Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2014/2922(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0213/2014

Debatai :

Balsavimas :

PV 13/11/2014 - 8.8
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2014)0053

Priimti tekstai
PDF 242kWORD 86k
Ketvirtadienis, 2014 m. lapkričio 13 d. - Briuselis Galutinė teksto versija
Humanitarinė padėtis Pietų Sudane
P8_TA(2014)0053RC-B8-0213/2014

2014 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl humanitarinės padėties Pietų Sudane (2014/2922(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Pietų Sudano, ypač į 2014 m. sausio 16 d. rezoliuciją dėl padėties Pietų Sudane(1),

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton 2014 m. sausio 23 d. ir 2014 m. gegužės 10 d. pareiškimus dėl padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į Komisijos pirmininko pavaduotojos ir vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai 2014 m. rugpjūčio 28 d. ir 2014 m. spalio 31 d. pareiškimus dėl padėties Pietų Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 10 d. Tarybos sprendimą 2014/449/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Pietų Sudane(2),

–  atsižvelgdamas į JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 2155(2014),

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro tarpinę ataskaitą dėl žmogaus teisių padėties Pietų Sudane, kuri Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos 27-osios sesijos tikslu buvo išplatinta ekspertų diskusijai,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. liepos 10 d. deklaraciją dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į Tarybos 2014 m. sausio 20 d. ir 2014 m. kovo 17 d. išvadas dėl Pietų Sudano,

–  atsižvelgdamas į Komisijos narės, atsakingos už tarptautinį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą ir krizių valdymą, Kristalinos Georgievos 2014 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į JT generalinio sekretoriaus Ban Ki-moono 2014 m. spalio 30 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į Tarpvyriausybinės vystymo institucijos (IGAD) 2014 m. spalio 20 d. pareiškimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 7 d. 28-ojo neeilinio aukščiausiojo lygio IGAD valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu priimtą rezoliuciją,

–  atsižvelgdamas į Sudanui ir Pietų Sudanui skirtą veiksmų planą, kuris pateiktas Afrikos Sąjungos Taikos ir saugumo tarybos 2012 m. balandžio 24 d. komunikate ir kuriam visapusiškai pritaria ES,

–  atsižvelgdamas į Afrikos Sąjungos tyrimų, susijusių su Pietų Sudanu, komisijos tarpinę ataskaitą, kuri 2014 m. birželio 26–27 d. buvo pristatyta Malabe (Pusiaujo Gvinėja),

–  atsižvelgdamas į peržiūrėtą Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi politinis konfliktas prasidėjo šalies prezidentui Salvai Kiirui apkaltinus savo atleistąjį viceprezidentą Rieką Macharą prieš prezidentą nukreipto valstybės perversmo rengimu; kadangi Riek Machar neigė, kad mėgino surengti tokį valstybės perversmą;

B.  kadangi, JT skaičiavimais, per mėnesius trukusias kovas žuvo daugiau nei 10 000 žmonių ir kadangi buvo plačiai informuojama apie karo nusikaltimams prilygstantį ypatingą žiaurumą ir etninį smurtą;

C.  kadangi Pietų Sudanas yra jauniausia ir pažeidžiamiausia valstybė pasaulyje ir užima antrą vietą Komisijos humanitarinėje Galutinėje bendrojo pažeidžiamumo ir krizių vertinimo rodyklėje;

D.  kadangi konflikto Pietų Sudane šalys 2014 m. sausio 7 d. pradėjo derybas Adis Abeboje, remiant IGAD;

E.  kadangi 2014 m. sausio 23 d. pasirašytos ir 2014 m. gegužės 9 d. dar kartą patvirtintos paliaubos toliau pažeidinėjamos, tačiau neįgyvendinamos jokios baudžiamosios priemonės;

F.  kadangi per taikos derybas padaryta nedidelė pažanga, kad būtų rastas ilgalaikis sprendimas, ir kadangi JT humanitarinės pagalbos koordinatorius pažymėjo, kad galimybės užtikrinti tvarią taiką politiniu ir bendruomenių lygmeniu nėra didelės;

G.  tačiau, kadangi 2014 m. lapkričio 7 d. Pietų Sudano vyriausybė ir ginkluota opozicinė Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo/armijos grupuotė pasirašė susitarimą, kuriuo jos pakartotinai įsipareigojo nutraukti karo veiksmus, o šio susitarimo nesilaikant būtų taikomos IGAD regiono sankcijos;

H.  kadangi pasibaigus lietingajam metų laikui vėl atsinaujino prezidento S. Kiiro pajėgų ir Riekui Macharui ištikimų sukilėlių kovos ir, jei nebus rastas politinis sprendimas, jos greičiausiai suintensyvės;

I.  kadangi JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje Nr. 2155(2014) reiškiamas didžiulis susirūpinimas dėl didelio masto žmonių perkėlimo ir gilėjančios humanitarinės krizės; kadangi esama pavojaus, kad ši humanitarinė krizė neigiamai paveiks visą regioną teritorijoje, kuri paprastai ir taip nėra stabili – tai rodo jau įvykę Sudano sukilėlių grupuočių ir Ugandos būrių susirėmimai; kadangi ši nestabilumo problema gali būti išspręsta tik atkreipus dėmesį į esmines priežastis, įskaitant ypač didelį skurdą, klimato kaitą, ES ir tarptautinius geostrateginius interesus ir intervencijas, neteisingą turto paskirstymą ir išteklių eikvojimą;

J.  kadangi didžioji dalis gyventojų gyvena skurde, kuris plačiai paplitęs, nors šalis turtinga naftos ir gamtos išteklių, o naftos eksportas sudaro daugiau kaip 70 proc. BVP ir maždaug 90 proc. valdžios sektoriaus pajamų; kadangi iš naftos pramonės gaunamos pajamos paskatino smurtinius konfliktus;

K.  kadangi, kaip pabrėžė JT generalinio sekretoriaus specialioji įgaliotinė seksualinio smurto konflikto metu klausimais Zainab Bangura, konfliktas paskatino pasibaisėtiną seksualinį smurtą, kurio mastas kelia susirūpinimą; kadangi toliau platinami nepatvirtinti pranešimai apie vaikų karių verbavimą Pietų Sudane ir kadangi vaikai sudaro pusę Pietų Sudano gyventojų;

L.  kadangi JT Pietų Sudane paskelbė 3 laipsnio nepaprastąją padėtį – tai aukščiausio laipsnio humanitarinė krizė;

M.  kadangi nuo metų pradžios humanitarinė pagalba Pietų Sudane pasiekė 3,5 mln. gyventojų; kadangi vietos prisitaikymo mechanizmų ir tarptautinės humanitarinės pagalbos derinys padėjo išvengti bado; kadangi, nežiūrint į tai, atsinaujinus kovoms šalies apsirūpinimo maistu perspektyvos būtų niūrios, ypač Bore ir Bentiu, kur, kaip manoma, su krize ir ekstremalaus laipsnio maisto stygiumi toliau susidurs 2,5 mln. žmonių; kadangi moterys ypač pažeidžiamos dėl maisto stygiaus, nes jos vadovauja 57 proc. namų ūkių, esančių saugomose vietovėse; kadangi pagrindinės pagalbos agentūros, įskaitant „Oxfam“, CARE ir „Cafod“, įspėjo, kad, atsinaujinus kovoms, pačioje kitų metų pradžioje kai kuriose Pietų Sudano dalyse kiltų badas;

N.  kadangi apytiksliai 3,8 mln. Pietų Sudano gyventojų reikalinga humanitarinė pagalba, 1,4 mln. asmenų yra perkelti šalies viduje ir per 470 000 žmonių ieško prieglobsčio kaimyninėse šalyse;

O.  kadangi būtiniausi humanitariniai poreikiai yra maistas, švarus vanduo, sveikatos priežiūra, prieglobstis, sanitarija, higiena, atsakomosios priemonės kilus epidemijai (pvz., choleros, maliarijos, vidurių leišmaniozės ir hepatito) ir apsauga; kadangi išgyvenusioms seksualinio smurto aukoms būtina didesnė psichologinė ir socialinė parama;

P.  kadangi karo veiksmai ir smurtas, taip pat keliantys grėsmę pagalbos darbuotojams ir ištekliams, toliau trukdo pasiekti žmones, kuriems būtina pagalba; kadangi apie 80 proc. visų sveikatos priežiūros ir pagrindinių paslaugų teikia nevyriausybinės organizacijos;

Q.  kadangi Pietų Sudano darbo ministras 2014 m. rugsėjį pasakė, kad visi užsienio darbuotojai turės išvykti iki spalio vidurio; vėliau jis atsiėmė šį pareiškimą;

R.  kadangi iki 2014 m. gruodžio atidėtas akto dėl NVO, kuriuo siekiama apriboti NVO ir pilietinės visuomenės darbo Pietų Sudane erdvę, priėmimas; kadangi akto dėl NVO projekto įgyvendinimas šiuo kritiniu metu, kai tarptautinė bendruomenė stengiasi užkirsti kelią bado protrūkiui, turėtų didelių pasekmių pagalbos operacijoms;

S.  kadangi dėl daugybės užsitęsusių pasaulinių krizių išeikvoti beveik visi tarptautiniai humanitariniai ištekliai; kadangi tarptautinė bendruomenė nei finansiniu, nei operatyviniu požiūriu nepajėgs toliau reaguoti į ilgalaikes krizes;

T.  kadangi ES, reaguodama į humanitarinę krizę Pietų Sudane, skyrė daugiau nei trečdalį (38 proc.) viso tarptautinio įnašo: 2014 m. vien Komisija savo humanitarinės pagalbos biudžetą, skirtą šiai krizei spręsti, padidino iki daugiau nei 130 mln. EUR;

U.  kadangi Afrikos Sąjunga paskyrė tyrimų komisiją su žmogaus teisėmis susijusiems žiaurumams, apie kuriuos plačiai pranešama, tirti;

V.  kadangi 2014 m. liepos 10 d. ES paskelbė apie pirmąjį tikslinių priemonių, nukreiptų prieš asmenis, kurie trukdo įgyvendinti taikos procesą, pažeidžia paliaubų susitarimą ir stipriai pažeidinėja žmogaus teises, etapą; kadangi Pietų Sudanui liko galioti ES ginklų embargas;

W.  kadangi turėtų būti rastas demokratiškas politinis dabartinio konflikto sprendimas, kuriuo remdamosi demokratiškos institucijos galėtų kurti naują valstybę, atsiradusią po referendumo dėl nepriklausomybės; kadangi norint užtikrinti tvarią taiką, kurti valstybę po konflikto ir stengtis įveikti nestabilumą būtina ilgalaikė perspektyva ir tvirtas, nuspėjamas ir stabilus tarptautinės bendruomenės dalyvavimas;

1.  griežtai smerkia pavojingą žmogaus sukeltą katastrofą Pietų Sudane, kuri prieštarauja šalies išsilaisvinimo judėjimo vertybėms ir tikslui;

2.  tvirtai smerkia atsinaujinusį smurtą ir praeityje ne kartą įvykdytus susitarimo nutraukti karo veiksmus pažeidimus, dėl kurių žuvo, buvo sužeista ir nukentėjo civilių gyventojų ir Pietų Sudane – šalyje, kuri ir taip trapi bei nestabili – buvo perkelta šimtai tūkstančių žmonių; apgailestauja dėl silpno vadovavimo ginkluotosioms pajėgoms ir menkos jų kontrolės: dėl to dar didesnė tolesnio kovotojų pajėgų susiskaidymo tikimybė ir tai gali nuvesti į dar didesnį smurtą ir taikos susitarimų nesilaikymą;

3.  ragina tarptautinę bendruomenę gerbti savo finansavimo įsipareigojimus Pietų Sudanui ir regionui, taip pat mobilizuoti išteklius siekiant nedelsiant reaguoti į blogėjančią humanitarinę padėtį Pietų Sudane; atsižvelgdamas į tai palankiai vertina ES indėlį siekiant įveikti humanitarinę krizę Pietų Sudane ir prašo valstybių narių rasti sprendimą dėl to, kaip finansuoti kovą su krizėmis, kurių vis daugėja, laikantis savo tarptautinių įsipareigojimų;

4.  ragina ES pakeisti vystymosi pagalbos programas siekiant patenkinti svarbiausius Pietų Sudano gyventojų poreikius ir remti perėjimą prie taikos ir stabilumo; todėl palankiai vertina tai, kad buvo laikinai nutrauktas paramos vystymuisi, kaip paramos Pietų Sudano biudžetui, teikimas, išskyrus veiksmus, kuriais teikiama tiesioginė parama gyventojams arba tiesioginė parama demokratiniams pokyčiams ir humanitarinė pagalba, ir ragina, kad pagalba būtų teikiama per NVO bei tarptautines organizacijas;

5.  pakartoja, kad, siekiant ilgalaikio taikaus sambūvio ir vystymosi, būtina nuosekli institucinė reforma, pagal kurią būtų nustatytas toks šalies valdymo procesas, kuris užtikrintų teisinės valstybės principų laikymąsi; pabrėžia, kad pereinamasis laikotarpis pasibaigus konfliktui greičiausiai užtruks kelerius metus ir bus reikalingas tvarus ir ilgalaikis tarptautinės bendruomenės įsipareigojimas;

6.  smerkia tai, kad blogėja humanitarinės bendruomenės ir visų konflikto šalių santykiai, įskaitant neteisėtą pagalbos apmokestinimą ir nebaudžiamą pagalbos darbuotojų puldinėjimą ir net žudymą; pažymi, kad dalis užsienio pagalbos agentūrų jau pasitraukė iš Pietų Sudano ir kad tos, kurios liko, sunkiai pajėgia patenkinti perkeltųjų civilių poreikius;

7.  primygtinai reikalauja, kad humanitarinė pagalba ir pagalba maisto srityje būtų teikiama labiausiai pažeidžiamiems asmenims ir tik atsižvelgiant į poreikius, primena visoms konflikto Pietų Sudane šalims jų pareigą pripažinti ir gerbti humanitarinių darbuotojų neutralumą, nepriklausomumą ir nešališkumą, sudaryti palankesnes sąlygas žmonėms, kuriems to reikia, teikti gyvybės gelbėjimo pagalbą, neatsižvelgiant į politinę priklausomybę ar etninę kilmę, ir nedelsiant nutraukti bet kokius pagalbą teikiančių darbuotojų puldinėjimo, humanitarinės pagalbos rekvizicijos ir nukreipimo kitiems asmenims veiksmus; taip pat reikalauja, kad aktas dėl NVO būtų atsiimtas arba atmestas;

8.  primygtinai reikalauja, kad humanitarinė pagalba, ypač teikiama kaip pagrindinės paslaugos ar pagalba maisto srityje, nebūtų nukreipiama ginkluotoms grupuotėms;

9.  yra labai susirūpinęs dėl apsirūpinimo maistu saugumo Pietų Sudane padėties, kurią lėmė konfliktas, kuri pablogėjo dėl besikartojančių gaivalinių nelaimių ir kuri, kaip manoma, dar labiau pablogės, jeigu kovos atsinaujins;

10.  primygtinai teigia, kad pasiekus taikos susitarimą žmonės galėtų grįžti į apleistus ūkius, vėl pradėti prekiauti turgavietėse ir atstatyti savo namus;

11.  griežtai smerkia visų konflikto šalių vykdomas neteismines egzekucijas ir masines žudynes, tyčinius išpuolius prieš civilius gyventojus, žmogaus teisių pažeidimus (įskaitant pažeidimus, dėl kurių nukenčia pabėgėliai ir perkeltieji asmenys, moterys, pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys ir žurnalistai), savavališkus suėmimus ir įkalinimą, priverstinius dingimus, netinkamą elgesį ir kankinimą; laikosi nuomonės, jog prezidentas S. Kiir ir R. Machar turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad neleistų savo kontroliuojamiems kareiviams tęsti tokios prievartos prieš žmones;

12.  primygtinai ragina Komisiją, valstybes nares ir Pietų Sudano valdžios institucijas bendradarbiauti su bendruomenėmis ir moterų organizacijomis siekiant užtikrinti ir skatinti mergaičių ir moterų galimybes kokybiškai mokytis, naudotis lytinėmis ir reprodukcinėmis teisėmis bei sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat suteikti joms galimybę naudotis kontracepcijos priemonėmis, atlikti ŽIV/AIDS testus ir naudotis gydymo paslaugomis;

13.  apgailestauja, kad dėl konflikto nutrauktas daugelio pagrindinių paslaugų teikimas ir šimtai tūkstančių vaikų neina į mokyklą; yra susirūpinęs, kad vaikai ir toliau patiria daugiausia smurto, kenčia psichologinę įtampą ir negali gauti paslaugų, įskaitant švietimą; ragina konflikto šalis neverbuoti vaikų į karines pajėgas, jais nesinaudoti ir kitaip nepažeisti jų teisių;

14.  yra labai sunerimęs dėl konflikto etninio aspekto; pabrėžia, kad valdžios siekimas smurtu arba šalį padalijant į etnines grupes prieštarauja demokratinės teisinės valstybės principui;

15.  ragina, kad, visų pirma, Afrikos Sąjungos tyrimų komisija atliktų patikimą, skaidrų ir išsamų visų kaltinimų bet kurios konflikto šalies padarytais sunkiais nusikaltimais tyrimą, kuris atitiktų tarptautinius standartus; siekiant skatinti susitaikymą ir atskaitomybę ragina sukurti pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmus, jiems teikiant visą reikiamą tarptautinę paramą; ragina Pietų Sudano vyriausybę kuo greičiau prisijungti prie Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto;

16.  palankiai vertina JT misijos Pietų Sudane (UNMISS) žmogaus teisių tyrimų, kurie vykdomi padedant JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biurui, pajėgumų stiprinimą;

17.  atsižvelgdamas į tai, ragina įsteigti specialų teismą, kuriame dalyvautų tarptautiniai veikėjai ir kuris patrauktų atsakomybėn vadovus, atsakingus už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus abiejų konflikto šalių, kaip pasiūlė JT generalinis sekretorius Ban Ki-moon ir kaip rekomenduojama UNMISS žmogaus teisių ataskaitoje;

18.  primena, kad humanitarinė pagalba yra itin svarbi, tačiau negali išspręsti politinių problemų ir kad pagrindinė atsakomybė apsaugant civilius gyventojus tenka vyriausybei; todėl ragina šalies turtus padaryti tiesiogiai prieinamus siekiant didinti Pietų Sudano gyventojų gerovę; ragina visas šalis gerbti susitarimą ir konstruktyviai, vedant dialogą ir bendradarbiaujant, dalyvauti Adis Abebos taikos derybose siekiant visapusiškai įgyvendinti paliaubų susitarimą ir skubiai atnaujinti derybas, kad būtų sudaryta pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybė – tai vienintelis ilgalaikis sprendimas – ir kad būtų pasiektas nacionalinis susitaikymas visų Pietų Sudano gyventojų labui;

19.  apgailestauja, kad, nepaisant nuolatinių IGAD pastangų tarpininkauti taikos derybose siekiant sukurti pereinamojo laikotarpio nacionalinės vienybės vyriausybę, didelės pažangos nepadaryta;

20.  nepaisant to, pritaria 2014 m. lakpričio 7 d. susitarimui ir ragina jį nedelsiant ir visapusiškai įgyvendinti; vis dėlto toliau pritaria tam, kad IGAD tęstų tarpininkavimą ir stengtųsi sudaryti sąlygas visa apimančiam politiniam dialogui, ir ragina ES toliau teikti materialinę ir finansinę pagalbą IGAD bei skirti darbuotojus, kurie užtikrintų paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizmo veikimą;

21.  pabrėžia, kad tinkamų institucijų ir teisinės bazės kūrimas siekiant valdyti naftos išteklius etniniu pagrindu susiskaidžiusioje federacijoje yra taikaus vystymosi pagrindas; ragina ES visų pirma remti ilgalaikę Pietų Sudano vystymosi strategiją, pagal kurią būtų galima sukurti tvirtą gero valdymo sistemą, užtikrinti skaidrumą ir atskaitomybę (visų pirma kalbant apie Gavybos pramonės skaidrumo iniciatyvos įgyvendinimą) ir vystyti infrastruktūrą, švietimo, sveikatos ir socialinės paramos programas, kurioms būtų naudojamos pajamos, gautos iš naftos ir paramos vystymuisi;

22.  ragina Pietų Sudano valdžios institucijas užtikrinti, kad iš naftos gautos pajamos duotų naudos visiems žmonėms; ragina derybų šalis į taikos susitarimą įtraukti skaidrumo ir visuomenės kontrolės naftos gavybos sektoriuje klausimą, kad būtų galima už šiuos išteklius gautas pajamas panaudoti tvariam šalies vystymuisi ir jos gyventojų pragyvenimo lygio kėlimui;

23.  apgailestauja, kad ES nustatytos tikslinės sankcijos yra neveiksmingos, ir ragina, kad jas nustatytų IGAD, Afrikos Sąjungą iri pasaulio bendruomenė; pritaria, kad Pietų Sudanui toliau būtų taikomas ginklų embargas ir ragina JT nustatyti ginklų embargą Pietų Sudanui ir visam regionui;

24.  remia pilietinės visuomenės dalyvavimą taikos derybose ir mano, kad jos dalyvavimas yra itin svarbus;

25.  perspėja apie konflikto šalutinį ir stabilumui kenkiantį poveikį ir taip nestabiliame regione, visų pirma dėl to, kad kaimyninėse šalyse padaugėjo pabėgėlių; todėl ragina visas Pietų Sudano kaimynines šalis ir regiono veikėjus glaudžiai bendradarbiauti siekiant pagerinti saugumo padėtį šalyje ir regione ir rasti taikų ir ilgalaikį politinį sprendimą, kaip įveikti šią krizę; pabrėžia, kad ypač bendradarbiavimas su Sudanu parodytų, jog ryšiai pagerėjo;

26.  ragina įsteigti kontaktinę grupę, kurios veikloje dalyvautų pagrindiniai Pietų Sudano veikėjai ir kuri padėtų sustiprinti IGAD darbą ir užtikrintų tarptautinę sanglaudą;

27.  palankiai vertina ES specialiojo įgaliotinio Afrikos Kyšulyje Alexanderio Rondoso darbą; rekomenduoja, kad visos jo pastangos būtų nukreiptos į ilgalaikio sprendimo paiešką;

28.  ragina Pietų Sudano vyriausybę ratifikuoti Kotonu partnerystės susitarimą tarp ES ir Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR);

29.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Pietų Sudano vyriausybei, Pietų Sudano žmogaus teisių komisarui, Pietų Sudano Nacionalinei Teisėkūros Asamblėjai, Afrikos Sąjungos institucijoms, Tarpvyriausybinei vystymosi institucijai, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui.

(1) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0042.
(2) OL L 203, 2014 7 11, p. 100.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika