Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Irano, ypač į savo 2011 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl ES požiūrio į Iraną(1), 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją dėl paskutinių žmogaus teisių pažeidimo atvejų Irane(2), 2012 m. vasario 2 d. rezoliuciją dėl Irano ir jo branduolinės programos(3) ir 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl etninių mažumų padėties Irane(4),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton ir Irano užsienio ministro Mohammado Javado Zarifo 2013 m. lapkričio 24 d. bendrą pareiškimą Ženevoje ir į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai 2014 m. sausio 12 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2012 m. spalio 15 d. ir 2013 m. gruodžio 16 d. išvadas ir į Iranui taikomų ribojamųjų priemonių pakeitimus, kaip nusprendė Taryba per savo 2014 m. sausio 20 d. posėdį,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 21 d. Tarybos išvadas, kuriose skelbiama apie ribojamųjų priemonių taikymą tiems asmenims ir subjektams, kurie atsakingi už sunkius žmogaus teisių pažeidimus Irane,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės 2013 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą dėl Nasrin Sotoudeh ir kitų Irano sąžinės kalinių paleidimo į laisvę,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. spalio 4 d. JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ataskaitą, į neseniai, 2014 m. sausio 22 d., jo paskelbtą pareiškimą, kuriame jis įspėja apie labai išaugusį korimų Irane skaičių, ir į JT Generalinio Sekretoriaus 2013 m. rugsėjo 23 d. pranešimą dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje(5),

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos, taikomos vykdant ES užsienio politiką(6),

–  atsižvelgdamas į Deklaraciją „Apie laisvų ir teisingų rinkimų kriterijus“, kurią 1994 m. kovo 26 d. vieningai priėmė Tarpparlamentinė sąjunga, kurios nariu yra Irano parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje(7), kurioje reiškiamas didelis susirūpinimas dėl tebevykstančių ir pasikartojančių sunkių žmogaus teisių pažeidimų Irano Islamo Respublikoje, įskaitant, bet neapsiribojant šališku, dažnu ir nuolatiniu mirties bausmės taikymu,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 18 d. JT Generalinės Asamblėjos priimtą rezoliuciją dėl pasaulio prieš smurtą ir žiaurų ekstremizmą(8),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi 2013 m. lapkričio 24 d. Ženevoje Komisijos pirmininko pavaduotoja ir Sąjungos vyriausioji įgaliotinė Catherine Ashton kartu su E3/ES+3 užsienio reikalų ministrais sudarė laikinąjį susitarimą su Irano Islamo Respublika (toliau – Iranas) dėl branduolinės veiklos (išsamiai išdėstyta bendrame veiksmų plane); kadangi 2014 m. sausio 10 d. E3/ES+3 pasiekė susitarimą dėl bendro veiksmų plano įgyvendinimo sąlygų; kadangi būtina numatyti šešių mėnesių bendro veiksmų plano įgyvendinimo laikotarpį, per kurį abi šalys vienu metu turi vykdyti abipusius veiksmus;

B.  kadangi prezidento rinkimai buvo vykdomi laikantis demokratinių standartų, kuriuos pripažįsta ES; kadangi prezidentas Hassan Rouhani vis dėlto pareiškė esąs pasirengęs atviresniems ir konstruktyvesniems Irano ir Vakarų ryšiams; kadangi, be to, ES ir Iranas turi aptarti ne tik branduolinį susitarimą, bet ir įvairius klausimus, įskaitant žmogaus teisių ir regioninio saugumo;

C.  kadangi bendrame veiksmų plane nustatyti įsipareigojimai – tai tik pirmas žingsnis siekiant išsamesnio Irano branduolinės problemos sprendimo, ir jais siekiama skubiai sumažinti įtampą, suteikti daugiau laiko ir galimybių visapusiško diplomatinio sprendimo paieškoms; kadangi Irano branduolinė veikla prieštaravo ankstesnėms JT Saugumo Tarybos rezoliucijoms;

D.  kadangi politiniais pokyčiais Irano viduje ir laikinuoju susitarimu dėl branduolinės veiklos buvo sudaryta galimybė vykdyti reformas Irane ir gerinti išorės santykius su ES;

E.  kadangi ES ir Irano derybos dėl išsamaus prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo ir dėl politinio dialogo susitarimo pradėtos 2002 m.; kadangi šis procesas buvo nutrauktas 2005 m. dėl to, kad buvo atskleista informacija apie Irano slaptai vykdomą branduolinę veiklą, ir dėl šalies atsisakymo visapusiškai bendradarbiauti su Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA);

F.  kadangi, atsižvelgiant į žmogaus teisių padėtį, Irane vis dar nuolat ir sistemingai pažeidžiamos pagrindinės teisės;

G.  kadangi Irano gyventojai yra vieni iš jauniausių pasaulyje, įskaitant daugiau kaip 7 mln. vaikų iki šešerių metų amžiaus;

H.  kadangi sprendžiant žmogaus teisių klausimus Iranas vis dar atsisako bendradarbiauti su įvairiomis JT institucijomis, pvz., atsisakydamas išduoti vizą JT specialiajam pranešėjui žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais ir neleisdamas jam nepriklausomai vykdyti savo įgaliojimų;

Dėl branduolinės veiklos

1.  palankiai vertina Ženevoje sudarytą E3/ES+3 ir Irano laikinąjį susitarimą dėl Irano branduolinės programos; mano, kad labai svarbu, jog visos šalys ir toliau konstruktyviai dalyvautų derybų procese, kad per sutartą laiką būtų galima sudaryti galutinį išsamų susitarimą;

2.  pabrėžia, kad taikios derybos yra vienintelis sprendimo būdas, kuriuo gali būti reaguojama į tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl to, ar Irano branduolinės programos pobūdis yra išimtinai taikus ir susirūpinimą dėl regiono bei Irano saugumo pažeidžiamumo;

3.  palankiai vertina per 2014 m. sausio 20 d. vykusį Tarybos posėdį priimtus sprendimus siekiant įgyvendinti bendrą veiksmų planą, ypač nuostatas dėl dalinio sankcijų panaikinimo; pabrėžia, kad labai svarbu patikimai stebėti, kaip Iranas įgyvendina savo įsipareigojimus, nustatytus bendrame veiksmų plane; mano, kad pasiekus išsamų susitarimą, kuriuo užtikrinamas visiškai taikus Irano branduolinės programos pobūdis, turėtų būti palaipsniui panaikintos visos Iranui taikomos su branduoline energija susijusios sankcijos;

Dėl ES ir Irano santykių perspektyvų

4.  pabrėžia, kad tai, ar santykiai su Iranu bus konstruktyvesni, priklauso nuo Irano pažangos visapusiškai įgyvendinant savo įsipareigojimus pagal bendrą veiksmų planą; tikisi, kad pažanga įgyvendinant bendrą veiksmų planą ir vedant derybas dėl Ženevos susitarimo parengs dirvą konstruktyvesniems ES ir Irano santykiams, įskaitant regioninio pobūdžio klausimus, kaip antai, dėl pilietinio karo Sirijoje ir kovos su visų formų terorizmu ir jo priežastimis, taip pat tokiose srityse kaip ekonominis vystymasis, prekybos susitarimai, teisinė valstybė ir žmogaus teisių propagavimas;

5.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) imtis visų parengiamųjų veiksmų siekiant iki 2014 m. pabaigos įsteigti Sąjungos delegaciją Teherane; tvirtai tiki, kad tai būtų veiksminga priemonė siekiant daryti įtaką Irano politikai, taip pat dialogui tokiais klausimais kaip žmogaus ir mažumų teisės remti;

6.  ragina Tarybą, jei derybose dėl branduolinės veiklos bus padaryta esminė pažanga, pradėti diskusijas dėl konkrečių veiksmų, kurie galėtų padėti ilgainiui pagerinti dvišalius ES ir Irano santykius, netgi galimai numatyti pagrindą būsimam susitarimui dėl šių santykių ir sektorių bendradarbiavimo plėtros, dėmesį sutelkiant, pavyzdžiui, į pilietinės visuomenės ir privataus sektoriaus plėtrą Irane, taip pat į kovos su narkotikais sritį (drauge užtikrinant, kad įtariamieji būtų teisiami sąžiningai ir jiems nebūtų taikoma mirties bausmė), bendradarbiavimą aplinkotvarkos srityje, į technologijų perdavimo, infrastruktūros plėtros ir planavimo, švietimo ir kultūros, vaikų ir sveikatos apsaugos bei bendrųjų iniciatyvų, kuriomis siekiama ginti žmogaus teises, sritis; yra susirūpinęs dėl galimo tokių infekcinių ligų kaip poliomielitas ir tymai protrūkio, visų pirma tarp vaikų, ir ragina ES supaprastinti galimybę gauti atitinkamų vaistų, kuriuos būtų sudėtinga gauti dėl taikomų sankcijų;

7.  su dideliu susirūpinimu atkreipia dėmesį į blogėjančią aplinkosaugos padėtį Irane, visų pirma į vandens trūkumą, dykumėjimą ir oro taršą, ir kviečia ES palengvinti bendradarbiavimą tarp ES ir Irano mokslinių tyrimo institucijų, aplinkosaugos organizacijų ir miestų;

8.  pažymi, kad prekyba su Iranu svarbi daugeliui vidutinių Europos įmonių ir pabrėžia, kad vykdant tokią prekybą turėtų būti teigiamai prisidedama prie veiksmų plano įgyvendinimo;

9.  ragina Komisiją ir EIVT kol kas naudoti visas ES prieinamas priemones dedant suderintas pastangas, kuriomis daugiau galių būtų suteikta pilietinei visuomenei Irane ir ji būtų plėtojama, kuriomis būtų padidintas studentų, menininkų ir kitų lankytojų mainų, taip pat kultūrinių ir akademinių mainų skaičius, ir kuriomis būtų skatinamas jaunimo dalyvavimas ir pilietinis įsipareigojimas; šiuo tikslu ragina EIVT ir atitinkamus Komisijos padalinius, kaip antai, jos Vystymosi ir bendradarbiavimo generalinį direktoratą – EuropeAid, labiau keistis informacija ir glaudžiau bendradarbiauti;

10.  ragina ES vykdyti labiau nepriklausomą politiką Irano atžvilgiu, kartu koordinuojant ją su sąjungininkais ir partneriais;

Kiti regioniniai klausimai

11.  mano, kad Iranas turėtų panaudoti savo didelę įtaką Sirijai, kad sustabdytų kruviną pilietinį karą, ir ragina Irano vadovybę atlikti konstruktyvų vaidmenį tarptautinei bendruomenei dedant pastangas, kad būtų rastas Sirijos krizės sprendimas; mano, kad Iranas turėtų būti įtrauktas į visas su šiuo tikslu susijusias diskusijas, su sąlyga, kad parodys pasiryžimą rasti krizių Sirijoje ir regionine diplomatinį sprendimą;

12.  mano, kad glaudesni ES ir Irano santykiai, grindžiami patikimu bendro veiksmų plano įgyvendinimu, o ateityje – išsamaus susitarimo – įgyvendinimu galėtų atnešti naudos siekiant stabilizuoti padėtį Artimuosiuose Rytuose; ypač skatina ES sudaryti palankesnes sąlygas Irano ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos narių dialogui;

13.  laikosi nuomonės, kad ES, JAV ir Iranas turėtų plėtoti savo bendradarbiavimą Afganistane, visų pirma prekybos narkotikais klausimu ir humanitariniais klausimais, pvz., pabėgėlių apsaugos klausimu, ir turėtų siekti užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, kad būtų rastas tvarus ir taikus konflikto sprendimas; primena, kad Irane gyvena apytiksliai 3 mln. afganų pabėgėlių, ir ragina Iraną, JT agentūras ir tarptautinę bendruomenę užtikrinti, kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės;

Dėl žmogaus teisių

14.  teigiamai vertina tai, kad Irane į laisvę buvo paleisti keli sąžinės kaliniai, įskaitant teisininkę, žmogaus teisių gynėją ir Sacharovo premijos laureatę Nasrin Sotoudeh, ir ragina Irano valdžios institucijas paleisti visus įkalintus žmogaus teisių gynėjus, politinius kalinius, profesinių sąjungų aktyvistus ir asmenis, sulaikytus po 2009 m. prezidento rinkimų; susidomėjęs atkreipia dėmesį į Prezidento Hassano Rouhani iniciatyvą parengti piliečių teisių chartiją; tačiau ir toliau reiškia didelį susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Irane, ypač dėl paplitusių įtarimų dėl kankinimų, neteisingo teismo, taip pat vykdomo teisininkams ir žmogaus teisių gynėjams, ir nebaudžiamumo už žmogaus teisių pažeidimus; reiškia nerimą dėl didelio mirties bausmių skaičiaus 2013 m. ir 2014 m., įskaitant mirties bausmes nepilnamečiams; atkreipia dėmesį į tai, kad dauguma 2013 m. mirties bausmių įvykdyta per paskutiniuosius penkis metų mėnesius; smerkia informavimo, asociacijų, saviraiškos, susirinkimų, religijos, akademinės, išsimokslinimo ir judėjimo laisvės apribojimus, taip pat represijas ir diskriminaciją dėl religijos, tikėjimo, etninės kilmės, lyties ir seksualinės orientacijos, nes jos ir toliau vykdomos prieš, be kita ko, bahajų bendruomenę, krikščionis, religijos atsisakiusius ir religiją pakeitusius asmenis;

15.  laikosi nuomonės, kad piliečių teisių chartija turėtų visapusiškai atitikti Irano tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma, dėl nediskriminavimo ir teisės į gyvybę, įsipareigojimus stiprinti nuostatas, kuriomis draudžiami kankinimai ar užtikrinama žodžio laisvė, kuri šiuo metu ribojama tokiomis neaiškiomis frazėmis kaip „su nacionaliniu saugumu susiję pažeidimai“;

16.  todėl ragina ES integruoti žmogaus teisių aspektą į visų savo santykių su Iranu aspektus; mano, kad į būsimą dvišalių ES ir Irano santykių politikos sistemą turėtų būti įtrauktas aukšto lygio įtraukus dialogas žmogaus teisių klausimu; ragina ES pradėti su Iranu žmogaus teisių dialogą, kuris apimtų teismines institucijas ir saugumo pajėgas ir kurio metu būtų aiškiai apibrėžti kriterijai, kuriuos taikant būtų galima įvertinti pažangą; ragina ES visapusiškai remti JT specialiojo pranešėjo žmogaus teisių padėties Irano Islamo Respublikoje klausimais darbą ir ragina Iraną nedelsiant ir besąlygiškai išduoti jam įvažiavimo vizą; ragina Jungtinių Tautų vyriausiąją žmogaus teisių komisarę Navy Pillay priimti Irano valdžios institucijų kvietimą apsilankyti Irane; ragina Iraną paskelbti moratoriumą mirties bausmės vykdymui;

17.  pabrėžia, kad ateityje į Iraną vyksiančios Parlamento delegacijos turėtų būti įpareigotos susitikti su politinės opozicijos nariais, pilietinės visuomenės veikėjais ir bendrauti su politiniais kaliniais;

18.  pabrėžia, kad svarbu sukurti aplinką, kuri sudarytų sąlygas steigtis tinkamai veikiančioms pilietinės visuomenės organizacijoms, taip pat reformuoti teisinį pagrindą; ragina ES visame pasaulyje iki galo pasinaudoti ES gairėmis dėl žmogaus teisių, įskaitant ES gaires dėl žmogaus teisių gynėjų, taip pat nauju lankstumu, kuriam sąlygas sudarė 2014–2020 m. Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonė (EDŽTRP), ir naujai ES ir jos valstybių narių įsteigto Europos demokratijos fondo potencialu, siekiant remti Irano žmogaus teisių gynėjus ir pilietinės visuomenės organizacijas;

19.  pritaria neatidėliotinam 772 Irano žurnalistų raginimui Irano prezidentui laikytis savo pažado ir leisti atnaujinti Irano žurnalistų asociacijos veiklą;

20.  ragina ES nagrinėti galimybę Iranui teikti techninę pagalbą, bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis, siekiant padėti įgyvendinti Irano parlamento planuojamą baudžiamojo proceso kodekso reformą; reiškia susirūpinimą, visų pirma, dėl to, kad sulaikytieji asmenys apklausos metu negali pasinaudoti advokatų paslaugomis ir dėl rimtų įtarimų dėl smurto prieš pareiškiant kaltinimus ir per kardomąjį kalinimą, taip pat dėl civilių asmenų teisimo revoliuciniuose teismuose; pabrėžia, kad rengiant šiuolaikišką baudžiamojo proceso kodeksą ir sprendžiant žmogaus teisių klausimus labai svarbus nepriklausomumas nuo politinio kišimosi ir laisvo proceso užtikrinimas;

21.  ragina Iraną bendradarbiauti su tarptautinėmis žmogaus teisių institucijomis ir savo NVO laikantis JT ir visuotinio periodinio vertinimo rekomendacijų, taip pat sudaryti sąlygas tarptautinių žmogaus teisių organizacijoms vykdyti savo užduotis;

22.  laikosi nuomonės, kad moterų teisės turėtų ir toliau neabejotinai būti ta sritis, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys per kiekvieną ES ir Irano dialogą; mano, kad, nepaisant jau padarytos pažangos, moterų padėtis Irane ir toliau yra bloga dėl nepriimtinos diskriminacijos, ypač atsižvelgiant į teisinius klausimus, taip pat į šeimos teisės ir moterų dalyvavimo ekonominiame ir politiniame gyvenime klausimus;

o
o   o

23.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Europos išorės veiksmų tarnybai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, taip pat Irano Islamo Respublikos vyriausybei ir parlamentui.

(1) OL C 199 E, 2012 7 7, p. 163. (2) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 157. (3) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 43. (4) OL C 332 E, 2013 11 15, p. 102. (5) A/68/377. (6) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470. (7) A/RES/68/184. (8) A/RES/68/127.