Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ankstesnių Komisijos ir Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) metinių ataskaitų,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 24 d. Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2012 m. metinė ataskaita“ (COM(2013)0548) ir prie jos pridedamus dokumentus (SWD(2013)0283, SWD(2013)0284, SWD(2013)0285, SWD(2013)0286) ir SWD(2013)0287),

–  atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) 2012 m. metinę ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą kartu su institucijų atsakymais(1),

–  atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Geresnis OLAF valdymas ir vykdant tyrimus taikomos procesinės apsaugos stiprinimas. Laipsniškas įgyvendinimas steigiant Europos prokuratūrą“ (COM(2013)0533),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 17 d. Komisijos komunikatą „Geresnė Sąjungos finansinių interesų apsauga. Europos prokuratūros įsteigimas ir Eurojusto reforma“ (COM(2013)0532),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 26 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga taikant baudžiamosios teisės normas ir atliekant administracinius tyrimus. Integruota mokesčių mokėtojų lėšų apsaugos politika“ (COM(2011)0293),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 24 d. Komisijos komunikatą dėl Komisijos kovos su sukčiavimu strategijos (COM(2011)0376),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Veiksmų planas stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu“ (COM(2012)0722),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 26 d. Komisijos komunikatą „Europos Sąjungos biudžeto apsauga iki 2012 m. pabaigos“ (COM(2013)0682),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 13 d. Komisijos komunikatą „Grynųjų finansinių pataisų taikymas valstybėms narėms pagal žemės ūkio ir sanglaudos politiką“ (COM(2013)0934),

–  atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Tarybai ir Europos Parlamentui „ES kovos su korupcija ataskaita“ (COM(2014)0038),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2013/43/ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos nuostatos dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama(2),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 22 d. Tarybos direktyvą 2013/42/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kiek tai susiję su kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmu(3),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 250/2014, kuriuo nustatoma programa, skirta Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos srities veiklai skatinti (programa „Hercule III“), ir panaikinamas Sprendimas Nr. 804/2004/EB(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių skyrimo(5),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų, kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 ir Tarybos reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999(6),

–  atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių(7),

–  atsižvelgdamas į Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) priežiūros komiteto nuomonę Nr. 1/2014 dėl OLAF tyrimų politikos prioritetų,

–  atsižvelgdamas į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(8),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl 2011 m. metinės ataskaitos „ES finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“(9),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. rugsėjo 15 d. rezoliuciją dėl ES pastangų kovoti su korupcija(10),

–  atsižvelgdamas į savo 2010 m. gegužės 18 d. pareiškimą dėl ES pastangų kovoti su korupcija(11) ir į 2011 m. birželio 6 d. Komisijos komunikatą „Kova su korupcija ES“ (COM(2011)0308),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis(12),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0195/2014),

A.  kadangi, Komisijos vertinimu, dėl mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo, mokesčių vengimo ir agresyvaus mokesčių planavimo Europos Sąjungoje kasmet gali būti prarandama apie 1 000 000 000 000 EUR mokestinių pajamų, t. y. kiekvienam ES piliečiui tai kasmet kainuoja apie 2.000 EUR;

B.  kadangi ES finansinių interesų apsauga yra esminė ES politinės darbotvarkės dalis, siekiant skatinti ir didinti piliečių pasitikėjimą ir užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų naudojami tinkamai;

C.  kadangi Lisabonos sutartimi iš esmės pagerintos priemonės, skirtos ES finansiniams interesams apsaugoti, ir tiek ES, tiek jos valstybės narės įpareigotos kovoti su visų formų neteisėta veikla, darančia neigiamą poveikį ES finansiniams interesams;

D.  kadangi dėl didelės ES teisinių sistemų ir tradicijų įvairovės Sąjungos finansinių interesų apsauga nuo sukčiavimo ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos yra itin didelė problema ir, siekiant ją spręsti, reikia imtis skubių neišvengiamų veiksmų;

E.  kadangi, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus ir kovoti su sukčiavimu, būtinas integruotas požiūris, apimantis kovos su sukčiavimu ir korupcija strategijas, visoje Sąjungoje taikant veiksmingas, darnias ir lygiavertes teisines priemones; kadangi ES ir valstybės narės dalijasi šia atsakomybe ir kadangi biudžeto apribojimo laikotarpiu labiau nei bet kada būtinas glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas;

F.  kadangi Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) privalo saugoti Sąjungos finansinius interesus ir šiuo tikslu tirti sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos atvejus ir kadangi jos priežiūros komitetas įsteigtas siekiant padidinti OLAF nepriklausomybę ir ją užtikrinti nuolat vykdant OLAF tyrimų funkcijos įgyvendinimo stebėseną;

G.  kadangi valstybėms narėms tenka pagrindinė atsakomybė už maždaug 80 proc. Sąjungos biudžeto vykdymą;

H.  kadangi valstybės narės atsakingos už suderintos PVM bazės apskaičiavimą, taikomų PVM tarifų dalinį keitimą ir Sąjungos nuosavų išteklių surinkimą ir kadangi šios trys funkcijos daro poveikį Sąjungos biudžetui;

I.  kadangi Komisija Parlamento prašymu neseniai ėmėsi keleto svarbių iniciatyvų dėl strateginių kovos su sukčiavimu priemonių;

J.  kadangi dėl didelio sukčiavimo ir visų formų mokesčių vengimo ir korupcijos masto ES mažėja piliečių pasitikėjimas Sąjunga; kadangi reikia didesnių garantijų viešųjų išlaidų patikimumo ir skaidrumo srityse;

Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu priemonių stiprinimas

1.  pabrėžia, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatas ir Komisija, ir valstybės narės turi dėti visas pastangas kovodamos su sukčiavimu, korupcija ir visų kitų rūšių neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams; nurodo, kad glaudus Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir jų veiklos koordinavimas yra itin svarbūs siekiant užtikrinti veiksmingą Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taigi stiprinti tokį bendradarbiavimą ir koordinavimą ir užtikrinti kuo didesnį jų veiksmingumą yra pirmaeilis uždavinys; nurodo, kad siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus reikia vienodo budrumo tiek išteklių, tiek išlaidų srityse;

2.  primena, kad sukčiavimas yra apgalvota neteisėta veikla, kuri tam tikrais atvejais laikoma nusikalstama veika, o taisyklių nesilaikymas laikomas pažeidimu; apgailestauja, kad Komisijos ataskaitoje sukčiavimo atvejai nėra nagrinėjami išsamiai, o pažeidimai nagrinėjami labai plačiai; pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 325 straipsnyje kalbama apie sukčiavimą, o ne pažeidimus, ir ragina atskirti sukčiavimo atvejus nuo klaidų ar pažeidimų;

3.  atkreipia dėmesį į Komisijos ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu. 2012 m. metinė ataskaita“ (toliau – Komisijos metinė ataskaita); pabrėžia, kad Europos Parlamento prašymu į ataskaitą įtraukti du nauji aspektai:

4.  ragina Komisiją, pradedant finansinių interesų apsaugos metinės ataskaitos pateikimo procedūrą, pateikti Parlamentui rekomendacijų, kurias jis priėmė atsižvelgdamas į praėjusių metų finansinių interesų apsaugos ataskaitą, stebėsenos ir įgyvendinimo ataskaitos projektą ir pagrįstą paaiškinimą dėl tų rekomendacijų, į kurias nebuvo atsižvelgta arba kurių nepavyko įgyvendinti; ragina OLAF padaryti tą patį priemonių, kurios nurodytos toje Parlamento ataskaitoje, atžvilgiu;

5.  palankiai vertina pagrindines Komisijos iniciatyvas, vykdomas Parlamento prašymu, siekiant suformuoti naujas ES teisės aktų nuostatas kovos su sukčiavimu politikos srityje, visų pirma parengti pasiūlymą dėl direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu, kuria siekiama išaiškinti ir suderinti valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatas dėl nusikalstamos veikos, susijusios su ES biudžetu (COM(2012)0363), pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo (COM(2013)0534) ir pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūros (Eurojusto) (COM(2013)0535), taip pat iš dalies pakeisti Reglamentą (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir su OLAF atliekamu tyrimu susijusių asmenų procesinių teisių stiprinimo taikymo; pripažįsta, kad svarbu, jog šie skirtingi teisės aktai būtų gerai patikrinti ir nuodugniai įvertinti; ragina Tarybą užbaigti derybas ne paskubomis, o skiriant tam tiek laiko, kiek būtina, siekiant sukurti tvirtą Europos teisinę sistemą ir sustiprinti esamas Sąjungos finansinių interesų apsaugos institucines priemones; pabrėžia, kad turėtų būti vengiama pernelyg ankstyvo perėjimo prie tvirtesnio bendradarbiavimo procedūros; be to, teigiamai vertina tai, kad 2011 m. parengtas veiksmų planas siekiant stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu ir pradėta vykdyti ES PVM sistemos reforma;

6.  pažymi, kad 2012 m. su sukčiavimu susijusių pažeidimų skaičius palyginti su 2011 m. išliko beveik nepakitęs, buvo pranešta apie 1 231 sukčiavimu laikomą pažeidimą, o šių pažeidimų finansinis poveikis šiek tiek sumažėjo ir sudarė 392 mln. EUR; pažymi, kad sukčiavimo atvejų daugiausiai pasitaiko sanglaudos ir žemės ūkio politikos srityse (ypač kaimo plėtros ir žuvininkystės srityse) – šie du sektoriai ir toliau kelia didelį susirūpinimą, kadangi sukčiavimo jiems daromas finansinis poveikis atitinkamai vertinamas 279 mln. EUR ir 143 mln. EUR; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad apskritai šių sričių sukčiavimo pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius ir atitinkamos sumos susiję su plačiau apibrėžiamu sukčiavimu ir neturėtų būti laikomi sukčiavimo lygio nustatymo kriterijumi; ragina 2013 m. metinėje ataskaitoje „Europos Sąjungos finansinių interesų apsauga. Kova su sukčiavimu“ aiškiai atskirti sukčiavimo, klaidų ir pažeidimų atvejus;

7.  pažymi, kad 2012 m. su sukčiavimu nesusijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta Komisijai, skaičius išaugo apie 6 proc. palyginti su 2011 m., jų finansinis poveikis yra maždaug 2 900 000 000 EUR (daugiau kaip du kartus palyginti su 2011 m. ir poveikis visų pirma daromas sanglaudos politikos ir tiesioginių išlaidų srityse); susirūpinęs dėl to, kad nors šis padidėjimas daugiausia susijęs su pažeidimų, susijusių su didelėmis sumomis, poveikiu, viena iš jo priežasčių yra sistemingi pažeidimai, apie kuriuos pranešama baigiant vykdyti programas;

8.  pažymi, kad 2012 m. Komisijos taisomųjų veiksmų, kurių ji ėmėsi valstybių narių atžvilgiu, vertė labai išaugo (iki 3 700 000 000 EUR), ypač sanglaudos politikos srityje, tai, be kita ko, susiję su 2000–2006 m. programavimo laikotarpio užbaigimu;

9.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. Komisijos valstybėms narėms pateiktos rekomendacijos, ypač dėl sukčiavimu laikomų pažeidimų ir su sukčiavimu nesusijusių pažeidimų, apie kuriuos pranešta, dėl neteisėtai išmokėtų sumų susigrąžinimo, baudžiamųjų tyrimų rezultatų stebėsenos ir nacionalinių statistinių duomenų sukčiavimo srityje gerinimo, iš esmės buvo tinkamos, ir apgailestauja dėl to, kad į kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus nebuvo visapusiškai atsižvelgta; ragina valstybes nares įgyvendinti 2011 m. ir 2012 m. Komisijos pateiktas rekomendacijas, ir užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinamos Komisijos 2012 m. ataskaitoje joms pateiktos rekomendacijos, taip pat pateikti pagrįstą paaiškinimą, jei jos rekomendacijų įgyvendinti negalėtų;

10.  siūlo išnagrinėti galimybę steigti Europos muitinės pareigūnų, kurie specializuotųsi kovos su sukčiavimu srityje ir dirbtų kartu su nacionalinėmis muitinėmis, grupę;

11.  pripažįsta, kad tradicinių nuosavų išteklių srityje dėl 2012 m. nustatytų sukčiavimo ir kitų pažeidimų atvejų susigrąžintina suma sudaro 444 mln. EUR ir kad valstybės narės jau susigrąžino 208 mln. EUR; pažymi, kad 2012 m. dar susigrąžinta 83 mln. EUR suma, susijusi su atvejais, nustatytais 1989–2011 m.;

Pajamos – Nuosavi ištekliai

12.  apgailestauja, kad nors nuosavi ištekliai nebėra pagrindinis ES biudžeto įplaukų šaltinis, jos vis dar sudaro 20 proc., todėl tinkamas PVM ir muitų surinkimas turi tiesioginį poveikį ne tik valstybių narių ekonomikai ir Sąjungos biudžetui, bet ir ES mokesčių mokėtojams; primena, kad, Komisijos vertinimu, dėl mokestinio sukčiavimo ir mokesčių vengimo ES kasmet apytikriai netenkama 1 trilijono EUR sumos, kuri atitinka apytikriai 2 000 EUR sumą vienam ES piliečiui per metus;

13.  palankiai vertina Komisijos veiksmų planą stiprinti kovą su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu; tvirtina, kad tiek Komisija, tiek valstybės narės toliau turėtų skirti didžiausią dėmesį kovai su sukčiavimu ir mokesčių vengimu, kurią vykdant būtina parengti geresnę Komisijos ir valstybių narių įvairiapusio bendradarbiavimo ir koordinavimo strategiją, kuri leistų geriau panaudoti esamas priemones, konsoliduoti esamus teisės aktus, patvirtinti dar nepatvirtintus pasiūlymus ir bendradarbiauti administraciniu lygmeniu; pažymi, kad itin svarbus ir glaudesnis vienos šalies mokesčių, policijos ir teisminių institucijų bendradarbiavimas; ragina ypatingą dėmesį skirti prevencijos ir ankstyvo nustatymo mechanizmų parengimui, rezultatų vertinimui, pajamų surinkimo sistemų gerinimui ir veiksmingesnei muitinio tranzito stebėsenai, nes tranzitas tebėra viena iš sričių, kurios sisteminės korupcijos rodiklis yra didžiausias Europoje; ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviau veikti tarptautiniu lygmeniu siekiant, kad būtų nustatytos bendradarbiavimo, pagrįsto skaidrumo, gero valdymo ir keitimosi informacija principais, taisyklės;

14.  ragina Komisiją reguliariai atlikti nacionalinių tradicinių nuosavų išteklių surinkimo sistemų veikimo skirtumų lyginamąją analizę, įskaitant geriausios patirties vykdant veiksmingą lėšų susigrąžinimo procesą nustatymą ir skleidimą visose valstybėse narėse, ir prireikus pasiūlyti atitinkamas priemones;

15.  reiškia susirūpinimą dėl to, kad, nors tradiciniams nuosaviems ištekliams poveikį darančių sukčiavimu nelaikomų pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2012 m., skaičius nesikeitė, bendra nustatyta suma yra 20 proc. didesnė už 2008–2012 m. vidurkį;

16.  ragina atlikti išsamesnę numatomų surinkti pajamų ir faktiškai iš PVM surinktų pajamų skirtumo analizę ir ją įtraukti į Komisijos ataskaitą, kad būtų galima aiškiau suprasti, kiek Sąjungos lėšų prarandama; primena, kad Komisija ir valstybės narės turi nuolat kovoti su mokesčių vengimu ir šešėline ekonomika;

Akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS)

17.  palankiai vertina tai, kad 98 proc. visos numatytos tradicinių nuosavų išteklių sumos surenkama pagal taisykles, bet ragina Komisiją toliau dėti pastangas dėl likusių 2 proc., kuriems poveikį daro sukčiavimas ir pažeidimai;

18.  atkreipia dėmesį į teisėsaugos agentūrų pastebėtą išaugusį nusikalstamų grupių piktnaudžiavimo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistema (EMCS) mastą; mano, kad trūksta pagal EMCS gabenamų prekių fizinės kontrolės priemonių; pabrėžia, kad papildomos investicijos į kontrolės priemones gali padėti surinkti daugiau mokesčių ir veiksmingiau užkirsti kelią mokesčių slėpimui; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Tarybos direktyvos 2008/118/EB 21 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 3 dalį prekių išsiuntimo ir jų paskirties valstybių narių kompetentingos institucijos elektroniniu būdu tikrins elektroninio administracinio dokumento projekte ir pranešime apie gavimą pateiktus duomenis; yra įsitikinęs, kad reikėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos turės fiziškai patikrinti paruoštas siuntimui ir (arba) gautas prekes;

19.  supranta, kad vykdant daugiau patikrinimų taip pat gali būti gauta papildomos naudos, nes gali būti pašalintos tos įmonės arba fiktyvios bendrovės, kurias nusikaltėliai įsteigė vien tam, kad galėtų lengviau sukčiauti; atkreipia dėmesį į tai, kad taikant EMCS patys verslo subjektai patvirtina naujausią informaciją apie akcizais apmokestinamų prekių išsiuntimą ir gavimą; prašo Komisijos imtis iniciatyvos sugriežtinti teisių naudotis EMCS suteikimo tvarką ir įtraukti išsamią atitikties reikalavimams istoriją prieš pradedant prekybą, kad būtų galima verslo subjektams suteikti „kompetentingo ekonominės veiklos vykdytojo“ („patikimo verslo subjekto“) statusą ir kad tik šie subjektai galėtų tiesiogiai naudotis EMCS; prašo Komisijos pristatyti šiuo metu atliekamų tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į poreikį iš dalies keisti Direktyvą 2008/118/EB;

20.  reikalauja, kad valstybių narių atliekama į registrą besikreipiančių asmenų ir įmonių duomenų patikra būtų griežtesnė ir išsamesnė; supranta, kad prekės gali būti lengvai neteisingai deklaruojamos siekiant išvengti akcizų mokesčių; todėl reikalauja, kad būtų daugiau bendradarbiaujama su mokesčių institucijomis;

21.  mano, kad nustatyti akcizo mokesčių judėjimo tarp patvirtintų sandėlių terminai yra nerealiai ilgi; supranta, kad taikant tokius terminus suteikiama galimybė daugybei prekių judėti pagal tą pačią deklaraciją ir jas nukreipti kitur prieš įrašant sistemoje pristatymo datą; reikalauja, kad prekių siuntėjas nedelsdamas praneštų apie pokyčius deklaruotos paskirties ir naujos paskirties valstybės narės kompetentingai institucijai; be to, reikalauja, kad ilgiausias laikas, per kurį turi būti pateikiamas pranešimas apie akcizais apmokestintų prekių gavimą, būtų viena darbo diena, ir kad kelionės laikas kiekvienam pristatymui būtų apskaičiuojamas ir nustatomas atsižvelgiant į naudojamos transporto priemonės rūšį ir atstumą tarp išsiuntimo ir paskirties vietų;

22.  pripažįsta, kad garantijos, kurių reikalaujama steigiant muitinės sandėlius, yra per mažos palyginti su akcizais apmokestinamų prekių verte; mano, kad turėtų būti nustatyti kintami reikalavimai pagal prekių rūšį ir realiai vykdomos prekybos lygį;

23.  yra susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės įgyvendino savo akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir kontrolės sistemas (EMCS) laikydamosi Komisijos plačiai apibrėžtų reikalavimų; todėl prašo Komisijos imtis iniciatyvos siekiant nustatyti vieningesnę sistemą visoje ES;

PVM

24.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naują 2013 m. paskelbtą tyrimą dėl PVM nepriemokos, kurį finansavo Komisija vykdydama PVM sistemos Europoje pertvarkymą ir kovodama su mokesčių vengimu, 2011 m. dėl taisyklių nesilaikymo arba nesusigrąžinimo buvo prarasta 193 000 000 000 EUR PVM pajamų (1,5 proc. BVP); vis dėlto pabrėžia, kad PVM nepriemokos priežastis yra ne tik sukčiavimas, bet ir, be kita ko, bankrotas, nemokumas, statistinės klaidos, mokėjimų vėlavimas ir mokesčių slėpimas; atsižvelgdamas į tai, mano, kad akivaizdu, jog norint veiksmingai kovoti su PVM nepriemoka būtinas tarpdisciplinis ir suderintas metodas; pabrėžia, kad svarbu įgyvendinti naujas strategijas ir veiksmingiau naudoti esamas Sąjungos struktūras siekiant geriau kovoti su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu;

25.  palankiai vertina tai, kad vykdant 2011 m. gruodžio mėn. pradėtą PVM reformą jau numatyta svarbių priemonių siekiant užtikrinti geresnę apsaugą nuo sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu; atsižvelgdamas į tai džiaugiasi, kad 2013 m. liepos mėn. galiausiai priimtos direktyva dėl kovos su sukčiavimu pridėtinės vertės mokesčiu Greitojo reagavimo mechanizmo ir direktyva dėl atvirkštinio apmokestinimo mechanizmo neprivalomo ir laikino taikymo tam tikroms prekėms ir paslaugoms, kurias tiekiant (teikiant) gali būti sukčiaujama, ir ragina valstybes nares nedelsiant pradėti jas taikyti;

26.  be to, mano, kad reikėtų pabrėžti būtinybę supaprastinti įmonėms taikomą PVM sistemą visoje Europoje; taigi palankiai vertina naujas priemones, kuriomis siekiama supaprastinti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymą, ir 2013 m. įsigaliojusias specialias nuostatas dėl mažųjų įmonių ir tikisi, kad standartinė PVM deklaracijos forma bus pradėta naudoti visoje Sąjungoje; tikisi, kad 2015 m. pradėjus taikyti vieno langelio principą e. paslaugoms ir telekomunikacijų įmonėms ir supaprastinus PVM procedūras įmonėms bus daromas realus poveikis skatinant atitiktį;

27.  ragina valstybes nares pertvarkyti savo nacionalines mokesčių sistemas siekiant jas supaprastinti, užtikrinti didesnį jų teisingumą ir veiksmingumą, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos atitikčiai, vykdoma sukčiavimo prevencija, atgrasoma nuo sukčiavimo ir mokesčių slėpimo, už tai taikomos sankcijos ir veiksmingiau surenkami mokesčiai; taip pat prašo valstybių narių atsižvelgti į kiekvienai šaliai skirtas konkrečias rekomendacijas, kurias Komisija pateikė 2013 m.; palankiai vertina pakartotinį Komisijos raginimą valstybėms narėms išplėsti nacionalines mokesčių bazes ir apriboti atleidimą nuo mokesčių ir mokesčio atskaitą, nes tai valstybėms narėms leistų ne tik supaprastinti mokesčių sistemas, bet ir išvengti standartinių PVM tarifų padidinimo;

Sukčiavimui priskiriami pažeidimai, apie kuriuos pranešta ir kurie turi neigiamą poveikį Europos Sąjungos biudžetui

28.  pabrėžia, kad sukčiavimo pažeidimų, apie kuriuos pranešta 2012 m., skaičius ir jų poveikis praktiškai buvo toks pat kaip ir praėjusiais metais;

29.  pažymi, kad sukčiavimo veika nustatoma vidutiniškai po dvejų metų ir septynių mėnesių nuo jos pradžios; be to, pažymi, kad praeina dar septyni ar aštuoni mėnesiai, kol apie pažeidimą pranešama Komisijai; yra susirūpinęs, kad gairės dėl to, kada valstybės narės turi pranešti OLAF apie sukčiavimo pažeidimus ir (arba) kitus pažeidimus, jei tokios gairės apskritai yra priimtos valstybėje narėje, skiriasi ne tik valstybėse narėse, bet ir įvairiose politikos srityse; tikisi, kad Komisija parengs Europos lygmens gaires dėl pranešimo OLAF apie sukčiavimo pažeidimus ir (arba) kitus pažeidimus; primena, kad ES institucijų darbuotojai yra įpareigoti nedelsiant, taip, kad nebūtų suabejota jų atsakomybe, atskleisti OLAF visus sukčiavimo atvejus, apie kuriuos jie sužinojo eidami savo pareigas;

30.  pažymi, kad įplaukų srityje sukčiavimo atvejų, apie kuriuos pranešta 2012 m., skaičius yra 20 proc. mažesnis negu 2008–2012 m. vidurkis; džiaugiasi tuo, kad Komisijos atlikti tyrimai rodo, jog šiuo laikotarpiu sukčiavimo atvejų iš tikrųjų mažėjo;

31.  atkreipia dėmesį į tai, kad išlaidų srityje sukčiavimui priskiriamų pažeidimų skaičius ir vertė išaugo nedaug, kad šių pažeidimų rūšys jau nustatytos ir kad 2008–2012 m. laikotarpiu 5 proc. atvejų, apie kuriuos pranešta, yra susiję su sukčiavimu; pažymi, kad kaip ir praėjusiais metais dauguma sukčiavimo pažeidimų nustatyta sanglaudos politikos srityje: jie sudaro 50 proc. visų pažeidimų ir 63 proc. pažeidimų vertės; pabrėžia, kad iš 1 194 sukčiavimo pažeidimų 9 susiję su korupcijos atvejais ir kad visi atvejai nustatyti sanglaudos politikos srityje; yra susirūpinęs, kad jų skaičius auga; susirūpinęs pažymi, kad padaugėjo paprastesnių sukčiavimo atvejų, tai, be abejo, gali rodyti naudos gavėjų, kurie įprastomis aplinkybėmis pažeidimų nebūtų darę, bandymus sukčiauti dėl ekonomikos krizės; mano, kad tas tendencijas ateinančiais metais reikėtų stebėti ir analizuoti;

32.  ragina Europos Sąjungos finansiniams interesams poveikį darančią korupciją priskirti sukčiavimui pagal SESV 325 straipsnio 5 dalį ir įtraukti ją į Komisijos metinę ataskaitą dėl Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir kovos su sukčiavimu;

33.  pažymi, kad gamtos išteklių (žemės ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė) srityje sukčiavimui priskiriamų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, atvejų 2012 m. padaugėjo beveik 50 proc. palyginti su 2011 m., nes viena šalis pranešė apie 56 atvejus, kuriais veikimo metodas buvo tas pats ir kurie susiję su tuo pačiu tyrimu ir išskirtinai su Europos žemės ūkio garantijų fondu; pažymi, kad nustatytas sukčiavimo rodiklis žemės ūkio srityje šiek tiek didesnis už vidurkį – maždaug 6 proc. visų 2008–2012 m. laikotarpiu praneštų atvejų;

34.  pripažįsta, kad žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje valstybės narės 2012 finansiniais metais iš lėšų gavėjų susigrąžino 169,4 mln. EUR, nors tų finansinių metų pabaigoje iš lėšų gavėjų dar liko nesusigrąžinta 1 216,8 mln. EUR; atkreipia dėmesį į tai, kad 43 proc. lėšų susigrąžinimo normai labai didelį poveikį daro maža lėšų susigrąžinimo norma (mažesnė nei 30 proc.) šešiose valstybėse narėse(13); ragina tas valstybes nares imtis tinkamų priemonių gerokai didesnei lėšų susigrąžinimo normai užtikrinti;

35.  pripažįsta, kad sanglaudos politika, visų pirma regioninės plėtros politika, kelia didžiausią susirūpinimą jau kelerius finansinius metus iš eilės, tačiau sukčiavimui priskiriamų pažeidimų, apie kuriuos pranešta, skaičius per pastaruosius trejus metus bent jau išliko stabilus; pažymi, kad nustatytas sukčiavimo rodiklis yra mažesnis už vidurkį, t. y. apie 4 proc. 2008–2012 m.; džiaugiasi, kad pastarųjų metų Komisijos pastangos įtikinti nacionalines valdžios institucijas didinti informuotumą apie sukčiavimą šiame sektoriuje, atrodo, turėjo poveikį ir kad Sąjungos teisės aktais buvo prisidėta prie 59 proc. sukčiavimo pažeidimų nustatymo; prašo Komisijos aktyviau įgyvendinti bendrą kovos su sukčiavimu strategiją, pradėtą 2008 m., ir ją konsoliduoti; taip pat džiaugiasi dėl to, kad apie sukčiavimo atvejus po jų nustatymo pranešama greičiau;

36.  vis dėlto apgailestauja, kad trūksta informacijos apie 2012 finansiniais metais susigrąžintintas sumas ir susigrąžinimo normas, susijusias su sanglaudos politika; ragina Komisiją savo būsimoje metinėje ataskaitoje pateikti išsamią šios srities informaciją;

37.  palankiai vertina tai, kad pastaruosius trejus metus pastebimas stabilus pažeidimų skaičiaus mažėjimas pasirengimo narystei pagalbos srityje ir konstatuoja, kad dvylikoje naujų valstybių narių Pasirengimo narystei pagalbos programos palaipsniui baigiamos taikyti ir tokios pagalbos teikimas praktiškai užbaigtas; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad suma labai padidėjo dėl dviejų atvejų, apie kuriuos pranešė viena valstybė narė; be to, pažymi, kad dabartiniu programavimo laikotarpiu su Pasirengimo narystei pagalbos priemone (PNPP) susijusių sukčiavimo pažeidimų šiek tiek sumažėjo, tikriausiai dėl to, kad vėluojama ją įgyvendinti;

38.  atkreipia dėmesį į tai, kad valstybių narių požiūrio į sukčiavimą skirtumai didėja, visų pirma dėl teisinių ir organizacinių valstybių narių skirtumų ir netgi administracijų skirtumų toje pačioje valstybėje narėje, tačiau ir dėl skirtingų sukčiavimo nustatymo metodų; ypač susirūpinęs dėl to, kad sukčiavimo pažeidimų atvejais kai kurios valstybės narės, užuot atlikusios galimos nusikalstamos veikos tyrimą, apriboja savo veiksmus finansiniu koregavimu; pabrėžia, kad netiriant nusikalstamų veikų galėtų būti skatinama nesąžininga veikla ir taip kenkiama kovai su sukčiavimu ir sukčiautojais; ragina tas valstybes nares investuoti daugiau išteklių į kovą su sukčiavimu, įskaitant baudžiamųjų bylų kėlimą; prašo Komisijos ir toliau atidžiai stebėti valstybėse narėse taikomų priežiūros ir kontrolės sistemų veikimą ir efektyvumą ir pabrėžia, kad itin svarbu, jog Komisija visoms valstybėms narėms nustatytų vienodus pranešimo principus; ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendacijas, ypač susijusias su ankstyvu nustatymu, taisyklių supaprastinimu ir greitu pranešimu;

39.  be to, atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės vis dar nepateikia duomenų laiku arba pateikia netikslius duomenis; taip pat primena, kad valstybės narės taiko skirtingas tų pačių rūšių nusikalstamos veikos apibrėžtis ir kad ne visos valstybės narės renka vienodus ir išsamius statistinius duomenis pagal bendrus kriterijus, o tai apsunkina patikimų ir palyginamų duomenų rinkimą ES lygmeniu, taigi ir sukčiavimo masto kiekvienoje šalyje lyginimą ir objektyvų jo vertinimą; dar kartą apgailestauja, kad dėl to Parlamentas, Komisija ir OLAF negali tinkamai atlikti savo pareigos įvertinti tikrąjį bendrą pažeidimų ir sukčiavimo mastą konkrečiose valstybėse narėse ir parengti tinkamas rekomendacijas; apgailestauja, kad dėl tokių aplinkybių neįmanoma nustatyti, kuriose valstybėse narėse pažeidimų ir sukčiavimo lygis didžiausias, ir jas sudrausminti, kaip to ne kartą reikalavo Parlamentas; pažymi, kad Komisija paragino valstybes nares pagerinti sukčiavimo statistikos duomenų teikimą ir įsipareigojo skirti daugiau dėmesio šiam klausimui; pabrėžia, jog labai svarbu, kad Komisija visoms valstybėms narėms nustatytų vienodus pranešimo principus ir taip užtikrintų renkamų duomenų palyginamumą, patikimumą ir pakankamumą; taigi ragina Komisiją pranešti Parlamentui apie priemones, kurių imtasi siekiant užtikrinti didesnį nacionaliniu lygmeniu renkamų statistinių duomenų vienodumą ir palyginamumą; primygtinai ragina valstybes nares laiku teikti išsamią informaciją, tinkamai atspindinčią tikrąjį sukčiavimo lygį; prašo Audito Rūmų remtis savo ankstesnėmis specialiosiomis ataskaitomis dėl OLAF veiklos siekiant nustatyti reorganizacijos rezultatus;

40.  pabrėžia, kad siekiant nustatyti sukčiavimo planus svarbiausia užtikrinti didesnį skaidrumą, sudarantį galimybes vykdyti tinkamą tikrinimą; primena, kad ankstesniais metais Parlamentas primygtinai ragino Komisiją imtis veiksmų siekiant užtikrinti informacijos apie visus ES lėšų gavėjus iš visų valstybių narių skaidrumą, pagal vieno langelio principą skelbiant visų ES lėšų gavėjų sąrašą toje pačioje Komisijos interneto svetainėje, neatsižvelgiant į lėšų administratorių ir remiantis pagal standartines kategorijas suskirstyta informacija, kurią visos valstybės narės turi pateikti bent viena Sąjungos darbo kalba; ragina valstybes nares bendradarbiauti su Komisija ir pateikti jai išsamią ir patikimą informaciją apie valstybių narių administruojamus ES lėšų gavėjus; apgailestauja, kad ši priemonė neįgyvendinta, ir ragina Komisiją ją kuo skubiau įgyvendinti;

41.  atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. OLAF pateikė nacionalinėms institucijoms 54 rekomendacijas dėl teisminių veiksmų ir rekomendavo susigrąžinti apie 284 000 000 EUR; apgailestauja, kad nėra informacijos apie remiantis OLAF rekomendacijomis pradėtų teismo bylų skaičių ir faktiškai susigrąžintas sumas, taip pat apie apkaltinamųjų nuosprendžių dalį su Sąjungos biudžetui kenkiančiomis nusikalstamomis veikomis susijusiais atvejais; pakartoja savo raginimą Komisijai ir valstybėms narėms užtikrinti veiksmingą rekomendacijų, pateiktų iš karto po to, kai OLAF baigia tirti bylas, įgyvendinimą reikiamu laiku;

42.  vis dėlto yra labai susirūpinęs, kad kai kuriais atvejais OLAF nutraukė bylas ir vėl jas perdavė generaliniams direktoratams, kad šie imtųsi tinkamų veiksmų, nors jie neturi jokios tyrimo kompetencijos;

Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF)

43.  džiaugiasi, kad galiausiai buvo patvirtinta OLAF veiklą reglamentuojančių taisyklių reforma, ir palankiai vertina Komisijos komunikatą „Geresnis OLAF valdymas ir vykdant tyrimus taikomos procesinės apsaugos stiprinimas. Laipsniškas įgyvendinimas steigiant Europos prokuratūrą“; atkreipia dėmesį į pirmus OLAF tyrimų procedūrų pertvarkymo ir restruktūrizavimo rezultatus, kurie turėjo sudaryti galimybes aiškiau išdėstyti OLAF tiriamų asmenų procesines teises, geriau bendradarbiauti su OLAF partneriais ir palaikyti geresnius ryšius su jais, padidinti tyrimų procedūrų veiksmingumą ir sumažinti vidutinę tyrimo trukmę, visų pirma dokumentų atrankos etapu; be to, atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. vasario 1 d. tuo pat metu pradėta nagrinėti 421 byla, jos baigtos nagrinėti 2012 m. ir daugumoje bylų nepateikta jokių rekomendacijų; be to, pažymi, kad 2012 m. baigta nagrinėti daug senesnių nei 24 mėnesių bylų ir kad baigiant nagrinėti šias bylas rekomendacijos negalėjo būti pateiktos; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl tokio vienkartinio veiksmo poveikio sutrumpėjo vidutiniška tyrimų trukmė;

44.  pažymi, kad nuo 2012 m. OLAF, siekdama patobulinti savo tyrimų atrankos procedūrą, kasmet nustato tyrimo politikos prioritetus (TPP); pažymi, kad 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. pasirinkti TPP labai skiriasi, taigi yra susirūpinęs dėl rizikos, kurią kelia bendros tyrimų atrankos procedūros nenuoseklumas; laikosi nuomonės, kad ateityje visada turėtų būti atliekamas nuodugnus TPP vertinimas remiantis konkrečiais poreikiais, išmatuojamais rodikliais ir su TPP susijusia įgyta patirtimi; ragina OLAF teikti išsamią informaciją apie tai, kaip ji priima sprendimą dėl TPP;

45.  atkreipia dėmesį į 2012 m. OLAF metinę ataskaitą ir pažymi tai, kad šiuo laikotarpiu OLAF pradėjo 431 tyrimą, 287 koordinavimo bylas, baigė 465 bylas, nacionalinėms institucijoms pateikė 54 rekomendacijas dėl teisminių veiksmų ir rekomendavo susigrąžinti beveik 284 mln. EUR (165,8 mln. EUR įplaukų ir 118,2 mln. EUR išlaidų); taip pat:

46.  atkreipia dėmesį į priežiūros komiteto nuomonę 1/2014 dėl OLAF tyrimų politikos prioritetų (TPP) ir pritaria jo rekomendacijoms, ypač rekomendacijai dėl finansinių rodiklių, kaip proporcingumo kriterijaus, taikymo gairių parengimo, kadangi tokios gairės suteiktų aiškesnių orientyrų už bylų atranką atsakingam padaliniui; be to, tikisi, kad TPP raida ateityje bus susijusi su nuolatiniu OLAF generalinio direktoriaus ir generalinių direktorių, kurių politikos sritis apima TPP ir jiems nustatytus finansinius rodiklius, dialogu;

47.  atkreipia dėmesį į priežiūros komiteto pastabas dėl OLAF de minimis politikos; primena, kad de minimis politika nėra vienintelis bylų atrankos kriterijus ir kad jos tikslas – užtikrinti, kad OLAF sutelktų savo pastangas ir išteklius į svarbesnes ir sudėtingesnes bylas ir kad žmogiškieji ištekliai būtų skirti tam, kad būtų susigrąžintos kuo didesnės nepagrįstai išleistų ES biudžeto lėšų sumos; ragina generalinį direktorių peržiūrint OLAF de minimis politiką atsižvelgti į priežiūros komiteto nuomonę; tikisi, kad bus tinkamai informuotas apie generalinio direktoriaus sprendimą šiuo klausimu;

48.  ragina toliau gerinti OLAF valdymą nuolat persvarstant ir konsoliduojant pagrindinius tyrimo procesus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Parlamentas ypač svarbiu laiko stebėjimą, kaip laikomasi procedūrinių garantijų ir su tyrimu susijusių asmenų pagrindinių teisių;

Nauji ES kovos su sukčiavimu politikos metmenys ir programos

49.  palankiai vertina visas Komisijos iniciatyvas, kuriomis siekiama bendrai geriau kovoti su sukčiavimu, prevencijos ir atvejų nustatymo priemones papildant naujais veiksmais, kurių turi būti imamasi sankcijų srityje; mano, kad kovos su sukčiavimu sąlygų įtraukimas į tarptautinius susitarimus, susitarimus dėl administracinio bendradarbiavimo ir viešųjų pirkimų srities susitarimus taip pat yra svarbi Sąjungos finansinių interesų gynimo ir kovos su korupcija priemonė;

50.  primena, kad pagal 2006 m. gruodžio 14 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 5 straipsnį valstybės narės privalo pateikti informaciją apie visas pradėtas arba nutrauktas procedūras dėl administracinių arba baudžiamųjų sankcijų, susijusių su praneštais pažeidimais, taikymo ir apie pagrindinius tokių procedūrų rezultatus; be to, primena, kad kartu su šia informacija turi būti nurodomas taikytų sankcijų pobūdis ir (arba) tai, ar konkrečios sankcijos susijusios su Bendrijos ir (arba) nacionalinės teisės taikymu, įskaitant nuorodą į Bendrijos ir (arba) nacionalines teisės normas, pagal kurias pritaikytos sankcijos; prašo, kad jam būtų teikiama išsami informacija apie pranešimus, gaunamus pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 1848/2006 5 straipsnį, ir nuodugni jų analizė; pažymi, kad valstybės narės privalo taikyti kovos su sukčiavimu stebėsenos procedūras ir kad baudžiamųjų bylų ir jų rezultatų statistiniai duomenys yra neišsamūs, todėl sunku vertinti sukčiavimo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo valstybėse narėse kokybę ir būsimos politikos pagrindinių principų veiksmingumą;

51.  palankiai vertina 2014 m. vasario mėn. paskelbtą pirmąją ES kovos su korupcija politikos ataskaitą, kurią parengė Komisija ir iš kurios matoma, kad korupcija daro labai įvairų poveikį visoms valstybėms narėms ir kainuoja visai ES ekonomikai apytikriai 120 mln. EUR per metus; atsižvelgdamas į tai, taip pat palankiai vertina visus pasiūlymus, kurie turėtų sudaryti sąlygas intensyviau keistis egzistuojančiais gerosios praktikos pavyzdžiais ir nustatyti naujas priemones, kurių reikia imtis ES lygiu; taigi pabrėžia, kad Europos piliečiai reikalauja visiško viešųjų išlaidų vientisumo ir skaidrumo garantijų, ypač esant dabartiniams ekonominiams sunkumams, kilusiems dėl ekonominės ir finansų krizės; pritaria Komisijai, kad patvirtintų iniciatyvų rezultatai labai netolygūs ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų, siekiant užkirsti kelią korupcijai ir už ją bausti; vis dėlto apgailestauja, kad ataskaitoje pateikiama neišsami korupcijos ES apžvalga; ragina dėti daugiau pastangų, kurios atitiktų daromą socialinį ir ekonominį poveikį, siekiant užkirsti kelią korupcijai, kuri labai kenkia ES ekonomikai, socialiniam modeliui ir valstybių narių mokestinėms pajamoms, ir taikyti sankcijas už ją;

52.  prašo Audito Rūmų išnagrinėti šią problemą ir pateikti rekomendacijas vadovaujantis savo požiūriu ir patirtimi, pateikiant vieną ar kelias ataskaitas apie pagrindines Komisijos ataskaitoje nustatytas problemas, ypač atsižvelgiant į išvadas dėl konkrečių šalių;

53.  palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento dėl Europos prokuratūros įsteigimo; pabrėžia, kad būtina sukurti nuoseklią papildomą Sąjungos finansinių interesų apsaugos sistemą; ragina Komisiją ES mastu aiškiai apibrėžti būsimos Europos prokuratūros, Eurojusto ir OLAF vaidmenį ir nustatyti atitinkamų jų įgaliojimų ribas;

54.  palankiai vertina paskelbtą Komisijos tyrimą „Korupcijos ES viešųjų pirkimų srityje nustatymas ir mažinimas“, atliktą Parlamento prašymu, kuriame plėtojama išlaidų, patiriamų dėl korupcijos viešųjų pirkimų, susijusių su ES fondais, srityje, nustatymo metodologija; pažymi, kad 2010 m. ištyrus penkis sektorius aštuoniose valstybėse narėse visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su korupcija viešųjų pirkimų srityje, įvertintos 1,4–2,2 mlrd. EUR(14); pabrėžia, kad tyrime, be kita ko, rekomenduojama toliau didinti skaidrumą viešųjų pirkimų srityje, tobulinti audito ir vertinimo mechanizmus, sukurti centrinę viešųjų pirkimų duomenų rinkimo sistemą, atnaujinti „Tenders Electronic Daily“ duomenų bazę ir sustiprinti informatorių apsaugą; ragina Komisiją teikti informaciją apie tomis rekomendacijomis vadovaujantis įgyvendinamą politiką ir priemones;

55.  pažymi, kad pagal oficialius apskaičiavimus valstybės narės kasmet praranda daugiau nei 11 mlrd. EUR mokestinių pajamų dėl organizuotų nusikalstamų tinklų vykdomos cigarečių kontrabandos ir primygtinai reikalauja atkurti OLAF šioje srityje anksčiau turėtus išteklius ir taikytą kompetenciją; tvirtai remia Komisijos ir OLAF veiksmus rengiant kovos su cigarečių kontrabanda veiksmų planą; reikalauja geresnio OLAF ir EUROPOLO bendradarbiavimo šioje srityje;

56.  mano, kad būtina sukurti OLAF ryšių palaikymo pareigūnų tinklą, skirtą šalims, kurioms dėl kontrabandos kyla didžiausias pavojus;

57.  prašo pranešti jam apie bet kokius pokyčius, susijusius su diskusijomis dėl galimybės iš naujo derėtis dėl esamų susitarimų, ir reikalauja, kad būtų atliktas nepriklausomas susitarimų su tabako pramonės atstovais tyrimas siekiant nustatyti neteisėtos prekybos tabaku kiekybinį poveikį nuosaviems ištekliams, taip pat ištirti galimybę dabartinius susitarimus taikyti ir kitiems gamintojams, kuriems jie šiuo metu netaikomi, kad būtų užtikrintas geresnis gaminių atsekamumas pradedant gamybos etapu ir baigiant platinimu;

58.  teigiamai vertina priimtą reglamentą, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. finansiniam laikotarpiui skirta programa „Hercule III“; pažymi, kad pagal programą, kuriai skirtas didesnis nei 104 mln. EUR biudžetas, bus bendrai finansuojamos tam tikros priemonės, pvz., skenavimo įrenginiai, naudojami sunkvežimiuose ieškant kontrabandinių prekių, automatinės krovinių konteinerių registracijos kodų ir numerių atpažinimo sistemos, siekiant sustiprinti kovą su prekių kontrabanda ir klastojimu; apgailestauja dėl pastebėto skaidrumo trūkumo įgyvendinant programą „Hercule III“, susijusio su tuo, kaip lėšų gavėjai įsigyja techninę įrangą ir ją techniškai naudoja, ir primena, kad dėl tokios padėties Parlamentas laiko rezerve kai kuriuos OLAF skirtus asignavimus iš 2013 m. ir 2014 m. Sąjungos biudžeto ir laukia, kol šiuo klausimu bus suteikta atitinkama informacija; ragina OLAF ir toliau teikti šią informaciją, įskaitant išsamią informaciją apie dabartinę finansuotos įrangos būklę ir jos daromą poveikį, ir skaidriau įgyvendinti programą „Hercule III“;

o
o   o

59.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, OLAF priežiūros komitetui ir OLAF.

(1) OL C 331, 2013 11 14, p. 1. (2) OL L 201, 2013 7 26, p. 4. (3) OL L 201, 2013 7 26, p. 1. (4) OL L 84, 2014 3 20, p. 6. (5) OL L 94, 2014 3 28, p. 1. (6) OL L 248, 2013 9 18, p. 1. (7) OL L 298, 2012 10 26, p. 1. (8) OL L 312, 1995 12 23, p. 1. (9) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0318. (10) OL C 51 E, 2013 2 22, p. 121. (11) OL C 161 E, 2011 5 31, p. 62. (12) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0444. (13) Belgija (23 proc.), Bulgarija (4 proc.), Graikija (18 proc.), Prancūzija (22 proc.), Slovėnija (25 proc.) ir Slovakija (26 proc.). (14) Kelių ir geležinkelių, vandens ir nuotekų, statybos ir komunalinio ūkio ir mokymo, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros sektoriai Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje.