2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos (COM(2013)0484 – C7-0205/2013 – 2013/0226(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0484),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0205/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0003/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo dėl deleguotųjų ir įgyvendinimo įgaliojimų priimti tam tikras priemones suteikimo Komisijai iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos
(1) įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV), Komisijai suteiktus įgaliojimus būtina suderinti su SESV 290 ir 291 straipsniais;
(2) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(2), priėmimo Komisija įsipareigojo(3) persvarstyti teisės aktus, kurie prieš įsigaliojant Lisabonos sutarčiai nebuvo suderinti su reguliavimo procedūra su tikrinimu, atsižvelgdama į SESV nustatytus kriterijus;
(3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1365/2006(4) Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti tam tikras šio reglamento nuostatas;
(4) derinant Reglamentą (EB) Nr. 1365/2006 su naujomis sprendimų priėmimo pagal SESV taisyklėmis, šiuo metu Komisijai suteikti įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti nustatyti kaip įgaliojimai priimti deleguotuosius ir įgyvendinimo aktus;
(5) Reglamento (EB) Nr. 1365/2006 atveju, siekiant atsižvelgti į ekonomines ir technines tendencijas, Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus pagal SESVSutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį dėl vidaus vandenų transporto statistikos aprėpties ribų pritaikymo, apibrėžčių pritaikymo,ir papildomų apibrėžčių priėmimo. Be to, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, siekiant pritaikyti duomenų rinkimo aprėptį ir priedų turinį turinio pritaikymo; [1 pakeit.]
(6) Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms arba vienetams respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta; [2 pakeit.]
(7) ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(8) siekiant užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 1365/2006 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti duomenų perdavimo tvarką, įskaitant keitimosi duomenimis standartus, ir Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarką, taip pat parengti ir paskelbti metodinius reikalavimus ir kriterijus, skirtus parengtų duomenų kokybei užtikrinti. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Priimant tuos aktus turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra, atsižvelgiant į jų bendrą taikymo sritį; [3 pakeit.]
(9) laikantis proporcingumo principo, kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje, siekiant pagrindinio tikslo suderinti Komisijai suteiktus įgaliojimus su SESVSutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 ir 291 straipsniais, būtina nustatyti bendras tokio suderinimo transporto statistikos srityje taisykles. Remiantis Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 4 dalimi šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti; [4 pakeit.]
(10) siekiant teisinio tikrumo, svarbu užtikrinti, kad šiuo reglamentu nebūtų daromas poveikis priemonių priėmimo procedūroms, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui;
(11) todėl Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 iš dalies keičiamas taip:
-1a) 2 straipsnio 4 dalies b punktas išbraukiamas. [5 pakeit.]
-1b) 2 straipsnio 4 dalies c punktas išbraukiamas. [6 pakeit.]
1) 2 straipsnis papildomas 5 dalimi:"
„5. Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kaip nustatyta 9 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomines ir technines tendencijas, dėl vidaus vandenų transporto statistikos ribų pritaikymo.“ [7 pakeit.]
"
2) 3 straipsnis papildomas šia pastraipa:"
„Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kaip nustatyta 9 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomines ir technines tendencijas, dėl apibrėžčių pritaikymo ir papildomų apibrėžčių priėmimo.“ [8 pakeit.]
"
3) 4 straipsnis papildomas 4 dalimi:"
„4. Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus, kaip nustatyta 9 straipsnyje, atsižvelgiant į ekonomines ir technines tendencijas, dėl duomenų rinkimo aprėpties pritaikymo ir priedų turinio.“ [9 pakeit.]
"
4) 5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Komisija priima duomenų perdavimo Komisijai (Eurostatui) tvarką, įskaitant keitimosi duomenimis standartus, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
"
5) 6 straipsnis papildomas šia pastraipa:"
„Rezultatų platinimo tvarką Komisija patvirtina laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
"
6) 7 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Komisija priima metodinius reikalavimus ir kriterijus, kuriais užtikrinama parengtų duomenų kokybė, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“
"
6a) 7 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"
„3a. Taikant šį reglamentą, perduotiniems duomenims taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009* 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kokybės kriterijai.
3b. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato kokybiškų ataskaitų teikimo tvarką, struktūrą, periodiškumą ir palyginamumo aspektus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 10 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
_______________________
*2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).“; [10 pakeit.]
"
6b) 8 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis pakeičiama taip:"
„Ne vėliau kaip 2009 m. spalio 15 d.…(5) ir po to kas trejus metus,pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą. Toje ataskaitoje ypač:“; [11 pakeit.]
"
7) 9 straipsnis pakeičiamas taip:"
„9 straipsnis
Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktusĮgaliojimųdelegavimas [12 pakeit.]
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis. [13 pakeit.; šis pakeitimas tekstui lietuvių kalba įtakos neturi.]
2. Naudodamasi 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu ir 4 straipsnio 4 dalimi deleguotais įgaliojimais Komisija užtikrina, kad deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta.
3. 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai Komisijai deleguojami neribotam laikotarpiui nuo (Publications office: please insert the exact date of the entry into force of the amending Regulation)…(6). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [14 pakeit.]
4. Europos Parlamentas ar Taryba gali bet kuriuo metu panaikinti 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus.
Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnį ir 4 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
"
8) 10 straipsnis pakeičiamas taip:"
„10 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos(*) įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Šis komitetas yra komitetas, nurodytas 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(**).
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
2a. Jei komitetas nuomonės nepateikia, Komisija įgyvendinimo akto projekto nepriima ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa. [15 pakeit.]
______________
(*) 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
(**) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“
"
8a) B priedo B1 lentelė pakeičiama taip:"
„*B1 lentelė. Keleivių ir krovinių vežimas pagal laivo registravimo valstybę ir laivo rūšį (metiniai duomenys)
Elementai
Kodai
Nomenklatūra
Vienetas
Lentelė
2 alfa ženklai
„B1“
Duomenis teikianti šalis
2 raidės
NUTS0 (nacionalinis kodas)
Metai
4 skaitmenys
„yyyy“
Pakrovimo šalis arba regionas
4 alfa ženklai
NUTS2 (*)
Iškrovimo šalis arba regionas
4 alfa ženklai
NUTS2 (*)
Transporto rūšis
1 skaitmuo
1 = nacionalinis
2 = tarptautinis (išskyrus tranzitą)
3 = tranzitas
Laivo rūšis
1 skaitmuo
1= savaeigė barža
2= nesavaeigė barža
3= savaeigė skystų krovinių barža
4= nesavaeigė skystų krovinių barža
5= kitas krovininis laivas
6= jūrų laivas
7= kruiziniai laivai, plukdantys daugiau kaip 100 keleivių
8= keltai, kuriais keleiviai plukdomi daugiau kaip 300 metrų
Laivo registravimo valstybė
2 raidės
NUTS0 (nacionalinis kodas) (**)
Vežta tonų
tonos
Tonkilometriai
tonkilometriai
Vežta keleivių
12 skaitmenų
Keleivis
Keleiviai / kilometrai
12 skaitmenų
Keleivis
Turimos keleivių vietos
12 skaitmenų
Keleivio vieta
(*) Jei regiono kodas nežinomas ar jo nėra, bus naudojami toliau nurodyti kodai:
– „NUTS0 + ZZ“, jei yra šalies partnerės NUTS kodas.
– „ISO kodas + ZZ“, jei nėra šalies partnerės NUTS kodo.
– „ZZZZ“, jei šalis partnerė visiškai nežinoma.
(**) Jei nėra laivo registravimo šalies NUTS kodo, bus nurodomas ISO nacionalinis kodas. Jei laivo registracijos valstybė nėra žinoma, reikia naudoti kodą „ZZ“. “
"
[16 pakeit.]
9) G priedas išbraukiamas.
2 straipsnis
Šis reglamentas nedaro poveikio priemonių priėmimo procedūroms, nurodytoms Reglamente (EB) Nr. 1365/2006, kurios buvo inicijuotos, bet nebaigtos prieš įsigaliojant šiam reglamentui.
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1365/2006 dėl krovinių vežimo vidaus vandenų keliais statistikos ir panaikinantis Tarybos direktyvą 80/1119/EEB (OL L 264, 2006 9 25, p. 1).
Šio iš dalies keičiančio reglamento įsigaliojimo data.
Makroekonominio disbalanso procedūrai būtini statistiniai duomenys ***I
505k
195k
2014 m. kovo 11 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl makroekonominio disbalanso procedūrai būtinų statistinių duomenų teikimo ir kokybės (COM(2013)0342 – C7-0162/2013 – 2013/0181(COD))(1)
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 1 konstatuojamoji dalis
(1) 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo1 nustatytas įspėjimo mechanizmas, padedantis anksti nustatyti ir stebėti disbalansą. Taikydama šį mechanizmą Komisija turi parengti metinę įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitą (MĮMTA), kurioje būtų pateikiamas kokybinis ekonominis ir finansinis vertinimas bei nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, gali būti susidaręs disbalansas arba kurioms gali kilti tokia rizika;
(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1176/20111 (MDP) nustatytas įspėjimo mechanizmas, padedantis anksti nustatyti ir stebėti disbalansą. Taikydama šį mechanizmą Komisija turi parengti metinę įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitą (MĮMTA), kurioje būtų pateikiamas kokybinis ekonominis ir finansinis vertinimas bei nurodomos valstybės narės, kuriose, Komisijos nuomone, gali būti susidaręs disbalansas arba kurioms gali kilti tokia rizika;
__________________
__________________
1 OL L 306, 2011 11 23, p. 25.
1 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1176/2011 dėl makroekonominių disbalansų prevencijos ir naikinimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 25.)
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) patikimi statistiniai duomenys – veiksmingos makroekonominio disbalanso priežiūros pagrindas. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų patikimi ir nešališki, valstybės narės turėtų užtikrinti profesinį nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumą pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, išdėstytą 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos3;
(3) patikimi, tikslūs ir naudingi statistiniai duomenys yra būtini vykdant veiksmingą makroekonominio disbalanso priežiūrą. Siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų patikimi ir nešališki, reikėtų didinti Eurostato nepriklausomumą remiantis Europos Parlamento pasiūlymais dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 223/2009a persvarstymo, o valstybės narės turėtų užtikrinti profesinį nacionalinių statistikos institucijų nepriklausomumą pagal Europos statistikos praktikos kodeksą, tame reglamente;
__________________
3 OL L 87, 2009 3 31, p. 164.
1a 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 3 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(3a) būtina, kad Komisija ir toliau spręstų klausimus, susijusius su poreikiu gauti patikimą statistinę informaciją, kadangi taip sudaroma galimybė regionų lygmeniu geriau reaguoti į ekonominę, socialinę ir teritorinę tikrovę vykdant Sąjungos politiką;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
(4) MĮMTA, grindžiama rodiklių, kurių vertės lyginamos su orientacinėmis ribomis, rinkiniu, yra pirminė priežiūros priemonė, kurioje Komisija nustato valstybes nares, kurių padėties pokyčiai, Komisijos nuomone, reikalauja nuodugnesnės analizės, norint nustatyti, ar yra susidaręs disbalansas ar jo rizika. Į MĮMTA turėtų būti įtraukti MDP svarbūs duomenys. Tačiau būtent atliekant tolesnes nuodugnias apžvalgas išsamiai nagrinėjami pastebėtus pokyčius lemiantys veiksniai, kad būtų nustatytas disbalanso pobūdis. Suvestinė ir ribos aiškinami ne tiesmukai, o atsižvelgiant į ekonominius aspektus. Atlikdama nuodugnias apžvalgas Komisija nagrinės įvairius ekonominius kintamuosius ir papildomą informaciją ir tinkamai atsižvelgs į konkrečios šalies aplinkybes. Todėl neįmanoma iš anksto nurodyti visų duomenų, kurių gali prireikti makroekonominio disbalanso procedūrai, ir juos reikėtų apibrėžti nurodant Reglamente (ES) Nr. 1176/2011 išdėstytas procedūras, skirtas makroekonominiam disbalansui nustatyti ir perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijai ir naikinimui Sąjungoje. Diegdamos makroekonominio disbalanso procedūrą Komisija ir Taryba turėtų teikti pirmenybę statistiniams duomenims, kuriuos valstybės narės parengė ir perdavė Komisijai (Eurostatui). Kiti, ne minėtu būdu parengti ir perduoti statistiniai duomenys, turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai pirmesni duomenys nesuteikia reikiamos informacijos ir tinkamai atsižvelgiant į tų kitų statistinių duomenų kokybę;
(4) MĮMTA, grindžiama rodiklių, kurių vertės lyginamos su orientacinėmis ribomis, rinkiniu, yra pirminė priežiūros priemonė, kurioje Komisija nustato valstybes nares, kurių padėties pokyčiai, Komisijos nuomone, reikalauja nuodugnesnės analizės, norint nustatyti, ar yra susidaręs disbalansas ar jo rizika. Į MĮMTA turėtų būti įtraukti MDP svarbūs duomenys. Tačiau būtent atliekant tolesnes nuodugnias apžvalgas išsamiai nagrinėjami pastebėtus pokyčius lemiantys veiksniai, kad būtų nustatytas disbalanso pobūdis. Suvestinė ir ribos turėtų būti aiškinami ne tiesmukai, o atsižvelgiant į ekonominius aspektus. Atlikdama nuodugnias apžvalgas Komisija nagrinės įvairius ekonominius kintamuosius ir papildomą informaciją ir tinkamai atsižvelgs į konkrečios šalies aplinkybes. Todėl neįmanoma iš anksto nurodyti visų duomenų, kurių gali prireikti makroekonominio disbalanso procedūrai, ir juos reikėtų apibrėžti nurodant Reglamente (ES) Nr. 1176/2011 išdėstytas procedūras, skirtas makroekonominiam disbalansui nustatyti ir perviršinio makroekonominio disbalanso prevencijai ir naikinimui Sąjungoje. Diegdami, stebėdami ir vertindami makroekonominio disbalanso procedūrą Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų teikti pirmenybę statistiniams duomenims, kuriuos valstybės narės parengė ir perdavė Komisijai (Eurostatui). Kiti, ne minėtu būdu parengti ir perduoti statistiniai duomenys, turėtų būti naudojami tik tais atvejais, kai pirmesni duomenys nesuteikia reikiamos informacijos ir tinkamai atsižvelgiant į tų kitų statistinių duomenų kokybę;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 5 konstatuojamoji dalis
(5) reikėtų nustatyti patikimą makroekonominio disbalanso procedūrai svarbių duomenų (toliau – MDP svarbūs duomenys) rengimo, stebėsenos ir skelbimo bei nuolatinio pagrindžiamosios statistinės informacijos tobulinimo procedūrą, laikantis Komisijos taikomų Europos statistikos kokybės valdymo sistemų4. Komisijos įsteigta Makroekonominės statistikos srities vadovų grupė (MSSVG) yra tinkama ekspertų grupė, galinti teikti Komisijai (Eurostatui) reikiamą pagalbą taikant patikimą MDP svarbių duomenų kokybės stebėsenos procedūrą;
(5) reikėtų nustatyti patikimą makroekonominio disbalanso procedūrai svarbių duomenų (toliau – MDP svarbūs duomenys) rinkimo, rengimo, stebėsenos ir skelbimo bei nuolatinio pagrindžiamosios statistinės informacijos tobulinimo procedūrą, laikantis Komisijos taikomų Europos statistikos kokybės valdymo sistemų4. Komisijos įsteigta Makroekonominės statistikos srities vadovų grupė (MSSVG) yra tinkama ekspertų grupė (jai priklauso ir Europos statistikos sistemos komiteto bei Europos centrinių bankų sistemos ekspertai), galinti teikti Komisijai (Eurostatui) reikiamą pagalbą taikant patikimą MDP svarbių duomenų kokybės stebėsenos procedūrą;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 6 konstatuojamoji dalis
(6) labai svarbu, kad Sąjungos veiklai vykdyti svarbūs statistiniai procesai būtų grindžiami tik patikimais duomenimis. RengiantMDP svarbius duomenis, labai reikšmingus nustatant makroekonominį disbalansą, taikant jo prevenciją ir naikinant perviršinį makroekonominį disbalansą Sąjungoje, nepatikimi duomenys gali turėti didelės įtakos Sąjungos interesams. Kad makroekonominio disbalanso procedūra veiktų, reikia papildomų priemonių, kuriomis būtų užtikrinta, kad MDP svarbūs duomenys būtų veiksmingiau rengiami ir teikiami ir būtų veiksmingiau stebima jų kokybė. Šiomis priemonėmis turėtų būti sustiprintas pagrindžiamosios statistinės informacijos patikimumas ir MDP svarbių duomenų teikimas bei kokybės stebėsena. Norint atgrasyti nuo tyčia ar dėl didelio aplaidumo klaidinamai teikiamų MDP svarbių duomenų, reikėtų nustatyti finansinių sankcijų sistemą, taip pat padėsiančią užtikrinti, kad MDP svarbūs duomenys būtų rengiami pakankamai stropiai;
(6) labai svarbu, kad Sąjungos veiklai vykdyti svarbūs statistiniai procesai būtų grindžiami patikimais duomenimis. Derėtų papildyti Reglamentuose (ES) Nr. 1176/2011 ir (ES) Nr. 1174/2011 nustatytas procedūras atitinkama oficialiaMDP svarbių duomenų rinkimo, kokybės stebėsenos ir skelbimo sistema, laikantis bendrų kokybės kriterijų, nustatytų Reglamente (EB) Nr. 223/2009. Nustačius papildomas priemones MDP svarbūs duomenys būtų veiksmingiau rengiami ir teikiami ir būtų veiksmingiau stebima jų kokybė, taip pat šios priemonės būtinos, kad veiktų makroekonominio disbalanso procedūros. Šiomis priemonėmis turėtų būti sustiprintas pagrindžiamosios statistinės informacijos patikimumas ir MDP svarbių duomenų teikimas bei kokybės stebėsena.
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(6a) norint atgrasyti nuo tyčinio ar dėl didelio aplaidumo klaidinamai teikiamų MDP svarbių duomenų teikimo, reikėtų nustatyti taisomąjį mechanizmą, taip pat padėsiantį užtikrinti, kad MDP svarbūs duomenys būtų rengiami pakankamai stropiai;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) siekiant papildyti baudų už manipuliavimą statistiniais duomenimis apskaičiavimo taisykles, taip pat su procedūra, kurią turi taikyti Komisija tirdama tokius veiksmus, susijusias taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tikslių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas baudos dydis ir pagal kuriuos Komisija atlieka tyrimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(7) siekiant papildyti palūkaninių indėlių ir baudų už manipuliavimą statistiniais duomenimis apskaičiavimo taisykles, taip pat su procedūra, kurią turi taikyti Komisija, atlikdama su manipuliavimu statistikos duomenimis susijusius tyrimus, susijusias taisykles, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl tikslių kriterijų, pagal kuriuos nustatomas baudos dydis ir pagal kuriuos Komisija atlieka tyrimus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis
(8) Komisija ir valstybių narių statistikos institucijos turėtų glaudžiai bendradarbiauti ir nuolat palaikyti ryšius, kad būtų užtikrinama valstybių narių teikiamų MDP svarbių duomenų ir pagrindžiamosios statistinės informacijos kokybė;
(8) nuolatinis nacionalinių statistikos institucijų ir Komisijos (Eurostato) bendradarbiavimas ir veiklos derinimas yra svarbi efektyvaus statistikos veiklos derinimo Europos statistikos sistemoje (ESS) dalis. Tokį bendradarbiavimą reikia stiprinti, kad būtų užtikrinama valstybių narių teikiamų MDP svarbių duomenų ir pagrindžiamosios statistinės informacijos kokybė. Rengiant, tvarkant ir skelbiant MDP svarbius duomenis pagal atitinkamai ESS ir Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) valdymo struktūras ir statistikos darbo programas neturėtų būti pažeidžiamas ECBS institucinis atskyrimas ir centrinių bankų nepriklausomumas;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis
(9) reikėtų užtikrinti, kad Europos statistikos sistema ir Europos centrinių bankų sistema glaudžiai bendradarbiautų dėl MDP svarbių duomenų, laikydamosi Reglamento (EB) Nr. 223/2009 9 straipsnio ir siekdamos mažinti duomenų teikimo naštą, užtikrinti darnumą, tobulinti pagrindžiamuosius statistinius duomenis ir užtikrinti palyginamumą;
(9) kadangi ESS atsako už įvairių statistinių duomenų, kurių pagrindu rengiami MDP svarbūs duomenys, parengimą, o ECBS – už kitų statistinių duomenų, kurių pagrindu rengiami MDP svarbūs duomenys, parengimą, būtina užtikrinti šių dviejų sistemų glaudų bendradarbiavimą dėl MDP svarbių duomenų pagal Reglamento (EB) Nr. 223/2009 9 straipsnį, siekiant mažinti duomenų teikimo naštą, užtikrinti darnumą, tobulinti pagrindžiamuosius statistinius duomenis ir užtikrinti palyginamumą. Praktinės ESS ir ECBS bendradarbiavimo, susijusio su MDP svarbių duomenų kokybės užtikrinimu, veiklos tvarka galėtų būti nustatyta atitinkamame susitarimo memorandume. Kadangi Tarybos sprendimu 2006/856/EB1a įsteigtas Pinigų, finansų ir mokėjimų balanso statistikos komitetas (PFMBSK) turi ilgalaikės patirties statistinių duomenų, kurie yra MDP svarbūs duomenys, srityje, jis galėtų pateikti patarimų praktinės bendradarbiavimo veiklos tvarkos klausimais, kurie galėtų būti aptarti tokiame susitarimo memorandume;
_____________
1a. OL L 332, 2006 11 30, p. 21.
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a) į šiame reglamente išdėstytas nuostatas būtina atsižvelgti stiprinant Europos ekonominį valdymą, kuriam būtina didesnė demokratinė atskaitomybė tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Geresnė MDP svarbių duomenų statistinių aspektų stebėsenos sistema turėtų apimti aktyvesnį ir labiau laiku įgyvendinamą Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų dalyvavimą. Nors ir pripažįstant, kad pagal dialogo sistemą Europos Parlamento partneriai yra atitinkamos Sąjungos institucijos ir jų atstovai, kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali pakviesti klausymuose savanoriškai dalyvauti ir nacionalinių statistikos institucijų (NSI) atstovus;
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 9 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(9b) ekonomikos valdymo stiprinimas, paremtas geresne MDP svarbių duomenų statistinių aspektų stebėsenos sistema, turėtų apimti aktyvesnį ir labiau laiku įgyvendinamą nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento dalyvavimą;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a) tačiau fondų lėšų panaudojimo sustabdymas dėl makroekonominio disbalanso procedūros taikymo turėtų būti taikomas tik kaip kraštutinė priemonė, o sustabdant fondų panaudojimą turėtų būti atsižvelgiama į išsamią nedarbo, skurdo ir BVP sumažėjimo rodiklių analizę;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Vykdant šį reglamentą taikomose kokybės užtikrinimo procedūrose remiamasi geriausia esamų kokybės užtikrinimo procedūrų praktika ir į ją atsižvelgiama. Atliekant šias procedūras neturi būti nei dubliuojamos pastangos užtikrinti kokybę, nei vienu metu perduodamos duomenų sekos.
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 2 dalis
2. MDP svarbių duomenų perdavimo terminai nustatomi pagal atitinkamus pagrindinius aktus arba juos nurodo Komisija specialiuose kalendoriuose, atsižvelgdama į Sąjungos poreikius.
2. MDP svarbių duomenų perdavimo terminai nustatomi pagal atitinkamus pagrindinius aktus arba juos nurodo Komisija specialiuose kalendoriuose, atsižvelgdama į Europos semestro sistemą ir Sąjungos poreikius.
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 dalis
3. Komisija kiekvienais metais pateikia valstybėms narėms metinės įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnyje, tvarkaraštį. Remdamasi šiuo tvarkaraščiu ir 2 dalyje nurodytais terminais ir kalendoriais Komisija taip pat nustato visų naujausių MDP svarbių duomenų perdavimo galutinę datą ir praneša apie ją valstybėms narėms.
3. Komisija kiekvienais metais pateikia valstybėms narėms metinės įspėjimo mechanizmo taikymo ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) Nr. 1176/2011 3 straipsnyje, tvarkaraštį. Remdamasi šiuo tvarkaraščiu ir 2 dalyje nurodytais terminais ir kalendoriais Komisija taip pat nustato galutinę datą, iki kurios Komisija (Eurostatas) turi parengti MDP svarbius duomenis, kuriais remiantis kiekvienai valstybei apskaičiuojami MDP suvestinės rodikliai, ir sukurti MDP svarbių duomenų informacinę duomenų bazę, ir praneša apie ją valstybėms narėms.
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 3 a dalis (nauja)
3a. Ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas po galutinės datos Komisija (Eurostatas) suteikia kiekvienai valstybei narei prieigą prie parengtų MDP svarbių duomenų informacinės duomenų bazės, kad šiuos duomenis būtų galima patikrinti. Valstybės narės per septynias darbo dienas po to penkių dienų laikotarpio patikrina duomenis ir juos patvirtina arba pasiūlo jų pakeitimus.
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis
1. Perduodamos 1 straipsnyje nurodytus MDP svarbius duomenis valstybės narės Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitoje pateikia informaciją apie tai, kaip šie duomenys apskaičiuoti, įskaitant bet kokius šaltinių ir metodų pakeitimus.
1. Perduodamos 1 straipsnyje nurodytus MDP svarbius duomenis valstybės narės Komisijai (Eurostatui) kokybės ataskaitos pavidalu persiunčia informaciją ir nurodo, kaip šie duomenys apskaičiuoti, įskaitant bet kokius šaltinių ir metodų pakeitimus.
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. kokybės ataskaitą valstybės narės perduoda per septynias dienas, kaip nurodyta 2 straipsnio 3a dalyje;
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 3 dalis
3. Kokybės ataskaitų sąlygos, struktūra ir periodiškumas nustatomi Komisijos įgyvendinimo aktais. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
3. 1 dalyje nurodytų kokybės ataskaitų sąlygos, struktūra ir periodiškumas nustatomi Komisijos deleguotaisiais aktais. Šie deleguotieji aktai priimami pagal 12 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalis
2. Valstybės narės parengia aprašus ir perduoda juos Komisijai (Eurostatui) ne vėliau kaip [...] [devyni mėnesiai po šio reglamento priėmimo]. Komisija (Eurostatas) iki […] [per šešis mėnesius po šio reglamento priėmimo] priima įgyvendinimo aktus, siekdama nustatyti šių sąrašų struktūrą ir jų atnaujinimo sąlygas. Šie įgyvendinimo aktai priimami pagal 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
2. Valstybės narės parengia aprašus ir perduoda juos Komisijai (Eurostatui) ne vėliau kaip [...] [devyni mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo]. Komisija ne vėliau kaip […] [per šešis mėnesius po šio reglamento įsigaliojimo] priima deleguotuosius aktus, siekdama nustatyti šių sąrašų struktūrą ir jų atnaujinimo sąlygas. Šie deleguotieji aktai priimami pagal 12 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento VI skyriaus antraštinė dalis
KOMANDIRUOTĖS Į VALSTYBES NARES
KOMANDIRUOTĖS DIALOGO TIKSLAIS Į VALSTYBES NARES
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 1 dalis
1. Komisijai (Eurostatui) nustačius problemų, ypač per 5 straipsnyje nurodytą kokybės vertinimą, ji gali nuspręsti surengti komandiruotes į atitinkamas valstybes nares.
1. Komisijai (Eurostatui) nustačius poreikį nuodugniau įvertinti statistinių duomenų kokybę, ypač atlikus 5 straipsnyje nurodytą kokybės vertinimą, ji gali nuspręsti dialogo tikslais surengti komandiruotes į atitinkamas valstybes nares.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis
2. Per šias komandiruotes nuodugniai nagrinėjama atitinkamų MDP svarbių duomenų kokybė. Komandiruočių metu daugiausia dėmesio skiriama metodiniams klausimams, aprašuose apibūdintiems šaltiniams ir metodams, duomenims ir pagalbiniams statistiniams procesams, siekiant įvertinti, ar jie atitinka taikytinas apskaitos ir statistines taisykles.
2. Per 1 dalyje nurodytas komandiruotes dialogo tikslais nuodugniai nagrinėjama atitinkamų MDP svarbių duomenų kokybė. Komandiruočių dialogo tikslais metu daugiausia dėmesio skiriama metodiniams klausimams, aprašuose apibūdintiems šaltiniams ir metodams, duomenims ir pagalbiniams statistiniams procesams, siekiant įvertinti, ar jie atitinka taikytinas apskaitos ir statistines taisykles.
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Rengdama komandiruotes dialogo tikslais, Komisija (Eurostatas) perduoda savo preliminarias išvadas atitinkamai valstybei narei, kuri gali pateikti savo pastabas.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 3 dalis
3. Komisija (Eurostatas) dėl per šias komandiruotes nustatytų faktų atsiskaito Tarybos sprendimu 74/122/EEB7 įsteigtam Ekonominės politikos komitetui ir pateikia jam visas atitinkamos valstybės narės dėl tų faktų išsakytas pastabas. Po to, kai šios ataskaitos ir visos atitinkamos valstybės narės pastabos pateikiamos Ekonominės politikos komitetui, jos skelbiamos viešai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 statistinio konfidencialumo nuostatų.
3. Komisija (Eurostatas) dėl per šias komandiruotes dialogo tikslais nustatytų faktų atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybos sprendimu 74/122/EEB7 įsteigtam Ekonominės politikos komitetui ir pateikia jam visas atitinkamos valstybės narės dėl tų faktų išsakytas pastabas. Po to, kai šios ataskaitos ir visos atitinkamos valstybės narės pastabos pateikiamos Europos Parlamentui ir Ekonominės politikos komitetui, jos skelbiamos viešai, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 223/2009 statistinio konfidencialumo nuostatų.
____________
____________
7.OL L 63, 1974 3 5, p. 21.
7.OL L 63, 1974 3 5, p. 21.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis
4. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės teikia ekspertų pagalbą dėl statistinių klausimų, susijusių su makroekonominio disbalanso procedūra, įskaitant pagalbą ruošiantis komandiruotėms ir jas vykdant. Atlikdami savo pareigas šie ekspertai pateikia nepriklausomą nuomonę. Šių ekspertų sąrašas sudaromas iki (data bus nustatyta), remiantis už MDP svarbius duomenis atsakingų nacionalinių institucijų Komisijai (Eurostatui) pateiktais pasiūlymais.
4. Komisijos (Eurostato) prašymu valstybės narės teikia ekspertų pagalbą dėl statistinių klausimų, susijusių su makroekonominio disbalanso procedūra, įskaitant pagalbą ruošiantis komandiruotėms dialogo tikslais ir jas vykdant. Atlikdami savo pareigas šie ekspertai pateikia nepriklausomą nuomonę. Šių ekspertų sąrašas sudaromas iki [šeši mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo], remiantis už MDP svarbius duomenis atsakingų nacionalinių institucijų Komisijai (Eurostatui) pateiktais pasiūlymais.
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 5 dalis
5. Komisija (Eurostatas) nustato taisykles ir procedūras, susijusias su ekspertų atranka, atsižvelgdama į tinkamą ekspertų pasiskirstymą valstybėse narėse ir tinkamą ekspertų rotaciją tarp valstybių narių, jų darbo ir finansines sąlygas. Komisija (Eurostatas) dalijasi su valstybėmis narėmis visomis valstybių narių patirtomis jų nacionalinių ekspertų pagalbos teikimo išlaidomis.
5. Komisija (Eurostatas) nustato taisykles ir procedūras, susijusias su ekspertų atranka, atsižvelgdama į tinkamą ekspertų pasiskirstymą valstybėse narėse ir tinkamą bei laiku vykdomą ekspertų rotaciją tarp valstybių narių, jų darbo ir finansines sąlygas. Komisija (Eurostatas) dalijasi su valstybėmis narėmis visomis valstybių narių patirtomis jų nacionalinių ekspertų pagalbos teikimo išlaidomis.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 6 a dalis (nauja)
6a. Šis straipsnis netaikomas, kai sektorių teisės aktuose jau numatomi Komisijos vykdomi vizitai į valstybes nares.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis
1. Komisija (Eurostatas) teikia MDP svarbius duomenis, naudojamus makroekonominio disbalanso procedūros reikmėms, be kita ko, naujienų pranešimuose ir (arba) kitais jai tinkamais kanalais.
1. Komisija (Eurostatas) viešai paskelbia MDP svarbius duomenis, naudojamus makroekonominio disbalanso procedūros reikmėms, be kita ko, naujienų pranešimuose ir (arba) kitais jai tinkamais kanalais.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis
2. Komisija (Eurostatas) neuždelsia pateikti valstybių narių MDP svarbius duomenis, jei kuri nors valstybė narė nepateikė savo duomenų.
2. Komisija (Eurostatas) nustato naujienų pranešimo paskelbimo datą ir per dešimt darbo dienų po 2 straipsnyje nurodytos galutinės datos praneša ją kiekvienai valstybei narei. Ji neuždelsia pateikti valstybių narių MDP svarbių duomenų, jei kuri nors valstybė narė nepateikė savo duomenų.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis
3. Komisija (Eurostatas) gali pareikšti išlygą dėl valstybės narės MDP svarbių duomenų kokybės. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie išlygas, kurias ji ketina pareikšti ir viešai paskelbti. Jei klausimas išsprendžiamas po to, kai buvo paskelbti duomenys ir išlyga, apie išlygos atšaukimą nedelsiant viešai paskelbiama.
3. Komisija (Eurostatas) gali pareikšti išlygą dėl valstybės narės MDP svarbių duomenų kokybės. Atitinkamai valstybei narei suteikiama galimybė apginti savo poziciją. Ne vėliau kaip prieš dešimt darbo dienų iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie išlygas, kurias ji ketina pareikšti ir viešai paskelbti. Jei klausimas išsprendžiamas po to, kai buvo paskelbti duomenys ir išlyga, apie išlygos atšaukimą nedelsiant viešai paskelbiama.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis
4. Komisija (Eurostatas) gali pataisyti valstybių narių pateiktus duomenis ir pateikti pataisytus duomenis bei pataisymo pagrindimą, jei yra įrodymų, kad valstybių narių pateikti duomenys neatitinka 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie pataisytus duomenis ir pataisymo pagrindimą.
4. Komisija (Eurostatas) gali pataisyti valstybių narių pateiktus duomenis ir paskelbti pataisytus duomenis bei pataisymo pagrindimą, jei yra įrodymų, kad valstybių narių pateikti duomenys neatitinka 3 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taip pat taikytinų metodikos standartų ir reikalavimų dėl statistinių duomenų išsamumo, patikimumo, parengimo laiku bei nuoseklumo. Ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki planuojamos paskelbimo dienos, Komisija (Eurostatas) praneša atitinkamai valstybei narei ir Ekonominės politikos komiteto pirmininkui apie pataisytus duomenis ir pataisymo pagrindimą.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis
1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti nustatyti baudą valstybei narei, tyčia ar dėl didelio aplaidumo klaidinamai pateikusiai MDP svarbius duomenis.
1. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, gali nuspręsti dviejų etapų procedūra nustatyti palūkaninį indėlį valstybei narei, o po to, jei Komisija nustato, kad valstybė narė nesiėmė taisomųjų veiksmų pagal 1a dalį, kaip kraštutinę priemonę skirti baudą valstybei narei, kuri klaidingus MDP svarbius duomenis pateikė tyčia arba kuri veikė labai aplaidžiai, todėl buvo klaidinamai pateikti MDP svarbūs duomenys, o tai turėjo įtakos Komisijos galimybei atlikti tikslų ir teisingą vertinimą.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 a dalis (nauja)
1a. Valstybė narė per nustatytą terminą pateikia Komisijai ataskaitą dėl taisomųjų veiksmų, kuriuos būtina atlikti tam, kad 1 dalyje nurodytas klaidinamas duomenų teikimas būtų pašalintas ir ištaisytas ir kad tokios aplinkybės nepasikartotų ateityje. Ataskaita skelbiama viešai.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis
2. 1 dalyje nurodyta bauda yra veiksminga, atgrasoma ir proporcinga klaidinamo pateikimo pobūdžiui, sunkumui ir trukmei. Baudos dydis neviršija 0,05 proc. atitinkamos valstybės narės BVP.
2. 1 dalyje nurodytas palūkaninis indėlis yra veiksmingas, atgrasomas ir proporcingas klaidinamo pateikimo pobūdžiui, sunkumui ir trukmei. Palūkanų dydis neviršija 0,05 proc. atitinkamos valstybės narės praėjusių metų BVP.
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
3. Komisija gali atlikti bet kokius tyrimus, būtinus nustatyti, ar duomenys pateikti klaidinamai, kaip nurodyta 1 dalyje. Ji gali nuspręsti pradėti tyrimą, kai yra pagrįstų įtarimų, kad yra tokio klaidinamo pateikimo faktų. Tirdama tariamo klaidinamo pateikimo atvejus Komisija atsižvelgia į visas atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas. Komisija, siekdama atlikti savo užduotis, gali prašyti valstybės narės informacijos ir gali atlikti patikrinimus vietoje bei susipažinti su pagrindžiamąja statistine informacija ir dokumentais, susijusiais su MDP svarbiais duomenimis. Jei pagal atitinkamos valstybės narės teisę reikalaujama išankstinio teismo leidimo patikrinimams vietoje, Komisija kreipiasi dėl būtinų leidimų.
3. Komisija gali pagal Sutartis ir specialius sektorių teisės aktus pradėti ir atlikti bet kokius tyrimus, būtinus nustatyti, ar duomenys pateikti klaidinamai, kaip nurodyta 1 dalyje. Ji gali nuspręsti pradėti tyrimą, kai yra pagrįstų įtarimų, kad yra tokio klaidinamo pateikimo faktų. Tirdama tariamo klaidinamo pateikimo atvejus Komisija atsižvelgia į visas atitinkamos valstybės narės pateiktas pastabas. Komisija, siekdama atlikti savo užduotis, gali prašyti valstybės narės, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, informacijos ir gali atlikti patikrinimus vietoje bei susipažinti su pagrindžiamąja statistine informacija ir dokumentais, susijusiais su MDP svarbiais duomenimis. Jei pagal valstybės narės, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, teisę reikalingas teisminės institucijos leidimas, jis turi būti gautas prieš atliekant patikrinimą vietoje.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
Užbaigusi tyrimą ir prieš pateikdama pasiūlymą Tarybai Komisija suteikia atitinkamai valstybei narei galimybę pateikti paaiškinimą dėl tiriamų klausimų. Komisija bet kokį pasiūlymą Tarybai pagrindžia tik faktais, dėl kurių atitinkama valstybė narė turėjo galimybę pateikti pastabas.
Komisija, užbaigusi savo tyrimą ir prieš pateikdama bet kokią rekomendaciją Tarybai, suteikia valstybei narei, kurios atžvilgiu atliekamas tyrimas, galimybę pateikti paaiškinimą tiriamais klausimais. Komisija bet kokią rekomendaciją Tarybai pagrindžia tik faktais, dėl kurių atitinkama valstybė narė turėjo galimybę pateikti pastabas.
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 3 dalies 2 a pastraipa (nauja)
Apie tyrimus ir rekomendacijas pagal šią dalį Komisija informuoja kompetentingą Europos Parlamento komitetą. Kompetentingas Europos Parlamento komitetas gali siūlyti valstybei narei, kuriai pateikta Komisijos rekomendacija, galimybę dalyvauti pasikeitime nuomonėmis.
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 4 a dalis (nauja)
4a. Gavusi Komisijai adresuotą pagrįstą atitinkamos valstybės narės prašymą Komisija gali rekomenduoti Tarybai sumažinti palūkaninio indėlio dydį arba jį panaikinti.
Už palūkaninį indėlį mokamų palūkanų norma atspindi Komisijos kredito riziką ir atitinkamą investavimo laikotarpį.
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 5 dalis
5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti Tarybos sprendimus, kuriais buvo nustatytos baudos pagal 1 dalį. Jis gali taip paskirtą baudą panaikinti, sumažinti arba padidinti.
5. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją persvarstyti Tarybos sprendimus, kuriais buvo nustatyti palūkaniniai indėliai pagal 1 dalį. Jis gali taip paskirtus palūkaninius indėlius panaikinti, sumažinti arba padidinti.
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento IX skyriaus antraštinė dalis
SANKCIJŲ POBŪDIS IR ĮTRAUKIMAS Į BIUDŽETĄ
BAUDŲ POBŪDIS IR ĮTRAUKIMAS Į BIUDŽETĄ
Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis
2. 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami trejų metų laikotarpiui ir šis laikotarpis prasideda po vieno mėnesio nuo šio reglamento priėmimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
2. 3 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami dvejų metų laikotarpiui ir šis laikotarpis prasideda po vieno mėnesio nuo šio reglamento priėmimo dienos. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki trejų metų laikotarpio pabaigos Komisija, pasikonsultavusi su susijusiais dalyviais, įskaitant ECB, remdamasi SESV 127 straipsniu parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 3 dalis
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 3 dalyje, 6 straipsnio 2 dalyje ir 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 5 dalis
5. Pagal 9 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
5. Pagal 3 straipsnio 3 dalį, 6 straipsnio 2 dalį ir 9 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnis
Dėl 9 straipsnyje nurodytų priemonių Taryba sprendžia neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą.
Dėl 9 straipsnyje nurodytų priemonių Taryba sprendžia neatsižvelgdama į Tarybos nario, atstovaujančio atitinkamai valstybei narei, balsavimą. Laikoma, kad Taryba priėmė 9 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, nebent Taryba per dešimt dienų nuo Komisijos rekomendacijos priėmimo kvalifikuota balsų dauguma nuspręstų ją atmesti.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 13 straipsnio 1 a pastraipa (nauja)
9 straipsnio 1 dalyje nurodytų Tarybos narių kvalifikuota balsų dauguma apibrėžiama pagal SESV 238 straipsnio 3 dalį.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnis
Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnyje, valstybių narių nacionalinės statistikos institucijos (NSI) nacionaliniu lygmeniu užtikrina reikiamą su MDP svarbiais duomenimis susijusios veiklos koordinavimą. Visos kitos nacionalinės institucijos teikia NSI šioms reikmėms reikiamas ataskaitas. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ši nuostata būtų taikoma.
Kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 223/2009 5 straipsnyje, valstybių narių nacionalinės statistikos institucijos (NSI) nacionaliniu lygmeniu užtikrina reikiamą su MDP svarbiais duomenimis susijusios veiklos koordinavimą. Nacionaliniai centriniai bankai, veikdami kaip MDP svarbius duomenis rengiantys ECBS nariai, o atitinkamais atvejais ir kitos nacionalinės institucijos, šiuo tikslu bendradarbiauja su NSI. Už šiuos duomenis atsakingomis laikomos nacionalinės valdžios institucijos, kurios juos rengia. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad ši nuostata būtų taikoma.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnis
Komisija (Eurostatas) reguliariai atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos (Eurostato) veiksmų, skirtų šiam reglamentui įgyvendinti.
Komisija (Eurostatas) bent kartą per metus atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Komisijos (Eurostato) veiksmų, skirtų šiam reglamentui įgyvendinti, atsižvelgdama į Europos semestrą, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1175/20111a.
________________
1a 2011 m. lapkričio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1175/2011, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL L 306, 2011 11 23, p. 12).
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 1 dalis
1. Iki 2014 m. gruodžio 14 d., o vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai nustatytus faktus.
1. Komisija ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 14 d. atlieka šio reglamento taikymo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai taikymo ataskaitą, o vėliau tai atlieka kas penkerius metus. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 18 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos b punktas
b) šio reglamento ir taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas.
b) šio reglamento ir taikomo stebėsenos proceso veiksmingumas ir proporcingumas.
Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0143/2014).
EB ir JAV susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimas ***
191k
34k
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pratęsimo projekto (15854/2013 – C7-0462/2013 – 2013/0351(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (15854/2013),
– atsižvelgdamas į 1998 m. spalio 13 d. Tarybos sprendimą 98/591/EB dėl Susitarimo dėl mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo sudarymo tarp Europos bendrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės;
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 186 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a v punktus (C7–0462/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį, 90 straipsnio 7 dalį ir 46 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto rekomendaciją (A7-0126/2014),
1. pritaria susitarimo pratęsimui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms ir parlamentams.
Nagojos protokolas dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ***
191k
35k
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (06852/2013 – C7-0005/2014 – 2012/0279(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (06852/2013),
– atsižvelgdamas į Biologinės įvairovės konvencijos Nagojos protokolą dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo, pridedamą prie minėto Tarybos sprendimo projekto,
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 192 straipsnio 1 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0005/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnį ir 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomones (A7-0061/2014),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams ir vyriausybėms.
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas. Paraiška „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“) (COM(2014)0045 – C7-0019/2014 – 2014/2013(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0045 – C7‑0019/2014),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio nagrinėjimo procedūrą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0158/2014),
A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,
B. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,
C. kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“ dėl finansinės paramos iš EGF, nes iš 198 įmonių, vykdančių NACE 2 red. 13 skyriaus (Tekstilės gaminių gamyba)(4) veiklą Valensijos (ES52) NUTS II regione, per ataskaitinį laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. buvo atleista 560 darbuotojų (iš jų paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta suteikti 300 darbuotojų),
D. kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,
1. pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio b punkte išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal minėtąjį reglamentą;
2. pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos 2013 m. spalio 8 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti ir kad 2014 m. sausio 28 d. Komisija pateikė savo vertinimą; palankiai vertina tai, kad paraiška buvo įvertinta greitai, per keturis mėnesius;
3. mano, kad darbuotojų atleidimas Valensijos regiono tekstilės įmonėse yra susijęs su esminiais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais dėl globalizacijos ir nurodo 2004 m. pabaigoje nustojusį galioti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) pereinamojo laikotarpio susitarimą dėl tekstilės gaminių ir drabužių ir didesnę pasaulinę konkurenciją, ypač iš Kinijos ir kitų Tolimųjų Rytų šalių, dėl kurios itin padidėjo tekstilės importas į Sąjungą ir sumažėjo Sąjungos rinkos dalis pasaulio tekstilės rinkose;
4. pažymi, kad Valensijos regionui didelį poveikį padarė globalizacija ir kad nedarbo lygis pirmąjį 2013 m. ketvirtį siekė 29,19 proc.; palankiai vertina tai, kad šis regionas vėl naudojasi EGF pagalba, kad sumažintų didelį nedarbo lygį antrą kartą spręsdamas atleidimų iš darbo tekstilės sektoriuje problemą;
5. džiaugiasi, kad Valensijos regionas sugeba prašyti EGF lėšų ir jomis naudotis, kad spręstų savo darbo rinkos, kuriai būdinga didelė MVĮ dalis, problemas; atsižvelgdamas į tai, primena, kad Valensijos regionas jau teikė paraišką dėl EGF paramos dėl tekstilės, keramikos ir gamtinio akmens, taip pat statybos sektorių;
6. pabrėžia EGF gebėjimą padėti spręsti su nestabilia užimtumo padėtimi susijusias problemas regionuose, kurie priklauso nuo tradicinių sektorių, tokių kaip tekstilės ar statybos sektoriai; pabrėžia, kad šis gebėjimas priklauso nuo nacionalinių ir vietos valdžios institucijų pasirengimo ir veiksmingumo, kai jos teikia paraiškas dėl EGF paramos;
7. atkreipia dėmesį į tai, kad iki šiol dėl tekstilės gaminių gamybos sektoriaus pateikta 11 EGF paraiškų(5), visos jos pagrįstos su prekyba susijusia globalizacija, o Valensijos regionas jau pateikė šešias EGF paraiškas: 2009 m. rugsėjo mėn.(6) (keramika), 2010 m. kovo mėn.(7) (gamtinis akmuo), 2010 m. kovo mėn.(8) (tekstilės gaminiai), 2011 m. liepos(9) ir gruodžio(10) mėn. (atitinkamai, statybos ir avalynės sektoriai) ir 2013 m.(11) (statybinės medžiagos);
8. palankiai vertina tai, kad Ispanijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2014 m. sausio 1 d. (gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paslaugų paketui) nusprendė atleistiems darbuotojams pradėti taikyti prie individualių poreikių pritaikytas priemones;
9. pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinų individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima priemones, kuriomis siekiama 300 atleistų darbuotojų vėl integruoti į darbo rinką, pavyzdžiui, profilio nustatymą, profesinį orientavimą ir konsultavimą, mokymus (universaliųjų įgūdžių ugdymą, profesinį rengimą, mokymą darbo vietoje, verslumo mokymą), verslumo paramą, intensyvią pagalbą ieškant darbo, paskatas (darbo paieškos paskatą, paramą verslui steigti, įdarbinimo paskatas, dalies kelionės išlaidų padengimą ir paramą priklausomų asmenų globėjams);
10. džiaugiasi tuo, kad rengiant EGF paraišką konsultuotasi su socialiniais partneriais, įskaitant profesines sąjungas (UGT-PV ir CCOO-PV), ir sutarta dėl visos nacionalinės bendro finansavimo dalies, sudarančios 10 proc. visų išlaidų, susijusių su taikomomis priemonėmis, ir kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą, bus įgyvendinama moterų ir vyrų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas;
11. primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;
12. palankiai vertina tai, kad suderintas paketas apima profesinį mokymą, kurį teikiant didžiausias dėmesys teikiamas tiems sektoriams, kuriuose esama ar gali atsirasti galimybių, taip pat apima mokymą darbo vietoje, kuris atitiks nustatytus vietos įmonių poreikius;
13. apgailestauja, kad Komisijos pasiūlyme neapibūdinama atleistos darbo jėgos mokymo struktūra;
14. pažymi, kad suderintame pakete numatomos finansinės paskatos darbo paieškai (vienkartinė 300 EUR išmoka), judumo pašalpa, įdarbinimo paskata (iki 350 EUR), taip pat parama priklausomų asmenų globėjams; palankiai vertina tai, kad bendra finansinių paskatų suma yra santykinai ribota ir kad didžioji paramos dalis skiriama mokymui, konsultavimui, pagalbai ieškant darbo ir paramai verslumui;
15. pažymi, kad šis atvejis tipiškai atspindi socialinę ir ekonominę padėtį regiono, kurio vietos ekonomikai būdinga didelė MVĮ procentinė dalis;
16. pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;
17. ragina susijusias institucijas dėti reikiamas pastangas siekiant patobulinti su procedūromis susijusią tvarką, kad būtų galima sparčiau mobilizuoti EGF lėšas; palankiai vertina tai, kad Komisija, atsižvelgdama į Parlamento raginimą pagreitinti išmokų skyrimą, patobulino procedūrą, pagal kurią Komisija biudžeto valdymo institucijai teikia atliktą EGF paraiškos tinkamumo vertinimą kartu su pasiūlymu mobilizuoti EGF lėšas; pabrėžia, kad kiti šios procedūros patobulinimai įtraukti į naująjį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.) reglamentą(12) ir kad bus užtikrintas didesnis EGF efektyvumas, skaidrumas ir matomumas;
18. pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;
19. palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą naujajame EGF reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įrašant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;
20. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
21. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
22. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2013/008 ES/Comunidad Valenciana, tekstilės gaminiai“)
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/167/ES.)
2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1893/2006, nustatantis statistinį ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių NACE 2 red. ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3037/90 bei tam tikrus EB reglamentus dėl konkrečių statistikos sričių (OL L 393, 2006 12 30, p. 1).
2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1309/2013 dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (2014–2020 m.), kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006 (OL L 347, 2013 12 20, p. 855).
Augalų dauginamosios medžiagos auginimas ir tiekimas rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas) ***I
189k
34k
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos auginimo ir tiekimo rinkai (Augalų dauginamosios medžiagos teisės aktas) (COM(2013)0262 – C7-0121/2013 – 2013/0137(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0262),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0121/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Austrijos Federalinės Tarybos ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomonę (A7-0112/2014),
1. atmeta Komisijos pasiūlymą;
2. ragina Komisiją atsiimti savo pasiūlymą ir pateikti naują pasiūlymą;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos (tikslinimas nuo 2011 m. liepos 1 d.) ***I
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nuo 2011 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai (COM(2013)0895 – C7-0459/2013 – 2013/0438(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0895),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų XI priedo 10 straipsnį, ir į Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0459/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. Audito Rūmų nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0165/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nuo 2011 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nuo 2012 m. liepos 1 d. tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai (COM(2013)0896 – C7-0460/2013 – 2013/0439(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0896),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatus, ypač į jų XI priedo 10 straipsnį, ir į Europos Sąjungos kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0460/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 4 d. Teisingumo Teismo nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 3 d. Audito Rūmų nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0164/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nuo 2012 m. liepos 1 d. Tikslinamas Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų darbo užmokestis ir pensijos bei jiems taikytini korekciniai koeficientai
EB ir Serbijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ***II
263k
36k
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą dėl tam tikros Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Serbijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo taikymo tvarkos (17930/1/2013 – C7-0028/2014 – 2011/0465(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (17930/1/2013 – C7‑0028/2014),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0938) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0116/2014),
1. pritaria per pirmąjį svartymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB nuostatos dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų (COM(2011)0008 – C7-0027/2011 – 2011/0006(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0008),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 50, 53, 62 ir 114 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0027/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 4 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 5 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir į Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0077/2012),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina savo pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvų 2003/71/EB ir 2009/138/EB bei reglamentų (EB) Nr. 1060/2009, (ES) Nr. 1094/2010 bei (ES) Nr. 1095/2010 nuostatos, kiek tai susiję su Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimais
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas (COM(2013)0044 – C7-0034/2013 – 2013/0024(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0044),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0034/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Centrinio Banko 2013 m. gegužės 17 d. nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. lapkričio 11 d. nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0140/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas
(1) nusikalstamu būduneteisėtai įgytų pinigų srautai pervedant lėšas gali pakenkti finansų sektoriaus struktūrai, stabilumui ir reputacijai, ir kelti grėsmę vidaus rinkai bei tarptautinei plėtrai ir tiesiogiai arba netiesiogiai mažinti piliečių pasitikėjimą teisinės valstybės principu. Terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo finansavimas išlieka svarbi problema, kurią reikėtų spręsti Sąjungos lygmeniu. Terorizmas ir organizuotas nusikalstamumas kenkia demokratinėms institucijoms ir ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Neteisėtu būdu įgytų pinigų srautų judėjimą iš esmės palengvina slaptos korporacinės struktūros, veikiančios slaptumo principo besilaikančiose jurisdikcijose, dar dažnai vadinamose mokesčių rojais, ir per jas. Nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangos nuslėpti nusikalstamu būdu įgytų pajamų kilmę arba pervesti lėšas nusikalstamai veiklai arba terorizmo tikslais gali kelti kelia rimtą pavojų lėšų pervedimo sistemos patikimumui, vientisumui ir stabilumui ir sugriautigriauna pasitikėjimą visa finansų sistema; [1 pakeit.]
(2) jei Sąjungos ir tarptautiniu mastu nebus imtasi tam tikrų derinimo priemonių, pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamos veiklos vykdymą, gali mėginti pasinaudotinaudojasi kapitalo judėjimo laisve, kurią užtikrina integruota finansų erdvė. Tarptautinio bendradarbiavimo dalyvaujant Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) veikloje ir visuotinio šios grupės rekomendacijų įgyvendinimo tikslas – užkirsti kelią reguliaciniam arbitražui ir konkurencijos iškraipymui. Sąjungos masto veiksmai turėtų užtikrinti, kad 2012 m. vasario mėn. priimta Finansinių veiksmų darbo FATF 16-ta rekomendacija dėl elektroninių pervedimų būtų perkeliamaperkelta į nacionalinę teisę vienodai visoje Sąjungoje ir kad nebūtų diskriminacijos arba neatitikimų tarp nacionalinių mokėjimų valstybėje narėje ir tarptautinių mokėjimų tarp valstybių narių. Nesuderinti veiksmai, kurių pavienės valstybės narės imasi tarptautinių lėšų pervedimų srityje, gali turėti didelį poveikį sklandžiam mokėjimo sistemų veikimui Sąjungoje ir taip pakenkti vidaus rinkai finansinių paslaugų srityje; [2 pakeit.]
(2a) dėl šio reglamento, įskaitant FATF 16-tą rekomendaciją, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo mokėjimo paslaugų teikėjams arba jų paslaugomis besinaudojantiems piliečiams neturėtų susidaryti nepagrįstų ar neproporcingų sąnaudų ir turėtų būti visiškai užtikrintas laisvas teisėto kapitalo judėjimas visoje Sąjungoje; [3 pakeit.]
(3) 2008 m. liepos 17 d. Sąjungos patikslintoje Kovos su teroristų finansavimu strategijoje pabrėžta, kad reikia toliau stengtis užkirsti kelią teroristų finansavimui ir galimybėms įtariamiems teroristams naudotis savo pačių finansiniais ištekliais. Joje pripažįstama, kad FATF nuolat stengiasi tobulinti savo rekomendacijas ir siekia bendro sutarimo dėl to, kaip jos turėtų būti įgyvendintos. Sąjungos patikslintoje strategijoje pažymima, kad reguliariai vertinama, kaip visi FATF nariai ir FATF pobūdžio regioninių organų nariai jas įgyvendina, ir kad šiuo požiūriu svarbu, kad valstybės narės taikytų bendrą įgyvendinimo metodą;
(4) siekiant užkirsti kelią teroristų finansavimui, buvo imtasi priemonių įšaldyti tam tikrų asmenų, grupių ir įmonių lėšas ir ekonominius išteklius, įskaitant Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001(6) ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2002(7). Siekiant to paties tikslo buvo imtasi priemonių apsaugoti finansų sistemą nuo lėšų ir ekonominių išteklių panaudojimo teroristų tikslams. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje .../.../ES(8)(9) nurodytos kelios tokios priemonės. Tačiau tos priemonės nevisiškai užkerta kelią teroristams ir kitiems nusikaltėliams pasinaudoti mokėjimo sistemomis pervedant savo lėšas;
(5) siekdama skatinti nuoseklų požiūrį tarptautiniu mastu kovojantir efektyviau kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, tolesniais veiksmais Sąjunga turėtų atsižvelgti į pokyčius šiuo lygmeniu, t. y. į 2012 m. FATF priimtus tarptautinius kovos su pinigų plovimu, terorizmo finansavimu ir ginklų platinimu standartus, ypač į 16-tą rekomendaciją ir į peržiūrėtą jos įgyvendinimo aiškinamąjį raštą; [4 pakeit.]
(5a) ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas SESV sutarties 208 straipsnyje išdėstytoms Sąjungoms prievolėms siekiant pažaboti stiprėjančią tendenciją pinigų plovimo veiklą perkelti iš išsivysčiusių šalių, kuriose galioja griežtos kovos su pinigu plovimu taisyklės, į besivystančias šalis, kuriose taisyklės gali būti ne tokios griežtos; [5 pakeit.]
(6) visiškas lėšų pervedimų atsekamumas gali būti ypač svarbi ir vertinga pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo priemonė. Todėl norint užtikrinti informacijos perdavimą visais mokėjimo proceso etapais, tikslinga numatyti sistemą, pagal kurią mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti su lėšų pervedimais pateikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją, kuri turėtų būti tiksli ir atnaujinama.Šiuo tikslu labai svarbu, kad finansų įstaigos praneštų pakankamą, tikslią ir naujausią informaciją apie lėšų pervedimus, kuriuos jos atlieka savo klientams, tam, kad kompetentingos institucijos galėtų veiksmingiau užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui; [6 pakeit.]
(7) šio reglamento nuostatos taikomos nepažeidžiant nacionalinių teisės aktų, kuriais perkeliama 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(10). Pavyzdžiui, laikantis šio reglamento surinkti asmens duomenys turėtų būti toliau tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Ypač griežtai turėtų būti draudžiamas tolesnis tvarkymas komerciniais tikslais. Visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu yra svarbus visuomenės interesas. Todėl jeigu taikant šį reglamentą asmens duomenys perduodami trečiajai šaliai, kuri neužtikrina tinkamo apsaugos lygio pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį, perdavimas turėtų būti leidžiamas pagal tos direktyvos 26 straipsnio d punktą.Svarbu, kad keliose jurisdikcijose veikiantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, turintiems filialų ar patronuojamųjų įmonių už Sąjungos ribų, nebūtų nepagrįstai neleidžiama organizacijos viduje dalytis informacija apie įtartinas operacijas. Ši nuostata taikoma nedarant poveikio Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimų, kuriais siekiama kovoti su pinigų plovimu, taip pat dėl tinkamų piliečių apsaugos priemonių, kuriomis užtikrinamas lygiavertis arba pakankamas apsaugos lygis, taikymui; [7 pakeit.]
(8) asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, šis reglamentas netaikomas, jis taip pat netaikomas fiziniam ar juridiniam asmeniui, teikiančiam mokėjimo paslaugų teikėjui tik pranešimų ar kitas pagalbines lėšų pervedime naudojamas sistemas arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemas;
(9) lėšų pervedimams, susijusiems su maža pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsme, tikslinga netaikyti šio reglamento. Tokios išimtys turėtų apimti kredito arba debeto korteles, mobiliuosius telefonus arba kitus skaitmeninius ar IT prietaisus, grynųjų pinigų išmokėjimą naudojant bankomatus, mokesčių, baudų ar kitų rinkliavų mokėjimą bei lėšų pervedimą, kai tiek mokėtojas, tiek gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu. Be to, atsižvelgdamosatsižvelgiant į nacionalinių mokėjimo sistemų bruožus, valstybės narės turi teisę nuspręsti netaikyti reglamento elektroniniams žiro mokėjimams, jeigu šiuos lėšų pervedimus visada galima atsekti iki mokėtojo, taip pat lėšų pervedimams, atliekamiems keičiantis elektroninėmis čekių kopijomis ar naudojant įsakomuosius vekselius. Tačiau jokia išimtis neturi būti taikoma, kai kredito arba debeto kortelė, mobilieji telefonai arba kiti skaitmeniniai ar IT prietaisai su išankstinio mokėjimo plano ar apmokant jau už suteiktas paslaugas kortelėmis naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui.Atsižvelgiant į dinamišką technologinės pažangos raidą, turėtų būti svarstoma galimybė išplėsti reglamento taikymo sritį ir į ją įtraukti e. pinigus ir kitus naujus mokėjimo metodus; [8 pakeit.]
(10) mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad netrūktų informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba kad ji nebūtų neišsami. Siekiant nesutrikdyti mokėjimo sistemų efektyvumo, iš sąskaitos atliekamų lėšų pervedimų patikrinimo reikalavimai turėtų būti atskirti nuo lėšų pervedimo ne iš sąskaitos reikalavimų. Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp rizikos, kad dėl pernelyg griežtų identifikavimo reikalavimų operacijos gali būti vykdomos slapta, ir tarp galimos teroristų išpuolių grėsmės, kuri gali būti susijusi ir su smulkiais lėšų pervedimais, jeigu lėšų pervedimas atliekamas ne iš sąskaitos, įpareigojimas tikrinti, kad informacija apie mokėtoją būtų tiksli, turėtų būti taikomas tik atskiriems lėšų pervedimams, viršijantiemsneviršijantiems 1 000 EUR sumąsumos, turėtų apsiriboti mokėtojo vardo ir pavardės (pavadinimo) tikrinimu. Kai lėšų pervedimas atliekamas iš sąskaitos, mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų privalėti patikrinti informacijos apie mokėtoją, pridedamos prie kiekvieno lėšų pervedimo, jeigu buvo įvykdytos pareigos pagal Direktyvą .../.../ES (11); [9 pakeit.]
(11) atsižvelgiant į Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimus: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 924/2009(12), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 260/2012(13), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB(14), pakanka pateikti supaprastintą mokėtojo informaciją apie Sąjungoje pervedamas lėšas;
(12) siekiant sudaryti sąlygas institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu trečiosiose šalyse, atsekti šiais tikslais naudojamų lėšų šaltinį, pervedant lėšas iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, turėtų būti nurodoma išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją. Toms institucijoms turėtų būti suteikiama prieiga prie išsamios informacijos apie mokėtoją tik pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais;
(12a) už kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu atsakingos valstybių narių institucijos ir atitinkamos teisminės ir teisėsaugos įstaigos turėtų didinti tarpusavio bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su atitinkamomis trečiųjų šalių, įskaitant besivystančias šalis, institucijomis, kad toliau didėtų skaidrumas ir dar intensyviau vyktų keitimasis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais. Kad palengvintų tokį bendradarbiavimą, Sąjunga turėtų remti gebėjimų stiprinimo programas besivystančiose šalyse. Turėtų būti pagerintos įrodymų rinkimo sistemos ir galimybės gauti informaciją ir duomenis, susijusius su pažeidimų tyrimais, jokiu būdu nepažeidžiant subsidiarumo ir proporcingumo principų ar pagrindinių teisių Sąjungoje; [10 pakeit.]
(12b) mokėtojo ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai bei tarpiniai paslaugų teikėjai turėtų taikyti tinkamas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio jų praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo arba neteisėtos prieigos prie jų; [11 pakeit.]
(13) kai mokėtojas perveda lėšas keliems gavėjams nebrangiu paketinio pervedimo, kurį sudaro atskiri pervedimai iš Sąjungos į ne Sąjungos teritoriją, būdu, su tokiais atskirais pervedimais turėtų būti galima pateikti tik mokėtojo sąskaitos numerį ar unikalų operacijos atpažinties kodą su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje pateikiama išsami informacija apie mokėtoją ir gavėją;
(14) siekdamas patikrinti, ar su lėšų pervedimais pateikiama reikalaujama informacija apie mokėtoją ir gavėją, ir padėti identifikuoti įtartinas operacijas, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų taikyti veiksmingas procedūras, kad nustatytų, ar netrūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ar ši informacija yra išsami, ypač jei tai susiję su daugybe skaitmeninių mokėjimo paslaugų, kad būtų galima pagerinti lėšų pervedimų atsekamumą. Veiksmingi patikrinimai, ar informacija pateikta ir yra išsami, ypač kai esama kelių mokėjimo paslaugų teikėjų, gali padėti tyrimo procedūroms sugaišti mažiau laiko ir padaryti jas veiksmingesnes, o tai, savo ruožtu, pagerina lėšų pervedimų atsekamumą. Taigi valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai į mokėjimo pavedimą arba atitinkamą pranešimą įtrauktų reikiamą informaciją apie operaciją visoje mokėjimo grandinėje; [12 pakeit.]
(15) dėl galimos teroristų finansavimo grėsmės, kurią kelia anonimiški pervedimai, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai prašytų informacijos apie mokėtoją ir gavėją. Remiantis FATF sukurtu grėsme grindžiamu metodu, tikslinga nustatyti didesnės ir mažesnės grėsmės sritis siekiant geriau spręsti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmės klausimus. Todėl gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų nustatyti veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras ir įvertinti bei pasverti grėsmę, kad nuspręstų, išteklius būtų galima aiškiai nukreipti į didelės pinigų plovimo grėsmės sritis. Tokios veiksmingos grėsme grįstos procedūros padės mokėjimo paslaugų teikėjams geriau nuspręsti, ar lėšų pervedimo atveju neturint reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją tą pervedimą atlikti, atmesti ar sustabdyti ir kokių tolesnių veiksmų imtis. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, reikia ypač atidžiaiišsamiau tikrinti kliento duomenis, vadovaujantis Direktyva .../.../ES(15) ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju; [13 pakeit.]
(16) gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas ir tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų ypač atidžiai įvertinti grėsmę, išsiaiškinęs, kad trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji neišsami, ir turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms apie įtartinas operacijas remiantis pareiga pranešti, numatyta Direktyva .../.../ES(16) ir nacionalinėmis perkėlimo priemonėmis;
(17) nuostatos dėl lėšų pervedimo, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ar gavėją arba ji yra neišsami, turėtų būti taikomos vykdant visas mokėjimo paslaugų teikėjų ir tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigas sustabdyti ir atmesti lėšų pervedimus, kuriais pažeidžiamos civilinės, administracinės ar baudžiamosios teisės nuostatos.Mokėtojų ar gavėjų, kurie yra pavieniai asmenys, juridiniai asmenys, patikos fondai, fondai, savidraudos įmonės, kontroliuojančiosios bendrovės ir panašūs esami ar būsimi teisiniai subjektai, tapatybės nustatymo informacija yra pagrindinis veiksnys siekiant atsekti nusikaltėlius, kurie kitu atveju galėtų nuslėpti savo tapatybę naudodamiesi bendrovių struktūra; [14 pakeit.]
(18) kol nepanaikinti techniniai apribojimai, kurie gali trukdyti tarpiniams mokėjimo paslaugų teikėjams įvykdyti savo pareigą perduoti visą gautą informaciją apie mokėtoją, tie tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų registruoti tokią informaciją. Tokie techniniai apribojimai turėtų būti panaikinti, kai tik bus atnaujintos mokėjimo sistemos.Siekiant įveikti techninius apribojimus, atliekant tarpbankinius pavedimus tarp valstybių narių ir trečiųjų valstybių turėtų būti raginama naudotis bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) kredito pervedimų schema; [15 pakeit.]
(19) kadangi, tiriant nusikaltimus, daug mėnesių ar netgi metų po pirminio lėšų pervedimo gali būti neįmanoma nustatyti reikalaujamų duomenų arba susijusių asmenų ir tyrimo metu norint pasinaudoti svarbiais įrodymais, tikslinga reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai registruotų informaciją apie mokėtoją ir gavėją pinigų plovimo arba teroristų finansavimo prevencijos, tyrimo ir nustatymo tikslais. Šis laikotarpis turėtų būti penkeri metai, o jam pasibaigus visi asmens duomenys turėtų būti ištrinti, nebent nacionalinės teisės aktuose būtų nustatyta kitaip. Tolesnis duomenų saugojimas turėtų būti leidžiamas tik tuomet, jei to reikia pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ar tyrimo tikslu, ir jo laikotarpis neturėtų viršyti dešimties metų. Mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad pagal šį reglamentą duomenys būtų saugomi tik jame nustatytiems tikslams; [16 pakeit.]
(20) siekiant paspartinti kovos su terorizmu veiksmus, mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų greitai reaguoti į institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu valstybėje narėje, kurioje jie yra, prašymus pateikti informaciją apie mokėtoją;
(21) darbo dienų skaičius, per kurį privaloma atsakyti į prašymus suteikti informaciją apie mokėtoją, nustatomas remiantis mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo valstybėje narėje darbo dienų skaičiumi;
(22) siekiant pagerinti šio reglamento reikalavimų laikymąsi ir atsižvelgiant į 2010 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą „Sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimas“, turėtų būti sustiprinti kompetentingų institucijų įgaliojimai priimti priežiūros priemones ir nustatyti sankcijas. Turėtų būti numatytos administracinės sankcijos ir, atsižvelgiant į kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarbą, valstybės narės turėtų nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. Apie tai valstybės narės turėtų pranešti Komisijai ir Europos priežiūros institucijai (Europos bankininkystės institucijai) (EBI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (17); Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EDPPI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(18); ir Europos priežiūros institucijai (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai) (EVPRI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(19);
(23) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento XXX straipsniųV skyriaus įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(20); [17 pakeit.]
(24) keletas šalių ir teritorijų, kurios nėra Sąjungos teritorijos dalis, bendrai su valstybe nare naudojasi pinigų sąjunga, sudaro dalį valstybės narės valiutos zonos arba yra pasirašiusios pinigų konvenciją su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, ir jose veikia mokėjimo paslaugų teikėjai, tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvaujantys tos valstybės narės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose. Siekiant išvengti, kad šio reglamento taikymas lėšų pervedimams tarp susijusių valstybių narių ir tų šalių arba teritorijų turėtų reikšmingą neigiamą poveikį tų šalių arba teritorijų ekonomikai, tikslinga numatyti galimybę traktuoti tokius lėšų pervedimus kaip lėšų pervedimus atitinkamose valstybėse narėse;
(25) atsižvelgiant į pakeitimus, kuriuos reikės padaryti 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas(21), siekiant aiškumo tą reglamentą reikėtų panaikinti;
(26) kadangi šio reglamento tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(27) šiuo reglamentu užtikrinamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažintų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje – visų pirma tai teisė į privatų ir šeimos gyvenimą (7 straipsnis), teisė į asmens duomenų apsaugą (8 straipsnis) ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą (47 straipsnis) bei ne bis in idem principas;
(28) siekiant sklandžiai pradėti taikyti naują pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, tikslinga, kad šio reglamento taikymo data sutaptų su Direktyvos .../.../ES(22) perkėlimo į nacionalinę teisę terminu;
(28a) 2013 m. liepos 4 d. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė savo nuomonę(23),
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
DALYKAS, TERMINŲ APIBRĖŽTYS IR TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo tikslais nustatomos mokėtojo ir gavėjo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas, taisyklės.
2) pinigų plovimas – pinigų plovimo veikla, kaip nurodyta Direktyvos .../.../ES* 1 straipsnio 2 arba 3 dalyje;
3) mokėtojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris perveda lėšas iš savo sąskaitos arba pateikia pavedimą pervesti lėšas mokėtojas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 7 dalyje; [18 pakeit.]
4) gavėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra numatytas pervestų lėšų gavėjasgavėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 8 dalyje; [19 pakeit.]
5) mokėjimo paslaugų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris teikia lėšų pervedimo paslaugą versdamasis tokia veiklamokėjimo paslaugų teikėjas, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje; [20 pakeit.]
6) tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – mokėjimo paslaugų teikėjas, kuris nėra nei mokėtojas, nei gavėjas ir kuris gauna ir siunčia lėšas mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo vardu;
7) lėšų pervedimas – bet kokia operacija, kurią mokėtojo vardu elektroninėmis priemonėmis atlieka mokėjimo paslaugų teikėjas, kad gavėjas gautų lėšas per mokėjimo paslaugų teikėją, visų pirma piniginių perlaidų paslaugos ir tiesioginis debetas, kaip apibrėžta Direktyvoje 2007/64/EB, nesvarbu, ar mokėtojas ir gavėjas yra tas pats asmuo; [21 pakeit.]
8) paketinis pervedimas – keli atskiri lėšų pervedimai, sujungti, kad lėšas galima būtų siųsti kartu;
9) unikalus operacijos atpažinties kodas – raidžių arba simbolių derinys, kurį nustato mokėjimo paslaugų teikėjas, remdamasis mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos arba pranešimų sistemos, naudojamos lėšų pervedimui atlikti, protokolais, ir pagal kurį galima atsekti operaciją iki mokėtojo ir gavėjo;
10) vieno asmens lėšų pervedimas kitam asmeniui – operacija tarp dviejų fizinių asmenų, kurie, būdami vartotojai, veikia ne savo prekybos, verslo ar profesiniais, o kitais tikslais. [22 pakeit.]
3 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas lėšų pervedimams bet kuria valiuta, kuriuos siunčia arba gauna Sąjungos teritorijoje esantis mokėjimo paslaugų teikėjas.
2. Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams naudojant kredito arba debeto kortelę, debeto, išankstinio mokėjimo kortelę arba čekį, mobilųjį telefoną, e. pinigus arba bet kurį kitą skaitmeninį arba informacinių technologijų (IT) prietaisą, apibrėžtą Direktyvoje 2014/.../ES [MPD], jeigu laikomasi šių sąlygų: [23 pakeit.]
a) kortelė arba prietaisas naudojami atsiskaitant už prekes ir paslaugas bendrovei, kurios profesinė veikla – prekyba ar verslas; [24 pakeit.]
b) kortelės arba prietaiso numeris pateikiami visuose su operacija susijusiuose pervedimuose.
Tačiau šis reglamentas taikomas, kai kredito arba debeto, debeto, išankstinio mokėjimo kortelė arba čekis, mobilusis telefonas, e. pinigai arba bet kuris kitas skaitmeninis ar IT prietaisas naudojami vieno asmens lėšoms pervesti kitam asmeniui. [25 pakeit.]
3. Šis reglamentas netaikomas fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių vykdomą veiklą sudaro tik dokumentų popieriuje perkėlimas į elektroninius duomenis ir kurie veikia pagal sutartį su mokėjimo paslaugų teikėju, arba tiems , kurių vykdomą veiklą sudaro tik pranešimų arba kitų pervedant lėšas naudojamų pagalbinių sistemų arba tarpuskaitos ir atsiskaitymo sistemų teikimas mokėjimo paslaugų teikėjams. [26 pakeit.]
Šis reglamentas netaikomas lėšų pervedimams:
a) kai pervesdamas lėšas mokėtojas paima grynuosius pinigus iš savo sąskaitos;
b) kai lėšos pervedamos valstybės institucijoms, kai valstybėje narėje norima sumokėti mokesčius, baudas ar kitas rinkliavas;
c) kai ir mokėtojas, ir gavėjas yra mokėjimo paslaugų teikėjai, veikiantys savo vardu.
II SKYRIUS
MOKĖJIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ PAREIGOS
1 skirsnis
Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos
4 straipsnis
Informacija, teikiama pervedant lėšas
1. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pervedant lėšas apie mokėtoją būtų pateikiama ši informacija:
a) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);
b) mokėtojo sąskaitos numeris, kai tokia sąskaita naudojama lėšų pervedimui atlikti, arba unikalus operacijos atpažinties kodas, kai šiam tikslui jokia tokia sąskaita nenaudojama;
c) mokėtojo adresas, nacionalinis tapatybės numeris, arba kliento identifikacinis numeris, arba gimimo data ir gimimo vieta. [27 pakeit.]
2. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrina, kad pervedant lėšas apie gavėją būtų pateikiama ši informacija:
a) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas), taip pat
b) gavėjo sąskaitos numeris, kai tokia sąskaita naudojama operacijai atlikti, arba unikalus operacijos atpažinties kodas, kai šiam tikslui jokia tokia sąskaita nenaudojama.
3. Prieš pervesdamas lėšas, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas taiko išsamaus klientų tikrinimo priemonespagal Direktyvą .../.../ES(25) ir patikrina, ar 1 dalyje nurodyta informacija yra tiksli ir išsami, remdamasis dokumentais, duomenimis arba informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. [28 pakeit.]
4. Jeigu lėšos pervedamos iš mokėtojo sąskaitos, laikoma, kad 3 dalyje minimas patikrinimas įvykdytas šiais atvejais:
a) kai mokėtojo tapatybė patikrinta atidarant sąskaitą pagal Direktyvos .../.../ES(26) 11 straipsnį ir šio patikrinimo metu gauta informacija saugoma pagal tos direktyvos 39 straipsnį
arba
b) jeigu mokėtojui taikoma Direktyvos .../.../ES* 12 straipsnio 5 dalis.
5. Tačiau nukrypstant nuo 3 dalies, kai lėšos pervedamos ne iš sąskaitos, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas netikrina 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu suma neviršija 1 000 EUR ir nepanašu, kad ji yra susijusi su kitais lėšų pervedimais, kurie kartu su šiuo pervedimupatikrina bent sumos, neviršijančios 1 000 EUR, pervedimą atlikusio mokėtojo vardą ir pavardę (pavadinimą), ir, jeigu operacija yra vykdoma keliomis operacijomis, kurios, kaip paaiškėja, yra susijusios arba viršija 1 000 EUR,patikrina visą 1 dalyje nurodytą informaciją apie mokėtoją ir gavėją. [29 pakeit.]
5 straipsnis
Lėšų pervedimai Sąjungoje
1. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu tiek mokėtojo, tiek gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas (-ai) yra Sąjungos teritorijoje, pervedant lėšas pateikiamas tik mokėtojo ir gavėjo vardas bei pavardė (pavadinimas), taip pat mokėtojo ir gavėjo sąskaitos numeris arba jo unikalus operacijos atpažinties kodas, nedarant poveikio Reglamento (ES) Nr. 260/2012 5 straipsnio 2 ir 3 dalies b punktuose nustatytų informacijos reikalavimų taikymui. [30 pakeit.]
2. NepažeidžiantNepaisant 1 dalies, jei nustatyta didesnė grėsmė, kaip nurodyta Direktyvos .../.../ES(27) 16 straipsnio 2 ar 3 dalyje arba III priede, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas reikalauja pateikti išsamią informaciją, susijusią su mokėtoju arba gavėju, arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo arba tarpinio mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu pateikia informaciją apie mokėtoją ar gavėją pagal 4 straipsnį per tris darbo dienas nuo tokio prašymo gavimo dienos. [31 pakeit.]
6 straipsnis
Lėšų pervedimai į ne Sąjungos teritoriją
1. Jeigu mokėtojas atlieka paketinį pervedimą, kai gavėjų mokėjimo paslaugų teikėjai yra ne Sąjungos teritorijoje, 4 straipsnio 1 ir 2 dalys netaikomos sugrupuotiems atskiriems pervedimams su sąlyga, kad paketinėje rinkmenoje yra tame straipsnyje nurodyta informacija ir kad su atskirais pervedimais yra nurodytas mokėtojo sąskaitos numeris arba jo unikalus operacijos atpažinties kodas.
2. Nukrypstant nuo 4 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, pervedant 1 000 EUR ar mažesnę sumą nurodoma ši informacija:
a) mokėtojo vardas ir pavardė (pavadinimas);
b) gavėjo vardas ir pavardė (pavadinimas);
c) tiek mokėtojo, tiek gavėjo sąskaitos numeris arba unikalus operacijos atpažinties kodas.
Šios informacijos tikslumo tikrinti nereikia, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.
2 skirsnis
Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo pareigos
7 straipsnis
Trūkstamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją nustatymas
1. Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, ar pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, naudojamos lėšų pervedimui atlikti, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją ir gavėją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemoje pagal nustatytas grėsme pagrįstas kovos su piktnaudžiavimu vidaus procedūras. [33 pakeit.]
2. Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas turi veiksmingas procedūras, kuriomis gali nustatyti, ar apie mokėtoją ir gavėją trūksta šios informacijos:
a) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 5 straipsnyje reikalaujamos informacijos;
b) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba, jei taikoma, 14 straipsnyje reikalaujamos informacijos; taip pat
c) paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra neSąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie paketinį pervedimą.
3. Pervedant 1 000 EUR viršijančią sumą, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas patikrina gavėjo tapatybę, jeigu jo tapatybė dar nebuvo patikrinta.
4. Pervedant 1 000 EUR arba mažesnę sumą, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui nereikia patikrinti informacijos apie gavėją, nebent kyla įtarimų dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.
Valstybės narės gali sumažinti šią ribinę vertę arba jos netaikyti, kai, atlikus nacionalinį rizikos vertinimą, patariama vykdyti intensyvesnę ne iš sąskaitos pervedamų lėšų kontrolę. Valstybės narės, kurios taiko šią nukrypti leidžiančią nuostatą, praneša apie tai Komisijai. [34 pakeit.]
4a. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas įsisteigęs trečiojoje šalyje, kurioje rizikos lygis yra didesnis, kliento duomenys tikrinami išsamiau, vadovaujantis Direktyva .../.../ES(28) ir atsižvelgiant į tarptautinius korespondentinės bankininkystės ryšius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju. [35 pakeit.]
8 straipsnis
Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami
1. Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas nustato veiksmingas Direktyvos .../.../ES(29) 16 straipsnio 2 dalyje ir III priede nustatytomis grėsmėmis pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, kada atlikti, atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimą, kai trūksta reikalaujamos išsamios informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir kokių tolesnių veiksmų imtis. [36 pakeit.]
Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų gavėjas visais atvejais laikosi visų taikytinų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, susijusių su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ypač Reglamento (EB) Nr. 2580/2001, Reglamento (EB) Nr. 881/2002 ir Direktyvos .../.../ES*. [37 pakeit.]
Jeigu gavęs lėšų pervedimą mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ji yra neišsami arba pateikta nenaudojant simbolių arba kitų įvesties priemonių, leidžiamų naudoti toje pranešimų arbamokėjimo ir atsiskaitymo sistemoje, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba jį sustabdo ir prieš įvykdydamas mokėjimo operaciją pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją. [38 pakeit.]
2. Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia reikalaujamos išsamios informacijos apie mokėtoją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus to mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su tuo mokėjimo paslaugų teikėju, gali pirma įspėti ir nustatyti informacijos pateikimo terminus. [39 pakeit.]
Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.
9 straipsnis
Vertinimas ir pranešimas
Gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas pagal savo taikomas grėsme pagrįstas procedūras trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją laiko vienu iš kriterijumi kriterijų, vertindamas, ar lėšų pervedimas arba bet kuri susijusi operacija yra įtartina ir ar apie ją būtina pranešti finansinės žvalgybos padaliniui. Mokėjimo paslaugų teikėjas, taikydamas veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, taip pat skiria dėmesį kitiems Direktyvos .../.../ES(30) 16 straipsnio 3 dalyje ir III priede nurodytiems grėsmės kriterijams ir pagal juos imasi atitinkamų priemonių. [40 pakeit.]
3 skirsnis
Tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos
10 straipsnis
Informacijos apie mokėtoją ir gavėją išsaugojimas kartu su pervedimu
Tarpiniai mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad visa informacija apie mokėtoją ir gavėją, gauta su lėšų pervedimu, būtų išsaugojama kartu su pervedimu.
11 straipsnis
Trūkstamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją nustatymas
1. Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, ar pranešimų arba mokėjimo ir atsiskaitymo sistemos, naudojamos atlikti lėšų pervedimą, laukai, kuriuose pateikiama informacija apie mokėtoją ir gavėją, yra užpildyti naudojant simbolius arba kitas įvesties priemones, leidžiamas naudoti toje sistemoje.
2. Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas turi veiksmingas procedūras, kuriomis gali nustatyti, ar apie mokėtoją ir gavėją trūksta šios informacijos arba ji yra neišsami: [41 pakeit.]
a) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 5 straipsnyje reikalaujamos informacijos;
b) lėšų pervedimų, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba, jei taikoma, 14 straipsnyje reikalaujamos informacijos; taip pat
c) paketinio pervedimo, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, atveju trūksta 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos informacijos apie paketinį pervedimą.
12 straipsnis
Lėšų pervedimai, kai trūksta informacijos apie mokėtoją ir gavėją arba ji yra neišsami
1. Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato veiksmingas grėsme pagrįstas procedūras, kad nuspręstų, kada atlikti, atmesti ar sustabdyti lėšų pervedimą, kaiar trūksta reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ir kokiųarba ji yra neišsami, ir imasi atitinkamų tolesnių veiksmų imtis. [42 pakeit.]
Jeigu gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis, 5 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnį reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją, ji yra neišsami arba pateikta nenaudojant simbolių arba kitų įvesties priemonių, leidžiamų naudoti toje pranešimų arbamokėjimo ir atsiskaitymo sistemoje, mokėjimo paslaugų teikėjas arba atmeta pervedimą, arba jį sustabdo, ir prieš įvykdydamas mokėjimo operaciją pareikalauja pateikti išsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją. [43 pakeit.]
2. Kai mokėjimo paslaugų teikėjas reguliariai nepateikia reikalaujamos informacijos apie mokėtoją, tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas imasi veiksmų ir, prieš atmesdamas būsimus to mokėjimo paslaugų teikėjo lėšų pervedimus arba prieš nuspręsdamas nutraukti ar apriboti verslo santykius su šiuo mokėjimo paslaugų teikėju, gali pirma įspėti ir nustatyti informacijos pateikimo terminus.
Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas praneša apie tą faktą institucijoms, atsakingoms už kovą su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu.
13 straipsnis
Vertinimas ir pranešimas
Tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas trūkstamą ar neišsamią informaciją apie mokėtoją ir gavėją laiko kriterijumi, vertindamas, ar lėšų pervedimas arba bet kuri susijusi operacija yra įtartina ir ar apie ją būtina pranešti finansinės žvalgybos padaliniui.
14 straipsnis
Techniniai apribojimai
1. Šis straipsnis taikomas tais atvejais, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra ne Sąjungos teritorijoje, o tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas – Sąjungoje.
2. Jeigu gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas sužino, kad trūksta pagal šio reglamento nuostatas reikalaujamos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, jis, perduodamas lėšų pervedimus gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, gali pasinaudoti mokėjimo sistema su techniniais apribojimais, kuri neleidžia pervedant lėšas pateikti informacijos apie mokėtoją.
3. Kai gavęs lėšų pervedimą tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas nustato, kad trūksta pagal šio reglamento nuostatas reikalaujamos informacijos apie mokėtoją arba ji yra neišsami, jis naudojasi mokėjimo sistema su techniniais apribojimais tik tuo atveju, kai apie trūkstamą ar neišsamią informaciją jis gali pranešti gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjui, naudodamasis pranešimų arba mokėjimo sistema, leidžiančia keistis tokia informacija, arba kita tvarka, su sąlyga, kad toks keitimosi informacija būdas priimtinas abiem mokėjimo paslaugų teikėjams ar jie dėl to yra susitarę.
4. Kai tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas naudojasi mokėjimo sistema su techniniais apribojimais, jis gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu per tris darbo dienas nuo šio prašymo gavimo dienos pateikia jam visą gautą informaciją apie mokėtoją, nesvarbu, ar ji išsami, ar ne.
III SKYRIUS
BENDRADARBIAVIMAS IR DUOMENŲ SAUGOJIMAS
15 straipsnis
Pareiga bendradarbiauti ir lygiavertiškumas [44 pakeit.]
1. Mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo paslaugas teikiantys tarpininkai, laikydamiesi valstybės narės, kurioje jie yra, nacionalinėje teisėje nustatytų procedūrinių reikalavimų, išsamiai ir nevėluodami atsako tik į tos valstybės narės institucijų, atsakingų už kovą su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, pateiktus užklausimus, susijusius su informacija, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti, kad toks keitimasis informacija vyktų laikantis duomenų apsaugos reikalavimų, įdiegiamos specialios apsaugos priemonės. Jokios kitos išorės institucijos ar kiti subjektai neturi prieigos prie mokėjimo paslaugų teikėjų saugomų duomenų. [45 pakeit.]
1a. Kadangi didelė dalis neteisėto kapitalo nuteka į mokesčių rojus, Sąjunga turėtų didinti toms šalims daromą spaudimą siekdama, kad jos bendradarbiautų kovojant su tokiais neteisėtais finansiniais srautais ir didintų skaidrumą. [46 pakeit.]
1b. Sąjungos teritorijoje įsisteigę mokėjimo paslaugų teikėjai taiko šį reglamentą savo patronuojamosioms įmonėms ir filialams, veikiantiems trečiosiose šalyse, kurios nelaikomos lygiavertėmis. [47 pakeit.]
Komisijai pagal 22a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl ne Sąjungos jurisdikcijos teisinės ir priežiūros sistemos pripažinimo lygiaverte šio reglamento reikalavimams. [47 pakeit.]
15a straipsnis
Duomenų apsauga
1. Tvarkydami asmens duomenis pagal šį reglamentą, mokėjimo paslaugų teikėjai vykdo savo funkcijas šio reglamento nuostatoms įgyvendinti laikydamiesi nacionalinių teisės aktų, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 95/46/EB.
2. Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad pagal šį reglamentą saugomi duomenys būtų naudojami tik jame nustatytais tikslais ir jokiu būdu ne komerciniais tikslais.
3. Duomenų apsaugos institucijoms suteikiami įgaliojimai, įskaitant netiesioginės prieigos įgaliojimus, tirti ex officio arba remiantis skundu bet kokias pretenzijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymo problemomis. Šie įgaliojimai pirmiausia apima prieigą prie mokėjimo paslaugų teikėjo ir kompetentingų nacionalinių institucijų saugomos duomenų rinkmenos. [48 pakeit.]
15b straipsnis
Asmens duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms
Asmens duomenys gali būti perduodami trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, kuri neužtikrina tinkamo apsaugos lygio pagal Direktyvos 95/46/EB 25 straipsnį, tik tuo atveju, jeigu:
a) yra taikomos tinkamos duomenų apsaugos priemonės ir
b) priežiūros institucija, įvertinusi šias apsaugos priemones, iš anksto suteikė leidimą atlikti pervedimą. [49 pakeit.]
16 straipsnis
Duomenų saugojimas
Informacija apie mokėtoją ir gavėją neturi būti saugoma ilgiau nei griežtai būtina. Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas penkerius metus saugo 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytą informaciją ilgiausiai penkerius metus. 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais tarpinis mokėjimo paslaugų teikėjas saugo visą gautą informaciją penkerius metus. Pasibaigus tam laikotarpiui, asmens duomenys ištrinami, nebent nacionalinėje teisėje numatyta kitaip ir nurodyta, kokiomis aplinkybėmis mokėjimo paslaugų teikėjai gali išsaugoti arba toliau saugo duomenis. Valstybės narės leidžiagali leisti arba reikalauja toliaureikalauti saugoti asmens duomenis ilgesnį laikotarpį tik išskirtinėmis aplinkybėmis, pateikus pagrįstas priežastis, ir, tik jeigu būtina dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, nustatymo ir tyrimo ir nustatymo. Ilgiausias saugojimo laikotarpis pervedus lėšas neviršija dešimties metų, o asmens duomenų saugojimas atitinka nacionalinės teisės aktus, kuriais į nacionalinę teisę perkelta Direktyva 95/46/EB. [50 pakeit.]
Mokėtojo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjai ir tarpiniai paslaugų teikėjai taiko tinkamas technines ir organizacines priemones asmens duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio arba neteisėto jų sunaikinimo arba atsitiktinio praradimo, pakeitimo, neteisėto atskleidimo arba neteisėtos prieigos prie jų. [51 pakeit.]
Mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo ir tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų surinkta informacija apie mokėtoją ir gavėją ištrinama pasibaigus jos saugojimo laikotarpiui. [52 pakeit.]
16a straipsnis
Galimybė gauti informaciją ir konfidencialumas
1. Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad pagal šį reglamentą surinkta informacija būtų prieinama tik atitinkamais tikslais įgaliotiems asmenims arba tik tiems asmenims, kuriems ta informacija yra griežtai būtina prisiimtai rizikai valdyti.
2. Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad būtų laikomasi tvarkomų duomenų konfidencialumo reikalavimų.
3. Asmenys, turintys prieigą prie mokėtojo ar gavėjo asmens duomenų ir juos tvarkantys, laikosi duomenų tvarkymo konfidencialumo ir duomenų apsaugos reikalavimų.
4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad reguliariai renkantiems ar tvarkantiems asmens duomenis asmenims būtų rengiami specialūs duomenų apsaugos mokymai. [53 pakeit.]
IV SKYRIUS
SANKCIJOS IR STEBĖSENA
17 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės parengia administracinių priemonių ir sankcijų, taikomų už šio reglamento nuostatų pažeidimus, taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad šios taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai nevykdomos mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytos pareigos, sankcijas būtų galima skirti vadovybės nariams ir visiems kitiems pagal nacionalinę teisę už pažeidimą atsakingiems asmenims.
3. Iki ...(31) valstybės narės praneša 1 dalyje nurodytas taisykles Komisijai ir EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniam komitetui. Jos Komisijai ir EBI, EDPPI ir EVPRI jungtiniam komitetui nedelsdamos praneša apie bet kokius tolesnius taisyklių pakeitimus.
4. Kompetentingoms institucijoms suteikiami visi tyrimo įgaliojimai, būtini jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad sankcijomis ar priemonėmis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.
18 straipsnis
Specialiosios nuostatos
1. Šis straipsnis taikomas šių pažeidimų atvejais:
a) mokėjimo paslaugų teikėjoįvykdytas pakartotinis reikalaujamos informacijos apie mokėtoją ir gavėją neįtraukimas, pažeidžiant 4, 5 ir 6 straipsnius; [54 pakeit.]
b) rimtas įpareigojimo mokėjimo paslaugų teikėjams užtikrinti duomenų saugojimą pagal 16 straipsnį nevykdymas;
c) įpareigojimo mokėjimo paslaugų teikėjams įgyvendinti veiksmingą grėsme pagrįstą politiką ir procedūras, kurių reikalaujama pagal 8 ir 12 straipsnius, nevykdymas;
ca) tarpinių mokėjimo paslaugų teikėjų pareigų, nustatytų 11 ir 12 straipsniuose, sunkus pažeidimas. [55 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodytais atvejais galima taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:
a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis;
b) įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;
c) mokėjimo paslaugų teikėjui – panaikinti teikėjo leidimą;
d) laikinai uždrausti bet kuriam atsakingam mokėjimo paslaugų teikėjo vadovybės nariui ar fiziniam asmeniui vykdyti funkcijas dirbant mokėjimo paslaugų teikėjui;
e) juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais; jeigu juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje;
f) fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR arba atitinkamą sumą nacionaline valiuta ...(32) tose valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro;
g) administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.
19 straipsnis
Sankcijų skelbimas
Kompetentingos institucijos nedelsdamos skelbia apie visas 17 straipsnyje ir 18 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikytas administracines sankcijas ir priemones skelbiama nedelsiant, nurodant informaciją apie pažeidimo tipą bei pobūdį, taip pat už pažeidimą atsakingų asmenų tapatybę, nebent dėl tokio skelbimo kiltų didelis pavojus finansų rinkų stabilumuijeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad tai būtina ir proporcinga. [56 pakeit.]
Jeigu dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai.
Jei valstybės narės kompetentinga institucija nustato arba taiko administracinę nuobaudą ar kitą priemonę pagal 17 ir 18 straipsnius, ji praneša EBI apie tą nuobaudą arba priemonę ir apie aplinkybes, kuriomis jos buvo nustatytos arba taikytos. EBI įtraukia tokį pranešimą į centrinę administracinių nuobaudų duomenų bazę, sukurtą vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(33) 69 straipsniu, ir taiko jam tokias pat procedūras kaip ir visoms kitoms paskelbtoms nuobaudoms. [57 pakeit.]
20 straipsnis
Kompetentingų institucijų taikomos sankcijos
Nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių tipą ir administracinių piniginių sankcijų dydį, kompetentingos institucijos atsižvelgia į visas šias svarbias aplinkybes:
a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
b) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;
c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą atsakingo juridinio asmens apyvartą arba atsakingo fizinio asmens metines pajamas;
d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;
e) trečiųjų asmenų dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;
f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;
g) atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.
21 straipsnis
Pranešimas apie pažeidimus
1. Valstybės narės įdiegia veiksmingus mechanizmus, kuriais skatina apie šio reglamento nuostatų pažeidimus pranešti kompetentingoms institucijoms. Turi būti įgyvendinamos tinkamos techninės ir organizacinės priemonės duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio arba neteisėto jų sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, pakeitimo arba neteisėto atskleidimo. [58 pakeit.]
2. Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:
a) specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;
b) tinkama informatorių ir apie galimus ar faktinius pažeidimus pranešusių asmenų apsauga; [59 pakeit.]
c) asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris įtariamas padaręs pažeidimą, apsauga laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.
3. Mokėjimo paslaugų teikėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis institucijomis, įdiegia tinkamas vidaus procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu saugiu, nepriklausomu ir anoniminiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus. [60 pakeit.]
22 straipsnis
Stebėsena
1. Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos vykdytų veiksmingą stebėseną ir imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti šio reglamento reikalavimų vykdymą. EBI, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu ir atsižvelgdama į valstybių narių geriausios praktikos pavyzdžius, gali pateikti šio reglamento įgyvendinimo proceso gaires. [61 pakeit.]
1a. Ne Sąjungos mokėjimų paslaugų teikėjų atveju Komisija koordinuoja šio reglamento taikymą ir atidžiai stebi, kaip jis taikomas, ir esant reikalui stiprina bendradarbiavimą su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis, atsakingomis už 18 straipsnyje nurodytų pažeidimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. [62 pakeit.]
1b. Ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia IV skyriaus taikymo ataskaitą, ypatingą dėmesį skirdama tarpvalstybiniams atvejams, trečiųjų šalių mokėjimo paslaugų teikėjams ir tam, kaip jų atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos naudojasi įgaliojimais atlikti tyrimus ir skirti nuobaudas. Jei kyla grėsmė, kad duomenų saugojimo nuostatos gali būti pažeistos, Komisija imasi tinkamų ir veiksmingų priemonių, įskaitant pasiūlymą dėl šio reglamento pakeitimo. [63 pakeit.]
22a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 15 straipsnio 1a dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo ...(34).
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 15 straipsnio 1a dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po to jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 15 straipsnio 1a dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [64 pakeit.]
V SKYRIUS
ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI
23 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos komitetas (toliau – komitetas). Komitetas −tai komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr.182/2011 5 straipsnis su sąlyga, kad pagal jame nustatytą tvarką priimtomis įgyvendinimo nuostatomis nekeičiamos esminės šio reglamento nuostatos. [65 pakeit.]
VI SKYRIUS
LEIDŽIANČIOS NUKRYPTI NUOSTATOS
24 straipsnis
Susitarimai su Sutarties 355 straipsnyje nurodytomisnenurodytomis šalimis ir teritorijomis [66 pakeit.]
1. Nedarydama poveikio 15 straipsnio 1a dalies taikymui, Komisija patvirtinto lygiavertiškumo atvejais gali įgalioti bet kurią valstybę narę sudaryti susitarimus su į Sąjungos teritoriją neįeinančia šalimi arba teritorija, kaip nurodyta Sutarties 355 straipsnyje, kuriuose yra nuostatų, leidžiančių nukrypti nuo šio reglamento, kad lėšų pervedimus tarp tos šalies arba teritorijos ir atitinkamos valstybės narės būtų galima traktuoti kaip lėšų pervedimus toje valstybėje narėje. [67 pakeit.]
Sudaryti tokius susitarimus gali būti leista tik tuomet, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
a) konkreti šalis ar teritorija bendrai naudojasi pinigų sąjunga su konkrečia valstybe nare, sudaro dalį tos valstybės narės valiutos zonos arba su Sąjunga, atstovaujama valstybės narės, pasirašė pinigų konvenciją;
b) konkrečios šalies ar teritorijos mokėjimo paslaugų teikėjai tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja tos valstybės mokėjimo ir atsiskaitymo sistemose,taip pat
c) konkreti šalis ar teritorija reikalauja, kad jos jurisdikcijoje esantys mokėjimo paslaugų teikėjai taikytų tokias pačias taisykles, kaip nustatyta šiuo reglamentu.
2. Bet kuri valstybė narė, norinti sudaryti susitarimą, kaip nurodyta 1 dalyje, siunčia prašymą Komisijai ir suteikia jai visą būtiną informaciją.
Komisijai gavus valstybės narės prašymą, lėšų pervedimai tarp tos valstybės narės ir susijusios šalies arba teritorijos laikinai traktuojami kaip lėšų pervedimai toje valstybėje narėje, kol bus priimtas sprendimas pagal šiame straipsnyje nurodytą tvarką.
Jeigu Komisija mano neturinti visos reikalaujamos informacijos, ji per du mėnesius nuo prašymo gavimo kreipiasi į konkrečią valstybę narę ir patikslina, kokios papildomos informacijos reikia.
Gavusi visą informaciją, kurią laiko būtina prašymui įvertinti, Komisija per vieną mėnesį apie tai praneša prašymą pateikusiai valstybei narei ir persiunčia prašymą kitoms valstybėms narėms.
3. Per tris mėnesius nuo pranešimo, nurodyto 2 dalies ketvirtoje pastraipoje, Komisija, vadovaudamasi 23 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka, nusprendžia, ar suteikti įgaliojimus konkrečiai valstybei narei sudaryti šio straipsnio 1 dalyje minėtą susitarimą.
Bet kuriuo atveju pirmoje pastraipoje nurodytas sprendimas priimamas per aštuoniolika mėnesių nuo tos dienos, kai Komisija gauna prašymą.
3a. Jeigu leisti sudaryti sprendimai dėl priklausomų arba asocijuotų teritorijų jau priimti, būtent pagal Komisijos įgyvendinimo sprendimą 2012/43/ES(35), Komisijos sprendimą 2010/259/ES(36) ir Komisijos sprendimą 2008/982/EB(37), užtikrinamas nepertraukiamas jų vykdymas. [68 pakeit.]
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
25 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą aiškinamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal atitikmenų lentelę, pateiktą priede.
26 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2001 m. gruodžio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu (OL L 344, 2001 12 28, p. 70).
2002 m. gegužės 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 881/2002, nustatantis tam tikras specialias ribojančias priemones, taikomas tam tikriems asmenims ir subjektams, susijusiems su Usama bin Ladenu, Al-Qaida tinklu ir Talibanu, ir panaikinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 467/2001, uždraudžiantį tam tikrų prekių ir paslaugų eksportą į Afganistaną, sustiprinantį skrydžių uždraudimą ir pratęsiantį Afganistano Talibano lėšų ir kitų finansinių išteklių įšaldymą (OL L 139, 2002 5 29, p. 9).
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva .../.../ES dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L , , p. ).
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo(OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 924/2009 dėl tarptautinių mokėjimų Bendrijoje, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 2560/2001 (OL L 266, 2009 10 9, p. 11).
2012 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 260/2012, kuriuo nustatomi kredito pervedimų ir tiesioginio debeto operacijų eurais techniniai ir komerciniai reikalavimai ir iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 924/2009 (OL L 94, 2012 3 30, p. 22).
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
2012 m. sausio 25 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas 2012/73/ES, kuriuo Danijos Karalystė įgaliojama sudaryti susitarimus su Grenlandija ir Farerų salomis, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 Danijos ir kiekvienos iš šių teritorijų abipusis lėšų pervedimas būtų traktuojamas kaip lėšų pervedimas Danijoje (OL L 24, 2012 1 27, p. 12).
2010 m. gegužės 4 d. Komisijos sprendimas 2010/259/ES, kuriuo Prancūzijos Respublika įgaliojama sudaryti susitarimą su Monako Kunigaikštyste dėl lėšų pervedimo iš Prancūzijos Respublikos į Monako Kunigaikštystę ir atvirkščiai traktavimo kaip lėšų pervedimo Prancūzijos Respublikoje, remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1781/2006 (OL L 112, 2010 5 5, p. 23).
2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos sprendimas 2008/982/EB, kuriuo Jungtinė Karalystė pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/2006 įgaliojama sudaryti sutartį su Džersiu, Gernsiu ir Meno sala dėl lėšų pervedimo tarp Jungtinės Karalystės ir kiekvienos iš šių teritorijų traktavimo kaip lėšų pervedimo Jungtinėje Karalystėje (OL L 352, 2008 12 31, p. 34).
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (COM(2013)0045) – C7-0032/2013 – 2013/0025(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0045)),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0032/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 17 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio mėn. Šiaurės Airijoje vykusiame G8 aukščiausiojo lygio susitikime prisiimtus įsipareigojimus,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos rekomendacijas dėl agresyvaus mokesčių planavimo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime EBPO Generalinio sekretoriaus pristatytą pažangos ataskaitą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 9 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl pasiūlymo dėl Direktyvos, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 78/660/EEB ir Direktyvą 83/349/EEB, dėl tam tikrų didelių įmonių grupių nefinansinės informacijos atskleidimo ir tos informacijos įvairovės,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į bendrus Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0150/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui
(1) dideli neteisėtų pinigų srautai gali pakenkti finansų sektoriaus stabilumui bei reputacijai ir kelia grėsmę vidaus rinkai bei tarptautiniam vystymuisi. Terorizmas ardo pačius mūsų visuomenės pamatus. Neteisėtu būdu įgytų pinigų srautų judėjimą iš esmės palengvina slaptos korporacinės struktūros, veikiančios slaptose jurisdikcijose, dažnai vadinamose mokesčių rojais, ir per jas. Be toliau plėtojamų baudžiamosios teisės priemonių rezultatų taip pat gali duotiSąjungos lygmeniu, yra būtina ir jas papildo prevencija finansų sistemoje. Tačiau prevencinis požiūris turėtų būti tikslingas ir proporcingas ir neturėtų virsti visa apimančios visų gyventojų kontrolės sistemos sukūrimu; [1 pakeit.]
(2) rimta grėsmė kredito įstaigų ir finansų įstaigų patikimumui, vientisumui bei stabilumui ir pasitikėjimui visa finansų sistema gali iškilti dėl nusikaltėlių ir jų bendrininkų pastangų nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pajamų kilmę arba teisėtai ar neteisėtai gautas lėšas skirti terorizmo tikslams. Jeigu Sąjungos lygiu nebus patvirtintos tam tikros suderinimo priemonės, Pinigų plovėjai ir teroristų finansuotojai, siekdami palengvinti savo nusikalstamą veiklą, gali bandyti pasinaudoti kapitalo judėjimo ir finansinių paslaugų teikimo laisve, kurią suteikia integruota finansų sritis. Todėl būtinos tam tikros Sąjungos lygmens suderinimo priemonės. Tačiau siekiant Europos finansų sistemos stabilumo bei vientisumo apsaugos ir visuomenės apsaugos nuo nusikaltėlių tikslų turėtų būti atsižvelgiama į poreikį sukurti reglamentavimo aplinką, kuri sudarytų sąlygas įmonėms plėsti savo veiklą nepatiriant neproporcingų reikalavimų laikymosi sąnaudų. Taigi visi įpareigotiesiems subjektams taikomi reikalavimai kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu turėtų būti pagrįsti ir proporcingi; [2 pakeit.]
(3) šis pasiūlymas – ketvirtoji kovos su pinigų plovimo grėsme direktyva. Tarybos direktyvoje 91/308/EEB(6) pinigų plovimas apibrėžtas atsižvelgiant į nusikaltimus, susijusius su prekyba narkotikais, ir nustatyti tik finansų sektoriui taikomi įpareigojimai. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB(7) taikymo sritis išplėsta tiek pagal nusikaltimus, tiek pagal profesijų ir veiklos įvairovę. 2003 m. birželio mėn. Finansinių veiksmų darbo grupė (angl. FATF) peržiūrėjo savo rekomendacijas, kad jos apimtų teroristų finansavimą, ir pateikė išsamesnius reikalavimus, susijusius su klientų tapatybės nustatymu ir patikrinimu, situacijomis, kai didesnė pinigų plovimo grėsmė gali pateisinti griežtesnes priemones, taip pat situacijomis, kai mažesnė grėsmė gali pateisinti ne tokią griežtą kontrolę.
Į tuos pokyčius atsižvelgta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/60/EB(8) ir Komisijos direktyvoje 2006/70/EB(9).Sąjunga, įgyvendindama FATF rekomendacijas, turėtų visiškai laikytis savo duomenų apsaugos teisės aktų, taip pat Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų; [3 pakeit.]
(4) pinigų plovimas ir teroristų finansavimas dažnai yra vykdomi tarptautiniu mastu. Priemonės, kurių imamasi tik nacionaliniu ar netgi Sąjungos lygmeniu, neatsižvelgiant į tarptautinį koordinavimą bei bendradarbiavimą, turėtų labai ribotą poveikį. Todėl šioje srityje priemonės, kurių imasi Sąjunga, turėtų atitikti kitus veiksmus būti suderinamos su kitais veiksmais, kurių imasi tarptautiniai forumai, ir būti ne mažiau už juos griežtos. Kai plaunami pinigai ir kai teroristai finansuoja veiklą, siekiant išvengti, kad ši veikla nebūtų išaiškinta, gali būti naudojamos mokesčių vengimo ir neatskleidimo bei nuslėpimo mechanizmų strategijos. Sąjungos priemonėse ir toliau būtina ypač atsižvelgti į rekomendacijas, kurias parengė FATF– svarbiausia tarptautinė organizacija ir kitos tarptautinės organizacijos kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu srityje. Siekiant padidinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumą, direktyvas 2005/60/EB ir 2006/70/EB atitinkamais atvejais reikėtų suderinti su naujomis 2012 m. vasario mėn. priimtomis ir išplėstomis FATF rekomendacijomis; Tačiau itin svarbu, kad toks suderinimas su neprivalomomis FATF rekomendacijomis būtų vykdomas visapusiškai laikantis Sąjungos teisės aktų, ypač susijusių su Sąjungos duomenų apsaugos teise ir pagrindinių teisių apsauga, kaip įtvirtinta Chartijoje; [4 pakeit.]
(4a) ypatingą dėmesį reikėtų skirti įsipareigojimų, nustatytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 208 straipsnyje, įgyvendinimui, o tam reikalingas vystomojo bendradarbiavimo politikos nuoseklumas, kad būtų galima sustabdyti vis stiprėjančią tendenciją su pinigų plovimu susijusią veiklą perkelti iš išsivysčiusių šalių į besivystančias šalis, kuriose galioja ne tokie griežti kovos su pinigų plovimu teisės aktai; [5 pakeit.]
(4b) atsižvelgiant į tai, kad neteisėtų pinigų srautai, ypač panaudojami pinigų plovimui, sudaro 6–8,7 proc. besivystančių šalių BVP(10), o tai yra 10 kartų didesnė suma už tą, kurią Sąjunga ir jos valstybės narės skiria kaip paramą besivystančioms šalims, reikia koordinuoti kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skirtas priemones ir atsižvelgti į Sąjungos ir valstybių narių kovai su kapitalo nutekėjimu skirtas plėtros strategijas ir politiką; [6 pakeit.]
(5) be to, piktnaudžiavimas finansų sistema, siekiant nusikalstamu būdu arba netgi teisėtai gautus pinigus skirti terorizmo tikslams, kelia aiškų pavojų finansų sistemos vientisumui, tinkamam funkcionavimui, reputacijai ir stabilumui. Todėl būtina išplėsti šios direktyvos prevencines priemones, kad jos apimtų ne tik manipuliacijas sunkiu nusikalstamu būdu gautais pinigais, bet ir pinigų ar turto kaupimą terorizmo tikslais; [7 pakeit.]
(5a) nepaisant to, kokios sankcijos numatytos valstybėse narėse, visų priemonių, kurių imamasi pagal šią direktyvą, pagrindinis tikslas turėtų būti kovoti su bet kokia praktika, kurią taikant gaunamas didžiulis neteisėtas pelnas. Tai turėtų būti daroma imantis visų įmanomų priemonių, kad finansų sistemomis nebūtų naudojamasi tokiam pelnui išplauti; [8 pakeit.]
(6) atsiskaitymai didelėmis grynųjų pinigų sumomis didina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę. Siekiant didinti budrumą ir mažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais keliamą grėsmę, ši direktyva turėtų būti taikoma prekėmis prekiaujantiems fiziniams arba juridiniams asmenims, jeigu atliekami arba gaunami mokėjimai grynaisiais pinigais, kurių vertė 7 500 EUR ar daugiau. Valstybės narės turėtų galėti nuspręsti taikyti griežtesnes nuostatas, pvz., sumažinti šią ribą; [9 pakeit.]
(6a) banko sąskaitos vis dažniau pakeičiamos elektroninių pinigų produktais. Tokių produktų emitentai turėtų būti griežtai įpareigoti užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui. Vis dėlto elektroninių pinigų produktų atveju turėtų būti įmanoma netaikyti deramo klientų tikrinimo procedūros, jeigu patenkinamos tam tikros bendros sąlygos. Naudoti elektroninius pinigus, išleistus neatliekant deramo klientų tikrinimo, turėtų būti leidžiama tik prekėms ir paslaugoms iš prekiautojų ir paslaugų teikėjų, kurių tapatybė yra nustatyta ir patikrinta elektroninių pinigų emitento, pirkti. Fiziniams asmenims pervedant lėšas kitiems fiziniams asmenims neturėtų būti leidžiama naudoti elektroninius pinigus neatlikus deramo klientų tikrinimo. Siekiant išvengti spragų ir užtikrinti, kad asmuo negalėtų įsigyti neriboto anonimiškų elektroninių pinigų produktų kiekio, elektroniniu būdu kaupiamų pinigų suma turėtų būti pakankamai nedidelė; [10 pakeit.]
(6b) nekilnojamojo turto agentų veikla, susijusi su nekilnojamojo turto sandoriais, valstybėse narėse yra įvairi ir skirtinga. Siekiant sumažinti pinigų plovimo riziką nekilnojamojo turto sektoriuje, nekilnojamojo turto agentams ši direktyva turėtų būti taikoma, jei jie, vykdydami savo profesinę veiklą, dalyvauja su nekilnojamuoju turtu susijusiuose finansiniuose sandoriuose; [11 pakeit.]
(7) teisininkams, kaip juos apibrėžia valstybės narės, šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos, kai jie dalyvauja finansų ar verslo sandoriuose (įskaitant konsultacijas mokesčių klausimais), jeigu egzistuoja labai didelis pavojus, kad šių teisininkų paslaugomis bus piktnaudžiaujama siekiant plauti lėšas, gautas iš nusikalstamos veiklos, ar siekiant finansuoti teroristus. Tačiau turėtų būti numatytos išimtys bet kokiam reikalavimui pateikti informaciją, gautą prieš teismo procesą, jo metu ar po jo arba nustatant kliento teisinę padėtį. Todėl teisinėms konsultacijoms ir toliau turėtų būti taikomas profesinės paslapties reikalavimas, nebent teisinis patarėjas pats dalyvauja pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikloje, teisinės konsultacijos yra teikiamos pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais arba teisinis patarėjas žino, kad jo klientas nori gauti teisinę konsultaciją pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais;
(8) bet kurių specialistų, kuriems taikoma ši direktyva, teikiamos tiesiogiai palyginamos paslaugos turėtų būti vertinamos vienodai. Siekiant užtikrinti Chartijoje garantuojamas teises, šioje direktyvoje numatyti reikalavimai informuoti neturėtų būti taikomi informacijai, kurią gauna auditoriai, išorės apskaitininkai ir mokesčių konsultantai, kurie kai kuriose valstybėse narėse gali ginti klientą ar jam atstovauti teismo procese arba vertinti kliento teisinę padėtį;
(9) svarbu aiškiai pabrėžti, kad, vadovaujantis peržiūrėtomis FATF rekomendacijomis, su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais susiję mokestiniai nusikaltimai patenka į plačią nusikalstamos veiklos apibrėžtį pagal šią direktyvą.2013 m. gegužės 23 d. Europos Vadovų Taryba teigė, kad reikia visapusiškai spręsti mokesčių slėpimo ir mokestinio sukčiavimo problemas ir kovoti su pinigų plovimu ir vidaus rinkoje, ir nebendradarbiaujančių trečiųjų šalių bei jurisdikcijų atžvilgiu. Siekiant nustatyti mokestinius nusikaltimus svarbu susitarti dėl jų apibrėžties, taip pat svarbu, kad Sąjungoje veikiančios didelės įmonės viešai atskleistų tam tikrą finansinę informaciją, pateikiamą pagal šalis. Be to, svarbu, kad įpareigotieji subjektai ir teisininkai, kaip juos apibrėžia valstybės narės, nesiektų kliudyti įgyvendinti šios direktyvos tikslus ar nedalyvautų agresyvaus mokesčių planavimo veikloje, taip pat nesudarytų jai palankesnių sąlygų; [12 pakeit.]
(9a) siekdamos suvaržyti agresyvų mokesčių planavimą ir vengimą, valstybės narės turėtų nustatyti bendrąsias kovos su mokesčių vengimu taisykles (angl. GAAR), kaip siūloma 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos rekomendacijose dėl agresyvaus mokesčių planavimo ir 2013 m. rugsėjo 5 d. G20 aukščiausiojo lygio susitikime pristatytoje EBPO pažangos ataskaitoje; [13 pakeit.]
(9b) atlikdami arba pavesdami atlikti komercinius ar privačius sandorius, finansinėje sistemoje ypatingą vaidmenį atliekantys subjektai, kaip antai Europos investicijų bankas (EIB), Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), valstybių narių centriniai bankai ir centrinės atsiskaitymo sistemos, turėtų kiek įmanoma laikytis kitiems įpareigotiesiems subjektams taikomų taisyklių, priimtų pagal šią direktyvą; [14 pakeit.]
(10) reikia nustatyti fizinių asmenų, turinčių arba kontroliuojančių juridinį asmenį, tapatybę. Nors nustačius speficinę procentinę akcijų paketo dalį nebus automatiškai nustatomas tikrasis savininkas, tai yra faktinis veiksnys, į kurį reikia atsižvelgtivienas iš faktinių veiksnių nustatant tikrąjį savininką. Tikrųjų savininkų tapatybės nustatymas ir patikrinimas prireikus turėtų būti taikomas juridiniams asmenims, kuriems priklauso kiti juridiniai asmenys, ir turėtų rodyti savininkų grandinę, kol bus nustatytas fizinis asmuo, turintis arba kontroliuojantis juridinį asmenį, kuris yra klientas; [15 pakeit.]
(11) poreikis turėti tikslią ir atnaujintą informacijąsvarbu užtikrinti ir sustiprinti mokėjimų atsekamumą. Tikslios ir atnaujintos informacijos apie bet kokių juridinių subjektų, pvz., juridinių asmenų, patikos, fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų, tikrąjį savininką buvimas yra esminis veiksnys randant nusikaltėlius, kurie kitomis aplinkybėmis savo tapatybę slėptų už įmonės struktūros. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įmonės pasiliktų informaciją apie savo tikruosius savininkus ir ją teiktų skelbtų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją savo centriniuose viešuosiuose registruose, atviru ir saugiu duomenų formatu prieinamuose internete, laikydamosi Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių ir gerbdamos teisę į privatų gyvenimą, kaip įvirtinta Chartijoje. Kompetentingoms institucijoms, ypač FŽP ir įpareigotiesiems subjektams, taip pat plačiajai visuomenei, prieš tai nustačius asmens, norinčio susipažinti su informacija, tapatybę ir galbūt jam sumokėjus mokestį, turėtų būti suteikta prieiga prie šių registrų. Be to, patikėtiniai turėtų įpareigotiesiems subjektams deklaruoti savo statusą; [16 pakeit.]
(11a) valstybėms narėms sukūrus tikrųjų savininkų registrus būtų pastebimai pagerinta kova su pinigų plovimu, teroristų finansavimu, korupcija, mokestiniais nusikaltimais, sukčiavimu ir kitais finansiniais nusikaltimais. Šio tikslo gali būti pasiekta patobulinant valstybėse narėse jau veikiančių verslo registrų veiklą. Atsižvelgiant į tarpvalstybinį verslo sandorių pobūdį, itin svarbu užtikrinti, kad registrai būtų sąveikūs, kad būtų galima veiksmingai naudotis juose laikoma informacija. Visos Sąjungos verslo registrų sąveikos jau dabar reikalaujama pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/17/ES(11),ir ji turėtų būti toliau stiprinama; [17 pakeit.]
(11b) dėl technologijų pažangos atsirado priemonių, kurios sudaro sąlygas įpareigotiesiems subjektams patikrinti savo klientų tapatybę, kai vykdomi tam tikro pobūdžio sandoriai. Taikant šiuos technologinius patobulinimus įmonėms ir klientams suteikiamos laiką ir lėšas taupančios galimybės, kuriomis reikėtų pasinaudoti vertinant riziką. Kompetentingos valstybių narių institucijos ir įpareigotieji subjektai turėtų aktyviai kovoti su naujais ir inovatyviais pinigų plovimo būdais ir drauge paisyti pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą; [18 pakeit.]
(12) ši direktyva taip pat turėtų būti taikoma tuomet, kai įpareigotieji subjektai, kuriems ji taikoma, vykdo savo veiklą internetu;
(12a) Sąjungos atstovai ERPB valdymo organuose turėtų skatinti ERPB įgyvendinti šios direktyvos nuostatas ir paskelbti savo interneto svetainėje kovos su pinigų plovimu politiką, kurioje būtų išdėstyta išsami šios direktyvos įgyvendinimo tvarka; [19 pakeit.]
(13) susirūpinimą kelia naudojimasis lošimų sektoriumi plaunant pajamas iš nusikalstamos veiklos. Siekiant sumažinti su šiuo sektoriumi susijusią grėsmę ir sulyginti lošimo paslaugų teikėjų veiklos sąlygas, reikėtų nustatyti įpareigojimą visiems lošimo paslaugų teikėjams atlikti deramą klientų tikrinimą pavienių operacijų, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, atveju. Atliekant deramą tikrinimą reikėtų taikyti grėsme pagrįstą požiūrį, kuris atspindėtų skirtingiems lošimo paslaugų tipams būdingą skirtingą grėsmę ir tai, ar toms paslaugoms būdinga didelė ar maža pinigų plovimo grėsmė. Be to, reikėtų atsižvelgti į skirtingų lošimo tipų ypatybes, pvz., išskiriant kazino, lošimus internetu ir kitus lošimo paslaugų teikėjus. Valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę tą ribą taikyti atsiimant laimėjimą ir statant sumas lažybose. Fizines patalpas turintys Lošimo paslaugų teikėjai (pvz., kazino ir lošimo namai) turėtų užtikrinti, kad deramas klientų tikrinimas, jei jis atliekamas įeinant į patalpas, galėtų būti susietas su tose patalpose kliento atliekamomis operacijomis; [20 pakeit.]
(13a) pinigų plovimas tampa vis sudėtingesnis procesas ir taip pat apima neteisėtas, o kartais ir teisėtas, lažybas, visų pirma susijusias su sporto renginiais. Atsirado naujų pelningų organizuoto nusikalstamumo formų, pvz., susitarimai dėl varžybų baigties, tapusių pajamų duodančia nusikalstama veikla, susijusia su pinigų plovimu; [21 pakeit.]
(14) pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė ne visada vienoda. Todėl reikėtų taikyti holistinį grėsme pagrįstą požiūrį, paremtą būtiniausiais standartais. Grėsme pagrįstas požiūris nėra valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams daugiau, nei reikia, leidžianti galimybė. Šiuo atveju sprendimai priimami remiantis faktais, kad būtų geriau orientuojamasi į Sąjungai ir joje veikiantiems subjektams kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes; [22 pakeit.]
(15) grėsme pagrįstam požiūriui paremti valstybėms narėms ir Sąjungai reikia nustatyti, suprasti ir mažinti joms kylančias pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes. Tarptautiniu mastu pripažinta, kad nustatant grėsmes svarbu laikytis viršvalstybinio požiūrio, ir reikėtų įpareigoti Europos priežiūros instituciją (Europos bankininkystės instituciją) ( EBI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010(12); Europos priežiūros instituciją (Europos draudimo ir profesinių pensijų instituciją) ( EDPPI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010(13);, ir Europos priežiūros instituciją (Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją) ( EVPRI), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1095/2010(14), pateikti nuomonę dėl finansų sektorių veikiančių grėsmių ir, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti būtiniausius kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų vykdomų rizikos vertinimų standartus. Į tą procesą, vykdant viešas konsultacijas, kiek įmanoma turėtų būti įtraukti atitinkami suinteresuotieji subjektai; [23 pakeit.]
(16) kai tinka, reikėtų leisti su valstybių narių lygiu atliktų grėsmės vertinimų rezultatais laiku susipažinti įpareigotiesiems subjektams, kad jie galėtų nustatyti, suprasti ir mažinti jiems patiems kylančias grėsmes; [24 pakeit.]
(17) siekdamossiekiant geriau suprasti ir mažinti grėsmes Sąjungos lygmeniu, reikėtų tarpvalstybiniu lygmeniu įvertinti grėsmes, kad būtų veiksmingai nustatytos vidaus rinkai kylančios pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo grėsmės. Europos Komisija turėtų įpareigoti valstybes nares veiksmingai spręsti klausimus dėl atvejų, kurie, manoma, kelia didelę grėsmę. Be to, valstybės narės turėtų grėsmės vertinimų rezultatais dalytis tarpusavyje, ir prireikus su Komisija, EBI, EDPPI, EVPRI (toliau kartu – EPR) ir Europolu; [25 pakeit.]
(18) taikant šios direktyvos nuostatas tikslinga atsižvelgti į mažųjų įpareigotųjų subjektų, kuriems ji taikoma, ypatybes bei poreikius ir užtikrinti, kad jos taikymas atitiktų konkrečius mažųjų įpareigotųjų subjektų poreikius ir veiklos pobūdį;
(19) pati grėsmė yra kintamo pobūdžio, o kintamieji – tiek pavieniui, tiek po kelis – gali didinti arba mažinti galimai kylančią grėsmę ir dėl to daryti įtaką, kokio lygio prevencines priemones, kaip antai deramo klientų tikrinimo priemones, tikslinga taikyti. Taigi, vienomis aplinkybėmis reikėtų taikyti sustiprintą deramą tikrinimą, o kitomis gali būti tikslinga taikyti supaprastintą deramą tikrinimą;
(20) reikėtų pripažinti, kad tam tikrose situacijose pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmė yra didesnė. Nors yra reikalaujama, kad būtų nustatoma visų klientų tapatybė ir verslo pobūdis, tam tikrais atvejais būtinos ypač griežtos klientų tapatybės nustatymo ir tikrinimo procedūros;
(21) tai ypač taikytina verslo santykiams su asmenimis, kurie Sąjungoje arba tarptautiniu mastu eina arba ėjo svarbias pareigas viešojoje tarnyboje ir kurie yra iš šalių su plačiai paplitusia korupcija. Dėl tokių santykių finansų sektoriuje gali kilti ypač didelė grėsmė reputacijai ir teisinis pavojus. Tarptautinės pastangos kovoti su korupcija taip pat pateisina poreikį skirti ypatingą dėmesį tokiems atvejams ir taikyti tinkamas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kurie savo arba kitoje valstybėje eina arba ėjo svarbias pareigas, ir aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams; [26 pakeit.]
(21a) nors būtina taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones asmenims, kurie – savo arba kitoje valstybėje – eina arba ėjo svarbias pareigas, ir aukštiems tarptautinių organizacijų pareigūnams, vis dėlto neturėtų susidaryti padėtis, kai sąrašais, kuriuose pateikiama informacija apie tokius asmenis, prekiaujama komerciniais tikslais. Valstybės narės turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad tokiai veiklai būtų užkirstas kelias; [27 pakeit.]
(22) tai, kad reikia gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti verslo santykius, ne visais atvejais turi reikšti, kad reikia gauti direktorių valdybos leidimą. Turėtų būti įmanoma, kad tokį leidimą galėtų suteikti asmuo, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir užimantis pakankamai aukštas pareigas, kad galėtų priimti sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai grėsmei;
(22a) Sąjungai svarbu laikytis bendro požiūrio ir formuoti bendrą politiką nebendradarbiaujančių valstybių, kuriose nepajėgiama kovoti su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, atžvilgiu. Tuo tikslu valstybės narės savo nacionalinėse kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemose turėtų atsižvelgti į bet kokius FATF paskelbtus valstybių sąrašus ir tiesiogiai juos taikyti. Be to, valstybės narės ir Komisija, vadovaudamosi visa turima informacija, turėtų nustatyti kitas nebendradarbiaujančias valstybes. Komisija turėtų sukurti bendrą priemonių, kurios turi būti naudojamos siekiant apsaugoti vidaus rinkos vientisumą nuo tų nebendradarbiaujančių valstybių, sistemą; [28 pakeit.]
(23) siekiant išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų, dėl kurių verslui gali kilti vėlavimo ir neveiksmingumo problemų, klientai, kurių tapatybė buvo nustatyta kitur, gali būti pristatyti įpareigotiesiems subjektams, kartu laikantis tinkamų apsaugos priemonių. Tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas remiasi trečiąja šalimi, pareiga atlikti deramo klientų tikrinimo procedūrą lieka įpareigotajam subjektui, kuriam klientas pristatomas. Trečiajai šaliai, t. y. klientą pristatančiam asmeniui, taip pat turėtų likti pareiga vykdyti šios direktyvos reikalavimus, įskaitant reikalavimą informuoti apie įtartinus sandorius ir saugoti įrašus, jei jos santykiai su klientu patenka į šios direktyvos taikymo sritį;
(24) tais atvejais, kai tarp įpareigotųjų subjektų ir išorės fizinių ar juridinių asmenų, kuriems ši direktyva netaikoma, egzistuoja sutartiniai agentų arba užsakomųjų paslaugų teikimo santykiai, bet kokios tų agentų arba užsakomųjų paslaugų teikėjų, kaip įpareigotųjų subjektų dalies, pareigos kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu gali kilti tik iš susitarimo, o ne iš šios direktyvos. Atsakomybė už šios direktyvos laikymąsi pirmiausia turėtų likti įpareigotajam subjektui, kuriam ji taikoma. Be to, valstybės narės turėtų užtikrinti, kadvisi tokie tretieji asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus; [29 pakeit.]
(25) visos valstybės narės įsteigė arba turėtų įsteigti nepriklausomai veikiančius ir autonominius finansinės žvalgybos padalinius (FŽP) gautai informacijai rinkti ir analizuoti, kad būtų galima, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui bei teroristų finansavimui ir kovoti su juo, nustatyti ryšį tarp įtartinų sandorių ir su jais susijusios nusikalstamos veiklos. Apie įtartinus sandorius turėtų būti pranešama FŽP, kuris turėtų veikti kaip nacionalinis centras, gaunantis, analizuojantis ir platinantis kompetentingoms institucijoms pranešimus apie įtartinus sandorius bei kitą informaciją apie galimą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tai neturėtų priversti valstybes nares pakeisti jų esamas pranešimų teikimo sistemas, kai pranešama per prokurorą ar kitą teisėsaugos instituciją, jei informacija FŽP perduodama skubiai ir nėra filtruojama, leidžiant jiems tinkamai vykdyti savo pareigas, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą su kitais FŽP.Svarbu, kad valstybės narės skirtų FŽP reikiamus išteklius siekiant užtikrinti, kad jie turėtų visišką operacinį pajėgumą kovoti su esamais iššūkiais, susijusiais su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir drauge užtikrinti, kad būtų paisoma pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą ir duomenų apsaugą; [30 pakeit.]
(26) nukrypstant nuo bendro draudimo vykdyti įtartinus sandorius, įpareigotieji subjektai gali vykdyti įtartinus sandorius prieš pranešdami apie tai kompetentingoms institucijoms, jei nevykdyti sandorio neįmanoma arba jei tokiu būdu būtų sutrukdyta baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, įtariamus pinigų plovimu arba teroristų finansavimu. Tačiau ši nuostata neturėtų daryti įtakos valstybių narių tarptautiniams įsipareigojimams, prisiimtiems pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas, neuždelsiant įšaldyti teroristų, teroristų organizacijų ar asmenų, kurie finansuoja teroristus, lėšas ar kitą turtą;
(26a) kadangi didžiulė dalis neteisėtų pinigų srautų patenka į mokesčių rojus, Sąjunga turėtų taikyti didesnį spaudimą toms šalims, kad jos bendradarbiautų kovojant su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu; [31 pakeit.]
(27) valstybės narės turėtų turėti galimybę tinkamą 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų profesijų savireguliavimo organą paskirti ta institucija, kuri pirmiausia turi būti informuojama vietoje FŽP. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių teismo praktika, savireguliavimo organui atsakingos pirmosios instancijos sistema – svarbi priemonė apsaugant pagrindines teises, susijusias su teisininkų pareigomis informuoti;
(28) jei valstybė narė nusprendė pasinaudoti 33 straipsnio 2 dalyje numatytomis išimtimis, savireguliavimo organui, atstovaujančiam tame straipsnyje nurodytiems asmenims, gali būti leidžiama arba iš jo gali būti reikalaujama neperduoti FŽP jokios informacijos, gautos iš šių asmenų tame straipsnyje nustatytomis sąlygomis;
(29) pasitaikė atvejų, kad darbuotojamsasmenims, įskaitant darbuotojus ir atstovus, pranešusiems apie įtariamus pinigų plovimo atvejus, buvo grasinama arba jie susidūrė su priešiškais veiksmais. Nors ši direktyva negali liesti valstybių narių teisminių procedūrų, tačiau tai yra itin svarbus klausimas siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo prevencijos sistemų veiksmingumą. Valstybės narės turi žinoti apie šią problemą ir imtis visų įmanomų priemonių, kad apsaugotų asmenis, įskaitant darbuotojus ir atstovus, nuo tokių grasinimų ar priešiškų veiksmų, taip pat nuo kitokio priešiško elgesio ar neigiamų pasekmių, kad jiems būtų lengviau pranešti apie įtarimus dėl pinigų plovimo, taip sustiprinant kovą su pinigų plovimu; [32 pakeit.]
(30) šios direktyvos taikymo tikslais tvarkant asmens duomenis taikoma į nacionalinę teisę perkelta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB(15);
(30a) Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001(16) taikytinas Sąjungos institucijų ir įstaigų vykdomam asmens duomenų tvarkymui šios direktyvos tikslais; [33 pakeit.]
(31) tam tikri šios direktyvos įgyvendinimo aspektai susiję su duomenų rinkimu, analize, saugojimu ir keitimusi jais. Turėtų būti leidžiama tvarkyti asmens duomenis, kad būtų galima laikytis šioje direktyvoje nustatytų pareigų, be kita ko, atliekant deramą klientų tikrinimą, nuolatinę stebėseną, neįprastų ir įtartinų sandorių tyrimą ir pranešimą apie juos, juridinio asmens ar teisinės struktūros tikrojo savininko tapatybės nustatymą, politiškai angažuoto asmens nustatymą, keitimąsi informacija tarp kompetentingų institucijų ir keitimąsi informacija tarp finansų įstaigų ir įpareigotųjų subjektų. Asmens duomenų rinkimas neturėtų viršyti to, kas absoliučiai būtina norint laikytis šios direktyvos reikalavimų, ir jie turėtų būti toliau tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Ypač griežtai turėtų būti draudžiamas tolesnis asmens duomenų tvarkymas komerciniais tikslais; [34 pakeit.]
(32) visos valstybės narės pripažįsta, kad kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu – svarbus visuomenės interesas.Norint pašalinti šį reiškinį reikia ryžtingos politinės valios ir visų lygmenų bendradarbiavimo; [35 pakeit.]
(32a) itin svarbu, kad investicijos, kurios bendrai finansuojamos iš Sąjungos biudžeto, atitiktų griežčiausius standartus, kad būtų galima užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, įskaitant korupciją ir mokesčių slėpimą. 2008 m. EIB tuo tikslu priėmė vidaus gaires (angl. „Policy on preventing and deterring prohibited conduct in European Investment Bank activities“), kurių teisinis pagrindas – SESV 325 straipsnis, EIB statuto 18 straipsnis ir Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(17). Patvirtinus šią politiką EIB turi pranešti apie įtariamus arba nurodytus pinigų plovimo, susijusio su EIB remiamais projektais, operacijomis ir sandoriais, atvejus Liuksemburgo FŽP; [36 pakeit.]
(33) ši direktyva nedaro įtakos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, įskaitant Pamatinio sprendimo 2008/977/TVR nuostatų taikymą, apsaugai; [37 pakeit.]
(34) duomenų subjektas gali gauti asmens duomenis, tvarkomus taikant šią direktyvą. Tačiau duomenų subjekto teisė gauti informaciją, pateiktą pranešime apie įtartiną sandorį, labai pakenktų kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu veiksmingumui. Todėl tos teisės apribojimai laikantis Direktyvos 95/46/EB 13 straipsnyje nustatytų taisyklių gali būti pagrįsti. Tačiau tokius apribojimus turi atsverti tikri duomenų apsaugos institucijoms suteikti įgaliojimai, įskaitant tiesioginės prieigos įgaliojimus, nustatytus Direktyvoje 95/46/EB, sudarantys jiems sąlygas ex officio arba remiantis skundu tirti visas pretenzijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymo problemomis. Tai visų pirma turėtų apimti prieigą prie įpareigotojo subjekto turimos duomenų rinkmenos; [38 pakeit.]
(35) asmenims, kurie tik keičia popierinius dokumentus elektroniniais duomenimis ir veikia pagal sutartį su kredito įstaiga arba finansų įstaiga, ši direktyva netaikoma, taip pat ji netaikoma ir kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, kurie kredito arba finansų įstaigoms tik teikia pranešimų arba kitas pagalbines pervedant lėšas naudojamas sistemas arba tarpuskaitos bei atsiskaitymo sistemas;
(36) pinigų plovimas ir teroristų finansavimas yra tarptautinės problemos, o pastangos kovoti su jomis turėtų būti visuotinės. Kai Sąjungos kredito ar finansų įstaigos turi filialų ar patronuojamųjų įmonių trečiosiose valstybėse, kuriose tos srities teisės aktai yra netobuli, tada, siekdamos išvengti labai skirtingų standartų vienoje įstaigoje ar jų grupėje taikymo, jos turėtų taikyti Sąjungos standartus arba, jeigu tai neįmanoma, apie tai pranešti buveinės valstybės narės kompetentingoms institucijoms;
(37) būtų naudingajei tik įmanoma, reikėtų įpareigotiesiems subjektams pateikti atsiliepimus apie jų perduotos informacijos apie įtartinus sandorius naudingumą ir panaudojimą. Kad tai būtų įmanoma ir kad būtų galima įvertinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti ir tobulinti atitinkamus statistinius duomenis. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija turėtų stebėti visos Sąjungos situaciją, susijusią su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir reguliariai skelbti jos apžvalgas, įskaitant nacionalinės rizikos vertinimą. Komisija turėtų atlikti tokią pirmąją apžvalgą per vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos; [39 pakeit.]
(37a) valstybės narės turėtų užtikrinti, kad įpareigotieji subjektai ne tik laikytųsi atitinkamų taisyklių ir gairių, bet taip pat turėtų sistemas, kurios padėtų faktiškai kuo labiau sumažinti pinigų plovimo riziką šių subjektų vidaus veikloje; [40 pakeit.]
(37b) kad būtų galima įvertinti kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, valstybės narės turėtų kaupti ir tobulinti atitinkamus statistinius duomenis. Kad Sąjungos lygmeniu surenkamų statistinių duomenų kokybė ir nuoseklumas dar pagerėtų, Komisija turėtų stebėti visos Sąjungos situaciją, susijusią su kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu, ir reguliariai skelbti jos apžvalgas; [41 pakeit.]
(38) kompetentingos institucijos turėtų įsitikinti, kad asmenys, faktiškai vadovaujantys valiutos keityklų, patikos ir bendrovių paslaugų teikėjų ar lošimo paslaugų teikėjų veiklai, ir tikrieji tokių subjektų savininkai yra kompetentingi ir tinkami. Kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, ar asmuo yra kompetentingas ir tinkamas, turėtų atspindėti bent jau būtinybę apsaugoti tokius subjektus, kad jų vadovai ar tikrieji savininkai jais nesinaudotų nusikalstamais tikslais;
(39) atsižvelgiant į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinį pobūdį, be galo svarbus ES finansinės žvalgybos padalinių veiksmų koordinavimas ir bendradarbiavimas. Iki šiol toks bendradarbiavimas reglamentuotas tik Tarybos sprendime 2000/642/TVR(18). Siekiant užtikrinti geresnį FŽP veiklos koordinavimą ir bendradarbiavimą ir visų pirma užtikrinti, kad pranešimai apie įtartinus sandorius pasiektų valstybės narės FŽP, kuriam tie pranešimai būtų naudingiausi, į šią direktyvą reikėtų įtraukti išsamesnes, nuodugnesnes ir atnaujintas taisykles;
(40) siekiant atsižvelgti į pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tarptautinį pobūdį, ypač svarbu gerinti keitimąsi informacija tarp Sąjungos FŽP. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti saugias keitimosi informacija priemones, visų pirma decentralizuotą kompiuterinį FŽP tinklą „FIU.net“ ir tame tinkle įmanomus ir šioms priemonėms būdingus metodus; [42 pakeit.]
(41) kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu svarba turėtų paskatinti valstybes nares nacionalinėje teisėje numatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomąsias sankcijas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, nesilaikymą. Šiuo metu valstybės už esminių prevencinių priemonių pažeidimus taiko labai įvairias administracines priemones ir sankcijas. Ši įvairovė gali kenkti kovos su pinigų plovimu bei teroristų finansavimu pastangoms ir kyla pavojus, kad Sąjungos atsakas bus nenuoseklus. Todėl į šią direktyvą reikėtų įtraukti įvairias administracines priemones ir sankcijas, kurias valstybės narės galėtų taikyti už sistemingus reikalavimų, susijusių su įpareigotųjų subjektų deramo klientų tikrinimo priemonėmis, įrašų saugojimu, pranešimu apie įtartinus sandorius ir vidaus kontrole, pažeidimus. Jos turėtų būti pakankamai plačios, kad valstybės narės ir kompetentingos institucijos galėtų atsižvelgti į įpareigotųjų subjektų skirtumus, visų pirma finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų skirtumus, susijusius su jų dydžiu, ypatybėmis, rizikingumu ir veiklos sritimis. Taikydamos šią direktyvą valstybės narės turėtų užtikrinti, kad administracinių priemonių ir sankcijų pagal šią direktyvą ir baudžiamųjų sankcijų pagal nacionalinę teisę taikymas nepažeistų principo ne bis in idem; [43 pakeit.]
(42) finansinių paslaugų techniniais standartais turėtų būti užtikrinamas nuoseklus suderinimas ir pakankama indėlininkų, investuotojų ir vartotojų apsauga visoje Sąjungoje. Su politikos pasirinkimu nesusijusių techninių reguliavimo standartų projektų, kurie būtų teikiami Komisijai, rengimą būtų veiksminga ir tinkama patikėti itin specializuotą kompetenciją turinčioms Europos priežiūros institucijoms;
(42a) tam, kad kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai galėtų geriau įvertinti su tam tikrais sandoriais susijusią riziką, Komisija turėtų parengti Sąjungai nepriklausančių šalių, kuriose taikomos taisyklės ir nuostatos, panašios į nustatytąsias šioje direktyvoje, sąrašą; [44 pakeit.]
(43) pagal šios direktyvos 42 straipsnį EPR parengtus techninių reguliavimo standartų projektus Komisija turėtų priimti kaip deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius;
(44) atsižvelgiant į tai, kad direktyvas2005/60/EB ir 2006/70/EB reikėtų labai iš esmės pakeisti, aiškumo ir nuoseklumo sumetimais jas reikėtų sujungti ir pakeisti nauju teisės aktu;
(45) kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. finansų sistemos apsaugos vykdant galimo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes valstybių narių atskirai tvirtinamos jų finansų sistemų apsaugos priemonės galėtų prieštarauti vidaus rinkos veikimui ir teisinės valstybės bei Sąjungos viešosios politikos principų reikalavimams, bet dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;
(46) šia direktyva laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažįstamų Chartijoje, visų pirma, teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, nekaltumo prezumpcijos, teisės į asmens duomenų apsaugą, laisvės užsiimti verslu, diskriminacijos draudimo, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą ir teisės į gynybą; [45 pakeit.]
(47) vadovaudamosi Chartijos 21 straipsniu, kuriuo draudžiama bet kokia diskriminacija, valstybės narės turi užtikrinti, kad šios direktyvos nuostatos dėl grėsmės vertinimų atliekant deramą klientų tikrinimą būtų įgyvendintos nediskriminuojant;
(48) pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentų valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudėtinių dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas mano, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas;
(48a) valstybės narės ir įpareigotieji subjektai, taikydami šią direktyvą arba nacionalinius teisės aktus, pagal kuriuos perkeliama ši direktyva, privalo laikytis Tarybos direktyvos 2000/43/EB(19), [46 pakeit.]
(48b) Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas pateikė nuomonę 2013 m. liepos 4 d.(20),
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 skirsnis
Dalykas, taikymo sritis ir apibrėžtys
1 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad pinigų plovimas ir teroristų finansavimas būtų uždrausti.
2. Šioje direktyvoje toliau išvardinti tyčiniai veiksmai yra laikomi pinigų plovimu:
a) turto konversija arba perdavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje, siekiant nuslėpti arba užmaskuoti neteisėtą turto kilmę, išvengti nutarimų įšaldyti arba konfiskuoti arba siekiant padėti kokiam nors asmeniui, kuris dalyvauja tokioje veikloje, išvengti teisinių to asmens veiksmų pasekmių; [47 pakeit.]
b) turto tikrojo pobūdžio, šaltinio, vietos, disponavimo, judėjimo, teisių ar nuosavybės teisių į turtą slėpimas arba užmaskavimas, žinant, kad šis turtas yra gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;
c) turto įsigijimas, turėjimas arba naudojimas, jo gavimo metu žinant, kad šis turtas gautas iš nusikalstamos veiklos arba dalyvaujant tokioje veikloje;
d) dalyvavimas, bendrininkavimas, pasikėsinimas įvykdyti ir kurstymas, parama ir patarimai vykdant bet kurį iš a, b ir c punktuose nurodytų veiksmų.
3. Veikla yra pripažįstama pinigų plovimu net tada, kai veiksmai, dėl kurių atsirado turtas, skirtas pinigų plovimui, buvo vykdomi kitos valstybės narės teritorijoje arba trečiosios valstybės teritorijoje.
4. Šioje direktyvoje teroristų finansavimu laikomas lėšų pateikimas arba surinkimas bet kokiais būdais, tiesiogiai ar netiesiogiai, siekiant jį visą arba iš dalies panaudoti (arba žinant, kad jis bus panaudotas) vykdyti nusikaltimams, apibrėžtiems Tarybos pamatinio sprendimo 2002/475/TVR(21) su pakeitimais, padarytais Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/919/TVR(22), 1–4 straipsniuose.
5. Žinojimas, ketinimas arba tikslas – kaip vienas iš būtinų 2 ir 4 dalyse nurodytų veiklos elementų – gali būti numanomas iš objektyvių faktinių aplinkybių.
2 straipsnis
1. Ši direktyva taikoma šiems įpareigotiesiems subjektams:
1) kredito įstaigoms;
2) finansų įstaigoms;
3) šiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kai jie vykdo savo profesinę veiklą:
a) auditoriams, išorės apskaitininkams ir konsultantams mokesčių srityje;
b) notarams ir kitiems nepriklausomiems teisininkams, kurie dalyvauja kokiame nors finansų ar nekilnojamojo turto sandoryje, tiek veikdami kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padėdami klientui planuoti ar vykdyti sandorius, susijusius su:
i) nekilnojamojo turto ar verslo subjektų pirkimu ar pardavimu;
ii) klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymu;
iii) banko, taupomųjų ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymu ar valdymu;
iv) įnašų, reikalingų bendrovių įsteigimui, veikimui ar valdymui, organizavimu;
v) patikos, fondų, tarpusavio fondų, bendrovių ar panašių struktūrų sukūrimu, veikimu ar valdymu; [48 pakeit.]
c) patikos ar bendrovių paslaugų teikėjams, nenumatytiems a arba b punkte;
d) nekilnojamojo turto agentams, įskaitant nuomos agentus, jei jie dalyvauja finansiniuose sandoriuose; [49 pakeit.]
e) kitiems fiziniams arba juridiniams asmenims, prekiaujantiems prekėmis arba paslaugomis, jeigu mokėjimai atliekami arba gaunami grynaisiais pinigais, mokama suma yra 7 500 EUR ar daugiau, o sandoris įvykdomas kaip viena operacija ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo tarpusavyje susijusios; [50 pakeit.]
f) lošimo paslaugų teikėjams.
Valstybės narės, kaip nurodyta pirmos pastraipos 3 punkto f papunktyje, gali nuspręsti visiškai arba iš dalies netaikyti nacionalinių nuostatų, perkeliančių į nacionalinę teisę šios direktyvos nuostatas, tam tikroms lošimo paslaugoms, išskyrus kazino, jeigu, remiantis rizikos vertinimu, šių paslaugų pobūdis susijęs su mažesne grėsme. Prieš taikydama bet kokią tokio pobūdžio išimtį atitinkama valstybė narė kreipiasi į Komisiją dėl sutikimo. [153 pakeit.]
2. Valstybės narės gali nuspręsti, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie finansine veikla užsiima retai arba labai ribotai, o pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmė yra maža, nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį, jei tas fizinis ar juridinis asmuo atitinka visus šiuos kriterijus:
a) finansinės veiklos absoliuti vertė yra ribota;
b) finansinė veikla yra apribota sandoriais;
c) finansinė veikla nėra pagrindinė veikla;
d) finansinė veikla yra pagalbinė ir tiesiogiai susijusi su pagrindine veikla;
e) išskyrus 1 dalies 3 punkto e papunktyje nurodytą veiklą, pagrindinė veikla nėra 1 dalyje nurodyta veikla;
f) finansinė veikla yra numatyta tik pagrindinės veiklos klientams ir nėra apskritai siūloma visuomenei.
Pirma pastraipa netaikoma juridiniams ir fiziniams asmenims, užsiimantiems piniginių perlaidų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/64/EB(23) 4 straipsnio 13 punkte, veikla.
3. Pagal 2 dalies a punktą valstybės narės reikalauja, kad bendra finansinės veiklos apyvarta neviršytų ribos, kuri turi būti pakankamai žema. Ta riba turi nustatoma nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį.
4. Pagal 2 dalies b punktą valstybės narės taiko didžiausią leistiną ribą kiekvienam klientui ir pavieniui sandoriui, nepaisydamos, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar per kelias operacijas, kurios atrodo susijusios. Ta riba turi nustatoma nacionaliniu lygiu atsižvelgiant į finansinės veiklos pobūdį. Ta riba yra pakankamai žema siekiant užtikrinti, kad nurodyto pobūdžio sandoriai būtų nepraktiški ir neveiksmingi pinigams plauti arba teroristams finansuoti – jų vertė neturi viršyti 1 000 EUR.
5. Pagal 2 dalies c punktą valstybės narės reikalauja, kad finansinės veiklos apyvarta neviršytų 5 % bendros atitinkamo fizinio ar juridinio asmens vykdomos veiklos apyvartos.
6. Įvertindamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo grėsmę pagal šį straipsnį valstybės narės atkreipia ypatingą dėmesį į finansinę veiklą, apie kurią manoma, kad dėl jos pobūdžio ypač galima naudotis ja arba piktnaudžiauti ja siekiant plauti pinigus ir finansuoti teroristus.
7. Pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose nurodomos priežastys, kuriomis remiantis jie yra priimti. Valstybės narės numato galimybę atšaukti tą sprendimą pasikeitus aplinkybėms.
8. Valstybės narės pradeda, atsižvelgdamos į grėsmės lygį, stebėsenos veiklą arba imasi kitų pakankamų priemonių užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama pagal šį straipsnį priimtuose sprendimuose suteiktomis išimtimis.
3 straipsnis
Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
1) kredito įstaiga – kredito įstaiga, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013(24) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, įskaitant jos filialus, apibrėžtus to reglamento 4 straipsnio 1 dalies 17 punkte, esančius Sąjungoje, nepriklausomai nuo to, ar jos buveinė yra Sąjungoje ar trečiojoje šalyjeir ;
2) finansų įstaiga yra:
a) įmonė, kuri nėra kredito įstaiga, kurios pagrindinė veikla yraverstis vienos ar kelių rūšių, išvardytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(25) I priedo 2–12 punktuose ir 14 bei 15 punktuose, veikla, įskaitant valiutos keityklų veiklą;
b) draudimo įmonė, kuriai tinkamai suteiktas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/138/EB(26), jeigu ji vykdo veiklą, kuriai taikoma ta direktyva;
c) investicinė įmonė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES(27) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;
d) kolektyvinio investavimo subjektas, prekiaujantis savo investiciniais vienetais ar akcijomis;
e) draudimo tarpininkas, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/92/EB(28) 2 straipsnio 5 dalyje, išskyrus tos direktyvos 2 straipsnio 7 dalyje nurodytus tarpininkus, kai jų veiklos objektas yra gyvybės draudimas ir kitos su investicijomis susijusios paslaugos;
f) a–e punktuose nurodytų finansų įstaigų, kurių buveinė yra Sąjungoje arba trečiojoje šalyje, filialai, esantys Sąjungoje;
3) turtas – bet koks fizinis arba ne fizinis, kilnojamasis arba nekilnojamasis, materialus arba nematerialus turtas ir bet kokios formos, įskaitant elektronines ar skaitmenines, teisiniai dokumentai arba priemonės, įrodantys nuosavybės teisę į šį turtą arba su juo susijusias teises;
4) nusikalstama veikla – bet koks nusikalstamas dalyvavimas darant šiuos sunkius nusikaltimus:
a) veiksmus, apibrėžtus Pamatinio sprendimo 2002/475/TVR su pakeitimais, padarytais TPamatiniu sprendimu 2008/919/TVR, 1–4 straipsniuose;
b) bet kokius nusikaltimus, nurodytus 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 3 straipsnio 1 dalies a punkte;
c) dalyvaujant nusikalstamų organizacijų veikloje, kaip apibrėžta Tarybos bendrųjų veiksmų 98/733/TVR(29) 1 straipsnyje;
d) vykdant Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą, bent jau sunkų, kaip apibrėžta Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(30) 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 straipsnyje;
e) užsiimant korupcija;
f) visus nusikaltimus, įskaitant mokestinius nusikaltimus, susijusius su tiesioginiais ir netiesioginiais mokesčiais, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip vienų metų maksimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė, arba visus nusikaltimus, už kuriuos numatyta ilgesnė kaip šešių mėnesių minimali laisvės atėmimo ar įkalinimo bausmė (valstybėse, kurių teisės sistemose nusikaltimams yra nustatyta minimali riba);
4a) savireguliavimo organas – organas, kuriam suteikiami pagal nacionalinę teisę pripažinti įgaliojimai nustatyti tam tikrai profesijai arba tam tikroje ekonominės veiklos srityje taikomus įpareigojimus ir taisykles, kurių turi laikytis tai profesijai priklausantys arba toje srityje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys; [53 pakeit.]
5) tikrasis savininkas – fizinis asmuo, kuris iš esmės yra kliento savininkas arba jį kontroliuoja, ir (arba) fizinis asmuo, kurio vardu yra vykdomas sandoris ar veikla, ir juo laikoma bent jau:
a) įmonėse:
i) fizinis asmuo, kuriam priklauso galutinė juridinio asmens nuosavybė arba kontrolė, nes jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi arba kontroliuoja pakankamą to juridinio asmens akcijų arba balsavimo teisių procentą, įskaitant pareikštinių akcijų valdymą, išskyrus bendroves, įtrauktas į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai.
Bet kokiu atveju tiesioginę fizinio asmens nuosavybę arba kontrolę turint akcijų rodo 25 % plius viena akcija dalis, ir ši dalis taikoma kiekvienu tiesioginės ir netiesioginės nuosavybės lygmeniu; Fizinių asmenų kontroliuojamas juridinis asmuo arba keli to paties fizinio asmens kontroliuojami juridiniai asmenys, turintys 25 % plius viena akcija kliento akcijų dalies, yra netiesioginis (-iai) savininkas (-ai); kontrolės sąvoka apibrėžiama, be kita ko, laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 1–5 dalyse nustatytų kriterijų(31); tačiau tai taikoma nepažeidžiant valstybių narių teisės nuspręsti, kad nuosavybę arba kontrolę gali rodyti mažesnė procentinėdalis;
ii) jei kyla abejonių, kad i papunktyje nurodytas asmuo yra tikrasis savininkas arba, ėmusis visų reikiamų priemonių, i punkte nurodytas asmuo negali būti nustatytas, fizinis , kuris kitaip kontroliuoja juridinio asmens valdymą – šis asmuo gali būti ir vyresnysis vadovas;
iia) jeigu i arba ii papunktyje nurodytas fizinis asmuo nenustatytas – atitinkamas fizinis asmuo, užimantis vyresniojo vadovo pareigas, tokiu atveju įpareigotieji subjektai saugo įrašus apie veiksmus, kurių imtasi siekiant nustatyti tikrąjį savininką pagal i ir ii papunkčius, kad galėtų pagrįsti, jog tokių asmenų neįmanoma nustatyti;
b) juridiniuose asmenyse, pvz., fonduose arba teisinėse struktūrose, tokiose kaip patika arba tarpusavio fondai, kurie administruoja ir skirsto lėšas:
i) fizinis asmuo, kuris kontroliuoja 25 % ar daugiau teisinės struktūros arba juridinio asmens turto; ir
ii) jei būsimieji naudos gavėjai yra žinomi, fizinis asmuo, kuriam priklauso 25 % ar daugiau teisinės struktūros ar juridinio asmens turto; arba
iii) jei asmenys, gaunantys naudos iš juridinio asmens ar teisinės struktūros, dar nėra žinomi, asmenų, kurių interesams atstovauti šis juridinis asmuo ar teisinė struktūra yra sukurti arba kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, klasė. Patikos struktūrų naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius arba klasę, atveju įpareigotieji subjektai gauna pakankamai informacijos apie naudos gavėją, kad įsitikintų, kad galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokant išmokas arba naudos gavėjui pareiškus norą pasinaudoti numatytomis teisėmis;
iiia) patikos atveju – patikėtojas, patikėtinis, turto saugotojas (jei yra), naudos gavėjas ar gavėjų grupė ir bet kurie kiti fiziniai asmenys, faktiškai visiškai kontroliuojantys patikos struktūrą (taip pat ir per kontrolės arba nuosavybės grandinę); [54 pakeit.]
6) patikos arba bendrovių paslaugų teikėjas – bet koks fizinis ar juridinis asmuo, kuris verslo tikslais bet kurias iš toliau išvardytų paslaugų teikia trečiosioms šalims:
a) steigia bendroves ar kitokius juridinius asmenis;
b) eina bendrovės direktoriaus ar sekretoriaus, partnerystės subjekto partnerio ar panašias pareigas bet kokiame kitame juridiniame asmenyje arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
c) suteikia registruotą buveinę, verslo adresą, korespondencijos ar administracinį adresą ar kitas su tuo susijusias paslaugas bendrovei, partnerystės subjektui arba bet kokiam kitam juridiniam asmeniui arba teisinei struktūrai;
d) veikia kaip tiesioginės patikos ar panašios teisinės struktūros patikėtinis arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
e) veikia kaip nominalus akcininkas už kitą asmenį, jei tai nėra bendrovė, įtraukta į biržos sąrašus reguliuojamoje rinkoje, kurioje taikomi reikalavimai atskleisti informaciją, atitinkantys Sąjungos teisės aktus, arba lygiaverčiai tarptautiniai standartai, arba pasirūpina, kad kitas asmuo eitų tokias pareigas;
7) a) trečiosios valstybės politikoje dalyvaujantys asmenys – fiziniai asmenys, kuriems trečioji valstybė yra arba buvo patikėjusi svarbias viešąsias pareigas;
b) vietiniai politikoje dalyvaujantys asmenys – fiziniai asmenys, kuriems valstybė narė yra arba buvo patikėjusi svarbias viešąsias pareigas;
c) asmenys, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, – tarptautinės organizacijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo ir valdybos nario arba lygiavertes pareigas einantys ar ėję asmenys;
d) fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, yra:
i) valstybių vadovai, vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai arba ministrų pavaduotojai;
ii) parlamentų arba panašių teisėkūros institucijų nariai; [56 pakeit.]
iii) aukščiausiųjų teismų, konstitucinių teismų ar kitų aukščiausiųjų teisminių institucijų nariai, kurių sprendimai negali būti apskundžiami, išskyrus išskirtinius atvejus;
iv) audito rūmų ar centrinių bankų valdybų nariai;
v) ambasadoriai, laikinieji reikalų patikėtiniai ir aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkai;
vi) vyresnieji valstybės valdomų įmonių administracinių, valdymo ar priežiūros organų nariai. [57 pakeit.]
Nė viena iš i–vi papunkčiuose nustatytų kategorijų neapima vidutinio ir žemesnio rango pareigūnų;
e) šeimos nariai yra:
i) sutuoktinis;
ii) lygiaverčiu sutuoktiniui laikomas partneris;
iii) vaikai ir jų sutuoktiniai arba partneriai; [58 pakeit.]
iv) tėvai; [59 pakeit.]
f) artimais pagalbininkais esantys asmenys, kurie yra artimi pagalbininkai: [87 pakeit.]
i) fizinis asmuo, apie kurį yra žinoma, kad jis turi bendrą tikrąją nuosavybės teisę į juridinius asmenis ar teisines struktūras arba kitus artimus verslo ryšius su 7 dalies a–d punktuose nurodytu asmeniu;
ii) fizinis asmuo, kuris yra vienintelis tikrasis juridinio asmens arba teisinės struktūros, apie kuriuos yra žinoma, kad jie buvo įsteigti de facto siekiant naudos 7 dalies a–d punktuose nurodytam asmeniui, savininkas; [60 pakeit.]
(8) vyresnioji vadovybė – pareigūnas arba darbuotojas, turintis pakankamai žinių apie įstaigai kylančią pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir užimantis pakankamai aukštas pareigas, kad priimtų sprendimus, turinčius įtakos jai kylančiai grėsmei. Tai ne visais atvejais turi būti direktorių valdybos narys;
(9) verslo santykiai – verslo, profesiniai arba komerciniai santykiai, kurie susiję su įpareigotųjų subjektų profesine veikla ir kuriuos kontaktų užmezgimo momentu buvo numatyta tęsti tam tikrą laiką;
(10) lošimo paslaugos – paslaugos, susijusios su piniginės vertės statymu azartiniuose lošimuose, įskaitant paslaugas, kurioms reikia tam tikrų įgūdžių, pvz., loterijas, kazino žaidimus, pokerį ir lažybų operacijas, kurios teikiamos fizinėje vietoje arba kitu būdu per atstumą, elektroninėmis priemonėmis arba kitomis ryšių technologijomis ir atskiru paslaugų gavėjo prašymu;
10a) lažybų sandoris – visi lošimo paslaugų teikėjo ir kliento bei lažybų ir statomos sumos registracijos paslaugos gavėjo komercinių santykių etapai iki galimų laimėjimų išmokėjimo; [61 pakeit.]
(11) grupė – grupė, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/87/EB(32) 2 straipsnio 12 punkte;
11a) nebetarpiški – sutarčių arba sandorių sudarymas, kurio metu rangovas ar tarpininkas ir vartotojas fiziškai nedalyvauja, iki sutarties sudarymo ir jos sudarymo metu išimtinai naudojantis internetu, telemarketingu ar kitokių elektroninių ryšių priemonėmis. [62 pakeit.]
4 straipsnis
1. Valstybės narės, laikydamosi grėsme pagrįsto požiūrio, užtikrina, kad visos šios direktyvos nuostatos ar jų dalis būtų taikoma ne tik 2 straipsnio 1 dalyje nurodytiems įpareigotiesiems subjektams, bet ir kitų kategorijų profesijoms bei įmonėms, kurių veikla ypač gali būti panaudojama pinigų plovimo ar teroristų finansavimo tikslais. [63 pakeit.]
2. Jei valstybė narė nusprendžia taikyti šios direktyvos nuostatas 2 straipsnio 1 dalyje nenurodytų kategorijų profesijoms ir įmonėms, ji apie tai informuoja Komisiją.
5 straipsnis
Siekdamos užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui, valstybės narės šios direktyvos taikymo srityje gali priimti arba palikti galioti griežtesnes nuostatas, jeigu tokios nuostatos visiškai atitinka Sąjungos teisės aktus, ypač susijusius su Sąjungos duomenų apsaugos taisyklėmis ir pagrindinių teisių, kaip įvirtinta Chartijoje, apsauga. Tokios nuostatos nesukelia nederamų kliūčių vartotojams gauti finansines paslaugas ir nekliudo veikti vidaus rinkai. [64 pakeit.]
2 skirsnis
Grėsmės vertinimas
6 straipsnis
1. Komisija atlieka pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, dėl kurios kyla grėsmė vidaus rinkai, vertinimą, ypatingą dėmesį skirdama tarpvalstybinei veiklai. Tuo tikslu Komisija konsultuojasi su valstybėmis narėmis, EPI pateikia bendrą nuomonę dėl vidaus rinką veikiančių pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių), Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, 29 straipsnio darbo grupe, Europolu ir kitomis atitinkamomis institucijomis.
Pirmoje pastraipoje nurodytas grėsmės vertinimas apima bent:
a) bendrą pinigų plovimo mastą ir vidaus rinkos sritis, kuriose grėsmė didesnė;
b) grėsmę, būdingą kiekvienam atitinkamam sektoriui, visų pirma ne finansų sektoriams ir lošimų sektoriui;
c) labiausiai paplitusias priemones, kuriomis naudojasi nusikaltėliai, siekdami įteisinti iš neteisėtos veiklos gautas pajamas;
d) rekomendacijas kompetentingoms valdžios institucijoms, kaip turėtų būti veiksmingai panaudojami ištekliai;
e) euro banknotų vaidmenį vykdant nusikalstamą veiklą ir plaunant pinigus.
Be to, į grėsmės vertinimą įtraukiami pasiūlymai dėl būtiniausių grėsmės vertinimo, atliekamo kompetentingų nacionalinių institucijų, standartų. Tie būtiniausi standartai parengiami bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, įtraukiant verslo ir kitus suinteresuotus subjektus, atitinkamais atvejais vykdant viešas konsultacijas ir (arba) suinteresuotų subjektų privačius susitikimus.
Nuomonė pateikiama Komisija per ...(33) pateikia rizikos vertinimą ir jį atnaujina kas dvejus metus arba, esant reikalui, dažniau.
2. Komisija tą nuomonęgrėsmės vertinimą paskelbia, kad valstybėms narėms ir įpareigotiesiems subjektams padėtų nustatyti, valdyti ir mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmę ir kad kiti suinteresuotieji subjektai, įskaitant nacionalinius teisės aktų leidėjus, Europos Parlamentą, EPI, Europolą ir Sąjungos FŽP komitetą, galėtų geriau suvokti grėsmę. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija.
2a. Komisija kas metus teikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą dėl išvadų, gautų remiantis reguliariais grėsmės vertinimais, ir veiksmų, kurių buvo imtasi remiantis šiomis išvadomis. [65 pakeit.]
6a straipsnis
1. Nepažeisdama SESV nustatytos pažeidimo nagrinėjimo procedūros Komisija užtikrina, kad šios direktyvos pagrindu valstybių narių priimti nacionalinės teisės aktai kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu srityje būtų perkelti veiksmingai ir pagal ES reikalavimus.
2. Taikant 1 dalies nuostatas Komisijai padeda, kai tinkama, EPI, Europolas, Sąjungos FŽP komitetas ir bet kuri kita kompetentinga Europos institucija.
3. 1 dalyje aptartų nacionalinių teisės aktų, priimtų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu, vertinimas atliekamas nedarant poveikio Finansinių veiksmų darbo grupės arba MONEYVAL atliekamiems vertinimams. [66 pakeit.]
7 straipsnis
1. Kiekviena valstybė narė imasi tinkamų veiksmų ją veikiančioms pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėms, taip pat bet kokioms su tuo susijusioms duomenų apsaugos problemoms nustatyti, įvertinti, suprasti ir mažinti ir vertinimą nuolat atnaujina.
2. Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, kuri koordinuotų nacionalinį atsaką į 1 dalyje nurodytas grėsmes. Ta institucija nurodoma Komisijai, EPI, Europolui ir kitoms valstybėms narėms.
3. Atlikdamos 1 dalyje nurodytus vertinimus, valstybės narės gali pasinaudotinaudojasi 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuomonenurodytu grėsmės vertinimu.
4. Kiekviena valstybė narė atlieka 1 dalyje nurodytą vertinimą ir:
a) tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama tobulinti pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu režimą, visų pirma nustatydama sritis, kuriose įpareigotieji subjektai taiko griežtesnes priemones, ir prireikus patikslindama, kokių priemonių imtis;
aa) prireikus nustato, kuriuose sektoriuose arba srityse pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė yra minimali, mažesnė ir didesnė;
b) tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama padėti priskirti išteklius kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir nustatyti jų naudojimo prioritetus;
ba) tą (tuos) vertinimą (-us) naudoja siekdama užtikrinti, kad kiekvienam sektoriui arba sričiai pagal pinigų plovimo grėsmę būtų parengtos atitinkamos taisyklės;
c) įpareigotiesiems subjektams teikia tinkamą informaciją, kad jie galėtų patys atlikti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmių vertinimą.
5. Valstybės narės, gavusios prašymą, grėsmės vertinimo rezultatus pateikia kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir EPI. Vertinimo santrauka skelbiama viešai. Toje santraukoje nepateikiama įslaptinta informacija. [67 pakeit.]
8 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai imtųsi tinkamų veiksmų jiems kylančiai pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmei nustatyti ir įvertinti atsižvelgdamos į grėsmės veiksnius, įskaitant klientus, šalis ar geografines sritis, produktus, paslaugas, sandorius arba paslaugų teikimo kanalus. Šie veiksmai yra proporcingi atsižvelgiant į įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį.
2. 1 dalyje nurodyti vertinimai įtvirtinami dokumentais, nuolat atnaujinami ir paprašius teikiami kompetentingoms institucijoms bei savireguliavimo organams. [68 pakeit.]
3. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai turėtų politiką, kontrolės priemones ir procedūras, skirtas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmėms, nustatytoms Sąjungos, valstybės narės ir įpareigotųjų subjektų lygiu, veiksmingai mažinti ir valdyti. Politika, kontrolės priemonės ir procedūros turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į tų įpareigotųjų subjektų pobūdį ir dydį bei pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo riziką ir turėtų atitikti duomenų apsaugos taisykles. [69 pakeit.]
4. Pagal 3 dalį taikoma bent ši politika ir procedūros:
a) vidaus politikos, procedūrų ir kontrolės priemonių, įskaitant pavyzdines rizikos valdymo priemones, deramą klientų tikrinimą, pranešimą, įrašų saugojimą, vidaus kontrolę, atitikties užtikrinimo valdymą (įskaitant atitikties užtikrinimo pareigūno paskyrimą vadovybės lygiu, kai tinka atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį) ir darbuotojų tikrinimą, parengimas. Tos priemonės nesudaro įpareigotiesiems subjektams sąlygų prašyti vartotojų pateikti daugiau asmens duomenų nei reikia; [70 pakeit.]
b) kai tinka atsižvelgiant į verslo pobūdį ir dydį – nepriklausoma audito funkcija, a punkte nurodytai vidaus politikai, procedūroms ir kontrolės priemonėms testuoti.
5. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotųjų subjektų vyresnioji vadovybė patvirtintų diegiamą politiką ir procedūras, taip pat stebi ir prireikus griežtina taikomas priemones.
8a straipsnis
1. Siekdamos plėtoti bendrą požiūrį ir bendrą politiką nebendradarbiaujančių jurisdikcijų, kuriose trūksta kovai su pinigų plovimu skirtų priemonių, atžvilgiu, valstybės narės periodiškai tvirtina ir priima FATF paskelbtus šalių sąrašus.
2. Komisija Sąjungos lygmeniu koordinuoja parengiamuosius darbus dėl trečiųjų šalių, turinčių rimtų strateginių kovos su pinigų plovimu sistemų trūkumų, kurie kelia didelę grėsmę Sąjungos finansų sistemai, nustatymo atsižvelgiant į kriterijus, išdėstytus III priedo 3 punkte.
3. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant parengti šalių, nurodytų šio straipsnio 2 dalyje, sąrašą.
4. Komisija, remdamasi III priedo 3 punkte nustatytais kriterijais, nuolat stebi padėties šio straipsnio 2 dalyje nurodytose šalyse raidą ir, jei reikia, persvarsto šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą. [71 pakeit.]
II SKYRIUS
DERAMAS KLIENTŲ TIKRINIMAS
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
9 straipsnis
Valstybės narės uždraudžia savo kredito ir finansų įstaigoms turėti anonimines sąskaitas arba, anonimines banko atsiskaitymo knygeles arba išduoti anonimines elektroninio mokėjimo korteles, neatitinkančias 10a straipsnyje nustatytų sąlygų. Valstybės narės kiekvienu atveju reikalauja, kad egzistuojančių anoniminių sąskaitų arba, anoniminių banko atsiskaitymo knygelių arba anoniminių mokėjimo kortelių savininkams ir asmenims, gaunantiems naudos iš jų, kiek galima greičiau ir bet kokiu atveju iki pradedant naudotis sąskaita arba banko atsiskaitymo knygele būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės. [72 pakeit.]
10 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų tokiais atvejais:
a) užmegzdami verslo santykius;
b) vykdydami nenuolatinius sandorius, kurių vertė – 15 000 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;
c) prekėmis prekiaujantiems fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdydami nenuolatinius sandorius grynaisiais pinigais, kurių vertė – 7 500 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;
d) lošimo paslaugų teikėjams, vykdydami nenuolatinius sandorius, kurių vertė – 2 000 EUR ar daugiau, tiek tuomet, kai sandoris vykdomas kaip vienas veiksmas, tiek tuomet, kai jis vykdomas kaip keletas susijusių veiksmų;
da) lošimams internetu, įtvirtindami verslo santykius;
db) kitų lošimo paslaugų teikėjams, kai pervedamas laimėjimas yra ne mažesnis kaip 2 000 EUR; [73 pakeit.]
e) kai įtariamas pinigų plovimas ar teroristų finansavimas, nepaisant jokios leidžiančios nukrypti nuostatos, išimties ar ribos;
f) kai esama abejonių dėl anksčiau gautų klientų tapatybės duomenų teisingumo ar atitikimo;
fa) kai įsteigiama įmonė. [74 pakeit.]
10a straipsnis
1. Elektroninių pinigų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/110/EB(34) 2 straipsnio 2 dalyje, naudojimo atveju valstybės narės, remdamosi įrodytos mažos grėsmės principu, gali atleisti įpareigotuosius subjektus nuo deramo klientų tikrinimo prievolės, jei atitinka šias sąlygas:
a) mokėjimo priemonė nėra papildoma;
b) didžiausia elektroniniu būdu saugoma suma neviršija 250 EUR; valstybės narės gali padidinti šią ribą iki 500 EUR mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik toje valstybėje narėje;
c) mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ir paslaugoms pirkti;
d) mokėjimo priemonė negali būti finansuojama elektroniniais pinigais;
e) išpirkimas grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimas leidžiamas tik tada, jei nustatyta ir patikrinta pinigų turėtojo tapatybė, taip pat taikomos pakankamos ir tinkamos išpirkimo grynaisiais pinigais ir grynųjų pinigų išėmimo bei apskaitos dokumentų saugojimo priemonės ir procedūros.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejai, kai elektroninių pinigų suma viršija 250 EUR, prieš piniginės vertės išpirkimą visada būtų taikomos deramo klientų tikrinimo priemonės.
3. Šis straipsnis neužkerta kelio valstybėms narėms leisti įpareigotiesiems subjektams elektroninių pinigų atveju remiantis šios direktyvos 13 straipsniu taikyti supaprastintų deramo klientų tikrinimo priemonių, jei neatitinkamos šiame straipsnyje nustatytos sąlygos. [75 pakeit.]
11 straipsnis
1. Deramo klientų tikrinimo priemones sudaro:
a) kliento tapatybės nustatymas ir patikrinimas, remiantis dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio;
b) be registre remiantis 29 straipsniu nurodyto tikrojo savininko tapatybės nustatymas ir nustatymo, pagrįstų priemonių, reikalingų taip patikrinti tikrojo savininko tapatybę, kad įstaigos ar asmenys, kuriems taikoma ši direktyva, tuo įsitikintų, taikymas (juridinių asmenų, patikos, fondų, savitarpio fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų atveju tai apima pagrįstų visų reikiamų priemonių, reikalingų suprasti kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrą, taikymą);
c) verslo santykių tikslo ir numatomo pobūdžio vertinimas ir prireikus informacijos apie juos gavimas;
d) nuolatinė verslo santykių stebėsena, įskaitant sandorių, kurie buvo sudaryti tokių santykių metu, tyrimą, siekiant užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų tokios įstaigos ar asmens turimas žinias apie klientą, jo verslą ir rizikos pobūdį, prireikus įskaitant žinias apie lėšų šaltinį bei užtikrinant, kad atitinkami dokumentai, duomenys ar informacija būtų nuolat atnaujinami. [76 pakeit.]
1a. Vykdant 1 dalies a ir b punktuose nurodytas priemones iš įpareigotųjų subjektų taip pat reikalaujama patikrinti, ar asmeniui, kuris siekia veikti kliento vardu, leidžiama tai daryti, ir nustatyti bei patikrinti to asmens tapatybę. [77 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai taikytų kiekvieną 1 dalyje išdėstytą deramo klientų tikrinimo reikalavimą, tačiau jie gali nustatyti tokių priemonių mastą grėsmės pagrindu.
3. Valstybės narės reikalauja, kad vertindami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes įpareigotieji subjektai atsižvelgtų bent jau į I priede nustatytus kintamuosius.
4. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų kompetentingoms institucijoms arba savireguliavimo organams įrodyti, kad priemonės yra tinkamos atsižvelgiant į nustatytas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes.
5. Gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo veiklos atveju valstybės narės užtikrina, kad finansų įstaigos, be deramo klientų tikrinimo priemonių, kurias reikalaujama taikyti klientui ir tikrajam savininkui, toliau nurodytas deramo klientų tikrinimo priemones taikytų gyvybės draudimo ir kito su investicijomis susijusio draudimo sutarčių naudos gavėjams, kai tik naudos gavėjai nustatomi arba paskiriami:
a) naudos gavėjų, kurie nustatyti kaip konkrečiai įvardyti fiziniai ar juridiniai asmenys arba teisinės struktūros, atveju – pasižymėtų asmens vardą ir pavardę arba pavadinimą;
b) naudos gavėjų, kurie nurodomi pagal požymius ar klasę arba kitais būdais, atveju – gautų pakankamai informacijos apie tuos naudos gavėjus, kad finansų įstaiga įsitikintų, jog galės nustatyti naudos gavėjo tapatybę išmokant išmokas.
Ir pirmos pastraipos a punkte, ir b punkte nurodytu atveju naudos gavėjų tapatybė patikrinama išmokant išmokas. Kai gyvybės draudimas ar kitas su investicijomis susijęs draudimas visiškai arba iš dalies perduodamas trečiajai šaliai, finansų įstaigos, žinodamos apie perdavimą, tikrojo savininko tapatybę nustato draudimą perduodant fiziniam ar juridiniam asmeniui arba teisinei struktūrai, savo vardu gausiantiems perduodamos draudimo sutarties vertę.
12 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad kliento ir tikrojo savininko tapatybė būtų patikrinta prieš pradedant verslo santykius ar prieš vykdant sandorį.
2. Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės gali leisti patikrinti kliento ir tikrojo savininko tapatybę pradedant verslo santykius arba vykdant sandorius subjektams, kuriems taikomi 2 straipsnio 1 dalyje nurodyti įsipareigojimai, ir bet kokiu atveju išmokant laimėtas sumas, jei tai būtina siekiant netrukdyti įprastam verslui ir kai yra nedidelė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmė. Tokiais atvejais tos procedūros užbaigiamos, jei įmanoma, kuo greičiau po pradinio ryšio užmezgimo. [78 pakeit.]
3. Nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių, valstybės narės gali leisti atidaryti banko sąskaitą, su sąlyga, kad yra numatytos adekvačios apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad sandoriai nebūtų vykdomi paties kliento arba jo vardu tol, kol nebus visiškai laikomasi 1 ir 2 dalių.
4. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai susijusios įstaigos ar asmenys nesugeba laikytis 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktų, jie nevykdytų sandorių per banko sąskaitą, neužmegztų verslo santykių ar nevykdytų sandorio ir apsvarstytų galimybę nutraukti egzistuojančius verslo santykius ir pagal 32 straipsnį apie įtartiną kliento sandorį pranešti FŽP.
Valstybės narės ankstesnės pastraipos notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir patarėjams mokesčių srityje netaiko tik tais atvejais, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba vykdo savo užduotį ginti arba atstovauti tą klientą teismo procesuose arba nuo jų, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl proceso pradėjimo arba jo vengimo.
5. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo tikrinimo procedūras taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet ir tinkamu metu esamiems klientams, atsižvelgdami į grėsmės lygį, taip pat tuomet, kai pasikeičia atitinkamos kliento aplinkybės.
2 skirsnis
Supaprastintas deramas klientų tikrinimas
13 straipsnis
1. Kai valstybė narė arba įpareigotasis subjektas nustato mažesnės grėsmės sritis, ta valstybė narė gali leisti įpareigotiesiems subjektams taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones.
2. Prieš taikydami supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones, įpareigotieji subjektai įsitikina, kad santykiai su klientu arba sandoris kelia mažesnio laipsnio grėsmę.
3. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai vykdytų pakankamą sandoriosandorių arba verslo santykių stebėseną, kad galėtų nustatyti neįprastus ar įtartinus sandorius. [79 pakeit.]
14 straipsnis
Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes, susijusias su klientų tipais, šalimis ar geografinėmis sritimis ir visų pirma produktais, paslaugomis, sandoriais ar paslaugų teikimo kanalais, valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į veiksnius, susijusius su klientu ir produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugos teikimo kanalu, kaip į II priede nustatytus galimai mažesnės grėsmės situacijų veiksnius. [80 pakeit.]
15 straipsnis
Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EPI iki ...(35) pateikia kompetentingoms institucijoms ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires dėl grėsmės veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir (arba) priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai tinka taikyti supaprastinto deramo klientų tikrinimo priemones. Ypač reikėtų atsižvelgti į veiklos pobūdį bei dydį ir prireikus nustatyti proporcingas konkrečias priemones. [81 pakeit.]
3 skirsnis
Sustiprintas deramas klientų tikrinimas
16 straipsnis
1. Šios direktyvos 17–23 straipsniuose nurodytais atvejais ir kitais didesnės grėsmės, kurią nustatė valstybės narės ar įpareigotieji subjektai, atvejais valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones, kad tos grėsmės būtų tinkamai valdomos ir mažinamos.
2. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai išnagrinėtų visų sudėtingų, neįprastų, didelių sandorių prielaidas bei tikslą ir visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar teisėto tikslo arba kurios yra nusikaltimai mokesčių tvarkai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 4 dalies f punkte. Visų pirma jie sugriežtina verslo santykių stebėsenos laipsnį ir pobūdį, kad nustatytų, ar tie sandoriai ar veikla atrodo neįprasti ar įtartini. Jei įpareigotasis subjektas nustato neįprastą ar įtartiną sandorį ar veiklą, jis nedelsdamas apie tai praneša visų valstybių narių, kurios gali būti susijusios, FŽP. [82 pakeit.]
3. Vertindamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes valstybės narės ir įpareigotieji subjektai atsižvelgia bent jau į veiksnius, susijusius su klientu ir produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugos teikimo kanalu, kaip į III priede nustatytus galimai didesnės grėsmės situacijų veiksnius. [83 pakeit.]
4. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį EPI iki ...(36) pateikia kompetentingoms institucijoms ir 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams skirtas gaires dėl grėsmės veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti, ir (arba) priemonių, kurių reikia imtis tais atvejais, kai reikia taikyti sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones. Tos gairės pateikiamos per 2 vienerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. [84 pakeit.]
17 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad tarptautinių korespondentinės bankininkystės santykių su trečiųjų valstybių gaunančiomis įstaigomis atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, valstybių narių kredito įstaigos:
a) surinktų pakankamai informacijos apie gaunančią įstaigą, kad būtų galima gerai suprasti gaunančios įstaigos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti įstaigos reputaciją bei priežiūros kokybę;
b) įvertintų gaunančios įstaigos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
c) prieš naujų korespondentinės bankininkystės santykių užmezgimą gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;
d) dokumentais įtvirtintų atitinkamus kiekvienos įstaigos įsipareigojimus;
e) mokėtinų sumų atžvilgiu įsitikintų, kad gaunanti kredito įstaiga patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę ir atliko jų nuolatinį deramą tikrinimą ir kad tokia įstaiga, gavusi įstaigos korespondentės prašymą, gali jai pateikti atitinkamus deramo klientų tikrinimo duomenis.
18 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba santykių su trečiosios valstybės politikoje dalyvaujančiais asmenimis atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:
a) turėtų atitinkamas prie grėsmės pritaikytas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra toks asmuo;
b) verslo santykiams su tokiais klientais užmegzti arba tęsti gautų vyresniosios vadovybės pritarimą;
c) imtųsi atitinkamų priemonių turto ir lėšų, kurie yra susiję su verslo santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
d) vykdytų sustiprintą nuolatinę verslo santykių stebėseną.
19 straipsnis
Valstybės narės reikalauja, kad sandorių arba santykių su vietiniais politikoje dalyvaujančiais asmenimis arba asmeniu, kuriam tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, atveju, be 11 straipsnyje nustatytų deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai:
a) turėtų atitinkamas prie grėsmės pritaikytas procedūras, kuriomis nustatoma, ar klientas arba kliento tikrasis savininkas yra toks asmuo;
b) didesnės grėsmės verslo santykių su tokiais asmenimis atveju taikytų 18 straipsnio b, c ir d punktuose nurodytas priemones.
19a straipsnis
Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis, parengia vietinių politikoje dalyvaujančių asmenų ir asmenų, kurie yra valstybių narių gyventojai ir kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, sąrašą. Sąrašas yra prieinamas kompetentingoms valdžios institucijoms ir įpareigotiesiems subjektams.
Komisija informuoja susijusius asmenis, kad jie buvo įtraukti į sąrašą arba iš jo išbraukti.
Pagal šio straipsnio reikalavimus įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir įpareigotieji subjektai negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.
Valstybės narės imasi visų reikiamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias prekybai informacija komerciniais tikslais apie tarptautinėje politikoje dalyvaujančius asmenis, vietinius politikoje dalyvaujančius asmenis arba asmenis, kuriems tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas. [85 pakeit.]
20 straipsnis
Įpareigotieji subjektai,laikydamiesi grėsme pagrįsto požiūrio, imasi pagrįstų priemonių nustatyti, ar gyvybės draudimo ar kito su investicijomis susijusio draudimo sutarties naudos gavėjai ir (arba) prireikus naudos gavėjo tikrasis savininkas yra politikoje dalyvaujantys asmenys. Tų priemonių imamasi ne vėliau kaip išmokant išmokas arba visiškai ar iš dalies perduodant sutarties naudą. Nustačius didesnę grėsmę, valstybės narės reikalauja, kad, be įprasto deramo klientų tikrinimo priemonių, įpareigotieji subjektai: [86 pakeit.]
a) informuotų vyresniąją vadovybę prieš išmokant pajamas pagal draudimo sutartį;
b) atliktų sustiprintą visų verslo santykių su draudėju patikrinimą.
21 straipsnis
18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytos priemonės, bet nenurodytos 19a straipsnyje, taip pat taikomos tokių tarptautinėje ar vietos politikoje dalyvaujančių asmenų šeimos nariams arba jų artimais pagalbininkais esantiems asmenimsasmenims, kurie, kaip įrodyta, yra artimijų pagalbininkai. [87 pakeit.]
22 straipsnis
Kai 18, 19 ir 20 straipsniuose nurodytas asmuo nustoja būti tarptautinėje politikoje dalyvaujančiu asmeniu, vidaus politikoje dalyvaujančiu asmeniu arba asmeniu, kuriam tarptautinė organizacija yra arba buvo patikėjusi svarbias pareigas, reikalaujama, kad įpareigotieji subjektai apsvarstytų tolesnę to asmens keliamą grėsmę ir taikytų tokias tinkamas priemones atsižvelgiant į grėsmę tol, kol nustatoma, kad tas asmuo nebekelia grėsmės. Tas laikotarpis trunka ne trumpiau negu 1812 mėnesių. [88 pakeit.]
23 straipsnis
1. Valstybės narės draudžia kredito įstaigoms pradėti ar tęsti korespondentinės bankininkystės santykius su fiktyviu banku ir reikalauja, kad kredito įstaigos imtųsi tinkamų priemonių užtikrinti, kad jos nepradėtų ir netęstų korespondentinių ryšių su banku, apie kurį žinoma, kad jis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.
2. Pagal 1 dalį „fiktyvus bankas“ yra kredito įstaiga ar lygiaverte veikla užsiimanti įstaiga, kuri įsteigta jurisdikcijoje, kurioje tokia įstaiga fiziškai neegzistuoja ir kartu neturi joje reikšmingo valdymo ir vadovavimo organo, ir kuri nėra reguliuojamos finansų grupės dalis.
4 skirsnis
Trečiųjų šalių veikla
24 straipsnis
Valstybės narės gali leisti įpareigotiesiems subjektams, vykdant 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose numatytus reikalavimus, remtis trečiosiomis šalimis. Tačiau galutinė atsakomybė už šių reikalavimų įvykdymą tenka trečiąja šalimi besiremiančiam įpareigotajam subjektui. Be to, valstybės narės užtikrina, kad bet kurios tokios trečiosios šalys taip pat gali būti atsakingos už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus. [89 pakeit.]
25 straipsnis
1. Pagal šį skirsnį „trečiosios šalys“ yra:
a) 2 straipsnyje išvardyti įpareigotieji subjektai; arbaarba
b) kitos įstaigos ir asmenys, kurie yra valstybėse narėse arba trečiojoje valstybėje ir kurie taiko šioje direktyvoje nustatytiems lygiaverčius deramo klientų tikrinimo reikalavimus ir įrašų saugojimo reikalavimus, o pagal VI skyriaus 2 skirsnį yra prižiūrima, kaip jie laikosi šios direktyvos reikalavimų.
2. Spręsdamos,Spręsdama, ar trečioji valstybė atitinka 1 dalyje nustatytas sąlygas, valstybės narėsKomisija apsvarsto turimą informaciją apie geografinės grėsmės mastą ir informuoja vienos kitas, Komisijąvalstybes nares, įpareigotuosius subjektus, EPI, jei tai susiję su šios direktyvos taikymu ir laikantis atitinkamų Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 nuostatų, apie atvejus, kai, jųjos nuomone, trečioji valstybė atitinka tokias sąlygas.
2a. Komisija sudaro jurisdikcijų, kurių kovos su pinigų plovimu priemonės yra lygiavertės šios direktyvos nuostatoms ir kitoms susijusioms Sąjungos taisyklėms bei nuostatoms, sąrašą.
2b. 2a dalyje nurodytas sąrašas reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į informaciją, gautą iš valstybių, kaip nurodyta 2 dalyje. [90 pakeit.]
26 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai iš trečiosios šalies, kuria remiamasi, gautų būtiną informaciją dėl 11 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nustatytų reikalavimų.
2. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai, į kuriuos klientas turi kreiptis, imtųsi tinkamų veiksmų užtikrinti, kad gavusi prašymą trečioji šalis nedelsdama perduotų atitinkamas tapatybės nustatymo ir patikrinimo duomenų ir kitų atitinkamų dokumentų, susijusių su kliento arba tikrojo savininko tapatybe, kopijas.
27 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad buveinės valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su visos grupės politika ir kontrole) ir priimančiosios valstybės narės kompetentinga institucija (kiek tai susiję su filialais ir patronuojamosiomis įmonėmis) galėtų laikyti, kad įpareigotasis subjektas taiko 25 straipsnio 1 dalyje ir 26 straipsnyje nustatytas priemones taikydamas savo grupės programą, kai tenkinamos šios sąlygos:
a) įpareigotasis subjektas remiasi trečiosios šalies, kuri priklauso tai pačiai grupei, teikiama informacija;
b) ta grupė taiko deramo klientų tikrinimo priemones, įrašų saugojimo taisykles ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencijos programas pagal šią direktyvą arba lygiavertes taisykles;
c) buveinės valstybės kompetentinga institucija, bendradarbiaudama su priimančiosios valstybės kompetentingomis institucijomis, grupės lygiu prižiūri, ar veiksmingai įgyvendinami b punkte nurodyti reikalavimai. [91 pakeit.]
1a. EPI iki...(37) paskelbia gaires dėl atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų taikomos grupės subjektų priežiūros sistemos siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą priežiūrą grupių lygmeniu. [92 pakeit.]
28 straipsnis
Šis skirsnis netaikomas užsakomųjų paslaugų ar agentų santykiams, kai pagal sutartinę struktūrą užsakomųjų paslaugų teikėjas ar agentas laikytinas įpareigotojo subjekto dalimi.
III SKYRIUS
INFORMACIJA APIE TIKRUOSIUS SAVININKUS
29 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijoje įsteigti juridiniai asmenys gautų irarba pagal jų teisę reglamentuojami įmonės ir kiti subjektai, turintys teisinį subjektiškumą, įskaitant patikos subjektus ar kitus subjektus, kurių struktūra ar funkcijos yra panašios į patikos subjektų, fondų, kontroliuojančiųjų bendrovių ir visų kitų panašių dabartinių ar būsimų teisinių struktūrų struktūrą ar funkcijas, jų teritorijoje veikiančiame centriniame viešajame registre, komerciniame registre arba bendrovių registre saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą, dabartinę ir atnaujinamą informaciją apie save ir savo tikruosius savininkus bei pateiktų tokią informaciją šiems registrams įsisteigimo metu, taip pat informaciją apie bet kokius šių faktų pasikeitimus.
1a. Registre saugoma būtina informacija, kurios reikia norint aiškiai nustatyti įmonę ir jos tikrąjį savininką, t. y., subjekto pavadinimas, kodas, teisinė forma ir statusas, steigimo įrodymas, registruotosios buveinės adresas (ir pagrindinės verslo vietos adresas, jei jis skiriasi nuo registruotosios buveinės vietos adreso), pagrindiniai reglamentuojantys dokumentai (pvz., bendrovės steigimo sutartis ir įstatai), direktorių sąrašas (įskaitant jų pilietybę ir gimimo datą), taip pat informacija apie akcininkus (tikruosius savininkus), pvz., vardai, pavardės (pavadinimai), gimimo datos, pilietybė arba steigimo vietos jurisdikcija, kontaktiniai duomenys, akcijų skaičius, akcijų kategorijos (įskaitant susijusių balsavimo teisių pobūdį) ir jų valdomų akcijų arba vykdomos kontrolės dalis, jei taikytina.
Pagal šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus įpareigotieji subjektai neatleidžiami nuo deramo klientų tikrinimo prievolių ir įpareigotieji subjektai negali pasikliauti vien tik ta informacija kaip pakankama šioms prievolėms įvykdyti.
1b. Dabartinių arba būsimų patikos ar kitų tipų juridinių subjektų ir struktūrų, kurių struktūra ir funkcijos panašios, atveju ši informacija taip pat apima patikėtojo, patikėtinio (-ių), saugotojo (jei tinka), naudos gavėjų arba naudos gavėjų klasės ir bet kurių kitų fizinių asmenų, faktiškai kontroliuojančių patikos subjektą, tapatybę. Valstybės narės užtikrina, kad patikėtinis įpareigotiesiems subjektams atskleistų informaciją apie savo statusą, kai jis, veikdamas kaip patikėtinis, užmezga verslo santykius arba vykdo nenuolatinį sandorį, kurio vertė viršija 10 straipsnio b, c ir d punktuose nustatytą ribą. Be kita ko, turėtų būti saugoma informacija apie visų asmenų gimimo datas ir pilietybes. Valstybės narės, skelbdamos patikos dokumentą ir apsikeitimą raštais, laikosi grėsme pagrįsto požiūrio, ir, kai reikia, laikydamosi informacijos apie asmenį apsaugos taisyklių, užtikrina, kad informacija būtų atskleidžiama kompetentingoms institucijoms, visų pirma FŽP, ir įpareigotiesiems subjektams.
2. Valstybės narės užtikrina, kadSu 1, dalyje nurodytą informaciją galėtų 1a ir 1b dalyse nurodyta informacija gali laiku gautisusipažintivisų valstybių narių kompetentingos institucijos, visų pirma FŽP, ir įpareigotieji subjektai. Valstybės narės, nustačiusios asmens, pageidaujančio susipažinti su informacija internetu atlikus pagrindinę registraciją, tapatybę, suteikia viešą prieigą prie 1 dalyje nurodytų registrų. Atviruoju ir saugiu duomenų formatu pateikiama informacija internetu yra prieinama visiems asmenimis, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, visų pirma veiksmingos duomenų subjekto teisių susipažinti su asmens duomenimis ir pataisyti arba ištrinti netikslius duomenis apsaugos taisyklių. Už informacijos pateikimą renkami mokesčiai neviršija tokiems veiksmams atlikti reikalingų administracinių sąnaudų. Bet kokie pateikiamos informacijos pokyčiai registre aiškiai nurodomi nedelsiant ir bet kuriuo atvejuper 30 dienų.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti bendrovių registrai tarpusavyje sujungiami per Europos platformą, portalą ir papildomus prieigos punktus, valstybių narių sukurtus pagal Direktyvą 2012/17/ES. Valstybės narės, padedamos Komisijos, savo registrų sąveiką užtikrina registrų sistemos tinkle naudodamosi Europos platforma.
2a. Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, skubiai, konstruktyviai ir veiksmingai siekia bendradarbiauti su trečiosiomis šalimis, siekdama paskatinti kurti lygiaverčius centrinius registrus, kuriuose būtų pateikiama informacija apie tikruosius savininkus, ir šio straipsnio 1 ir 1a dalyse nurodyta informacija tose šalyse būtų prieinama viešai.
Pirmenybė teikiama trečiosioms šalims, kuriose yra daug juridinių asmenų, įskaitant patikos subjektus, fondus, kontroliuojančiąsias bendroves ir visus kitus subjektus, kurių struktūra ar funkcijos panašios ir kurių turimos Sąjungoje įsteigtų juridinių subjektų akcijos rodo tiesioginį nuosavybės faktą pagal 3 straipsnio 5 dalį.
2b. Valstybės narės nustato taisykles dėl veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų fiziniams ar juridiniams asmenims, kurios taikomos už pagal šį straipsnį priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, kurių reikia tokių sankcijų taikymui užtikrinti. Šio straipsnio taikymo tikslais valstybės narės nustato veiksmingas kovos su piktnaudžiavimu priemones siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, susijusiam su pareikštinėmis akcijomis ir ilgalaikėmis jų pirkimo teisėmis (varantais).
2c. Komisija iki...(38)pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie reikalavimų pagal šį straipsnį taikymą ir veikimo būdą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. [93 pakeit.]
30 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad tiesioginės patikos patikėtiniai, kurių veiklą reglamentuoja jų teisė, gautų ir saugotų tinkamą, tikslią ir atnaujintą informaciją apie patikos struktūros tikruosius savininkus. Ši informacija apima patikėtojo, patikėtinio (-ių), saugotojo (jei tinka), naudos gavėjų tapatybę arba naudos gavėjų klasę ir bet kurių kitų fizinių asmenų, faktiškai kontroliuojančių patikos struktūrą, tapatybę.
2. Valstybės narės užtikrina, kad patikėtinis įpareigotiesiems subjektams atskleistų informaciją apie savo statusą, kai jis, veikdamas kaip patikėtinis, užmezga verslo santykius arba vykdo nenuolatinį sandorį, kurio vertė viršija 10 straipsnio b, c ir d punktuose nustatytą ribą.
3. Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją galėtų laiku gauti kompetentingos institucijos ir įpareigotieji subjektai.
4. Valstybės narės užtikrina, kad 1, 2 ir 3 dalyse nustatytas priemones atitinkančios priemonės būtų taikomos kitų tipų juridiniams asmenims ir teisinėms struktūroms, kurių struktūra ir funkcijos panašios į patikos struktūrų. [94 pakeit.]
IV SKYRIUS
PRANEŠIMO PAREIGOS
1 skirsnis
Bendrosios nuostatos
31 straipsnis
1. Siekdama užtikrinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą, kiekviena valstybė narė įsteigia FŽP.
1a. 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodyti asmenys FŽP ir (arba) atitinkamą tam tikros profesijos savireguliavimo organą, kaip nurodyta 33 straipsnio 1 dalyje, informuoja, jei įtaria arba turi pagrįstų priežasčių įtarti, kad piktnaudžiaujama jų paslaugomis baudžiamosios veiklos vykdymo tikslu. [95 pakeit.]
2. Valstybės narės raštu praneša Komisijai atitinkamų FŽP pavadinimus ir adresus.
3. FŽP įsteigiamas kaip nepriklausomai veikiantis ir autonominis centrinis nacionalinis padalinys. Jis yra atsakingas už pranešimų apie įtartinus sandorius ir kitos informacijos, susijusios su galimu pinigų plovimu, su tuo susijusiais pirminiais nusikaltimais arba galimu teroristų finansavimu arba reikalaujamos pagal nacionalinius teisės aktus, gavimą (ir, kiek yra leidžiama, prašymą), analizę ir perdavimąir analizę. FŽP yra atsakingas už tokios analizės rezultatų platinimą visoms kompetentingoms institucijoms, kai yra pagrindo įtarti pinigų plovimą, su tuo susijusius pirminius nusikaltimus arba teroristų finansavimą. Tais tikslais jis gali gauti susijusią papildomą informaciją iš įpareigotųjų subjektų. Tam, kad galėtų vykdyti savo pareigas, FŽP suteikiami atitinkami finansiniai, techniniai ir žmogiškieji ištekliai. Valstybės narės užtikrina, kad nebūtų netinkamai kišamasi į FŽP veiklą. [96 pakeit.]
4. Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų galimybę tiesiogiai ar netiesiogiai laiku susipažinti su finansine, administracine ir teisėsaugos informacija, kuri jam reikalinga pareigoms tinkamai atlikti. Be to, FŽP reaguoja į savo valstybės narės teisėsaugos institucijų prašymus pateikti informaciją, nebent būtų faktinių priežasčių daryti prielaidą, kad suteikus tokią informaciją būtų pakenkta atliekamam tyrimui ar analizei, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens interesams arba kitaip neatitiktų tikslų, kuriais jos prašoma. FŽP gavus tokį prašymą, sprendimą dėl to, ar atlikti analizę arba pateikti informaciją prašymą pateikusiai teisėsaugos institucijai, turėtų priimti FŽP. Valstybės narės reikalauja, kad teisėsaugos institucijos FŽP teiktų atsiliepimus apie pateiktos informacijos panaudojimą. [97 pakeit.]
5. Valstybės narės užtikrina, kad FŽP turėtų įgaliojimus skubiai imtis tiesioginių arba netiesioginių veiksmų, kai įtariama, kad sandoris susijęs su pinigų plovimu arba teroristų finansavimu, laikinai sustabdyti arba neleisti vykdyti pradėto sandorio, kad išanalizuotų sandorį ir patvirtintų įtarimą.
6. FŽP vykdo dvejopą analizę: operatyvinę analizę, kurioje daugiausia dėmesio skiriama atskiriems atvejams ir konkretiems tikslams, ir strateginę analizę, kurioje analizuojamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo tendencijos ir struktūros.
32 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai ir atitinkamais atvejais – jų direktoriai ir darbuotojai – visapusiškai bendradarbiautų skubiai:
a) savo iniciatyva informuodami FŽP, jeigu įstaiga ar asmuo, kuriems taikoma ši direktyva, žino, įtaria ar turi pakankamai pagrindo įtarti, kad lėšos gautos iš nusikalstamos veiklos arba susijusios su teroristų finansavimu, ir skubiai reaguodami į FŽP prašymus pateikti papildomos informacijos tokiais atvejais;
b) FŽP prašymu taikomuose teisės aktuose nustatyta tvarka pateikdami jam visą reikalingą informaciją.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija perduodama valstybės narės, kurios teritorijoje yra įsikūrusi informaciją perduodanti įstaiga ar asmuo, ir valstybės narės, kurioje įsteigtas įpareigotasis subjektas, FŽP. Informaciją perduoda pagal 8 straipsnio 4 dalį paskirtas asmuo ar asmenys. [98 pakeit.]
33 straipsnis
1. NukrypdamosNukrypstant nuo 32 straipsnio 1 dalies, valstybės narės 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b, d ir e papunkčiuose nurodytų asmenų ir 4 straipsnyje nurodytų tų kategorijų profesijų ir įmonių atveju gali tam tikrą atitinkamos profesijos savireguliavimo organą paskirti ta institucija, kuri gautų 32 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.
Bet kokiomis aplinkybėmis valstybės narės suteikia priemones ir būdą profesinės paslapties, konfidencialumo ir privatumo apsaugai užtikrinti. [99 pakeit.]
Nepažeidžiant 2 dalies, pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais paskirtasis savireguliavimo organas FŽP informaciją perduoda skubiai ir nefiltruodamas.
2. Valstybės narės 32 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų netaiko notarams, kitiems nepriklausomiems teisininkams, auditoriams, išorės apskaitininkams ir konsultantams mokesčių srityje tik informacijos, kurią jie gauna iš savo kliento arba apie savo klientą, kai jie nustatinėja savo kliento teisinę padėtį arba kai jie gina savo klientą ar jam atstovauja teismo procese ar dėl tokio proceso, įskaitant konsultacijas dėl proceso inicijavimo ar vengimo, atžvilgiu, nepaisant to, ar tokia informacija yra gaunama prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar po jo.
34 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai nevykdytų sandorių, kurie, kiek jiems žinoma ar kaip jie įtaria, yra susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, kol jie neįvykdo būtino veiksmo pagal 32 straipsnio 1 dalies a punktą.
Pagal nacionalinę teisę gali būti duodami nurodymai nevykdyti sandorio.
2. Kai yra įtariama, kad toks sandoris yra pinigų plovimo arba teroristų finansavimo veiksmas, ir kai taip nevykdyti sandorio neįmanoma arba kai dėl to gali būti pakenkta pastangoms baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenis, kurie turi naudos iš įtariamos pinigų plovimo arba teroristų finansavimo operacijos, atitinkami įpareigotieji subjektai praneša apie tokį sandorį FŽP iškart po jo.
35 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad jeigu 45 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos atlikdamos įpareigotųjų subjektų tikrinimus arba bet kuriuo kitu būdu nustato faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, jos skubiai apie tai informuoja FŽP.
2. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros organai, įstatymų ar kitų teisės aktų įgalioti prižiūrėti akcijų, valiutos keitimo ir išvestinių finansinių priemonių rinkas, nustatę faktus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, apie tai informuotų FŽP.
36 straipsnis
Kai įpareigotasis subjektas arba tokio įpareigotojo subjekto darbuotojas ar direktorius gera valiapagal 32 ir 33 straipsnius atskleidžia informaciją, laikoma, kad šitaip nebuvo pažeistas joks informacijos atskleidimo apribojimas, nustatytas pagal sutartį arba pagal bet kokią teisės aktų nuostatą, o toks įpareigotasis subjektas arba jo direktorius ar darbuotojas nėra traukiami jokion atsakomybėn.
37 straipsnis
Valstybės narės imasi visų reikiamų priemoniųužtikrina, kad asmenys, įskaitant įpareigotųjų subjektų darbuotojaidarbuotojus ir atstovus, kurie informaciją apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą pateikia pačioje įstaigoje arba finansinės žvalgybos padaliniuiFŽP, būtų deramai apsaugoti nuo grasinimų ar priešiškų veiksmų, priešiško elgesio ir neigiamų pasekmių, visų pirma nuo priešiškų ar diskriminacinių su užimtumu susijusių veiksmų. Valstybės narės užtikrina nemokamą teisinę pagalbą tokiems asmenims ir pasirūpina saugiais pranešimo kanalais, kuriais asmenys gali pranešti apie įtariamą pinigų plovimą ar teroristų finansavimą. Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik Europos priežiūros institucijoms ar FŽP. Valstybės narės užtikrina, kad veiktų tinkamos liudytojų apsaugos programos. [100 pakeit.]
2 skirsnis
Draudimas atskleisti informaciją
38 straipsnis
1. Įpareigotieji subjektai ir jų direktoriai bei darbuotojai nei susijusiam klientui, nei kitoms trečiosioms šalims negali atskleisti, kad informacija buvo perduota pagal 32 ir 33 straipsnius arba kad dėl pinigų plovimo ar teroristų finansavimo yra ar gali būti atliekamas tyrimas.
2. 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas informacijos atskleidimui valstybių narių kompetentingoms institucijoms, įskaitant savireguliavimo organus, duomenų apsaugos institucijoms arba informacijos atskleidimui teisėsaugos tikslais. [101 pakeit.]
3. 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija valstybių narių arba trečiųjų valstybių, kuriose galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, įstaigoms, jei jos priklauso tai pačiai grupei.
4. 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija asmenims, nurodytiems 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose ir esantiems valstybėse narėse arba trečiosiose valstybėse, kuriose galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, jei minėti asmenys vykdo savo profesinę veiklą kaip vienas juridinis asmuo ar viename tinkle, nepaisant to, ar jie veiklą vykdo kaip darbuotojai, ar ne.
Pagal pirmą pastraipą „tinklas“ – platesnė didesnė struktūra, kuriai priklauso šis asmuo ir kuri turi bendrus savininkus ir vadovybę ir kurioje laikomasi bendrų standartų, metodų arba kurioje vykdoma bendra atitinkamų nuostatų laikymosi kontrolė. [102 pakeit.]
5. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas nedraudžia tarpusavyje keistis informacija 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 punkte bei 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodytiems subjektams ar asmenims tokiais atvejais, kurie yra susiję su tuo pačiu klientu ir tuo pačiu sandoriu, apimančiu dvi arba daugiau įstaigų ar asmenų, jei jie yra valstybėje narėje ar trečiojoje valstybėje, kurioje galioja šiai direktyvai lygiaverčiai reikalavimai, ir jei jie priklauso tos pačios kategorijos profesijai ir turi lygiavertes profesinės paslapties ir asmens duomenų apsaugos pareigas.
5a. Šio straipsnio taikymo tikslais trečiųjų šalių reikalavimai, lygiaverčiai šia direktyva nustatytiems reikalavimams, apima duomenų apsaugos taisykles. [103 pakeit.]
6. Kai 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ir b papunkčiuose nurodyti asmenys siekia įtikinti klientą neužsiimti neteisėta veikla, tai nelaikoma 1 dalyje apibrėžtu informacijos atskleidimu.
V SKYRIUS
DUOMENŲ APSAUGA, ĮRAŠŲ SAUGOJIMAS IR STATISTINIAI DUOMENYS [104 pakeit.]
39 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai pagal nacionalinę teisę saugotų toliau nurodytus dokumentus ir informaciją, kad ją būtų galima panaudoti FŽP ar kitai kompetentingai institucijai vykdant galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą:
a) deramo klientų tikrinimo atveju – reikalaujamų įrodymų kopijasreikalaujamo įrodymo kopiją ar nuorodas į juosjį penkerius metus po to, kai baigiasi verslo santykiai su klientu, arba po nenuolatinio sandorio datos. Tam saugojimo laikotarpiui pasibaigus, asmens duomenys sunaikinami, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti asmens duomenis tik tuomet, jei tai būtina vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ar tyrimą arba jeigu duomenų saugojimo laikotarpio pratęsimas grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Ilgiausias asmens duomenųpratęstas saugojimo laikotarpis pasibaigus verslo santykiams neviršija dešimties metų – penkeri papildomi metai;
b) verslo santykių ir sandorių atveju – patvirtinamuosius įrodymus ir įrašus, kuriuos sudaro dokumentų originalai ar nuorašai, priimtini teismo procese pagal taikomus nacionalinius teisės aktus, penkerius metus arba po sandorių įvykdymo, arba verslo santykių pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis trumpesnis. Tam saugojimo laikotarpiui pasibaigus, asmens duomenys sunaikinami, jei nacionalinėje teisėje nenustatyta kitaip ir nenurodyta, kokiomis aplinkybėmis įpareigotieji subjektai gali ar privalo toliau saugoti duomenis. Valstybės narės gali leisti arba reikalauti toliau saugoti asmens duomenis tik tuomet, jei tai būtina vykdant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ar tyrimą arba jeigu duomenų saugojimo laikotarpio pratęsimas grindžiamas atsižvelgiant į kiekvieną atvejį. Ilgiausias asmens duomenųpratęstas saugojimo laikotarpis arba po sandorių įvykdymo, arba verslo santykių pabaigos, priklausomai nuo to, kuris laikotarpis baigiasi pirmiau, neviršija dešimties metų – penkeri papildomi metai.
2. Visi saugomi asmens duomenys negali būti naudojami kitais nei duomenų saugojimo tikslais ir jokiomis aplinkybėmis nėra naudojami komerciniais tikslais. [105 pakeit.]
39a straipsnis
1. Pagal šią direktyvą valstybių narių atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomos Direktyvos 95/46/EB nuostatos. EPI atliekamam asmens duomenų tvarkymui taikomos Reglamento (EB) Nr. 45/2001 nuostatos. Informacijos, skirtos kovos su pinigų plovimu, rinkimas, tvarkymas ir perdavimas pagal tuos teisės aktus laikomas visuomenės interesu.
2. Asmens duomenys tvarkomi remiantis šia direktyva vien tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslu. Įpareigotieji subjektai informuoja naujus klientus apie galimą asmens duomenų naudojimą pinigų plovimo prevencijos tikslais prieš užmegzdami verslo santykius. Ypatingų kategorijų duomenys turi būti tvarkomis laikantis Direktyvos 95/46/EB.
3. Draudžiamas pagal šią direktyvą surinktų duomenų tvarkymas komerciniais tikslais.
4. Jei įpareigotasis subjektas arba kompetentinga institucija nesutiko atskleisti informacijos apie duomenų tvarkymą, atitinkamas asmuo turi teisę savo duomenų apsaugos institucijos prašyti susipažinti su jo asmens duomenimis, patikrinti jo asmens duomenimis, juos pataisyti arba ištrinti, taip pat turi teisę į apeliaciją.
5. Draudžiama suteikti atitinkamam asmeniui teisę susipažinti su informacija, esančia pranešime apie įtartiną sandorį. Šioje dalyje nustatytas draudimas neapima informacijos atskleidimo duomenų apsaugos institucijoms.
6. Valstybės narės įpareigotųjų subjektų ir kompetentingų institucijų reikalauja pripažinti duomenų apsaugos institucijų įgaliojimus ir jų laikytis, kaip nustatyta pagal Direktyvą 95/46/EB, kai tai susiję su asmens duomenų tvarkymo saugumu ir jų tikslumu, savo iniciatyva arba pagal iš atitinkamo asmens gautą skundą. [106 pakeit.]
40 straipsnis
-1. Valstybės narės turi nacionalinio lygmens, centralizuotas sistemas, kurios joms leistų laiku nustatyti, ar fiziniai arba juridiniai asmenys turi arba kontroliuoja bankų sąskaitas jų teritorijoje veikiančiose finansų įstaigose.
-1a. Valstybės narės taip pat turi sistemas, leidžiančias kompetentingoms institucijoms identifikuoti nuosavybę be išankstinio jo savininko informavimo.
1. Valstybės narės reikalauja, kad jų įpareigotieji subjektai turėtų parengę sistemas, leidžiančiaskurios leistų saugiais kanalais ir taip, kad būtų užtikrintas visapusiškas paklausimų konfidencialumas, visapusiškai ir greitai pagal nacionalinę teisę reaguoti į FŽP ar kitos institucijoskitų institucijų paklausimus, ar per praėjusiuspastaruosius penkerius metus jos turi ar per šį laikotarpį turėjo verslo santykių su nurodytais fiziniais ar juridiniais asmenimis ir koks yra arba buvo tokių santykių pobūdis. [107 pakeit.]
40a straipsnis
Informacijos, skirtos kovai su pinigų plovimu, rinkimas, tvarkymas ir perdavimas pagal Direktyvą 95/46/EB laikomas visuomenės intereso klausimu. [108 pakeit.]
41 straipsnis
1. Valstybės narės, rengdamos nacionalinius grėsmės vertinimus pagal 7 straipsnį, užtikrina, kad jos būtų pajėgios reguliariai peržiūrėti savo kovos su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu sistemų veiksmingumą, tuo tikslu kaupdamos išsamius statistinius duomenis, susijusius su tokių sistemų veiksmingumu.
2. 1 dalyje nurodyti statistiniai duomenys apima:
a) skirtingų sektorių, kuriems taikoma ši direktyva, dydį ir svarbą rodančius duomenis, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai;
b) nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos režimo pranešimo, tyrimo ir teisminio etapų duomenis, įskaitant pranešimų FŽP apie įtartinus sandorius skaičių, priemones, kurių buvo toliau imtasi pagal tuos pranešimus, taip pat per metus ištirtų atvejų skaičių, baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų skaičių, už pinigų plovimo ar teroristų finansavimo veikas nuteistų asmenų skaičių ir įšaldyto, areštuoto ar konfiskuoto turto vertę eurais;
ba) duomenis, rodančius pranešimų, kuriais remiantis vėliau atlikti tyrimai, skaičių ir procentinę dalį kartu su metine ataskaita įpareigotiesiems subjektams, kurioje išsamiau išdėstoma jų pateiktų pranešimų nauda ir tolesni su jais susiję veiksmai; [109 pakeit.]
bb) duomenis apie FŽP pateiktų, gautų, atmestų ir visai arba iš dalies patenkintų tarpvalstybinių prašymų pateikti informaciją skaičių. [110 pakeit.]
3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų skelbiamas jų statistinių ataskaitų konsoliduotas vertinimas, ir perduoda Komisijai 2 dalyje nurodytus statistinius duomenis.
VI SKYRIUS
POLITIKA, PROCEDŪROS IR PRIEŽIŪRA
1 skirsnis
Vidaus procedūros, mokymas ir atsiliepimai
42 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad grupei priklausantys įpareigotieji subjektai įgyvendintų visos grupės masto politiką ir procedūras, įskaitant duomenų apsaugos politiką, taip pat politiką ir procedūras, susijusias su keitimusi informacija grupės viduje užkertant kelią pinigų plovimui ir kovojant su teroristų finansavimu. Ta politika ir procedūros veiksmingai įgyvendinamos valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse esančiuose filialuose ir patronuojamosiose įmonėse, kuriose jie turi daugumą akcijų.
2. Valstybės narės užtikrina, kad tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai filialų ar patronuojamųjų įmonių, kuriose jie turi daugumą akcijų, turi trečiosiose valstybėse, kuriose būtiniausi pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu reikalavimai ne tokie griežti kaip valstybėje narėje, trečiojoje valstybėje esantys jų filialai ir patronuojamosios įmonės, kuriose jie turi daugumą akcijų, įgyvendintų valstybės narės reikalavimus, įskaitant duomenų apsaugos reikalavimus, jei tai įmanoma pagal trečiosios valstybės narės teisės aktus.
3. Valstybės narės ir EPI informuoja vienos kitas apie atvejus, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti 1 dalyje reikalaujamų priemonių, o sprendimui rasti galima imtis suderintų veiksmų.
4. Valstybės narės reikalauja, kad tais atvejais, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti 1 dalies pirmoje pastraipoje reikalaujamų priemonių, įpareigotieji subjektai imtųsi papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai valdyti pinigų plovimo ar teroristų finansavimo grėsmę, ir informuotų savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijas. Jei papildomų priemonių neužtenka, buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos apsvarsto galimybę imtis papildomų priežiūros veiksmų, prireikus įskaitant prašymą finansų grupei nutraukti veiklą priimančiojoje šalyje.
5. EPI parengia techninių reguliavimo standartų projektus ir juose patikslina, kokio tipo šio straipsnio 4 dalyje nurodytų papildomų priemonių ir kokių būtiniausių veiksmų turi imtis 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti įpareigotieji subjektai, kai trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse reikalaujamų priemonių.
EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...(39). [111 pakeit.]
6. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 5 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
7. Valstybės narės užtikrina, kad būtų leidžiama keistis informacija grupės viduje, jei tai netrukdo FŽP ar kitai kompetentingai institucijai pagal nacionalinę teisę atlikti tyrimą ar analizę dėl galimo pinigų plovimo ar teroristų finansavimo.
8. Valstybės narės reikalauja, kad elektroninių pinigų išleidėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 3 dalyje, ir mokėjimo paslaugų teikėjai, kaip apibrėžta Direktyvos 2007/64/EB 4 straipsnio 9 dalyje, kurie įsteigti jų teritorijoje ir kurių pagrindinė buveinė yra kitoje valstybėje narėje arba ne Sąjungoje, jų teritorijoje paskirtų pagrindinį informacinį punktą, kuris prižiūrėtų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos taisyklių taikymą.
9. EPI parengia techninių reguliavimo standartų dėl aplinkybių, kuriomis tikslinga paskirti pagrindinį informacinį punktą pagal 8 dalį, nustatymo kriterijų ir dėl pagrindinių informacinių punktų funkcijų projektus.
EPI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki ...(40).
10. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti 9 dalyje nurodytus techninius reguliavimo standartus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, Reglamentą (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius.
43 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai imtųsi jiems kylančiai grėsmei, jų pobūdžiui ir dydžiui proporcingų priemonių, kad atitinkami jų darbuotojai žinotų apie šios direktyvos pagrindu priimtas nuostatas, įskaitant atitinkamus duomenų apsaugos reikalavimus.
Tos priemonės apima atitinkamų darbuotojų dalyvavimą specialiose tęstinėse mokymo programose, kuriose jie būtų mokomi atpažinti veiksmus, galimai susijusius su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, ir jiems būtų nurodyta, kaip elgtis tokiais atvejais.
Kai fizinis asmuo, priskiriamas vienai iš 2 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardytų kategorijų, vykdo profesinę veiklą kaip juridinio asmens darbuotojas, šio skirsnio reikalavimai yra taikomi tokiam juridiniam asmeniui, o ne minėtam fiziniam asmeniui.
2. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai turėtų galimybę naudotis naujausia informacija apie pinigų plovimu ir teroristų finansavimu užsiimančių asmenų veiklą ir požymius, leidžiančius atpažinti įtartinus sandorius.
3. Valstybės narės užtikrina, kad įmanomais atvejais įpareigotiesiems subjektams būtų laiku pateiktipateikiami atsiliepimai apie pranešimų, susijusių su įtariamu pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, veiksmingumą ir toliau taikytinas priemones. [112 pakeit.]
3a. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai paskirtų valdybos narius, atsakingus už atitikčiai šios direktyvos nuostatoms užtikrinti būtinų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų įgyvendinimą. [113 pakeit.]
2 skirsnis
Priežiūra
44 straipsnis
1. Valstybės narės numato, kad valiutos keityklos ir patikos arba bendrovių paslaugų teikėjai turi būti licencijuojami ar įregistruojami, o lošimo paslaugų teikėjai – gauti veiklos leidimą.
2. Valstybės narės reikalauja, kad kompetentingos institucijos įsitikintų, kad asmenys, veiksmingai vadovaujantys arba vadovausiantys 1 dalyje nurodytų subjektų veiklai, arba tikrieji tokių subjektų savininkai yra kompetentingi ir tinkami.
3. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos ir savireguliavimo organai imtųsi būtinų priemonių, kad užkirstų kelią dėl nusikalstamų veikų tose srityse nuteistiems nusikaltėliams ar jų bendrininkams turėti reikšmingą ar kontrolinį 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b, d ir e punktuose nurodytų įpareigotųjų subjektų akcijų paketą, būti tų įpargotųjų subjektų tikruoju savininku arba juose užimti vadovaujamas pareigas. [114 pakeit.]
45 straipsnis
1. Valstybės narės reikalauja iš kompetentingų institucijų veiksmingai stebėti ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti šios direktyvos reikalavimų vykdymą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų pakankamai įgaliojimų, įskaitant įgaliojimą reikalauti pateikti bet kokios informacijos, reikalingos reikalavimų laikymosi stebėsenai ir patikrinimams vykdyti, ir turėtų pakankamai finansinių, žmogiškųjų ir techninių išteklių savo funkcijoms vykdyti. Valstybės narės užtikrina, kad tų institucijų darbuotojai laikytųsi aukštų profesinių standartų, įskaitant konfidencialumo ir duomenų apsaugos standartus, būtų labai patikimi ir tinkamos kvalifikacijos.
3. Kredito bei finansų įstaigų ir lošimo paslaugų teikėjų atžvilgiu kompetentingos institucijos turi didesnius priežiūros įgaliojimus, ypač galimybę patikrinimus atlikti vietoje. Siekiant agresyvaus mokesčių planavimo bei vengimo atvejais sumažinti teisinį ir reguliacinį arbitražą, kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito ir finansų įstaigų priežiūrą, stebi jų gaunamų teisinių konsultacijų tinkamumą. [115 pakeit.]
4. Valstybės narės užtikrinareikalauja, kad įpareigotieji subjektai, valdantys filialus arba patronuojamąsias įmones kitose valstybėse narėse, laikytųsi tos kitos valstybės narės nacionalinių nuostatų, susijusių su šia direktyva. [116 pakeit.]
5. Valstybės narės užtikrina, kad valstybės narės, kurioje įsteigtas filialas ar patronuojamoji įmonė, kompetentingos institucijos bendradarbiautų su valstybės narės, kurioje yra įpareigotojo subjekto pagrindinė buveinė, kompetentingomis institucijomis, kad būtų užtikrinta veiksminga šios direktyvos reikalavimų laikymosi priežiūra.
6. Valstybės narės užtikrina, kad priežiūrai taikančiostaikydamos grėsme pagrįstą požiūrį kompetentingos institucijos: [117 pakeit.]
a) aiškiai suprastų savo šaliai būdingas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsmes
b) turėtų galimybę vietoje ir ne vietoje susipažinti su visa atitinkama informacija apie konkrečias vietines ir tarptautines grėsmes, susijusias su įpareigotųjų subjektų klientais, produktais ir paslaugomis; ir
c) vietoje ir ne vietoje vykdomos priežiūros periodiškumą ir nuodugnumą grįstų įpareigotojo subjekto rizikos pobūdžiu ir šaliai būdingomis pinigų plovimo bei teroristų finansavimo grėsmėmis.
7. Įpareigotųjų subjektų rizikos pobūdžio, susijusio su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo grėsme, įskaitant reikalavimų nesilaikymo riziką, vertinimas peržiūrimas tiek periodiškai, tiek įvykus svarbiems įpareigotojo subjekto valdymo ir veikimo įvykiams ar pokyčiams.
8. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos atsižvelgtų į įpareigotajam subjektui leidžiamos diskrecijos laipsnį ir atitinkamai peržiūrėtų su šia diskrecija susijusius grėsmės vertinimus, taip pat jo politikos, vidaus kontrolės ir procedūrų tinkamumą ir įgyvendinimą.
9. 2 straipsnio 1 dalies 3 punkto a, b ir d papunkčiuose nurodytų įpareigotųjų subjektų atžvilgiu valstybės narės gali leisti 1 dalyje nurodytas funkcijas atlikti savireguliavimo organams, jei jie atitinka šio straipsnio 2 dalį.
10. EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį iki ...(41) kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti priežiūrai taikant grėsme pagrįstą požiūrį. Ypač reikėtų atsižvelgti į veiklos pobūdį bei dydį ir prireikus reikėtų nustatyti proporcingas konkrečias priemones.
3 skirsnis
Bendradarbiavimas
I poskirsnis
Nacionalinis bendradarbiavimas
46 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad politikos formuotojai, FŽP, teisėsaugos institucijos, priežiūros institucijos, duomenų apsaugos institucijos ir kitos kompetentingos institucijos, susiję su pinigų plovimo prevencija ir kova su teroristų finansavimu, turėtų veiksmingus mechanizmus, kad galėtų šalies mastu bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą plėtojant ir įgyvendinant kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu politiką ir veiklą. [118 pakeit.]
II poskirsnis
Bendradarbiavimas su EPI
47 straipsnis
Nedarant poveikio duomenų apsaugos taisyklių taikymui, kompetentingos institucijos EPI teikia visą svarbią informaciją, būtiną jų pareigoms pagal šią direktyvą vykdyti. [119 pakeit.]
III poskirsnis
Komisijos ir FŽP bendradarbiavimas
48 straipsnis
Komisija gali suteiktisuteikia būtiną paramą, kad palengvintų koordinavimą, taip pat ir keitimąsi informacija tarp valstybių narių FŽP Sąjungoje. Ji gali reguliariai rengti susitikimus surengia ES ir FŽP platformos, kurią sudaro valstybių narių FŽP atstovais, kad palengvintų bendradarbiavimą ir pasikeitimą nuomonėmisatstovai, susitikimus ir, kai reikia, ES ir FŽP platformos susitikimus su EBI, EDPPI ir EVPRI. ES ir FŽP platforma sukurta gairėms dėl su įgyvendinimu susijusių klausimų, svarbių FŽP ir informaciją pranešantiems subjektams, parengti, FŽP veiklai, ypač susijusiai su tarptautiniu bendradarbiavimu susijusiais klausimaisir bendra analize, palengvinti, informacijai apie vidaus rinkos tendencijas ir grėsmės veiksnius dalintis ir FŽP dalyvavimui valdant „FIU.net“ sistemą užtikrinti. [120 pakeit.]
49 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad jų FŽP kuo labiauglaudžiau bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiųjų šalių FŽP nepriklausomai nuo to, ar jie yra administracinės, teisėsaugos, teisminės ar mišrios institucijos, nedarant poveikio Sąjungos duomenų apsaugos taisyklių taikymui. [121 pakeit.]
50 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, prašomi ar be išankstinio prašymoautomatiškai, su kitų valstybių narių FŽP ir trečiųjų šalių FŽP keistųsi informacija, kuri gali būti svarbi FŽP apdorojanttvarkant ar analizuojant informaciją apie finansines operacijas, susijusias su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu ir su juotuo susijusius fizinius ar juridinius asmenis, arba tiriant tas operacijas. Prašyme nurodomi svarbūs faktai, bendrosios aplinkybės, prašymo priežastispriežastys ir prašomos informacijos naudojimo tikslaipobūdis. [122 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad FŽP, kuriam teikiamas 1 dalyje nurodytas informacijos prašymas iš kito Sąjungos FŽP, atsakydamas į jį būtų įpareigotas pasinaudoti visais šalies mastu turimais informacijos gavimo ir analizavimo įgaliojimais. FŽP, kuriam teikiamas prašymas, laiku į jį reaguoja, ir tiek prašymą teikiantis, tiek prašymą gavęs FŽP, kai įmanoma, naudojasi saugiais skaitmeniniais keitimosi informacija būdais. [123 pakeit.]
Visų pirma tuomet, kai valstybė narė FŽP siekia gauti papildomos informacijos iš kitos valstybės narės įpareigotojo subjekto, kuris veikia jos teritorijoje, prašymas skiriamas valstybės narės, kurioje yra įpareigotasis subjektas, FŽP. Tas FŽP greitai ir be jokios atrankos perduoda prašymus ir atsakymus. [124 pakeit.]
3. FŽP gali atsisakyti atskleisti informaciją, kuri galėtų pakenkti prašymą gavusioje valstybėje narėje atliekamam baudžiamajam tyrimui, arba išskirtinėmis aplinkybėmis tais atvejais, kai informacijos atskleidimas būtų aiškiai neproporcingas teisėtiems fizinio ar juridinio asmens arba atitinkamos valstybės narės interesams arba neatitiktų jos rinkimo tikslų. Toks atsisakymas yra tinkamai pagrindžiamas informacijos prašančiam FŽP.
51 straipsnis
Pagal 49 ir 50 straipsnius gauta informacija ir dokumentai naudojami šioje direktyvoje nustatytoms FŽP pareigoms vykdyti. Pagal 49 ir 50 straipsnius perduodamas informaciją ir dokumentus, juos teikiantis FŽP gali nustatyti tos informacijos naudojimo apribojimus ir sąlygas. Juos gaunantis FŽP laikosi tokių apribojimų ir sąlygų. Tai neturi įtakos jų naudojimui atliekant baudžiamąjį tyrimą ir traukimą baudžiamojon atsakomybėn, kurie susiję su FŽP pareigomis vykdyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimą.
52 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad FŽP imtųsi visų būtinų priemonių, įskaitant saugumo priemones, siekdami užtikrinti, kad pagal 49 ir 50 straipsnius pateiktos informacijos negautų jokia kita institucija, žinyba ar skyrius, nebent tam iš anksto pritaria informaciją teikiantis FŽP.
53 straipsnis
1. Valstybės narės skatina savo FŽP naudotisreikalauja, kad jų FŽP naudotųsi saugiais FŽP tarpusavio bendravimo kanalais ir decentralizuotu kompiuteriniu tinklu „FIU.net“. [125 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad atlikdami šioje direktyvoje nustatytas pareigas jų FŽP bendradarbiautų tarpusavyje ir Europolu jo įgaliojimų ribose modernių technologijų taikymo srityje. Tos technologijos sudaro sąlygas FŽP savo duomenis anonimiškai ir užtikrinant visišką asmens duomenų apsaugą lyginti su kitų FŽP, taip siekiant rasti FŽP dominančius subjektus kitose valstybėse narėse ir identifikuoti jų pajamas ir lėšas. [126 pakeit.]
54 straipsnis
Valstybės narės užtikrina, kad jųragina savo FŽP bendradarbiautųbendradarbiauti su Europolu dėl tarpvalstybiniu mastu atliekamų nagrinėjamų atvejų analizių, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis. [127 pakeit.]
54a straipsnis
Komisija turėtų padidinti spaudimą mokesčių rojams, siekdama paskatinti juos glaudžiau bendradarbiauti ir keistis informacija siekiant kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu. [128 pakeit.]
4 skirsnis
Sankcijos
55 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad įpareigotieji subjektai galėtų atsakyti už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomosios. [129 pakeit.]
2. Nedarant poveikio valstybių narių teisei taikyti baudžiamąsias sankcijas, valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos galėtų imtis tinkamų administracinių priemonių ir taikyti administracines sankcijas įpareigotiesiems subjektams pažeidus nacionalines nuostatas, priimtas įgyvendinant šią direktyvą, ir užtikrina, kad jos būtų taikomos. Tos priemonės ir sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.
3. Valstybės narės užtikrina, kad, nustačius reikalavimus juridiniams asmenims, sankcijas būtų galima taikyti valdymo organo nariams ar visiems kitiems asmenims, kurie pagal nacionalinę teisę atsako už pažeidimą.
4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos turėtų visus tyrimo įgaliojimus, būtinus jų funkcijoms vykdyti. Naudodamosi savo įgaliojimais taikyti sankcijas, kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja, kad užtikrintų, kad administracinėmis priemonėmis ar sankcijomis būtų pasiekti norimi rezultatai, ir kad suderintų savo veiksmus spręsdamos tarpvalstybinius klausimus.
56 straipsnis
1. Šis straipsnis taikomas bent jau tais atvejais, kai įpareigotieji subjektai sistemingai nesilaiko toliau nurodytų reikalavimų:
a) 9–23 straipsniai (deramas klientų tikrinimas);
b) 32, 33 ir 34 straipsniai (pranešimas apie įtartinus sandorius);
c) 39 straipsnis (įrašų saugojimas) ir
d) 42 ir 43 straipsniai (vidaus kontrolė).
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytais atvejais būtų galima taikyti bent šias administracines sankcijas ir priemones:
a) viešą pranešimą, kuriame nurodomas fizinis arba juridinis asmuo ir pažeidimo pobūdis, jei tai būtina ir proporcinga atsižvelgiant į konkrečiu atveju atliktą vertinimą; [130 pakeit.]
b) įsakymą fiziniam arba juridiniam asmeniui nutraukti pažeidimą ir vengti pakartotinio pažeidimo;
c) įpareigotajam subjektui, kuriam išduodamas leidimas, – leidimo panaikinimą;
d) laikiną draudimą visiems įpareigotojo subjekto valdymo organo nariams, atsakingiems už pažeidimą, užimti pareigas įstaigose;
e) juridiniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 10 % to juridinio asmens bendros metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais;
f) fiziniam asmeniui – administracines pinigines sankcijas, kurios sudarytų iki 5 000 000 EUR, o valstybėse narėse, kurių oficiali valiuta nėra euro, – atitinkamą sumą nacionaline valiuta ... (42);
g) administracines pinigines sankcijas, kurių suma būtų iki dviejų kartų didesnė nei dėl pažeidimo gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, jeigu tokį pelną ar nuostolius galima nustatyti.
Pagal pirmos pastraipos e punktą, jei juridinis asmuo yra patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metine apyvarta laikoma bendra metinė apyvarta, nurodyta pagrindinės patronuojančiosiospatronuojamosios įmonės praėjusių finansinių metų konsoliduotojoje finansinėje ataskaitoje. [131 pakeit.]
57 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos skelbtų apie visas sankcijas arba priemones, taikytas už įgyvendinant šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimą, nurodydamos informaciją apie pažeidimo rūšį ir pobūdį ir už jį atsakingų asmenų tapatybę, išskyrus atvejus, kai tai sukeltų didelį pavojų finansų rinkų stabilumui,jei tai būtina ir proporcinga atsižvelgiant į konkrečiu atveju atliktą vertinimą. Jei dėl paskelbimo susijusioms šalims būtų padaryta neproporcinga žala, kompetentingos institucijos informaciją gali skelbti anonimišką informaciją apie sankcijas skelbia anonimiškai. [132 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad nustatydamos administracinių sankcijų ar priemonių rūšį ir administracinių piniginių sankcijų dydį kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas svarbias aplinkybes, įskaitant:
a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;
b) atsakingo fizinio ar juridinio asmens atsakomybės laipsnį;
c) atsakingo fizinio ar juridinio asmens finansinį pajėgumą, kuris nustatomas pagal bendrą to asmens apyvartą arba metines pajamas;
d) atsakingo fizinio ar juridinio asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;
e) trečiųjų šalių dėl pažeidimo patirtus nuostolius, jei juos galima nustatyti;
f) atsakingo fizinio ar juridinio asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį;
g) atsakingo fizinio ar juridinio asmens anksčiau padarytus pažeidimus.
3. EPI pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsnį iki ...(43) kompetentingoms institucijoms parengia gaires dėl 2 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytiems įpareigotiesiems subjektams taikytinų administracinių priemonių ir sankcijų rūšių ir administracinių piniginių sankcijų dydžio, kad būtų užtikrintas jų nuoseklus taikymas ir atgrasomasis poveikis visoje Sąjungoje. [133 pakeit.]
4. Juridinių asmenų atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad juos būtų galima traukti atsakomybėn bent už 56 straipsnio 1 dalyje minimus pažeidimus, kuriuos juridinio asmens naudai padarė bet koks asmuo, veikdamas tiek individualiai, tiek kaip juridinio asmens organo dalis, tame juridiniame asmenyje turinti vadovaujančią poziciją, kurios pagrindas:
a) atstovauti juridiniam asmeniui;
b) juridinio asmens vardu priimti sprendimus arba
c) vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.
5. Be šio straipsnio 4 dalyje numatytų atvejų, valstybės narės užtikrina, kad juridinius asmenis būtų galima traukti atsakomybėn, jei toje dalyje nurodyto asmens vykdoma nepakankama priežiūra arba kontrolė suteikė galimybę to juridinio asmens pavaldžiam asmeniui įvykdyti 56 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus juridinio asmens naudai.
58 straipsnis
1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos nustatytų veiksmingus mechanizmus, kuriais būtų skatinama kompetentingoms institucijoms pranešti apie nacionalinių nuostatų, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, pažeidimus.
2. Pagal 1 dalį taikomi bent šie mechanizmai:
a) specialios pranešimų apie pažeidimus gavimo ir tolesnių veiksmų procedūros;
b) tinkama įstaigų darbuotojų, kurie praneša apie toje įstaigoje padarytus pažeidimus, apsauga;
ba) užtikrinama tinkama kaltinamo asmens apsauga; [134 pakeit.]
c) asmens duomenų, susijusių su asmeniu, kuris praneša apie pažeidimus, ir su fiziniu asmeniu, kuris gali būti atsakingas už pažeidimą, apsauga laikantis Direktyvoje 95/46/EB nustatytų principų.
3. Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai įdiegtų tinkamas procedūras, pagal kurias jų darbuotojai įstaigos viduje specialiu nešališkumą ir anonimiškumą užtikrinančiu kanalu galėtų pranešti apie pažeidimus.
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
59 straipsnis
Iki ...(44) Komisija parengia pranešimą apie šios direktyvos įgyvendinimą ir pateikia jį Europos Parlamentui ir Tarybai.
Iki ...(45)* Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie valstybėse narėse taikomas nuostatas dėl sunkių mokestinių nusikaltimų ir bausmių, apie tarpvalstybinę mokestinių nusikaltimų svarbą ir galimą poreikį Sąjungai taikyti suderintą požiūrį, prireikus kartu pateikdama pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. [135 pakeit.]
60 straipsnis
Direktyvos 2005/60/EB ir 2006/70/EB panaikinamos nuo ...(46).
Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikmenų lentelę.
61 straipsnis
1. Valstybės narės priima šios direktyvos įgyvendinimo įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioja ne vėliau kaip ...*. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
62 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
63 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Toliau pagal 11 straipsnio 3 dalį pateikiamas nebaigtinis grėsmės kintamųjų, kuriuos įpareigotieji subjektai turi apsvarstyti nustatydami, kokiu mastu taikyti deramo klientų tikrinimo priemones, sąrašas:
i) sąskaitos ar santykių tikslas;
ii) kliento įnešamo turto arba vykdomų sandorių dydis;
iii) verslo santykių periodiškumas arba trukmė.
II PRIEDAS
Toliau pateikiamas nebaigtinis 14 straipsnyje nurodytos galimai mažesnės grėsmės veiksnių ir faktų rūšių sąrašas:
(1) su klientu susijusios grėsmės veiksniai:
a) į biržos sąrašus įtrauktos viešosios įmonės, kurioms (pagal arba biržos taisykles, arba teisės aktus) taikomi informacijos atskleidimo reikalavimai, kuriais reikalaujama užtikrinti pakankamai skaidrumo dėl tikrųjų savininkų;
b) viešosios administracijos arba įmonės;
c) klientai, kurie yra rezidentai mažesnės grėsmės geografinėse teritorijose, nurodytose 3 punkte;
ca) bendrų sąskaitų, kurias valdo notarai ir kiti nepriklausomi teisininkai iš valstybių narių arba iš trečiųjų valstybių, jeigu jiems yra taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys tarptautinius standartus, ir jie yra prižiūrimi dėl šių reikalavimų laikymosi, tikrieji savininkai, jei informacija apie tikrojo savininko tapatybę pateikiama depozito įstaigų, kuriose tokios bendros sąskaitos yra, prašymu; [136 pakeit.]
cb) įpareigotieji subjektai, kai pagal šią direktyvą jiems taikomi reikalavimai kovoti su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu ir jie veiksmingai įgyvendino tuos reikalavimus; [137 pakeit.]
(2) su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios grėsmės veiksniai:
a) gyvybės draudimo sutartys, kurių įmokos nedidelės;
b) pensijų sistemų draudimo sutartys, jeigu jose nėra išankstinio nutraukimo galimybės ir jeigu draudimo sutartys negali būti naudojamos kaip įkeitimo objektai;
c) pensijos, senatvės pensijos ar panaši sistema, kuri numato pensijas darbuotojams, kai įmokos yra išskaičiuojamos iš atlyginimų, o sistemų taisyklės neleidžia kitam asmeniui perduoti nario dalies pagal sistemą;
d) finansiniai produktai arba paslaugos, kai tam tikrų rūšių klientams teikiamos tinkamai apibrėžtos ir ribotos paslaugos, kad būtų didinamos galimybės jas gauti finansinės įtraukties tikslais;
e) produktai, kai pinigų plovimo ir (arba) teroristų finansavimo grėsmė valdoma kitaip, pvz., ribojant prieinamą pinigų sumą arba užtikrinant su nuosavybės teise susijusį skaidrumą (pvz., tam tikrų rūšių elektroniniai pinigai, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/110/EB 2 straipsnio 2 dalyje);
ea) ilgalaikiai į tikslą orientuoti taupymo pajamų susitarimai, kurie naudojami kaip, pvz., pensijų skyrimo ir savo tikslais naudojamo nekilnojamojo turto įsigijimo apsaugos priemonė, kai mokėjimai gaunami iš mokėjimų sąskaitos, kuri nustatyta pagal šios direktyvos 11 ir 12 straipsnius; [138 pakeit.]
eb) nedidelės vertės finansiniai produktai, kai grąžinimas vykdomas kliento vardu per banko sąskaitą; [139 pakeit.]
ec) finansiniai produktai, susiję su tokiu finansiniu fiziniu turtu, kaip nuomos sutartys ar nedidelės vertės vartojimo kreditas, jeigu sandoriai vykdomi naudojant banko sąskaitas. [140 pakeit.]
ed) nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai, kai tapatybę galima tikrinti elektroniniu būdu; [141 pakeit.]
ee) tokie produktai, paslaugos ir sandoriai, kurių riziką kompetentingos įpareigotųjų subjektų buveinės valstybės narės valdžios institucijos įvertino kaip mažą. [142 pakeit.]
(3) geografinės grėsmės veiksniai:
a) kitos valstybės narės; [143 pakeit.]
b) trečiosios valstybės, turinčioskurios, patikimų šaltinių teigimu (pvz., pagal FATF viešus pareiškimus, abipusio vertinimo arba išsamaus vertinimo ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas), turi veiksmingas pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemas; [144 pakeit.]
c) trečiosios valstybės, kuriose, patikimų šaltinių teigimu, korupcija ar kita nusikalstama veikla yra nedidelė;
d) trečiosios valstybės, kurioms taikomi kovos su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu reikalavimai, atitinkantys FATF rekomendacijas, ir kurios yra veiksmingai įgyvendinusios tuos reikalavimus ir vadovaujantis rekomendacijomis yra prižiūrimos arba stebimos užtikrinant šių reikalavimų laikymąsi;
da) Komisijos nustatytos jurisdikcijos, turinčios kovos su pinigų plovimu priemonių, atitinkančių šioje direktyvoje nustatytas priemones ir kitas susijusias Sąjungos taisykles ir reglamentus. [145 pakeit.]
III PRIEDAS
Toliau pateikiamas nebaigtinis 16 straipsnio 3 dalyje nurodytos galimai didesnės grėsmės veiksnių ir faktų rūšių sąrašas:
(1) su klientu susijusios grėsmės veiksniai:
a) verslo santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis;
b) klientai yra rezidentai šalyse, nurodytose 3 punkte;
c) juridiniai asmenys arba teisinės struktūros, kurie yra asmeninės turto valdymo įmonės;
d) bendrovės, turinčios nominalių akcininkų arba pareikštinės formos akcijų;
e) įmonės, kurių veikloje labai svarbūs grynieji pinigai;
f) bendrovės nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga turint omenyje bendrovės veiklos pobūdį;
(2) su produktu, paslauga, sandoriu ar paslaugų teikimo kanalu susijusios grėsmės veiksniai:
a) privati bankininkystė;
b) produktai ar sandoriai, kuriuose linkstama į anonimiškumą arba jis leidžiamas; [146 pakeit.]
c) nebetarpiški verslo santykiai arba sandoriai, kai netaikomos tam tikros apsaugos priemonės, pvz., elektroniniai parašai; [147 pakeit.]
d) mokėjimai, gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;
e) nauji produktai ir nauja verslo praktika, įskaitant naują paslaugų teikimo mechanizmą, taip pat naujų arba vystomų technologijų naudojimas dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau egzistavusiais produktais; [148 pakeit.]
(3) geografinės grėsmės veiksniai:
a) trečiosios valstybės, kurios, patikimų šaltinių teigimu (pvz., pagal FATF viešus pareiškimus, abipusio vertinimo arba išsamaus vertinimo ataskaitas arba paskelbtas tolesnių veiksmų ataskaitas), neturi veiksmingų pinigų plovimo prevencijos ir kovos su teroristų finansavimu sistemų;
b) trečiosios valstybės, kuriose, patikimų šaltinių teigimu, korupcija ar kita nusikalstama veikla yra didelė;
c) šalys, kurioms taikomos, pvz., Sąjungos ar Jungtinių Tautų paskelbtos sankcijos, embargas ar panašios priemonės; [149 pakeit.]
d) šalys, kurios finansuoja arba remia teroristų veiklą arba kurių teritorijoje veikia nurodytos teroristų organizacijos.
IIIa priedas
Toliau nurodomi sustiprinto deramo tikrinimo priemonių, kurias valstybės narės turėtų naudoti bent įgyvendindamos 16 straipsnį, tipai:
– gauti papildomos informacijos apie klientą (pvz., apie jo užsiėmimą, turto apimtį, viešose duomenų bazėse, internete ir pan. prieinama informacija), taip pat dažniau atnaujinama kliento ir tikrojo savininko tapatybės informacija;
– gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;
– gauti informacijos apie kliento lėšų arba turto kilmę;
– gauti informacijos apie planuojamų atlikti arba atliktų sandorių priežastis;
– gauti vyresniosios vadovybės leidimą užmegzti arba tęsti verslo santykius;
– vykdyti sustiprintą verslo santykių stebėseną didinant taikomų kontrolės priemonių skaičių ir laiką, taip pat atrenkant sandorių, kuriuos reikia papildomai analizuoti, pavyzdžius;
– reikalauti, kad pirmas mokėjimas būtų atliktas naudojant kliento vardu atidarytą sąskaitą banke, kuriam taikomi panašūs deramo klientų tikrinimo standartai. [150 pakeit.]
2001 m. gruodžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/97/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui (OL L 344, 2001 12 28, p. 76).
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
2006 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos direktyva 2006/70/EB, nustatanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB įgyvendinimo priemones, susijusias su politikoje dalyvaujančių asmenų apibrėžimu, ir supaprastinto deramo klientų tikrinimo procedūroms taikomus techninius kriterijus bei išimtis, suteikiamas dėl to, kad finansine veikla verčiamasi retai arba labai ribotai (OL L 214, 2006 8 4, p. 29).
Šaltiniai: „Mokesčių rojai ir plėtra. Statusas, analizė ir priemonės“ (angl. „Tax havens and development. Status, analyses and measures“), NOU, oficialūs Norvegijos pranešimai, 2009 m.
2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos (OL L 156, 2012 6 16, p. 1).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/79/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 48).
2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) ir iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB bei panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/77/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 84).
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 del Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento (OL L 248, 2002 9 16, p. 1).
2000 m. spalio 17 d. Tarybos sprendimas 2000/642/TVR dėl valstybių narių finansinės žvalgybos padalinių bendradarbiavimo susitarimų dėl keitimosi informacija (OL L 271, 2000 10 24, p. 4).
2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB, įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2000 7 19, p. 22).
2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/919/TVR, iš dalies keičiantis Pamatinį sprendimą 2002/475/TVR dėl kovos su terorizmu (OL L 330, 2008 12 9, p. 21).
2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/E (OL L 319, 2007 12 5, p. 1).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iš dalies keičiamos Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES (OL L 173, 2014 6 12, p. 349).
1998 m. gruodžio 21 d. Tarybos bendrieji veiksmai 98/733/TVR, prilyginantys dalyvavimą nusikalstamoje organizacijoje Europos Sąjungos valstybėse narėse baudžiamajam nusikaltimui (OL L 351, 1998 12 29, p. 1).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB (OL L 182, 2013 6 29, p. 19).
2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB dėl finansiniam konglomeratui priklausančių kredito įstaigų, draudimo įmonių ir investicinių firmų papildomos priežiūros, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 73/239/EEB, 79/267/EEB, 92/49/EEB, 92/96/EEB, 93/6/EEB ir 93/22/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 98/78/EB ir 2000/12/EB (OL L 35, 2003 2 11, p. 1).
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti Direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2000/46/EB (OL L 267, 2009 10 10, p. 7).
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansinių operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti (COM(2013)0293 – C7-0145/2013 – 2013/0152(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0293),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 209 bei 212 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0145/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 20 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį ir į susijusį prie Nuolatinių atstovų komiteto protokolo pridėtą pareiškimą, apie kurį Parlamentui pranešta laišku tą pačią dieną,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Tarptautinės prekybos komiteto bei Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomones (A7-0392/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES, kuriuo Europos investicijų bankui suteikiama ES garantija finansavimo operacijų, kuriomis remiami investiciniai projektai ne Sąjungoje, nuostoliams atlyginti
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo Sąjungoje (COM(2012) 0576 – C7-0322/2012 – 2012/0278(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0576),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0322/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Italijos Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 20 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 11 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Vystymosi komiteto, Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto bei Žuvininkystės komiteto nuomones (A7–0263/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo naudotojams skirtų atitikties priemonių Sąjungoje
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuriuo panaikinama Direktyva 2009/40/EB (COM(2012)0380 – C7-0186/2012 – 2012/0184(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0380),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0186/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Kipro parlamento, Nyderlandų Atstovų Rūmų, Nyderlandų Senato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 19 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7-0210/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų periodinės techninės apžiūros, kuria panaikinama Direktyva 2009/40/EB
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (COM(2012)0381 – C7-0187/2012 – 2012/0185(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0381),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0187/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Kipro parlamento ir Nyderlandų Atstovų Rūmų bei Nyderlandų Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 19 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0199/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuriuo panaikinama Direktyva 2000/30/EB (COM(2012)0382 – C7-0188/2012 – 2012/0186(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0382),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0188/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Kipro parlamento, Nyderlandų Atstovų Rūmų ir Nyderlandų Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, kad teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 19 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0207/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl Sąjungoje važinėjančių komercinių transporto priemonių techninio patikrinimo kelyje, kuria panaikinama Direktyva 2000/30/EB
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos nuostatos dėl krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimo (COM(2013)0611 – C7-0249/2013 – 2013/0297(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0611),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0249/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0002/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamos reglamento (EB) Nr. 91/2003 dėl geležinkelių transporto statistikos nuostatos dėl krovinių, keleivių ir eismo įvykių duomenų rinkimo
(1) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 91/2003(2) nustatoma bendra palyginamos geležinkelių transporto statistikos rengimo, perdavimo, vertinimo ir sklaidos Sąjungoje sistema;
(2) kad Komisija galėtų stebėti ir vystyti bendrą transporto politiką ir su transportu susijusius regioninių ir transeuropinių tinklų politikos elementus, jai reikia krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais statistikos;
(3) geležinkelių saugumo statistika taip pat būtina, kad Komisija galėtų rengti ir stebėti Sąjungos transporto saugumo veiksmus. Europos geležinkelių agentūra renka eismo įvykių (bendrų saugos rodiklių ir bendrų eismo įvykių išlaidų apskaičiavimo) duomenis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB(3) priedą;
(3a) siekiant užtikrinti, kad gauti duomenys būtų nuoseklūs ir visapusiškai palyginami, Eurostatas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Europos geležinkelio agentūra renkant geležinkelių eismo įvykių duomenis. Turėtų būti nuolat stiprinamas Europos geležinkelio agentūros vaidmuo geležinkelių saugumo srityje; [1 pakeit.]
(4) dauguma valstybių narių, kurios perduoda keleivių duomenis Komisijai (Eurostatui) pagal Reglamentą (EB) Nr. 91/2003, nuolat teikia tuos pačius duomenis tiek laikinų duomenų rinkiniuose, tiek galutinių duomenų rinkiniuose;
(5) naudotojų poreikiai ir respondentų našta rengiant Europos statistiką turėtų būti subalansuoti;
(6) Eurostatas geležinkelių transporto statistikos darbo grupėse išnagrinėjo techninius pagal Sąjungos teisės aktus renkamų geležinkelių statistinių duomenų ir sklaidos politikos aspektus, kad būtų galima kuo labiau supaprastinti įvairią statistikos rengimo veiklą, o galutinis rezultatas atitiktų esamus ir būsimus naudotojų poreikius;
(7) Reglamento (EB) Nr. 91/2003 taikymo ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai Komisija minėjo, kad dėl būsimų pokyčių greičiausiai reikės sumažinti šiuo metu pagal tą reglamentą renkamų duomenų kiekį arba juos supaprastinti ir kad ketinama sutrumpinti geležinkelių keleivių metinių duomenų perdavimo laikotarpį.Komisija turėtų toliau reguliariai teikti ataskaitas, susijusias su tuo, kaip įgyvendinamas šis reglamentas; [2 pakeit.]
(8) Reglamentu (EB) Nr. 91/2003 Komisija įgaliojama įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas. Įsigaliojus Sutarčiai dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) Komisijai tuo reglamentu suteiktus įgaliojimus reikėtų suderinti su Sutarties 290 ir 291 straipsniais;
(9) norint neatsilikti nuo pokyčių valstybėse narėse, tačiau netrukdyti toliau suderintai rinkti geležinkelių duomenis Sąjungoje ir išlaikyti aukštą valstybių narių perduodamų duomenų kokybę, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal Sutarties 290 straipsnį priimti teisės aktus dėl apibrėžčių ir duomenų teikimo ribų bei priedų turinio pritaikymo ir teiktinos informacijos nurodymo;
(10) ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir atsižvelgtų į geležinkelių sektoriaus poziciją. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [3 pakeit.]
(11) Komisija turėtų užtikrinti, kad tais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų nustatoma didelė papildoma administracinė našta;
(12) norint užtikrinti vienodas Reglamento (EB) Nr. 91/2003 įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai dėl informacijos, pateiktinos rezultatų kokybės ir palyginamumo ataskaitose, nurodymo ir dėl Komisijos (Eurostato) rezultatų platinimo tvarkos. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(4). Atsižvelgiant į bendrą tų teisės aktų pobūdį, juos priimant turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra; [4 pakeit.]
(13) konsultuotasi su Europos statistikos sistemos komitetu;
(14) todėl Reglamentas (EB) Nr. 91/2003 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 91/2003 iš dalies keičiamas taip:
1) 3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalies 24–30 punktai išbraukiami. [5 pakeit.]
b) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 10 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais pritaikomos 1 dalyje nurodytos techninės apibrėžtys ir nustatomos papildomos apibrėžtys, kurių reikia, kad būtų atsižvelgta į pokyčius, dėl kurių reikia apibrėžti tam tikrus techninius aspektus, siekiant užtikrinti, kad statistika derėtų.“
"
2) 4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalies b irdir h punktai išbraukiami. [6 pakeit.]
„1a. Eurostatas glaudžiai bendradarbiauja su Europos geležinkelio agentūra (EGA) renkant eismo įvykių duomenis, įskaitant duomenų kvalifikacijas, siekiant užtikrinti, kad geležinkelio eismo įvykių duomenys, EGA surinkti pagal Komisijos direktyvos 2009/149/EB* dėl geležinkelių saugumo priedą, būtų visapusiškai palyginami su Eurostato surinktais kitų transporto rūšių eismo įvykių duomenimis.
____________
* 2009 m. lapkričio 27 d. Komisijos direktyva 2009/149/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB nuostatas, susijusias su bendraisiais saugos rodikliais ir bendraisiais avarijų išlaidų apskaičiavimo metodais (OL L 313, 2009 11 28, p. 65). “ [8 pakeit.]
"
b) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Pagal A ir C priedus valstybės narės teikia duomenis dėl įmonių:
a) kurių bendras pervežtų krovinių kiekis yra bent 200 mln. tonkilometrių arba bent 500 000 t;
b) kurių bendras pervežtų keleivių skaičius yra bent 100 mln. keleivio / kilometrų;
c) nesiekiant šių ribų ataskaitos pagal A ir C priedus neprivalomos.“
"
c) 3 dalis pakeičiama taip:"
„3. Pagal L priedą valstybės narės teikia bendruosius 2 dalyje nustatytos ribos nesiekiančių įmonių duomenis, jei tie duomenys nepateikti pagal A ir C priedus, kaip nurodyta L priede.“
"
d) 5 dalis pakeičiama taip:"
„5. Komisijai suteikiami įgaliojimai prireikus pagal 10 straipsnį priimti deleguotuosius aktus dėl priedų turinio ir ataskaitų teikimo ribų, kaip nustatyta 1 ir 3 dalyse pritaikymo, atsižvelgiant į ekonominę ir techninę raidą.“ [9 pakeit.]
"
e) papildoma dalimi:"
„6. Komisija, naudodamasi pagal šią dalį suteiktais įgaliojimais, užtikrina, kad priimtais deleguotaisiais aktais valstybėms narėms ir respondentams nebūtų užkraunama didelė papildoma administracinė našta.“
"
3) 5 straipsnio 2 dalies b punktas pakeičiamas taip:"
„b) administraciniai duomenys, įskaitant reguliavimo institucijų surinktus duomenis, visų pirma geležinkelių važtaraščių, jei yra, duomenys;“.
"
4) 7 straipsnis pakeičiamas taip:"
„7 straipsnis
Sklaida
Komisija (Eurostatas) platina A, C, E, F, G, GA, H ir L prieduose nurodytais duomenimis pagrįstą statistiką praėjus ne daugiau kaip 12 mėnesių po laikotarpio, su kuriuo yra susiję rezultatai, pabaigos.
Rezultatų platinimo tvarką Komisija patvirtina laikydamasi 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.“ [10 pakeit.]
"
4a) 8 straipsnyje įterpiama ši dalis:"
„1a. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrinta perduodamų duomenų kokybė.“ [11 pakeit.]
"
5) 8 straipsnis papildomas dalimis:"
„3. Taikant šį reglamentą perduotiniems duomenims taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 223/2009* 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti kokybės kriterijai.
4. Komisija įgyvendinimo aktais nustato standartinių kokybės ataskaitų teikimo sąlygas, struktūrą, periodiškumą ir palyginamumo aspektus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 11 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
__________________
* 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 223/2009 dėl Europos statistikos, panaikinantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1101/2008 dėl konfidencialių statistinių duomenų perdavimo Europos Bendrijų statistikos tarnybai, Tarybos reglamentą (EB) Nr. 322/97 dėl Bendrijos statistikos ir Tarybos sprendimą 89/382/EEB, Euratomas, įsteigiantį Europos Bendrijų statistikos programų komitetą (OL L 87, 2009 3 31, p. 164).“
"
6) 9 straipsnis išbraukiamaspakeičiamas taip:"
„9 straipsnis
Ataskaita
Ne vėliau kaip ...(5) ir po to kas trejus metus Komisija, pasikonsultavusi su Statistikos programų komitetu, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje pirmiausia:
a) įvertinama parengtos statistikos nauda Sąjungai, valstybėms narėms ir statistinės informacijos teikėjams bei naudotojams, lyginant su jos kaina;
b) įvertinama parengtos statistikos kokybė, ypač atsižvelgiant į duomenų praradimą dėl to, kad atsisakoma supaprastintų ataskaitų;
c) nustatomos sritys, kuriose, remiantis gautais rezultatais, galimi patobulinimai ir kokie nors pakeitimai.“. [12 pakeit.]
"
7) 10 straipsnis pakeičiamas taip:"
„10 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo ...(6). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimų delegavimas savaime pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [13 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje ir 4 straipsnio 5 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 3 straipsnio 2 dalį ir 4 straipsnio 5 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“
"
8) 11 straipsnis pakeičiamas taip:"
„11 straipsnis
Komitetas
1. Komisijai padeda Reglamentu (EB) Nr. 223/2009 įsteigtas Europos statistikos sistemos komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
_________
* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“
"
9) 12 straipsnis išbraukiamas.
10) B, D, H ir I priedai išbraukiami. [15 pakeit.]
11) C priedas pakeičiamas, kaip nurodyta šio reglamento priede.
11a) F priedas iš dalies keičiamas taip:
a) 2 stulpelio 1 eilutės 1 dalis papildoma šia įtrauka:"
„– tonų/km“;
"
b) 2 stulpelio 1 eilutės 2 dalis papildoma šia įtrauka:"
„– keleivių/km“. [16 pakeit.]
"
c) 2 stulpelio 1 eilutė papildoma šia dalimi:"
„– atstumu grindžiama krovininio geležinkelio transporto dalis pagal tonkilometrius laikantis tokio padalijimo pagal atstumą:
– d ≤ 50 km
– 50 km < d ≤ 150 km
– 150 km < d ≤ 300 km
– 300 km < d ≤ 500 km
– 500 km < d ≤ 750 km
– 750 km < d ≤ 1000 km
– d > 1000 km;“ [17 pakeit.]
"
d) 2 stulpelio 3 eilutė pakeičiama taip:"
„– „tonų“ ir „tonkilometrių“: kasmet“;
„– „keleivių skaičius“ ir „keleivio/kilometrų“: kas penkerius metus“. [18 pakeit.]
"
11b) Įterpiamas šis priedas:"
„Ga priedas
Geležinkelių infrastruktūros duomenys
1. Geležinkelių infrastruktūros, kurioje įrengta ERTMS, kilometrų skaičius.
2. Geležinkelių sistemos, kurioje tolygiai įrengta ERTMS, ilgis kilometrais (valstybėje narėje).
3. Tarpvalstybinės geležinkelių infrastruktūros punktų, kurie keleiviniam transportui naudojami dažniau nei kas valandą, nei kas dvi valandas ir rečiau nei kas dvi valandas, skaičius.
4. Tarpvalstybinio geležinkelio punktų, kurie nebenaudojami keleiviniam ar krovininiam transportui arba kurių geležinkelių infrastruktūra išardyta, skaičius.
5. Stočių, kuriose nėra kliūčių ir kurios prieinamos riboto judumo asmenims ir neįgaliesiems, skaičius.“. [23 pakeit.]
"
11c) H priedas iš dalies keičiamas taip:
a) 2 stulpelio 1 eilutė papildoma šia įtrauka:"
„– incidentų skaičius (H2 lentelė)“;
"
b) 2 stulpelio 4 eilutės 2 dalis pakeičiama taip:"
„H2 lentelė:eismo įvykių ir incidentų, įvykusių vežant pavojingus krovinius, skaičius“;
"
c) 2 stulpelio 7 eilutės 1 dalies trečia įtrauka pakeičiama taip:"
„– eismo įvykiai pervažose ir ne traukinių sukelti eismo įvykiai“;
"
d) 2 stulpelio 7 eilutės 2 dalies pirma įtrauka pakeičiama taip:"
„– visi eismo įvykiai ir incidentai, į kuriuos pateko bent viena geležinkelių transporto priemonė, pervežanti pavojingus krovinius, aprašytus K priedo krovinių sąraše“;
"
e) 2 stulpelio 7 eilutės 2 dalies antra įtrauka pakeičiama taip:"
„– eismo įvykių ir incidentų, per kuriuos pavojingi kroviniai užteršė aplinką, skaičius“. [19 pakeit.]
"
12) Reglamentas papildomas L priedu, kaip nurodyta šio reglamento priede.
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Per tris mėnesius nuo šio reglamento paskelbimo dienos jis turi būti konsoliduotas su Reglamentu (EB) Nr. 91/2003. [21 pakeit.]
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta ...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
PRIEDAS
„C Priedas
METINIAI KELEIVIŲ VEŽIMO STATISTINIAI DUOMENYS. IŠSAMIOS ATASKAITOS
Kintamųjų sąrašas ir matavimo vienetai
Vežta keleivių:
– keleivių skaičius;
– keleivio / kilometrų;
Keleivinių traukinių judėjimas:
– traukinio / kilometrų;
Lokomotyvai, kuriuose įtaisyta Europos geležinkelių eismo valdymo sistema (angl. ERTMS):
– skaičius [22 pakeit.]
Ataskaitinis laikotarpis
Metai
Dažnis
Kasmet
Lentelių sąrašas ir kiekvienos lentelės duomenų skirstymas
C3 lentelė: vežta keleivių pagal vežimo rūšį.
C4 lentelė: tarptautinis keleivių vežimas pagal įlaipinimo ir išlaipinimo šalis.
C5 lentelė: keleivinių traukinių judėjimas.
Galutinis duomenų perdavimo terminas
Aštuoni mėnesiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos
Pirmasis ataskaitinis laikotarpis
2012 m.
Pastabos
1. Vežimo rūšis skirstoma taip:
– vidaus;
– tarptautinis.
2. C3 ir C4 lentelėse valstybės narės pateikia duomenis, įskaitant informaciją apie bilietų pardavimą kitoje nei duomenis teikiančioje šalyje. Ši informacija gali būti gauta tiesiogiai iš kitų šalių nacionalinių institucijų arba pagal tarptautinių mokėjimų už bilietus duomenis“
„L priedas
L.1 lentelė
KROVINIŲ VEŽIMO VEIKLOS LYGIS
Kintamųjų sąrašas ir matavimo vienetai
Vežta krovinių:
— tonų iš viso
— tonkilometrių iš viso
Krovininių traukinių judėjimas:
- traukinio / kilometrų iš viso.
Ataskaitinis laikotarpis
Vieni metai
Dažnis
Kasmet
Galutinis duomenų perdavimo terminas
Penki mėnesiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos
Pirmasis ataskaitinis laikotarpis
201X m.
Pastabos
Tik įmonėms, kurių bendrasis vežtų krovinių kiekis mažesnis nei 200 mln. tonkilometrių ir 500 000 tonų, neteikiančioms duomenų pagal A priedą (išsamios ataskaitos).
L.2 lentelė
KELEIVIŲ VEŽIMO VEIKLOS LYGIS
Kintamųjų sąrašas ir matavimo vienetai
Vežta keleivių:
— tonų iš viso
— keleivio / kilometrų iš viso
Keleivinių traukinių judėjimas:
— traukinio / kilometrų iš viso.
Ataskaitinis laikotarpis
Vieni metai
Dažnis
Kasmet
Galutinis duomenų perdavimo terminas
Aštuoni mėnesiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos
Pirmasis ataskaitinis laikotarpis
201X m.
Pastabos
Tik įmonėms, kurių bendrasis vežtų keleivių skaičius mažesnis nei 100 mln. keleivio / kilometrų, neteikiančioms duomenų pagal C priedą (išsamios ataskaitos)“
2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL L 164, 2004 4 30, p. 44).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo vykdant viešuosius pirkimus (COM(2013)0449 – C7-0208/2013 – 2013/0213(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0449),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0208/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 24 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7–0004/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl elektroninių sąskaitų faktūrų naudojimo viešuosiuose pirkimuose
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo dėl 2014–2018 m. finansinės programos iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1166/2008 dėl ūkių struktūros tyrimų bei žemės ūkio gamybos metodų tyrimo (COM(2013)0757 – C7-0390/2013 – 2013/0367(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0757),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 338 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0390/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7‑0111/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 1166/2008 nuostatos dėl finansinės programos 2014–2018 m. laikotarpiui
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus (COM(2013)0106 – C7-0048/2013 – 2013/0063(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0106),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį bei 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0048/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Tarybos atstovo 2013 m. gruodžio 4 d. laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0260/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. kovo 11 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma prekybos tvarka, taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus, ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1216/2009 ir (EB) Nr. 614/2009
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 510/2014.)
Teisėkūros rezoliucijos priedas
Komisijos pareiškimas dėl deleguotųjų aktų
Kalbant apie šį reglamentą, Komisija primena pagal Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 15 dalį prisiimtą įsipareigojimą teikiant deleguotuosius aktus pateikti Parlamentui visą informaciją ir dokumentus, susijusius su jos susitikimais su nacionaliniais ekspertais.
– atsižvelgdamas į Europos investicijų banko (EIB) 2012 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15, 126, 175, 208, 209, 271, 308 ir 309 straipsnius ir į jos Protokolą Nr. 5 dėl EIB statuto,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 26 d. rezoliuciją dėl naujoviškų finansinių priemonių pagal kitą daugiametę finansinę programą(1),
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą dėl rizikos pasidalijimo priemonių valstybėms narėms, kurios turi didelių finansinio stabilumo sunkumų ar kurioms tokie sunkumai gresia, į savo 2012 m. balandžio 19 d. poziciją šiuo klausimu(2) ir ypač į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl 2011 metų Europos investicijų banko metinės ataskaitos(3),
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos Pirmininko 2012 m. birželio 26 d. pranešimą, pavadintą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,
– atsižvelgdamas į 2012 m. birželio 28 ir 29 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose EIB kapitalą numatyta padidinti 10 mlrd. EUR,
– atsižvelgdamas į 2013 m. birželio 27 ir 28 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose raginama parengti naują investicijų planą MVĮ remti ir ekonomikos finansavimui skatinti,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kuriose nustatytas tikslas sutelkti visas ES politikos kryptis siekiant remti konkurencingumą, darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatus dėl naujoviškų finansinių priemonių: „Naujos kartos naujoviškų finansinių priemonių – ES nuosavo kapitalo ir skolos platformų – programa“ (COM(2011)0662) ir „Strategijos „Europa 2020“ projektų obligacijų iniciatyvos bandomasis etapas“ (COM(2011)0660),
– atsižvelgdamas į Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) kapitalo padidinimą, ypač susijusį su EIB ir ERPB santykių klausimu,
– atsižvelgdamas į sprendimą dėl Viduržemio jūros regiono įtraukimo į ERPB veiksmų sritį,
– atsižvelgdamas į naująjį EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, pasirašytą 2012 m. lapkričio 29 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1080/2011/ES(4) dėl EIB išorės įgaliojimų 2007–2013 m.,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 119 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0137/2014),
A. kadangi EIB įsteigtas pagal Romos sutartį ir pagal SESV 309 straipsnį jo uždavinys – pasitelkiant kapitalo rinkas ir naudojant nuosavus išteklius prisidėti prie darnios ir sklandžios vidaus rinkos plėtros, siekiant padėti įgyvendinti Sąjungos prioritetus atrenkant ekonomiškai gyvybingus ES investicijų projektus;
B. kadangi šiomis ypač sunkiomis socialinėmis ir ekonominėmis aplinkybėmis, kai ribojami viešieji biudžetai, visus ES išteklius ir politikos kryptis, įskaitant EIB išteklius, reikia sutelkti siekiant remti ekonomikos atsigavimą ir rasti naujų augimo šaltinių;
C. kadangi EIB taip pat veikia kaip kitų investavimo šaltinių finansavimo institucija, juos papildo, pakeisdama arba ištaisydama rinkos trūkumus;
D. kadangi EIB padeda ES išlaikyti ir stiprinti jos pasaulinį konkurencingumą;
E. kadangi EIB ir toliau lieka pagrindinė ES politikos krypčių rengimą ir jų plėtrą skatinanti įstaiga, kuri užtikrina nuolatinį viešojo sektoriaus dalyvavimą ir siūlo investavimo pajėgumus, kartu pasirūpindama kiek įmanoma įtraukti ir įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ pavyzdines iniciatyvas;
F. kadangi EIB, būdamas svarbiausia stabilumą užtikrinanti įstaiga ir patikimas visoje ES ir už jos ribų vykdomų solidžių projektų partneris, daugiausia dėmesio skirs cikliškumui mažinti;
G. kadangi EIB remia svarbiausias strategijos „Europa 2020“ augimo ir darbo vietų kūrimo tikslų skatinimo priemones, kaip antai augimą skatinančią infrastruktūrą, pažangiąsias inovacijas ir konkurencingumą;
H. kadangi labai svarbu užtikrinti, jog EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų galimybę skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose geriausiomis finansavimo sąlygomis ir kad paskui tai atitinkamai teigiamai paveiktų parengtus projektus ir suinteresuotuosius subjektus;
I. kadangi 2012 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba pradėjo įgyvendinti Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, apimantį įvairiausias politikos kryptis, kuriomis siekiama skatinti pažangų, tvarų, įtraukų, tausiai išteklius naudojantį ir darbo vietas kuriantį augimą;
J. kadangi naujoviškų finansavimo priemonių naudojimas laikomas vienu iš būdų išplėsti esamų priemonių, pvz., dotacijų, taikymo sritį ir pagerinti ES biudžeto bendrą veiksmingumą;
K. kadangi labai svarbu atkurti įprastą skolinimą ekonomikai ir palengvinti investicijų finansavimą;
L. kadangi tarptautinės finansinės priemonės suteikia naujų bendradarbiavimo galimybių visiems instituciniams dalyviams ir siūlo įvairių galimybių pasiekti tikrą masto ekonomiją;
M. kadangi vykdant EIB operacijas už ES ribų remiama Sąjungos išorės veiksmų politika ir tokios operacijos turėtų atitikti ES tikslus ir juos propaguoti pagal SESV 208 ir 209 straipsnius;
N. kadangi EIB veikla yra papildoma konkrečiomis Europos investicijų fondo (EIF) priemonėmis, kurių lėšomis daugiausia užtikrinami rizikos finansai, skirti MVĮ ir naujai įsteigtoms įmonėms, taip pat mikrofinansavimui;
O. kadangi, padidinus kapitalą, pagerėjo EIB balansas ir tapo įmanoma nustatyti plataus užmojo skolinimosi veiklos tikslus;
P. kadangi dedamos konkrečios pastangos, kad būtų imamasi daugiau bendrų intervencinių priemonių (apimančių EIF garantijas ir EIB paskolas MVĮ);
EIB intervencijos politinis pagrindas ir pagrindiniai principai
1. palankiai vertina EIB 2012 m. metinę ataskaitą ir tai, kad susitarta dėl suderinto veiklos plano finansuoti maždaug 400 projektų, kurie bus vykdomi daugiau kaip 60 šalių ir kurių bendra vertė 52 mlrd. EUR;
2. palankiai vertina tai, kad EIB valdytojų taryba patvirtino kapitalo padidinimą 10 mlrd. EUR, taip palengvindama galimybę gauti papildomus 60 mlrd. EUR (taip skolinimo rodikliai padidinti 49 proc.) ilgalaikiam skolinimui ES projektams 2013–2015 m. laikotarpiu;
3. prašo EIB išlaikyti numatytus tikslus, susijusius su savo papildoma veikla, ir minėtu laikotarpiu kaip papildomas investicijas visoje ES skirti 180 mlrd. EUR;
4. primena, kad ES projektų tikslai yra ypač įdomūs, tai pasakytina apie kelias prioritetines strategijoje „Europa 2020“ numatytas temines sritis: inovacijų ir įgūdžių, įskaitant mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūros, investicijų į MVĮ, sanglaudos, išteklių ir energijos efektyvumo (įskaitant perėjimą prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos); pažymi, kad šios pagrindinės sritys, kaip ir dera, nustatytos EIB grupių 2013–2015 m. veiklos plane, ir palankiai vertina tai, kad jų įgyvendinimui finansuoti papildomai skirta 60 mlrd. EUR skolinimo pajėgumų;
5. be to, tvirtai tiki, kad, siekiant šių plataus masto prioritetų, daugiau dėmesio reikėtų skirti investavimui į ilgalaikį augimą, darbo vietų ir tvaraus bei matomo poveikio realiajai ekonomikai kūrimą, todėl šiuo požiūriu ragina atlikti išsamų vertinimą, pateikiant sąmatų duomenis apie pasinaudojant EIB skolinimu sukurtą ilgalaikį užimtumą ir pasitelkus šį skolinimą visų sričių ekonominei padėčiai po finansų krizės padarytą poveikį;
6. palankiai vertina tai, kad pradėta įgyvendinti augimo ir užimtumo priemonė (AUP), kuri suteiks EIB galimybę nuodugniau stebėti savo finansuojamų projektų poveikį užimtumui ir augimui;
7. ragina EIB toliau remti ES ilgalaikius ekonominės ir socialinės sanglaudos, augimo bei užimtumo, aplinkos tvarumo, klimato politikos ir išteklių efektyvumo prioritetus, toliau plėtojant naujas finansines ir nefinansines priemones, kuriomis siekiama pašalinti trumpalaikį rinkos neveiksmingumą ir ilgesnį laiką trunkančius struktūrinius ES ekonomikos trūkumus;
8. ragina EIB vykdyti derybas ir sudaryti susitarimo memorandumus su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;
9. mano, kad Susitarimas dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo yra svarbus, bet nepakankamas atsakas į problemas, su kuriomis susiduria ES, ir pažymi, kad EIB kapitalo padidinimas, aktyvesnis bendrų Komisijos ir EIB rizikos pasidalijimo priemonių taikymas, taip pat EIB ir EIF specializuotos veiklos sąveika yra svarbiausi banko sėkmės elementai;
10. prašo EIB daugiausia finansuoti projektus, kuriais ypač prisidedama prie ekonomikos augimo;
11. primena, kad Komisija ir EIB pateikė pranešimą dėl galimybių ir tikslinių prioritetų, kuriuos derėtų nustatyti įgyvendinant Susitarimą dėl ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, ypač infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir efektyvaus išteklių naudojimo, skaitmeninės ekonomikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų bei MVĮ srityse; ragina remiantis šia ataskaita surengti politinę diskusiją Parlamente dalyvaujant Europos Vadovų Tarybos ir Komisijos pirmininkams bei Europos investicijų banko prezidentui;
12. yra ypač susirūpinęs, kad finansavimas programos šalyse (Graikijoje, Airijoje, Portugalijoje, Kipre) 2012 m. išliko nedidelis ir sudarė maždaug 5 proc. visų EIB investicijų; pažymi, kad 2013 m. EIB investavimo tiksliniai rodikliai programoje dalyvaujančiose šalyse sudarė ne daugiau kaip 5 mlrd. EUR iš bendro ES 62 mlrd. EUR tikslinio rodiklio;
13. yra susirūpinęs, kad EIB skolindamas išlaiko šiokią tokią rizikos vengimo politiką ir taip riboja galimų skolininkų, kurie galėtų atitikti EIB skolinimo reikalavimus, skaičių, taigi taip trukdo gauti paskolų pridėtinę vertę;
14. reikalauja, jog EIB padidintų savo vidaus rizikos prisiėmimo pajėgumus užtikrindamas, kad jo rizikos valdymo sistemos būtų pritaikytos prie esamų aplinkybių;
15. pripažįsta, jog EIB ypač svarbu išlaikyti savo AAA kredito reitingą, kad išsaugotų savo finansinę galią ir gebėjimą skirti pinigų realiajai ekonomikai; tačiau primygtinai ragina EIB kartu su EIF apsvarstyti galimybę aktyviau dalyvauti vykdant su didesne rizika susijusią veiklą, kad būtų užtikrintos pagrįstos sąnaudų ir naudos perspektyvos;
16. atkreipia dėmesį į tai, kad su didesne rizika susiję EIB specialiosios veiklos tiksliniai rodikliai 2013 m. išaugo iki 6 mlrd. EUR, iki 2,3 mlrd. EUR padidėjo rizikos pasidalijimo ir kredito vertės didinimo iniciatyvų finansavimas, taip pat neseniai pradėta įgyvendinti augimo finansavimo iniciatyva (AFI), kuria sudaromos lengvesnės galimybės gauti finansavimą novatoriškoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms;
17. ragina EIB aktyviau veikti pagal jam EIF suteiktus įgaliojimus dėl rizikos kapitalo (angl. RCM) ir augimui skirtos tarpinio pobūdžio finansavimo priemonės (angl. Mezzanine for growth (MFG)) ;
18. palankiai vertina tai, kad EIF 1 mlrd. EUR padidino savo rizikos kapitalo išteklių įgaliojimus, kuriuos finansuoja EIB, ypač daug lėšų skirdamas didesnės rizikos tarpinio pobūdžio finansavimui („mezonino“ finansavimui) EIB ir EIF bendrai vykdant veiklą, kuria siekiama panaikinti Europos vidutinių įmonių naujų inovacijų ir augimo planų finansavimo suvaržymus;
19. ragina EIB aktyviau teikti techninius patarimus visose svarbiose veiklos srityse, pasižyminčiose dideliu augimo potencialu visose valstybėse narėse; primena, kad techninės ir finansinės rekomendacijos yra veiksminga priemonė padedant įgyvendinti projektą, paspartinti išmokas bei tikrąsias investicijas; todėl mano, kad EIB žinias reikėtų kaupti ir padaryti prieinamas ankstyvaisiais ES ir EIB bendrai finansuojamų projektų etapais, ex ante vertinant didelio masto projektus, taip pat ir taikant bendros paramos Europos regionų projektams (JASPERS) priemonę;
20. primygtinai ragina EIB, atsižvelgiant į labai mažą lėšų panaudojimo lygį daugelyje valstybių narių, didinti pastangas remti valstybių narių ES lėšų, įskaitant struktūrinių fondų, panaudojimo gebėjimus, toliau plėtojant papildomas bendras rizikos pasidalijimo priemones ir pritaikant esamas iš ES biudžeto jau finansuojamas priemones;
21. ragina valstybes nares prireikus dirbti su Komisija panaudojant jų struktūriniams fondams skirtų asignavimų dalį, kad būtų galima pasidalyti iš EIB gaunamų paskolų riziką ir suteikti paskolų garantijas žinioms bei įgūdžiams, efektyviam išteklių ir energijos naudojimui, strateginei infrastruktūrai ir MVĮ galimybėms gauti finansavimą;
22. palankiai vertina tai, kad nepanaudoti struktūriniai fondai dabar gali būti panaudojami kaip specialus EIB skolinimo, ypač Graikijoje, garantijų fondas;
23. pažymi, kad 2012 m. bankas pasirašė struktūrinių fondų programų paskolų teikimo sutarčių už 2,2 mlrd. EUR ir taip sudarė galimybę remti įvairiausias mažųjų ir vidutinių įmonių programas pagal sanglaudos politikos prioritetus įvairiuose sektoriuose;
24. ragina EIB, atsižvelgiant į skirtingas ES vyraujančias ekonomines ir finansines sąlygas ir glaudžiai bendradarbiaujat su valstybėmis narėmis, sukurti rezultatais grindžiamus investavimo planus, kurie būtų, deramai atsižvelgus į horizontaliuosius Komisijos metinės augimo apžvalgos prioritetus ir ekonomikos valdymo Europos semestrą, tinkamai suderinti su nacionaliniais, regioniniais ir vietos augimo prioritetais;
25. ragina banką ištirti galimybes didinti savo vaidmenį aktyviai dalyvaujant Komisijos ir valstybių narių partnerystės susitarimuose;
26. pažymi per krizę ir po jos išryškėjusią viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių mažėjimo tendenciją, kartu primena ypač svarbų jų vaidmenį investicijoms, ypač investicijoms į transporto tinklus ir mokslinius tyrimus bei inovacijas; atkreipia dėmesį, kad nors ES viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės rinkos vertė išaugo, buvo sudaryta gerokai mažiau sandorių;
27. mano, kad valstybės garantijos yra vertingos priemonės rinkos trūkumams, galintiems stabdyti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programų ir projektų įgyvendinimą, pašalinti; atsižvelgdamas į EIB šioje srityje turimą patirtį, ragina jį aktyviau dalyvauti prisidedant prie viešojo ir privačiojo sektorių partnerystėms teikiamų (valstybės garantijomis) paskolų garantijų;
28. be to, mano, kad EIB konsultavimo pajėgumai, grindžiami Europos viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių žinių centro įgyta patirtimi, galėtų būti naudojami tikslinei techninei ir specializuotai pagalbai teikti vyriausybės lygmeniu, o prireikus ir regiono lygmeniu, kad būtų lengviau tinkamai įvertinti valstybės garantijos taikymo viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės programai naudą;
29. primena, kad 2012 m. EIB ir Komisija, padedamos valstybių narių, pradėjo bandomąjį projektų obligacijų iniciatyvos (POI), kuria siekiama skatinti pagrindinių infrastruktūros projektų finansavimą, pritraukiant institucinių investuotojų, etapą;
30. palankiai vertina projektų obligacijų bandomojo etapo pirmąją šešių mėnesių ataskaitą, kurioje nurodyta, kad šešiose šalyse patvirtinti devyni projektai; ragina toliau ir vis daugiau naudoti tokias obligacijas ir reguliariai peržiūrėti jų veiksmingumą, kad būtų padidintos perspektyvios investicijos į skolos priemones, kuriomis privatus kapitalas teikiamas reikiamiems transporto, energetikos ir IRT infrastruktūros projektams, ypač tarpvalstybiniams projektams; vis dėlto mano, kad EIB turėtų atlikti nuodugnesnius projektų, į kuriuos jis ketina investuoti, vertinimus, įskaitant tų projektų saugumo ir rizikos profilių vertinimą; primena, kad EIB kreditavimo veiklai stiprinti – infrastruktūros investicijoms į transporto, energetikos ir ryšių sektorius iš ES biudžeto skiriama 230 mln. EUR;
31. reikalauja, kad Europos Parlamentas būtų tinkamai ir laiku informuojamas apie atrinktus projektus;
32. susirūpinęs pažymi, kad svarbiausios problemos (pvz., interesų pavertimas įsipareigojimais, menka perkančiųjų organizacijų patirtis obligacijų srityje, institucinių investuotojų delsimas dalyvauti, rėmėjų susirūpinimas dėl išlaidų) išlieka; ragina banką tinkamai įvertinti galimybę bendrai investuoti į ankstyvuosius obligacijų sandorius siekiant papildomai patikinti investuotojus ir rėmėjus; ragina EIB užtikrinti, kad projektų obligacijų iniciatyva (POI) atitiktų ilgalaikį ES klimato srities tikslą, t. y. ją vykdant būtų siekiama remti mažo anglies dioksido kiekio infrastruktūras;
33. yra susirūpinęs dėl prastų projekto „Castor“ veiklos rezultatų; reikalauja, kad bankas pateiktų išsamią informaciją apie atliktos patikros pagrįstumą ir informaciją apie tai, ar atlikti geologiniai tyrimai rodo seisminės rizikos galimybę, kokia nustatyta procentinė jos dalis ir kaip į ją atsižvelgta;
34. laukia galutinės POI bandomojo etapo vertinamosios ataskaitos, kurią numatoma parengti 2015 m.;
35. palankiai vertina naująją EIB energetikos politiką, kuria nustatomi nauji skolinimo energetikos sektoriui kriterijai, parengti pagal ES energetikos ir klimato politikos kryptis ir dabartines investavimo tendencijas; reikalauja, kad EIB investicijos į energiją būtų skelbiamos ir analizuojamos kiekvienais metais, nurodant energijos rūšis, kurias remia EIB; tačiau norėtų pabrėžti, kad EIB investavimo politika turėtų būti dar labiau nukreipta į tvarius projektus; vis dėlto primena, kad reikia parengti išsamų laipsniško skolinimo neatsinaujinančiajai energijai nutraukimo planą;
36. palankiai vertina tai, kad EIB pradėjo taikyti naują teršalų išmetimo normą, kuri bus taikoma visiems iškastinio kuro gavimo projektams, siekiant apsaugoti investicijas, jeigu numatomas anglies dioksido išmetimas viršija ribinį lygį; ragina EIB valdybą nuolat tikrinti teršalų išmetimo normą ir apsvarstyti galimybę ateityje patvirtinti labiau ribojančius įpareigojimus;
37. ragina banką, atsižvelgiant į 2030 m. klimato kaitos dokumentų rinkinį, įskaitant tuose dokumentuose numatytus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo prioritetus, didinti savo investicijas į anglies dioksido mažinimo projektus ir rengti politiką, kuria siekiama platesnio užmojo klimato kaitos srities tikslų; reikalauja, kad EIB atliktų klimato kaitos vertinimą ir peržiūrėtų visą savo veiklą 2014 m., siekdama parengti atnaujintą klimato politiką, pvz., tai daryti ji galėtų vertindama projektus ir pateikdama integruotą požiūrį, pagal kurį būtų tinkamai derinamos konkrečios pagrindinių sektorių politikos kryptys, ragina EIB tokios peržiūros dokumentą pridėti prie kitos savo metinės ataskaitos;
38. primena svarbų EIB vaidmenį finansuojant viešojo ir privačiojo sektorių investicijas į energetikos infrastruktūrą ir remiant projektus, kuriais padedama siekti ES klimato ir energetikos politikos tikslų. primena savo 2007 m. rezoliuciją, kurioje raginama nutraukti iškastinio kuro projektų viešąjį finansavimą ir pereiti prie efektyvaus energijos vartojimo ir atsinaujinančiosios energijos rėmimo; mano, kad EIB, laikydamasis Sąjungos ir tarptautinių klimato kaitos politikos tikslų ir aukščiausių tarptautinių standartų ir bendradarbiaudamas su Komisija, iki 2015 m. pabaigos atnaujins savo klimato kaitos strategiją, kiek tai susiję su EIB finansavimo operacijomis;
39. ragina didinti EIB išteklius ir žinias, kad būtų sudarytos galimybės prisitaikyti prie klimato kaitos;
40. reikalauja, kad EIB taikytų geriausius tarptautinius hidroenergijos standartus, būtent Pasaulinės užtvankų komisijos pagrindinius principus ir Hidroenergijos tvarumo vertinimo protokolą (angl. HSAP), o tai reiškia, kad investuojama turi būti tik tais atvejais, kai šalys įdiegia teisinę sistemą, kuria nustatomos energetikos planavimo mechanizmus (įskaitant draudžiamas sritis (angl. no-go areas)), pagal kuriuos privaloma vertinti, šalinti, švelninti ir stebėti daromą neigiamą poveikį ekosistemoms ir vietos bendruomenėms, taip pat projektai negali vykdomi saugomose teritorijose arba šalia jų ar upių ruožuose, kurių ekologinė būklė yra gera;
41. ragina EIB savo projektuose nuodugniai atsižvelgti į ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas“ viziją ir tikslus;
Paramos MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonėms įvairovės didinimas
42. primena, kad MVĮ laikomos ES ekonomikos stuburu ir pagrindiniu Europos augimo bei užimtumo varikliu, nes jos suteikia daugiau kaip 80 proc. privačiojo sektoriaus darbo vietų;
43. palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys (atsižvelgiant į tai, kad ES suaktyvėjo skolinimo veikla) skiriamas padedant MVĮ gerinti galimybes gauti finansavimą, taigi palankiai vertina EIB grupės tikslą 2013 m. pasirašyti su ES sutartį dėl daugiau kaip 19 mlrd. EUR skolinimo MVĮ;
44. atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina Tarybą nedelsiant pritarti bendroms Komisijos ir EIB iniciatyvoms ir surinkti ES biudžeto išteklius, kurie numatyti skirti MVĮ, taip pat imtis ryžtingesnių bendradarbiavimo su ECB veiksmų, kad būtų sumažinti MVĮ nustatyti finansiniai apribojimai; nurodo, kad dėl finansų rinkų susiskaidymo trūksta finansavimo, taip pat didesnė finansavimo kaina, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, ir tai yra svarbiausia daugelio valstybių narių problema; ragina EIB veiksmus nukreipti kita linkme – jais mažinti susiskaidymą, kad būtų skatinamas MVĮ finansavimas, verslumas, eksportas ir inovacijos, kurie yra svarbiausi ekonomikos atgaivinimo veiksniai;
45. palankiai vertina tai, kad bankas aktyviau skolina MVĮ, tuo tikslu atgaivindamas MVĮ pakeitimo vertybiniais popieriais rinką – tai EIB grupė padarė taikydama naują turtu užtikrintų vertybinių popierių (ABS) iniciatyvą; ragina EIB pateikti rinkos analizę, kad šis EIB siūlymas būtų geriau pritaikytas prie suinteresuotųjų subjektų poreikių; palankiai vertina sustiprėjusius EIF kreditavimo pajėgumus padidinus kapitalą ir įgaliojimus, ir ragina EIB ir Komisiją užbaigti šį procesą iki kitų metų pradžios;
46. palaiko EIB grupės inovatyvaus MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmonių finansavimo iniciatyvas, kurių imtasi pradėjus įgyvendinti finansines priemones pagal programas „Horizontas 2020“ ir COSME ir taikant rizikos pasidalijimo priemones, kad bankai būtų skatinami teikti finansinius išteklius paskolomis ir teikti garantijas, taip pat kad būtų užtikrintas ilgalaikio rizikos kapitalo teikimas;
47. palaiko Komisijos ir EIB bendrą MVĮ iniciatyvą pagal naująją daugiametę finansinę programą, pagal kurią, vykdant Įmonių konkurencingumo ir mažųjų bei vidutinių įmonių programą (COSME) ir programą „Horizontas 2020“, sutelkiama iki 8,5 mlrd. EUR ES lėšų, skirtų Europos struktūriniams ir investiciniams fondams (ESI fondai), kad būtų sukaupta lėšų papildomai skolinti MVĮ;
48. ragina valstybes nares aktyviai dalyvauti prisidedant prie bendrų priemonių ir skirti ESI fondų joms numatytas lėšas, kad būtų galima skatinti didesnį skolinimą MVĮ jų teritorijoje ir taip padidinti bendrąjį sverto efektą;
49. ragina EIB plėsti prekybos finansavimo iniciatyvą; mano, kad ši MVĮ skirta garantijų priemonė yra labai svarbi ir jos taikymą ES mastu reikėtų plėsti, kai tik manoma, kad tai labai reikalinga; ragina EIB parengti savo programą, pagal kurią būtų sudaromos palankesnės sąlygos prekybai; ragina EIB pirmiausia nustatyti priemones, kurias įgyvendinant būtų suteikiamos būtinos garantijos įmonėms, kad jos galėtų išnaudoti visą savo eksporto potencialą;
50. pritaria tam, kad EIB savo dėmesį skirtų regioniniams ir vietos aspektams, ir ragina valstybes nares visapusiškai pasinaudoti finansų inžinerijos pasidalijamojo valdymo priemonėmis, pvz., programa JEREMIE ir regioninėmis fondų programomis, pagal vietos MVĮ teikiamas nuosavo kapitalo ir skolų finansavimas;
51. palankiai vertina skolinimo MVĮ Europos Sąjungoje 2005–2011 m., kuriam tarpininkavo EIB, ex post vertinimą; pripažįsta, kad šioje srityje 2005–2012 m. laikotarpiu EIB pasirašė 64 mlrd. EUR vertės skyrimo paskolų maždaug 370 ES 27 valstybių narių finansų įstaigų; pažymi, kad iki 2012 m. pabaigos 35 mlrd. EUR šių pinigų išmokėta toms finansų įstaigoms, kurios savo ruožtu, suteikdamos maždaug 300 000 tarpinių paskolų, MVĮ paskolino beveik 48 mlrd. EUR;
52. pažymi, jog iš vertinimo matyti, kad EIB ir MVĮ tarpininkavimu grindžiamas skolinimas (produktas L4SME) atitinka ES tikslus; vis dėlto ragina geriau įvertinti EIB produkto ir nacionalinių politikos derinių papildomumą, kad būtų toliau gerinamas operacijų tiesioginis ryšys; prašo EIB teikti pasiūlymus, kaip didinti produkto L4SME poveikį, kad šį produktą būtų galima naudoti konkretiems trūkumams šalinti, užuot finansavus daugybę MVĮ, ir taip kiek įmanoma pagerinti EIB indėlį į augimą ir užimtumą;
53. susirūpinęs pažymi, kad apžvelgiamu laikotarpiu EIB paskolos turėjo šiokį tokį poveikį augimui ir užimtumu, tačiau įvairiose šalyse šis rodiklis labai skiriasi (tik vienas trečdalis mažųjų ir vidutinių įmonių apyvartos padidėjimą susiejo su EIB finansavimu); yra susirūpinęs, jog esama nedaug įrodymų, kad EIB paskolos padėjo išlaikyti darbo vietas; pažymi, kad didesnis santykinis poveikis augimui ir užimtumui nustatytas naujosiose valstybėse narėse; tačiau pripažįsta, kad apžvelgiamu laikotarpiu vyko finansų ir ekonomikos krizė ir kad buvo pasiektas santykinai nedidelis darbo vietų kūrimo lygis, nepaisant bendro mažėjančio užimtumo lygio;
54. yra susirūpinęs, kad EIB finansavimas, kaip pasirodė, daugeliu operacijų atveju naudotas MVĮ „lyderėms“ remti, o ne „trūkumams šalinti“; vis dėlto pažymi, kad daugiau kaip 80 proc. remiamų MVĮ buvo įmonės, turinčios mažiau kaip 50 darbuotojų, ir tai rodo, kad EIB pavyko pasiekti mažesnių MVĮ sektoriaus dalį;
55. reikalauja, jog EIB visokeriopai taikytų tinkamumo kriterijus, kad būtų veiksmingiau paveikiami finansinės naudos gavėjai;
56. ragina EIB nustatyti ir atrinkti didesnės naudos bei didesnės rizikos projektus, visų pirma atrenkant naujai įsteigtas įmones, labai mažas įmones, kooperatyvus, įmonių grupes, MVĮ ir vidutinės kapitalizacijos įmones, įgyvendinančias mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų projektus prioritetinių technologijų srityje;
57. pabrėžia poreikį didinti galimų investuotojų ir naudos gavėjų informuotumo ir esamų naujoviškų finansavimo priemonių išmanymo lygį; ragina rengti informavimo politiką, kuria būtų propaguojamas įvairių ES atliekamų veiksmų matomumas taikant šias naujas finansines priemones ir pasitelkus EIB; be to, pabrėžia, kad turėtų būti užtikrintos plačios galimybės nuolat susipažinti su projekto informacija ir aktyvesnis projekto naudos gavėjų ir vietos pilietinės visuomenės dalyvavimas (jį būtų galima paskatinti vykdant EIB finansuojamas investicijas);
58. ragina EIB sudaryti MVĮ galimybių gauti informaciją ir finansavimą supaprastinimo veiksmų planą, ypatingą dėmesį atkreipiant į administracinius galimybių gauti finansavimą formalumus;
59. primena, kad tarpinis skolinimas sudaro daugiau kaip 20 proc. viso metinio EIB skolinimo;
60. susirūpinęs pakartoja, kad šioje srityje dar neišspręsta nemažai problemų, visų pirma trūksta skaidrumo (ypač tai susiję su informacija apie finansinės naudos gavėjus), sunku vertinti paskolų ekonominį ir socialinį poveikį (todėl laikomasi klaidingo tikslinio požiūrio), o įsipareigojimai atlikti išsamią patikrą patikimi finansiniams tarpininkams; primygtinai ragina banką išsamiai išdėstyti savo požiūrį, kaip spartinti šių problemų sprendimo priemonių įgyvendinimą, ir prašo, kad EIB kartu su Komisija nustatytų griežtų šių finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą ir jį viešai paskelbtų;
61. primygtinai ragina EIB pagal naujausius duomenis išsamiai įvertinti, kaip finansų krizė paveikė EIB lėšų galutinius gavėjus, taip pat išsamiai įvertinti finansų krizės padarinius ir poveikį dabartinei banko pasitelkiamų ES ir už jos ribų veikiančių finansinių tarpininkų padėčiai;
62. ragina EIB užtikrinti, kad būtų pasiektas jo tikslas vien 2013 m. skolinant infrastruktūrai, efektyvaus išteklių naudojimo ir žinių ekonomikos projektams sukurti darbo vietų maždaug pusei milijono žmonių;
63. atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sudėtingos ekonominės aplinkos ir griežtesnių kreditavimo rinkos sąlygų viešojo sektoriaus finansavimo suvaržymai įmonėms vis dar stabdo jaunimo užimtumą ir riboja profesinio rengimo aprėpties gerinimą;
64. mano, kad EIB jaunimo užimtumo programa (jos skolinimo suma – 6 mlrd. EUR), kurią sudaro dvi dalys – „Darbo vietos jaunimui“ ir „Investavimas į gebėjimus“, turi ypač didelę reikšmę sprendžiant šias problemas; palankiai vertina tarpinę įgyvendinimo ataskaitą, kurioje matyti svarbūs šio sektoriaus laimėjimai, pvz., tai, kad per paprogramę „Investavimas į gebėjimus“ suteikta 4,9 mlrd. EUR vertės paskolų, kurios pagal ramstį „Darbo vietos jaunimui“ papildytos 2,7 mlrd. EUR; pripažįsta, kad programos tikslai buvo pasiekti anksti;
65. palaiko banko tikslą toliau kiek įmanoma didinti savo skolinimą MVĮ, kad būtų sukurta aiški EIB skolinimo ir naujų darbo vietų jaunimui kūrimo sąsaja;
66. ragina banką plėsti savo veiksmų aprėptį ir naudotis papildomomis priemonėmis, kad būtų pagrįstai skatinamos jaunimo užimtumo iniciatyvos, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose yra labai didelis jaunimo nedarbo lygis;
EIB indėlis į ES išorės politiką
67. prašo EIB, atsižvelgiant į EIB veiklos įgaliojimų už Europos Sąjungos ribų persvarstymą, remti Europos Sąjungos užsienio politikos tikslus, kuriuos yra suformulavusi Komisija ir Europos išorės veiksmų tarnyba;
68. palankiai vertina tai, kad kitam finansavimo laikotarpiui nustatyta didžiausia leistina, tokio pat dydžio, kaip ir šiuo metu galiojanti, ES skolinimo ES nepriklausančioms šalims garantija, kuri Europos investicijų bankui teikiama iš ES biudžeto, – 30 mlrd. EUR (padalyta į 27 mlrd. EUR bendruosius įgaliojimus ir papildomus pasirinktinus 3 mlrd. EUR pagal laikotarpio vidurio peržiūrą), naudojant grįžtamąsias lėšas iš nepanaudotų Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių investicijų ir partnerystės programos (angl. FEMIP) operacijų, vykdytų iki 2007 m.;
69. prašo Europos Audito Rūmų (AR) pateikti specialiąją ataskaitą dėl EIB išorės skolinimo veiklos rezultatų ir suderinamumo su ES politikos kryptimis prieš atliekant EIB išorės įgaliojimų laikotarpio vidurio peržiūrą ir palyginti jų pridėtinę vertę, susijusią su EIB naudojamais nuosavais ištekliais; be to, prašo, kad AR atliktų skirtingą garantijų, teikiamų iš ES biudžeto, investicijų priemonės, kurią teikia Europos plėtros fondas, įvairių lėšų telkimo formų, naudojamų ES ir Afrikos infrastruktūros patikos fonde, Karibų jūros regiono investicijų fonde ir įgyvendinant Ramiojo vandenyno šalims skirtą investicijų priemonę, taip pat grįžtamųjų lėšų iš šių investicijų panaudojimo analizę ;
70. palankiai vertina didesnio lankstumo nuostatas, suformuluotas pagal naujuosius EIB skolinimo ES nepriklausančioms šalims įgaliojimus; ragina EIB kiek įmanoma padidinti savo paramą ES politikos kryptims ir tikslams;
71. prašo EIB dar lanksčiau naudotis garantijų fondu ir daugiau dėmesio skirti skolinimui savo rizika, į veiklos sritį įtraukiant bankų finansuotinus projektus; primygtinai reikalauja, kad EIB užtikrintų didelį Europos finansinės paramos projektų galutiniams gavėjams matomumą;
72. pažymi, kad EIB prioritetinės sritys visų pirma skirtos narystei besirengiančioms šalims ir rytinėms bei pietinėms kaimyninėms šalims; ypač pabrėžia poreikį toliau remti demokratinį ir ekonominį pereinamąjį laikotarpį po Arabų pavasario, ypatingą dėmesį skiriant paramai pilietinės visuomenės subjektams, darbo vietų kūrimui ir ekonomikos atgaivinimui Pietų ir Rytų partnerystės šalyse; su malonumu pažymi, kad daug dėmesio skiriama MVĮ ir jų galimybėms gauti finansavimą;
73. atsižvelgdamas į ES išorės politiką, palaiko pažangų naujų finansinių produktų kūrimą Komisijoje ir valstybėse narėse, pvz., produktų, derinančių ES dotacijas, paskolas ir rizikos pasidalijimo priemones, kad būtų sukurtos naujos įmonių kategorijos; reikalauja nustatyti šių priemonių taikymo geriausią praktiką ir tiksliai nustatyti tinkamumo finansuoti kriterijus ir struktūrizuotas ataskaitų teikimo, stebėsenos ir kontrolės sąlygas; ragina užbaigti paskirstymo politiką;
74. taigi tikisi, kad į bendradarbiavimo su tarptautinėmis finansinėmis priemonėmis rengiant mišraus finansavimo programas platformos įgyvendinimo valdymo ataskaitą bus įtraukta išsami bei nuosekli informacija šiuo klausimu ir užtikrintas tinkamas EIB vaidmuo; ragina Komisiją pateikti išsamią finansinių priemonių įgyvendinimo poveikio ir rezultatų ataskaitą, atsižvelgiant į bendradarbiavimo kuriant mišrias priemones platformą;
75. palankiai vertina EIB paramą projektams keliuose energetikos sektoriuose, kuriais siekiama prisidėti prie augimo ir darbo vietų kūrimo; primena poreikį išlaikyti nuoseklumą atsižvelgiant į naujus ES energetikos ir klimato politikos krypčių pokyčius; ragina EIB, atsižvelgiant į atnaujintą energetikos politiką, toliau Europos Sąjungoje ir už jos ribų remti projektus, skirtus energijos vartojimo efektyvumui ir tvariai atsinaujinančiajai energijai, ir taip kloti mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos pamatus;
EIB bendradarbiavimas su kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis
76. primena, kad struktūrizuotas ES įstaigų (Komisijos ir EIB) ir kitų finansų įstaigų bendradarbiavimas yra vienintelė veiksminga veiklos dubliavimosi išvengimo priemonė;
77. palankiai vertina atnaujintą suderintą EIB ir ERPB susitarimo memorandumą, kuriuo atspindimas ES noras sustiprinti šių dviejų svarbių tarptautinių finansavimo įstaigų koordinavimo ir bendradarbiavimo mastą; ragina EIB taip pat vesti derybas dėl susitarimo memorandumų ir juos sudaryti su regionų plėtros bankais, kurie aktyviai veikia jų veiklos regionuose, kad būtų skatinamos sąveikos, dalijamasi rizika ir sąnaudomis ir užtikrinamas pakankamas skolinimas realiajai ekonomikai;
78. ragina abi įstaigas kaip įmanoma geriau koordinuoti savo veiklą, siekiant papildomumo ir darbo pasidalijimo, kad būtų sistemingai tiriamos geriausios galimybės ir jų sąveika ir būtų rasti optimalūs svertai ES politikos tikslams palaikyti ir įgyvendinti, kartu atsižvelgiant į atitinkamą jų lyginamąjį pranašumą ir ypatumus;
79. ragina EIB ir ERPB kuo ankstesniame etape (atliekant ex ante vertinimą arba nustatant veiksmų etapus) gerinti savo žinias, strateginius ir programavimo metodus įvairiose intervencijos srityse ir ypač bendradarbiavimą rizikos (finansinės, veiklos ar šalies rizikos) valdymo priemonių srityje, kad būtų didinama rizikos priežiūra;
80. palankiai vertina 2012 m. lapkričio mėn. patvirtintą naująjį EIB, ERPB ir Pasaulio banko grupės bendrą veiksmų planą, kuriuo siekiama skatinti ekonomikos atgaivinimą ir augimą Vidurio ir Pietryčių Europoje, drauge pažymint, kad veiksmų plane 2013–2014 m. laikotarpiu numatyta daugiau kaip 30 mlrd. EUR bendrų įsipareigojimų; ragina EIB, kaip susitarta, įsipareigoti bent jau dėl 20 mlrd. EUR;
81. dar kartą primena savo pasiūlymą, kad Europos Sąjunga taptų EIB nare;
EIB valdymo, atitikties užtikrinimo ir kontrolės sistema
82. ragina EIB ir kitus susijusius partnerius bei suinteresuotuosius subjektus toliau gerinti savo valdymo struktūrą, be kita ko, kuriant išsamaus ir patikimo stebėjimo, ataskaitų teikimo ir kontrolės sistemas;
83. palankiai vertina tai, kad EIB sustiprino savo įsipareigojimą užtikrinti skaidrumą, prisijungdamas prie Tarptautinės paramos skaidrumo iniciatyvos (angl. IATI);
84. reikalauja, kad bankas užtikrintų visišką savo skundų nagrinėjimo sistemos nepriklausomumą ir realų veikimą;
85. ragina EIB laikytis Orhuso konvencijos nuostatų sukuriant viešąjį dokumentų registrą, kad būtų užtikrinta teisė susipažinti su dokumentais, kaip nustatyta ES sutartyse; prašo, kad bankas laikytųsi savo įsipareigojimo ir nuo 2014 m. viešai paskelbtų šį registrą;
86. ragina kitą metinę ataskaitą papildyti svarbiausiais veiklos rezultatų rodikliais, susijusiais su finansavimo veiklos poveikiu svarbiausioms EIB intervencijų sritims, numatomu didinamuoju poveikiu (kai tinkama) ir finansuojamų programų finansinės naudos perkėlimu;
87. primena ir pabrėžia banko atsakomybę didinti skaidrumą pasirenkant finansinius tarpininkus bei partnerius bendrai finansuojant projektus ir kalbant apie galutinius naudos gavėjus;
88. pabrėžia, kad EIB turėtų mažinti biurokratiją, kad galėtų veiksmingiau ir greičiau skirti finansavimą;
89. ragina EIB dar labiau didinti skaidrumą skolinant per finansų tarpininkus ir tai daryti kasmet teikiant savo skolinimo MVĮ ataskaitas, sukauptus duomenis apie MVĮ išmokamų sumų dydį, tikslinių MVĮ skaičių, vidutinį paskolos dydį ir remiamus sektorius, įskaitant MVĮ galimybių gauti paskolas ir šių galimybių veiksmingumo vertinimą;
90. ragina EIB nebendradarbiauti su finansų tarpininkais, kurių veikloje būta neigiamų dalykų, susijusių su skaidrumo, sukčiavimo, korupcijos, poveikio aplinkai ir socialinio poveikio aspektais; ragina EIB užmegzti partnerystę su skaidriai veikiančiais ir atskaitingais finansų tarpininkais, įsitvirtinusiais kiekvienos šalies, kurioje vykdomos operacijos, vietos ekonomikoje; atsižvelgdamas į tai, ragina EIB užtikrinti didesnį skaidrumą, ypač per tarpininkus gaunamų paskolų versle, taip pat vykdyti griežtesnius išsamius patikrinimus siekiant neleisti naudotis mokesčių rojais, sandorių kainodara, mokesčių slėpimu ir jų vengimu, taip pat neleisti agresyvaus mokesčių vengimo ar planavimo; ragina nustatyti griežtą viešai prieinamą finansų tarpininkų atrankos kriterijų sąrašą; ragina EIB gerinti bendradarbiavimą su nacionalinėmis viešosiomis kredito įstaigomis, kad EIB finansavimo programos turėtų kuo didesnį teigiamą poveikį MVĮ;
91. ragina EIB nedelsiant pradėti išsamų nebendradarbiaujančių jurisdikcijų politikos peržiūros procesą, tinkamai atsižvelgiant į naujausius šios srities pokyčius ES ir tarptautiniu lygmenimis; taigi ragina EIB užtikrinti, kad visos įmonės ir finansų įstaigos, dalyvaujančios jo projektuose, viešai atskleistų bet kurios teisinės struktūros, tiesiogiai ar netiesiogiai susijos su įmone, įskaitant investicinius fondus, fondus ir banko sąskaitas, tikrąją nuosavybės teisę;
92. prašo kartu su Komisija nustatyti viešą pašalintų finansų tarpininkų sąrašą, sudaromą remiantis įrašais apie skaidrumą, sukčiavimą, ryšius su lengvatinių mokesčių jurisdikcijomis ir socialinį poveikį bei poveikį aplinkai;
93. mano, jog ypač svarbu, kad EIB išlaikytų savo AAA kredito reitingą, nes dėl jo 2012 m. bankas kapitalo rinkose galėjo pasiskolinti 71 mlrd. EUR su mažesnėmis palūkanomis; vis dėlto ragina EIB taip pat stiprinti savo pajėgumus teikti prioritetą didesnės naudos projektams, keliantiems didesnę riziką;
94. kaip ir praėjusiais metais, primena ir pabrėžia, kad EIB privalo vykdyti bankų rizikos ribojimo priežiūrą, ir ragina atlikti teisinį tyrimą siekiant rasti galimą šio klausimo sprendimą;
95. siūlo, kad ši reguliavimo priežiūra:
i)
būtų vykdoma Europos Centrinio Banko, vadovaujantis SESV 127 straipsnio 6 dalimi, arba
ii)
būtų vykdoma sukūrus būsimą bankų sąjungą, numatytą 2012 m. rugsėjo 12 d. Europos Komisijos komunikate, arba
iii)
jei nepavyktų įgyvendinti prieš tai minėtų galimybių ir EIB savanoriškai sutiktų, būtų vykdoma Europos bankininkystės institucijos, dalyvaujant vienai ar daugiau nacionalinių priežiūros institucijų (arba joms nedalyvaujant), arba nepriklausomo auditoriaus;
apgailestauja, kad Komisija nepasiūlė jokių veiksmų šioje srityje, nors Parlamentas to prašo nuo 2007 m.;
96. palankiai vertina naujuosius EIB vidaus pokyčius, susijusius su bendra atitiktimi geriausiai bankininkystės praktikai; prašo EIB užtikrinti, kad jam vykdant operacijas bankų sektoriaus partneriai laikytųsi geriausios bankininkystės praktikos, derančios su Sąjungos teise finansinių paslaugų srityje ir finansų rinkų stabilumo principu, kai jo operacijos vykdomos ir ES, ir už jos ribų; prašo, jog EIB į savo metinį darbo planą įtrauktų vienos veiklos srities auditą, siekiant patikinti, jog geriausia bankininkystės prkatika įtraukta į rašytines banko vidaus procedūras;
97. ragina EIB toliau didinti savo veiklos, vertinimų ir rezultatų skaidrumą ir galimybes su jais susipažinti suteikiant geresnę prieigą prie informacijos tiek viduje – EIB darbuotojams, suteikiant jiems galimybę dalyvauti atitinkamuose EIB vidaus susirinkimuose, tiek išorėje, pvz., savo interneto svetainėje;
98. palankiai vertina tai, kad EIB ėmėsi priemonių kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu srityse ir padidino išteklius, skirtus atitikties reikalavimams užtikrinimo funkcijai įgyvendinti, paskirdamas naują grupės vyriausiąjį atitikties užtikrinimo pareigūną; prašo reguliariai teikti Europos Parlamentui naujausią informaciją apie grupės vyriausiojo atitikties užtikrinimo pareigūno ataskaitoje pateiktus rezultatus;
99. ragina EIB stebėti atskiroms šalims skirtų ataskaitų teikimą siekiant kovoti su neteisėtos veiklos finansavimu; mano, kad visi įvairiose jurisdikcijose registruoti gavėjai (bendrovės ar finansų tarpininkai), norėdami gauti EIB finansavimą, savo audituotose metinėse ataskaitose privalo pateikti šalies lygmens informaciją apie savo pardavimus, turtą, darbuotojus, pelną ir mokesčių mokėjimą visose šalyse, kuriose jie vykdo veiklą; be to, mano, kad gavėjai turi viešai skelbti apie sutartis, sudarytas su priimančių šalių vyriausybėmis, ir visų pirma atskleisti jiems taikomą mokestinį režimą visose šalyse, kuriose jie vykdo veiklą;
100. prašo pritaikyti kontrolės sąlygas atsižvelgiant į būsimą finansavimo prašymų skaičiaus padidėjimą, padidinus EIB kapitalą, taip pat pagal kitas finansines partnerystes, visų pirma skirtas rizikos valdymo funkcijoms atlikti;
Europos Parlamento rezoliucijų įgyvendinimas EIB
101. reikalauja, kad EIB kiekvienoje metinėje ataskaitoje pranešti apie tai, kaip reaguota į ankstesnes Europos Parlamento rekomendacijas, ypač atsižvelgiant į tai, kokią įtaką skolinimo veikla daro augimui ir darbo vietų kūrimui įvairiuose regionuose ir ES, taip pat kokį poveikį ši veikla daro ekonominei ES ir narystės siekiančių bei kaimyninių šalių integracijai.
o o o
102. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos investicijų bankui ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos finansų priežiūros institucijų sistemos (EFPIS) peržiūros (2013/2166(INL))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 225 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1092/2010 dėl Europos Sąjungos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos įsteigimo(1),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija)(2),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1094/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija)(3),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija)(4),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 17 d. Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1096/2010, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla(5),
– atsižvelgdamas į 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/78/ES, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos), Europos priežiūros institucijos (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos) ir Europos priežiūros institucijos (Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos) įgaliojimų(6),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), nuostatos dėl jo sąsajų su Tarybos reglamentu (ES) Nr. .../…, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika(7),
– atsižvelgdamas į savo poziciją, priimtą 2013 m. rugsėjo 12 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika(8),
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos bankininkystės institucija(9), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(10),
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija(11), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(12),
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 3 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija(13), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(14),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 18 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios direktyvas 98/26/EB, 2002/87/EB, 2003/6/EB, 2003/41/EB, 2003/71/EB, 2004/39/EB, 2004/109/EB, 2005/60/EB, 2006/48/EB, 2006/49/EB ir 2009/65/EB dėl Europos bankininkystės institucijos, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos įgaliojimų(15), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(16),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Bendrijos finansų sistemos makrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir Europos sisteminės rizikos valdybos steigimo(17) ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(18),
– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 25 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami konkretūs uždaviniai, susiję su Europos sisteminės rizikos valdybos veikla(19), ir į savo 2010 m. rugsėjo 22 d. poziciją dėl šio pasiūlymo(20),
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos bankininkystės institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. kovo 1 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos 2011 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 5 d. Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę dėl 2014 finansinių metų Europos Sąjungos bendrojo biudžeto (visi skirsniai),
– atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 13–14 d. Bazelio bankų priežiūros komiteto patvirtintus pagrindinius veiksmingos bankų priežiūros principus(21),
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio mėn. paskelbtus Pagrindinius veiksmingų finansų įstaigų pertvarkymo režimų elementus,
– atsižvelgdamas į 2010 m. spalio mėn. Bazelio bankų priežiūros komiteto paskelbtus priežiūros institucijų kolegijų gerosios praktikos principus(22),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Sąjungos Tarybą ir Europos Parlamentą (C-270/12),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 42 ir 48 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0133/2014),
A. kadangi per finansų krizę paaiškėjo, jog dėl netinkamo rizikos valdymo, neefektyvios, nevienodos ir nevienalytės finansų rinkų priežiūros padidėjo finansinis nestabilumas ir stokojama vartotojų apsaugos finansinių paslaugų srityje;
B. kadangi Europos Parlamentas tvirtai palaikė Europos priežiūros institucijų (EPI) sukūrimą, numatė EPI suteikti daugiau koordinavimo ir tiesioginės priežiūros įgaliojimų ir mano, kad šios institucijos atlieka pagrindinį vaidmenį kuriant stabilesnes ir saugesnes finansų rinkas ir kad Sąjungai reikia stipresnės ir geriau koordinuojamos Sąjungos lygmens priežiūros.
C. kadangi, sukūrus Europos finansų priežiūros institucijų sistemą (EFPIS), finansų priežiūra vidaus rinkoje tapo kokybiškesnė ir nuoseklesnė; kadangi tai yra nuolat besikeičiantis procesas, per kurį Priežiūros valdybos nariai turėtų didžiausią dėmesį skirti Sąjungos vertybėms ir interesams;
D. kadangi, sukūrus EFPIS, mikrolygio rizikos ribojimo priežiūra Sąjungoje plėtota sparčiau nei makrolygio rizikos ribojimo priežiūra;
E. kadangi Europos Centrinis Bankas (ECB) sutelkia vis daugiau mikrolygio ir makrolygio ekonomikos priežiūros įgaliojimų ir kadangi jis turi imtis atitinkamų priemonių siekdamas išvengti interesų konfliktų, kurių gali kilti jam atliekant užduotis pinigų politikos srityje;
F. kadangi EPI turėtų užkirsti kelią Sąjungos finansų rinkų susiskaidymui;
G. kadangi EPI, be kita ko, tenka užduotis vykdyti konvergenciją ir padėti kelti kasdienės priežiūros kokybę, ir kadangi yra poreikis sukurti veiklos rodiklius, skirtus įvertinti kasdienę priežiūrą vykdant pasiektus kontrolės rezultatus;
H. kadangi EPI didžia dalimi įvykdė įpareigojimą prisidėti prie teisėkūros procedūrų ir pasiūlyti techninius standartus;
I. kadangi, nors EPI įsteigimo reglamentai yra beveik vienodi, išsivystė labai skirtinga jų aprėptis;
J. kadangi dėl techninių reguliavimo standartų (TRS) arba techninių įgyvendinimo standartų (TĮS) Komisija privalo priimti EPI pasiūlytus projektus (su pakeitimais arba be jų) ir turi pateikti pagrįstas priežastis, jei nukrypstama nuo tų projektų;
K. kadangi Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijai (EVPRI) vykdant tiesioginę kredito rizikos vertinimo agentūrų priežiūrą gali pagerėti priežiūros kokybė šioje srityje;
L. kadangi TRS priimami kaip deleguotieji aktai ir užtikrina EPI dalyvavimą srityse, kuriose jos turi daugiau techninių žinių žemesnio lygmens teisės aktams parengti;
M. kadangi Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos bendro susitarimo dėl deleguotųjų aktų 2 dalyje nurodyta, kad visos trys institucijos bendradarbiauja visos deleguotųjų aktų priėmimo procedūros metu, kad suteiktais įgaliojimais būtų naudojamasi sklandžiai, o Europos Parlamentas ir Taryba vykdytų veiksmingą šių įgaliojimų kontrolę;
N. kadangi, sukūrus bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), žengtas dar vienas svarbus žingsnis darnios bankų priežiūros euro zonoje ir kitose dalyvaujančiose valstybėse narėse link;
O. kadangi, sukūrus BPM, dėl ECB šioje srityje pavestų įgaliojimų padaryta labai didelė įtaka Sąjungos mikrolygio ir makrolygio rizikos ribojimu pagrįstos priežiūros institucinei tvarkai;
P. kadangi Europos sisteminės rizikos valdyba (ESRV) pateikė naudingų makroekonominių rekomendacijų dėl teisėkūros proceso pinigų rinkos fondų, kapitalo reikalavimų, hipotekos kreditų direktyvos arba simetriškų ilgalaikių garantijų priemonių „Mokumas II“(23) srityse, bet Komisija ir teisės aktų leidėjai į jas atsižvelgė tik iš dalies;
Q. kadangi ESRV teisės aktuose nenumatytas privalomas vaidmuo, net kai tai susiję su makroekonomikos klausimais;
R. kadangi patariamasis mokslinis komitetas atliko svarbų ir konstruktyvų darbą lemdamas ESRV darbotvarkės kryptį, ypač skatindamas ESRV sutelkti dėmesį į prieštaringus ir esminius klausimus;
S. kadangi į tam tikrus ESRV pasiūlymus galėtų atsižvelgti teisėkūros institucijos arba Komisija, jei jie būtų pateikti ankstesniu teisėkūros proceso etapu;
T. kadangi per finansų krizę ESRV buvo įsteigta, kad būtų išvengta krizių ateityje ir kad būtų išlaikytas finansinis stabilumas;
U. kadangi ESRV paskelbtame pareiškime visiškai nebuvo paminėta sisteminė rizika, kylanti dėl itin ilgą laikotarpį palaikomų labai žemų palūkanų normų;
V. kadangi pinigų politika gali turėti didelę įtaką kreditų ir turto kainų burbulams, todėl gali kilti interesų konfliktas tarp ECB pinigų politikos ir ESRV veiklos;
W. kadangi remiantis pirmaisiais Komisijos pasiūlymais ESRV turėjo turėti daugiau nei dvigubai narių, nei išties turi, ir jos darbui labai kenkia kvalifikuotų darbuotojų kaita;
X. kadangi EVPRI neatsižvelgė į ESRV pareiškimus dėl ERIR reglamento;
Y. kadangi už ECB ribų įsteigus ESRV dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 130 straipsnio ESRV negali teikti ECB nuomonių, rekomendacijų arba įspėjimų;
Z. kadangi ESRV struktūra ir jos sprendimų priėmimo įstaigos dydis varžo spartaus sprendimų priėmimo procesą;
AA. kadangi ESRV rekomendacijoje 2011/3 nurodoma, jog centriniams bankams turėtų būti skirtas pagrindinis vaidmuo vykdant makrolygio rizikos ribojimo priežiūrą ir, atitinkamai, centrinių bankų atstovai būtinai turėtų būti ESRV sprendimus priimančių įstaigų nariai;
AB. kadangi narystė ESRV yra griežtai susijusi su centriniais bankais, kurie ne tik atlieka svarbų vaidmenį, bet ir laikosi panašaus požiūrio;
AC. kadangi pagrindinės sektorių teisės aktų dalys, kuriomis pavedami specialūs įgaliojimai EPI, dar neįsigaliojo, todėl EPI negali vienodai vykdyti savo užduočių;
AD. kadangi su finansų rinkomis, finansinėmis paslaugomis ir finansiniais produktais susijusi teisėkūra yra labai nevienalytė ir, esant daugybei teisės dokumentų, atsiranda spragų, dubliuojasi ataskaitų teikimo prievolės ir reguliavimo priemonės, atsiranda institucinių skirtumų, taip pat gali kilti nepageidaujamų padarinių ir būti daromas neigiamas poveikis realiajai ekonomikai;
AE. kadangi Jungtinės Amerikos Valstijos sukūrė didelius įgaliojimus turintį Vartotojų finansinės apsaugos biurą;
AF. kadangi skaidrumas ir nepriklausomumas yra svarbios tinkamo valdymo sudėtinės dalys ir kadangi svarbu didinti EPI darbo skaidrumą ir jų nepriklausomomą;
AG. kadangi, nors EPI paprastai veikia skaidriai, pateikdamos informaciją savo interneto svetainėse, reikia daugiau skaidrumo dėl jų darbo ir pažangos laikantis patarimų ir pasiūlymų, taip pat daugiau informacijos, susijusios su tokiais klausimais, kaip specialios paskirties grupės ir darbo grupės;
AH. kadangi Komisija oficialiai ir neoficialiai dalyvauja EPI veikloje, toks dalyvavimas dar nevyksta skaidriai, ir Komisijos vaidmuo turėtų būti suderintas su Parlamento ir Tarybos vaidmenimis, kad nekiltų abejonių dėl EPI nepriklausomumo;
AI. kadangi suinteresuotųjų grupių indėlio į EPI darbą nauda, atrodo, nebuvo didelė;
AJ. kadangi suinteresuotųjų subjektų grupėms nepaprastai svarbus didesnis skaidrumas siekiant sukurti gerai apsvarstytas ir įgyvendinamas taisykles finansų rinkoms, o bendradarbiavimas su rinkos dalyviais vyktų daug sėkmingiau, jei šios grupės būtų skaidriau sudaromos ir būtų išsamiau paaiškintos grupėms pavestos pareigos;
AK. kadangi EPI turėtų skaidriai padėti Komisijai savo žiniomis finansinių paslaugų srityje;
AL. kadangi EPI turėtų padėti Komisijai ir teisėkūros institucijoms įvertindamos, ar teisės aktas atitinka jo reguliavimo tikslus, ir, siekiant skaidrumo, šis įvertinimas turėtų būti paviešintas. EPI turėtų teikti oficialias nuomones dėl siūlomų Sąjungos teisės aktų ir įvertinti teisėkūros procedūra priimamų aktų pasiūlymų poveikio vertinimuose pateiktų įrodymų ir analizės tvirtumą;
AM. kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendime byloje C-270/12 nurodė potencialiai didesnę Europos finansų priežiūros institucijų sistemos veiklos sritį pagal SESV 114 straipsnį, palyginti su esamu bylos C-9/56 Meroni(24) sprendimo aiškinimu, kuris buvo taikomas kuriant EFPIS, todėl Komisija atlikdama kitą EFPIS peržiūrą turėtų įvertinti galimas pasekmes;
AN. kadangi ECB vykdoma bankininkystės ir draudimo veikla užsiimančių finansinių konglomeratų priežiūra ribojama BPM teisiniu pagrindu;
AO. kadangi sukūrus BPM buvo pakeistas pamatinis EFPIS priežiūros mechanizmas, todėl susidarė tam tikra asimetrija tarp skirtingų institucijų ir jų priežiūros taikymo srities;
AP. kadangi, įsigaliojus BPM, yra ypač svarbu išvengti reguliuojamojo arbitražo, užtikrinti vienodas sąlygas ir tinkamą vidaus rinkos veikimą, užkirsti kelią iškraipymams ir išsaugoti pagrindines laisves;
AQ. kadangi ECB ir EPI atskaitomybės standartai bei periodiškumas skiriasi, be to, sukūrus BPM, gali kilti didelė rizika, kad atskaitomybės reikalavimai dubliuosis, jei nacionalinės valdžios institucijos nepakankamai veiksmingai bendradarbiaus su BPM ir EPI;
AR. kadangi retai naudojamasi teise tirti galimus Sąjungos teisės aktų pažeidimus, taip pat retai naudojamasi privalomo tarpininkavimo galimybe, o EPI galimybės pradėti tyrimus dėl tariamų nacionalinių kompetentingų institucijų teisės aktų pažeidimų yra labai ribotos;
AS. kadangi galimų Sąjungos teisės pažeidimų srityje nacionalinėms priežiūros institucijoms įtakos turinčius sprendimus priima EPI stebėtojų taryboje esantys nacionaliniai stebėtojai;
AT. kadangi suteikus privalomus EPI tarpininkavimo įgaliojimus buvo priimta daug naudingų sprendimų nacionalinėse priežiūros institucijose;
AU. kadangi nacionaliniams atstovams buvo sunku atskirti savo, kaip nacionalinės kompetentingos institucijos vadovų, ir Europos sprendimų priėmimo subjekto pareigas, nes kilo abejonių dėl jų gebėjimo nuoširdžiai laikytis reikalavimo veikti nepriklausomai ir objektyviai vien tik visos Sąjungos interesų labui, kaip nurodyta EPI reglamentų 42 straipsnyje;
AV. kadangi tarpusavio spaudimas nesuveikė taip, kaip buvo numatyta pirminiame EPI projekte, ir būtina leisti EPI skatinti savo vystymąsi;
AW. kadangi tam tikroms EPI vis dar sunku tinkama forma surinkti savo darbui reikalingus duomenis ir kadangi EBI turi vykdyti testavimus nepalankiausiomis sąlygomis, bet kai kuriais atvejais neturėjo nei reikalingų teisinių įgaliojimų testavimams reikalingiems duomenims surinkti, nei teisinių įgaliojimų patikrinti tuos duomenis, kurie atrodė netikslūs;
AX. kadangi EPI gali neteikti tam tikrų būtinų informacijos prašymų numatydamos nepritarimą savo stebėtojų tarybose;
AY. kadangi neseniai priimtais teisės aktais sustiprinti EPI įgaliojimai tirti tariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus arba jų nesilaikymo atvejus, įpareigojant kompetentingas institucijas pateikti susijusiai EPI visą informaciją, kuri laikoma reikalinga, įskaitant ir apie tai, kaip pagal Sąjungos teisę taikomi teisės aktai;
AZ. kadangi kuriant BPM padaryta tam tikra pažanga EBI suteikiant reikiamus įgaliojimus tiesiogiai rinkti informaciją, bet tokie įgaliojimai dar turi būti suteikti kitoms EPI;
BA. kadangi paaiškėjo, jog gairės yra naudinga ir reikalinga priemonė reguliavimo spragoms užpildyti, kai sektorių teisės aktuose nenumatyta EPI įgaliojimų;
BB. kadangi EPI turi įgaliojimus stebėti Sąjungos teisės įgyvendinimą valstybėse narėse, bet joms trūksta išteklių, kad galėtų įvertinti faktinį įgyvendinimą;
BC. kadangi Direktyva MiFID I(25) įgyvendinta visose valstybėse narėse, bet kai kurios valstybės narės atsisako praktiškai taikyti taisykles dėl vartotojų apsaugos ir užtikrinti jų vykdymą;
BD. kadangi EPI atstovams dalyvaujant priežiūros institucijų kolegijose pagerėjo kolegijų veikimas, bet jos padarė tik nedidelę pažangą stiprindamos priežiūros konvergenciją;
BE. kadangi balsavimo teisės EPI stebėtojų tarybose nėra proporcingos atitinkamų valstybių narių dydžio atžvilgiu, kaip tai šiuo metu yra ECB ir kitose Europos agentūrose;
BF. kadangi pradinės EBI balsavimo sistemos, kuri užtikrino vienodą požiūrį į visas valstybes nares ir sklandų EPI darbą, pakeitimai buvo padaryti nuolaidžiaujant kai kurioms valstybėms narėms ir kadangi dėl jų stebėtojų valdybos sprendimų priėmimo procedūros tapo sudėtingesnės ir nepatogios;
BG. kadangi skiriant EPI pirmininkus neturėtų būti jokios diskriminacijos dėl amžiaus ar lyties, ir apie šias pareigas turėtų būti plačiai informuojama visoje Sąjungoje;
BH. kadangi stebėtojų tarybos ir valdybų pirmininkas, vykdomasis direktorius ir nariai turėtų galėti veikti nepriklausomai ir siekdami tik Sąjungos interesų.
BI. kadangi kai kurioms nacionalinėms priežiūros institucijoms iš valstybių narių buvo sunku sumokėti privalomąjį įnašą į EPI biudžetus;
BJ. kadangi valstybių narių privalomieji įnašai prieštarauja EPI nepriklausomumo principui;
BK. kadangi EPI nurodė, jog patiria sunkumų įdarbinant tam tikrą darbo stažą turinčių darbuotojų, kadangi dėl išteklių ir darbuotojų stokos EPI sunku vykdyti įpareigojimus ir kadangi turimi ištekliai neatspindi reikiamų atlikti užduočių;
BL. kadangi dabartinis EPI finansavimas, naudojant mišrią finansavimo tvarką, yra nelankstus, sudaro administracinę naštą ir kelia grėsmę šių institucijų nepriklausomumui;
BM. kadangi reguliaciniai įgaliojimai parengti įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus buvo laikomi EPI prioritetiniais įgaliojimais jų steigimo stadijoje, tačiau jie sudaro neproporcingą darbo krūvio dalį, palyginti su kitomis pareigomis;
BN. kadangi EPI negalėjo skirti pakankamai išteklių pagrindinei savo pareigai vykdyti finansų rinkų ekonominę analizę (kaip nurodyta reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 8 straipsnio 1 dalies g punkte), nors tai yra būtinas pagrindas siekiant parengti aukštos kokybės taisykles;
BO. kadangi dėl bendrų įgaliojimų rengti su vartotojais susijusių tendencijų ataskaitas, reikia, kad visos valstybės narės rinktų informaciją apie tas tendencijas;
BP. kadangi EBI vis dar trūksta teisinio pagrindo pagal, inter alia, mokėjimo paslaugų ir vartojimo kreditų direktyvą(26);
BQ. kadangi kai kurie EPI visiems rinkos dalyviams nustatyti reikalavimai tam tikriems rinkos dalyviams atrodė sunkinantys, netinkami ir neproporcingi adresatų dydžio ir verslo modelio požiūriu, nes sektorių teisės aktai ne visada suteikė pakankamai lankstumo taikant Sąjungos teisę;
BR. kadangi ECB turi teisę dalyvauti Tarybos darbo grupėse, o EPI iš esmės nedalyvauja oficialiame sprendimų priėmimo procese;
BS. kadangi vartotojų apsaugos srityje EPI pastangos, naudoti ištekliai ir rezultatai labai skyrėsi, o EBI požiūriu šie veiksniai buvo labai nedideli;
BT. kadangi netvirtas įmonių valdymas ir informacijos atskleidimo sistema yra svarbūs veiksniai, prisidėję prie šios krizės kilimo;
BU. kadangi naujieji Bazelio priežiūros principai apima du naujus principus dėl įmonių valdymo ir skaidrumo bei informacijos atskleidimo;
BV. kadangi netinkami pardavimai, nesąžininga konkurencija ir elgesys ieškant ekonomiškai nepagrįstos naudos gali sukelti žalą vartotojams;
BW. kadangi Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija (EDPPI) ir EBI nepateikė svarbių su vartotojais susijusių tendencijų ataskaitų;
BX. kadangi vis dar nepaskelbta ECB pirmininko Mario Draghi pažadėta ESRV finansinio stabilumo ataskaita;
BY. kadangi tam, kad galėtų priimti sprendimus vartotojų apsaugos klausimais, EPI nariai turi turėti pakankamą kompetencijos lygį, nors kai kuriems iš jų savo valstybėse narėse nesuteikti tokie įgaliojimai;
BZ. kadangi reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 38 straipsnio 1 dalyje nustatytomis apsaugos sąlygomis ribojamos tarpininkavimo pagal 18 ir 19 straipsnius galimybės, ypač pertvarkant tarpvalstybines grupes pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą, nes įgaliojimai priimti galutinį sprendimą paliekami valstybei narei, kuri turi fiskalinę atsakomybę už atitinkamas institucijas;
1. ragina Komisiją, atsižvelgiant į šio dokumento priede pateiktas išsamias rekomendacijas, remiantis po EPI įsteigimo įgyta patirtimi ir išsamia teisinio pagrindo bei esamų SESV 114 straipsnio taikymo alternatyvų, įskaitant naujausią teismų praktiką, analize, ne vėliau kaip 2014 m. liepos 1 d. pateikti Europos Parlamentui pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl reglamentų (ES) Nr. 1092/2010, (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 1095/2010 ir (ES) Nr. 1096/2010 peržiūros;
2. patvirtina, kad rekomendacijose laikomasi pagrindinių teisių ir subsidiarumo principo;
3. mano, kad finansiniai padariniai, susiję su prašomais pateikti pasiūlymais, turėtų būti padengti atitinkamais biudžeto asignavimais iš Sąjungos biudžeto, atsižvelgiant į EPI galimybę išskaičiuoti mokesčius iš prižiūrimų subjektų;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir pridedamas išsamias rekomendacijas Komisijai ir Tarybai.
PRIEDAS
IŠSAMIOS REKOMENDACIJOS DĖL PRAŠOMO PATEIKTI PASIŪLYMO TURINIO
Europos Parlamentas mano, kad teisėkūros procedūra priimamame (-uose) akte (-uose) reikėtų numatyti šiuos toliau išdėstytus aspektus.
Europos finansų priežiūros institucijų sistemą geriau pritaikyti prie BPM reikėtų imantis šių priemonių:
– išplečiant visų EPI įgaliojimus dėl privalomo ir neprivalomo tarpininkavimo, pirmiausia ECB atžvilgiu;
– paaiškinant EPI įgaliojimus vykdyti privalomą tarpininkavimą srityse, kurios susijusios su priežiūros sprendimų vykdymu;
– suteikiant EPI galimybę pradėti privalomą ir neprivalomą tarpininkavimą savo valdybos iniciatyva, jei tokia galimybė numatyta sektorių teisės aktuose;
– sustiprinant visų EPI įgaliojimus atlikti testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kad jos turėtų bent tokias galimybes, kurios būtų panašios į EBI galimybes, suteiktas kuriant BPM;
– užtikrinant, kad EPI, ESRV, nacionalinės priežiūros institucijos ir ECB BPM dalyvaujančių valstybių narių atveju galėtų susipažinti su ta pačia priežiūros informacija, pateiktina, jei įmanoma, vienodais laikotarpiais ir vienodu elektroniniu formatu, kurį turi nustatyti EPI, tačiau vienodas formatas nereiškia naujo reikalavimo duomenis teikti pagal tarptautinius standartus, pvz., TFAS, be to, privalomam vienodo formato įdiegimui turi būti numatyti pakankami pereinamieji laikotarpiai;
– pasirūpinant, kad ESRV galėtų toliau plėtotis kaip stiprus sprendimus priimančių subjektų tinklas, užtikrinantis nuolatinį sisteminės rizikos stebėjimą ir analizę, kuriant diskusijų kultūrą mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros ir makroekonominės priežiūros srityje;
– pasirūpinant priemonėmis, kuriomis stiprinamas ESRV nepriklausomumas ir kartu užtikrinama sąveika su ECB;
– užtikrinant reikiamus ESRV veiklos pakeitimus, kuriuos reikia padaryti sukūrus BPM, įskaitant galimybę ESRV teikti ECB ir BPM skirtus įspėjimus ir rekomendacijas;
– sukuriant vieną duomenų surinkimo punktą, kuris būtų atsakingas už priežiūros ir statistikos duomenų surinkimą, patvirtinimą ir perdavimą;
– sustiprinant mokslinio ESRV komiteto vaidmenį;
– paskiriant vykdomąjį ESRV pirmininką;
– įvertinant ir patikslinant ESRV įgaliojimus ir užduotis, kad būtų išvengta mikrolygio rizikos ribojimo priežiūros bei priežiūros priemonių ir makroekonominės priežiūros interesų konfliktų.
– stiprinant ESRV iniciatyvinio komiteto koordinavimo vaidmenį ir pritaikant jo sudėtį;
– išplečiant galimų ESRV teikiamų įspėjimų ir rekomendacijų adresatų sąrašą, kad į jį patektų ECB (pagal BPM nurodytą jo vaidmenį) ir nacionalinės makrolygio rizikos ribojimo priežiūros institucijos;
– įtraukiant ESRV rekomendacijas į Europos semestrą rengiant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir rekomendacijas visai Sąjungai.
Jei iš patirties matyti, kad reikia persvarstyti, naujuosiuose teisėkūros procedūra priimamuose aktuose EFPIS veikimas turi būti pagerintas taikant šias priemones:
Pirmininkai
– sustiprinant visų trijų EPI pirmininkų įgaliojimus imtis techninių ir veiklos sprendimų arba prašyti pateikti informaciją iš kitų priežiūros institucijų pagal atitinkamos EPI įgaliojimus, ir palengvinti kitų stebėtojų tarybų įgaliojimų perdavimą pirmininkui;
– suteikiant pirmininkams įgaliojimus skelbti tarpusavio vertinimus pagal EPI reglamentų 30 straipsnį;
– suteikiant pirmininkams ir vykdomiesiems direktoriams teisę balsuoti stebėtojų taryboje;
– užtikrinant, kad EPI pirmininkai būtų įgalioti skirti vidaus komitetų ir darbo grupių pirmininkus pagal EPI reglamentų 41 straipsnį;
– užtikrinant, kad bent dukart per metus EPI ir ESRV pirmininkai būtų oficialiai kviečiami į ECOFIN posėdžius pateikti savo veiklos ataskaitos ir darbo programos;
– užtikrinant, kad vykdant pirmininkų ir jų pavaduotojų atrankos procedūras būtų aktyviai siekiama lyčių pusiausvyros, kad šis procesas būtų skaidrus ir suplanuotas taip, kad tokiose procedūrose Europos Parlamentas galėtų atlikti savo vaidmenį;
– užtikrinant tai, kad būtų išlaikoma pagarba ankstesnėje dalyje numatytam principui, kad EPI pirmininkas turėtų būti renkamas remiantis vien tik nuopelnais, įgūdžiais, žiniomis apie finansų institucijas ir rinkas, ir patirtimi, susijusia su finansine priežiūra ir reguliavimu;
Valdymas. Organizavimas, sprendimų priėmimas, nepriklausomumas ir skaidrumas
– iš dalies pakeičiant reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 45 straipsnį ir EPI valdybas pertvarkant į nepriklausomas įstaigas, kuriose dirbtų trys Parlamento paskirti Europos Sąjungos įgaliojimus turintys specialistai, EPI vadovas ir vykdomieji direktoriai, taip pat suteikiant valdybos nariams balsavimo teisę stebėtojų taryboje, kad būtų užtikrintas didesnis nepriklausomumas nuo nacionalinių interesų; valdybos pirmininkas yra ir stebėtojų tarybos pirmininkas, kuris turi galiojančią balso teisę ir valdyboje, ir stebėtojų taryboje;
– iš dalies pakeičiant reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, 1094/2010 ir 1095/2010 40 straipsnį ir pakeičiant stebėtojų tarybos sudėtį, kurią turėtų sudaryti nacionalinių kompetentingų institucijų vadovai ir valdybos nariai;
– perskirstant valdybos ir stebėtojų tarybos užduotis, kad stebėtojų taryba pagrindinį dėmesį skirtų strateginių rekomendacijų dėl EPI darbo teikimui, techninių standartų priėmimui, bendrosioms gairėms ir rekomendacijoms bei sprendimams dėl laikinų intervencijos priemonių, o kitus sprendimus priimtų valdyba, tam tikrais atvejais, stebėtojų tarybai turint teisę prieštarauti valdybos pasiūlymui;
– numatant EPI atskirą biudžeto eilutę, kaip tai padaryta Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno atveju, ir kurios būtų finansuojamos iš rinkos dalyvių įnašų ir Sąjungos biudžeto;
– didinant EPI nepriklausomomą nuo Komisijos, visų pirma joms vykdant kasdienę veiklą;
– sukuriant paprastesnį sprendimų priėmimo procesą visų trijų EPI stebėtojų tarybose;
– supaprastinant balsavimo mechanizmus ir iš naujo nustatant vienodas balsavimo taisykles visose trijose EPI, pagal esamus EVPRI ir EDDPI balsavimo mechanizmus;
– didinant ir užtikrinant EPI nepriklausomumą nuo Europos Komisijos nustatant oficialias Komsijos pateiktų komunikatų, teisnių nuomonių arba oficialių ar neoficialių patarimų žodžiu informacijos atskleidimo procedūras;
– užtikrinant, kad stebėtojų tarybos narius, savo valstybėje narėje neturinčius vartotojų apsaugos įgaliojimų, vartotojų apsaugos klausimus nagrinėjančiuose tarybos posėdžiuose lydėtų atsakingos nacionalinės institucijos atstovas;
– sukuriant jungtiniame komitete greito ir veiksmingo sprendimų priėmimo procedūras, kad būtų galima greičiau priimti sprendimus ir sumažinti prieštaravimų galimybes;
– padidinant EPI lankstumą įdarbinti specializuotus darbuotojus konkrečioms užduotims atlikti (taip pat ribotam laikotarpiui);
– padidinant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir galimų interesų konfliktų skaidrumą, taip pat parengiant griežtesnę veiklos pertraukų (angl. cooling-off) tvarką, visų pirma labiau įtraukiant mažmeninės prekybos grupes, vykdant veiksmingas konsultacijas ir skaidresnius procesus;
– persvarstant suinteresuotųjų subjektų grupių sistemą, įskaitant jų struktūrą, sudėtį ir išteklius, ir atkuriant suinteresuotųjų subjektų grupių sudėties pusiausvyrą, kad būtų galima užtikrinti, jog bus atsižvelgiama į vartotojų ir ne pramonės suinteresuotųjų subjektų indėlį;
– sukuriant ekonomikos analizės padalinį, kuris pateiktų visiškai įrodymais pagrįstą siūlomų TĮS, TRS ir rekomendacijų sąnaudų ir naudos analizę, taip pat nagrinėtų Komisijai, Parlamentui ir Tarybai pateiktas nuomones rengiant naujus teisės aktus ir persvarstant esamus teisės aktus;
Vienas taisyklių sąvadas ir bendra rinka
– persvarstant veiksmų aprėptį ir atnaujinant EPI reglamentų 1 straipsnio 1 dalyje nustatytą sektoriaus teisės aktų sąrašą;
– reikalaujant, kad Komisija ir, kai tinkama, EPI laiku pateiktų atsakymus į Europos Parlamento narių komentarus dėl techninių reguliavimo standartų projektų, ypač tuomet, kai Komisijos priimtuose techniniuose reguliavimo standartuose neatspindimas Europos Parlamento narių išreikštas požiūris;
– reikalaujant, kad Komisija, jei ji nepatvirtina EPI pasiūlytų TRS ar TĮS projektų, paskelbtų priežastis ir visiškai įrodymais pagrįstą sąnaudų ir naudos analizę tokiam sprendimui pagrįsti;
– sukurti oficialų bendravimo su Konkurencijos generaliniu direktoratu būdą, kad būtų užtikrinta, jog finansinių paslaugų teisės aktuose būtų remiama konkurencinga bendroji rinka ir būtų išvengta antikonkurencinio disbalanso teisės aktų požiūriu, tiek vartotojų galimybių gauti mažmenines paslaugas, tiek tų paslaugų skirtumų visoje ES, taip pat profesionalių kitų sandorių šalių ir didmeninių rinkų lygmeniu;
– suteikiant EPI įgaliojimą pranešti Komisijai, jeigu nacionaliniai teisės aktai arba nacionalinių teisės aktų skirtumai trukdo veikti bendrajai rinkai;
– suteikiant EPI įgaliojimus ir teisę nustatyti valstybėse narėse esančius kainų skirtumus ir išanalizuoti konkrečias rinkas, kuriose gali būti pastebimas elgesys ieškant nepagrįstos ekonominės naudos;
– sustiprinant EPI įgaliojimus prisidėti prie finansinių duomenų skleidimo ir rinkos drausmės, reikalaujant, kad interneto svetainėse būtų skelbiama informacija apie atskiras finansų institucijas, kuri, jų manymu, yra būtina finansų rinkų skaidrumui užtikrinti;
– paaiškinant, kad visas vidaus rinkos bendrųjų standartų pagerinimo gaires, remiantis reglamentų (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 1094/2010 ir (ES) Nr. 1095/2010 16 straipsniu, galima paskelbti tik tada, kai sektorių teisės aktuose numatyti atitinkami įgaliojimai ir išaiškintos atitinkamos konstatuojamosios dalys, kuriais gali būti užtikrintas demokratinis teisėtumas;
– paaiškinant, kad gairės pagal EPI reglamentų 9 straipsnio 1 dalį yra tokios pačios, kaip ir gairės pagal jų 16 straipsnį;
– užtikrinant vienodas sąlygas visoms finansinėms institucijoms Sąjungoje ir reikalaujant, kad, vykdydamos užduotis ir rengdamos priežiūros metodus, praktiką bei vadovus, EPI laikytųsi proporcingumo principo, ypač mažųjų ir vidutinių rinkos dalyvių atžvilgiu;
– reikalaujant, kad EPI vykdytų siūlomų priemonių poveikio smulkiam verslui ir kliūčių patekti į finansų sektorių vertinimą;
– sustiprinant su galimais Sąjungos teisės aktų ir jų parengtų techninių reguliavimo standartų pažeidimais susijusius EPI tyrimo įgaliojimus;
– suteikiant EPI aiškius įgaliojimus įmonių valdymo, skaidrumo ir informacijos atskleidimo srityje, kad būtų sustiprintas informacijos palyginamumas visoje Sąjungoje, rinkos drausmė, visi suinteresuotieji subjektai galėtų suprasti ir palyginti rizikos profilį ir praktiką, ir kad būtų sustiprintas visuomenės pasitikėjimas;
– užtikrinant, kad Parlamentas turėtų mažiausiai tris mėnesius apsvarstyti deleguotųjų arba įgyvendinimo aktų atmetimą;
– numatant ankstyvą privalomą EPI ir ESRV dalyvavimą rengiamuose teisėkūros procesuose, susijusiuose su jų kompetencijos sritimis;
– užtikrinant, kad Parlamentas turėtų galimybę naudotis EPI ir ESRV turimomis žiniomis (įskaitant siūlomų techninių standartų formavimą ir jų priėmimo terminus) ir užduoti joms klausimus;
Bendradarbiavimas priežiūros klausimais ir konvergencija
– stiprinant trijų sektorių priežiūros pusiausvyrą didinant EVPRI ir EDPPI vaidmenį EFPIS, kad būtų išvengta padėties, kai į bankus orientuotas reguliavimas priderinamas ir netinkamai taikomas kitiems sektoriams, kartu išlaikant vienodas sąlygas;
– persvarstant EPI tarpusavio vertinimo modelį ir sukuriant labiau nepriklausomą vertinimo modelį, panašų į tą, kurį naudoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF) (finansinių sektorių vertinimo programa);
– prireikus sukuriant atitinkamą priemonę, skirtą valstybėse narėse taikomai priežiūros praktikai bendraujant su kompetentingomis institucijomis per vizitus vietoje vertinti, ir, jei tinkama, pateikiant rekomendacijas dėl patobulinimų;
– stiprinant EBI atsakomybę sukurti ir atnaujinti finansų institucijų priežiūrą reglamentuojantį priežiūros vadovą ir suteikiant EVPRI ir EDDPI tokio pobūdžio atsakomybę, kad būtų galima pagerinti nuoseklią priežiūrą ir bendrą priežiūros kultūrą Europoje;
– užtikrinant, kad EPI darbui vartotojų apsaugos srityje netrukdytų EPI teisinių pagrindų, atitinkamų jų įsteigimo reglamentų ir joms sektorių teisės aktuose pavestų įgaliojimų skirtumai;
– paaiškinant, kad EPI gebėjimai sudaryti susitarimus yra atskirti nuo įgaliojimų tirti galimus Sąjungos teisės pažeidimus, ir gali būti naudojami priežiūros nuoseklumo koordinavimui ir priežiūros praktikos konvergencijai remti nesuteikiant papildomų įgaliojimų sektorių teisės aktuose;
– išplečiant priežiūros komitetų įgaliojimus priežiūros srityje ir sustiprinant EPI kaip pagrindinės priežiūros institucijos vaidmenį šiuose komitetuose;
– užtikrinant, tais atvejais, kai BPM yra pavesta koordinuoti papildomą finansinių konglomeratų priežiūrą, kad prižiūrint draudimo įmonę ar grupę, kuri yra konglomerato dalis, būtų užtikrintas bent jau vienodas už draudimo įmonę ar grupę atsakingų priežiūros institucijų dalyvavimas;
– reikalaujant, kad EPI nustatytų įgaliojimų dubliavimąsi ir pateiktų rekomendacijas dėl grupinių teisės aktų peržiūrų ir persvarstymų, kad būtų pasiektas didesnis skirtingų sektorių ir skirtingų teisės aktų darnumas ir paprastesnis požiūris į jų nuoseklumą, ypač dėl vartotojų apsaugos taisyklių, siekiant padidinti vieno taisyklių sąvado darnumą;
– sustiprinant EPI ir ESRV vaidmenį atstovaujant ES tarptautinėse organizacijose ir suteikiant joms tą patį narystės statusą, kaip ir nacionalinėms priežiūros institucijoms;
– užtikrinant, kad EPI, kartu su jungtiniu komitetu, parengtų struktūrizuotą politiką ir strategiją, išvardydami savo prioritetus ir apibrėždami atitinkamus savo vaidmenis ir suderinimą su NKI, ir kasmet skelbtų jungtinę horizontaliąją ataskaitą dėl vartotojų apsaugos;
Sustiprinti įgaliojimai
– suteikiant daugiau tyrimo įgaliojimų EPI ir padidinant jų išteklius, kad būtų galima tiesiogiai kontroliuoti, ar tinkamai įgyvendinamos remiantis teisės aktais suformuluotos taisyklės, ir ar laikomasi kitų pagal Sąjungos teisės sistemą priimtų sprendimų;
– nustatant tiesioginę EPI priežiūrą (įskaitant testavimą nepalankiausiomis sąlygomis) itin integruotiems Europos subjektams arba veiklai, suteikiant EVPRI ir EDDPI atsakomybę, įgaliojimus ir išteklius šiai veiklai vykdyti, ir stebėti atitinkamo gaivinimo ir pertvarkymo planavimo nuoseklumą;
– suteikiant EBI įgaliojimus ir išteklius, kad būtų galima sukurti priemones naujiems bankų sektoriuje vartotojams kylantiems pavojams nustatyti;
– sustiprinant EPI veiklos vartotojų apsaugos srityje teisinį pagrindą, į EPI veiklos sritį įtraukiant teisės aktus, kuriuose yra su vartotojų apsaugos priemonėmis susijusios priemonės; išplečiant finansinių institucijų apibrėžtį siekiant užtikrinti, kad vienodai veiklai būtų taikomos tos pačios taisyklės, ir atnaujinant nuorodas į kompetentingas institucijas EPI reguliavimo tikslais;
– suteikiant EPI įgaliojimus ir galią nustatyti nacionalinio skundų nagrinėjimo ir duomenų apie skundus rinkimo standartus;
ESRV
– užtikrinant, kad ESRV būtų atstovaujama visuose Ekonomikos ir finansų komiteto posėdžiuose;
– sudarant ESRV sąlygas valstybėms narėms pateikti visai ES taikytinas gaires dėl makrolygio rizikos ribojimo priežiūros priemonių, pvz., finansinių svertų, kredito dydžio ir įkeisto turto vertės bei skolos ir pajamų koeficientų;
– sudarant ESRV sąlygas skirti įspėjimus ir rekomendacijas ECB dėl jo vykdomos pinigų politikos ir dėl jo kaip bendro prižiūrėtojo vaidmens (BPM);
– persvarstant ir supaprastinant ESRV reglamento 15 straipsnį, kad ESRV būtų lengviau rinkti duomenis, sukuriant greitesnį ir lengvesnį sprendimų priėmimo procesą ESRV pateikus prašymus dėl duomenų ir užtikrinant, kad ESRV galėtų gauti duomenis tikruoju laiku;
– persvarstant ESRV struktūrą, kad būtų galima paspartinti sprendimų priėmimą ir padidinti atskaitomybę;
– sustiprinant ESRV indėlį tarptautiniuose makrolygio rizikos ribojimo priežiūros reguliavimo forumuose;
– išplečiant ESRV sekretoriato analitines veiklos galimybes ir suteikiant ESRV patariamajam moksliniam komitetui daugiau išteklių;
– užtikrinant, kad kompetentingoms institucijoms, įskaitant ECB ir EPI, rengiant testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tvarką, būtų tariamasi su ESRV;
– užtikrinant, kad ESRV atstovai būtų kviečiami stebėtojais į atitinkamus ECB posėdžius ir aptarimus, įskaitant Finansinio stabilumo komiteto posėdžius;
– persvarstant ESRV reglamento 18 straipsnį dėl įspėjimų ir rekomendacijų paskelbimo, kad būtų sustiprintas ESRV viešasis profilis ir stebima, kaip laikomasi tų įspėjimų ir rekomendacijų.
Kadangi net sunkiausiu finansų krizės laikotarpiu valstybės narės nenorėjo suteikti EPI svarbių priežiūros įgaliojimų, prieš patvirtinant teisėkūros procedūra priimamą (-us) aktą (-us) reikėtų atidžiai apsvarstyti šiuos klausimus:
– ar dabartinis trijų atskirų priežiūros institucijų modelis yra geriausias sprendimas siekiant darnios priežiūros;
– ar Europos Komisija EPI stebėtojų taryboje neviršijo savo kaip stebėtojos įgaliojimų;
– ar, atsižvelgiant į EPI nepriklausomumą, jų stiprus priklausymas nuo Europos Komisijos netrukdo EPI vystymuisi, ir ar nereikėtų padidinti šių santykių skaidrumo;
– kokių BPM sukūrimo padarinių bendrai finansų priežiūrai tikimasi sulaukti visoje Sąjungoje;
– ar, kalbant apie bankų priežiūrą, sukūrus BPM reikėtų iš esmės persvarstyti EBI užduotis ir įgaliojimus;
– ar dėl daugybės iš dalies besidubliuojančių Sąjungos finansinio reguliavimo teisės aktų atsiranda spragų ir taikomos skirtingos apibrėžtys, taip pat ar šiuos trūkumus būtų galima pašalinti parengus išsamų Europos finansinį kodeksą;
– kaip būtų galima standartizuoti, optimizuoti ir supaprastinti rinkos dalyvių atskaitomybę EPI ir nacionalinėms priežiūros institucijoms;
– kaip reikėtų išsaugoti EPI įgaliojimus veikti esant kritiniams atvejams;
– ar galimybė EPI laikinai sustabdyti tam tikros taisyklės taikymą galėtų būti naudinga siekiant užkirsti kelią nenumatytų padarinių, kylančių dėl netikėtų įvykių rinkoje, atsiradimui;
– ar jungtinio EPI komiteto nuolatiniuose komitetuose sujungus pareigas, pvz., dėl vartotojų apsaugos, galėtų padidėti veiksmingumas ir sumažėti besidubliuojančių užduočių skaičius;
– ar vadovaujantis bankų sąjungos pavyzdžiu reikėtų kurti draudimo sąjungą, ir kokias EFPIS pareigas galėtų perimti draudimo sąjunga;
– ar EBI ir EDDPI turėtų toliau gauti išteklius, kad galėtų stebėti ir skatinti priežiūros konvergenciją atsižvelgiant į vidinius kapitalo reikalavimų modelius;
– ar neseniai sukurto JAV finansų srities vartotojų apsaugos biuro įgaliojimai, galios ir ištekliai galėtų būti pavyzdys EFPIS;
– ar tolesnis mokesčių iš finansų rinkos rinkimas galėtų tapti EPI pajamų šaltiniu, pvz., priimant mokesčius iš trečiųjų valstybių pagrindinių sandorio šalių (PPŠ);
– ar EPI galėtų veiksmingiau prisidėti, kad sustiprintų finansinį išmanymą, panaudodamos Europos tarptautinio vertinimo finansų programą (PISA), analogiškai EBPO PISA programai;
– ar trys EPI ir ESRV turėtų leisti bendrą laikraštį.
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (OL L 133, 2008 5 22, p. 66).
Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais 2011–2013 m.
421k
97k
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais (Darbo tvarkos taisyklių 104 straipsnio 7 dalis) 2011–2013 m. (2013/2155(INI))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 1, 10 ir 16 straipsnius ir į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 15 ir 298 straipsnius,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 11 straipsnį ir institucijų pareigą palaikyti atvirą, skaidrų ir reguliarų dialogą su atstovaujamosioms asociacijomis ir pilietine visuomene,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją ir ypač jos 41 straipsnį (teisė į gerą administravimą) ir 42 straipsnį (teisė susipažinti su dokumentais),
– atsižvelgdamas į 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais(1),
– atsižvelgdamas į 2003 m. rugsėjo 22 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1700/2003, iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei(2),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją dėl visuomenės teisės susipažinti su dokumentais 2009–2010 m.(3),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo teismo praktiką dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ypač į Teisingumo Teismo sprendimus bylose Access Info Europe (byla C-280/11 P), Donau Chemie (C-536/11), IFAW prieš Komisiją (C-135/11)(4), My Travel (C-506/08 P), Turco (sujungtos bylos C-39/05 P ir C-52/05 P), taip pat į Bendrojo teismo sprendimus bylose In ‘t Veld prieš Tarybą (T-529/09), Vokietija prieš Komisiją (T-59/09), EnBW prieš Komisiją (T-344/08), Sviluppo Globale (T-6/10), Internationaler Hilfsfonds (T-300/10), European Dynamics (T-167/10), Jordana (T-161/04) ir CDC (T-437/08),
– atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 30 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2008)0229),
– atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (COM(2011)0137),
– atsižvelgdamas į 2008 m. Europos Tarybos konvenciją dėl galimybės susipažinti su oficialiais dokumentais,
– atsižvelgdamas į Tarybos, Komisijos ir Europos Parlamento 2011 ir 2012 m. metinius pranešimus dėl galimybės susipažinti su dokumentais pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 17 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2010 m. Pagrindų susitarimą dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių,
– atsižvelgdamas į 2002 m. lapkričio 20 d. Tarpinstitucinį Europos Parlamento ir Tarybos susitarimą dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su slapto pobūdžio Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. rugsėjo 12 d. rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie Europos ombudsmeno 2012 m. veiklą(5) ir 2009 m. gruodžio 17 d. rezoliuciją dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais teisinio pagrindo patobulinimų, kurie būtini įsigaliojus Lisabonos sutarčiai (Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001)(6),
– atsižvelgdamas į Europos ombudsmeno 2012 m. metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir 104 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Pilietinių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0148/2014),
A. kadangi jau ketverius metus galioja Lisabonos sutartis; kadangi SESV 15 straipsnyje nustatytas konstitucinis pagrindas dėl ES institucijų skaidrumo, taip pat įtvirtinta ES piliečių ir bet kurių valstybėje narėje buveinę turinčių fizinių ar juridinių asmenų pagrindinė teisė susipažinti su ES institucijų, įstaigų ir organų dokumentais; kadangi šia teise turi būti naudojamasi laikantis pagrindinių principų ir apribojimų, nustatytų Parlamento ir Tarybos priimtuose reglamentuose;
B. kadangi SESV 298 straipsnyje numatyta atvira, veiksminga ir nepriklausoma Europos administracija;
C. kadangi galioja bendroji taisyklė, kad turi būti suteiktos visos galimybės susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais, o išimtys dėl ne teisėkūros procedūra priimtų dokumentų turi būti siaurinamos;
D. kadangi skaidrumas yra būtinas demokratinei piliečių Europos Sąjungai, kurios demokratiniuose procesuose jie galėtų visapusiškai dalyvauti ir vykdyti visuomeninę kontrolę; kadangi skaidrus administravimas yra naudingas piliečių interesams, kovai su korupcija ir Sąjungos politinės sistemos ir teisės aktų teisėtumui;
E. kadangi plati visuomenės galimybė susipažinti su dokumentais yra svarbus gyvybingos demokratijos elementas;
F. kadangi sveikoje demokratinėje santvarkoje gyvenantys piliečiai neturėtų kliautis informatoriais, kad būtų užtikrinta jų vyriausybių kompetencija ir veiklos skaidrumas;
G. kadangi piliečiai turi teisę žinoti, kaip veikia sprendimų priėmimo procesas ir kaip dirba jų atstovai, turi teisę pareikalauti jų atsiskaityti ir turi teisę žinoti, kaip paskirstomos ir išleidžiamos viešosios lėšos;
H. kadangi Sąjungos administracija vis dar netinkamai taiko ES teisės aktus dėl galimybės susipažinti su dokumentais; kadangi šios administracijos Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 išimtis taiko nuolat, o ne išimtiniais atvejais;
I. kadangi, remiantis teismų praktika, jei institucija nusprendžia nepatenkinti prašymo susipažinti su dokumentu, ji iš esmės privalo paaiškinti, kaip to dokumento atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti išimtimi saugomiems interesams – pvz., nurodytiems (EB) Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje (žr. bylą In ‘t Veld prieš Tarybą(7));
J. kadangi konkreti ir galima numatyti žala nagrinėjamam interesui taip pat negali būti nustatyta nurodant tiesiog nuogąstavimą, kad piliečiams bus atskleisti institucijų nuomonių skirtumai dėl Sąjungos tarptautinių veiksmų teisinio pagrindo ir kad kils abejonių dėl šių veiksmų teisėtumo (žr. bylą In ‘t Veld prieš Tarybą(8));
K. kadangi 2012 m. šeši iš dešimties Europos ombudsmeno pagrindinių atvejų tyrimų buvo susiję su skaidrumu;
L. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo statistiniai duomenys rodo, kad visose trijose institucijose sumažėjo pradinių prašymų skaičius;
M. kadangi Parlamente sumažėjo prašomų konkrečių dokumentų skaičius (nuo 1 666 dokumentų 2011 m. iki 777 – 2012 m.); tačiau kadangi Parlamente išaugo prašomų nekonkrečių dokumentų, pvz., „visi dokumentai, susiję su...“, procentinė dalis (nuo 35,5 proc. 2011 m. iki 53,5 proc. 2012 m.); kadangi Taryboje sumažėjo prašomų konkrečių dokumentų skaičius (nuo 9 641 dokumentų 2011 m. iki 6 166 – 2012 m.)(9);
N. kadangi, remiantis 2012 m. metinėse ataskaitose pateiktais kiekybiniais duomenimis, ir Komisija (nuo 12 proc. 2011 m. iki 17 proc. 2012 m.), ir Taryba (nuo 12 proc. 2011 m. iki 21 proc. 2012 m.) vis dažniau visiškai atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, o Parlamento atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais lygis išliko nepakitęs (5 proc. 2011 ir 2012 m.);
O. kadangi Komisijoje labai išaugo pakartotinių prašymų skaičius (nuo 165 prašymų 2011 m. iki 229 – 2012 m.), todėl šiek tiek padaugėjo visiškai persvarstytų sprendimų, sumažėjo iš dalies persvarstytų sprendimų ir padaugėjo patvirtintų sprendimų, nors ir Taryboje, ir Parlamente šie pakartotinių prašymų skaičiai išliko sąlyginai nepakitę (Taryba: nuo 27 prašymų 2011 m. iki 23 – 2012 m.; Parlamentas: nuo 4 – 2011 m. iki 6 – 2012 m.);
P. kadangi dėl dalies prašymų Europos ombudsmenui buvo pateikti skundai (Komisija: nuo 10 skundų 2011 m. iki 20 – 2012 m.; Taryba: nuo 2 – 2011 m. iki 4 – 2012 m.; Parlamentas: 1 – 2011 ir 2012 m.);
Q. kadangi 2011 m. ir 2012 m. Europos ombudsmenas baigė nagrinėti kelis skundus, pateikdamas kritinių pastabų arba pasiūlydamas imtis tolesnių veiksmų (Komisija: nuo 10 iš 18 skundų 2011 m. iki 8 iš 10 – 2012 m.; Taryba: nėra duomenų; Parlamentas: nuo 0 iš 0 – 2011 m. iki 1 iš 1 – 2012 m.);
R. kadangi dėl dalies prašymų susipažinti su dokumentais Bendrajame teisme iškeltos bylos arba pateikta apeliacija Teisingumo teisme (Komisija: nuo 15 bylų ir 3 apeliacijų 2011 m. iki 14 bylų ir 1 apeliacijos 2012 m.; Taryba: nuo 1 bylos ir 2 apeliacijų 2011 m. iki 1 apeliacijos 2012 m.(10); Parlamentas: nė vieno proceso 2011 ar 2012 m.);
S. kadangi Bendrasis teismas daugiausia bylas išsprendė didesnio skaidrumo naudai arba keliais atvejais pateikė Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 paaiškinimą, (Komisija: 5 iš 6(11) bylų 2011 m. ir 5 iš 5 – 2012 m.(12); Taryba: 1 iš 1 – 2011 m. (Access Info Europe, T-233/09) ir 1 iš 4 – 2012 m. (In ‘t Veld, T-529/09); Parlamentas: 1 iš 2 – 2011 m.(13) (Toland, T-471/08) ir 1 iš 1 – 2012 m. (Kathleen Egan ir Margaret Hackett, T-190/10);
T. kadangi Teisingumo Teismas šiose bylose dažniausiai priima sprendimą didesnio skaidrumo naudai – Komisija: 1 iš 1 – 2011 m. [My Travel, C-506/08] ir 1 iš 3 – 2012 m. [IFAW, C-135/11 P](14); Taryba ir Parlamentas: nebuvo sprendimų 2011 ar 2012 m.;
U. kadangi Komisijos, Tarybos ir Parlamento metinėse ataskaitose nepateikiami palyginami statistiniai duomenys; kadangi teikdamos statistinius duomenis šios trys institucijos vadovaujasi skirtingais duomenų išsamumo standartais;
V. kadangi dažniausiai išimtis grindžiama tuo, kad „saugomas sprendimų priėmimo procesas“, kai ja po pradinių prašymų naudojasi Komisija ir Taryba (Komisija: 17 proc. 2011 m. ir 20 proc. 2012 m.; Taryba: 41 proc. 2011 ir 2012 m.); kadangi antra dažniausiai Tarybos naudota priežastis buvo „tarptautinių santykių apsauga“; kadangi Parlamento atveju dažniausia išimties priežastis buvo „asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga“;
W. kadangi institucijos neįgyvendino SESV 15 straipsnio 2 dalies ir 15 straipsnio 3 dalies penktos pastraipos dėl Europos Parlamento ir Tarybos pareigos susitikti su visuomene svarstant teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir skelbti su teisėkūros procedūromis susijusius dokumentus 15 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytų reglamentų nustatytomis sąlygomis;
X. kadangi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 3 dalyje numatyta skaidrumo išimtis, „jei dokumento atskleidimas rimtai pakenktų institucijos sprendimų priėmimo procesui, nebent atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas“; kadangi ši nuostata yra ankstesnė už Lisabonos sutartį ir turi būti suderinta su SESV 15 straipsniu;
Y. kadangi Teisingumo Teismo sprendime byloje Access Info Europe(15) buvo patvirtinta, kad sprendimų priėmimo procesui nekenkia valstybių narių pavadinimų ir jų pasiūlymų paskelbimas; kadangi ankstesniame sprendime dėl šios bylos Bendrasis teismas nusprendė, kad „siekiant, kad piliečiai galėtų naudotis savo demokratinėmis teisėmis, jie turi galėti išsamiai sekti sprendimų priėmimo procesą“;
Z. kadangi tarptautiniai susitarimai yra privalomi ir turi poveikį ES teisės aktams; kadangi iš principo su jais susiję dokumentai turi būti vieši, nepažeidžiant teisėtų išimčių; kadangi taikoma išimtis dėl tarptautinių santykių apsaugos, kaip nurodyta bylos In ‘t Veld v Council (T-529/09) 19 dalyje;
AA. kadangi Komisijos, Parlamento ir Tarybos trišaliai dialogai yra svarbūs formuojant ES teisės aktus; kadangi trišaliai dialogai nėra vieši ir su neoficialiais trišaliais dialogais susiję dokumentai, įskaitant darbotvarkes ir suvestines ataskaitas, paprastai neviešinami nei visuomenei, nei Parlamentui, o tai prieštarauja SESV 15 straipsniui;
AB. kadangi pagal ES skaidrumo taisykles turi būti galima susipažinti su Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės parengtais arba turimais su jos darbu šiose pareigose susijusiais dokumentais;
AC. kadangi derybos dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymo pateko į aklavietę; kadangi reikės naujos priemonės, kad būtų užtikrintas didesnis skaidrumas nei dabar;
AD. kadangi prašymai dėl uždarų posėdžių Parlamente iš esmės turėtų būti svarstomi pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001; kadangi tokius prašymus Parlamentas vertina kiekvienu konkrečiu atveju ir jie netenkinami automatiškai;
AE. kadangi dokumentų įslaptinimas pagal konfidencialumo lygius, remiantis 2010 m. Pagrindų susitarimu dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių, arba jų priskyrimas prie „neskelbtinų dokumentų“ pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnį, turi būti atliekamas juos kruopščiai ir konkrečiai įvertinus; kadangi per didelis įslaptinimas lemia bereikalingą ir neproporcingą dokumentų slaptumą ir uždarų posėdžių rengimą be deramo pagrindo;
AF. kadangi skaidrumas išlieka taisyklė, kuria reikia vadovautis, taip pat ir kartelių prašymų atleisti nuo baudos arba ją sumažinti programos atžvilgiu; kadangi automatinis draudimas atskleisti informaciją yra Sutartyse nustatytos skaidrumo taisyklės pažeidimas; kadangi slaptumas yra išimtis, kurią kiekvienu atveju žalos atlyginimo ieškinių atžvilgiu turi pagrįsti nacionalinių teismų teisėjai;
AG. kadangi rekomenduojama ES gaires parengti kaip naudingą priemonę teisėjams; tokiose gairėse turi būti atskirti įmonių dokumentai ir Komisijos turimos kartelių bylos;
Teisė susipažinti su dokumentais
1. primena, kad skaidrumas yra pagrindinė taisyklė ir kad Lisabonos sutartyje nustatyta pagrindinė teisė susipažinti su dokumentais;
2. primena, jog siekiant, kad piliečiai ir pilietinė visuomenė turėtų veiksmingą galimybę teikti pastabas visais ES veiklos aspektais, reikalinga kuo platesnė galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais;
3. primena, kad skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą Europos institucijomis, nes jai suteikiama galimybė būti informuotai, dalyvauti Sąjungos sprendimų priėmimo procese ir taip padėti ES tapti demokratiškesne;
4. primena, kad bet koks sprendimas dėl draudimo susipažinti su dokumentais turi būti pagrįstas aiškiai ir griežtai apibrėžtomis teisinėmis išimtimis, kartu pateikiant pagrįstą ir konkretų pagrindimą, kad pilietis galėtų suprasti, kodėl neleista susipažinti su dokumentu, ir veiksmingai pasinaudoti esamomis teisinėmis teisių gynimo priemonėmis;
5. primena, kad reikia užtikrinti tinkamą skaidrumo ir duomenų apsaugos pusiausvyrą, kaip aiškiai nustatyta Teismo praktikoje Bavarian Lager byloje, ir pabrėžia, kad nereikėtų netinkamai naudotis duomenų apsauga, ypač siekiant nuslėpti interesų konfliktus ir nederamą įtaką ES administravimo ir sprendimų priėmimo atžvilgiu; pažymi, kad Teisingumo Teismo sprendimas byloje Bavarian Lager yra pagrįstas dabartine Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 formuluote ir juo neužkertamas kelias formuluotės keitimui, kuris yra būtinas ir neatidėliotinas, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad teisė susipažinti su dokumentais aiškiai įtvirtinta Sutartyse ir Pagrindinių teisių chartijoje;
6. ragina institucijas, įstaigas ir agentūras griežtai taikyti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 nuostatas, visiškai atsižvelgiant į su jomis susijusią teismų praktiką, ir savo galiojančias vidaus taisykles suderinti su reglamento formuluotėmis ir esme, ypač terminais, per kuriuos atsakoma į prašymus susipažinti su dokumentais, kartu užtikrinant, kad šie terminai netaptų ilgesni; ragina Tarybą paskelbti Tarybos darbo grupių posėdžių protokolus, įskaitant valstybių narių pavadinimus ir jų pasiūlymus, kaip minėta byloje Access Info Europe;
7. ragina institucijas, įstaigas ir agentūras, taikant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, griežtai įvertinti galimybes leisti iš dalies susipažinti su dokumentu, lentele, grafiku, pastraipa ar fraze;
8. ragina ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras toliau plėtoti aktyvesnę skaidrumo strategiją savo interneto svetainėse viešai paskelbiant kuo didesnio skaičiaus kategorijų dokumentus, įskaitant vidaus administracinius dokumentus, ir juos įtraukiant į savo viešuosius registrus; mano, kad šis požiūris padeda užtikrinti veiksmingą skaidrumą ir užkirsti kelią nereikalingam bylinėjimuisi, dėl kurio ir institucijos, ir piliečiai gali patirti nereikalingų išlaidų ir jiems užkrauta nereikalinga našta;
9. ragina institucijas, įstaigas ir agentūras iki galo įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 11 straipsnį ir sukurti viešus dokumentų registrus, kurių struktūra būtų aiški ir prieinama ir kurių paieškos sistemos būtų patogios, teikti reguliariai atnaujinamą informaciją apie naujus parengtus ir užregistruotus dokumentus, įtraukti nuorodas į neviešus dokumentus ir teikti rekomendacijas dėl registre esančių dokumentų tipų siekiant padėti viešojo sektoriaus naudotojams;
10. ragina institucijas, įstaigas ir agentūras savo dokumentų registruose nuolat ir nedelsiant skelbti visus dokumentus, atskleistus pagal prašymus leisti susipažinti su dokumentais, kurie iki tol nebuvo viešai prieinami;
11. ragina administraciją nurodyti visus dokumentus, kurie patenka į dokumentų grupę, dėl kurių galima teikti prašymus leisti susipažinti su dokumentais po pirminio prašymo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;
12. pabrėžia, kad galimybė kreiptis į Europos ombudsmeną yra vertinga išeitis, kai atitinkama administracija patvirtina draudimą susipažinti su dokumentu; tačiau primena, kad nėra priemonių ombudsmeno sprendimų vykdymui užtikrinti;
13. pabrėžia, kad bylinėjimasis trunka labai ilgai, yra labai rizikingas, jo išlaidos dažnai yra atgrasančios, o rezultatai neužtikrinti, tai yra nepagrįstai didelė našta piliečiams, kurie nenori sutikti su sprendimu neleisti susipažinti su dokumentais (arba leisti susipažinti tik iš dalies); pabrėžia, jog praktiškai tai reiškia, kad nėra veiksmingos teisinės priemonės kovoti su neigiamu sprendimu dėl prašymo leisti susipažinti su dokumentais;
14. ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras skubiai patvirtinti greitesnes, paprastesnes ir prieinamesnes skundų dėl neleidimo susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūras, kad mažiau reikėtų bylinėtis ir būtų sukurta tikra skaidrumo kultūra;
15. pabrėžia, kad visų trijų institucijų ir įstaigų bei agentūrų metinėse ataskaitose turėtų būti pateikti palyginami skaičiai, pvz., apie prašytų dokumentų skaičių, prašymų skaičių, dokumentų, su kuriais (iš dalies) leista susipažinti, skaičių, prašymų, patvirtintų prieš pakartotinį prašymą ir po jo, skaičių, Teisingumo Teismo suteiktų leidimų skaičių, Teisingumo Teismo suteiktų dalinių leidimų skaičių, atmestų prašymų skaičių;
16. ragina ES institucijas susilaikyti ir neprašyti prieštaraujančios šalies padengti visų teismo bylų išlaidų, taip pat užtikrinti, kad piliečiams nebūtų užkirstas kelias užginčyti nepalankius sprendimus dėl priemonių stokos;
17. pažymi, kad valstybės narės turi prisitaikyti prie naujos Lisabonos sutartimi sukurtos skaidrumo sistemos, kaip paaiškėjo byloje Vokietija prieš Komisiją (T-59/09), kurioje Vokietija nesutiko leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su oficialiu pranešimu jai, remdamasi viešojo intereso tarptautiniuose santykiuose, o Bendrasis teismas nusprendė, kad „tarptautiniai santykiai“ turi būti laikomi ES teisės terminu, todėl negali būti taikomi bendravimui tarp Komisijos ir valstybės narės;
18. ragina ES institucijas sumažinti atsakymo į prašymus susipažinti su dokumentais ir į pakartotinius prašymus laukimo trukmę;
19. nusprendžia išnagrinėti, kaip būtų galima Biuro ir jo Pirmininkų sueigos svarstymus padaryti skaidresnius, pavyzdžiui, saugant išsamius protokolus ir atskleidžiant juos visuomenei;
Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūra
20. reiškia nusivylimą tuo, kad nuo 2011 m. gruodžio mėn., kai jis per pirmąjį svarstymą priėmė poziciją dėl Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 persvarstymo, nebuvo padaryta pažangos, nes Taryba ir Komisija neatrodė pasirengusios imtis esminių derybų; todėl ragina Tarybą pagaliau imtis priemonių siekiant tęsti Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 peržiūrą; ragina Tarybą ir Parlamentą susitarti dėl naujos priemonės, kuria būtų užtikrintas daug didesnis skaidrumas, įskaitant veiksmingą SESV 15 straipsnio įgyvendinimą;
21. ragina visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras taikyti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 laikantis Orhuso konvencijos nuostatų; visiškai pritaria Europos vaistų agentūros politikai gavus prašymą skelbti Europos rinkai teikiamų vaistų klinikinių bandymų ataskaitas, kai užbaigiamas sprendimo dėl atitinkamo vaisto priėmimo procesas; pabrėžia, kad peržiūrint Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 būtina visiškai laikytis Orhuso konvencijos ir bet kokios jo išimtys turi visiškai atitikti Konvenciją;
22. rekomenduoja, kad kiekviena ES institucija ar įstaiga savo valdymo struktūrose paskirtų skaidrumo pareigūną, kuris būtų atsakingas už atitiktį ir praktikos tobulinimą;
23. ragina visas institucijas įvertinti ir, esant reikalui, persvarstyti savo vidinę tvarką dėl pranešimų apie netinkamą elgesį, taip pat ragina apsaugoti informatorius; visų pirma ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie savo patirtį, susijusią su 2012 m. patvirtintomis naujomis ES darbuotojams skirtomis informavimo taisyklėmis ir jų įgyvendinimo priemonėmis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą, kaip informatorius apsaugoti ne tik moraliai, bet ir finansiškai, kad tinkama informatorių apsauga ir parama jiems būtų demokratinės sistemos dalis;
Ataskaitų teikimas
24. ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras suderinti savo metines ataskaitas dėl galimybių susipažinti su dokumentais ir pateikti panašius statistinius duomenis palyginamu formatu ir kuo išsamiau (pvz., pateikti prieduose lenteles, kurias būtų galima tiesiogiai palyginti);
25. ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras priimti Parlamento ankstesnėje rezoliucijoje dėl visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais pateiktas rekomendacijas;
26. ragina ES institucijas įtraukti į savo metines skaidrumo ataskaitas atsakymus į Parlamento rekomendacijas;
Teisėkūros procedūra priimti dokumentai
27. ragina Komisiją didinti ekspertų ir komiteto procedūros grupių skaidrumą, rengiant viešus jų posėdžius ir skelbiant nariams taikomą įdarbinimo procedūrą, taip pat informaciją dėl narystės, procedūrų, svarstomų dokumentų, balsavimų, taip pat sprendimus ir posėdžių protokolus, ir visa tai standartiniu formatu skelbti internete; pabrėžia, kad ekspertų grupių ir komiteto procedūros grupių nariai turi iš anksto paskelbti, ar turi asmeninių interesų, susijusių su aptariamomis temomis; ragina Komisiją patobulinti ir iki galo įgyvendinti visiems generaliniams direktoratams skirtas priėmimo į darbą tvarkos taikymo vidaus gaires (susijusias, pvz., su sudėties pusiausvyra, interesų konfliktų politika, viešaisiais kvietimais) ir išlaidų kompensavimo taisykles ir informaciją šiuo klausimu pateikti ne tik metinėje susipažinimo su dokumentais ataskaitoje, bet ir metinėse generalinių direktoratų veiklos ataskaitose; ragina Komisiją visų pirma teikti ataskaitas apie Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (angl. TTIP) patariamąją suinteresuotųjų subjektų grupę;
28. ragina Komisiją, Tarybą ir Parlamentą užtikrinti didesnį neoficialių trišalių dialogų skaidrumą, rengiant viešus posėdžius, skelbiant dokumentus, įskaitant kalendorius, darbotvarkes, protokolus, nagrinėtus dokumentus, pakeitimus, priimtus sprendimus, informaciją apie valstybių narių delegacijas ir jų pozicijas bei protokolus standartizuotoje ir lengvai prieinamoje internetinėje aplinkoje, ir daryti tai pagal numatytą tvarką, nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalyje išvardytų išimčių;
29. primena, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 9 straipsnyje dėl neskelbtinų dokumentų yra kompromisinė nuostata, kuri nebeatspindi naujų konstitucinių ir teisinių prievolių, taikomų nuo Lisabonos sutarties įsigaliojimo;
30. ragina ES institucijas, įstaigas ir agentūras nuolat skelbti atnaujintus duomenis apie turimų įslaptintų dokumentų skaičių pagal įslaptinimo kategoriją;
Dokumentų įslaptinimas
31. ragina Komisiją pasiūlyti reglamentą, kuriame būtų nustatytos aiškios taisyklės ir kriterijai dėl ES institucijų, įstaigų ir agentūrų dokumentų įslaptinimo;
32. ragina institucijas įvertinti ir pagrįsti prašymus dėl uždarų posėdžių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001;
33. ragina Sąjungos institucijas sukurti nepriklausomą ES priežiūros instituciją dokumentų įslaptinimui ir prašymams dėl uždarų posėdžių svarstyti;
Finansinė informacija
34. ragina institucijas viešai skelbti dokumentus, susijusius su Europos Sąjungos biudžetu, jo įvykdymu ir Sąjungos lėšų bei dotacijų gavėjais, ir suteikti piliečiams galimybę su jais susipažinti, taip pat pabrėžia, kad su šiais dokumentais taip pat turi būti galima susipažinti specialioje interneto svetainėje ir duomenų bazėje, taip pat duomenų bazėje, susijusioje su finansiniu Sąjungos skaidrumu;
Tarptautinės derybos
35. reiškia susirūpinimą dėl nuolatinio išimčių dėl tarptautinių santykių apsaugos, kaip pagrindo dokumentams įslaptinti, taikymo;
36. primena, kad kai institucija nusprendžia neleisti susipažinti su dokumentu, kurį buvo paprašyta atskleisti, iš esmės ji turi paaiškinti, kaip tokio dokumento atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti visuomenės interesams dėl tarptautinių santykių;
37. pabrėžia, kad nepaisant šių principų, tai vis dar nevykdoma praktiškai, kaip matyti iš Bendrojo teismo sprendimo byloje T-529/09 (In ‘t Veld prieš Tarybą) dėl Tarybos sprendimo neleisti susipažinti su jos teisės tarnybų nuomone dėl ES ir JAV Terorizmo finansavimo sekimo programos (TFSP) susitarimo;
Teisės tarnybų nuomonės
38. pabrėžia, kad institucijų teisės tarnybų nuomonės iš esmės turi būti atskleistos, kaip pabrėžta Teismo sprendime Turco byloje, kad „Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 tikslas, kaip nurodyta jo 4 konstatuojamojoje dalyje ir 1 straipsnyje, užtikrinti visuomenei kuo platesnę teisę susipažinti su institucijų dokumentais(16)“;
39. primena, kad prieš vertinant, ar galioja 4 straipsnio 2 dalies antros įtraukos išimtis dėl teisinių konsultacijų apsaugos, susijusi institucija turi įsitikinti pati, kad dokumentas, kurį prašoma atskleisti, išties susijęs su teisiniu patarimu ir, jei taip yra, privalo nuspręsti, kurios jo dalys išties yra susijusios ir dėl to joms gali būti taikoma išimtis (Turco, 38 punktas);
40. ragina institucijas laikytis sprendimo Turco byloje dėl teisinių tarnybų nuomonių, parengtų pagal teisėkūros proceso sistemą, kuriame teigiama, kad „būtent skaidrumas šiuo klausimu, leidžiant atvirai aptarti įvairių nuomonių skirtumus, prisideda prie didesnio institucijų legitimumo ir pasitikėjimo Europos piliečių akyse“ ir kad „todėl būtent informacijos ir diskusijų trūkumas gali piliečiams sukelti abejonių ne vien dėl konkretaus akto teisėtumo, bet ir dėl viso sprendimų priėmimo legitimumo“(17);
41. pabrėžia, kad, kaip nuspręsta byloje In ‘t Veld prieš Tarybą (T-529/09)(18), konkreti ir galima numatyti žala nagrinėjamam interesui taip pat negali būti nustatyta nurodant tiesiog nuogąstavimą, kad piliečiams bus atskleisti institucijų nuomonių skirtumai dėl Sąjungos tarptautinių veiksmų teisinio pagrindo ir kad kils abejonių dėl šių veiksmų teisėtumo;
Kartelių atleidimas nuo baudų arba jų sumažinimas
42. pabrėžia, jog Teisingumo Teismas bylos C-536/11 sprendimo 43 punkte nurodė, kad „bet koks prašymas dėl galimybės susipažinti su [kartelio byla] turi būti atskirai įvertintas [nacionaliniuose teismuose] atsižvelgiant į visus susijusius bylos veiksnius“;
o o o
43. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Europos ombudsmenui, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui ir Europos Tarybai.
Žr. bylą IFAW prieš Komisiją (C-135/11 P), kurios 75 punkte teigiama, kad, nesusipažinęs su prašomu dokumentu, „Bendrasis teismas negalėjo konkrečiu atveju įvertinti, ar dokumentą buvo galima teisėtai atmesti išimčių pagrindu“.
Komisija nepateikia konkrečių prašytų dokumentų skaičiaus. Pradinių Komisijai pateiktų prašymų dėl dokumentų skaičius 2011 m. buvo 6447, 2012 m. – 6014.
Bylos Batchelor (T-362/08), IFAW II (T-250/08), Navigazione Libera del Golfo (T-109/05 ir T-444/05), Jordana (T-161/04), CDC (T-437/08) ir LPN (T-29/08).
Vokietija prieš Komisiją (T-59/09), EnBW prieš Komisiją (T-344/08), Sviluppo Globale (T-6/10), InternationalerHilfsfonds (T-300/10), European Dynamics (T-167/10).
Žr. IFAW bylą dėl valstybėje narėje parengtų dokumentų ir Bendrojo teismo įpareigojimą leisti susipažinti su susijusiais dokumentais; taip pat kitas dvi bylas, susijusias su bendrovių susijungimo kontrolės procedūromis, Agrofert (C-477/10 P) ir Éditions Odile Jacob (C-404/10 P). Šie trys Teisingumo Teismo sprendimai neaprašyti Komisijos metinėje ataskaitoje.
– atsižvelgdamas į teisės teikti peticijas reikšmingumą ir į tai, kaip svarbu nedelsiant informuoti Parlamento organus apie konkrečias Europos Sąjungos piliečio ar gyventojo problemas ir nuomonę, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 24 ir 227 straipsniuose,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatas, ypač į 44 straipsnį dėl teisės teikti peticijas Europos Parlamentui,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas, susijusias su pažeidimo nagrinėjimo procedūra, ypač į 258 ir 260 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį ir į 202 straipsnio 8 dalį,
– atsižvelgdamas į Peticijų komiteto pranešimą (A7-0131/2014),
A. atsižvelgdamas į tai, kad 2013 m., kurie buvo Europos piliečių metai, gautos 2 885 peticijos, o tai yra beveik 45 proc. daugiau nei 2012 m.; ir pažymėdamas, kad per šią kadenciją iki šiol užregistruota beveik 10 000 peticijų;
B. kadangi nors šis skaičius, palyginti su Europos Sąjungos gyventojų skaičiumi, išlieka nedidelis, vis dėlto iš jo matyti, kad gerokai didėja informuotumas apie teisę teikti peticijas ir teisėti lūkesčiai, susiję su peticijų procedūros, kaip būdo atkreipti Europos Sąjungos institucijų ir valstybių narių dėmesį į pavienių piliečių, vietos bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų ir savanoriškų asociacijų bei privačių įmonių problemas, naudingumu;
C. kadangi Europos piliečiams tiesiogiai atstovauja vienintelė jų renkama ES institucija – Europos Parlamentas; atsižvelgdamas į tai, kad teisė teikti peticijas suteikia jiems galimybę tiesiogiai kreiptis į savo atstovus;
D. atsižvelgdamas į tai, kad teisė teikti peticijas padeda Europos Parlamentui geriau reaguoti į Sąjungos piliečių ir gyventojų problemas ir kartu gali būti žmonėms skirta atvira, demokratiška ir skaidri jų skundų nagrinėjimo neteismine tvarka, jeigu tai teisėta ir pagrįsta, priemonė, ypač kai tie skundai susiję su Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo problemomis; kadangi peticijose suteikiama vertingos informacijos teisės aktų leidėjams ir vykdomosioms įstaigoms tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu;
E. kadangi reikia sustabdyti tolesnį negrįžtamą biologinės įvairovės nykimą, ypač paskirtose tinklo „Natura 2000“ teritorijose; kadangi valstybės narės įsipareigojo užtikrinti pagal Direktyvą 92/43/EEB (Buveinių direktyva) ir Direktyvą 79/409/EEB (Paukščių direktyva) nustatytų specialių saugomų teritorijų apsaugą; kadangi, nors Komisija gali išsamiai patikrinti, ar laikomasi ES teisės nuostatų, tik tuomet, kai nacionalinės valdžios institucijos būna priėmusios galutinį sprendimą, svarbu – ypač kai tai susiję su aplinkos apsaugos klausimais – ankstyvuoju etapu įsitikinti, ar vietos, regioninės ir nacionalinės valdžios institucijos teisingai taiko visus atitinkamus pagal ES teisę numatytus procedūrinius reikalavimus, įskaitant atsargumo principo įgyvendinimą;
F. kadangi būtina užtikrinti aktyvesnį piliečių dalyvavimą ES sprendimų priėmimo procese, kad būtų stiprinamas jo teisėtumas ir atskaitomybė; kadangi peticijų procedūra taip pat yra priemonė tikrajai Europos visuomenėje susidariusios įtampos, visų pirma ekonomikos krizės ir socialinių neramumų laikais, pavyzdžiui, atsiradusios dėl pasaulinių finansų rinkų ir bankų sistemų žlugimo poveikio Europos gyventojams, padėčiai nustatyti; primindamas, kad 2013 m. rugsėjo mėn. Peticijų komitetas šiuo klausimu surengė viešąjį klausymą, kuriame dalyvavo peticijų pateikėjai; kadangi daug peticijų dėl netinkamos praktikos finansų sektoriuje ir dėl vartotojų teisių pažeidimų bankų sektoriuje, o ypač dėl dramatiškų pasekmių, tokių kaip ištisų šeimų iškeldinimai iš būstų, kurias lėmė hipotekos sutartyse numatytos nesąžiningos sąlygos, atkreipė komiteto dėmesį;
G. kadangi tokiose peticijose, kokios siunčiamos Peticijų komitetui, dažnai pateikiama kitiems Europos Parlamento komitetams, atsakingiems už teisės aktų, skirtų sukurti socialiniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu saugesnį, tvirtesnį, teisingesnį ir geresnį visų Europos Sąjungos piliečių ir gyventojų ateities pagrindą, rengimą, naudingos informacijos;
H. kadangi kiekviena peticija vertinama ir nagrinėjama iš esmės, net jeigu ją pateikė tik vienas ES pilietis arba gyventojas, ir kiekvienas peticijos pateikėjas turi teisę gauti atsakymą ta kalba, kuria jis kalba;
I. turėdamas omenyje tai, kad, atsižvelgiant į gaunamų peticijų esmę ir sudėtingumą, jų nagrinėjimo būdas ir atsakymo pateikimo laikas skiriasi, tačiau turi būti dedamos visos pastangos, kad į peticijų pateikėjų problemas būtų deramai reaguojama per tinkamą laiką ir tinkamu būdu tiek vykdytos procedūros, tiek esmės požiūriu;
J. kadangi peticijų pateikėjai, kurių peticijos vėliau svarstomos per reguliarius Peticijų komiteto posėdžius, gali visapusiškai dalyvauti posėdžiuose ir turi teisę pristatyti savo peticijas pateikdami išsamesnę informaciją, taigi aktyviai prisideda prie komiteto darbo, komiteto nariams ir Europos Komisijai, taip pat valstybių narių atstovams, kurie gali dalyvauti, pateikdami papildomą ir pirminę informaciją; ir kadangi 2013 m. į komiteto svarstymus atvyko ir juose aktyviai dalyvavo 185 peticijų pateikėjai;
K. atsižvelgdamas į tai, kad Peticijų komiteto veikla grindžiama tik iš peticijų pateikėjų gaunamais pranešimais ir informacija, taip pat jo paties atliekamų kiekvieno konkretaus atvejo tyrimų rezultatais, kurie prireikus papildomi iš Europos Komisijos, valstybių narių arba kitų subjektų gautais vertinimais; ir kadangi jo darbotvarkės prioritetai nustatomi ir pati darbotvarkė sudaroma remiantis jo narių demokratiškai priimtais sprendimais;
L. atsižvelgdamas į tai, kad pagal peticijų priimtinumo kriterijus, nustatytus remiantis Sutarties sąlygomis ir Parlamento darbo tvarkos taisyklėmis, peticija turi būti susijusi su klausimu, priklausančiu Sąjungos veiklos sritims ir turinčiu tiesioginės įtakos peticijos pateikėjui; ir kad todėl dalis peticijų paskelbiamos nepriimtinomis, nes neatitinka šių kriterijų;
M. kadangi teisė teikti peticijas – itin svarbi piliečių dalyvavimo ir piliečių vykdomos demokratinės kontrolės priemonė ir tinkamas jos įgyvendinimas turi būti užtikrintas nuo proceso pradžios iki pat jo pabaigos; kadangi ši teisė ir toliau turi būti visiškai garantuojama, neatsižvelgiant į vyriausybės interesus; kadangi šio principo turi būti pavyzdingai laikomasi ES lygmeniu šiame Parlamente ir Komisijoje nagrinėjant peticijas;
N. kadangi pirmiau minėti kriterijai buvo patikrinti teismuose ir kadangi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais, pvz., byloje T-308/07, buvo įtvirtinti su teise teikti peticiją susiję kriterijai ir tai, kad deklaracijų paskelbimas nepriimtinomis turi būti tinkamai pagrįstas ir kad komitetas tokį paskelbimą privalo pagrįsti vėlesniuose raštuose peticijos pateikėjui; taip pat, pvz., bylose T-280/09 ir T-160/10 dėl peticijų, kurių turinys gali būti laikomas nepakankamai tiksliu;
O. kadangi, be peticijų, gautų dėl krizės poveikio Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams, peticijų pateikėjams taip pat neramu dėl kitų svarbių klausimų, susijusių su aplinkos apsaugos teisės aktais, visų pirma su atliekų tvarkymu ir vandentvarka, su pagrindinėmis teisėmis, visų pirma su vaiko teisėmis, neįgaliųjų teisėmis ir teise į sveikatą bei teise į asmeninį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat su laisvu asmenų judėjimu, įvairiomis diskriminacijos formomis, ypač dėl tautinės kilmės, kultūros ar kalbos, vizomis, imigracija ir užimtumu, taip pat teikiamos peticijos dėl teisingumo vykdymo, įtariamos korupcijos, teisinių procesų vilkinimo ir daugelio kitų veiklos sričių;
P. atsižvelgdamas į tai, kad, kadangi daug peticijų pateikėjų, ypač iš jaunesnių gyventojų grupių, plačiai naudojasi socialine žiniasklaida kaip ryšių kanalu, Peticijų komitetas, remiamas Europos Parlamento, sukūrė savo tinklą – jį per populiarias socialinės žiniasklaidos priemones, kuriomis labai aktyviai naudojamasi ir kurios yra labai naudingos komiteto posėdžių laikotarpiais, nuolat stebi vis daugiau žmonių; ir kadangi komiteto naujienlaiškis „PETI Journal“ taip pat turi daug nuolatinių prenumeratorių, šiuo metu – 1 500;
Q. kadangi, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Peticijų komitetas kartu su atitinkamomis Europos Parlamento tarnybomis stengėsi sukurti naują daugiakalbį interneto portalą, kuris pakeistų ankstesnę Europos Parlamento svetainėje veikusią labiau ribotą elektroninę peticijų teikimo sistemą; ir kadangi naujojo portalo paskirtis – didinti administravimo veiksmingumą, kartu didinant peticijų procedūros skaidrumą ir interaktyvumą peticijų pateikėjų, Europos Parlamento narių ir plačiosios visuomenės labui;
R. šiomis aplinkybėmis primena savo poziciją, kurią patvirtino remdamasis 2012 m. metiniu pranešimu, padaryti peticijų procedūrą veiksmingesnę, skaidresnę ir nešališką, kartu išsaugant Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises, kad peticijų nagrinėjimui net ir procedūriniu lygmeniu būtų galima taikyti teisminę kontrolę;
S. kadangi Peticijų komitetas ir toliau aktyviai domisi, kaip taikomos Europos piliečių iniciatyvos reglamento nuostatos, ir skiria dėmesio daugumai trūkumų bei gana sudėtingai dabartinei teisinei sistemai, kuria, nepaisant Konstitucinių reikalų komiteto ir Peticijų komiteto įdėtų pastangų rengiant šį dokumentą, nevisapusiškai perteikiama atitinkamos Sutarties nuostatos dvasia; ir kadangi pagal nuostatos dėl peržiūros sąlygas Parlamentas praėjus trejiems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo turi dalyvauti diskusijose dėl jo persvarstymo;
T. kadangi netrukus, dalyvaujant teisinę kompetenciją iniciatyvos klausimu turinčiam pagrindiniam komitetui ir Peticijų komitetui, pagal Parlamento darbo tvarkos taisykles ir Biuro patvirtintas įgyvendinimo taisykles turės būti įgyvendintos Europos piliečių iniciatyvos reglamento nuostatos dėl viešojo klausymo surengimo Parlamento patalpose, siekiant užtikrinti šios iniciatyvos sėkmę;
U. atsižvelgdamas į su nagrinėjamomis peticijomis susijusių faktų nustatymo vizitų, kuriuos reguliariai rengia komitetas dėl, jo manymu, išskirtinės pirmenybės klausimų, teikiamą naudą ir į būtinybę užtikrinti didžiausią tokių vizitų ataskaitų kokybę, patikimumą ir rengti jas remiantis sąžiningu bendradarbiavimu, padedančiu pasiekti pageidaujamą dalyvių sutarimą; primena 2013 m. surengtus vizitus: į Ispaniją (du kartus), Lenkiją, Daniją ir į Graikiją; kadangi nustatant lankstesnę praktinę tokių misijų tvarką, ypač kiek tai sietina su tinkamomis vykti šių misijų savaitėmis, būtų užtikrinama dar didesnė šių vizitų sėkmė, nes visų pirma nariai galėtų vykti į keliones ir sumažėtų atšaukimo rizika;
V. atsižvelgdamas į komiteto atsakomybę Europos ombudsmeno tarnybai, kuri atsakinga už ES piliečių skundų dėl galimų netinkamo administravimo atvejų ES institucijose ir įstaigose tyrimą ir dėl kurios veiklos Parlamentas, remdamasis paties Europos ombudsmeno parengta metine ataskaita, taip pat teikia metinį pranešimą; ir primindamas, kad 2013 m. iš pareigų atsistatydinus tuometiniam ombudsmenui Nikiforui Diamandourui komitetas aktyviai dalyvavo organizuojant naujo Europos ombudsmeno rinkimus;
W. kadangi, nors Parlamento nariai sėkmingai išrinko naują Europos ombudsmenę – Emily O’Reilly, kuri pradėjo eiti pareigas 2013 m. spalio 1 d., pagal Darbo tvarkos taisyklių 204 straipsnį kitos kadencijos pradžioje turi būti surengti nauji rinkimai ir kadangi būtų prasminga užtikrinti, kad tinkamu metu būtų paskelbtos aiškios ir skaidrios procedūrinės taisyklės, kuriose būtų patikslinta Peticijų komiteto atsakomybė šiame procese ir užtikrinamas tinkamas rinkimų skaidrumas, visų pirma pasitelkiant patobulintą tam skirtą interneto sistemą;
X. kadangi Peticijų komitetas yra Europos ombudsmenų tinklo, kuriam priklauso keletas nacionalinių parlamentų peticijų komitetų, jeigu tokių esama, narys ir kadangi atrodo svarbu labiau pabrėžti ir, jeigu tai praktiškai įmanoma, toliau stiprinti pačių peticijų komitetų bendradarbiavimą, taip pat užtikrinti, kad Europos Parlamentas Europos Sąjungos piliečių interesų labui šiame procese galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį;
Y. kadangi Peticijų komitetas ketina tapti naudinga ir skaidria Europos Sąjungos piliečiams ir gyventojams skirta priemone, kuri padeda vykdyti demokratinę daugelio Europos Sąjungos veiklos aspektų, ypač susijusių su nacionalinės valdžios institucijų įgyvendinamais ES teisės aktais, kontrolę ir priežiūrą; ir kadangi komitetas, remdamasis gautomis peticijomis, gali dar labiau padėti, viena vertus, nuosekliau ir labiau koordinuotai taikyti ES teisės aktus, o kita vertus, tobulinti būsimus ES teisės aktus, atkreipdamas dėmesį į patirtį, įgytą iš esmės nagrinėjant gautas peticijas;
Z. kadangi šis pranešimas yra paskutinis metinis septintosios Europos Parlamento kadencijos Peticijų komiteto pranešimas, todėl jame apibūdinama 2013 m. komiteto veikla, taip pat apžvelgiama visa kadencija ir įvertinama, kokiu mastu įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Peticijų komitetui pavyko patenkinti piliečių lūkesčius;
1. pripažįsta svarbų, esminį Peticijų komiteto vaidmenį ginant ir remiant ES piliečių ir gyventojų teises, užtikrindamas, kad taikant peticijų procedūras būtų geriau išsiaiškintos peticijų pateikėjų problemos ir, jeigu įmanoma, per tinkamą laiką išspręsti jų teisėti skundai;
2. yra pasiryžęs padaryti peticijų procedūrą veiksmingesnę, skaidresnę ir nešališką, kartu apsaugodamas Peticijų komiteto narių dalyvavimo teises, kad peticijų nagrinėjimui net ir procedūriniu lygmeniu būtų galima taikyti teisminę kontrolę;
3. pabrėžia, kad Peticijų komitetas kartu su kitomis institucijomis ir įstaigomis, pavyzdžiui, su tyrimo komitetais ir Europos ombudsmenu, atlieka nepriklausomas ir aiškiai apibrėžtas vietų, į kurias gali kreiptis kiekvienas pilietis, funkcijas; pabrėžia, kad šios institucijos kartu su Europos piliečių iniciatyva yra pagrindinės demokratinės ES ir visos Europos visuomenės kūrimo priemonės ir kad turi būti užtikrinta tinkama prieiga prie jų ir patikimas veikimas;
4. pabrėžia, kad per dabartinę Parlamento kadenciją Peticijų komitetas sprendė su Europos Sąjungos piliečių lūkesčių tenkinimu susijusius uždavinius; pabrėžia, kaip svarbu, kad piliečiai tiesiogiai įsitrauktų į Parlamento veiklą ir savo problemas, pasiūlymus ar skundus pateiktų konkretiems komiteto nariams; atkreipia dėmesį į tai, kiek daug nuveikta siekiant išspręsti su galimais piliečių teisių pažeidimais susijusias problemas ir bendradarbiaujant su nacionalinėmis, regionų ir vietos valdžios institucijomis Europos Sąjungos teisės aktų taikymo klausimais; kartu išlaikant svarbų vaidmenį ryšių su Europos Sąjungos piliečiais ir stiprinant ES sprendimų priėmimo proceso demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę;
5. primena reikšmingą Komisijos vaidmenį padedant nagrinėti peticijose iškeltus atvejus; mano, kad Komisijos peticijų nagrinėjimas turėtų būti išsamesnis ir kad, atsižvelgiant į ES teisės aktus, turėtų būti žiūrima į atvejų esmę; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti šių procesų skaidrumą ir visuomenės teisę turėti tinkamą galimybę susipažinti su atitinkamais dokumentais ir su peticijomis susijusia informacija;
6. pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija vykdytų aktyvią stebėseną ir laiku imtųsi prevencinių taisomųjų priemonių, kai yra pagrįstų įrodymų, jog įgyvendinant tam tikrus suplanuotus ir paskelbtus projektus gali būti pažeisti ES teisės aktai;
7. pažymi, kad piliečių pateiktos peticijos susijusios su daugybe įvairių svarbiausių teminių sričių, pavyzdžiui, su pagrindinėmis teisėmis, vidaus rinka, aplinkos apsaugos teisės aktais, visuomenės sveikatos klausimais, vaikų gerove, transportu ir statyba, Ispanijos pakrančių įstatymu, nauju reglamentu dėl gero administravimo, neįgaliaisiais, diskriminacija dėl amžiaus, galimybe visuomenei susipažinti su dokumentais, Europos Sąjungos mokyklomis, fiskaline sąjunga, plieno pramone, gyvūnų teisėmis ir daugeliu kitų;
8. mano, kad minėtoms teminėms sritims priskiriamos peticijos – tai įrodymas, kad vis dar dažnai pasitaiko plačiai paplitusių su netinkamu ES teisės aktų perkėlimu į nacionalinę teisę arba netinkamu jų taikymu susijusių atvejų;
9. mano, kad svarbu stiprinti bendradarbiavimą su valstybių narių parlamentais ir vyriausybėmis abipusiškumo pagrindu ir prireikus skatinti valstybių narių valdžios institucijas visiškai skaidriai kelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę ir juos taikyti; pabrėžia Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą, tačiau apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių aplaidumo Europos Sąjungos teisės aktus perkeliant į nacionalinę teisę ir juos įgyvendinant, ypač aplinkos apsaugos srityje;
10. primena, kad Peticijų komitete peticijos, susijusios su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos, neatskiriamos jos veiklos dalies, principais ir turiniu, laikomos priimtinomis ir kiekvienas atvejis nagrinėjamas iš esmės; primena, kad Europos Komisija, komiteto paprašyta imtis veiksmų, dažnai manė negalinti to daryti, nes jos veiksmai prieštarautų Chartijos 51 straipsnio nuostatoms; pabrėžia, kad, palyginti su veiksmais, kurių galima imtis vadovaujantis griežtomis Chartijos teisinėmis nuostatomis, piliečių lūkesčiai yra gerokai didesni;
11. džiaugiasi komiteto darbu, atliktu nagrinėjant peticijas negalios klausimais, kurių 2013 m. gauta gerokai daugiau; atkreipia dėmesį į pastangas, kurios buvo dedamos siekiant užtikrinti, kad būtų sėkmingai pradėta taikyti pagal JT neįgaliųjų teisių konvencijos 33 straipsnio sąlygas sukurta ES sistema – šioje srityje Peticijų komitetas dirbo kartu su Europos Komisija, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos neįgaliųjų forumu, ir pažymi, kad komitetas yra pasiryžęs toliau remti šią veiklą; apgailestauja dėl to, kad vėliau buvo sustabdytas Peticijų komiteto dalyvavimas Neįgaliųjų teisių konvencijos sistemoje ir kad jis buvo pakeistas teisėkūros komitetais, kurie taip pat prisiima atsakomybę šioje srityje; mano, kad pastarasis sprendimas buvo grindžiamas netinkamu pagal Neįgaliųjų teisių konvencijos sistemą priskirtų funkcijų aiškinimu;
12. atkreipia dėmesį į tai, kiek daug dėmesio skirta keletui gautų labai svarbių peticijų dėl pasiūlymo šalia Nanto esančioje Notre-Dame-des-Landes komunoje statyti naują oro uostą; pripažįsta, kad aplinkos apsaugos sumetimais šiai programai prieštaraujantys peticijų pateikėjai suteikė svarbios informacijos ir kad šį projektą palankai vertinantys asmenys taip pat pateikė pagrįstą peticiją – šiuo klausimu komitete buvo surengtos išsamios diskusijos, kuriose kartu su pagrindiniais peticijų pateikėjais dalyvavo Prancūzijos valdžios institucijos ir Komisijos Aplinkos generalinio direktorato generalinis direktorius; mano, kad rengiant tokias rimtas diskusijas ne tik didinamas visuomenės informuotumas ir piliečiams suteikiama galimybė aktyviai ir teisėtai dalyvauti tokiame procese, bet ir sudaromos sąlygos išsiaiškinti keletą su projektu, kuris, spėjama, prieštarauja ES teisei, susijusių prieštaringų aspektų ir nustatyti priemones, kuriomis būtų užtikrinamas deramas tokiomis aplinkybėmis taikytinų Europos Sąjungos teisės aktų laikymasis;
13. pripažįsta, kad 2013 m. daug peticijų pateikėjų išreiškė nerimą dėl akivaizdžios neteisybės, patiriamos Danijoje vykdant administracines ir teismines procedūras, susijusias su tėvų gyvenimu skyrium arba santuokos nutraukimu ir tolesne mažų vaikų globa; pažymi, kad šioje srityje, kalbant apie skirtingų valstybių piliečių poras, yra akivaizdžių diskriminavimo dėl pilietybės pavyzdžių, kai sutuoktinis atitinkamos valstybės narės, kurioje vykdoma teismo procedūra, pilietis vertinamas palankiau negu asmuo, kuris nėra tos valstybės pilietis, o tai turi sunkių ir dažnai labai neigiamų bei dramatiškų padarinių vaiko teisėms; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į sunkius tiek peticijos pateikėjo, tiek vaiko pagrindinių teisių pažeidimus; pažymi, kad Peticijų komitetas, siekdamas tiesiogiai ištirti tokias pretenzijas tais atvejais, kai padėtis atrodo itin sudėtinga, surengė faktų nustatymo vizitą į Daniją; pažymi, kad keletas atvejų nustatyta ir kitose valstybėse, ypač (ypatingai atvejais, susijusiais su Vokietijos vaiko teisių apsaugos tarnybos Jugendamt veikla) Vokietijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje;
14. primena tyrimus, atliktus visos kadencijos metu remiantis peticijomis dėl nepakankamo Atliekų pagrindų direktyvos nuostatų įgyvendinimo sukeltų padarinių, ir šiuo klausimu patvirtintą pranešimą; primena rekomendacijas dėl tinkamų sprendimų dėl sąvartynų priėmimo stoka ir šios problemos padariniais vietos gyventojams; pabrėžia, kad padėtis abiejuose regionuose toli gražu buvo neišspręsta, sprendžiant iš vėliau nagrinėtų peticijų, ypač dėl užsitęsusio smarkiai aplinką teršiančių pramoninių atliekų deginimo kai kuriose Kampanijos vietovėse, dėl kurio išsiskyrė nuodingi dūmai, o Lacijaus regione – dėl neskaidrių planų ir institucinio valdymo paskutiniais mėnesiais po Malagrotos sąvartyno, dėl kurio šiuo metu vyksta intensyvus teisėsaugos tyrimas, numatyto uždarymo; primena, kad 2013 m. rudenį šiuo klausimu buvo surengtas intensyvus faktų nustatymo vizitas į Graikiją, per kurį atkreiptas dėmesys į atitinkamų su atliekomis susijusių direktyvų taikymo trūkumus, nepakankamą pažangą atliekų tvarkymo srityje, su kuria susiję planai ir sistemos užima svarbią vietą atliekų tvarkymo hierarchijoje, taip pat į neigiamą poveikį tam tikrų Graikijos vietovių gyventojų sveikatai; pažymi, kad neseniai buvo pateikta keletas kitų peticijų dėl atliekų tvarkymo trūkumų kitose valstybėse narėse, ypač Ispanijos Valensijos regione ir JK;
15. pritaria faktų nustatymo vizito į Lenkiją, per kurį ištirtas pasiūlymas statyti atvirą kasyklą Žemutinėje Silezijoje, ataskaitai; taip pat palankiai vertina šia proga surengtas išsamias diskusijas su peticijų pateikėjais ir nacionalinės valdžios institucijomis dėl galimo skalūnų dujų išteklių žvalgymo ir naudojimo, dėl kurio komitetas jau buvo surengęs praktinį seminarą 2012 m.;
16. atkreipia dėmesį į labai dalykišką viso komiteto darbą, kurį jis atliko nagrinėdamas gautas peticijas dėl Ispanijos pakrančių valdymo įstatymo (isp. Ley de Costas), tiek kalbant apie faktų nustatymo vizito rezultatus ir išvadas, tiek apie bendradarbiavimą su peticijų pateikėjais ir atsakingomis nacionalinės valdžios institucijomis; primena, kad komitetas, siekdamas išsamiau išnagrinėti šį sudėtingą klausimą ir palaikyti ryšius su daugybe susijusių peticijų pateikėjų, įsteigė specialią ad hoc darbo grupę; pripažįsta, kad, nors Ispanijos parlamento patvirtintuose naujuosiuose teisės aktuose padaryta tam tikrų peticijų pateikėjams palankių patobulinimų; prašo Komisijos toliau aktyviai stebėti šį klausimą;
17. palankiai vertina tai, kad per 2013 m. vasario mėn. vykusį faktų nustatymo vizitą į Galisiją su peticijų pateikėjais ir regiono valdžios institucijomis buvo surengtos išsamios diskusijos tinkamų nuotekų valymo įrenginių stokos šiame regione klausimu; patvirtina išvadas ir rekomendacijas, išdėstytas (faktų nustatymo misijos) ataskaitoje, kurią 2013 m. gruodžio 17 d. patvirtino Peticijų komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant išvalyti ir atgaivinti upių žiotis, dėl kurių buvo rengtas vizitas;
18. pabrėžia komiteto prievolės teikti ataskaitas vaidmenį; atkreipia dėmesį į keletą 2013 m. pranešimų forma patvirtintų rezoliucijų, pavyzdžiui, į rezoliuciją dėl Europos ombudsmeno specialiojo pranešimo dėl to, kaip Komisija šalina Vienos oro uosto plėtros projekto poveikio aplinkai vertinimo trūkumus, ir į rezoliuciją dėl metinio pranešimo apie visą Europos ombudsmeno veiklą; pabrėžia, kad šis komitetas, pasinaudodamas patirtimi, įgyta daugelį metų nagrinėjant daug konkrečių atvejų ir dėl jų teikiant nuomones pagrindiniams komitetams, visų pirma dėl PAV direktyvos persvarstymo, taip pat dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos, suteikė svarbios informacijos; mano, kad Peticijų komitetas, rengdamas tokius dokumentus, gali iškelti Europos Sąjungos piliečiams svarbius klausimus plenariniuose posėdžiuose;
19. primena, kad pagal Darbo tvarkos taisyklių 202 straipsnio 2 dalį Peticijų komitetas gali ne tik pateikti plenariniam posėdžiui su teisės aktų leidyba nesusijusius pranešimus savo iniciatyva peticijose keliamais klausimais, bet ir trumpus pasiūlymus dėl rezoliucijos, dėl kurių turi būti balsuojama plenariniame posėdyje dėl skubių klausimų;
20. mano, kad viešųjų klausymų rengimas yra labai svarbi peticijų pateikėjų iškeltų problemų nagrinėjimo priemonė; atkreipia dėmesį į viešąjį klausymą, surengtą krizės poveikio Europos Sąjungos piliečiams ir demokratinio dalyvavimo Sąjungos valdyme stiprinimo klausimais, taip pat į viešąjį klausymą dėl visų ES pilietybės teikiamų galimybių išnaudojimo, per kurį, remiantis gautomis peticijomis, buvo nagrinėjamos abiem požiūriais ES piliečių iškeltos problemos; mano, jog iš peticijose pateiktos informacijos matyti, kokį poveikį griežtos taupymo priemonės daro asmeninėms peticijų pateikėjų teisėms, taip pat matyti, kad pilietinė visuomenė atlieka vis svarbesnį vaidmenį šiuose procesuose ir vis aktyviau juose dalyvauja; pripažįsta, kad norint išspręsti būsimus finansinius uždavinius Europai reikia patikimo, aiškaus ir atskaitingo ekonomikos valdymo; pabrėžia, kaip svarbu kovoti su likusiomis ES piliečių naudojimosi jiems pagal ES teisės aktus suteiktomis teisėmis kliūtimis, taip pat skatinti ES piliečius dalyvauti politiniame Europos Sąjungos gyvenime;
21. mano, kad labai svarbu, jog šis komitetas, nagrinėdamas konkrečius klausimus, naudotųsi kitomis veiklos formomis, pavyzdžiui, teiktų Parlamento narių klausimus, į kuriuos per plenarinius posėdžius atsakoma žodžiu; primena, kad šios priemonės yra tiesioginė parlamentinės kitų ES institucijų ir įstaigų kontrolės forma; atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. komitetas devynis kartus pasinaudojo šia savo teise ir pateikė klausimus dėl, pavyzdžiui, negalios, gyvūnų gerovės, atliekų valdymo ir Europos piliečių iniciatyvos; labai apgailestauja, kad keletas komiteto pasiūlytų iniciatyvų kelis mėnesius rengiamos diskusijoms plenariniame posėdyje ir tik tada aptariamos, nes taip ES piliečių keliamos pasikartojančios problemos neišklausomos ir joms nepateikiamas tiesioginis atsakymas iš Komisijos;
22. pažymi, kad nenutrūksta piliečių, kurie kreipiasi į Parlamentą norėdami apginti savo teises pagal Sutarties 227 straipsnio ir ES pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio nuostatas ES kompetencijos sričiai nepriskiriamose srityse, laiškų srautas; ragina rasti geresnius tokių piliečių pateikiamų prašymų nagrinėjimo būdus, kartu atsižvelgiant į Parlamento įsipareigojimus susirašinėjimo su piliečiais srityje; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad atitinkamoms Parlamento tarnyboms nepavyko visiškai prižiūrėti rekomendacijų dėl piliečių pateikiamų prašymų klausimais, kurie nepatenka į ES kompetencijos sritį, kaip nurodyta jo 2012 m. lapkričio 21 d. rezoliucijoje dėl Peticijų komiteto 2011 m. veiklos;
23. pripažįsta, kad peticijų pateikėjai ir toliau daugiausia peticijų teikia aplinkos apsaugos klausimais, taip pabrėždami, kad valstybės narės vis dar nepakankamai įgyvendina šios srities teisės aktus; pažymi, kad daug peticijų yra susijusios su visuomenės sveikata, pavyzdžiui, su atliekų tvarkymu, vandens sauga, branduoline energija ir saugomais gyvūnais; atkreipia dėmesį į tai, kad daug peticijų pateikta dėl naujų ir būsimų projektų, kurie kelia didesnį pavojų pirmiau minėtoms sritims; primena, kad, nors valstybės narės siekia išspręsti šiuos klausimus, akivaizdu, jog vis dar esama kliūčių, trukdančių rasti ilgalaikį sprendimą; atkreipia dėmesį į Taranto plieno gamyklos ILVA atvejį, keliantį didžiausią susirūpinimą dėl labai pablogėjusių aplinkos sąlygų ir vietinių gyventojų sveikatos būklės; ragina Komisiją pasinaudoti turimomis priemonėmis siekiant užtikrinti, kiek tai įmanoma, kad Italijos valdžios institucijos nedelsiant pradėtų laikytis ES aplinkosaugos teisės aktų;
24. ragina Peticijų komitetą toliau nagrinėti bylos dėl Graikijos transliavimo korporacijos (gr. Ellinikí Radiofonía Tileórasi, ERT) poveikį Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 51 straipsnio aiškinimui ir jo pasekmes, susijusias su peticijomis, ir svarstyti, su kokiomis faktinėmis kliūtimis susiduria ES piliečiai, kai norint gauti patikimą pagrindinių Europos Sąjungos teisės aktuose numatytų klausimų aiškinimą bylose prieš nacionalinius teismus kreipiamasi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo;
25. palankiai vertina tai, kad 2012 m. balandžio 1 d. buvo įgyvendinta Europos piliečių iniciatyva, taip pat tai, kad buvo užregistruota pirmoji Europos piliečių iniciatyva, skirta Europos jaunimo politikai, – „Fraternity 2020“ ir neseniai sėkmingai pradėta Europos piliečių iniciatyva dėl teisės į vandenį; mano, kad Europos piliečių iniciatyva yra pirmoji tarptautinė dalyvaujamosios demokratijos priemonė, kuria piliečiams suteikiama galimybė aktyviai dalyvauti rengiant ES politikos kryptis ir teisės aktus; dar kartą patvirtina esąs įsipareigojęs dalyvauti rengiant sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų viešus klausymus aktyviai dalyvaujant visiems susijusiems Parlamento komitetams; pabrėžia, kad siekiant patobulinti procedūras ir kartu sumažinti biurokratiją bei kitas kliūtis reikia nuolat peržiūrėti Europos piliečių iniciatyvų padėtį; supranta, kad pirmųjų sėkmingų Europos piliečių iniciatyvų pirmųjų klausymų Parlamente, vyksiančių 2014 m., rezultatai bus labai svarbūs nustatant aukštus procedūrinius standartus ir patenkinant piliečių lūkesčius dėl šios teisės įgyvendinimo ateityje, ir įsipareigoja teikti prioritetą dalyvavimo proceso veiksmingumui užtikrinti;
26. palankiai vertina Komisijos sprendimą 2013-uosius paskelbti Europos piliečių metais, suteikiant ES piliečiams vertingos informacijos ir formuojant jų supratimą apie savo teises ir apie jiems prieinamas demokratines priemones, kuriomis jie gali ginti šias teises; mano, kad Europos piliečių metais reikėtų plačiai skleisti informaciją apie naujas Europos piliečių iniciatyvas, taip pateikiant aiškias ir suprantamas gaires, kad didelis nepriimtinų iniciatyvų skaičius būtų sumažintas iki nepriimtinų peticijų lygio; yra įsitikinęs, kad peticijų internetiniu portalu Parlamentas konkrečiai ir vertingai prisideda prie Europos Sąjungos pilietybės;
27. ragina Komisiją kaip Sutarčių sergėtoją užtikrinti, kad būtų išspręsta šiuo metu nepakankamo ES teisės aktų įgyvendinimo problema, kurią atskleidžia Parlamentui pateikiamos peticijos, ir taip sudarytos sąlygos ES piliečiams visapusiškai naudotis savo teisėmis;
28. ragina Komisiją siūlyti teisės aktus, kurie padėtų išspręsti civilinės būklės dokumentų tarpusavio pripažinimo valstybėse narėse klausimus, paisant valstybių narių kompetencijos sričių;
29. apgailestauja, kad Europos Sąjungos piliečiai, naudodamiesi judėjimo laisve, ir toliau neretai patiria problemų, susijusių su valdžios institucijų netinkamai taikomais vidaus rinkos teisės aktais;
30. apgailestauja dėl to, kad faktų nustatymo misijų ataskaitos ir kiti dokumentai pastaruoju metu nebuvo verčiami į ES oficialiąsias kalbas, ypač peticijų pateikėjų nacionalines kalbas;
31. pripažįsta, kad Vidaus rinkos problemų sprendimo tinklo (SOLVIT), kuriame nuolat nustatomos ir sprendžiamos su vidaus rinkos teisės aktų įgyvendinimu susijusios problemos, vaidmuo yra svarbus; primygtinai ragina stiprinti šią priemonę ir aktyviau bendradarbiauti su Peticijų komitetu ir tinklu SOLVIT; primena, kad 2013-ieji buvo Europos piliečių metai, ir reiškia pagarbą Europos Sąjungos ir valstybių narių institucijoms ir įstaigoms, kurios šiais metais, atsižvelgdamos į Sutartyse išdėstytus principus ir šiame pranešime atskleistas faktines aplinkybes, aktyviau informavo Europos Sąjungos piliečius ir gyventojus apie savo teikiamas paslaugas;
Naujos galimybės ir ryšiai su kitomis institucijomis
32. atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu didinant informuotumą apie šį komitetą kaip apie kontrolės komitetą užtikrinti, kad jo veikla Parlamente būtų svarbesnė; ragina naujai išrinktus Peticijų komiteto narius paskirti komiteto metinius pranešėjus svarbiausių Europos Sąjungos peticijų pateikėjams rūpimų politikos krypčių klausimais ir stiprinti bendradarbiavimą su kitais Parlamento komitetais, sistemingai kviečiant jų narius (pvz., elektroniniu paštu) į Peticijų komitete vykstančias diskusijas, kurios susijusios su atitinkamos srities teisėkūros kompetencija; ragina kitus Parlamento komitetus, siekiant stebėti, ar valstybėse narėse tinkamai perkeliami ir įgyvendinami ar galiausiai tikslinami Europos Sąjungos teisės aktai, į šį procesą dažniau įtraukti Peticijų komitetą, kaip nuomonę dėl pranešimų ir kitų priemonių įgyvendinimo teikiantį komitetą; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į vis didėjantį gaunamų peticijų skaičių ir į su jomis susijusius įsipareigojimus, svarbu naudotis Parlamento komiteto įgaliojimų neutralumo panaikinimo statusu; ragina per Europos Parlamento plenarinę sesiją daugiau laiko skirti Peticijų komiteto darbo klausimams;
33. pabrėžia būtinybę stiprinti Peticijų komiteto bendradarbiavimą su kitomis ES institucijomis ir įstaigomis, taip pat su valstybių narių nacionalinės valdžios institucijomis; mano, kad tai svarbu siekiant stiprinti struktūrinį dialogą ir nuolatinį bendradarbiavimą su valstybėmis narėmis, ypač su nacionalinių parlamentų peticijų komitetais, pvz., reguliariai rengiant susitikimus su visų nacionalinių peticijų komitetų pirmininkais; mano, kad užmezgus tokią partnerystę bus galima geriausiai keistis patirties ir praktikos pavyzdžiais, užtikrinti sistemingesnę ir veiksmingesnę peticijų perdavimo kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms praktiką, o Europos Parlamentas galiausiai geriau supras Europos Sąjungos piliečiams rūpimus klausimus; palankiai vertina tai, kad įsteigtas Airijos Irachto Jungtinis tyrimų, priežiūros ir peticijų komitetas, ir naudingus ryšius, kuriuos jis, siekdamas būti dar naudingesnis piliečiams, šiais metais užmezgė su Europos Parlamentu; pažymi, kad šiuo metu kitų valstybių narių parlamentai svarsto peticijų komitetų arba panašių organų steigimo galimybes ir kad kai kurie iš jų taiko kitokias peticijų nagrinėjimo procedūras;
34. ragina Komisiją tinkamai pripažinti, kad stebinti veiksmingą ES teisės aktų įgyvendinimą peticijų vaidmuo yra svarbus, nes peticijomis dažnai pirmiausia parodoma, kad valstybės narės vėluoja įgyvendinti teisines priemones; ragina Europos Parlamentą savo Tarpinstituciniame susitarime su Komisija rekomenduoti sutrumpinti jos atsakymų į komiteto prašymus teikimo terminą, taip pat nuolat informuoti Peticijų komitetą apie tiesiogiai su peticijomis susijusių pažeidimų nagrinėjimo procedūrų eigą; mano, kad Europos institucijos apskritai turi teikti daugiau informacijos ES piliečiams ir skaidriau dirbti, kad būtų įveiktas vis labiau pastebimas demokratijos trūkumas;
35. pabrėžia, kad Peticijų komiteto veiklai itin svarbus glaudus valstybių narių bendradarbiavimas; skatina valstybes nares aktyviai teikti atsakymus į peticijas, susijusias su ES teisės aktų įgyvendinimu ir laikymusi, ir mano, kad valstybių narių atstovų dalyvavimas Peticijų komiteto posėdžiuose ir aktyvus bendradarbiavimas su jo nariais yra labai svarbus; yra pasiryžęs toliau glaudžiai bendradarbiauti ir palaikyti ryšius su ES institucijomis ir piliečiais;
36. pabrėžia, kaip svarbu glaudžiau bendradarbiauti su Europos ombudsmenu sudarant naują tarpinstitucinį susitarimą; pabrėžia, kaip svarbu, kad Europos Parlamentas dalyvautų nacionalinių ombudsmenų tinklo veikloje; džiaugiasi puikiais ombudsmeno institucijos ir šio komiteto santykiais institucinėje sistemoje; ypač džiaugiasi nuolatine ombudsmeno parama Peticijų komiteto darbui per šią kadenciją; primena, kad vis dar ne visi ES piliečiai turi nacionalinį ombudsmeną, o tai reiškia, kad ne visi ES piliečiai turi vienodas galimybes siekti žalos atlyginimo; laikosi nuomonės, kad Europos ombudsmenų tinklui priklausanti kiekvienoje valstybėje narėje įsteigta nacionalinio ombudsmeno tarnyba labai padėtų Europos ombudsmenui atlikti savo darbą;
Darbo metodai
37. ragina Peticijų komitetui priklausančius Europos Parlamento narius patvirtinti galutines vidaus taisykles, kad būtų užtikrinamas didžiausias komiteto darbo veiksmingumas ir atvirumas, ir pateikti pasiūlymus atitinkamai pakeisti Europos Parlamento darbo tvarkos taisykles, kad būtų sutvirtintos jų nuolatinės per visą septintąją kadenciją dėtos pastangos patobulinti darbo metodus; ragina Peticijų komitetą patvirtinti aiškius galutinius peticijų procedūrų terminus, kad būtų paspartintas peticijų nagrinėjimo Europos Parlamente procesas ir kad visa procedūra taptų dar skaidresnė ir demokratiškesnė; pabrėžia, kad būtų galima nustatyti apibrėžtą peticijų nagrinėjimo procedūrą nuo jų užregistravimo iki nagrinėjimo Europos Parlamente pabaigos, panašią į esamus teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusių dokumentų rengimo terminus; mano, kad nustatant šiuos terminus turėtų būti sukurta įspėjimo sistema, kuri padėtų automatiškai atkreipti narių dėmesį į peticijas, dėl kurių ilgą laiką nebuvo imtasi jokių veiksmų ar nevyko susirašinėjimas, kad seniai gautos peticijos neliktų keletą metų nenagrinėtos nesant svarbių priežasčių; primena, kad faktų nustatymo vizitai yra viena iš pagrindinių Peticijų komiteto atliekamo tyrimo priemonių, todėl būtina skubiai persvarstyti atitinkamas taisykles, kad naujai išrinkti Parlamento nariai galėtų vykti veiksmingų vizitų ir nedelsdami pateikti peticijų pateikėjams ir komitetui savo išvadas ir rekomendacijas;
38. palankiai vertina tai, kad atitinkamų valstybių narių valdžios institucijos, taip pat kiti suinteresuotieji subjektai dalyvauja Peticijų komiteto posėdžiuose; pabrėžia, kad Peticijų komitetas yra vienintelis komitetas, nuolat suteikiantis galimybę piliečiams išdėstyti rūpimus klausimus tiesiogiai Europos Parlamento nariams ir sudarantis sąlygas palaikyti daugiašalį ES institucijų, nacionalinės valdžios institucijų ir peticijų pateikėjų dialogą; siekdamas supaprastinti posėdžių organizavimą ir ateityje sumažinti kelionių išlaidas, siūlo Peticijų komitetui ir Parlamento administracijai išnagrinėti peticijų pateikėjų arba valdžios institucijų dalyvavimo posėdžiuose naudojantis vaizdo konferencijų arba panašiomis priemonėmis galimybę;
39. pažymi, kad per kadenciją pateikiamų peticijų skaičius didėjo, ir tebėra labai susirūpinęs, kad nagrinėjant peticijas jų registracijos ir priimtinumo nustatymo procedūrų vilkinimo ir atsakymo pateikimo laikotarpiai vis dar pernelyg ilgi; ragina atitinkamai aprūpinti Oficialių dokumentų priėmimo ir paskirstymo skyrių ir Peticijų komiteto sekretoriatą papildomais administratoriais, turinčiais teisinį išsilavinimą, ir parengti rekomendacijas dėl peticijų klausimų priskyrimo Europos Sąjungos teisės kompetencijos sričiai; mano, kad šios rekomendacijos kartu su peticijų santraukomis turi būti pateikiamos nariams pirmiausia vien anglų kalba, o į visas oficialias kalbas turi būti verčiamos tik jas paskelbus, taip siekiant dar labiau pagreitinti pirmo sprendimo dėl jų priimtinumo priėmimą; tikisi, kad pradėjus veikti naujajam peticijų interneto portalui sumažės abejotinų peticijų, kurios kartais užregistruojamos kaip peticijos, teikimo atvejų;
o o o
40. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir Peticijų komiteto pranešimą Tarybai, Komisijai, Europos ombudsmenui, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams bei jų peticijų komitetams ir nacionaliniams ombudsmenams arba panašioms kompetentingoms institucijoms.
Sodininkystė
241k
93k
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija „Europos sodininkystės sektoriaus ateitis. Augimo strategijos“ (2013/2100(INI))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) trečiosios dalies III ir VII antraštines dalis,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką,
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 21 d. Direktyvą 2009/128/EB dėl tausiojo pesticidų naudojimo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą. (ES) Nr. 1308/2013, nustatantį bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą(1),
– atsižvelgdamas į 2007 m. rugsėjo 26 d. Reglamentą (EB) Nr. 1182/2007, nustatantį konkrečias taisykles vaisių ir daržovių sektoriui(2), ir į 2011 m. birželio 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 543/2011, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 taikymo vaisių bei daržovių ir perdirbtų vaisių bei daržovių sektoriuose taisyklės(3),
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Reglamentą (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams(4),
– atsižvelgdamas į 2007 m. birželio 28 d. Reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo(5),
– atsižvelgdamas į 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką(6),
– atsižvelgdamas į savo 1996 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl Bendrijos dekoratyvinės sodininkystės iniciatyvos(7),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio 9 d. Komisijos komunikatą dėl maisto produktų kainų Europoje (COM(2008)0821),
– atsižvelgdamas į 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano (COM(2008)0397),
– atsižvelgdamas į 2009 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą dėl veiksmingesnės Europos maisto produktų tiekimo grandinės (COM(2009)0591),
– atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 28 d. Komisijos komunikatą dėl žemės ūkio produktų kokybės politikos (COM(2009)0234),
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 3 d. Komisijos komunikatą „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ (COM(2011)0244),
– atsižvelgdamas į 2008 m. balandžio 28 d. Komisijos sprendimą 2008/359/EB dėl Europos Sąjungos žemės ūkio maisto pramonės konkurencingumo aukšto lygio grupės įsteigimo ir į 2009 m. kovo 17 d. šios aukšto lygio grupės parengtą Europos žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumo ataskaitą, taip pat į šios grupės rekomendacijas ir pagrindinių iniciatyvų gaires(8),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio mėn. tyrimo dokumentą „Parama ūkininkų kooperatyvams“, kuriame pateiktos Komisijos paramos ūkininkų kooperatyvams projekto išvados(9),
– atsižvelgdamas į 2013 m. Komisijos Jungtinio tyrimų centro Naujų technologijų tyrimų instituto tyrimą „Trumposios maisto tiekimo grandinės ir vietinio maisto sistemos Europos Sąjungoje. Jų socialinių ir ekonominių ypatybių padėtis“(10),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0048/2014),
A. kadangi vaisių ir daržovių sektorius gauna apie 3 proc. bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos, tačiau sudaro 18 proc. visos žemės ūkio produkcijos ES vertės, jam tenka 3 proc. ES naudojamų žemės ūkio plotų ir jo vertė viršija 50 mlrd. EUR;
B. kadangi sodininkystė apima vaisius, daržoves, bulves, salotas, žolinius ir dekoratyvinius augalus ir kadangi sodininkystės sektorius apima veisyklas, daugiametes veisyklas, sodų priežiūros paslaugas, kapinių aplinkos tvarkymą, sodų priežiūros reikmenis tiekiančių mažmenininkų, sodų centrų, floristų veiklą ir dekoratyvinę sodininkystę;
C. kadangi apytikrė vaisių ir daržovių sektoriaus tiekimo grandinės apyvarta viršija 120 mlrd. EUR, jame dirba maždaug 550 000 darbuotojų ir jis svarbus tų ES teritorijų ekonomikai, kuriose nedarbo lygis paprastai didesnis;
D. kadangi pasaulyje ES yra antra pagal dydį vaisių ir daržovių augintoja ir antra pagal dydį vaisių ir daržovių importuotoja; kadangi paklausa šiame sektoriuje auga ir šiuo metu viršija pasiūlą; kadangi prekyba vaisiais ir daržovėmis išaugo nuo daugiau kaip 90 mlrd. JAV dolerių 2000 m. iki beveik 218 mlrd. JAV dolerių 2010 m. ir sudaro beveik 21 proc. pasaulinės prekybos maisto ir gyvūniniais produktais; kadangi ES stipriai atvėrė savo rinkas importuotojams iš trečiųjų šalių, su kuriomis ji yra pasirašiusi dvišalius ir daugiašalius susitarimus;
E. kadangi sodininkystės sektorius – pirminės gamybos ir perdirbimo pramonė – Europos lygmeniu daro ekonominį dauginamąjį poveikį, t. y. skatina ir paklausą, ir papildomos naudos užtikrinimą kituose ekonomikos sektoriuose, pvz., prekybos, statybų ir finansinių paslaugų sektoriuose;
F. kadangi ekologiškų vaisių ir daržovių sektorius yra sparčiausiai augantis ekologiškų prekių sektorius bet kurioje ES rinkoje, kurio vertė 2011 m. siekė 19,7 mlrd. EUR, ir jo augimo mastas 2010–2011 m. siekė 9 proc., o metinio augimo tendencija dešimties metų laikotarpiu turėtų siekti 5–10 proc.; kadangi, kalbant apie užsodintą plotą, 2010–2011 m. plotas, kuriame auginami ekologiški vaisiai, padidėjo 18,2 proc., o plotas, kuriame auginamos ekologiškos daržovės – 3,5 proc.;
G. kadangi 2011 m. vaisių ir daržovių suvartojimas vienam gyventojui ES-27, palyginti su vidutiniu suvartojimu ankstesnių penkerių metų laikotarpiu, sumažėjo 3 proc. nežiūrint į tai, kad valgyti vaisius ir daržoves labai naudinga sveikatai;
H. kadangi ES – didžiausia pasaulyje gėlių, svogūnėlių ir vazoninių augalų produkcijos gamintoja (44 proc. pasaulinės produkcijos) ir tankis viename hektare čia didžiausias; kadangi apskaičiuota, kad dekoratyvinių augalų sektoriaus gamybos apyvarta siekia 20 mlrd. EUR, didmeninės prekybos – 28 mlrd. EUR, o mažmeninės prekybos – 38 mlrd. EUR, be to, šiame sektoriuje dirba apie 650 000 darbuotojų;
I. kadangi vaisių ir daržovių sektoriui taikoma tvarka yra dalis BŽŪP ir kadangi jos tikslai, be kita ko, yra atkurti pusiausvyrą maisto tiekimo grandinėje, skatinti vaisių ir daržovių sektorių, didinti konkurencingumą ir remti inovacijas; kadangi turėtų būti skatinama labiau įsitraukti į gamintojų organizacijas (GO), taip pat ir tuose regionuose, kur keletą metų nebuvo prieinamos veiklos lėšos ir (arba) taikomi pasenę gamybos metodai: turėtų būti užtikrintas didesnis sistemos patrauklumas atsižvelgiant į tai, kad pusė visų ES augintojų iki šiol nepriklauso GO, nors Komisija užsibrėžė tikslą pasiekti, kad iki 2013 m. narystė jose vidutiniškai siektų 60 proc.; kadangi menką organizavimosi rodiklį kai kuriose valstybėse narėse iš dalies lėmė GO veiklos sustabdymas, dėl kurio gamintojai atsiduria nežinomybėje; kadangi, atsižvelgiant į tai, kad GO atlieka esminį vaidmenį stiprinant vaisų ir daržovių sektoriaus organizacijų derybinę galią, nepaprastai svarbu aiškinti ES teisės aktus dėl GO pripažinimo ir taip apsaugoti gamintojus nuo nežinomybės;
J. kadangi, Eurostato duomenimis, 2000–2010 m. bendros ES ūkininkų gamybos sąnaudos vidutiniškai padidėjo beveik 40 proc., o jų produkcijos supirkimo kainos vidutiniškai didėjo mažiau nei 25 proc.; kadangi sintetinių trąšų ir dirvožemį gerinančių medžiagų pirkimo sąnaudos padidėjo beveik 80 proc., sėklų ir sodinamosios medžiagos – beveik 30 proc., o augalų apsaugos produktų – beveik 13 proc.;
K. kadangi dirvožemio derlingumo praradimas, kurį lemia erozija, sumažėjęs organinių medžiagų kiekis, kuris lemia prastą dirvos darinių struktūrą ir mažą humuso lygį, sumažėjęs maistingųjų medžiagų ir vandens sulaikymas ir sunykę ekologiniai procesai brangiai kainuoja tiek ūkininkams, tiek valstybės biudžetui;
L. kadangi vadinamasis žinių kanalas, skirtas sodininkystės moksliniams tyrimams praktiškai panaudoti, suvaržytas ir kadangi privačiojo sektoriaus išlaidos moksliniams tyrimams apskritai nedidelės: moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra 2004 m. ES-15 sudarė tik 0,24 proc. visų maisto pramonės išlaidų (tai paskutinis laikotarpis, už kurį gauti duomenys);
M. kadangi didžiajai daliai vaisių ir daržovių rūšių gresia išnykimas, nes jos nepakankamai pelningos ir kadangi tų rūšių vaisius ir daržoves toliau auginantys ūkininkai atlieka aplinkos, socialiniu ir kultūriniu požiūriu vertingą vaidmenį apsaugodami svarbius Europos žemės ūkio bazės komponentus;
N. kadangi patiriama vis daugiau sunkumų, susijusių su augalų apsauga nuo kenksmingųjų organizmų, jų kontrole ir naikinimu, ir ribotas augalų apsaugos produktų, skirtų daržovių kultūroms, prieinamumas gali neigiamai paveikti Europos žemės ūkio įvairovę ir daržovių kokybė;
O. kadangi sodininkystės sektoriaus įmonės dažnai veikia ir gamybos, prekybos ir paslaugų srityse;
P. kadangi cisgenezę galima apibrėžti kaip genų inžinerijos metodą, pagal kurį į konkretų augalą įterpiamas jam giminingo augalo tos pačios genties ar rūšies augalo genas;
1. pabrėžia, kad svarbu skatinti ES sodininkystės sektorių ir sudaryti jam sąlygas geriau konkuruoti pasaulio rinkoje skatinant inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą, efektyvų energijos vartojimą ir saugumą, prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos švelninimą bei priemones rinkodarai gerinti, taip pat kad svarbu toliau stengtis, kad būtų panaikintas neproporcingas veiklos vykdytojų ir tiekėjų santykis;
2. pabrėžia, kad būtina padėti gamintojams lengviau patekti į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją labiau stengtis padėti vaisių, daržovių, gėlių ir dekoratyvinių augalų eksportuotojams įveikti vis daugiau netarifinių kliūčių, pvz., susijusių su kai kurių trečiųjų šalių taikomais fitosanitariniais standartais, dėl kurių eksportuoti iš ES sunku ar net neįmanoma;
3. ragina Komisiją visiems rinkos dalyviams ES nustatyti vienodas patekimo į rinką sąlygas, susijusias su rinkodaros standartais, kilmės vietos nuorodomis ir t. t., ir atlikti patikrinimus, reikalingus užtikrinti, kad tų sąlygų būtų laikomasi, siekiant užkirsti kelią konkurencijos iškraipymams;
4. ragina skatinti vaisių ir daržovių vartojimą valstybėse narėse imantis tokios šviečiamosios veiklos, kaip ES vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa, taip pat, pvz., JK taikomos pramonės schemos „Augink savo bulves“ ir „Virtuvėje naudok savo bulves“;
5. pažymi, kad vietos ir regioninės rinkos neretai nepakankamai aprūpinamos ten pat užaugintais sodininkystės produktais, ir todėl šiuose regionuose turėtų būti skatinamas žemės ūkio verslumas, visų pirma teikiant paskatas jauniems verslininkams, kuriomis būtų užtikrinamos užimtumo žemės ūkio sektoriuje galimybės, taip pat garantuotas šviežių vietos produktų tiekimas;
6. atkreipia ypatingą dėmesį į dekoratyvinės sodininkystės naudą žmonių sveikatai ir gerovei, nes skatinama kurti žaliąsias erdves ir taip gerinama miestų aplinka klimato kaitos ir kaimo ekonomikos atžvilgiu; pabrėžia, kad būtina aktyviau remti šį sektorių skatinant investicijas ir galimybes kilti karjeros laiptais;
7. teigiamai vertina pagal ES vaisių ir daržovių sektoriui taikomą tvarką numatytas priemones, kurių tikslas – raginti ES augintojus labiau orientuotis į rinką, skatinti inovacijas, vaisių ir daržovių sektorių, didinti augintojų konkurencingumą ir gerinti rinkodarą bei produktų kokybę ir labiau atsižvelgti į gamybos aplinkosauginius aspektus teikiant paramą GO, GO asociacijoms ir pripažįstant tarpšakines organizacijas, taip pat skatinant kurti branduolius, skirtus pajamoms, kurios būtų skirtos naujoms investicijos, generuoti; kartu pažymi, jog būtina imtis veiksmų, reikalingų užtikrinti, kad patys rinkodara užsiimantys ar tiesioginę rinkodarą praktikuojantys subjektai būtų ne diskriminuojami, o turėtų galimybę įgyvendinti inovacinius projektus ir stiprinti savo konkurencingumą;
8. pažymi, kad vietos ir regioninė gamyba ir rinkodara padeda kurti ir apsaugoti ekonominę veiklą ir darbo vietas kaimo vietovėse;
9. pažymi, kad trumpos vertės grandinės padeda mažinti klimatui žalingą taršą;
10. pažymi, kad ūkininkavimas mieste atveria naujas sodininkystės sektoriaus galimybes;
11. palankiai vertina Komisijos viešųjų konsultacijų ataskaitą „ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarkos peržiūra“, ypač jos 3.8 skirsnį, kur pripažįstama būtinybė supaprastinti dabartines GO taikomas taisykles, pritaria joje pateiktam pasiūlymui stiprinti GO ir pažymi, kad daugumoje atsakymų pritariama pagrindinės dabartinių paramos procedūros koncepcijos išsaugojimui;
12. pabrėžia, kad biurokratijos mažinimas ypač svarbus mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), nors dėl tokių priemonių neturėtų nukentėti teisinis tikrumas, kuriuo tokios įmonės pasikliauja;
13. teigiamai vertina tai, jog susitarime dėl BŽŪP reformos palikta GO grindžiama pagalbos ES vaisių ir daržovių sektoriui sistema ir tuo pačiu patvirtinama, kad esamos priemonės ne visuomet buvo veiksmingos, kaip savo viešųjų konsultacijų dokumente „ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarkos peržiūra“ yra pripažinusi Komisija, ir todėl remia Niukaslo grupės darbą, kurio tikslas – tobulinti ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką atsižvelgiant į specifinį kooperatyvams valstybėse narėse taikomų teisinių procedūrų pobūdį, kad nebūtų ribojamas naujų GO kūrimas ir kartu paisoma fakto, jog augintojai gali nuspręsti neprisijungti prie GO sistemos; taip pat pažymi, kad sukurta Sąjungos priemonė didelėms, ne vieną valstybę narę paveikusioms krizėms valdyti, ir pabrėžia, kad visi gamintojai turėtų turėti galimybę ja pasinaudoti neatsižvelgiant į tai, ar jie priklauso GO;
14. kad būtų stiprinama naudinga veikla, kurią gamintojų labui vykdo GO, ragina Komisiją peržiūrint ES vaisių ir daržovių sektoriaus tvarką parengti aiškiais ir praktiškas GO struktūros ir darbo metodų taisykles ir suderinti schemą taip, kad ji būtų tinkama esamoms valstybių narių rinkos struktūroms: taip GO galėtų atlikti jiems numatytą vaidmenį, o augintojai būtų skatinami stoti į GO, tačiau tai neturi būti kliūtis siekti pagrindinių pagal tvarką numatytų tikslų, o augintojai ir toliau turėtų savo nuožiūra priimti sprendimus šiais klausimais;
15. su susirūpinimu pažymi, kad Komisijos auditoriai gali plačiai aiškinti GO schemos taisykles ir kad tai lemia didelį netikrumą, o valstybėms narėms gali grėsti baudos ir teisminė kontrolė; taip pat pabrėžia, kad audito procedūros ir finansinės pataisos turi būti atliekamos punktualiau ir per sutartą audito laikotarpį;
16. pažymi, kad visoje ES toliau verčiamasi nesąžininga prekybos praktika ir kad dėl to nukenčia sodininkystės įmonės ir jų GO bei mažėja augintojų ryžtas investuoti ateityje; laikosi nuomonės, kad taikant elgesio kodeksus, dėl kurių būtų susitarę visi tiekimo grandinėje dalyvaujantys subjektai ir kurie būtų grindžiami teisės aktų sistema bei kiekvienoje valstybėje narėje prižiūrimi nacionalinio arbitro siekiant stebėti prekybos praktiką, būtų gerokai pagerinta maisto tiekimo grandinės ir vidaus rinkos veikla;
17. yra įsitikinęs, kad pesticidų liekanoms taikomi privatūs standartai, kuriuos patvirtino dauguma stambių mažmeninės prekybos tinklų, yra antikonkurenciniai ir žalingi vaisių ir daržovių augintojų interesams; ragina Komisiją užkirsti kelią tokiai praktikai, nes vadovaujantis ES teisės aktuose nustatytais pesticidų liekanų lygiais užtikrinama pakankama vartotojų ir gamintojų sveikatos apsauga;
18. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę, remti inovacijas ir verslumą atliekant daugiau mokslinių tyrimų necheminių alternatyvų, pvz., natūralių plėšrūnų ir kenksmingųjų organizmų rūšių parazitų, srityje ir jas vystant ir naudotis bendrąja mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ siekiant finansuoti taikomuosius mokslinius tyrimus, kuriais būtų remiamas integruotųjų strategijų, skirtų kenksmingiesiems organizmams, ligoms ir piktžolėms kontroliuoti, kūrimas, teikti gamintojams būtinas priemones ir informaciją, kad būtų laikomasi Direktyvos 2009/128/EB, kurios 14 straipsnyje pažymima: „Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams...“ ir „...sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą“;
19. ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti intensyvesnius ekologinius procesus, kuriais būtų ilgam užtikrinta puiki dirvožemio būklė, derlingumas ir formavimasis, taip pat kontroliuojamos ir reguliuojamos kenksmingųjų organizmų populiacijos, ir atkreipti ypatingą dėmesį į šių procesų svarbą; mano, kad taip gali būti užtikrinti ilgalaikiai ūkininkų laimėjimai produktyvumo srityje ir sumažintos valstybės biudžeto išlaidos;
20. pabrėžia, kad sodininkystei svarbūs įvairūs augalų apsaugos produktai, ir ragina Komisiją reglamentuojant šiuos produktus vadovautis rizika grindžiamu požiūriu, kuris būtų pagrįstas tarpusavyje įvertintais nepriklausomais moksliniais įrodymais; pabrėžia, kad naudojimas mažais kiekiais yra itin opus klausimas, kadangi stinga reikiamų veikliųjų medžiagų; ragina Komisiją labiau koordinuoti duomenų generavimą visose valstybėse narėse, ypač kai tai susiję su duomenimis apie liekanas, nes tai esminis reikalavimas norint gauti leidimą specialioms valgomosioms kultūroms auginti; ragina Žemės ūkio ir kaimo plėtros, Sveikatos ir vartotojų reikalų, Aplinkos ir Konkurencijos generalinius direktoratus strategiškai bendradarbiauti siekiant įvairiais aspektais atsižvelgti į augalų apsaugos produktų reglamentavimo pokyčių poveikį;
21. ragina Komisiją įvertinti, kaip vykdomos augalų apsaugos produktų leidimų tarpusavio pripažinimo procedūros, apibrėžtos Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 40 straipsnyje, siekiant racionalizuoti jų įgyvendinimą ir pašalinti bet kokias nebūtinas biurokratines kliūtis, bei apsvarstyti ilgalaikį tikslą siekti visuotinio augalų apsaugos produktų reglamentavimo suderinimo ir netarifinių eksporto prekybos kliūčių sumažinimo;
22. ragina Komisiją nebedelsiant pateikti Parlamentui ir Tarybai Europos fondo, skirto nedideliais kiekiais naudojamoms medžiagoms ir specialioms kultūroms, įsteigimo ataskaitą, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 51 straipsnio 9 dalyje; pabrėžia, kad toks fondas turėtų būti naudojamas finansuoti įgyvendinamai ES darbo programai, skirtai žemės ūkio maisto produktų operatorių, kompetentingų institucijų ir suinteresuotų šalių, įskaitant mokslinių tyrimų įstaigas, koordinavimui ir bendradarbiavimui, ir susijusiai su mokslinių tyrimų ir inovacijų darbo siekiant apsaugoti specialias kultūras ir nedideliais kiekiais naudojamas medžiagas vykdymu ir prireikus finansavimu;
23. pažymi, jog nereikalaujama, kad importuojamos prekės atitiktų tokius pat fitosanitarinius reikalavimus, kaip Europos produktai; pabrėžia, kad dėl šių nuolatinių skirtumų nukenčia Europos gamintojų konkurencingumas ir tai kenkia Europos vartotojų interesams;
24. primena, jog ir Augalų apsaugos produktų reglamente (2009 m. spalio 21 d. Reglamentas (EB) Nr. 1107/2009(11)), ir naujajame Biocidų reglamente (2012 m. gegužės 22 d. Reglamentas (ES) Nr. 528/2012(12)) reikalaujama, kad Komisija iki 2013 m. gruodžio apibrėžtų mokslinius savybių, dėl kurių ardoma endokrininė sistema, kriterijus; ragina Komisiją teikiant pasiūlymus dėl endokrininę sistemą ardančių medžiagų visapusiškai atsižvelgti į skirtingų principų poveikį;
25. pabrėžia, kad sodininkystės sektoriui labai svarbus aukštos kokybės tiksliai apibrėžtų tręšti skirtų medžiagų naudojimas; palankiai vertina tai, kad šiuo metu peržiūrimas ES reglamentas dėl trąšų, tačiau su susirūpinimu atkreipia dėmesį į Komisijos siekį įtraukti anksčiau neskirtas medžiagas dirvožemiui gerinti; pažymi, kad gaminant ir naudojant šias medžiagas nebūtinas tikslumas, ir ragina Komisiją jų neįtraukti jų į Reglamento dėl trąšų taikymo sritį;
26. atkreipia dėmesį į tai, kad sodininkystės sektorius pirmauja inovacinių tiksliojo ūkininkavimo sistemų kūrimo ir taikymo srityje, ir laikosi nuomonės, kad dėl tokių sistemų sumažės pesticidų ir trąšų naudojimas, padidės parduoti skirtų prekių derlius ir sumažės atliekų, taip pat pagerės tiekimo tęstinumas ir ekonominės veiklos rezultatai; pabrėžia, kad augalų kultivavimo metodai, pvz., sėjomaina ir tarpinių augalų sodinimas, bei moksliniai tyrimai ir plėtra turėtų būti pritaikyti taip, kad būtų minimaliai sumažinta žala aplinkai;
27. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl augalų dauginamosios medžiagos (COM(2013)0262) ir reiškia susirūpinimą, kad tai neproporcingai paveiktų sodininkystės sektorių, ypač kai tai susiję su dekoratyviniais augalais ir vaisiais; pabrėžia, kad bet kurie teisės aktai turėtų būti proporcingi ir atitikti subsidiarumo principą; taip pat pabrėžia, kad dėl teisės aktų pakeitimų neturi kilti grėsmė tradicinėms rūšims ir kultūroms ir kad turėtų būti prisidėta prie kultūrų populiacijų ir jų vidaus genetinės įvairovės, siekiant užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu ir maisto sistemų atsparumą;
28. atkreipia dėmesį į nevietinių invazinių sodininkystės kultūrų poveikį platesnei aplinkai, tačiau rekomenduoja Komisijos pasiūlyme dėl reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (COM(2013)0620) vadovautis konkrečiu regionu ar šalimi pagrįstu požiūriu, pagal kurį būtų pripažinta, kad vienos Europos vietos yra labiau pažeidžiamos nei kitos ir kad skirtingoms Europos vietoms būdingas skirtingas klimatas, palankus skirtingoms augalų įvairovėms;
29. primygtinai ragina Komisiją vadovautis bendruoju principu, pagal kurį būtų apsaugota selekcininkų laisvė savo nuožiūra naudoti esamas sodinamąsias medžiagas siekiant kurti naujas ir jomis prekiauti, – nesvarbu, ar sodinamosioms medžiagoms taikomos kokios nors patentų apibrėžtys;
30. ragina Komisiją ir valstybes nares remti vietos vaisių ir daržovių rinkų bei trumpųjų tiekimo grandinių vystymą ir taip užtikrinti, kad produktai būtų šviežūs;
31. ragina Komisiją skirti cisgeninius ir transgeninius augalus ir parengti kitokį cisgeninių augalų patvirtinimo procesą; laukia Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) nuomonės, kurią pateikti pareikalavo Sveikatos ir vartotojų reikalų GD ir kurioje bus įvertintos darbo grupės išvados dėl naujų biotechnologinių selekcijos metodų;
32. atkreipia dėmesį į tai, jog sodininkystės sektoriui labai reikalingi sezoniniai darbuotojai, ir ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų taikomos veiksmingos sistemos, kuriomis būtų užtikrinama, kad sodininkystės sektoriaus gamintojams būtų pasiekiama itin svarbiais laikotarpiais jiems reikalinga darbo jėga visapusiškai laikantis Sezoninių darbuotojų direktyvos reikalavimų, įskaitant teisingo darbo užmokesčio principą;
33. palankiai vertina tai, kad ypatingas dėmesys ir vėl skiriamas darbuotojų mokymams ir praktikai, bet su susirūpinimu pažymi, kad sodininkystės praktiką baigiančių žmonių skaičius kai kuriose valstybėse narėse tebėra mažas ir kad dėl to šiuo sektoriumi besidomintys jaunuoliai turi mažiau galimybių įsidarbinti; pripažįsta, kad ne visi praktiką atliekantys jaunuoliai tam tinkami; pabrėžia, kad pastangos paraginti jaunimą svarstyti galimybę įsidarbinti sodininkystės sektoriuje ir užtikrinti jiems mokymus turėtų būti remiamos taikant informavimo skatinimo priemones ir rengiant informavimo kampanijas, skirtas sektoriaus įvaizdžiui stiprinti;
34. ragina žemės ūkio maisto produktų sektoriaus ir mokslinių tyrimų bendruomenę sistemingai bendradarbiauti siekiant pritraukti ir išmokyti naują mokslininkų kartą ir pagerinti dabartinių darbuotojų įgūdžius;
35. atkreipia dėmesį į vyriausybės, pramonės ir mokslinių tyrimų organizacijų partnerysčių stiprinimo ir plėtojimo naudą, taip pat į būtinybę užtikrinti, jog tokių partnerysčių rėmimo schemos būtų parengtos taip, kad būtų galima užtikrinti kuo didesnį investicijų poveikį ir nuoseklumą apskritai;
36. pabrėžia, kad gyvybiškai svarbu veiksmingai naudotis tinkamais moksliniais ištekliais, kad būtų paspartintas mokslinių tyrimų ir inovacijų rezultatų taikymas perduodant inovacines žemės ūkio gamybos technologijas sodininkystės sektoriui ir derinant žemės ūkio sektoriaus mokslinius tyrimus, inovacijas, mokymus ir plėtrą su ekonomikos politika, laikantis sodininkystės gamybos vystymo reikalavimų ir kartu didinant veiksmingumą;
37. laikosi nuomonės, kad gėlininkystės ir dekoratyvinių augalų sektoriams turi būti sudarytos sąlygos geriau pasinaudoti Sąjungos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų programomis, ir ragina Komisiją įtraukti vadinamąjį apsaugotą kultivavimą į kvietimus dalyvauti konkurse pagal programą „Horizontas 2020“, kad būtų skatinamos inovacijos, susijusios su, pvz., tvaria kultūrų apsauga, tausiu vandens ir maistingųjų medžiagų naudojimu, efektyviu energijos vartojimu, pažangiu kultivavimu ir gamybos sistemomis ir tvariu transportu;
38. mano, jog, kadangi žemės ūkio ir sodininkystės mokslinių tyrimų finansavimui valstybėse narėse taikomi biudžeto suvaržymai, turėtų būti skatinamas trečiųjų šalių, įskaitant mažmenininkus (tačiau jais neapsiribojant) finansavimas ir jis turėtų atitikti bendrus šio sektoriaus mokslinių tyrimų interesus;
39. ragina Komisiją ir valstybes nares sudaryti sąlygas lengviau gauti ilgalaikį finansavimą investicijoms į šiuolaikines sodininkystės produkcijos technologijas siekiant didinti sodininkystės produktų ir paslaugų konkurencingumą;
40. pabrėžia didžiulę kokybiško verslo plano svarbą užtikrinant kapitalo finansavimą; rekomenduoja augintojams labiau naudotis verslo rėmimo ir konsultavimo paslaugomis ir ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su pramonės atstovais siekiant užtikrinti, kad tokios paslaugos būtų lengvai pasiekiamos augintojams;
41. ragina Komisiją atnaujinti kombinuotosios nomenklatūros šešto skyriaus punktus (gyvieji medžiai ir kiti augalai; svogūnėliai; šaknys ir pan.; skintos gėlės; dekoratyviniai lapai) – tai būtų dalis skaidraus proceso, į kurį būtų įtraukti sektoriaus darbuotojai;
42. reiškia susirūpinimą dėl to, kad sodininkystės produkcija gali būti perkelta už ES ribų;
43. reiškia didžiulį susirūpinimą dėl to, kad nuo trečdalio iki pusės valgomųjų produktų išeikvojama dėl nepatenkinamos išvaizdos, ir ragina Komisiją skubiai sudaryti galimybes – ypač vietos ir regioninėse rinkose – naudoti daugiau gaminio kokybės specifikacijų rinkodarai kartu užtikrinant skaidrumą ir tinkamą rinkos veiklą; atkreipia dėmesį į teismo procesus Austrijoje ir Šveicarijoje dėl prekybos „defektų turinčiais“ vaisiais ir daržovėmis; ragina didžiuosius prekybos centrus atsižvelgti į rinkos tyrimus, iš kurių matyti, kad daug vartotojų nebūtinai kreipia dėmesį į gražią vaisių ir daržovių išvaizdą ir su malonumu perka žemesnės rūšies produktus, ypač jeigu jie pasirodo pigesni;
44. su susirūpinimu atkreipia dėmesį į bendrą naudoti pirminėje rinkoje skirtų vaisių ir daržovių praradimą ir didelius įmonių ekonominius nuostolius; pripažįsta, kad nepaprastai svarbu riboti sistemišką maisto eikvojimą norint didinti maisto tiekimą atsižvelgiant į augantį pasaulio gyventojų skaičių; visgi palankiai vertina maisto tiekimo grandinės dalyvių pastangas užuot išmetus šią produkciją nukreipti ją į antrinę rinką;
45. ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti tokią teisėkūros ir politinę aplinką, kad būtų kuo labiau remiamas sodininkystės atliekų naudojimas; pažymi, kad esama nemažai medžiagų, pvz., panaudotas grybų kompostas, kurias būtų galima panaudoti papildoma nauda pasižyminčiai auginimo terpei kurti, jeigu tos medžiagos nepriskiriamos atliekoms;
46. pažymi, kad naudojant akvaponikos sistemas galima tvari vietos maisto produktų gamyba ir kad derinant gėlavandenių žuvų auginimą ir daržovių kultivavimą uždaroje sistemoje galima sumažinti panaudojamus išteklius palyginti su tradicinėmis sistemomis;
47. pabrėžia, kad svarbu gerinti kainų, taip pat pagaminamo ir parduodamo kiekio stebėseną, taip pat kad būtina rengti ES masto sodininkystės vartotojų statistiką siekiant padėti gamintojams geriau suvokti rinkos tendencijas, prognozuoti krizes ir pasirengti būsimiems derliams; ragina Komisiją į savo prognozių informaciją įtraukti dekoratyvinius augalus;
48. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
– atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ir kitas JT žmogaus teisių srities sutartis ir priemones,
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos 1975 m. gruodžio 9 d. priimtą JT deklaraciją dėl visų asmenų apsaugos nuo kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo(1),
– atsižvelgdamas į JT konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (KPK) ir Konvencijos prieš kankinimą fakultatyvinį protokolą (KPKFP),
– atsižvelgdamas į JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles ir kitus atitinkamus visuotinai taikomus JT standartus,
– atsižvelgdamas į JT specialiojo pranešėjo ataskaitas dėl kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo(2),
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl kankinimo,
– atsižvelgdamas į su 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykiais susijusį 2001 m. lapkričio 22 d. JT komiteto prieš kankinimą paskelbtą pareiškimą, kuriame nurodoma, kad kankinimo draudimas pagal tarptautinę teisę yra visiška ir be išlygų taikoma prievolė, ir pareiškiamas įsitikinimas dėl to, kad, nepaisant to, kokį atsaką dėl tarptautinio terorizmo grėsmės bepriimtų valstybės, kurios yra konvencijos šalys, jis atitiks jų ratifikuojant konvenciją prieš kankinimą prisiimtus įsipareigojimus,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 20 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl mirties bausmės taikymo moratoriumo(3),
– atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijas dėl vaiko teisių ir į naujausią 2012 m. gruodžio 20 d. rezoliuciją šia tema(4),
– atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją, visų pirma į jos 3 straipsnį, kuriame nurodoma, kad „niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas“,
– atsižvelgdamas į Europos konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą,
– atsižvelgdamas į Konvenciją dėl pabėgėlių statuso(5), kurią JT priėmė 1951 m. liepos 28 d.,
– atsižvelgdamas į Europos Tarybos Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2013 m. lapkričio 6 d. paskelbtą 23-iąją bendrąją ataskaitą(6),
– atsižvelgdamas į Vaiko teisių konvenciją ir du prie jos pridėtus fakultatyvinius protokolus, atitinkamai dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos(7) ir dėl vaikų dalyvavimo ginkluotuose konfliktuose(8),
– atsižvelgdamas į 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus(9),
– atsižvelgdamas į 1997 m. įsigaliojusią Amerikos konvenciją dėl kankinimo prevencijos ir baudimo už jį(10),
– atsižvelgdamas į Tarptautinio baudžiamojo teismo statutą,
– atsižvelgdamas į Kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo veiksmingo tyrimo ir patvirtinimo dokumentais vadovą (Stambulo protokolas)(11),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį,
– atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje(12), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,
– atsižvelgdamas į 2012 m. atnaujintas ES kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu trečiosiose šalyse politikos gaires(13),
– atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 16 d. ES gaires dėl mirties bausmės(14),
– atsižvelgdamas į ES gaires dėl žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės(15),
– atsižvelgdamas į ES metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2012 m., kurią 2013 m. birželio 6 d. priėmė Taryba(16),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl Metinės ataskaitos dėl žmogaus teisių ir demokratijos pasaulyje 2011 m. ir Europos Sąjungos politikos šioje srityje(17),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl ES žmogaus teisių strategijos peržiūros(18),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 10 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto kalinių gabenimo ir neteisėto kalinimo Europos šalyse(19),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. balandžio mėn. tyrimą dėl ES gairių dėl kovos su kankinimu ir kitokiu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu ar baudimu įgyvendinimo(20),
– atsižvelgdamas į 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui(21),
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. birželio 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui, įgyvendinimo(22),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai ir Komisijai dėl EIVT organizavimo ir veikimo persvarstymo 2013 m.(23),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0100/2014),
A. kadangi visiškas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo draudimas yra svarbi JT ir regioninėse žmogaus teisių konvencijose nustatyta tarptautinė norma, tačiau pasaulyje kankinimas toliau vykdomas;
B. kadangi terminas „kankinimas“ šioje rezoliucijoje turėtų būti suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas JT, ir taip pat apima žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą;
C. kadangi KPK ir KPKFP sukurta tarptautinė sistema, kuria iš tikrųjų sudaromos galimybės panaikinti kankinimą, pirmiausia sukūrus nepriklausomus ir veiksmingus nacionalinius prevencinius mechanizmus (NPM);
D. kadangi ES sustiprino įsipareigojimą, prisiimtą ES strateginėje programoje žmogaus teisių srityje, ryžtingai tęsti kovos su kankinimu ir žiauriu, nežmonišku ir žeminančiu elgesiu kampaniją;
E. kadangi kankinimo, netinkamo elgesio, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo panaikinimas – neatskiriama ES žmogaus teisių politikos dalis, glaudžiai susijusi su kitomis ES veiksmų sritimis ir priemonėmis;
F. kadangi paskutinė išsami ir vieša įgyvendinimo priemonių apžvalga ir peržiūra vyko 2008 m., nors ES gairės dėl kankinimo atnaujintos 2012 m.;
G. kadangi, kaip nurodyta atnaujintose gairėse, kovodamos su terorizmu valstybės narės yra pasiryžusios visapusiškai laikytis tarptautinių įsipareigojimų, kuriais draudžiamas kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas;
H. kadangi kankinimas gali būti ir fizinis, ir psichologinis; kadangi esama vis daugiau atvejų, kai psichiatrija naudojama kaip žmogaus teisių gynėjų ir disidentų, kurie siekiant užkirsti kelią jų vykdomai politinei ir bendruomeninei veiklai laikomi psichiatrijos įstaigose, prievartos priemonė;
I. kadangi valstybių narių teisminės institucijos turėtų turėti priemonių tų kankintojų, kurie niekada nebuvo teisti, baudžiamajam persekiojimui vykdyti ir kadangi ypatingą dėmesį reikėtų skirti kankinimo atvejams, vykusiems Europoje valdant diktatoriams, nes daugeliu atveju už šiuos nusikaltimus atsakingi asmenys nebuvo nubausti;
J. kadangi daugelyje šalių nuolat kyla problemų dėl to, kad, imantis kovos su terorizmu priemonių, nepaisoma visiško kankinimo draudimo;
K. kadangi sprendžiant su konkrečiais pažeidžiamų gyventojų grupių, pirmiausia vaikų, apsaugos poreikiais susijusius klausimus kyla didelių politinių sunkumų;
L. kadangi kai kurių šalių policija vykdydama apklausą pasirenka naudoti kankinimo priemones; kadangi kankinimas negali būti traktuojamas kaip priimtinas nusikaltimų išaiškinimo būdas;
1. pabrėžia, kad pagal tarptautinę ir humanitarinę teisę ir KPK kankinimas yra uždraustas visiškai; pabrėžia, kad kankinimas yra vienas iš didžiausių žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimų, nuo kurio kenčia milijonai asmenų ir jų šeimų ir kurio jokiomis aplinkybėmis negalima pateisinti;
2. palankiai vertina tai, kad į ES veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje įtraukti trys su kankinimo panaikinimu susiję veiksmai, bet pabrėžia, kad, siekiant įvertinti jų įgyvendinimą laiku, bendradarbiaujant su pilietine visuomene reikia nustatyti konkrečius ir išmatuojamus kriterijus;
3. reiškia pagarbą visoms pilietinės visuomenės organizacijoms, nacionalinėms žmogaus teisių institucijoms, nacionaliniams prevenciniams mechanizmams ir asmenims, kurie stengiasi aukoms suteikti teisių gynimo priemonių ir atlyginti žalą, kovoja su nebaudžiamumu ir aktyviai siekia užkirsti kelią kankinimui ir netinkamam elgesiui visame pasaulyje;
4. pažymi, kad remiantis KPK terminas „kankinimas“ reiškia bet kokį veiksmą, kuriuo asmeniui tyčia sukeliamas labai didelis fizinio ar psichinio pobūdžio skausmas ar kančia, kai tokį skausmą ar kančią sukelia valstybės pareigūnas arba jam pakursčius, sutikus ar tyliai pritarus – kitas oficialias pareigas einantis asmuo; tačiau mano, kad prevencinėmis, atskaitomybės ir reabilitacijos politikos priemonėmis reikia spręsti ir tokius atvejus, kai kankinimas ir kitoks žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys ar baudimas vykdomas nedalyvaujant valstybės pareigūnams;
5. smerkia pasaulyje vis dar vykdomą kankinimą ir kitus netinkamo elgesio būdus ir pakartoja, kad visiškai smerkia tokius veiksmus, kurie yra ir toliau turi likti draudžiami bet kurioje vietoje bet kuriuo metu ir niekada negali būti pateisinti; pastebi, kad ES gairės dėl kankinimo toliau nepakankamai įgyvendinamos, o tai neatitinka ES pareiškimų ir įsipareigojimų teikti pirmenybę kankinimo klausimo sprendimui; primygtinai ragina Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) ir valstybes nares iš naujo paskatinti šių gairių įgyvendinimą, ypač nustatant prioritetus, geriausią praktiką ir viešas diplomatines galimybes, konsultuojantis su atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, ir persvarstant veiksmų plane nurodytų su kankinimu susijusių klausimų įgyvendinimą; atsižvelgdamas į tai ragina visapusiškai ir laiku įgyvendinti tris į veiksmų planą įtrauktus su kankinimo panaikinimu susijusius veiksmus;
6. rekomenduoja atliekant būsimą veiksmų plano peržiūrą apibrėžti didesnio masto ir konkretesnius kankinimo panaikinimo veiksmus, pvz., veiksmingesnį dalijimąsi informacija ir našta, mokymą ir bendras iniciatyvas su JT vietos biurais ir atitinkamais JT specialiaisiais pranešėjais bei kitais tarptautiniais subjektais, pvz., Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) ir Europos Taryba, ir paramą regioninių kankinimo prevencijos mechanizmų nustatymui ir stiprinimui;
7. palankiai vertina 2012 m. atnaujintas ES gaires dėl kankinimo; pabrėžia, kad svarbu šias gaires įgyvendinti veiksmingai ir siekiant rezultatų, kartu su kitomis gairėmis ir politikos iniciatyvomis;
8. palankiai vertina tai, kad gairėse numatomas holistinis politikos požiūris, apimantis tinkamos teisinės ir teisminės sistemos, kuria galima veiksmingai užkirsti kelią kankinimui ir uždrausti kankinimą, propagavimą, laisvės atėmimo vietų stebėjimą, pastangas spręsti nebaudžiamumo klausimą ir veiksmingą visapusišką kankinimo aukų reabilitaciją, paremtas patikimais, nuosekliais ir darniais veiksmais;
9. ragina Tarybą, EIVT ir Komisiją imtis efektyvesnių veiksmų siekiant užtikrinti, kad Parlamentas ir pilietinė visuomenė dalyvautų bent atliekant ES gairių dėl kankinimo vertinimą;
10. pakartoja itin didelę kankinimo aukų reabilitacijos centrų, esančių tiek ES, tiek už ES ribų, svarbą sprendžiant ne tik aukų patirtas fizines, bet ir ilgalaikes psichologines problemas; palankiai vertina ES teikiamą finansinę paramą nuo kankinimų nukentėjusiųjų reabilitacijos centrams visame pasaulyje ir siūlo jiems savo veikloje taikyti daugiadalykį metodą, kuris apimtų psichologinę pagalbą, medicininį gydymą, ir socialinę bei teisinę pagalbą; lieka įsitikinęs, kad naudojantis Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone (EDŽTRP) teikiamas tokių centrų finansavimas trečiosiose šalyse neturėtų būti sumažintas, net ir dabartinės finansų ir ekonomikos krizės sąlygomis, nes šių šalių sveikatos priežiūros sistemos dažnai neturi galimybių tinkamai spręsti tam tikrų kankinimo aukų problemų;
11. apgailestauja dėl to, kad nuo 2008 m. neatlikta jokia išsami ir vieša gairių įgyvendinimo apžvalga ir peržiūra, ir pabrėžia, kad reikia reguliariai ir išsamiai vertinti jų įgyvendinimą;
12. rekomenduoja papildyti gaires išsamiomis įgyvendinimo priemonėmis, apie kurias būtų pranešta ES diplomatinių atstovybių vadovams ir valstybių narių atstovybėms trečiosiose šalyse; ragina diplomatinių atstovybių vadovus į įgyvendinimo ir tolesnių veiksmų ataskaitas įtraukti atskirus kankinimo ir netinkamo elgesio atvejus;
13. pabrėžia, kad, siekiant išnaudoti visas esamų politinių priemonių galimybes ir sąveiką su ES finansuojamais projektais, ES politika turėtų būti pagrįsta veiksmingu iniciatyvų ir veiksmų koordinavimu ES ir valstybių narių lygmenimis;
14. ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares atlikti periodinę Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005, kuriuo draudžiama prekyba kankinimo ir mirties bausmės įranga, įgyvendinimo peržiūrą, taip pat propaguoti šį reglamentą visame pasaulyje kaip perspektyvų modelį siekiant užtikrinti veiksmingą kankinimo priemonių draudimo laikymąsi;
15. atkreipia dėmesį į neseniai pateiktą Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1236/2005 dėl prekybos tam tikromis prekėmis, kurios galėtų būti naudojamos mirties bausmei vykdyti, kankinimui ar kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ir baudimui (COM(2014)0001); pabrėžia, kad svarbu spręsti tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir atitinkamų prekių tranzito klausimus; pakartoja ankstesnį Parlamento raginimą į šį reglamentą įtraukti visa apimančią kankinimo panaikinimo nuostatą, kuri, remiantis ankstesne informacija, valstybėms narėms suteiktų galimybę išduoti licencijas arba atsisakyti eksportuoti bet kokias prekes, jeigu kyla didelis pavojus, kad jas būtų galima panaudoti kankinimo, netinkamo elgesio ar mirties bausmės reikmėms;
16. mano, kad mirties bausmė, kaip teisės į asmens neliečiamybę ir žmogaus orumo pažeidimas, nesuderinama su žiauraus, nežmoniško ar žeminančio baudimo draudimu pagal tarptautinę teisę, ir ragina EIVT ir valstybes nares oficialiai pripažinti šį nesuderinamumą ir atitinkamai pritaikyti ES politiką dėl mirties bausmės; pabrėžia, kad atitinkamas ES gaires dėl mirties bausmės ir kankinimo reikia aiškinti kaip kompleksines; smerkia fizinę ir psichologinę mirties bausme nuteistų kalinių izoliaciją ir jiems daromą spaudimą; pakartoja, kad reikia išsamaus teisinio tyrimo ir JT lygmens diskusijų dėl mirties bausmės taikymo, įskaitant dideles mirties bausmės laukiančių kalinių psichologines traumas ir fizinės būklės blogėjimą, ir kankinimo ir žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo sąsajų;
17. remia tai, kad nedelsiant būtų uždraustas užmėtymas akmenimis; pabrėžia, kad tai žiauri mirties bausmės vykdymo forma;
18. skatina atnaujinti Tarybos darbo grupės kankinimo klausimais darbą, nes ši darbo grupė, nustatydama prioritetus, geriausią praktiką ir viešosios diplomatijos galimybes, rengdama konsultacijas su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip pat padėdama atlikti reguliarią veiksmų plane nurodytų su kankinimu susijusių klausimų įgyvendinimo peržiūrą, turėtų iš naujo paskatinti ES gairių įgyvendinimą;
19. yra ypač susirūpinęs dėl žmogaus teisių gynėjų, įskaitant bendruomenės aktyvistus, žurnalistus, žmogaus teisių teisininkus ir tinklaraštininkus, kankinimo kalėjimuose; pripažįsta, kad dažniausiai nuo neteisėto laisvės atėmimo, bauginimo, kankinimo ir pavojaus šeimai kenčia žmonės, daugiausia susiję su kova už žmogaus teises ir demokratiją; primygtinai ragina vietoje esančias ES misijas ir aukšto rango ES pareigūnus sistemingai ir nuolat šį klausimą kelti per susitikimus su trečiųjų šalių kolegomis, taip pat minėti konkrečių kalėjimuose laikomų žmogaus teisių gynėjų vardus ir pavardes;
20. labai susirūpinęs pažymi, kad kai kuriose šalyse veikia slapti sulaikymo centrai ir sulaikytiesiems neleidžiama susisiekti su išoriniu pasauliu, jie ilgai kalinami vienutėse – tokie kankinimo ir netinkamo elgesio pavyzdžiai kelia didžiausią susirūpinimą; mano, kad tokius atvejus reikėtų sistemingai nurodyti pareiškimuose ir demaršuose, taip pat įtraukti į atskirų atvejų, dėl kurių diskutuojama per ES ir trečiųjų šalių dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimu, sąrašą;
21. pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl plačiai paplitusių sistemingų žmogaus teisių pažeidimų Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR), ypač dėl politinių kalinių ir repatrijuotų KLDR piliečių kankinimo ir jų darbo stovyklų; ragina KLDR valdžios institucijas visų pirma leisti nepriklausomiems tarptautiniams ekspertams atlikti įvairius sulaikymo vietų patikrinimus;
22. pabrėžia, kad negalima pagrįsti jokių kankinimo, žiauraus, nežmoniško ir žeminančio elgesio ar baudimo praktikos visiško draudimo išimčių ir kad valstybės yra įsipareigojusios įgyvendinti apsaugos priemones, kuriomis būtų išvengta kankinimo ir netinkamo elgesio, taip pat užtikrinti atskaitomybę ir galimybę visada gauti veiksmingas teisių gynimo ir žalos atlyginimo priemones, taip pat tais atvejais, kai siekiama užtikrinti nacionalinį saugumą ir taikomos kovos su terorizmu priemonės; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios šalys paveda policijai skirtas užduotis sukarintosioms grupėms, siekdamos išvengti savo tarptautinių įsipareigojimų; pabrėžia, kad draudimas taip pat taikomas informacijos, kuri gauta panaudojus kankinimą arba galėtų paskatinti kankinimą, perdavimui ir naudojimui; primena, kad pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę kankinimo draudimas yra privalomas reikalavimas, galiojantis ir taikos, ir karo metu;
23. reiškia susirūpinimą dėl policijos žiaurumo tam tikrose šalyse ir mano, kad šis klausimas yra pagrindinis siekiant užkirsti kelią kankinimams ir žeminančiam elgesiui, ypač taikių demonstracijų numalšinimo atvejais, kadangi pagal tarptautines apibrėžtis toks smurtas traktuojamas mažų mažiausiai kaip netinkamas elgesys ar net kaip kankinimas;
24. palankiai vertina bendrą Europos Tarybos ir Asociacijos prieš kankinimą projektą, kurio tikslas – parengti praktines parlamento narių lankymosi imigrantų sulaikymo centruose gaires;
25. ragina priimti praktines gaires dėl Parlamento narių lankymosi sulaikymo vietose per reguliarius Europos Parlamento delegacijų vizitus trečiosiose šalyse; mano, kad į gaires turėtų būti įtrauktos konkrečios rekomendacijos dėl apsilankymo sulaikymo centruose ir kitose vietose, kuriuose galėtų būti laikomi vaikai ir moterys, taip pat jomis turėtų būti užtikrintas nekenkimo principo taikymas pagal JT žmogaus teisių stebėsenos mokymo vadovą, ypač siekiant išvengti atsakomųjų veiksmų prieš sulaikytuosius ir jų šeimas po tokių vizitų; ragina, kad tokie vizitai būtų rengiami konsultuojantis su ES delegacija atitinkamoje šalyje, NVO ir įkalinimo įstaigose dirbančiomis organizacijomis;
26. ragina EIVT, Žmogaus teisių darbo grupę (COHOM) ir kitus atitinkamus veikėjus bendrai atlikti tyrimą dėl ES teikiamos paramos siekiant sukurti ir naudoti NPM ir nustatyti geriausią praktiką, kaip nurodyta veiksmų plane;
27. ragina EIVT, valstybes nares ir Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas nepriklausomų ir veiksmingų NPM kūrimui ir veikimui ir ypač profesiniam darbuotojų mokymui;
28. ragina COHOM, darbo grupę kankinimo klausimais ir Komisijos Vidaus reikalų GD parengti priemones, kuriomis kankinimo prevencija būtų integruojama į visus laisvės, saugumo ir teisingumo srities veiksmus;
Apsaugos spragų, pirmiausia vaikų kankinimo klausimu, panaikinimas
29. reiškia itin didelį susirūpinimą dėl pažeidžiamų grupių narių, ypač vaikų, kankinimo ir netinkamo elgesio su jais; ragina ES imtis politinių, diplomatinių ir finansinių priemonių siekiant užkirsti kelią vaikų kankinimui;
30. ragina ES kovoti su įvairių formų žmogaus teisių pažeidimais, nuo kurių kenčia vaikai ir kurie prilygsta kankinimui, pirmiausia susijusiais su prekyba vaikais, vaikų pornografija, vaikais kareiviais, per karą kalinamais vaikais, vaikų darbu, vaikų kaltinimais raganavimu ir priekabiavimu elektroninėje erdvėje, įskaitant kovą su šiais pažeidimais našlaičių namuose, sulaikymo centruose ir pabėgėlių stovyklose, ir įgyvendinti veiksmingas apsaugos priemones vaikams apsaugoti, jeigu valdžios institucijos yra vienaip ar kitaip susijusios su kankinimu, nuo kurio kenčia vaikai;
31. atkreipia dėmesį į tai, kad nelydimi migrantų vaikai niekada neturėtų būti siunčiami atgal į šalį, kurioje jiems gali grėsti kankinimai ar nežmoniškas arba žeminantis elgesys su jais;
32. pažymi, kad dėl piktnaudžiavimo vaikų laisvės apribojimu, ypač prevenciniu migrantų vaikų sulaikymu ir įprastu sulaikymu, sulaikymo centrai tapo perpildyti ir padaugėjo vaikų kankinimo ir netinkamo elgesio su jais atvejų; ragina valstybes užtikrinti, kad laikantis visuotinių žmogaus teisių standartų vaikų laisvės apribojimas iš tiesų būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė kuo trumpesnį laikotarpį ir visuomet atsižvelgiant į vaiko interesus;
33. ragina valstybes sukurti vaikams palankesnę teisingumo sistemą, kuri apimtų laisvus ir konfidencialius vaikams prieinamus pranešimo mechanizmus, taip pat ir sulaikymo centruose, kuriais vaikams būtų suteikiama galimybė ne tik ginti savo teises, bet ir pranešti apie pažeidimus;
34. pabrėžia, kad ES turi spręsti klausimą, susijusį su suaugusiųjų ir vaikų interneto naudojimu psichologiniam vaikų kankinimui ir priekabiavimui prie jų socialinės žiniasklaidos priemonėmis; pažymi, kad nepaisant to, jog sukurta saugesnio interneto programa „Safer Internet“, ES atsakas į priekabiavimą internetu nėra pakankamas; atkreipia dėmesį į daugybę neseniai dėl priekabiavimo internetu įvykusių vaikų savižudybių ir į toliau valstybėse narėse veikiančias interneto svetaines, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su šiais atvejais; todėl pabrėžia, kad ES turi skubiai imtis aiškių ir tvirtų kovos su priekabiavimu internetu ir su tam sąlygas sudarančiomis interneto svetainėmis veiksmų;
35. rekomenduoja daugiausia ES politikos pastangų skirti nuo kankinimo nukentėjusių vaikų reabilitacijos ir psichologinės pagalbos centrams, taikant vaikams palankų požiūrį ir atsižvelgiant į kultūrines vertybes;
36. rekomenduoja įtraukti vaikų kankinimo klausimą į suplanuotą tikslinę vaiko teisių kampaniją, kaip nustatyta veiksmų plane;
37. rekomenduoja, kad EIVT ir Komisijai ypatingą dėmesį skirtų tiems atvejams, kai kankinimas ir žiaurus, nežmoniškas ar žeminantis elgesys yra nukreiptas prieš menininkus, žurnalistus, žmogaus teisių gynėjus, studentų lyderius, sveikatos priežiūros specialistus ir asmenis, priklausančius kitoms pažeidžiamoms grupėms, pvz., etninėms, kalbinėms, religinėms ir kitoms mažumoms, ypač kai šie asmenys laikomi sulaikymo arba kalinimo įstaigose;
38. ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę užsienio reikalams ir saugumo politikai bei ES delegacijų vadovus vykdant dialogą su trečiųjų šalių valdžios institucijomis kelti klausimą dėl lyties pagrindu vykdomo kankinimo, ypač moterų lyties organų žalojimo ir ankstyvų ir priverstinių santuokų, dėl kurių mergaitės priklauso itin pažeidžiamai grupei, kaip nurodyta strateginėje programoje ir veiksmų plane;
39. ragina EIVT ir COHOM per būsimą ES gairių dėl kankinimo ir veiksmų plano atnaujinimą konkrečiai spręsti vaikų kankinimo klausimą;
40. reiškia susirūpinimą dėl to, kad nuo konkrečių kankinimo veiksmų ir nežmoniško ar žeminančio elgesio formų (išprievartavimas, lyties organų žalojimas, sterilizavimas, abortai, priverstinė gimstamumo kontrolė ir tyčinis apvaisinimas) nukenčia būtent moterys, ypač per ginkluotus konfliktus, kai tokie veiksmai yra naudojami, net ir prieš nepilnamečius, kaip karo priemonė;
41. taip pat smerkia kankinimo, smurto ir asmenų išnaudojimo dėl jų seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės veiksmus;
42. pabrėžia būtinybę remti NVO darbą, kuriuo siekiama užkirsti kelią smurtui per konfliktus, taigi ir civilių gyventojų patiriamiems kankinimams bei netinkamam elgesiui su jais tokiais atvejais, ir šiuo tikslu didinti ginkluotų grupuočių informuotumą apie būtinybę laikytis tarptautinių humanitarinių standartų, pirmiausia dėl su lytimi susijusio smurto;
Kova su kankinimu ES palaikant santykius su trečiosiomis šalimis
43. ragina EIVT, ES specialųjį įgaliotinį žmogaus teisių klausimais ir COHOM užtikrinti, kad į konkrečioms šalims skirtas žmogaus teisių strategijas būtų įtraukti konkrečiai šaliai taikomi kovos su kankinimu tikslai ir kriterijai, taip pat nustatytos grupės, kurioms reikia specialios apsaugos, pvz., vaikai, moterys, perkeltieji asmenys, pabėgėliai ir migrantai, taip pat tos grupės, kurios patiria diskriminaciją dėl etninės ar kultūrinės kilmės arba dėl kastos, religijos ar kitokių įsitikinimų, seksualinės orientacijos arba lytinės tapatybės;
44. kreipiasi į ES ir visą tarptautinę bendruomenę prašydamas laikytis negrąžinimo principo, pagal kurį nė vienas prieglobsčio prašytojas neturėtų būti sugrąžintas į šalį, kurioje jam gresia kankinimai arba nežmoniškas ar žeminantis elgesys, kaip apibrėžta 1951 m. liepos 28 d. Konvencijoje dėl pabėgėlių statuso;
45. pabrėžia, kad, siekiant spręsti su kankinimu susijusias problemas kiekvienoje šalyje, konkrečiai šaliai skirtoje žmogaus teisių strategijoje reikėtų nustatyti apsaugos spragas, tinkamus atstovus ir prieigos taškus, pvz., JT sistemą, saugumo sektorių arba teisminę reformą;
46. rekomenduoja konkrečioms šalims skirtoje žmogaus teisių strategijoje aptarti pagrindines vyriausybinių agentūrų ir privačių struktūrų vykdomo kankinimo ir netinkamo elgesio priežastis, taip pat nustatyti pagalbos poreikius, kad būtų galima teikti ES techninę pagalbą gebėjimams stiprinti, teisinei reformai ir mokymui vykdyti, siekiant padėti trečiosioms šalims įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir laikytis tarptautinių standartų, pirmiausia pasirašyti ir ratifikuoti KPK ir KPKFP ir laikytis juose esančių nuostatų dėl prevencijos (ypač susijusių su NPM sukūrimu), kovos su nebaudžiamumu ir aukų reabilitacijos;
47. be to, rekomenduoja į konkrečiai šaliai skirtą žmogaus teisių strategiją įtraukti priemones, kuriomis būtų skatinamas nacionalinių institucijų, kurios gali veiksmingai užtikrinti kankinimo ir netinkamo elgesio prevenciją, kūrimas ir veikla arba, jeigu reikia, stiprinimas, įskaitant galimybę prireikus gauti finansinę ir techninę pagalbą;
48. pabrėžia, kad reikia, jog EIVT ir ES delegacijos skelbtų konkrečią informaciją apie pagalbą ir galimas kankinimo ir netinkamo elgesio aukų teisių gynimo priemones, prieinamas trečiosiose šalyse;
49. ragina EIVT ir ES delegacijas visapusiškai, bet atidžiai ir tikslingai, atsižvelgiant į konkrečią šalį, taikyti turimas politines priemones, kaip apibrėžta ES gairėse dėl kankinimo, įskaitant viešuosius pareiškimus, vietos demaršus, dialogus ir konsultacijas žmogaus teisių klausimais, siekiant atkreipti dėmesį į atskirus atvejus, su kankinimo prevencija susijusių teisės aktų sistemą ir atitinkamų tarptautinių konvencijų ratifikavimą ir įgyvendinimą; ragina EIVT ir valstybes nares vėl pradėti taikyti ankstesnę tikslinių pasaulinių kampanijų, susijusių su kankinimo temomis, vykdymo praktiką;
50. ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas vietoje įgyvendinti ES gairių dėl kankinimo nuostatas ir ragina EIVT ir COHOM reguliariai stebėti jų įgyvendinimą;
51. ragina ES delegacijas ir valstybių narių ambasadas visame pasaulyje kasmet birželio 26 d. paminėti Tarptautinę paramos kankinimo aukoms dieną rengiant seminarus, parodas ir kitus renginius;
52. ragina EIVT ir ES specialųjį įgaliotinį sistemingai kelti kankinimo ir netinkamo elgesio klausimą ES dialoguose ir konsultacijose žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis;
53. rekomenduoja užtikrinti, kad vietos ir regiono pilietinės visuomenės forumuose ir seminaruose su kankinimu susijusiems klausimams būtų skiriamas pagrindinis dėmesys, ir galbūt imtis tolesnių veiksmų per įprastas konsultacijas ir dialogus žmogaus teisių klausimais;
54. ragina ES, vykdant savo dialogus žmogaus teisių klausimu, skatinti JT standartinių minimalių elgesio su kaliniais taisyklių įgyvendinimą, kad būtų gerbiamas kalinių prigimtinis orumas ir pagrindinės teisės bei garantijos, taip pat užtikrinti, kad šios taisyklės būtų taikomos visose laisvės atėmimo vietose, įskaitant psichiatrijos ligonines ir policijos nuovadas;
55. ragina ES ir Parlamento delegacijas lankytis kalėjimuose ir kitose sulaikymo vietose, įskaitant jaunimo sulaikymo centrus ir vietas, kuriose galėtų būti laikomi vaikai, ir stebėti bylų nagrinėjimą, kai yra priežasčių manyti, kad atsakovai galėjo būti kankinami arba su jais galėjo būti netinkamai elgiamasi, ir reikalauti informacijos apie atskiras bylas ir nepriklausomo šių bylų nagrinėjimo;
56. ragina ES delegacijas teikti paramą pilietinės visuomenės nariams, kuriems neleidžiama lankytis kalėjimuose ir stebėti teismo procesų;
57. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares laikytis savo veiksmų plane prisiimtų įsipareigojimų ir palengvinti nepriklausomų ir veiksmingų NPM sukūrimą ir veikimą; ragina valstybes nares atidžiai ir skaidriai persvarstyti ir išanalizuoti esamus NPM ir nacionalines žmogaus teisių institucijas ES ir trečiosiose šalyse ir nustatyti jų geriausios praktikos pavyzdžius, užtikrinant, kad būtų atsižvelgiama į vaiko teises, siekiant stiprinti esamus mechanizmus, atlikti jų tobulinimo pakeitimus ir skatinti šalis partneres sekti šiais pavyzdžiais;
58. ragina ES delegacijas skatinti sulaikymą naudoti kaip kraštutinę priemonę ir ieškoti alternatyvų, ypač pažeidžiamoje padėtyje esančių asmenų (pvz., moterų, vaikų, prieglobsčio prašytojų ir migrantų) atžvilgiu;
59. yra labai susirūpinęs dėl nesenų pranešimų apie ES įsisteigusias įmones, teikiančias cheminius produktus, JAV naudojamus mirtinoms injekcijoms; šiuo požiūriu palankiai vertina tai, kad kelios Europos farmacijos įmonės sukūrė eksporto ir kontrolės sutarčių sistemą, kuria siekiama užtikrinti, jog produktas „Propofol“ nebūtų naudojamas mirtinoms injekcijoms šalyse, kuriuose vis dar taikoma mirties bausmė, įskaitant JAV;
ES veiksmai daugiašaliuose forumuose ir tarptautinėse organizacijose
60. palankiai vertina nuolatines ES pastangas skatinti rengti JT Generalinės Asamblėjos ir Žmogaus teisių tarybos rezoliucijas ir remti jų reguliarų tvirtinimą, taip pat palankiai vertina tai, kad ES JT sistemoje šiam klausimui teikia pirmenybę; siūlo Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei bei ES specialiajam įgaliotiniui reguliariai palaikyti ryšius su JT specialiuoju pranešėju kankinimo klausimais, kad būtų dalijamasi informacija, kuri svarbi ES užsienio politikos ryšių su trečiosiomis šalimis požiūriu; siūlo Užsienio reikalų komitetui ir Žmogaus teisių pakomitečiui reguliariai kviesti JT specialųjį pranešėją kankinimo klausimais pateikti Parlamentui informaciją su kankinimu tam tikrose šalyse susijusiais klausimais;
61. primena, kad pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 ir 8 straipsnius sistemingas arba didelio masto kankinimas gali būti priskirtas prie karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui; laikosi nuomonės, kad pagal atsakomybės užtikrinti apsaugą principą tarptautinė bendruomenė privalo apsaugoti nuo tokių nusikaltimų nukentėjusius gyventojus, ir todėl ragina persvarstyti JT Saugumo Tarybos sprendimų priėmimo procedūrą, siekiant išvengti aklavietės su atsakomybe užtikrinti apsaugą susijusiais atvejais;
62. ragina trečiąsias šalis visapusiškai bendradarbiauti su JT specialiuoju pranešėju, Komitetu prieš kankinimą ir regioninėmis kovos su kankinimu institucijomis, pvz., Kankinimo prevencijos Afrikoje komitetu, Europos komitetu prieš kankinimą ir Amerikos valstybių organizacijos (AVO) pranešėju dėl asmenų, iš kurių atimta laisvė, teisių; ragina valstybes nares ir EIVT sistemingai atsižvelgti į specialiojo pranešėjo ir kitų institucijų rekomendacijas dėl tolesnių veiksmų palaikant ryšius su trečiosiomis šalimis, taip pat ir vykdant visuotinio periodinio vertinimo (VPV) procesą;
63. primygtinai ragina EIVT, ES specialųjį įgaliotinį ir valstybes nares aktyviai skatinti prioriteto tvarka ratifikuoti ir įgyvendinti KPK ir KPKFP, taip pat dėti daugiau pastangų siekiant palengvinti veiksmingų ir nepriklausomų NPM kūrimą ir veikimą trečiosiose šalyse;
64. ragina EIVT, Komisiją ir valstybes nares remti regioninių kankinimo prevencijos mechanizmų sukūrimą ir veikimą, įskaitant Kankinimo prevencijos Afrikoje komitetą ir AVO pranešėją dėl asmenų, iš kurių atimta laisvė, teisių;
65. ragina EIVT, ES specialųjį įgaliotinį ir Komisiją didinti paramą trečiosioms šalims, kad jos galėtų veiksmingai įgyvendinti atitinkamų pagal JT sutartis įsteigtų organų, įskaitant Komitetą prieš kankinimą ir Kankinimo prevencijos pakomitetį, Vaiko teisių komitetą ir Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą, rekomendacijas;
66. ragina EIVT pagal galimybes teikti techninę pagalbą kankinimo aukų ir jų šeimų reabilitacijai siekiant suteikti jiems galimybę atkurti savo gyvenimus;
67. pabrėžia aktyvaus valstybių narių dalyvavimo įgyvendinant veiksmų plano nuostatas ir teikiant EIVT reguliarius pranešimus apie veiksmus, kurių jos ėmėsi šiuo tikslu, svarbą;
68. ragina ES veiksmingiau bendradarbiauti su Europos Komitetu prieš kankinimą ir Europos Tarybos žmogaus teisių komisaru;
Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP)
69. palankiai vertina esamas EDŽTRP, kurios 7 proc. lėšų skiriama su kankinimu susijusiems projektams, iniciatyvas ir projektus ir pabrėžia, kad reikia toliau numatyti atitinkamas lėšas kovai su kankinimu ir žiauriu ar žeminančiu elgesiu ar baudimu, didžiausią dėmesį skiriant informuotumo didinimui, prevencijai ir nebaudžiamumo problemos sprendimui bei socialinei ir psichologinei kankinimo aukų reabilitacijai, pirmenybę teikiant holistinio požiūrio projektams;
70. pabrėžia, kad skiriant lėšas projektams būsimu programavimo laikotarpiu derėtų atsižvelgti į veiksmų plane apibrėžtus ES tikslus;
71. ragina valstybes nares pateikti dvišalės pagalbos programų kankinimo prevencijos ir reabilitacijos srityje apžvalgą siekiant dalytis geriausios praktikos pavyzdžiais, veiksmingai pasidalyti naštą ir kurti sąsajas su EDŽTRP projektais ir juos papildyti;
ES politikos patikimumas, suderinamumas ir nuoseklumas
72. atkreipia dėmesį į tai, kad ES ir valstybės narės turi rodyti pavyzdį, kad užtikrintų savo patikimumą; todėl ragina Airiją, Belgiją, Graikiją, Latviją, Slovakiją ir Suomiją prioriteto tvarka ratifikuoti KPKFP ir sukurti nepriklausomus, gerai finansuojamus ir veiksmingus NPM; pažymi atskirų komunikatų, kaip kankinimo ir netinkamo elgesio prevencijos priemonės, svarbą ir ragina valstybes nares pripažinti atskiras jurisdikcijas laikantis KPK 21 straipsnio nuostatų; ragina JT Vaiko teisių konvenciją pasirašiusias šalis pasirašyti ir ratifikuoti 3-ąjį šios konvencijos protokolą; taip pat ragina 21 valstybę narę, kurios dar neratifikavo Tarptautinės konvencijos dėl visų asmenų apsaugos nuo prievartinio dingimo, kuo skubiau tai padaryti;
73. ragina valstybes nares, kurios dar nepareiškė pripažįstančios KPK 22 straipsnio jurisdikcijos, tai padaryti prioritetine tvarka;
74. ragina visas valstybes nares, kuriose taikomi NPM, dalyvauti konstruktyviame dialoge siekiant įgyvendinti NPM rekomendacijas, kartu nuosekliai ir papildomai įgyvendinant Europos komiteto prieš kankinimą, JT komiteto prieš kankinimą ir jo Kankinimų prevencijos pakomitečio rekomendacijas;
75. primygtinai ragina ES sustiprinti savo įsipareigojimą visuotinėms žmogaus teisių vertybėms ir todėl ragina ES pasinaudoti kaimynystės politika ir principu „parama pagal pažangą“, siekiant paskatinti kaimynines šalis pradėti reformas ir imtis aktyvesnių veiksmų kovoje su kankinimais;
76. apgailestauja, kad valstybės narės teikia nedaug paramos JT savanoriškam kankinimo aukų fondui ir KPKFP specialiajam fondui; ragina valstybes nares ir Komisiją remti šių fondų darbą reguliariai ir savanoriškai teikiant didelius įnašus, atitinkančius jų įsipareigojimus pagal veiksmų planą;
77. laikosi nuomonės, kad ES turėtų priimti ryžtingesnę poziciją, ir ragina ES institucijas ir valstybes nares prisiimti didesnius įsipareigojimus ir stiprinti politinę valią siekiant, kad visame pasaulyje būtų paskelbtas mirties bausmės moratoriumas;
78. ragina Komisiją parengti veiksmų planą siekiant sukurti tikslinių sankcijų (draudimo keliauti, turto įšaldymo) sąrašo sudarymo ir taikymo trečiųjų šalių pareigūnams (įskaitant policijos pareigūnus, prokurorus ir teisėjus), susijusiems su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais, pvz., kankinimu ir žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu, mechanizmą; pabrėžia, kad įtraukimo į sąrašą kriterijai turėtų būti pagrįsti gerai dokumentuotais, susijusiais ir nepriklausomais šaltiniais ir įtikinamais įrodymais, kad į sąrašą įtraukti asmenys galėtų naudotis teisių gynimo mechanizmais;
79. primena visų valstybių, įskaitant ES valstybes nares, įsipareigojimą griežtai laikytis negrąžinimo principo, pagal kurį valstybės negali deportuoti ar išduoti asmenų jurisdikcijai, kurioje jie gali patirti persekiojimą; mano, kad priimančiosios šalies diplomatinio patikinimo siekimo praktika neatleidžia siunčiančiosios valstybės nuo jos prievolių, ir smerkia tokią praktiką, kuria siekiama išvengti visiško kankinimo ir grąžinimo draudimo;
80. pažymi itin svarbų ES vaidmenį pasaulyje kovojant su kankinimu, glaudžiai bendradarbiaujant su JT; pabrėžia, kad visiško nepakantumo kankinimui principo stiprinimas ir toliau lieka vienas iš pagrindinių ES politikos ir strategijos uždavinių skatinant žmogaus teises ir pagrindines laisves tiek ES, tiek už jos ribų; apgailestauja dėl to, kad ne visos valstybės narės visapusiškai laikosi Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005, o kai kurios išsivysčiusiose šalyse įsisteigusios įmonės galbūt neteisėtai pardavė trečiosioms šalims policijos ir saugumo struktūrose naudojamą įrangą, kuri gali būti naudojama kankinimams;
81. ragina Tarybą ir Komisiją baigti dabartinę Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005, įskaitant jo priedus, peržiūrą siekiant veiksmingesnio įgyvendinimo atsižvelgiant į 2010 m. birželio 17 d. rezoliucijoje dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1236/2005 įgyvendinimo išdėstytas Parlamento rekomendacijas; ragina valstybes nares visapusiškai laikytis šio reglamento nuostatų, pirmiausia jo 13 straipsnyje nustatytos visų valstybių narių prievolės laiku parengti metines veiklos ataskaitas ir jas paskelbti viešai, taip pat dalytis informacija su Komisija apie licencijų išdavimo sprendimus;
Pastabos dėl kovos su kankinimu ir vystymosi politikos
82. primena, kad reikia sukurti integruotą ir išsamią strategiją, skirtą kovoti su kankinimu šalinant pagrindines jo priežastis; mano, kad ji turėtų apimti bendrą institucinį skaidrumą ir stipresnę politinę valią valstybės lygiu kovojant su netinkamu elgesiu; pabrėžia, kad reikia nedelsiant kovoti su skurdu, nelygybe, diskriminacija ir smurtu taikant NPM ir stiprinant vietos valdžios institucijas bei NVO; pabrėžia poreikį toliau stiprinti ES vystomojo bendradarbiavimo ir žmogaus teisių įgyvendinimo priemones, kad būtų šalinamos pagrindinės smurto priežastys;
83. pabrėžia, kad galimybė kreiptis į teismą, kova su nebaudžiamumu, nešališki tyrimai, pilietinės visuomenės įgalėjimas ir švietimo, nukreipto prieš netinkamą elgesį, skatinimas yra labai svarbūs kovoje su kankinimu;
84. pabrėžia, kad termino „kankinimas“ (vadinasi, ir tokios praktikos absoliutaus uždraudimo, baudžiamojo persekiojimo ir baudimo už jos taikymą) negalima atmesti, kai tokius veiksmus atlieka neteisėtos karinės pajėgos arba gentinės, religinės ar sukilėlių grupės;
85. primena dialogo žmogaus teisių klausimais, kaip politinio dialogo pagal Kotonu partnerystės susitarimo 8 straipsnį sudedamosios dalies, svarbą ir specifiškumą; taip pat primena, kad visuose su trečiosiomis šalimis žmogaus teisių klausimais vykstančiuose dialoguose turėtų būti griežtai pasisakoma prieš kankinimą;
86. ragina Tarybą ir Komisiją skatinti šalis partneres kovojant su kankinimu ir kitu žiauriu, nežmonišku ar žeminančiu elgesiu patvirtinti į auką orientuotą požiūrį ir įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo politiką ypatingą dėmesį skirti aukų poreikiams; pabrėžia, kad pagalbos sąlygos taikymas yra veiksmingas problemos sprendimo būdas, tačiau geresnių rezultatų būtų galima pasiekti vedant aukšto lygio dialogus ir derybas, siekiant pilietinės visuomenės dalyvavimo, stiprinant nacionalinius pajėgumus ir daug dėmesio skiriant paskatoms;
Pastabos dėl kovos su kankinimu ir moterų teisių
87. primygtinai ragina ES nustatant pagalbos sąlygas užtikrinti, kad trečiosios šalys nuo kankinimo apsaugotų visus žmones, ypač moteris ir mergaites; ragina Komisiją persvarstyti savo pagalbos politiką tų šalių, kuriose vykdomi kankinimai, atžvilgiu ir tą pagalbą skirti aukoms remti;
88. palankiai vertina Komisijos komunikate „Siekiant atsisakyti moters lytinių organų žalojimo“ (COM(2013)0833) numatytas priemones ir pakartoja, kad siekiant spręsti šią problemą reikia užtikrinti Sąjungos vidaus ir išorės politikos nuoseklumą; be to, dar kartą pabrėžia, kad ir toliau būtina, jog ES bendradarbiautų su trečiosiomis šalimis siekiant panaikinti moterų lyties organų žalojimo praktiką; ragina dar to nepadariusias valstybes nares savo nacionaliniais teisės aktais numatyti baudžiamąją atsakomybę už moterų lyties organų žalojimą ir užtikrinti tų teisės aktų įgyvendinimą;
89. reiškia susirūpinimą dėl atvejų, kai mirties bausmė įvykdoma moterims, turinčioms psichinių problemų ar mokymosi sunkumų;
90. smerkia visų formų smurtą prieš moteris, visų pirma, vadinamuosius žudymus dėl garbės, kultūroje ar religiniuose įsitikinimuose įsišaknijusį smurtą, priverstines santuokas, vaikų santuokas, žudymą dėl lyties ir mirtis dėl kraičio; patvirtina, kad ES turi tai laikyti kakinimo būdais; prašo visų suinteresuotųjų subjektų švietimo ir informuotumo didinimo priemonėmis aktyviai stengtis užkirsti kelią kankinimo praktikai;
91. smerkia visų formų moterų kankinimą, susijusį su kaltinimais kerais ar raganavimu, vykdomą įvairiose pasaulio šalyse;
92. palankiai vertina pažangų ir novatorišką Romos statuto požiūrį, kuriuo seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties, įskaitant išprievartavimą, seksualinę vergovę, prievartinę prostituciją, priverstinį apvaisinimą, priverstinę sterilizaciją ar kitų panašaus sunkumo formų seksualinį smurtą pripažinti kankinimo būdais, taigi pripažinti juos karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui; taip pat palankiai vertina Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) aukų paramos fondo įgyvendinamas programas, skirtas nuo kankinimų nukentėjusių moterų reabilitacijai, ypač pasibaigus konfliktui;
93. ragina ES skatinti to dar nepadariusias šalis ratifikuoti ir įgyvendinti KPK ir Romos statutą ir į savo nacionalinius teisės aktus įtraukti atitinkamas nuostatas dėl su lytimi susijusio smurto;
94. ragina valstybes griežtai pasmerkti moterų ir mergaičių kankinimą ir smurtą prieš jas, vykdomus ginkluoto konflikto metu ir po jo; pripažįsta, kad seksualinis smurtas ir smurtas dėl lyties paveikia aukas ir išgyvenusiuosius, gimines, bendruomenes ir visuomenes, ir ragina imtis veiksmingų atskaitomybės ir teisių gynimo priemonių bei veiksmingų taisomųjų priemonių;
95. mano, kad būtina, jog nacionaliniai prokurorai ir teisėjai turėtų gebėjimų ir patirties tinkamai vykdyti asmenų baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus dėl lyties ir juos teisti;
96. mano, kad sulaikymo vietose translyčių moterų kalinių neatskyrimas nuo vyrų kalinių yra žiaurus, nežmoniškas, žeminantis ir nepriimtinas elgesys;
97. ragina ES, vedant savo žmogaus teisių dialogus, skatinti JT elgesio su kalinčiomis moterimis ir moterims pažeidėjoms taikomų priemonių, nesusijusių su laisvės atėmimu, taisyklių (Bankoko taisyklės) įgyvendinimą, kad būtų sustiprintos tarptautinės elgesio su kalinčiomis moterimis normos, apimančios sveikatos, lyčių lygybės ir vaikų priežiūros aspektus;
o o o
98. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais, valstybių narių vyriausybėms, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui ir JT specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais.
2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Saudo Arabijos, jos santykių su ES ir jos vaidmens Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje (2013/2147(INI))
– atsižvelgdamas į 1989 m. vasario 25 d. Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) bendradarbiavimo susitarimą,
– atsižvelgdamas į savo 1990 m. liepos 13 d. rezoliuciją dėl sudarytino EEB ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo svarbos(1),
– atsižvelgdamas į savo 1996 m. sausio 18 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos(2),
– atsižvelgdamas į Maskate (Omanas) 2001 m. gruodžio 31 d. priimtą PĮBT šalių ekonominį susitarimą ir 2002 m. gruodžio 21 d. PĮBT priimtą Dohos deklaraciją dėl Persijos įlankos arabų valstybių bendradarbiavimo tarybos muitų sąjungos sudarymo,
– atsižvelgdamas į tai, kad 2004 m. spalio mėn. Saudo Arabija ratifikavo JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, ypač turėdamas minty šios konvencijos 7 straipsnį dėl politinio ir viešojo gyvenimo,
– atsižvelgdamas į savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl Saudo Arabijos(3),
– atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl raiškos laisvės internete(4),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 10 d. rezoliuciją „Reformos arabų pasaulyje: kokios strategijos turėtų laikytis Europos Sąjunga?“(5),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. gruodžio 13 d. rezoliuciją dėl moterų teisių Saudo Arabijoje(6),
– atsižvelgdamas į 2008 m. gruodžio mėn. Tarybos priimtą „Europos saugumo strategijos įgyvendinimo ataskaitą. Saugumo užtikrinimas besikeičiančiame pasaulyje“,
– atsižvelgdamas į 2009 m. balandžio 29 d. Maskate vykusio XIX ES ir PĮBT jungtinės tarybos bei ministrų posėdžio metu parengtą bendrą komunikatą,
– atsižvelgdamas į bendrą veiksmų programą (2010–2013 m.), skirtą 1989 m. ES ir PĮBT bendradarbiavimo susitarimui įgyvendinti,
– atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 20 d. rezoliuciją dėl Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos(7),
– atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Liuksemburge vykusio XX ES ir PĮBT jungtinės tarybos bei ministrų posėdžio metu parengtą bendrą komunikatą,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 24 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių(8),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 7 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, Bahreine ir Jemene(9),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. liepos 7 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje, Jemene ir Bahreine, atsižvelgiant į padėtį arabų šalyse ir Šiaurės Afrikoje(10),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl padėties Sirijoje(11),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 27 d. rezoliuciją dėl Bahreino(12),
– atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl JT Žmogaus teisių komisijos metinių susitikimų Ženevoje (2000–2012 m.),
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio pirmininko apsilankymą Saudo Arabijoje 2013 m. lapkričio 24–25 d. EP pirmininko Martino Schulzo vardu,
– atsižvelgdamas į savo metines ataskaitas dėl žmogaus teisių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0125/2014),
A. kadangi Saudo Arabijos Karalystė yra įtakinga politinė, ekonominė ir religinė veikėja Artimuosiuose Rytuose ir islamo pasaulyje, svarbiausia pasaulio naftos gamintoja ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos (PĮBT) ir G20 grupės steigėja bei svarbi narė; kadangi Saudo Arabijos Karalystė yra svarbi ES partnerė;
B. kadangi ES yra pagrindinė Saudo Arabijos prekybos partnerė (prekybos apimtis sudaro 15 proc. visos prekybos), o Saudo Arabijos Karalystė yra 11 pagal dydį ES prekybos partnerė; kadangi daug ES bendrovių investuoja į Saudo Arabijos ekonomiką, visų pirma į šalies naftos pramonę, o Saudo Arabijos Karalystė yra svarbi rinka ES pramoninių prekių eksportui tokiose srityse kaip gynyba, transportas, automobilių, medicinos ir chemijos produktų eksportas;
C. kadangi prekių iš Saudo Arabijos Karalystės importas į ES ir prekių eksportas iš ES į Saudo Arabijos Karalystę gerokai išaugo nuo 2010 m. iki 2012 m.;
D. kadangi derybos dėl ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos laisvosios prekybos susitarimo, kurios buvo pradėtos prieš dvidešimt metų, vis dar nėra baigtos;
E. kadangi ES ir Saudo Arabijos Karalystė susiduria su bendrais uždaviniais, kurie yra pasauliniai savo kilme ir poveikiu, pvz., sparčiai kintanti ekonomika, migracija, energetinis saugumas, tarptautinis terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimas ir aplinkos niokojimas;
F. kadangi besikeičiant politinėms ir strateginėms aplinkybėms Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regione būtina iš naujo įvertinti ES ir Saudo Arabijos Karalystės santykius;
G. kadangi Saudo Arabijos Karalystės santvarka – paveldima absoliutinė monarchija be renkamo parlamento; kadangi jai tenka spręsti karališkos valdžios tęstinumo problemą; kadangi Saudo Arabijos Karalystėje gyvena 28 mln. žmonių, iš kurių 9 mln. užsieniečių ir 10 mln. jaunų žmonių, kuriems mažiau negu 18 metų; kadangi nuo 2001 m. Saudo Arabijos Karalystė įgyvendino nedideles ir laipsniškas reformas, tačiau jos nebuvo įtvirtintos instituciniu būdu ir todėl nesunkiai gali būti panaikintos; kadangi šalies pasiekimai žmogaus teisių srityje tebėra prasti, esama didelio atotrūkio tarp šalies tarptautinių įsipareigojimų ir jų įgyvendinimo;
H. kadangi Saudo Arabijoje 2005 m. įvykę pirmieji savivaldybių rinkimai buvo pirmas rinkimų procesas šalies istorijoje; kadangi 2015 m. bus išrinkta tik pusė savivaldybių tarybų narių, o likusią dalį narių vis dar skirs karalius;
I. kadangi tik šias metais pirmą kartą 30 moterų buvo paskirta į Patariamąją tarybą ir kadangi tik 2015 m. moterims bus leista balsuoti savivaldybių rinkimuose;
J. kadangi Pasaulio banko pranešimo „Moterys, verslas ir teisė 2014 m. Apribojimų panaikinimas siekiant stiprinti lyčių lygybę“(13) duomenimis Saudo Arabija yra pirmoji šalių, kurių įstatymais ribojamas moterų ekonominis potencialas, sąraše;
K. kadangi Saudo Arabijos Karalystė – vienintelė šalis pasaulyje, kurioje moterims neleidžiama vairuoti, ir nors nėra oficialaus įstatymo, kuriuo moterims vairuoti draudžiama, ministro įsakymu 1990 m. buvo oficialiai įformintas galiojantis paprotinis draudimas ir vairuojančios moterys areštuojamos;
L. kadangi pagal Jungtinių Tautų vystymo programos 2012 m. lyčių nelygybės indeksą (angl. GII) Saudo Arabija užima 145-ąją vietą iš 148 šalių, todėl tai yra viena iš pasaulio valstybių, kurių nelygybės rodiklis labai aukštas; kadangi 2012 m. Pasaulio ekonomikos forumo parengtoje Pasaulinio lyčių atotrūkio ataskaitoje (angl. Global Gender Gap Report) moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis Saudo Arabijos Karalystėje yra vienas iš mažiausių pasaulyje (133-oji vieta iš 135 šalių);
M. kadangi Saudo Arabijos Karalystėje už įvairius nusikaltimus taikoma mirties bausmė ir 2013 m. mažiausiai 24 asmenims buvo įvykdyta mirties bausmė; kadangi 2011 m. mažiausiai 80 asmenų buvo įvykdyta mirties bausmė ir 2012 m. panašiam skaičiui asmenų (tai daugiau nei trigubai palyginti su 2010 m.), įskaitant nepilnamečius ir užsienio šalių piliečius; kadangi Saudo Arabijos Karalystė yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje vis dar viešai vykdomos mirties bausmės; kadangi buvo pranešta apie moterų užmėtymą akmenimis Saudo Arabijoje, nesilaikant JT Moterų padėties komisijos, kuri šį faktą pasmerkė kaip barbarišką kankinimą, nustatytų standartų;
N. kadangi Saudo Arabijos Karalystė ėmėsi tvirtų ir ryžtingų veiksmų ir vykdė griežtas kovos su terorizmu ir su terorizmu susijusia finansine veikla priemones; kadangi tuo pačiu metu Saudo Arabijos Karalystei tenka pagrindinis vaidmuo visame pasaulyje skleidžiant ir propaguojant itin griežtą salafistų ir vahabitų islamo aiškinimą; kadangi pačios kraštutiniausios salafizmo ir vahabizmo apraiškos įkvėpė teroristines organizacijas, pvz., „Al Kaidą“, ir sukėlė pasaulyje, įskaitant pačią Saudo Arabijos Karalystę, grėsmę saugumui; kadangi Saudo Arabijos Karalystė sukūrė finansinių sandorių kontrolės sistemą siekdama užtikrinti, kad jokios lėšos nepatektų teroristinėms organizacijoms, ir šią sistemą būtina toliau stiprinti;
O. kadangi Jungtinių Tautų žmogaus teisių ekspertai išreiškė seniai kilusį susirūpinimą dėl pernelyg plačių kovos su terorizmu priemonių, susijusių su slaptais kalinimais, dėl kurių taip pat buvo sulaikyti ir kalinami taikūs disidentai pateikiant jiems kaltinimus dėl terorizmo; kadangi tarptautinės žmogaus teisių organizacijos paragino karalių Abdullah atmesti kovos su terorizmu įstatymą, kurį 2013 m. gruodžio 16 d. priėmė Ministrų Taryba, dėl jame pateiktos pernelyg plačios terorizmo apibrėžties, nustatant neteisingus žodžio laisvės apribojimus ir galimai laikant nusikalstamais bet kokius pareiškimus, kurie yra kritiški Saudo Arabijos vyriausybės ar visuomenės atžvilgiu;
P. kadangi žodžio laisvė, spaudos ir žiniasklaidos laisvė, tiek prisijungus prie interneto, tiek nuo jo atsijungus, yra labai svarbios išankstinės sąlygos demokratizacijai ir reformoms skatinti, taip pat esminės valdžios kontrolės priemonės;
Q. kadangi Saudo Arabijos Karalystėje veikia gyvybinga interneto veikėjų bendruomenė ir nustatytas didžiausias socialinio tinklo „Twitter“ naudotojų skaičius Artimuosiuose Rytuose;
R. kadangi žmogaus teisių organizacijų veikla Saudo Arabijos Karalystėje labai varžoma, tai liudija valdžios institucijų atsisakymas registruoti Adala žmogaus teisių centrą ir Žmogaus teisių sąjungą; kadangi labdaros organizacijos yra vienintelės šioje karalystėje leidžiamos pilietinės visuomenės organizacijos;
S. kadangi Saudo Arabijos Karalystė turi užtikrinti tikrąją religijos laisvę, visų pirma susijusią su viešu religijos išpažinimu ir religinėmis mažumomis, atsižvelgiant į svarbų Saudo Arabijos Karalystės dviejų šventų islamo mečečių Mekoje ir Medinoje sergėtojos vaidmenį;
T. kadangi Saudo Arabijos Karalystė ir toliau labai pažeidinėja pagrindines žmogaus teises, nepaisant to, kad ji Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje pareiškė pripažįstanti daugelį 2009 m. visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų; kadangi šios rekomendacijos apima šalies baudžiamosios teisenos sistemos reformą, nes šia sistema pažeidžiami patys pagrindiniai tarptautiniai standartai, o sulaikytieji asmenys nuolat susiduria su sistemingais teisės į tinkamą teismo procesą pažeidimais, nes nėra rašytinio baudžiamojo kodekso, kuriame būtų aiškiai apibrėžta nusikalstama veika, ir teisėjai gali laisvai priimti sprendimus pagal tai, kaip jie aiškina islamo teisę, ir remdamiesi pranašo tradicijomis; kadangi dabartinis teisingumo ministras pabrėžė, jog ketina susisteminti šariatą ir išleisti bausmių skyrimo gaires;
U. kadangi 2007 m. karalius Abdullah pradėjo vykdyti keletą laipsniškų teisės reformų, patvirtinęs naujos teismų sistemos planą, įskaitant Aukščiausiojo Teismo ir specialių komercinių, darbo ir administracinių teismų įsteigimą;
V. kadangi daugiau kaip milijonas Etiopijos, Bangladešo, Indijos, Filipinų, Pakistano ir Jemeno piliečių per pastaruosius mėnesius buvo išsiųsti į gimtąsias šalis pradėjus vykdyti darbo teisės reformą, siekiant sumažinti didelį skaičių darbuotojų migrantų ir kovoti su Saudo Arabijos piliečių nedarbu; kadangi paspartintas daugelio sugrįžtančių asmenų antplūdis kelia ypatingą įtampą dažnai neturtingose ir nestabiliose jų kilmės šalyse;
W. kadangi 2013 m. lapkričio 12 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Saudo Arabijos Karalystė nuo 2014 m. sausio 1 d. trejų metų kadencijai paskirta į Žmogaus teisių tarybą;
X. kadangi Saudo Arabijos Karalystės ir ES dialogo dėl žmogaus teisių užmezgimas galėtų suteikti labai naudingą galimybę padidinti tarpusavio supratimą ir paskatinti tolesnes reformas šalyje;
1. pripažįsta ES ir Saudo Arabijos Karalystės tarpusavio priklausomybę atsižvelgiant į regiono stabilumą, santykius su islamo pasauliu, Arabų pavasario šalių pereinamojo laikotarpio baigtį, Izraelio ir Palestinos taikos procesą, karą Sirijoje, santykių su Iranu gerinimą, kovą su terorizmu, pasaulinių naftos ir finansų rinkų stabilumą, prekybą, investavimą ir pasaulinio valdymo klausimus, ypač Pasaulio banko, Tarptautinį valiutos fondo veiklos srityje ir bendradarbiaujant G20 forume; pabrėžia, kad dėl geopolitinių aplinkybių Saudo Arabijos Karalystė ir kitos PĮBT valstybės narės dėmesį sutelkia į saugumo uždavinius, kurie turi regioninių ir pasaulinių padarinių;
2. pritaria kai kuriems Saudo Arabijos Karalystės iškeltiems probleminiams klausimams, bet primygtinai ragina vyriausybę aktyviai ir konstruktyviai bendradarbiauti su tarptautine bendruomene; atsižvelgdamas į tai itin palankiai vertina Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos susitarimą dėl Sirijos cheminių ginklų sunaikinimo vengiant karinio susirėmimo;
3. taip pat kreipiasi į Saudo Arabijos Karalystę prašydamas, kad ji aktyviai remtų naują laikinąjį „E3+3“ šalių grupės ir Irano susitarimą ir padėtų užtikrinti, kad būtų surastas diplomatinis sprendimas dėl neišspręstų klausimų, susijusių su branduoliniais ginklais, sudarant išsamesnį susitarimą dėl taikos ir saugumo visame regione per artimiausius šešis mėnesius;
4. pabrėžia, jog Europai svarbu, kad Saudo Arabijos Karalystėje būtų užtikrinta taiki ir tvarkinga raida ir vyktų politinių reformų procesas, kurie yra pagrindinis ilgalaikę taiką, stabilumą ir vystymąsi regione užtikrinantis veiksnys;
5. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas pradėti su ES dialogą žmogaus teisių klausimais, kad būtų galima geriau suprasti ir nustatyti, kokių reikia permainų;
6. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas sudaryti sąlygas žmogaus teisių organizacijų darbui, supaprastinant licencijų registravimo procesą; apgailestauja dėl priekabiavimo prie žmogaus teisių aktyvistų ir jų sulaikymo nepateikiant kaltinimų;
7. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas sudaryti sąlygas nepriklausomai veikti nacionalinei žmogaus teisių asociacijai ir laikytis JT standartų dėl nacionalinių žmogaus teisių institucijų (Paryžiaus principų);
8. primena, jog Saudo Arabijos Karalystės pasiekimai žmogaus teisių srityje buvo įvertinti 2009 m. vasario mėn. atliekant JT žmogaus teisių tarybos visuotinį periodinį vertinimą (VPV) ir kad Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijos oficialiai sutiko su daugybe ES valstybių narių vertinimo metu pateiktų rekomendacijų, įskaitant, pvz., raginimą panaikinti vyrišką globą ir rekomendacijas riboti mirties bausmės ir fizinių bausmių taikymą; laukia tikresnės pažangos įgyvendinant šias rekomendacijas ir primygtinai ragina Saudo Arabijos Karalystę laikytis konstruktyvaus požiūrio į rekomendacijas, kurios pateiktos atliekant 2013 m. visuotinį periodinį vertinimą;
9. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad ir toliau plinta žmogaus teisių pažeidimai, pvz., savavališki areštai ir sulaikymai, kankinimai, draudimai keliauti, teisminiai persekiojimai ir nesąžiningi teismų procesai; yra itin susirūpinęs dėl to, kad tariamos kovos su terorizmu priemonės vis dažniau naudojamos kaip priemonė areštuoti žmogaus teisių gynėjus ir kad pranešama, jog didėja nebaudžiamumas už žmogaus teisių pažeidimus; ragina Saudo Arabijos vyriausybę imtis neatidėliotinų veiksmų laikantis 2009 m. visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų, taip pat tęsti ir aktyviau vykdyti teismų sistemos reformą;
10. palankiai vertina Saudo Arabijos Karalystės įsipareigojimą laikytis Jungtinių Tautų žmogaus teisių sistemos Žmogaus teisių taryboje ir visuotinių žmogaus teisių konvencijų, kurias ji iki šiol ratifikavo; tačiau ragina Saudo Arabijos Karalystę pasirašyti ir ratifikuoti kitus pagrindinius Jungtinių Tautų žmogaus teisių susitarimus ir paktus, pvz., Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą ir Konvenciją dėl visų darbuotojų migrantų ir jų šeimų narių teisių apsaugos;
11. mano, jog narystė Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryboje pasaulyje skatina lūkesčius, kad bus parodyta ypatinga pagarba žmogaus teisėms bei demokratijai, ir kreipiasi į Saudo Arabijos Karalystę, kad ji dėtų daugiau pastangų vykdydama reformas; tikisi, kad Žmogaus teisių tarybos nariai visapusiškai bendradarbiaus pagal taikomas specialias procedūras ir leis nevaržomai lankytis visiems Jungtinių Tautų specialiesiems pranešėjams, visų pirma priims Jungtinių Tautų specialųjį pranešėją kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ir baudimo klausimais;
12. atkreipia dėmesį į tai, kad turimomis žiniomis Saudo Arabijos Karalystėje yra didžiausias tinklo „Twitter“ naudotojų rodiklis pasaulyje, ir tai rodo didelį internetinių socialinių tinklų vaidmenį šalyje bei vis didesnį moterų naudojimąsi internetu ir socialiniais tinklais; ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas sudaryti sąlygas nepriklausomai spaudai ir žiniasklaidai ir visiems Saudo Arabijos Karalystės gyventojams užtikrinti žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę; apgailestauja dėl to, kad imamasi represijų prieš taikiuose susirinkimuose dalyvaujančius kovotojus ir protestuotojus; pabrėžia, kad taikus pagrindinių juridinių teisių gynimas arba kritinių pastabų reiškimas naudojantis socialiniais tinklais yra būtinos teisės išraiška, kaip Parlamentas yra pabrėžęs savo pranešime dėl skaitmeninės laisvės; pabrėžia, kad spaudos ir žiniasklaidos laisvė, tiek prisijungus prie interneto, tiek nuo jo atsijungus, yra labai svarbi laisvoje visuomenėje ir yra esminė valdžios kontrolės priemonė;
13. ragina Saudo Arabijos Karalystės vyriausybę laikytis savo įsipareigojimų dėl keleto žmogaus teisių dokumentų, įskaitant Arabų žmogaus teisių chartiją, Vaiko teisų konvenciją, Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;
14. ragina Saudo Arabijos Karalystę pasirašyti ir ratifikuoti Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą;
15. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas tobulinti šariatu paremtą baudžiamosios teisenos sistemą, kad būtų laikomasi tarptautinių standartų, reglamentuojančių procedūras, susijusias su areštu, sulaikymu ir teismo procesu, taip pat kalinių teisėmis;
16. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas išlaisvinti sąžinės kalinius, nutraukti teisminį ir neteisminį žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir sparčiau įgyvendinti naują teisės aktą dėl NVO, taip užtikrinant jų registraciją, veiklos laisvę ir galimybę teisėtai veikti;
17. ragina EIVT aktyviai remti pilietinės visuomenės grupes, kurios siekia skatinti žmogaus teises ir demokratiją Saudo Arabijoje, ragina ES delegaciją Rijade aktyviai vykdyti žmogaus teisių darbotvarkę dalyvaujant teismo procesuose stebėtojų teisėmis ir lankantis kalėjimuose;
18. pakartoja savo raginimą visuotinai panaikinti kankinimus, fizines bausmes ir mirties bausmę ir ragina Saudo Arabijos Karalystėje nedelsiant paskelbti mirties bausmių vykdymo moratoriumą; apgailestauja dėl to, kad Saudo Arabijos Karalystė ir toliau taiko mirties bausmę už daugybę įvairių nusikaltimų; taip pat ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas reformuoti teisingumo sistemą siekiant panaikinti visų formų fizinių bausmių taikymą; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina faktą, kad Saudo Arabijos Karalystė neseniai priėmė teisės aktą, kuriame smurtas šeimoje laikomas nusikaltimu;
19. apgailestauja dėl to, kad praėjusių metų sausio mėn. Saudo Arabijos Karalystėje Šri Lankos namų ūkio darbuotojai Rizanai Nafeek buvo nukirsta galva už nusikaltimą, kurį ji tariamai įvykdė dar būdama nepilnametė – tai akivaizdus Vaiko teisių konvencijos pažeidimas, nes pagal šį dokumentą draudžiama taikyti mirties bausmę asmenims iki 18 m. nusikaltimo padarymo metu;
20. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas užtikrinti, kad visi įtarimai dėl kankinimų ir kitokio netinkamo elgesio būtų nuodugniai ir nešališkai ištirti, kad visi įtariami nusikaltėliai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir kad bet koks pareiškimas, kuris galėjo būti išgautas kankinant, nebūtų naudojamas kaip įrodymas nagrinėjant baudžiamąsias bylas;
21. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant Tarptautinės konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą ratifikavimo, dažnai prisipažinimai yra išgaunami prievarta arba kankinimais; primygtinai ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas užtikrinti visišką kankinimų panaikinimą Saudo Arabijos Karalystės teisingumo ir kalėjimų sistemoje;
22. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Saudo Arabijos Karalystė yra viena iš pasaulio šalių, kuriose vis dar taikomos viešos egzekucijos, amputacijos ir plakimai; ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas priimti teisės aktą, kuriuo būtų uždrausti šie veiksmai, nes jie yra grubus daugelio tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, kuriuos yra pasirašiusi Saudo Arabijos Karalystė, pažeidimas;
23. apgailestauja dėl to, kad Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijos nepateikė kvietimo JT specialiajam pranešėjui kankinimo klausimais ir JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių gynėjų klausimais, nors JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaro biuras (angl. OHCHR) rekomendavo visoms valstybėms oficialiai pakviesti JT specialiuosius pranešėjus;
24. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas gerbti visų tikėjimų viešas religines apeigas; palankiai vertina tai, kad Vienoje įsteigtas „Karaliaus Abdullah Bin Abdulazizo tarptautinis religijų ir kultūrų dialogo centras“ (angl. KAICIID), kuris siekia skatinti skirtingų religijų ir kultūrų atstovų dialogą visame pasaulyje; ragina valdžios institucijas skatinti nuosaikumą ir toleranciją religijų įvairovei visuose švietimo sistemos lygmenyse, įskaitant religines bendruomenes, taip pat viešuose pareigūnų ir valstybės tarnautojų pasisakymuose;
25. pabrėžia, jog būtina gerbti pagrindines visų religinių mažumų teises; ragina valdžios institucijas dėti daugiau pastangų siekiant užtikrinti visų religinių grupių tarpusavio toleranciją ir sambūvį; primygtinai ragina valdžios institucijas toliau peržiūrėti švietimo sistemą siekiant panaikinti esamas diskriminuojančias nuorodas į kitas religijas išpažįstančius arba kitokių įsitikinimų turinčius asmenis;
26. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas nustatyti minimalų santuokinį amžių ir imtis veiksmų siekiant uždrausti vaikų santuoką, atsižvelgiant į Vaiko teisių konvenciją (VTK) ir Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), kurias abi ratifikavo Saudo Arabijos Karalystė;
27. atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. karalius į Saudo Arabijos Karalystės konsultacinę asamblėją (Patariamąją tarybą) paskyrė pirmąsias moteris, kurios užima 30 vietų iš 150, ir tikisi, kad bus toliau plėtojami santykiai ir instituciniai ryšiai tarp Europos Parlamento ir Patariamosios tarybos; tikisi, kad bus įgyvendintas karaliaus pareiškimas, jog moterims bus leista balsuoti ir kelti kandidatūras būsimuose savivaldybių rinkimuose, kurie vyks 2015 m., ir kad vėliau joms bus leista balsuoti ir kelti kandidatūras visuose kituose rinkimuose;
28. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas atsisakyti vyrų užtikrinamos globos sistemos ir įspėja, kad 2013 m. rugpjūčio 26 d. priimto įstatymo dėl moterų apsaugos nuo smurto šeimoje vykdymas bus veiksmingas tik tuomet, jei bus panaikinta vyrų užtikrinamos globos sistema, nes dėl pastarosios moterys negali pranešti apie smurto šeimoje ar seksualinio išnaudojimo atvejus; primygtinai ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas taip pat panaikinti visus moterų žmogaus teisių, judėjimo laisvės, sveikatos apsaugos užtikrinimo, švietimo galimybių, santuokos, užimtumo galimybių, teisinio subjektiškumo ir atstovavimo teismo procesuose suvaržymus ir panaikinti visų formų moterų diskriminaciją šeimos teisės srityje ir privačiame ir viešajame gyvenime, siekiant skatinti jų dalyvavimą ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ir politinėje veikloje; palankiai vertina visuotinę kampaniją, kuria remiamas draudimo moterims vairuoti panaikinimas; ragina valdžios institucijas liautis daryti spaudimą asmenims, kurie agituoja už moterų teisę vairuoti; taip pat primena Saudo Arabijos vyriausybei jos įsipareigojimus, prisiimtus pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir Vaiko teisių konvenciją, taip pat įsipareigojimus, kuriuo ji turi vykdyti pagal JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją Nr. 53/144, kuria priimama Deklaracija dėl žmogaus teisių gynėjų; atkreipia dėmesį į būtinybę skatinti informuotumo didinimo kampanijas ir jas nukreipti taip pat į vyrus, kad ir jie žinotų apie moterų teises ir apie bendras pasekmes visuomenei, jei šios teisės negerbiamos; pabrėžia, kad ši informacija taip pat turėtų pasiekti kaimo ir nuo likusios šalies izoliuotas vietoves;
29. palankiai vertina neseniai priimtus teisės aktus, pagal kuriuos Saudo Arabijos mergaitėms leidžiama privačiose mokyklose užsiimti sportu, tačiau apgailestauja, kad tai netaikytina valstybinėse mokyklose besimokančioms mergaitėms; taip pat palankiai vertina tai, kad yra daug moterų, baigusių universitetą, ir šiuo metu šis skaičius viršija universitetą baigusių vyrų skaičių, ir ragina vyriausybę labiau stengtis skatinti moterų švietimą; vis dėlto pabrėžia, kad, nors Saudo Arabijos moterys sudaro 57 proc. šalies universitetų absolventų, tik 18 proc. vyresnių nei 15 metų amžiaus Saudo Arabijos moterų dirba – tai vienas iš žemiausių rodiklių pasaulyje; taigi ragina Saudo Arabijos vyriausybę peržiūrėti ir reformuoti moterų švietimo sistemą, siekiant padidinti jų dalyvavimą ekonominėje veikloje, užtikrinti didesnį dėmesį verslumo kompetencijos puoselėjimui ir spręsti su lytimi susijusius iššūkius reglamentavimo aplinkos kontekste, kad moterims būtų lengviau prieinamos vyriausybinės verslo licencijavimo paslaugos; teigiamai vertina mokymo programą, sukurtą kartu su nacionaline bendrojo mokymo organizacija, kuria siekiama parengti merginas įsitraukti į darbo rinką, ir pabrėžia, kad Saudo Arabijos valdžios institucijos deda pastangas siekdamos pagerinti merginų padėtį mokymosi požiūriu ir išplėsti jų galimybes įsidarbinti naujuose sektoriuose, kuriuose paprastai dominuoja vyrai;
30. ragina Saudo Arabijos Karalystę dėti pastangas skatinant moterų aukštąjį išsilavinimą, dėl kurio šalyje atsiranda naujų švietimo tendencijų; atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. į aukštąsias mokyklas buvo priimta 473 725 moterų (429 842 vyrai), o 1961 m. tik 4 moterys mokėsi aukštosiose mokyklose, ir kad šias mokymosi įstaigas baigusių moterų skaičius sudarė 59 948 (55 842 vyrų); taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad studenčių procentas visų lygių mokyklose padidėjo nuo 33 proc. 1974–1975 m. iki 81 proc. 2013 m.; palankiai vertina tarptautinę stipendijų programą, dėl kurios užsienyje besimokančių ir stipendiją gaunančių studenčių skaičius padidėjo iki 24 581;
31. teigiamai vertina tai, kad pirmą kartą moterims teisininkėms buvo išduotos licencijos, tačiau apgailestauja dėl to, kad teisinę sistemą kontroliuoja religinėms grupėms priklausantys teisėjai vyrai; atkreipia dėmesį į atliekamą laipsnišką šariato teisės kodifikavimą ir ragina jį paspartinti, kadangi jos nekodifikavus ir dėl teisinio precedento tradicijos dažnai susiduriama su dideliu neapibrėžtumu atsižvelgiant į šalies įstatymų taikymo sritį ir turinį ir teismo klaidomis; tvirtina, jog itin svarbu užtikrinti teismų nepriklausomumą ir tinkamą teisėjų teisinį rengimą;
32. palankiai vertina tai, kad Saudo Arabijos Karalystė ratifikavo keturias JT žmogaus teisių sutartis, būtent: Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (angl. CEDAW), kurią ji ratifikavo 2000 m., Jungtinių Tautų konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (angl. CAT, 1997 m.), Vaiko teisių konvenciją (1996 m.) ir Tarptautinę konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (1997 m.);
33. pabrėžia, jog svarbu, kad būtų pradėta islamą išpažįstančių mokslininkių diskusija, siekiant aiškinti religinius tekstus moterų teisių ir lygybės požiūriu;
34. pabrėžia, kad bet kokiose derybose dėl ES laisvosios prekybos susitarimo, kuriose dalyvauja Saudo Arabija, pirmiausia turi būti numatyti griežti įpareigojimai moterų ir mergaičių apsaugai užtikrinti;
35. palankiai vertina neseniai priimtą Darbo ministerijos sprendimą paspartinti moterų įdarbinimą įvairiose privačiojo sektoriaus srityse, dėl kurio privačiame sektoriuje dirbančių Saudo Arabijos moterų skaičius išaugo nuo 55 600 moterų 2010 m. iki maždaug 100 000 moterų 2011 m. ir 215 840 moterų 2012 m. pabaigoje; palankiai vertina Darbo ministerijos sprendimą kartu su Žmogiškųjų išteklių plėtros fondu pateikti programas, skirtas moterų užimtumui skatinti;
36. ragina valdžios institucijas gerinti darbuotojų imigrantų darbo sąlygas ir elgesį su jais, ypatingą dėmesį skiriant moterų, dirbančių namų ūkių pagalbininkėmis, padėčiai, nes joms gresia itin didelė seksualinio smurto rizika ir jos dažnai dirba faktiškai vergijos sąlygomis; ragina Saudo Arabijos vyriausybę tęsti darbo įstatymų reformas ir visų pirma visiškai panaikinti paramos sistemą („Kafala“) ir palankiai vertina neseniai nacionalinės žmogaus teisių draugijos pateiktą prašymą vyriausybei užsienio darbuotojus įdarbinti Darbo ministerijos agentūroje, užuot naudojusis paramos sistema; teigiamai vertina naujas pastangas priimti nacionalinius darbo įstatymus siekiant užtikrinti standartizuotą namų ūkio darbuotojų apsaugą ir darbdavių, atsakingų už seksualinį ir fizinį išnaudojimą ir darbo teisių pažeidimus, baudžiamąjį persekiojimą;
37. ragina Saudo Arabijos valdžios institucijas nutraukti pastaruoju metu vykstančius smurtinius išpuolius prieš darbuotojus migrantus ir išlaisvinti tūkstančius suimtų asmenų, kurie, kaip pranešama, laikomi laikinuose centruose, dažnai be tinkamos pastogės ir medicinos priežiūros, primygtinai ragina kilmės šalis bendradarbiauti su Saudo Arabijos valdžios institucijomis, kad būtų galima organizuoti šių darbuotojų grįžimą kuo humaniškesnėmis sąlygomis; apgailestauja dėl to, kad darbo teisės dažnai įgyvendinamos nesilaikant tarptautinių standartų ir naudojamas nepateisinamas smurtas prieš nelegalius migrantus, kaip, pvz., per 2013 m. lapkričio mėn. vykusias represijas, per kurias žuvo 3 Etiopijos piliečiai, sulaikyta 33 000 asmenų ir deportuota apie 200 000 nelegalių migrantų;
38. palankiai vertina tai, kad Saudo Arabijos Karalystė ratifikavo kai kurias iš pagrindinių TDO konvencijų, visų pirma Konvenciją Nr. 182 dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo; pritaria jos prisijungimui prie Protokolo dėl prekybos žmonėmis, ypač moterimis ir vaikais, prevencijos, sustabdymo bei baudimo už vertimąsi ja (Palermo protokolas); tikisi, kad bus įgyvendintos teisinės ir politinės reformos, siekiant užtikrinti visų tų tarptautinių sutarčių vykdymą;
39. atkreipia dėmesį į tai, kad Saudo Arabijos Karalystė neseniai atsisakė nenuolatinės vietos JT Saugumo Taryboje;
40. mano, jog aštrėjančias regiono saugumo problemas galima išspręsti sukūrus bendrą saugumo sistemą, į kurią būtų įtrauktos visos šalys ir kurioje būtų atsižvelgiama į visų šalių teisėtus saugumo interesus;
41. pabrėžia, kad itin svarbus ES ir Saudo Arabijos Karalystės bendradarbiavimas kovojant su terorizmu ir smurtiniu ekstremizmu ir kad norint, jog ši kova būtų veiksminga, reikia gerbti pagrindines žmogaus teises ir pilietines laisves; ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas sugriežtinti radikalių kovotojų grupuočių užsienyje finansavimo, kurį teikia Saudo Arabijos piliečiai ir labdaros organizacijos, kontrolę; palankiai vertina susitarimą dėl įnašo Jungtinių Tautų kovos su terorizmu centrui įkurti, kurį 2011 m. rugsėjo 19 d. pasirašė Jungtinės Tautos ir Saudo Arabijos Karalystė, ir Saudo Arabijos Karalystės sprendimą trejus metus jį finansuoti;
42. yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurie Saudo Arabijos Karalystės piliečiai ir organizacijos teikia finansinę ir politinę paramą kai kurioms religinėms ir politinėms grupuotėms, visų pirma Šiaurės Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Azijoje ir ypač Pietų Azijoje (būtent Pakistane ir Afganistane), Čečėnijoje ir Dagestane, o dėl to gali sustiprėti fundamentalistinės ir obskurantiškos jėgos, kurios kenkia pastangoms skatinti demokratinį valdymą ir nepritaria moterų dalyvavimui viešajame gyvenime;
43. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas dirbti su ES ir tarptautiniu mastu siekiant nutraukti salafistų judėjimų paramą antivalstybinei karinių sukilėlių veiklai Malyje, kuri destabilizuoja padėtį visame regione;
44. pabrėžia, kad Saudo Arabijos Karalystė yra pagrindinė organizacijos „Sirijos draugų grupė“ narė; ragina Saudo Arabijos Karalystę padėti rasti taikų ir įtraukų Sirijos konflikto sprendimą, visų pirma be išankstinių sąlygų remiant derybas „Ženeva II“; taip pat ragina aktyviau teikti paramą ir visą įmanomą humanitarinę pagalbą Sirijos gyventojams, kurie nukentėjo nuo Sirijos pilietinio karo; ragina Saudo Arabijos Karalystę nutraukti savo finansinę, karinę ir politinę paramą ekstremistų grupuotėms ir skatinti kitas valstybes elgtis taip pat;
45. pakartoja savo raginimą Saudo Arabijos Karalystei teikti konstruktyvią pagalbą ir tarpininkauti, kad Bahreine būtų įgyvendintos taikios reformos ir užtikrintas nacionalinis dialogas;
46. ragina Saudo Arabijos Karalystės valdžios institucijas pradėti taikų dialogą su Iranu dvišalių santykių ir regiono ateities klausimais; be to, palankiai vertina 2013 m. lapkričio 24 d. Saudo Arabijos Karalystės vyriausybės pareiškimą dėl Ženevos susitarimo su Iranu pasekmių;
47. ragina ES ir Saudo Arabijos Karalystę veiksmingai bendradarbiauti siekiant teisingų ir tvarių rezultatų užbaigiant Izraelio ir Palestinos konfliktą;
48. primygtinai ragina ES institucijas stiprinti savo atstovavimą šiame regione ir plėtoti darbo santykius su Saudo Arabijos Karalyste, padidinant išteklius delegacijai Rijade bei planuojant nuolatinius Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai vizitus į Saudo Arabijos Karalystę;
49. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Europos išorės veiksmų tarnybai, JT Generaliniam Sekretoriui, JT vyriausiajam žmogaus teisių komisarui, Jo Didenybei Karaliui Abdullah Ibn Abdul Azizui, Saudo Arabijos Karalystės vyriausybei ir Saudo Arabijos Karalystės nacionalinio dialogo centro generaliniam sekretoriui.