2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (nauja redakcija) (COM(2012)0403 – C7-0197/2012 – 2012/0196(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0403),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0197/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 11 d. Teisės reikalų komiteto laišką Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0087/2014),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme nėra jokių esminių pakeitimų, išskyrus tuos, kurie kaip tokie nurodyti pasiūlyme, ir kadangi, kai tai susiję su nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir šių pakeitimų kodifikavimu, pagal pasiūlymą numatytas nesudėtingas esamų tekstų kodifikavimas visiškai nekeičiant jų esmės;
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgęs į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr..../2014 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (nauja redakcija)
(1) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą(5) buvo keletą kartų iš esmės keičiamas(6). Kadangi šį reglamentą reikia keisti dar kartą, siekiant aiškumo tas reglamentas turėtų būti išdėstytas nauja redakcija;
(2) šio reglamento tikslas – užtikrinti faunos ir floros rūšių, kurioms gresia arba gali grėsti išnykimas, apsaugą;
(3) šio reglamento nuostatos neprieštarauja jokioms griežtesnėms priemonėms, kurių gali imtis arba kurias gali tebetaikyti valstybės narės, laikydamosi Sutarties reikalavimų, ypač susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių laikymu;
(4) būtina nustatyti objektyvius laukinės faunos ir floros rūšių įtraukimo į šio reglamento priedus kriterijus;
(5) norint įgyvendinti šį reglamentą, būtina taikyti bendrus reikalavimus dėl dokumentų, susijusių su šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių įvežimu į Sąjungą ir eksportu arba reeksportu iš jos, išdavimo, naudojimo ir pateikimo. Būtina nustatyti konkrečias nuostatas dėl egzempliorių tranzitinio vežimo Sąjungos teritorija;
(6) paskirties valstybės narės valdymo institucija, padedama tos valstybės narės mokslo institucijos, ir, jeigu reikia, atsižvelgdama į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, turi priimti sprendimą dėl prašymų įvežti egzempliorius į Sąjungą;
(7) siekiant sumažinti pažeidimų riziką, nuostatose dėl reeksportavimo būtina numatyti konsultavimo tvarką;
(8) siekiant garantuoti veiksmingą laukinės faunos ir floros rūšių apsaugą, gali būti nustatyti papildomi egzempliorių įvežimo į Sąjungą ir eksporto iš jos apribojimai. Gyviems egzemplioriams taikomus apribojimus galima papildyti Sąjungos apribojimais dėl tokių egzempliorių laikymo arba vežimo Sąjungos teritorija;
(9) būtina nustatyti konkrečias nuostatas, taikytinas nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems arba dirbtiniu būdu padaugintiems egzemplioriams, asmeniniams arba namų ūkio daiktams, ir nuostatas dėl nekomercinio skolinimo, dovanojimo arba mainų, kurie vyksta tarp registruotų mokslininkų ir mokslo institucijų;
(10) siekiant užtikrinti pačią geriausią šiame reglamente nurodytų rūšių apsaugą, reikia nustatyti nuostatas dėl prekybos egzemplioriais ir jų judėjimo Sąjungoje kontrolės ir egzempliorių gyvenimo sąlygų. Pagal šį reglamentą išduotų sertifikatų, padedančių kontroliuoti tas veiklos rūšis, išdavimą, galiojimą ir naudojimą turėtų reglamentuotu bendros taisyklės;
(11) turėtų būti imtasi priemonių sumažinti neigiamą poveikį gyviems egzemplioriams, atsirandantį vežant juos į paskirties vietą iš Sąjungos arba Sąjungoje;
(12) siekiant užtikrinti veiksmingą kontrolę ir palengvinti muitinės procedūras, turėtų būti paskirtos muitinės su kvalifikuotais darbuotojais, atsakingais už būtinus formalumus ir atitinkamus patikrinimus, atliekamus įvežant į Sąjungą, išvežant arba reeksportuojant iš jos egzempliorius, kad, jei yra įvežama, būtų nustatyta tolesnė jų muitinės patvirtinta priežiūra ir naudojimas, apibrėžti Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92(7). Taip pat turėtų būti patalpos, kuriose būtų užtikrinta, kad gyvi egzemplioriai būtų tinkamai apgyvendinti ir jais būtų tinkamai pasirūpinta;
(13) įgyvendinant šį reglamentą taip pat būtina, kad valstybės narės paskirtų valdymo ir mokslo institucijas;
(14) visuomenės, informavimas ir supažindinimas su šio reglamento nuostatomis, visų pirma sienos perėjimo punktuose, galėtų paskatinti laikytis šių nuostatų;
(15) siekiant užtikrinti veiksmingą šio reglamento vykdymą, valstybės narės turėtų akylai stebėti, kaip laikomasi jo nuostatų, ir dėl to glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje bei su Komisija. Tam reikia keistis informacija, susijusia su šio reglamento įgyvendinimu;
(16) norint įvertinti prekybos poveikį rūšių išlikimui, ypač svarbu stebėti prekybos šiame reglamente nurodytomis laukinės faunos ir floros rūšimis mastą. Turėtų būti rengiamos išsamios vienodos formos metinės ataskaitos;
(17) siekiant garantuoti šio reglamento nuostatų laikymąsi, svarbu, kad valstybės narės taikytų sankcijas už pažeidimus ir kad tos priemonės būtų pakankamos bei atitinkančios pažeidimo pobūdį bei sunkumą;
(18) dėl daugybės biologinių ir ekologinių veiksnių, į kuriuos turi būti atsižvelgta įgyvendinant šį reglamentą, reikia įkurti Mokslinio tyrimo grupę, kurios nuomones Komisija perduos Komitetui ir valstybių narių valdymo institucijoms, kad joms būtų lengviau priimti sprendimus;
(19) siekiant papildyti ar iš dalies pakeisti kai kurias neesmines šio reglamento nuostatas, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus dėl tam tikrų prekybą faunos ir floros rūšimis reglamentuojančių priemonių, tam tikrų šio reglamento priedų pakeitimų ir papildomų priemonių Nykstančių laukinių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) (toliau – Konvencija) narių konferencijos sprendimams, Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai;
(20) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai, visų pirma, dėl tam tikrų dokumentų dizaino, modelio ir formato. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai(8), [1 pakeit.]
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Tikslas
Šio reglamento tikslas – vadovaujantis 2–22 straipsniais ir I priede pateiktais A‑D priedais (toliau – A priedas, B priedas, C priedas ir D priedas) apsaugoti laukinės faunos ir floros rūšis ir garantuoti jų išlikimą kontroliuojant prekybą jomis.
Šis reglamentas taikomas laikantis 2 straipsnio b punkte apibrėžtos Konvencijos tikslų, principų ir nuostatų.
2 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente taikomos šios terminų apibrėžtys:
a) Komitetas – komitetas, nurodytas 21 straipsnio 1 dalyje;
b) Konvencija – Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija (CITES);
c) kilmės šalis – šalis, kurioje egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos, išaugintas nelaisvėje arba dirbtinai padaugintas;
d) pranešimas apie importą – informacija, kurią importuotojas arba jo įgaliotinis ar atstovas, įveždamas į Sąjungą C ir D prieduose nurodytų rūšių egzempliorius, pateikia formoje, numatytoje 19 10 straipsnio 21d dalyje; [2 pakeit.]
e) įvežimas iš jūros – bet kokio egzemplioriaus, kuris buvo sugautas ir dabar yra pateikiamas tiesiai iš jokios valstybės jurisdikcijai nepriklausančios jūrinės aplinkos, įskaitant virš jūros esančią oro erdvę, jūros dugną ir jūros podirvį, įvežimas į Sąjungą;
f) išdavimas – visų leidimo arba sertifikato rengimo bei įteisinimo procedūrų užbaigimas ir jo įteikimas pareiškėjui;
g) valdymo institucija – nacionalinė administracinė institucija, kurią valstybė narė paskiria vadovaudamasi 13 straipsnio 1 dalimi, o trečioji šalis, kuri yra Konvencijos šalis, – vadovaudamasi Konvencijos IX straipsniu;
h) paskirties valstybė narė – egzemplioriaus eksporto arba reeksporto dokumente nurodyta paskirties valstybė narė; kai įvežama iš jūros – tai valstybė narė, kurios jurisdikcijoje yra ta vieta, į kurią pristatomas egzempliorius;
i) siūlymas parduoti – siūlymas parduoti arba kuris nors kitas veiksmas, kurį pagrįstai būtų galima tokiu vadinti, įskaitant reklamavimą arba skelbimą parduoti skatinantį veiksmą bei kvietimą tartis;
j) asmeniniai arba namų ūkio daiktai – negyvi egzemplioriai, jų dalys ir dirbiniai, priklausantys privačiam asmeniui ir sudarantys arba skirti tam, kad sudarytų jo įprastų daiktų ir kilnojamojo turto dalį;
k) paskirties vieta – vieta, kurioje, kaip įvežant į Sąjungą manoma, egzemplioriai bus laikomi; jei įvežami gyvi egzemplioriai, tai yra pirmoji vieta, kur numatoma laikyti egzempliorius po karantino arba kitokio izoliavimo, kad būtų atliktas sanitarinis jų patikrinimas arba kontrolė;
l) populiacija – visi individai, kuriems būdingi biologiniai arba geografiniai bendrumai;
m) tikslai, kurie visų pirma yra komerciniai – visi tikslai, kurių nekomerciniai aspektai nėra svarbūs;
n) reeksportas iš Sąjungos – bet kokio anksčiau įvežto egzemplioriaus išvežimas iš Sąjungos;
o) antrinis įvežimas į Sąjungą – bet kurio anksčiau eksportuoto ar reeksportuoto egzemplioriaus įvežimas į Sąjungą;
p) pardavimas – bet kokia pardavimo forma. Šiame reglamente nuoma, barteris arba mainai laikomi pardavimu; panašiai traktuojami ir giminingi žodžiai;
q) mokslo institucija – tokia mokslo institucija, kurią valstybė narė paskiria vadovaudamasi 13 straipsnio 2 dalimi, o Konvencijos narė trečioji šalis – vadovaudamasi Konvencijos IX straipsniu;
r) Mokslinio tyrimo grupė – konsultacinė institucija, įkurta vadovaujantis 17 straipsniu;
s) rūšis – rūšis, porūšis arba jų populiacija;
t) egzempliorius – bet kuris A–D prieduose nurodytas gyvūnas arba augalas, gyvas ar negyvas, bet kuri jo dalis arba jo dirbinys, esantis arba nesantis kitose prekėse, ir visos kitos prekės, kurios, sprendžiant iš lydimųjų dokumentų, jų pakuočių, ženklų, etikečių ar kitų dalykų, yra tų rūšių gyvūnų arba augalų dalys ar jų dirbiniai arba turi jų savo sudėtyje, jei tokioms konkrečioms dalims arba jų dirbiniams netaikomos šio reglamento nuostatos arba nuostatos dėl priedo, kuriame atitinkama rūšis yra nurodyta.
Egzemplioriais laikomi A–D punktuose išvardytų rūšių egzemplioriai, jei tai yra gyvūnas arba augalas, kurio bent vienas iš „tėvų“ yra išvardytųjų rūšių sąraše, arba yra tokio gyvūno arba augalo dalis ar jo dirbinys. Kai tokio gyvūno arba augalo „tėvai“ yra tokių rūšių, kurios yra nurodytos skirtinguose prieduose, arba jeigu tik vieno iš „tėvų“ rūšis yra nurodyta, taikomos griežtesnio priedo nuostatos. Tačiau hibridiniams augalams, kurių bent vienas iš „tėvų“ yra A priede nurodytų rūšių sąraše, griežtesnio priedo nuostatos taikomos tik tada, kai ši rūšis yra apibūdinta tame priede;
u) prekyba – egzempliorių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos, įvežimas į Sąjungą, įskaitant įvežimą iš jūros, eksportas ir reeksportas iš Sąjungos, o taip pat šios nuosavybės panaudojimas, vežimas ir perleidimas Sąjungos teritorijoje, įskaitant valstybės narės teritoriją;
v) tranzitas – įvardytam gavėjui skirtų egzempliorių vežimas iš vieno ne Sąjungos teritorijoje esančio punkto į kitą per Sąjungos teritoriją, kuris gali laikinai nutrūkti tik dėl priežasčių, susijusių su šia transporto forma;
w) perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų – egzemplioriai, kurių natūralus pirminis pavidalas iki 1947 m. kovo 3 d. buvo smarkiai pakeistas ir iš jų buvo pagaminti juvelyriniai dirbiniai, papuošalai, meno dirbiniai, naudingi daiktai ar muzikos instrumentai ir kurie valstybės narės valdymo institucijai priimtinu būdu buvo įgyti tokiu pavidalu. Tokie egzemplioriai laikomi perdirbtais tik jei juos galima aiškiai priskirti vienai iš anksčiau minėtų kategorijų ir jų nebereikia toliau apdirbinėti: raižyti, meistruoti arba gaminti, kad jie galėtų atitikti paskirtį;
x) patikrinimai įvežant, eksportuojant, reeksportuojant ir vežant tranzitu – šiame reglamente numatytų dokumentų – sertifikatų, leidimų ir pranešimų – patikrinimas ir Sąjungos nuostatose numatytais atvejais arba kitais atvejais reprezentatyviosios atrankos būdu egzempliorių apžiūrėjimas, siekiant, jei reikia juos ištirti arba kruopščiau patikrinti.
3 straipsnis
Taikymo sritis
1. A priedą sudaro:
a) Konvencijos I priede išvardytos rūšys, kurioms valstybės narės nepadarė išimčių;
b) bet kuri rūšis:
i) kuri turi arba gali turėti paklausą Sąjungoje ar tarptautinėje prekyboje ir kuriai gresia išnykimas arba kuri yra tokios reta, kad dėl bet kokio masto prekybos kiltų šios rūšies išnykimo pavojus,
arba
ii) priklausanti genčiai, kurios dauguma rūšių, arba rūšiai, kurios dauguma porūšių remiantis a punkte ir b punkto i papunktyje nurodytais kriterijais yra išvardyti A priede ir kuriuos įtraukti į to priedo sąrašą yra labai svarbu siekiant veiksmingai apsaugoti tuos taksonus.
2. B priedą sudaro:
a) Konvencijos II priede išvardytos rūšys, išskyrus nurodytas A priede, kurioms valstybės narės nepadarė išimčių;
b) Konvencijos I priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos;
c) visos kitos Konvencijos I arba II prieduose nenurodytos rūšys:
i) kuriomis vyksta tokio masto tarptautinė prekyba, kuri gali nesiderinti su:
– jų išlikimu ar su populiacijų išlikimu tam tikrose šalyse, arba
– tokio lygio visos populiacijos išsaugojimu, koks derinasi su tų rūšių vaidmeniu jų ekosistemose,
arba
ii) kurias įtraukti į priedą dėl jų išvaizdos, panašios į kitas A ar B prieduose išvardytas rūšis, yra labai svarbu siekiant užtikrinti veiksmingą prekybos tokių rūšių egzemplioriais kontrolę;
d) rūšys, kurių gyvų egzempliorių įvežimas į Sąjungos natūralią buveinę, kaip nustatyta, keltų ekologinę grėsmę Sąjungos vietinei laukinei faunai ir florai.
3. C priedą sudaro:
a) Konvencijos III priede išvardytos rūšys, išskyrus nurodytas A ar B prieduose, kurioms valstybės narės nepadarė išlygų;
b) Konvencijos II priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos.
4. D priedą sudaro:
a) A, B ir C prieduose neišvardytos rūšys, importuojamos į Sąjungą tokiais kiekiais, kokius galima garantuotai kontroliuoti;
b) Konvencijos III priede išvardytos rūšys, kurioms padarytos išlygos.
5. Jei šiame reglamente nurodytų rūšių apsaugos būklė garantuoja jų įtraukimą į vieną iš Konvencijos priedų, valstybės narės padeda padaryti būtinus dalinius pakeitimus.
4 straipsnis
Įvežimas į Sąjungą
1. Įvežant į Sąjungą A priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.
Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis 6 dalimi, ir jei laikomasi šių sąlygų:
a) kompetentinga mokslo institucija, apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, pranešė, kad įvežimas į Sąjungą :
i) nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacija;
ii) vyksta:
– įgyvendinant vieną iš 8 straipsnio 3 dalies e, f ir g punktuose nurodytų tikslų, arba
– įgyvendinant kitus tikslus, nekeliančius šių rūšių išnykimo pavojaus;
b) i) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis šių rūšių apsaugos teisės aktų; importuojant iš trečiųjų šalių Konvencijos prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, tai būtų eksporto leidimas ar reeksporto sertifikatas, arba jų kopijos, kuriuos eksporto arba reeksporto šalies kompetentinga institucija išdavė laikydamasi Konvencijos;
ii) tačiau išduodant importo leidimus A priede išvardytoms rūšims pagal 3 straipsnio 1 dalies a punktą, tokių dokumentais pagrįstų įrodymų nereikalaujama, bet kiekvieno tokio importo leidimo originalas pareiškėjui neišduodamas tol, kol jis nepateikia eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato;
c) kompetentinga mokslo institucija yra įsitikinusi, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;
d) valdymo institucija yra įsitikinusi, kad egzempliorius nebus naudojamas visų pirma komerciniams tikslams;
e) valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, jog nėra jokių kitų veiksnių, trukdančių apsaugoti konkrečią rūšį, dėl kurių nebūtų galima išduoti importo leidimo; ir
f) valdymo institucija yra įsitikinusi, kad įvežant iš jūros kiekvienas gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai.
2. Įvežant į Sąjungą B priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą importo leidimą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.
Importo leidimas gali būti išduodamas tik atsižvelgiant į apribojimus, nustatytus vadovaujantis šio 6 dalimi, ir jeigu:
a) kompetentinga mokslo institucija, išanalizavusi turimus duomenis ir apsvarsčiusi kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės pateiktą nuomonę, priėjo prie išvados, kad atsižvelgiant į dabartinį arba numatomą prekybos mastą minėtų rūšių egzempliorių įvežimas į Sąjungą nepakenks tų rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena tų rūšių populiacijos. Ši išvada taikoma ir tolesniam importui tol, kol aukščiau paminėti veiksniai ženkliai pasikeis;
b) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, jog gyvajam egzemplioriui paskirties šalyje skirtos patalpos yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;
c) laikomasi 1 dalies b punkto i papunkčio, e ir f punktų reikalavimų.
3. Įvežant į Sąjungą C priede išvardytų rūšių egzempliorius, jie atitinkamai tikrinami, o prieš tai įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti pranešimą apie importą ir:
a) kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, tos šalies kompetentingos institucijos išduotą vadovaujantis Konvencija ir įrodantį, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis nacionalinės teisės aktų dėl konkrečių rūšių apsaugos; arba
b) kai iš šalies eksportuojamos C priede nurodytos rūšys, arba reeksportuojama iš kurios nors šalies, pareiškėjas pateikia eksporto leidimą, reeksporto sertifikatą arba kilmės pažymėjimą, vadovaujantis Konvencija išduotus šią teisę turinčios eksportuojančios arba reeksportuojančios šalies kompetentingos institucijos.
4. Įvežant į Sąjungą D priede išvardytų rūšių egzempliorius, įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės valdymo institucijos išduotą pranešimą dėl importo, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.
5. 1 dalies a ir d punktuose bei 2 dalies a, b ir c punktuose nurodytos importo leidimo išdavimo sąlygos netaikomos tiems egzemplioriams, dėl kurių pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad:
a) prieš tai jie buvo teisėtai įvežti į Sąjungą arba įsigyti Sąjungoje ir kad jie yra (modifikuoti arba nemodifikuoti) dar kartą įvežti į Sąjungą; arba
b) tai yra perdirbti egzemplioriai, įgyti daugiau kaip prieš 50 metų.
6. Komisija, pasikonsultavusiKomisijai, pasikonsultavus su egzempliorių kilmės šalimi ir atsižvelgusi ir atsižvelgus į kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę, gali įgyvendinimo aktais nustatyti bendruspagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi bendri arba tam tikroms kilmės šalims taikomustaikomi įvežimo į Sąjungą apribojimus apribojimai: [3 pakeit.]
a) A priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies a punkto i papunktyje arba e punkte nurodytas sąlygas;
b) B priede išvardytų rūšių egzempliorių – atsižvelgiant į 1 dalies e punkte arba 2 dalies a punkte nurodytas sąlygas;
c) B priede išvardytų rūšių gyvų egzempliorių, kurių mirtingumas vežant yra didelis arba kurie, kaip nustatyta, gali neišgyventi nelaisvėje tiek, kiek jiems paprastai skirta gyventi; arba
d) tų rūšių gyvų egzempliorių, kurių įvežimas į Sąjungos natūralią aplinką, kaip nustatyta, kelia ekologinę grėsmę Sąjungos vietinėms laukinės faunos ir floros rūšims.
Pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [4 pakeit.]
Pagal pirmą pastraipą nustatytų apribojimų sąrašą Komisija kiekvieną ketvirtį skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
7. Jei, įvežus egzempliorius į Sąjungą, jie perkeliami į kitos rūšies transportą, oro arba geležinkelių transporto priemonę, Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų, pagal kurias jie netikrinami, o įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje nereikia pateikti šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytų importo dokumentų, tačiau egzemplioriai tikrinami ir dokumentai pateikiami kitoje muitinėje, paskirtoje vadovaujantis 12 straipsnio 1 dalimi.
5 straipsnis
Eksportas arba reeksportas iš Sąjungos
1. Eksportuojant arba reeksportuojant iš Sąjungos A priede išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.
2. A priede išvardytų rūšių egzempliorių eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi šių sąlygų:
a) kompetentinga mokslo institucija raštu praneša, kad laisvėje gyvenančių egzempliorių sugavimas ar surinkimas arba jų eksportas nepakenks šių rūšių apsaugos būklei arba nesumažins teritorijos, kurioje gyvena atitinkamų rūšių populiacijos;
b) pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai buvo gauti laikantis galiojančių šių rūšių apsaugos teisės aktų; jei paraiška pateikiama valstybei narei, kuri nėra kilmės šalis, toks įrodantis dokumentas bus sertifikatas, kuriame teigiama, kad egzempliorius buvo paimtas iš natūralios aplinkos laikantis jos teritorijoje galiojančių teisės aktų;
c) valdymo institucija yra įsitikinusi, kad:
i) gyvas egzempliorius bus paruoštas ir vežamas taip, kad sumažėtų jo sužalojimo arba žiauraus elgesio su juo pavojus bei grėsmė sveikatai; ir
ii) Konvencijos I priede nenurodytų rūšių egzemplioriai nebus naudojami visų pirma komerciniams tikslams, arba
– eksportuojant į valstybę, kuri yra Konvencijos šalis, šio reglamento 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytų rūšių egzempliorius buvo išduotas importo leidimas;
ir
d) valstybės narės valdymo institucija, pasikonsultavusi su kompetentinga mokslo institucija, įsitikina, kad nėra jokių kitų su rūšių apsauga susijusių veiksnių, dėl kurių nebūtų galima išduoti eksporto leidimo.
3. Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c ir d punktuose nurodytų sąlygų ir kai pareiškėjas pateikia dokumentus, įrodančius, kad egzemplioriai:
a) buvo įvežti į Sąjungą laikantis šio reglamento nuostatų;
b) buvo įvežti į Sąjungą laikantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3626/82(9) nuostatų iki 1997 m. kovo 3 d.; arba buvo įvežti į Sąjungą laikantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 nuostatų, jei šis reglamentas tuo metu dar negaliojo, tačiau po 1997 m. kovo 3 d.; arba
c) pagal Konvencijos nuostatas buvo tarptautinės prekybos objektas, jei buvo įvežti į Sąjungą iki 1984 m.; arba
d) buvo teisėtai įvežti į valstybės narės teritoriją prieš tai, kai jiems iš viso arba toje valstybėje narėje buvo pradėtos taikyti a ir b punktuose nurodytų reglamentų arba Konvencijos nuostatos.
4. Eksportuojant arba reeksportuojant iš Sąjungos B ir C prieduose išvardytų rūšių egzempliorius, muitinėje, kurioje atliekami eksporto formalumai, reikalaujama pateikti paskirties valstybės narės, kurioje yra egzemplioriai, valdymo institucijos išduotą eksporto leidimą arba reeksporto sertifikatą, o po to atlikti reikiamą patikrinimą.
Eksporto leidimas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies a, b punktuose, c punkto i papunktyje ir d punkte nurodytų sąlygų.
Reeksporto sertifikatas gali būti išduodamas tik tada, kai laikomasi 2 dalies c punkto i papunktyje, d punkte ir 3 dalies a–d punktuose nurodytų sąlygų.
5. Kai prašoma egzempliorių, įvežtų į Sąjungą su importo leidimu, išduotu kitoje valstybėje narėje, reeksporto sertifikato, valdymo institucija pirmiausia turi pasikonsultuoti su leidimą išdavusia valdymo institucija. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl konsultavimosi tvarkos ir atvejų, kai konsultuotis būtina.
6. Šio straipsnio 2 dalies a punkte ir c punkto ii papunktyje nurodytos eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato išdavimo sąlygos netaikomos:
a) perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems anksčiau kaip prieš 50 metų; arba
b) negyviems egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams, pareiškėjui pateikus dokumentus, įrodančius, jog jie buvo teisėtai įgyti iki tol, kol jiems buvo pradėtos taikyti šio reglamento, Reglamento (EB) Nr. 338/97, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 arba Konvencijos nuostatos.
7. Kiekvienos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija stebi, kaip ta valstybė narė išduoda eksporto leidimus B priede išvardytų rūšių egzemplioriams ir kaip vykdomas faktinis tokių egzempliorių eksportas. Kai tokia mokslo institucija nustato, jog kurios nors iš šių rūšių egzempliorių eksportas turėtų būti apribotas tam, kad visame paplitimo areale būtų išlaikytas toks tų rūšių lygis, kuris derintųsi su rūšių vaidmeniu ekosistemoje, į kurią jos patenka, ir gerokai viršytų tą lygį, kurį pasiekus, remiantis 3 straipsnio 1 dalies a punktu arba b punkto i papunkčiu, rūšis galėtų būti įtraukta į A priedą, ji raštu praneša kompetentingai valdymo institucijai apie priemones, kurių reikėtų imtis siekiant apriboti eksporto leidimų išdavimą tos rūšies egzemplioriams.
Kai tik valdymo institucijai pranešama apie pirmoje pastraipoje nurodytas priemones, ji informuoja apie tai Komisiją ir išsiunčia jai savo pastabas. Prireikus Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, rekomenduoja taikyti šių rūšių eksporto apribojimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6 straipsnis
Paraiškų gauti 4, 5 ir 10 straipsniuose nurodytus leidimus ir sertifikatus atmetimas
1. Jei valstybė narė atmeta paraišką leidimui arba sertifikatui gauti dėl priežasčių, susijusių su šio reglamento tikslais, ji nedelsdama praneša apie tai Komisijai ir nurodo atmetimo priežastis.
2. Komisija, gavusi 1 dalyje nurodytą informaciją, perduoda ją kitoms valstybėms narėms, kad būtų galima vienodai taikyti šį reglamentą.
3. Kai sertifikato arba leidimo prašoma egzemplioriams, dėl kurių anksčiau pateikta paraiška buvo atmesta, pareiškėjas turi pranešti apie tai kompetentingai institucijai, kuriai jis dabar pateikė paraišką.
4. Valstybės narės pripažįsta kitų valstybių narių kompetentingų institucijų teisę atmesti paraiškas, jei toks atmetimas yra pagrįstas šio reglamento nuostatomis.
Tačiau pirma pastraipa netaikoma labai pasikeitus aplinkybėms arba gavus naujų paraišką pagrindžiančių įrodymų. Tada, jei valdymo institucija išduoda leidimą arba sertifikatą, ji praneša apie tai Komisijai ir nurodo išdavimo priežastis.
7 straipsnis
Leidžiančios nukrypti nuostatos
1. Nelaisvėje gimę ir išauginti arba dirbtinai padauginti egzemplioriai
Išskyrus tuos atvejus, kai taikomas 8 straipsnis, A priede išvardytų rūšių egzemplioriams, gimusiems ir išaugintiems arba dirbtinai padaugintiems nelaisvėje, taikomos tos pačios nuostatos, kaip ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams.
Dirbtinai padaugintiems augalams galima netaikyti 4 ir 5 straipsnių nuostatų laikantis specialių sąlygų.
Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl:
a) kriterijų, pagal kuriuos nustatoma, ar egzempliorius yra gimęs ir išaugintas arba dirbtinai padaugintas nelaisvėje ir ar jis yra skirtas komerciniams tikslams;
b) šios dalies antroje pastraipoje minimų specialių sąlygų, susijusių su:
i) fitosanitarinių sertifikatų naudojimu;
ii) prekyba, kurią vykdo įregistruoti komerciniai prekiautojai ir šio straipsnio 4 dalyje minimos mokslo institucijos; ir
iii) prekyba hibridais.
2. Tranzitas
Jei egzempliorius yra vežamas tranzitu per Sąjungos teritoriją, taikoma nuo 4 straipsnio nukrypti leidžianti nuostata ir įvežimo punkte esančioje pasienio muitinėje jis netikrinamas, taip pat nereikalaujama pateikti numatytų leidimų, sertifikatų ir pranešimų.
Rūšims, įtrauktoms į priedus remiantis 3 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies a ir b punktų nuostatomis, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyta leidžianti nukrypti nuostata taikoma tik tada, kai Konvencijoje numatytą galiojantį eksporto arba reeksporto dokumentą, kuris pateikiamas kartu su vežamais egzemplioriais ir kuriame nurodyta jų paskirties vieta, yra išdavusios eksportuojančios arba reeksportuojančios trečiosios šalies kompetentingos institucijos.
Jeigu antroje pastraipoje nurodytas dokumentas nebuvo išduotas iki eksporto arba reeksporto, egzempliorius turi būti sulaikytas ir prireikus gali būti konfiskuotas, nebent dokumentas būtų pateiktas atgaline data laikantis specialių sąlygų. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių sąlygų, taikomų eksporto arba reeksporto dokumentų pateikimui atgaline data.
3. Asmeniniai ir namų ūkio daiktai
Nukrypstant nuo 4 ir 5 straipsnių, minėtų straipsnių nuostatos netaikomos A‑D prieduose išvardytų rūšių negyviems egzemplioriams, jų dalims ir jų dirbiniams, kurie yra asmeniniai arba namų ūkio daiktai, įvežami į Sąjungą arba eksportuojami ar reeksportuojami iš Sąjungos laikantis specialių nuostatų. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl specialių nuostatų, taikomų asmeninių arba namų ūkio daiktų įvežimui, eksportui ar reeksportui.
4. Mokslo institucijos
4, 5, 8 ir 9 straipsniuose nurodytų dokumentų nereikalaujama, kai mokslininkai ir mokslo institucijos, kurias įregistravo jų valstybių valdymo institucijos, nekomerciniu pagrindu skolina, dovanoja herbariumo egzempliorius arba kitus užkonservuotus, sudžiovintus arba inkrustuotus muziejų egzempliorius ir gyvą augalinę medžiagą su etiketėmis, kurių pavyzdys nustatomas pagal šios dalies antrą pastraipą, arba su panašia etikete, kurią išduoda arba patvirtina trečiosios šalies valdymo institucija, ar visu tuo keičiasi.
Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato gyvos augalinės medžiagos etiketės pavyzdį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
8 straipsnis
Nuostatos dėl komercinės veiklos kontroliavimo
1. A priede išvardytų rūšių egzempliorius draudžiama pirkti, siūlyti pirkti, įsigyti komerciniams tikslams, viešai demonstruoti komerciniams tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti pardavimui.
2. Valstybės narės gali uždrausti laikyti egzempliorius, ypač A priede išvardytų rūšių gyvus gyvūnus.
3. Vadovaujantis kitų Sąjungos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimais, 1 dalyje nurodyti draudimai gali būti netaikomi, ir tam tikslui valstybės narės, kurioje yra egzempliorius, valdymo institucija kiekvienu atskiru atveju išduoda sertifikatą šiems egzemplioriams:
a) įgytiems arba įvežtiems į Sąjungą iki to laiko, kai egzemplioriams buvo pradėtos taikyti nuostatos dėl Konvencijos I priede, Reglamento (EEB) Nr. 3626/82 C1 priede, Reglamento (EB) Nr. 338/97 arba šio reglamento A priede išvardytų rūšių; arba
b) perdirbtiems egzemplioriams, įgytiems daugiau kaip prieš 50 metų; arba
c) įvežtiems į Sąjungą laikantis Reglamento (EB) Nr. 338/97 arba šio reglamento nuostatų ir skirtų naudoti tikslams, kurie nekelia šių rūšių išnykimo pavojaus; arba
d) nelaisvėje gimusiems ir išaugintiems gyvūnų egzemplioriams arba dirbtinai padaugintiems augalų egzemplioriams, jų dalims arba jų dirbiniams; arba
e) išskirtinėmis aplinkybėmis reikalingiems mokslo pažangai arba svarbiems biomedicininiams tikslams, vadovaujantis Tarybos direktyva 86/609/EEB(10), jei pasitvirtina, kad šios rūšys yra vienintelės tinkamos tam tikslui ir jei tai nėra nelaisvėje gimusių ir išaugintų rūšių egzemplioriai; arba
f) skirtiems veisti arba dauginti, o tai leis apsaugoti šias rūšis; arba
g) skirtiems tyrimams arba švietimui, kurių tikslas – šių rūšių išsaugojimas ir apsauga; arba
h) kilusiems valstybėje narėje ir paimtiems iš natūralios aplinkos vadovaujantis toje valstybėje narėje galiojančiais teisės aktais.
4. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl bendrų nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų draudimų leidžiančių nuostatų atsižvelgiant į 3 dalyje nurodytas sąlygas ir bendrąsias išimtis rūšims, išvardytoms A priede remiantis 3 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunkčio nuostatomis. Kiekviena tokia leidžianti nukrypti nuostata turi atitikti kitų Sąjungos teisės aktų dėl laukinės faunos ir floros apsaugos reikalavimus.
5. 1 dalyje nurodyti draudimai taikomi ir B priede išvardytų rūšių egzemplioriams, išskyrus tuos atvejus, kai atitinkamos valstybės narės kompetentingai institucijai priimtinu būdu galima įrodyti, jog tokie egzemplioriai buvo įgyti ir, jei jie nėra kilę Sąjungoje, buvo į ją įvežti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais dėl laukinės faunos ir floros apsaugos.
6. Valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę savo nuožiūra parduoti bet kurį B, C ir D prieduose išvardytų rūšių egzempliorių, konfiskuotą vadovaujantis šiuo reglamentu, jei taip jis nėra tiesiogiai grąžinamas asmeniui arba subjektui, iš kurio buvo konfiskuotas arba kuris yra pažeidimo šalis. Tada tokius egzempliorius galima naudoti įvairiems tikslams, tarsi jie būtų teisėtai įgyti.
9 straipsnis
Gyvųjų egzempliorių judėjimas
1. Bet koks A priede išvardytų rūšių gyvojo egzemplioriaus, paimto vietovėje, nurodytoje importo leidime arba kuriame nors sertifikate, išduotame vadovaujantis šiuo reglamentu, judėjimas Sąjungos teritorija yra galimas tik prieš tai gavus valstybės narės, kurioje tas egzempliorius yra, valdymo institucijos leidimą. Kitais atvejais už vežimą atsakingas asmuo privalo, kai to reikalaujama, pateikti oficialų egzemplioriaus kilmės įrodymą.
2. Toks leidimas:
a) suteikiamas tik tada, kai tokios valstybės narės arba, kai vežama į kitą valstybę narę, tos valstybės narės kompetentinga mokslo institucija įsitikina, jog gyvajam egzemplioriui skirtos patalpos paskirties šalyje yra tinkamai įrengtos, kad jis būtų saugus ir gerai prižiūrimas;
b) patvirtinamas sertifikatu; ir
c) jei reikia, apie jį nedelsiant būtų pranešta valstybės narės, kurioje egzempliorius liks, valdymo institucijai.
3. Tačiau tokio leidimo nereikalaujama, jei gyvas gyvūnas turi būti vežamas skubiam veterinariniam gydymui ir po to grąžinamas tiesiai į leidime nurodytą gyvenamąją vietą.
4. Kai Sąjungos teritorija vežamas B priede išvardytų rūšių gyvasis egzempliorius, egzemplioriaus savininkas gali perleisti jį tik tada, kai įsitikina, kad gavėjas yra tinkamai susipažinęs, kokios patalpos, įrenginiai ir tvarka garantuotų tinkamą egzemplioriaus priežiūrą.
5. Įvežant gyvus egzempliorius į Sąjungą, išvežant iš jos, vežant jos teritorija arba laikant tranzitinio vežimo metu ar perkeliant į kitos rūšies transportą, jie paruošiami, vežami ir prižiūrimi taip, kad sumažėtų jų sužalojimo arba žiauraus elgesio su jais pavojus bei grėsmė sveikatai, o gyvūnai vežami laikantis Sąjungos teisės aktų dėl gyvūnų apsaugos juos vežant.
6. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl gyvų egzempliorių, kuriems pagal 4 straipsnio 6 dalį buvo nustatyti įvežimo į Sąjungą apribojimai, laikymo ir vežimo apribojimų.
10 straipsnis
Išduotini leidimai, pranešimai ir sertifikatai [5 pakeit.]
1. Valstybės narės valdymo institucija, gavusi konkretaus asmens paraišką bei visus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti sertifikatą 5 straipsnio 2 dalies b punkte, 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 8 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 2 dalies b punkte nurodytiems tikslams.
1a. Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 1 dalyje nurodytų sertifikatų dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [6 pakeit.]
1b. Valstybės narės valdymo institucija, gavusi suinteresuoto asmens paraišką bei reikiamus patvirtinamuosius dokumentus ir įsitikinusi, kad laikomasi visų leidimo išdavimo sąlygų, gali išduoti leidimą 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 5 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytais tikslais. [7 pakeit.]
1c. Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 1b dalyje nurodyto leidimo dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [8 pakeit.]
1d. Komisija priima įgyvendinimo aktus siekiant nustatyti 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodyto pranešimo apie importą dizainą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [9 pakeit.]
11 straipsnis
Leidimų ir sertifikatų galiojimas ir specialios jų išdavimo sąlygos
1. Nepažeidžiant griežtesnių priemonių, kurias valstybės narės gali patvirtinti arba išsaugoti, leidimai ir sertifikatai, kuriuos valstybių narių kompetentingos institucijos išdavė vadovaudamosi šiuo reglamentu, galioja visoje Sąjungoje.
2. Kiekvienas toks leidimas arba sertifikatas bei kiekvienas jo pagrindu išduotas leidimas arba sertifikatas laikomas negaliojančiu, jei kompetentinga institucija arba Komisija, pasikonsultavusi su leidimą arba sertifikatą išdavusia kompetentinga institucija, nustato, kad jis buvo išduotas remiantis klaidinga prielaida, jog buvo laikomasi išdavimo sąlygų.
Valstybės narės, kurios teritorijoje yra egzemplioriai, kuriems išduoti tokie dokumentai, kompetentingos institucijos sulaiko šiuos egzempliorius ir gali juos konfiskuoti.
3. Kiekviename leidime arba sertifikate, išduotame vadovaujantis šiuo reglamentu, gali būti nurodytos išduodančiosios institucijos nustatytos sąlygos ir reikalavimai, kad būtų užtikrinta, jog reglamento sąlygų bus laikomasi. Valstybės narės praneša Komisijai, kai tokias sąlygas ir reikalavimus reikia įtraukti į leidimų ir sertifikatų formą.
4. Įvežant į Sąjungą egzempliorius, galioja kiekvienas importo leidimas, išduotas remiantis atitinkamo eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato kopija, bet tik tada, kai kartu pateikiamas galiojančio eksporto leidimo arba reeksporto sertifikato originalas.
5. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl leidimų ir sertifikatų išdavimo terminų.
12 straipsnis
Įvežimo ir eksporto vietos
1. Valstybės narės paskiria muitines, kuriose būtų atliekami patikrinimai ir muitinės formalumai, taikomi įvežant į Sąjungą ir eksportuojant iš jos egzempliorius, ir kurios paskirtų ir patvirtintų šiame reglamente nurodytų rūšių egzempliorių priežiūrą arba panaudojimą, kaip apibrėžta Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, ir nurodytų, kurios muitinės yra konkrečiai numatytos tvarkyti reikalus, susijusius su gyvais egzemplioriais.
2. Visos 1 dalyje nurodytos paskirtos muitinės pakankamai aprūpinamos atitinkamos kvalifikacijos darbuotojais. Valstybės narės užtikrina, kad, vadovaujantis atitinkamais Sąjungos teisės aktais dėl gyvų vežimo ir įkurdinimo, būtų skirtos patalpos gyvūnams ir, jei reikia, būtų imtasi atitinkamų priemonių dėl gyvų augalų.
3. Apie visas 1 dalyje minimas paskirtas muitines pranešama Komisijai, kuri paskelbia jų sąrašą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
4. Išskirtiniais atvejais, laikantis specialių kriterijų, valdymo institucija gali leisti įvežti į Sąjungą arba eksportuoti ar reeksportuoti iš ne per tą muitinę, kuri buvo paskirta, kaip nurodyta 1 dalyje.
Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis gali būti leidžiama įvežti, eksportuoti ar reeksportuoti per kitą muitinę.
5. Valstybės narės užtikrina, kad sienos perėjimo punkte žmonės būtų supažindinti su remiantis šiuo reglamentu priimtomis nuostatomis.
13 straipsnis
Valdymo, mokslo ir kitos kompetentingosios institucijos
1. Kiekviena valstybė narė paskiria valdymo instituciją, kuri visų pirma atsako už šio reglamento įgyvendinimą ir už ryšius su Komisija.
Be to, kiekviena valstybė narė gali paskirti papildomas valdymo ir kitas kompetentingas institucijas, kurios padėtų įgyvendinti reglamentą, ir tada pagrindinė valdymo institucija yra atsakinga už tai, kad pagalbinėms institucijoms būtų suteikta visa informacija, reikalinga tam, kad reglamentas būtų taikomas teisingai.
2. Kiekviena valstybė narė paskiria vieną arba kelias atitinkamos kvalifikacijos mokslo institucijas, kurių pareigos skirtųsi nuo bet kurios iš paskirtų valdymo institucijų pareigų.
3. Ne vėliau kaip iki 1997 m. kovo 3 d. valstybės narės perduoda Komisijai paskirtų valdymo institucijų, kitų institucijų, kurioms suteikta teisė išduoti leidimus arba sertifikatus, ir mokslo institucijų pavadinimus bei adresus, o Komisija paskelbia šią informaciją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Jei Komisija paprašo, kiekviena 1 dalies pirmoje pastraipoje minima valdymo institucija per du mėnesius perduoda jai asmenų, įgaliotų pasirašyti leidimus arba sertifikatus, pavardes ir parašų pavyzdžius bei spaudų, antspaudų ar kitų leidimų arba sertifikatų autentifikavimo priemonių atspaudus.
Valstybės narės praneša Komisijai apie kiekvieną jau pateiktos informacijos pasikeitimą ne vėliau kaip per du mėnesius nuo tokio pasikeitimo.
14 straipsnis
Nuostatų laikymosi monitoringas ir pažeidimų tyrimas
1. Valstybių narių kompetentingos institucijos prižiūri, ar laikomasi šio reglamento nuostatų.
Kiekvieną kartą, kai kompetentinga institucija turi pagrindo manyti, kad šios nuostatos pažeidžiamos, ji imasi atitinkamų priemonių, kad užtikrintų jų laikymąsi arba teisinių veiksmų taikymą.
Valstybės narės informuoja Komisiją ir, kai reikalas yra susijęs su Konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, Konvencijos sekretoriatą apie visas priemones, įskaitant egzempliorių sulaikymą ir konfiskavimą, kurių ėmėsi kompetentingos institucijos, kai buvo rimtai pažeistos šio reglamento nuostatos.
2. Komisija atkreipia valstybių narių kompetentingų institucijų dėmesį į klausimus, kuriuos, jos nuomone, būtina ištirti atsižvelgiant į šį reglamentą. Valstybės narės informuoja Komisiją ir, kai reikalas yra susijęs su Konvencijos prieduose išvardytomis rūšimis, Konvencijos sekretoriatą apie kiekvieno tolesnio tyrimo rezultatus.
3. Sukuriama vykdymo grupė, susidedanti iš kiekvienos valstybių narių institucijos atstovo, kuriam numatoma atsakomybė už šio reglamento nuostatų įgyvendinimą. Grupei pirmininkauja Komisijos atstovas.
Vykdymo grupė analizuoja visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius techninius klausimus, kuriuos pateikia svarstyti pirmininkas savo iniciatyva arba grupės ar Komiteto narių prašymu.
Komisija perduoda Komitetui vykdymo grupės pareikštas nuomones.
15 straipsnis
Informacijos perdavimas
1. Valstybės narės ir Komisija perduoda viena kitai informaciją, būtiną įgyvendinant šį reglamentą.
Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad būtų imtasi reikiamų priemonių supažindinti visuomenę su Konvencijos ir remiantis šiuo reglamentu priimtomis nuostatomis bei šio reglamento įgyvendinimo priemonėmis.
2. Komisija bendrauja su Konvencijos sekretoriatu, kad užtikrintų, jog Konvencija bus veiksmingai įgyvendinta visoje teritorijoje, kurioje taikomas šis reglamentas.
3. Komisija nedelsdama perduoda suinteresuotų valstybių narių valdymo institucijoms kiekvieną Mokslinio tyrimo grupės nuomonę.
4. Kasmet iki birželio 15 d. valstybių narių valdymo institucijos perduoda Komisijai visą praeitų metų informaciją, reikalingą rengiant Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies a punkte minimas ataskaitas, ir atitinkamą informaciją apie tarptautinę prekybą visais A, B ir C prieduose išvardytų rūšių egzemplioriais bei apie D priede išvardytų rūšių egzempliorių įvežimą į Sąjungą. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija, remdamasi pirmoje pastraipoje nurodyta informacija, kasmet iki spalio 31 d. paskelbia statistinę ataskaitą apie rūšių, kurioms taikomas šis reglamentas, egzempliorių įvežimą į Sąjungą, eksportą bei reeksportą iš jos ir perduoda Konvencijos sekretoriatui informaciją apie rūšis, kurioms taikoma Konvencija.
Nepažeisdamos 22 straipsnio, valstybių narių valdymo institucijos kas antrus metus iki birželio 15 d., o pirmąjį kartą – 1999 m., perduoda Komisijai visą ankstesnių dvejų metų informaciją, reikalingą, norint parengti Konvencijos VIII straipsnio 7 dalies b punkte minimas ataskaitas, ir atitinkamą informaciją apie šio reglamento nuostatas, kurios nepatenka į Konvencijos taikymo sritį. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato perduotiną informaciją ir jos pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Komisija, remdamasi trečioje pastraipoje nurodyta informacija, kartą per du metus iki spalio 31 d., o pirmąjį kartą – 1999 m., parengia ataskaitą apie šio reglamento įgyvendinimą ir vykdymą.
5. Kad būtų galima parengti dalinius priedų pakeitimus, valstybių narių kompetentingos institucijos perduoda Komisijai visą reikalingą informaciją. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato, kokios informacija yra reikalinga. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
6. Nepažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB(11), Komisija imasi reikiamų konfidencialumo priemonių, kad apsaugotų informaciją, gautą įgyvendinant šį reglamentą.
16 straipsnis
Sankcijos
1. Valstybės narės imasi atitinkamų veiksmų, užtikrinančių, kad sankcijos bus taikomos bent už tokius šio reglamento šiuos pažeidimus:
a) už egzempliorių įvežimą į Sąjungą, eksportą arba reeksportą iš jos be reikiamo leidimo arba sertifikato, arba pateikus padirbtą, suklastotą arba negaliojantį leidimą ar sertifikatą arba pataisytą be jį išdavusios institucijos leidimo;
b) už leidime arba sertifikate, išduotame laikantis šio reglamento reikalavimų, nurodytų sąlygų nesilaikymą;
c) už suklastotą deklaraciją arba sąmoningai pateiktą klaidingą informaciją, siekiant gauti leidimą arba sertifikatą;
d) už padirbto, suklastoto, negaliojančio leidimo ar sertifikato arba šių dokumentų su juose padarytais, bet nepatvirtintais pakeitimais naudojimą pagrindu Sąjungos leidimui arba sertifikatui gauti arba kuriam nors kitam oficialiam su šiuo reglamentu susijusiam tikslui;
e) už tai, kad nepateikiamas pranešimas apie importą arba pateikiamas suklastotas pranešimas apie importą;
f) už gyvų egzempliorių vežimą tinkamai jų neparuošus tam, kad sumažėtų jų sužalojimo arba žiauraus elgesio su jais pavojus bei grėsmė sveikatai;
g) už A priede išvardytų rūšių egzempliorių, nenurodytų išduodant importo leidimą arba vėliau, naudojimą;
h) už 7 straipsnio 1 dalies antro punkto nuostatoms prieštaraujančią prekybą dirbtinai padaugintais augalais;
i) už egzempliorių vežimą į Sąjungą, iš jos arba vežimą tranzitu Sąjungos teritorija be atitinkamo leidimo arba sertifikato, išduoto vadovaujantis šiuo reglamentu, o kai eksportuojama arba reeksportuojama iš trečiosios šalies, kuri yra Konvencijos narė, – išduoto remiantis Konvencija, arba nepateikus įrodymų, kad toks leidimas arba sertifikatas yra išduotas;
j) už egzempliorių pirkimą, siūlymą pirkti, įsigijimą komerciniams tikslams, naudojimą siekiant pasipelnyti, viešą demonstravimą komerciniais tikslais, pardavimą, laikymą pardavimui, siūlymą parduoti arba vežimą pardavimui pažeidžiant 8 straipsnį;
k) už leidimo arba sertifikato naudojimą ne tiems egzemplioriams, kuriems jis buvo išduotas;
l) už bet kokio pagal šio reglamento reikalavimus išduoto leidimo arba sertifikato klastojimą arba jame padarytus pakeitimus;
m) už nuslėpimą, kad buvo atmesta paraiška išduoti Sąjungos importo, eksporto arba reeksporto leidimą ar sertifikatą, laikantis 6 straipsnio 3 dalies.
2. 1 dalyje nurodytos priemonės turi atitikti pažeidimo pobūdį bei sunkumą ir apimti nuostatas dėl egzempliorių sulaikymo, o prireikus ir konfiskavimo.
3. Konfiskuoti egzempliorių pavedama konfiskuojančios valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri:
a) pasikonsultavusi su tos valstybės narės mokslo institucija atiduos arba perduos jį kitokiu būdu, kuris jai atrodo tinkamas ir atitinkantis Konvencijos ir šio reglamento tikslus bei nuostatas; ir
b) jei tai yra į Sąjungą įvežtas gyvas egzempliorius, pasikonsultavusi su eksportuojančia šalimi gali grąžinti jį tai valstybei prasižengusio asmens lėšomis.
4. Jei, pristačius į Sąjungos įvežimo punktą B arba C priede išvardytų rūšių egzempliorių, atitinkamas galiojantis leidimas arba sertifikatas nepateikiamas, egzempliorius turi būti sulaikytas ir gali būti konfiskuotas arba, jei gavėjas atsisako pripažinti egzempliorių, už įvežimo punktą atsakingos valstybės narės kompetentingos institucijos gali atsisakyti priimti krovinį ir pareikalauti, kad vežėjas grąžintų jį į tą vietą, iš kurios jis buvo paimtas.
17 straipsnis
Mokslinio tyrimo grupė
1. Šiuo reglamentu sukuriama Mokslinio tyrimo grupė, kurią sudaro kiekvienos valstybės narės mokslo institucijos arba institucijų atstovas, o pirmininkauja Komisijas atstovas.
2. Mokslinio tyrimo grupė nagrinėja visus mokslinius klausimus, susijusius su šio reglamento, ypač jo 4 straipsnio 1 dalies a punkto, 2 dalies a punkto ir 6 dalies, taikymu, kuriuos pateikia svarstyti pirmininkas savo iniciatyva arba grupės narių ar Komiteto prašymu.
3. Mokslinio tyrimo grupės nuomones Komisija perduoda Komitetui.
18 straipsnis
Kiti delegavimo įgaliojimai
1. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl vienodų sąlygų ir kriterijų, susijusių su:
a) 4 straipsnyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų dokumentų išdavimu, galiojimu išnaudojimu;
b) 7 straipsnio 1 dalies antros pastraipos a punkte nurodytų fitosanitarinių sertifikatų naudojimu;
c) jei reikia, egzempliorių ženklinimo tvarkos nustatymu, kad būtų lengviau juos identifikuoti ir užtikrinti šio reglamento nuostatų vykdymą.
2. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai prireikus priimti deleguotuosius aktus dėl papildomų priemonių Konvencijos Šalių konferencijos rezoliucijoms, Konvencijos nuolatinio komiteto sprendimams arba rekomendacijoms ir Konvencijos sekretoriato rekomendacijoms įgyvendinti.
3. Komisijai pagal 20 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, iš dalies keičiančius A–D priedus, išskyrus A priedo pakeitimus, jei jie atsiranda ne dėl Konvencijos Šalių konferencijos sprendimų.
19 straipsnis
Kiti įgyvendinimo įgaliojimai
1. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato 4 straipsnyje, 5 straipsnyje, 7 straipsnio 4 dalyje ir 10 straipsnyje nurodytų dokumentų formas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
2. Komisija, priimdama įgyvendinimo aktus, nustato pranešimo apie importą pateikimo formą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 21 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.[10 pakeit.]
20 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. Įgaliojimai priimti 4 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [pagrindinio teisėkūros procedūra priimto akto įsigaliojimo data arba kita teisės aktų leidėjo nustatyta data.] [11 pakeit.]
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4 straipsnio 6 dalyje, 4 straipsnio 7 dalyje, 5 straipsnio 5 dalyje, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 8 straipsnio 4 dalyje, 9 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 4 dalyje ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui. [12 pakeit.]
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 4 straipsnio 6 dalį, 4 straipsnio 7 dalį, 5 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, 8 straipsnio 4 dalį, 9 straipsnio 6 dalį, 11 straipsnio 5 dalį, 12 straipsnio 4 dalį ir 18 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per [du mėnesius] nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas [dviems mėnesiams]. [13 pakeit.]
21 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda Komitetas, vadinamas Prekybos laukine fauna ir flora komitetu. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
22 straipsnis
Baigiamosios nuostatos
Kiekviena valstybė narė praneša Komisijai ir Konvencijos sekretoriatui apie nuostatas, kurias ji priima būtent dėl šio reglamento įgyvendinimo, ir apie visus taikomus teisinius instrumentus bei priemones, kurių imtasi siekiant jį įgyvendinti ir vykdyti.
Komisija perduoda tą informaciją kitoms valstybėms narėms.
23 straipsnis
Panaikinimas
Reglamentas (EB) Nr. 338/97 panaikinamas.
Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę.
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo
1. A, B, C ir D prieduose išvardytos rūšys yra nurodomos:
a) pagal rūšies pavadinimą arba
b) pagal už rūšį aukštesnio taksono arba nurodytos jo dalies pavadinimą.
2. Santrumpa „spp.“ naudojama pažymėti visoms rūšims, priklausančioms aukštesniajam taksonui.
3. Kitos nuorodos į už rūšis aukštesnius taksonus naudojamos tik informacijos arba klasifikavimo tikslais.
4. A priede nurodytos rūšys, pažymėtos pusjuodžiu šriftu, yra išvardytos laikantis jų apsaugos statuso, nustatyto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/147/EB(12) arba Tarybos direktyvoje 92/43/EEB(13).
5. Žemesniems už rūšis augalų taksonams žymėti naudojamos šios santrumpos:
a) „ssp.“ porūšiams;
b) „var(s).“ varietetui (varietetams); ir
c) „fa.“ formai.
6. Ženklai (I), (II) ir (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo – nuoroda į Konvencijos priedus, kuriuose šios rūšys yra išvardytos, kaip nurodyta 7 ‑ 9 pastabose. Jei nenurodomas nė vienas iš šių ženklų, vadinasi, šios rūšys neįtrauktos į Konvencijos priedus.
7. Ženklas (I) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos I priedą.
8. Ženklas (II) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad šios rūšys arba aukštesnieji taksonai yra įtraukti į Konvencijos II priedą.
9. Ženklas (III) šalia rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo reiškia, kad jie yra įtraukti į Konvencijos III priedą. Tokiu atveju nurodoma ir šalis, kurios prašymu rūšis ar aukštesnysis taksonas įtraukti į III priedą.
10. Veislė – remiantis Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo 8-ąja redakcija, augalų, a) kurie buvo atrinkti dėl konkrečios savybės arba savybių derinio, b) kuriuose šios savybės yra aiškios, vienodos ir pastovios ir c) kurie tinkamai dauginami šias savybes išlaiko, grupė. Naujas veislės taksonas pripažįstamas tik tuomet, kai jo kategorijos pavadinimas ir ribų apibūdinimas paskelbiamas naujausiame Tarptautinio auginamų augalų nomenklatūros kodo leidime.
11. Hibridai gali būti įtraukti į priedus, tačiau tik tuomet, kai jie sudaro aiškiai atskiras ir stabilias laukines populiacijas. Gyvūnų hibridams, kurių ankstesnėse keturiose linijos kartose buvo vienas ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šio reglamento nuostatos taikomos kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.
12. Kai rūšis įtraukiama į A, B ar C priedus, visos tos rūšies dalys ir išvestiniai produktai taip pat įtraukiami į tą patį priedą, nebent nurodoma, kad įtraukiamos tik konkrečios dalys ir išvestiniai produktai. Vadovaujantis šio reglamento 2 straipsnio t punktu, ženklas „#“ ir skaičius šalia B arba C priede nurodyto rūšies arba aukštesniojo taksono pavadinimo žymi tokias šiame reglamente pateiktų rūšių arba taksonų dalis ar išvestinius produktus:
#1
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
a) sėklas, sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines),
b) sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,
c) dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus ir
d) Vanilla genties dirbtinai padaugintų augalų vaisius ir išvestinius produktus.
#2
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
a) sėklas ir žiedadulkes, ir
b) supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus produktus.
#3
Žymi vientisas ir smulkintas šaknis bei šaknų dalis.
#4
Žymi visas dalis ir išvestinius produktus, išskyrus:
a) sėklas, (įskaitant Orchidaceae sėklų ankštis), sporas ir žiedadulkes (įskaitant dulkines). Išimtis netaikoma iš Meksikos eksportuojamoms Cactaceae spp. sėkloms ir iš Madagaskaro eksportuojamoms Beccariophoenix madagascariensis ir Neodypsis decaryi sėkloms,
b) sėjinukus arba audinių kultūras, gautas in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamas steriliose talpyklose,
c) dirbtinai padaugintų augalų skintus žiedus,
d) aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Vanilla (Orchidaceae) genties ir Cactaceae šeimos augalų vaisius ir jų dalis bei išvestinius produktus, ir
e) aklimatizuotų arba dirbtinai padaugintų Opuntia genties Opuntia pogentės ir Selenicereus (Cactaceae) augalų stiebus, žiedus ir jų dalis bei išvestinius produktus,
f) supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus Euphorbia antisyphilitica gaminius.
#5
Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą.
#6
Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą ir fanerą.
#7
Žymi rąstus, medžio drožles, miltelius ir ekstraktus.
#8
Žymi po žeme esančias dalis (t.y., šaknis, šakniastiebius): vientisas, dalimis ir susmulkintas į miltelius.
#9
Žymi visas dalis ir gaminius, išskyrus tuos, kurie yra paženklinti „Pagaminta iš Hoodia spp. medžiagos, kurios gamyba ir derliaus nuėmimas kontroliuojami, bendradarbiaujant su Botsvanos/Namibijos/Pietų Afrikos CITES valdymo institucijomis pagal Susitarimą Nr. BW/NA/ZA xxxxxx“.
#10
Žymi rąstus, pjautinę medieną ir faneros lukštą, įskaitant neužbaigtus medinius gaminius, skirtus styginių muzikos instrumentų strykams gaminti.
#11
Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą, miltelius ir ekstraktus.
#12
Žymi rąstus, pjautinę medieną, faneros lukštą, fanerą ir eterinius aliejus, išskyrus supakuotus ir mažmeninei prekybai paruoštus gatavus gaminius.
#13
Žymi branduolį (taip pat vadinamą endospermu, minkštimu arba kopra) ir gaminius iš jo.
13. Jei nėra nurodyta, kad A priede pateiktų floros rūšių arba aukštesniųjų taksonų hibridams būtų taikomos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos, reiškia, kad dirbtinai padaugintais hibridais, gautais iš vienos ar kelių šių rūšių arba taksonų, galima prekiauti pateikus dirbtinio padauginimo sertifikatą, ir kad šių hibridų sėkloms ir žiedadulkėms (įskaitant dulkines), skintoms gėlėms, sėjinukams arba audinių kultūroms, gautoms in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, vežamoms steriliose talpyklose, šio reglamento nuostatos netaikomos.
14. Šlapimui, fekalijoms ir pilkajai ambrai, t.y. gyvybinės veiklos produktams, gautiems nemanipuliuojant konkrečiu gyvūnu, šio reglamento nuostatos netaikomos.
15. Šios nuostatos taikomos tik gyviems ir vientisiems arba beveik vientisiems negyviems D priede išvardytų faunos rūšių egzemplioriams, išskyrus egzempliorius, kurie, kad būtų aišku, jog jiems priskiriamos ir kitos dalys bei jų gaminiai, pažymėti taip:
Visos plunksnos ar oda, ar kita dalis su plunksnomis.§ 1
Visos vientisos arba beveik vientisos odos, žaliavinės arba raugintos.
§ 2
16. Minėtos nuostatos taikomos tik gyviems D priede išvardytų floros rūšių egzemplioriams, išskyrus egzempliorius, kurie, kad būtų aišku, jog jiems priskiriamos ir kitos dalys bei jų išvestiniai produktai, pažymėti taip:
§ 3
Džiovinti ir švieži augalai, įskaitant, jeigu tinka, lapus, šaknis (šakniastiebius), stiebus, sėklas (sporas), žievę ir vaisius.
§ 4
Rąstai, pjautinė mediena ir faneros lukštas.
A priedas
B priedas
C priedas
Bendrinis pavadinimas
FAUNA
CHORDATA (CHORDINIAI)
MAMMALIA
Žinduoliai
ARTIODACTYLA
Antilocapridae
Šakiaraginiai
Antilocapra americana (I) (Tik Meksikos populiacija; jokios kitos populiacijos šio reglamento prieduose nenurodytos)
Šakiaragis
Bovidae
Addax nasomaculatus (I)
Adaksas
Ammotragus lervia (II)
Berberinis avinas
Antilope cervicapra (III Nepalas)
Elniaožė gazelė
Bison bison athabascae (II)
Miškinis bizonas
Gauras
Bos mutus (I) (išskyrus domestikuotus Bos mutus, vadinamus Bos grunniens, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos)
Laukinis jakas
Bos sauveli (I)
Savelio jautis
Bubalus arnee (III Nepalas) (išskyrus domestikuotus Bubalus arnee, vadinamus Bubalus bubalis, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos)
Laukinis Azijinis buivolas
Bubalus depressicornis (I)
Mažasis buivolas
Bubalus mindorensis (I)
Mindorinis buivolas
Bubalus quarlesi (I)
Kalninis buivolas
Budorcas taxicolor (II)
Takinas
Capra falconeri (I)
Sraigtaragis ožys
Capricornis milneedwardsii (I)
Ožkaragio rūšis – milneedwardsii
Capricornis rubidus (I)
Ožkaragio rūšis – rubidus
Capricornis sumatraensis (I)
Sumatrinis ožkaragis
Capricornis thar (I)
Ožkaragio rūšis – thar
Cephalophus brookei (II)
Dukerio rūšis – brookei
Cephalophus dorsalis (II)
Juodnugaris dukeris
Cephalophus jentinki (I)
Jentinko dukeris
Cephalophus ogilbyi (II)
Odžilbio dukeris
Cephalophus silvicultor (II)
Geltonnugaris dukeris
Cephalophus zebra (II)
Zebriškasis dukeris
Damaliscus pygargus pygargus (II)
Baltasnukė antilopė
Kiuvjierio gazelė
Gazella dorcas (III Alžyras/ Tunisas)
Dorkas
Gazella leptoceros (I)
Smėlyninė gazelė
Hippotragus niger variani (I)
Didžioji juodoji antilopė
Kobus leche (II)
Ličis
Naemorhedus baileyi (I)
Rudasis goralas
Naemorhedus caudatus (I)
Kininis goralas
Naemorhedus goral (I)
Goralas
Naemorhedus griseus (I)
Goralo rūšis – griseus
Nanger dama (I)
Sacharinė gazelė
Oryx dammah (I)
Kardaragis oriksas
Oryx leucoryx (I)
Baltasis oriksas
Ovis ammon (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)
Kalninis avinas, archaras, argalis, Muflonas
Ovis ammon hodgsonii (I)
Nyjanas
Ovis ammon nigrimontana (I)
Kara Tau kalninis avinas
Ovis canadensis (II) (tik Meksikos populiacija, jokios kitos populiacijos nenurodytos šio reglamento prieduose)
Snieginis avinas
Ovis orientalis ophion (I)
Kiprinis rytinis avinas
Ovis vignei (II) (išskyrus A priede nurodytus porūšius)
Šapo avinas
Ovis vignei vignei (I)
Ladakho avinas
Orongas, čiras, tibetinė antilopė
Philantomba monticola (II)
Mėlynasis dukeris
Pseudoryx nghetinhensis (I)
Saola
Rupicapra pyrenaica ornata (I)
Ispanijos gemzė
Saiga borealis (II)
Saigos rūšis – borealis
Saiga tatarica (II)
Saiga
Tetracerus quadricornis (III Nepalas)
Keturragė antilopė
Kupranugariai
Lama guanicoe (II)
Guanakas
Vicugna vicugna (I) (išskyrus Argentinos populiacijas (Jujuy bei Catamarca provincijų populiacijas ir pusiau nelaisvėje gyvenančias Jujuy, Salta, Catamarca, La Rioja ir San Juan provincijų populiacijas), Čilės populiaciją (Primera regiono populiaciją) ir Peru populiaciją (visą), kurios yra nurodytos B priede)
Vicugna vicugna (II) (tik Argentinos(14) populiacijos (Jujuy bei Catamarca provincijų populiacijos ir pusiau nelaisvėje gyvenančios Jujuy, Salta, Catamarca, La Rioja ir San Juan provincijų populiacijos), Bolivijos(15) populiacija (visa), Čilės populiacija(16) (Primeira regiono populiacija) ir Peru populiacija(17) (visa); visos kitos populiacijos yra įtrauktos į A priedą)
Vikunija
Pilnaragiai
Axis calamianensis (I)
Kalaminis elnias
Axis kuhlii (I)
Bavinis elnias
Axis porcinus annamiticus (I)
Anamitinis elnias
Blastocerus dichotomus (I)
Pelkinis elnias
Cervus elaphus bactrianus (II)
Baktrijaninis elnias
Cervus elaphus barbarus (III Alžyras/ Tunisas)
Tauriojo elnio porūšis – barbarus
Cervus elaphus hanglu (I)
Kašmirinis elnias
Dama dama mesopotamica (I)
Irakinis danielius
Hippocamelus spp. (I)
Andiniai elniai
Mazama temama cerasina (III Gvatemala)
Centrinės Amerikos mazama
Muntiacus crinifrons (I)
Juodasis muntjakas
Muntiacus vuquangensis (I)
Didysis muntjakas
Odocoileus virginianus mayensis (III Gvatemala)
Gvatemalinis elnias
Ozotoceros bezoarticus (I)
Pampinis elnias
Pudu mephistophiles (II)
Šiaurinis pudu
Pudu puda (I)
Pietinis pudu
Rucervus duvaucelii (I)
Barasinga
Rucervus eldii (I)
Lyraragis elnias
Hipopotaminiai
Hexaprotodon liberiensis (II)
Mažasis hipopotamas
Hippopotamus amphibius (II)
Didysis hipopotamas
Kabarginiai
Moschus spp. (I) (tik Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijos, visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)
Moschus spp. (II) (išskyrus Afganistano, Butano, Indijos, Mianmaro, Nepalo ir Pakistano populiacijas, kurios yra nurodytos A priede)
Kabarga
Kiauliniai
Babyrousa babyrussa (I)
Babirusa
Babyrousa bolabatuensis (I)
Babirusos rūšis – bolabatuensis
Babirusos rūšis – celebensis
Babyrousa togeanensis (I)
Babirusos rūšis – togeanensis
Sus salvanius (I)
Nykštukinis šernas
Pekariniai
Tayassuidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Pecari tajacu populiacijas Meksikoje ir Jugtinėse Valstijose, kurios nėra nurodytos šio reglamento prieduose)
Pekariai
Catagonus wagneri (I)
Čakinis pekaris
Ailuridae
Ailurus fulgens (I)
Mažoji panda
Šuniniai
Canis aureus (III Indija)
Paprastasis šakalas
Canis lupus (I/II) (visos populiacijos, išskyrus Ispanijos Douro šiaurinę dalį ir į šiaurę nuo 39‑osios lygiagretės esančios Graikijos dalies populiacijas; Butano, Indijos, Nepalo ir Pakistano populiacijos yra išvardytos I priede, visos kitos populiacijos yra išvardytos II priede. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo).
Canis lupus (II) (Ispanijos Douro šiaurinėje dalyje ir į šiaurę nuo 39‑osios lygiagretės esančioje Graikijos dalyje gyvenančios populiacijos. Neįtraukiama domestikuota forma Canis lupus familiaris ir dingo Canis lupus dingo).
Pilkasis vilkas
Canis simensis
Etiopinis šakalas
Cerdocyon thous (II)
Savaninė lapė
Chrysocyon brachyurus (II)
Karčiuotasis vilkas
Cuon alpinus (II)
Raudonasis vilkas
Lycalopex culpaeus (II)
Andinė lapė
Lycalopex fulvipes (II)
Lapės rūšis – fulvipes
Lycalopex griseus (II)
Pietų Amerikos pilkoji lapė
Lycalopex gymnocercus (II)
Paragvajinė lapė
Miškinis šuo
Vulpes bengalensis (III Indija)
Bengalinė lapė
Vulpes cana (II)
Afganistaninė lapė
Vulpes zerda (II)
Fenekas
Cryptoprocta ferox (II)
Fosa
Eupleres goudotii (II)
Smulkiadantis mungas
Fossa fossana (II)
Fanaloka
Katiniai
Felidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis. Domestikuotiems egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos)
Katės
Acinonyx jubatus (I) (skiriamos tokios metinės gyvų egzempliorių ir medžioklės trofėjų kvotos: Botsvanai – 5; Namibijai – 150; Zimbabvei – 50. Prekybai šiais egzemplioriais taikomos šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies nuostatos)
Gepardas
Caracal caracal (I) (tik Azijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)
Karakalas
Catopuma temminckii (I)
Teminko katė
Felis nigripes (I)
Juodakojė katė
Felis silvestris (II)
Vilpišys, miškinė katė
Leopardus geoffroyi (I)
Žofrua katė
Leopardus jacobitus (I)
Andinė katė
Leopardus pardalis (I)
Ocelotas
Leopardus tigrinus (I)
Dėmėtoji katė, oncila
Leopardus wiedii (I)
Ilgauodegė katė
Lynx lynx (II)
(Paprastoji) lūšis
Lynx pardinus (I)
Ispanijos lūšis
Neofelis nebulosa (I)
Dūminis leopardas
Panthera leo persica (I)
Persinis liūtas
Jaguaras
Panthera pardus (I)
Leopardas
Panthera tigris (I)
Tigras
Pardofelis marmorata (I)
Marmurinė katė
Bengalinė katė
Prionailurus iriomotensis (II)
Japoninė katė
Prionailurus planiceps (I)
Sumatrinė katė
Prionailurus rubiginosus (I) (tik Indijos populiacija; visos kitos populiacijos yra nurodytos B priede)
Rudoji katė
Puma concolor coryi (I)
Floridinė puma
Puma concolor costaricensis (I)
Kostarikinė puma
Puma concolor couguar (I)
Rytinė puma
Jaguarundis
Uncia uncia (I)
Snieginis leopardas
Mangustos
Herpestes fuscus (III Indija)
Rudoji mangusta
Herpestes edwardsi (III Indija)
Pilkoji indinė mangusta
Herpestes javanicus auropunctatus (III Indija)
Mažoji mangusta
Herpestes smithii (III Indija)
Smito mangusta
Herpestes urva (III Indija)
Vėžiaėdė mangusta, krabaėdė mangusta
Herpestes vitticollis (III Indija)
Dryžuotakaklė mangusta
Hieniniai
Proteles cristata (III Botsvana)
Urvinė hiena
Skunkiniai
Conepatus humboldtii (II)
Humbolto skunkas
Kiauniniai
Lutrinae
Ūdros
Lutrinae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Arctocephalus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Pietiniai jūrų lokiai
Fernandeso salų ruonis
Arctocephalus townsendi (I)
Gvadelupinis jūrų lokys
Tikrieji ruoniai
Mirounga leonina (II)
Pietinis jūrų dramblys
Hippocamelus spp. (I)
Ruoniai vienuoliai
Meškėniniai
Bassaricyon gabbii (III Kosta Rika)
Pūkuotauodegis olingas
Bassariscus sumichrasti (III Kosta Rika)
Centrinės Amerikos basariskas
Nasua narica (III Hondūras)
Baltanosis koatis
Nasua nasua solitaria (III Urugvajus)
Paprastasis žiedauodegis koatis
Potos flavus (III Hondūras)
Kibiauodegis meškėnas
Lokiniai
Ursidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Lokiai
Ailuropoda melanoleuca (I)
Didžioji panda
Helarctos malayanus (I)
Malajinis lokys
Ilgalūpis lokys
Tremarctos ornatus (I)
Akiniuotasis lokys
Ursus arctos (I/II)
(I priede išvardyti tik Butano, Kinijos, Meksikos bei Mongolijos populiacijos ir Ursus arctos isabellinus porūšis; visos kitos populiacijos ir porūšiai yra išvardyti II priede)
Acerodon spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Skraidančiosios lapės
Acerodon jubatus (I)
Acerodonas
Pteropus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Skraidančiosios lapės
Pteropus insularis (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – insularis
Skraidančiosios lapės rūšis – livingstonii
Pteropus loochoensis (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – loochoensis
Pteropus mariannus (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – mariannus
Pteropus molossinus (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – molossinus
Pteropus pelewensis (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – pelewensis
Pteropus pilosus (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – pilosus
Pteropus rodricensis (II)
Skraidančiosios lapės rūšis – rodricensis
Pteropus samoensis (I)
Samoa skraidančioji lapė
Pteropus tonganus (I)
Tonginė skraidančioji lapė
Pteropus ualanus (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – ualanus
Pteropus voeltzkowi (II)
Pembinė skraidančioji lapė
Pteropus yapensis (I)
Skraidančiosios lapės rūšis – yapensis
Dasypodidae
Cabassous centralis (III Kosta Rika)
Centrinės Amerikos šarvuotis
Cabassous tatouay (III Urugvajus)
Vienuolikajuostis šarvuotis
Chaetophractus nationi (II) (nustatyta nulinė metinė eksporto kvota. Visi egzemplioriai laikomi į A priedą įtrauktų rūšių egzemplioriais, o prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.)
Čilinis šarvuotis
Priodontes maximus (I)
Didysis šarvuotis
Pėšrieji sterbliniai
Sminthopsis longicaudata (I)
Ilgauodegė siaurapėdė sterbliapelė
Sminthopsis psammophila (I)
Smėlyninė siaurapėdė sterbliapelė
Sterbliniai vilkai
Thylacinus cynocephalus (gali būti išnykusi) (I)
Sterblinis vilkas
DIPROTODONTIA
Kengūriniai
Dendrolagus inustus (II)
Medlaipės kengūros rūšis – inustus
Dendrolagus ursinus (II)
Meškinė medlaipė kengūra
Lagorchestes hirsutus (I)
Gauruotoji zuikinė valabė
Lagostrophus fasciatus (I)
Dryžuotoji valabė
Onychogalea fraenata (I)
Velso naguotauodegė valabė
Onychogalea lunata (I)
Pietinė naguotauodegė valabė
Laipiojantieji sterbliniai
Phalanger intercastellanus (II)
Rytinis paprastasis kuskusas
Phalanger mimicus (II)
Kuskuso rūšis – mimicus
Phalanger orientalis (II)
Pilkasis kuskusas
Spilocuscus kraemeri (II)
Kuskuso rūšis – kraemeri
Spilocuscus maculatus (II)
Dėmėtasis kuskusas
Spilocuscus papuensis (II)
Kuskuso rūšis – papuensis
Kengūrinės žiurkės
Bettongia spp. (I)
Betongijos
Caloprymnus campestris (gali būti išnykusi) (I)
Plikakrūtė kengūra
Vombatiniai
Lasiorhinus krefftii (I)
Kvinslendinis vombatas
LAGOMORPHA
Kiškiniai
Caprolagus hispidus (I)
Asaminis triušis
Romerolagus diazi (I)
Beuodegis triušis
Echidnos
Zaglossus spp. (II)
Proechidnos
PERAMELEMORPHIA
Bandikutai
Chaeropus ecaudatus (gali būti išnykusi) (I)
Kiauliakojis bandikutas
Peramelidae
Šiurkščiaplaukis ilganosis bandikutas
Thylacomyidae
Macrotis lagotis (I)
Triušinis bandikutas
Macrotis leucura (I)
Mažasis triušinis bandikutas
Arkliniai
Equus africanus (I) (neįtraukiama domestikuota Equus asinus, kuriai šio reglamento nuostatos netaikomos)
Afrikinis (laukinis) asilas
Equus grevyi (I)
Dykuminis (Grevio) zebras
Azijinis asilas, kulanas
Equus kiang (II)
Kiangas
Equus przewalskii (I)
Laukinis Prževalskio arklys, tarpanas
Equus zebra hartmannae (II)
Hartmano zebras
Equus zebra zebra (I)
Kapinis zebras
Raganosiai
Rhinocerotidae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytus porūšius)
Raganosiai
Ceratotherium simum simum (II) (tik Pietų Afrikos ir Svazilando populiacijos, visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede. Skirta išimtinai tik tarptautinei prekybai gyvais gyvūnais tinkamose ir priimtinose paskirties vietose. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, o jų prekyba atitinkamai reguliuojama)
Baltasis (plačialūpis) raganosis
Tapyriniai
Tapiridae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytus porūšius)
Tapyriniai
Tapirus terrestris (II)
Lyguminis tapyras
Skujuotiniai
Manis spp. (II)
(Manis crassicaudata, Manis culionensis, Manis javanica ir Manis pentadactyla rūšių egzemplioriams, paimtiems iš laukinės aplinkos, kurie naudojami visų pirma komerciniais tikslais, nustatyta nulinė metinė eksporto kvota)
Skujuočiai
PILOSA
Tripirščiai tinginiai
Bradypus variegatus (II)
Rudagerklis tinginys
Megalonychidae
Dvipirščiai tinginiai
Choloepus hoffmanni (III Kosta Rika)
Hofmano tinginys
Myrmecophagidae
Skruzdėdiniai
Myrmecophaga tridactyla (II)
Didžioji skruzdėda
Tamandua mexicana (III Gvatemala)
Mažoji skruzdėda
Primatai
PRIMATES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Primatai
Atelidae
Koatos
Alouatta coibensis (I)
Asuero staugūnas
Alouatta palliata (I)
Kolumbinis staugūnas
Alouatta pigra (I)
Gvatemalinis staugūnas
Ateles geoffroyi frontatus (I)
Žofrua koatos porūšis – frontatus
Ateles geoffroyi panamensis (I)
Panaminė Žofrua koata
Brachyteles arachnoides (I)
Vorbeždžionė
Brachyteles hypoxanthus (I)
Oreonax flavicauda (I)
Geltonuodegė vilnotoji beždžionė
Kabiauodegės tamarinos
Geldo marmozetė
Callithrix aurita (I)
Baltaausė marmozetė
Callithrix flaviceps (I)
Geltongalvė marmozetė
Leontopithecus spp. (I)
Liūtbeždžionės
Saguinus bicolor (I)
Dvispalvė tamarina
Saguinus geoffroyi (I)
Perukinė tamarina
Baltakojė tamarina
Saguinus martinsi (I)
Saguinus oedipus (I)
Perukinė tamarina
Saimiri oerstedii (I)
Raudonnugaris saimiris
Šunbeždžionės
Cercocebus galeritus (I)
Kuoduotasis taninis mangabis
Cercopithecus diana (I)
Diana
Cercopithecus roloway (I)
Rolovėjaus markata
Cercopithecus solatus (II)
Markatos rūšis – solatus
Colobus satanas (II)
Juodasis kolobas
Macaca silenus (I)
Vandera
Mandrillus leucophaeus (I)
Drilas
Mandrilas
Nasalis larvatus (I)
Didnosa
Piliocolobus foai (II)
Pietinis rudasis kolobas
Piliocolobus gordonorum (II)
Rudojo kolobo rūšis – gordonorum
Piliocolobus kirkii (I)
Zanzibaro rudasis kolobas
Penanto rudasis kolobas
Piliocolobus preussi (II)
Preuso rudasis kolobas
Piliocolobus rufomitratus (I)
Tano rudasis kolobas
Piliocolobus tephrosceles (II)
Ugandos rudasis kolobas
Piliocolobus tholloni (II)
Tolono rudasis kolobas
Presbytis potenziani (I)
Mentavinis langūras
Pygathrix spp. (I)
Dukai
Rhinopithecus spp. (I)
Riestanosės beždžionės
Semnopithecus ajax (I)
Kašmyro pilkasis langūras
Semnopithecus dussumieri (I)
Pietinis pilkasis langūras
Semnopithecus entellus (I)
Hulmanas
Pilkojo langūro rūšis – hector
Semnopithecus hypoleucos (I)
Tamsiapėdis pilkasis langūras
Semnopithecus priam (I)
Kuoduotasis pilkasis langūras
Semnopithecus schistaceus (I)
Nepalo pilkasis langūras
Trumpauodegis langūras
Trachypithecus delacouri (II)
Delakuro langūras
Trachypithecus francoisi (II)
Fransua langūras
Trachypithecus geei (I)
Žvilgantysis langūras
Trachypithecus hatinhensis (II)
Langūro rūšis – hatinhensis
Langūro rūšis – johnii
Trachypithecus laotum (II)
Laotian langur
Trachypithecus pileatus (I)
Karūnuotasis langūras
Trachypithecus poliocephalus (II)
Baltagalvis langūras
Trachypithecus shortridgei (I)
Langūro rūšis – shortridgei
Mažieji lemūrai
Cheirogaleidae spp. (I)
Mažieji lemūrai
Daubentoniidae
Laibapirščiai
Daubentonia madagascariensis (I)
Laibapirštis
Hominidae
Hominidai
Gorilla beringei (I)
Lyguminė gorila
Gorilla gorilla (I)
Gorila
Pan spp. (I)
Šimpanzės
Pongo abelii (I)
Sumatros orangutanas
Pongo pygmaeus (I)
Orangutanas
Giboniniai
Hylobatidae spp. (I)
Gibonai
Indriidae
Indriniai
Indriidae spp. (I)
Indriniai
Lemuridae
Lemūriniai
Lemuridae spp. (I)
Lemūriniai
Lepilemuridae
Žebenkštiniai lemūrai
Lepilemuridae spp. (I)
Žebenkštiniai lemūrai
Lorisidae
Loriniai
Nycticebus spp. (I)
Storieji loriai
Pitheciidae
Sakiai
Cacajao spp. (I)
Uakariai
Callicebus barbarabrownae (II)
Tičio rūšis – barbarabrownae
Callicebus melanochir (II)
Tičio rūšis – melanochir
Callicebus nigrifrons (II)
Juodgalvis titis
Callicebus personatus (II)
Tičio rūšis – personatus
Chiropotes albinasus (I)
Baltanosis (barzdotasis) sakis
Ilgakulniai
Tarsius spp. (II)
Ilgakulniai
PROBOSCIDEA
Drambliniai
Elephas maximus (I)
Azijinis dramblys
Loxodonta africana (I) (išskyrus B priede nurodytas Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijas)
Loxodonta africana (II) (tik Botsvanos, Namibijos, Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos(19); visos kitos populiacijos yra nurodytos A priede)
Afrikinis dramblys
Šinšiliniai
Chinchilla spp. (I) (domestikuotiems egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos)
Šinšilos
Cuniculidae
Pakos
Cuniculus paca (III Hondūras)
Paka
Dasyproctidae
Agutiniai
Dasyprocta punctata (III Hondūras)
Taškuotasis agutis
Erethizontidae
Ursoniniai
Sphiggurus mexicanus (III Hondūras)
Meksikinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)
Sphiggurus spinosus (III Urugvajus)
Paragvajinis kibiauodegis ursonas (dygliatriušis)
Dygliatriušiniai
Hystrix cristata
Karčiuotasis dygliatriušis
Muridae
Peliniai
Leporillus conditor (I)
Ilgaausė kiškiažiurkė
Pseudomys fieldi praeconis (I)
Pajūrinė netikroji pelė
Xeromys myoides (I)
Netikroji vandeninė žiurkė
Zyzomys pedunculatus (I)
Storauodegė žiurkė
Voveriniai
Cynomys mexicanus (I)
Meksikinis prerinis šuniukas
Marmota caudata (III Indija)
Ilgauodegis švilpikas
Marmota himalayana (III Indija)
Himalajinis švilpikas
Ratufa spp. (II)
Didžiosios voverės, ratufos
Callosciurus erythraeus
Palaso voverė
Sciurus carolinensis
Pilkoji voverė
Sciurus deppei (III Kosta Rika)
Kostarikinė voverė
Sciurus niger
Juodoji voverė
SCANDENTIA spp. (II)
Tupajiniai
SIRENIA
Dugongidae
Diugoniniai
Dugong dugon (I)
Diugonis
Trichechidae
Sireniniai
Trichechidae spp. (I/II) (Trichechus inunguis ir Trichechus manatus yra nurodytos I priede. Trichechus senegalensis yra nurodyta II priede)
Sireniniai
AVES
Paukščiai
Anatidae
Antiniai
Anas aucklandica (I)
Rudoji kryklė
Anas bernieri (II)
Madagaskarinė kryklė
Anas chlorotis (I)
Ryškiaspalvė rudoji kryklė
Anas formosa (II)
Baikalinė kryklė
Anas laysanensis (I)
Laisaninė didžioji antis
Anas nesiotis (I)
Kempbelo rudoji kryklė
Anas querquedula
Dryžagalvė kryklė
Asarcornis scutulata (I)
Baltasparnė muskusinė antis
Aythya innotata
Madagaskarinė šalminė antis
Aythya nyroca
Rudė
Branta canadensis leucopareia (I)
Kanadinė berniklė
Branta ruficollis (II)
Rudakaklė berniklė
Branta sandvicensis (I)
Havajinė berniklė
Cairina moschata (III Hondūras)
Paprastoji muskusinė antis
Coscoroba coscoroba (II)
Koskoroba
Cygnus melancoryphus (II)
Juodakaklė gulbė
Dendrocygna arborea (II)
Kubinė medžąsė
Dendrocygna autumnalis (III Hondūras)
Raudonsnapė medžąsė
Dendrocygna bicolor (III Hondūras)
Dvispalvė medžąsė
Mergus octosetaceus
Brazilinis dančiasnapis
Oxyura jamaicensis
Baltaskruostė stačiauodegė
Oxyura leucocephala (II)
Baltagalvė stačiauodegė
Rhodonessa caryophyllacea (gali būti išnykusi) (I)
Raudongalvė antis
Sarkidiornis melanotos (II)
Gumbasnapė antis
Tadorna cristata
Ragasnapė antis
Kolibriniai
Trochilidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Kolibriniai
Glaucis dohrnii (I)
Aštriasnapis kolibris atsiskyrėlis
Storkulniniai
Burhinus bistriatus (III Gvatemala)
Meksikinis storkulnis
Laridae
Kiriniai
Larus relictus (I)
Reliktinis kiras
Scolopacidae
Tilvikiniai
Numenius borealis (I)
Eskiminė kuolinga
Numenius tenuirostris (I)
Laibasnapė kuolinga
Tringa guttifer (I)
Ochotskinis tilvikas
Garniniai
Ardea alba
Didysis baltasis garnys
Bubulcus ibis
Ibinis garnys
Egretta garzetta
Mažasis baltasis garnys
Klumpiasnapiniai
Balaeniceps rex (II)
Klumpiasnapis
Ciconiidae
Gandriniai
Ciconia boyciana (I)
Kininis gandras
Ciconia nigra (II)
Juodasis gandras
Ciconia stormi
Rytinis gandras
Jabiru mycteria (I)
Žabiru
Leptoptilos dubius
Indinis marabu
Mycteria cinerea (I)
Balkšvasis gandrėnas
Flaminginiai
Phoenicopteridae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Flaminginiai
Phoenicopterus ruber (II)
Paprastasis flamingas
Ibiniai
Eudocimus ruber (II)
Rusvasis ibis
Geronticus calvus (II)
Plikasis ibis
Geronticus eremita (I)
Miškinis ibis
Nipponia nippon (I)
Japoninis ibis
Platalea leucorodia (II)
Paprastoji girnovė
Pseudibis gigantea
Didysis ibis
Karveliniai
Caloenas nicobarica (I)
Nikobarinis karvelis
Claravis godefrida
Dryžasparnis dirvinis purplelis
Columba livia
Uolinis karvelis
Ducula mindorensis (I)
Mindorinis imperatoriškasis karvelis
Gallicolumba luzonica (II)
Lusoninis vištinis karvelis
Goura spp. (II)
Gouros
Leptotila wellsi
Grenadinė leptotila
Nesoenas mayeri (III Mauricijus)
Rožinis karvelis
Streptopelia turtur
Paprastasis purplelis
Ragasnapiniai
Aceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Acerai
Aceros nipalensis (I)
Nepalinis aceras
Anorrhinus spp. (II)
Kuoduotieji ragasnapiai
Anthracoceros spp. (II)
Raibieji ragasnapiai
Berenicornis spp. (II)
Azijiniai ragasnapiai
Buceros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Jaučiaragiai
Buceros bicornis (I)
Didysis jaučiaragis
Penelopides spp. (II)
Penelopidai
Rhinoplax vigil (I)
Ragasnapis
Rhyticeros spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Riticerai
Rhyticeros subruficollis (I)
Geltongurklis riticeras
Turakiniai
Tauraco spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Tikrieji turakai
Tauraco bannermani (II)
Banermano turakas
Plėšrieji paukščiai
FALCONIFORMES spp. (II)
(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir vieną Cathartidae šeimos rūšį, nurodytą C priede; kitos šios šeimos rūšys neįtrauktos į šio reglamento priedus)
Plėšrieji paukščiai
Accipitridae
Vanaginiai
Accipiter brevipes (II)
Trumpapirštis vanagas
Accipiter gentilis (II)
Vištvanagis
Accipiter nisus (II)
Paukštvanagis
Aegypius monachus (II)
Tamsusis grifas
Aquila adalberti (I)
Ispaninis erelis
Aquila chrysaetos (II)
Kilnusis erelis
Aquila clanga (II)
Didysis erelis rėksnys
Aquila heliaca (I)
Karališkasis erelis
Aquila pomarina (II)
Mažasis erelis rėksnys
Buteo buteo (II)
Paprastasis suopis
Buteo lagopus (II)
Tūbuotasis suopis
Buteo rufinus (II)
Stepinis suopis
Chondrohierax uncinatus wilsonii (I)
Ilgasnapio peslio porūšis – wilsonii
Circaetus gallicus (II)
Gyvatėdis
Circus aeruginosus (II)
Nendrinė lingė
Circus cyaneus (II)
Javinė lingė
Circus macrourus (II)
Stepinė lingė
Circus pygargus (II)
Pievinė lingė
Elanus caeruleus (II)
Paprastasis palšasis peslys
Eutriorchis astur (II)
Madagaskarinis gyvatėdis
Gypaetus barbatus (II)
Avėdra
Gyps fulvus (II)
Palšasis grifas
Haliaeetus spp. (I/II) (Haliaeetus albicilla nurodyta I priede; kitos rūšys nurodytos II priede)
Jūriniai ereliai
Harpia harpyja (I)
Harpija
Hieraaetus fasciatus (II)
Juostuotasis sakalinis erelis
Hieraaetus pennatus (II)
Nykštukinis sakalinis erelis
Leucopternis occidentalis (II)
Pilkanugaris keršasis suopis
Milvus migrans (II) (išskyrus B priede nurodytą Milvus migrans lineatus)
Juodasis peslys
Milvus milvus (II)
Rudasis peslys
Neophron percnopterus (II)
Maitvanagis
Pernis apivorus (II)
Vapsvaėdis
Pithecophaga jefferyi (I)
Erelis beždžionėdis
Naujojo pasaulio grifai
Gymnogyps californianus (I)
Kaliforninis kondoras
Sarcoramphus papa (III Hondūras)
Karališkasis grifas
Vultur gryphus (I)
Andinis kondoras
Sakaliniai
Falco araeus (I)
Seišelinis sakalas
Falco biarmicus (II)
Viduržeminis sakalas
Falco cherrug (II)
Taurusis sakalas
Falco columbarius (II)
Startsakalis
Falco eleonorae (II)
Eleonoros sakalas
Falco jugger (I)
Sakalas lagaras
Falco naumanni (II)
Stepinis pelėsakalis
Falco newtoni (I) (tik Seišelių salų populiacija)
Madagaskarinis pelėsakalis
Falco pelegrinoides (I)
Stepinis sakalas
Falco peregrinus (I)
Sakalas keleivis
Falco punctatus (I)
Mauricinis pelėsakalis
Falco rusticolus (I)
Medžioklinis sakalas
Falco subbuteo (II)
Sketsakalis
Falco tinnunculus (II)
Paprastasis pelėsakalis
Falco vespertinus (II)
Raudonkojis sakalas
Žuvininkiniai
Pandion haliaetus (II)
Žuvininkas
GALLIFORMES
Crax alberti (III Colombia)
Melsvasnapis kraksas
Crax blumenbachii (I)
Raudonsnapis kraksas
Crax daubentoni (III Kolumbija)
Dobantono kraksas
Crax fasciolata
Plikaveidis kraksas
Crax globulosa (III Kolumbija)
Rutuliasnapis kraksas
Crax rubra (III Kolumbija, Kosta Rika, Gvatemala ir Hondūras)
Didysis kraksas
Mitu mitu (I)
Tikrasis mitu
Oreophasis derbianus (I)
Raguotasis guanas
Ortalis vetula (III Gvatemala/Hondūras)
Rudasparnė čačalaka
Pauxi pauxi (III Kolumbija)
Šiaurinis šalminis kraksas
Penelope albipennis (I)
Baltasparnė penelopė
Penelope purpurascens (III Hondūras)
Kuoduotoji penelopė
Penelopina nigra (III Gvatemala)
Juodoji penelopina
Pipile jacutinga (I)
Juodakaktė pipilė
Pipile pipile (I)
Trinidadinė pipilė
Didžiakojiniai
Macrocephalon maleo (I)
Didžiagalvė višta
Phasianidae
Fazaniniai
Argusianus argus (II)
Argusas
Catreus wallichii (I)
Himalajinis fazanas
Colinus virginianus ridgwayi (I)
Virgininės putpelės porūšis ridgwayi
Crossoptilon crossoptilon (I)
Tibetinis ausytasis fazanas
Crossoptilon mantchuricum (I)
Mandžiūrinis ausytasis fazanas
Gallus sonneratii (II)
Pilkoji džiunglinė višta
Ithaginis cruentus (II)
Raudonasis fazanas
Lophophorus impejanus (I)
Himalajinis trumpauodegis fazanas
Lophophorus lhuysii (I)
Kininis trumpauodegis fazanas
Lophophorus sclateri (I)
Skleterio trumpauodegis fazanas
Lophura edwardsi (I)
Edvardso lofura
Lophura hatinhensis
Vietnaminis fazanas
Lophura imperialis (I)
Karališkoji lofura
Lophura swinhoii (I)
Svaino lofura
Meleagris ocellata (III Gvatemala)
Akiniuotasis kalakutas
Odontophorus strophium
Apykaklėtoji miškinė puptelė
Ophrysia superciliosa
Himalajinė kurapka
Pavo muticus (II)
Žaliasis povas
Polyplectron bicalcaratum (II)
Pilkasis povinis fazanas
Polyplectron germaini (II)
Rudasis povinis fazanas
Polyplectron malacense (II)
Malajinis povinis fazanas
Polyplectron napoleonis (I)
Povinio fazano rūšis – napoleonis
Polyplectron schleiermacheri (II)
Bornėjinis povinis fazanas
Rheinardia ocellata (I)
Kuoduotasis argusas
Syrmaticus ellioti (I)
Elioto fazanas
Syrmaticus humiae (I)
Mianmarinis fazanas
Syrmaticus mikado (I)
Japoninis fazanas
Tetraogallus caspius (I)
Kaspijinis ularas
Tetraogallus tibetanus (I)
Tibetinis ularas
Tragopan blythii (I)
Blaito satyras
Tragopan caboti (I)
Kaboto satyras
Tragopan melanocephalus (I)
Juodagalvis satyras
Tragopan satyra (III Nepalas)
Raudonasis satyras
Tympanuchus cupido attwateri (I)
Didžiojo prerinio tetervino porūšis – attwateri
Gerviniai
Gruidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Gerviniai
Grus americana (I)
Amerikinė gervė
Grus canadensis (I/II) (rūšis yra nurodyta II priede, tačiau Grus canadensis nesiotes ir Grus canadensis pulla porūšiai yra nurodyti I priede)
Kanadinė gervė
Grus grus (II)
Pilkoji gervė
Grus japonensis (I)
Japoninė gervė
Grus leucogeranus (I)
Sibirinė gervė
Grus monacha (I)
Juodoji gervė
Grus nigricollis (I)
Juodakaklė gervė
Grus vipio (I)
Daūrinė gervė
Eininiai
Otididae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Eininiai
Ardeotis nigriceps (I)
Indinis didysis einis
Chlamydotis macqueenii (I)
Einio rūšis – macqueenii
Chlamydotis undulata (I)
Puošnusis einis
Houbaropsis bengalensis (I)
Barzdotasis einis
Otis tarda (II)
Tikrasis einis
Sypheotides indicus (II)
Mažasis indinis einis
Tetrax tetrax (II)
Mažasis einis
Vandeninės vištos
Gallirallus sylvestris (I)
Miškinė vištelė
Rhynochetidae
Kaginiai
Rhynochetos jubatus (I)
Kagu
PASSERIFORMES
Atrichorniniai
Atrichornis clamosus (I)
Triukšmingasis atrichornis
Cotingidae
Kotinginiai
Cephalopterus ornatus (III Kolumbija)
Amazoninė skėtinė kotinga
Cephalopterus penduliger (III Kolumbija)
Ekvadorinė skėtinė kotinga
Cotinga maculata (I)
Violetinė kotinga
Rupicola spp. (II)
Akmengaidžiai
Xipholena atropurpurea (I)
Baltasparnė dailioji kotinga
Startiniai
Gubernatrix cristata (II)
Geltonasis kardinolas
Paroaria capitata (II)
Geltonsnapė kardinolinė starta
Paroaria coronata (II)
Raudonkuodė kardinolinė starta
Tangara fastuosa (II)
Septynspalvė tanagra
Astrildiniai
Amandava formosa (II)
Alyvinė astrilda
Lonchura fuscata
Munijos rūšis – fuscata
Lonchura oryzivora (II)
Munijos rūšis – oryzivora
Poephila cincta cincta (II)
Juodagurklės pievinės amadinos porūšis – cincta
Kikiliniai
Carduelis cucullata (I)
Raudonasis alksninukas
Carduelis yarrellii (II)
Geltonveidis alksninukas
Kregždiniai
Pseudochelidon sirintarae (I)
Baltaakė upinė kregždė
Icteridae
Trupialiniai
Xanthopsar flavus (I)
Auksinis juodasis trupialas
Meliphagidae
Medsiurbiniai
Lichenostomus melanops cassidix (I)
Geltonkuodžio medčiulpio porūšis – cassidix
Muscicapidae
Musinukiniai
Acrocephalus rodericanus (III Mauricijus)
Rodrigesinė nendrinukė
Cyornis ruckii (II)
Sumatrinė mėlynoji musinukė
Dasyornis broadbenti litoralis (gali būti išnykusi) (I)
Rudagalvio šeriasnapio porūšis – litoralis
Dasyornis longirostris (I)
Žvynuotasis šeriasnapis
Garrulax canorus (II)
Kininis rusvasis garulaksas
Garrulax taewanus (II)
Taivaninis rusvasis garulaksas
Leiothrix argentauris (II)
Mesija
Leiothrix lutea (II)
Lejotriksas
Liocichla omeiensis (II)
Pilkaskruostė liocichla
Picathartes gymnocephalus (I)
Baltakaklė plikoji varna
Picathartes oreas (I)
Pilkakaklė plikoji varna
Terpsiphone bourbonnensis (III Mauricijus)
Maskareninė rojinė musinukė
Rojiniai paukščiai
Paradisaeidae spp. (II)
Rojiniai paukščiai
Pittidae
Pitiniai
Pitta guajana (II)
Mėlynuodegė pita
Pitta gurneyi (I)
Gurnėjaus pita
Pitta kochi (I)
Kocho pita
Pitta nympha (II)
Fėjinė pita
Bulbiuliniai
Pycnonotus zeylanicus (II)
Rusvavaininkis bulbiulis
Sturnidae
Varnėniniai
Gracula religiosa (II)
Javinė šventoji maina
Leucopsar rothschildi (I)
Balinis varnėnas
Baltavokiniai
Zosterops albogularis (I)
Norfolkinis baltavokis
PELECANIFORMES
Fregatiniai
Fregata andrewsi (I)
Kalėdų salos fregata
Pelecanidae
Pelikaniniai
Pelecanus crispus (I)
Garbanotasis pelikanas
Sulidae
Padūkėliniai
Papasula abbotti (I)
Aboto padūkėlis
PICIFORMES
Ūsapaukštiniai
Semnornis ramphastinus (III Kolumbija)
Paprastasis tukaninis ūsagenis
Picidae
Geniniai
Campephilus imperialis (I)
Imperatoriškasis juodasis genys
Dryocopus javensis richardsi (I)
Baltapilvės meletos porūšis - richardsi
Tukaniniai
Baillonius bailloni (III Argentina)
Auksinis tukanas
Pteroglossus aracari (II)
Juodakaklis arakaris
Pteroglossus castanotis (III Argentina)
Rudaausis arakaris
Pteroglossus viridis (II)
Žaliasparnis arakaris
Ramphastos dicolorus (III Argentina)
Rausvakrūtis tukanas
Ramphastos sulfuratus (II)
Vaivorykštinis tukanas
Ramphastos toco (II)
Didysis tukanas
Ramphastos tucanus (II)
Baltagurklis tukanas
Ramphastos vitellinus (II)
Arielis
Selenidera maculirostris (III Argentina)
Dėmėtasnapė selenidera
Kraginiai
Podilymbus gigas (I)
Didysis margasnapis kragas
PROCELLARIIFORMES
Albatrosiniai
Phoebastria albatrus (I)
Trumpauodegis albatrosas
PSITTACIFORMES
Papūginiai paukščiai
PSITTACIFORMES spp. (II)
(išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Agapornis roseicollis, Melopsittacus undulatus, Nymphicus hollandicus ir Psittacula krameri, nenurodytas šio reglamento prieduose)
Papūginiai
Cacatuidae
Kakadu
Cacatua goffiniana (I)
Gofino kakadu
Cacatua haematuropygia (I)
Filipininis kakadu
Cacatua moluccensis (I)
Molukinis kakadu
Cacatua sulphurea (I)
Geltonskruostis kakadu
Probosciger aterrimus (I)
Palminis kakadu
Loriniai
Eos histrio (I)
Mėlyndryžis loris
Vini spp. (I/II) (Vini ultramarina nurodyta I priede, o kitos rūšys nurodytos II priede)
Loriai atsiskyrėliai
Papūginiai
Amazona arausiaca (I)
Raudongurklė amazonė
Amazona auropalliata (I)
Geltonsparnė amazonė
Amazona barbadensis (I)
Geltonpetė amazonė
Amazona brasiliensis (I)
Brazilinė amazonė
Amazona finschi (I)
Melsvakepurė amazonė
Amazona guildingii (I)
Karališkoji amazonė
Amazona imperialis (I)
Imperatoriškoji amazonė
Amazona leucocephala (I)
Kubinė amazonė
Amazona oratrix (I)
Geltongalvė amazonė
Amazona pretrei (I)
Puošnioji amazonė
Amazona rhodocorytha (I)
Raudonbruvė amazonė
Amazona tucumana (I)
Tukumaninė amazonė
Amazona versicolor (I)
Mėlynveidė amazonė
Amazona vinacea (I)
Vynuoginė amazonė
Amazona viridigenalis (I)
Raudonvainikė amazonė
Amazona vittata (I)
Puertorikinė amazonė
Anodorhynchus spp. (I)
Mėlynosios aros
Ara ambiguus (I)
Ekvadorinė ara
Ara glaucogularis (I)
Mėlyngurklė ara
Ara macao (I)
Raudonoji ara
Ara militaris (I)
Žalioji ara
Ara rubrogenys (I)
Raudonkaktė ara
Cyanopsitta spixii (I)
Spikso papūga
Cyanoramphus cookii (I)
Šokliosios papūgos rūšis – cookii
Cyanoramphus forbesi (I)
Čataminė šoklioji papūga
Cyanoramphus novaezelandiae (I)
Raudonkaktė šoklioji papūga
Cyanoramphus saisseti (I)
Šokliosios papūgos rūšis – saisseti
Cyclopsitta diophthalma coxeni (I)
Geltonšonės figinės papūgos porūšis – coxeni
Eunymphicus cornutus (I)
Raguotoji papūga
Guarouba guarouba (I)
Auksinė aratinga
Neophema chrysogaster (I)
Geltonpilvė žolinė papūgėlė
Ognorhynchus icterotis (I)
Geltonausė papūga
Pezoporus occidentalis (gali būti išnykusi) (I)
Dirvinės papūgos rūšis – occidentalis
Pezoporus wallicus (I)
Dirvinė papūga
Pionopsitta pileata (I)
Raudongalvė puošnioji papūga
Primolius couloni (I)
Mėlyngalvė ara
Primolius maracana (I)
Mėlynsparnė ara
Psephotus chrysopterygius (I)
Auksapetė plokščiauodegė papūga
Psephotus dissimilis (I)
Kepurėtoji plokščiauodegė papūga
Psephotus pulcherrimus (gali būti išnykusi) (I)
Rojinė plokščiauodegė papūga
Psittacula echo (I)
Mauricinė žieduotoji papūga
Pyrrhura cruentata (I)
Mėlyngurklė raudonuodegė papūga
Rhynchopsitta spp. (I)
Storasnapės aros
Strigops habroptilus (I)
Pelėdinė papūga
Nandiniai
Pterocnemia pennata (I) (išskyrus B priede nurodytą Pterocnemia pennata pennata)
Darvino nandu
Pterocnemia pennata pennata (II)
Darvino nandu
Rhea americana (II)
Amerikinis nandu
Pingvininiai
Spheniscus demersus (II)
Akiniuotasis pingvinas
Spheniscus humboldti (I)
Humbolto pingvinas
Pelėdiniai paukščiai
STRIGIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Pelėdiniai
Strigidae
Pelėdiniai
Aegolius funereus (II)
Lututė
Asio flammeus (II)
Balinė pelėda
Asio otus (II)
Mažasis apuokas
Athene noctua (II)
Pelėdikė
Bubo bubo (II) (išskyrus B priede nurodytą Bubo bubo bengalensis)
Didysis apuokas
Glaucidium passerinum (II)
Paprastoji žvirblinė pelėda
Heteroglaux blewitti (I)
Miškinė pelėdikė
Mimizuku gurneyi (I)
Didysis apuokėlis
Ninox natalis (I)
Kalėdų salos aštrianagė pelėda
Ninox novaeseelandiae undulata (I)
Gegutinės aštrianagės pelėdos porūšis – undulata
Nyctea scandiaca (II)
Baltoji pelėda
Otus ireneae (II)
Keninis apuokėlis
Otus scops (II)
Apuokėlis
Strix aluco (II)
Naminė pelėda
Strix nebulosa (II)
Laplandinė pelėda
Strix uralensis (II) (išskyrus B priede nurodytą Strix uralensis davidi)
Uralinė pelėda
Surnia ulula (II)
Raiboji pelėda
Liepsnotosios pelėdos
Tyto alba (II)
Liepsnotoji pelėda
Tyto soumagnei (I)
Madagaskarinė liepsnotoji pelėda
Strutiniai
Struthio camelus (I) (tik Alžyro, Burkina Faso, Kamerūno, Centrinės Afrikos Respublikos, Čado, Malio, Mauritanijos, Maroko, Nigerio, Nigerijos, Senegalo ir Sudano populiacijos; visos kitos populiacijos nėra nurodytos šio reglamento prieduose)
Strutis
TINAMIFORMES
Tinaminiai
Tinamus solitarius (I)
Tinamas atsiskyrėlis
TROGONIFORMES
Trogoniniai
Pharomachrus mocinno (I)
Puikusis kvezalas
REPTILIA
Ropliai
Krokodilai
CROCODYLIA spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Krokodilai
Alligatoridae
Aligatoriniai
Alligator sinensis (I)
Kiniškasis aligatorius
Caiman crocodilus apaporiensis (I)
Krokodilinis kaimanas
Caiman latirostris (I) (išskyrus B priede nurodytą Argentinos populiaciją)
Plačiasnukis kaimanas
Melanosuchus niger (I) (išskyrus B priede nurodytas Brazilijos ir Ekvadoro populiacijas, kurioms nulinės metinės eksporto kvotos bus taikomos tol, kol CITES sekretoriatas ir IUCN/SSC krokodilų specialistų grupė patvirtins metines eksporto kvotas)
Juodasis kaimanas
Tikrieji krokodilai
Crocodylus acutus (I) (išskyrus B priede nurodytą Kubos populiaciją)
Amerikinis krokodilas
Crocodylus cataphractus (I)
Krokodilo rūšis – cataphractus
Crocodylus intermedius (I)
Orinoko krokodilas
Crocodylus mindorensis (I)
Filipinų krokodilas
Crocodylus moreletii (I) (išskyrus B priede nurodytas Belizo ir Meksikos populiacijas, kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota).
Moreleto krokodilas
Crocodylus niloticus (I) (išskyrus Botsvanos, Egipto [kurių laukiniams egzemplioriams, naudojamiems komerciniais tikslais, taikoma nulinė kvota], Etiopijos, Kenijos, Madagaskaro, Malavio, Mozambiko, Namibijos, Pietų Afrikos, Ugandos, Jungtinės Tanzanijos Respublikos populiacijas (taikomos metinės eskporto kvotos, ne didesnės nei 1 600 laukinių egzempliorių (įskaitant medžioklės trofėjus) ir ūkiuose auginamų egzempliorių), Zambijos ir Zimbabvės populiacijas; šios populiacijos yra nurodytos B priede)
Nilo krokodilas
Crocodylus palustris (I)
Krokodilo rūšis – palustris
Crocodylus porosus (I) (išskyrus B priede nurodytas Australijos, Indonezijos ir Papua-Naujosios Gvinėjos populiacijas)
Briaunagalvis krokodilas
Crocodylus rhombifer (I)
Kubos krokodilas
Crocodylus siamensis (I)
Siamo krokodilas
Osteolaemus tetraspis (I)
Bukasnukis krokodilas
Tomistoma schlegelii (I)
Krokodilo rūšis – schlegelii
Gavialai
Gavialis gangeticus (I)
Gavialas
RHYNCHOCEPHALIA
Tuataros
Sphenodon spp. (I)
Tuataros (haterijos)
SAURIA
Agamos
Uromastyx spp. (II)
Dygliauodegės agamos
Chamaeleonidae
Chameleonai
Bradypodion spp. (II)
Nykštukiniai chameleonai
Brookesia spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Nykštukiniai chameleonai
Brookesia perarmata (I)
Chameleono rūšis – perarmata
Calumma spp. (II)
Madagaskariniai chameleonai
Chamaeleo spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Chameleonai
Chamaeleo chamaeleon (II)
Paprastasis chameleonas
Furcifer spp. (II)
Madagaskariniai chameleonai
Kinyongia spp. (II)
Nykštukiniai chameleonai
Nadzikambia spp. (II)
Nykštukiniai chameleonai
Dygliuotauodegiai driežai
Cordylus spp. (II)
Dygliuotauodegiai driežai
Gekkonidae
Gekonai
Cyrtodactylus serpensinsula (II)
Hoplodactylus spp. (III Naujoji Zelandija)
Naultinus spp. (III Naujoji Zelandija)
Naujosios Zelandijos medžių gekonai
Phelsuma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Gekonai
Phelsuma guentheri (II)
Gekono rūšis – guentheri
Uroplatus spp. (II)
Plokščiauodegiai gekonai
Nuodadančiai
Heloderma spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Nuodadančiai
Heloderma horridum charlesbogerti (I)
Meksikos nuodadančio porūšis – charlesbogerti
Iguanos
Amblyrhynchus cristatus (II)
Jūrinė iguana
Brachylophus spp. (I)
Fidži iguanos
Conolophus spp. (II)
Konolofai
Ctenosaura bakeri (II)
Beikerio juodosios iguanos
Ctenosaura oedirhina (II)
Juodosios iguanos
Ctenosaura melanosterna (II)
Hondūrinės juodosios iguanos
Ctenosaura palearis (II)
Gvatemalos dygliauodegės iguanos
Cyclura spp. (I)
Žieduotauodegės iguanos
Iguana spp. (II)
Iguanos
Phrynosoma blainvillii (II)
Phrynosoma cerroense (II)
Phrynosoma coronatum (II)
Frinozoma
Phrynosoma wigginsi (II)
Sauromalus varius (I)
Čakvelos rūšis – varius
Tikrieji driežai
Gallotia simonyi (I)
Simono galocija
Podarcis lilfordi (II)
Balearų uolinis driežas
Podarcis pityusensis (II)
Pityuso uolinis driežas
Scinkai
Corucia zebrata (II)
Scinko rūšis – zebrata
Teiidae
Tejidai
Crocodilurus amazonicus (II)
Driežas drakonas
Dracaena spp. (II)
Kaimaniniai driežai
Tupinambis spp.(II)
Tejai
Varanai
Varanus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Varanai
Varanus bengalensis (I)
Indijos varanas
Varanus flavescens (I)
Geltonasis varanas
Varanus griseus (I)
Pilkasis varanas
Varanus komodoensis (I)
Komodo varanas
Varanus nebulosus (I)
Varano rūšis – nebulosus
Varanus olivaceus (II)
Grėjaus varanas
Ksenozaurai
Shinisaurus crocodilurus (II)
Kininis ksenozauras
SERPENTES
Gyvatės
Smaugliniai
Boidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Smaugliniai
Acrantophis spp. (I)
Madagaskariniai boa
Boa constrictor occidentalis (I)
Tinklinis (pitonas) boa
Epicrates inornatus (I)
Puerto Riko smauglys
Epicrates monensis (I)
Mona salos smauglys
Epicrates subflavus (I)
Jamaikos smauglys
Eryx jaculus (II)
Smėlinis smaugliukas
Sanzinia madagascariensis (I)
Madagaskarinis medžių boa
Mauricijaus boa
Bolyeriidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Mauricijaus boa
Bolyeria multocarinata (I)
Mauricijaus boa
Casarea dussumieri (I)
Mauricijaus boa rūšis – dussumieri
Žaltiniai
Atretium schistosum (III Indija)
Briaunuotojo žalčio rūšis – schistosum
Cerberus rynchops (III Indija)
Šunagalvis vandeninis žaltys
Clelia clelia (II)
Musuranas
Cyclagras gigas (II)
Netikroji kobra
Elachistodon westermanni (II)
Indinė kiaušinėdė gyvatė
Ptyas mucosus (II)
Indinė žiurkinė gyvatė
Xenochrophis piscator (III Indija)
Žaltys žuvėgaudis
Aspidai
Hoplocephalus bungaroides (II)
Plokščiagalvė gyvatė
Micrurus diastema (III Hondūras)
Atlantinė koralinė gyvatė
Micrurus nigrocinctus (III Hondūras)
Amerikinė koralinė gyvatė
Naja atra (II)
Kininė kobra
Naja kaouthia (II)
Kobros rūšis – kaouthia
Naja mandalayensis (II)
Birminė spjaudančioji kobra
Naja naja (II)
Indiškoji kobra
Naja oxiana (II)
Vidurinės Azijos kobra
Naja philippinensis (II)
Filipininė kobra
Naja sagittifera (II)
Kobros rūšis – sagittifera
Naja samarensis (II)
Filipininė spjaudančioji kobra
Naja siamensis (II)
Indijos spjaudančioji kobra
Naja sputatrix (II)
Indonezinė kobra
Naja sumatrana (II)
Kobros rūšis – sumatrana
Ophiophagus hannah (II)
Karališkoji kobra
Meksikos nykštukiniai smaugliai
Loxocemidae spp. (II)
Meksikos nykštukiniai smaugliai
Pythonidae
Pitonai
Pythonidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Pitonai
Python molurus molurus (I)
Tigrinis pitonas
Miškiniai boa
Tropidophiidae spp. (II)
Miškiniai boa
Viperidae
Angys
Crotalus durissus (III Hondūras)
Tropikinė barškuolė
Crotalus durissus unicolor
Arubos salos barškuolė
Daboia russelii (III Indija)
Raselo angis
Vipera latifii
Elbrusinė angis
Vipera ursinii (I) (tik Europos populacija, išskyrus buvusios SSSR teritoriją; pastarosios populiacijos nėra įtrauktos į šio reglamento priedus)
Stepinė angis
Vipera wagneri (II)
Vagnerio angis
Kiaulianosiai vėžliai
Carettochelys insculpta (II)
Kiaulianosis vėžlys
Chelidae
Žalčiakakliai vėžliai
Chelodina mccordi (II)
Žalčiakaklio vėžlio rūšis – mccordi
Pseudemydura umbrina (I)
Vakarų trumpakaklis vėžlys
Jūriniai vėžliai
Cheloniidae spp. (I)
Jūriniai vėžliai
Chelydridae
Kaimaniniai vėžliai
Macrochelys temminckii (III Jungtinės Amerikos Valstijos)
Dermatemydidae
Upiniai vėžliai
Dermatemys mawii (II)
Amerikos upinis vėžlys
Dermochelyidae
Kietaodžiai vėžliai
Dermochelys coriacea (I)
Kietaodis vėžlys
Emydidae
Baliniai vėžliai
Chrysemys picta
Geltonasis vėžlys
Glyptemys insculpta (II)
Miškinis vandenvėžlis
Glyptemys muhlenbergii (I)
Miškinio vandenvėžlio rūšis – muhlenbergii
Graptemys spp. (III Jungtinės Amerikos Valstijos)
Terrapene spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Dėžiniai vėžliai
Terrapene coahuila (I)
Vandeninis dėžinis vėžlys
Trachemys scripta elegans
Raštuotasis vėžlys, raudonausis vėžlys
Batagur affinis (I)
Batagur baska (I)
Keturpirštis terapinas
Batagur spp. (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Cuora spp. (II)
Dėžiniai vėžliai
Geoclemys hamiltonii (I)
Hamiltono dėžinis vėžlys
Geoemyda spengleri (III Kinija)
Špenglerio kalninis vėžlys
Heosemys annandalii (II)
Dėžinio vėžlio rūšis – annandalii
Heosemys depressa (II)
Arakano miškinis vėžlys
Heosemys grandis (II)
Dėžinio vėžlio rūšis – grandis
Heosemys spinosa (II)
Dėžinio vėžlio rūšis – spinosa
Leucocephalon yuwonoi (II)
Dėžinis miškinis vėžlys
Malayemys macrocephala (II)
Malajinio vėžlio rūšis – macrocephala
Malayemys subtrijuga (II)
Malajinis vėžlys
Mauremys annamensis (II)
Anamo lapiškasis vėžlys
Mauremys iversoni (III Kinija)
Dėžinio vėžlio rūšis – iversoni
Mauremys megalocephala (III Kinija)
Didžiagalvis balinis vėžlys
Mauremys mutica (II)
Geltonasis balinis vėžlys
Mauremys nigricans (III Kinija)
Raudonkaklis vėžlys
Mauremys pritchardi (III Kinija)
Pričardo balinis vėžlys
Mauremys reevesii (III Kinija)
Rivso vėžlys
Mauremys sinensis (III Kinija)
Kininis juostakaklis vėžlys
Melanochelys tricarinata (I)
Dėžinio vėžlio rūšis – tricarinata
Morenia ocellata (I)
Birmos balinis vėžlys
Notochelys platynota (II)
Malajinis plokščiašarvis vėžlys
Ocadia glyphistoma (III Kinija)
Dėžinio vėžlio rūšis – glyphistoma
Ocadia philippeni (III Kinija)
Dėžinio vėžlio rūšis – philippeni
Orlitia borneensis (II)
Malajinis didysis vėžlys
Pangshura spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Stoginiai vėžliai
Pangshura tecta (I)
Indijos stoginis vėžlys
Sacalia bealei (III Kinija)
Dėžinio vėžlio rūšis – bealei
Sacalia pseudocellata (III Kinija)
Dėžinio vėžlio rūšis – pseudocellata
Sacalia quadriocellata (III Kinija)
Keturakis vėžlys
Siebenrockiella crassicollis (II)
Juodasis storagalvis vėžlys
Siebenrockiella leytensis (II)
Filipinų balinis vėžlys
Didžiagalviai vėžliai
Platysternon megacephalum (II)
Didžiagalvis vėžlys
Podocnemididae
Afroamerikiniai šonakakliai vėžliai
Erymnochelys madagascariensis (II)
Madagaskarinis šonakaklis vėžlys
Peltocephalus dumerilianus (II)
Didžiagalvis šonakaklis vėžlys
Podocnemis spp. (II)
Šonakakliai vėžliai
Sausumos vėžliai
Testudinidae spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) Geochelone sulcata egzemplioriams, paimtiems iš natūralios aplinkos, kurie naudojami visų pirma komerciniais tikslais, taikomos nulinės metinės eksporto kvotos)
Sausumos vėžliai
Astrochelys radiata (I)
Astrochelys yniphora (I)
Chelonoidis nigra (I)
Chelonoidis nigra
Gopherus flavomarginatus (I)
Geltonjuostis vėžlys
Malacochersus tornieri (II)
Plokščiašarvis vėžlys
Psammobates geometricus (I)
Geometriškasis vėžlys
Pyxis arachnoides (I)
Madagaskarinis voravėžlis
Pyxis planicauda (I)
Madagaskrao plokščiauodegis vėžlys
Testudo graeca (II)
Viduržemio vėžlys
Testudo hermanni (II)
Balkanų vėžlys
Testudo kleinmanni (I)
Egiptinis vėžlys
Testudo marginata (II)
Kraštuotasis vėžlys
Minkštaodžiai vėžliai
Amyda cartilaginea (II)
Azijinis minkštaodis vėžlys
Apalone spinifera atra (I)
Minkštaodžio vėžlio porūšis – atra
Aspideretes gangeticus (I)
Indijos minkštaodis vėžlys
Aspideretes hurum (I)
Povinis minkštaodis vėžlys
Aspideretes nigricans (I)
Juodasis minkštašarvis vėžlys
Chitra spp. (II)
Dryžuotieji minkštašarviai vėžliai
Lissemys punctata (II)
Minkštaodžio vėžlio rūšis – punctata
Lissemys scutata (II)
Birminis minkštaodis vėžlys
Palea steindachneri (III Kinija)
Minkštaodžio vėžlio rūšis – steindachneri
Pelochelys spp. (II)
Didieji minkštaodžiai vėžliai
Pelodiscus axenaria (III Kinija)
Minkštaodžio vėžlio rūšis – axenaria
Pelodiscus maackii (III Kinija)
Amūrinis minkštašarvis vėžlys
Pelodiscus parviformis (III Kinija)
Kinijos minkštašarvis vėžlys
Rafetus swinhoei (III Kinija)
Šanchajaus minkštašarvis vėžlys
Varliagyviai
Beuodegiai varliagyviai
Bufonidae
Tikrosios rupūžės
Altiphrynoides spp. (I)
Atelopus zeteki (I)
Auksinis atelopas
Bufo periglenes (I)
Tikrosios rupūžės rūšis – periglenes
Bufo superciliaris (I)
Tikrosios rupūžės rūšis – superciliaris
Nectophrynoides spp. (I)
Gyvagimdės rupūžės
Nimbaphrynoides spp. (I)
Spinophrynoides spp. (I)
Calyptocephalella gayi (III Čilė)
Dendrobatidae
Medlaipės
Allobates femoralis (II)
Medlaipės varlės rūšis – femoralis
Allobates zaparo (II)
Medlaipės varlės rūšis – zaparo
Cryptophyllobates azureiventris (II)
Medlaipės varlės rūšis – femoralis
Dendrobates spp. (II)
Medlaipės
Epipedobates spp. (II)
Blankiosios lapalaipės
Phyllobates spp. (II)
Lapalaipės
Medvarlinės
Agalychnis spp. (II)
Ryškiaakės kvaksės
Mantellidae
Mantella spp. (II)
Microhylidae
Siauraburnės varlės
Dyscophus antongilii (I)
Madagaskarinė raudonoji siauraburnė
Scaphiophryne gottlebei (II)
Raudonoji kastuvininkė
Tikrosios varlės
Conraua goliath
Gigantinė varlė
Euphlyctis hexadactylus (II)
Šešiapirštė varlė
Hoplobatrachus tigerinus (II)
Tigrinė varlė
Rana catesbeiana
Jautinė varlė
Australinės rupūžės
Rheobatrachus spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Pristidae spp. (I) (išskyrus B priede nurodytas rūšis)
Pjūklažuvės
Pristis microdon (II) (skirta išimtinai tik tarptautinei prekybai gyvais gyvūnais tinkamuose ir priimtinuose akvariumuose visų pirma rūšims išsaugoti. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, o jų prekyba atitinkamai reguliuojama)
Gėlavandenė pjūklažuvė
Stipinpelekės žuvys
ACIPENSERIFORMES spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Eršketinės žuvys, eršketžuvės
Acipenseridae
Eršketai, eršketinės žuvys
Acipenser brevirostrum (I)
Bukasnukis eršketas
Acipenser sturio (I)
Sturys, atlantinis eršketas
Upiniai unguriai
Anguilla anguilla (II)
Ungurys, europinis upinis ungurys
CYPRINIFORMES
Čiulpikinės
Chasmistes cujus (I)
Čiulpikinės
Cyprinidae
Karpinės
Caecobarbus geertsi (II)
(Zairo) Aklasis barbis
Probarbus jullieni (I)
Kaulaliežuvinės
Arapaima gigas (II)
Arapaima
Scleropages formosus (I)
Malajų kaulaliežuvė
Lūpažuvinės
Cheilinus undulatus (II)
Napoleonžuvė
Sciaenidae
Scienos
Totoaba macdonaldi (I)
Totoaba
SILURIFORMES
Rykliniai šamai
Pangasianodon gigas (I)
Didžioji pangasija (šilba)
SYNGNATHIFORMES
Adatžuvės
Hippocampus spp. (II)
Paprastieji jūrų arkliukai
SARCOPTERYGII
Mėsingapelekės žuvys
Ceratodontidae
Vienaplautės dvikvapės žuvys
Neoceratodus forsteri (II)
Australinė dvikvapė, baramunda
COELACANTHIFORMES
Latimerijos
Latimeria spp. (I)
Latimerijos
ECHINODERMATA (JŪRŲ ŽVAIGŽDĖS, OFIŪROS, JŪRŲ EŽIAI IR HOLOTURIJOS)
Holoturijos
ASPIDOCHIROTIDA
Stichopodidae
Jūros agurkai
Isostichopus fuscus (III Ekvadoras)
Jūros agurkas
ARTHROPODA (NARIUOTAKOJAI)
Voriniai
ARANEAE
Theraphosidae
Tarantulai
Aphonopelma albiceps (II)
Aphonopelma pallidum (II)
Tarantulo rūšis – pallidum
Brachypelma spp. (II)
Amerikiniai tarantulai
Skorpioniniai
Pandinus dictator (II)
Pandinus gambiensis (II)
Didysis Senegalinis skorpionas
Pandinus imperator (II)
Imperatoriškasis skorpionas
Vabzdžiai
Vabalai
Lucanidae
Elniavabaliai, elniaragiai
Colophon spp. (III Pietų Afrika)
Elniavabalis
Scarabaeidae
Skarabėjai
Dynastes satanas (II)
LEPIDOPTERA
Drugiai
Agrias amydon boliviensis (III Bolivija)
Morpho godartii lachaumei (III Bolivija)
Prepona praeneste buckleyana (III Bolivija)
Sklandūnai, buriuotojai
Atrophaneura jophon (II)
Šri Lankos rožinis drugys
Atrophaneura palu
Machaono rūšis – palu
Atrophaneura pandiyana (II)
Malabaro rožinis drugys
Bhutanitis spp. (II)
Machaonai
Graphium sandawanum
Machaono rūšis – sandawanum
Graphium stresemanni
Machaono rūšis – stresemanni
Ornithoptera spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)
Paukščiasparniai drugiai
Ornithoptera alexandrae (I)
Aleksandrinis paukščiasnapis
Papilio benguetanus
Papilio chikae (I)
Povinis machaonas
Papilio esperanza
Papilio homerus (I)
Homero machaonas
Papilio hospiton (I)
Korsikos buriuotojas
Papilio morondavana
Madagaskarinis imperatoriškasis machaonas
Papilio neumoegeni
Parides ascanius
Machaono rūšis – ascanius
Parides hahneli
Machaono rūšis – hahneli
Parnassius apollo (II)
Juodasis apolonas, taurusis baltys
Teinopalpus spp. (II)
Trogonoptera spp. (II)
Paukščiasparniai drugiai
Troides spp. (II)
Paukščiasparniai drugiai
Medicininės dėlės
ARHYNCHOBDELLIDA
Hirudinidae
Medicininės dėlės
Hirudo medicinalis (II)
Medicininė dėlė
Hirudo verbana (II)
Dvigeldžiai
MYTILOIDA
Mytilidae
Midijos
Lithophaga lithophaga (II)
Akmengraužis
UNIONOIDA
Gėlavandenės geldutės
Conradilla caelata (I)
Raižytoji konradilė
Cyprogenia aberti (II)
Dromus dromas (I)
Vienkuprė perluotė
Epioblasma curtisii (I)
Kurčio epioblasma
Epioblasma florentina (I)
Geltonoji epioblasma
Epioblasma sampsonii (I)
Sampsono epioblasma
Epioblasma sulcata perobliqua (I)
Raiboji epioblasma
Epioblasma torulosa gubernaculum (I)
Žalsvoji epioblasma
Epioblasma torulosa rangiana (II)
Epioblasmos rūšis – rangiana
Epioblasma torulosa torulosa (I)
Žieduotoji epioblasma
Epioblasma turgidula (I)
Iškilioji žieduotoji epioblasma
Epioblasma walkeri (I)
Epioblasmos rūšis – walkeri
Fusconaia cuneolus (I)
Fuskonajos rūšis – cuneolus
Fusconaia edgariana (I)
Edgaro fuskonaja
Lampsilis higginsii (I)
Higinso lampsilis
Lampsilis orbiculata orbiculata (I)
Rožinis apvalusis lampsilis
Lampsilis satur (I)
Lampsilio rūšis – satur
Lampsilis virescens (I)
Alabamos lampsilis
Plethobasus cicatricosus (I)
Baltoji karpuotoji perluotė
Plethobasus cooperianus (I)
Uždarasis pletobasis
Pleurobema clava (II)
Pleurobemos porūšis – clava
Pleurobema plenum (I)
Šiurkščioji pleurobema
Potamilus capax (I)
Pilnasis potamilas
Quadrula intermedia (I)
Kvadrula vidutinioji
Quadrula sparsa (I)
Apalačių kvadrula
Toxolasma cylindrella (I)
Blyškioji mažoji perluotė
Unio nickliniana (I)
Niklino geldutė
Unio tampicoensis tecomatensis (I)
Tampiko geldutė
Villosa trabalis (I)
Trabalio viloza
Tridaknos
Tridacnidae spp. (II)
Tridaknos
GASTROPODA
Pilvakojai
Strombidae
Strombidės
Strombus gigas (II)
Didžioji strombidė
STYLOMMATOPHORA
Agatinės, medžių sraigės
Achatinella spp. (I)
Mažosios agatinės sraigės
Camaenidae
Žaliosios medžių sraigės
Papustyla pulcherrima (II)
Žalioji medžių sraigė
CNIDARIA (DILGINANTIEJI)
Koraliniai polipai
ANTIPATHARIA
ANTIPATHARIA spp. (II)
Juodieji koralai
GORGONACEAE
Coralliidae
Corallium elatius (III Kinija)
Corallium japonicum (III Kinija)
Corallium konjoi (III Kinija)
Corallium secundum (III Kinija)
Mėlynieji koralai
Helioporidae spp. (II) (taikoma tik Heliopora coerulea rūšiai)(21)
CACTACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis, Pereskia spp., Pereskiopsis spp. ir Quiabentia spp.)(27) #4
Kaktusiniai
Ariocarpus spp. (I)
Ariokarpai
Astrophytum asterias (I)
Tikrasis žvaigždinas
Aztekium ritteri (I)
Mažasis actekis
Coryphantha werdermannii (I)
Tankiadyglė korifanta
Discocactus spp. (I)
Skridinaičiai
Echinocereus ferreirianus ssp. lindsayi (I)
Lenktadygliai ežiakaktusiai
Echinocereus schmollii (I)
Gauruotasis ežiažvakis
Escobaria minima (I)
Mažoji eskobarija
Escobaria sneedii (I)
Snedo eskobarija
Mammillaria pectinifera (I)
Šukinė mamiliarija
Mammillaria solisioides (I)
Saulaininė mamiliarija
Melocactus conoideus (I)
Kankorėžinis vainikūnas
Melocactus deinacanthus (I)
Šėriuotasis vainikūnas
Melocactus glaucescens (I)
Gauruotasis vainikūnas
Melocactus paucispinus (I)
Retadyglis vainikūnas
Obregonia denegrii (I)
Puošnioji obergonija
Pachycereus militaris (I)
Pūkuotasis pėdulė
Pediocactus bradyi (I)
Pūkuotoji pėdulė
Pediocactus knowltonii (I)
Tikroji pėdulė
Pediocactus paradinei (I)
Šeriuotasis pėdulė
Pediocactus peeblesianus (I)
Lenktadyglis pėdulė
Pediocactus sileri (I)
Žalsvažiedis pėdulė
Pelecyphora spp. (I)
Ropeniai
Sclerocactus brevihamatus ssp. tobuschii (I)
Kabliuotojo standenio teksasinis porūšis
Sclerocactus erectocentrus (I)
Standenio rūšis – erectocentrus
Sclerocactus glaucus (I)
Melsvasis standenis
Sclerocactus mariposensis (I)
Standenio rūšis – mariposensis
Sclerocactus mesae-verdae (I)
Balsvažiedis standenis
Sclerocactus nyensis (I)
Nevandinis standenis
Sclerocactus papyracanthus (I)
Plokščiadyglis standenis
Sclerocactus pubispinus (I)
Gauruotasis standenis
Sclerocactus wrightiae (I)
Įvairiadyglis standenis
Strombocactus spp. (I)
Kupetėliai
Turbinicarpus spp. (I)
Kūguliai
Uebelmannia spp. (I)
Kuodūnai
Kariokariniai
Caryocar costaricense (II) #4
Kostarikinis kariokaras
COMPOSITAE (ASTERACEAE)
Graižažiedžiai (astriniai)
Saussurea costus (I) (dar vadinama S. lappa, Aucklandia lappa arba A. costus)
Kvapioji sosiūrija
CRASSULACEAE
Storlapiniai
Dudleya stolonifera (II)
Palaipinė dudlėja
Dudleya traskiae (II)
Kaliforninė dudlėja
Moliūginiai
Zygosicyos pubescens (II) (dar vadinamas Xerosicyos pubescens)
Zygosicyos tripartitus (II)
CUPRESSACEAE
Kiparisiniai
Fitzroya cupressoides (I)
Kiparisinė ficroja
Pilgerodendron uviferum (I)
Pietinis čilkadagis
Taurėpapartiniai
Cyathea spp. (II) #4
Taurėpapartiniai
CYCADACEAE
Cikiniai
CYCADACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4
Cikiniai
Cycas beddomei (I)
Siauralapis cikas
Diksonijiniai
Cibotium barometz (II) #4
Paprastasis avipapartis
Dicksonia spp. (II) (Tik abiejų Amerikos žemynų populiacijos; jokios kitos populiacijos nėra įtrauktos į šio reglamento priedus. Čia įskaitomi sinonimai Dicksonia berteriana, D. externa, D. sellowiana ir D. stuebelii) #4
Diksonijos
Šiurpūniniai
DIDIEREACEAE spp. (II) #4
Šiurpūniniai
DIOSCOREACEAE
Dioskorėjiniai
Dioscorea deltoidea (II) #4
Muilinė dioskorėja
DROSERACEAE
Saulašariniai
Dionaea muscipula (II) #4
Jautrusis musėkautas
EUPHORBIACEAE
Karpažoliniai
Euphorbia spp. (II) #4
(tik sukulentinės rūšys, išskyrus:
1) Euphorbia misera;
2) dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia trigona veislės egzempliorius;
3) dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia lactea egzempliorius, įskiepintus į dirbtiniu būdu padauginto Euphorbia neriifoliašakniastiebius, kai jie yra:
— išlenkti, arba
— vėduoklės formos arba
— pakitusios spalvos, arba
4) dirbtiniu būdu padaugintus Euphorbia„Milii“ formos egzempliorius, jei jie:
— yra lengvai atpažįstami kaip dirbtiniu būdu padauginti egzemplioriai, ir
— įvežami į Sąjungą arba reeksportuojami iš jos po 100 ar daugiau augalų partijomis, kuriems netaikomos šio reglamento nuostatos, ir
5) į A priedą įtrauktos rūšys)
Karpažolės
Euphorbia ambovombensis (I)
Draikioji karpažolė
Euphorbia capsaintemariensis (I)
Garbanotoji karpažolė
Euphorbia cremersii (I) (įskaitant viridifolia formą ir rakotozafyi varietetą)
Šlakuotoji karpažolė
Euphorbia cylindrifolia (I) (įskaitant tuberifera porūšį)
Ritinlapė karpažolė
Euphorbia decaryi (I) (įskaitant ampanihyensis, robinsonii ir sprirosticha varietetus)
Raukšlėtoji karpažolė
Euphorbia francoisii (I)
Banguotoji karpažolė
Euphorbia handiensis (II)
Šakotoji karpažolė
Euphorbia lambii (II)
Medelinė karpažolė
Euphorbia moratii (I) (įskaitant antsingiensis, bemarahensis ir multiflora varietetus)
Ilgalapė karpažolė
Euphorbia parvicyathophora (I)
Žilastiebė karpažolė
Euphorbia quartziticola (I)
Kvarcitinė karpažolė
Euphorbia stygiana (II)
Azorinė karpažolė
Euphorbia tulearensis (I)
Kriauklinė karpažolė
Meketiniai
Fouquieria columnaris (II) #4
Aukštasis meketis
Fouquieria fasciculata (I)
Baltažiedis meketis
Fouquieria purpusii (I)
Šakotasis meketis
Gnetiniai
Gnetum montanum (III Nepalas) #1
Kalninis gnetas
JUGLANDACEAE
Riešutmediniai
Oreomunnea pterocarpa (II) #4
Tikrasis smuklenis
LAURACEAE
Lauramediniai
Aniba rosaeodora (II) (dar vadinama A. duckei) #12
Kvapusis rožmedis
LEGUMINOSAE
(FABACEAE)
Ankštiniai (Pupiniai)
Caesalpinia echinata (II) #10
Dygliuotoji cezalpinija
Dalbergia nigra (I)
Juodoji dalbergija
Dalbergia retusa (III Gvatemala) (Tik Gvatemalos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5
Bukalapė dalbergija
Dalbergia stevensonii (III Gvatemala) (Tik Gvatemalos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5
Belizinė dalbergija
Dipteryx panamensis (III Kosta Rika/ Nikaragva)
Panaminė tongapupė
Pericopsis elata (II) #5
Aukštasis geltūnas
Platymiscium pleiostachyum (II) #4
Paprastasis platis
Pterocarpus santalinus (II) #7
Kvapusis koralmedis
Lelijiniai
Aloe spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis ir išskyrus Aloe vera, dar vadinamą Aloe barbadensis, kuris nėra įtrauktas į šio reglamento priedus) #4
Alavijai
Aloe albida (I)
Blyškusis alavijas
Aloe albiflora (I)
Baltažiedis alavijas
Aloe alfredii (I)
Tvarusis alavijas
Aloe bakeri (I)
Gelsvasis alavijas
Aloe bellatula (I)
Taškuotasis alavijas
Aloe calcairophila (I)
Kalkinis alavijas
Aloe compressa (I) (įskaitant paucituberculata, rugosquamosa ir schistophila varietetus)
Cedrela fissilis (III Bolivija) (Tik Bolivijos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5
Cedrela lilloi (III Bolivija) (Tik Bolivijos populiacija; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5
Cedrela odorata (III Bolivija / Brazilija / Kolumbija / Gvatemala / Peru) (Tik tų šalių, kurios įtraukė šią rūšį į III priedėlį, populiacijos; visos kitos populiacijos įtrauktos į D priedą) #5
Kvapusis kedrenis
Swietenia humilis (II) #4
Žemoji svietenija
Swietenia macrophylla (II) (Neotropikų regiono (priklauso Centrinė ir Pietų Amerika bei Karibų jūros regionas) populiacija) #6
Stambialapė svietenija
Swietenia mahagoni (II) #5
Amerikinė svietenija
Ąsoteniniai
Nepenthes spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis) #4
Ąsoteniai
Nepenthes khasiana (I)
Indinis ąsotenis
Nepenthes rajah (I)
Didysis ąsotenis
Gegužraibiniai
ORCHIDACEAE spp. (II) (išskyrus A priede nurodytas rūšis)(28) #4
Gegužraibiniai
Šio reglamento nuostatos netaikomos visų toliau nurodytų į A priedą įtrauktų gegužraibinių rūšių sėjinukams arba audinių kultūroms, jei:
— jie gauti in vitro, kietoje arba skystoje terpėje, ir
— atitinka „dirbtinai padaugintų“ augalų egzempliorių apibrėžtį pagal Komisijos reglamento (EB) Nr. 865/2006 56 straipsnį, ir
— įvežant į Sąjungą arba reeksportuojant iš jos, vežami steriliose talpyklose.
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).
1982 m. gruodžio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3626/82 dėl Bendrijoje taikomos nykstančių laukinių faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (OL L 384, 1982 12 31, p. 1).
1986 m. lapkričio 24 d. Tarybos direktyva 86/609/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su eksperimentiniais ir kitais mokslo tikslais naudojamų gyvūnų apsauga, suderinimo (OL L 358, 1986 12 18, p. 1).
2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
Argentinos populiacija (nurodyta B priede).Tik tarptautinei prekybai audiniais, produktais ir kitais rankų darbo gaminiais, pagamintais iš vilnos, nukirptos nuo B priede nurodytoms populiacijoms priklausančių gyvų vikunijų. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – ARGENTINA“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – ARGENTINA – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl jų prekyba turi būti atitinkamai reguliuojama.
Bolivijos populiacija (nurodyta B priede).Tik tarptautinei prekybai audiniais ir jų gaminiais, įskaitant prabangos rankų darbo prekes ir megztus gaminius, pagamintais iš vilnos, nukirptos nuo gyvų vikunijų populiacijų. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – BOLIVIA“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – BOLIVIA – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.
Čilės populiacija (nurodyta B priede). Tik tarptautinei prekybai audiniais ir jų gaminiais, įskaitant prabangos rankų darbo prekes ir megztus gaminius, pagamintais iš vilnos, nukirptos nuo B priede nurodytoms populiacijoms priklausančių gyvų vikunijų. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – CHILE“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – CHILE – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.
Peru populiacija (B priedas): Tik tarptautinei prekybai vilna, nukirpta nuo gyvų vikunijų, ir Šalių konferencijos devintojo susitikimo metu (1994 m. lapkritis) turimomis 3 249 kg jos atsargomis, taip pat iš jos pagamintais audiniais ir gaminiais, įskaitant prabangos rankų darbo prekes ir megztus gaminius. Blogojoje audinio pusėje turi būti rūšių arealo valstybių, kurios pasirašė Convenio para la Conservaciόn y Manejo de la Vicuňa, patvirtintas logotipas, o ant audinio krašto užrašyti žodžiai „VICUŇA – PERU“. Prie kitų produktų turi būti pritvirtinta etiketė, kurioje turi būti įrašytas logotipas ir įrašas „VICUŇA – PERU – ARTESANÍA“. Visi kiti egzemplioriai laikomi A priede nurodytų rūšių egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.
II priede yra išvardytos visos rūšys, išskyrus Balaena mysticetus, Eubalaena spp., Balaenoptera acutorostrata (išskyrus Vakarų Grenlandijos populiaciją), Balaenoptera bonaerensis, Balaenoptera borealis, Balaenoptera edeni, Balaenoptera musculus, Balaenoptera omurai, Balaenoptera physalus, Megaptera novaeangliae, Orcaella brevirostris, Orcaella heinsohni, Sotalia spp, Sousa spp, Eschrichtius robustus, Lipotes vexillifer, Caperea marginata, Neophocaena phocaenoides, Phocoena sinus, Physeter macrocephalus, Platanista spp., Berardius spp., Hyperoodon spp., kurios yra nurodytos I priede. Konvencijos II priede nurodytų rūšių egzemplioriai, įskaitant jų produktus ir išvestinius produktus, išskyrus komerciniams tikslams skirtus mėsos produktus, kuriuos pagal atitinkamos kompetentingos institucijos licenciją sumedžioja Grenlandijos gyventojai, laikomi priklausančiais B priedui. Juodosios jūros Tursiops truncatus populiacijai, iškeldintai iš natūralios aplinkos, kuria prekiaujama visų pirma komerciniais tikslais, nustatoma nulinė metinė eksporto kvota.
Botsvanos, Namibijos ir Pietų Afrikos ir Zimbabvės populiacijos (išvardytos B priede).Tik a) prekybai medžioklės trofėjais nekomerciniais tikslais; b) gyvų gyvūnų eksportui į tinkamas ir priimtinas paskirties vietas pagal Rezoliuciją Conf.11.20 Botsvanai ir Zimbabvei ir Namibijos bei Pietų Afrikos in situ apsaugos programoms; c) prekybai odomis; d) prekybai šeriais; e) Botsvanos, Namibijos bei Pietų Afrikos prekybai odinėmis prekėmis komerciniais ar nekomerciniais tikslais ir Zimbabvės prekybai šiomis prekėmis nekomerciniais tikslais; f) Namibijos prekybai individualiai pažymėtais ir sertifikuotais ekipa amuletais, įtaisytais į paruoštus juvelyrinius papuošalus nekomerciniams tikslams ir dramblio kaulo drožinių Zimbabvės eksportui nekomerciniais tikslais; g) prekybai registruotu žaliaviniu dramblio kaulu (Botsvanoje, Namibijoje, Pietų Afrikoje ir Zimbabvėje – nesusmulkintomis iltimis ir jų gabalais), šias nuostatas taikant i) tik registruotoms vyriausybės atsargoms, kurios kilusios iš tos valstybės (išskyrus konfiskuotą dramblio kaulą ir nežinomos kilmės dramblio kaulą); ii) tik prekybos partneriams, kuriuos, konsultuodamasis su nuolatiniu komitetu, Sekretoriatas nustatė kaip turinčius reikiamus nacionalinius teisės aktus ir vidaus prekybos kontrolės sistemą, kuriais užtikrinama, kad importuotas apdorotas dramblio kaulas nebus reeksportuotas, o bus tvarkomas pagal visus Rezoliucijos Conf.10.10 (Rev. CoP14) nustatytus reikalavimus, reglamentuojančius vidaus gamybą ir prekybą; iii) ne anksčiau nei Sekretoriatas patikrins potencialaus importo šalis ir registruotas vyriausybės atsargas; iv) daugiausia 20 000 kg (Botsvanoje), 10 000 kg (Namibijoje) ir 30 000 kg (Pietų Afrikoje) dramblio kaulo gali būti parduodama iš registruotų vyriausybės atsargų pagal CoP12; v) be pagal CoP12 nustatytų kiekių dramblio kaulas iš iki 2007 m. sausio 31 d. registruotų ir Sekretoriato patvirtintų Botsvanos, Zimbabvės, Namibijos ir Pietų Afrikos vyriausybės atsargų gali būti parduodamas ir siunčiamas kartu su g punkto iv papunktyje nurodytu dramblio kaulo kiekiu vienoje siuntoje Sekretoriatui vykdant griežtą priežiūrą; vi) iš šios prekybos gautos pajamos naudojamos išimtinai dramblių apsaugai ir bendruomenės apsaugos ir plėtros programoms dramblių gyvenamame areale arba gretimuose arealuose; ir vii) g punkto v papunktyje nustatytais papildomais kiekiais galima prekiauti tik nuolatiniam komitetui sutikus, kad pirmiau minėti reikalavimai yra įvykdyti; h) jokie kiti pasiūlymai leisti prekiauti į B priedą jau įtrauktų populiacijų dramblio kaulu šalių Konferencijai nepateikiami laikotarpiui, kuris prasideda nuo COP14 ir baigiasi už devynerių metų nuo bendro dramblio kaulo pardavimo, vykdomo laikantis g punkto i, ii, iii, vi ir vii papunkčių nuostatų. Be to, į tokius papildomus pasiūlymus bus atsižvelgiama laikantis Sprendimų 14.77 ir 14.78. Gavęs Sekretoriato pasiūlymą, nuolatinis komitetas gali nuspręsti visiškai arba iš dalies nutraukti šią prekybą, jeigu eksportuojančios arba importuojančios šalys nesilaikytų reikalavimų, arba esant įrodymams, kad tokia prekyba daro didelę žalą kitoms dramblių populiacijoms. Visi kiti egzemplioriai laikomi rūšių, nurodytų A priede, egzemplioriais, todėl prekyba jais turi būti atitinkamai reguliuojama.
Lamna nasus įtraukimas į C priedą pradedamas taikyti, kai tik įsigalioja šios rūšies įtraukimas į Konvencijos III priedėlį, t. y. 90 dienų po to, kai Konvencijos sekretoriatas parneša visoms Šalims, kad rūšis įtraukta į Konvencijos III priedėlį.
Šio reglamento nuostatos netaikomos: fosilijoms, koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.
Šio reglamento nuostatos netaikomos: fosilijoms, koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.
Šio reglamento nuostatos netaikomos: fosilijoms, koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.
Šio reglamento nuostatos netaikomos: fosilijoms, koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.
Šio reglamento nuostatos netaikomos: fosilijoms, koraliniam smėliui, t. y. medžiagai, kuri visa arba iš dalies sudaryta tik iš smulkiai sutrupintų negyvų koralų, kurių skersmuo – ne didesnis kaip 2 mm ir kurioje, be kita ko, gali būti ir Foreminifera, moliuskų ir vėžiagyvių kiautų liekanų bei koralinių dumblių, koralų fragmentams (įskaitant žvyrą ir nuolaužas), t. y. nekonsoliduotiems sulaužytų negyvų piršto formos koralų fragmentams ir kitoms medžiagoms nuo 2 iki 30 mm matuojant bet kuria kryptimi.
Šio reglamento nuostatos netaikomos dirbtiniu būdu padaugintiems šių hibridų ir (arba) veislių egzemplioriams: Hatiora x graeseri Schlumbergera x buckleyi Schlumbergera russelliana x Schlumbergera truncata Schlumbergera orssichiana x Schlumbergera truncata Schlumbergera opuntioides x Schlumbergera truncata Schlumbergera truncata (veislės) Cactaceae spp. spalvoti mutantai, įskiepyti į Harrisia„Jusbertii“, Hylocereus trigonus arba Hylocereus undatus Opuntia microdasys (veislės)
a)b)Dirbtiniu būdu padaugintiems , , ir hibridų egzemplioriams šio reglamento nuostatos netaikomos, jei augalus galima lengvai atpažinti kaip dirbtiniu būdu padaugintus egzempliorius, kadangi jie neturi laukinės kilmės augalams būdingų požymių, tokių kaip mechaniniai pažeidimai ar stipri dehidracija, atsiradusių surenkant augalus, netaisyklingas augimas, nevienodas dydis ir forma tame pačiame taksone ar siuntoje, dumblių, kitų lapinių organizmų, vabzdžių ar kitų kenkėjų sukelti lapų pažeidimai; irnežydėjimo metu egzemplioriais turi būti prekiaujama siuntomis, sudarytomis iš atskirų talpyklų (t. y. kartoninių dėžių, kitokių dėžių ar CC konteinerių su atskiromis lentynomis), kurių kiekvienoje yra 20 arba daugiau to paties hibrido augalų; augalai kiekvienoje talpykloje turi būti labai panašūs ir sveiki; siuntas lydi dokumentai, tokie kaip sąskaita, kurioje aiškiai nurodytas kiekvieno hibrido augalų skaičius; arbajei prekiaujama žydėjimo metu, t. y., kai bent vienas egzemplioriaus žiedas yra atsivėręs, su atsilenkusiais vainiklapiais, reikalavimo dėl minimalaus egzempliorių skaičiaus siuntoje nėra, bet jie turi būti profesionaliai paruošti komercinei mažmeninei prekybai, t. paženklinti spausdintomis etiketėmis ir spausdintose pakuotėse, kuriose nurodytas hibrido pavadinimas ir šalis, kurioje jis buvo galutinai paruoštas. Visa informacija turi būti aiškiai nurodyta, o siunta lengvai patikrinama.Prie augalų, kurie aiškiai neatitinka išimties taikymo reikalavimų, turi būti pridedami atitinkami CITES dokumentai.
Dirbtiniu būdu padaugintiems Taxus cuspidata hibridams ir veislėms vazonuose ar kitokiose mažose talpyklose, kurių kiekviena siunta turi etiketę ar dokumentą su taksono (-ų) pavadinimu (-ais) bei tekstu „padaugintas dirbtiniu būdu“, šio reglamento nuostatos netaikomos.
ES ir Seišelių partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
199k
38k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (16651/2013 – C7-0020/2014 – 2013/0375(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16651/2013),
– atsižvelgdamas į Protokolo, kuriuo nustatomos Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (16648/2013),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą ir 218 straipsnio 7 dalį (C7-0020/2014),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento dėl žvejybos galimybių paskirstymo pagal Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo protokolą (COM(2013)0765),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos sprendimo dėl protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Seišelių Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, pasirašymo Europos Sąjungos vardu ir laikino taikymo (COM(2013)0766),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir į 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0201/2014),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. ragina Komisiją pateikti Parlamentui visą svarbią informaciją apie partnerystės susitarimo 4 straipsnyje numatytus bendrus mokslinius susitikimus ir partnerystės susitarimo 9 straipsnyje numatyto jungtinio komiteto posėdžius, visų pirma atitinkamus protokolus ir išvadas, kartu su metine ataskaita dėl praktinio daugiametės sektorinės paramos programos, nurodytos protokolo 3 straipsnyje, įgyvendinimo;
3. reikalauja, kad Europos Parlamento Žuvininkystės komiteto atstovai stebėtojų teisėmis galėtų dalyvauti pirmiau minėtuose jungtinio komiteto, numatyto partnerystės susitarimo 9 straipsnyje, posėdžiuose;
4. ragina Komisiją paskutiniais protokolo galiojimo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai jo įgyvendinimo ex-post vertinimo ataskaitą, kurioje būtų pateikta žvejybos galimybių išnaudojimo ir protokolo sąnaudų ir naudos analizė, kartu su galimų žvejybos veiklos apribojimų ir žalos, sukeltos Seišelių išskirtinėje ekonominėje zonoje veiklą vykdančiam Sąjungos laivynui dėl piratavimo šioje Indijos vandenyno dalyje, ataskaita;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Seišelių Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Komorų žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
197k
37k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (16130/2013 – C7-0011/2014 – 2013/0388(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16130/2013),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Komorų Sąjungos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (16127/2013),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą bei 7 dalį (C7–0011/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0177/2014),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. ragina Komisiją perduoti Parlamentui susitarimo 9 straipsnyje nustatyto susitarimo įgyvendinimo, aiškinimo ir taikymo stebėjimo jungtinio komiteto posėdžių protokolus ir išvadas, taip pat pažangos, padarytos įgyvendinant protokolo 3 straipsnyje nustatytą daugiametę sektoriaus programą, vertinimą; ragina Komisiją sudaryti geresnes sąlygas Parlamento atstovams stebėtojų teisėmis dalyvauti jungtinio komiteto posėdžiuose; ragina Komisiją paskutiniais protokolo taikymo metais ir prieš pradedant derybas dėl jo atnaujinimo pateikti Parlamentui ir Tarybai išsamią protokolo įgyvendinimo ataskaitą ir netaikyti nereikalingų apribojimų, susijusių su galimybe susipažinti su šiuo dokumentu;
3. ragina Tarybą ir Komisiją, neviršijant atitinkamų įgaliojimų, nedelsiant ir išsamiai informuoti Parlamentą visais procedūrų, susijusių su naujuoju protokolu ir jo atnaujinimu, etapais, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties 13 straipsnio 2 dalyje ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 218 straipsnio 10 dalyje;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Komorų Sąjungos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Madagaskaro žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas ***
196k
35k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo projekto (14164/1/2012 – C7-0408/2012 – 2012/0238(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14164/1/2012),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Madagaskaro Respublikos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų Šalių Žvejybos partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, projektą (14159/2012),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0408/2012),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendaciją ir Vystymosi komiteto bei Biudžeto komiteto nuomones (A7-0178/2014),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Madagaskaro Respublikos vyriausybėms ir parlamentams.
ES ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su readmisija ***
189k
34k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo sudarymo, kiek tai susiję su klausimais, susijusiais su readmisija, projekto (05290/2014 – C7-0046/2014 – 2013/0267A(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05290/2014),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą (06151/2010),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 79 straipsnio 3 dalį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7-0046/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0267/2014),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.
ES ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimas, išskyrus su readmisija susijusius klausimus ***
189k
34k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimo sudarymo, išskyrus su readmisija susijusius klausimus, projekto (05287/2014 – C7-0044/2014 – 2013/0267B(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05287/2014),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos pagrindų susitarimą (06151/2010),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 91 ir 100 straipsnius, 191 straipsnio 4 dalį, 207 ir 212 straipsnius ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0044/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio antrą dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A7-0265/2014),
1. pritaria susitarimo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Korėjos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.
EB ir Juodkalnijos stabilizacijos ir asociacijos susitarimas (Protokolas, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos įstojimą į Europos Sąjungą) ***
190k
35k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolo, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą, sudarymo Europos Sąjungos ir jos valstybių narių vardu projekto (14187/2013 – C7-0007/2014 – 2013/0262(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (14187/2013),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo protokolą, kuriuo atsižvelgiama į Kroatijos Respublikos įstojimą į Europos Sąjungą (14190/2013),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punkto i papunktį ir 8 dalies antrą pastraipą (C7‑0007/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas ir 2 dalį, taip pat į 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0192/2014),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Juodkalnijos Respublikos parlamentams ir vyriausybėms.
ES ir Gruzijos bendrasis susitarimas, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai ***
190k
35k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto (16612/2013 – C7-0486/2013 – 2013/0257(NLE))
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (16612/2013),
– atsižvelgdamas į Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolą dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai (16613/2013),
– atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 212 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą (C7‑0486/2013),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 81 straipsnio 2 dalį ir 90 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją (A7-0191/2014),
1. pritaria protokolo sudarymui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių ir Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams.
Leidimas Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiuose Madeiros ir Azorų salų regionuose kai kuriems alkoholiniams gėrimams *
191k
34k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo leisti Portugalijai taikyti lengvatinį akcizo tarifą autonominiame Madeiros regione pagamintam ir vietoje suvartojamam romui ir likeriams ir autonominiame Azorų salų regione pagamintiems ir vietoje suvartojamiems likeriams ir spiritams (COM(2014)0117 – C7-0104/2014 – 2014/0064(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0117),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0104/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0262/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams
Kanarų salose taikomas AIEM mokestis *
187k
34k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo dėl Kanarų salose taikomo AIEM mokesčio (COM(2014)0171 – C7-0106/2014 – 2014/0093(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0171),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0106/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0263/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Tarybos sprendimo 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose taikymo laikotarpio keitimas *
188k
34k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Tarybos sprendimo, kuriuo keičiamas Tarybos sprendimo 2004/162/EB dėl naudojimosi doku mokesčio Prancūzijos užjūrio departamentuose taikymo laikotarpis (COM(2014)0181 – C7-0129/2014 – 2014/0101(CNS))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2014)0181),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 349 straipsnį, pagal kurį Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7-0129/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį ir 46 straipsnio 1 dalį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą (A7-0264/2014),
1. pritaria Komisijos pasiūlymui;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Darbo tvarkos taisyklių dalinis keitimas dėl Parlamento klausimų
407k
110k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių nuostatų, susijusių su parlamentiniais klausimais, keitimo (2013/2083(REG))
– atsižvelgdamas į Pirmininko 2013 m. vasario 13 d. laišką,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0123/2014),
1. nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių pakeitimus;
2. nusprendžia, kad šie pakeitimai įsigalioja pirmą aštuntosios Parlamento kadencijos pirmosios mėnesinės sesijos dieną;
3. nusprendžia pakeitimais sukurtą formų traukimo sistemą siekiant nustatyti Parlamento narius, kuriems leidžiama pateikti klausimą, įvertinti pasibaigus bandomajam vienerių metų laikotarpiui nuo aštuntosios Parlamento kadencijos pradžios;
4. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.
Dabartinis tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 116 straipsnis
1. Klausimų Komisijai valanda rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją tuo metu, kurį Parlamentas nustato remdamasis Pirmininkų sueigos pasiūlymu.
1. 90 minučių trukmės klausimų Komisijai valanda viena ar daugiau konkrečių horizontaliųjų temų, dėl kurių Pirmininkų sueiga priima sprendimą likus mėnesiui iki mėnesinės sesijos pradžios, rengiama per kiekvieną Parlamento mėnesinę sesiją.
2. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip po vieną klausimą Komisijai.
2. Pirmininkų sueigos pakviestų dalyvauti Komisijos narių atsakomybės sritis turi būti susijusi su konkrečia horizontaliąja tema ar temomis, dėl kurių jiems pateikiami klausimai. Vienos Parlamento mėnesinės sesijos metu klausimų valandoje gali dalyvauti du Komisijos nariai numatant galimybę leisti dalyvauti trečiam Komisijos nariui, atsižvelgiant į konkrečią klausimų valandai pasirinktą horizontaliąją temą ar temas.
3. Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui raštu ir jis nusprendžia, ar jie yra priimtini bei kokia tvarka bus pateikti. Klausimo teikėjui nedelsiant pranešama apie šį sprendimą.
4. Išsami tvarka reglamentuojama pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytas gaires17.
3. Klausimų valanda organizuojama naudojant formų traukimo sistemą, kuri išsamiai reglamentuojama Darbo tvarkos taisyklių priede17.
5. Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.
4. Pagal Pirmininkų sueigos išdėstytas gaires atskiri laiko tarpai gali būti skirti pateikti klausimams Tarybai, Komisijos pirmininkui, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir euro grupės pirmininkui.
_______________
_______________
17 Žr. II priedą.
17 Žr. II priedą.
Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 117 straipsnio 1 dalis
1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytas gaires18 gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojai-Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai. 1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus18 gali pateikti klausimų Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, Tarybai, Komisijai arba Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.
__________
_________
18 Žr. III priedą.
18 Žr. III priedą.
Pakeitimas 3 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 117 straipsnio 2 dalis
2. Klausimai pateikiami Pirmininkuiraštu, ir jis perduoda juos atitinkamiems adresatams. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie sprendimą.
2. Klausimai pateikiami Parlamento pirmininkui. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia Parlamento pirmininkas. Parlamento pirmininko sprendimas grindžiamas ne tik 1 dalyje nurodyto priedo nuostatomis, bet ir apskritai Darbo tvarkos taisyklių nuostatomis. Klausimo teikėjui pranešama apie Parlamento pirmininko sprendimą.
Pakeitimas 4 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 117 straipsnio 2 a dalis (nauja)
2a. Klausimai pateikiami elektronine forma. Kiekvienas narys per mėnesį gali pateikti ne daugiau kaip penkis klausimus.
Išimtiniais atvejais papildomi klausimai gali būti pateikiami popierine forma; popierinį dokumentą pateikia ir asmeniškai pasirašo susijęs Parlamento narys atitinkamoje sekretoriato tarnyboje.
Pasibaigus vienerių metų laikotarpiui nuo aštuntosios Parlamento kadencijos pradžios Pirmininkų sueiga įvertina papildomų klausimų teikimo tvarką.
Pakeitimas 7 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 117 straipsnio 4 dalies 3 pastraipa
Parlamento nariai pažymi, kokio pobūdžio klausimą jie pateikia. Galutinį sprendimą priima Parlamento pirmininkas.
Išbraukta.
Pakeitimas 8 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 117 straipsnio 5 dalis
5. Klausimai ir atsakymai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5. Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje.
Pakeitimas 9 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 118 straipsnio 1 dalis
1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytas gaires19 gali pateikti klausimų Europos centriniam bankui, į kuriuos atsakoma raštu.
1. Kiekvienas Parlamento narys pagal Darbo tvarkos taisyklių priede išdėstytus kriterijus19per mėnesį gali pateikti Europos Centriniam Bankuine daugiau kaip šešis klausimus, į kuriuos atsakoma raštu. Už tokių klausimų turinį atsako tik jų teikėjai.
_________
_________
19 Žr. III priedą.
19 Žr. III priedą.
Pakeitimas 10 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 118 straipsnio 2 dalis
2. Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris praneša apie juos Europos Centriniam Bankui. Kai kyla abejonių dėl klausimo priimtinumo, sprendžia komiteto pirmininkas. Klausimo teikėjui pranešama apie komiteto pirmininko sprendimą. 2. Tokie klausimai pateikiami raštu atsakingo komiteto pirmininkui, kuris juos perduoda Europos centriniam bankui.
Pakeitimas 11 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 118 straipsnio 3 dalis
3. Klausimai ir atsakymai skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Klausimai ir atsakymai skelbiami Parlamento interneto svetainėje.
Pakeitimas 12 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės II priedas
116 straipsnyje numatytos klausimų valandos organizavimo tvarka
Klausimų Komisijai valandos organizavimo tvarka
A. Gairės
1. Vienam iš Komisijos narių klausimą pateikiantys Parlamento nariai pasirenkami nurodytu būdu naudojant formų traukimo sistemą:
1. Klausimai yra priimtini tik tuo atveju, jei:
– likus valandai iki klausimų valandos pradžios prie įėjimo į posėdžių salę pastatoma balsadėžė;
– jie yra glausti ir suformuluoti taip, kad į juos būtų galima pateikti trumpą atsakymą;
– klausimą pateikti pageidaujantys Parlamento nariai formoje įrašo savo vardą ir pavardę ir įmeta šią formą į balsadėžę;
– susiję su jų adresato kompetencijos ir atsakomybės sritimis bei yra visuotinės svarbos;
– Parlamento nariai, pageidaujantys užduoti klausimą, gali pateikti ne daugiau kaip vieną formą;
– kalbant apie konkrečiai Tarybai skirtus klausimus, jie yra susiję su jos funkcijomis formuoti, koordinuoti ir vykdyti Sąjungos politiką, su jos įgaliojimais vykstant paskyrimo procedūroms, su Sąjungos institucijų, organų ir įstaigų veikimu arba su Sutarčių peržiūra;
– Parlamento pirmininkas pradeda klausimų valandą ir uždaro balsadėžę;
– nereikalauja, kad atitinkama institucija atliktų išsamias išankstines studijas ar tyrimą;
– Parlamento pirmininkas traukia po vieną formą ir paprašo Parlamento nario, kurio forma buvo ištraukta, užduoti klausimą kompetentingam Komisijos nariui.
– yra aiškiai suformuluoti ir siejasi su konkrečia tema; 2. Parlamento nariui suteikiama viena minutė klausimui užduoti, o Komisijos nariui – dvi minutės į jį atsakyti. Parlamento narys gali užduoti papildomą 30 sekundžių trukmės klausimą, tiesiogiai susijusį su pagrindiniu klausimu. Komisijos nariui suteikiamos dvi minutės papildomam atsakymui.
– juose nėra teiginių ar nuomonių;
3. Klausimai ir papildomi klausimai turi būti tiesiogiai susiję su pasirinkta konkrečia horizontaliąja tema. Parlamento pirmininkas gali spręsti priimtinumo klausimą.
– jie nėra susiję su išimtinai asmeniniais reikalais;
– jais nesiekiama gauti dokumentų arba statistinės informacijos;
– jie yra pateikti klausimo forma.
2. Klausimas nepriimtinas, jei darbotvarkėje jau yra numatytas tos pačios temos svarstymas dalyvaujant suinteresuotai institucijai arba klausimas yra susijęs su Tarybos teisėkūros ir biudžetinėmis funkcijomis, numatytomis Europos Sąjungos sutarties 16 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje.
3. Klausimas nepriimtinas, jei per paskutinius tris mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas, arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, išskyrus tuos atvejus, kai toje srityje atsirado naujų pokyčių arba kai klausimo teikėjas siekia gauti papildomos informacijos. Pirmuoju atveju klausimo teikėjui pateikiama klausimo ir atsakymo kopija.
Papildomi klausimai
4. Po atsakymo į klausimą bet kuris Parlamento narys turi teisę pateikti papildomą klausimą. Parlamento narys gali pateikti ne daugiau kaip du papildomus klausimus.
5. Papildomiems klausimams pateikti taikomos šiose gairėse išdėstytos sąlygos dėl klausimo priimtinumo.
6. Parlamento pirmininkas nusprendžia, kurie iš pateiktų papildomų klausimų yra priimtini ir apriboja jų skaičių taip, kad visi klausimus pateikę Parlamento nariai gautų atsakymus.
Parlamento pirmininkas neprivalo priimti papildomo klausimo, net jei jis ir atitinka pirmiau minėtas priimtinumo sąlygas tuo atveju, jei:
a) jis sutrukdys įprastinę klausimų valandos eigą, arba
b) pagrindinis klausimas, su kuriuo jis yra susijęs, jau buvo pakankamai patikslintas kitų papildomų klausimų, arba
c) jis tiesiogiai nesusijęs su pagrindiniu klausimu.
Atsakymai į klausimus
7. Atitinkama institucija užtikrina, kad jos atsakymai yra glausti ir atsako į klausimo temą.
8. Jei keli klausimai savo turiniu yra tarpusavyje susiję, Parlamento pirmininkas, pasitaręs su klausimų teikėjais, gali paprašyti atitinkamos institucijos atsakyti į juos tuo pačiu metu.
9. Į klausimą galima atsakyti tik jei klausimo teikėjas dalyvauja pats arba prieš prasidedant klausimų valandai raštu praneša Parlamento pirmininkui, kas jį pavaduos.
10. Jeigu nei klausimo teikėjas, nei jį pavaduojantis asmuo posėdyje nedalyvauja, klausimas praleidžiamas.
11. Jeigu Parlamento narys pateikia klausimą, tačiau nei jis, nei jį pavaduojantis asmuo per klausimų valandą nedalyvauja, Parlamento pirmininkas raštu primena Parlamento nariui apie jo pareigą dalyvauti arba užtikrinti, kad jį pavaduotų. Jei Parlamento pirmininkas išsiunčia tris tokius priminimus per dvylika mėnesių, Parlamento narys šešiems mėnesiams praranda teisę pateikti klausimus per klausimų valandą.
12. Į klausimus, į kuriuos nespėjama atsakyti dėl laiko stokos, atsakoma 117 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta tvarka, nebent klausimo teikėjai reikalautų taikyti 117 straipsnio 3 dalies nuostatas.
13. Rašytinių atsakymų tvarką reglamentuoja 117 straipsnio 3 ir 5 dalys.
Pateikimo terminai
14. Klausimai pateikiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki klausimų valandos. Į klausimus, kurie buvo pateikti nesilaikant šio termino, atsakoma per klausimų valandą, jei atitinkama institucija sutinka.
Klausimai, kurie yra pripažįstami priimtinais, išdalijami Parlamento nariams ir perduodami atitinkamai institucijai.
B. Rekomendacijos
(ištrauka iš Parlamento 1986 m. lapkričio 13 d. rezoliucijos)
Europos Parlamentas,
1. rekomenduoja griežčiau laikytis gairių dėl Darbo tvarkos taisyklių 4327 straipsnyje numatytos klausimų valandos organizavimo tvarkos, ypač gairių 1 punkto dėl klausimų priimtinumo;
2. rekomenduoja Europos Parlamento pirmininkui dažniau pasinaudoti 43 straipsnio 3 dalyje28 suteikta teise grupuoti klausimų valandai pateiktus klausimus pagal temą, tačiau mano, kad grupuoti reikėtų tik tuos klausimus, kurie yra tai mėnesinei sesijai pateiktų klausimų sąrašo pirmoje pusėje;
3. rekomenduoja, kad papildomų klausimų pateikimo metu Parlamento pirmininkas laikytųsi bendros taisyklės leisti pateikti vieną papildomą klausimą pagrindinio klausimo teikėjui ir vieną arba ne daugiau kaip du papildomus klausimus kitiems Parlamento nariams, pageidautina iš kitų frakcijų ir (arba) valstybių narių nei pagrindinio klausimo teikėjo; primena, kad papildomi klausimai turi būti glausti ir pateikti klausimo forma bei siūlo, kad klausimo trukmė neviršytų 30 sekundžių;
4. ragina Komisiją ir Tarybą pateikti glaustus ir tiesiogiai su klausimo tema susijusius atsakymus, kaip reikalaujama pagal gairių 7 punktą.
_______________
27 Dabar 116 straipsnis.
28 Dabar 116 straipsnio 3 dalis.
Pakeitimas 13 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo pavadinimas
Pagal 117 ir 118 straipsnius teikiamų klausimų, į kuriuos atsakoma raštu, gairės
Pagal 117 ir 118 straipsnius teikiamiems klausimams, į kuriuos atsakoma raštu, taikomi kriterijai
Pakeitimas 14 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 1 dalies 2 įtrauka
– priklauso adresato kompetencijai ir atsakomybės sričiai ir yra visuotinės svarbos;
– išimtinai priklauso institucijų kompetencijos sritims, nustatytoms pagal atitinkamas Sutartis, adresato atsakomybės sričiai ir yra visuotinės svarbos;
Pakeitimas 15 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 1 dalies 3 a įtrauka (nauja)
– neviršija 200 žodžių;
Pakeitimas 16 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 1 dalies 5 a įtrauka (nauja)
– neapima daugiau nei trijų smulkesnių klausimų.
Pakeitimas 17 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 2 dalis
2. Jei klausimas neatitinka šių gairių, sekretoriatas jo teikėjui pataria, kaip parengti klausimą, kad jis būtų priimtinas.
2. Paprašius sekretoriatas klausimo teikėjams pataria, kaip atskiru atveju užtikrinti, kad klausimas atitiktų 1 dalyje nustatytus kriterijus.
Pakeitimas 18 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 3 dalis
3. Jei per paskutinius šešis mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, sekretoriatas perduoda klausimo teikėjui ankstesnio klausimo ir atsakymo kopiją. Atnaujintas klausimas adresatui perduodamas tik tuo atveju, kai klausimo teikėjas nurodo svarbių pokyčių arba siekia gauti papildomos informacijos.
3. Jei per paskutinius šešis mėnesius jau buvo pateiktas ir atsakytas identiškas ar panašus klausimas arba jeigu jį pateikus paprasčiausiai siekiama gauti informacijos apie tai, kaip įgyvendinama konkreti Parlamento rezoliucija, ir jeigu Komisija jau yra pateikusi raštišką pranešimą apie jos įgyvendinimą, sekretoriatas perduoda klausimo teikėjui ankstesnio klausimo ir atsakymo kopiją. Atnaujintas klausimas adresatui perduodamas tik tuo atveju, kai taip nusprendžia Parlamento pirmininkas, atsižvelgdamas į svarbius naujus pokyčius ir atsakydamas į pagrįstą klausimo teikėjo prašymą.
Pakeitimas 19 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 4 dalis
4. Jei klausimu siekiama gauti faktinės ar statistinės informacijos, kurią galima rasti Parlamento bibliotekoje, pastaroji apie tai praneša Parlamento nariui, ir šis klausimą gali atsiimti.
4. Jei klausimu siekiama gauti faktinės ar statistinės informacijos, kurią jau turi Parlamento tyrimų tarnybos, jis perduodamas ne adresatui, o toms tarnyboms, išskyrus atvejus, kai Parlamento pirmininkas klausimo teikėjo prašymu nusprendžia kitaip.
Pakeitimas 20 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės III priedo 5 dalis
5. Į klausimus dėl susijusių dalykų gali būti atsakyta kartu.
5. Klausimus dėl susijusių dalykų sekretoriatas gali sujungti į vieną bendrą klausimą ir į juos gali būti atsakyta kartu.
Parlamento darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio dėl tarptautinių susitarimų dalinis pakeitimas
269k
47k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 90 straipsnio dėl tarptautinių susitarimų dalinio pakeitimo (2013/2259(REG))
– atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pirmininko 2013 m. sausio 29 d. laišką ir į Tarptautinės prekybos komiteto pirmininko 2013 m. vasario 13 d. laišką Konstitucinių reikalų komiteto pirmininkui,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0253/2014),
1. nusprendžia padaryti toliau pateiktą Darbo tvarkos taisyklių pakeitimą;
2. primena, kad šie pakeitimai įsigalios pirmą kitos mėnesinės sesijos dieną;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.
Dabartinis tekstas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 90 straipsnio 4 dalis
4. Bet kuriuo derybų metu Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu bei išnagrinėjęs atitinkamą pasiūlymą, pateiktą remiantis 121 straipsniu, gali teikti rekomendacijas, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant atitinkamą tarptautinį susitarimą.
4. Bet kuriuo derybų metu ir nuo derybų pabaigos iki tarptautinio susitarimo sudarymo Parlamentas, remdamasis atsakingo komiteto pranešimu bei išnagrinėjęs atitinkamą pasiūlymą, pateiktą remiantis 121 straipsniu, gali teikti rekomendacijas, reikalaudamas, kad į jas būtų atsižvelgta prieš sudarant tą susitarimą.
Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 90 straipsnio 5 dalis
5. Baigus derybas, bet dar nepasirašius jokio susitarimo, susitarimo projektas pateikiamas Parlamento nuomonei ar pritarimui gauti. Pritarimo procedūros atveju taikoma 81 straipsnyje nustatyta tvarka.Pakeitimas
5. Tarybos prašymus, kad Parlamentas pritartų ar pateiktų nuomonę, Parlamento pirmininkas perduoda už nagrinėjimą atsakingam komitetui, kaip nustatyta 81 straipsnyje ar 43 straipsnio 1 dalyje.
Pakeitimas 3 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 90 straipsnio 6 dalis
6. Prieš balsavimą dėl pritarimo, atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Jei Parlamentas pritaria šiam pasiūlymui, balsavimas dėl pritarimo atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę15.
6. Prieš balsavimą atsakingas komitetas, frakcija ar ne mažiau kaip viena dešimtoji Parlamento narių gali pasiūlyti Parlamentui paprašyti Teisingumo Teismo nuomonės dėl tarptautinio susitarimo atitikties Sutartims. Jei Parlamentas pritaria šiam pasiūlymui, balsavimas atidedamas iki tol, kol Teismas pateiks savo nuomonę15.
__________________
__________________
15 Taip pat žr. 128 straipsnio išaiškinimą.
15 Taip pat žr. 128 straipsnio išaiškinimą.
Parlamento darbo tvarkos taisyklių dalinis pakeitimas siekiant sudaryti galimybę naudoti elektroninį parašą
266k
42k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento sprendimas dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių dalinio pakeitimo siekiant sudaryti galimybę naudoti elektroninį parašą (2014/2011(REG))
– atsižvelgdamas į Komitetų pirmininkų sueigos pirmininko 2013 m. gruodžio 10 d. laišką,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 211 ir 212 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0175/2014),
1. nusprendžia padaryti toliau pateiktus Darbo tvarkos taisyklių dalinius pakeitimus;
2. primena, kad šie daliniai pakeitimai įsigalios pirmą kitos mėnesinės sesijos dieną;
3. paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą susipažinti Tarybai ir Komisijai.
Pakeitimas
Dabartinis tekstas
Pakeitimas 1 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 148 a straipsnis (naujas)
Elektroninis dokumentų tvarkymas
Parlamento dokumentai gali būti rengiami, pasirašomi ir platinami naudojant elektroninę formą. Biuras sprendžia dėl elektroninės formos techninių specifikacijų ir apipavidalinimo.
Pakeitimas 2 Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklės 156 straipsnio 1 dalis − aiškinimas, pateikiamas po 2 pastraipos
Pakeitimai gali būti pasirašomi elektroniniu būdu bandomojo projekto, kuris bus taikomas ribotam Parlamento komitetų skaičiui, metu, su sąlyga, kad komitetai, dalyvaujantys projekte, išreiškė savo pritarimą, ir taip pat kad buvo imtasi priemonių, siekiant užtikrinti parašų autentiškumą.
Išbraukta.
Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektas. Techniniai patikslinimai, susiję su Europos investicijų fondu, programa „Horizontas 2020“ ir bendrąja įmone „Shift2Rail “
280k
43k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Tarybos pozicijos dėl Europos Sąjungos 2014 finansinių metų taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekto, III skirsnis – Komisija (08219/2014 – C7-0146/2014 – 2014/2018(BUD))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(1), ypač į jo 41 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą, galutinai priimtą 2013 m. lapkričio 20 d.(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo(3),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa(4),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos dalyvavimo didinant Europos investicijų fondo kapitalą (COM(2014)0066),
– atsižvelgdamas į pasiūlymą dėl Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama bendroji įmonė „Shift2Rail“ (COM(2013)0922),
– atsižvelgdamas į Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektą, kurį Komisija priėmė 2014 m. vasario 11 d. (COM(2014)0078),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 9 d. priimtą ir 2014 m. balandžio 10 d. Europos Parlamentui perduotą Tarybos poziciją dėl Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekto (08219/2014 – C7‑0146/2014),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 75b ir 75e straipsnius,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0276/2014),
A. kadangi Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektas yra susijęs su patikslinimais, reikalingais siekiant įgyvendinti 2014 m. biudžetą pagal naujausius teisėkūros procedūra priimtus aktus, ypač su patikslinimais, reikalingais siekiant atlikti siūlomą Europos investicijų fondo (EIF) kapitalo padidinimą, įgyvendinti pokyčius, susijusius su programos „Horizontas 2020“ teisiniu pagrindu, priimtu jau oficialiai patvirtinus 2014 m. biudžetą, taip pat šis projektas yra susijęs su patikslinimais, siejamais su biudžeto struktūros, taikomos pasiūlymui dėl bendrosios įmonės „Shift2Rail“, kūrimu;
B. kadangi EIF kapitalo bazės padidinimas padės pagerinti mažųjų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą pagal programas „COSME“ ir „Horizontas 2020“;
C. kadangi programos „Horizontas 2020“ nomenklatūros pokyčiai yra būtini siekiant ją suderinti su 2013 m. gruodžio mėn. priimto teisinio pagrindo nuostatomis;
D. kadangi bendrajai įmonei „Shift2Rail“ skirtos tinkamos biudžeto struktūros sukūrimas yra būtinas ir vykdant 2014 m. biudžeto procedūrą jau atliktas kitų bendrųjų įmonių atveju;
E. kadangi pagal Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektą siekiama oficialiai įtraukti šiuos biudžeto pakeitimus į 2014 m. biudžetą;
F. kadangi siūlomi pokyčiai pristatomi kaip biudžeto požiūriu neutralūs ir visiškai nekeičia bendro 2014 m. išlaidų lygio;
1. primena, kad darbo programoje veiklai pagal biudžeto eilutę 08 02 04 01 „Mokslas visuomenei ir visuomenėje“ 2014 m. numatyta skirti apie 53 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, o Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekte šiai eilutei nesiūloma skirti jokių asignavimų; primena Komisijai įsipareigojimą, prisiimtą per 2014 m. balandžio 2 d. trišalį susitikimą biudžeto klausimais, nedelsiant atlikti vidaus perkėlimą į eilutę 08 02 04 01 „Mokslas visuomenei ir visuomenėje“, kad būtų užtikrinta sklandi šios veiklos pradžia, kaip nustatyta darbo programoje ir numatyta teisiniame pagrinde;
2. atkreipia dėmesį į Komisijos pateiktą Taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projektą ir į Tarybos poziciją dėl jo;
3. patvirtina Tarybos poziciją dėl taisomojo biudžeto Nr. 1/2014 projekto;
4. paveda Pirmininkui paskelbti, kad Taisomasis biudžetas Nr. 1/2014 yra galutinai priimtas, ir pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo pagal darnųjį metodą nustatomos su triukšmu susijusių naudojimo apribojimų taikymo Sąjungos oro uostuose taisyklės ir procedūros ir panaikinama Direktyva 2002/30/EB (05560/2/2014 – C7-0133/2014 – 2011/0398(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05560/2/2014 – C7‑0133/2014),
– atsižvelgdamas į Prancūzijos Senato, Vokietijos Bundesrato ir Nyderlandų Atstovų Rūmų pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 28 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 19 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0828) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Transporto ir turizmo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0274/2014),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. atsižvelgia į Komisijos pareiškimą, pridėtą prie šios rezoliucijos;
3. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
4. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
5. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
6. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Komisijos pareiškimas dėl Direktyvos 2002/49/EB peržiūros
Komisija su valstybėmis narėmis svarsto Direktyvos 2002/49/EB II priedą (triukšmo apskaičiavimo metodai), kad ją būtų galima priimti per ateinančius mėnesius.
Remdamasi PSO šiuo metu atliekamu darbu, susijusiu su triukšmo poveikio sveikatai vertinimo metodais, Komisija ketina peržiūrėti Direktyvos 2002/49/EB III priedą (poveikio sveikatai vertinimas, dozės ir reakcijos kreivės).
Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m. ***II
264k
36k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos pozicijos per pirmąjį svarstymą, priimtos siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą, kuriuo nustatomi Sąjungos veiksmai, susiję su Europos kultūros sostinėmis 2020–2033 m., ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 1622/2006/EB (05793/1/2014 – C7-0132/2014 – 2012/0199(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (05793/1/2014 – C7-0132/2014),
– atsižvelgdamas į Regionų komiteto 2012 m. vasario 15 d.(1) ir 2012 m. lapkričio 30 d.(2) nuomones,
– atsižvelgdamas į savo poziciją(3) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0407) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0275/2014),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Atsitiktinis banginių šeimos gyvūnų sugavimas ***II
264k
36k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl per pirmąjį svarstymą priimtos Tarybos pozicijos, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 812/2004, nustatantis priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose (06103/1/2014 – C7-0100/2014 – 2012/0216(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: antrasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą priimtą Tarybos poziciją (06103/1/2014 – C7-0100/2014),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į savo poziciją(2) dėl Komisijos pasiūlymo Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0447) per pirmąjį svarstymą,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 7 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 72 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto rekomendacijas antrajam svarstymui (A7-0272/2014),
1. pritaria per pirmąjį svarstymą priimtai Tarybos pozicijai;
2. pažymi, kad aktas priimtas remiantis Tarybos pozicija;
3. paveda Pirmininkui pasirašyti aktą su Tarybos pirmininku pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 297 straipsnio 1 dalį;
4. paveda generaliniam sekretoriui pasirašyti aktą, įsitikinus, kad buvo tinkamai įvykdytos visos procedūros ir, susitarus su Tarybos generaliniu sekretoriumi, pasirūpinti, kad jis būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo (COM(2012)0131 – C7-0086/2012 – 2012/0061(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0131),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 53 straipsnio 1 dalį ir į 62 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0086/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. rugsėjo 19 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 29 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą bei į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto ir Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0249/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniu pagal teisėkūros procedūrą priimamu aktu;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas)
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Direktyvą 2014/67/ES.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl 4 straipsnio 3 dalies g punkto
Tai, ar pareigas, į kurias laikinai paskiriamas komandiruojamas darbuotojas darbui paslaugų teikimo sistemoje atlikti tas pats ar kitas (komandiruojamas) darbuotojas yra užėmęs anksčiau, yra tik viena iš galimų elementų, į kuriuos reikia atsižvelgti kilus abejonėms ir vertinant faktinę padėtį.
Vien tai, kad tai gali būti vienas iš elementų, jokiu būdu neturėtų būti aiškinama kaip draudimas atlikti galimą vieno komandiruojamo darbuotojo pakeitimą kitu komandiruojamu darbuotoju ar galimybės tokiam pakeitimui, susijusiam visų pirma su sezoninėmis, cikliškomis ar pasikartojančiomis paslaugomis, uždraudimas.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo (Nauja redakcija) (COM(2013)0311 – C7-0147/2013 – 2013/0162(COD))
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0311),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0147/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 5 d. Teisės reikalų komiteto laišką Kultūros ir švietimo komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 27 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Kultūros ir švietimo komiteto pranešimą ir Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0058/2014),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės,
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją, atsižvelgdamas į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 (Nauja redakcija)
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų siekiant sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą (COM(2013)0761 – C7-0392/2013 – 2013/0371(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0761),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 114 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0392/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 3 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0174/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų siekiant sumažinti lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą
(1) Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/62/EB(6) priimta siekiant apsaugoti aplinką nuo pakuočių ir pakuočių poveikio arba jį sumažinti. Nors plastikiniai maišeliai pagal tą direktyvą laikomi pakuote, direktyvos nuostatose nenumatyta jokių konkrečių su tokių maišelių naudojimu susijusių priemonių;
(2) naudojant plastikinius maišelius susidaro labai daug šiukšlių ir neracionaliai naudojami ištekliai, be to, numatoma, kad nesiėmus priemonių, jų bus naudojama vis daugiau. Šiukšlėmis tapę plastikiniai maišeliai teršia aplinką ir didina jūrų taršą plačiai paplitusias taršos šiukšlėmis vandens telkiniuose problemas, taip pat kelia grėsmę viso pasaulio vandens ekosistemoms; [1 pakeit.]
(2a) be to, plastikinių maišelių sankaupos aplinkoje turi aiškų neigiamą poveikį tam tikriems ekonomikos sektoriams, pvz., turizmo sektoriui; [2 pakeit.]
(3) lengvieji, t. y. plonesni nei 50 mikronų plastikiniai maišeliai, kokių visų daugiausia sunaudojama Sąjungoje, rečiau naudojami pakartotinai nei storesni plastikiniai maišeliai, dėl to jie lengviau tampa šiukšlėmis ir dėl jų lengvo svorio yra didesnė tikimybė, kad jie pateks į aplinką, tiek į sausumą, tiek į gėlo vandens ir jūrų ekosistemas; [3 pakeit.]
(3a) dabartinės perdirbimo apimtys yra labai mažos, net jei plastikinius maišelius galima perdirbti. Be to, nesitikima, kad plastikinių maišelių perdirbimo apimtys bus didelės, nes dėl mažo storio ir nedidelio svorio plastikinių maišelių perdirbimo vertė nėra didelė. Kita vertus, plastikiniai maišeliai atskirai nesurenkami, jų gabenimas brangus, o jiems plauti perdirbimo tikslais reikia didelio kiekio vandens. Todėl perdirbant plastikinius maišelius dėl jų atsirandančios problemos neišsprendžiamos; [4 pakeit.]
(3b) atliekų tvarkymo hierarchijoje prevencija užima svarbiausią vietą. Todėl visos ES mastu buvo nustatytas atliekų mažinimo tikslas. Tačiau plastikiniai maišeliai naudojami įvairiais tikslais ir vis dar bus naudojami ateityje. Siekiant užtikrinti, kad reikalingi plastikiniai maišeliai neatsidurtų aplinkoje, atliekų tvarkymo infrastruktūra – ypač perdirbimas – turėtų būti išplėsta, o vartotojai turėtų būti informuojami apie tinkamą atliekų šalinimą. [46 pakeit.]
(4) Sąjungoje plastikinių maišelių sunaudojama labai nevienodai – daug lemia ne tik vartojimo įpročiai ir sąmoningumas aplinkos atžvilgiu, bet ir iš esmės valstybių narių politikos priemonių veiksmingumas. Kai kurioms valstybėms narėms pavyko gerokai sumažinti plastikinių maišelių naudojimą – septyniose geriausių rezultatų pasiekusiose valstybėse narėse sunaudojama tik 20 % vidutiniškai ES sunaudojamo plastikinių maišelių kiekio. Reikėtų nustatyti ES masto plastikinių maišelių naudojimo mažinimo tikslus palyginti su vidutiniu sunaudojamu lengvųjų plastikinių maišelių kiekiu Sąjungoje, siekiant atsižvelgti į jau sumažintą sunaudojamų plastikinių maišelių kiekį tam tikrose valstybėse narėse; [5 pakeit.]
(4a) iš turimų plastikinių maišelių sunaudojimo Sąjungoje duomenų matyti, kad jų sunaudojimas yra mažas arba sumažėjo tose valstybėse narėse, kuriose ekonominės veiklos vykdytojai plastikinius maišelius duoda ne nemokamai, o už nedidelį mokestį; [6 pakeit.]
(4b) be to, įrodyta, kad vartotojų informavimas yra būtinas siekiant sumažinti plastikinių maišelių naudojimą. Dėl to būtinos institucijų pastangos informuojant apie plastiko naudojimo poveikį aplinkai siekiant pakeisti vis dar gajų požiūrį, kad plastikas yra nekenksminga, pigi ir savaime bevertė medžiaga; [7 pakeit.]
(5) siekdamos atitinkamai sumažinti vidutinį sunaudojamą lengvųjų plastikinių maišelių kiekį valstybės narės turėtų imtis priemonių plonesnių kaip 50 mikronų ir labai riboto pakartotinio naudojimo plastikinių maišelių naudojimui mažintigerokai sumažinti pagal bendruosius Sąjungos atliekų politikos ir Sąjungos atliekų hierarchijos tikslus, nustatytus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB(7). Nustatant tokias priemones reikėtų atsižvelgti į šiuo metu konkrečiose valstybėse narėse sunaudojamą maišelių kiekį – kuo jis didesnis, tuo didesnės turėtų būti ir pastangos. Kad būtų galima stebėti, kaip mažinamas lengvųjų plastikinių maišelių naudojimas, nacionalinės valdžios institucijos teiks duomenis apie jų naudojimą pagal Direktyvos 94/62/EB 17 straipsnį; [8 pakeit.]
(5a) valstybės narės turėtų imtis ekonominių priemonių, pvz., nustatyti kainas, kurios jau yra pasiteisinusios kaip itin veiksmingos mažinant plastikinių maišelių naudojimą. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad maistu prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai nedalintų plastikinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius maišelius arba tokių labai lengvų plastikinių maišelių pakaitalus. Valstybės narės taip pat turėtų skatinti vien ne maisto produktais prekiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus prekių ar produktų pardavimo vietose nemokamai nedalinti plastikinių maišelių; [9 pakeit.]
(6) priemones valstybės narės gali rinktis įvairias – ekonomines, kaip antai mokesčiai ar rinkliavos, kurios jau yra pasiteisinusios kaip itin veiksmingos mažinant plastikinių maišelių naudojimą, taip pat turėtų gebėti naudotis ekonominėmis priemonėmis, pvz., mokesčiais ar rinkliavomis bei pardavimo ribojimus ribojimais, pavyzdžiui, draudimusdraudimais, kuriais nukrypstama nuo Direktyvos 94/62/EB 18 straipsnio nuostatų, tačiau turi būti laikomasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 34–36 straipsnių; [10 pakeit.]
(6a) drėgniems, nefasuotiems maisto produktams, pvz., žaliai mėsai, žuvies ar pieno produktams, ir nesupakuotiems maisto pusgaminiams vynioti naudojami plastikiniai maišeliai yra būtini užtikrinant maisto produktų higieną, todėl neturėtų būti įtraukti į šios direktyvos taikymo sritį; [47 ir 51 pakeit.]
(6b) labai lengvi plastikiniai maišeliai paprastai naudojami sausiems biriems, nesupakuotiems maisto produktams, pvz., vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams, vynioti. Labai lengvų plastikinių maišelių naudojimas padeda išvengti maisto atliekų susidarymo, nes taip vartotojui suteikiama galimybė nusipirkti tokį produkto kiekį, kokio jam reikia, neverčiant jo pirkti iš anksto supakuoto produkto kiekio, taip pat palengvinamas sugedusių gaminių pašalinimas neišmetant visos supakuotų produktų partijos. Vis dėlto labai lengvi plastikiniai maišeliai, pagaminti iš tradicinių plastikinių medžiagų, yra rimta taršos šiukšlėmis problema; [12 pakeit.]
(6c) plastikiniai maišeliai, pagaminti iš biologiškai skaidomų ir kompostuojamų medžiagų, mažiau kenkia aplinkai, nei maišeliai, pagaminti iš tradicinių plastikinių medžiagų. Jei plastikinių maišelių naudojimas turi privalumų, t. y., jei lengvi plastikiniai maišeliai naudojami sausiems, biriems, nesupakuotiems maisto produktams, pvz., vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams, vynioti, jie turėtų būti palaipsniui pakeičiami maišeliais, pagamintais iš perdirbto popieriaus, arba labai lengvais plastikiniais maišeliais iš biologiškai skaidomų ir kompostuojamų medžiagų. Jei reikėtų sumažinti plastikinių maišelių, ypač lengvų plastikinių maišelių, naudojimą, taršos mažinimo tikslas taip pat turėtų apimti tokių maišelių iš biologiškai skaidomų ir kompostuojamų medžiagų naudojimą. Tačiau valstybėms narėms, kurios yra nustačiusios atskiro biologinių atliekų surinkimo sistemą, turėtų būti leidžiama sumažinti už biologiškai skaidžius kompostuojamus lengvuosius plastikinius maišelius imamą mokestį; [13 pakeit.]
(6d) mažinant plastikinių maišelių naudojimą ypatingą vaidmenį turėtų atlikti švietimo programos, skirtos apskritai vartotojams ir visų pirma vaikams. Tas švietimo programas turėtų įgyvendinti tiek valstybės narės, tiek gamintojai bei mažmenininkai buities prekių ir maisto produktų pardavimo vietose; [14 pakeit.]
(6e) reikėtų taip pakeisti esminius reikalavimus, keliamus kompostuoti numatytam įpakavimui, kad būtų užtikrintas vienodo Europos kompostavimo sode standarto parengimas. Esminius reikalavimus, keliamus biologiškai skaidžiam įpakavimui, reikėtų pakeisti taip, kad būtų užtikrinta, jog tik visiškai biologiškai susiskaidančios medžiagos būtų laikomos biologiškai skaidžiomis; [15 pakeit.]
(6f) Europos standarte EN 13432 „Naudotų pakuočių, numatomų kompostuoti ir biologiškai skaidyti, reikalavimai. Galutinio pakuočių sutvarkymo vertinimo kriterijai ir bandymo schema“ nustatytos savybės, kurias turi turėti medžiaga, kad ji būtų laikoma kompostuojama, t. y., kad ji galėtų būti perdirbta vykdant organinio utilizavimo procesą, kurį sudaro kompostavimas ir anaerobinis skaidymas. Komisija turėtų prašyti Europos standartizacijos komitetą parengti kompostavimo sode standartą; [16 pakeit.]
(6g) kai kurias plastikines medžiagas jų gamintojai nurodo esant aerobiškai biologiškai skaidžias. Tokiose plastikinėse medžiagose aerobiškai biologiškai skaidūs priedai, paprastai metalo druskos, būna susimaišę su įprastu plastiku. Dėl tų priedų oksidacijos šios plastikinės medžiagos skyla į mažas dalis, kurios lieka aplinkoje. Todėl klaidinga tokias plastikines medžiagas vadinti biologiškai skaidžiomis. Dėl skilimo matomos šiukšlės, kaip antai plastikiniai maišeliai, virsta nematomomis antrinio mikroplastiko šiukšlėmis. Tokiu būdu atliekų problema nesprendžiama, o greičiau didina aplinkos taršą tomis plastikinėmis medžiagomis. Todėl tokios plastikinės medžiagos neturėtų būti naudojamos plastikiniam įpakavimui; [17 pakeit.]
(6h) reikėtų palaipsniui panaikinti medžiagų, kurios yra kancerogeninės, mutageninės ar toksiškos reprodukcijai, ir medžiagų, kurios ardo endokrininę sistemą, naudojimą pakavimui, kad būtų išvengta nereikalingo tokių medžiagų poveikio žmonėms ir tokios medžiagos nepatektų į aplinką atliekų etape; [18 pakeit.]
(6i) kenksmingosios medžiagos, visų pirma endokrininę sistemą ardančios cheminės medžiagos, esančios plastikiniuose maišeliuose, turėtų būti visiškai uždraustos siekiant užtikrinti tinkamą aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugos lygį; [19 pakeit.]
(7) plastikinių maišelių mažinimo priemonės turėtų būti tokios, kad jomis būtų tvariai mažinamas lengvųjų plastikinių maišelių naudojimas ir nepadidėtų bendras pakuočių kiekis; [20 pakeit.]
(7a) siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje būtų pripažįstamas biologiškai skaidomų ir kompostuojamų maišelių ženklinimas naudojant ženklą, atvaizdą ar spalvinį kodą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti šiuos ženklinimo būdus. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; [21 pakeit.]
(8) šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Komisijos komunikatą „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“(8) ir jos turėtų padėti įgyvendinti taršos šiukšlėmis mažinimo priemones, kurių imtasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB(9);
(8a) siekiant nepadaryti neigiamo poveikio vidaus rinkos veikimui, visoje Sąjungoje turėtų būti taikomos vienodos sąlygos dėl naudojamų medžiagų. Dėl to, kad kai kuriose valstybėse narėse diskriminuojamos kai kurios medžiagos, sunkiau vykdyti antrinį perdirbimą ir prekybą; [22 pakeit.]
(9) todėl Direktyva 94/62/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyva 94/62/EB iš dalies keičiama taip:
1) Į 3 straipsnį įterpiami šie punktai:"
„-2a. plastikiniai maišeliai – iš plastikinių medžiagų, apibrėžtų Komisijos reglamento (ES) Nr. 10/2011* 3 straipsnio 1 dalyje, pagaminti maišeliai su rankenomis arba be rankenų, kurie tiekiami vartotojams buities prekių ar maisto produktų pardavimo vietose pirkiniams gabenti. Plastikiniai maišeliai, kurie reikalingi užtikrinant maisto produktų higieną drėgniems, nefasuotiems maisto produktams, pvz., žaliai mėsai, žuvies ar pieno produktams, ir nesupakuotiems maisto pusgaminiams vynioti, pagal šią direktyvą nelaikomi plastikiniais maišeliais; [48 ir 53 pakeit.]
2a.
lengvieji plastikiniai maišeliai – iš plastikinių medžiagų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 10/2011 3 straipsnio 1 dalyjepunkte, pagaminti maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 50 mikronų ir kurie tiekiami vartotojams buities prekių ar maisto produktų pardavimo vietose, išskyrus labai lengvus plastikinius maišelius; [24 pakeit.]
2b.
labai lengvi plastikiniai maišeliai – iš plastikinių medžiagų, apibrėžtų Reglamento (ES) Nr. 10/2011 3 straipsnio 1 punkte, pagaminti maišeliai, kurių sienelės storis yra mažesnis kaip 10 mikronų; [25 pakeit.]
2c.
oksidacija skaidomos plastikinės medžiagos ‒ plastikinės medžiagos, kurių sudėtyje yra priedų, kurie paskatina plastikinės medžiagos skilimą į plastikinės medžiagos mikrodaleles; [26 pakeit.]
2d.
biologinės atliekos – biologiškai skaidžios sodų ir parkų atliekos, namų ūkių, restoranų, viešojo maitinimo įstaigų ir mažmeninės prekybos punktų maisto ir virtuvės atliekos bei panašios atliekos iš maisto perdirbimo įmonių. Joms nepriskiriamos miškų ar žemės ūkio atliekos, mėšlas, nuotekų dumblas ar kitos biologiškai skaidžios atliekos, pavyzdžiui, natūralūs audiniai, popierius ar perdirbta mediena. Joms taip pat nepriskiriami maisto gamybos šalutiniai produktai, kurie niekada netampa atliekomis; [27 pakeit.]
2e.
kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai medžiagos ‒ medžiagos, kurios pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008** VI priedo 3 dalį yra 1A arba 1B kategorijos kancerogeninės, mutageninės arba toksiškos reprodukcijai; [28 pakeit.]
2f.
endokrininę sistemą ardančios medžiagos ‒ medžiagos, turinčios endokrininę sistemą ardančių savybių, kurios, moksliniais duomenimis, gali daryti rimtą poveikį žmonių sveikatai arba kurios nustatytos pagal procedūrą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006*** 59 straipsnyje, arba kurios yra nustatytos pagal Komisijos rekomendaciją [.../.../ES]****;
______________________
* 2011 m. sausio 14 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 10/2011 dėl plastikinių medžiagų ir gaminių, skirtų liestis su maisto produktais (OL L 12, 2011 1 15, p. 1).
** 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (OL L 353, 2008 12 31, p. 1).“. [28 pakeit.]
"
*** 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL L 396, 2006 12 30, p. 1).
**** ... Komisijos rekomendacija [.../.../ES] dėl endokrininę sistemą ardančių cheminių medžiagų nustatymo kriterijų (OL C ...).“. [29 pakeit.]
2) 4 straipsnyje įterpiamos šios dalys:"
„-1a. Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pagaminta taip, kad joje kancerogeninių, mutageninių arba toksiškų reprodukcijai medžiagų arba endokrininę sistemą ardančių medžiagų koncentracija nebūtų didesnė kaip 0,01 proc. Valstybės narės užtikrina, kad pakuotė būtų pagaminta taip, kad joje nebūtų oksidacija skaidomų plastikinių medžiagų. Tos priemonės turi būti užtikrintos ne vėliau kaip ...(10). [30 pakeit.]
1a.
Valstybės narės imasi priemonių, kad tvariai sumažintų lengvųjų plastikinių maišelių naudojimą savo teritorijoje per dvejus metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo mažiausiai:
palyginti su vidutiniu suvartojimu Sąjungoje 2010 m., atitinkamai. [31 pakeit.]
Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai nedalytų nemokamai plastikinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius maišelius arba tokių labai lengvų plastikinių maišelių pakaitalus, kaip nurodyta šeštoje pastraipoje.
Valstybės narės užtikrina, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai už lengvuosius plastikinius maišelius imtų mokestį, kuris būtų veiksmingas ir proporcingas siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto tikslo. Valstybės narės užtikrina, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai už storesnius plastikinius maišelius imtų bent tą patį mokestį ir kad ekonominės veiklos vykdytojai prekybos vietoje nepakeistų lengvuosius plastikinius maišelius labai lengvais plastikiniais maišeliais. Valstybės narės imasi šių priemonių ne vėliau kaip ...(13).
Atskiro biologinių atliekų surinkimo sistemas nustačiusios valstybės narės gali reikalauti, kad maisto produktais prekiaujantys ekonominės veiklos vykdytojai iki 50 proc. sumažintų biologiškai skaidomų ir kompostuojamų lengvųjų plastikinių maišelių kainą.
Valstybės narės ragina maisto produktais prekiaujančius ekonominės veiklos vykdytojus už lengvuosius plastikinius maišelius imti mokestį, kuris būtų veiksmingas ir proporcingas siekiant pirmoje pastraipoje nurodyto tikslo. [32 pakeit.]
Valstybės narės imasi priemonių siekdamos užtikrinti, kad labai lengvi plastikiniai maišeliai, naudojami sausiems biriems, nesupakuotiems maisto produktams, pvz., vaisiams, daržovėms ir konditerijos gaminiams, vynioti, būtų laipsniškai pakeičiami maišeliais, pagamintais iš perdirbto popieriaus, arba labai lengvais biologiškai skaidomais ir kompostuojamais plastikiniais maišeliais. Valstybės narės turi pakeisti 50 proc. iki ...(14) ir 100 proc. iki ...(15)+. [33 pakeit.]
Tokios priemonės gali būti, be kita ko, nacionaliniai naudojimo mažinimo planai, ekonominės priemonės bei pardavimo apribojimaiValstybės narės gali panaudoti kitas ekonomines priemones ir toliau taikyti arba pradėti taikyti pardavimo apribojimus, kuriais nukrypstama nuo 18 straipsnio. Tačiau tokios priemonės nėra savavališkos valstybių narių tarpusavio prekybos diskriminacijos arba užslėpto jos apribojimo būdas. [34 pakeit.]
Teikdamos ataskaitas Komisijai pagal 17 straipsnį, valstybės narės taip pat praneša ir apie šių priemonių poveikį visam susidarančiam pakuočių atliekų kiekiui.
1b.
Mažmenininkai leidžia vartotojams atsisakyti ir palikti prekybos vietoje bet kokias pakuotes, kurios jiems yra nereikalingos, visų pirma maišelius. Mažmenininkai užtikrina, kad tokios pakuotės būtų pakartotinai panaudojamos arba perdirbamos. [35 pakeit.]
1c.
Komisija ir valstybės narės bent jau pirmaisiais metais po šios direktyvos įsigaliojimo skatina visuomenės informavimo ir sąmoningumo didinimo kampanijas apie neigiamą per didelio įprastinių plastikinių maišelių naudojimo poveikį aplinkai. [36 pakeit.]
1d.
Valstybės narės užtikrina, kad dėl lengvųjų plastikinių maišelių naudojimo mažinimo priemonių nepadidėtų bendras pakuočių kiekis.“. [38 pakeit.]
"
3) Įterpiamas šis straipsnis:"
„6a straipsnis
Ant plastikinių maišelių nurodytina informacija
Jeigu naudojami biologiškai skaidomi maišeliai, tai turi būti aiškiai nurodyta ant maišelio naudojant ženklą, atvaizdą ar spalvinį kodą. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais apibrėžiami tokie ženklai, siekiant užtikrinti jų pripažinimą visoje Sąjungoje. Valstybės narės gali patvirtinti priemones, kuriomis nurodomos kitos savybės, pvz., pakartotinis naudojimas, perdirbimas ir biologinis skaidumas.“. [39 pakeit.]
"
4) Įterpiamas šis straipsnis:"
„20a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.
2. Įgaliojimai priimti 6a straipsnyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikui nuo...(16).
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 6a straipsnyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.
4. Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
5. Pagal 6a straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu Europos Parlamentas arba Taryba per dviejų mėnesių laikotarpį nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie tą aktą nepareiškė prieštaravimo arba jei iki šio laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.“. [40 pakeit.]
"
5) II priedo 3 dalies c ir d punktai iš dalies keičiami taip:"
„c) Pakuotės, naudojamos kompostui
Pakuočių atliekos, kurios apdorojamos siekiant jas kompostuoti, turi taip biologiškai skaidytis, kad tai būtų suderinama su atskiro surinkimo sistema ir su pramoniniais kompostavimo procesais ir (arba) kompostavimo sode veikla, kur jos pateks.
d)
Biologiškai skaidžios pakuotės
Biologiškai skaidomos pakuočių atliekos turi būti tokios kilmės, kad galėtų fiziškai, chemiškai, termiškai ir biologiškai irti taip, kad visos medžiagos galiausiai suskiltų į anglies dioksidą, biomasę ir vandenį.“. [41 pakeit.]
"
2 straipsnis
1. Valstybės narės iš dalies pakeičia nacionalinės teisės aktus, jeigu tai būtina, ir užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi per dvylika mėnesių nuo jos įsigaliojimo. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą. [42 pakeit.]
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
2a straipsnis
Iki ...(17) Komisija įvertina šios direktyvos veiksmingumą ir nusprendžia, ar reikalingos tolesnės priemonės, jei tinkama, pateikdama teisėkūros pasiūlymą. [43 pakeit.]
3 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas (OL L 312, 2008 11 22, p. 3).
Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Efektyvaus išteklių naudojimo Europos planas“ (COM(2011)0571 galutinis).
2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) (OL L 164, 2008 6 25, p. 19).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės (COM(2013)0197 – C7-0098/2013 – 2013/0106(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0197),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 77 straipsnio 2 dalies d punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0098/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. spalio 23 d. rezoliuciją „Kova su organizuotu nusikalstamumu, korupcija ir pinigų plovimu. Rekomendacijos dėl veiksmų ir iniciatyvų, kurių reikia imtis“(1), ypač į jos nuostatas dėl kovos su prekyba žmonėmis ir narkotikų prekeiviais,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 13 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir į Užsienio reikalų komiteto ir Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0461/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatomos išorės jūrų sienų stebėjimo vykdant Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros koordinuojamą operatyvų bendradarbiavimą taisyklės
Finansinė atsakomybė, susijusi su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra ES ***I
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka (COM(2012)0335 – C7-0155/2012 – 2012/0163(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0335),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0155/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 4 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7–0124/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);
2. pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo nustatoma finansinės atsakomybės, susijusios su investuotojų ir valstybės ginčų sprendimu teismuose, įsteigtuose tarptautiniais susitarimais, kurių šalis yra Europos Sąjunga, paskirstymo tvarka
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES) Nr. 912/2014.)
Teisėkūros rezoliucijos priedas
Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendras pareiškimas
Šio reglamento priėmimas ir taikymas nedaro poveikio Sutartimis nustatytam kompetencijos padalijimui ir neturi būti aiškinamas kaip Sąjungos naudojimasis pasidalijamąja kompetencija srityse, kuriose Sąjunga savo kompetencija nepasinaudojo.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (COM(2013)0192 – C7-0097/2013 – 2013/0103(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0192),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 207 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0097/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0053/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(1);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių
(1) apsaugos nuo importo dempingo kaina ir subsidijuojamo importo iš šalių, kurios nėra Europos Sąjungos narės, bendrosios taisyklės yra nustatytos atitinkamai Tarybos reglamente (EB) Nr. 1225/2009(3) ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 597/2009(4) (toliau bendrai – reglamentai). Reglamentai priimti 1995 m., pabaigus Urugvajaus derybų raundą. Kadangi nuo tada jie buvo ne kartą iš dalies keičiami, 2009 m. Taryba nusprendė reglamentus kodifikuoti, siekdama aiškumo ir racionalumo;
(2) taigi reglamentai buvo iš dalies pakeisti, tačiau jų veikimas iš esmės nesikeitė nuo 1995 m. Todėl 2011 m. Komisija pradėjo reglamentų peržiūrą, kad, inter alia, būtų geriau atsižvelgiama į XXI a. pradžios verslo poreikius;
(3) remiantis šios peržiūros išvadomis, reikėtų iš dalies pakeisti tam tikras reglamentų nuostatas, siekiant didesnio skaidrumo ir nuspėjamumo, nustatyti veiksmingas kovos su trečiųjų šalių atsakomaisiais veiksmais priemones, pagerinti veiksmingumą, patikimiau užtikrinti nuostatų įgyvendinimą ir tobulinti peržiūrų praktiką. Be to, į Reglamentus turėtų būti įtraukta tam tikra praktika, kuria pastaraisiais metais vadovautasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose; [1 pakeit.]
(4) norint, kad antidempingo ir antisubsidijų tyrimai būtų skaidresni ir labiau nuspėjami, šalys, kurioms gali turėti poveikio laikinosios antidempingo ir kompensacinės priemonės, visų pirma importuotojai, turėtų žinoti, kad tokias priemones ketinama nustatyti. Suteiktas laikas turėtų atitikti laikotarpį nuo įgyvendinimo akto projekto pateikimo antidempingo komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnį, ir antisubsidijų komitetui, įsteigtam pagal Reglamento (EB) Nr. 597/2009 25 straipsnį, iki to akto Komisijos priėmimo. Šis laikotarpis nustatytas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 3 straipsnio 3 dalyje. Be to, kai vykdant tam tikrus tyrimus netikslinga nustatyti laikinąsias priemones, pageidautina, kad tokiais atvejais šalys pakankamai iš anksto apie tai žinotų;[2 pakeit.]
(5) prieš nustatant laikinąsias priemones eksportuotojams ar gamintojams turėtų būti suteiktas tam tikras neilgas laikotarpis individualaus dempingo ar subsidijų skirtumo apskaičiavimui patikrinti. Taip būtų galima ištaisyti apskaičiavimo klaidas prieš nustatant priemones;[95 pakeit.]
(6) norint užtikrinti, kad būtų veiksmingų kovos su atsakomaisiais veiksmais priemonių, Sąjungos gamintojams turėtų būti sudarytos sąlygos naudotis reglamentų nuostatomis nebijant trečiųjų šalių atsakomųjų veiksmų. Pagal galiojančias nuostatas esant ypatingoms aplinkybėms, ypač kai tai susiję su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), tyrimą galima inicijuoti negavus skundo, jei turima pakankamai dempingo, kompensuotinų subsidijų, žalos ir priežastinio ryšio įrodymų. Prie tokių ypatingų aplinkybių turėtų būti priskirti ir trečiųjų šalių grasinimai atsakomaisiais veiksmais; [3 pakeit.]
(7) pradėjus tyrimą be skundo Sąjungos gamintojams turėtų būti nustatyta prievolėpateiktas prašymas bendradarbiauti ir pateikti tyrimui tęsti būtiną informaciją, kad jos būtų pakankamai tokiam tyrimui atlikti grasinimų dėl atsakomųjų veiksmų atveju. Mažosios ir labai mažos įmonės turėtų būti atleidžiamos nuo tos prievolės, siekiant apsaugoti jas nuo nepagrįstos biurokratinės naštos ir išlaidų; [4 pakeit.]
(8) trečiosios šalys vis dažniau kišasi į prekybą žaliavomis, norėdamos išlaikyti žaliavas savo teritorijoje vidaus naudotojų grandžiai, pvz., nustato eksporto mokesčius arba taiko dvigubą kainodarą. Tokiais atvejais žaliavų kainos nėra normalių rinkos jėgų, atitinkančių konkrečios žaliavos pasiūlą ir paklausą, veikimo pasekmė. Toks kišimasis papildomai iškraipo prekybą. Todėl Sąjungos gamintojai patiria ne tik žalingą dempingą, bet ir, palyginti su tokią veiklą vykdančių trečiųjų šalių naudotojų grandies gamintojais, papildomus prekybos iškraipymus. Norint tinkamai apsaugoti prekybą struktūrinių žaliavos rinkos iškraipymų atvejais neturi būti taikoma mažesnio muito taisyklė;
(9) Sąjungoje kompensuotinos subsidijos yra iš esmės uždraustos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Todėl trečiųjų šalių taikomos kompensuotinos subsidijos ypač iškraipo prekybą. Komisijos patvirtintos valstybės pagalbos teikiama vis mažiau. Todėl, kalbant apie antisubsidijų priemonę, mažesnio muito taisyklė neturėtų būti toliau taikoma importui iš subsidijas teikiančios (-ių) šalies (-ių);
(10) siekiant optimizuoti peržiūrų praktiką, jei pabaigus priemonių galiojimo pabaigos peržiūros tyrimą priemonės nepratęsiamos, per tyrimą surinkti muitai turėtų būti grąžinami importuotojams. Ši nuostata tinkama, jei tiriamuoju laikotarpiu nenustatomos sąlygos, dėl kurių priemonės turėtų būti toliau taikomos; [5 pakeit.]
(11) tam tikra praktika, kuria pastaraisiais metais vadovautasi antidempingo ir antisubsidijų tyrimuose, turėtų būti įtraukta į reglamentus;
(11a) Komisija bet kokį dokumentą, kuriuo siekiama patikslinti dažnai naudojamą Komisijos praktiką, susijusią su šio reglamento taikymu, (įskaitant ketverių gairių – dėl panašios šalies atrankos, dėl priemonių galiojimo pabaigos peržiūros ir trukmės, dėl žalos skirtumų ir dėl Sąjungos interesų – projektus) turėtų patvirtinti tik įsigaliojus šiam reglamentui ir po tinkamų konsultacijų su Europos Parlamentu ir Taryba, be to, tokiame dokumente turėtų visapusiškai atsispindėti šio reglamento turinys; [6 pakeit.]
(11b) Sąjunga nėra TDO konvencijų šalis, bet jų šalimis yra jos valstybės narės. Šiuo metu visos Sąjungos valstybės narės yra ratifikavusios tik svarbiausias TDO konvencijas. Siekdama atnaujinti socialinių standartų pakankamo lygio apibrėžtį, nustatytą remiantis Reglamento (ES) Nr. 1225/2009 Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Komisija deleguotaisiais aktais atnaujins šį priedą, kai tik Sąjungos valstybės narės ratifikuos kitas prioritetines TDO konvencijas; [7 pakeit.]
(12) Sąjungos pramonė nebeturėtų būti apibrėžiama pagal reglamentuose nustatytas inicijavimo ribas;
(12a) įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, sunku dalyvauti prekybos apsaugos procedūrose dėl tų procedūrų sudėtingumo ir didelių su jomis susijusių išlaidų. Reikėtų padėti MVĮ naudotis priemonėmis sustiprinant MVĮ pagalbos tarnybos, kuri turėtų teikti pagalbą MVĮ, kai jos teikia skundus ir stengiasi pasiekti tyrimams pradėti būtiną lygį, vaidmenį. Taip pat atsižvelgiant į MVĮ būdingus apribojimus turėtų būti geriau pritaikytos su prekybos apsaugos procedūromis susijusios administracinės procedūros; [8 pakeit.]
(12b) antidempingo atvejais tyrimai turėtų trukti ne ilgiau nei devynis mėnesius, o tokie tyrimai turėtų būti baigti per 12 mėnesių nuo tyrimo pradžios. Antisubsidijų atvejais tyrimai turėtų trukti ne ilgiau nei devynis mėnesius, o tokie tyrimai turėtų būti baigti per 10 mėnesių nuo tyrimo pradžios. Bet kuriuo atveju laikinieji muitai turėtų būti taikomi tik laikotarpiu, kuris prasideda praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios ir baigiasi praėjus šešiems mėnesiams nuo tyrimo pradžios; [9 pakeit.]
(12c) Komisija turėtų atskleisti suinteresuotosioms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai daugiau įmonių jai pateiktos nekonfidencialios informacijos. Komisija turėtų būti įpareigota, prieš priimdama bet kokį įmonės pasiūlymą, konsultuotis su Sąjungos pramone; [10 pakeit.]
(13) jei pradiniuose tyrimuose nustatoma, kad dempingo ar subsidijų skirtumai nesiekia de minimis ribų, eksportuotojų, dėl kurių nebus vykdomas tolesnis peržiūros tyrimas, atžvilgiu tyrimas turėtų būti nedelsiant baigiamas;
(14) dėl antidempingo ir antisubsidijų peržiūrų tyrimų tikslinga nustatyti, kad būtų galima pasirinkti kitus metodus nei per tyrimą, dėl kurio buvo nustatyta priemonė, kad, inter alia, būtų užtikrinama, kad tam tikru metu atliekant tyrimus būtų taikomi suderinti metodai. Ši nuostata visų pirma leis keisti metodus, juos patikslinus atsižvelgiant į pasikeitusią padėtį;
(15) jei tenkinamos vengimo tyrimo inicijavimo sąlygos, importas turėtų būti registruojamas visais atvejais;
(16) vengimo tyrimuose patartina panaikinti sąlygą, kad nagrinėjamojo produkto gamintojai, norintys, kad jiems nebūtų taikomas registravimas ar išplėstieji muitai, neturėtų būti susiję su gamintojais, kuriems taikomos pradinės priemonės. Patirtis rodo, kad kartais nagrinėjamojo produkto gamintojai priemonių nevengia, tačiau yra susiję su gamintoju, kuriam taikomos pradinės priemonės, todėl minėtą sąlygą tikslinga panaikinti. Gamintojams nereikėtų užkirsti kelio pasinaudoti minėta išimtimi vien todėl, kad jie susiję su gamintoju, kuriam taikomos pradinės priemonės. Be to, jei priemonių vengiama Sąjungos teritorijoje, tai, kad importuotojai yra susiję su gamintojais, kuriems taikomos priemonės, neturėtų būti lemiamas veiksnys sprendžiant, ar importuotojui galima taikyti išimtį;
(17) tais atvejais, kai Sąjungos gamintojų yra tiek daug, kad reikia vykdyti atranką, gamintojų grupė turėtų būti atrenkama ne vien iš skundą teikiančių gamintojų, bet iš visų Sąjungos gamintojų;
(18) vertinant Sąjungos interesus visiems Sąjungos gamintojams, ne vien skundą teikiantiems gamintojams, turėtų būti suteikta galimybė pateikti savo pastabas;[93 pakeit.]
(18a) Komisijos Europos Parlamentui ir Tarybai teikiama Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 ir Reglamento (EB) Nr. 597/2009 įgyvendinimo metinė ataskaita yra struktūrinio tarpinstitucinio dialogo šiuo klausimu dalis ir sudaro galimybę reguliariai ir laiku stebėti prekybos apsaugos priemones. Viešai skelbiant tokią ataskaitą praėjus šešiems mėnesiams po to, kai ji pateikta Europos Parlamentui ir Tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei užtikrinamas prekybos apsaugos priemonių skaidrumas. [11 pakeit.]
(18b) Komisija turėtų užtikrinti didesnį tyrimo procedūrų, vidaus procedūrų ir tyrimų rezultatų skaidrumą ir visos nekonfidencialios bylos turėtų būti prieinamos suinteresuotosioms šalims interneto platformoje; [12 pakeit.]
(18c) Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą turėtų reguliariai informuoti apie visus pradedamus tyrimus ir jų eigą; [13 pakeit.]
(18d) kai Sąjungos gamintojų yra tiek daug, kad reikia vykdyti atranką, Komisija, atrinkdama gamintojų grupę, turėtų visapusiškai atsižvelgti į MVĮ grupėje užimamą dalį, ypač įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju; [14 pakeit.]
(18e) siekiant pagerinti prekybos apsaugos priemonių veiksmingumą, profesinėms sąjungoms turėtų būti leidžiama pateikti raštiškus skundus kartu su Sąjungos pramone; [92 pakeit.]
(19) todėl Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 ir Reglamentas (EB) Nr. 597/2009 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeisti,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
1 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 iš dalies keičiamas taip:
-1. Pavadinimas pakeičiamas taip:"
„2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių“; [15 pakeit.]
"
-1a. Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"
„(11a) trečiosios šalys vis dažniau kišasi į prekybą siekdamos naudos vidaus gamintojams, pvz., jos nustato eksporto mokesčius arba taiko dvigubą kainodarą. Dėl tokio kišimosi prekyba papildomai iškraipoma. Todėl Sąjungos gamintojams žalą daro ne tik dempingas, bet ir papildomi prekybos iškraipymai, palyginti su tokią veiklą vykdančių trečiųjų šalių gamintojais. Papildomi prekybos iškraipymai gali atsirasti ir dėl skirtingo lygio darbo ir aplinkosaugos standartų. Taigi mažesnio muito taisyklė neturėtų būti taikoma tais atvejais, kai eksportuojanti šalis taiko nepakankamo lygio socialinius ir aplinkosaugos standartus. Pakankamas lygis nustatomas ratifikavus svarbiausias Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir daugiašalius aplinkosaugos susitarimus (DAS), kurių šalis yra ES. Nesąžininga konkurencija ypatingai kenkia mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), kadangi dėl savo mažo dydžio jos negali prisitaikyti prie tokios konkurencijos. Taigi, mažesnio muito taisyklė neturėtų būti taikoma tuo atveju, kai skundas pateiktas sektoriaus, kurį sudaro daugiausia MVĮ, vardu. Tačiau mažesnio muito taisyklė visada turėtų būti taikoma tais atvejais, kai struktūriniai žaliavų rinkos iškraipymai atsiranda dėl mažiausiai išsivysčiusios šalies priimto sprendimo apsaugoti savo visuomenės interesus;“; [16 pakeit.]
"
-1b. 1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:"
„Bet kurio dempingo kaina parduodamo produkto naudojimas, susijęs su valstybės narės žemyninio šelfo arba išskirtinės ekonominės zonos tyrinėjimu arba jų išteklių naudojimu, laikomas importu pagal šį reglamentą ir apmokestinamas atitinkamu muito mokesčiu, kai toks naudojimas Sąjungos pramonei daro žalą.“; [17 pakeit.]
"
-1c. 1 straipsnis papildomas šia dalimi:"
„4a. Šiame reglamente sąvoka „žaliava“ suprantama kaip konkretaus gaminio sąnaudos, turinčios didelį poveikį gamybos sąnaudoms.“; [18 pakeit.]
"
-1d. 1 straipsnis papildomas šia dalimi:"
„4b. Turėtų būti laikoma, kad žaliavai poveikį daro struktūriniai iškraipymai, kai jos kaina yra ne vien įprastinio rinkos jėgų veikimo, kuriam įtaką daro pasiūla ir paklausa, rezultatas. Tokie iškraipymai yra trečiųjų šalių kišimosi, apimančio, pvz., eksporto mokesčius, eksporto apribojimus ir dvigubų kainų sistemas, rezultatas.“; [19 pakeit.]
"
-1e. 2 straipsnio 7 dalies a punkto antra pastraipa pakeičiama taip:"
„Atitinkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė parenkama pagrįstu būdu ir tinkamai atsižvelgiant į visą atrankos metu pateiktą patikimą informaciją. Atrinkta valstybė taip pat turi taikyti pakankamo lygio socialinius ir aplinkosaugos standartus, o pakankamas lygis nustatomas pagal tai, ar trečioji šalis ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina DAS ir jų protokolus, kurių šalis Sąjunga visada yra, ir Ia priede išvardytas TDO konvencijas. Be to, atsižvelgiama į terminus; kada tinkama, pasirenkama trečioji rinkos ekonomikos valstybė, kuri yra to paties tyrimo objektu.“; [70 ir 86 pakeit.]
"
1. 4 straipsnio 1 dalyje įžanginė formuluotė pakeičiama taip:"
„1. Šiame reglamente sąvoka „Sąjungos pramonė“ suprantama kaip panašius produktus gaminančių Sąjungos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos Sąjungos produkcijos, išskyrus:“;
"
1a. 5 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:"
„Išskyrus 6 dalyje numatytus atvejus, tyrimas nustatyti įtariamo dempingo buvimą, mastą ir poveikį pradedamas, gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių Sąjungos pramonės vardu pateiktą skundą. Skundus taip pat kartu gali teikti Sąjungos pramonės subjektai arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bet kokia jų vardu veikianti asociacija, neturinti juridinio asmens teisių, ir profesinės sąjungos.“; [87 ir 90 pakeit.]
"
1b. 5 straipsnyje įterpiama ši dalis:"
„1a. Nagrinėjant antidempingo bylas, Komisija, pasitelkusi MVĮ pagalbos tarnybą, įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, sudaro geresnes galimybes naudotis priemone.
MVĮ pagalbos tarnyba didina informuotumą apie priemonę, teikia informaciją ir paaiškinimus apie tai, kaip paduoti skundą ir kaip geriau pateikti dempingo ir žalos įrodymus.
MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teikiamų statistinių duomenų formas ir klausimynus.
Pradėjus tyrimą, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja apie tą tyrimą MVĮ ir atitinkamas jų asociacijas, kurioms pradėtas tyrimas galėtų turėti įtakos, ir praneša joms atitinkamus galutinius terminus, iki kurių įmonės gali užsiregistruoti kaip suinteresuotosios šalys.
MVĮ pagalbos tarnyba padeda spręsti klausimus, iškylančius pildant klausimynus, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ skundams, susijusiems su tyrimu, pradėtu pagal 5 straipsnio 6 dalį. Ji kiek galėdama padeda mažinti dėl kalbos barjerų atsirandančią naštą.
Jei MVĮ pateikia dempingo prima facie įrodymų, MVĮ pagalbos tarnyba suteikia MVĮ informaciją apie atitinkamo produkto importo apimties ir vertės pokyčius pagal 14 straipsnio 6 dalį.
MVĮ pagalbos tarnyba taip pat supažindina su papildomais būdais susisiekti ir palaikyti ryšį su bylas nagrinėjančiu pareigūnu ir nacionalinėmis muitinėmis. Be to, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja MVĮ apie galimybes prašyti persvarstyti priemones ir grąžinti sumokėtus antidempingo muitus ir apie tokiam prašymui taikomas sąlygas.“; [20 pakeit.]
"
1c. 5 straipsnio 4 dalis papildoma šia pastraipa:"
„Įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju Komisija, pasitelkdama MVĮ pagalbos tarnybą, padeda pasiekti nustatytas ribas.“; [21 pakeit.]
"
1d. 5 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:"
„6. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis, ypač kai tai susiję su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą negavusi Sąjungos pramonės subjektų arba jų vardu paduoto raštiško skundo, kuriuo prašoma pradėti tokį tyrimą, tai daroma remiantis šiam tyrimui pagrįsti pakankamais dempingo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymais, nurodytais 2 dalyje.“; [22 pakeit.]
"
1e. 6 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:"
„9. Pradėjus tyrimą pagal 5 straipsnio 9 dalį, jis, jei tai įmanoma, turi būti baigtas per 9 mėnesius. Tačiau bet kuriuo atveju toks tyrimas turi būti baigtas per vienus metus nuo jo pradžios, laikantis 8 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl įsipareigojimų arba 9 straipsnio pagrindu priimtų išvadų dėl galutinių veiksmų. Tyrimo laikotarpis, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, jei tai įmanoma, sutampa su finansiniais metais.“; [23 pakeit.]
"
2. 6 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"
„10. Panašaus produkto Sąjungos gamintojai privalogamintojų, išskyrus mažuosius ir labai mažus Sąjungos gamintojus,prašoma bendradarbiauti tyrimuose, inicijuotuose pagal 5 straipsnio 6 dalį. [24 pakeit.]
10a.
Komisija visoms suinteresuotosioms šalims užtikrina kuo geresnes galimybes susipažinti su informacija, naudodama tokią informavimo sistemą, kai tyrimo bylas papildžius nauja nekonfidencialia informacija suinteresuotosios šalys gauna pranešimą. Su nekonfidencialia informacija taip pat turi būti galima susipažinti ir naudojant interneto platformą.[25 pakeit.]
10b.
Komisija, prireikus pasitelkusi bylas nagrinėjantį pareigūną, užtikrina, kad suinteresuotosioms šalims būtų garantuota galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis ir kad tyrimai būtų vykdomi nešališkai, teisingai ir per tinkamą laikotarpį. [26 pakeit.]
10c.
Suinteresuotosioms šalims paprašius Komisija visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia klausimynus, kurie naudojami atliekant tyrimą.“; [27 pakeit.]
"
3. 7 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Laikinieji muitai gali būti nustatyti, jeigu pagal 5 straipsnį yra pradėtos tyrimo procedūros, jeigu suinteresuotoms šalims apie tai pranešta ir sudaryta pakankamai galimybių pateikti informaciją bei pastabas, remiantis 5 straipsnio 10 dalimi, jeigu preliminariai nustatomas dempingo faktas bei jo sąlygota žala Sąjungos pramonei, ir jeigu ginant Sąjungos interesus būtina užkirsti kelią tokiai žalai. Laikinieji muitai nustatomi ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios.“; [28 pakeit.]
"
a) 1 dalis papildoma šiuo sakiniu:"
„Laikinieji muitai netaikomi dvi savaites po to, kai suinteresuotosioms šalims pateikiama informacija pagal 19a straipsnį. Šios informacijos pateikimas neturi poveikio sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti vėliau.“[29 pakeit.]
"
b) 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Laikinojo antidempingo muito suma neviršija nustatyto laikinojo dempingo skirtumo, bet jiturėtų būti mažesnė už dempingo skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.
Toks mažesnis muitas netaikomas šiais atvejais:
a)
Išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų, ši suma turėtų būti mažesnė už dempingo skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.arba reikšmingo valstybės kišimosi, susijusio, be kita ko, su kainomis, išlaidomis ir sąnaudomis, įskaitant, pvz., žaliavas ir energiją, mokslinius tyrimus ir darbo jėgą, produkciją, pardavimą ir investicijas, valiutos keitimo kursą ir sąžiningos prekybos finansavimo sąlygas;
b)
eksportuojanti valstybė netaiko pakankamo lygio socialinių ir aplinkosaugos standartų, o pakankamas lygis nustatomas pagal tai, ar trečioji šalis ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina DAS ir jų protokolus, kurių šalis Sąjunga tuo metu yra, ir Ia priede išvardytas TDO konvencijas;
c)
skundo pateikėjas atstovauja įvairialypei ir susiskaidžiusiai pramonei, kurią sudaro daugiausia MVĮ;
d)
atlikus tyrimą arba atskirą antisubsidijų tyrimą bent preliminariai nustatyta, kad eksportuojanti šalis skiria vieną ar daugiau subsidijų konkretų produktą eksportuojantiems gamintojams.
Tačiau toks mažesnis muitas visada taikomas, kai konkretų produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų ir tokia šalis priskiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, išvardytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012* IV priede.
__________
* 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 978/2012, kuriuo taikoma bendrųjų muitų tarifų lengvatų sistema ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 732/2008.“; [30 pakeit.]
"
3a. 8 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas dempingas ir žala, Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu, gali priimti bet kurio eksportuotojo savanoriškus pakankamus įsipareigojimus peržiūrėti savo kainas ar nutraukti eksportą dempingo kainomis, jei taikant tokius pasiūlymus bus veiksmingai pašalintas žalingas dempingo poveikis. Tokiu atveju ir tol, kol šie įsipareigojimai galioja, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 7 straipsnio 1 dalį, ar galutiniai muitai, Tarybos nustatyti pagal 9 straipsnio 4 dalį, kartu su vėlesniais pakeitimais, netaikomi atitinkamam nagrinėjamųjų produktų, gaminamų Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo nurodytų bendrovių, importui. Kainos pagal šiuos įsipareigojimus didinamos ne daugiau nei būtina dempingo skirtumui pašalinti, ir jos turėtų būti didinamos mažiau nei dempingo skirtumas, jei tokio padidinimo užtektų žalai Sąjungos pramonei pašalinti, nebent Komisija, skirdama laikinuosius ar galutinius muitus, nusprendė, kad tas mažesnis muitas neturi būti taikomas.“; [31 pakeit.]
"
3b. 8 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"
„4. Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, gali būti reikalaujama pateikti pagrįstą nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kad jie būtų prieinami kitoms tyrimu suinteresuotoms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai. Reikalaujama, kad šalys atskleistų kiek įmanoma daugiau su tokių įsipareigojimų turiniu ir pobūdžiu susijusios informacijos, tinkamai saugant konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 29 straipsnyje. Be to, Komisija, prieš priimdama tokį pasiūlymą, turi konsultuotis su Sąjungos pramone dėl pagrindinių įsipareigojimų požymių.“; [32 pakeit.]
"
4. 9 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 3 dalis pakeičiama taip:"
„3. Inicijavus tyrimą pagal 5 straipsnio 9 dalį, žala paprastai laikoma nereikšminga, jeigu nagrinėjamasis importas neviršija 5 straipsnio 7 dalyje nustatyto kiekio. Atliekant tą patį tyrimą ir nustačius, kad dempingo skirtumas yra mažesnis nei 2 % procentinėmis dalimis išreikštos eksporto kainos, tyrimas nedelsiant baigiamas.“;
"
b) 4 dalies paskutinis sakinys pakeičiamas taip:"
„Antidempingo muito suma neviršija nustatyto dempingo skirtumo, tačiau ji turėtų būti mažesnė už šį skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.
Toks mažesnis muitas netaikomas šiais atvejais:
a)
Išskyrus tuos atvejus, kai nagrinėjamąjį produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų, ši suma yra mažesnė už dempingo skirtumą, jei šio mažesnio muito pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalintiarba reikšmingo valstybės kišimosi, susijusio, be kita ko, su kainomis, išlaidomis ir sąnaudomis, įskaitant, pvz., žaliavas ir energiją, mokslinius tyrimus ir darbo jėgą, produkciją, pardavimą ir investicijas, valiutos keitimo kursą ir sąžiningos prekybos finansavimo sąlygas;
b)
eksportuojanti valstybė netaiko pakankamo lygio socialinių ir aplinkosaugos standartų, o pakankamas lygis nustatomas pagal tai, ar trečioji šalis ratifikavo ir veiksmingai įgyvendina DAS ir jų protokolus, kurių šalis Sąjunga tuo metu yra, ir Ia priede išvardytas TDO konvencijas;
c)
skundo pateikėjas atstovauja įvairialypei ir susiskaidžiusiai pramonei, kurią sudaro daugiausia MVĮ;
d)
atlikus tyrimą arba atskirą antisubsidijų tyrimą nustatyta, kad eksportuojanti šalis skiria vieną ar daugiau subsidijų konkretų produktą eksportuojantiems gamintojams.
Tačiau toks mažesnis muitas visada taikomas, kai konkretų produktą eksportuojančioje šalyje nustatyta struktūrinių žaliavų rinkos iškraipymų ir ta šalis priskiriama mažiausiai išsivysčiusioms šalims, išvardytoms Reglamento (ES) Nr. 978/2012 IV priede.“; [33 pakeit.]
"
5. 11 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
—a) 2 dalies antra pastraipa pakeičiama taip:"
„Priemonių galiojimo termino peržiūra pradedama, jeigu prašyme pateikiami pakankami įrodymai, kad priemonei nustojus galioti bus labai tikėtina, jog dempingas ir žala tęsis arba pasikartos. Pavyzdžiui, tokią tikimybę gali patvirtinti įrodymai, kad tęsiasi dempingas arba žala, kad tik pritaikytos priemonės pašalino žalą, arba kad susidariusi eksporto situacija arba rinkos sąlygos rodo tolesnio, žalą sukeliančio dempingo tikimybę. Tokią tikimybę taip pat gali patvirtinti nuolatinis eksportuojančios valstybės kišimasis.“; [77/rev pakeit.]
"
a) 5 dalis papildoma šia pastraipa: "
„Jei po pagal 2 dalį atlikto tyrimo priemonė baigia galioti, visi po to tyrimo inicijavimo dienos surinkti muitai grąžinami, jei to paprašo ir su tuo sutinka nacionalinė muitinės įstaiga, vadovaudamasi taikytinais Sąjungos muitų teisės aktais dėl muito grąžinimo ir atsisakymo išieškoti muitą. Grąžindamos muitą atitinkamos nacionalinės muitinės įstaigos palūkanų nemoka.“ [35 pakeit.]
"
b) 9 dalis išbraukiama.
6. 13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 3 dalies antrasis sakinys pakeičiamas taip:"
„Tyrimai inicijuojami pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu ir priėmus Komisijos reglamentą, kuriame muitinės įstaigoms taip pat nurodoma registruoti importą pagal 14 straipsnio 5 dalį arba reikalauti garantijų.“;
"
b) 4 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip:"
„Importas neregistruojamas pagal 14 straipsnio 5 dalį arba jam netaikomos priemonės, kai jį vykdo bendrovės, kurioms taikomos išimtys. Tinkamais įrodymais pagrįsti prašymai dėl išimčių pateikiami per laikotarpį, nurodytą Komisijos reglamente, kuriuo tyrimas inicijuojamas. Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra už Sąjungos ribų, išimtys gali būti taikomos nagrinėjamojo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, nevengė priemonių, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra Sąjungoje, išimtys gali būti taikomos importuotojams, kurie gali įrodyti nevengiantys priemonių, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.“;
"
6a. 14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"
„3. Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialios nuostatos, ypač nuostatos dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, pateiktos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, arba pagal jo 2 straipsnį.“; [36 pakeit.]
"
6b) 14 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"
„5. Komisija, laiku informavusi valstybes nares, nurodo muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos. Importas pradedamas registruoti, kai Sąjungos pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Importas taip pat gali būti pradedamas registruoti pačios Komisijos iniciatyva.
Importas pradedamas registruoti nuo tyrimo inicijavimo dienos, kai Sąjungos pramonė skunde pateikia reikalavimą registruoti ir pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti.
Registracija įvedama reglamentu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei reikia, galimos turtinės prievolės suma. Registruoti importą privaloma ne ilgesnį kaip devynių mėnesių laikotarpį.“; [79 pakeit.]
"
6c. 14 straipsnio 6 dalis keičiama taip:"
„6. Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie nagrinėjamųjų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, o taip pat apie muitų, renkamų pagal šį reglamentą, sumas. Gavusi konkretų pagrįstą suinteresuotosios šalies prašymą ir 15 straipsnio 2 dalyje nurodyto komiteto nuomonę šiuo klausimu, Komisija gali nuspręsti suteikti jiems informaciją apie šių gaminių importo mastą ir vertę.“; [75 pakeit.]
"
6d. 14 straipsnis papildomas šia dalimi:"
„7a. Visais atvejais, kai Komisija ketina patvirtinti arba paskelbti bet kokį dokumentą, kuriuo siekiama patikslinti dažnai naudojamą Komisijos praktiką, susijusią su bet kokių šio reglamento dalių taikymu, ji, prieš patvirtindama arba paskelbdama dokumentą, konsultuojasi su Europos Parlamentu ir Taryba ir siekia bendro susitarimo, kad atitinkamas dokumentas būtų patvirtintas. Tokie pat procedūriniai reikalavimai taikomi tvirtinant vėlesnius tokių dokumentų pakeitimus. Bet kuriuo atveju kiekvienas toks dokumentas turi visapusiškai atitikti šio reglamento nuostatas. Nei vienu tokiu dokumentu neišplečiama Komisijos veiksmų laisvė, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, priimti priemones.“; [39 pakeit.]
"
7. 17 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Tais atvejais, kai Sąjungos gamintojų, eksportuotojų,ar importuotojų, kurie sutinka bendradarbiauti atliekant tyrimą, produkto tipų ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas tyrimui atrenkant tik pagrįstai nustatytą skaičių šalių, produktų ar sandorių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami, arba tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atliekant galutinę šalių atranką įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokią dalį jie užima atitinkamame sektoriuje.“; [40 pakeit.]
"
8. Įterpiamas šis straipsnis:"
„19a straipsnis
Informacija apie laikinąsias priemones
1.
Sąjungos gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, jiems atstovaujančios asociacijos ir eksportuojančios šalies atstovai gali prašyti pateikti jiems informaciją apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Prašymai pateikti šią informaciją teikiami raštu, laikantis pranešime apie inicijavimą nustatytų terminų. Ši informacija pateikiama šalims bent prieš dvi savaites iki 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos. Pateikiama ši informacija:
a)
tik informacijai skirta siūlomų muitų santrauka ir
b)
kaip apskaičiuotas dempingo skirtumas ir skirtumas, tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti konfidencialumą, kaip nustatyta 19 straipsnyje. Šalys gali per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl apskaičiavimų tikslumo.[41 pakeit.]
2.
Tais atvejais, kai ketinama ne nustatyti laikinuosius muitus, o tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims apie tai pranešama prieš dvi savaites iki 7 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos.“;
"
9. 21 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, tipiniai naudotojai ir vartotojams atstovaujančios organizacijos per pranešime apie antidempingo tyrimo inicijavimą nustatytus terminus gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad institucijos turėtų tvirtą pagrindą atsižvelgti į visas nuomones ir informaciją, sprendžiant, ar dėl Sąjungos interesų reikia nustatyti priemones. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims sudaromos galimybės gauti tokią informaciją arba tinkamas jos santraukas ir suteikiama teisė reaguoti į šią informaciją.“[42 pakeit.]
"
9c. 22 straipsnis papildomas šia dalimi:"
„1a. Kai tik visos valstybės narės patvirtina naujas TDO konvencijas, Komisija atitinkamai atnaujina Ia priedą, laikydamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnyje nustatytos procedūros .“; [43 pakeit.]
"
9b. Įterpiamas šis straipsnis:"
„22a straipsnis
Ataskaita
1.
Siekdama palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos vykdomą reglamento įgyvendinimo stebėseną, Komisija, tinkamai saugodama konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 19 straipsnyje, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo metinę ataskaitą; tokios ataskaitos pateikimas yra Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos dialogo dėl prekybos apsaugos priemonių dalis. Ataskaitoje pateikiama informacija apie laikinųjų ir galutinių priemonių taikymą, tyrimų baigimą nenustatant priemonių, įsipareigojimus, pakartotinius tyrimus, peržiūras ir tikrinamuosius vizitus, taip pat apie įvairių organų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimo ir iš jo kylančių prievolių vykdymo stebėseną, veiklą. Ataskaitoje taip pat nurodomos prekybos apsaugos priemonės, kurias naudoja trečiosios šalys Sąjungos atžvilgiu, pateikiama informacija apie Sąjungos pramonės subjektų, kurie susiję su taikomomis priemonėmis, atsigavimą ir apie skundus dėl taikomų priemonių. Ataskaitoje aptariama Komisijos Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančio pareigūno ir MVĮ pagalbos tarnybos veikla, susijusi su šio reglamento taikymu.
2.
Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus. Šios ataskaitos tema gali būti rengiama rezoliucija.
3.
Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos Komisija ją viešai paskelbia.“; [44 pakeit.]
"
9c. Papildoma šiuo priedu:"
„Ia priedas
7, 8 ir 9 straipsniuose nurodytos TDO konvencijos
1.
Konvencija dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) (1930 m.)
2.
Konvencija dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo (Nr. 87) (1948 m.)
3.
Konvencija dėl teisės jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas principų taikymo (Nr. 98) (1949 m.)
4.
Konvencija dėl vienodo atlyginimo vyrams ir moterims už lygiavertį darbą (Nr. 100) (1951 m.)
5.
Konvencija dėl priverstinio darbo panaikinimo (Nr. 105) (1957 m.)
6.
Konvencija dėl diskriminacijos darbo ir profesinės veiklos srityje (Nr. 111) (1958 m.)
7.
Konvencija dėl minimalaus įdarbinimo amžiaus (Nr. 138) (1973 m.)
8.
Konvencija dėl nepriimtino vaikų darbo uždraudimo ir neatidėliotinų veiksmų tokiam darbui panaikinti (Nr. 182) (1999 m.)“; [45 pakeit.]
"
2 straipsnis
Reglamentas (EB) Nr. 597/2009 iš dalies keičiamas taip:
-1. Pavadinimas pakeičiamas taip:"
„2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių“; [46 pakeit.]
"
-1a. Įterpiama ši konstatuojamoji dalis:"
„(9a) Sąjungoje kompensuotinos subsidijos iš esmės uždraustos pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį. Todėl trečiųjų šalių taikomos kompensuotinos subsidijos itin iškraipo prekybą. Laikui bėgant Komisija palaipsniui mažino leistinos valstybės pagalbos sumą. Todėl, kalbant apie antisubsidijų priemonę, mažesnio muito taisyklė neturėtų būti toliau taikoma importui iš subsidijas teikiančios (-ių) šalies (-ių).“; [47 pakeit.]
"
-1b. 1 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:"
„Bet kurio subsidijuojamo produkto naudojimas, susijęs su valstybės narės žemyninio šelfo arba išskirtinės ekonominės zonos tyrinėjimu arba jų išteklių naudojimu, laikomas importu pagal šį reglamentą ir apmokestinamas atitinkamu muito mokesčiu, kai toks naudojimas Sąjungos pramonei daro žalą.“; [48 pakeit.]
"
1. 9 straipsnio 1 dalyje įžanginė formuluotė pakeičiama taip:"
„1. Šiame reglamente sąvoka „Sąjungos pramonė“ suprantama kaip panašius produktus gaminančių Sąjungos gamintojų visuma arba tie iš jų, kurių bendra tokių produktų produkcija sudaro didžiąją dalį visos Sąjungos produkcijos, išskyrus:“;
"
1a. 10 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:"
„1. Išskyrus 8 dalyje numatytus atvejus, tyrimas siekiant nustatyti įtariamo dempingo buvimą, mastą ir poveikį pradedamas, gavus raštišką bet kurio fizinio ar juridinio asmens arba asociacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, Sąjungos pramonės vardu pateiktą skundą.Skundus taip pat gali kartu pateikti Sąjungos pramonė arba bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, arba bet kuri asociacija, neturinti juridinio asmens teisių, veikiantys Sąjungos pramonės vardu, ir profesinės sąjungos.“; [91 pakeit.]
"
1b. 10 straipsnio 6 dalis papildoma šia pastraipa:"
„Įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia mažosios ir vidutinės įmonės (MVĮ), Komisija padeda pasiekti šias ribas padedant MVĮ pagalbos tarnybai.“; [94 pakeit.]
"
1c. 10 straipsnio 8 dalis pakeičiama taip:"
„8. Jeigu ypatingomis aplinkybėmis, ypač kai tai susiję su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, Komisija nusprendžia pradėti tyrimą negavusi Sąjungos pramonės subjektų arba jų vardu paduoto raštiško skundo, kuriame prašoma pradėti tokį tyrimą, tai daroma remiantis šiam tyrimui pagrįsti pakankamais kompensuotinų subsidijų buvimo, žalos ir priežastinio ryšio įrodymais, nurodytais 2 dalyje.“; [49 pakeit.]
"
1d. 11 straipsnio 9 dalis pakeičiama taip:"
„9. Tyrimo procedūros, inicijuotos pagal 10 straipsnio 11 dalį, turi būti baigtos, jei tai įmanoma, per 9 mėnesius. Tačiau bet kuriuo atveju tyrimas baigiamas per 10 mėnesių nuo jo pradžios, remiantis išvadomis pagal 13 straipsnį įsipareigojimų atžvilgiu arba pagal 15 straipsnį galutinių veiksmų atžvilgiu. Tyrimo laikotarpis, ypač jei tyrimas susijęs su įvairialypiais ir susiskaidžiusiais pramonės sektoriais, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, jei tai įmanoma, sutampa su finansiniais metais.“; [51 pakeit.]
"
2. 11 straipsnis papildomas šiomis dalimis:"
„11. Panašaus produkto Sąjungos gamintojai privalogamintojų, išskyrus mažuosius ir labai mažus Sąjungos gamintojus,prašoma bendradarbiauti tyrimuose, inicijuotuose pagal 10 straipsnio 8 dalį. [50 pakeit.]
11a.
Nagrinėjant antisubsidijų bylas, Komisija, pasitelkusi MVĮ pagalbos tarnybą, įvairialypiams ir susiskaidžiusiems pramonės sektoriams, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, sudaro geresnes galimybes naudotis priemone.
MVĮ pagalbos tarnyba didina informuotumą apie priemonę, teikia informaciją ir paaiškinimus apie tai, kaip paduoti skundą ir kaip geriau pateikti kompensuotinų subsidijų ir žalos įrodymus. MVĮ pagalbos tarnyba pateikia standartines nuolatiniais tikslais teikiamų statistinių duomenų formas ir klausimynus.
Pradėjus tyrimą, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja apie tą tyrimą MVĮ ir atitinkamas jų asociacijas, kurioms pradėtas tyrimas galėtų turėti įtakos, ir praneša joms atitinkamus galutinius terminus, iki kurių įmonės gali užsiregistruoti kaip suinteresuotosios šalys.
MVĮ pagalbos tarnyba padeda spręsti klausimus, iškylančius pildant klausimynus, kuriuose ypatingas dėmesys skiriamas MVĮ skundams, susijusiems su tyrimu, pradėtu pagal 10 straipsnio 8 dalį. Ji kiek galėdama padeda mažinti dėl kalbos barjerų atsirandančią naštą.
Jei MVĮ pateikia kompensuotinų subsidijų prima facie įrodymų, MVĮ pagalbos tarnyba suteikia MVĮ informaciją apie atitinkamo produkto importo apimties ir vertės pokyčius pagal 24 straipsnio 6 dalį.
MVĮ pagalbos tarnyba taip pat supažindina su papildomais būdais susisiekti ir palaikyti ryšį su bylas nagrinėjančiu pareigūnu ir nacionalinėmis muitinėmis. Be to, MVĮ pagalbos tarnyba informuoja MVĮ apie galimybes prašyti persvarstyti priemones ir grąžinti sumokėtus kompensuotinų subsidijų muitus ir apie tokiam prašymui taikomas sąlygas. [52 pakeit.]
11b.
Komisija visoms suinteresuotosioms šalims užtikrina kuo geresnes galimybes susipažinti su informacija, naudodama tokią informavimo sistemą, kai tyrimo bylas papildžius nauja nekonfidencialia informacija suinteresuotosios šalys gauna pranešimą. Su nekonfidencialia informacija taip pat turi būti galima susipažinti ir naudojant interneto platformą. [53 pakeit.]
11c.
Komisija, prireikus pasitelkusi bylas nagrinėjantį pareigūną, užtikrina, kad suinteresuotosioms šalims būtų garantuota galimybė veiksmingai naudotis procesinėmis teisėmis ir kad tyrimai būtų vykdomi nešališkai, teisingai ir per tinkamą laikotarpį. [54 pakeit.]
11d.
Suinteresuotosioms šalims paprašius Komisija visomis oficialiomis Sąjungos kalbomis parengia klausimynus, kurie naudojami atliekant tyrimą.“; [55 pakeit.]
"
3. 12 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:
—a) antra pastraipa pakeičiama taip:"
„Laikinieji muitai nustatomi ne anksčiau kaip praėjus 60 dienų nuo tyrimo pradžios, bet ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tyrimo pradžios.“; [56 pakeit.]
"
a) trečia pastraipa pakeičiama taip:"
„Laikinojo kompensacinio muito suma neviršija visos laikinai nustatytos kompensuotinos subsidijos sumos.“;
"
b) Pabaigoje pridedama ši pastraipa:"
„Laikinieji muitai netaikomi dvi savaites po to, kai suinteresuotosioms šalims pateikiama informacija pagal 29b straipsnį. Šios informacijos pateikimas neturi poveikio sprendimams, kuriuos Komisija gali priimti vėliau.“[57 pakeit.]
"
3a. 13 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Tuo atveju, kai preliminariai buvo nustatytas subsidijavimas ir žala, Komisija gali pripažinti savanoriškus įsipareigojimus, kuriais remiantis:
a)
kilmės ir (arba) eksportuojanti valstybė sutinka panaikinti ar apriboti subsidiją arba imtis kitų priemonių šių subsidijų poveikiui kompensuoti; arba
b)
bet kuris eksportuotojas įsipareigoja peržiūrėti savo kainas arba nutraukti eksportą į aptariamą vietovę, kol kompensuotinos subsidijos teikia naudą, jei Komisija, po konkrečių konsultacijų su Patariamuoju komitetu, nusprendžia, jog žalingas subsidijų poveikis bus pašalintas.
Tokiu atveju tol, kol galioja šie įsipareigojimai, laikinieji muitai, Komisijos nustatyti pagal 12 straipsnio 3 dalį, ir galutiniai muitai, Tarybos nustatyti pagal 15 straipsnio 1 dalį, netaikomi atitinkamam svarstomo produkto, pagaminto kompanijose, nurodytose Komisijos sprendime dėl įsipareigojimų priėmimo ir kituose tolesniuose šio sprendimo pakeitimuose, importui.
Mažesnio muito taisyklė netaikoma kainoms, dėl kurių susitarta pagal tokius įsipareigojimus vykdant antisubsidijų tyrimus.“; [58 pakeit.]
"
3b. 13 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:"
„4. Iš šalių, kurios siūlo savo įsipareigojimus, reikalaujama pateikti pagrįstą nekonfidencialią tokių įsipareigojimų versiją, kad jie būtų prieinami kitoms tyrimu suinteresuotoms šalims, Europos Parlamentui ir Tarybai. Reikalaujama, kad šalys atskleistų kiek įmanoma daugiau su tokių įsipareigojimų turiniu ir pobūdžiu susijusios informacijos, tinkamai saugant konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 29 straipsnyje. Be to, Komisija, prieš priimdama tokį pasiūlymą, turi konsultuotis su Sąjungos pramone dėl pagrindinių įsipareigojimų požymių.“; [59 pakeit.]
"
4. 14 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"
„5. Kompensuotinų subsidijų suma laikoma de minimis, jei ji sudaro mažiau nei 1 % ad valorem, išskyrus tyrimus dėl importo iš besivystančių valstybių, kai de minimis riba yra 2 % ad valorem.“;
"
5. 15 straipsnio 1 dalies paskutinė pastraipa pakeičiama taip:"
„Kompensacinio muito dydis neviršija nustatytos kompensuotinos subsidijos sumos.“;
"
6. 22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 1 dalis papildoma šia pastraipa: "
„Jei po pagal 18 straipsnį atlikto tyrimo priemonės baigia galioti, visi po to tyrimo inicijavimo dienos surinkti muitai grąžinami.“ Prašymą grąžinti turėtų pateikti nacionalinės muitinės įstaigos, laikydamosi taikytinų Sąjungos muitų teisės aktų.“[60 pakeit.]
"
b) 6 dalis išbraukiama.
7. 23 straipsnis iš dalies keičiamas taip:
a) 4 dalies antrajame sakinyje žodžiai „gali būti nurodoma“ pakeičiami žodžiu „nurodoma“.
b) 6 dalies antroji pastraipa pakeičiama taip:"
„Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra už Sąjungos ribų, išimtys gali būti taikomos nagrinėjamojo produkto gamintojams, kurie, kaip nustatyta, nevengė priemonių, kaip apibrėžta 3 dalyje.“;
"
c) 6 dalies trečioji pastraipa pakeičiama taip:"
„Kai vengimo veiksmai, procesas ar veikla yra Sąjungoje, išimtys gali būti taikomos importuotojams, kurie gali įrodyti nevengiantys priemonių, kaip apibrėžta 3 dalyje.“;
"
7a. 24 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:"
„3. Pagal šį reglamentą gali būti priimtos specialios nuostatos, ypač nuostatos dėl bendro kilmės sąvokos apibrėžimo, pateiktos Reglamente (EEB) Nr. 2913/92, arba pagal jo 2 straipsnį.“; [61 pakeit.]
"
7b. 24 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:"
„5. Komisija, laiku informavusi valstybes nares, nurodo muitinių institucijoms imtis reikalingų veiksmų registruoti importą, kad vėliau tokiam importui būtų galima pritaikyti priemones nuo registracijos datos.
Importas pradedamas registruoti, kai Sąjungos pramonė pareikalauja ir pateikia pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti. Importas taip pat gali būti pradedamas registruoti pačios Komisijos iniciatyva.
Importas pradedamas registruoti nuo tyrimo inicijavimo dienos, kai Sąjungos pramonė skunde pateikia reikalavimą registruoti ir pakankamų įrodymų tokiam veiksmui pateisinti.
Registracija įvedama reglamentu, kuriame nurodomas tokio veiksmo tikslas ir, jei reikia, galimos turtinės prievolės suma. Registruoti importą privaloma ne ilgesnį kaip devynių mėnesių laikotarpį.“; [78 pakeit.]
"
7c. 24 straipsnio 6 dalis pakeičiama taip:"
„6. Kiekvieną mėnesį valstybės narės atsiskaito Komisijai apie nagrinėjamųjų produktų, kuriems taikomos priemonės, importą, o taip pat apie muitų, renkamų pagal šį reglamentą, sumas. Gavusi konkretų pagrįstą suinteresuotosios šalies prašymą ir 25 straipsnio 2 dalyje nurodyto komiteto nuomonę šiuo klausimu, Komisija gali nuspręsti suteikti jiems informaciją apie šių gaminių importo mastą ir vertę.“; [76 pakeit.]
"
7d. 24 straipsnis papildomas šia dalimi:"
„7a. Visais atvejais, kai Komisija ketina patvirtinti arba paskelbti bet kokį dokumentą, kuriuo siekiama patikslinti dažnai naudojamą Komisijos praktiką, susijusią su bet kokių šio reglamento dalių taikymu, ji, prieš patvirtindama arba paskelbdama dokumentą, konsultuojasi su Europos Parlamentu ir Taryba ir siekia bendro susitarimo, kad atitinkamas dokumentas būtų patvirtintas. Tokie pat procedūriniai reikalavimai taikomi tvirtinant vėlesnius tokių dokumentų pakeitimus. Bet kuriuo atveju kiekvienas toks dokumentas turi visapusiškai atitikti šio reglamento nuostatas. Nei vienu tokiu dokumentu negali būti išplečiama Komisijos veiksmų laisvė, kaip ją aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, priimti priemones.“; [64 pakeit.]
"
8. 27 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa pakeičiama taip 1 dalis pakeičiama taip:"
„1. Tais atvejais, kai Sąjungos gamintojų, eksportuotojų, ar importuotojų, kurie bendradarbiauja atliekant tyrimą, arba produkto rūšių ar sandorių yra labai daug, tyrimo mastas gali būti apribotas:
a)
tyrimui atrenkant tiktai pagrįstą skaičių šalių, produktų ar sandorių, kurie pagal atrankos metu turimą informaciją yra statistiškai tinkami; or
b)
tiriant didžiausią tipišką produkcijos, pardavimo ar eksporto kiekį, kurį galima tinkamai ištirti per turimą laiką.
Atliekant galutinę šalių atranką įvairialypių ir susiskaidžiusių pramonės sektorių, kuriuos sudaro daugiausia MVĮ, atveju, jei įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kokią dalį jie užima atitinkamame sektoriuje.“; [65 pakeit.]
"
9. Po 29 straipsnio įterpiamas šis straipsnis:"
„29b straipsnis
Informacija apie laikinąsias priemones
1.
Sąjungos gamintojai, importuotojai, eksportuotojai, jiems atstovaujančios asociacijos ir kilmės ir (arba) eksporto šalis gali prašyti jiems pateikti informaciją apie planuojamus nustatyti laikinuosius muitus. Prašymai pateikti šią informaciją teikiami raštu, laikantis pranešime apie inicijavimą nustatytų terminų. Ši informacija pateikiama šalims bent prieš dvi savaites iki 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos.
Pateikiama ši informacija:
a)
tik informacijai skirta siūlomų muitų santrauka ir
b)
kaip apskaičiuotas subsidijų skirtumas ir skirtumas, tinkamas Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, tinkamai atsižvelgiant į poreikį užtikrinti konfidencialumą, kaip nustatyta 29 straipsnyje. Šalys gali per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl apskaičiavimų tikslumo.
2.
Tais atvejais, kai ketinama ne nustatyti laikinuosius muitus, o tęsti tyrimą, suinteresuotosioms šalims apie tai pranešama prieš dvi savaites iki 12 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino laikiniesiems muitams nustatyti pabaigos.“[66 pakeit.]
"
10. 31 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:"
„2. Sąjungos gamintojai, importuotojai ir jiems atstovaujančios asociacijos, tipiniai naudotojai ir vartotojams atstovaujančios organizacijos per pranešime apie kompensacinio tyrimo inicijavimą nustatytus terminus gali pranešti apie save ir pateikti informaciją Komisijai, kad institucijos turėtų tvirtą pagrindą atsižvelgti į visas nuomones ir informaciją, sprendžiant, ar dėl Sąjungos interesų reikia nustatyti priemones. Kitoms šiame straipsnyje nurodytoms šalims sudaromos galimybės gauti šią informaciją arba tinkamas jos santraukas ir suteikiama teisė reaguoti į šią informaciją.“[67 pakeit.]
"
10a. Įterpiamas šis straipsnis:"
„33a straipsnis
Ataskaita
1.
Siekdama palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos vykdomą reglamento įgyvendinimo stebėseną, Komisija, tinkamai saugodama konfidencialią informaciją, kaip nustatyta 19 straipsnyje, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia šio reglamento taikymo ir įgyvendinimo metinę ataskaitą; tokios ataskaitos pateikimas yra Komisijos, Europos Parlamento ir Tarybos dialogo dėl prekybos apsaugos priemonių dalis. Ataskaitoje pateikiama informacija apie laikinųjų ir galutinių priemonių taikymą, tyrimų baigimą nenustatant priemonių, įsipareigojimus, pakartotinius tyrimus, peržiūras ir tikrinamuosius vizitus, taip pat apie įvairių organų, atsakingų už šio reglamento įgyvendinimo ir iš jo kylančių prievolių vykdymo stebėseną, veiklą. Ataskaitoje taip pat nurodomos prekybos apsaugos priemonės, kurias naudoja trečiosios šalys Sąjungos atžvilgiu, pateikiama informacija apie Sąjungos pramonės subjektų, kurie susiję su taikomomis priemonėmis, atsigavimą ir apie skundus dėl taikomų priemonių. Ataskaitoje aptariama Komisijos Prekybos generalinio direktorato bylas nagrinėjančio pareigūno ir MVĮ pagalbos tarnybos veikla, susijusi su šio reglamento taikymu.
2.
Europos Parlamentas per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai Komisija pateikia ataskaitą, gali pakviesti Komisiją į savo atsakingo komiteto ad hoc posėdį pristatyti ir paaiškinti visus su šio reglamento įgyvendinimu susijusius klausimus. Šios ataskaitos tema gali būti rengiama rezoliucija.
3.
Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo ataskaitos pateikimo Europos Parlamentui ir Tarybai dienos Komisija ją viešai paskelbia.“. [68 pakeit.]
"
3 straipsnis
Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Ne vėliau kaip ...(5) jis konsoliduojamas su Reglamentu (EB) Nr. 1225/2009 ir Reglamentu (EB) Nr. 597/2009. [69 pakeit.]
4 straipsnis
Šis reglamentas taikomas visiems tyrimams, kurių inicijavimo pranešimas pagal Reglamento (EB) Nr. 579/2009 10 straipsnio 11 dalį arba Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 5 straipsnio 9 dalį paskelbtas Europos SąjungosOficialiajame leidinyje po šio reglamento įsigaliojimo dienos.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
2009 m. lapkričio 30 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1225/2009 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 343, 2009 12 22, p. 51).
2009 m. birželio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 597/2009 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (OL L 188, 2009 7 18, p. 93).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (COM(2012)0499 – C7-0288/2012 – 2012/0237(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0499),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 224 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0288/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 13 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2013 m. sausio 31 d. Regionų komiteto nuomonę(3),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Reglamento (EB) Nr. 2004/2003 dėl reglamentų, reglamentuojančių Europos politines partijas, ir šių partijų finansavimo taisyklių, taikymo(4),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto bei Teisės reikalų komiteto nuomones (A7-0140/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos politinių partijų finansavimo (COM(2012)0712 – C7-0393/2012 – 2012/0336(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0712),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0393/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. vasario 7 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 31 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą ir Konstitucinių reikalų komiteto nuomonę (A7-0200/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012, kiek tai susiję su Sąjungos politinių partijų finansavimu
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuos iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 (COM(2013)0639 – C7-0303/2013 – 2013/0313(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0639),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 322 straipsnį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0303/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 3 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 28 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0108/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. pritaria Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendram pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai, Europos Audito Rūmams ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 547/2014.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Bendras pareiškimas dėl bendrųjų įmonių biudžeto įvykdymo atskiro patvirtinimo pagal Finansinio reglamento 209 straipsnį
1. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija sutinka, jog tam, kad bendrosios įmonės galėtų pasinaudoti supaprastintomis finansinėmis taisyklėmis, geriau pritaikytomis atsižvelgiant į jų viešąjį ir privatųjį pobūdį, šios įmonės turėtų būti įsteigtos remiantis Finansinio reglamento 209 straipsniu.
Tačiau institucijos taip pat sutinka, kad:
— atsižvelgiant į bendrųjų įmonių ypatingą pobūdį bei dabartinį statusą ir siekiant užtikrinti tęstinumą įgyvendinant Septintąją bendrąją programą, bendrosioms įmonėms turėtų būti toliau taikomas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas, kurį, remdamasis Tarybos rekomendacija, suteikia Europos Parlamentas. Todėl pagal programą „Horizontas 2020“ įsteigiamų bendrųjų įmonių steigimo teisės aktuose turi būti numatytos specialios leidžiančios nukrypti nuo Finansinio reglamento 209 straipsnio nuostatos. Tose nukrypti leidžiančiose nuostatose bus paminėtas atskiras biudžeto įvykdymo patvirtinimas ir jos apims visus būtinus papildomus patikslinimus;
— siekiant, kad bendrosios įmonės galėtų nedelsiant pradėti naudotis naujojoje finansinėje sistemoje padarytais supaprastinimais, būtina, kad įsigaliotų 2013 m. rugsėjo 30 d. Komisijos deleguotasis reglamentas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms taikomo pavyzdinio finansinio reglamento, parengtas remiantis Finansinio reglamento 209 straipsniu.
2. Europos Parlamentas ir Taryba atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija:
— užtikrins, kad į bendrųjų įmonių finansines taisykles būtų įtrauktos nuostatos, kuriomis leidžiama nukrypti nuo pavyzdinio finansinio reglamento viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įstaigoms, siekiant atspindėti tai, kad į jų steigiamuosius teisės aktus yra įtrauktos nuostatos dėl atskiro biudžeto įvykdymo patvirtinimo;
— atliekant būsimą Finansinio reglamento peržiūrą ketina pasiūlyti atitinkamus Finansinio reglamento 209 straipsnio ir 60 straipsnio 7 dalies patikslinimus.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksido kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (COM(2013)0480 – C7-0201/2013 – 2013/0224(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0480),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0201/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto bei Transporto ir turizmo komiteto nuomones (A7–0080/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl jūrų transporto išmetamo anglies dioksidošiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 [1 pakeit.]
(1) klimato kaitos ir energetikos dokumentų rinkinyje(5), kuriame raginama, kad visi ekonomikos sektoriai, įskaitant tarptautinę jūrų laivybą, prisidėtų prie numatyto išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo, suteiktas aiškus įgaliojimas: „jeigu valstybės narės nepatvirtintų tarptautinio susitarimo, kuris apimtų tarptautinės laivybos sektoriaus emisijas mažinimo rodikliuose, parengtuose pasitelkiant Tarptautinę jūrų organizaciją (toliau – TJO), arba ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d. Bendrija nepatvirtintų nė vieno susitarimo, parengto remiantis JTBKKK, tai Komisija turėtų pateikti pasiūlymą, pagal kurį būtų numatyta įtraukti siekį mažinti emisijas tarptautinės laivybos sektoriuje į Bendrijos įsipareigojimą, kuris turėtų įsigalioti iki 2013 m. Toks pasiūlymas, kuriame būtų atsižvelgiama į galimą naudą aplinkai, turėtų turėti kuo mažesnį neigiamą poveikį Bendrijos konkurencingumui.“;
(1a) jūrų transportas daro įtaką pasaulio klimatui ir oro kokybei dėl išmetamo anglies dioksido (CO2) ir kitų išmetamųjų teršalų, įskaitant azoto oksidus (NOx), sieros oksidus (SOx), metaną (CH4), kietąsias daleles ir suodžius; [2 pakeit.]
(1b) tarptautinė jūrų laivyba tebėra vienintelė transporto rūšis, kuriai netaikomas Sąjungos įsipareigojimas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Remiantis atliktu poveikio vertinimu, kuris pridedamas prie šio pasiūlymo dėl reglamento, tarptautinių laivų išmetamo CO2 kiekis nuo 1990 iki 2008 m. Sąjungoje padidėjo 48 %; [3 pakeit.]
(1c) atsižvelgiant į sparčiai gerėjantį mokslinį poveikio, atsirandančio ne dėl išmetamo CO2, suvokimą, pagal šį reglamentą reguliariai turėtų būti atliekamas jūrų transporto tokio poveikio pasaulio klimatui vertinimas. Remdamasi savo vertinimais ir atsižvelgdama į 2011 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl visapusiško požiūrio į išmetamą poveikį klimatui darančių antropogeninių ne CO2 dujų kiekį, Komisija turėtų išanalizuoti poveikį politikai ir priemonėms, siekdama mažinti šių išmetamųjų teršalų kiekį; [4 pakeit.]
(1d) Komisija taip pat turėtų imtis veiksmų dėl kitos veiklos, kurią vykdant išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos ir oro teršalai, kurie nepatenka į šios direktyvos taikymo sritį (t. y. naudojant šaldalus žvejybos laivuose), taip pat pakraunant ir iškraunant kurą ir piltinius krovinius garuojančios išlakos (pvz., lakieji organiniai junginiai ir kietosios dalelės); [5 pakeit.]
(1e) 2011 m. kovo 28 d. Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ raginama, taikant principus „naudotojas moka“ ir „teršėjas moka“, iki 2050 m. jūrų transporto išmetamų teršalų kiekį sumažinti 40 % (jeigu įmanoma – 50 %), palyginti su 2005 m. lygiu; [6 pakeit.]
(1f) 2011 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento rezoliucijoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas“ raginama visoje Sąjungoje vienodai 30 % sumažinti laivų išmetamą CO2 kiekį ir teršalų kiekį; šio tikslo siekti turėtų padėti TJO susitarimai dėl energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklio (EVEDR) ir Laivų energijos vartojimo efektyvumo valdymo planas (LEVEVP); [7 pakeit.]
(2) 2011 m. liepos mėn. TJO patvirtino technines ir veiklos priemones, pirmiausia – naujiems laivams taikytiną EVEDR ir LEVEVP, kuriomis bus labiau sumažintas numatomas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio didėjimas, tačiau vien šiomis priemonėmis negalima pasiekti tokio absoliutaus tarptautinės laivybos sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, kuris būtinas, kad pakaktų pastangų siekti pasaulinio tikslo – neleisti, kad pasaulinė temperatūra padidėtų daugiau kaip 2 °C;
(3) remiantis TJO pateiktais duomenimis, savitasis laivų sunaudojamos energijos kiekis ir išmetamas CO2 kiekis, taikant veiklos priemones ir diegiant esamas technologijas galėtų būti sumažinti net 75 25–75 %; daugelis šių priemonių gali būti laikomos ekonomiškai efektyviomis ir galinčiomis teikti sektoriui grynosios naudos, nes sumažinus kuro išlaidas atsiperka veiklos arba investicinės išlaidos; [8 pakeit.]
(4) norint Sąjungos lygmeniu sumažinti laivų išmetamo anglies dioksido kiekį, geriausia galimybė tebėra įgyvendinti rinka paremtą priemonę, t. y. teršalų išmetimo kainą arba mokestį, kuriai reikia sukurti laivų kuro sąnaudomis pagrįstą išmetamo CO2 išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą.Duomenų apie tokius išmetamuosius teršalus rinkimas yra– tai būtų pirmasis nuoseklaus jūrų transporto išmetamų teršalų įtraukimo į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį etapas, kurį galima pateisinti tuo, kad būtina mažinti išmetamą tokių teršalų kiekį. Galimybė visuomenei susipažinti su duomenimis apie išmetamuosius teršalus padės panaikinti rinkos kliūtis, trukdančias įdiegti daugelį priemonių, kurioms būdingos neigiamos išlaidos ir kuriomis būtų sumažintas sektoriaus išmetamas teršalų kiekis; [9 pakeit.]
(5) priimti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kuro sąnaudų mažinimo priemones trukdo rinkos kliūtys, pvz., patikimos informacijos apie laivų kuro naudojimo efektyvumą arba laivų įrangos atnaujinimo technologijų trūkumas, nepakankama galimybė gauti finansinių išteklių investicijoms į laivų efektyvumą ir nevienodos paskatos, nes laivų savininkai negautų naudos iš investicijų į laivų efektyvumą, kadangi sąskaitas už kurą apmoka operatoriai;
(6) konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis ir diskusijų su tarptautiniais partneriais rezultatai rodo, kad nuoseklus jūrų transporto išmetamųjų teršalų įtraukimo į Sąjungos įsipareigojimą mažinti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį metodas turėtų būti taikomas pirmiausia įgyvendinant patikimą jūrų transporto išmetamo CO2šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, o vėliau nustatant šiųnaujas politikos priemones, t. y. teršalų išmetimo kainą arba mokestį. Šis metodas padės pasiekti nemažą pažangą tarptautiniu lygmeniu sudarant susitarimą dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslų ir kitų priemonių, kuriomis tokio sumažinimo būtų siekiama mažiausiomis išlaidomis; [10 pakeit.]
(7) tikimasi, kad įdiegus Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą išmetamųjų teršalų kiekis iki 2030 m. būtų sumažintas, apie 2 proc., palyginti su įprastinės veiklos scenarijumi, o bendros grynosios išlaidos – apie 1,2 mlrd. EUR, nes ši sistema galėtų padėti šalinti rinkos kliūtis. pirmiausia tas, kurios yra susijusios su informacijos apie laivų efektyvumą trūkumu. Toks transporto išlaidų sumažinimas turėtų paskatinti tarptautinę prekybą. Be to, patikima stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema yra būtina tam, kad Sąjungos arba pasaulio lygmeniu būtų galima taikyti rinka grindžiamas priemones arba efektyvumo standartus kitas priemones, kuriomis siekiama sudaryti geresnį pagrindą taikyti principą „teršėjas moka“. Atsižvelgiant į tarptautinį laivybos pobūdį, pasaulio lygmeniu suderinti veiksmai būtų tinkamiausias ir veiksmingiausias tarptautiniame vandens transporto sektoriuje išmetamo teršalų kiekio mažinimo metodas. Pagal šią sistemą taip pat būtų teikiami patikimi duomenys, reikalingi tam, kad būtų galima nustatyti tikslius išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo tikslus ir įvertinti jūrų transporto padarytą pažangą prisidedant prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo tikslo; [11 pakeit.]
(8) stebėsena turėtų būti taikoma visiems Sąjungos vidaus reisams, visiems atvykstamiesiems reisams iš paskutiniojo už Sąjungos ribų esančio uosto į pirmąjį įplaukimo į Sąjungą uostą ir visiems išvykstamiesiems reisams iš Sąjungos uosto į pirmąjį už Sąjungos ribų esantį įplaukimo uostą. Be to, turėtų būti stebimas uostuose išmetamo CO2 kiekiaiišmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, įskaitant kiekius,kiekį, išmetamusišmetamą laivams stovint nuleidus inkarą arba judant uoste, ypač jeigu taikomos specialios išmetamo CO2šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonės arba priemonės, kuriomis siekiama vengti CO2šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir alternatyvios technologijos, pavyzdžiui, elektroninis laivų prijungimas prieplaukoje. Šios taisyklės, laikantis nediskriminavimo principo, turėtų būti taikomos visiems laivams, nepaisant jų vėliavos; [12 pakeit.]
(8a) atsižvelgiant į geografinę taikymo sritį ir dėl to vykdomą išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną ne valstybių narių jurisdikcijai priklausančiose teritorijose bei į visame pasaulyje įsisteigusių bendrovių įtraukimą, Komisija turėtų ankstyvame etape ir tinkamai informuoti trečiąsias šalis apie stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, siekiant kuo didesnio pritarimo tarptautiniu lygmeniu; [13 pakeit.]
(9) dėl diegiamų nuostatų sudėtingumo, itin techninio jų pobūdžio ir būtinybės visoje Sąjungoje taikyti vienodas taisykles, atsižvelgiant į tarptautinį jūrų transporto pobūdį ir numatomą į įvairių valstybių narių uostus įplauksiančių laivų gausą bei siekiant palengvinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos įgyvendinimą visoje Sąjungoje, siūloma sistema turėtų būti nustatyta reglamentu;
(10) patikima laivams skirta Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema turėtų būti grindžiama išmetamųjų teršalų kiekio skaičiavimu remiantis kuro sąnaudomis, patirtomis per reisus iš Sąjungos uostų ir į Sąjungos uostus, arba tiksliomis ataskaitomis apie tikrąjį išmetamųjų teršalų kiekį, nes, atsižvelgiant į tai, kad laivų kuro rezervuarai yra dideli, kuro pardavimo duomenys negali būti pakankamai tikslūs šios konkrečios srities kuro sąnaudų įverčiai; [14 pakeit.]
(11) pagal Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą taip pat turėtų būti renkama kita su klimatu susijusiaktuali informacija, suteikianti galimybę nustatyti laivų efektyvumą arba kad būtų galima išsamiau išnagrinėti išmetamųjų teršalų susidarymo priežastis. Be to, nustatant tokią taikymo sritį, Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema suderinamasistemą suderinti su tarptautinėmis iniciatyvomis, kuriomis siekiama esamiems laivams nustatyti efektyvumo standartus, kartu atsižvelgiant į veiklos priemones, ir padedamapadėti šalinti su informacijos trūkumu susijusias rinkos kliūtis; [15 pakeit.]
(12) siekiant sumažinti laivų savininkams ir operatoriams, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms, tenkančią administravimo naštą ir užtikrinti kuo geresnį stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos naudingumo ir išlaidų santykį nekliudant siekti labai didelės jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio dalies įtraukimo, stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo nuostatos turėtų būti taikomos tik dideliems teršėjams. Išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus į Sąjungos uostus įplaukiančių ir išplaukiančių laivų dydį ir jų išmetamų teršalų kiekį buvo nustatyta 5 000 bruto tonų ribinė vertė. Didesni kaip 5 000 bruto tonų laivai sudaro apie 55 % į Sąjungos uostus įplaukiančių laivų skaičiaus ir išmeta apie 90 % viso susijusio išmetamųjų teršalų kiekio. Ši laikantis nediskriminavimo principo nustatyta ribinė vertė užtikrintų, kad sistema būtų taikoma svarbiausiems teršėjams. Nustačius mažesnę ribinę vertę padidėtų administracinė našta, o nustačius didesnę į sistemą būtų įtraukta mažiau išmetamųjų teršalų, todėl nukentėtų aplinkosauginis sistemos veiksmingumas;
(13) siekiant dar labiau sumažinti laivų savininkų ir operatorių administracinę naštą, stebėsenos taisyklės turėtų būti grindžiamos CO2, nes tai pačios svarbiausios jūrų transporto išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, sudarančios apie 98 proc. viso šiame sektoriuje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio;[17 pakeit.]
(14) nustatant šias taisykles turėtų būti atsižvelgiama į dabar taikomus reikalavimus ir laivuose jau turimus duomenis; todėl laivų savininkams turėtų būti suteikta galimybė pasirinkti vieną iš šių keturių stebėsenos metodų: naudoti bunkerio atsargų papildymo važtaraščius, taikyti kuro rezervuarų stebėseną, remtis taikomų degimo procesų srautmačiais arba tiesioginiais išmetamųjų teršalų kiekio matavimais. Laivui skirtame stebėsenos plane turėtų būti įrašytas pasirinktas būdas ir pateikta papildomos informacijos apie pasirinkto būdo taikymą;
(15) bendrovė, atsakinga už visą laivybos veiklą vykdančio laivo ataskaitinį laikotarpį, turėtų būti laikoma atsakinga už visų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų įgyvendinimą šiuo ataskaitiniu laikotarpiu, įskaitant tinkamai patikrintos išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos pateikimą. Pasikeitus savininkui, naujasis savininkas bus atsakingas tik už stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimus, susijusius su ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo buvo perduota nuosavybės teisė. Kad būtų lengviau vykdyti šiuos įpareigojimus, naujasis savininkas turėtų gauti naujausio stebėsenos plano kopiją ir, jeigu taikytina, atitikties patvirtinimo dokumentą. Be to, pasikeitus savininkui turėtų būti pakeistas stebėsenos planas, kad naujasis laivo savininkas galėtų pats pasirinkti stebėsenos metodiką;
(16) kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, klimato kaitos sukėlėjai ir oro teršalai šiuo etapu neturėtų būti įtraukti į Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą,sistema galima užtikrinti darnų laivybos sektoriaus reguliavimą kitų sektorių atžvilgiu kad būtų išvengta reikalavimų diegti nepakankamai patikimą ir nepakankamai plačiai siūlomą rinkoje matavimo įrangą, dėl kurios galėtų kilti Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos įgyvendinimo sunkumų; [18 pakeit.]
(16a) į MARPOL konvenciją įtrauktas privalomas EVEDR taikymas naujiems laivams ir LEVEVP taikymas visam pasaulio laivynui; [19 pakeit.]
(17) siekiant kuo labiau sumažinti laivų savininkų ir operatorių administracinę naštą, ataskaitos turėtų būti teikiamos ir pateikta informacija skelbiama kartą per metus. Skelbiant tik išmetamųjų teršalų kiekio, kuro sąnaudų ir efektyvumo metinius vidurkius ir sumines vertes, turėtų būti išvengta konfidencialumo problemų. Komisijai pateikti duomenys turėtų būti papildyti statistiniais duomenimis, jeigu šie duomenys yra svarbūs Europos statistinės informacijos plėtojimui, rengimui ir sklaidai pagal Komisijos sprendimą 2012/504/ES(6);
(18) akredituotų tikrintojų atliekamomis patikromis turėtų būti užtikrinta, kad stebėsenos planai ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos būtų teisingos ir atitiktų šiame reglamente nustatytus reikalavimus. Todėl tikrintojui būtina taikyti kompetencijos reikalavimus, kad jis galėtų atlikti tikrinimą pagal šį reglamentą. Siekiant užtikrinti tikrinimo paprastumą, svarbu, kad tikrintojai duomenų patikimumą tikrintų ataskaitose pateiktus duomenis lygindami su įverčiais, gautais remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis. Tokius įverčius galėtų teikti Komisija. Tikrintojai turėtų būti nepriklausomi ir kompetentingi fiziniai arba juridiniai asmenys, akredituoti nacionalinių akreditavimo įstaigų, įsteigtų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008(7); [20 pakeit.]
(19) tikrintojo išduotas atitikties patvirtinimo dokumentas turėtų būti laikomas laive, kad būtų galima įrodyti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo reikalavimų laikymąsi. Tikrintojai turėtų pranešti Komisijai apie tokių dokumentų išdavimą;
(20) remdamasi panašių su saugia laivyba susijusių funkcijų vykdymo patirtimi, Europos jūrų saugumo agentūra (EMSA) turėtų padėti Komisijai vykdyti kai kurias funkcijas;
(21) už šio reglamento nuostatų nesilaikymą turėtų būti taikomos sankcijos. Su stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema susijusių įsipareigojimų vykdymas turėtų būti užtikrinamas remiantis esamomis priemonėmis, t. y. priemonėmis, nustatytomis taikant Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvą 2009/21/EB(8) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/16/EB(9), ir informacija apie atitikties patvirtinimo dokumentų išdavimą. Dokumentą, kuriuo patvirtinama laivo atitiktis stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimams, Komisija turėtų įtraukti į Direktyvos 2009/16/EB 13 straipsnio 1 dalyje nurodytą liudijimų ir dokumentų sąrašą;
(22) Direktyvoje 2009/16/EB numatytas laivų sulaikymas už liudijimų, kurie turi būti laikomi laive, neturėjimą. Jeigu laivas nesilaiko stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimų ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, derėtų numatyti laivo išsiuntimo iš uosto galimybę. Ši nuostata turėtų būti taikoma taip, kad per tam tikrą pagrįstą laikotarpį būtų galima ištaisyti netinkamą padėtį;
(23) Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013(10) turėtų būti iš dalies pakeistas nustatant pagal šį reglamentą valstybių narių vykdytinos jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimus;
(24) Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistema turėtų būti naudojama kaip pavyzdys įgyvendinant pasaulinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą. Pasaulinę stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą reikėtų įgyvendinti todėl, kad ji būtų veiksmingesnė dėl platesnės taikymo srities. Todėl Komisija turėtų reguliariai dalytis svarbia šio reglamento įgyvendinimo informacija su TJO ir kitomis atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis ir teikti TJO atitinkamus duomenis. Sudarius susitarimą dėl pasaulinės stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos, Komisija turėtų persvarstyti Sąjungos stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemą, kad suderintų ją su pasauline sistema;
(25) siekiant pasinaudoti geriausiąja sukaupta patirtimi ir moksliniais duomenimis, Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl laivų išmetamo CO2šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo tam tikrų techninių aspektų persvarstymo ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimo bei tikrintojų akreditavimo papildomų taisyklių nustatymo. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais. Atlikdama su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą ir rengdama jų tekstus Komisija turėtų užtikrinti, kad atitinkami dokumentai būtų vienu metu, laiku ir tinkamai perduodami Europos Parlamentui ir Tarybai; [21 pakeit.]
(26) siekiant užtikrinti vienodas automatizuotų sistemų ir standartinių elektroninių šablonų, skirtų Komisijai ir susijusioms valstybėms narėms teikti aiškią išmetamųjų teršalų kiekio ir kitą su klimatususijusiąaktualią informaciją, naudojimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011(11); [22 pakeit.]
(27) siūlomo veiksmo tikslo, t. y. užtikrinti laivų išmetamo CO2šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėseną, ataskaitų teikimą ir tikrinimą – pirmąjį nuoseklaus šių išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo metodo etapą, – ir pasiekti Komisijos baltojoje knygoje „Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas“ nustatytus tikslus, valstybės narės, veikdamos savarankiškai, negali deramai pasiekti dėl jūrų transporto tarptautinio pobūdžio, todėl dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu. Sąjunga gali patvirtinti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti; [23 pakeit.]
(28) stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo sistemos kūrimo taisyklės turėtų atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 95/46/EB(12) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001(13) nuostatas;
(29) šis reglamentas turėtų įsigalioti 2015 m. liepos 1 d., kad iki pirmojo ataskaitinio laikotarpio, prasidėsiančio 2018 m. sausio 1 d., valstybės narės ir susijusios suinteresuotosios šalys turėtų pakankamai laiko imtis reikiamų priemonių, kad šis reglamentas būtų veiksmingai taikomas,
PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šiuo reglamentu nustatomos laivų, kurie atvyksta į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus, plaukioja po juos arba išvyksta iš jų, išmetamo anglies dioksido (CO2)šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos su klimatu susijusiosaktualios informacijos tikslios stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisyklės, siekiant paskatinti ekonomiškai efektyviu būdu mažinti jūrų transporto išmetamo CO2išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. [24 pakeit.]
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Šis reglamentas taikomas didesniems kaip 5 000 bruto tonų laivams dėl jų per reisus iš paskutiniojo įplaukimo uosto į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto į kitą jų įplaukimo uostą, taip pat plaukiojant po valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmetamų teršalų.
2. Šis reglamentas netaikomas karo laivams, karinio jūrų laivyno pagalbiniams laivams, žvejybos arba žuvų apdorojimo laivams, mediniams primityvios konstrukcijos laivams, ne mechaniniu būdu varomiems laivams ir valstybiniams laivams, naudojamiems nekomerciniais tikslais. [26 pakeit.]
3 straipsnis
Terminų apibrėžtys
Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:
a) išmetamieji teršalai – į atmosferą iš 2 straipsnyje nustatytų laivų išmetamas CO2;
b) įplaukimo uostas – uostas, kuriame laivas sustoja pakrauti arba iškrauti krovinį arba įlaipinti ar išlaipinti keleivius, išskyrus sustojimus tik kuro papildymo, naujų atsargų įsigijimo ir (arba) įgulos pamainos pasikeitimo tikslais;
c) bendrovė – 2 straipsnyje nustatytas laivo savininkas arba kitas asmuo, pvz., valdytojas arba laivo be įgulos frachtuotojas, iš laivo savininko perėmęs atsakomybę už jo veiklą;
d) bruto tonos – metrinė bendroji talpa tonomis, apskaičiuota pagal talpos matavimo taisykles, nustatytas 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo I priede;
e) tikrintojas – tikrinimo veiklą vykdantis juridinis asmuo, nacionalinės akreditavimo įstaigos akredituotas pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008 ir šį reglamentą, arba agentūra, atsakinga už laivų išmetamų teršalų stebėsenos modeliavimo sistemą; [28 pakeit.]
f) tikrinimas – tikrintojo vykdoma veikla, skirta įvertinti bendrovės perduotų dokumentų atitiktį šio reglamento reikalavimams;
g) kita su klimatu susijusi informacija – su dėl laivų kuro sąnaudomis, transportavimo apimtimisunaudojimo išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu, nuplauktu atstumu, elektroninio laivų prijungimo prieplaukoje galimybėmis ir energijos vartojimo efektyvumu susijusi informacija, suteikianti galimybę analizuoti išmetamųjų teršalų kiekio tendencijas ir vertintiparodanti laivų eksploatacines savybes; [29 pakeit.]
h) teršalų išmetimo koeficientas – vidutinio išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir sukėliklio veiklumo duomenų santykis, pagrįstas prielaida, kad degant įvyksta baigtinė oksidacija, o vykstant kitoms cheminėms reakcijoms įvyksta baigtinis virsmas;
i) neapibrėžtis – parametras, susijęs su kiekio nustatymo rezultatu, apibūdinantis verčių sklaidą, kuri galėtų būti pagrįstai susieta su tam tikram kiekiu, atsižvelgiant į sisteminių ir atsitiktinių veiksnių poveikį, išreiškiamas procentais ir apibūdinantis pasikliautinąjį intervalą apie vidutinę vertę, apimantį 95 % numanomų verčių, atsižvelgiant į verčių pasiskirstymo asimetriją;
j) konservatyvus – atitinkantis prielaidų rinkinį, kuriuo siekiama užtikrinti, jog nebūtų nepakankamai įvertintas metinis išmetamųjų teršalų kiekis arba kad nebūtų pervertinti atstumai arba pervežtų krovinių kiekis; [30 pakeit.]
k) tonos CO2 – metrinės tonos CO2;[31 pakeit.]
l) ataskaitinis laikotarpis – vieni kalendoriniai metai, kuriais turi būti vykdoma išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir teikiamos ataskaitos.
la) prisišvartavęs laivas – laivas, kuris stovi saugiai pritvirtintas ar nuleidęs inkarą viename iš Sąjungos uostų jo pakrovimo, iškrovimo arba aptarnavimo metu, įskaitant laiką, kai krovos darbai nevyksta; [32 pakeit.]
lb) ledo klasė – laivui administracijos arba jos pripažintos organizacijos paskirtas žymuo, rodantis, kad laivas skirtas plaukioti jūros ledo sąlygomis. [33 pakeit.]
II SKYRIUS
STEBĖSENA IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
1 skirsnis
Stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai ir metodai
4 straipsnis
Bendrieji stebėsenos ir ataskaitų teikimo principai
1. Bendrovės pagal 2–6 dalis vykdo kiekvieno laivo kalendoriniais metais kiekvienameataskaitiniu laikotarpiu visuose valstybės narės jurisdikcijai priklausančiame uostepriklausančiuose uostuose ir per kiekvienąvisus atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykimo iš tokio uosto reisąreisus naudotos kuro rūšies ir sunaudoto kuro kiekio stebėseną ir teikia su tuo susijusias ataskaitas. [34 pakeit.]
2. Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti išsamūs ir apimti visątiek jūroje esančiam, tiek prisišvartavusiam laivui deginant kurą išmetamų teršalųišmetamą CO2 kiekį. Bendrovės imasi reikiamų priemonių, kad ataskaitiniu laikotarpiu nesusidarytų duomenų spragų. [35 pakeit.]
3. Stebėsena ir ataskaitų teikimas turi būti nuoseklūs ir palyginami laiko atžvilgiu. Bendrovės taiko vienodą stebėsenos metodiką ir naudoja vienodus duomenų rinkinius, kurie, gavus tikrintojo patvirtinimą, gali būti keičiami arba kuriems gali būti taikomos išimtys.
4. Bendrovės skaidriai renka, registruoja, kaupia, analizuoja ir dokumentais patvirtina stebėsenos duomenis, pateikdamos prielaidas, nuorodas, teršalų išmetimo koeficientus ir veiklos duomenis, kad tikrintojas galėtų atkurti išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo eigą.
5. Bendrovės užtikrina, kad nustatant išmetamųjų teršalų kiekį nebūtų daroma sistemingų arba tyčinių netikslumų. Jos nustato ir mažina netikslumų šaltinius.
6. Bendrovės suteikia galimybę pagrįstai įsitikinti išmetamųjų teršalų kiekio duomenų, kurie turėtų būti stebimi ir pateikiami ataskaitose, teisingumu.
6a. Bendrovėstolesnėje stebėsenos ir ataskaitų teikimo veikloje atsižvelgia į rekomendacijas, įtrauktas į tikrinimo ataskaitas, paskelbtas pagal 13 straipsnį. [36 pakeit.]
5 straipsnis
Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodai
1. 4 straipsnio 1–3 dalių tikslais bendrovės kiekvieno jų laivo, didesnio kaip 5 000 bruto tonų, išmetamų teršalų kiekio ir kitą su klimatu susijusią informaciją rengia taikydamos bet kurį I priede nustatytą metodą.
1a. Sudarius tarptautinį susitarimą dėl jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, Komisija peržiūri I priede nustatytus metodus ir jai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti] deleguotuosius aktus, kuriais, jei tinkama, daromi to priedo pakeitimai, siekiant nustatyti taikomų degimo procesų srautmačių arba tiesioginių išmetamųjų teršalų kiekio matavimų naudojimą. [38 pakeit.]
2 SKYRIUS
STEBĖSENOS PLANAS
6 straipsnis
Stebėsenos plano turinys ir teikimas
1. Ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės tikrintojams pateikia stebėsenos planą, kuriame nurodomas pasirinktas kiekvieno jų laivo, didesnio kaip 5 000 bruto tonų, išmetamų teršalų kiekio ir kitos su klimatu susijusiosaktualios informacijos stebėsenos ir ataskaitų teikimo metodas. [39 pakeit. – pritaikyta siekiant nuoseklumo su 2 straipsnio 1 dalimi dėl taikymo srities]
2. Nukrypdama nuo 1 dalies, laivams, pirmą kartą patekusiems į šio reglamento taikymo sritį po 2018 m. sausio 1 d., skirtą stebėsenos planą bendrovė, be priežasties nedelsdama, tikrintojui pateikia ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pirmojo įplaukimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą.
3. 1 dalyje nurodytas stebėsenos planas sudaromas iš išsamių ir aiškių konkretaus laivo stebėsenos metodikos dokumentų ir bent šios informacijos:
a) laivo tapatumo duomenų ir tipo, įskaitant laivo pavadinimą, Tarptautinės jūrų organizacijos (TJO) jam suteiktą registracijos numerį, jo registracijos arba prirašymo uostą, laivo ledo klasę ir laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę); [40 pakeit.]
b) bendrovės pavadinimo ir kontaktinio asmens adreso, telefono, fakso numerio ir elektroninio pašto duomenų;
c) toliau nurodytų laive esančių išmetamųjų teršalų šaltinių, pvz., pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių, ir naudojamųir su jais susijusių kuro rūšių aprašų;
i) pagrindinio (-ių) variklio (-ių),
ii) pagalbinio (-ių) variklio (-ių),
iii) katilo (-ų),
iv) inertinių dujų generatoriaus (-ių); [41 pakeit.]
d) procedūrų, sistemų ir pareigų, skirtų stebėsenos metaislaikotarpiu atnaujinti išsamų išmetamųjų teršalų šaltinių sąrašą, siekiant užtikrinti laivo išmetamų teršalų kiekio stebėsenos ir ataskaitų išsamumą, aprašo; [42 pakeit.]
e) reisų sąrašo išsamumo stebėsenos procedūrų aprašo;
f) laivo kuro sąnaudų stebėsenos procedūrų aprašo, įskaitant:
i) iš I priede nustatytų metodų pasirinktą kiekvieno išmetamųjų teršalų šaltinio kuro sąnaudų skaičiavimo metodą, jeigu taikytina, pateikiant naudojamos matavimo įrangos aprašą;
ii) kuro papildymo ir rezervuaruose esančio kuro kiekio matavimo procedūras, šiuo tikslu naudojamų matavimo prietaisų aprašą ir matuojant gaunamos informacijos registravimo, gavimo, perdavimo ir saugojimo procedūras;
iii) pasirinktą tankio nustatymo metodą, jeigu taikytina;
iv) procedūrą, skirtą užtikrinti, kad bendroji kuro matavimų neapibrėžtis atitiktų šio reglamento reikalavimus, jeigu įmanoma, nurodant nacionalinius teisės aktus, sutarčių su pirkėjais punktus arba kuro tiekėjo tikslumo standartus;
g) atskirų kiekvienos rūšies kurui nustatytų teršalų išmetimo koeficientų arba, jeigu tai alternatyvus kuras, teršalų išmetimo koeficientų nustatymo metodikų, įskaitant ėminių ėmimo metodiką, analizės metodus, pateikiant naudojamų laboratorijų aprašą (ir, jeigu taikytina, patvirtintą akreditaciją pagal standartą ISO 17025);
h) procedūrų, taikomų nustatyti kiekvieno reiso veiklos duomenis, aprašo, įskaitant:
i) procedūras, pareigas ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti per reisą nuplauktą atstumą;
ii) procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti pervežtą krovinį ir keleivių skaičių, jeigu taikytina;[43 pakeit.]
iii) procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti jūroje išbūtą laiką plaukiant iš išvykimo uosto į atvykimo uostą;
ha) procedūras, pareigas, formules ir duomenų šaltinius, skirtus nustatyti ir užregistruoti nuplauktą atstumą ir plaukimo ledo sąlygomis laiką; [44 pakeit.]
i) metodo, taikomo nustatyti pakaitinius duomenis, skirtus užpildyti duomenų spragas, aprašą;
j) stebėsenos plano paskutinių pakeitimų datą. [45 pakeit.]
ja) persvarstymo duomenų lapo, kuriame būtų registruojama visa ankstesnių persvarstymų informacija. [46 pakeit.]
4. Bendrovės naudoja standartizuotus stebėsenos planus, grindžiamus šablonais. Komisijai pagal 24 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomos techninės taisyklės, kuriomis nustatomi 1 dalyje nurodyti stebėsenos planų šablonai, nustatomos įgyvendinimo aktais. Šiuos įgyvendinimo aktus pagal šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą priima Komisija. Tie šablonai turi būti kuo paprastesni ir jais neturi būti sukuriama papildoma biurokratinė našta. [47 pakeit.]
7 straipsnis
Stebėsenos plano pakeitimai
Bendrovės reguliariai tikrina, ar laivo stebėsenos planas atitinka laivo pobūdį ir veikimo būdą ir ar negalima patobulinti stebėsenos metodikos.
Bendrovė daro stebėsenos plano pakeitimus šiaisa–e punktuose nustatytais atvejais. Stebėsenos planas keičiamas tik darant konkrečius pakeitimus, kurie tapo reikalingi dėl tų atvejų: [48 pakeit.]
(a) pasikeitus laivo savininkui, patvirtinimo dokumento turėtojui arba vėliavai; [49 pakeit.]
b) jeigu atsiradus naujiems išmetamųjų teršalų šaltiniams arba naudojant naują, į stebėsenos planą dar neįtrauktą kurą, išmetami kitokie teršalų kiekiai;
c) jeigu dėl naujo tipo matavimo prietaisų naudojimo arba naujų ėminių ėmimo arba analizės metodų taikymo, arba dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei gauti duomenų galima užtikrinti didesnį išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo tikslumą;
d) nustačius, kad pagal pirmiau taikytą stebėsenos metodiką gauti duomenys buvo neteisingi;
e) jeigu stebėsenos planas neatitinka šio reglamento reikalavimų ir tikrintojai paprašo, kad bendrovė padarytų to plano pakeitimų.
Bendrovės, nepagrįstai nedelsdamos, praneša tikrintojams apie siūlymus padaryti stebėsenos plano pakeitimų.
Tikrintojas įvertina visus didesnius stebėsenos plano pakeitimus.
3 skirsnis
IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO IR KITOS SUSIJUSIOS INFORMACIJOS STEBĖSENA
8 straipsnis
Veiklos stebėsena ataskaitiniu laikotarpiu
1. Nuo 2018 m. sausio 1 d. bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, vykdo kiekvieno laivo per kiekvieną reisą ir per metus išmetamo teršalų kiekio stebėseną, taikydamos iš I priedo B dalyje nustatytų metodų pasirinktą tinkamą metodą ir skaičiuodamos išmetamųjų teršalų kiekį pagal I priedo A dalį.
1a. Stebėsena gali būti sustabdoma laivo avarinių aplinkybių laikotarpiais, įskaitant gelbėjimo veiklą. [50 pakeit.]
9 straipsnis
Kiekvieno reiso stebėsena
Bendrovės, remdamosi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedą vykdo kiekvieno laivo ir kiekvieno atvykimo į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą ir išvykimo iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančio uosto reiso stebėseną, registruodama tokią informaciją:
a) išvykimo uostą ir atvykimo uostą, kartu registruojant išvykimo ir atvykimo datą ir laiką;
b) bendrąsias kiekvienos naudotos rūšies kuro sąnaudas ir bendrąjį teršalų išmetimo koeficientą, šiuos rodiklius taip pat išskirdama pagal kuro, kuriam taikoma ir kuriam netaikoma išmetamųjų teršalų kontrolė, sąnaudas; [51 pakeit.]
c) išmesto CO2 kiekį;
d) nuplauktą atstumą;
e) jūroje išbūtą laiką;
f) pervežtą krovinį; [53 pakeit.]
fa) energijos vartojimo efektyvumą, kaip nustatyta II priede; [54 pakeit.]
g) transportavimo apimtį. [55 pakeit.]
ga) laikotarpių, per kuriuos stebėsena sustabdyta dėl avarinių aplinkybių, pvz., gelbėjimo veiklos, pradžios ir pabaigos datą ir laiką, kartu pateikiant tos veiklos aprašą. [56 pakeit.]
Gelminės laivybos atveju, kai įplaukiama į kelis Sąjungos uostus, europinė atkarpa turėtų būti laikoma vienu reisu. [57 pakeit.]
Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, laivams, naudojamiems tik šio reglamento taikymo srityje ir vykdantiems kelis reisus per parą, išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos per atskirus reisus reikalavimas netaikomas. [58 pakeit.]
10 straipsnis
Kasmetinė stebėsena
Bendrovė, remdamasi pagal 13 straipsnio 1 dalį patvirtintu stebėsenos planu, pagal I priedo A dalį ir II priedą vykdo kiekvieno laivo stebėseną kiekvienais kalendoriniais metais, registruodama tokius parametrus:
a) bendrąsias kiekvienos naudotos rūšies kuro sąnaudas ir bendrąjį teršalų išmetimo koeficientą, šiuos rodiklius taip pat išskirdama pagal kuro, kuriam taikoma ir kuriam netaikoma išmetamųjų teršalų kontrolė, sąnaudas;
b) bendrą išmestoišmestą CO2 kiekį;
c) suminį per visus reisus tarp valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmestoišmestą CO2 kiekį;
d) suminį per visus reisus iš valstybės narės jurisdikcijai priklausančių uostų išmestoišmestą CO2 kiekį;
e) suminį per visus reisus į valstybės narės jurisdikcijai priklausančius uostus išmestoišmestą CO2 kiekį;
f) valstybės narės jurisdikcijai priklausančiuose uostuose stovinčiųprisišvartavusių laivų išmestoišmestą CO2 kiekį;
g) bendrą nuplauktą atstumą;
h) bendrą jūroje ir prisišvartavus išbūtą laiką;
i) bendrą transportavimo apimtį;
j) vidutinį energijos vartojimo efektyvumą. [59 pakeit.]
4 skirsnis
ATASKAITŲ TEIKIMAS
11 straipsnis
Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos turinys
1. Nuo 2019 m. ne vėliau kaip kiekvienų metų balandžio 30 d. bendrovės Komisijai ir atitinkamų vėliavos valstybių valdžios institucijoms pateikia išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, kurioje pateikiama per visą ataskaitinį laikotarpį kiekvieno laivo, už kurį konkreti bendrovė yra atsakinga, išmesto teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusi informacija ir kuri tikrintojo pagal 14 straipsnio reikalavimus įvertinta kaip tinkama.
2. Pasikeitus laivo savininkui, nauja bendrovė užtikrina, kad kiekvienas laivas, už kurį ji yra atsakinga, atitiktų šio reglamento reikalavimus, susijusius su visu ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo ji prisiima atsakomybę už susijusį laivą.
3. 1 dalyje nurodytoje išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje bendrovės pateikia tokią informaciją:
a) laivo ir bendrovės tapatumo duomenis, įskaitant:
i) laivo pavadinimą;
ii) TJO registracijos numerį;
iii) registracijos arba prirašymo uostą;
iiia) laivo ledo klasę; [Am. 60]
iv) laivo sertifikuotą techninį efektyvumą, išreikštą(energijos vartojimo efektyvumo dizaino rodiklįrodikliu (EVEDR) arba apskaičiuotąją rodiklio vertę (ARV) pagal TJO rezoliuciją MEPC.215 (63), jeigu taikytina atitinkamo tipo laivui); [61 pakeit.]
v) laivo savininko pavadinimą (vardą ir pavardę);
vi) laivo savininko adresą ir pagrindinę jo veiklos vietą;
vii) bendrovės pavadinimą (jeigu tai ne laivo savininkas);
viii) bendrovės (jeigu tai ne laivo savininkas) adresą ir pagrindinę jos veiklos vietą;
ix) kontaktinio asmens adresą, telefoną, fakso numerį ir elektroninioir el. pašto duomenis; [62 pakeit.]
b) informaciją apie taikomą stebėsenos metodą ir susijusį neapibrėžties lygį;
c) pagal 10 straipsnį vykdytos parametrų metinės stebėsenos rezultatus.
ca) informaciją apie laikotarpius, per kuriuos dėl avarinių aplinkybių arba gelbėjimo veiklos sustabdyta stebėsena. [63 pakeit.]
12 straipsnis
Išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos forma
1. 11 straipsnyje nurodyta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita teikiama naudojant automatizuotas sistemas ir išsamias duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus.
2. Techninės taisyklės, kuriomis nustatomos 1 dalyje nurodytos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
III SKYRIUS
TIKRINIMAS IR AKREDITACIJA
13 straipsnis
Tikrinimo aprėptis ir tikrinimo ataskaita
1. Tikrintojas įvertina 6 straipsnyje nurodyto stebėsenos plano atitiktį 6 ir 7 straipsniuose nustatytiems reikalavimams. Jeigu įvertinus pateikiama rekomendacijų, kurias būtina įtraukti į stebėsenos planą, atitinkama bendrovė prieš prasidedant ataskaitiniam laikotarpiui persvarsto savo stebėsenos planą.
2. Tikrintojas įvertina išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitos atitiktį 8–11 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytiems reikalavimams.
3. Pirmiausia tikrintojas užtikrina, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusiaktuali informacija būtų rengiama pagal 8, 9 ir 10 straipsnius ir pagal 6 straipsnyje nurodytą stebėsenos planą. Be to, tikrintojas užtikrina, kad ataskaitose pateikta išmetamųjų teršalų kiekio ir kita su klimatu susijusiaktuali informacija atitiktų duomenis, pagal I ir II priedus apskaičiuotus remiantis kitais šaltiniais. [64 pakeit.]
4. Jeigu įvertinus padaroma išvada, kad, kiek žinoma tikrintojui, išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje nėra esminių netikslumų ir klaidų, tikrintojas pateikia patikros ataskaitą. Patikros ataskaitoje nurodomi visi klausimai, susiję su tikrintojo atliktu darbu.
5. Jeigu įvertinus padaroma išvada, kad išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitoje yra esminių netikslumų, klaidų ir neatitikimų arba kad ji neatitinka 11 ir 14 straipsnių ir I priedo reikalavimų, tikrintojas apie tai laiku praneša bendrovei ir paprašo iš naujo pateikti ataskaitą. Bendrovė ištaiso visus nurodytus neatitikimus taip, kad būtų galima laiku baigti tikrinimo procedūrą. Tikrintojas patikros ataskaitoje nurodo, ar bendrovė ištaisė šiuos neatitikimus tikrinimo procedūros metu.
5a. Kai tikrintojas nustato tobulintinas bendrovėsveiklos rezultatų sritis, susijusias su išmetamųjų teršalų stebėsena ir ataskaitų teikimu ir apimančias būtinumą tiksliau ir efektyviau vykdyti stebėseną ir rengti ataskaitas, jis į tikrinimo ataskaitą įtraukia tobulinimo rekomendacijas. [65 pakeit.]
14 straipsnis
Bendrieji tikrintojų įsipareigojimai ir veiklos principai
1. Tikrintojas turi būti nepriklausomas nuo bendrovės arba atitinkamo laivo operatoriaus ir visuomenės labui vykdyti pagal šį reglamentą privalomą veiklą. Todėl tikrintojas ir bet koks to paties juridinio subjekto padalinys negali būti bendrovė arba laivo operatorius, bendrovės savininkas arba nuosavybės teise jiems priklausantis subjektas; be to, tikrintojas negali turėti ryšių su bendrove, galinčių pakenkti jo nepriklausomumui ir nešališkumui.
2. Tikrindamas 11 straipsnyje nurodytą išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą ir bendrovės taikomas stebėsenos procedūras, tikrintojas įvertina stebėsenos sistemų ir ataskaitoje pateiktų su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių duomenų ir informacijos patikimumą, tikėtinumą ir tikslumą, pirmiausia įvertindamas:
a) kuro sąnaudų priskyrimą reisams, kuriems taikomas šis reglamentas;
b) ataskaitoje pateiktus kuro sąnaudų duomenis ir susijusius matavimus bei skaičiavimus;
c) teršalų išmetimo koeficientų parinktį ir taikymą;
d) skaičiavimus, kuriais nustatomas bendras išmetamųjų teršalų kiekis;
e) skaičiavimus, kuriais nustatomas energijos vartojimo efektyvumas.
3. Tikrintojas vertina pagal 11 straipsnį pateiktas ataskaitas tik jeigu remiantis patikimais ir tikėtinais duomenimis ir informacija galima labai patikimai nustatyti išmetamųjų teršalų kiekį ir jeigu laikomasi šių sąlygų:
a) ataskaitoje pateikti duomenys atitinka duomenis, apskaičiuotus remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pvz., įmontuoto variklio galia;
b) ataskaitoje pateiktuose duomenyse nėra neatitikimų, pirmiausia lyginant bendrą kiekvieno laivo per metus įsigyto kuro kiekį ir sumines kuro sąnaudas, patirtas per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas;
c) duomenys buvo surinkti pagal galiojančias taisykles;
d) susiję laivo įrašai yra išsamūs ir nuoseklūs.
15 straipsnis
Tikrinimo procedūros
1. Tikrintojas, ataskaitoje pateiktus išmetamųjų teršalų kiekius lygindamas su duomenimis, apskaičiuotais remiantis laivų sekimo duomenimis ir charakteristikomis, pvz., įmontuoto variklio galia, nustato galimus pavojus, susijusius su stebėsenos ir ataskaitų teikimo procedūra. Nustatęs didelių nukrypimų, tikrintojas atlieka išsamesnę analizę. [66 pakeit.]
2. Tikrintojas, peržiūrėdamas visus naudotus duomenų šaltinius ir taikytas metodikas, nustato galimus pavojus, susijusius su įvairiais skaičiavimo etapais.
3. Tikrintojas atsižvelgia į visus veiksmingus rizikos valdymo būdus, kuriuos bendrovė taiko norėdama sumažinti neapibrėžtį atsižvelgdama į taikomų stebėsenos metodų tikslumą.
4. Bendrovė tikrintojui pateikia visą papildomą informaciją, kuri jam suteikia galimybę atlikti tikrinimo procedūras. Tikrinimo procedūros metu tikrintojas gali atlikti patikras vietoje, kad nustatytų ataskaitoje pateiktų duomenų ir informacijos patikimumą.
5. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų tiksliau nustatytos šiame reglamente nurodyto tikrinimo taisyklės ir tikrintojų akreditavimo būdai. Šie deleguotieji aktai grindžiami 14 straipsnyje numatytais tikrinimo principais ir kitais susijusiais tarptautiniu mastu pripažįstamais standartais.
16 straipsnis
Tikrintojų akreditavimas
1. Tikrintoją, vertinantį stebėsenos planus ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitas ir išduodantį 13 ir 17 straipsniuose nurodytus patikros ir atitikties patvirtinimo dokumentus, veiklai, kuriai taikomas šis reglamentas, vykdyti akredituoja nacionalinė akreditavimo įstaiga pagal Reglamentą (EB) Nr. 765/2008.
2. Tais atvejais, kai šiame reglamente nenustatoma konkrečių nuostatų dėl tikrintojų akreditavimo, taikomos atitinkamos Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatos.
3. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 24 straipsnį priimti deleguotuosius aktus, kuriais tiksliau nustatomi tikrintojų akreditavimo būdai.
IV SKYRIUS
ATITIKTIS IR INFORMACIJOS SKELBIMAS
17 straipsnis
Atitikties patvirtinimo dokumento išdavimas
1. Kai 11 straipsnyje nurodyta išmetamųjų teršalų kiekio ataskaita atitinka 11–15 straipsniuose ir I ir II prieduose nustatytus reikalavimus, tikrintojas, remdamasis patikros ataskaita, išduoda atitinkamo laivo atitikties patvirtinimo dokumentą.
2. 1 dalyje nurodytame atitikties patvirtinimo dokumente pateikiama tokia informacija:
a) laivo tapatumo duomenys (pavadinimas, TJO registracijos numeris ir registracijos arba prirašymo uostas);
b) laivo savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir pagrindinė veiklos vieta;
c) tikrintojo tapatybė;
d) atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data (nurodant susijusį ataskaitinį laikotarpį ir dokumento galiojimo laikotarpį).
3. Atitikties patvirtinimo dokumentai galioja 18 mėnesių nuo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.
4. Tikrintojas nedelsdamas praneša Komisijai ir vėliavos valstybės valdžios institucijai apie atitikties patvirtinimo dokumento išdavimą ir perduoda 2 dalyje nurodytą informaciją naudodamas automatizuotas sistemas ir išsamias duomenų perdavimo formas, įskaitant elektroninius šablonus, Komisijos nustatytas laikantis šiame reglamente nustatytos procedūros.
5. Techninės taisyklės, kuriomis nustatomos 4 dalyje nurodytos duomenų perdavimo formos, įskaitant elektroninius šablonus, nustatomos įgyvendinimo aktais. Tuos įgyvendinimo aktus Komisija priima laikydamasi šio reglamento 25 straipsnio 2 dalyje nurodytos procedūros.
18 straipsnis
Pareiga laive turėti galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą
Nuo 2019 m. birželio 30 d. laivuose, atvykstančiuose į valstybės narės jurisdikcijai priklausantį uostą, plaukiojančiuose po tokį uostą arba išvykstančiuose iš tokio uosto, turi būti pagal 17 straipsnį išduotas galiojantis dokumentas, patvirtinantis laivo atitiktį ataskaitų teikimo ir stebėsenos įpareigojimams atitinkamu ataskaitiniu laikotarpiu.
19 straipsnis
Atitiktis stebėsenos ir ataskaitų teikimo įpareigojimams ir patikrinimai
1. Kiekviena valstybė narė, remdamasi pagal 21 straipsnio 1 dalį paskelbta informacija, užtikrina, kad su jos vėliava plaukiojantys laivai laikytųsi 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų.
2. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad per kiekvieną laivo, esančio jos jurisdikcijai priklausančiame uoste, patikrinimą taip pat būtų patikrinta, ar laive yra 18 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo dokumentas.
3. Nepažeisdama šio straipsnio 2 dalies ir remdamasi pagal 21 straipsnį paskelbta informacija, valstybė narė patikrina, ar kiekviename į jos jurisdikcijai priklausantį uostą įplaukusiame laive, kuris nesilaiko 21 straipsnio 2 dalies j ir k punktų, yra 18 straipsnyje nurodytas atitikties patvirtinimo dokumentas.
3a. Per EMSA apsilankymus ir patikras siekiant stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2009/16/EB, EMSA taip pat stebi, kaip valstybių narių kompetentingos institucijos taiko 1, 2 ir 3 dalis, ir apie tai praneša Komisijai. [67 pakeit.]
20 straipsnis
Sankcijos, keitimasis informacija ir įsakymas išvykti
1. Valstybės narės nustato sankcijų už 8–12 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų nesilaikymą ir imasi visų priemonių, kad šios sankcijos būtų taikomos. Numatytos sankcijos negali būti švelnesnės už nuobaudas, operatoriams pagal nacionalinius teisės aktus dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų nustatytas už ataskaitų teikimo įpareigojimų nesilaikymą, ir turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip 2017 m. liepos 1 d., o vėliau nedelsdamos praneša Komisijai apie tolesnius šių nuostatų pakeitimus. [68 pakeit.]
2. Valstybės narės užtikrina, kad jų nacionalinės institucijos, kurios užtikrina stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų laikymąsi, veiksmingai keistųsi informacija ir veiksmingai bendradarbiautų tarpusavyje, arba, jeigu taikytina, užtikrina tokį veiksmingą keitimąsi informacija ir veiksmingą bendradarbiavimą su valdžios institucija, kuriai pavestos sankcijų taikymo procedūros. Apie valstybių narių įgyvendinamas nacionalines sankcijų taikymo procedūras pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei.
3. Laivams, kurie nesilaiko stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų ilgiau nei vieną ataskaitinį laikotarpį, nacionalinė valstybinio jūrų uosto direkcija gali išleisti įsakymą išvykti, apie kurį turi būti pranešama Komisijai, EMSA, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamai vėliavos valstybei. Išleidus tokį įsakymą išvykti, visos valstybės narės atsisako įleisti šį laivą į savo uostus, kol bendrovė neįvykdo jai pagal 8–12 straipsnius nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų ir to nepatvirtina, pranešdama įsakymą išvykti išleidusiai nacionalinei valstybinio uosto direkcijai apie galiojantį atitikties patvirtinimo dokumentą.
21 straipsnis
Informacijos skelbimas
1. Ne vėliau kaip kiekvienų metų birželio 30 d. Komisija viešai paskelbia pagal 11 straipsnį ataskaitose pateiktus metinius išmetamųjų teršalų kiekius ir informaciją apie tai, kaip įmonė laikosi 11 ir 17 straipsniuose nustatytų stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų., atsižvelgdama į komercinės informacijos konfidencialumą siekdama apsaugoti teisėtus ekonominius interesus pagal Europos Parlamentoir Tarybos direktyvos 2003/4/EB(14) 3 ir 4 straipsnius. [69 pakeit.]
2. Skelbiant 1 dalyje nurodytą informaciją, nurodoma:
(a) laivo tapatumo duomenys (pavadinimas, TJO registracijos numeris,ir registracijos arba prirašymo uostas ir laivo ledo klasė); [70 pakeit.]
b) laivo savininko tapatybė (savininko pavadinimas (vardas ir pavardė) ir adresas, jo pagrindinė veiklos vieta);
c) laivo techninis efektyvumas (EVEDR arba ARV, jeigu taikytina atitinkamo tipo laivui); [71 pakeit.]
d) per metus išmesto CO2 kiekis;
e) bendros metinės kuro sąnaudos, patirtos per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas;
f) vidutinės metinės kuro sąnaudos ir vidutinis metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantys per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas, nuplauktam atstumui);
g) vidutinės metinės kuro sąnaudos ir vidutinis metinis išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tenkantys per reisus, reisais, kuriems taikomas šis reglamentas, nuplauktam atstumui ir pervežtam kroviniui; [73 pakeit.]
h) iš viso per metus jūroje išbūtas laikas per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas; [74 pakeit.]
i) taikyta stebėsenos metodika;
j) atitikties patvirtinimo dokumento išdavimo data ir galiojimo terminas;
k) tikrintojo, kuris patvirtino išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitą, tapatybė.
3. Komisija paskelbia metinę jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio ir kitos su klimatu susijusiosaktualios informacijos ataskaitą. [75 pakeit.]
4. EMSA pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1406/2002(15) padeda Komisijai atlikti jos užduotis pagal šio reglamento 11, 12, 17 ir 21 straipsnius.
V SKYRIUS
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
22 straipsnis
Tarptautinis bendradarbiavimas
1. Kad TJO būtų lengviau rengti tarptautines jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos, ataskaitų teikimo ir tikrinimo taisykles, Komisija reguliariai informuoja TJO ir kitas atitinkamas tarptautines organizacijas apie šio reglamento įgyvendinimą.
2. Komisija keičiasi su trečiosiomis šalimis technine informacija apie šio reglamento įgyvendinimą, pirmiausia apie stebėsenos metodų tobulinimą, ataskaitų teikimo organizavimą ir išmetamųjų teršalų kiekio ataskaitų tikrinimą.
3. Sudarius tarptautinį susitarimą dėl pasaulinių priemonių, skirtų mažinti jūrų transporto išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, Komisija persvarsto šį reglamentą ir prireikus siūlo šio reglamento pakeitimus užtikrina, kad jis būtų suderintas su atitinkamomis TJO nustatytomis tarptautinėmis taisyklėmis. [76 pakeit.]
VI SKYRIUS
DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO ĮGALIOJIMAI BEI BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23 straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
Kiek tai susiję su neesminėmis šio reglamento nuostatomis, Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, skirtus papildyti ir iš dalies pakeisti I ir II priedų nuostatas, Komisijai suteikiami siekiant atsižvelgti į turimus naujausius mokslinius duomenis ir suderinti priedus su atitinkamomis tarptautinėmis taisyklėmis, dėl kurių susitarta TJO, kad būtų užtikrinta atitiktis tarptautinėms nuostatoms,laivuose turimus susijusius duomenis, susijusias tarptautines taisykles ir tarptautiniu mastu pripažįstamus standartus, nustatyti tiksliausius ir veiksmingiausiustiksliausi ir veiksmingiausi išmetamųjų teršalų kiekio stebėsenos metodus ir padidintimetodais ir padidintas privalomos informacijos, susijusios su išmetamųjų teršalų kiekio stebėsena ir ataskaitų teikimu, tikslumą,tikslumas. Įgaliojimai Komisijai suteikiami 24 straipsnyje nustatytomis sąlygomis , tik kiek tai susiję su neesminėmis šio reglamento nuostatomis. [77 pakeit.]
24 straipsnis
Naudojimasis įgaliojimais
1. 5 straipsnio 1a dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15, 16 ir 23 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2015 m. liepos 1 d. ...(16). Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos. [78 pakeit.]
2. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 1a dalyje, 6 straipsnio 4 dalyje ir 15, 16 ir 23 straipsnyjestraipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [79 pakeit.]
3. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
4. Pagal 5 straipsnio 1a dalį, 6 straipsnio 4 dalį ir 15, 16 ir 23 straipsnįstraipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [80 pakeit.]
25 straipsnis
Įgyvendinimo aktai
1. Komisijai padeda komitetas, įsteigtas pagal Tarybos sprendimo 93/389/EEB(17) 8 straipsnį. Tas komitetas – tai komitetas, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.
2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.
26 straipsnis
Reglamento (ES) Nr. 525/2013 daliniai pakeitimai
Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 iš dalies keičiamas taip:
1. Reglamento (ES) Nr. 525/2013 1 straipsnis papildomas šiuo h punktu:"
„h) jūrų laivų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../...* 9 ir 10 straipsnius.
Jūrų transporto išmetamų teršalų kiekio ataskaitų teikimas
1. Valstybės narės ne vėliau kaip kiekvienų metų (X metai) sausio 15 d. Komisijai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. .../...(19)+ 9 ir 10 straipsnius pateikia X-2 metais jūrų transporto išmesto CO2 kiekio ataskaitą.
2. Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal [šio reglamento 25 straipsnį] priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti jūrų transporto išmetamo CO2 kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Reglamento (ES) Nr. .../...+ 9 ir 10 straipsnius reikalavimai, jeigu taikytina, atsižvelgiant į susijusius sprendimus, kuriuos priėmė JTBKKK ir Kioto protokolą įgyvendinančios organizacijos, arba jomis grindžiamus ar jas pakeisiančius susitarimus, arba sprendimus, priimtus dalyvaujant Tarptautinei jūrų organizacijai.
3. Komisija priima įgyvendinimo aktus, skirtus nustatyti valstybių narių pagal Reglamento (ES) Nr. .../...+ 9 ir 10 straipsnius teikiamų jūrų transporto išmesto CO2 kiekio duomenų struktūrą, formą ir teikimo tvarką. Šie įgyvendinimo aktai priimami laikantis [26 straipsnio 2 dalyje] nurodytos nagrinėjimo procedūros.
3a. Remdamasi valstybių narių pagal 7 straipsnį ir (arba) Reglamente (ES) Nr. .../...(20) pateiktais teršalų išmetimo duomenimis, Komisija kas dvejus metus įvertina bendrą jūrų transporto sektoriaus poveikį pasaulio klimatui, įskaitant poveikį, kurį daro ne CO2, bet kiti išmetamieji teršalai, ar jų padarinius, ir patobulina šį vertinimą remdamasi mokslo pasiekimais ir jūrų eismo duomenimis.“ [82 pakeit.]
"
3. 25 straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse įterpiama ši nuoroda:"
„21a“.
"
27 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis reglamentas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.
Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.
Priimta ...,
Europos Parlamento vardu Tarybos vardu
Pirmininkas Pirmininkas
I PRIEDAS
Išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir kitos su klimatu susijusios informacijos stebėjimo ir ataskaitų teikimo būdai
A. KURO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS (9 straipsnis)
Skaičiuodamos kuro sąnaudas, bendrovės taiko šią formulę:
Kuro sąnaudos x teršalų išmetimo koeficientas
Į kuro sąnaudas įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių sunaudotas kuras.
Kuro sąnaudos, patirtos laivams stovint uostuose išmetus inkarą, skaičiuojamos atskirai.
Iš esmės naudojamos kuro rūšims nustatytos numatytosios teršalų išmetimo koeficientų vertės, nebent bendrovė nuspręstų naudoti kuro kokybės duomenis, pateiktus bunkerio atsargų papildymo važtaraščiuose ir naudojamus įrodyti atitiktį galiojantiems teisės aktams dėl sieros išmetimo.
Numatytieji teršalų išmetimo koeficientai grindžiami naujausiomis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos paskelbtomis vertėmis. Juos galima apskaičiuoti pagal Komisijos reglamento (ES) Nr. 601/2012(21) VI priedą.
Atitinkami teršalų išmetimo koeficientai taikomi biokurui ir alternatyvioms neiškastinio kuro rūšims.
B. IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KIEKIO NUSTATYMO BŪDAI
Bendrovė stebėsenos plane nurodo, kokia stebėsenos metodika taikoma apskaičiuoti kiekvieno tipo laivų, už kuriuos ji yra atsakinga, kuro sąnaudas, ir užtikrina, kad pasirinktas metodas būtų nuolat taikomas.
Pasirenkant stebėsenos metodiką, patobulinimai, kuriais siekiama didesnio tikslumo, derinami su papildomomis išlaidomis.
Naudojamos tikrosios kiekvieno reiso kuro sąnaudos, apskaičiuojamos taikant vieną iš šių metodų:
a) naudojant bunkerio atsargų papildymo važtaraštį (BAPV) ir periodiškai atliekant kuro rezervuarų inventorizaciją;
b) laive taikant bunkerinio kuro rezervuaro stebėseną;
c) naudojant taikomų degimo procesų srautmačius;
d) atliekant tiesioginius išmetamųjų teršalų kiekio matavimus;
da) taikant laivo judėjimo informacijos ir konkrečiam laivui būdingų duomenų modeliavimą. [83 pakeit.]
Gali būti taikomas bet koks tikrintojo patvirtintas pirmiau nurodytų metodų derinys, jei juo padidinamas bendras matavimo tikslumas. [84 pakeit.]
1. A metodas. BAPV (bunkerio atsargų papildymo važtaraščiai) ir periodinė kuro rezervuarų inventorizacija
Šis metodas grindžiamas BAPV nurodytu kuro kiekiu ir rūšimi ir periodine kuro rezervuarų inventorizacija remiantis rezervuarų rodmenimis. Per tam tikrą laikotarpį sunaudotas kuro kiekis nustatomas prie laikotarpio pradžioje buvusio kuro kiekio pridedant papildytą kuro kiekį, atimant laikotarpio pabaigoje likusį kuro kiekį ir nuo laikotarpio pradžios iki laikotarpio pabaigos iš bunkerio paimtą kuro kiekį.
Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Nurodant per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.
Šis metodas netaikomas, Kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas, naudojami tik kuro rezervuarų ir bunkerinio kuro rezervuarų inventorizacijos rodmenys. [85 pakeit.]
BAPV privalomas pagal dabartines MARPOL VI priedo nuostatas; susiję įrašai laive saugomi trejus metus nuo bunkerinio kuro atsargų papildymo ir turi būti lengvai prieinami. Periodinė laive esančių kuro rezervuarų inventorizacija grindžiama kuro rezervuarų rodmenimis. Atliekant inventorizaciją naudojamos kiekvienam kuro rezervuarui sudarytos rezervuaro lentelės, skirtos nustatyti tūrį kuro rezervuaro rodmenų nuskaitymo metu. SU BAPV susijusi neapibrėžtis nurodoma 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane. Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.
Kai laivuose nėra BAPV, ypač jeigu kurui naudojamas krovinys, pvz., taikomas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) dujinimas, naudojami tik kuro rezervuarų ir bunkerinio kuro rezervuarų inventorizacijos rodmenys. [86 pakeit.]
Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
a) naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
b) remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte.
Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.
2. B metodas. Bunkerinio kuro rezervuaro stebėsena laive
Šis metodas grindžiamas visų laive esančių kuro rezervuarų rodmenų nuskaitymu. Rezervuaro rodmenys nuskaitomi kasdien, kai laivas yra jūroje, ir kaskart, kai papildomos arba tuštinamos laivo bunkerinio kuro atsargos.
Suvestiniai kuro rezervuaro lygio pokyčiai tarp dviejų rodmenų nuskaitymų laikomi per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekiu.
Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Nurodant per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina nurodyti kuro rūšį ir sieros kiekį.
Kuro rezervuarų rodmenys nuskaitomi specialiais metodais, pvz., naudojant automatizuotas sistemas, garsines ir juostines gylio matavimo priemones. Rezervuarų garsinio gylio matavimo metodas ir jo neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.
Jeigu papildytas kuro kiekis arba rezervuaruose likęs kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
a) naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
b) remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte;
ba) pagal tankį, išmatuotą atlikus bandomąją analizę akredituotoje kuro bandymų laboratorijoje, jei tokia prieinama. [87 pakeit.]
Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.
3. C metodas. Taikomų degimo procesų srautmačiai
Šis metodas grindžiamas laive išmatuotais kuro srautais. Siekiant nustatyti bendrąsias kuro sąnaudas per tam tikrą laikotarpį, sudedami visų su atitinkamais išmetamųjų teršalų šaltiniais susijusių srautmačių duomenys.
Laikotarpis – tai laikas nuo išplaukimo iš vieno uosto iki įplaukimo į kitą uostą arba uoste išbūtas laikas. Norint nustatyti per tam tikrą laikotarpį sunaudoto kuro kiekį, būtina vykdyti kuro rūšies ir sieros kiekio stebėseną.
Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais srautmačiais susijusi neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.
Kai sunaudotas kuro kiekis nustatomas tūrio vienetais ir išreiškiamas litrais, bendrovė perskaičiuoja šį tūrį į masę, taikydama tikrojo tankio vertes. Tikrąjį tankį bendrovė nustato vienu iš šių būdų:
a) naudodama laive įrengtas matavimo sistemas;
b) remdamasi papildant kuro atsargas kuro tiekėjo išmatuota ir kuro sąskaitoje arba važtaraštyje įrašyta tankio verte.
Tikrasis tankis išreiškiamas kg/l ir nustatomas esant konkrečiam matavimui taikomai temperatūrai. Tais atvejais, kai tikrojo tankio verčių neturima, gavus tikrintojo patvirtinimą taikomas standartinis atitinkamai kuro rūšiai nustatytas tankio koeficientas.
4. D metodas. Tiesioginis išmetamųjų teršalų kiekio matavimas
Tiesiogiai gali būti matuojami teršalai, išmetami per reisus, kuriems taikomas šis reglamentas, ir teršalai, išmetami valstybių narių jurisdikcijai priklausančiuose uostuose. Į išmesto CO2 kiekį įtraukiamas pagrindinių variklių, pagalbinių variklių, katilų ir inertinių dujų generatorių išmesto CO2 kiekis. Laivų, kurių ataskaitos grindžiamos šiuo metodu, kuro sąnaudos apskaičiuojamos naudojant išmatuotą išmesto CO2 kiekį ir atitinkamam kurui taikomą teršalų išmetimo koeficientą.
Šis metodas grindžiamas išmetamo CO2 srauto nustatymu išmetamųjų dujų vamzdžiuose (kaminuose), CO2 koncentraciją išmetamosiose dujose padauginant iš išmetamųjų dujų srauto.
Taikomi kalibravimo metodai ir su naudojamais įrenginiais susijusi neapibrėžtis nurodomi 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane.
4a. Da metodas. Taikant laivo judėjimo informacijos ir konkrečiam laivui būdingų duomenų modeliavimą.
Už modeliavimo sistemą atsakinga agentūra su atitinkamo laivo savininku sudaro raštišką susitarimą. Neatitikimams aptikti ir ištaisyti kiekvieno stebėsenos laikotarpio pabaigoje apskaičiuotas išmestas CO2 kiekis palyginamas su laivo alyvos registru ir BAPV. [90 pakeit.]
II PRIEDAS
Kitos su klimatu susijusios informacijos stebėsena
A. Kiekvieno reiso stebėsena (9 straipsnis)
Vykdydamos kitos su klimatu susijusios informacijos stebėseną per atskirus reisus (9 straipsnis), bendrovė laikosi toliau išdėstytų taisyklių.
Išvykimo ir atvykimo data ir laikas nustatomi remiantis Grinvičo laiku (angl. GMT). Jūroje išbūtas laikas apskaičiuojamas remiantis išvykimo iš uosto ir atvykimo į uostą informacija, į šį laiką neįtraukiant stovėjimo nuleidus inkarą.
Nuplauktas atstumas gali būti tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą arba tikrasis nuplauktas atstumas. Jeigu naudojamas tiesiausias kelias iš išvykimo uosto į atvykimo uostą, turėtų būti taikomas konservatyvus pataisos koeficientas, kad būtų užtikrinta, jog apskaičiuotasis nuplauktas atstumas nebūtų gerokai trumpesnis nei iš tikrųjų. 6 straipsnyje nurodytame stebėsenos plane nurodoma, koks atstumo skaičiavimo metodas ir, jeigu reikia, pataisos koeficientas taikomas. Nuplauktas atstumas išreiškiamas jūrmylėmis.
Jeigu tai keleivinis laivas, pervežtas krovinys išreiškiamas keleivių skaičiumi. Jeigu tai kitos kategorijos laivas, pervežtas krovinių kiekis išreiškiamas metrinėmis tonomis ir kubiniais metrais. [91 pakeit.]
Taikydamos metinę kitos su klimatu susijusios informacijos stebėseną, bendrovės laikosi toliau išdėstytų taisyklių.
Pagal 10 straipsnį stebėtinos vertės turėtų būti nustatomos sudedant atitinkamus kiekvieno reiso duomenis.
Vidutinis energijos vartojimo efektyvumas stebimas remiantis ne mažiau kaip keturiaisdviem rodikliais: atstumui tenkančiomis kuro sąnaudomis, transportavimo apimčiai tenkančiomis kuro sąnaudomis,ir atstumui tenkančiu išmesto CO2 kiekiu ir transportavimo apimčiai tenkančiu išmestu CO2 kiekiu, kurie apskaičiuojami taip:
Atstumui tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos / bendras nuplauktas atstumas.
Transportavimo apimčiai tenkančios kuro sąnaudos = bendros metinės kuro sąnaudos / bendra transportavimo apimtis.
Atstumui tenkantis išmestoišmestas CO2 kiekis = bendras per metus išmestoišmestas CO2 kiekis / bendras nuplauktas atstumas.
Transportavimo apimčiai tenkantis išmesto CO2 kiekis = bendras per metus išmesto CO2 kiekis / bendra transportavimo apimtis. [93 pakeit.]
2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 406/2009/EB dėl valstybių narių pastangų mažinti jų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas (OL L 140, 2009 6 5, p. 136) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/29/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti ir išplėsti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (OL L 140, 2009 6 5, p. 63).
2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2008, nustatantis su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL L 218, 2008 8 13, p. 30).
2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo stebėsenos bei ataskaitų ir kitos su klimato kaita susijusios nacionalinio bei Sąjungos lygmens informacijos teikimo mechanizmo ir kuriuo panaikinamas Sprendimas Nr. 280/2004/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 13).
2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 9 28, p. 13).
1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (95/46/EB) dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 281, 1995 11 23, p. 31).
2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26).
2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).
1993 m. birželio 24 d. Tarybos 93/389/EEB dėl CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos Bendrijoje monitoringo mechanizmo (OL L 167, 1993 7 9, p. 31).
2012 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 601/2012 dėl išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio stebėsenos ir ataskaitų teikimo pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/87/EB (OL L 181, 2012 7 12, p. 30).
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo (COM(2013)0620 – C7-0264/2013 – 2013/0307(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0620),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0264/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Austrijos Bundesrato vadovaujantis Protokolu Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisės akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. sausio 22 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Tarptautinės prekybos komiteto ir Žuvininkystės komiteto nuomones (A7-0088/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo techninio įgyvendinimo (COM(2013)0769 – C7-0393/2013 – 2013/0377(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0769),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 192 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7–0393/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7-0171/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013, kiek tai susiję su Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo techniniu įgyvendinimu
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu (COM(2012)0363 – C7-0192/2012 – 2012/0193(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0363),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 325 straipsnio 4 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0192/2012),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Švedijos parlamento pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktą pagrįstą nuomonę, kurioje tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 15 d. Audito Rūmų nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 10 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,
– atsižvelgdamas į bendrus Biudžeto kontrolės komiteto ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto svarstymus pagal Darbo tvarkos taisyklių 51 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės ir Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetų pranešimą bei Teisės reikalų komiteto nuomonę (A7-0251/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/.../ES, dėl baudžiamosios teisės priemonių kovai su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu
(1) Sąjungos finansinių interesų apsauga apima ne tik biudžeto asignavimų valdymą, bet ir visas priemones, kenkiančias ar galinčias pakenkti Sąjungos turtui ir valstybių narių priemones, kurių tikslas – remti ar stabilizuoti valstybių narių ekonomiką ar viešuosius finansus, kurie svarbūs Sąjungos politikai;
(2) tam, kad Sąjungos finansinių interesų apsauga būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti,siekiant užtikrinti veiksmingą, proporcingą ir atgrasančią apsaugą nuo pačių sunkiausių į sukčiavimą panašių nusikalstamų veikų šioje srityje su sukčiavimu susijusių veiksmų ir toliau turėtų būti saugomasi ne vienužtikrinti, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų optimaliai saugomi, priemones, priimtas administracinės ir civilinės teisės priemonėmis, bet irpagrindu, turėtų papildyti teisės aktai, priimti valstybių narių baudžiamosios teisės nuostatomispagrindu, kartu siekiant, kad kiekvienoje šių teisės šakų ir visoje teisinėje sistemoje nebūtų nenuoseklumo; [2 pakeit.]
(3) kad galėtume apginti Sąjungos finansinius interesus, reikia nustatyti bendrą sukčiavimo apibrėžtį, apimančią visus sukčiavimo veiksmus, susijusius tiek su ESSąjungos biudžeto išlaidomis, tiek su pajamomis, turtu ir įsipareigojimais, įskaitant skolinimosi ir skolinimo veiklą; [3 pakeit.]
(4) sukčiavimas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) mažina valstybių narių mokestines pajamas, o tai turi neigiamą poveikį taikant vienodą normą valstybių narių PVM apskaičiavimo bazei. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (6)nustatyta, kad egzistuoja tiesioginis pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio surinkimo pagal taikytiną Sąjungos teisę ir atitinkamų lėšų įtraukimo į Sąjungos biudžetą ryšys, nes bet koks trūkumas surenkant pirmąsias gali sumažinti antrąsias. Todėl direktyva taikytina ir valstybių narių pajamoms iš PVM;
(5) nuostatą, kad neteisėtas PVM grindžiamų nuosavų išteklių sumažinimas labai kenkia ES finansiniams interesams, ir šios direktyvos nuostatas dėl minimalių ir maksimalių sankcijų reikia aiškinti atsižvelgiant į proporcingumo principą ir specifinį šių nuosavų išteklių apskaičiavimo pobūdį ir metodą, taip pat skirtingas įvairioms valstybėms narėms taikomas normas;
(6) Sąjungos finansiniams interesams galima pakenkti, jei viešojo pirkimo konkurso dalyvis, siekdamas apeiti ar iškreiptipažeisti viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo taisykles, perkančiajai organizacijai arba dotaciją skiriančiai institucijai pateikia informaciją, pagrįstą tiesiogiai ar netiesiogiai iš viešojo pirkimo organizatoriaus neteisėtai gauta informacija. Tokie veiksmai labai panašūs į sukčiavimą, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad atitinkamasjiems nebūtinai turi būti būdingi visi konkurso dalyvis padarė visądalyvio padarytoviso sukčiavimo nusikaltimąnusikaltimo požymiai, nes gali būti, kad jo pasiūlymas visiškai atitinka visus reikalavimusbūtinus kriterijus. Konkurso dalyvių veiksmų derinimas pažeidžia Sąjungos konkurencijos taisykles ir atitinkamus nacionalinės teisės aktus, todėl jam taikytinos Sąjungos lygmens vykdymo užtikrinimo priemonės ir sankcijos, ir tokiems veiksmams ši direktyva neturėtų būti taikoma; [4 pakeit.]
(7) visi Sąjungos teisės aktai dėl pinigų plovimo taikytini šioje direktyvoje nurodytais nusikaltimais gautų pinigų plovimui. Nuoroda į tuos teisės aktus užtikrinama, kad šia direktyva nustatomos sankcijos būtų taikomos visoms Sąjungos finansiniams interesams kenkiančioms nusikalstamoms veikoms;
(8) korupcija kelia ypač didelę grėsmę Sąjungos finansiniams interesams ir dažnai gali būti glaudžiai susijusi su sukčiavimo veiksmais. Todėl šioje srityje reikia specialių baudžiamąją atsakomybę nustatančių nuostatų. Reikia užtikrinti, kad šios nusikalstamos veikos būtų įtrauktos į nusikaltimo apibrėžtį, nesvarbu ar jas padaręs asmuo įvykdė tarnybines pareigas, ar ne. Kovojant su pasyviąja korupcijapasyviosios korupcijos ir pasisavinimu reikėtų nuostatos, kuria įpasisavinimo nusikaltimais, būtina įtraukti valstybės tarnautojo sąvoką įtraukiami visi galimi tarnautojai –apibrėžtį, kuri apimtų visus atitinkamus pareigūnus – nesvarbu, ar jie paskirti, ar išrinkti, ar įdarbinti pagal sutartį ar nuolatiniai valstybės tarnautojai bei visi kiti asmenys, kurie valdžios institucijų ar kitų viešųjų įstaigų įgalioti teikti paslaugas piliečiams ar apskritai dirba dėl viešojo intereso, kaip antai ESjie atlieka oficialias pareigas Sąjungoje, valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse.Privatūs asmenys vis labiau dalyvauja Sąjungos lėšų valdyme. Todėl, siekiant tinkamai saugoti Sąjungos lėšas nuo korupcijos ir pasisavinimo, šioje direktyvoje valstybės tarnautojo apibrėžtis turi apimti ir asmenis, kurie neatlieka oficialių pareigų, tačiau kuriems panašiai paskirta valstybės tarnybos funkcija,ne mažiaususijusi su Sąjungos lėšomis, ir kurie ją atlieka, pvz.,atitinkamas lėšas pagal sutartis valdantys rangovaivaldančius rangovus; [5 pakeit.]
(9) Sąjungos finansinius interesus gali pažeisti ir tam tikri valstybės tarnautojų veiksmai, kuriais siekiama pasisavinti lėšas ar turtą nepaisant tikrosios jų paskirties ir taip pakenkti Sąjungos finansiniams interesams. Todėl būtina nustatyti tikslias ir nedviprasmiškas nusikaltimų apibrėžtis, apimančias šiuos veiksmus; [6 pakeit.]
(9a) šioje direktyvoje apibrėžtų fizinių asmenų įvykdytų nusikalstamų veikų atveju būtina nustatyti su visais šias veikas sudarančiais elementais susijusį ketinimą. Fizinių asmenų įvykdytos veikos, kurioms padaryti ketinimo nereikia, nėra įtrauktos į šios direktyvos taikymo sritį; [7 pakeit.]
(10) kai kurios Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios nusikalstamos veikos praktiškai dažnai glaudžiai susijusios su nusikalstamomis veikomis, kurioms taikoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 83 straipsnio 1 dalis ir kiti to straipsnio pagrindu priimti Sąjungos teisės aktai. Todėl nuostatos turėtų būti formuluojamos išlaikant nuoseklumą su šiais teisės aktais;
(11) juridinių asmenų veiksmai taip pat gali pakenkti Sąjungos finansiniams interesams ar kelti jiems grėsmę, todėl jie turėtų atitinkamai atsakyti už šioje direktyvoje apibrėžtas jų vardu padarytas nusikalstamas veikas;
(12) kad Sąjungos finansinių interesų apsauga atgrasomojo poveikio priemonėmis visoje Sąjungoje būtų lygiavertė, valstybės narės taip pat turėtų nustatyti tam tikras minimalias sankcijų už direktyvoje apibrėžtas nusikalstamas veikas rūšis ir dydžius. Sankcijų dydis neturėtų būti neproporcingas padarytiems nusikaltimams. Todėl reikėtų nustatyti piniginę ribą, kurios neviršijus baudžiamoji atsakomybė nebūtų taikoma;
(13) ši direktyva nepanaikina tinkamai ir veiksmingai taikomų drausminių priemonių. Tam tikrais atvejais baudžiant asmenį už šioje direktyvoje apibrėžtą nusikalstamą veiką gali būti taikomos ir kitos, ne baudžiamosios, nacionalinėje teisėje numatytos sankcijos; taikant kitas sankcijas turi būti griežtai laikomasi ne bis in idem principo. Šioje direktyvoje nusikalstamais nelaikomi veiksmai, už kuriuos nėra baudžiama drausminėmis sankcijomis ar kitomis priemonėmis dėl tarnybinių pareigų nevykdymo, jei kitais atvejais tokios sankcijos ar priemonės nusikaltusiems asmenims gali būti taikomos;
(14) sunkias nusikalstamas veikas padariusiems fiziniams asmenims turėtų būti numatytos minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės. Šios sunkios nusikalstamos veikos turėtų būti apibrėžtos nustatant tam tikrą minimalią bendrą žalą (išreikštą pinigų suma), kurią dėl nusikalstamos veikos patyrė Sąjungos ar, tam tikrais atvejais, kitas biudžetas. Nustatyti minimalias ir maksimalias laisvės atėmimo bausmes būtina, kad Sąjungos finansiniai interesai būtų lygiaverčiai ginami visoje Europoje. Minimali šešių mėnesių sankcija leistų Pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio 2 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atveju išduoti ir vykdyti Europos arešto orderį, o tai geriausiai užtikrintų veiksmingą teismų ir kitų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą. Sankcijos taip pat turės stiprų atgrasomąjį poveikį potencialiems nusikaltėliams visoje Europoje. Griežtesnės sankcijos turėtų būti numatytos už nusikalstamas veikas, padarytas dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR(7);
(15) kadangi nusikaltėliai ir jų pajamos iš Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios neteisėtos veiklos juda iš vienos vietos į kitą ir kadangi dėl to labai sudėtinga vykdyti tarpvalstybinius tyrimus, visos valstybės narės, kad galėtų su tokia veikla kovoti, turėtų apibrėžti savo institucijų jurisdikciją ir nustatyti senaties skaičiavimo taisykles;
(16) kad būtų užtikrintas Sąjungos teisės nuoseklumas ir išsaugotas principas, kad niekas negali būti du kartus baudžiamas už tą patį nusikaltimą, reikia patikslinti, koks šia direktyva numatytų sankcijų ir kitų susijusių Sąjungos administracinės teisės priemonių tarpusavio santykis. Direktyva neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisėje nustatytų konkrečių administracinių priemonių, bausmių ir baudų taikymui;
(17) nepažeidžiant kitų įsipareigojimų pagal Sąjungos teisę, reikia priimti tinkamas nuostatas dėl valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo užtikrinant veiksmingą atkirtį direktyvoje apibrėžtoms nusikalstamoms veikoms, kenkiančioms Sąjungos finansiniams interesams, be kita ko, dėl valstybių narių, Eurojusto ir Komisijos keitimosi informacija; [10 pakeit.]
(18) 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos(8) ir jos 1996 m. rugsėjo 27 d.(9) ir 1996 m. lapkričio 29 d.(10) protokolai turėtų būti panaikinti ir pakeisti šia direktyva;
(19) vienas iš tinkamo šios direktyvos įgyvendinimo aspektų – kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomas asmens duomenų tvarkymas bei keitimasis jais tarp valstybių narių ir, kita vertus, tarp kompetentingų Sąjungos institucijų. Asmens duomenų tvarkymas nacionaliniu lygmeniu kompetentingose nacionalinėse institucijose turėtų būti reglamentuojamas nacionalinės teisės aktais, laikantis 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl duomenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu ir jos papildomo protokolo (Europos sutarčių serija Nr. 181). Valstybių narių tarpusavio keitimasis asmens duomenimis turėtų atitikti Tarybos pamatinio sprendimo 2008/977/TVR(11) reikalavimus. Kai asmens duomenis tvarko Sąjungos institucijos, įstaigos, agentūros ir biurai, jie privalo laikytis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 (12) ir galiojančių teisminio tyrimo konfidencialumo taisyklių;
(20) atgrasomojo poveikio siekiant baudžiamojoje teisėje nustatytomis bausmėmis, ypač daug dėmesio reikia skirti pagrindinių teisių apsaugai. Šia direktyva ginamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir principai, pirmiausia teisė į laisvę ir saugumą, asmens duomenų apsauga, laisvė pasirinkti profesiją ir teisė dirbti, laisvė verstis verslu, teisė į nuosavybę, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, nekaltumo prezumpcija ir teisė į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, taip pat draudimas antrą kartą teisti ar bausti už tą pačią nusikalstamą veiką. Šia direktyva minėtos teisės ir principai turi būti visapusiškai gerbiami ir atitinkamai įgyvendinami;
(21) ši direktyva neturi poveikio nuostatoms dėl imunitetų panaikinimo, įtvirtintoms SESV, Protokole dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų, Protokole dėl Teisingumo Teismo statuto bei jų įgyvendinimo teisės aktuose, ar panašioms nacionalinės teisės nuostatoms;
(22) ši direktyva neturi poveikio nacionalinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintoms bendrosioms taisyklėms ir principams dėl nuosprendžių priėmimo ir vykdymo atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes;
(23) kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, bet dėl šios direktyvos taikymo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, Sąjunga gali patvirtinti priemones, laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
I antraštinė dalis.
Dalykas ir sąvokų apibrėžtys
1 straipsnis
Dalykas
Šia direktyva nustatomos nusikalstamų veikų apibrėžtys bei sankcijos ir taip nustatomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencijos ir kovos su ja priemonės, siekiant užtikrinti veiksmingą ir lygiavertę apsaugą valstybėse narėse ir Sąjungos institucijose, įstaigose, biuruose ir agentūrose ir padidinti pasitikėjimą Sąjungos institucijomis ir iniciatyvomis. [11 pakeit.]
2 straipsnis
Sąjungos finansinių interesų apibrėžtis
Šioje direktyvoje „Sąjungos finansiniai interesai“ reiškia visą turtą ir įsipareigojimus, kuriuos valdo Sąjunga ir jos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros ar kurie yra valdomi jų vardu, ir visas finansines operacijas, įskaitant skolinimosi ir skolinimo veiklą, taip pat ir ypač visas pajamas ir išlaidas, susijusias su: [12 pakeit.]
a) Sąjungos biudžetu;
b) Sutartimistaikant Sutartis įsteigtų institucijų, įstaigų, biurų ir agentūrų biudžetu arba kitu jų tiesiogiai ar netiesiogiai valdomu ir prižiūrimu biudžetu. [13 pakeit.]
II antraštinė dalis.
Nusikalstamos veikos, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos priemonės
3 straipsnis
Sąjungos finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kaip už nusikalstamą veiką būtų baudžiama už šiuos tyčinius veiksmus:
a) išlaidų srityje – bet kokius veiksmus ar neveikimą, kai:
i) naudojami ar pateikiami netikri, klaidingi ar neišsamūs teiginiai ar dokumentai, ir taip pasisavinamos ar neteisėtai neišmokamos Sąjungos biudžeto ar kito jos ar jos vardu valdomo biudžeto lėšos,
ii) pažeidžiant prievolę neatskleidžiama tam tikra informacija ir taip pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) įsipareigojimai ar išlaidos panaudojamos ne pagal nustatytą paskirtį;
b) pajamų srityje – bet kokius veiksmus ar neveikimą, kai:
i) naudojami ar pateikiami netikri, klaidingi ar neišsamūs teiginiai ar dokumentai, ir taip neteisėtai sumažinami Sąjungos biudžeto ar kito jos ar jos vardu valdomo biudžeto ištekliai,
ii) pažeidžiant prievolę neatskleidžiama tam tikra informacija ir taip pasiekiamas toks pats rezultatas, arba
iii) ne pagal paskirtį panaudojama teisėtai įgyta nauda ir taip pasiekiamas toks pats rezultatas.
4 straipsnis
Sąjungos finansiniams interesams kenkiančios į sukčiavimą panašios nusikalstamos veikos
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad kaip už nusikalstamą veiką būtų baudžiama tuo atveju, jei su Sąjungos finansiniais interesais susijusioje viešojo pirkimo ar dotacijos skyrimo procedūroje kandidatas ar viešųjų pirkimų konkurso dalyvis arba asmuo, rengiantis ar dalyvaujantis rengiant tokių kandidatų viešojo pirkimo pasiūlymus ar paraiškas dotacijai gauti, perkančiajai organizacijai ar dotaciją skiriančiai institucijai tyčia pateikia arba nuo jos nuslepia informaciją taip, kad apeitų ar iškreiptų taikomus tinkamumo, atmetimo, atrankos ir skyrimo kriterijus, iškreiptų arba suardytų natūralią konkurenciją tarp konkurso dalyvių. [14 pakeit.]
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB(13) 1 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą pinigų plovimą, susijusį su turtu, įgytuarba pajamomis, įgytomis šioje direktyvoje nurodytomis nusikalstamomis veikomis, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. [15 pakeit.]
3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už šiuos tyčinius veiksmustyčinę pasyviąją ir aktyviąją korupciją būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką:
Šioje direktyvoje pasyvioji korupcija reiškia valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką reikalauja, gauna iš anksto priima ar sutinka ateityje gauti bet kokią naudą sau ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas veiks, atidės veiksmus arba neveiks pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams (pasyvioji korupcija), nesvarbu, ar pažeisdamas savo tarnybines prievoles, ar jų nepažeisdamas.
Šioje direktyvoje aktyvioji korupcija reiškia bet kokio asmens veiksmus, kuriais jis tiesiogiai ar per tarpininką pažada, pasiūlo suteikti ar suteikia bet kokią naudą valstybės tarnautojui ar trečiajam asmeniui už tai, kad eidamas tarnybines pareigas ar vykdydamas savo funkcijas šis tarnautojas , atidėtų veiksmus arba neveiktų, arba už tai, kad taip darė praeityje, pakenkdamas arba galbūt pakenkdamas Sąjungos finansiniams interesams (aktyvioji korupcija). [16 pakeit.]
4. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už tyčiniustyčinį pasisavinimą būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką.
Šioje direktyvoje pasisavinimas reiškia valstybės tarnautojo veiksmus, kuriais jis skiria ar išmoka lėšas arba pasisavina ar panaudoja turtą ne pagal nustatytą paskirtį ir ketindamas pakenktiir kurie kenkia Sąjungos finansiniams interesams, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką (pasisavinimą). [17 pakeit.]
5. Šiame straipsnyje „valstybės tarnautojas“:
a) bet kuris teisėkūros, administracinės ar teisminės institucijos tarnautojas, teikiantis viešąsias paslaugas Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių varduar nacionalinis pareigūnas, įskaitant bet kurį kitos valstybės narės nacionalinį pareigūną ir bet kurį trečiosios valstybės nacionalinį pareigūną.
Sąjungos pareigūnas:
i) bet kuris pareigūnas ar kitas pagal sutartį dirbantis darbuotojas, kaip apibrėžta Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatuose arba kitų Europos
ii) bet kuris valstybių narių ar kurios nors viešos ar privačios įstaigos dirbti į Sąjungą instituciją, įstaigą, biurą ar agentūrą komandiruotas asmuo, atliekantis tokias pat funkcijas, kaip Sąjungos pareigūnai ar kiti tarnautojai.
Pagal Sutartis įsteigtų įstaigų, biurų ar agentūrų nariai ir tokių įstaigų, biurų ar agentūrų darbuotojai yra laikomi Sąjungos pareigūnais tiek, kiek jiems netaikomi Tarnybos nuostatai.
Nacionalinis pareigūnas – tai pareigūnas arba valstybės tarnautojas taip, kaip jie apibrėžiami valstybės narės ar trečiosios valstybės, kurioje atitinkamas asmuo vykdo minėtas funkcijas, nacionalinėje teisėje.
Vis dėlto procesinių veiksmų, susijusių su valstybės narės pareigūnu arba su trečiosios valstybės pareigūnu, kuriuos yra inicijavusi kita valstybė narė, atveju pastaroji nėra įpareigota taikyti nacionalinio pareigūno apibrėžties, išskyrus atvejus, kai ši apibrėžtis suderinama su jos nacionaline teise;
b) bet kuris kitas asmuo, neužimantis tokių pareigų, tačiau teikiantis viešąsias paslaugaskuriam pavesta vykdyti ir kuris vykdo valstybės tarnybos funkcijas, susijusias su Sąjungos, valstybių narių ar trečiųjų šalių vardu ir dalyvaujantis valdyme ar priimant sprendimus, susijusius su Sąjungos finansiniaisfinansinių interesų valdymu ar su šiais interesais susijusiais sprendimais valstybėse narėse ar trečiosiose valstybėse. [18 pakeit.]
III antraštinė dalis.
Bendrosios nuostatos dėl nusikalstamų veikų, kurių atžvilgiu taikomos Sąjungos finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo prevencijos ir kovos priemonės
5 straipsnis
Kurstymas, bendrininkavimas ir kėsinimasis
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už II antraštinėje dalyjevisų 3 ir 4 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų kurstymą, pagalbą ar bendrininkavimą jas vykdant būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. [19 pakeit.]
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už kėsinimąsi įvykdyti visas 3 straipsnyje arbair 4 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką. [20 pakeit.]
6 straipsnis
Juridinių asmenų atsakomybė
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn už visas II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurias jų naudai padarė bet kuris asmuo, veikęs individualiai arba kaip tokio juridinio asmens struktūrinio padalinio narys ir užimantis to juridinio asmens struktūroje vadovaujamas pareigas, jeigu jis turėjo teisę: [21 pakeit.]
a) atstovauti juridiniam asmeniui;
b) priimti sprendimus juridinio asmens vardu; arba
c) vykdyti kontrolę juridinio asmens struktūroje.
2. Valstybės narės taip pat imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami atsakomybėn, jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje minimo asmens priežiūros ar kontrolės trūkumo jam pavaldus asmuo galėjo įvykdyti bet kurią iš II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų atitinkamo juridinio asmens naudai. [22 pakeit.]
3. Juridinių asmenų atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nepanaikina fizinių asmenų, kurie yra II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų kaltininkai arba kuriems baudžiamoji atsakomybė kyla pagal 5 straipsnį, baudžiamosios atsakomybės. [23 pakeit.]
4. Šioje direktyvoje „juridinis asmuo“ – subjektas, turintis teisinį subjektiškumą pagal taikytiną teisę, išskyrus valstybes ar valstybinės valdžios funkcijas vykdančias viešąsias įstaigas bei viešąsias tarptautines organizacijas.
7 straipsnis
Bausmės fiziniams asmenims
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas fiziniams asmenims būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios baudžiamosios sankcijos, įskaitant baudas ir laisvės atėmimo bausmes, kaip nurodyta 8 straipsnyje. [24 pakeit.]
2. Smulkių nusikaltimųNusikaltimų atvejais, kai padaryta žala ar gauta nauda neviršija 10 000 EUR5 000 EUR ir nėra sunkinančių aplinkybių, valstybės narės gali taikyti kitokias, ne baudžiamąsias, sankcijas. [25 pakeit.]
3. Šio straipsnio 1 dalis neturi poveikio kompetentingų institucijų teisei skirti valstybės tarnautojamspareigūnams drausmines nuobaudas, kaip nustatyta 4 straipsnio 5 dalyje. [26 pakeit.]
4. Valstybės narės užtikrina, kad priimant nuosprendį dėl II antraštinėje dalyje nurodytos nusikalstamos veikos galima būtų atsižvelgti į teisiamam asmeniui už tą pačią veiką jau pritaikytas kitas, ne baudžiamąsias, sankcijas.
8 straipsnis
Minimalios ir maksimalios laisvės atėmimo bausmės
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad už 3 straipsnyje ir 4 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kuriomis gaunama naudos ar padaroma žalos už 100 000 EURkuriomis padaryta žala siekia 50 000 EUR ir daugiau, būtų skiriama: [43 pakeit.]
a) minimali ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; [27 pakeit.]
b) maksimali ne mažiau kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Valstybės narės imasi reikiamų veiksmų užtikrinti, kad už 4 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas, kuriomis gaunama naudos ar padaroma žalos už 30 000 EUR ir daugiau, būtų skiriama:
a) minimali ne mažiau kaip 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; [28 pakeit.]
b) maksimali ne mažiau kaip 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR, už jas būtų skiriama maksimali ne mažiau kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė. [30 pakeit.]
8a straipsnis
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad 3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos padaromos dalyvaujant nusikalstamoje organizacijoje, kaip apibrėžta Tarybos pamatiniame sprendime 2008/841/TVR, tai būtų laikoma atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. [31 pakeit.]
9 straipsnis
Minimalios sankcijos juridiniams asmenims
Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad juridiniam asmeniui, patrauktam atsakomybėn pagal 6 straipsnį, būtų taikomos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos: tai gali būti bausmės ar ne baudžiamosios nuobaudos, taip pat kitos sankcijos, pavyzdžiui:
a) teisės į valstybės teikiamas lengvatas arba pagalbą atėmimas;
aa) laikinas arba nuolatinis teisės dalyvauti Sąjungos konkursų procedūrose atėmimas; [32 pakeit.]
b) laikinas ar nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas;
c) teisminės priežiūros skyrimas;
d) likvidavimas teismo nurodymu;
e) laikinas ar galutinis įmonių, kurių pagalba buvo įvykdyta nusikalstama veika, uždarymas.
9a straipsnis
Ne bis in idem taisyklė
Valstybės narės turi taikyti nacionalinėje baudžiamojoje teisėje „ne bis in idem“ taisyklę, pagal kurią asmuo, kurio teismo procesas buvo užbaigtas kurioje nors valstybėje narėje, negali būti persekiojamas kitoje valstybėje narėje dėl tų pačių faktų, jeigu jam buvo paskirta bausmė, ji buvo įvykdyta, yra vykdoma arba nebegali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės įstatymus. [33 pakeit.]
10 straipsnis
Lėšų įšaldymas ir konfiskavimas
Valstybės narės užtikrina, kad II antraštinėje dalyje nurodytomis nusikalstamomis veikomis įgytos lėšos ir šių nusikalstamų veikų priemonės būtų įšaldomos ir konfiskuojamos, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/42/ES(14).
11 straipsnis
Jurisdikcija
1. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad būtų nustatyta jų jurisdikcija tais atvejais, kai II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos:
a) visiškai arba iš dalies įvykdytos jų teritorijoje; arba
b) įvykdytos jų piliečių arba jų teritorijoje gyvenančių asmenų; arba
c) pažeidėjui taikomi arba nusikalstamos veikos padarymo metu buvo taikomi Tarnybos nuostatai. [34 pakeit.]
2. Šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcija nepriklausytų nuo sąlygos, jog baudžiamasis persekiojimas gali būti pradėtas tik tuomet, jei nusikalstamos veikos vietoje apie ją praneša nukentėjęs asmuo arba šią nusikalstamą veiką atskleidžia valstybė, kurioje ji įvykdyta.
3. Valstybės narės užtikrina, kad į jų jurisdikciją patektų atvejai, kai nusikalstama veika įvykdoma pasinaudojant jų teritorijoje turima prieiga prie informacinių ir ryšių technologijų priemonių.
12 straipsnis
Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų senatis
1. Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas, per kurį II antraštinėje dalyje ir 5 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų atžvilgiu galima atlikti tyrimą, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, teismo procesą ir priimti teismo sprendimus, būtų ne trumpesnis kaip penkeri metai nuo tos nusikalstamos veikos įvykdymo.
2. Valstybės narės užtikrina, kad ne mažiau kaip 10 metų nuo nusikalstamos veikos įvykdymo, kompetentingai nacionalinei institucijai ėmusis kokių nors priemonių, pavyzdžiui, pradėjus bylos tyrimą ar baudžiamąjį persekiojimą, senaties terminas būtų sustabdomas ir pradedamas skaičiuoti iš naujo.
3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl II antraštinėje dalyje ar 5 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos paskirtos bausmės vykdymo laikotarpis būtų pakankamas ir ne trumpesnis kaip 10 metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
13 straipsnis
Lėšų susigrąžinimas
Ši direktyva neturi poveikio dėl II antraštinėje dalyje nurodytų nusikalstamų veikų neteisėtai sumokėtų sumų, neteisėtai sumokėtų įvykdžius3, 4 ir 5 straipsniuosenurodytas nusikalstamas veikas, susigrąžinimui.
Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti greitą tokių sumų susigrąžinimą ir jų perdavimą į Sąjungos biudžetą, nepažeidžiant atitinkamų konkretiems Sąjungos sektoriams taikomų taisyklių dėl finansinių taisymų ir neteisėtai išleistų sumų susigrąžinimo. Valstybės narės taip pat vykdo tvarkingą susigrąžintų sumų apskaitą ir informuoja atitinkamas Sąjungos institucijas arba įstaigas apie šias sumas, arba, jei atitinkamos sumos nesusigrąžintos, apie šio nesusigrąžinimo priežastis. [35 pakeit.]
14 straipsnis
Santykis su kitais taikytinais Sąjungos teisės aktais
Administracinių priemonių, bausmių ir baudų, nustatytų Sąjungos teisės aktais, ypač nurodytų Tarybos reglamento Nr. 2988/95(15) 4 ir 5 straipsniuose, arba priimtų nacionalinės teisės aktais vykdant įsipareigojimus pagal Sąjungos teisę, taikymas neturi poveikio šios direktyvos taikymui. Valstybės narės užtikrina, kad baudžiamasis procesas, pradėtas remiantis šią direktyvą įgyvendinančiomis nacionalinės teisės nuostatomis, neturėtų poveikio tinkamai ir veiksmingai taikomoms Sąjungos teisėje ar ją įgyvendinančiose nacionalinės teisės nuostatose nustatytoms su baudžiamuoju procesu nesusijusioms administracinėms priemonėms, bausmėms ir baudoms.
IV antraštinė dalis.
Baigiamosios nuostatos
15 straipsnis
Valstybių narių ir Europos Komisijos (Europos kovos su sukčiavimu tarnybos) Bendradarbiavimas [36 pakeit.]
1. ValstybėsNepažeisdami tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose taisyklių, valstybės narės, Eurojustas ir Komisija, neviršydamiatitinkamos kompetencijos, bendradarbiauja kovodamoskovodami su II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Todėl Komisija ir atitinkamais atvejais Eurojustas teikia techninę ir operatyvinę pagalbą, palengvinančią kompetentingų nacionalinių institucijų vykdomų tyrimų koordinavimą. [37 pakeit.]
2. Kad būtų lengviau atskleisti faktus ir veiksmingai kovoti su II antraštinėje dalyje3, 4 ir 5 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis, kompetentingos valstybių narių institucijos ir Komisija, neviršydamos savo kompetencijos, gali keistis informacija su Komisija ir Eurojustu. Komisija, Eurojustas ir kompetentingos valstybių narių institucijos visais atvejais laikosi tyrimo slaptumo irEuropos Sąjungos sutarties 6 straipsnio ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos bei taikytinų Sąjungos teisės aktų dėlasmens duomenų apsaugos reikalavimų nuostatųir atsižvelgia į tyrimo slaptumo reikalavimus. Todėl Komisijai ir Eurojustui informaciją teikianti valstybė narė gali nustatyti specialias šios informacijos naudojimo sąlygas, privalomas Komisijai, Eurojustui ar kitai valstybei narei, kuriai ši informacija gali būti perduota. [38 pakeit.]
2a. Audito Rūmai, nacionalinės audito institucijos (pvz., atlikdamos operacijų, vykdytų pagal pasidalijamojo valdymo tvarką, auditą) ir auditoriai, atsakingi už Sutartimis įsteigtų institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų biudžeto arba institucijų valdomo biudžeto, kurio auditą jos atlieka, auditą, atskleidžia OLAF bet kokias nusikalstamas veikas, apie kurias jos sužino atlikdamos savo darbą. [39 pakeit.]
2b. Sąjungos pareigūnai privalo OLAF pranešti apie nusikalstamas veikas, apie kurias jie sužinojo atlikdami savo funkcijas. [40 pakeit.]
16 straipsnis
Susitarimų dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos baudžiamosios teisės priemonėmis panaikinimas
1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos 1996 m. rugsėjo 27 d., 1996 m. lapkričio 29 d. ir 1997 m. birželio 19 d. protokolai panaikinami nuo [17 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nurodytos dienos].
17 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės ne vėliau kaip ... priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, būtinus, kad būtų laikomasi šios direktyvos. Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą.
Tas nuostatas jos taiko nuo ... .
Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
17a straipsnis
Ataskaitos, statistika ir vertinimas
1. Komisija iki [24 mėnesiai nuo galutinio šios direktyvos įgyvendinimo termino], taigi kasmet, Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia ataskaitą, kurioje įvertinama, kokiu mastu valstybės narės ėmėsi šiai direktyvai įgyvendinti būtinų priemonių, taip pat įvertinamas šios direktyvos veiksmingumas siekiant jos tikslų.
Tos ataskaitos turi remtis informacija, kurią pateikė valstybės narės, vadovaudamosi 2 dalimi.
2. Valstybės narės nuolat renka išsamius statistinius duomenis iš atitinkamų institucijų ir juos saugo, kad galėtų vertinti savo sistemų, kurias nustatė siekdamos apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus, veiksmingumą. Statistiniai duomenys kasmet siunčiami Komisijai ir juose pateikiama ši informacija:
a) pradėtų baudžiamųjų bylų skaičius ir kiek iš šių bylų nutraukta, kiek būta išteisinimo atvejų, kiek būta apkaltinamųjų nuosprendžių ir kiek teismo procesų tebevyksta;
b) po baudžiamųjų bylų susigrąžintos ir nesusigrąžintos sumos;
c) iš kitų valstybių narių gautų pagalbos prašymų skaičius, taip pat kiek iš šių prašymų prijungta prie bylų ir kiek atmesta.
3. Komisija iki [60 mėnesių nuo galutinio šios direktyvos įgyvendinimo termino] Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia visapusišką šios direktyvos įvertinimą, pagrįstą įgytą patirtimi ir visų pirma ataskaitomis ir statistiniais duomenimis, pateiktais vadovaujantis 1 ir 2 dalimis. Prireikus Komisija taip pat pateikia pasiūlymą dėl dalinio direktyvos pakeitimo, tinkamai atsižvelgdama į minėto įvertinimo rezultatus. [41 pakeit.]
18 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
2011 m. lapkričio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-539/09 Europos Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (Teismų praktikos rinkinys 2011, puslapis I-11235).
2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR dėl asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, apsaugos (OL L 350, 2008 12 30, p. 60).
2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (OL L 8, 2001 1 12, p. 1).
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL L 127, 2014 4 29, p. 39).
1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, OL L 312, 1995 12 23, p. 1.
2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas. Europos Parlamentas
622k
77k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento rezoliucija su pastabomis, sudarančiomis neatskiriamą sprendimo(1) dėl Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrojo biudžeto įvykdymo patvirtinimo dalį, I skirsnis – Europos Parlamentas (COM(2013)0570 – C7‑0274/2013 – 2013/2196(DEC))
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų bendrąjį biudžetą(2),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2012 finansinių metų konsoliduotąsias metines ataskaitas (COM(2013)0570 – C7‑0274/2013)(3),
– atsižvelgdamas į 2012 finansinių metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą, I skirsnis – Europos Parlamentas(4),
– atsižvelgdamas į vidaus auditoriaus 2012 finansinių metų metinę ataskaitą,
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų 2012 finansinių metų metinę biudžeto vykdymo ataskaitą su institucijų atsakymais(5),
– atsižvelgdamas į Audito Rūmų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį pateiktą 2012 finansinių metų sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą(6),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 314 straipsnio 10 dalį ir 318 straipsnį, taip pat į Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,
– atsižvelgdamas į 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento(7), ypač į jo 145, 146 ir 147 straipsnius,
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių ir kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002(8), ypač į jo 164, 165 ir 166 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamento biudžeto vykdymo vidaus taisyklių 13 straipsnį(9),
– atsižvelgdamas į Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 166 straipsnio 1 dalį, pagal kurią visos Sąjungos institucijos turi imtis deramų priemonių dėl pastabų, pateiktų kartu su Europos Parlamento sprendimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo,
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl 2012 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių: I, II, IV, V, VI, VII, VIII, IX ir X skirsniai(10),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento 2012 finansinių metų pajamų ir išlaidų sąmatos – I skirsnis – Parlamentas(11),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 77 straipsnį, 80 straipsnio 3 dalį ir VI priedą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto kontrolės komiteto pranešimą (A7-0246/2014),
A. kadangi 2013 m. liepos 4 d. Pirmininkas patvirtino Parlamento 2012 finansinių metų finansines ataskaitas;
B. kadangi Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinėse ataskaitose visais reikšmingais aspektais parodyta tikra ir teisinga Parlamento finansinė būklė ir kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;
C. kadangi generalinis sekretorius 2013 m. rugsėjo 6 d. patvirtino, jog yra pagrįstai įsitikinęs, kad Parlamento biudžetas įvykdytas laikantis patikimo finansų valdymo principų ir kad įdiegtos kontrolės procedūros tinkamai užtikrina susijusių operacijų teisėtumą ir tvarkingumą;
D. kadangi generalinis sekretorius taip pat patvirtino, kad, jo žiniomis, nėra jokių neatskleistų faktų, kurie galėtų pakenkti institucijos interesams;
E. kadangi, Audito Rūmams atlikus auditą nustatyta, kad 2012 m. valdydamos administracines išlaidas visos institucijos taikė priežiūros ir kontrolės sistemas, kurios atitinka Finansinio reglamento reikalavimus, ir kad iš 151-os Audito Rūmų patikrintos operacijos tik vienoje aptikta klaida, taigi Audito Rūmų apskaičiuotas labiausiai tikėtinas klaidų lygis lygus 0 %;
F. kadangi pagal įprastą tvarką Parlamento administracijai buvo pateiktas klausimynas ir gauti atsakymai aptarti Biudžeto kontrolės komitete, dalyvaujant generaliniam sekretoriui ir vidaus auditoriui;
G. kadangi Parlamento metinė biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra teikia pridėtinę vertę, per šią procedūrą nuodugniai patikrinamos sąskaitos, jos tikslas – sudaryti galimybes Parlamentui vykdyti savo pareigą Sąjungos piliečiams ir veikti visiškai skaidriai suteikiant jiems išsamias žinias apie jos finansų valdymą; antra, kadangi per šią procedūrą suteikiama galimybė savikritiškai įvertinti ir gerinti viešųjų finansų, taigi ir mokesčių mokėtojų pinigų, valdymo veiklą ją gerinant kokybės, efektyvumo ir veiksmingumo požiūriu;
Parlamento 2012 m. biudžeto ir finansų valdymas
Parlamento vykdomos biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros pridėtinė vertė
1. pabrėžia parlamentinės procedūros, per kurią kasmet patvirtinamas Parlamento biudžeto įvykdymas, pridėtinę vertę;
2. nurodo, kad šioje rezoliucijoje iš esmės daugiausia dėmesio skiriama 2012 finansinių metų biudžeto vykdymui ir biudžeto įvykdymo patvirtinimui ir kad pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų kuo geriau panaudojami, kartu atkreipiant dėmesį į tas sritis, kuriose veiklą galima gerinti; ragina atsakingus Parlamento organus ir toliau visais įmanomais lygmenimis didinti Parlamento kasdieninio darbo veiksmingumą;
3. primena savo raginimą Biurui visiems EP nariams išdalyti daugiau baltųjų knygų konkrečios politikos klausimais ir taip sudaryti galimybes prieš priimant galutinį sprendimą politikos klausimus apsvarstyti frakcijose;
4. pažymi, kad Sąjungos bendras 2012 m. biudžetas iš viso sudarė 148 200 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, iš jų Parlamento biudžetas sudarė 1 718 mln. EUR; be to, pažymi, kad ši suma sudaro tik šiek tiek daugiau kaip 1 % bendrojo Sąjungos biudžeto ir 20 % visų 2012 m. Sąjungos institucijų administracinėms išlaidoms numatytų lėšų (8 278 mln. EUR); pažymi, kad tai atitinka Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo, į kurį įtrauktos pastatų ir infrastruktūros, darbuotojų darbo užmokesčio ir pensijų, informacinių technologijų ir saugumo išlaidos;
5. pažymi, kad 70 % visų įsipareigojimų sudaro keturių didžiųjų Parlamento biudžeto skyrių – 10 skyrius (institucijos nariai), 12 skyrius (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai), 20 skyrius (pastatai ir susijusios išlaidos) ir 42 skyrius (Parlamento narių padėjėjų išlaidos) – išlaidos;
6. pažymi, kad leisti panaudoti asignavimai Parlamento galutiniame 2012 m. biudžete sudarė 1 717 868 121 EUR, t. y. 1,9 % daugiau, palyginti su 2011 m. biudžetu (1 685 829 393 EUR), ir kad 2011 m. nebuvo parengta nei vieno taisomojo biudžeto; mano, kad Parlamentas pademonstravo atsakingą požiūrį į biudžetą ir nuosaikumą ir 2012 m. neviršijo 2,6 % infliacijos lygio; tikisi, kad vykdant 2015 m. biudžetą bus laikomasi tokio paties nuosaikumo ir 5 skyriaus biudžetas bus mažesnis nei 20 %;
7. nurodo, kad 2012 m. panaudota 99 % galutinių einamųjų asignavimų (2011 m. – 93 %), asignavimų panaikinimo lygis buvo 1 % (2011 m. – 6 %), ir kad ankstesniais metais buvo pasiektas aukštas biudžeto įgyvendinimo lygis, nors tam įtakos turėjo metų pabaigoje atliktas nepanaudotų lėšų perkėlimas, kurio paprašė bendra Biuro ir Biudžeto komiteto darbo grupė ir kuriam pritarė Biudžeto komitetas;
Parlamento biudžeto ir finansų valdymo ataskaita
8. pažymi, kad bendra 2012 m. gruodžio 31 d. į Parlamento finansines ataskaitas įrašytų pajamų suma 2012 m. buvo 175 541 860 EUR (2011 m. – 173 293 432 EUR), iš jų asignuotąsias pajamas sudarė 22 274 843 EUR (2011 m. – 23 815 077 EUR);
9. pažymi, kad Parlamentas nusprendė metų pabaigoje atlikti likučių iš įvairių biudžeto eilučių kaupiamąjį perkėlimą, iš viso 45 000 000 EUR nepanaudotų lėšų, kurios buvo skirtos antrajai paskolos, susijusios su Briuselyje įsigytu TREBEL pastatu, daliai sumokėti (35 000 000 EUR) ir naujo KAD pastato statybai Liuksemburge; supranta, kad tokie avansinių lėšų pervedimai sudarys galimybes sutaupyti maždaug 10,4 mln. EUR finansinių mokesčių, kurie būtų patirti tiek statybos, tiek laipsniško paskolos padengimo laikotarpiu; nepaisant to, apgailestauja dėl to, kad Parlamentas kelis kartus prašė, jog siekiant biudžeto aiškumo išlaidos pastatams būtų įrašomos į biudžetą, o ne finansuojamos atliekant kaupiamąjį perkėlimą, kaip to reikalaujama keliose ankstesnėse biudžeto įvykdymo patvirtinimo rezoliucijose;
Parlamento 2012 m. finansinės ataskaitos
10. atkreipia dėmesį į skaičius, kuriais remdamasis Parlamentas uždarė 2012 finansinių metų sąskaitas, t. y.:
a) Turimi asignavimai (EUR)
2012 m. asignavimai:
1 717 868 121
nesavaiminiai perkėlimai iš 2011 finansinių metų
21 700 000
savaiminiai perkėlimai iš 2011 finansinių metų
222 900 384
asignavimai, atitinkantys 2012 m. asignuotąsias įplaukas
22 274 843
perkėlimai, atitinkantys 2011 m. asignuotąsias įplaukas
107 592 247
Iš viso:
2 092 335 595
b) 2012 finansinių metų asignavimų panaudojimas (EUR)
įsipareigojimai
2 061 149 089
atlikti mokėjimai
1 623 172 878
savaime perkelti asignavimai, įskaitant asignuotųjų įplaukų asignavimus
412 253 714
nesavaiminiai į kitus metus perkelti asignavimai
0
panaikinti asignavimai
55 790 384
c) Biudžeto įplaukos (EUR)
gauta 2012 m.
175 541 860
d) Bendras 2012 m. gruodžio 31 d. balansas (EUR)
1 539 591 147
11. atkreipia dėmesį į aukštą perkėlimų į 2012 m. (244 600 384 EUR) lygį ir primygtinai ragina geriau numatyti išlaidas;
12. pažymi, kad Parlamento apskaitos pareigūnas, patvirtindamas galutines finansines ataskaitas, pateikė pagrįstą patikinimą, kad finansinės ataskaitos visais reikšmingais aspektais atspindi tikrą ir teisingą Parlamento finansinę būklę; be to, pažymi, kad nenustatyta nė vieno klausimo, dėl kurio reikėtų daryti išlygą;
13. primena 2013 m. liepos 4 d. Pirmininko priimtą sprendimą dėl 2012 finansinių metų finansinių ataskaitų patvirtinimo;
Audito Rūmų nuomonės dėl 2012 m. sąskaitų patikimumo ir jose perteiktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo
14. džiaugiasi, kad Audito Rūmai savo specialiajame administracinių ir kitų bendrų išlaidų vertinime nustatė, jog atlikus operacijų testus paaiškėjo, kad labiausiai tikėtinas klaidų lygis yra lygus nuliui, ir administracinių išlaidų priežiūros ir kontrolės sistemos buvo įvertintos kaip veiksmingos; be to, teigiamai vertina tai, kad Audito Rūmų atliktame audite nurodoma, jog 2012 m. patvirtintų išlaidų mokėjimai nebuvo paveikti reikšmingo klaidų lygio; pažymi, kad audito metu buvo išnagrinėta 151 mokėjimų operacijos imtis, kurią sudarė 91 su atlyginimais, pensijomis ir kitomis išmokomis susijęs mokėjimas ir 60 pagal sutartis atliktų mokėjimų, susijusių su pastatais ir kitomis išlaidomis, palyginti su 2011 m. tikrintais 56 mokėjimais;
15. pažymi, kad administracinės ir kitos išlaidos yra išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimai, išmokos ir pensijos), kurios sudaro 60 % visų administracinių ir kitų išlaidų, o pastatų, įrangos, energijos, komunikacijų ir informacinių technologijų išlaidos laikomos mažos rizikos sritimi; atkreipia dėmesį į tai, kad, atsižvelgiant į Audito Rūmų nuomonę, pagrindinės administracinėms ir kitoms išlaidoms kylančios rizikos rūšys yra viešųjų pirkimų, sutarčių vykdymo, įdarbinimo bei atlyginimų ir išmokų skaičiavimo procedūrų nesilaikymas;
Laikinųjų darbuotojų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų įdarbinimas
16. su džiaugsmu atkreipia dėmesį į tai, kad Audito Rūmams atlikus Parlamento 2012 m. 15-os įdarbinimo procedūrų auditą nebuvo nustatyta klaidų ar trūkumų; vis dėlto ragina generalinį sekretorių skiriant darbuotojus ar aukštinant juos pareigose visada griežtai laikytis taikytinų taisyklių, ypač kai tie darbuotojai užima vadovų pareigas ar į jas skiriami;
Viešieji pirkimai
17. pažymi, kad Audito Rūmų audito metu buvo nagrinėjama 18 Parlamento viešųjų pirkimų procedūrų; pabrėžia, kad Audito Rūmai vienu atveju nustatė trūkumus, susijusius su sutarties sudarymo kriterijaus taikymu, o kitu atveju – su viešųjų pirkimų procedūros valdymu ir pagrindimu dokumentais;
18. rekomenduoja leidimus suteikiantiems pareigūnams pasitelkti tinkamas patikras ir turėti aiškesnes gaires ir taip patobulinti viešųjų pirkimų tvarkos ir procedūrų rengimą, koordinavimą ir vykdymą; pažymi, kad naujasis Finansinis reglamentas ir jo taikymo taisyklės turėtų būti įgyvendinamas kartu sukūrus naujus sutarčių ir kvietimų teikti pasiūlymus šablonus, taip pat parengus specialius sutarčių atrankos ir sudarymo kriterijų nustatymo ir taikymo mokymo kursus;
19. pritaria Parlamento atsakymams, pateiktiems vykstant prieštaringų nuomonių derinimo su Audito Rūmais procedūrai;
Audito Rūmų atlikta peržiūra, kurios metu buvo tikrinama pažanga, padaryta įgyvendinant ankstesnėse metinėse ataskaitose pateiktas rekomendacijas
Įdarbinimo procedūrų ex ante patikra
20. primena Audito Rūmų išvadą, kad, atliekant į bylą įtrauktas akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo procedūras, į bylą nebuvo įtraukti dokumentai, patvirtinantys, kad buvo atliktos įdarbinimo dokumentų ex ante patikros; atkreipia dėmesį į tai, kad, Audito Rūmų manymu, Parlamentas visiškai įgyvendino Audito Rūmų rekomendaciją užtikrinti, kad būtų paruošti atitinkami dokumentai, ir dabar pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys tokias patikras, yra saugomi, kad būtų galima pagrįsti sprendimus dėl laikinųjų tarnautojų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų įdarbinimo; ragina generalinį sekretorių iki 2014 m. rugsėjo mėn. informuoti Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą apie taikomų priemonių, įskaitant priemones, kurios taikomos remiantis vidaus auditoriaus išvadomis, taip pat atsižvelgiant į daugelio naujų akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimą po rinkimų, veiksmingumą;
Viešieji pirkimai
21. apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmų viešųjų pirkimų procedūrų imties analizėje matyti, kad vis dar yra viešųjų pirkimų procedūrų rengimo, koordinavimo ir vykdymo klaidų, taip pat, kad, dėl šios priežasties pagal Audito Rūmų atliktą padarytos pažangos analizę Audito Rūmų ankstesnė rekomendacija vis dar įgyvendinama daugeliu aspektų; pakartoja savo raginimą užtikrinti, kad būtų nedelsiant padaryta tikra pažanga visų viešųjų pirkimų kontrolės mechanizmų srityje siekiant pašalinti Audito Rūmų nustatytus trūkumus ir užtikrinti konkurencingiausias įgytų prekių ir paslaugų kainas;
Socialinių išmokų ir priemokų darbuotojams mokėjimas
22. primena Audito Rūmų aiškią išvadą dėl Parlamento tarnybų turimos informacijos apie darbuotojų padėtį; yra patenkintas, kad Audito Rūmų audite nebuvo nustatyta jokių naujų trūkumų, tačiau lieka neteisingų ar neteisėtų mokėjimų rizika; taip pat pažymi, kad 2012 m. Parlamentas ėmėsi priemonių, kuriomis buvo dar labiau pagerintas atsakymų lygis per kasmetinę elektroninio darbuotojų asmens duomenų atnaujinimo (patvirtinimo) procedūrą, ir prireikus darbuotojų deklaracijos pateikiamos kartu su atitinkamais patvirtinamaisiais dokumentais;
Vidaus auditoriaus metinė ataskaita
23. pažymi, kad 2014 m. sausio 21 d. surengtame atsakingo komiteto posėdyje vidaus auditorius pristatė savo metinę ataskaitą, pasirašytą 2013 m. liepos 12 d., ir pareiškė, kad 2012 m. jis atliko šiuos Parlamento administracijos audito darbus:
–
Vidaus audito tarnybos (VAT) konsultavimas renkantis IPT(12) telefonus;
–
tolesnės universaliosios priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus. 2012 m. I etapas;
–
tolesnės universaliosios priemonės, kurių imtasi vidaus audito ataskaitose nustačius nebaigtus veiksmus. 2012 m. II etapas;
–
auditas akredituotų Parlamento narių padėjėjų, įdarbintų kaip kiti Sąjungos tarnautojai, klausimu;
–
auditas kaupiamosios apskaitos klausimu;
–
tolesni veiksmai, susiję su pastatų politikos auditu: patalpų poreikio numatymas, vertinimas ir valdymas;
24. pažymi, kad vidaus auditoriaus metinėje ataskaitoje pateiktos šios svarbesnės išvados:
–
kad vis dar smarkiai vėluojama reguliuoti biudžeto išlaidas, susijusias su tam tikromis nuolatinėmis avansinėmis lėšomis (Informacijos biurai ir EP narių kelionės);
–
kad buvo padaryta pažanga įnašų, skiriamų Europos politinėms partijos ir fondams, srityje;
–
kad VAT teikiant konsultacijas renkantis IPT telefonus buvo nustatyti trūkumai formalizuojant sprendimų priėmimą dėl IPT projekto, dėl to Naujovių ir technologinės pagalbos GD nurodė, kad jau buvo imtasi būtinų priemonių, skirtų bet kokiai su tuo susijusiai rizikai mažinti;
–
kad jau imtasi būtinų priemonių IT valdymo ir IT taikomųjų programų kūrimo srityse, ypač Naujovių ir technologinės pagalbos GD padaryta metodologinė pažanga programų kūrimo srityje;
–
kad pirmieji tolesni veiksmai, susiję su lankytojų grupių auditu, parodė, jog visi veiksmai lieka nebaigti, nors iš dalies sumažinta atitinkama likutinė rizika;
–
kadangi atitinkami generaliniai direktoratai neturi įgaliojimų priimti sprendimų dėl to, kokių priemonių reikia imtis penkiems nebaigtiems veiksmams įgyvendinti, šis klausimas perduotas išspręsti aukštesnei institucijai;
25. pažymi ir remia vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę dėl „tolesnių veiksmų, susijusių su pastatų politikos auditu: patalpų poreikio numatymas, vertinimas ir valdymas“:
–
nustatyti tinkamą vidutinio ir ilgalaikio laikotarpio patalpų poreikio planavimą, atsižvelgiant į numatytą biuro plotą užėmusių darbuotojų prieaugį;
–
paskirstyti biuro plotą pagal institucijų lygiu sutartus kriterijus ir taikyti taisykles ir procedūras, siekiant įgyvendinti šiuos kriterijus, taip pat
–
veiksmingai ir efektyviai naudoti biuro plotą;
26. atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus pareikštą nuomonę dėl „Akredituotų Parlamento narių padėjėjų, įdarbintų kaip kiti Europos Bendrijų tarnautojai, audito“, kurioje teigiama, kad apskritai Personalo ir Finansų generalinių direktoratų kontrolės aplinka ir kontrolės veikla pagrįstai užtikrinama, jog akredituoti Parlamento narių padėjėjai įdarbinami pagal nuostatus ir jų piniginės išmokos teisingai apskaičiuojamos pagal Parlamento narių padėjėjų išmokų sistemą, ir šią nuomonę remia; prašo abiejų generalinių direktoratų visomis reikiamomis priemonėmis užtikrinti, kad šios garantijos taptų tvirtomis ir neabejotinomis;
27. atkreipia dėmesį į tai, kad neteisingai numačius vietinių ir akredituotų padėjėjų poreikį 2012 m. reikėjo atlikti 7,3 mln. EUR perkėlimą iš vietinių padėjėjų papunkčio (eilutė 4220-01) į akredituotų padėjėjų papunktį (papunktis 4220-02) ir papunktis 4220-01 buvo sumažintas iš viso 14,1 mln. EUR (14,3 %), nepaisant to, kad akredituotų asistentų skaičius nežymiai padidėjo 2012 m. palyginti su 2011 m.; mano, kad ateityje bus būtina geriau numatyti poreikius pagal šiuos papunkčius, siekiant laikytis gero finansų valdymo principų ir reaguoti į realius poreikius;
28. nepaisant to, pažymi, kad norint visapusiškai ir nuosekliai įgyvendinti vidaus kontrolės tikslus ir užtikrinti, kad ne tik Parlamento darbo tvarkos taisyklės ir kompetentingų Parlamento organų patvirtintos atitinkamos antrinės taisyklės, bet ir Finansinis reglamentas būtų taikomi teisingai, galima pasinaudoti dar neišnaudotomis galimybėmis toliau gerinti tam tikras valdymo ir kontrolės procedūras, kurioms kyla vidutinės likutinės rizikos grėsmė ir kurios susijusios su šiomis sritimis:
–
užtikrinimu, kad akredituotiems Parlamento narių padėjėjams būtų laiku reguliariai teikiama informacija apie bet kokį jiems taikomų taisyklių ir pagal analogiją jiems taikomų taisyklių atnaujinimą ar pakeitimą, o jų atstovams pateikiamas pagrįstas pranešimas apie šiuos pakeitimus ar atnaujinimus, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir vienodo požiūrio bei vienodų galimybių principų laikymasis;
–
užtikrinimu, kad Parlamento nariams ir akredituotiems Parlamento narių padėjėjams būtų laiku ir tinkamai pranešama apie darbo teises ir pareigas, susijusias su akredituotų padėjėjų sutarčių galiojimo pabaiga (atostogos, bedarbio teisės, pensija ir kt.);
–
vidaus kontrolės, skirtos tikrinti, kaip naudojama Parlamento narių padėjėjų išmokų sistema, stiprinimu;
–
sklandesniu ir veiksmingesniu naujų akredituotų Parlamento narių padėjėjų įdarbinimo, pasibaigus 2014 m. rinkimams, procedūrų tvarkymo užtikrinimu, anksčiau pradedant planavimą ir suteikiant reikiamų išteklių, ypač žmogiškųjų išteklių, taip pat garantuojant, kad toliau paslaugas teiksiančių akredituotų padėjėjų sutartyse nebūtų pertrūkių ir taip užtikrinant nuolatinę pagalbą EP nariams, išrinktiems naujai kadencijai;
29. dar kartą primena, kad praėjus penkeriems metams po naujojo Parlamento narių padėjėjų statuto įgyvendinimo būtina atlikti visapusišką šio statuto vertinimą ir prireikus kiek galima greičiau pritaikyti taisykles;
Vidaus kontrolės sistemos auditas
30. primena, kad 2003 m. ir 2004 m. atlikus pirminį vidaus kontrolės sistemos patikrinimą buvo parengta 14 audito ataskaitų, kurios apėmė visus skyrius ir centrines tarnybas ir kuriose buvo pateikiami 452 veiksmai, dėl kurių buvo sutarta ir kuriais siekta pagerinti bendrą:
–
atitikties būtiniausiems institucijos vidaus kontrolės standartams lygį;
–
pagrindinių institucijos kontrolės tikslų (atitiktis galiojantiems teisės aktams, taisyklėms ir įvairių sričių politikai, informacijos valdymo ir registravimo patikimumas, ir operacijų ekonomiškumas, našumas ir veiksmingumas) pasiekimo lygį;
Likę neužbaigti veiksmai
31. pažymi, kad 2012 m. pabaigoje, sėkmingai atlikus tolesnius auditus, iš 452 vidaus kontrolės sistemos veiksmų, dėl kurių buvo pradžioje sutarta, vis dar liko neužbaigti 15 veiksmų; atkreipia dėmesį į vidaus auditoriaus išvadas, kad akivaizdu, jog abu generaliniai direktoratai (Finansų bei Infrastruktūros ir logistikos) pagerino savo viešųjų pirkimų procesus;
32. atkreipia dėmesį į naują vidaus audito stebėsenos procesą, apimantį įvairias sritis ir skirtą tikrinti tolesniems veiksmams, dėl kurių buvo sutarta ataskaitose, kuriose kiekviena tolesnė užduotis yra daugiasritė, tuo pat metu apimanti visus neužbaigtus įgyvendintinus veiksmus; taip pat pažymi, kad šiuo metu užduotys atliekamos du kartus per metus vadovaujantis 2011 m. gegužės 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl 2009 finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo;
33. pažymi, kad 2012 m. pabaigoje vidaus auditorius pareiškė, jog dar 73 veiksmai, įskaitant 2 ypatingos svarbos veiksmus, 35 ypatingos rizikos veiksmus ir 36 vidutinės rizikos veiksmus, turėjo būti įgyvendinti; su džiaugsmu konstatuoja, kad 2012 m. 80 veiksmų, įskaitant 2 kritinės svarbos veiksmus, buvo visiškai įgyvendinta ir todėl jie buvo baigti; ragina visus atitinkamus generalinius direktoratus toliau dėti pastangas gerinant atitinkamas jų valdymo ir kontrolės procedūras; ragina vidaus auditorių nustatyti griežtesnį veiksmų, kuriuos reikia įgyvendinti, grafiką; ragina vidaus auditorių informuoti Biudžeto kontrolės komitetą dėl visų pirminiame vidaus kontrolės sistemos patikrinime nustatytų nebaigtų veiksmų; pakartoja savo raginimą skyriaus ir centrinei vadovybei, kad ši likusius neužbaigtus veiksmus įgyvendintų iki dabartinės kadencijos pabaigos;
34. atkreipia dėmesį į Vidaus audito tarnybos išvadas, kad 2012 m tolesnių priemonių procese matėsi bendra pažanga atsižvelgiant į tai, kad buvo patvirtina, jog iš 153 nebaigtų veiksmų buvo užbaigti 80 veiksmų ir sumažėjo didelės rizikos ir ypatingos svarbos veiksmų skaičius (nuo 8 iki 3); tačiau yra susirūpinęs dėl gana didelio 73 nebaigtų veiksmų, kurie buvo perkelti į 2013 m., skaičiaus; pripažįsta, kad Parlamentui būdinga rizika metų pabaigoje neužbaigti veiksmų rodo, kad yra daugiau vidutinės rizikos kategorijai priklausančių veiksmų nei 2012 m. pradžioje, o tai rodo, kad tarnybos padarė pažangą – net ir tose srityse, kur veiksmai dar nebaigti;
Tolesnės priemonės, kurių ėmėsi generalinis sekretorius po to, kai buvo priimta rezoliucija dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo
35. pažymi, kad 2013 m. spalio 25 d., taigi prieš pradedant 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, Biudžeto kontrolės komitetui buvo pateikti atsakymai raštu dėl rezoliucijos dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo; palankiai vertina 2013 m. lapkričio 25 d. generalinio sekretoriaus atsakymų į įvairius klausimus ir prašymus, susijusius su Parlamento rezoliucija dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo, taip pat tolesnių veiksmų, kurių ėmėsi Parlamento administracija, pristatymą ir po to įvykusį keitimąsi nuomonėmis su Parlamento nariais;
36. teigiamai vertina tai, kad nuo 2011 m. Parlamento vertimo raštu ir žodžiu tarnybos įgyvendina svarbius pokyčius; pripažįsta, kad šio proceso eigoje galima smarkiai padidinti našumo lygį ir sumažinti finansinių išteklių poreikį, tuo pačiu išlaikant kokybės ir pasiūlos Parlamento nariams lygį; pažymi, kad atsižvelgiant į efektyviai išteklius naudojančios visiškos daugiakalbystės politikos principus, užsakomos posėdžių stenogramų ir klausimų, į kuriuos atsakoma raštu, vertimo paslaugos leido nuolat sumažinti išorės vertimo išlaidas 11 mln. EUR;
37. primena, kad 2012 m. kovo 12 d. Biuras priėmė antrą sprendimą dėl efektyviai išteklius naudojančios visiškos daugiakalbystės, pagal kurį delegacijoms, prašančioms išimties tvarka leisti keliauti per komitetų savaites, būtų užtikrinamas tik ribotas kalbų režimas ir būtų verčiama žodžiu ne daugiau kaip į vieną kalbą; pažymi, kad dėl tokios priemonės komandiruočių, rengiamų išorinei parlamento veiklai skirtomis savaitėmis, skaičius padidėjo nuo 36 % 2011 m. iki 46 % 2012 m., o vertimo žodžiu komandiruotėse dienų skaičius sumažėjo 23 % 2011–2012 m. laikotarpiu;
38. pažymi, kad 2013 m. kovo 23 d. generalinis sekretorius priėmė sprendimą, pagal kurį komitetų savaičių antradieniai ir trečiadieniai po pietų bus skiriami tik komitetų posėdžiams ir trišaliams dialogams; teigiamai vertina tai, kad dėl jau įgyvendintų priemonių išorės vertimo žodžiu paslaugų išlaidų dalis bendrame Parlamento biudžete sumažėjo nuo 3,5 % 2011 m. iki 2,6 % 2012 m.; mano, kad patikimo finansų valdymo principas turi būti taikomas taip pat ir vertimo žodžiu paslaugoms ir kad, siekiant Sąjungos mokesčių mokėtojams užtikrinti ekonomiškai naudingiausias paslaugas, reikėtų nuolat atlikti kritišką analizę siekiant įvertinti, kur ir kaip galima pagerinti efektyvumą ir valdyti ar sumažinti išlaidas; ragina generalinį sekretorių metinę ataskaitą dėl Daugiakalbystės kodekso taikymo paskelbti atsakingo komiteto nariams;
39. atkreipia dėmesį į generalinio sekretoriaus atsakymą, kuriame jis nurodo, kad Biudžeto kontrolės komitetui pasiūlius ir plenarinės sesijos balsavimo dėl pranešimo dėl 2010 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo metu pritarus LUX kino premijos sąnaudos sumažėjo; pažymi, kad buvo imtasi daug konkrečių priemonių įgyvendinimo siekiant sumažinti LUX kino premijos išlaidas, ypač sumažinti su tarptautiniuose festivaliuose ir Parlamento pastatuose vykdoma reklamine veikla susijusias išlaidas; atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. LUX kino premijos išlaidos siekė 434 421 EUR ir palyginti su 2011 m. sumažėjo 24 % (573 722 EUR); ragina rasti daugiau veiksmingumo didinimo būdų;
40. mano, kad premijų teikimas nėra pagrindinė Parlamento veikla ir reikalauja, kad prieš pradedant vykdyti naujas premijų teikimo iniciatyvas būtų atlikta sąnaudų ir naudos analizė;
41. pažymi, kad atsižvelgdamas į vis didėjantį klientų skaičių ir į institucijos plėtrą Biuras savo 2013 m. birželio 10 d. posėdyje priėmė visapusišką strategiją, kuria siekiama nustatyti pagrindines Parlamento maitinimo politikos kryptis iki 2019 m.; primena, kad 2002–2011 m. bendra maitinimo veikla padidėjo apie 150 % – nuo1,472 mln. klientų 2002 m. iki 3,711 mln. klientų 2011 m.; pažymi, kad Parlamento maitinimo paslaugoms vis dar būdingas eksploatavimo deficitas, kurio neturėtų kompensuoti vien tik kainų augimas; pažymi, kad kainų nustatymo politika Parlamente turėtų atitikti kitų institucijų politiką, ir kad Parlamentas turi geresnes galimybes iš subteikėjų ir masto ekonomijoje siekti geresnių sąlygų, atsižvelgiant į aptarnaujamų klientų skaičių;
42. pažymi, kad nevykdomi kai kurie per Parlamento plenarinį posėdį patvirtinti metiniuose pranešimuose dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo nurodyti reikalavimai; pažymi, kad generalinis sekretorius teigia, jog už šių reikalavimų vykdymą atsakingi Parlamento Biuras arba Parlamento Pirmininkų sueiga; primygtinai ragina visapusiškai įgyvendinti per plenarinį posėdį pasiūlytus ir į metinius pranešimus dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo įtrauktus reikalavimus;
Parlamento 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimas
43. pažymi, kad biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra turėtų apimti ne tik biudžeto įvykdymą ir generalinio sekretoriaus bei administracijos valdymo veiklą 2012 finansiniais metais, bet ir valdymo organų, t. y., Pirmininko, Biuro ir Pirmininkų sueigos priimtus sprendimus; pabrėžia, kad Parlamentas, vykdydamas institucijos finansinio valdymo kritišką tikrinimą, suteikia biudžeto įvykdymo patvirtinimą ne generaliniam sekretoriui, o Pirmininkui;
44. šiuo atžvilgiu, teigiamai vertina tai, kad 2014 m. sausio 21 d. svarstant Parlamento 2012 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimą generalinis sekretorius ir Biudžeto kontrolės komitetas kokybiškai apsikeitė nuomonėmis dalyvaujant vidaus auditoriui; pakartoja, kad Parlamento valdymo organai ir administracija yra atsakingi šio proceso metu ir privalo vykdyti šį procesą visiškai skaidriai ir itin svarbu, kad taip būtų vykdoma visa sprendimų priėmimo procedūra, siekiant užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai iš tikrųjų teisingai suprastų, kaip Parlamentas priima sprendimus ir naudoja turimus išteklius; taigi, ragina nedelsiant Parlamento nariams ir visiems jo darbuotojams, taip pat plačiajai visuomenei pateikti Parlamento sprendimus priimančių organų posėdžių darbotvarkes ir jų priimtus sprendimus;
45. pažymi, kad vertinant Parlamento biudžeto įvykdymą, reikėtų visų pirma remtis jo išorės nepriklausomo audito nuomone ir, antra, Parlamento vidaus auditoriaus nuomone ir jo įvykdytu Parlamento vidaus kontrolės sistemų vertinimu; tokiam vertinimui neturėtų daryti įtakos politiniai svarstymai; pakartoja, kad palankiai vertina Audito Rūmų pateiktą teigiamą nuomonę dėl Parlamento sąskaitų patikimumo bei dėl jose atspindėtų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo;
46. primena, kad pagal 2011 m. gruodžio 1 d. plenarinio posėdžio metu priimtą Europos Parlamento narių elgesio kodeksą finansinių interesų ir interesų konfliktų klausimais Parlamento nariai turi pateikti visą informaciją apie bet kokią atlyginamą veiklą, atliktą ne Parlamento darbo metu, apie jų gaunamą atlyginimą ir apie visas jų atliekamas funkcijas, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, ir kad kodekse aiškiai draudžiama nariams priimti bet kokią pinigų sumą ar dovanas už įtaką Parlemento sprendimams; pažymi, kad šiame kodekse nustatytos aiškios taisyklės, susijusios su dovanų priėmimu ir buvusių EP narių lobistine veikla; reikalauja, kad administracija reguliariai kasmet išnagrinėtų mažiausiai 15 % šių deklaracijų;
47. atkreipia dėmesį į tai, kad 2013 m. balandžio 15 d. Biuras priėmė EP narių elgesio kodekso įgyvendinimo priemones; su malonumu pažymi, kad pagal 2013 m. liepos 1 d. įsigaliojusias įgyvendinimo priemones, susijusias su 5 straipsnio 3 dalimi, kurioje siekiama užtikrinti, kad narių kelionių, apgyvendinimo ir pragyvenimo išlaidas trečiosios šalys dengtų skaidriai, trečiųjų šalių kelionės, apgyvendinimo ar pragyvenimo išlaidų atlyginimas nariams, dalyvaujantiems trečiųjų šalių organizuojamuose renginiuose, yra deklaruojamas; be to, pažymi, kad jeigu tokios išlaidos neatlyginamos, bet atlyginamos ar apmokamos tik maitinimosi, bilieto į renginį ar panašios išlaidos, kurios nesiekia 150 EUR, tokio atlyginimo ar apmokėjimo nereikia deklaruoti;
48. ragina visus Parlamento narių klausimų (Parlamento darbo tvarkos taisyklių 117 straipsnis) priedus kartu su atitinkamais klausimais skelbti Parlamento interneto svetainėje;
49. yra įsitikinęs, kad Parlamentas – vienintelė ES viešoji institucija, kuri išmoką, skirtą biuro administravimo išlaidoms padengti, sumoka į privačias ir asmenines banko sąskaitas nereikalaudama saugoti jokių kvitų ir atlikti išlaidų audito; mano, kad Parlamento nariai labai kritiškai vertintų bet kurią kitą įstaigą, kuri panašiai nesugebėtų prižiūrėti, kaip naudojami vieši pinigai; ragina generalinį sekretorių pasiūlyti nesudėtingas procedūras, pagal kurias būtų užtikrinta, kad išmoka bendrosioms išlaidoms apmokėti būtų naudojama tam, kam reikia, o ne taptų papildomu Parlamento narių privačių pajamų šaltiniu;
50. ragina įvertinti, kokio dydžio dienpinigius gauna Parlamento nariai ir kaip jie juos naudoja; ragina Biurą atitinkamai persvarstyti šią įgyvendinimo priemonę siekiant užtikrinti, kad ši išmoka būtų naudojama kuo taupiau;
Pirmininko politinė veikla
51. ragina pateikti išsamią informaciją apie tai, kaip Pirmininkas, būdamas politiškai nešališkas veikėjas, atskyrė savo einamas pareigas nuo pasirengimo būti pirmuoju socialdemokratų partijos rinkimų į Europos Parlamentą kandidatų sąraše, ypač turint mintyje jo kabineto bei Parlamento informacijos biurų darbuotojus ir kelionės išlaidas; laikosi nuomonės, kad vykdant didžiąją tos veiklos dalį šios dvi funkcijos nebuvo atskirtos; ragina, vadovaujantis Komisijos taikomu metodu, aiškiai atskirti oficialias pareigas einančio asmens funkcijas, kad Sąjungos mokesčių mokėtojai neturėtų mokėti už rinkimų į Europos Parlamentą sąrašo pradžioje esančių asmenų rinkimų kampanijas;
Parlamento darbo vietos
52. pažymi, kad pagal prie Sutarčių pridedamą 6 protokolą dėl institucijų būstinių vietos, dėl kurio valstybių narių vyriausybės nusprendė bendru sutarimu, Parlamentui skiriamos trys darbo vietos; pažymi savo 2013 m. balandžio 17 d. rezoliucijoje dėl 2011 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo(13), kuri buvo priimta po savo 2013 m. vasario 6 d. rezoliucijos dėl 2014 m. biudžeto sudarymo procedūros gairių(14) ir po savo 2013 m. lapkričio 20 d. rezoliucijos dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos(15), išreikštą raginimą generaliniam sekretoriui ir Biurui pateikti nariams naujausius duomenis ir informaciją apie susitarimo dėl kelių darbo vietų poveikį finansams ir aplinkai;
53. primena svarbias istorines priežastis, dėl kurių buvo nuspręsta įsteigti Parlamento būstinę, ir kad sprendimas dėl Sąjungos institucijos būstinės vietos priklauso išimtinei valstybių narių kompetencijai; šiuo atžvilgiu pažymi, kad dėl bet kokio sprendimo keisti Parlamento būstinės vietą reikės keisti Sutartis, o šį sprendimą turės vieningai priimti visos valstybės narės;
54. pažymi, kad išlaidos, susidarančios dėl Parlamento geografinio išsklaidymo, yra svarbi nustatyta galimo lėšų taupymo sritis; palankiai vertina generalinio sekretoriaus 2013 m. rugpjūčio mėn. pranešimą(16) dėl Europos Parlamento geografinio išsklaidymo poveikio finansams; pabrėžia, kad pranešime atliekant apskaičiavimus naudoti tokie veiksniai:
–
atskaitos tašku laikytas 2014 m. biudžeto projektas;
–
remiantis naujausiais turimais duomenimis (pavyzdžiui, komandiruočių statistiniais duomenimis) atnaujinti pagrindiniai skaičiavimai;
–
atnaujintas nusidėvėjimo sąnaudų vertinimo metodas siekiant atspindėti pasiūlymą, kad Briuselis būtų vienintelė darbo vieta ir dėl to tokios sąnaudos sumažėtų;
–
išlaidos, susijusios su darbo vietomis Strasbūre ir Liuksemburge, pateiktos atskirai;
–
atlikti nauji apskaičiavimai siekiant parodyti visas papildomas periodines išlaidas, kurios atsirastų, jei vienintelė darbo vieta būtų Briuselyje, taip pat vienkartines investicijas ir išlaidas, susijusias su trijų darbo vietų sujungimu;
55. nurodo, kad pranešime parodytos teorinės grynosios sutaupytos lėšos, kurios būtų gautos sujungus tris darbo vietas į vieną Briuselyje, įvertintos 88,9 mln. EUR per metus, t. y. maždaug 5 % 2014 m. Parlamento biudžeto, 1,03 % bendro administracinio Sąjungos biudžeto ir 0,06 % viso Sąjungos biudžeto; atkreipia dėmesį į tai, kad tris Parlamento darbo vietas sujungus į vieną, numatomas grynasis poveikis būtų 0,18 EUR vienam Sąjungos piliečiui per metus;
56. pažymi, kad pranešime nurodoma, jog, jei Liuksemburge esančios darbo vietos būtų perkeliamos į Briuselį, susidarytų papildomos 14 mln. EUR per metus išlaidos; pabrėžia, kad iš ataskaitų matoma, jog priimančių valstybių narių Parlamentui teikiamos kokybinės ir kiekybinės paramos lygis skiriasi; pažymi, kad tokios galimos išlaidos nebuvo prilygintos lėšoms, kurias būtų galima sutaupyti, jei Briuselis būtų pasirinktas kaip vienintelė būstinė;
57. pabrėžia, kad per metus būtų sutaupyta 10,703 tonų CO2 išmetalų, jei Strasbūras (10 235) ir Liuksemburgas (468) nebebūtų naudojami kaip darbo vietos; apgailestauja dėl to, kad dėl tokio Parlamento geografinio išsklaidymo aplinkai daromas poveikis: išmetamas anglies dioksidas sudaro 11,16 % viso 2011 m. Parlamento anglies dioksido išmetimo rodiklio;
58. laukia, kol bus paskelbtas Audito Rūmų tyrimas, kuris atliktas siekiant išsamiai išanalizuoti, kiek Sąjungos biudžeto lėšų galima būtų sutaupyti, jei Parlamentas turėtų tik vieną darbo vietą, kaip to reikalaujama 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl Europos Sąjungos institucijų būstinių vietos, ir reikalauja į šią analizę įtraukti biudžeto aspektus ir papildomas sąnaudas, pvz., kiek būtų sutaupyta sumažinus prarandamą darbo laiką ir padidinus veiksmingumą; prašo įvertinti ne tik Parlamento darbuotojų (įskaitant laikinuosius darbuotojus, išorės ekspertus ir laikinuosius tarnautojus) kelionės išlaidas, bet ir dėl kelių būstinių vietų padidėjusias Komisijos ir Tarybos darbuotojų kelionės išlaidas;
Parlamento administracijos valdymas: veiklos veiksmingumo didinimas
59. dar kartą tvirtina, kad šioje rezoliucijoje iš esmės daugiausia dėmesio skiriama 2012 finansinių metų biudžeto vykdymui ir biudžeto įvykdymo patvirtinimui ir kad pagrindinis jos tikslas – užtikrinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai būtų kuo geriau panaudojami, kartu pabrėžiant, kaip būtų galima pasiekti didesnę veiklos efektyvumo naudą; ragina atsakingus Parlamento organus ir toliau visais įmanomais lygmenimis didinti Parlamento kasdieninio darbo veiksmingumą, siekiant Sąjungos piliečiams visada teikti geresnes paslaugas; tikisi, kad generalinis sekretorius kitoje savo metinėje ataskaitoje Biudžeto kontrolės komitetui daugiau dėmesio skirs išlaidų efektyvumui ir veiksmingumui;
60. mano, kad per 2009–2014 m. kadenciją, sunkiomis ekonominėmis ir finansinėmis sąlygomis, buvo sutaupyta nemažai lėšų, nors taupoma buvo dažnai atsitiktiniu ir laikinu būdu; mano, kad Parlamento administracija turėtų nustatyti papildomas veiksmingumo priemones, kurios padėtų sistemingai ir nuolat struktūriškai taupyti lėšas, visų pirma sumažinant Parlamento biudžetą ir, antra, sudarant sąlygas perskirstyti išteklius į naujas Parlamento veiklos sritis, ypač siekiant gerinti galimybes tikrinti, kaip Komisija įgyvendina Sąjungos politiką;
61. ragina Parlamento administraciją siekiant sumažinti administracines ir kelionių išlaidas apsvarstyti galimybę daugiau naudoti turimas technologijas, pvz., rengti nuotolines konferencijas ir taikyti nuotolinį darbą; prašo pateikti konkretų pasiūlymą dėl to, kaip užtikrinti, kad būtų dažniau naudojamos abi technologijos; apytikriai numato, kad nedarant žalos veiksmų kokybei galima sutaupyti labai daug papildomų lėšų ir kad kartu su finansine nauda nuotolinių konferencijų ir nuotolinio darbo taikymas galėtų taip pat padėti veiksmingiau naudoti laiką ir kurti aplinkos požiūriu tinkamesnį Parlamentą;
62. ragina administraciją toliau taikyti pažangias išlaidų mažinimo priemones, kad būtų galima sutaupyti nekenkiant Parlamento veiklos efektyvumui, veiksmingumui ir kokybei;
Vadovybės generalinis direktoratas
63. pažymi, kad reorganizuotas Vadovybės generalinis direktoratas, sukuriant naują Parlamentinių tyrimų paslaugų generalinį direktoratą (Parlamento tyrimų tarnybą), ir internalizuotos Parlamento saugumo tarnybos, sukuriant Saugumo GD; džiaugiasi tuo, kad dėl saugumo paslaugų internalizavimo 2013–2016 m. laikotarpiu planuojama sutaupyti daugiau kaip 11 mln. EUR; vis dėlto pažymi, kad penki Pirmininko kabineto nariai paskirti eiti generalinių direktorių ar direktorių pareigas Parlamento administracijoje; kritiškai vertina tokį politinį vadovaujančių pareigų grobstymą ir Tarnybos nuostatų nesilaikymą; nurodo, kad Sąjunga kritikuoja politinį patronažą visame pasaulyje, ir ragina tokio pat principo laikytis ir Parlamento administracijos atžvilgiu; pageidautų, kad generalinis sekretorius kasmet informuotų Parlamentą apie tikslias sutaupytas sumas, nes tai gali būti geras pavyzdys, kuriuo remiantis būtų internalizuotos kitos šiuo metu trečiųjų šalių teikiamos paslaugos;
64. pažymi, kad asmuo paskirtas eiti generalinio direktoriaus pareigas, tačiau po paskyrimo praėjus šešiems mėnesiams atrinktas darbuotojas pareigų eiti vis dar nepradėjo; ragina panaikinti tas generalinio direktoriaus pareigas;
Išorės politikos generalinis direktoratas
65. susirūpinęs pažymi, kad dėl bendro raginimo taupyti gali mažėti tarpparlamentinių delegacijų gebėjimas išlaikyti Parlameno išorės santykių funkcijų matomumą ir jis būti tapti matomas mažiau nei kitos Sąjungos institucijos, ypač Komisija ir Taryba, ir dėl to gali būti pakenkta parlamentiniam požiūriui į išorės politiką ir menkiau įtvirtinama parlamentinė diplomatija, kuri yra Komisijos ir EIVT veiklą papildanti priemonė; taigi mano, jog itin svarbu išsaugoti žinias ir patirtį, kurias Parlamentas sukaupė prižiūrėdamas Europos projektus ir didindamas jų matomumą, ir užtikrinti, kad siūlomos priemonės nemažintų Parlamento vykdomo tarpparlamentinio dialogo su kitomis šalimis įtakos ir veiksmingumo, ypač politinio nestabilumo ir pavojaus demokratijai (Arabų pavasario, Artimųjų Rytų konflikto, konflikto Ukrainoje, ginčytinų rinkimų rengimo ir kt.) laikotarpiais; siekiant užtikrinti Parlamento išorės delegacijų ir misijų saugumą, griežtai rekomenduoja užtikrinti tinkamą derinimo su EIVT tarnybomis lygį pasirengimo laikotarpiu ir didelį pajėgumą reaguoti;
Komunikacijos generalinis direktoratas
66. pažymi, kad Komunikacijos generaliniam direktoratui skirtas didelis biudžetas pagal biudžeto eilutę 3242 „Dalyvavimo viešuose renginiuose ir jų leidinių bei informacijos išlaidos“; pastebi, kad teikiama vis daugiau užsakomųjų paslaugų, už kuriuos papildomai moka mokesčių mokėtojai; prašo pateikti išsamų Komunikacijos GD užsakomųjų paslaugų ir jų sąnaudų sąrašą;
67. yra susirūpinęs dėl galimų nenustatytų interesų konfliktų, susijusių su dotacijų skyrimu iš Parlamento biudžeto; atkreipia dėmesį į Finansinio reglamento 58 straipsnį ir į administracijos prievolę tikrinti dotacijas gaunančių asmenų ir rangovų pateiktas deklaracijas; ragina pateikti informaciją apie tai, kokią rizikos analizę atlieka Parlamento administracija, atsižvelgdama į tokias deklaracijas ir siekdama patikrinti jų teisingumą;
Informacijos biurai
68. pažymi, kad 2012 m. Informacijos biurų darbuotojų komandiruočių išlaidos sudarė 1,8 mln. EUR, iš jų komandiruočių į Strasbūrą išlaidos sudarė šiek tiek daugiau kaip 1 mln. EUR; primygtinai ragina pirmenybę teikti vaizdo konferencijų rengimui – tai nekenkia Parlamento darbui, ir taip struktūriškai mažinti Parlamento biudžeto išlaidas ir aplinkai daromą poveikį;
Lankytojų grupės
69. pažymi, kad nuo 2012 m. sausio mėn. įsigaliojo naujos lankytojų grupių priėmimą reglamentuojančios taisyklės, įskaitant subsidijų mokėjimo metodą; atkreipia dėmesį į tai, kad Biuras nusprendė palikti galimybę lankytojų grupėms mokėti grynaisiais pinigais; yra susirūpinęs dėl to, kad lankytojų grupėms mokant grynaisiais pinigais kyla didelis pavojus reputacijai ir saugumui; reikalauja, kad Biuras priimtų naują sprendimą panaikinti mokėjimą grynaisiais pinigais, nes tai pažeidžia Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/60/EB(17); atkreipia dėmesį į tai, kad iš maždaug 2 000 kasmet apsilankančių lankytojų grupių 2012 m. vien 365 grupės gavo daugiau kaip 15 000 EUR ir dauguma šių lankytojų grupių pasirinko mokėjimo grynaisiais pinigais metodą, nors Parlamento administracija ragina rinktis mokėjimus atliekant banko pervedimą arba derinti abu metodus;
Europos istorijos namai
70. atkreipia dėmesį į tai, kad 2014 m. Komisijos biudžete numatyta 800 000 EUR įsipareigojimų asignavimų suma, skiriama kaip Komisijos bendro finansavimo dalis Europos istorijos namų einamosioms išlaidoms finansuoti, priskiriama Daugiametės finansinės programos 3 antraštinei daliai; be to, pažymi, kad ši suma atitinka 30 % į biudžetą įtrauktų tų metų einamųjų išlaidų ir skirta septintos savaitinės darbo dienos išlaidoms padengti;
71. pažymi, kad 2012 m. spalio 22 d. Biuras iš esmės patvirtino nuolatinės ekspozicijos Europos istorijos namuose koncepciją;
EuroparlTV
72. pažymi, kad Parlamento plenariniame posėdyje patvirtintame 2012 m. biudžete pagal biudžeto eilutę 3246 internetinės televizijos kanalui „EuroparlTV“ buvo paskirta 8,5 mln. EUR; pripažįsta, kad nors „EuroparlTV“ biudžetas labai sumažintas (nuo 9 mln. EUR 2008 m. iki 5 mln. EUR 2014 m.), šios tarnybos veikla pagerėjo, ji pasiūlė naujos veiklos ir projektų, be kita ko, daugiau ilgiau naudojamų parengtų naudoti audiovizualinių produktų, taip pat specialių kartu su nacionaliniais TV kanalais keliose valstybėse narėse parengtų laidų seriją, ir dėl to padaugėjo šio kanalo žiūrovų; džiaugiasi, kad vis didėja Parlamento veikla besidominčių žmonių skaičius socialinėje žiniasklaidoje, ypač tinkle „Facebook“ – šiuo metu šiame tinkle Parlamentas turi daugiau kaip 1,2 mln. vadinamųjų draugų, kuriems „EuroparlTV“ rengia specialias laidas; nekantriai laukia nepriklausomo Parlamento internetinės daugialypės komunikacijos terpės produkcijos vertinimo, kuris užsakytas remiantis 2012 m. gruodžio 3 d. Biuro sprendimu;
73. mano, kad „EuroparlTV“ veikla nėra pagrindinė Europos Parlamento veikla ir reikalauja, kad prieš imantis bet kokios naujos „EuroparlTV“ veiklos būtų atlikta sąnaudų ir naudos analizė;
Personalo generalinis direktoratas
74. atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių kyla įdarbinant pareigūnus ar tarnautojus iš kai kurių valstybių narių, pvz., Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Austrijos arba Nyderlandų, kurių dalis Parlamento sekretoriate yra kur kas mažesnė nei atitinkamos šalies demografinė svarba Sąjungoje, ir pažymi, kad darbuotojų, turinčių Belgijos (13,6 %) arba Liuksemburgo (2,2 %) pilietybę, dalis yra palyginti didelė, šito priežastis – Parlamento darbo vietos; prašo Biuro persvarstyti įdarbinimo procedūras ir reikalavimus, siekiant nustatyti, kokių sunkumų šios procedūros galėtų sudaryti įdarbinant personalą iš minėtų valstybių narių;
75. ragina pateikti informaciją apie vietos tvarkdarių Strasbūre įdarbinimo tvarką ir tvarkdarių įdarbinimo tvarką Briuselyje per Strasbūro savaites; ragina Parlamento administraciją pateikti ataskaitą apie tai, ar vietos tvarkdarių Strasbūre atveju laikomasi Sąjungos darbo ir socialinės apsaugos teisės aktų ir kokių atsargumo priemonių imtasi siekiant išvengti fiktyvaus savarankiško darbo; ragina palyginti išlaidas siekiant nustatyti geriausią pasirinkimą mokesčių mokėtojų požiūriu;
76. atkreipia dėmesį į Tarnautojų teismo 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje F-129/12 ir labai apgailestauja dėl to, kad Parlamentas buvo pripažintas kaltu už tai, jog nesugebėjo suteikti pagalbos priekabiavimo ir neteisėto atleidimo iš darbo atvejais; todėl paveda kompetentingoms tarnyboms imtis visų reikiamų priemonių, kad ateityje būtų išvengta tokių situacijų;
77. prašo pateikti AD ir AST pareigybių daugėjimo Parlamento administracijoje nuo 2005 m. iki einamųjų finansinių metų ataskaitą; prašo duomenis suskirstyti pagal pareigybės lygį ir pilietybę;
78. prašo pateikti direktorių ir generalinių direktorių pareigybių daugėjimo Parlamento administracijoje nuo 2005 m. ataskaitą; prašo duomenis suskirstyti pagal pilietybę;
79. prašo pateikti ataskaitą apie tai, kiek frakcijų darbuotojų nuo 2009 m. tapo pareigūnais a) pagal įprastinę atrankos procedūrą ir b) taikant vadinamąją nuostatą dėl pereigos (pranc. passarelle);
80. nurodo, kad Europos mokyklose užregistruota daugiau nei 1 500 Parlamento darbuotojų vaikų; primygtinai tvirtina, kad Parlamentas turi atlikti vadovaujamą vaidmenį šių mokyklų organizacinėje struktūroje;
Infrastruktūros ir logistikos generalinis direktoratas (INLO GD)
Parlamento pastatų politika
81. pabrėžia, kad laikui bėgant Parlamentas įsigijo nekilnojamo turto, kad tokiai strategijai būdinga tam tikra rizika ir kad ateityje senstant pastatams tikrai didės su technine įranga susijusių darbų ir priežiūros išlaidos; ypač pabrėžia, kad visose nuosavybės ir pastatų strategijose turi būti atsižvelgiama į tokias didėjančias išlaidas ir poreikį vidutinės trukmė laikotarpiu pastatus renovuoti; nurodo, kad nuosavybės ir pastatų strategija privalo užtikrinti Parlamento biudžeto tvarumą ir išsaugoti tam tikrą lankstumą, derinant įsigijimą, nuomą arba uzufruktą, ir taip užtikrinti Parlamentui ekonomiškai naudingiausią sprendimą; pabrėžia, kad pastatų įsigijimas ne visada yra geriausias sprendimas;
82. atkreipia dėmesį į tai, kad 2012 m. viena po kitos pradėta peržiūrėti nemažai sutarčių finansinių sąlygų, ypač atsižvelgiant į tendencijas nuosavybės nuomos rinkoje; džiaugiasi, kad pabaigus tokias naujas derybas ateinančiais metais bus struktūriniu požiūriu sutaupyta dar daugiau lėšų:
–
dėl WIERTZ pastato uzufrukto nekilnojamojo turto mokesčių išlaidos sumažės 0,45 mln. EUR per metus;
–
dėl persikėlimo į GEOS pastatą 2014 m. išlaidos sumažės 5 mln. EUR per 45 mėnesius;
–
dėl GOLDBELL pastato nuomos sutarties persvarstymo išlaidos sumažės 2,5 mln. EUR iki 2017 m. pabaigos;
–
dėl Madrido informacijos biuro nuomos sutarties persvarstymo išlaidos sumažės 0,27 mln. EUR;
Konrado Adenauerio pastatas (KAD)
83. primena, kad pradžioje vykdant Konrado Adenauerio pastato projektui skirtą konkursą kandidatai nebuvo atrinkti, nes šiame konkurse pasiūlytos kainos buvo daug didesnės nei sąmata; atkreipia dėmesį į vėlesnį 2012 m. Biuro sprendimą paskelbti pakeistą KAD pastato projektui skirtą konkursą, per kurį pateikti daug pigesni pasiūlymai ir taip sudarytos galimybės laikytis šio pastato projektui pradžioje skirto biudžeto; pažymi, kad darbai pradėti 2013 m. rugsėjo mėn., jiems vadovauja naujas projekto vadovas, taip pat sudaryti glaudžios partnerystės susitarimai, pagal kuriuos gaunama Liuksemburgo vyriausybės parama; tikisi, kad, nepaisant neišvengiamo vėlavimo, bus laikomasi pradžioje patvirtinto bendro statybos projekto biudžeto;
Parlamento posėdžių salė Briuselyje
84. atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento posėdžių salės Briuselyje lubų perdangos remontas kainuos maždaug 2 mln. EUR, tai mažiau nei 3 mln. EUR sąmatos suma, ir dėl pastato amžiaus negalėtų būti keliama jokia byla teisme; pripažįsta, kad 2012 m. pradėjus vykdyti reguliarius Parlamento pastatų patikrinimus ir prevencinės priežiūros politiką buvo aptikti struktūriniai defektai medinėse lubų sijose ir taip išvengta didelės nelaimės, per kurią galėjo žūti žmonės ir šiam pastatui būti padaryta didelė žala; pažymi, kad buvo galima perkelti ten įkurdintas tarnybas į kitus Parlamento pastatus laikinai uždarant Paulio-Henri Spaako (PHS) pastato A zoną ir kad posėdžių sale galima vėl naudotis nuo 2014 m. balandžio mėn. pradžios;
Vertimo žodžiu ir konferencijų generalinis direktoratas ir Vertimo raštu generalinis direktoratas
85. džiaugiasi, kad 2012 m. įgyvendinus Biuro sprendimą dėl taupaus daugiakalbio režimo vertimo žodžiu tarnybos sutaupė 10,9 mln. EUR, o vertimo raštu tarnybos – 10 mln. EUR, nepažeisdamos daugiakalbystės principo ir nekenkdamos Parlamento darbo kokybei; primena, kad tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra labai svarbus siekiant keistis geriausia patirtimi, sukaupta skatinant efektyvumą ir sudarant galimybę taupyti;
Finansų generalinis direktoratas
Savanoriškas pensijų kaupimo fondas
86. pažymi, kad 2012 m. Savanoriško pensijų kaupimo fondo(18) turto vertė padidėjo, nes investicijų rinkoms toliau atsigaunant po pasaulinės finansų krizės gauta 9,4 % investicijų grąža;
87. vis dėlto pažymi, kad padidėjo Savanoriško pensijų kaupimo fondo įvertintas aktuarinis deficitas, apskaičiuojamas pagal fondo turtą, ir 2012 m. pabaigoje jis sudarė 207,9 mln. EUR; pabrėžia, kad tokius numatomus ateities įsipareigojimus reikės įvykdyti per kelis ateinančius dešimtmečius;
88. vis dėlto pažymi, kad galimas fondo išnaudojimas kelia nerimą, kadangi Parlamentas užtikrina teisę į mokamą pensiją visiems buvusiems ir kai kuriems dabartiniams fondo nariams tuo atveju, jei fondas nebegali vykdyti savo įsipareigojimų; primena, kad Savanoriško pensijų kaupimo fondo sukūrimas buvo laikomas laikinu sprendimu, tinkamu iki to laiko, kai 2009 m. liepos 14 d. įsigaliojo naujas Europos Parlamento narių statutas;
89. pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. nutarė, jog 2009 m. Biuro priimti sprendimai, pvz., sprendimas padidinti fondo narių pensinį amžių nuo 60 iki 63 metų, siekiant išvengti ankstyvo kapitalo išnaudojimo ir suderinti jį su naujuoju Europos Parlamento narių statutu, yra galiojantys; primena, kad du trečdalius įmokų į šį fondą tiesiogiai sumoka Parlamentas, o ne patys nariai;
Naujovių ir technologinės pagalbos generalinis direktoratas
90. yra labai susirūpinęs dėl to, kad kilo grėsmė kai kurių EP narių, jų padėjėjų ir pareigūnų asmeninių konfidencialių el. pašto dėžučių saugumui po to, kai Parlamentas tapo įsiskverbėlio į komunikaciją (MITM, angl. man-in-the-middle) išpuolio objektu, programišiui prisijungus prie komunikacijos tarp asmeninių išmaniųjų telefonų ir Parlamento viešo belaidžio vietinio tinklo; primygtinai reikalauja, kad nepriklausoma trečioji šalis atliktų visų Parlamento IRT ir telekomunikacijų sistemų saugumo auditą pagal 99 dalyje nurodytas specifikacijas siekiant baigti rengti aiškias gaires, kuriomis vadovaujantis 2015 m. būtų vykdoma patikimesnė IRT saugumo politika;
91. mano, kad svečio teises turintiems vartotojams turėtų būti suteikta tokia prieiga prie belaidžio vietinio tinklo, kurią naudojant nebūtų prieigos prie Parlamento intraneto ar vidinių IT paslaugų, pvz., žiniatinklio pašto, ir taip būtų atskirtos asmeninio belaidžio vietinio tinklo ir svečių naudojamo belaidžio vietinio tinklo funkcijos; mano, kad reikėtų atlikti nepriklausomą visos Parlamento IT ir telekomunikacijų infrastruktūros saugumo auditą, kuris suteiktų tikrumą, kad Parlamento veikla vykdoma laikantis aukščiausių galimų apsaugos nuo kompiuterinių įsilaužimų ir telefoninių pokalbių pasiklausymo standartų;
92. mano, kad svarbią pažangą reikia remti atitinkamai investuojant į paramą šiems projektams ir pagrindinę pagal juos vykdomą veiklą, taip pat ją reikia remti tinkamai bendradarbiaujant su nariais ir darbuotojais; ypač atkreipia dėmesį į sėkmingą AT4AM sistemos įdiegimą; apgailestauja, kad Parlamente nebuvo tęsiamas sistemos Linux platinimo konfigūravimas, ja niekada nebuvo prekiaujama, nei ji siūloma nariams ir darbuotojams, kurie gal būtų susidomėję tokiu projektu; pažymi, kad prieš nariams ir darbuotojams pradedant naudoti naujas darbo priemones, reikia, jog būtų pasibaigęs tokių darbo priemonių bandomasis laikotarpis ir kad jas bandant būtų bendradarbiaujama tik su tais nariais ir darbuotojais, kurie sutinka atlikti papildomą su tokiais bandymais susijusį darbą;
93. taip pat primygtinai reikalauja, kad Parlamentas toliau bendradarbiautų su Komisijos Informatikos generaliniu direktoratu siekdamas nustatyti ne tik tai, kokios naujos IRT priemonės yra netinkamos dėl to, kad gaunamos iš netinkamų pardavėjų, bet ir kuo tinkamai pakeisti senas IRT priemones ir infrastruktūras, kurios būtų atviresnės, sąveikesnės ir nuo pardavėjo nepriklausančios technologijos, turint mintyje socialinę, etinę ir ekonominę atsakomybę;
94. atkreipia dėmesį į Naujovių ir technologinės pagalbos generalinio direktorato vykdomą darbuotojų internalizavimo procesą ir žadamą išlaidų sumažėjimą ir didesnę IT srities darbuotojų kompetenciją bei jų bendrą tapatybę; primena, kad prieš keletą metų ta pati priežastis – didesnė darbuotojų kompetencija, susijusi su nuolatinėmis inovacijomis – nurodyta siekiant patikėti šį sektorių išorės rangovams; abejoja argumentu dėl mažesnių išlaidų; žino apie apribojimus ir problemas, su kuriais susiduriama norint įdarbinti geriausius rinkoje esančius specialistus; ragina generalinį sekretorių bendradarbiauti su Europos personalo atrankos tarnyba siekiant rasti būdų, kaip pagreitinti įdarbinimo procedūras ir pritraukti geriausius IT technologijų ir saugumo srities ekspertus;
95. dar kartą primena, kad pats Parlamentas privalo priimti galutinį sprendimą dėl visų su IRT susijusių klausimų;
96. pažymi, kad esama Parlamento IRT infrastruktūra tik iš dalies paremta atvirąja programine įranga, taigi, ribojamos Parlamento galimybės naudoti kompiuterinės ir programinės įrangos prietaikas; ragina palaipsniui pereiti prie atvirąja programine įranga paremtos IRT infrastruktūros, kadangi taip galima užtikrinti didesnį išlaidų veiksmingumą ir sąveikumą ir kartu sudaryti sąlygas aukščiausiam saugumo lygiui; atsižvelgdamas į tai, taip pat ragina teikti pakankamą techninę ir administracinę paramą, kad būtų užtikrinta tinkama priežiūra;
97. siūlo vertimo raštu ir žodžiu tarnyboms naudoti daugiau naujų informacinių ir ryšių technologijų;
98. ragina generalinį sekretorių papildomai pasirūpinti, kad nariai ir darbuotojai galėtų kreiptis į pagalbinius IRT darbuotojus darbo vietoje, ir sudaryti galimybes pagalbiniams IRT darbuotojams, Parlamento darbuotojams ir nariams saugiai ir patogiai bendrauti tiesiogiai; primena generaliniam sekretoriui, kad nuotolinė IRT pagalba gali būti nepatogi ir ne tokia tinkama norint užmegzti IT techninės priežiūros darbuotojų ir darbuotojų, kuriems reikia pagalbos IT srityje, tarpusavio pasitikėjimo santykius; be to, nurodo, kad kol nebus tinkamai atliktas minėtas saugumo auditas, nedera spręsti problemas tik nuotoliniu būdu;
99. prašo generalinį sekretorių užtikrinti, kad iki 2014 m. gruodžio 1 d. būtų pradėti vykdyti bent šie patikrinimai:
–
juodosios dėžės skverbties testavimas,
–
baltosios dėžės skverbties testavimas,
–
kriptografijos protokolo peržiūra,
–
prietaikų peržiūra,
–
prietaikų prieigos teisių sąrašo peržiūra,
–
fizinių infrastruktūrų prieigos teisių sąrašo peržiūra,
–
prietaikų kompiliavimo grandinės peržiūra,
–
prietaikų pirminio programos teksto peržiūra.
Tikisi, kad Biudžeto kontrolės komitetui ir Biudžeto komitetui bus pateikti patikrinimo rezultatai kartu su išlaidų, darbuotojų išteklių ir laiko, kurių reikia norint pašalinti patikrinimo metu rastus saugumo trūkumus, apskaičiavimais;
100. mano, kad galimybė naudoti duomenis neturėtų būti ribojama naudojant tam tikrai platformai ar sistemai būdingą struktūrą ir kad duomenų formatas turėtų būti suderintas su plačiai naudojamais ir laisvai prieinamais standartais, o palaikomąją veiklą ir techninę priežiūrą turėtų vykdyti nuo gamintojų nepriklausančios organizacijos; pabrėžia, kad turi būti laisvai prieinama išsami formato ir visų plėtinių dokumentacija;
Kelionių agentūra
101. palankiai vertina tai, kad, Biudžeto kontrolės komitetui paraginus, pagal naująją kelionių agentūros sutartį, kuri įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d., sudarytos galimybės atlikti finansų ir veiklos auditą; pažymi, kad vienintelė įmonė, pateikusi pasiūlymą sutarčiai sudaryti, buvo „BCD Travel N.V.“ – agentūra, kuri buvo sudariusi sutartį ankstesniam laikotarpiui, ir kad dabartinė sutartis sudaryta dvejų metų laikotarpiui;
102. siūlo, kad prireikus lėktuvu Europoje keliaujantys EP nariai būtų raginami naudotis ekonominės klasės bilietais;
Metinė sudarytų sutarčių ataskaita
103. primena, kad Finansiniame reglamente ir jo taikymo taisyklėse (RAP), kurie įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d., numatyta, kokią informaciją apie institucijos sudaromas sutartis reikia teikti biudžeto valdymo institucijoms ir visuomenei; pažymi, kad naujajame Finansiniame reglamente reikalaujama skelbti apie sudaromas sutartis, jei jų vertė didesnė kaip 15 000 EUR (anksčiau buvo numatyta 25 000 EUR riba), kadangi tokia vertė atitinka naujai nustatytą ribą, kurią viršijus privaloma skelbti konkurencijos principu grindžiamą konkursą;
104. atkreipia dėmesį į tai, kad visi Parlamento generaliniai direktoratai 2012 m. sudarė didesnės nei 25 000 EUR vertės sutartis ir bendra visų tokių sutarčių vertė buvo 724 mln. EUR (2011 m. – 603 mln. EUR); be to, pažymi, kad centrinės tarnybos, remdamosi informacija, kurią į sudarytų sutarčių registrą įtraukė leidimus suteikiantys departamentai, biudžeto valdymo institucijai parengė 2012 m. sudarytų sutarčių metinę ataskaitą;
105. pažymi, kad 2012 ir 2011 m. sudarytos sutartys pagal sutarties tipą suskirstytos taip:
Sutarties tipas
(nuo 15 000 EUR iki 25 000 EUR)
2012
Skaičius
Vertė (EUR)
Paslaugos
Prekės
Darbai
Statyba
66
13
15
0
1 363 733
246 663
289 561
0
Iš viso
94
1 899 957
Sutarties tipas
(vertė 25 000 EUR arba daugiau)
2012
2011
Skaičius
Procentinė dalis
Skaičius
Procentinė dalis
Paslaugos
Prekės
Darbai
Statyba
167
39
21
3
73 %
17 %
9 %
1 %
168
43
29
5
68 %
18 %
12 %
2 %
Iš viso
230
100 %
245
100 %
Sutarties tipas
(vertė 25 000 EUR arba daugiau)
2012
2011
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Paslaugos
Prekės
Darbai
Statyba
478 867 118
20 050 555
48 097 311
177 282 082
66 %
3 %
7 %
24 %
372 679 542
181 515 814
33 142 238
15 881 213
61 %
30 %
6 %
3 %
Iš viso
724 297 066
100 %
603 218 807
100 %
(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2012 m., p. 6.)
106. pažymi, kad 2012 ir 2011 m. sudarytos sutartys pagal taikytą procedūrą suskirstytos taip:
Procedūros tipas
(nuo 15 000 EUR iki 25 000 EUR)
2012
Skaičius
Vertė (EUR)
Atviras konkursas
Ribotas konkursas
Derybos
Konkurencinis dialogas
Išimtinės
0
0
94
-
-
0
0
1 899 958
-
-
Iš viso
94
1 899 958
Procedūros tipas
(vertė 25 000 EUR arba daugiau)
2012
2011
Skaičius
Procentinė dalis
Skaičius
Procentinė dalis
Atviras konkursas
Ribotas konkursas
Derybos
Konkurencinis dialogas
Išimtinės
93
4
133
-
-
40 %
2 %
58 %
-
-
90
12
138
2
3
37 %
5 %
56 %
1 %
1 %
Iš viso
230
100 %
245
100 %
Procedūros tipas
(vertė 25 000 EUR arba daugiau)
2012
2011
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Vertė (EUR)
Procentinė dalis
Atviras konkursas
Ribotas konkursas
Derybos
Konkurencinis dialogas
Išimtinės
268 775 678
245 111 639
210 409 749
-
-
37 %
34 %
29 %
-
-
436 253 061
126 420 563
31 283 089
4 668 600
4 593 494
72 %
21 %
5 %
1 %
1 %
Iš viso
724 297 066
100 %
603 218 807
100 %
(Metinė Europos Parlamento sudarytų sutarčių ataskaita, 2012 m., p. 8.)
107. pažymi, kad 2012 m. iš viso sudaryta 230 sutarčių, iš jų 97 sutartys, jų vertė 514 mln. eurų, sudarytos taikant atviro arba riboto konkurso procedūrą, ir 133 sutartys, jų vertė 210 mln. eurų, sudarytos taikant derybų procedūrą; pažymi, kad nuo 2011 m. iki 2012 m. labai padidėjęs (vertės požiūriu) derybų procedūrų naudojimas susijęs su trimis statybos sutarčių sudarymo procedūromis, kurių bendra vertė – 177,28 mln. EUR, ir dėl jų itin padidėjo bendra suma;
108. apgailestauja, kad sumažinus su nedidelės vertės sutartimis susijusią administracinę naštą (taip buvo siekiama padidinti MVĮ dalyvavimą konkursuose dėl šių sutarčių) administracija neturi informacijos apie nedidelės vertės sutartis sudariusių MVĮ skaičių; taigi generalinis sekretoriatas negali įrodyti, ar sumažinus administracinę naštą iš tikrųjų padaugėjo konkursuose dalyvaujančių MVĮ ir ar buvo veiksmingos priemonės, kurių imtasi; prašo stebėti nedidelės vertės sutartis sudariusių MVĮ skaičių;
109. mano, kad sutarčių, kurių vertė mažesnė už 60 000 EUR, skyrimo kriterijai turėtų būti visiškai skaidrūs ir atlikta interesų konfliktų patikra;
Išimtinės derybų procedūros
110. nurodo, kad 2012 m. sumažėjo Parlamento vykdytų išimtinių derybų procedūrų skaičius (2011 m. jų buvo 59, 2012 m. – 43), institucijoje jų sumažėjo 27 %, nes penki generaliniai direktoratai 2012 m. nenaudojo šio tipo procedūros, vienas generalinis direktoratas pagal šią procedūrą sudarė tiek pat sutarčių, kiek ir 2011 m., o du iš jų sudarė daugiau; be to, nurodo, kad nuo 2012 m. atsakingas leidimus suteikiantis pareigūnas prie metinių veiklos ataskaitų pridėtame priede privalo visada nurodyti priežastis, dėl kurių taikomos išimtinės derybų procedūros;
Frakcijos (4 0 0 biudžeto punktas)
111. mano, kad frakcijos dėl savo tarptautinio pobūdžio yra svarbiausi Parlamento ir visos Sąjungos veikėjai, nes toks veikimo pobūdis yra unikalus pavyzdys visame pasaulyje, o jų vaidmuo itin svarbus norint užtikrinti tvirtą visų Sąjungos institucijų demokratinę atskaitomybę;
112. pažymi, kad 2012 m. į 4 0 0 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau:
Frakcija
2012
2011
Metiniai asignavimai*
Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai
Išlaidos
Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis
Į kitą laikotarpį perkeltos sumos
Metiniai asignavimai
Nuosavi ištekliai ir perkelti asignavimai
Išlaidos
Metinių asignavimų panaudojimo rodiklis
Į kitą laikotarpį perkeltos sumos (2011 m.)
PPE
21 128
2 024
18 974
89,81 %
4 178
20 336
1 918
20 442
100,42 %
1 832
S&D
14 908
6 313
14 520
97,40 %
6 702
14 302
5 499
13 696
95,76 %
6 105
ALDE
6 673
2 281
6 855
102,72 %
2 100
6 477
2 416
6 676
103,07 %
2 217
Verts/ALE
4 319
1 460
4 002
92,65 %
1 778
4 025
1 242
3 820
94,91 %
1 447
GUE/NGL
2 563
1 094
2 602
101,52 %
1 055
2 535
1 088
2 553
100,71 %
1 070
Europos konservatoriai ir reformuotojai (ECR)
3 765
1 219
3 407
90,51 %
1 577
3 831
720
3 375
88,09 %
1 176
EFD
2 538
881
2 494
98,29 %
925
2 088
835
2 046
98,03 %
876
Nepriklausomi Parlamento nariai
1 362
413
963
70,73 %
367
1 270
409
924
72,72 %
413
Iš viso
57 255
15 687
53 817
94,00 %
18 680
54 866
14 126
53 514
97,53 %
15 137
* Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
Europos politinės partijos ir Europos politiniai fondai
113. pažymi, kad 2012 m. į 4 0 2 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(19):
Partija
Santrumpa
Nuosavi ištekliai*
EP dotacija
Pajamos, iš viso
EP dotacijos % nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų (iki 85 %)
Pajamų perteklius (perkėlimas į rezervą) arba praradimas
Europos liaudies partija
PPE
1 471
6 483
8 863
85 %
242
Europos socialistų partija
PSE
977
4 323
5 514
85 %
91
Liberalų ir demokratų aljansas už Europą
ALDE
440
1 950
2 784
85 %
60
Europos žaliųjų partija
EGP
397
1 333
1 908
84 %
127
Europos konservatorių ir reformatorių aljansas
AECR
216
1 139
1 701
85 %
13
Europos kairiųjų partija
EL
269
835
1 263
79 %
47
Europos demokratų partija
EDP/PDE
79
363
630
84 %
0
Europos laisvasis aljansas
EFA
91
382
530
85 %
23
ES demokratai
EUD
29
195
271
85 %
-6
Europos krikščionių politinis judėjimas
ECPM
44
242
285
85 %
0,6
Europos laisvės aljansas
EAF
65
357
428
85 %
2
Europos nacionalinių judėjimų sąjunga
AEMN
44
186
333
85 %
-2
Judėjimas už laisvą ir demokratinę Europą
MELD
81
458
702
85 %
0
Iš viso
4 203
18 247
25 214
84 %
598
(*) Visos sumos nurodytos tūkstančiais EUR.
114. pažymi, kad 2012 m. į 4 0 3 biudžeto punktą įrašyti asignavimai buvo panaudoti, kaip nurodyta toliau(20):
Fondas
Santrumpa
Susijęs su partija
Nuosavi ištekliai*
EP dotacija
Pajamos, iš viso
EP dotacijos % nuo visų tinkamų finansuoti išlaidų (iki 85 %)
Europos studijų centras
CES
PPE
786
3 719
4 505
83 %
Europos pažangiųjų tyrimų fondas
FEPS
PSE
517
2 795
3 312
85 %
Europos liberalų forumas
ELF
ALDE
183
996
1 179
85 %
Žaliasis Europos fondas
GEF
EGP
156
865
1 020
85 %
Transformuoti Europą
TE
EL
120
550
671
83 %
Europos demokratų institutas
IED
PDE
48
238
286
85 %
Europos tarpvalstybinio bendradarbiavimo organizacija
„Trys Europos Parlamento darbo vietos – geografinio išsklaidymo poveikis finansams, aplinkai ir regionams“, 2013 m. rugpjūčio 30 d. Europos Parlamento generalinio sekretoriaus parengtas pranešimas.
2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL L 309, 2005 11 25, p. 15).
Šaltinis: 2013 m. rugsėjo 9 d. Biuro posėdžio protokolo (PE 512.496/BUR) 14 punktas ir 2013 m. spalio 7 d. Biuro posėdžio protokolo (PE 516.110/BUR) 12 punktas.
Šaltinis: 2013 m. rugsėjo 9 d. Biuro posėdžio protokolo (PE 512.496/BUR) 14 punktas ir EP generalinio sekretoriaus pranešimas Biurui D(2013)33164.
Europos Parlamento tyrimo teisė
192k
36k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento reglamento dėl išsamių Parlamento naudojimąsi tyrimo teise reglamentuojančių nuostatų ir dėl Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos sprendimo 95/167/EB, EAPB, Euratomas panaikinimo (2009/2212(INL))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 226 straipsnio trečią dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 41 ir 48 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0352/2011),
1. priima kaip savo pasiūlymą dėl reglamento tekstą, priimtą 2012 m. gegužės 23 d.(1);
2. ragina Tarybą ir Komisiją pranešti apie savo pritarimą šiam pasiūlymui;
3. ragina Tarybą ir Komisiją, jei jos negali duoti pritarimo dėl tokio pasiūlymo, koks jis pateikiamas dabar, atnaujinti derybas su naujai išrinktu Parlamentu, atsižvelgiant į pažangą, padarytą vedant ankstesnes derybas politiniu lygmeniu ir palaikant neoficialius ryšius techniniu lygmeniu, visų pirma dėl konfidencialumo klausimo ir slaptos ir kitos informacijos tvarkymo;
4. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutartį (ES sutartį), ypač į jos preambulę, 4 straipsnio 3 dalį (lojalus Sąjungos ir valstybių narių bendradarbiavimas), 5 straipsnį (kompetencijos suteikimas ir subsidiarumo principas), 10 straipsnio 1 dalį (atstovaujamoji demokratija) ir 2 dalį (atstovavimas ES piliečiams) bei 12 straipsnį (nacionalinių parlamentų vaidmuo),
– atsižvelgdamas į Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje, ypač į jo preambulę ir II antraštinę dalį „Tarpparlamentinis bendradarbiavimas”, ir į Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo, pridedamus prie Lisabonos sutarties,
– atsižvelgdamas į savo 1997 m. birželio 12 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių(1), 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų ryšių vykdant Europos integraciją(2) ir 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų santykių plėtojimo pagal Lisabonos sutartį(3),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. vasario 4 d. rezoliuciją „ES reglamentavimo kokybė, subsidiarumas ir proporcingumas. 19-oji ataskaita dėl geresnės teisėkūros (2011 m.)(4)“,
– atsižvelgdamas į Ryšių su nacionaliniais parlamentais pagal Lisabonos sutartį iniciatyvinės grupės 2011 m. gruodžio 20 d. galutines rekomendacijas,
– atsižvelgdamas į Komisijos metines ataskaitas dėl Europos Komisijos ir nacionalinių parlamentų santykių, ypač į 2012 m. ataskaitą (COM(2013)0565),
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijų, surengtų įsigaliojus Lisabonos sutarčiai(5), ypač vykusių Varšuvoje 2012 m. ir Nikosijoje 2013 m., išvadas,
– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų konferencijos (pranc. COSAC) posėdžių, vykusių po Lisabonos sutarties įsigaliojimo, indėlį ir šių posėdžių, visų pirma Vilniuje vykusio L COSAC posėdžio, išvadas, taip pat COSAC du kartus per metus skelbiamas ataskaitas(6),
– atsižvelgdamas į COSAC 20-osios pusmečio ataskaitos dalį, skirtą ES demokratinio teisėtumo, nacionalinių parlamentų vaidmens, taip pat politinio dialogo klausimams ir 2014 m. Europos Parlamento rinkimams,
– atsižvelgdamas į nacionalinių parlamentų indėlį COSAC pirmininkų posėdžio, surengto Graikijos parlamente Atėnuose 2014 m. sausio 26–27 d., metu,
– atsižvelgdamas į Tarpparlamentinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje gaires, 2008 m. liepos 21 d. priimtas Lisabonoje vykusioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje,
– atsižvelgdamas į išvadas, priimtas tarpparlamentinėse bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) ir bendros saugumo ir gynybos politikos (BSGP) konferencijose, įvykusiose 2012 m. rugsėjo 9–10 d. Pafose (Kipras), 2013 m. kovo 24–26 d. Dubline (Airija) ir 2013 m. rugsėjo 4–6 d. Vilniuje (Lietuva), taip pat į 2013 m. spalio 16–17 d. Vilniuje (Lietuva) įvykusios tarpparlamentinės ES ekonomikos ir finansų valdymo konferencijos, surengtos kaip numatyta Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsnyje, indėlį,
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 12 d. rezoliucijas dėl daugiapakopio valdymo Europos Sąjungoje konstitucinių problemų(7) ir dėl Europos Parlamento santykių su institucijomis, atstovaujančiomis nacionalinėms vyriausybėms(8),
– atsižvelgdamas į bendrą pirmininkų H. Van Rompuy, J. C. Junckero, J. M. Barroso ir M. Draghi 2012 m. gruodžio 5 d. ataskaitą „Siekis sukurti tikrą ekonominę ir pinigų sąjungą“,
– atsižvelgdamas į Europos Vadovų Tarybos 2012 m. gruodžio 13 ir 14 d., 2013 m. spalio 24 ir 25 d. bei 2013 m. gruodžio 19 ir 20 d. susitikimų išvadas,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnį,
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Lisabonos sutarties nuostatų dėl Europos Parlamento įgyvendinimo(9),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Konstitucinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0255/2014),
A. kadangi dabartinė Europos Sąjungos institucinė struktūra ES sutartyje apibrėžta kaip vienas įsteigiant Europos Bendrijas pradėto vis glaudesnės sąjungos kūrimo proceso etapų;
B. kadangi, vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, Sąjunga ir valstybės narės gerbia vienos kitas ir teikia savitarpio pagalbą vykdant sutartyse nustatytus uždavinius, taip pat valstybės narės padeda Sąjungai įgyvendinti jai keliamus uždavinius ir netaiko jokių priemonių, kurios galėtų sutrukdyti siekti Sąjungos tikslų;
C. kadangi ES sutarties 12 straipsnyje nacionalinių parlamentų lojalaus bendradarbiavimo principas sustiprintas nurodant, jog jie aktyviai prisideda užtikrinant gerą Sąjungos veikimą;
D. kadangi Sąjungos kompetencijos ribos apibrėžiamos vadovaujantis jų suteikimo principu, o kompetencijos įgyvendinimas grindžiamas subsidiarumo bei proporcingumo principu ir kadangi visos ES institucijos kartu su nacionaliniais parlamentais prižiūri, kad rengiant teisės aktus būtų laikomasi subsidiarumo principo;
E. kadangi demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę privalu užtikrinti visais lygmenimis, kuriais priimami ir įgyvendinami sprendimai, taip pat šiems lygmenims tarpusavyje sąveikaujant;
F. kadangi Sąjungos veikimas grindžiamas atstovaujamąja demokratija ir dvejopu demokratiniu teisėtumu, kylančiu iš tiesiogiai piliečių renkamo Europos Parlamento ir valstybių narių, kurioms Taryboje atstovauja jų vyriausybės, savo ruožtu demokratiškai atskaitingos savo nacionaliniams parlamentams ir piliečiams;
G. kadangi Europos Parlamentas ir nacionaliniai parlamentai (kiekviena institucija pagal jai priskirtą sritį) yra du Europos Sąjungos demokratinio teisėtumo užtikrinimo ramsčiai: EP – kaip institucija, kurioje piliečiams tiesiogiai atstovaujama Sąjungos lygmeniu, o nacionaliniai parlamentai – kaip nacionalinės institucijos, kurioms tiesiogiai atskaitingos šalių vyriausybės, savo ruožtu atstovaujamos Taryboje;
H. kadangi ES teisės aktų leidimo sistemoje nacionaliniai parlamentai vis dėlto yra ne „tretieji rūmai“, o veikiau priemonė, padedanti užtikrinti Sąjungos „antrųjų rūmų“, t. y. Tarybos, atskaitingumą;
I. kadangi dera palaikyti šį konstruktyvų nacionalinių parlamentų požiūrį, išreikštą jiems pateikiant tokius indėlius;
J. kadangi nacionaliniai parlamentai turėtų sukurti tvirtas ir darnias su ES susijusias struktūras siekdami sutvirtinti ryšius su Europos Sąjungos institucijomis ir įgyti daugiau patirties klausimais ES reikalų srityje;
K. kadangi dabartiniu integracijos etapu nacionaliniai parlamentai atlieka konkretų specialų vaidmenį didindami informuotumą apie ES valstybėse narėse ir priartindami piliečius prie Europos;
L. kadangi tarpparlamentinis bendradarbiavimas gali atlikti labai svarbų vaidmenį skatinant ES integracijos procesą sudarydamas galimybes keistis informacija, bendrai gilinantis į problemas, vykdyti abipusiai naudingą dialogą ir sklandžiau perkelti ES teisės aktus į nacionalinę teisę;
M. kadangi, įsteigus tarpparlamentinę BUSP ir BSGP konferenciją, tarpparlamentinę konferenciją dėl ekonomikos valdymo ir sustiprinus tarpparlamentinių komitetų susitikimų, kaip geriausios bendradarbiavimo priemonės, vaidmenį, COSAC turėtų likti forumu, kuriame reguliariai keičiamasi nuomonėmis, informacija ir geriausia patirtimi praktinių parlamentinės kontrolės aspektų srityje;
N. kadangi į Europos Komisijos užmegztą politinį dialogą su nacionaliniais parlamentais, kuris itin sustiprintas per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą, turi labiau įsitraukti Europos Parlamentas, visų pirma turint omenyje Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų sprendimų savitarpio priklausomybę;
O. kadangi Darbo tvarkos taisyklių pakeitimuose atsižvelgta į Lisabonos sutarties nuostatas dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES;
P. kadangi reikia atkreipti dėmesį į vaidmenį, kurį šiuo metu atlieka Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencija vykdant tarpparlamentinį bendradarbiavimą;
I. Nacionaliniai parlamentai ir Sąjungos demokratinis teisėtumas
1. palankiai vertina tai, kad sutartyse numatytos nacionalinių parlamentų teisės ir pareigos jiems padės aktyviai prisidėti prie tinkamo Sąjungos veikimo; laikosi nuomonės, kad šios teisės ir pareigos turi būti siejamos su:
a)
aktyviu dalyvavimu sprendžiant ES reikalus (įgaliojimai ratifikuoti sutartis, dalyvavimas ES sutarties 48 straipsnyje minimame konvente, nacionalinės vyriausybės veiklos kontrolė, subsidiarumo principo laikymosi kontrolė, teisė paprieštarauti teisės aktui išimtinėmis aplinkybėmis, ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę);
b)
politiniu dialogu (tarpparlamentinis bendradarbiavimas, keitimasis informacija su ES institucijomis, visų pirma Europos Parlamentu);
2. pažymi, kad dvejopas ES teisėtumas – kaip piliečių sąjungos ir valstybių narių sąjungos – ES lygmeniu įgyvendinamas teisėkūros srityje, dalyvaujant Europos Parlamentui ir Tarybai; laikosi nuomonės, jog siekiant, kad valstybėms narėms Europos Sąjungoje būtų atstovaujama vienalytėje visiškai demokratinėje plotmėje, nacionalinės vyriausybės savo poziciją Taryboje turėtų reikšti tinkamai atsižvelgdamos į savo šalių parlamentų požiūrį – taip būtų stiprinamas demokratinis Tarybos pobūdis;
3. pabrėžia, kad reikiamas teisėtumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinami nacionaliniu ir ES lygmenimis atitinkamų nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento; primena 2012 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimo išvadose nustatytą principą, kad „viso proceso metu bendras tikslas tebėra užtikrinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo lygiu“;
4. teigiamai vertina nacionalinių parlamentų veiksmus, kurių šie ėmėsi, kad:
a)
siekdami didesnio nuoseklumo, gerintų politikos krypčių nustatymo ir kontrolės priemones;
b)
ministrams ir valstybių narių vyriausybėms pateiktų išankstines gaires, susijusias su jų darbu Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje pagal savo nacionalines konstitucines sistemas;
c)
kontroliuotų nacionalinių vyriausybių ir ministrų poziciją Taryboje ir Europos Vadovų Taryboje pagal savo nacionalines konstitucines sistemas;
d)
atliktų veiksmingą vaidmenį teikiant gaires ir kontroliuojant direktyvų ir reglamentų įgyvendinimą;
e)
skatintų Tarybą didinti skaidrumą svarstant teisėkūros procedūra priimamus aktus, ypač parengiamuoju teisėkūros proceso etapu, kad Europos Parlamento ir Tarybos gaunama informacija būtų nuoseklesnė;
f)
įvertintų Europos Parlamento komitetų ir nacionalinių parlamentų komitetų santykius;
5. pripažįsta Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų komitetų atliekamą vaidmenį ES teisėkūros procese;
6. todėl apgailestauja dėl nepakankamo tokių svarstymų skaidrumo ir informacijos srauto tarp Europos Parlamento ir Tarybos nenuoseklumo; ragina Tarybą taikyti tokius pat skaidrumo standartus kaip Parlamentas, ypač rengiant teisėkūros procedūra priimamus aktus;
7. mano, kad dėl nepakankamo svarstymų, ypač teisėkūros procedūra priimamų aktų svarstymo, Taryboje skaidrumo vyriausybėms sunku būti realiai atskaitingoms savo šalių parlamentams;
8. pažymi, kad iki šiol, kontroliuojant kaip laikomasi subsidiarumo principo, buvo du kartus pasiektos Protokolo Nr. 2 7 straipsnio 3 dalyje numatytos ribos; primena, kad išankstinio įspėjimo dėl subsidiarumo principo nesilaikymo mechanizmo tikslas yra ne stabdyti ES sprendimų priėmimo procesą, o gerinti Sąjungos teisėkūros kokybę visų pirma užtikrinant, kad ES veiktų neviršydama savo kompetencijos ribų;
9. todėl laikosi nuomonės, kad nacionalinių parlamentų ir ES institucijų atliekama subsidiarumo principo laikymosi priežiūra yra ne perdėtas apribojimas, o nacionalinių parlamentų kompetencijos užtikrinimo mechanizmas; tai padeda modeliuoti ES teisėkūros veiklos formą ir turinį;
10. mano, kad išankstinio įspėjimo mechanizmas turėtų būti laikomas viena iš priemonių veiksmingam ES ir nacionalinių institucijų bendradarbiavimui užtikrinti ir kaip tokia priemonė naudojamas;
11. palankiai vertina tai, kad praktikoje šis mechanizmas taip pat naudojamas kaip įvairių institucijų dialogo konsultuojantis ir bendradarbiaujant įvairių lygmenų ES sistemoje priemonė;
12. mano, kad į nacionalinių parlamentų pateikiamas pagrįstas nuomones institucijos turi atsižvelgti ir dėl to, kad suprastų, ką Sąjunga turi padaryti, kad geriau įgyvendintų numatytų teisėkūros procedūra priimamų aktų tikslus; prašo Komisijos skubiai ir išsamiai atsakyti į nacionalinių parlamentų pateikiamas pagrįstas nuomones ir raštus;
II. Tarpparlamentiniai ryšiai ir Europos integracijos procesas
13. dar kartą pakartoja, kad tarpparlamentinis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje nepakeičia įprastinės parlamentinės kontrolės, kurią Europos Parlamentas vykdo pagal Sutartimis suteiktus įgaliojimus, ir su ES veikla susijusios vyriausybių kontrolės, kurią vykdo nacionaliniai parlamentai; mano, kad tokio bendradarbiavimo tikslas:
a)
paskatinti nacionalinius parlamentus ir Europos Parlamentą keistis informacija ir gerąja patirtimi, siekiant, kad visi šie parlamentai galėtų veiksmingiau vykdyti kontrolę ir kad jų indėlis būtų visapusiškesnis, kartu neperžengiant kompetencijos ribų;
b)
užtikrinti, kad parlamentai visapusiškai naudotųsi savo įgaliojimais su ES susijusiose srityse;
c)
skatinti sukurti tikrą ES parlamentinę ir politinę kultūrą;
14. mano, kad tarpparlamentiniai susitikimai turėtų būti forumai, kuriuose, papildydamos viena kitą ir teikdamos abipusės naudos, susiliečia ES politika ir nacionalinė politika; mano, kad svarbiausias tokių susitikimų vaidmuo – padėti nacionaliniams parlamentams savo diskusijose atsižvelgti į ES perspektyvą, o Europos Parlamentui – diskutuojant ES lygmeniu atsižvelgti į nacionalines perspektyvas;
15. atkreipia dėmesį į tai, kad nauja ES tarpparlamentinė sistema vis dar kuriama ir kad tai darant reikia vadovautis bendru sutarimu grindžiamu požiūriu, laikantis Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 1 II antraštinės dalies 9 straipsnio, pagal kurį Europos Parlamentui ir nacionaliniams parlamentams pavedama bendra užduotis bendru sutarimu priimti sprendimus dėl tarpparlamentinio bendradarbiavimo Sąjungoje organizavimo ir skatinimo, tačiau dar per anksti bandyti sukurti bendrą tarpparlamentinio bendradarbiavimo sistemą;
16. teigiamai vertina veiksmus, kurių įsigaliojus Lisabonos sutarčiai imtasi laikantis ryšių su nacionaliniais parlamentais iniciatyvinio komiteto rekomendacijų, siekiant sustiprinti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento bendradarbiavimą, visų pirma susijusius su tarpparlamentinių komitetų susitikimų planavimu ir jų skaičiaus didinimu (nuo 2010 m. surengta 50 susitikimų), nacionalinių parlamentų ir atitinkamų politinių organų nariams perduodamais nacionalinių parlamentų pasiūlymais (pagrįstomis nuomonėmis ir kitokiu indėliu), vaizdo konferencijų rengimu, dvišalių vizitų skatinimu, techniniais ES tarpparlamentinių informacijos mainų tinklo patobulinimais (angl. IPEX), didesniu Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentų centro (angl. ECPRD) įgyvendinamų bendrų projektų skaičiumi, administracinės valdžios pareigūnų vizitais ir keitimusi informacija bei geriausia patirtimi; mano, kad šiais veiksmais padedama užtikrinti, kad tarpparlamentiniai ryšiai būtų veiksmingesni ir kryptingesni, ir kartu prisidedama prie parlamentinės demokratizacijos;
17. pabrėžia, kad tarpparlamentiniai susitikimai turi būti rengiami glaudžiai bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir kokybę; todėl rekomenduoja kuo anksčiau įtraukti juos į rengiamą tarpparlamentinių susitikimų darbotvarkę;
18. mano, kad rengiant tarpparlamentinius susitikimus reikėtų remtis praktiniais susitarimais atsižvelgiant į kiekvienos rūšies susitikimų ypatumus;
20. teigiamai vertina veiksmingus politinių frakcijų ir Europos politinių partijų susitikimus, kurie rengiami vykdant ES tarpparlamentinį bendradarbiavimą; ragina dar labiau įtvirtinti šiuos susitikimus kaip veiksmingą savitos Europos politinės sąmonės plėtojimo priemonę;
21. palankiai vertina IPEX, visų pirma kaip keitimosi informacija apie parlamentinės kontrolės procedūras platformos vaidmenį, nepaisant to, kad gali iškilti kalbos problemų; siekiant parlamentų dialogą padaryti kuo veiksmingesnį, ragina nacionalinius parlamentus ypatingą dėmesį skirti daugiakalbystės principui;
22. pabrėžia, kad tarpparlamentinis bendradarbiavimas turi būti atviras bei įtraukus, ir reiškia susirūpinimą tuo, kad rengiami ribotos sudėties tarpparlamentiniai susitikimai, į kuriuos nekviečiami kai kurių parlamentų atstovai ir kurie rengiami tinkamai nepasikonsultavus ir kuriuose siekiama priimti bendru sutarimu nepagrįstas pozicijas ES reikalų srityje;
23. pažymi, kad politinis dialogas, pradėtas vykdyti 2006 m. remiantis J. M. Barroso iniciatyva, ir išankstinio įspėjimo mechanizmas yra dvi to paties medalio pusės; pažymi, kad nacionalinių parlamentų ryšiai su Europos Komisija plačiai išplėtoti ir kad per Europos ekonominės politikos koordinavimo semestrą užmegztas sustiprintas politinis dialogas;
III. Raida ir pasiūlymai
24. siūlo sudaryti nacionalinių parlamentų ir Europos Parlamento susitarimą, kuris būtų veiksmingo bendradarbiavimo pagal Lisabonos sutarties Protokolo Nr. 1 9 straipsnį ir EP darbo tvarkos taisyklių 130 straipsnį pagrindas;
25. ragina, kad Sąjungoje vykdant tarpparlamentinį bendradarbiavimą, reguliariai vyktų pagal temas suskirstyti ir veiksmingi frakcijų ir Europos politinių partijų susitikimai;
26. pabrėžia, jog nuolatinis tarpparlamentinio bendradarbiavimo tikslas turi būti suburti tinkamus žmones tinkamu laiku tinkamai temai konstruktyviai svarstyti, siekiant, kad sprendimai atitinkamose kompetencijos srityse būtų priimami atsižvelgiant į tikro dialogo ir diskusijų teikiamą papildomą naudą;
27. mano, kad COSAC turėtų likti forumu, kuriame reguliariai keičiamasi nuomonėmis, informacija ir geriausia patirtimi praktinių parlamentinės kontrolės aspektų srityje;
28. primena, kad ES parlamentų pirmininkų susitarime, pasiektame 2013 m. balandžio mėn. Nikosijoje įvykusioje jų konferencijoje, numatyta, kad konferencijai dėl ekonomikos valdymo, grindžiamai Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo 13 straipsniu, numatyta keletas nuostatų ir tai, kad šių nuostatų peržiūra bus atlikta 2015 m. Romoje vyksiančioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje; todėl laikosi nuomonės, kad iki tos peržiūros būtų per anksti vykdyti bet kokių praktinių nuostatų, susijusių su konferencija dėl ekonomikos valdymo, tvirtinimo procedūrą, taigi to reikėtų vengti;
29. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.
Nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės ***
198k
39k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento (ES, Euratomas), kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės, projekto (05600/2014 – C7-0047/2014 – 2011/0184(APP))
– atsižvelgdamas į Tarybos reglamento projektą (05600/2014),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą pritarti, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio ketvirtą pastraipą ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį (C7‑0047/2014),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(4),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos(5),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(6),
– atsižvelgdamas į savo 2014 m. balandžio 16 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių(7),
– atsižvelgdamas į tai, kad pirmą kartą pagal Sutartį prašoma Parlamento pritarimo dėl Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonių,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto rekomendaciją (A7-0269/2014),
1. pritaria Tarybos reglamento projektui;
2. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos projekto (05602/2014 – C7-0036/2014 – 2011/0183(CNS))
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio trečią pastraipą ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0036/2014),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(4),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos(5),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(6),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0271/2014),
1. pritaria Tarybos projektui su pakeitimais;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti savo projektą;
4. ragina nedelsiant sušaukti Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais inauguracinį susitikimą, kad iki 2014 m. būtų parengtas pirmasis nuosavų išteklių sistemos vertinimas, kaip nurodyta prie šios rezoliucijos pridėtame bendrame pareiškime(7); tikisi, kad ši grupė pateiks pasiūlymų dėl esamos sistemos trūkumų šalinimo siekiant pasirengti reformos, kuri būtų grindžiama bendrais paprastumo, skaidrumo, teisingumo ir demokratinės atskaitomybės tikslais, įgyvendinimui per kitą DFP laikotarpį;
5. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Tarybos projektas
Pakeitimas
Pakeitimas 1 Sprendimo projektas 8 a konstatuojamoji dalis (nauja)
(8a) Europos Parlamentas nuolat ragino užtikrinti, kad visas Sąjungos biudžetas būtų finansuojamas nuosavais ištekliais, kaip nustatyta Sutartyje, taip pat reguliariai pabrėžė esamos nuosavų išteklių sistemos trūkumus ir ribas, t. y. jos neskaidrumą, nesąžiningumą, tai, kad jai netaikoma parlamentinė kontrolė, ji yra itin sudėtinga ir visiškai nesuprantama ES piliečiams, kurie galiausiai jaučia to pasekmes. Europos Parlamentas mano, kad tokia sistema iš esmės prieštaraujama Sutarties nuostatoms ir dvasiai;
Pakeitimas 2 Sprendimo projektas 8 b konstatuojamoji dalis (nauja)
(8b) Europos Parlamentas mano, kad taikant dabartinę Sąjungos finansavimo sistemą, pagal kurią maždaug 74 proc. įplaukų gaunama iš nacionalinių įnašų, pagrįstų BNP, ir 11 proc. – iš esamų statistinių PVM pagrįstų įnašų, buvo tik dar labiau įtvirtinta tinkamos grąžos logika, vyravusi per kiekvienus Tarybos debatus, kalbant tiek apie Sąjungos biudžeto įplaukas, tiek apie išlaidas, ir dėl to buvo pradėtos taikyti sudėtingos ir neskaidrios korekcijos ir kiti koreguojamieji mechanizmai ir taip prisidedama prie nuolatinės mokėjimų trūkumo problemos vykdant metinę biudžeto procedūrą; Europos Parlamentas mano, kad pagal dabartinę sistemą trukdoma susiformuoti pakankamai daugumai Taryboje, kad būtų galima įtraukti į metinius biudžetus pakankamo dydžio mokėjimų asignavimus siekiant įvykdyti ES teisines prievoles ir politinius įsipareigojimus;
Pakeitimas 3 Sprendimo projektas 8 c konstatuojamoji dalis (nauja)
(8c) Europos Parlamentas tvirtai rėmė išsamią nuosavų išteklių sistemos reformą, kurią įgyvendinus būtų sugrįžta prie tikrų, aiškių, paprastų ir sąžiningų nuosavų išteklių sistemos. Europos Parlamentas laikėsi nuomonės, kad Komisijos 2011 m. birželio mėn. pateiktuose pasiūlymuose dėl teisės akto dėl nuosavų išteklių imamasi tinkamų veiksmų, ir juos nuo pat pradžių rėmė didžioji Europos Parlamento dauguma. Europos Parlamentas apgailestauja, kad Taryba nesugebėjo padaryti pažangos siekiant reformuoti nuosavų išteklių sistemą remiantis minėtais pasiūlymais dėl teisės akto. Europos Parlamentas apgailestauja, kad pagal 2013 m. vasario 8 d. galutinį Europos Vadovų Tarybos politinį susitarimą netgi taikomos naujos grąžinamosios išmokos ir išimtys;
Pakeitimas 4 Sprendimo projektas 8 d konstatuojamoji dalis (nauja)
(8d) Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais įsteigta bendru trijų Sąjungos institucijų sutarimu, kaip nurodoma Bendroje deklaracijoje dėl nuosavų išteklių, kuri sudaro politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. DFP dalį. Ši aukšto lygio grupė atliks bendrą nuosavų išteklių sistemos peržiūrą, atsižvelgdama į bendrus paprastumo, skaidrumo, teisingumo ir demokratinės atskaitomybės tikslus. Turi būti išnagrinėti visi nuosavų išteklių sistemos reformos aspektai. Pirmasis vertinimas bus parengtas 2014 m. pabaigoje;
Pakeitimas 5 Sprendimo projektas 8 e konstatuojamoji dalis (nauja)
(8e) Aukšto lygio grupės darbo rezultatai bus vertinami per 2016 m. vyksiančią tarpinstitucinę konferenciją, dalyvaujant nacionaliniams parlamentams. Remdamasi šio darbo rezultatais Komisija įvertins, ar naujos nuosavų išteklių iniciatyvos yra tikslingos. Šis vertinimas bus atliktas kartu su 2014–2020 m. DFP porinkimine peržiūra ir (arba) persvarstymu, kurį Komisija pradės ne vėliau kaip 2016 m. pabaigoje. Europos Parlamentas mano, kad Aukšto lygio grupės darbas turėtų padėti susitarti dėl galimų reformų ir jas įgyvendinti kitos DFP laikotarpiu;
PRIEDAS
Bendras pareiškimas dėl nuosavų išteklių
1. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 311 straipsniu, Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis; jame taip pat nurodyta, kad neatmetant kitų įplaukų, visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais. 311 straipsnio trečioje pastraipoje nurodyta, kad Taryba, spręsdama vieningai pagal specialią teisėkūros procedūrą ir pasikonsultavusi su Europos Parlamentu, priima sprendimą dėl nuosavų išteklių sistemos ir kad tokiu būdu Taryba gali nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją.
2. Remdamasi tuo, 2011 m. birželio mėn. Komisija pateikė kelis pasiūlymus, kuriais siekiama reformuoti Sąjungos nuosavų išteklių sistemą. 2013 m. vasario 7–8 d. susitikime Europos Vadovų Taryba susitarė, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais. Be to, Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą tęsti darbą dėl Komisijos pasiūlymo dėl naujų pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) grindžiamų nuosavų išteklių. Ji taip pat paprašė tvirtesniame bendradarbiavime finansinių sandorių mokesčio srityje dalyvaujančių valstybių narių apsvarstyti, ar tai negalėtų tapti ES biudžeto naujų nuosavų išteklių baze.
3. Nuosavų išteklių klausimu reikia dirbti toliau. Todėl bus sušaukta aukšto lygio grupė, kurią sudarys šių trijų institucijų paskirti nariai. Ji atsižvelgs į bet kokį esamą ar būsimą indėlį, kurį gali padaryti šios trys Europos institucijos bei nacionaliniai parlamentai. Ši grupė turėtų remtis atitinkamomis ekspertinėmis žiniomis, įskaitant nacionalinių biudžeto valdymo ir fiskalinių institucijų bei nepriklausomų ekspertų žinias.
4. Grupė atliks bendrą nuosavų išteklių sistemos peržiūrą vadovaudamasi bendrais paprastumo, skaidrumo, teisingumo ir demokratinės atskaitomybės tikslais. Pirmasis įvertinimas bus parengtas 2014 m. pabaigoje. Darbo pažanga bus politiniu lygiu vertinama reguliariuose posėdžiuose bent kartą per šešis mėnesius.
5. Nacionaliniai parlamentai bus pakviesti į tarpinstitucinę konferenciją 2016 m., siekiant įvertinti šio darbo rezultatus.
6. Remdamasi šio darbo rezultatais Komisija įvertins, ar naujos nuosavų išteklių iniciatyvos yra tikslingos. Šis įvertinimas bus atliekamas tuo pačiu metu kaip ir DFP reglamento 1a straipsnyje nurodyta peržiūra siekiant apsvarstyti galimas reformas kitos daugiametės finansinės programos laikotarpiu.
Tradiciniai, PVM ir BNP pagrįsti nuosavi ištekliai ir priemonės, skirtos grynųjų pinigų poreikiui patenkinti *
200k
40k
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos reglamento dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, projekto (nauja redakcija) (05603/2014 – C7-0037/2014 – 2011/0185(CNS))
(Speciali teisėkūros procedūra: konsultavimasis – nauja redakcija)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Tarybos projektą (05603/2014),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Tarybai (COM(2011)0742),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 322 straipsnio 2 dalį ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį, pagal kuriuos Taryba kreipėsi į Parlamentą dėl konsultacijos (C7‑0037/2014),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(4),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos(5),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(6),
– atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 28 d. Tarpinstitucinį susitarimą dėl sistemingesnio teisės aktų pakeitimo metodo naudojimo(7),
– atsižvelgdamas į 2012 m. kovo 6 d. Teisės reikalų komiteto laišką Biudžeto komitetui vadovaujantis Darbo tvarkos taisyklių 87 straipsnio 3 dalimi,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 87 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0268/2014),
A. kadangi, Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės nuomone, Komisijos pasiūlyme, be nurodytų pakeitimų, kitų esminių pakeitimų nėra, ir kadangi, kalbant apie nepakeistų ankstesnių teisės aktų nuostatų ir minėtų pakeitimų kodifikavimą, pasiūlymu siekiama tik kodifikuoti esamus tekstus nekeičiant jų esmės;
1. pritaria Tarybos teisės akto projektui su pakeitimais, padarytais atsižvelgus į Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos teisės tarnybų konsultacinės darbo grupės rekomendacijas;
2. ragina Tarybą pranešti Parlamentui, jei ji ketina nukrypti nuo teksto, kuriam pritarė Parlamentas;
3. ragina Tarybą dar kartą konsultuotis su Parlamentu, jei ji ketina iš esmės keisti Parlamento patvirtintą tekstą;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
– atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (05600/2014),
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą dėl Tarybos reglamento (COM(2011)0740),
– atsižvelgdamas į Tarybos prašymą dėl pritarimo, pateiktą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 311 straipsnio trečią pastraipą (C7‑0047/2014),
– atsižvelgdamas į savo 2007 m. kovo 29 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių ateities(1),
– atsižvelgdamas į savo 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją „Investicijos į ateitį. Naujoji daugiametė finansinė programa (DFP), skirta konkurencingai, tvariai ir integracinei Europai“(2),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl daugiametės finansinės programos ir nuosavų išteklių(3),
– atsižvelgdamas į savo 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją siekiant teigiamos daugiametės finansinės programos patvirtinimo procedūros baigties(4),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. kovo 13 d. rezoliuciją dėl Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimo išvadų dėl daugiametės finansinės programos(5),
– atsižvelgdamas į savo 2013 m. liepos 3 d. rezoliuciją dėl politinio susitarimo dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos(6),
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 81 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0270/2014),
A. kadangi laikantis SESV 311 straipsnio Taryba, priimdama reglamentą pagal specialią teisėkūros procedūrą, patvirtina Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemones, jeigu tai numatyta sprendime išdėstytomis nuostatomis, susijusiomis su Sąjungos nuosavų išteklių sistema;
B. kadangi pagal SESV 311 straipsnį taip pat numatoma, kad visas biudžetas finansuojamas nuosavais ištekliais ir Tarybai suteikiama galimybė nustatyti naujas nuosavų išteklių kategorijas arba panaikinti esamą kategoriją, taigi sutiekiamas teisinis pagrindas išsamiai nuosavų išteklių sistemos reformai vykdyti;
C. kadangi Parlamentas nuolat ragino, kad ES biudžeto finansavimas būtų vėl pagrįstas tikra nuosavų išteklių sistema, kaip nustatyta Sutartyje; kadangi jis nuolat pabrėžė esamos nuosavų išteklių sistemos trūkumus ir ribas, skaidrumo stoką ir didelį sudėtingumą, dėl kurių sistema tampa visiškai nesuprantama ES piliečiams, kurie galiausiai jaučia to pasekmes;
D. kadangi BNP pagrįsti nacionaliniai įnašai į ES biudžetą, kurie šiuo metu sudaro apie 74 proc. visų ES įplaukų, negali būti laikomi tikrais nuosavais ištekliais, nes jie – tai pervedimai iš nacionalinių iždų į ES biudžetą; kadangi PVM pagrįstų išteklių, sudarančių 11 proc. visų ES įplaukų, raida buvo tokia, kad jie taip pat laikomi nacionaliniu įnašu į ES biudžetą; kadangi ši padėtis lėmė tai, kad per kelis dešimtmečius įsitvirtino tinkamos grąžos logika, kuria taip pat buvo aiškiai vadovaujamasi per Europos Vadovų Tarybos 2013 m. vasario 7–8 d. susitikimą darant išvadas dėl 2014–2020 m. DFP ir dėl kurios didžia dalimi buvo sutrukdyta struktūrinei ES biudžeto reformai;
E. kadangi dėl griežtų taupymo priemonių valstybės narės nenori didinti savo įnašų į ES biudžetą, nepaisant neginčijamos naudos, kurią jos gauna įgyvendinant iš ES biudžeto finansuojamas programas, ir kadangi vienintelis perspektyvus sprendimas yra tiesioginių ES nuosavų išteklių sistema;
F. kadangi Parlamentas nuolat reiškė savo paramą Komisijos 2011 m. birželio mėn. pateiktiems pasiūlymams, kuriais (dėl to, kad sumažinama nacionalinių įnašų į ES biudžetą dalis iki ne daugiau kaip 40 proc., panaikinamas dabartinis vien tik statistinio pobūdžio PVM pagrįstas įnašas, jį pakeičiant tikrais PVM pagrįstais ES ištekliais, sukuriama viena naujų tikrų nuosavų išteklių rūšis ir 2014–2020 m. laikotarpiu visos korekcijos bei koreguojamieji mechanizmai pakeičiami vienkartinių sumų sistema) buvo imtasi tinkamų veiksmų siekiant suderinti ES biudžeto įplaukų dalį su Sutarties tekstu ir dvasia ir kuriuos nuo pat pradžių rėmė didžioji Parlamento dauguma;
G. kadangi, nepaisant nepasitenkinimo Tarybos nesugebėjimu daryti pažangos nuosavų išteklių sistemos reformos srityje, Parlamentas 2013 m. lapkričio mėn. galiausiai pritarė 2014–2020 m. DFP reglamentui ir buvo pasiektas susitarimas su Taryba dėl bendros deklaracijos dėl Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais įsteigimo; kadangi šia proga Tarybai pirmininkavusi Lietuva paskelbė apie savo įsipareigojimą 2013 m. gruodžio 18–19 d. surengti inauguracinį šios grupės posėdį; kadangi dėl Tarybos vėlavimo priimti sprendimą dėl jos trijų keliamų kandidatų į Aukšto lygio grupę šis posėdis įvyks tik 2014 m. balandžio mėn.;
H. kadangi Aukšto lygio grupė nuosavų išteklių klausimais iki 2014 m. pabaigos siekia atlikti pirmąjį esamos sistemos trūkumų vertinimą, o galutiniai 2016 m. rezultatai bus vertinami per tarpinstitucinę konferenciją, dalyvaujant nacionaliniams parlamentams; kadangi minėtoji Aukšto lygio grupė turėtų nagrinėti visus nuosavų išteklių sistemos reformos aspektus, siekdama suteikti Komisijai priemones, kurių reikia norint įvertinti, ar naujos iniciatyvos dėl nuosavų išteklių yra tinkamos, kartu atliekant 2014–2020 m. DFP peržiūrą (persvarstymą) (kuris bus pradėtas vėliausiai iki 2016 m. pabaigos), ir pasiūlyti sėkmingą reformą daugiametės finansinės programos po 2020 m. laikotarpiu;
1. palankiai vertina Tarybos susitarimą nustatyti Sąjungos nuosavų išteklių įgyvendinimo priemones, kaip numatyta Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo;
2. vis dėlto apgailestauja dėl Tarybos sprendimo nuostatas, susijusias su BNP pagristų išteklių apskaičiavimu, vėl perkelti į Sprendimą dėl nuosavų išteklių; laikosi nuomonės, kad dėl to prarandama galimybė visas įgyvendinimo nuostatas sugrupuoti viename tekste, taip pat kad Lisabonos sutarties 311 straipsnyje nenumatytas objektyvus šio išskaidymo pagrindimas;
3. apgailestauja dėl to, kad Taryba nepadarė jokios pažangos nuosavų išteklių sistemos reformos, paremtos Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl teisės akto, srityje;
4. toliau ragina reformuoti Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemą, kad ji būtų paprasta, skaidri, teisinga, matoma ir suprantama ES piliečiams, taip sustiprinant ES piliečių ryšį su ES projektu ir tuo pačiu metu sumažinant valstybių narių nacionaliniams iždams tenkančią naštą;
5. turi didelių lūkesčių dėl Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais darbo ir mano, kad ši grupė suteikia puikią galimybę pašalinti dabartines nuosavų išteklių sistemos reformos kliūtis; teigiamai vertiną pirmąjį Aukšto lygio grupės posėdį, įvykusį 2014 m. balandžio 3 d.; tikisi, kad, nepaisant didelio vėlavimo, dėl kurio apgailestaujama, sušaukti šį inauguracinį posėdį, Aukšto lygio grupė vis tiek laikysis tikslų ir tvarkaraščio, nustatytų bendroje deklaracijoje dėl Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais įsteigimo;
6. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo (COM(2013)0430 – C7-0177/2013 – 2013/0202(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0430),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 149 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0177/2013),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl pasiūlyto teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 17 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pranešimą (A7-0072/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. pritaria savo pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../.../ES dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 573/2014/ES.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
EUROPOS PARLAMENTO PAREIŠKIMAS
DĖL
VALSTYBINIŲ UŽIMTUMO TARNYBŲ TINKLO STEIGIMO
Europos Parlamentas:
1. PALANKIAI VERTINA teisėkūros institucijų pasiektą susitarimą dėl Komisijos pasiūlymo dėl sprendimo dėl valstybinių užimtumo tarnybų (VUT) bendradarbiavimo stiprinimo, kuriuo formalizuojamas ir stiprinamas šiuo metu neformalus VUT bendradarbiavimo tinklas;
2. PRIMENA, kad SESV 149 straipsnyje numatyta, jog Europos Parlamentas ir Taryba gali imtis skatinamųjų priemonių valstybių narių bendradarbiavimui užimtumo srityje paremti. Tokie aktai yra teisėkūros procedūra priimami aktai, kuriais gali būti nustatomi teisiškai privalomi įsipareigojimai, bet nereikalaujama, kad valstybės narės suderintų įstatymus ir kitus teisės aktus;
3. MANO, kad VUT bendradarbiavimo tinklo steigimas yra skatinamoji priemonė, priskiriama SESV 149 straipsnio taikymo sričiai. Todėl priėmus šį sprendimą visos valstybės narės prisijungia prie minėto tinklo, nes valstybės narės nedalyvavimo Sąjungos politikoje negalima pateisinti vien tik tuo, kad valstybė narė to nepageidauja;
4. PABRĖŽIA, kad pagal konstatuojamąsias dalis ir įgyvendinamuosius straipsnius šiuo sprendimu visu pirma siekiama stiprinti ir gerinti anksčiau neformalaus VUT tinklo veiksmingumą, šį tinklą formalizuojant pagal teisėkūros procedūra priimtą aktą. Šio tikslo galima pasiekti tik jei visos valstybės narės prisijungtų prie tinklo ir dalyvautų sprendimo 3 straipsnyje numatytoje veikloje.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą (COM(2013)0522 – C7-0231/2013 – 2013/0248(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0522),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 175 straipsnio trečią pastraipą ir 212 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0231/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 10 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. Regionų komiteto nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Regioninės plėtros komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A7-0078/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos dalyvavimo didinant Europos investicijų fondo kapitalą (COM(2014)0066 – C7-0030/2014 – 2014/0034(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2014)0066),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 173 straipsnio 3 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0030/2014),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 25 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0156/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. pritaria Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimui, pridėtam prie šios rezoliucijos, kuris bus skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio L serijoje kartu su galutiniais teisėkūros procedūra priimtais aktais;
3. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl Europos Sąjungos dalyvavimo didinant Europos investicijų fondo kapitalą
(Kadangi Parlamentas ir Taryba pasiekė susitarimą, Parlamento pozicija atitinka galutinį teisės aktą, Sprendimą Nr. 562/2014/ES.)
TEISĖKŪROS REZOLIUCIJOS PRIEDAS
Europos Parlamento ir Tarybos pareiškimas
Europos Parlamentas ir Taryba susitaria Fondo dividendų klausimą nagrinėti kitos finansinių taisyklių, taikomų Sąjungos bendrajam biudžetui, peržiūros metu arba vėliausiai tarpinėje pasiekimų ataskaitoje, numatytoje 4 straipsnyje.
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos vaistų agentūrai mokėtinų farmakologinio budrumo veiklos, susijusios su žmonėms skirtais vaistais, rinkliavų (COM(2013)0472 – C7-0196/2013 – 2013/0222(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0472),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 114 straipsnį ir 168 straipsnio 4 dalies c punktą, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0196/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Graikijos Parlamento, Ispanijos Deputatų Rūmų ir Ispanijos Senato pagal Protokolą Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo pateiktas pagrįstas nuomones, kuriose tvirtinama, jog teisėkūros procedūra priimamo akto projektas neatitinka subsidiarumo principo,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– pasikonsultavęs su Regionų komitetu,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą (A7–0476/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl mokesčių, mokėtinų Europos vaistų agentūrai už farmakologinio budrumo veiklos, susijusios su žmonėms skirtais vaistais, vykdymą
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai (COM(2013) 0860 – C7-0437/2013 – 2013/0416(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0860),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 212 straipsnį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0437/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto nuomonę dėl pasiūlymo finansinio suderinamumo,
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 26 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 38 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą (A7-0110/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. .../2014/ES dėl makrofinansinės pagalbos teikimo Tuniso Respublikai
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano (COM(2013)0250 – C7-0117/2013 – 2013/0133(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0250),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7-0117/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. spalio 16 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą (A7-0102/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 302/2009 dėl daugiamečio rytinės Atlanto vandenyno dalies ir Viduržemio jūros paprastųjų tunų išteklių atkūrimo plano
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR (COM(2013)0042 – C7-0033/2013 – 2013/0023(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Parlamentui ir Tarybai (COM(2013)0042),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 83 straipsnio 1 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0033/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 23 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2013 m. gegužės 28 d. Europos Centrinio Banko nuomonę(2),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 19 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto nuomonę (A7‑0018/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES dėl euro ir kitų valiutų apsaugos nuo padirbinėjimo baudžiamosios teisės priemonėmis, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2000/383/TVR
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus (COM(2012)0530 – C7-0304/2012 – 2012/0260(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2012)0530),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 2 dalį, pagal kurias Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0304/2012),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. lapkričio 14 d. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę(1),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 7 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 straipsnį,
– atsižvelgdamas į Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto pranešimą ir į Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nuomonę (A7-0440/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(2);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/.../ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 2001/110/EB dėl medaus
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl pakeisto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos (COM(2013)0245 – C7-0108/2013 – 2011/0380(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Komisijos pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai (COM(2011)0804) ir į pakeistą pasiūlymą COM(2013)0245),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnio 2 dalį, 91 straipsnio 1 dalį, 100 straipsnio 2 dalį, 173 straipsnio 3 dalį, 175 ir 188 straipsnius, 192 straipsnio 1 dalį, 194 straipsnio 2 dalį ir 195 straipsnio 2 dalį, pagal kuriuos Komisija pateikė pasiūlymą Parlamentui (C7‑0108/2013),
– atsižvelgdamas į Teisės reikalų komiteto nuomonę dėl siūlomo teisinio pagrindo,
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 dalį,
– atsižvelgdamas į 2012 m. liepos 11 d.(1) ir 2013 m. gegužės 22 d.(2) Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomones,
– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 9 d. Regionų komiteto nuomonę(3),
– atsižvelgdamas į 2014 m. vasario 12 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 55 ir 37 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Žuvininkystės komiteto pranešimą ir į Biudžeto komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto, Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto bei Regioninės plėtros komiteto nuomones (A7-0282/2013),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją(4);
2. ragina Komisiją dar kartą perduoti klausimą svarstyti Parlamentui, jei ji ketina pasiūlymą keisti iš esmės arba pakeisti jo tekstą nauju tekstu;
3. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014 dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir kuriuo panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2328/2003, (EB) Nr. 861/2006, (EB) Nr. 1198/2006 bei (EB) Nr. 791/2007 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 1255/2011
2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL), projekto (17043/2013 – C7-0435/2013 – 2013/0812(COD))
(Įprasta teisėkūros procedūra: pirmasis svarstymas)
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į Europos Parlamentui ir Tarybai pateiktą valstybių narių grupės iniciatyvą (17043/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 76 straipsnio b punktą ir 87 straipsnio 2 dalies b punktą, pagal kuriuos Parlamentui buvo pateiktas akto projektas (C7‑0435/2013),
– atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 3 ir 15 dalis,
– atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę (COM(2014)0007),
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 5 d. Tarybos atstovo laišku prisiimtą įsipareigojimą pritarti Parlamento pozicijai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 294 straipsnio 4 dalį,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 44 ir 55 straipsnius,
– atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą (A7-0146/2014),
1. priima per pirmąjį svarstymą toliau pateiktą poziciją;
2. apgailestauja dėl to, kad Europos Parlamentas nebuvo visapusiškai įtrauktas į paraiškų vertinimą ir kad atitinkamam komitetui buvo pristatytas tik vienas kandidatas, nors Tarybai pirmininkavusiai šaliai 2013 m. liepos mėn. pakvietus teikti paraiškas suteikti laikiną prieglobą Europos policijos koledžui, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas dėl šios agentūros ateities, buvo pateiktos septynios paraiškos. Savo kandidatūras pateikė šios valstybės narės: Airija, Graikija, Ispanija, Italija, Vengrija, Nyderlandai ir Suomija. Politinis susitarimas buvo patvirtintas TVR tarybos posėdyje 2013 m. spalio 8 d. Prieš patvirtindamas savo galutinę poziciją, Europos Parlamentas ketina prašyti pateikti daugiau informacijos apie poveikio vertinimą pasirinkus konkrečią būstinės vietą;
3. ragina biudžeto valdymo institucijas užtikrinti, kad papildomas išlaidas, susijusias su CEPOL būstinės perkėlimu, būtų visiškai padengtos esamos priimančiosios šalies lėšomis ir iš papildomo Sąjungos biudžeto, kad nebūtų daromas neigiamas poveikis įprastam CEPOL biudžetui ir nenukentėtų įprasti CEPOL veiklos poreikiai;
4. paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir nacionaliniams parlamentams.
Europos Parlamento pozicija, priimta 2014 m. balandžio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. .../2014, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos sprendimas 2005/681/TVR, įsteigiantis Europos policijos koledžą (CEPOL)