Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 ir 21 straipsnius ir į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV),

–  atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų chartiją,

–  atsižvelgdamas į Europos žmogaus teisių konvenciją ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 10 ir 22 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į JT konvenciją dėl visų rūšių moterų diskriminacijos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į UNESCO konvenciją dėl kultūrinės raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo,

–  atsižvelgdamas į JT rezoliucijas dėl religijos ar tikėjimo laisvės ir visų formų netolerancijos ir diskriminacijos dėl religijos ar tikėjimo panaikinimo, visų pirma 2012 m. gruodžio 20 d. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją A/RES/67/179 ir 2013 m. kovo 22 d. Žmogaus teisių tarybos rezoliuciją A/HRC/22/20/L.22,

–  atsižvelgdamas į ES strateginę programą ir veiksmų planą žmogaus teisių ir demokratijos srityje (11855/2012), kuriuos 2012 m. birželio 25 d. patvirtino Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į 2008 m. lapkričio 20 d. Tarybos išvadas dėl kultūrų įvairovės ir dialogo skatinimo Sąjungos ir jos valstybių narių išorės santykiuose,

–  atsižvelgdamas į Europos kultūros darbotvarkę (COM(2007) 0242), kuria siekiama skatinti informuotumą apie kultūrų įvairovę ir ES vertybes, dialogą su pilietine visuomene ir gerosios patirties mainus,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. vasario 2 d. rekomendaciją Tarybai dėl nuoseklios politikos dėl režimų, kuriems ES taiko ribojamąsias priemones(1),

–  atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 12 d. rezoliuciją dėl ES išorės veiksmų kultūrinių aspektų(2),

–  atsižvelgdamas į savo 2013 m. birželio 13 d. rekomendaciją Tarybai dėl ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gairių projekto(3) ir į ES religijos ar tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos gaires, kurias 2013 m. birželio 24 d. priėmė Užsienio reikalų taryba,

–  atsižvelgdamas į savo 2012 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje(4),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 110 straipsnio 2 dalį,

A.  kadangi ES grindžiama žmogaus teisių, teisinės valstybės ir demokratijos principais, įtvirtintais Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, ir yra užsibrėžusi bei turi teisinę ir moralinę pareigą skatinti ir ginti šias vertybes savo išorės santykiuose su visomis kitomis šalimis;

B.  kadangi pagal ES sutarties 21 straipsnį pripažįstama, kad Sąjungos veiksmai tarptautinėje arenoje turi būti grindžiami demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo bei nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principais ir šiais veiksmais turi būti laikomasi Jungtinių Tautų chartijoje ir tarptautinėje teisėje nustatytų principų;

C.  kadangi kultūrų ir religinių skirtumų idėja dažnai lemia įvairių žmonių grupių konfliktus, ja vadovai ir režimai naudojasi siekdami nuosavų tikslų ir taip kurstydami konfliktus;

D.  kadangi religijų ir kultūrų įvairovės suvokimas, kuris sudaro sąlygas įtraukčiai, abipusei pagarbai ir skirtingų mentalitetų supratimui, yra tvirta tolerancijos ir susitaikymo skatinimo priemonė po konfliktų ir padeda skatinti ginti žmogaus teises ir įtvirtinti demokratiją;

E.  kadangi šioje globalizacijos eroje tautos, valstybės ir civilizacijos aktyviai veikia viena kitą ir taisyklės bei normos, kurios yra ekonominių ir politinių sistemų veikimo orientyras, tampa vis labiau susijusios ir joms būdingos bendros problemos, pvz., klimato kaita, terorizmas ir skurdas, bei tuo pačiu metu jos atspindi nacionalines tapatybes ir kultūrinius skirtumus, kurių tinkamas supratimas yra itin svarbus norint vykdyti tolerancija grindžiamą tarptautinį dialogą;

F.  kadangi visose civilizacijose labai vertinamas kultūrinis paveldas – pagrindas formuotis piliečių kultūriniam tapatumui;

ES užsienio politikos principai

1.  patvirtina, kad pagarba kultūrų įvairovei ir įvairių koncepcijų ir tikėjimų toleravimas kartu su kovos su visomis ekstremizmo apraiškomis ir nelygybe veiksmais išlieka būtina neatskiriama sėkmingo taikios tarptautinės tvarkos, grindžiamos visuotinai pripažįstamomis demokratinėmis vertybėmis, kūrimo dalis;

2.  pakartoja savo įsitikinimą, kad gindama savo interesus pasaulyje Sąjunga visada privalo paremti savo politiką pagrindinių vertybių, kuriomis ji grindžiama (demokratijos, teisinės valstybės ir žmogaus teisių, socialinio teisingumo ir kovos su skurdu), skatinimu ir pagarba kitoms šalims;

3.  primygtinai reikalauja, kad pažeidžiamoms grupėms, pvz., etninėms ar religinėms mažumoms, priklausančių asmenų apsauga, moterų teisių skatinimas ir didesnių galių joms suteikimas, jų atstovavimas ir dalyvavimas ekonominiuose, politiniuose ir socialiniuose procesuose ir kova su visų formų smurtu ir diskriminacija lyties ar seksualinės orientacijos pagrindu būtų ES užsienio santykių tikslai;

4.  mano, kad, siekiant suvokti ir gerbti religinį ir kultūrinį paveldą, būtina galimybė visomis formomis naudotis švietimo sistema, ypač paminint praėjusius įvykius, istoriją ir skatinant kultūrinius mainus;

5.  ragina ES skatinti ratifikuoti ir įgyvendinti svarbiausias tarptautines žmogaus teisių sutartis, įskaitant sutartis dėl moterų teisių ir visus susitarimus dėl nediskriminavimo, pagrindines darbo teisių konvencijas, taip pat regioninius žmogaus teisių dokumentus; tikisi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismui priėmus galutinį sprendimą bus greitai ratifikuota Europos žmogaus teisių konvencija;

6.  ragina ES skatinti ratifikuoti ir įgyvendinti UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo;

7.  nurodo, kad ES, kuri praeityje jau pasiekė konkrečių rezultatų kovos su mirties bausme srityje, turi prisiimti tvirtesnį įsipareigojimą ir ragina institucijas bei valstybes nares išlaikyti ir stiprinti politinę valią šioje srityje, kad būtų galima galutinai panaikinti mirties bausmę pasaulyje;

8.  mano, kad stabilios ir modernios demokratijos šalys, kuriose laikomasi teisinės valstybės principų, yra priemonė pasiekti taiką, tarptautinį bendradarbiavimą ir norą konstruktyviai spręsti pasaulines problemas, ir kad ES yra naudinga aktyviai skatinti politinę laisvės, tolerancijos ir atvirumo kultūrą, religijos atskyrimą nuo valstybės ir demokratinių institucijų plėtrą pasaulyje;

9.  ypač pažymi, kad perėjimas prie demokratijos daugelyje pasaulio valstybių per pastaruosius du dešimtmečius ir neseni įvykiai per sukilimus arabų pasaulyje įrodė, kad demokratijos, socialinio teisingumo, žmogaus orumo ir lygiateisio dalyvavimo siekiai yra visuotinė varomoji jėga esant įvairioms kultūrinėms ir religinėms aplinkybėms ir į tai neturėtų būti žiūrima kaip į tik Vakarams rūpestį keliantį klausimą;

10.  mano, kad kultūros ir religinių skirtumų sąvoka iki šiol buvo daug kartų pasitelkiama kaip priemonė pateisinti akivaizdžius autoritarinių režimų šalyse ir radikalių nevalstybinių subjektų vykdomus žmogaus teisių pažeidimus;

11.  atmeta esencialistines kultūrų kaip pastovių darinių idėjas; mano, kad globalizacija ir didėjanti skirtingomis kultūrinėmis ir religinėmis aplinkybėmis gyvenančių žmonių sąveika gali lemti bendrų universaliųjų vertybių branduolio sukūrimą ir sustiprėjimą;

12.  primena, kad mažesnių ir mažumų kultūrų gynimas bei pagarba joms ir jų taikios, su žmogaus teisėmis suderinamos saviraiškos gebėjimo skatinimas – tai būdas išvengti kultūrų skirtumų kaip nesuderinamų struktūrų sankirtos idėjos ir skatinti taiką ir stabilumą;

13.  pabrėžia, kad įtraukus švietimas turėtų atlikti iškilų vaidmenį vystymosi politikoje, krizių valdymo ir pokonfliktinio stabilizavimo srityse;

14.  pabrėžia, kad pagarba religijos laisvei yra svarbus išorės politikos principas, kurio laikantis tarptautiniai santykiai tampa tvaresni ir žmoniškumo, tolerancijos ir tarpusavio pripažinimo pagrindu skatinamas tautų bendradarbiavimas;

15.  prieštarauja fundamentalistinių religinių doktrinų, skirtų tam tikrų bendruomenių teisėms menkinti ar pažeisti, populiarinimui ir sklaidai;

16.  reiškia savo susirūpinimą netolerancijos plitimu ir griežtai smerkia smurto aktus prieš religines bendruomenes, įskaitant krikščionis, musulmonus, žydus ir bahajus, kurių pagrindinės žmogaus teisės įvairiose šalyse neužtikrinamos vien dėl jų tikėjimo; ypač griežtai smerkia daugelį mėginimų uždaryti ar sunaikinti bažnyčias, mečetes, sinagogas, šventyklas ir kitas pamaldų vietas visame pasaulyje;

17.  pabrėžia kultūrų diplomatijos, kultūrų bendradarbiavimo ir švietimo bei kultūros mainų svarbą komunikuojant apie Europos kultūrą sudarančias vertybes ir palaikant ES ir jos valstybių narių interesus; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad ES taptų darnia pasaulinio lygio veikėja, turinčia pasaulinę perspektyvą ir prisiimančia pasaulinę atsakomybę;

ES vaidmuo JT sistemoje ir daugiašaliuose forumuose

18.  pripažįsta, kad dabartinė JT sistemos ir visų pirma Saugumo Tarybos struktūra turėtų tinkamiau perteikti pasaulinių veikėjų įvairovę;

19.  tačiau pažymi, kad ES ir valstybės narės sugebėjo surasti bendrą pagrindą dialogui ir bendradarbiavimui siekiant bendrų kartu su JT valstybėmis narėmis sprendimų, apimančių ne tik kultūros ir religinius skirtumus; taip pat pažymi, kad įtampa ir aklavietės, kliudančios tokių sprendimų raidai, atsiranda dėl to, kad valstybės ir konfliktuose dalyvaujančios šalys prieštarauja tokiems susitarimams remdamosi strateginėmis priežastimis, o ne skirtingomis moralinėmis vertybėmis;

20.  pabrėžia, kad svarbu koordinuoti forumus, kuriais siekiama skatinti kultūrų ir religijų dialogą ir savitarpio supratimą; vis dėlto mano, kad reikėtų įvertinti šių forumų veiksmingumą ir apsvarstyti jų įtakos svertų padidinimo priemones;

21.  pripažįsta parlamentinės diplomatijos vertę ir pabrėžia tarptautinių organizacijų parlamentinių asamblėjų darbą skatinant kultūrų ir religijų dialogą; šiuo požiūriu teigiamai vertina tokias iniciatyvas kaip Viduržemio jūros regiono valstybių sąjungos parlamentinės asamblėjos rekomendacija (2012 m. kovo mėn., Rabatas) parengti „Viduržemio jūros šalių vertybių chartiją“;

Religinės įtakos problemos tarptautinės politikos srityje

22.  su susirūpinimu pažymi, kad, nepaisant grėsmių, kurias teroristų tinklai kelia Sąjungai ir visam likusiam pasauliui, ekstremistinės religinės grupuotės, naudojančios smurtą kaip neapykantos ir netolerancijos skatinimo ir įtakos visuomenėms bei teisės aktams priemonę tam, kad apribotų gyventojų žmogaus teises ir pagrindines laisves, kenkia patiems Sąjungos užsienio ir vystymosi politika skatinamiems principams ir veikia atvirai arba slaptai padedant tam tikroms valstybėms;

23.  mano, kad ES turėtų tvirčiau remti pilietinės visuomenės vykdomą žmogaus, socialinių ir politinių teisių skatinimą ir apsaugą, taip pat atviresnes ir įtraukias religinių dogmų interpretacijas tose šalyse, kurių vyriausybės skatina ar toleruoja netolerantišką požiūrį į religiją ir kultūrą;

24.  pažymi, kad daugelyje ne Europos šalių, net tose šalyse, kuriose toleruojama įvairi religinė raiška, vis dėlto pasaulietiškumas ir ateistinės ar agnostinės pažiūros dažnai susiduria su teisine ar socialine diskriminacija ir kad ateistams kyla grėsmės, pavojus ir daromas spaudimas ir jiems vykdant ES programas ir politiką turėtų būti suteikta tokia pati apsauga kaip ir religinių ar kitų mažumų atstovams; atkreipia dėmesį į tai, kad religijos ir sąžinės laisvė apima teisę ir į religiją bei religinę praktiką, ir į jų nebuvimą, teisę pasirinkti ar propaguoti religinius įsitikinimus kaip neatskiriamą saviraiškos laisvės dalį ir teisę pakeisti tikėjimą arba jo atsisakyti; tikisi, kad visi šie aspektai bus įtraukti į ES kultūrų dialogo iniciatyvas;

25.  siūlo trijų abraominių religijų (judaizmo, krikščionybės ir islamo) dvasiniams vadovams vieningai ir tolerantiškai vykdyti tarpreliginį dialogą už visas jų skirtingai organizuotas tikėjimo formas;

ES politikos patikimumas, darna ir nuoseklumas

26.  mano, kad ES veiksmų efektyvumas priklauso nuo jų pavyzdinio pobūdžio ir vidaus praktikos bei išorės veiksmų derėjimo;

27.  ragina visas valstybes nares panaikinti esamus įstatymus, kurie prieštarauja pagrindinei religijos ir sąžinės laisvei bei saviraiškos laisvei;

28.  pabrėžia, kad ES vykdant savo išorės veiksmus svarbu skatinti pagarbą saviraiškos laisvei, religijos ar tikėjimo laisvei, spaudos laisvei ir galimybės naudotis žiniasklaidos priemonėmis bei naujomis informacinėmis technologijomis laisvei, taip pat aktyviai ginti ir skatinti žmonių skaitmenines laisves;

29.  ragina vykdyti nuoseklią ES politiką žmogaus teisių klausimais, grindžiamą bendrais pagrindiniais standartais ir konstruktyviu, į rezultatus orientuotu požiūriu; pabrėžia, kad, susidūrusi su žmogaus teisių pažeidimais, ES turėtų naudotis visomis turimomis priemonėmis, įskaitant sankcijas;

30.  pakartoja pritariantis tam, kad į visus ES susitarimus su trečiosiomis šalimis būtų įtraukiama abipusiškumo sąlyga ir politinės išlygos žmogaus teisių ir demokratijos klausimais, taip bendrai dar kartą patvirtinant savitarpio įsipareigojimą laikytis šių vertybių ir neatsižvelgiant į žmogaus teisių apsaugos būklę konkrečioje šalyje, taikant atitinkamas garantijas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nė viena šalis negalėtų piktnaudžiauti laikinojo sustabdymo mechanizmu;

Rekomendacijos Europos išorės veiksmų tarnybai ir Komisijai

31.  ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) ir ES delegacijas visame pasaulyje dar labiau įsitraukti į diskusijas su trečiosiomis šalimis ir regioninėmis organizacijomis siekiant skatinti kultūrų ir religijų dialogą;

32.  tikisi, kad, darydami politinius pareiškimus, ES atstovai aiškiai nurodys, jog netolerantiškos bet kokios religijos ar tikėjimo interpretacijos, pagal kurias leidžiamas kitų tikėjimų šalininkų smurtas ir represijos, neatitinka ES vertybių ir visuotinių žmogaus teisių ir joms būtina prieštarauti taip pat tvirtai, kaip ir bet kokiam represiniam politiniam režimui;

33.  ragina ES dar labiau pabrėžti kultūrą vykdant politinį dialogą su viso pasaulio šalimis partnerėmis ir regionais partneriais, skatinant kultūrinius mainus ir sistemingai integruojant kultūrą į vystymosi programas ir projektus; šiuo požiūriu pabrėžia, kad reikia supaprastinti Komisijos vidaus operacijas tarp įvairių generalinių direktoratų, dirbančių išorės santykių (užsienio reikalų politika, plėtra, prekyba, vystymasis), švietimo, kultūros ir skaitmeninės darbotvarkės srityse;

34.  pabrėžia, kaip svarbu suteikti ES darbuotojams tinkamą šios srities mokymą, ir pabrėžia atitinkamą daugelio organizacijų, pvz., Annos Lindth fondo ir „Karaliaus Abdullah Bin Abdulazizo tarptautinio religijų ir kultūrų dialogo centro“ (angl. KAICIID) Vienoje, darbą;

35.  pripažįsta, kad internetas ir ryšių technologijos – labai svarbios priemonės, galinčios padėti įgyvendinti saviraiškos laisvę, pliuralizmą, keitimąsi informacija, švietimą, žmogaus teises, vystymąsi, susirinkimų laisvę, demokratiją ir kultūrų bei religijų sąveiką ir įtrauktį, taip skatinant toleranciją ir supratimą; todėl primygtinai ragina Komisiją įgyvendinti rekomendacijas, pateiktas pranešime dėl skaitmeninės laisvės strategijos ES užsienio politikoje;

36.  pabrėžia įvairias naujų technologijų teikiamas galimybes skatinant kultūrų ir religijų dialogą ir ES principus bei vertybes; ragina visus ES delegacijų vadovus visapusiškai naudotis skaitmeninės diplomatijos priemonėmis aktyviai ir nuosekliai dalyvaujant socialinėje žiniasklaidoje; ragina EIVT išnagrinėti galimybes taikyti naujas virtualias programas;

o
o   o

37.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais ir valstybių narių vyriausybėms.

(1) OL C 239 E, 2013 8 20, p. 11. (2) OL C 377 E, 2012 12 7, p. 135. (3) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0279. (4) Priimti tekstai, P7_TA(2012)0470.