2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 428/2009, nustatantis Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą (18086/1/2013 – C7-0093/2014 – 2011/0310(COD))

P7_TA(2014)0277 A7-0236/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (18086/1/2013 – C7-0093/2014),

–  atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0704) per pirmąjį svarstymą,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0236/2014),

1.  pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;

2.  pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;

3.  atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;

4.  pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;

5.  paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;

6.  paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad šis aktas kartu su visais prie šios rezoliucijos pridedamais pareiškimais būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;

7.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS

Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės sistemos peržiūros

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta, kad svarbu nuolat didinti ES strateginių prekių eksporto kontrolės režimo veiksmingumą ir suderinamumą, užtikrinant aukšto lygio saugumą ir tinkamą skaidrumą nesudarant kliūčių konkurencingumui ir teisėtai prekybai dvejopo naudojimo prekėms.

Visos trys institucijos mano, kad sistemą reikia modernizuoti ir labiau suderinti siekiant atsižvelgti į naujas grėsmes ir technologinių pokyčių spartą, sumažinti iškraipymus, sukurti tikrą dvejopo naudojimo prekių bendrąją rinką (vienodas sąlygas eksportuotojams) ir toliau būti eksporto kontrolės pavyzdžiu trečiosioms šalims.

Šiuo tikslu būtina supaprastinti kontrolės sąrašų (reglamento priedai) atnaujinimo procesą, sustiprinti rizikos įvertinimą ir keitimąsi informacija, parengti tobulesnius pramonės standartus ir sumažinti įgyvendinimo skirtumus.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pripažįsta su tam tikrų informacinių ir ryšių technologijų (IRT), kurios galėtų būti panaudotos pažeidžiant žmogaus teises ir pakenkti ES saugumui, eksportu susijusius klausimus, visų pirma masinio sekimo, stebėsenos, lokalizavimo, atsekimo ir cenzūravimo technologijų, taip pat programinės įrangos pažeidžiamumų atveju.

Šiuo klausimu buvo pradėtos techninės konsultacijos, be kita ko, rengiamuose ES tarpusavio vizituose dėl dvejopo naudojimo prekių, Dvejopo naudojimo prekių koordinavimo grupėje ir pagal eksporto kontrolės režimus, ir toliau imamasi veiksmų tais atvejais, kai reikia veikti nedelsiant, taikant sankcijas (pagal SESV 215 straipsnį) arba nacionalines priemones. Taip pat bus dedamos intensyvesnės pastangos siekiant propaguoti daugiašalius susitarimus dėl eksporto kontrolės režimų ir bus išnagrinėtos galimybės šį klausimą spręsti vykstančios ES dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolės politikos peržiūros kontekste ir rengiant Komisijos komunikatą. Visos trys institucijos atkreipė dėmesį į 2013 m. gruodžio 4 d. Vasenaro susitarime dalyvaujančių valstybių susitarimą įdiegti sudėtingų sekimo priemonių, suteikiančių neteisėtą prieigą prie kompiuterinių sistemų, kontrolę ir IP tinklo sekimo sistemų kontrolę.

Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija taip pat įsipareigoja toliau plėtoti esamą visa apimantį mechanizmą, taikomą reglamento I priede nenurodytoms dvejopo naudojimo prekėms, siekiant dar labiau sustiprinti eksporto kontrolės sistemą ir jos taikymą Europos bendrojoje rinkoje.

Komisijos pareiškimas dėl deleguotųjų aktų

Kalbant apie šį reglamentą, Komisija primena Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių 15 punkte nurodytą įsipareigojimą rengiant deleguotuosius aktus teikti Parlamentui visą informaciją ir dokumentus savo susitikimų su nacionaliniais ekspertais klausimu.

Komisijos pareiškimas dėl reglamento atnaujinimo

Siekdama užtikrinti labiau integruotą, veiksmingą ir nuoseklų Europos požiūrį į strateginių prekių judėjimą (eksportas, persiuntimas, susijusios tarpininkavimo paslaugos ir tranzitas), Komisija kuo greičiau pateiks naują pasiūlymą dėl reglamento atnaujinimo.

(1) OL C 68 E, 2014 3 7, p. 112.

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė, iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje (COM(2013)0722 – C7-0374/2013 – 2013/0344(COD))

P7_TA(2014)0278 A7-0079/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0722),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0374/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  pasikonsultavęs su Regionų komitetu,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7-0079/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jį nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2003/87/EB, nustatanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje, siekiant iki 2020 m. įgyvendinti tarptautinį susitarimą, kuriuo tarptautinės aviacijos išmetamiesiems teršalams nustatoma viena pasaulinė rinkos priemonė

(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 421/2014.)

(1) Dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje.

2014 m. balandžio 3 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (COM(2013)0550 – C7-0241/2013 – 2013/0265(COD))(1)

P7_TA(2014)0279 A7-0167/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis (7)   keliose valstybėse narėse jau rengiami teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Atsižvelgiant į tarpbankinių mokesčių žalą mažmenininkams ir vartotojams, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas; (7)   keliose valstybėse narėse rengiami arba jau parengti teisės aktai21, skirti tarpbankiniams mokesčiams reglamentuoti, apimantys daugelį klausimų, įskaitant tarpbankinių mokesčių įvairių lygių viršutinės ribos nustatymą, įmonių mokesčius, reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles ar kreipiamąsias priemones. Galiojantys administraciniai sprendimai kai kuriose valstybėse narėse gerokai skiriasi. Siekiant didesnio nuoseklumo nustatant tarpbankinių mokesčių lygį, numatoma nacionaliniu lygmeniu įvesti tolesnes reguliavimo priemones, skirtas šių mokesčių lygio ar jų skirtumų klausimams spręsti. Dėl tokių nacionalinių priemonių greičiausiai susidarytų didelių kortelių ir kortele grindžiamų mokėjimų internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos sukūrimo kliūčių ir taip būtų varžoma laisvė teikti šias paslaugas; __________________ __________________ 21 Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. 21Italija, Vengrija, Lenkija ir Jungtinė Karalystė. Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 8 konstatuojamoji dalis (8)   mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija toli gražu neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų negali būti vystomi už nacionalinių sienų arba naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. Nepakankama rinkos integracija šiuo metu lemia didesnes kainas ir mažesnį mokėjimo paslaugų pasirinkimą vartotojams ir mažmenininkams, taip pat riboja galimybes pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais. Todėl būtina šalinti veiksmingo kortelių rinkos, įskaitant kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, veikimo kliūtis, kurios tebetrukdo kurti visiškai integruotą rinką; (8)   mokėjimo kortelės yra mažmeninėje prekyboje dažniausiai naudojama elektroninio mokėjimo priemonė. Tačiau Sąjungos mokėjimo kortelių rinkos integracija toli gražu neužbaigta, nes daug mokėjimo sprendimų netaikoma už nacionalinių sienų arba naujiems visos Sąjungos paslaugų teikėjams neleidžiama patekti į rinką. Siekiant visiškai pasinaudoti vidaus rinkos teikiamais privalumais, būtina šalinti naujų su mokėjimo kortelėmis susijusių sprendimų, įskaitant kortelių operacijomis grindžiamus mokėjimus mobiliuoju telefonu ir internetu, integravimo kliūtis; Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 9 konstatuojamoji dalis (9)   kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti ir lengvinti elektroninius mokėjimus mažmenininkų ir vartotojų naudai. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami lanksčiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia mažmenininkams potencialiai saugaus atsiskaitymo galimybę. Todėl mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas mažmenininkams ir vartotojams, su sąlyga, kad mokesčių už mokėjimo sistemų naudojimą lygis būtų ekonomiškai veiksmingas ir skatintų inovacijas bei padėtų į rinką patekti naujiems operatoriams; (9)   kad vidaus rinka veiktų efektyviai, reikėtų skatinti ir lengvinti elektroninius mokėjimus mažmenininkų ir vartotojų naudai. Kortelės ir kiti elektroniniai mokėjimai gali būti naudojami lanksčiau, įskaitant galimybes mokėti internetu, kad būtų pasinaudota vidaus rinkos ir e. prekybos teikiamais privalumais, be to, elektroniniai mokėjimai suteikia mažmenininkams potencialiai saugaus atsiskaitymo galimybę. Todėl mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų naudojimas vietoj grynųjų pinigų galėtų būti naudingas mažmenininkams ir vartotojams, jei mokesčių už mokėjimo sistemų naudojimą lygis būtų ekonomiškai veiksmingas ir skatintų sąžiningą konkurenciją, inovacijas bei padėtų į rinką patekti naujiems operatoriams; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 10 konstatuojamoji dalis (10)   vienas svarbiausių dalykų, trukdančių mokėjimų kortele ir kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinkos veikimui, yra plačiai paplitę tarpbankiniai mokesčiai, kurie daugumoje valstybių narių nereglamentuojami jokiais teisės aktais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai taikomi tarp korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų ir korteles išduodančių mokėjimo paslaugų teikėjų, priklausančių tam tikrai kortelių sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas į bendras prekių ir paslaugų kainas. Konkurencija tarp kortelių sistemų praktikoje dažniausiai būna siekiama įtikinti kuo daugiau išduodančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų (pvz., bankų) leisti jų korteles, dėl to tarpbankiniai mokesčiai rinkoje paprastai būnądidesni, o ne mažesni, priešingai įprastam drausminamajam konkurencijos poveikiui kainoms rinkos ekonomikoje. Tarpbankinių mokesčių reglamentavimas pagerintų vidaus rinkos veikimą; (10)   daugumoje valstybių narių tarpbankiniai mokesčiai nereglamentuojami jokiais teisės aktais, bet reglamentuojami nacionalinių konkurencijos institucijų sprendimais. Tarpbankiniai mokesčiai yra bankų tarpusavio mokesčiai, paprastai korteles aptarnaujančių mokėjimo paslaugų teikėjų perduodami korteles išduodantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, priklausantiems atitinkamai sistemai. Tarpbankiniai mokesčiai sudaro pagrindinę sudedamąją dalį mokesčių, kuriuos aptarnaujantieji mokėjimo paslaugų teikėjai taiko prekiautojams už kiekvieną operaciją kortele. Prekiautojai savo ruožtu įtraukia šias kortelės išlaidas, kaip ir visas savo išlaidas, į bendras prekių ir paslaugų kainas. Nuoseklus konkurencijos taisyklių taikymas tarpbankiniams mokesčiams sumažintų operacijų kainas vartotojams ir taip pagerintų vidaus rinkos veikimą; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 11 konstatuojamoji dalis (11)   šiuo metu egzistuojančių tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų lygis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jų veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio mažmenininkams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Dėl to vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis kainomis ir žemesne kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, mažmenininkai negali įveikti mokesčių skirtumų pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis priėmimo paslaugomis. Pagal specialias mokėjimo sistemų taikomas taisykles reikalaujama, kad prekybos vietos (mažmenininko šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Tai trukdo aptarnaujantiesiems bankams sėkmingai siūlyti savo paslaugas užsienyje. Tai taip pat neleidžia mažmenininkams sumažinti savo mokėjimo išlaidų vartotojų naudai; (11)   šiuo metu egzistuojančių tarpbankinių mokesčių įvairovė ir jų lygis neleidžia atsirasti naujiems visos Sąjungos rinkos dalyviams, veikiantiems pagal verslo modelius su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų, ir tai daro žalą galimai masto ir įvairovės ekonomijai ir jos veiksmingumui. Tai turi neigiamo poveikio mažmenininkams bei vartotojams ir trukdo inovacijoms. Kadangi visos Sąjungos rinkos dalyviai turėtų pasiūlyti išduodantiesiems bankams bent jau didžiausius jų tikslinėje rinkoje vyraujančius tarpbankinius mokesčius, tai taip pat lemia tolesnį rinkos susiskaidymą. Esamos vidaus sistemos su mažesniais tarpbankiniais mokesčiais arba visai be jų taip pat gali būti priverstos pasitraukti iš rinkos dėl bankų spaudimo gauti didesnes pajamas iš tarpbankinių mokesčių. Dėl to vartotojai ir prekiautojai susiduria su nedideliu mokėjimo paslaugų pasirinkimu, didesnėmis kainomis ir žemesne kokybe, o jų galimybės pasinaudoti visos Sąjungos mokėjimo sprendimais yra ribotos. Be to, mažmenininkai negali įveikti mokesčių skirtumų pasinaudodami kitose valstybėse narėse bankų siūlomomis priėmimo paslaugomis. Pagal teritorinių licencijų politikos specialias tarptautines mokėjimo kortelių sistemų taikomas taisykles reikalaujama, kad prekybos vietos (mažmenininko šalies) tarpbankinis mokestis būtų taikomas kiekvienai mokėjimo operacijai. Tai trukdo atsiskaitymų tarpininkams sėkmingai siūlyti savo paslaugas užsienyje. Tai taip pat gali trukdyti mažmenininkams sumažinti savo mokėjimo išlaidas vartotojų naudai; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 15 konstatuojamoji dalis (15)   šis reglamentas būtų taikomas laipsniškai. Pirmu etapu būtina imtis priemonių tarptautiniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Suteikus galimybę prekiautojams pasirinkti aptarnaujančiąją įmonę už savo valstybės narės ribų (tarptautinis aptarnavimas) ir įvedus maksimalų tarptautinių tarpbankinių mokesčių už tarptautines aptarnavimo operacijas dydį, turėtų atsirasti reikiamo teisinio aiškumo. Be to, licencijos išduoti ar aptarnauti mokėjimo priemones turėtų galioti Sąjungoje be geografinių apribojimų. Šios priemonės padėtų sklandžiau veikti mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkai vartotojų ir mažmenininkų naudai; (15)   siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu vidaus rinkos veikimui vartotojų ir mažmenininkų naudai, šis reglamentas taikomas tarptautiniam ir nacionaliniam mokėjimo kortelių išdavimui ir aptarnavimui palengvinti. Leidus prekiautojams pasirinkti atsiskaitymų tarpininką už savo valstybės narės ribų (tarpvalstybinis aptarnavimas) – tai skatinama įvedant vienodą maksimalų vidaus ir tarptautinių tarpbankinių mokesčių už aptarnavimo operacijas dydį ir draudžiant teritorinių licencijų išdavimą – turėtų būti įmanoma užtikrinti reikiamą teisinį aiškumą ir turėtų būti išvengta mokėjimo kortelių sistemų konkurencijos iškraipymo; Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis (16)   dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių, taikytinų pirmu šio reglamento įgyvendinimo etapu. Todėl su šiomis operacijomis susijusios nuostatos turėtų įsigalioti greitai, ir taip suteikti galimybių mažmenininkams ieškoti pigesnių aptarnavimo paslaugų užsienyje bei skatinti vidaus bankininkystės bendruomenes ar sistemas mažinti aptarnavimo mokesčius; (16)   dėl vienašalių įsipareigojimų, prisiimtų konkurencijos bylose, daug tarptautinių mokėjimo kortele operacijų Sąjungoje jau vykdomos laikantis maksimalių tarpbankinių mokesčių. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu nustatyto mokėjimo kortelių sistemų pakeitimo sunkumus ir sudėtingumą ir siekiant sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas atsiskaitymo aptarnavimo paslaugų rinkoje, visos nuostatos dėl tarpvalstybinių ir vidaus operacijų, grindžiamų kortele, turėtų įsigalioti vienu metu ir per pagrįstą laikotarpį po to, kai įsigalioja šis reglamentas; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 17 konstatuojamoji dalis (17)   vidaus operacijoms būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus dvejiems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti pradėtos taikyti visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams; (17)   tačiau būtinas pereinamasis laikotarpis, kad mokėjimo paslaugų teikėjai ir sistemos turėtų laiko prisitaikyti prie naujųjų reikalavimų. Todėl praėjus vieniems metams po šio reglamento įsigaliojimo, siekiant baigti kurti kortele grindžiamų mokėjimų vidaus rinką, viršutinės tarpbankinių mokesčių už vartotojų kortelių operacijas ribos turėtų būti taikomos visiems, tiek tarptautiniams, tiek vidaus, mokėjimams; Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 18 konstatuojamoji dalis (18)   siekiant palengvinti tarptautinį aptarnavimą visoms (tarptautinėms ir vidaus) vartotojų debeto kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti taikomas maksimalus 0,20 % tarpbankinis mokestis, o visoms (tarptautinėms ir vidaus) vartotojų kredito kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, pagrįstoms tomis kortelėmis, turėtų būti taikomas maksimalus 0,30 % tarpbankinis mokestis; (18)   visoms debeto kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms turėtų būti taikomas maksimalus 0,2 % tarpbankinis mokestis, o visoms kredito kortelių operacijoms ir kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, pagrįstoms tomis kortelėmis, – maksimalus 0,3 % tarpbankinis mokestis; Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 18 a konstatuojamoji dalis (nauja) (18a)  iš poveikio vertinimo matyti, kad draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas būtų naudingas kortelių priėmimo, kortelių naudojimo ir bendrosios rinkos kūrimo požiūriais ir suteiktų daugiau naudos prekiautojams ir vartotojams nei bet kokio didesnio dydžio viršutinė riba. Be to, būtų išvengta neigiam poveikio, kurį didesnė viršutinė riba darytų nacionalinėms sistemoms, kuriose tarpbankiniai mokesčiai už debeto operacijas yra labai maži arba nuliniai, dėl plėtimosi tarptautiniu mastu ar naujų rinkos dalyvių, dėl kurių mokesčiai padidėtų iki viršutinės ribos dydžio. Draudimas tarpbankinius mokesčius taikyti už debeto kortelių operacijas taip pat mažina pavojų, kad tarpbankinių mokesčių modelis bus perkeltas į naujas, novatoriškas mokėjimo paslaugas, pavyzdžiui, mobiliojo telefono ir interneto sistemas; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) (19a)  laikydamiesi pagrindinių bendrosios rinkos principų, atsiskaitymų tarpininkai turėtų galėti savo paslaugas prekiautojams visoje Sąjungoje teikti taikydami tokius daugiašalius tarpbankinius mokesčius (DTM), kuriuos jie taiko savo šalies rinkoje. Tačiau jie neturėtų taikyti didesnių DTM tarptautiniu mastu; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 22 konstatuojamoji dalis (22)   mokėjimo kortelės operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugumoje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. Tarpbankiniai mokesčiai (mokesčiai, kuriuos moka aptarnaujantieji bankai, siekdami skatinti kortelių išdavimą ir kortelių naudojimą) trišalėse mokėjimo kortelių sistemose yra numanomi. Siekiant pripažinti numanomus tarpbankinius mokesčius ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjai veikia kaip išdavėjas arba aptarnaujančioji įmonė, reikėtų traktuoti kaip keturšales mokėjimo kortelių sistemas ir joms taikyti tokias pačias taisykles, tačiau skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams; (22)   mokėjimo kortelės operacijos paprastai vykdomos pagal du pagrindinius verslo modelius, vadinamąsias trišales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – aptarnavimo ir išdavimo sistema – prekiautojas) ir keturšales mokėjimo kortelių sistemas (kortelės turėtojas – išduodantysis bankas – aptarnaujantysis bankas – prekiautojas). Daugumoje keturšalių mokėjimo kortelių sistemų taikomas aiškus tarpbankinis mokestis, daugiausiai daugiašalis. Tarpbankiniai mokesčiai (mokesčiai, kuriuos moka aptarnaujantieji bankai, siekdami skatinti kortelių išdavimą ir kortelių naudojimą) trišalėse mokėjimo kortelių sistemose yra numanomi. Siekiant pripažinti numanomus tarpbankinius mokesčius ir prisidėti prie vienodų sąlygų kūrimo, trišales mokėjimo kortelių sistemas, kuriose mokėjimo paslaugų teikėjas veikia kaip išdavėjas arba aptarnaujančioji įmonė, reikėtų traktuoti kaip keturšales mokėjimo kortelių sistemas ir joms taikyti tokias pačias taisykles, tačiau skaidrumo ir kitos priemonės, susijusios su veiklos vykdymo taisyklėmis, turėtų būti taikomos visiems teikėjams. Trišalės sistemos turėtų priimti operacijas, atliktas naudojant jų korteles, iš visų atsiskaitymų tarpininkų, pagrįstas bendraisiais kortelių operacijų standartais ir aptarnavimo taisyklėmis, kurios panašios į prekiautojo taisykles dėl konkrečių trišalių sistemų, ir taikant viršutines tarpbankinių mokesčių ribas pagal šį reglamentą; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 23 konstatuojamoji dalis (23)   svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas. Aptariami mokėjimai, paskatos ir mokesčiai galėtų būti tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija) arba netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi); (23)   svarbu užtikrinti, kad nuostatos dėl tarpbankinių mokesčių, kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjai turi sumokėti arba kuriuos turi gauti, nebūtų apeinamos alternatyviu mokesčių srautu išduodantiesiems mokėjimo paslaugų teikėjams. Siekiant tokios padėties išvengti, išduodančiojo mokėjimo paslaugų teikėjo sumokėtų ir gautų mokesčių, įskaitant galimus leidimo išdavimo mokesčius, grynoji kompensacija iš mokėjimo kortelių sistemos turėtų būti laikoma tarpbankiniu mokesčiu. Apskaičiuojant tarpbankinį mokestį ir siekiant patikrinti, ar reikalavimas apeinamas, reikėtų atsižvelgti į bendrą mokėjimų arba paskatų sumą, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas iš mokėjimo kortelių sistemos už reguliuojamas operacijas, atėmus mokesčius, kuriuos sistemai sumoka išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, ir pinigines ar lygiavertes paskatas, kurias kortelės turėtojas gauna iš mokėjimo kortelių sistemos. Atliekant šį vertinimą, turėtų būti atsižvelgiama į visus mokėjimus, paskatas ir mokesčius, ar jie būtų tiesioginiai (t. y. grindžiami apimtimi arba susiję su konkrečia operacija), ar netiesioginiai (įskaitant rinkodaros paskatas, premijas, atskaitas už operacijų apimties kriterijų laikymąsi). Nustatant, ar neapeinamas leistiną maksimalų tarpbankinių mokesčių dydį reguliuojantis reglamentas, visų pirma reikia atsižvelgti į mokėjimo kortelių išdavėjų pelną, gautą iš specialių programų, kurias bendrai vykdo kortelių išdavėjai ir mokėjimo kortelių sistemos, taip pat į pajamas iš apdorojimo, licencijų ir kitų mokesčių, iš kurių korteles išdavusios organizacijos gauna pajamų; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 30 konstatuojamoji dalis (30)   kad apribojimai pagal reikalavimą prekiautojams priimti visas korteles veiktų veiksmingai, būtina tam tikra informacija. Pirma, gavėjai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairias kategorijas būtų galima prietaisu vizualiai ir elektroniniu būdu atpažinti. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje. Reikia, kad būtų bet koks konkretaus prekės ženklo naudojimo apribojimas, gavėjo skelbtinas mokėtojui tuo pačiu metu ir tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir informacija, kad konkretus prekės ženklas priimtinas; (30)   gavėjai ir mokėtojai turėtų turėti priemonių skirtingoms kortelių kategorijoms nustatyti. Todėl įvairias kategorijas turėtų būti galima atpažinti elektroniniu būdu, o išleistas naujas kortele grindžiamas mokėjimo priemones – ir vizualiai prietaisu arba mokėjimo terminale. Antra, mokėtojas taip pat turėtų būti informuojamas apie jo mokėjimo priemonės (-ių) priėmimą konkrečioje pardavimo vietoje; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 30 a konstatuojamoji dalis (nauja) (30a)  mokėjimas – tai sutartis tarp mokėtojo ir gavėjo. Siekiant užtikrinti veiksmingą prekių ženklų konkurenciją svarbu, kad mokėjimo programėlę galėtų pasirinkti vartotojai, o ne nustatytų tiekėjai (mokėjimo kortelių sistemos, mokėjimo paslaugų teikėjai arba dorotojai) rinkoje. Tokia tvarka neturėtų užkirsti kelio mokėtojams ir gavėjams nustatyti automatinio programėlės parinkimo (jei tai techniškai įmanoma), jeigu atliekant kiekvieną operaciją pasirinkimą galima pakeisti. Jeigu gavėjas pasirenka abiejų palaikomą programėlę, vartotojui turėtų būti sudaryta galimybė tokios programėlės atisakyti ir pasirinkti kitą programėlę; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 31 konstatuojamoji dalis (31)   tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos; (31)   tam, kad būtų užtikrinamos teisių gynimo galimybės, kai šis reglamentas taikomas neteisingai arba kai kyla mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų ginčų, valstybės narės turėtų sukurti tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras. Valstybės narės, laikydamosi Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucija) (EBA) Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) Nr. 1093/20101a nustatytų gairių, turėtų nustatyti nuobaudų už šio reglamento pažeidimus taikymo taisykles ir užtikrinti, kad šios nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir kad jos būtų taikomos; _________________ 1a 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalis 1.   Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms mokėjimo kortelių operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę. 1.   Šiuo reglamentu nustatomi vienodi techniniai ir veiklos vykdymo reikalavimai Sąjungoje vykdomoms kortele grindžiamoms mokėjimo operacijoms, kai ir mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas, ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra joje įsisteigę. Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 2 dalis 2.   Šis reglamentas netaikomas mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik ribotame tinkle, skirtame tenkinti konkrečius poreikius tik mokėjimo priemonėmis, kurių naudojimas yra ribotas todėl, kad jos suteikia galimybę konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes arba paslaugas tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jos gali būti naudojamos tik riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti. 2.   Šis reglamentas netaikomas mokėjimo priemonėms, kurios gali būti naudojamos tik ribotame tinkle, skirtame tenkinti konkrečius poreikius tik mokėjimo priemonėmis, kurių naudojimas yra ribotas todėl, kad jos suteikia galimybę konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes arba paslaugas tik išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jos gali būti naudojamos tik labai siauro asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti. Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies a punktas a)  operacijoms su verslo mokėjimo kortelėmis, Išbraukta. Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies b punktas b)   grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų ir b)   grynųjų pinigų išsiėmimui iš bankomatų arba bet kuriai kitai operacijai, išskyrus prekių pardavimą ir paslaugų teikimą, ir grynųjų pinigų išmokėjimui mokėjimo paslaugų teikėjų patalpose esančiose išdavimo kasose, ir Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 3 dalies c punktas c)   operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas. c)   operacijoms su kortelėmis, kurios išduotos pagal trišales mokėjimo kortelių sistemas, kai jų apimtis neviršija Komisijos nustatytos ribos; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  6 ir 7 straipsniai netaikomi vidaus debeto kortelių sistemoms, kurios veikia taikant vidutinį tarpbankinį mokestį arba grynosios kompensacijos modelį, kuris patikrinus yra daug mažesnis nei 3 ir 4 straipsniuose nurodyta ribinė vertė. Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 4 punktas 4)   operacija debeto kortele – mokėjimo kortele operacija, taip pat ir operacija išankstinio mokėjimo kortele, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma greičiau nei arba per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo; 4)   debeto operacija kortele – kortele grindžiama mokėjimo operacija, susieta su einamąja arba indėlio sąskaita, nuo kurios mokėjimo operacijos suma nurašoma iškart po operacijos įvykdymo, taip pat operacija išankstinio mokėjimo kortele; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 5 punktas 5)   operacija kredito kortele – mokėjimo kortele operacija, kuri atliekama vėliau nei per 48 valandas nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo; 5)   kredito operacija kortele – kortele grindžiama mokėjimo operacija, kai suma nurašoma ne anksčiau kaip po dviejų darbo dienų nuo operacijos autorizavimo arba inicijavimo. Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 8 punktas 8)   tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas ir gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje; 8)   tarptautinė mokėjimo operacija – mokėjimo kortele operacija arba kortele grindžiama mokėjimo operacija, kurią inicijuoja mokėtojas arba gavėjas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba pardavimo vieta yra įsisteigęs (-usi) kitoje valstybėje narėje nei mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas arba kai mokėjimo kortelę išdavė išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, įsisteigęs kitoje nei pardavimo vietos valstybėje narėje, įskaitant tuos atvejus, kai gavėjas naudojasi kitoje valstybėje narėje esančio atsiskaitymų tarpininko paslaugomis; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 12 a punktas (naujas) 12a)  mokėjimo kortelė – debeto ar kredito mokėjimo kortelė, kuri jos turėtojui suteikia teisę prieiti prie savo lėšų arba galimybę atlikti mokėjimą per atsiskaitymų tarpininką ir kurią priima lėšų gavėjas mokėjimo operacijai apdoroti; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 13 punktas 13)   mokėjimo kortelių sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas; 13)   mokėjimo sistema – vienas Sąjungoje ir valstybėse narėse atliekamų mokėjimo operacijų taisyklių, procedūrų, standartų ir (arba) įgyvendinimo gairių rinkinys, atskirtas nuo bet kokios infrastruktūros ar mokėjimo sistemos, kuria užtikrinamas jos veikimas; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 15 punktas 15)   trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos kortelės turėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema; 15)   trišalė mokėjimo kortelių sistema – mokėjimo kortelių sistema, pagal kurią mokėjimai atliekami iš sistemoje laikomos mokėjimo sąskaitos mokėtojo vardu į sistemoje laikomą mokėjimo sąskaitą gavėjo vardu, ir tos pačios struktūros kortele grindžiamos operacijos. Kai pagal trišalę mokėjimo kortelių sistemą išduoti ir (arba) aptarnauti mokėjimo korteles leidžiama kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams arba kai mokėjimo korteles išduoda bendro prekės ženklo partneris arba agentas, sistema laikoma keturšale mokėjimo kortelių sistema; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio antraštinė dalis Tarptautinių operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai Mokėjimo operacijų, grindžiamų vartotojų debeto arba kredito kortele, tarpbankiniai mokesčiai Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalis 1.   Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją debeto kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės. 1.   Nuo ...* mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną debeto operaciją kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 7 euro centai arba 0,2 % operacijos vertės. ____________ * Vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis 2.   Praėjus dviem mėnesiams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną tarptautinę operaciją kredito kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės. 2.   Nuo ...* mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną debeto operaciją kortele mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės. ____________ * OL prašom įrašyti datą: vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės nacionalinės teisės aktais gali išlaikyti arba įvesti žemesnes viršutines ribas arba priemones, kurių tikslas lygiavertis. Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnis 4 straipsnis Išbraukta. Visų operacijų vartotojų debeto arba kredito kortele tarpbankiniai mokesčiai 1.  Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,2 % operacijos vertės, už bet kokias debeto kortele grindžiamas operacijas. 2.  Praėjus dviem metams nuo šio reglamento įsigaliojimo, mokėjimo paslaugų teikėjai nesiūlo ir neprašo už kiekvieną operaciją mokėti tarpbankinį mokestį arba kitą sutartą atlygį, kurio tikslas arba poveikis lygiavertis ir kurio vertė yra didesnė negu 0,3 % operacijos vertės, už bet kokias kredito kortele grindžiamas operacijas. Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnis 5.  Siekiant taikyti 3 ir 4 straipsniuose nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis bankas iš mokėjimo kortelių sistemos dėl mokėjimo operacijų arba susijusios veiklos, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi. Siekiant taikyti 3 straipsnyje nurodytas viršutines ribas, bet kokia grynoji kompensacija, kurią gauna išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas, susijusi su mokėjimo operacijomis, laikoma tarpbankinio mokesčio dalimi. Kompetentingos institucijos užkerta kelią bet kokiems mokėjimo paslaugų teikėjų mėginimams apeiti šį reglamentą, įskaitant mokėjimo kortelių išdavimą trečiosiose šalyse. Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Bet koks su mokėjimu susijęs paslaugų teikimo apribojimas mokėjimo kortelės sistemos taisyklėse yra draudžiamas, nebent jis nėra diskriminacinis ir objektyviai būtinas, kad mokėjimo sistema veiktų. Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento 6 a straipsnis (naujas) 6a straipsnis Tarpvalstybinės operacijos Tarpvalstybinėms operacijoms taikomi tarpbankiniai mokesčiai yra atsiskaitymų tarpininko šalies tarpbankiniai mokesčiai. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 2 dalis 2.   Mokėjimo kortelių sistemos sudaro galimybę, pagal kurią vieno kortelės operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai. 2.   Mokėjimo kortelių sistemos ir išdavėjai sudaro galimybę, pagal kurią vieno kortelės operacijų autorizavimo ir tarpuskaitos pranešimai būtų atskirti ir juos apdorotų skirtingi apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai. Sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų ar kitų sutarčių taisyklės, dėl kurių būtų ribojama laisvė pasirinkti mokėjimų duomenis apdorojantį subjektą, yra draudžiamos. Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 dalis 4.   Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais. 4.   Ne vėliau kaip ...* Sąjungoje veikiantys apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, taikydami tarptautinių ar Europos standartizacijos įstaigų parengtus standartus, užtikrina, kad jų sistemos būtų techniškai sąveikios su kitomis Sąjungoje veikiančių apdorojimo paslaugą teikiančių subjektų sistemomis. Be to, apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai nepriima ar netaiko veiklos vykdymo taisyklių, kurios ribotų sąveiką su kitais Sąjungos apdorojimo paslaugą teikiančiais subjektais. 4a.  EBI, pasikonsultavusi su patariamąja grupe, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 41 straipsnyje, ir siekdama užtikrinti nuoseklų šio straipsnio suderinamumą, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato reikalavimus, kuriuos turi atitikti mokėjimo sistemos, mokėjimo schemos ir apdorojimo paslaugą teikiantys subjektai, siekiant užtikrinti visiškai atvirą ir konkurencingą kortelių duomenų apdorojimo rinką. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki ...**. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. Pirmoje pastraipoje nurodyti reikalavimai įsigalioja ne vėliau kaip ...*** ir jie atitinkamai reguliariai atnaujinami. ________________ * Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. ** Data ... . *** Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento 7 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.  Nukrypstant nuo 1–4b straipsnių, valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali nustatytą laikotarpį netaikyti šio straipsnio naujai sukurtoms kortele grindžiamų mokėjimų sistemoms. Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 dalis 1.   Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų taisyklės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, yra draudžiamos. 1.   Bet kokios sistemos taisyklės ir licencijavimo susitarimų arba lygiaverčio poveikio priemonių taisyklės, kurios trukdo arba neleidžia išdavėjui naudoti dviejų arba daugiau mokėjimo priemonių prekių ženklų ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, yra draudžiamos. Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Kai vartotojas sudaro sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju, jis gali nuspręsti naudotis dviem ar daugiau skirtingų mokėjimo priemonės prekių ženklų ant savo kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio arba IT įrenginio. Likus pakankamai laiko iki sutarties pasirašymo mokėjimo paslaugų teikėjas vartotojui pateikia aiškią ir objektyvią informaciją apie galimus mokėjimo prekių ženklus ir jų ypatybes (įskaitant funkcijas, kainą ir saugumą). Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 2 dalis 2.   Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiajai įmonei pagal sistemos taisykles arba licencijavimo susitarimų taisykles dėl kelių prekių ženklų naudojimo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, objektyviai pagrindžiamas ir nėra diskriminacinis. 2.   Bet koks skirtingų sąlygų taikymas išdavėjams arba aptarnaujančiajai įmonei pagal sistemos taisykles arba licencijavimo susitarimų taisykles dėl kelių prekių ženklų arba skirtingų prekių ženklų ar programėlių naudojimo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio, objektyviai pagrindžiamas ir nėra diskriminacinis. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 3 dalis 3.   Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar kiti įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama. 3.   Pagal mokėjimo kortelių sistemas nenustatomi ataskaitų teikimo reikalavimai, įpareigojimai mokėti mokesčius ar panašūs įpareigojimai, kurių tikslas arba poveikis yra tas pats, korteles išduodantiems ir aptarnaujantiems mokėjimo paslaugų teikėjams už operacijas, atliekamas naudojant bet kokį įrenginį, ant kurio nurodytas jų prekės ženklas, atliekant operacijas, kurioms jų sistema nenaudojama. Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 4 dalis 4.   Bet kokie skatinimo principai, kuriais siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su daugiau negu vieno mokėjimo kortelės prekės ženklo ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio tvarkymu, nėra diskriminaciniai ir taikomi nediskriminuojant. 4.   Bet kokie skatinimo principai ar lygiavertės priemonės, kuriomis siekiama operacijas nukreipti per tam tikrą kanalą ar procesą, kiti techniniai ir saugumo standartai bei reikalavimai, susiję su daugiau negu vieno mokėjimo kortelės prekių ženklo arba jo ekvivalento ant kortelės, telekomunikacijų priemonės, skaitmeninio ar IT įrenginio tvarkymu, nėra diskriminaciniai ir taikomi nediskriminuojant. Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento 8 straipsnio 6 dalis 6.   Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. 6.   Mokėjimo kortelių sistemos, išdavėjai, aptarnaujančiosios įmonės ir mokėjimo kortelių infrastruktūros teikėjai mokėjimo priemonėje ar įtaise, taikomame pardavimo vietoje, neįdiegia automatinių mechanizmų, programinės įrangos arba įrenginių, kurie riboja mokėtoją ir gavėją, kokią programėlę pasirinkti, kai naudojama kelių prekių ženklų mokėjimo priemonė. Gavėjai išlaiko galimybę pardavimo vietoje naudojamoje įrangoje naudoti automatinius mechanizmus, kuriais nustatomas prioritetinis tam tikro prekės ženklo arba programėlės pasirinkimas. Tačiau gavėjai neužkerta kelio mokėtojui nepaisyti automatinio prioritetinio pasirinkimo, kurį savo įrangoje nustato gavėjas, tų kategorijų kortelių ar susijusių mokėjimo priemonių, kurias priima gavėjai, atžvilgiu. Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 1 dalis 1.   Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais. 1.   Aptarnaujančiosios įmonės atskirai siūlo ir apmokestina gavėjus konkrečiais įmonės aptarnavimo mokesčiais su skirtingo dydžio tarpbankiniu mokesčiu pagal skirtingas mokėjimo kortelių kategorijas ir skirtingus prekių ženklus, nebent prekiautojas raštu aptarnaujančiųjų mokėjimo paslaugų teikėjų paprašo apmokestinti nediferencijuotais įmonės aptarnavimo mokesčiais. Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 1 dalis 1.   Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekės ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats reguliuojamas tarpbankinis mokestis. 1.   Mokėjimo sistemos ir mokėjimo paslaugų teikėjai netaiko jokios taisyklės, kuri gali įpareigoti gavėjus priimti korteles ir kitas mokėjimo priemones, kurias išduoda vienas išduodantysis mokėjimo paslaugų teikėjas pagal mokėjimo priemonių sistemą, taip pat priimti kitas tokio paties prekių ženklo ir (arba) kategorijos mokėjimo priemones, kurias išdavė kiti išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai pagal tą pačią sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai jiems taikomas tas pats tarpbankinis mokestis, atitinkantis šiame reglamente nustatytą maksimalų dydį. Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento 10 straipsnio 4 dalis 4.   Išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės vizualiai ir elektroniniu būdu atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekės ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo, debeto, kredito ar verslo mokėjimo korteles arba tomis kortelėmis grindžiamus mokėjimus mokėtojas pasirenka. 4.   Ne vėliau kaip ...* išduodantieji mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų mokėjimo priemonės būtų elektroniniu būdu, o naujai išduotų kortele grindžiamų priemonių atveju – ir vizualiai atpažįstamos, sudarant galimybes gavėjams ir mokėtojams nedviprasmiškai nustatyti, kokių prekės ženklų ir kategorijų išankstinio mokėjimo, debeto, kredito ar verslo mokėjimo korteles arba tomis kortelėmis grindžiamus mokėjimus mokėtojas pasirenka. ________________ * Vieneri metai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 3 dalis 3.   1 ir 2 dalys neturi poveikio mokesčių, nuolaidų ar kitoms skatinimo taisyklėms, nustatytoms pasiūlymo COM(2013) 547 55 straipsnyje ir Direktyvos 2011/83/ES22 19 straipsnyje. 3.   Šio straipsnio 1 ir 2 dalys nepažeidžia mokesčių, nuolaidų ar kitų skatinimo taisyklių, nustatytų Direktyvos 2014/.../ES [MPD] 55 straipsnyje ir Direktyvos 2011/83/ES22 19 straipsnyje. __________________ __________________ 22 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių. 22 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB. Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Sudarant sutartinį susitarimą su mokėjimo paslaugų teikėju vartotojui taip pat periodiškai pateikiama aiški ir objektyvi informacija apie mokėjimo ypatybes ir mokesčius, taikomus mokėjimo operacijoms. Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės nustato sankcijų už šio reglamento pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. 1.   Valstybės narės nustato baudų už šio reglamento pažeidimus skyrimo taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. EBI gali teikti gaires pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, kad užtikrintų, jog tos baudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės nustato tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. 1.   Valstybės narės nustato nepriklausomas, tinkamas ir veiksmingas neteisminio skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo procedūras gavėjų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams pagal šį reglamentą spręsti. Tais tikslais valstybės narės, kai tinkama, paskiria esamas įstaigas arba įsteigia naujas įstaigas. Mokėjimo paslaugų teikėjai prisijungia prie bent vienos neteisminio ginčų sprendimo institucijos. Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 dalis 2.   Per dvejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo valstybės narės praneša Komisijai apie tas įstaigas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus. 2.   Ne vėliau kaip ...* valstybės narės praneša Komisijai apie tas įstaigas. Jos nedelsdamos praneša Komisijai apie visus vėlesnius su tomis įstaigomis susijusius pasikeitimus. * Du mėnesiai po šio reglamento įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento 15 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai dalyvautų per skundų nagrinėjimo procedūras pagal 1 dalį. Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento 16 straipsnio 1 dalis Praėjus ketveriems metams nuo šio reglamento įsigaliojimo Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių ir naujų technologijų patekimo į rinką lygį. Komisija ne vėliau kaip …* Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ataskaitą. Komisijos ataskaitoje visų pirma nagrinėjamas tarpbankinių mokesčių dydžio tinkamumas ir skatinimo priemonės, kaip antai mokesčiai, atsižvelgiant į įvairių mokėjimo priemonių naudojimą ir sąnaudas bei naujų dalyvių, naujų technologijų ir novatoriškų verslo modelių patekimo į rinką lygį. Vertinime visų pirma turėtų būti svarstoma: a)  kortelių turėtojų mokesčių plėtojimas; b)  mokėjimo kortelių teikėjų ir sistemų konkurencijos lygis; c)  poveikis mokėtojo ir gavėjo išlaidoms; d)  prekiautojams tenkantis tarpbankinių mokesčių dydžio mažinimo naudos lygis; e)  techniniai reikalavimai ir jų poveikis visoms susijusioms šalims; f)  kelių prekių ženklų naudojimo poveikis patogumui vartotojui, ypač pagyvenusiems žmonėms ir kitiems pažeidžiamiems vartotojams. Prireikus prie Komisijos ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, į kurį gali būti įtrauktas maksimalios viršutinės tarpbankinių mokesčių ribos siūlomas pakeitimas. _______________ * Dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0167/2014).

2014 m. balandžio 3 d. priimti Europos Parlamento pakeitimai dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2013/36/ES ir 2009/110/EB ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (COM(2013)0547 – C7-0230/2013 – 2013/0264(COD))(1)

P7_TA(2014)0280 A7-0169/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Komisijos siūlomas tekstas   Pakeitimas Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 konstatuojamoji dalis (2)   remiantis 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymu, Direktyva 2007/64/EB priimta 2007 m. gruodžio mėn. Nuo to laiko mažmeninių mokėjimų rinkoje įdiegta svarbių techninių inovacijų, greitai išaugo elektroniniu būdu bei mobiliuoju telefonu atliekamų mokėjimų skaičius ir rinkoje atsirado naujų rūšių mokėjimo paslaugų; (2)   remiantis 2005 m. gruodžio mėn. Komisijos pasiūlymu, Direktyva 2007/64/EB priimta 2007 m. gruodžio mėn. Nuo to laiko mažmeninių mokėjimų rinkoje įdiegta svarbių techninių inovacijų, greitai išaugo elektroniniu būdu bei mobiliuoju telefonu atliekamų mokėjimų skaičius ir rinkoje atsirado naujų rūšių mokėjimo paslaugų, todėl kyla uždavinių, susijusių su galiojančia sistema; Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 konstatuojamoji dalis (3)   Sąjungos teisinės mokėjimo paslaugų sistemos peržiūra, o konkrečiai Direktyvos 2007/64/EB poveikio analizė ir konsultacijos dėl Komisijos žaliosios knygos „Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“24 parodė, kad dėl pokyčių atsirado svarbių su reglamentavimu susijusių uždavinių. Svarbios mokėjimų rinkos sritys, visų pirma mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu, dažnai tebėra susiskaidžiusios palei valstybių sienas. Daugeliui novatoriškų mokėjimo produktų ar paslaugų Direktyva 2007/64/EB visiškai arba didele dalimi netaikoma. Be to, paaiškėjo, kad Direktyvos 2007/64/EB taikymo sritis ir visų pirma elementai, kuriems ji netaikoma, pvz., bendrosios taisyklės netaikomos tam tikrai su mokėjimu susijusiai veiklai, keletu atvejų pernelyg dviprasmiški, pernelyg bendro pobūdžio arba tiesiog pasenę, palyginti su pokyčiais rinkoje. Todėl susidarė teisinis netikrumas, mokėjimo grandinėje kyla galima saugumo rizika ir tam tikrose srityse neužtikrinama pakankama vartotojų apsauga. Praktiškai sunku įsitvirtinti novatoriškoms ir paprastoms naudoti skaitmeninėms mokėjimo paslaugoms ir jas teikiant Sąjungoje užtikrinti vartotojams ir mažmenininkams veiksmingus, patogius ir saugius mokėjimo metodus; (3)   Sąjungos teisinės mokėjimo paslaugų sistemos peržiūra, o konkrečiai Direktyvos 2007/64/EB poveikio analizė ir konsultacijos dėl Komisijos žaliosios knygos „Integruotos Europos mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu rinkos kūrimas“24 parodė, kad dėl pokyčių atsirado svarbių su reglamentavimu susijusių uždavinių. Svarbios mokėjimų rinkos sritys, visų pirma mokėjimų kortele, internetu ir mobiliuoju telefonu, dažnai tebėra susiskaidžiusios palei valstybių sienas. Daugeliui novatoriškų mokėjimo produktų ar paslaugų Direktyva 2007/64/EB visiškai arba didele dalimi netaikoma. Be to, paaiškėjo, kad Direktyvos 2007/64/EB taikymo sritis ir visų pirma elementai, kuriems ji netaikoma, pvz., bendrosios taisyklės netaikomos tam tikrai su mokėjimu susijusiai veiklai, keletu atvejų pernelyg dviprasmiški, pernelyg bendro pobūdžio arba tiesiog pasenę, palyginti su pokyčiais rinkoje. Todėl susidarė teisinis netikrumas, mokėjimo grandinėje kyla galima saugumo rizika ir tam tikrose srityse neužtikrinama pakankama vartotojų apsauga. Praktiškai sunku įsitvirtinti novatoriškoms, saugioms ir paprastoms naudoti skaitmeninėms mokėjimo paslaugoms ir jas teikiant Sąjungoje užtikrinti vartotojams ir mažmenininkams veiksmingus, patogius ir saugius mokėjimo metodus. Tai turi didelį teigiamą potencialą, kuris turi būti tinkamiau panaudotas; __________________ __________________ 24 COM(2012) 941 final. 24 COM(2012)0941. Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 konstatuojamoji dalis (4)   kad vartotojai, prekiautojai ir bendrovės pasinaudotų visais vidaus rinkos privalumais, turint omenyje skaitmeninės ekonomikos plėtrą, labai svarbu sukurti integruotą bendrąją elektroninių mokėjimų rinką; (4)   kad būtų skatinamas Sąjungos ekonomikos augimas ir vartotojai, prekiautojai ir bendrovės turėtų mokėjimo priemonių pasirinkimą ir skaidrumą, kad galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos privalumais, turint omenyje skaitmeninės ekonomikos plėtrą, labai svarbu sukurti integruotą bendrąją saugių elektroninių mokėjimų rinką; Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 konstatuojamoji dalis (5)   siekiant panaikinti reglamentavimo spragas reikėtų numatyti naujas taisykles, o kartu numatyti daugiau teisinio aiškumo ir užtikrinti nuoseklų teisės aktų sistemos taikymą visoje Sąjungoje. Tiek esamiems, tiek naujiems rinkos dalyviams reikėtų garantuoti lygiavertes veiklos sąlygas, taip palengvinti galimybes naujoms mokėjimo priemonėms plėsti rinką ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą naudojantis tomis mokėjimo paslaugomis visoje Sąjungoje. Dėl to turėtų mažėti išlaidos bei kainos mokėjimo paslaugų vartotojams ir išaugti mokėjimo paslaugų pasirinkimas ir skaidrumas; (5)   siekiant panaikinti reglamentavimo spragas reikėtų numatyti naujas taisykles, o kartu suteikti daugiau teisinio aiškumo ir užtikrinti nuoseklų teisės aktų sistemos taikymą visoje Sąjungoje. Tiek esamiems, tiek naujiems rinkos dalyviams reikėtų garantuoti lygiavertes veiklos sąlygas, taip palengvinti galimybes naujoms mokėjimo priemonėms plėsti rinką ir užtikrinti aukšto lygio vartotojų apsaugą naudojantis tomis mokėjimo paslaugomis visoje Sąjungoje. Dėl to turėtų būti skatinamas veiksmingumas visoje mokėjimo sistemoje ir turėtų mažėti išlaidos bei kainos mokėjimo paslaugų vartotojams ir išaugti mokėjimo paslaugų pasirinkimas ir skaidrumas, kartu turėtų būti stiprinamas vartotojų pasitikėjimas suderinta mokėjimų rinka; Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 a konstatuojamoji dalis (nauja) (5a)  svarbus bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) etapas prasidės 2014 m., kai nacionaliniai kredito pervedimai ir tiesioginės debeto operacijos eurais bus pakeistos SEPA suderintais kredito pervedimais ir tiesioginėmis debeto operacijomis. Reikia toliau kurti integruotą, konkurencingą, novatorišką ir vienodas sąlygas sudarančią rinką, skirtą mažmeniniams mokėjimams eurais euro zonoje siekiant tikros bendrosios mokėjimo paslaugų rinkos Sąjungoje. Šį rinkos kūrimą turėtų papildyti sustiprintas valdymas vadovaujant Europos Centriniam Bankui (ECB). ECB paskelbė apie mažmeninių mokėjimų eurais valdybos (angl. ERPB), kuri pakeis SEPA tarybą, įsteigimą; tai turėtų padėti lengviau pasiekti šį tikslą. Įsteigus ERPB, atsižvelgiant į geresnę mokėjimo paslaugų rinkos pasiūlos ir paklausos interesų pusiausvyrą, turėtų būti užtikrintos veiksmingos konsultacijos dėl būsimos SEPA projekto krypties ir galimų kliūčių jį įgyvendinant, šių kliūčių šalinimo būdų ir metodų, kuriais Sąjungoje skatinamos inovacijos, konkurencija ir integracija mažmeninių mokėjimų eurais srityje. Siekiant užtikrinti, kad ERPB savo funkcijomis, sudėtimi ir veikla prisidėtų prie SEPA projekto skatinimo, turėtų būti numatytas Komisijos dalyvavimas stebėtojos teisėmis; Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl direktyvos 6 konstatuojamoji dalis (6)   pastaruoju metu dėl didesnio techninio elektroninių mokėjimų sudėtingumo, pasaulio mastu nuolat augančio elektroninių mokėjimų skaičiaus ir naujoviškų mokėjimo paslaugų atsiradimo išaugo su elektroniniais mokėjimais susijusi saugumo rizika. Kadangi saugios mokėjimo paslaugos yra ypač svarbi tinkamai veikiančios mokėjimo paslaugų rinkos sąlyga, mokėjimo paslaugų vartotojai turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo tokios rizikos. Mokėjimo paslaugos yra būtinos gyvybiškai svarbiai ekonominei ir visuomeninei veiklai palaikyti, todėl mokėjimo paslaugų teikėjai, pvz., kredito įstaigos, yra laikomi rinkos dalyviais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [po priėmimo įterpti TIS direktyvos numerį]25 3 straipsnio 8 punktą; (6)   pastaruoju metu dėl didesnio techninio elektroninių mokėjimų sudėtingumo, pasaulio mastu nuolat augančio elektroninių mokėjimų skaičiaus ir naujoviškų mokėjimo paslaugų atsiradimo išaugo su elektroniniais mokėjimais susijusi saugumo rizika. Kadangi saugios mokėjimo paslaugos yra ypač svarbi tinkamai veikiančios mokėjimo paslaugų rinkos sąlyga, mokėjimo paslaugų vartotojai turėtų būti tinkamai apsaugoti nuo tokios rizikos. Mokėjimo paslaugos yra būtinos gyvybiškai svarbiai ekonominei ir visuomeninei veiklai palaikyti, todėl mokėjimo paslaugų teikėjai, pvz., kredito įstaigos, yra laikomi rinkos dalyviais pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [po priėmimo įrašyti TIS direktyvos numerį]25 3 straipsnio 8 punktą. Tvarkant asmens duomenis šios direktyvos tikslais turėtų būti laikomasi Direktyvos 95/46/EB 16 ir 17 straipsniuose nustatytų saugumo reikalavimų; __________________ __________________ 25 [data] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva XXXX/XX/ES dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L x, p. x). 25 [data] Europos Parlamento ir Tarybos direktyva XXXX/XX/ES dėl priemonių aukštam bendram tinklų ir informacinių sistemų saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti (OL L x, p. x). Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 konstatuojamoji dalis (7)   be bendrų priemonių, kurių pagal Direktyvą [po priėmimo įterpti TIS direktyvos numerį] reikia imtis valstybių narių lygmeniu, su mokėjimo operacijomis susijusios saugumo rizikos klausimas turėtų būti sprendžiamas ir mokėjimo paslaugų teikėjų lygmeniu. Saugumo priemonės, kurių turėtų imtis mokėjimo paslaugų teikėjai, turi būti proporcingos atitinkamai saugumo rizikai. Reikėtų nustatyti reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kompetentingoms institucijoms kartą per metus teiktų atnaujintą informaciją apie jų saugumo rizikos vertinimą ir (papildomas) priemones, kurių imtasi reaguojant į tą riziką. Be to, siekiant užtikrinti, kad žala kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams bei mokėjimo sistemoms, pvz., didelis mokėjimo sistemos sutrikimas, ir vartotojams būtų minimali, labai svarbu, kad mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti nepagrįstai nedelsdami apie didelius saugumo incidentus pranešti Europos bankininkystės institucijai; (7)   be bendrų priemonių, kurių pagal Direktyvą [po priėmimo įrašyti TIS direktyvos numerį] reikia imtis valstybių narių lygmeniu, su techninės sistemos, kuria siūlomos mokėjimo operacijos, pasirinkimu susijusios saugumo rizikos klausimas turėtų būti sprendžiamas ir mokėjimo paslaugų teikėjų lygmeniu, taip pat jų sąnaudomis ir atsakomybe. Saugumo priemonės, kurių turėtų imtis mokėjimo paslaugų teikėjai, turi būti proporcingos atitinkamai saugumo rizikai, kurią patiria jų klientai. Reikėtų nustatyti reguliaraus ataskaitų teikimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kompetentingoms institucijoms ne rečiau kaip tris kartus per metus teiktų atnaujintą informaciją apie jų saugumo rizikos vertinimą ir (papildomas) priemones, kurių imtasi mažinant tą riziką. Be to, siekiant užtikrinti, kad žala kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams bei mokėjimo sistemoms, pvz., didelis mokėjimo sistemos sutrikimas, ir vartotojams būtų minimali, labai svarbu, kad mokėjimo paslaugų teikėjai būtų įpareigoti nepagrįstai nedelsdami apie didelius saugumo incidentus pranešti Europos bankininkystės institucijai, kuri turėtų skelbti metinę skaitmeninių mokėjimo paslaugų saugumo Sąjungoje ataskaitą; Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl direktyvos 7 a konstatuojamoji dalis (nauja) (7a)  vartotojams turi būti teikiama aiški ir išsami informacija, kad jie suvoktų savo teises ir pareigas pagal šią direktyvą. Todėl per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos Komisija turėtų parengti vartotojui patogų naudoti elektroninį informacinį bukletą, kuriame būtų pateikta aiškiai ir lengvai suprantama informacija apie vartotojų teises ir pareigas pagal šią direktyvą ir susijusius Sąjungos teisės aktus dėl mokėjimo paslaugų. Ši informacija turėtų būti skelbiama Komisijos, Europos priežiūros institucijos (Europos bankininkystės institucijos) (EBI), įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1093/20101a, ir nacionalinių bankų reguliavimo institucijų interneto svetainėse. Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai autentiško formato informacinį bukletą nemokamai pateiktų visiems esamiems ir naujiems klientams elektroniniu būdu jų interneto svetainėse ir popierine forma jų filialų, tarpininkų ir išorės subjektų, kuriems perduodamas veiklos vykdymas, įstaigose; _________________ 1a 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12). Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl direktyvos 8 konstatuojamoji dalis (8)   peržiūrėtą mokėjimo paslaugų reglamentavimo sistemą papildo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [XX/XX/XX]26. Tuo reglamentu įvedamos taisyklės dėl daugiašalių ir dvišalių tarpbankinių mokesčių taikymo už visas vartotojų debeto bei kredito kortele atliekamas operacijas ir tomis operacijomis grindžiamus mokėjimus, atliekamus elektroniniu būdu bei mobiliuoju telefonu, taip pat nustatomi tam tikrų veiklos vykdymo taisyklių taikymo kortele atliekamoms operacijoms apribojimai. Tuo reglamentu siekiama toliau spartinti veiksmingos integruotos mokėjimų kortele rinkos įgyvendinimą; (8)   persvarstytą mokėjimo paslaugų reglamentavimo sistemą papildo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) [XX/XX/XX]26. Tuo reglamentu įvedamos taisyklės dėl daugiašalių ir dvišalių tarpbankinių mokesčių taikymo už visas vartotojų debeto bei kredito kortele atliekamas operacijas ir tomis operacijomis grindžiamus mokėjimus, atliekamus elektroniniu būdu bei mobiliuoju telefonu, taip pašalinant svarbią kliūtį tarp nacionalinių mokėjimų rinkų, taip pat nustatomi tam tikrų veiklos vykdymo taisyklių taikymo kortele atliekamoms operacijoms apribojimai. Tuo reglamentu siekiama toliau spartinti veiksmingos integruotos mokėjimų kortele rinkos įgyvendinimą; __________________ __________________ 26 [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. [XX/XX/XX] dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL L x, p. x). 26 [data] Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. [XX/XX/XX] dėl tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamas mokėjimo operacijas (OL L x, p. x). Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 konstatuojamoji dalis (9)   siekiant išvengti valstybių narių požiūrio skirtumų, kurie būtų žalingi vartotojams, šioje direktyvoje mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytos nuostatos dėl skaidrumo ir informavimo reikalavimai taip pat turėtų būti taikomi operacijoms, kai mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo buvimo vieta yra Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE), o kito mokėjimo paslaugų teikėjo buvimo vieta yra ne EEE. Be to, tikslinga nuostatas dėl skaidrumo ir informavimo taikyti ir operacijoms visomis valiutomis, kurias tarpusavyje atlieka EEE esantys mokėjimo paslaugų teikėjai; (9)   siekiant išvengti valstybių narių požiūrių skirtumų, kurie būtų žalingi vartotojams, šioje direktyvoje mokėjimo paslaugų teikėjams nustatytos skaidrumo nuostatos ir informavimo reikalavimai, taip pat su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimusi jomis susijusių teisių ir pareigų skaidrumo nuostatos ir informavimo reikalavimai turėtų būti taikomi operacijoms, kai mokėtojo arba gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo buvimo vieta yra Europos ekonominėje erdvėje (toliau – EEE), o kito mokėjimo paslaugų teikėjo buvimo vieta yra ne EEE. Remiantis Komisijos atlikta peržiūra ir, jei tinkama, pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, šios direktyvos taikymo tokioms operacijoms sritis taip pat turėtų būti išplėsta įtraukiant didžiąją dalį nuostatų dėl teisių ir pareigų, susijusių su mokėjimo paslaugų teikimu ir naudojimusi jomis. Be to, tikslinga nuostatas dėl skaidrumo ir informavimo taikyti ir operacijoms visomis valiutomis, kurias tarpusavyje atlieka EEE esantys mokėjimo paslaugų teikėjai; Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 konstatuojamoji dalis (10)   mokėjimo paslaugų apibrėžtis turėtų būti technologiškai neutrali ir sudaryti sąlygas toliau plėtoti naujų rūšių mokėjimo paslaugas kartu užtikrinant lygiavertes veiklos sąlygas tiek esamiems, tiek naujiems mokėjimo paslaugų teikėjams; (10)   mokėjimo paslaugų apibrėžtys, mokėjimo protokolai ir standartai turėtų būti technologiškai neutralūs ir sudaryti sąlygas toliau plėtoti naujų rūšių mokėjimo paslaugas kartu užtikrinant lygiavertes saugias veiklos sąlygas tiek esamiems, tiek naujiems mokėjimo paslaugų teikėjams; Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 konstatuojamoji dalis (12)   rinkos dalyvių atsiliepimai rodo, kad vykdant mokėjimo veiklą, kuriai taikoma riboto tinklo išimtis, atliekama dažnai didžiulės apimties bei vertės mokėjimų ir vartotojams siūloma šimtai ar tūkstančiai produktų ir paslaugų, o tai neatitinka Direktyvoje 2007/64/EB numatytos riboto tinklo išimties tikslo. Tai reiškia, kad mokėjimo paslaugų vartotojams, visų pirma vartotojams, didėja rizika ir neužtikrinama teisinė apsauga, o reglamentuojamiems rinkos dalyviams atsiranda aiškių trūkumų. Tai rizikai apriboti būtina tiksliau apibūdinti ribotą tinklą vadovaujantis Direktyva 2009/110/EB. Taigi, turėtų būti laikoma, kad mokėjimo priemonė naudojama tokiame ribotame tinkle, jeigu ji gali būti naudojama tik prekėms ir paslaugoms konkrečioje parduotuvėje arba parduotuvių tinkle įsigyti arba riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti, nepriklausomai nuo geografinės pardavimo vietos. Tokios priemonės galėtų apimti parduotuvių korteles, kuro korteles, narystės korteles, viešojo transporto korteles, maisto kuponus ar konkrečių paslaugų kuponus, kuriems kartais taikoma speciali teisinė mokesčių ar darbo srities sistema, skirta skatinti naudoti tokias priemones siekiant įgyvendinti socialiniuose teisės aktuose nustatytus tikslus. Kai tokia specialiam tikslui skirta priemonė tampa priemone, skirta bendram tikslui, išimtis, pagal kurią leidžiama nukrypti nuo šios direktyvos taikymo srities, nebetaikoma. Neturėtų būti nukrypstama nuo šios direktyvos taikymo srities tokių priemonių, kurios gali būti naudojamos pirkiniams išvardytų pardavėjų parduotuvėse, atžvilgiu, nes paprastai tokios priemonės yra skirtos naudoti paslaugų teikėjų tinkle, kuris nuolat plečiasi. Išimtis turėtų būti taikoma kartu su galimų mokėjimo paslaugų teikėjų pareiga pranešti apie veiklą, kuriai taikoma riboto tinklo apibrėžtis; (12)   rinkos dalyvių atsiliepimai rodo, kad vykdant mokėjimo veiklą, kuriai taikoma riboto tinklo išimtis, dažnai atliekama didžiulės apimties bei vertės mokėjimų ir vartotojams siūloma šimtai ar tūkstančiai produktų ir paslaugų, o tai neatitinka Direktyvoje 2007/64/EB numatytos riboto tinklo išimties tikslo. Tai reiškia, kad mokėjimo paslaugų vartotojams, visų pirma vartotojams, didėja rizika ir neužtikrinama teisinė apsauga, o reglamentuojamiems rinkos dalyviams atsiranda aiškių trūkumų. Tai rizikai apriboti būtina tiksliau apibūdinti ribotą tinklą vadovaujantis Direktyva 2009/110/EB. Taigi, turėtų būti laikoma, kad mokėjimo priemonė naudojama tokiame ribotame tinkle, jeigu ji gali būti naudojama tik prekėms ir paslaugoms iš konkretaus mažmeninio prekiautojo arba mažmeninių prekiautojų tinklo įsigyti arba riboto asortimento prekėms arba paslaugoms įsigyti, nepriklausomai nuo geografinės pardavimo vietos. Tokios priemonės galėtų apimti parduotuvių korteles, kuro korteles, narystės korteles, viešojo transporto korteles, automobilių stovėjimo aikštelių bilietus, maisto kuponus ar konkrečių paslaugų kuponus, kuriems kartais taikoma speciali teisinė mokesčių ar darbo srities sistema, skirta skatinti naudoti tokias priemones siekiant įgyvendinti socialiniuose teisės aktuose nustatytus tikslus. Kai tokia specialiam tikslui skirta priemonė tampa priemone, skirta bendram tikslui, išimtis, pagal kurią leidžiama nukrypti nuo šios direktyvos taikymo srities, nebetaikoma. Neturėtų būti nukrypstama nuo šios direktyvos taikymo srities tokių priemonių, kurios gali būti naudojamos pirkiniams išvardytų pardavėjų parduotuvėse, atžvilgiu, nes paprastai tokios priemonės yra skirtos naudoti paslaugų teikėjų tinkle, kuris nuolat plečiasi. Išimtis turėtų būti taikoma kartu su galimų mokėjimo paslaugų teikėjų pareiga pranešti apie veiklą, kuriai taikoma riboto tinklo apibrėžtis; Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 konstatuojamoji dalis (13)   į Direktyvos 2007/64/EB taikymo sritį neįtrauktos tam tikros mokėjimo operacijos, atliekamos naudojant telekomunikacijų ar informacinių technologijų prietaisus, kai tinklo operatorius ne tik veikia kaip tarpininkas tiekiant prekes ir teikiant paslaugas tuo prietaisu, bet ir sukuria tų prekių ar paslaugų pridėtinę vertę. Visų pirma ši išimtis sudaro sąlygas perkamų prekių ar paslaugų (pradedant skambučio melodijomis ir didesnio tarifo SMS paslaugomis) kainą tiesiogiai įtraukti į operatoriaus teikiamą sąskaitą už telefoną – tai padeda kurti naujus verslo modelius, grindžiamus mažos vertės skaitmeninio turinio pardavimu. Iš rinkos dalyvių atsiliepimų nematyti, kad šis mokėjimo metodas, kuriuo vartotojai pasitiki kaip patogiu mažos ribos neviršijantiems mokėjimams atlikti, būtų išsivystęs į bendro pobūdžio mokėjimų tarpininkavimo paslaugą. Tačiau dėl dviprasmiškos dabartinės išimties formuluotės ši taisyklė valstybėse narėse įgyvendinta skirtingai. Tai reiškia, kad operatoriams bei vartotojams neužtikrinamas teisinis tikrumas ir kai kuriais atvejais Direktyva 2007/64/EB buvo netaikoma kitoms mokėjimų tarpininkavimo paslaugoms. Todėl tikslinga apriboti tos direktyvos taikymo sritį. Išimtis turėtų būti orientuota konkrečiai į labai mažus mokėjimus už skaitmeninį turinį, pvz., skambučio melodijas, ekrano paveikslėlius, muziką, žaidimus, vaizdo medžiagą arba programėles. Reikalavimai turėtų būti netaikomi tik mokėjimo paslaugoms, kurios teikiamos kaip elektroninių ryšių paslaugų (t. y. atitinkamo operatoriaus pagrindinės veiklos) papildomos paslaugos; (13)   į Direktyvos 2007/64/EB taikymo sritį neįtrauktos tam tikros mokėjimo operacijos, atliekamos naudojant telekomunikacijų ar informacinių technologijų prietaisus, kai tinklo operatorius ne tik veikia kaip tarpininkas tiekiant prekes ir teikiant paslaugas tuo prietaisu, bet ir sukuria tų prekių ar paslaugų pridėtinę vertę. Visų pirma ši išimtis sudaro sąlygas perkamų prekių ar paslaugų (pradedant skambučio melodijomis ir didesnio tarifo SMS paslaugomis) kainą tiesiogiai įtraukti į operatoriaus teikiamą sąskaitą už telefoną – tai padeda kurti naujus verslo modelius, grindžiamus mažos vertės skaitmeninio turinio pardavimu. Iš rinkos dalyvių atsiliepimų nematyti, kad šis mokėjimo metodas, kuriuo vartotojai pasitiki kaip patogiu mažos ribos neviršijantiems mokėjimams atlikti, būtų išsivystęs į bendro pobūdžio mokėjimų tarpininkavimo paslaugą. Tačiau dėl dviprasmiškos dabartinės išimties formuluotės ši taisyklė valstybėse narėse įgyvendinta skirtingai. Tai reiškia, kad operatoriams bei vartotojams neužtikrinamas teisinis tikrumas ir kai kuriais atvejais Direktyva 2007/64/EB buvo netaikoma kitoms mokėjimų tarpininkavimo paslaugoms. Todėl tikslinga apriboti tos direktyvos netaikymo sritį. Kad didelio masto mokėjimo veikla neliktų nereglamentuota, išimtis turėtų būti orientuota į labai mažus mokėjimus už skaitmeninį turinį, pvz., skambučio melodijas, ekrano paveikslėlius, muziką, žaidimus, vaizdo medžiagą arba programėles. Reikalavimai turėtų būti netaikomi tik mokėjimo paslaugoms, kurios teikiamos kaip elektroninių ryšių paslaugų (t. y. atitinkamo operatoriaus pagrindinės veiklos) papildomos paslaugos; Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 a konstatuojamoji dalis (nauja) (13a)  Direktyva 2007/64/EB netaikoma techninių paslaugų teikėjams, kurie užtikrina mokėjimo paslaugų teikimą, bet niekada neįgyja pervedamų lėšų. Tipinės paslaugos, kurioms netaikoma ši direktyva, yra duomenų tvarkymo ir saugojimo, privatumo apsaugos paslaugos ir informacinių technologijų (IT) paslaugos. Direktyva taip pat netaikoma techniniams mokėjimo paslaugų teikėjams skirtiems mokėjimo paslaugų sprendimams, kai tie sprendimai (kartais daroma nuoroda į skaitmenines pinigines) suteikia galimybę naudotis mokėjimo paslaugoms mobiliuosiuose arba IT prietaisuose; Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl direktyvos 15 konstatuojamoji dalis (15)   paslaugų teikėjai, norintys pasinaudoti Direktyvos 2007/64/EB reikalavimų netaikymu, dažnai nesikonsultuoja su valdžios institucijomis, ar jų veiklai ta direktyva taikoma, ar netaikoma, bet remiasi savo pačių vertinimu. Panašu, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pasinaudojo kai kuriomis išimtimis tam, kad performuotų verslo modelius ir jų siūloma mokėjimo veikla nepatektų į tos direktyvos taikymo sritį. Dėl to gali padidėti rizika mokėjimo paslaugų vartotojams ir vidaus rinkoje gali susidaryti nevienodos sąlygos mokėjimo paslaugų teikėjams. Todėl paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti kompetentingoms institucijoms pranešti apie tam tikrą veiklą, siekiant užtikrinti vienodą taisyklių aiškinimą visoje vidaus rinkoje; (15)   paslaugų teikėjai, norintys pasinaudoti Direktyvos 2007/64/EB reikalavimų netaikymu, dažnai nesikonsultuoja su valdžios institucijomis, ar jų veiklai ta direktyva taikoma, ar netaikoma, bet remiasi savo pačių vertinimu. Panašu, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pasinaudojo kai kuriomis išimtimis tam, kad performuotų verslo modelius ir jų siūloma mokėjimo veikla nepatektų į tos direktyvos taikymo sritį. Dėl to gali padidėti rizika mokėjimo paslaugų vartotojams ir vidaus rinkoje gali susidaryti nevienodos sąlygos mokėjimo paslaugų teikėjams. Todėl paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti kompetentingoms institucijoms pranešti apie savo veiklą, siekiant užtikrinti vienodą taisyklių aiškinimą visoje vidaus rinkoje; Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl direktyvos 18 konstatuojamoji dalis (18)   nuo Direktyvos 2007/64/EB priėmimo atsirado naujų rūšių mokėjimo paslaugų, ypač mokėjimų internetu srityje. Visų pirma išsivystė paslaugas teikiančios trečiosios šalys, kurios vartotojams ir prekiautojams siūlo vadinamąsias mokėjimo inicijavimo paslaugas, o tai darydamos dažnai neįgyja pervedamų lėšų. Tos paslaugos padeda lengviau atlikti e. prekybos mokėjimus, nes tarp prekiautojo interneto svetainės ir vartotojo internetinės bankininkystės platformos sukuriamas programinės įrangos tiltas, kad būtų inicijuoti mokėjimai internetu remiantis kredito pervedimo arba tiesioginio debeto operacijomis. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys siūlo pigią mokėjimų kortele alternatyvą tiek prekiautojams, tiek vartotojams ir vartotojams suteikia galimybę apsipirkti internetu net ir tuomet, jei jie neturi kredito kortelių. Tačiau kadangi šiuo metu paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims Direktyva 2007/64/EB netaikoma, jas nebūtinai prižiūri kompetentinga institucija ir jos nebūtinai laikosi Direktyvos 2007/64/EB reikalavimų. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų dėl, pvz., vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Todėl tie klausimai turėtų būti sprendžiami naujomis taisyklėmis; (18)   nuo Direktyvos 2007/64/EB priėmimo atsirado naujų rūšių mokėjimo paslaugų, ypač mokėjimų internetu srityje. Visų pirma išsivystė paslaugas teikiančios trečiosios šalys, kurios vartotojams ir prekiautojams siūlo vadinamąsias mokėjimo inicijavimo paslaugas, o tai darydamos dažnai neįgyja pervedamų lėšų. Tos paslaugos padeda lengviau atlikti e. prekybos mokėjimus, nes tarp prekiautojo interneto svetainės ir vartotojo internetinės bankininkystės platformos sukuriamas programinės įrangos tiltas, kad būtų inicijuoti mokėjimai internetu remiantis kredito pervedimo arba tiesioginio debeto operacijomis. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys siūlo pigią mokėjimų kortele alternatyvą tiek prekiautojams, tiek vartotojams, ir vartotojams suteikia galimybę apsipirkti internetu net ir tuomet, kai jie neturi mokėjimo kortelių. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys taip pat turi daug galimybių tarptautinei elektroninei prekybai vidaus rinkoje palengvinti. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys taip pat susiduria su svarbiais saugumo uždaviniais apsaugant mokėjimų vientisumą ir asmens duomenis, kuriuos joms pateikia mokėtojai. Tačiau kadangi šiuo metu paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims Direktyva 2007/64/EB netaikoma, jas nebūtinai prižiūri kompetentinga institucija ir jos nebūtinai laikosi Direktyvos 2007/64/EB reikalavimų. Dėl to kyla įvairių teisinių klausimų dėl, pvz., vartotojų apsaugos, saugumo ir atsakomybės, taip pat konkurencijos ir duomenų apsaugos. Todėl visi tie uždaviniai turėtų būti tinkamai sprendžiami priėmus naujas taisykles ir turėtų būti užtikrinama, kad Sąjungoje veikiančios ir paslaugas teikiančios trečiosios šalys turėtų licenciją ar būtų registruotos ir prižiūrimos kaip mokėjimų įstaigos; Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 konstatuojamoji dalis (19)   pinigų perlaida yra paprasta mokėjimo paslauga, paprastai grindžiama grynaisiais pinigais, kuriuos mokėtojas perduoda mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris perveda atitinkamą sumą, pavyzdžiui, pasinaudodamas ryšių tinklu, gavėjui arba kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, veikiančiam gavėjo vardu. Kai kuriose valstybėse narėse prekybos centrai, prekiautojai ir kiti mažmenininkai teikia visuomenei atitinkamą paslaugą sudarydami sąlygas sumokėti komunalinius mokesčius ir apmokėti kitas įprastas namų ūkio sąskaitas. Šios sąskaitų apmokėjimo paslaugos turėtų būti laikomos pinigų perlaida, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad tokia veikla yra kita mokėjimo paslauga; (19)   pinigų perlaida yra paprasta mokėjimo paslauga, paprastai grindžiama grynaisiais pinigais, kuriuos mokėtojas perduoda mokėjimo paslaugų teikėjui, kuris perveda atitinkamą sumą, pavyzdžiui, pasinaudodamas ryšių tinklu, gavėjui arba kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, veikiančiam gavėjo vardu. Kai kuriose valstybėse narėse bankai per bankomatus, prekybos centrai, prekiautojai ir kiti mažmenininkai teikia visuomenei atitinkamą paslaugą sudarydami sąlygas sumokėti komunalinius mokesčius ir apmokėti kitas įprastas namų ūkio sąskaitas. Šios sąskaitų apmokėjimo paslaugos turėtų būti laikomos pinigų perlaida, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos mano, kad tokia veikla yra kita mokėjimo paslauga; Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl direktyvos 19 a konstatuojamoji dalis (nauja) (19a)  siekiant baigti kurti mokėjimo paslaugų vidaus rinką ir užtikrinti, kad ji padėtų skatinti elektroninę prekybą ir ekonomikos augimą, svarbu sudaryti sąlygas galimiems naujiems dalyviams ir dabartiniams mokėjimo paslaugų teikėjams naudoti alternatyvas mokėjimo kortelėms siekiant plėtoti ir skatinti jų paslaugų teikimą vartotojams ir mažmenininkams. Todėl EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos pateikia išsamų įvertinimą, ar įmanoma ir pageidaujama nustatyti reikalavimą, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 260/2012 2 straipsnio 15 dalyje, kad IBAN arba kitas panašus elektroniniu būdu nuskaitomas identifikatorius atitinkamai būtų pateikiamas ant debeto kortelių ir kitų atitinkamų mokėjimo priemonių. Vertinime turi būti atsižvelgta į taisykles, susijusias su sukčiavimo prevencija ir duomenų apsauga; Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 konstatuojamoji dalis (27)   mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, visuomet turėtų turėti mokėjimo sąskaitas, skirtas tik mokėjimo operacijoms. Kad mokėjimo įstaigos galėtų teikti mokėjimo paslaugas, joms būtina turėti galimybę naudotis mokėjimo sąskaitomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ši galimybė būtų teikiama proporcingai teisėtam tikslui, kuriuo ketinama ja pasinaudoti; (27)   mokėjimo paslaugų teikėjai, teikdami vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, kurioms taikoma ši direktyva, visuomet turėtų turėti mokėjimo sąskaitas, skirtas tik mokėjimo operacijoms. Kad mokėjimo įstaigos galėtų teikti mokėjimo paslaugas, joms būtina turėti galimybę naudotis mokėjimo sąskaitomis. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad ši galimybė būtų teikiama nediskriminuojant ir proporcingai teisėtam tikslui, kuriuo ketinama ja pasinaudoti. Net jei prieiga būtų ribota, ji visada turėtų būti pakankamai plataus masto, kad mokėjimo įstaiga galėtų nevaržomai ir veiksmingai teikti savo paslaugas. Mokesčiai, taikomi suteikiant tokią prieigą, turėtų būti pagrįsti arba atitikti standartinę verslo praktiką; Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl direktyvos 29 konstatuojamoji dalis (29)   apskritai patirtis parodė, kad nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už leidimų išdavimą mokėjimo įstaigoms, už kontrolės vykdymą ir už sprendimų dėl tų leidimų panaikinimo priėmimą, tarpusavio bendradarbiavimas vyksta tinkamai. Tačiau kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą tiek dėl informacijos, kuria keičiamasi, tiek dėl nuoseklaus direktyvos taikymo ir aiškinimo reikėtų sustiprinti tais atvejais, kai leidimą turinti mokėjimo įstaiga naudodamasi įsisteigimo teise arba paslaugų teikimo laisve norėtų mokėjimo paslaugas teikti ir kitoje valstybėje narėje, kuri nėra jos buveinės valstybė narė (angl. passporting). Europos bankininkystės institucijos (EBI) reikėtų prašyti parengti bendradarbiavimo ir keitimosi duomenimis gaires; (29)   apskritai patirtis parodė, kad nacionalinių kompetentingų institucijų, atsakingų už leidimų išdavimą mokėjimo įstaigoms, už kontrolės vykdymą ir už sprendimų dėl tų leidimų panaikinimo priėmimą, tarpusavio bendradarbiavimas vyksta tinkamai. Tačiau kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą tiek dėl informacijos, kuria keičiamasi, tiek dėl nuoseklaus direktyvos taikymo ir aiškinimo reikėtų sustiprinti tais atvejais, kai leidimą turinti mokėjimo įstaiga naudodamasi įsisteigimo teise arba paslaugų teikimo laisve norėtų mokėjimo paslaugas teikti ir kitoje valstybėje narėje, kuri nėra jos buveinės valstybė narė (angl. passporting). EBI, pasikonsultavusi su patariamąja grupe, įsteigta šios direktyvos įgyvendinimo tikslais pagal Reglamentą (ES) Nr. 1093/2010 ir atstovaujančia, be kita ko, ne bankų sektoriuje veikiantiems suinteresuotiesiems subjektams, turėtų parengti bendradarbiavimo ir keitimosi duomenimis gaires. Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl direktyvos 30 konstatuojamoji dalis (30)   siekiant didinti informacijos apie kompetentingų institucijų leidimą turinčias arba registruotas mokėjimo įstaigas, įskaitant jų tarpininkus ir filialus, skaidrumą, EBI turėtų būti sukurtas interneto portalas, kuris būtų elektroninės prieigos punktas – nacionalinių registrų jungtis. Šiomis priemonėmis reikėtų siekti sustiprinti kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą; (30)   siekiant didinti informacijos apie kompetentingų institucijų leidimą turinčias arba registruotas mokėjimo įstaigas, įskaitant jų tarpininkus ir filialus, skaidrumą, EBI turėtų būti sukurtas interneto portalas, kuris būtų elektroninės prieigos punktas – nacionalinių registrų jungtis. Šiomis priemonėmis reikėtų siekti sustiprinti kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimą, visapusiškai prisidedant prie mokėjimų aplinkos, kurioje skatinama konkurencija, inovacijos ir saugumas visų suinteresuotųjų subjektų ir ypač vartotojų naudai; Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl direktyvos 32 konstatuojamoji dalis (32)   nors šioje direktyvoje nustatomi minimalūs įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turėtų turėti, kad prižiūrėtų, ar mokėjimo įstaigos laikosi reikalavimų, naudojantis šiais įgaliojimais reikia laikytis pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą. Kad būtų galima naudotis tais įgaliojimais, kai dėl to gali būti labai pažeidžiama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, valstybės narės turėtų įdiegti tinkamas ir veiksmingas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ar savivalės priemones, pvz., kai tinka, reikalavimą gauti išankstinį atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimą; (32)   nors šioje direktyvoje nustatomi minimalūs įgaliojimai, kuriuos kompetentingos institucijos turėtų turėti, kad prižiūrėtų, ar mokėjimo įstaigos laikosi reikalavimų, naudojantis šiais įgaliojimais reikia laikytis pagrindinių teisių, įskaitant teisę į privatų gyvenimą. Nepažeidžiant nepriklausomos institucijos (nacionalinės duomenų apsaugos institucijos) vykdomos kontrolės pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio 3 dalį, kad būtų galima naudotis tais įgaliojimais, kai dėl to gali būti labai pažeidžiama teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, būsto neliečiamybę ir komunikacijos slaptumą, valstybės narės turėtų įdiegti tinkamas ir veiksmingas apsaugos nuo piktnaudžiavimo ar savivalės priemones, pvz., kai tinka, reikalavimą gauti išankstinį atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimą; Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 konstatuojamoji dalis (34)   būtina, kad kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas galėtų naudotis mokėjimo sistemų techninės infrastruktūros paslaugomis. Tačiau tokiam naudojimuisi turėtų būti taikomi atitinkami reikalavimai, kad būtų užtikrintas tų sistemų vientisumas ir stabilumas. Kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas, prašantis dalyvauti mokėjimo sistemoje, mokėjimo sistemos dalyviams turėtų pateikti įrodymus, kad jo vidaus tvarka yra pakankamai tvirta kovoti su visų rūšių rizika. Paprastai tokios mokėjimo sistemos apima, pvz., keturšales kortelių sistemas bei pagrindines sistemas, kuriose apdorojami kredito pervedimai ir tiesioginio debeto pervedimai. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti vienodo požiūrio principą į skirtingų kategorijų leidimą turinčius mokėjimo paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į jų licencijoje nurodytas sąlygas, būtina aiškiai išdėstyti taisykles, susijusias su galimybe teikti mokėjimo paslaugas ir naudotis mokėjimo sistemomis; (34)   būtina, kad kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas galėtų naudotis mokėjimo sistemų techninės infrastruktūros paslaugomis. Tačiau tokiam naudojimuisi turėtų būti taikomi atitinkami reikalavimai, kad būtų užtikrintas tų sistemų vientisumas ir stabilumas. Kiekvienas mokėjimo paslaugų teikėjas, prašantis dalyvauti mokėjimo sistemoje, turėtų prisiimti riziką dėl sistemos pasirinkimo ir mokėjimo sistemos dalyviams turėtų pateikti įrodymus, kad jo vidaus tvarka yra pakankamai tvirta kovoti su visų rūšių rizika ir su nesąžiningu trečiosios šalies naudojimusi dėl operacinių sistemų pasirinkimo. Paprastai tokios mokėjimo sistemos apima, pvz., keturšales kortelių sistemas bei pagrindines sistemas, kuriose apdorojami kredito pervedimai ir tiesioginio debeto pervedimai. Siekiant visoje Sąjungoje užtikrinti vienodo požiūrio principą į skirtingų kategorijų leidimą turinčius mokėjimo paslaugų teikėjus, atsižvelgiant į jų licencijoje nurodytas sąlygas, būtina aiškiai išdėstyti taisykles, susijusias su galimybe teikti mokėjimo paslaugas ir naudotis mokėjimo sistemomis; Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl direktyvos 41 konstatuojamoji dalis (41)   šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos, susijusios su informacijos teikimu mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie turėtų gauti tokią pačią aiškiai išdėstytą informaciją apie mokėjimo paslaugas, kad galėtų priimti sprendimus remdamiesi išsamia informacija ir laisvai rinktis Sąjungos teritorijoje. Siekiant skaidrumo, šioje direktyvoje turėtų būti nustatomi būtini suderinti reikalavimai, reikalingi užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų vartotojams būtų suteikta reikiama ir pakankama informacija apie mokėjimo paslaugų sutartį ir mokėjimo operacijas. Siekiant skatinti sklandų bendros rinkos mokėjimo paslaugų veikimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė priimti tik šioje direktyvoje nustatytas su informavimu susijusias nuostatas; (41)   šioje direktyvoje turėtų būti nurodytos mokėjimo paslaugų teikėjų pareigos, susijusios su informacijos teikimu mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie turėtų gauti tokią pačią aiškiai išdėstytą informaciją apie mokėjimo paslaugas, kad galėtų priimti sprendimus remdamiesi išsamia informacija, grindžiama įvairių tiekėjų sąlygų palyginimu (visų pirma susijusių su mokesčių struktūra) ir laisvai rinktis Sąjungos teritorijoje. Siekiant skaidrumo, šioje direktyvoje turėtų būti nustatomi būtini suderinti reikalavimai, reikalingi užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų vartotojams būtų suteikta reikiama, pakankama ir išsami informacija apie mokėjimo paslaugų sutartį ir mokėjimo operacijas. Siekiant skatinti sklandų bendros rinkos mokėjimo paslaugų veikimą, valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė priimti tik šioje direktyvoje nustatytas su informavimu susijusias nuostatas, taip pat nuostatas pagal Direktyvą 95/46/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 45/2001; Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl direktyvos 43 konstatuojamoji dalis (43)   reikalaujama informacija turėtų atitikti vartotojų poreikius ir būti perduodama standartiniu formatu. Tačiau informavimo apie vieno mokėjimo operaciją reikalavimai turėtų skirtis nuo reikalavimų, keliamų bendrajai sutarčiai, pagal kurią numatoma vykdyti pasikartojančias mokėjimo operacijas; (43)   reikalaujama informacija turėtų atitikti vartotojų poreikius ir būti perduodama standartiniu ir aiškiu formatu, kad būtų skatinamas veiksmingumas. Tačiau informavimo apie vieno mokėjimo operaciją reikalavimai turėtų skirtis nuo reikalavimų, keliamų bendrajai sutarčiai, pagal kurią numatoma vykdyti pasikartojančias mokėjimo operacijas; Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl direktyvos 46 konstatuojamoji dalis (46)   šioje direktyvoje turėtų būti numatyta vartotojo teisė nemokamai gauti atitinkamą informaciją prieš įsipareigojant mokėjimo paslaugų sutartimi. Vartotojas taip pat turėtų galėti prašyti nemokamai iš anksto pateikti informaciją ir bendrąją sutartį popieriuje bet kuriuo sutartinių santykių metu, kad galėtų palyginti mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugas ir jų sąlygas bei iškilus ginčui patikrinti savo sutartines teises ir pareigas. Tos nuostatos turėtų atitikti Direktyvą 2002/65/EB. Aiškios šios direktyvos nuostatos dėl nemokamo informavimo neturėtų reikšti, kad leidžiama imti mokesčius už informacijos teikimą vartotojams pagal kitas taikomas direktyvas; (46)   šioje direktyvoje turėtų būti numatyta vartotojo teisė nemokamai gauti atitinkamą informaciją prieš įsipareigojant mokėjimo paslaugų sutartimi. Vartotojas taip pat turėtų galėti prašyti nemokamai iš anksto pateikti informaciją ir bendrąją sutartį popieriuje bet kuriuo sutartinių santykių metu, kad galėtų palyginti mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugas ir jų sąlygas bei iškilus ginčui patikrinti savo sutartines teises ir pareigas, taip būtų palaikomas aukštas vartotojų apsaugos lygis. Tos nuostatos turėtų atitikti Direktyvą 2002/65/EB. Aiškios šios direktyvos nuostatos dėl nemokamo informavimo neturėtų reikšti, kad leidžiama imti mokesčius už informacijos teikimą vartotojams pagal kitas taikomas direktyvas; Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl direktyvos 49 konstatuojamoji dalis (49)   siekiant sudaryti palankesnes sąlygas vartotojų mobilumui, vartotojams turėtų būti suteikta galimybė praėjus metams be mokesčio nutraukti bendrąją sutartį. Vartotojams neturėtų būti nustatomas ilgesnis kaip vieno mėnesio, o mokėjimo paslaugų teikėjams – trumpesnis kaip dviejų mėnesių – įspėjimo laikotarpis. Ši direktyva neturėtų daryti įtakos mokėjimo paslaugų teikėjo pareigai išskirtinėmis aplinkybėmis nutraukti mokėjimo paslaugų sutartį, kaip numatyta pagal kitus atitinkamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, pvz., su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius teisės aktus, taip pat bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama įšaldyti lėšas, arba bet kokioms specialioms priemonėms, susijusioms su nusikaltimų prevencija bei tyrimu; (49)   siekiant sudaryti palankesnes sąlygas klientų judumui, vartotojams turėtų būti suteikta galimybė be mokesčio nutraukti bendrąją sutartį. Vartotojams neturėtų būti nustatomas ilgesnis kaip vieno mėnesio, o mokėjimo paslaugų teikėjams – trumpesnis kaip trijų mėnesių – įspėjimo laikotarpis. Ši direktyva neturėtų daryti įtakos mokėjimo paslaugų teikėjo pareigai išskirtinėmis aplinkybėmis nutraukti mokėjimo paslaugų sutartį, kaip numatyta pagal kitus atitinkamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus, pvz., su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu susijusius teisės aktus, taip pat bet kokiems veiksmams, kuriais siekiama įšaldyti lėšas, arba bet kokioms specialioms priemonėms, susijusioms su nusikaltimų prevencija bei tyrimu; Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl direktyvos 51 konstatuojamoji dalis (51)   būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims būtų leidžiama susipažinti su informacija apie mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitoje, kuri yra kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, turimas lėšas ir tą informaciją naudoti. Visų pirma, tiek paslaugas teikianti trečioji šalis, tiek mokėjimo paslaugų teikėjas, tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, turėtų laikytis būtinų duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimų, kurie nustatyti arba nurodyti šioje direktyvoje arba įtraukti į EBI gaires. Mokėtojai turėtų duoti aiškų sutikimą, kad paslaugas teikianti trečioji šalis gautų prieigą prie jo mokėjimo sąskaitos ir tinkamai informuotų apie tos prieigos naudojimo mastą. Siekiant sudaryti sąlygas vystytis kitiems mokėjimo paslaugų teikėjams, kurie negali priimti indėlių, būtina, kad kredito įstaigos teiktų jiems informaciją apie turimas lėšas, jei mokėtojas davė sutikimą, kad ši informacija būtų perduota mokėjimo priemonę išdavusiam mokėjimo paslaugų teikėjui; (51)   būtina nustatyti kriterijus, pagal kuriuos paslaugas teikiančioms trečiosioms šalims būtų leidžiama susipažinti su informacija apie mokėjimo paslaugų vartotojo sąskaitoje, kuri yra kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, turimas lėšas ir tą informaciją naudoti. Visų pirma, tiek paslaugas teikianti trečioji šalis, tiek mokėjimo paslaugų teikėjas, tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, turėtų laikytis būtinų duomenų apsaugos ir saugumo reikalavimų, kurie nustatyti arba nurodyti šioje direktyvoje arba įtraukti į EBI techninius įgyvendinimo standartus. EBI turėtų parengti tuos techninius įgyvendinimo standartus pasikonsultavusi su 29 konstatuojamojoje dalyje minėta patariamąja grupe. Mokėtojai, kurie naudojasi trečiosios šalies paslaugomis, turėtų būti nedviprasmiškai informuoti ir turėtų duoti aiškų sutikimą, kad paslaugas teikianti trečioji šalis gautų prieigą prie jo mokėjimo sąskaitos ir tinkamai informuotų apie tos prieigos naudojimo mastą. Be paslaugas teikiančių trečiųjų šalių, rinkoje yra ir kitų mokėjimo priemones išduodančių trečiųjų šalių, kurios, kaip ir paslaugas teikiančios trečiosios šalys, negali priimti indėlių, bet, priešingai nei paslaugas teikiančios trečiosios šalys, grindžia savo verslo modelius kortele grindžiamų mokėjimo priemonių išdavimu. Siekiant sudaryti sąlygas vystytis šioms mokėjimo priemones išduodančioms trečiosioms šalims, būtina, kad sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai teiktų joms informaciją apie turimas lėšas, jei mokėtojas davė sutikimą, kad ši informacija būtų joms perduota. Siekiant užtikrinti laisvą prieigą prie inovatyvių mokėjimo paslaugų teikėjų rinkos, neturėtų būti reikalaujama sudaryti mokėtojo sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo ir paslaugas teikiančios trečiosios šalies sutarties ar susitarimo; Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl direktyvos 51 a konstatuojamoji dalis (nauja) (51a)  siekiant padidinti galimybes diegti inovacijas ir išlaikyti vienodas sąlygas, neturėtų būti reikalaujama, kad paslaugas teikiančios trečiosios šalys užmegztų sutartinius santykius su sąskaitą tvarkančiais mokėjimo paslaugų teikėjais dėl mokėjimo inicijavimo ar informacijos apie sąskaitą teikimo paslaugų. Paslaugas teikiančios trečiosios šalys turėtų tik laikytis bendrosios teisinės ir priežiūros sistemos; Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl direktyvos 54 konstatuojamoji dalis (54)   neautorizuotos mokėjimo operacijos atveju mokėtojui turėtų būti nedelsiant sugrąžinta atitinkamos operacijos suma. Kad mokėtojas išvengtų bet kokių nepatogumų, grąžintos sumos įskaitymo į sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada atitinkama suma nurašyta nuo sąskaitos. Siekiant paskatinti mokėjimo paslaugų vartotoją nepagrįstai nedelsiant pranešti paslaugų teikėjui apie mokėjimo priemonės vagystę arba praradimą ir taip sumažinti neautorizuotų mokėjimo operacijų riziką, vartotojas turėtų būti atsakingas tik už labai ribotą sumą, išskyrus mokėjimo paslaugų vartotojo sukčiavimo ar didelio neatsargumo atvejus. Šiuo atveju tinkama suma siekiant užtikrinti suderintą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą Sąjungoje yra 50 EUR. Be to, kai vartotojai praneša mokėjimo paslaugų teikėjui, kad jų mokėjimo priemonei galėjo kilti pavojus, nebeturėtų būti reikalaujama, kad vartotojai padengtų vėliau atsiradusius nuostolius, susijusius su neautorizuotu tos priemonės panaudojimu. Ši direktyva neturėtų daryti įtakos paslaugų teikėjo atsakomybei už techninį savo produktų saugumą; (54)   neautorizuotos mokėjimo operacijos atveju mokėtojui turėtų būti per vieną darbo dieną sugrąžinta atitinkamos operacijos suma. Kad mokėtojas išvengtų bet kokių nepatogumų, grąžintos sumos įskaitymo į sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada atitinkama suma nurašyta nuo sąskaitos. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turėtų būti kompensuota už prarastas palūkanas. Siekiant paskatinti mokėjimo paslaugų vartotoją nepagrįstai nedelsiant pranešti paslaugų teikėjui apie mokėjimo priemonės vagystę arba praradimą ir taip sumažinti neautorizuotų mokėjimo operacijų riziką, vartotojas turėtų būti atsakingas tik už labai ribotą sumą, išskyrus mokėjimo paslaugų vartotojo sukčiavimo ar didelio neatsargumo atvejus. Šiuo atveju tinkama suma siekiant užtikrinti suderintą ir aukšto lygio vartotojų apsaugą Sąjungoje yra 50 EUR. Be to, kai vartotojai praneša mokėjimo paslaugų teikėjui, kad jų mokėjimo priemonei galėjo kilti pavojus, nebeturėtų būti reikalaujama, kad vartotojai padengtų vėliau atsiradusius nuostolius, susijusius su neautorizuotu tos priemonės panaudojimu. Ši direktyva neturėtų daryti įtakos paslaugų teikėjo atsakomybei už techninį savo produktų saugumą; Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl direktyvos 57 konstatuojamoji dalis (57)   šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos grąžinimo taisyklės, kad būtų užtikrinta vartotojo apsauga tais atvejais, kai įvykdytos mokėjimo operacijos suma yra didesnė už sumą, kurios pagrįstai būtų buvę galima tikėtis. Kad mokėtojas išvengtų finansinių nuostolių, reikia užtikrinti, kad grąžintos sumos įskaitymo į sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada atitinkama suma nurašyta nuo sąskaitos. Tiesioginio debeto atveju mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų galėti nustatyti dar palankesnes sąlygas savo klientams, kurie turėtų turėti besąlyginę teisę į bet kokių abejotinų mokėjimo operacijų sumų grąžinimą. Tačiau ši besąlyginė teisė į grąžinimą, kuria užtikrinama aukščiausio lygio vartotojų apsauga, nėra pagrįsta tuomet, kai prekiautojas jau įvykdė sutartį ir atitinkama prekė ar paslauga jau suvartota. Kai vartotojas pateikia reikalavimą grąžinti mokėjimo operacijos sumą, teisės į grąžinimą neturėtų turėti įtakos mokėtojo atsakomybei gavėjui, atsirandančiai pagal pagrindinius santykius, pavyzdžiui, dėl užsakytų, suvartotų arba teisėtai apmokestintų prekių ar paslaugų arba vartotojo teisėms atšaukti mokėjimo nurodymą; (57)   šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos grąžinimo taisyklės, kad būtų užtikrinta vartotojo apsauga tais atvejais, kai įvykdytos mokėjimo operacijos suma yra didesnė už sumą, kurios pagrįstai būtų buvę galima tikėtis. Kad mokėtojas išvengtų finansinių nuostolių, reikia užtikrinti, kad grąžintos sumos įskaitymo į sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada atitinkama suma nurašyta nuo sąskaitos. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turėtų būti kompensuota už prarastas palūkanas. Tiesioginio debeto atveju mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų galėti nustatyti dar palankesnes sąlygas savo klientams, kurie turėtų turėti besąlyginę teisę į bet kokių abejotinų mokėjimo operacijų sumų grąžinimą. Kai vartotojas pateikia reikalavimą grąžinti mokėjimo operacijos sumą, teisės į grąžinimą neturėtų turėti įtakos mokėtojo atsakomybei gavėjui, atsirandančiai pagal pagrindinius santykius, pavyzdžiui, dėl užsakytų, suvartotų arba teisėtai apmokestintų prekių ar paslaugų arba vartotojo teisėms atšaukti mokėjimo pavedimą; Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl direktyvos 63 konstatuojamoji dalis (63)   dėl skirtingos mokesčių už naudojimąsi tam tikra mokėjimo priemone taikymo (toliau – pridėtinių mokesčių taikymas) praktikos Sąjungos mokėjimų rinka tapo be galo heterogeninė ir kyla painiavos vartotojams, visų pirma e. prekybos ir tarpvalstybinėmis aplinkybėmis. Valstybėse narėse, kuriose leidžiama taikyti pridėtinius mokesčius, esantys prekiautojai produktus ir paslaugas siūlo valstybėse narėse, kuriose tai draudžiama, ir šiuo atveju vis tiek ima pridėtinį mokestį iš vartotojo. Be to, tvirtas loginis pridėtinių mokesčių taikymo praktikos tikslinimo pagrindas grindžiamas tuo, kad Reglamentu (ES) Nr. xxx/yyyy nustatomos daugiašalių tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamus mokėjimus taisyklės. Kadangi pridėtiniai mokesčiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios dauguma mokėjimų kortele brangūs, ir praktikoje jie taikomi tik mokėjimams kortele, be tarpbankinių mokesčių taisyklių nustatymo, reikėtų patikslinti pridėtinių mokesčių taikymo taisykles. Siekiant skatinti išlaidų skaidrumą ir efektyviausių mokėjimo priemonių naudojimą, valstybės narės ir mokėjimo paslaugų teikėjai neturėtų atimti galimybės, tinkamai atsižvelgiant į Direktyvoje 2011/83/ES išdėstytas nuostatas, gavėjui reikalauti, kad mokėtojas mokėtų mokestį už naudojimąsi konkrečia mokėjimo priemone. Tačiau gavėjo teisė reikalauti pridėtinio mokesčio turėtų būti taikoma tik toms mokėjimo priemonėms, su kuriomis susiję tarpbankiniai mokesčiai nereglamentuojami. Taip turėtų būti skatinama naudoti pigiausias mokėjimo priemones; (63)   dėl skirtingos mokesčių už naudojimąsi tam tikra mokėjimo priemone taikymo (toliau – pridėtinių mokesčių taikymas) praktikos Sąjungos mokėjimų rinka tapo be galo heterogeninė ir kyla painiavos vartotojams, visų pirma e. prekybos ir tarpvalstybiniu požiūriu. Valstybėse narėse, kuriose leidžiama taikyti pridėtinius mokesčius, esantys prekiautojai produktus ir paslaugas siūlo valstybėse narėse, kuriose tai draudžiama, ir šiuo atveju vis tiek ima pridėtinį mokestį iš vartotojo. Be to, galima pateikti daug pavyzdžių, kai prekiautojai ima iš vartotojų daug didesnį už prekiautojo patiriamas išlaidas pridėtinį mokestį už naudojimąsi konkrečia mokėjimo priemone. Be to, tvirtas loginis pridėtinių mokesčių taikymo praktikos tikslinimo pagrindas grindžiamas tuo, kad Reglamentu (ES) Nr. xxx/yyyy nustatomos daugiašalių tarpbankinių mokesčių už kortele grindžiamus mokėjimus taisyklės. Kadangi pridėtiniai mokesčiai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios dauguma mokėjimų kortele brangūs, ir praktikoje jie taikomi tik mokėjimams kortele, be tarpbankinių mokesčių taisyklių nustatymo, reikėtų patikslinti pridėtinių mokesčių taikymo taisykles. Siekiant skatinti Sąjungos mokėjimų rinkos veikimą, sumažinti painiavą vartotojams ir panaikinti pernelyg didelių pridėtinių mokesčių taikymo praktiką, valstybės narės turėtų uždrausti pridėtinių mokesčių taikymą ir jokiais atvejais neleisti gavėjams prašyti mokesčio iš mokėtojo už naudojimąsi konkrečia mokėjimo priemone; Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 konstatuojamoji dalis (66)   mokėjimo paslaugų vartotojams svarbu žinoti tikrąsias mokėjimo paslaugų sąnaudas ir mokesčius, kad galėtų pasirinkti. Taigi turėtų būti užkertamas kelias neskaidrių kainų nustatymo metodų taikymui, nes manoma, kad dėl tokių metodų vartotojams yra itin sudėtinga nustatyti realią mokėjimo paslaugos kainą. Ypač neturėtų būti leidžiamas mokėjimo įskaitymo datos keitimas vartotojo nenaudai; (66)   siekiant sustiprinti vartotojų pasitikėjimą suderinta mokėjimų rinka, mokėjimo paslaugų vartotojams svarbu žinoti tikrąsias mokėjimo paslaugų sąnaudas ir mokesčius, kad galėtų pasirinkti. Taigi turėtų būti užkertamas kelias neskaidrių kainų nustatymo metodų taikymui, nes manoma, kad dėl tokių metodų vartotojams yra itin sudėtinga nustatyti realią mokėjimo paslaugos kainą. Ypač neturėtų būti leidžiamas mokėjimo įskaitymo datos keitimas vartotojo nenaudai; Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl direktyvos 68 konstatuojamoji dalis (68)   mokėjimo paslaugas mokėtojui teikiantis subjektas turėtų prisiimti atsakomybę už tinkamą mokėjimo įvykdymą, įskaitant visų pirma atsakomybę už visą mokėjimo operacijos sumą ir įvykdymo laikotarpį, bei visą atsakomybę už tai, kad kitos šalys mokėjimų grandinėje iki gavėjo sąskaitos neįvykdė savo pareigų. Prisiimdamas šią atsakomybę, tuo atveju, kai visa suma neįskaitoma arba tik pavėluotai įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų tinkamai įvykdyti mokėjimą arba nepagrįstai nedelsdamas grąžinti mokėtojui atitinkamą operacijos sumą, nedarant įtakos kitiems reikalavimams, kurie gali būti pateikti pagal nacionalinę teisę. Dėl mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybės su netinkamu mokėjimu susijusios sąnaudos neturėtų tekti mokėtojui arba gavėjui. Mokėjimo operacijų neįvykdymo, netinkamo arba pavėluoto įvykdymo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjų taisomųjų mokėjimų įskaitymo data visuomet būtų ta pati kaip įskaitymo data tinkamo įvykdymo atveju; (68)   mokėjimo paslaugas mokėtojui teikiantis subjektas kaip sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas arba mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, kai dalyvauja, turėtų prisiimti atsakomybę už tinkamą mokėjimo įvykdymą, įskaitant visų pirma atsakomybę už visą mokėjimo operacijos sumą ir įvykdymo laikotarpį, bei visą atsakomybę už tai, kad kitos šalys mokėjimų grandinėje iki gavėjo sąskaitos neįvykdė savo pareigų. Prisiimdamas šią atsakomybę, tuo atveju, kai visa suma neįskaitoma arba tik pavėluotai įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų tinkamai įvykdyti mokėjimą arba nepagrįstai nedelsdamas grąžinti mokėtojui atitinkamą operacijos sumą tą pačią dieną, kai mokėjimo paslaugų teikėjas sužinojo apie klaidą, nedarant įtakos kitiems reikalavimams, kurie gali būti pateikti pagal nacionalinę teisę. Dėl mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybės su netinkamu mokėjimu susijusios sąnaudos neturėtų tekti mokėtojui arba gavėjui. Mokėjimo operacijų neįvykdymo, netinkamo arba pavėluoto įvykdymo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjų taisomųjų mokėjimų įskaitymo data visuomet būtų ta pati kaip įskaitymo data tinkamo įvykdymo atveju. Nepritariantieji besąlyginei teisei į grąžinimą pabrėžia vartotojų piktnaudžiavimo riziką. Nėra įrodymų, kad valstybėse, kuriose vartotojai naudojasi besąlygine teise į grąžinimą, būtų ta teise piktnaudžiaujama. Už piktnaudžiavimą būtų galima bausti atnaujinant gavėjo reikalavimą sumokėti, o šalis, kuri sukėlė šią grąžinimo operaciją, turėtų apmokėti papildomas išlaidas, vartotojas būtų įtrauktas į juodąjį sąrašą arba jam būtų uždrausta naudotis paslauga nutraukiant pagrindinę sutartį, o mokėjimo susigrąžinimas neatleistų nuo pareigos sumokėti už suvartotas prekes; Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl direktyvos 71 konstatuojamoji dalis (71)   siekiant užtikrinti veiksmingą sukčiavimo prevenciją ir kovoti su sukčiavimu atliekant mokėjimus visoje Sąjungoje, reikėtų įtraukti nuostatą, kad mokėjimo paslaugų teikėjai veiksmingai keistųsi duomenimis, kad jiems būtų leidžiama rinkti, tvarkyti ir keistis asmens duomenimis apie asmenis, susijusius su sukčiavimu mokėjimo metu. Asmens duomenų tvarkymui taikant šią direktyvą taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB37, nacionalinės taisyklės, kuriomis Direktyva 95/46/EB perkeliama į nacionalinę teisę, ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/200138; (71)   mokėjimo paslaugų teikimas gali apimti asmens duomenų tvarkymą. Asmens duomenų tvarkymui taikant šią direktyvą taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB bei nacionalinės taisyklės, kuriomis Direktyva 95/46/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/200138 perkeliami į nacionalinę teisę; __________________ __________________ 37 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). 37 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31). 38 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). 38 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1). Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl direktyvos 72 a konstatuojamoji dalis (nauja) (72a)  pareigos, susijusios su pranešimu apie saugumo incidentus, nepažeidžia kitų su pranešimu apie incidentus susijusių pareigų, apibrėžtų kituose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose, visų pirma su asmens duomenų pažeidimais susijusių reikalavimų, nustatytų Direktyvoje 2002/58/EB, Reglamente (ES) Nr. .../... [Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas], taip pat su pranešimo apie saugumo incidentus susijusių reikalavimų, kuriuos planuojama nustatyti Direktyvoje .../.../ES [Direktyvoje dėl tinklo ir informacijos saugumo]. Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl direktyvos 74 konstatuojamoji dalis (74)   nedarant įtakos vartotojų teisei iškelti bylą teisme, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjų ir vartotojų konfliktai dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų būtų sprendžiami lengvai prieinama ir ekonomiška ne teismo tvarka. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/200840 numatyta, kad šalies, kurioje yra vartotojų įprastinė gyvenamoji vieta, privalomomis taisyklėmis suteiktai apsaugai negalėtų būti pakenkta sutartinėmis sąlygomis dėl taikytinos teisės. Kiek tai susiję su efektyvios ir veiksmingos ginčų sprendimo procedūros nustatymu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nustatytų veiksmingą vartotojų skundų sprendimo procedūrą, kurios jų vartotojai gali imtis, prieš ginčą pateikiant spręsti ne teismo tvarka arba teisme. Skundų sprendimo procedūroje turėtų būti numatyti trumpi ir aiškiai apibrėžti laikotarpiai, per kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų atsakyti į skundą; (74)   nedarant įtakos vartotojų teisei iškelti bylą teisme, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjų ir mokėjimo paslaugų vartotojų ginčai dėl šioje direktyvoje nustatytų teisių ir pareigų būtų sprendžiami nustatant ir taikant lengvai prieinamas, nepriklausomas, nešališkas, skaidrias ir veiksmingas neteismines procedūras. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 593/200840 numatyta, kad šalies, kurioje yra vartotojų įprastinė gyvenamoji vieta, privalomomis taisyklėmis suteiktai apsaugai negalėtų būti pakenkta sutartinėmis sąlygomis dėl taikytinos teisės. Kiek tai susiję su efektyvios ir veiksmingos ginčų sprendimo procedūros nustatymu, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nustatytų veiksmingą skundų sprendimo procedūrą, kurios jų mokėjimo paslaugų naudotojai gali imtis, prieš ginčą pateikiant spręsti ne teismo tvarka arba teisme. Skundų sprendimo procedūroje turėtų būti numatyti trumpi ir aiškiai apibrėžti laikotarpiai, per kuriuos mokėjimo paslaugų teikėjas turėtų atsakyti į skundą; __________________ __________________ 40 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (ROMA I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6). 40 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (ROMA I) (OL L 177, 2008 7 4, p. 6). Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl direktyvos 74 a konstatuojamoji dalis (nauja) (74a)  atsižvelgiant į ECB įsipareigojimą įsteigti ERPB ir jai pirmininkauti, ir į Komisijos įsipareigojimą aktyviai dalyvauti ERPB veikloje, Komisija turėtų užtikrinti, kad įsigaliojus šiai direktyvai būtų nepagrįstai nedelsiant sustiprintas SEPA valdymas. Ji turėtų užtikrinti, kad, kai įmanoma, būtų taikomas Sąjungos metodas ir kartu būtų siekiama suinteresuotųjų subjektų atsakomybės tiek iš pasiūlos, tiek iš paklausos pusės – kad jie aktyviai dalyvautų, rengtų konsultacijas ir užtikrintų visišką skaidrumą. Ypač turėtų būti vienodomis sąlygomis atstovaujama mokėjimo paslaugų teikėjams ir vartotojams, užtikrinant aktyvų suinteresuotųjų subjektų įtraukimą, prisidedant prie pakankamo informacijos apie SEPA procesą teikimo galutiniams vartotojams ir kontroliuojant SEPA proceso įgyvendinimą; Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 konstatuojamoji dalis (80)   kad būtų užtikrintas nuoseklus šios direktyvos taikymas, Komisija turėtų turėti galimybę kliautis EBI kompetencija ir parama, o šiai institucijai turėtų būti pavesta užduotis parengti gaires ir techninius reguliavimo standartus, susijusius su mokėjimo paslaugų saugumo aspektais ir valstybių narių bendradarbiavimu, kai paslaugos teikiamos ir leidimus turinčios mokėjimo įstaigos steigiamos kitose valstybėse narėse. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti tuos techninius reguliavimo standartus. Tos specialios užduotys atitinka EBI vaidmenį ir atsakomybę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo EBI įsteigta; (80)   kad būtų užtikrintas nuoseklus šios direktyvos taikymas, Komisija turėtų turėti galimybę kliautis EBI kompetencija ir parama, o šiai institucijai turėtų būti pavesta užduotis parengti techninius įgyvendinimo standartus, susijusius su mokėjimo paslaugų saugumo aspektais ir valstybių narių bendradarbiavimu, kai paslaugos teikiamos ir leidimus turinčios mokėjimo įstaigos steigiamos kitose valstybėse narėse. Kai tie techniniai įgyvendinimo standartai susiję su mokėjimų saugumo aspektais, EBI taip pat atsižvelgia į Europos forumo dėl mažmeninių mokėjimų saugumo („SecurePay“ forumo) priimtas rekomendacijas, susijusias su mokėjimų internetu saugumu ir galimybe naudotis mokėjimo sąskaitų paslaugomis. Įgyvendindama šiuos reikalavimus EBI turėtų konsultuotis su 29 konstatuojamojoje dalyje minėta patariamąja grupe. Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai patvirtinti tuos techninius įgyvendinimo standartus. Tos specialios užduotys atitinka EBI vaidmenį ir atsakomybę, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo EBI įsteigta; Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 a konstatuojamoji dalis (nauja) (80a)  siekiant užtikrinti sklandų mokėjimo paslaugų teikimą ir geriau pasinaudoti platesnio SEPA projekto teikiamomis galimybėmis, labai svarbu, kad visi suinteresuotieji subjektai ir ypač naudotojai, įskaitant vartotojus, aktyviai ir visapusiškai dalyvautų šiame procese. Nors SEPA valdymo institucijos įsteigimas reiškia pažangą SEPA valdymo ir tolesnių mokėjimo paslaugų teikimo srityje dėl didesnio suinteresuotųjų subjektų atstovavimo, sprendimų dėl mokėjimo paslaugų priėmimo procesui vis dar būdingas šališkumas pasiūlos klausimu ir, visų pirma, Europos bankų atžvilgiu Europos mokėjimų taryboje (EMT). Todėl labai svarbu, kad Komisija persvarstytų, be kita ko, EMT sudėtį, EMT ir visa apimančios valdymo struktūros, pvz., EMT tarybos, sąveiką ir šios visa apimančios struktūros vaidmenį. Jei Komisijai atlikus peržiūrą patvirtinama, kad reikia imtis papildomų iniciatyvų SEPA valdymui pagerinti, Komisija, kai tinkama, pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl direktyvos 83 a konstatuojamoji dalis (nauja) (83a)  pagal abipusio pripažinimo ir buveinės valstybės narės priežiūros principus reikalaujama, kad kompetentingos valstybių narių institucijos panaikintų jau išduotus leidimus arba jų neišduotų tada, kai veiklos programos turinys, geografinis pasiskirstymas ar faktinė veikla aiškiai rodo, kad mokėjimo įstaiga, siekdama išvengti galiojančių griežtesnių standartų toje valstybėje narėje, kurios teritorijoje ji ketina veikti ar jau atlieka didžiąją dalį savo veiklos, pasirinko kitos valstybės narės teisinę sistemą. Mokėjimo įstaiga turėtų gauti leidimą valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė, arba, jei pagal nacionalinę teisę ji neturi registruotos buveinės ‒ valstybėje narėje, kurioje yra jos pagrindinė buveinė. Be to, valstybės narės turėtų reikalauti, kad mokėjimo įstaigų pagrindinė buveinė visuomet būtų buveinės valstybėje narėje ir kad ji faktiškai veiktų šioje valstybėje narėje; Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl direktyvos 2 straipsnio 1 dalies pirma a pastraipa (nauja) Komisija persvarsto šios dalies taikymą. Ji, remdamasi atlikta peržiūra, ne vėliau kaip ...* pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, jei tinkama, išplečia IV antraštinės dalies nuostatų (išskyrus 78 straipsnį) taikymo sritį mokėjimo operacijoms, kai tik vieno iš mokėjimo paslaugų teikėjų buvimo vieta yra Sąjungoje tų mokėjimo operacijos dalių, kurios atliekamos Sąjungoje, atžvilgiu, jei tai techniškai įmanoma. ________________ * Dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 43 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio d punktas d)   neprofesionaliam grynųjų pinigų rinkimui ir pristatymui, vykdant veiklą, kuria nesiekiama pelno, arba labdarą; d)   grynųjų pinigų rinkimui ne pelno tikslais ir dovanojamų lėšų tvarkymui, kai leidimą turinti organizacija vykdo labdaringą veiklą; Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio j punktas j)   paslaugoms, kurias teikia techninių paslaugų teikėjai, užtikrinantys mokėjimo paslaugų teikimą, bet niekada neįgyjantys pervedamų lėšų, įskaitant duomenų tvarkymą ir saugojimą, patikėjimo ir privatumo apsaugos paslaugas, duomenų ir subjekto autentiškumo patvirtinimą, informacinių technologijų (IT) ir ryšių tinklo suteikimą, mokėjimo paslaugoms teikti naudojamų terminalų ir prietaisų suteikimą bei techninę priežiūrą, išskyrus mokėjimo inicijavimo paslaugas ir informacijos apie sąskaitas paslaugas; j)   paslaugoms, kurias teikia techninių paslaugų teikėjai, užtikrinantys mokėjimo paslaugų teikimą, bet niekada neįgyjantys pervedamų lėšų, įskaitant duomenų tvarkymą ir saugojimą, patikėjimo ir privatumo apsaugos paslaugas, duomenų ir subjekto autentiškumo patvirtinimą, informacinių technologijų (IT) ir ryšių tinklo bei saugių kanalų suteikimą, mokėjimo paslaugoms teikti naudojamų terminalų ir prietaisų suteikimą bei techninę priežiūrą, išskyrus mokėjimo inicijavimo paslaugas ir informacijos apie sąskaitas paslaugas; Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio k punktas k)   paslaugoms, grindžiamoms konkrečiomis tiksliai apibrėžtiems poreikiams skirtomis priemonėmis, kurias galima naudoti tik tam tikru būdu dėl to, kad jos sudaro sąlygas konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes ar paslaugas tik jos išdavėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su profesionaliu išdavėju, arba dėl to, kad jas galima naudoti tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti; k)   paslaugoms, grindžiamoms konkrečiomis tiksliai apibrėžtiems poreikiams skirtomis priemonėmis, kurias galima naudoti tik tam tikru būdu dėl to, kad jos sudaro sąlygas konkrečios priemonės turėtojui įsigyti prekes ar paslaugas tik iš vieno išdavėjo arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle pagal tiesioginį komercinį susitarimą su išdavėju, arba dėl to, kad jas galima naudoti tik tam tikroms siauro asortimento prekėms ar paslaugoms įsigyti; Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio k a punktas (naujas) ka)  priemonei, kuri galioja tik vienoje valstybėje narėje ir yra reglamentuojama konkrečios socialinės ar mokesčių sistemos, teikiama įmonės ar viešosios įstaigos prašymu ir suteikia teisę asmeniui gauti prekes ar paslaugas iš tiekėjų, sudariusių prekybos susitarimą su išdavėju, ir kuri negali būti iškeičiama į pinigus; Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl direktyvos 3 straipsnio 1 punktas l)   elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų vykdomoms mokėjimo operacijoms, kai operacija tinklo ar paslaugos abonentui teikiama skaitmeniniam turiniui pirkti kaip elektroninių ryšių paslaugų papildoma paslauga, nepriklausomai nuo to, kokiu prietaisu naudojantis turinys perkamas arba vartojamas, jei vienos mokėjimo operacijos vertė neviršija 50 EUR, o bendra mokėjimo operacijų vertė neviršija 200 EUR per bet kurį sąskaitos pateikimo mėnesį; l)   elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjų kaip tarpininkų vykdomoms mokėjimo operacijoms ir mokėjimo operacijoms, kurias paslaugų teikėjas atlieka kaip pagrindinės veiklos papildomą paslaugą, kai operacija tinklo ar paslaugos abonentui teikiama skaitmeniniam turiniui ar paslaugai pirkti, nepriklausomai nuo to, kokiu prietaisu naudojantis skaitmeninis turinys perkamas arba vartojamas, jei vienos mokėjimo operacijos vertė neviršija 20 EUR, o bendra mokėjimo operacijų vertė neviršija 100 EUR per bet kurį kalendorinį mėnesį; Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 12 punktas 12.   mokėjimo paslaugų vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslauga kaip mokėtojas ir (arba) kaip gavėjas; 12.   mokėjimo paslaugų vartotojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudojasi mokėjimo paslauga kaip mokėtojas ir (arba) kaip gavėjas; ši apibrėžtis netaikoma trečiosios šalies mokėjimo paslaugų teikėjui, veikiančiam kito mokėjimo paslaugų vartotojo vardu; Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 18 punktas 18.   mokėjimo nurodymas – mokėtojo arba gavėjo nurodymas jo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją; 18.   mokėjimo pavedimas – mokėtojo arba gavėjo tiesiogiai arba per mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį inicijuotas nurodymas jo mokėjimo paslaugų teikėjui įvykdyti mokėjimo operaciją; Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 21 punktas 21.   autentiškumo patvirtinimas – mokėjimo paslaugų teikėjo taikoma konkrečios mokėjimo priemonės vartotojo tapatybės tikrinimo procedūra, per kurią taip pat naudojami personalizuoti jos saugumo požymiai arba tikrinami personalizuoti tapatybės dokumentai; 21.   autentiškumo patvirtinimas – mokėjimo paslaugų teikėjo taikomos konkrečios mokėjimo priemonės naudojimo galiojimo tikrinimo procedūros, per kurias taip pat naudojami vartotojo personalizuoti skiriamieji saugumo duomenys arba tikrinami personalizuoti tapatybės dokumentai, arba kurias vykdant nustatoma dalyvaujančios mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies tapatybė; Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 22 punktas 22.   griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas – fizinio arba juridinio asmens tapatybės patvirtinimo procedūra, grindžiama dviejų ar daugiau elementų, kurie skirstomi į žinojimo, turėjimo ir būdingumo kategorijas ir yra nepriklausomi, nes vieną iš jų pažeidus nesumažėja kitų patikimumas, naudojimu, ir jos struktūra tokia, kad būtų užtikrintas autentiškumo patvirtinimo duomenų slaptumas; 22.   griežtas kliento autentiškumo patvirtinimas – mokėjimo priemonės galiojimo patikrinimo procedūra, grindžiama dviejų ar daugiau elementų, kurie skirstomi į žinojimo (informacija, kurią žino tik vartotojas), turėjimo (informacija, kurią turi tik vartotojas) ir būdingumo (informacija, kuri būdinga vartotojui) kategorijas ir yra nepriklausomi, nes vieną iš jų pažeidus nesumažėja kitų patikimumas, naudojimu, ir jos struktūra tokia, kad būtų užtikrintas autentiškumo patvirtinimo duomenų slaptumas; Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 26 punktas 26.   mokėjimo priemonė – personalizuota (-os) priemonė (-ės) ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurios naudojamos mokėjimo nurodymui inicijuoti; 26.   mokėjimo priemonė – personalizuota (-os) priemonė (-ės) ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurios mokėjimo paslaugos vartotojo naudojamos mokėjimo pavedimui inicijuoti; Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 32 punktas 32.   mokėjimo inicijavimo paslauga – su prieigos prie mokėjimo sąskaitos suteikimu susijusi mokėjimo paslauga, kurią teikia mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, kai mokėtojas gali aktyviai dalyvauti inicijuojant mokėjimą arba naudojant mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies programinę įrangą arba kai mokėtojas arba gavėjas gali naudodami mokėjimo priemones perduoti mokėtojo skiriamuosius duomenis sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui; 32.   mokėjimo inicijavimo paslauga – su prieigos prie mokėjimo sąskaitos suteikimu susijusi mokėjimo paslauga, kai mokėjimo operaciją inicijuoja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis mokėtojo prašymu iš mokėtojo sąskaitos, kreipdamasi į sąskaitą tvarkantį mokėjimo paslaugų teikėją. Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 33 punktas 33.   informavimo apie sąskaitas paslauga – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų vartotojui teikiama konsoliduota ir patogi naudoti informacija apie vieną ar kelias mokėjimo sąskaitas, kurias mokėjimo paslaugų vartotojas turi vieno ar kelių sąskaitą tvarkančių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose; 33.   informavimo apie sąskaitas paslauga – paslauga, kurią teikia mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis konsoliduotai informacijai mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu teikti apie vieną ar kelias mokėjimo sąskaitas, kurias mokėjimo paslaugų vartotojas turi vieno ar kelių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose; Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 38 a punktas (naujas) 38a.  personalizuoti skiriamieji saugumo duomenys ‒ tai duomenys, naudojami fizinio arba juridinio asmens tapatybei patvirtinti; Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 38 b punktas (naujas) 38b.  mokėjimo priemones išduodanti trečioji šalis – sąskaitos netvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, vykdantis veiklą, nurodytą I priedo 3 arba 5 punkte; Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 38 c punktas (naujas) 38c.  kredito pervedimas – nacionalinė arba tarptautinė mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų teikėjas, kurio įstaigoje mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, vadovaudamasis mokėtojo nurodymu, mokėjimo operacijos ar kelių mokėjimo operacijų lėšas iš mokėtojo mokėjimo sąskaitos perveda į gavėjo mokėjimo sąskaitą; Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 38 d punktas (naujas) 38d.  neskelbtini mokėjimo duomenys ‒ duomenys, kurie galėtų būti panaudoti sukčiavimui, išskyrus sąskaitos savininko vardą, pavardę ir sąskaitos numerį, įskaitant duomenis, kuriais remiantis inicijuojamas mokėjimo pavedimas, autentiškumo patvirtinimui naudojamus duomenis, mokėjimo arba autentiškumo patvirtinimo priemonių užsakymui naudojamus duomenis, kurie siunčiami klientams, taip pat duomenis, parametrus ir programinę įrangą, kurie, juos pakeitus, gali turėti įtakos teisėtam šalies gebėjimui patikrinti mokėjimo operacijas, autorizuoti elektroninius įgaliojimus ar kontroliuoti sąskaitą; Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl direktyvos 4 straipsnio 38 e punktas (naujas) 38e.  mokėjimo operacijos aptarnavimas ‒ mokėjimo paslauga, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai teikia mokėjimo paslaugų teikėjas, sudarantis sutartį su gavėju mokėtojo mokėjimo priemone inicijuotoms gavėjo mokėjimo operacijoms priimti ir apdoroti, kurią įvykdžius lėšos pervedamos gavėjui; paslauga gali apimti autentiškumo patvirtinimą, autorizaciją ir kitas gavėjui teikiamas paslaugas, susijusias su finansinių srautų valdymu, neatsižvelgiant į tai, ar mokėjimo paslaugų teikėjas laiko lėšas gavėjo vardu. Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies g punktas g)   nustatyto proceso, kurio metu stebima, fiksuojama ir ribojama prieiga prie neskelbtinų mokėjimo duomenų, taip pat loginių ir fizinių ypatingos svarbos išteklių aprašymą; g)   nustatyto proceso, kurio metu stebima, fiksuojama ir ribojama prieiga prie neskelbtinų mokėjimo duomenų, aprašymą; Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 1 dalies k punktas k)   vidaus kontrolės mechanizmų, kuriuos pareiškėjas yra įdiegęs siekdamas įvykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB45 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/200646, aprašymą; k)   mokėjimo įstaigų, kurios turi vykdyti pareigas, susijusias su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB45 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1781/200646, atveju – vidaus kontrolės mechanizmų, kuriuos pareiškėjas yra įdiegęs siekdamas įvykdyti šias pareigas, aprašymą; __________________ __________________ 45 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15). 45 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15). 46 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL L 345, 2006 12 8, p. 1). 46 2006 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 dėl mokėtojo informacijos, pateikiamos pervedant lėšas (OL L 345, 2006 12 8, p. 1). Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 a dalies pirma pastraipa (nauja) 3a.  EBI, pasikonsultavusi su patariamąja grupe, įsteigta pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 41 straipsnį ir atstovaujančia visiems suinteresuotiesiems subjektams, įskaitant ne bankų sektoriuje veikiančius subjektus, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų nurodyta informacija, kurią reikia pateikti kompetentingoms institucijoms prašyme išduoti leidimą vykdyti mokėjimo įstaigos veiklą, įskaitant reikalavimus, nurodytus 1 dalies a, b, c, e ir g– j punktuose. Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 a dalies antra pastraipa (nauja) EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip ... . Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl direktyvos 5 straipsnio 3 a dalies trečia pastraipa (nauja) Komisija patvirtina pirmoje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartų projektus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10‒14 straipsnius. Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.   Valstybės narės arba kompetentingos institucijos reikalauja, kad mokėjimo įstaiga, kuri teikia kurią nors mokėjimo paslaugą ir tuo pačiu metu vykdo kitą veiklą, nurodytą 17 straipsnio 1 dalies c punkte, apsaugotų iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba per kitą mokėjimo paslaugų teikėją gautas visas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš šių būdų: 1.   Valstybės narės arba kompetentingos institucijos reikalauja, kad mokėjimo įstaiga, kuri teikia kurią nors mokėjimo paslaugą, nurodytą I priede, arba vykdo verslo veiklą, nurodytą 17 straipsnio 1 dalies c punkte, apsaugotų iš mokėjimo paslaugų vartotojų arba per kitą mokėjimo paslaugų teikėją gautas visas lėšas mokėjimo operacijoms vykdyti vienu iš šių būdų: Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl direktyvos 9 straipsnio 1 dalies a punktas a)   lėšos niekada negali būti laikomos kartu su kitų fizinių arba juridinių asmenų, nesančių mokėjimo paslaugų vartotojais, kurių vardu tos lėšos laikomos, lėšomis ir, jei po lėšų gavimo dienos einančios darbo dienos pabaigoje jas vis dar turi mokėjimo įstaiga ir jos dar nėra pristatytos gavėjui ar nėra pervestos kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, jos deponuojamos atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą, kaip apibrėžta buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų; ir jos pagal nacionalinę teisę yra apsaugotos tų mokėjimo paslaugų vartotojų naudai tuo atveju, jei mokėjimo įstaigos kreditoriai pateiktų reikalavimų, visų pirma nemokumo atveju; a)   lėšos niekada negali būti laikomos kartu su kitų fizinių arba juridinių asmenų, nesančių mokėjimo paslaugų vartotojais, kurių vardu tos lėšos laikomos, lėšomis ir, jei po lėšų gavimo dienos einančios darbo dienos pabaigoje jas vis dar turi mokėjimo įstaiga ir jos dar nėra pristatytos gavėjui ar nėra pervestos kitam mokėjimo paslaugų teikėjui, tada jos deponuojamos atskiroje kredito įstaigos sąskaitoje arba investuojamos į saugų, likvidų ir mažos rizikos turtą, kaip apibrėžta buveinės valstybės narės kompetentingų institucijų; ir jos pagal nacionalinę teisę yra apsaugotos tų mokėjimo paslaugų vartotojų naudai tuo atveju, jei mokėjimo įstaigos kreditoriai pateiktų reikalavimų, visų pirma nemokumo atveju; Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl direktyvos 10 straipsnio 3 dalis 3.   Mokėjimo įstaigos, kuri pagal jos buveinės valstybės narės nacionalinę teisę privalo turėti registruotą buveinę, pagrindinė buveinė turi būti toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė. 3.   Mokėjimo įstaigos, kuri pagal jos buveinės valstybės narės nacionalinę teisę privalo turėti registruotą buveinę, pagrindinė buveinė turi būti toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos registruota buveinė ir kurioje ji faktiškai vykdo verslo veiklą. Pakeitimas 68 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis 1.   Kompetentingos institucijos gali panaikinti mokėjimo įstaigai išduotą leidimą tik vienu iš toliau nurodytų atvejų, jei įstaiga: 1.   Kompetentingos institucijos gali panaikinti mokėjimo įstaigai išduotą leidimą bet kuriuo iš toliau nurodytų atvejų, jei įstaiga: Pakeitimas 69 Pasiūlymas dėl direktyvos 12 straipsnio 1 dalies d punktas d)   toliau vykdydama mokėjimo paslaugų teikimo veiklą galėtų kelti grėsmę mokėjimo sistemos stabilumui arba pasitikėjimui ja; d)   toliau vykdydama mokėjimo paslaugų teikimo veiklą galėtų kelti grėsmę mokėjimo sistemos stabilumui arba pasitikėjimui ja; arba Pakeitimas 70 Pasiūlymas dėl direktyvos 13 straipsnio antra a pastraipa (nauja) Registre kiekvienu atveju taip pat nustatomos ir pateikiamos priežastys, kuriomis remdamosi kompetentingos institucijos panaikino leidimą. Pakeitimas 71 Pasiūlymas dėl direktyvos 14 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa 4.   EBI parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato techninius reikalavimus dėl galimybės Sąjungos mastu susipažinti su 13 straipsnyje nurodytuose viešuosiuose registruose esančia informacija. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai iki [... per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 4.   EBI, pasikonsultavusi su 5 straipsnio 3a dalyje nurodyta patariamąja grupe, parengia techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose nustato techninius reikalavimus dėl galimybės Sąjungos mastu susipažinti su 13 straipsnyje nurodytuose viešuosiuose registruose esančia informacija. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ...*. ______________________ * Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 72 Pasiūlymas dėl direktyvos 17 straipsnio 2 dalis 2.   Kai mokėjimo įstaigos teikia vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, jos gali turėti tik mokėjimo sąskaitas, skirtas išimtinai mokėjimo operacijoms. Valstybės narės užtikrina, kad galimybė naudotis tomis mokėjimo sąskaitomis būtų proporcinga. 2.   Kai mokėjimo įstaigos teikia vieną ar daugiau mokėjimo paslaugų, jos gali turėti mokėjimo sąskaitas, skirtas išimtinai mokėjimo operacijoms. Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo įstaigoms būtų suteikta galimybė naudotis kredito įstaigų mokėjimo ir indėlių sąskaitų tvarkymo paslaugomis laikantis objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų. Tokia prieiga turėtų būti pakankamai plataus masto, kad mokėjimo įstaiga galėtų nevaržomai ir veiksmingai teikti mokėjimo paslaugas. Pakeitimas 73 Pasiūlymas dėl direktyvos 21 straipsnio 3 dalis 3.   Jeigu klausimams, kuriuos apima ši antraštinė dalis, spręsti valstybės narės teritorijoje yra daugiau negu viena kompetentinga institucija, tai valstybės narės užtikrina tų institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai įvykdyti savo atitinkamas pareigas. Tai taikoma ir tais atvejais, kai institucijos, kompetentingos spręsti šioje antraštinėje dalyje numatytus klausimus, nėra kompetentingos institucijos, atsakingos už kredito įstaigų priežiūrą. 3.   Jeigu klausimams, kuriuos apima ši antraštinė dalis, spręsti kompetentinga institucija nėra ta kompetentinga institucija, kuri yra atsakinga už kredito įstaigų priežiūrą, tai valstybės narės užtikrina tų institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai įvykdyti savo atitinkamas pareigas. Pakeitimas 74 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punktas a)   reikalauti, kad mokėjimo įstaiga pateiktų visą informaciją, kurios reikia stebint, ar laikomasi nuostatų; a)   reikalauti, kad mokėjimo įstaiga pateiktų visą informaciją, kurios reikia stebint, ar laikomasi nuostatų, priėmus oficialų sprendimą, kuriame nurodomas teisinis sprendimo pagrindas ir prašymo tikslas, taip pat kokią informaciją reikia pateikti ir šios informacijos pateikimo terminas. Pakeitimas 75 Pasiūlymas dėl direktyvos 22 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Bet koks valstybių narių kompetentingos institucijos prašymas pateikti informaciją arba dokumentus turi būti pagrįstas sprendimu, kuriame nurodomas jo teisinis pagrindas, prašymo tikslas, kokią informaciją reikia pateikti ir informacijos arba dokumentų pateikimo ir saugojimo terminas. Pakeitimas 76 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 straipsnio 1 dalis 1.   Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir atitinkamais atvejais su Europos Centriniu Banku bei valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, EBI ir kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal mokėjimo paslaugų teikėjams taikomus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus. 1.   Skirtingų valstybių narių kompetentingos institucijos bendradarbiauja tarpusavyje ir atitinkamais atvejais su Europos Centriniu Banku bei valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais, EBI ir kitomis atitinkamomis kompetentingomis institucijomis, paskirtomis pagal mokėjimo paslaugų teikėjams taikomus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus. Jei šios institucijos tvarko asmens duomenis, jos turėtų tiksliai nurodyti, kokiu tikslu tai daro, ir pateikti atitinkamą teisinį pagrindą, kuris įtvirtintas Sąjungos teisės aktuose. Pakeitimas 77 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 straipsnio 2 dalies d a punktas (naujas) da)  Europolu, kaip Sąjungos teisėsaugos agentūra, atsakinga už pagalbą ir bendro požiūrio koordinavimą tarp valstybių narių kompetentingų policijos įstaigų kovojant su organizuotu nusikalstamumu, kitais sunkiais nusikaltimais ir terorizmu, įskaitant eurų padirbinėjimą, pinigų ir kitų mokėjimo priemonių klastojimą. Pakeitimas 78 Pasiūlymas dėl direktyvos 25 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  EBI turi įgaliojimus pradėti ir skatinti privalomą tarpininkavimą sprendžiant ginčus, kylančius tarp kompetentingų institucijų dėl keitimosi informacija. Pakeitimas 79 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės Sąjungos mokėjimo įstaigai, kuri pageidauja teikti mokėjimo paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, netaiko jokių papildomų reikalavimų, kurie nėra taikomi priimančiosios valstybės narės įgaliotoms mokėjimo įstaigoms. Pakeitimas 80 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 3 dalis 3.   Kompetentingos institucijos suteikia viena kitai visą esminę ir (arba) reikiamą informaciją, visų pirma tarpininko, filialo arba išorės subjekto, kuriam perduodamas veiklos vykdymas, įvykdytų ar įtariamų pažeidimų atveju. Šiuo atveju kompetentingos institucijos pagal prašymą perduoda visą atitinkamą informaciją ir savo iniciatyva perduoda visą esminę informaciją. 3.   Kompetentingos institucijos suteikia viena kitai visą esminę ir (arba) reikiamą informaciją, visų pirma tarpininko, filialo arba išorės subjekto, kuriam perduodamas veiklos vykdymas, įvykdytų ar įtariamų pažeidimų atveju. Šiuo atveju kompetentingos institucijos pagal prašymą perduoda visą atitinkamą informaciją ir savo iniciatyva perduoda visą esminę informaciją. Asmens duomenų saugojimo atveju kompetentingos institucijos turi saugoti asmens duomenis ne ilgiau kaip dešimt metų. Visais atvejais asmens duomenys turi būti saugomi laikantis Direktyvos 95/46/EB. Pakeitimas 81 Pasiūlymas dėl direktyvos 26 straipsnio 5 dalis 5.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI skelbia kompetentingoms institucijoms gaires dėl elementų, kuriuos reikia apsvarstyti priimant sprendimą, ar mokėjimo įstaigos veikla, apie kurią pranešama ir kurią ketinama vykdyti kitoje valstybėje narėje pagal šio straipsnio 1 dalį, atitiktų naudojimosi įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas požymius. Tos gairės paskelbiamos iki [... per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos]. 5.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį EBI skelbia kompetentingoms institucijoms gaires dėl elementų, kuriuos reikia apsvarstyti priimant sprendimą, ar mokėjimo įstaigos veikla, apie kurią pranešama ir kurią ketinama vykdyti kitoje valstybėje narėje pagal šio straipsnio 1 dalį, atitiktų naudojimosi įsisteigimo teise arba laisve teikti paslaugas požymius. Tos gairės paskelbiamos ne vėliau kaip ...*. _____________ * 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 82 Pasiūlymas dėl direktyvos 27 straipsnio 1 dalies a punktas a)   atitinkamo asmens, įskaitant tarpininkus, už kuriuos jis prisiima visą atsakomybę, per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų mokėjimo operacijų sumos vidurkis neviršija 1 mln. EUR per mėnesį. Šis reikalavimas įvertinamas atsižvelgiant į jo verslo plane planuojamą mokėjimo operacijų bendrą sumą, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos reikalauja patikslinti šį planą; a)   atitinkamo asmens, įskaitant tarpininkus, už kuriuos jis prisiima visą atsakomybę, per pastaruosius 12 mėnesių įvykdytų arba inicijuotų mokėjimo operacijų sumos vidurkis neviršija 1 mln. EUR per mėnesį. Šis reikalavimas įvertinamas atsižvelgiant į jo verslo plane planuojamą mokėjimo operacijų bendrą sumą, išskyrus atvejus, kai kompetentingos institucijos reikalauja patikslinti šį planą; Pakeitimas 83 Pasiūlymas dėl direktyvos 31 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės užtikrina, kad asmenims būtų teikiama atitinkama informacija apie asmens duomenų tvarkymą pagal nacionalines nuostatas, kuriomis perkeliami Direktyvos 95/46/EB 10 ir 11 straipsniai ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 11 straipsnis. Pakeitimas 84 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 straipsnio 3 dalis 3.   Tais atvejais, kai mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti mokesčius už informavimą pagal 2 dalį, jie turi būti pagrįsti ir atitikti mokėjimo paslaugų teikėjo faktines išlaidas. 3.  Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas Pakeitimas 85 Pasiūlymas dėl direktyvos 33 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Valstybės narės užtikrina, kad vartotojai, kurie perkelia savo mokėjimo sąskaitą, pateikę prašymą gali už pagrįstą mokestį iš sąskaitą perkeliančio mokėjimo paslaugų teikėjo gauti patvariojoje laikmenoje įrašytą informaciją apie operacijas, kurios įvykdytos ankstesnėje mokėjimo sąskaitoje. Pakeitimas 86 Pasiūlymas dėl direktyvos 34 straipsnis Valstybės narės gali nustatyti, kad įrodinėjimo pareiga tenka mokėjimo paslaugų teikėjui, ir jis turi įrodyti, kad įvykdė šioje antraštinėje dalyje nustatytus informavimo reikalavimus. Valstybės narės nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka mokėjimo paslaugų teikėjui, ir jis turi įrodyti, kad įvykdė šioje antraštinėje dalyje nustatytus informavimo reikalavimus. Pakeitimas 87 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės reikalauja, kad iki mokėjimo paslaugų vartotojo įpareigojimo vieno mokėjimo operacijos sutartimi arba oferta mokėjimo paslaugų teikėjas lengvai prieinamu būdu sudarytų mokėjimo paslaugų vartotojui galimybę susipažinti su 38 straipsnyje nurodyta informacija ir sąlygomis. Mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo paslaugų teikėjas informaciją pateikia ir sąlygas nurodo popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną. Informacija ir sąlygos išdėstomos lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma, valstybės narės, kurioje siūloma mokėjimo paslauga, oficialia kalba arba kita kalba, dėl kurios susitarė šalys. 1.   Valstybės narės reikalauja, kad iki mokėjimo paslaugų vartotojo įpareigojimo vieno mokėjimo operacijos sutartimi arba oferta mokėjimo paslaugų teikėjas lengvai prieinamu būdu sudarytų mokėjimo paslaugų vartotojui galimybę susipažinti su 38 straipsnyje nurodyta informacija ir sąlygomis, susijusiomis su jo teikiamomis paslaugomis. Mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo paslaugų teikėjas informaciją pateikia ir sąlygas nurodo popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną. Informacija ir sąlygos išdėstomos lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma, valstybės narės, kurioje siūloma mokėjimo paslauga, oficialia kalba arba kita kalba, dėl kurios susitarė šalys. Pakeitimas 88 Pasiūlymas dėl direktyvos 37 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Valstybės narės reikalauja, kad tuo atveju, kai mokėjimo pavedimą inicijuoja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, ji suteikia galimybę mokėjimo paslaugų vartotojui susipažinti su informacija ir sąlygomis, kaip nurodyta 38 straipsnyje. Informacija ir sąlygos išdėstomos aiškia ir suprantama forma valstybės narės, kurioje siūloma mokėjimo paslauga, oficialia kalba arba kita kalba, dėl kurios susitarė šalys. Pakeitimas 89 Pasiūlymas dėl direktyvos 38 straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo inicijavimo paslaugų atveju mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis mokėtojui pateiktų informaciją apie siūlomą paslaugą ir informaciją ryšiams su mokėjimo paslaugas teikiančia trečiąja šalimi. 2.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo inicijavimo paslaugų atveju mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis prieš inicijuodama mokėjimą mokėtojui pateiktų šią aiškią ir išsamią informaciją: a)  mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies kontaktinius duomenis ir registracijos numerį, taip pat atsakingos priežiūros institucijos pavadinimą; b)  jei taikoma, maksimalų terminą, per kurį turi būti atlikta mokėjimo inicijavimo procedūra; c)  visus galimus mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai mokėtinus mokesčius ir, kai taikoma, visų mokesčių sumų paskirstymą; d)  kai taikytina, faktinį arba bazinį valiutos keitimo kursą, kuris turi būti taikomas. Pakeitimas 90 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 straipsnio įžanginė dalis Kai mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis mokėtojo prašymu inicijuoja mokėjimo nurodymą, mokėtojui ir, kai taikytina, gavėjui iškart po inicijavimo pateikia tokius duomenis arba sudaro sąlygas su jais susipažinti: Kai mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis mokėtojo prašymu inicijuoja mokėjimo pavedimą, mokėtojui ir, kai taikytina, gavėjui iškart po inicijavimo aiškiai ir nedviprasmiškai pateikia tokius duomenis: Pakeitimas 91 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 straipsnio a punktas a)   patvirtinimą, kad mokėjimo nurodymas sėkmingai inicijuotas su mokėtojo sąskaitą tvarkančiu mokėjimo paslaugų teikėju; a)   patvirtinimą, kad mokėjimo operacija sėkmingai inicijuota su mokėtojo sąskaitą tvarkančiu mokėjimo paslaugų teikėju; Pakeitimas 92 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 straipsnio 1 dalies d punktas d)   kai taikytina, visų mokesčių už mokėjimo operaciją sumą, ir, kai taikytina, jos išskaidymą. d)   kai taikytina, visų mokesčių, mokėtinų paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai už mokėjimo operaciją, sumą, atskirai išskaidant tokius mokesčius. Pakeitimas 93 Pasiūlymas dėl direktyvos 39 straipsnio pirma a pastraipa (nauja) Šis straipsnis nepažeidžia duomenų apsaugos įpareigojimų, taikomų mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai ir gavėjui. Pakeitimas 94 Pasiūlymas dėl direktyvos 41 straipsnio įžanginė dalis Gavęs mokėjimo nurodymą, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalyje, mokėtojui nedelsdamas pateikia tokius duomenis arba sudaro sąlygas su jais susipažinti: Gavęs mokėjimo pavedimą, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalyje, mokėtojui nedelsdamas pateikia šiuos su jo teikiamomis paslaugomis susijusius duomenis (arba sudaro sąlygas su jais susipažinti): Pakeitimas 95 Pasiūlymas dėl direktyvos 42 straipsnio įžanginė dalis Įvykdžius mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalyje, gavėjui nedelsdamas pateikia visus šiuos duomenis arba sudaro sąlygas su jais susipažinti: Įvykdžius mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 37 straipsnio 1 dalyje, gavėjui nedelsdamas pateikia, jeigu turi, visus šiuos su jo teikiamomis paslaugomis susijusius duomenis (arba sudaro sąlygas su jais susipažinti): Pakeitimas 96 Pasiūlymas dėl direktyvos 44 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės reikalauja, kad likus pakankamai laiko iki mokėjimo paslaugų vartotojo įpareigojimo bendrąja sutartimi arba oferta mokėjimo paslaugų teikėjas popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną suteiktų mokėjimo paslaugų vartotojui 45 straipsnyje nurodytą informaciją ir praneštų apie jame nurodytas sąlygas. Informacija ir sąlygos išdėstomos lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma, valstybės narės, kurioje siūloma mokėjimo paslauga, oficialia kalba arba kita kalba, dėl kurios susitarė šalys. 1.   Valstybės narės reikalauja, kad likus pakankamai laiko iki mokėjimo paslaugų vartotojo įpareigojimo bendrąja sutartimi arba oferta mokėjimo paslaugų teikėjas popieriuje arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną sudarytų sąlygas gauti arba mokėjimo paslaugų vartotojui paprašius suteiktų mokėjimo paslaugų vartotojui 45 straipsnyje nurodytą informaciją ir praneštų apie jame nurodytas sąlygas. Informacija ir sąlygos išdėstomos lengvai suprantamais žodžiais, aiškia ir suprantama forma, valstybės narės, kurioje siūloma mokėjimo paslauga, oficialia kalba arba kita kalba, dėl kurios susitarė šalys. Pakeitimas 97 Pasiūlymas dėl direktyvos 45 straipsnio 2 punkto a papunktis а)   mokėjimo paslaugos, kuri bus teikiama, pagrindinių savybių aprašymas; а)   aiškus mokėjimo paslaugos, kuri bus teikiama, pagrindinių savybių aprašymas; Pakeitimas 98 Pasiūlymas dėl direktyvos 45 straipsnio 2 punkto c papunktis c)   sutikimo inicijuoti arba įvykdyti mokėjimo operaciją davimo ir tokio sutikimo panaikinimo pagal 57 ir 71 straipsnius forma bei procedūra; c)   sutikimo inicijuoti mokėjimo pavedimą arba įvykdyti mokėjimo operaciją davimo ir tokio sutikimo panaikinimo pagal 57 ir 71 straipsnius forma bei procedūra; Pakeitimas 99 Pasiūlymas dėl direktyvos 45 straipsnio 6 punkto a papunktis a)   jei susitarta, informacija, kad laikoma, jog mokėjimo paslaugų vartotojas sutinka su sąlygų pakeitimais pagal 47 straipsnį, jeigu iki siūlomos jų įsigaliojimo dienos mokėjimo paslaugų teikėjui jis nepraneš, kad su jais nesutinka; a)   jei susitarta, išskyrus atvejus, kai pakeitimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai palankesnis mokėjimo paslaugų vartotojams pagal 47 straipsnio 2 dalį, informacija, kad laikoma, jog mokėjimo paslaugų vartotojas sutinka su sąlygų pakeitimais pagal 47 straipsnį, jeigu iki siūlomos jų įsigaliojimo dienos mokėjimo paslaugų teikėjui jis nepraneš, kad su jais nesutinka, tačiau toks pranešimas negalioja tuo atveju, kai pakeitimas yra aiškiai ir nedviprasmiškai palankesnis mokėjimo paslaugų vartotojams; Pakeitimas 100 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.   Visus bendrosios sutarties bei 45 straipsnyje nurodytos informacijos ir sąlygų pakeitimus mokėjimo paslaugų teikėjas pasiūlo tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 44 straipsnio 1 dalyje, ir ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki siūlomos jų taikymo datos. 1.   Visus bendrosios sutarties bei 45 straipsnyje nurodytos informacijos ir sąlygų pakeitimus, kurie nėra aiškiai ir nedviprasmiškai palankesni mokėjimo paslaugų vartotojams, mokėjimo paslaugų teikėjas pasiūlo tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 44 straipsnio 1 dalyje, ne vėliau kaip likus dviem mėnesiams iki siūlomos jų taikymo datos. Pakeitimas 101 Pasiūlymas dėl direktyvos 47 straipsnio 2 dalis 2.   Palūkanų normų ar valiutos keitimo kursų pakeitimai gali būti taikomi nedelsiant ir be įspėjimo, jei tokia teisė nustatyta bendrojoje sutartyje ir jei pakeitimai grindžiami pagrindinėmis palūkanų normomis ar pagrindiniais valiutos keitimo kursais, dėl kurių susitarta pagal 45 straipsnio 3 dalies b ir c punktus. Mokėjimo paslaugų vartotojas informuojamas apie bet kokį palūkanų normos pakeitimą kuo anksčiau tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 44 straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai šalys konkrečiai susitaria dėl informacijos pateikimo ar sąlygų su ja susipažinti sudarymo dažnumo ar būdo. Tačiau palūkanų normos ar valiutos keitimo kursų pakeitimai, kurie yra palankesni mokėjimo paslaugų vartotojui, gali būti taikomi be įspėjimo. 2.   Palūkanų normų ar valiutos keitimo kursų pakeitimai gali būti taikomi nedelsiant ir be įspėjimo, jei tokia teisė nustatyta bendrojoje sutartyje ir jei palūkanų normų ar valiutos keitimo kursų pakeitimai grindžiami pagrindinėmis palūkanų normomis ar pagrindiniais valiutos keitimo kursais, dėl kurių susitarta pagal 45 straipsnio 3 dalies b ir c punktus. Mokėjimo paslaugų vartotojas informuojamas apie bet kokį palūkanų normos pakeitimą kuo anksčiau tokiu pačiu būdu, kaip numatyta 44 straipsnio 1 dalyje, išskyrus atvejus, kai šalys konkrečiai susitaria dėl informacijos pateikimo ar sąlygų su ja susipažinti sudarymo dažnumo ar būdo. Tačiau palūkanų normos ar valiutos keitimo kursų pakeitimai, kurie yra palankesni mokėjimo paslaugų vartotojui, ir bendrosios sutarties pakeitimai, kurie yra aiškiai ir nedviprasmiškai palankesni mokėjimo paslaugų vartotojui, gali būti taikomi be įspėjimo. Pakeitimas 102 Pasiūlymas dėl direktyvos 48 straipsnio 2 dalis 2.   Nutraukdamas bendrąją sutartį, sudarytą ilgesniam nei 12 mėnesių ar neapibrėžtam laikotarpiui, praėjus 12 mėnesių mokėjimo paslaugų vartotojas nemoka jokių mokesčių. Visais kitais atvejais sutarties nutraukimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir atitikti išlaidas. 2.   Nutraukdamas bendrąją sutartį, mokėjimo paslaugų vartotojas nemoka jokių mokesčių. Pakeitimas 103 Pasiūlymas dėl direktyvos 50 straipsnio 2 dalis 2.   Bendrojoje sutartyje gali būti nustatyta sąlyga, jog 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ar sąlygos su ja susipažinti sudaromos reguliariai ne rečiau kaip kartą per mėnesį bei sutartu būdu, kad mokėtojas galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją. 2.   Bendrojoje sutartyje nustatoma sąlyga, jog 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pateikta ar sąlygos su ja susipažinti nemokamai sudaromos reguliariai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį bei sutartu būdu, kad mokėtojas galėtų saugoti ir atkurti nepakitusią informaciją. Pakeitimas 104 Pasiūlymas dėl direktyvos 50 straipsnio 3 dalis 3.   Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kartą per mėnesį nemokamai pateiktų informaciją popieriuje. 3.   Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kartą per mėnesį nemokamai pateiktų informaciją popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje. Pakeitimas 105 Pasiūlymas dėl direktyvos 51 straipsnio 1 dalies a punktas a)   nuorodą, pagal kurią gavėjas gali nustatyti mokėjimo operaciją ir atitinkamais atvejais mokėtoją, bei visą informaciją, perduotą atliekant mokėjimo operaciją; a)   nuorodą, pagal kurią gavėjas gali nustatyti mokėjimo operaciją ir mokėtoją, bei visą informaciją, perduotą atliekant mokėjimo operaciją; Pakeitimas 106 Pasiūlymas dėl direktyvos 51 straipsnio 3 dalis 3.   Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kartą per mėnesį nemokamai pateiktų informaciją popieriuje. 3.   Tačiau valstybės narės gali reikalauti, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kartą per mėnesį nemokamai pateiktų informaciją popieriuje arba kitoje patvariojoje laikmenoje. Pakeitimas 107 Pasiūlymas dėl direktyvos 52 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 2.  Jeigu valiutos perskaičiavimo paslauga siūloma iki mokėjimo operacijos inicijavimo ir jeigu ši valiutos perskaičiavimo paslauga siūloma pardavimo vietoje arba ją siūlo gavėjas, valiutos perskaičiavimo paslaugą mokėtojui siūlanti šalis mokėtojui nurodo visus mokesčius ir valiutos keitimo kursą, kuris turi būti taikomas perskaičiuojant mokėjimo operacijos valiutą. 2.  Jeigu valiutos perskaičiavimo paslauga siūloma iki mokėjimo operacijos inicijavimo ir jeigu ši valiutos perskaičiavimo paslauga siūloma bankomate, pardavimo vietoje arba ją siūlo gavėjas, valiutos perskaičiavimo paslaugą mokėtojui siūlanti šalis mokėtojui nurodo visus mokesčius ir valiutos keitimo kursą, kuris turi būti taikomas perskaičiuojant mokėjimo operacijos valiutą. Pakeitimas 108 Pasiūlymas dėl direktyvos 53 straipsnio 2 dalis 2.  Kai už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą mokėjimo paslaugų teikėjas ar trečioji šalis pareikalauja mokesčio, ji mokėjimo paslaugų vartotoją apie tai informuoja iki mokėjimo operacijos inicijavimo. Išbraukta. Pakeitimas 109 Pasiūlymas dėl direktyvos 53 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Kai mokėjimo paslaugų teikėjas turi teisę perkelti trečiosios šalies išlaidas mokėtojui, mokėtojas neprivalo jų apmokėti, išskyrus atvejus, kai jis buvo informuotas apie visą išlaidų sumą prieš inicijuojant mokėjimo operaciją. Pakeitimas 110 Pasiūlymas dėl direktyvos 55 straipsnio 1 dalis 1.   Mokėjimo paslaugų teikėjas negali iš mokėjimo paslaugų vartotojo imti mokesčių už savo informavimo pareigų vykdymą ar taisomąsias ir prevencines priemones pagal šią antraštinę dalį, išskyrus atvejus, kai 70 straipsnio 1 dalyje, 71 straipsnio 5 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta kitaip. Mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas turi susitarti dėl šių mokesčių, kurie turi būti pagrįsti ir atitikti mokėjimo paslaugų teikėjo faktines išlaidas. 1.   Mokėjimo paslaugų teikėjas negali iš mokėjimo paslaugų vartotojo imti mokesčių už savo informavimo pareigų vykdymą ar taisomąsias ir prevencines priemones pagal šią antraštinę dalį, išskyrus atvejus, kai 70 straipsnio 1 dalyje, 71 straipsnio 5 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalyje nurodyta kitaip. Mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas turi susitarti dėl šių mokesčių, kurie turi būti pagrįsti ir atitikti mokėjimo paslaugų teikėjo faktines išlaidas. Gavęs prašymą mokėjimo paslaugų teikėjas nurodo faktines mokėjimo operacijos išlaidas. Pakeitimas 111 Pasiūlymas dėl direktyvos 55 straipsnio 3 dalis 3.   Mokėjimo paslaugų teikėjas netrukdo gavėjui iš mokėtojo reikalauti mokesčio, jam siūlyti nuolaidą ar kitaip jį skatinti naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Tačiau taikomi mokesčiai neviršija gavėjo patiriamų išlaidų, susijusių su konkrečios mokėjimo priemonės naudojimu. 3.   Mokėjimo paslaugų teikėjas netrukdo gavėjui iš mokėtojo reikalauti mokesčio, jam siūlyti nuolaidą ar kitaip jį skatinti naudoti tam tikrą mokėjimo priemonę. Tačiau taikomi mokesčiai neturi viršyti gavėjo tiesioginių patiriamų išlaidų, susijusių su konkrečios mokėjimo priemonės naudojimu. Pakeitimas 112 Pasiūlymas dėl direktyvos 55 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Nepaisant 4 dalies, valstybės narės gali nustatyti, kad gavėjas negali reikalauti jokio mokesčio už mokėjimo priemonės naudojimą. Pakeitimas 113 Pasiūlymas dėl direktyvos 57 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 2.   Sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją ar keletą mokėjimo operacijų duodamas mokėtojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo sutarta forma. Sutikimas taip pat gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai duodamas per gavėją. Taip pat laikoma, kad sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją yra duotas, kai mokėtojas autorizuoja mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį inicijuoti mokėjimo operaciją su sąskaitą tvarkančiu mokėjimo paslaugų teikėju. 2.   Sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją ar keletą mokėjimo operacijų (įskaitant tiesioginio debeto operacijas) duodamas mokėtojo ir mokėjimo paslaugų teikėjo sutarta forma. Sutikimas taip pat gali būti tiesiogiai arba netiesiogiai duodamas per gavėją. Taip pat laikoma, kad sutikimas įvykdyti mokėjimo operaciją yra duotas, kai mokėtojas autorizuoja mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį inicijuoti mokėjimo operaciją su sąskaitą tvarkančiu mokėjimo paslaugų teikėju, aptarnaujančiu mokėtojui priklausančią sąskaitą. Pakeitimas 114 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio antraštinė dalis Mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies prieiga prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimas Mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies ir mokėjimo priemones išduodančios trečiosios šalies prieiga prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimas Pakeitimas 115 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad I priedo 7 punkte nurodytoms mokėjimo paslaugoms, kuriomis suteikiama galimybė naudotis mokėjimo sąskaitomis, gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad I priedo 7 punkte nurodytoms mokėjimo paslaugoms, kuriomis suteikiama galimybė naudotis mokėjimo sąskaitomis, gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti leidimą turinčią mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, jei tas mokėtojas turi mokėjimo sąskaitą, kuria gali naudotis per internetinę bankininkystę. Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo priemonių, kurios suteikia galimybę atlikti mokėjimo operacijas, paslaugoms gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo priemones išduodančią leidimą turinčią trečiąją šalį. Pakeitimas 116 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas negali atsisakyti suteikti šiame straipsnyje nurodytos prieigos mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai arba mokėjimo priemones išduodančiai trečiajai šaliai, kai jai buvo suteiktas leidimas atlikti konkretų mokėjimą mokėtojo vardu, jeigu mokėtojas duoda aiškų sutikimą pagal 57 straipsnį. Pakeitimas 117 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 1 b dalis (nauja) 1b.  Gavėjai, kurie siūlo mokėtojams galimybę pasitelkti mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį arba mokėjimo priemones išduodančią trečiąją šalį, privalo nedviprasmiškai suteikti mokėtojams informaciją apie tokią mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, įskaitant jos registracijos numerį ir atsakingos priežiūros institucijos pavadinimą. Pakeitimas 118 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 2 dalies įžanginė dalis 2.   Kai mokėtojas autorizuoja mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį teikti 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas, pastaroji turi šias pareigas: 2.   Kai mokėtojas autorizuoja mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį teikti 1 dalyje nurodytas mokėjimo paslaugas, ji turi šias pareigas: Pakeitimas 119 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 2 dalies a punktas a)   užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos vartotojo personalizuotais saugumo požymiais negalėtų naudotis kitos šalys; a)   užtikrinti, kad mokėjimo paslaugos vartotojo personalizuotais skiriamaisiais saugumo duomenimis negalėtų naudotis kitos šalys; Pakeitimas 120 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 2 dalies b punktas b)   nedviprasmiškai patvirtinti savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam (-tiems) mokėjimo paslaugų teikėjui (-ams); b)   kiekvieną kartą, kai inicijuojamas mokėjimas ar renkama sąskaitos informacija, nedviprasmiškai patvirtinti savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam (-tiems) mokėjimo paslaugų teikėjui (-ams); Pakeitimas 121 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 2 dalies c punktas c)   nelaikyti neskelbtinų mokėjimo duomenų arba personalizuotų skiriamųjų mokėjimo paslaugų vartotojo saugumo duomenų. c)   nelaikyti personalizuotų skiriamųjų mokėjimo paslaugų vartotojo saugumo duomenų. Pakeitimas 122 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 2 dalies c a punktas (naujas) ca)  nenaudoti šių duomenų kitais tikslais, išskyrus tuos, kuriuos aiškiai nurodė mokėtojas. Pakeitimas 123 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Jei mokėtojas davė sutikimą, kad mokėjimo priemones išduodanti trečioji šalis, kuri yra mokėtojui išdavusi mokėjimo priemonę, gautų informaciją, ar konkrečioje mokėtojo turimoje mokėjimo sąskaitoje yra pakankamai lėšų konkrečiai mokėjimo operacijai įvykdyti, tą konkrečią mokėjimo sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėtojo mokėjimo pavedimą, tokią informaciją nedelsdamas pateikia mokėjimo priemones išduodančiai trečiajai šaliai. Informacijoje apie tai, ar sąskaitoje yra pakankamai lėšų, turėtų būti pateiktas paprastas atsakymas „taip“ arba „ne“, o ne nurodomas sąskaitos likutis, kaip nurodyta Direktyvoje 95/46/EB. Pakeitimas 124 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 4 dalis 4.   Sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai per mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies tarnybas gautus mokėjimo nurodymus, jei nėra objektyvių priežasčių elgtis kitaip, vykdo nediskriminuodami įvykdymo laiko ir prioriteto atžvilgiu, palyginti su paties mokėtojo tiesiogiai pateiktais mokėjimo nurodymais. 4.   Sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai per mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies arba mokėjimo priemones išduodančios trečiosios šalies tarnybas gautus mokėjimo pavedimus, jei nėra objektyvių priežasčių elgtis kitaip, vykdo nediskriminuodami, visų pirma įvykdymo laiko ir prioriteto ar mokesčių atžvilgiu, palyginti su paties mokėtojo tiesiogiai pateiktais mokėjimo pavedimais. Pakeitimas 125 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  Inicijuojant mokėjimus ar teikiant mokėjimo sąskaitos informacijos paslaugas mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys neprivalo užmegzti sutartinių santykių su sąskaitas tvarkančiais mokėjimo paslaugų teikėjais. Pakeitimas 126 Pasiūlymas dėl direktyvos 58 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.  Valstybės narės užtikrina, kad kai tik bus parengti bendrieji ir saugūs atvirieji ryšių standartai ir mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies kliento mokėjimo sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas juos įgyvendins, kaip nurodyta 94a straipsnyje, mokėjimo paslaugų vartotojas, inicijuodamas elektroninio mokėjimo operacijas per mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, galės naudotis saugiausiu ir pažangiausiu technologiniu sprendimu. Pakeitimas 127 Pasiūlymas dėl direktyvos 59 straipsnis 59 straipsnis Išbraukta. Mokėjimo priemones išduodančių trečiųjų šalių prieiga prie mokėjimo sąskaitos informacijos ir tos informacijos naudojimas 1.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo kortelių paslaugoms gauti mokėtojas turėtų teisę pasitelkti mokėjimo priemones išduodančią trečiąją šalį. 2.  Jei mokėtojas davė sutikimą, kad mokėjimo priemones išduodanti trečioji šalis, kuri yra mokėtojui išdavusi mokėjimo priemonę, gautų informaciją, ar konkrečioje mokėtojo turimoje mokėjimo sąskaitoje yra pakankamai lėšų konkrečiai mokėjimo operacijai įvykdyti, tą konkrečią mokėjimo sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas, gavęs mokėtojo mokėjimo nurodymą, tokią informaciją nedelsdamas pateikia mokėjimo priemones išduodančiai trečiajai šaliai. 3.  Sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai per mokėjimo priemones išduodančios trečiosios šalies tarnybas gautus mokėjimo nurodymus, jei nėra objektyvių priežasčių elgtis kitaip, vykdo nediskriminuodami įvykdymo laiko ir prioriteto atžvilgiu, palyginti su asmeniškai mokėtojo tiesiogiai pateiktais mokėjimo nurodymais. Pakeitimas 128 Pasiūlymas dėl direktyvos 61 straipsnio 2 dalis 2.   Siekiant 1 dalies a punkte nurodytų tikslų, mokėjimo paslaugų vartotojas iš karto, gavęs mokėjimo priemonę, visų pirma imasi visų pagrįstų veiksmų, kad apsaugotų savo personalizuotus saugumo požymius. Mokėjimo paslaugų vartotojų apdairumo pareigos neturi trukdyti naudotis mokėjimo priemonėmis ir paslaugomis, kurios leidžiamos pagal šią direktyvą. 2.   Siekiant 1 dalies a punkte nurodytų tikslų, mokėjimo paslaugų vartotojas iš karto, gavęs mokėjimo priemonę, visų pirma imasi visų pagrįstų veiksmų, kad apsaugotų savo personalizuotus skiriamuosius saugumo duomenis. Mokėjimo paslaugų vartotojų apdairumo pareigos neturi trukdyti naudotis mokėjimo priemonėmis ir paslaugomis, kurios leidžiamos pagal šią direktyvą. Pakeitimas 129 Pasiūlymas dėl direktyvos 62 straipsnio 1 dalies a punktas a)   užtikrinti, kad mokėjimo priemonės personalizuotais saugumo požymiais negalėtų naudotis kitos šalys, o tik mokėjimo paslaugų vartotojas, turintis teisę naudoti mokėjimo priemonę, nedarant įtakos 61 straipsnyje numatytoms mokėjimo paslaugų vartotojo pareigoms; a)   užtikrinti, kad personalizuoti skiriamieji mokėjimo priemonės saugumo duomenys tikrai būtų patikimi ir kad jais negalėtų naudotis kitos šalys, o tik mokėjimo priemonės vartotojas, turintis teisę naudoti mokėjimo priemonę, nepažeidžiant 61 straipsnyje numatytų mokėjimo paslaugų vartotojo įsipareigojimų; Pakeitimas 130 Pasiūlymas dėl direktyvos 62 straipsnio 2 dalis 2.   Mokėjimo paslaugų teikėjui tenka mokėjimo priemonės siuntimo mokėtojui ar šios priemonės personalizuotų saugumo požymių siuntimo rizika. 2.   Mokėjimo paslaugų teikėjas prisiima mokėjimo priemonės siuntimo mokėtojui ar šios priemonės personalizuotų skiriamųjų saugumo duomenų siuntimo riziką. Pakeitimas 131 Pasiūlymas dėl direktyvos 63 straipsnio 2 dalis 2.   Kai vykdant operaciją dalyvauja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, mokėjimo paslaugų vartotojui sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas ištaisymą taip pat atlieka pagal šio straipsnio 1 dalį, nedarant įtakos 65 straipsnio 2 daliai ir 80 straipsnio 1 daliai. 2.   Kai mokėjimo paslaugų vartotojas nusprendžia pasitelkti mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, mokėjimo paslaugų vartotojas praneša pastarajai ir informuoja sąskaitą tvarkantį mokėjimo paslaugų teikėją. Mokėjimo paslaugų vartotojui sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas ištaisymą atlieka pagal šio straipsnio 1 dalį, nepažeisdamas 80 straipsnio 1 dalies. Pakeitimas 132 Pasiūlymas dėl direktyvos 63 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Mokėjimo paslaugų vartotojas privalo pranešti mokėjimo sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui apie bet kokį jam žinomą incidentą, kuris turi įtakos mokėjimo paslaugų vartotojui, jam pasitelkus mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį arba mokėjimo priemones išduodančią trečiąją šalį. Sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas apie bet kokius įvykusius incidentus praneša kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Tada kompetentingos nacionalinės institucijos vykdo procedūras, kurias, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, nustatė EBI, kaip nurodyta 85 straipsnyje. Pakeitimas 133 Pasiūlymas dėl direktyvos 64 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.   Valstybės narės reikalauja, kad jei mokėjimo paslaugų vartotojas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri buvo įvykdyta, ar teigia, kad mokėjimo operacija buvo įvykdyta netinkamai, tai mokėjimo paslaugų teikėjas ir atitinkamais atvejais mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, jei ji operacijoje dalyvauja, turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techninis sutrikimas arba kitas trūkumas. 1.   Valstybės narės reikalauja, kad jei mokėjimo paslaugų vartotojas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri buvo įvykdyta, ar teigia, kad mokėjimo operacija buvo įvykdyta netinkamai, tai mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, jei ji operacijoje dalyvauja, turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota, įrašyta į sąskaitas ir jos nepaveikė techninis sutrikimas arba kitas trūkumas. Pakeitimas 134 Pasiūlymas dėl direktyvos 64 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Jei mokėjimo operacija inicijuota per mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, tai jis ir turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos nepaveikė techninis sutrikimas arba kiti trūkumai, susiję su mokėjimo paslauga, už kurią jis atsako. Jei mokėjimo paslaugų vartotojas inicijuoja mokėjimo operaciją per mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, tai jis ir turi įrodyti, kad mokėjimo operacijos autentiškumas buvo patvirtintas, ji buvo tinkamai užregistruota ir jos nepaveikė techninis sutrikimas arba kiti trūkumai, susiję su mokėjimo paslauga, už kurią jis atsako. Pakeitimas 135 Pasiūlymas dėl direktyvos 64 straipsnio 2 dalis 2.   Kai mokėjimo paslaugų vartotojas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri yra įvykdyta, mokėjimo paslaugų teikėjo, įskaitant atitinkamais mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar kad mokėtojas veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių savo pareigų pagal 61 straipsnį. 2.   Kai mokėjimo paslaugų vartotojas neigia autorizavęs mokėjimo operaciją, kuri yra įvykdyta, mokėjimo paslaugų teikėjo, įskaitant, atitinkamais atvejais, mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, užregistruotas mokėjimo priemonės naudojimas nebūtinai yra pakankamas įrodymas, kad mokėtojas autorizavo mokėjimo operaciją ar kad mokėtojas veikė nesąžiningai arba tyčia ar dėl didelio neatsargumo neįvykdė vienos ar kelių savo pareigų pagal 61 straipsnį. Tokiu atveju vien prielaidos nesant kitų papildomų įrodymų be užregistruoto mokėjimo priemonės naudojimo negali būti laikomos tinkamais įrodymais prieš mokėjimo paslaugų vartotoją. Tam, kad būtų įrodytas mokėtojo nesąžiningumas arba didelis neatsargumas, mokėjimo paslaugų teikėjas, įskaitant atitinkamais atvejais mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, pateikia papildomų įrodymų. Pakeitimas 136 Pasiūlymas dėl direktyvos 65 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad, nedarant įtakos 63 straipsniui, neautorizuotos mokėjimo operacijos atveju mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nedelsdamas mokėtojui sugrąžintų neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkurtų mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Šiuo atveju taip pat užtikrinama, kad sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad, nepažeidžiant 63 straipsnio, neautorizuotos mokėjimo operacijos atveju mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas per 24 valandas po to, kai sužinojo arba buvo informuotas apie operaciją, mokėtojui sugrąžintų neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkurtų mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jeigu neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Šiuo atveju taip pat užtikrinama, kad sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turėtų būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Pakeitimas 137 Pasiūlymas dėl direktyvos 65 straipsnio 2 dalis 2.   Kai vykdant operaciją dalyvauja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jei neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Gali būti taikoma mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalies finansinė kompensacija sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui. 2.   Kai vykdant operaciją dalyvauja mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis, sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas grąžina neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jei neautorizuota mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Jei mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis negali įrodyti, kad ji nėra atsakinga už neautorizuotą mokėjimo operaciją, ji per vieną darbo dieną kompensuoja sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui pagrįstas išlaidas, patirtas dėl sumos grąžinimo mokėtojui, įskaitant neautorizuotos mokėjimo operacijos sumą. Pakeitimas 138 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.  Nukrypstant nuo 65 straipsnio, mokėtojui gali tekti pareiga neviršijant 50 EUR maksimalios sumos padengti su neautorizuotomis mokėjimo operacijomis susijusius nuostolius, patirtus dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės panaudojimo arba dėl neteisėto jos įgijimo. 1.  Nukrypstant nuo 65 straipsnio, mokėtojui gali tekti pareiga neviršijant 50 EUR arba kitos šalies valiuta lygiavertės maksimalios sumos padengti su neautorizuotomis mokėjimo operacijomis susijusius nuostolius, patirtus dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės panaudojimo arba dėl neteisėto jos įgijimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu mokėtojas negalėjo pastebėti mokėjimo priemonės praradimo, vagystės arba neteisėto įsigijimo iki mokėjimo įvykdymo. Pakeitimas 139 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB ir pasikonsultavusi su 5 straipsnio 3a dalyje nurodyta patariamąja grupe, pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį paskelbia mokėjimo paslaugų teikėjams skirtas gaires dėl didelio neatsargumo sąvokos aiškinimo ir praktinio naudojimo šiame kontekste. Tos gairės paskelbiamos ne vėliau kaip [įrašyti datą – dvylika mėnesių nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] ir prireikus reguliariai atnaujinamos. Pakeitimas 140 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 2 b dalis (nauja) 2b.  Tais atvejais, kai mokėtojas nei veikė nesąžiningai, nei tyčia, bet neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 61 straipsnį, valstybės narės gali sumažinti 1 dalyje nurodytą atsakomybę, atsižvelgdamos visų pirma į mokėjimo priemonės personalizuotų saugumo požymių pobūdį ir aplinkybes, kuriomis ji buvo prarasta, pavogta ar neteisėtai pasisavinta. Pakeitimas 141 Pasiūlymas dėl direktyvos 66 straipsnio 2 c dalis (nauja) 2c.  Mokėtojas nepatiria jokių finansinių pasekmių, atsiradusių dėl prarastos, pavogtos ar neteisėtai pasisavintos mokėjimo priemonės, jeigu neautorizuotą mokėjimą buvo galima įvykdyti pasinaudojus metodu ar saugumo pažeidimu, kuris jau buvo žinomas ir patvirtintas dokumentais, o mokėjimo paslaugų teikėjas nepatobulino saugumo sistemų, kad tolesni tokio pobūdžio išpuoliai būtų efektyviai blokuojami, išskyrus atvejus, kai mokėtojas pats elgėsi nesąžiningai. Pakeitimas 142 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 1 dalies antra pastraipa Mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu mokėtojas turi įrodyti, kad tokios sąlygos tenkinamos. Mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu mokėtojas pateikia faktinius duomenis, susijusius su šiomis sąlygomis. Pakeitimas 143 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa Grąžinama suma yra visa įvykdytos mokėjimo operacijos suma. Šiuo atveju tai reiškia ir tai, kad sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Išbraukta. Pakeitimas 144 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa Tiesioginio debeto atveju mokėtojas turi besąlygišką teisę į grąžinimą per 68 straipsnyje nustatytą laiką, išskyrus atvejus, kai gavėjas jau įvykdė sutartines pareigas ir paslaugos jau suteiktos mokėtojui arba prekės mokėtojo jau suvartotos. Mokėjimo paslaugų teikėjo prašymu gavėjas turi įrodyti, kad trečioje pastraipoje nurodytos sąlygos tenkinamos. Valstybės narės užtikrina, kad be 1 dalyje nurodytos teisės tiesioginio debeto atveju mokėtojas turėtų besąlygišką teisę į grąžinimą per 68 straipsnyje nustatytą laiką. Pakeitimas 145 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Grąžinama suma yra visa įvykdytos mokėjimo operacijos suma. Sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Dėl paties mokėjimo grąžinimo nesikeičia gavėjo pagrindinis teisinis reikalavimas. Pakeitimas 146 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 straipsnio 3 b dalis (nauja) 3b.  Valstybės narės gali leisti savo mokėjimo paslaugų teikėjams, remdamosi jų tiesioginio debeto schemomis, pasiūlyti palankesnes teises į grąžinimą, jeigu jos naudingesnės mokėtojui. Pakeitimas 147 Pasiūlymas dėl direktyvos 67 a straipsnis (naujas) 67a straipsnis Mokėjimo operacijos, kurių suma nežinoma iš anksto 1.  Mokėjimo operacijų, kurių suma nežinoma pirkimo metu, atveju valstybės narės nustato didžiausią lėšų sumą, kurią galima blokuoti mokėtojo mokėjimo sąskaitoje, ir ilgiausią laikotarpį, per kurį gavėjas gali šias lėšas blokuoti. 2.  Gavėjas turi prieš mokėjimo operaciją informuoti mokėtoją, jeigu mokėtojo sąskaitoje bus blokuojama suma, kuri yra didesnė nei pirkimo suma. 3.  Jeigu mokėtojo sąskaitoje blokuojama suma yra didesnė nei pirkimo suma, mokėjimo paslaugų teikėjas pateikia šią informaciją mokėtojui savo sąskaitos išraše. Pakeitimas 148 Pasiūlymas dėl direktyvos 68 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėtojas galėtų prašyti grąžinti gavėjo ar per jį inicijuotos autorizuotos mokėjimo operacijos sumą, kaip nurodyta 67 straipsnyje, per aštuonias savaites nuo dienos, kai lėšos buvo nurašytos iš sąskaitos. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėtojas galėtų prašyti grąžinti gavėjo ar per jį inicijuotos autorizuotos mokėjimo operacijos sumą, kaip nurodyta 67 straipsnyje, bent aštuonias savaites nuo dienos, kai lėšos buvo nurašytos iš sąskaitos. Pakeitimas 149 Pasiūlymas dėl direktyvos 69 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad gavimo momentu būtų laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo nurodymą, kurį tiesiogiai inicijavo mokėtojas arba jo vardu veikianti mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis arba kuris netiesiogiai gautas iš gavėjo ar per gavėją. Jei gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo nurodymas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką besibaigiant darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo nurodymas laikomas gautu po jos einančią darbo dieną. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad gavimo momentu būtų laikomas momentas, kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas gauna mokėjimo pavedimą, kurį tiesiogiai inicijavo mokėtojas arba jo vardu veikianti mokėjimo paslaugas teikianti trečioji šalis arba kuris netiesiogiai gautas iš gavėjo ar per gavėją. Lėšų gavimo momentas negali būti vėlesnis už momentą, kai lėšos buvo nurašytos iš sąskaitos. Jei gavimo momentas nėra mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjo darbo diena, laikoma, kad mokėjimo pavedimas gautas kitą darbo dieną. Mokėjimo paslaugų teikėjas gali nustatyti laiką besibaigiant darbo dienai, po kurio bet kuris gautas mokėjimo pavedimas laikomas gautu po jos einančią darbo dieną. Pakeitimas 150 Pasiūlymas dėl direktyvos 70 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa 1.   Kai mokėjimo paslaugų teikėjas atsisako vykdyti mokėjimo nurodymą, mokėjimo paslaugų vartotojui pranešama apie atsisakymą ir, jei įmanoma, apie atsisakymo priežastis ir visų faktinių klaidų, dėl kurių atsisakoma, ištaisymo procedūrą, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal kitus atitinkamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus. 1.   Kai mokėjimo paslaugų teikėjas, įskaitant, jei taikytina, mokėjimo paslaugas teikiančią trečiąją šalį, atsisako vykdyti mokėjimo pavedimą ar inicijuoti mokėjimo operaciją, mokėjimo paslaugų vartotojui pranešama apie atsisakymą ir, jei įmanoma, apie atsisakymo priežastis ir visų faktinių klaidų, dėl kurių atsisakoma, ištaisymo procedūrą, išskyrus atvejus, kai tai draudžiama pagal kitus atitinkamus Sąjungos ar nacionalinės teisės aktus. Pakeitimas 151 Pasiūlymas dėl direktyvos 70 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa Bendrojoje sutartyje gali būti nustatyta sąlyga, kad mokėjimo paslaugų teikėjas gali imti mokestį už tokį pranešimą, jei atsisakymas yra objektyviai pagrįstas. Mokėjimo paslaugų teikėjas neima mokesčio iš mokėjimo paslaugų vartotojo už tokį pranešimą. Pakeitimas 152 Pasiūlymas dėl direktyvos 73 straipsnio 2 dalis 2.   Jei mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas nesusitaria kitaip, šis skirsnis taikomas kitoms mokėjimo operacijoms, išskyrus 78 straipsnį, kuris nėra šalių dispozicijoje. Tačiau tuo atveju, jei mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas susitaria dėl ilgesnio laikotarpio, nei nustatyta 74 straipsnyje, Sąjungos viduje atliekamų mokėjimo operacijų atveju toks laikotarpis neviršija 4 darbo dienų nuo gavimo momento pagal 69 straipsnį. 2.   Jei mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas nesusitaria kitaip, šis skirsnis taikomas kitoms mokėjimo operacijoms, išskyrus 78 straipsnį, kuris nėra šalių dispozicijoje. Tačiau tuo atveju, jei mokėjimo paslaugų vartotojas ir jo mokėjimo paslaugų teikėjas susitaria dėl ilgesnio laikotarpio, nei nustatyta 74 straipsnyje, Sąjungos viduje atliekamų mokėjimo operacijų atveju toks laikotarpis neviršija 4 darbo dienų arba laikotarpio, kuris leidžiamas pagal kitus teisinius įpareigojimus, apibrėžtus nacionaliniuose ir Sąjungos teisės aktuose, nuo gavimo momento pagal 69 straipsnį. Pakeitimas 153 Pasiūlymas dėl direktyvos 74 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės reikalauja, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrintų, jog po gavimo momento pagal 69 straipsnį mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos. Šie laikotarpiai gali būti pratęsti dar viena darbo diena popierine forma inicijuotų mokėjimo operacijų atveju. 1.   Valstybės narės reikalauja, kad mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas užtikrintų, jog po gavimo momento pagal 69 straipsnį mokėjimo operacijos suma būtų įskaityta į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos. Šis laikotarpis gali būti pratęstas dar viena darbo diena popierine forma inicijuotų mokėjimo operacijų atveju. Pakeitimas 154 Pasiūlymas dėl direktyvos 79 straipsnio 5 a dalis (nauja) 5a.  Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei bandymas susigrąžinti lėšas pagal 3 dalį nepavyksta, gavėjo, kurio lėšos buvo neteisingai pervestos, mokėjimo paslaugų teikėjas privalo pateikti visą reikalingą informaciją mokėtojui, kad jis galėtų kreiptis į lėšų gavėją ir, jei reikia, pateikti teisinį ieškinį joms susigrąžinti. Pakeitimas 155 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai kyla atsakomybė pagal pirmą arba antrą pastraipą, atitinkamas mokėjimo paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas grąžina mokėtojui neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jei netinkamai įvykdyta mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui arba mokėjimo paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai kyla atsakomybė pagal pirmą arba antrą pastraipą, atitinkamas mokėjimo paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas grąžina mokėtojui neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos mokėjimo operacijos sumą ir atitinkamais atvejais atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jei netinkamai įvykdyta mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turi būti kompensuota už prarastas palūkanas. Pakeitimas 156 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 1 dalies šešta pastraipa Jei mokėtojo inicijuoto mokėjimo nurodymo atveju mokėjimo operacija neįvykdoma arba įvykdoma netinkamai, mokėjimo paslaugų teikėjas nepriklausomai nuo atsakomybės pagal šią dalį pareikalavus nedelsdamas imasi priemonių siekdamas atsekti mokėjimo operaciją ir praneša mokėtojui paieškos rezultatus. Mokestis už tai iš mokėtojo neimamas. Jei mokėtojo inicijuoto mokėjimo pavedimo atveju mokėjimo operacija neįvykdoma arba įvykdoma netinkamai, mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas nepriklausomai nuo atsakomybės pagal šią dalį pareikalavus nedelsdamas imasi priemonių siekdamas atsekti mokėjimo operaciją ir praneša mokėtojui paieškos rezultatus. Mokestis už tai iš mokėtojo neimamas. Pakeitimas 157 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa 2.   Gavėjui ar per jį inicijavus mokėjimo nurodymą, mokėjimo paslaugų teikėjas, nedarant įtakos 63 straipsnio, 79 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 83 straipsnio nuostatoms, atsako gavėjui už tinkamą mokėjimo nurodymo perdavimą mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui pagal 74 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas pagal šią pastraipą, jis nedelsdamas atitinkamą mokėjimo nurodymą perduoda mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui. Pavėluoto mokėjimo nurodymo perdavimo atveju sumos įskaitymo į gavėjo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kurią suma turėjo būti įskaityta į sąskaitą, jei operacija būtų buvusi įvykdyta tinkamai. 2.   Gavėjui ar per jį inicijavus mokėjimo pavedimą, mokėjimo paslaugų teikėjas, nepažeidžiant 63 straipsnio, 79 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 83 straipsnio nuostatų, atsako gavėjui už tinkamą mokėjimo pavedimo perdavimą mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui pagal 74 straipsnio 3 dalies nuostatas. Kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas pagal šią pastraipą, jis nedelsdamas atitinkamą mokėjimo pavedimą perduoda mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjui. Pavėluoto mokėjimo pavedimo perdavimo atveju sumos įskaitymo į gavėjo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kurią suma turėjo būti įskaityta į sąskaitą, jei operacija būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turi būti kompensuota už prarastas palūkanas. Pakeitimas 158 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 2 dalies antra pastraipa Be to, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, nedarant įtakos 63 straipsnio, 79 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 83 straipsnio nuostatoms, atsako gavėjui už mokėjimo operacijos tvarkymą laikydamasis 78 straipsnyje nustatytų pareigų. Kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas pagal šią pastraipą, jis užtikrina, kad mokėjimo operacijos suma būtų pateikta gavėjui iš karto po to, kai ta suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Sumos įskaitymo į gavėjo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kurią suma turėjo būti įskaityta į sąskaitą, jei operacija būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Be to, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas, nepažeidžiant 63 straipsnio, 79 straipsnio 2 ir 3 dalių bei 83 straipsnio nuostatų, atsako gavėjui už mokėjimo operacijos tvarkymą laikydamasis 78 straipsnyje nustatytų pareigų. Kai gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas yra atsakingas pagal šią pastraipą, jis užtikrina, kad mokėjimo operacijos suma būtų pateikta gavėjui iš karto po to, kai ta suma įskaitoma į gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjo sąskaitą. Sumos įskaitymo į gavėjo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kurią suma turėjo būti įskaityta į sąskaitą, jei operacija būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turi būti kompensuota už prarastas palūkanas. Pakeitimas 159 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa Neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos mokėjimo operacijos, už kurią gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas neatsako pagal pirmą ir antrą pastraipas, atveju mokėtojui atsako mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra šiuo atveju atsakingas, jis tinkamai ir nepagrįstai nedelsdamas grąžina mokėtojui neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos mokėjimo operacijos sumą ir kiekvienu atveju atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų, jei netinkamai įvykdyta mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos mokėjimo operacijos, už kurią gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas neatsako pagal pirmą ir antrą pastraipas, atveju mokėtojui atsako mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas. Kai mokėtojo mokėjimo paslaugų teikėjas yra šiuo atveju atsakingas, jis tinkamai ir nepagrįstai nedelsdamas grąžina mokėtojui neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos mokėjimo operacijos sumą ir kiekvienu atveju atkuria mokėjimo sąskaitos, iš kurios ta suma nurašyta, likutį, kuris būtų buvęs, jei netinkamai įvykdyta mokėjimo operacija nebūtų buvusi atlikta. Sumos įskaitymo į mokėtojo mokėjimo sąskaitą data turi būti ne vėlesnė nei data, kada ta suma nurašyta nuo sąskaitos. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turi būti kompensuota už prarastas palūkanas. Pakeitimas 160 Pasiūlymas dėl direktyvos 80 straipsnio 2 dalies ketvirta pastraipa Pavėluoto mokėjimo operacijos įvykdymo atveju mokėtojas gali nuspręsti, kad sumos įskaitymo į gavėjo mokėjimo sąskaitą data būtų ne vėlesnė nei data, kurią suma turėjo būti įskaityta į sąskaitą, jei operacija būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Pavėluoto mokėjimo operacijos įvykdymo atveju mokėtojas gali nuspręsti, kad sumos įskaitymo į gavėjo mokėjimo sąskaitą data būtų ne vėlesnė nei data, kurią suma turėjo būti įskaityta į sąskaitą, jei operacija būtų buvusi įvykdyta tinkamai. Jei to nebeįmanoma įvykdyti techniškai, mokėtojui taip pat turi būti kompensuota už prarastas palūkanas. Pakeitimas 161 Pasiūlymas dėl direktyvos 82 straipsnio 1 dalis 1.   Jei mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė pagal 80 straipsnį yra priskirtina kitam mokėjimo paslaugų teikėjui arba tarpininkui, tai tas kitas mokėjimo paslaugų teikėjas ar tarpininkas kompensuoja pirmojo mokėjimo paslaugų teikėjo patirtus nuostolius arba pagal 80 straipsnį sumokėtas sumas. Tai apima ir kompensaciją, kai kuris nors mokėjimo paslaugų teikėjas netaiko griežto kliento autentiškumo patvirtinimo. 1.   Kai mokėjimo paslaugų teikėjo atsakomybė pagal 65 ir 80 straipsnius yra priskirtina kitam mokėjimo paslaugų teikėjui arba tarpininkui, tai tas kitas mokėjimo paslaugų teikėjas ar tarpininkas kompensuoja pirmojo mokėjimo paslaugų teikėjo patirtus nuostolius arba pagal 65 ir 80 straipsnius sumokėtas sumas. Tai apima ir kompensaciją, kai kuris nors mokėjimo paslaugų teikėjas netaiko griežto kliento autentiškumo patvirtinimo. Pakeitimas 162 Pasiūlymas dėl direktyvos 82 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  EBI įgaliojama pradėti ir skatinti privalomą tarpininkavimą, kad būtų išspręsti kompetentingų institucijų ginčai, kylantys dėl naudojimosi šiame straipsnyje numatytomis teisėmis. Pakeitimas 163 Pasiūlymas dėl direktyvos 84 straipsnio pirma pastraipa Taikant šią direktyvą asmens duomenys tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB, nacionalinių taisyklių, kuriomis Direktyva 95/46/EB perkeliama į nacionalinę teisę, ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001. 1.  Valstybės narės leidžia asmens duomenis tvarkyti mokėjimo sistemose ir mokėjimo paslaugų teikėjams, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti sukčiavimo atliekant mokėjimus prevenciją, tyrimą ir nustatymą. Tokie asmens duomenys tvarkomi laikantis Direktyvos 95/46/EB, nacionalinių taisyklių, kuriomis Direktyva 95/46/EB perkeliama į nacionalinę teisę, ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001. Pakeitimas 164 Pasiūlymas dėl direktyvos 84 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Tvarkant asmens duomenis šios direktyvos įgyvendinimo tikslais laikomasi būtinumo, proporcingumo, tikslo ribojimo ir proporcingo duomenų saugojimo laikotarpio principų; Pakeitimas 165 Pasiūlymas dėl direktyvos 84 straipsnio 1 b dalis (nauja) 1b.  visų pirma bet kuris asmens duomenis tvarkantis paslaugų teikėjas, tarpininkas ar vartotojas turi turėti galimybę gauti, apdoroti ir saugoti tik tuos asmens duomenis, kurie yra būtini jo mokėjimo paslaugų efektyvumui užtikrinti; Pakeitimas 166 Pasiūlymas dėl direktyvos 84 straipsnio 1 c dalis (nauja) 1c.  sąvokos „privatumo apsauga visą ciklą“ ir „standartizuotoji privatumo apsauga“ įtraukiamos į visas duomenų tvarkymo sistemas, sukurtas ir naudojamas įgyvendinant šią direktyvą; Pakeitimas 167 Pasiūlymas dėl direktyvos 84 straipsnio 1 d dalis (nauja) 1d.  dokumentuose, nurodytuose 5 straipsnio j punkte, be kita ko, taip pat nustatomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti saugumo ir konfidencialumo principų laikymąsi ir privatumo apsaugos visą ciklą principo bei standartizuotosios privatumo apsaugos įgyvendinimą; Pakeitimas 168 Pasiūlymas dėl direktyvos 84 straipsnio 1 e dalis (nauja) 1e.  Šioje direktyvoje numatyti standartų parengimui ir sąveikos užtikrinimui skirti veiksmai grindžiami poveikio privatumui vertinimu, kuris turi padėti nustatyti, kokios grėsmės gali būti susijusios su kiekviena iš techninių galimybių ir kokių esama priemonių, kurios galėtų būti įdiegtos siekiant kuo labiau sumažinti grėsmes duomenų apsaugai. Pakeitimas 169 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 1 dalis 1.   Mokėjimo paslaugų teikėjams taikoma Direktyva [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] ir konkrečiai jos 14 ir 15 straipsniuose nustatyti rizikos valdymo ir pranešimo apie incidentus reikalavimai. 1.   Mokėjimo paslaugų teikėjai nustato atitinkamų rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų sistemą, pagal kurią valdo operacinę riziką, įskaitant saugumo riziką, susijusią su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis. Kaip tos sistemos dalį, mokėjimo paslaugų teikėjai nustato ir naudoja veiksmingas incidentų tvarkymo procedūras, įskaitant didelių incidentų nustatymą ir klasifikaciją. Pakeitimas 170 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 2 dalis 2.   Pagal Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 6 straipsnio 1 dalį paskirta institucija buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai ir EBI nepagrįstai nedelsdama praneša apie mokėjimo paslaugų teikėjų pateiktus pranešimus apie TIS incidentus. 2.   Mokėjimo paslaugų teikėjai nepagrįstai nedelsdami praneša apie didelius operacinius incidentus, įskaitant saugumo incidentus, mokėjimo paslaugų teikėjo buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. Pakeitimas 171 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2a.  Gavusi pranešimą, buveinės valstybės narės kompetentinga institucija nepagrįstai nedelsdama pateikia svarbius incidento duomenis EBI. Pakeitimas 172 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 3 dalis 3.   Gavusi pranešimą, kai taikytina, EBI informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. 3.   Gavusi pranešimą, EBI, bendradarbiaudama su kompetentinga buveinės valstybės narės institucija, įvertina incidento reikšmę ir, remdamasi tuo vertinimu, informuoja kitų valstybių narių kompetentingas institucijas. Pakeitimas 173 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 3 a dalis (nauja) 3a.  Nacionalinė kompetentinga institucija, jei būtina, imasi prevencinių veiksmų, kad būtų nedelsiant užtikrintas finansų sistemos saugumas. Pakeitimas 174 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 4 dalis 4.   Be Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 14 straipsnio 4 dalies nuostatų, kai saugumo incidentas gali turėti poveikio mokėjimo paslaugų teikėjo mokėjimo paslaugų vartotojų finansiniams interesams, nepagrįstai nedelsdamas jis praneša apie incidentą savo mokėjimo paslaugų vartotojams ir juos informuoja apie galimas rizikos mažinimo priemones, kurių jie patys gali imtis, kad sumažintų neigiamas incidento pasekmes. 4.   Kai saugumo incidentas gali turėti poveikio mokėjimo paslaugų teikėjo mokėjimo paslaugų vartotojų finansiniams interesams, nepagrįstai nedelsdamas jis praneša apie incidentą savo mokėjimo paslaugų vartotojams ir juos informuoja apie visas įmanomas rizikos mažinimo priemones, kurių jie patys gali imtis, kad sumažintų neigiamas incidento pasekmes. Pakeitimas 175 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB ir pasikonsultavusi su 5 straipsnio 3a dalyje nurodyta patariamąja grupe, parengia gaires, nustatančias pranešimų apie ankstesnėse dalyse nurodytus didelius incidentus sistemą. Siekiant užtikrinti nuoseklią ir veiksmingą pranešimų procedūrą, gairėse nurodoma teiktinos informacijos aprėptis ir traktavimas, įskaitant incidentų svarbos kriterijus ir standartinius pranešimų apie juos šablonus. Pakeitimas 176 Pasiūlymas dėl direktyvos 85 straipsnio 4 b dalis (nauja) 4b.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir EBI reguliariai teiktų duomenis apie sukčiavimo atvejus, susijusius su skirtingomis mokėjimo priemonėmis. Pakeitimas 177 Pasiūlymas dėl direktyvos 86 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai institucijai, paskirtai pagal Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 6 straipsnio 1 dalį, kas metus teiktų atnaujintą informaciją apie operacinės ir saugumo rizikos, susijusios su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, vertinimą ir reaguojant į tą riziką įgyvendintų rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų adekvatumą. Pagal Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 6 straipsnio 1 dalį paskirta institucija šios informacijos kopiją nepagrįstai nedelsdama perduoda buveinės valstybės narės kompetentingai institucijai. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai kompetentingai institucijai kas metus teiktų atnaujintą išsamią informaciją apie operacinės ir saugumo rizikos, susijusios su jų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, vertinimą ir reaguojant į tą riziką įgyvendintų rizikos mažinimo priemonių ir kontrolės mechanizmų adekvatumą. Pakeitimas 178 Pasiūlymas dėl direktyvos 86 straipsnio 2 dalis 2.   Nedarant įtakos Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 14 ir 15 straipsniams, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI parengia gaires dėl saugumo priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir stebėsenos, įskaitant atitinkamais atvejais sertifikavimo procesus. Ji atsižvelgia, inter alia, į standartus ir (arba) specifikacijas, kuriuos Komisija paskelbė pagal Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 16 straipsnio 2 dalį. 2.   EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, parengia saugumo priemonių nustatymo, įgyvendinimo ir stebėsenos, įskaitant atitinkamais atvejais sertifikavimo procesus, techninius įgyvendinimo standartus. Ji atsižvelgia, inter alia, į standartus ir (arba) specifikacijas, kuriuos paskelbė Komisija, taip pat į ECB Eurosistemos „SecuRePay“ forumo rekomendacijas dėl interneto mokėjimų saugumo. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia ne vėliau kaip ... . Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 15 straipsnį priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus. Pakeitimas 179 Pasiūlymas dėl direktyvos 86 straipsnio 3 dalis 3.   Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI gaires reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, peržiūri. 3.   Glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI 2 dalyje nurodytus techninius įgyvendinimo standartus reguliariai, bet ne rečiau kaip kas dvejus metus, persvarsto. Pakeitimas 180 Pasiūlymas dėl direktyvos 86 straipsnio 4 dalis 4.   Nedarant įtakos Direktyvos [TIS direktyva] [Leidinių biuro prašoma įterpti direktyvos numerį, kai ji bus priimta] 14 ir 15 straipsniams, EBI paskelbia gaires, kurios padėtų mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyti, kada incidentai yra dideli ir kokiomis aplinkybėmis mokėjimo įstaiga turi pranešti apie saugumo incidentą. Tos gairės paskelbiamos iki (įterpti datą – dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos). 4.   EBI koordinuoja dalijimąsi informacija operacinės ir saugumo rizikos, susijusios su mokėjimo paslaugomis, srityje su kompetentingomis institucijomis ir ECB. Pakeitimas 181 Pasiūlymas dėl direktyvos 87 straipsnio 2 dalis 2.   Kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia I priedo 7 punkte nurodytas paslaugas, jis patvirtina savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui. 2.   Kai mokėjimo paslaugų teikėjas teikia I priedo 7 punkte nurodytas paslaugas, jis patvirtina savo tapatybę sąskaitos savininko sąskaitą tvarkančiam mokėjimo paslaugų teikėjui laikydamasis bendrųjų ir saugių atvirųjų ryšių standartų, kaip nurodyta 94a straipsnyje. Pakeitimas 182 Pasiūlymas dėl direktyvos 87 straipsnio 3 dalis 3.   Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, EBI paskelbia mokėjimo paslaugų teikėjams, nustatytiems šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, skirtas gaires dėl moderniausio kliento autentiškumo patvirtinimo ir griežto kliento autentiškumo patvirtinimo naudojimo išimčių. Tos gairės paskelbiamos iki (įterpti datą – dveji metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos) ir prireikus reguliariai atnaujinamos. 3.  Pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsnį, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB ir pasikonsultavusi su EDAPP bei 5 straipsnio 3a dalyje nurodyta patariamąja grupe, EBI paskelbia mokėjimo paslaugų teikėjams, nustatytiems šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje, skirtas gaires dėl to, kaip mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys patvirtina savo tapatybę sąskaitą tvarkantiems mokėjimo paslaugų teikėjams, dėl moderniausio kliento autentiškumo patvirtinimo ir dėl griežto kliento autentiškumo patvirtinimo naudojimo išimčių. Šios gairės paskelbiamos anksčiau nei ...* ir prireikus reguliariai atnaujinamos. ________________ * Šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas (dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos). Pakeitimas 183 Pasiūlymas dėl direktyvos 88 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos procedūros, pagal kurias mokėjimo paslaugų vartotojai ir kitos suinteresuotos šalys, įskaitant vartotojų asociacijas, galėtų kompetentingoms institucijoms pateikti skundus, jei įtaria, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pažeidė šios direktyvos nuostatas. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų sukurtos procedūros, pagal kurias mokėjimo paslaugų vartotojai ir kitos suinteresuotos šalys, įskaitant vartotojų asociacijas, galėtų kompetentingoms institucijoms arba neteisminio ginčų sprendimo institucijoms pateikti skundus, jei įtaria, kad mokėjimo paslaugų teikėjai pažeidė šios direktyvos nuostatas. Pakeitimas 184 Pasiūlymas dėl direktyvos 89 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios užtikrintų ir stebėtų veiksmingą šios direktyvos laikymąsi. Tos kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, būtinų direktyvos laikymuisi užtikrinti. Jos yra nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų. Jos yra kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1039/2010 4 straipsnio 2 dalyje. 1.   Valstybės narės paskiria kompetentingas institucijas, kurios užtikrintų ir stebėtų veiksmingą šios direktyvos laikymąsi. Tos kompetentingos institucijos imasi visų priemonių, būtinų direktyvos laikymuisi užtikrinti. Jos yra nepriklausomos nuo mokėjimo paslaugų teikėjų. Jos yra kompetentingos institucijos, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 4 straipsnio 2 dalyje. Pakeitimas 185 Pasiūlymas dėl direktyvos 89 straipsnio 2 dalis 2.   1 dalyje nurodytos institucijos turi visus savo pareigoms atlikti būtinus įgaliojimus. Jeigu veiksmingą šios direktyvos laikymąsi užtikrinti ir stebėti yra įgaliota daugiau negu viena kompetentinga institucija, tai valstybės narės užtikrina tų institucijų glaudų bendradarbiavimą, kad jos galėtų veiksmingai vykdyti savo atitinkamas pareigas. 2.   1 dalyje nurodytos institucijos turi visus savo pareigoms atlikti būtinus įgaliojimus ir išteklius. Pakeitimas 186 Pasiūlymas dėl direktyvos 89 straipsnio 4 a dalis (nauja) 4a.  EBI, pasikonsultavusi su ECB, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 16 straipsniu paskelbia kompetentingoms institucijoms skirtas gaires dėl skundų nagrinėjimo procedūrų, į kurias turi būti atsižvelgta siekiant užtikrinti atitiktį atitinkamoms šios direktyvos nuostatoms, kaip nurodyta 1 dalyje. Tos gairės paskelbiamos ne vėliau kaip ... * ir prireikus reguliariai atnaujinamos. _________________ * Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 187 Pasiūlymas dėl direktyvos 90 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nustatytų tinkamas ir veiksmingas vartotojų skundų sprendimo procedūras, skirtas mokėjimo paslaugų vartotojų skundams dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų nagrinėti. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai nustatytų ir taikytų tinkamas ir veiksmingas vartotojų skundų sprendimo procedūras, skirtas mokėjimo paslaugų vartotojų skundams dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų nagrinėti, ir stebi paslaugų teikėjų šioje srityje vykdomo darbo rezultatus. Pakeitimas 188 Pasiūlymas dėl direktyvos 90 straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės reikalauja mokėjimo paslaugų teikėjus dėti kuo daugiau pastangų, kad per tinkamą laiką ir ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų būtų raštu atsakyta į mokėjimo paslaugų vartotojų skundus ir visus juose iškeltus klausimus. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negalėjo kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju tas terminas negali būti vėliau nei dar po 30 darbo dienų. 2.   Valstybės narės reikalauja mokėjimo paslaugų teikėjus dėti kuo daugiau pastangų, kad per tinkamą laiką ir ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų būtų raštu atsakyta į mokėjimo paslaugų vartotojų skundus ir visus juose iškeltus klausimus. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių mokėjimo paslaugų teikėjas negalėjo kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio vartotojas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju tas terminas negali būti vėliau nei dar po 15 darbo dienų. Kai valstybė narė taiko išsamesnes skundų nagrinėjimo procedūras, kurias nustato nacionalinė kompetentinga institucija, gali būti taikomos valstybės narės taisyklės. Pakeitimas 189 Pasiūlymas dėl direktyvos 90 straipsnio 4 dalis 4.   2 dalyje nurodyta informacija paprastai, tiesiogiai, aiškiai ir nuolat teikiama mokėjimo paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jei tokia yra, mokėjimo paslaugų teikėjo ir mokėjimo paslaugų sutarties bendrosiose nuostatose ir su tokiomis sutartimis susijusiose sąskaitose faktūrose bei kvituose. Ją teikiant nurodoma, kaip galima rasti daugiau informacijos apie atitinkamą neteisminio teisių gynimo subjektą ir kreipimosi į jį sąlygas. 4.   3 dalyje nurodyta informacija teikiama aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinama forma komercinės veiklos subjekto interneto svetainėje, jei tokia yra, ir, jei taikoma, komercinės veiklos subjekto ir vartotojo prekių pardavimo ar paslaugų teikimo sutarčių bendrosiose nuostatose. Pakeitimas 190 Pasiūlymas dėl direktyvos 91 straipsnio 1 dalis 1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus būtų nustatytos tinkamos ir veiksmingos neteisminio skundų sprendimo ir teisių gynimo procedūros, skirtos mokėjimo paslaugų vartotojų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų spręsti, atitinkamais atvejais pasitelkiant esamas įstaigas. Valstybės narės užtikrina, kad tokios procedūros būtų taikomos mokėjimo paslaugų teikėjams ir kad jos taip pat būtų taikomos paskirtiems atstovams. 1.   Valstybės narės užtikrina, kad pagal atitinkamus nacionalinės ir Sąjungos teisės aktus būtų nustatytos tinkamos, nepriklausomos, nešališkos, skaidrios ir veiksmingos neteisminio skundų sprendimo ir teisių gynimo procedūros, skirtos mokėjimo paslaugų vartotojų ir jų mokėjimo paslaugų teikėjų ginčams dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų spręsti, atitinkamais atvejais pasitelkiant esamas kompetentingas įstaigas. Valstybės narės užtikrina, kad tokios procedūros būtų taikomos ir prieinamos tiek mokėjimo paslaugų naudotojams, tiek teikėjams, ir kad jos taip pat būtų taikomos paskirtiems atstovams. Pakeitimas 191 Pasiūlymas dėl direktyvos 91 straipsnio 1 a dalis (nauja) 1a.  Valstybės narės užtikrina, kad mokėjimo paslaugų teikėjai priklausytų vienai arba daugiau alternatyvaus ginčų sprendimo institucijų. Pakeitimas 192 Pasiūlymas dėl direktyvos 91 straipsnio 2 dalis 2.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodytos įstaigos bendradarbiautų spręsdamos tarpvalstybinius ginčus dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų. 2.   Valstybės narės reikalauja, kad 1 dalyje nurodytos įstaigos bendradarbiautų spręsdamos tarpvalstybinius ginčus dėl pagal šią direktyvą kylančių teisių ir pareigų. Valstybės narės užtikrina, kad tos įstaigos turėtų pakankamai pajėgumų tinkamai ir veiksmingai dalyvauti vykdant tokį tarpvalstybinį bendradarbiavimą. Pakeitimas 193 Pasiūlymas dėl direktyvos 92 straipsnio 2 a dalis (nauja) 2а.  EBI parengia 2 dalyje nurodytų nuobaudų taikymo gaires ir užtikrina, kad tos nuobaudos būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Pakeitimas 194 Pasiūlymas dėl direktyvos V antraštinė dalis DELEGUOTIEJI AKTAI DELEGUOTIEJI AKTAI IR TECHNINIAI STANDARTAI Pakeitimas 195 Pasiūlymas dėl direktyvos 93 a straipsnis (naujas) 93a straipsnis Techniniai standartai EBI parengia techninių reguliavimo standartų, kuriuose pateikiamos 7 ir 8 straipsniuose nurodytų nuosavų lėšų reikalavimų bei 9 straipsnyje nurodytų apsaugos reikalavimų taikymo sąlygos, projektą. EBI Komisijai pateikia šių reguliavimo standartų projektą ... . Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus reguliavimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10-14 straipsnius. Pakeitimas 196 Pasiūlymas dėl direktyvos 94 straipsnio 5 dalis 5.   Pagal 93 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. 5.   Pagal 93 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. Pakeitimas 197 Pasiūlymas dėl direktyvos 94 a straipsnis (naujas) 94a straipsnis Bendrieji ir saugūs atvirieji ryšių standartai 1.  EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB ir pasikonsultavusi su 5 straipsnio 3a dalyje nurodyta patariamąja grupe, parengia techninių reguliavimo standartų projektus bendrųjų ir saugių atvirųjų ryšių standartų forma, siekdama nustatyti, kaip sąskaitą tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai ir mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys arba mokėjimo priemones išduodančios trečiosios šalys turėtų vieni su kitais bendradarbiauti. EBI tuos techninių reguliavimo standartų projektus pateikia Komisijai ne vėliau kaip ...*. Komisijai pagal Reglamento (ES) Nr. 1093/2010 10–14 straipsnius suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus. 2.  1 dalyje nurodyti bendrieji ir saugūs atvirieji ryšių standartai apima informacijos teikimo technines ir funkcines specifikacijas ir jais siekiama optimizuoti ryšių saugumą ir veiksmingumą. 3.  Bendruosiuose ir saugiuose atviruosiuose ryšių standartuose, remiantis 58 ir 87 straipsniais, visų pirma nurodoma, kaip mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys patvirtina savo tapatybę sąskaitą tvarkantiems mokėjimo paslaugų teikėjams ir kokiu būdu sąskaitą tvarkantis mokėjimo paslaugų teikėjas praneša ir teikia informaciją paslaugas teikiančiai trečiajai šaliai. 4.  EBI, glaudžiai bendradarbiaudama su ECB, užtikrina, kad bendrieji ir saugūs atvirieji ryšių standartai būtų parengti tinkamai pasikonsultavus su visais mokėjimo paslaugų rinkos suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant ne bankų sektoriuje veikiančius subjektus. 5.  Valstybės narės užtikrina, kad sąskaitas tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai, mokėjimo paslaugas teikiančios trečiosios šalys ir mokėjimo priemones išduodančios trečiosios šalys naudotųsi bendraisiais ir saugiais atviraisiais ryšių standartais. 6.  Bendrieji ir saugūs atvirieji ryšių standartai reguliariai persvarstomi, siekiant atsižvelgti į naujoves ir techninius pokyčius. 7.  Šiuo straipsniu netrukdoma taikyti kitų šioje direktyvoje nurodytų įsipareigojimų. __________________ * 12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 198 Pasiūlymas dėl direktyvos 94 b straipsnis (naujas) 94b straipsnis 1.  EBI interneto svetainėje paskelbia visų leidimus turinčių ir Sąjungoje veikiančių mokėjimo paslaugų teikėjų sąrašą. 2.  Tame sąraše nurodomi visi leidimus turintys mokėjimo paslaugų teikėjai, kurių registracija panaikinama, ir pateikiamos to panaikinimo priežastys. 3.  Visi mokėjimo paslaugų teikėjai savo interneto svetainėse pateikia tiesiogines nuorodas į buveinės kompetentingos institucijos interneto svetainę, kurioje pateikiamas visų leidimus turinčių mokėjimo paslaugų teikėjų sąrašas. Pakeitimas 199 Pasiūlymas dėl direktyvos 94 c straipsnis (naujas) 94c straipsnis Prievolė informuoti vartotojus apie jų teises 1.  Ne vėliau kaip ...* Komisija po viešų konsultacijų dėl projekto parengia vartotojui patogų naudoti elektroninį informacinį bukletą, kuriame būtų pateikta aiškiai ir lengvai suprantama informacija apie vartotojų teises pagal šią direktyvą ir susijusius Sąjungos teisės aktus. 2.  1 dalyje nurodytas informacinis bukletas turi būti prieinamas visiems vartotojams Sąjungoje ir kitoms suinteresuotosioms šalims Komisijos, EBI ir nacionalinių bankų reguliavimo institucijų interneto svetainėse ir turi būti lengvai parsisiunčiamas ir perkeliamas į kitas interneto svetaines. Komisija informuoja valstybes nares, mokėjimo paslaugų teikėjus ir vartotojų asociacijas apie informacinio bukleto paskelbimą. 3.  Mokėjimo paslaugų teikėjai užtikrina, kad autentiško formato informacinis bukletas būtų prieinamas visiems vartotojams, įskaitant ne klientus, elektroniniu būdu jų interneto svetainėse ir popierine forma jų filialų, tarpininkų ar išorės subjektų, kuriems perduodamas veiklos vykdymas, įstaigose. Tose filialų, tarpininkų ir išorės subjektų įstaigose gerai matomoje vietoje vartotojams pateikiamas toks aiškiai įskaitomas pranešimas: „Prie langelio teiraukitės teksto, kuriame išdėstytos jūsų, kaip mokėjimo paslaugų vartotojo, teisės“. Jų interneto svetainėse gerai matomoje vietoje turi būti pateikiamas toks pranešimas: „Spauskite čia, jei pageidaujate sužinoti savo, kaip mokėjimo paslaugų vartotojo, teises“. Mokėjimo paslaugų teikėjai taip pat užtikrina, kad jų klientai galėtų bet kuriuo metu lengvai susipažinti su tokia informacija savo internetinėse sąskaitose, jeigu tokios yra. 4.  Informacinis bukletas visų pirma platinamas elektroniniu būdu arba popieriuje, kai klientai sudaro bet kokios rūšies sutartį arba, jeigu klientai jau yra sudarę sutartį informacinio bukleto paskelbimo dieną, pranešant jiems per vienus metus nuo tada, kai informacinį bukletą paskelbia Komisija. 5.  Visi mokėjimo paslaugų teikėjai savo interneto svetainėse pateikia tiesiogines nuorodas į kompetentingos institucijos interneto svetainę, kurioje pateikiamas visų sertifikuotų mokėjimo paslaugų teikėjų sąrašas. 6.  Mokėjimo paslaugų teikėjai iš savo klientų nereikalauja mokesčio už informacijos teikimą pagal šį straipsnį. 7.  Akliesiems ir silpnaregiams šio straipsnio nuostatos taikomos naudojant kitas tinkamas priemones. ________________ * Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos. Pakeitimas 200 Pasiūlymas dėl direktyvos 95 straipsnio 2 dalis 2.   Kai valstybė narė naudojasi 1 dalyje nurodytomis galimybėmis, ji informuoja apie tai ir apie visus tolesnius pakeitimus Komisiją. Komisija paskelbia informaciją interneto svetainėje arba sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su ja kitu lengvai prieinamu būdu. 2.   Kai valstybė narė naudojasi 1 dalyje nurodytomis galimybėmis, ji apie tai ir apie visus tolesnius pakeitimus informuoja Komisiją. Komisija paskelbia informaciją interneto svetainėje arba sudaro sąlygas visuomenei susipažinti su ja kitu lengvai prieinamu būdu ir tuo pat metu apie tai informuoja Europos Parlamentą. Pakeitimas 201 Pasiūlymas dėl direktyvos 96 straipsnio pirma a pastraipa (nauja) Ne vėliau kaip ...* Komisija pateikia ataskaitą, jei reikia, kartu su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, dėl trišalių sistemų įtraukimo į šių nuostatų taikymo sritį poveikio prieigai prie mokėjimo sistemų, visų pirma atsižvelgiant į kortelių sistemų konkurencijos lygį ir užimamą rinkos dalį. ____________ * Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo.

(1) Klausimas buvo grąžintas iš naujo nagrinėti atsakingam komitetui pagal Darbo tvarkos taisyklių 57 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą (A7-0169/2014).

2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627 – C7-0267/2013 – 2013/0309(COD))

P7_TA(2014)0281 A7-0190/2014

(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0627),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0267/2013),

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,

–  atsižvelgdamas į Airijos Atstovų Rūmų ir Airijos Senato, Maltos Parlamento, Austrijos Federalinės Tarybos ir Švedijos Parlamento pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(2),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto, Regioninės plėtros komiteto, Kultūros ir švietimo komiteto, Teisės reikalų komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7–0190/2014),

1.  priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;

2.  ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;

3.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.

Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 3 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB, reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 bei Sprendimas Nr. 243/2012/ES [1 pakeit.]

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę(4),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros(5),

kadangi:

(1)  Europa turi išnaudoti visus augimo šaltinius, kad įveiktų krizę, kurtų darbo vietas ir taptų vėl konkurencinga. Strategijos „Europa 2020“ tikslas – atkurti augimą ir darbo vietų kūrimą Sąjungoje. Be to, skaitmeninė aplinka tapo viešosios erdvės dalimi, kurioje įsitvirtina naujos tarpvalstybinės prekybos formos, Europos bendrovėms pasaulinėje skaitmeninėje ekonomikoje atsiranda verslo galimybių, o kartu plėtojama naujoviška rinka ir socialinė bei kultūrinė sąveika. 2013 m. pavasario Europos Vadovų Taryba akcentavo skaitmeninės bendrosios rinkos svarbą augimui ir paragino pateikti konkrečias priemones, kad bendroji informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) rinka būtų sukurta kuo greičiau Vadovaujantis strategijos „Europa 2020“ tikslais ir šiuo raginimu, šiuo reglamentu siekiama papildyti ir pritaikyti prisidėti kuriant bendrąją elektroninių ryšių rinką tam tikrais atžvilgiais pritaikant esamą Sąjungos elektroninių ryšių reguliavimo sistemą (Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/19/EB(6), 2002/20/EB(7), 2002/21/EB(8), 2002/22/EB(9), 2002/58/EB(10), Komisijos direktyva 2002/77/EB(11), taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1211/2009(12), (ES) Nr. 531/2012(13) ir Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 243/2012/ES(14)), kad būtų sukurta bendroji elektroninių ryšių rinka ir apibrėžiant bendrą turinį, tikslą ir tolesnio šios sistemos peržiūros terminus; [2 pakeit.]

(2)  vienoje iš strategijos „Europa 2020“ pavyzdinių iniciatyvų, Europos skaitmeninėje darbotvarkėje (toliau – ESD), IRT ir galimybės jungtis prie tinklo vaidmuo jau pripažintas būtinu mūsų ekonomikos ir visuomenės vystymosi pagrindu. Kad Europa galėtų pasinaudoti skaitmeninių pokyčių teikiama nauda, Sąjungai reikalinga dinamiška, visus sektorius apimanti ir visoje Europoje veikianti bendroji elektroninių ryšių rinka. Tokia iš tiesų bendra ryšių rinka bus inovatyvios ir pažangios skaitmeninės ekonomikos ir skaitmeninės bendrosios rinkos, kurioje internetinės paslaugos gali būti laisvai teikiamos ir kitose šalyse bendroje atviroje, standartizuotoje bei sąveikioje aplinkoje, pagrindu; [3 pakeit.]

(3)  sklandžiai veikiančioje bendrojoje elektroninių ryšių rinkoje turėtų būti užtikrinta laisvė elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikti kiekvienam klientui Sąjungos teritorijoje ir kiekvieno galutinių paslaugų gavėjų teisė rinktis geriausią rinkoje esantį pasiūlymą ir joms neturėtų trukdyti rinkų suskaidymas pagal valstybių teritorijas. Esama elektroninių ryšių reguliavimo sistema pripažįstamos ir numatomos objektyviai skirtingos valstybėse narėse vyraujančios sąlygos, tačiau dėl kitų priežasčių nevisiškai sprendžiama tokio suskaidymo problema, nes yra nacionalinės, o ne visos Sąjungos lygmens valstybėse narėse skirtingai įgyvendinama bendrojo leidimo išdavimo tvarkos tvarka, nacionalinės radijo dažnių spektro paskyrimo schemos, skirtingose valstybėse narėse elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali naudotis skirtingais prieigos produktais ir taikomos skirtingos vartotojų apsaugos taisyklės. Daugeliu atvejų Sąjungos taisyklėmis nustatomi tik pagrindai, o valstybės narės jas dažnai įgyvendina skirtingai ir taikomi skirtingi konkretiems sektoriams skirtų vartotojų apsaugos taisyklių rinkiniai. Pavyzdžiui, nors pagal direktyvą 2002/20/EB (Leidimų Direktyva) informacijos, kurios gali būti reikalaujama, rūšys ribojamos, 12 valstybių narių reikalauja nurodyti papildomą informaciją, kaip antai veiklos rūšių, kurias ketinama vykdyti, kategorijas, veiklos geografinę aprėptį, tikslinę rinką, įmonės struktūrą, įskaitant duomenis apie akcininkus ir akcininkų akcininkus, prekybos rūmų pažymėjimą ir įrašus apie įmonės atstovo teistumą. Būtent dėl tokių papildomų reikalavimų labai svarbu, kad Komisija įsipareigojimų neįvykdymo procedūrų srityje laikytųsi griežtos politikos; [4 pakeit.]

(4)  sukūrus iš tiesų bendrą elektroninių ryšių rinką, turėtų būti skatinama konkurencija, koordinavimas, investicijos į naujus patobulintus tinklus bei paslaugas ir inovacijos, inovacijos ir didesnis naujų patobulintų tinklų pajėgumas, o tai skatintų rinkos integraciją ir tarpvalstybinių paslaugų pasiūlą, ir turėtų iki minimalaus lygio sumažinti nereikalingą reguliavimo naštą įmonėms. Tai turėtų padėti pasiekti ir netgi viršyti didelės spartos plačiajuosčio ryšio tikslus, nustatytus ESD, ir paskatinti kurti paslaugas bei taikomąsias programas, kuriose būtų galima standartiniu, sąveikiu ir saugiu būdu naudoti atvirus duomenis bei formatus, užtikrinant, kad jie būtų prieinami tais pačiais funkciniais ir nefunkciniais lygmenimis visoje Sąjungoje. Didesnis skaitmeninių infrastruktūrų ir paslaugų prieinamumas savo ruožtu turėtų padidinti vartotojams galimybes rinktis, pagerinti paslaugų kokybę, padidinti turinio įvairovę bei prisidėti prie teritorinės ir socialinės sanglaudos, taip pat sudaryti palankesnes sąlygas mobilumui Sąjungoje; [5 pakeit.]

(4a)  kaip pabrėžiama Europos Parlamento Vidaus politikos generalinio direktorato B teminio skyriaus „Struktūrinė ir sanglaudos politika“ 2013 m. tyrime „Internetas, skaitmeninė ir Europos regionų ekonomikos plėtros darbotvarkė“ (toliau – tyrimas), palankios sąlygos, susijusios su informacinių ir ryšių technologijų tinkamumu ir priimtinumu ir informacinės visuomenės plėtra, regionuose yra svarbus, net lemiamas, veiksnys, nes tai yra būtent ta sritis, kurioje gali atsirasti IRT paklausa; [6 pakeit.]

(4b)  kaip pastebėta tame tyrime, regioninis lygmuo yra tinkama terpė siekiant nustatyti informacinės visuomenės teikiamas galimybes ir vykdyti paramos tokiai visuomenei planus ir programas. Tame tyrime taip pat nurodyta, kad skirtingų valdymo lygmenų sąveikoje glūdi didelis augimo potencialas. Siekiant užbaigti kurti bendrąją skaitmeninę rinką reikėtų derinti iniciatyvas „iš apačios į viršų“ ir projektus „iš viršaus į apačią“ arba juos plėtoti bent tuo pačiu metu; [7 pakeit.]

(4c)  siekiant sukurti Europos bendrąją elektroninių ryšių rinką ir sustiprinti teritorinę bei socialinę sanglaudą reikėtų įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1301/2013(15) 5 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą investavimo prioritetą, susijusį su prieigos prie plačiajuosčio ryšio ir didelės spartos tinklų gerinimu, naujų technologijų ir tinklų naudojimu skaitmeninėje ekonomikoje, o visuose Europos Sąjungos regionuose reikėtų sudaryti sąlygas investuoti šioje srityje, kaip nurodyta šio reglamento 4 straipsnyje; [8 pakeit.]

(4d)  investicijos į naujos kartos infrastruktūrą, kuri yra būtina norint Sąjungos gyventojams sudaryti sąlygas pasinaudoti naujomis, novatoriškomis paslaugomis, negali apsiriboti centrinėmis arba tankiai apgyvendintomis vietovėmis, kuriose tokios investicijos tikrai atneštų pelno. Tuo pačiu metu investicijos turi būti atliekamos ir nuošalesniuose bei atokiausiuose regionuose, kurie yra rečiau apgyvendinti ir mažiau išsivystę, siekiant, kad šie regionai neatsiliktų dar labiau; [9 pakeit.]

(5)  bendrosios elektroninių ryšių rinkos teikiama nauda turėtų pasiekti ir platesnę skaitmeninę ekosistemą, kuri apima Sąjungos įrangos gamintojus, turinio ir, taikomųjų programų ir programinės įrangos teikėjus, bei platesnę ekonomiką, ypač tokius jos sektorius kaip švietimas, bankininkystė, automobilių pramonė, logistika, mažmeninė prekyba, energetika, medicina, judumas ir transportas bei pažangusis ekstremaliųjų situacijų ir gaivalinių nelaimių valdymas, kurių produktyvumo, kokybės ir pasiūlos galutiniam vartotojui didinimas priklauso nuo sujungiamumo ir plačiajuosčio ryšio, pavyzdžiui, per universalias debesijos taikomąsias programas, iš ryšių tinklų gautų didžiųjų duomenų pažangiąją analizę, sujungtus bei sąveikius objektus ir pasinaudojant galimybėmis skirtingoms įmonės dalims integruotai teikti tarpvalstybines paslaugas, siekiant atviro sistemų sąveikumo ir standartizavimo bei naudojant atviruosius duomenis (angl. open data). Piliečiams, viešojo administravimo institucijoms ir sveikatos sektoriui taip pat turėtų būti naudinga tai, kad bus daugiau galimybių naudotis e. valdžios ir e. sveikatos paslaugomis. Bendrojoje elektroninių ryšių rinkoje taip pat gali padaugėti kultūrinio ir švietimo turinio ir paslaugų bei apskritai kultūrinės įvairovės. Ryšio paslaugų teikimas naudojant elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas yra toks svarbus platesnei ekonomikai, visuomenei ir būsimiems pažangiesiems miestams, kad reikėtų vengti šiam sektoriui užkrauti nepagrįstą reguliavimo ar kitokią naštą; [10 pakeit.]

(6)  šiuo reglamentu siekiama sukurti toliau kurti bendrąją elektroninių ryšių rinką imantis veiksmų trijose plačiose, tarpusavyje susijusiose srityse. Pirma, juo turėtų būti užtikrinta suderinamas ir supaprastinamas bendrosios leidimų suteikimo tvarkos taikymas ir taip patvirtinta laisvė teikti tarptautines elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus skirtingose valstybėse narėse remiantis vieno ES leidimo principu, pagal kurį sudaromos sąlygos visoje Sąjungoje užtikrinti didesnį šio konkretaus sektoriaus reguliavimo turinio ir įgyvendinimo nuoseklumą ir nuspėjamumą. Antra, prieigą reikia suteikti kur kas vienodesnėmis sąlygomis, taikomomis pagrindiniams ištekliams, reikalingiems norint elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas teikti kitose valstybėse, ne vien tik belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, kuriam svarbus ir licencijuotas, ir nelicencijuojamas radijo dažnių spektras, bet ir fiksuotąja linija teikiama ryšiui. Antra, reikia aptarti spektro licencijų suteikimo sąlygas ir procedūras, reikalingas belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, taip pat nelicencijuojamo radijo dažnių spektro naudojimą.

Trečia, siekiant suderinti verslo sąlygas ir kurti piliečių skaitmeninį pasitikėjimą, šiuo reglamentu turėtų būti suderintos galutinių sprendžiamas paslaugų gavėjų, ypač vartotojų, apsaugos taisyklės taisyklių klausimas. Tai apima nediskriminavimo, sutartinės informacijos, sutarčių nutraukimo ir teikėjų keitimo taisykles bei interneto prieigos, turinio, taikomųjų programų ir, paslaugų bei srauto valdymo taisykles, kuriomis taisykles ir visuotinius bendruosius privatumo bei klientų duomenų apsaugos ir saugos standartus, kuriais ne tik saugomi galutiniai paslaugų gavėjai, bet kartu garantuojamas nepertraukiamas interneto ekosistemos kaip inovacijų varomosios jėgos veikimas. Be to, tolesnės tarptinklinio ryšio reformos turėtų suteikti galutiniams paslaugų gavėjams pasitikėjimo naudotis naudojantis ryšiu, kai jie keliauja po Sąjungą ir ilgainiui turėtų tapti vienodo kainų nustatymo ir kitų Sąjungoje taikomų sąlygų varomąja jėga, be papildomų mokesčių, viršijančių tarifus, kuriuos jie moka toje valstybėje narėje, kurioje buvo sudaryta jų sutartis; [11 pakeit.]

(7)  todėl šiuo reglamentu turėtų būti papildyta esama Sąjungos reguliavimo sistema ir pagal Sąjungos teisę priimti taikytini nacionalinės teisės aktai, nustatant konkrečias teises ir įsipareigojimus numatant tam tikras tikslines priemones, kuriomis nustatomos konkrečios teisės ir pareigos tiek elektroninių ryšių teikėjams, tiek galutiniams paslaugų gavėjams, atitinkamai keičiant esamas direktyvas ir Reglamentą (ES) Nr. 531/2012, kad būtų užtikrintas didesnis suderinimas, ir darant keletą svarbesnių pakeitimų, suderinamų su konkurencingesne bendrąja rinka; [12 pakeit.]

(8)  šiame reglamente numatytomis priemonėmis laikomasi technologijų neutralumo principo, t. y. nenustatyta naudoti kokios nors konkrečios rūšies technologijų, nei diskriminuojama kuri nors jų rūšis;

(9)  teikiant tarpvalstybines elektroninių ryšių paslaugas vis dar susiduriama su didesne našta negu paslaugas, kurios teikiamos vienoje valstybėje. Visų pirma tarpvalstybiniai paslaugų teikėjai vis dar turi informuoti ir mokėti mokesčius atskirose priimančiosiose valstybėse narėse. Vieno ES leidimo turėtojams turėtų būti taikoma viena pranešimo sistema valstybėje narėje, kurioje yra jų pagrindinė buveinė (buveinės valstybė narė), ir tai sumažins tarpvalstybinių paslaugų teikėjų administracinę naštą. Vienas ES leidimas turėtų būti išduodamas įmonei, kuri teikia ar ketina teikti elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus daugiau negu vienoje valstybėje narėje, tuo būdu suteikiant jai galimybes naudotis teisėmis, susijusiomis su laisve pagal šį reglamentą bet kurioje valstybėje narėje teikti elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus. Vienas ES leidimas, kuriuo apibrėžiami pagrindiniai teisiniai reikalavimai, taikomi elektroninių ryšių operatoriams, paslaugas teikiantiems valstybėse narėse pagal bendrą leidimą, išduotą buveinės valstybės narės, turėtų užtikrinti laisvės visoje Sąjungoje teikti elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus efektyvumą tam tikras bendrojo leidimo suderinamumo lygis, įskaitant Europos elektroninių ryšių reguliuotojų instituciją (toliau – EERRI), kaip pranešimų gavėją, turėtų padėti užtikrinti praktinį laisvės teikti elektroninių ryšių paslaugas ir tinklus visoje Sąjungoje veiksmingumą.

Be to, su pranešimų teikimu susiję reikalavimai nėra privalomi, kad būtų galima pasinaudoti bendrojo leidimo sistema ir ne visos valstybės narės to reikalauja. Kadangi dėl su pranešimų teikimu susijusių reikalavimų operatorius patiria administracinę naštą, pranešimus teikti reikalaujančios valstybės narės turėtų įrodyti, kad tokie reikalavimai yra pagrįsti ir atitinka Sąjungos politiką dėl nereikalingos reguliavimo naštos panaikinimo. Reikėtų, kad Komisija įvertintų tokius reikalavimus ir, kai tinkama, jai turėtų būti suteikti įgaliojimai įpareigoti valstybes nares panaikinti tokius reikalavimus; [13 pakeit.]

(10)  elektroninių ryšių paslaugos ir tinklai kitose valstybėse gali būti teikiami įvairiomis formomis, priklausomai nuo keleto veiksnių, tokių kaip teikiamo tinklo ar paslaugų rūšis, reikalingos fizinės infrastruktūros mastas arba skirtingose valstybėse narėse turimų abonentų skaičius. Apie ketinimą teikti elektroninių ryšių paslaugas kitoje valstybėje ar eksploatuoti elektroninių ryšių tinklą daugiau negu vienoje valstybėje narėje galima spręsti iš veiksmų, tokių kaip derybos dėl susitarimų gauti prieigą prie tinklų konkrečioje valstybėje narėje arba vykdyti rinkodarą interneto svetainėje valstybės narės, kurioje siekiama vykdyti veiklą, kalba; [14 pakeit.]

(11)  nepriklausomai nuo to, ar operatorius pasirenka kitoje valstybėje eksploatuoti elektroninių ryšių tinklus ar teikti elektroninių ryšių paslaugas, Europos elektroninių ryšių teikėjui taikoma reguliavimo tvarka turėtų būti neutrali komercinių sprendimų, susijusių su funkcijų ir veiklos organizavimu valstybėse narėse, atžvilgiu. Todėl, nepriklausomai nuo įmonės organizacinės struktūros, Europos elektroninių ryšių teikėjo buveinės valstybe nare turėtų būti laikoma valstybė narė, kurioje priimami strateginiai sprendimai dėl elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikimo; [15 pakeit.]

(12)  vienas ES leidimas turėtų būti grindžiamas bendruoju leidimu, išduotu buveinės valstybėje narėje. Jam neturėtų būti taikomi reikalavimai, kurie jau taikomi pagal galiojančius nacionalinius įstatymus, kuriais elektroninių ryšių sektorius konkrečiai nereglamentuojamas. Be to, Europos elektroninių ryšių teikėjams turėtų būti taikomos ir šio reglamento bei Reglamento (ES) Nr. 531/2012 nuostatos; [16 pakeit.]

(13)  dauguma šiam konkrečiam sektoriui taikomų sąlygų, pavyzdžiui, dėl prieigos prie tinklų arba tinklų saugumo ir vientisumo arba dėl prieigos prie skubios pagalbos iškvietimo tarnybų, yra glaudžiai susijusios su vieta, kurioje yra toks tinklas arba kurioje teikiama paslauga. Todėl Europos elektroninių ryšių teikėjui gali būti taikomos valstybėse narėse, kuriose jis veikia, taisyklės, jei šiame reglamente nenumatyta kitaip; [17 pakeit.]

(14)  jeigu valstybės narės reikalauja, kad sektorius prisidėtų finansuojant universaliųjų paslaugų įsipareigojimus ir nacionalinių reguliavimo institucijų administracines išlaidas, įnašo paskirstymo kriterijai ir procedūros turėtų būti proporcingi ir nediskriminaciniai Europos elektroninių ryšių teikėjų atžvilgiu, kad nebūtų sudaromos kliūtys patekti į rinką iš kitų valstybių, visų pirma naujiems rinkos dalyviams ir mažesniems operatoriams; todėl nustatant atskirų įmonių įnašą reikėtų atsižvelgti į įnašo mokėtojo užimamą rinkos dalį, vertinant atitinkamoje valstybėje narėje turėtą apyvartą, ir reikėtų taikyti de minimis ribą;

(15)  vienodo požiūrio principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris šiuo metu įtvirtintas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose. Iš nusistovėjusios teismo praktikos aišku, kad pagal šį principą reikalaujama, kad panašios situacijos neturi būti nagrinėjamos skirtingu būdu ir kad skirtingos situacijos neturi būti nagrinėjamos tokiu pačiu būdu, išskyrus atvejus, kai toks nagrinėjimas yra objektyviai pagrįstas. Būtina užtikrinti, kad panašiomis aplinkybėmis skirtingos valstybės narės nediskriminuotų nė vieno Europos elektroninių ryšių teikėjo, ir kad bendrojoje rinkoje būtų taikoma nuosekli reguliavimo praktika, ypač į Direktyvos 2002/21/EB 15 ar 16 straipsnių bei Direktyvos 2002/19/EB 5 ar 8 straipsnių taikymo sritį patenkančių priemonių atveju. Todėl Europos elektroninių ryšių teikėjams turėtų būti užtikrinta, kad objektyviai lygiavertėse situacijose skirtingos valstybės narės taikytų vienodas sąlygas, kad daugelyje teritorijų būtų galima vykdyti labiau integruotą veiklą. Be to, tokiais atvejais Sąjungos lygmeniu turėtų būti nustatyta konkreti sprendimų dėl taisomųjų priemonių projektų peržiūros tvarka, kaip apibrėžta Direktyvos 2002/21/EB 7a straipsnyje, kad Europos elektroninių ryšių teikėjams skirtingose valstybėse narėse nebūtų nepagrįstai taikomi skirtingi įpareigojimai; [18 pakeit.]

(16)  reguliavimo ir priežiūros įgaliojimai turėtų būti paskirstyti tarp Europos elektroninių ryšių teikėjų buveinės ir bet kurios priimančiosios valstybės narės siekiant sumažinti kliūtis patekti į rinką ir kartu užtikrinti, kad šiems teikėjams taikomos elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikimo sąlygos būtų tinkamai vykdomos. Kiekviena nacionalinė reguliavimo institucija turėtų prižiūrėti, kaip jos teritorijoje laikomasi pagal Sąjungos teisę taikomų sąlygų, įskaitant sankcijas ir laikinąsias priemones, tačiau tik buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija turėtų turėti teisę laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo teises teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas visoje Sąjungoje ar jos dalyje; [19 pakeit.]

(17)  radijo dažnių spektras – baigtinė viešoji gėrybė ir vienas iš, labai svarbi įvairioms socialinėms, kultūrinėms ir ekonominėms Sąjungos judriojo, belaidžio plačiajuosčio, televizijos ir palydovinio ryšio bendrosios rinkos gyvybiškai svarbių išteklių vertybėms įtvirtinti. Radijo spektro politika Sąjungoje turėtų stiprinti saviraiškos laisvę, įskaitant laisvę reikšti nuomonę, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas nepaisant valstybių sienų, taip pat ir žiniasklaidos laisvę ir įvairovę. Plėtojant belaidį plačiajuostį ryšį prisidedama prie ESD įgyvendinimo, visų pirma prie tikslo užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2020 m. visi Sąjungos piliečiai turėtų prieigą prie bent 30 Mb/s spartos plačiajuosčio ryšio, ir sudarant galimybę Sąjungai turėti patį sparčiausią ir didžiausio pajėgumo plačiajuostį ryšį. Vis dėlto Sąjunga atsilieka nuo kitų svarbiausių pasaulio regionų – nuo Šiaurės Amerikos, Afrikos ir dalies Azijos – naujausios kartos belaidžio plačiajuosčio ryšio technologijų, kurių reikia norint pasiekti tuos politikos tikslus, išsivystymo ir skvarbos srityse nors kai kuriose Sąjungos srityse pasiekta itin didelė pažanga, tiek siekiant ESD tikslų, tiek pasauliniu lygiu, kitose srityse jaučiamas atsilikimas. Iš dalies tokia padėtis susidarė visų pirma dėl Sąjungos proceso, kuriuo turimą spektrą siekiama pritaikyti prie sparčiojo belaidžio plačiajuosčio ryšio prieigos, fragmentacijos, dėl kurios tampa sunkiau Sąjungos lygmeniu siekti tų politikos tikslų.

Nevienodas leidimų išdavimo procesas ir prieigos prie 800 MHz dažnių juostos belaidžiam plačiajuosčiui plačiajuosčiam ryšiui užtikrinimas, kur daugiau nei pusė pusei valstybių narių prašo Komisija leido taikyti leidžiančią nukrypti nuostatą ar nespėja to padaryti iki Sprendime Nr. 243/2012/ES programos nustatyto termino įrodo, kad būtina kuo skubiau imtis veiksmų, net ir dabartinės radijo spektro politikos programos galiojimo laikotarpiu. Sąjungos priemonių, Tokia padėtis rodo, kad Komisija savo įgaliojimais turėtų naudotis geriau, nes tai yra esminė sąžiningo Sąjungos priemonių įgyvendinimo ir tvirto valstybių narių bendradarbiavimo sąlyga. Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad įgyvendintų jau priimtas Sąjungos priemones, kuriomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 676/2002/EB(16) buvo siekiama suderinti radijo spektro prieinamumo ir jo veiksmingo naudojimo belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui sąlygas, nepakako, kad ši problema būtų išspręsta ir kurios pačios savaime turėtų padėti iš esmės išspręsti šią problemą; [20 pakeit.]

(17a)  prekyba belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui suderintu radijo spektru ir jo licencijavimas padeda užtikrinti didesnį lankstumą ir sudaro sąlygas veiksmingiau paskirstyti spektro išteklius. Todėl tokią prekybą ir licencijavimą reikėtų toliau lengvinti ir skatinti bei užtikrinti, kad visos naudojimo teisės, įskaitant jau suteiktas naudojimo teises, būtų pakankamai ilgos trukmės; [21 pakeit.]

(18)  dėl skirtingos nacionalinės politikos bendroji rinka tampa nenuosekli ir susiskaidžiusi, o tai trukdo vystyti paslaugas Sąjungos mastu ir užbaigti kurti bendrąją belaidžio plačiajuosčio ryšio rinką. Visų pirma dėl to galėtų būti sukurtos nevienodos prieigos prie tokių paslaugų sąlygos, kliudoma skirtingose valstybėse narėse įsteigtų įmonių konkurencijai, neskatinamos investicijos į pažangesnius tinklus ir technologijas ir novatoriškų paslaugų atsiradimas, kartu piliečiams ir įmonėms nesuteikiama universalių integruotų aukštos kokybės paslaugų, o belaidžio plačiajuosčio ryšio operatoriai nepasiekia didesnio efektyvumo, kurį gautų iš didelio masto labiau integruotos veiklos. Todėl kartu su Sąjungos lygmeniu atliekamais veiksmais, susijusiais su tam tikrais radijo dažnių spektro paskyrimo aspektais, reikėtų plėtoti visą Sąjungą apimančias pažangias belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugas. Kartu reikalinga lanksti galimybė atsižvelgti į konkrečius nacionalinius reikalavimus, o valstybėms narėms turėtų būti palikta teisė priimti priemones, kuriomis jų radijo dažnių spektras tvarkomas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir gynybos tikslais arba siekiant visuotinės svarbos tikslų, kaip antai kalbų ir kultūrų įvairovės bei žiniasklaidos pliuralizmo užtikrinimas; [22 pakeit.]

(19)  elektroninių ryšių teikėjai, įskaitant judriojo ryšio operatorius ar tokių operatorių konsorciumus, turėtų galėti bendrai organizuoti didelės Sąjungos teritorijos dalies veiksmingą, technologiniu požiūriu modernią, pažangią ir prieinamą aprėptį siekiant ilgalaikės naudos galutiniams paslaugų gavėjams, todėl keliose valstybėse narėse radijo spektrą turėtų naudoti panašiomis sąlygomis, taikant panašias procedūras, kainas, trukmę suderintose dažnių juostose, taip pat turėti papildomus radijo spektro paketus, tokius kaip žemesnių ir aukštesnių dažnių derinys, kad būtų padengtos tankiai ir ne taip tankiai apgyvendintos vietovės. Iniciatyvomis, kuriomis užtikrinamas geresnis koordinavimas ir nuoseklumas, taip pat būtų padidintas investicijų į tinklą aplinkos nuspėjamumas. Toks nuspėjamumas būtų labai naudingas formuojant aiškią politiką, kuria siekiama ilgalaikio radijo spektro naudojimo teisių galiojimo nepažeidžiant tokių teisių neapibrėžto pobūdžio kai kuriose valstybėse narėse, ir, savo ruožtu, būtų susijęs su aiškiomis patobulintomis viso ar dalies radijo spektro, kuris naudojamas suteikus tokias individualias naudojimo teises, perdavimo, nuomojimo ar dalijimosi taisyklėmis; [23 pakeit.]

(20)  reikia geriau koordinuoti naudojimąsi radijo spektru ir gerinti naudojimosi teisių nuoseklumą bent juostose, kurios suderintos belaidžiam fiksuotajam, nešiojamųjų įrenginių ir judriajam plačiajuosčiam ryšiui. Šios juostos apima juostas, kurios Tarptautinėje telekomunikacijų sąjungoje (ITU) nustatytos naudoti pažangiosioms tarptautinio judriojo ryšio (IMT) sistemoms, taip pat juostas, naudojamas radijo ryšio vietiniams tinklams (RLAN), kaip antai 2,4 GHz ir 5 GHz. Šią nuostatą reikėtų taikyti ir juostoms, kurios ateityje gali būti suderintos naudoti belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, kaip numatyta Radijo spektro politikos programos 3 straipsnio b dalyje ir 2013 m. birželio 13 d. priimtoje Radijo spektro politikos grupės (RSPG) nuomonėje dėl Europos strateginių uždavinių spręsti didėjančią radijo spektro paklausą belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui, kaip antai artimoje ateityje – 700 MHz, 1,5 GHz ir 3,8–4,2 GHz juostoms. Įvertinant nemažą visuomeninį, kultūrinį, socialinį ir ekonominį sprendimų dėl spektro poveikį, priimant šiuos sprendimus turėtų būti deramai atsižvelgiama į Direktyvos 2002/21/EB 8a straipsnyje nurodytus motyvus, o prireikus – ir į tos direktyvos 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus visuotinės svarbos tikslus; [24 pakeit.]

(21)  siekiant įvairių nacionalinių radijo spektro skyrimo procedūrų nuoseklumo būtų naudingos aiškesnės nuostatos dėl: leidimų išdavimo procedūrų terminams taikomų kriterijų; laikotarpio, kuriam suteikiamos naudojimosi teisės, mokesčių ir jų mokėjimo būdų; pajėgumo ir aprėpties įpareigojimų; radijo spektro intervalo ir spektro blokų, kuriuose taikoma leidimo procedūra, apibrėžties; objektyvių ribų reikalavimų, kuriais būtų skatinama veiksminga konkurencija; galimybės prekiauti naudojimosi teisėmis sąlygų, įskaitant bendro naudojimosi sąlygas;

(22)  apribojus mokesčių naštą iki to, kas būtina siekiant užtikrinti optimalų radijo spektro valdymą, bei užtikrinus mokėjimo iškart ir periodinių mokesčių pusiausvyrą būtų skatinama investuoti į infrastruktūrą ir technologijų diegimą, o dėl susijusio sąnaudų sumažėjimo gautų naudos galutiniai paslaugų gavėjai;

(23)  labiau suderinus radijo spektro skyrimą ir po to belaidžio plačiajuosčio ryšio diegimą visoje Sąjungoje, būtų skatinamas masto poveikis susijusiose pramonės šakose, kaip antai tinklo įrangos ir galinių įrenginių. Tokiose pramonės šakose savo ruožtu būtų galima labiau atsižvelgti į Sąjungos iniciatyvas ir naudojimosi radijo spektru politiką, nei buvo atsižvelgiama pastaruoju metu. Todėl turėtų būti nustatyta naudojimosi teisių tokiose juostose suteikimo terminų ir minimalios arba bendros tų teisių galiojimo trukmės suderinimo procedūra;

(24)  dėl kitų svarbiausių esminių sąlygų, kurias galima susieti su radijo spektro naudojimo belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui teisėmis, pasakytina, kad šiame reglamente Sąjungos reguliavimo sistemoje nustatytus reguliavimo principus ir kriterijus plačiau taikyti atskirose valstybėse narėse padėtų koordinavimo mechanizmas, kurį taikant Komisija ir kitų valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų galimybę iš anksto pateikti pastabas dėl naudojimosi teisių suteikimo tam tikroje valstybėje narėje, o Komisija turėtų galimybę atsižvelgti į valstybių narių nuomones, kad nebūtų įgyvendinami siūlymai, kurie, kaip paaiškėja, neatitinka Sąjungos teisės aktų; [25 pakeit.]

(25)  atsižvelgiant į tai, kad radijo spektro poreikis belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui sparčiai auga, reikėtų skatinti remti alternatyvios prieigos prie plačiajuosčio ryšio sprendimus, kuriuos taikant spektras naudojamas efektyviai, o ne užkirsti jiems kelią. Šiuo metu tokie sprendimai, be kita ko, apima mažos galios trumpo veikimo nuotolio belaidės prieigos sistemas, kaip antai vadinamuosius radijo ryšio vietinio tinklo (RLAN, vadinamojo „WiFi“) viešosios interneto prieigos taškus (angl. hotspots), taip pat nedidelių mažos galios korinio ryšio prieigos taškų (vadinamųjų femto-, piko- ar metroląstelių) tinklus. Turėtų būti skatinama lanksti spektro prieiga, taip pat ir be licencijos, ir kitos pažangios technologijos bei naudojimosi spektru būdai ir tam sudarytos sąlygos; [26 pakeit.]

(26)  vis labiau naudojamos papildomosios belaidės prieigos sistemos, kaip antai RLAN, visų pirma viešai prieinami RLAN prieigos taškai, kad būtų galima galutiniams paslaugų gavėjams suteikti galimybę naudotis internetu, o judriojo ryšio operatoriams – sumažinti judriojo ryšio duomenų srautus; tam naudojami suderinti radijo spektro ištekliai, kuriais naudojantis nebūtina gauti atskirą leidimą ar įgyti teisę naudoti radijo spektrą;

(27)  daugumą RLAN prieigos taškų kol kas naudoja privatūs naudotojai, kad savo fiksuotojo plačiajuosčio ryšio jungtimi galėtų naudotis vietiniu belaidžiu ryšiu. Jei galutiniai paslaugų gavėjai, naudodamiesi savo interneto paslaugų abonementu, nusprendžia dalytis prieiga prie savo RLAN su kitais, tokių prieigos taškų gausa, visų pirma tankiai apgyvendintose vietovėse, dėl pakartotinio spektro naudojimo turėtų padėti maksimaliai išnaudoti duomenų perdavimo belaidžiu ryšiu pajėgumą ir sukurti ekonomiškai efektyvią kitiems galutiniams paslaugų gavėjams prieinamą papildomąją belaidžio plačiajuosčio ryšio infrastruktūrą. Todėl reikėtų užtikrinti, kad galutiniams paslaugų gavėjams nebūtų nustatoma nereikalingų apribojimų dalytis prieiga prie savo RLAN prieigos taško su kitais galutiniais paslaugų gavėjais arba prisijungti prie tokių prieigos taškų, o jei tokių apribojimų yra, jie turėtų būti panaikinti;

(28)  be to, turėtų būti panaikinti ir nereikalingi apribojimai diegti bei sujungti tarpusavyje RLAN prieigos taškus. Valdžios institucijos arba viešųjų paslaugų teikėjai savo patalpose vis dažniau naudoja RLAN prieigos taškus savo tikslais, pvz., jais naudojasi darbuotojai, juos naudojant piliečiams ekonomiškai efektyviai užtikrinama galimybė vietoje lengviau naudotis elektroninės valdžios paslaugomis arba teikiama tikralaikė informacija, būtina teikiant pažangiąsias viešąsias paslaugas, kaip antai viešojo transporto ar eismo valdymo. Tokios organizacijos galėtų teikti prieigą prie tokių prieigos taškų ir visiems piliečiams kaip papildomą paslaugą prie visuomenei tokiose patalpose jau teikiamų paslaugų ir joms turėtų būti suteikta galimybė tai daryti laikantis konkurencijos ir viešojo pirkimo taisyklių. Teikėjas, kuris privačioje teritorijoje, aplink ją ar ribotoje viešoje teritorijoje užtikrina galimybę vietoje naudotis elektroninių ryšių tinklais kaip kitą veiklą, kuri nėra grindžiama tokia prieiga, papildančia paslauga, pvz., kitos komercinės veiklos klientams ar plačiajai visuomenei toje teritorijoje suteikia galimybę naudotis RLAN viešosios interneto prieigos taškais, neturėtų būti laikomas elektroninių ryšių paslaugų teikėju;

(29)  mažos galios, mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškai yra labai maži į buitinius „WiFi“ maršruto parinktuvus panašūs ir menkai pastebimi įrenginiai, kurių techninės charakteristikos turėtų būti nustatytos Sąjungos lygmeniu, kad juos būtų galima diegti ir naudoti įvairiomis vietos sąlygomis pagal bendrąjį leidimą, be nereikalingų apribojimų, individualių planavimo ar kitų leidimų. Priemonių, kuriomis nustatomos tokio naudojimo pagal bendrąjį leidimą techninės charakteristikos, proporcingumas turėtų būti užtikrinamas nustatant charakteristikas, kurios yra daug griežtesnės, nei Sąjungos priemonėmis nustatytos didžiausios tokių parametrų, kaip išėjimo galia, ribos;

(30)  valstybės narės turėtų užtikrinti, kad dėl nacionalinio radijo spektro valdymo nebūtų trukdoma kitoms valstybėms narėms naudotis radijo spektru, kuriuo naudotis jos turi teisę, ar laikytis įsipareigojimų, susijusių su juostomis, kurių naudojimas suderintas Sąjungos lygmeniu. Remiantis esama RSPG veikla, reikia koordinavimo mechanizmo siekiant užtikrinti, kad kiekviena valstybė narė galėtų tinkamai naudotis radijo spektru ir kad koordinavimo priemonės būtų nuoseklios ir būtų užtikrinamas jų įgyvendinimas; [27 pakeit.]

(31)  iš patirties įgyvendinant Sąjungos reguliavimo sistemą matyti, kad taikant dabar galiojančias nuostatas, kuriomis reikalaujama nuosekliai taikyti reguliavimo priemones ir kartu siekti tikslo skatinti vidaus rinkos plėtrą, nebuvo sukurtos pakankamos paskatos projektuoti prieigos produktus, visų pirma susijusius su fiksuotojo ryšio tinklais, remiantis suderintais standartais ir procesais. Vykdant veiklą įvairiose valstybėse narėse operatoriams sunku tinkamame tinkle rasti tinkamos kokybės ir tinkamo paslaugos sąveikumo lygio prieigos produktų, o kai tokių produktų yra, jų techninės savybės skiriasi. Dėl to didėja sąnaudos ir tai kliudo teikti tarpvalstybines paslaugas; [28 pakeit.]

(32)  bendrosios elektroninių ryšių rinkos integraciją būtų galima paspartinti nustačius sistemą, pagal kurią, remiantis svarbiausiais parametrais ir minimaliomis charakteristikomis, būtų apibrėžti tam tikri svarbiausi Europos virtualūs produktai, kurie yra itin svarbūs elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, kad šie galėtų teikti tarpvalstybines paslaugas, ir priimta visos Europos strategija atsižvelgiant į tai, kad vis labiau informacija visuotinai perduodama internetu; [29 pakeit.]

(33)  turėtų būti sprendžiami su įvairiais virtualiais produktais susijusių veiklos poreikių klausimai. Jei didelę įtaką rinkoje turintis operatorius pagal Pagrindų direktyvą ir Prieigos direktyvą buvo įpareigotas teikti prieigą reguliuojamomis sąlygomis konkrečiuose savo tinklo prieigos taškuose, turėtų būti teikiami Europos virtualūs plačiajuosčio ryšio prieigos produktai. Pirma, kai būtina ir proporcinga remiantis rinkos tyrimu, galimybę veiksmingai patekti į kitos valstybės rinką turėtų palengvinti suderinti produktai, kurie tarpvalstybinių paslaugų teikėjams suteiktų pradinę galimybę nedelsiant teikti nuspėjamos ir pakankamos kokybės paslaugas savo galutiniams vartotojams, įskaitant paslaugas verslo klientams, turintiems veiklos padalinius įvairiose valstybėse narėse. Šie suderinti produktai turėtų būti teikiami pakankamą laikotarpį, kad norintys gauti prieigą subjektai ir teikėjai galėtų planuoti vidutinio ir ilgojo laikotarpio investicijas; [30 pakeit.]

(34)  antra, modernūs virtualūs prieigos produktai, į kuriuos norintys gauti prieigą subjektai turi daugiau investuoti ir kurie užtikrina didesnes valdymo ir diferencijavimo galimybes, visų pirma teikiant prieigą labiau vietiniu lygmeniu, yra labai svarbūs siekiant visoje vidaus rinkoje sudaryti tvarios konkurencijos sąlygas. Todėl šie svarbiausi naujos kartos prieigos (NKP) tinklų didmeninės prieigos produktai taip pat turėtų būti suderinti siekiant palengvinti tarpvalstybines investicijas. Tokių virtualių plačiajuosčio ryšio prieigos produktų funkcijos turėtų būti lygiavertės fizinio atsiejimo funkcijoms, kad nacionalinės reguliavimo institucijos, vertindamos proporcingumą pagal Direktyvą 2002/19/EB, galėtų svarstyti įvairesnes galimas didmeninės rinkos taisomąsias priemones; [31 pakeit.]

(35)  trečia, reikia suderinti ir nuomojamųjų linijų išplėstinės sąsajos baigiamųjų segmentų didmeninės prieigos produktus, kad reikliausiems verslo paslaugų gavėjams būtų galima teikti ypatingos svarbos ryšių paslaugas tarptautiniu mastu; [32 pakeit.]

(35a)  siekiant užtikrinti nenutrūkstamų paslaugų teikimą tarpvalstybinėms ir daugianacionalinėms bendrovėms visoje Europos Sąjungoje, reikia suderinti aukštos kokybės didmeniniams produktams, naudojamiems teikiant verslo paslaugas, taikomas sąlygas. Toks suderinimas galėtų atlikti svarbų vaidmenį didinant ES verslo konkurencingumą, nes sumažėtų ryšių išlaidos; [33 pakeit.]

(36)  kai laipsniškai pereinama prie vien IP tinklų, programų, kurios grindžiamos prieiga prie kitų tinklų, kūrimą stabdo tai, kad nėra įvairioms paslaugų rūšims skirtų IP grindžiamų užtikrintos paslaugos kokybės prisijungimo produktų, kurie užtikrintų galimybę palaikyti ryšį tarp įvairių tinklo sričių ir tarptinklinį ryšį valstybėje narėje ir tarpvalstybiniu mastu, o tai stabdo technologines inovacijas. Be to, dėl tokios padėties negalima plačiau pasinaudoti pranašumais, susijusiais su IP grindžiamų tinklų valdymu ir užtikrinto kokybės lygio prisijungimo produktų teikimu, visų pirma geresniu saugumu, patikimumu ir lankstumu, ekonominiu efektyvumu ir spartesniu pateikimu, nors tai būtų naudinga tinklo operatoriams, paslaugų teikėjams ir galutiniams paslaugų gavėjams. Todėl reikia suderintos šių produktų projektavimo ir prieinamumo pagrįstomis sąlygomis, įskaitant, kai reikalaujama, kryžminio tiekimo galimybę susijusioms elektroninių ryšių įmonėms, metodikos; [34 pakeit.]

(37)  į Europos virtualius plačiajuosčio ryšio prieigos produktus, nustatytus pagal šį reglamentą, turėtų atsižvelgti nacionalinės reguliavimo institucijos, vertindamos, kokios prieigos taisomosios priemonės yra tinkamiausios operatorių, kurie, kaip nustatyta, turi didelę įtaką rinkoje, tinklams, kartu siekiant išvengti pernelyg didelio reguliavimo nereikalingai dauginant didmeninės prieigos produktus, nustatomus remiantis rinkos tyrimu ar kitomis sąlygomis. Visų pirma, vien todėl, kad nustatomi Europos virtualios prieigos produktai, neturėtų padidėti tam tikram operatoriui nustatomų reguliuojamų prieigos produktų skaičius. Be to, priėmus šį reglamentą nacionalinės reguliavimo institucijos turės įvertinti, ar vietoje taikomų didmeninės prieigos taisomųjų priemonių turėtų būti nustatytas Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktas, ir įvertinti, ar tinkama nustatyti Europos virtualios plačiajuosčio ryšio prieigos produktą atsižvelgiant į būsimus rinkos tyrimus, kai jos nustato, kad yra didelė įtaka rinkoje, tačiau tai neturėtų daryti poveikio jų pareigai nustatyti tinkamiausią ir proporcingą taisomąją priemonę atsižvelgiant į nustatytą konkurencijos problemą pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį; [35 pakeit.]

(38)  kad reguliavimas būtų nuspėjamas, rengiant teisės aktus reikia atsižvelgti ir į svarbiausius pagal galiojančią teisinę sistemą besiformuojančios sprendimų priėmimo praktikos elementus, turinčius poveikio sąlygoms, kuriomis didmeninės prieigos produktai, įskaitant Europos virtualius plačiajuosčio ryšio prieigos produktus, teikiami NKP tinkluose. Tai turėtų apimti nuostatas, kurios atspindėtų, kiek didmeninės prieigos rinkų tyrimui ir visų pirma ar reikia reguliuoti tokios prieigos prie NKP tinklų kainas, yra svarbus alternatyvių fiksuotojo ir belaidžio ryšio infrastruktūrų konkurencinio spaudimo, veiksmingos nediskriminacinės prieigos garantijų ir esamo konkurencijos lygio pagal kainą, pasirinkimą ir kokybę mažmeninėje rinkoje santykis. Pastarasis dalykas galiausiai lemia naudą galutiniams paslaugų gavėjams. Pvz., atlikdamos vertinimą konkrečiu atveju pagal Direktyvos 2002/21/EB 16 straipsnį ir nedarydamos poveikio didelės įtakos rinkoje vertinimui ir ES konkurencijos taisyklių taikymui, nacionalinės reguliavimo institucijos gali manyti, kad kai yra du fiksuotojo ryšio NKP tinklai, rinkos sąlygos yra pakankamai konkurencingos, kad būtų skatinamas tinklų modernizavimas ir siekiama teikti itin didelės spartos ryšio paslaugas, o tai yra vienas iš svarbių konkurencijos mažmeninėje rinkoje parametrų; [36 pakeit.]

(39)  tikėtina, kad dėl didesnės konkurencijos bendrojoje rinkoje ilgainiui sumažės šio konkretaus sektoriaus rinkos reguliavimas, grindžiamas rinkos analize. Iš tiesų, vienas iš bendrosios rinkos sukūrimo rezultatų turėtų būti kur kas veiksmingesnė konkurencija atitinkamose rinkose, kur ex post būtų taikoma konkurencijos teisė, kuri vis dažniau laikoma pakankama priemone rinkos veikimui užtikrinti. Siekiant užtikrinti tarptautiniu mastu taikomo reguliavimo metodo teisinį aiškumą ir nuspėjamumą, reikėtų numatyti aiškius privalomus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima įvertinti, ar konkrečioje rinkoje vis dar pateisinamas ex ante reguliavimo įpareigojimų taikymas atsižvelgiant į kliūčių patvarumą ir konkurencijos perspektyvas, visų pirma į infrastruktūra grindžiamos konkurencijos perspektyvas, ir į konkurencijos mažmeninėje rinkoje sąlygas, vertinant tokius parametrus kaip kaina, pasirinkimas ir kokybė, kurie galiausiai ir yra svarbiausi galutiniams paslaugų gavėjams ir pasauliniam ES ekonomikos konkurencingumui. Tuo turėtų būti grindžiamos rinkų, kuriose gali būti taikomas ex ante reguliavimas, sąrašo tolesnės peržiūros ir tai turėtų padėti nacionalinėms reguliavimo institucijoms sutelkti pastangas tose srityse, kuriose konkurencija dar silpna, ir tai daryti darniai. Iš tiesų bendrosios elektroninių ryšių rinkos sukūrimas gali turėti įtakos ir rinkų geografinei aprėpčiai tiek konkretaus sektoriaus reguliavimo, grindžiamo konkurencijos principais, tiek konkurencijos teisės taikymo tikslais;

(40)  konkretaus sektoriaus galutinių paslaugų gavėjų apsaugos taisyklių nacionalinio įgyvendinimo skirtumai sukuria nemažas kliūtis bendrajai skaitmeninei rinkai, visų pirma dėl to, kad išauga elektroninių ryšių visuomenei teikėjų, ketinančių pasiūlyti paslaugas valstybėse narėse, taisyklių laikymosi sąnaudos. Be to, dėl suskaidymo ir neužtikrintumo dėl skirtingose valstybėse narėse suteikiamo apsaugos lygio pakertamas galutinių paslaugų gavėjų pasitikėjimas ir tai neskatina jų elektroninių ryšių paslaugų įsigyti užsienyje. Kad būtų pasiektas Sąjungos vidaus rinkos kliūčių šalinimo tikslas, būtina pakeisti esamas skirtingas nacionalines teisines priemones vienu visiškai suderintu konkretaus sektoriaus taisyklių rinkiniu, kuriuo būtų sukurtas bendras aukštas galutinių paslaugų gavėjų apsaugos lygis. Toks visiškas teisinių nuostatų suderinimas neturėtų trukdyti elektroninių ryšių visuomenei teikėjams siūlyti galutiniams paslaugų gavėjams sutartines sąlygas, kuriomis numatoma kur kas didesnė apsauga; [37 pakeit.]

(41)  šiuo reglamentu suderinamos tik tam tikros konkretaus sektoriaus taisyklės, todėl juo neturėtų būti pažeidžiamos Sąjungos teisės aktais ir jų įgyvendinimo nacionalinės teisės aktais nustatytos bendrosios vartotojų apsaugos taisyklės; [38 pakeit.]

(42)  šio reglamento 4 ir 5 skyrių nuostatose daroma nuoroda į galutinius paslaugų gavėjus, tokios nuostatos turėtų būti taikomos ne tik vartotojams, bet ir kitoms galutinių paslaugų gavėjų kategorijoms, visų pirma labai mažoms įmonėms. Galutiniai paslaugų gavėjai, išskyrus vartotojus, turėtų galėti, paprašę susitarti atskirose sutartyse nukrypti nuo tam tikrų nuostatų; [39 pakeit.]

(43)  tam, kad būtų sukurta bendroji elektroninių ryšių rinka, taip pat reikia pašalinti kliūtis galutiniams paslaugų gavėjams turėti prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų visoje Sąjungoje. Todėl valdžios institucijos turėtų nedidinti arba neišlaikyti esamų kliūčių tarpvalstybiniam tokių paslaugų pirkimui. Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai neturėtų nesuteikti arba riboti prieigos arba diskriminuoti galutinius paslaugų gavėjus dėl jų pilietybės arba valstybės narės, kurioje jie gyvena. Vis dėlto, įmanoma diferencijuoti dėl objektyviai pateisinamų kainų, rizikos ir rinkos sąlygų, kaip antai paklausos ar konkurentų taikomų kainų, skirtumų;

(44)  išlieka labai dideli ir fiksuotojo, ir judriojo ryšio skambučių ir SMS žinučių savojoje šalyje ir tų, kurie užbaigiami kitoje valstybėje narėje, kainų skirtumai. Nors yra didelių svyravimų, lyginant skirtingas šalis, operatorius ir tarifų paketus, taip pat judriojo ryšio ir fiksuotojo ryšio paslaugas, tai ir toliau turi poveikį labiau pažeidžiamoms klientų grupėms ir sudaro kliūtis palaikyti nenutrūkstamus ryšius visoje Sąjungoje. Tai nutinka nepaisant smarkiai sumažintų ir apskritai suvienodintų skambučių užbaigimo kainų skirtingose valstybėse narėse ir žemų kainų tranzito rinkose. Be to, perėjus prie vien IP grindžiamos elektroninių ryšių aplinkos ilgainiui turėtų dar labiau sumažėti kainos. Todėl bet kokie reikšmingi savojoje šalyje teikiamo fiksuotojo tarpmiestinio ryšio (t. y. kitokio ryšio nei ryšys vienoje vietovėje, nustatytoje pagal geografinės zonos kodą nacionaliniame numeracijos plane), ir fiksuotojo ryšio, kuris baigiasi kitoje valstybėje narėje, mažmeninių tarifų skirtumai turėtų būti pateisinami remiantis objektyviais kriterijais.

Tarptautinių judriojo ryšio paslaugų mažmeniniai tarifai neturėtų viršyti reguliuojamiems tarptinklinio ryšio skambučiams ir SMS žinutėms taikomo Europos skambučių tarifo ir Europos SMS tarifo, atitinkamai numatytų Reglamente (ES) Nr. 531/2012, išskyrus tuos atvejus, kai tai pateisinama remiantis objektyviais kriterijais. Į tokius kriterijus gali būti įtrauktos papildomos sąnaudos ir pagrįsta susijusi marža. Kiti objektyvūs veiksniai gali būti susijusios kainos elastingumo skirtumai ir galimybės visiems galutiniams paslaugų gavėjams lengvai pasinaudoti elektroninių ryšių visuomenei teikėjų, kurie tarpvalstybinių ryšių paslaugas Sąjungoje siūlo be papildomo mokesčio ar už nedidelį papildomą mokestį, siūlomais alternatyviais tarifais arba informacinės visuomenės paslaugomis, kurios turi panašių funkcijų, jeigu paslaugų teikėjai aktyviai informuoja galutinių paslaugų gavėjus apie tokias alternatyvas; [40 pakeit.]

(45)  per pastaruosius dešimtmečius internetas tapo atvira inovacijų platforma, kuri yra lengvai prieinama galutiniams paslaugų gavėjams, turinio ir taikomųjų programų teikėjams bei interneto paslaugų teikėjams. Tinklo neutralumo principas atvirame internete reiškia, kad visi interneto srautai turėtų būti vertinami vienodai, jų nediskriminuojant, neribojant ir netrukdant, nepriklausomai nuo jų siuntėjo, gavėjo, tipo, turinio, įrenginio, paslaugos arba taikomosios programos. Kaip nurodyta 2011 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl atviro interneto ir tinklo neutralumo(17), atviras interneto pobūdis yra pagrindinė konkurencingumo, ekonominio augimo, socialinio vystymosi ir inovacijų paskata, lėmusi įspūdingo lygio taikomųjų internetinių programų, turinio ir paslaugų plėtros laimėjimus, taigi ir išaugusią turinio ir paslaugų pasiūlą ir paklausą, o internetas yra nepaprastai svarbus laisvo žinių, idėjų ir informacijos judėjimo katalizatorius, įskaitant tas šalis, kuriose prieiga prie nepriklausomos žiniasklaidos ribojama. Esama reguliavimo sistema siekiama didinti galutinių paslaugų gavėjų galimybes prieiti prie informacijos ir ją skleisti, bei naudoti savo pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas. Tačiau 2012 m. gegužės mėn. paskelbtos EERRI ataskaitos dėl duomenų srautų valdymo praktikos ir 2012 m. gruodžio mėn. paskelbto Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros užsakyto, tyrimo dėl interneto prieigos ir teikimo rinkos veikimo Europos Sąjungoje vertinant vartotojo požiūriu rezultatai atskleidė, kad nemažos galutinių paslaugų gavėjų dalies atžvilgiu taikoma tokia duomenų srautų valdymo tvarka, kuria blokuojamos arba sulėtinamos tam tikros taikomosios programos. Dėl šių tendencijų reikalingos aiškios Sąjungos lygmens taisyklės, kad būtų galima išlaikyti internetą atvirą ir išvengti bendrosios rinkos suskaidymo dėl atskirų valstybių narių taikomų priemonių; [41 pakeit.]

(46)  galutiniai paslaugų gavėjai gali turėti laisvą prieigą prie informacijos ir teisėto turinio, gali juos skleisti, naudoti pasirinktas taikomąsias programas ir paslaugas tik jei laikosi Sąjungos ir su jais suderintų nacionalinės teisės aktų. Šiuo reglamentu nustatomos bet kokių šios laisvės apribojimų, kuriuos gali taikyti elektroninių ryšių visuomenei teikėjai, ribos, tačiau juo nepažeidžiami kiti Sąjungos teisės aktai, įskaitant autorių teisių taisykles ir Direktyvą 2000/31/EB; [42 pakeit.]

(47)  atvirame internete elektroninių ryšių visuomenei interneto prieigos teikėjai neturėtų blokuoti, sulėtinti, pabloginti ar diskriminuoti konkretaus turinio, taikomųjų programų arba paslaugų ar konkrečių jų klasių, jei neviršijamos sutartyje numatytos duomenų kiekio ir interneto prieigos paslaugų spartos ribos, išskyrus kai taikomas ribotas skaičius pagrįsto duomenų srautų valdymo priemonių. Tokios priemonės turėtų būti techniškai būtinos, skaidrios, proporcingos ir nediskriminuojančios. Pagrįstas duomenų srautų valdymas apima rimtų nusikaltimų prevenciją ar trukdymą juos vykdyti, įskaitant teikėjų savanoriškus veiksmus, kuriais nesuteikiama prieiga prie vaikų pornografijos ar užkertamas kelias ją skleisti. Tinklo perkrovos poveikio mažinimas turėtų būti laikomas pagrįsta priežastimi, su sąlyga, kad tinklo perkrova tik laikina ar tik dėl išskirtinių aplinkybių Turėtų būti leidžiama mažinti tinklo perkrovą, su sąlyga, kad tinklo perkrova tik laikina ar tik dėl išskirtinių aplinkybių. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti, kad paslaugų teikėjas įrodytų, jog vienodas srauto vertinimas būtų gerokai neefektyvesnis; [43 pakeit.]

(47a)  šis reglamentas taikomas nedarant poveikio Direktyvai 2002/58/EB; [44 pakeit.]

(48)  duomenų kiekiu pagrįsti tarifai turėtų būti laikomi suderinamais su atviro interneto principu tik jei galutiniai paslaugų gavėjai, remdamiesi aiškia, skaidria ir tikslia informacija apie sąlygas ir tokio pasirinkimo poveikį, gali pasirinkti geriausiai jų įprastą duomenų naudojimą atitinkantį tarifą. Kartu tokie tarifai turėtų sudaryti galimybes elektroninių ryšių visuomenei interneto prieigos paslaugų teikėjams geriau pritaikyti tinklo pajėgumą laukiamam duomenų kiekiui. Itin svarbu, kad galutiniai paslaugų gavėjai prieš sutikdami su bet kokiais duomenų kiekio ar spartos apribojimais ir taikomais tarifais būtų išsamiai informuoti apie galimybę nuolat stebėti savo sunaudojamų duomenų kiekį ir, prireikus, lengvai gauti didesnį duomenų kiekį; [45 pakeit.]

(49)  galutiniai turėtų būti įmanoma patenkinti paslaugų gavėjai nori paslaugų ir taikomųjų programų gavėjų paslaugų ir taikomųjų programų, kurioms reikalinga elektroninių ryšių visuomenei teikėjų arba turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teikėjų siūloma didesnio lygio užtikrinta paslaugų kokybė, poreikį. Tokios paslaugos, inter alia, gali apimti transliacijas naudojant interneto protokolą (IP-TV), vaizdo konferencijas ir tam tikras sveikatos priežiūros taikomąsias programas. Todėl galutiniai paslaugų gavėjai turėtų turėti teisę laisvai sudaryti sutartis dėl aukštesnės paslaugų kokybės specializuotų paslaugų teikimo su interneto prieigos paslaugų teikėjais, elektroninių ryšių visuomenei teikėjais arba su turinio, taikomųjų programų ar paslaugų teikėjais. Kai tokios sutartys sudaromos su interneto prieigos teikėju, paslaugų teikėjas turėtų užtikrinti, kad dėl aukštesnės kokybės paslaugų teikimo gerokai nenukentėtų bendra interneto prieigos kokybė. Be to, duomenų srautų valdymo priemonių nereikėtų taikyti taip, kad būtų diskriminuojamos tarpusavyje konkuruojančios paslaugos; [46 pakeit.]

(50)  be to, turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai nori teikti perdavimo paslaugas, grindžiamas lanksčiais kokybės parametrais, įskaitant žemesnį pirmumo lygį duomenų srautui, kuris nėra toks skubus. Tam, kad būtų teikiamos specializuotos tam tikros paslaugos, reikia, kaip antai kompiuterių sujungimas (M2M), taip pat gali prireikti, kad turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai galėtų susitarti su elektroninių ryšių visuomenei teikėjais dėl tokių lanksčių paslaugų kokybės lygių. Tikimasi, kad tai reikšmingai prisidės kuriant naujas paslaugas, tokias kaip kompiuterių sujungimas (M2M). Kartu tokiais susitarimais elektroninių ryšių visuomenei teikėjams turėtų būti suteiktos galimybės geriau subalansuoti duomenų srautus ir išvengti tinklo perkrovos. Todėl turinio, taikomųjų programų ir paslaugų teikėjai bei elektroninių ryšių visuomenei teikėjai turėtų turėti teisę toliau laisvai sudaryti sutartis dėl nustatyto paslaugų kokybės lygio specializuotų paslaugų, jei tokiais susitarimais iš esmės nepabloginama bendra interneto prieigos paslaugų kokybė; [239 pakeit.]

(51)  nacionalinės reguliavimo institucijos atlieka labai svarbias funkcijas, kad galutiniai paslaugų gavėjai iš tiesų galėtų pasinaudoti šia prieigos prie atviro interneto laisve. Šiuo tikslu nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų prisiimti stebėjimo ir ataskaitų teikimo įsipareigojimus ir užtikrinti, kad interneto prieigos paslaugų teikėjai, kiti elektroninių ryšių visuomenei teikėjai ir kiti paslaugų teikėjai jų laikytųsi, ir kad aukštos kokybės interneto prieigos paslaugomis, kurių nepablogina specializuotos paslaugos, būtų galima naudotis nediskriminacinėmis sąlygomis. Vertindamos galimą bendrą interneto prieigos paslaugų pablogėjimą, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų atsižvelgti į kokybės parametrus, tokius kaip laiko ir patikimumo parametrai (delsa, drebėjimas, paketų praradimas), tinklo perkrovos lygį ir poveikį, faktinę ir reklamuojamą spartą, interneto prieigos paslaugų veikimą, palyginti su specializuotomis geresnės kokybės paslaugomis, ir į kokybę, kaip ją supranta galutiniai paslaugų gavėjai. Nacionalinėms Nacionalinės reguliavimo institucijoms institucijos turėtų nustatyti skundų nagrinėjimo procedūras ir suteikti veiksmingus ir lengvai prieinamus teisių gynimo būdus galutiniams naudotojams, bei joms turėtų būti suteikti įgaliojimai visiems ar atskiriems interneto prieigos paslaugų teikėjams, kitiems elektroninių ryšių visuomenei teikėjams ir kitiems paslaugų teikėjams nustatyti būtinuosius paslaugų kokybės reikalavimus, jei to reikia, kad neprastėtų/neblogėtų bendra interneto prieigos paslaugų kokybė; [240 pakeit.]

(52)  priemonėmis, kuriomis užtikrinamas didesnis kainų, tarifų ir sąlygų skaidrumas ir palyginamumas, ir paslaugų kokybės parametrais, įskaitant tuos, kurie taikomi teikiant interneto prieigos paslaugas, turėtų būti padidintos galutinių paslaugų gavėjų galimybės optimizuoti teikėjų pasirinkimą ir taip visapusiškai pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda. Bet kokia savanoriška interaktyvioms palyginimo svetainėms taikoma sertifikavimo schema, vadovai arba panašios priemonės turėtų būti nepriklausomos nuo elektroninių ryšių teikėjų, šių priemonių kalba turėtų būti paprasta ir aiški, joms naudojama informacija – išsami ir aktuali, o metodika – skaidri, jos turėtų būti patikimos ir prieinamos pagal žiniatinklio turinio prieinamumo gairių 2.0 redakciją ir joms turėtų būti taikoma veiksminga skundų nagrinėjimo procedūra; [49 pakeit.]

(53)  galutiniai paslaugų gavėjai turėtų būti tinkamai informuojami apie siūlomos paslaugos kainą ir jos rūšį prieš įsigyjant paslaugą. Ši informacija taip pat turėtų būti pateikiama prieš pat sujungiant skambutį, kai skambučiui konkrečiu numeriu ar į konkrečią tarnybą taikomos ypatingos kainų nustatymo sąlygos, pavyzdžiui, skambučius į padidinto tarifo paslaugų tarnybas, kuriems dažnai taikoma speciali kaina. Jei toks įpareigojimas yra neproporcingas atsižvelgiant į informacijos apie tarifus trukmę ir išlaidas, kuriuos patiria paslaugų teikėjas, palyginti su vidutine skambučio trukme ir išlaidų rizika, kuri kyla galutiniam paslaugų gavėjui, nacionalinės reguliavimo institucijos gali taikyti nukrypti leidžiančią nustatą. Galutiniai paslaugų gavėjai taip pat turėtų būti informuoti, jei nemokamam telefono numeriui nustatyti papildomi tarifai; [50 pakeit.]

(54)  elektroninių ryšių visuomenei teikėjai turėtų tinkamai informuoti galutinius paslaugų gavėjus, inter alia, apie savo paslaugas ir tarifus, paslaugų kokybės parametrus, prieigos prie skubios pagalbos iškvietimo tarnybų ir bet kokius apribojimus, bei apie neįgaliesiems vartotojams sukurtų paslaugų ir produktų pasirinkimą. Kai tarifų planuose iš anksto nustatomas ryšių duomenų kiekis, elektroninių ryšių visuomenei teikėjai taip pat turėtų informuoti apie vartotojų ir kitų galutinių paslaugų gavėjų galimybę, jiems paprašius, perkelti per ankstesnį sąskaitų pateikimo laikotarpį nepanaudotą duomenų kiekį į esamą sąskaitų pateikimo laikotarpį. Šią informaciją reikėtų pateikti aiškiai ir skaidriai, ji turi būti susijusi su valstybėmis narėmis, kuriose teikiamos paslaugos, ir turėtų būti atnaujinta, jei ji pakeičiama. Teikėjams tokie informacijos reikalavimai netaikomi tais atvejais, kai dėl pasiūlymų suderėta individualiai; [51 pakeit.]

(55)  kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų savarankiškai įvertinti pasiūlymus, reikia palyginamos informacijos apie produktus ir paslaugas. Patirtis rodo, kad, kai yra patikimos ir palyginamos informacijos, didėja galutinių paslaugų gavėjų pasitikėjimas paslaugų naudojimu ir jų noras pasirinkti;

(56)  sutartys – svarbi priemonė, suteikianti galutiniams paslaugų gavėjams aukštą informacijos skaidrumo lygį ir teisinį tikrumą. Elektroninių ryšių visuomenei teikėjai galutiniams paslaugų gavėjams turėtų pateikti aiškią ir suprantamą informaciją apie visus esminius sutarties aspektus prieš galutiniam paslaugų gavėjui įsipareigojant laikytis sutarties. Informacija turėtų būti privaloma ir nekeičiama, nebent galutinio paslaugų gavėjo ir teikėjo vėlesniu susitarimu. Komisija ir keletas nacionalinių reguliavimo institucijų neseniai nustatė didelių reklamuojamo interneto prieigos paslaugų spartos ir iš tiesų galutiniams paslaugų vartotojams skiriamos spartos neatitikimų. Todėl elektroninių ryšių visuomenei teikėjai turėtų informuoti galutinius paslaugų gavėjus, prieš sudarant sutartį, apie spartą ir kitus paslaugos kokybės parametrus, kuriuos jie gali realiai teikti galutinio paslaugų gavėjo pagrindinę buveinę.

Naudojant fiksuotojo ir judriojo ryšio duomenų kanalus, įprasta sparta yra elektroninių ryšių paslaugos sparta, kurios vartotojas dažniausiai gali tikėtis naudodamasis ta paslauga, nepriklausomai nuo paros meto. Įprasta sparta turėtų būti apskaičiuota pagal numatomą spartos diapazoną, vidutinę spartą, spartą piko valandomis ir mažiausią spartą. Metodika turėtų būti nustatyta EERRI gairėse ir nuolat peržiūrima ir atnaujinama, kad atspindėtų technologijų ir infrastruktūros raidą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad teikėjai suteiktų galimybę galutiniams paslaugų gavėjams prieš sudarant sutartį susipažinti su palyginama informacija apie judriojo ryšio tinklų aprėptį, įskaitant įvairias technologijas atitinkamoje valstybėje narėje, ir taip sudarytų sąlygas tiems galutiniams paslaugų gavėjams priimti informacija pagrįstus sprendimus dėl pirkimo; [52 pakeit.]

(57)  sutartyje turėtų būti nurodyti visi teikėjo nustatyti apribojimai naudotis įrenginiais, pavyzdžiui, mobiliųjų įrenginių SIM kortelės užrakinimas, ir visi mokesčiai, mokėtini dėl sutarties nutraukimo iki jos galiojimo termino. Pasibaigus sutartos sutarties galiojimo laikotarpiui, neturėtų būti taikomi jokie mokesčiai. Sutartyse taip pat turėtų būti nurodyta, kokios bus teikiamos garantinio aptarnavimo, techninės priežiūros ir pagalbos klientams paslaugos. Kai įmanoma, ta informacija taip pat turėtų apimti techninę galutinio paslaugų gavėjo prašymu teikiamą informaciją apie pasirinkto galinio įrenginio veikimą. Su sąlyga, kad nenustatoma jokių techninių neatitikimų, ta informacija turėtų būti teikiama nemokamai; [53 pakeit.]

(58)  kad būtų išvengta didžiulių netikėtai didelių sąskaitų, galutiniai paslaugų gavėjai visoms paslaugoms, už kurias mokama po jų suteikimo, turėtų galėti nustatyti iš anksto apibrėžtas didžiausias mokesčių, susijusių su jų skambučiais ir interneto prieigos paslaugomis, finansines ribas. Tokia paslauga turėtų būti nemokama, kaip ir atitinkamas įspėjimas apimti atitinkamą įspėjimą, kurį būtų galima vėliau susirasti ir kuris būtų siunčiamas priartėjus prie šios ribos. Pasiekus šią didžiausią ribą, galutiniai paslaugų gavėjai nebeturėtų gauti tų paslaugų ar už jas mokėti, išskyrus tuos atvejus, kai jie, susitarę su teikėju, specialiai pareikalautų, kad tos paslaugos ir toliau būtų teikiamos; [54 pakeit.]

(58a)  Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės, nurodytas asmens duomenų tvarkymas turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB(18), kurioje reglamentuojamas asmens duomenų tvarkymas, atliekamas valstybėse narėse pagal šį reglamentą ir prižiūrint valstybių narių kompetentingoms institucijoms, visų pirma valstybių narių paskirtoms nepriklausomoms viešosios valdžios institucijoms, ir Direktyvą 2002/58/EB; [55 pakeit.]

(58b)  asmens duomenų tvarkymas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 45/2001(19); [56 pakeit.]

(59)  valstybių narių patirtis ir Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomosios agentūros užsakymu neseniai atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad ilgalaikės sutartys ir automatinis sutarčių pratęsimas arba pratęsimas be jokių sąlygų sukelia nemažai kliūčių norint pakeisti teikėją. Todėl pageidautina, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų be jokių išlaidų nutraukti sutartį po šešių mėnesių nuo jos sudarymo. Tokiu atveju galutinių paslaugų gavėjų gali būti paprašyta kompensuoti teikėjams lengvatinėmis sąlygomis įsigyto galinio įrenginio likutinę vertę arba bet kokiomis kitomis reklaminėmis sąlygomis įsigytų įrenginių pro rata temporis vertę. Be jokių sąlygų pratęstas sutartis reikėtų nutraukti, pranešus apie tai prieš mėnesį; [57 pakeit.]

(60)  visus reikšmingus elektroninių ryšių visuomenei teikėjų nustatytų sutartinių sąlygų pakeitimus, kurie nenaudingi galutiniam paslaugų gavėjui, pavyzdžiui, susijusius su kainomis, tarifais, duomenų kiekio ar duomenų perdavimo spartos apribojimais, aprėptimi ar asmens duomenų tvarkymu, reikėtų laikyti suteikiančiais taisę galutiniam paslaugų gavėjui nutraukti sutartį be jokių išlaidų.

(61)  elektroninių ryšių ir kitų paslaugų, tokių kaip linijinis transliavimas, paketai, vis labiau plinta ir yra vienas iš svarbių konkurencijos elementų. Jei skirtingos sutarties taisyklės dėl sutarties nutraukimo ir teikėjo keitimo taikomos skirtingoms tokius paketus sudarančioms paslaugoms, galutiniams paslaugų gavėjams faktiškai užkertamas kelias pasirinkti konkurencingus pasiūlymus, susijusius su visu paketu ar jo dalimis. Todėl šio reglamento nuostatos, susijusios su sutarties nutraukimu ir teikėjo keitimu, turėtų būti taikomas visiems tokio paslaugų paketo elementams;

(62)  siekdami visapusiškai pasinaudoti konkurencinės aplinkos teikiamais privalumais, galutiniai paslaugų gavėjai, remdamiesi turima informacija ir kai jiems tai naudinga, turėtų galėti rinktis ir keisti paslaugų teikėjus. Todėl galutiniai paslaugų gavėjai turėtų turėti galimybę keisti teikėją netrukdomi teisinių, techninių arba procedūrinių kliūčių, įskaitant sutartines sąlygas ir mokesčius. Galimybė perkelti numerį labai palengvina vartotojų pasirinkimą ir skatina efektyvią konkurenciją. Tai turėtų būti įgyvendinta kuo mažiau delsiant, kad numeris būtų faktiškai aktyvuotas per vieną darbo dieną po sutarties perkelti numerį sudarymo. Likusių neapmokėtų sąskaitų apmokėjimas neturėtų būti sąlyga vykdyti prašymą perkelti numerį;

(63)  siekiant remti vieno langelio principo taikymą ir galutiniams paslaugų gavėjams palengvinti sklandų teikėjo keitimo procesą, EERRI turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti gaires, kuriomis būtų nurodytos atitinkamos naujojo ir ankstesniojo teikėjų pareigos teikėjo keitimo procesui turėtų vadovauti naujasis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas ir numerio perkėlimo procese, užtikrinant, inter alia, kad ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas neturėtų atidėlioti neatidėliotų teikėjo keitimo proceso ar jam trukdyti. Kuo dažniau reikėtų taikyti automatinius procesus bei užtikrinti netrukdytų, kad procesas būtų kiek įmanoma automatizuotas ir kad būtų užtikrinta aukšto lygio asmens duomenų apsaugą apsauga. Gairėse taip pat turėtų būti aptariamas klausimas, kaip užtikrinti galutinių paslaugų gavėjų patirties tęstinumą, įskaitant naudojimąsi tokiais identifikatoriais, kaip el. pašto adresai, pavyzdžiui suteikiant galimybę pasirinkti naudotis el. laiškų persiuntimo priemone. Jei būtų skaidrios, tikslios ir laiku pateikiamos informacijos apie teikėjo keitimą, tai turėtų padidinti galutinių paslaugų gavėjų pasitikėjimą teikėjo keitimu ir jų norą aktyviai dalyvauti konkurencijos procese; [58 pakeit.]

(64)  sutartys su ankstesniaisiais elektroninių ryšių visuomenei teikėjais turėtų būti automatiškai panaikinamos po to, kai pakeičiamas teikėjas, ir galutiniams paslaugų gavėjams nebereikia imtis jokių papildomų veiksmų. Išankstinio mokėjimo paslaugų atveju, bet koks neišnaudoto kredito likutis turėtų būti sugrąžintas teikėją keičiančiam vartotojui; [59 pakeit.]

(65)  keisdami tokius svarbius identifikatorius kaip el. pašto adresas, galutiniai paslaugų gavėjai tikisi nuoseklumo. Šiuo tikslu ir siekiant užtikrinti, kad elektroniniai laiškai nebūtų prarasti, galutiniams paslaugų gavėjams turėtų būti suteikta galimybė nemokamai pasirinkti ankstesniojo elektroninių ryšių visuomenei teikėjo siūlomą elektroninių laiškų persiuntimo paslaugą, jei galutinis paslaugų gavėjas turi elektroninio pašto adresą, kurį jam suteikė ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas; [60 pakeit.]

(66)  nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti visuotinius numerių perkėlimo ir teikėjo keitimo procesus atsižvelgdamos į technologinę plėtrą ir poreikį užtikrinti greitą, veiksmingą ir vartotojams patogų teikėjo keitimo procesą. Nacionalinės kompetentingos valdžios institucijos turėtų galėti nustatyti proporcingas priemones, kad per visą teikėjo keitimo procesą galutiniai paslaugų gavėjai būtų tinkamai saugomi, įskaitant tinkamas sankcijas, būtinas siekiant sumažinti piktnaudžiavimo ar vėlavimo riziką, taip pat riziką, kad galutiniai paslaugų gavėjai gali būti priskirti kitam teikėjui be jų sutikimo. Jos taip pat turėtų galėti nustatyti automatinį kompensavimo mechanizmą, tokiais atvejais taikomą galutiniams paslaugų gavėjams;

(67)  nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti imtis veiksmingų veiksmų, kad galėtų stebėti ir užtikrinti šio reglamento nuostatų laikymąsi, įskaitant įgaliojimus nuostatų pažeidimo atvejais taikyti veiksmingas finansines ar administracines sankcijas;

(68)  siekiant atsižvelgti į rinkos ir technikos pažangą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus bei jų priedus. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus, Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [61 pakeit.]

(69)  siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su sprendimu, pagal kurį reikalaujama, kad valstybės narės savo planus suderintų su bendru naudojimo teisių suteikimo ir faktinio leidimo naudoti grafiku;

(70)  įgyvendinimo įgaliojimais, susijusiais su radijo spektro leidimų išdavimo suderinimu ir koordinavimu, mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškų savybėmis, radijo spektro paskyrimo koordinavimu tarp valstybių narių, išsamesnėmis techninėmis ir metodinėmis taisyklėmis dėl Europos virtualiosios prieigos produktų, interneto prieigos, pagrįsto duomenų srautų valdymo ir paslaugų kokybės užtikrinimu, ir sąžiningo naudojimo kriterijais, turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(20); [62 pakeit.]

(71)  siekiant užtikrinti tikslo ir priemonių, reikalingų norint pagal šį reglamentą sukurti bendrąją elektroninių ryšių rinką įgyvendinti šio reglamento tikslus, ir kai kurių konkrečių galiojančių teisės aktų nuostatų suderinamumą ir atspindėti svarbiausius besiformuojančios sprendimų praktikos elementus, reikėtų iš dalies pakeisti direktyvas 2002/21/EB, 2002/20/EB ir 2002/22/EB ir, reglamentus (ES) Nr. 531/2012 ir (EB) Nr. 1211/2009 bei Sprendimą Nr. 243/2012/ES. Tai apima Direktyvos 2002/21/EB ir susijusių direktyvų nuostatos būtų aiškinamos kartu su šiuo reglamentu, kad Komisijai būtų suteikta didesnių įgaliojimų siekiant užtikrinti Europos elektroninių ryšių teikėjams, turintiems didelę įtaką rinkoje, taikomų taisomųjų priemonių nuoseklumą atsižvelgiant į Europos konsultacijų mechanizmą, kad būtų kriterijų, pagal kuriuos bus vertinama atitinkamų rinkų apibrėžtis ir konkurencingumas, suderinimą, Direktyvoje 2002/20/EB numatytos pranešimo sistema pritaikymą atsižvelgiant į vieną ES leidimą ir Direktyvos 2002/22/EB nuostatų dėl minimalaus galutinių paslaugų gavėjų teisių suderinimo panaikinimą, nes jos tapo nebereikalingomis dėl šiuo reglamentu nustatomo visiško suderinimo; [63 pakeit.]

(72)  Sąjungos judriojo ryšio rinka išlieka suskaidyta, nes nėra visas valstybes nares apimančio judriojo ryšio tinklo. Todėl norėdami teikti judriojo ryšio paslaugas savo šalies klientams, kurie keliauja po Sąjungą, tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai turi pirkti didmenines tarptinklinio ryšio paslaugas iš lankomos valstybės narės operatorių. Šios didmeninės kainos – nemenka kliūtis norint tarptinklinio ryšio paslaugas teikti to paties lygio kainomis kaip ir savojoje šalyje teikiamų judriojo ryšio paslaugų. Todėl reikėtų priimti papildomų priemonių, kurios padėtų sumažinti šiuos mokesčius. Tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjų komerciniai ar techniniai susitarimai, kuriais sudaromos sąlygos virtualiu būdu savo tinklo aprėptį išplėsti, kad būtų apimta visa Sąjunga, suteikia galimybę internalizuoti didmenines sąnaudas. Kad būtų sukurtos tinkamos paskatos, turėtų būti pritaikyti tam tikri Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 531/2012(21) numatyti reguliavimo įpareigojimai. Visų pirma kai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai per savo tinklus ar dvišales ar daugiašales tarptinklinio ryšio paslaugų sutartis užtikrina, kad visiems klientams Sąjungoje siūlomi tarptinklinio ryšio tarifai, kurie neviršija savojoje šalyje taikomų tarifų, paslaugų savojoje šalyje teikėjams nustatytas įpareigojimas sudaryti savo klientams sąlygas turėti prieigą prie bet kurio alternatyvaus tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo skambučių, SMS ir duomenų perdavimo tarptinkliniu ryšiu paslaugų tokiems teikėjams netaikomas per pereinamąjį laikotarpį, jei tokia prieiga jau suteikta; [64 pakeit.]

(73)  dvišalių ar daugiašalių tarptinklinio ryšio paslaugų sutartimis judriojo ryšio operatoriams sudaromos sąlygos savo šalies klientų tarptinklinio ryšio paslaugų naudojimą partnerių tinkluose vertinti kaip didžia dalimi lygiavertį paslaugų teikimui tokiems klientams savo tinkluose, todėl tai turėtų poveikį nustatant tokios virtualios Sąjungos aprėpties savo tinklu mažmenines kainas. Taikant tokią tvarką didmeninės prekybos lygmeniu būtų sudarytos sąlygos naujiems tarptinklinio ryšio produktams kurti ir taip padidinti pasirinkimo galimybes ir konkurenciją mažmeninės prekybos lygmeniu; [65 pakeit.]

(74)  Europos skaitmeninėje darbotvarkėje ir Reglamente (ES) Nr. 531/2012 nustatomas politikos tikslas – kad tarptinklinio ryšio ir savojoje šalyje taikomų tarifų skirtumas priartėtų prie nulio. Praktiniu atžvilgiu, tam reikia, kad vartotojai, kurie patenka į bet kurią plačią stebimą vidaus vartojimo kategoriją, nustatytą remiantis įvairiais savojoje šalyje siūlomais mažmeninių paslaugų paketais, periodiškai keliaudami po Sąjungos teritoriją galėtų drąsiai išlaikyti tipinį vartojimo savojoje šalyje modelį, susijusį su savo atitinkamais savojoje šalyje siūlomais mažmeninių paslaugų paketais, nepatiriant papildomų išlaidų be tų, kurios patiriamos savojoje šalyje. Taikant dabartinę komercinę praktiką, tokios plačios kategorijos gali būti nustatytos remiantis, pavyzdžiui, savojoje šalyje siūlomuose mažmeninių paslaugų paketuose taikomu skirstymu į abonentus ir išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojus; tik GSM paketus (pvz., skambučiai, SMS ); paketus, pritaikytus skirtingiems suvartojimo kiekiams; paketus, atitinkamai skirtus įmonėms ir vartotojams; mažmeninių paslaugų paketus su nurodytomis kainomis už suvartotą vienetą ir paketus, kuriuose numatyti vienetų rinkiniai (pvz., skambučių minutės, duomenų megabaitai) už standartinį mokestį, nepriklausomai nuo faktinio suvartojimo. Sąjungos judriojo ryšio šalies rinkose vartotojams siūlomų mažmeninių paslaugų tarifų ir paketų įvairovė tenkina įvairius klientų poreikius, o tai yra siejama su konkurencinga rinka. Toks vidaus rinkų lankstumas turėtų atsispindėti ir Sąjungos lygmens tarptinklinio ryšio aplinkoje, kartu atsižvelgiant į tai, kad tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams reikalingi didmeniniai produktai iš nepriklausomų tinklo operatorių skirtingose valstybėse narėse ir tuo gali būti pateisinamas ribų nustatymas atsižvelgiant į pagrįstą naudojimą, jei tokiam tarptinklinio ryšio paslaugų vartojimui taiko savojoje šalyje taikomus paslaugų tarifus; [66 pakeit.]

(75)  būtent tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai patys vertina, koks yra skambučių, SMS žinučių ir duomenų, perduodamų naudojantis tarptinkliniu ryšiu, kiekis, kuriam galioja savojoje šalyje taikomos kainos, numatytos įvairiuose mažmeninių paslaugų paketuose, tačiau, nepaisant mažmeninių tarptinklinio ryšio tarifų panaikinimo ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 15 d., tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai reguliuojamų mažmeninių tarptinklinio ryšio paslaugų, teikiamų savojoje šalyje taikomomis kainomis, naudojimui gali taikyti „sąžiningo naudojimo sąlygą“, suformuluotą pagal sąžiningo naudojimo kriterijus. Šie kriterijai turėtų būti taikomi taip, kad vartotojai, periodiškai keliaudami po Sąjungos teritoriją, galėtų drąsiai išlaikyti tipinį vartojimo savojoje šalyje modelį, susijusį su savo atitinkamais savojoje šalyje siūlomais mažmeninių paslaugų paketais. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų prižiūrėti, kaip tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjai taiko tokius sąžiningo naudojimo apribojimus ir užtikrinti, kad jie nustatyti atsižvelgiant į išsamią kiekybinę sutartyse pateikiamą informaciją, pateikiamą klientams aiškiais ir skaidriais terminais. Tai darydamos nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų kiek įmanoma atsižvelgti į EERRI pateiktas – viešųjų konsultacijų rezultatais pagrįstas – rekomendacijas. Savo rekomendacijose EERRI turėtų nustatyti įvairius naudojimo modelius, grindžiamus skambučių, duomenų ir SMS žinučių naudojimo tendencijomis Sąjungos lygmeniu, ir lūkesčių, susijusių su belaidžiu ryšiu perduodamų duomenų kiekiu, raida. Iki Reglamento (ES) Nr. 531/2012 galiojimo pabaigos didžiausių Europos tarifų ribos, kaip apsauginė riba, turėtų ir toliau būti taikomos naudojimui, viršijančiam sąžiningo naudojimo ribas; [67 pakeit.]

(76)  be to, neseniai visoje Sąjungoje labai sumažinus skambučių užbaigimo judriojo ryšio tinkluose mokesčius dabar turėtų būti galima atsisakyti papildomų mokesčių už tarptinkliniu ryšiu gaunamus skambučius siekiant užtikrinti aiškumą ir teisinį tikrumą reikėtų nustatyti laipsniško papildomų mokesčių už mažmeninį tarptinklinį ryšį, kurie pradėti taikyti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 717/2007(22), atsisakymo galutinį terminą – 2015 m. gruodžio 15 d. Be to, Komisija, prieš galutinai panaikinant papildomus mokesčius už mažmeninį tarptinklinį duomenų ryšį ir atsižvelgdama į judriojo ryšio užbaigimo mokesčius (angl. MTR), taikytinus tarptinkliniam ryšiui visoje Sąjungoje, ne vėliau kaip 2015 m. birželio 30 d. turėtų pranešti apie bet kokius būtinus didmeninių mokesčių ar didmeninių rinkų mechanizmų pakeitimus; [68 pakeit.]

(77)  siekiant užtikrinti EERRI veiklos stabilumą ir jo strateginį vadovavimą, EERRI reguliuotojų valdybai turėtų atstovauti visą darbo dieną dirbantis pirmininkas, paskirtas Reguliuotojų valdybos atsižvelgiant į jo nuopelnus, gebėjimus, elektroninių ryšių rinkos dalyvių ir rinkų išmanymą, su priežiūra ir reguliavimu susijusią patirtį, pagal atviros atrankos procedūrą, kurią organizuoja ir jai vadovauja Reguliuotojų valdyba Komisijai padedant. Skiriant pirmąjį Reguliuotojų valdybos pirmininką, Komisija, inter alia, turėtų sudaryti galutinį kandidatų sąrašą, atsižvelgdama į jų nuopelnus, gebėjimus, elektroninių ryšių rinkos dalyvių ir rinkų išmanymą ir su priežiūra bei reguliavimu susijusią patirtį. Ataskaitoje, kuri turi būti parengta pagal šį reglamentą, turėtų būti apsvarstyta, ar vėlesnių paskyrimų atveju galutinį sąrašą sudarytų Komisija. Todėl EERRI biurą turėtų sudaryti Reguliuotojų valdybos pirmininkas, Valdymo komitetas ir Administracijos vadovas; [69 pakeit.]

(78)  todėl direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 bei Sprendimas Nr. 243/2012/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti; [70 pakeit.]

(79)  Komisija gali visada turėtų prašyti EERRI pateikti nuomonę pagal Reglamentą (EB) Nr. 1211/2009, jei mano, kad tai būtina siekiant įgyvendinti šio reglamento nuostatas; [71 pakeit.]

(79a)  elektroninių ryšių reguliavimo sistema turėtų būti persvarstyta atsižvelgiant į Europos Parlamento rezoliucijoje dėl įgyvendinimo ataskaitos dėl elektroninių ryšių reguliavimo sistemos(23) pateiktą prašymą. Peržiūra turėtų būti pagrįsta sistemos poveikiu nuo 2009 m. ex post vertinimu, visapusiškomis konsultacijomis ir išsamiu po persvarstymo pateiktų pasiūlymų poveikio vertinimu. Pasiūlymai turėtų būti pateikti laiku, kad teisės aktų leidėjas galėtų juos tinkamai išanalizuoti ir aptarti; [72 pakeit.]

(80)  šiame reglamente laikomasi pagrindinių teisių ir paisoma visų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintų teisių ir principų, ypač 8 straipsnio (asmens duomenų apsauga), 11 straipsnio (saviraiškos ir informacijos laisvė), 16 straipsnio (laisvė užsiimti verslu), 21 straipsnio (nediskriminavimas) ir 38 straipsnio (vartotojų apsauga);

(81)  šio reglamento tikslo, t. y. nustatyti reguliavimo principus ir išsamias taisykles, reikalingas sukurti elektroninių ryšių bendrąją rinką, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl jo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, todėl laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1.  Šiuo reglamentu nustatomi reguliavimo principai ir išsamios taisyklės, reikalingi norint sukurti Europos bendrąją elektroninių ryšių rinką, kurioje nustatomos taisyklės, būtinos: [73 pakeit.]

a)  palengvinti praktinį elektroninių ryšių paslaugų ir tinklų teikėjai turi teisę, gebėjimus bei stimulą kurti, plėsti ir teikėjų teisės, naudojantis suderinta ir supaprastinta leidimo sistema, eksploatuoti savo tinklus ir teikti paslaugas nepriklausomai nuo to, kurioje Sąjungos vietoje teikėjas yra įsisteigęs arba kur yra jo klientai, įgyvendinimą; [74 pakeit.]

b)  piliečiai ir įmonės turi teisę ir galimybę palengvinti praktinį piliečių ir įmonių teisės naudotis konkurencingomis konkurencingoms, saugiomis ir patikimomis elektroninių ryšių paslaugomis, kad ir iš kurios Sąjungos vietos jos būtų teikiamos kurias teikiant bendromis taisyklėmis nustatomi aukšti apsaugos, privatumo ir jų asmens duomenų saugumo standartai, be tarpvalstybinių apribojimų ar nepagrįstų papildomų išlaidų ir sankcijų, įgyvendinimą; [75 pakeit.]

ba)  užtikrinti labiau koordinuotą suderintam radijo spektrui skirtą Sąjungos sistemą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms teikti; [76 pakeit.]

bb)  spręsti laipsniško nepagrįstų papildomų mokesčių už tarptinklinį ryšį Sąjungoje panaikinimo klausimą. [77 pakeit.]

2.  Šiuo reglamentu visų pirma nustatomi reguliavimo principai, kuriais remdamosi veiks Komisija, Europos elektroninių ryšių reguliuotojų institucija (toliau – EERRI) ir nacionalinės bei regioninės kompetentingos institucijos, kiekviena pagal savo kompetenciją ir kartu taikydamos direktyvų 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB nuostatas, kad: [78 pakeit.]

a)  užtikrintų supaprastintas, nuspėjamas ir vienodas reguliavimo sąlygas dėl svarbiausių administracinių ir komercinių parametrų, įskaitant dėl individualių įpareigojimų, kuriuos galima nustatyti atlikus rinkos analizę, proporcingumo; [79 pakeit.]

b)  skatintų tvarią konkurenciją bendrojoje rinkoje bei pasaulinį Sąjungos konkurencingumą ir, pasiekus šiuos tikslus, sumažintų šio konkretaus sektoriaus rinkos reguliavimą; [80 pakeit.]

c)  skatintų investicijas į naujas patobulintas didelio pajėgumo infrastruktūras, kurios ir užtikrintų, kad jos apimtų visą Sąjungą ir kuriomis būtų galima patenkinti kintančius galutinių paslaugų gavėjų, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą Sąjungoje, poreikius, ir inovacijas šioje srityje; [81 pakeit.]

d)  sukurtų palankesnes sąlygas teikti novatoriškas aukštos kokybės paslaugas; [82 pakeit.]

e)  užtikrintų radijo dažnių spektro prieinamumą ir veiksmingą naudojimą belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms pagal bendrąjį leidimą arba individualias naudojimo teises, taip paremtų inovacijas, investicijas, darbo vietų kūrimą ir naudą galutiniams paslaugų gavėjams; [83 pakeit.]

f)  tarnautų piliečių ir galutinių paslaugos gavėjų prisijungimo interesams gerindamos investavimo sąlygas, kad atsirastų didesnis pasirinkimas ir būtų geresnė prieigos prie tinklo ir paslaugų kokybė, ir skatindamos mobilumą visoje Sąjungoje siektų socialinės ir teritorinės įtraukties. [84 pakeit.]

3.  Kad būtų užtikrintas visiems rūpimų 2 dalyje nustatytų reguliavimo principų įgyvendinimas, šiuo reglamentu dar nustatomos reikalingos išsamios taisyklės dėl:

a)  vieno ES leidimo Europos elektroninių ryšių teikėjams;

b)  tolesnio reguliavimo sąlygų dėl nacionalinių reguliavimo institucijų Europos elektroninių ryšių teikėjams nustatytų taisomųjų priemonių būtinumo ir proporcingumo vienodinimo;

c)  tam tikrų didmeninių plačiajuosčio ryšio produktų suderinto teikimo Sąjungos lygmeniu vienodomis reguliavimo sąlygomis;

d)  koordinuojamos europinės radijo spektro paskyrimo belaidžio plačiajuosčio ryšio paslaugoms sistemos, taip sukuriant Europos belaidžiu ryšiu sujungtą erdvę;

e)  taisyklių, susijusių su galutinių paslaugų gavėjų teisėmis ir veiksmingos konkurencijos mažmeninėse rinkose skatinimu, suderinimo, taip sukuriant Europos vartotojų erdvę elektroniniams ryšiams;

f)  laipsniško nepagrįstų papildomų mokesčių už ryšius Sąjungos ribose ir tarptinklinį ryšį Sąjungos teritorijoje panaikinimo. [85 pakeit.]

3a.  Šio reglamento nuostatomis nedaromas poveikis Sąjungos acquis dėl duomenų apsaugos ir Europos Sąjungos pagrindinių žmogaus teisių chartijos 7 ir 8 straipsniams. [86 pakeit.]

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys nustatytos direktyvose 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB, 2002/22/EB ir 2002/77/EB.

Kitų šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

1)  Europos elektroninių ryšių teikėjas – Sąjungoje įsteigta įmonė, tiesiogiai arba per vieną ar daugiau patronuojamųjų įmonių daugiau negu vienoje valstybėje narėje teikianti arba ketinanti teikti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas, kuri negali būti laikoma kito elektroninių ryšių teikėjo patronuojamąja įmone; [87 pakeit.]

2)  elektroninių ryšių visuomenei teikėjas – įmonė, teikianti viešus elektroninių ryšių tinklus arba viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas;

3)  patronuojamoji įmonė – įmonė, kurioje kita įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai:

i)  turi galią naudotis daugiau kaip puse balsavimo teisių arba

ii)  turi galią skirti daugiau kaip pusę stebėtojų tarybos, valdybos ar įmonei teisiškai atstovaujančių organų narių, arba

iii)  turi teisę tvarkyti įmonės reikalus. [88 pakeit.]

4)  vienas ES leidimas – Europos elektroninių ryšių teikėjui visoje Sąjungoje taikoma teisinė sistema, grindžiama bendruoju leidimu, kurį pagal šį reglamentą išdavė buveinės valstybė narė; [89 pakeit.]

5)  buveinės valstybė narė – valstybė narė, kurioje yra Europos elektroninių ryšių teikėjo pagrindinė buveinė; [90 pakeit.]

6)  pagrindinė buveinė – įsisteigimo vieta valstybėje narėje, kur priimami pagrindiniai sprendimai dėl investicijų į elektroninių ryšių paslaugas arba tinklus ir jų teikimo Sąjungoje; [91 pakeit.]

7)  priimančioji valstybė narė – bet kuri valstybė narė, kuri skiriasi nuo buveinės valstybės narės, kurioje Europos elektroninių ryšių teikėjas teikia elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas; [92 pakeit.]

8)  belaidžiam plačiajuosčiam ryšiui suderintas radijo spektras – radijo spektras, kuriam taikomos su radijo spektro prieinamumu, veiksmingumu ir veiksmingu pirminiu naudojimu susijusios sąlygos, suderintos Sąjungos lygmeniu, visų pirma pagal Direktyvą 2002/21/EB ir Sprendimą 676/2002/EB, ir kuris skirtas elektroninių ryšių paslaugoms, išskyrus transliavimo paslaugas; [93 pakeit.]

9)  mažos aprėpties belaidžio ryšio prieigos taškas – nedidelė, mažos galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos įranga, naudojanti licencijuotą spektrą arba licencijuoto ir nelicencijujamo spektro derinį, kuri gali, bet nebūtinai, būti viešojo antžeminio judriojo ryšio tinklo dalis ir gali turėti vieną ar daugiau nedidelio vizualaus poveikio antenų, ir kurią naudodami piliečiai gali belaidžiu būdu prisijungti prie bet kokios topologijos elektroninių ryšių tinklų; [94 pakeit.]

10)  radijo ryšio vietinis tinklas (RLAN) – mažos galios, nedideliu atstumu veikianti belaidžio tinklo prieigos sistema, kuri kelia tik nedidelę riziką, kad atsiras trukdžių kitoms tokioms pat kitų vartotojų netoliese naudojamoms sistemoms, neišskirtiniu pagrindu naudojanti nelicencijuojamą spektrą, kuriam taikomos prieinamumo ir veiksmingo naudojimo šiuo tikslu taisyklės suderintos Sąjungos lygmeniu; [95 pakeit.]

11)  virtualioji plačiajuosčio ryšio prieiga – didmeninė prieiga prie plačiajuosčio ryšio tinklų, kurią sudaro virtuali prieigos jungtis su kliento patalpomis per bet kurią prieigos tinklo struktūrą, išskyrus fizinį atsiejimą, perdavimo į nustatytus perdavimo taškus paslauga ir specifiniai tinklo elementai, specifinės tinklo funkcijos bei pagalbinės IT sistemos; [96 pakeit.]

12)  užtikrintos paslaugos kokybės prisijungimo produktas – produktas, sukuriamas vykstant interneto protokolo (IP) mainams, kuris suteikia klientams galimybę sukurti IP ryšio jungtį tarp sujungimo taško ir vieno ar daugiau fiksuotųjų galinių tinklo taškų ir kuriuo užtikrinamas nustatyto lygio eksploatacinis ištisinio tinklo veikimas, kad remiantis nurodytais parametrais galutiniams paslaugų gavėjams būtų teikiamos nurodytos užtikrintos paslaugos kokybės specialios paslaugos; [97 pakeit.]

12a)  tinklo neutralumas – principas, pagal kurį visam interneto duomenų srautui turi būti taikomos vienodos sąlygos, duomenys nediskriminuojami, neribojami ar netrikdomi nepriklausomai nuo to, kas yra jų siuntėjas, gavėjas, koks yra jų tipas, turinys, kokiu prietaisu jie siunčiami, kokia paslauga ar taikomoji programa; [234 ir 241 pakeit.]

13)  tarpmiestinis ryšys – skambučių ar žinučių siuntimo paslaugos, kurios baigiasi už vietos stočių ir regioninių apmokestinimo zonų, nustatytų pagal geografinės zonos kodą nacionaliniame numeracijos plane, ribų; [98 pakeit.]

14)  interneto prieigos paslauga – viešai prieinama elektroninių ryšių paslauga, kuri suteikia tinklo neutralumo principą atitinkančią galimybę prisijungti prie interneto ir taip – faktiškai prie visų prie interneto prijungtų galinių taškų, nepriklausomai nuo naudojamos naudojamų tinklo technologijos technologijų arba galinių įrenginių;

15)  specializuota paslauga – elektroninių ryšių paslauga arba bet kuri kita paslauga, kuri suteikia galimybę, optimaliai pritaikyta naudotis konkrečiu turiniu, taikomosiomis programomis ar paslaugomis arba jų deriniu arba kurios techninės savybės kontroliuojamos, teikiama loginiu požiūriu skirtingais pajėgumais, priklausanti nuo griežtos prieigos kontrolės siekiant užtikrinti geresnę kokybę visoje grandinėje, arba suteikia galimybę siųsti duomenis nustatytam skaičiui šalių arba į nustatytą skaičių galinių taškų arba iš jų gauti duomenis; ir kuri nėra parduodama ar plačiai naudojama neparduodama kaip interneto prieigos paslaugos pakaitalas ir netinkama naudoti tuo tikslu; [235 ir 242 pakeit.]

16)  naujasis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas – elektroninių ryšių visuomenei teikėjas, kuriam perkeliamas telefono numeris arba paslauga; [101 pakeit.]

17)  ankstesnysis elektroninių ryšių visuomenei teikėjas – elektroninių ryšių visuomenei teikėjas, iš kurio perkeliamas telefono numeris arba paslauga. [102 pakeit.]

II SKYRIUS

Vienas ES leidimas

3 straipsnis

Laisvė Sąjungoje teikti elektroninius ryšius

1.  Europos Kiekvienas elektroninių ryšių teikėjas turi teisę visoje Sąjungoje teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas, ir kiekvienoje valstybėje narėje, kurioje jis vykdo veiklą pagal vieną ES leidimą, kuriam taikomas tik 4 straipsnyje nustatytas reikalavimas apie jį pranešti, pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su tokių tinklų ir paslaugų teikimu. [103 pakeit.]

2.  Europos elektroninių ryšių teikėjui taikomos kiekvienoje atitinkamoje valstybėje narėje pagal Sąjungos teisę taikomos taisyklės ir sąlygos, nebent šiame reglamente numatyta kitaip ir nepažeidžiant Reglamento (ES) Nr. 531/2012. [104 pakeit.]

3.  Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/20/EB 12 straipsnio, Europos elektroninių ryšių teikėjui priimančiosios valstybės narės administraciniai mokesčiai gali būti taikomi tik jei jo elektroninių ryšių paslaugų metinė apyvarta toje valstybėje narėje viršija 0,5 % bendros nacionalinės elektroninių ryšių rinkos apyvartos. Nustatant šiuos mokesčius atsižvelgiama tik į elektroninių ryšių paslaugų apyvartą atitinkamoje valstybėje narėje. [105 pakeit.]

4.  Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/22/EB 13 straipsnio 1 dalies b punkto, Europos elektroninių ryšių teikėjui mokėti įnašus, kuriais siekiama pasidalinti universaliųjų paslaugų įpareigojimų grynąsias sąnaudas priimančiojoje valstybėje narėje, reikia tik jei jo elektroninių ryšių paslaugų metinė apyvarta toje valstybėje narėje viršija 3 % bendros nacionalinės elektroninių ryšių rinkos apyvartos. Nustatant visus tokius indėlius atsižvelgiama tik į apyvartą atitinkamoje valstybėje narėje. [106 pakeit.]

5.  Europos Nacionalinės elektroninių ryšių teikėjui skirtingų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos objektyviai vertinant lygiavertėse panašiose situacijose turi taikyti elektroninių ryšių teikėjams taiko vienodas sąlygas, nesvarbu, kurioje valstybėje narėje jie yra įsisteigę. [107 pakeit.]

6.  Kilus ginčui tarp įmonių, viena kurių yra Europos elektroninių ryšių teikėjas, dėl priimančiojoje valstybėje narėje pagal direktyvas 2002/19/EB, 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB, šį reglamentą arba Reglamentą (ES) Nr. 531/2012 taikomų įpareigojimų, Europos elektroninių ryšių teikėjas gali pasikonsultuoti su buveinės valstybės narės nacionaline reguliavimo institucija, kuri gali pateikti nuomonę, siekdama užtikrinti nuoseklią reguliavimo tvarką. Spręsdama ginčą, priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija kiek įmanoma atsižvelgia į buveinės valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos pateiktą nuomonę. [108 pakeit.]

7.  Europos elektroninių ryšių teikėjas, kuris šio reglamento įsigaliojimo dieną turi teisę teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas daugiau negu vienoje valstybėje narėje, iki 2016 m. liepos 1 d. pateikia 4 straipsnyje numatytą pranešimą. [109 pakeit.]

4 straipsnis

Europos elektroninių ryšių teikėjams taikoma pranešimo tvarka

1.  Europos elektroninių ryšių teikėjas pagal šį reglamentą pateikia vieną pranešimą buveinės valstybės narės nacionalinei reguliavimo institucijai, prieš pradėdamas vykdyti veiklą bent vienoje valstybėje narėje.

2.  Pranešime pateikiamas pareiškimas apie elektroninių ryšių ir paslaugų teikimą arba apie ketinimą pradėti juos teikti, ir kartu pateikiama tik tokia informacija:

a)  teikėjo pavadinimas, jo teisinis statusas ir forma, registracijos numeris, kur teikėjas registruotas prekybos ar panašiame viešajame registre, pagrindinės buveinės geografinis adresas, asmuo ryšiams, trumpas teikiamų ar ketinamų teikti tinklų ar paslaugų aprašymas, įskaitant buveinės valstybės narės nurodymą;

b)  priimančioji (-sios) valstybė (-ės) narė (-ės), kurioje (-iose) tiesiogiai ar per patronuojamąsias įmones teikiamos paslaugos ir tinklai ar ketinama juos teikti; patronuojamosios įmonės atveju nurodomas pavadinimas, jos teisinis statusas ir forma, geografinis adresas, registracijos numeris, kur teikėjas registruotas priimančiosios valstybės narės prekybos ar panašiame viešajame registre, kiekvienos atitinkamos patronuojamosios įmonės asmuo ryšiams ir atitinkamos veiklos sritys. Jei patronuojamąją įmonę bendrai kontroliuoja du ar daugiau elektroninių ryšių teikėjų, kurių pagrindinės buveinės yra skirtingose valstybėse narėse, patronuojamoji įmonė, įgyvendindama šį reglamentą, nurodo pasirinktos atitinkamos patronuojančiosios įmonės buveinės valstybę narę ir tos buveinės valstybės narės patronuojančioji įmonė apie tai praneša.

Pranešimas pateikiamas buveinės valstybės narės ir bet kurios priimančiosios valstybės narės kalba arba kalbomis.

3.  Apie bet kokį pagal 2 dalį pateiktos informacijos pakeitimą buveinės valstybės narės nacionalinei reguliavimo institucijai pranešama per mėnesį nuo pakeitimo. Jeigu pakeitimas, apie kurį turi būti pranešta, susijęs su ketinimu teikti elektroninių ryšių tinklus arba paslaugas priimančiojoje valstybėje narėje, kuri nebuvo įtraukta į ankstesnį pranešimą, Europos elektroninių ryšių teikėjas veiklą priimančiojoje valstybėje narėje gali pradėti vykdyti apie tai pranešęs.

4.  Šiame straipsnyje nustatyto reikalavimo pranešti nesilaikymas laikomas buveinės valstybėje narėje Europos elektroninių ryšių teikėjui taikomų bendrųjų sąlygų pažeidimu.

5.  Buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija persiunčia pagal 2 dalį gautą informaciją ir pagal 3 dalį gautus bet kokius tos informacijos pakeitimus atitinkamos valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms ir EERRI biurui per vieną savaitę po tokios informacijos ar informacijos apie pakeitimus gavimo.

EERRI biuras tvarko viešai prieinamą pagal šį reglamentą pateiktų pranešimų registrą.

6.  Europos elektroninių ryšių teikėjui paprašius, buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija pagal direktyvos 2002/20/EB 9 straipsnį išduoda pareiškimą, kuriame nurodyta, kad atitinkamai įmonei taikomas vienas ES leidimas.

7.  Jeigu viena ar daugiau skirtingų valstybių narių nacionalinių reguliavimo institucijų mano, kad pagal 2 dalį pateiktame pranešime arba pagal 3 dalį pateiktame pranešime apie bet kokios pateiktos informacijos pakeitimą nustatyta buveinės valstybė narė neatitinka ar nebeatitinka įmonės pagrindinės buveinės pagal šį reglamentą, ji perduoda šį klausimą Komisijai, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą. Tokio perdavimo kopija perduodama EERRI biurui susipažinti. Komisija, suteikusi atitinkamam Europos elektroninių ryšių teikėjui ir ginčijamos buveinės valstybės narės nacionalinei reguliavimo institucijai galimybę pareikšti savo nuomonę, pagal šį reglamentą per tris mėnesius nuo šio klausimo perdavimo priima sprendimą, kuriuo nustatoma nagrinėjamos įmonės buveinės valstybė narė. [110 pakeit.]

5 straipsnis

Vieno ES leidimo laikymasis

1.  Kiekvienos atitinkamos valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija pagal savo nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinamos Direktyvos 2002/20/EB 10 straipsnyje numatytos procedūros, stebi ir užtikrina, kad Europos elektroninių ryšių teikėjai laikytųsi jos teritorijoje pagal 3 straipsnį taikomų taisyklių ir sąlygų.

2.  Priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija perduoda buveinės valstybės narės nacionalinei reguliavimo institucijai visą svarbią informaciją, susijusią su Europos elektroninių ryšių teikėjų atžvilgiu priimtomis individualiomis priemonėmis, siekdama užtikrinti jos teritorijoje pagal 3 straipsnį taikomų taisyklių ir sąlygų laikymąsi. [111 pakeit.]

6 straipsnis

Europos elektroninių ryšių teikėjų teisių teikti elektroninius ryšius laikinas sustabdymas ir panaikinimas

1.  Nedarant poveikio priemonėms, susijusioms su bet kurios atitinkamos valstybės narės suteikto radijo dažnių spektro arba numerių naudojimo teisių ir pagal 3 dalį priimtų laikinųjų priemonių laikinu sustabdymu arba panaikinimu, tik buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija gali laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo teises teikti elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas visoje Sąjungoje ar jos dalyje pagal nacionalinės teisės aktus, kurias įgyvendinama Direktyvos 2002/20/EB 10 straipsnio 5 dalis.

2.  Rimtų ir pasikartojančių priimančiojoje valstybėje narėje pagal 3 straipsnį taikomų taisyklių ir sąlygų pažeidimų atvejais, kai reikalavimų vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių pagal 5 straipsnį ėmėsi priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija, neduoda rezultatų, ji informuoja apie tai buveinės valstybės narės nacionalinę reguliavimo instituciją ir pareikalauja, kad ji priimtų 1 dalyje nurodytas priemones.

3.  Kol buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija nepriima galutinio sprendimo dėl pagal 2 dalį pateikto reikalavimo, priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija gali imtis skubių laikinų priemonių pagal nacionalinės teisės aktus, kuriais įgyvendinama Direktyvos 2002/20/EB 10 straipsnio 6 dalis, jei turi įrodymų, kad pažeistos jos teritorijoje pagal 3 straipsnį taikomos taisyklės ir sąlygos. Nukrypstant nuo Direktyvos 2002/20/EB 10 straipsnio 6 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, tokia laikina priemonė gali galioti, kol buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija priims galutinį sprendimą.

Komisija, EERRI, buveinės valstybės narės ir kitų priimančiųjų valstybių narių nacionalinės reguliavimo institucijos informuojamos apie laiku priimtas laikinas priemones.

4.  Jei buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija savo iniciatyva arba priimančiosios valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos reikalavimu pagal 1 dalį ketina priimti sprendimą laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo teises, ji apie savo ketinimą praneša bet kurios priimančiosios valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kurioms toks sprendimas turės poveikį. Priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija nuomonę pateikti gali per vieną mėnesį.

5.  Kiek įmanoma atsižvelgusi į atitinkamos priimančiosios valstybės narės nacionalinės reguliavimo institucijos nuomonę, buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija priima galutinį sprendimą ir per vieną savaitę nuo jo priėmimo praneša Komisijai, EERRI ir priimančiosios valstybės narės nacionalinėms reguliavimo institucijoms, kurioms toks sprendimas turės poveikį.

6.  Jei buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija nusprendžia pagal 1 dalį laikinai sustabdyti arba panaikinti Europos elektroninių ryšių teikėjo teises, bet kurios atitinkamos priimančiosios valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija imasi priemonių, kad neleistų Europos elektroninių ryšių teikėjui savo teritorijoje toliau teikti sprendime nurodytų paslaugų ar tinklų. [112 pakeit.]

7 straipsnis

Vykdymo užtikrinimo priemonių koordinavimas

1.  Taikydama 6 straipsnį buveinės valstybės narės nacionalinė reguliavimo institucija imasi priežiūros arba vykdymo užtikrinimo priemonių, susijusių su kitoje valstybėje narėje teikiama elektroninių ryšių paslauga arba tinklu, arba su kitoje valstybėje narėje padaryta žala taip pat rūpestingai, kaip tuo atveju, jei elektroninių ryšių paslauga arba tinklas būtų buvę teikiami buveinės valstybėje narėje.

2.  Valstybės narės užtikrina, kad jų teritorijose galima įteikti teisinius dokumentus, susijusius su priemonėmis, kurių imtasi pagal 5 ir 6 straipsnius. [113 pakeit.]