Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(1),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas – (COM(2013)0570 – C7‑0237/2013)(2),

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(3) ir į Audito Rūmų specialiąsias ataskaitas,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(4),

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą dėl 2012 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija(5), ir į savo rezoliuciją su pastabomis, kuri yra neatskiriama to sprendimo dalis,

–  atsižvelgdamas į specialiąsias Audito Rūmų ataskaitas, parengtas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 18 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2012 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo suteikimo Komisijai (05848/2014 – C7‑0048/2014),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317, 318 ir 319 straipsnius ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(6), ypač į jo 55, 145, 146 ir 147 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/20022(7), ypač į jo 62, 164, 165 ir 166 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnius sprendimus ir rezoliucijas dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 76 straipsnį ir VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7‑0222/2014),

A.  kadangi pagal Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalį Komisija vykdo biudžetą ir vadovauja programoms laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 317 straipsnio nuostatų, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis savo pačios atsakomybe ir atsižvelgdama į patikimo finansų valdymo principą;

B.  kadangi specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose pateikiama informacija svarbiais klausimais, susijusiais su lėšų panaudojimu, kuri todėl yra svarbi Parlamentui atliekant biudžeto įvykdymą tvirtinančios institucijos vaidmenį;

C.  kadangi Parlamento pastabos dėl Audito Rūmų specialiųjų ataskaitų sudaro neatskiriamą minėto jo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimo dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo, III skirsnis – Komisija, dalį;

I dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2012 „Tikslingas paramos žemės ūkio valdų modernizavimui paskirstymas“

1.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl tikslingo paramos žemės ūkio valdų modernizavimui paskirstymo ir iš esmės pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms;

2.  primena, kad specialios priemonės (121 priemonės), pagal kurią teikiamos subsidijos investiciniams žemės ūkio valdų modernizavimo projektams, bendras biudžetas yra 11,1 mlrd. EUR (2012 m. sausio mėn. finansiniai duomenys, įskaitant 630 mln. EUR, skirtų atlikus BŽŪP reformos patikrinimą ir pavirtinus Europos ekonomikos gaivinimo planą), lėšos jam skiriamas iš Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP); šios lėšos per visą programavimo laikotarpį sudaro apie 11 proc. visų Europos Sąjungos kaimo plėtrai numatytų skirti Sąjungos lėšų; atkreipia dėmesį, kad šia 121 priemone pasinaudojo visos valstybės narės;

3.  ragina Komisiją tobulinti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), kad ji taptų veiksminga valstybėms narėms ir Komisijai skirta priemone, suteikiančia svarbių duomenų, kuriais būtų galima naudotis pagal 121 priemonę panaudojant lėšas pasiektiems rezultatams stebėti; primygtinai reikalauja nustatyti patikimus rodiklius, kad būtų galima palyginti padėtį valstybėse narėse ir (arba) regionuose ir stebėti ES prioritetinių tikslų pasiekimo lygį;

4.  mano, jog, siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų išnagrinėti pažangos ir nustatytų tikslų pasiekimo mastą bei jų poveikį, taip pat veiksmingumą Sąjungos lygmeniu, valstybės narės turi turėti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą;

5.  mano, kad, teikiant paramą ūkiams modernizuoti, privalu užtikrinti tam tikrą vienodumo skirtingose teritorijose lygį, todėl reikia vengti išskaidymo reglamentavimo, taikymo ir biudžeto srityse, taip pat stengtis, kad valstybės narės šią priemonę įgyvendintų vienodai;

6.  pabrėžia, kaip svarbu stiprinti ūkiams skirtas struktūrines priemones, visų pirma priemones, kuriomis siekiama modernizuoti ūkius, nes jos labai svarbios siekiant didinti veiksmingumą ir konkurencingumą; šiuo požiūriu pažymi, kad, atsižvelgiant į esamą didelį biudžeto deficitą ir susiklosčius stiprios konkurencijos Sąjungos žemės ūkio sektoriuje bei laipsniško pasaulio rinkų ir prekybos liberalizavimo aplinkybėms, šioms priemonėms būtina skirti pakankamą biudžetą;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad dviejose iš dešimties patikrintų kaimo plėtros programų buvo aiškių gero tikslingo lėšų paskirstymo taikant 121 priemonę įrodymų (Italijoje (Venete) ir Vengrijoje); pažymi, kad kitose šešiose kaimo plėtros programose (Belgijoje (Valonijoje), Vokietijoje (Badene-Viurtemberge), Ispanijoje (Katalonijoje), Prancūzijoje, Rumunijoje (14) ir Portugalijoje) tokio tikslingo lėšų paskirstymo įrodymų buvo mažai; pastebi, kad dviejose dviejose kaimo plėtros programose (Liuksemburge ir Lenkijoje) nebuvo pakankamų įrodymų, kad taikant 121 priemonę lėšos buvo skirstomos tikslingai; pažymi, kad nepaisydama to, Komisija patvirtino visas dešimt nurodytų kaimo plėtros programų;

8.  atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija pasiūlė kitu programavimo laikotarpiu tinkamomis finansuoti laikyti tik tas patirtas išlaidas, kurias patvirtino kompetentinga institucija;

9.  laikosi nuomonės, kad, atsižvelgiant į skirtingų Sąjungos žemės ūkio struktūrų sudėtingumą bei įvairovę, būtina ir toliau skirti specialią paramą susijusioms valdymo sistemoms modernizuoti žemės ūkio tikslais, nes, kaip paaiškėjo, tai labai padeda spręsti su nepakankamu ekonominiu aspektu ir (arba) kartų kaita susijusias problemas;

10.  ragina Audito Rūmus pateikti sąnaudų ir naudos kriterijus, kuriais grindžiamos jų pateiktos rekomendacijos, ir nustatyti būtinus konkrečius inovacijų vertinimo kriterijus;

II dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 11/2012 „Tiesioginė pagalba už karves žindenes bei avis ir ožkas iš dalies įgyvendinant susitarimus pagal bendrosios išmokos schemą“

11.  prašo Komisijos įtraukti tikslingo susietosios tiesioginės pagalbos schemų taikymo reikalavimą; pažymi, kad Komisijos įgyvendinimo taisyklėse turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nurodytų žemės ūkio vietoves, kuriose susietosios priemokos už gyvulius galėtų duoti akivaizdžią naudą ir kuriose trūksta realių perspektyvių alternatyvų, ir pagrįstų savo pasirinkimą;

12.  ragina, kad siekdama palaikyti žemės ūkio gamybą ir taip skatinti ekonominę veiklą tuose regionuose, kuriuose yra nedaug ekonominių alternatyvų, bei užtikrinti naudą aplinkai, taip pat šią paramą visų pirma skirti mažiau palankių ūkininkauti regionų konkrečioms ūkininkavimo veikloms ir ūkiams, patiriantiems ekologinę, socialinę ir ekonominę riziką, Komisija kartu su valstybėmis narėmis patikslintų svarbiausius konkrečios ūkininkavimo veiklos tipus;

13.  ragina Komisiją konkrečiai apibrėžti priežiūros reikalavimus ir tvarką, kuriuos turėtų taikyti valstybės narės įgyvendindamos pagalbos gyvulininkystės sektoriams schemas, ir įtraukti juos į teisinį dokumentą, kuriame reikalaujama, kad valstybės narės naudotų tinkamus veiklos rezultatų rodiklius ir naujausius duomenis, glaudžiai susijusius su numatomais pagalbos už gyvulius schemų rezultatais; mano, kad Komisija turėtų įdiegti nuolatinę priežiūros sistemą, kurioje būtų nurodoma visa valstybių narių gyvulininkystės sektoriams remti mokama tiesioginė pagalba, įskaitant nacionalinę pagalbą ir iš antrojo ramsčio fondų teikiamą paramą;

14.  reikalauja, kad Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, atliktų išsamų įvairių pagalbos schemų poveikio vertinimą ir, jei reikia, įvertintų alternatyvių produkcijos kokybės ir konkurencingumo gerinimo priemonių, tokių kaip, pavyzdžiui, bandų gerinimo skatinimas, poveikį;

III dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 13/2012 „Europos Sąjungos pagalba vystymuisi, teikiant geriamąjį vandenį ir pagrindines sanitarijos priemones Užsachario šalyse“

15.  pažymi, kad galimybė naudotis švariu geriamuoju vandeniu ir pagrindinėmis sanitarijos priemonėmis pripažinta kaip visuotinė žmogaus teisė ir turinti esminę svarbą žmogaus sveikatai(8) bei gerovei; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad sėkmingas Šiaurės Nigerijos miesteliuose įgyvendintas projektas „Atotrūkio mažinimas“ kritiškai įvertintas šioje specialiojoje ataskaitoje;

16.  apgailestauja dėl Audito Rūmų išvadų, kad tik mažiau negu pusės iš 23 audito metu tikrintų projektų rezultatais buvo patenkinti paramos gavėjų poreikiai ir kad daugumos nagrinėtų projektų rezultatai neatrodo tvarūs dažnai dėl tinkamų priemonių, skirtų sumontuotos įrangos veiklos išlaidoms padengti, stokos;

17.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad, siekiant gauti kuo daugiau naudos iš vystymuisi skirtų Sąjungos išlaidų šioje srityje ir šiame sektoriuje, Komisija turėtų užtikrinti, jog esamos jos procedūros būtų tinkamai taikomos, ypač projektų vertinimo etapu atsižvelgdama į šiuos aspektus:

18.  pritaria Audito Rūmų išvadai, kad Komisija turėtų atlikti pakankamai išsamią ekonominę ir finansinę analizę, kuri padėtų lengviau nustatyti tikėtinus projektų finansavimo šaltinius ateityje (įskaitant numatomas finansavimo sumas ir mokėjimo grafiką), siekiant užtikrinti vandens tiekimo ir sanitarijos komponentų tvarumą ne tik finansiniu, bet ir techniniu požiūriu;

19.  pabrėžia, kad svarbu nustatyti, kokią procentinę vandens tiekimo sistemų dalį naudojo namų ūkiai ir visuomenines viešąsias paslaugas teikiančios institucijos, pvz., mokyklos ir sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat kiek jo sunaudota pramonės ar žemės ūkio veiklai, siekiant tinkamai paskirstyti veiklos išlaidas;

20.  pripažįsta, kad kai projektų įgyvendinimas priklauso nuo šalių partnerių vyriausybių ir vietos institucijų finansavimo, techninės paramos ar kitų veiksmų, tvarumui užtikrinti būtinas jų įsipareigojimas; yra susirūpinęs, kad trijų projektų atveju, kai buvo prisiimti oficialūs įsipareigojimai, jų nesilaikyta, o kitais 20 projektų nebuvo prisiimta jokių oficialių įsipareigojimų;

21.  palankiai vertina Audito Rūmų rekomendaciją Komisijai prieš projekto patvirtinimą aiškiai išnagrinėti, ar tikėtina, kad bus laikomasi sėkmingam projektų įgyvendinimui būtinų sąlygų, įskaitant šalių partnerių įsipareigojimus;

22.  ragina Komisiją integruoti nuotekų tvarkymą į visus būsimus projektus, kuriais siekiama skatinti veiksmingai ir atsakingai naudoti, valyti ir šalinti vandenį, taip pat apsaugoti ir išsaugoti Užsachario Afrikos vandens baseinus;

IV dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2012 „ES higienos teisės aktų įgyvendinimas į ES nuo 2004 m. įstojusių šalių skerdyklose“

23.  pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti maisto ir pašarų saugą ir apsaugoti visų Sąjungos piliečių sveikatą;

24.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl Sąjungos higienos teisės aktų įgyvendinimo į Sąjungą nuo 2004 m. įstojusių šalių skerdyklose ir į jos rekomendacijas;

25.  yra susirūpinęs dėl nemažo Audito Rūmų nurodytų trūkumų skaičiaus:

26.  ragina valstybes nares atsižvelgti į Audito Rūmų išvadas ir rekomendacijas; ragina valstybes nares tobulinti savo daugiamečius nacionalinės kontrolės planus, veiksmingai vykdyti veterinarinę kontrolę, parengti nacionalines gaires, kuriomis būtų galima padėti užkirsti kelią Audito Rūmų audito nustatytiems trūkumams, ir tobulinti maisto tvarkymo subjektams skirtas gaires bei mokymą;

27.  apgailestauja dėl nepakankamos valstybių narių reakcijos į Audito Rūmų audito išvadas; apgailestauja, kad, pavyzdžiui, aptiktų svarbios srities – veterinarinės kontrolės – trūkumų atveju tik viena iš keturių susijusių valstybių narių atsakė, kad ketina imtis veiksmų;

28.  griežtai ragina Komisiją gerinti oficialios maisto ir pašarų sektoriaus kontrolės priežiūrą ir mano, kad Reglamentas (EB) Nr. 882/2004(9) dėl oficialios pašarų ir maisto kontrolės yra žingsnis tinkama linkme;

29.  be to, primygtinai ragina Komisiją daugiau be jokių atidėliojimų baigti tikrinti, kaip laikomasi jos ankstesnių rekomendacijų valstybėms narėms, pateiktų patikrinus 2004 m. higienos teisės aktų rinkinio įgyvendinimą; ragina Komisiją tobulinti savo gaires ir priežiūrą, susijusias su valstybių narių rengiamais ir įgyvendinamais daugiamečiais nacionalinės kontrolės planais, taip pat imtis priemonių mokymui tobulinti;

30.  labai apgailestauja, kad dėl decentralizuotos valdymo struktūros neturima informacijos – skaičių ir procentinių dydžių – apie Sąjungos higienos teisės aktus atitinkančią veiklą, skerdyklose vykdytą prieš pradedant teikti SAPARD programos finansavimą, ir apie veiklą, skerdyklose vykdytą po SAPARD programos finansuojamų projektų įgyvendinimo, todėl neįmanoma visapusiškai įvertinti esminio projektų veiksmingumo arba realių sąnaudų ir rezultatų;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Komisijos finansuoto ir įmonės KPMG (Vengrija) atlikto apibendrinamojo SAPARD programos ex-post vertinimų tyrimo išvadomis, paramos, skirtos Sąjungos standartams ir Bendrijos teisynui įgyvendinti, „svarbiausias poveikis higienos, sanitarijos ir veterinarijos sąlygų ir aplinkos srityje pasiektas“; tačiau pažymi, kad šis tyrimas grindžiamas naudos gavėjų apklausa ir kad SAPARD programos paramos poveikis pagal II priemonę („Žemės ūkio ir žuvininkystės produktų perdirbimo ir prekybos tobulinimas“) laikomas daug didesniu, nes šia priemone padedama atitikti Sąjungos aplinkosaugos standartus (97 proc. naudos gavėjų nurodė „tam tikrą poveikį“), palyginti su 46 proc. poveikiu padedant visiškai atitikti (visus) aktualius Sąjungos standartus, įskaitant higienos standartus;

32.  apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasirinktas SAPARD programų vertinimo valstybėse narėse metodas neleidžia nei kiekybiškai, nei kokybiškai įvertinti Sąjungos finansavimo poveikio, o programos lygmeniu galima atlikti tik kokybinį vertinimą; apgailestauja, kad SAPARD programos nuostatuose nėra aiškių, konkrečių paramos skyrimo skerdykloms kriterijų; ragina Komisiją visada taikyti metodus, suteikiančius galimybę užsibrėžti kiekybiškai išreiškiamus tikslus tiek programos, tiek priemonės lygmenimis;

V dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 15/2012 „Interesų konfliktų valdymas atrinktose ES agentūrose“

33.  džiaugiasi, kad Audito Rūmai parengė ataskaitą dėl keturių atrinktų agentūrų, nes joms gresia didžiausia nešališkumo rizika dėl jų svarbių įgaliojimų priimti sprendimus vartotojų sveikatai ir saugai labai reikšmingose srityse; primena, kad ši ataskaita parengta Parlamentui pateikus prašymą Audito Rūmams, kad jie atliktų būdų, kuriais agentūros valdo potencialių interesų konfliktų atvejus, bendrą analizę; pritaria visoms Audito Rūmų rekomendacijoms;

34.  primena, kad agentūros atlieka techninio, operacinio ir norminamojo pobūdžio funkcijas ir atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant Sąjungos politiką ir gerinant jos matomumą; pabrėžia kaip svarbu, kad jos būtų savarankiškos ir nepriklausomos;

35.  primena, kad visoms be išimties Sąjungos institucijoms, agentūroms ar bendrosioms įmonėms gresia interesų konflikto rizika; vis dėlto pabrėžia, jog decentralizuotų agentūrų interesų konfliktų valdymo srityje dėl veikėjų, susijusių su jų darbu, didelės įvairovės esama specifinių poreikių;

36.  primena, kad blogai valdant interesų konfliktus gali labai ir ilgam laikui pablogėti Sąjungos institucijų įvaizdis ir piliečių pasitikėjimas šių institucijų gebėjimais tarnauti visuomenės interesams;

37.  primena, kad Parlamentas atidėjo savo Europos maisto saugos tarnybos (EFSA)(10) ir Europos vaistų agentūros (EMA)(11) 2010 m. sąskaitų patvirtinimą, iš dalies dėl to, kad jos nepakankamai gerai valdo interesų konfliktus;

38.  apgailestauja dėl to, kad Sąjungos lygmeniu nėra nustatyta visapusės interesų konfliktų reglamentavimo sistemos, kurioje būtų įtvirtinti visoms Sąjungos agentūroms taikomi pagrindiniai palyginami nepriklausomumo ir skaidrumo reikalavimai;

39.  pripažįsta, kad yra naudingos EBPO interesų konfliktų valdymo gairės, kurios yra tarptautinis lyginamasis standartas šiuo klausimu; vis dėlto pabrėžia, kad, nors EBPO gairėse siūlomas tarptautinis lyginamasis standartas šiuo klausimu, jos iš esmės susijusios su viešojo sektoriaus darbuotojų interesų konfliktais ir todėl negali būti pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis būtų veiksmingai sprendžiami galimi agentūrų valdymo organų ir kitų su agentūrų darbų susijusių organų, pvz., valdančiųjų tarybų ir ekspertų grupių, interesų konfliktai; vis dėlto pripažįsta EBPO vadinamosios darbo instrukcijos naudą, ypač savarankiško dovanų, pelno ir pan. tikrinimo sąrašą, taip pat pripažįsta rekomendacijas dėl sankcijų, būtinybės tikrinti interesų deklaracijų išsamumą bei turinį ir reikalavimo turėti tam tikrų įgūdžių bei žinių nustatant interesų konflikto pavojų;

40.  primena, kad po trejų analizės ir derybų metų Komisija, Taryba ir Europos Parlamentas 2012 m. liepos mėn. pagaliau priėmė vadinamąjį Bendrą požiūrį – politinį susitarimą dėl decentralizuotų agentūrų ateities ir reformos; džiaugiasi tuo, kad Komisija netrukus po šio susitarimo parengė šio vadinamojo Bendro požiūrio gaires; pažymi, kad kad interesų konfliktų prevencija ir valdymas agentūrose buvo vienas iš Komisijos 2013 m. prioritetų, tačiau apgailestauja, kad Komisija ketina viena pati vykdyti šią veiklą ir jai pasirengti;

41.  atkreipia Komisijos dėmesį į tai, kad šioje srityje reikalinga bendra reglamentavimo sistema; pabrėžia, jog svarbu, kad tai būtų suderinta veikla, ir prašo į ją glaudžiai įtraukti Parlamentą; prašo Komisiją įgyvendinant šią veiklą laikytis pasiūlyto termino ir iki 2014 m. gegužės mėn. informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie šios veiklos rezultatus ir prie savo ataskaitos pridėti atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto;

42.  ragina Komisiją atsižvelgti į tai, kad, pirma, būtina išsaugoti rizikos ir naudos pusiausvyrą, ypač kalbant apie interesų konfliktų valdymą, ir, antra, būtina siekti tikslo užsitikrinti pačias geriausias mokslines konsultacijas; be to, susirūpinęs konstatuoja, kad priėmus etikos standartus, kodeksus ir gaires neužtikrinama, kad interesų konfliktų nebūtų; mano, jog siekiant, kad jų nebūtų, reikia įdiegti paprastus standartus, kuriuos būtų įmanoma taikyti ir kurių laikymasis būtų reguliariai ir veiksmingai prižiūrimas vykdant ex ante ir ex post kontrolę ir numatant aiškias sankcijas, ir tai turi vykti laikantis sąžiningumo, nešališkumo ir skaidrumo principų;

43.  pažymi, kad Audito Rūmai taip pat nustatė nemažai didelių trūkumų, susijusių su problemomis pasibaigus tarnybos laikotarpiui („besivarstančios durys“ ir nepaviešinta informacija); pabrėžia, kad šis klausimas svarbus ne tik agentūroms; pažymi, kad atsižvelgiant į jo poveikį savo įvaizdžiui ir Sąjungos piliečių pasitikėjimui, Komisija turi nedelsiant spręsti šias problemas ir imtis veiksmų ne tik agentūrų, bet ir visų Sąjungos institucijų lygmeniu;

44.  palankiai vertina Europos ombudsmeno sprendimą savo iniciatyva atlikti įvairių atvejų, susijusių „besivarstančių durų“ tipo interesų konfliktais, apie kuriuos neseniai pranešta Komisijai, tyrimą; pritaria ombudsmeno pastabai, kad, nors tinkamas interesų konfliktų valdymas labai svarbus geram valdymui ir etiškam elgesiui, ne visos valdymo ir etikos problemos būtinai yra interesų konfliktai, todėl šiuos konfliktus reikia svarstyti atsižvelgiant į tikslias jų ribas ir skatinti mokymo bei interesų konfliktų prevencijos Sąjungos institucijose strategijas;

45.  išreiškia savo susirūpinimą dėl to, kad tuo metu, kai Audito Rūmai atliko analizę, nei viena iš atrinktų keturių agentūrų nevaldė interesų konfliktų visiškai priimtinai;

46.  mano, kad pagrindinė Audito Rūmų Specialiosios ataskaitos Nr. 15/2012 papildoma nauda yra susijusi su reguliaria agentūrų pažangos interesų konfliktų valdymo ir prevencijos srityje priežiūra; džiaugiasi tuo, kad po Audito Rūmų atliktų auditų ir po Parlamente vykdytų 2010 m. ir 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų atitinkamos agentūros jau atliko svarbius patobulinimus;

47.  ragina Audito Rūmus toliau stebėti priemones, kurias pradėjo taikyti agentūros, siekdamos laikytis Audito Rūmų rekomendacijų, ir savo audito sritį išplėsti į ją įtraukiant kitas agentūras, taip pat savo pastabas netolimoje ateityje pateikti specialiojoje ataskaitoje šia tema; primygtinai ragina agentūras pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ataskaitą apie šioje srityje padarytą pažangą;

48.  primena, jog svarbu, kad Sąjungos agentūros derintų savo darbą ir keistųsi informacija bei gerąja praktika; dar kartą atkreipia dėmesį į Agentūrų tinklo svarbų vaidmenį keitimosi informacija derinimo srityje, tiek agentūrų tarpusavio ryšių, tiek jų ryšių su Komisija, Audito Rūmais ir Parlamentu požiūriu;

49.  pabrėžia tai, jog svarbu nustatyti, kokioms agentūroms ir kokiose jų veiklos srityse interesų konfliktų rizika yra didžiausia; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad peržiūrimas Skaidrumo registras, susijęs su Sąjungos institucijose veikiančiais interesų grupių atstovais, ir primygtinai ragina Komisiją bei agentūras taikyti galimiems interesų konfliktams skirtas priemones, kurios bus priimtos atlikus šią peržiūrą;

50.  primena, kad aukšto lygio skaidrumas – tai esminis elementas, būtinas interesų konfliktų rizikai švelninti; ragina agentūras savo interneto svetainėse paskelbti jų valdančiosios tarybos narių, valdymo darbuotojų, išorės ir vidaus ekspertų sąrašą ir atitinkamas jų interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus; taip pat siūlo reguliariai skelbti jų valdančiųjų tarybų posėdžių protokolus;

51.  atkreipia dėmesį į tai, kad dėl dabar vykdomos griežtos taupymo politikos, etatų mažinimo viešojo administravimo įstaigose ir užduočių pavedimo privačiam sektoriui labai išauga interesų konfliktų grėsmė; ragina stiprinti Sąjungos viešąją tarnybą;

52.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kurioje visos Sąjungos institucijos ir decentralizuotos įstaigos raginamos įvertinti, ar jų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2012 pateiktos rekomendacijos joms aktualios ir taikytinos;

VI dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 16/2012 „Bendrosios išmokos už plotą schemos, kaip pereinamosios sistemos, skirtos teikti paramą ūkininkams naujose valstybėse narėse, veiksmingumas“

53.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Bendrosios išmokos už plotą schemos, kaip pereinamosios sistemos, skirtos teikti paramą ūkininkams naujose valstybėse narėse, veiksmingumas“ ir pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms;

54.  mano, kad ateityje parama pajamoms turėtų būti skiriama aktyviems ūkininkams, kurie vykdo žemės ūkio veiklą; mano, kad visų pirma viešieji subjektai, kurie valdo valstybinę žemę ir neužsiima kita ūkininkavimo veikla, turėtų būti pašalinti iš vienkartinės išmokos už plotus schemos (VIPS) paramos pajamoms gavėjų sąrašo; pažymi, kad atsižvelgdamos į naująją BŽŪP, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad parama būtų mokama tik aktyviems ūkininkams ir nebūtų taikomos leidžiančios nukrypti nuo šio principo nuostatos; mano, kad Komisija turėtų pasirūpinti, kad taisyklės valstybėse narėse būtų taikomos nuosekliai siekiant užtikrinti, kad, pavyzdžiui, tokio pat tipo subjektai nebūtų įtraukti į paramos gavėjų sąrašą visose valstybėse narėse;

55.  pabrėžia, kad turėtų būti aiškiai apibrėžta paramos reikalavimus atitinkanti žemė, įtraukiant tik tuos sklypus, kuriuose pagal geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės standartus reikalaujama vykdyti žemės ūkio veiklą; pažymi, kad atsižvelgiant į naująją BŽŪP, turėtų būti aiškiai apibrėžta paramos reikalavimus atitinkanti žemė, kad nebūtų įtraukiama žemė, kuria nesinaudojama siekiant padidinti žemės ūkio našumą ar aktyviai išlaikant žemės aplinkosauginę vertę; be to, mano, kad parama turėtų būti mokama tik už žemę, kuria naudojantis vykdoma tinkamai apibrėžta ir reguliari veikla;

56.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai ir Komisijos pasiūlymui dėl darnesnio paramos skirstymo taikant įvairiais priemones, pvz., laipsniškai mažinant tiesiogines išmokas bei nustatant viršutines jų ribas ir numatant nacionalinių išmokų viršutinių ribų regioninį paskirstymą;

57.  ragina Komisiją išanalizuoti, kokiu mastu tiesioginių išmokų veiksmingumą ir efektyvumą neigiamai veikia struktūriniai trūkumai ir žemės kainos; mano, kad remdamasi šia analize Komisija turėtų imtis papildomų priemonių, kad būtų galima restruktūrizuoti sektorių ir padidinti jo konkurencingumą;

58.  ragina valstybes nares konsultuotis su Komisija, nes jos ruošiasi pradėti taikyti būsimą teisėmis į išmokas pagrįstą schemą; mano, kad visų pirma valstybės narės galėtų pasinaudoti Komisijos pagalba siekiant nustatyti pagrindinius reikalavimus nacionalinėms administracijoms ir ūkininkams;

59.  apgailestauja, kad nustatant naująją BŽŪP, visų pirma tiesioginių išmokų ramstį, nenumatyta konkrečių tikslų, siekių ar tikėtinų rezultatų; pastebi, kad tai reiškia, kad didžiausio Sąjungos biudžeto straipsnio lėšos skiriamos, o nėra numatyta aiškių tikslų ir tikėtinų rezultatų;

VII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 17/2012 „Europos plėtros fondo (EPF) įnašas į tvaraus kelių tinklo kūrimą Užsachario Afrikoje“

60.  palankiai vertina tai, kad bendradarbiaujant techniniais klausimais daugelyje aplankytų šalių partnerių taip pat buvo pradėti rengti kelių sektoriaus strategijų projektai ir pagerinta kelių priežiūros kontrolė, ir tai, kad mokymas buvo gerai organizuotas ir veiksmingas, o politikos sprendimams priimti naudingos informacijos gauta atliekant įvairių sričių techninius tyrimus;

61.  apgailestauja, kad apskritai Komisija, teikdama paramą, nevisiškai veiksmingai skatina politikos reformų, reikalingų esamoms kliūtims tvaraus kelių tinklo kūrimui Užsachario Afrikoje pašalinti, patvirtinimą ir įgyvendinimą;

62.  pažymi, kad šalys partnerės nepakankamai užtikrina kelių infrastruktūros tvarumą ir kad kelius daugiau ar mažiau yra paveikęs ankstyvas irimas; pripažįsta, kad daugelis šalių partnerių padarė nemažą pažangą kelių priežiūros srityje, tačiau pažymi, kad ji nėra pakankama, taip pat, kad tokia priežiūra dažnai atliekama per vėlai arba nevisapusiškai; be to, pažymi, kad daugelis šalių partnerių padarė nepakankamą pažangą, kad užtikrintų transporto priemonių perkrovos, turinčios didelę įtaką numatomajai kelių eksploatavimo trukmei ir priežiūros išlaidoms, kontrolę;

63.  mano, kad tais atvejais, kai kelių priežiūros darbai užsakomi atlikti privačioms įmonėms – rangovams, pageidautina, kad jie būtų atliekami vietos lygmeniu, remiant mažas įmones ir vietos bendruomenes ir taip užtikrinant kvalifikuotų darbuotojų rezervo sukūrimą;

64.  ragina Komisiją nustatyti privalomas finansinės paramos teikimo sąlygas ir atitinkamai reaguoti, kai šalys partnerės nesilaiko prisiimtų įsipareigojimų; ragina Komisiją išnaudoti visas politinio dialogo teikiamas galimybes; atkreipia dėmesį į tai, kad šis dialogas labai svarbus siekiant skatinti pažangą kai kuriose srityse, visų pirma susijusiose su institucine sistema ir kelių priežiūros finansavimu; mano, kad finansuojami projektai gali būti patvirtinti tik tada, jei iš anksto turima kelių priežiūrai reikalinga techninė įranga arba jei gali būti užtikrinta, kad prireikus ją bus galima naudoti;

65.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija EPF finansavimą kelių sektoriui turėtų skirti visų pirma ten, kur galima pasiekti didžiausios naudos: i) skirti lėšas kelių sektoriui visų pirma tose šalyse partnerėse, kurios įgyvendina atitinkamą sektorių politiką, ii) skirti EPF lėšas šalyse, kuriose iš EPF anksčiau buvo finansuotos didelės investicijos į kelių infrastruktūrą, ir iii) didinti EPF lėšų svertinį poveikį šias dotacijas derinant su paskolomis ir skatinant privačiojo sektoriaus dalyvavimą finansuojant kelių tinklo atnaujinimą ir plėtrą;

66.  visiškai pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad Komisija turėtų apibrėžti aiškias, įvertinamas ir per nustatytą laiką pasiektinas oficialias sąlygas, pagal kurias atsižvelgiama į politikos reformų, susijusių su kelių priežiūra ir transporto priemonių perkrova, poreikį ir atlikti periodiškas ir struktūrizuotas sąlygų įvykdymo analizes, taip pat periodiškai atliekamus šalies kelių sektoriaus vertinimus ir projektų ex post vertinimus;

67.  ragina Komisiją per šešis mėnesius parengti ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kaip apibrėžiant Komisijos politiką dėl kelių infrastruktūros atsižvelgiama į aplinkos apsaugą ir skatinama rūpintis kelių sauga; šiuo atžvilgiu pažymi, kad Užsachario Afrikos kelių tinklas naudojamas visų rūšių tranzitui, apimančiam lėtą ir greitą eismą, pvz., keliais eina mokiniai, todėl labai svarbūs saugos klausimai; taip pat ragina informuoti apie tai, kaip Sąjungos finansuojami projektai koordinuojami su kitais paramos teikėjais ir organizacijomis ne tik kelių tiesimo, bet ir planavimo bei priežiūros klausimais;

68.  rekomenduoja Komisijai ryžtingai, proporcingai ir laiku imtis atsakomųjų veiksmų, jeigu vyriausybės nerodo deramo įsipareigojimo spręsti iškeltas problemas ir įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, taip pat įvertinti atskirų programų ar apskritai kelių sektoriaus finansavimo iš EPF lėšų sustabdymą ar nutraukimą;

69.  pritaria Audito Rūmų pasiūlymui, kad Komisija turėtų stengtis užtikrinti, kad vyriausybė prisiimtų neabejotiną atsakomybę už planuojamą veiklą, daugiau dėmesio skirti pagrindinėms transporto priemonių perkrovos priežastims ir padėti šalims partnerėms atlikti patikimą ekonominę analizę siekiant priimti sprendimą dėl tinkamos kelių tinklo priežiūros ir plėtros pusiausvyros užtikrinimo, atsižvelgiant į visus svarbius ekonominius, socialinius, aplinkos, finansinius, techninius ir veiklos kriterijus;

VIII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 18/2012 „Su teisine valstybe susijusi Europos Sąjungos pagalba Kosovui“

70.  palankiai vertina išvadas ir rekomendacijas, pateiktas Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje „Europos Sąjungos pagalba Kosovui, susijusi su teisine valstybe“;

71.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga teikia svarbią pagalbą teisinės valstybės principų stiprinimui Kosove, taigi vienam gyventojui tenkanti Sąjungos paramos suma yra didžiausia pasaulyje;

72.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadas, kad Sąjungos pagalba padėjo pasiekti pažangą stiprinant Kosovo muitinės gebėjimus; tačiau susirūpinęs atkreipia dėmesį į tai, kad dar turi būti padaryta esminė pažanga kovojant su organizuotu nusikalstamumu, stiprinant Kosovo policijos gebėjimus ir naikinant korupciją; todėl ragina Kosovo valdžios institucijas ir toliau investuoti Sąjungos pasirengimo narystei pagalbą į programas ir projektus, kuriais siekiama stiprinti teismų reformą ir kovą su korupcija ir teisinę valstybę;

73.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Sąjungos apribojimus, visų pirma susijusius su koordinavimu ir Komisijos ir Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX) funkcijomis vykdant jų atliekamos gebėjimų stiprinimo veiklos vertinimą ir lyginamąją analizę;

74.  apgailestauja, kad EULEX veiksmingumas ir efektyvumas sumažėjo dėl išteklių suvaržymų, kuriuos sukėlė riboti veiklos pajėgumai, nes susidurta su sunkumais įdarbinant kompetentingus ir specializuotus darbuotojus, visų pirma iš valstybių narių; todėl primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti darbuotojų priėmimo problemą ir sukurti atitinkamas paskatas, skirtas aukštos kvalifikacijos kandidatams skatinti ir pritraukti;

75.  ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti taisykles, kuriomis reglamentuojama EULEX komandiruočių trukmė; mano, kad ilgesnė trukmė galėtų būti papildoma paskata pritraukiant kvalifikuotus kandidatus, taip pat didinant stebėjimo, mokymo ir konsultavimo veiksmų efektyvumą;

76.  pripažįsta, kad menkos pažangos ir riboto Sąjungos pagalbos Kosovui veiksmingumo priežastis iš dalies yra politinis Kosovo valdžios institucijų kišimasis, taip pat skaidrumo ir politinės valios trūkumas, menkas finansinis pajėgumas ir ribota pilietinės visuomenės įtaka;

77.  pripažįsta, kad Kosove įvirtinant teisinę valstybę esama geografinių skirtumų, visų pirma dėl to, kad Prištinoje įsikūrusios Kosovo valdžios institucijos negali kontroliuoti šiaurinės teritorijos dalies; ragina Komisiją planuojant pagalbą atsižvelgti į ypatingus Kosovo šiaurinėje dalyje patiriamus sunkumus;

78.  pripažįsta, kad būtina didinti ES pagalbos veiksmingumą ir efektyvumą; todėl ragina dėti daugiau pastangų siekiant racionalizuoti Sąjungos politinį dalyvavimą šioje šalyje gerinant Sąjungos institucijų ir Kosovo valdžios institucijų koordinavimą ir integraciją;

79.  palankiai vertina 2013 m. balandžio 19 d. Kosovo ir Serbijos pasirašytą susitarimą, kuriuo siekiama normalizuoti šių dviejų šalių santykius; primygtinai ragina abi šalis toliau laikytis to paties konstruktyvaus požiūrio, kuriuo siekiama įgyvendinti šį susitarimą ir akivaizdžiai bei ilgam pagerinti santykius;

80.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Sąjungai nepriėmus bendros pozicijos dėl Kosovo pripažinimo sumenkinama svarbi paskata dėl galimos Kosovo narystės Sąjungoje; Šiomis aplinkybėmis remiasi 2013 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Kosovo integracijos į Europą proceso(12), kurioje likusios penkios ES valstybės narės raginamos pripažinti Kosovą ir dėti visas pastangas siekiant palengvinti savo ir Kosovo piliečių ekonominius, socialinius ir politinius santykius;

81.  pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) teikiamos paskatos ir taikomos sąlygos iki šiol nebuvo labai veiksmingos stiprinant teisinės valstybės principus Kosove; todėl ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad jos, palaikydamos politinį dialogą su Kosovu, visų pirma siektų stiprinti teisinę valstybę ir šiuo tikslu remtųsi tam tikromis paskatomis ir pagrindinėmis sąlygomis;

IX dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 20/2012 „Ar komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros projektams skirtas struktūrinių priemonių finansavimas veiksmingai padeda valstybėms narėms siekti ES atliekų politikos tikslų?“

82.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros projektams skirtas struktūrinių priemonių finansavimas veiksmingai padeda valstybėms narėms siekti ES atliekų politikos tikslų?“ ir pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms;

83.  pabrėžia, jog Audito Rūmų išvados rodo, kad projektų, kuriems skirta Sąjungos finansinė parama infrastruktūroms komunalinių atliekų tvarkymo srityje iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo, veiksmingumo lygis buvo skirtingas ir netgi žemas, visų pirma:

84.  susirūpinęs pažymi, kad šios Audito Rūmų išvados kelia abejonių dėl Komisijos veiksmingumo valdant viešąsias lėšas, ir ragina Komisiją pateikti ataskaitą biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai apie tai, kodėl susidarė ši padėtis ir kokias priemones ji taiko ir (arba) numatė taikyti tam, kad užkirstų kelią tokiems ir panašiems nesklandumams;

85.  primena Komisijai, kad ji turėtų susitelkti ne tik į Sąjungos išlaidų teisėtumą ir tvarkingumą, bet ir į jų veiksmingumą, kaip pagrindinį siekį; todėl šiomis aplinkybėmis palankiai vertina Audito Rūmų atliktą auditą, visų pirma jų specialiąsias ataskaitas, kuriose dėmesys skiriamas Sąjungos išlaidų naudingumui ir veiksmingumui;

86.  mano, kad Sąjungos finansinė parama turėtų būti susieta su Sąjungos atliekų politikos tikslų įgyvendinimu; ragina valstybes nares įdiegti patikimas atliekų tvarkymo duomenų bazes, kad galėtų stebėti savo daromą pažangą siekiant įvykdyti Sąjungos atliekų politikos tikslus ir pagrįsti Komisijai teikiamas ataskaitas; ragina Komisiją įvertinti iš valstybių narių gautus duomenis patikimumo požiūriu;

87.  primygtinai ragina Komisiją reikalauti, kad dėl principo „teršėjas moka“ valstybės narės taikytų mažesnį paramos lygį, kai namų ūkių mokami atliekų tvarkymo tarifai nepadengia veiklos sąnaudų ir komunalinių atliekų tvarkymo nusidėvėjimo sąnaudų, taip pat pačiai laikytis šio principo tvirtinant didelės apimties projektus;

88.  pabrėžia atskiro atliekų rinkimo, įskaitant biologiškai skaidžias atliekas, įgyvendinimo svarbą siekiant gauti kuo didesnius atliekų tvarkymo infrastruktūrų rezultatus ir daryti pažangą siekiant Sąjungos atliekų politikos tikslų; ragina valstybes nares atliekų tvarkymo srityje įdiegti ekonomines priemones, skirtas atliekų prevencijai ir perdirbimui skatinti, visų pirma taikant atliekų šalinimo mokestį, „mokėk už tiek, kiek išmeti“ schemas ir sukuriant kitas namų ūkiams taikomais tarifais pagrįstas paskatas;

89.  ragina valstybes nares daugiausia dėmesio skirti atliekų tvarkymo infrastruktūroms, skirtoms atliekų susidarymo vietoje surūšiuotoms atliekoms pirmiau tvarkyti, ir užtikrinti, kad prieš pašalinamos atliekos sąvartynuose būtų apdorojamos; pabrėžia, kad tokie sąvartynai turėtų turėti pakankamą finansinę garantiją, kuria būtų užtikrinamos uždarymo ir tolesnės priežiūros sąnaudos ne trumpesniu kaip 30 metų laikotarpiu ir kuri būtų apskaičiuojama remiantis tinkama metodika;

90.  ragina valstybes nares daugiau dėmesio skirti visuomenės informavimui ir dalyvavimui atliekų tvarkymo sistemoje didinti, visų pirma namų ūkiuose rūšiuojant atliekas, ir sistemingai vertinti informuotumo didinimo kampanijų bei švietimo strategijų rezultatus;

X dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 21/2012 „Sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominis veiksmingumas“

91.  atsižvelgdamas į iškastinio kuro trūkumą ir išmetamo anglies dioksido žalą aplinkai, pabrėžia energijos vartojimo efektyvumo svarbą; todėl visapusiškai pritaria, kad energijos vartojimo efektyvumas yra darbotvarkės „Europa 2020“ dalis;

92.  palankiai vertina Europos Audito Rūmų specialiąją ataskaitą dėl sanglaudos politikos investicijų į energijos vartojimo efektyvumą ekonominio veiksmingumo kaip naujausią veiklos audito pavyzdį;

93.  pažymi, kad auditas buvo vykdomas Čekijoje, Italijoje ir Lietuvoje – šalyse, kurios 2007–2013 m. programavimo laikotarpiu energijos vartojimo efektyvumo priemonėms gavo didžiausius Sanglaudos ir Europos regioninės plėtros fondų įnašus absoliučiąja verte ir kurios iki 2009 m. projektams taip pat buvo skyrusios didžiausias sumas; pažymi, kad audito metu buvo nagrinėjamos keturios veiksmų programos ir 24 viešosios paskirties pastatuose vykdytų energijos vartojimo efektyvumo investicinių projektų imtis; pripažįsta, kad pagal tas programas energijos vartojimo efektyvumui didinti skirti asignavimai sudarė apie 28 proc. lėšų, numatytų energijos vartojimo efektyvumui didinti 2000–2013 m. laikotarpiu;

94.  pabrėžia ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų svarbą, kaip nurodyta Finansiniame reglamente; sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad ekonomiškumo reikalavimai turėtų būti pagrindinis veiksnys priimant sprendimus dėl viešųjų išlaidų, atsižvelgiant į pasidalijamąjį valdymą;

95.  sutinka, kad investicijų pagrindu turėtų būti tinkamas poreikių įvertinimas; mano, kad prioritetai Sąjungos lygmeniu taip pat turėtų atsispindėti nacionaliniuose ir žemesnio nei nacionalinio lygmens efektyvaus energijos vartojimo planuose;

96.  remia idėją, kad Sąjungos finansinės paramos įgyvendinimas turėtų būti paremtas veiklos rodikliais, pvz., sutaupytos energijos vieneto kaina, vykdant programą numatytais ir įgyvendintais investicijų grąžos laikotarpiais ir sutaupyta energija; šie rodikliai būtų reguliariai stebimi; pritaria minčiai, kad veiklos rodikliais turėtų būti užtikrintas pakankamas palyginamumas tarp valstybių narių – taip pat taikant bendrą matavimo vienetą ir metodiką;

97.  palankiai vertina Audito Rūmų siekį nustatyti standartines vienam sutaupomos energijos vienetui tenkančias investicijų sąnaudas nacionaliniu lygmeniu ir įvairiuose sektoriuose, kuriuose vartojama energija; atkreipia dėmesį į Komisijos susirūpinimą, kad šalių sąnaudos gerokai skiriasi dėl skirtingų įrangos kainų ir nevienodo jau pasiekto taupymo lygio; mano, kad būtina toliau plėtoti šį klausimą;

98.  mano, kad pernelyg ilgi investicijų grąžos laikotarpiai, vidutiniškai trunkantys 50 metų, o kai kuriais atvejais iki 150 metų, yra nepriimtini ir neatitinka ekonomiškumo, veiksmingumo ir efektyvumo principų;

99.  atkreipia dėmesį į Komisijos požiūrį, kad investuojant į energijos vartojimo efektyvumą viešosios paskirties pastatuose svarbu laikytis integruoto požiūrio ir ne vien imtis energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių, bet ir laikyti jas dalimi bendro pastato atnaujinimo, siekiant tą pastatą iš esmės pagerinti;

100.  pabrėžia, kad visapusiška energijos vartojimo efektyvumo politika buvo visiškai išplėtota tik baigus rengti 2007–2013 m. programavimo laikotarpio programas, derėtis dėl jų ir jas patvirtinus;

101.  be jau pasiūlytų veiklos rodiklių, kurie itin svarbūs energijos veiksmingumo investicijų ekonominiam naudingumui nustatyti, pritaria Komisijos pasiūlymams dėl bendrų energetikos ir klimato kaitos investicijų prioritetams taikomų išdirbio rodiklių, įtraukiamų į programą(13), ir sektoriams taikomų reglamentų būsimuoju 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu; mano, kad šiomis priemonėmis bus sustiprintas ekonominio veiksmingumo principas taikant integruotą požiūrį į sanglaudos politiką;

102.  pabrėžia Parlamento teikiamą svarbą turinio klausimui, kaip nurodyta 2010 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje dėl naujos energetikos strategijos Europai 2011–2020 m.(14) ir 2010 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje dėl efektyvaus energijos vartojimo veiksmų plano peržiūros(15);

103.  pabrėžia 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo(16), kurios nuostatos įsigalios 2014 m. birželio 5 d., svarbą;

104.  pritaria energijos vartojimo auditui kaip tinkamai energijos taupymo priemonei, visų pirma pastatų ir pramonės srityse; atkreipia dėmesį į tai, kad energijos vartojimo auditas viešajame sektoriuje nėra privalomas, ir jį vykdo tik keletas valstybių narių; ragina Komisiją pateikti pasiūlymų dėl privalomo energijos vartojimo audito viešajame sektoriuje kaip būtinos bendro projektų finansavimo iš Sąjungos biudžeto sąlygos;

105.  pabrėžia, kad energijos vartojimo auditoriai, teikdami rekomendacijas dėl energijos taupymo, turi taikyti ekonominio veiksmingumo principą;

106.  primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti projektų atrankos kriterijų skaidrumą ir suderinti juos su energijos vartojimo efektyvumo reikalavimais; pabrėžia, kad organizuojant viešuosius pirkimus, ypač elektroninius viešuosius pirkimus, svarbu užtikrinant projektų atrankos kriterijų skaidrumą ir projektų ekonominį veiksmingumą;

XI dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 22/2012 „Ar Europos integracijos fondas ir Europos pabėgėlių fondas veiksmingai prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos?“

107.  pabrėžia, kad svarbu užtikrinti veiksmingą migracijos srautų valdymą ir pabėgėlių bei perkeltųjų asmenų priėmimą; remia palankų režimą trečiųjų šalių piliečiams ir jų socialinei, pilietinei ir kultūrinei integracijai;

108.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar Europos integracijos fondas ir Europos pabėgėlių fondas veiksmingai prisideda prie trečiųjų šalių piliečių integracijos?“ ir jos rekomendacijas;

109.  yra susirūpinęs dėl nemažo Audito Rūmams atliekant auditą nustatytų trūkumų skaičiaus, ypač dėl to, kad:

110.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiamas Prieglobsčio ir migracijos fondas(17), ir Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Prieglobsčio ir migracijos fondo bendrosios nuostatos ir policijos bendradarbiavimo, kovos su nusikalstamumu ir jo prevencijos, taip pat krizių valdymo finansinės paramos priemonės bendrosios nuostatos(18);

111.  teigiamai vertina tai, kad Komisija atsižvelgė į tam tikras Audito Rūmų rekomendacijas į naujuosius pasiūlymus dėl Prieglobsčio ir migracijos fondo įtraukdama atitinkamas nuostatas, ir ragina Tarybą šioms nuostatoms pritarti;

112.  teigiamai vertina Komisijos pasiūlymą nustatyti privalomus bendrus rodiklius, taikytinus nuo pat naujos 2014–2020 m. laikotarpio programos pradžios, ir pateikti konkrečią nuorodą į kompiuterizuotas duomenų apie rodiklius saugojimo ir perdavimo sistemas;

113.  mano, kad tai itin svarbu siekiant sudaryti valstybėms narėms galimybes rinkti duomenis per visą programavimo laikotarpį;

114.  todėl primygtinai ragina valstybes nares nacionaliniu lygmeniu nustatyti atitinkamus nuosavus rodiklius bei tikslines vertes nacionalinėms programoms ir laiku pateikti nacionalines vertinimo ataskaitas;

115.  prašo Komisiją imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į nacionalines vertinimo ataskaitas, kurias reikėjo pateikti iki 2012 m. spalio 31 d.;

116.  susirūpinęs pažymi, kad Audito Rūmams atliekant 2007–2013 m. laikotarpio auditą nustatyta, jog nepakankamai konsultuotasi su partneriais tam tikrose valstybėse narėse; nerimauja dėl to, kad partnerystės itin trūko su ESF institucijomis, todėl būta daug dubliavimosi ir buvo prarasta sąveikos galimybių;

117.  šiuo klausimu teigiamai vertina tvirtesnes 2014–2020 m. pasiūlymo nuostatas, pagal kurias partnerystė apima kompetentingas regionines, vietos, miestų ir kitas viešojo sektoriaus institucijas;

118.  teigiamai vertina stebėjimo komitetų įsteigimą siekiant „remti nacionalinių programų įgyvendinimą“; siūlo pasinaudoti patirtimi, įgyta tą pačią sistemą taikant struktūriniuose fonduose;

119.  susirūpinęs atkreipia dėmesį, kad pagal metinio programavimo sistemą pernelyg didelė administracinė našta tenka ir valstybėms narėms, ir Komisijai; teigiamai vertina naująjį pasiūlymą, kuriuo būtų panaikintos metinės programos, vietoj jų numatant nacionalines programas, taikytinas 2014 m. sausio 1 d.–2020 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu;

120.  pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti Stebėjimo ir vertinimo tinklą, kurį sudarytų valstybės narės ir Komisija, kad būtų lengviau keistis gerąja stebėjimo ir vertinimo patirtimi;

121.  teigiamai vertina tai, kad bus panaikinta tvirtinanti institucija, ir mano, kad dviejų lygių struktūra (atsakinga institucija, audito institucija) bus veiksmingesnė, o tikrinimai bus paprastesni;

122.  primygtinai ragina Komisiją deramai atsižvelgiant į naujojo fondo patvirtinimo tvarkaraštį su valstybėmis narėmis kuo greičiau aptarti ir patvirtinti naujojo fondo įgyvendinimo gaires;

123.  pabrėžia, kaip svarbu vykdyti neskelbtus patikrinimus vietoje;

124.  mano, kad valstybės narės neturėtų būti atleistos nuo savo pareigų, todėl mano, kad Komisijos pasiūlymas pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju sumokėti iki 100 proc. sumos turėtų būti sumažintas iki „daugiau kaip 90 proc.“);

125.  pritaria Komisijos pasiūlymui prie nacionalinių programų reguliariai prisidėti iki 75 proc. sumos įnašu; mano, kad „tinkamai pagrįstos aplinkybės“, kai suteikiama galimybė Sąjungos biudžeto įnašą padidinti iki 90 proc., turėtų būti tinkamai ir griežtai apibrėžtos;

126.  mano, kad siekiant sumažinti pinigų srautų problemas visam programavimo laikotarpiui turėtų būti suteiktas ne tik pradinis išankstinis 4 proc. finansavimas, bet ir metinis išankstinis 2,5 proc. finansavimas;

127.  atkreipia dėmesį, kad Prieglobsčio ir migracijos fondo ir Europos socialinio fondo politikos prioritetai trečiųjų šalių piliečių integracijos srityje dubliuojasi, ir teigiamai vertina Komisijos planus atliekant vertinimą nagrinėti, „kaip pagal specialiuosius reglamentus vykdomi veiksmai papildo kitų atitinkamų Sąjungos politikos sričių, priemonių ir iniciatyvų veiksmus“(19);

128.  vis dėlto mano, kad tinkamas ir subsidiarumo principą atitinkantis dalykas būtų suteikti to pageidaujančioms valstybėms narėms galimybę savo nacionalinėse programose numatyti abiejų atitinkamų fondų sąveikos ir papildomumo lygį ir mastą; tuo klausimu ragina Komisiją tinkamai apsvarstyti ir siekti įgyvendinti galimybę partnerystės susitarimuose su valstybėmis narėmis sustiprinti abiejų fondų sąveiką;

129.  ragina Komisiją skatinti valstybes nares teikti išsamesnę informaciją apie Sąjungos fondų tarpusavio derėjimą ir papildomumą;

130.  džiaugiasi pažanga, padaryta užtikrinant bendrą su Europos struktūriniais ir investicijų fondais IT sistemą;

XII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 23/2012 „Ar ES struktūrinės priemonės sėkmingai padėjo gaivinti apleistas pramonines ir karines vietoves?“

131.  pabrėžia, kad karinių ir pramoninių vietovių arba urbanistinių dykrų gaivinimas atlieka labai svarbų vaidmenį ir yra pirmas žingsnis siekiant padidinti regiono patrauklumą, taip pat tai – būtina sąlyga vykdant ekonominę darbo vietų kūrimo veiklą, kuriant viešąsias erdves ir pan.;

132.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar ES struktūrinės priemonės sėkmingai padėjo gaivinti apleistas pramonines ir karines vietoves?“ ir joje pateiktas rekomendacijas;

133.  palankiai vertina tai, kad visi projektai pasižymėjo svarbiais ypatumais, dariusiais teigiamą poveikį jų tvarumui, ir kad iš 22 užbaigtų projektų fizinių rezultatų požiūriu 18 projektų tikslai buvo visiškai pasiekti, o keturių projektų atveju atlikta 90–100 proc. numatytų darbų;

134.  atkreipia dėmesį į tai, kad pirmenybę reikėtų teikti pertvarkai, kuria suteikiama galimybė imtis ekonominės veiklos, kaip antai darbo vietų kūrimo, ir mano, jog planas, kuriame numatyta galutinė paskirtis, turėtų būti pagrindas, pagal kurį numatomos Sąjungos išlaidos; pabrėžia, kad urbanistines dykras reikėtų gaivinti, o plyno lauko investicijas reikėtų laikyti paskiausia pasirinkimo galimybe, ir tai turėtų būti daroma tik vyraujant ekonominei būtinybei;

135.  pabrėžia, kad reikia turėti patikimų duomenų siekiant užtikrinti vertinimo veiksmingumą bei rezultatyvumą, ir ragina Komisiją imtis veiksmų, kad tokie duomenys būtų renkami (sąrašas, užterštumo lygis ir pan.); ragina valstybes nares rengti urbanistinių dykrų sąrašus ir surinkti duomenis apie kiekvienos urbanistinės dykros padėtį (užterštumo lygį) taip sudarant sąlygas skirstyti Sąjungos finansavimą pagal prioritetus;

136.  ragina Komisiją ir valstybes nares kiekvienam susitarimui dėl dotacijos taikyti lėšų susigrąžinimo išlygą; mano, kad, taikant minėtą išlygą, reikėtų paisyti ilgalaikio ir (arba) gyvavimo ciklo metodo ir, vertinant pakartotinai, reikėtų atsižvelgti į 15 metų laikotarpį, per kurį gaivinimo projektas turėtų subręsti ir duoti pajamų;

137.  apgailestauja, kad nors valdžios institucijos žino apie principą „teršėjas moka“, tačiau nė vienu atveju teršėjas neprisiėmė visos taršos valymo kainos; pripažįsta, kad praktiškai taikyti principą „teršėjas moka“ yra nepaprastai keblu; vis dėlto ragina valstybes nares imtis priemonių ir įveikti bet kokius sunkumus nustatant teršėją, primygtinai ragina Komisiją reikalauti įgyvendinti principą „teršėjas moka“ kaip Sąjungos finansavimo skyrimo sąlygą;

138.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvos (COM(2006)0232), kurioje pateikiamos nuostatos, padėsiančios išspręsti keletą Audito Rūmų nustatytų problemų bei pateiktų rekomendacijų, taip pat primygtinai ragina Tarybą paremti Komisijos pasiūlymą;

XIII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 24/2012 „Europos Sąjungos solidarumo fondo veiksmai, reaguojant į 2009 m. žemės drebėjimą Abrucuose. Operacijų aktualumas ir išlaidos“

139.  neatsižvelgdamas į daugiau kaip metus trukusį vėlavimą, palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 24/2012(20); pažymi, kad šioje ataskaitoje Sąjungos institucijos pagaliau pateikė Parlamentui ir Sąjungos mokesčių mokėtojams atsakymus į tam tikrus klausimus dėl Sąjungos lėšų valdymo Abrucų regione po 2009 m. įvykusio žemės drebėjimo;

140.  džiaugiasi, kad Audito Rūmai patvirtino, kad pagal Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) reglamento (Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002(21)) nuostatas galima statyti tam tikrų rūšių laikinus būstus;

141.  visiškai pritaria Audito Rūmų teiginiui, kad apie 30 proc. ESSF įnašo (144 mln. EUR) buvo skirta visiškai ESSF reglamento reikalavimus atitinkančioms operacijoms finansuoti; tačiau projektas CASE (itališko pavadinimo Complessi Antisismici Sostenibili Ecocompatibili, t. y. seismiškai saugūs ir ekologiškai tvarūs daugiabučiai namai, santrumpa), nors jis buvo susijęs su faktinių poreikių tenkinimu, neatitiko konkrečių ESSF reglamento nuostatų; taip atsitiko todėl, kad buvo statomi ne laikini būstai, o nauji nuolatiniai pastatai; CASE projektui skirta 70 proc. visų lėšų – 350 mln. EUR; CASE projektui įgyvendinti pasirinkta strategija buvo skirta 15 000 nuo žemės drebėjimo nukentėjusių gyventojų būsto poreikiams patenkinti, tačiau ji nepadėjo laiku ir pakankamai patenkinti faktinių gyventojų poreikių; CASE projekto būstai buvo brangesni už įprastus namus(22); pažymi, kad tai paaiškinama atsižvelgiant į ekstremalios situacijos sąlygas;

142.  pažymi, kad šis Audito Rūmų vertinimas patvirtinamas 2012 m. balandžio 3 d. prefekto F. Gabrielli dekretu Nr. 1462, taigi dekreto, kuriuo CASE projekto statiniai perduodami L’Akvilos miestui, 1 straipsnyje šie statiniai apibrėžiami kaip „nuolatiniam naudojimui skirti gyvenamieji būstai“(23);

143.  atkreipia dėmesį į Komisijos jos 2012 m. audito ataskaitoje nustatytus pažeidimus; apgailestauja, kad Komijos preliminari audito ataskaita yra konfidenciali, o tai reiškia, kad Sąjungos piliečiai negali susipažinti su informacija apie tai, kaip buvo naudojami jų sumokėtų mokesčių pinigai; atkreipia dėmesį į tai, kad galutinis ataskaitos tekstas italų kalba gali būti atskleistas pagal įprastas asmens duomenų apsaugos taisykles;

144.  ragina Komisiją paaiškinti, kodėl i) Komisija visada atsisako ištirti, ar Sąjungos lėšos nebuvo išmokėtos su nusikalstamomis organizacijomis siejamiems ekonominės veiklos vykdytojams, nors atliekant tyrimus apie tai pranešė L’Akvilos prokuroras; ii) nesiėmė tolesnių veiksmų šiuo klausimu, nors buvo įspėta apie tai, kad gali kilti su CASE projekto išlaidomis susijusių problemų;

145.  pažymi, kad daugiau kaip 42 proc. CASE projekto pastatų pastatyta naudojantis Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais;

146.  apgailestauja, kad Parlamentas vis dar laukia, kol Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) jį informuos, ar buvo ar nebuvo nustatyta padarytų pažeidimų ir, ar buvo būtina imtis tolesnių veiksmų;

147.  nerimauja dėl to, kad Italijos policija suėmė aštuonis asmenis, kurie šiuo metu yra įtariami manipuliavę statybos leidimais, susijusiais su šiuo metu vykdomais atstatymo darbais Abrucų regione ir L'Akvilos mieste; prašo Komisiją stebėti šių įvykių raidą ir pranešti apie juos ir baudžiamąsias bylas Parlamentui;

148.  palankiai vertina diskusijas dėl Europos Sąjungos solidarumo fondo reglamento peržiūros atsižvelgiant į su Abrucų žemės drebėjimu susijusią patirtį;

XIV dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 25/2012 „Ar yra įdiegtos priemonės, leidžiančios stebėti vyresnio amžiaus darbuotojams skirtų Europos socialinio fondo lėšų veiksmingumą?“

149.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar yra įdiegtos priemonės, leidžiančios stebėti vyresnio amžiaus darbuotojams skirtų Europos socialinio fondo lėšų veiksmingumą?“ ir pateikia šias pastabas dėl Audito Rūmų pateiktų rekomendacijų;

150.  palankiai vertina tai, kad kai kurie klausimai, kuriuos iškėlė Audito Rūmai, įskaitant didesnį veiklos rezultatams skiriamą dėmesį, buvo sprendžiami Komisijos siūlomuose reglamentuose naujajam 2014‒2020 m. programavimo laikotarpiui, ir ragina valstybes nares paremti šią Komisijos pasirinktą poziciją;

151.  pabrėžia tai, kad, nors itin svarbu mažinti klaidų kiekį, kartais tai kenkia bendram projekto ar programos veiksmingumui; pažymi, kad skiriant vis daugiau dėmesio teisėtumui ir tvarkingumui, o ne veiklos rezultatams didinti, Europos socialinio fondo (ESF) lėšos naudojamos ne taip naujoviškai;

152.  pažymi, kad daugiau dėmesio skiriant veiksmingumui ir veiklos rezultatams savaime nedidinamas valstybių narių pasiryžimas prisidėti prie veiklos rezervo, ir tai nėra tinkamas sprendimas šiuo ekonominio netikrumo laikotarpiu;

153.  ragina valstybes nares savo veiksmų programas parengti taip, kad būtų galima įvertinti ESF veiklos rezultatus, visų pirma nustatyti kiekybinius veiklos tikslus ir rodiklius, kuriais remiantis būtų galima įvertinti išdirbius, rezultatus ir konkretų poveikį, nustatyti tarpinius riboženklius ir kiekybinių tikslų hierarchiją, taip pat įtvirtinti veiksmų programų rezultatus ir konkretaus poveikio tikslus projektų lygmeniu, nes tai padėtų susieti išmokas su rezultatais;

154.  ragina valstybes nares savo veiksmų stebėjimo ir vertinimo sistemą parengti taip, kad būtų galima laiku ir suprantamai reikiamais laiko tarpais įvertinti visų kiekybinių tikslų vykdymo pažangą, nes tai sudarytų galimybę imtis taisomųjų veiksmų ir pasinaudoti įgyta patirtimi priimant sprendimus ateityje, taip pat užtikrinti svarbių ir patikrinamų duomenų surinkimą laiku, tęstinius vertinimus ir ESF veiksmų, skirtų užimtumui didinti, atveju grynojo poveikio užimtumui vertinimą;

155.  ragina Komisiją skatinti laikytis šių rekomendacijų derybose dėl veiksmų programų; ragina Komisiją pateikti tinkamus duomenis apie pasitelktas priemones ir pasiektus ESF rezultatus, taip pat užtikrinti nuoseklios ir patikimos informacijos pateikimą iš valstybių narių, be kita ko, paskelbiant privalomus bendrus rodiklius, kuriuos valstybės narės turėtų įtraukti į savo veiksmų programas; ragina Komisiją nuodugniai išnagrinėti su rezultatais susijusius klausimus rengiant valdymo ir kontrolės sistemų įvertinimą;

XV dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 1/2013 „Ar ES parama maisto perdirbimo pramonei buvo veiksminga ir efektyvi sukuriant pridėtinę vertę žemės ūkio produktams?“

156.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar ES parama maisto perdirbimo pramonei buvo veiksminga ir efektyvi sukuriant pridėtinę vertę žemės ūkio produktams?“ ir į joje pateiktas rekomendacijas;

157.  yra susirūpinęs dėl to, kad Audito Rūmams atliekant auditą nustatyta nemažai trūkumų, visų pirma dėl to, kad dėl šios priemonės koncepcijos ir programavimo valstybėms narėms atrenkant atskirus remtinus projektus sudėtinga išvengti rizikos ir užtikrinti veiksmingumą bei efektyvumą, kad stebėsenos ir vertinimo priemonėmis nesurenkama informacija apie pridėtinę vertę arba poveikį žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui; mano, kad dėl to, nėra pakankamo stebėjimo, vertinimo ir atskaitomybės pagrindo;

158.  apgailestauja, kad iki minimumo sumažinus taisyklių skaičių ir supaprastinus teisės aktus šios priemonės teikiama pridėtinė vertė kelia daug abejonių; būtent, kad pačiuose teisės aktuose nepatikslinta, kas turi būti pridėtinė vertė ir kam ji turėtų būti skirta;

159.  mano, kad dabartinis lankstumo lygis yra pernelyg aukštas, nes ši priemonė nutolo nuo savo pagrindinio tikslo ir tapo bendra subsidija, kuriai iškilo pavojus pavirsti maisto perdirbimo sektoriaus įmonėms skirta pašalpa;

160.  susirūpinęs pažymi, kad iš 24 Audito Rūmų tikrintų projektų tik šeši projektai akivaizdžiai padėjo padidinti pridėtinę vertę ir buvo priskirti didelės pridėtinės vertės projektų kategorijai; kitus dvylika projektų Audito Rūmai įvertino kaip vidutiniškus, o įgyvendinus likusius šešis projektus žemės ūkio produktų pridėtinė vertė nepadidėjo arba padidėjo labai mažai;

161.  mano, kad valstybės narės savo kaimo plėtros programose turėtų aiškiai nustatyti, kada ir kodėl viešoji intervencija yra būtina, siekiant didinti žemės ūkio produktų pridėtinę vertę ir žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą; mano, kad kaimo plėtros programose turėtų būti nustatyti su šiais poreikiais susiję konkretūs ir išmatuojami tikslai; primygtinai ragina Komisiją tvirtinti tik tas kaimo plėtros programas, kuriose pateikiama pagrįsta ir išsami strategija ir aiškus loginis pagrindas, kuriais remiantis būtų galima įrodyti, kaip finansinė parama maisto pramonei padės padidinti žemės ūkio konkurencingumą;

162.  ragina valstybes nares nustatyti ir taikyti kriterijus, kuriais būtų užtikrinama veiksmingų ir tvarių projektų, kuriuos įgyvendinant atsižvelgiama į konkrečius valstybių narių tikslus, atranka; ragina Komisiją užtikrinti, kad šie kriterijai būtų taikomi tinkamai ir nuolat, ir palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl kito programavimo laikotarpio, kuriame nustatyta, kad atrankos kriterijai turėtų būti nustatyti visų priemonių veiksmams;

163.  pakartoja savo įsitikinimą, kad Komisija ir valstybės narės turėtų skatinti taikyti geriausios patirties pavyzdžius, susijusius su savaimingumo ir pakeitimo rizikos mažinimu; ragina valstybes nares atkreipti dėmesį į savaimingumo ir pakeitimo riziką rengiant kaimo plėtros programas ir atrenkant projektus ir nukreipti pagalbą tiems projektams, kuriems akivaizdžiai reikia viešosios paramos ir kurie duoda pridėtinę vertę; prašo Komisijos pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai ataskaitą apie pažangą, padarytą su valstybėmis narėmis keičiantis geriausios patirties pavyzdžiais apie savaimingumo ir pakeitimo rizikos mažinimą;

164.  pritaria Audito Rūmų rekomendacijai, kad kitu programavimo laikotarpiu Komisija turėtų taip patobulinti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą (BSVS), kad būtų teikiama naudinga informacija apie įgyvendinant projektus ir priemones, finansuotas intensyvinant nuolatinę vertinimo veiklą, pasiektus laimėjimus; mano, kad dabartinės metodikos, pagal kurią teikiamos didelės apimties laikotarpio vidurio vertinimų ataskaitos, nepakanka;

165.  palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl 2014–2020 m. laikotarpio stebėjimo ir vertinimo sistemos, pagal kuriuos reikalavimas atlikti laikotarpio vidurio vertinimą pakeičiamas reikalavimu teikti išplėstines metines įgyvendinimo ataskaitas (2017 ir 2019 m.), kuriose bus įvertinta pažanga, padaryta siekiant programos tikslų, ir nuostatą, kad valstybės narės programavimo laikotarpiu vertinimus turėtų atlikti pagal vertinimo planą; primena Komisijai, kad norint sudaryti sąlygas, kad BSVS teiktų išsamią informaciją apie sėkmingą priemonių įgyvendinimą, būtina rinkti išsamius duomenis apie priemonę;

XVI dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 2/2013 „Ar Komisija užtikrino efektyvų Mokslinių tyrimų septintosios bendrosios programos įgyvendinimą?“

Supaprastinimas

166.  sutinka su bendru Audito Rūmų vertinimu, kad „Komisija ėmėsi veiksmų siekdama supaprastinti dalyvavimo taisykles“ – supaprastino tam tikrus administracinius ir finansinius 7BP dalyvavimo taisyklių aspektus, kuriais sumažino administracinę naštą naudos gavėjams ir palengvino jiems galimybes dalyvauti programoje; tačiau mano, kad geriau palaikant vidaus ryšius, generaliniams direktoratams keičiantis geriausia patirtimi ir laiku įdiegus veiksmingas naujas IT priemones, laikotarpius būtų galima dar labiau sutrumpinti;

167.  teigiamai vertina platesnį nustatyto dydžio normų taikymą tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms kompensuoti, įskaitant vidutinių personalo išlaidų nustatymą; kartu pabrėžia, kad reikia toliau stengtis standartizuoti kompensavimo praktiką;

168.  reiškia nerimą dėl nesėkmingų bandymų sukurti išlaidų apskaičiavimo metodikoms tvirtinti skirtą sertifikavimo mechanizmą, kad naudos gavėjai galėtų gauti patikinimą, jog jų metodikos yra tinkamos; mano, kad platus nustatyto dydžio normų netiesioginėms išlaidoms apskaičiuoti įgyvendinimas pagal programą „Horizontas 2020“ dar labiau padės užkirsti kelią galimiems finansiniams piktnaudžiavimams ir sumažinti klaidų skaičių, taip suteikiant naudos mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) ir taip palengvinant dalyvavimo sąlygas galimiems naudos gavėjams iš naujųjų 12 ES valstybių narių;

169.  sutinka su Audito Rūmais, kad Komisija įdiegė veiksmingas naujas ryšių su naudos gavėjais IT priemones, kuriomis gerokai pagerinta sąveika su naudos gavėjais, sumažinta administracinė našta abiem suinteresuotosioms šalims ir padedama išvengti galimo finansavimo dubliavimosi rizikos; tačiau nerimauja dėl to, kad išlieka nemažas iššūkis, t. y. optimizuoti administravimo IT priemones, taip siekiant užtikrinti, kad dar labiau sumažėtų administracinė našta ir būtų įtvirtinta veiksminga įvairių generalinių direktoratų naudojamų modulių sąsaja; teigiamai vertina darbą, atliekamą rengiant bendrą administravimo IT priemonę (SYGMA) ir bendrą elektroninę darbo srautų valdymo priemonę (Compass) – darbą, kuris pradėtas gerokai iš anksto ir kuriuo turėtų būti užtikrinta, kad minėtomis priemonėmis jau būtų galima naudotis įgyvendinant programą „Horizontas 2020“;

Finansų kontrolė

170.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pasiekti tinkamą mažesnės administracinės naštos ir veiksmingos finansų kontrolės pusiausvyrą; pažymi, kad dėl mokslinių tyrimų srities savitumo turėtų būti skatinama rizikai atspari ir mokslu grindžiama metodika, – tada bus išugdyta mokslinių tyrimų srities kompetencija ir pasiektas geresnis projektų poveikis; mano, kad taikydama šią metodiką Komisija galės išlaikyti pasitikėjimo ir kontrolės pusiausvyrą;

171.  ragina Komisiją vadovautis Audito Rūmų rekomendacija daugiau ex-ante patikrų taikyti rizikingesniems naudos gavėjams – pradėti taikyti naudos gavėjo rizikos profilį, grindžiamą ex post patikrų rezultatais ir veiklos rezultatų duomenimis;

Ekonomiškumas ir veiksmingumas

172.  mano, kad reikia daugiau dėmesio skirti veiksmingumui, kuris būtinas aukštos kokybės moksliniams tyrimams Europoje užtikrinti, tačiau nenuvertinant administracinės ir finansinės praktikos ir procedūrų optimizavimo, būtino norint veiksmingai įgyvendinti 7BP; laikosi nuomonės, kad Europos mokslinių tyrimų erdvės įgyvendinimas – labai svarbus ilgalaikės Sąjungos ekonominės gerovės ir konkurencingumo elementas, susijęs su galimybe pasiekti užsibrėžtus 7BP tikslus ir laukiamus rezultatus; šiuo atžvilgiu teigiamai vertina, kad pagal programą „Horizontas 2020“ nustatyti rezultatų rodikliai, pagal kuriuos bus vertinamas programos įgyvendinimas – sukurta vertė, rezultatai ir konkretus poveikis, kartu nepamirštant programos tikslų;

173.  ragina mokslinių tyrimų rezultatus panaudoti iniciatyvoms, darančioms naudingą poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui, pavyzdžiui, padedančioms plėtoti pažangiųjų miestų koncepciją, ir neleisti plėtoti mokslinių tyrimų vien dėl pačių mokslinių tyrimų; mano, kad galima inovacijų ir technologinės bei pramoninės bazės plėtojimo sritis – saugumas ir gynyba; todėl ragina toliau plėtoti mokslinius tyrimus šioje srityje, siekiant išnaudoti dvejopo naudojimo technologijų galimybes ir perkelti praktines žinias į civilinį sektorių, kad būtų galima geriau spręsti visuomenės problemas;

174.  pripažįsta išliekantį mokslinių tyrimų rezultatų ir sėkmingo produkto panaudojimo rinkoje atotrūkį ir primygtinai ragina Komisiją toliau skatinti „mokslinių tyrimų, inovacijų ir rinkos“ sąsają, kad būtų galima gerokai pagerinti santykinį ekonominį Sąjungos konkurencingumą pasaulio mastu;

175.  atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjunga turėtų nusistatyti savo konkurencinį pranašumą naujausiose mokslinių tyrimų srityse ir turėtų stengtis skatinti jaunus mokslo darbuotojus plėtoti pasaulinės klasės mokslinius tyrimus Europoje; mano, kad nustačius vienodą išsamią inovacijų apibrėžtį paraiškos teikimo procesas būtų lengvesnis, o programa taptų patrauklesnė naudos gavėjams, ypač MVĮ, turinčioms ribotus administracinius gebėjimus;

Naujos priemonės

176.  teigiamai vertina naujų formų rizikos kapitalo priemonių viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei – jungtinių technologijų iniciatyvų (JTI) ir rizikos pasidalijimo finansinės priemonės (RPFP) – įgyvendinimą pagal 7BP, taip pat rezultatus, kurie šiomis priemonėmis pasiekti užtikrinant ilgalaikių pramonės investicijų finansavimą ir skatinant privačias investicijas į mokslinius tyrimus;

177.  pripažįsta, kad kai kuriomis JTI itin sėkmingai pavyko įtraukti MVĮ į projektus – vidutiniškai 21 proc. bendro prieinamo finansavimo pagal JTI buvo skirta MVĮ; atkreipia dėmesį, kad JTI turėjo įtakos pernelyg sudėtinga teisinė sistema ir draudimas naudotis bendromis tarnybomis, todėl vidutiniškai 52 proc. jų darbuotojų atliko administracines funkcijas;

178.  mano, kad pirmaisiais RPFP įgyvendinimo metais Komisijos taikyta atsargesnė metodika buvo pagrįsta ir atitiko Europos ekonomines sąlygas; tačiau rekomenduoja neabejotinai nustatyti, kad ši priemonė būtų naudojama kaip veiksmingas įrankis rizikingesniems mokslinių tyrimų projektams, kurių priešingu atveju neremtų komerciniai bankai, tačiau jais būtų galima pasiekti didelį inovacijų proveržį; laikosi nuomonės, kad žingsnis tinkama kryptimi – sukurta rizikos pasidalijimo priemonė (RSI), papildanti esamą RPFP, taip užtikrinant moksliniais tyrimais savo veiklą grindžiančių MVĮ dalyvavimą;

Sąveika

179.  atkreipia dėmesį, jog reikia papildomai stengtis sudaryti Komisijai sąlygas veiksmingai nustatyti skirtingą projektų įgyvendinimo praktiką ir užtikrinti, kad su visais naudos gavėjais įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai ir kiti įgyvendinimo organai elgtųsi nuosekliai ir vienodai, taip palengvindami jų administracinę naštą; pažymi, jog būtina užtikrinti, kad esama Informacijos apie mokslinius tyrimus teikimo tarnyba ir Mokslinių tyrimų patvirtinimo komitetas įgyvendintų užduotis, kurias iš pradžių numatė bendra patvirtinimo tarnyba;

180.  supranta, kaip sudėtinga skatinti didesnę 7BP ir struktūrinių fondų (SF) sąveiką; mano, kad Komisija galėtų aktyviau palaikyti ryšius su valstybėmis narėmis perteikdama tam tikrą gerąją patirtį ir taip užtikrindama, kad SF būtų veiksmingai panaudojami ir pradinių (projektų parengimas, gebėjimų ugdymas), ir baigiamųjų (plataus masto demonstravimas, realizavimas rinkoje) etapų sąveikai didinti; taigi mano, kad regioninius mokslinių tyrimų ir inovacijų aspektus būtų galima sustiprinti skatinant inovacijas-mokslinius tyrimus-švietimą (vadinamąjį žinių trikampį) ir skatinant kurti kompetencijos sritis ir regionines grupes, taip išplečiant geografinę 7BP taikymo sritį, kad projektai būtų ekonomiškai ir veiksmingai paskirstyti visoms valstybėms narėms; pripažįsta, kad reikia geriau koordinuoti SF asignavimus mokslinių tyrimų infrastruktūros plėtrai ir tolesnį mokslinių tyrimų veiklos finansavimą pagal bendrąsias programas;

XVII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 3/2013 „Ar „Marco Polo“ programos buvo veiksmingos perkeliant eismą iš kelių į kitas transporto rūšis?“

181.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar „Marco Polo“ programos buvo veiksmingos perkeliant eismą iš kelių į kitas transporto rūšis?“ ir patvirtina jos rekomendacijas;

182.  mano, kad „Marco Polo“ programų tikslai perkelti eismo srautus iš kelių į labiau ekologiškas transporto rūšis vis dar galioja ir yra pagrindinis Sąjungos transporto politikos aspektas, kuriam visiškai pritaria Parlamentas;

183.  laikosi nuomonės, kad idėjos, dėl kurių buvo sukurta ši programa, vis dar yra novatoriškos ir jomis remiantis galima sukurti veiksmingas ir tvarias krovinių vežimo paslaugas; tačiau mano, kad veiklos požiūriu naudojamos priemonės ir metodai neatitiko programos ypatybių;

184.  laikosi nuomonės, kad rezultatus reikia vertinti ir atsižvelgiant į pokyčius rinkoje bei į ekonomikos krizės sunkumus; tačiau mano, kad ekonominis nuosmukis negali tapti pateisinimu nevykdomiems programos tikslams; primygtinai ragina Komisiją padaryti išvadas šiuo atžvilgiu iš (tebevykstančių) „Marco Polo“ programų rezultatų, pasinaudoti geriausios patirties pavyzdžiais ir pasimokyti iš klaidų kuriant ir įgyvendinant ateities programas;

185.  pažymi, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpiui nesiūlomas joks specialus finansavimo reglamentas dėl „Marco Polo III“ ir kad jau 2011 m. bendra krovinių vežimo paramos sistema yra įtraukta į Komisijos pasiūlymus dėl naujo transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtros gairių ir Europos infrastruktūros tinklų priemonės;

186.  pažymi, kad Komisija ką tik pasiūlė naują reformuotą programą vidaus vandenų keliams NAIADES II(24);

187.  primena, kad Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ kalbant apie infrastruktūrą siekiama iki 2030 m. sukurti visiškai veiksmingą ir suderinamą visą Sąjungą apimantį daugiarūšį pagrindinį tinklą TEN-T, pagerinti daugiarūšių logistikos grandinių veikimą, taip pat ir geriau išnaudojant veiksmingiau energiją naudojančias transporto rūšis;

188.  pažymi, kad Parlamentas savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(25) paragino „po 2013 m. tęsti „Marko Polo“ programą siekiant efektyviai išnaudoti laivybos potencialą“, bet taip pat nurodė programą supaprastinti ir patobulinti;

189.  pažymi, kad vykstant trišaliams dialogams dėl naujos teisinės sistemos(26) Parlamentas ir Taryba sutiko, kad krovinių vežimo paslaugoms būtų galima skirti Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansavimą ir kad dėl naujo transeuropinio transporto tinklo susitarta aiškia nuoroda į tvarias vežimo paslaugas, konkrečiai nurodant „Jūros greitkelius“ (38 straipsnis);

190.  pritaria Komisijos nuomonei, kad „Marco Polo“ indėlis keičiant transporto rūšių pusiausvyrą negali būti didelis, nes skirti ištekliai taip pat buvo riboti;

191.  mano, kad modalinio pasidalijimo pokyčius reikia aiškinti ne tik kaip „Marco Polo“ programų rezultatą, bet reikia atsižvelgti į kitas priemones; mano, kad tikėtinus būsimų programų rezultatus būtina pasverti atsižvelgiant į paskirtus finansinius išteklius ir tikslinio sektoriaus apimtis;

192.  mano, kad nepaisant ribotų turimų išteklių „Marco Polo“ programos buvo priimtos galvojant ir apie galimą šalutinį bei demonstracinį poveikį, kurio rezultatai gali būti didesni, nei numatyta iš pradžių;

193.  sutinka su Audito Rūmų nuomone, kad geriausia nacionalinė patirtis turėtų būti panaudota programų valdymui ir apibrėžčiai gerinti;

194.  tačiau pabrėžia, kad ne visos nacionalinės patirtys gali būti ekstrapoliuotos Sąjungos lygmeniu, nes Sąjungos transporto sektorius veikia sudėtingesnėje ir daugiarūšėje aplinkoje; pažymi, kad tai patiria milžiniškų suvaržymų (sąveikumo, skirtingų nacionalinių reglamentų, skirtingo sektorių atvirumo konkurencijai), kuriems reikia papildomų priemonių, ne tik finansinės paramos (reguliavimo, politinės valios, tinkamo įgyvendinimo ir įgyvendinimo užtikrinimo);

195.  šiuo atžvilgiu primena Parlamento 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliuciją dėl bendros Europos transporto erdvės, pažymėdamas, kad modalinis perkėlimas negali būti pasiektas teisėkūros priemonėmis, tai įmanoma padaryti tik išnaudojant veikiančią infrastruktūrą, būdingus pranašumus ir stiprybes bei paskatas;

196.  laikosi nuomonės, kad sumažėjęs kiekis daugiarūšių vežėjų (pagrindinis naudos gavėjų tikslas) galėjo turėti įtakos menkam pagal kvietimus pristatytų projektų skaičiui; yra įsitikinęs, kad tai gali būti būdingo transporto subjektų, kurie linkę naudoti vieną transporto rūšį, elgesio rezultatas; ragina Komisiją ieškoti būdų didinti vienos transporto rūšies vežėjų dalyvavimą, nes jie irgi galėtų turėti naudos iš būsimų iniciatyvų; tačiau pažymi Audito Rūmų pastabą dėl programos sudėtingumo, kurį nurodė naudos gavėjai ir kuris galėjo atgrasyti papildomus susidomėjusius subjektus;

197.  mano, kad analizuojant programos trūkumus reikia atsižvelgti ir į prastai pritaikytą reglamentavimo sistemą, ir į tinkamos informacijos bei pranešimų apie programas stoką; ragina Komisiją ieškoti sprendimų, kaip pagerinti ir padidinti galimų naudos gavėjų skaičių, sumažinant sudėtingumą ir administracinę naštą bei pagerinant informavimą apie būsimus veiksmus;

198.  primena „Marco Polo“, rezultatais pagrįstos programos, kurios finansinės išmokos priklauso nuo rezultatų, specifiką; pažymi, kad ši unikali savybė, kuri yra teigiama Sąjungos lėšų valdymo atžvilgiu, kartu su sektoriaus sudėtingumu ir ekonominiu nuosmukiu prisidėjo prie prasto programos tikslų įvykdymo;

199.  tačiau pabrėžia, kad vertindama naudos gavėjų rezultatus Komisija turėjo būti ypač dėmesinga; pažymi, kad Komisija pagerino rezultatų kontrolę;

200.  pabrėžia poreikį, kad rezultatais pagrįstos programos turėtų tvirtą metodiką pasiektiems tikslams įvertinti; šiuo atžvilgiu pritaria Audito Rūmų pastabai, kad reikia atnaujinti ir patikslinti rezultatų apskaičiavimo metodiką;

201.  mano, kad sukūrus tvirtą metodiką gali būti lengviau teikti informaciją potencialiems vežėjams, kurie galėtų domėtis modaliniu perkėlimu, ypač MVĮ, kurioms trūksta išteklių šiems įrankiams plėtoti;

202.  primena, kad „Marco Polo“ projektai buvo ypač pažeidžiami dėl ekonomikos krizės, todėl pagal šią programą buvo paremta mažiau projektų, nei tikėtasi; pažymi, kad kadangi „Marco Polo“ projektas yra į rezultatus orientuota programa, transporto srautų sumažėjimas taip pat turėjo įtakos faktiniam į kitas transporto rūšis perkeltų krovinių skaičiui;

203.  mano, kad Audito Rūmų kaip trūkumo nurodyto nepakankamo rinkos tyrimo neužteko, kad būtų užtikrinti geresni „Marco Polo“ programų veiksmingumo rezultatai; primygtinai ragina Komisiją būsimoms programoms, susijusioms su modaliniu perkėlimu, pateikti išsamesnį tyrimą;

204.  tačiau mano, kad rinkos paklausos stoka negali būti vertinama kaip kliūtis politiniams veiksmams, nes vienas iš Sąjungos transporto politikos tikslų yra pamėginti išspręsti nesubalansuotą modalinį pasidalijimą ir sukurti paskatas rinkos perėmimui; ragina Komisiją atsižvelgti į didesnę susijusią riziką, pasimokyti iš nesėkmingos patirties ir sujungti finansines paskatas, galbūt, kaip pažymėjo Audito Rūmai, ir su finansine pagalba infrastruktūrai bei su kitomis reguliavimo priemonėmis;

205.  yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų pastabos apie galimus atvirkštinio modalinio perkėlimo atvejus, kaip netiesioginį naujų aplinkosaugos teisės aktų (pvz., sieros kiekį reglamentuojančių taisyklių) priėmimo poveikį; ragina Komisiją ištirti galimo atvirkštinio modalinio perkėlimo tendencijas, priimti sprendimus ir glaudžiai bendradarbiauti su susijusiais direktoratais, kad rengiant teisės aktų projektus ir kuriant naujas finansinės paramos programas būtų taikomas sisteminis požiūris;

206.  apgailestauja, kad rytinės valstybės narės nebuvo nuo pradžios įtrauktos į šiuos projektus, ir pažymi paskatų trūkumą šiose šalyse, nes paprastai jos linkusios rinktis regioninius arba sanglaudos fondus, kurie pasižymi aukštesne bendro ES finansavimo dalimi ir mažesne administracine našta; šiuo požiūriu palankiai vertina teisės aktų leidėjų susitarimą dėl EITP, nes sanglaudos šalys galės prašyti Sąjungos finansavimo krovinių vežimo paslaugoms pagal tokias pačias sąlygas, kokios taikomos Sanglaudos fondui;

XVIII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 4/2013 „ES bendradarbiavimas su Egiptu valdymo srityje“

207.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „ES bendradarbiavimas su Egiptu valdymo srityje“ ir toliau pateikia pastabas bei rekomendacijas;

208.  vykdant reformas viešųjų finansų valdymo srityje, buvo sukurta 4 mln. EUR paramos programa, kurią finansavo Sąjunga, Prancūzija ir Rumunija ir kuri skirta kovai su korupcija, pinigų plovimu ir turto atgavimo skatinimui Egipte; pažymi, kad šios programos įgyvendinimas prasidėjo 2011 m. liepos mėn., kad ji tęsis iki 2014 m. liepos mėn. ir kad Sąjungos, kaip pagrindinės paramos teikėjos, bus prašoma ją pratęsti; atkreipia dėmesį į tai, kad166 prokurorams, teisėsaugos darbuotojams ir finansų žvalgybos pareigūnams buvo surengti išsamūs mokymai; pripažįsta, kad 2012 m. gruodžio mėn. pateikta teigiama programos nepriklausomos stebėsenos ataskaita;

209.  pripažįsta, kad 2007–2013 m. laikotarpiu Egiptas gavo maždaug 1 000 mln. EUR dydžio Sąjungos pagalbą: 60 proc. sudarė sektorinė parama biudžetui, skirta Egipto vyriausybei, o likusi dalis buvo skirta per projektus, dėl kurių buvo susitarta su Egipto valdžios institucijomis; pažymi, kad parama biudžetui – tai pagrindinė Komisijos pagalbos Egiptui teikimo priemonė; visgi daro išvadą, kad apskritai EIVT ir Komisija nepajėgė veiksmingai valdyti ir kontroliuoti Sąjungos pagalbos, skirtos valdymui Egipte pagerinti;

210.  pažymi, kad vadovaujant M. Morsi administracijai, turto atgavimas tapo vienu iš didžiausių prioritetų, ir tai leido pasiekti reikšmingos pažangos; pastebi, kad siekiant atgauti turtą, būtini aukštos kokybės teismų sprendimai, atitinkantys tarptautinius standartus, todėl taip tobulinamos procedūros ir gerinamas finansų valdymas; pastebi, kad pagal korupcijos indeksą Egiptas vis dar užima žemą vietą sąraše, bet pastangos nėra bevaisės ir pažanga yra matoma; pripažįsta, kad su Sąjungos pagalba neseniai baigtas rengti liudytojų apsaugos įstatymo projektas, kurį, kaip ir kitus du – interesų konfliktų ir galimybę susipažinti su dokumentais reglamentuojančius įstatymus, rengiamasi priimti;

211.  Sąjungos ir JAV tarptautinės plėtros agentūra (angl. USAID), būdamos paramos teikėjos, koordinuoja viešųjų finansų valdymo programas Egipte; pažymi, kad Sąjunga taip pat koordinuoja Egipto ir valstybių narių bendradarbiavimą turto atgavimo srityje ir kad visame pasaulyje įšaldyto turto vertė siekia 1,2 mlrd. EUR;

212.  mano, kad svarbu stebėti programas skiriant SPB, bet lygiai taip pat svarbu nuolat reikalauti gerinti dialogo su Egipto valdžios institucijomis atskaitomybę ir skaidrumą pagal tarptautinę Viešųjų išlaidų ir finansinės atskaitomybės programą (angl. PEFA); laikosi nuomonės, kad siekiant šio tikslo, naudinga ir būtina taikyti galimybės sustabdyti SPB programas priemonę;

Išvada

213.  pažymi, kad Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje „ES bendradarbiavimas su Egiptu valdymo srityje“ pateikiama daug svarbių pastabų, tačiau svarbu, kad Audito Rūmai ne tik vertintų finansų valdymo kokybę, bet ir persvarstytų veiklos rezultatus, pasiektus įgyvendinant Sąjungos programas; taigi ragina Komisiją reguliariai vertinti pasiektus rezultatus;

214.  pažymi, kad Parlamentas turės dėti daugiau pastangų, kad sustiprintų savo politinę atsakomybę atidžiai stebint šių ir kitų politikos krypčių įgyvendinimą;

XIX dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 5/2013 „Ar ES sanglaudos politikos fondai tinkamai naudojami keliams?“

215.  palankiai vertina Audito Rūmų išvadas, kuriomis patvirtinta, kad kelių eismo sauga gerokai padidėjo, o mirtingumas labai sumažėjo (kai kuriais atvejais užtikrinta visiška kelių sauga); be to, pažymi, kad dėl patobulintos kelių sistemos apskritai sutrumpėjo kelionės laikas;

216.  atkreipia dėmesį į Audito Rūmų rekomendacijas ir kartu priima nemažai Komisijos paaiškinimų;

217.  atkreipia dėmesį į tai, kad nors buvo nustatyti kelių projektų tikslai, jų poveikio ekonominei plėtrai nebuvo galima nustatyti dėl tinkamų rodiklių trūkumo; ragina Komisiją ir valstybes nares atsižvelgiant į naująjį programavimo laikotarpį nustatyti patikimų ir išmatuojamų rodiklių rinkinį, kad būtų galima išspręsti šią problemą;

218.  atkreipia dėmesį į taikomų viešųjų pirkimų procedūrų skirtumus, kurie būdingi tikrintoms valstybėms narėms; mano, kad Europos Sąjungos viešųjų pirkimų direktyva turėtų būti griežtai taikoma visose valstybėse narėse siekiant aukščiausio išlaidų efektyvumo ir veiksmingumo lygio; be to, mano, kad būsimas bendras kelių projektų finansavimas turėtų priklausyti nuo valstybių narių veiksmų, kurių jos imasi siekdamos užtikrinti statybų rinkų konkurenciją, skirdamos didžiausią dėmesį tam, kad pagal viešųjų pirkimų sistemas būtų gaunamas ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas tuo pačiu metu išvengiant patekimo į rinką kliūčių;

219.  ragina Komisiją ir toliau atnaujinti ir pritaikyti investicinių projektų sąnaudų ir naudos analizės gaires, kurios taikomos visiems projektams, ir parengti eismo prognozių teikimo gaires;

220.  ragina Komisiją sudaryti valstybėms narėms palankesnes sąlygas keistis geriausia patirtimi siekiant, viena vertus, pateikti patikimas eismo prognozes ir, kita vertus, nustatyti galimą ekonominį poveikį kelių tiesimo projektams;

221.  laikosi nuomonės, kad kelių tiesimo išlaidos taip pat priklauso nuo žemės sandaros, seisminio pavojaus, aplinkos ir archeologinių, kultūrinių ir kitokių suvaržymų, taip pat nuo reikalingų inžinerijos objektų (pvz., tiltų ir tunelių) skaičiaus; mano, kad į šiuos rodiklius reikėtų atsižvelgti Audito Rūmų audite;

222.  prašo Komisijos ir Audito Rūmų suteikti daugiau informacijos apie galimybę Sąjungos mastu naujų projektų sąmatas rengiantiems inžinieriams pateikti informaciją apie vieneto sąnaudas, siekiant padėti paramos gavėjams sumažinti savo pirkimo išlaidas;

XX dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 6/2013 „Ar valstybės narės ir Komisija pasiekė, kad kaimo ekonomikos įvairinimo priemonės būtų ekonomiškai naudingos?“

Bendrosios pastabos

223.  yra susirūpinęs dėl to, kad geram Sąjungos finansuojamų programų ir iniciatyvų valdymui kyla grėsmė, kai dėl sumažinto viešojo sektoriaus biudžeto atleidžiami atitinkamų administracijos įstaigų darbuotojai;

224.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės įgyvendina priemones įvairiais būdais ir kad daugeliu atveju joms skiriamos Audito Rūmų pastabos;

225.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikėtų pabrėžti aiškius poreikius arba konkrečius tikslus ir gebėjimus padėti sritims, kurioms tokios pagalbos reikia;

226.  pažymi, kad mums reikia ekologiškesnės, teisingesnės ir visapusiškai teisėtos bendros žemės ūkio politikos, kuri atspindėtų principą „viešosios lėšos – viešosioms gėrybėms“; mano, kad socialiniu ir politiniu požiūriu vis daugiau lėšų skiriant kaimo plėtrai bus skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas kaimo vietovėse;

227.  pabrėžia, kad atitinkamais veiklos įvairinimo projektais turėtų būti siekiama plėtoti vietos infrastruktūrą ir pagrindines vietos paslaugas kaimo vietovėse siekiant užkirsti kelią gyventojų skaičiaus mažėjimui; mano, kad šiais projektais taip pat turėtų būti siekiama padaryti kaimo vietoves patrauklesnėmis jaunimui ir skatinti kurti naujas patenkinamas ir gerai apmokamo darbo vietas;

Audito Rūmų požiūris

228.  pažymi, kad šioje specialiojoje ataskaitoje didžiausias dėmesys skiriamas įvairinimo pagal 3 kryptį tikslui, ir manytų, kad būtų naudinga ištirti tikslą gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir skatinti kaimo ekonomikos įvairovę;

229.  pažymi, kad tikrintomis priemonėmis siekiama padaryti didesnį poveikį nei užimtumo skatinimo ir pajamų didinimo metodais ir prisidėti prie kaimo vietovių tvarumo;

Tolesnė raida

230.  palankiai vertina tai, kad kitam programavimo laikotarpiui Komisija pasiūlė keletą patobulinimų, kuriais turėtų būti išspręsti kai kurie Audito Rūmų nurodyti susirūpinimą keliantys klausimai, visų pirma pažymėtini šie klausimai:

231.  prašo valstybių narių savo KPP aiškiai nustatyti, kaip ir kodėl viešojo sektoriaus intervencija investuojant į ne žemės ūkio veiklą bus padedama, pvz., ištaisyti rinkos nepakankamumą, susijusį su užimtumo ir ekonomikos augimo kliūtimis; mano, kad tada valstybės narės, remdamosi šiais poreikiais, turėtų nustatyti konkrečius ir išmatuojamus tikslus ir kad Komisija turėtų patvirtinti tik tas KPP, kuriose pateiktos pagrįstos bei visapusiškos strategijos ir aiškiai logiškai išdėstyta, kaip politikos intervencija bus padedama siekti strateginių tikslų – sudaryti ekonomikos augimui tinkamas sąlygas ir didinti galimybes įsidarbinti, taip pat kovoti su gyventojų skaičiaus mažėjimu kaimo vietovėse;

232.  prašo valstybių narių nustatyti ir nuosekliai taikyti kriterijus, kuriais būtų užtikrinama pačių veiksmingiausių, tvariausių ir konkrečius valstybės narės tikslus labiausiai atitinkančių projektų atranka; mano, kad Komisija turėtų užtikrinti, kad šie kriterijai būtų tinkamai ir nuolat taikomi visais atvejais, ne tik tada, kai pritrūksta lėšų;

233.  prašo Komisijos ir valstybių narių skatinti vadovautis geriausia patirtimi mažinant neveiksmingo paramos panaudojimo ir įmonių persikėlimo riziką bei ja keistis;

234.  reikalauja, kad Komisija ragintų valstybes nares vadovautis tokia patirtimi, kad investicijų išlaidos būtų tinkamos finansuoti tik nuo dotacijos patvirtinimo datos;

235.  ragina Komisiją užtikrinti, kad valstybės narės taikytų veiksmingas sąnaudų pagrįstumo tikrinimo sistemas;

236.  ragina Komisiją ir valstybes nares labiau stengtis mažinti administracinę naštą ir užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos per pagrįstą terminą;

237.  prašo Komisijos ir valstybių narių užtikrinti, kad būsimu programavimo laikotarpiu (2014–2020 m.) būtų gaunama reikiama ir patikima informacija, kuri palengvins priemonės valdymą bei stebėjimą ir parodys, kokiu mastu teikiama parama padeda įgyvendinti Sąjungos prioritetinius tikslus; mano, kad darbo vietų kūrimo uždaviniai turėtų būti pagrįsti ir kad kuriamų darbo vietų skaičius turėtų būti atidžiai stebimas; mano, kad priemonės turėtų būti geriau valdomos per visą programavimo laikotarpį ir ypač tada, kai paaiškėja, kad užsibrėžtų tikslų nepavyks pasiekti;

XXI dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 7/2013 „Ar Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas sukūrė ES pridėtinę vertę į darbo rinką reintegruojant atleistus darbuotojus?“

238.  pabrėžia, kad jis labai svarbiu laiko veiklos efektyvumo auditą kartu su teisėtumo ir tvarkingumo patikromis; todėl palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą, kurioje nurodomi teigiami ir neigiami veiklos efektyvumo aspektai ir pateikiamas suderintas bendras požiūris;

239.  tačiau žino, kad veiklos efektyvumą galima vertinti tik tuo atveju, jei tikslai ir rodikliai buvo nustatyti remiantis pagrindiniu reglamentu; todėl ragina Komisiją rengiant naujus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto atsižvelgti į Parlamento nuomonę dėl veiklos efektyvumo audito;

240.  palankiai vertina tai, kad daugumai darbuotojų, nukentėjusių dėl masinių atleidimų, kuriuos lėmė globalizacija ir krizė, ir gaunančių paramą pagal Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (EGF) priemones, buvo pasiūlytos individualiems poreikiams pritaikytos ir gerai koordinuotos priemonės;

241.  su džiaugsmu pažymi, kad EGF priemonės iš esmės buvo tinkamai koordinuojamos ir su nacionalinėmis priemonėmis, ir su Europos socialinio fondo (ESF) priemonėmis;

242.  atkreipia dėmesį į labai rimtus atitinkamų valstybių narių, nenorėjusių pasinaudoti EGF, išdėstytus argumentus; pažymi, kad pateikti šie argumentai:

243.  vis dėlto pabrėžia tai, kad EGF ir ESF galima laikyti papildomomis priemonėmis; tačiau prašo Komisijos aiškiai ir logiškai paaiškinti, kaip atskirti EGF nuo ESF, nes pasirodo, kad kai kuriais atvejais ESF yra geriau pritaikyta norint laiku pasiekti rezultatų ir kai kuriais atvejais jos bendro ir išankstinio finansavimo normos yra geresnės; be to, pažymi, kad Sąjungos visuomenei kai kuriose valstybėse narėse ESF yra geriau žinomas nei EGF(27);

244.  pabrėžia, jog geram finansų valdymui naudinga, kad būtų galima patikimai nustatyti bedarbių reintegraciją į darbo rinką pasinaudojus EGF priemonėmis; mano, kad todėl EGF reglamentu (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1927/2006(28)) reikėtų raginti valstybes įvertinti reintegraciją pasibaigus įgyvendinimo laikotarpiui; be to, šie duomenys turėtų būti palyginami ir, pageidaujama, susiję su kiekybiniais tikslais;

245.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad naujajame 2014–2020 m. programavimo laikotarpio EGF reglamente (Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013(29)) Komisija pasiūlė reintegracijos tikslą – per 12 mėnesių nuo priemonės įgyvendinimo iš naujo įdarbinti 50 proc. darbo netekusios darbo jėgos; tačiau klausia, koks šio skaičiaus logiškas paaiškinimas;

246.  tvirtai laikosi nuomonės, kad EGF paramą pirmiausia reikėtų naudoti perkvalifikavimui, kvalifikacijos suteikimui ar kitoms tikslinėms aktyvioms darbo rinko priemonėms, o ne pajamų, kurios bet kuriuo atveju bus mokamos pagal nacionalines nedarbo sistemas, rėmimui; todėl prašo riboti pajamų rėmimą iki 25 proc. EGF priemonių;

247.  pabrėžia tai, kad Sąjungos finansine parama turėtų būti kuriama Europos pridėtinė vertė; todėl prašo palyginti EGF priemonėmis gaunamą ES pridėtinę vertę su ESF priemonėmis gaunama Sąjungos pridėtine verte, atsižvelgiant į jos kiekybinius ir kokybinius aspektus metinėje biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje, taip siekiant užtikrinti veiksmingiausias politikos vertinimo priemones arba nurodyti priežastis, kodėl neįtraukiami šie skaičiai; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad 41 savaitės laikotarpis nuo paraiškų dėl EGF paramos pateikimo iki mokėjimo yra pernelyg ilgas ir kad tokia trukme nelaimės ištiktos paraiškas teikiančios šalys, kurioms reikalingas Sąjungos solidarumas, yra atgrasomos; tačiau atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymuose pateiktą informaciją; primena visoms suinteresuotosioms šalims apie Sąjungos biudžeto valdymo institucijų sprendimą neįtraukti EGF į daugiametę finansinę programą (DFP), o tai reikštų, kad visoms paraiškoms reikia taikyti konkrečią biudžeto procedūrą; nepaisydamas pirmiau pateiktų paaiškinimų ragina visas susijusias šalis pradėti naudoti e. paraiškas ir leisti papildyti pradinę paraišką tik išskirtiniais atvejais, bet kuriuo atveju tai turėtų vykti ne vėliau kaip praėjus trims mėnesiams po pradinės paraiškos pateikimo;

248.  vis dėlto laikosi nuomonės, kad tokią svarbią politikos priemonę reikėtų atidžiai įvertinti, ir todėl siūlo susieti 2014–2020 m. EGF peržiūrą su pasiūlyta 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūra;

XXII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 8/2013 „Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai parama ekonominei miškų vertei didinti“

249.  pažymi, kad Komisija turėtų:

250.  pažymi, kad valstybės narės turėtų:

251.  pažymi, kad valstybės narės turėtų:

252.  pažymi, kad Komisija turėtų atidžiau stebėti šią priemonę, siekdama užtikrinti, kad valstybės narės ją įgyvendintų laikydamosi konkrečių nustatytų tikslų ir siekdamos trumpalaikio ir ilgalaikio tvarumo; pažymi, kad, tiksliau tariant, valstybės narės turėtų reikalauti iš paramos gavėjų pateikti išsamią informaciją apie jiems priklausančių miškų plotų vertę ir tai daryti turėtų prieš skirdamos remiamas investicijas ir po to. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad valdymo įstaigos patvirtintų šias vertes;

XXIII dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 9/2013 „Kongo Demokratinės Respublikos valdymui skiriama ES parama“

253.  Komisija ir EIVT, glaudžiai bendradarbiaudamos su nacionalinės valdžios institucijomis ir kitais vystymosi partneriais, visų pirma su valstybėmis narėmis, turėtų:

254.  Komisija turėtų:

255.  Komisija turėtų:

256.  Komisija ir EIVT turėtų:

257.  Komisija turėtų:

XXIV dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 10/2013 „Bendra žemės ūkio politika: ar specialioji parama pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 68 straipsnį yra gerai parengta ir įgyvendinama?“

258.  specialioji parama tam tikroms žemės ūkio veikloms turėtų būti grindžiama tiksliu 68 straipsnio nuostatų supratimu ir pagal naujuosius deleguotuosius aktus turėtų būti reikalaujama, kad tokių susietų išmokų skyrimas turėtų būti tinkamai pagrįstas Komisijai, kuri jį patikrintų; pažymi, kad norint, jog Komisija galėtų prisiimti pagal pasidalijamojo valdymo sistemą jai priklausančią visišką atsakomybę, ji turėtų būti aktyvesnė nustatant priemonių įgyvendinimą reglamentuojančius kriterijus ir lyginamuoju būdu vertindama priemones, kad būtų išvengta nepagrįstų ir didelių kainų skirtumų, kaip, pavyzdžiui, nurodyta šios specialiosios ataskaitos pateiktuose pavyzdžiuose su ožkomis; pažymi, kad su tuo susijusios teisinės priemonės turėtų būti nustatytos naujuosiuose deleguotuosiuose aktuose; pažymi, kad naujajame deleguotajame akte turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės įrodytų, jog kiekviena jų ketinama priimti specialiosios paramos priemonė yra reikalinga (nukrypti leidžiančiomis nuostatomis pagrįsto siūlymo poreikio ir pridėtinės vertės požiūriu), svarbi (įgyvendinimo priemonių, skyrimo kriterijų ir pagalbos lygių požiūriu) ir atitinka patikimo finansų valdymo kriterijus; ypač ir atsižvelgiant į Audito Rūmų išreikštą požiūrį, kad „aiškiai apibrėžti atvejai“ nebuvo aiškiai apibrėžti, įgyvendindamos naująjį Reglamentą (ES) Nr. 1307/2013(30), valstybės narės turėtų išspręsti nustatytas problemas:

259.  atsižvelgiant į galimų priemonių įvairovę ir siekiant supaprastinti vertinimą turėtų būti nustatyta tinkama stebėjimo sistema;

260.  kai bus nustatytos priemonės, valstybės narės turėtų nustatyti tinkamas ir visapusiškas valdymo bei kontrolės sistemas, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi visų Reglamente (ES) Nr. 1307/2013 nurodytų reikalavimų; pažymi, kad siekiant išvengti ribotos apimties specialiosios paramos priemonės neproporcingų sąnaudų susidarymo, priemonės kūrimo etapu arba, esant galimybei, net sprendžiant, ar įgyvendinti tam tikrą priemonę, turi būti atsižvelgta į kontrolės mechanizmams keliamus reikalavimus (įgyvendinimo paprastumas, galimybė kontroliuoti kriterijus ir t. t.);

XXV dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 12/2013 „Ar Komisija ir valstybės narės gali parodyti, kad yra tinkamai naudojamas kaimo plėtros politikai skirtas ES biudžetas?“

261.  palankiai vertina Audito Rūmų specialiąją ataskaitą „Ar Komisija ir valstybės narės gali parodyti, kad yra tinkamai naudojamas kaimo plėtros politikai skirtas ES biudžetas? ir iš esmės pritaria joje pateiktoms rekomendacijoms;

262.  pažymi, kad reikia ekologiškesnės, teisingesnės ir visapusiškai teisėtos bendros žemės ūkio politikos, kuri atspindėtų principą „viešosios lėšos – viešosioms gėrybėms“ ir taip būtų didelis žingsnis į priekį BŽŪP raidos ir modernizavimo linkme; primena, kad Sąjungos žemės ūkio politika turi teikti naudą ne tik ūkininkams, bet ir apskritai visai visuomenei;

263.  atkreipia dėmesį į tai, kad kaimo plėtros programos yra svarbios darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo skatinimo, didesnio žemės ūkio konkurencingumo užtikrinimo ir aplinkos gerinimo priemonės; kadangi išlaidos kaimo plėtrai apima priemones, kuriomis remiami ūkiai, žemės ūkio valdos, kaimo vietovių smulkusis verslas ir bendruomenės; mano, kad būtina, jog taikant šias priemones būtų tenkinami įvairių paramos gavėjų poreikiai ir taip pasiekiami įvairūs tikslai; pažymi, kad siekiant šių tikslų stebėjimas ir vertinimas yra labai svarbūs, ir mano, jog svarbu, kad Parlamentas ir visuomenė žinotų, ar Sąjungos lėšos naudojamos tinkamai;

264.  ragina valstybes nares savo kaimo plėtros programose nustatyti konkrečius ir išmatuojamus tikslus, itin daug dėmesio skiriant numatytiems išlaidų kaimo plėtrai rezultatams; mano, jog Komisija, prieš patvirtindama valstybių narių kaimo plėtros programas, turėtų įsitikinti, kad jose nustatyti aiškūs tikslai ir vertinimo planai, kuriais remiantis pagal suderintus tikslus ir laiku būtų gaunama informacija apie rezultatus, pasiektus imantis planinių veiksmų, kad būtų galima priimti informacija pagrįstus politinius sprendimus dėl kito programavimo laikotarpio;

265.  yra susirūpinęs dėl to, jog Audito Rūmai nustatė, kad taikant dabartines stebėjimo ir vertinimo priemones nepateikta informacija, kuria remiantis būtų galima įrodyti, kad esamomis priemonėmis siekiama kuo efektyviau pasiekti užsibrėžtus politinius tikslus; prašo aiškiai informuoti Parlamentą apie išlaidomis kaimo plėtrai pasiektus rezultatus;

266.  atsižvelgdamas į tai, kad 2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu kaimo plėtros tikslams pasiekti skirta didelė (beveik 100 mlrd. EUR) lėšų suma, o valstybių narių nuosavų išteklių dalis siekia 58 mlrd. EUR, pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad, siekiant užtikrinti tinkamą Sąjungos biudžeto lėšų naudojimą, likusią dabartinio išlaidų laikotarpio dalį (iki 2015 m. pabaigos) reikėtų patobulinti stebėjimo ir vertinimo procedūras;

267.  ragina valstybes nares, siekiant labiau sutelkti dėmesį į rezultatus, nedelsiant pradėti naudotis stebėjimo ir vertinimo priemonėmis ir rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms dabartiniu finansavimo laikotarpiu pagerinti kaimo plėtros programų rezultatų vertinimą bei naudotis gautais rezultatais 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio kaimo plėtros programoms patobulinti;

268.  ragina Komisiją tobulinti 2014–2020 m. bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą (BSVS), kad būtų galima parengti veiksmingą valstybėms narėms ir Komisijai skirtą priemonę, kurią taikant būtų gaunami svarbūs stebėjimui ir vertinimui naudojami duomenys; pabrėžia būtinybę parengti patikimus rodiklius, pagal kuriuos būtų galima palyginti valstybių narių ir (arba) regionų duomenis ir stebėti įvairių kaimo plėtros priemonių įgyvendinimo rezultatus bei jų naudą siekiant Sąjungos pirmenybinių tikslų;

269.  mano, jog, siekiant užtikrinti, kad Komisija galėtų išnagrinėti pažangos ir nustatytų tikslų pasiekimo mastą bei jų poveikį, taip pat veiksmingumą ES lygmeniu, valstybės narės turi turėti bendrą stebėsenos ir vertinimo sistemą; palankiai vertina šiuo metu Komisijos ir valstybių narių atliekamą darbą siekiant nustatyti privalomus bendrus 2014–2020 m. BŽŪP ir KPP stebėsenos ir vertinimo sistemos rodiklius; ragina Komisiją bei valstybes nares užtikrinti, kad rengiant KPP būtų nustatomi aiškūs reikalavimai vadovautis tokiais rodikliais;

270.  mano, kad nustatant konkretų tikslą, privalu užtikrinti tam tikrą vienodumo skirtingose teritorijose lygį, todėl reikia vengti išskaidymo reglamentavimo, taikymo ir biudžeto srityse, taip pat stengtis, kad valstybės narės šią priemonę įgyvendintų vienodai;

271.  ragina Komisiją užtikrinti, kad Parlamentas laiku gautų metines įgyvendinimo ataskaitas, kurias numatyta pateikti 2017 ir 2019 m., taigi kad jis taip pat galėtų įvertinti kaimo plėtros programų rezultatų rodiklius ir poveikį;

XXVI dalis. Europos Audito Rūmų specialioji ataskaita Nr. 14/2013 „Europos Sąjungos tiesioginė parama Palestinos administracijai“

272.  palankiai vertina specialiąją ataskaitą, kurioje nagrinėjama Sąjungos tiesioginė finansinė parama Palestinos Administracijai, kaip svarbus indėlis į bendrą politinę ir finansinę diskusiją dėl Sąjungos bendradarbiavimo su Palestinos Administracija, atsižvelgiant į pažangos siekiant dviejų valstybių principu grindžiamo sprendimo skatinimą visapusiškai laikantis principo gerbti Palestinos Administracijos valdomos teritorijos ir Izraelio suverenitetą ir teritorinį vientisumą; pažymi nustatytus faktus, išvadas ir rekomendacijas ir toliau pateikia savo pastabas ir rekomendacijas;

Bendrosios pastabos

273.  palankiai vertina ataskaitos išvadas, kuriomis patvirtinami keli svarbūs dabartinio Palestinos ir Europos socialinės ir ekonominės pagalbos valdymo mechanizmo (PEGASE) laimėjimai ir tobulinimo būtinybė, visų pirma nurodydamas, kad:

274.  išreiškia rimtą susirūpinimą, kad dar esama keleto Komisijos vykdomo mechanizmo PEGASE valdymo trūkumų, inter alia:

275.  primygtinai ragina Komisiją ir EIVT nedelsiant spręsti šias problemas ir imtis veiksmų kartu su Palestinos Administracija, ir tinkamu laiku pranešti Parlamentui ir Tarybai apie padarytą pažangą;

276.  palankiai vertina tai, kad Komisija atkreipė dėmesį į Audito Rūmų susirūpinimą dėl tiesioginių derybų procedūrų ir konkurencingesnės konkurso tvarkos taikymo; pritaria Audito Rūmų nuomonei, kad konkurencinga konkurso tvarka būtų naudingesnė sudarant valdymo paslaugų ir audito sutartis; ragina Komisiją imtis veiksmų, kad konkurencingos konkurso procedūros, pagal kurias būtų galima taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas krizių atvejais, būtų privalomos, siekiant užtikrinti didžiausią ekonominę naudą ir vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams;

277.  yra susirūpinęs dėl vis mažėjančio paramos Palestinos Administracijai teikėjų skaičiaus tiek iš valstybių narių, tiek iš trečiųjų šalių; be to, susirūpinęs atkreipia dėmesį į Audito Rūmų išvadą, kad Komisija ir EIVT nesukūrė aiškios strategijos, kaip sumažinti Palestinos Administracijos priklausomybę nuo Sąjungos finansinės paramos; pažymi politinius apribojimus, dėl kurių labai sunku veiksmingai mažinti Palestinos priklausomybę nuo išorės pagalbos; ragina Komisiją ir EIVT ir toliau stengtis didinti Palestinos Administracijos finansinę nepriklausomybę nuo išorės šaltinių;

278.  ragina Komisiją ir EIVT visapusiškai atsižvelgti į Audito Rūmų išvadas dėl Sąjungos tiesioginės finansinės paramos Palestinos Administracijai besąlygiškumo, nes tai mažina Komisijos ir EIVT galimybes įgyvendinti daugiau reformų; pažymi, kad besąlygiškumas yra politinis Komisijos, EIVT ir valstybių narių pasirinkimas, atsižvelgiant į jų politinius tikslus Artimųjų Rytų taikos procese, tačiau mano, kad šį požiūrį gali prireikti persvarstyti siekiant padidinti Sąjungos pagalbos naudojimo veiksmingumą regione;

279.  todėl ragina Komisiją ir EIVT išnagrinėti, ar galima taikyti principą „parama pagal pažangą“ kalbant apie mechanizmo PEGASE taikymą ir atidžiai stebėti jo išmokas; tikisi būti informuotas apie galimą pažangą;

280.  nerimauja dėl Audito Rūmų išvadų dėl nedidelės Palestinos Administracijos pažangos siekiant reformuoti valstybės tarnybas ir pensijų sistemas kartu mažinant fiskalinės politikos poveikį didėjančiam darbuotojų ir pensininkų skaičiui; ragina Komisiją ir EIVT nedelsiant pradėti bendradarbiauti su Palestinos Administracija sprendžiant šias struktūrines problemas ir reguliariai informuoti Parlamentą ir Tarybą apie padėtį;

281.  atsižvelgdamas į Audito Rūmų išvadas, apgailestauja, kad Komisija ir EIVT neskyrė pakankamai dėmesio finansavimo naudojantis mechanizmu PEGASE pakeičiamumui; išreiškia susirūpinimą dėl rizikos, kurią minėjo ir Audito Rūmai, susijusios su tuo, kad Palestinos Administracija PEGASE TFP gali naudoti kaip savo biudžeto pakaitą, kad paremtų vieną iš savo politikos sričių – VTP (parama valstybės tarnautojams ir pensininkams) komponentą, taip pat galbūt policiją ir saugumo personalą, o pastariesiems dalykams PEGASE TFP negali būti skiriama; prašo Komisijos užtikrinti, kad finansavimas būtų teikiamas tik atsižvelgiant į galutinius paramos gavėjus iš sutarto asmenų sąrašo;

282.  reikalauja iki 2014 m. pabaigos atlikti išsamų PEGASE TFP išmokų panaudojimo auditą, kad būtų galima įsitikinti, kad šios lėšos nėra neteisėtai išmokamos ar suteikiamos paramos gavimo reikalavimų neatitinkančioms grupėms, ir ragina, kad Komisija ir EIVT siektų, kad Palestinos administracija visapusiškai bendradarbiautų siekiant, kad nebūtų galimybės netinkamai nukreipti PEGASE lėšas; ragina Audito Rūmus suteikti pagalbą taikant tinkamą audito metodiką;

283.  taip pat yra susirūpinęs dėl Audito Rūmų išvadų dėl didėjančio Palestinos Administracijos valstybės tarnautojų Gazoje, kurie gauna atlyginimus pagal PEGASE TFP programą, tačiau neina į darbą, skaičiaus; rekomenduoja atlikti šių programų pakeitimus siekiant užtikrinti tvarią užimtumo perspektyvą ir pagerinti administracinę sritį;

284.  ragina Komisiją ir EIVT kelti klausimą dėl būtinybės nedelsiant nustatyti patikimą vidaus kontrolės mechanizmą siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei, kad jokios viešosios lėšos, skirtos iš savo biudžeto, arba PEAGSE TFP lėšos Palestinos Administracijoje nebūtų skiriamos fiziniam ar juridiniam asmeniui, atstovaujančiam 2003 m. į Sąjungos sąrašą įtrauktai teroristinei organizacijai „Hamas“ ar susijusiam su šia organizacija;

285.  pripažįsta Izraelio vyriausybės apribojimus Palestinos Administracijai, inter alia, kurie taikomi šiomis priemonėmis:

286.  ragina Komisiją ir EIVT toliau bendradarbiauti šiais klausimais su Izraelio vyriausybe ir nuolat priminti jai apie jos, kaip okupacinės valdžios pagal tarptautinę teisę, įsipareigojimus;

287.  ragina Komisiją ir EIVT, ateityje peržiūrint PEGASE TFP mechanizmą, visapusiškai atsižvelgti į Audito Rūmų nustatytus faktus ir išvadas ir visapusiškai įgyvendinti jų rekomendacijas;

Tolesnė raida

288.  atsižvelgdami į 2014–2020 m. programavimo laikotarpio teikiamas galimybes ir naują ES ir Palestinos Administracijos veiksmų planą, Audito Rūmai rekomenduoja EIVT ir Komisijai atlikti esminę PEGASE peržiūrą ir atkreipti dėmesį į toliau pateiktoje dalyje išvardytus punktus;

289.  EIVT ir Komisija turėtų sustiprinti būsimos PEGASE TFP programavimą, visų pirma:

290.  Komisija turėtų šiais būdais sumažinti PEGASE TFP administravimo išlaidas:

o
o   o

291.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui ir Audito Rūmams bei pasirūpinti, kad ji būtų paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (L serijoje).

(1) OL L 56, 2012 2 29. (2) OL C 334, 2013 11 15, p. 1. (3) OL C 331, 2013 11 14, p. 1. (4) OL C 334, 2013 11 15, p. 122. (5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0287. (6) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vertinimu, 6,3 proc. (8 proc., jei būtų vertinamos tik besivystančios šalys) mirčių pasaulyje būtų galima išvengti, jei būtų teikiamos geresnės vandens tiekimo, sanitarijos ir higienos paslaugos. Didžioji šių išvengtinų mirčių dalis tenka vaikams besivystančiose šalyse. (9) OL L 165, 2004 4 30, p. 1. (10) OL L 286, 2012 10 17, p. 376. (11) OL L 286, 2012 10 17, p. 387. (12) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0187. (13) COM(2013)0246, 2013 m. balandžio 22 d. (14) OJ C 99 E, 3.4.2012, p. 64. (15) OL C 169 E, 2012 6 15, p. 66. (16) OL L 315, 2012 11 14, p. 1. (17) COM(2011)0751, 2011 m. lapkričio 15 d. (18) COM(2011)0752, 2011 m. lapkričio 15 d. (19) COM(2011)0752, 50 straipsnio 6 dalis. (20) 2010 m. gruodžio 10 d. Europos Audito Rūmų pirmininko Victoro Caldeiros laiškas, CPT11656EN01-10PP-OR.doc. (21) OL L 311, 2002 11 14, p. 3. (22) Audito Rūmų pranešimas spaudai ECA/13/05. (23) I straipsnis. I moduli abitativi destinati ad una durevole utilizzazione di cui all'articolo 2 del decreto legge 28 aprile 2009, n. 39, convertito con modificazione alla legge 24 giugno 2009, 11.77, identificati dalle corrispondenti unita immobiliari riepilogate nell’allegato n. 1, che costituisce parte integrante e sostanziale del presente decreto, sono assegnati in proprietà a titolo gratuito al Comune di L'Aquila. Komisija mano, kad žodis „nuolatiniam“ yra neteisingas žodžio „durabile“ vertimas; turėtų būti išversta „ilgalaikiam“. (24) COM(2013)0623, 2013 m. rugsėjo 10 d. (25) OL C 168 E, 2013 6 14, p. 72. (26) 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1315/2013 dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių, panaikinantis Sprendimą Nr. 661/2010/ES (OL L 348, 2013 12 20, p. 1). (27) (Žr. http://ec.europa.eu/public_opinion/flash/fl_377_en.pdf). (28) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (29) OL L 347, 2013 12 20, p. 855. (30) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).