2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos (COM(2013)0484 – C7-0205/2013 – 2013/0226(COD))

P7_TA(2014)0180 A7-0003/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0484),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0205/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0003/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), Komisijai suteiktus įgaliojimus būtina suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;

(2)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(2), priėmimo Komisija įsipareigojo(3) persvarstyti teisės aktus, kurie prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu, atsižvelgdama į SESV nustatytus kriterijus;

(3)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1365/2006(4) Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti tam tikras šio reglamento nuostatas;

(4)  derinant Reglamentą (EB) Nr. 1365/2006 su naujomis sprendimų priėmimo pagal SESV taisyklėmis, šiuo metu Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti nustatyti kaip įgaliojimai priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;

(5)  Reglamento (EB) Nr. 1365/2006 atveju, siekiant atsižvelgti į ekonomines ir technines tendencijas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal SESV Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl vidaus vandenų transporto statistikos aprėpties ribų pritaikymo, apibrėžčių pritaikymo, ir papildomų apibrėžčių priėmimo. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant pritaikyti duomenų rinkimo aprėptį ir priedų turinį turinio pritaikymo; [1 pakeit.]

(6)  Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms arba vienetams respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta; [2 pakeit.]

(7)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;

(8)  siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1365/2006 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti duomenų perdavimo tvarką, įskaitant keitimosi duomenimis standartus, ir Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarką, taip pat parengti ir paskelbti metodinius reikalavimus ir kriterijus, skirtus parengtų duomenų kokybei užtikrinti. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Priimant tuos aktus turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į jų bendrą taikymo sritį; [3 pakeit.]

(9)  laikantis proporcingumo principo, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, siekiant pagrindinio tikslo suderinti Komisijai suteiktus įgaliojimus su SESV Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais, būtina nustatyti bendras tokio suderinimo transporto statistikos srityje taisykles. Remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; [4 pakeit.]

(10)  siekiant teisinio tikrumo, svarbu užtikrinti, kad šiuo reglamentu nebūtų daromas poveikis priemonių priėmimo procedūroms, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui;

(11)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 iš dalies keičiamas taip:

-1a) 2 straipsnio 4 dalies b punktas išbraukiamas. [5 pakeit.]

-1b) 2 straipsnio 4 dalies c punktas išbraukiamas. [6 pakeit.]

1)  2 straipsnis papildomas 5 dalimi:"

„5. Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kaip nustatyta 9 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomines ir technines tendencijas, dėl vidaus vandenų transporto statistikos ribų pritaikymo.“ [7 pakeit.]

2)  3 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

„Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kaip nustatyta 9 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomines ir technines tendencijas, dėl apibrėžčių pritaikymo ir papildomų apibrėžčių priėmimo.“ [8 pakeit.]

3)  4 straipsnis papildomas 4 dalimi:"

„4. Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kaip nustatyta 9 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomines ir technines tendencijas, dėl duomenų rinkimo aprėpties pritaikymo ir priedų turinio.“ [9 pakeit.]

4)  5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Komisija priima duomenų perdavimo Komisijai (Eurostatui) tvarką, įskaitant keitimosi duomenimis standartus, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

5)  6 straipsnis papildomas šia pastraipa:"

„Rezultatų platinimo tvarką Komisija patvirtina laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

6)  7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"

„1. Komisija priima metodinius reikalavimus ir kriterijus, kuriais užtikrinama parengtų duomenų kokybė, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“

6a)  7 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"

„3a. Taikant šį reglamentą, perduotiniems duomenims taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009* 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kokybės kriterijai.

3b.  Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato kokybiškų ataskaitų teikimo tvarką, struktūrą, periodiškumą ir palyginamumo aspektus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

_______________________

* 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).“; [10 pakeit.]

6b)  8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"

„Ne vėliau kaip 2009 m. spalio 15 d. …(5) ir po to kas trejus metus, pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Toje ataskaitoje ypač:“; [11 pakeit.]

7)  9 straipsnis pakeičiamas taip:"

„9 straipsnis

Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Įgaliojimų delegavimas [12 pakeit.]

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. [13 pakeit.; šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.]

2.  Naudodamasi 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu ir 4 straipsnio 4 dalimi deleguotais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta.

3.  2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo (Publications office: please insert the exact date of the entry into force of the amending Regulation) …(6). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [14 pakeit.]

4.  Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus.

Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

5.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6.  Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnį ir 4 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

8)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

„10 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos(*) įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(**).

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

2a.  Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa. [15 pakeit.]

______________

(*) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).

(**) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

8a)  B priedo B1 lentelė pakeičiama taip:"

[16 pakeit.]

9)  G priedas išbraukiamas.

2 straipsnis

Šis reglamentas nedaro poveikio priemonių priėmimo procedūroms, nurodytoms Reglamente (EB) Nr. 1365/2006, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

(1) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija. (2) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (3) OL L 55, 2011 2 28, p. 19. (4) 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos ir panaikinantis Tarybos direktyvą 80/1119/EEB (OL L 264, 2006 9 25, p. 1). (5) Treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (6) Šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data.

2014 m. kovo 11 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso procedūrai būtinų statistinių duomenų teikimo ir kokybės (COM(2013)0342 – C7-0162/2013 – 2013/0181(COD))(1)

P7_TA(2014)0181 A7-0143/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis (1)   2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo1 nustatytas įspėjimo mechanizmas, padedantis anksti nustatyti ir stebėti disbalansą. Taikydama šį mechanizmą Komisija turi parengti metinę įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitą (MĮMTA), kurioje būtų pateikiamas kokybinis ekonominis ir finansinis vertinimas bei nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, gali būti susidaręs disbalansas arba kurioms gali kilti tokia rizika; (1)   Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/20111 (MDP) nustatytas įspėjimo mechanizmas, padedantis anksti nustatyti ir stebėti disbalansą. Taikydama šį mechanizmą Komisija turi parengti metinę įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitą (MĮMTA), kurioje būtų pateikiamas kokybinis ekonominis ir finansinis vertinimas bei nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, gali būti susidaręs disbalansas arba kurioms gali kilti tokia rizika; __________________ __________________ 1 OL L 306, 2011 11 23, p. 25. 1 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25.) Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis (3)   patikimi statistiniai duomenys – veiksmingos makroekonominio disbalanso priežiūros pagrindas. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų patikimi ir nešališki, valstybės narės turėtų užtikrinti profesinį nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumą pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, išdėstytą 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos3; (3)   patikimi, tikslūs ir naudingi statistiniai duomenys yra būtini vykdant veiksmingą makroekonominio disbalanso priežiūrą. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų patikimi ir nešališki, reikėtų didinti Eurostato nepriklausomumą remiantis Europos Parlamento pasiūlymais dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 223/2009a persvarstymo, o valstybės narės turėtų užtikrinti profesinį nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumą pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, tame reglamente; __________________ 3 OL L 87, 2009 3 31, p. 164. 1a 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164). Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja) (3a)  būtina, kad Komisija ir toliau spręstų klausimus, susijusius su poreikiu gauti patikimą statistinę informaciją, kadangi taip sudaroma galimybė regionų lygmeniu geriau reaguoti į ekonominę, socialinę ir teritorinę tikrovę vykdant Sąjungos politiką; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis (4)   MĮMTA, grindžiama rodiklių, kurių vertės lyginamos su orientacinėmis ribomis, rinkiniu, yra pirminė priežiūros priemonė, kurioje Komisija nustato valstybes nares, kurių padėties pokyčiai, Komisijos nuomone, reikalauja nuodugnesnės analizės, norint nustatyti, ar yra susidaręs disbalansas ar jo rizika. Į MĮMTA turėtų būti įtraukti MDP svarbūs duomenys. Tačiau būtent atliekant tolesnes nuodugnias apžvalgas išsamiai nagrinėjami pastebėtus pokyčius lemiantys veiksniai, kad būtų nustatytas disbalanso pobūdis. Suvestinė ir ribos aiškinami ne tiesmukai, o atsižvelgiant į ekonominius aspektus. Atlikdama nuodugnias apžvalgas Komisija nagrinės įvairius ekonominius kintamuosius ir papildomą informaciją ir tinkamai atsižvelgs į konkrečios šalies aplinkybes. Todėl neįmanoma iš anksto nurodyti visų duomenų, kurių gali prireikti makroekonominio disbalanso procedūrai, ir juos reikėtų apibrėžti nurodant Reglamente (ES) Nr. 1176/2011 išdėstytas procedūras, skirtas makroekonominiam disbalansui nustatyti ir perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijai ir naikinimui Sąjungoje. Diegdamos makroekonominio disbalanso procedūrą Komisija ir Taryba turėtų teikti pirmenybę statistiniams duomenims, kuriuos valstybės narės parengė ir perdavė Komisijai (Eurostatui). Kiti, ne minėtu būdu parengti ir perduoti statistiniai duomenys, turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai pirmesni duomenys nesuteikia reikiamos informacijos ir tinkamai atsižvelgiant į tų kitų statistinių duomenų kokybę; (4)   MĮMTA, grindžiama rodiklių, kurių vertės lyginamos su orientacinėmis ribomis, rinkiniu, yra pirminė priežiūros priemonė, kurioje Komisija nustato valstybes nares, kurių padėties pokyčiai, Komisijos nuomone, reikalauja nuodugnesnės analizės, norint nustatyti, ar yra susidaręs disbalansas ar jo rizika. Į MĮMTA turėtų būti įtraukti MDP svarbūs duomenys. Tačiau būtent atliekant tolesnes nuodugnias apžvalgas išsamiai nagrinėjami pastebėtus pokyčius lemiantys veiksniai, kad būtų nustatytas disbalanso pobūdis. Suvestinė ir ribos turėtų būti aiškinami ne tiesmukai, o atsižvelgiant į ekonominius aspektus. Atlikdama nuodugnias apžvalgas Komisija nagrinės įvairius ekonominius kintamuosius ir papildomą informaciją ir tinkamai atsižvelgs į konkrečios šalies aplinkybes. Todėl neįmanoma iš anksto nurodyti visų duomenų, kurių gali prireikti makroekonominio disbalanso procedūrai, ir juos reikėtų apibrėžti nurodant Reglamente (ES) Nr. 1176/2011 išdėstytas procedūras, skirtas makroekonominiam disbalansui nustatyti ir perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijai ir naikinimui Sąjungoje. Diegdami, stebėdami ir vertindami makroekonominio disbalanso procedūrą Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų teikti pirmenybę statistiniams duomenims, kuriuos valstybės narės parengė ir perdavė Komisijai (Eurostatui). Kiti, ne minėtu būdu parengti ir perduoti statistiniai duomenys, turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai pirmesni duomenys nesuteikia reikiamos informacijos ir tinkamai atsižvelgiant į tų kitų statistinių duomenų kokybę; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis (5)   reikėtų nustatyti patikimą makroekonominio disbalanso procedūrai svarbių duomenų (toliau – MDP svarbūs duomenys) rengimo, stebėsenos ir skelbimo bei nuolatinio pagrindžiamosios statistinės informacijos tobulinimo procedūrą, laikantis Komisijos taikomų Europos statistikos kokybės valdymo sistemų4. Komisijos įsteigta Makroekonominės statistikos srities vadovų grupė (MSSVG) yra tinkama ekspertų grupė, galinti teikti Komisijai (Eurostatui) reikiamą pagalbą taikant patikimą MDP svarbių duomenų kokybės stebėsenos procedūrą; (5)   reikėtų nustatyti patikimą makroekonominio disbalanso procedūrai svarbių duomenų (toliau – MDP svarbūs duomenys) rinkimo, rengimo, stebėsenos ir skelbimo bei nuolatinio pagrindžiamosios statistinės informacijos tobulinimo procedūrą, laikantis Komisijos taikomų Europos statistikos kokybės valdymo sistemų4. Komisijos įsteigta Makroekonominės statistikos srities vadovų grupė (MSSVG) yra tinkama ekspertų grupė (jai priklauso ir Europos statistikos sistemos komiteto bei Europos centrinių bankų sistemos ekspertai), galinti teikti Komisijai (Eurostatui) reikiamą pagalbą taikant patikimą MDP svarbių duomenų kokybės stebėsenos procedūrą; __________________ __________________ 4 COM(2005) 217 galutinis ir COM(2011) 211 galutinis. 4 COM(2005)0217 galutinis ir COM(2011)0211 galutinis. Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis (6)   labai svarbu, kad Sąjungos veiklai vykdyti svarbūs statistiniai procesai būtų grindžiami tik patikimais duomenimis. Rengiant MDP svarbius duomenis, labai reikšmingus nustatant makroekonominį disbalansą, taikant jo prevenciją ir naikinant perviršinį makroekonominį disbalansą Sąjungoje, nepatikimi duomenys gali turėti didelės įtakos Sąjungos interesams. Kad makroekonominio disbalanso procedūra veiktų, reikia papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad MDP svarbūs duomenys būtų veiksmingiau rengiami ir teikiami ir būtų veiksmingiau stebima jų kokybė. Šiomis priemonėmis turėtų būti sustiprintas pagrindžiamosios statistinės informacijos patikimumas ir MDP svarbių duomenų teikimas bei kokybės stebėsena. Norint atgrasyti nuo tyčia ar dėl didelio aplaidumo klaidinamai teikiamų MDP svarbių duomenų, reikėtų nustatyti finansinių sankcijų sistemą, taip pat padėsiančią užtikrinti, kad MDP svarbūs duomenys būtų rengiami pakankamai stropiai; (6)   labai svarbu, kad Sąjungos veiklai vykdyti svarbūs statistiniai procesai būtų grindžiami patikimais duomenimis. Derėtų papildyti Reglamentuose (ES) Nr. 1176/2011 ir (ES) Nr. 1174/2011 nustatytas procedūras atitinkama oficialia MDP svarbių duomenų rinkimo, kokybės stebėsenos ir skelbimo sistema, laikantis bendrų kokybės kriterijų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 223/2009. Nustačius papildomas priemones MDP svarbūs duomenys būtų veiksmingiau rengiami ir teikiami ir būtų veiksmingiau stebima jų kokybė, taip pat šios priemonės būtinos, kad veiktų makroekonominio disbalanso procedūros. Šiomis priemonėmis turėtų būti sustiprintas pagrindžiamosios statistinės informacijos patikimumas ir MDP svarbių duomenų teikimas bei kokybės stebėsena. Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja) (6a)  norint atgrasyti nuo tyčinio ar dėl didelio aplaidumo klaidinamai teikiamų MDP svarbių duomenų teikimo, reikėtų nustatyti taisomąjį mechanizmą, taip pat padėsiantį užtikrinti, kad MDP svarbūs duomenys būtų rengiami pakankamai stropiai; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)   siekiant papildyti baudų už manipuliavimą statistiniais duomenimis apskaičiavimo taisykles, taip pat su procedūra, kurią turi taikyti Komisija tirdama tokius veiksmus, susijusias taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tikslių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas baudos dydis ir pagal kuriuos Komisija atlieka tyrimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; (7)   siekiant papildyti palūkaninių indėlių ir baudų už manipuliavimą statistiniais duomenimis apskaičiavimo taisykles, taip pat su procedūra, kurią turi taikyti Komisija, atlikdama su manipuliavimu statistikos duomenimis susijusius tyrimus, susijusias taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tikslių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas baudos dydis ir pagal kuriuos Komisija atlieka tyrimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis (8)   Komisija ir valstybių narių statistikos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir nuolat palaikyti ryšius, kad būtų užtikrinama valstybių narių teikiamų MDP svarbių duomenų ir pagrindžiamosios statistinės informacijos kokybė; (8)   nuolatinis nacionalinių statistikos institucijų ir Komisijos (Eurostato) bendradarbiavimas ir veiklos derinimas yra svarbi efektyvaus statistikos veiklos derinimo Europos statistikos sistemoje (ESS) dalis. Tokį bendradarbiavimą reikia stiprinti, kad būtų užtikrinama valstybių narių teikiamų MDP svarbių duomenų ir pagrindžiamosios statistinės informacijos kokybė. Rengiant, tvarkant ir skelbiant MDP svarbius duomenis pagal atitinkamai ESS ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) valdymo struktūras ir statistikos darbo programas neturėtų būti pažeidžiamas ECBS institucinis atskyrimas ir centrinių bankų nepriklausomumas; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis (9)   reikėtų užtikrinti, kad Europos statistikos sistema ir Europos centrinių bankų sistema glaudžiai bendradarbiautų dėl MDP svarbių duomenų, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 9 straipsnio ir siekdamos mažinti duomenų teikimo naštą, užtikrinti darnumą, tobulinti pagrindžiamuosius statistinius duomenis ir užtikrinti palyginamumą; (9)   kadangi ESS atsako už įvairių statistinių duomenų, kurių pagrindu rengiami MDP svarbūs duomenys, parengimą, o ECBS – už kitų statistinių duomenų, kurių pagrindu rengiami MDP svarbūs duomenys, parengimą, būtina užtikrinti šių dviejų sistemų glaudų bendradarbiavimą dėl MDP svarbių duomenų pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 9 straipsnį, siekiant mažinti duomenų teikimo naštą, užtikrinti darnumą, tobulinti pagrindžiamuosius statistinius duomenis ir užtikrinti palyginamumą. Praktinės ESS ir ECBS bendradarbiavimo, susijusio su MDP svarbių duomenų kokybės užtikrinimu, veiklos tvarka galėtų būti nustatyta atitinkamame susitarimo memorandume. Kadangi Tarybos sprendimu 2006/856/EB1a įsteigtas Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas (PFMBSK) turi ilgalaikės patirties statistinių duomenų, kurie yra MDP svarbūs duomenys, srityje, jis galėtų pateikti patarimų praktinės bendradarbiavimo veiklos tvarkos klausimais, kurie galėtų būti aptarti tokiame susitarimo memorandume; _____________ 1a.  OL L 332, 2006 11 30, p. 21. Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja) (9a)  į šiame reglamente išdėstytas nuostatas būtina atsižvelgti stiprinant Europos ekonominį valdymą, kuriam būtina didesnė demokratinė atskaitomybė tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Geresnė MDP svarbių duomenų statistinių aspektų stebėsenos sistema turėtų apimti aktyvesnį ir labiau laiku įgyvendinamą Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą. Nors ir pripažįstant, kad pagal dialogo sistemą Europos Parlamento partneriai yra atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti klausymuose savanoriškai dalyvauti ir nacionalinių statistikos institucijų (NSI) atstovus; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 9 b konstatuojamoji dalis (nauja) (9b)  ekonomikos valdymo stiprinimas, paremtas geresne MDP svarbių duomenų statistinių aspektų stebėsenos sistema, turėtų apimti aktyvesnį ir labiau laiku įgyvendinamą nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dalyvavimą; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja) (12a)  tačiau fondų lėšų panaudojimo sustabdymas dėl makroekonominio disbalanso procedūros taikymo turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, o sustabdant fondų panaudojimą turėtų būti atsižvelgiama į išsamią nedarbo, skurdo ir BVP sumažėjimo rodiklių analizę; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Vykdant šį reglamentą taikomose kokybės užtikrinimo procedūrose remiamasi geriausia esamų kokybės užtikrinimo procedūrų praktika ir į ją atsižvelgiama. Atliekant šias procedūras neturi būti nei dubliuojamos pastangos užtikrinti kokybę, nei vienu metu perduodamos duomenų sekos. Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalis 2.   MDP svarbių duomenų perdavimo terminai nustatomi pagal atitinkamus pagrindinius aktus arba juos nurodo Komisija specialiuose kalendoriuose, atsižvelgdama į Sąjungos poreikius. 2.   MDP svarbių duomenų perdavimo terminai nustatomi pagal atitinkamus pagrindinius aktus arba juos nurodo Komisija specialiuose kalendoriuose, atsižvelgdama į Europos semestro sistemą ir Sąjungos poreikius. Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 dalis 3.   Komisija kiekvienais metais pateikia valstybėms narėms metinės įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnyje, tvarkaraštį. Remdamasi šiuo tvarkaraščiu ir 2 dalyje nurodytais terminais ir kalendoriais Komisija taip pat nustato visų naujausių MDP svarbių duomenų perdavimo galutinę datą ir praneša apie ją valstybėms narėms. 3.   Komisija kiekvienais metais pateikia valstybėms narėms metinės įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnyje, tvarkaraštį. Remdamasi šiuo tvarkaraščiu ir 2 dalyje nurodytais terminais ir kalendoriais Komisija taip pat nustato galutinę datą, iki kurios Komisija (Eurostatas) turi parengti MDP svarbius duomenis, kuriais remiantis kiekvienai valstybei apskaičiuojami MDP suvestinės rodikliai, ir sukurti MDP svarbių duomenų informacinę duomenų bazę, ir praneša apie ją valstybėms narėms. Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas po galutinės datos Komisija (Eurostatas) suteikia kiekvienai valstybei narei prieigą prie parengtų MDP svarbių duomenų informacinės duomenų bazės, kad šiuos duomenis būtų galima patikrinti. Valstybės narės per septynias darbo dienas po to penkių dienų laikotarpio patikrina duomenis ir juos patvirtina arba pasiūlo jų pakeitimus. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis 1.   Perduodamos 1 straipsnyje nurodytus MDP svarbius duomenis valstybės narės Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitoje pateikia informaciją apie tai, kaip šie duomenys apskaičiuoti, įskaitant bet kokius šaltinių ir metodų pakeitimus. 1.   Perduodamos 1 straipsnyje nurodytus MDP svarbius duomenis valstybės narės Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitos pavidalu persiunčia informaciją ir nurodo, kaip šie duomenys apskaičiuoti, įskaitant bet kokius šaltinių ir metodų pakeitimus. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  kokybės ataskaitą valstybės narės perduoda per septynias dienas, kaip nurodyta 2 straipsnio 3a dalyje; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis 3.   Kokybės ataskaitų sąlygos, struktūra ir periodiškumas nustatomi Komisijos įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 3.   1 dalyje nurodytų kokybės ataskaitų sąlygos, struktūra ir periodiškumas nustatomi Komisijos deleguotaisiais aktais. Šie deleguotieji aktai priimami pagal 12 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės parengia aprašus ir perduoda juos Komisijai (Eurostatui) ne vėliau kaip [...] [devyni mėnesiai po šio reglamento priėmimo]. Komisija (Eurostatas) iki […] [per šešis mėnesius po šio reglamento priėmimo] priima įgyvendinimo aktus, siekdama nustatyti šių sąrašų struktūrą ir jų atnaujinimo sąlygas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 2.   Valstybės narės parengia aprašus ir perduoda juos Komisijai (Eurostatui) ne vėliau kaip [...] [devyni mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo]. Komisija ne vėliau kaip […] [per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo] priima deleguotuosius aktus, siekdama nustatyti šių sąrašų struktūrą ir jų atnaujinimo sąlygas. Šie deleguotieji aktai priimami pagal 12 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento VI skyriaus antraštinė dalis KOMANDIRUOTĖS Į VALSTYBES NARES KOMANDIRUOTĖS DIALOGO TIKSLAIS Į VALSTYBES NARES Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis 1.   Komisijai (Eurostatui) nustačius problemų, ypač per 5 straipsnyje nurodytą kokybės vertinimą, ji gali nuspręsti surengti komandiruotes į atitinkamas valstybes nares. 1.   Komisijai (Eurostatui) nustačius poreikį nuodugniau įvertinti statistinių duomenų kokybę, ypač atlikus 5 straipsnyje nurodytą kokybės vertinimą, ji gali nuspręsti dialogo tikslais surengti komandiruotes į atitinkamas valstybes nares. Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis 2.   Per šias komandiruotes nuodugniai nagrinėjama atitinkamų MDP svarbių duomenų kokybė. Komandiruočių metu daugiausia dėmesio skiriama metodiniams klausimams, aprašuose apibūdintiems šaltiniams ir metodams, duomenims ir pagalbiniams statistiniams procesams, siekiant įvertinti, ar jie atitinka taikytinas apskaitos ir statistines taisykles. 2.   Per 1 dalyje nurodytas komandiruotes dialogo tikslais nuodugniai nagrinėjama atitinkamų MDP svarbių duomenų kokybė. Komandiruočių dialogo tikslais metu daugiausia dėmesio skiriama metodiniams klausimams, aprašuose apibūdintiems šaltiniams ir metodams, duomenims ir pagalbiniams statistiniams procesams, siekiant įvertinti, ar jie atitinka taikytinas apskaitos ir statistines taisykles. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Rengdama komandiruotes dialogo tikslais, Komisija (Eurostatas) perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas. Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis 3.   Komisija (Eurostatas) dėl per šias komandiruotes nustatytų faktų atsiskaito Tarybos sprendimu 74/122/EEB7 įsteigtam Ekonominės politikos komitetui ir pateikia jam visas atitinkamos valstybės narės dėl tų faktų išsakytas pastabas. Po to, kai šios ataskaitos ir visos atitinkamos valstybės narės pastabos pateikiamos Ekonominės politikos komitetui, jos skelbiamos viešai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 statistinio konfidencialumo nuostatų. 3.   Komisija (Eurostatas) dėl per šias komandiruotes dialogo tikslais nustatytų faktų atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybos sprendimu 74/122/EEB7 įsteigtam Ekonominės politikos komitetui ir pateikia jam visas atitinkamos valstybės narės dėl tų faktų išsakytas pastabas. Po to, kai šios ataskaitos ir visos atitinkamos valstybės narės pastabos pateikiamos Europos Parlamentui ir Ekonominės politikos komitetui, jos skelbiamos viešai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 statistinio konfidencialumo nuostatų. ____________ ____________ 7.OL L 63, 1974 3 5, p. 21. 7.OL L 63, 1974 3 5, p. 21. Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis 4.   Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės teikia ekspertų pagalbą dėl statistinių klausimų, susijusių su makroekonominio disbalanso procedūra, įskaitant pagalbą ruošiantis komandiruotėms ir jas vykdant. Atlikdami savo pareigas šie ekspertai pateikia nepriklausomą nuomonę. Šių ekspertų sąrašas sudaromas iki (data bus nustatyta), remiantis už MDP svarbius duomenis atsakingų nacionalinių institucijų Komisijai (Eurostatui) pateiktais pasiūlymais. 4.   Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės teikia ekspertų pagalbą dėl statistinių klausimų, susijusių su makroekonominio disbalanso procedūra, įskaitant pagalbą ruošiantis komandiruotėms dialogo tikslais ir jas vykdant. Atlikdami savo pareigas šie ekspertai pateikia nepriklausomą nuomonę. Šių ekspertų sąrašas sudaromas iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo], remiantis už MDP svarbius duomenis atsakingų nacionalinių institucijų Komisijai (Eurostatui) pateiktais pasiūlymais. Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 5 dalis 5.   Komisija (Eurostatas) nustato taisykles ir procedūras, susijusias su ekspertų atranka, atsižvelgdama į tinkamą ekspertų pasiskirstymą valstybėse narėse ir tinkamą ekspertų rotaciją tarp valstybių narių, jų darbo ir finansines sąlygas. Komisija (Eurostatas) dalijasi su valstybėmis narėmis visomis valstybių narių patirtomis jų nacionalinių ekspertų pagalbos teikimo išlaidomis. 5.   Komisija (Eurostatas) nustato taisykles ir procedūras, susijusias su ekspertų atranka, atsižvelgdama į tinkamą ekspertų pasiskirstymą valstybėse narėse ir tinkamą bei laiku vykdomą ekspertų rotaciją tarp valstybių narių, jų darbo ir finansines sąlygas. Komisija (Eurostatas) dalijasi su valstybėmis narėmis visomis valstybių narių patirtomis jų nacionalinių ekspertų pagalbos teikimo išlaidomis. Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 6 a dalis (nauja) 6a.  Šis straipsnis netaikomas, kai sektorių teisės aktuose jau numatomi Komisijos vykdomi vizitai į valstybes nares. Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis 1.   Komisija (Eurostatas) teikia MDP svarbius duomenis, naudojamus makroekonominio disbalanso procedūros reikmėms, be kita ko, naujienų pranešimuose ir (arba) kitais jai tinkamais kanalais. 1.   Komisija (Eurostatas) viešai paskelbia MDP svarbius duomenis, naudojamus makroekonominio disbalanso procedūros reikmėms, be kita ko, naujienų pranešimuose ir (arba) kitais jai tinkamais kanalais. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis 2.   Komisija (Eurostatas) neuždelsia pateikti valstybių narių MDP svarbius duomenis, jei kuri nors valstybė narė nepateikė savo duomenų. 2.   Komisija (Eurostatas) nustato naujienų pranešimo paskelbimo datą ir per dešimt darbo dienų po 2 straipsnyje nurodytos galutinės datos praneša ją kiekvienai valstybei narei. Ji neuždelsia pateikti valstybių narių MDP svarbių duomenų, jei kuri nors valstybė narė nepateikė savo duomenų. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis 3.   Komisija (Eurostatas) gali pareikšti išlygą dėl valstybės narės MDP svarbių duomenų kokybės. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie išlygas, kurias ji ketina pareikšti ir viešai paskelbti. Jei klausimas išsprendžiamas po to, kai buvo paskelbti duomenys ir išlyga, apie išlygos atšaukimą nedelsiant viešai paskelbiama. 3.   Komisija (Eurostatas) gali pareikšti išlygą dėl valstybės narės MDP svarbių duomenų kokybės. Atitinkamai valstybei narei suteikiama galimybė apginti savo poziciją. Ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie išlygas, kurias ji ketina pareikšti ir viešai paskelbti. Jei klausimas išsprendžiamas po to, kai buvo paskelbti duomenys ir išlyga, apie išlygos atšaukimą nedelsiant viešai paskelbiama. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis 4.   Komisija (Eurostatas) gali pataisyti valstybių narių pateiktus duomenis ir pateikti pataisytus duomenis bei pataisymo pagrindimą, jei yra įrodymų, kad valstybių narių pateikti duomenys neatitinka 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie pataisytus duomenis ir pataisymo pagrindimą. 4.   Komisija (Eurostatas) gali pataisyti valstybių narių pateiktus duomenis ir paskelbti pataisytus duomenis bei pataisymo pagrindimą, jei yra įrodymų, kad valstybių narių pateikti duomenys neatitinka 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taip pat taikytinų metodikos standartų ir reikalavimų dėl statistinių duomenų išsamumo, patikimumo, parengimo laiku bei nuoseklumo. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie pataisytus duomenis ir pataisymo pagrindimą. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis 1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti nustatyti baudą valstybei narei, tyčia ar dėl didelio aplaidumo klaidinamai pateikusiai MDP svarbius duomenis. 1.   Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti dviejų etapų procedūra nustatyti palūkaninį indėlį valstybei narei, o po to, jei Komisija nustato, kad valstybė narė nesiėmė taisomųjų veiksmų pagal 1a dalį, kaip kraštutinę priemonę skirti baudą valstybei narei, kuri klaidingus MDP svarbius duomenis pateikė tyčia arba kuri veikė labai aplaidžiai, todėl buvo klaidinamai pateikti MDP svarbūs duomenys, o tai turėjo įtakos Komisijos galimybei atlikti tikslų ir teisingą vertinimą. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybė narė per nustatytą terminą pateikia Komisijai ataskaitą dėl taisomųjų veiksmų, kuriuos būtina atlikti tam, kad 1 dalyje nurodytas klaidinamas duomenų teikimas būtų pašalintas ir ištaisytas ir kad tokios aplinkybės nepasikartotų ateityje. Ataskaita skelbiama viešai. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis 2.   1 dalyje nurodyta bauda yra veiksminga, atgrasoma ir proporcinga klaidinamo pateikimo pobūdžiui, sunkumui ir trukmei. Baudos dydis neviršija 0,05 proc. atitinkamos valstybės narės BVP. 2.   1 dalyje nurodytas palūkaninis indėlis yra veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas klaidinamo pateikimo pobūdžiui, sunkumui ir trukmei. Palūkanų dydis neviršija 0,05 proc. atitinkamos valstybės narės praėjusių metų BVP. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa 3.   Komisija gali atlikti bet kokius tyrimus, būtinus nustatyti, ar duomenys pateikti klaidinamai, kaip nurodyta 1 dalyje. Ji gali nuspręsti pradėti tyrimą, kai yra pagrįstų įtarimų, kad yra tokio klaidinamo pateikimo faktų. Tirdama tariamo klaidinamo pateikimo atvejus Komisija atsižvelgia į visas atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas. Komisija, siekdama atlikti savo užduotis, gali prašyti valstybės narės informacijos ir gali atlikti patikrinimus vietoje bei susipažinti su pagrindžiamąja statistine informacija ir dokumentais, susijusiais su MDP svarbiais duomenimis. Jei pagal atitinkamos valstybės narės teisę reikalaujama išankstinio teismo leidimo patikrinimams vietoje, Komisija kreipiasi dėl būtinų leidimų. 3.   Komisija gali pagal Sutartis ir specialius sektorių teisės aktus pradėti ir atlikti bet kokius tyrimus, būtinus nustatyti, ar duomenys pateikti klaidinamai, kaip nurodyta 1 dalyje. Ji gali nuspręsti pradėti tyrimą, kai yra pagrįstų įtarimų, kad yra tokio klaidinamo pateikimo faktų. Tirdama tariamo klaidinamo pateikimo atvejus Komisija atsižvelgia į visas atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas. Komisija, siekdama atlikti savo užduotis, gali prašyti valstybės narės, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, informacijos ir gali atlikti patikrinimus vietoje bei susipažinti su pagrindžiamąja statistine informacija ir dokumentais, susijusiais su MDP svarbiais duomenimis. Jei pagal valstybės narės, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, teisę reikalingas teisminės institucijos leidimas, jis turi būti gautas prieš atliekant patikrinimą vietoje. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies antra pastraipa Užbaigusi tyrimą ir prieš pateikdama pasiūlymą Tarybai Komisija suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti paaiškinimą dėl tiriamų klausimų. Komisija bet kokį pasiūlymą Tarybai pagrindžia tik faktais, dėl kurių atitinkama valstybė narė turėjo galimybę pateikti pastabas. Komisija, užbaigusi savo tyrimą ir prieš pateikdama bet kokią rekomendaciją Tarybai, suteikia valstybei narei, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, galimybę pateikti paaiškinimą tiriamais klausimais. Komisija bet kokią rekomendaciją Tarybai pagrindžia tik faktais, dėl kurių atitinkama valstybė narė turėjo galimybę pateikti pastabas. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja) Apie tyrimus ir rekomendacijas pagal šią dalį Komisija informuoja kompetentingą Europos Parlamento komitetą. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali siūlyti valstybei narei, kuriai pateikta Komisijos rekomendacija, galimybę dalyvauti pasikeitime nuomonėmis. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Gavusi Komisijai adresuotą pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą Komisija gali rekomenduoti Tarybai sumažinti palūkaninio indėlio dydį arba jį panaikinti. Už palūkaninį indėlį mokamų palūkanų norma atspindi Komisijos kredito riziką ir atitinkamą investavimo laikotarpį. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 5 dalis 5.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti Tarybos sprendimus, kuriais buvo nustatytos baudos pagal 1 dalį. Jis gali taip paskirtą baudą panaikinti, sumažinti arba padidinti. 5.   Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją persvarstyti Tarybos sprendimus, kuriais buvo nustatyti palūkaniniai indėliai pagal 1 dalį. Jis gali taip paskirtus palūkaninius indėlius panaikinti, sumažinti arba padidinti. Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento IX skyriaus antraštinė dalis SANKCIJŲ POBŪDIS IR ĮTRAUKIMAS Į BIUDŽETĄ BAUDŲ POBŪDIS IR ĮTRAUKIMAS Į BIUDŽETĄ Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis 2.   9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui ir šis laikotarpis prasideda po vieno mėnesio nuo šio reglamento priėmimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. 2.   3 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami dvejų metų laikotarpiui ir šis laikotarpis prasideda po vieno mėnesio nuo šio reglamento priėmimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija, pasikonsultavusi su susijusiais dalyviais, įskaitant ECB, remdamasi SESV 127 straipsniu parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 dalis 3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. 3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 5 dalis 5.   Pagal 9 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 5.   Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnis Dėl 9 straipsnyje nurodytų priemonių Taryba sprendžia neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą. Dėl 9 straipsnyje nurodytų priemonių Taryba sprendžia neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą. Laikoma, kad Taryba priėmė 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nebent Taryba per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nuspręstų ją atmesti. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 a pastraipa (nauja) 9 straipsnio 1 dalyje nurodytų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal SESV 238 straipsnio 3 dalį. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnis Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnyje, valstybių narių nacionalinės statistikos institucijos (NSI) nacionaliniu lygmeniu užtikrina reikiamą su MDP svarbiais duomenimis susijusios veiklos koordinavimą. Visos kitos nacionalinės institucijos teikia NSI šioms reikmėms reikiamas ataskaitas. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ši nuostata būtų taikoma. Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnyje, valstybių narių nacionalinės statistikos institucijos (NSI) nacionaliniu lygmeniu užtikrina reikiamą su MDP svarbiais duomenimis susijusios veiklos koordinavimą. Nacionaliniai centriniai bankai, veikdami kaip MDP svarbius duomenis rengiantys ECBS nariai, o atitinkamais atvejais ir kitos nacionalinės institucijos, šiuo tikslu bendradarbiauja su NSI. Už šiuos duomenis atsakingomis laikomos nacionalinės valdžios institucijos, kurios juos rengia. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ši nuostata būtų taikoma. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnis Komisija (Eurostatas) reguliariai atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos (Eurostato) veiksmų, skirtų šiam reglamentui įgyvendinti. Komisija (Eurostatas) bent kartą per metus atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos (Eurostato) veiksmų, skirtų šiam reglamentui įgyvendinti, atsižvelgdama į Europos semestrą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1175/20111a. ________________ 1a 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 12). Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis 1.   Iki 2014 m. gruodžio 14 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nustatytus faktus. 1.   Komisija ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d. atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai taikymo ataskaitą, o vėliau tai atlieka kas penkerius metus. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas b)   šio reglamento ir taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas. b)   šio reglamento ir taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas ir proporcingumas.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0143/2014).

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo projekto (15854/2013 – C7-0462/2013 – 2013/0351(NLE))

P7_TA(2014)0182 A7-0126/2014

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15854/2013),

–  atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimą 98/591/EB dėl Susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo sudarymo tarp Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės;

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a  v punktus (C7–0462/2013),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0126/2014),

1.  pritaria susitarimo pratęsimui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (06852/2013 – C7-0005/2014 – 2012/0279(NLE))

P7_TA(2014)0183 A7-0061/2014

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06852/2013),

–  atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, pridedamą prie minėto Tarybos sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0005/2014),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7-0061/2014),

1.  pritaria protokolo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“) (COM(2014)0045 – C7-0019/2014 – 2014/2013(BUD))

P7_TA(2014)0184 A7-0158/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0045 – C7‑0019/2014),

–  atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio nagrinėjimo procedūrą,

–  atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0158/2014),

A.  kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,

B.  kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,

C.  kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš 198 įmonių, vykdančių NACE 2 red. 13 skyriaus (Tekstilės gaminių gamyba)(4) veiklą Valensijos (ES52) NUTS II regione, per ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo atleista 560 darbuotojų (iš jų paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta suteikti 300 darbuotojų),

D.  kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,

1.  pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio b punkte išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal minėtąjį reglamentą;

2.  pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos 2013 m. spalio 8 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. sausio 28 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo įvertinta greitai, per keturis mėnesius;

3.  mano, kad darbuotojų atleidimas Valensijos regiono tekstilės įmonėse yra susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos ir nurodo 2004 m. pabaigoje nustojusį galioti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pereinamojo laikotarpio susitarimą dėl tekstilės gaminių ir drabužių ir didesnę pasaulinę konkurenciją, ypač iš Kinijos ir kitų Tolimųjų Rytų šalių, dėl kurios itin padidėjo tekstilės importas į Sąjungą ir sumažėjo Sąjungos rinkos dalis pasaulio tekstilės rinkose;

4.  pažymi, kad Valensijos regionui didelį poveikį padarė globalizacija ir kad nedarbo lygis pirmąjį 2013 m. ketvirtį siekė 29,19 proc.; palankiai vertina tai, kad šis regionas vėl naudojasi EGF pagalba, kad sumažintų didelį nedarbo lygį antrą kartą spręsdamas atleidimų iš darbo tekstilės sektoriuje problemą;

5.  džiaugiasi, kad Valensijos regionas sugeba prašyti EGF lėšų ir jomis naudotis, kad spręstų savo darbo rinkos, kuriai būdinga didelė MVĮ dalis, problemas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Valensijos regionas jau teikė paraišką dėl EGF paramos dėl tekstilės, keramikos ir gamtinio akmens, taip pat statybos sektorių;

6.  pabrėžia EGF gebėjimą padėti spręsti su nestabilia užimtumo padėtimi susijusias problemas regionuose, kurie priklauso nuo tradicinių sektorių, tokių kaip tekstilės ar statybos sektoriai; pabrėžia, kad šis gebėjimas priklauso nuo nacionalinių ir vietos valdžios institucijų pasirengimo ir veiksmingumo, kai jos teikia paraiškas dėl EGF paramos;

7.  atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol dėl tekstilės gaminių gamybos sektoriaus pateikta 11 EGF paraiškų(5), visos jos pagrįstos su prekyba susijusia globalizacija, o Valensijos regionas jau pateikė šešias EGF paraiškas: 2009 m. rugsėjo mėn.(6) (keramika), 2010 m. kovo mėn.(7) (gamtinis akmuo), 2010 m. kovo mėn.(8) (tekstilės gaminiai), 2011 m. liepos(9) ir gruodžio(10) mėn. (atitinkamai, statybos ir avalynės sektoriai) ir 2013 m.(11) (statybinės medžiagos);

8.  palankiai vertina tai, kad Ispanijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. sausio 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;

9.  pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima priemones, kuriomis siekiama 300 atleistų darbuotojų vėl integruoti į darbo rinką, pavyzdžiui, profilio nustatymą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, mokymus (universaliųjų įgūdžių ugdymą, profesinį rengimą, mokymą darbo vietoje, verslumo mokymą), verslumo paramą, intensyvią pagalbą ieškant darbo, paskatas (darbo paieškos paskatą, paramą verslui steigti, įdarbinimo paskatas, dalies kelionės išlaidų padengimą ir paramą priklausomų asmenų globėjams);

10.  džiaugiasi tuo, kad rengiant EGF paraišką konsultuotasi su socialiniais partneriais, įskaitant profesines sąjungas (UGT-PV ir CCOO-PV), ir sutarta dėl visos nacionalinės bendro finansavimo dalies, sudarančios 10 proc. visų išlaidų, susijusių su taikomomis priemonėmis, ir kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą, bus įgyvendinama moterų ir vyrų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas;

11.  primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;

12.  palankiai vertina tai, kad suderintas paketas apima profesinį mokymą, kurį teikiant didžiausias dėmesys teikiamas tiems sektoriams, kuriuose esama ar gali atsirasti galimybių, taip pat apima mokymą darbo vietoje, kuris atitiks nustatytus vietos įmonių poreikius;

13.  apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme neapibūdinama atleistos darbo jėgos mokymo struktūra;

14.  pažymi, kad suderintame pakete numatomos finansinės paskatos darbo paieškai (vienkartinė 300 EUR išmoka), judumo pašalpa, įdarbinimo paskata (iki 350 EUR), taip pat parama priklausomų asmenų globėjams; palankiai vertina tai, kad bendra finansinių paskatų suma yra santykinai ribota ir kad didžioji paramos dalis skiriama mokymui, konsultavimui, pagalbai ieškant darbo ir paramai verslumui;

15.  pažymi, kad šis atvejis tipiškai atspindi socialinę ir ekonominę padėtį regiono, kurio vietos ekonomikai būdinga didelė MVĮ procentinė dalis;

16.  pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;

17.  ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; pabrėžia, kad kiti šios procedūros patobulinimai įtraukti į naująjį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) reglamentą(12) ir kad bus užtikrintas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;

18.  pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;

19.  palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą naujajame EGF reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įrašant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;

20.  pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;

21.  paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

22.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.

PRIEDAS

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“)

(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/167/ES.)

(1) OL L 406, 2006 12 30, p. 1. (2) OL L 347, 2013 12 20, p. 884. (3) OL C 373, 2013 12 20, p. 1. (4) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1). (5) EGF/2007/005 IT Sardegna, COM(2008)0609; EGF/2007/006 IT Piemonte, COM(2008)0609; EGF/2007/007 IT Lombardia, COM(2008)0609; EGF/2008/001 IT Toscana, COM(2008)0609; EGF/2008/003 LT Alytaus Textile, COM(2008)0547; EGF/2008/005 ES Cataluña, COM(2009)0371; EGF/2009/001 PT Norte-Centro, COM(2009)0371; EGF/2009/004 BE Oost en West Vlaanderen Textiel, COM(2009)0515; EGF/2009/005 BE Limburg Textiel, COM(2009)0515, EGF/2010/009 ES Comunidad Valenciana, COM(2010)0613 ir EGF/2013/008 Comunidad Valenciana (ši paraiška). (6) EGF/2009/014 Comunidad Valenciana, keramika, COM(2010)0216; (7) EGF/2010/005 ES Comunidad Valenciana, akmens pjaustymas, tašymas ir apdaila. COM (2010)0617. (8) EGF/2010/009 ES Comunidad Valenciana COM(2010)0613. (9) EGF/2011/006 ES Comunidad Valenciana, statyba COM(2012)0053. (10) EGF/2011/020 ES Comunidad Valenciana, avalynė COM(2012)0204. (11) EGF/2013/004 ES/Comunidad Valenciana, statybinės medžiagos COM(2013)0635. (12) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas) (COM(2013)0262 – C7-0121/2013 – 2013/0137(COD))

P7_TA(2014)0185 A7-0112/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0262),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0121/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0112/2014),

1.  atmeta Komisijos pasiūlymą;

2.  ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti naują pasiūlymą;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nuo 2011 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai (COM(2013)0895 – C7-0459/2013 – 2013/0438(COD))

P7_TA(2014)0186 A7-0165/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0895),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų XI priedo 10 straipsnį, ir į Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0459/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. Audito Rūmų nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0165/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nuo 2011 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 422/2014.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nuo 2012 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai (COM(2013)0896 – C7-0460/2013 – 2013/0439(COD))

P7_TA(2014)0187 A7-0164/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0896),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų XI priedo 10 straipsnį, ir į Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0460/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. Audito Rūmų nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0164/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nuo 2012 m. liepos 1 d. Tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 423/2014.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikros Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo taikymo tvarkos (17930/1/2013 – C7-0028/2014 – 2011/0465(COD))

P7_TA(2014)0188 A7-0116/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (17930/1/2013 – C7‑0028/2014),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0938) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0116/2014),

1.  pritaria per pirmąjį svartymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

3.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

4.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

5.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

(1) Priimti tekstai, 2012 10 25, P7_TA(2012)0389.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų (COM(2011)0008 – C7-0027/2011 – 2011/0006(COD))

P7_TA(2014)0189 A7-0077/2012

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0008),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 50, 53, 62 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0027/2011),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0077/2012),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/51/ES.)

(1) OL C 159, 2011 5 18, p. 10. (2) OL C 218, 2011 7 23, p. 82.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (COM(2013)0044 – C7-0034/2013 – 2013/0024(COD))

P7_TA(2014)0190 A7-0140/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0044),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0034/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2013 m. gegužės 17 d. nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. lapkričio 11 d. nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0140/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3)

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  nusikalstamu būdu neteisėtai įgytų pinigų srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansų sektoriaus struktūrai, stabilumui ir reputacijai, ir kelti grėsmę vidaus rinkai bei tarptautinei plėtrai ir tiesiogiai arba netiesiogiai mažinti piliečių pasitikėjimą teisinės valstybės principu. Terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo finansavimas išlieka svarbi problema, kurią reikėtų spręsti Sąjungos lygmeniu. Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas kenkia demokratinėms institucijoms ir ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Neteisėtu būdu įgytų pinigų srautų judėjimą iš esmės palengvina slaptos korporacinės struktūros, veikiančios slaptumo principo besilaikančiose jurisdikcijose, dar dažnai vadinamose mokesčių rojais, ir per jas. Nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangos nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pajamų kilmę arba pervesti lėšas nusikalstamai veiklai arba terorizmo tikslais gali kelti kelia rimtą pavojų lėšų pervedimo sistemos patikimumui, vientisumui ir stabilumui ir sugriauti griauna pasitikėjimą visa finansų sistema; [1 pakeit.]

(2)  jei Sąjungos ir tarptautiniu mastu nebus imtasi tam tikrų derinimo priemonių, pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamos veiklos vykdymą, gali mėginti pasinaudoti naudojasi kapitalo judėjimo laisve, kurią užtikrina integruota finansų erdvė. Tarptautinio bendradarbiavimo dalyvaujant Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) veikloje ir visuotinio šios grupės rekomendacijų įgyvendinimo tikslas – užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir konkurencijos iškraipymui. Sąjungos masto veiksmai turėtų užtikrinti, kad 2012 m. vasario mėn. priimta Finansinių veiksmų darbo FATF 16-ta rekomendacija dėl elektroninių pervedimų būtų perkeliama perkelta į nacionalinę teisę vienodai visoje Sąjungoje ir kad nebūtų diskriminacijos arba neatitikimų tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių. Nesuderinti veiksmai, kurių pavienės valstybės narės imasi tarptautinių lėšų pervedimų srityje, gali turėti didelį poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui Sąjungoje ir taip pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje; [2 pakeit.]

(2a)  dėl šio reglamento, įskaitant FATF 16-tą rekomendaciją, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo mokėjimo paslaugų teikėjams arba jų paslaugomis besinaudojantiems piliečiams neturėtų susidaryti nepagrįstų ar neproporcingų sąnaudų ir turėtų būti visiškai užtikrintas laisvas teisėto kapitalo judėjimas visoje Sąjungoje; [3 pakeit.]

(3)  2008 m. liepos 17 d. Sąjungos patikslintoje Kovos su teroristų finansavimu strategijoje pabrėžta, kad reikia toliau stengtis užkirsti kelią teroristų finansavimui ir galimybėms įtariamiems teroristams naudotis savo pačių finansiniais ištekliais. Joje pripažįstama, kad FATF nuolat stengiasi tobulinti savo rekomendacijas ir siekia bendro sutarimo dėl to, kaip jos turėtų būti įgyvendintos. Sąjungos patikslintoje strategijoje pažymima, kad reguliariai vertinama, kaip visi FATF nariai ir FATF pobūdžio regioninių organų nariai jas įgyvendina, ir kad šiuo požiūriu svarbu, kad valstybės narės taikytų bendrą įgyvendinimo metodą;

(4)  siekiant užkirsti kelią teroristų finansavimui, buvo imtasi priemonių įšaldyti tam tikrų asmenų, grupių ir įmonių lėšas ir ekonominius išteklius, įskaitant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001(6) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002(7). Siekiant to paties tikslo buvo imtasi priemonių apsaugoti finansų sistemą nuo lėšų ir ekonominių išteklių panaudojimo teroristų tikslams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje .../.../ES(8)(9) nurodytos kelios tokios priemonės. Tačiau tos priemonės nevisiškai užkerta kelią teroristams ir kitiems nusikaltėliams pasinaudoti mokėjimo sistemomis pervedant savo lėšas;

(5)  siekdama skatinti nuoseklų požiūrį tarptautiniu mastu kovojant ir efektyviau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tolesniais veiksmais Sąjunga turėtų atsižvelgti į pokyčius šiuo lygmeniu, t. y. į 2012 m. FATF priimtus tarptautinius kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartus, ypač į 16-tą rekomendaciją ir į peržiūrėtą jos įgyvendinimo aiškinamąjį raštą; [4 pakeit.]

(5a)  ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas SESV sutarties 208 straipsnyje išdėstytoms Sąjungoms prievolėms siekiant pažaboti stiprėjančią tendenciją pinigų plovimo veiklą perkelti iš išsivysčiusių šalių, kuriose galioja griežtos kovos su pinigu plovimu taisyklės, į besivystančias šalis, kuriose taisyklės gali būti ne tokios griežtos; [5 pakeit.]

(6)  visiškas lėšų pervedimų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir vertinga pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo priemonė. Todėl norint užtikrinti informacijos perdavimą visais mokėjimo proceso etapais, tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti su lėšų pervedimais pateikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją, kuri turėtų būti tiksli ir atnaujinama. Šiuo tikslu labai svarbu, kad finansų įstaigos praneštų pakankamą, tikslią ir naujausią informaciją apie lėšų pervedimus, kuriuos jos atlieka savo klientams, tam, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingiau užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui; [6 pakeit.]

(7)  šio reglamento nuostatos taikomos nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų, kuriais perkeliama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(10). Pavyzdžiui, laikantis šio reglamento surinkti asmens duomenys turėtų būti toliau tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Ypač griežtai turėtų būti draudžiamas tolesnis tvarkymas komerciniais tikslais. Visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus visuomenės interesas. Todėl jeigu taikant šį reglamentą asmens duomenys perduodami trečiajai šaliai, kuri neužtikrina tinkamo apsaugos lygio pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį, perdavimas turėtų būti leidžiamas pagal tos direktyvos 26 straipsnio d punktą. Svarbu, kad keliose jurisdikcijose veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, turintiems filialų ar patronuojamųjų įmonių už Sąjungos ribų, nebūtų nepagrįstai neleidžiama organizacijos viduje dalytis informacija apie įtartinas operacijas. Ši nuostata taikoma nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu, taip pat dėl tinkamų piliečių apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas lygiavertis arba pakankamas apsaugos lygis, taikymui; [7 pakeit.]

(8)  asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, šis reglamentas netaikomas, jis taip pat netaikomas fiziniam ar juridiniam asmeniui, teikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui tik pranešimų ar kitas pagalbines lėšų pervedime naudojamas sistemas arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas;

(9)  lėšų pervedimams, susijusiems su maža pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsme, tikslinga netaikyti šio reglamento. Tokios išimtys turėtų apimti kredito arba debeto korteles, mobiliuosius telefonus arba kitus skaitmeninius ar IT prietaisus, grynųjų pinigų išmokėjimą naudojant bankomatus, mokesčių, baudų ar kitų rinkliavų mokėjimą bei lėšų pervedimą, kai tiek mokėtojas, tiek gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu. Be to, atsižvelgdamos atsižvelgiant į nacionalinių mokėjimo sistemų bruožus, valstybės narės turi teisę nuspręsti netaikyti reglamento elektroniniams žiro mokėjimams, jeigu šiuos lėšų pervedimus visada galima atsekti iki mokėtojo, taip pat lėšų pervedimams, atliekamiems keičiantis elektroninėmis čekių kopijomis ar naudojant įsakomuosius vekselius. Tačiau jokia išimtis neturi būti taikoma, kai kredito arba debeto kortelė, mobilieji telefonai arba kiti skaitmeniniai ar IT prietaisai su išankstinio mokėjimo plano ar apmokant jau už suteiktas paslaugas kortelėmis naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui. Atsižvelgiant į dinamišką technologinės pažangos raidą, turėtų būti svarstoma galimybė išplėsti reglamento taikymo sritį ir į ją įtraukti e. pinigus ir kitus naujus mokėjimo metodus; [8 pakeit.]

(10)  mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad netrūktų informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba kad ji nebūtų neišsami. Siekiant nesutrikdyti mokėjimo sistemų efektyvumo, iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų patikrinimo reikalavimai turėtų būti atskirti nuo lėšų pervedimo ne iš sąskaitos reikalavimų. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad dėl pernelyg griežtų identifikavimo reikalavimų operacijos gali būti vykdomos slapta, ir tarp galimos teroristų išpuolių grėsmės, kuri gali būti susijusi ir su smulkiais lėšų pervedimais, jeigu lėšų pervedimas atliekamas ne iš sąskaitos, įpareigojimas tikrinti, kad informacija apie mokėtoją būtų tiksli, turėtų būti taikomas tik atskiriems lėšų pervedimams, viršijantiems neviršijantiems 1 000 EUR sumą sumos, turėtų apsiriboti mokėtojo vardo ir pavardės (pavadinimo) tikrinimu. Kai lėšų pervedimas atliekamas iš sąskaitos, mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų privalėti patikrinti informacijos apie mokėtoją, pridedamos prie kiekvieno lėšų pervedimo, jeigu buvo įvykdytos pareigos pagal Direktyvą .../.../ES (11); [9 pakeit.]

(11)  atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimus: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009(12), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 260/2012(13), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB(14), pakanka pateikti supaprastintą mokėtojo informaciją apie Sąjungoje pervedamas lėšas;

(12)  siekiant sudaryti sąlygas institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu trečiosiose šalyse, atsekti šiais tikslais naudojamų lėšų šaltinį, pervedant lėšas iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, turėtų būti nurodoma išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją. Toms institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie išsamios informacijos apie mokėtoją tik pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais;

(12a)  už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingos valstybių narių institucijos ir atitinkamos teisminės ir teisėsaugos įstaigos turėtų didinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių, įskaitant besivystančias šalis, institucijomis, kad toliau didėtų skaidrumas ir dar intensyviau vyktų keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, Sąjunga turėtų remti gebėjimų stiprinimo programas besivystančiose šalyse. Turėtų būti pagerintos įrodymų rinkimo sistemos ir galimybės gauti informaciją ir duomenis, susijusius su pažeidimų tyrimais, jokiu būdu nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principų ar pagrindinių teisių Sąjungoje; [10 pakeit.]

(12b)  mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai bei tarpiniai paslaugų teikėjai turėtų taikyti tinkamas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio jų praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo arba neteisėtos prieigos prie jų; [11 pakeit.]

(13)  kai mokėtojas perveda lėšas keliems gavėjams nebrangiu paketinio pervedimo, kurį sudaro atskiri pervedimai iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, būdu, su tokiais atskirais pervedimais turėtų būti galima pateikti tik mokėtojo sąskaitos numerį ar unikalų operacijos atpažinties kodą su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje pateikiama išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją;

(14)  siekdamas patikrinti, ar su lėšų pervedimais pateikiama reikalaujama informacija apie mokėtoją ir gavėją, ir padėti identifikuoti įtartinas operacijas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų taikyti veiksmingas procedūras, kad nustatytų, ar netrūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ar ši informacija yra išsami, ypač jei tai susiję su daugybe skaitmeninių mokėjimo paslaugų, kad būtų galima pagerinti lėšų pervedimų atsekamumą. Veiksmingi patikrinimai, ar informacija pateikta ir yra išsami, ypač kai esama kelių mokėjimo paslaugų teikėjų, gali padėti tyrimo procedūroms sugaišti mažiau laiko ir padaryti jas veiksmingesnes, o tai, savo ruožtu, pagerina lėšų pervedimų atsekamumą. Taigi valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai į mokėjimo pavedimą arba atitinkamą pranešimą įtrauktų reikiamą informaciją apie operaciją visoje mokėjimo grandinėje; [12 pakeit.]

(15)  dėl galimos teroristų finansavimo grėsmės, kurią kelia anonimiški pervedimai, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai prašytų informacijos apie mokėtoją ir gavėją. Remiantis FATF sukurtu grėsme grindžiamu metodu, tikslinga nustatyti didesnės ir mažesnės grėsmės sritis siekiant geriau spręsti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės klausimus. Todėl gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų nustatyti veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras ir įvertinti bei pasverti grėsmę, kad nuspręstų, išteklius būtų galima aiškiai nukreipti į didelės pinigų plovimo grėsmės sritis. Tokios veiksmingos grėsme grįstos procedūros padės mokėjimo paslaugų teikėjams geriau nuspręsti, ar lėšų pervedimo atveju neturint reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją tą pervedimą atlikti, atmesti ar sustabdyti ir kokių tolesnių veiksmų imtis. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, reikia ypač atidžiai išsamiau tikrinti kliento duomenis, vadovaujantis Direktyva .../.../ES(15) ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju; [13 pakeit.]

(16)  gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų ypač atidžiai įvertinti grėsmę, išsiaiškinęs, kad trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji neišsami, ir turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtartinas operacijas remiantis pareiga pranešti, numatyta Direktyva .../.../ES(16) ir nacionalinėmis perkėlimo priemonėmis;

(17)  nuostatos dėl lėšų pervedimo, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ar gavėją arba ji yra neišsami, turėtų būti taikomos vykdant visas mokėjimo paslaugų teikėjų ir tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas sustabdyti ir atmesti lėšų pervedimus, kuriais pažeidžiamos civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės nuostatos. Mokėtojų ar gavėjų, kurie yra pavieniai asmenys, juridiniai asmenys, patikos fondai, fondai, savidraudos įmonės, kontroliuojančiosios bendrovės ir panašūs esami ar būsimi teisiniai subjektai, tapatybės nustatymo informacija yra pagrindinis veiksnys siekiant atsekti nusikaltėlius, kurie kitu atveju galėtų nuslėpti savo tapatybę naudodamiesi bendrovių struktūra; [14 pakeit.]

(18)  kol nepanaikinti techniniai apribojimai, kurie gali trukdyti tarpiniams mokėjimo paslaugų teikėjams įvykdyti savo pareigą perduoti visą gautą informaciją apie mokėtoją, tie tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti tokią informaciją. Tokie techniniai apribojimai turėtų būti panaikinti, kai tik bus atnaujintos mokėjimo sistemos. Siekiant įveikti techninius apribojimus, atliekant tarpbankinius pavedimus tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių turėtų būti raginama naudotis bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimų schema; [15 pakeit.]

(19)  kadangi, tiriant nusikaltimus, daug mėnesių ar netgi metų po pirminio lėšų pervedimo gali būti neįmanoma nustatyti reikalaujamų duomenų arba susijusių asmenų ir tyrimo metu norint pasinaudoti svarbiais įrodymais, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai registruotų informaciją apie mokėtoją ir gavėją pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais. Šis laikotarpis turėtų būti penkeri metai, o jam pasibaigus visi asmens duomenys turėtų būti ištrinti, nebent nacionalinės teisės aktuose būtų nustatyta kitaip. Tolesnis duomenų saugojimas turėtų būti leidžiamas tik tuomet, jei to reikia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslu, ir jo laikotarpis neturėtų viršyti dešimties metų. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad pagal šį reglamentą duomenys būtų saugomi tik jame nustatytiems tikslams; [16 pakeit.]

(20)  siekiant paspartinti kovos su terorizmu veiksmus, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų greitai reaguoti į institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu valstybėje narėje, kurioje jie yra, prašymus pateikti informaciją apie mokėtoją;

(21)  darbo dienų skaičius, per kurį privaloma atsakyti į prašymus suteikti informaciją apie mokėtoją, nustatomas remiantis mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo valstybėje narėje darbo dienų skaičiumi;

(22)  siekiant pagerinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi ir atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, turėtų būti sustiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimai priimti priežiūros priemones ir nustatyti sankcijas. Turėtų būti numatytos administracinės sankcijos ir, atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarbą, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Apie tai valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (EBI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (17); Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EDPPI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(18); ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(19);

(23)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento XXX straipsnių V skyriaus įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(20); [17 pakeit.]

(24)  keletas šalių ir teritorijų, kurios nėra Sąjungos teritorijos dalis, bendrai su valstybe nare naudojasi pinigų sąjunga, sudaro dalį valstybės narės valiutos zonos arba yra pasirašiusios pinigų konvenciją su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, ir jose veikia mokėjimo paslaugų teikėjai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys tos valstybės narės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose. Siekiant išvengti, kad šio reglamento taikymas lėšų pervedimams tarp susijusių valstybių narių ir tų šalių arba teritorijų turėtų reikšmingą neigiamą poveikį tų šalių arba teritorijų ekonomikai, tikslinga numatyti galimybę traktuoti tokius lėšų pervedimus kaip lėšų pervedimus atitinkamose valstybėse narėse;

(25)  atsižvelgiant į pakeitimus, kuriuos reikės padaryti 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas(21), siekiant aiškumo tą reglamentą reikėtų panaikinti;

(26)  kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(27)  šiuo reglamentu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – visų pirma tai teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis) bei ne bis in idem principas;

(28)  siekiant sklandžiai pradėti taikyti naują pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, tikslinga, kad šio reglamento taikymo data sutaptų su Direktyvos .../.../ES(22) perkėlimo į nacionalinę teisę terminu;

(28a)  2013 m. liepos 4 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė savo nuomonę(23),

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais nustatomos mokėtojo ir gavėjo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, taisyklės.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  teroristų finansavimas – teroristų finansavimas, kaip apibrėžta Direktyvos .../.../ES(24) 1 straipsnio 4 dalyje;

2)  pinigų plovimas – pinigų plovimo veikla, kaip nurodyta Direktyvos .../.../ES* 1 straipsnio 2 arba 3 dalyje;

3)  mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris perveda lėšas iš savo sąskaitos arba pateikia pavedimą pervesti lėšas mokėtojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 7 dalyje; [18 pakeit.]

4)  gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas pervestų lėšų gavėjas gavėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 8 dalyje; [19 pakeit.]

5)  mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris teikia lėšų pervedimo paslaugą versdamasis tokia veikla mokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje; [20 pakeit.]

6)  tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris nėra nei mokėtojas, nei gavėjas ir kuris gauna ir siunčia lėšas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo vardu;

7)  lėšų pervedimas – bet kokia operacija, kurią mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, kad gavėjas gautų lėšas per mokėjimo paslaugų teikėją, visų pirma piniginių perlaidų paslaugos ir tiesioginis debetas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB, nesvarbu, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo; [21 pakeit.]

8)  paketinis pervedimas – keli atskiri lėšų pervedimai, sujungti, kad lėšas galima būtų siųsti kartu;

9)  unikalus operacijos atpažinties kodas – raidžių arba simbolių derinys, kurį nustato mokėjimo paslaugų teikėjas, remdamasis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos arba pranešimų sistemos, naudojamos lėšų pervedimui atlikti, protokolais, ir pagal kurį galima atsekti operaciją iki mokėtojo ir gavėjo;

10)  vieno asmens lėšų pervedimas kitam asmeniui – operacija tarp dviejų fizinių asmenų, kurie, būdami vartotojai, veikia ne savo prekybos, verslo ar profesiniais, o kitais tikslais. [22 pakeit.]

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.  Šis reglamentas taikomas lėšų pervedimams bet kuria valiuta, kuriuos siunčia arba gauna Sąjungos teritorijoje esantis mokėjimo paslaugų teikėjas.

2.  Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams naudojant kredito arba debeto kortelę, debeto, išankstinio mokėjimo kortelę arba čekį, mobilųjį telefoną, e. pinigus arba bet kurį kitą skaitmeninį arba informacinių technologijų (IT) prietaisą, apibrėžtą Direktyvoje 2014/.../ES [MPD], jeigu laikomasi šių sąlygų: [23 pakeit.]

a)  kortelė arba prietaisas naudojami atsiskaitant už prekes ir paslaugas bendrovei, kurios profesinė veikla – prekyba ar verslas; [24 pakeit.]

b)  kortelės arba prietaiso numeris pateikiami visuose su operacija susijusiuose pervedimuose.

Tačiau šis reglamentas taikomas, kai kredito arba debeto, debeto, išankstinio mokėjimo kortelė arba čekis, mobilusis telefonas, e. pinigai arba bet kuris kitas skaitmeninis ar IT prietaisas naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui. [25 pakeit.]

3.  Šis reglamentas netaikomas fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių vykdomą veiklą sudaro tik dokumentų popieriuje perkėlimas į elektroninius duomenis ir kurie veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, arba tiems , kurių vykdomą veiklą sudaro tik pranešimų arba kitų pervedant lėšas naudojamų pagalbinių sistemų arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų teikimas mokėjimo paslaugų teikėjams. [26 pakeit.]

Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams:

a)  kai pervesdamas lėšas mokėtojas paima grynuosius pinigus iš savo sąskaitos;

b)  kai lėšos pervedamos valstybės institucijoms, kai valstybėje narėje norima sumokėti mokesčius, baudas ar kitas rinkliavas;

c)  kai ir mokėtojas, ir gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu.

II SKYRIUS

MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PAREIGOS

1 skirsnis

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos

4 straipsnis

Informacija, teikiama pervedant lėšas

1.  Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pervedant lėšas apie mokėtoją būtų pateikiama ši informacija:

a)  mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

b)  mokėtojo sąskaitos numeris, kai tokia sąskaita naudojama lėšų pervedimui atlikti, arba unikalus operacijos atpažinties kodas, kai šiam tikslui jokia tokia sąskaita nenaudojama;

c)  mokėtojo adresas, nacionalinis tapatybės numeris, arba kliento identifikacinis numeris, arba gimimo data ir gimimo vieta. [27 pakeit.]

2.  Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pervedant lėšas apie gavėją būtų pateikiama ši informacija:

a)  gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), taip pat

b)  gavėjo sąskaitos numeris, kai tokia sąskaita naudojama operacijai atlikti, arba unikalus operacijos atpažinties kodas, kai šiam tikslui jokia tokia sąskaita nenaudojama.

3.  Prieš pervesdamas lėšas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas taiko išsamaus klientų tikrinimo priemones pagal Direktyvą .../.../ES(25) ir patikrina, ar 1 dalyje nurodyta informacija yra tiksli ir išsami, remdamasis dokumentais, duomenimis arba informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. [28 pakeit.]

4.  Jeigu lėšos pervedamos iš mokėtojo sąskaitos, laikoma, kad 3 dalyje minimas patikrinimas įvykdytas šiais atvejais:

a)  kai mokėtojo tapatybė patikrinta atidarant sąskaitą pagal Direktyvos .../.../ES(26) 11 straipsnį ir šio patikrinimo metu gauta informacija saugoma pagal tos direktyvos 39 straipsnį

arba

b)  jeigu mokėtojui taikoma Direktyvos .../.../ES* 12 straipsnio 5 dalis.

5.  Tačiau nukrypstant nuo 3 dalies, kai lėšos pervedamos ne iš sąskaitos, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas netikrina 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu suma neviršija 1 000 EUR ir nepanašu, kad ji yra susijusi su kitais lėšų pervedimais, kurie kartu su šiuo pervedimupatikrina bent sumos, neviršijančios 1 000 EUR, pervedimą atlikusio mokėtojo vardą ir pavardę (pavadinimą), ir, jeigu operacija yra vykdoma keliomis operacijomis, kurios, kaip paaiškėja, yra susijusios arba viršija 1 000 EUR,patikrina visą 1 dalyje nurodytą informaciją apie mokėtoją ir gavėją. [29 pakeit.]

5 straipsnis

Lėšų pervedimai Sąjungoje

1.  Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas (-ai) yra Sąjungos teritorijoje, pervedant lėšas pateikiamas tik mokėtojo ir gavėjo vardas bei pavardė (pavadinimas), taip pat mokėtojo ir gavėjo sąskaitos numeris arba jo unikalus operacijos atpažinties kodas, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5 straipsnio 2 ir 3 dalies b punktuose nustatytų informacijos reikalavimų taikymui. [30 pakeit.]

2.  Nepažeidžiant Nepaisant 1 dalies, jei nustatyta didesnė grėsmė, kaip nurodyta Direktyvos .../.../ES(27) 16 straipsnio 2 ar 3 dalyje arba III priede, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas reikalauja pateikti išsamią informaciją, susijusią su mokėtoju arba gavėju, arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu pateikia informaciją apie mokėtoją ar gavėją pagal 4 straipsnį per tris darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos. [31 pakeit.]

6 straipsnis

Lėšų pervedimai į ne Sąjungos teritoriją

1.  Jeigu mokėtojas atlieka paketinį pervedimą, kai gavėjų mokėjimo paslaugų teikėjai yra ne Sąjungos teritorijoje, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos sugrupuotiems atskiriems pervedimams su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje yra tame straipsnyje nurodyta informacija ir kad su atskirais pervedimais yra nurodytas mokėtojo sąskaitos numeris arba jo unikalus operacijos atpažinties kodas.

2.  Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, pervedant 1 000 EUR ar mažesnę sumą nurodoma ši informacija:

a)  mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);

b)  gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);

c)  tiek mokėtojo, tiek gavėjo sąskaitos numeris arba unikalus operacijos atpažinties kodas.

Šios informacijos tikslumo tikrinti nereikia, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

2 skirsnis

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos

7 straipsnis

Trūkstamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją nustatymas

1.  Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, ar pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, naudojamos lėšų pervedimui atlikti, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją ir gavėją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoje pagal nustatytas grėsme pagrįstas kovos su piktnaudžiavimu vidaus procedūras. [33 pakeit.]

2.  Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turi veiksmingas procedūras, kuriomis gali nustatyti, ar apie mokėtoją ir gavėją trūksta šios informacijos:

a)  lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 5 straipsnyje reikalaujamos informacijos;

b)  lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba, jei taikoma, 14 straipsnyje reikalaujamos informacijos; taip pat

c)  paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra neSąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie paketinį pervedimą.

3.  Pervedant 1 000 EUR viršijančią sumą, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina gavėjo tapatybę, jeigu jo tapatybė dar nebuvo patikrinta.

4.  Pervedant 1 000 EUR arba mažesnę sumą, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui nereikia patikrinti informacijos apie gavėją, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

Valstybės narės gali sumažinti šią ribinę vertę arba jos netaikyti, kai, atlikus nacionalinį rizikos vertinimą, patariama vykdyti intensyvesnę ne iš sąskaitos pervedamų lėšų kontrolę. Valstybės narės, kurios taiko šią nukrypti leidžiančią nuostatą, praneša apie tai Komisijai. [34 pakeit.]

4a.  Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas įsisteigęs trečiojoje šalyje, kurioje rizikos lygis yra didesnis, kliento duomenys tikrinami išsamiau, vadovaujantis Direktyva .../.../ES(28) ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju. [35 pakeit.]

8 straipsnis

Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami

1.  Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nustato veiksmingas Direktyvos .../.../ES(29) 16 straipsnio 2 dalyje ir III priede nustatytomis grėsmėmis pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, kada atlikti, atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimą, kai trūksta reikalaujamos išsamios informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir kokių tolesnių veiksmų imtis. [36 pakeit.]

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų gavėjas visais atvejais laikosi visų taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ypač Reglamento (EB) Nr. 2580/2001, Reglamento (EB) Nr. 881/2002 ir Direktyvos .../.../ES*. [37 pakeit.]

Jeigu gavęs lėšų pervedimą mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ji yra neišsami arba pateikta nenaudojant simbolių arba kitų įvesties priemonių, leidžiamų naudoti toje pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoje, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba jį sustabdo ir prieš įvykdydamas mokėjimo operaciją pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją. [38 pakeit.]

2.  Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia reikalaujamos išsamios informacijos apie mokėtoją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus to mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju, gali pirma įspėti ir nustatyti informacijos pateikimo terminus. [39 pakeit.]

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

9 straipsnis

Vertinimas ir pranešimas

Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas pagal savo taikomas grėsme pagrįstas procedūras trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją laiko vienu iš kriterijumi kriterijų, vertindamas, ar lėšų pervedimas arba bet kuri susijusi operacija yra įtartina ir ar apie ją būtina pranešti finansinės žvalgybos padaliniui. Mokėjimo paslaugų teikėjas, taikydamas veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, taip pat skiria dėmesį kitiems Direktyvos .../.../ES(30) 16 straipsnio 3 dalyje ir III priede nurodytiems grėsmės kriterijams ir pagal juos imasi atitinkamų priemonių. [40 pakeit.]

3 skirsnis

Tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos

10 straipsnis

Informacijos apie mokėtoją ir gavėją išsaugojimas kartu su pervedimu

Tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad visa informacija apie mokėtoją ir gavėją, gauta su lėšų pervedimu, būtų išsaugojama kartu su pervedimu.

11 straipsnis

Trūkstamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją nustatymas

1.  Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, ar pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, naudojamos atlikti lėšų pervedimą, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją ir gavėją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje sistemoje.

2.  Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turi veiksmingas procedūras, kuriomis gali nustatyti, ar apie mokėtoją ir gavėją trūksta šios informacijos arba ji yra neišsami: [41 pakeit.]

a)  lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 5 straipsnyje reikalaujamos informacijos;

b)  lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba, jei taikoma, 14 straipsnyje reikalaujamos informacijos; taip pat

c)  paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie paketinį pervedimą.

12 straipsnis

Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami

1.  Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, kada atlikti, atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimą, kai ar trūksta reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir kokių arba ji yra neišsami, ir imasi atitinkamų tolesnių veiksmų imtis. [42 pakeit.]

Jeigu gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ji yra neišsami arba pateikta nenaudojant simbolių arba kitų įvesties priemonių, leidžiamų naudoti toje pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoje, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba jį sustabdo, ir prieš įvykdydamas mokėjimo operaciją pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją. [43 pakeit.]

2.  Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia reikalaujamos informacijos apie mokėtoją, tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus to mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su šiuo mokėjimo paslaugų teikėju, gali pirma įspėti ir nustatyti informacijos pateikimo terminus.

Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.

13 straipsnis

Vertinimas ir pranešimas

Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją laiko kriterijumi, vertindamas, ar lėšų pervedimas arba bet kuri susijusi operacija yra įtartina ir ar apie ją būtina pranešti finansinės žvalgybos padaliniui.

14 straipsnis

Techniniai apribojimai

1.  Šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, o tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – Sąjungoje.

2.  Jeigu gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal šio reglamento nuostatas reikalaujamos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, jis, perduodamas lėšų pervedimus gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, gali pasinaudoti mokėjimo sistema su techniniais apribojimais, kuri neleidžia pervedant lėšas pateikti informacijos apie mokėtoją.

3.  Kai gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, kad trūksta pagal šio reglamento nuostatas reikalaujamos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, jis naudojasi mokėjimo sistema su techniniais apribojimais tik tuo atveju, kai apie trūkstamą ar neišsamią informaciją jis gali pranešti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, naudodamasis pranešimų arba mokėjimo sistema, leidžiančia keistis tokia informacija, arba kita tvarka, su sąlyga, kad toks keitimosi informacija būdas priimtinas abiem mokėjimo paslaugų teikėjams ar jie dėl to yra susitarę.

4.  Kai tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas naudojasi mokėjimo sistema su techniniais apribojimais, jis gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos pateikia jam visą gautą informaciją apie mokėtoją, nesvarbu, ar ji išsami, ar ne.

III SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS IR DUOMENŲ SAUGOJIMAS

15 straipsnis

Pareiga bendradarbiauti ir lygiavertiškumas [44 pakeit.]

1.  Mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo paslaugas teikiantys tarpininkai, laikydamiesi valstybės narės, kurioje jie yra, nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrinių reikalavimų, išsamiai ir nevėluodami atsako tik į tos valstybės narės institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, pateiktus užklausimus, susijusius su informacija, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti, kad toks keitimasis informacija vyktų laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, įdiegiamos specialios apsaugos priemonės. Jokios kitos išorės institucijos ar kiti subjektai neturi prieigos prie mokėjimo paslaugų teikėjų saugomų duomenų. [45 pakeit.]

1a.  Kadangi didelė dalis neteisėto kapitalo nuteka į mokesčių rojus, Sąjunga turėtų didinti toms šalims daromą spaudimą siekdama, kad jos bendradarbiautų kovojant su tokiais neteisėtais finansiniais srautais ir didintų skaidrumą. [46 pakeit.]

1b.  Sąjungos teritorijoje įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai taiko šį reglamentą savo patronuojamosioms įmonėms ir filialams, veikiantiems trečiosiose šalyse, kurios nelaikomos lygiavertėmis. [47 pakeit.]

Komisijai pagal 22a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ne Sąjungos jurisdikcijos teisinės ir priežiūros sistemos pripažinimo lygiaverte šio reglamento reikalavimams. [47 pakeit.]

15a straipsnis

Duomenų apsauga

1.  Tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, mokėjimo paslaugų teikėjai vykdo savo funkcijas šio reglamento nuostatoms įgyvendinti laikydamiesi nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 95/46/EB.

2.  Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad pagal šį reglamentą saugomi duomenys būtų naudojami tik jame nustatytais tikslais ir jokiu būdu ne komerciniais tikslais.

3.  Duomenų apsaugos institucijoms suteikiami įgaliojimai, įskaitant netiesioginės prieigos įgaliojimus, tirti ex officio arba remiantis skundu bet kokias pretenzijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymo problemomis. Šie įgaliojimai pirmiausia apima prieigą prie mokėjimo paslaugų teikėjo ir kompetentingų nacionalinių institucijų saugomos duomenų rinkmenos. [48 pakeit.]

15b straipsnis

Asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms

Asmens duomenys gali būti perduodami trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, kuri neužtikrina tinkamo apsaugos lygio pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį, tik tuo atveju, jeigu:

a)  yra taikomos tinkamos duomenų apsaugos priemonės ir

b)  priežiūros institucija, įvertinusi šias apsaugos priemones, iš anksto suteikė leidimą atlikti pervedimą. [49 pakeit.]

16 straipsnis

Duomenų saugojimas

Informacija apie mokėtoją ir gavėją neturi būti saugoma ilgiau nei griežtai būtina. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas penkerius metus saugo 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją ilgiausiai penkerius metus. 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas saugo visą gautą informaciją penkerius metus. Pasibaigus tam laikotarpiui, asmens duomenys ištrinami, nebent nacionalinėje teisėje numatyta kitaip ir nurodyta, kokiomis aplinkybėmis mokėjimo paslaugų teikėjai gali išsaugoti arba toliau saugo duomenis. Valstybės narės leidžia gali leisti arba reikalauja toliau reikalauti saugoti asmens duomenis ilgesnį laikotarpį tik išskirtinėmis aplinkybėmis, pateikus pagrįstas priežastis, ir, tik jeigu būtina dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo ir nustatymo. Ilgiausias saugojimo laikotarpis pervedus lėšas neviršija dešimties metų, o asmens duomenų saugojimas atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 95/46/EB. [50 pakeit.]

Mokėtojo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai ir tarpiniai paslaugų teikėjai taiko tinkamas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio arba neteisėto jų sunaikinimo arba atsitiktinio praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo arba neteisėtos prieigos prie jų. [51 pakeit.]

Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo ir tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų surinkta informacija apie mokėtoją ir gavėją ištrinama pasibaigus jos saugojimo laikotarpiui. [52 pakeit.]

16a straipsnis

Galimybė gauti informaciją ir konfidencialumas

1.  Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad pagal šį reglamentą surinkta informacija būtų prieinama tik atitinkamais tikslais įgaliotiems asmenims arba tik tiems asmenims, kuriems ta informacija yra griežtai būtina prisiimtai rizikai valdyti.

2.  Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad būtų laikomasi tvarkomų duomenų konfidencialumo reikalavimų.

3.  Asmenys, turintys prieigą prie mokėtojo ar gavėjo asmens duomenų ir juos tvarkantys, laikosi duomenų tvarkymo konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.

4.  Kompetentingos institucijos užtikrina, kad reguliariai renkantiems ar tvarkantiems asmens duomenis asmenims būtų rengiami specialūs duomenų apsaugos mokymai. [53 pakeit.]

IV SKYRIUS

SANKCIJOS IR STEBĖSENA

17 straipsnis

Sankcijos

1.  Valstybės narės parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nevykdomos mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytos pareigos, sankcijas būtų galima skirti vadovybės nariams ir visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems asmenims.

3.  Iki ...(31) valstybės narės praneša 1 dalyje nurodytas taisykles Komisijai ir EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniam komitetui. Jos Komisijai ir EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniam komitetui nedelsdamos praneša apie bet kokius tolesnius taisyklių pakeitimus.

4.  Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

18 straipsnis

Specialiosios nuostatos

1.  Šis straipsnis taikomas šių pažeidimų atvejais:

a)  mokėjimo paslaugų teikėjo įvykdytas pakartotinis reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją neįtraukimas, pažeidžiant 4, 5 ir 6 straipsnius; [54 pakeit.]

b)  rimtas įpareigojimo mokėjimo paslaugų teikėjams užtikrinti duomenų saugojimą pagal 16 straipsnį nevykdymas;

c)  įpareigojimo mokėjimo paslaugų teikėjams įgyvendinti veiksmingą grėsme pagrįstą politiką ir procedūras, kurių reikalaujama pagal 8 ir 12 straipsnius, nevykdymas;

ca)  tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigų, nustatytų 11 ir 12 straipsniuose, sunkus pažeidimas. [55 pakeit.]

2.  1 dalyje nurodytais atvejais galima taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

a)  viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;

b)  įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)  mokėjimo paslaugų teikėjui – panaikinti teikėjo leidimą;

d)  laikinai uždrausti bet kuriam atsakingam mokėjimo paslaugų teikėjo vadovybės nariui ar fiziniam asmeniui vykdyti funkcijas dirbant mokėjimo paslaugų teikėjui;

e)  juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje;

f)  fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba atitinkamą sumą nacionaline valiuta ...(32) tose valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro;

g)  administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.

19 straipsnis

Sankcijų skelbimas

Kompetentingos institucijos nedelsdamos skelbia apie visas 17 straipsnyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikytas administracines sankcijas ir priemones skelbiama nedelsiant, nurodant informaciją apie pažeidimo tipą bei pobūdį, taip pat už pažeidimą atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumui jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad tai būtina ir proporcinga. [56 pakeit.]

Jeigu dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.

Jei valstybės narės kompetentinga institucija nustato arba taiko administracinę nuobaudą ar kitą priemonę pagal 17 ir 18 straipsnius, ji praneša EBI apie tą nuobaudą arba priemonę ir apie aplinkybes, kuriomis jos buvo nustatytos arba taikytos. EBI įtraukia tokį pranešimą į centrinę administracinių nuobaudų duomenų bazę, sukurtą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(33) 69 straipsniu, ir taiko jam tokias pat procedūras kaip ir visoms kitoms paskelbtoms nuobaudoms. [57 pakeit.]

20 straipsnis

Kompetentingų institucijų taikomos sankcijos

Nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių tipą ir administracinių piniginių sankcijų dydį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas šias svarbias aplinkybes:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

d)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)  trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

21 straipsnis

Pranešimas apie pažeidimus

1.  Valstybės narės įdiegia veiksmingus mechanizmus, kuriais skatina apie šio reglamento nuostatų pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms. Turi būti įgyvendinamos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio arba neteisėto jų sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, pakeitimo arba neteisėto atskleidimo. [58 pakeit.]

2.  Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

a)  specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;

b)  tinkama informatorių ir apie galimus ar faktinius pažeidimus pranešusių asmenų apsauga; [59 pakeit.]

c)  asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.

3.  Mokėjimo paslaugų teikėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis institucijomis, įdiegia tinkamas vidaus procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu saugiu, nepriklausomu ir anoniminiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus. [60 pakeit.]

22 straipsnis

Stebėsena

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti šio reglamento reikalavimų vykdymą. EBI, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu ir atsižvelgdama į valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžius, gali pateikti šio reglamento įgyvendinimo proceso gaires. [61 pakeit.]

1a.  Ne Sąjungos mokėjimų paslaugų teikėjų atveju Komisija koordinuoja šio reglamento taikymą ir atidžiai stebi, kaip jis taikomas, ir esant reikalui stiprina bendradarbiavimą su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už 18 straipsnyje nurodytų pažeidimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. [62 pakeit.]

1b.  Ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia IV skyriaus taikymo ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama tarpvalstybiniams atvejams, trečiųjų šalių mokėjimo paslaugų teikėjams ir tam, kaip jų atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos naudojasi įgaliojimais atlikti tyrimus ir skirti nuobaudas. Jei kyla grėsmė, kad duomenų saugojimo nuostatos gali būti pažeistos, Komisija imasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, įskaitant pasiūlymą dėl šio reglamento pakeitimo. [63 pakeit.]

22a straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  15 straipsnio 1a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...(34).

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 1a dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po to jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 15 straipsnio 1a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [64 pakeit.]

V SKYRIUS

ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI

23 straipsnis

Komiteto procedūra

1.  Komisijai padeda Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komitetas (toliau – komitetas). Komitetas −tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis su sąlyga, kad pagal jame nustatytą tvarką priimtomis įgyvendinimo nuostatomis nekeičiamos esminės šio reglamento nuostatos. [65 pakeit.]

VI SKYRIUS

LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS

24 straipsnis

Susitarimai su Sutarties 355 straipsnyje nurodytomis nenurodytomis šalimis ir teritorijomis [66 pakeit.]

1.  Nedarydama poveikio 15 straipsnio 1a dalies taikymui, Komisija patvirtinto lygiavertiškumo atvejais gali įgalioti bet kurią valstybę narę sudaryti susitarimus su į Sąjungos teritoriją neįeinančia šalimi arba teritorija, kaip nurodyta Sutarties 355 straipsnyje, kuriuose yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio reglamento, kad lėšų pervedimus tarp tos šalies arba teritorijos ir atitinkamos valstybės narės būtų galima traktuoti kaip lėšų pervedimus toje valstybėje narėje. [67 pakeit.]

Sudaryti tokius susitarimus gali būti leista tik tuomet, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

a)  konkreti šalis ar teritorija bendrai naudojasi pinigų sąjunga su konkrečia valstybe nare, sudaro dalį tos valstybės narės valiutos zonos arba su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, pasirašė pinigų konvenciją;

b)  konkrečios šalies ar teritorijos mokėjimo paslaugų teikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja tos valstybės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose,taip pat

c)  konkreti šalis ar teritorija reikalauja, kad jos jurisdikcijoje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai taikytų tokias pačias taisykles, kaip nustatyta šiuo reglamentu.

2.  Bet kuri valstybė narė, norinti sudaryti susitarimą, kaip nurodyta 1 dalyje, siunčia prašymą Komisijai ir suteikia jai visą būtiną informaciją.

Komisijai gavus valstybės narės prašymą, lėšų pervedimai tarp tos valstybės narės ir susijusios šalies arba teritorijos laikinai traktuojami kaip lėšų pervedimai toje valstybėje narėje, kol bus priimtas sprendimas pagal šiame straipsnyje nurodytą tvarką.

Jeigu Komisija mano neturinti visos reikalaujamos informacijos, ji per du mėnesius nuo prašymo gavimo kreipiasi į konkrečią valstybę narę ir patikslina, kokios papildomos informacijos reikia.

Gavusi visą informaciją, kurią laiko būtina prašymui įvertinti, Komisija per vieną mėnesį apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei ir persiunčia prašymą kitoms valstybėms narėms.

3.  Per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, Komisija, vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nusprendžia, ar suteikti įgaliojimus konkrečiai valstybei narei sudaryti šio straipsnio 1 dalyje minėtą susitarimą.

Bet kuriuo atveju pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas priimamas per aštuoniolika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą.

3a.  Jeigu leisti sudaryti sprendimai dėl priklausomų arba asocijuotų teritorijų jau priimti, būtent pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/43/ES(35), Komisijos sprendimą 2010/259/ES(36) ir Komisijos sprendimą 2008/982/EB(37), užtikrinamas nepertraukiamas jų vykdymas. [68 pakeit.]

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

25 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 panaikinamas.

Nuorodos į panaikintą reglamentą aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal atitikmenų lentelę, pateiktą priede.

26 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo ...(38).

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

25 straipsnyje nurodyta atitikmenų lentelė

(1) OL C 166, 2013 6 12, p. 2. (2) OL C 271, 2013 9 19, p. 31. (3) OL C 166, 2013 6 12, p. 2. (4) OL C 271, 2013 9 19, p. 31. (5) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija. (6) 2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, 2001 12 28, p. 70). (7) 2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (OL L 139, 2002 5 29, p. 9). (8) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva .../.../ES dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L , , p. ). (9) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris, data ir OL nuoroda. (10) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). (11) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (12) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11). (13) 2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22). (14) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1). (15) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (16) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (17) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). (18) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48). (19) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84). (20) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (21) OL L 345, 2006 12 8, p. 1. (22) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (23) OL C 32, 2014 2 4, p. 9. (24) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (25) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (26) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (27) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (28) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (29) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (30) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, numeris. (31) 24 mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo. (32) Šio reglamento įsigaliojimo data. (33) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). (34) Dveji metai po šio reglamento įsigaliojimo. (35) 2012 m. sausio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/73/ES, kuriuo Danijos Karalystė įgaliojama sudaryti susitarimus su Grenlandija ir Farerų salomis, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 Danijos ir kiekvienos iš šių teritorijų abipusis lėšų pervedimas būtų traktuojamas kaip lėšų pervedimas Danijoje (OL L 24, 2012 1 27, p. 12). (36) 2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas 2010/259/ES, kuriuo Prancūzijos Respublika įgaliojama sudaryti susitarimą su Monako Kunigaikštyste dėl lėšų pervedimo iš Prancūzijos Respublikos į Monako Kunigaikštystę ir atvirkščiai traktavimo kaip lėšų pervedimo Prancūzijos Respublikoje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 112, 2010 5 5, p. 23). (37) 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimas 2008/982/EB, kuriuo Jungtinė Karalystė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 įgaliojama sudaryti sutartį su Džersiu, Gernsiu ir Meno sala dėl lėšų pervedimo tarp Jungtinės Karalystės ir kiekvienos iš šių teritorijų traktavimo kaip lėšų pervedimo Jungtinėje Karalystėje (OL L 352, 2008 12 31, p. 34). (38) Direktyvos, priimtos pagal COD 2013/0025, perkėlimo į nacionalinę teisę data.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013)0045) – C7-0032/2013 – 2013/0025(COD))

P7_TA(2014)0191 A7-0150/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0045)),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0032/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),

–   atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Šiaurės Airijoje vykusiame G8 aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtus įsipareigojimus,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime EBPO Generalinio sekretoriaus pristatytą pažangos ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 78/660/EEB ir Direktyvą 83/349/EEB, dėl tam tikrų didelių įmonių grupių nefinansinės informacijos atskleidimo ir tos informacijos įvairovės,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0150/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę(3),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  dideli neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi. Terorizmas ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Neteisėtu būdu įgytų pinigų srautų judėjimą iš esmės palengvina slaptos korporacinės struktūros, veikiančios slaptose jurisdikcijose, dažnai vadinamose mokesčių rojais, ir per jas. Be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių rezultatų taip pat gali duoti Sąjungos lygmeniu, yra būtina ir jas papildo prevencija finansų sistemoje. Tačiau prevencinis požiūris turėtų būti tikslingas ir proporcingas ir neturėtų virsti visa apimančios visų gyventojų kontrolės sistemos sukūrimu; [1 pakeit.]

(2)  rimta grėsmė kredito įstaigų ir finansų įstaigų patikimumui, vientisumui bei stabilumui ir pasitikėjimui visa finansų sistema gali iškilti dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę arba teisėtai ar neteisėtai gautas lėšas skirti terorizmo tikslams. Jeigu Sąjungos lygiu nebus patvirtintos tam tikros suderinimo priemonės, Pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamą veiklą, gali bandyti pasinaudoti kapitalo judėjimo ir finansinių paslaugų teikimo laisve, kurią suteikia integruota finansų sritis. Todėl būtinos tam tikros Sąjungos lygmens suderinimo priemonės. Tačiau siekiant Europos finansų sistemos stabilumo bei vientisumo apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo nusikaltėlių tikslų turėtų būti atsižvelgiama į poreikį sukurti reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų sąlygas įmonėms plėsti savo veiklą nepatiriant neproporcingų reikalavimų laikymosi sąnaudų. Taigi visi įpareigotiesiems subjektams taikomi reikalavimai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu turėtų būti pagrįsti ir proporcingi; [2 pakeit.]

(3)  šis pasiūlymas – ketvirtoji kovos su pinigų plovimo grėsme direktyva. Tarybos direktyvoje 91/308/EEB(6) pinigų plovimas apibrėžtas atsižvelgiant į nusikaltimus, susijusius su prekyba narkotikais, ir nustatyti tik finansų sektoriui taikomi įpareigojimai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB(7) taikymo sritis išplėsta tiek pagal nusikaltimus, tiek pagal profesijų ir veiklos įvairovę. 2003 m. birželio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) peržiūrėjo savo rekomendacijas, kad jos apimtų teroristų finansavimą, ir pateikė išsamesnius reikalavimus, susijusius su klientų tapatybės nustatymu ir patikrinimu, situacijomis, kai didesnė pinigų plovimo grėsmė gali pateisinti griežtesnes priemones, taip pat situacijomis, kai mažesnė grėsmė gali pateisinti ne tokią griežtą kontrolę.

Į tuos pokyčius atsižvelgta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB(8) ir Komisijos direktyvoje 2006/70/EB(9). Sąjunga, įgyvendindama FATF rekomendacijas, turėtų visiškai laikytis savo duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų; [3 pakeit.]

(4)  pinigų plovimas ir teroristų finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu ar netgi Sąjungos lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį koordinavimą bei bendradarbiavimą, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl šioje srityje priemonės, kurių imasi Sąjunga, turėtų atitikti kitus veiksmus būti suderinamos su kitais veiksmais, kurių imasi tarptautiniai forumai, ir būti ne mažiau už juos griežtos. Kai plaunami pinigai ir kai teroristai finansuoja veiklą, siekiant išvengti, kad ši veikla nebūtų išaiškinta, gali būti naudojamos mokesčių vengimo ir neatskleidimo bei nuslėpimo mechanizmų strategijos. Sąjungos priemonėse ir toliau būtina ypač atsižvelgti į rekomendacijas, kurias parengė FATF– svarbiausia tarptautinė organizacija ir kitos tarptautinės organizacijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, direktyvas 2005/60/EB ir 2006/70/EB atitinkamais atvejais reikėtų suderinti su naujomis 2012 m. vasario mėn. priimtomis ir išplėstomis FATF rekomendacijomis; Tačiau itin svarbu, kad toks suderinimas su neprivalomomis FATF rekomendacijomis būtų vykdomas visapusiškai laikantis Sąjungos teisės aktų, ypač susijusių su Sąjungos duomenų apsaugos teise ir pagrindinių teisių apsauga, kaip įtvirtinta Chartijoje; [4 pakeit.]

(4a)  ypatingą dėmesį reikėtų skirti įsipareigojimų, nustatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje, įgyvendinimui, o tam reikalingas vystomojo bendradarbiavimo politikos nuoseklumas, kad būtų galima sustabdyti vis stiprėjančią tendenciją su pinigų plovimu susijusią veiklą perkelti iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis, kuriose galioja ne tokie griežti kovos su pinigų plovimu teisės aktai; [5 pakeit.]

(4b)  atsižvelgiant į tai, kad neteisėtų pinigų srautai, ypač panaudojami pinigų plovimui, sudaro 6–8,7 proc. besivystančių šalių BVP(10), o tai yra 10 kartų didesnė suma už tą, kurią Sąjunga ir jos valstybės narės skiria kaip paramą besivystančioms šalims, reikia koordinuoti kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtas priemones ir atsižvelgti į Sąjungos ir valstybių narių kovai su kapitalo nutekėjimu skirtas plėtros strategijas ir politiką; [6 pakeit.]

(5)  be to, piktnaudžiavimas finansų sistema, siekiant nusikalstamu būdu arba netgi teisėtai gautus pinigus skirti terorizmo tikslams, kelia aiškų pavojų finansų sistemos vientisumui, tinkamam funkcionavimui, reputacijai ir stabilumui. Todėl būtina išplėsti šios direktyvos prevencines priemones, kad jos apimtų ne tik manipuliacijas sunkiu nusikalstamu būdu gautais pinigais, bet ir pinigų ar turto kaupimą terorizmo tikslais; [7 pakeit.]

(5a)  nepaisant to, kokios sankcijos numatytos valstybėse narėse, visų priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, pagrindinis tikslas turėtų būti kovoti su bet kokia praktika, kurią taikant gaunamas didžiulis neteisėtas pelnas. Tai turėtų būti daroma imantis visų įmanomų priemonių, kad finansų sistemomis nebūtų naudojamasi tokiam pelnui išplauti; [8 pakeit.]

(6)  atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis didina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę. Siekiant didinti budrumą ir mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais keliamą grėsmę, ši direktyva turėtų būti taikoma prekėmis prekiaujantiems fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu atliekami arba gaunami mokėjimai grynaisiais pinigais, kurių vertė 7 500 EUR ar daugiau. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti taikyti griežtesnes nuostatas, pvz., sumažinti šią ribą; [9 pakeit.]

(6a)  banko sąskaitos vis dažniau pakeičiamos elektroninių pinigų produktais. Tokių produktų emitentai turėtų būti griežtai įpareigoti užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Vis dėlto elektroninių pinigų produktų atveju turėtų būti įmanoma netaikyti deramo klientų tikrinimo procedūros, jeigu patenkinamos tam tikros bendros sąlygos. Naudoti elektroninius pinigus, išleistus neatliekant deramo klientų tikrinimo, turėtų būti leidžiama tik prekėms ir paslaugoms iš prekiautojų ir paslaugų teikėjų, kurių tapatybė yra nustatyta ir patikrinta elektroninių pinigų emitento, pirkti. Fiziniams asmenims pervedant lėšas kitiems fiziniams asmenims neturėtų būti leidžiama naudoti elektroninius pinigus neatlikus deramo klientų tikrinimo. Siekiant išvengti spragų ir užtikrinti, kad asmuo negalėtų įsigyti neriboto anonimiškų elektroninių pinigų produktų kiekio, elektroniniu būdu kaupiamų pinigų suma turėtų būti pakankamai nedidelė; [10 pakeit.]

(6b)  nekilnojamojo turto agentų veikla, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, valstybėse narėse yra įvairi ir skirtinga. Siekiant sumažinti pinigų plovimo riziką nekilnojamojo turto sektoriuje, nekilnojamojo turto agentams ši direktyva turėtų būti taikoma, jei jie, vykdydami savo profesinę veiklą, dalyvauja su nekilnojamuoju turtu susijusiuose finansiniuose sandoriuose; [11 pakeit.]

(7)  teisininkams, kaip juos apibrėžia valstybės narės, šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos, kai jie dalyvauja finansų ar verslo sandoriuose (įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais), jeigu egzistuoja labai didelis pavojus, kad šių teisininkų paslaugomis bus piktnaudžiaujama siekiant plauti lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, ar siekiant finansuoti teroristus. Tačiau turėtų būti numatytos išimtys bet kokiam reikalavimui pateikti informaciją, gautą prieš teismo procesą, jo metu ar po jo arba nustatant kliento teisinę padėtį. Todėl teisinėms konsultacijoms ir toliau turėtų būti taikomas profesinės paslapties reikalavimas, nebent teisinis patarėjas pats dalyvauja pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje, teisinės konsultacijos yra teikiamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais arba teisinis patarėjas žino, kad jo klientas nori gauti teisinę konsultaciją pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais;

(8)  bet kurių specialistų, kuriems taikoma ši direktyva, teikiamos tiesiogiai palyginamos paslaugos turėtų būti vertinamos vienodai. Siekiant užtikrinti Chartijoje garantuojamas teises, šioje direktyvoje numatyti reikalavimai informuoti neturėtų būti taikomi informacijai, kurią gauna auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai, kurie kai kuriose valstybėse narėse gali ginti klientą ar jam atstovauti teismo procese arba vertinti kliento teisinę padėtį;

(9)  svarbu aiškiai pabrėžti, kad, vadovaujantis peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis, su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais susiję mokestiniai nusikaltimai patenka į plačią nusikalstamos veiklos apibrėžtį pagal šią direktyvą. 2013 m. gegužės 23 d. Europos Vadovų Taryba teigė, kad reikia visapusiškai spręsti mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemas ir kovoti su pinigų plovimu ir vidaus rinkoje, ir nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių bei jurisdikcijų atžvilgiu. Siekiant nustatyti mokestinius nusikaltimus svarbu susitarti dėl jų apibrėžties, taip pat svarbu, kad Sąjungoje veikiančios didelės įmonės viešai atskleistų tam tikrą finansinę informaciją, pateikiamą pagal šalis. Be to, svarbu, kad įpareigotieji subjektai ir teisininkai, kaip juos apibrėžia valstybės narės, nesiektų kliudyti įgyvendinti šios direktyvos tikslus ar nedalyvautų agresyvaus mokesčių planavimo veikloje, taip pat nesudarytų jai palankesnių sąlygų; [12 pakeit.]

(9a)  siekdamos suvaržyti agresyvų mokesčių planavimą ir vengimą, valstybės narės turėtų nustatyti bendrąsias kovos su mokesčių vengimu taisykles (angl. GAAR), kaip siūloma 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos rekomendacijose dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime pristatytoje EBPO pažangos ataskaitoje; [13 pakeit.]

(9b)  atlikdami arba pavesdami atlikti komercinius ar privačius sandorius, finansinėje sistemoje ypatingą vaidmenį atliekantys subjektai, kaip antai Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), valstybių narių centriniai bankai ir centrinės atsiskaitymo sistemos, turėtų kiek įmanoma laikytis kitiems įpareigotiesiems subjektams taikomų taisyklių, priimtų pagal šią direktyvą; [14 pakeit.]

(10)  reikia nustatyti fizinių asmenų, turinčių arba kontroliuojančių juridinį asmenį, tapatybę. Nors nustačius speficinę procentinę akcijų paketo dalį nebus automatiškai nustatomas tikrasis savininkas, tai yra faktinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti vienas iš faktinių veiksnių nustatant tikrąjį savininką. Tikrųjų savininkų tapatybės nustatymas ir patikrinimas prireikus turėtų būti taikomas juridiniams asmenims, kuriems priklauso kiti juridiniai asmenys, ir turėtų rodyti savininkų grandinę, kol bus nustatytas fizinis asmuo, turintis arba kontroliuojantis juridinį asmenį, kuris yra klientas; [15 pakeit.]

(11)  poreikis turėti tikslią ir atnaujintą informaciją svarbu užtikrinti ir sustiprinti mokėjimų atsekamumą. Tikslios ir atnaujintos informacijos apie bet kokių juridinių subjektų, pvz., juridinių asmenų, patikos, fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų, tikrąjį savininką buvimas yra esminis veiksnys randant nusikaltėlius, kurie kitomis aplinkybėmis savo tapatybę slėptų už įmonės struktūros. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės pasiliktų informaciją apie savo tikruosius savininkus ir ją teiktų skelbtų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją savo centriniuose viešuosiuose registruose, atviru ir saugiu duomenų formatu prieinamuose internete, laikydamosi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių ir gerbdamos teisę į privatų gyvenimą, kaip įvirtinta Chartijoje. Kompetentingoms institucijoms, ypač FŽP ir įpareigotiesiems subjektams, taip pat plačiajai visuomenei, prieš tai nustačius asmens, norinčio susipažinti su informacija, tapatybę ir galbūt jam sumokėjus mokestį, turėtų būti suteikta prieiga prie šių registrų. Be to, patikėtiniai turėtų įpareigotiesiems subjektams deklaruoti savo statusą; [16 pakeit.]

(11a)  valstybėms narėms sukūrus tikrųjų savininkų registrus būtų pastebimai pagerinta kova su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, korupcija, mokestiniais nusikaltimais, sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais. Šio tikslo gali būti pasiekta patobulinant valstybėse narėse jau veikiančių verslo registrų veiklą. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį verslo sandorių pobūdį, itin svarbu užtikrinti, kad registrai būtų sąveikūs, kad būtų galima veiksmingai naudotis juose laikoma informacija. Visos Sąjungos verslo registrų sąveikos jau dabar reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/17/ES(11), ir ji turėtų būti toliau stiprinama; [17 pakeit.]

(11b)  dėl technologijų pažangos atsirado priemonių, kurios sudaro sąlygas įpareigotiesiems subjektams patikrinti savo klientų tapatybę, kai vykdomi tam tikro pobūdžio sandoriai. Taikant šiuos technologinius patobulinimus įmonėms ir klientams suteikiamos laiką ir lėšas taupančios galimybės, kuriomis reikėtų pasinaudoti vertinant riziką. Kompetentingos valstybių narių institucijos ir įpareigotieji subjektai turėtų aktyviai kovoti su naujais ir inovatyviais pinigų plovimo būdais ir drauge paisyti pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą; [18 pakeit.]

(12)  ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma tuomet, kai įpareigotieji subjektai, kuriems ji taikoma, vykdo savo veiklą internetu;

(12a)  Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų skatinti ERPB įgyvendinti šios direktyvos nuostatas ir paskelbti savo interneto svetainėje kovos su pinigų plovimu politiką, kurioje būtų išdėstyta išsami šios direktyvos įgyvendinimo tvarka; [19 pakeit.]

(13)  susirūpinimą kelia naudojimasis lošimų sektoriumi plaunant pajamas iš nusikalstamos veiklos. Siekiant sumažinti su šiuo sektoriumi susijusią grėsmę ir sulyginti lošimo paslaugų teikėjų veiklos sąlygas, reikėtų nustatyti įpareigojimą visiems lošimo paslaugų teikėjams atlikti deramą klientų tikrinimą pavienių operacijų, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, atveju. Atliekant deramą tikrinimą reikėtų taikyti grėsme pagrįstą požiūrį, kuris atspindėtų skirtingiems lošimo paslaugų tipams būdingą skirtingą grėsmę ir tai, ar toms paslaugoms būdinga didelė ar maža pinigų plovimo grėsmė. Be to, reikėtų atsižvelgti į skirtingų lošimo tipų ypatybes, pvz., išskiriant kazino, lošimus internetu ir kitus lošimo paslaugų teikėjus. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę tą ribą taikyti atsiimant laimėjimą ir statant sumas lažybose. Fizines patalpas turintys Lošimo paslaugų teikėjai (pvz., kazino ir lošimo namai) turėtų užtikrinti, kad deramas klientų tikrinimas, jei jis atliekamas įeinant į patalpas, galėtų būti susietas su tose patalpose kliento atliekamomis operacijomis; [20 pakeit.]

(13a)  pinigų plovimas tampa vis sudėtingesnis procesas ir taip pat apima neteisėtas, o kartais ir teisėtas, lažybas, visų pirma susijusias su sporto renginiais. Atsirado naujų pelningų organizuoto nusikalstamumo formų, pvz., susitarimai dėl varžybų baigties, tapusių pajamų duodančia nusikalstama veikla, susijusia su pinigų plovimu; [21 pakeit.]

(14)  pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė ne visada vienoda. Todėl reikėtų taikyti holistinį grėsme pagrįstą požiūrį, paremtą būtiniausiais standartais. Grėsme pagrįstas požiūris nėra valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams daugiau, nei reikia, leidžianti galimybė. Šiuo atveju sprendimai priimami remiantis faktais, kad būtų geriau orientuojamasi į Sąjungai ir joje veikiantiems subjektams kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes; [22 pakeit.]

(15)  grėsme pagrįstam požiūriui paremti valstybėms narėms ir Sąjungai reikia nustatyti, suprasti ir mažinti joms kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes. Tarptautiniu mastu pripažinta, kad nustatant grėsmes svarbu laikytis viršvalstybinio požiūrio, ir reikėtų įpareigoti Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) ( EBI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(12); Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) ( EDPPI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(13);, ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) ( EVPRI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(14), pateikti nuomonę dėl finansų sektorių veikiančių grėsmių ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti būtiniausius kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų vykdomų rizikos vertinimų standartus. Į tą procesą, vykdant viešas konsultacijas, kiek įmanoma turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai; [23 pakeit.]

(16)  kai tinka, reikėtų leisti su valstybių narių lygiu atliktų grėsmės vertinimų rezultatais laiku susipažinti įpareigotiesiems subjektams, kad jie galėtų nustatyti, suprasti ir mažinti jiems patiems kylančias grėsmes; [24 pakeit.]

(17)  siekdamos siekiant geriau suprasti ir mažinti grėsmes Sąjungos lygmeniu, reikėtų tarpvalstybiniu lygmeniu įvertinti grėsmes, kad būtų veiksmingai nustatytos vidaus rinkai kylančios pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės. Europos Komisija turėtų įpareigoti valstybes nares veiksmingai spręsti klausimus dėl atvejų, kurie, manoma, kelia didelę grėsmę. Be to, valstybės narės turėtų grėsmės vertinimų rezultatais dalytis tarpusavyje, ir prireikus su Komisija, EBI, EDPPI, EVPRI (toliau kartu – EPR) ir Europolu; [25 pakeit.]

(18)  taikant šios direktyvos nuostatas tikslinga atsižvelgti į mažųjų įpareigotųjų subjektų, kuriems ji taikoma, ypatybes bei poreikius ir užtikrinti, kad jos taikymas atitiktų konkrečius mažųjų įpareigotųjų subjektų poreikius ir veiklos pobūdį;

(19)  pati grėsmė yra kintamo pobūdžio, o kintamieji – tiek pavieniui, tiek po kelis – gali didinti arba mažinti galimai kylančią grėsmę ir dėl to daryti įtaką, kokio lygio prevencines priemones, kaip antai deramo klientų tikrinimo priemones, tikslinga taikyti. Taigi, vienomis aplinkybėmis reikėtų taikyti sustiprintą deramą tikrinimą, o kitomis gali būti tikslinga taikyti supaprastintą deramą tikrinimą;

(20)  reikėtų pripažinti, kad tam tikrose situacijose pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmė yra didesnė. Nors yra reikalaujama, kad būtų nustatoma visų klientų tapatybė ir verslo pobūdis, tam tikrais atvejais būtinos ypač griežtos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procedūros;

(21)  tai ypač taikytina verslo santykiams su asmenimis, kurie Sąjungoje arba tarptautiniu mastu eina arba ėjo svarbias pareigas viešojoje tarnyboje ir kurie yra iš šalių su plačiai paplitusia korupcija. Dėl tokių santykių finansų sektoriuje gali kilti ypač didelė grėsmė reputacijai ir teisinis pavojus. Tarptautinės pastangos kovoti su korupcija taip pat pateisina poreikį skirti ypatingą dėmesį tokiems atvejams ir taikyti tinkamas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kurie savo arba kitoje valstybėje eina arba ėjo svarbias pareigas, ir aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams; [26 pakeit.]

(21a)  nors būtina taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kurie – savo arba kitoje valstybėje – eina arba ėjo svarbias pareigas, ir aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams, vis dėlto neturėtų susidaryti padėtis, kai sąrašais, kuriuose pateikiama informacija apie tokius asmenis, prekiaujama komerciniais tikslais. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad tokiai veiklai būtų užkirstas kelias; [27 pakeit.]

(22)  tai, kad reikia gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti verslo santykius, ne visais atvejais turi reikšti, kad reikia gauti direktorių valdybos leidimą. Turėtų būti įmanoma, kad tokį leidimą galėtų suteikti asmuo, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir užimantis pakankamai aukštas pareigas, kad galėtų priimti sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai grėsmei;

(22a)  Sąjungai svarbu laikytis bendro požiūrio ir formuoti bendrą politiką nebendradarbiaujančių valstybių, kuriose nepajėgiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, atžvilgiu. Tuo tikslu valstybės narės savo nacionalinėse kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemose turėtų atsižvelgti į bet kokius FATF paskelbtus valstybių sąrašus ir tiesiogiai juos taikyti. Be to, valstybės narės ir Komisija, vadovaudamosi visa turima informacija, turėtų nustatyti kitas nebendradarbiaujančias valstybes. Komisija turėtų sukurti bendrą priemonių, kurios turi būti naudojamos siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą nuo tų nebendradarbiaujančių valstybių, sistemą; [28 pakeit.]

(23)  siekiant išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų, dėl kurių verslui gali kilti vėlavimo ir neveiksmingumo problemų, klientai, kurių tapatybė buvo nustatyta kitur, gali būti pristatyti įpareigotiesiems subjektams, kartu laikantis tinkamų apsaugos priemonių. Tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas remiasi trečiąja šalimi, pareiga atlikti deramo klientų tikrinimo procedūrą lieka įpareigotajam subjektui, kuriam klientas pristatomas. Trečiajai šaliai, t. y. klientą pristatančiam asmeniui, taip pat turėtų likti pareiga vykdyti šios direktyvos reikalavimus, įskaitant reikalavimą informuoti apie įtartinus sandorius ir saugoti įrašus, jei jos santykiai su klientu patenka į šios direktyvos taikymo sritį;

(24)  tais atvejais, kai tarp įpareigotųjų subjektų ir išorės fizinių ar juridinių asmenų, kuriems ši direktyva netaikoma, egzistuoja sutartiniai agentų arba užsakomųjų paslaugų teikimo santykiai, bet kokios tų agentų arba užsakomųjų paslaugų teikėjų, kaip įpareigotųjų subjektų dalies, pareigos kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu gali kilti tik iš susitarimo, o ne iš šios direktyvos. Atsakomybė už šios direktyvos laikymąsi pirmiausia turėtų likti įpareigotajam subjektui, kuriam ji taikoma. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad visi tokie tretieji asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus; [29 pakeit.]

(25)  visos valstybės narės įsteigė arba turėtų įsteigti nepriklausomai veikiančius ir autonominius finansinės žvalgybos padalinius (FŽP) gautai informacijai rinkti ir analizuoti, kad būtų galima, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui bei teroristų finansavimui ir kovoti su juo, nustatyti ryšį tarp įtartinų sandorių ir su jais susijusios nusikalstamos veiklos. Apie įtartinus sandorius turėtų būti pranešama FŽP, kuris turėtų veikti kaip nacionalinis centras, gaunantis, analizuojantis ir platinantis kompetentingoms institucijoms pranešimus apie įtartinus sandorius bei kitą informaciją apie galimą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tai neturėtų priversti valstybes nares pakeisti jų esamas pranešimų teikimo sistemas, kai pranešama per prokurorą ar kitą teisėsaugos instituciją, jei informacija FŽP perduodama skubiai ir nėra filtruojama, leidžiant jiems tinkamai vykdyti savo pareigas, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą su kitais FŽP. Svarbu, kad valstybės narės skirtų FŽP reikiamus išteklius siekiant užtikrinti, kad jie turėtų visišką operacinį pajėgumą kovoti su esamais iššūkiais, susijusiais su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir drauge užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą; [30 pakeit.]

(26)  nukrypstant nuo bendro draudimo vykdyti įtartinus sandorius, įpareigotieji subjektai gali vykdyti įtartinus sandorius prieš pranešdami apie tai kompetentingoms institucijoms, jei nevykdyti sandorio neįmanoma arba jei tokiu būdu būtų sutrukdyta baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įtariamus pinigų plovimu arba teroristų finansavimu. Tačiau ši nuostata neturėtų daryti įtakos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, neuždelsiant įšaldyti teroristų, teroristų organizacijų ar asmenų, kurie finansuoja teroristus, lėšas ar kitą turtą;

(26a)  kadangi didžiulė dalis neteisėtų pinigų srautų patenka į mokesčių rojus, Sąjunga turėtų taikyti didesnį spaudimą toms šalims, kad jos bendradarbiautų kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; [31 pakeit.]

(27)  valstybės narės turėtų turėti galimybę tinkamą 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų profesijų savireguliavimo organą paskirti ta institucija, kuri pirmiausia turi būti informuojama vietoje FŽP. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, savireguliavimo organui atsakingos pirmosios instancijos sistema – svarbi priemonė apsaugant pagrindines teises, susijusias su teisininkų pareigomis informuoti;

(28)  jei valstybė narė nusprendė pasinaudoti 33 straipsnio 2 dalyje numatytomis išimtimis, savireguliavimo organui, atstovaujančiam tame straipsnyje nurodytiems asmenims, gali būti leidžiama arba iš jo gali būti reikalaujama neperduoti FŽP jokios informacijos, gautos iš šių asmenų tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis;

(29)  pasitaikė atvejų, kad darbuotojams asmenims, įskaitant darbuotojus ir atstovus, pranešusiems apie įtariamus pinigų plovimo atvejus, buvo grasinama arba jie susidūrė su priešiškais veiksmais. Nors ši direktyva negali liesti valstybių narių teisminių procedūrų, tačiau tai yra itin svarbus klausimas siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo prevencijos sistemų veiksmingumą. Valstybės narės turi žinoti apie šią problemą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų asmenis, įskaitant darbuotojus ir atstovus, nuo tokių grasinimų ar priešiškų veiksmų, taip pat nuo kitokio priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, kad jiems būtų lengviau pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo, taip sustiprinant kovą su pinigų plovimu; [32 pakeit.]

(30)  šios direktyvos taikymo tikslais tvarkant asmens duomenis taikoma į nacionalinę teisę perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(15);

(30a)  Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(16) taikytinas Sąjungos institucijų ir įstaigų vykdomam asmens duomenų tvarkymui šios direktyvos tikslais; [33 pakeit.]

(31)  tam tikri šios direktyvos įgyvendinimo aspektai susiję su duomenų rinkimu, analize, saugojimu ir keitimusi jais. Turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis, kad būtų galima laikytis šioje direktyvoje nustatytų pareigų, be kita ko, atliekant deramą klientų tikrinimą, nuolatinę stebėseną, neįprastų ir įtartinų sandorių tyrimą ir pranešimą apie juos, juridinio asmens ar teisinės struktūros tikrojo savininko tapatybės nustatymą, politiškai angažuoto asmens nustatymą, keitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų ir keitimąsi informacija tarp finansų įstaigų ir įpareigotųjų subjektų. Asmens duomenų rinkimas neturėtų viršyti to, kas absoliučiai būtina norint laikytis šios direktyvos reikalavimų, ir jie turėtų būti toliau tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Ypač griežtai turėtų būti draudžiamas tolesnis asmens duomenų tvarkymas komerciniais tikslais; [34 pakeit.]

(32)  visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu – svarbus visuomenės interesas. Norint pašalinti šį reiškinį reikia ryžtingos politinės valios ir visų lygmenų bendradarbiavimo; [35 pakeit.]

(32a)  itin svarbu, kad investicijos, kurios bendrai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, atitiktų griežčiausius standartus, kad būtų galima užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, įskaitant korupciją ir mokesčių slėpimą. 2008 m. EIB tuo tikslu priėmė vidaus gaires (angl. „Policy on preventing and deterring prohibited conduct in European Investment Bank activities“), kurių teisinis pagrindas – SESV 325 straipsnis, EIB statuto 18 straipsnis ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(17). Patvirtinus šią politiką EIB turi pranešti apie įtariamus arba nurodytus pinigų plovimo, susijusio su EIB remiamais projektais, operacijomis ir sandoriais, atvejus Liuksemburgo FŽP; [36 pakeit.]

(33)  ši direktyva nedaro įtakos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, įskaitant Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatų taikymą, apsaugai; [37 pakeit.]

(34)  duomenų subjektas gali gauti asmens duomenis, tvarkomus taikant šią direktyvą. Tačiau duomenų subjekto teisė gauti informaciją, pateiktą pranešime apie įtartiną sandorį, labai pakenktų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumui. Todėl tos teisės apribojimai laikantis Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje nustatytų taisyklių gali būti pagrįsti. Tačiau tokius apribojimus turi atsverti tikri duomenų apsaugos institucijoms suteikti įgaliojimai, įskaitant tiesioginės prieigos įgaliojimus, nustatytus Direktyvoje 95/46/EB, sudarantys jiems sąlygas ex officio arba remiantis skundu tirti visas pretenzijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymo problemomis. Tai visų pirma turėtų apimti prieigą prie įpareigotojo subjekto turimos duomenų rinkmenos; [38 pakeit.]

(35)  asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su kredito įstaiga arba finansų įstaiga, ši direktyva netaikoma, taip pat ji netaikoma ir kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie kredito arba finansų įstaigoms tik teikia pranešimų arba kitas pagalbines pervedant lėšas naudojamas sistemas arba tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemas;

(36)  pinigų plovimas ir teroristų finansavimas yra tarptautinės problemos, o pastangos kovoti su jomis turėtų būti visuotinės. Kai Sąjungos kredito ar finansų įstaigos turi filialų ar patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, kuriose tos srities teisės aktai yra netobuli, tada, siekdamos išvengti labai skirtingų standartų vienoje įstaigoje ar jų grupėje taikymo, jos turėtų taikyti Sąjungos standartus arba, jeigu tai neįmanoma, apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;

(37)  būtų naudinga jei tik įmanoma, reikėtų įpareigotiesiems subjektams pateikti atsiliepimus apie jų perduotos informacijos apie įtartinus sandorius naudingumą ir panaudojimą. Kad tai būtų įmanoma ir kad būtų galima įvertinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti ir tobulinti atitinkamus statistinius duomenis. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija turėtų stebėti visos Sąjungos situaciją, susijusią su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir reguliariai skelbti jos apžvalgas, įskaitant nacionalinės rizikos vertinimą. Komisija turėtų atlikti tokią pirmąją apžvalgą per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos; [39 pakeit.]

(37a)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai ne tik laikytųsi atitinkamų taisyklių ir gairių, bet taip pat turėtų sistemas, kurios padėtų faktiškai kuo labiau sumažinti pinigų plovimo riziką šių subjektų vidaus veikloje; [40 pakeit.]

(37b)  kad būtų galima įvertinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti ir tobulinti atitinkamus statistinius duomenis. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija turėtų stebėti visos Sąjungos situaciją, susijusią su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir reguliariai skelbti jos apžvalgas; [41 pakeit.]

(38)  kompetentingos institucijos turėtų įsitikinti, kad asmenys, faktiškai vadovaujantys valiutos keityklų, patikos ir bendrovių paslaugų teikėjų ar lošimo paslaugų teikėjų veiklai, ir tikrieji tokių subjektų savininkai yra kompetentingi ir tinkami. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar asmuo yra kompetentingas ir tinkamas, turėtų atspindėti bent jau būtinybę apsaugoti tokius subjektus, kad jų vadovai ar tikrieji savininkai jais nesinaudotų nusikalstamais tikslais;

(39)  atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinį pobūdį, be galo svarbus ES finansinės žvalgybos padalinių veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas. Iki šiol toks bendradarbiavimas reglamentuotas tik Tarybos sprendime 2000/642/TVR(18). Siekiant užtikrinti geresnį FŽP veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą ir visų pirma užtikrinti, kad pranešimai apie įtartinus sandorius pasiektų valstybės narės FŽP, kuriam tie pranešimai būtų naudingiausi, į šią direktyvą reikėtų įtraukti išsamesnes, nuodugnesnes ir atnaujintas taisykles;

(40)  siekiant atsižvelgti į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinį pobūdį, ypač svarbu gerinti keitimąsi informacija tarp Sąjungos FŽP. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti saugias keitimosi informacija priemones, visų pirma decentralizuotą kompiuterinį FŽP tinklą „FIU.net“ ir tame tinkle įmanomus ir šioms priemonėms būdingus metodus; [42 pakeit.]

(41)  kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarba turėtų paskatinti valstybes nares nacionalinėje teisėje numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą. Šiuo metu valstybės už esminių prevencinių priemonių pažeidimus taiko labai įvairias administracines priemones ir sankcijas. Ši įvairovė gali kenkti kovos su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu pastangoms ir kyla pavojus, kad Sąjungos atsakas bus nenuoseklus. Todėl į šią direktyvą reikėtų įtraukti įvairias administracines priemones ir sankcijas, kurias valstybės narės galėtų taikyti už sistemingus reikalavimų, susijusių su įpareigotųjų subjektų deramo klientų tikrinimo priemonėmis, įrašų saugojimu, pranešimu apie įtartinus sandorius ir vidaus kontrole, pažeidimus. Jos turėtų būti pakankamai plačios, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į įpareigotųjų subjektų skirtumus, visų pirma finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis, rizikingumu ir veiklos sritimis. Taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinių priemonių ir sankcijų pagal šią direktyvą ir baudžiamųjų sankcijų pagal nacionalinę teisę taikymas nepažeistų principo ne bis in idem; [43 pakeit.]

(42)  finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus suderinimas ir pakankama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektų, kurie būtų teikiami Komisijai, rengimą būtų veiksminga ir tinkama patikėti itin specializuotą kompetenciją turinčioms Europos priežiūros institucijoms;

(42a)  tam, kad kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai galėtų geriau įvertinti su tam tikrais sandoriais susijusią riziką, Komisija turėtų parengti Sąjungai nepriklausančių šalių, kuriose taikomos taisyklės ir nuostatos, panašios į nustatytąsias šioje direktyvoje, sąrašą; [44 pakeit.]

(43)  pagal šios direktyvos 42 straipsnį EPR parengtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;

(44)  atsižvelgiant į tai, kad direktyvas2005/60/EB ir 2006/70/EB reikėtų labai iš esmės pakeisti, aiškumo ir nuoseklumo sumetimais jas reikėtų sujungti ir pakeisti nauju teisės aktu;

(45)  kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. finansų sistemos apsaugos vykdant galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai tvirtinamos jų finansų sistemų apsaugos priemonės galėtų prieštarauti vidaus rinkos veikimui ir teisinės valstybės bei Sąjungos viešosios politikos principų reikalavimams, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(46)  šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažįstamų Chartijoje, visų pirma, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, nekaltumo prezumpcijos, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, diskriminacijos draudimo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą; [45 pakeit.]

(47)  vadovaudamosi Chartijos 21 straipsniu, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija, valstybės narės turi užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos dėl grėsmės vertinimų atliekant deramą klientų tikrinimą būtų įgyvendintos nediskriminuojant;

(48)  pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;

(48a)  valstybės narės ir įpareigotieji subjektai, taikydami šią direktyvą arba nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos perkeliama ši direktyva, privalo laikytis Tarybos direktyvos 2000/43/EB(19), [46 pakeit.]

(48b)  Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę 2013 m. liepos 4 d.(20),

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 skirsnis

Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys

1 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad pinigų plovimas ir teroristų finansavimas būtų uždrausti.

2.  Šioje direktyvoje toliau išvardinti tyčiniai veiksmai yra laikomi pinigų plovimu:

a)  turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę, išvengti nutarimų įšaldyti arba konfiskuoti arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių; [47 pakeit.]

b)  turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;

c)  turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;

d)  dalyvavimas, bendrininkavimas, pasikėsinimas įvykdyti ir kurstymas, parama ir patarimai vykdant bet kurį iš a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų.

3.  Veikla yra pripažįstama pinigų plovimu net tada, kai veiksmai, dėl kurių atsirado turtas, skirtas pinigų plovimui, buvo vykdomi kitos valstybės narės teritorijoje arba trečiosios valstybės teritorijoje.

4.  Šioje direktyvoje teroristų finansavimu laikomas lėšų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, tiesiogiai ar netiesiogiai, siekiant jį visą arba iš dalies panaudoti (arba žinant, kad jis bus panaudotas) vykdyti nusikaltimams, apibrėžtiems Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR(21) su pakeitimais, padarytais Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR(22), 1–4 straipsniuose.

5.  Žinojimas, ketinimas arba tikslas – kaip vienas iš būtinų 2 ir 4 dalyse nurodytų veiklos elementų – gali būti numanomas iš objektyvių faktinių aplinkybių.

2 straipsnis

1.  Ši direktyva taikoma šiems įpareigotiesiems subjektams:

1)  kredito įstaigoms;

2)  finansų įstaigoms;

3)  šiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:

a)  auditoriams, išorės apskaitininkams ir konsultantams mokesčių srityje;

b)  notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams, kurie dalyvauja kokiame nors finansų ar nekilnojamojo turto sandoryje, tiek veikdami kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padėdami klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:

i)  nekilnojamojo turto ar verslo subjektų pirkimu ar pardavimu;

ii)  klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;

iii)  banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;

iv)  įnašų, reikalingų bendrovių įsteigimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;

v)  patikos, fondų, tarpusavio fondų, bendrovių ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu; [48 pakeit.]

c)  patikos ar bendrovių paslaugų teikėjams, nenumatytiems a arba b punkte;

d)  nekilnojamojo turto agentams, įskaitant nuomos agentus, jei jie dalyvauja finansiniuose sandoriuose; [49 pakeit.]

e)  kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, prekiaujantiems prekėmis arba paslaugomis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, mokama suma yra 7 500 EUR ar daugiau, o sandoris įvykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios; [50 pakeit.]

f)  lošimo paslaugų teikėjams.

Valstybės narės, kaip nurodyta pirmos pastraipos 3 punkto f papunktyje, gali nuspręsti visiškai arba iš dalies netaikyti nacionalinių nuostatų, perkeliančių į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, tam tikroms lošimo paslaugoms, išskyrus kazino, jeigu, remiantis rizikos vertinimu, šių paslaugų pobūdis susijęs su mažesne grėsme. Prieš taikydama bet kokią tokio pobūdžio išimtį atitinkama valstybė narė kreipiasi į Komisiją dėl sutikimo. [153 pakeit.]

2.  Valstybės narės gali nuspręsti, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie finansine veikla užsiima retai arba labai ribotai, o pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmė yra maža, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei tas fizinis ar juridinis asmuo atitinka visus šiuos kriterijus:

a)  finansinės veiklos absoliuti vertė yra ribota;

b)  finansinė veikla yra apribota sandoriais;

c)  finansinė veikla nėra pagrindinė veikla;

d)  finansinė veikla yra pagalbinė ir tiesiogiai susijusi su pagrindine veikla;

e)  išskyrus 1 dalies 3 punkto e papunktyje nurodytą veiklą, pagrindinė veikla nėra 1 dalyje nurodyta veikla;

f)  finansinė veikla yra numatyta tik pagrindinės veiklos klientams ir nėra apskritai siūloma visuomenei.

Pirma pastraipa netaikoma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems piniginių perlaidų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB(23) 4 straipsnio 13 punkte, veikla.

3.  Pagal 2 dalies a punktą valstybės narės reikalauja, kad bendra finansinės veiklos apyvarta neviršytų ribos, kuri turi būti pakankamai žema. Ta riba turi nustatoma nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį.

4.  Pagal 2 dalies b punktą valstybės narės taiko didžiausią leistiną ribą kiekvienam klientui ir pavieniui sandoriui, nepaisydamos, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar per kelias operacijas, kurios atrodo susijusios. Ta riba turi nustatoma nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį. Ta riba yra pakankamai žema siekiant užtikrinti, kad nurodyto pobūdžio sandoriai būtų nepraktiški ir neveiksmingi pinigams plauti arba teroristams finansuoti – jų vertė neturi viršyti 1 000 EUR.

5.  Pagal 2 dalies c punktą valstybės narės reikalauja, kad finansinės veiklos apyvarta neviršytų 5 % bendros atitinkamo fizinio ar juridinio asmens vykdomos veiklos apyvartos.

6.  Įvertindamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę pagal šį straipsnį valstybės narės atkreipia ypatingą dėmesį į finansinę veiklą, apie kurią manoma, kad dėl jos pobūdžio ypač galima naudotis ja arba piktnaudžiauti ja siekiant plauti pinigus ir finansuoti teroristus.

7.  Pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis remiantis jie yra priimti. Valstybės narės numato galimybę atšaukti tą sprendimą pasikeitus aplinkybėms.

8.  Valstybės narės pradeda, atsižvelgdamos į grėsmės lygį, stebėsenos veiklą arba imasi kitų pakankamų priemonių užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose suteiktomis išimtimis.

3 straipsnis

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(24) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant jos filialus, apibrėžtus to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, esančius Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar jos buveinė yra Sąjungoje ar trečiojoje šalyjeir ;

2)  finansų įstaiga yra:

a)  įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla yraverstis vienos ar kelių rūšių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(25) I priedo 2–12 punktuose ir 14 bei 15 punktuose, veikla, įskaitant valiutos keityklų veiklą;

b)  draudimo įmonė, kuriai tinkamai suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB(26), jeigu ji vykdo veiklą, kuriai taikoma ta direktyva;

c)  investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(27) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

d)  kolektyvinio investavimo subjektas, prekiaujantis savo investiciniais vienetais ar akcijomis;

e)  draudimo tarpininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB(28) 2 straipsnio 5 dalyje, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnio 7 dalyje nurodytus tarpininkus, kai jų veiklos objektas yra gyvybės draudimas ir kitos su investicijomis susijusios paslaugos;

f)  a–e punktuose nurodytų finansų įstaigų, kurių buveinė yra Sąjungoje arba trečiojoje šalyje, filialai, esantys Sąjungoje;

3)  turtas – bet koks fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir bet kokios formos, įskaitant elektronines ar skaitmenines, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises;

4)  nusikalstama veikla – bet koks nusikalstamas dalyvavimas darant šiuos sunkius nusikaltimus:

a)  veiksmus, apibrėžtus Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR su pakeitimais, padarytais TPamatiniu sprendimu 2008/919/TVR, 1–4 straipsniuose;

b)  bet kokius nusikaltimus, nurodytus 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 3 straipsnio 1 dalies a punkte;

c)  dalyvaujant nusikalstamų organizacijų veikloje, kaip apibrėžta Tarybos bendrųjų veiksmų 98/733/TVR(29) 1 straipsnyje;

d)  vykdant Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, bent jau sunkų, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(30) 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje;

e)  užsiimant korupcija;

f)  visus nusikaltimus, įskaitant mokestinius nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip vienų metų maksimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė, arba visus nusikaltimus, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip šešių mėnesių minimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė (valstybėse, kurių teisės sistemose nusikaltimams yra nustatyta minimali riba);

4a)  savireguliavimo organas – organas, kuriam suteikiami pagal nacionalinę teisę pripažinti įgaliojimai nustatyti tam tikrai profesijai arba tam tikroje ekonominės veiklos srityje taikomus įpareigojimus ir taisykles, kurių turi laikytis tai profesijai priklausantys arba toje srityje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys; [53 pakeit.]

5)  tikrasis savininkas – fizinis asmuo, kuris iš esmės yra kliento savininkas arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla, ir juo laikoma bent jau:

a)  įmonėse:

i)  fizinis asmuo, kuriam priklauso galutinė juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi arba kontroliuoja pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai.

Bet kokiu atveju tiesioginę fizinio asmens nuosavybę arba kontrolę turint akcijų rodo 25 % plius viena akcija dalis, ir ši dalis taikoma kiekvienu tiesioginės ir netiesioginės nuosavybės lygmeniu; Fizinių asmenų kontroliuojamas juridinis asmuo arba keli to paties fizinio asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, turintys 25 % plius viena akcija kliento akcijų dalies, yra netiesioginis (-iai) savininkas (-ai); kontrolės sąvoka apibrėžiama, be kita ko, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1–5 dalyse nustatytų kriterijų(31); tačiau tai taikoma nepažeidžiant valstybių narių teisės nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinė dalis;

ii)  jei kyla abejonių, kad i papunktyje nurodytas asmuo yra tikrasis savininkas arba, ėmusis visų reikiamų priemonių, i punkte nurodytas asmuo negali būti nustatytas, fizinis , kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą – šis asmuo gali būti ir vyresnysis vadovas;

iia)  jeigu i arba ii papunktyje nurodytas fizinis asmuo nenustatytas – atitinkamas fizinis asmuo, užimantis vyresniojo vadovo pareigas, tokiu atveju įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikrąjį savininką pagal i ir ii papunkčius, kad galėtų pagrįsti, jog tokių asmenų neįmanoma nustatyti;

b)  juridiniuose asmenyse, pvz., fonduose arba teisinėse struktūrose, tokiose kaip patika arba tarpusavio fondai, kurie administruoja ir skirsto lėšas:

i)  fizinis asmuo, kuris kontroliuoja 25 % ar daugiau teisinės struktūros arba juridinio asmens turto; ir

ii)  jei būsimieji naudos gavėjai yra žinomi, fizinis asmuo, kuriam priklauso 25 % ar daugiau teisinės struktūros ar juridinio asmens turto; arba

iii)  jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens ar teisinės struktūros, dar nėra žinomi, asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis asmuo ar teisinė struktūra yra sukurti arba kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, klasė. Patikos struktūrų naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius arba klasę, atveju įpareigotieji subjektai gauna pakankamai informacijos apie naudos gavėją, kad įsitikintų, kad galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokant išmokas arba naudos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti numatytomis teisėmis;

iiia)  patikos atveju – patikėtojas, patikėtinis, turto saugotojas (jei yra), naudos gavėjas ar gavėjų grupė ir bet kurie kiti fiziniai asmenys, faktiškai visiškai kontroliuojantys patikos struktūrą (taip pat ir per kontrolės arba nuosavybės grandinę); [54 pakeit.]

6)  patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau išvardytų paslaugų teikia trečiosioms šalims:

a)  steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis;

b)  eina bendrovės direktoriaus ar sekretoriaus, partnerystės subjekto partnerio ar panašias pareigas bet kokiame kitame juridiniame asmenyje arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

c)  suteikia registruotą buveinę, verslo adresą, korespondencijos ar administracinį adresą ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba bet kokiam kitam juridiniam asmeniui arba teisinei struktūrai;

d)  veikia kaip tiesioginės patikos ar panašios teisinės struktūros patikėtinis arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

e)  veikia kaip nominalus akcininkas už kitą asmenį, jei tai nėra bendrovė, įtraukta į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;

7)  a) trečiosios valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys – fiziniai asmenys, kuriems trečioji valstybė yra arba buvo patikėjusi svarbias viešąsias pareigas;

b)  vietiniai politikoje dalyvaujantys asmenys – fiziniai asmenys, kuriems valstybė narė yra arba buvo patikėjusi svarbias viešąsias pareigas;

c)  asmenys, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, – tarptautinės organizacijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir valdybos nario arba lygiavertes pareigas einantys ar ėję asmenys;

d)  fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, yra:

i)  valstybių vadovai, vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;

ii)  parlamentų arba panašių teisėkūros institucijų nariai; [56 pakeit.]

iii)  aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų nariai, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus;

iv)  audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;

v)  ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;

vi)  vyresnieji valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai. [57 pakeit.]

Nė viena iš i–vi papunkčiuose nustatytų kategorijų neapima vidutinio ir žemesnio rango pareigūnų;

e)  šeimos nariai yra:

i)  sutuoktinis;

ii)  lygiaverčiu sutuoktiniui laikomas partneris;

iii)  vaikai ir jų sutuoktiniai arba partneriai; [58 pakeit.]

iv)  tėvai; [59 pakeit.]

f)  artimais pagalbininkais esantys asmenys, kurie yra artimi pagalbininkai: [87 pakeit.]

i)  fizinis asmuo, apie kurį yra žinoma, kad jis turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar teisines struktūras arba kitus artimus verslo ryšius su 7 dalies a–d punktuose nurodytu asmeniu;

ii)  fizinis asmuo, kuris yra vienintelis tikrasis juridinio asmens arba teisinės struktūros, apie kuriuos yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos 7 dalies a–d punktuose nurodytam asmeniui, savininkas; [60 pakeit.]

(8)  vyresnioji vadovybė – pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir užimantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai grėsmei. Tai ne visais atvejais turi būti direktorių valdybos narys;

(9)  verslo santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai santykiai, kurie susiję su įpareigotųjų subjektų profesine veikla ir kuriuos kontaktų užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laiką;

(10)  lošimo paslaugos – paslaugos, susijusios su piniginės vertės statymu azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikia tam tikrų įgūdžių, pvz., loterijas, kazino žaidimus, pokerį ir lažybų operacijas, kurios teikiamos fizinėje vietoje arba kitu būdu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba kitomis ryšių technologijomis ir atskiru paslaugų gavėjo prašymu;

10a)  lažybų sandoris – visi lošimo paslaugų teikėjo ir kliento bei lažybų ir statomos sumos registracijos paslaugos gavėjo komercinių santykių etapai iki galimų laimėjimų išmokėjimo; [61 pakeit.]

(11)  grupė – grupė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB(32) 2 straipsnio 12 punkte;

11a)  nebetarpiški – sutarčių arba sandorių sudarymas, kurio metu rangovas ar tarpininkas ir vartotojas fiziškai nedalyvauja, iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu išimtinai naudojantis internetu, telemarketingu ar kitokių elektroninių ryšių priemonėmis. [62 pakeit.]

4 straipsnis

1.  Valstybės narės, laikydamosi grėsme pagrįsto požiūrio, užtikrina, kad visos šios direktyvos nuostatos ar jų dalis būtų taikoma ne tik 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, bet ir kitų kategorijų profesijoms bei įmonėms, kurių veikla ypač gali būti panaudojama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. [63 pakeit.]

2.  Jei valstybė narė nusprendžia taikyti šios direktyvos nuostatas 2 straipsnio 1 dalyje nenurodytų kategorijų profesijoms ir įmonėms, ji apie tai informuoja Komisiją.

5 straipsnis

Siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, jeigu tokios nuostatos visiškai atitinka Sąjungos teisės aktus, ypač susijusius su Sąjungos duomenų apsaugos taisyklėmis ir pagrindinių teisių, kaip įvirtinta Chartijoje, apsauga. Tokios nuostatos nesukelia nederamų kliūčių vartotojams gauti finansines paslaugas ir nekliudo veikti vidaus rinkai. [64 pakeit.]

2 skirsnis

Grėsmės vertinimas

6 straipsnis

1.  Komisija atlieka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, dėl kurios kyla grėsmė vidaus rinkai, vertinimą, ypatingą dėmesį skirdama tarpvalstybinei veiklai. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis, EPI pateikia bendrą nuomonę dėl vidaus rinką veikiančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, 29 straipsnio darbo grupe, Europolu ir kitomis atitinkamomis institucijomis.

Pirmoje pastraipoje nurodytas grėsmės vertinimas apima bent:

a)  bendrą pinigų plovimo mastą ir vidaus rinkos sritis, kuriose grėsmė didesnė;

b)  grėsmę, būdingą kiekvienam atitinkamam sektoriui, visų pirma ne finansų sektoriams ir lošimų sektoriui;

c)  labiausiai paplitusias priemones, kuriomis naudojasi nusikaltėliai, siekdami įteisinti iš neteisėtos veiklos gautas pajamas;

d)  rekomendacijas kompetentingoms valdžios institucijoms, kaip turėtų būti veiksmingai panaudojami ištekliai;

e)  euro banknotų vaidmenį vykdant nusikalstamą veiklą ir plaunant pinigus.

Be to, į grėsmės vertinimą įtraukiami pasiūlymai dėl būtiniausių grėsmės vertinimo, atliekamo kompetentingų nacionalinių institucijų, standartų. Tie būtiniausi standartai parengiami bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įtraukiant verslo ir kitus suinteresuotus subjektus, atitinkamais atvejais vykdant viešas konsultacijas ir (arba) suinteresuotų subjektų privačius susitikimus.

Nuomonė pateikiama Komisija per ...(33) pateikia rizikos vertinimą ir jį atnaujina kas dvejus metus arba, esant reikalui, dažniau.

2.  Komisija tą nuomonę grėsmės vertinimą paskelbia, kad valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams padėtų nustatyti, valdyti ir mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir kad kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant nacionalinius teisės aktų leidėjus, Europos Parlamentą, EPI, Europolą ir Sąjungos FŽP komitetą, galėtų geriau suvokti grėsmę. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija.

2a.  Komisija kas metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl išvadų, gautų remiantis reguliariais grėsmės vertinimais, ir veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis šiomis išvadomis. [65 pakeit.]

6a straipsnis

1.  Nepažeisdama SESV nustatytos pažeidimo nagrinėjimo procedūros Komisija užtikrina, kad šios direktyvos pagrindu valstybių narių priimti nacionalinės teisės aktai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje būtų perkelti veiksmingai ir pagal ES reikalavimus.

2.  Taikant 1 dalies nuostatas Komisijai padeda, kai tinkama, EPI, Europolas, Sąjungos FŽP komitetas ir bet kuri kita kompetentinga Europos institucija.

3.  1 dalyje aptartų nacionalinių teisės aktų, priimtų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, vertinimas atliekamas nedarant poveikio Finansinių veiksmų darbo grupės arba MONEYVAL atliekamiems vertinimams. [66 pakeit.]

7 straipsnis

1.  Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų veiksmų ją veikiančioms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėms, taip pat bet kokioms su tuo susijusioms duomenų apsaugos problemoms nustatyti, įvertinti, suprasti ir mažinti ir vertinimą nuolat atnaujina.

2.  Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri koordinuotų nacionalinį atsaką į 1 dalyje nurodytas grėsmes. Ta institucija nurodoma Komisijai, EPI, Europolui ir kitoms valstybėms narėms.

3.  Atlikdamos 1 dalyje nurodytus vertinimus, valstybės narės gali pasinaudoti naudojasi 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuomone nurodytu grėsmės vertinimu.

4.  Kiekviena valstybė narė atlieka 1 dalyje nurodytą vertinimą ir:

a)  tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama tobulinti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu režimą, visų pirma nustatydama sritis, kuriose įpareigotieji subjektai taiko griežtesnes priemones, ir prireikus patikslindama, kokių priemonių imtis;

aa)  prireikus nustato, kuriuose sektoriuose arba srityse pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė yra minimali, mažesnė ir didesnė;

b)  tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama padėti priskirti išteklius kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir nustatyti jų naudojimo prioritetus;

ba)  tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama užtikrinti, kad kiekvienam sektoriui arba sričiai pagal pinigų plovimo grėsmę būtų parengtos atitinkamos taisyklės;

c)  įpareigotiesiems subjektams teikia tinkamą informaciją, kad jie galėtų patys atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių vertinimą.

5.  Valstybės narės, gavusios prašymą, grėsmės vertinimo rezultatus pateikia kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir EPI. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija. [67 pakeit.]

8 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai imtųsi tinkamų veiksmų jiems kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmei nustatyti ir įvertinti atsižvelgdamos į grėsmės veiksnius, įskaitant klientus, šalis ar geografines sritis, produktus, paslaugas, sandorius arba paslaugų teikimo kanalus. Šie veiksmai yra proporcingi atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.

2.  1 dalyje nurodyti vertinimai įtvirtinami dokumentais, nuolat atnaujinami ir paprašius teikiami kompetentingoms institucijoms bei savireguliavimo organams. [68 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai turėtų politiką, kontrolės priemones ir procedūras, skirtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėms, nustatytoms Sąjungos, valstybės narės ir įpareigotųjų subjektų lygiu, veiksmingai mažinti ir valdyti. Politika, kontrolės priemonės ir procedūros turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į tų įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį bei pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką ir turėtų atitikti duomenų apsaugos taisykles. [69 pakeit.]

4.  Pagal 3 dalį taikoma bent ši politika ir procedūros:

a)  vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių, įskaitant pavyzdines rizikos valdymo priemones, deramą klientų tikrinimą, pranešimą, įrašų saugojimą, vidaus kontrolę, atitikties užtikrinimo valdymą (įskaitant atitikties užtikrinimo pareigūno paskyrimą vadovybės lygiu, kai tinka atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį) ir darbuotojų tikrinimą, parengimas. Tos priemonės nesudaro įpareigotiesiems subjektams sąlygų prašyti vartotojų pateikti daugiau asmens duomenų nei reikia; [70 pakeit.]

b)  kai tinka atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį – nepriklausoma audito funkcija, a punkte nurodytai vidaus politikai, procedūroms ir kontrolės priemonėms testuoti.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotųjų subjektų vyresnioji vadovybė patvirtintų diegiamą politiką ir procedūras, taip pat stebi ir prireikus griežtina taikomas priemones.

8a straipsnis

1.  Siekdamos plėtoti bendrą požiūrį ir bendrą politiką nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, kuriose trūksta kovai su pinigų plovimu skirtų priemonių, atžvilgiu, valstybės narės periodiškai tvirtina ir priima FATF paskelbtus šalių sąrašus.

2.  Komisija Sąjungos lygmeniu koordinuoja parengiamuosius darbus dėl trečiųjų šalių, turinčių rimtų strateginių kovos su pinigų plovimu sistemų trūkumų, kurie kelia didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, nustatymo atsižvelgiant į kriterijus, išdėstytus III priedo 3 punkte.

3.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant parengti šalių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą.

4.  Komisija, remdamasi III priedo 3 punkte nustatytais kriterijais, nuolat stebi padėties šio straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse raidą ir, jei reikia, persvarsto šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą. [71 pakeit.]

II SKYRIUS

DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

9 straipsnis

Valstybės narės uždraudžia savo kredito ir finansų įstaigoms turėti anonimines sąskaitas arba, anonimines banko atsiskaitymo knygeles arba išduoti anonimines elektroninio mokėjimo korteles, neatitinkančias 10a straipsnyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės kiekvienu atveju reikalauja, kad egzistuojančių anoniminių sąskaitų arba, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių arba anoniminių mokėjimo kortelių savininkams ir asmenims, gaunantiems naudos iš jų, kiek galima greičiau ir bet kokiu atveju iki pradedant naudotis sąskaita arba banko atsiskaitymo knygele būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės. [72 pakeit.]

10 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų tokiais atvejais:

a)  užmegzdami verslo santykius;

b)  vykdydami nenuolatinius sandorius, kurių vertė – 15 000 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;

c)  prekėmis prekiaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdydami nenuolatinius sandorius grynaisiais pinigais, kurių vertė – 7 500 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;

d)  lošimo paslaugų teikėjams, vykdydami nenuolatinius sandorius, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;

da)  lošimams internetu, įtvirtindami verslo santykius;

db)  kitų lošimo paslaugų teikėjams, kai pervedamas laimėjimas yra ne mažesnis kaip 2 000 EUR; [73 pakeit.]

e)  kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, nepaisant jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, išimties ar ribos;

f)  kai esama abejonių dėl anksčiau gautų klientų tapatybės duomenų teisingumo ar atitikimo;

fa)  kai įsteigiama įmonė. [74 pakeit.]

10a straipsnis

1.  Elektroninių pinigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB(34) 2 straipsnio 2 dalyje, naudojimo atveju valstybės narės, remdamosi įrodytos mažos grėsmės principu, gali atleisti įpareigotuosius subjektus nuo deramo klientų tikrinimo prievolės, jei atitinka šias sąlygas:

a)  mokėjimo priemonė nėra papildoma;

b)  didžiausia elektroniniu būdu saugoma suma neviršija 250 EUR; valstybės narės gali padidinti šią ribą iki 500 EUR mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik toje valstybėje narėje;

c)  mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ir paslaugoms pirkti;

d)  mokėjimo priemonė negali būti finansuojama elektroniniais pinigais;

e)  išpirkimas grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimas leidžiamas tik tada, jei nustatyta ir patikrinta pinigų turėtojo tapatybė, taip pat taikomos pakankamos ir tinkamos išpirkimo grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimo bei apskaitos dokumentų saugojimo priemonės ir procedūros.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejai, kai elektroninių pinigų suma viršija 250 EUR, prieš piniginės vertės išpirkimą visada būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės.

3.  Šis straipsnis neužkerta kelio valstybėms narėms leisti įpareigotiesiems subjektams elektroninių pinigų atveju remiantis šios direktyvos 13 straipsniu taikyti supaprastintų deramo klientų tikrinimo priemonių, jei neatitinkamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. [75 pakeit.]

11 straipsnis

1.  Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro:

a)  kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio;

b)  be registre remiantis 29 straipsniu nurodyto tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir nustatymo, pagrįstų priemonių, reikalingų taip patikrinti tikrojo savininko tapatybę, kad įstaigos ar asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, tuo įsitikintų, taikymas (juridinių asmenų, patikos, fondų, savitarpio fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų atveju tai apima pagrįstų visų reikiamų priemonių, reikalingų suprasti kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrą, taikymą);

c)  verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas ir prireikus informacijos apie juos gavimas;

d)  nuolatinė verslo santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų tokios įstaigos ar asmens turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad atitinkami dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami. [76 pakeit.]

1a.  Vykdant 1 dalies a ir b punktuose nurodytas priemones iš įpareigotųjų subjektų taip pat reikalaujama patikrinti, ar asmeniui, kuris siekia veikti kliento vardu, leidžiama tai daryti, ir nustatyti bei patikrinti to asmens tapatybę. [77 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai taikytų kiekvieną 1 dalyje išdėstytą deramo klientų tikrinimo reikalavimą, tačiau jie gali nustatyti tokių priemonių mastą grėsmės pagrindu.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad vertindami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes įpareigotieji subjektai atsižvelgtų bent jau į I priede nustatytus kintamuosius.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų kompetentingoms institucijoms arba savireguliavimo organams įrodyti, kad priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes.

5.  Gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo veiklos atveju valstybės narės užtikrina, kad finansų įstaigos, be deramo klientų tikrinimo priemonių, kurias reikalaujama taikyti klientui ir tikrajam savininkui, toliau nurodytas deramo klientų tikrinimo priemones taikytų gyvybės draudimo ir kito su investicijomis susijusio draudimo sutarčių naudos gavėjams, kai tik naudos gavėjai nustatomi arba paskiriami:

a)  naudos gavėjų, kurie nustatyti kaip konkrečiai įvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys arba teisinės struktūros, atveju – pasižymėtų asmens vardą ir pavardę arba pavadinimą;

b)  naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius ar klasę arba kitais būdais, atveju – gautų pakankamai informacijos apie tuos naudos gavėjus, kad finansų įstaiga įsitikintų, jog galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokant išmokas.

Ir pirmos pastraipos a punkte, ir b punkte nurodytu atveju naudos gavėjų tapatybė patikrinama išmokant išmokas. Kai gyvybės draudimas ar kitas su investicijomis susijęs draudimas visiškai arba iš dalies perduodamas trečiajai šaliai, finansų įstaigos, žinodamos apie perdavimą, tikrojo savininko tapatybę nustato draudimą perduodant fiziniam ar juridiniam asmeniui arba teisinei struktūrai, savo vardu gausiantiems perduodamos draudimo sutarties vertę.

12 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad kliento ir tikrojo savininko tapatybė būtų patikrinta prieš pradedant verslo santykius ar prieš vykdant sandorį.

2.  Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti patikrinti kliento ir tikrojo savininko tapatybę pradedant verslo santykius arba vykdant sandorius subjektams, kuriems taikomi 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai, ir bet kokiu atveju išmokant laimėtas sumas, jei tai būtina siekiant netrukdyti įprastam verslui ir kai yra nedidelė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė. Tokiais atvejais tos procedūros užbaigiamos, jei įmanoma, kuo greičiau po pradinio ryšio užmezgimo. [78 pakeit.]

3.  Nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali leisti atidaryti banko sąskaitą, su sąlyga, kad yra numatytos adekvačios apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad sandoriai nebūtų vykdomi paties kliento arba jo vardu tol, kol nebus visiškai laikomasi 1 ir 2 dalių.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai susijusios įstaigos ar asmenys nesugeba laikytis 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, jie nevykdytų sandorių per banko sąskaitą, neužmegztų verslo santykių ar nevykdytų sandorio ir apsvarstytų galimybę nutraukti egzistuojančius verslo santykius ir pagal 32 straipsnį apie įtartiną kliento sandorį pranešti FŽP.

Valstybės narės ankstesnės pastraipos notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir patarėjams mokesčių srityje netaiko tik tais atvejais, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba vykdo savo užduotį ginti arba atstovauti tą klientą teismo procesuose arba nuo jų, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl proceso pradėjimo arba jo vengimo.

5.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo tikrinimo procedūras taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet ir tinkamu metu esamiems klientams, atsižvelgdami į grėsmės lygį, taip pat tuomet, kai pasikeičia atitinkamos kliento aplinkybės.

2 skirsnis

Supaprastintas deramas klientų tikrinimas

13 straipsnis

1.  Kai valstybė narė arba įpareigotasis subjektas nustato mažesnės grėsmės sritis, ta valstybė narė gali leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones.

2.  Prieš taikydami supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones, įpareigotieji subjektai įsitikina, kad santykiai su klientu arba sandoris kelia mažesnio laipsnio grėsmę.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai vykdytų pakankamą sandorio sandorių arba verslo santykių stebėseną, kad galėtų nustatyti neįprastus ar įtartinus sandorius. [79 pakeit.]

14 straipsnis

Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes, susijusias su klientų tipais, šalimis ar geografinėmis sritimis ir visų pirma produktais, paslaugomis, sandoriais ar paslaugų teikimo kanalais, valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į veiksnius, susijusius su klientu ir produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugos teikimo kanalu, kaip į II priede nustatytus galimai mažesnės grėsmės situacijų veiksnius. [80 pakeit.]

15 straipsnis

Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EPI iki ...(35) pateikia kompetentingoms institucijoms ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires dėl grėsmės veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir (arba) priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tinka taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. Ypač reikėtų atsižvelgti į veiklos pobūdį bei dydį ir prireikus nustatyti proporcingas konkrečias priemones. [81 pakeit.]

3 skirsnis

Sustiprintas deramas klientų tikrinimas

16 straipsnis

1.  Šios direktyvos 17–23 straipsniuose nurodytais atvejais ir kitais didesnės grėsmės, kurią nustatė valstybės narės ar įpareigotieji subjektai, atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones, kad tos grėsmės būtų tinkamai valdomos ir mažinamos.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai išnagrinėtų visų sudėtingų, neįprastų, didelių sandorių prielaidas bei tikslą ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar teisėto tikslo arba kurios yra nusikaltimai mokesčių tvarkai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalies f punkte. Visų pirma jie sugriežtina verslo santykių stebėsenos laipsnį ir pobūdį, kad nustatytų, ar tie sandoriai ar veikla atrodo neįprasti ar įtartini. Jei įpareigotasis subjektas nustato neįprastą ar įtartiną sandorį ar veiklą, jis nedelsdamas apie tai praneša visų valstybių narių, kurios gali būti susijusios, FŽP. [82 pakeit.]

3.  Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į veiksnius, susijusius su klientu ir produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugos teikimo kanalu, kaip į III priede nustatytus galimai didesnės grėsmės situacijų veiksnius. [83 pakeit.]

4.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EPI iki ...(36) pateikia kompetentingoms institucijoms ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires dėl grėsmės veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir (arba) priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai reikia taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones. Tos gairės pateikiamos per 2 vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. [84 pakeit.]

17 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad tarptautinių korespondentinės bankininkystės santykių su trečiųjų valstybių gaunančiomis įstaigomis atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, valstybių narių kredito įstaigos:

a)  surinktų pakankamai informacijos apie gaunančią įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti gaunančios įstaigos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti įstaigos reputaciją bei priežiūros kokybę;

b)  įvertintų gaunančios įstaigos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;

c)  prieš naujų korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;

d)  dokumentais įtvirtintų atitinkamus kiekvienos įstaigos įsipareigojimus;

e)  mokėtinų sumų atžvilgiu įsitikintų, kad gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę ir atliko jų nuolatinį deramą tikrinimą ir kad tokia įstaiga, gavusi įstaigos korespondentės prašymą, gali jai pateikti atitinkamus deramo klientų tikrinimo duomenis.

18 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba santykių su trečiosios valstybės politikoje dalyvaujančiais asmenimis atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:

a)  turėtų atitinkamas prie grėsmės pritaikytas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra toks asmuo;

b)  verslo santykiams su tokiais klientais užmegzti arba tęsti gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;

c)  imtųsi atitinkamų priemonių turto ir lėšų, kurie yra susiję su verslo santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;

d)  vykdytų sustiprintą nuolatinę verslo santykių stebėseną.

19 straipsnis

Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba santykių su vietiniais politikoje dalyvaujančiais asmenimis arba asmeniu, kuriam tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:

a)  turėtų atitinkamas prie grėsmės pritaikytas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra toks asmuo;

b)  didesnės grėsmės verslo santykių su tokiais asmenimis atveju taikytų 18 straipsnio b, c ir d punktuose nurodytas priemones.

19a straipsnis

Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, parengia vietinių politikoje dalyvaujančių asmenų ir asmenų, kurie yra valstybių narių gyventojai ir kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, sąrašą. Sąrašas yra prieinamas kompetentingoms valdžios institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams.

Komisija informuoja susijusius asmenis, kad jie buvo įtraukti į sąrašą arba iš jo išbraukti.

Pagal šio straipsnio reikalavimus įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir įpareigotieji subjektai negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias prekybai informacija komerciniais tikslais apie tarptautinėje politikoje dalyvaujančius asmenis, vietinius politikoje dalyvaujančius asmenis arba asmenis, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas. [85 pakeit.]

20 straipsnis

Įpareigotieji subjektai, laikydamiesi grėsme pagrįsto požiūrio, imasi pagrįstų priemonių nustatyti, ar gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo sutarties naudos gavėjai ir (arba) prireikus naudos gavėjo tikrasis savininkas yra politikoje dalyvaujantys asmenys. Tų priemonių imamasi ne vėliau kaip išmokant išmokas arba visiškai ar iš dalies perduodant sutarties naudą. Nustačius didesnę grėsmę, valstybės narės reikalauja, kad, be įprasto deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai: [86 pakeit.]

a)  informuotų vyresniąją vadovybę prieš išmokant pajamas pagal draudimo sutartį;

b)  atliktų sustiprintą visų verslo santykių su draudėju patikrinimą.

21 straipsnis

18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytos priemonės, bet nenurodytos 19a straipsnyje, taip pat taikomos tokių tarptautinėje ar vietos politikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariams arba jų artimais pagalbininkais esantiems asmenims asmenims, kurie, kaip įrodyta, yra artimi jų pagalbininkai. [87 pakeit.]

22 straipsnis

Kai 18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytas asmuo nustoja būti tarptautinėje politikoje dalyvaujančiu asmeniu, vidaus politikoje dalyvaujančiu asmeniu arba asmeniu, kuriam tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai apsvarstytų tolesnę to asmens keliamą grėsmę ir taikytų tokias tinkamas priemones atsižvelgiant į grėsmę tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia grėsmės. Tas laikotarpis trunka ne trumpiau negu 18 12 mėnesių. [88 pakeit.]

23 straipsnis

1.  Valstybės narės draudžia kredito įstaigoms pradėti ar tęsti korespondentinės bankininkystės santykius su fiktyviu banku ir reikalauja, kad kredito įstaigos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos nepradėtų ir netęstų korespondentinių ryšių su banku, apie kurį žinoma, kad jis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.

2.  Pagal 1 dalį „fiktyvus bankas“ yra kredito įstaiga ar lygiaverte veikla užsiimanti įstaiga, kuri įsteigta jurisdikcijoje, kurioje tokia įstaiga fiziškai neegzistuoja ir kartu neturi joje reikšmingo valdymo ir vadovavimo organo, ir kuri nėra reguliuojamos finansų grupės dalis.

4 skirsnis

Trečiųjų šalių veikla

24 straipsnis

Valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose numatytus reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis. Tačiau galutinė atsakomybė už šių reikalavimų įvykdymą tenka trečiąja šalimi besiremiančiam įpareigotajam subjektui. Be to, valstybės narės užtikrina, kad bet kurios tokios trečiosios šalys taip pat gali būti atsakingos už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus. [89 pakeit.]

25 straipsnis

1.  Pagal šį skirsnį „trečiosios šalys“ yra:

a)   2 straipsnyje išvardyti įpareigotieji subjektai; arba arba

b)   kitos įstaigos ir asmenys, kurie yra valstybėse narėse arba trečiojoje valstybėje ir kurie taiko šioje direktyvoje nustatytiems lygiaverčius deramo klientų tikrinimo reikalavimus ir įrašų saugojimo reikalavimus, o pagal VI skyriaus 2 skirsnį yra prižiūrima, kaip jie laikosi šios direktyvos reikalavimų.

2.  Spręsdamos, Spręsdama, ar trečioji valstybė atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas, valstybės narės Komisija apsvarsto turimą informaciją apie geografinės grėsmės mastą ir informuoja vienos kitas, Komisiją valstybes nares, įpareigotuosius subjektus, EPI, jei tai susiję su šios direktyvos taikymu ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, apie atvejus, kai, jų jos nuomone, trečioji valstybė atitinka tokias sąlygas.

2a.  Komisija sudaro jurisdikcijų, kurių kovos su pinigų plovimu priemonės yra lygiavertės šios direktyvos nuostatoms ir kitoms susijusioms Sąjungos taisyklėms bei nuostatoms, sąrašą.

2b.  2a dalyje nurodytas sąrašas reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į informaciją, gautą iš valstybių, kaip nurodyta 2 dalyje. [90 pakeit.]

26 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją dėl 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos klientas turi kreiptis, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas.

27 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su visos grupės politika ir kontrole) ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su filialais ir patronuojamosiomis įmonėmis) galėtų laikyti, kad įpareigotasis subjektas taiko 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnyje nustatytas priemones taikydamas savo grupės programą, kai tenkinamos šios sąlygos:

a)  įpareigotasis subjektas remiasi trečiosios šalies, kuri priklauso tai pačiai grupei, teikiama informacija;

b)  ta grupė taiko deramo klientų tikrinimo priemones, įrašų saugojimo taisykles ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos programas pagal šią direktyvą arba lygiavertes taisykles;

c)  buveinės valstybės kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su priimančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis, grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai. [91 pakeit.]

1a.  EPI iki...(37) paskelbia gaires dėl atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomos grupės subjektų priežiūros sistemos siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą priežiūrą grupių lygmeniu. [92 pakeit.]

28 straipsnis

Šis skirsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų ar agentų santykiams, kai pagal sutartinę struktūrą užsakomųjų paslaugų teikėjas ar agentas laikytinas įpareigotojo subjekto dalimi.

III SKYRIUS

INFORMACIJA APIE TIKRUOSIUS SAVININKUS

29 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigti juridiniai asmenys gautų ir arba pagal jų teisę reglamentuojami įmonės ir kiti subjektai, turintys teisinį subjektiškumą, įskaitant patikos subjektus ar kitus subjektus, kurių struktūra ar funkcijos yra panašios į patikos subjektų, fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų struktūrą ar funkcijas, jų teritorijoje veikiančiame centriniame viešajame registre, komerciniame registre arba bendrovių registre saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą, dabartinę ir atnaujinamą informaciją apie save ir savo tikruosius savininkus bei pateiktų tokią informaciją šiems registrams įsisteigimo metu, taip pat informaciją apie bet kokius šių faktų pasikeitimus.

1a.  Registre saugoma būtina informacija, kurios reikia norint aiškiai nustatyti įmonę ir jos tikrąjį savininką, t. y., subjekto pavadinimas, kodas, teisinė forma ir statusas, steigimo įrodymas, registruotosios buveinės adresas (ir pagrindinės verslo vietos adresas, jei jis skiriasi nuo registruotosios buveinės vietos adreso), pagrindiniai reglamentuojantys dokumentai (pvz., bendrovės steigimo sutartis ir įstatai), direktorių sąrašas (įskaitant jų pilietybę ir gimimo datą), taip pat informacija apie akcininkus (tikruosius savininkus), pvz., vardai, pavardės (pavadinimai), gimimo datos, pilietybė arba steigimo vietos jurisdikcija, kontaktiniai duomenys, akcijų skaičius, akcijų kategorijos (įskaitant susijusių balsavimo teisių pobūdį) ir jų valdomų akcijų arba vykdomos kontrolės dalis, jei taikytina.

Pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir įpareigotieji subjektai negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.

1b.  Dabartinių arba būsimų patikos ar kitų tipų juridinių subjektų ir struktūrų, kurių struktūra ir funkcijos panašios, atveju ši informacija taip pat apima patikėtojo, patikėtinio (-ių), saugotojo (jei tinka), naudos gavėjų arba naudos gavėjų klasės ir bet kurių kitų fizinių asmenų, faktiškai kontroliuojančių patikos subjektą, tapatybę. Valstybės narės užtikrina, kad patikėtinis įpareigotiesiems subjektams atskleistų informaciją apie savo statusą, kai jis, veikdamas kaip patikėtinis, užmezga verslo santykius arba vykdo nenuolatinį sandorį, kurio vertė viršija 10 straipsnio b, c ir d punktuose nustatytą ribą. Be kita ko, turėtų būti saugoma informacija apie visų asmenų gimimo datas ir pilietybes. Valstybės narės, skelbdamos patikos dokumentą ir apsikeitimą raštais, laikosi grėsme pagrįsto požiūrio, ir, kai reikia, laikydamosi informacijos apie asmenį apsaugos taisyklių, užtikrina, kad informacija būtų atskleidžiama kompetentingoms institucijoms, visų pirma FŽP, ir įpareigotiesiems subjektams.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad Su 1, dalyje nurodytą informaciją galėtų 1a ir 1b dalyse nurodyta informacija gali laiku gauti susipažinti visų valstybių narių kompetentingos institucijos, visų pirma FŽP, ir įpareigotieji subjektai. Valstybės narės, nustačiusios asmens, pageidaujančio susipažinti su informacija internetu atlikus pagrindinę registraciją, tapatybę, suteikia viešą prieigą prie 1 dalyje nurodytų registrų. Atviruoju ir saugiu duomenų formatu pateikiama informacija internetu yra prieinama visiems asmenimis, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visų pirma veiksmingos duomenų subjekto teisių susipažinti su asmens duomenimis ir pataisyti arba ištrinti netikslius duomenis apsaugos taisyklių. Už informacijos pateikimą renkami mokesčiai neviršija tokiems veiksmams atlikti reikalingų administracinių sąnaudų. Bet kokie pateikiamos informacijos pokyčiai registre aiškiai nurodomi nedelsiant ir bet kuriuo atvejuper 30 dienų.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrovių registrai tarpusavyje sujungiami per Europos platformą, portalą ir papildomus prieigos punktus, valstybių narių sukurtus pagal Direktyvą 2012/17/ES. Valstybės narės, padedamos Komisijos, savo registrų sąveiką užtikrina registrų sistemos tinkle naudodamosi Europos platforma.

2a.  Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, skubiai, konstruktyviai ir veiksmingai siekia bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekdama paskatinti kurti lygiaverčius centrinius registrus, kuriuose būtų pateikiama informacija apie tikruosius savininkus, ir šio straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodyta informacija tose šalyse būtų prieinama viešai.

Pirmenybė teikiama trečiosioms šalims, kuriose yra daug juridinių asmenų, įskaitant patikos subjektus, fondus, kontroliuojančiąsias bendroves ir visus kitus subjektus, kurių struktūra ar funkcijos panašios ir kurių turimos Sąjungoje įsteigtų juridinių subjektų akcijos rodo tiesioginį nuosavybės faktą pagal 3 straipsnio 5 dalį.

2b.  Valstybės narės nustato taisykles dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurios taikomos už pagal šį straipsnį priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, kurių reikia tokių sankcijų taikymui užtikrinti. Šio straipsnio taikymo tikslais valstybės narės nustato veiksmingas kovos su piktnaudžiavimu priemones siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su pareikštinėmis akcijomis ir ilgalaikėmis jų pirkimo teisėmis (varantais).

2c.  Komisija iki...(38) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie reikalavimų pagal šį straipsnį taikymą ir veikimo būdą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [93 pakeit.]

30 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad tiesioginės patikos patikėtiniai, kurių veiklą reglamentuoja jų teisė, gautų ir saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos struktūros tikruosius savininkus. Ši informacija apima patikėtojo, patikėtinio (-ių), saugotojo (jei tinka), naudos gavėjų tapatybę arba naudos gavėjų klasę ir bet kurių kitų fizinių asmenų, faktiškai kontroliuojančių patikos struktūrą, tapatybę.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad patikėtinis įpareigotiesiems subjektams atskleistų informaciją apie savo statusą, kai jis, veikdamas kaip patikėtinis, užmezga verslo santykius arba vykdo nenuolatinį sandorį, kurio vertė viršija 10 straipsnio b, c ir d punktuose nustatytą ribą.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją galėtų laiku gauti kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas priemones atitinkančios priemonės būtų taikomos kitų tipų juridiniams asmenims ir teisinėms struktūroms, kurių struktūra ir funkcijos panašios į patikos struktūrų. [94 pakeit.]

IV SKYRIUS

PRANEŠIMO PAREIGOS

1 skirsnis

Bendrosios nuostatos

31 straipsnis

1.  Siekdama užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, kiekviena valstybė narė įsteigia FŽP.

1a.  2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodyti asmenys FŽP ir (arba) atitinkamą tam tikros profesijos savireguliavimo organą, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje, informuoja, jei įtaria arba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad piktnaudžiaujama jų paslaugomis baudžiamosios veiklos vykdymo tikslu. [95 pakeit.]

2.  Valstybės narės raštu praneša Komisijai atitinkamų FŽP pavadinimus ir adresus.

3.  FŽP įsteigiamas kaip nepriklausomai veikiantis ir autonominis centrinis nacionalinis padalinys. Jis yra atsakingas už pranešimų apie įtartinus sandorius ir kitos informacijos, susijusios su galimu pinigų plovimu, su tuo susijusiais pirminiais nusikaltimais arba galimu teroristų finansavimu arba reikalaujamos pagal nacionalinius teisės aktus, gavimą (ir, kiek yra leidžiama, prašymą), analizę ir perdavimą ir analizę. FŽP yra atsakingas už tokios analizės rezultatų platinimą visoms kompetentingoms institucijoms, kai yra pagrindo įtarti pinigų plovimą, su tuo susijusius pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą. Tais tikslais jis gali gauti susijusią papildomą informaciją iš įpareigotųjų subjektų. Tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas, FŽP suteikiami atitinkami finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų netinkamai kišamasi į FŽP veiklą. [96 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai laiku susipažinti su finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, kuri jam reikalinga pareigoms tinkamai atlikti. Be to, FŽP reaguoja į savo valstybės narės teisėsaugos institucijų prašymus pateikti informaciją, nebent būtų faktinių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų pakenkta atliekamam tyrimui ar analizei, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba kitaip neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. FŽP gavus tokį prašymą, sprendimą dėl to, ar atlikti analizę arba pateikti informaciją prašymą pateikusiai teisėsaugos institucijai, turėtų priimti FŽP. Valstybės narės reikalauja, kad teisėsaugos institucijos FŽP teiktų atsiliepimus apie pateiktos informacijos panaudojimą. [97 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų įgaliojimus skubiai imtis tiesioginių arba netiesioginių veiksmų, kai įtariama, kad sandoris susijęs su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, laikinai sustabdyti arba neleisti vykdyti pradėto sandorio, kad išanalizuotų sandorį ir patvirtintų įtarimą.

6.  FŽP vykdo dvejopą analizę: operatyvinę analizę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama atskiriems atvejams ir konkretiems tikslams, ir strateginę analizę, kurioje analizuojamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tendencijos ir struktūros.

32 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai ir atitinkamais atvejais – jų direktoriai ir darbuotojai – visapusiškai bendradarbiautų skubiai:

a)  savo iniciatyva informuodami FŽP, jeigu įstaiga ar asmuo, kuriems taikoma ši direktyva, žino, įtaria ar turi pakankamai pagrindo įtarti, kad lėšos gautos iš nusikalstamos veiklos arba susijusios su teroristų finansavimu, ir skubiai reaguodami į FŽP prašymus pateikti papildomos informacijos tokiais atvejais;

b)  FŽP prašymu taikomuose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdami jam visą reikalingą informaciją.

2.  Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija perduodama valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsikūrusi informaciją perduodanti įstaiga ar asmuo, ir valstybės narės, kurioje įsteigtas įpareigotasis subjektas, FŽP. Informaciją perduoda pagal 8 straipsnio 4 dalį paskirtas asmuo ar asmenys. [98 pakeit.]

33 straipsnis

1.  Nukrypdamos Nukrypstant nuo 32 straipsnio 1 dalies, valstybės narės 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b, d ir e papunkčiuose nurodytų asmenų ir 4 straipsnyje nurodytų tų kategorijų profesijų ir įmonių atveju gali tam tikrą atitinkamos profesijos savireguliavimo organą paskirti ta institucija, kuri gautų 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

Bet kokiomis aplinkybėmis valstybės narės suteikia priemones ir būdą profesinės paslapties, konfidencialumo ir privatumo apsaugai užtikrinti. [99 pakeit.]

Nepažeidžiant 2 dalies, pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais paskirtasis savireguliavimo organas FŽP informaciją perduoda skubiai ir nefiltruodamas.

2.  Valstybės narės 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų netaiko notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir konsultantams mokesčių srityje tik informacijos, kurią jie gauna iš savo kliento arba apie savo klientą, kai jie nustatinėja savo kliento teisinę padėtį arba kai jie gina savo klientą ar jam atstovauja teismo procese ar dėl tokio proceso, įskaitant konsultacijas dėl proceso inicijavimo ar vengimo, atžvilgiu, nepaisant to, ar tokia informacija yra gaunama prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar po jo.

34 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai nevykdytų sandorių, kurie, kiek jiems žinoma ar kaip jie įtaria, yra susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, kol jie neįvykdo būtino veiksmo pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą.

Pagal nacionalinę teisę gali būti duodami nurodymai nevykdyti sandorio.

2.  Kai yra įtariama, kad toks sandoris yra pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiksmas, ir kai taip nevykdyti sandorio neįmanoma arba kai dėl to gali būti pakenkta pastangoms baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, kurie turi naudos iš įtariamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo operacijos, atitinkami įpareigotieji subjektai praneša apie tokį sandorį FŽP iškart po jo.

35 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad jeigu 45 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos atlikdamos įpareigotųjų subjektų tikrinimus arba bet kuriuo kitu būdu nustato faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, jos skubiai apie tai informuoja FŽP.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros organai, įstatymų ar kitų teisės aktų įgalioti prižiūrėti akcijų, valiutos keitimo ir išvestinių finansinių priemonių rinkas, nustatę faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, apie tai informuotų FŽP.

36 straipsnis

Kai įpareigotasis subjektas arba tokio įpareigotojo subjekto darbuotojas ar direktorius gera valiapagal 32 ir 33 straipsnius atskleidžia informaciją, laikoma, kad šitaip nebuvo pažeistas joks informacijos atskleidimo apribojimas, nustatytas pagal sutartį arba pagal bet kokią teisės aktų nuostatą, o toks įpareigotasis subjektas arba jo direktorius ar darbuotojas nėra traukiami jokion atsakomybėn.

37 straipsnis

Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių užtikrina, kad asmenys, įskaitant įpareigotųjų subjektų darbuotojai darbuotojus ir atstovus, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą pateikia pačioje įstaigoje arba finansinės žvalgybos padaliniui FŽP, būtų deramai apsaugoti nuo grasinimų ar priešiškų veiksmų, priešiško elgesio ir neigiamų pasekmių, visų pirma nuo priešiškų ar diskriminacinių su užimtumu susijusių veiksmų. Valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą tokiems asmenims ir pasirūpina saugiais pranešimo kanalais, kuriais asmenys gali pranešti apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik Europos priežiūros institucijoms ar FŽP. Valstybės narės užtikrina, kad veiktų tinkamos liudytojų apsaugos programos. [100 pakeit.]

2 skirsnis

Draudimas atskleisti informaciją

38 straipsnis

1.  Įpareigotieji subjektai ir jų direktoriai bei darbuotojai nei susijusiam klientui, nei kitoms trečiosioms šalims negali atskleisti, kad informacija buvo perduota pagal 32 ir 33 straipsnius arba kad dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo yra ar gali būti atliekamas tyrimas.

2.  1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas informacijos atskleidimui valstybių narių kompetentingoms institucijoms, įskaitant savireguliavimo organus, duomenų apsaugos institucijoms arba informacijos atskleidimui teisėsaugos tikslais. [101 pakeit.]

3.  1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija valstybių narių arba trečiųjų valstybių, kuriose galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, įstaigoms, jei jos priklauso tai pačiai grupei.

4.  1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose ir esantiems valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kuriose galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, jei minėti asmenys vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar viename tinkle, nepaisant to, ar jie veiklą vykdo kaip darbuotojai, ar ne.

Pagal pirmą pastraipą „tinklas“ – platesnė didesnė struktūra, kuriai priklauso šis asmuo ir kuri turi bendrus savininkus ir vadovybę ir kurioje laikomasi bendrų standartų, metodų arba kurioje vykdoma bendra atitinkamų nuostatų laikymosi kontrolė. [102 pakeit.]

5.  Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte bei 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytiems subjektams ar asmenims tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu dvi arba daugiau įstaigų ar asmenų, jei jie yra valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kurioje galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, ir jei jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos pareigas.

5a.  Šio straipsnio taikymo tikslais trečiųjų šalių reikalavimai, lygiaverčiai šia direktyva nustatytiems reikalavimams, apima duomenų apsaugos taisykles. [103 pakeit.]

6.  Kai 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti asmenys siekia įtikinti klientą neužsiimti neteisėta veikla, tai nelaikoma 1 dalyje apibrėžtu informacijos atskleidimu.

V SKYRIUS

DUOMENŲ APSAUGA, ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS IR STATISTINIAI DUOMENYS [104 pakeit.]

39 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai pagal nacionalinę teisę saugotų toliau nurodytus dokumentus ir informaciją, kad ją būtų galima panaudoti FŽP ar kitai kompetentingai institucijai vykdant galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą:

a)  deramo klientų tikrinimo atveju – reikalaujamų įrodymų kopijas reikalaujamo įrodymo kopiją ar nuorodas į juos jį penkerius metus po to, kai baigiasi verslo santykiai su klientu, arba po nenuolatinio sandorio datos. Tam saugojimo laikotarpiui pasibaigus, asmens duomenys sunaikinami, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti asmens duomenis tik tuomet, jei tai būtina vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ar tyrimą arba jeigu duomenų saugojimo laikotarpio pratęsimas grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Ilgiausias asmens duomenų pratęstas saugojimo laikotarpis pasibaigus verslo santykiams neviršija dešimties metų – penkeri papildomi metai;

b)  verslo santykių ir sandorių atveju – patvirtinamuosius įrodymus ir įrašus, kuriuos sudaro dokumentų originalai ar nuorašai, priimtini teismo procese pagal taikomus nacionalinius teisės aktus, penkerius metus arba po sandorių įvykdymo, arba verslo santykių pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis. Tam saugojimo laikotarpiui pasibaigus, asmens duomenys sunaikinami, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti asmens duomenis tik tuomet, jei tai būtina vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ar tyrimą arba jeigu duomenų saugojimo laikotarpio pratęsimas grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Ilgiausias asmens duomenų pratęstas saugojimo laikotarpis arba po sandorių įvykdymo, arba verslo santykių pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis baigiasi pirmiau, neviršija dešimties metų – penkeri papildomi metai.

2.  Visi saugomi asmens duomenys negali būti naudojami kitais nei duomenų saugojimo tikslais ir jokiomis aplinkybėmis nėra naudojami komerciniais tikslais. [105 pakeit.]

39a straipsnis

1.  Pagal šią direktyvą valstybių narių atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos. EPI atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos. Informacijos, skirtos kovos su pinigų plovimu, rinkimas, tvarkymas ir perdavimas pagal tuos teisės aktus laikomas visuomenės interesu.

2.  Asmens duomenys tvarkomi remiantis šia direktyva vien tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslu. Įpareigotieji subjektai informuoja naujus klientus apie galimą asmens duomenų naudojimą pinigų plovimo prevencijos tikslais prieš užmegzdami verslo santykius. Ypatingų kategorijų duomenys turi būti tvarkomis laikantis Direktyvos 95/46/EB.

3.  Draudžiamas pagal šią direktyvą surinktų duomenų tvarkymas komerciniais tikslais.

4.  Jei įpareigotasis subjektas arba kompetentinga institucija nesutiko atskleisti informacijos apie duomenų tvarkymą, atitinkamas asmuo turi teisę savo duomenų apsaugos institucijos prašyti susipažinti su jo asmens duomenimis, patikrinti jo asmens duomenimis, juos pataisyti arba ištrinti, taip pat turi teisę į apeliaciją.

5.  Draudžiama suteikti atitinkamam asmeniui teisę susipažinti su informacija, esančia pranešime apie įtartiną sandorį. Šioje dalyje nustatytas draudimas neapima informacijos atskleidimo duomenų apsaugos institucijoms.

6.  Valstybės narės įpareigotųjų subjektų ir kompetentingų institucijų reikalauja pripažinti duomenų apsaugos institucijų įgaliojimus ir jų laikytis, kaip nustatyta pagal Direktyvą 95/46/EB, kai tai susiję su asmens duomenų tvarkymo saugumu ir jų tikslumu, savo iniciatyva arba pagal iš atitinkamo asmens gautą skundą. [106 pakeit.]

40 straipsnis

-1.  Valstybės narės turi nacionalinio lygmens, centralizuotas sistemas, kurios joms leistų laiku nustatyti, ar fiziniai arba juridiniai asmenys turi arba kontroliuoja bankų sąskaitas jų teritorijoje veikiančiose finansų įstaigose.

-1a.  Valstybės narės taip pat turi sistemas, leidžiančias kompetentingoms institucijoms identifikuoti nuosavybę be išankstinio jo savininko informavimo.

1.  Valstybės narės reikalauja, kad jų įpareigotieji subjektai turėtų parengę sistemas, leidžiančias kurios leistų saugiais kanalais ir taip, kad būtų užtikrintas visapusiškas paklausimų konfidencialumas, visapusiškai ir greitai pagal nacionalinę teisę reaguoti į FŽP ar kitos institucijos kitų institucijų paklausimus, ar per praėjusius pastaruosius penkerius metus jos turi ar per šį laikotarpį turėjo verslo santykių su nurodytais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir koks yra arba buvo tokių santykių pobūdis. [107 pakeit.]

40a straipsnis

Informacijos, skirtos kovai su pinigų plovimu, rinkimas, tvarkymas ir perdavimas pagal Direktyvą 95/46/EB laikomas visuomenės intereso klausimu. [108 pakeit.]

41 straipsnis

1.  Valstybės narės, rengdamos nacionalinius grėsmės vertinimus pagal 7 straipsnį, užtikrina, kad jos būtų pajėgios reguliariai peržiūrėti savo kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, tuo tikslu kaupdamos išsamius statistinius duomenis, susijusius su tokių sistemų veiksmingumu.

2.  1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys apima:

a)  skirtingų sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, dydį ir svarbą rodančius duomenis, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai;

b)  nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos režimo pranešimo, tyrimo ir teisminio etapų duomenis, įskaitant pranešimų FŽP apie įtartinus sandorius skaičių, priemones, kurių buvo toliau imtasi pagal tuos pranešimus, taip pat per metus ištirtų atvejų skaičių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų skaičių, už pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikas nuteistų asmenų skaičių ir įšaldyto, areštuoto ar konfiskuoto turto vertę eurais;

ba)  duomenis, rodančius pranešimų, kuriais remiantis vėliau atlikti tyrimai, skaičių ir procentinę dalį kartu su metine ataskaita įpareigotiesiems subjektams, kurioje išsamiau išdėstoma jų pateiktų pranešimų nauda ir tolesni su jais susiję veiksmai; [109 pakeit.]

bb)  duomenis apie FŽP pateiktų, gautų, atmestų ir visai arba iš dalies patenkintų tarpvalstybinių prašymų pateikti informaciją skaičių. [110 pakeit.]

3.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų skelbiamas jų statistinių ataskaitų konsoliduotas vertinimas, ir perduoda Komisijai 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis.

VI SKYRIUS

POLITIKA, PROCEDŪROS IR PRIEŽIŪRA

1 skirsnis

Vidaus procedūros, mokymas ir atsiliepimai

42 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad grupei priklausantys įpareigotieji subjektai įgyvendintų visos grupės masto politiką ir procedūras, įskaitant duomenų apsaugos politiką, taip pat politiką ir procedūras, susijusias su keitimusi informacija grupės viduje užkertant kelią pinigų plovimui ir kovojant su teroristų finansavimu. Ta politika ir procedūros veiksmingai įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse esančiuose filialuose ir patronuojamosiose įmonėse, kuriose jie turi daugumą akcijų.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai filialų ar patronuojamųjų įmonių, kuriose jie turi daugumą akcijų, turi trečiosiose valstybėse, kuriose būtiniausi pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu reikalavimai ne tokie griežti kaip valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje esantys jų filialai ir patronuojamosios įmonės, kuriose jie turi daugumą akcijų, įgyvendintų valstybės narės reikalavimus, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus, jei tai įmanoma pagal trečiosios valstybės narės teisės aktus.

3.  Valstybės narės ir EPI informuoja vienos kitas apie atvejus, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti 1 dalyje reikalaujamų priemonių, o sprendimui rasti galima imtis suderintų veiksmų.

4.  Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti 1 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujamų priemonių, įpareigotieji subjektai imtųsi papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai valdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmę, ir informuotų savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijas. Jei papildomų priemonių neužtenka, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apsvarsto galimybę imtis papildomų priežiūros veiksmų, prireikus įskaitant prašymą finansų grupei nutraukti veiklą priimančiojoje šalyje.

5.  EPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, kokio tipo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų papildomų priemonių ir kokių būtiniausių veiksmų turi imtis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti įpareigotieji subjektai, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujamų priemonių.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...(39). [111 pakeit.]

6.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

7.  Valstybės narės užtikrina, kad būtų leidžiama keistis informacija grupės viduje, jei tai netrukdo FŽP ar kitai kompetentingai institucijai pagal nacionalinę teisę atlikti tyrimą ar analizę dėl galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.

8.  Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių pinigų išleidėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 3 dalyje, ir mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje, kurie įsteigti jų teritorijoje ir kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje arba ne Sąjungoje, jų teritorijoje paskirtų pagrindinį informacinį punktą, kuris prižiūrėtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių taikymą.

9.  EPI parengia techninių reguliavimo standartų dėl aplinkybių, kuriomis tikslinga paskirti pagrindinį informacinį punktą pagal 8 dalį, nustatymo kriterijų ir dėl pagrindinių informacinių punktų funkcijų projektus.

EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ...(40).

10.  Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 9 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.

43 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai imtųsi jiems kylančiai grėsmei, jų pobūdžiui ir dydžiui proporcingų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šios direktyvos pagrindu priimtas nuostatas, įskaitant atitinkamus duomenų apsaugos reikalavimus.

Tos priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, galimai susijusius su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodyta, kaip elgtis tokiais atvejais.

Kai fizinis asmuo, priskiriamas vienai iš 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytų kategorijų, vykdo profesinę veiklą kaip juridinio asmens darbuotojas, šio skirsnio reikalavimai yra taikomi tokiam juridiniam asmeniui, o ne minėtam fiziniam asmeniui.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai turėtų galimybę naudotis naujausia informacija apie pinigų plovimu ir teroristų finansavimu užsiimančių asmenų veiklą ir požymius, leidžiančius atpažinti įtartinus sandorius.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad įmanomais atvejais įpareigotiesiems subjektams būtų laiku pateikti pateikiami atsiliepimai apie pranešimų, susijusių su įtariamu pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, veiksmingumą ir toliau taikytinas priemones. [112 pakeit.]

3a.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai paskirtų valdybos narius, atsakingus už atitikčiai šios direktyvos nuostatoms užtikrinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. [113 pakeit.]

2 skirsnis

Priežiūra

44 straipsnis

1.  Valstybės narės numato, kad valiutos keityklos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai turi būti licencijuojami ar įregistruojami, o lošimo paslaugų teikėjai – gauti veiklos leidimą.

2.  Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos įsitikintų, kad asmenys, veiksmingai vadovaujantys arba vadovausiantys 1 dalyje nurodytų subjektų veiklai, arba tikrieji tokių subjektų savininkai yra kompetentingi ir tinkami.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir savireguliavimo organai imtųsi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią dėl nusikalstamų veikų tose srityse nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams turėti reikšmingą ar kontrolinį 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b, d ir e punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų akcijų paketą, būti tų įpargotųjų subjektų tikruoju savininku arba juose užimti vadovaujamas pareigas. [114 pakeit.]

45 straipsnis

1.  Valstybės narės reikalauja iš kompetentingų institucijų veiksmingai stebėti ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti šios direktyvos reikalavimų vykdymą.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti pateikti bet kokios informacijos, reikalingos reikalavimų laikymosi stebėsenai ir patikrinimams vykdyti, ir turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartus, būtų labai patikimi ir tinkamos kvalifikacijos.

3.  Kredito bei finansų įstaigų ir lošimo paslaugų teikėjų atžvilgiu kompetentingos institucijos turi didesnius priežiūros įgaliojimus, ypač galimybę patikrinimus atlikti vietoje. Siekiant agresyvaus mokesčių planavimo bei vengimo atvejais sumažinti teisinį ir reguliacinį arbitražą, kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą, stebi jų gaunamų teisinių konsultacijų tinkamumą. [115 pakeit.]

4.  Valstybės narės užtikrina reikalauja, kad įpareigotieji subjektai, valdantys filialus arba patronuojamąsias įmones kitose valstybėse narėse, laikytųsi tos kitos valstybės narės nacionalinių nuostatų, susijusių su šia direktyva. [116 pakeit.]

5.  Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas ar patronuojamoji įmonė, kompetentingos institucijos bendradarbiautų su valstybės narės, kurioje yra įpareigotojo subjekto pagrindinė buveinė, kompetentingomis institucijomis, kad būtų užtikrinta veiksminga šios direktyvos reikalavimų laikymosi priežiūra.

6.  Valstybės narės užtikrina, kad priežiūrai taikančios taikydamos grėsme pagrįstą požiūrį kompetentingos institucijos: [117 pakeit.]

a)  aiškiai suprastų savo šaliai būdingas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes

b)  turėtų galimybę vietoje ir ne vietoje susipažinti su visa atitinkama informacija apie konkrečias vietines ir tarptautines grėsmes, susijusias su įpareigotųjų subjektų klientais, produktais ir paslaugomis; ir

c)  vietoje ir ne vietoje vykdomos priežiūros periodiškumą ir nuodugnumą grįstų įpareigotojo subjekto rizikos pobūdžiu ir šaliai būdingomis pinigų plovimo bei teroristų finansavimo grėsmėmis.

7.  Įpareigotųjų subjektų rizikos pobūdžio, susijusio su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsme, įskaitant reikalavimų nesilaikymo riziką, vertinimas peržiūrimas tiek periodiškai, tiek įvykus svarbiems įpareigotojo subjekto valdymo ir veikimo įvykiams ar pokyčiams.

8.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į įpareigotajam subjektui leidžiamos diskrecijos laipsnį ir atitinkamai peržiūrėtų su šia diskrecija susijusius grėsmės vertinimus, taip pat jo politikos, vidaus kontrolės ir procedūrų tinkamumą ir įgyvendinimą.

9.  2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu valstybės narės gali leisti 1 dalyje nurodytas funkcijas atlikti savireguliavimo organams, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalį.

10.  EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį iki ...(41) kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti priežiūrai taikant grėsme pagrįstą požiūrį. Ypač reikėtų atsižvelgti į veiklos pobūdį bei dydį ir prireikus reikėtų nustatyti proporcingas konkrečias priemones.

3 skirsnis

Bendradarbiavimas

I poskirsnis

Nacionalinis bendradarbiavimas

46 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad politikos formuotojai, FŽP, teisėsaugos institucijos, priežiūros institucijos, duomenų apsaugos institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, susiję su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu, turėtų veiksmingus mechanizmus, kad galėtų šalies mastu bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą plėtojant ir įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir veiklą. [118 pakeit.]

II poskirsnis

Bendradarbiavimas su EPI

47 straipsnis

Nedarant poveikio duomenų apsaugos taisyklių taikymui, kompetentingos institucijos EPI teikia visą svarbią informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti. [119 pakeit.]

III poskirsnis

Komisijos ir FŽP bendradarbiavimas

48 straipsnis

Komisija gali suteikti suteikia būtiną paramą, kad palengvintų koordinavimą, taip pat ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių FŽP Sąjungoje. Ji gali reguliariai rengti susitikimus su rengia ES ir FŽP platformos, kurią sudaro valstybių narių FŽP atstovais, kad palengvintų bendradarbiavimą ir pasikeitimą nuomonėmis atstovai, susitikimus ir, kai reikia, ES ir FŽP platformos susitikimus su EBI, EDPPI ir EVPRI. ES ir FŽP platforma sukurta gairėms dėl su įgyvendinimu susijusių klausimų, svarbių FŽP ir informaciją pranešantiems subjektams, parengti, FŽP veiklai, ypač susijusiai su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusiais klausimais ir bendra analize, palengvinti, informacijai apie vidaus rinkos tendencijas ir grėsmės veiksnius dalintis ir FŽP dalyvavimui valdant „FIU.net“ sistemą užtikrinti. [120 pakeit.]

49 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP kuo labiau glaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiųjų šalių FŽP nepriklausomai nuo to, ar jie yra administracinės, teisėsaugos, teisminės ar mišrios institucijos, nedarant poveikio Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių taikymui. [121 pakeit.]

50 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, prašomi ar be išankstinio prašymo automatiškai, su kitų valstybių narių FŽP ir trečiųjų šalių FŽP keistųsi informacija, kuri gali būti svarbi FŽP apdorojant tvarkant ar analizuojant informaciją apie finansines operacijas, susijusias su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu ir su juo tuo susijusius fizinius ar juridinius asmenis, arba tiriant tas operacijas. Prašyme nurodomi svarbūs faktai, bendrosios aplinkybės, prašymo priežastis priežastys ir prašomos informacijos naudojimo tikslai pobūdis. [122 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, kuriam teikiamas 1 dalyje nurodytas informacijos prašymas iš kito Sąjungos FŽP, atsakydamas į jį būtų įpareigotas pasinaudoti visais šalies mastu turimais informacijos gavimo ir analizavimo įgaliojimais. FŽP, kuriam teikiamas prašymas, laiku į jį reaguoja, ir tiek prašymą teikiantis, tiek prašymą gavęs FŽP, kai įmanoma, naudojasi saugiais skaitmeniniais keitimosi informacija būdais. [123 pakeit.]

Visų pirma tuomet, kai valstybė narė FŽP siekia gauti papildomos informacijos iš kitos valstybės narės įpareigotojo subjekto, kuris veikia jos teritorijoje, prašymas skiriamas valstybės narės, kurioje yra įpareigotasis subjektas, FŽP. Tas FŽP greitai ir be jokios atrankos perduoda prašymus ir atsakymus. [124 pakeit.]

3.  FŽP gali atsisakyti atskleisti informaciją, kuri galėtų pakenkti prašymą gavusioje valstybėje narėje atliekamam baudžiamajam tyrimui, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens arba atitinkamos valstybės narės interesams arba neatitiktų jos rinkimo tikslų. Toks atsisakymas yra tinkamai pagrindžiamas informacijos prašančiam FŽP.

51 straipsnis

Pagal 49 ir 50 straipsnius gauta informacija ir dokumentai naudojami šioje direktyvoje nustatytoms FŽP pareigoms vykdyti. Pagal 49 ir 50 straipsnius perduodamas informaciją ir dokumentus, juos teikiantis FŽP gali nustatyti tos informacijos naudojimo apribojimus ir sąlygas. Juos gaunantis FŽP laikosi tokių apribojimų ir sąlygų. Tai neturi įtakos jų naudojimui atliekant baudžiamąjį tyrimą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn, kurie susiję su FŽP pareigomis vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą.

52 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad FŽP imtųsi visų būtinų priemonių, įskaitant saugumo priemones, siekdami užtikrinti, kad pagal 49 ir 50 straipsnius pateiktos informacijos negautų jokia kita institucija, žinyba ar skyrius, nebent tam iš anksto pritaria informaciją teikiantis FŽP.

53 straipsnis

1.  Valstybės narės skatina savo FŽP naudotis reikalauja, kad jų FŽP naudotųsi saugiais FŽP tarpusavio bendravimo kanalais ir decentralizuotu kompiuteriniu tinklu „FIU.net“. [125 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad atlikdami šioje direktyvoje nustatytas pareigas jų FŽP bendradarbiautų tarpusavyje ir Europolu jo įgaliojimų ribose modernių technologijų taikymo srityje. Tos technologijos sudaro sąlygas FŽP savo duomenis anonimiškai ir užtikrinant visišką asmens duomenų apsaugą lyginti su kitų FŽP, taip siekiant rasti FŽP dominančius subjektus kitose valstybėse narėse ir identifikuoti jų pajamas ir lėšas. [126 pakeit.]

54 straipsnis

Valstybės narės užtikrina, kad jų ragina savo FŽP bendradarbiautų bendradarbiauti su Europolu dėl tarpvalstybiniu mastu atliekamų nagrinėjamų atvejų analizių, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis. [127 pakeit.]

54a straipsnis

Komisija turėtų padidinti spaudimą mokesčių rojams, siekdama paskatinti juos glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. [128 pakeit.]

4 skirsnis

Sankcijos

55 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų atsakyti už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. [129 pakeit.]

2.  Nedarant poveikio valstybių narių teisei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų imtis tinkamų administracinių priemonių ir taikyti administracines sankcijas įpareigotiesiems subjektams pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas įgyvendinant šią direktyvą, ir užtikrina, kad jos būtų taikomos. Tos priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

3.  Valstybės narės užtikrina, kad, nustačius reikalavimus juridiniams asmenims, sankcijas būtų galima taikyti valdymo organo nariams ar visiems kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę atsako už pažeidimą.

4.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų visus tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad administracinėmis priemonėmis ar sankcijomis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.

56 straipsnis

1.  Šis straipsnis taikomas bent jau tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai sistemingai nesilaiko toliau nurodytų reikalavimų:

a)  9–23 straipsniai (deramas klientų tikrinimas);

b)  32, 33 ir 34 straipsniai (pranešimas apie įtartinus sandorius);

c)  39 straipsnis (įrašų saugojimas) ir

d)  42 ir 43 straipsniai (vidaus kontrolė).

2.  Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:

a)  viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis, jei tai būtina ir proporcinga atsižvelgiant į konkrečiu atveju atliktą vertinimą; [130 pakeit.]

b)  įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;

c)  įpareigotajam subjektui, kuriam išduodamas leidimas, – leidimo panaikinimą;

d)  laikiną draudimą visiems įpareigotojo subjekto valdymo organo nariams, atsakingiems už pažeidimą, užimti pareigas įstaigose;

e)  juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais;

f)  fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta ... (42);

g)  administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.

Pagal pirmos pastraipos e punktą, jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios patronuojamosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje. [131 pakeit.]

57 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos skelbtų apie visas sankcijas arba priemones, taikytas už įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, nurodydamos informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui, jei tai būtina ir proporcinga atsižvelgiant į konkrečiu atveju atliktą vertinimą. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją gali skelbti anonimišką informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai. [132 pakeit.]

2.  Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:

a)  pažeidimo sunkumą ir trukmę;

b)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;

c)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą to asmens apyvartą arba metines pajamas;

d)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

e)  trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;

f)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;

g)  atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.

3.  EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį iki ...(43) kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams taikytinų administracinių priemonių ir sankcijų rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio, kad būtų užtikrintas jų nuoseklus taikymas ir atgrasomasis poveikis visoje Sąjungoje. [133 pakeit.]

4.  Juridinių asmenų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad juos būtų galima traukti atsakomybėn bent už 56 straipsnio 1 dalyje minimus pažeidimus, kuriuos juridinio asmens naudai padarė bet koks asmuo, veikdamas tiek individualiai, tiek kaip juridinio asmens organo dalis, tame juridiniame asmenyje turinti vadovaujančią poziciją, kurios pagrindas:

a)  atstovauti juridiniam asmeniui;

b)  juridinio asmens vardu priimti sprendimus arba

c)  vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.

5.  Be šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, valstybės narės užtikrina, kad juridinius asmenis būtų galima traukti atsakomybėn, jei toje dalyje nurodyto asmens vykdoma nepakankama priežiūra arba kontrolė suteikė galimybę to juridinio asmens pavaldžiam asmeniui įvykdyti 56 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus juridinio asmens naudai.

58 straipsnis

1.  Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus.

2.  Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:

a)  specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;

b)  tinkama įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie toje įstaigoje padarytus pažeidimus, apsauga;

ba)  užtikrinama tinkama kaltinamo asmens apsauga; [134 pakeit.]

c)  asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris gali būti atsakingas už pažeidimą, apsauga laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.

3.  Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai įdiegtų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu nešališkumą ir anonimiškumą užtikrinančiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

59 straipsnis

Iki ...(44) Komisija parengia pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir pateikia jį Europos Parlamentui ir Tarybai.

Iki ...(45)* Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie valstybėse narėse taikomas nuostatas dėl sunkių mokestinių nusikaltimų ir bausmių, apie tarpvalstybinę mokestinių nusikaltimų svarbą ir galimą poreikį Sąjungai taikyti suderintą požiūrį, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. [135 pakeit.]

60 straipsnis

Direktyvos 2005/60/EB ir 2006/70/EB panaikinamos nuo ...(46).

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.

61 straipsnis

1.  Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip ...*. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2.  Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

62 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

63 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

Toliau pagal 11 straipsnio 3 dalį pateikiamas nebaigtinis grėsmės kintamųjų, kuriuos įpareigotieji subjektai turi apsvarstyti nustatydami, kokiu mastu taikyti deramo klientų tikrinimo priemones, sąrašas:

i)  sąskaitos ar santykių tikslas;

ii)  kliento įnešamo turto arba vykdomų sandorių dydis;

iii)  verslo santykių periodiškumas arba trukmė.

II PRIEDAS

Toliau pateikiamas nebaigtinis 14 straipsnyje nurodytos galimai mažesnės grėsmės veiksnių ir faktų rūšių sąrašas:

(1)  su klientu susijusios grėsmės veiksniai:

a)  į biržos sąrašus įtrauktos viešosios įmonės, kurioms (pagal arba biržos taisykles, arba teisės aktus) taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, kuriais reikalaujama užtikrinti pakankamai skaidrumo dėl tikrųjų savininkų;

b)  viešosios administracijos arba įmonės;

c)  klientai, kurie yra rezidentai mažesnės grėsmės geografinėse teritorijose, nurodytose 3 punkte;

ca)  bendrų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai iš valstybių narių arba iš trečiųjų valstybių, jeigu jiems yra taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie yra prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, tikrieji savininkai, jei informacija apie tikrojo savininko tapatybę pateikiama depozito įstaigų, kuriose tokios bendros sąskaitos yra, prašymu; [136 pakeit.]

cb)  įpareigotieji subjektai, kai pagal šią direktyvą jiems taikomi reikalavimai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir jie veiksmingai įgyvendino tuos reikalavimus; [137 pakeit.]

(2)  su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios grėsmės veiksniai:

a)  gyvybės draudimo sutartys, kurių įmokos nedidelės;

b)  pensijų sistemų draudimo sutartys, jeigu jose nėra išankstinio nutraukimo galimybės ir jeigu draudimo sutartys negali būti naudojamos kaip įkeitimo objektai;

c)  pensijos, senatvės pensijos ar panaši sistema, kuri numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš atlyginimų, o sistemų taisyklės neleidžia kitam asmeniui perduoti nario dalies pagal sistemą;

d)  finansiniai produktai arba paslaugos, kai tam tikrų rūšių klientams teikiamos tinkamai apibrėžtos ir ribotos paslaugos, kad būtų didinamos galimybės jas gauti finansinės įtraukties tikslais;

e)  produktai, kai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmė valdoma kitaip, pvz., ribojant prieinamą pinigų sumą arba užtikrinant su nuosavybės teise susijusį skaidrumą (pvz., tam tikrų rūšių elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 dalyje);

ea)  ilgalaikiai į tikslą orientuoti taupymo pajamų susitarimai, kurie naudojami kaip, pvz., pensijų skyrimo ir savo tikslais naudojamo nekilnojamojo turto įsigijimo apsaugos priemonė, kai mokėjimai gaunami iš mokėjimų sąskaitos, kuri nustatyta pagal šios direktyvos 11 ir 12 straipsnius; [138 pakeit.]

eb)  nedidelės vertės finansiniai produktai, kai grąžinimas vykdomas kliento vardu per banko sąskaitą; [139 pakeit.]

ec)  finansiniai produktai, susiję su tokiu finansiniu fiziniu turtu, kaip nuomos sutartys ar nedidelės vertės vartojimo kreditas, jeigu sandoriai vykdomi naudojant banko sąskaitas. [140 pakeit.]

ed)  nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai, kai tapatybę galima tikrinti elektroniniu būdu; [141 pakeit.]

ee)  tokie produktai, paslaugos ir sandoriai, kurių riziką kompetentingos įpareigotųjų subjektų buveinės valstybės narės valdžios institucijos įvertino kaip mažą. [142 pakeit.]

(3)  geografinės grėsmės veiksniai:

a)  kitos valstybės narės; [143 pakeit.]

b)  trečiosios valstybės, turinčios kurios, patikimų šaltinių teigimu (pvz., pagal FATF viešus pareiškimus, abipusio vertinimo arba išsamaus vertinimo ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas), turi veiksmingas pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemas; [144 pakeit.]

c)  trečiosios valstybės, kuriose, patikimų šaltinių teigimu, korupcija ar kita nusikalstama veikla yra nedidelė;

d)  trečiosios valstybės, kurioms taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys FATF rekomendacijas, ir kurios yra veiksmingai įgyvendinusios tuos reikalavimus ir vadovaujantis rekomendacijomis yra prižiūrimos arba stebimos užtikrinant šių reikalavimų laikymąsi;

da)  Komisijos nustatytos jurisdikcijos, turinčios kovos su pinigų plovimu priemonių, atitinkančių šioje direktyvoje nustatytas priemones ir kitas susijusias Sąjungos taisykles ir reglamentus. [145 pakeit.]

III PRIEDAS

Toliau pateikiamas nebaigtinis 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos galimai didesnės grėsmės veiksnių ir faktų rūšių sąrašas:

(1)  su klientu susijusios grėsmės veiksniai:

a)  verslo santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis;

b)  klientai yra rezidentai šalyse, nurodytose 3 punkte;

c)  juridiniai asmenys arba teisinės struktūros, kurie yra asmeninės turto valdymo įmonės;

d)  bendrovės, turinčios nominalių akcininkų arba pareikštinės formos akcijų;

e)  įmonės, kurių veikloje labai svarbūs grynieji pinigai;

f)  bendrovės nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga turint omenyje bendrovės veiklos pobūdį;

(2)  su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios grėsmės veiksniai:

a)  privati bankininkystė;

b)  produktai ar sandoriai, kuriuose linkstama į anonimiškumą arba jis leidžiamas; [146 pakeit.]

c)  nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai, kai netaikomos tam tikros apsaugos priemonės, pvz., elektroniniai parašai; [147 pakeit.]

d)  mokėjimai, gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;

e)  nauji produktai ir nauja verslo praktika, įskaitant naują paslaugų teikimo mechanizmą, taip pat naujų arba vystomų technologijų naudojimas dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau egzistavusiais produktais; [148 pakeit.]

(3)  geografinės grėsmės veiksniai:

a)  trečiosios valstybės, kurios, patikimų šaltinių teigimu (pvz., pagal FATF viešus pareiškimus, abipusio vertinimo arba išsamaus vertinimo ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas), neturi veiksmingų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemų;

b)  trečiosios valstybės, kuriose, patikimų šaltinių teigimu, korupcija ar kita nusikalstama veikla yra didelė;

c)  šalys, kurioms taikomos, pvz., Sąjungos ar Jungtinių Tautų paskelbtos sankcijos, embargas ar panašios priemonės; [149 pakeit.]

d)  šalys, kurios finansuoja arba remia teroristų veiklą arba kurių teritorijoje veikia nurodytos teroristų organizacijos.

IIIa priedas

Toliau nurodomi sustiprinto deramo tikrinimo priemonių, kurias valstybės narės turėtų naudoti bent įgyvendindamos 16 straipsnį, tipai:

–  gauti papildomos informacijos apie klientą (pvz., apie jo užsiėmimą, turto apimtį, viešose duomenų bazėse, internete ir pan. prieinama informacija), taip pat dažniau atnaujinama kliento ir tikrojo savininko tapatybės informacija;

–  gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;

–  gauti informacijos apie kliento lėšų arba turto kilmę;

–  gauti informacijos apie planuojamų atlikti arba atliktų sandorių priežastis;

–  gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti arba tęsti verslo santykius;

–  vykdyti sustiprintą verslo santykių stebėseną didinant taikomų kontrolės priemonių skaičių ir laiką, taip pat atrenkant sandorių, kuriuos reikia papildomai analizuoti, pavyzdžius;

–  reikalauti, kad pirmas mokėjimas būtų atliktas naudojant kliento vardu atidarytą sąskaitą banke, kuriam taikomi panašūs deramo klientų tikrinimo standartai. [150 pakeit.]

IV PRIEDAS

60 straipsnyje nurodyta atitikmenų lentelė.

(1) OL C 166, 2013 6 12, p. 2. (2) OL C 271, 2013 9 19, p. 31. (3) OL C 166, 2013 6 12, p. 2. (4) OL C 271, 2013 9 19, p. 31. (5) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija. (6) 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyva 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (OL L 166, 1991 6 28, p. 77). (7) 2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (OL L 344, 2001 12 28, p. 76). (8) 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15). (9) 2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, 2006 8 4, p. 29). (10) Šaltiniai: „Mokesčių rojai ir plėtra. Statusas, analizė ir priemonės“ (angl. „Tax havens and development. Status, analyses and measures“), NOU, oficialūs Norvegijos pranešimai, 2009 m. (11) 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos (OL L 156, 2012 6 16, p. 1). (12) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). (13) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48). (14) 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84). (15) 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). (16) 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). (17) 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 del Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1). (18) 2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas 2000/642/TVR dėl valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija (OL L 271, 2000 10 24, p. 4). (19) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22). (20) OL C 32, 2014 2 4, p. 9. (21) 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 164, 2002 6 22, p. 3). (22) 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 330, 2008 12 9, p. 21). (23) 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/E (OL L 319, 2007 12 5, p. 1). (24) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1). (25) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338). (26) 2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1). (27) 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349). (28) 2002 m. gruodžio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/92/EB dėl draudimo tarpininkavimo (OL L 9, 2003 1 15, p. 3). (29) 1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendrieji veiksmai 98/733/TVR, prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (OL L 351, 1998 12 29, p. 1). (30) OL C 316, 1995 11 27, p. 49. (31) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19). (32) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1). (33) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (34) 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7). (35) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (36) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (37) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (38) 3 mėnesiai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (39) 18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (40) Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (41) 2 metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (42) šios direktyvos įsigaliojimo diena. (43) 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (44) Ketveri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (45) * Vieneri metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. (46) Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansinių operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2013)0293 – C7-0145/2013 – 2013/0152(COD))

P7_TA(2014)0192 A7-0392/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0293),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 209 bei 212 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0145/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 20 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį ir į susijusį prie Nuolatinių atstovų komiteto protokolo pridėtą pareiškimą, apie kurį Parlamentui pranešta laišku tą pačią dieną,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7-0392/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 466/2014/ES.)

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo Sąjungoje (COM(2012) 0576 – C7-0322/2012 – 2012/0278(COD))

P7_TA(2014)0193 A7-0263/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0576),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0322/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Italijos Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0263/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 511/2014.)

(1) OL C 161, 2013 6 6, p. 73. (2) Ši pozicija pakeičia 2013 m. rugsėjo 12 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0373).

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB (COM(2012)0380 – C7-0186/2012 – 2012/0184(COD))

P7_TA(2014)0194 A7-0210/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0380),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0186/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Kipro parlamento, Nyderlandų Atstovų Rūmų, Nyderlandų Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 19 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0210/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/45/ES.)

(1) OL C 44, 2013 2 15, p. 128. (2) Ši pozicija pakeičia 2013 m. liepos 2 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0297).

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (COM(2012)0381 – C7-0187/2012 – 2012/0185(COD))

P7_TA(2014)0195 A7-0199/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0381),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0187/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kipro parlamento ir Nyderlandų Atstovų Rūmų bei Nyderlandų Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 19 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0199/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/46/ES.)

(1) OL C 44, 2013 2 15, p. 128. (2) Ši pozicija pakeičia 2013 m. liepos 2 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0295).

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB (COM(2012)0382 – C7-0188/2012 – 2012/0186(COD))

P7_TA(2014)0196 A7-0207/2013

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0382),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0188/2012),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Kipro parlamento, Nyderlandų Atstovų Rūmų ir Nyderlandų Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 19 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0207/2013),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/47/ES.)

(1) OL C 44, 2012 2 15, p. 128. (2) Ši pozicija pakeičia 2013 m. liepos 2 d. priimtus pakeitimus (Priimti tekstai, P7_TA(2013)0296).

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos nuostatos dėl krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimo (COM(2013)0611 – C7-0249/2013 – 2013/0297(COD))

P7_TA(2014)0197 A7-0002/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0611),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0249/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0002/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamos reglamento (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos nuostatos dėl krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimo

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 338 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(1),

kadangi:

(1)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 91/2003(2) nustatoma bendra palyginamos geležinkelių transporto statistikos rengimo, perdavimo, vertinimo ir sklaidos Sąjungoje sistema;

(2)  kad Komisija galėtų stebėti ir vystyti bendrą transporto politiką ir su transportu susijusius regioninių ir transeuropinių tinklų politikos elementus, jai reikia krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais statistikos;

(3)  geležinkelių saugumo statistika taip pat būtina, kad Komisija galėtų rengti ir stebėti Sąjungos transporto saugumo veiksmus. Europos geležinkelių agentūra renka eismo įvykių (bendrų saugos rodiklių ir bendrų eismo įvykių išlaidų apskaičiavimo) duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB(3) priedą;

(3a)  siekiant užtikrinti, kad gauti duomenys būtų nuoseklūs ir visapusiškai palyginami, Eurostatas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos geležinkelio agentūra renkant geležinkelių eismo įvykių duomenis. Turėtų būti nuolat stiprinamas Europos geležinkelio agentūros vaidmuo geležinkelių saugumo srityje; [1 pakeit.]

(4)  dauguma valstybių narių, kurios perduoda keleivių duomenis Komisijai (Eurostatui) pagal Reglamentą (EB) Nr. 91/2003, nuolat teikia tuos pačius duomenis tiek laikinų duomenų rinkiniuose, tiek galutinių duomenų rinkiniuose;

(5)  naudotojų poreikiai ir respondentų našta rengiant Europos statistiką turėtų būti subalansuoti;

(6)  Eurostatas geležinkelių transporto statistikos darbo grupėse išnagrinėjo techninius pagal Sąjungos teisės aktus renkamų geležinkelių statistinių duomenų ir sklaidos politikos aspektus, kad būtų galima kuo labiau supaprastinti įvairią statistikos rengimo veiklą, o galutinis rezultatas atitiktų esamus ir būsimus naudotojų poreikius;

(7)  Reglamento (EB) Nr. 91/2003 taikymo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija minėjo, kad dėl būsimų pokyčių greičiausiai reikės sumažinti šiuo metu pagal tą reglamentą renkamų duomenų kiekį arba juos supaprastinti ir kad ketinama sutrumpinti geležinkelių keleivių metinių duomenų perdavimo laikotarpį. Komisija turėtų toliau reguliariai teikti ataskaitas, susijusias su tuo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas; [2 pakeit.]

(8)  Reglamentu (EB) Nr. 91/2003 Komisija įgaliojama įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas. Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) Komisijai tuo reglamentu suteiktus įgaliojimus reikėtų suderinti su Sutarties 290 ir 291 straipsniais;

(9)  norint neatsilikti nuo pokyčių valstybėse narėse, tačiau netrukdyti toliau suderintai rinkti geležinkelių duomenis Sąjungoje ir išlaikyti aukštą valstybių narių perduodamų duomenų kokybę, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl apibrėžčių ir duomenų teikimo ribų bei priedų turinio pritaikymo ir teiktinos informacijos nurodymo;

(10)  ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir atsižvelgtų į geležinkelių sektoriaus poziciją. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [3 pakeit.]

(11)  Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta;

(12)  norint užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 91/2003 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl informacijos, pateiktinos rezultatų kokybės ir palyginamumo ataskaitose, nurodymo ir dėl Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarkos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(4). Atsižvelgiant į bendrą tų teisės aktų pobūdį, juos priimant turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra; [4 pakeit.]

(13)  konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu;

(14)  todėl Reglamentas (EB) Nr. 91/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamentas (EB) Nr. 91/2003 iš dalies keičiamas taip:

1)  3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies 24–30 punktai išbraukiami. [5 pakeit.]

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 10 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais pritaikomos 1 dalyje nurodytos techninės apibrėžtys ir nustatomos papildomos apibrėžtys, kurių reikia, kad būtų atsižvelgta į pokyčius, dėl kurių reikia apibrėžti tam tikrus techninius aspektus, siekiant užtikrinti, kad statistika derėtų.“

2)  4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)  1 dalies b ir d ir h punktai išbraukiami. [6 pakeit.]

aa)  1 dalyje įterpiamas šis punktas:"

„ga) geležinkelių infrastruktūros statistika (Ga priedas);“. [7 pakeit.]

ab)  įterpiama ši dalis:"

„1a. Eurostatas glaudžiai bendradarbiauja su Europos geležinkelio agentūra (EGA) renkant eismo įvykių duomenis, įskaitant duomenų kvalifikacijas, siekiant užtikrinti, kad geležinkelio eismo įvykių duomenys, EGA surinkti pagal Komisijos direktyvos 2009/149/EB* dėl geležinkelių saugumo priedą, būtų visapusiškai palyginami su Eurostato surinktais kitų transporto rūšių eismo įvykių duomenimis.

____________

* 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos direktyva 2009/149/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB nuostatas, susijusias su bendraisiais saugos rodikliais ir bendraisiais avarijų išlaidų apskaičiavimo metodais (OL L 313, 2009 11 28, p. 65). “ [8 pakeit.]

b)  2 dalis pakeičiama taip:"

„2. Pagal A ir C priedus valstybės narės teikia duomenis dėl įmonių:

a)  kurių bendras pervežtų krovinių kiekis yra bent 200 mln. tonkilometrių arba bent 500 000 t;

b)  kurių bendras pervežtų keleivių skaičius yra bent 100 mln. keleivio / kilometrų;

c)  nesiekiant šių ribų ataskaitos pagal A ir C priedus neprivalomos.“

c)  3 dalis pakeičiama taip:"

„3. Pagal L priedą valstybės narės teikia bendruosius 2 dalyje nustatytos ribos nesiekiančių įmonių duomenis, jei tie duomenys nepateikti pagal A ir C priedus, kaip nurodyta L priede.“

d)  5 dalis pakeičiama taip:"

„5. Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus pagal 10 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priedų turinio ir ataskaitų teikimo ribų, kaip nustatyta 1 ir 3 dalyse pritaikymo, atsižvelgiant į ekonominę ir techninę raidą.“ [9 pakeit.]

e)  papildoma dalimi:"

„6. Komisija, naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais, užtikrina, kad priimtais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų užkraunama didelė papildoma administracinė našta.“

3)  5 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"

„b) administraciniai duomenys, įskaitant reguliavimo institucijų surinktus duomenis, visų pirma geležinkelių važtaraščių, jei yra, duomenys;“.

4)  7 straipsnis pakeičiamas taip:"

„7 straipsnis

Sklaida

Komisija (Eurostatas) platina A, C, E, F, G, GA, H ir L prieduose nurodytais duomenimis pagrįstą statistiką praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių po laikotarpio, su kuriuo yra susiję rezultatai, pabaigos.

Rezultatų platinimo tvarką Komisija patvirtina laikydamasi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“ [10 pakeit.]

4a)  8 straipsnyje įterpiama ši dalis:"

„1a. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta perduodamų duomenų kokybė.“ [11 pakeit.]

5)  8 straipsnis papildomas dalimis:"

„3. Taikant šį reglamentą perduotiniems duomenims taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009* 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kokybės kriterijai.

4.  Komisija įgyvendinimo aktais nustato standartinių kokybės ataskaitų teikimo sąlygas, struktūrą, periodiškumą ir palyginamumo aspektus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

__________________

* 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).“

6)  9 straipsnis išbraukiamas pakeičiamas taip:"

„9 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip ...(5) ir po to kas trejus metus Komisija, pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje pirmiausia:

a)  įvertinama parengtos statistikos nauda Sąjungai, valstybėms narėms ir statistinės informacijos teikėjams bei naudotojams, lyginant su jos kaina;

b)  įvertinama parengtos statistikos kokybė, ypač atsižvelgiant į duomenų praradimą dėl to, kad atsisakoma supaprastintų ataskaitų;

c)  nustatomos sritys, kuriose, remiantis gautais rezultatais, galimi patobulinimai ir kokie nors pakeitimai.“. [12 pakeit.]

7)  10 straipsnis pakeičiamas taip:"

„10 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1.  Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2.  3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ...(6). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimų delegavimas savaime pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [13 pakeit.]

3.  Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4.  Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.  Pagal 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“

8)  11 straipsnis pakeičiamas taip:"

„11 straipsnis

Komitetas

1.  Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.

2.  Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

_________

* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“

9)  12 straipsnis išbraukiamas.

10)  B, D, H ir I priedai išbraukiami. [15 pakeit.]

11)  C priedas pakeičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.

11a)  F priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  2 stulpelio 1 eilutės 1 dalis papildoma šia įtrauka:"

„– tonų/km“;

b)  2 stulpelio 1 eilutės 2 dalis papildoma šia įtrauka:"

„– keleivių/km“. [16 pakeit.]

c)  2 stulpelio 1 eilutė papildoma šia dalimi:"

„– atstumu grindžiama krovininio geležinkelio transporto dalis pagal tonkilometrius laikantis tokio padalijimo pagal atstumą:

–  d ≤ 50 km

–  50 km < d ≤ 150 km

–  150 km < d ≤ 300 km

–  300 km < d ≤ 500 km

–  500 km < d ≤ 750 km

–  750 km < d ≤ 1000 km

–  d > 1000 km;“ [17 pakeit.]

d)  2 stulpelio 3 eilutė pakeičiama taip:"

„– „tonų“ ir „tonkilometrių“: kasmet“;

„– „keleivių skaičius“ ir „keleivio/kilometrų“: kas penkerius metus“. [18 pakeit.]

11b)  Įterpiamas šis priedas:"

„Ga priedas

Geležinkelių infrastruktūros duomenys

1.  Geležinkelių infrastruktūros, kurioje įrengta ERTMS, kilometrų skaičius.

2.  Geležinkelių sistemos, kurioje tolygiai įrengta ERTMS, ilgis kilometrais (valstybėje narėje).

3.  Tarpvalstybinės geležinkelių infrastruktūros punktų, kurie keleiviniam transportui naudojami dažniau nei kas valandą, nei kas dvi valandas ir rečiau nei kas dvi valandas, skaičius.

4.  Tarpvalstybinio geležinkelio punktų, kurie nebenaudojami keleiviniam ar krovininiam transportui arba kurių geležinkelių infrastruktūra išardyta, skaičius.

5.  Stočių, kuriose nėra kliūčių ir kurios prieinamos riboto judumo asmenims ir neįgaliesiems, skaičius.“. [23 pakeit.]

11c)  H priedas iš dalies keičiamas taip:

a)  2 stulpelio 1 eilutė papildoma šia įtrauka:"

„– incidentų skaičius (H2 lentelė)“;

b)  2 stulpelio 4 eilutės 2 dalis pakeičiama taip:"

„H2 lentelė: eismo įvykių ir incidentų, įvykusių vežant pavojingus krovinius, skaičius“;

c)  2 stulpelio 7 eilutės 1 dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:"

„– eismo įvykiai pervažose ir ne traukinių sukelti eismo įvykiai“;

d)  2 stulpelio 7 eilutės 2 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:"

„– visi eismo įvykiai ir incidentai, į kuriuos pateko bent viena geležinkelių transporto priemonė, pervežanti pavojingus krovinius, aprašytus K priedo krovinių sąraše“;

e)  2 stulpelio 7 eilutės 2 dalies antra įtrauka pakeičiama taip:"

„– eismo įvykių ir incidentų, per kuriuos pavojingi kroviniai užteršė aplinką, skaičius“. [19 pakeit.]

12)  Reglamentas papildomas L priedu, kaip nurodyta šio reglamento priede.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Per tris mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo dienos jis turi būti konsoliduotas su Reglamentu (EB) Nr. 91/2003. [21 pakeit.]

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta ...,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

PRIEDAS

„C Priedas

„L priedas

L.1 lentelė

L.2 lentelė

(1) 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento pozicija. (2) 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos (OL L 14, 2003 1 21, p. 1). (3) 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44). (4) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13). (5) Treji metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. (6) Iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data.

2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo vykdant viešuosius pirkimus (COM(2013)0449 – C7-0208/2013 – 2013/0213(COD))

P7_TA(2014)0198 A7-0004/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0449),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0208/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 24 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0004/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/55/ES.)

(1) OL C 79, 2014 3 6, p. 67. (2) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.