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl Sąjungos finansų vertinimo pagal pasiektus rezultatus(COM(2013)0461) ir į Komisijos tarnybų darbo dokumentus, pridėtus prie šios ataskaitos (SWD(2013)0228 ir SWD(2013)0229),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos biudžeto apsauga iki 2012 m. pabaigos“ (COM(2013)0682),

– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Grynųjų finansinių pataisų taikymas valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką“ (COM(2013)0934),

– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) (metinė ataskaita) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05848/2014 – C7‑0048/2014),

– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo vykdomosioms įstaigoms (05850/2014 – C7‑0049/2014),

– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

– atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006(8);

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir kitų suinteresuotųjų komitetų nuomones (A7-0242/2014),

A. kadangi Audito Rūmai devynioliktą kartą iš eilės negalėjo pateikti teigiamo patikinimo pareiškimo dėl finansinėse ataskaitose atspindimų mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

B. kadangi tai, jog vis dar nepateiktas teigiamas patikinimo pareiškimas, kelia grėsmę Sąjungos išlaidų ir politikos teisėtumui;

C. kadangi dėl ekonomikos ir finansų krizės ištekliai yra riboti, todėl labai svarbu laikytis finansinės drausmės ir ekonomiškai naudoti lėšas;

D. kadangi Sąjungoje pradėta taikyti nauja 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (DFP)(9);

E. kadangi pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) Komisijai tenka pagrindinė atsakomybė už Sąjungos biudžeto vykdymą, o valstybės narės turi lojaliai bendradarbiauti su Komisija, kad būtų užtikrinta, jog asignavimai naudojami pagal patikimo finansų valdymo principus;

F. kadangi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnyje nustatyta: „Audito Rūmai pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (...)“;

G. kadangi veiklos auditai, kuriuos atlikus nustatoma, kokiu mastu išleistos lėšos padėjo siekti nustatytų tikslų, tampa vis svarbesni;

H. kadangi, siekiant didinti visuomenės pasitikėjimą institucijomis, reikėtų tinkamai pristatyti Komisijos ir valstybių narių, kurios atsakingos už fondus pasidalijamojo valdymo srityje, valdymą;

I. kadangi Sąjungos finansų įvertinimo pranešimas (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 318 straipsnis), pagrįstas pasiektais ir visų pirma su reikalavimais susijusiais rezultatais, yra galimybė paskatinti Komisijoje naują veiklos kultūrą;

J. kadangi Biudžeto kontrolės komitetas ateityje turi būti dar labiau įtraukiamas į Komisijos išlaidų stebėjimo procesą; tikisi glaudesnio bendradarbiavimo su Audito Rūmais, kad būtų galima pateikti daugiau įvairių pasiūlymų, kaip pagerinti audito procedūrų veiksmingumą;

Žemės ūkio ir regioninė politika: Komisijos ir valstybių narių valdymo trūkumai

Pranešėjo ir šešėlinio pranešėjo 2013 m. lapkričio 5 d. laiškas Komisijos Pirmininkui ir pastarojo atsakymas

1. atsižvelgdamas į pasikartojančių klaidų koncentraciją keliose valstybėse narėse, ragina, kad Komisija prisiimtų didesnę ir svaresnę atsakomybę už tai, kad Sąjungos biudžetas būtų apsaugotas nuo finansinių nuostolių;

2. pažymi, kad klaidų lygis 2012 finansiniais metais padidėjo trečią kartą iš eilės;

3. todėl ragina Komisiją griežčiau taikyti Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, ir nustatyti kontrolės sistemų trūkumus bei imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir jų tolesniu stiprinimu bei programų arba pateikimo sistemų pakeitimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti;

4. laikosi nuomonės, kad Sąjungos politikos sričių klaidų rizika, ypač pasidalijamojo valdymo srities, yra aukštesnė, jei susijusios politikos sritys labai sudėtingos, o valstybės narės nenoriai diegia atitinkamas kontrolės ir pranešimų sistemas; ragina atitinkamus veikėjus, kurie dalyvauja priimant Sąjungos sprendimus, atlikti tolesnius supaprastinimus, visų pirma rengiant paprastas ir patikrinamas tinkamumo finansuoti taisykles, mažinant biurokratiją ir nustatant tinkamą ir veiksmingą kontrolę;

5. atsižvelgia į tai, kad, remiantis Komisijos komunikatu dėl Europos Sąjungos biudžeto apsaugos(10), aštuonios valstybės narės atsakingos už 90 proc. finansinių pataisų pasidalijamojo valdymo srityse; todėl ragina Komisiją toms valstybėms narėms skirti ypatingą dėmesį;

6. pažymi, kad 2012 finansiniais metais už pranešimą dėl Komisijos biudžeto įvykdymo patvirtinimo atsakingas pranešėjas ir šešėlinis pranešėjas ragino, kad valstybėms narėms, kurių valdymo ir stebėsenos sistemoms būdingi nuolatiniai ir sisteminiai trūkumai, būtų nustatomos griežtesnės finansinės pataisos;

7. pažymi, kad Komisijos Pirmininkas pateikdamas atsakymą pažadėjo, kad:

a) bus sugriežtinta priežiūra ir kontrolė tose valstybėse narėse, kurios ES programų valdymo ir kontrolės požiūriu pasižymi didžiausiu rizikingumu,

b) bus toliau nutraukiami mokėjimai ir programos, jei tai teisiškai įmanoma, kai esama didelių trūkumų,

c) bus toliau teikiami reikalingi finansiniai duomenys, kuriais remiantis būtų galima atlikti išsamią valstybių narių analizę;

8. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos, kuriame pirmą kartą pateikiama apžvalga, susijusi su finansinių pataisų padėtimi atskirose valstybėse narėse, tačiau ragina atlikti išsamesnę metinę padėties atskirose šalyse analizę pateikiant duomenis, kiek iš tiesų lėšų buvo grąžinta į Sąjungos biudžetą;

Komisijos komunikatas dėl grynųjų finansinių pataisų taikymo valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką(11)

9. palankiai vertina tai, kad Komisija reaguodama į parlamentarų laišką šį komunikatą paskelbė dar 2013 m. gruodžio mėn.;

10. pritaria naujoms 2014–2020 m. programavimo laikotarpio taisyklėms, dėl kurių sprendimas priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, įskaitant tokias priemones kaip audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas, audito institucijų akreditavimas, sąskaitų tikrinimas auditu ir pripažinimas, finansinės pataisos ir grynosios finansinės pataisos, proporcinga kontrolė, ex ante sąlygos, kuriomis siekiama toliau mažinti klaidų lygį; šiuo požiūriu pritaria tam, kad auga sanglaudos politikos orientacija į rezultatus ir sutelkimas pagal temas, kurie turėtų užtikrinti didelę bendrai finansuojamų operacijų pridėtinę vertę; taip pat džiaugiasi, kad nustatytas rimtų trūkumų apibrėžimas ir tikėtinas padidėjęs pasikartojančių trūkumų korekcijų lygis;

11. teigiamai vertina tai, kad naujuoju programavimo laikotarpiu 2014–2020 m. tuo atveju, jei vykdant sanglaudos politiką būtų didelių trūkumų, gali ir turi būti taikomos grynosios finansinės pataisos ir kad tai išliks standartinė procedūra žemės ūkio srityje;

12. mano, kad greitai ir teisingai taikomos finansinės pataisos yra veiksminga Sąjungos biudžeto apsaugos priemonė, ir laikosi nuomonės, kad į susigrąžinimus ir finansines pataisas reikia atsižvelgti atliekant visus išsamius bendros vidaus kontrolės sistemos vertinimus; todėl prašo Audito Rūmų suderinti su Komisija, kaip būtų galima įtraukti šių taisomųjų priemonių poveikį į Sąjungos biudžeto apsaugą;

Komunikato vertinimas

a.Žemės ūkio ir gamtos ištekliai

13. pažymi, kad visos žemės ūkio srities finansinės pataisos yra grynosios pataisos; pažymi, kad taikant grynąsias finansines pataisas žemės ūkio srityje dar nepasiekta pažanga, kurios tikėtasi, nes

a) galiojančiose preliminariose Komisijos vidaus gairėse jau numatyta, kad atitikties procedūros neturi trukti ilgiau nei dvejus metus; taip pat

b) komunikato I priede nurodyti vadinamieji nauji kriterijai ir metodai, kuriais nustatomas taikytinų finansinių pataisų proporcingumas, yra aiškiai susiję su gairėmis, kurios bus grindžiamos galiojančiomis ir Komisijos jau 1997 m. gruodžio 23 d. paskelbtomis gairėmis; yra nustebęs, kad Komisija per beveik 20 metų nesugebėjo sutrumpinti patvirtinimo procedūrų laikotarpio iki jos pačios nustatyto standarto; tačiau mano, kad siekiant, jog atitikties procedūra turėtų visapusišką poveikį būtina ją pagreitinti ir dar labiau pagerinti finansinių pataisų taikymo kriterijus ir metodus, peržengiant numatytų gairių ribas; taip pat

c) valstybės narės greitu, paprastu ir veiksmingu būdu nepateikia įrodymų, kad grynoji finansinė pataisa, kurią ketina atlikti Komisija, nėra pagrįsta, ir dėl to daugeliu atveju vėluojama sutvarkyti su pataisomis susijusias bylas;

b.Sanglaudos politika

14. nurodo, kad nuo daugybės veiksnių priklauso tai, ar įgyvendinant naują priemonę bus taikoma daugiau grynųjų finansinių pataisų ir todėl sumažės klaidų lygis sanglaudos politikos srityje; taip pat mano, kad problemų kelia tai, kad valstybės narės turi galimybę išvengti grynųjų finansinių pataisų (neribojamas projektų pakeitimas iki „n+1“ metų vasario 15 d., neribotas valstybių narių vėlesnio klaidų pranešimo laikas, ilgos užginčijimo procedūros);

15. prašo Komisijos nedelsiant pateikti pasiūlymą apriboti (arba uždrausti) visus pakaitinius projektus;

16. mano, kad šios priemonės veiksmingumo sanglaudos politikos srityje negalima vertinti dar ir todėl, kad jos taikymas priklauso nuo deleguotojo akto, kurį tikimasi priimti 2014 m. balandžio mėn., detalių;

17. taip pat nurodo, kad kelių valstybių narių kai kuriose audito ataskaitose, kurios yra vienas iš elementų, kuriais grindžiamas Komisijos patikinimo pareiškimas, dažnai pasitaiko klaidų, nepakankamai įvertinamas rizikos ir klaidų lygis, todėl jos iš dalies yra nepatikimos(12); taip pat nurodo, kad Audito Rūmai neseniai patvirtino, kad „(...) Komisija patiria rimtų problemų dėl nepakankamai patikimų rezultatų, gaunamų valstybėms narėms atliekant ES regioninių fondų auditus“(13);

Komisijos išlygos, priežastys nustatyti privalomus įsipareigojimus

18. primena, kad J. M. Barroso vadovaujama Komisija 2005 m. pradėjo darbą iškėlusi sau tikslą padidinti atskaitomybę „stengiantis, kad Europos Audito Rūmai pateiktų teigiamą patikinimo pareiškimą“(14);

19. primena, kad itin svarbu tinkamai bendradarbiauti, visų pirma pasidalijamojo valdymo srityje; todėl ragina atitinkamus veikėjus, kurie dalyvauja priimant Sąjungos sprendimus, padidinti efektyvumą, visų pirma rengiant paprastas ir patikrinamas tinkamumo finansuoti taisykles, nustatant aiškias prieigos prie Sąjungos fondų taisykles ir procedūras, mažinant biurokratiją ir nustatant tinkamą ir veiksmingą kontrolę;

20. išreiškia susirūpinimą, kad, netgi atsižvelgiant į naują Audito Rūmų metodiką, klaidų lygis 2012 finansiniais metais padidėjo trečią kartą iš eilės;

21. išlieka labai sunerimęs dėl to, kad metų metais Audito Rūmų aptinkamų didžiosios dalies klaidų negalėjo nustatyti pačios valstybės narės; todėl mano, kad tam tikrų valstybių narių kontrolės statistika, audito rezultatai ir procedūros nėra tinkamas pagrindas Komisijos vertinimui ir finansinėms pataisoms, ir tikisi, kad šioje srityje per 2014–2020 m. finansavimo laikotarpį rezultatai labai pagerės;

22. todėl, remdamasis SESV 287 straipsnio 3 dalimi, ragina vykdant pasidalijamojo valdymo kontrolę pagerinti nacionalinių audito įstaigų ir Audito Rūmų bendradarbiavimą;

23. pripažįsta, kad Komisija kaskart nurodo, jog apie 80 proc. fondų lėšų panaudojamos taikant pasidalijamojo valdymo principą; nepaisant to, primena, kad SESV 317 straipsnyje numatyta, jog galutinė atsakomybė už biudžeto vykdymą tenka Komisijai; vis dėlto tikisi visapusiško valstybių narių bendradarbiavimo siekiant užtikrinti, kad jos visiškai taikytų patikimo finansų valdymo taisykles ir kontrolę;

24. mano, kad prievolė teikti ataskaitas ir vykdyti patobulinimus yra veiksminga ir tinkama biudžeto įvykdymo patvirtinimo priemonė, padedanti pasiekti apčiuopiamą poveikį kalbant apie klaidų lygį;

25. pažymi, kad Parlamentas pateikia išlygas tik toms sritims, kuriose jam Komisija ar Audito Rūmai nepateikė tinkamo patikinimo, kuris paneigtų Parlamento susirūpinimą, mano, kad Komisija prioriteto tvarka, Parlamentui pateikus išlygas, turėtų nurodyti, kokių atitinkamų taisomųjų priemonių buvo imtasi problemoms išspręsti;

26. mano, kad išlygos – tai nauja ir veiksminga biudžeto kontrolės priemonė, nes tai yra Parlamento įsipareigojimas atidžiai stebėti, kokių priemonių ėmėsi Komisija ir valstybės narės siekdamos pašalinti susijusias problemas, kad galėtų visuomenei pagrįsti visų pirma sprendimą suteikti biudžeto įvykdymo patvirtinimą;

... žemės ūkio srityje

27. pažymi, kad klaidų lygis kaimo plėtros, žuvininkystės ir sveikatos apsaugos politikos srityse siekia 7,9 proc.; apgailestauja, kad dėl laikotarpių tarp mokėjimo prašymų, mokėjimų, kontrolės ir statistikos pateikimo negalima tikėtis didelio poveikio klaidų lygiui iki 2014 m. sumažinti, nors 2012 m. priimtas veiksmų planas;

28. pažymi, kad Komisijos vidaus audito tarnyba (VAT) nustatė, jog Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD strategija nebuvo pakankamai formali, t. y. nustatė, kad buvo spragų audito masto apibrėžtyje, nustatant kiekybinius ir pamatuojamus tikslus (pvz., dėl audito apimties) ir vykdant susijusią pajėgumų analizę; yra sunerimęs dėl to, kad VAT nustatė, jog audito planai buvo rengiami neatlikus pakankamo rizikos vertinimo ir kad vėluojama atlikti daugelį audito užduočių (13 proc. 2007–2010 m. įsipareigojimų vis dar neįvykdyti), nors Žemės ūkio ir kaimo plėtros DG dėjo pastangas šį vėlavimą sumažinti;

29. pažymi, kad nuo 2006 m. Komisija praneša apie žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS) klaidas Prancūzijoje ir Portugalijoje; pažymi, kad prieš 2010 m. šiose valstybėse nebuvo parengta jokio veiksmų plano savo iniciatyva; kritikuoja tai, kad Komisijai paskatinus rengti veiksmų planus, Portugalijoje jie buvo pradėti rengti 2010 m., o Prancūzijoje – tik 2013 m.; mano, kad nors dėl metodo, kurį Komisija taiko žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumams ištaisyti, kad apskaičiuotų finansines pataisas, taikomos ilgos atitikties procedūros ir per vėlai į metines veiklos ataskaitas įtraukiami veiksmų planai ir išlygos, jis sudaro sąlygas atlikti realias finansines pataisas, kaip to prašė Europos Parlamentas ir Audito Rūmai, o ne fiksuoto dydžio pataisas, kurias ginčija valstybės narės ir paramos gavėjai; palaiko Komisijos požiūrį ir prašo visomis priemonėmis, ypač mokant darbuotojus, gerinti sistemas siekiant didesnio veiksmingumo ir greitumo;

30. norėtų gauti informaciją apie bendrą sumą Sąjungos subsidijų, dotacijų ir kitų finansinių priemonių, kurios buvo panaudotos kuriant ir gerinant ŽSIS po to, kai buvo priimtas sprendimas, jei įmanoma, išskirstytą pagal valstybes nares;

31. visų pirma nurodo, kad Audito Rūmų 2006 m. Prancūzijoje ir Portugalijoje aptiktų ir 2008 m. Komisijos patvirtintų klaidų valstybės narės 2012 m. dar nebuvo visiškai pašalinusios, nors ir priimti sprendimai dėl fiksuoto dydžio pataisų; pažymi, kad 2006–2013 m. buvo atliekami tiesioginiai mokėjimai, kurių teisėtumas ir tvarkingumas nebuvo visiškai užtikrintas; yra susirūpinęs dėl Sąjungos biudžeto, nes dar neatliktos finansinės pataisos, susijusios su neteisingai išmokėtomis lėšomis 2008–2013 m. Prancūzijoje ir 2010–2013 m. Portugalijoje dėl išliekančių ŽSIS klaidų, nustatytų 2006 m.; visgi pažymi, kad Komisija finansines pataisas jau taikė 2008 m. Prancūzijai ir 2010 m. Portugalijai; ragina Komisiją naudotis grynosiomis pataisomis siekiant Sąjungos biudžetą apsaugoti nuo bet kokios dėl tokių klaidų atsirandančios finansinės rizikos;

32. konstatuoja, kad atitikties patvirtinimo procedūros trunka pernelyg ilgai, kad jas taikant būtų galima veiksmingai apsaugoti Sąjungos biudžetą; apgailestauja dėl metų metais blokuojamų administracinių pajėgumų ir prarandamų ES biudžeto įplaukų ir palūkanų;

33. pažymi, kad Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generaliniam direktoriui palikta galiojanti išlyga dėl reputacijos, susijusi su sertifikuotų ekologiškų produktų priežiūros ir kontrolės skirtumais; tikisi, kad Komisija imsis taisomųjų veiksmų, kad būtų užtikrinta, jog pakankamos kontrolės nebuvimas neiškraipytų ekologiškai ir tradiciškai ūkininkaujančių ūkininkų konkurencijos;

34. Patvirtina Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD generalinio direktoriaus pateiktas išlygas:

	–	išlygą dėl tiesioginių išmokų sistemų didelių trūkumų Bulgarijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje;
	–	išlygą dėl visų kaimo plėtros išlaidų;
	–	išlygą dėl ekologinės gamybos priežiūros ir kontrolės trūkumų;

... regioninės politikos, energetikos ir transporto srityse

35. pažymi, kad klaidų lygis regioninės politikos srityje siekia 6,8 proc.;

36. pažymi, kad remiantis Audito Rūmų ir Komisijos auditais galima konstatuoti, jog kai kurių šalių audito institucijos audito užduoties neatlieka taip kruopščiai, kaip tai būtina, ir kad visgi nelabai aišku, ar šios priežiūros ir kontrolės sistemos nuolat ir kokiais aspektais gerinamos;

37. pažymi, kad valstybių narių institucijos įvairiai interpretuoja gaires, visų pirma dėl statistinių imčių ir audito apimties; yra labai susirūpinęs dėl to, kad Komisijos Vidaus audito tarnyba nustatė didelių patikrinimų vietoje apimties ir nuodugnumo skirtumų;

38. nurodo, kad Komisija neatlieka pakankamai nacionalinių vadovaujančiųjų institucijų ir galutinių naudos gavėjų auditų pagal atsitiktinę atranką;

39. patvirtina Regioninės ir miestų politikos GD generalinio direktoriaus pateiktą išlygą dėl ERPF, Sanglaudos fondo ir PNPP valdymo ir kontrolės sistemų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 17 valstybių narių (72 programos) ir pagal 12 Europos teritorinio bendradarbiavimo programų; be to, patvirtina išlygą dėl ERPF, Sanglaudos fondo ir PNPP valdymo ir kontrolės sistemų 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu, taikomu programoms 5 valstybėse narėse (11 programų); atsižvelgdamas į tai, ypač pabrėžia, kad:

	–	visų valstybių narių audito institucijos turėtų rimčiau vykdyti savo audito užduotis siekdamos atlikti ilgalaikius valdymo, priežiūros ir kontrolės sistemų patobulinimus;
	–	Komisija turi vykdyti daugiau galutinių naudos gavėjų ir leidimus skiriančių institucijų auditų „n“ metais tose valstybėse narėse, kuriose rasta valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų „n-1“ metais;
	–	Komisija turi įsipareigoti bent kartą per programavimo laikotarpį audituoti visas veiksmų programas;
	–	Komisija laiku iki prasidedant 2013 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai turi atsiskaityti dėl sąvokos „dideli trūkumai“ veiksmingo taikymo galimybių deleguotajame akte ir dėl jos pagrindu įvykdytų grynųjų finansinių pataisų;

Nekeldamas klausimo dėl savo sprendimo patvirtinti, kad biudžetas įvykdytas, pabrėžia savo išlygas, nurodytas 34 ir 39 dalyse, dėl kurių turi būti prisiimti su tuo susiję privalomi įsipareigojimai

40. ragina Komisiją užtikrinti, kad žemės ūkio srityje atitikties patvirtinimo procedūros standartiniais atvejais truktų ne ilgiau nei dvejus metus, kaip numatyta Komisijos vidinėse gairėse, patvirtintose beveik prieš 15 metų;

41. ragina Komisiją žemės ūkio srityje nedelsiant išspręsti problemas, su kuriomis susiduria mokėjimo agentūros, kurių likutinė klaidų rizika didesnė už Komisijos nustatytą 2 proc. reikšmingumo ribą; siūlo visų pirma sutelkti pastangas į mokėjimo agentūras Prancūzijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Portugalijoje ir Latvijoje;

42. ragina siekiant pašalinti žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumus skubiai įgyvendinti veiksmų planus; ragina, kad tuo atveju, kai nesilaikoma veiksmų planuose nustatytų terminų, būtų numatytos proporcingos grynosios pataisos, kaip atitikties patvirtinimo procedūros dalis; pažymi, kad paprastai prieštaravimo procedūros turėtų būti užbaigiamos per dvejus metus;

43. ragina Komisiją pateikti Prancūzijos ir Portugalijos veiksmų planų įgyvendinimo padėties ataskaitą prieš pakeitimų pateikimo balsavimui dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo terminą 2014 m. birželio 30 d.;

44. mano, kad pasikartojančių žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumų atveju turi būti taikomos progresyviai didėjančios pataisos sankcijos, kurios būtų daug didesnės nei dabartinės grynosios ir fiksuoto dydžio pataisos; ragina Komisiją pateikti atitinkamą pasiūlymą;

45. ragina Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD parengti ir įforminti savo kontrolės strategiją, pertvarkyti rizikos vertinimą remiantis nustatytais tikslais ir užtikrinti tinkamą stebėseną nustatant geresnius kiekybinius ir kokybinius pagrindinius rezultatyvumo rodiklius, kurių pateikimas metinėje veiklos ataskaitoje turėtų būti pagerintas;

46. ragina, kad valstybės narės, atsižvelgdamos į Komisijos ir Audito Rūmų rekomendacijas, itin sustiprintų ir sugriežtintų pirmojo lygmens patikras regioninės politikos srityje;

47. ragina, kad Komisija generalinių direktoratų veiklos ataskaitose nurodytų, kokiu mastu valstybių narių kontrolės statistiniai duomenys arba audito ataskaitos buvo išnagrinėti, patikrinti ir patvirtinti ir kaip išsamiai tai buvo padaryta;

48. ragina, kad Komisija savo metinėse veiklos ataskaitose nurodytų, kaip jos pačios atliekama rizikos analizė paveikė jos pačios audito pajėgumų naudojimą, kokiose šalyse tai aktualu ir tai, ar trūkumai buvo pašalinti; ragina, kad būtų atliekama daugiau tiesioginių lėšas skiriančių institucijų ir galutinių naudos gavėjų auditų vykdant atsitiktinę atranką; pažymi, kad tai gali būti įmanoma perskirstant darbuotojus ir (arba) sumažinant auditų skaičių tose valstybėse narėse, kuriose klaidų lygis yra mažas;

49. pažymi, kad Komisijos atliekamų auditų gairės turėtų būti Komisijos pačiai sau iškeltas reikalavimas; ragina Komisiją šias gaires pristatyti jau per 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; todėl ragina pateikti aiškius duomenis apie tai, kokiu mastu taikytas ypatingas audito metodas tikrinant praeityje dėmesį atkreipusias valstybes nares ir programas ir kaip galima pagreitinti grynųjų finansinių pataisų taikymą; pažymi, kad šis metodas jau turėtų būti patvirtintas numatomuose priimti deleguotuosiuose aktuose ir įgyvendinimo aktuose;

50. tikisi, kad Komisija pagerins savo pačios audito institucijų metinių kontrolės ataskaitų patikrinimus, kad būtų užtikrinta, jog auditoriai galėtų padaryti išvadas dėl poveikio, kurį daro valstybių narių auditų klaidų lygio patikimumas, ir kad būtų sustiprintas jos patikinimo procesas; laikosi nuomonės, kad šiuos neatitikimus reikia kiek galima greičiau pašalinti siekiant sumažinti sistemos trūkumų ir (arba) klaidų ir pažeidimų neaptikimo riziką;

51. supranta, kad būsimos grynosios finansinės pataisos negali būti automatiškai taikomas baudimo mechanizmas, nes tai prieštarautų teisinės valstybės principams; todėl ragina, kad Komisija dėtų visas pastangas, kad būtų sutrumpinta prieštaravimo procedūra, pradedama paskyrus grynąsias pataisas arba nutraukus mokėjimus; ragina Komisiją pateikti ataskaitą ir pasiūlymą šiuo klausimu; jau dabar nurodo, kad Parlamentas parems Komisiją šiuo klausimu, jei valstybės narės pareikštų prieštaravimų;

52. ragina Komisiją papildyti metinę ataskaitą dėl Sąjungos biudžeto apsaugos įtraukiant skyrių apie grynąsias finansines pataisas kiekvienoje valstybėje narėje;

53. ragina Komisiją savo komunikate dėl pasidalijamojo lėšų valdymo įvardyti tris valstybes nares, kuriose klaidų lygis yra didžiausias, ir nurodyti, kokias finansines pataisas biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija vėliau aptars vykstant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

54. ragina teisės aktų leidėją kuo greičiau apriboti laiko atžvilgiu ir finansiškai galimybę trūkumų turinčius projektus iki „n+1“ metų vasario 15 d. keisti naujais projektais;

55. ragina Audito Rūmus daugiau naudotis veiklos auditais siekiant palyginti kuo didesnio skaičiaus šalių išlaidų programas; dar kartą ragina Audito Rūmus pateikti specialias šalių ataskaitas dėl valstybių narių, kuriose itin dažnai gali pasitaikyti klaidų (federalinės valdymo struktūros) ir kurios patraukė ypatingą dėmesį (didelis klaidų lygis);

56. prašo, kad:

	–	susiję generaliniai direktoratai parengtų naują sustiprintą strategiją siekdami pašalinti kai kuriose narėse aptiktus trūkumus, kaip nurodyta 47,48 ir 49 dalyse;
	–	būtų intensyviau tikrinama valstybių narių audito ir kontrolės ataskaitų kokybė, kaip nurodyta 47 ir 48 dalyse;
	–	Komisija atliktų daugiau atsitiktine atranka grindžiamų auditų vietoje ir sistemingiau naudotų grynąsias finansines pataisas, kaip nurodyta 13 dalyje;
	–	Bendrųjų nuostatų reglamente būtų nustatytos išsamios taisyklės, kuriomis būtų siekiama pateikti didelių trūkumų apibrėžimą ir įvertinti valdymo ir kontrolės sistemoms taikomus pagrindinius reikalavimus, kaip nurodyta 216 dalyje;
	–	būtų taikomi progresyviai didėjantys išmokų sumažinimai ir administracinės sankcijos tais atvejais, kai tiesiogines išmokas ar kaimo plėtros paramą gaunantis galutinis naudos gavėjas nesilaiko atrankos kriterijų ir kai esama pasikartojančių ŽSIS trūkumų;
	–	kaip ex ante priemonė būtų naudojamas sustabdymo mechanizmas siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą, kaip nurodyta 42 dalyje;
	–	nutraukimo, sustabdymo, finansinių pataisų ir susigrąžinimų naudojimas būtų išsamiai aprašytas kitoje ataskaitoje Sąjungos biudžeto apsaugojimo klausimu ir konkrečiai dėl struktūrinių ir sanglaudos fondų 2016 m. ir vėlesnėse ataskaitose kaip nurodyta 52 dalyje;
	–	į generalinių direktoratų metines veiklos ataskaitas būtų įtraukta informacija dėl išlygų, susijusiu su grėsme Sąjungos biudžetui, ir tokios išlygos turėtų būti pateikiamos tik tada, kai trūkumai sprendžiami per valstybės narės veiksmus ir netvarkingų išlaidų ištaisymą, taip pat kad metinėse veiklos ataskaitose būtų nurodomi klaidų lygio ir likutinės rizikos vertinimai, ypač tada, kai valstybės narės būna atlikusios taisomuosius veiksmus;
	–	būtų parengta nauja horizontinė ataskaita dėl to, kokiu būdu naujos ir korekcinės priemonės įgyvendinamos pagal 2014–2020 m. DFP ir kurioje būtų vertinama visa rizika, atsirandanti dėl galutinių teisės aktų skirtumų, palyginti su Komisijos pasiūlymais;
	–	prieštaravimų procedūra ir taikinimo procedūra būtų suderintos taip, kad visa atitikties patvirtinimo procedūra visais standartiniais atvejais būtų sutrumpinta iki dvejų metų, kaip nurodyta 40 dalyje;
	–	Prancūzijos ir Portugalijos atvejais būtų parengti išsamūs žemės ūkio srities veiksmų planai, be kita ko, atnaujintos jų Žemės sklypų identifikavimo sistemos (ŽSIS), kaip prašoma 44 dalyje;
	–	būtų nustatyti nacionalinių lėšų valdymo pareiškimų šablonai ir rekomendacijos;
	–	būtų ribojama galimybė trūkumų turinčius projektus iki „n+1“ metų vasario 15 d. keisti naujais projektais;
	–	būtų geriau panaudoti neįvykdyti įsipareigojimai ir apribotas išankstinio finansavimo periodas;
	–	Komisija sudarytų privalomus dvišalius susitarimus su valstybėmis narėmis, kurios patraukė ypatingą dėmesį, pagal Europos semestro modelį;

57. ragina naujai išrinktą Europos Parlamento Pirmininką minėtuosius įsipareigojimus nusiųsti visiems kandidatams užimti Komisijos Pirmininko pareigas raginant, kad po 2014 m. rinkimų į Europos Parlamentą būtų prisiimti privalomi įsipareigojimai pasiekti minėtuosius tikslus; be to, prašo, kad naują kadenciją pradėjęs Parlamentas minėtuosius įsipareigojimus įtrauktų į rašytinę procedūrą per kandidatų į naujos kadencijos Komisijos narius klausymus ir pareikalautų atitinkamų pasižadėjimų, kad būtų apsaugotas Sąjungos biudžetas;

58. ragina Komisiją sukurti registrą, kuriame būtų nurodyti visi Sąjungos žiniasklaidos finansavimo atvejai valstybėse narėse iš struktūrinių arba žemės ūkio fondų, įskaitant kaimo plėtros fondą;

59. prašo, kad Komisija sutelktų savo vykdomą kontrolę atitinkamai neatspariose ar dėmesį patraukusiose valstybėse narėse;

60. ragina valstybes nares, kurios dar nepateikė savanoriškos valstybės narės deklaracijos, tai padaryti remiantis valdymo pareiškimu, kaip numatyta Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnyje; ragina Komisiją kuo greičiau sukurti valdymo pareiškimo šabloną; atsižvelgdamas į tai, primena, kad tarpinstitucinė darbo grupė dirba valstybių narių deklaracijos klausimu, o jos darbo rezultatas labai priklauso nuo valdymo pareiškimo naujojo turinio;

61. ragina Komisiją stebėti nacionalinių audito institucijų sertifikavimo procesą valstybėse narėse, kuriose dažniau pasitaiko aukštas klaidų lygis; ragina Komisiją šiuo tikslu parengti komunikatą ir pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

62. ragina Komisiją taikyti Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 32 straipsnio 5 dalį, jeigu klaidų lygis nuolat yra aukštas, ir nustatyti kontrolės sistemų trūkumus, išnagrinėti galimų taisomųjų priemonių sąnaudas ir naudą bei imtis tinkamų su kontrolės sistemų supaprastinimu ir pagerinimu susijusių priemonių arba jas pasiūlyti, ir keisti programas arba pateikimo sistemas;

63. ragina gerokai sumažinti ataskaitų teikimo reikalavimus ir kontrolės dažnumą valstybėms narėms, kurių klaidų lygis visada labai žemas; ragina Komisiją šiuo tikslu parengti komunikatą, įskaitant veiksmingą ir efektyvią kontrolės politiką, kad būtų sudarytos galimybės skirti daugiau išteklių kontrolės priemonėms tose šalyse, kuriose klaidų lygis aukštas, taip pat skirti daugiau išteklių tokioms šalims;

64. ragina Komisiją spręsti statytinių, kuriais naudojamasi siekiant gauti viešojo pirkimo sutartis, problemą ir reikalauja, kad internete būtų skelbiama informacija apie visus viešųjų pirkimų procedūros etapus užtikrinant kuo didžiausią skaidrumą ir kartu nurodomi subrangovai;

65. ragina Komisiją patikrinti savo vidaus pasidalijamojo valdymo tvarką ir Europos Parlamentui pateikti rekomendacijas dėl Sąjungos pareigūnų skyrimo valstybių narių mokėjimo, valdymo ir audito institucijų vadovais, atsakingais už Sąjungos lėšų išmokėjimą;

66. rekomenduoja naujai išrinktam Parlamentui per atitinkamus komitetus užtikrinti, kad atitinkami Komisijos nariai oficialiai per rašytinę procedūrą prieš klausymus įsipareigotų per numatytą laikotarpį imtis taisomųjų veiksmų; šie įsipareigojimai kartu su Komisijos ir Tarybos ataskaitomis leis Parlamentui per 2013 m. biudžeto patvirtinimo procedūrą priimti informacija pagrįstą sprendimą;

67. atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus dalykus, ragina naujai išrinktą Parlamentą prireikus pasinaudoti visomis teisės priemonėmis, kad atliekant Daugiametės finansinės programos laikotarpio vidurio peržiūrą būtų užtikrinti kiti teisėkūros patobulinimai;

Audito Rūmų patikinimo pareiškimas

Ataskaitos – teigiama nuomonė

68. palankiai vertina tai, kad Sąjungos 2012 finansinių metų metinėse ataskaitose Sąjungos finansinė būklė 2012 m. gruodžio 31 d. ir su tą dieną pasibaigusiais finansiniais metais susijusių operacijų rezultatai, pinigų srautai ir grynojo turto pokyčiai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai;

69. primena, kad Audito Rūmai pateikia ne tik nuomonę dėl finansinių ataskaitų patikimumo, jie pateikia tris nuomones dėl finansinėse ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo; mano, kad dėl šios nuomonių gausos Parlamento nariams sunkiau įvertinti, kaip Komisija įgyvendino biudžetą;

70. mano, jog nėra normalu, kad metinėse ataskaitose nurodomas -40,4 mlrd. EUR vertės nuosavas kapitalas, ir kelia klausimą, ar iš valstybių narių reikalautinos darbuotojų pensijų sumos, vertinamos 42,5 mlrd. EUR, neturėtų būti įtrauktos kaip turtas atsižvelgiant į tai, kad jos yra aiškus įsipareigojimas; atkreipia dėmesį į Komisijos apskaitos pareigūno paaiškinimus, kad laikomasi viešajam sektoriui taikomų tarptautinių apskaitos standartų; ragina Audito Rūmus šiuo klausimu pareikšti aiškią nuomonę; ragina įvertinti šio įsipareigojimo nepadengimo riziką, atsižvelgiant į valstybių narių finansinę padėtį; siūlo apsvarstyti galimybę įsteigti Bendrijos pensijų fondą, kad tokio pobūdžio su darbuotojais susiję finansiniai įsipareigojimai nepatektų į balansą;

Pajamų teisėtumas ir tvarkingumas – teigiama nuomonė

71. su pasitenkinimu pažymi, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimos pajamos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos;

Įsipareigojimų teisėtumas ir tvarkingumas – teigiama nuomonė

72. su pasitenkinimu pažymi, kad 2012 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų ataskaitose atspindimi įsipareigojimai visais reikšmingais aspektais yra teisėti ir tvarkingi;

Mokėjimų teisėtumas ir tvarkingumas – neigiama nuomonė

73. labai apgailestauja, kad vykdant mokėjimus ir toliau padaroma reikšmingų klaidų; primena Komisijai, kad Parlamentas laikosi visiško klaidų netoleravimo požiūrio;

74. ragina Audito Rūmus įvertinti paprastu klaidų lygiu grindžiamos analizės pagrįstumą ir jiems pataria nepažeidžiant Audito Rūmų nepriklausomumo atsižvelgti į reikšmingumo ribą(15);

75. primena, kad pagal tarptautinius audito standartus išorės auditorius turėtų visiškai nepriklausomai nustatyti reikšmingumo ribą;

76. palankiai vertina Audito Rūmų metodą, pagal kurį siekiant nustatyti reprezentacinę padėtį kiekvienais metais imama atsitiktinė įvairių prioritetinių šalių ir programų imtis; taip pat primygtinai prašo parengti rizika pagrįstas ir su konkrečia programa susijusias šalių ataskaitas, pradedant 2014 m. metine ataskaita;

77. supranta, kad Audito Rūmai savo neigiamą nuomonę grindžia tuo, kad priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos ir, kad dėl to tikėtinas mokėjimų klaidų lygis yra 4,8 proc.;

78. susirūpinęs pažymi, kad visos su veiklos išlaidomis susijusios politikos grupės yra reikšmingai paveiktos klaidų;

79. pabrėžia, kad klaidos turėtų būti aiškiai atskirtos nuo sukčiavimo atvejų, ir mano, kad dažniausiai klaidos padaromos dėl administracinių netikslumų, daugelis jų susiję su tuo, kad Sąjungos ir nacionalinės taisyklės yra sudėtingos, ir juos galima ištaisyti; tikisi, kad atitinkamos institucijos, bendraudamos su plačiąja visuomene ir žiniasklaida, tinkamai atkreips dėmesį į šį skirtumą;

80. primena, jog buvo vertinama, kad labiausiai tikėtinas mokėjimų klaidų lygis 2011 finansiniais metais sudarė 3,9 proc., o 2010 finansiniais metais – 3,7 proc. ir 2009 finansiniais metais – 3,3proc.; apgailestauja dėl šio padidėjusio klaidų lygio, nes jis sumenkina 2007, 2008 ir 2009 m. pastebėtus teigiamus pokyčius; tačiau pripažįsta, kad programų užbaigimo etapu pastebimas didesnis mokėjimų kiekis gali būti viena iš didesnio klaidų lygio priežasčių;

81. labai apgailestauja, kad Pirmininko J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos prisiimtas įsipareigojimas pasiekti visapusiškai teigiamą patikinimo pareiškimą nebuvo įgyvendintas(16);

82. susirūpinęs pažymi, kad visos veiklos išlaidų sritys prisidėjo prie šio padidėjimo, taigi kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata ir toliau yra daugiausiai klaidų turinčioje politikos grupėje, kurios įvertintas klaidų lygis siekia 7,9 proc., antrai didžiausią klaidų lygį turinčiai grupei priklauso regioninė politika, energetika ir transportas – šios grupės įvertintas klaidų lygis siekia 6,8 proc.;

83. pabrėžia, kad labiausiai įvertintas klaidų lygis padidėjo užimtumo ir socialinių reikalų, žemės ūkio (kaimo plėtros, rinkos priemonių ir tiesioginės paramos), taip pat regioninės politikos, energetikos ir transporto išlaidų srityse;

84. pabrėžia, kad įvertintas klaidų lygis padidėjo iš dalies dėl to, kad Audito Rūmai pakeitė imties sudarymo metodą: dabar operacijų imtis aprėpia tik tarpinius mokėjimus, galutinius mokėjimus ir patvirtintus avansus;

85. pabrėžia, kad su Audito Rūmų taikomo atrankos metodo pakeitimu siejamas labiausiai tikėtino klaidų lygio pokytis neviršija 0,3 procentinio punkto ir kad šis pokytis yra pagrindinė priežastis, kodėl įvertintas klaidų lygis padidėjo išorės santykių, pagalbos ir plėtros, mokslinių tyrimų ir kitose vidaus politikos srityse;

86. teigiamai vertina tai, kad Audito Rūmai nusprendė 2012 m. rimtas viešųjų pirkimų klaidas, kurias padarė visos Sąjungos institucijos ir įstaigos, traktuoti kaip kiekybiškai įvertinamas, kaip jie tai jau daro valstybių narių ir tarptautinių organizacijų atveju; pažymi, kad Audito Rūmai netaiko savo metodikos atgaline data viešiesiems pirkimams, kuriuos Sąjungos institucijos ir įstaigos vykdė iki 2011 m.;

87. ragina Audito Rūmus ir Komisiją susitarti ir taikyti vienodą klaidų skaičiavimo metodą, nes dėl skirtingų metodų negalima aiškiai suprasti tikro klaidos poveikio projekto sėkmei ir atlikti realaus vertinimo;

88. džiaugdamasis pažymi, kad dėl šio metodo pakeitimo galima įvertintą klaidų, susijusių su išlaidomis pasidalijamojo valdymo atveju, lygį (5,3 proc.) palyginti su visų kitų formų veiklos išlaidomis (4,3 proc.);

89. džiaugiasi, kad Audito Rūmų įvertintas administracinių išlaidų, kurias tiesiogiai valdo Sąjungos institucijos, klaidų lygis yra 0 proc.;

90. pabrėžia, kad tinkamumo finansuoti klaidos sudaro daugiau kaip du trečdalius bendro įvertinto klaidų lygio, įskaitant rimtus viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimus (1,4 procentinio punkto), visiškai netinkamus finansuoti projektus ir (arba) veiklą ar naudos gavėjus (1,1 procentinio punkto), į išlaidų deklaracijas įtrauktas netinkamas finansuoti išlaidas (1,0 procentinio punkto) ir neteisingas deklaracijas žemės ūkio srityje (0,8 procentinio punkto);

91. atkreipia dėmesį į Komisijos parengtą ES kovos su korupcija ataskaitą (COM(2014)0038), kurioje nurodoma, kad viešieji pirkimai yra korupcijai ypač neatspari sritis; todėl pritaria reikalavimams nustatyti griežtesnius sąžiningumo standartus ir pagerinti kontrolės mechanizmus daugelyje valstybių narių;

92. pažymi, kad finansinių pataisų, kurios įregistruotos kaip įvykdytos 2012 m., suma siekė 3,7 milijardo EUR – tai yra daugiau kaip tris kartus didesnė suma nei atitinkama 2011 m. suma (1,1 mlrd. EUR), o susigrąžinimai iš esmės nesikeitė: 2012 m. suma buvo 678 milijonai EUR (2011 m. – 733 mln. EUR), ir kad dauguma pataisų 2012 m. yra susijusios su 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu;

93. džiaugiasi, kad Komisijai 2012 m. pavyko greitai nustatyti nemažą skaičių finansinių pataisų, nors dauguma finansinių pataisų paprastai atliekamos praėjus keleriems metams nuo pradinio lėšų išmokėjimo; kritikuoja, kad ES biudžetas dėl pernelyg ilgai trunkančių procedūrų patiria papildomų administracinių išlaidų, netenka pajamų ir palūkanų, o biudžeto ištekliai dėl to blokuojami; mano, kad veiksminga ex-ante kontrolė yra geresnis būdas apsaugoti Sąjungos biudžetą negu ex post finansinės pataisos;

94. palankiai vertina tai, kad Komisijos komunikate Europos Parlamentui dėl Europos Sąjungos biudžeto apsaugos iki 2012 m. pabaigos pateikti konkreti su šalimis susijusi informacija(17); visgi kritikuoja, kad dar nepateikiama patikimos informacijos apie valstybių narių vykdomus struktūrinių fondų lėšų išskaitymą, susigrąžinimus ir dar neatliktus susigrąžinimus, ir ragina Komisiją pateikti atitinkamai išsamius su šalimis susijusius duomenis remiantis pagrįstomis laiko eilutėmis;

95. atkreipia dėmesį į tai, kad bendra 2012 m. atliktų finansinių pataisų ir susigrąžinimų suma finansiniu požiūriu sudaro 3,2 proc. visų 2012 m. biudžeto išmokų ir kad finansinių pataisų ir susigrąžinimų, Komisijos atliktų 2009–2012 m. laikotarpiu, vidutinė suma per metus siekė 2,6 mlrd. EUR arba 2 proc. išmokų iš Sąjungos biudžeto vidutinės sumos(18);

96. mano, kad šių priemonių poveikis Sąjungos biudžetui buvo per mažas, ir prašo Komisijos kitame komunikate dėl Sąjungos biudžeto apsaugos 2013 finansiniais metais Parlamentui ir Tarybai šiuo požiūriu pateikti tikslias sumas ir informaciją apie jų panaudojimą;

97. pažymi, kad į 2012 m. ataskaitas įtraukta 1,8 mlrd. EUR finansinė pataisa, susijusi su sanglaudos politikos lėšų naudojimu 2000–2006 m. Ispanijoje, ir tai sudaro 49 proc. visų 2012 m. atliktų pataisų; apgailestauja, kad pagal esamas taisykles Ispanijos valdžios institucijos turėjo teisę gauti tolesnį finansavimą, kuris siekė 1 390 mln. EUR;

98. palankiai vertina tai, kad Audito Rūmai, įvertindami klaidų lygį, neįtraukia tik tų finansinių pataisų, kurios apima išsamius pataisymus projektų lygmeniu, bet pripažįsta, kad fiksuoto dydžio pataisos, dėl kurių sprendžia Komisija, galėtų būti veiksminga Sąjungos biudžeto apsaugos priemonė;

99. pažymi, kad apytiksliai 1 proc. 2012 m. atliktų finansinių pataisų apėmė Sąjungos atitinkamai programai ir valstybei narei skiriamo finansavimo sanglaudos politikos srityje grynąjį sumažinimą;

100. ragina Komisiją pateikti informaciją, kuri leistų kuo tiksliau palyginti metus, kuriais buvo atliktas atitinkamas mokėjimas, metus, kuriais buvo nustatyta susijusi klaida, ir metus, kuriais atliktas lėšų susigrąžinimas arba finansinė pataisa buvo paskelbta finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose;

Apibendrinamoji ataskaita ir metinės veiklos ataskaitos

101. atkreipia dėmesį į tai, kad dvylika generalinių direktorių ir du vykdomųjų įstaigų direktoriai pateikė iš viso 23 kiekybiškai įvertintas išlygas, susijusias su išlaidomis, ir kad Biudžeto GD generalinis direktorius savo pareiškimą dėl pajamų patvirtino su išlyga;

102. apgailestauja dėl to, kad 2013 m. birželio 5 d. priimtoje Komisijos 2012 m. rezultatų valdymo srityje apibendrinamojoje ataskaitoje (apibendrinamoji ataskaita) Komisija neapibrėžia termino „su rizika susijusios sumos“ ir kad šių sumų įvairūs generaliniai direktoratai neapskaičiuoja pagal suderintą metodą; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad generaliniai direktoratai vadovautųsi vienodu su rizika susijusių sumų apskaičiavimo metodu;

103. pabrėžia, jog, atsižvelgdamas į tai, kad, Komisijos teigimu, su rizika susijusi suma sudaro nuo 1,9 proc. (2,6 mlrd. EUR) iki 2,6 proc. (3,5 mlrd. EUR) visų mokėjimų per metus, jis pripažįsta, jog panašu, kad su išlaidomis susijusių klaidų lygis yra reikšmingas, ypač dėl to, kad pati Komisija teigia, jog su rizika susijusios sumos daugelyje sričių, ypač kaimo plėtros, greičiausiai įvertinamos nepakankamai; vis dėlto patikslina, kad šios sumos neapima su galimų būsimų finansinių pataisų, dėl kurių galutinė rizika yra daug mažesnė; primygtinai ragina Komisiją tinkamai apsaugoti Sąjungos biudžetą ir mano, kad vidutinis praeityje padarytų finansinių pataisų ir susigrąžinimų lygis teikia vilčių;

104. mano, kad Komisijos apibendrinamojoje ataskaitoje pateikiamas bendros su rizika susijusios sumos palyginimas su vidutiniu finansinių pataisų lygiu pastaraisiais metais turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į kontekstą (finansinių pataisų taikymo laikas ir jų poveikis valstybėms narėms ir naudos gavėjams, galimas nepakankamas su rizika susijusių sumų įvertinimas ir pakartotinis lėšų panaudojimas);

105. apgailestauja, kad Komisija ir toliau neatsižvelgia į nuolat Parlamento pateikiamą prašymą įpareigoti atsakingą Komisijos narį pasirašyti atitinkamo generalinio direktorato, už kurį tas Komisijos narys atsakingas, metines veiklos ataskaitas; pažymi, kad apibendrinamąją ataskaitą priima Komisijos narių kolegija, tačiau mano, kad tai nepatenkinama demokratinių atskaitomybės principų požiūriu;

Spaudimas biudžetui

106. atkreipia dėmesį į Tarybos sumažintus mokėjimus; dėl jų sumažėjo mokėjimų asignavimai, palyginti su priimtais biudžetais; pabrėžia, kad Taryba toliau laikosi savo dirbtinio mokėjimų lygio mažinimo strategijos, neatsižvelgdama į realius poreikius, ir susirūpinęs pažymi, kad dėl didelio asignavimų įsipareigojimams ir mokėjimams atotrūkio ir kartu dėl didelio nepanaudotų lėšų kiekio 2007–2013 m. programavimo laikotarpio pradžioje susikaupė nepanaudotų įsipareigojimų suma, atitinkanti dvejų metų ir trijų mėnesių nepanaudotas įsipareigojimų lėšas;

107. pabrėžia, kad iš esmės dėl nuolatinio mokėjimų asignavimų trūkumo susidarė precedento neturintis ypač aukštas neįvykdytų įsipareigojimų lygis, ypač paskutiniais 2007–2013 m. DFP metais; labai susirūpinęs pažymi, kad Komisijai vis sunkiau patenkinti visus prašymus dėl mokėjimų tais pačiais metais naudojant biudžeto asignavimus mokėjimams ir kad per 2007–2013 m. laikotarpį susikaupusi bendra įsipareigojimų asignavimų suma 114 mln. EUR viršijo susikaupusią mokėjimų asignavimų, turimų tam pačiam laikotarpiui, sumą; pažymi, kad taip 64 mlrd. EUR viršijamas finansinėje programoje numatytas bendros įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų sumos (50 mlrd. EUR) skirtumas;

108. išreiškia susirūpinimą dėl to, kad Komisijos neįvykdyti biudžeto įsipareigojimai, pagal kuriuos mokėjimai dar neįvykdyti arba kurie dar nepanaikinti, padidėjo 10 mlrd. EUR iki 217 mlrd. EUR ir kad 2012 m. pabaigoje dar buvo neatlikti mokėjimai pagal 16,2 mlrd. EUR sumą siekiančius mokėjimo prašymus (2011 m. pabaigoje – 10,7 mlrd. EUR ir 2010 m. pabaigoje – 6,4 mlrd. EUR); taip pat nerimauja dėl to, kad 52 proc. mokėjimų asignavimų, kurių prašoma 2014 m. biudžeto projekte, skiriama 2007–2013 m. DFP programoms baigti;

109. apgailestauja, kad Komisijos Humanitarinės pagalbos ir civilinės saugos GD 2012 m. nesugebėjo laiku įvykdyti savo 60 mln. EUR siekiančių mokėjimų įsipareigojimų (ir 160 mln. EUR – 2013 m.) ir tai turėjo blogų pasekmių tiek pažeidžiamiems žmonėms, tiek jiems padėti bandančioms NVO; atsižvelgdamas į skubą gelbėti gyvenimus, greitą projektų ciklą ir kuklų biudžetą (2 EUR vienam gyventojui per metus), skiriamą Sąjungos reakcijai į ekstremalias situacijas, ragina Komisiją ir biudžeto valdymo institucijas pripažinti šių veiksmų išimtinį pobūdį ir specifiką per metinio biudžeto ciklą užtikrinant atitinkamus humanitarinei pagalbai skiriamų įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų lygius;

110. nurodo, kad nuo 2013 m. birželio 30 d. bendra išankstinio finansavimo suma siekė 81 mlrd. EUR, iš kurių 75 proc. (apytiksliai 61 mlrd. EUR) buvo senesni kaip 18 mėnesių ir 20 proc. (16 mlrd. EUR) buvo senesni nei šešeri metai; pabrėžia, kad be reikalo pratęsti išankstinio finansavimo laikotarpiai gali padidinti klaidų ar lėšų praradimo riziką, ir mano, kad išankstinis finansavimas negali ir neturėtų viršyti 50 mlrd. EUR; pažymi, kad pagal pasidalijamąjį valdymą garantijos buvimas nėra išankstinio finansavimo mokėjimų sąlyga; taigi siūlo, kad Komisija apskaitos pareigūno ataskaitose išankstinio finansavimo mokėjimus suskirstytų pagal jų sukaupimo metus ir pagal valstybes nares;

111. yra susirūpinęs, kadangi 4,8 mlrd. EUR suma iš ankstesnio 2000–2006 m. programavimo laikotarpio iš Sąjungos biudžeto buvo išmokėta nuo 2013 m. birželio 30 d. iš anksto finansuoti struktūrinės srities projektams, ir ši suma nebuvo nei patvirtina kaip išskaitytina, nei susigrąžinta Komisijos ar valstybių narių; prašo suteikti informaciją apie tų projektų būklę ir informaciją apie tų lėšų susigrąžinimo ar išskaitymo patvirtinimo tvarkaraštį;

112. prašo išsamiai suskirstyti ir išsamiai paaiškinti 2,3 mlrd. EUR siekiantį išankstinį finansavimą, kuris: a) pataisytas dėl pradinio likučio techninių koregavimų, atliktų iš pradžių rengiant kaupiamąją apskaitą arba b) buvo iš Komisijos balanso perkeltas kitoms Sąjungos įstaigoms (agentūroms ir bendrosioms įmonėms) jas įsteigiant;

113. yra susirūpinęs, kad Komisija vystymosi ir bendradarbiavimo srityje gavo tik garantijas, siekiančias 700 mln. EUR sumą, nors jau buvo sumokėta 10,1 mlrd. EUR siekianti išankstinio finansavimo suma; tikisi, kad Komisija imsis reikalingų veiksmų, kad sumažintų įsipareigojimų neįvykdymo riziką; yra įsitikinęs, kad NVO, tarptautinėms organizacijoms ir kitiems dotacijų gavėjams ar susitariančiosioms šalims turėtų būti taikomi išankstinio finansavimo sumų garantijų reikalavimai;

114. primygtinai ragina Komisiją parengti ir paskelbti ilgalaikę grynųjų pinigų srautų prognozę, kurioje būtų numatyti būsimi mokėjimo poreikiai, siekiant užtikrinti, kad iš patvirtintų metinių biudžetų būtų galima padengti reikalingus mokėjimus;

115. primena Parlamento pasiūlymą dėl tik už biudžeto kontrolės klausimus atsakingo Komisijos nario;

Komisijos ir valstybių narių atsakomybė pasidalijamojo valdymo srityje

116. pabrėžia, kad daugelio operacijų, kurias vykdant pasidalijamojo valdymo srityse padaroma klaidų, (pvz., žemės ūkio ir sanglaudos) atveju valstybių narių valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad klaidas nustatytų ir pataisytų; taigi dar kartą prašo valstybių narių skubiai sustiprinti pradinę kontrolę siekiant išspręsti šio nepriimtinai didelio blogo valdymo lygio problemą; be to, ragina Komisiją Sąjungos biudžetą apsaugoti nuo su tuo susijusios netvarkingų mokėjimų rizikos taikant finansines pataisas tuo atveju, jei būtų rasta tokių valstybių narių valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų; todėl ragina valstybes nares ir Komisiją kuo skubiau sugriežtinti pirmojo lygio patikras, kad būtų sumažintas šis nepriimtinai didelis netinkamo administravimo mastas;

117. ragina Audito Rūmus pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą pateikti nuomonę dėl nacionalinių audito įstaigų nepriklausomumo vykdant pasidalijamąjį valdymą;

118. pažymi, kad kai kurių valstybių narių vykdomų pirmojo lygio patikrų patikimumo trūkumas neigiamai veikia Komisijos tarnybų rengiamų metinių veiklos ataskaitų ir Komisijos tvirtinamos apibendrinamosios ataskaitos patikimumą, nes jos iš dalies grindžiamos nacionalinių valdžios institucijų vykdomų patikrų rezultatais; todėl primena savo anksčiau išsakytą reikalavimą, kad Komisija rengtų patikimas ir objektyvias metines veiklos ataskaitas;

119. siūlo apsvarstyti, ar nacionalinės audito institucijos, veikdamos kaip nepriklausomos išorės auditorės, pagal tarptautinius audito standartus turėtų turėti galimybę išduoti Sąjungos lėšų valdymo nacionalinius audito sertifikatus, kurie būtų išduodami valstybių narių vyriausybėms, kad juos būtų galima pateikti vykstant biudžeto įvykdymo tvirtinimo procesui, vadovaujantis atitinkama tarpinstitucine procedūra, kurią dar reikia patvirtinti;

120. pabrėžia, kad pagal SESV 317 straipsnį už Sąjungos biudžeto vykdymą galiausiai atsakinga Komisija; pabrėžia, kad tada, kai Komisija vykdo biudžetą taikydama pasidalijamąjį valdymą, biudžeto vykdymo užduotys pavedamos valstybėms narėms pagal Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnį;

121. palankiai vertina tai, kad pagal Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis iš valstybių narių valdymo institucijų turi būti reikalaujama kiekvienais metais Komisijai pateikti savo ataskaitas kartu su valdymo pareiškimu, metinę galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santrauką, taip pat nepriklausomos audito įstaigos nuomonę, ir nurodo, kad valstybės narės taip pat gali savo noru pateikti atitinkamu lygiu pasirašytus nacionalinius valdymo pareiškimus, pagrįstus pirmiau nurodytomis Finansinio reglamento nuostatomis;

122. prašo Komisijos pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 59 straipsnio 5 dalies b punktą kiekvienais metais Parlamentui perduoti valstybių narių metines galutinių audito ataskaitų ir atliktų patikrinimų santraukas ne vėliau kaip praėjus dviem mėnesiams nuo tos dienos, kai jas gavo Komisija, laikantis 2013 m. gruodžio 2 d. Parlamento ir Komisijos tarpinstituciniame susitarime dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo nurodytų garantijų(19); pažymi, kad Parlamento atsakingas komitetas minėtąsias 2012 m. metines santraukas gavo tik 2014 m. vasario 19 d.;

123. palankiai vertina tai, kad Komisija atsižvelgdama į Tarpinstitucinį susitarimą, pridėtą prie 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos, įsteigė darbo grupę, kurią sudaro Parlamento, Tarybos ir Komisijos atstovai, siekiant parengti tokio pareiškimo modelį ir užtikrinti, kad nacionaliniai pareiškimai būtų naudingi pačios Komisijos patikinimo procesui;

124. prašo Komisijos, po to, kai bus parengtas modelis, aktyviai ir nuolat skatinti valstybes nares naudoti tą modelį, kad iš visų valstybių narių gautų naudingus ir patikimus nacionalinius pareiškimus;

Tarybos biudžeto įvykdymo patvirtinimo rekomendacijos

125. ragina, kad Tarybos pozicija biudžeto įvykdymo patvirtinimo ir galutinio įplaukų iš Sąjungos mokestinių pajamų panaudojimo valstybėse narėse klausimais būtų labiau kritiška, taigi atkreipia dėmesį į kritišką Švedijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų poziciją dėl 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; tikisi, kad per atitinkamus savo pirmininkavimo laikotarpius jos pateiks reikiamą informaciją apie Tarybos biudžeto įvykdymą, kaip to prašo Parlamentas, siekiant, kad vėliau Parlamentas neatsisakytų patvirtinti biudžeto įvykdymo; toliau pritaria raginimams teikti nacionalinius valdymo pareiškimus;

126. prašo, kad Taryba tuo pat metu, kai iki 2014 m. spalio mėn. pabaigos ji parengs savo kitą rekomendaciją dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, praneštų apie taisomąsias priemones, patenkančias į valstybių narių atsakomybės sritį;

Įplaukos

127. nurodo, jog Audito Rūmai, atlikdami auditą, nustatė, kad Komisijai apskaičiuojant valstybių narių įnašus ir atliekant jų mokėjimus – daugelis jų buvo pagrįsti 2012 m. prognozuojamais bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) duomenimis – reikšmingų klaidų nepadaryta;

128. pažymi, kad Audito Rūmai negalėjo įrodyti 8 mln. EUR ELPA įnašo (240 mln. EUR) teisingumo; ragina Audito Rūmus ir Komisiją toliau tirti šį faktą ir apie ELPA įnašo teisingumą pranešti nurodant su 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimu susijusius tolesnius veiksmus;

129. prašo, kad imdamasi su 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra susijusių tolesnių veiksmų Komisija informuotų Biudžeto kontrolės komitetą apie tai, kas buvo padaryta siekiant panaikinti išlygas, susijusias su BNP duomenų perdavimu;

130. stebisi tuo, kad BNP duomenys laikomi galutiniais tik praėjus ketveriems metams po perdavimo dienos; mano, kad šis laikotarpis nepagrįstas;

131. yra susirūpinęs dėl valstybių narių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sistemų trūkumų; todėl atkreipia dėmesį į tyrimo(20) rezultatus, kurie rodo, kad su įplaukomis iš PVM susiję valstybių narių nacionalinių biudžetų nuostoliai dėl pažeidimų ar mokesčio nesurinkimo 2011 m. siekė 193 mlrd. EUR; pažymi, kad ši suma teoriškai atitinka 18 proc. PVM įplaukų arba 1,5 proc. BVP (0,5 proc. daugiau nei dabartinis Sąjungos 2014–2020 m. biudžetas); todėl nori, kad jam būtų pateikta informacija, kokių priemonių ėmėsi Komisija, kad būtų panaikintos su valstybių narių nacionalinėmis PVM sistemomis susijusios išlygos, kurios galėjo būti nustatytos dar dešimtajame praeito amžiaus dešimtmetyje;

132. pažymi, kad anksčiau nurodytas tyrimas rodo, jog Italija (36 mlrd. EUR), Prancūzija (32 mlrd. EUR), Vokietija (26,9 mlrd. EUR) ir Jungtinė Karalystė (19 mlrd. EUR) kiekybiniu požiūriu sudarė daugiau kaip pusę viso skirtumo tarp numatomų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų, iš esmės todėl, kad jos yra didžiausią ekonomiką Sąjungoje turinčios šalys; taip pat pažymi, kad kalbant apie jų BVP procentinę dalį pasakytina, kad Rumunija (10 mlrd. EUR), Graikija (9,7 mlrd. EUR), Lietuva (4,4 mlrd. EUR) ir Latvija (0,9 mlrd. EUR) 2001 m. buvo didžiausią skirtumą tarp numatomų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų turinčios valstybės narės; atsižvelgia į tai, kad tyrimas taip pat rodo nuo 2008 m. daugelyje valstybių narių ryškią kylančią skirtumo tarp numatomų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų tendenciją dėl ekonomikos krizės (tai buvo itin būdinga Ispanijai, Graikijai, Latvijai, Airijai, Portugalijai ir Slovakijai); pažymi, kad vidutiniškai visoje Sąjungoje skirtumas tarp numatomų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų prasidėjus ekonomikos krizei padidėjo 5 procentiniais punktais;

133. ryšium su tuo atsižvelgia į Komisijos atsakymą, kad 21 iš 108 šiuo metu galiojančių išlygų nustatė pačios valstybės narės; atkreipia dėmesį tai, kad dar 27 išlygos grindžiamos tuo, kad nacionaliniai įstatymai nesuderinti su 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos(21); palankiai vertina tai, kad 12 iš 16 seniai nustatytų išlygų galėjo būti panaikintos;

134. apgailestauja, kad Belgijoje, Suomijoje ir Lenkijoje (šiose šalyse Audito Rūmai lankėsi 2012 m. atlikdami auditą) nacionalinės muitinių priežiūros turi trūkumų, susijusių su ex post auditais ir rizikos analize; ragina Komisiją toliau tirti šiuos trūkumus;

135. atsižvelgdamas į pirmiau minėtus auditus ir Komisijos auditus, atliktus 2010 m. ir 2011 m., daro išvadą, kad ir kitose šalyse gali būti panašių trūkumų, todėl ragina valstybes nares ir Komisiją griežtinti muitinių priežiūrą, ypač didžiuosiuose uostuose; prašo Komisijos pateikti informaciją šiuo klausimu rengiantis 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

136. yra susirūpinęs tuo, kad nenumatyta, kaip padengti nustatytas ir nesumokėtas 200 mln. EUR siekiančias baudas;

137. nurodo, kad remiantis 2013 m. balandžio 12 d. Komisijos nario A. Šemetos raštu(22) kol kas dėl techninių priežasčių negalima pradėti taikyti Modernizuoto muitų kodekso;

138. atsižvelgia į Komisijos 2012 m. gruodžio 6 d. komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722) ir Komisijos 2013 m. rugsėjo 26 d. atsakymus (COM(2013)0349);

139. palankiai vertina Komisijos nario A. Šemetos pareiškimą iki 2014 m. gegužės 1 d. pateikti Parlamentui priemonių, skirtų kovoti su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, apžvalgą;

140. mano, kad su PVM susijęs sukčiavimas, ypač vadinamasis karuselinis sukčiavimas arba dingusiojo prekiautojo sukčiavimas, iškreipia konkurenciją, dėl jo nacionaliniai biudžetai negauna daugybės pajamų ir daroma žala Sąjungos biudžetui; ragina Komisiją naudoti visas priemones, kad valstybės narės vykdytų savo įsipareigojimą Komisijai laiku teikti informaciją; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Komisijos pažadą Parlamentui iki 2014 m. gegužės 1 d. teikti iniciatyvų, kurių imamasi siekiant kovoti su mokesčių slėpimu ir vengimu Sąjungoje ir su trečiosiomis šalimis susijusiais atvejais, apžvalgą;

Žemės ūkis

Rinkos ir tiesioginė parama

141. apgailestauja, kad vykdant Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) mokėjimus 2012 m. padaryta daug klaidų ir kad tikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos atsižvelgiant į išlaidoms priskirtus mokėjimus yra iš dalies veiksmingos, ir apgailestauja, kad iki 3,8 proc. išaugio labiausiai tikėtinas klaidų lygis (2011 m. – 2,9 proc.);

142. nurodo, kad dėl didelės klaidų paveiktų operacijų dalies Audito Rūmai mano, kad nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų atitinkamas klaidas; prašo, kad Audito Rūmai pateiktų išsamią informaciją šiuo klausimu;

143. yra labai sunerimęs dėl Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinėje ataskaitoje pateiktų kritinių pastabų ir dėl to, kad jų nustatyti sisteminiai trūkumai, visų pirma susiję su ganyklų tinkamumu, jau buvo minėti ir ankstesnėse Audito Rūmų ataskaitose pradedat nuo 2007 m.; atsižvelgia į Komisijos paaiškinimus ir ragina, kad vykstant prieštaravimo procedūrai Komisija ir Audito Rūmai susitartų dėl daugiamečių ganyklų tinkamumo kriterijų;

144. visų pirma nurodo, kad dažniausiai pasitaikančios tikslumo klaidos yra susijusios su per didelio ploto deklaracijomis ir administracinėmis klaidomis, o didesnės tikslumo klaidos yra daugiausia susijusios su per didelėmis išmokomis už daugiametes ganyklas; apgailestauja, kad atliekant kryžminę patikrą pagal žemės sklypų identifikavimo sistemą (ŽSIS) kai kuriose valstybėse narėse per didelis deklaravimas nebuvo aptiktas, kadangi ŽSIS duomenų bazė yra tik iš dalies patikima;

145. pažymi, kad Auto Rūmų auditas apėmė kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimą ir kad atvejai, kai nebuvo laikomasi kompleksinės paramos reikalavimų, buvo laikomi klaidomis, jei buvo nustatyta, jog tais metais, kai ūkininkas teikė paraišką paramai gauti, klaida jau egzistavo;

146. pabrėžia, kad Audito Rūmai nustatydami klaidų lygį taip pat atsižvelgė į trūkumus kompleksinės paramos srityje, ir pažymi, kad, Komisijos nuomone, kompleksinė parama nėra susijusi su teise gauti išmokas, bet yra susijusi tik su administracinėmis sankcijomis(23);

147. nurodo, kad klaidų lygį reikia interpretuoti atsargiai ir jo negalima traktuoti kaip bendro vertinimo, kaip ūkininkai laikėsi kompleksinės paramos reikalavimų, nes Audito Rūmai atlikdami auditą apsiribojo tam tikrais kompleksinės paramos reikalavimais(24);

148. yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmų auditai vėl rodo, kad vidaus administravimo ir kontrolės sistemų veiksmingumas visų pirma nukenčia dėl netikslių duomenų bazių, naudojamų kryžminėse patikrose; visų pirma nurodo, kad Audito Rūmai nustatė reikšmingų audituotų ŽSIS trūkumų Anglijoje ir Šiaurės Airijoje;

149. taip pat apgailestauja, kad Audito Rūmai trijose tikrintose mokėjimo agentūrose Anglijoje, Šiaurės Airijoje ir Liuksemburge nustatė ne tik su mokėjimų tikslumu susijusių, bet vietoje atliekamų matavimų kokybės trūkumų;

150. kaip ir Audito Rūmai reiškia susirūpinimą dėl AGRI GD 2012 m. atsietosios pagalbos už plotą likutinio klaidų lygio apskaičiavimo metodo keitimo, nes pagal jį atsižvelgiama į tai, kad patikrų statistika gali turėti trūkumų, kurie mažina jos patikimumą, ir kad ji neapima visų likutinio klaidų lygio komponentų;

151. apgailestauja, kad šio naujo metodo rezultatai patvirtina, kad remiantis valstybių narių patikrų statistika, mokėjimo agentūrų direktorių pareiškimais ir sertifikavimo įstaigų atliktu darbu galima gauti tik ribotą patikinimą; ragina kitoje Žemės ūkio ir kaimo plėtros GD metinėje veiklos ataskaitoje šį metodą taikyti visoms BŽŪP išlaidoms;

152. apgailestauja, kad iš septynių Audito Rūmų 2009 ir 2010 finansinių metų metinėse ataskaitose pateiktų rekomendacijų Komisija daugeliu aspektų įgyvendino tik dvi rekomendacijas ir keturias rekomendacijas įgyvendino kai kuriais aspektais;

153. pritaria Audito Rūmų pateiktai rekomendacijai, kad žemės, visų pirma daugiamečių ganyklų, tinkamumas būtų tinkamai registruojamas ŽSIS (žr. 2012 m. metinės ataskaitos 3.13, 3.25 dalis ir 3.3 langelį); ragina Komisiją bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis spręsti problemas, susijusias su daugiametėmis ganyklomis, ir užtikrinti, kad jos būtų teisingai užregistruotos ŽSIS; ragina Komisiją kas šešis mėnesius informuoti Parlamentą apie padarytą pažangą;

154. ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant imtis taisomųjų veiksmų, kai yra nustatoma, kad administracinės ir kontrolės sistemos ir (arba) vidaus administravimo ir kontrolės sistemų duomenų bazės turi trūkumų arba yra pasenusios;

155. ryšium su tuo apgailestauja, kad Audito Rūmai ir Komisija atlikdami auditus 2006–2007 m. nustatė žemės identifikavimo sistemos trūkumų Portugalijoje ir Prancūzijoje, o AGRI GD generalinis direktorius dėl šios priežasties įtraukė išlygą kartu su veiksmų planu į savo GD metinę veiklos ataskaitą tik 2011 m. ir 2012 m. tas pats padaryta dėl Prancūzijos;

156. mano, kad dėl bet kokio vėlavimo pateikti išlygą kartu su prašymu dėl veiksmų plano gali būti daromas blogas poveikis veiksmingai Sąjungos biudžeto apsaugai, ir nurodo, kad Komisijai šiuo atveju tenka išskirtinė atsakomybė;

157. labai susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai 2008 m., 2009 m. ir 2010 m. Italijoje ir Ispanijoje nustatė sisteminių audituotos ŽSIS trūkumų ir kad nuo 2007 m. nustatoma ŽSIS trūkumų dvylikoje valstybių narių(25); atkreipia dėmesį į Komisijos ir Ispanijos valdžios institucijų atsakymą, kad Ispanijoje, nepaisant riboto skaičiaus trūkumų, veikia klaidų taisymo sistema, kuri įgyvendinama kito laikotarpio reguliavimui taikant tinkamumo koeficientą;

158. kaip ir Audito Rūmai yra susirūpinęs dėl atitikties procedūrų ir jas inicijavus atliekamų finansinių pataisų lėtumo (2012 finansinių metų metinės ataskaitos 4.31 dalis), ir apgailestauja, kad remiantis atitikties procedūrų imtimi buvo nustatyta, kad 2012 m. faktinė trukmė (daugiau nei ketveri metai) buvo du kartus ilgesnė, nei nustatyta Komisijos vidaus riba, dėl to atsirado didelių vėlavimų; atsižvelgia į tai, kad dėl prieštaravimo procedūros, taikinimo mechanizmo ir finansinių pataisų išankstinio apskaičiavimo sunku laiku užbaigti atitikties patvirtinimo procedūras; tikisi, kad Komisija dės visas pastangas, kad atitikties procedūros trukmė standartiniais atvejais būtų sumažinta iki ne ilgesnio kaip dvejų metų laikotarpio(26);

159. primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad mokėjimai būtų pagrįsti patikrų rezultatais ir kad patikros vietoje būtų pakankamos kokybės, kad būtų galima patikimai nustatyti finansuoti tinkamą plotą;

160. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad mokėjimo agentūrų ir sertifikavimo įstaigų direktorių atlikto darbo koncepcija ir kokybė suteiktų patikimą pagrindą įvertinti atspindimų operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;

Kaimo plėtra, aplinka, žuvininkystė ir sveikata

161. apgailestauja, kad vykdant mokėjimus kaimo plėtros, aplinkos, žuvininkystės ir sveikatos srityse 2012 m. padaryta daug klaidų ir kad tikrintos priežiūros ir kontrolės sistemos atsižvelgiant į išlaidoms priskirtus mokėjimus yra iš dalies veiksmingos arba vienu atveju – neveiksmingos, ir apgailestauja, kad iki 7,9 proc. išaugio labiausiai tikėtinas klaidų lygis (2011 m. – 7,7 proc.);

162. nurodo, kad dėl didelės klaidų paveiktų operacijų dalies Audito Rūmai mano, kad nacionalinės valdžios institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad nustatytų ir ištaisytų atitinkamas klaidas; prašo, kad Audito Rūmai pateiktų išsamią informaciją šiuo klausimu;

163. nurodo, kad kaip ir 2011 m. didžioji Audito Rūmų nurodyta labiausiai tikėtino klaidų lygio dalis (65 proc.) buvo susijusi su priemonėmis, nesusietomis su plotu, ir pabrėžia, kad daugelio kiekybiškai įvertinamų klaidų priežastis buvo ta, kad naudos gavėjai nesilaikė finansavimo tinkamumo reikalavimų, visų pirma susijusių su agrarinės aplinkosaugos įsipareigojimais, specialiųjų reikalavimų investiciniams projektams ir viešųjų pirkimų taisyklių;

164. yra labai susirūpinęs, kad Audito Rūmai vėl nustatė, kad būtą didelių problemų vykdant kompleksinės paramos reikalavimus, susijusius su gyvūnų identifikavimu ir registravimu; ragina valstybes nares per metus pagerinti kontrolės kokybę neuždedant papildomos administracinės naštos naudos gavėjams;

165. vėl apgailestauja, kad Komisija 2012 m. taikė skirtingus viešųjų pirkimų žemės ūkio ir sanglaudos politikos srityse klaidų kiekybinio vertinimo metodus, be to, abu šie metodai skiriasi nuo Audito Rūmų taikomų metodų, ir ragina Komisiją ir Audito Rūmus nedelsiant suderinti klaidų viešųjų pirkimų bendrojo valdymo srityje traktavimą ir biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pranešti apie pokyčius;

166. vėl išreiškia susirūpinimą, kad nustatyta daug klaidų atvejais, kai naudos gavėjai buvo viešojo sektoriaus institucijos, ir kad šios klaidos susijusios su netinkamo PVM deklaravimu arba viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymu; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares garantuoti geresnį galiojančių taisyklių taikymo užtikrinimą;

167. apgailestauja, kad Audito Rūmai nustatė su kaimo plėtra susijusių priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumų(27) Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje ir kad trūkumų turėjo trys Audito Rūmų tikrinti elementai, t. y. administravimo ir kontrolės sistemos, taikomos siekiant užtikrinti mokėjimų teisingumą, kontrolės sistemos, grindžiamos vietoje atliekama praktine patikra, ir sistemos, taikomos siekiant užtikrinti kompleksinės paramos reikalavimų laikymąsi ir kontrolę;

168. susirūpinęs pažymi, kad 2012 m. minėtose šalyse nustatyti trūkumai labai panašūs į trūkumus, kurie buvo nustatyti ir apie kuriuos pranešta kitose šešiose 2011 m. audituotose valstybėse narėse (Danija, Ispanija, Italija, Vengrija, Austrija ir Suomija);

169. yra susirūpinęs tuo, kad panašios klaidos galėjo būti padarytos visose valstybėse narėse;

170. susirūpinęs pažymi, kad svarbiausias Audito Rūmų šiais metais nustatytas trūkumas susijęs su neveiksminga viešųjų pirkimų taisyklių laikymosi kontrole Švedijoje, Vokietijoje (Brandenburgas ir Berlynas), Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje ir kad apskritai atliekant auditą nustatyta, kad daugiau nei 9 mln. EUR sudarančios išlaidos nebuvo tinkamos finansuoti, nes nesilaikyta viešųjų pirkimų taisyklių;

171. apgailestauja, kad dėl Audito Rūmų ir Komisijos požiūrio į finansinį patvirtinimą skirtumų Parlamentas negali tiksliai įvertinti jo poveikio ataskaitose atspindimų operacijų teisėtumui ir tvarkingumui; atsižvelgia į tai, kad, Audito Rūmų nuomone, priimant finansinio patvirtinimo sprendimus nepakankamai atsižvelgta į atitikties audito rezultatus; prašo, kad Komisija ir Audito Rūmai per prieštaravimo procedūrą susitartų dėl finansinio patvirtinimo procedūros;

172. taip pat kaip ir Audito Rūmai yra susirūpinęs dėl trūkumų, susijusių su atitikties auditu, kaip antai kokybės kontrole, audito dokumentais, įrodymų vertinimo ir išvadų rengimo būdu;

173. palankiai vertina tai, kad padidėjo bendra paskutiniais metais Komisijos nustatomų finansinių pataisų dalis, bet tuo tarpu fiksuoto dydžio pataisų dalis 2012 m. itin sumažėjo; taip pat pripažįsta, kad tam tikromis sąlygomis fiksuoto dydžio pataisos taip pat gali būti tinkama priemonė Sąjungos biudžetui apsaugoti;

174. visgi kaip ir Audito Rūmai yra susirūpinęs, kad atliekant fiksuoto dydžio pataisas nepakankamai atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį ir rimtumą ir kad priimant sprendimus dėl atitikties ir toliau problemų kelia ilgai trunkanti procedūra; vis dėlto mano, kad fiksuoto dydžio pataisos yra reikalinga priemonė tais atvejais, kai neįmanoma atlikti tikslių skaičiavimų; taigi prašo, kad Komisija nustatytų fiksuoto dydžio pataisų skaičiavimo kriterijus, kuriais remiantis būtų užtikrinta, kad bus tinkamai atsižvelgiama į trūkumo pobūdį ir rimtumą;

175. yra nusivylęs, kad Audito Rūmai nustatė rimtų trūkumų, susijusių su patikinimo procedūros sustiprinimu, keturiose iš penkių šią naują procedūrą taikiusių valstybių narių, t. y. Bulgarijoje ir Rumunijoje nustatė trūkumų, susijusių su Europos žemės ūkio fondu kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airija) aptiko trūkumų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondu (EŽŪGF);

176. nurodo, kad į AGRI GD metinę veiklos ataskaitą įtraukta išlyga dėl visų EŽŪFKP išlaidų 2012 m. ir kad ši išlyga buvo nustatyta dėl abejonių, susijusių su kontrolės kokybe kai kuriose valstybėse narėse ir Audito Rūmų nurodytu klaidų lygiu;

177. apgailestauja, kad AGRI GD išlygoje dėl EŽŪFKP esama šių dviejų trūkumų: AGRI GD nepateikė kiekybinio likutinio klaidų lygio vertinimo arba neatliko kiekvienos mokėjimo agentūros vertinimo, ar, remiantis savo auditų informacija, numatyti didesnį klaidų lygį ar ne;

178. ragina, kad valstybės narės veiksmingai atliktų taikomas administracines patikras pasinaudodamos visa svarbia mokėjimo agentūrų turima informacija, kadangi tai galėtų padėti aptikti ir ištaisyti didžiąją klaidų dalį;

179. ragina Komisiją toliau valstybėms narėms teikti gaires ir paramą kaip gerąją patirtį numatant sisteminius mokėjimų nutraukimus bei finansines pataisas atsižvelgus į klaidos sunkumą ir rengiant trumpalaikius ir ad hoc planus;

180. ragina Komisiją kaimo plėtros srityje užtikrinti, kad būtų vienodai taikomi vienodi standartai ir procedūros ir kad jų laikytųsi ir jos tvirtinimo, ir audito įstaigos; pabrėžia, jog tai, kad tvirtinimo ir audito įstaigos taiko skirtingus standartus, praeityje sukėlė painiavą nacionalinių mokėjimo agentūrų ir paraiškų dėl projektų teikėjų lygmeniu, todėl būtą su paraiškomis dėl projektų susijusių vėlavimų ir apribojimų; pabrėžia, kad į kokius nors paraiškų dėl EŽŪFKP įnašo teikimo ir tvirtinimo procedūros pokyčius gali būti privaloma atsižvelgti tik ateityje, taigi jie netaikomi jokiems anksčiau patvirtintiems projektams;

181. ragina Komisiją užtikrinti, kad visos būsimos reikalavimų atitikimo sąlygų ir atrankos kriterijų, taikomų naujuoju 2014–2020 m. EŽŪFKP programavimo laikotarpiu, gairės būtų taip pat nustatytos kaip bendri standartai ne tik nacionalinėms atsakingoms institucijoms ir mokėjimo agentūroms, bet ir jos tvirtinimo ir audito įstaigoms; pabrėžia, kad šios gairės turėtų būti parengtos taip, kad jas būtų galima praktiškai įgyvendinti vietoje;

182. nusivylęs pažymi, kad AGRI GD generalinis direktorius savo GD 2012 m. metinėje veiklos ataskaitoje nurodo, kad, nors Komisija reaguodama į padidėjusį klaidų lygį kaimo plėtros sektoriuje parengė išsamų veiksmų planą, pažymėtina, kad reikšmingą poveikį šalinant klaidas bus galima padaryti ne anksčiau nei 2014 m.; nurodo, kad Audito Rūmai šiai nuomonei pritarė savo 2012 finansinių metų metinėje ataskaitoje;

183. pažymi, kad atsižvelgiant į šį teiginį pagrįsta, jog biudžeto įvykdymą tvirtinanti institucija reikalauja, kad kartu su oficialiais įsipareigojimais ir įpareigojančiais reikalavimais bei terminais, taikomais Komisijai ir kai kurioms valstybėms narėms, būtų visapusiškai įgyvendintos visos šios rezoliucijos 40–67 punktuose nurodytos taisomosios priemonės, kurios ateityje padėtų sumažinti klaidų lygius;

184. pažymi, kad, kaip pranešė Komisija, sumos, kurių neįmanoma susigrąžinti iš EŽŪGF dėl naudos gavėjo nemokumo, nuo 2007 m. siekia 351,6 mln. EUR; pažymi, kad nuo 2007 m. dėl to, kad sąnaudos viršijo susigrąžinimo naudą, nesusigrąžinta dar ir 6 mln. EUR suma; tikisi, kad Komisija šias sumas kiekvienais metais pateiks savo metinėje veiklos ataskaitoje ir numatys būdus, kaip valstybės narės galėtų sumažinti su ties nemokumo riba esančių naudos gavėjų finansavimu susijusią riziką;

185. pažymi, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 1290/2005(28) (EŽŪFKP) 33 straipsnio 7 dalį tik užbaigus kaimo plėtros programą valstybė narė gali nuspręsti sustabdyti išieškojimo procedūrą pagal 32 straipsnio 6 dalyje numatytas sąlygas; pažymi, kad visos sumos, susijusios su EŽŪFKP skolomis, 2007–2012 m. paskelbtos kaip sumos, kurių neįmanoma susigrąžinti, t. y. 0,9 mln. EUR skolų nėra tinkamai pagrįstos; prašo Komisijos paaiškinti, ką ji planuoja daryti šiuo atveju;

186. atkreipia dėmesį į tai, kad kai kurios valstybės narės vykdė daugiametes programas 2007–2013 m. DFP laikotarpiu ir kai kurios mokėjimo agentūros turėjo iš naudos gavėjų susigrąžinti net ir mažas sumas, siekiančias ne daugiau kaip kelis centus (nes Reglamento (EB) Nr. 1290/2005 337 straipsnio 7 dalis kartu su 32 straipsnio 6 dalimi buvo taikoma tik užbaigus kaimo plėtros programą); yra susirūpinęs, nes šių mažų susigrąžintų sumų atveju susigrąžinimo sąnaudos aiškiai viršijo susigrąžintinas sumas; pažymi, kad 2013 ir 2014 finansiniais metais nenumatyta jokių atitinkamoms valstybėms narėms taikytinų pokyčių; pažymi, kad Komisija buvo anksti informuota apie šią problemą; yra nustebęs, kad Komisija nesureagavo anksčiau, kad ištaisytų Sąjungai nepatogią padėtį; ragina Komisiją aktyviau veikti sprendžiant tokias problemas, kai apie jas sužino, būsimos DFP laikotarpiu;

Rekomendacijos dėl tiesioginių mokėjimų ir kaimo plėtros

187. pritaria šioms Audito Rūmų rekomendacijoms: Komisija turėtų atsižvelgti į jos atitikties auditų metu nustatytus trūkumus ir į išliekančią didelių bendros atitikties procedūros vėlavimų problemą; Komisija turėtų toliau tobulinti savo finansinių pataisų nustatymo metodą, siekiant, kad būtų labiau atsižvelgiama į nustatytų pažeidimų pobūdį ir rimtumą. Komisija turėtų imtis veiksmų atsižvelgdama į nustatytus sistemų trūkumus, susijusius su viešaisiais pirkimais ir susitarimais dėl dotacijų;

188. pritaria rekomendacijoms ir gerajai praktikai, kuriomis siekiama sumažinti klaidas kovojant su pertekliniu reglamentavimu, kaip siūloma Parlamento tyrime „EŽŪFKP perteklinis reglamentavimas: kiek nacionalinės taisyklės be reikalo prisideda prie sudėtingumo ir dėl to didina klaidų riziką?“; pažymi, kad esama tokių perteklinio reglamentavimo formų, kai nauda yra didesnė už sąnaudas ir reglamentavimas yra pagrįstas (vadinamoji geroji perteklinio reglamentavimo praktika), tačiau daug kitų perteklinio reglamentavimo atvejų yra neproporcingi ir sąnaudos yra didesnės už naudą (vadinamoji blogoji perteklinio reglamentavimo praktika); prašo kovoti su pastaruoju pertekliniu reglamentavimu;

189. atsižvelgdamas į tai, ragina numatant ryžtingus reikalavimus ir įsipareigojimus nedelsiant įgyvendinti greito poveikio veiksmingas priemones siekiant įvertinti galimas sąnaudas kartu su tikėtina politikos nauda, kad būtų kovojama su probleminiais administraciniais ir procedūriniais reikalavimais ir išvengta dviprasmiškų ir neaiškių reikalavimų;

190. taip pat prašo atlikti struktūrinius pakeitimus, kurie padėtų rasti ilgalaikius sprendimus, tokius kaip nuolatinė dalijimosi žiniomis platforma, jungianti visos Sąjungos vadovaujančiąsias institucijas ir mokėjimo agentūras, siekiant, kad EŽŪFKP konkrečios įstaigos galėtų pasimokyti iš pavyzdžių ir gerosios praktikos, kai aptariamos dviprasmiškumo sritys ir per daug sudėtingi reikalavimai ir patikrinimai; taigi prašo, kad ši platforma būtų prieinama visose valstybėse narėse;

Su bendra žemės ūkio politika susijusios išvados

191. mano, kad dėl metodo, kurį Komisija taiko reaguodama į nustatytus žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumus (pernelyg ilgas atitikties procedūrų, kurias inicijavus vėliau atliekamos fiksuoto dydžio pataisos, laikotarpis ir per vėlai į metines veiklos ataskaitas įtraukiami veiksmų planai ir išlygos), Sąjungos biudžetui kyla finansinė rizika; ragina, kad siekiant pašalinti žemės sklypų identifikavimo sistemos trūkumus būtų skubiai įgyvendinti veiksmų planai; ragina, kad tuo atveju, kai nesilaikoma terminų, būtų proporcingai mažinami ir stabdomi mėnesiniai ar tarpiniai mokėjimai atitinkamoms valstybėms narėms, kad Sąjungos biudžetui nekiltų finansinė rizika;

192. visų pirma nurodo, kad Audito Rūmų 2006 m. Prancūzijoje ir Portugalijoje aptiktų ir 2008 m. Komisijos patvirtintų klaidų valstybės narės 2012 m. dar nebuvo visiškai pašalinusios, nors ir priimti sprendimai dėl fiksuoto dydžio pataisų; pažymi, kad 2006–2013 m. buvo atliekami tiesioginiai mokėjimai, kurių teisėtumas ir tvarkingumas nebuvo visiškai užtikrintas; yra susirūpinęs dėl Sąjungos biudžeto, nes dar neatliktos finansinės pataisos, susijusios su neteisingai išmokėtomis lėšomis 2008–2013 m. Prancūzijoje ir 2010–2013 m. Portugalijoje dėl išliekančių ŽSIS klaidų, nustatytų 2006 m.; visgi pažymi, kad Komisija grynąsias finansines pataisas jau taikė prieš 2008 m. einančiais finansiniais metais Prancūzijai ir prieš 2010 m. einančiais finansiniais metais Portugalijai; ragina Komisiją naudotis grynosiomis pataisomis siekiant Sąjungos biudžetą apsaugoti nuo bet kokios dėl tokių klaidų atsirandančios finansinės rizikos;

193. palankiai vertina Komisijos komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai „Grynųjų finansinių pataisų taikymas valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką“ (COM(2013)0934), nes Komisija ne tik įsipareigojo labai paspartinti atitikties procedūrą, kad tipiniais atvejais dėl finansinių pataisų būtų galima nuspręsti praėjus dvejiems metams po pradinio audito, bet ir pažadėjo suderinti mokėjimų nutraukimo ir sustabdymo procedūras žemės ūkio ir sanglaudos politikos fondų srityse; nurodo, kad Parlamentas jau daugelį metų ir visų pirma savo rezoliucijoje dėl 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo prašė prisiimti šiuos du įsipareigojimus(29);

194. pažymi, kad visos žemės ūkio srities finansinės pataisos yra grynosios finansinės pataisos; vis dėlto mano, jog siekiant, kad atitikties procedūra būtų visiškai veiksminga, būtina šią procedūrą paspartinti ir toliau gerinti grynųjų finansinių pataisų taikymo kriterijus ir metodus intensyviau, nei numatyta naujosiose gairėse, kurios bus grindžiamos esamomis gairėmis, dėl kurių Komisija priėmė sprendimą dar 1997 m. gruodžio 23 d.(30);

195. visų pirma pažymi, kad Komisijos paskelbtas atitikties procedūrų, kurias inicijavus vėliau atliekamos fiksuoto dydžio pataisos, laikotarpio sutrumpinimas galės būti įvertintas ne anksčiau kaip 2016 m. viduryje, o tai reiškia, kad Parlamentas per biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą šį aspektą nagrinės tik 2017 ir 2018 m.;

196. pritaria AGRI GD generalinio direktoriaus pateiktoms išlygoms:

	–	išlygai dėl rimtų tiesioginio mokėjimo sistemų trūkumų Bulgarijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje;
	–	išlygai dėl visų kaimo plėtros išlaidų;
	–	išlygai dėl ekologinės gamybos priežiūros ir kontrolės trūkumų;

ragina naujai išrinktą Parlamentą reikalauti, kad naujas Komisijos narys tvirtai įsipareigotų taisyti šią padėtį ir, be kita ko, parengti kartu su valstybėmis narėmis, kurioms tai labiausiai aktualu, specialias priemones siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą;

Regioninė politika, energetika ir transportas

197. pažymi, kad regioninei politikai, kuri visų pirma vykdoma naudojantis Europos regioninės plėtros fondu (ERPF) ir Sanglaudos fondu (SF), tenka 96 proc. šios politikos srities išlaidų ir kad ERPF (mokėjimai siekė 27,5 mlrd. EUR) ir Sanglaudos fondo (mokėjimai siekė 9,6 mlrd. EUR) išlaidos 2012 m. sudarė 97 proc. regioninės politikos išlaidų;

198. nurodo, kad Audito Rūmai auditavo 180 operacijų ir 88 iš jų (49 proc.) aptikta klaidų; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai, atlikę kiekybinį klaidų įvertinimą, apskaičiavo, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 6,8 proc., o tai reiškia, kad lyginant su praėjusiais metais klaidų lygis padidėjo 0,8 proc.; nurodo, jog Komisija pažymi, kad klaidų lygis būtų nepakitęs, jei Audito Rūmai būtų atsižvelgę į fiksuoto dydžio finansines pataisas;

199. pažymi, kad Audito Rūmų audito rezultatai atskleidė trūkumus, susijusius su „pirmojo lygmens“ išlaidų patikromis; nurodo, kad Audito Rūmai mano, jog 56 proc. klaidomis (kiekybiškai įvertinamų ir (arba) neįvertinamų) pasižymėjusių regioninės politikos operacijų atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai galėtų nustatyti ir ištaisyti vieną arba daugiau klaidų; taip pat nurodo, kad pagrindinis klaidų šaltinis yra susijęs su projektų, kurie neatitinka Sąjungos ir (arba) nacionalinių viešųjų pirkimų taisyklių arba finansinės paramos gavimo sąlygų, ir reikalavimų neatitinkančių išlaidų finansavimu;

200. atkreipia dėmesį į sanglaudos politikos valdymo sistemos daugiametį pobūdį ir pabrėžia, kad galutinis pažeidimų, susijusių su šios politikos srities įgyvendinimu, įvertinimas bus galimas tik užbaigus programavimo laikotarpį;

201. mano, jog nepriimtina tai, kad metų metais nustatomos tos pačios klaidos ir dažnai tose pačiose valstybėse narėse; pripažįsta, kad Komisija sustabdydama ir nutraukdama mokėjimus užtikrina, kad tais atvejais, kai nustatoma trūkumų, būtų taikomos taisomosios priemonės; prašo Komisijos vykdyti intensyvesnę nacionalinių ir regioninių valdymo ir kontrolės sistemų stebėseną atsižvelgiant į tokius nustatytus faktus ir sušvelninti stebėseną tose šalyse, kuriose valdymo ir kontrolės sistemos pasirodė esančios patikimos;

202. pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad valstybių narių pareiga yra užkirsti kelią netvarkingoms išlaidoms arba jas aptikti ir ištaisyti, ir pranešti apie tai Komisijai; nurodo, kad todėl valstybių narių valdymo ir tvirtinančiosios institucijos atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad Komisijos kompensuojamos išlaidos būtų tvarkingos (žr. metinės ataskaitos 5.12 dalį);

203. konstatuoja, kad Audito Rūmai patikrino keturių šalių keturių audito institucijų priežiūros ir kontrolės sistemas ir nustatė, kad priežiūros ir kontrolės sistemos Belgijoje (Valonija), Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglija Europos socialinio fondo (ESF) atveju) yra tik iš dalies veiksmingos, o Slovakijoje šios sistemos yra veiksmingos;

204. palankiai vertina tai, kad Regioninės ir miestų politikos GD ir Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties GD nuo 2009 m. iš viso patikrino 62 audito institucijas iš 112; nurodo, kad šios audito institucijos yra atsakingos už 257 iš 317 ERPF/SF veiksmų programų ir 48 iš 117 ESF veiksmų programų; taip pat pažymi, kad per ketverius metus 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu patikrintos audito institucijos buvo atsakingos už 95 proc. ERPF/SF asignavimų;

205. susirūpinęs nurodo, kad Audito Rūmai patikrino nacionalinių audito institucijų ataskaitas dėl 138 ERPF/SF ir ESF veiksmų programų ir daugeliu atvejų rado jose trūkumų; pažymi, kad ryšium su tuo Komisija pabrėžia, kad atvejais, kai Komisija klaidų lygį, apie kurį pranešta, įvertino kaip nepatikimą, prireikus buvo taikomos fiksuoto dydžio pataisos;

206. susirūpinęs pažymi, kad Komisija jai iki „n+1“ metų vasario 15 d. teikiamomis nuomonėmis, metinėmis audito ataskaitomis ir valdymo pareiškimais remiasi kaip pagrindu pati atlikdama rizikos analizę ir auditus, nors šiuose dokumentuose dažnai pasitaiko netikslumų; konstatuoja, kad todėl jais remiantis negalima atlikti galutinės rizikos analizės;

207. todėl ragina, kad Komisija pasinaudodama nepriklausomo audito procedūra (pačios atliekamos rizikos analizės, Audito Rūmų ataskaitos ir kiti šaltiniai) atliktų galutinių naudos gavėjų ir lėšas skiriančių institucijų auditus „n+1“ metais tose valstybėse narėse, kurios atkreipė dėmesį dėl valdymo ir kontrolės sistemų trūkumų „n-1“ metais; prašo nustatyti suprantamą automatizuotai taikomą sistemą;

208. ragina, kad Komisija 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu, taikydama atsitiktinės atrankos principą, atliktų visų veiksmų programų, į kurias atkreiptas dėmesys dėl paramos dydžio, klaidų dažnumo ar priežiūros ir kontrolės sistemų trūkumų, auditą;

209. manytų, jog teisinga, kad Komisijos atliekamų auditų gairės turėtų būti nustatytos kaip įpareigojimas pačiai Komisijai; ragina Komisiją šias gaires pristatyti jau prieš prasidedant 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai; todėl ragina pateikti aiškius duomenis apie tai, kokiu mastu taikytas ypatingas audito metodas tikrinant praeityje dėmesį atkreipusias valstybes nares ir programas ir kaip galima pagreitinti grynųjų finansinių pataisų taikymą; pažymi, kad šis metodas taip pat turėtų būti įtvirtintas būsimuose deleguotuosiuose aktuose;

210. supranta, kad baudos negali būti nustatomos automatiškai, nes tai prieštarautų teisinės valstybės principams; todėl ragina, kad Komisija darytų viską, ką gali, kad būtų sutrumpintos prieštaravimo procedūros, pradedamos paskyrus grynąsias pataisas arba nutraukus mokėjimus; ragina, kad Komisija prieš prasidedant 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai praneštų apie padarytą pažangą;

211. taip pat palankiai vertina tai, kad Komisija nuo 2010 m. vidurio iki 2013 m. lapkričio mėn. atliko papildomas audito institucijų, tarpinių įstaigų ir naudos gavėjų patikras (77 daugiau nei 70 veiksmų programų auditai šešiolikoje valstybių narių), kad patikrintų administracinių auditų kokybę;

212. pažymi, kad remiantis 2012 m. REGIO GD statistika rizikingi mokėjimai siekė nuo 755,8 mln. EUR (minimumas) iki 1 706,8 mln. EUR (maksimumas); pažymi, kad ryšium su tuo Komisija nustatė 61 išlygą, susijusią su programomis ar jų dalimis, ir 25 su reputacija susijusias išlygas, kurios visų pirma skirtos Ispanijai, Švedijai, Europos teritorinio bendradarbiavimo sričiai ir Čekijos Respublikai; primygtinai prašo Komisiją ir toliau siekti kuo didesnio supaprastinimo, kad būtų maksimaliai išvengta bet kokios klaidų galimybės;

213. palankiai vertina tai, kad naujame Bendrųjų nuostatų reglamente (ES) Nr. 1303/2013(31) numatyta nemažai patobulinimų: pirma dalinė įmoka atliekama tik priėmus veiksmų programą; įsipareigojimai panaikinami praėjus trejiems metams po to, kai užbaigiama programa („n+3“); sumažinami išankstiniai mokėjimai; kol nepatvirtinama galutinė ataskaita, atliekant mokėjimus atskaičiuojama 10 proc. nustatytos sąskaitų sumos; į partnerystės susitarimus gali būti įtraukiamos su konkrečiomis šalimis susijusios rekomendacijos;

214. palankiai vertina naujas 2014–2020 m. programavimo laikotarpio taisykles, dėl kurių sprendimas priimtas pagal įprastą teisėkūros procedūrą, įskaitant tokias priemones, kaip audito ir tvirtinančiųjų institucijų paskyrimas, audito institucijų akreditavimas, sąskaitų tikrinimas auditu ir pripažinimas, finansinės pataisos ir grynosios finansinės pataisos, proporcinga kontrolė, ex-ante sąlygos, kuriomis siekiama toliau mažinti klaidų lygį; šiuo požiūriu pritaria tam, kad sanglaudos politika vis labiau orientuojama į rezultatus ir didėja tematinė koncentracija, o tai turėtų užtikrinti didelę bendrai finansuojamų operacijų pridėtinę vertę; taip pat džiaugiasi, kad nustatyta didelių trūkumų apibrėžtis ir tikėtinas padidėjęs pasikartojančių trūkumų pataisų lygis;

215. visgi apgailestauja, kad taip pat pagal ERPF reglamentą (ES) Nr. 1301/2013(32) valstybės narės „n“ metais nustatomų trūkumų turinčius projektus gali keisti naujais projektais, nes taip pašalinama svarbi paskata atsakingai naudoti asignavimus; mano, kad ši tvarka kuo greičiau turėtų būti apribota ir vėliausiai 2020 m. nustatyta visiškai nauja tvarka;

216. taip pat apgailestauja, kad sistemų (sąvoka „dideli trūkumai“) vertinimo ir fiksuoto dydžio pataisų lygio nustatymo kriterijai Reglamente (ES) Nr. 1301/2013 nėra iki galo apibrėžti; tikisi, kad deleguotajame akte bus nustatyti išsamūs veiklos kriterijai, kurie padės Komisijai taikyti sąvoką „didelis trūkumas“;

217. pripažįsta, kad vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą įvyko daug pranešėjo ir Komisijos dvišalių susitikimų horizontaliaisiais deleguotojo akto, kuriame išsamiau nurodoma, kaip būtų galima aiškiau apibrėžti sąvoką „didelis trūkumas“ ir kaip nuolatinių didelių trūkumų atveju būtų galima sugriežtinti finansines pataisas, klausimais; apgailestauja, kad nebuvo atsižvelgta į Biudžeto kontrolės pasiūlymus dėl finansinių pataisų lygio (pridėti 50 proc. ir 75 proc. normą); apgailestauja, kad naujausiame (2014 m. vasario 4 d.) deleguotajame akte pradinė automatiško aukšto lygio finansinių pataisų taikymo tuo atveju, jei tas pats didelis trūkumas nustatomas kitais finansiniais metais, sistema tapo pasirinktina ir dėl to buvo susilpnintas valstybėms narėms keliamas reikalavimas nustatyti priežiūros ir kontrolės sistemas, kuriomis būtų užtikrinamas patikimas finansų valdymas;

218. palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl grynųjų finansinių pataisų taikymo valstybėms narėms (COM(2013)0934); visgi abejoja, ar valstybių narių iki „n+1“ metų vasario 15 d. pateikti dokumentai yra patikimas pagrindas, kad būtų galima atlikti rizikos analizę; taip pat pažymi, kad prieštaravimo procedūra, kurią vykdant gali būti nustatytos grynosios pataisos, trunka keturis mėnesius, o tai yra per ilgas laikotarpis;

219. atsižvelgdamas į aukštą su viešaisiais pirkimais susijusių klaidų lygį sanglaudos politikos srityje ir į 2014 m. sausio mėn. vykusį Audito Rūmų seminarą ES viešųjų pirkimų klausimais, ragina tvirčiau ir nedelsiant valstybėse narėse taikyti šioje srityje galiojančias taisykles; be to, ragina visų suinteresuotųjų subjektų lygmeniu geriau koordinuoti viešųjų pirkimų taisykles, supaprastinti ir suderinti taisykles ir finansines pataisas;

220. palankiai vertina tai, kad gali būti numatytos savanoriškos nacionalinės deklaracijos dėl valstybių narių vykdomo asignavimų valdymo pasidalijamojo valdymo srityse;

221. reikalauja Komisijos užtikrinti, kad Parlamentas kasmet tinkamu laiku būtų įtraukiamas nustatant transeuropinio transporto tinklo ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės (TEN-T/EITP) bendrą finansavimą, pateikiant jam informaciją apie transporto infrastruktūros projektų pasirinkimą ir sumas; prašo Komisijos kasmet Parlamentui pateikti transporto projektų sąrašus ir bendro finansavimo pasitelkiant regioninius ir sanglaudos fondus sumas;

222. ragina Komisiją skubiai nustatyti veiksmus ir jų imtis siekiant pašalinti audito sistemos trūkumus sanglaudos politikos srityse;

223. pritaria REGIO GD generalinio direktoriaus pateiktoms išlygoms dėl ERPF, Sanglaudos fondo ir PNPP valdymo ir kontrolės sistemų 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu 17 valstybių narių (72 programos) ir 12 Europos teritorinio bendradarbiavimo programų atveju; taip pat pritaria išlygai dėl ERPF, Sanglaudos fondo, PNPP valdymo ir kontrolės sistemų 2000–2006 m. programavimo laikotarpiu 5 valstybėse narėse (11 programų) programų atveju; šiomis aplinkybėmis visų pirma pabrėžia, kad:

	–	visų valstybių narių audito institucijos turi rimčiau vykdyti savo audito užduotis, kad būtų galima atlikti ilgalaikius valdymo, priežiūros ir kontrolės sistemų patobulinimus;
	–	Komisija turi vykdyti daugiau galutinių naudos gavėjų ir lėšas skiriančių institucijų auditų „n“ metais tose valstybėse narėse, kuriose rasta administravimo ir audito sistemų trūkumų „n-1“ metais;
	–	Komisija turi įsipareigoti bent kartą per programavimo laikotarpį audituoti visas veiksmų programas;
	–	Komisija turi laiku, atsižvelgdama į 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pranešti deleguotajame akte apie termino „dideli trūkumai“ praktinį vartojimą ir dėl to inicijuotas finansines pataisas;
		ragina naujai išrinktą Parlamentą reikalauti, kad naujas Komisijos narys tvirtai įsipareigotų taisyti šią padėtį ir, be kita ko, parengti kartu su valstybėmis narėmis, kurioms tai labiausiai aktualu, specialias priemones siekiant sustiprinti Sąjungos biudžeto apsaugą;

224. pabrėžia, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1080/2006 firmos negali gauti investicijoms skirto ES finansavimo, kuris sukeltų darbo vietų praradimą tose firmose kitame ES regione; taigi džiaugiasi, kad Komisija pradėjo tyrimą dėl galimo su dideliais projektais, apimančiais daugiau kaip 50 mln. EUR, kuriuos tiesiogiai kontroliuoja Komisija, susijusio galimo veiklos perkėlimo; tikisi, kad Komisija pradės tokio netinkamo ES finansavimo naudojimo masto tyrimą, susijusį su mažiau kaip 50 mln. EUR apimančiais projektais ir pagal pasidalijamąjį valdymą vykdomais projektais; taip pat tikisi, kad Komisija užtikrins, kad pažeidžiant taisykles išmokėtos ES lėšos būtų grąžintos;

225. ragina Komisiją užtikrinti, kad ES struktūrinių fondų lėšos nebūtų naudojamos tokiu būdu, kuriuo tiesiogiai ar netiesiogiai palaikomas paslaugų ar gamybos perkėlimas į kitas valstybes nares;

226. ragina, kad naujai išrinktas Parlamentas nustatytų, jog skubiai vykdytina naujos Europos Komisijos darbo programos užduotis – nustatytų trūkumų žemės ūkio ir regioninės politikos srityse pašalinimas;

227. prašo naujai išrinkto Parlamento klausimą dėl čia nurodytų žemės ūkio ir regioninės politikos trūkumų kelti per rašytinę procedūrą prieš klausymus, kuriuose dalyvaus kandidatai į naujos Komisijos narius, ir reikalauti, kad būtų deramai pasižadėta užtikrinti geresnę Sąjungos biudžeto apsaugą;

228. prašo, kad naujai išrinktas Parlamentas pasinaudotų visomis teisės priemonėmis, kaip nurodyta anksčiau, kad atliekant daugiametės finansinės programos peržiūrą būtų užtikrinti kiti teisėkūros patobulinimai, jei reikia;

Komisijos darbo grupė Graikijos klausimais

229. vertina darbo grupės Graikijos klausimais darbą; pažymi, kad iš grupės nustatyto 181 prioritetinio projekto šiems 415,7 mln. EUR sumą siekiantiems projektams kyla pavojus:

	–	naujas Igumenicos uostas, C etapas, patvirtinta 81,25 mln. EUR suma;
	–	metro atkarpa „Piraeus-3 Gefyres“, bendrojo finansavimo biudžeto suma siekia 70 mln. EUR;
	–	molo statyba Simės uoste, patvirtinta 4,1 mln. EUR suma;
	–	nacionalinis registras, patvirtinta 41,9 mln. EUR suma;
	–	kadastras, bendrojo finansavimo biudžeto suma siekia 130 mln. EUR;
	–	elektroniniai bilietai, patvirtinta 34,76 mln. EUR suma;
	–	Karlos ežero reabilitacija, patvirtinta 41 mln. EUR suma;
	–	kelio į Etolijos ir Akarnanijos prefektūros 2-ąją geografinę sritį gerinimas, patvirtinta 11,4 mln. EUR suma;
	–	provincinio kelio „Velas – Stimagka – Koutsi – Nemėja“ gerinimas ir platinimas, patvirtinta 7,1 mln. EUR suma;
	–	Zakinto centrinio vandens skirstomojo tinklo pakeitimas, patvirtinta 9,6 mln. EUR suma;
		prašo Komisijos išsamiai informuoti Parlamentą apie problemas, su kuriomis susiduriama vykdant šiuos projektus;

230. prašo Komisijos įvertinti galimybę įsteigti darbo grupę toms valstybėms narėms, kurioms sunku panaudoti Sąjungos lėšas;

Užimtumas ir socialiniai reikalai

231. pažymi, kad užimtumo ir socialinė politika visų pirma vykdoma pasinaudojant Europos socialiniu fondu (ESF) ir kad maždaug 11 782 mln. EUR (97 proc. asignavimų) skiriama per ESF;

232. nurodo, kad Audito Rūmai auditavo 180 operacijų ir 63 iš jų (35 proc.) aptikta klaidų; taip pat pažymi, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis, kurį Audito Rūmai apskaičiavo, remdamiesi savo atliktu su 31 operacija susijusiu kiekybiniu klaidų įvertinimu, yra 3,2 proc., o tai reiškia, kad lyginant su praėjusiais metais klaidų lygis padidėjo 1 proc.; nurodo, jog Komisija pažymi, kad klaidų lygis būtų nepakitęs (taigi nedaug skirtųsi nuo reikšmingumo ribos), jei Audito Rūmai būtų atsižvelgę į 2012 m. atliktas fiksuoto dydžio finansines pataisas, kurios vienoje valstybėje narėje buvo itin didelės (25 proc. fiksuotas dydis);

233. pažymi, kad Audito Rūmų audito rezultatai atskleidė trūkumus, susijusius su „pirmojo lygmens“ išlaidų patikromis; pažymi, kad kaip ir ankstesniais metais Audito Rūmai mano, kad 67 proc. (kiekybiškai įvertinamomis ir neįvertinamomis) klaidomis pasižymėjusių operacijų atveju valstybių narių institucijos turėjo pakankamai informacijos, kad prieš patvirtindamos išlaidas Komisijai galėtų nustatyti ir ištaisyti bent vieną klaidą ar daugiau; taip pat nurodo, kad pagrindinis klaidų šaltinis yra netinkamų finansuoti išlaidų finansavimas ir viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimai;

234. pritaria Komisijos siekiui, kad pateikiant ataskaitas būtų pradėti visapusiškai taikyti supaprastinti išlaidų metodai, kurie egzistuoja nuo 2007 m., ir ragina valstybes nares, kai įmanoma, taikyti supaprastintas išlaidas, nes, kaip patvirtina Audito Rūmai, vykdant projektus būtų padaroma mažiau klaidų;

235. palankiai vertina tai, kad naujuoju ESF reglamentu(33) išplečiamos supaprastintų išlaidų metodų taikymo galimybės; taigi nuo 2014 m. galės būti tvirtinamos 100 000 EUR neviršijančios fiksuoto dydžio sumos, o vykdant projektus, kai viešasis finansavimas neviršija 50 000 EUR, bus privaloma taikyti supaprastintus išlaidų metodus;

236. mano, kad Komisijos planai iki 2017 m. užtikrinti, kad supaprastinti išlaidų metodai būtų taikomi 50 proc. ESF operacijų atvejų, turėtų būti suprantami kaip minimalūs, ir ragina visas valstybes nares užtikrinti, kad šis skaičius būtų viršytas naudojant supaprastintus išlaidų metodus; ragina Komisiją prieš prasidedant 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai pateikti informaciją apie valstybių narių vykdomo supaprastintų išlaidų metodų taikymo pažangą;

237. konstatuoja, kad Audito Rūmai patikrino keturių šalių keturių audito institucijų priežiūros ir kontrolės sistemas ir nustatė, kad priežiūros ir kontrolės sistemos Belgijoje (Valonija), Maltoje ir Jungtinėje Karalystėje (Anglija) yra tik iš dalies veiksmingos, o šios sistemos Slovakijoje yra veiksmingos;

238. palankiai vertina tai, kad pateikta apžvalgos ataskaita dėl valstybių narių vykdomų valdymo patikrinimų tematinių auditų rezultatų (angl. „Overview Report on the Results of the Thematic Audit on Management Verifications Conducted by Member States“); atkreipia dėmesį į tai, kad ataskaitoje nurodoma, kad audito institucijos turi didelių trūkumų: administracinių institucijų ir tarpinių įstaigų atskaitomybės ryšiai turi trūkumų, auditai dažnai tėra tik formalumas, pažeidžiamos viešųjų pirkimų taisyklės, perduodant užduotis nevykdomi mokymai ir priežiūra, trūksta valdymo pajėgumų ir vadovavimo, ir palankiai vertina su tuo susijusias rekomendacijas, įskaitant supaprastintų išlaidų metodų naudojimą ir seminarus supaprastinimo klausimais visose valstybėse narėse, sustiprintą valdymą pasitelkiant specialiąsias išlaidų tikrinimo grupes, daugiau naudos gavėjų tikrinimų vietoje, geresnę įgaliotų įstaigų ir valdymo organų priežiūrą ribojant tvirtinimus dėl to, ką galima valdyti, ir veiksmų planus, kai randama trūkumų;

239. yra labai susirūpinęs, kad EMPL GD 2012 m. tikslino 13 metinėje audito ataskaitoje iš 117 valstybių narių praneštus klaidų lygius ar laikė juos nepatikimais (2011 m. tai padaryta 42 metinėse audito ataskaitose iš 117); todėl yra labai susirūpinęs, kad Komisija nuomonėmis, metinėmis audito ataskaitomis ir valdymo pareiškimais, kuriuos pateikia valstybės narės, remiasi pati atlikdama rizikos analizę ir auditus;

240. pripažįsta, kad Komisija praėjusiu programiniu laikotarpiu patikrino 85 nacionalines audito institucijas iš 91; nurodo, kad šios audito institucijos atsakingos už 111 veiksmų programų arba 99 proc. suteiktų asignavimų;

241. apgailestauja, kad EMPL GD metinėje veiklos ataskaitoje pateikta 27 iš 117 veiksmų programų (Ispanija – 9, Italija – 4, Jungtinė Karalystė – 3) apimanti išlyga, susijusi su 68 mln. EUR vertės 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu atliktais mokėjimais, ir pažymi, kad prireikus taikytos nutraukimo ir sustabdymo procedūros; pabrėžia supaprastinimo būtinybę;

242. palankiai vertina tai, kad griežtai vykdomas mokėjimų nutraukimas ir sustabdymas; pritaria Komisijos nuomonei, kad tai yra itin veiksmingos priemonės; pažymi, kad EMPL GD 2012 m. veiklos ataskaitoje nurodoma, kad ataskaitiniu laikotarpiu būtą 38 mokėjimų nutraukimo atvejų, su kuriais susijusi suma siekia 881,7 mln. EUR (2013 m. – 29 atvejai ir su jais susijusi suma siekia 389,5 mln. EUR), ir 2 mokėjimų sustabdymo atvejų iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Vokietija);

243. palankiai vertina Komisijos ataskaitą dėl Europos socialinio fondo supaprastinimo ir perteklinio reglamentavimo (angl. „Simplification and Gold-Plating in the European Social Fund“)(34) ir ragina Komisiją nemažinti pastangų, dedamų siekiant administracinio supaprastinimo valstybėse narėse;

244. pažymi, kad socialinės politikos srityje vis dažniau kyla rimtų valstybių narių ir Sąjungos kompetencijos konfliktų, ir ragina Komisiją gerbti daugelio valstybių narių konstitucijoje įtvirtintą socialinės valstybės principą, taip pat mano, kad šiuo atveju esama daugybės Sąjungos biudžeto taupymo galimybių;

245. ragina vykdyti jaunimo nedarbo mažinimo politiką, kuri turėtų papildomą Sąjungos lygmens naudą; mano, kad Sąjungos vaidmuo visų pirma sietinas su profesinio mokymo ir tolesnio mokymo infrastruktūros stiprinimu; taigi ragina šiuo atveju vykdyti sąžiningą Europos paramos politiką, kurią įgyvendinant didesnis dėmesys būtų skiriamas valstybių narių, kuriose jaunimo nedarbas yra mažas, praktinės patirties perdavimui ES valstybėms narėms, kuriose jaunimo nedarbas yra didelis, neskatinant klaidingų lūkesčių ir toliau neteikiant pažadų, susijusių su klausimais, kurie nepriskiriami pirminei Sąjungos atsakomybei;

246. kritikuoja, kad Komisija neatsižvelgė į ne kartą Parlamento išsakytus raginimus nurodyti, kokia Sąjungos lėšų suma (absoliučia ar santykine išraiška) panaudota 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu siekiant pagerinti mokymo sistemas;

247. pažymi, kad Sąjungos piliečiams ir mokesčių mokėtojams negalima parodyti, kas pasiekta naudojantis milijardus siekiančiais ESF ir struktūrinių fondų mokėjimais ir kovojant su jaunimo nedarbu; atkreipia dėmesį tai, kad vietiniai darbo rinkos priemonių vykdytojai neigia, jog šioje srityje nerenkama tokių statistinių duomenų; atsižvelgdamas į tai, nurodo, kad valstybės narės atlieka svarbų vaidmenį teikdamos statistiką ir reguliarias ataskaitas dėl Sąjungos lėšų naudojimo kovai su jaunimo nedarbu remiantis bendrais kriterijais; primena Komisijai, kad ji turi atsiskaityti už tai, kaip naudojamos Sąjungos lėšos iš mokesčių nedirbančio jaunimo reikmėms, ir mano, kad Sąjungos rėmimo politikos rezultatai, atsižvelgiant į paskatintus su jaunimo nedarbo sumažimu susijusiu lūkesčius, yra nepakankami;

248. pažymi, kad reikalingas integruotas požiūris ir priemonių, kuriomis Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis kovojama su jaunimo nedarbu, papildomumas, ir kad šias priemones reikia derinti su kitomis Sąjungos finansuojamomis programomis ir priemonėmis, kurios galėtų padėti sumažinti jaunimo nedarbo lygį, tokiomis kaip „Horizontas 2020“, „Erasmus+ “ ir „Erasmus“ jauniems verslininkams; mano, kad tai užtikrins efektyvų ir veiksmingą Sąjungos lėšų naudojimą ir nacionalinės politikos papildomą naudą pastangoms Sąjungos lygmeniu;

249. prašo, pavyzdžiui, pateikti paaiškinimą dėl didelio masto su ESF susijusio sukčiavimo Ispanijoje; pažymi, kad sukčiaujant, kaip įtariama, internetu buvo organizuojami visiškai fiktyvūs švietimo ir mokymo renginiai su nesamais dalyviais, o subsidijų dydis priklausė nuo užsiregistravusių dalyvių skaičiaus; yra susirūpinęs, nes suma siekia keletą milijonų eurų; tikisi, kad Komisija pateiks informaciją, kodėl nei viena iš kontrolės įstaigų, nurodytų fondo veiklą nustatančiame reglamente numatytoje kontrolės prievolių vykdymo hierarchinėje struktūroje (Madrido audito rūmai, Ispanijos audito rūmai, ES Komisijos EMPL GD, ES Audito Rūmai), nepastebėjo šio atvejo, ir informaciją apie tai, ar buvo įtraukta OLAF; prašo pateikti paaiškinimą, ar apie šį atvejį žinojo ES Audito Rūmai; prašo pateikti informaciją, kiek panašių atvejų būtą praeityje (pavyzdžiui, atvejai Olandijoje ir kitose valstybėse narėse);

250. pakartoja savo raginimą stebėti finansines priemones, ypač ESF, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, atitinkamas Pasirengimo narystei pagalbos priemonės sudedamąsias dalis ir Europos mikrofinansų priemonę „Progress“, ir vertinti jų taikymo rezultatus atsižvelgiant į konkrečius politikos tikslus, nustatytus strategijoje „Europa 2020“, taip pat per metinį Europos semestro politikos procesą;

251. kritiškai vertina tai, kad Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje nėra pakankamų veiksmingo išorės audito užtikrinimo nuostatų; apgailestauja, kad nuostatų, pridedamų prie Sutarties, 24 straipsnyje (Auditorių valdyba) nurodoma, jog Audito Rūmai gali skirti tik vieną narį, o kiti du nariai gali būti skiriami pirmininko siūlymu;

252. yra susirūpinęs, kad nuostatų, pridedamų prie Sutarties, 24 straipsnio 6 dalimi nustatyta sutarta tvarka, pagal kurią Parlamentas tik informuojamas, nusiunčiant jam Auditorių valdybos metinę ataskaitą; atkreipia dėmesį į Parlamento teisę rengti diskusiją su Auditorių valdyba dėl metinės ataskaitos, kurioje dalyvautų ESM Valdytojų taryba;

Išorės santykiai

253. susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmai vertina, kad išorės santykių, pagalbos ir plėtros srityse klaidų lygis siekia 3,3 proc. (2011 m. 1,1 proc.);

254. pažymi, kad šį išaugusį klaidų lygį reikia traktuoti atsižvelgiant į naują Audito Rūmų sukurtą imčių metodą, pagal kurį 2012 m. Audito Rūmų imtys sudarė tik tarpinius mokėjimus, galutinius mokėjimus ir patvirtintus išankstinius mokėjimus;

255. susirūpinęs pažymi, kad visos Audito Rūmų nustatytos klaidos buvo susijusios su operacijomis, kurių kontrolę iš principo atliko Komisija, ir kad nei vienai iš šių klaidų nebuvo užkirstas kelias ir nei viena klaida nebuvo nustatyta;

256. primena, kad Audito Rūmams pakeitus imčių metodiką atsiranda galimybė palyginti klaidų lygį pasidalijamojo valdymo (5,3 proc.) ir klaidų lygį centralizuoto valdymo (4,3 proc.) srityse, ir nurodo, kad Komisijos rezultatai išorės santykių srityje yra gana geri;

257. nurodo, kad likutinis klaidų lygis, nurodomas Vystymosi ir bendradarbiavimo GD EuropeAid užsakyto audito ataskaitoje, kurią pateikė įmonė „Moore and Stephens“, yra 3,63 proc. didesnis už Audito Rūmų vertinamą metinį klaidų lygį; pažymi, kad tai prieštarauja Komisijos argumentui, kad klaidų lygis laikotarpio pabaigoje tikrai yra mažesnis, nes klaidos ištaisomos;

258. primygtinai ragina Komisiją veiksmingai ištaisyti nustatytas klaidas ir veiksmingai atlikti susigrąžinimus;

259. pažymi, kad santykinai gerus Komisijos rezultatus išorės santykių srityje bent iš dalies galima būtų paaiškinti tuo, kad dviejose srityse – biudžetinės paramos ir Sąjungos įnašų į tarptautinių organizacijų, kaip antai Jungtinių Tautų, vykdomus daugelio rėmėjų projektus – dėl mokėjimo sąlygų pobūdžio klaidų rizikos operacijose mastas yra ribotas;

260. su pasitenkinimu pažymi, kad Audito Rūmai nustatė, kad ELARG GD priežiūros ir kontrolės sistemos yra veiksmingos, nors dar reikia pagerinti taikomą likutinio klaidų lygio skaičiavimo metodą;

261. apgailestauja, kad Vystymosi ir bendradarbiavimo GD EuropeAid ex ante patikros, taip pat kontrolės ir priežiūros sistemos turi trūkumų ir kad Audito Rūmai nustatė, kad dėl 2011 m. Komisijos įvykdytos reorganizacijos ir toliau neigiamai veikiama Vidaus audito skyriaus (VAS) veikla; apgailestauja, kad Vystymosi ir bendradarbiavimo GD EuropeAid priežiūros ir kontrolės sistemos yra tik iš dalies veiksmingos, t. y. jas taikant nenustatomos ir neištaisomos esminės klaidos;

262. pritaria Audito Rūmų rekomendacijoms, kad Komisija turėtų užtikrinti savalaikį išlaidų tvirtinimą, skatinti, kad už įgyvendinimą atsakingi partneriai ir naudos gavėjai geriau tvarkytų dokumentus, patobulinti sutarčių skyrimo procedūrų valdymą nustatydama aiškius atrankos kriterijus ir geriau dokumentuodama vertinimo procesą, gerinti išorės auditorių atliekamų išlaidų patikrų kokybę ir išorės santykių generaliniams direktoratams taikyti nuoseklią ir patikimą likutinio klaidų lygio apskaičiavimo metodiką;

263. palankiai vertina Audito Rūmų veiklos auditus, kurie visų pirma buvo atlikti rengiant specialiąsias ataskaitas dėl Europos Sąjungos paramos Kongo Demokratinei Respublikai, Egiptui ir Palestinai, nes jose įvertinta, ar Komisijos valdymas atitinka ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principus; atsižvelgdamas į šiuos pranešimus siūlo, kad Komisija ir Audito Rūmai glaudžiai bendradarbiautų siekdami toliau plėtoti veiklos auditų pamatuojamus rodiklius ir metodus, kai jie susiję su itin ryškaus politinio pobūdžio Sąjungos finansuojamais projektais, pvz., skirtais pagarbai žmogaus teisėms, teisinei valstybei ir demokratijai stiprinti, kai sprendimas tęsti ar nutraukti projektą priklauso ne tik nuo faktinių rezultatų tam tikru laikotarpiu;

264. remia Komisijos nuolat dedamas pastangas siekiant pereiti nuo sąnaudomis grindžiamo prie į rezultatus ir poveikį orientuoto metodo ir primygtinai ragina priimti konkrečius, išmatuojamus, pasiekiamus, realius ir per nustatytą laiką įvykdytinus kriterijus, skirtus visoms pagal 4 išlaidų kategoriją numatytoms programoms, kaip siūlo Audito Rūmai; reiškia viltį, kad šios programos nebus paveiktos tų pačių trūkumų, kurie nustatyti šių metų audito ataskaitoje;

265. atkreipia dėmesį į Audito Rūmų nustatytas problemas, susijusias su socialinių išmokų valdymu, ir ragina Komisiją įgyvendinti visas rekomendacijas; palankiai vertina veiksmus, kurių iki šiol ėmėsi Komisija, ir ragina ją paspartinti savo naujos programos įgyvendinimą siekiant spręsti minėtas problemas;

266. primena savo rekomendaciją dar kartą panaudoti medžiagą, naudotą rinkimų stebėjimo misijose, kitose tokiose misijose ar Sąjungos delegacijose, siekiant sumažinti poveikį biudžetui ir maksimaliai išnaudoti biudžeto išteklius.

Vystymasis ir bendradarbiavimas

267. teigiamai vertina tai, kad taikant Komisijos į rezultatus orientuotos stebėsenos sistemą 2012 m. įvertinta daugiau kaip 1 350 projektų svarba, struktūra, veiksmingumas, efektyvumas, daromas poveikis ir tvarumas; pažymi, kad projektų, kuriuose randama esminių problemų, sumažėjo nuo 8 proc. (2010 m. ir 2011 m.) iki 5 proc. (2012 m.)(35);

268. susirūpinęs pažymi, kad bylų, susijusių su OLAF pradėtu Vystymosi ir bendradarbiavimo GD EuropeAid valdomų projektų tyrimu, skaičius padidėjo nuo 33 (2011 m.) iki 45 (2012 m.), tačiau pripažįsta, kad naujų bylų skaičius vis tik buvo mažesnis, nei bet kuriais kitais metais nuo 2005 m. iki 2010 m.;

269. teigiamai vertina Komisijos pradėtą skaidrios pagalbos iniciatyvą(36), kai laiku teikiama išsami informacija apie humanitarinę pagalbą ir paramą vystymuisi ir sudaromos galimybės mažinti dvigubą finansavimą;

270. teigiamai vertina tai, kad 2012 m. Vystymosi ir bendradarbiavimo GD EuropeAid pradėjo taikyti nuoseklią įvertinto likutinio klaidų lygio (LKL), t. y. klaidų, kurios nebuvo nustatytos taikant visas patikras, skirtas klaidų prevencijai, aptikimui ir ištaisymui, lygio, skaičiavimo metodiką; džiaugiasi, kad Audito Rūmai mano, jog metodika, naudojama LKL įvertinti, yra tinkama ir naudinga;

271. vis dėlto reiškia susirūpinimą dėl LKL (manoma, kad Vystymosi ir bendradarbiavimo GD – EuropeAid LKL lygus 3,6 proc.) ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų siekiant analizuoti, fiksuoti dokumentuose ir išsiaiškinti pagrindines klaidų rūšis, taip pat imtis tinkamų priemonių, įskaitant konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais, kad ateityje būtų galima sumažinti klaidų, ypač klaidų, susijusių su mokėjimais tarptautinėms organizacijoms, kurios sudarė 38 proc. viso LKL(37), mastą;

Moksliniai tyrimai ir kitos vidaus politikos sritys

272. pažymi, kad pagrindiniai šios politikos grupės finansavimo instrumentai yra mokslinių tyrimų bendrosios programos, kurių lėšos siekia 7 957 ml. EUR (68 proc. veiklos išlaidų) ir Mokymosi visą gyvenimą programa, kuriai skirta 1 529 mln. EUR (13 proc. veiklos išlaidų);

273. nurodo, kad Audito Rūmai auditavo 150 operacijų ir 73 iš jų (49 proc.) aptikta klaidų; pažymi, kad Audito Rūmai, atlikę kiekybinį klaidų įvertinimą, apskaičiavo, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra 3,9 proc. ir kad, Audito Rūmų nuomone, patvirtintiems avansams – naujam 2012 m. imčių elementui (žr. metinės ataskaitos 1.6, 1.7 ir 1.15 dalis) – teko 2,1 proc.; pastebi, jog tai reiškia, kad ši audituojama sritis (moksliniai tyrimai ir kita vidaus politika) yra maždaug ties reikšmingumo riba;

274. pažymi, kad Audito Rūmai nurodo, kad jo audituotos bendrųjų mokslinių tyrimų programų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo tik iš dalies veiksmingos, o audituotos Mokymosi visą gyvenimą programos priežiūros ir kontrolės sistemos yra veiksmingos;

275. pažymi, kad metų metais klaidos yra tos pačios: visų pirma į sąskaitas įtraukiamos netinkamos finansuoti išlaidos;

276. palankiai vertina tai, kad generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose, kurias analizavo Audito Rūmai, pateikiamas tinkamas su operacijų tvarkingumu susijusio finansų valdymo vertinimas; pažymi, kad pateikta informacija daugeliu atvejų patvirtina Audito Rūmų nustatytus faktus ir išvadas;

277. mano, kad nesuprantamas dalykas yra tai, kad Audito Rūmai vis dar nustato didelį klaidų lygį nepriklausomų auditorių patvirtintose išlaidų deklaracijose; todėl mano, kad Komisija ir valstybės narės turėtų audito institucijoms pateikti visą būtiną informacinę ir mokomąją medžiagą, kuria remiantis būtų galima atlikti teisingą išlaidų deklaracijų auditą; pabrėžia, kad patvirtintos išlaidų deklaracijos tik tuomet turi prasmę, kai Komisija gali jomis pasikliauti;

278. kaip ir Audito Rūmai palankiai vertina Komisijos 2011 m. pradėtas taikyti supaprastinimo priemones (kaip antai naudos gavėjų taikomi vidutinių personalo išlaidų apskaičiavimo metodai) ir su jomis susijusią Komisijos pateiktą ataskaitą(38); ragina, kad Komisija atnaujintų šią ataskaitą prieš prasidedant 2013 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

279. pabrėžia, kad Audito Rūmų specialiosios ataskaitos Nr. 2/2013 „Ar Komisija užtikrino veiksmingą Septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos įgyvendinimą?“(39), kurią 2014 m. balandžio 3 d. analizavo Parlamentas, svarbą;

280. nurodo, kad, remiantis 2012 m. mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos ataskaita, svarbiausia su mokslinių tyrimų valdymu susijusi užduotis – užtikrinti tinkamą programų patrauklumo dalyviams ir pagrįstų finansų kontrolės reikalavimų pusiausvyrą; pažymi, kad ryšium su tuo generalinis direktorius nurodė, kad procedūra, kurią taikant siekiama, kad bet kokiomis aplinkybėmis likutinis klaidų lygis būtų 2 proc., nėra perspektyvi(40);

281. yra susirūpinęs, kad Audito Rūmai kaip ir 2011 finansiniais metais aptiko didelių kiekybiškai įvertinamų klaidų vykdant projektus pagal Informacinių ir ryšių technologijų rėmimo programą; pažymi, kad Komisija parengė specialią nemokslinių tyrimų projektų audito strategiją, pagal kurią iki 2017 m. turi būti atlikta 215 nemokslinių tyrimų projektų auditų; ragina Komisiją pranešti, ar susigrąžinti neteisingai išmokėti 470 000 EUR;

282. pažymi, kad iki 2012 m. pabaigos padaryta 78 proc. numatytų pataisų, susijusių su 6-ąja bendrąja programa; 1 506 pataisos iš 7 101 dar nepadarytos; iš jų 1 336 yra susijusios su 2011 m. arba anksčiau užbaigtais auditais; ragina Komisiją informuoti apie numatytų su 6-ąja bendrąja programa susijusių pataisų pažangą;

283. yra susirūpinęs, kad dėl nepakankamos pažangos diegiant Šengeno informacinę sistemą II (SIS II) Vidaus reikalų direktorato generalinis direktorius turėjo į savo veiklos ataskaitą įtraukti išlygą; ragina Komisiją informuoti apie pažangą diegiant sistemą SIS II;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

284. pažymi, kad Komisijos Pirmininkas iki šiol neatsiskaitė Parlamentui per plenarinį posėdį už tai, kodėl 2012 m. spalio 16 d. pareigas paliko už sveikatos apsaugą atsakingas Komisijos narys John Dalli; primygtinai reikalauja laikytis nekaltumo prezumpcijos ir pažymi, kad iki šiol neįrodyti rimti kaltinimai dėl korupcijos, kuriuos už sveikatos apsaugą atsakingam Komisijos nariui pareiškė tabako pramonės atstovai ir kuriuos jis visada neigė;

285. labai apgailestauja, kad, remiantis OLAF priežiūros komiteto analize, Kovos su sukčiavimu tarnybos atliktas kaltinimų tyrimas turi rimtų trūkumų ir kad OLAF atsisako pateikti paaiškinimą, ir kad OLAF nepaprašyta už tai atsiskaityti;

286. atkreipia dėmesį į įrodinėjimo pareigos perkėlimą šiuo atveju, nes dėmesys telkiamas ne į apkaltinto asmens kaltę, bet apkaltintas asmuo įvairiuose teismuose turi siekti įrodyti savo nekaltumą; atkreipia dėmesį į tai, kad J. Dalli Europos Teisingumo Teismo Bendrajame Teisme užginčijo savo atsistatydinimo savanorišką pobūdį ir teisėtumą, todėl gali tekti už mokesčių mokėtojų pinigus atlyginti padarytą žalą, taip pat J. Dalli Belgijos institucijoms pateikė ieškinį prieš bendrovę „Swedish Match“ dėl garbės ir orumo gynimo;

287. reikalauja visapusiško aiškumo ir ragina, kad Komisiją nedelsdama ir visapusiškai pradėtų bendradarbiauti su teismais Belgijoje ir Maltoje tiriant J. Dalli bylą ir kad būtų atliktas nepriklausomas OLAF šiuo atveju taikytų metodų tyrimas;

288. yra susirūpinęs dėl aukštų finansinių rodiklių siekiant pradėti į OLAF 2012 m. ir 2013 m. tyrimų politikos prioritetus muitų sektoriuje įtrauktus tyrimus: 1 mln. EUR žemės ūkio sektoriuose: 100 000 EUR programai SAPARD ir daugiau kaip 250 000 žemės ūkiui; struktūriniuose fonduose: 500 000 EUR Europos socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui, taip pat 1 mln. EUR ERPF, išorės pagalbos ir centralizuotų išlaidų sektoriuose: 50 000 EUR, taip pat Sąjungos personalo sektoriuje: 10 000 EUR; kritikuoja tai, valdantiems generaliniams direktoratams tenka atsakomybė spręsti su galimais sukčiavimo atvejais susijusius klausimus tuomet, kai minėti finansiniai rodikliai neviršijami, tačiau tam jie neturi kvalifikuoto personalo; mano, kad kyla pavojus mokesčių mokėtojų pinigams ir Sąjungos finansiniams interesams;

289. pažymi, kad praėjus aštuoniems mėnesiams po Parlamento rezoliucijos(41) dėl finansinių interesų apsaugos priėmimo plenarinėje sesijoje 2011 m. Parlamentas dar negavo teisinės asmeninių telefoninių pokalbių, kurie buvo įrašyti OLAF vykdant administracinius tyrimus, susijusius su Sąjungos institucijų darbuotojais ir Sąjungos pareigūnais, įrašų teisėtumo analizės, kaip reikalauta šios rezoliucijos 75 dalyje;

290. yra labai susirūpinęs Priežiūros komiteto išvadomis, kad OLAF neatliko išankstinio kitų tyrimo priemonių teisėtumo patikrinimo, išskyrus tų, kurios konkrečiai nurodytos OLAF instrukcijose darbuotojams dėl tyrimo procedūrų; pažymi, jog tai kelia pavojų, kad bus nepaisoma susijusių asmenų pagrindinių teisių ir su jais susijusių procedūrinių garantijų;

291. pažymi, kad esminių procedūrinių reikalavimų nesilaikymas atliekant parengiamuosius tyrimus galėtų turėti įtakos galutinio sprendimo, priimamo atsižvelgiant į OLAF atliktus tyrimus, teisėtumui; vertina tai kaip galimą didelę riziką, nes teisinė atsakomybė už pažeidimus būtų priskirta Komisijai;

292. mano, kad tiesioginis OLAF generalinio direktoriaus dalyvavimas atliekant kai kurias tyrimo užduotis, be kita ko, apklausiant liudytojus, yra nepriimtinas; pažymi, kad generalinis direktorius šiuo būdu galėtų įsitraukti į interesų konfliktą, nes pagal Europos Sąjungos Darbuotojų statuto 90 straipsnio a dalį ir OLAF instrukcijose darbuotojams dėl tyrimo procedūrų 23 straipsnio 1 dalį jis įpareigotas priimti skundus dėl OLAF tyrimų ir spręsti, ar procedūrinių garantijų nesilaikymo atžvilgiu reikia imtis atitinkamų veiksmų;

293. susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį Komisijos OLAF pateiktų, bet OLAF atmestų ir Komisijai gražintų sukčiavimo bylų skaičių; pažymi, kad Komisija neveda tolesnių veiksmų registro; ragina, kad OLAF bent jau stebėtų, kokių buvo imtasi tolesnių veiksmų šiais atvejais; prašo pateikti 2012 m. ir 2013 m. atmestų ir Komisijai grąžintų įtariamo sukčiavimo bylų analizę;

294. yra itin sunerimęs dėl dviejų OLAF darbuotojų apklausų rezultatų ir OLAF veiklos trūkumų, kurie išryškėjo atlikus reorganizacijas; prašo Audito Rūmus atlikti tolesnį auditą ir imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į specialią ataskaitą Nr. 2/2011 siekiant ištirti reorganizacijos poveikį;

295. prašo Komisijos pateikti Biudžeto kontrolės komitetui OLAF parengtą neredaguotą 2009 m. vasario 5 d. dokumentą D/000955 dėl Sąjungos institucijų aukšto rango narių vykdomo netinkamo Sąjungos lėšų naudojimo;

296. tikisi, kad Komisija pateiks informaciją apie visus 2012 m. ir 2013 m. grupės „Clearing House“ posėdžius, susijusią su šių posėdžių dalyviais ir posėdžių darbotvarkėmis; yra susirūpinęs dėl OLAF nepriklausomumo ir prašo, kad Priežiūros komitetas išnagrinėtų, kokiu mastu grupės „Clearing House“ posėdžiai kelia grėsmę OLAF nepriklausomumui;

Tabako kontrabanda

297. prašo įvertinti galiojančius susitarimus su keturiais tabako koncernais („Philip Morris International Cooperation Inc. (PMI)“, „Japan Tobacco International Cooperation“, „British American Tobacco Cooperation“ ir „Imperial Tobacco Cooperation“) atsižvelgiant į naują Tabako gaminių direktyvą(42), ratifikuotą Tabako kontrolės pagrindų konvencijos protokolą(43) ir Parlamento nuomonę dėl klausimo, ar reikėtų ir prireikus kaip pratęsti bendradarbiavimo su tabaku susijusioje srityje susitarimą su PMI;

298. ragina OLAF imtis ryžtingų veiksmų kovojant su cigarečių kontrabanda: numatyti ryšių palaikymo skyrius Kinijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Ukrainoje ir atitinkamose kontrabandos koncentracijos vietose, taip pat Europole siekiant pagerinti bendradarbiavimą; pabrėžia, kad šiuo atveju svarbu užtikrinti prieigą prie informacijos ir atitinkamų duomenų bazių;

299. ragina Komisiją nurodyti, kokių priemonių reikia imtis Sąjungoje, kad būtų galima kontroliuoti tabako lapų, smulkinto žaliavinio tabako ir mechaninės cigarečių gamybos įrangos rinką siekiant kovoti su neteisėtais cigarečių fabrikais;

Nepadaryta pažanga Bulgarijoje

300. palankiai vertina aiškius Komisijos pareiškimus, pateiktus 2014 m. sausio 22 d. Bulgarijos vystymosi pažangos ataskaitoje; yra labai susirūpinęs, kad nepadaryta pažangos taikant jau septynerius metus veikiantį bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą, toliau klesti didelė korupcija ir apskritai pastebėta, kad šalyje esama sunkumų nustatant atsakomybę ir taisant klaidas; ragina Komisiją laikytis griežtos pozicijos Bulgarijos atžvilgiu ir rimtai ištirti, ar šiomis aplinkybėmis apskritai Sąjungos lėšos gali būti naudojamos pagal taisykles;

Lėta pažanga Rumunijoje

301. palankiai vertina Komisijos išvadas, pateiktas 2014 m. sausio 22 d. Rumunijos vystymosi pažangos ataskaitoje; yra labai susirūpinęs, kad taikant bendradarbiavimo ir patikros mechanizmą Rumunijoje pažanga daroma lėtai; atkreipia dėmesį į pasiūlymus iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą atsižvelgiant į klausimus, susijusius su vietos lygmeniu išrinktų pareigūnų interesų konfliktais, ir Parlamentų narių, atsakingų už korupcinius veiksmus, amnestiją; atsižvelgdamas į šiuos įvykius mano, kad šiomis aplinkybėmis Sąjungos lėšų naudojimas pagal taisykles yra sunkiai įmanomas;

Romai

302. pažymi, kad Komisija iš esmės nesugebėjo pateikti pareiškimo apie iš ES biudžeto finansuotas priemones, skirtas romų integracijai jų šalyse skatinti; kritikuoja, kad Komisija, nors 2010 m. parengta romams skirta strategija, neieškojo būdų, kaip parodyti, kad imtasi priemonių romų labui; kritikuoja Komisiją dėl nepakankamo su ESF susijusių duomenų rinkimo, nes nesama galimybės parodyti Sąjungos piliečiams ir mokesčių mokėtojams, kas pasiekta naudojantis ESF ir struktūrinių fondų lėšomis ir integruojant romus; primena, kad Komisija turi atsiskaityti už tai, kaip naudojami Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigai romų labui;

303. pažymi, kad padaugėjo pilietinės visuomenės organizacijų, kurių veikla bent iš dalies susijusi su romais ir kurioms nesuteikiama galimybė pasinaudoti Sąjungos lėšomis dėl pernelyg didelės biurokratijos, skundų; ragina Komisiją labiau remti šias organizacijas viso proceso metu;

IT politika

304. ragina Komisiją išnagrinėti gerai patikrintus atvirosios programinės įrangos sprendimus el. laiškams ir tvarkaraščiams, įskaitant galutiniams naudotojams skirtą programinę įrangą; primena Komisijai, kad galima būtų apsvarstyti galimybes naudotis saugia atvirąja programine įranga ir kitų, paprastai galutiniams naudotojams nematomų, programų, pvz., ugniasienių ir tinklo pagrindinių kompiuterių ir kt., atvejais, jei viešasis konkursas pagrįstas funkciniais reikalavimais, o ne tam tikro prekės ženklo gaminiais;

305. yra susirūpinęs dėl padėties, kai Sąjungos institucijos iš tiesų yra konkrečių programinės įrangos pardavėjų nelaisvėje; nepritaria tam, kad suvokus šią padėtį Komisija 2012 m. nesiėmė jokių veiksmų, kad parengtų atvirus viešuosius konkursus dėl IRT, pagrįstus skaidriais kriterijais ir funkciniais reikalavimais, o ne prekių ženklais;

306. primena, kad SACHA II sutarties apimtis ir visas ten apibrėžtų konkrečių prekių ženklų gaminių komplektas buvo tokio plataus masto, kad labai mažai rangovų (tik du) galėjo dalyvauti atvirame viešajame konkurse; ragina Komisiją rengti mažesnius atvirus viešuosius konkursus, kad šiuos viešuosiuose pirkimuose galėtų dalyvauti daugiau subjektų ir būtų pateikiama daugiau įvairių pasiūlymų;

307. primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad vykdant bet kokį IRT architektūros konsolidavimo darbą būtų siekiama taikyti nusistovėjusius atviruosius standartus, kuriuos naudoja daugelis pardavėjų ir kuriuos galima taikyti naudojantis atvirąja programine įranga; primena, kad, el. laiškus archyvuojant patalpose, dėl archyvavimo geografinės vietos yra lengviau užtikrinti, jog svetimi suinteresuoti asmenys neturėtų prieigos prie jų;

Tyrimai ir išorinių teikėjų patarimai ir konsultacijos

308. pažymi, kad Komisija negalėjo pateikti Parlamentui aiškaus, glausto sąrašo iš Komisijos ABAC sistemos elektroninio dokumento forma, pvz., „Excel“ lentelės ar CSV failo, kuriame būtų nurodytos visų tyrimų temos ir bet kokių išorinių teikėjų Komisijai suteikti patarimai ir konsultacijos, šių teikėjų pavadinimai ir šalis, kurioje įsikūręs atitinkamas teikėjas, taip pat datos, kada įgaliojimus suteikiantys pareigūnai numatė skirti biudžeto asignavimus tyrimams ar išorinėms konsultacijoms, išskaidant pagal metus nuo 2009 m. iki 2013 m.; tikisi, kad tas sąrašas Biudžeto kontrolės komitetui bus pateiktas iki 2014 m. gegužės 1 d.;

Siekiant ES biudžeto rezultatų

Valdymo planai ir metinės veiklos ataskaitos

309. pažymi, kad Finansinio reglamento (ES, Euratomas) Nr.966/2012 38 straipsnio 3 dalies e punkte nustatytus tikslus, kurie turėtų būti vertinami pagal rodiklius, generaliniai direktoriai didžia dalimi perima ir įtraukia kaip tikslus į valdymo planus, ir nurodo, kad generaliniai direktoriai savo metinėse veiklos ataskaitose turėtų informuoti apie tai, kokių pasiekta rezultatų ir kokiu mastu šie rezultatai padarė pageidautiną poveikį;

310. palankiai vertina tai, kad Komisija siekdama sumažinti tikslų ir rodiklių skaičių į savo darbo dokumentą (1 dalis), pridedamą prie 2014 m. biudžeto projekto (žr. COM(2013)0450), įtraukė su veiklos išlaidomis susijusias programų suvestines;

311. pritaria Audito Rūmų kritikai (2012 m. metinės ataskaitos 10.9 dalis), kad tikslai, tiesiogiai paimti iš aukšto lygio politinių ar teisinių dokumentų, dažnai nėra pakankamai pritaikyti ir todėl nėra naudingi valdymo planams ir metinėms veiklos ataskaitoms;

312. pabrėžia, kad tokie „tikslai, tiesiogiai paimti iš aukšto lygio politinių ar teisinių dokumentų“, dažnai yra susiję su politikos sritimis, kurios nepriskiriamos išskirtinei Sąjungos atsakomybei; todėl ragina generalinius direktorius nustatyti tikslus, kurie aiškiai atitiktų Sąjungos kompetencijos sritis, visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

313. apgailestauja, kad vertinimai nebuvo naudingas įrodymų šaltinis siekiant pagrįsti metinėse veiklos ataskaitose informaciją apie politinius pasiekimus, o taip visų pirma yra todėl, kad vertinimuose pagrindinis dėmesys buvo telkiamas į su veikla susijusius klausimus, o ne į rezultatus, arba todėl, kad Komisija abejojo valstybių narių valdžios institucijų perduotos informacijos kokybe;

SESV 318 straipsnyje numatytas įvertinimo pranešimas

314. apgailestauja, kad užuot daugiausia dėmesio skyrusi tam, kaip pasiekti pagrindiniai Sąjungos tikslai, Komisija pateikia kelias vertinimo santraukas, kuriose aptariamos Europos Sąjungos programos atsižvelgiant į visas politikos išlaidų sritis pagal 2007–2013 m. daugiametę finansinę programą ir biudžeto išlaidų kategorijas;

315. primena, kad 2013 m. balandžio 17 d. Parlamentas ragino Komisiją pakeisti pagal 318 straipsnį rengiamo įvertinimo pranešimo struktūrą, „vidaus politikos sritis atskirti nuo išorės politikos, o vidaus politikos skirsnyje daugiausia dėmesio skirti strategijai „Europa 2020“, ir „ypatingą dėmesį <...> skirti įgyvendinant pavyzdines iniciatyvas padarytai pažangai“(44);

316. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina pagerinti informavimą apie rezultatus savo generalinių direktoratų metinėse veiklos ataskaitose, labiau susieti metinius valdymo planus, metines veiklos ataskaitas ir pagal 318 straipsnį rengiamą įvertinimo pranešimą ir įvertinimo pranešimą priimti tuo pat metu kaip ir apibendrinamąją ataskaitą;

317. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina įvertinimo pranešimą parengti ir jį suskirstyti pagal naują veiklos rezultatų planą, kuris sukurtas remiantis 2014–2020 m. daugiamete finansine programa; dar kartą pabrėžia, kad visgi šiame veiklos rezultatų plane turėtų būti šie trys svarbiausi elementai: programos tikslų (rezultatų) pasiekimas, patikimas Komisijos ir valstybių narių vykdomas programos valdymas, ir duomenys, kaip programos rezultatai ir patikimas valdymas padeda siekti pagrindinių Sąjungos tikslų;

318. primena, kad siekiant užtikrinti patikimą finansinį Sąjungos lėšų valdymą, Komisija tvarko Draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje centrinę duomenų bazę – bazę, į kurią įrašomi subjektai, kuriems neteikiamas Sąjungos finansavimas dėl tokių priežasčių kaip nemokumo, galutinių teismo sprendimų dėl sukčiavimo, korupcijos, perkančiosios organizacijos sprendimų dėl sunkaus profesinio nusižengimo ir interesų konfliktų; apgailestauja, kad Komisijos tvarkoma Draudimo dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje centrine duomenų baze negali naudotis visuomenė ir Parlamento nariai; primena, kad panaši Pasaulio banko tvarkoma įmonių, kurios negali gauti finansavimo, duomenų bazė yra vieša; ragina Komisiją padaryti Centrinę uždraustų subjektų duomenų bazę viešai prieinama.

(1)	OL L 56, 2012 2 29.
(2)	OL C 334, 2013 11 15, p. 1.
(3)	OL C 331, 2013 11 14, p. 1.
(4)	OL C 331, 2013 11 14, p. 10.
(5)	OL L 248, 2002 9 16, p. 1.
(6)	OL L 298, 2012 10 26, p. 1.
(7)	OL L 11, 2003 1 16, p. 1.
(8)	OL L 347, 2013 12 20, p. 320.
(9)	2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratom) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (OL L 347, 2013 12 20, p. 884).
(10)	COM(2013)0682, 2013 m. rugsėjo 26 d.
(11)	COM(2013)0934, 2013 m. gruodžio 13 d.
(12)	Komisijos tarnybų darbo dokumentas „Santraukų santrauka. 2012 m. IAS atliktos vidaus audito užduotys“ (SWD(2013)0314), p. 22 ir paskesni, taip pat Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato metinė veiklos ataskaita, p. 6.
(13)	Europos Audito Rūmų pranešimas spaudai dėl Specialiosios ataskaitos Nr. 16/2013 „Dėl vieno bendro audito“, 2013 m. gruodžio 18 d.
(14)	COM(2005)0012, 2005 m. sausio 26 d., p.6.
(15)	2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento rezoliucija „Būsimas Europos Audito Rūmų vaidmuo. Audito Rūmų narių skyrimo procedūra: konsultavimasis su Europos Parlamentu“ (Priimti tekstai, P7_TA(2014)0060).
(16)	2005 m. sausio 26 d. J. M. Barroso pristatė Parlamentui strateginius Komisijos 2005–2009 m. prioritetus. Vienas iš penkerių metų laikotarpio prioritetų buvo padidinti atskaitomybę stengiantis, kad Europos Audito Rūmai pateiktų teigiamą patikinimo pareiškimą (COM(2005)0012, p. 6).
(17)	COM(2013)0682/2, 2013 m. rugsėjo 30 d.
(18)	Žr. Komisijos komunikato 4 ir 5 punktus (COM(2013)0682/2).
(19)	OL C 373, 2013 12 20, p. 1.
(20)	Tyrimas, skirtas kiekybiškai nustatyti ir išnagrinėti skirtumą tarp numatomų ir faktiškai surenkamų PVM pajamų 27 ES valstybėse narėse (TAXUD/2012//EN/316). http://ec.europa.eu/taxation_customs/taxation/vat/key_documents/reports_published/index_en.htm
(21)	OL L 347, 2006 12 11, p. 1.
(22)	ARES(2013)684754.
(23)	2012 m. metinė ataskaitos 3.9 punktas, 15 išnaša.
(24)	Tam tikri svarbūs valdymo ir geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės išsaugojimo reikalavimai.
(25)	Lietuva, Slovakija, Kipras, Malta, Italija, Ispanija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Graikija, Portugalija, Austrija, Švedija (žr. metines ataskaitas nuo 2007 m.).
(26)	Taip pat žr. Komisijos nario D. Cioloșo atsakymą į klausimą, į kurį atsakoma raštu, Nr. 12 (2013 m. gruodžio 17 d. klausymas). Vidutinis audito su finansinės korektūromis laikas įvykus taikinimo procedūrai 1 124 dienos.
(27)	Nustatyti šie pagrindiniai trūkumai: administracinių patikrų trūkumai, susiję su tinkamumo finansuoti sąlygomis ir įsipareigojimais, pavyzdžiui, netinkamo PVM ar dvigubo finansavimo nenustatymas, nepakankamas sąnaudų pagrįstumo vertinimas (Vokietijoje (Brandenburgas ir Berlynas), Lenkijoje, Rumunijoje ir Švedijoje), trūkumai taikant sumažinimus ar susigrąžinimus, kompleksinės paramos patikrų kontrolės sistemos koncepcijos ir įgyvendinimo trūkumai, nepakankami geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartai ar neteisingas Nitratų direktyvos įgyvendinimas.
(28)	2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005 8 11, p. 1).
(29)	OL L 308, 2013 11 16, p. 27.
(30)	Tikslus atskirų BŽŪP priemonių pagrindinės ir papildomos kontrolės aprašymas ir fiksuoto dydžio pataisų, taikytinų konkrečiais atvejais atsižvelgiant į priede pateiktus kriterijus, lygis turėtų būti nustatyti Komisijos gairėse, pagrįstose esamomis gairėmis. Pastarosios gairės yra aiškiai nustatytos, todėl Teisingumo Teismas daugeliu valstybių narių užginčytų atvejų priėmė Komisijai palankų sprendimą.
(31)	2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).
(32)	2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1301/2013 dėl konkrečių su Europos regioninės plėtros fondu ir investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslu susijusių nuostatų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1080/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 289).
(33)	2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1304/2013 dėl Europos socialinio fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1081/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 470).
(34)	EMPL H1/JJ/DV vgk (2013), 2013 m. lapkričio 13 d.
(35)	Komisijos tarnybų darbinis dokumentas SWD(2013)0307, pridedamas prie Europos Sąjungos vystymosi ir išorės pagalbos politikos bei jos įgyvendinimo metinės ataskaitos (2012 m.); žr. p. 161
(36)	https://tr-aid.jrc.ec.europa.eu
(37)	http://ec.europa.eu/atwork/synthesis/aar/doc/devco_aar_2012.pdf
(38)	Ares(2013)2634919.
(39)	Priimti tekstai, P7_TA(2014)0288, XVI dalies rekomendacijos.
(40)	Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato 2012 m. veiklos ataskaita, p. 45 ir toliau.
(41)	Priimti tekstai, 2013 m. liepos 3 d., P7_TA(2013)0318.
(42)	2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/40/ES dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo, kuria panaikinama Direktyva 2001/37/EB (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje).
(43)	Pasaulio sveikatos organizacijos Tabako kontrolės pagrindų konvencija.
(44)	2013 m. balandžio 17 d. rezoliucijos 1 dalies af punktas (OL L 308, 2013 11 16, p. 27).

Teisinė informacija - Privatumo politika