Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 26 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai dėl tolesnių priemonių, susijusių su 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimu (COM(2013)0668), ir į pridėtus Komisijos tarnybų darbinius dokumentus (SWD(2013)0348 ir SWD(2013)0349),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų,

–  atsižvelgdamas į Bendrą požiūrį į ES decentralizuotas agentūras, pridėtą prie 2012 m. liepos 19 d. bendro pareiškimo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 19 d. Komisijos priimtą veiksmų planą, susijusį su Bendro požiūrio į ES decentralizuotas agentūras įgyvendinimu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos Bendro požiūrio įgyvendinimo pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Komisijos gaires dėl interesų konfliktų ES decentralizuotose agentūrose prevencijos ir valdymo,

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Europos agentūros. Tolesnės veiklos kryptys“ (COM(2008)0135),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo „Europos Sąjungos agentūrų veikla, finansų valdymas ir kontrolė“(1),

–  atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(2), ypač į jo 185 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(3) („Finansinis reglamentas“), ypač į jo 208 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 19 d. Komisijos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 dėl finansinio pagrindų reglamento, skirto įstaigoms, minėtoms Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento 185 straipsnyje(4), ypač į jo 96 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) Nr. 1271/2013 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo įstaigoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje(5) (Finansinis pagrindų reglamentas), ypač į jo 110 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2012 „Interesų konfliktų valdymas pasirinktose ES agentūrose“,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų specialiąsias metines ataskaitas(6) dėl decentralizuotų agentūrų 2012 finansinių metų galutinių metinių finansinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į savo 2009 m. balandžio 7 d. parengtą tyrimą „ES agentūroms skirtų bendrųjų paramos paslaugų sukūrimo galimybės ir pagrįstumas“ (angl. Opportunity and feasibility of establishing common support services for EU Agencies),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl Sąjungos pastangų kovojant su korupcija(7), į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(8) ir į Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį ir VI priedą,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0237/2014),

A.  kadangi šioje rezoliucijoje pateikiamos kiekvienai Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 208 straipsnyje nurodytai institucijai skirtos horizontaliosios pastabos, pridedamos prie biudžeto įvykdymo patvirtinimo sprendimo pagal Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 110 straipsnį ir Parlamento darbo tvarkos taisyklių VI priedo 3 straipsnį;

B.  kadangi per pastarąjį dešimtmetį agentūrų skaičius iš esmės išaugo;

C.  kadangi, būdamos Sąjungos administracijos dalimi, agentūros turi laikytis aukščiausių standartų, ypač atsižvelgiant į skaidrumą;

Apmąstymai dėl agentūrų: bendras požiūris

1.  primena agentūrų atliekamų uždavinių svarbą ir jų tiesioginį poveikį kasdieniam piliečių gyvenimui; primena, kad pagrindinis decentralizuotų agentūrų sukūrimo tikslas buvo, visų pirma, numatyti joms technines, mokslines ar priežiūros užduotis, kad jos galėtų padėti Sąjungos institucijoms parengti ir įgyvendinti Sąjungos politikos priemones; pažymi, kad vykdomųjų įstaigų vaidmuo – padėti Komisijai Sąjungos vardu valdyti Sąjungos programas;

2.  pripažįsta, kad laisvės, saugumo ir teisingumo politikos srityje buvo sukurta daug agentūrų, tačiau pabrėžia, kad kiekvienas naujos agentūros sukūrimas buvo pagrįstas realiu poreikiu; yra įsitikinęs, kad visos agentūros šioje politikos srityje atlieka atskirą ir reikiamą vaidmenį suteikiant Europos pridėtinę vertę;

3.  pripažįsta agentūrų vaidmenį remiant Sąjungos politiką nuo jos formavimo pradžios iki jos įgyvendinimo; ragina plačiau pasinaudoti šia patirtimi ir pajėgumais atitinkamais Europos semestro politikos proceso etapais; pabrėžia agentūrų indėlį siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;

4.  mano, jog norint, kad agentūros veiksmingai veiktų ir būtų galima kuo geriau pasinaudoti jų ištekliais, jos turi siekti sąveikos, keistis geriausia patirtimi ir naudotis viena kitos teikiamomis paslaugomis; teigiamai vertina Komisijos užtikrinamas galimybes pasinaudoti paslaugomis ir mano, kad jas galima dar labiau pagerinti;

5.  primena, kad 2012 m. liepos mėn. Parlamentas, Taryba ir Komisija patvirtino Bendrą požiūrį į decentralizuotas agentūras („Bendras požiūris“) – politinį susitarimą dėl agentūrų valdymo ateityje ir jų reformos; teigiamai vertina šio susitarimo sudarymą; ypač atkreipia dėmesį į skyrių dėl agentūrų būstinių; atsižvelgdamas į tai, ragina nedelsiant spręsti visus dar neišspręstus klausimus dėl agentūrų būstinių, kad jos galėtų netrukdomai veikti;

6.  apgailestauja dėl to, kad valstybėms narėms nepavyko sudaryti susitarimų dėl būstinės su 10 agentūrų, esančių jų teritorijoje, įskaitant tris agentūras Prancūzijoje ir po vieną Airijoje, Estijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Liuksemburge ir Jungtinėje Karalystėje; reiškia susirūpinimą, kad dėl to gali būti daromas didelis poveikis agentūrų darbuotojams, ir ragina atitinkamas valstybes nares sudaryti minėtus susitarimus prieš prasidedant kitai biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrai;

7.  teigiamai vertina agentūroms taikomas naujas supaprastintas finansines taisykles ir tikisi, kad taip bus galima sumažinti agentūrų administraciniam personalui būtinas išlaidas; dar kartą ragina Komisiją skatinti agentūras naudotis galimybe supaprastinti priėmimo į darbą procedūras, kai standartinė procedūra sukurta didesnio masto organizacijai ir yra pernelyg didelė našta agentūroms;

8.  palankiai vertina Audito Rūmų ataskaitas; pripažįsta, kad jų ataskaitos per pastarąsias keletą biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrų tapo dar išsamesnės; ragina Audito Rūmus toliau vystyti veiklos audito elementus ir savo metinėse audito ataskaitose, ir specialiai rengiamose specialiosiose Audito Rūmų ataskaitose, kuriose nagrinėjama agentūrų veikla; ragina Audito Rūmus stebėti tolesnius veiksmus, kurių buvo imtasi dėl ankstesnių sprendimų ir rezoliucijų dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo, ir pranešti apie juos;

9.  ragina Audito Rūmus į savo kitą metinę ataskaitą įtraukti tolesnių veiksmų, kurių agentūros ėmėsi atsižvelgdamos į šioje rezoliucijoje nurodytas Parlamento rekomendacijas, apžvalgą;

Komisijos veiksmų planas

10.  teigiamai vertina Komisijos veiksmų planą, susijusį su Bendro požiūrio į ES decentralizuotas agentūras įgyvendinimu („veiksmų planas“) ir ragina visas atitinkamas suinteresuotąsias šalis atsižvelgti į jame išdėstytas mintis;

11.  remia Komisijos pagrindinius tikslus, išdėstytus veiksmų plane, t. y. užtikrinti labiau subalansuotą valdymą, didinti agentūrų veiklos efektyvumą ir atskaitomybę ir pasiekti didesnį jų veikimo nuoseklumą; palankiai vertina jame siūlomus veiksmus, ypač susijusius su valdybų supaprastinimu, su pastangomis rasti agentūrų sąveiką ir su galimybe kai kurias iš jų sujungti;

12.  remdamasis Komisijos pažangos ataskaita pripažįsta, kad Komisijos tarnyboms ir decentralizuotoms agentūroms pavyko atlikti tam tikrus veiksmus, pirmiausia, Komisija parengė standartines naujų agentūrų kūrimo nuostatas, susitarimų dėl būstinių gaires, interesų konfliktų prevencijos ir valdymo gaires ir kartu su agentūromis parengė komunikacijų vadovą; atkreipia dėmesį, kad tam tikri uždaviniai dar vykdomi, t. y. rengiamas konsoliduotųjų einamųjų metinių ataskaitų ir vertinimo gairių šablonas;

13.  ragina Komisiją ir toliau dėti pastangas ir kasmet pranešti apie pažangą, be kita ko, pranešti apie pažangą užbaigiant veiksmus, įgyvendinant užbaigtus veiksmus ir šių veiksmų rezultatus bei veiksmingumą, ir pateikti išsamiau suskirstytus duomenis apie tai, kada ir kaip šios decentralizuotos agentūros prisidėjo prie šių veiksmų; reikalauja, kad Komisija taip pat įtrauktų analizę dėl to, kaip pakeistais ataskaitų teikimo reikalavimais prisidedama prie supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo;

14.  pabrėžia, kad laikantis veiksmų plano agentūros yra įsipareigojusios užtikrinti, jog jų svetainėse būtų paminėta, kad jos yra Sąjungos agentūros; pažymi, kad keletas iš jų vis dar turi visapusiškai atsižvelgti į šį reikalavimą (Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos inovacijos ir technologijos institutas, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija), ir taip pat pažymi, kad agentūrų svetainės turi užtikrinti lėšų iš Sąjungos biudžeto naudojimo matomumą, nes tai yra kitoms valdžios institucijoms taikoma prievolė;

Demokratinė atskaitomybė

15.  atkreipia dėmesį į labai skirtingus įvairių agentūrų, kurioms taikoma vienoda agentūrų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, vaidmenis, funkcijas ir išteklius; pastebi, kad tam tikrais atvejais pagrindinių agentūrų funkcijų poreikiai nėra lengvai ar logiškai atitinkantys tradicinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, o kitais atvejais užtikrinti vienodą procedūrą pasirodė esą sunku dėl labai riboto darbuotojų skaičiaus ir (arba) menko biudžeto, ir ragina Audito Rūmus į tai atsižvelgti atliekant būsimus auditus;

16.  primena, kad agentūros yra nepriklausomos ir kad Komisija gali agentūroms patarti parengdama gaires; tačiau laikosi nuomonės, kad agentūros turi nuspręsti dėl tolesnių veiksmų; mano, kad Parlamentas yra vienintelė institucija, kuri gali diskutuoti dėl agentūrų politiniu lygmeniu; todėl laikosi nuomonės, kad ataskaitų teikimo biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai sistema – itin svarbi ir turėtų būti sustiprinta;

17.  laikosi nuomonės, kad atsižvelgdama į modelį, pateiktą Kovos su korupcija ataskaitoje, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę į kitą metinę kovos su korupcija ataskaitą įtraukti Sąjungos institucijų ir agentūrų veiklą ir veiklos rezultatus;

18.  mano, jog reikėtų dar labiau supaprastinti agentūrų demokratinę atskaitomybę, susijusią su tuo, kaip agentūros teikia ataskaitas biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai, ir mano, kad Parlamento ir agentūrų santykiams būtų naudinga griežtesnė ir geriau struktūrizuota ataskaitų teikimo Parlamentui sistema; siūlo sukurti darbo grupę šiuo klausimu, kad ji pateiktų pasiūlymų dėl ataskaitų teikimo sistemos tobulinimo tiek agentūrų, tiek Parlamento aspektu;

19.  teigiamai vertina tendenciją rengiant ataskaitą daugiau dėmesio skirti veiksmingumui ir pasiektiems rezultatams; prašo šiuo požiūriu toliau stiprinti ataskaitų teikimo sistemą, kad būtų padidinta demokratinė agentūrų atskaitomybė;

20.  prašo, kad agentūros išplėstų savo veiklą ir ataskaitų teikimą socialinės atskaitomybės klausimu, nes tai lemtų daugiau agentūrų veiklos matomumo visuomenės atžvilgiu;

21.  primena visoms agentūroms jų įsipareigojimą pateikti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai jų direktorių parengtą ataskaitą, kurioje būtų apibendrintai nurodytas jų vidaus auditoriaus atliktų vidaus auditų skaičius ir pobūdis, jo pateiktos rekomendacijos ir veiksmai, kurių imtasi į tas rekomendacijas atsižvelgiant, kaip nurodyta Reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2343/2002 72 straipsnio 5 dalyje;

22.  prašo visų agentūrų, kurioms taikoma 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, iki 2014 m. spalio 15 d. biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai pateikti savo tolesnių veiksmų ataskaitas, kaip numatyta Finansinio pagrindų reglamento 110 straipsnio 2 dalyje;

23.  pripažįsta, jog siekdama palengvinti agentūrų ataskaitų teikimo pareigas Komisija numatė, kad pagal naująjį Finansinį pagrindų reglamentą agentūroms bus leidžiama supaprastintai ir konsoliduotai pateikti informaciją, kurios dabar reikalaujama įvairiomis aplinkybėmis, taip užtikrinant geresnį įvairių agentūrų parengtų dokumentų nuoseklumą ir palyginamumą; pažymi, kad Komisijos tarnybos bendradarbiauja su agentūromis siekdamos apibrėžti naujajame Finansiniame pagrindų reglamente nustatytiems reikalavimams pritaikytų konsoliduotųjų metinių veiklos ataskaitų šablono gaires, ir ragina Komisiją užtikrinti, kad konsoliduotai teikiant ataskaitas supaprastėtų ir sumažėtų administracinė našta;

24.  pripažįsta, kad Komisija imasi veiksmų, kurių buvo prašoma siekiant geriau koordinuoti įvairius auditus, t. y. Vidaus audito tarnyba pristato audito temas agentūrų valdyboms tvirtinti, auditas vienoje konkrečioje agentūroje atliekamas penkias darbo dienas per metus, o dėl laiko su agentūromis sutariama bent prieš keturias savaites ir jis derinamas su Audito Rūmais;

25.  pabrėžia, kaip svarbu, kad prieš priimant metines darbo programas agentūrų metinių darbo programų projektus tikrintų atsakingi Parlamento komitetai; primena, kad ši praktika padeda užtikrinti tai, kad darbo programos atspindėtų faktinius politinius prioritetus, ir sudaro palankesnes sąlygas atidžiai stebėti ir tikrinti darbo programų įgyvendinimą; tikisi, kad agentūros, rengdamos savo metines darbo programas, glaudžiai bendradarbiaus su šiais komitetais ir Komisija, kaip nurodoma 2012 m. liepos 19 d. bendrame pareiškime dėl decentralizuotų agentūrų;

26.  tikisi, kad bent metinės agentūrų veiklos ataskaitos bus paskelbtos viešai visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, o ne vien anglų kalba, kaip tai yra šiuo metu, iš pradžių paskelbiant bent prancūzų ir vokiečių kalbomis, jei nedelstinas skelbimas visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis yra neįmanomas;

Agentūrų tinklo koordinatoriaus vaidmuo

27.  reiškia Sąjungos agentūrų tinklui („tinklas“) pagyrimą už gerą bendradarbiavimą su atsakingu Parlamento komitetu ir teigiamai vertina tinklo stiprinimą; su pasitenkinimu pažymi, kad agentūrų direktoriai, į kuriuos buvo kreiptasi atliekant metinę biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, buvo pasiekiami ir atviri;

28.  teigiamai vertina tai, kad tinklas Komisijai pateikė vertingų siūlymų, kaip apskritai tobulinti agentūroms teikiamas paslaugas, ir konkretesnių rekomendacijų dėl kaupiamosios apskaitos sistemos (angl. ABAC), agentūrų darbuotojų finansinių teisių administravimo Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biure ir viešųjų pirkimų;

Bendri klausimai dėl biudžeto ir finansų valdymo

29.  susirūpinęs pažymi, kad, kaip ir ankstesniais metais, Audito Rūmai nustatė ne vieną problemą, kylančią kelioms agentūroms, ypač dėl:

– biudžeto planavimo trūkumų,

– galimų interesų konfliktų,

– viešųjų pirkimų ir sutarčių administravimo,

– nepakankamai skaidrios arba griežtos priėmimo į darbą tvarkos,

– perkėlimų į kitą laikotarpį, kurių neįmanoma pagrįsti įsipareigojimais arba kurie yra pernelyg dideli;

– dotacijų operacijų patikros trūkumų;

30.  remdamasis Komisijos informacija, pripažįsta, kad ji, vadovaudamasi geriausia praktika, planuoja tęsti darbą – parengti vidaus planavimo ir pajamų prognozavimo vadovą, siekdama padėti agentūroms prireikus sumažinti perkėlimo į kitą laikotarpį ir asignavimų panaikinimo lygį, ir laukia 2014 m. Komisijos ataskaitos šiais aspektais;

31.  taip pat pripažįsta, kad Komisija persvarstė decentralizuotoms agentūroms taikytiną Finansinį pagrindų reglamentą, suderindama tekstą su naujuoju Finansiniu reglamentu, išspręsdama priėmimo į darbą problemas, nuolat kylančias agentūroms ir Komisijai, ir įgyvendindama Europos Parlamento, ES Tarybos ir Europos Komisijos bendrą pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų ir prie to bendro pareiškimo pridėtą Bendrą požiūrį; pažymi, kad naujasis Finansinis pagrindų reglamentas taikomas nuo 2014 m. ir juo racionalizuojamos finansinės taisyklės, susijusios su biudžeto pertekliaus valdymu, papildomomis agentūroms pavestomis užduotimis, vidaus auditu, ataskaitų teikimo reikalavimais, metine darbo programa, daugiamečiu darbu ir personalo politikos planu, apskaita ir daugiamečio mokėjimo dalimis; su pasitenkinimu pažymi, kad persvarstant Tarnybos nuostatus Komisija siūlė keletą pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti;

32.  pabrėžia, kaip svarbu veiksmingai ir skaidriai atlikti biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, ir ragina Audito Rūmus, Tarybą, agentūras ir tinklą šią procedūrą atitinkamai vertinti; tačiau mano, kad veiklos rezultatams skiriamas didelis dėmesys nereiškia, kad nesvarbus tvarkingumas ir patikimas finansų valdymas;

33.  primygtinai ragina agentūras išnagrinėti savo vidaus administracinius procesus siekiant sumažinti administracines išlaidas, kurios agentūrose apskritai yra per didelės;

Tvirtesnio bendradarbiavimo ir kai kurių agentūrų sujungimo galimybės

34.  pripažįsta, kad Komisija ir agentūros atidžiai apsvarstė galimas struktūrines priemones agentūrų veikimui racionalizuoti atsižvelgiant į ribotus finansinius ir žmogiškuosius išteklius;

35.  atkreipia dėmesį į tai, kad reikia tęsti esamą gerą praktiką, susijusią su agentūrų sąveikos poveikiu, pvz., susitarimo memorandumus ir atitinkamus metinius veiksmų planus, bendrus mokslinių tyrimų projektus, mokslinių tyrimų ataskaitų projektų tarpusavio vertinimą, keitimąsi tyrimų metodika ir išankstines konsultacijas darbo programų klausimu, siekiant išvengti veiklos sutapimo ir pasikartojimo, nes tai lemia veiksmingesnį rezultatą;

36.  pripažįsta, kad agentūrų atliktos apklausos apie jų bendrai naudojamas paslaugas rezultatai rodo, kad jos jau bendradarbiauja ir kad didinant informuotumą būtų lengviau toliau plėtoti šią gerą praktiką; teigiamai vertina, pavyzdžiui, Europos jūrų saugumo agentūros (būstinė Lisabonoje), kuri savo vidaus audito pajėgumais dalijasi su Europos žuvininkystės kontrolės agentūra (būstinė Vige), gerą pavyzdį, o Europos geležinkelio agentūra (būstinė Valansjene) rengia susitarimą keistis apskaitos pareigūno paslaugomis su Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (būstinė Paryžiuje);

37.  primena, kad, priėmus Komisijos pasiūlymą dėl Europos teisėsaugos bendradarbiavimo ir mokymo agentūros, kuriame siūloma Europos policijos koledžą (CEPOL) sujungti su Europolu, būtų buvę galima sutaupyti administracinių išlaidų (ypač skirtų darbuotojų pareigybėms), kurias būtų buvę galima panaudoti kitur; pripažįsta, kad pasiūlymas visapusiškai atitiko Bendro požiūrio nuostatas, nes jame svarstoma galimybė sujungti agentūras tam, kad būtų pasiekta sąveika ir užtikrintas efektyvumas; tačiau pažymi, kad Komisijos pasiūlyme nepateikta patikinimo nei Parlamentui, nei Tarybai dėl CEPOL sujungimo arba perkėlimo į Hagą; pabrėžia, kad priėmus šį sprendimą būtina užtikrinti veiksmingą agentūros veikimą;

38.  teigiamai vertina Komisijos ketinimą prireikus sujungti agentūras ir jos pasirengimą toliau vertinti galimybes sujungti tam tikras esamas agentūras ir pasiekti papildomą sąveiką pačioms agentūroms bendrai naudojantis savo ir Komisijos tarnybų paslaugomis ir atidžiai išnagrinėti nereikalingų išlaidų dėl toli arba keliose vietose esančių būstinių klausimą, ir laukia tolesnių pasiūlymų šioje srityje;

39.  teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą įvertinti agentūrų, pvz., Europos profesinio mokymo plėtros centro, Europos mokymo fondo, Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros, sąveikos galimybes, kaip numatyta veiksmų plane;

40.  mano, kad turėtų būti užtikrintas tvirtesnis kai kurių agentūrų tarpusavio koordinavimas, ypač kai tai susiję su sprendimais, darančiais poveikį kitos agentūros veiklos sričiai; siūlo atitinkamoms agentūroms pasiekti tarpusavio susitarimą įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis, kad būtų išvengta konkuruojančių teisės aktų; ragina agentūras tokiais atvejais visada informuoti atsakingus Parlamento komitetus;

Biudžeto išteklių valdymas

41.  pakartoja, kad metinio periodiškumo principas yra vienas iš pagrindinių apskaitos principų (tai vieningumas ir tikslumas, metinis periodiškumas, pusiausvyra, apskaitos vienetas, universalumas, konkretumas, patikimas finansų valdymas ir skaidrumas) ir jis būtinas veiksmingam Sąjungos biudžeto įvykdymui užtikrinti; pažymi, kad decentralizuotos agentūros ne visada visapusiškai laikosi metinio periodiškumo principo;

42.  atkreipia dėmesį į agentūrų paaiškinimus, susijusius su tuo, kad veiklos išlaidų perkėlimų į kitą laikotarpį išvengti sunku; nepaisant to, mano, kad tam tikrais atvejais daug ką galima patobulinti, ypač geriau valdant įsipareigojimų asignavimus, tobulinant vidaus planavimą bei pajamų prognozavimą ir taikant griežtesnę biudžetinę drausmę;

43.  pripažįsta, kad Komisija, kaip numatyta jos veiksmų plane, pagal agentūrų pateikiamą grįžtamąją informaciją įvertins joms teikiamas savo paslaugas ir prireikus jas patobulins, aiškiau išdėstys, išplės arba pritaikys;

44.  pripažįsta, kad Komisija diskutuoja dėl keičiamojo Mokesčių ir rinkliavų reglamento siekdama taip nustatyti mokesčius ir rinkliavas, kad Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) galėtų savo darbą organizuoti pagal projekto trukmę, kartu išvengdama vidutinio laikotarpio ir ilgalaikio pertekliaus ar trūkumo; pažymi, kad Komisija iš naujo įvertins, kaip sumažinti sertifikavimo pajamų asignavimų perkėlimus į kitą laikotarpį įprastu būdu persvarstant mokesčių ir rinkliavų dydį;

45.  atkreipia dėmesį į Komisijos poziciją, jog esama mažai įrodymų, kuriais būtų pagrindžiamas poreikis sukurti iš dalies savo veiklą finansuojančių agentūrų rezervinį fondą, ir į jos pasiūlymą išlaikyti dabartinę praktiką; nepaisant to, mano, kad tai nėra tinkamas problemos sprendimas;

46.  primena Komisijai, kad Finansinis reglamentas netinka perteklių sukuriančioms agentūroms; pabrėžia, kad būtina atliekant peržiūrą apvarstyti, kaip išspręsti šią problemą, pvz., sukurti ribotą rezervinį fondą;

47.  primygtinai ragina tų agentūrų, kurios visiškai arba iš dalies bendrai finansuojamos mokesčiais, valdybas užtikrinti, kad mokesčių nustatymas būtų skaidrus ir kad tų agentūrų paslaugos būtų teikiamos kuo veiksmingiau siekiant pasiūlyti kuo geresnį mokesčio dydį;

48.  primena, jog kai kurios agentūros yra pripažinusios, kad nepakankamas biudžeto lankstumas yra silpnybė, o tai reiškia, kad užtikrinus pakankamą biudžeto lankstumą, susijusį su skirtingomis antraštinėmis dalimis, būtų galima sutaupyti lėšų; atkreipia dėmesį į tai, kad naujajame Finansiniame pagrindų reglamente numatytos tos pačios taisyklės, kokios taikytinos institucijoms pagal bendrąjį Finansinį reglamentą, – agentūros direktorius turės galimybę perkelti asignavimus iš vienos antraštinės dalies į kitą, neviršydamas 10 proc. metinių asignavimų, nurodytų eilutėje, iš kurios atliekamas perkėlimas, ir neribotai perkelti asignavimus iš vieno skyriaus į kitą ir iš vieno straipsnio į kitą;

49.  pažymi, kad kai kurios laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės agentūros yra operatyvinės ir kad jų biudžeto vykdymas taip pat priklauso nuo išorės veiksnių;

50.  primena savo prašymą, kad visos agentūros ir bendrosios įmonės sistemingai pridėtų standartizuotą šabloną, pagal kurį būtų skelbiamos jų galutinės metinės finansinės ataskaitos – jis apima jų biudžeto įvykdymo ataskaitose ir biudžeto bei finansų valdymo ataskaitose pateiktus duomenis; rekomenduoja visoms agentūroms ir bendrosioms įmonėms teikti šią informaciją išsamiu, lengvai prieinamu ir skaidriu būdu („Excel“ ir (arba) CSV rinkmenose), kad būtų lengviau palyginti, kaip įvykdytas jų biudžetas, ir taip sudaryti Parlamentui ir visuomenei galimybę visapusiškai palyginti jų išlaidas;

51.  pripažįsta, kad naujasis Finansinis pagrindų reglamentas apima įvairias nuostatas, kuriomis turėtų būti supaprastintos taisyklės, taikytinos agentūroms, ypač konsoliduotosioms metinėms veiklos ataskaitoms, nuostatą dėl vieno bendro programavimo dokumento, kurį sudarytų metiniai ir daugiamečiai elementai, ir galimybę tais atvejais, kai galima padidinti išlaidų veiksmingumą, bendrai naudotis horizontaliosiomis paslaugomis (ypač apskaitos) arba jas perkelti;

Veiklos rezultatai

52.  remdamasis tinklo pateikta informacija, pripažįsta, kad kiekviena agentūra sukūrė savo veiklos rezultatų valdymo sistemą, naudodamasi patirtimi ir geriausia praktika, kuriomis dalijasi tinklui priklausančios agentūros, ir kad buvo sukurtas specialus potinklis agentūrų tarpusavio bendradarbiavimui šiuo klausimu įtvirtinti;

53.  teigiamai vertina tai, kad Komisija rengia vertinimo gaires ir kad 2013 m. lapkričio 12 d.–2014 m. vasario 25 d. vykdomos viešos konsultacijos dėl persvarstytų vertinimo gairių projekto, po kurių Komisija tikisi iki 2014 m. vidurio priimti naujas gaires; taip pat atkreipia dėmesį, kad šiuo metu rengiamos pritaikytųjų veiklos rodiklių gairės agentūrų direktorių pasiektiems rezultatams įvertinti – pirmasis šių gairių projektas jau aptartas su agentūrų atstovais, – ir laukia, kol gaus užbaigtą dokumentą, kaip numatyta 2014 m. pradžioje;

54.  atkreipia dėmesį į tai, kad veikla grindžiamas biudžeto sudarymas – vis dar pagrindinis principas, kuriuo vadovaujamasi sudarant Sąjungos biudžetą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad Audito Rūmai savo 2012 m. metinėje ataskaitoje padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į daugelį Sąjungos biudžeto sričių, teisinis pagrindas yra sudėtingas ir nepakankamai dėmesio skiriama veiklos rezultatams; teigiamai vertina veiksmus, kurių ėmėsi agentūros, siekdamos daugiau dėmesio skirti ataskaitoms apie veiklos rezultatus;

55.  prašo, kad Audito Rūmai laiku pateiktų agentūrų veiklos rezultatų vertinimą, kad juo būtų galima pasinaudoti 2016 m. persvarstant daugiametę finansinę programą siekiant įvertinti, kuriose srityse agentūros galėtų glaudžiai bendradarbiauti ar net susijungti, taip pat įvertinti, ar kai kurios agentūros galėtų būti panaikintos arba jų veikla būtų tęsiama kitoje institucinėje struktūroje, kuri būtų ekonomiškai efektyvesnė;

Nepriklausomumas

56.  pabrėžia agentūrų nepriklausomumo svarbą; primena, kad agentūros turėtų pajėgti nepriklausomai vykdyti savo įgaliojimus, ir apgailestauja, kad šiuo metu taip būna ne visada; mano, kad Komisijos generaliniai direktoratai turėtų būti laikomi agentūrų partneriais;

57.  pripažįsta, kad agentūros prisideda prie iniciatyvų, kuriomis siekiama pagerinti jų veiklos veiksmingumą, išlaidų efektyvumą ir atskaitomybę; atkreipia dėmesį į Komisijos atstovų vaidmenį agentūrų tarybose remiant tą procesą, pavyzdžiui, toliau įgyvendinant veiksmų planą kiekvienoje konkrečioje agentūroje, reguliariai ir išsamiai įvertinant pažangą ir kilus sunkumams įspėjant centrines tarnybas bei padedant užtikrinti agentūrų veiklos suderinamumą su Sąjungos masto politikos tikslais, įskaitant biudžeto ir žmogiškųjų išteklių planavimo klausimus;

Interesų konfliktai ir skaidrumas

58.  primena agentūroms ir Komisijai Audito Rūmų specialiąją ataskaitą Nr. 15/2012, kuri parengta atsižvelgiant į Parlamento prašymą Audito Rūmams išsamiai išnagrinėti agentūrų požiūrį į atvejų, kai gali kilti interesų konfliktai, valdymą;

59.  ragina Audito Rūmus stebėti agentūrų pažangą interesų konfliktų valdymo ir prevencijos srityse, dar kartą ragina Audito Rūmus imtis tolesnių priemonių šiam klausimui spręsti išplečiant jo audito apimtį, t. y. įtraukiant kitas agentūras, ir pateikti savo išvadas būsimoje specialiojoje ataskaitoje šiuo klausimu;

60.  primena, kad interesų konfliktai yra korupcijos, sukčiavimo, netinkamo lėšų ir žmogiškųjų išteklių valdymo, favoritizmo priežastis ir daro neigiamą poveikį sprendimų nešališkumui bei darbo kokybei, taip pat daro žalą Sąjungos piliečių pasitikėjimui Sąjungos institucijomis, įskaitant agentūras;

61.  primena, kad, kaip pažymima Audito Rūmų Specialiosios ataskaitos Nr. 15/2012 išvadose, tuo metu, kai buvo baigiami faktinio duomenų rinkimo darbai (2011 m. spalio mėn.), interesų konfliktų atvejų tinkamai nevaldė nė viena iš keturių pasirinktų agentūrų; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) parengė pažangesnes interesų konfliktų valdymo politikos priemones, tačiau Europos cheminių medžiagų agentūros (ECHA) politikos priemonės buvo neišsamios, o EASA tokių politikos priemonių neturėjo;

62.  palankiai vertina tai, kad daugelis agentūrų įdėjo daug pastangų siekdamos suteikti informacijos apie savo politiką ir praktiką interesų konfliktų srityje, ir pripažįsta, kad jau taikoma daug geros praktikos pavyzdžių, ir ypač palankiai vertina EASA metus įgyvendintą nepaskyrimo („nusiraminimo“) laikotarpį, kai kiekvienam naujam organizacijoje asmeniui neskiriamos užduotys dėl bylų, su kuriomis jie tiesiogiai dirbo ankstesniu penkerių metų laikotarpiu, kaip geros praktikos pavyzdį, kurį vertėtų apsvarstyti kitoms agentūroms;

63.  pripažįsta, kad iki 2012 m. vidurio EASA patvirtino išsamų interesų konfliktų prevencijos ir mažinimo priemonių rinkinį, pirmiausia apimantį EASA darbuotojų elgesio kodeksą;

64.  pripažįsta, kad ECHA pateikė informaciją apie savo interesų konfliktų valdymo politikos įgyvendinimą teikdama 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros tolesnių veiksmų ataskaitą (kaip numatyta ECHA Finansinio reglamento 96 straipsnio 2 dalyje);

65.  pripažįsta, kad nuo 2011 m. EFSA stengėsi sustiprinti savo galimų interesų konfliktų prevencijos sistemą patvirtindama persvarstytą nepriklausomumo ir mokslinių sprendimų priėmimo procesų politiką, tačiau susirūpinęs pažymi, kad, nepaisant šio persvarstymo, galimų EASA interesų konfliktų vertinimo procedūra gremėzdiška ir kritikuotina, todėl ragina EFSA parengti supaprastintą procedūrą, kurią taikant procesas būtų paprastesnis, tačiau nebūtų daromas neigiamas poveikis naujai nustatytiems interesų konfliktų nustatymo ir prevencijos standartams;

66.  pripažįsta, kad nustatytos ir įgyvendintos interesų konfliktų politikos priemonės ir procedūros valdybų nariams, mokslo komitetų nariams bei ekspertams ir EMA darbuotojams;

67.  primena Audito Rūmų rekomendaciją, kurioje visos Sąjungos institucijos ir decentralizuotos įstaigos raginamos įvertinti, ar Audito Rūmų Specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2012 pateiktos rekomendacijos joms aktualios ir taikytinos; ragina agentūras iki 2014 m. pabaigos informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją šiuo klausimu;

68.  primena agentūroms 2012 m. liepos 19 d. bendrą tarpinstitucinį pareiškimą dėl decentralizuotų agentūrų, ypač jo nuostatas dėl interesų konfliktų valdymo ir prevencijos (11 ir 18 dalys) ir dėl jų mokslo ekspertų nepriklausomumo (20 dalis);

69.  remdamasis Komisijos informacija, pripažįsta, kad jos bendra teisinė interesų konfliktų valdymo sistema yra griežta ir atitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos gaires šia tema, be to, Komisijos teigimu, nereikia jokios svarbesnės naujos teisinės priemonės ir Komisija niekada neįsipareigojo teikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, neketina to daryti ir šiuo metu;

70.  su pasitenkinimu pažymi, kad 2013 m. gruodžio 10 d. Komisija, remdamasi Bendru požiūriu, priėmė specialiai agentūroms skirtas gaires dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo; tos gairės skirtos valdybų nariams (vykdomiesiems direktoriams, ekspertams, apeliacinių tarybų nariams, agentūrų darbuotojams, taip pat Sąjungos dotacijų ir sutarčių naudos gavėjams); pažymi, kad tomis gairėmis siekiama suteikti orientyrą kiekvienai agentūrai, kokias politikos priemones tvirtinti ir įgyvendinti;

71.  su pasitenkinimu pažymi, kad Komisija taip pat atsižvelgė į pagrindines rekomendacijas, kurias agentūroms šioje srityje skyrė Parlamentas (pagal biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą), Audito Rūmai (Specialiojoje ataskaitoje Nr. 15/2012), ombudsmenas (lankydamasis keliose agentūrose ir įgyvendindamas 2011 m. gegužės mėn. pradėtą programą) ir Komisijos Vidaus audito tarnyba (ir agentūrų vidaus auditorius), taip pat į pačios Komisijos etikos taisykles;

72.  pripažįsta, kad Komisija artimai bendradarbiavo su agentūromis rengiant tas gaires Sąjungos agentūrų vadovų tinkle, pateikusiame vertingą įnašą į šį procesą;

73.  mano, kad, paskelbus Komisijos gaires, agentūroms gali prireikti nedelsiant parengti naujas savo interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politikos priemones siekiant jas suderinti su Komisijos gairėmis ir Audito Rūmų rekomendacijomis; pripažįsta, kad daugelis agentūrų planavo persvarstyti savo interesų konfliktų prevencijos ir valdymo politiką atsižvelgiant į šias gaires, ir ragina agentūras iki 2014 m. pabaigos pranešti biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai informaciją šiuo klausimu, taip pat apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi pagal 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą;

74.  pažymi, kad komandiruoti nacionaliniai ekspertai, išorės ir laikinieji darbuotojai gairėse konkrečiai nėra minimi; prašo, kad agentūros, vertindamos ir iš naujo rengdamos savo interesų konfliktų politikos priemones, atsižvelgtų į šias darbuotojų grupes;

75.  tikisi, kad Komisija nuolat vertins įgyvendintų gairių poveikį ir, remdamasi to vertinimo rezultatais, atitinkamai jas pritaikys, ir primena Komisijai, kad ši nepamirštų, jog reikia išlaikyti deramą interesų konfliktų valdymo ir tikslo gauti kuo geresnes mokslines konsultacijas rizikos ir naudos santykį;

76.  apgailestauja, kad viešai vis dar nėra prieinamos daugumos agentūrų valdybų narių, vadovų ir išorės bei vidaus ekspertų interesų deklaracijos ir gyvenimo aprašymai; primena, kad aukšto lygio skaidrumas – vienas iš esminių elementų, būtinas interesų konfliktų rizikai sumažinti; todėl ragina agentūras, kurios savo interneto svetainėse dar nėra paskelbusios savo politikos ir (arba) nuostatų dėl interesų konfliktų prevencijos ir valdymo ir jų įgyvendinimo taisyklių, taip pat valdybos, valdančiojo personalo narių ir išorės bei vidaus ekspertų sąrašo, tai padaryti iki 2014 m. gruodžio 1 d. ir kartu paskelbti atitinkamas jų interesų deklaracijas ir gyvenimo aprašymus;

Vidaus kontrolės sistema ir kova su sukčiavimu

77.  pripažįsta, kad naujajame Finansiniame pagrindų reglamente aiškiai išdėstyti agentūrų vidaus kontrolės funkcijų ir vidaus audito tarnybų moduliai ir vaidmuo, ypač atitinkamas Vidaus audito tarnybos ir vidaus audito pajėgumų vaidmuo; pažymi, kad naujajame Finansiniame pagrindų reglamente numatytas vidaus audito pajėgumų ir Vidaus audito tarnybos darbo koordinavimas ir jų tarpusavio keitimasis informacija, be to, Vidaus audito tarnybos pareiga kiekvienai agentūrai per metus atlikti vieną auditą pakeičiama rizika grindžiamu metodu;

78.  teigiamai vertina tai, kad Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF), atsižvelgdama į agentūrų pateiktą informaciją, parengė agentūrų kovos su sukčiavimu strategijų gaires ir, siekdama suteikti agentūroms papildomą pagalbą, 2014 m. sausio mėn. surengė du joms skirtus praktinius seminarus;

Žmogiškieji ištekliai ir priėmimo į darbą procedūros

79.  remdamasis Komisijos informacija, pripažįsta, kad persvarstydama Tarnybos nuostatus Komisija pasiūlė pakeisti jų 110 straipsnio formuluotę, siekdama, kad būtų supaprastintos ir lanksčiai suformuluotos įgyvendinimo taisyklės, priimtos siekiant, kad įsigaliotų Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatai ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos;

80.  primena Komisijai savo susirūpinimą, kad darbuotojų priėmimo į agentūras procedūros kelia nuolatinę problemą jau nuo to laiko, kai agentūros buvo įsteigtos, ir tikisi, kad Komisija paskelbs gaires, kuriomis ši padėtis ateityje bus ištaisyta;

81.  pripažįsta, kad agentūros parengė savas gaires siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi principų, įtvirtintų jų įgyvendinimo taisyklėse laikinai priimamų tarnautojų ir sutartininkų įdarbinimo klausimais, ir ragina Komisiją konsultuotis su agentūromis rengiant joms gaires;

82.  ragina agentūras ir Komisiją pasiekti susitarimą dėl išteklių naudojimo vykdant drausmines procedūras;

Europos priežiūros institucijos

83.  remdamasis Komisijos informacija, pripažįsta, kad naujajame Finansiniame pagrindų reglamente numatytu įnašo derinimo principo mechanizmu laikomasi mišraus finansavimo agentūrų finansavimo pagrindų ir praeityje jį taikant užtikrinta, kad su visais Europos priežiūros institucijų biudžeto finansuotojais būtų elgiamasi sąžiningai ir vienodai; abejoja dėl priežasčių, kuriomis remiantis vis dar neparengtas konkretus Europos priežiūros institucijų ir Komisijos susitarimo memorandumas, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą Europos priežiūros institucijų biudžeto sudarymą, vykdymą ir stebėseną;

84.  šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą pradedant 2014 m. biudžeto projektu didinti visos procedūros skaidrumą ir dar aiškiau išdėstyti, kaip ji biudžeto projekte pakeitė agentūrų prašytas sumas, ir nurodyti atitinkamas priežastis;

85.  pripažįsta, kad Komisija dabar rengia Europos priežiūros institucijų vertinimą, kurį buvo planuojama užbaigti 2014 m. sausio mėn., ir vertina galimybę pateikti pasiūlymą, kuriuo būtų užtikrinta, kad trijų Europos priežiūros institucijų biudžetai būtų visiškai finansuojami iš Sąjungos biudžeto;

Lyčių lygybė

86.  pakartoja, kad svarbu parengti politikos priemones, pagal kurias būtų užtikrintas tinkamas moterų ir vyrų atstovavimas agentūrų valdymo organuose; ragina agentūrų vykdomuosius direktorius užtikrinti visų agentūros darbuotojų ir atsakingas pareigas einančių asmenų lyčių lygybę, ir ragina agentūrų valdybas ir Komisiją laikytis lyčių lygybės principų ir atsižvelgti į Komisijos 2010 m. inicijuotą strategiją, kuria siekiama užtikrinti didesnę lyčių pusiausvyrą tarp atsakingas pareigas einančių asmenų;

87.  pripažįsta, kad Komisija atidžiai vertina lyčių aspektus nuo pat pirmųjų atrankos procedūros etapų ir vėliau; atkreipia dėmesį į tai, kad tai vienodai taikoma ir toms procedūroms, pagal kurias vykdomąjį direktorių skiria Komisija;

Sudėtingos IT sistemos

88.  pripažįsta su Komisijos centrinės finansinės IT sistemos (ABAC) naudojimu susijusį Komisijos paaiškinimą, kad:

89.  susirūpinęs atkreipia dėmesį į Komisijos atsakymą, kad agentūrų galimybė naudotis Komisijos žmogiškųjų išteklių valdymo sistema (SYSPER 2) ekonominiu požiūriu būtų pateisinama tik tuomet, jei agentūros patvirtintų tas pačias taisykles ir procesus kaip ir Komisija, nes kitu atveju techninis pritaikymas ir techninės priežiūros išlaidos būtų neproporcingos, palyginti su galima nauda;

90.  apgailestauja, kad Komisija negali įveikti sunkumų, su kuriais agentūros susiduria sudėtingų IT sistemų, pvz., ABAC ir SYSPER 2, srityje, kadangi šios sistemos parengtos siekiant patenkinti Komisijos, o ne agentūrų reikmes; teigiamai vertina potinklių, šalinančių šios problemos padarinius, ypač Administracijos vadovų potinklio (ABAC ir SYSPER 2), veiksmus ir ragina Komisiją tvirčiau bendradarbiauti su agentūromis šiuo klausimu;

91.  laikosi nuomonės, kad skelbiant Sąjungos duomenis sudaromos sąlygos inovacijoms, sukuriama daug ekonominės naudos ir užtikrinama efektyvesnė administracija; ragina numatyti, kad agentūrų duomenys būtų nuolat nemokamai prieinami automatizuotai nuskaitoma forma, kad jie galėtų būti laisvai dar kartą panaudoti;

o
o   o

92.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją agentūroms, kurioms taikoma ši biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

(1) OL L 308, 2013 11 16, p. 374. (2) OL L 248, 2002 9 16, p. 1. (3) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (4) OL L 357, 2002 12 31, p. 72. (5) OL L 328, 2013 12 7, p. 42. (6) OL C 365, 2013 12 13. (7) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62. (8) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121.