Neprieštaravimas deleguotajam aktui: Pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas
194k
37k
Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2014 m. kovo 13 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, papildančiam 2014 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 223/2014 dėl Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (C(2014)1627 – 2014/2676(DEA))
– atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2014)1627),
– atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. kovo 13 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštarauja deleguotajam reglamentui,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. kovo 18 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Reglamentą (ES) Nr. 223/2014(1), ypač į 32 straipsnio 8 dalį, 32 straipsnio 9 dalį, 34 straipsnio 7 dalį, 34 straipsnio 8 dalį, 55 straipsnio 4 dalį ir 62 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalį,
– atsižvelgdamas į tai, kad nebuvo pareikšta jokių prieštaravimų per Darbo tvarkos taisyklių 87a straipsnio 6 dalies trečioje ir ketvirtoje įtraukose nustatytą laikotarpį, kuris baigėsi 2014 m. balandžio 3 d.,
A. kadangi Parlamentas pakartotinai pabrėžė, kad labai svarbu, jog Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondas nedelsiant pradėtų savo veiklą;
1. pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;
2. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru bankų pertvarkymo fondu, ir kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2013)0520 – C7-0223/2013 – 2013/0253(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0520),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0223/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 6 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto bei Konstitucinių reikalų komitetų nuomones (A7-0478/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);
2. atsižvelgia į Tarybos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatomos kredito įstaigų ir tam tikrų investicinių įmonių pertvarkymo vienodos taisyklės ir vienoda procedūra, kiek tai susiję su bendru pertvarkymo mechanizmu ir Bendru pertvarkymo fondu, ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 806/2014.)
Teisėkūros rezoliucijos priedas
Tarybos pareiškimas
Tarpvyriausybinį susitarimą dėl įnašų į bendrą pertvarkymo fondą pervedimo ir sujungimo pasirašiusios valstybės pareiškia, jog dės pastangas Susitarimo ratifikavimo pagal atitinkamus nacionalinės teisės reikalavimus procesą užbaigti laiku, kad bendras pertvarkymo mechanizmas visu pajėgumu galėtų pradėti veikti ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d.
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pažeidžiamų vartotojų teisių stiprinimo strategijos(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl neįgalių asmenų judumo ir įtraukties ir 2010–2020 m. Europos strategijos dėl negalios(2),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 11 d. rezoliuciją dėl naujos Europos vartotojų politikos darbotvarkės(3),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl ES valstybės pagalbos taisyklių, susijusių su visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pertvarkos(4),
– atsižvelgdamas į 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje (Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva),
– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB,
– atsižvelgdamas į 2004 m. gruodžio 13 d. Tarybos direktyvą 2004/113/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio į moteris ir vyrus principą dėl galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis ir prekių tiekimo bei paslaugų teikimo(5),
– atsižvelgdamas į 2013 m. rusėjo 13 d. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Europos bendrosios elektroninių ryšių rinkos ir žemyno ryšių infrastruktūros plėtros priemonės ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/20/EB, 2002/21/EB ir 2002/22/EB ir reglamentai (EB) Nr. 1211/2009 ir (ES) Nr. 531/2012 (COM(2013)0627),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Postūmis energijos vidaus rinkai“ (COM(2012)0663),
– atsižvelgdamas į 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/6/EB, iš dalies keičiančią Direktyvą 97/67/EB, siekiant visiško Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos suformavimo,
– atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva),
– atsižvelgdamas į 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB,
– atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Rengiant Europos energijos vartotojų teisių chartiją“ (COM(2007)0386),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, įtrauktą į Sutartis pagal Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnį, ypač į jos 8 straipsnį (asmens duomenų apsauga), 11 straipsnį (saviraiškos ir informacijos laisvė), 21 straipsnį (nediskriminavimas), 23 straipsnį (moterų ir vyrų lygybė), 25 straipsnį (pagyvenusių žmonių teisės), 26 straipsnį (neįgaliųjų asmenų integravimas), 34 straipsnį (socialinė apsauga ir socialinė parama), 36 straipsnį (galimybė naudotis visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis), 37 straipsnį (aplinkos apsauga) ir 38 straipsnį (vartotojų apsauga),
– atsižvelgdamas į ES sutarties 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į ES sutarties 14 straipsnį ir šios sutarties protokolą Nr. 26,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0163/2014),
A. kadangi komunalinių paslaugų atžvilgiu labai svarbūs griežtesni reikalavimai dėl vartotojų duomenų ir kadangi reikia užtikrinti, jog vartotojai turės prieigą prie šių paslaugų, o valstybės narės – pakankamai lankstumo, kad galėtų atsižvelgti į pažeidžiamų vartotojų poreikius;
B. kadangi priimti sektorių teisės aktai ir jau padidinta vartotojų apsauga, tačiau, atsižvelgdamas į tai, primena valstybėms narėms, kad vis dar reikia užtikrinti tinkamą jų taikymą ir vykdymą;
C. kadangi kalbant apie komunalines paslaugas reikia atsižvelgti į nacionalinę kompetenciją ir į vietos lygmens savivaldos teisę ir kadangi sektorių reglamentavimas yra pakankama komunalinių paslaugų teisinė sistema;
Bendrosios nuostatos
1. pažymi, kad kai kurios pagrindinės vartotojų teisės reglamentuojamos Direktyva 2011/83/ES, o bendros komunalinių paslaugų ypatybės nurodytos atitinkamuose sektorių teisės aktuose;
2. primena valstybėms narėms, kad Direktyvą dėl vartotojų teisių jos turėjo perkelti į nacionalinę teisę iki 2013 m. gruodžio mėn. vidurio ir kad ji galios visoms po 2014 m. birželio 13 d. sudarytoms sutartims;
3. pažymi, kad vartotojų apsauga yra veiksminga tik tuo atveju, jei galima įgyvendinti vartotojų teises; todėl ragina valstybes nares visiškai įgyvendinti Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos (2005/29/EB), Direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos (2006/114/EB) ir Vartotojų teisių direktyvos (2011/83/ES) nuostatas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia alternatyvaus ginčų sprendimo sistemų, kaip efektyvių, ekonomiškai veiksmingų priemonių, kurios skirtos konfliktams tarp vartotojų ir komunalinių paslaugų teikėjų spręsti, svarbą; todėl ragina valstybes nares įgyvendinti neseniai priimtą Direktyvą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo (2013/11/ES) ir Reglamentą (ES) Nr. 524/2013 dėl elektroninio ginčų sprendimo;
4. pabrėžia, kad užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą labai svarbus vartotojų informuotumo didinimas, tačiau taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų teikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį klientų aptarnavimo srityje; pabrėžia, kad asmenys, atsakingi už ryšius su klientais, turi būti deramai pasirengę ir išmanyti vartotojų teises; todėl skatina komunalinių paslaugų teikėjus atitinkamai parengti savo darbuotojus ir užtikrinti, kad visi jų klientai visais atvejais galėtų gauti asmeninę pagalbą;
5. pabrėžia, kad visos ES vartotojams reikia sudaryti galimybes gauti prieinamas ir kokybiškas komunalines paslaugas, nes jos yra būtinos socialinei ir teritorinei sanglaudai užtikrinti bei prisideda prie Europos ekonomikos konkurencingumo;
6. pritaria, kad, siekiant lengviau užtikrinti visapusišką vartotojų apsaugą, reikalingos stiprios ir nepriklausomos vartotojų apsaugos organizacijos, tačiau taip pat pabrėžia, kad reikia surasti tinkamą pusiausvyrą tarp vartotojų ir paslaugų teikėjų poreikių;
7. pabrėžia, kad galimybė naudotis komunalinėmis paslaugomis turėtų būti suteikiama visiems vartotojams, neatsižvelgiant į jų finansinę padėtį; mano, kad tam tikromis aplinkybėmis valstybės narės galėtų nustatyti atitinkamą tvarką, kuri būtų taikoma pažeidžiamiems vartotojams;
8. ragina Komisiją ir valstybes nares skirti daugiau dėmesio vartotojų informavimo ir švietimo kampanijoms komunalinių paslaugų srityje, siunčiant tinkamą žinią atitinkamam vartotojų segmentui, ir daugiau investuoti į jas;
Energetika
9. mano, kad, norint užtikrinti konkurencingas energijos kainas, tiekimo saugumą, tvarumą ir efektyvų atsinaujinančios energijos diegimą plačiu mastu, būtina atvira, skaidri ir integruota energijos vidaus rinka, todėl ragina valstybes nares tinkamai perkelti į nacionalinę teisę trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą, jį taikyti ir geriau stebėti; pažymi, kad reikalingas geresnis vartotojų informavimas, ypač siekiant pagerinti teikiamas paslaugas bei suteikti galimybę palyginti tarifus ir užtikrinti jų skaidrumą; tokiu būdu būtų užtikrintos nediskriminacinės kainos;
10. pabrėžia, kad itin svarbu laiku, tinkamai ir visapusiškai įgyvendinti esamus teisės aktus, taip pat užtikrinti reguliavimą, kaip reikalaujama pagal trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą, siekiant iki 2014 m. sukurti integruotą ir konkurencingą Europos energijos vidaus rinką;
11. palankiai vertina pažeidžiamų vartotojų darbo grupės darbą Piliečių energetikos forume ir 2014 m. sausio 22 d. Komisijos komunikatą dėl energijos kainų ir išlaidų Europoje (COM(2014)0021) bei prie jo pridėtą ataskaitą, kurioje nagrinėjamas energijos kainų ir sąnaudų valstybėse narėse poveikis ir ryšys; primena, kad valstybės narės taip pat privalo atsižvelgti į tam tikrus veiksnius ir situacijas, kurie susiję su energija ir pažeidžiamais vartotojais;
12. pažymi, kad nutraukiant energijos tiekimo sutartis dažnai numatytos ribojamosios sąlygos ir sudėtingos procedūros; dėl šios priežasties sunku pakeisti energijos tiekėją; ragina numatyti greitesnes ir paprastesnes tiekėjo keitimo procedūras; pabrėžia, kad energijos vidaus rinkos teisės aktų pakete nurodyti vertinimo kriterijai yra atitinkamai papildyti į trečiąjį energijos vidaus rinkos teisės aktų paketą įeinančiose Elektros ir Dujų direktyvose; pabrėžia reguliarių Komisijos energijos vidaus rinkos įgyvendinimo ataskaitų svarbą;
13. pabrėžia, kad Komisija turi pateikti išvadas dėl elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo, nes tai priskiriama vartotojų internetinės energijos paskyros valdymui;
14. apgailestauja, kad dabar nustatant energijos kainas nebūtinai atsižvelgiama į išorės sąnaudas, t. y. su konkrečiu energijos šaltiniu ar energijos gavybos būdu susijusią žalą aplinkai, kurią vis tiek ilgainiui gali tekti padengti visai visuomenei; ragina imtis priemonių, kad šiuo atžvilgiu būtų paskatintas didesnis kainų skaidrumas vartotojams;
15. laikosi nuomonės, kad įmonės lengvai suprantama forma turėtų skelbti informaciją apie kainas, jų pokyčius ir sutarčių pakeitimus; primena valstybėms narėms, kad pagal trečiąjį vidaus energijos rinkos teisės aktų paketą jos ir taip privalo tai užtikrinti; ragina valstybes nares ir susijusias įmones imtis tinkamų priemonių, kad būtų galima užtikrinti vartotojų prieigą prie aiškios, suprantamos ir palyginamos informacijos apie kainas, sąlygas ir teisių gynimo priemones;
16. primena, kad trečiajame vidaus energijos rinkos teisės aktų pakete valstybėms narėms siūloma prieš pradedant taikyti pažangiąsias matavimo sistemas atlikti sąnaudų ir naudos analizę; atkreipia dėmesį į tai, kad pažangieji tinklai suteikia vartotojams galimybę stebėti ir koreguoti savo energijos sunaudojimą, bet pažymi, kad iš kai kuriose valstybėse narėse atliktos sąnaudų ir naudos analizės nematyti, jog vartotojai galėtų sutaupyti daug lėšų; pabrėžia, kad reikia laikytis vartotojų ir duomenų apsaugos nuostatų, taip pat tai, kad vartotojai ir toliau turi patys spręsti, ar naudotis pažangiaisiais skaitikliais;
Telekomunikacijos
17. pabrėžia, kad bendrojoje skaitmeninėje rinkoje ir elektroninių ryšių sektoriuje itin svarbus vartotojų aspektas, ir pažymi reikšmingą vartotojų apsaugos pagerėjimą įdiegus 2009 m. telekomunikacijų paketą (Direktyvos 2009/136/EB ir 2009/140/EB); atkreipia dėmesį į šiuo metu Parlamento pateiktus pasiūlymus dėl vartotojų apsaugos ir įgalinimo nuostatų atnaujinimo ir pagerinimo; pabrėžia, kad svarbu, jog visi vartotojai turėtų galimybę naudotis aukštos kokybės telekomunikacijų paslaugomis ir kad būtų diegiama nauja infrastruktūra siekiant mažinti skaitmeninę atskirtį;
18. pakartoja savo pasiūlymus sudaryti vartotojams sąlygas lengviau pakeisti elektroninių ryšių paslaugų teikėją nenustatant papildomų mokesčių, išskyrus faktinį perjungimo mokestį, išsaugant sukauptus duomenis ir taikant kuo mažiau formalumų, bei skatinti juos tai daryti; taip pat remia pasiūlymus skatinti nepriklausomą informaciją apie kainas, sąskaitų išrašymą ir paslaugų kokybę, įskaitant duomenų perdavimo greičius;
Pašto paslaugos
19. pažymi, kad pašto sektoriuje vartotojai gauna labiau į kokybę orientuotas paslaugas ir jaučia naudą dėl to, kad sumažinus sąnaudas sutaupytos lėšos buvo skirtos paslaugų gerinimui; pažymi, kad norint didinti vartotojų pasitikėjimą siuntų pristatymo rinkoje, būtina sąlyga yra daugiau pristatymo galimybių, didesnis skaidrumas, geresnė informacija ir kainos; pažymi, kad Direktyva 97/67/EB su pakeitimais, padarytais Direktyvomis 2002/39/EB ir 2008/6/EB, užtikrina, jog pašto paslaugos teikiamos kaip universaliosios paslaugos; primena, kad Komisija turi pateikti įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų išsiaiškinta, ar valstybės narės užtikrina šių paslaugų teikimą; ragina Komisiją skatinti pašto paslaugų tarnybas gerinti sąveikumą ir paspartinti supaprastintų procesų taikymą, siekiant sumažinti siuntų pristatymo paslaugų sąnaudas, padidinti prieinamumą ir kokybę;
20. pažymi, kad visoje Sąjungoje svarbu užtikrinti visapusiškas siuntų pristatymo paslaugas; pabrėžia, kad itin svarbu užtikrinti, jog pašto tarnybų ir privačių operatorių teikiamos siuntų pristatymo paslaugos būtų greitos ir patikimos, ypač siekiant patenkinti internetu užsakymus pateikiančių vartotojų poreikius; primena 2014 m. vasario 4 d. rezoliucijoje dėl siuntų pristatymo(6) pateiktus pasiūlymus, kad reikia remti paslaugų gerinimą ir sumažinti kainas;
21. palankiai vertina visas pristatymo rinkos subjektų pastangas geriau tenkinti interneto vartotojų ir mažmeninių prekybininkų poreikius, pvz., siūlant lankstaus pristatymo ir prekių grąžinimo galimybes; taip pat pabrėžia, kad palankiai vertintinos ir kitos paskatos, skirtos paslaugų sąveikumui ir kokybei gerinti;
Viešasis transportas
22. pripažįsta, kad per pastaruosius kelerius metus vartotojų teisės transporto srityje buvo pagerintos šiam sektoriui skirtomis priemonėmis;
23. pabrėžia, kad prioritetas turėtų būti teikiamas vartotojams, galintiems naudotis efektyviu vietos viešuoju transportu, nesvarbu, jei jie gyvena vietovėse, kuriose tokios paslaugos būtų mažiau pelningos; atsižvelgdamas į tai, pripažįsta valstybių narių atsakomybę ir ragina jas imtis atitinkamų veiksmų;
24. primena, kad efektyvios viešojo transporto paslaugos ateityje taps dar svarbesnės ir dėl visuomenės senėjimo, taip pat jos yra būtinos siekiant strategijoje „Europa 2020“ keliamų klimato tikslų; ragina sukurti bendras priemones, kad būtų užtikrintas optimalus veiksmingų, kokybiškų viešojo transporto paslaugų įvairiarūšiškumas, siekiant užtikrinti laisvą žmonių judėjimą ir tokių paslaugų konkurencingumą;
25. ragina laikytis kompleksinio požiūrio į pagyvenusius asmenis ir riboto judumo asmenis; mano, kad reikia atsižvelgti į visą viešojo transporto sistemą, įskaitant galimybę pasiekti viešojo transporto mazgus; norėtų, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl būtinybės sukurti nuoseklią ryšių centrų sistemą siekiant padėti asmenims, kurių galimybės judėti ribotos;
o o o
26. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi vidaus vandenų kelių laivams taikomi techniniai reikalavimai ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB (COM(2013)0622 – C7-0266/2013 – 2013/0302(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0622),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0266/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 21 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0145/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria nustatomi vidaus vandenų kelių laivams taikomi techniniai reikalavimai ir panaikinama Direktyva 2006/87/EB
P7_TC1-COD(2013)00302
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(3),
(1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/87/EB(6) nustatomos visame Sąjungos vidaus vandenų kelių tinkle taikomos suderintos techninių sertifikatų išdavimo vidaus vandens kelių laivams sąlygos;
(2) Reino upe plaukiojantiems laivams taikomus techninius reikalavimus nustato Centrinė laivybos Reinu komisija (CRK);
(3) Direktyvos 2006/87/EB prieduose nustatyti techniniai reikalavimai daugiausia apima nuostatas, išdėstytas CRK 2004 m. patvirtintoje Reglamento dėl Reino upe plaukiojančių laivų tikrinimo redakcijoje. Vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimo pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį sąlygos ir techniniai reikalavimai yra nuolatos atnaujinami ir pripažįstama, kad jie atspindi technologines naujoves;
(4) turint du skirtingus taisyklių rinkinius, t. y.atsižvelgiant į skirtingas teisines sistemas ir sprendimų priėmimo procedūrų laikotarpius, sunku išlaikyti pagal Direktyvą 2006/87/EB išduotų Sąjungos vidaus vandens laivybos sertifikatų ir pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį išduotiems sertifikatams taikomas taisykles ir Sąjungos vidaus vandens laivybos sertifikatui taikomas taisykles, teisinis tikrumas ir sauga neužtikrinamiišduotų sertifikatų lygiavertiškumą. Todėl neužtikrinamas teisinis tikrumas, ir tai gali turėti neigiamą poveikį laivybos saugai; [1 pakeit.]
(5) siekiant užtikrinti derėjimą Sąjungos lygmeniu, išvengti konkurencijos iškraipymo ir skirtingo saugos lygio, visame Sąjungos vidaus vandenų kelių tinkle turėtų būti taikomi ir reguliariai atnaujinami tie patys techniniai reikalavimai;
(6) CRK sukaupė didelę vidaus vandenų laivams taikomų techninių reikalavimų tobulinimo ir atnaujinimo patirtį, todėl tą patirtį reikėtų visapusiškai taikyti Sąjungos vidaus vandenų keliuose.Komisijos tarnybos ir CRK 2013 m. pasirašė administracinį susitarimą, kuriuo siekiama sustiprinti jų bendradarbiavimą, visų pirma plėtojant techninius reikalavimus, susijusius su vidaus vandenų laivais. Šiuo klausimu susitarta įsteigti Europos techninių standartų vidaus vandenų laivybos srityje kūrimo komitetą (angl. the Committee for the Elaboration of European Technical Standards (CESTE)), kuris parengtų techninius standartus vidaus vandenų laivybos srityje, į kuriuos Sąjunga ir CRK galėtų pateikti nuorodas savo atitinkamuose reglamentuose; [2 pakeit.]
(7) Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai, kuriais patvirtinama, kad plaukiojančios priemonės visiškai atitinka techninius reikalavimus, turėtų galioti visuose Sąjungos vidaus vandenų keliuose;
(8) turėtų būti labiau suderintos valstybių narių išduodamų papildomų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų, skirtų plaukiojimui 1 ir 2 zonų vandens keliais (upių žiotyse) ir 4 zonos vandens keliais, išdavimo sąlygos;
(9) saugos sumetimais standartai turėtų būti derinami aukštu lygmeniu ir taip, kad nesumažėtų Sąjungos vidaus vandenų kelių saugos standartai. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama pasikonsultavus su Komisija nustatyti specialias nuostatas, susijusias su tam tikrose zonose taikomais papildomais ar sumažintais techniniais reikalavimais, su sąlyga, kad tokios priemonės būtų taikomos tik konkretiems III ir IV prieduose nustatytiems objektams;
(10) tam tikrais atvejais, susijusiais su laivybai tinkamais vandens keliais, nesusietais su kitų valstybių narių vidaus vandenų keliais, arba susijusiais su tam tikromis priemonėmis, plaukiojančiomis tik nacionaliniais vandens keliais, valstybės narės turėtų turėti galimybę nukrypti nuo šios direktyvos nuostatų;
(11) be to, siekiant taikyti alternatyvius metodus, skatinti naujoves ar išvengti nepagrįstų išlaidų, valstybėms narėms gavus Komisijos leidimą turėtų būti leidžiama konkrečioms plaukiojančioms priemonėms taikyti nuo šios direktyvos nuostatų nukrypti leidžiančias nuostatas;
(12) Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas turėtų būti išduodamas plaukiojančiai priemonei, kuriai, prieš atiduodant eksploatuoti, sėkmingai atliktas techninis patikrinimas. Per techninį patikrinimą turėtų būti siekiama patikrinti, ar plaukiojanti priemonė atitinka šioje direktyvoje nustatytus techninius reikalavimus. Valstybių narių kompetentingos institucijos turėtų būti įgaliotosturės teisę bet kuriuo metu atlikti papildomus patikrinimus, kad patikrintų, ar plaukiojančios priemonės fizinė būklė atitinka Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatuose nurodytus reikalavimus; [3 pakeit.]
(13) atsižvelgiant į atitinkamos plaukiojančios priemonės kategoriją, tikslinga per tam tikrą laiką kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką;
(14) siekiant išlaikyti aukštą vidaus vandenų laivybos saugos lygį, laikantis tam tikrų apribojimų turėtų būti nustatytos išsamios nuostatos dėl naujų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimo, atnaujinimo, galiojimo pratęsimo ir išdavimo;
(15) laivams, kuriems ši direktyva netaikoma, turi ir toliau galioti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/100/EB(7) nustatytos priemonės;
(16) pagal šioje direktyvoje nustatytus peržiūrėtus techninius reikalavimus atliekant pirmą eksploatuojamos plaukiojančios priemonės, dar neturinčios Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato, techninį patikrinimą, turėtų būti taikomas pereinamojo laikotarpio režimas;
(17) siekiant nustatyti išsamias darnaus techninių reikalavimų taikymo taisykles, turėtų būti nustatyti privalomi administraciniai nurodymai;
(18) siekiant užtikrinti aukštą vidaus vandenų laivybos saugos ir sertifikatųlygiavertiškumo reikia atsižvelgti į techninių reikalavimų pokyčiusveiksmingumo lygį ir išlaikyti vidaus vandenų laivybossertifikatų lygiavertiškumą, šios direktyvos prieduose nustatyti techniniai reikalavimai turėtų būti nuolat atnaujinami atsižvelgiant į mokslinę ir techninę pažangą, taip pat techninius standartus vidaus vandens laivybos srityje. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį, kuriais, atsižvelgiant į mokslinę ir techninę pažangą arba pokyčius šioje srityjeir techninių standartų atnaujinimus, susijusius sutarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu, būtų priderinti šios direktyvos priedai. Ypač svarbu, kad Atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsiturėtų atvirai ir skaidriai rengti tinkamas konsultacijas su visomis suinteresuotosiomis šalimis, taip pat su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai pateikiami perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [4 pakeit.]
(18a) visų pirma Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti techniniai reikalavimai suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomiems laivams, kad jie galėtų veiksmingai ir saugiai plaukioti vidaus vandenų keliais; [5 pakeit.]
(19) siekiant taikyti alternatyvius metodus, skatinti naujoves, išvengti nepagrįstų išlaidų, numatyti veiksmingą sertifikatų išdavimo procesą arba atsižvelgti į regionines aplinkybes, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, susiję su leidimu konkrečioms plaukiojančioms priemonėms taikyti nuo tam tikrų techninių reikalavimų nukrypti leidžiančias nuostatas, klasifikacinių bendrovių tvirtinimu ir papildomų ar sumažintų techninių reikalavimų tvirtinimu laivams, plaukiojantiems tam tikrose, su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais nesusietose zonose. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(8);
(19a) siekiant užtikrinti tinkamą koordinavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis, visų pirma CRK, sistemą ir sukurti vienodus vidaus vandenų laivybos techninius standartus, kuriais galėtų remtis Sąjunga ir tarptautinės organizacijos, ši direktyva turėtų būti persvarstyta, visų pirma dėl ja nustatytų priemonių veiksmingumo, taip pat bendradarbiavimo su tarptautinėmis kompetentingomis vidaus vandenų laivybos organizacijomis mechanizmų, siekiant sukurti bendrą vienodą techninių standartų rinkinį; [6 pakeit.]
(20) todėl Direktyva 2006/87/EB turėtų būti panaikinta,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Vandens kelių klasifikavimas
Šioje direktyvoje Sąjungos vidaus vandenų keliai klasifikuojami taip:
a) 1, 2, 3 ir 4 zonos:
i) 1 ir 2 zonos – vandens keliai, išvardyti I priedo 1 skyriuje;
ii) 3 zona – vandens keliai, išvardyti I priedo 2 skyriuje;
iii) 4 zona – vandens keliai, išvardyti I priedo 3 skyriuje.
b) R zona – tie a punkte nurodyti vandens keliai, kuriems sertifikatai turi būti išduodami pagal tokią peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnio formuluotę, kokia yra šios direktyvos įsigaliojimo metu.
2 straipsnis
Apibrėžtys ir taikymo sritis
1. Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:
a) plaukiojanti priemonė – laivas arba plūduriuojantis įrenginys;
b) laivas – vidaus vandenų kelių laivas arba jūrų laivas;
c) vilkikas – laivas, specialiai pastatytas vilkimo operacijoms vykdyti;
d) stūmikas – laivas, specialiai pastatytas stumiamajai vilkstinei stumti;
e) keleivinis laivas – į vienos dienos reisus plaukiantis laivas arba laivas su kajutėmis, pastatytas ir įrengtas vežti daugiau nei 12 keleivių;
f) plūduriuojantis įrenginys – plūduriuojanti įranga, kuria vežama darbo įranga, pavyzdžiui, kranai, dugno gilinimo įranga, poliakalės arba keltuvai;
g) pramoginis laivas – sportui arba pramogai skirtas laivas, kuris nėra keleivinis laivas;
h) vandentalpa – laivo tūris po vandeniu kubiniais metrais;
i) ilgis (L) – didžiausias korpuso ilgis metrais be laivo vairo ir bugšprito;
j) plotis (B) – didžiausias korpuso plotis metrais, matuojamas iki išorinio korpuso apkalos krašto (be laivaračių, švartavimosi sijų ir pan.);
k) grimzlė (T) – vertikalus atstumas metrais tarp žemiausio korpuso taško, neskaičiuojant kilio arba kitų pritvirtintų priedų, ir aukščiausios grimzlės linijos;
l) klasifikacinė bendrovė – pagal 9 straipsnyje nurodytus kriterijus ir tvarką patvirtinta klasifikacinė bendrovė;
m) Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas – vidaus vandenų kelių laivui kompetentingos institucijos išduotas sertifikatas, kuriuo nurodoma atitiktis šios direktyvos techniniams reikalavimams.
2. Ši direktyva taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) laivams, kurių ilgis (L) yra 20 ar daugiau metrų;
b) laivams, kurių ilgio (L), pločio (B) ir grimzlės (T) sandauga yra 100 m3 ar daugiau.
3. Be to, ši direktyva taikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) vilkikams ir stūmikams, kurių paskirtis – vilkti arba stumti 1 dalyje nurodytas plaukiojančias priemones ar plūduriuojančius įrenginius arba greta judėti kartu su tokiomis plaukiojančiomis priemonėmis ar plūduriuojančiais įrenginiais;
b) keleiviams vežti skirtiems laivams, kuriais gali būti vežama daugiau kaip 12 keleivių ir įgula;
c) plūduriuojantiems įrenginiams.
4. Ši direktyva netaikoma šioms plaukiojančioms priemonėms:
a) keltams;
b) kariniams laivams;
c) jūrų laivams, įskaitant jūrų vilkikus ir stūmikus, kurie:
i) plaukioja ar bazuojasi potvynių ir atoslūgių veikiamuose vandenyse;
ii) laikinai plaukioja vidaus vandenų keliais, jeigu jie turi:
– sertifikatą, įrodantį atitiktį 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (SOLAS) ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, sertifikatą, įrodantį atitiktį 1966 m. Tarptautinės konvencijos dėl krovos žymų ar jai lygiaverčio akto nuostatoms, ir Tarptautinį taršos nafta prevencijos (IOPP) sertifikatą, įrodantį atitiktį 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL) nuostatoms; arba
– keleivinių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju – keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų sertifikatą, išduotą laikantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/45/EB(9); arba
– pramoginių laivų, kuriems netaikoma nė viena iš pirmoje įtraukoje nurodytų konvencijų, atveju – valstybės, su kurios vėliava jie plaukioja, sertifikatą.
3 straipsnis
Pareiga turėti sertifikatą
1. 1 straipsnyje nurodytais Sąjungos vidaus vandenų keliais plaukiojančios priemonės turi:
a) kai plaukioja R zonos vandens keliais:
– sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, arba
– Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, kuriuo nepažeidžiant II priedo pereinamojo laikotarpio nuostatų, patvirtinama visiška plaukiojimo priemonės atitiktis II priede nustatytiems techniniams reikalavimams, kurių lygiavertiškumas techniniams reikalavimams, nustatytiems taikant peržiūrėtą Konvenciją dėl laivybos Reino upe, yra nustatytas pagal galiojančias taisykles ir procedūras;
b) kai plaukioja kitais vandens keliais, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, įskaitant, jei taikoma, 5 straipsnyje nurodytas specifikacijas.
2. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo I dalyje pateiktą pavyzdį ir išduodamas laikantis šios direktyvos. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys prireikus būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius su tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.
4 straipsnis
Papildomi Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai
1. Visos plaukiojančios priemonės, turinčios galiojantį sertifikatą, išduotą pagal peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnį, gali plaukioti Sąjungos vandens keliais, turėdamos vien tą sertifikatą, su sąlyga, kad laikosi šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalies nuostatų.
2. Tačiau visoms plaukiojančioms priemonėms, turinčioms 1 dalyje nurodytą sertifikatą, taip pat išduodamas papildomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas:
a) kai plaukioja 3 ir 4 zonų vandens keliais, jeigu pageidaujama pasinaudoti tuose vandens keliuose taikomais mažesniais techniniais reikalavimais;
b) kai plaukioja 1 ir 2 zonų vandens keliais, arba, jei tai keleivinis laivas, kai plaukioja 3 zonos vandens keliais, nesusietais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, jei pagal 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis atitinkama valstybė narė yra priėmusi tuose vandens keliuose taikomus papildomus techninius reikalavimus.
3. Papildomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas parengiamas pagal V priedo II dalyje nurodytą pavyzdį ir kompetentingų institucijų išduodamas pateikus 1 dalyje nurodytą sertifikatą pagal institucijų, kurių kompetencijai priklauso atitinkami vandens keliai, nustatytas sąlygas. Komisija suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys prireikus būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius sutarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.
5 straipsnis
Tam tikroms zonoms taikomi papildomi ar mažesni techniniai reikalavimai
1. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, ir, jei taikoma, atsižvelgdamos į peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe reikalavimus, plaukiojančioms priemonėms, plaukiojančioms jų teritorijoje esančiais 1 ir 2 zonų vandens keliais, be II priede išvardytų techninių reikalavimų gali nustatyti papildomus techninius reikalavimus.
2. Kiekviena valstybė narė keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos teritorijoje esančiais 3 zonos vandens keliais, nesusietais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, be II priede nustatytų techninių reikalavimų gali taikyti papildomus techninius reikalavimus. Tokius naujus papildomus techninius reikalavimus valstybės narės gali priimti 3 dalyje nurodyta tvarka. Papildomi reikalavimai gali apimti tik III priede išvardytus elementus.
3. Apie siūlomus papildomus pakeitimus valstybė narė praneša Komisijai likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki numatomos jų įsigaliojimo dienos ir apie tai informuoja kitas valstybes nares.
Komisija papildomus techninius reikalavimus tvirtina įgyvendinimo aktais, kurie priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
4. Atitiktis papildomiems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jeigu taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Toks atitikties įrodymas pripažįstamas atitinkamos zonos Sąjungos vandens keliuose.
5. Jei taikant II priedo 24a skyriuje išdėstytas pereinamojo laikotarpio nuostatas būtų sumažinti galiojantys nacionaliniai saugos standartai, valstybė narė tų pereinamojo laikotarpio nuostatų gali nebetaikyti vidaus vandenų kelių keleiviniams laivams, plaukiojantiems jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais. Tokiomis aplinkybėmis valstybė narė gali reikalauti, kad tokie laivai, plaukiojantys jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su laivybai tinkamais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, nuo 2008 m. gruodžio 30 d. laikytųsi visų II priede nustatytų techninių reikalavimų.
Valstybė narė, kuri naudojasi pirmoje pastraipoje nurodyta galimybe, apie savo sprendimą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir pateikia Komisijai išsamią informaciją apie atitinkamus nacionalinius standartus, taikomus jos vidaus vandenų keliais plaukiojantiems keleiviniams laivams.
Atitiktis valstybės narės reikalavimams, taikomiems plaukiojant jos vidaus vandenų keliais, nesusisiejančiais su laivybai tinkančiais kitos valstybės narės vidaus vandenų keliais, pažymima 3 straipsnyje nurodytame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
6. Priemonėms, plaukiojančioms tik 4 zonos vandens keliais, visuose tos zonos vandens keliuose taikomi mažesni II priede nurodyti reikalavimai. Atitiktis tiems mažesniems reikalavimams pažymima 3 straipsnyje nurodytame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
7. Valstybės narės, pasikonsultavusios su Komisija, gali leisti, kad tik jos teritorijoje esančiais 3 ir 4 zonų vandens keliais plaukiojančioms priemonėms techniniai reikalavimai būtų taikomi iš dalies, arba gali nustatyti už II priede nustatytus techninius reikalavimus mažiau griežtus techninius reikalavimus.
Sprendimas taikyti mažiau griežtus techninius reikalavimus arba juos taikyti iš dalies gali būti taikomas tik IV priede išvardytiems elementams. Tais atvejais, kai plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos atitinka ne tokius griežtus arba dalinius techninius reikalavimus, tai pažymima Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate arba, jei taikoma 4 straipsnio 2 dalis, papildomame Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
Apie tai, kad taikomi ne tokie griežti techniniai reikalavimai nei nustatytieji II priede arba kad jie taikomi iš dalies, valstybės narės praneša Komisijai likus mažiausiai šešiems mėnesiams iki jų įsigaliojimo ir apie tai formuoja kitas valstybes nares.
6 straipsnis
Nukrypti leidžiančios nuostatos
1. Valstybės narės gali leisti nukrypti nuo šios direktyvos arba jos dalies:
a) laivams, vilkikams, stūmikams ir plūduriuojantiems įrenginiams, plaukiojantiems laivybai tinkamais vandens keliais, kurie vidaus vandenų keliu nesisieja su kitų valstybių narių vandens keliais;
b) plaukiojančioms priemonėms, kurių dedveitas neviršija 350 tonų, arba plaukiojančioms priemonėms, kurios nėra skirtos kroviniams vežti ir kurių vandentalpa yra mažesnė nei 100 m3, kurios buvo pradėtos statyti iki 1950 m. sausio 1 d. ir plaukioja tik nacionaliniais vandens keliais.
2. Valstybės narės gali leisti, kad vykdant laivybą jų nacionaliniais vandens keliais, riboto atstumo vietinės svarbos reisams arba reisams uosto teritorijoje būtų taikomos nuo vienos ar kelių šios direktyvos nuostatų nukrypti leidžiančios nuostatos. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos ir reisai ar teritorijos, kuriems joms taikomos, nurodomi plaukiojančios priemonės sertifikate.
3. Valstybės narės praneša Komisijai apie nukrypti leidžiančias nuostatas, kurias leista taikyti pagal 1 ir 2 dalis, ir apie tai informuoja kitas valstybes nares.
4. Valstybė narė, kuri dėl nukrypti leidžiančių nuostatų, suteiktų pagal 1 ir 2 dalis, neturi nė vienos jos vandens keliuose plaukiojančios priemonės, kuriai taikomos šios direktyvos nuostatos, neprivalo laikytis 8, 9 ir 11 straipsnių.
7 straipsnis
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
1. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas plaukiojančioms priemonėms, pradėtoms statyti [šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę data], išduodamas po techninio patikrinimo, kuris atliekamas prieš pradedant eksploatuoti plaukiojančią priemonę ir kurio paskirtis – nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priede nustatytus techninius reikalavimus.
2. Plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikoma Tarybos direktyva 82/714/EEB(10), tačiau kurioms pagal 2 straipsnio 2 ir 3 dalis taikoma ši direktyva, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas išduodamas po techninio patikrinimo, kuris atliekamas pasibaigus plaukiojančios priemonės esamo sertifikato galiojimo laikui, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau nei 2018 m. gruodžio 30 d., ir per kurį siekiama nustatyti, ar plaukiojanti priemonė atitinka II priedo techninius reikalavimus.
Bet koks neatitikimas II priede nustatytiems techniniams reikalavimams nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad šie trūkumai nekelia akivaizdaus pavojaus, šio straipsnio pirmoje pastraipoje nurodytos plaukiojančios priemonės gali plaukioti toliau, kol tos plaukiojančios priemonės dalys arba zonos, kurios buvo sertifikuotos kaip neatitinkančios tų reikalavimų, bus pertvarkytos arba pakeistos; tuomet jos turi atitikti II priedo techninius reikalavimus.
3. Šiame straipsnyje akivaizdžiu pavojumi visų pirma laikomi tie atvejai, kai remiantis II priede nurodytais techniniais reikalavimais pažeidžiami su konstrukcijos struktūriniu patvarumu ir plaukiojančios priemonės navigacija arba manevringumu ar tik jai būdingomis savybėmis susiję reikalavimai. Pagal II priedo techninius reikalavimus leidžiamos taikyti nukrypti leidžiančios nuostatos nelaikomos trūkumais, dėl kurių kiltų akivaizdus pavojus.
Atliekant įprastinius remonto ir priežiūros darbus esamų dalių pakeitimas identiškomis arba lygiavertės technologijos ir konstrukcijos dalimis šio straipsnio taikymo tikslais nelaikomas pakeitimu.
4. Ar plaukiojanti priemonė atitinka 5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus papildomus reikalavimus, prireikus nustatoma atliekant šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus techninius patikrinimus arba techninį patikrinimą atliekant plaukiojančios priemonės savininko prašymu.
8 straipsnis
Kompetentingos institucijos
1. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus gali išduotiišduoda valstybių narių kompetentingos institucijos. [7 pakeit.]
2. Kiekviena valstybė narė parengia kompetentingų institucijų, atsakingų už Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimą, sąrašą ir apie jį praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms.
3. Kompetentingos institucijos pagal VI priede nustatytą pavyzdį veda visų jų išduodamų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų registrą. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius su kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.
9 straipsnis
Techninių patikrinimų atlikimas
1. 7 straipsnyje nurodytus techninius patikrinimus atlieka kompetentingos institucijos. Tos institucijos gali neatlikti visos plaukiojančios priemonės ar jos dalies techninio patikrinimo, jeigu pagal galiojantį liudijimą, kurį išdavė pripažinta klasifikacinė bendrovė, akivaizdu, kad visa plaukiojanti priemonė ar jos dalis atitinka II priedo techninius reikalavimus.
2. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais patvirtinama VII priede išvardytus kriterijus atitinkanti klasifikacinė bendrovė arba panaikinamas patvirtinimas, vadovaujantis 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
3. Pagal šią direktyvą patvirtinimo paraišką Komisijai pateikia valstybė narė, kurioje yra klasifikacinės bendrovės būstinė arba patronuojamoji bendrovė, įgaliota išduoti liudijimus, kad plaukiojančioji priemonė atitinka II priedo reikalavimus. Prie šios paraiškos pridedama visa informacija ir dokumentai, kurių reikia norint patikrinti, ar įvykdyti patvirtinimo kriterijai.
Bet kuri valstybė narė gali pareikalauti, kad būtų surengtas svarstymas arba kad būtų leidžiama pateikti papildomos informacijos ar dokumentus.
4. Jei bet kuri valstybė narė mano, kad klasifikacinė bendrovė nebeatitinka VII priede nustatytų kriterijų, ji gali pateikti Komisijai prašymą panaikinti patvirtinimą. Prie panaikinimo prašymo pridedami jį pagrindžiantys dokumentai.
5. Laukiant, kol bus suteiktas patvirtinimas pagal šią direktyvą, pagal Tarybos direktyvą 94/57/EB(11) valstybės narės pripažintos, patvirtintos ir įgaliotos klasifikacinės bendrovės laikomos patvirtintomis tik tos valstybės narės vandens keliais plaukiojančių laivų atžvilgiu.
6. Komisija pirmą kartą iki ...(12) paskelbia ir atnaujina pagal šį straipsnį patvirtintų klasifikacinių bendrovių sąrašą. [8 pakeit.]
7. Kiekviena valstybė narė parengia už techninių patikrinimų atlikimą atsakingų kompetentingų institucijų sąrašą ir apie jį praneša Komisijai bei kitoms valstybėms narėms.
8. Kiekviena valstybė narė laikosi II priede nustatytų specialių reikalavimų, susijusių su tikrinimo įstaigomis ir prašymu atlikti patikrinimą.
10 straipsnis
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimas
1. Pagal šios direktyvos nuostatas naujiems laivams išduodamų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo laiką nustato kompetentinga institucija; jis yra ne ilgesnis negu:
a) penkeri metai – keleiviniams laivams;
b) dešimt metų – visoms kitoms plaukiojančioms priemonėms.
Galiojimo laikotarpis nurodomas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate.
2. Dar neatlikus techninio patikrinimo jau plaukiojančių laivų atveju, Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimo laikotarpį kompetentinga institucija nustato kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, atsižvelgdama į patikrinimo rezultatus. Vis dėlto, jų galiojimas negali viršyti 1 dalyje nurodytų laikotarpių.
3. Kiekviena valstybė narė II priede nurodytais atvejais gali išduoti laikinus Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus. Laikini Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai parengiami pagal V priedo III dalyje nurodytą pavyzdį. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais tas pavyzdys būtų keičiamas, siekiant atsižvelgti į mokslinę ir techninę pažangą, supaprastinti administracinius reikalavimus arba atsižvelgti į pokyčius šioje srityje, susijusius su kitų tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu.
11 straipsnis
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų pakeitimas
Kiekviena valstybė narė nustato prarasto ar sugadinto Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato pakeitimo sąlygas.
12 straipsnis
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų atnaujinimas
1. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas atnaujinamas pasibaigus jo galiojimo laikui pagal 7 straipsnyje nustatytas sąlygas.
2. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai atnaujinami II priedo 24 ir 24a skyriuose nustatytomis sąlygomis plaukiojančiai priemonei taikant tuose skyriuose nustatytas pareinamojo laikotarpio nuostatas.
13 straipsnis
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų galiojimo pratęsimas
Išimties tvarka Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato galiojimą pratęsti, pagal II priedą neatlikus techninio patikrinimo, gali sertifikatą išdavusi arba jį atnaujinusi institucija. Apie pratęsimą pažymima sertifikate.
14 straipsnis
Naujų Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatų išdavimas
Jeigu atlikus esminius pertvarkymus ar remontą pakinta plaukiojančios priemonės struktūrinis patvarumas, navigacija arba manevringumas ar tik jai būdingos savybės pagal II priedą, prieš jai išplaukiant į bet kokį kitą reisą atliekamas 7 straipsnyje numatytas šios plaukiojančios priemonės techninis patikrinimas. Atlikus šį patikrinimą, išduodamas naujas Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatas, kuriame nurodomos plaukiojančios priemonės techninės charakteristikos, arba atitinkamai pakeičiamas esamas sertifikatas. Jeigu sertifikatas išduodamas kitoje valstybėje narėje nei ta, kuri išdavė ar atnaujino pirminį sertifikatą, apie tai per vieną mėnesį atitinkamai pranešama sertifikatą išdavusiai ar atnaujinusiai kompetentingai institucijai.
15 straipsnis
Atsisakymas išduoti ar atnaujinti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatus ir jų panaikinimas
1. Bet koks sprendimas atsisakyti išduoti ar atnaujinti Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą yra pagrindžiamas. Apie jį pranešama plaukiojančios priemonės savininkui ir jis informuojamas apie atitinkamoje valstybėje narėje galiojančią skundų pateikimo tvarką ir terminus.
2. Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išdavusi ar atnaujinusi kompetentinga institucija gali panaikinti sertifikatą, jeigu plaukiojanti priemonė nebeatitinka sertifikate nurodytų techninių reikalavimų.
16 straipsnis
Papildomi patikrinimai
1. Valstybės narės kompetentingos institucijos bet kuriuo metu gali patikrinti, ar plaukiojanti priemonė turi pagal šios direktyvos sąlygas galiojantį sertifikatą ir atitinka tame sertifikate išdėstytus reikalavimus, ir ar nekelia akivaizdaus pavojaus laive esantiems asmenims, aplinkai arba laivybos saugai. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal 2–5 dalis.
2. Jeigu atlikusios tokį patikrinimą institucijos nustato, kad sertifikato neturima arba kad plaukiojančioje priemonėje esantis sertifikatas yra negaliojantis, arba kad plaukiojanti priemonė neatitinka sertifikate nustatytų reikalavimų, tačiau tai nekelia akivaizdaus pavojaus, plaukiojančios priemonės savininkas arba jo atstovas imasi visų reikalingų priemonių padėčiai ištaisyti. Apie tai per septynias dienas informuojama sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija.
3. Jei atlikusios patikrinimą kompetentingos institucijos nustato, kad dėl plaukiojančios priemonės kyla akivaizdus pavojus joje esantiems asmenims, aplinkai ar laivybos saugai, jos gali uždrausti ta plaukiojančia priemone tęsti reisą, kol nebus imtasi reikiamų veiksmų padėčiai ištaisyti.
Be to, jos gali nurodyti priemones, kuriomis būtų sudarytos sąlygos plaukiojančia priemone, tam tikrais atvejais užbaigus transporto operacijas, saugiai nuplaukti į vietą, kurioje ją bus galima patikrinti arba suremontuoti. Apie tai per septynias dienas informuojama sertifikatą išdavusi arba paskutinį kartą jį pratęsusi institucija.
4. Valstybė narė, kuri uždraudė plaukiojančia priemone tęsti reisą arba pranešė savininkui apie ketinimą tai padaryti, jei nebus pašalinti nustatyti trūkumai, sertifikatą išdavusiai arba paskutinį kartą jį pratęsusiai valstybės narės institucijai per septynias dienas praneša apie sprendimą, kurį ji priėmė arba ketina priimti.
5. Sprendime nutraukti plaukiojančios priemonės reisą, priimtame įgyvendinant šią direktyvą, smulkiai nurodomos šį sprendimą pagrindžiančios priežastys. Apie jį nedelsiant pranešama atitinkamai šaliai, kuri kartu informuojama apie skundų pateikimo tvarką, kuria ji gali pasinaudoti pagal valstybėse narėse galiojančius įstatymus, ir terminus.
17 straipsnis
Unikalus Europos laivo identifikavimo numeris
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą išduodanti kompetentinga institucija jame pagal II priedo 2 skyrių nurodo unikalų Europos laivo identifikavimo numerį.
18 straipsnis
Lygiavertiškumas ir nukrypti leidžiančios nuostatos
1. Valstybės narės gali prašyti Komisijos priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas arba būtų pripažįstamas konkrečios plaukiojančios priemonės techninių specifikacijų lygiavertiškumas dėl:
a) kitų nei II priede nurodytų medžiagų, įrenginių ar įrangos dalių naudojimo ar turėjimo plaukiojančioje priemonėje arba kitų konstrukcijos elementų ar priemonių pritaikymo;
b) Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimo ribotam bandomajam laikotarpiui, į jį įtraukiant naujus techninius reikalavimus, kuriais nukrypstama nuo II priedo II dalies reikalavimų, jei tais reikalavimais užtikrinama lygiavertė sauga;
c) tikrinimo įstaigų keleiviniams laivams taikomų išimčių, susijusių su vietomis, skirtomis naudotis riboto judumo asmenims, jei manoma, kad II priedo 15 skyriuje nustatytus specialius reikalavimus sunku vykdyti praktiškai arba kad dėl to būtų patiriamos nepagrįstos išlaidos;
d) kitų nei II priedo 10 skyriuje nurodytų gesinamųjų medžiagų naudojimo;
e) stacionarių gaisro gesinimo sistemų objektams apsaugoti naudojimo;
f) II priedo 24 skyriaus taikymo perstatytoms į ilgesnes nei 110 m ilgio plaukiojančioms priemonėms;
g) II priedo 24 ir 24a skyriuose nustatytų reikalavimų išimčių, pasibaigus pereinamojo laikotarpio nuostatų galiojimui, kai tokius reikalavimus sunku vykdyti techniškai arba kai juos vykdant galėtų būti patirtos neproporcingos išlaidos;
h) standartų, susijusių su sistemomis, išpurškiančiomis mažiau vandens nei nurodyta II priedo 10 skyriuje, pripažinimo.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.
2. Valstybių narių kompetentingos institucijos 1 dalies a–g punktuose nurodytą lygiavertiškumą ir nukrypti leidžiančias nuostatas nurodo Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikate. Apie tai informuojama Komisija ir kitos valstybės narės.
3. Kol bus priimti 1 dalies a punkte nurodyti įgyvendinimo aktai, kompetentingos institucijos pagal 10 straipsnio 2 dalį gali išduoti laikiną Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą.
Tuo atveju kompetentingos institucijos per vieną mėnesį nuo laikino Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikato išdavimo dienos praneša Komisijai ir valstybėms narėms plaukiojančios priemonės pavadinimą ir Europos laivo identifikavimo numerį, taip pat nukrypti leidžiančios nuostatos pobūdį ir valstybę, kurioje plaukiojanti priemonė yra registruota arba kurioje yra jos prirašymo uostas.
4. Komisija paskelbia pagal II priedą patvirtintos radiolokacinės navigacijos įrangos ir posūkio kampinio greičio indikatorių registrą.
19 straipsnis
Trečiųjų šalių plaukiojančių priemonių tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimas
Siekdama užtikrinti Sąjungos ir trečiųjų šalių abipusį tinkamumo plaukioti sertifikatų pripažinimą, Sąjunga pradeda derybas su trečiosiomis šalimis.
Kol tokie susitarimai nėra sudaryti, valstybės narės kompetentingos institucijos gali pripažinti trečiųjų šalių plaukiojančių priemonių tinkamumo plaukioti sertifikatus laivybai tos valstybės narės vandens keliais.
Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatai trečiųjų šalių plaukiojančioms priemonėms išduodami pagal 7 straipsnio 1 dalį.
20 straipsnis
Tolesnis Direktyvos 2009/100/EB taikymas
Toms plaukiojančioms priemonėms, kurioms netaikomos šios direktyvos 2 straipsnio 2 ir 3 dalys, tačiau kurioms taikomas Direktyvos 2009/100/EB 1 straipsnio a punktas, taikomos pastarosios direktyvos nuostatos.
21 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio nuostatos, susijusios su dokumentų naudojimu
Dokumentai, kuriems taikoma ši direktyva ir kuriuos, prieš įsigaliojant šiai direktyvai, pagal Direktyvą 2006/87/EB išdavė valstybių narių kompetentingos institucijos, galioja iki jų galiojimo pabaigos dienos.
22 straipsnis
Priedų priderinimas
1. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais I, II, III, IV ir VII priedai būtų priderinti prie mokslinės ir techninės pažangos arba pokyčių šioje srityje, susijusių su tarptautinių organizacijų, visų pirma CKR, darbu, siekiant užtikrinti, kad abu 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyti sertifikatai būtų išduodami remiantis remiantis techniniais reikalavimais, kuriais užtikrinamas vienodas saugos lygis, arba siekiant atsižvelgti į 5 straipsnyje nurodytus atvejus.
Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. pagal 24 straipsnį priima deleguotuosius aktus dėl specialių reikalavimų suskystintomis gamtinėmis dujomis (angl. LNG) varomiems laivams nustatymo II priedo 19ba skyriuje. [9 pakeit.]
Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, susijusius su privalomais administraciniais nurodymais dėl nuodugnaus II priede nustatytų reikalavimų taikymo, siekiant užtikrinti vienodą tų reikalavimų aiškinimą arba atsižvelgti į Sąjungos lygiu arba veikiant tarptautinėms organizacijoms, visų pirma CKR, sukauptą geriausią patirtį.
Priimdama tokius deleguotuosius aktus, Komisija užtikrina, kad techniniai reikalavimai, kurie turi būti tenkinami išduodant laivybai Reino upe pripažįstamą Sąjungos vidaus vandenų laivybos sertifikatą, padėtų užtikrinti tokį saugos lygį, kuris yra lygiavertis išduodant peržiūrėtos Konvencijos dėl laivybos Reino upe 22 straipsnyje nurodytą sertifikatą reikalaujamam saugos lygiui.
2. Siekiant atsižvelgti į II priedo pakeitimus, Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų atnaujinamos šios direktyvos nuorodos į tam tikras to priedo nuostatas.
23 straipsnis
Laikinieji reikalavimai
Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatomi plaukiojančioms priemonėms taikomi laikini techniniai reikalavimai, kad būtų galima atlikti bandymus ir taip skatinti naujoves ir techninę pažangą. Tokie reikalavimai galioja ne ilgiau nei trejus metus.
24 straipsnis
Įgaliojimų suteikimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 3, 4, 8, 10, 22 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotampenkerių metų laikotarpiui nuo [direktyvos įsigaliojimo data] ...(13). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [10 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3, 4, 8, 10, 22 ir 23 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę sprendime nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 3, 4, 8, 10, 22 ir 23 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per 2du mėnesius nuo Komisijos pateikto pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba jai nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos ParlamentasParlamento arba Taryba šį laikotarpį gali pratęsti 2Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [12 pakeit.]
25 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Tarybos direktyvos 91/672/EEB(14) 7 straipsniu įsteigtas komitetas (toliau – komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis. Jei komiteto nuomonė turi būti pateikiama laikantis rašytinės procedūros, per nuomonės pateikimo terminą komiteto pirmininkas gali nuspręsti tokią procedūrą užbaigti neparengus nuomonės.
26 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijų už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus taikymo taisykles ir imasi būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
26a straipsnis
Peržiūra
Komisija iki ...(15) ir vėliau kas trejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje įvertinamas pagal šią direktyvą nustatytų priemonių, visų pirma susijusių su techninių reikalavimų derinimu ir vidaus vandenų laivybos techninių standartų kūrimu, veiksmingumas. Ataskaitoje taip pat apžvelgiami bendradarbiavimo su tarptautinėmis organizacijomis, atsakingomis už vidaus vandenų laivybą, mechanizmai. Prireikus prie ataskaitos pridedamas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto siekiant toliau supaprastinti bendradarbiavimą ir koordinavimą, nustatant standartus, į kuriuos Sąjungos teisės aktuose gali būti pateikiama nuoroda. [13 pakeit.]
27 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės, turinčios 1 straipsnyje nurodytus vidaus vandenų kelius, priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kuriais nuo 2015 m. sausio 1 d. įgyvendinama ši direktyva. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.
Valstybės narės, priimdamos tokias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
28 straipsnis
Panaikinimas
Direktyva 2006/87/EB panaikinama nuo 2015 m. sausio 1 d.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą.
29 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
30 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms, kurios turi 1 straipsnyje nurodytus vidaus vandenų kelius.
Priimta
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
PRIEDŲ SĄRAŠAS
I priedas Sąjungos vidaus vandenų kelių, suskirstytų į 1, 2, 3 ir 4 geografines zonas, sąrašas
II priedas Minimalūs techniniai reikalavimai 1, 2, 3 ir 4 zonų vidaus vandenų keliais plaukiojančioms priemonėms
2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/87/EB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų laivams ir panaikinanti Tarybos direktyvą 82/714/EEB (OL L 389, 2006 12 30, p. 1).
2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/100/EB dėl vidaus vandenų laivų tinkamumo plaukioti liudijimų abipusio pripažinimo (OL L 259, 2009 10 2, p. 8).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/45/EB dėl keleivinių laivų saugos taisyklių ir standartų (OL L 163, 2009 6 25, p. 1).
1982 m. spalio 4 d. Tarybos direktyva 82/714/EEB, nustatanti techninius reikalavimus vidaus vandenų kelių laivams (OL L 301, 1982 10 28, p. 1), (Direktyva, pakeista Direktyva 2006/87/EB).
1994 m. lapkričio 22 d. Tarybos direktyva 94/57/EB dėl laivų apžiūros ir tikrinimo organizacijų ir atitinkamos jūrų administracijų veiklos bendrųjų taisyklių ir standartų (OL L 319, 1994 12 12, p. 20.)
1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyva 91/672/EEB dėl vidaus vandenų keliais krovinius ir keleivius vežančių laivų kapitonams išduotų nacionalinių pažymėjimų abipusio pripažinimo (OL L 373, 1991 12 31, p. 29).
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (COM(2013)0796 – C7-0421/2013 – 2013/0410(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0796),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 33 bei 325 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0421/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 25 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą (A7-0241/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą
(1) siekiant užtikrinti, kad Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97(4) būtų taikomas visiems įmanomiems prekių judėjimo Sąjungos muitų teritorijoje atvejams, reikėtų patikslinti muitinės teisės aktų apibrėžtį, atsižvelgiant į prekių įvežimo ir išvežimo koncepcijas;
(2) siekiant toliau stiprinti administracines ir baudžiamąsias kovos su pažeidimais procedūras, būtina užtikrinti, kad įrodymus, gautus teikiant tarpusavio pagalbą, būtų galima laikyti priimtinais vykstant procedūroms institucijos pareiškėjos valstybės narės administracinėse ir teisminėse institucijose;
(3) 2013 m. sausio 8 d. Komisijos komunikate dėl muitinės rizikos valdymo ir tiekimo grandinės saugumo pripažįstama, kad taikant pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92(5) 13 straipsnio 2 dalį nustatytą bendrą rizikos valdymo sistemą reikia skubiai pagerinti duomenų, kurie analizuojami nustatant riziką prieš įvežant prekes, kokybę ir prieinamumą, visų pirma siekiant veiksmingai nustatyti ir sumažinti saugai ir saugumui kylančius pavojus nacionaliniu ir Sąjungos lygiu. Į rizikos valdymo prieš įvežant prekes sistemą įtraukus duomenis apie konteinerių judėjimą, labai pagerės tiekimo grandinės matomumas ir akivaizdžiai padidės Sąjungos ir valstybių narių galimybės tikslingiau atrinkti tikrintinas didelės rizikos siuntas, o kartu bus sudarytos palankesnės sąlygos teisėtai prekybai;
(4) siekiant didesnio aiškumo, nuoseklumo, veiksmingumo, darnumo ir skaidrumo, reikia konkrečiau apibrėžti, kurioms institucijoms turėtų būti suteikta prieiga prie registrų, sukurtų pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97; tuo tikslu bus nustatyta vienoda nuoroda į kompetentingas institucijas; [1 pakeit.]
(5) duomenys apie konteinerių judėjimą leidžia nustatyti sukčiavimo ir rizikos tendencijas, susijusias su prekėmis, kurios įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją ir išvežamos iš jos. Naudojant tokios duomenis galima užkirsti kelią operacijoms, kuriomis pažeidžiami arba gali būti pažeisti muitinės teisės aktai, atlikti šių pažeidimų tyrimą ir užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už tuos pažeidimus ir padėti kompetentingoms institucijoms valdyti Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 punkte apibrėžtą muitinės riziką. Siekiant parengti ir naudoti kuo išsamesnę duomenų bazę ir kartu išvengti galimo neigiamo poveikio mažosioms ir vidutinėms krovinių ekspedijavimo sektoriaus įmonėms, būtina, kad viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, pateiktų Komisijai duomenis apie konteinerių judėjimą, tiek, kiek tokie duomenys surinkti elektronine forma naudojant jų įrangos sekimo sistemas arba tiek, kiek jie turi prieigą prie tokių duomenų;
(5a) informacija apie problemos mastą, gauta iš 2013 m. lapkričio 25 d. Komisijos atlikto Reglamento (EB) Nr. 515/97 pakeitimo poveikio vertinimo, rodo, kad vien tik dėl melagingu kilmės deklaravimu pagrįsto sukčiavimo ES 27 valstybių per metus patiriamų nuostolių suma gali siekti net 100 mln. eurų. 2011 m. valstybės narės pranešė apie 1 905 nustatytus sukčiavimo ir kitokių pažeidimų atvejus, susijusių su neteisingu prekių aprašymu, dėl kurių patirta 107,7 mln. eurų nuostolių. Tas skaičius apima tik valstybių narių ir Komisijos nustatytus nuostolius. Faktinis problemos mastas yra gerokai didesnis, nes nėra jokių duomenų apie 30 000 nustatytų galimo sukčiavimo atvejų; [2 pakeit.]
(5b) kad būtų užtikrinta aukšto lygio vartotojų apsauga, Sąjunga yra įpareigota kovoti su sukčiavimu muitais ir taip prisidėti įgyvendinant tikslą užtikrinti, jog produktai vidaus rinkoje būtų saugūs ir turėtų teisingus kilmės sertifikatus; [3 pakeit.]
(6) atsižvelgiant į išaugusįsukčiavimo muitais mastą, ypač svarbu gerinti sukčiavimoatvejų nustatymą ir prevenciją tuo pačiu metu tiek nacionaliniu, tiek Sąjungos lygmeniu. Sukčiavimo atvejų ir rizikos tendencijų nustatymas ir veiksmingų rizikos valdymo procedūrų įgyvendinimas labai priklauso nuo susijusių operatyvinių duomenų identifikavimo ir lyginamosios analizės. Todėl reikia parengti registrą Sąjungos lygmeniu, į kurį būtų įtraukiami duomenys apie prekių importą, eksportą ir tranzitą, įskaitant duomenis apie prekių tranzitą valstybėse narėse ir tiesioginį eksportą. Tuo tikslu valstybės narės turėtų leisti iš Komisijos tvarkomų sistemų sistemingai kopijuoti duomenis apie prekių importą, eksportą ir tranzitą ir kiek įmanoma anksčiau perduoti Komisijai duomenis apie tranzitą valstybėje narėje tiesioginį eksportą. Komisija turėtų kiekvienais metais pateikti iš šio registro gautus rezultatus Europos Parlamentuiir Tarybai. Ne vėliau kaip …(6) Komisija turėtų atlikti įvertinimus siekdama nustatyti galimybę išplėsti registre esamus duomenis įtraukiant prekių importo ir tranzito sausumos ir oro transportu duomenis ir įvertinti būtinybę išplėsti registre esamus duomenis įtraukiant eksporto duomenis; [4 pakeit.]
(7) siekdama įgyvendinti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18b straipsnį Komisija sukūrė keletą techninių sistemų, kurias taikant valstybėms narėms bus galima teikti techninę pagalbą, vykdyti mokymo arba informavimo veiklą ir kitą operatyvinę veiklą. Tas technines sistemas reikia aiškiai nurodyti tame reglamente, be to, joms turi būti taikomi duomenų apsaugos reikalavimai;
(8) dėl 2011 m. pradėtos įgyvendinti e. muitinės sistemos, pagal kurią dokumentus, kuriais patvirtinamas prekių importas ir eksportas, saugo nebe muitinių administracijos, o ekonominės veiklos vykdytojai, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – OLAF) vėlavo atlikti tyrimus muitinės srityje, nes OLAF tokius dokumentus gali gauti tik tarpininkaujant toms administracijoms. Be to, dėl trejų metų termino, kuris taikomas administracijose saugomiems muitinės dokumentams, atsiranda papildomų kliūčių tyrimams sėkmingai atlikti. Siekiant pagreitinti muitinės srityje atliekamus tyrimus, Komisijai tam tikrais atvejais ir iš anksto pranešus valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė prašyti, kad atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai jai tiesiogiai teiktų dokumentus, kuriais patvirtinamos importo ir eksporto deklaracijos. Atitinkami ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti informuoti apie procedūros pobūdį. Tie ekonominės veiklos vykdytojai turėtų privalėti pateikti Komisijai prašomus dokumentus laiku, Komisijai iš anksto pranešus valstybėms narėms; [5 pakeit.]
(9) siekiant užtikrinti įtrauktų duomenų konfidencialumą ir didesnį saugumą, su įtrauktais duomenimis susipažinti galėtų tik konkretūs naudotojai ir tik apibrėžtais tikslais; [6 pakeit.]
(10) siekiant užtikrinti naujausią informaciją ir užtikrinti duomenų subjektų teisę į skaidrumą ir informaciją, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001(7) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB(8), reikėtų numatyti galimybę internete skelbti atnaujintus valstybių narių paskirtų kompetentingų institucijų ir Komisijos padalinių, turinčių prieigą prie Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS), sąrašus;
(11) Sąjungos institucijoms, įstaigoms, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis, taikomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001;
(12) kad duomenų apsaugos priežiūra būtų nuoseklesnė, siekdamas koordinuoti MIS auditus Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turi glaudžiai bendradarbiauti su Tarybos sprendimu 2009/917/TVR(9) įsteigta Jungtine priežiūros institucija;
(13) dažnai dėl nuostatų, kuriomis reglamentuojamas duomenų saugojimas MIS, nepateisinamai prarandama informacija, nes valstybės narės dėl susijusios administracinės naštos ir reikiamų išteklių, ypač žmogiškųjų, trūkumo ne visuomet atlieka kasmetinę peržiūrą. Todėl būtina supaprastinti duomenų saugojimo MIS procedūrą, panaikinant pareigą kasmet peržiūrėti duomenis ir nustatant maksimalų 10 metų duomenų saugojimo laikotarpį, atitinkantį pagal šį reglamentą sukurtuose registruose nustatytus duomenų saugojimo laikotarpius. ŠisVis dėlto ši nuostata neturėtų būti taikoma ieškinio senaties terminui, kaip nustatyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 221 straipsnio 3 dalyje. Saugojimo laikotarpis būtinas atsižvelgiant į ilgai trunkančias pažeidimų nagrinėjimo procedūras ir dėl to, kad šie duomenys būtini vykdant bendras muitinių operacijas ir atliekant tyrimus. Be to, laikantis duomenų apsaugos taisyklių, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas turėtų būti informuojamas apie atvejus, kai asmens duomenys saugomi MIS ilgesnį nei penkerių metų laikotarpį; [7 pakeit.]
(14) siekiant pagerinti galimybes analizuoti sukčiavimo atvejus ir palengvinti tyrimų atlikimą, su atliekamų tyrimų bylomis susiję bylų identifikavimo duomenų bazėje (toliau – FIDE) saugomi duomenys turėtų tapti anoniminiais praėjus vieneriems metams nuo tada, kai buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai, ir saugomi tokia forma, kad duomenų subjekto nebebūtų galima nustatyti;
(15) kadangi tikslų gerinti muitinės rizikos valdymą, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje bei gerinti sukčiavimo muitais nustatymą, tyrimą ir prevenciją valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;
(16) viešiesiems ar privatiesiems paslaugų teikėjams, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra saistomi privatinės teisės sutartiniais įsipareigojimais teikti duomenis apie konteinerių judėjimą, 18c straipsnis turėtų būti pradėtas taikyti vėliau, kad paslaugų teikėjai galėtų surengti naujas derybas dėl sutarčių ir užtikrinti, kad būsimos sutartys suderinamos su pareiga teikti duomenis Komisijai;
(17) Reglamentu (EB) Nr. 515/97 Komisijai suteikiami įgaliojimai įgyvendinti kai kurias to reglamento nuostatas, todėl įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Komisijai tuo reglamentu suteiktus įgaliojimus reikia suderinti su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 ir 291 straipsniais;
(18) siekiant papildyti tam tikras neesmines Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatas, visų pirma sukurti supaprastintą ir susistemintą pranešimų apie konteinerių padėtį registrą, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl įvykių, su kuriais susiję pranešimai apie konteinerių padėtį turėtų būti teikiami, tuose pranešimuose būtinų pateikti duomenų ir pranešimų teikimo dažnumo;
(19) siekiant papildyti tam tikras neesmines Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatas, visų pirma patikslinti, kokia informacija turėtų būti įtraukiama į MIS, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl operacijų, kurioms taikomi žemės ūkio teisės aktai ir informacija apie kurias turi būti pateikta MIS centrinei duomenų bazei;
(20) ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai;
(21) kad būtų užtikrintos vienodos Reglamento (EB) Nr. 515/97 įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti pranešimų apie konteinerių padėtį duomenų formatą ir perdavimo būdą. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(10). Įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra;
(22) kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai įtraukti į MIS konkrečius duomenis, susijusius su kiekviena 24 straipsnio a–h punktuose nurodyta kategorija. Tais įgyvendinimo įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011. Įgyvendinimo aktams priimti turėtų būti taikoma nagrinėjimo procedūra. Konkretūs duomenys, kurie turi būti įtraukti į MIS, bus pagrįsti Komisijos reglamento (EB) Nr. 696/98(11) priede išvardytais duomenimis;
(23) buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2014 m. kovo 11 d. pateikė nuomonę,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 515/97 iš dalies keičiamas taip:
1. 2 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
a) pirma įtrauka pakeičiama taip:"
„– muitinės teisės aktai – Sąjungos nuostatų visuma ir susiję deleguotieji ir įgyvendinimo aktai, kuriais reguliuojamas prekių, kuriomis tarpusavyje prekiauja valstybės narės ir trečiosios šalys, bei valstybių narių tarpusavio prekybos prekių, neturinčių Sąjungos statuso pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 28 straipsnio 2 dalį, arba prekių, kurioms taikoma papildoma kontrolė ar tyrimai, siekiant nustatyti jų statusą Sąjungoje, įvežimas, išvežimas, importas, eksportas, tranzitas ir buvimas,“
"
b) papildoma šia įtrauka:"
„– viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine – savininkai, siuntėjai, gavėjai, ekspeditoriai, vežėjai, gamintojai ir kiti susiję tarpininkai arba tarptautinėje tiekimo grandinėje dalyvaujantys asmenys.“ [8 pakeit.]
"
2. 12 straipsnis pakeičiamas taip:"
„Dokumentai, patvirtintos dokumentų kopijos, pažymėjimai, visosvisi oficialūs administracinių institucijų patvirtintospriemonėspatvirtinti dokumentai arba priimti sprendimai, ataskaitos bei kiti su tyrimu susiję duomenys, kuriuos gauna ir institucijai pareiškėjai pateikia institucijos, į kurią kreipiamasi, darbuotojai, teikdami pagalbą pagal 4–11 straipsnius, gali būti laikomi priimtinais įrodymais administracinėse ir teisminėse propcedūrose valstybėje narėje pareiškėjoje taip pat, tarsi jie būtų gauti valstybėje narėje, kurioje vyksta procedūros.“ [9 pakeit.]
"
2a. įterpiamas šis straipsnis:"
„16a straipsnis
Dokumentai, patvirtintos dokumentų kopijos, pažymėjimai, visos administracinių institucijų patvirtintos priemonės arba jų priimti sprendimai, ataskaitos bei kiti su tyrimu susiję duomenys, kuriuos gauna vienos valstybės narės darbuotojai ir pateikia kitai valstybei narei, teikdami pagalbą, numatytą 13–15 straipsniuose, gali būti laikomi priimtinais įrodymais administracine ir teismine tvarka nagrinėjant bylas informaciją gaunančioje valstybėje narėje taip pat, tarsi jie būtų gauti valstybėje narėje, kurioje vyksta bylų nagrinėjimas.“ [10 pakeit.]
"
2b. 18 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa papildoma šia įtrauka:"
„–jei muitinės teisės aktų pažeidimai viršija Komisijos nustatytą ribą.“ [11 pakeit.]
"
2c. 18 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos baigiamoji dalis pakeičiama taip:"
„jos, savo iniciatyva arba vykdydamos pagrįstą Komisijos prašymą, kaip galima greičiau, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris savaites, perduoda Komisijai bet kurią pasirinktinai dokumentų, jų kopijų ar išvadų forma teikiamą svarbią informaciją, būtiną siekiant nustatyti faktus, kad Komisija galėtų koordinuoti veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės.“ [12 pakeit.]
"
2d. 18 straipsnio 4 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"
„4. Kai Komisija mano, kad yra pažeidimų vienoje ar daugiau valstybių narių, ji apie tai informuoja atitinkamą valstybę narę ar valstybes nares, o ta valstybė narė ar valstybės narės kaip galėdamos greičiau, bet jokiu būdu ne vėliau kaip per tris savaites nuo informacijos gavimo dienos, atlieka tyrimą, kuriame, remiantis šio reglamento 9 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnyje nustatytomis sąlygomis, gali dalyvauti Komisijos pareigūnai.“ [13 pakeit.]
"
3. 18a straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Nedarant poveikio valstybių narių kompetencijai, valdant Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą riziką ir siekiant padėti 29 straipsnyje nurodytoms institucijoms nustatyti prekių siuntas, susijusias su operacijomis, kuriomis gali būti pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai, taip pat nustatyti tam tikslui naudojamas transporto priemones, įskaitant konteinerius, Komisija sukuria ir administruoja viešųjų ar privačiųjų paslaugų teikėjų, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, pateiktų duomenų registrą. Tas registras tiesiogiai prieinamas toms institucijoms. Jos užtikrina, kad tame registre saugoma informacija, susijusi su valstybių narių paslaugų teikėjų interesais, būtų naudojama tik šio reglamento tikslais.“ [14 pakeit.]
"
b) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Administruodama tą registrą Komisija turi įgaliojimus:
a)
bet kokiu būdu ar forma prieiti prie duomenų arba juos gauti ir kaupti, taip pat naudoti duomenis vykstant administracinėms arba teisminėms procedūroms, laikydamasi intelektinės nuosavybės teises reglamentuojančių teisės aktų. Komisija imasi tinkamų apsaugos priemonių, visų pirma techninių ir organizacinių priemonių, siekdama užtikrinti apsaugą nuo valdžios institucijų savivalės, taip pat nustato duomenų subjektams taikomus skaidrumo reikalavimus. Duomenų subjektams suteikiama prieiga prie šiuo tikslu tvarkomų duomenų ir teisė juos taisyti; [15 pakeit.]
b)
palyginti ir sutikrinti duomenis, prie kurių turi prieigą ar kuriuos gavo iš registro, juos indeksuoti, papildyti duomenimis iš kitų šaltinių ir analizuoti, laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001*;
c)
leisti šio registro duomenis naudoti 29 straipsnyje nurodytoms institucijoms, naudojant elektronines duomenų tvarkymo priemones. “
"
__________________
* 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
c) įtraukiamos 5 ir 6 dalysPapildoma šia dalimi:"
„5. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, ar šis registras atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.
Komisija imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir prieigos arba bet kokio kito neteisėto tvarkymo. [16 pakeit.]
6. Jei viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, neprieštarauja, Komisija, nepažeisdama Reglamento Nr. 45/2001, gali perduoti 18a straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis tarptautinėms organizacijoms ir (arba) ES institucijoms ir agentūroms, įskaitant Pasaulio muitinių organizaciją, Tarptautinę jūrų organizaciją, Tarptautinę civilinės aviacijos organizacijąir Tarptautinę oro transporto asociaciją, taip pat Europolui, kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo ir su kuriomis Komisija yra sudariusi atitinkamą susitarimą arba susitarimo memorandumą. [17 pakeit.]
Duomenys pagal šią dalį perduodami tik šio reglamento bendraisiais tikslais, įskaitant Sąjungos finansinių interesų apsaugąir (arba) Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92* 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą rizikos valdymą. [18 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]
Į susitarimą arba susitarimo memorandumą, kuriuo remiantis Pagal šią dalį gali būti perduodami duomenys, įtraukiami, inter alia,perduodant duomenis laikomasi duomenų apsaugos principai, pvz., numatyta principų, numatoma duomenų subjektų prieiga prie duomenų ir teisė juos taisyti, siekti žalos atlyginimo administracine ir teismine tvarka, taip pat numatytasnumatomas nepriklausomos priežiūros mechanizmas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos priemonių. [19 pakeit.]
Viešųjų ar privačiųjų paslaugų teikėjų, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine, pateikti duomenys saugomi tik tol, kol pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo įtraukti; jie negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Jei asmens duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 43 straipsnį siekiant iš dalies pakeisti tarptautinių organizacijų ir (arba) Sąjungos institucijų ir agentūrų, kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo, sąrašą. [20 pakeit.]
Komisija konsultuojasi su verslo atstovais dėl šioje dalyje nurodytų deleguotųjų aktų rengimo. [21 pakeit.]
____________________
* 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, 1992 10 19, p. 1).“
"
4. 18b straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Komisija valstybėms narėms gali atlikti ekspertizę, teiktiužtikrina, kad valstybės narės turėtų ekspertinių žinių, techninę ar logistinę pagalbą, organizuoti mokymogalėtų vykdyti mokymus ar komunikacinę veiklą arba suteiktigautų bet kokią kitą operatyvinę paramą šio reglamento tikslams pasiekti ir valstybių narių įsipareigojimams vykdyti įgyvendinant SESV 87 straipsnyje numatytą muitinių bendradarbiavimą. Tuo tikslu Komisija sukuria tinkamas technines sistemas.“ [22 pakeit.]
"
b) pridedama 3 dalis:"
„3. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, ar visos šiame straipsnyje nurodytos techninės sistemos atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.“ [23 pakeit.]
"
5. Įterpiami šie straipsniai:"
„18c straipsnis
1. 18a straipsnio 1 dalyje nurodyti viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kurių veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandineVežėjai jūra, kurie kaupia duomenis apie konteinerių judėjimą ir jų padėtį arba turi prieigą prie tokių duomenų, Komisijai teikia pranešimus apie konteinerių padėtį. [24 pakeit.]
2. Reikalaujami pranešimai apie konteinerių padėtį teikiami vienu iš šių atvejųtuo atveju, kai konteineriai laivu įvežami iš trečiosios šalies į Sąjungos muitų teritoriją:
a)
kai konteineriai laivu įvežami iš trečiosios šalies į Sąjungos muitų teritoriją;[25 pakeit.]
b)
kai konteineriai laivu išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos į trečiąją šalį. [26 pakeit.]
3. Reikalaujamuose pranešimuose apie konteinerių padėtį pranešama apie 18f straipsnyje nurodytus įvykius, tiek kiek jie žinomi viešajam ar privačiajam paslaugų teikėjui, kurio veikla susijusi su tarptautine tiekimo grandine ir kuriam duomenys buvo sukurti arba surinkti elektroniniame konteinerių vietos nustatymo įrenginyje. [27 pakeit.]
4. Komisija įsteigia ir administruoja perduotų pranešimų apie konteinerių padėtį registrą. Pranešimų apie konteinerių padėtį registras yra 18a straipsnyje nurodyto registro dalis ir jame neturi būti asmens duomenų. [28 pakeit.]
18d straipsnis
1. Kai konteineris, įskaitant konteinerius, kurie nebus iškraunami Sąjungoje, skirtas laivu įvežti į Sąjungos muitų teritoriją iš trečiosios šalies, viešieji ar privatieji paslaugų teikėjai, kuriems taikomas 18c straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, teikia pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su kiekvienu įvykiu, nuo to momento, kai pranešama, kad konteineris tuščias prieš jį įvežant į Sąjungos muitų teritoriją, iki tol, kol pranešama, kad konteineris vėl tuščias.
2. Tais atvejais, kai paslaugų teikėjo elektroniniame registre nėra konkretaus pranešimo apie konteinerių padėtį, reikalingo norint nustatyti svarbius tuščio konteinerio įvykius, paslaugų teikėjas pateikia pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su įvykiais, įvykusiais per laikotarpį, kuris prasideda ne vėliau kaip likus trims mėnesiams iki fizinio konteinerio atvykimo į Sąjungos muitų teritoriją ir baigiasi praėjus vienam mėnesiui nuo įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją arba atvykimo į paskirties vietą ne Sąjungos muitų teritorijoje dieną, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė.
18e straipsnis
1. Kai konteineris iš Sąjungos muitų teritorijos laivu išvežamas į trečiąją šalį, viešojo ar privačiojo sektoriaus paslaugų teikėjai, kuriems taikomas 18c straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga, pateikia pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su kiekvienu įvykiu, nuo to momento, kai pranešama, kad konteineris tuščias Sąjungos muitų teritorijoje, iki tol, kol pranešama, kad konteineris tuščias ne Sąjungos muitų teritorijoje.
2. Tais atvejais, kai paslaugų teikėjo elektroniniame registre nėra konkretaus pranešimo apie konteinerių padėtį, reikalingo norint nustatyti svarbius tuščio konteinerio įvykius, paslaugų teikėjas gali pateikti pranešimus apie konteinerių padėtį, susijusius su įvykiais, įvykusiais bent per tris mėnesius nuo tada, kai konteineris išvežtas iš Sąjungos muitų teritorijos.
18f straipsnis
1. Komisijai pagal 43 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl įvykių, susijusių su konteinerių padėtimi ir apie kuriuos pagal 18c straipsnį turi būti teikiami pranešimai apie konteinerių padėtį, nustatymo, tuose pranešimuose būtinų pateikti duomenų ir pranešimų teikimo dažnumo.
2. Priimdama įgyvendinimo aktus KomisijaiKomisija tvirtina nuostatas, susijusias su pranešimų apie konteinerių padėtį duomenų formatu ir pranešimų perdavimo būdu ir su pareiga, kuri gali būti susijusi su konteineriais, įvežamais į Sąjungą dėl nukrypimo nuo paskirties vietos. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [29 pakeit.]
2a. Pagal 18a straipsnio 1 dalį Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato priemones, kuriomis prieš perduodant susistemintus pranešimus apie konteinerių padėtį kitoms organizacijoms ar įstaigoms turi būti gautas paslaugų teikėjų sutikimas. [30 pakeit.]
2b. Komisija primygtinai raginama konsultuotis su konteinerių linijinės laivybos pramonės verslo atstovais dėl šiame straipsnyje nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų rengimo. Jie gali būti kviečiami dalyvauti atitinkamuose komiteto posėdžiuose ir ekspertų grupėse, kurios turi būti pasitelkiamos tokiems aktams rengti. [31 pakeit.]
18g straipsnis
1. Komisija sukuria ir administruoja registrą, į kurį įtraukiami Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93* 37 ir 38 prieduose nustatyti duomenys apie prekių importą, eksportą ir tranzitą, įskaitant duomenis apie prekių tranzitą valstybėje narėje (Importo, eksporto ir tranzito registras). Valstybės narės leidžia Komisijai sistemingai kopijuoti duomenis apie importą, eksportą ir tranzitą iš duomenų šaltinių, kuriuos Komisija tvarko remdamasi Reglamentu (EEB) Nr. 2913/92. Valstybės narės kiek įmanoma anksčiau teikia Komisijai duomenis apie prekių tranzitą valstybėje narėje ir tiesioginį eksportą. Informacija apie fiziniusir juridinius asmenis naudojama tik šio reglamento tikslais. [32 pakeit.]
2. Registras naudojamas padedant užkirsti kelią operacijoms, kuriomis pažeidžiami arba gali būti pažeisti muitinės teisės aktai, atlikti šių pažeidimų tyrimą ir užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už tuos pažeidimus bei valdyti Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą muitinės riziką, įskaitant rizika pagrįstą muitinį tikrinimą.
3. Prieiga prie registro suteikiama tik 29 straipsnyje nurodytiems Komisijos padaliniams ir nacionalinėms institucijoms. Tame registre esančius asmens duomenis gali tvarkyti tik Komisijos ir nacionalinių institucijų paskirti analitikai.
Jei duomenis pateikusi valstybė narė neprieštarauja, Komisija, nepažeisdama Reglamento (EB) Nr. 45/2001, gali perduoti tam tikrus duomenis, gautus pagal 1 dalyje nurodytą procedūrą, tarptautinėms organizacijoms ir (arba) ES institucijoms ir agentūroms, įskaitant Pasaulio muitinių organizaciją, Tarptautinę jūrų organizaciją, Tarptautinę civilinės aviacijos organizacijąir Tarptautinę oro transporto asociaciją, taip pat Europolui, kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo ir su kuriomis Komisija yra sudariusi atitinkamą susitarimą arba susitarimo memorandumą. [33 pakeit.]
Duomenys pagal šią dalį perduodami tik šio reglamento bendraisiais tikslais, įskaitant Sąjungos finansinių interesų apsaugą ir (arba) Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 25 ir 26 punktuose ir 13 straipsnio 2 dalyje nurodytą rizikos valdymą.
Į susitarimą arba susitarimo memorandumą, kuriuo remiantis pagal šią dalį gali būti perduodami duomenys, įtraukiami, inter alia, duomenų apsaugos principai, kaip antai numatyta duomenų subjektų prieiga prie duomenų ir teisė juos taisyti, siekti žalos atlyginimo administracine ir teismine tvarka, taip pat numatytas nepriklausomos priežiūros mechanizmas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi duomenų apsaugos priemonių.
3a. Komisija pagal 51a straipsnį kasmet pateikia to registro rezultatus Europos Parlamentui ir Tarybai. [34 pakeit.]
4. Į šį registrą įtrauktus asmens duomenis Komisija tvarko laikydamasi Reglamento (EB) Nr. 45/2001. [35 pakeit.]
Komisija laikoma duomenų valdytoja Reglamento (EB) Nr. 45/2001 2 straipsnio d punkto prasme.
Remiantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 27 straipsniu importo, eksporto ir tranzito registrą iš anksto patikrina Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas. [36 pakeit.]
Į importo, eksporto ir tranzito registrą įtraukti duomenys saugomi tik tol, kol pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo įtraukti; jie negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Jei asmens duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.
5. Į importo, eksporto ir tranzito registrą neįtraukiami ypatingų kategorijų duomenys, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 45/2001 10 straipsnio 5 dalyje.
Komisija imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad asmens duomenys būtų apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo arba neteisėto atskleidimo, pakeitimo ir nutekėjimo arba bet kokio kito neteisėto tvarkymo. [37 pakeit.]
18h straipsnis
1. Aiškiu valstybės narės leidimu arba numanomu šio reglamento 18h straipsnio 1b dalyje nurodytu leidimu vykstant tyrimams, susijusiems su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų muitinės teisės aktų įgyvendinimu, Komisija, pateikusi valstybei narei šio straipsnio 1a dalyje nurodytą prašymą ir laikydamasi Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 14 straipsnio gali tiesiogiai iš ekonominės veiklos vykdytojų gauti dokumentus, kuriais patvirtinamos importo ir eksportotranzito deklaracijos, kurių atžvilgiu ekonominės veiklos vykdytojai parengė arba surinko patvirtinamuosius dokumentus. Komisija praneša visoms valstybėms narėms, kurios gali būti įtrauktos į vėlesnę užklausą, apie prašymą kartu su teikiamu prašymu. Komisija pateikia valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, prašymo kopiją kartu su teikiamu prašymu. Komisija pateikia ekonominės veiklos vykdytojo pateikto atsakymo ir patvirtinamųjų dokumentų kopijas valstybei narei, kurioje yra įsisteigęs ekonominės veiklos vykdytojas, per vieną savaitę nuo atsakymo gavimo dienos. [38 pakeit.]
1a. Gavusi iš Komisijos prašymą pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama importo arba tranzito deklaracija, valstybė narė pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 14 straipsnį per tris savaites:
–
atsako į prašymą ir pateikia prašomus dokumentus;
–
praneša Komisijai, kad valstybė narė pateikė prašymą ekonominės veiklos vykdytojui pateikti dokumentus;
–
neprašo papildomo dviejų savaičių laikotarpio prašymui patenkinti dėl organizacinių priežasčių, arba
‒
atmeta prašymą ir praneša Komisijai, kad prašymo nebuvo galima įvykdyti atliekant išsamų patikrinimą, pavyzdžiui, dėl to, jog ekonominės veiklos vykdytojas nepateikė prašytos informacijos arba valstybės narės teisminė institucija priėmė sprendimą nesuteikti informacijos pagal šio reglamento 3 straipsnį. [39 pakeit.]
1b. Jeigu valstybė narė:
–
neatsako į prašymą ir nepateikia prašomų dokumentų;
–
nepraneša Komisijai, kad valstybė narė pateikė prašymą ekonominės veiklos vykdytojui pateikti dokumentus;
–
neprašo papildomo dviejų savaičių laikotarpio prašymui patenkinti dėl organizacinių priežasčių, arba
–
neatmeta prašymo per šį pradinį trijų savaičių laikotarpį
laikoma, kad ji suteikė Komisijai numanomą leidimą tiesiogiai kreiptis į ekonominės veiklos vykdytoją ir prašyti jo pateikti dokumentus, kuriais patvirtinama importo arba tranzito deklaracija. [40 pakeit.]
2. Laikotarpiu, per kurį privalo saugoti atitinkamus dokumentus, ekonominės veiklos vykdytojai Komisijos prašymu privalo jai pateikti 1 dalyje nurodytą informaciją per tris savaites. [41 pakeit.]
______________________
* 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, 1993 10 11, p. 1).“
"
5a. 21 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Rezultatai ir informacija, gauti Bendrijos misijų, nurodytų šio reglamento 20 straipsnyje, metu, ir ypač dokumentai, kuriuos perduoda trečiųjų atitinkamų šalių kompetentingos institucijos, taip pat informacija, gauta administracinių tyrimų metu, įskaitant Komisijos tarnybų gautą informaciją, tvarkomi remiantis šio reglamento 45 straipsniu.“ [42 pakeit.]
"
6. 23 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"
„4. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal 43 straipsnį, kuriuose apibrėžiamos su žemės ūkio reglamentais susijusios operacijos, kurias atliekant informacija turi būti įtraukiama į MIS.“
"
7. 25 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisijai tvirtina nuostatas dėl duomenų, susijusių su kiekviena 24 straipsnio a–h punktuose nurodyta kategorija, įtraukimo į MIS, kiek tai reikalinga, kad būtų pasiektas sistemos tikslas. 24 straipsnio e punkte nurodyta kategorija neapima asmens duomenų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 43a straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. “
"
8. 29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Prieigą prie duomenų, esančių MIS, gali gauti tik kiekvienos valstybės narės paskirtos institucijos ir Komisijos paskirti padaliniai. Tos nacionalinės institucijos yra muitinės administracijos, bet gali būti ir kitos institucijos, pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras kompetentingos siekti tikslų, nustatytų 23 straipsnio 2 dalyje. [43 pakeit.]
Duomenis teikianti MIS partnerė turi teisę nustatyti, kuri iš pirmiau nurodytų nacionalinių institucijų gali gauti prieigą prie jos į MIS įtrauktų duomenų.“
"
b) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Kiekviena valstybė narė atsiunčia Komisijai jos paskirtų kompetentingų nacionalinių institucijų, turinčių prieigą prie MIS, sąrašą, prie kiekvienos institucijos nurodydama, su kokiais duomenimis ji gali susipažinti ir kokiais tikslais.
Komisija apie tai informuoja kitas valstybes nares. Ji taip pat tikrina paskirtų kompetentingų nacionalinių institucijų sąrašą, aiškindamasi, ar jame nėra neproporcingų paskyrimų, ir teikia visoms valstybėms narėms atitinkamą išsamią informaciją apie Komisijos padalinius, turinčius prieigą prie MIS.
Nacionalinių institucijų ir Komisijos padalinių sąrašą Komisija paskelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, o vėlesnius jo pakeitimus Komisija viešai skelbia internete.“
"
9. 30 straipsnio 3 dalies trečia pastraipa pakeičiama taip:"
„Paskirtų institucijų ar padalinių sąrašą Komisija viešai skelbia internete.“
"
9a. 30 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"
„4. Iš MIS gauti duomenys, turint išankstinį valstybės narės, įtraukusios šiuos duomenis į sistemą, leidimą, gali būti perduoti kitoms, 2 dalyje nenurodytoms nacionalinėms institucijoms, trečiosioms šalims ir tarptautinėms ar regioninėms organizacijoms ir (arba) Sąjungos agentūroms, kurios prisideda prie Sąjungos finansinių interesų apsaugos ir tinkamo muitinės teisės aktų taikymo. Kiekviena valstybė narė imasi specialių priemonių, kad užtikrintų tokių duomenų apsaugą tuo metu, kai jie perduodami ar pateikiami departamentams, esantiems už jos teritorijos ribų.
Pirmame papunktyje nurodytos nuostatos taikomos Komisijai mutatis mutandis tais atvejais, kai ji yra įtraukusi duomenis į sistemą.“ [44 pakeit.]
"
10. 4 skyriaus pavadinimas pakeičiamas taip:"
„4 skyrius
Duomenų saugojimas“.
"
11. 33 straipsnis pakeičiamas taip:"
„33 straipsnis
Į MIS įtraukti duomenys saugomi tik tol, kol pasiekiamas tikslas, dėl kurio jie buvo įtraukti; jie negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų. Jei asmens duomenys saugomi ilgiau nei penkerius metus, apie tai pranešama Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.“ [45 pakeit.]
"
12. 37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 3a dalis pakeičiama taip:"
„3a. Šiuo reglamentu patikslinamas ir papildomas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001.
Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas prižiūri, ar MIS atitinka Reglamento (EB) Nr. 45/2001 reikalavimus.“
"
b) papildoma šia dalimi:"
„5. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas ir Tarybos sprendimu 2009/917/TVR* įsteigta Jungtinė priežiūros institucija, veikdami pagal savo kompetencijos sritis, derina savo veiksmus, kad užtikrintų koordinuotą MIS priežiūrą ir auditus.
_________________________
* 2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos sprendimas 2009/917/TVR dėl informacinių technologijų naudojimo muitinės tikslais (OL L 323, 2009 12 10, p. 20).“
"
13. 38 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) Išbraukiamas 1 dalies b punktas.
b) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Visų pirma, valstybės narės ir Komisija imasi priemonių, kad:
a)
užkirstų kelią įgaliojimų neturintiems asmenims naudotis įranga, skirta duomenims tvarkyti;
b)
užkirstų kelią pašaliniams asmenims perskaityti, nukopijuoti, pakeisti ar panaikinti duomenis ir duomenų laikmenas;
c)
užkirstų kelią neteisėtai duomenis įvesti, pakeisti ir panaikinti duomenis arba susipažinti su duomenimis;
d)
užkirstų kelią įgaliojimų neturintiems asmenims pasinaudoti MIS panaudojant duomenų perdavimo įrangą;
e)
užtikrintų, kad įgalioti asmenys galėtų naudotis tik tais MIS duomenimis, kuriais naudotis jie kompetentingi;
f)
užtikrintų, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurioms institucijoms duomenis galima perduoti duomenų perdavimo įranga;
g)
užtikrintų, kad būtų galima patikrinti ir ex post facto nustatyti, kokie duomenys įvesti į MIS, kada ir kas juos įvedė, ir kontroliuoti apklausą;
h)
užkirstų kelią neteisėtai duomenis perskaityti, nukopijuoti, pakeisti ar panaikinti duomenų perdavimo ir duomenų laikmenų gabenimo metu.“
"
c) 3 dalis pakeičiama taip:"
„3. Komisija tikrina, ar atliktos paieškos buvo teisėtos ir ar jas atliko įgalioti naudotojai. Patikrinama ne mažiau kaip 1 % visų atliktų paieškų.Tikrinimo apimtis priklauso nuo tikrinamos srities dydžio, pažeidimo sunkumo ir numatomos susijusios įplaukų sumos, bet visada yra lygi 1 % ar daugiau atliktų paieškų. Tokių paieškų ir patikrinimų suvestinė įtraukiama į sistemą ir naudojama tik minėtiems patikrinimams atlikti, o po šešių mėnesių ji panaikinama.“ [46 pakeit.]
"
14. 41d straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Terminas, kurį gali būti saugomi duomenys, priklauso nuo juos pateikusios valstybės narės įstatymų, teisės aktų ir procedūrų. Poreikį saugoti duomenis patikrina duomenis teikianti valstybė narė. Toliau nurodyti ilgiausi ir nesumuojami terminai, kurie apskaičiuojami nuo duomenų įtraukimo į tyrimo bylą dienos ir kurie negali būti viršyti: [47 pakeit.]
a)
su vykdomų tyrimų bylomis susiję duomenys negali būti saugomi ilgiau nei trejus metus, jei nenustatyta, kad buvo įvykdyta operacija, kuria pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai; duomenys turi tapti anoniminiais anksčiau, jei praėjo vieneri metai nuo tada, kai buvo atlikti paskutiniai tyrimo veiksmai;
b)
su administraciniais ar baudžiamaisiais tyrimais susiję duomenys, kuriais remiantis nustatyta, kad buvo įvykdyta operacija, kuria pažeidžiami muitinės ir žemės ūkio teisės aktai, tačiau nebuvo priimtas administracinis sprendimas, apkaltinamasis nuosprendis arba įsakymas sumokėti baudą ar administracinę nuobaudą, negali būti saugomi ilgiau nei šešerius metus;
c)
su administraciniais ar baudžiamaisiais tyrimais susiję duomenys, kuriais remiantis buvo priimtas administracinis sprendimas, apkaltinamasis nuosprendis arba įsakymas sumokėti baudą ar administracinę nuobaudą, negali būti saugomi ilgiau nei dešimt metų.“
"
b) 3 dalis pakeičiama taip:"
„3. Iš karto po to, kai baigiasi 1 dalyje numatytas ilgiausias duomenų saugojimo terminas, Komisija duomenis paverčia anoniminiais arba juos ištrina.“ [48 pakeit.]
"
15. 43 straipsnis pakeičiamas taip:"
„1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 18a straipsnio 6 dalyje, 18f straipsnio 1 dalyje, 18g straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo …(12). [49 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 18a straipsnio 6 dalyje, 18f straipsnio 1 dalyje, 18g straipsnio 3 dalyje ir 23 straipsnio 4 dalyje nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui [50 pakeit.]
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 18a straipsnio 6 dalį, 18f straipsnio 1 dalį, 18g straipsnio 3 dalį ir 23 straipsnio 4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“ [51 pakeit.]
"
16. Įterpiamas šis straipsnis:"
„43a straipsnis
1. Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 182/2011*.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
__________________
* 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).“
‒ būtinybę išplėsti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18a straipsnyje nurodytame registre esamus duomenis įtraukiant eksporto duomenis, ir
‒ galimybę išplėsti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18a straipsnyje nurodytame registre esamus duomenis įtraukiant prekių importo ir tranzito sausumos ir oro transportu duomenis. [52 pakeit.]
2 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Viešiesiems ar privatiesiems paslaugų teikėjams, kurie šio reglamento įsigaliojimo dieną yra saistomi privatinės teisės sutartimis, dėl kurių negali vykdyti Reglamento (EB) Nr. 515/97 18c straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, šis reglamentas pradedamas taikyti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo reikiamų Reglamento (EB) Nr. 515/97 18f straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų įsigaliojimo dienos. [53 pakeit.]
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 82, 1997 3 22, p. 1).
2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
1998 m. kovo 27 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 696/98 įgyvendinantis Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą (OL L 96, 1998 3 28, p. 22).
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, nustatančios informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (kodifikuota redakcija) (COM(2013)0932 – C7-0006/2014 – 2010/0095(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0179) ir iš dalies pakeistą pasiūlymą (COM(2013)0932),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 114, 337 ir 43 straipsnius, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0006/2014),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones(1),
– atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl pagreitinto teisės aktų tekstų oficialaus kodifikavimo darbo metodo(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 86 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0247/2014),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, minėtuoju pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. paveda Pirmininkui Parlamento poziciją perduoti Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, nustatančią informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (kodifikuota redakcija)
(1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB(5), buvo keletą kartų iš esmės keičiama(6). Siekiant aiškumo ir racionalumo minėta direktyva turėtų būti kodifikuota.
(2) Vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje yra užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Dėl to prekių judėjimo kiekybinių apribojimų bei visų kitų lygiaverčio poveikio priemonių uždraudimas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų.
(3) Siekiant sklandaus vidaus rinkos veikimo, reikėtų užtikrinti kuo didesnį nacionalinių iniciatyvų dėl techninių reglamentų rengimo skaidrumą.
(4) Prekybos kliūtys, susidarančios dėl su gaminiais susijusių techninių reglamentų, gali būti leidžiamos taikyti tik ten, kur reglamentai yra būtini esminiams reikalavimams įvykdyti, o jų tikslas – visuomenės interesai, kuriuos jos ir garantuoja.
(5) Prieš priimant technines nuostatas Komisijai labai svarbu turėti reikiamą informaciją. Dėl tos priežasties valstybės narės, kurių reikalaujama padėti jai atlikti uždavinį pagal Europos Sąjungos sutarties (ESS) 4 straipsnio 3 dalį, privalo pranešti apie savo techninių reglamentų projektus.
(6) Visos valstybės narės taip pat privalo būti informuotos apie techninius reglamentus, kuriuos numato priimti bet kuri valstybė narė.
(7) Vidaus rinkos tikslas yra sukurti aplinką, palankią įmonių konkurencingumui. Geresnis informacijos pateikimas yra vienas iš būdų padėti įmonėms geriau pasinaudoti šiai rinkai būdingais pranašumais. Dėl to yra būtina ūkio subjektams suteikti galimybę įvertinti kitų valstybių narių pasiūlytų nacionalinių techninių reglamentų poveikį, numatant, kad bus reguliariai skelbiami projektų, apie kuriuos buvo pranešta, pavadinimai, ir naudojantis nuostatomis, susijusiomis su tokių projektų konfidencialumu.
(8) Siekiant teisinio aiškumo, valstybėms narėms vertėtų viešai skelbti, jog nacionalinis techninis reglamentas buvo priimtas laikantis šioje direktyvoje nustatytų formalumų.
(9) Kiek tai yra susiję su gaminiams taikomais techniniais reglamentais, priemonės, skirtos tinkamam rinkos veikimui ar jos plėtojimui užtikrinti, apima didesnį nacionalinių ketinimų skaidrumą ir siūlomų reglamentų galimo poveikio rinkai įvertinimo kriterijų bei sąlygų išplėtimą.
(10) Dėl to būtina įvertinti visus gaminiui keliamus reikalavimus ir atsižvelgti į nacionalinės gaminių reglamentavimo nusistovėjusios tvarkos raidą.
(11) Kiti nei techninės specifikacijos reikalavimai, susiję su pateikto į rinką gaminio būvio ciklu, gali turėti įtakos to gaminio laisvam judėjimui arba sudaryti kliūtis tinkamam vidaus rinkos veikimui.
(12) Yra būtina paaiškinti de facto techninio reglamento sąvoką. Ypač nuostatos, kuriomis valstybės institucija pateikia nuorodas į technines specifikacijas ar kitus reikalavimus arba skatina jų laikytis, ir visuomenės labui skirtos nuostatos, pateikiančios nuorodą į gaminius, su kuriais yra susijusi ta valstybės institucija, tokiems reikalavimams ar specifikacijoms suteikia didesnę privalomąją vertę, negu ta, kurią dėl savo pačių kilmės jie turėtų priešingu atveju.
(13) Komisijai ir valstybėms narėms taip pat turėtų būti skirta pakankamai laiko numatomos priemonės pakeitimams pasiūlyti, kad būtų pašalintos ar sumažintos kliūtys, galinčios trukdyti laisvam prekių judėjimui.
(14) Atitinkama valstybė narė, rengdama galutinę numatytos priemonės redakciją, privalo atsižvelgti į šiuos pakeitimus.
(15) Vidaus rinkai yra būdinga, ypač tais atvejais, kai valstybės narės negali įgyvendinti abipusio pripažinimo principo, kad Komisija priima ar pasiūlo priimti privalomus aktus. Buvo nustatytas konkretus laikinas priėmimo atidėjimo laikotarpis, kad nebūtų įgyvendintos nacionalinės priemonės, trukdančios Europos Parlamentui ir Tarybai ar Komisijai priimti privalomus tos pačios srities aktus.
(16) Minima valstybė narė, laikydamasi ESS 4 straipsnio 3 dalyje nustatytų bendrų pareigų, privalo atidėti numatytos priemonės įgyvendinimą tokiam laikotarpiui, kuris leistų bendrai išnagrinėti pasiūlytus pakeitimus arba parengti įstatymo galią turinčio teisės akto pasiūlymą, arba priimti privalomą Komisijos aktą.
(17) Siekdamos padėti Europos Parlamentui ir Tarybai patvirtinti priemones, valstybės narės neturėtų priimti techninių reglamentų, jeigu Taryba priėmė savo poziciją dėl Komisijos pasiūlymo šioje srityje pirmuoju svarstymu.
(18) Būtina numatyti Nuolatinį komitetą, kurio narius skiria valstybės narės ir kurio uždavinys būtų bendradarbiauti su Komisija siekiant sumažinti neigiamą poveikį laisvam prekių judėjimui.
(19) Ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms sudirektyvų, nurodytų III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
1. Šioje direktyvoje vartojamos sąvokos turi šią reikšmę:
a) „gaminys“ – bet kuris pramonės gaminys, taip pat žemės ūkio ir žuvininkystės produktas;
b) „paslauga“ – yra bet kuri informacinės visuomenės paslauga, t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiama paslauga.
Šiame apibrėžime:
i) „teikimas per atstumą“ reiškia, kad paslauga, teikiama šalims nesant kartu vienoje vietoje,
ii) „elektroninėmis priemonėmis“ – reiškia, kad iš pradžių paslauga elektronine įranga pasiunčiama ir priimama duomenims apdoroti (įskaitant skaitmeninį tankinimą) ir saugoti, o galutinai perduodama ir priimama laidais, radijo, optinėmis, kitomis elektromagnetinėmis priemonėmis,
iii) „asmenišku paslaugų gavėjo prašymu“ reiškia, kad paslauga teikiama perduodant duomenis asmenišku prašymu.
Neįtrauktų į šį apibrėžimą paslaugų orientacinis sąrašas pateiktas I priede;
c) „techninė specifikacija“ – dokumente pateikti reikalavimai tokioms gaminio charakteristikoms kaip kokybės lygiai, darbiniai parametrai, sauga ar matmenys, taip pat reikalavimai parduodamo gaminio pavadinimui, terminijai, simboliams, bandymams ir bandymų metodams, pakavimui, žymėjimui ar ženklinimui etiketėmis ir atitikties įvertinimo procedūroms.
Sąvoka „techninė specifikacija“ taip pat apima žemės ūkio produktų, nurodytų SESV 38 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, žmonėms ir gyvūnams vartoti skirtų produktų, taip pat medicinos produktų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB(7) 1 straipsnyje, ir kitų produktų gamybos būdus ir procesus, jeigu jie turi įtakos produktų charakteristikoms;
d) „kiti reikalavimai“ – gaminiui keliami kiti nei techninė specifikacija reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti pirmiausia vartotojus ar aplinką ir kurie turi įtakos į rinką patekusio gaminio būvio ciklui, kaip antai jo naudojimo, perdirbimo, pakartotinio naudojimo ar utilizavimo sąlygos, jeigu jos gali žymiai paveikti gaminio sudėtį, esmines savybes ar jo pardavimą;
e) „paslaugų taisyklė“ – tai bendro pobūdžio reikalavimas, susijęs su paslaugų verslo steigimu ir vertimusi juo, kaip nurodyta b punkte, ypač nuostatos, susijusios su paslaugos teikėju, paslaugomis ir paslaugų gavėju, išskyrus bet kokias taisykles, kurios nėra konkrečiai skirtos minėtame punkte nurodytoms paslaugoms.
Šiame apibrėžime:
i) taisyklė yra laikoma konkrečiai skirta informacinės visuomenės paslaugoms, jeigu, atsižvelgiant į jos priežasčių išdėstymą ir dėstomąją dalį, visa taisykle arba jos atskiromis nuostatomis siekiama aiškiai ir tikslingai reglamentuoti tokias paslaugas,
ii) taisyklė nelaikoma konkrečiai skirta informacinės visuomenės paslaugoms, jei ji turi tokioms paslaugoms tik numanomą ar atsitiktinį poveikį;
f) „techninis reglamentas“ – techninės specifikacijos ir kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, įskaitant atitinkamas administracines nuostatas, kurių būtina laikytis de jure ar de facto parduodant, teikiant paslaugą, steigiant paslaugų verslą arba naudojant valstybėje narėje ar didžiojoje jos dalyje, taip pat valstybių narių įstatymai ir kiti teisės aktai, išskyrus nurodytus 7 straipsnyje, draudžiantys gaminį gaminti, įvežti, parduoti ar naudoti, arba draudžiantys teikti paslaugą arba ja naudotis, arba steigti paslaugų teikėjo verslą;
De facto techniniais reglamentais laikoma:
i) valstybės narės įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriuose yra pateikiama nuoroda į technines specifikacijas arba į kitus reikalavimus, arba į paslaugų taisykles, arba į profesines ar praktikos nuostatas, kuriose savo ruožtu daroma nuoroda į technines specifikacijas, kitus reikalavimus arba į paslaugų taisykles, kurių atitiktis suteikia minėtų įstatymų ir kitų teisės aktų atitikties prielaidą,
ii) savanoriški susitarimai, kuriuose valstybės institucija yra susitariančioji šalis, ir kuriuose visuomenės labui yra numatyta laikytis techninių specifikacijų, kitų reikalavimų ar paslaugų taisyklių, išskyrus viešojo pirkimo konkursų specifikacijas,
iii) techninės specifikacijos, kiti reikalavimai arba paslaugų taisyklės, susijusios su fiskalinėmis ar finansinėmis priemonėmis, kurių reikalavimų atitiktis turi įtakos gaminių suvartojimui ar paslaugų naudojimui; techninės specifikacijos, kiti reikalavimai, arba paslaugų taisyklės, susijusios su nacionalinėmis socialinės apsaugos sistemomis, šiai grupei nepriklauso.
Tai valstybių narių paskirtų valdžios institucijų priimti techniniai reglamentai, pateikti sąraše, kurį Komisija parengė ir, jei reikia, atnaujino 2 straipsnyje nurodytame komitete.
Ta pati tvarka taikoma iš dalies keičiant šį sąrašą;
g) „techninio reglamento projektas“ – techninės specifikacijos, kito reikalavimo ar paslaugų taisyklės tekstas, įskaitant administracines nuostatas, parengtas siekiant suteikti dokumentui teisinę galią arba galiausiai jį priimti kaip techninį reglamentą, esantis tokioje parengimo stadijoje, kai dar galima daryti esminius jo keitimus.
2. Ši direktyva netaikoma:
a) radijo transliavimo paslaugoms;
b) televizijos transliavimo paslaugoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES(8) 1 straipsnio 1 dalies e punkte.
3. Ši direktyva netaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/21/EB(9) nurodytoms taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos telekomunikacijų paslaugų srities teisės aktai.
4. Ši direktyva netaikoma taisyklėms, susijusioms su klausimais, kuriems taikomi Sąjungos finansines paslaugas reglamentuojantys teisės aktai, kurių neišsamus sąrašas yra pateiktas šios direktyvos II priede.
5. Išskyrus 5 straipsnio 3 dalį, ši direktyva netaikoma taisyklėms, kurias nustato reguliuojamos rinkos arba kurios tokioms rinkoms yra nustatytos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/39/EB(10), arba kurias nustato kitos rinkos arba įstaigos, atliekančios mokėjimų ar atsiskaitymo funkcijas, arba kurios tokioms rinkoms ar įstaigoms yra nustatytos.
6. Ši direktyva netaikoma toms priemonėms, kurias valstybės narės laiko būtinomis pagal Sutartis siekiant apsaugoti žmones, pirmiausia darbuotojus, kai yra naudojami gaminiai, jeigu tokios priemonės neturi poveikio gaminiams.
2 straipsnis
Įsteigiamas Nuolatinis komitetas, sudarytas iš valstybių narių paskirtų atstovų, galinčių kreiptis pagalbos į ekspertus ar patarėjus; jo pirmininkas yra Komisijos atstovas.
Komitetas parengia savo darbo tvarkos taisykles.
3 straipsnis
1. Komitetas susitinka ne rečiau kaip du kartus per metus.
Specialios sudėties komitetas renkasi spręsti klausimų, susijusių su informacinės visuomenės paslaugomis.
2. Komisija pateikia Komitetui ataskaitą apie šioje direktyvoje nustatytų procedūrų įgyvendinimą ir taikymą, taip pat pasiūlymus, kaip pašalinti esamas bei numatomas prekybos kliūtis.
3. Komitetas pareiškia savo nuomonę dėl 2 dalyje nurodytų pranešimų ir pasiūlymų ir gali dėl to pasiūlyti, kad Komisija:
a) siekdama išvengti galimų prekybos kliūčių, užtikrintų, kur būtina, kad konkrečios valstybės narės pirmiausia tarpusavyje susitartų dėl atitinkamų priemonių;
b) imtųsi visų atitinkamų priemonių;
c) nustatytų sritis, kuriose yra būtinas suderinimas, o prireikus imtųsi atitinkamo suderinimo konkrečioje srityje.
4. Komisija konsultuoja Komitetą:
a) priimant sprendimą dėl pačios sistemos, kuria remiantis įgyvendinamas šia direktyva nustatytas keitimasis informacija, ir dėl kiekvieno jos keitimo;
b) peržiūrint šia direktyva nustatytos sistemos veikimą.
5. Komisija gali konsultuoti Komitetą dėl bet kurio jos gauto preliminaraus techninio reglamento projekto.
6. Bet koks klausimas, susijęs su šios direktyvos įgyvendinimu, gali būti pateiktas Komitetui jo pirmininko ar valstybės narės prašymu.
7. Komiteto veikla ir jam teiktina informacija yra konfidencialios.
Tačiau Komitetas ir nacionalinės valdžios institucijos gali konsultuoti fizinius ir juridinius asmenis, įskaitant ir privataus sektoriaus atstovus, pateikdami ekspertų nuomonę, jeigu imamasi būtinų atsargumo priemonių.
8. Dėl paslaugų taisyklių Komisija ir komitetas gali konsultuoti pramonės ir mokslo bendruomenės fizinius ir juridinius asmenis, o kur galima, – atstovaujančias įstaigas, galinčias pateikti eksperto nuomonę dėl kiekvieno paslaugų taisyklių projekto socialinių ir visuomeninių tikslų ir padarinių, atkreipti dėmesį į jų patarimus, jei jų to prašoma.
4 straipsnis
Valstybės narės praneša Komisijai apie visus standartizacijos institucijoms pagal 5 straipsnio 1 dalį pateiktus prašymus parengti konkrečių produktų technines specifikacijas ar standartą siekiant priimti tokiems produktams skirtą techninį reglamentą kaip techninių reglamentų projektą ir pateikia jų priėmimo priežastis.
5 straipsnis
1. Laikydamosi 7 straipsnio nuostatų, valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai kiekvieno techninio reglamento projektą, išskyrus tuos atvejus, kai jis tik perima visą tarptautinio ar Europos standarto tekstą, kuomet užtenka pateikti informaciją apie atitinkamą standartą; jos taip pat pateikia Komisijai pagrindimą, kodėl būtina priimti tokį techninį reglamentą, jei priežastys nėra aiškios iš projekto.
Jei reikia ir jeigu nebuvo atsiųsta anksčiau, valstybės narės, perduodamos informaciją, tuo pačiu metu pateikia tiesiogiai ir iš esmės susijusių pagrindinių įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų tekstą, jei jo prireiktų šio techninio reglamento poveikiui įvertinti.
Valstybės narės iš naujo pateikia projektą sąlygomis nurodytomis šios dalies pirmoje ir antroje pastraipoje, jeigu jų atlikti šio projekto pakeitimai, labai keičiantys jo taikymo sritį, sutrumpina iš pradžių numatytą įgyvendinimo terminą, prideda techninių specifikacijų ar reikalavimų arba padaro juos labiau ribojančius.
Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006(11) VIII antraštinės dalies nuostatų kai dėl visuomenės sveikatos, vartotojų apsaugos arba aplinkos apsaugos projektu siekiama apriboti cheminių medžiagų, preparatų ar gaminių pardavimą ar jų naudojimą, valstybės narės taip pat perduoda trumpą apžvalgą arba nuorodas į visus atitinkamus duomenis, susijusius su minėtomis medžiagomis, preparatais ar gaminiais, su žinomais ir esamais pakaitalais, kai ši informacija yra prieinama, ir praneša apie numatomą priemonės poveikį visuomenės sveikatai ir vartotojų bei aplinkos apsaugai, kartu pateikdamos rizikos analizę, atitinkamai atliktą pagal principus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 XV priedo II.3 skyriaus atitinkamoje dalyje.
Komisija nedelsdama praneša kitoms valstybėms narėms apie projektą ir visus jai atsiųstus dokumentus; ji taip pat gali šį projektą perduoti 2 straipsnyje nurodytam komitetui, kad sužinotų jo nuomonę, ir, jei reikia, atsakingo už šią sritį komiteto nuomonę.
Komisijos arba valstybių narių pastabos ar išsamiai išdėstyta nuomonė dėl techninių specifikacijų, kitų reikalavimų ar paslaugų taisyklių, nurodytų 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos iii papunktyje, gali būti susijusi tik su prekybą trukdančiais aspektais arba kalbant apie paslaugų taisykles – su laisvu paslaugų judėjimu arba paslaugų verslo įsisteigimo laisve, bet ne su fiskaliniais ar finansiniais priemonės aspektais.
2. Komisija ir valstybės narės gali pateikti pastabas techninio reglamento projektą atsiuntusiai valstybei narei; ši valstybė narė kiek galima atsižvelgia į tokias pastabas toliau rengdama techninį reglamentą.
3. Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai galutinę techninio reglamento redakciją.
4. Pagal šį straipsnį pateikta informacija neturi būti slapta, išskyrus jeigu to aiškiai prašo pranešanti valstybė narė. Bet kuris toks prašymas privalo būti pagrįstas.
Esant pastarajam atvejui, jeigu buvo imtasi būtinų atsargumo priemonių, 2 straipsnyje nurodytas komitetas ir nacionalinės valdžios institucijos gali naudotis privataus sektoriaus fizinių ar juridinių asmenų ekspertų konsultacijomis.
5. Kai techninių reglamentų projektai sudaro dalį priemonių, apie kurias projekto stadijoje reikia pranešti Komisijai pagal kitą Sąjungos aktą, valstybės narės gali pranešti pagal šį kitą aktą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, jeigu jos oficialiai nurodo, jog minėtas pranešimas taip pat yra pranešimas pagal šios direktyvos nuostatas.
Tai, kad Komisija nepareiškė nuomonės dėl techninio reglamento projekto pagal šią direktyvą, neturi prieštarauti bet kuriam sprendimui, kuris gali būti priimtas pagal kitus Sąjungos aktus.
6 straipsnis
1. Valstybės narės trims mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą nuo tos dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą.
2. Valstybės narės nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą:
– keturiems mėnesiams atideda techninio reglamento priėmimą, jeigu tai yra 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos antroje įtraukoje nurodytas savanoriškas susitarimas,
– nepažeisdamos 3, 4 ir 5 dalių nuostatų, šešiems mėnesiams atideda bet kurio kito techninio reglamento projekto (išskyrus paslaugų taisyklių projektą) priėmimą,
jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo šios datos pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam prekių judėjimui vidaus rinkoje,
– nepažeisdamos 4 ir 5 dalių nuostatų, keturiems mėnesiams atideda kiekvieno paslaugų taisyklių projekto priėmimą, jeigu Komisija ar kita valstybė narė per tris mėnesius nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, pateikia išsamiai išdėstytą nuomonę, kad numatyta priemonė gali kliudyti laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo steigimo laisvei vidaus rinkoje.
Komisijos arba valstybės narės išsamiai išdėstyta nuomonė dėl paslaugų taisyklių projektų negali turėti įtakos kultūros politikos priemonėms, ypač garso ir vaizdo srityje, kurias valstybės narės gali patvirtinti pagal Sąjungos teisę, atsižvelgdamos į savo kalbų įvairovę, nacionalinius ir regioninius ypatumus bei kultūros paveldą.
Atitinkama valstybė narė praneša Komisijai apie veiksmus, kurių ji siūlo imtis dėl tokių išsamiai išdėstytų nuomonių. Komisija pateikia pastabas dėl šios nuomonės.
Atitinkama valstybė narė prireikus nurodo priežastis, kodėl ji negali atsižvelgti į išsamiai išdėstytas nuomones dėl paslaugų taisyklių.
3. Išskyrus paslaugų taisyklių projektus, valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo tos datos paskelbia savo ketinimą pasiūlyti ar priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą šiuo klausimu SESV 288 straipsnyje nustatyta tvarka.
4. Valstybės narės atideda techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo dienos, kai Komisija gauna 5 straipsnio 1 dalyje minėtą pranešimą, jeigu Komisija per tris mėnesius nuo šios datos paskelbia, jog ji nustatė, kad dėl techninio reglamento projekto objekto yra pateiktas siūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą SESV 288 straipsnyje nustatyta tvarka.
5. Jeigu Taryba priima savo poziciją pirmuoju svarstymu 3 ir 4 dalyse nurodyto priėmimo atidėjimo laikotarpiu, šis laikotarpis pagal 6 dalies nuostatas yra pratęsiamas iki 18 mėnesių.
6. 3, 4 ir 5 dalyse nurodytos pareigos pasibaigia, kai:
a) Komisija informuoja valstybes nares, jog ji nebeketina siūlyti ar priimti privalomo akto;
b) Komisija informuoja valstybes nares apie savo projekto ar pasiūlymo atšaukimą;
c) Komisija ar Europos Parlamentas ir Taryba priima privalomą aktą.
7. 1–5 dalys netaikomos tais atvejais, kai:
a) dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos ir nenumatytos aplinkybės, susijusios su visuomenės sveikatos apsauga ar sauga, gyvūnų apsauga ar augalų išsaugojimu, dėl paslaugų taisyklių, taip pat dėl viešosios tvarkos, ypač nepilnamečių apsaugos, valstybė narė per labai trumpą laiką privalo parengti techninius reglamentus, kad juos nedelsdama priimtų ir taikytų be jokių galimų konsultacijų, arba
b) dėl skubių priežasčių, kurias lėmė rimtos aplinkybės, susijusios su finansinės sistemos apsauga ir jos vientisumu, ypač indėlininkų, investuotojų ir draudėjų apsauga, valstybė narė privalo nedelsdama priimti ir įgyvendinti finansinių paslaugų taisykles.
5 straipsnyje nurodytame pranešime valstybė narė pagrindžia priemonių, kurių buvo imtasi, skubumą. Komisija kuo greičiau pateikia savo nuomonę dėl pranešimo. Ji imasi atitinkamų veiksmų, jeigu nurodyta tvarka taikoma neteisingai. Komisija nuolat informuoja Europos Parlamentą.
7 straipsnis
1. 5 ir 6 straipsniai netaikomi tiems valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams ar savanoriškiems susitarimams, kuriais valstybės narės:
a) laikosi privalomų Sąjungos aktų, dėl kurių yra priimamos techninės specifikacijos ar paslaugų taisyklės;
b) vykdo tarptautiniuose susitarimuose numatytus įsipareigojimus, dėl kurių yra priimamos bendros techninės specifikacijos ar paslaugų taisyklės Sąjungoje;
c) naudojasi apsaugos sąlygomis, numatytomis privalomuose Sąjungos aktuose;
d) taiko Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/95/EB(12) 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus;
e) apsiriboja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo vykdymu;
f) Komisijos prašymu iš dalies keičia techninį reglamentą, kaip nurodyta 1 straipsnio 1 dalies f punkte, siekdamos pašalinti prekybos kliūtis, o dėl paslaugų taisyklių – siekdamos pašalinti kliūtis, trukdančias laisvam paslaugų judėjimui ar paslaugų verslo įsisteigimo laisvei.
2. 6 straipsnis netaikomas valstybių narių įstatymams ir kitiems teisės aktams, draudžiantiems gamybą, jeigu jie netrukdo laisvam gaminių judėjimui.
3. 6 straipsnio 3–6 dalys netaikomos 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos ii papunktyje nurodytiems savanoriškiems susitarimams.
4. 6 straipsnis netaikomas 1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos iii papunktyje nurodytoms techninėms specifikacijoms, kitiems reikalavimams arba paslaugų taisyklėms.
8 straipsnis
Komisija kas dveji metai praneša Europos Parlamentui, Tarybai bei Ekonomikos ir Europos socialinių reikalų komitetui apie šios direktyvos taikymo rezultatus.
Komisija metinę gautų pranešimų statistiką skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
9 straipsnis
Valstybės narės, priimdamos techninį reglamentą, daro jame nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jį oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
10 straipsnis
Direktyva 98/34/EB su pakeitimais, padarytais aktais, nurodytais III priedo A dalyje, panaikinama, nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų panaikintos direktyvos III priedo B dalyje ir šios direktyvos III priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.
Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą, ir skaitomos pagal IV priede pateiktą atitikties lentelę.
11 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
12 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta ...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Orientacinis paslaugų, kurioms netaikoma 1 straipsnio 1 dalies b punkto antra pastraipa, sąrašas
1. Paslaugos, teikiamos „ne per atstumą“
Paslaugos, teikiamos naudojant netgi elektroninius prietaisus, kai fiziškai dalyvauja teikėjas ir gavėjas:
a) paciento sveikatos tikrinimas arba chirurginis gydymas elektronine įranga jam fiziškai dalyvaujant;
b) konsultacijos naudojant elektroninį katalogą parduotuvėje esančiam klientui;
– Paslaugos, turinčios materialųjį turinį, nors ir teikiamos elektroniniais prietaisais:
a) grynųjų pinigų ar bilietų automatai (banknotai, geležinkelio bilietai);
b) užmokesčio už naudojimąsi kelių tinklais, automobilių stovėjimo aikštelėmis nustatymas, ir tais atvejais, kai elektroniniais prietaisais kontroliuojamas įvažiavimas ar išvažiavimas bei užtikrinamas teisingas apmokėjimas.
– Autonomiškos paslaugos: pastoviosios atminties kompaktinių diskų ar programinės įrangos diskelių platinimas.
– Paslaugos, teikiamos nenaudojant duomenų apdorojimo ir saugojimo sistemų:
a) balso telefonijos paslaugos;
b) telefakso ir telekso paslaugos;
c) balso telefonijos paslaugos ir paslaugos, teikiamos faksu;
d) gydytojo konsultacijos telefonu ar telefaksu;
e) teisininko konsultacijos telefonu ar telefaksu;
f) tiesioginis pardavimas ir pirkimas telefonu arba telefaksu.
3. Paslaugos, teikiamos „ne asmenišku paslaugų gavėjo prašymu“
Paslaugos, teikiamos perduodant duomenis be atskiro pageidavimo, siekiant, kad juos vienu metu priimtų neribotas atskirų gavėjų skaičius (perdavimas naudojant žvaigždinį tinklo sujungimą):
a) televizijos transliavimo paslaugos (įskaitant užsakomų vaizdo programų televizijos paslaugas), nurodytos Direktyvos 2010/13/ES 1 straipsnio 1 dalies e punkte;
b) radijo transliavimo paslaugos;
c) televizinis tekstas.
_____________
II PRIEDAS
Orientacinis finansinių paslaugų, kurioms taikoma 1 straipsnio 4 dalis, sąrašas
– Investicinės paslaugos
– Draudimo ir perdraudimo operacijos
– Banko paslaugos
– Operacijos, susijusios su pensijų fondais
– Paslaugos, susijusios su ateities sandoriais ar opcionais.
Tai pirmiausia:
a) investicinės paslaugos, nurodytos Direktyvos 2004/39/EB priede; kolektyvinių investicijų įmonių paslaugos;
b) paslaugos tose veiklos srityse, kurioms taikomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES(13) I priede nurodytas tarpusavio pripažinimas;
c) operacijos, susijusios su draudimo ir perdraudimo veikla, nurodytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/138/EB(14).
_____________
III PRIEDAS
A dalis
Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių pakeitimų sąrašas
(nurodyti 10 straipsnyje)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB
(OL L 204, 1998 7 21, p. 37)
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB
(OL L 217, 1998 8 5, p. 18)
2004 m. stojimo akto II priedo, 1 dalies, H skyrius
(OL L 236, 2003 9 23, p. 68)
Tik Direktyvos 98/34/EB 2 punkto nuorodos
Tarybos direktyva 2006/96/EB
(OL L 363, 2006 12 20, p. 81)
Tik Direktyvos 98/34/EB 1 straipsnio nuorodos
Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas (ES) Nr. 1025/2012
(OL L 316, 2012 11 14, p. 12)
Tik 26 straipsnio 2 dalis
B dalis
Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai
(nurodytas 10 straipsnyje)
Direktyva
Perkėlimo terminas
98/34/EB
-
98/48/EB
1999 m. rugpjūčio 5 d.
2006/96/EB
2007 m. sausio 1 d.
_____________
IV PRIEDAS
Atitikties lentelė
Direktyva 98/34/EB
Ši direktyva
1 straipsnio pirmos pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio 1 dalies įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 1 punktas
1 straipsnio 1 dalies a punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto pirma pastraipa
1 straipsnio 1 dalies b punkto pirma pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto
1 straipsnio 1 dalies b punkto antros pastraipos i papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto antros pastraipos antra įtrauka
1 straipsnio 1 dalies b punkto antros pastraipos ii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto antros pastraipos trečia įtrauka
1 straipsnio 1 dalies b punkto antros pastraipos iii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto trečia pastraipa
1 straipsnio 1 dalies b punkto trečia pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ketvirtos pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio 2 dalies įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ketvirtos pastraipos pirma įtrauka
1 straipsnio 2 dalies a punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 2 punkto ketvirtos pastraipos antra įtrauka
1 straipsnio 2 dalies b punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 3 punktas
1 straipsnio 1 dalies c punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 4 punktas
1 straipsnio 1 dalies d punktas
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto pirma pastraipa
1 straipsnio 1 dalies e punkto pirma pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto antra pastraipa
1 straipsnio 3 dalis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto trečia pastraipa
1 straipsnio 4 dalis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto ketvirta pastraipa
1 straipsnio 5 dalis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto penktos pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio 1 dalies e punkto antros pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto penktos pastraipos pirma įtrauka
1 straipsnio 1 dalies e punkto antros pastraipos i papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 5 punkto penktos pastraipos antra įtrauka
1 straipsnio 1 dalies e punkto antros pastraipos ii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto pirma pastraipa
1 straipsnio 1 dalies f punkto pirma pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos įžanginis sakinys
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos pirma įtrauka
1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos i papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos antra įtrauka
1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos ii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto antros pastraipos trečia įtrauka
1 straipsnio 1 dalies f punkto antros pastraipos iii papunktis
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto trečia pastraipa
1 straipsnio 1 dalies f punkto trečia pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 11 punkto ketvirta pastraipa
1 straipsnio 1 dalies f punkto ketvirta pastraipa
1 straipsnio pirmos pastraipos 12 punktas
1 straipsnio 1 dalies g punktas
1 straipsnio antra pastraipa
1 straipsnio 6 dalis
5 straipsnis
2 straipsnis
6 straipsnio 1 ir 2 dalys
3 straipsnio 1 ir 2 dalys
6 straipsnio 3 dalies įžanginis sakinys
3 straipsnio 3 dalies įžanginis sakinys
6 straipsnio 3 dalies antra įtrauka
3 straipsnio 3 dalies a punktas
6 straipsnio 3 dalies trečia įtrauka
3 straipsnio 3 dalies b punktas
6 straipsnio 3 dalies ketvirta įtrauka
3 straipsnio 3 dalies c punktas
6 straipsnio 4 dalies įžanginis sakinys
3 straipsnio 4 dalies įžanginis sakinys
6 straipsnio 4 dalies c punkto
3 straipsnio 4 dalies a punktas
6 straipsnio 4 dalies d punkto
3 straipsnio 4 dalies b punktas
6 straipsnio 5-8 dalys
3 straipsnio 5-8 dalys
7 straipsnis
4 straipsnis
8 straipsnis
5 straipsnis
9 straipsnio 1-5 dalys
6 straipsnio 1-5 dalys
9 straipsnio 6 dalies įžanginis sakinys
6 straipsnio 6 dalies įžanginis sakinys
9 straipsnio 6 dalies pirma įtrauka
6 straipsnio 6 dalies a punktas
9 straipsnio 6 dalies antra įtrauka
6 straipsnio 6 dalies b punktas
9 straipsnio 6 dalies trečia įtrauka
6 straipsnio 6 dalies c punktas
9 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys
6 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos įžanginis sakinys
9 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos pirma įtrauka
6 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos a punktas
9 straipsnio 7 dalies pirmos pastraipos antra įtrauka
1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/34/EB nustatanti informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką (OL L 204, 1998 7 21, p. 37).
2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 67).
2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).
2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų Direktyva) (OL L 108, 2002 4 24, p. 33).
2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 85/611/EEB, 93/6/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/12/EB bei panaikinanti Tarybos direktyvą 93/22/EEB (OL L 145, 2004 4 30, p. 1).
2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL L 176, 2013 6 27, p. 338).
2009 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB dėl draudimo ir perdraudimo veiklos pradėjimo ir jos vykdymo (Mokumas II) (OL L 335, 2009 12 17, p. 1).
Kroatijos prisijungimas prie 1990 m. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo *
337k
43k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl rekomendacijos dėl Tarybos sprendimo dėl Kroatijos prisijungimo prie 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną (COM(2013)0586 – C7-0381/2013 – 2013/0308(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos rekomendaciją Tarybai (COM(2013)0586),
– atsižvelgdamas į Kroatijos stojimo akto 3 straipsnio 4 ir 5 dalis, pagal kurias Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0381/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7-0214/2014),
1. pritaria Komisijos rekomendacijai su pakeitimais;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą, priimant sprendimą dėl 1990 m. liepos 23 d. Konvencijos dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną taikymo datos, atsižvelgti į Parlamentui rūpimus klausimus, t. y. į tai, kad būtina siekti sumažinti mokesčių mokėtojams tenkančią mokesčių naštą;
4. prašo Tarybos dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos rekomendaciją;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai, taip pat Kroatijos bei kitų valstybių narių vyriausybėms ir nacionaliniams parlamentams.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl sprendimo 3 straipsnis
Arbitražo konvencija su pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 25 d. protokolu, 1995 m. gruodžio 21 d. bei 2004 m. gruodžio 8 d. konvencijomis, Sprendimu 2008/492/EB ir šiuo sprendimu, įsigalioja XXX [data] tarp Kroatijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių.
Arbitražo konvencija su pakeitimais, padarytais 1999 m. gegužės 25 d. protokolu, 1995 m. gruodžio 21 d. bei 2004 m. gruodžio 8 d. konvencijomis, Sprendimu 2008/492/EB ir šiuo sprendimu, įsigalioja ...* tarp Kroatijos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių.
______________
* Kita diena po šio sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Bendroji įmonė „Shift2Rail“ *
577k
256k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (COM(2013)0922 – C7-0034/2014 – 2013/0445(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0922),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0034/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0259/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Komisijos siūlomas tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Pasiūlymas dėl reglamento 3 konstatuojamoji dalis
(3) 2013 m. … Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. …/2013, kuriuo sukuriama 2014–2020 m. laikotarpio bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (bendroji programa „Horizontas 2020“)12, tikslas – užtikrinti didesnį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, sujungiant ES ir privačiojo sektoriaus lėšas sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) susitarimus pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų ir spręsti visuomenės uždavinius. Sąjunga gali dalyvauti tuose partnerystės susitarimuose mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms remiantis Sutarties 187 straipsniu;
(3) Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1291/201312 (bendroji programa „Horizontas 2020“) tikslas – užtikrinti didesnį poveikį moksliniams tyrimams ir inovacijoms sujungiant bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir privačiojo sektoriaus lėšas sudarant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės susitarimus pagrindinėse srityse, kuriose moksliniai tyrimai ir inovacijos gali padėti siekti platesnių Sąjungos konkurencingumo tikslų, pritraukti privačių investicijų ir spręsti visuomenės uždavinius. Tos partnerystės turėtų būti grindžiamos ilgalaikiu įsipareigojimu, įskaitant suderintą visų partnerių indėlį, jos turėtų būti atskaitingos už pažangą siekiant savo tikslų ir suderintos su strateginiais Sąjungos tikslais mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir inovacijų srityje. Tų partnerysčių valdymas ir veikimas turėtų būti atviras, skaidrus, veiksmingas ir efektyvus ir suteikti galimybę dalyvauti įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, vykdantiems veiklą savo konkrečioje srityje, remiantis ilgalaikiu įsipareigojimu. Sąjunga gali dalyvauti tuose partnerystės susitarimuose mokėdama finansinius įnašus bendrosioms įmonėms, įsteigtoms remiantis Sutarties 187 straipsniu pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1982/2006/EB12a (Septintoji bendroji programa);
__________________
__________________
12OL … [Bendroji programa „Horizontas 2020“].
122013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1291/2013, kuriuo sukuriama Bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), ir panaikinamas Sprendimas 1982/2006/EB (OL L 347, 2013 12 20, p.104).
12a 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1982/2006/EB dėl Europos bendrijos mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos septintosios bendrosios programos (2007–2013 m.) (OL L 412, 2006 12 30, p. 1).
Pakeitimas 2 Pasiūlymas dėl reglamento 4 konstatuojamoji dalis
(4) kaip numatyta 2013 m… Tarybos sprendime (ES)Nr. …/2013 dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinamas „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.)13, pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms parama gali būti teikiama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;
(4) kaip numatyta Reglamente (ES) Nr. 1291/2013 ir Tarybos sprendime 2013/743/ES13, pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ įsteigtoms bendrosioms įmonėms parama gali būti teikiama tame sprendime nurodytomis sąlygomis;
__________________
__________________
13OL … [Bendrosios programos „Horizontas 2020“ specialioji programa].
132013 m. gruodžio 3 d. Tarybos sprendimas 2013/743/ES dėl specialiosios programos, kuria įgyvendinama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.), sukūrimo ir kuriuo panaikinami sprendimai 2006/971/EB, 2006/972/EB, 2006/973/EB, 2006/974/EB ir 2006/975/EB (OL L 347, 2013 12 20, p. 965).
Pakeitimas 3 Pasiūlymas dėl reglamento 7 konstatuojamoji dalis
(7) bendroji įmonė „Shift2Rail“ (toliau – bendroji įmonė S2R) turėtų būti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurios tikslas – skatinti ir geriau koordinuoti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas geležinkelių sektoriuje siekiant paspartinti ir palengvinti perėjimą prie labiau integruotos, veiksmingesnės, tvaresnės ir patrauklesnės ES geležinkelių rinkos atsižvelgiant į geležinkelių sektoriaus įmonių poreikius ir bendrą tikslą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę. Visų pirma bendroji įmonė S2R turėtų padėti siekti 2011 m. baltojoje knygoje ir Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje nustatytų konkrečių tikslų, pvz.: didinti efektyvumą siekiant teigiamo poveikio viešiesiems finansams, labai padidinti arba atnaujinti geležinkelių tinklo pajėgumą, kad geležinkeliai galėtų efektyviai konkuruoti ir perimti gerokai didesnę keleivių ir krovinių transporto dalį, pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę tenkinant geležinkelių keleivių ir ekspeditorių poreikius, pašalinti technines kliūtis, dėl kurių sektorius atsilieka sąveikumo prasme, ir sumažinti neigiamus išorės veiksnius, siejamus su geležinkelių transportu. Bendrosios įmonės S2R pažanga, padaryta siekiant šių tikslų, turėtų būti vertinama remiantis pagrindiniais veiklos rodikliais;
(7) bendroji įmonė „Shift2Rail“ (toliau – bendroji įmonė S2R) turėtų būti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystė, kurios tikslas – skatinti ir geriau koordinuoti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas geležinkelių sektoriuje, kartu kuriant naujas užimtumo galimybes, siekiant paspartinti ir palengvinti perėjimą prie labiau integruotos, patogesnės vartotojui, veiksmingesnės, tvaresnės ir patrauklesnės ES geležinkelių rinkos atsižvelgiant į geležinkelių sektoriaus įmonių poreikius ir bendrą tikslą sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę. Visų pirma bendroji įmonė S2R turėtų padėti siekti 2011 m. baltojoje knygoje ir Ketvirtajame geležinkelių dokumentų rinkinyje nustatytų konkrečių tikslų, pvz.: didinti efektyvumą siekiant teigiamo poveikio viešiesiems finansams, labai padidinti arba atnaujinti geležinkelių tinklo pajėgumą, kad geležinkeliai galėtų efektyviai konkuruoti ir perimti gerokai didesnę keleivių ir krovinių transporto dalį, pagerinti geležinkelių paslaugų kokybę tenkinant geležinkelių keleivių ir ekspeditorių poreikius, pašalinti technines kliūtis, dėl kurių sektorius atsilieka sąveikumo prasme, ir sumažinti neigiamus išorės veiksnius, siejamus su geležinkelių transportu. Bendrosios įmonės S2R pažanga, padaryta siekiant šių tikslų, turėtų būti vertinama remiantis pagrindiniais veiklos rodikliais;
Pakeitimas 4 Pasiūlymas dėl reglamento 7 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(7a) bendroji įmonė S2R turėtų veikti atvirai ir skaidriai, laiku savo atitinkamoms įstaigoms teikdama visą svarbią informaciją, taip pat propaguodama savo veiklą, įskaitant informavimo ir sklaidos plačiajai visuomenei veiklą. Bendrosios įmonės S2R įstaigų darbo tvarkos taisyklės turėtų būti skelbiamos viešai;
Pakeitimas 5 Pasiūlymas dėl reglamento 11 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(11a) įgyvendinant bendrąją programą „Horizontas 2020“ turėtų būti prisidedama prie mokslinių tyrimų ir inovacijų atotrūkio Sąjungoje mažinimo skatinant sinergijas su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondais). Todėl bendroji įmonė S2R turėtų siekti užmegzti glaudžią sąveiką su ESI fondais, kurie gali konkrečiai padėti stiprinti bendrosios įmonės S2R vietos, regioninius ir nacionalinius mokslinių tyrimų ir inovacijų pajėgumus ir paremti pastangas pažangiosios specializacijos srityje;
Pakeitimas 6 Pasiūlymas dėl reglamento 12 konstatuojamoji dalis
(12) kad pasiektų savo tikslus, bendroji įmonė S2R turėtų nariams teikti finansinę paramą, ypač dotacijų forma ir pačiomis tinkamiausiomis priemonėmis, pavyzdžiui, organizuoti pirkimą arba teikti dotacijas remiantis kvietimais teikti pasiūlymus;
(12) kad pasiektų savo tikslus, užtikrintų sąžiningą kitų įmonių (visų pirma mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ)) ir kitų investuotojų dalyvavimą ir remtų integruoto Europos geležinkelio sektoriaus modernizavimą, bendroji įmonė S2R turėtų nariams teikti Sąjungos įnašą į veiksmus per atviras ir skaidrias procedūras, ypač dotacijų forma, pavyzdžiui, organizuoti pirkimą arba teikti dotacijas remiantis atvirais ir skaidriais kvietimais teikti pasiūlymus;
Pakeitimas 7 Pasiūlymas dėl reglamento 12 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(12a) atsižvelgiant į bendrą bendrosios programos „Horizontas 2020“ siekį labiau supaprastinti ir suderinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo sistemą, bendrosios įmonės turėtų sukurti paprastus valdymo modelius ir išvengti taisyklių rinkinių, kurie skirtųsi nuo bendrosios programos „Horizontas 2020“ taisyklių;
Pakeitimas 8 Pasiūlymas dėl reglamento 13 konstatuojamoji dalis
(13) bendroji įmonė S2R turėtų veikti skaidriai, savo atitinkamiems organams teikdama visą aktualią turimą informaciją ir atitinkamai propaguodama savo veiklą;
(13) bendroji įmonė S2R turėtų veikti atvirai ir skaidriai ir įdiegti konsultacijų su visais suinteresuotaisiais veikėjais, kurie naudojasi geležinkelio sektoriaus tiekiamomis prekėmis ir teikiamomis paslaugomis, mechanizmą, savo atitinkamiems organams teikdama visą aktualią turimą informaciją ir atitinkamai propaguodama savo veiklą;
Pakeitimas 9 Pasiūlymas dėl reglamento 13 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(13a) bendroji įmonė S2R taip pat turėtų naudoti Komisijos valdomas elektronines priemones, kad užtikrintų atvirumą, skaidrumą ir palengvintų dalyvavimą. Todėl bendrosios įmonės S2R organizuojami kvietimai teikti pasiūlymus turėtų būti taip pat skelbiami bendrame visiems dalyviams skirtame portale, taip pat kitose programos „Horizontas 2020“ elektroninėse sklaidos priemonėse, kurias tvarko Komisija. Be to, bendroji įmonė S2R turėtų atskleisti, be kita ko, svarbius duomenis apie pasiūlymus, pareiškėjus, subsidijas ir dalyvius, kad jie būtų įtraukti į Komisijos valdomas programos „Horizontas 2020“ ataskaitų teikimo ir sklaidos elektronines sistemas, pateikti juos tinkamu formatu ir tokiu periodiškumu, kuris atitiktų Komisijos nustatytus ataskaitų teikimo įpareigojimus;
Pakeitimas 10 Pasiūlymas dėl reglamento 14 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(14a) nedarant poveikio 11 straipsnyje nurodytam tarpiniam vertinimui, laikantis Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 32 straipsnio ir atliekant bendrosios programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą turėtų būti atliekamas išsamus bendrųjų įmonių, kaip konkrečios bendrosios programos „Horizontas 2020“ finansavimo priemonės, tarpinis vertinimas, kuris turėtų apimti, be kita ko, SESV 187 straipsniu grindžiamų viešųjų ir privačiųjų partnerysčių atvirumo, skaidrumo ir rezultatyvumo analizę;
Pakeitimas 11 Pasiūlymas dėl reglamento 16 konstatuojamoji dalis
(16) dalyvavimas netiesioginėje veikloje, kurią finansuoja bendroji įmonė S2R, turėtų atitikti 2013 m. … Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr…/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės16;
(16) dalyvavimas netiesioginėje veikloje, kurią finansuoja bendroji įmonė S2R, turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1290/201316. Be to, bendroji įmonė S2R turėtų užtikrinti nuoseklų tų taisyklių taikymą, remiantis atitinkamomis Komisijos patvirtintomis priemonėmis;
16 2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1290/2013, kuriuo nustatomos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos "Horizontas 2020" (2014–2020 m.) dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1906/2006 (OL L 347 2013 12 20, p. 81).
Pakeitimas 12 Pasiūlymas dėl reglamento 16 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(16a) bendroji įmonė S2R turėtų atsižvelgti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateiktas technologinės parengties lygio (TPL) apibrėžtis klasifikuojant technologinių tyrimų, produktų vystymo ir demonstravimo veiklą;
Pakeitimas 13 Pasiūlymas dėl reglamento 20 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(20a) siekiant bendro bendrosios programos „Horizontas 2020“ tikslo užtikrinti didesnį supaprastinimą ir nuoseklumą visuose su bendrąja įmone S2R susijusiuose kvietimuose teikti pasiūlymus turėtų būti atsižvelgta į bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę;
Pakeitimas 14 Pasiūlymas dėl reglamento 21 konstatuojamoji dalis
(21) pagal Sutarties 287 straipsnio 1 dalį Sąjungos įsteigtų įstaigų, organų ar agentūrų steigimo dokumente gali būti draudžiama Audito Rūmams tikrinti tų įstaigų, organų ar agentūrų visų pajamų ir išlaidų sąskaitas. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr.966/2012 60 straipsnio 5 dalį Reglamento (ES, Euratomas) Nr.966/2012 209 straipsnyje nurodytų įstaigų sąskaitas turi patikrinti nepriklausomaaudito įstaiga, kuri pateikia nuomonę, inter alia, ar apskaita yra patikima, o pagrindinės operacijos – teisėtos ir tvarkingos. Siekiu išvengti dvigubo sąskaitų patikrinimo pateisinama tai, kad tikrinti bendrosios įmonės S2R sąskaitų Audito Rūmai neturėtų;
(21) atsižvelgiant į specifinį bendrųjų įmonių pobūdį ir dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti septintosios bendrosios mokslinių tyrimų programos tęstinumą, bendrosioms įmonėms toliau turėtų būti taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Todėl nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr.966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, sprendimą dėl bendrosios įmonės S2R biudžeto įvykdymo turėtų priimti Europos Parlamentas Tarybai rekomendavus. Todėl Reglamento (ES, Euratomas) Nr.966/2012 60 straipsnio 5 dalyje nustatyti atskaitomybės reikalavimai Sąjungos įnašui į bendrąją įmonę S2R neturėtų būti taikomi, tačiau jie turėtų būti kiek įmanoma suderinti su reikalavimais, numatytais įstaigoms pagal to reglamento 208 straipsnį. Sąskaitų ir atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo auditą turėtų atlikti Audito Rūmai;
Pakeitimas 15 Pasiūlymas dėl reglamento 23 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(23a) atsižvelgiant į nuolatinių inovacijų svarbą Europos Sąjungos transporto sektoriaus konkurencingumui ir bendrųjų įmonių skaičių šioje srityje, tinkamu laiku turėtų būti atlikta bendrų mokslinių tyrimų transporto srityje tinkamumo analizė, visų pirma rengiant bendrosios programos „Horizontas 2020“ tarpinį vertinimą;
Pakeitimas 16 Pasiūlymas dėl reglamento 1 straipsnio 1 dalis
1. Siekiant koordinuoti ir valdyti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos geležinkelių sektoriuje, šiuo reglamentu įsteigiama bendroji įmonė (toliau – bendroji įmonė „Shift2Rail“ arba bendroji įmonė S2R), kaip apibrėžta Sutarties 187 straipsnyje, kuri veiks iki 2024 m. gruodžio 31 d. imtinai.
1. Siekiant koordinuoti ir valdyti Sąjungos investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas Europos geležinkelių sektoriuje, šiuo reglamentu įsteigiama bendroji įmonė (toliau – bendroji įmonė „Shift2Rail“ arba bendroji įmonė S2R), kaip apibrėžta Sutarties 187 straipsnyje, kuri veiks iki 2024 m. gruodžio 31 d. imtinai. Siekiant atsižvelgti į bendrosios programos „Horizontas 2020“ įgyvendinimo trukmę, su bendrąja įmone S2R susiję kvietimai teikti pasiūlymus paskelbiami ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 31 d. Tinkamai pagrįstais atvejais kvietimai teikti pasiūlymus gali būti skelbiami iki 2021 m. gruodžio 31 d.;
Pakeitimas 17 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies b punktas
b) taikant visapusišką ir suderintą ES požiūrį į geležinkelių sektoriaus ir jos naudotojų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikį padėti sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, greičiau ir pigiau pereiti prie patrauklesnės, konkurencingesnės, efektyvesnės ir tvaresnės Europos geležinkelių sistemos ir nuo kelių ir oro transporto pereiti prie geležinkelių transporto. Šis požiūris taikomas riedmenims, infrastruktūrai ir eismo valdymui krovinių ir keleivių tolimojo susisiekimo, regioninio, vietinio ir miesto vežimo rinkos segmentuose, taip pat geležinkelių ir kitų rūšių transporto įvairiarūšio vežimo sąsajoms pateikiant naudotojams integruotą sprendimą, apimantį visą jų kelionę geležinkeliu ir visus transporto poreikius – nuo pagalbos atliekant operaciją iki pagalbos kelionės metu;
b) taikant visapusišką ir suderintą ES požiūrį į geležinkelių sektoriaus ir jos naudotojų mokslinių tyrimų ir inovacijų poreikį padėti sukurti bendrą Europos geležinkelių erdvę, greičiau ir pigiau pereiti prie patrauklesnės, patogesnės vartotojui (įskaitant asmenis su judėjimo negalia), konkurencingesnės, efektyvesnės ir tvaresnės Europos geležinkelių sistemos, nuo kelių ir oro transporto pereiti prie geležinkelių transporto ir plėtoti stiprų bei konkurencingą Europos geležinkelio pramonės sektorių. Šis požiūris taikomas riedmenims, infrastruktūrai ir eismo valdymui krovinių ir keleivių tolimojo susisiekimo, regioninio, vietinio ir miesto vežimo rinkos segmentuose, taip pat geležinkelių ir kitų rūšių transporto įvairiarūšio vežimo sąsajoms pateikiant naudotojams integruotą sprendimą, apimantį visą jų kelionę geležinkeliu ir visus transporto poreikius – nuo pagalbos atliekant operaciją iki pagalbos kelionės metu;
Pakeitimas 18 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies d punktas
d) būti pagrindiniu informacijos apie Sąjungos lygmeniu finansuojamos su geležinkeliais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklos punktu, užtikrinančiu projektų koordinavimą ir visoms suinteresuotosioms šalims teikiančiu svarbią informaciją;
d) atlikti pagrindinį vaidmenį Sąjungos lygmeniu finansuojamoje su geležinkeliais susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų veikloje, užtikrinant projektų koordinavimą ir visoms suinteresuotosioms šalims teikiant svarbią informaciją;
Pakeitimas 19 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punktas
e) aktyviai skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių iš visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės ir iš netradicinio geležinkelių sektoriaus, ypač geležinkelio įrangos (tiek riedmenų, tiek traukinių kontrolės sistemų) gamintojų ir jų tiekimo grandinės, infrastruktūros valdytojų, geležinkelių veiklos (ir keleivių, ir krovinių vežimo) vykdytojų, geležinkelių transporto priemones nuomojančių bendrovių sertifikavimo agentūrų, profesinių darbuotojų asociacijų, naudotojų asociacijų (ir keleivių, ir krovinių), taip pat atitinkamų mokslo įstaigų arba atitinkamos mokslo bendruomenės dalyvavimą ir glaudų bendradarbiavimą. Skatinamas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB20 apibrėžtų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas.
e) aktyviai skatinti visų atitinkamų suinteresuotųjų šalių iš visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės ir iš netradicinio geležinkelių sektoriaus, ypač geležinkelio įrangos (tiek riedmenų, tiek traukinių kontrolės ir eismo valdymo sistemų) gamintojų ir jų tiekimo grandinės, infrastruktūros valdytojų, geležinkelių veiklos (ir keleivių, ir krovinių vežimo) vykdytojų, geležinkelių transporto priemones nuomojančių bendrovių sertifikavimo agentūrų, profesinių darbuotojų asociacijų, naudotojų asociacijų (ir keleivių, ir krovinių), taip pat atitinkamų mokslo įstaigų arba atitinkamos mokslo bendruomenės dalyvavimą ir glaudų bendradarbiavimą. Skatinamas Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB20 apibrėžtų mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalyvavimas.
__________________
__________________
20 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
20 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).
Pakeitimas 20 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e a punktas (naujas)
ea) įgyvendinti priemones, kuriomis skatinamas MVĮ, universitetų ir mokslinių tyrimų centrų dalyvavimas. Todėl turi būti nustatytos ir pašalintos kliūtys, užkertančios kelią naujokams dalyvauti bendrojoje įmonėje S2R;
Pakeitimas 21 Pasiūlymas dėl reglamento 2 straipsnio 1 dalies e b punktas (naujas)
eb) siekti papildomumo ir glaudžios sąveikos su Europos struktūriniais ir investiciniais fondais (ESI fondai), kad būtų panaikintas atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir inovacijų Europoje. Kai įmanoma, skatinti bendrosios programos „Horizontas 2020“ ir tų fondų tarpusavio sąveiką ir kaupiamąjį arba sudėtinį finansavimą. Atsižvelgiant į tai, priemonėmis bus siekiama visapusiškai panaudoti Europos talentų banko potencialą ir taip optimizuoti ekonominį bei socialinį mokslinių tyrimų ir inovacijų poveikį, taip pat jos bus skirtingos, tačiau viena kitą papildančios ESI fondų politikos krypčių ir veiksmų atžvilgiu;
Pakeitimas 22 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 1 dalies įžanginė dalis
1. Didžiausias Sąjungos finansinis įnašas (įskaitant ELPA įnašus) iniciatyvai „Shift2Rail“, mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai „Horizontas 2020“, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“, pagal atitinkamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio, 60 ir 61 straipsnių nuostatas, taikomas to reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, yra 450 mln. EUR. Ši suma apima:
1. Didžiausias Sąjungos finansinis įnašas (įskaitant Europos laisvosios prekybos asociacijai (ELPA) priklausančių valstybių narių įnašus) iniciatyvai „Shift2Rail“, mokamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimų, skirtų specialiajai programai „Horizontas 2020“, kuria įgyvendinama bendroji programa „Horizontas 2020“, pagal atitinkamas Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 58 straipsnio 1 dalies c punkto iv papunkčio, 60 ir 61 straipsnių nuostatas, taikomas to reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms, yra 450 mln. EUR. Ši suma apima:
Pakeitimas 23 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 2 dalis
2. Papildomos lėšos, papildančios 1 dalyje nurodytą įnašą, gali būti skirtos pagal kitas Sąjungos priemones siekiant paremti veiksmus, kuriais diegiami brandūs bendrosios įmonės S2R veiklos rezultatai.
2. Papildomos lėšos, papildančios 1 dalyje nurodytą įnašą, gali būti skirtos pagal kitas Sąjungos priemones siekiant paremti veiksmus, kuriais diegiami brandūs inovaciniai bendrosios įmonės S2R veiklos rezultatai.
Pakeitimas 24 Pasiūlymas dėl reglamento 3 straipsnio 4 dalies d ir d a punktai (nauji)
d) duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų formuoti savo mokslinių tyrimų ir inovacijų politiką ir vykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka;
d) duomenų, kurių reikia, kad Komisija galėtų įvykdyti sklaidos ir ataskaitų teikimo prievoles, teikimo tvarka, įskaitant skelbimą bendrame visiems dalyviams skirtame portale, taip pat kitose programos „Horizontas 2020“ elektroninėse sklaidos priemonėse, kurias tvarko Komisija;
da) bendrosios įmonės S2R organizuojamų kvietimų teikti pasiūlymus nuostatos taip pat skelbiamos bendrame visiems dalyviams skirtame portale, taip pat kitose programos „Horizontas 2020“ elektroninėse sklaidos priemonėse, kurias tvarko Komisija;
Pakeitimas 25 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 4 dalis
4. Siekiant įvertinti 2 dalies b punkte ir I priede pateiktų įstatų 15 punkto 3 dalies b papunktyje nurodytus nepiniginius įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs kiekvienas subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir (arba) tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Įnašų vertinimą patikrina bendroji įmonė S2R. Jei lieka neaiškumų, bendroji įmonė S2R gali atlikti vertinimo auditą, kaip nurodyta įstatų 20 punkte.
4. Siekiant įvertinti 2 dalies b punkte ir I priede pateiktų įstatų 15 punkto 3 dalies b papunktyje nurodytus įnašus, išlaidos nustatomos pagal atitinkamų subjektų įprastą išlaidų apskaitos praktiką, pagal šalyje, kurioje įsisteigęs kiekvienas subjektas, taikomus apskaitos standartus ir pagal taikomus tarptautinius apskaitos standartus ir (arba) tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus. Išlaidas patvirtina nepriklausomas išorės auditorius, kurį paskiria atitinkamas subjektas. Vertinimo metodą gali patikrinti bendroji įmonė S2R, iškilus kokiems nors neaiškumams, susijusiems su jo patvirtinimu. Įgyvendinant šį reglamentą bendroji įmonė S2R arba kita Sąjungos įstaiga neatlieka papildomą veiklą vykdant patirtų išlaidų audito.
Pakeitimas 26 Pasiūlymas dėl reglamento 4 straipsnio 6 dalis
6. Papildant 5 dalį, Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti bendrajai įmonei S2R skirtą Sąjungos finansinį įnašą arba inicijuoti I priede pateiktų įstatų 23 punkto 2 dalyje nurodytą likvidavimo procedūrą, jei tie nariai ar su jais susiję subjektai neskiria 2 dalyje nurodytų įnašų, skiria tik jų dalį ar skiria juos pavėluotai.
6. Papildant 5 dalį, Komisija gali nutraukti, proporcingai sumažinti ar sustabdyti bendrajai įmonei S2R skirtą Sąjungos finansinį įnašą arba inicijuoti I priede pateiktų įstatų 23 punkto 2 dalyje nurodytą likvidavimo procedūrą, jei tie nariai ar su jais susiję subjektai neskiria 2 dalyje nurodytų įnašų, skiria tik jų dalį ar skiria juos pavėluotai. Komisijos sprendimas netrukdo kompensuoti narių arba bendrosios įmonės S2R iki pranešimo apie minėtą sprendimą bendrajai įmonei S2R jau patirtas ar paskirtas reikalavimus atitinkančias išlaidas.
Pakeitimas 27 Pasiūlymas dėl reglamento 5 straipsnio 1 dalis
Bendroji įmonė S2R priima savo specialiąsias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. … [Deleguotasis reglamentas dėl Finansinio reglamento 209 straipsnyje nurodytoms įstaigoms taikomo pavyzdinio finansinio reglamento].
Nepažeisdama 12 straipsnio bendroji įmonė S2R priima savo specialiąsias finansines taisykles pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 209 straipsnį ir Reglamentą (ES) Nr. … [Deleguotasis reglamentas dėl viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystėms taikomo pavyzdinio finansinio reglamento].
Pakeitimas 28 Pasiūlymas dėl reglamento 6 straipsnio 2 dalies 2 pastraipa
Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų perdavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomajam direktoriui leidžiama atlikti perįgaliojimą.
Laikydamasi Tarnybos nuostatų 110 straipsnio valdyba priima Tarnybos nuostatų 2 straipsnio 1 dalimi ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 6 straipsniu pagrįstą sprendimą dėl atitinkamų paskyrimų institucijos įgaliojimų perdavimo vykdomajam direktoriui ir apibrėžia sąlygas, kuriomis tas įgaliojimų suteikimas gali būti sustabdytas. Vykdomasis direktorius praneša valdybai apie deleguotuosius įgaliojimus ir jam leidžiama atlikti perįgaliojimą.
Pakeitimas 29 Pasiūlymas dėl reglamento 9 straipsnio 2 dalis
2. Deliktinės atsakomybės atveju bendroji įmonė S2R, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos darbuotojai.
2. Deliktinės atsakomybės atveju bendroji įmonė S2R, vadovaudamasi bendraisiais valstybių narių teisei būdingais principais, atlygina bet kokią žalą, kurią eidami savo pareigas padaro jos darbuotojai arba valdybos nariai.
Pakeitimas 30 Pasiūlymas dėl reglamento 11 straipsnio 1 dalis
1. Komisija iki 2017 m. gruodžio 31 d. atlieka bendrosios įmonės S2R tarpinį įvertinimą. Vertinimo išvadas ir savo pastabas Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai.
1. Komisija iki 2017 m. birželio 30 d. nepriklausomiems ekspertams padedant atlieka bendrosios įmonės S2R tarpinį įvertinimą, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių dalyvavimo ir jų galimybių dalyvauti vertinimą, taip pat bendrosios įmonės S2R administracinės veiklos vertinimą, itin daug dėmesio skiriant administraciniams uždaviniams spręsti arba naštai mažinti. Komisija parengia to vertinimo ataskaitą, į kurią įtraukiamos Komisijos vertinimo išvados ir pastabos. Tą ataskaitą Komisija iki 2017 m.gruodžio 31 d. nusiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Į bendrosios įmonės S2R tarpinio įvertinimo rezultatus turi būti atsižvelgiama atliekant išsamų vertinimą ir tarpinį vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1291/2013 32 straipsnyje.
Pakeitimas 31 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 1 dalis
1. Biudžeto įvykdymo patvirtinimas, susijęs su Sąjungos įnašu bendrajai įmonei S2R, yra biudžeto įvykdymo patvirtinimo, kurį, gavęs Tarybos rekomendaciją, Komisijai suteikia Europos Parlamentas pagal Sutarties 319 straipsnyje nustatytą procedūrą, dalis.
1. Nukrypstant nuo Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 7 dalies ir 209 straipsnio, bendrosios įmonės S2R biudžeto įvykdymo patvirtinimą, gavęs Tarybos rekomendaciją, suteikia Europos Parlamentas pagal bendrosios įmonės S2R finansinėse taisyklėse nustatytą procedūrą.
Pakeitimas 32 Pasiūlymas dėl reglamento 12 straipsnio 2 dalis
2. Bendroji įmonė S2R visapusiškai bendradarbiauja su biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis ir prireikus pateikia visą reikalingą papildomą informaciją. Todėl jos gali būti paprašyta atsiųsti atstovą į susitikimus su atitinkamomis institucijomis ar įstaigomis ir suteikti paramą Komisijos įgaliotajam leidimus suteikiančiam pareigūnui.
Išbraukta.
Pakeitimas 33 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 1 dalis
1. Nepažeisdama I priede pateiktų įstatų 19 punkto 4 dalies, bendroji įmonė S2R suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos arba Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir visos informacijos, įskaitant elektroniniu formatu pateiktą informaciją, kurios jiems reikia atliekant auditus.
1. Bendroji įmonė S2R suteikia Komisijos darbuotojams ir kitiems jos arba Komisijos įgaliotiems asmenims ir Audito Rūmams prieigą prie jos objektų, patalpų ir visos informacijos, įskaitant elektroniniu formatu pateiktą informaciją, kurios jiems reikia atliekant auditus.
Pakeitimas 34 Pasiūlymas dėl reglamento 14 straipsnio 5 a dalis (nauja)
5a. Bendrosios įmonės personalas, vykdomasis direktorius ir valdybos nariai nedelsdami praneša OLAF apie sukčiavimo atvejus, apie kuriuos jie sužinojo vykdydami savo pareigas arba įgaliojimus, tačiau jie negali būti laikomi už juos atsakingi.
Pakeitimas 35 Pasiūlymas dėl reglamento 17 straipsnio 1 a dalis (nauja)
Atsižvelgiant į bendrą bendrosios programos „Horizontas 2020“ tikslą labiau supaprastinti ir suderinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo tvarką, bendrosios įmonės vengia taikyti taisyklių rinkinius, kurie skiriasi nuo bendrosios programos „Horizontas 2020“ taisyklių rinkinių.
Pakeitimas 36 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 punkto 1 dalis
1. Asocijuotasis narys – valstybėje narėje arba bendrosios programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje įsisteigęs juridinis asmuo arba jų grupė ar konsorciumas, kuris atrenkamas pagal 4 punkto 2 dalyje nustatytą procedūrą, tenkina 4 punkto 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą.
1. Asocijuotasis narys – valstybėje narėje arba bendrosios programos „Horizontas 2020“ asocijuotojoje šalyje įsisteigęs juridinis asmuo arba jų grupė ar konsorciumas, kuris atrenkamas pagal 4 punkto 2 dalyje nustatytą procedūrą, tenkina 4 punkto 3 ir 4 dalyse nustatytas sąlygas ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą po to, kai sprendimą priėmė už jo valdymą atsakinga institucija;
Pakeitimas 37 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 punkto 2 dalis
2. Kitas nei Sąjunga narys steigėjas – bet kuris iš II priede išvardytų finansinio įnašo teikėjų, kurių kiekvienas bendrosios įmonės S2R veiklos laikotarpiu įsipareigojo skirti bent 30 mln. EUR ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą.
2. Kitas nei Sąjunga narys steigėjas – pavienis juridinis subjektas, kuris bendrosios įmonės S2R veiklos laikotarpiu įsipareigojo skirti bent 30 mln. EUR, remdamasis bendra vizija, ir priėmė šiuos įstatus pasirašydamas pritarimo raštą po to, kai sprendimą priėmė už jo valdymą atsakinga institucija. Nariai steigėjai išvardyti II priede.
Pakeitimas 38 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 punkto 3 dalies įžanginė dalis
3. Inovacijų programos (IP) – programos, kurių teminėmis sritimis grindžiamas 4 dalyje nurodytas bendrosios įmonės S2R pagrindinis planas. IP pasirenkamos pagal tai, ar jas vykdant galima tikėtis geriausių rezultatų vienoje ar keliose veiklos srityse ir ar jose taikomas geležinkelių sistema grindžiamas požiūris. Nepaisant valdybos sprendimo pakeisti S2R pagrindinio plano struktūrą, jame turėtų būti numatyta sukurti bent penkias toliau nurodytas IP:
3. Inovacijų programos (IP) – programos, kurių teminėmis sritimis grindžiamas 4 dalyje nurodytas bendrosios įmonės S2R pagrindinis planas. IP pasirenkamos pagal tai, ar jas vykdant galima tikėtis geriausių rezultatų vienoje ar keliose veiklos srityse ir ar jose taikomas geležinkelių sistema grindžiamas ir į klientą nukreiptas požiūris. Jų apibrėžtis taip pat sudaro sąlygas naujoviškų idėjų vystymui ir išbandymui. Nepaisant valdybos sprendimo pakeisti S2R pagrindinio plano struktūrą, jame turėtų būti numatyta sukurti bent penkias toliau nurodytas IP:
Pakeitimas 39 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 punkto 3 dalies a punktas
a) ekonomiškai efektyvių ir patikimų didelės talpos traukinių;
a) ekonomiškai efektyvių ir patikimų traukinių, įskaitant didelės talpos ir greituosius traukinius;
Pakeitimas 40 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 1 punkto 3 dalies c punktas
c) ekonomiškai efektyvios ir patikimos didelio pajėgumo infrastruktūros;
c) ekonomiškai efektyvios, tvarios ir patikimos didelio pajėgumo infrastruktūros;
Pakeitimas 41 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 2 punkto h punktas
h) surinkti naudotojų reikalavimus ir nustatyti sąveikumo standartus, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą būtų orientuotos į veiklos ir tinkamo pateikimo rinkai sprendimus;
h) surinkti naudotojų reikalavimus ir nustatyti sąveikumo specifikacijas ir techninius standartus, kad investicijos į mokslinius tyrimus ir plėtrą būtų orientuotos į veiklos ir tinkamo pateikimo rinkai sprendimus;
Pakeitimas 42 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 2 punkto j punktas
j) užmegzti ir plėtoti glaudų ilgalaikį Sąjungos, geležinkelių gamybos pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant geležinkelius eksploatuojančią bendruomenę, taip pat kitas geležinkelių sektoriaus ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančias suinteresuotąsias šalis, bendradarbiavimą, būtiną siekiant kurti inovacijas naujose srityse ir užtikrinti aktyvų novatoriškų sprendimų diegimą rinkoje;
j) užmegzti ir plėtoti glaudų ilgalaikį Sąjungos, geležinkelių gamybos pramonės ir kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant vartotojams atstovaujančias organizacijas, geležinkelius eksploatuojančią bendruomenę, įskaitant regionų lygmeniu, taip pat kitas privačiąsias ir viešąsias geležinkelių sektoriaus ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančias suinteresuotąsias šalis, bendradarbiavimą, būtiną siekiant kurti inovacijas naujose srityse ir užtikrinti aktyvų novatoriškų sprendimų diegimą rinkoje;
Pakeitimas 44 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 2 punkto k a punktas (naujas)
ka) palaikyti ryšį su įvairiomis suinteresuotosiomis šalimis, įskaitant mokslinių tyrimų organizacijas ir universitetus;
Pakeitimas 45 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 3 punkto 2 a dalis (nauja)
2a. Jeigu kuris nors bendrosios įmonės S2R narys nevykdo savo įsipareigojimų dėl sutarto finansinio įnašo, vykdomasis direktorius apie tai parašo raštu ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį įsipareigojimai turi būti įvykdyti. Jeigu per tą laikotarpį įsipareigojimai nėra įvykdomi, vykdomasis direktorius sušaukia valdybos posėdį, kuriame sprendžiama, ar turėtų būti panaikinta įsipareigojimų nevykdančio nario narystė, ar reikėtų imtis kokių nors kitų priemonių, kol jis įvykdys įsipareigojimus. Valdyba, išklausiusi savo įsipareigojimų nevykdančius narius ir pasiūliusi jiems galimybę ištaisyti padėtį, pirmiausia gali laikinai sustabdyti visų narių, nevykdančių savo įsipareigojimų, teisę balsuoti.
Pakeitimas 46 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 4 punkto 2 dalis
2. Bendrosios įmonės S2R asocijuotieji nariai atrenkami skelbiant atvirą, nediskriminacinį ir konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus. Pirmasis kvietimas teikti asocijuotųjų narių pasiūlymus skelbiamas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo bendrosios įmonės S2R įsteigimo. Visi kiti kvietimai skelbiami prireikus esminių gebėjimų įgyvendinant S2R pagrindinį planą. Visi kvietimai skelbiami bendrosios įmonės S2R svetainėje, apie juos pranešama per valstybių atstovų grupę ir kitais kanalais, kad būtų užtikrintas kuo platesnis dalyvavimas siekiant S2R pagrindiniame plane nustatytų tikslų. Bendroji įmonė S2R skatina MVĮ, visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės ir tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančių subjektų dalyvavimą.
2. Bendrosios įmonės S2R asocijuotieji nariai atrenkami skelbiant atvirą, nediskriminacinį ir konkurencingą kvietimą teikti pasiūlymus, kurį organizuoja Komisija, ir valdybai atliekant skaidrų vertinimą. Atliekant šį vertinimą ir atranką turi būti atsižvelgiama, inter alia, į pareiškėjo svarbą ir potencialią papildomą vertę siekiant bendrosios įmonės S2R nustatytų tikslų, pareiškėjo finansinį patikimumą ir bet kokius potencialius interesų konfliktus, susijusius su bendrosios įmonės S2R tikslais.
Pakeitimas 47 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 4 punkto 2 a dalis (nauja)
2a. Atsižvelgdama į šio įvertinimo rezultatus, Komisija priima galutinį sprendimą dėl asocijuotųjų narių atrankos, siekdama užtikrinti geografinę pusiausvyrą ir proporcingą MVĮ, mokslinių tyrimų bendruomenės ir visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės subjektų, įskaitant tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančius subjektus, dalyvavimą.
Pakeitimas 48 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 4 punkto 5 dalis
5. Bet kuris bendrosios įmonės S2R narys gali nutraukti savo narystę. Nutraukimas neatšaukiamai įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo pateikimo kitiems nariams. Nuo to momento buvęs narys atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos bendroji įmonė S2R patvirtino ar prisiėmė iki narystės nutraukimo.
5. Bet kuris bendrosios įmonės S2R narys gali nutraukti savo narystę. Nutraukimas neatšaukiamai įsigalioja praėjus šešiems mėnesiams nuo pranešimo pateikimo kitiems nariams. Nuo to momento buvęs narys atleidžiamas nuo visų įsipareigojimų, išskyrus tuos, kuriuos bendroji įmonė S2R patvirtino ar prisiėmė iki narystės nutraukimo. Tokiais atvejais atidaroma sąskaita, skirta finansiniams įsipareigojimams tarp narystę nutraukiančio nario ir bendrosios įmonės S2R įvykdyti.
Pakeitimas 49 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 4 punkto 6 dalis
6. Bendros įmonės S2R narystė negali būti perleista trečiajai šaliai be išankstinio ir vieningo valdybos sutikimo.
6. Bendrosios įmonės S2R narystė negali būti perleista trečiajai šaliai be išankstinio ir vieningo valdybos sutikimo. Apie tokį sutikimą pranešama Komisijai, kuri turi teisę paprieštarauti.
Pakeitimas 50 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 6 punkto c punktas
c) bent po vieną kiekvienoje inovacijų programoje, nurodytoje 1 punkto 3 dalyje, dalyvaujančių asocijuotųjų narių atstovą. Šiuos atstovus skiria bendrosios įmonės S2R valdyba, rūpindamasi užtikrinti, kad būtų proporcingai atstovaujama visoje geležinkelių sektoriaus vertės grandinėje veikiantiems, taip pat tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausantiems subjektams.
c) bent po vieną kiekvienoje inovacijų programoje, nurodytoje 1 punkto 3 dalyje, dalyvaujančių asocijuotųjų narių atstovą. Asocijuotasis narys kaip pavienis juridinis subjektas, kuris atitinka 1 punkto 2 dalyje nustatytus kriterijus [t. y. jis įsipareigojo skirti bent 30 mln.] ir kuris padeda siekti 2 straipsnio 2 dalies a, b ir punktuose nustatytų tikslų, atstovaujamas valdyboje. Kitus atstovus skiria bendrosios įmonės S2R valdyba, rūpindamasi užtikrinti, kad būtų teritoriniu atžvilgiu proporcingai atstovaujama visoje geležinkelių sektoriaus vertės grandinėje veikiantiems, taip pat tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausantiems subjektams. Bent du atstovai turėtų būti geležinkelių įmonių atstovai.
Pakeitimas 51 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 7 punkto 5 dalies 5 pastraipa
Valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos geležinkelio agentūros atstovas ir valstybių atstovų grupės pirmininkas arba jo pavaduotojas.
Valdybos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauja Europos geležinkelio agentūros atstovas.
Pakeitimas 52 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 7 punkto 5 dalies 5 a pastraipa (nauja)
Valstybių atstovų grupės pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas turi teisę lankytis valdybos susitikimuose stebėtojo teisėmis ir dalyvauti svarstymuose, bet neturi balsavimo teisių.
Pakeitimas 53 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 7 punkto 5 dalies 5 b pastraipa (nauja)
Mokslinio komiteto pirmininkas turi teisę stebėtojo teisėmis lankytis valdybos susitikimuose ir dalyvauti svarstymuose, kai aptariami to komiteto funkcijoms priskirtini klausimai, bet neturi balsavimo teisių.
Pakeitimas 54 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 8 punkto -1 dalis (nauja)
Komisija, atlikdama savo funkcijas valdyboje, siekia užtikrinti bendrosios įmonės S2R veiklos ir atitinkamos veiklos pagal bendrąją programą „Horizontas 2020“ koordinavimą, kad paskatintų sąveiką nustatant prioritetus, kuriuos apima bendrai atliekami moksliniai tyrimai.
Pakeitimas 55 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 8 punkto 1 dalies c a punktas (naujas)
ca) sprendžia dėl galutinės valdybos sudėties, visų pirma atrinkdama asocijuotųjų narių atstovus, kurie neatitinka 1 punkto 2 dalyje nustatytų kriterijų. Galutinėje atrankoje turėtų būti užtikrintas proporcingas MVĮ ir visos geležinkelių sektoriaus vertės grandinės, įskaitant tradiciniam geležinkelių sektoriui nepriklausančius subjektus, dalyvavimas;
Pakeitimas 56 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 8 punkto 1 dalies n a punktas (naujas)
na) užtikrina bet kokių subrangos susitarimų, kurie gali būti sudaryti pagal šį reglamentą, pasirinkimo skaidrumą;
Pakeitimas 57 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 9 punkto 1 dalis
1. Vykdomąjį direktorių skiria valdyba iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros.
1. Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlytų kandidatų sąrašo, sudaryto po to, kai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir kituose leidiniuose paskelbus kvietimą teikti paraiškas įvyksta atviras ir skaidrus konkursas, atsižvelgdama į kandidatų nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius ir vadovavimo gebėjimus, taip pat į kompetenciją ir darbo patirtį atitinkamose srityse. Europos Parlamentas turi teisę prieštarauti.
Prieš paskyrimą valdybos atrinktas kandidatas atsako į Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto ir Biudžeto kontrolės komiteto narių klausimus.
Pakeitimas 58 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 10 punkto 4 dalies g a punktas (naujas)
ga) reguliariai informuoti valstybių atstovų grupę ir mokslinį komitetą visais klausimais, kurie svarbūs jų patariamajam vaidmeniui;
Pakeitimas 59 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 11 punkto įžanginė dalis
Europos geležinkelio agentūra stebėtojos teisėmis dalyvauja valdybos veikloje ir prisideda prie bendrosios įmonės S2R pagrindinio plano sudarymo ir įgyvendinimo; tuo tikslu ji visų pirma vykdo šias patariamąsias užduotis:
Europos geležinkelio agentūra prisideda prie bendrosios įmonės S2R pagrindinio plano sudarymo ir įgyvendinimo; tuo tikslu ji visų pirma vykdo šias patariamąsias užduotis:
Pakeitimas 60 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 11 punkto a punktas
a) siūlo galimus įmonės S2R pagrindinio plano ir metinių darbo planų pakeitimus, pirmiausia siekdama užtikrinti, kad būtų patenkinti mokslinių tyrimų poreikiai, susiję su bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimu;
a) siūlo galimus įmonės S2R pagrindinio plano ir metinių darbo planų pakeitimus, pirmiausia siekdama užtikrinti, kad būtų patenkinti mokslinių tyrimų poreikiai, susiję su bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimu, ir įsitikinta, kad jie būtų aktualūs 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems tikslams;
Pakeitimas 61 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 11 punkto b punktas
b) pasikonsultavusi su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytomis suinteresuotosiomis šalimis siūlo mokslinių tyrimų, plėtros ir tvirtinimo veiklai taikytinus techninius standartus, kad būtų užtikrinta rezultatų sąveika ir sauga;
b) pasikonsultavusi su šio reglamento 2 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytomis suinteresuotosiomis šalimis siūlo mokslinių tyrimų ir plėtros veiklai taikytinas gaires, pagal kurias parengiami techniniai standartai, kad būtų užtikrinta rezultatų sąveika ir sauga;
Pakeitimas 62 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 13 punkto 5 dalies a punktas
a) atitinkamų nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų būklės ir galimų bendradarbiavimo sričių, įskaitant atitinkamų technologijų diegimą, nustatymo;
a) atitinkamų nacionalinių ar regioninių mokslinių tyrimų ir inovacijų programų būklės ir galimų bendradarbiavimo sričių, įskaitant atitinkamų technologijų diegimą, nustatymo siekiant pasinaudoti sąveika;
Pakeitimas 63 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 13 punkto 5 a dalis (nauja)
5a. Valstybių atstovų grupei reguliariai teikiama informacija, be kita ko, apie dalyvavimą bendrosios įmonės S2R finansuojamuose veiksmuose, kiekvieno kvietimo teikti pasiūlymus rezultatus ir projekto įgyvendinimą, sąveiką su kitomis atitinkamomis Sąjungos programomis ir bendrosios įmonės S2R biudžeto vykdymą.
Pakeitimas 64 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 13 punkto 6 dalis
6. Valstybių atstovų grupė bendrajai įmonei S2R savo iniciatyva gali pateikti rekomendacijas techniniais, valdymo ir finansų klausimais, ypač jei jie daro poveikį nacionaliniams ar regioniniams interesams. Bendroji įmonė S2R informuoja valstybių atstovų grupę apie tolesnę su tokiomis rekomendacijomis susijusią veiklą.
6. Valstybių atstovų grupė valdybai savo iniciatyva gali pateikti rekomendacijas techniniais, valdymo ir finansų klausimais, ypač jei jie daro poveikį nacionaliniams ar regioniniams interesams. Valdyba informuoja valstybių atstovų grupę apie tolesnę su tokiomis rekomendacijomis susijusią veiklą.
Pakeitimas 65 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 14 punkto 1 dalis
1. Bendrosios įmonės S2R valdyba, siekdama vykdyti 2 punkte numatytas užduotis, gali sukurti ribotą skaičių darbo grupių, kurios vykdytų valdybos joms pavestą veiklą. Šias grupes sudaro profesionalai, ir jos dirba skaidriai.
1. Bendrosios įmonės S2R valdyba, siekdama vykdyti 2 punkte numatytas užduotis, gali sukurti ribotą skaičių darbo grupių, kurios vykdytų valdybos joms pavestą veiklą. Šias grupes sudaro atitinkamą patirtį turintys profesionalai, įskaitant mokslinių tyrimų organizacijų profesionalus, MVĮ ir geležinkelių veiklos vykdytojus, ir jos dirba skaidriai.
Pakeitimas 66 Pasiūlymas dėl reglamento I priedo 15 punkto 3 dalies b punktas
b) kitų nei Sąjunga narių ir su jais susijusių subjektų nepiniginiais įnašais, kuriuos sudaro išlaidos, patiriamos jiems vykdant netiesioginę veiklą, atėmus bendrosios įmonės įnašą ir bet kokį kitą Sąjungos toms išlaidoms padengti skirtą įnašą.
b) kitų nei Sąjunga narių ir su jais susijusių subjektų nepiniginiais įnašais arba įnašais grynaisiais pinigais, kuriuos sudaro išlaidos, patiriamos jiems vykdant netiesioginę veiklą, atėmus bendrosios įmonės įnašą ir bet kokį kitą Sąjungos toms išlaidoms padengti skirtą įnašą.
Pakeitimas 67 Pasiūlymas dėl reglamento 1 priedo 19 punktas
1. Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus rezultatus pagal bendrosios įmonės S2R finansines taisykles.
1. Vykdomasis direktorius kasmet teikia valdybai ataskaitą apie vykdant pareigas pasiektus rezultatus pagal bendrosios įmonės S2R finansines taisykles.
2. Kasmet iki vasario 15 d. vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrosios įmonės S2R padarytą pažangą, visų pirma palyginti su tų metų darbo planu. Toje ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:
2. Per du mėnesius nuo kiekvienų finansinių metų užbaigimo vykdomasis direktorius pateikia valdybai tvirtinti metinę veiklos ataskaitą apie praėjusiais kalendoriniais metais bendrosios įmonės S2R padarytą pažangą, visų pirma palyginti su tų metų darbo planu. Toje ataskaitoje, inter alia, pateikiama informacija apie:
a) vykdytą mokslinių tyrimų, inovacijų bei kitą veiklą ir atitinkamas išlaidas;
a) vykdytą mokslinių tyrimų, inovacijų bei kitą veiklą ir atitinkamas išlaidas;
b) pateiktą veiklą, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes;
b) pateiktą veiklą, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes;
c) finansuoti atrinktus veiksmus, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant bendrosios įmonės S2R finansavimą atskiriems dalyviams ir veiklai.
c) finansuoti atrinktus veiksmus, atskirai nurodant dalyvių tipus, įskaitant MVĮ, ir valstybes, taip pat nurodant bendrosios įmonės S2R finansavimą atskiriems dalyviams ir veiklai.
Valdybai patvirtinus, metinė veiklos ataskaita perduodama valstybių atstovų grupei ir paskelbiama viešai.
Valdybai patvirtinus, metinė veiklos ataskaita perduodama valstybių atstovų grupei ir paskelbiama viešai.
3. Pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalį bendroji įmonė S2R ataskaitą kasmet teikia Komisijai.
3. Pasibaigus finansiniams metams, Bendrosios įmonės S2R apskaitos pareigūnas iki kovo 1 d. išsiunčia preliminarias finansines ataskaitas Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams.
4. Bendrosios įmonės S2R sąskaitas tikrina nepriklausoma audito įstaiga, kaip nustatyta Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 60 straipsnio 5 dalyje.
Bendrosios įmonės S2R sąskaitų Audito Rūmai netikrina.
Pasibaigus finansiniams metams, bendroji įmonė S2R iki kovo 31 d. išsiunčia biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams.
Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl bendrosios įmonės S2R preliminarių finansinių ataskaitų, pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 148 straipsnį apskaitos pareigūnas parengia bendrosios įmonės S2R galutines finansines ataskaitas, o vykdomasis direktorius nusiunčia jas valdybai, kad gautų jos nuomonę.
Valdyba pateikia nuomonę apie bendrosios įmonės S2R galutines finansines ataskaitas.
Ne vėliau kaip kitų finansinių metų liepos 1 d. vykdomasis direktorius išsiunčia galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos nuomone Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.
Galutinės finansinės ataskaitos iki kitų metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Iki rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius nusiunčia Audito Rūmams atsakymą į pastabas dėl metinės ataskaitos. Šį atsakymą vykdomasis direktorius taip pat nusiunčia valdybai.
Vykdomasis direktorius, paprašytas Europos Parlamento, pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 165 straipsnio 3 dalį.
Prašymas ginti Aleksandro Mirskio parlamentinį imunitetą
349k
45k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento sprendimas dėl prašymo ginti Aleksandro Mirskio imunitetą ir privilegijas (2014/2026(IMM))
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 14 d. Aleksandro Mirskio (Alexander Mirsky) prašymą ginti jo imunitetą ir privilegijas Latvijos Respublikos Aukščiausiojo teismo senato Civilinių bylų departamento (toliau – Aukščiausiasis teismas) nagrinėjamoje civilinėje byloje (bylos Nr. C17129611), kuris buvo paskelbtas per 2014 m. vasario 24 d. plenarinį posėdį,
– atsižvelgdamas į Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnį bei 1976 m. rugsėjo 20 d. Akto dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise 6 straipsnio 2 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 1964 m. gegužės 12 d., 1986 m. liepos 10 d., 2008 m. spalio 15 ir 21 d., 2010 m. kovo 19 d. ir 2011 m. rugsėjo 6 d. sprendimus(1),
– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 4 d. plenarinio posėdžio stenogramą,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 5 straipsnio 2 dalį, 6a ir 7 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0273/2014),
A. kadangi Europos Parlamento narys Aleksandras Mirskis paprašė ginti jo parlamentinį imunitetą Latvijos Respublikos Aukščiausiojo teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje; kadangi atitinkama byla susijusi su Rygos apygardos teismo Civilinių bylų kolegijos (toliau – Rygos apygardos teismas) sprendimu įpareigoti Aleksandrą Mirskį paneigti pareiškimą, padarytą 2011 m. balandžio 4 d. sakant kalbą Europos Parlamente, ir ieškovams, kuriems, kaip įtariama, buvo padaryta žala, sumokėti 1 000 LVL kompensaciją neturtinei žalai padengti;
B. kadangi, remiantis Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsniu, Europos Parlamento nariai negali būti apklausiami, sulaikomi ar traukiami atsakomybėn dėl einant pareigas pareikštos nuomonės ar balsavimo;
C. kadangi Parlamentas, vykdydamas savo įgaliojimus, susijusius su privilegijomis ir imunitetais, išlieka principinga demokratiška teisėkūros asamblėja ir užtikrina Parlamento narių nepriklausomumą einant savo pareigas;
D. kadangi Teisingumo Teismas paaiškino, kad Protokolo 8 straipsnis, atsižvelgiant į jo tikslą apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą ir į jo formuluotę, kurioje aiškiai nurodoma ne tik Europos Parlamento narių pareikšta nuomonė, bet ir balsavimas, iš esmės skirtas taikyti pačiame Europos Parlamente jų padarytiems pareiškimams(2);
E. kadangi Protokolo 8 straipsnyje nurodytas imunitetas tiek, kiek juo siekiama apsaugoti Europos Parlamento narių saviraiškos laisvę ir nepriklausomumą, turi būti laikomas absoliučiu imunitetu, draudžiančiu bet kokį teismo procesą dėl einant Parlamento nario pareigas pareikštos nuomonės arba balsavimo(3);
F. kadangi imunitetas nuo teismo proceso, kuriuo naudojasi Europos Parlamento nariai, apima ir imunitetą nuo civilinio proceso;
G. kadangi Aleksandro Mirskio prašymas susijęs su jam iškelta byla dėl pareiškimų, pateiktų sakant vienos minutės kalbą per 2011 m. balandžio 4 d. plenarinį posėdį; kadangi neginčijama, kad Aleksandras Mirskis tuo metu, kai buvo pateikti minėtieji pareiškimai, buvo Europos Parlamento narys;
H. kadangi Jūrmalos miesto teismas teisingai pripažino, kad Aleksandras Mirskis naudojosi pagal Protokolo 8 straipsnį Europos Parlamento nariams suteikiamu imunitetu, ir todėl atmetė ieškovų ieškinį; kadangi Rygos apygardos teismas, priešingai, visiškai neatsižvelgė į tai, kad taikytina minėtoji nuostata; kadangi nacionalinis teismas privalo taikyti ES pirminę teisę;
I. kadangi prieš Aleksandrą Mirskį iškelta byla tebenagrinėjama Latvijos Respublikos Aukščiausiajame teisme ir galutinis sprendimas gali būti jam palankus; vis dėlto, kadangi tuo atveju, jei Aukščiausiasis teismas patvirtintų Rygos apygardos teismo sprendimą, tai reikštų, kad Latvijos institucijos pažeidė ES pirminę teisę;
J. kadangi Rygos apygardos teismui priėmus sprendimą faktiškai buvo pažeistos Aleksandro Mirskio privilegijos ir imunitetas; kadangi atsižvelgiant į aplinkybes matyti, kad šiuo atveju kalbama apie nuomonės, pareikštos einant Parlamento nario pareigas, apribojimą;
1. nusprendžia ginti Aleksandro Mirskio imunitetą ir privilegijas;
2. ragina Komisiją imtis veiksmų prieš Latvijos institucijas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ES pirminės teisės, visų pirma Protokolo Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų 8 straipsnio, ir prireikus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį inicijuoti Sąjungos teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą;
3. paveda Pirmininkui nedelsiant perduoti šį sprendimą ir atsakingo komiteto pranešimą Komisijai, atitinkamoms Latvijos Respublikos institucijoms ir Aleksandrui Mirskiui.
Sprendimas Wagner prieš Fohrmannir Krier (byla 101/63, [1964], Rink. p. 195), sprendimas Wybot prieš Faure ir kt. (149/85, [1986], Rink. p. 2391), sprendimas Mote prieš Parlamentą (byla T-345/05, [2008], Rink. p. II-2849), sprendimas Marra prieš De Gregorio ir Clemente (sujungtos bylos C-200/07 ir C-201/07, [2008], Rink. p. I-7929), sprendimas Gollnisch prieš Parlamentą (byla T-42/06, [2010], Rink. p. II-1135) ir sprendimas Patriciello (byla C-163/10, [2011], Rink. p. I-7565).
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Italijos paraiška „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“) (COM(2014)0119 – C7-0089/2014 – 2014/2025(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0119 – C7‑0089/2014),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1) (toliau – EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0261/2014),
A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,
B. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,
C. kadangi Italija pateikė paraišką „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“ dėl EGF finansinės paramos, nes ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. birželio 25 d. „VDC Technologies SpA“ ir vienoje tiekėjo įmonėje buvo atleisti 1 164 darbuotojai, o paramą taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta skirti 1 146 darbuotojams,
D. kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,
1. pritaria Komisijai, kad įvykdytos EGF reglamento 2 straipsnio a punkte nustatytos sąlygos, todėl Italija turi teisę gauti finansinę paramą pagal šį reglamentą;
2. pažymi, kad 2012 m. rugpjūčio 31 d. Italijos valdžios institucijos pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, ir apgailestauja, kad Europos Komisija savo vertinimą pateikė tik 2014 m. kovo 5 d.; apgailestauja dėl tokio ilgo 19 mėnesių trukusio vertinimo laikotarpio ir mano, kad šis vilkinimas prieštarauja Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslui skubiai teikti paramą darbuotojams, atleistiems iš darbo;
3. mano, kad darbuotojai „VDC Technologies SpA“ ir vienoje tiekėjo įmonėje (televizorių aparatų, televizorių monitorių ir ekranų ir oro kondicionavimo įrenginių gamyba) buvo atleisti dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, kuriuos nulėmė globalizacija ir kurie susiję su dideliu elektroninės įrangos gamybos sektoriaus ekonomikos sutrikimu dėl sustiprėjusios konkurencijos iš trečiųjų šalių, ypač Kinijos;
4. pripažįsta, kad reikia padaryti išvadas iš daugelio konkrečiame sektoriuje teikiamų paraiškų dėl EGF panaudojimo, kurios paremtos globalizacijos kriterijumi, siekiant pertvarkyti Sąjungos prekybos politiką ir jos liberalizavimo, ir prekybos apsaugos priemonių požiūriais;
5. pažymi, kad minėtas 1 164 darbuotojų atleidimas ir 54 darbuotojų atleidimas dėl tos pačios priežasties prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį ir po jo turi didelį neigiamą poveikį darbo rinkai ir ekonominei padėčiai susijusioje teritorijoje, kuri yra NUTS 3 lygio regione ITI45 Frozinonėje, priskiriamame NUTS 2 lygio regionui ITI4 Lacijuje;
6. palankiai vertina tai, kad, siekdamos darbuotojams suteikti skubią paramą, Italijos valdžios institucijos 2012 m. lapkričio 30 d., devyni mėnesiai iki EGF paraiškos pateikimo ir gerokai anksčiau nei buvo priimtas galutinis sprendimas dėl EGF paramos siūlomam suderintam paslaugų paketui suteikimo, nusprendė pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas susijusiems darbuotojams;
7. pažymi, kad suderintas prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketas, kurį ketinama bendrai finansuoti, apima priemones, skirtas 1 146 atleistų darbuotojų pakartotinei integracijai į darbo rinką, pvz., profesinį orientavimą / įgūdžių vertinimą, mokymus, paslaugas pavieniams asmenims, verslumo skatinimą, įdarbinimo priemoką ir dalyvavimo išmoką;
8. pažymi, kad beveik 40 proc. atleistų darbuotojų yra vyresni nei 55 metų asmenys; apgailestauja, kad priemonių pakete nėra specialių priemonių, skirtų vyresnio amžiaus darbuotojams;
9. atkreipia dėmesį į tai, kad tarp paketo priemonių esama įvairių rūšių finansinių išmokų: pašalpa darbuotojams, gyvenantiems su asmenimis, kuriems reikalinga priežiūra, judumo išmoka ir dalyvavimo išmoka; atkreipia dėmesį į palyginti didelę įdarbinimo paskatą (6 000 EUR vienam darbuotojui), tačiau džiaugiasi tuo, kad ši priemonė taikoma su sąlyga, jog darbuotojams siūloma neterminuota arba 24 mėnesių terminuota darbo sutartis;
10. palankiai vertina tai, kad dėl suderinto individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketo konsultuotasi su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis CGIL USB, CISAL, CISL, UIL, UGL) ir kad dalyvaujant įvairiems vietos partneriams sukurtas vietos paramos tinklas, taip pat kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir naudojantis EGF lėšomis bus įgyvendinama vyrų ir moterų lygybės politika bei taikomas nediskriminavimo principas;
11. primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paslaugų paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;
12. džiaugiasi tuo, kad kiekvienam darbuotojui, kuriam skiriamas EGF paslaugų paketas, numatyti mokymai; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad Komisijos pasiūlyme neapibrėžta, kokiose srityse ir kokiuose sektoriuose bus siūlomi šie mokymai;
13. pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Italijos valdžios institucijos patvirtino, jog tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į jos rengiamas metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;
14. pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, jog EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija, siekiant sudaryti sąlygas dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;
15. palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą naujajame EGF reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įrašant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;
16. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
17. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir užtikrinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
18. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Italijos paraiška „EGF/2012/007 IT/VDC Technologies“)
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/254/ES.)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“) (COM(2014)0116 – C7-0101/2014 – 2014/2027(BUD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0116 – C7‑0101/2014),
– atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą(1) (toliau – EGF reglamentas),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(2), ypač į jo 12 straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3) (toliau – 2013 m. gruodžio 2 d. TIS), ypač į jo 13 punktą,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS 13 punkte nustatytą trišalio dialogo procedūrą,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto laišką,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0260/2014),
A. kadangi Europos Sąjunga, siekdama teikti papildomą paramą darbuotojams, patiriantiems žalą dėl esminių struktūrinių pasaulio prekybos sistemos pokyčių, ir padėti jiems vėl integruotis į darbo rinką, nustatė teisėkūros ir biudžetines priemones,
B. kadangi, remiantis 2008 m. liepos 17 d. taikinimo posėdyje patvirtinta bendra Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos deklaracija ir tinkamai atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 2 d. TIS nuostatas dėl sprendimų mobilizuoti EGF lėšas priėmimo, Sąjungos finansinė pagalba atleistiems darbuotojams turėtų būti dinamiška ir kuo greičiau bei kuo veiksmingiau prieinama,
C. kadangi Ispanija pateikė paraišką „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“(4) dėl EGF finansinės paramos, nes iš Grupo Santana ir 15 tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių per atskaitinį laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2012 m. kovo 15 d. buvo atleista 330 darbuotojų (iš jų parama taikant EGF bendrai finansuojamas priemones numatyta 285 darbuotojams),
D. kadangi paraiška atitinka EGF reglamente nustatytus finansinės paramos skyrimo kriterijus,
1. pritaria Komisijos nuomonei, kad tenkinamos EGF reglamento 2 straipsnio c dalyje išdėstytos sąlygos ir kad dėl to Ispanija turi teisę gauti finansinę paramą pagal tą reglamentą;
2. atkreipia dėmesį į Komisijos paaiškinimą, kad 330 darbuotojų atleidimas per ataskaitinį laikotarpį ir papildomas 689 darbuotojų atleidimas buvo vykdomi pagal tą pačią kolektyvinio atleidimo tvarką ir kad dėl šių atleidimų, taip pat dėl labai pažeidžiamos ekonominės ir socialinės regiono padėties išpildoma EGF reglamento 2 straipsnio c punkte numatyta išskirtinio atvejo sąlyga;
3. pažymi, kad Ispanijos valdžios institucijos 2012 m. gegužės 16 d. pateikė paraišką EGF finansinei paramai gauti, ir apgailestauja, kad tik 2014 m. kovo 5 d. Europos Komisija pateikė savo vertinimą; apgailestauja dėl ilgo 22 mėnesius trukusio vertinimo laikotarpio ir laikosi nuomonės, kad šis delsimas prieštarauja Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo tikslui teikti skubią pagalbą atleistiems darbuotojams;
4. mano, kad darbuotojų atleidimas iš Grupo Santana ir 15 tiekėjų bei tolesnės gamybos grandies įmonių yra susijęs su esminiais globalizacijos nulemtais pasaulio prekybos sistemos struktūriniais pokyčiais, nes sumažėjo ES tenkanti pasaulinės motorinių transporto priemonių gamybos rinkos dalis ir sparčiai auga Azijos rinkos, kuriose ES gamintojų gebėjimai išnaudoti galimybes yra mažesni;
5. pažymi, kad minėtųjų 330 darbuotojų atleidimas ir dėl tos pačios priežasties įvykdytas 689 darbuotojų atleidimas prieš keturių mėnesių ataskaitinį laikotarpį ir po jo daro didelį neigiamą poveikį užimtumui ir ekonomikai NUTS III ir vietos lygmenimis ir blogina jau ir taip nestabilią ekonominę padėtį nukentėjusiose teritorijoje;
6. pažymi, kad tai dar viena EGF paraiška, susijusi su darbuotojų atleidimu automobilių pramonės sektoriuje, ir kad šiame sektoriuje pateikta daugiausia paraiškų dėl EGF paramos pagal krizės ir globalizacijos kriterijus (17 paraiškų); pažymi, kad šiuo dar vienu atveju, susijusiu su automobilių pramone, parodoma, kad reikia numatyti Sąjungos pramonės strategiją, ir atskleidžiama, kaip EGF lėšomis padedama darbuotojams restruktūrizavimo procese;
7. teigiamai vertina tai, kad Andalūzijos regionas, kuriame nedarbo lygis daug didesnis negu nacionalinio ir Sąjungos nedarbo lygio vidurkis, naudojasi EGF lėšomis; atkreipia dėmesį į tai, kad EGF lėšomis jau buvo remiami Andalūzijoje įsisteigusios įmonės Delphi darbuotojai (EGF/2008/002 Delphi);
8. palankiai vertina tai, kad Ispanijos valdžios institucijos, siekdamos suteikti darbuotojams skubią paramą, 2011 m. rugpjūčio 1 d., dešimt mėnesių iki EGF paraiškos pateikimo ir gerokai anksčiau prieš priimant galutinį sprendimą dėl EGF paramos suteikimo siūlomam suderintam paketui, nusprendė nukentėjusiems darbuotojams pradėti teikti prie individualių poreikių pritaikytas paslaugas;
9. pažymi, kad suderintas bendrai finansuotinas individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketas apima 285 atleistų darbuotojų reintegravimo į darbo rinką priemones, pavyzdžiui, profesinį mokymą darbo vietoje, konsultavimą verslo projektų klausimais, paramą darbuotojams aktyviai ieškant darbo ir tinkamų darbuotojų paiešką;
10. palankiai vertina tai, kad siūlomo mokymo trukmė yra gana ilga ir kad mokymas bus papildytas veikla darbo vietoje; teigiamai vertina tai, kad mokymas bus derinamas su verslo parke įsikūrusių įmonių įgūdžių ir kvalifikacijos poreikiais – tai sudaro dalį priemonių, papildančių EGF lėšomis finansuojamą paketą;
11. šiomis aplinkybėmis palankiai vertina tai, kad Linareso miestas, kuriam didelį poveikį padarė grupės Santana (ir jos tiekėjų) uždarymas, nes ji buvo pagrindinis darbdavys savivaldybėje, pradėjo taikyti visuotinį ir visapusišką požiūrį, kuris atspindimas Grupo Santana verslo parko atkūrimo strategijoje siekiant pritraukti naujus investuotojus; laikosi nuomonės, kad dėl Linareso miesto sprendimo pagerinti verslo aplinką bus padidintas darbuotojams skirtų EGF priemonių poveikis;
12. palankiai vertina tai, kad Linareso miestas dėl paketo konsultavosi su socialiniais partneriais (profesinėmis sąjungomis MCA-UGT Andalucía ir Federación de la industria de CCOO-Andalucía) ir kad socialiniai partneriai stebi priemonių įgyvendinimą, ir kad įvairiais EGF paramos įgyvendinimo etapais ir suteikiant teisę gauti EGF paramą bus taikomi moterų ir vyrų lygybės bei nediskriminavimo principai;
13. primena, kaip svarbu didinti visų darbuotojų įsidarbinimo galimybes rengiant pritaikytus mokymus ir pripažįstant įgūdžius ir gebėjimus, įgytus per darbuotojo profesinę karjerą; tikisi, kad pagal suderintą paslaugų paketą siūlomi mokymai bus pritaikyti ne tik prie atleistų darbuotojų poreikių, bet ir prie dabartinės verslo aplinkos;
14. atkreipia dėmesį į tai, kad EGF lėšomis bus teikiamos vadinamosios mokymo išmokos, kurios sudaro 150 proc. Ispanijos minimalaus darbo užmokesčio; tačiau palankiai vertina tai, kad Komisija patvirtino, jog šios išmokos nepakeičia bedarbio pašalpų ir bus skiriamos papildant pagal nacionalinius teisės aktus mokamas bedarbio pašalpas; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad pagal naująjį 2014–2020 m. EGF reglamentą finansinių išmokų įtraukimas į rinkinį bus ribojamas iki 35 proc. priemonių išlaidų ir kad atitinkamai išmokų lygis suderintame pakete pagal šį naująjį reglamentą nebebus toks aukštas;
15. palankiai vertina Ispanijos regioninių ir Linareso miesto vietos valdžios institucijų iniciatyvą investuoti į pramonės infrastruktūrą ir atnaujintos pramonės zonos reklamą siekiant pritraukti naujų bendrovių ir įvairinti jos pramonės struktūrą, o ne susitelkti ties automobilių pramonės sektoriumi; pabrėžia, kad šių pastangų nesiūloma bendrai finansuoti EGF lėšomis, bet jos yra finansuojamos iš regioninių ir vietos biudžetų, kurie yra griežtai apriboti dėl uždarytos gamyklos praradus mokestines pajamas;
16. pažymi, kad informacija apie suderintą prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų paketą, kurį ketinama finansuoti EGF lėšomis, apima duomenis apie tai, kaip šiomis priemonėmis papildomi struktūrinių fondų lėšomis finansuojami veiksmai; pabrėžia, kad Ispanijos valdžios institucijos patvirtino, kad tinkami finansuoti veiksmai neremiami taikant kitas Sąjungos finansines priemones; dar kartą ragina Komisiją į savo metines ataskaitas įtraukti lyginamąjį tų duomenų vertinimą, siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi esamos tvarkos ir kad nebūtų dubliuojamos Sąjungos finansuojamos paslaugos;
17. pabrėžia, kad pagal EGF reglamento 6 straipsnį reikėtų užtikrinti, kad EGF lėšomis būtų remiama pakartotinė atskirų iš darbo atleistų darbuotojų integracija sudarant galimybę dirbti nuolatinį darbą; taip pat pabrėžia, kad EGF paramos lėšomis galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kurias taikant užtikrinamas tvarus ir ilgalaikis užimtumas; primena, kad EGF parama neturi pakeisti nei veiksmų, už kuriuos, kaip nustatyta pagal nacionalinę teisę ar kolektyvinius susitarimus, atsakingos įmonės, nei įmonių ar sektorių restruktūrizavimo priemonių;
18. palankiai vertina Europos Parlamento ir Tarybos pasiektą susitarimą naujajame EGF reglamente 2014–2020 m. laikotarpiu vėl numatyti su krize susijusį mobilizavimo kriterijų, padidinti Sąjungos finansinį įnašą iki 60 proc. bendrų numatomų siūlomų priemonių išlaidų, padidinti Komisijos EGF paraiškų tvarkymo veiksmingumą ir sutrumpinti Europos Parlamento ir Tarybos atliekamo paraiškų vertinimo ir tvirtinimo laiką, išplėsti tinkamų finansuoti veiksmų ir paramos gavėjų sąrašą į jį įrašant savarankiškai dirbančius asmenis ir jaunimą ir finansuoti paskatas nuosavam verslui steigti;
19. pritaria prie šios rezoliucijos pridedamam sprendimui;
20. paveda Pirmininkui pasirašyti šį sprendimą su Tarybos pirmininku ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją ir jos priedą Tarybai ir Komisijai.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS
dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšų mobilizavimo pagal 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo 13 punktą (Ispanijos paraiška „EGF/2012/004 ES/Grupo Santana“)
(Šio priedo tekstas čia nepateikiamas, nes jis atitinka galutinį aktą – Sprendimą 2014/253/ES.)
Santana Motor S.A.U.; Santana Motor Andalucía S.L.U. ir Santana Militar S.L.U.
Indėlių garantijų sistemos ***II
264k
37k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl indėlių garantijų sistemų (nauja redakcija) (05199/1/2014 – C7-0094/2014 – 2010/0207(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05199/1/2014 – C7‑0094/2014),
– atsižvelgdamas į Danijos parlamento, Vokietijos Bundestago, Vokietijos Bundesrato ir Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2011 m. vasario 16 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0368) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto antrajam svarstymui pateiktas rekomendacijas (A7-0216/2014),
1. priima per antrąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros, ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo (COM(2013)0018 – C7-0022/2013 – 2013/0012(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0018),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0022/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 4 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto nuomonę (A7-0444/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl alternatyviųjų degalų infrastruktūros diegimo
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama 1996 m. liepos 25 d. Direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (COM(2013)0195 – C7-0102/2013 – 2013/0105(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0195),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0102/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą (A7-0256/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę
P7_TC1-COD(2013)0105
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,
atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,
atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,
teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,
atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
(1) 2011 m. paskelbta baltoji knyga „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“, kurioje pabrėžta, kad būtina iki 2050 m. 60 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dioksido (CO2), kiekį, palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2020 m. – 20 proc.; [1 pakeit.]
(1a) šiuo metu nėra politikos priemonių, kuriomis būtų mažinamas vis didesnis sunkiasvorių krovininių transporto priemonių išmetamo CO2 kiekis, todėl Komisija turėtų įvertinti galimybę nustatyti kuro vartojimo efektyvumo standartus sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms, dar labiau išplėsdama automobiliams ir furgonams skirtos savo teisėkūros koncepcijos taikymą; [2 pakeit.]
(2) atsižvelgiant į tai, baltojoje knygoje numatyta adaptuoti Tarybos direktyvą 96/53/EB(4), siekiant sumažinti energijos vartojimą bei išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, pritaikyti teisės aktus prie technologijų raidos bei naujų rinkos poreikių ir sudaryti palankesnes sąlygas įvairiarūšiam vežimui;
(3) tarp technologinių naujovių – galimybė transporto priemonių, daugiausia priekabų arba puspriekabių, gale tvirtinti įtraukiamuosius arba sulankstomuosius aerodinaminius įrenginius, tačiau tokiu atveju jų ilgis viršija Direktyvoje 96/53/EB nustatytą didžiausią leistiną ilgį. Tokie įrenginiai gali būti montuojami iškart po šios direktyvos įsigaliojimo, nes jie jau parduodami rinkoje ir naudojami kituose žemynuose. Tai taikoma ir smūgio energiją sugeriantiems aerodinaminiams įrenginiams ir galiniams apsauginiams įrenginiams, kurie įtaisomi ratų zonoje šonuose ir gale po priekabomis, puspriekabėmis ir transporto priemonėmis. Šie įrenginiai gali ne tik gerokai padidinti transporto priemonės energinį efektyvumą, bet ir sumažinti pavojų sužeisti kitus eismo dalyvius. Šia direktyva taip pat turėtų būti skatinamos transporto priemonių ir transporto vienetų konstrukcijos inovacijos ir joms sudaromos geresnės sąlygos; [3 pakeit.]
(3a) Komisija turėtų parengti koncepciją, kaip krovininio kelių transporto srityje sumažinti reisų be krovinio skaičių, kelių kabotažui taikant „masės ir matmenų“ priemones ir minimalias derinimo taisykles, kad būtų išvengta dempingo praktikos. Be to, pasinaudojant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/62/EB(5) (Eurovinjetės direktyva) peržiūra reikėtų taip pat apsvarstyti pažangą, padarytą vertinant išorės sąnaudas, ir leisti įtraukti išorės sąnaudas į sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo sistemą. Iki 2015 m. sausio 1 d. Komisija turėtų pateikti pasiūlymą dėl Eurovinjetės direktyvos dalinio keitimo; [4 pakeit.]
(4) sunkiasvorės krovininės transporto priemonės Europoje išmeta apie 26 proc. kelių transporto išmetamo CO2, o jų kuro vartojimo efektyvumas per pastaruosius 20 metų vargu ar pagerėjo. Pagerinus motorinių transporto priemonių kabinos aerodinamiškumą ir įmontavus 3 konstatuojamojoje dalyje minėtus įrenginius, taip pat gerokai padidėtų transporto priemonių energinis efektyvumas, o tai skubiai reikalinga, kad krovininio kelių transporto sektoriuje transporto priemonės išmestų gerokai mažiau teršalų. Tačiau pagerinti aerodinamiškumą atsižvelgiant į dabartines Direktyvoje 96/53/EB nustatytas ribas neįmanoma nesumažinus transporto priemonių apkrovos gebos – tai keltų pavojų ekonominei sektoriaus pusiausvyrai. Todėl reikia numatyti nuostatos dėl didžiausio leistino ilgio išimtį.Bet kokia tokia išimtis neturėtų būti naudojama siekiant padidinti transporto priemonės naudingąją apkrovą; [5 pakeit.]
(5) savo komunikate „2011–2020 m. kelių eismo saugos politikos kryptys“ Komisija numatė, kokių veiksmų reikia imtis siekiant padidinti transporto priemonių saugumą ir pagerinti pažeidžiamų eismo dalyvių apsaugą. Transporto priemonių vairuotojų matymo lauko svarba pabrėžta ir Komisijos ataskaitoje Europos Parlamentui ir Tarybai dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/38/EB(6) įgyvendinimo. Padidinti kelių eismo saugą padės ir naujo tipo kabinų profiliai, nes tai sumažins vairuotojų nematomą akląją zoną, ypač po priekiniu stiklu ir transporto priemonės kabinos šone, ir padės išgelbėti gyvybę daugybei pažeidžiamų eismo dalyvių, kaip antai pėstiesiems ar dviratininkams. Todėl po atitinkamo pereinamojo laikotarpio naujo tipo kabinos profilis turėtų tapti privalomas. Tokiose naujo tipo profilių kabinose taip pat bus galimaturėtų būti įrengtos energijos absorbcijos susidūrus su kliūtimi sistemos. Galimai padidėjus kabinos tūriui, padidės ir vairuotojų komfortas bei saugumas; [6 pakeit.]
(6) prieš transporto priemonėse montuojant aerodinaminius įrenginius ir juos pateikiant rinkai turi būti atlikti bandymai, atitinkantys Komisijos rengiamą aerodinamiškumo matavimo bandymų tvarką. Šiuo tikslu valstybės narės išduos sertifikatus, kuriuos pripažins kitos valstybės narės. Komisija turėtų parengti išsamias technines gaires dėl paraiškų ir reikalavimų sertifikatams gauti; [7 pakeit.]
(6a) 2011 m. Baltojoje knygoje apie transportą numatyta, kad iki 2030 m. 30 proc. ilgesnį kaip 300 km atstumą keliais vežamų krovinių turėtų būti gabenama kitų rūšių transportu, pvz., geležinkelių arba vandens transportu, o iki 2050 m. šis skaičius turėtų viršyti 50 proc. Tokį perėjimą turėtų palengvinti efektyvūs ekologiški krovinių vežimo koridoriai. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, reikės sukurti tinkamą infrastruktūrą. Šį tikslą Europos Parlamentas patvirtino savo 2011 m. gruodžio 15 d. rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“(7); [8 pakeit.]
(6b) siekiant įgyvendinti 2011 m. Baltosios knygos apie transportą tikslus, Direktyvos 96/53/EB peržiūra bus galimybė pagerinti vairuotojų saugą ir komfortą atsižvelgiant į Tarybos direktyvoje 89/391/EEB(8) (Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva) išdėstytus reikalavimus; [9 pakeit.]
(7) ilgesnės transporto priemonės gali būti naudojamos tarpvalstybiniam vežimui, jei abi susijusios valstybės narės tai jau leidžia ir jei tenkinamos išimčių suteikimo pagal direktyvos 4 straipsnio 3, 4 arba 5 dalis sąlygos. Europos Komisija jau anksčiau pateikė rekomendacijų dėl direktyvos 4 straipsnio taikymo. 4 straipsnio 4 dalyje minėtos vežimo operacijos nedaro didelio poveikio tarptautiniam vežimui, jei tarpvalstybinis naudojimas apsiriboja dviem valstybėmis narėmis ir jei tai leidžia esama infrastruktūra bei kelių eismo saugos sąlygos. Tokiu būdu užtikrinama pusiausvyra tarp valstybių narių teisės, vadovaujantis proporcingumo principu, nuspręsti dėl konkrečiomis aplinkybėmis tinkamų transporto politikos priemonių ir poreikio užtikrinti, kad tokia politika neiškraipytų vidaus rinkos. 4 straipsnio 4 dalies nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į tai; [10 pakeit.]
(8) sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse arba autobusuose (daugiausia kursuojančiuose miestuose arba jų periferijoje) įrengiant alternatyvius – elektrinius arba hibridinius – variklius, kurie jau naudoja ne tik iškastinę energiją ir todėl yra netaršūs arba ne tokie taršūs, susidaro masės perteklius, kuris neturi būti priskaičiuojamas prie transporto priemonės krovinio svorio, kad ekonomiškai nenukentėtų kelių transporto sektorius. Transporto priemonėms, kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, turėtų būti leidžiama viršyti didžiausią leistiną masę ne daugiau kaip 1 tona, priklausomai nuo masės, kurios reikia tai technologijai. Tačiau dėl papildomos masės neturėtų padidėti transporto priemonės apkrovos geba. Reikėtų išlaikyti technologinio neutralumo principą; [11 pakeit.]
(9) Baltojoje knygoje apie transportą taip pat pabrėžta, kad būtina stebėti įvairiarūšio vežimo sektoriaus raidą, ypač vis dažnesnio 45 pėdų konteinerių vežimo srityje. Konteineriai gabenami geležinkeliais arba laivybai tinkamais vandens keliais. Tačiau šiandien įvairiarūšio vežimo etapai, vykdomi automobilių keliais, įmanomi tik tuomet, jei laikomasi administracinių procedūrų, kurios tiek valstybėms narėms, tiek vežėjams kelia nepatogumų, arba jei konteineriai yra patentuotais nusklembtais kampais, kurių kaina pernelyg didelė. Konteinerius vežančias transporto priemones pailginus 15 cm, vežėjams nebereikėtų laikytis administracinių procedūrų, o įvairiarūšiam vežimui būtų sudarytos palankesnės sąlygos, nekeliant nei pavojaus, nei žalos kitiems eismo dalyviams ar infrastruktūrai. 15 cm pailginimas yra nedidelis, palyginti su sujungtąja sunkiasvore krovinine transporto priemone, kurios ilgis – 16,50 m, todėl nekelia papildomo pavojaus kelių eismo saugai. Vis dėlto, atsižvelgiant į politinę Baltosios knygos apie transportą orientaciją, toks pailginimas leidžiamas tik įvairiarūšio vežimo atveju, kai vežimo operacijų, kurias sudaro vežimo geležinkeliais, upių ar jūrų keliais etapai, dalis, vykdoma automobilių keliais, neviršija 300 km. Panašu, kad tokio nuotolio pakanka, kad iš pramonės ar prekybos objekto būtų galima pasiekti geležinkelio krovinių stotį arba upių uostą. Norint pasiekti jūrų uostą ir remti jūrų greitkelių tiesimą, Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transporto operacijai vykdyti gali būti naudojamas ilgesnis nuotolis; [12 pakeit.]
(10) siekiant toliau remti įvairiarūšį vežimą ir atsižvelgti į nepakrautų 45 pėdų konteinerių masę, būtina nuostatą, kuria leidžiama įvairiarūšiam vežimui naudoti 44 tonas sveriančius transporto priemonių su penkiomis arba šešiomis ašimis junginius, vežančius 40 pėdų konteinerius, taikyti ir junginiams, vežantiems 45 pėdų konteinerius;
(11) nuo Direktyvos 96/53/EB priėmimo vidutinis autobusų keleivių ir jų bagažo svoris gerokai padidėjo, todėl, siekiant neviršyti direktyvoje nustatytų masės ribų, palaipsniui sumažintas vežamų keleivių skaičius. Kadangi, siekiant efektyvesnio energijos vartojimo, būtina pirmenybę teikti ne privačiajam, o viešajam transportui, reikia atstatyti ankstesnį autobuso keleivių skaičių, nes padidėjo jų ir bagažo svoris. Tai galima padaryti, leistiną dviašių autobusų masę padidinant tiek, kad infrastruktūros nenukentėtų nuo greitesnio nusidėvėjimo;
(12) už vežimo keliais reikalavimų vykdymo užtikrinimą atsakingos institucijos nustato daug tokių reikalavimų, ypač dėl transporto priemonių masės, pažeidimų (kartais sunkių). Tai lemia nepakankamas patikrų pagal Direktyvą 96/53/EB skaičius arba menkas jų veiksmingumas. Be to, valstybės narės taiko skirtingas tikrinimo procedūras ir taisykles, dėl to atsiranda teisinis per kelias Sąjungos valstybes nares judančių transporto priemonių vairuotojų netikrumas. Be to, vežėjai, kurie nesilaiko šios srities taisyklių, įgyja didelį konkurencinį pranašumą konkurentų, kurie taisyklių laikosi, ir kitų transporto rūšių atžvilgiu. Tai trukdo vidaus rinkai tinkamai veikti ir kelia pavojų kelių eismo saugai. Todėl reikia, kad valstybės narės dažniau ir veiksmingiau atliktų patikras – tiek fizines patikras, tiek rizikos įvertinimo sistema grindžiamą pirminę atranką, atliekamą rengiant tokias patikras; [13 pakeit.]
(13) jau dabar pirminę transporto priemonių, kurios gali būti pažeidusios taisykles, atranką galima atlikti paprastomis, fiksuotomis arba mobiliomis, technologinėmis priemonėmis – tai mažiau trukdo laisvam eismui, mažiau kainuoja ir sudaro optimalias saugumo sąlygas. Sunkiasvorių krovininių transporto priemonių viduje gali būti montuojami tam tikri įrenginiai, kuriais vairuotojas gali pats kontroliuoti, ar laikosi teisės aktų. Be to, tokiais integruotais įrenginiais duomenys keliuose esantiems tikrintojams arba automatinėms tikrinimo sistemoms gali būti perduodami naudojant mikrobangų ryšių sietuvą. Panašu, kad, atliekant pirminę atranką, transporto priemonę dera sverti bent vieną kartą kas 2 000 nuvažiuotų kilometrų, kad Sąjungos teritorijoje būtų užtikrintas kelių transporto kontrolės veiksmingumas, nes statistiškai taip kiekvieną transporto priemonę galima vidutiniškai patikrinti kas tris dienas;
(14) didelį Direktyvos 96/53/EB nuostatų pažeidimų skaičių iš esmės lemia neatgrasomas valstybių narių teisės aktuose numatytų sankcijų už šių taisyklių pažeidimus pobūdis ar net tokių sankcijų nebuvimas. Šią spragą dar labiau gilina nemaža skirtingose valstybėse narėse taikomų administracinių sankcijų dydžių įvairovė. Kad spragos būtų užpildytos, reikia imtis administracinių sankcijų už Direktyvos 96/53/EB nuostatų pažeidimus dydžių ir kategorijų derinimo visoje Sąjungoje. Tokios administracinės sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir nediskriminacinės; [14 pakeit.]
(15) kad tarptautinės transporto priemonių arba jų junginių masės patikros būtų veiksmingesnės ir vyktų sklandžiau, valstybių narių kontrolės institucijoms turi būti sudarytos sąlygos keistis informacija, visų pirma apie pažeidėjų tapatybę, pažeidimų bei taikytų sankcijų pobūdį ir įmonės nepriekaištingą reputaciją. Padėti keistis informacija galėtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009(9) 18 straipsnio 1 dalį paskirtas nacionalinis ryšių palaikymo punktas;
(16) svarbu, kad Europos Parlamentas ir Taryba būtų reguliariai informuojami apie valstybių narių atliekamas kelių eismo patikras. Gavusi tokią informaciją iš valstybių narių tokią informaciją, per atitinkamus jų ryšių palaikymo punktus, Komisija galės užtikrinti, kad vežėjai šios direktyvos laikytųsi, ir nustatyti, ar reikia parengti papildomų priverstinių priemonių; [15 pakeit.]
(16a) Komisija turėtų atlikti Direktyvos 96/53/EB I priedo peržiūrą ir pateikti ataskaitą apie šio priedo įgyvendinimą, atsižvelgdama į, inter alia, poveikį konkurencijai tarptautiniu lygmeniu, transporto pasiskirstymą pagal rūšis, infrastruktūros pritaikymo sąnaudas ir Europos Sąjungos aplinkosaugos ir saugos tikslus, nustatytus 2011 m. Baltojoje knygoje apie transportą; [16 pakeit.]
(17) pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kad nustatytų reikalavimus, taikomus transporto priemonių šonuose ir gale montuojamiems aerodinaminiams įrenginiams ir galiniams apsauginiams įrenginiams arba naujų motorinių transporto priemonių konstravimui, siekiant pagal JTEEK nuostatas persvarstyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB(10) nurodytas Europos tipo patvirtinimo procedūras, taip pat kad nustatytų technines specifikacijas, galinčias užtikrinti visišką integruotų svėrimo įrenginių sąveiką, ir rekomendacijas dėl judančių transporto priemonių masės tikrinimo procedūrų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir TarybaiKonsultacijose turėtų dalyvauti suinteresuotosios šalys, pvz., gamintojai, vairuotojai, kelių eismo saugos srityje veikiančios asociacijos, už eismą atsakingos institucijos ir mokymo centrai. Komisija šių konsultacijų rezultatų ataskaitą paskelbia viešai. Suinteresuotosioms šalims turėtų būti palikta pakankamai laiko šiems reikalavimams įvykdyti; [17 pakeit.]
(18) kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti ir kadangi dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali imtis reikiamų priemonių. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslam pasiekti;
(19) todėl Direktyva 96/53/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 96/53/EB iš dalies keičiama taip:
1) Nuorodos į Tarybos direktyvą 70/156/EEB pakeičiamos nuoroda į Direktyvą 2007/46/EB.
2) 2 straipsnio pirma pastraipa papildoma šių terminų apibrėžtimis:
– „hibridinė transporto priemonė“„mažo anglies dioksido kiekio technologija“ – tai 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus, apibrėžta transporto priemonė, kurioje įtaisytas vienas arba keli elektros varikliai, neprijungti prie nuolatinio tinklo, ir vienas arba keli vidaus degimo varikliai;technologija, kuri nėra visiškai priklausoma nuo iškastinės naftos šaltinių tiekiant energiją transportui ir kuri svariai prisideda mažinant transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokie šaltiniai apima:
– elektrą,
– vandenilį,
– sintetinius degalus,
– pažangiuosius biodegalus,
– gamtines dujas, įskaitant biometaną, dujinės (suslėgtos gamtinės dujos – suslėgtos GD) ar suskystintos (suskystintos gamtinės dujos – suskystintos GD) būsenos ir
– atliekinę šilumą. [18 pakeit.]
– „elektrinė transporto priemonė“ – tai 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/46/EB, nustatančioje motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus(11), apibrėžta transporto priemonė, kurioje įtaisytas vienas arba keli elektros varikliai, neprijungti prie nuolatinio tinklo; [19 pakeit.]
– „įvairiarūšio transportovežimo vienetas“ – tai vienetas, kurį galima priskirti vienai iš šių kategorijų: konteineriai, nuimamieji kėbulai, puspriekabės; [20 pakeit. Šis pakeitimas taikomas visam tekstui]
a) Iš 1 dalies a ir b punktų išbraukiamas žodis „nacionaliniam“. [21 pakeit.]
b) 4 straipsnio 4 dalies antros pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas tokiu sakiniu:"
„Laikoma, kad transporto veikla neturi didelio poveikio tarptautinei konkurencijai transporto sektoriuje, jeigu ji vykdoma valstybės narės teritorijoje arba – tarpvalstybinės veiklos atveju – tik tarp dviejų besiribojančių valstybių narių, kurių kiekviena ėmėsi priemonių šiai daliai taikyti ir jeigu tenkinama bet kuri iš a ir b punktuose numatytų sąlygų.“[22 pakeit.]
"
3) 4 straipsnio 6 dalis išbraukiama.
4) 5 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) žodžiai „Nepažeidžiant 4 straipsnio 6 dalies: “ išbraukiami.
b) b punktas išbraukiamas.
5) 8 straipsnis pakeičiamas taip:"
„8 straipsnis
1. Siekiant pagerinti transporto priemonių arba jų junginių aerodinamines savybes, gali būti viršijamas I priedo 1.1 punkte nustatytas didžiausias leistinas transporto priemonių arba jų junginių, kuriuose įtaisyti toliau nurodytus reikalavimus atitinkantys įrenginiai, ilgis (ne daugiau kaip 500 mm). Ilgis gali būti viršijamas tik siekiant transporto priemonių arba jų junginių gale tvirtinti jų aerodinamines savybes gerinančius įrenginius. [23 pakeit.]
2. 1 dalyje minėti įrenginiai turi atitikti tokius eksploatacijos ir saugumo reikalavimus:
– esminis transporto priemonių aerodinaminių savybių pagerinimas;
– kelių eismo saugos ir įvairiarūšio vežimo saugumo reikalavimai, pavyzdžiui:
i) tvirtas ir patvarus įrenginių pritvirtinimas siekiant sumažintiužtikrinti, kad nebūtų atsikabinimo riziką rizikos; [24 pakeit.]
ii) blogomis oro sąlygomis tinkamai veikianti dieninė ir naktinė signalizacija, kuri kitiems eismo dalyviams leidžia įžiūrėti išorinį transporto priemonės kontūrą, laikantis tipo patvirtinimo sąlygų dėl apšvietimo ir šviesos signalizacijos įrenginių įtaisymo; [25 pakeit.]
iii) konstrukcija, mažinanti riziką kitoms transporto priemonėms ir jų keleiviams susidūrus su kliūtimi;
iv) įrenginys smarkiai nepadidina apvirtimo dėl šoninio vėjo rizikos;
iva) konstrukcija, dėl kurios vairuotojui nepablogėja transporto priemonės galinės dalies matomumas; [26 pakeit.]
– integravimas į esamus tinklus, pavyzdžiui:
i) transporto priemonių arba jų junginių manevringumo kelių, miestų ir tarpmiestinėje infrastruktūroje užtikrinimas;
ii) priekabų ir puspriekabių atveju – įrengimas geležinkelių, jūrų ir upių transporto vienetuose per įvairiarūšio vežimo operacijas;
iii) vairuotojui nesunkušiuos įrenginius nesunku sulankstyti, įtraukti arba nuimti. [27 pakeit.]
Viršijus didžiausią leistiną ilgį, nepadidėja transporto priemonių arba jų junginių apkrovos geba.
3. Prieš pritvirtinamą aerodinaminį įrenginį pateikiant rinkai, valstybės narės jį patvirtina pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/46/EB*. Valstybės narės išduoda sertifikatą, kuriuo leidžia jį naudoti ir įrengti transporto priemonėje. Sertifikatu patvirtinama, kad laikomasi 2 dalyje minėtų reikalavimų, ir nurodoma, kad įrenginys iš esmės padeda pagerinti aerodinamines savybes. Vienoje valstybėje narėje išduoti sertifikatai pripažįstami kitų valstybių narių. [29 pakeit.]
4. Siekiant papildyti 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Reikalavimų forma – techninės savybės, minimalūs eksploatacinių savybių lygiai, konstrukcijos apribojimai ir 3 dalyje minėto bandymo sertifikato išdavimo procedūros. Deleguotieji aktai pirmą kartą priimami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo. [30 pakeit.]
Vykdydama savo įgaliojimus Komisija užtikrina suderinamumą su Sąjungos teisės aktais dėl tipo patvirtinimo. [31 pakeit.]
5. Kol deleguotieji aktai nepriimti, transporto priemonėms arba jų junginiams, kuriuose įtaisyti 2 dalyje minėtus reikalavimus atitinkantys ir pagal 3 dalį išbandyti aerodinaminiai įrenginiai, leidžiama judėti, jei jų ilgis I priedo 1.1 punkte nustatytą ilgį viršija ne daugiau kaip dviem metrais. Ši laikinoji priemonė taikoma nuo šios direktyvos įsigaliojimo datos. [32 pakeit.]
____________________
* 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).“
"
6) 8a straispnis išbraukiamas.
7) 9 straipsnis pakeičiamas taip:"
„9 straipsnis
1. Siekiant pagerinti transporto priemonių arba jų junginių aerodinamines ir kelių eismo saugos savybes, gali būti viršijamas I priedo 1.1 punkte nustatytas didžiausias leistinas transporto priemonių arba jų junginių, atitinkančių 2 dalyje nurodytus reikalavimus, ilgis. Iš esmės ilgis viršijamas siekiant sudaryti sąlygas gaminti aerodinamines transporto priemonių arba jų junginių savybes gerinančias ir kelių eismo saugą – tiek pažeidžiamų eismo dalyvių atžvilgiu, tiek transporto priemonių galinio susidūrimo atveju – didinančias vilkikų kabinas. [33 pakeit.]
2. 1 dalyje minėtos kabinos turi atitikti tokius eksploatacijos ir saugumo reikalavimus:
– aerodinaminių transporto priemonių savybių pagerinimas;
– kelių eismo saugos ir įvairiarūšio vežimo saugumo padidinimas, visų pirma siekiant užtikrinti, kad kabinos priekis būtų tokios formos, kad
i) vairuotojo nematoma akloji zona nematomos aklosios zonos po priekiniu stiklu ir aplink visą kabiną būtų mažesnė mažesnės, o prireikus būtų įmontuoti papildomi įrenginiai, pvz., veidrodėliai ir kamerų sistemos, todėl būtų užtikrintas geresnis tiesioginis matomumas, kad vairuotojas geriau matyti pažeidžiamimatytų pažeidžiamus eismo dalyviai dalyvius; [34 pakeit.]
ii) įrengus smūgio energijos sugerties avarinę sistemą, sumažėtų nuostolių susidūrimo su kliūtimikitomis transporto priemonėmis atveju ir pagerėtų smūgio energijos sugerties našumas; [35 pakeit.]
iia) pritaikius priekinę konstrukciją, kad susidūrimo su pažeidžiamais eismo dalyviais atveju būtų sumažinta pervažiavimo rizika, užtikrinant, kad pažeidžiami eismo dalyviai būtų nustumiami į šoną, pagerėtų pėsčiųjų apsauga; [36 pakeit.]
– transporto priemonių arba jų junginių manevringumo infrastruktūrose užtikrinimas, nenustatant transporto priemonių naudojimo įvairiarūšio vežimo terminaluose apribojimų;
– vairuotojų komfortas ir saugumas siekiant pagerinti darbo sąlygas. [37 pakeit.]
Viršijus didžiausią leistiną ilgį, nepadidėja transporto priemonių arba jų junginių apkrovos geba.
2a. Siekiant pagerinti vairuotojo saugumą ir komfortą, o galiausiai – užtikrinti geresnę transporto priemonių kelių eismo saugą pagal šią direktyvą, vairuotojo kabinos turi atitikti šiuos 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo ir komforto reikalavimus:
– turi būti laikomasi Tarybos direktyvos 89/391/EEB* (Darbuotojų saugos ir sveikatos pagrindų direktyva), kurioje įtvirtinta prevencijos priemonių hierarchija, reikalavimų, kuriais siekiama panaikinti viso kūno vibracijos ir raumenų bei skeleto ligų šaltinius;
– vairuotojo kabinoje turi būti įrengtos saugos priemonės, pradedant saugiu avariniu išėjimu iš kabinos gaisro atveju;
– vairuotojo kabina turi būti padidinta siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi vairuotojo sėdynių ir miegamųjų vietų komforto ir saugumo reikalavimų, atsižvelgiant į avarinius atvejus. [38 pakeit.]
3. Prieš naujos konstrukcijos motorines transporto priemones pateikiant rinkai, valstybės narės pagal Direktyvos 2007/46/EB sistemą atlieka jų aerodinaminių ir saugos savybių bandymus ir šiuo tikslu išduoda sertifikatą. Sertifikatu patvirtinama, kad laikomasi 2 dalyje minėtų reikalavimų. Šių transporto priemonių aerodinaminių savybių bandymai atitinka atitinkamas Komisijos parengtas aerodinamiškumo matavimo taisykles. Vienoje valstybėje narėje išduoti bandymų sertifikatai pripažįstami kitų valstybių narių. [39 pakeit.]
3a. Nuo [septyneri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo dienos] naujose N2 ir N3 transporto priemonėse ir transporto priemonių junginiuose naudojamos kabinos, atitinkančios 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus. [40 pakeit.]
4. Siekiant papildyti 2 dalyje nurodytus reikalavimus, kuriuos turi atitikti naujosios vilkikų kabinos, Komisijai pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, laikantis galiojančių JTEEK nuostatų. Reikalavimų forma – techninės savybės, minimalūs eksploataciniųsaugos ir aerodinaminių savybių lygiai, konstrukcijos apribojimai ir 3 dalyje minėto bandymo sertifikato išdavimo procedūros. Deleguotieji aktai pirmą kartą priimami ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams po šios direktyvos paskelbimo. [41 pakeit.]
__________________________
* 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 6 29, p. 1).“
"
8) 10 straipsnyje žodžiai „nuo 11 straipsnyje nurodytos dienos“ pakeičiami žodžiais „nuo 1997 m. rugsėjo 17 d.“.
9) 10a straipsnis pakeičiamas taip:"
„10a straipsnis
Hibridinių arba tik elektra varomų Transporto priemonių , kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, didžiausia leistina masė yra I priedo 2.3.1 2.3.4 punkte nurodyta masė. [42 pakeit.]
Tačiau hibridinės arba elektrinės transporto priemonės, kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos, turi atitikti I priedo 3 punkte nurodytas kiekvienos ašies didžiausios leistinos masės ribas.“ [43 pakeit.]
"
10) 11 straipsnis pakeičiamas taip:"
„11 straipsnis
Didžiausi leistini transporto priemonių arba jų junginių, vežančių 45 pėdų konteinerius arba nuimamuosius kėbulus, matmenys gali būti viršyti 15 cm tuo atveju, kai konteinerių arba nuimamųjų kėbulų vežimas automobilių keliais yra įvairiarūšiomišriojo vežimo operacijos dalis. [44 pakeit.]
Taikant šį straipsnį ir I priedo 2.2.2 punkto c papunktį, įvairiarūšio vežimo operacijos metu naudojami bent geležinkeliai, upių arba jūrų transportas. Dalis pradinio ir (arba) galutinio vežimo operacijos maršruto taip pat vykdoma automobilių keliais. Kiekviena vežimo automobilių keliais dalis užima mažiau kaip 300 km Europos Sąjungos teritorijos arba siekia artimiausius terminalus, tarp kurių yra reguliarus susisiekimas. Vežimo operacija taip pat laikoma įvairiarūše, jei naudojamas Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transportas, neatsižvelgiant į pradinio ir galutinio vežimo automobilių keliais maršrutų ilgius. Vežimo operacijos, kurios metu naudojamas Europos vidaus trumpųjų nuotolių jūrų transportas, pradinis maršrutas automobilių keliais prasideda prekių pakrovimo vietoje ir baigiasi artimiausiame tinkamame jūrų uoste ir (arba), kai tinka, galutinis maršrutas prasideda artimiausiame tinkamame jūrų uoste ir baigiasi prekių iškrovimo vietoje. Ne vėliau kaip 2017 m. Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų iš dalies keičiama Tarybos direktyva 92/106/EEB* ir visų pirma galiojanti mišriojo transporto sąvoka, siekiant atsižvelgti į raidą konteinerių vežimo srityje ir norint palengvinti veiksmingo įvairiarūšio vežimo plėtojimą. [45 pakeit.]
___________________
* 1992 m. gruodžio 7 d. Tarybos direktyva 92/106/EEB dėl tam tikrų kombinuoto krovinių vežimo tarp valstybių narių tipų bendrųjų taisyklių nustatymo (OL L 368, 1992 12 17, p. 38).“
"
11) 12 straipsnis pakeičiamas taip:"
„12 straipsnis
1. Siekdamos užtikrinti šios direktyvos įpareigojimų vykdymą, valstybės narės sukuria tikslinę judančių transporto priemonių arba jų junginių pirminės atrankos ir tikrinimo sistemą.
Valstybės narės užtikrina, kad informacija apie bet kokių šios direktyvos pažeidimų, kuriuos padaro atskiros įmonės, skaičių ir šių pažeidimų sunkumą būtų įtraukiama į rizikos įvertinimo sistemą, nustatytą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/22/EB* 9 straipsnį. [47 pakeit.]
Valstybės narės, nustatydamos, kurios transporto priemonės turi būti tikrinamos, gali pirmiausia pasirinkti transporto priemones, kurias naudoja didesnio rizikos laipsnio grupei priklausančios įmonės, kaip nurodyta Direktyvoje 2006/22/EB. Transporto priemonės, kurios bus tikrinamos, gali būti pasirenkamos taip pat ir atsitiktine tvarka. [48 pakeit.]
2. Praėjus dvejiems metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, valstybės narės atlieka judančių transporto priemonių arba jų junginių masės matavimus. Pirminės atrankos matavimų tikslas – padidinti patikrų veiksmingumą ir nustatyti transporto priemones, kurios galėjo pažeisti taisykles ir turi būti tikrinamos fiziškai. Matavimai gali būti atliekami taikant infrastruktūrose įrengtas automatines sistemas arba transporto priemonių viduje montuojamas sistemas, apibūdintas 6 dalyje. Automatinės sistemos turės padėti nustatyti transporto priemones, kurios įtariamos didžiausios leistinos masės viršijimu. Kadangi tokios automatinės sistemos naudojamos tik pirminei atrankai, o ne pažeidimui konstatuoti, valstybės narės neprivalo jų sertifikuoti. Transporto priemonių viduje montuojamos sistemos gali būti integruojamos į skaitmeninius tachografus, kurie transporto priemonėse montuojami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 165/2014**. [49 pakeit.]
3. Valstybės narės vidutiniškai atlieka bent vieną transporto priemonės masės pirminės atrankos matavimą kas 2 000 nuvažiuotų kilometrų per metus.
4. Valstybės narės užtikrina, kad kompetentingos institucijos keistųsi informacija, reikalinga, kad patikros Sąjungoje būtų veiksmingesnės ir vyktų sklandžiau, paskirdamos nacionalinį ryšių palaikymo punktą, atsakingą už keitimąsi informacija su kitomis valstybėmis narėmis. Visų pirma informacijos reikia apie pažeidėjų tapatybę, pažeidimų bei taikytų sankcijų pobūdį ir atitinkamos įmonės nepriekaištingą reputaciją. Ryšių palaikymo punktas paskiriamas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009*** 18 straipsnio 1 dalį.
5. Transporto priemonėms, kurios po pirminės atrankos, atliktos pagal 2 dalį, įtariamos didžiausios leistinos masės viršijimu, taikoma bent viena iš tokių priemonių:
i) sustabdytos transporto priemonės tikrinimas kelyje, naudojant patvirtintą matavimo įrangą;
ii) informacijos apie įtarimus dėl transporto priemonės perkrovos siuntimas transporto įmonei;
iii) transporto įmonės patalpų tikrinimas, visų pirma kai masė pakartotinai viršijama po ii punkte minėtos informacijos išsiuntimo.
6. Pagal 1 dalį valstybės narės skatina dalį nuo [penkeri metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo] naujose N2 ir N3 transporto priemonėse ir jų junginiuose įrengti integruotusįrengiamos integruotos (bendros masės ir kiekvienos ašies masės) svėrimo įrenginius, kuriais sistemos, kurias naudojant bet kuriuo metu svėrimo duomenis iš judančios transporto priemonės galima perduoti institucijai, atliekančiai patikras kelyje arba atsakingai už prekių vežimo reglamentavimą. Duomenys perduodami Europos standartizacijos komiteto (CEN) nustatytus DSRC**** EN 12253, EN 12795, EN 12834, EN 13372 ir ISO 14906 standartus atitinkančiu sietuvu. Ši informacija taip pat prieinama vairuotojui. [50 pakeit.]
7. Pagal 16 straipsnį Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl
– papildomų techninių specifikacijų, galinčių užtikrinti visišką 6 dalyje minėtų integruotų svėrimo įrenginių sąveiką Sąjungoje, kad bet kurios valstybės narės institucijos galėtų vienodomis sąlygomis gauti duomenis iš bet kurioje valstybėje narėje registruotų transporto priemonių bei jų junginių ir prireikus keistis gauta informacija su kitų valstybių narių institucijomis;
– šio straipsnio 2 dalyje minėtų pirminės atrankos patikrų procedūrų, tokioms pirminės atrankos patikroms naudojamų materialinių priemonių techninių specifikacijų ir tokių materialinių priemonių tikslumo reikalavimų bei naudojimo taisyklių. Tokių procedūrų, specifikacijų ir naudojimo taisyklių tikslas – užtikrinti, kad visose valstybėse narėse patikros būtų atliekamos vienodai, taip garantuojant vienodas sąlygas visiems vežėjams visoje Sąjungos teritorijoje.
– bendrų procedūrų ir specifikacijų siekiant užtikrinti pakankamą patikimumo lygį, kad transporto priemonėje įrengtas sistemas būtų galima naudoti šios direktyvos, ypač jos 13 straipsnio, nuostatų vykdymui užtikrinti. [51 pakeit.]
7a. Komisija įvertina, ar transporto priemonėse įrengtos sistemos, sujungtos su skaitmeniniu tachografu, gali būti naudojamos kitų kelių transporto teisės aktų vykdymui užtikrinti. Prireikus Komisija pateikia pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. [52 pakeit.]
________________________
*2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/22/EB dėl būtiniausių sąlygų Tarybos reglamentams (EEB) Nr. 3820/85 ir (EEB) Nr. 3821/85 dėl su kelių transporto veikla susijusių socialinių teisės aktų įgyvendinti ir panaikinanti Direktyvą 88/599/EEB (OL L 102, 2006 4 11, p. 35).
** 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL L 60, 2014 2 28, p. 1).
*** 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB ( OL L 300, 2009 11 14, p. 51).
**** DSRC – specialusis trumpojo nuotolio ryšys (Dedicated short Range Communications).“
"
12) 13 straipsnis pakeičiamas tokiu tekstu:"
„13 straipsnis
1. Šios direktyvos pažeidimai skirstomi į kategorijas pagal sunkumą.
2. Už 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimą mažiau nei 5 2 proc. transporto įmonei pareiškiamas raštiškas įspėjimas ir gali būti taikoma sankcija, jei ji numatyta nacionalinės teisės aktuose. [53 pakeit.]
3. 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas 5 2–1015 proc. šioje direktyvoje laikomas smulkiu pažeidimu, už kurį taikoma finansinė sankcija. Kontrolės institucijos taip pat gali sustabdyti transporto priemonę ir neleisti jai judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. [54 pakeit.]
4. 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas 10–2015 proc. šioje direktyvoje laikomas sunkiu pažeidimu. Už tokį pažeidimą taikoma finansinė sankcija, o transporto priemonė nedelsiant sustabdoma ir jai neleidžiama judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. [55 pakeit.]
5. 1 priedo 2, 3, 4.1 ir 4.3 punktuose nustatytos didžiausios leistinos masės viršijimas daugiau kaip 2015 proc. šioje direktyvoje laikomas itin sunkiu pažeidimu dėl kitiems eismo dalyviams keliamos didesnės rizikos. Transporto priemonė nedelsiant sustabdoma ir jai neleidžiama judėti tol, kol iškraunamos prekės ir pasiekiama didžiausia leistina masė. Įmonės nepriekaištingos reputacijos praradimo procedūra taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009(12) 6 straipsnį, o už tokį pažeidimą taikoma sankcija. [56 pakeit.]
6. Už 1 priedo 1 punkte nustatyto didžiausio leistino ilgio, aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimą mažiau nei 21 proc. transporto įmonei pareiškiamas raštiškas įspėjimas ir gali būti taikoma sankcija, jei ji numatyta nacionalinės teisės aktuose. [57 pakeit.]
7. Už 1 priedo 1 punkte vežamam kroviniui arba pačiai transporto priemonei nustatyto didžiausio leistino ilgio, aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimą 2–201–10 proc. taikoma finansinė sankcija vežėjui. Kontrolės institucijos nedelsdamos sustabdo transporto priemonę ir neleidžia jai judėti, jei ilgis arba plotis viršijami dėl krovinio, arba tol, kol transporto įmonė gauna 4 straipsnio 3 dalyje minėtą specialų leidimą. [58 pakeit.]
8. 1 priedo 1 punkte kroviniui arba transporto priemonei nustatyto didžiausio leistino ilgio, aukščio arba didžiausio leistino pločio viršijimas daugiau kaip 2010 proc. šioje direktyvoje laikomas itin sunkiu pažeidimu dėl kitiems eismo dalyviams keliamos didesnės rizikos. Už tokį pažeidimą vežėjui taikoma finansinė sankcija, o kontrolės institucijos nedelsdamos sustabdo transporto priemonę ir neleidžia jai judėti tol, kol transporto įmonė gauna 4 straipsnio 3 dalyje minėtą specialų leidimą, jei ilgis arba plotis viršijami dėl krovinio. Įmonės nepriekaištingos reputacijos praradimo procedūra taikoma pagal Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 6 straipsnį.[59 pakeit.]
9. 3, 4, 5, 7 ir 8 dalyse nurodytos finansinės sankcijos yra veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.“
"
13) Papildoma šiuo straipsniu:"
„14 straipsnis
Vežėjui, kuriam paveda konteinerio vežimą keliais, prieš pakrovimą, ekspeditorius įteikia rašytinę deklaraciją, kurioje nurodo bendrą vežamo konteinerio masę. Tą deklaraciją galima pateikti ir elektroninėmis priemonėmis. Bet kokios formos dokumentą, kuriame deklaruojama bendra konteinerio masė, pasirašo ekspeditoriaus deramai įgaliotas asmuo. Kai tokios informacijos apie bendrą konteinerio masę nėra arba ji neteisinga, atsakomybė už transporto priemonės perkrovą tenka tiek ekspeditoriui, tiek vežėjui. [60 pakeit.]
Vykdant įvairiarūšio vežimo operacijas, informacija apie supakuoto konteinerio bendrą masę pateikiama kitai konteinerį perimančiai šaliai.“ [61 pakeit.]
"
14) Papildoma šiuo straipsniu:"
„15 straipsnis
Kas dveji metai, pirmąjį kalendorinių metų ketvirtį, valstybės narės pateikia Komisijai per praėjusius dvejus kalendorinius metus atliktų patikrų, tokių patikrų rezultatų ir pažeidėjams taikytų sankcijų ataskaitą. Komisija parengia tokių ataskaitų analizę ir antrąjį kalendorinių metų ketvirtį ją perduoda Europos Parlamentui bei Tarybai.“
"
15) Papildoma šiuo straipsniu:"
„16 straipsnis
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam penkerių metų laikotarpiui nuo [šios direktyvos įsigaliojimo datos]. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [62 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 5 dalyje ir 12 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 5 dalį ir 12 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęsiamas dviem mėnesiais.“
"
15a) Papildoma šiuo straipsniu:"
„16a straipsnis
Ne vėliau kaip 2016 m. Komisija atlieka Direktyvos 96/53/EB I priedo peržiūrą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ataskaitą. Remdamasi šia ataskaita, Komisija prireikus pateikia pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kartu su juo tinkamai pateikdama poveikio vertinimą. Ataskaita pateikiama ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki bet kokio pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.“ [63 pakeit.]
"
15b) Papildoma šiuo straipsniu:"
„16b straipsnis
Ne vėliau kaip 2016 m. sausio 1 d. Komisija užbaigia šios direktyvos peržiūrą ir, remdamasi šia peržiūra ir direktyvos poveikio vertinimu, ne vėliau kaip 2017 m. sausio 1 d. prireikus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai pasiūlymą nustatyti 9 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugumo reikalavimus visoms naujoms M2 ir M3 transporto priemonėms.“ [64 pakeit.]
"
16) I priedas iš dalies keičiamas taip:
—a) 1.1 punktas papildomas šia įtrauka: "
„–pakrauti autovežiai: 20,75 m“ [65 pakeit.]
"
a) 1.2 punkto b papunktis pakeičiamas taip:"
„b) Izoliuotų transporto priemonių arba izoliuotus įvairiarūšio transporto vienetus vežančių transporto priemonių kėbulo rėmai: 2,60 m“
"
aa) 1.4 punktas pakeičiamas taip:"
„1.4. Nuimami antstatai ir standartinės krovinių vežimo priemonės, tokios kaip konteineriai, kuriems taikomi 1.1, 1.2, 1.3, 1.6, 1.7, 1.8 ir 4.4 punktuose nurodyti matmenys. Dėl baigtų gaminti transporto priemonių, pvz., į specializuotus autovežius kraunamų naujų automobilių, nedalomo pobūdžio minėti autovežiai gali viršyti 1.1 punkte nurodytus matmenis, kiek tai leidžiama pagal nacionalines nuostatas ir infrastruktūros sąlygas ir jei šie autovežiai tušti visiškai atitinka minėtuosius punktus.“ [66 pakeit.]
"
b) 2.2.2 punkto c papunktis pakeičiamas taip:"
„c) Dviašė arba triašė motorinė transporto priemonė su dviaše arba triaše puspriekabe, kuria, vykdant įvairiarūšio transporto veiklą, vežamas vienas arba keli įvairiarūšio transporto vienetai, kurių bendras ilgis ne didesnis kaip 40 pėdų arba 45 pėdos: 44 tonos.“ [70 pakeit.]
"
c) 2.3.1 punktas pakeičiamas taip:"
„a) Dviašės motorinės transporto priemonės, išskyrus autobusus: 18 tonų.“
„Dviašės motorinės hibridinės arba elektrinės transporto priemonės, išskyrus autobusus: 19 tonų.“[67 pakeit.]
„2.3.4 Transporto priemonės, kuriose įdiegtos mažo anglies dioksido kiekio technologijos:
Maksimali leistina masė – 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3 arba 2.4 punktuose nurodyta masė, padidinta papildoma mase, kurios reikia mažo anglies dioksido kiekio technologijai, bet ne daugiau kaip 1 tona. Ta papildoma masė nurodoma valstybės narės, kurioje užregistruota transporto priemonė, išduotuose oficialiuose motorinės transporto priemonės registracijos dokumentuose. Jei tokios informacijos nėra, galioja 2.3.1, 2.3.2, 2.3.3 arba 2.4 punktuose nurodytos vertės.“ [69 pakeit.]
"
2 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad jos būtų laikomasi. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva 96/53/EB, nustatanti tam tikrų Bendrijoje nacionaliniam ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausius leistinus matmenis ir tarptautiniam vežimui naudojamų kelių transporto priemonių didžiausią leistiną masę (OL L 235, 1996 9 17, p. 59).
1999 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/62/EB dėl sunkiasvorių krovininių transporto priemonių apmokestinimo už naudojimąsi tam tikra infrastruktūra (OL L 187, 1999 7 20, p. 42).
2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/38/EB dėl Bendrijoje įregistruotose sunkiasvorėse krovininėse transporto priemonėse įrengtų veidrodėlių modifikavimo (OL L 184, 2007 7 14, p. 25).
1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, 1989 9 26, p. 1).
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009, nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL L 300, 2009 11 14, p. 51).
2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatanti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (OL L 263, 2007 10 9, p. 1).
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyvos 77/91/EEB bei 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB bei 2011/35/ES irReglamentas (ES) Nr. 1093/2010 (COM(2012)0280 – C7-0136/2012 – 2012/0150(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0280),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0136/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 12 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 20 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0196/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/…/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, susijusios su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis (COM(2012)0350 – C7-0178/2012 – 2012/0168(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0350),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0178/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 11 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą (A7‑0125/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo nuostatos, kiek tai susiję su depozitoriumo funkcijomis, atlyginimų politika ir sankcijomis
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitos perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (COM(2013)0266 – C7-0125/2013 – 2013/0139(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0266),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0125/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 19 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0398/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl investicinių produktų pagrindinės informacijos dokumentų (COM(2012)0352 – C7-0179/2012 – 2012/0169(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0352),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0179/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. gruodžio 11 d. Europos centrinio banko nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0368/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(3);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl mažmeninių investicinių produktų paketų ir draudimo principu pagrįstų investicinių produktų (MIPP ir DIP) pagrindinės informacijos dokumentų
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto, projekto (02074/2011 – C7-0126/2012 – 2011/0901B(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą Teisingumo Teismo prašymą (02074/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 254 straipsnio 1 dalį ir 281 straipsnio 2 dalį, pagal kurias pateiktas teisėkūros procedūra priimamo akto projektas (C7-0126/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,
– atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2011)0596),
– atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 8 d. laišką,
– atsižvelgdamas į Komisijos 2012 m. gegužės 30 d. laišką,
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. liepos 5 d. teisėkūros rezoliucijos dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto ir jo I priedas(1), 2 ir 3 dalis,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą (A7-0252/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą 2013 m. gruodžio 12 d. priimtą tekstą(2) kaip savo poziciją;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Teisingumo Teismui, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. …/2014, kuriuo, didinant Bendrojo Teismo teisėjų skaičių, iš dalies keičiamas Protokolas dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto [Pakeitimas Nr. 1]
(5) nuo Bendrojo Teismo įsteigimo laipsniškai išplėtus jo jurisdikciją šiuo metu jam pateikiamų bylų skaičius nuolat auga;
(6) šiam teismui kasmet pateikiama vis daugiau bylų ▌, todėl ilgainiui auga jo nagrinėjamų bylų skaičius ir ilgėja proceso trukmė;
(7) atrodo, kad tokia pailgėjusi proceso trukmė sunkiai priimtina proceso dalyviams, visų pirma atsižvelgiant į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus;
(8) dabartinė Bendrojo Teismo padėtis susiklostė dėl struktūrinių priežasčių, susijusių ir su intensyvesne bei įvairesne Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų teisės aktų leidybos ir reglamentavimo veikla, ir su Bendrajam Teismui pateiktų bylų medžiagos apimtimi bei sudėtingumu, ypač konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse;
(9) todėl reikia priimti sprendimą dėl priemonių, būtinų šioje padėtyje, o pasinaudojus Sutartyse numatyta galimybe padidinti Bendrojo Teismo teisėjų skaičių būtų galima per trumpą laiką sumažinti ir dar neišnagrinėtų bylų kiekį, ir sutrumpinti pernelyg ilgą proceso šiame teisme trukmę;
(9a) į tas priemones reikėtų įtraukti ir nuostatą, kurioje būtų numatytas ilgalaikis teisėjų kilmės valstybės narės klausimo sprendimas, nes dabartinis teisėjų pareigybių paskirstymas valstybėms narėms negali būti taikomas, kai teisėjų yra daugiau nei valstybių narių;
(9b) pagal Europos Sąjungos sutarties 19 straipsnio 2 dalį Bendrąjį Teismą sudaro bent po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės. Kadangi ta nuostata jau užtikrinama tinkama geografinė pusiausvyra ir atsižvelgiama į atskiras nacionalinės teisės sistemas, papildomi teisėjai turėtų būti skiriami vadovaujantis tik jų profesiniu ir asmeniniu tinkamumu ir atsižvelgiant į jų žinias apie Europos Sąjungos ir valstybių narių teisės sistemas. Tačiau neturėtų būti daugiau kaip dviejų teisėjų iš vienos valstybės narės,
▌
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Protokolas Nr. 3 dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto iš dalies keičiamas taip:
▌
6a) 47 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:"
„Bendrajam Teismui ir jo nariams taikomi 9a, 14 ir 15 straipsniai, 17 straipsnio pirma, antra, ketvirta ir penkta pastraipos ir 18 straipsnis.“;
"
7) 48 straipsnis pakeičiamas taip:"
„Bendrojo Teismo teisėjus sudaro po vieną teisėją iš kiekvienos valstybės narės ir dvylika papildomų teisėjų. Negali būti daugiau kaip dviejų teisėjų iš vienos valstybės narės.
Visų teisėjų padėtis, taip pat teisės ir pareigos yra tokios pat.
Kas trejus metus keičiant dalį teisėjų, kai teisėjų skaičius lyginis, pakaitomis keičiama pusė teisėjų, o kai teisėjų skaičius nelyginis – pakaitomis keičiamas lyginis skaičius teisėjų ir vienu teisėju mažesnis nelyginis skaičius teisėjų.“;
"
7a) Įterpiamas šis straipsnis:"
„48a straipsnis
Teisę siūlyti iš kiekvienos valstybės narės skiriamą teisėją turi atitinkamos valstybės narės vyriausybė.“;
"
7b) Įterpiamas šis straipsnis:"
„48b straipsnis
1. Papildomi teisėjai skiriami neatsižvelgiant į tai, iš kokios konkrečios valstybės narės kandidatai kilę.
2. Taikant vieno arba kelių iš dvylikos papildomų teisėjų skyrimo procedūrą, kandidatus gali siūlyti visos valstybių narių vyriausybės. Be to, kadenciją baigiantys Bendrojo Teismo teisėjai gali asmeniškai raštu teikti savo kandidatūrą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį įsteigto komiteto pirmininkui.
3. Taikant vieno arba kelių iš dvylikos teisėjų skyrimo procedūrą, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 255 straipsnį įsteigtas komitetas pareiškia nuomonę apie kandidatų tinkamumą eiti Bendrojo Teismo teisėjų pareigas. Prie savo nuomonės apie kandidatų tinkamumą komitetas prideda tinkamiausių aukšto lygio patirtį turinčių kandidatų, išdėstytų pagal nuopelnus, sąrašą. Šiame sąraše kandidatų turi būti bent dukart daugiau nei valstybių narių vyriausybės bendru sutarimu turi paskirti teisėjų, jeigu yra pakankamai tinkamų kandidatų.“;
"
▌
▌
3 straipsnis
1. Šis reglamentas įsigalioja pirmąją kito mėnesio po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyjedieną.
2. Remiantis šiuo reglamentu ir jam įsigaliojus papildomais teisėjais paskirti dvylika teisėjų pradeda eiti pareigas nedelsiant po priesaikos.
Šešių iš šių teisėjų, išrinktų burtų keliu, kadencija tęsiasi šešerius metus po pirmojo nuo šio reglamento įsigaliojimo dalinio Bendrojo Teismo pakeitimo. Kitų šešių teisėjų kadencija tęsiasi šešerius metus po antrojo nuo šio reglamento įsigaliojimo dalinio Bendrojo Teismo pakeitimo.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl sąveikios europinės pagalbos iškvietos sistemos „eCall“ diegimo (COM(2013)0315 – C7-0173/2013 – 2013/0166(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0315),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0173/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A7‑0482/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl sąveikios visos ES pagalbos iškvietos paslaugos „eCall“ diegimo
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sparčiojo elektroninio ryšio tinklų diegimo sąnaudoms mažinti (COM(2013)0147 – C7-0082/2013 – 2013/0080(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0147),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0082/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Nyderlandų Atstovų Rūmų, Rumunijos Deputatų Rūmų, Švedijos Parlamento ir Jungtinės Karalystės Bendruomenių Rūmų pagal Protokolą (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 3 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0455/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl priemonių sparčiojo elektroninių ryšių tinklų diegimo sąnaudoms mažinti
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/1999 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą (COM(2013)0621 – C7-0265/2013 – 2013/0303(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0621),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 91 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0265/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2014 m. sausio 21 d. nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto pranešimą ir į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0142/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 718/1999 dėl Bendrijos laivyno pajėgumo politikos skatinti vidaus vandenų transportą
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl informavimo apie žemės ūkio produktus ir jų propagavimo priemonių vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse (COM(2013)0812 – C7-0416/2013 – 2013/0398(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0812),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0416/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– pasikonsultavęs su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 2 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto pranešimą (A7-0217/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus teikimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje (COM(2013)0500 – C7-0219/2013 – 2013/0233(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0500),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0219/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto 2013 m. gruodžio 10 d. nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomonę (A7-0076/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje Aktyvaus ir lengvesnio gyvenimo mokslinių tyrimų ir plėtros programoje
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo bendroje kelių valstybių narių mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti (COM(2013)0493 – C7-0220/2013 – 2013/0232(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0493),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą pastraipą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0220/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0077/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje mokslinių tyrimų ir plėtros programoje, skirtoje mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą vykdančioms mažosioms ir vidutinėms įmonėms remti
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programoje (COM(2013)0497 – C7-0221/2013 – 2013/0242(COD))
Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0497),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0221/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0063/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje Europos metrologijos inovacijų ir mokslinių tyrimų programoje (EMPIR)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių bendrai vykdomoje antrojoje Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje programoje (COM(2013)0498 – C7-0222/2013 – 2013/0243(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0498),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 185 straipsnį ir 188 straipsnio antrą dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0222/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A7–0064/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl Sąjungos dalyvavimo kelių valstybių narių kartu įgyvendinamoje antrojoje Europos ir besivystančių šalių partnerystės klinikinių tyrimų srityje (EDCTP2) programoje
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo sukūrimas siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose“ (COM(2011)0445 – C7-0211/2011 – 2011/0204(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0445),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir į 81 straipsnio 2 dalies a, e ir f punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0211/2011),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. balandžio 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 6 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7-0227/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyvų 78/660/EEB ir 83/349/EEB nuostatos dėl tam tikrų didelių bendrovių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo (COM(2013)0207 – C7-0103/2013 – 2013/0110(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0207),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0103/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Estijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. liepos 11 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto, Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto bei Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto nuomones (A7-0006/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2013/34/ES nuostatos dėl tam tikrų didžiųjų įmonių ir grupių nefinansinės ir įvairovės informacijos atskleidimo
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl bendrovių viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų (COM(2010)0378 – C7-0179/2010 – 2010/0209(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2010)0378),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0179/2010),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2011 m. gegužės 4 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2011 m. kovo 31 d. nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. Tarybos atstovo laiške prisiimtą įsipareigojimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį patvirtinti Parlamento poziciją,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto ir Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0170/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. pritaria Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;
3. atsižvelgia į Komisijos pareiškimus, pridėtus prie šios rezoliucijos;
4. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl bendrovės viduje perkeliamų trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/66/ES.)
Teisėkūros rezoliucijos priedas
TARPINSTITUCINIS TARYBOS, PARLAMENTO IR KOMISIJOS PAREIŠKIMAS
Šia direktyva nustatoma savarankiška judumo schema, pagal kurią nustatomos konkrečios taisyklės (priimamos remiantis SESV 79 straipsnio 2 dalies a ir b punktais) dėl trečiųjų šalių piliečių, kaip bendrovės viduje perkeliamų asmenų, atvykimo, buvimo ir laisvo judėjimo darbo tikslu valstybėse narėse, kurios nėra bendrovės viduje perkeliamo asmens leidimą išdavusios valstybės narės; šios taisyklės turi būti laikomos lex specialis Šengeno acquis atžvilgiu.
Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į Komisijos ketinimą išnagrinėti, ar reikia imtis kokių nors veiksmų siekiant padidinti teisinį tikrumą, kiek tai susiję su dviejų teisinių režimų sąveika, ir visų pirma išnagrinėti, ar reikia atnaujinti Šengeno vadovą.
KOMISIJOS PAREIŠKIMAI
1) Pareiškimas dėl termino „specialistas“ apibrėžties
Komisija mano, kad šios direktyvos 3 straipsnio f punkte pateikta termino „specialistas“ apibrėžtis atitinka lygiareikšmę apibrėžtį („asmuo, turintis konkrečių dalykinių žinių“), vartojamą ES PPO Bendrojo susitarimo dėl prekybos paslaugomis (GATS) konkrečių įsipareigojimų sąraše. Tai, kad vietoj žodžių „konkrečios dalykinės“ vartojamas žodis „specialiosios“, niekaip nekeičia ar neišplečia GATS apibrėžties; taip tik prisitaikoma prie dabartinės vartosenos.
2) Pareiškimas dėl 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktuose nurodytų dvišalių susitarimų
Komisija stebės, kaip įgyvendinami šios direktyvos 18 straipsnio 2 dalies c ir d punktai, kad įvertintų galimą tame straipsnyje nurodytų dvišalių susitarimų poveikį bendrovės viduje perkeliamiems asmenims ir Reglamento (EB) Nr. 1231/2010 taikymui, ir, prireikus, imsis visų atitinkamų priemonių.
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“ (COM(2013)0505 – C7-0255/2013 – 2013/0244(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0505),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7–0255/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7–0083/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl bendrosios įmonės „Švarus dangus 2“
P7_TC1-NLE(2013)0244
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 588/2014.)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl Biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės (COM(2013)0496 – C7-0257/2013 – 2013/0241(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0496),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą dalį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0257/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir į Regioninės plėtros komiteto nuomonę (A7-0092/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl biologinės pramonės sektorių bendrosios įmonės
P7_TC1-NLE(2013)0241
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 560/2014.)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo ir bendros įmonės veikla pratęsiama iki 2024 m. (COM(2013)0503 – C7-0254/2013 – 2013/0237(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0503),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 ir 188 straipsnius, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0254/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Transporto ir turizmo komiteto nuomonę (A7-0062/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 219/2007 dėl bendros įmonės naujos kartos Europos oro eismo vadybos sistemai (SESAR) sukurti įsteigimo siekiant pratęsti bendros įmonės veiklą iki 2024 m.
P7_TC1-NLE(2013)0237
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 721/2014.)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės (COM(2013)0495 – C7-0259/2013 – 2013/0240(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0495),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir į 188 straipsnio pirmąją pastraipą, pagal kuriuos Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7-0259/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0105/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl II naujoviškų vaistų iniciatyvos bendrosios įmonės
P7_TC1-NLE(2013)0240
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 557/2014.)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl bendrosios įmonės ECSEL (COM(2013)0501 – C7-0258/2013 – 2013/0234(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0501),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą, pagal kuriuos Europos Vadovų Taryba konsultavosi su Parlamentu (C7‑0258/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą ir Biudžeto kontrolės komiteto nuomonę (A7–0074/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Komisijos pasiūlymą;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl bendrosios įmonės ECSEL
P7_TC1-NLE(2013)0234
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 561/2014.)
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos reglamento dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės (COM(2013)0506 – C7-0256/2013 – 2013/0245(NLE))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2013)0506),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnį ir 188 straipsnio pirmą pastraipą, pagal kurią Europos Vadovų Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0256/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pranešimą (A7-0094/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui su pakeitimais;
2. ragina Komisiją atitinkamai pakeisti savo pasiūlymą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 293 straipsnio 2 dalį;
3. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
4. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina Komisijos pasiūlymą keisti iš esmės;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai ir Komisijai.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d., siekiant priimti Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl II kuro elementų ir vandenilio bendrosios įmonės
P7_TC1-NLE(2013)0245
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Tarybos reglamentą (ES) Nr. 559/2014.)
Tarpinstitucinis susitarimas dėl Skaidrumo registro
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 13 d. savo Biuro posėdį, kuriame buvo patvirtintos 2013 m. gruodžio 12 d. aukšto lygio tarpinstitucinės darbo grupės priimtos rekomendacijos dėl skaidrumo registro persvarstymo,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl skaidrumo registro (skirta organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką) projektą (toliau – pakeistas susitarimas),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnio 1 ir 2 dalis,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 295 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą dėl Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo(1),
– atsižvelgdamas į 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl skaidrumo registro sukūrimo (skirta organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką) (toliau – 2011 m. birželio 23 d. susitarimas)(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 127 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0258/2014),
A. kadangi ES sutarties 11 straipsnio 2 dalyje nurodoma: „Institucijos palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujamosiomis asociacijomis ir pilietine visuomene“;
B. kadangi užtikrinant tokio dialogo skaidrumą būtina, kad tinkamai veiktų bendras registras, skirtas organizacijoms ir asmenims, kurie siekia daryti įtaką ES politikos formavimo ir įgyvendinimo procesams;
C. kadangi jo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliucijoje dėl interesų atstovų (lobistų) veiklos Europos institucijose pagrindo sukūrimo(3) yra nustatyti principai, kuriais remiantis Europos Parlamentas pradėjo derybas su Komisija dėl bendro skaidrumo registro;
D. kadangi pirmiau minėtu 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu buvo patvirtintos skaidrumo registro, skirto organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką, taisyklės ir tvarka;
E. kadangi nereguliuojamas ir neskaidrus lobizmas yra akivaizdi grėsmė politikos formavimui ir viešajam interesui;
1. apgailestauja, kad dėl pasiūlymo dėl 2011 m. birželio 23 d. susitarimo pakeitimo nebus įsteigtas privalomas skaidrumo registras; todėl pakartoja savo raginimą dėl privalomos registracijos, susijusios su lobistinės veiklos vykdymu ES institucijose, kaip jau nurodyta pirmiau minėtoje jo 2008 m. gegužės 8 d. rezoliucijoje ir pirmiau minėtame jo 2011 m. gegužės 11 d. sprendime;
2. mano, kad pasiūlymas dėl 2011 m. birželio 23 d. susitarimo pakeitimo dabartiniu etapu iš dalies yra žingsnis pirmyn;
3. ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl privalomo registro sukūrimo remiantis SESV 352 straipsniu;
4. prašo Komisijos įtraukti, atsižvelgiant į būsimus pasiūlymus dėl išsamios Sutarčių reformos, pasiūlymą dėl SESV 298 straipsnio pakeitimo arba dėl atitinkamo konkretaus teisinio pagrindo, kuriuo remiantis būtų galima įsteigti privalomą registrą taikant įprastą teisėkūros procedūrą;
5. mano, kad ateityje atliekamos skaidrumo registro peržiūros turėtų būti kuo skaidresnės ir įtraukesnės, taip pat jose turėtų visapusiškai dalyvauti kompetentingas jo komitetas ir turėtų būti sudarytos galimybės aktyviai dalyvauti pilietinei visuomenei;
6. primygtinai ragina, kad kita skaidrumo registro peržiūra būtų atliekama konsultuojantis su visuomene;
7. mano, kad bet kuriuo atveju tolesnis skaidrumo registro vertinimas turėtų būti užbaigtas ne vėliau kaip iki 2017 m. pabaigos;
8. pripažįsta Tarybos vaidmenį, kurį ji atlieka nuo skaidrumo registro sukūrimo, ir palankiai vertina tai, kad Taryba, kaip stebėtoja, įsitraukė į 2011 m. birželio 23 d. susitarimo persvarstymo procesą; tačiau pakartoja savo raginimą Tarybai kuo greičiau prisijungti prie skaidrumo registro, kad būtų užtikrintas skaidrumas visais Sąjungos lygmens teisėkūros proceso etapais;
9. palankiai vertina, kad geriau nurodyta informacija, kuri turi būti teikiama remiantis pakeistu susitarimu, kuris turėtų būti įgyvendinamas reikalaujant atskleisti visų klientų, kuriems atstovauja organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, dalyvaujantys formuojant ir įgyvendinant ES politiką, tapatybę ir aiškiai susiejant visą Registro apimtą veiklą su atitinkamais klientais;
10. mano, kad termino „netinkamas elgesys“, numatyto prie pakeisto susitarimo pridėto elgesio kodekso b punkte, be visuotinai pripažintų principų, kaip nustatyta kodekse, ypač jo c, f ir g punktuose, aiškinimas apima šiuos aspektus:
11. mano, jog, siekiant užtikrinti, kad EP nariai nesudarytų jokio susitarimo ar sutartinių santykių su išorės subjektais EP narių biuro darbuotojams finansuoti ar tiesiogiai įdarbinti, reikėtų iš dalies pakeisti prie 2011 m. birželio 23 d. susitarimo pridėtą elgesio kodeksą ir Europos Parlamento narių elgesio kodeksą finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais;
12. palankiai vertina tai, kad nustatytos aiškesnės advokatų kontorų veiklos aprėpčiai taikomų išimčių apibrėžtys;
13. tikisi, kad tokios aiškesnės apibrėžtys padės skatinti tolesnę registraciją ir užtikrinti geresnį leistinos advokatų kontorų veiklos prasmės supratimą, kad jos galėtų gauti naudos iš skaidrumo registro teikiamų skatinamųjų priemonių ir skaidriai dalyvauti sprendimų priėmimo procese;
14. reikalauja, kad registruotos advokatų kontoros skaidrumo registre skelbtų visus klientus, kurių vardu jos vykdo leistiną veiklą;
15. ragina Komisiją būti taip pat ryžtingai nusiteikusią diegiant užsiregistravusiesiems taikomas skatinamąsias priemones, kad būtų sustiprintas dalyvavimas skaidrumo registre; mano, kad šios skatinamosios priemonės galėtų būti:
16. palankiai vertina neseniai Briuselio ir Paryžiaus advokatūrų priimtus sprendimus, kuriais su teismais susijusios pripažįstami advokatų veiklos ir kitos veiklos, kuriai taikomas skaidrumo registras, skirtumai; be to, ragina Europos Sąjungos advokatūrų ir teisininkų draugijų tarybą skatinti savo narius patvirtinti panašias priemones;
17. pažymi, kad kai kuriose valstybėse narėse teisės aktais reglamentuojamos vertimosi tam tikromis profesijomis taisyklės, kuriomis visų pirma advokatų kontoroms tikslingai užkertamas kelias įsiregistruoti skaidrumo registre atskleidžiant su savo klientais susijusią informaciją, kaip reikalaujama registre; tačiau taip pat mano, kad yra didelė rizika, tokiu teisiniu reglamentavimu gali būti ir piktnaudžiaujama, siekiant neskelbti informacijos, kurią reikia pateikti norint tinkamai įsiregistruoti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pastebimą profesinių organizacijų pasirengimą remiantis partnerystės principu dėti pastangas, kad informacijos neatskleisti, atsižvelgiant į konkrečios profesijos interesus, būtų įmanoma tik tokiu atveju, kai informacijos atskleidimui aiškiai prieštarauja teisės aktai; ragina Komisiją ir Parlamento Pirmininką užtikrinti, kad šis pasirengimas duotų praktinių rezultatų ir juos kuo greičiau įtraukti į pakeistą susitarimą;
18. palankiai vertina Biuro ketinimą nustatyti nemažai skatinamųjų priemonių siekiant paskatinti registravimąsi skaidrumo registre;
19. siekiant visapusiškai įgyvendinti tas priemones, ragina savo Biurą apsvarstyti galimybę šiuos konkrečius pasiūlymu įtraukti į atitinkamus Biuro sprendimus:
20. ragina Biurą sukurti standartizuotą formą, kad pranešėjai galėtų savanoriškai skelbti apie poveikį teisėkūrai. Pranešimas apie poveikį teisėkūrai – tai prie Parlamento narių rengiamų pranešimų pridedama forma, kurioje pateikiama išsami informacija apie lobistus, su kuriais pranešėjai, atsakingi už konkrečią bylą buvo susitikę pranešimo rengimo procedūros metu, kai dėl to buvo padarytas didelis poveikis pranešimui;
21. prašo buvusių Parlamento narių laikytis atitinkamų nuostatų(4) vykdant veiklą, kuri priskirta skaidrumo registro taikymo sričiai; mano, kad vykdydami tokią veiklą buvę Parlamento nariai neturėtų naudotis savo, kaip Parlamento narių, leidimais įeiti į Europos Parlamento patalpas; ragina Biurą pateikti Pirmininkų sueigai pasiūlymą dėl tinkamų priemonių, skirtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui privilegijomis, kuriomis gali naudotis buvę Parlamento nariai;
22. prašo, kad skaidrumo registro jungtinis sekretoriatas reguliariai teiktų skatinamųjų priemonių sistemos veikimo ataskaitas, siekiant galiausiai sukurti privalomą registrą;
23. pabrėžia, kad neužsiregistravusios organizacijos arba asmenys, turintys teisę užsiregistruoti ir iš kurių tikimasi, kad jie užsiregistruos (net jeigu jie yra neužsiregistravę tik laikinai), negalės naudotis naujomis skatinamosiomis priemonėmis ir privalumais, susijusiais su registracija;
24. palankiai vertina ir skatina vaidmenį, kurį atlieka neinstitucinės priežiūros institucijos stebint ES institucijų veiklos skaidrumą;
25. mano, kad skaidrumo registro jungtinio sekretoriato struktūra turi būti stiprinama ir didinamas jo darbuotojų skaičius siekiant įgyvendinti naujas pakeisto susitarimo nuostatas, vykdyti įspėjimų teikimo ir skundų nagrinėjimo procedūras, taip pat pagerinti besiregistruojančiųjų pateikiamos informacijos patikimumo tikrinimo procedūras;
26. tikisi, kad bendro skaidrumo registro veiklos metinėje ataskaitoje bus pateikta padarytos pažangos analizė, atsižvelgiant į įrašų apimtį ir kokybę;
27. ragina Komisiją, atliekant skaidrumo registro koordinavimo funkciją, nuodugniai stebėti, kad pakeistas susitarimas būtų tinkamai įgyvendinamas;
28. pritaria pakeistam susitarimui, kaip išdėstyta toliau, ir nutaria jį pridėti prie Darbo tvarkos taisyklių;
29. paveda Pirmininkui kartu su Europos Komisijos pirmininku pasirašyti pakeistą susitarimą ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
30. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą ir jo priedą Tarybai, Komisijai ir valstybių narių parlamentams.
PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO IR EUROPOS KOMISIJOS SUSITARIMAS DĖL SKAIDRUMO REGISTRO ORGANIZACIJOMS IR SAVARANKIŠKAI DIRBANTIEMS ASMENIMS, DALYVAUJANTIEMS FORMUOJANT IR ĮGYVENDINANT ES POLITIKĄ
Europos Parlamentas ir Europos Komisija (toliau – susitarimo šalys),
atsižvelgdami į Europos Sąjungos sutartį, ypač į jos 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 295 straipsnį, ir į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį (toliau – Sutartys),
kadangi ES politikai veikdami neatsiriboja nuo pilietinės visuomenės, bet palaiko atvirą, skaidrų ir nuolatinį dialogą su atstovaujančiomis asociacijomis ir pilietine visuomene,
kadangi susitarimo šalys peržiūrėjo skaidrumo registrą (toliau – registras), sukurtą 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimu dėl skaidrumo registro sukūrimo (Skirta organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką)(5), pagal to susitarimo 30 dalį,
SUSITARĖ:
I. Registro principai
1. Kuriant ir valdant registrą nedaromas poveikis Europos Parlamento tikslams ir jie nepažeidžiami, kaip nustatyta 2008 m. gegužės 8 d. Parlamento rezoliucijoje dėl interesų grupių atstovų (lobistų) veiklos Europos Sąjungos institucijose pagrindo sukūrimo(6) ir 2011 m. gegužės 11 d. Parlamento sprendime dėl Europos Parlamento ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendro skaidrumo registro sudarymo(7).
2. Valdant registrą laikomasi bendrųjų Sąjungos teisės principų, įskaitant proporcingumo ir nediskriminavimo principus.
3. Valdant registrą paisoma Europos Parlamento narių teisių naudotis Parlamento nario mandatu be apribojimų.
4. Valdant registrą nepažeidžiama susitarimo šalių kompetencija ar prerogatyvos ir nedaroma įtakos jų atitinkamiems organizaciniams įgaliojimams.
5. Susitarimo šalys stengiasi su visais panašios veiklos vykdytojais elgtis vienodai ir sudaryti vienodas sąlygas registruotis organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką.
II. Registro struktūra
6. Registro struktūra yra tokia:
a) nuostatos dėl registro taikymo srities, į registrą įtraukiamos veiklos, apibrėžčių, paskatų ir išimčių;
b) registracijos kategorijos (1 priedas);
c) informacija, kurią turi pateikti užsiregistravę subjektai, įskaitant finansinių duomenų atskleidimo reikalavimus (2 priedas);
d) elgesio kodeksas (3 priedas);
e) perspėjimų ir skundų pateikimo mechanizmai ir priemonės, taikytini tais atvejais, kai nesilaikoma elgesio kodekso, įskaitant perspėjimų teikimo tvarką ir skundų tyrimo ir nagrinėjimo tvarką (4 priedas);
f) įgyvendinimo gairės su užsiregistravusiems subjektams skirta praktine informacija.
III. Registro taikymo sritis
Įtraukiama veikla
7. Registro taikymo sritis apima visą veiklą, išskyrus 10–12 dalyse nurodytą veiklą, kuria siekiama tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką ES institucijų politikos formavimo ar įgyvendinimo ir sprendimų priėmimo procesams, nepriklausomai nuo to, kur ji vykdoma ir koks komunikacijos kanalas ar priemonės – pvz., išorės paslaugos, žiniasklaida, sutartys su profesionaliais tarpininkais, ekspertų grupės, platformos, forumai, kampanijos ar visuomenės narių iniciatyvos.
Šiame susitarime „tiesioginės įtakos darymas“ reiškia įtakos darymą tiesiogiai susisiekus ar palaikant tiesioginį ryšį su ES institucijomis arba vykdant kitus veiksmus, susijusius su tokia veikla, o „netiesioginės įtakos darymas“ reiškia įtakos darymą naudojant ES institucijoms skirtus tarpinius veiksnius, pavyzdžiui, žiniasklaidą, viešąją nuomonę, konferencijas ir socialinius renginius.
Visų pirma ta veikla yra:
– ryšių užmezgimas su ES institucijų nariais ir jų padėjėjais, pareigūnais ar kitais darbuotojais,
– laiškų, informacinės medžiagos ar diskusijų dokumentų ir pozicijų dokumentų rengimas, platinimas ir siuntimas,
– renginių, susitikimų, reklaminės veiklos, konferencijų ar socialinių renginių, į kuriuos kviečiami ES institucijų nariai ir jų padėjėjai, pareigūnai ir kiti darbuotojai, organizavimas ir
– savanoriškas indėlis ir dalyvavimas oficialiose konsultacijose ar klausymuose dėl numatomo ES teisėkūros procedūra priimamo ar kito teisės akto ir kitose atvirose konsultacijose.
8. Visos organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, užsiimantys į registrą įtraukta veikla ar besirengiantys ja užsiimti, turėtų užsiregistruoti registre.
Vykdant į registrą įtrauktą veiklą pagal sutartį su tarpininku, teikiančiu teisines ir kitas profesionalias konsultacijas, tiek tarpininkas, tiek jo klientas turi užsiregistruoti registre. Tokie tarpininkai pateikia deklaracijas apie visus klientus, su kuriais sudarytos tokios sutartys, ir pajamas, gautas iš kiekvieno kliento už atstovaujamąją veiklą, kaip nustatyta 2 priedo II skyriaus C dalies 2 punkto b papunktyje. Šiuo reikalavimu klientai neatleidžiami nuo prievolės užsiregistruoti ir įtraukti į savo išlaidų sąmatas bet kokios veiklos, kurią jie subrangos sutartimi paveda vykdyti tarpininkui, sąnaudų.
Neįtraukiama veikla
9. Organizacija atitinka registravimosi reikalavimus tik tuo atveju, jeigu ji vykdo į registrą įtrauktą veiklą, dėl kurios palaikomas tiesioginis ar netiesioginis ryšys su ES institucijomis. Organizacija, kuri laikoma neatitinkančia reikalavimų, gali būti pašalinta iš registro.
10. Į registrą neįtraukiama su teisinių ir kitų profesionalių konsultacijų teikimu susijusi veikla, jeigu:
– ją sudaro patariamoji veikla ir ryšiai su viešosiomis įstaigomis, siekiant geriau informuoti klientus apie bendrą teisinę situaciją ar jų konkrečią teisinę padėtį arba patarti jiems, ar konkretus teisinis ar administracinis veiksmas yra tinkamas ar leistinas pagal esamas teisines ir reglamentavimo nuostatas,
– ją sudaro klientams teikiamos konsultacijos, siekiant padėti jiems užtikrinti, kad jų veiksmai neprieštarautų atitinkamai teisei,
– ją sudaro klientams rengiamos analizės ir tyrimai dėl galimo bet kokių teisės aktų ar reglamentavimo pakeitimų poveikio klientų teisinei padėčiai ar veiklos sričiai,
– ją sudaro atstovavimas taikinimo ar tarpininkavimo procese, siekiant išvengti ginčo sprendimo teisminėje ar administracinėje įstaigoje, arba
– ja siekiama užtikrinti kliento pagrindinę teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę į gynybą administraciniame procese, pavyzdžiui. teisininkų vykdoma ar kitų tokias konsultacijas teikiančių specialistų veikla.
Jei bendrovė ir jos patarėjai dalyvauja kaip šalis nagrinėjant konkrečią teisinę ar administracinę bylą ar vykdant teisinę ar administracinę procedūrą, bet kokia tiesiogiai su tuo susijusi veikla, kuria specialiai nesiekiama keisti esamos teisinės sistemos, neįtraukiama į registrą. Ši pastraipa taikoma visiems Europos Sąjungos verslo sektoriams.
Tačiau į registrą įtraukiama ši veikla, susijusi su teisinių ir kitų profesionalių konsultacijų teikimu, jeigu ja siekiama daryti įtaką ES institucijoms, jų nariams ir padėjėjams arba jų pareigūnams ar kitiems darbuotojams:
– paramos teikimas atstovaujant ar tarpininkaujant arba palaikymo medžiagos, įskaitant argumentaciją ir dokumentų projektų rengimą, teikimas; ir
– taktinių ar strateginių konsultacijų teikimas, įskaitant klausimų kėlimą, kai tų klausimų sritis yra tam tikra ir jie iškeliami tam tikru laiku siekiant daryti įtaką ES institucijoms, jų nariams ir padėjėjams arba jų pareigūnams ar kitiems darbuotojams.
11. Į registrą neįtraukiama socialinių partnerių, kaip socialinio dialogo dalyvių (profesinių sąjungų, darbdavių asociacijų ir kt.), veikla, kai jie atlieka Sutartyse jiems priskirtą vaidmenį. Ši dalis mutatis mutandis taikoma visiems subjektams, kuriems Sutartyse specialiai priskirtas institucinis vaidmuo.
12. Į registrą neįtraukiama ES institucijų ar Europos Parlamento narių tiesioginiu ir individualiu prašymu (pavyzdžiui, jei retkarčiais arba reguliariai prašoma suteikti faktinės informacijos, duomenų arba ekspertų žinių) vykdoma veikla.
Konkrečios nuostatos
13. Registras netaikomas bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms. Tačiau atstovybės arba teisiniai subjektai, biurai ir tinklai, sukurti siekiant atstovauti bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms bendraujant su ES institucijomis, taip pat jų asociacijos, turėtų registruotis.
14. Registras netaikomas politinėms partijoms. Tačiau visos jų įsteigtos arba remiamos organizacijos, užsiimančios į registrą įtraukta veikla, turėtų registruotis.
15. Registras netaikomas valstybių narių vyriausybių tarnyboms, trečiųjų šalių vyriausybėms, tarptautinėms tarpvyriausybinėms organizacijoms ir jų diplomatinėms misijoms.
16. Regioninės viešosios institucijos ir jų atstovybės neturėtų registruotis, tačiau gali registruotis, jeigu to pageidauja. Bet kokia asociacija arba tinklas, sukurti siekiant bendrai atstovauti regionams, turėtų registruotis.
17. Visos subnacionalinės viešosios institucijos, išskyrus nurodytas 16 dalyje, tokios kaip vietos valdžios ir savivaldos institucijos ar miestai arba jų atstovybės, asociacijos ar tinklai, turėtų registruotis.
18. Tinklai, platformos ar kitų formų kolektyvinės veiklos subjektai, neturintys teisinio statuso ar teisinio subjektiškumo, tačiau kurie de facto yra organizuotos įtakos šaltinis ir kurie užsiima į registrą įtraukta veikla, turėtų registruotis. Tokių formų kolektyvinės veiklos subjektų nariai paskiria savo atstovą, veikiantį kaip kontaktinis asmuo ryšiams su Skaidrumo registro jungtiniu sekretoriatu palaikyti.
19. Veikla, į kurią reikia atsižvelgti vertinant tai, ar reikia registruotis, yra ta, kuria siekiama (tiesiogiai arba netiesiogiai) daryti įtaką visoms ES institucijoms, agentūroms ir įstaigoms, jų nariams ir padėjėjams, pareigūnams ir kitiems darbuotojams. Tokia veikla neapima veiklos, kuria siekiama daryti įtaką valstybėms narėms, visų pirma jų nuolatinėms atstovybėms Europos Sąjungoje.
20. Europos tinklai, federacijos, asociacijos ir platformos raginamos parengti bendras skaidrias gaires savo nariams, kuriose būtų nurodytos į registrą įtrauktos veiklos rūšys. Šios gairės turėtų būti viešai paskelbtos.
IV. Taisyklės, taikomos užsiregistravusiems subjektams
21. Atitinkamos organizacijos ir asmenys, registruodamiesi:
— sutinka, kad informacija, kurią jie pateikia įtraukti į registrą, būtų viešai prieinama,
— sutinka laikytis 3 priede pateikto elgesio kodekso ir, jei taikoma, pateikti savo profesinio elgesio kodekso, kurio jie privalo laikytis, tekstą(8),
— užtikrina, kad informacija, kurią jie pateikia įtraukti į registrą, būtų teisinga, ir sutinka bendradarbiauti, kai pateikiami administraciniai prašymai pateikti papildomą informaciją ir ją atnaujinti,
— sutinka, kad bet kuris su jais susijęs perspėjimas arba skundas būtų nagrinėjamas remiantis 3 priede pateikto elgesio kodekso taisyklėmis,
— sutinka, kad jiems būtų taikomos bet kokios priemonės, kai nesilaikoma 3 priede pateikto elgesio kodekso, ir pripažįsta, kad jiems gali būti taikomos 4 priede numatytos priemonės tuo atveju, jei jie nesilaiko kodekso,
— žino, kad susitarimo šalims, gavus prašymą ir laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001(9) nuostatų, gali tekti atskleisti su užsiregistravusių subjektų veikla susijusią korespondenciją ir kitus dokumentus.
V. Įgyvendinimas
22. Europos Parlamento ir Europos Komisijos generaliniai sekretoriai yra atsakingi už sistemos priežiūrą ir visus svarbiausius veikimo aspektus ir bendru sutarimu imasi šiam susitarimui įgyvendinti reikalingų priemonių.
23. Nors sistema valdoma bendrai, susitarimo šalys gali laisvai ir nepriklausomai naudoti registrą savo konkrečioms reikmėms.
24. Kad įgyvendintų šią sistemą, Europos Parlamento ir Europos Komisijos tarnybos išlaiko bendrą veiklos struktūrą – Skaidrumo registro jungtinį sekretoriatą (SRJS). SRJS sudaro Europos Parlamento ir Europos Komisijos pareigūnų grupė pagal kompetentingų tarnybų sutartą tvarką. SRJS veiklą koordinuoja Europos Komisijos generalinio sekretoriato padalinio vadovas. SRJS uždaviniai – parengti įgyvendinimo gaires pagal šį susitarimą, kad užsiregistravusiems subjektams būtų sudarytos sąlygos nuosekliai interpretuoti taisykles, ir stebėti registro turinio kokybę. SRJS naudoja turimus administracinius išteklius, kad patikrintų registro turinio kokybę, tačiau suprantama, kad už savo pateiktą informaciją visų pirma atsako užsiregistravę subjektai.
25. Susitarimo šalys organizuoja atitinkamus mokymus ir vidinės komunikacijos projektus, kad jų nariai ir darbuotojai daugiau žinotų apie registrą ir geriau suprastų perspėjimų ir skundų pateikimo bei nagrinėjimo tvarką.
26. Susitarimo šalys imasi atitinkamų veiksmų, siekdamos už institucijų ribų skleisti informaciją apie registrą ir propaguoti jo naudojimą.
27. Pagrindiniai statistikos duomenys iš registro duomenų bazės reguliariai skelbiami „Europos“ skaidrumo registro svetainėje ir pasiekiami per vartotojui patogią paieškos sistemą. Tos duomenų bazės viešas turinys pateikiamas elektroniniu, kompiuteriui pritaikytu formatu.
28. Europos Parlamento ir Europos Komisijos generaliniai sekretoriai pateikia metinę registro veiklos ataskaitą atitinkamam Europos Parlamento pirmininko pavaduotojui ir atitinkamam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui. Metinėje ataskaitoje pateikiami faktiniai duomenys apie registrą, jo turinį ir plėtotę; ji skelbiama kiekvienais metais už praėjusius kalendorinius metus.
VI. Reikalavimus atitinkantiems užsiregistravusiems subjektams taikomos priemonės
29. Leidimai patekti į Europos Parlamento patalpas bus išduodami tik asmenims, atstovaujantiems organizacijoms, kurių veikla patenka į registro taikymo sritį, arba jose dirbantiems, jei tos organizacijos ar asmenys yra užsiregistravę. Tačiau registracija savaime nesuteikia teisės gauti leidimą patekti į patalpas. Už ilgalaikių leidimų patekti į Europos Parlamento patalpas išdavimą ir kontrolę ir toliau atsakingas Europos Parlamentas pagal savo vidines procedūras.
30. Susitarimo šalys siūlo kitas paskatas pagal savo administracinius įgaliojimus, kad paskatintų registruotis šiuo susitarimu sukurtoje sistemoje.
Europos Parlamento siūlomos paskatos užsiregistravusiems subjektams gali būti šios:
— dar palankesnės sąlygos patekti į Parlamento patalpas, susisiekti su jo nariais ir jų padėjėjais, jo pareigūnais ir kitais darbuotojais,
— leidimas rengti arba bendrai organizuoti renginius Parlamento patalpose,
— palankesnės sąlygos informacijai perduoti, įskaitant specialius adresatų sąrašus,
— dalyvavimas ir galimybė kalbėti komitetų klausymuose,
— Europos Parlamento patronažas.
Europos Komisijos siūlomos paskatos užsiregistravusiems subjektams gali būti šios:
— priemonės, susijusios su informacijos perdavimu užsiregistravusiems subjektams rengiant viešas konsultacijas,
— priemonės, susijusios su ekspertų grupėmis ir kitomis konsultacinėmis įstaigomis,
— specialūs adresatų sąrašai,
— Europos Komisijos patronažas.
Susitarimo šalys praneša užsiregistravusiems subjektams apie jiems taikomas konkrečias paskatas.
VII. Priemonės, taikytinos elgesio kodekso nesilaikymo atveju
31. Naudodamasis registro svetainėje pateikta standartine kontaktine forma, bet kuris asmuo gali pateikti perspėjimus ir skundus dėl galimo 3 priede pateikto elgesio kodekso nesilaikymo. Perspėjimai ir skundai nagrinėjami laikantis 4 priede nustatytos tvarkos.
32. Perspėjimo mechanizmas – tai priemonė, papildanti kokybės patikrinimus, kuriuos SRJS atlieka pagal 24 dalį. Bet kuris asmuo gali pateikti perspėjimą apie faktines klaidas, susijusias su užsiregistravusių subjektų pateikta informacija. Perspėjimai taip pat gali būti pateikti dėl reikalavimų neatitinkančių subjektų registracijos.
33. Bet kuris asmuo gali pateikti oficialų skundą, jei įtariama, kad užsiregistravęs subjektas nesilaiko elgesio kodekso, išskyrus faktines klaidas. Skundai pagrindžiami esminėmis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su įtarimais, kad nesilaikoma kodekso.
SRJS nagrinėja įtarimus, kad nesilaikoma kodekso, tinkamai atsižvelgdamas į proporcingumo ir gero administravimo principus. Jei užsiregistravę subjektai ar jų atstovai tyčia nesilaiko elgesio kodekso, taikomos 4 priede nustatytos priemonės.
34. Jeigu SRJS, taikydamas 31–33 dalyse nurodytas procedūras, nustato pakartotinio nebendradarbiavimo, pakartotinio netinkamo elgesio arba sunkaus elgesio kodekso pažeidimo atvejus, atitinkamas užsiregistravęs asmuo pašalinamas iš registro vienų arba dvejų metų laikotarpiui ir apie tokią priemonę viešai paskelbiama registre, kaip nustatyta 4 priede.
VIII. Kitų institucijų ir įstaigų dalyvavimas
35. Europos Vadovų Taryba ir Taryba kviečiamos prisijungti prie registro. Kitos ES institucijos, įstaigos ir agentūros raginamos naudotis šiuo susitarimu sukurta sistema kaip orientacine priemone, kai jos bendrauja su organizacijomis ir savarankiškai dirbančiais asmenimis, kurie dalyvauja formuojant ir įgyvendinant ES politiką.
IX. Baigiamosios nuostatos
36. Šiuo susitarimu pakeičiamas 2011 m. birželio 23 d. Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas, kurionuostatos nustoja galioti šio susitarimo taikymo pradžios dieną.
37. Registras iš naujo peržiūrimas 2017 m.
38. Šis susitarimas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo ...(10) arba nuo 2015 m. sausio 1 d., priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė.
Subjektai, kurie šio susitarimo taikymo pradžios dieną jau bus užsiregistravę, per tris mėnesius nuo tos dienos pakeičia savo registraciją, kad būtų tenkinami šiame susitarime nustatyti nauji reikalavimai.
Priimta ...,
Europos Parlamento vardu Europos Komisijos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
1 priedas
Skaidrumo registras
Organizacijos ir savarankiškai dirbantys asmenys, dalyvaujantys formuojant ir įgyvendinant ES politiką
Kategorijos
Apibūdinimas/pastabos
I ‒ Profesionalios konsultavimo įmonės / advokatų kontoros / savarankiškai dirbantys konsultantai
Subkategorija
Profesionalios konsultavimo įmonės
Įmonės, klientų vardu vykdančios atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą.
Subkategorija
Advokatų kontoros
Advokatų kontoros, klientų vardu vykdančios atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą.
Subkategorija
Savarankiškai dirbantys konsultantai
Savarankiškai dirbantys konsultantai arba advokatai, klientų vardu vykdantys atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą. Ši subkategorija skirta registruotis subjektams, kuriuos sudaro tik vienas asmuo.
II ‒ Vidaus lobistai ir prekybos, verslo bei profesinės asociacijos
Subkategorija
Įmonės ir įmonių grupės
Įmonės arba įmonių grupės (turinčios teisinį statusą ar jo neturinčios), savo vardu vykdančios vidaus veiklą, įskaitant atstovavimo, lobistinę, reklaminę, viešųjų klausimų ir ryšių su valdžios institucijomis veiklą.
Subkategorija
Prekybos ir verslo asociacijos
Organizacijos (siekiančios arba nesiekiančios pelno), atstovaujančios pelno siekiančioms bendrovėms arba mišrioms grupėms ir platformoms.
Subkategorija
Profesinės sąjungos ir profesinės asociacijos
Atstovavimas darbininkų, darbuotojų, prekybos ar pramonės šakų arba profesijų interesams.
Subkategorija
Kitos organizacijos:
– renginių organizavimo subjektai (siekiantys arba nesiekiantys pelno);
– interesų grupėms atstovaujantys žiniasklaidos arba tyrimų subjektai, susiję su privačiomis pelno siekiančiomis interesų grupėmis;
– ad hoc koalicijos ir laikinos struktūros (su pelno siekiančiais nariais).
III ‒ Nevyriausybinės organizacijos
Subkategorija
Nevyriausybinės organizacijos, platformos, tinklai, ad hoc koalicijos, laikinos struktūros ir kitos panašios organizacijos.
Ne pelno organizacijos (turinčios teisinį statusą arba jo neturinčios), kurios yra nepriklausomos nuo valdžios institucijų ar verslo organizacijų. Šiai subkategorijai priklauso fondai, labdaros asociacijos ir kt.
Bet koks toks subjektas, kuriame yra pelno siekiančių narių, turi registruotis II kategorijoje.
IV ‒ Ekspertų grupės, mokslinių tyrimų ir akademinės įstaigos
Subkategorija
Ekspertų grupės ir mokslinių tyrimų įstaigos
Specializuotos ekspertų grupės ir mokslinių tyrimų įstaigos, kurių veikla susijusi su Europos Sąjungos veikla ir politika.
Subkategorija
Akademinės įstaigos
Įstaigos, kurių pagrindinis tikslas – švietimas, tačiau kurių veikla susijusi ir su Europos Sąjungos veikla ir politika.
V ‒ Organizacijos, atstovaujančios bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms
Subkategorija
Organizacijos, atstovaujančios bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms
Juridiniai subjektai, biurai, tinklai ar asociacijos, įsteigti atstovavimo tikslais.
VI ‒ Organizacijos, atstovaujančios vietos, regioninėms ir savivaldos institucijoms, kiti viešieji arba mišraus pobūdžio subjektai ir kt.
Subkategorija
Regionų struktūros
Patys regionai ir jų atstovybės neturėtų registruotis, tačiau gali registruotis, jeigu to pageidauja. Asociacijos ir tinklai, įsteigti siekiant bendrai atstovauti regionams, turėtų registruotis.
Subkategorija
Kitos subnacionalinės viešosios institucijos
Visos kitos subnacionalinės viešosios institucijos, pavyzdžiui, miestai, vietos valdžios institucijos, savivaldos institucijos ar jų atstovybės, taip pat nacionalinės asociacijos ir tinklai, turėtų registruotis.
Subkategorija
Tarptautinės regioninių ar kitų subnacionalinių viešųjų institucijų asociacijos ir tinklai
Subkategorija
Kiti viešieji arba mišraus pobūdžio subjektai, kurie įsteigti pagal teisės aktus ir kurių tikslas yra veikti viešojo intereso labui
Į šią subkategoriją įeina kitos viešojo arba mišraus pobūdžio subjekto statusą turinčios (viešosios ir privačiosios) organizacijos.
2 priedas
Užsiregistravusių subjektų teikiama informacija
I. BENDROJI IR PAGRINDINĖ INFORMACIJA
a) organizacijos pavadinimas (-ai), pagrindinės buveinės adresas ir, kai taikoma, adresas Briuselyje, Liuksemburge arba Strasbūre, telefono numeris, el. pašto adresas, svetainė;
b) teisiškai už organizaciją atsakingo asmens vardas ir pavardė ir organizacijos direktoriaus ar vadovaujančio partnerio vardas ir pavardė arba, jei taikoma, pagrindinis kontaktinis asmuo, su kuriuo būtų galima susisiekti dėl į registrą įtrauktos veiklos (pvz., ES reikalų vadovas); asmenų, turinčių leidimus patekti į Europos Parlamento patalpas, vardai ir pavardės(11);
c) asmenų (narių, darbuotojų ir kt.), dalyvaujančių į registrą įtrauktoje veikloje, skaičius, asmenų, turinčių leidimą patekti į Europos Parlamento patalpas, skaičius ir laikas, kurį kiekvienas asmuo skiria tokiai veiklai, pagal šias visos darbo dienos laiko procentines dalis: 25 proc., 50 proc., 75 proc. arba 100 proc.;
d) tikslai ir veiklos sritys, interesų sritys, veikla, valstybės, kuriose vykdoma veikla, priklausymas tinklams, bendra informacija, patenkanti į registro taikymo sritį;
e) narystė ir, jei taikoma, narių (asmenų ir organizacijų) skaičius.
II. SPECIALIOJI INFORMACIJA
A. Į REGISTRĄ ĮTRAUKTA VEIKLA
Pateikiama konkreti informacija apie pagrindinius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar politikos sričių, kuriems siekiama daryti įtaką užsiregistravusio subjekto veikla, kuri įtraukta į registrą. Gali būti nurodoma kita konkreti veikla, pavyzdžiui, renginiai ar leidiniai.
B. RYŠIAI SU ES INSTITUCIJOMIS
a) narystė aukšto lygio grupėse, konsultaciniuose komitetuose, ekspertų grupėse, kitose ES remiamose struktūrose ir platformose ir kt.;
b) narystė arba dalyvavimas Europos Parlamento jungtinėse grupėse arba sektorių forumuose ir kt.
C. FINANSINĖ INFORMACIJA, SUSIJUSI SU VEIKLA, ĮTRAUKTA Į REGISTRĄ
1. Visi užsiregistravę subjektai pateikia šią informaciją:
a) metinių išlaidų, susijusių su į registrą įtraukta veikla, sąmatą. Finansiniai duomenys turi apimti visus veiklos metus ir turi būti susiję su paskutiniais pasibaigusiais finansiniais metais nuo užsiregistravimo arba registracijos duomenų metinio atnaujinimo dienos;
b) paskutiniais pasibaigusiais finansiniais metais nuo užsiregistravimo ar registracijos duomenų metinio atnaujinimo dienos iš ES institucijų gauto finansavimo dydį ir šaltinį. Ta informacija turi atitikti informaciją, pateikiamą Europos finansinio skaidrumo sistemoje(12).
2. Profesionalios konsultavimo įmonės / advokatų kontoros / savarankiškai dirbantys konsultantai (1 priedo I kategorija) papildomai pateikia šią informaciją:
a) apyvartą, susietiną su į registrą įtraukta veikla, pagal šią lentelę:
Metinė atstovavimo veiklos apyvarta eurais
0 – 99 999
100 000– 499 999
500 000 – 1 000 000
> 1 000 000
b) klientų, kurių vardu vykdoma į registrą įtraukta veikla, sąrašą. Iš klientų už atstovavimo veiklą gautos pajamos nurodomos pagal šią lentelę:
Už atstovavimo kiekvienam klientui veiklą gautų metinių pajamų dydis eurais
0 – 9 999
10 000 – 24 999
25 000 – 49 999
50 000 – 99 999
100 000 – 199 999
200 000 – 299 999
300 000 – 399 999
400 000 – 499 999
500 000 – 599 999
600 000 – 699 999
700 000 – 799 999
800 000 – 899 999
900 000 – 1 000 000
> 1 000 000
c) klientai taip pat turėtų užsiregistruoti. Profesionalių konsultavimo įmonių, advokatų kontorų ir savarankiškai dirbančių konsultantų pateiktos finansinės deklaracijos, susijusios su klientais (sąrašas ir lentelė), neatleidžia šių klientų nuo prievolės įtraukti sutartinę veiklą į savo pačių deklaracijas, kad jų deklaruotos finansinės sąnaudos nebūtų nepakankamai įvertintos.
3. Vidaus lobistai ir prekybos, verslo bei profesinės asociacijos (1 priedo II kategorija) papildomai pateikia šią informaciją:
apyvartą, susietiną su į registrą įtraukta veikla, įskaitant sumas, mažesnes nei 10 000 EUR.
4. Nevyriausybinės organizacijos, ekspertų grupės, mokslinių tyrimų ir akademinės įstaigos; organizacijos, atstovaujančios bažnyčioms ir religinėms bendruomenėms; organizacijos, atstovaujančios vietos, regioninėms ir savivaldos institucijoms, kiti viešieji arba mišraus pobūdžio subjektai ir kt. (1 priedo III‒VI kategorijos) papildomai pateikia šią informaciją:
a) bendrą organizacijos biudžetą;
b) pagrindinių finansavimo sumų ir šaltinių išskirstytus duomenis.
3 priedas
Elgesio kodeksas
Susitarimo šalys mano, kad visi su jomis vieną kartą ar dažniau bendraujantys, užsiregistravę arba neužsiregistravę, interesų grupių atstovai turėtų elgtis laikydamiesi šio elgesio kodekso.
Palaikydami ryšius su ES institucijomis ir jų nariais, pareigūnais ir kitais darbuotojais, interesų grupių atstovai:
a) visada nurodo savo vardą, pavardę ar pavadinimą ir, jei taikytina, registracijos numerį bei subjektą (-us), kuriam (-iems) dirba ar atstovauja; deklaruoja savo propaguojamus interesus, tikslus ar siekius ir, kai taikoma, nurodo klientus ar narius, kuriems atstovauja;
b) niekada neišgauna ir nesiekia išgauti informacijos ar sprendimų nesąžiningai arba naudodami netinkamą spaudimą ar netinkamai elgdamiesi;
c) bendraudami su trečiosiomis šalimis, neteigia turintys kokių nors oficialių santykių su Europos Sąjunga arba bet kuriomis jos institucijomis, nenurodo registracijos poveikio klaidingai, kad suklaidintų trečiąsias šalis ar Europos Sąjungos pareigūnus ir kitus darbuotojus, ir nenaudoja ES institucijų logotipų be aiškaus leidimo;
d) užtikrina, kad, kiek jiems žinoma, registravimosi metu ir vėliau dėl jų vykdomos į registrą įtrauktos veiklos teikiama informacija būtų išsami, nepasenusi ir neklaidinanti; sutinka, kad visa informacija, kurią jie pateikia, būtų peržiūrima, ir sutinka bendradarbiauti, kai pateikiami administraciniai prašymai pateikti papildomą informaciją ir ją atnaujinti;
e) neparduoda trečiosioms šalims dokumentų, gautų iš ES institucijų, kopijų;
f) apskritai gerbia visas ES institucijų nustatytas taisykles, kodeksus ir gero valdymo praktiką ir vengia bet kokių trukdžių juos įgyvendinti ir taikyti;
g) neskatina Europos Sąjungos institucijų narių, pareigūnų ir kitų darbuotojų ar tų narių padėjėjų ar stažuotojų pažeisti jiems taikomų taisyklių ir elgesio normų;
h) įdarbindami buvusius Europos Sąjungos pareigūnus ar kitus darbuotojus arba ES institucijų narių padėjėjus ar stažuotojus, gerbia tokių darbuotojų įsipareigojimą laikytis jiems taikomų taisyklių ir konfidencialumo reikalavimų;
i) gauna išankstinį Europos Parlamento nario ar narių sutikimą dėl bet kokių sutartinių santykių su bet kokiu asmeniu, priklausančiu nario aplinkai, arba jo įdarbinimo;
j) laikosi visų taisyklių dėl buvusių Europos Parlamento ir Europos Komisijos narių teisių ir įsipareigojimų;
k) praneša apie savo įsipareigojimus, susijusius su ES institucijomis, tiems, kuriems jie atstovauja.
Asmenys, kurie užsiregistravo Europos Parlamente, siekdami gauti vardinį kitiems asmenims neperduodamą leidimą patekti į Europos Parlamento patalpas:
l) Europos Parlamento patalpose visą laiką nešioja prisegtą leidimą taip, kad jis būtų matomas;
m) griežtai laikosi atitinkamų Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių;
n) pripažįsta, kad bet koks sprendimas dėl prašymo patekti į Europos Parlamento patalpas yra išimtinė Parlamento prerogatyva ir kad registracija savaime nesuteikia teisės gauti leidimą patekti į patalpas.
4 priedas
Perspėjimų teikimo ir skundų tyrimo bei nagrinėjimo tvarka
I. PERSPĖJIMAI
Bet kuris asmuo gali pateikti perspėjimą SRJS dėl registre saugomos informacijos ir reikalavimų neatitinkančio subjekto registracijos, užpildydamas registro svetainėje esančią standartinę kontaktinę formą.
Kai perspėjimai susiję su registre pateikta informacija, jie nagrinėjami kaip įtarimai dėl 3 priede pateikto elgesio kodekso d punkto nesilaikymo(13). Atitinkamo užsiregistravusio subjekto bus paprašyta atnaujinti informaciją arba paaiškinti SRJS, kodėl informacijos atnaujinti nereikia. Jeigu atitinkamas užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja, gali būti taikomos toliau pateiktoje priemonių lentelėje nurodytos priemonės (2‒4 eilutės).
II. SKUNDAI
1 etapas. Skundo pateikimas
1. Bet kuris asmuo gali pateikti skundą SRJS, užpildydamas registro svetainėje esančią standartinę formą. Toje formoje pateikiama ši informacija:
a) užsiregistravęs subjektas, dėl kurio pateikiamas skundas;
b) skundo pateikėjo vardas, pavardė ar pavadinimas ir kontaktiniai duomenys;
c) informacija apie įtariamą elgesio kodekso nesilaikymą, įskaitant galimus dokumentus ar kitą medžiagą, kuriais grindžiamas skundas; nurodoma, ar padaryta kokia nors žala skundo pateikėjui, ir kokiu pagrindu įtariama, kad nesilaikymas tyčinis.
Anoniminiai skundai nenagrinėjami.
2. Skunde nurodomos elgesio kodekso nuostatos, kurių, kaip teigia skundo pateikėjas, nesilaikoma. SRJS gali bet kurį skundą, kuriame nesilaikymą nuo pat pradžios laiko aiškiai netyčiniu, perkvalifikuoti į „perspėjimą“.
3. Elgesio kodeksas taikomas tik santykiams tarp interesų grupių atstovų ir ES institucijų ir negali būti taikomas santykiams tarp trečiųjų šalių arba tarp užsiregistravusių subjektų reglamentuoti.
2 etapas. Priimtinumas
4. Gavęs skundą, SRJS:
a) per penkias darbo dienas patvirtina skundo pateikėjui, kad skundą gavo;
b) nustato, ar skundas patenka į registro taikymo sritį, kaip nurodyta 3 priede pateiktame elgesio kodekse ir pagal minėto 1 etapo nuostatas;
c) patikrina bet kokius įrodymus, pateiktus skundui paremti, dokumentų, kitos medžiagos ar asmeninių pareiškimų forma; iš esmės visi esminiai įrodymai gaunami iš atitinkamo užsiregistravusio subjekto, trečiosios šalies išduoto dokumento arba viešai prieinamų šaltinių. Tik subjektyvūs vertinimai, kuriuos pateikia skundo pateikėjas, nėra laikomi įrodymais;
d) remdamasis b ir c punktuose pateiktomis analizėmis priima sprendimą dėl skundo priimtinumo.
5. Jei skundas laikomas nepriimtinu, SRJS skundo pateikėją informuoja apie tai raštu ir nurodo sprendimo priežastis.
6. Jeigu skundas laikomas priimtinu, SRJS tiek skundo pateikėją, tiek atitinkamą užsiregistravusį subjektą informuoja apie sprendimą ir apie procedūrą, kurios turi būti laikomasi, kaip nurodyta toliau.
3 etapas. Priimtino skundo nagrinėjimas. Tyrimas ir laikinosios priemonės
7. SRJS atitinkamą užsiregistravusį subjektą informuoja apie skundo turinį ir nuostatą (-as), kurios (-ių) jis, kaip įtariama, nesilaikė, ir tuo pat metu jo paprašo per 20 darbo dienų pateikti poziciją reaguojant į tą skundą. Pagrįsdamas tą poziciją, užsiregistravęs subjektas per tą patį terminą taip pat gali pateikti atstovaujančiosios profesinės organizacijos, visų pirma reglamentuojamų profesijų arba organizacijų, kurioms taikomas profesinio elgesio kodeksas, parengtą paaiškinamąjį raštą.
8. Jei nesilaikoma 7 dalyje nustatyto termino, atitinkamo užsiregistravusio subjekto registracija registre laikinai sustabdoma, kol jis vėl pradeda bendradarbiauti.
9. Visą tyrimo metu surinktą informaciją nagrinėja SRJS; SRJS gali nuspręsti išklausyti atitinkamą užsiregistravusį subjektą arba skundo pateikėją arba juos abu.
10. Jei išnagrinėjus pateiktą medžiagą nustatoma, kad skundas yra nepagrįstas, SRJS informuoja ir atitinkamą užsiregistravusį subjektą, ir skundo pateikėją apie tokį sprendimą, nurodydamas tokio sprendimo priežastis.
11. Jei skundas pasitvirtina, atitinkamo užsiregistravusio subjekto registracija registre laikinai sustabdoma, kol bus imtasi veiksmų problemai išspręsti (žr. toliau 4 etapą), taip pat gali būti taikomos papildomos priemonės, įskaitant pašalinimą iš registro ir, jei taikoma, bet kokio leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas panaikinimą pagal tos institucijos vidaus procedūras (žr. 5 etapą ir toliau pateiktos priemonių lentelės 2‒4 eilutes), visų pirma tais atvejais, kai užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja.
4 etapas. Priimtino skundo nagrinėjimas. Sprendimas dėl skundo
12. Jeigu skundas pasitvirtina ir nustatomi probleminiai klausimai, SRJS imasi visų reikiamų priemonių, kad bendradarbiaudamas su atitinkamu užsiregistravusiu subjektu išnagrinėtų ir išspręstų problemą.
13. Jei atitinkamas užsiregistravęs subjektas bendradarbiauja, kiekvienu konkrečiu atveju numatomas pagrįstas laikotarpis problemai išspręsti.
14. Kai nustatomas galimas problemos sprendimo būdas ir atitinkamas užsiregistravęs subjektas bendradarbiauja, kad įgyvendintų tą sprendimą, sustabdyta to užsiregistravusio subjekto registracija vėl atnaujinama ir skundas baigiamas nagrinėti. SRJS informuoja ir atitinkamą užsiregistravusį subjektą, ir skundo pateikėją apie tokį sprendimą, nurodydamas tokio sprendimo priežastis.
15. Kai nustatomas galimas problemos sprendimo būdas, bet atitinkamas užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja, kad įgyvendintų tą sprendimą, to užsiregistravusio subjekto registracija panaikinama (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 2 ir 3 eilutes). SRJS informuoja ir atitinkamą užsiregistravusį subjektą, ir skundo pateikėją apie tokį sprendimą, nurodydamas sprendimo priežastis.
16. Kai galimam problemos sprendimui įgyvendinti reikia trečiosios šalies, įskaitant valstybės narės valdžios institucijas, sprendimo, galutinio SRJS sprendimo priėmimas sustabdomas iki tol, kol tas sprendimas bus priimtas.
17. Jeigu užsiregistravęs subjektas nebendradarbiauja per 40 darbo dienų nuo pranešimo apie skundą gavimo dienos pagal 7 dalį, taikomos priemonės dėl nesilaikymo (žr. 5 etapo 19–22 dalis ir toliau pateiktos priemonių lentelės 2–4 eilutes).
5 etapas. Priimtino skundo nagrinėjimas. Priemonės, taikytinos elgesio kodekso nesilaikymo atveju
18. Kai atitinkamas užsiregistravęs subjektas nedelsdamas ištaiso pažeidimą, SRJS ir skundo pateikėjui, ir atitinkamam užsiregistravusiam subjektui išsiunčia rašytinį faktų ir pažeidimų ištaisymo pripažinimą (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 1 eilutę).
19. Jei atitinkamas užsiregistravęs subjektas nereaguoja į sprendimą per 17 dalyje nustatytą 40 dienų terminą, jis pašalinamas iš registro (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 2 eilutę) ir praranda galimybę naudotis bet kokiomis paskatomis, susijusiomis su registracija.
20. Kai nustatomas netinkamas atitinkamo užsiregistravusio subjekto elgesys, jis pašalinamas iš registro (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 3 eilutę) ir praranda galimybę naudotis bet kokiomis paskatomis, susijusiomis su registracija.
21. 19 ir 20 dalyse nurodytais atvejais atitinkamas užsiregistravęs subjektas gali užsiregistruoti iš naujo, jei pašalintos priežastys, dėl kurių jis buvo pašalintas iš registro.
22. Jeigu manoma, kad nebendradarbiaujama arba netinkamai elgiamasi pakartotinai ir tyčia, arba kai nustatomi sunkūs elgesio kodekso pažeidimai (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 4 eilutę), SRJS priima sprendimą uždrausti perregistravimą vienų arba dvejų metų laikotarpiui (priklausomai nuo pažeidimo sunkumo).
23. Apie bet kokias priimtas priemones pagal 18‒22 dalis arba toliau pateiktos priemonių lentelės 1‒4 eilutes SRJS informuoja atitinkamą užsiregistravusį subjektą ir skundo pateikėją.
24. Tais atvejais, kai SRJS priimta priemonė yra ilgalaikis pašalinimas iš registro (žr. toliau pateiktos priemonių lentelės 4 eilutę), atitinkamas užsiregistravęs subjektas per 20 darbo dienų nuo pranešimo apie priemonės taikymą gavimo dienos gali pateikti motyvuotą prašymą Europos Parlamento ir Europos Komisijos generaliniams sekretoriams dėl pakartotinio tos priemonės nagrinėjimo.
25. Pasibaigus 20 dienų terminui arba generaliniams sekretoriams priėmus galutinį sprendimą, apie tai pranešama atitinkamam Europos Parlamento pirmininko pavaduotojui ir atitinkamam Europos Komisijos pirmininko pavaduotojui, ir priemonė viešai paskelbiama registre.
26. Jeigu sprendimas dėl perregistravimo draudimo tam tikram laikotarpiui apima tai, kad subjektui atimama galimybė prašyti leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas kaip interesų grupės atstovui, Europos Parlamento generalinis sekretorius pateikia pasiūlymą Kvestorių kolegijai patvirtinti susijusio leidimo patekti į patalpas panaikinimą atitinkamam subjektui ar subjektams tam laikotarpiui.
27. SRJS savo sprendime dėl taikytinų priemonių pagal šį priedą tinkamai atsižvelgia į proporcingumo ir gero administravimo principus. SRJS veikia koordinuojant Europos Komisijos generalinio sekretoriato padalinio vadovui ir pagal Europos Parlamento ir Europos Komisijos generalinių sekretorių, kurie tinkamai informuojami, įgaliojimus.
Priemonių, taikytinų elgesio kodekso nesilaikymo atveju, lentelė
Nesilaikymo tipas (skaičiai reiškia pirmiau nurodytas dalis)
Priemonė
Priemonės skelbimas registre
Oficialus sprendimas panaikinti leidimą patekti į Europos Parlamento patalpas
1
Pažeidimas, kuris nedelsiant ištaisomas (18)
Rašytinis pranešimas, kuriame pripažįstami faktai ir jų ištaisymas.
Neskelbiama
Netaikoma
2
Nebendradarbiavimas su SRJS (19 ir 21)
Pašalinimas iš registro, leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas sustabdymas ir galimybės naudotis kitomis paskatomis panaikinimas
Neskelbiama
Netaikoma
3
Netinkamas elgesys (20 ir 21)
Pašalinimas iš registro, leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas sustabdymas ir galimybės naudotis kitomis paskatomis panaikinimas
Neskelbiama
Netaikoma
4
Pakartotinis ir tyčinis nebendradarbiavimas arba pakartotinis netinkamas elgesys (22) ir (arba) sunkus pažeidimas
a) pašalinimas iš registro vieniems metams ir oficialus leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas (kaip akredituotam interesų grupės atstovui) panaikinimas;
b) pašalinimas iš registro dvejiems metams ir oficialus leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas (kaip akredituotam interesų grupės atstovui) panaikinimas.
Skelbiama Europos Parlamento ir Europos Komisijos generalinių sekretorių sprendimu
Profesinio elgesio kodekse, kurio privalo laikytis užsiregistravę subjektai, gali būti nustatytos prievolės, kurios yra griežtesnės negu 3 priede pateikto elgesio kodekso reikalavimai.
2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43).
Užsiregistruojantys subjektai gali paprašyti leidimo patekti į Europos Parlamento patalpas registracijos proceso pabaigoje. Asmenų, gaunančių leidimus patekti į Europos Parlamento patalpas, vardai ir pavardės įtraukiami į registrą. Registracija savaime nesuteikia teisės gauti leidimą patekti į patalpas.
D punkte reikalaujama, kad interesų grupių atstovai, bendraudami su ES institucijomis ir jų nariais, pareigūnais ir kitais darbuotojais, užtikrintų, „kad, kiek jiems žinoma, registravimosi metu ir vėliau dėl jų vykdomos į registrą įtrauktos veiklos teikiama informacija būtų išsami, nepasenusi ir neklaidinanti“ ir sutiktų, „kad visa informacija, kurią jie pateikia, būtų peržiūrima“, taip pat sutiktų „bendradarbiauti, kai pateikiami administraciniai prašymai pateikti papildomą informaciją ir ją atnaujinti“.
Trišalis socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimas ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais
429k
67k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl trišalio socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais (COM(2013)0740 – 2013/0361(APP))
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo (COM(2013)0740),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto preliminarų pranešimą (A7-0136/2014),
1. prašo Tarybos atsižvelgti į šias pataisas:
pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo turėtų būti pakeistas taip:
Komisijos siūlomas tekstas
Pataisa
Pataisa 1 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 8 konstatuojamoji dalis
(8) Europos Vadovų Tarybos 2013m. birželio 28d. išvadose nurodyta, kad reikėtų stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį ir esamomis aplinkybėmis pabrėžė labai svarbų socialinių partnerių ir socialinio dialogo vaidmenį. Todėl 2013m. spalio 2d. komunikate „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)690) Komisija siekė spręsti nacionalinio ir ES lygmens socialinio dialogo skatinimo klausimus ir paskelbė pasiūlymą peržiūrėti 2003m. Tarybos sprendimą.
(8) Europos Vadovų Taryba savo 2013m. birželio 28d. išvadose nurodė, kad reikėtų stiprinti Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinį matmenį, ir šiuo klausimu pabrėžė labai svarbų socialinių partnerių ir socialinio dialogo vaidmenį. Todėl 2013m. spalio 2d. komunikate „Ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio matmens stiprinimas“ (COM(2013)0690) Komisija išnagrinėjo nacionalinio ir ES lygmens socialinio dialogo skatinimo klausimus ir paskelbė pasiūlymą peržiūrėti 2003m. Tarybos sprendimą, taip pat nurodė trišalį socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimą, kaip itin svarbią galimybę įtraukti socialinius partnerius į Europos semestro procesą;
Pataisa 2 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 9 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(9a) 2013 m. spalio 24 d. priimtoje Europos socialinių partnerių deklaracijoje dėl socialinių partnerių dalyvavimo Europos ekonomikos valdyme ES socialiniai partneriai patvirtino savo paramą trišaliam socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimui ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais bei paragino vykdant Europos semestrą nuosekliai konsultuotis su socialiniais partneriais;
Pataisa 3 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 1 straipsnis
Trišalio aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais tikslas – laikantis Sutarties ir tinkamai atsižvelgiant į Sąjungos institucijų ir įstaigų įgaliojimus, užtikrinti nuolatinį Tarybos, Komisijos ir socialinių partnerių veiklos derinimą. Jis padės socialiniams partneriams Europos lygmeniu vykdant socialinį dialogą prisidėti prie įvairių Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos siekių įgyvendinimo. Tuo tikslu jis turėtų remtis Tarybos, Komisijos ir socialinių partnerių parengiamaisiais darbais ir diskusijomis įvairiuose ekonominių, socialinių ir užimtumo klausimų derinimo forumuose.
Trišalio aukščiausiojo lygio susitikimo ekonomikos augimo ir užimtumo klausimais tikslas – laikantis Sutarties ir tinkamai atsižvelgiant į Sąjungos institucijų ir įstaigų įgaliojimus, užtikrinti nuolatinį Tarybos, Komisijos ir socialinių partnerių veiklos derinimą, taip pat derinti jų strategijas, siekiant aukštos kokybės ir tvaraus užimtumo. Jis padės socialiniams partneriams Europos lygmeniu vykdant socialinį dialogą ir taikant savo patirtį prisidėti prie įvairių Sąjungos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos siekių įgyvendinimo. Tuo tikslu jis turėtų remtis Tarybos, Komisijos ir socialinių partnerių parengiamaisiais darbais ir diskusijomis įvairiuose ekonominių, socialinių ir užimtumo klausimų derinimo forumuose.
Pataisa 4 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 2 straipsnio 1 dalis
1. Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir dvi po jos pirmininkausiančios valstybės, Komisija bei aukščiausiu lygmeniu atstovaujami socialiniai partneriai. Taip pat dalyvauja pirmininkaujančių valstybių narių trejeto ministrai bei už užimtumo bei socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys. Atsižvelgiant į darbotvarkę, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti kiti pirmininkaujančių valstybių narių trejeto ministrai bei kiti Komisijos nariai.
1. Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja Europos Vadovų Tarybos pirmininkas, Tarybai pirmininkaujanti valstybė ir dvi po jos pirmininkausiančios valstybės, Komisija bei aukščiausiu lygmeniu atstovaujami socialiniai partneriai. Taip pat dalyvauja pirmininkaujančių valstybių narių trejeto ministrai bei už užimtumą ir socialinius reikalus atsakingas Komisijos narys. Atsižvelgiant į darbotvarkę, taip pat gali būti kviečiami dalyvauti kiti pirmininkaujančių valstybių narių trejeto ministrai, kiti Komisijos nariai ir Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas.
Pataisa 5 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 2 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa
Kiekvieną grupę sudaro įvairių Europos pramonės sektorių organizacijų, atstovaujančių bendriems ar konkretesniems priežiūros ar vadovaujančių darbuotojų, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių interesams Europos lygmeniu, atstovai.
Kiekvieną grupę sudaro Europos tarpšakinių organizacijų, Europos lygmeniu atstovaujančių bendriems ar konkretesniems valdymo ir vadovaujančio personalo, taip pat labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių interesams, atstovai.
Pataisa 6 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 2 straipsnio 3 dalies antra pastraipa
Techninį darbuotojų grupės koordinavimą vykdo Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), o darbdavių grupės– Europos verslo konfederacija (BUSINESSEUROPE). ETUC ir BUSINESSEUROPE užtikrina, kad specialių ir sektorinių organizacijų išreikšta nuomonė būtų paviešinta ir, prireikus, į savo grupes įtraukia atitinkamų organizacijų atstovus.
Techninį darbuotojų grupės koordinavimą vykdo Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), o darbdavių grupės– Europos verslo konfederacija (BUSINESSEUROPE). ETUC ir BUSINESSEUROPE užtikrina, kad jų nuomonėse būtų visapusiškai atsižvelgta į specialių ir sektorinių organizacijų išreikštą nuomonę, ir, prireikus, į savo grupes įtraukia kai kurių iš tų organizacijų atstovus, suteikdamos jiems teisę pasisakyti.
Pataisa 7 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 3 straipsnio 1 dalis
1. Aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę drauge nustato Taryba, Komisija ir aukščiausio lygio susitikime dalyvausiančios darbuotojų bei darbdavių įvairių pramonės sektorių organizacijos. Parengiamuosiuose posėdžiuose dalyvauja Tarybos ir Komisijos tarnybos bei ETUC ir BUSINESSEUROPE atstovai.
1. Aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę drauge ir lygiomis teisėmis bendradarbiaudamos nustato Taryba, Komisija ir aukščiausio lygio susitikime dalyvausiančios darbuotojų bei darbdavių tarpšakinės organizacijos. Parengiamuosiuose posėdžiuose dalyvauja Tarybos ir Komisijos tarnybos bei ETUC ir BUSINESSEUROPE atstovai.
Pataisa 8 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 3 straipsnio 2 dalis
2. Darbotvarkės punktus aptaria Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba.
2. Darbotvarkės punktus aptaria Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų taryba, kaip pridera padedama savo visų parengiamųjų organų.
Pataisa 9 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 4 straipsnio 1 dalis
1. Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas bent du kartus per metus. Jis rengiamas prieš pavasario ir rudens Europos Vadovų Tarybos susitikimus.
1. Aukščiausiojo lygio susitikimas rengiamas bent du kartus per metus. Jis rengiamas atitinkamai prieš pavasario ir rudens Europos Vadovų Tarybos susitikimus, o jo rezultatai pateikiami kitam Europos Vadovų Tarybos susitikimui, kad jais remiantis būtų priimami sprendimai.
Pataisa 10 Pasiūlymas dėl Tarybos sprendimo 5 straipsnis
2.paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.
Abu pirmininkai parengia Aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijų santrauką, kad būtų galima informuoti atitinkamas Tarybos sudėtis ir plačiąją visuomenę.
Abu pirmininkai parengia aukščiausiojo lygio susitikimo diskusijų santrauką, kad būtų galima informuoti atitinkamų sudėčių Tarybą, Europos Parlamentą ir plačiąją visuomenę.
Derybos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP): įgyta patirtis ir tolesni veiksmai
327k
92k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija „Derybos dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP): įgyta patirtis ir tolesni veiksmai“ (2014/2005(INI))
— atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (COM(2011)0398), 2012 m. liepos 6 d. iš dalies pakeistą (COM(2012)0388), ir į Tarpinstitucinio Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitarimo dėl bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo projektą (COM(2011)0403),
— atsižvelgdamas į savo 2013 m. lapkričio 19 d. pritarimą DFP reglamentui(1), laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 straipsnio, ir į savo tos pačios dienos Tarpinstitucinio susitarimo sudarymo patvirtinimą(2),
— atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. galutinai priimtus ir 2013 m. gruodžio 20 d. Oficialiajame leidinyje paskelbtus DFP ir Tarpinstitucinį susitarimą,
— atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(3),
— atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(4),
— atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos(5),
— atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(6),
— atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento santykių su institucijomis, atstovaujančiomis nacionalinėms vyriausybėms(7),
— atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
— atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Regioninės plėtros komiteto bei Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto nuomones (A7-0254/2014),
A. kadangi susitarimas dėl 2014–2020 m. DFP – tai ilgų ir sunkių dvejus su puse metų trukusių derybų rezultatas; kadangi galutinis politinis trijų pirmininkų (Parlamento, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos) susitarimas pagal SESV 324 straipsnį galėjo būti pasiektas tik aukščiausiu politiniu lygmeniu;
B. kadangi bendras kitos DFP lygis (960 mlrd. EUR įsipareigojimų ir 908 mlrd. EUR mokėjimų 2011 m. kainomis), kaip nusprendė Europos Vadovų Taryba ir galiausiai patvirtino Parlamentas, reiškia 3,5 proc. mažesnę įsipareigojimų ir 3,7 proc. mažesnę mokėjimų sumą, palyginti su 2007–2013 m. finansine programa, nepaisant dėl priimtos Lisabonos sutarties išaugusios ES kompetencijos ir Sąjungos, kurią dabar sudaro 28 narės, plėtros; kadangi šis lygis yra per mažas norint pasiekti ES politinius tikslus ir laikytis įsipareigojimų, ypač susijusių su strategija „Europa 2020“;
C. kadangi ES metinio biudžeto dydis per ateinančius metus ir toliau bus maždaug 1 proc. ES BNP, t. y. jau XX a. paskutinio dešimtmečio pradžioje pasiekto lygio ir daug mažesnis negu nuosavų išteklių riba, kuri yra 1,29 proc. ES BNP įsipareigojimais ir 1,23 proc. ES BNP mokėjimais, kaip iš pradžių nuspręsta 1992 m. ir dar kartą patvirtinta 2010 m.;
D. kadangi Parlamentas, dėl politinių priežasčių negalėdamas pakeisti bendrų DFP skaičių, dėl kurių sprendimą priėmė Europos Vadovų Taryba, susitelkė į DFP vykdymo gerinimą, sėkmingai derėdamasis dėl to, kad būtų įtrauktos kelios naujos nuostatos, kuriomis bus sudarytos sąlygos užtikrinti, kad nauja finansinė programa ir naujas ES metinis biudžetas būtų veiksmingesni, nuoseklesni ir skaidresni ir juos įgyvendinant būtų geriau atsižvelgiama į ES piliečių poreikius ir kuo labiau pasinaudojama viršutinėmis DFP ribomis; kadangi šios nuostatos ypač susijusios su nauja DFP persvarstymo, lankstumo, ES biudžeto vieningumo ir skaidrumo tvarka, taip pat su tolesniu įsipareigojimu reformuoti ES biudžeto finansavimą (Bendras pareiškimas dėl nuosavų išteklių);
E. kadangi pagal principą „susitarimas laikomas nepasiektu, kol nesusitarta dėl visų aspektų“ (angl. „nothing is agreed until everything is agreed“) Parlamentas 2013 m. lapkričio 19 d. pritarė naujam DFP reglamentui ir patvirtino naują Tarpinstitucinį susitarimą po to, kai Taryba įvykdė 2013 m. liepos 3 d. Parlamento rezoliucijoje nurodytas sąlygas, įskaitant papildomos 11,2 mlrd. EUR mokėjimų sumos, skirtos 2013 m., patvirtinimą;
F. kadangi Taryba nepadarė jokios pažangos įgyvendindama labai reikalingą dabartinės ES biudžeto finansavimo sistemos reformą, nepaisant plataus užmojo pasiūlymų, kuriuos pateikė Komisija ir kuriais ne tik siekiama rasti išeitį iš aklavietės, susidariusios dėl tikros nuosavų išteklių sistemos trūkumo, bet ir supaprastinti ES biudžeto finansavimo sistemą, padaryti ją teisingesnę ir skaidrią ES piliečiams;
G. kadangi susitarimas dėl 2014–2020 m. DFP jau sudarytas, tačiau DFP laikotarpis ir toliau nesutampa su 2014 m. prasidėsiančiomis Parlamento ir Komisijos kadencijomis;
H. kadangi nepasinaudota Lisabonos sutartyje numatytomis galimybėmis pakeisti sprendimų priėmimo procedūras, taikomas priimant sprendimus dėl DFP ir nuosavų išteklių;
1. labai apgailestauja dėl to, kad tiek per procedūrą siekiant susitarimo dėl 2014–2020 m. DFP, tiek per politines diskusijas, susijusias su šiomis derybomis, buvo matoma aiški bendros vizijos ES biudžeto ir politinių prioritetų klausimu stoka, taip pat buvo matyti, kad ES institucijų požiūriai labai skiriasi, taip pat nebuvo iki galo atsižvelgta į didesnį Parlamento vaidmenį ir prerogatyvas, nustatytus Lisabonos sutartyje; todėl mano, kad itin svarbu, jog šiame pranešime būtų padarytos reikiamos politinės ir institucinės išvados, kuriomis būtų galima pasinaudoti kaip pagrindu rengiantis deryboms ateityje, būtent po rinkimų vyksiančio DFP persvarstymo, kurį ne vėliau kaip prieš 2016 m. pabaigą turi pradėti Komisija, klausimu;
Politiniai svarstymai
2. pripažįsta, kad dėl šiuo metu valstybėse narėse vykdomo valstybės finansų konsolidavimo neįmanoma įgyvendinti platesnio užmojo susitarimo dėl 2014–2020 m. DFP; tačiau labai apgailestauja dėl to, kad nebuvo tinkamai pripažintas ES biudžeto, kaip svarbios ir bendros politikos priemonės, vaidmuo siekiant nugalėti dabartinę ekonominę ir socialinę krizę; atkreipia dėmesį, kad ES biudžetas visų pirma yra skirtas investuoti ir sudaro ypatingas sąlygas koordinuoti bei didinti nacionalines pastangas, dedamas siekiant vėl užtikrinti augimą, skatinti konkurencingumą ir kurti darbo vietas visoje ES;
3. reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad jau daugelį metų Taryboje vykstančiose diskusijose dėl biudžeto vadovaujamasi samprotavimais apie tinkamą grąžą, o ne apie Europos pridėtinę vertę; mano, kad nors šios diskusijos jau vyko prieš įvedant BNP pagrįstus išteklius, padėtis gerokai paaštrėjo dėl dabartinės ES finansavimo sistemos, pagal kurią apie 74 proc. įplaukų gaunama iš nacionalinių BNP pagrįstų įnašų, o ne tikrų nuosavų išteklių, kaip numatyta Romos sutartyje ir visose kitose vėliau sudarytose ES sutartyse; mano, kad taikant minėtą sistemą neproporcingai daug dėmesio skiriama valstybių narių tarpusavio grynojo likučio lygiams ir todėl finansuojant ES biudžetą palaipsniui buvo pradėtos taikyti sudėtingos ir neskaidrios korekcijos bei kiti koregavimo mechanizmai;
4. mano, kad tokia logika taip pat buvo vadovaujamasi 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybai sudarant susitarimą dėl DFP; apgailestauja dėl to, kad tai pastebima ir atsižvelgiant į tai, jog tuo metu buvo nustatomi nacionaliniai asignavimai, ypač susiję su dviem didžiausiais ES biudžeto išlaidų sektoriais – žemės ūkio ir sanglaudos politikos; ypač kritiškai vertina padidėjusius specialius asignavimus ir vadinamąsias dovanas, suteiktas per valstybių ir vyriausybių vadovų derybas, – jie negrindžiami objektyviais ir patikrinamais kriterijais, bet atspindi valstybių narių derybinius pajėgumus siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir užtikrinti sau kuo didesnę grynąją grąžą; labai apgailestauja dėl to, kad sudarant šį susitarimą trūko skaidrumo ir kad Taryba ir Komisija nenorėjo pateikti Parlamentui visų svarbių dokumentų; pabrėžia, kad Europos pridėtinė vertė turėtų būti svarbesnė už nacionalinius interesus;
5. griežtai atmetą šią vien tik apskaita grindžiamą ES biudžeto viziją, kuria neatsižvelgiama į Europos pridėtinę vertę, prieštaraujama ES solidarumo principui ir nepakankamai įvertinama dabartinė ir potenciali ES biudžeto reikšmė stiprinant ekonomikos valdymą; pabrėžia, kad ES biudžetas – visų pirma investicijų biudžetas, turintis didelį sverto poveikį, sudarantį galimybę vykdyti daugybę projektų, kuriuos priešingu atveju būtų sunku ar neįmanoma įgyvendinti, ir veikiantis kaip augimą, konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą visoje Sąjungoje skatinantis ir galingas reformos veiksnys; todėl labai apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės, atrodo, traktuoja nacionalinius įnašus į ES biudžetą tik kaip išlaidas, kurias reikia kuo labiau mažinti;
6. apgailestauja, kad Europos Vadovų Taryba, priimdama sprendimą dėl bendro 2014–2020 m. DFP dydžio, laikėsi principo „iš viršaus į apačią“, o tai atskleidžia nerimą keliantį prieštaringumą tarp Europos Vadovų Tarybos prisiimtų politinių įsipareigojimų ir jos nenoro tinkamai juos finansuoti; mano, kad, priešingai, šis sprendimas turėtų būti grindžiamas „iš apačios į viršų“ procesu, kuris būtų vykdomas atidžiai vertinant ES finansinius poreikius ir politinius tikslus, teisėkūros institucijos nustatytus ES daugiametėse programose bei politikos priemonėse;
7. taigi yra įsitikinęs, kad kiekvienas sprendimas dėl finansinės programos turėtų būti priimamas tik po to, kai įvyko tikros politinės diskusijos dėl ES biudžeto reikšmės, vaidmens bei pridėtinės vertės ir jo suderinamumo su Sąjungos priimta politine strategija ir nustatytais veiklos prioritetais ir tikslais, taip pat turėtų būti šiomis diskusijomis grindžiamas; mano, kad, siekiant sumažinti įvairių vizijų dėl ES biudžeto reikšmės ir galimybių atotrūkį, šios diskusijos turėtų būti organizuojamos tinkamu laiku ir jose turėtų dalyvauti trys ES institucijos ir visi nacionaliniai parlamentai, taip pat į jas reikia įtraukti valstybių narių aukščiausio politinio lygmens atstovus;
8. be to, yra įsitikinęs, kad reali pažanga gali būti pasiekta tik įvykdžius išsamią ES biudžeto finansavimo reformą laikantis Sutarties raidės bei dvasios ir sugrįžus prie tikrų, aiškių, paprastų ir sąžiningų nuosavų išteklių sistemos; pabrėžia, kad nustačius vieną ar kelis naujus nuosavus išteklius, bus iki minimumo sumažinta BNP pagrįstų įnašų į ES biudžetą dalis ir, atitinkamai, sumažinta nacionaliniams iždams tenkanti našta; pakartoja savo tvirtą įsipareigojimą kiekvienam procesui, kuriuo būtų užtikrinta nuosavų išteklių sistemos, šiuo metu pasižyminčios sudėtingumu, neskaidrumu ir neefektyvumu, reforma; pabrėžia, kad galutinis Tarybos susitarimas dėl nuosavų išteklių sistemos yra dar sudėtingesnis už pirmesnį susitarimą, nes juo įvedamos naujos korekcijos ir išimtys;
Institucinės aplinkybės
9. primena, kad Parlamentas buvo pirmoji ES institucija, kuri 2011 m. birželio mėn. Specialiojo politinių išbandymų ir biudžeto išteklių siekiant tvarios Europos Sąjungos po 2013 m. komiteto (SURE) pranešime pateikė savo 2014–2020 m. DFP viziją ir nurodė poreikį reformuoti ES biudžeto finansavimą; yra įsitikinęs, kad šis ankstyvas pasirengimas padėjo Parlamentui pasiekti platų sutarimą politinių prioritetų klausimais ir likti vieningam per paskui vykusį derybų procesą; taip pat mano, kad šiuo pranešimu Komisijai buvo suteiktos rekomendacijos jai rengiant pasiūlymus DFP ir nuosavų išteklių klausimu, ir teigiamai vertina nuolatinį politinį dialogą, kuris buvo vykdomas tarp dviejų institucijų visais šio pranešimo rengimo etapais; mano, kad ši praktika turėtų būti toliau plėtojama į struktūriškesnį dialogą tarp dviejų institucijų prieš pateikiant bet kokius pasiūlymus dėl DFP;
10. primena, kad pagal SESV 312 straipsnį Taryba, gavusi Parlamento pritarimą, vieningai priima DFP reglamentą, o trys ES institucijos „imasi visų reikalingų priemonių, sudarančių sąlygas sėkmingai užbaigti šią priėmimo procedūrą“; todėl pažymi, kad pagal Sutartį nėra numatyta jokios konkrečios procedūros, pagal kurią būtų apibrėžtas Parlamento dalyvavimas derybose dėl DFP, ir kad šios sąlygos buvo vėliau nustatytos praktikoje Parlamento iniciatyva politiniu lygmeniu sudarius kelis ad hoc susitarimus;
11. apgailestauja dėl to, kad prieš Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 8 d. susitarimą dėl DFP nevyko jokios prasmingos Parlamento ir Tarybos derybos; mano, kad dėl daugelio Parlamento derybų grupės ir paeiliui Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių susitikimų, vykusių prieš pat atitinkamus Bendrųjų reikalų tarybos posėdžius, ir dėl Parlamento dalyvavimo neformaliuose Tarybos posėdžiuose DFP klausimu buvo tik iš dalies palengvinti Tarybos ir Parlamento informacijos mainai; taigi, mano, kad Parlamentui reikia toliau remtis įgyta patirtimi ir naudotis visomis turimomis priemonėmis siekiant stiprinti savo įtaką Taryboje vykstančių derybų dvasiai, tvarkaraščiui ir turiniui, pasiekiant, kad Taryba geriau pripažintų Parlamento argumentus ir pozicijas;
12. apgailestauja dėl to, kad, nepaisant Parlamento griežtų prieštaravimų, visose tolesnėse įvairių Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių pateiktose derybų schemose ir, galiausiai, 2013 m. vasario 8 d. Europos Vadovų Tarybos sudarytame susitarime dėl DFP buvo daug teisėkūros elementų, dėl kurių turėjo būti sprendžiama taikant įprastą teisėkūros procedūrą; pabrėžia, kad teisiniu požiūriu būtinas vieningumas Taryboje DFP reglamento klausimu galėjo būti pasiektas tik užkirtus kelią tam tikriems dideliems politiniams pokyčiams ES sektorių politikoje, taigi buvo sutrukdyta Parlamentui naudotis išimtinėmis teisėmis pagal bendro sprendimo procedūrą, ypač teise atlikti pakeitimus, o tai aiškiai prieštarauja Sutartims;
13. atkreipia dėmesį į tai, kad tikros derybos dėl DFP reglamento ir Tarpinstitucinio susitarimo buvo pradėtos tik 2013 m. gegužės mėn., kai Tarybos derybininkai neturėjo oficialių derybų įgaliojimų, bet laikė Europos Vadovų Tarybos pasiektą susitarimą vieninteliu atskaitos tašku, nesudarydami sąlygų dėl jo diskutuoti; pabrėžia, kad šis požiūris lėmė ne tik laiko praradimą, bet ir nepriimtiną Tarybos bandymą per derybas nesvarstyti tam tikrų klausimų, todėl Parlamentas turėjo dėti ypatingai dideles pastangas, taip pat ir aukščiausiuoju politiniu lygmeniu, kad galėtų vesti derybas dėl kiekvieno DFP reglamento ir (arba) Tarpinstitucinio susitarimo straipsnio;
14. primena, kad pagal Sutarties nuostatas Europos Vadovų Taryba neatlieka teisėkūros funkcijų; todėl primygtinai tvirtina, kad Europos Vadovų Tarybos išvados turi būti traktuojamos kaip derybų nurodymai Tarybai ir jokiu būdu negali būti laikomos galutiniais sprendimais, dėl kurių negalima derėtis su Parlamentu; ragina į Europos Vadovų Tarybos išvadas įtraukti įprastą formuluotę, nurodančią SESV 15 straipsnio 1 dalį;
15. labai apgailestauja dėl to, kad tokia pati problema iškilo per derybas dėl ES daugiamečių programų, visų pirma susijusių su žemės ūkio ir sanglaudos politika; pažymi, kad Taryba kelis kartus atsisakė net nurodyti šių teisinių pagrindų su DFP susijusius aspektus; pabrėžia, kad Parlamentas turėjo dėti daug pastangų ir skirti daug laiko siekdamas užtikrinti, kad būtų ir toliau deramasi dėl visų teisinių pagrindų punktų, dėl kurių Taryba ir Parlamentas sprendimus priima taikydami bendro sprendimo procedūrą; su pasitenkinimu pažymi, kad Parlamento derybininkams galiausiai pavyko mesti iššūkį dėl kai kurių Europos Vadovų Tarybos susitarimo dalių;
16. pažymi, kad Parlamentas galiausiai nesiginčijo dėl Europos Vadovų Tarybos patvirtintų DFP skaičių (bendro lygio ir paskirstymo išlaidų kategorijoms), nes jis pripažino ypač sudėtingas ekonomines ir finansines sąlygas šio sprendimo priėmimo metu; tačiau pabrėžia, kad tai neturėtų būti traktuojama kaip precedentas, ir pakartoja savo poziciją, jog dėl DFP skaičių ir kiekvienos kitos Europos Vadovų Tarybos atitinkamo politinio susitarimo dalies turi būti deramasi su Parlamentu;
17. pabrėžia, kad reikia iš esmės patobulinti kiekvienų derybų dėl DFP ateityje sąlygas, kad būtų išvengta aklaviečių ir taupomas vertingas derybų laikas bei ištekliai; mano, kad šios sąlygos turėtų būti formaliai nustatytos susitarime aukščiausiu politiniu lygiu ir tame susitarime turėtų būti atsižvelgta į pastarųjų derybų trūkumus ir visapusiškai apsaugotas Parlamento vaidmuo bei prerogatyvos, nustatytos ES sutartyje; mano, kad ši procedūra galiausiai turėtų būti įtvirtinta Tarpinstituciniame susitarime, kaip ir biudžeto procedūra;
18. atkreipia dėmesį į didžiulį informacijos mainų kiekį ir koordinavimą, kurio reikia Parlamente norint užtikrinti lygiagrečiai vykstančių derybų dėl DFP ir daugiau kaip 60 daugiamečių programų teisės aktų bazės nuoseklumą; pabrėžia, kad labai svarbu atskirti klausimus, dėl kurių turi būti nuspręsta pagal bendro sprendimo procedūrą, ir juos kiek galima labiau išlaikyti atitinkamų komitetų kompetencijos srityje; siūlo, kad kitose DFP derybose Europos Parlamentas lygiagrečiai svarstytų skirtingų daugiamečių programų pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir galiausiai priimtų juos kaip rinkinį, kuo labiau taikydamas principą „susitarimas laikomas nepasiektu, kol nesusitarta dėl visų aspektų“;
19. yra įsitikinęs, kad Taryboje taikoma vieningumo taisyklė reiškia, kad susitarimas atspindi mažiausią bendrą vardiklį, grindžiamą būtinybe išvengti vienos valstybės narės veto; pabrėžia, kad užtikrinus, jog DFP reglamentas būtų priimamas kvalifikuota balsų dauguma, būtų laikomasi ne tik įprastos teisėkūros procedūros, taikomos priimant iš esmės visas ES daugiametes programas, bet ir metinės ES biudžeto tvirtinimo procedūros;
20. pažymi, kad Europos Vadovų Taryba galėtų taikyti bendrąją nuostatą dėl pereigos (ES sutarties 48 straipsnio 7 dalis) tam, kad sprendimai dėl nuosavų išteklių ir DFP būtų priimami kvalifikuota balsų dauguma ir taikant įprastą teisėkūros procedūrą; be to, primena, kad pagal SESV 312 straipsnio 2 dalį bet kuriuo atveju DFP galima tvirtinti kvalifikuota balsų dauguma; primygtinai ragina Europos Vadovų Tarybą, siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo Taryboje procesą, pagal paskirtį taikyti abi šias nuostatas dėl pereigos ir apriboti nacionalinės teisingos grąžos (pranc. juste retour) politikos viršenybės bendro visos Sąjungos intereso derinimo atžvilgiu mastą;
2014–2020 m. DFP. Tolesni veiksmai
21. pareiškia, jog ketina užtikrinti, kad visos naujos nuostatos, sėkmingai įtrauktos į DFP reglamentą ir Tarpinstitucinį susitarimą, būtų visapusiškai taikomos per metinę biudžeto procedūrą; tikisi, kad Taryba nesieks, kad šios nuostatos būtų interpretuojamos ribotai, ypač atsižvelgiant į visų specialių priemonių pobūdį ir taikymo sritį, bet vietoj to veiks atsakingai ir patvirtins būtinus asignavimus, atitinkančius tiek ankstesnius įsipareigojimus, tiek nenumatytas išlaidas, net jeigu dėl to turėtų būti viršytos didžiausios metinės DFP ribos; atsižvelgdamas į tai primena, kad buvo nustatytos už nuosavų išteklių ribas kur kas mažesnės 2014–2020 m. DFP ribos;
22. ypatingą dėmesį skiria naujoms lankstumo taisyklėms, kuriomis turėtų būti sudarytos sąlygos visiškai pasinaudoti atitinkamomis DFP viršutinėmis įsipareigojimų ir mokėjimų ribomis; pabrėžia, kad nebegalima vadovautis ankstesnių finansinių programų praktika, kai ES biudžetas, ypač jo mokėjimų asignavimų lygis, būdavo daug mažesnis negu DFP viršutinės ribos;
23. atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad susikaupę neįvykdyti įsipareigojimai pasiekė kritinį lygį, kuris ilgainiui ES biudžetą gali pastūmėti į struktūrinį deficitą, o tuo būtų pažeidžiamos Sutarties nuostatos (SESV 310 ir 323 straipsniai); yra labai susirūpinęs, kad metų pabaigoje susikaupusių neapmokėtų sąskaitų suma nuo 2011 m. nuolat auga (vien tik sanglaudos politikos srityje 2013 m. ši suma siekė 23,4 mlrd. EUR), ir tai gerokai padidins spaudimą 2014–2020 m. DFP mokėjimų asignavimų ribai; pabrėžia, kad reikia tiksliai nustatyti DFP metinių mokėjimų viršutines ribas tinkamai atsižvelgiant į, inter alia, sanglaudos politikos dinamiką, įskaitant programų planavimą, įgyvendinimą, galutinį užbaigimą ir įsipareigojimų panaikinimą;
24. pabrėžia, kad bendros įsipareigojimų maržos tikslas – remti Europos augimui ir užimtumui skirtas investicijas, visų pirma jaunimo užimtumo srityje; primena, kad ši priemonė buvo Europos Parlamento iniciatyva;
25. primena, kad kitos kadencijos Komisija, kuri pradės eiti pareigas po 2014 m. Europos Parlamento rinkimų, iki 2016 m. pabaigos turi pradėti privalomą 2014–2020 m. DFP peržiūrą ir persvarstymą; pabrėžia, kad ši porinkiminės DFP peržiūros ir (arba) persvarstymo sąlyga buvo vienas iš pagrindinių Parlamento reikalavimų per derybas dėl DFP ir jis buvo grindžiamas poreikiu suteikti galimybę kitos kadencijos Komisijai ir Parlamentui iš naujo įvertinti ES politinius prioritetus ir taip atnaujinti DFP demokratinį teisėtumą; pabrėžia, kad po ekonomikos krizės 2008–2012 m. Europoje gerokai sumažėjo investavimo lygis, ir primena, kad remiantis kai kuriais skaičiavimais(8) tai iki 2020 m. žemynui kainuos 540 mlrd. EUR prarastų įplaukų;
26. pabrėžia poreikį, kad, atsižvelgdamas į porinkiminį DFP peržiūrėjimą ir (arba) persvarstymą, kitos kadencijos Parlamentas laiku apsvarstytų politinius prioritetus, t. y. nustatytų sritis, kuriose reikės daugiau investicijų antrojoje 2014–2020 m. DFP pusėje; šiuo tikslu ragina kitos kadencijos Komisiją ir kitos kadencijos Parlamentą atidžiai įvertinti laimėjimus siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, ypač susijusių su užimtumu ir kova su ekonomikos krize, taip pat pagrindinių ES programų, pvz., „Horizontas 2020“, rezultatyvumą siekiant sutelkti dėmesį į tas sritis, kuriose įrodyta ES lėšų panaudojimo pridėtinė vertė ir kurioms reikės papildomų finansinių išteklių;
27. ragina DFP laikotarpio vidurio peržiūrai parengti pasiūlymą dėl galimo sutarto kitos DFP laikotarpio sutrumpinimo, kad būtų užtikrinamas tolesnis jos persvarstymas per kiekvieną Parlamento ir Komisijos kadenciją, taip užtikrinant visišką nuolatinių sprendimų dėl Sąjungos finansinių perspektyvų demokratinį teisėtumą, kartu imantis veiksmų programavimo ciklų stabilumo ir investicijų numatomumo poreikiui patenkinti; tvirtai tiki, kad penkerių metų DFP ciklu būtų padidintas demokratinis teisėtumas, pagerintas prioritetų nustatymas biudžetinėms priemonėms ir tai galėtų būti laikoma išankstine labiau politiškų diskusijų sąlyga;
28. pabrėžia, kad Komisijos pasiūlymuose dėl DFP peržiūros turėtų būti visapusiškai atsižvelgiama į naujausias makroekonomines prognozes ir į juos turėtų būti įtrauktas išsamus visų specialių priemonių, ypač įsipareigojimų ir mokėjimų bendrų maržų, veikimo vertinimas; primena, kad dėl šio proceso nebus sumažinti jokie iš anksto paskirti nacionaliniai paketai, įskaitant šių nacionalinių paketų ESF dalį; todėl tikisi, kad Komisija pateiks Parlamentui ir Tarybai vienodus ir nuoseklius duomenis apie skaičius ir sąmatas, kad derybose būtų išvengta nesusipratimų dėl diskusijų pagrindo;
29. pabrėžia, kad būtina skatinti išsamias ir atviras diskusijas apie ES finansavimo programomis pasiektus rezultatus, ir ypač vertinimą, kokiu mastu šiomis programomis prisidedama siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų;
30. pabrėžia, kad novatoriškos finansinės priemonės, pvz., Europos projektų obligacijos, gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant itin reikalingas investicijas, jei pasirenkamas tinkamas jų modelis; todėl primygtinai ragina Komisiją kuo geriau pasinaudoti būsimu vertinimu, taip pat vykdant 2014–2020 m. DFP peržiūrą ir (arba) persvarstymą;
31. teigiamai vertina bendrą trijų institucijų pareiškimą, dėl kurio susitarta per derybas dėl DFP ir pagal kurį į metines biudžeto procedūras prireikus bus įtraukti lyčių aspektai, atsižvelgiant į tai, kokiais būdais visa Sąjungos finansine programa prisidedama prie lyčių lygybės didinimo (ir kaip užtikrinamas lyčių aspekto integravimas); pabrėžia, kad šie principai turėtų būti integruoti į Komisijos pasiūlymus dėl DFP peržiūros;
32. pakartoja, jog ketina siekti, kad šis privalomas DFP persvarstymas būtų vienas iš pagrindinių reikalavimų tvirtinant naują Komisijos sudėtį; todėl ragina kitos kadencijos Europos Parlamentą užtikrinti, kad iš pasiūlytų kandidatų renkant Komisijos Pirmininką būtų atsižvelgiama į tai, ar jis tvirtai ir aiškiai įsipareigoja įgyvendinti porinkiminio peržiūrėjimo ir (arba) persvarstymo sąlygą ir dalyvauti tikrame ir išsamiame politiniame dialoge dėl jos turinio;
33. pažymi, kad kitu derybų etapu bus taikomi nauji Parlamento darbo tvarkos taisyklių 70 ir 70a straipsniai (Tarpinstitucinės derybos teisėkūros procedūrų metu); rekomenduoja kitos Parlamento kadencijos pradžioje prašyti už Darbo tvarkos taisykles atsakingo komiteto išnagrinėti galimybę racionalizuoti šiuos Darbo tvarkos taisyklių straipsnius atsižvelgiant į 75 straipsnį (Daugiametė finansinė programa), 75c straipsnį (Trišalis susitikimas finansų klausimais) ir į 81 straipsnio (Pritarimo procedūra) 3 dalį, kad būtų parengtas bendras nuoseklus Darbo tvarkos taisyklių straipsnis, skirtas SESV 311 ir 312 straipsniuose nustatytoms specialioms teisėkūros procedūroms, dėl įgaliojimų nustatymo, trišalių dialogų vedimo (įskaitant Pirmininko vaidmenį) ir dėl priežiūros, atliekamos per plenarinius posėdžius;
34. mano, kad kitą kartą persvarstant Sutartis konventas turėtų pateikti pasiūlymų dėl tikro bendro Tarybos ir Parlamento sprendimų priėmimo procedūrų, taikomų tvirtinant DFP ir nuosavų išteklių sprendimus, sistemos;
35. yra tvirtai įsitikinęs, kad Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais – tai nepaprasta galimybė išeiti iš aklavietės, susidariusios sprendžiant esamų nuosavų išteklių sistemos reformos klausimą; tikisi, kad ši grupė svariai prisidės siekiant suprasti dabartinės sistemos trūkumus ir naudą, kurią būtų galima gauti vykdant nuodugnią ir išsamią reformą ir pradedant naudotis naujais ir tikrais nuosavais ištekliais, kurie galėtų iš esmės sumažinti BNP pagrįstų įnašų į ES biudžetą dalį;
36. primena, kad Aukšto lygio grupei suteikti įgaliojimai nagrinėti visus nuosavų išteklių sistemos reformos aspektus; yra tvirtai įsipareigojęs intensyviai dirbti per savo tris atstovus visais šio proceso etapais ir užtikrinti, kad procesas būtų sėkmingai užbaigtas; tikisi, kad Taryba per šį procesą parodys tokią pačią atsakomybę ir įsipareigojimą; pabrėžia poreikį didinti taip pat ir nacionalinių parlamentų informuotumą apie nagrinėjamus klausimus; pabrėžia, kad šios Aukšto lygio grupės darbo rezultatai ir išvados turėtų būti parengti laiku siekiant juos apsvarstyti vykdant DFP 2016 m. peržiūrą ir (arba) persvarstymą, kad būtų sudarytos sąlygos pradėti įgyvendinti galimas reformas nuo kitos daugiametės finansinės programos laikotarpio pradžios;
37. yra tvirtai įsitikinęs, kad bet kokie nauji fiskaliniai pajėgumai ar biudžetas, skirti konkrečiai euro zonai priklausančioms valstybėms narėms, kurių fiskalinių funkcijų neapima DFP, turi būti parengti atsižvelgiant į Sąjungos sistemą, ir jiems turi būti taikoma tinkama demokratinė peržiūra ir atskaitomybė dalyvaujant veikiančioms institucijoms;
o o o
38. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. sausio 21 d. EIB Valdytojų tarybos pirmininko kreipimasis per 2014 m. Europos tarpparlamentinę savaitę.
Darbuotojų judumo didinimas gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą ***II
263k
36k
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl būtiniausių reikalavimų darbuotojų judumui tarp valstybių narių didinti gerinant teisių į papildomą pensiją įgijimą ir išsaugojimą (17612/1/2013 – C7-0059/2014 – 2005/0214(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (17612/1/2013 – C7‑0059/2014),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(1) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2005)0507) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į iš dalies pakeistą Komisijos pasiūlymą (COM(2007)0603),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto rekomendaciją antrajam svarstymui (A7-0188/2014),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Maisto ir pašarų srities teisės aktai ir gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklės ***I
2014 m. balandžio 15 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, [...]/2013 ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) (COM(2013)0265 – C7-0123/2013 – 2013/0140(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0265),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies b punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0123/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Liuksemburgo Deputatų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7–0162/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 15 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuria siekiama užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, augalų dauginamosios medžiagos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 999/2001, 1829/2003, 1831/2003, 1/2005, 396/2005, 834/2007, 1099/2009, 1069/2009, 1107/2009, reglamentai (ES) Nr. 1151/2012, .../2013(3) ir direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB, 2008/120/EB ir 2009/128/EB (Oficialios kontrolės reglamentas) [1 pakeit.]
(1) Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – Sutartis) reikalaujama, kad nustatant ir įgyvendinant visas Sąjungos politikos ir veiklos kryptis būtų užtikrinama aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga. To tikslo derėtų, inter alia, siekti taikant priemones veterinarijos ir fitosanitarijos srityse, kurių tiesioginis tikslas – žmonių sveikatos apsauga;
(2) Sutartyje taip pat nustatyta, kad Sąjunga turi prisidėti siekiant aukšto lygio vartotojų apsaugos ir nustatyti priemones vidaus rinkos kūrimui užbaigti;
(3) Sąjungos teisės aktuose numatytas suderintų taisyklių rinkinys, skirtas užtikrinti, kad maistas ir pašarai būtų sveiki ir saugūs ir kad veiksmų, kurie gali turėti poveikio maisto grandinės saugai ar vartotojų interesų apsaugai dėl maisto ir maisto informacijos, būtų imtasi laikantis specialių reikalavimų. Taip pat taikomos Sąjungos taisyklės, kuriomis užtikrinama aukšto lygio žmonių,ir gyvūnų ir augalų sveikata ir gyvūnų gerovė maisto grandinėje ir visose veiklos srityse, kuriose pagrindinis tikslas – likviduoti galimą gyvūnų ligų, kurios tam tikrais atvejais yra užkrečiamos žmonėms, arba augalams ar augaliniams produktams žalingų kenksmingųjų organizmų plitimą, ir kuriomis užtikrinama aplinkos apsauga nuo rizikos, kurią gali kelti genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir augalų apsaugos produktai. Sąjungos taisyklėmis taip pat užtikrinamas augalų dauginamosios medžiagos tapatumas ir kokybė. Tinkamai taikant šias taisykles, kurios toliau vadinamos Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais, prisidedama prie vidaus rinkos veikimo; [2 pakeit.]
(4) pagrindinės Sąjungos taisyklės, susijusios su maisto ir pašarų srities teisės aktais, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002(7). Be šių taisyklių konkretesni maisto ir pašarų srities teisės aktai taikomi skirtingoms sritims, kaip antai: gyvūnų mityba, įskaitant vaistinius pašarus, maisto ir pašarų higiena, zoonozės, šalutiniai gyvūniniai produktai, veterinarinių vaistų likučiai, teršalai, gyvūnų ligų su poveikiu žmonių sveikatai kontrolė ir likvidavimas, maisto ir pašarų ženklinimas, augalų apsaugos produktai, maisto ir pašarų priedai, vitaminai, mineralinės druskos, mikroelementai ir kiti priedai, su maistu besiliečiančios medžiagos, kokybės ir sudėties reikalavimai, geriamasis vanduo, jonizacija, nauji maisto produktai ir GMO;
(5) Sąjungos teisės aktais dėl gyvūnų sveikatos siekiama užtikrinti aukštus žmonių ir gyvūnų sveikatos standartus Sąjungoje, racionalią žemės ūkio ir akvakultūros sektorių plėtrą, taip pat didinti našumą. Šių teisės aktų reikia norint prisidėti prie gyvūnų ir gyvūninių produktų vidaus rinkos kūrimo užbaigimo ir siekiant išvengti Sąjungai aktualių infekcinių ligų paplitimo. Jais aprėpiamos tokios sritys, kaip Sąjungos vidaus prekyba, įvežimas į Sąjungą, ligų likvidavimas, veterinarinė kontrolė ir pranešimas apie ligas, taip pat prisidedama prie maisto ir pašarų saugos;
(6) Sutarties 13 straipsnyje pripažįstama, kad gyvūnai yra juslūs gyviai. Pagal Sąjungos teisės aktus dėl gyvūnų gerovės gyvūnų savininkai, gyvūnų laikytojai ir kompetentingos institucijos turi laikytis gyvūnų gerovės reikalavimų, kuriais užtikrinamos humaniškos jų tvarkymo sąlygos ir bereikalingo skausmo ir kančios išvengimas. Tokios taisyklės yra pagrįstos moksliniais įrodymais, jų laikantis galima netiesiogiai gerinti maisto ir pašarų kokybę ir saugą;
(7) Sąjungos teisės aktais dėl augalų sveikatos reglamentuojamas Sąjungoje neegzistuojančių ar plačiai nepaplitusių augalų kenksmingųjų organizmų įvežimas, nustatymas ir paplitimas. Jų tikslas – apsaugoti Sąjungos žemės ūkio augalų sveikatą ir viešąją bei privačiąją žaliąją erdvę ir miškus kartu saugant Sąjungos bioįvairovę ir aplinką ir užtikrinant maisto ir pašarų, pagamintų iš augalų, kokybę ir saugą;
(8) Sąjungos teisės aktais dėl augalų dauginamosios medžiagos reglamentuojama žemės ūkio, daržovių, miško, vaisių ir dekoratyvinių rūšių augalų ir vynmedžių augalų dauginamosios medžiagos gamyba, siekiant šią medžiagą teikti rinkai, ir jos teikimas rinkai. Šių taisyklių tikslas – užtikrinti augalų dauginamosios medžiagos tapatumą, sveikatą ir kokybę naudotojams ir žemės ūkio maisto grandinės našumą, įvairovę, sveikatą ir kokybę, taip pat prisidėti prie bioįvairovės ir aplinkos apsaugos;[3 pakeit.]
(9) Sąjungos teisės aktais dėl ekologinės gamybos ir ekologinių produktų ženklinimo nustatytas ekologinės gamybos tvarios plėtros pagrindas ir siekiama prisidėti prie gamtos išteklių, bioįvairovės ir gyvūnų gerovės apsaugos bei kaimo vietovių vystymo;
(10) Sąjungos teisės aktais dėl žemės ūkio kokybės sistemų, taikomų žemės ūkio produktams ir maisto produktams, nustatomi produktai ir maisto produktai, kurie yra užauginami ir gaminami pagal tikslias specifikacijas, taip skatinant įvairią žemės ūkio produktų gamybą, saugant produktų pavadinimus ir informuojant vartotojus apie konkrečias žemės ūkio produktų ir maisto produktų savybes;
(11) Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktai pagrįsti principu, kad veiklos vykdytojai visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais jų kontroliuojamose įmonėse turi užtikrinti, kad būtų laikomasi su jų veikla susijusių Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatytų reikalavimų;
(12) atsakomybė užtikrinti Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktų vykdymą tenka valstybėms narėms, kurių kompetentingos institucijos, vykdydamos oficialią kontrolę, stebi ir tikrina, ar veiksmingai laikomasi susijusių Sąjungos reikalavimų ir ar užtikrinamas jų laikymasis;
(13) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 882/2004(8) nustatyta bendra oficialios kontrolės organizavimo teisinė sistema. Ši sistema leido labai pagerinti oficialios kontrolės veiksmingumą, Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimą ir apsaugos nuo rizikos žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ir gyvūnų gerovei lygį Sąjungoje ir aplinkos apsaugos nuo rizikos, kurią gali kelti GMO ir augalų apsaugos produktai, lygį. Pasinaudojant šia sistema taip pat buvo sukurtas konsoliduotas teisinis pagrindas integruotam požiūriui į oficialios kontrolės vykdymą žemės ūkio maisto grandinėje pagrįsti;
(14) Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktuose yra nemažai nuostatų, kurių vykdymo užtikrinimas nereglamentuojamas arba tik iš dalies reglamentuojamas Reglamentu (EB) Nr. 882/2004. Tiksliau Sąjungos teisės aktais dėl augalų dauginamosios medžiagos ir 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002(9), nustatytos specialios oficialios kontrolės taisyklės. Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 taip pat praktiškai netaikomas augalų sveikatos srityje, tam tikros oficialios kontrolės taisyklės šioje srityje nustatytos 2000 m. gegužės 8 d. Tarybos direktyva 2000/29/EB dėl apsaugos priemonių nuo augalams ir augaliniams produktams kenksmingų organizmų įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje(10); [4 pakeit.]
(15) Tarybos direktyvoje 96/23/EB(11) taip pat numatytas labai išsamus taisyklių, kuriomis inter alia nustatomas oficialios kontrolės dažnumas ir konkrečios vykdymo užtikrinimo priemonės, kurios turi būti priimtos neatitikties atveju, rinkinys;
(16) norint racionalizuoti ir supaprastinti bendrą teisinį pagrindą ir tuo pačiu metu siekti geresnio reglamentavimo tikslo, oficialiai kontrolei konkrečiuose sektoriuose taikomos taisyklės turėtų būti įtrauktos į vieną teisinę oficialioslabiau susietos, jei ta kontrolės sistemąveikla siekiama tų pačių tikslų. Todėl Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir kiti teisės aktai, kuriais šiuo metu reglamentuojama oficiali kontrolė konkrečiose srityse, turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu; [5 pakeit.]
(17) šiuo reglamentu reikėtų siekti nustatyti suderintą Sąjungos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nei oficiali kontrolė visoje žemės ūkio maisto grandinėje organizavimo sistemą, atsižvelgiant į oficialios kontrolės taisykles, nustatytas Reglamente (EB) Nr. 882/2004 ir susijusiuose sektorių teisės aktuose, ir į patirtį, įgytą taikant šiuos teisės aktus;
(18) atitikties taisyklėms dėl bendro žemės ūkio produktų, tokių kaip pasėliai, vynas, alyvuogių aliejus, vaisiai ir daržovės, apyniai, pienas ir pieno produktai, jautiena ir veršiena, aviena ir ožkiena ir medus, rinkų organizavimo tikrinimui jau taikoma gerai parengta speciali kontrolės sistema. Todėl šio reglamento nereikėtų taikyti tikrinant atitiktį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007(12) nuostatoms, išskyrus to reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyrių; [6 pakeit.]
(19) tam tikri terminai, kurie yra šiuo metu nustatyti Reglamente (EB) Nr. 882/2004, turėtų būti pakoreguoti atsižvelgiant į platesnę šio reglamento taikymo sritį, siekiant juos suderinti su kituose Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais ir patikslinti ar prireikus pakeisti terminus, kurie skirtinguose sektoriuose turi skirtingą reikšmę;
(20) pagal Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktus valstybių narių kompetentingoms institucijoms pavestos specialios užduotys, kurios turi būti vykdomos visų pirma siekiant apsaugoti gyvūnų sveikatą, augalų sveikatą ir gyvūnų gerovę, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinką, ir siekiant užtikrinti augalų dauginamosios medžiagos tapatumą ir aukštą kokybę. Tos užduotys – viešo intereso veiksmai, kurių valstybių narių kompetentingos institucijos turi imtis rizikai, galinčiai kilti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai, pašalinti, sustabdyti ar sumažinti. Ta veikla, kuriai priskiriamas produkto patvirtinimas, tyrimai, priežiūra ir stebėsena (įskaitant epidemiologiniais tikslais), taip pat ligų likvidavimas ir sustabdymas ir kitos ligų kontrolės užduotys, reglamentuojama tomis pačiomis sektorių taisyklėmis, kurių vykdymas užtikrinamas atliekant oficialią kontrolę; [7 pakeit.]
(21) valstybės narės turėtų paskirti kompetentingas institucijas visose srityse, kurioms taikomas šis reglamentas. Valstybės narės gali geriausiai nuspręsti, kurią kompetentingą instituciją ar institucijas skirti konkrečiai sričiai ir kuriame administravimo lygmenyje, be to, jos taip pat turėtų paskirti vieną instituciją, kuri kiekvienoje srityje užtikrintų tinkamą ryšių su kitomis valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir Komisija koordinavimą;
(22) valstybėms narėms turėtų būti leidžiama paskirtas kompetentingas institucijas įpareigoti oficialią kontrolę vykdyti be šio reglamento taip pat laikantis Sąjungos taisyklių, įskaitant taisykles dėl svetimų rūšių, kurios gali kenkti žemės ūkio produkcijai ar aplinkai, nes yra invazinės;
(23) valstybės narės oficialiai kontrolei vykdyti siekiant patikrinti, ar tinkamai taikomi Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktai, ir kitai oficialiai veiklai, kurią valstybės narės įpareigotos vykdyti pagal Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktus, turėtų paskirti kompetentingas valdžios institucijas, kurios veiktų dėl viešo intereso, joms būtųiružtikrintų oficialios kontrolės kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą. Paskirtai kompetentingai institucijai ar institucijoms turėtų būti skiriami reikiami ištekliai ir įranga ir kurios užtikrintų, o valstybės narės turėtų pajėgti garantuoti jų nešališkumą ir profesionalumą. Kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti oficialios kontrolės kokybę, nuoseklumą ir veiksmingumą, užtikrindamos jų nepriklausomumą nuo bet kurio žemės ūkio maisto produktų grandinėje veikiančio subjekto; [8 pakeit.]
(24) tam, kad šio reglamento taikymo srities taisyklės būtų teisingai taikomos ir būtų užtikrintas jų vykdymas, reikia tinkamai išmanyti šias taisykles ir šio reglamento taisykles. Todėl svarbu, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai būtų reguliariai mokomi taikytinų tesės aktų tema, atsižvelgiant į jų kompetencijos sritį, taip pat taikant šį reglamentą tenkančių prievolių tema;
(24a) kompetentingoms institucijoms arba jų prašymu atliekant auditą, siekiant užtikrinti, kad laikomasi šio reglamento, galima vadovautis tarptautinėmis normomis, kai tomis normomis nustatomi reikalavimai atitinka šio reglamento reikalavimus; [9 pakeit.]
(25) veiklos vykdytojai turėtų turėti teisę apskųsti kompetentingų institucijų sprendimus ir turėtų informuoti. Kompetentingos institucijos turi informuoti veiklos vykdytojus apie tokią teisę; [10 pakeit.]
(26) kompetentingos institucijos turėtų užtikrinti, kad už oficialią kontrolę atsakingi darbuotojai, išskyrus vidaus prievoles teikti ataskaitas, neatskleistų informacijos, kurią gauna vykdydami tokią kontrolę ir kurios atžvilgiu taikomas įpareigojimas išlaikyti profesinę paslaptį. Jei nėra viršesnio intereso, kuriuo būtų pateisinamas informacijos atskleidimas, profesine paslaptimi taip pat turėtų būti laikoma informacija, kuri pakenktų inspektavimo, tyrimų ar auditų tikslui, komercinių interesų apsaugai ir teismo proceso bei teisinės pagalbos apsaugai. Tačiau profesinė paslaptis neturėtų kliudyti kompetentingoms institucijoms atskleisti faktinės informacijosįtariama, kad gali kilti pavojus žmonių ar gyvūnų sveikatai arba esama kitų rimtų maisto srities teisės aktų pažeidimų, kompetentingos institucijos turėtų imtis tinkamų veiksmų siekdamos informuoti visuomenę. Tokiu atveju visų pirma reikia užtikrinti, kad, nurodant gaminių arba susijusių įmonių pavadinimus, priemonės, kurių imtasi,būtų proporcingos pažeidimo mastui. Faktinėinformacija apie oficialios kontrolės išvadas, susijusiossusijusi su individualiais veiklos vykdytojais, gali būti atskleidžiama, jei susijusiam veiklos vykdytojui leista pateikti pastabų dėl šios informacijos prieš ją atskleidžiant ir į šias pastabas buvo atsižvelgta arba jasbei buvo leista jas paskelbti su kompetentingų institucijų atskleistina informacija. Profesinės paslapties išlaikymas taip pat neturi pažeisti prievolės pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsnį informuoti visuomenę, jei yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas ar pašarai gali kelti riziką sveikatai. Šis reglamentas neturėtų daryti poveikio kompetentingų institucijų prievolei pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 10 straipsnį informuoti visuomenę tais atvejais, kai yra pagrįstų priežasčių įtarti, kad maistas ar pašarai gali kelti riziką žmonių ar gyvūnų sveikatai, ir asmenų teisei į asmens duomenų apsaugą, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB(13); [11 pakeit.]
(27) kompetentingos institucijos turėtų reguliariai vykdyti oficialią kontrolę visuose sektoriuose ir visų veiklos vykdytojų, veiksmų, gyvūnų ir prekių, reglamentuojamų Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais, atžvilgiu. Oficialios kontrolės dažnumą turėtų nustatyti kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į būtinybę kontrolės veiksmus derinti su rizika ir į atitikties, kurio tikimasi įvairiose situacijose, lygmenį. Tačiau kai kuriais atvejais Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais reikalaujama, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nepaisant rizikos lygio ar numatomos neatitikties, nes turi būtų išduotas oficialus sertifikatas ar patvirtinimas, kuris yra būtinas norint produktą teikti rinkai ar gyvūnų ar prekių judėjimui. Tokiais atvejais oficialios kontrolės dažnumas priklauso nuo sertifikato ar patvirtinimo poreikio;
(28) norint užtikrinti oficialios kontrolės veiksmingumą tikrinant atitiktį, prieš vykdant kontrolę neturėtų būti pateikiamas išankstinis pranešimas, nebent dėl oficialios kontrolės veiksmų turi būti kitaip, kaip yra būtent audito atveju;
(29) oficiali kontrolė turi būti nuodugni ir veiksminga, ja turi būti užtikrinama, kad Sąjungos teisės aktai būtų tinkamai taikomi. Kadangi oficiali kontrolė gali būti našta veiklos vykdytojams, kompetentingos institucijos oficialios kontrolės veiksmus turėtų organizuoti ir vykdyti atsižvelgdamos į veiklos vykdytojų interesus ir mažindamos minėtą naštą iki tokio lygio, kuris yra būtinas efektyviai ir veiksmingai oficialiai kontrolei vykdyti;
(29a) oficialią kontrolę turėtų vykdyti darbuotojai, neturintys jokių interesų konfliktų, visų pirma nevykdantys, tiesiogiai ar per sutuoktinius, ūkinės veiklos, kuriai taikoma tam tikra oficiali kontrolė; [12 pakeit.]
(30) valstybės narės kompetentingos institucijos oficialią kontrolę turėtų vykdyti vienodai atidžiai, nepaisant to, ar taisyklės, kurių vykdymas užtikrinamas, taikomos veiksmams, kurie yra svarbūs tik tos valstybės narės teritorijoje, ar veiksmams, kurie turės poveikio Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų ir prekių, gabenamų ar pateikiamų rinkai kitoje valstybėje narėje arba už Sąjungos ribų, laikymuisi. Pastaruoju atveju pagal Sąjungos teisės aktus taip pat gali būti reikalaujama, kad kompetentingos institucijos tikrintų, ar gyvūnai ir prekės atitinka trečiosios tokių gyvūnų ar prekių paskirties šalies nustatytus reikalavimus;
(31) tam, kad užtikrintų, kad Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklių vykdymas tinkamai užtikrinamas, kompetentingos institucijos turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais su tokiomis taisyklėmis susijusių gyvūnų ir prekių gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais. Tam, kad užtikrintų, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma nuodugniai ir būtų veiksminga, kompetentingos institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus oficialią kontrolę vykdyti visais prekių, medžiagų ar objektų, kurie nėra reglamentuojami žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis (pvz., veterinariniai vaistai), gamybos ir platinimo etapais, jei to reikia norint visapusiškai ištirti galimus tokių taisyklių pažeidimus ir nustatyti tokio pažeidimo priežastį;
(32) kompetentingos institucijos veikia dėl veiklos vykdytojų ir bendro viešo intereso ir užtikrina, kad būtų nuolatos laikomasi Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisės aktais nustatytų aukštų apsaugos standartų ir jie būtų saugomi tinkamai užtikrinant jų vykdymą ir kad atitiktis šioms taisyklėms vykdant oficialią kontrolę būtų užtikrinta visoje žemės ūkio maisto grandinėje. Todėl kompetentingos institucijos veiklos vykdytojams ir visuomenei turėtų būti atsakingos už jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir efektyvumą. Jos turėtų sudaryti galimybes susipažinti su informacija apie oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ir vykdymą ir reguliariai skelbti informaciją apie oficialią kontrolę ir jos rezultatus. Kompetentingos institucijos tam tikromis sąlygomis taip pat turėtų turėti teisę skelbti ar viešinti informaciją apie atskirų veiklos vykdytojų reitingą, remiantis oficialios kontrolės rezultatais;
(33) ypač svarbu, kad kompetentingos institucijos užtikrintų ir tikrintų jų vykdomos oficialios kontrolės veiksmingumą ir nuoseklumą. Dėl to jos turėtų veikti, remdamosi rašytinėmis dokumentais įforminamomis procedūromis, ir oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams turėtų pateikti išsamią informaciją ir instrukcijas. Be to, jos turėtų nustatyti procedūrą ir mechanizmus, skirtus nuolatos tikrinti, ar jų veiksmai yra veiksmingi ir nuoseklūs, ir imtis taisomųjų veiksmų, jei nustatomi trūkumai;
(34) tam, kad būtų lengviau nustatyti neatitikties atvejus ir supaprastinti susijusio veiklos vykdytojo taisomųjų veiksmų taikymą, tos oficialios kontrolės, kuria buvo nustatyti galiojančių taisyklių pažeidimai, rezultatai turėtų būti aprašyti ataskaitoje, kurios. Šios ataskaitos kopija taip pat turėtų būti pateikta veiklos vykdytojui. Jei vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų dalyvavimas veiklos vykdytojo veiklai stebėti, reikalavimas parengti kiekvieno atskiro tikrinimo ar vizito į veiklos vykdytojo patalpas ataskaitą būtų neproporcingas. Tokiais atvejais ataskaitos turėtų būti rengiamos taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojas galėtų būti reguliariai informuoti apie atitikties lygį ir nedelsiant informuoti apie nustatytus trūkumus. Taip pat, siekiant sumažinti administravimo naštą, turėtų pakakti, kad pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės rezultatai būtų užfiksuoti bendrajame sveikatos įvežimo dokumente; [13 pakeit.]
(35) veiklos vykdytojai turėtų visapusiškai bendradarbiauti su kompetentingomis institucijomis ir įgaliotosiomis įstaigomis, kad užtikrintų sklandų oficialios kontrolės vykdymą ir sudarytų galimybes kompetentingoms institucijoms vykdyti kitą oficialią veiklą;
(36) šiuo reglamentu nustatoma bendra teisinė sistema oficialiai kontrolei rengti, siekiant patikrinti atitiktį žemės ūkio maisto grandinės taisyklėms visose srityse, kuriose šios taisyklės taikomos. Kai kuriose šiose srityse Sąjungos teisės aktais nustatyti išsamūs reikalavimai, kurių reikia laikytis ir pagal kuriuos oficialiai kontrolei rengti būtini konkretūs įgūdžiai ir priemonės. Siekiant išvengti skirtingos reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktikos, dėl kurios žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės apsauga ir, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkos apsauga gali būti nevienoda, gyvūnų ir prekių, kuriems taikomas šis reglamentas, vidaus rinkos veikimo ir konkurencijos iškraipymo, Komisijai turėtų būti pavesta šiuo reglamentu nustatytas taisykles papildyti priimant specialias oficialios kontrolės taisykles, kuriomis būtų patenkinti kontrolės šiose srityse poreikiai.
Tiksliau tokiomis taisyklėmis turėtų būti nustatyti specialūs oficialios kontrolės vykdymo reikalavimai ir minimalus tos kontrolės veiksmų dažnumas, specialios ar papildomos priemonės be reglamente jau numatytų, kurių kompetentingos institucijos turėtų imtis neatitikties atveju, konkreti kompetentingų institucijų atsakomybė ir užduotys be reglamente jau numatytų ir specialūs šiame reglamente numatyti administracinės pagalbos mechanizmų taikymo kriterijai. Kitais atvejais tokių papildomų taisyklių gali prireikti norint nustatyti tikslesnę su maistu ir pašarais susijusios oficialios kontrolės vykdymo sistemą, kai gaunama naujos informacijos apie riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos priemonių, riziką aplinkai, iš kurios matyti, kad neturint bendrų oficialios kontrolės vykdymo valstybėse narėse reikalavimų kontrole nebūtų užtikrintas reikiamas apsaugos nuo tokios rizikos lygis, kuris numatytas Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais;
(37) kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę kai kurias užduotis perduoti kitoms įstaigoms. Turėtų būti nustatytos tinkamos sąlygos, kuriomis būtų užtikrintas oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumas, kokybė ir nuoseklumas. Įgaliotoji įstaiga turėtų būti visų pirma pagal ISO standartą akredituota inspektavimui atlikti;
(38) oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos patikimumui ir nuoseklumui visoje Sąjungoje užtikrinti, mėginių ėmimo, laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodai turėtų atitikti naujausius mokslo standartus, tenkinti susijusios laboratorijos konkrečius analitinių ir kitų tyrimų ir diagnostinių tyrimų poreikius ir užtikrinti tvirtus ir patikimus analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatus. Turėtų būti nustatytos aiškios naudotino metodo pasirinkimo taisyklės, kai metodą galima rinktis iš daugiau nei vieno skirtingų šaltinių, pvz., Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO), Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacijos (EPPO), Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos (IPPC), Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE), Europos Sąjungos ir nacionalinių etaloninių laboratorijų arba nacionalinių taisyklių;
(39) veiklos vykdytojai, kurių gyvūnams ar prekėms taikomas mėginių ėmimo, analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų reikalavimas vykdant oficialią kontrolę, turėtų turėti teisę kreiptis dėl antro eksperto nuomonės – tokiu atveju būtų antrą kartą imami mėginiai atsakomajam analitiniam ar kitam tyrimui arba atsakomajam diagnostiniam tyrimui atlikti, nebent toks antro mėginio ėmimas būtų techniškai neįmanomas arba nesusijęs. Taip turėtų būti daroma visų pirma tais atvejais, kai pavojaus plitimas gyvūnui ar prekei ypatingai mažas arba jo plitimas ypač retas ar nereguliarus. Dėl šios priežasties IPPC nesutinka su atsakomojo mėginio naudojimu norint nustatyti, ar augaluose arba augaliniuose produktuose yra karantininių organizmų;
(40) oficialiai prekybos internetu ar kitomis nuotolinėmis priemonėmis kontrolei vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę gauti mėginius per anonimiškai pateiktus užsakymus, žinomus kaip kontrolinis pirkimas, kuriuos tuomet galima analizuoti, bandyti ar tikrinti jų atitiktį reikalavimams. Kompetentingos institucijos turėtų imtis visų priemonių veiklos vykdytojų teisėms į antro eksperto nuomonę užtikrinti;
(41) laboratorijos, kurias kompetentingos institucijos paskiria vykdant oficialią kontrolę ir kitus oficialius veiksmus paimtų mėginių analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti, turėtų turėti kompetencijos, įrangos, infrastruktūros ir darbuotojų tokioms užduotims vykdyti laikantis aukščiausių standartų. Pagrįstiems ir patikimiems rezultatams užtikrinti šios laboratorijos turėtų būti akredituotos naudoti šiuos metodus pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“. Akreditaciją turėtų suteikti nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008(14);
(42) akreditacija yra pasirinktinė priemonė naujoviškiausiai oficialiųjų laboratorijų veiklai užtikrinti, tačiau kartu tai sudėtingas ir brangus procesas, dėl kurio laboratorijoms tektų neproporcinga našta tais atvejais, kai laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodas labai paprastas ir jam nereikia specializuotų procedūrų ar įrangos, kaip yra trichinelių aptikimo atliekant inspektavimą atveju, tais atvejais, kai atlikti analitiniai ar kiti tyrimai yra susiję tik su kokybiniais augalų dauginamosios medžiagos apsektais ir, tam tikromis sąlygomis, tais atvejais, kai laboratorija tik atlieka analitinį ar kitą tyrimą arba diagnostinį tyrimą, vykdydama kitą nei oficiali kontrolė oficialią veiklą;
(43) norint užtikrinti požiūrio lankstumą ir proporcingumą, ypač gyvūnų sveikatos ar augalų sveikatos laboratorijų atžvilgiu, turėtų būti priimta nuostata dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, kuriomis tam tikroms laboratorijoms būtų leidžiama nebūti akredituotoms visiems jų naudojamiems metodams. Be to, gali būti neįmanoma laboratorijos nedelsiant akredituoti visiems metodams, kuriuos ji turėtų naudoti kaip oficialioji laboratorija, tam tikrais atvejais, kai turėtų būti naudojami nauji ar neseniai pakeisti metodai ir kylančios rizikos ar neatidėliotinų situacijų atveju. Todėl tam tikromis sąlygomis oficialiosioms laboratorijoms turėtų būti leista kompetentingoms institucijoms atlikti analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus prieš gaunant susijusią akreditaciją;
(44) oficiali gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, kontrolė yra ypač svarbi, norint užtikrinti šių gyvūnų ir prekių atitiktį Sąjungoje taikomiems teisės aktams ir ypač taisyklėms, nustatytoms visoje Sąjungoje žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei saugoti, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkai saugoti. Tokia oficiali kontrolė turėtų būti atitinkamai vykdoma prieš gyvūnus ar prekes išleidžiant į laisvą apyvartą Sąjungoje, arba po to. Oficialios kontrolės dažnumas turėtų būti atitinkamai susijęs su rizika sveikatai, gyvūnų gerovei ir aplinkai, kurią į Sąjungą įvežami gyvūnai ir prekės galėtų kelti, atsižvelgiant į tai, kaip seniau laikytasi Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis numatytų reikalavimų, į susijusioje trečiojoje šalyje jau įvykdytą tų gyvūnų ir prekių kontrolę ir tos trečiosios šalies suteiktas garantijas, jog į Sąjungą eksportuoti gyvūnai ir prekės atitinka Sąjungos teisės aktais nustatytus reikalavimus;
(45) atsižvelgiant į riziką, kurią tam tikri gyvūnai ar prekės gali kelti žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar aplinkai, juos įvežant į Sąjungą turėtų būti vykdoma speciali oficiali tų gyvūnų ar prekių kontrolė. Pagal galiojančias Sąjungos taisykles Sąjungos pasienyje turi būti vykdoma oficiali kontrolė siekiant patikrinti, ar laikomasi gyvūnams, gyvūniniams produktams, genetinės medžiagos produktams ir šalutiniams gyvūniniams produktams taikytinų žmonių sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gyvūnų gerovės standartų ir ar augalai ir augaliniai produktai atitinka fitosanitarinius reikalavimus. Taip pat vykdoma nuodugnesnė tam tikrų kitų prekių kontrolė jas įvežant į Sąjungą, jei to reikia dėl kylančios ar žinomos rizikos. Šiame reglamente turėtų būti numatytos tokios kontrolės, kuri šiuo metu reglamentuojama Tarybos direktyvos 97/78/EB(15), Tarybos direktyvos 91/496/EEB(16), Tarybos direktyvos 2000/29/EB(17) ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 669/2009(18) nuostatomis, ypatybės;
(46) kad būtų pagerintas Sąjungos oficialios kontrolės sistemos veiksmingumas, užtikrintas tinkamiausias oficialios kontrolės išteklių, skirtų pasienio kontrolei, paskirstymas ir supaprastintas Sąjungos maisto grandinės teisės aktų vykdymo užtikrinimas, turėtų būti sukurta bendra integruota oficialios kontrolės pasienio kontrolės postuose sistema, kuri pakeistų galiojančią suskaidytą kontrolės sistemą ir kuri būtų skirta visoms siuntoms, kurios turėtų būti tikrinamos jas įvežant į Sąjungą, tvarkyti atsižvelgiant į riziką, kurią jos gali kelti;
(47) oficialiai kontrolei, kuri vykdoma pasienio kontrolės postuose, turėtų būti priskirtas visų siuntų dokumentų ir tapatumo tikrinimas ir fizinis tikrinimas, kuris būtų atliekamas taip dažnai, kaip to reikia, priklausomai nuo kiekvienos gyvūnų ar prekių siuntos keliamos rizikos;
(48) fizinio tikrinimo dažnumas turėtų būti nustatytas ir keičiamas remiantis keliama rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai. Tokiu būdu kompetentingoms institucijoms turėtų būti sudarytos sąlygos kontrolės išteklius skirti ten, kur rizika yra didžiausia. Tapatumo tikrinimo dažnumas taip pat galėtų būti mažinamas arba apsiribojama siuntos oficialios žymos tikrinimu, jei tą galima pateisinti mažesne į Sąjungą įvežamos siuntos keliama rizika. Rizika grindžiamo požiūrio į tapatumo ir fizinį tikrinimą turėtų būti laikomasi visapusiškai naudojantis turimais duomenų rikiniais ir informacija, taip pat kompiuterinėmis duomenų bazėmis ir valdymo sistemomis;
(49) tam tikrais atvejais ir, jei užtikrinama aukšto lygio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikata, gyvūnų gerovė, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, aplinkos apsauga, paprastai kompetentingų institucijų kontrolės pasienio postuose vykdomą oficialią kontrolę galėtų vykdyti kitos institucijos kituose kontrolės postuose;
(50) veiksmingai oficialios kontrolės sistemai parengti prie siuntų, kurios patenka iš trečiųjų šalių ir kurių kontrolę reikia vykdyti jas įvežant į Sąjungą, turėtų būti pridedamas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (BSĮD), kuris turėtų būti naudojamas išankstiniam pranešimui apie siuntos patekimą į pasienio kontrolės postą ir įvykdytos oficialios kontrolės rezultatams bei kompetentingų institucijų priimtiems sprendimams, susijusiems su siunta, prie kurios šis dokumentas pridedamas, registruoti. Tą patį dokumentą veiklos vykdytojas turėtų naudoti muitiniam įforminimui gauti, kai visa oficiali kontrolė jau įvykdyta;
(51) į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė turėtų būti vykdoma valstybių narių paskirtuose pasienio kontrolės postuose vadovaujantis būtiniausių reikalavimų rinkiniu. Jei tokie postai nebeatitinka šių reikalavimų arba jei jų veikla gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, jų skyrimą reikėtų atšaukti arba sustabdyti;
(52) vienodam oficialios kontrolės taisyklių taikymui iš trečiųjų šalių patenkančioms siuntoms užtikrinti reikėtų nustatyti bendrąsias taisykles, skirtas reglamentuoti veiksmus, kurių kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai turėtų imtis įtarę neatitiktį, taip pat taisykles dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų ir siuntų, kurios galėtų kelti riziką žmonių, gyvūnų augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai;
(53) tam, kad būtų išvengta oficialios kontrolės veiksmų nenuoseklumo ir dubliavimosi, kad siuntos, kurių oficiali kontrolė turi būti vykdoma pasienio kontrolės poste, būtų laiku identifikuotos ir kad būtų užtikrintas veiksmingas kontrolės vykdymas, reikėtų užtikrinti, kad kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos su siuntomis, kurios patenka iš trečiųjų šalių, susijusios institucijos, bendradarbiautų ir keistųsi informacija;
(54) turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės visada užtikrintų tinkamus finansinius išteklius, skirtus oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdančioms kompetentingoms institucijoms tinkamai aprūpinti darbuotojais ir įranga. Nors veiklos vykdytojams pirmiausia tenka atsakomybė užtikrinti, kad jų veikla atitiktų Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisykles, jų pačių tuo tikslu vykdomos kontrolės sistemą turėtų papildyti tam skirta kiekvienos valstybės narės taikoma oficialios kontrolės sistema veiksmingai rinkos priežiūrai žemės ūkio maisto grandinėje užtikrinti. Pagal pobūdį tokia sistema yra sudėtinga ir imli ištekliams, jai reikėtų skirti pastovius išteklius oficialiai kontrolei vykdyti tokiu lygmeniu, kuris yra tinkamas reikalavimų laikymosi užtikrinimo poreikiams bet kuriuo momentu. Tam, kad būtų sumažinta oficialios kontrolės sistemos priklausomybė nuo viešųjų finansų, kompetentingos institucijos turėtų galėti rinkti mokesčius arba įmokas, skirtus padengti išlaidas, kurias jos patiria vykdydamos oficialią tam tikrų veiklos vykdytojų kontrolę arba imdamosi tam tikrų veiksmų, kai vadovaujantis Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais reikalinga registracija ar patvirtinimas pagal Sąjungos taisykles dėl maisto ir pašarų higienos ar pagal taisykles, kuriomis reglamentuojama augalų sveikata ir augalų dauginamoji medžiaga. Mokesčius ar įmokas iš veiklos vykdytojų taip pat reikėtų rinkti norint padengti oficialios kontrolės, kuri vykdoma tam, kad būtų išduotas oficialus sertifikatas ar patvirtinimas, išlaidas, ir kompetentingų institucijų pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės išlaidas; [14 pakeit.]
(55) mokesčiais turėtų būti padengtos, bet neviršytos kompetentingų institucijų vykdant oficialią kontrolę patirtos išlaidos. Turėtų būti apskaičiuotos kiekvienos atskiros oficialios kontrolės išlaidos ar visų per tam tikrą laikotarpį vykdytos oficialios kontrolės veiksmų išlaidos. Jei mokesčiai taikomi remiantis faktinėmis pavienės oficialios kontrolės išlaidomis, geros atitikties patvirtinimą turintys veiklos vykdytojai turėtų mokėti mažesnius bendruosius mokesčius nei atitikties neužtikrinantys veiklos vykdytojai, be to, oficiali jų kontrolė turėtų būti atliekama rečiau. Kad veiklos vykdytojai būtų skatinami laikytis Sąjungos teisės aktų nepaisant metodo, pagrįsto faktinėmis išlaidomis ar fiksuotu dydžiu, kurį kiekviena valstybė narė pasirinks mokesčiui apskaičiuoti, jei mokesčiai yra apskaičiuojami remiantis visomis kompetentingų institucijų per tam tikrą laikotarpį patirtomis išlaidomis ir taikomi visiems veiklos vykdytojams nepaisant to, ar tuo ataskaitiniu laikotarpiu vykdyta jų oficiali kontrolė, šie mokesčiai turėtų būti taip apskaičiuoti, kad veiklos vykdytojai būtų nuolatos skatinami nuoseklios atitikties Sąjungos maisto grandinės teisės aktams patvirtinimu;
(56) turėtų būti draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai kompensuoti kompetentingų institucijų surinktus mokesčius, nes tai būtų nenaudinga veiklos vykdytojams, kurie negali pasinaudoti tokia kompensacija, ir galėtų iškraipyti konkurenciją. Tačiau norint paremti labai mažas įmones jos turėtų būti atleistos nuo mokesčio, renkamo pagal šį reglamentą, mokėjimo;
(57) oficialios kontrolės finansavimas iš veiklos vykdytojų renkant mokesčius turėtų būti skaidrus, kad piliečiai ir įmonės suprastų, pagal kokį metodą ir duomenis nustatomi mokesčiai, ir būtų informuoti apie mokesčių pajamų panaudojimą;
(58) Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis nustatomi atvejai, kai tam tikrus gyvūnus ar prekes teikiant rinkai ar juos gabenant turėtų būti pridedamas oficialus sertifikatas, pasirašytas sertifikatą išduodančio pareigūno. Būtų tikslinga parengti bendras taisykles, kuriomis būtų nustatytos kompetentingų institucijų ir sertifikatus išduodančių pareigūnų prievolės, susijusios su oficialių sertifikatų išdavimu, ir oficialių sertifikatų ypatybės jų patikimumui užtikrinti;
(59) kitais atvejais šio reglamento taikymo sričiai priskiriamomis taisyklėmis nustatoma, kad tam tikrus gyvūnus ar prekes teikiant rinkai ar juos gabenant turėtų būti pridėta oficiali etiketė, oficialus ženklas ar kitas oficialus patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų prižiūrimas veiklos vykdytojas arba pačios kompetentingos institucijos. Reikėtų nustatyti būtiniausias taisykles, kuriomis būtų užtikrinta, kad ir oficialūs patvirtinimai išduoti laikantis tinkamų patikimumo garantijų;
(60) oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla turėtų būti pagrįsta analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodais, kurie atitiktų naujausius mokslo standartus ir užtikrintų tvirtus, patikimus ir palygintinus rezultatus visoje Sąjungoje. Todėl reikėtų nuolatos gerinti oficialiųjų laboratorijų naudojamus metodus ir juos naudojant surinktų analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų duomenų kokybę ir vienodumą. Tam Komisija turėtų turėti teisę skirti Europos Sąjungos etalonines laboratorijas visose šiose maisto grandinės srityse, kuriose reikia tikslių ir patikimų analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatų, ir pasikliauti jų ekspertų pagalba. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos turėtų visų pirma užtikrinti, kad nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ir oficialiosioms laboratorijoms būtų teikiama naujausia informacija apie esamus metodus, kad jos organizuotų tarplaboratorinius lyginamuosius tyrimus ar juose dalyvautų ir nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms ar oficialiosioms laboratorijoms siūlytų mokymo kursus;
(60a) pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 1829/2003(19) ir (EB) Nr. 1831/2003(20) atitinkamai Europos Sąjungos etaloninei genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų laboratorijai ir Europos Sąjungos etaloninei pašarų priedų laboratorijai suteikiamos ypatingos užduotys kaip dalis leidimo suteikimo procedūros genetiškai modifikuotam maistui, pašarams ar pašarų priedams, ypač susijusios su pareiškėjo pasiūlytų aptikimo ir ištyrimo metodų bandymais, vertinimu ir patvirtinimu. Patirtis rodo, kad vykdant leidimo suteikimo procedūrą su metodų išbandymu, įvertinimu ir patvirtinimu susijusios žinios ir kompetencija yra labai svarbios siekiant pažangiu aukšto lygio indėliu prisidėti prie oficialios kontrolės veiksmingumo. Todėl siekiant šio reglamento tikslų pagal Reglamentus (EB) Nr. 1829/2003 ir (EB) Nr. 1831/2003 paskirtos laboratorijos turėtų veikti kaip etaloninės Europos Sąjungos laboratorijos; [16 pakeit.]
(61) oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai augalų dauginamosios medžiagos gaminimo ir rinkodaros srityse, taip pat gyvūnų gerovės srityje vykdyti kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybes gauti naujausius, patikimus ir nuoseklius techninius duomenis, mokslinių tyrimų išvadas, naujus metodus ir patirtį, kurios reikia teisingam tose srityse galiojančių Sąjungos teisės aktų taikymui. Tam Komisija turėtų turėti galimybes skirti Europos Sąjungos etalonines laboratorijas augalų dauginamosios medžiagos ir gyvūnų gerovės sritysesrityje ir pasikliauti jų ekspertų parama; [17 pakeit.]
(62) siekiant šio reglamento tikslų, prisidedant prie sklandaus vidaus rinkos veikimo ir užtikrinant vartotojų pasitikėjimą reglamentu reikėtų veiksmingai ir nuolatos nustatyti neatitiktį Sąjungos maisto grandinės teisės aktams, kai būtini reikalavimų vykdymo užtikrinimo veiksmai daugiau nei vienoje valstybėje narėje. Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 nustatyta Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) jau leidžia kompetentingoms institucijoms greitai keistis informacija apie didelę tiesioginę ar netiesioginę riziką žmonių sveikatai dėl maisto ar pašarų arba apie didelę riziką žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai dėl pašarų arba dėl sukčiavimo maisto produktų srityje ir tokią informaciją skleisti, kad būtų galima imtis skubių priemonių šiai rizikai panaikinti. Minėta sistema leidžia laiku imtis veiksmų visose susijusiose valstybėse narėse tam tikrai didelei rizikai maisto grandinėje panaikinti, tačiau ji negali būti taikoma teikiant veiksmingą tarpvalstybinę pagalbą ir skatinant kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kuriais užtikrinama, kad neatitiktis Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams tarpvalstybiniu mastu būtų tinkamai nustatyta ne tik valstybėje narėje, kurioje neatitiktis pirmiausia pastebėta, bet ir valstybėje narėje, kurioje pradėta nesilaikyti reikalavimų. Tiksliau administracinė pagalba ir bendradarbiavimas turėtų kompetentingoms institucijoms sudaryti galimybes keistis informacija, nustatyti žemės ūkio maisto grandinės taisyklių pažeidimus tarpvalstybiniu mastu, juos nagrinėti ir imtis veiksmingų ir proporcingų veiksmų; [18 pakeit.]
(63) administracinės pagalbos prašymai ir visi pranešimai turėtų būti atitinkamai vėliau stebimi. Norint palengvinti administracinę pagalbą ir bendradarbiavimą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės skirtų vieną ar daugiau ryšių palaikymo įstaigų paramai teikti ir ryšių srautams tarp skirtingų valstybių narių kompetentingų institucijų koordinuoti. Valstybių narių bendradarbiavimui supaprastinti Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatytos naudotinų techninių priemonių specifikacijos, ryšių palaikymo įstaigų komunikacijos procedūros ir standartinės pagalbos prašymo, pranešimų ir atsakymų formos;
(64) kiekviena valstybė narė turėtų rengti ir reguliariai atnaujinti daugiametį nacionalinį kontrolės planą (DNKP), kuris turėtų aprėpti visas Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais reglamentuojamas sritis ir kuriame turėtų būti pateikta informacija apie oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir jos organizavimą. Šie planai – priemonė, kurios pagalba kiekviena valstybė narė turėtų užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma taikant rizika grįstą ir veiksmingą metodą visoje jos teritorijoje ir visoje žemės ūkio maisto grandinėje ir laikantis šio reglamento;
(65) daugiamečių nacionalinių kontrolės planų darnai ir išsamumui užtikrinti valstybės narės turėtų paskirti vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už koordinuotą planų rengimą ir įgyvendinimą. Skatindama nuoseklų, vienodą ir integruotą požiūrį į oficialią kontrolę Komisija turėtų būti įgaliota priimti taisykles dėl daugiamečių nacionalinių kontrolės planų, kuriomis turėtų būti nustatyti oficialios kontrolės prioritetai, veiksmingos kontrolės procedūros, rizikos skirstymo į kategorijas kriterijai ir veiklos rodikliai daugiamečiams nacionaliniams kontrolės planams įvertinti;
(66) turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės Komisijai pateiktų metinę ataskaitą, kurioje būtų nurodyta informacija apie kontrolės veiksmus ir daugiamečių nacionalinių kontrolės planų įgyvendinimą. Lygintinų duomenų rinkimui ir perdavimui, vėlesniam tokių duomenų įtraukimui į visos Sąjungos statistinius duomenis ir Komisijos oficialios kontrolės visoje Sąjungoje vykdymo ataskaitų rengimui supaprastinti Komisija turėtų turėti teisę priimti įgyvendinimo aktus dėl metinių atskaitų standartinės formos nustatymo;
(67) Komisijos ekspertai turėtų turėti teisę valstybėse narėse vykdyti kontrolę ir tikrinti, kaip taikomi Sąjungos teisės aktai ir kaip veikia nacionalinės kontrolės sistemos ir kompetentingos institucijos. Komisijos atliekama kontrolė taip pat turėtų būti naudinga tiriant informaciją apie reikalavimų vykdymo užtikrinimo praktiką ar problemas, nenumatytus atvejus ir naujus pokyčius valstybėse narėse ir ją renkant;
(68) gyvūnai ir prekės iš trečių šalių turėtų atitikti tuos pačius reikalavimus, kurie yra taikomi Sąjungos gyvūnams ir prekėms, arba reikalavimus, kurie pripažinti bent lygiaverčiais tikslams, kurių siekiama Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklėmis. Šis principas įtvirtintas Reglamente (EB) Nr. 178/2002, pagal kurį reikalaujama, kad į Sąjungą importuotas maistas ir pašarai atitiktų susijusius Sąjungos maisto srities teisės aktų reikalavimus arba reikalavimus, kurie laikomi bent jiems lygiaverčiais. Specialūs šiuo atveju taikytini reikalavimai numatyti Sąjungos taisyklėse dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių, kuriomis į Sąjungą draudžiama įvežti tam tikrus kenksminguosius organizmus, kurių nėra arba kurių yra labai nedaug Sąjungoje, Sąjungos taisyklėse, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, pagal kuriuos gyvūnus ir tam tikrus gyvūninius produktus į Sąjungą galima įvežti tik iš tų trečiųjų šalių, kurios yra įtrauktos į tam tikslui sudarytą sąrašą, ir Sąjungos taisyklėse dėl oficialios žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų kontrolės rengimo, kuriomis taip pat numatyta sudaryti trečiųjų šalių, iš kurių tokie produktai gali būti įvežami į Sąjungą, sąrašą. Augalų dauginamosios medžiagos atveju galioja atitinkama sistema, pagal kurią nustatyta, iš kokių trečiųjų šalių leidžiama importuoti augalų dauginamąją medžiagą, ir sudarytas tokių šalių sąrašas;
(69) norint užtikrinti, kad į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami gyvūnai ir prekės atitiktų visus Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatytus reikalavimus ar lygiaverčiais laikomus reikalavimus, be Sąjungos taisyklėmis dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių nustatytų reikalavimų, Sąjungos taisyklių, kuriomis nustatyti gyvūnų sveikatos reikalavimai, ir Sąjungos taisyklių, kuriomis nustatytos specialios gyvūninių produktų higienos taisyklės Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatytiems fitosanitariniams ir veterinariniams reikalavimams užtikrinti, Komisijai turėtų būti suteikta teisė nustatyti gyvūnų ir prekių įvežimo į Sąjungą sąlygas tiek, kiek jų reikia siekiant užtikrinti, kad tie gyvūnai ir prekės atitiktų visus susijusius Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktų reikalavimus ar lygiaverčius reikalavimus. Tokios sąlygos turėtų būti taikomos gyvūnams ar prekėms ar gyvūnų ar prekių kategorijoms iš visų trečiųjų šalių arba tam tikrų trečiųjų šalių ar jų regionų;
(70) jei konkrečiu atveju yra įrodymų, kad tam tikri trečiosios šalies, trečiųjų šalių grupės ar jų regionų kilmės gyvūnai ar prekės gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, arba jei yra įrodymų apie galimą didelę plataus masto neatitiktį Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams, Komisija turėtų turėti teisę priimti priemones tokiai rizikai sustabdyti;
(71) oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos efektyvumas ir veiksmingumas ir pagaliau žmonių, gyvūnų ir augalų sauga ir sveikata bei aplinkos apsauga taip pat priklauso nuo to, ar kontrolę vykdančios institucijos turi gerai apmokytų darbuotojų, kurie turėtų tinkamų žinių visais susijusiais klausimais, kurie yra svarbūs teisingam Sąjungos teisės aktų taikymui. Komisija turėtų numatyti tinkamą ir tikslingą mokymą vieningam kompetentingų institucijų požiūriui į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą skatinti. Kad trečiosiose šalyse būtų skleidžiama informacija apie Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktus ir reikalavimus, tokie mokymai turėtų būti skirti ir trečiųjų šalių kompetentingų institucijų darbuotojams;
(72) kompetentingų institucijų patirties ir gerosios praktikos pasidalijimui skatinti Komisija turėtų turėti galimybių bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis organizuoti oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą vykdančių darbuotojų mainų programas;
(73) norint veiksmingai vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą svarbu, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija ir prireikus veiklos vykdytojai galėtų greitai ir veiksmingai keistis duomenimis ir informacija, susijusia su oficialia kontrole ar jos rezultatais. Sąjungos teisės aktais sukurtos kelios informacinės sistemos, kurias valdo Komisija ir kurias naudojant galima tokius duomenis ir informaciją tvarkyti ir valdyti visoje Sąjungoje kompiuterinėmis ir internetu grįstomis priemonėmis. Oficialios kontrolės rezultatams registruoti ir atsekti naudojama Komisijos sprendimu 2003/24/EB(21) sukurta integruota kompiuterinė veterinarijos sistema (TRACES sistema), ji šiuo metu naudojama ir duomenims bei informacijai apie gyvūnus ir gyvūninius produktus ir jų oficialią kontrolę tvarkyti. Ta sistema turėtų būti atnaujinta ir pritaikyta, kad ją būtų galima naudoti visoms prekėms, kurioms Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktais nustatyti specialūs reikalavimai ar oficialios kontrolės sąlygos. Greitiems valstybių narių ir Komisijos informacijos apie riziką, kuri gali kilti maisto grandinėje ar gyvūnų ir augalų sveikatai, mainams taip pat esama tam skirtų kompiuterinių sistemų. Reglamentu (EB) Nr. 178/2002 sukurta RASFF sistema, Reglamentu (ES) Nr. .../...(22) – pranešimų ir ataskaitų dėl išvardytų ligų ir sukčiavimo maisto produktų srityje priemonių sistema, o Reglamentu (ES) Nr. .../...(23)+ – pranešimų ir ataskaitų dėl kenksmingųjų organizmų buvimo ir pranešimų dėl neatitikties sistema. Visos šios sistemos turėtų veikti darniai ir nuosekliai, susiejant skirtingas sistemas, išvengiant dubliavimosi, supaprastinant sistemų veikimą ir užtikrinant geresnį jų veiksmingumą; [19 pakeit.]
(74) oficialios kontrolės valdymo veiksmingumui gerinti Komisija turėtų sukurti kompiuterinę informacinę sistemą, į kurią būtų integruotos visos susijusios galiojančios informacinės sistemos ir prireikus atnaujinamos – tai leistų naudotis pažangiomis ryšių ir sertifikavimo priemonėmis ir dar veiksmingiau naudotis su oficialia kontrole susijusiais duomenimis ir informacija. Kad būtų išvengta nereikalingo informacijos reikalavimų dubliavimosi, kuriant tokią kompiuterinę sistemą reikėtų atsižvelgti į tai, kad reikia užtikrinti, jei įmanoma, tokios kompiuterinės sistemos suderinamumą su kitomis valdžios institucijų naudojamomis informacinėmis sistemomis, kuriose keičiamasi susijusiais duomenimis arba kuriose jie pateikiami. Be to, laikantis Europos skaitmeninės darbotvarkės reikėtų numatyti galimybę naudoti elektroninį parašą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 1999/93/EB(24);
(74a) siekiant kuo labiau sumažinti administracinę naštą ir kontrolės išlaidas bei sudaryti sąlygas Sąjungos ir jos valstybėms narėms veiksmingai bendrauti elektroninėmis priemonėmis vykdant prekybą su trečiosiomis šalimis, būtina, kad keisdamosi elektroniniais sertifikatais ar kitais elektroniniais duomenimis Komisija ir valstybių narių kompetentingos institucijos naudotų tarptautiniu mastu standartizuotą kalbą, pranešimų struktūrą ir keitimosi duomenimis protokolus, kurie būtų pagrįsti Pasaulinio žiniatinklio konsorciumo (W3C) rekomendacijomis dėl elektroninio sertifikavimo naudojant duomenų aprašymo kalbos standartą XML (XML schemas), taip pat saugaus kompetentingų institucijų keitimosi duomenimis mechanizmais, kuriuos parengė Jungtinių Tautų prekybos sąlygų gerinimo ir elektroninio verslo centras (UN/CEFACT); [20 pakeit.]
(75) kompetentingos institucijos turėtų nagrinėti atvejus, kai kyla įtarimų dėl neatitikties Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams, ir, kai nustatoma tokia neatitiktis, nagrinėti priežastis, mastą ir veiklos vykdytojų atsakomybę. Jos taip pat turėtų imtis rinkamų priemonių užtikrinti, kad susiję veiklos vykdytojai ištaisytų padėtį, ir užkirsti kelią tolesnei neatitikčiai;
(76) svarbiausia vykdant oficialią kontrolę tikrinti atitiktį žemės ūkio maisto grandinės teisės aktams, nes taip užtikrinama, kad visoje Sąjungoje būtų veiksmingai siekiama minėtų teisės aktų tikslų. Dėl valstybės narės kontrolės sistemų trikdžių tam tikrais atvejais gali būti ypač sunku siekti minėtų tikslų ir gali kilti rizika žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai nepriklausomai nuo to, ar su šia rizika yra susiję ar už jį atsakingi veiklos vykdytojai ar kiti subjektai, arba pasireikšti didelė plataus masto neatitiktis maisto grandinės taisyklėms. Todėl atsiradus didelių valstybės narės kontrolės sistemos trikdžių Komisija turi turėti teisę priimti priemones, kurios būtų skirtos šiai rizikai žemės ūkio maisto grandinėje sustabdyti arba ją pašalinti, kol susijusi valstybė narė imsis reikiamų veiksmų kontrolės sistemos trikdžiams pašalinti;
(77) taisyklių pažeidimo atveju visoje Sąjungoje turėtų būti imamasi veiksmingų, atgrasančių ir proporcingų sankcijų nacionaliniu lygmeniu. Kad tarptautinių pažeidimų atveju taikomos finansinės sankcijos būtų pakankamai atgrasančios, reikėtų nustatyti tokio dydžio finansines sankcijas, kurios veikiausiai kompensuotųbūtų bent dvigubai didesnės už pažeidimo kaltininko numatytą ekonominį privalumągautą ekonominę naudą. Valstybės narės taip pat turėtų taikyti tinkamas baudžiamąsias ir (arba) administracines sankcijas tais atvejais, kai vykdant oficialią kontrolę veiklos vykdytojai nebendradarbiauja; [21 pakeit.]
(77a) derėtų atsižvelgti į ypatingus besivystančių šalių ir visų pirma mažiausiai išsivysčiusių šalių poreikius ir padėti joms organizuoti oficialią kontrolę, kad jos galėtų atitikti gyvūnų ir prekių importo į Sąjungos kriterijus; [22 pakeit.]
(78) šiuo reglamentu aprėpiamos sritys, kurios jau patenka į kai kurių galiojančių aktų taikymo sritį. Dubliavimuisi išvengti ir nuosekliai teisinei sistemai sukurti toliau išvardyti teisės aktai turėtų būti panaikinti ir pakeisti šiuo reglamentu nustatytomis taisyklėmis: Tarybos direktyva 89/608/EEB(25), Tarybos direktyva 89/662/EEB(26), Tarybos direktyva 90/425/EEB(27), direktyva 91/496/EEB, Tarybos sprendimas 92/438/EEB(28), direktyva 96/23/EB, Tarybos direktyva 96/93/EB(29), direktyva 97/78/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004 ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 854/2004. nustatantis specialiąsias gyvūninės kilmės produktų, skirtų vartoti žmonėms, oficialios kontrolės taisykles(30); [23 pakeit.]
(79) nuoseklumui užtikrinti toliau išvardyti teisės aktai turėtų būti iš dalies pakeisti: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 999/2001(31), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1/2005(32), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 396/2005(33), Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007(34), Reglamentas (EB) Nr. 1069/2009; Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1099/2009(35), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009(36), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1151/2012(37), Tarybos direktyva 98/58/EB(38), Tarybos direktyva 1999/74/EB(39), Reglamentas (EB) Nr. 1829/2003, Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003, Tarybos direktyva 2007/43/EB(40), Tarybos direktyva 2008/119/EB(41), Tarybos direktyva 2008/120/EB(42) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB(43); [24 pakeit.]
(80) Reglamente (ES) Nr. .../...(44) nustatyta veiksmų ir priemonių žemės ūkio maisto grandinėje tose srityse Sąjungos finansavimo sistema pagal 2014–2020 m. daugiametę finansinę programą. Kai kuriais tokiais aktais ir priemonėmis siekiama gerinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos Sąjungoje vykdymą. Atsižvelgiant į šiuo reglamentu padarytus Reglamento (EB) Nr. 882/2004 pakeitimus Reglamentas (ES) Nr. .../...(45)+ turėtų būti iš dalies pakeistas;
(81) kad būtų iš dalies pakeistos nuorodos į Europos standartus ir šio reglamento II ir III priedus atsižvelgiant į teisinius, techninius ir mokslinius pasikeitimus, ir kad šis reglamentas būtų papildytas specialiomis taisyklėmis, kuriomis reglamentuojama oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla reglamento taikymo srityje, įskaitant, inter alia, taisykles dėl darbuotojų kvalifikacijos ir mokymo, dėl papildomos kompetentingų institucijų atsakomybės ir užduočių, taisykles tais atvejais, kai nereikia akredituoti laboratorijų, taisykles dėl tam tikrų atleidimų nuo oficialios kontrolės pasienyje reikalavimo, dėl kriterijų, naudotinų tapatumo ir fizinio tikrinimo dažnumui nustatyti, dėl sąlygų, kurias turi atitikti į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežami tam tikri gyvūnai ar prekės, nustatymo, dėl papildomų Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir centrų reikalavimų ir užduočių, dėl papildomų reikalavimų nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms, dėl rizikos skirstymo pagal kategorijas ir daugiamečių nacionalinių kontrolės planų veiklos rodiklių kriterijų ir dėl nenumatytų atvejų planų maisto ir pašarų srityje, numatytų Reglamentu (EB) Nr. 178/2002, Komisija turėtų būti įgaliota priimti aktus pagal Sutarties 290 straipsnį. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Rengdama ir sudarydama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
(82) Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, susijusias su Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų ir Europos Sąjungos etaloninių centrų skyrimu augalų dauginamosios medžiagos ir gyvūnų gerovės srityse, Komisijos kontrolės veiksmų valstybėse narėse programos priėmimu ir nuodugnesne oficialia kontrole žemės ūkio maisto grandinės taisyklių pažeidimo atveju, kai būtina koordinuota pagalba ir Komisijos tolesni veiksmai;
(83) Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, įskaitant, inter alia, taisykles ir sąlygas, susijusias su auditu, sertifikatų ir kitų dokumentų forma, kompiuterinės informacinės valdymo sistemos sukūrimu, veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bei kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų bendradarbiavimu, mėginių ėmimo ir laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodais ir jų įteisinimu, aiškinimu, atsekamumu, produktų ar prekių, kuriems taikomas kontrolės reikalavimas, sąrašo sudarymu, taip pat šalių ar regionų, kurie gali eksportuoti tam tikrus gyvūnus ir prekes į Sąjungą, sąrašo sudarymu, išankstiniu pranešimu apie siuntas, informacijos mainais, pasienio kontrolės postais, izoliavimu ir karantinu, trečiųjų šalių prieš eksportą atliktos kontrolės patvirtinimu, priemonėmis rizikai ar plataus masto didelei neatitikčiai, susijusiai su tam tikrais trečiosios šalies ar jos regiono kilmės gyvūnais ar prekėmis, sustabdyti, trečiųjų šalių ar regionų, kurie teikia Sąjungoje taikomoms lygiavertes garantijas, pripažinimu ir jo panaikinimu, valstybių narių darbuotojų mokymo veiksmais ir mainų programomis. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011(46);
(84) kadangi šio reglamento tikslo, t. y. užtikrinti darnų požiūrį į oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuri vykdoma Sąjungos žemės ūkio maisto grandinės taisyklių taikymui užtikrinti, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo poveikio, sudėtingumo, taip pat tarpvalstybinio ir tarptautinio pobūdžio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I antraštinė dalis
Dalykas, taikymo sritis ir terminų apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas ir taikymo sritis
1. Šiuo reglamentu nustatomos taisyklės dėl:
a) valstybių narių kompetentingų institucijų vykdomos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos;
b) oficialios kontrolės finansavimo;
c) administracinės pagalbos ir valstybių narių bendradarbiavimo siekiant teisingai taikyti 2 dalyje nurodytas taisykles;
d) Komisijos valstybėse narėse ir trečiosiose šalyse vykdomos kontrolės;
e) sąlygų, kurias turi atitikti į Sąjungą iš trečiosios šalies įvežami gyvūnai ir prekės, priėmimo;
f) kompiuterinės informacinės sistemos su oficialia kontrole susijusiai informacijai ir duomenims valdyti sukūrimo.
2. Šis reglamentas taikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti atitiktį Sąjungos lygmeniu arba valstybių narių Sąjungos teisėms aktams tose srityse taikyti nustatytoms šioms taisyklėms:
a) dėl maisto, maisto saugos, maisto kokybėsir maisto sveikumo bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo, ir platinimo etapu, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų interesus ir informaciją, medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, gamybą ir naudojimą;
b) dėl tyčinio GMO išleidimo į aplinką ir riboto GMO naudojimo;
c) dėl pašarų ir pašarų saugos visais pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais ir pašarų naudojimo, įskaitant taisykles, kuriomis siekiama užtikrinti sąžiningą prekybą ir apsaugoti vartotojų sveikatą, interesus ir informaciją;
d) dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų;
e) dėl rizikos žmonių ir gyvūnų sveikatai, kylančios dėl šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių, išvengimo ir jos mažinimo;
ea) dėl gyvūnų ir žmonių, taip pat aplinkos antimikrobinio atsparumo prevencijos ir sumažinimo;
f) dėl gyvūnų gerovės reikalavimų;
g) dėl apsaugos nuo augalų kenksmingųjų organizmų priemonių;
h) dėl gamybos, siekiant augalų dauginamąją medžiagą pateikti rinkai ir ją pateikiant rinkai;
i) dėl augalų apsaugos produktų pateikimo rinkai ir naudojimo ir tausiojo pesticidų naudojimo reikalavimų;
j) dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo;
k) dėl saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių naudojimo ir ženklinimo;
ka) dėl tam tikrų medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose stebėsenos. [25, 26 ir 27 pakeit.]
3. Šis reglamentas taip pat taikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti atitiktį 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytiems reikalavimams, taikytiniems gyvūnams ir prekėms:
a) kurie įvežami į Sąjungą iš trečiųjų šalių;
b) kurie turi būti eksportuoti į trečiąsias šalis.
4. Šis reglamentas netaikomas oficialiai kontrolei, kuri vykdoma siekiant patikrinti atitiktį:
a) Reglamentui (EB) Nr. 1234/2007 srityse, nenurodytose šio reglamento II dalies II antraštinės dalies I skyriuje. Tačiau šis reglamentas taikomas saugomų kilmės vietos nuorodų ir vynų saugomų geografinių nuorodų oficialiai kontrolei; [28 pakeit.]
b) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2010/63/ES(47);
ba) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2001/82/EB(48). [29 pakeit.]
5. Šio reglamento 3–5 ir 7 straipsniai, 11 straipsnio 2 ir 3 dalys, 14 straipsnis, 30–33 straipsniai, 36–41 straipsniai ir 76 straipsnis, III ir IV antraštinės dalys ir 129 bei 136 straipsniai taip pat taikomi kitai oficialiai veiklai, kurią kompetentingos institucijos vykdo pagal šį reglamentą arba pagal šio straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
1) oficiali kontrolė – kompetentingų institucijų vykdomas bet kokio pobūdžio tikrinimas, apimantis ir reikalavimų, taikomų gyvūnams ir prekėms, įvežamoms iš trečiųjų šalių ir skirtoms eksportuoti į trečiąsias šalis, kontrolę, siekiant nustatyti, ar laikomasi: [30 pakeit.]
a) šio reglamento;
b) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.
2) kita oficiali veikla – bet kuri veikla, išskyrus oficialią kontrolę, kurią kompetentingos institucijos vykdo laikydamosi:
a) šio reglamento;
b) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, išskyrus g punktą, siekdamos užtikrinti, kad būtų taikomos šios taisyklės. [31 pakeit.]
3) maisto srities teisės aktai – maisto produktus reglamentuojantys įstatymai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 1 punkte;
4) pašarų srities teisės aktai – Sąjungos teisės aktai ar nacionalinio lygmens įstatymai, reglamentai ir administracinės nuostatos, kuriais reglamentuojami pašarai apskritai ir ypač pašarų sauga; jais reglamentuojami visi pašarų gamybos, perdirbimo ir platinimo etapai ir pašarų naudojimas;
5) kompetentingos institucijos:
a) pagal šį reglamentą ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles už oficialią kontrolę oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos organizavimą ir vykdymą, pavyzdžiui, sertifikatų ar patvirtinimų išdavimą, laboratorijų paskyrimą, keitimąsi informacija bendradarbiaujant institucijoms ir sprendimų dėl priemonių, skirtų pažeidimams ištaisyti, priėmimą, atsakingos valstybės narės centrinės valdžios institucijos; [32 pakeit.]
b) bet kuri kita institucija, kuriai suteikta tokia atsakomybė;
c) prireikus tinkamos trečiosios šalies institucijos.
6) gyvūnai – gyvūnai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../...(49) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte, išskyrus gyvūnus augintinius; [33 pakeit.]
7) prekės – bet kuri prekė, išskyrus gyvūnus, kuriai taikoma viena ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;
8) maistas – maistas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 2 straipsnyje;
9) pašaras – pašaras, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte;
10) šalutiniai gyvūniniai produktai – šalutiniai gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 1 dalyje;
11) šalutinių gyvūninių produktų gaminiai – šalutinių gyvūninių produktų gaminiai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1069/2009 3 straipsnio 2 dalyje;
12) kenksmingieji organizmai – kenksmingieji organizmai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../...(50) 1 straipsnio 1 dalyje;
13) augalai – augalai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../... (51) 2 straipsnio 1 punkte;
14) augalų dauginamoji medžiaga – augalų dauginamoji medžiaga, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [number, date, title and, in a footnote, the OJ reference for the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material] 3 straipsnio 2 punkte; [34 pakeit.]
15) augalų apsaugos produktai – augalų apsaugos produktai, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 1 dalyje; šiame reglamente augalų apsaugos produktai taip pat reiškia veikliąsias medžiagas, nurodytas Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 straipsnio 2 dalyje, ir kitas medžiagas ar preparatus, nurodytus šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje; [35 pakeit.]
16) svetima rūšis – rūšis, porūšis arba žemesnysis taksonas, kurių organizmai užveisiami už įprastinio praeities arba dabartinio paplitimo arealo ribų ir kuriems priskiriamos visos dalys, gametos, sėklos, kiaušinėliai ar vegetatyviniai tokių rūšių dariniai, taip pat hibridai, augalų ar gyvūnų veislės, ir kurie gali išgyventi bei vėliau daugintis; [36 pakeit.]
17) gyvūniniai produktai – gyvūniniai produktai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004(52), I priedo 8.1 punkte;
18) genetinės medžiagos produktai – genetinės medžiagos produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../...(53) 4 straipsnio 1 dalies 25 punkte;
19) augaliniai produktai – augaliniai produktai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../...(54) 2 straipsnio 2 punkte;
20) kiti objektai – kiti objektai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../... (55) 2 straipsnio 4 punkte;
21) rizikos vertinimas – rizikos įvertinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 11 punkte;
22) tvirtinantysis pareigūnas:
a) kompetentingų institucijų pareigūnas, jų įgaliotas pasirašyti oficialius sertifikatus;
b) jei numatyta pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, bet kuris kitas asmuo, kurį kompetentingos institucijos įgalioja pasirašyti oficialius sertifikatus.
23) oficialus sertifikatas – tvirtinančiojo pareigūno pasirašytas popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo užtikrinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų;
24) neatitiktis – kai nesilaikoma:
a) šio reglamento;
b) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių.
25) oficialus patvirtinimas – etiketė, ženklas ar kitos formos patvirtinimas, kurį išduoda kompetentingų institucijų, atliekančių tikslinę oficialią kontrolę, prižiūrimi veiklos vykdytojai arba pačios kompetentingos institucijos ir kuriuo patvirtinama, kad laikomasi vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų; [37 pakeit.]
26) veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuriam taikomas vienas ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse numatytų reikalavimų, išskyrus kompetentingas institucijas ir kitas už oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą atsakingas įstaigas;
27) siunta – tam tikras kiekis gyvūnų ar tos pačios rūšies, kategorijos ar to paties aprašymo prekių, kurioms taikomas tas pats oficialus sertifikatas, oficialus patvirtinimas ar kitas dokumentas, kurios vežamos tos pačios rūšies transporto priemone ir kurių kilmė yra ta pati; siuntą gali sudaryti viena ar daugiau partijų;
28) inspektavimas – oficialios kontrolės forma, kai tiriama:
a) gyvūnai ar prekės;
b) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių taikymo sričiai priskiriamų veiklos vykdytojų veikla ir jai vykdyti naudojama įranga, transporto priemonės, medžiagos, reikmenys, augalų apsaugos produktaiir atsargumo priemonės; [38 pakeit.]
c) vietos, kuriose veiklos vykdytojai vykdo veiklą;
ca) a, b ir c punktuose nurodyti dokumentai. [39 pakeit.]
29) pasienio kontrolės postas – valstybės narės 45 straipsnio 1 dalyje numatytai oficialiai kontrolei vykdyti paskirta vieta paskirtas patikrinimo centras ir jai jam priklausanti infrastruktūra; [40 pakeit.]
30) auditas – sistemingas ir nepriklausomas tyrimas siekiant nustatyti, ar veikla ir jos rezultatai atitinka suplanuotas priemones, ar tos priemonės efektyviai taikomos ir ar yra tinkamos tikslams pasiekti;
31) reitingas – veiklos vykdytojų skirstymas, remiantis jų atitikties reitingo kriterijams vertinimu;
32) valstybinis veterinarijos gydytojas – kompetentingų institucijų paskirtas veterinarijos gydytojas, turintis tinkamą kvalifikaciją oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti pagal:
a) šį reglamentą;
b) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.
33) pavojus – bet koks veiksnys ar aplinkybė, kuri gali turėti nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai;
34) nurodytosios pavojingos medžiagos – audiniai, kaip Reglamento (EB) Nr. 999/2001 3 straipsnio 1 dalies g punkte apibrėžtos specifinės pavojingos medžiagos;
35) ilga kelionė – kelionė, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1/2005 2 straipsnio m punkte;
36) išvežimo punktas – Reglamento (EB) Nr. 1/2005 taikymo sričiai priskiriamas pasienio kontrolės postas arba kita valstybės narės nustatyta vieta, pro kurią gyvūnai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos;
37) pesticidų purkštuvas – aparatas, kaip Direktyvos 2009/128/EB 3 straipsnio 4 punkte apibrėžta pesticidų purškimo įranga;
38) įgaliotoji įstaiga – nepriklausoma trečioji šalis, kurią kompetentingos institucijos įgaliojo atlikti konkrečias oficialios kontrolės užduotis, susijusias su oficialia kontrole ir kita oficialia veikla; [43 pakeit.]
39) ekologiškų produktųekologinės gamybos kontrolės institucija – valstybės narės viešoji administracinė organizacija, taip pat prireikus trečiosios šalies atitinkama institucija arba trečiojoje šalyje veikianti institucija, kuriai kompetentingos institucijos suteikė visus įgaliojimus vykdyti patikrą ir sertifikavimą ekologinės gamybos sektoriuje, susijusius su Reglamentu (EB) Nr. 834/2007 taikymu, arba dalį tokių įgaliojimų; [44 pakeit.]
40) kontrolės tikrinimo procedūros – kompetentingų institucijų taikoma tvarka ir vykdomi veiksmai siekiant užtikrinti oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumą ir veiksmingumą;
41) atrankinė patikra – oficialios kontrolės forma, kai vykdomi planuoti stebėjimai ar matavimai, siekiant apžvelgti šio reglamento ir 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių atitikties būklę;
42) tikslinė atrankinė patikra – oficialios kontrolės forma, kai stebimas vienas ar daugiau veiklos vykdytojų ar jų veikla;
43) kontrolės sistema – sistema, kuri aprėpia valstybės narės kompetentingas institucijas ir išteklius, struktūras, tvarką ir procedūras, skirtas užtikrinti, kad oficiali kontrolė būtų vykdoma pagal šį reglamentą ir 15–24 straipsniuose numatytas taisykles;
44) lygiavertiškumas arba lygiavertis – iš esmės tokios pačios sistemos, tinkamos siekti tų pačių tikslų; [45 pakeit.]
a) skirtingų sistemų ar priemonių tinkamumas tiems patiems tikslams siekti; [46 pakeit.]
b) skirtingos sistemos ar priemonės, tinkamos tiems patiems tikslams siekti. [47 pakeit.]
45) įvežimas į Sąjungą – gyvūnų ar prekių patekimas į vieną iš I priede išvardytų teritorijų;
46) dokumentų tikrinimas – oficialių sertifikatų, oficialių patvirtinimų ir kitų dokumentų, taip pat komercinio pobūdžio dokumentų, kurie turi būti pridedami prie siuntos, kaip numatyta 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse, 54 straipsnio 1 dalyje arba pagal 75 straipsnio 3 dalį, 125 straipsnio 4 dalį, 127 straipsnio 1 dalį ir 128 straipsnio 1 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose, tikrinimas;
47) tapatumo tikrinimas – apžiūra, kuria patikrinama, ar siuntos turinys ir ženklinimas, taip pat gyvūnų, antspaudų ir transporto priemonių žymos atitinka oficialiuose sertifikatuose, oficialiuose patvirtinimuose ir kituose prie siuntos pridedamuose dokumentuose nurodytą informaciją;
48) fizinis tikrinimas – gyvūnų ar prekių tikrinimas, taip pat prireikus pakuočių, transporto priemonių, ženklinimo ir temperatūros, arba analitiniam ar kitam tyrimui arba diagnostiniam tyrimui paimtų mėginių tikrinimas ir bet kuris kitas 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisyklių atitikčiai nustatyti būtinas tikrinimas;
49) perkrovimas – jūrų ar oro transportu iš trečiosios šalies gabenamų prekių, kurioms ar gyvūnų, kuriems taikoma 45 straipsnio 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė, judėjimas, kai su muitinės priežiūra jos tame pačiame uoste ar oro uoste iš laivo ar orlaivio vežamos į kitą laivą ar orlaivį, ruošiantis jų tolesniam gabenimui; [48 pakeit.]
50) tranzitas – judėjimas iš vienos trečiosios šalies į kitą trečiąją šalį, su muitinės priežiūra kertant vieną iš I priede išvardytų teritorijų, arba judėjimas iš vienos I priede nurodytos teritorijos į kitą I priede nurodytą teritoriją, kertant trečiosios šalies teritoriją;
51) muitinės priežiūra – veiksmas, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92(56) 4 straipsnio 13 dalyje;
52) muitinis tikrinimas – muitinės atliekamas tikrinimas, kaip apibrėžta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 14 dalyje;
53) oficialus sulaikymas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina, kad gyvūnai ir prekės, kuriems turi būti taikoma oficiali kontrolė, nebūtų gabenami ar su jais nebūtų nieko daroma, kol nėra sprendimo dėl jų paskirties vietos; jam priskiriamas kompetentingų institucijų kontroliuojamas veiklos vykdytojų atliekamas sandėliavimas pagal kompetentingų institucijų nurodymus; [49 pakeit.]
54) papildoma oficiali kontrolė – tikrinimo veiksmai, kurie pradžioje nebuvo suplanuoti ir dėl kurių nuspręsta remiantis pirmiau vykdytos oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos išvadomis;
55) oficialus sertifikavimas – procedūra, kuria kompetentingos institucijos užtikrina vieno ar daugiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų atitiktį;
56) kontrolės planas – kompetentingų institucijų parengtas aprašas, kuriame pateikiama informacija apie oficialios kontrolės sistemos struktūrą ir organizaciją, taip pat jos veikimą ir išsamų oficialios kontrolės, vykdytinos kiekvienoje 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoje srityje per tam tikrą laikotarpį, planavimą;
57) kelionės žurnalas – Reglamento (EB) Nr. 1/2005 II priedo 1–5 punktuose nustatytas dokumentas;
57a) oficialiai paskirtas padėjėjas — asmuo, pagal šio reglamento IIIa priedą turintis atitinkamą kompetenciją ir paskirtas kompetentingos institucijos, kurio darbą prižiūri ir už kurį atsako valstybinis veterinarijos gydytojas. [50 pakeit.]
II antraštinė dalis
Oficiali kontrolė ir kita oficiali veikla valstybėse narėse
I skyrius
Kompetentingos institucijos
3 straipsnis
Kompetentingų institucijų skyrimas
1. Valstybės narės kiekvienai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis reglamentuojamai sričiai skiria kompetentingą instituciją ar institucijas, kurias įpareigoja vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veikląreglamentuojamą sritį patiki kompetentingai institucijai ar institucijoms, atsakingoms už planavimą, organizavimą ir oficialios kontrolės vykdymą. [51 pakeit.]
2. Jei valstybė narė oficialią kontrolę ar kitą oficialią veiklą vienoje srityje įpareigoja vykdytituri daugiau nei vieną kompetentingą instituciją, nacionaliniu, regiono ar vietos lygmeniu arba jei pagal 1 dalį paskirtoms kompetentingoms institucijoms pagal skyrimą leidžiama konkrečius oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos įgaliojimus perleisti kitai valdžios institucijai, valstybė narėsiekiama užtikrinti, kad: [52 pakeit.]
a) nustato procedūras, skirtasbūtų nustatytos procedūros, skirtos veiksmingam ir efektyviam visų susijusių institucijų koordinavimui ir oficialios kontrolės ar kitos oficialios veiklos jos teritorijoje nuoseklumui ir efektyvumui užtikrinti; [53 pakeit.]
b) skiria vieną instituciją, atsakingąbūtų paskirta viena institucija, atsakinga už bendradarbiavimo ir kontaktų su Komisija ir kitomis valstybėmis narėmis koordinavimą dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma toje srityjekiekviename iš valstybės narės nustatytų sektorių, kad būtų aprėpti visi 1 straipsnio 2 dalyje nurodyti sektoriai. [54 pakeit.]
3. Už 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių laikymosi tikrinimą atsakingos kompetentingos institucijos specialias oficialios kontrolės užduotis gali pavesti vienai ar daugiau ekologiškų produktųekologiškos gamybos kontrolės institucijai. Tokiais atvejais kiekvienai tokiai institucijai jos priskiria kodą. [55 pakeit.]
4. Valstybės narės praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms toliau nurodytų institucijų kontaktinius duomenis ir visus jų pasikeitimus:
a) pagal 1 dalį paskirtos kompetentingos institucijos;
b) pagal 2 dalies b punktą paskirta viena institucija;
c) 3 dalyje nurodytos ekologiškų produktų kontrolės institucijos;
d) 25 straipsnio 1 dalyje nurodytos įgaliotosios institucijos.
Pirmoje pastraipoje nurodyta informacija taip pat pateikiama visuomenei.
5. Valstybės narės 1 dalyje nurodytas kompetentingas institucijas gali įgalioti vykdyti kontrolę ir tikrinti atitiktį taisyklėms, įskaitant konkrečią riziką, kuri gali kilti dėl svetimų rūšių atsiradimo Sąjungoje, reglamentuojančioms taisyklėms, išskyrus 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, taip pat tikrinti, kaip šios taisyklės taikomos. [56 pakeit.]
6. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti 4 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visuomenei priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. 4 dalyje nurodytos informacijos pateikimo visuomenei priemonės bet kokiu atveju apima informacijos paskelbimą internete. [57 pakeit.]
4 straipsnis
Bendrosios kompetentingų institucijų pareigos
1. Kompetentingos institucijos:
a) nustato procedūras ir tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos veiksmingumui ir tinkamumui užtikrinti;
b) nustato tvarką oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nešališkumui, nepriklausomumui, kokybei ir, nuoseklumui ir vienodų tikslų įgyvendinimui visais lygmenimis užtikrinti; ji jokiu būdu neturėtų būti susijusi su veiklos vykdytojais, kuriuos jos kontroliuoja, ar būti nuo jų priklausoma;
c) nustato tvarką, skirtą užtikrinti, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai būtų nešališki, neturėtų jokio interesų konflikto ir su subjektais nepalaikytų netinkamų ryšių, dėl kurių gali gauti ekonominės naudos arba kurie gali kelti pavojų šių subjektų nešališkumui;
d) turi tinkamų laboratorinių pajėgumų analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti arba turi prieigą prie tokių pajėgumų;
e) turi pakankamą skaičių nepriklausomų, tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų (atsižvelgiant į kontrolės reikalavimus pagal 1 straipsnio 1 ir 2 dalis) oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos visapusiškam veiksmingumui ir efektyvumui užtikrinti, arba gali jų pasisamdyti;
f) turi tinkamas ir gerai prižiūrimas priemones ir įrangą, kuriomis būtų užtikrinta, kad darbuotojai efektyviai ir veiksmingai vykdytų oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą;
g) turi teisinę galią vykdyti oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą ir imtis šiame reglamente numatytų veiksmų laikantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių;
h) nustato teisines procedūras, kurios skirtos darbuotojų prieigai prie veiklos vykdytojų patalpų ir jų turimų dokumentų užtikrinti, kad užduotys būtų tinkamai atliktos;
i) nustato nenumatytų atvejų planus ir yra pasirengusios prireikus tokius planus vykdyti neatidėliotinos situacijos atveju pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.
2. Oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai:
-a) yra kompetentingose institucijose arba nepriklausomoje valdžios įstaigoje, kuriai kompetentinga institucija pavedė vykdyti oficialią kontrolę arba kitą oficialią veiklą, dirbantys pareigūnai;
a) jų kompetencijos srityje tinkamai apmokomi, kad galėtų kompetentingai vykdyti pareigas ir nuosekliai vykdyti oficialią kontrolę bei kitą oficialią veiklą;
b) susipažįsta su savo kompetencijos srities naujovėmis ir prireikus reguliariai lanko papildomus mokymus;
c) lanko mokymus II priedo I skyriuje nustatytų dalykų srityje ir kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą tenkančių pareigų srityje.
Kompetentingos institucijos rengia ir įgyvendina mokymo programas, skirtas užtikrinti, kad oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą vykdantys darbuotojai dalyvautų pirmos pastraipos a, b ir c punktuose nurodytuose mokymuose.
3. Siekiant užtikrinti, kad 1 dalies e punkte ir 2 dalyje nurodyti kompetentingų institucijų darbuotojai turėtų reikiamų kvalifikacijų, įgūdžių ir žinių, Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatoma tokių darbuotojų konkreti kvalifikacija ir mokymo reikalavimai, atsižvelgiant į mokslines ir technines žinias, būtinas oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai kiekvienoje iš 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų sričių vykdyti.
4. Jei veiklą vykdančioje kompetentingoje institucijoje yra daugiau nei vienas skyrius, kuris turi kompetencijos oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti, užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus skirtingų skyrių koordinavimas ir jų bendradarbiavimas. [58 ir 341 pakeit.]
5 straipsnis
Kompetentingų institucijų auditas
1. Kompetentingos institucijos rengia vidinį auditą arba pasirūpina, kad būtų atliktas auditas, ir, atsižvelgdamos į jo rezultatus, imasi tinkamų priemonių jų atitikčiai šiam reglamentui užtikrinti.
Šis auditas:
a) tikrinamas nepriklausomos institucijos;
b) atliekamas skaidriai.
2. Komisijai pagrįstai paprašius kompetentingos institucijos pateikia 1 dalyje nurodyto audito rezultatus. [59 pakeit.]
3. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti 1 dalyje numatyto audito vykdymo taisykles. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
6 straipsnis
Kompetentingų institucijų sprendimai dėl fizinių ir juridinių asmenų
Kompetentingų institucijų sprendimus dėl fizinių ar juridinių asmenų, priimtus pagal 53 straipsnį, 64 straipsnio 3 ir 5 dalis, 65 straipsnį, 134 straipsnio 2 dalį ir 135 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal nacionalinę teisę šie asmenys gali apskųsti.
7 straipsnis
Kompetentingų institucijų darbuotojų konfidencialumo įsipareigojimas
1. Kompetentingos institucijos reikalauja, kad jų darbuotojai neatskleistų informacijos (nebent pačioje kompetentingoje institucijoje), kurią gauna vykdydami oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, kuriai dėl jos pobūdžio pagal 2 dalį taikomas profesinės paslapties reikalavimas.
2. Jei nėra viršesnio viešojo reikalavimo informacijai atskleisti arba atskleisti informaciją reikalaujama pagal kitus Sąjungos teisės aktus, profesinės paslapties informacijai, kaip nurodyta 1 dalyje, priskiriama informacija, kurią atskleidus būtų pakenkta:
a) inspektavimo, tyrimų ar audito tikslams;
b) fizinio ar juridinio asmens komercinių interesų apsaugai;
c) teismo proceso ir teisinės pagalbos apsaugaivykstantiems teismo procesams irteisinėms konsultacijoms;
ca) kompetentingų institucijų sprendimų priėmimo procesui.
2a. Kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar esama viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją, atsižvelgia, be kita ko, į šiuos elementus:
a) galimą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba aplinkai;
b) tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą, kad būtų užtikrinta, jog informacijos atskleidimas būtų proporcingas esamomis aplinkybėmis.
3. Nedarydamos poveikio 1 ir 2 dalys netrukdo kompetentingoms institucijoms skelbtidalims, kompetentingos institucijos skelbia ar kitaip visuomenei pateikti informacijospateikia informaciją apie oficialios kontrolės išvadas, susijusias su individualiais veiklos vykdytojais, jei laikomasi šių sąlygų:
a) susijusiam veiklos vykdytojui suteikiama galimybė prieš paskelbimą ar paviešinimą pateikti pastabų dėl informacijos, kurią kompetentinga institucija ketina skelbti ar kitaip pateikti visuomenei;
b) paskelbtoje ar kitaip visuomenėje pateiktoje informacijoje atsižvelgiama į susijusio veiklos vykdytojo pateiktas pastabas arba ji skelbiama arba paviešinama kartu ir vienu metu su tokiomis pastabomis.
3a. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad visa pagal šį straipsnį paskelbta ar visuomenei pateikta informacija būtų tiksli ir kad, vėliau paaiškėjus, jog tokia informacija yra netiksli, ji būtų tinkamai ištaisyta. [60 pakeit.]
II Skyrius
Oficiali kontrolė
8 straipsnis
Bendrosios oficialios kontrolės taisyklės
1. Kompetentingos institucijos reguliariai vykdo veiklos vykdytojųįmonių oficialią kontrolę remdamosi rizika ir tinkamu dažnumu, atsižvelgdamos į: [61 pakeit.]
a) nustatytą riziką, susijusią su:
i) gyvūnais ir prekėmis;
ii) veiklos vykdytojų kontroliuojamais veiksmais ir atsargumo priemonėmis; [62 pakeit.]
iii) veiklos vykdytojų veiksmų ar operacijų vieta;
iv) produktų, procesų, pašarų priedų ir medžiagų, kurios gali turėti poveikio maisto arsaugai ir sveikumui, pašarų saugai, gyvūnų sveikatai ar gerovei, augalų sveikatai ar augalų dauginamosios medžiagos tapatumui ir kokybei arba, GMO ir augalų apsaugos produktų atveju, gali turėti neigiamo poveikio aplinkai, naudojimu; [63 pakeit.]
iva) galimybe, kad vartotojai bus suklaidinti dėl produkto pobūdžio, kokybės ar turinio, ir (arba) galimybe, kad vartotojai dėl iš veiklos vykdytojo gautos klaidinančios informacijos patirs finansinių nuostolių; [64 pakeit.]
ivb) proceso reikalavimais pagal 1 straipsnio 2 dalies j punktą; [65 pakeit.]
b) veiklos vykdytojoįmonės ankstesnius patvirtinimus dėl atliktos jų oficialios kontrolės rezultatų ir atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms; [66 pakeit.]
c) pačių veiklos vykdytojų ar trečiosios šalies jų prašymu atliktos kontrolės 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių atitikčiai užtikrinti patikimumą ir rezultatus. Informacija apie šią atliktą kontrolę panaudojama kuo plačiau ir kuo mažiau apsunkinant veiklos vykdytojus; [67 pakeit.]
ca) vartotojų lūkesčius dėl maisto ir prekių pobūdžio, kokybės ir sudėties; [68 pakeit.]
d) visą informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti neatitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms;
da) privačias veiklos vykdytojų įdiegtas kokybės užtikrinimo sistemas, kurias sertifikuoja ir jų auditą vykdo nepriklausomos ir pripažintos audito įstaigos. [69 pakeit.]
2. Oficialią kontrolę kompetentingos institucijos vykdo reguliariai ir tinkamu dažnumu, kad būtų galima nustatyti galimus tyčinius 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių pažeidimus, patikrinti, ar laikomasi reikalavimų ir proceso kriterijų pagal 1 straipsnio 2 dalies j punktą, be 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į informaciją apie tokius galimus tyčinius pažeidimus, perduodamą pasinaudojant IV antraštinėje dalyje numatytais administracinės pagalbos mechanizmais, ir į visą kitą informaciją, iš kurios būtų matyti galimi pažeidimai. [70 pakeit.]
2a. Komisijai pagal 139 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus siekiant nustatyti vienodą minimalų oficialios kontrolės, nurodytos 1 ir 2 dalyse, veiksmų skaičių. Kai būtina toks minimalus veiksmų skaičius nustatomas skirtingai kiekvienam produktui, procesui ar veiklai, kuriai pagal šį reglamentą taikoma oficiali kontrolė. [71 pakeit.]
3. Oficiali kontrolė prieš pateikiant rinkai ar prieš gabenant tam tikrus gyvūnus ir prekes oficialiam sertifikatui ar oficialiam patvirtinimui išduoti, kaip reikalaujama pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, norint gyvūnus ar prekes pateikti rinkai arba gabenti, atliekama pagal:
a) 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles;
b) Komisijos pagal 15–24 straipsnius priimtus deleguotuosius aktus.
4. Oficiali kontrolė atliekama be išankstinio įspėjimo, išskyrus jei:
a) išankstinis veiklos vykdytojo pranešimas yra būtinas; [72 pakeit.]
b) oficialią kontrolę paprašė atlikti veiklos vykdytojas.Tokia paskelbta kontrolė negali būti naudojama vietoj standartinės kontrolės be išankstinio įspėjimo. [73 pakeit.];
ba) atliekamas auditas, siekiant patikrinti, ar laikomasi reikalavimų pagal 1 straipsnio 2 dalies j punktą. [74 pakeit.]
5. Oficiali kontrolė kiek įmanoma atliekama taip, kad veiklos vykdytojams tektų kuo mažesnė administracinė našta ir būtų kuo mažiau sutrikdyti gamybos procesai, tačiau taip pat nebūtų neigiamo poveikio kontrolei. Todėl, jei per tą patį laikotarpį atliekamos skirtingos veiklos vykdytojo oficialios kontrolės, kompetentinga institucija jas sujungia. Jeigu veiklos vykdytojams taikoma įvairių institucijų oficiali kontrolė, valstybės narės užtikrina, kad ji būtų koordinuojama siekiant suderinti esamas kontrolės priemones. [75 pakeit.]
6. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo vienodai atidžiai, nepaisant to, ar susiję gyvūnai ir prekės:
a) yra Sąjungos rinkoje ir yra valstybės narės, kurioje vykdoma oficiali kontrolė, arba kitos valstybės narės kilmės;
b) turi būti eksportuoti iš Sąjungos;
c) įvežami į Sąjungą iš trečiųjų šalių.
7. Kiek to griežtai reikia oficialios kontrolės organizavimui, paskirties vietos valstybės narės gali reikalautireikalauja, kad veiklos vykdytojai, kuriems iš kitos valstybės narės pristatomi gyvūnai ar prekės, praneštų apie tokių gyvūnų ar prekių atgabenimą. [76 pakeit.]
9 straipsnis
Oficialios kontrolės subjektai – asmenys, procesai ir, veiksmai, metodaiir metodika [77 pakeit.]
Tiek, kiek reikia 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių atitikčiai užtikrinti, kompetentingos institucijos vykdo šią oficialią kontrolę:
a) gyvūnų ir prekių oficialią kontrolę visais gamybos (auginimo), perdirbimo, pateikimo rinkai ir platinimo etapais; [78 pakeit.]
b) medžiagų ar kitų objektų, kurie gali turėti poveikio gyvūnų ir prekių savybėms arba sveikatai, oficialią kontrolę visais gamybos, perdirbimo ir platinimo etapais; [79 pakeit.]
c) veiklos vykdytojų ir jų kontroliuojamų veiksmų ir operacijų, jų patalpų, žemės, kultūrinių augalų ir procesų, sandėliavimo, vežimo ir prekių naudojimo bei gyvūnų laikymo oficialią kontrolę; [80 pakeit.]
ca) visus dokumentus, įskaitant tvarkomus elektronine forma, susijusius su vykdoma veikla arba transporto operacijomis. [81 pakeit.]
10 straipsnis
Oficialios kontrolės skaidrumas
1. Kompetentingos institucijos vykdo labai skaidrią oficialią kontrolę ir pateikia visuomenei susijusią informaciją apie oficialios kontrolės rengimą ir vykdymą.
Be to, jos užtikrina, kad būtų reguliariai ir laiku, ne rečiau kaip kartą per metus, skelbiama ši informacija:
a) oficialios kontrolės rūšis, veiksmų skaičius ir galutinis rezultatas;
b) nustatytų neatitikties atvejų rūšis ir skaičius;
c) atvejaiatvejų, kai kompetentingos institucijos ėmėsi priemonių pagal 135 straipsnį, rūšis ir skaičius;
d) atvejaiatvejų, kai pagal 136 straipsnį nustatytos sankcijos, rūšis ir skaičius. [82 pakeit.]
2. Vienodam šio straipsnio 1 dalyje numatytų taisyklių įgyvendinimui užtikrinti Komisija įgyvendinimo aktais nustato toje dalyje nurodytos informacijos skelbimo formą ir prireikus ją atnaujina. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrąvalstybėms narėms pateikia tinkamus rekomendacinius dokumentus, įskaitant pasiūlymą dėl standartizuotos ataskaitos formos, kuri bet kuriuo atveju turi apimti ir tų rekomendacinių dokumentų paskelbimą internete. [83 pakeit.]
3. Kompetentingoms institucijoms suteikiama teisė skelbti arba kitaip visuomenei pateikti informaciją apie individualių veiklos vykdytojų reitingą, remiantis oficialios kontrolėspaskutinių keturių oficialių kontrolių išvadomis, jei laikomasi šių sąlygų:
a) reitingo kriterijai yra objektyvūs, skaidrūs ir viešai prieinami;
b) nustatyta tinkama tvarka reitingo proceso nuoseklumui ir skaidrumui užtikrinti;
ba) jei išvados yra neigiamos, tolesni patikrinimai atliekami nedelsiant. [84 pakeit.]
3a. Siekdama sudaryti sąlygas palyginti skirtingų valstybių narių reitingų sistemas, Komisija deleguotaisiais aktais, konsultuodamasi su suinteresuotaisiais subjektais, parengia objektyvių kriterijų nustatymo gaires, kurios pateikiamos valstybėms narėms ir kuriomis jos savanoriškai gali naudotis. [85 pakeit.]
11 straipsnis
Dokumentais įforminta kontrolė ir kontrolės tikrinimo procedūros
1. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę vykdo pagal dokumentais įformintas procedūras.
Šios procedūros aprėpia II priedo II skyriuje nustatytų kontrolės procedūrų sritis, jomis oficialią kontrolę vykdantiems darbuotojams pateikiamos išsamios instrukcijos.
2. Kompetentingos institucijos nustato procedūras jų vykdomos oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumui ir veiksmingumui tikrinti.
3. Kompetentingos institucijos:
a) imasi taisomųjų veiksmų visais atvejais, kai pagal 2 dalyje numatytas procedūras nustatomi oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos nuoseklumo ir veiksmingumo trūkumai;
b) atitinkamai atnaujina 1 dalyje numatytas dokumentais įformintas procedūras.
12 straipsnis
Oficialios kontrolės apskaita ir ataskaitos [86 pakeit.]
1. Kompetentingos institucijos kiekvieną atliktą oficialią kontrolę registruoja dokumentuose. Jos rengia kiekvienos atliktos oficialios kontrolės, kuria buvo nustatyti šio reglamento arba 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų nuostatų pažeidimai, ataskaitas. [87 pakeit.]
Ataskaitas sudaro:
a) oficialios kontrolės tikslo aprašymas;
b) taikyti kontrolės metodai;
c) oficialios kontrolės rezultatai;
d) prireikus veiksmai, kurių oficialią kontrolę atlikusios kompetentingos institucijos nurodo imtis susijusiam veiklos vykdytojui.
2. Kompetentingos institucijos veiklos vykdytojui, kuriam atlikta oficiali kontrolė, pateikia 1 dalyje numatytos ataskaitos kopiją.
3. Jei vykdant oficialią kontrolę būtinas nuolatinis ar reguliarus kompetentingų institucijų darbuotojų ar atstovų dalyvavimas veiklos vykdytojo patalpose, 1 dalyje numatytos ataskaitos rengiamos taip dažnai, kad kompetentingos institucijos ir veiklos vykdytojai būtų:
a) laiku informuoti apie atitikties lygmenį;
b) nedelsiant informuoti apie visus atliekant oficialią kontrolę nustatytus trūkumus ar neatitikties atvejus.
3a. Pasienio kontrolės postuose vykdomos oficialios kontrolės rezultatai registruojami pagal 54 straipsnio 2 dalies b punktą bendrajame sveikatos įvežimo dokumente. [88 pakeit.]
13 straipsnis
Oficiali kontrolė, metodai, priemonės
1. Kompetentingos institucijos oficialią kontrolę atlieka taikydamos prireikus tokius kontrolės metodus ir priemones, kaip antai: atrankinė patikra, tikslinė atrankinė patikra, tikrinimas, inspektavimas, auditas, mėginių ėmimas, analitiniai, diagnostiniai ir kiti tyrimai.
2. Oficialiai kontrolei prireikus priskiriama: [89 pakeit.]
a) veiklos vykdytojų įdiegtų kontrolės sistemų ir gautų rezultatų nagrinėjimas;
b) inspektavimas:
i) pirminių gamintojų įrenginių ir kitų su verslu susijusių dalykų, įskaitant aplinką, patalpas, biurus, įrangą, įrenginius ir mašinas, transporto priemones ir jų gyvūnus bei prekes;
ii) žaliavų, sudedamųjų dalių, perdirbimo medžiagų ir kitų produktų, kurie naudojami prekių paruošimui ir gamybai ar gyvūnų šėrimui arba jų priežiūrai;
iia) medžiagų, skirtų sąlyčiui su maistu; [90 pakeit.]
iii) pusgaminių;
iv) valymo ir priežiūros produktų ir procesų, augalų apsaugos produktų;
v) ženklinimo, pateikimo ir reklamavimo;
c) higienos sąlygų veiklos vykdytojų patalpose kontrolė;
d) gerosios gamybos praktikos, gerosios higienos praktikos, gerosios ūkininkavimo patirties ir rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistemos (RVASVT) procedūrų vertinimas;
e) dokumentų, atsekamumo įrašų ir kitų įrašų, kurie gali būti svarbūs atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms vertinimui, nagrinėjimas; [91 pakeit.]
f) pokalbiai su veiklos vykdytojais ir jų darbuotojais;
g) veiklos vykdytojų matavimo prietaisų užregistruotų verčių aiškinimas;
h) kompetentingų institucijų savo priemonėmis vykdoma kontrolė veiklos vykdytojų atliktiems matavimams patikrinti;
i) bet kurie kiti veiksmai neatitikties atvejams nustatyti.
2a. Nustatant konkrečias oficialiosios kontrolės vykdymo taisykles visada atsižvelgiama ne tik į galimą riziką sveikatai, bet ir į vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi, bei nesąžiningos veiklos tikimybę. [326 pakeit.]
14 straipsnis
Veiklos vykdytojų pareigos
1. Veiklos vykdytojai, tiek, kiek reikia oficialiai kontrolei ar kitai oficialiai veiklai vykdyti, ir jei to reikalauja kompetentingos institucijos, kompetentingų institucijų darbuotojams, o jei vadovaujantis 25 straipsnio nuostatomis buvo perduotos specialios oficialios kontrolės užduotys – ir įgaliotųjų institucijų darbuotojams sudaro galimybes prieiti prie: [92 pakeit.]
a) jų patalpų;
b) jų kompiuterinių informacinių valdymo sistemų;
c) jų gyvūnų ir prekių;
d) jų atitinkamų dokumentų ir visos kitos susijusios informacijos, įskaitant galimų jų tyrimų rezultatus, kuri yra svarbi vykdant tokią kontrolę arba veiklą, bei 13 straipsnio 2 dalyje išvardytų kontrolės subjektų. Kiekvienas veiklos vykdytojas gali nurodyti bent visus veiklos vykdytojus, kurie yra jo tiekėjai, ir visus veiklos vykdytojus, kuriems jis tiekia. [93 pakeit.]
2. Kai vykdoma oficiali kontrolė ar kiti kita oficiali veikla, veiklos vykdytojai padeda kompetentingų institucijų darbuotojams ir pagal 25 straipsnį įgaliotosioms įstaigoms atlikti jų kontrolės užduotis. Veiklos vykdytojai kompetentingoms institucijoms nemokamai pateikia pakankamą kiekį mėginių. [94 pakeit.]
3. Už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas:
a) visapusiškai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis veiksmingam oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos vykdymui užtikrinti;
b) nedelsdamas popierine arba elektronine forma pateikia visą prašomą informaciją apie siuntą. [95 pakeit.]
4. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles:
a) dėl kompetentingų institucijų ir pagal 25 straipsnį įgaliotųjų įstaigų prieigos prie 1 dalies b punkte nurodytų kompiuterinių informacinių valdymo sistemų sąlygų; [96 pakeit.]
b) dėl 3 dalyje nurodyto veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bendradarbiavimo.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
15 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų gamybos
-1. Atliekant oficialią žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų kontrolę, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, visuomet tikrinama atitiktis reglamentams (EB) Nr. 852/2004(57), Nr. 853/2004 ir Nr. 1069/2009, kai taikytina, ir bent jau atitinkamai reikalavimams dėl:
a) patalpų ir įrangos įrengimo ir priežiūros;
b) asmens higienos;
c) RVASVT sistema grindžiamų procedūrų;
d) savikontrolės procedūrų;
e) patikrinimo, kaip darbuotojai laikosi taikomų reikalavimų;
f) veiklos vykdytojų duomenų ir maisto produktų, pašarų ir bet kokių medžiagų, įvežamų į ūkį arba iš jo išvežamų, lydraščių patikrinimo;
g) atsižvelgimo į bet kokius nesąžiningos veiklos įrodymus.
1. 1 dalyje nurodytai oficialiai mėsos gamybos kontrolei priskiriama:
a) valstybinio veterinarijos gydytojo atliekamas arba jamoficialiai paskirto padėjėjo valstybiniam veterinarijos gydytojui prisiimant atsakomybę atliekamas gyvūnų sveikatos ir gerovės tikrinimas prieš juos paskerdžiant;
b) valstybinio veterinarijos gydytojo vykdoma arba jam oficialiai paskirto padėjėjo valstybiniam veterinarijos gydytojui prisiimant atsakomybę vykdoma oficiali kontrolė skerdyklose, išpjaustymo ir perdirbimo įmonėse ir laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse, siekiant patikrinti atitiktį reikalavimams, kurie taikomi:
i) mėsos gamybos higienai;
ii) veterinarinių vaistų likučiams žmonėms vartoti skirtuose gyvūniniuose produktuose;
iii) šalutinių gyvūninių produktų ir nurodytos pavojingos medžiagos tvarkymui ir šalinimui;
iv) gyvūnų sveikatai ir gerovei.
1a. 2 dalyje nurodytos oficialios kontrolės tikslais:
a) bent vienas valstybinis veterinarijos gydytojas dalyvauja atliekant patikrinimus prieš skerdimą ir po skerdimo, o laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse ‒ atliekant patikrinimą po skerdimo;
b) valstybinis veterinarijos gydytojas arba oficialiai paskirtas padėjėjas dalyvauja išpjaustymo įmonėse dirbant su mėsa tokiu dažnumu, kad būtų pasiekti šio reglamento tikslai.
1b. Atlikus 2 dalyje nurodytą oficialią kontrolę, su gyvūnais, jų gerove ir mėsos paskirties vieta susijusių veiksmų ir priemonių pagal 135 straipsnį imasi valstybinis veterinarijos gydytojas arba jų imamasi jam prisiimant atsakomybę.
2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos specialios taisyklės dėl žmonėms vartoti skirtų gyvūninių produktų ir dėl tokių produktų gamybai skirtų gyvūnų oficialios kontrolės, siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytoms taisyklėms, taikomoms tiems produktams ir gyvūnams, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 1 dalyje ir 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;
b) vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su kiekvienu gyvūniniu produktu ir įvairiais jam taikomais procesais;
c) atvejų, kai tinkamą kvalifikaciją turintys ir tinkamai apmokyti skerdyklų darbuotojai, įdarbinti nuo ūkio gamybos padalinių atskirtame ir nepriklausomame padalinyje kontroliuojant valstybiniam veterinarijos gydytojui, gali dalyvautipadėti valstybiniam veterinarijos gydytojui atliekant 2 dalyje nurodytą mėsos iš naminių paukščių ir kiškiažvėrių gamybos oficialią kontrolę, ir tokio dalyvavimotokios pagalbos teikimo sąlygų, taip pat dėl kitų tyrimų jų veiklai vertinti formos ir taikymo;
d) aplinkybių, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečių neatitikties atvejų turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be toje dalyje numatytų priemonių;
e) kriterijų, skirtų nustatyti kada, remiantis rizikos analize nustatyti oficialios kontrolės, kurią turi vykdyti valstybinisvalstybiniam veterinarijos gydytojui nereikia būtigydytojas nedidelio našumo skerdyklose ir laukinių gyvūnų mėsos tvarkymo įmonėse vykdant 1 dalyje nurodytą oficialią kontrolęlaikantis1a dalies a punkte nurodyto būtiniausio reikalavimo, sąlygas ir dažnumą.
Pagal šią dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 140 straipsnyje numatyta procedūra, jei esant rizikai, kurios negalima veiksmingai pašalinti neturint bendrųjų oficialios kontrolės ar veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės, specifikacijų, to reikia dėl privalomų skubos priežasčių.
3. Priimdama deleguotuosius aktus, kaip numatyta 2 dalyje, Komisija atsižvelgia į:
a) kompetentingų institucijų ir maisto ūkio subjektų patirtį, įgytą Reglamento (EB) Nr. 852/2004 5 straipsnyje nurodytas procedūras;
b) mokslo ir technologijų pažangą;
c) vartotojų lūkesčius, susijusius su maisto sudėtimi, ir maisto vartosenos pokyčius;
d) riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai, susijusią su mėsa ir kitais žmonių vartojimui skirtais gyvūniniais produktais;
da) į bet kokius nesąžiningos veiklos įrodymus.
4. Jei tai netrukdo siekti žmonių ir gyvūnų sveikatos tikslų, kurių siekiama 1 straipsnio 2 dalies a, c, d ir e punktuose nurodytomis taisyklėmis, taikomomis žmonėms vartoti skirtiems gyvūniniams produktams ir tokių produktų gamybai skirtiems gyvūnams, priimdama deleguotuosius aktus, kaip numatyta 2 dalyje, Komisija taip pat atsižvelgia į:
a) poreikį palengvinti deleguotųjų aktų taikymą mažosiose įmonėseužtikrinti, kad deleguotieji aktai būtų proporcingi mažų įmonių pobūdžio ir dydžio atžvilgiu, kad jie būtų veiksmingai taikomi; [97 pakeit.]
b) poreikį sudaryti galimybę bet kuriuo maisto gamybos, perdirbimo ar platinimo etapu nuolat taikyti tradicinius metodus;
c) maisto ūkio subjektų regionuose, kuriems taikomi konkretūs geografiniai apribojimai, poreikius.
16 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl tam tikrų medžiagų likučių maiste ir pašaruose
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialiosoficialiosios kontrolės, vykdomos siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytoms taisyklėms, taikomoms tam tikroms medžiagoms, kurias panaudojus žemės ūkio augalams arba gyvūnams arba maistui ar pašarams gaminti ar perdirbti gali būti tų medžiagų likučių maiste ar pašaruose, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialiosoficialiosios kontrolės. Priimant deleguotuosius aktus tokius pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į poreikį užtikrinti minimalų oficialiosoficialiosios kontrolės lygį, kad būtų išvengta tokių medžiagų naudojimo pažeidžiant 1 straipsnio 2 dalies a punktą, ir nustatomos taisyklės dėl: [327 pakeit.]
a) vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su nepatvirtintomis medžiagomis ir nepatvirtintu leistinų medžiagų naudojimu;
b) 107 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano atitinkamų dalių rengimo specialių papildomų kriterijų ir specialių papildomų turinio dalių, be numatytųjų 108 straipsnyje;
c) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.
17 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl gyvūnų, gyvūninių produktų,ir genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių[98 pakeit.]
1. Oficiali kontrolė, susijusi su gyvūnais, apima:
a) apsaugos nuo biologinio ir cheminio pavojaus žmonių ir gyvūnų sveikatai priemonių patikrinimą;
b) gyvūnų gerovės užtikrinimo priemonių patikrinimą, nepažeidžiant 18 straipsnio nuostatų;
c) gyvūnų ligų kontrolės ar likvidavimo priemonių patikrinimą. [99 pakeit.]
2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos taisyklės dėl gyvūnų, gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktų, šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių oficialios kontrolės, siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytoms Sąjungos taisyklėms, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios kontrolės. Rengiant tokius deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką gyvūnų sveikatai, susijusią su gyvūnais, gyvūniniais produktais ir genetinės medžiagos produktais, ir riziką žmonių ir gyvūnų sveikatai, susijusią su šalutiniais gyvūniniais produktais ir jų gaminiais, ir nustatomos taisyklės dėl: [100 pakeit.]
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11,ir 12, 13 straipsniuose,ir 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje; [101 pakeit.]
b) vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į poreikį šalinti konkretų pavojų ir riziką gyvūnų sveikatai vykdant oficialią kontrolę, kuria siekiama patikrinti atitiktį ligų prevencijos ir kontrolės priemonėms, nustatytoms pagal 1 straipsnio 2 dalies d punkte nurodytas taisykles;
c) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.
18 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl gyvūnų gerovės reikalavimų
1. Be 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų oficialios kontrolės taisyklių, oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimus nustatančioms taisyklėms vežant gyvūnus, priskiriama: [102 pakeit.]
a) ilgų kelionių nuo valstybės narės iki trečiosios šalies atveju oficiali kontrolė, kuri atliekama prieš pakrovimą, kad būtų patikrintas gyvūnų tinkamumas vežimui;
b) naminių arklinių šeimos gyvūnų, išskyrus registruotus arklinių šeimos gyvūnus, ir naminių galvijų, avių, ožkų ir kiaulių ilgų kelionių nuo valstybės narės iki trečiosios šalies atveju:
i) oficiali kelionės žurnalų kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar kelionės žurnalas yra realus ir atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1/2005;
ii) oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar kelionės žurnale nurodytas vežėjas turi galiojantį vežėjo patvirtinimą, transporto priemonės patvirtinimo ilgoms kelionėms pažymėjimą ir vairuotojo bei palydovo kompetencijos pažymėjimą;
c) 57 straipsnio 1 dalyje numatytuose pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose:
i) oficiali vežamų gyvūnų būklės ir transporto priemonės kontrolė siekiant patikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo II skyriui ir, jei taikoma, VI skyriui; [103 pakeit.]
ii) oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar vežėjai laikosi taikytinų tarptautinių susitarimų, įskaitant Europos konvenciją dėl gyvūnų apsaugos tarptautinio vežimo metu, ir turi galiojančius vežėjų patvirtinimus ir vairuotojo bei palydovo kompetencijos pažymėjimus; [104 pakeit.]
iii) oficiali kontrolė, kuria siekiama patikrinti, ar naminiai arklinių šeimos gyvūnai, naminiai galvijai, avys, ožkos ir kiaulės buvo ar turi būti vežami tolimais atstumais;
iiia) atlikus oficialią kontrolę pagal c punkto i papunktį ir kompetentingai institucijai nustačius, kad gyvūnai netinkami pervežti, jie iškraunami, pagirdomi, pašeriami ir pailsinami, , taip pat, jeigu būtina, jiems suteikiama veterinarinė pagalba, kol galės tęsti kelionę. [105 pakeit.]
ca) ilgų kelionių tarp valstybių narių ir trečiųjų šalių atveju atliekama oficiali atsitiktinė arba planinė kontrolė bet kuriame ilgos kelionės etape, siekiant patikrinti, ar deklaruotas kelionės laikas atitinka tikrovę ir kelionė atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1/2005 , bet pirmiausia, ar kelionės laikas ir poilsio laikotarpiai atitinka Reglamento (EB) Nr. 1/2005 I priedo V skyriuje nustatytas ribas. [106 pakeit.]
2. Jei pagal 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytas taisykles reikalaujama, kad būtų laikomasi tam tikrų kiekybiškai neįvertinamų gyvūnų gerovės standartų, arba jei pagal tas taisykles reikalaujama, kad būtų nustatyta tam tikra tvarka, kurios laikymosi negalima veiksmingai patikrinti vien taikant 13 straipsnyje nurodytus oficialios kontrolės metodus ir priemones, tuomet oficialiai kontrolei, kuri atliekama siekiant patikrinti atitiktį toms taisyklėms, gali būti priskirtas specialių gyvūnų gerovės rodiklių naudojimas tais atvejais ir tokiomis sąlygomis, kurie priimami pagal 3 dalies f punktą.
3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies f punkte nurodytoms Sąjungos taisyklėms, vykdymo. Rengiant šiuos deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką gyvūnų gerovei, susijusią su ūkininkavimo veikla ir gyvūnų vežimu, skerdimu ir nužudymu, ir nustatomos taisyklės dėl: [107 pakeit.]
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 1 dalyje ir 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje ir 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje; [108 pakeit.]
b) vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į riziką, susijusią su įvairiomis gyvūnų rūšimis ir transporto priemonėmis, ir į poreikį išvengti neatitikties praktikos ir riboti gyvūnų kančią;
c) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių;
d) gyvūnų gerovės reikalavimų tikrinimo pasienio kontrolės postuose ir išvežimo punktuose ir minimalių reikalavimų, taikytinų tokiuose išvežimo punktuose;
e) specialių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;
f) atvejų, kai oficialiai kontrolei, kuria siekiama patikrinti atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimams, galima priskirti specialiųpriskiriamas gyvūnų gerovės rodiklių, pagrįstų pamatuojamais veiksmingumo kriterijais, naudojimąnaudojimas ir tokių rodiklių formąforma, pagrįsta, pagrįstą moksliniais ir techniniais įrodymais, ir sąlygų, kuriomis tai galima padaryti. [109 pakeit.]
19 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl augalų sveikatos
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialiosoficialiosios augalų, augalinių produktų ir kitų objektų kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies g punkte nurodytoms Sąjungos taisyklėms, taikytinoms tokioms prekėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialiosoficialiosios kontrolės. Rengiant tuos deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką augalų sveikatai, susijusią su augalais, augaliniais produktais ir kitais objektais dėl konkrečių kenksmingųjų organizmųaugalų kenkėjų ar veiklos vykdytojų, ir nustatomos taisyklės dėl: [328 pakeit.]
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;
b) vienodų oficialios tam tikrų augalų, augalinių produktų ir kitų objektų, kuriems taikomos 1 straipsnio 2 dalies g punkte nustatytos taisyklės, kontrolės vykdymo specialių reikalavimų, taip pat vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su augalų sveikata dėl konkrečių tam tikros kilmės ar provenencijos augalų, augalinių produktų ir kitų objektų;
c) vienodo kompetentingų institucijų vykdomos veiklos vykdytojų, kurie pagal Reglamento (ES) Nr. .../...(58) 79 straipsnio 1 dalį yra įgalioti išduoti augalų pasus, oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į tai, ar šie veiklos vykdytojai įgyvendino augalams, augaliniams produktams ir kitiems jų gaminamiems objektams skirtą fitosanitarijos rizikos valdymo planą, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. .../... (59) 86 straipsnyje;
d) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.
20 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl augalų dauginamosios medžiagos
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios augalų dauginamosios medžiagos kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytoms taisyklėms, taikytinoms tokioms prekėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po oficialios kontrolės. Šiais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11, 12, 13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;
b) vienodų specialių oficialios kontrolės vykdymo reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į riziką tam tikrų kategorijų ar konkrečių genčių arba rūšių augalų dauginamosios medžiagos sveikatai, tapatumui, kokybei ir atsekamumui;
c) specialių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;
d) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių. [110 pakeit.]
21 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytoms taisyklėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės. Rengiant šiuos deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į poreikį užtikrinti minimalų oficialios kontrolės lygį, kad būtų išvengta šių taisyklių pažeidimo praktikos, ir nustatomos taisyklės dėl: [111 pakeit.]
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;
b) vienodų oficialios kontrolės vykdymo toliau nurodytose srityse specialių reikalavimų ir vienodo minimalaus šios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus:
i) GMO ir genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų, kuriems neišduotas leidimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB(60), arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003, buvimas rinkoje;
ii) GMO auginimas ir teisingas Direktyvos 2001/18/EB 13 straipsnio 2 dalies e punkte, 5 straipsnio 5 dalyje ir Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 17 straipsnio 5 dalyje nurodyto stebėsenos plano taikymas, įskaitant būtinas galimo poveikio žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ir aplinkai stebėjimo ir priežiūros priemones; [112 pakeit.]
iiia) būtinos kontrolės ir ataskaitų teikimo priemonės, kuriomis siekiama užkirsti kelią netyčiniam GMO atsiradimui pagal Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnį; [113 pakeit.]
c) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be toje dalyje numatytų priemonių.
22 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl augalų apsaugos produktų
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies i punkte nurodytoms taisyklėms, vykdymo. [114 pakeit.]
Rengiant tuos deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į riziką, kurią augalų apsaugos produktai gali kelti žmonių sveikatai, gyvūnų sveikatai ar aplinkai, ir nustatomos taisyklės dėl: [115 pakeit.]
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;
b) vienodų specialių reikalavimų, taikomų vykdant oficialią kontrolę, ir dėl minimalaus šios oficialios kontrolės veiksmų, susijusių su augalų apsaugos produktų gamyba, pateikimu rinkai, įvežimu į Sąjungą, ženklinimu, pakavimu, vežimu, sandėliavimu, lygiagrečia prekyba ir naudojimu, skaičiaus, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į poreikį užtikrinti saugų ir tausų augalų apsaugos produktų naudojimą ir užkirsti kelią neteisėtai prekybai tokiais produktais; [116 pakeit.]
c) vienodų specialių pesticidų purkštuvų inspektavimo ir minimalaus šios kontrolės veiksmų skaičiaus reikalavimų;
ca) vienodų specialių reikalavimų, taikomų steigiant gamybos, pakavimo ir sandėliavimo pajėgumų registrą arba duomenų bazę; [117 pakeit.]
d) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių;
e) sertifikavimo sistemos, skirtos padėti kompetentingoms institucijoms atlikti pesticidų purkštuvų inspektavimą, formos;
f) informacijos apie įtariamą apsinuodijimą augalų apsaugos produktais rinkimo, stebėsenos ir pranešimo;
g) informacijos apie suklastotus augalų apsaugos produktus ir neteisėtą prekybą augalų apsaugos produktais rinkimo, tokių suklastotų produktų ir neteisėtos prekybos stebėsenos ir pranešimo apie juos.
23 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl ekologiškų produktų ir saugomų kilmės vietos nuorodų, saugomų geografinių nuorodų ir garantuotų tradicinių gaminių
1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j ir k punktuose nurodytoms taisyklėms, vykdymo ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po šios oficialios kontrolės.
2. DėlKomisija pagal Reglamento (EB) Nr. 834/2007 27 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytų taisyklių, 1 dalyje nurodytaisnurodytoms taisyklėms, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės. Tais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl: [118 pakeit.]
a) veiklos vykdytojų, kompetentingų institucijų, įgaliotųjų įstaigų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje, taip pat 25, 29, 30 ir 32 straipsniuose dėl įgaliotųjų įstaigų patvirtinimo ir priežiūros, siekiant užtikrinti atitiktį Reglamento (EB) Nr. 834/2007 nuostatoms; [119 pakeit.]
b) papildomų reikalavimų, be nurodytųjų 8 straipsnio 1 dalyje, dėl rizikos vertinimo ir oficialios kontrolės veiksmų bei prireikus mėginių ėmimo dažnumo nustatymo, atsižvelgiant į neatitikties atsiradimo riziką;
c) minimalaus oficialios veiklos vykdytojų kontrolės, kaip apibrėžta Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 2 straipsnio d punkte, veiksmų skaičiaus ir atvejų, kai tam tikri veiklos vykdytojai turi būti atleisti nuo tam tikrų oficialios kontrolės veiksmų, ir tokio atleidimo sąlygų;
d) papildomų oficialios kontrolės metodų ir priemonių, be nurodytųjų 13 straipsnyje ir 33 straipsnio 1–5 dalyse, ir specialių reikalavimų, taikomų oficialiai kontrolei, kuria siekiama užtikrinti ekologiškų produktų atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais ir atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms;
e) papildomų kriterijų be nurodytųjų Reglamento (EB) Nr. 834/2007 135 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje ir 30 straipsnio 1 dalyje, susijusių su priemonėmis, kurių reikia imtis neatitikties atveju, ir papildomų priemonių, be numatytųjų 135 straipsnio 2 dalyje;
f) papildomų reikalavimų, be numatytųjų 4 straipsnio 1 dalies f punkte, susijusių su infrastruktūra ir įranga, kurių reikia oficialiajai kontrolei atlikti, ir papildomų sąlygų ir pareigų, be numatytųjų 25–30 ir 32 straipsniuose dėl oficialios kontrolės užduočių perdavimo;
g) papildomų kompetentingų institucijų, ekologiškų produktų kontrolės institucijų ir už oficialią kontrolę atsakingų įgaliotųjų įstaigų ataskaitų teikimo prievolių, be nurodytųjų 12 ir 31 straipsniuose;
h) konkrečių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų.
3. Dėl 1 straipsnio 2 dalies k punkte nurodytų taisyklių, 1 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos taisyklės dėl:
a) papildomų oficialios kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį reikalavimams dėl produktų specifikacijų ir ženklinimo, reikalavimų, metodų ir priemonių, be nurodytųjų 11 ir 13 straipsniuose;
b) papildomų oficialios kontrolės, kuria siekiama užtikrinti produktų, priskiriamų 1 straipsnio 2 dalies k punkto taisyklių taikymo sričiai, atsekamumą visais gamybos, paruošimo ir platinimo etapais, taip pat užtikrinti atitiktį toms taisyklėms, metodų ir priemonių, be nurodytųjų 13 straipsnyje;
c) 107 straipsnio 1 dalyje numatyto daugiamečio nacionalinio kontrolės plano atitinkamų dalių rengimo specialių papildomų kriterijų ir specialių papildomų turinio dalių be numatytųjų 108 straipsnyje, taip pat specialių papildomų 112 straipsnyje numatytos ataskaitos dalių;
d) specialių IV antraštinėje dalyje numatytos administracinės pagalbos mechanizmų panaudojimo kriterijų ir sąlygų;
e) specialių priemonių, kurių reikia imtis neatitikties atveju ir kai neatitiktis yra didelė ar pasikartojanti, be nurodytųjų 135 straipsnio 2 dalyje.
4. Prireikus 2 ir 3 dalyje nurodytais deleguotaisiais aktais nustatomos nuo šio reglamento šiose dalyse nurodytų nuostatų leidžiančios nukrypti nuostatos.[120 pakeit.]
24 straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis, kai nustatoma nauja maistui ar pašarams kylanti rizika
1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kuriais nustatomos taisyklės dėl oficialios tam tikrų kategorijų maisto ar pašarų kontrolės, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies a–e punktuose nurodytoms taisyklėms, ir dėl veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po šios oficialios kontrolės. Rengiant tuos deleguotuosius aktuspasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų atsižvelgiama į naujai nustatytą riziką, kuri žmonių ar gyvūnų sveikatai gali būti keliama per maistą ar pašarus, arba riziką aplinkai dėl GMO ar augalų apsaugos produktų, arba bet kokią riziką, kuri kyla dėl naujų maisto ar pašarų gamybos ar vartojimo metodų, arba kurios negalima veiksmingai pašalinti, jei nėra bendrų oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis po tokios oficialios kontrolės, specifikacijų, ir nustatomos taisyklės dėl: [121 pakeit.]
a) kompetentingų institucijų konkrečių įsipareigojimų ir užduočių, be numatytųjų 4, 8, 9 straipsniuose, 10 straipsnio 1 dalyje, 11–13 straipsniuose, 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 36 straipsnyje;
b) vienodų oficialios kontrolės vykdymo ir vienodo minimalaus tokios oficialios kontrolės veiksmų skaičiaus specialių reikalavimų, be 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų kriterijų atsižvelgiant į konkretų pavojų ir riziką, susijusius su kiekvienos kategorijos maistu ir pašarais ir įvairiais jiems taikomais procesais;
c) atvejų, kai kompetentingos institucijos dėl konkrečios neatitikties turi imtis vienos ar daugiau 135 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių ar papildomų be minėtoje dalyje numatytų priemonių.
2. Pagal 1 dalį priimtiems deleguotiesiems aktams taikoma 140 straipsnyje numatyta procedūra, jei kilus didelei rizikai žmonių arba gyvūnų sveikatai arba aplinkai to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių.
24a straipsnis
Specialios taisyklės dėl oficialios kontrolės ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis dėl medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu
Komisijai pagal 139 straipsnį gali būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl oficialios kontrolės taikymo ir veiksmų, kurių kompetentingos institucijos turi imtis medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maistu atžvilgiu, taisyklių. [122 pakeit.]
III Skyrius
Kompetentingų institucijų specialių užduočių perdavimas
25 straipsnis
Kompetentingų institucijų specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimas
1. Kompetentingos institucijos, laikydamosi atitinkamai 26 ir 27 straipsniuose numatytų sąlygų, gali vienai ar kelioms įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims perduoti specialias oficialios kontrolės užduotis. Kompetentingos institucijos nepatiki fiziniams asmenims specialių oficialios kontrolės užduočių, susijusių su oficialia kontrole, kuria siekiama patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms. [123 pakeit.]
2. Kompetentingos institucijos neperduoda sprendimo dėl priemonių, kurios numatytos 135 straipsnio 1 dalies b punkte ir to straipsnio 2 bei 3 dalyse, priėmimo.
Pirma pastraipa netaikoma priemonėms, kurių reikia imtis pagal 135 straipsnį arba 23 straipsnio 2 dalies e punkte numatytas taisykles po oficialios kontrolės, atliktos siekiant nustatyti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms.[124 pakeit.]
3. Kad būtų išlaikytas kompetentingų institucijų nepriklausomumas arba pagrindinės funkcijos, Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatytos specialios oficialios kontrolės užduotys, kurių negalima perduoti.
4. Jei kompetentingos institucijos specialias kontrolės užduotis, skirtas atitikčiai 1 straipsnio 2 dalies j punkte nurodytoms taisyklėms patikrinti, perduoda vienai ar kelioms įgaliotosioms įstaigoms, kiekvienai įgaliotajai įstaigai jos priskiria kodą ir paskiria instituciją, kuri būtų atsakinga už jų patvirtinimą ir priežiūrą.
26 straipsnis
Specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimo įgaliotosioms įstaigoms sąlygos
Specialios kontrolės užduotys 25 straipsnio 1 dalyje nurodytai įgaliotajai įstaigai perduodamos raštu, laikantis šių sąlygų:
a) perduodant tiksliai aprašoma:
i) specialios oficialios kontrolės užduotys, kurias gali atlikti įgaliotoji įstaiga;
ii) tų užduočių atlikimo sąlygos;
b) įgaliotoji įstaiga:
i) turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą jai perduotoms specialioms oficialios kontrolės užduotims atlikti;
ii) turi pakankamą tinkamai kvalifikuotų ir patyrusių darbuotojų skaičių;
iii) yra nešališka, nepriklausoma, jos nėra tiesiogiai ar netiesiogiai pasamdęs veiklos vykdytojas, kurio atžvilgiu vykdoma kontrolė, bei neturi jokio kito interesų konflikto, susijusio su jai perduotų specialių oficialios kontrolės užduočių vykdymu; [125 pakeit.]
iv) veikia ir yra akredituota pagal EN ISO/IEC 17020 standartą „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai“ ir kitą standartą, jei jis labiau susijęs su perduotomis aptariamomis užduotimis;
iva) turi pakankamai galių vykdyti jai patikėtą oficialią kontrolę; [126 pakeit.]
c) parengta tvarka, pagal kurią užtikrinamas veiksmingas ir efektyvus užduotis perduodančių kompetentingų institucijų ir įgaliotosios įstaigos ryšių koordinavimas.
27 straipsnis
Specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimo fiziniams asmenims sąlygos
Kompetentingos institucijos specialias oficialios kontrolės užduotis gali perduoti vienam ar keliems fiziniams asmenims, jei tai leidžiama pagal 15–24 straipsniuose numatytas taisykles. Užduotys perduodamos raštu.
Specialių oficialios kontrolės užduočių perdavimui fiziniams asmenims taikoma 26 straipsnio, išskyrus b punkto ii ir iv papunkčius.
28 straipsnis
Įgaliotosios įstaigos ir fizinio asmens, kuriems perduotos specialios oficialios kontrolės užduotys, pareigos
Įgaliotosios įstaigos ar fiziniai asmenys, kuriems pagal 25 straipsnio 1 dalį perduotos specialios oficialios kontrolės užduotys:
a) apie jų atliktos oficialios kontrolės rezultatus reguliariai ir kompetentingoms institucijoms pareikalavus praneša kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė specialias oficialios kontrolės užduotis;
b) kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė specialias oficialios kontrolės užduotis, nedelsdamos praneša, jei remiantis oficialios kontrolės rezultatai matyti neatitiktis arba neatitikties tikimybė.
29 straipsnis
Specialias oficialios kontrolės užduotis perduodančių kompetentingų institucijų pareigos
Kompetentingos institucijos, kurios įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims pagal 25 straipsnio 1 dalį perdavė specialias oficialios kontrolės užduotis:
a) prireikusperiodiškai rengia tokių įstaigų ar asmenų auditą ar inspektavimus iš anksto apie juos nepranešus; [127 pakeit.]
b) nedelsdamos visiškai arba iš dalies atšaukia užduočių perdavimą, jei:
i) po audito ar inspektavimo, kaip nustatyta a punkte, yra įrodymų, kad šios įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys netinkamai vykdo jiems perduotas oficialios kontrolės užduotis;
ii) įgaliotoji įstaiga arba fizinis asmuo laiku nesiima tinkamų veiksmų per a punkte numatytą auditą ar inspektavimą nustatytiems trūkumams pašalinti;
iia) paaiškėjo, kad kilo pavojus įgaliotosios įstaigos ar fizinio asmens nepriklausomumui arba nešališkumui; [128 pakeit.]
30 straipsnis
Su kita oficialia veikla susijusių specialių užduočių perdavimo sąlygos
1. Kompetentingos institucijos vienai ar kelioms įgaliotosioms įstaigoms gali perduoti su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis, jei laikomasi šių sąlygų:
a) pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles tokių užduočių perduoti nedraudžiama;
b) laikomasi 26 straipsnio nustatytų sąlygų, išskyrus b punkto iv papunktį.
2. Kompetentingos institucijos vienam ar keliems fiziniams asmenims gali perduoti su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis, jei laikomasi šių sąlygų:
a) pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles leidžiama tokias užduotis perduoti;
b) laikomasi 26 straipsnio nustatytų sąlygų, išskyrus b punkto ii ir iv papunkčius.
31 straipsnis
Įgaliotosios įstaigos ir fizinio asmens, kuriems perduotos su kita oficialia veikla susijusios specialios užduotys, pareigos
Įgaliotoji įstaiga ar fizinis asmuo, kuriam pagal 30 straipsnį perduotos su kita oficialia veikla susijusios specialios užduotys:
a) apie jų įvykdytos kitos oficialios veiklos rezultatus reguliariai ir kompetentingoms institucijoms pareikalavus praneša kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis;
b) kompetentingoms institucijoms, kurios joms perdavė su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis, nedelsdamos praneša, jei remiantis kitos oficialios veiklos rezultatais matyti neatitiktis arba neatitikties tikimybė.
32 straipsnis
Su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis perduodančių kompetentingų institucijų pareigos
Kompetentingos institucijos, kurios įgaliotosioms įstaigoms arba fiziniams asmenims pagal 30 straipsnį perdavė su kita oficialia veikla susijusias specialias užduotis:
a) prireikus rengia tokių įstaigų ar asmenų auditą ar inspektavimus; [129 pakeit.]
b) nedelsdamos visiškai arba iš dalies atšaukia užduočių perdavimą, jei:
i) po audito ar inspektavimo, kaip numatyta a punkte, yra įrodymų, kad šios įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys netinkamai vykdo jiems perduotas su kita oficialia veikla susijusias užduotis;
ii) įgaliotosios įstaigos arba fiziniai asmenys laiku nesiima tinkamų veiksmų per a punkte numatytą auditą ar inspektavimą nustatytiems trūkumams pašalinti.
IV Skyrius
Mėginių ėmimas, analitiniai ir kiti tyrimai bei diagnostiniai tyrimai
33 straipsnis
Mėginių ėmimui, analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams naudojami metodai
1. Vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą mėginių ėmimui, laboratoriniams analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams naudojami metodai atitinka Sąjungos taisykles, kuriomis nustatomi šie metodai ar šių metodų veiksmingumo kriterijai.
2. Jei nėra nustatytų 1 dalyje nurodytų Sąjungos taisyklių oficialios kontrolės atžvilgiu, oficialiosios laboratorijos konkretiems analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų poreikiams naudoja naujausius metodus, pateikta tvarka atsižvelgdamos į: [130 pakeit.]
a) naujausius turimus metodus, kurie atitinka susijusias tarptautiniu mastu pripažintas taisykles ar protokolus, įskaitant Europos standartizacijos komiteto patvirtintus metodus;
b) susijusius Europos Sąjungos etaloninių laboratorijų parengtus ar rekomenduojamus metodus, įteisintus laikantis tarptautiniu mastu priimtų mokslinių protokolų, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų;
c) metodus, kurie atitinka susijusias nacionaliniu lygmeniu nustatytas taisykles, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų ir b punkte nurodytų metodų;
d) susijusius nacionalinių etaloninių laboratorijų parengtus ar rekomenduojamus metodus, įteisintus laikantis tarptautiniu mastu priimtų mokslinių protokolų, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų, b punkte nurodytų metodų ir c punkte nurodytų nacionalinių taisyklių; arba
e) susijusius metodus, įteisintus laikantis tarptautiniu mastu priimtų mokslinių protokolų, jei nėra nustatytų a punkte nurodytų taisyklių ar protokolų, b punkte nurodytų metodų, c punkte nurodytų nacionalinių taisyklių ir d punkte nurodytų metodų.
3. Nukrypstant nuo 2 dalies, atliekant atrankinę patikrą, tikslinę atrankinę patikrą ir vykdant kitą oficialią veiklą galima naudoti visus 2 dalyje nurodytus metodus, jei nėra nustatytų 1 dalyje nurodytų Sąjungos taisyklių. Tos pačios taisyklės taikomos kitai oficialiai veiklai. [131 pakeit.]
4. Jei išimtiniais atvejais dėl prastėjančios ekstremalios padėties skubiai prireikia laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų ir nėra jokių 1 ir 2 dalyje nurodytų metodų, susijusios nacionalinės etaloninės laboratorijos arba, jei tokios nacionalinės etaloninės laboratorijos nėra, bet kuri kita pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirta laboratorija kitus, nei šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytus metodus gali naudoti, kol vadovaujantis tarptautiniu mastu priimtais moksliniais protokolais įteisinamas tinkamas metodas. [132 pakeit.]
5. Jei įmanoma, laboratoriniams analitiniams tyrimams naudojami metodai apibūdinami remiantis III priede nustatytais atitinkamais kriterijais.
6. Mėginiai imami, tvarkomi ir ženklinami tokiu būdu, kuris užtikrina jų teisinį, mokslinį ir techninį teisėtumą. Mėginių dydis turi būti toks, kad, prireikus, antras ekspertas galėtų pateikti savo nuomonę, jei to paprašė veiklos vykdytojas, vadovaudamasis 34 straipsniu. [133 pakeit.]
6a. Dėl gyvūninių produktų turi būti parengti ir privalomai nustatyti metodai, skirti klonuotų gyvūnų veislinei medžiagai, taip pat klonuotų gyvūnų jaunikliams ir iš jų gautiems produktams nustatyti ir atsekti. [134 pakeit.]
7. Jei nereglamentuota kitaip, Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles dėl: [135 pakeit.]
a) mėginių ėmimui ir laboratoriniams analitiniams tyrimams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams naudotinų metodų;
b) veiksmingumo kriterijų, analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų parametrų, matavimo paklaidų ir šių metodų įteisinimo procedūrų;
c) analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų rezultatų aiškinimo.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
34 straipsnis
Antro eksperto nuomonė
1. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad vykdant oficialią veiklos vykdytojų gyvūnų ar prekių kontrolę ir imant mėginius bei atliekant analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus, šie veiklos vykdytojai turėtų teisę prašyti antro eksperto nuomonės, kai tai aktualu ir įmanoma techniniu požiūriu. Tos ekspertizės išlaidas padengia veiklos vykdytojas. [136 pakeit.]
Pagal šią teisę:
a) veiklos vykdytojui visada leidžiama reikalauti kito eksperto, paskirto etaloninės laboratorijos, o jeigu tai neįmanoma – lygiavertės kitos oficialiosios laboratorijos, mėginių ėmimo, analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų dokumentų peržiūros; [137 pakeit.]
b) prireikus ir jei techniškai įmanoma, visų pirma atsižvelgiant į pavojaus gyvūnams ir prekėms paplitimą, greitai gendančius mėginius ar prekes ir turimo substrato kiekį, veiklos vykdytojai gali reikalauti, o kompetentingos institucijos privalo užtikrinti, kad: [138 pakeit.]
i) antro eksperto nuomonei būtų paimtas pakankamas kitų mėginių kiekis arbabūtų paimta pakankamai mėginių, padalytų į tris egzempliorius, siekiant atlikti pradinį analitinį tyrimą ir, prireikus, veiklos vykdytojo prašymu gautiantro eksperto nuomonę ir atlikti kitą galutinį analitinį tyrimą, jei du pirmieji analitiniai tyrimai nesutampa; [139 pakeit.]
ii) jei neįmanoma paimti pakankamo kitų mėginių kiekio, kaip nurodyta i papunktyje, būtų atliktas nepriklausomas antras mėginio analitinis ar kitas tyrimas arba diagnostinis tyrimas.
1a. Mėginiai tvarkomi ir ženklinami tokiu būdu, kad būtų užtikrintas jų teisinis ir techninis teisėtumas. [140 pakeit.]
2. Veiklos vykdytojo prašymas antro eksperto nuomonei gauti pagal 1 dalį neturi poveikio kompetentingų institucijų pareigai imtis skubių veiksmų pašalinti arba sustabdyti riziką žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai ar gyvūnų gerovei, taip pat, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai vadovaujantis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis ir šiuo reglamentu.
3. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti vienodo 1 dalyje numatytų taisyklių taikymo ir prašymų antro eksperto nuomonei gauti teikimo ir tvarkymo procedūras. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
35 straipsnis
Gyvūnų ir prekių, tiekiamų nuotolinei prekybai, mėginių ėmimas
1. Jei gyvūnai ir prekės tiekiami nuotolinei prekybai, oficialiai kontrolei gali būti naudojami mėginiai, kompetentingų institucijų nurodyti paimti iš veiklos vykdytojų jų neidentifikavus.
2. Gavusios mėginius, kompetentingos institucijos imasi visų reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad veiklos vykdytojai, iš kurių tuos mėginius buvo nurodyta paimti pagal 1 dalį: [141 pakeit.]
a) būtų informuoti, kad tokie mėginiai imami oficialiai kontrolei atlikti ir prireikus tiriami tokios oficialios kontrolės tikslais, ir
b) turėtų teisę reikalauti antro eksperto nuomonės, numatytos 34 straipsnio 1 dalyje, jeigu tiriami 1 dalyje nurodyti mėginiai.
36 straipsnis
Oficialiųjų laboratorijų skyrimas
1. Kompetentingos institucijos valstybėje narėje, kurios teritorijoje jos veikia, arba kitoje valstybėje narėje skiria oficialiąsias laboratorijas mėginių, paimtų vykdant oficialią kontrolę ir kitą oficialią veiklą, laboratoriniams analitiniams ir kitiems tyrimams bei diagnostiniams tyrimams atlikti.
2. Kompetentingos institucijos kitoje valstybėje narėje esančią laboratoriją gali skirti oficialiąja laboratorija, laikydamosi šių sąlygų:
a) yra nustatyta tinkama tvarka, pagal kurią sudaromos galimybės atlikti 38 straipsnio 1 dalyje nurodytą auditą ir inspektavimą arba perduoti tokio audito ir inspektavimo atlikimą valstybės narės, kurioje yra laboratorija, kompetentingoms institucijoms;
b) tą laboratoriją valstybės narės, kurios teritorijoje ji yra, kompetentingos institucijos jau paskyrė oficialiąja laboratorija.
3. Skyrimas turi būti raštiškas ir jame turi būti išsamus aprašymas:
a) užduočių, kurias laboratorija turi atlikti kaip oficialioji laboratorija;
b) sąlygų, kuriomis ji turi vykdyti tas užduotis;
c) tvarkos, būtinos efektyviam ir veiksmingam laboratorijos ir kompetentingų institucijų bendros veiklos koordinavimui ir jų bendradarbiavimui užtikrinti.
4. Kompetentingos institucijos oficialiąja laboratorija gali skirti tik laboratoriją, kuri:
a) turi kompetencijos, įrangą ir infrastruktūrą, reikalingą mėginių analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti;
b) turi pakankamą tinkamai kvalifikuotų, apmokytų ir patyrusių darbuotojų skaičių;
c) yra nepriklausoma, nešališka ir neturi jokio interesų konflikto, susijusio su jos kaip oficialiosios laboratorijos užduočių vykdymu; [142 pakeit.]
d) gali laiku pateikti vykdant oficialios kontrolės veiksmus ir kitą oficialią veiklą paimtų mėginių analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultatus;
e) veikia pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“, ją pagal tą standartą vertina ir akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga, veikianti pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008. [143 pakeit.]
5. Oficialiosios laboratorijos vertinimo ir akreditavimo, nurodyto 4 dalies e punkte, aprėptis: [144 pakeit.]
a) visi laboratorinių analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų metodai, naudotini laboratorijoje mėginių analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti, kai ji veikia kaip oficialioji laboratorija;
b) gali būti naudojami vienas ar keli laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodai ar metodų grupė;
c) gali būti apibrėžta lanksčiai, kad būtų galima į akreditacijos aprėptį įtraukti pakeistas oficialiosios laboratorijos naudotų metodų, kai laboratorija buvo akredituota, versijas arba naujus metodus greta šių metodų, remiantis pačios laboratorijos atliktu įteisinimu nacionalinei akreditavimo įstaigai neatliekant specialaus vertinimo prieš pradedant naudoti tuos modifikuotus ar naujus metodus.
Jeigu Sąjungoje nėra oficialiosios laboratorijos, paskirtos pagal 1 dalį, kuri turėtų kompetencijos, įrangą, infrastruktūrą ir darbuotojus, reikalingus naujiems ar ypač retiems laboratoriniams analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti, kompetentingos institucijos gali prašyti laboratorijos ar diagnostinio centro, kuris neatitinka vieno ar kelių šio straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimų, atlikti tuos analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus.
37 straipsnis
Oficialiųjų laboratorijų pareigos
1. Oficialiosios laboratorijos nedelsdamos informuoja kompetentingas institucijas, jeigu remiantis mėginių analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultatais matyti veiklos vykdytojo neatitiktis ar neatitikties tikimybė.
2. Europos Sąjungos etaloninės laboratorijos ar nacionalinės etaloninės laboratorijos prašymu oficialiosios laboratorijos dalyvauja tarplaboratoriniuose lyginamuosiuose tyrimuose, organizuojamuose dėl analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų, kuriuos jos atlieka kaip oficialiosios laboratorijos.
3. Oficialiosios laboratorijos viešai skelbia metodų, naudojamų oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos tikslais reikalingiems analitiniams ar kitiems tyrimams arba diagnostiniams tyrimams atlikti, sąrašą.
38 straipsnis
Oficialiųjų laboratorijų auditas ir inspektavimas
1. Kompetentingos institucijos, paskyrusios oficialiąsias laboratorijas pagal 36 straipsnio 1 dalį, organizuoja šių oficialiųjų laboratorijų auditą ar inspektavimą:
a) reguliariai;
b) bet kokiu metu, kai jos mano, kad auditas ar inspektavimas yra reikalingas.
2. Kompetentingos institucijos nedelsdamos panaikina oficialiosios laboratorijos skyrimą visiškai arba tam tikroms užduotims atlikti, jeigu ji laiku nesiima atitinkamų taisomųjų veiksmų gavusi audito ar inspektavimo, numatyto pagal 1 dalį, rezultatus, kuriais atskleidžiama:
a) kad laboratorija nebeatitinka 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytų reikalavimų;
b) kad laboratorija nebevykdo 37 straipsnyje numatytų pareigų;
c) kad laboratorija neįvykdo tarplaboratorinių lyginamųjų tyrimų, nurodytų 37 straipsnio 2 dalyje.
39 straipsnis
Nukrypti nuo privalomo vertinimo ir akreditavimo reikalavimo tam tikroms oficialiosioms laboratorijoms leidžianti nuostata [145 pakeit.]
1. Nukrypstant nuo 36 straipsnio 4 dalies e punkto, kompetentingos institucijos oficialiosiomis laboratorijomis gali skirti toliau nurodytas laboratorijas neatsižvelgdamos į tai, ar jos atitinka sąlygą, numatytą tame punkte:
a) laboratorijos:
i) kurių vienintelė veikla yra trichinelėms mėsoje aptikti;
ii) kurios tik trichinelėms aptikti naudoja metodus, nurodytus Komisijos reglamento (EB) Nr. 2075/2005(61), 6 straipsnyje;
iii) kurios trichineles aptinka prižiūrint kompetentingoms institucijoms arba oficialiajai laboratorijai, kuri pagal 36 straipsnio 1 dalį paskirta ir pagal standartą EN ISO/IEC 17025 „Tyrimų, bandymų ir kalbiravimokalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ įvertinta ir akredituota šios dalies a punkto ii papunktyje nurodytų metodų taikymui; [146 pakeit.]
b) laboratorijos, atliekančios analitinius ar kitus tyrimus siekiant patikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytoms augalų dauginamosios medžiagos taisyklėms; [147 pakeit.]
c) laboratorijos, atliekančios tik analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus vykdant kitą oficialią veiklą, jeigu jos:
i) naudoja tik laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodus, nurodytus 33 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies a, b ir c punktuose;
ii) atlieka analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus kompetentingoms institucijoms ar nacionalinėms etaloninėms laboratorijoms prižiūrint, kaip jos taiko metodus;
iii) reguliariai dalyvauja tarplaboratoriniuose lyginamuosiuose tyrimuose, kuriuos rengia nacionalinės etaloninės laboratorijos dėl jų taikomų metodų;
iv) turi veikiančią kokybės kontrolės sistemą, reikalingą norint naudojamais laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodais užtikrinti reikšmingus ir patikimus rezultatus.
2. Jeigu laboratorijoms, nurodytoms 1 dalies c punkte, taikytiems metodams reikalingas laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultato patvirtinimas, patvirtinamąjį laboratorinį analitinį ar kitą tyrimą arba diagnostinį tyrimą atlieka oficialioji laboratorija, kuri atitinka 36 straipsnio 4 dalies e punkto reikalavimus.
3. Pagal 1 dalies a ir c punktus paskirtos oficialiosios laboratorijos turi būti valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra jas paskyrusios kompetentingos institucijos.
40 straipsnis
Įgaliojimai priimti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo visų oficialiosiose laboratorijose naudojamų laboratorinių analitinių ir kitų tyrimų bei diagnostinių tyrimų metodų privalomo vertinimo ir akreditavimo reikalavimo [148 pakeit.]
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai kompetentingos institucijos oficialiosiomis laboratorijomis pagal 36 straipsnio 1 dalį gali skirti laboratorijas, kurios nevykdo 36 straipsnio 4 dalies e punkte nurodytų sąlygų, susijusių su visais jų naudojamais metodais, ir sąlygų, kuriomis tai galima padaryti, jeigu tokios laboratorijos atitinka šias sąlygas:
a) jos veikia, vertinamos ir akredituojamos pagal standartą EN ISO/IEC 17025 naudoti vieną ar kelis metodus, kurie panašūs į kitus jų naudojamus metodus ir juos atitinka;
b) jos reguliariai ir dideliu mastu naudoja metodus, kuriems gavo akreditaciją, nurodytą a punkte.
41 straipsnis
Nukrypti nuo privalomo oficialiųjų laboratorijų vertinimo ir akreditavimo reikalavimo leidžianti laikinoji nuostata [149 pakeit.]
1. Nukrypstant nuo 36 straipsnio 5 dalies a punkto kompetentingos institucijos pagal 36 straipsnio 1 dalį gali esamą oficialiąją laboratoriją laikinai skirti oficialiąja laboratorija laboratorinio analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo metodui, dėl kurio nebuvo suteikta 36 straipsnio 4 dalies e punkte nurodyta akreditacija, naudoti:
a) kai to metodo naudojimas yra naujas reikalavimas pagal Sąjungos taisykles;
b) kai dėl naudojamo metodo pakeitimų reikalinga nauja akreditacija ar oficialiajai laboratorijai jau suteiktos akreditacijos aprėpties išplėtimas;
c) tais atvejais, kai metodą reikia naudoti esant neatidėliotinai situacijai arba kilus rizikai žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizikai aplinkai; arba
ca) laukiant akreditavimo įstaigos vertinimo ir sprendimo. [150 pakeit.]
2. 1 dalyje nurodytą laikiną skyrimą reglamentuoja šios sąlygos:
a) oficialioji laboratorija pagal standartą EN ISO/IEC 17025 jau akredituota naudoti metodą, kuris yra panašus į metodą, neįtrauktą į jos akreditacijos aprėptį;
b) oficialiojoje laboratorijoje veikia kokybės kontrolės sistema, skirta užtikrinti reikšmingus ir patikimus rezultatus naudojant metodą, kuris neįtrauktas į esamos akreditacijos aprėptį;
c) atlieka analitinius ar kitus tyrimus arba diagnostinius tyrimus kompetentingoms institucijoms ar nacionalinei etaloninei laboratorijai prižiūrint, kaip tas metodas naudojamas.
3. 1 dalyje numatytas laikinas skyrimas neturi trukti ilgiau nei vienerius metus ir gali būti vieną kartą pratęstas dar vieneriems metams.
4. Pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtos oficialiosios laboratorijos turi būti valstybėse narėse, kurių teritorijoje yra jas paskyrusios kompetentingos institucijos.
41a straipsnis
Oficiali gyvūnų ir prekių, įvežamų į Sąjungą, kontrolė vykdoma atsižvelgiant į riziką ir gali būti atliekama pasienio kontrolės postuose pagal šio skyriaus II skirsnį, siekiant patikrinti atitiktį reglamente nurodytoms konkrečioms su tam tikrais gyvūnais ir prekėmis susijusioms nuostatoms, arba tinkamoje vietoje, kuri numatyta šio skyriaus I skirsnyje. [151 pakeit.]
V skyrius
Į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių oficiali kontrolė
I skirsnis
Gyvūnai ir prekės, kuriems speciali oficiali kontrolė pasienyje netaikoma
42 straipsnis
Oficiali gyvūnų ir prekių, kurioms speciali oficiali kontrolė pasienyje netaikoma, kontrolė
1. Kompetentingos institucijos reguliariai vykdo oficialią į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių kontrolę, siekdamos užtikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms.
Oficiali gyvūnų ir prekių, kuriems 45 straipsnis netaikomas, kontrolė atliekama tam tikru dažnumu atsižvelgiant:
a) į riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, susijusią su skirtingų rūšių gyvūnais ir prekėmis;
aa) į nesąžiningos veiklos, galinčios suklaidinti vartotoją dėl maisto produktų ir prekių kilmės, kokybės ir sudėties, tikimybę; [152 pakeit.]
b) į ankstesnį patvirtinimą dėl atitikties reikalavimams, kurie nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, taikytinomis susijusiems gyvūnams ir prekėms:
i) iš trečiosios šalies ir kilmės įmonės;
ii) iš eksportuotojo;
iii) iš veiklos vykdytojo, atsakingo už siuntą;
c) į jau atliktą susijusių gyvūnų ir prekių kontrolę;
d) į garantijas, kurias trečiosios kilmės šalies kompetentingos institucijos suteikė dėl gyvūnų ir prekių atitikties taisyklėmis, nurodytomis 1 straipsnio 2 dalyje, nustatytiems reikalavimams ar reikalavimams, pripažintiems bent jau lygiaverčiais jiems.
2. 1 dalyje numatyta oficiali kontrolė atliekama tinkamoje Sąjungos muitų teritorijos vietoje, įskaitant:
a) įvežimo į Sąjungą punktą;
b) pasienio kontrolės postą;
c) išleidimo į laisvą apyvartą Sąjungoje punktą;
d) veiklos vykdytojo, atsakingo už siuntą, sandėlius ir patalpas.
3. Kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose ir kituose įvežimo į Sąjungą punktuose atlieka toliau nurodytų objektų oficialią kontrolę bet kada, kai tik jos turi priežastį manyti, kad jų įvežimas į Sąjungą gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai:
a) transporto priemonių, taip pat ir tuščių;
b) pakuočių.
4. Kompetentingos institucijos taip pat gali atlikti oficialią prekių, kurios pateikiamos pagal vieną iš muitinės procedūrų, apibrėžtų Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 16 dalies a–g punktuose, kontrolę.
43 straipsnis
Gyvūnų ir prekių, kuriems nėra taikoma speciali oficiali kontrolė pasienyje, oficialios kontrolės rūšys
1. 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė:
a) visada apima dokumentų tikrinimą;
b) apima tapatumo ir fizinį tikrinimus atsižvelgiant į keliamą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai.
2. Kompetentingos institucijos 1 dalies b punkte nurodytus fizinius tikrinimus atlieka tokiomis sąlygomis, kurios yra tinkamomis tikrinimui atlikti.
3. Jeigu 1 dalyje nurodytų dokumentų, tapatumo ir fizinio tikrinimų metu paaiškėja, kad gyvūnai ir prekės neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, taikomos 64 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys, 65–67 straipsniai, 69 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 70 straipsnio 1 ir 2 dalys.
4. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai kompetentingos institucijos gali prašyti veiklos vykdytojų pranešti apie tam tikrų į Sąjungą įvežamų prekių atgabenimą, ir sąlygų, kaip tai būtų galima padaryti.
44 straipsnis
Gyvūnų ir prekių, kurioms speciali oficiali kontrolė pasienyje netaikoma, mėginiai
1. Jeigu imami gyvūnų ir prekių mėginiai, kompetentingos institucijos turi:
a) informuoti muitines ir susijusius veiklos vykdytojus;
b) nuspręsti, ar gyvūnai arba prekės gali būti išleisti anksčiau nei bus žinomi atlikto mėginių analitinio ar kito tyrimo arba diagnostinio tyrimo rezultatai su sąlyga, kad būtų užtikrintas gyvūnų ar prekių atsekamumas.
2. Komisija įgyvendinimo teisės aktais:
a) nustato priemones, reikalingas gyvūnų ar prekių, nurodytų 1 dalies b punkte, atsekamumui užtikrinti;
b) nustato dokumentus, kurie turi būti pridedami prie gyvūnų ar prekių, nurodytų 1 dalyje, kai kompetentingos institucijos ima mėginius.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
II Skirsnis
Oficiali gyvūnų ir prekių kontrolė pasienio kontrolės postuose
45 straipsnis
Gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose
1. Siekdamos užtikrinti atitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms kompetentingos institucijos vykdo kiekvienos iš toliau išvardytų į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamų gyvūnų ir prekių kategorijų siuntos oficialią kontrolę pirmojo patekimo į Sąjungą pasienio kontrolės poste:
a) gyvūnai;
b) gyvūniniai produktai, maisto produktai, kurių sudėtyje yra gyvūninių produktų, genetinės medžiagos produktai ir šalutiniai gyvūniniai produktai: [153 pakeit.]
c) augalai, augaliniai produktai ir kiti objektai bei medžiagos, kuriose gali veistis arba per jas plisti augalų kenksmingieji organizmai, nurodyti sąrašuose, sudarytuose pagal Reglamento ES Nr. .../...(62) 68 straipsnio 1 dalį ir 69 straipsnio 1 dalį;
d) prekės, kurių kilmė yra tam tikros trečiosios šalys, dėl kurių Komisija 2 dalies b punkte numatytais įgyvendinimo aktais nusprendė, kad priemonę, pagal kurią nustatomas laikinai didesnis oficialios kontrolės veiksmų skaičius jas įvežant į Sąjungą, yra būtina dėl žinomos ar naujai atsiradusios rizikos arba kai yra įrodymų, kad galima didelė plataus masto neatitiktis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms;
e) gyvūnai ir prekės, kuriems taikoma neatidėliotina priemonė, numatyta aktuose, priimtuose pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 53 straipsnį, Reglamento (ES) Nr. .../...(63) 249 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. ../...(64)+ 27 straipsnio 1 dalį, 29 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 2 dalį, 47 straipsnio 1 dalį, 49 straipsnio 2 dalį ir 50 straipsnio 2 dalį, pagal kurią reikalaujama atlikti oficialią šių gyvūnų ar prekių, identifikuojamų pagal jų kodus Kombinuotoje nomenklatūroje, kontrolę juos įvežant į Sąjungą;
f) gyvūnai ir prekės, kurių įvežimo į Sąjungą sąlygos ar priemonės buvo nustatytos aktais, priimtais pagal atitinkamai 125 ar 127 straipsnius arba pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad atitiktis toms sąlygoms ar priemonėms būtų užtikrinta gyvūnus ar prekes įvežant į Sąjungą.
2. Komisija įgyvendinimo aktais:
a) sudaro išsamius gyvūnų ir prekių, priskiriamų 1 dalies a ir b punktuose nurodytoms kategorijoms, sąrašus nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus;
b) sudaro prekių, priskiriamų 1 dalies d punkte nurodytai kategorijai, sąrašus nurodant jų Kombinuotosios nomenklatūros kodus, ir juos atnaujina, kai tai būtina dėl tame punkte nurodytos rizikos.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl siuntų, nurodytų 1 dalyje, kategorijų pakeitimų ir įrašyti kitus produktus, kurie gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai.
4. Jei kitaip nenustatyta aktuose, kuriais nustatomos 1 dalies d, e ir f punktuose nurodytos priemonės ar sąlygos, šis straipsnis taip pat taikomas tų gyvūnų ir prekių, kurių kategorijos nurodytos 1 dalies a, b ir c punktuose, siuntoms, jei jos yra nekomercinio pobūdžio.
46 straipsnis
Gyvūnai ir prekės, kuriems netaikoma oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai, kai toliau išvardytiems gyvūnams ir prekėms netaikomas 45 straipsnis, ir dėl tokio netaikymo sąlygų:
a) prekės, siunčiamos kaip komerciniai ar prekybos pavyzdžiai ar demonstravimo priemonės parodoms, kurios nėra skirtos pateikti rinkai; [154 pakeit.]
b) gyvūnai ir prekės, skirtos naudoti moksliniais tikslais; [155 pakeit.]
c) prekės, vežamos tarptautinių maršrutų transporto priemonėmis, kurios nėra iškraunamos ir yra skirtos įgulai ir keleiviams vartoti;
d) prekės, kurios sudaro keleivių asmeninio bagažo dalį ir yra skirtos asmeniniam vartojimui;
e) nedidelės fiziniams asmenims siunčiamos prekių siuntos, kurios neskirtos pateikti rinkai;
f) gyvūnai augintiniai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [number of the Regulation on animal health] 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte; [156 pakeit.]
g) prekės, kurios buvo termiškai apdorotos ir jų kiekis nėra didesnis, nei nustatytinas tuose deleguotuosiuose aktuose;
h) bet kurios kitos kategorijos gyvūnai ar prekės, kurių kontrolė pasienio kontrolės postuose nėra būtina atsižvelgiant į jų keliamą riziką.
47 straipsnis
Oficiali kontrolė pasienio kontrolės postuose
1. Kompetentingos institucijos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų oficialią kontrolę atlieka siuntą atgabenus į pasienio kontrolės postą. Atliekant šią oficialią kontrolę vykdomi dokumentų, tapatumo ir fiziniai tikrinimai.
2. Tikrinami visų 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų dokumentai ir tapatumas.
3. 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų fiziniai tikrinimai atliekami tam tikru dažnumu atsižvelgiant į kiekvieno gyvūno, prekės arba gyvūnų ar prekių kategorijos keliamą riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai.
4. Fizinius tikrinimus siekiant nustatyti atitiktį gyvūnų sveikatos ir gerovės reikalavimams ar 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytiems augalų sveikatos reikalavimams atlieka (arba atlieka prižiūrint) tam tikslui kompetentingų institucijų paskirti darbuotojai, turintys tinkamą veterinarijos ar fitosanitarijos srities kvalifikaciją.
Jeigu atliekami tokie gyvūnų ar gyvūninių produktų tikrinimai, juos atlieka valstybinis veterinarijos gydytojas arba jie atliekami jam prižiūrint, kuriam gali padėti specialiai apmokyti pagalbiniai darbuotojai, tačiau gydytojas yra atsakingas už atliekamą tikrinimą. [157 pakeit.]
5. Kompetentingos institucijos pasienio kontrolės postuose atlieka sisteminę oficialią transporto priemonėmis vežamų gyvūnų ir tų transporto priemonių kontrolę, siekdamos patikrinti atitiktį gyvūnų gerovės reikalavimams, nustatytiems 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms. Kompetentingos institucijos parengia tvarką, pagal kurią teikiamas prioritetas transporto priemonėmis vežamų gyvūnų oficialiai kontrolei ir mažinamas tokios kontrolės vilkinimas.
6. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų prekių siuntų pristatymo sąlygas, dalis, kurios gali sudaryti atskirą siuntą, ir didžiausią tokių dalių skaičių kiekvienoje siuntoje, atsižvelgdama į būtinumą užtikrinti greitą ir veiksmingą siuntų tvarkymą ir kompetentingų institucijų numatomą atlikti oficialią kontrolę.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
48 straipsnis
Prie siuntų ir padalytų siuntų pridedami sertifikatai ir dokumentai
1. Oficialių sertifikatų ar dokumentų originalai ar elektroninės kopijos, kurios pagal 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles turi būti pridėtos prie 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų, pateikiamos pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms ir jų saugomos.
2. Pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui išduoda patvirtintą 1 dalyje nurodytų oficialių sertifikatų ar dokumentų originalą ar elektroninę kopiją arba, jeigu siunta yra padalyta, atskirus autentiškus tokių sertifikatų ar dokumentų originalus ar elektronines kopijas.
3. Siuntos negali būti padalytos, kol neatlikta oficiali kontrolė ir pagal 54 straipsnio 4 dalį ir 55 straipsnio 1 dalį nebaigtas rengti 54 straipsnyje nurodytas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas (BSĮD).
49 straipsnis
Specialios oficialios kontrolės pasienio kontrolės postuose taisyklės
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi:
a) atvejai, kai pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos gali suteikti leidimą toliau vežti 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas į galutinės paskirties vietą laukiant fizinio tikrinimo rezultatų, jei toks tikrinimas reikalingas, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti;
b) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų prekių perkraunamų siuntų dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų atlikimo terminai ir sąlygos;
c) atvejai, kai perkraunamų siuntų ir atvežtų oru ar jūra ir paliktų toje pačioje transporto priemonėje tolesniam gabenimui gyvūnų tapatumo ir fizinis tikrinimas gali būti atlikti kitame nei pirmo patekimo į Sąjungą punkto pasienio kontrolės poste, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti;
d) atvejai, kai 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas leidžiama vežti tranzitu, o tokių siuntų speciali oficiali kontrolė turi būti atliekama pasienio kontrolės postuose, įskaitant jų laikymo specialiai patvirtintuose laisvuosiuose muitinės sandėliuose atvejus ir sąlygas, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti.
50 straipsnis
Dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų ypatumai
Siekdama užtikrinti vienodą 47, 48 ir 49 straipsniuose nustatytų taisyklių įgyvendinimą Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiose taisyklėse nurodytų dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų metu ir po to atliktinus veiksmus, kad būtų galima užtikrinti šios oficialios kontrolės veiksmingumą. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
51 straipsnis
Oficiali kontrolė, neatliekama pasienio kontrolės postuose, per kuriuos gyvūnas ar prekė pirmą kartą pateko į Sąjungą
1. 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių, tapatumo ir fizinius tikrinimus gali atlikti kompetentingos institucijos kituose nei pasienio kontrolės postai kontrolės punktuose, jeigu šie kontrolės punktai atitinka 62 straipsnio 3 dalyje ir pagal 62 straipsnio 4 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose nustatytus reikalavimus. [158 pakeit.]
Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai ir sąlygos, kai:
a) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo ir fizinius tikrinimus gali atlikti kompetentingos institucijos kituose nei pasienio kontrolės postai kontrolės punktuose su sąlyga, kad šie kontrolės punktai atitiktų 62 straipsnio 3 dalyje ir pagal 62 straipsnio 4 dalį priimtuose įgyvendinimo aktuose numatytus reikalavimus; [159 pakeit.]
b) fiziniai siuntų, kurių dokumentų ir tapatumo tikrinimai pasienio kontrolės poste, per kurį siunta pirmą kartą pateko į Sąjungą, tikrinimai gali būti atliekami kitame kitos valstybės narės pasienio kontrolės poste;
c) specialias kontrolės užduotis, susijusias su toliau nurodytais objektais, kompetentingos institucijos gali priskirti muitinėms ar kitoms viešojo sektoriaus institucijoms:
i) 63 straipsnio 2 dalyje nurodytos siuntos;
ii) keleivių asmeninis bagažas;
iii) nuotolinės prekybos būdu užsakytos prekėsmažos siuntos, kurios siunčiamos privatiems asmenims arba nuperkamos nuotoliniubūdu telefonu, paštu arba internetu; [160 pakeit.]
iiia) gyvūnai augintiniai, kurie atitinka sąlygas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013(65) 5 straipsnyje. [161 pakeit.]
2. 54 straipsnio 2 dalies b punktas, 55 straipsnio 2 dalies a punktas, 57, 58, 60, 61 straipsniai ir 62 straipsnio 3 ir 4 dalys taikomos 1 dalies a punkte nurodytiems kontrolės punktams.
52 straipsnis
Tapatumo ir fizinių tikrinimų dažnumas
1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomos gyvūnų ir prekių kategorijos, ir sąlygos, kuriomis nukrypstant nuo 47 straipsnio 2 dalies ir atsižvelgiant į sumažėjusią riziką 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių siuntų tapatumo tikrinimai turi būti:
a) atliekami rečiau;
b) atliekami tik tikrinant siuntos oficialią plombą, jeigu tokia yra.
2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatoma:
a) kriterijai ir procedūros 45 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų atliktinų fizinių tikrinimų minimaliam dažnumui nustatyti ir jį pakeisti, taip pat juos pritaikyti prie rizikos, susijusios su tomis kategorijomis, lygmens atsižvelgiant į: [162 pakeit.]
i) informaciją, kurią Komisija surinko pagal 124 straipsnio 1 dalį;
ii) Komisijos ekspertų pagal 115 straipsnio 1 dalį atliktos kontrolės rezultatus;
iii) veiklos vykdytojo senesnius patvirtinimus dėl atitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms;
iv) duomenis ir informaciją, surinktus per 130 straipsnyje nurodytą informacijos valdymo sistemą;
v) turimus mokslinius vertinimus ir
vi) bet kokią kitą informaciją apie riziką, susijusią su gyvūnų ir prekių kategorijomis;
b) sąlygos, kuriomis valstybės narės gali padidinti fizinių tikrinimų dažnumą, nustatytą pagal a punktą, kad būtų galima atsižvelgti į vietinius rizikos veiksnius;
c) procedūros siekiant užtikrinti, kad pagal a punktą nustatytas fizinių tikrinimų minimalus dažnumas būtų savalaikis ir taikomas vienodai. [163 pakeit.]
3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl:
a) 45 straipsnio 1 dalies d punkte nurodytų kategorijų prekių fizinių tikrinimų minimalaus dažnumo; [164 pakeit.]
b) 45 straipsnio 1 dalies e ir f punktuose nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių fizinių tikrinimų minimalaus dažnumo, jeigu jis nėra numatytas nurodytuose aktuose. [165 pakeit.]
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
53 straipsnis
Sprendimai dėl siuntų
1. Kompetentingos institucijos po oficialios kontrolės priima sprendimą dėl kiekvienos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos ir nurodo, ar siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles ir, jei taikoma, taikytinas muitinės procedūras.
2. Sprendimus atlikus fizinį tikrinimą dėl atitikties gyvūnų sveikatos ir gerovės ar augalų sveikatos reikalavimams priima darbuotojai, turintys tinkamą veterinarijos ar fitosanitarijos srities kvalifikaciją ir tam tikslui paskirti kompetentingos institucijos.
Sprendimus dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntų priima valstybinis veterinarijos gydytojas arba tai daroma jam prižiūrint, kuriam gali padėti specialiai apmokyti pagalbiniai darbuotojai, tačiau gydytojas yra atsakingas už atliekamą tikrinimą. [166 pakeit.]
2a. Sprendimai dėl gyvūnų ir gyvūninių produktų siuntųnurodomi bendrajame sveikatos įvežimo dokumente. [167 pakeit.]
54 straipsnis
Veiklos vykdytojų ir kompetentingų institucijų bendrojo sveikatos įvežimo dokumento naudojimas
1. Dėl kiekvienos 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas užpildo BSĮD, pateikdamas informaciją, reikalingą norint nedelsiant ir išsamiai identifikuoti siuntą ir jos paskirties vietą.
2. BSĮD naudoja:
a) už 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntas atsakingi veiklos vykdytojai, siekdami iš anksto pranešti pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms apie šių siuntų atgabenimą;
b) pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos, siekdamos:
i) užregistruoti oficialios kontrolės išvadas ir visus jomis remiantis priimtus sprendimus, įskaitant sprendimą atmesti siuntą;
ii) elektroniniais mainais per TRACES sistemą perduoti informaciją, nurodytą i punkte. [168 pakeit.]
2a. 2 dalyje nurodyti veiklos vykdytojai ir kompetentingos institucijos taip pat gali naudoti nacionalinę informacinę sistemą, kad perduotų duomenis į TRACE sistemą. [169 pakeit.]
3. Veiklos vykdytojai pateikia išankstinį pranešimą pagal 2 dalies a punktą, užpildydami ir pateikdami atitinkamą BSĮD dalį per TRACES sistemą, skirtą perduoti pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms prieš fiziškai siuntą atgabenant į Sąjungą.
4. Kai tik pagal 47 straipsnio 1 dalį atliekama būtina oficiali kontrolė, pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos baigia pildyti BSĮD, kai tik: bendrajame sveikatos įvežimo dokumente nurodo, koks sprendimas priimtas dėl siuntos.
a) atlikti visi oficialios kontrolės veiksmai, būtini pagal 47 straipsnio 1 dalį;
b) turimi fizinių tikrinimų, jei tokie tikrinimai yra būtini, rezultatai;
c) sprendimas dėl siuntos priimtas pagal 53 straipsnį ir užregistruotas BSĮD. [170 pakeit.]
55 straipsnis
Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento naudojimas muitinėse
1. 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų pateikimas prižiūrint arba kontroliuojant muitinėms, įskaitant įvežimą į laisvąsias zonas arba muitinės sandėlius ir tvarkymą juose, atliekamas veiklos vykdytojui pateikiant muitinėms BSĮD arba jo elektroninę kopiją, pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms ją tinkamai užpildžius TRACES sistemoje.
2. Muitinės:
a) neleidžia pateikti siuntos pagal muitinės procedūras, kurios skiriasi nuo pasienio kontrolės posto kompetentingos institucijos nurodytųjų;
b) leidžia išleisti į laisvą apyvartą siuntą tik, kai pateikiamas tinkamai užpildytas BSĮD, kuriuo patvirtinta, kad siunta atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles.
3. Jeigu pateikta 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntos muitinės deklaracija, o BSĮD nėra pateiktas, muitinės sulaiko siuntą ir nedelsdamos praneša apie tai pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms. Kompetentingos institucijos imasi būtinų priemonių pagal 64 straipsnio 5 dalį.
56 straipsnis
Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento forma, terminai ir specialiosios naudojimo taisyklės
1. Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles dėl:
a) BSĮD formos ir jo pateikimo bei naudojimo instrukcijų;
b) minimalių terminų, per kuriuos veiklos vykdytojai turi iš anksto pranešti apie siuntas, kaip numatyta 54 straipsnio 2 dalies a punkte, siekiant sudaryti galimybę pasienio kontrolės posto kompetentingoms institucijoms laiku ir veiksmingai atlikti oficialios kontrolės veiksmus.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl taisyklių, kuriomis nustatomi atvejai, kai prie 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų privalo būti pridėtas BSĮD iki paskirties vietos, ir sąlygos, kuriomis galima tai padaryti. Bet kokiu atveju prie 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų iki jų paskirties vietos turi būti pridėta BSĮD kopija. [171 pakeit.]
57 straipsnis
Pasienio kontrolės postų skyrimas
1. Valstybės narės skiria pasienio kontrolės postus vienos ar daugiau 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių oficialiai kontrolei atlikti.
2. Valstybės narės bent prieš tris mėnesius iki pasienio kontrolės posto skyrimo apie tai praneša Komisijai. Tame pranešime turi būti visa informacija, Komisijai reikalinga norint patikrinti, ar pasiūlytas pasienio kontrolės postas atitinka būtiniausius 62 straipsnyje nustatytus reikalavimus.
3. Per tris mėnesius nuo 2 dalyje nurodyto pranešimo pateikimo Komisija informuoja valstybę narę:
a) ar pasiūlyto pasienio kontrolės posto skyrimas priklauso nuo palankios Komisijos ekspertų pagal 115 straipsnį atliktos kontrolės, siekiant patikrinti atitiktį būtiniausiems 62 straipsnyje nustatytiems reikalavimams, išvados;
b) apie šios kontrolės vykdymo datą.
4. Valstybė narė atideda pasienio kontrolės posto skyrimą, kol iš Komisijos gaunama palanki kontrolės išvada.
58 straipsnis
Pasienio kontrolės postų sąrašai
1. Kiekviena valstybė narė internete skelbia atnaujintus pasienio kontrolės postų jos teritorijoje sąrašus, pateikdama tokią informaciją apie kiekvieną pasienio kontrolės postą:
a) kontaktinius duomenis ir darbo valandas;
b) tikslią vietą ir tai, ar tai uostas, oro uostas, geležinkelis ar kelių įvežimo punktas;
c) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas gyvūnų ir prekių kategorijas, kurios įtrauktos į jo paskirtą veiklos sritį;
d) įrangą ir patalpas, skirtas kiekvienos kategorijos gyvūnų ir prekių, kuriuos tikrinti jis paskirtas, oficialios kontrolės veiksmams atlikti;
e) gyvūnų ir prekių, tvarkomų per kalendorinius metus, kiekį pagal kiekvieną iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų gyvūnų ir prekių kategorijų, kurioms tikrinti jis paskirtas.
2. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija nustato skyrimų ir kitos informacijos, naudotinos valstybių narių pasienio kontrolės postų sąrašuose, formą, kategorijas ir santrumpas.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
59 straipsnis
Esamų pasienio kontrolės subjektų patvirtinimų panaikinimas ir pakartotinis skyrimas
1. Pasienio tikrinimo postų patvirtinimas pagal Direktyvos 97/78/EB 6 straipsnį ir Direktyvos 91/496/EEB 6 straipsnį ir įvežimo punktų skyrimas pagal Reglamento (EB) Nr. 669/2009 5 straipsnį ir Direktyvos 2000/29/EB 13 straipsnio c punkto 4 papunktį panaikinami.
2. Valstybės narės gali pakartotinai skirti 1 dalyje nurodytus pasienio tikrinimo postus, paskirtus įvežimo punktus ir įvežimo punktus pasienio kontrolės postais pagal 57 straipsnio 1 dalį, jeigu jie atitinka 62 straipsnyje nustatytus būtiniausius reikalavimus.
3. 2 dalyje nurodytam pakartotiniam skyrimui netaikoma 57 straipsnio 2 ir 3 dalys.
60 straipsnis
Pasienio kontrolės postų skyrimo panaikinimas
1. Jeigu pasienio kontrolės postai nebeatitinka 62 straipsnyje nurodytų reikalavimų, valstybės narės:
a) panaikina 57 straipsnio 1 dalyje numatytą skyrimą dėl tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, dėl kurių skyrimas buvo atliktas;
b) išbraukia juos iš 58 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąrašų dėl tų kategorijų gyvūnų ir prekių, dėl kurių skyrimas yra panaikintas.
2. Valstybės narės informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie pasienio kontrolės posto skyrimo panaikinimą, kaip numatyta 1 dalyje, ir apie tokio panaikinimo priežastis.
3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai pasienio kontrolės postai, kurių skyrimas buvo tik iš dalies panaikintas pagal 1 dalies a punktą, gali būti pakartotinai skiriami nukrypstant nuo 57 straipsnio, ir procedūrų, pagal kurias tai atliekama.
61 straipsnis
Pasienio kontrolės postų skyrimo sustabdymas
1. Valstybė narė nedelsdama sustabdo pasienio kontrolės posto skyrimą ir nurodo sustabdyti jo veiklą dėl visų ar tam tikrų kategorijų gyvūnų ir prekių, dėl kurių skyrimas buvo atliktas, tais atvejais, kai tokia veikla gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų,ar riziką aplinkai. [172 pakeit.]
2. Valstybės narės nedelsdamos informuoja Komisiją ir kitas valstybes nares apie bet kokį pasienio kontrolės posto skyrimo sustabdymą ir tokio sustabdymo priežastis.
3. Valstybės narės nurodo pasienio kontrolės posto skyrimo sustabdymą 58 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose.
4. Valstybės narės panaikina 1 dalyje numatytą sustabdymą, kai tik:
a) kompetentingos institucijos sužino, kad 1 dalyje nurodyta rizika nebeegzistuoja;
b) jos perdavė Komisijai ir kitoms valstybėms narėms informaciją, kuria remiantis sustabdymas panaikinamas.
5. Komisija gali įgyvendinimo aktais nustatyti informacijos mainų ir pranešimų, nurodytų 2 dalyje ir 4 dalies b punkte, procedūras.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
62 straipsnis
Būtiniausi pasienio kontrolės posto reikalavimai
1. Pasienio kontrolės postai turi būti išdėstyti labai arti įvežimo į Sąjungą punkto tinkamai įrengtoje vietoje, kad muitinės pagal, kaip nurodyta Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 38 straipsnio 1 dalį juos paskirtųdalyje. [173 pakeit.]
2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl atvejų, kai pasienio kontrolės postai gali būti išdėstyti tam tikru atstumu nuo įvežimo į Sąjungą punkto atsižvelgiant į konkrečius geografinius apribojimus, ir sąlygų, kuriomis galima tai padaryti.
3. Pasienio kontrolės postai turi turėti:
a) pakankamą tinkamai kvalifikuotų darbuotojų skaičių;
b) patalpas, tinkamas pagal tvarkomų gyvūnų ir prekių kategorijų pobūdį ir apimtį;
c) įrangą ir patalpas, kad būtų galima atlikti oficialią kiekvienos kategorijos, dėl kurios pasienio kontrolės postas paskirtas, gyvūnų ir prekių kontrolę;
d) veikiančią tvarką, pagal kurią prireikus būtų užtikrinta prieiga prie bet kokios kitos įrangos, patalpų ir paslaugų, reikalingų norint taikyti priemones, kurių imtasi pagal 63, 64 ir 65 straipsnius tais atvejais, kai tai yra įtariamos, reikalavimų neatitinkančios arba riziką keliančios siuntos;
e) tvarką nenumatytais atvejais, skirtą užtikrinti sklandų oficialios kontrolės atlikimą ir efektyvų priemonių, kurių imtasi pagal 63, 64 ir 65 straipsnius esant nenumatytoms ir netikėtoms sąlygoms ar įvykiams, taikymą;
f) technologiją ir įrangą, reikalingas veiksmingam TRACES sistemos ir prireikus kitų kompiuterinių informacinių valdymo sistemų, reikalingų duomenų ir informacijos tvarkymui ir mainams, veikimui;
g) prieigą prie oficialiųjų laboratorijų, galinčių atlikti analitinius ir kitus tyrimus bei diagnostinius tyrimus per reikiamą terminą ir turinčių reikiamas informacinių technologijų priemones analitinių ar kitų tyrimų arba diagnostinių tyrimų rezultatams prireikus įvesti į TRACES sistemą, paslaugų;
h) atitinkamą tvarką tinkamai tvarkyti skirtingų kategorijų gyvūnus ir prekes ir išvengti rizikos, kuri gali kilti dėl kryžminio užteršimo;
i) priemones, skirtas atitikčiai susijusiems biologinio saugumo standartams užtikrinti, kad būtų galima išvengti ligų plitimo į Sąjungą.
4. Priimdama įgyvendinimo aktus Komisija gali parengti išsamesnius 3 dalyje nustatytus reikalavimus, kad būtų galima atsižvelgti į specifinius ypatumus ir logistikos poreikius, susijusius su oficialios kontrolės atlikimu, ir su priemonių, kurių imtasi pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį dėl skirtingų 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių, taikymu.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
III skirsnis
Veiksmai esant įtarimui dėl gyvūnų ir prekių iš trečiųjų šalių neatitikties ar esant tokiai neatitikčiai
63 straipsnis
Neatitikties įtarimas ir nuodugnesnė oficiali kontrolė
1. Jei įtariama 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių siuntų neatitiktis 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, kompetentingos institucijos atlieka oficialią kontrolę arba perduoda atsakomybę kitoms kompetentingoms institucijoms, siekdamos patvirtinti arba atmesti tą įtarimą. [174 pakeit.]
2. Gyvūnų ir prekių siuntų, kurių veiklos vykdytojas nedeklaravo kaip sudarytų iš 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ir prekių, oficiali kompetentingų institucijų kontrolė atliekama, jeigu yra priežastis manyti, kad siuntoje yra tokių kategorijų gyvūnų ar prekių.
3. Kompetentingos institucijos pateikia siuntas, nurodytas 1 ir 2 dalyse, oficialiam sulaikymui tol, kol gaunami tose dalyse numatytos oficialios kontrolės rezultatai.
Prireikus šios siuntos izoliuojamos arba paliekamos karantine, o gyvūnai izoliuojami prieglaudoje, kur šeriami, girdomi ir prižiūrimi laukiant oficialios kontrolės rezultatų.
4. Jeigu kompetentingos institucijos turi priežasčių įtarti veiklos vykdytojo sukčiavimą arba oficiali kontrolė duoda pagrindo manyti, kad 1 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės buvo rimtai ar pakartotinai pažeistos, jos, jei tinkama, be 64 straipsnio 3 dalyje numatytų priemonių atlieka nuodugnesnę oficialią atitinkamai tos pačios kilmės ar taip pat naudojamų siuntų kontrolę. [175 pakeit.]
5. Kompetentingos institucijos per TRACES sistemą praneša Komisijai ir valstybėms narėms apie jų sprendimą atlikti nuodugnesnę oficialią kontrolę, kaip numatyta 4 dalyje, nurodydamos įtariamą sukčiavimą arba rimtus ar pakartotinius pažeidimus.
6. Komisija įgyvendinimo aktais nustato kompetentingų institucijų koordinuotos nuodugnesnės oficialios kontrolės, nurodytos 4 ir 5 dalyse, atlikimo procedūras.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
64 straipsnis
Priemonės, kurios turi būti taikomos, kai į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamos reikalavimų neatitinkančios siuntos
1. Jeigu pagal 45 straipsnį pasienio kontrolės punktuose atlikus oficialią kontrolę kompetentingos institucijos patvirtina, kad gyvūnų ir prekių siuntos neatitinka 1 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jos pateikia oficialiam sulaikymui bet kurią į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamąnuomonę arba priima sprendimą nurodydamos, kad siunta neatitinka reikalavimų arba kontrolės rezultatai nepalankūs; šią nuomonę arba sprendimą jos nurodo BSĮD. Be to, kompetentingos institucijos šią gyvūnų ar prekių siuntą, kuri neatitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių,pateikia oficialiam sulaikymui ir atsisako leisti ją įvežti į Sąjungą. [176 pakeit.]
Prireikus bet kuri tokia siunta arba jos dalis izoliuojama arba jai taikomas karantinas, o jai priklausantys gyvūnai laikomi ir prižiūrimi tinkamomis sąlygomis laukiant tolesnio sprendimo. Taip pat atsižvelgiama į ypatingus poreikius, susijusius su kitomis prekėmis. [177 pakeit.]
2. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalies antroje pastraipoje numatyto izoliavimo ir karantino sąlygas.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
3. Išklausiusios, kai tik įmanoma,Kompetentingos institucijos išklauso už siuntą atsakingoatsakingą veiklos vykdytojo, kompetentingos institucijos nedelsdamosvykdytoją. Kompetentinga institucija gali nepaisyti šio reikalavimo, jei dėl pavojų keliančio vilkinimo arba dėl viešojo intereso būtina nedelsiant priimti sprendimą. Ji nedelsdama tam veiklos vykdytojui nurodo: [178 pakeit.]
a) sunaikinti siuntą arba jos dalį, humaniškai, jei tai – gyvi gyvūnai, laikantis, jei taikoma, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, arba [179 pakeit.]
b) pakartotinai išsiųsti siuntą arba jos dalį atgal už Sąjungos ribų pagal 70 straipsnio 1 ir 2 dalis arba [180 pakeit.]
c) taikyti siuntai arba jos daliai specialų apdorojimą pagal 69 straipsnio 1 ir 2 dalis ar bet kokią kitą priemonę, būtiną atitikčiai 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms užtikrinti ir, jei tikslinga, pakeisti siuntos paskirties vietą, palyginti su numatyta pradine paskirties vieta. [181 pakeit.]
4. Kompetentingos institucijos nedelsdamos praneša apie bet kokį sprendimą atsisakyti leisti įvežti siuntą, kaip numatyta 1 dalyje, ir bet kokį nurodymą, pagal 3 ir 5 dalis bei 65 straipsnį duotą:
a) Komisijai;
b) valstybių narių kompetentingoms institucijoms;
c) muitinėms,
d) trečiosios kilmės šalies kompetentingoms institucijoms;
e) už siuntą atsakingam veiklos vykdytojui.
Pranešimas pateikiamas per kompiuterinę informacinę valdymo sistemą, nurodytą 130 straipsnio 1 dalyje.
5. Jeigu 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių siunta nepateikiama oficialiai kontrolei, nurodytai tame straipsnyje, arba nepateikiama pagal reikalavimus, nustatytus 48 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 54 straipsnio 1–3 dalyse, arba pagal taisykles, priimtas pagal 46 straipsnį, 47 straipsnio 6 dalį, 49 straipsnį, 51 straipsnio 1 dalį ir 56 straipsnį, kompetentingos institucijos nurodo, kad ji būtų sulaikyta arba atšaukta ir nedelsiant pateikta oficialiam sulaikymui.
Tokioms siuntoms taikomos šio straipsnio 1, 3 ir 4 dalys.
65 straipsnis
Priemonės, kurios turi būti taikomos dėl tuo atveju, kai į Sąjungą iš trečiųjų šalių įvežamųbandoma įvežti reikalavimų neatitinkančias ir riziką keliančių gyvūnų ir prekiųkeliančias siuntas [182 pakeit.]
Jeigu oficiali kontrolė rodo, kad gyvūnų ar prekių siunta kelia riziką žmonių,ar gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, tokios siuntos izoliuojamos arba laikomos karantine, o joms priklausantys gyvūnai laikomi ir prižiūrimi tinkamomis sąlygomis laukiant bet kokio tolesnio sprendimo. [183 pakeit.]
Kompetentingos institucijos oficialiai sulaiko svarstomą siuntą ir nedelsdamos:
a) nurodo, kad veiklos vykdytojas sunaikintų siuntą, humaniškai, jei tai – gyvi gyvūnai, laikantis, jei tikslinga, 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių, imdamasis visų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti būtinų priemonių, arba [184 pakeit.]
b) nurodo siuntai taikyti specialų apdorojimą pagal 69 straipsnio 1 ir 2 dalis.
66 straipsnis
Vėlesni sprendimai, priimti dėl reikalavimų neatitinkančių siuntų, įvežtų į Sąjungą iš trečiųjų šalių
1. Kompetentingos institucijos:
a) panaikina oficialių sertifikatų ir kitų prie siuntų, kurioms taikomos priemonės pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį, pridedamų dokumentų galiojimą;
b) bendradarbiauja pagal IV antraštinę dalį imantis visų tolesnių priemonių, reikalingų užtikrinti, kad nebūtų įmanoma pakartotinai į Sąjungą įvežti siuntų, kurių neleista įvežti pagal 64 straipsnio 1 dalį.
2. Kompetentingos valstybės narės, kurioje buvo atliekama oficiali kontrolė, institucijos prižiūri priemonių, nurodytų pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį, siekiant užtikrinti, kad siunta nesukeltų nepageidaujamo poveikio žmonių,arba gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai, taikymą tų priemonių taikymo metu ar laukiant jų taikymo. [185 pakeit.]
Prireikus toks taikymas užbaigiamas prižiūrint kitos valstybės narės kompetentingoms institucijoms.
67 straipsnis
Veiklos vykdytojo nesugebėjimas taikyti kompetentingų institucijų nurodytų priemonių
1. Veiklos vykdytojas nedelsdamas taiko visas priemones, nurodytas kompetentingų institucijų pagal 64 straipsnio 3 ir 5 dalis ir 65 straipsnį, ir produktų atveju jas įvykdo vėliausiai per 60 dienų nuo tos dienos, kurią kompetentingos institucijos pranešė veiklos vykdytojui apie savo sprendimą pagal 64 straipsnio 4 dalį. [186 pakeit.]
2. Jeigu per 60 dienų terminą veiklos vykdytojas nesiima veiksmų, kompetentingos institucijos nurodo:
a) kad siunta būtų sunaikinta arba jai būtų taikomos kitos atitinkamos priemonės;
b) 65 straipsnyje nurodytais atvejais, kad siunta būtų sunaikinta tinkamose patalpose, esančiose kaip galima arčiau pasienio kontrolės posto, imantis visų žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba aplinkai apsaugoti būtinų priemonių.
3. Kompetentingos institucijos gali pratęsti šio straipsnio 1 ir 2 antroje dalyse nurodytą laikotarpį tiek, kiek to reikia antro eksperto nuomonės, nurodytos 34 straipsnyje, rezultatams gauti su sąlyga, kad tai nesukeltų nepageidaujamo poveikio žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ir, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, nepageidaujamo poveikio aplinkai.
68 straipsnis
64 ir 65 straipsnių taikymo nuoseklumas
Komisija įgyvendinimo aktais nustato taisykles, skirtas užtikrinti visuose 57 straipsnio 1 dalyje nurodytuose pasienio kontrolės postuose ir 51 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytuose kontrolės punktuose kompetentingų institucijų pagal 64 ir 65 straipsnius priimtų sprendimų ir priemonių bei duotų nurodymų vykdymo nuoseklumą, parengdama instrukcijas, kurių turi laikytis kompetentingos institucijos, reaguodamos į bendras ar pasikartojančias neatitikties ar kylančios rizikos situacijas.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
69 straipsnis
Specialus siuntų apdorojimas
1. Specialus 64 straipsnio 3 dalies c punkte ir 65 straipsnio b punkte numatytas siuntų apdorojimas gali apimti atitinkamai:
a) apdorojimą ar perdirbimą, įskaitant nukenksminimą, jei taikoma, išskyrus skiedimą, kad siunta atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus arba trečiosios pakartotinio išsiuntimo šalies reikalavimus;
b) apdorojimą bet kokiu kitu tinkamu būdu, kuris tiktų saugiam gyvūnų ar žmonių vartojimui arba kitiems tikslams nei vartoti gyvūnams ar žmonėms.
2. Straipsnio 1 dalyje numatytas apdorojimas turi būti:
a) atliekamas veiksmingai ir turi užtikrinti keliamos rizikos žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizikos aplinkai pašalinimą;
b) aprašytas dokumentuose ir atliekamas kontroliuojant kompetentingoms institucijoms;
c) atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis nustatytus reikalavimus.
3. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl reikalavimų ir sąlygų, kurių laikantis vykdomas 1 dalyje numatytas specialus apdorojimas.
Nesant tokių deleguotuoju aktu nustatytų taisyklių toks specialus apdorojimas vykdomas pagal nacionalines taisykles.
70 straipsnis
Pakartotinis siuntų išsiuntimas
1. Kompetentingos institucijos leidžia siuntas išsiųsti pakartotinai laikantis šių sąlygų:
a) paskirties vieta suderinta su už siuntą atsakingu veiklos vykdytoju;
b) už siuntą atsakingas veiklos vykdytojas pirmiausia informuoja trečiosios kilmės šalies arba trečiosios paskirties šalies, jeigu jos skiriasi, kompetentingas institucijas apie atsisakymo leisti įvežti į Sąjungą atitinkamų gyvūnų ar prekių siuntą priežastis ir aplinkybes;
c) kai trečioji paskirties šalis nėra trečioji kilmės šalis, kompetentingos trečiosios paskirties šalies institucijos praneša valstybės narės kompetentingoms institucijoms apie pasirengimą priimti siuntą;
d) jei tai gyvūnų siuntos, pakartotinis jų išsiuntimas atitinka gyvūnų gerovės reikalavimus.
2. 1 dalies b ir c punktų sąlygos netaikomos 45 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų kategorijų prekėms.
3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodytų informacijos mainų ir pranešimų procedūras.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
3a. Valstybės narės, į kurias importuojamos prekės, kurioms leidimas išduotas prieš eksportuojant atlikus kontrolę, reguliariai tikrina, ar importuojamos prekės faktiškai atitinka Sąjungos reikalavimus. [187 pakeit.]
71 straipsnis
Trečiųjų šalių prieš eksportuojant atliktos kontrolės patvirtinimas
1. Komisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti specialią kontrolę prieš eksportuojant, kurią trečioji šalis atlieka dėl gyvūnų ir prekių siuntų prieš jas eksportuodama į Sąjungą, siekdama įsitikinti, kad eksportuojamos siuntos atitiktų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių reikalavimus. Patvirtinimas taikomas tik susijusios trečiosios šalies kilmės siuntoms ir gali būti suteiktas vienos ar kelių kategorijų gyvūnams ar prekėms.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
2. 1 dalyje numatytame patvirtinime nurodoma:
a) didžiausias galimas kompetentingų institucijų atliekamos oficialios kontrolės veiksmų siuntas įvežant į Sąjungą dažnumas, jeigu nėra priežasties įtarti neatitikties 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms arba sukčiavimo;
b) oficialūs sertifikatai, kurie turi būti pridedami prie į Sąjungą įvežamų siuntų;
c) tokių sertifikatų pavyzdžiai;
d) trečiosios šalies kompetentingos institucijos, kurios atsako už privalomos kontrolės prieš eksportuojant atlikimą;
e) jei tinkama, bet kuri įgaliotoji įstaiga, kuriai tos kompetentingos institucijos gali perduoti tam tikras užduotis. Toks perdavimas gali būti patvirtintas tik tada, jeigu jis atitinka 25–32 straipsniuose nurodytus kriterijus ar lygiavertes sąlygas.
3. 1 dalyje numatytas patvirtinimas gali būti suteiktas trečiajai šaliai tik tada, jeigu yra įrodymų ir, jei taikoma, Komisijos pagal 119 straipsnį atlikta kontrolė rodo, kad oficialios kontrolės sistema toje trečiojoje šalyje gali užtikrinti, kad:
a) į Sąjungą eksportuojamų gyvūnų ar prekių siuntos atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytų taisyklių ar lygiaverčius reikalavimus;
b) trečiojoje šalyje vykdoma kontrolė prieš siunčiant į Sąjungą yra pakankamai veiksminga, kad pakeistų ar sumažintų 1 straipsnio 2 dalyje nurodytose taisyklėse nustatytų dokumentų, tapatumo ir fizinių tikrinimų dažnumą.
4. Patvirtinime nurodytos kompetentingos institucijos arba įgaliotoji įstaiga turi:
a) būti atsakingos už ryšius su Sąjunga;
b) užtikrinti, kad 2 dalies b punkte nurodyti oficialūs sertifikatai būtų pridedami prie kiekvienos patikrintos siuntos.
5. Komisija įgyvendinimo aktais nustato išsamias trečiųjų šalių pagal 1 dalį atliktos kontrolės prieš eksportuojant patvirtinimo taisykles ir kriterijus. Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
72 straipsnis
Neatitiktis trečiųjų šalių atliktos kontrolės prieš eksportuojant patvirtinimui ir jo panaikinimas
1. Jeigu oficiali tų kategorijų gyvūnų ir prekių, kurių speciali kontrolė prieš eksportuojant buvo patvirtinta pagal 71 straipsnio 1 dalį, siuntų kontrolė rodo didelę ir pasikartojančią neatitiktį 1 straipsnio 2 dalyje nurodytoms taisyklėms, valstybės narės nedelsdamos:
a) praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms ir susijusiems veiklos vykdytojams per TRACES sistemą (įskaitant priemones, kurios bus taikomos) kartu su administracinės pagalbos prašymu pagal IV antraštinėje dalyje nustatytas procedūras; [188 pakeit.]
b) didina siuntų iš atitinkamos trečiosios šalies oficialios kontrolės veiksmų skaičių ir, jei būtina tinkamam analitiniam situacijos vertinimui atlikti, saugo pagrįstą mėginių skaičių tinkamomis laikymo sąlygomis.
2. Komisija gali įgyvendinimo aktais panaikinti 71 straipsnio 1 dalyje numatytą patvirtinimą, jeigu 1 dalyje nurodyta oficiali kontrolė rodo, kad nebesilaikoma 71 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
73 straipsnis
Institucijų bendradarbiavimas dėl siuntų, įvežamų į Sąjungą iš trečiųjų šalių
1. Kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos valstybių narių institucijos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti, kad į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntų oficiali kontrolė būtų atliekama pagal šio reglamento reikalavimus.
Tuo tikslu kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos institucijos turi:
a) garantuoti abipusę prieigą prie informacijos, kuri yra svarbi organizuojant ir vykdant jų atitinkamą veiklą dėl į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių;
b) užtikrinti keitimąsi laiku tokia informacija, taip pat ir elektroninėmis priemonėmis.
1a. Muitinė leidžia vežti tik tas 45 straipsnyje nurodytas gyvūnų ir prekių siuntas, kurių oficialią kontrolę, nurodytą 47 straipsnyje, atliko kompetentinga pasienio kontrolės posto institucija, priėmusi BSĮD pateikiamą sprendimą. [189 pakeit.]
2. Komisija įgyvendinimo aktais priima vienodas taisykles dėl bendradarbiavimo, kad būtų reikalaujama, jog kompetentingos institucijos, muitinės ir kitos 1 dalyje nurodytos institucijos užtikrintų:
a) prieigą kompetentingoms institucijoms prie informacijos, reikalingos norint nedelsiant ir išsamiai identifikuoti į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas, kurių oficiali kontrolė atliekama pasienio kontrolės poste pagal 45 straipsnio 1 dalį;
b) abipusį kompetentingų institucijų, muitinių ir kitų institucijų sukauptos informacijos apie į Sąjungą įvežamų gyvūnų ir prekių siuntas atnaujinimą keičiantis informacija arba sinchronizuojant susijusius duomenų rinkinius;
c) greitą tokių institucijų remiantis a ir b punktuose nurodyta informacija priimtų sprendimų perdavimą.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
74 straipsnis
Institucijų bendradarbiavimas dėl siuntų, kurioms speciali kontrolė pasienyje nėra taikoma
1. Gyvūnų ir prekių siuntoms, kurioms netaikoma kontrolė įvežant į Sąjungą, kaip reikalaujama pagal 45 straipsnio 1 dalį, ir kurių muitinės deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą buvo užpildyta pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 4 straipsnio 17 dalį ir 59–83 straipsnius, taikomos 2, 3 ir 4 dalys.
2. Muitinės sustabdo išleidimą į laisvą apyvartą, jeigu turi priežastį manyti, kad siunta gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, ir nedelsdamos praneša kompetentingoms institucijoms apie tokį sustabdymą.
3. Siunta, kurios išleidimas į laisvą apyvartą buvo sustabdytas pagal 2 dalį, išleidžiama, jeigu praėjus trims darbo dienoms nuo išleidimo sustabdymo kompetentingos institucijos nepaprašė muitinių pratęsti sustabdymo arba informavo muitines, kad rizikos nėra.
4. Jeigu kompetentingos institucijos mano, kad kyla rizika žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei arba, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, rizika aplinkai:
a) jos nurodo muitinėms neišleisti siuntos į laisvą apyvartą ir įtraukti į komercinę siuntos sąskaitą faktūrą ir bet kokį kitą pridedamą susijusį dokumentą tokį teiginį:"
„Produktas kelia riziką – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama – Reglamentas (ES) Nr. .../...(66)“;
"
b) be kompetentingų institucijų sutikimo neleidžiama atlikti jokios kitos muitinės procedūros;
c) taikomi 64 straipsnio 1, 3, 4 ir 5 dalys, 65–67 straipsniai, 69 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 70 straipsnio 1 ir 2 dalys.
5. Jeigu tai gyvūnų ir prekių siuntos, išskyrus tas, kurių kontrolė turi būti atlikta jas įvežant į Sąjungą, kaip reikalaujama pagal 45 straipsnio 1 dalį, ir dėl kurių neužpildyta muitinės deklaracija dėl išleidimo į laisvą apyvartą, muitinės, jeigu jos turi priežastį manyti, kad siunta gali kelti riziką žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatai, gyvūnų gerovei ar, dėl GMO ir augalų apsaugos produktų, riziką aplinkai, perduoda visą atitinkamą informaciją galutinės paskirties vietos valstybių narių muitinėms.
75 straipsnis
Specialios oficialios kontrolės ir po jos taikomų priemonių taisyklės
1. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl specialios oficialios kontrolės atlikimo ir priemonių priėmimo neatitikties atvejais taisyklių, kad būtų atsižvelgta į šias gyvūnų ir prekių kategorijas ar jų vežimo sąlygas ir priemones:
a) šviežių žuvies produktų siuntos, tiesiogiai iškrautos iš žvejybos laivų, plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava, į uostus, valstybių narių paskirtus pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008(67), 5 straipsnio 1 dalį;
b) nuluptos odos kailinių laukinių gyvūnų siuntos;
c) 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų kategorijų prekių siuntos, kurios pristatomos, saugant specialiai patvirtintame laisvajame ar muitinės sandėlyje arba nesaugant, į laivus, išplaukiančius iš Sąjungos ir skirtos tiekti laivams arba vartoti įgulai ir keleiviams;
d) medinė pakuotės medžiaga; [190 pakeit.]
e) pašarai ir maistas, vežami kartu su gyvūnais ir skirti jiems šerti;
f) gyvūnai ir prekės, užsakyti nuotolinės prekybos būdu ir pristatomi iš trečiosios šalies adresu Sąjungoje, ir pranešimų teikimo reikalavimai, būtini tinkamam oficialios kontrolės atlikimui užtikrinti;
g) augaliniai produktai, kurie, atsižvelgiant į jų tolimesnę paskirties vietą, gali kelti infekcinių ar užkrečiamųjų gyvūnų ligų plitimo riziką;
h) 45 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktuose nurodytų kategorijų Sąjungos kilmės gyvūnų ir prekių į Sąjungą grąžinamos siuntos atsisakius jas leisti įvežti į trečiąją šalį;
i) prekės, įvežamos į Sąjungą nesupakuotos iš trečiosios šalies, nepriklausomai nuo to, ar jos visos yra tos trečiosios šalies kilmės;
j) 45 straipsnio 1 dalyje nurodytų prekių siuntos iš Kroatijos ir tranzitu gabenamos per Bosnijos ir Hercegovinos Neum teritoriją (Neum koridorius) prieš pakartotinai įvežant į Kroatijos teritoriją per Klek ar Zaton Doli įvežimo punktus;
k) gyvūnai ir prekės, kuriems pagal 46 straipsnį netaikomos 45 straipsnio nuostatos.
2. Komisija pagal 139 straipsnį įgaliojama priimti deleguotuosius aktus dėl tam tikrų gyvūnų ir prekių siuntų vežimo ir gabenimo stebėsenos nuo įvežimo pasienio kontrolės posto iki įmonės paskirties vietoje Sąjungoje arba išvežimo pasienio kontrolės posto sąlygų.
3. Komisija įgyvendinimo aktais gali nustatyti taisykles dėl:
a) oficialių sertifikatų pavyzdžių ir tokių sertifikatų išdavimo taisyklių;
b) dokumentų, kurie turi būti pridedami prie 1 dalyje nurodytų kategorijų gyvūnų ar prekių, formos.
Įgyvendinimo aktai priimami pagal 141 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.
VI Skyrius
Oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos finansavimas
76 straipsnis
Bendrosios taisyklės
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų skirti tinkami finansiniai ištekliai kompetentingoms institucijoms aprūpinti reikalingais darbuotojais ir kitais ištekliais oficialiai kontrolei ir kitai oficialiai veiklai vykdyti. Tuo tikslu jos renka mokesčius arba įmokas išlaidoms padengti , arba naudoja lėšas iš bendrų mokestinių pajamų.
2. Be pagal 77 straipsnį renkamų mokesčių, valstybės narės gali rinkti mokesčius oficialios kontrolės išlaidoms padengti, išskyrus 77 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas išlaidas.
3. Šis skyrius taikomas ir tuo atveju, jeigu konkrečios oficialios kontrolės užduotys perduodamos pagal 25 straipsnį.
4. Valstybės narės konsultuoja susijusius veiklos vykdytojus dėl mokesčių arba įmokų išlaidoms padengti apskaičiavimui naudojamų metodų. [191 pakeit.]
77 straipsnis
Privalomi mokesčiai arba įmokos išlaidoms padengti
1. SiekiantSiekdamos užtikrinti, kad kompetentingos institucijos būtų aprūpintos tinkamais ištekliais oficialiai kontrolei atlikti, kompetentingos institucijos renkagali rinkti mokesčius arba įmokas padengti daliai išlaidų arba visoms išlaidoms, kurias jos patyrė dėl:
a) oficialios kontrolės, atliktos siekiant patikrinti, ar šie veiklos vykdytojai atitinka 1 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles:
i) maisto verslo operatoriai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 3 dalyje, kurie yra registruoti arba patvirtinti, arba registruoti ir patvirtinti pagal Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnį;
ii) pašarų verslo operatoriai, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 dalyje, registruoti arba patvirtinti pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 183/2005(68), 9 ir 10 straipsnius;
iii) profesionalūs veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. .../...(69) 2 straipsnio 7 punkte;
iv) profesionalūs veiklos vykdytojai, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. XXX/XXXX [number of the Regulation on the production and making available on the market of plant reproductive material] 3 straipsnio 6 punkte;
b) oficialios kontrolės, atliktos siekiant išduoti oficialius sertifikatus arba prižiūrėti oficialių patvirtinimų išdavimą;
c) oficialios kontrolės, atliktos siekiant patikrinti, ar laikomasi šių sąlygų:
i) gauti ir išlaikyti patvirtinimą, numatytą Reglamento (EB) Nr. 852/2004 6 straipsnyje arba Reglamento (EB) Nr. 183/2005 9 ir 10 straipsniuose;
ii) gauti ir išlaikyti leidimą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. .../... (70) 84, 92 ir 93 straipsniuose;