Rodyklė 
Priimti tekstai
Ketvirtadienis, 2014 m. gruodžio 18 d. - StrasbūrasGalutinė teksto versija
Demokratinės opozicijos persekiojimas Venesueloje
 Mauritanija, ypač Biramo Dah Abeido atvejis
 Sudanas: Dr. Amino Mekki Medani atvejis
 Neprieštaravimas deleguotajam aktui: ex ante įnašai, skirti pertvarkymo finansavimo struktūroms
 Asociacijos susitarimo su Gruzija sudarymas
 Asociacijos susitarimas su Gruzija ***

Demokratinės opozicijos persekiojimas Venesueloje
PDF 227kWORD 72k
2014 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl demokratinės opozicijos persekiojimo Venesueloje (2014/2998(RSP))
P8_TA(2014)0106RC-B8-0375/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl Venesuelos, įskaitant 2007 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl kanalo „Radio Caracas TV“ Venesueloje atvejo(1), 2008 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl politinių teisių atėmimo Venesueloje(2), 2009 m. gegužės 7 d. rezoliuciją dėl Manuelio Rosaleso atvejo Venesueloje(3), 2010 m. vasario 11 d. rezoliuciją dėl Venesuelos(4), 2010 m. liepos 8 d. rezoliuciją dėl Venesuelos, ypač dėl Marijos Lourdes Afiuni atvejo(5), 2012 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl galimo Venesuelos pasitraukimo iš Amerikos šalių žmogaus teisių komisijos(6) ir 2014 m. vasario 27 d. rezoliuciją dėl politinės padėties Venesueloje(7);

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 28 d. ir balandžio 15 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės Catherine Ashton atstovo spaudai pareiškimus spaudai dėl padėties Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į JT Generalinės Asamblėjos Žmogaus teisių komisijos Savavališko įkalinimo darbo grupės 2014 m. rugpjūčio 26 d. nuomonę,

–  atsižvelgdamas į JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro 2014 m. spalio 20 d. pareiškimą dėl protestuotojų ir politikų suėmimo Venesueloje,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, kurį Venesuela pasirašė,

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi dėl ekonomikos krizės, didelio masto korupcijos, nuolatinio pagrindinių prekių trūkumo, smurto ir politinių nesutarimų 2014 m. vasario mėn. prasidėjo iki šiol trunkantys taikūs protestai prieš prezidento Nicoláso Maduro vyriausybę; kadangi policija, nacionalinės gvardijos nariai ir smurtaujančios ir nevaldomos ginkluotos vyriausybę remiančios grupuotės prieš protestuotojus panaudojo neproporcingą jėgą ir prievartą; kadangi, vietos ir tarptautinių organizacijų duomenimis, 1700 protestuotojų laukia teismo, daugiau kaip 69 tebelaikomi kalėjime ir mažiausiai 40 žmonių buvo nužudyta per protestus, o jų žudikai dar vis nepatraukti atsakomybėn; kadangi JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras patvirtino, kad jis yra gavęs ataskaitas dėl daugiau kaip 150 netinkamo elgesio, įskaitant kankinimus, kalinimo metu atvejų; kadangi, keleto šaltinių duomenimis, saugumo pajėgos ir toliau persekioja demokratinę opoziciją;

B.  kadangi žodžio laisvė ir teisė dalyvauti taikiose demonstracijose yra kertiniai demokratijos akmenys ir yra pripažinti Venesuelos Konstitucijoje; kadangi lygybės ir teisingumo visiems negalima užtikrinti neužtikrinus kiekvienam piliečiui pagrindinių laisvių ir teisių; kadangi gauta daug pranešimų, patvirtinančių, kad žiniasklaidai vis dažniau taikoma cenzūra ir jos atstovai yra gąsdinami; kadangi Santjage (Čilė) vykusioje 70-ojoje Amerikos šalių spaudos asociacijos (angl. IAPA) generalinėje asamblėjoje ši organizacija paskelbė, kad Venesuela daro vis didesnį spaudimą nepriklausomai žiniasklaidai ir paragino Venesuelą užtikrinti žodžio laisvę bei įspėjo dėl toliau prarandamos demokratinės laisvės;

C.  kadangi opozicijos lyderis Leopoldo López 2014 m. vasario 18 d. buvo savavališkai suimtas apkaltinus jį sąmokslo rengimu, smurtinių demonstracijų kurstymu, turto padeginėjimu ir gadinimu; kadangi suimtas jis patyrė fizinius ir psichologinius kankinimus ir buvo kalinamas vienutėje; kadangi opozicijai priklausantys merai Daniel Ceballos ir Vicencio Scarano bei policijos pareigūnas Salvatore Lucchese buvo suimti už tai, kad savo miestuose nesugebėjo nutraukti protestus ir piliečių maištą, ir buvo nuteisti keleriems metams kalėti; kadangi vyksta opozicijai priklausančių Kongreso narių Juano Carloso Calderos, Ismaelo Garcíos ir Richardo Mardo bylų tyrimai ir teismo procesai, kurių tikslas ‒ sustabdyti ir panaikinti jų narystę Kongrese;

D.  kadangi studentų lyderiai, kaip antai Venesuelos Centrinio universiteto Socialinio darbo mokyklos studentų centro pirmininkas Sairam Rivas, Cristian Gil ir Manuel Cotiz, daugiau kaip 120 dienų buvo neteisėtai laikomi Bolivaro žvalgybos tarnybai priklausančiose patalpose ir, apkaltinti kursčius nusikalsti ir naudojus nepilnamečius nusikaltimams vykdyti, patyrė kankinimus ir netinkamą elgesį dėl protestų, vykusių 2014 m. vasario‒gegužės mėn.;

E.  kadangi 2014 m. spalio 20 d. JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Zeid Ra’ad Al Hussein išreiškė susirūpinimą dėl protestuotojų kalinimo ir paragino paleisti visus, kurie buvo suimti už tai, kad naudojosi savo teise į taikų protestą; kadangi 2014 m. spalio 8 d. JT Savavališko įkalinimo darbo grupė Leopoldo Lópezo kalinimą pavadino neteisėtu, savavališku ir politiškai motyvuotu ir paragino paleisti L. Lópezą ir visus savavališkai tebekalinamus asmenis;

F.  kadangi Venesuelos vyriausybei tenka ypatinga atsakomybė laikytis teisinės valstybės principo ir tarptautinės teisės turint mintyje tai, kad ji nuo 2014 m. spalio 16 d. yra nenuolatinė JT Saugumo Tarybos narė;

G.  kadangi neseniai JT komiteto prieš kankinimą pateiktos ataskaitos dėl Venesuelos Bolivaro Respublikos pastabose aiškiai išreiškiamas susirūpinimas dėl vyraujančio nebaudžiamumo, politinių kalinių kankinimo ir netinkamo elgimosi su jais, pernelyg didelės jėgos naudojimo, pritarimo nekontroliuojamų vyriausybę palaikančių grupuočių veiksmams ir bendrininkavimo, savavališko kalinimo ir pagrindinių procedūrinių garantijų nebuvimo; kadangi šioje ataskaitoje raginama nedelsiant paleisti visus savavališkai kalinamus asmenis, įskaitant Leopoldo Lópezą ir Danielį Ceballosą, kurie suimti už tai, kad naudojosi savo teise reikšti nuomonę ir taikiai protestuoti, ir išreikštas susirūpinimas dėl to, kad puolami žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai, vykdomos neteisminės egzekucijos ir visiškai nėra nepriklausomos teismų sistemos;

H.  kadangi Amerikos valstybių organizacijos (AVO) generalinis sekretorius José Miguel Insulza paragino paleisti už dalyvavimą protestuose kalinamus asmenis; kadangi Amerikos šalių žmogaus teisių komisija išreiškė didelį susirūpinimą dėl asociacijų laisvės ir žodžio laisvės padėties Venesueloje;

I.  kadangi 2013 m. rugsėjo 10 d. įsigaliojo Venesuelos sprendimas pasitraukti iš Amerikos žmogaus teisių konvencijos; kadangi dėl šio žingsnio Venesuelos piliečiai ir gyventojai negali pateikti jokio skundo Amerikos žmogaus teisių teismui;

J.  kadangi 2014 m. kovo mėn. Nacionalinės Asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello neteisėtai ir savavališkai pašalino iš posto Nacionalinės Asamblėjos narę Maríą Coriną Machado, kuri Venesueloje surinko daugiausiai balsų, atėmė iš jos įgaliojimus ir išvijo iš parlamento apkaltinęs ją išdavyste, nes ji AVO nuolatinėje taryboje pasisakė prieš sunkius ir sistemingus žmogaus teisių pažeidinėjimus Venesueloje;

K.  kadangi vykdydama politinę ir parlamentinę veiklą María Corina Machado patyrė baudžiamąjį ir politinį persekiojimą, grasinimus, bauginimus, priekabiavimą ir net fizinį smurtą iš vyriausybės rėmėjų Nacionalinės Asamblėjos rūmuose; kadangi ji neseniai pakaltinta mėginimu nužudyti prezidentą N. Maduro ir gali būti nuteista kalėti iki 16 metų;

L.  kadangi teismai nebeveikia kaip nepriklausoma valdžios grandis; kadangi negalima tikėtis, kad teismai vykdys nešališkus tyrimus ar priims sąžiningus sprendimus dėl opozicijai pareikštų įtarimų;

M.  kadangi iš šios sunkios krizės iškopti ir nugalėti sunkumus ateityje gali padėti tik pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, konstruktyvus ir pagarbus dialogas, vykdomas vadovaujantis tolerancijos principu;

N.  kadangi 2014 m. balandžio mėn. pradėtos vyriausybės ir opozicijos derybos protestų klausimu, pavadintos „Mesa de Diálogo“, tačiau po mėnesio, deja, jos nutrauktos be jokių sėkmingų rezultatų;

O.  kadangi Venesueloje yra didžiausios energijos atsargos visoje Lotynų Amerikoje; kadangi Venesuelos gyventojai kenčia nuo didelio pagrindinių prekių trūkumo, maisto kainos padvigubėjo ir prasidėjo maisto normavimas; kadangi naftos kainos ir toliau labai krenta, dėl to didėja ekonomikos nuosmukis ir kyla grėsmė trapiai, nuo naftos priklausomai šalies ekonomikai;

P.  kadangi valstybės nepajėgumas užtikrinti įstatymų vykdymą ir tvarką privedė Venesuelą prie to, kad ji tapo viena pavojingiausių žmonėms šalių pasaulyje; kadangi Venesueloje tebesitęsianti politinė ir ekonominė krizė prisidėjo prie augančio žmogžudysčių skaičiaus ir piliečių nesaugumo, kaip skelbia JT Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras;

1.  yra labai susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Venesueloje ir smerkia taikių protestuotojų, studentų ir opozicijos lyderių įkalinimą; primygtinai ragina nedelsiant paleisti tuos savavališkai sulaikytus kalinius, kaip reikalauja keli JT organai ir tarptautinės organizacijos;

2.  griežtai smerkia demokratinės opozicijos politinį persekiojimą ir represijas, žodžio ir demonstracijų laisvės pažeidimus ir žiniasklaidos bei žiniatinklio cenzūrą;

3.  griežtai smerkia prievartos prieš protestuotojus naudojimą; reiškia nuoširdžią užuojautą aukų šeimoms; ragina Venesuelos valdžios institucijas ištirti tuos nusikaltimus ir patraukti už juos atsakingus asmenis visapusiškon atsakomybėn, nepaliekant jokių nebaudžiamumo galimybių;

4.  ragina visas šalis siekti taikaus dialogo su visais Venesuelos visuomenės sluoksniais, kad būtų nustatyti klausimai, dėl kurių nuomonės sutampa, ir sudaryta galimybė politiniams veikėjams aptarti sudėtingiausias problemas, su kuriomis susiduria šalis; ragina visas atitinkamas šalis vengti tolesnio smurto eskalavimo ir primena Venesuelos vyriausybei, kad konstruktyvus dialogas yra neįmanomas, kol opozicijos lyderiai vis dar savavališkai laikomi kalėjime;

5.  ragina Venesuelos valdžios institucijas nedelsiant nuginkluoti ir išformuoti nekontroliuojamas ginkluotas vyriausybę remiančias sąjungas ir grupes ir nutraukti jų nebaudžiamumą;

6.  primena Venesuelos vyriausybei jos pareigą užtikrinti, kad visi teismo procesai atitiktų tarptautinius standartus; primena, kad demokratinėje valstybėje itin svarbu gerbti valdžių atskyrimo principą ir kad valdžios institucijos negali naudotis teisingumo sistema tam, kad vykdytų demokratinės opozicijos politinį persekiojimą ir represijas; ragina Venesuelos valdžios institucijas panaikinti nepagrįstus kaltinimus, atšaukti arešto orderius opozicijos politikams ir užtikrinti visų piliečių saugumą šalyje, nepriklausomai nuo jų politinių pažiūrų ar priklausymo politinėms partijoms;

7.  ragina Venesuelos vyriausybę laikytis šalies konstitucijos nuostatų ir tarptautinių įsipareigojimų, susijusių su teismų nepriklausomumo, teise į žodžio, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę, taip pat politiniu pliuralizmu, nes tai – demokratijos pamatai, ir užtikrinti, kad žmonės nebūtų baudžiami už tai, kad naudojasi savo teisėmis į taikius susirinkimus ir žodžio laisve;

8.  ragina Venesuelos vyriausybę gerbti žmogaus teises, atlikti veiksmingus įtariamų žmogaus teisių pažeidimų tyrimus ir sudaryti sąlygas žmogaus teisių gynėjams bei nepriklausomoms nevyriausybinėms organizacijoms vykdyti savo teisėtą veiklą – propaguoti žmogaus teises ir demokratiją;

9.  ragina EIVT ir ES delegaciją, taip pat valstybių narių delegacijas, ir toliau stebėti opozicijos lyderių bylų tyrimus ir teismo posėdžius;

10.  ragina Venesuelos vyriausybę pradėti tvirtą ir atvirą dialogą žmogaus teisių klausimais su Europos Sąjunga;

11.  ragina ES, jos valstybes nares ir vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją Federicą Mogherini paraginti nedelsiant paleisti protestuotojus, kurie savavališkai sulaikyti prasidėjus protestams;

12.  primena savo raginimą siųsti ad hoc Europos Parlamento delegaciją, kad ji įvertintų padėtį Venesueloje ir kuo greičiau surengtų dialogą su visais sektoriais, dalyvaujančiais konflikte;

13.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Venesuelos Bolivaro Respublikos vyriausybei ir nacionalinei asamblėjai, Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinei asamblėjai ir Amerikos valstybių organizacijos generaliniam sekretoriui.

(1) OL C 120 E, 2008 4 24, p. 484.
(2) OL C 15 E, 2010 1 21, p. 85.
(3) OL C 212 E, 2010 8 5, p. 113.
(4) OL C 341 E, 2010 12 16, p. 69.
(5) OL C 351 E, 2011 12 2, p. 130.
(6) OL C 264 E, 2013 9 13, p. 88.
(7) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0176.


Mauritanija, ypač Biramo Dah Abeido atvejis
PDF 223kWORD 67k
2014 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Mauritanijos, ypač Biramo Dah Abeido atvejo (2014/2999(RSP))
P8_TA(2014)0107RC-B8-0382/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Mauritanijos, įskaitant 2012 m. birželio 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir saugumo padėties Sahelio regione(1) ir 2013 m. spalio 22 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Sahelio regione(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 17 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl ES saugumo ir vystymosi srities strategijos Sahelio regione įgyvendinimo,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 25 d. Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojos atstovo spaudai pareiškimą dėl prezidento rinkimų Mauritanijos Islamo Respublikoje,

–  atsižvelgdamas į Mauritanijos konstitucijos 1 straipsnį, kuriuo garantuojama visų piliečių lygybė prieš įstatymą neatsižvelgiant į jų kilmę, rasę, lytį ar socialinę padėtį,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją (ją Mauritanija ratifikavo 1986 m.), kurios 5 straipsnyje aiškiai draudžiama vergovė, ir į tai, kad Mauritanija prisijungė prie tarptautinių susitarimų, kuriais draudžiamos šiuolaikinės vergovės formos, būtent prie 1926 m. Vergovės konvencijos ir ją iš dalies keičiančio protokolo, taip pat prie 1956 m. Papildomos konvencijos dėl vergovės, vergų prekybos ir į vergovę panašių institutų bei praktikos panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno baseino valstybių grupės (AKR) ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (Kotonu susitarimas),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 24 d. JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto baigiamąsias pastabas dėl Mauritanijos,

–  atsižvelgdamas į Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Konvenciją Nr. 105 dėl priverstinio darbo panaikinimo,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi Biram Dah Abeid, išlaisvintų vergų sūnus, vykdo interesų gynimo kampaniją, kuria siekiama likviduoti vergovę; kadangi 2008 m. jis pradėjo Iniciatyvą dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo (pranc. Initiative pour la Résurgence du Mouvement Abolitionniste); kadangi ši organizacija siekia atkreipti dėmesį į vergovės problemą ir prisidėti prie to, kad konkrečiais atvejais bylos pasiektų teismą; kadangi Biramui Dah Abeidui 2013 m. paskirta Jungtinių Tautų žmogaus teisių premija;

B.  kadangi 2014 m. lapkričio 11 d. Biram Dah Abeid, prieš vergiją kovojantis aktyvistas ir organizacijos „Iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ steigėjas, buvo areštuotas jam dalyvaujant taikiame žygyje prieš vergiją; kadangi Biram Dah Abeid kaltinamas demonstracijos organizavimu, dalyvavimu demonstracijoje ir priklausymu neteisėtai organizacijai ir kadangi, remiantis kai kuriais šaltiniais, manoma, kad jam gali grėsti mirties bausmė; kadangi pagal Mauritanijos baudžiamąjį kodeksą galima taikyti mirties bausmę, ji nėra taikoma išimtinai už sunkiausius nusikaltimus, be to, ji taikoma priėmus nuosprendžius, grindžiamus kankinimų metu išgautais prisipažinimais;

C.  kadangi buvo suimta ir sulaikyta ir kitų prieš vergiją kovojančių aktyvistų: iš viso įkalinta 17 organizacijai „Mauritanijos iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ priklausančių aktyvistų; kadangi įtariama, jog sulaikymų metu Mauritanijos žandarmerija naudojo pernelyg didelę jėgą, pvz., mušė suimtuosius lazdomis, traukė juos grindimis ir naudojo įvairius kitus žeminimo metodus, pvz., privertė juos nusirengti nuogai; kadangi esama įtarimų, jog kalėjimo prižiūrėtojai mėgino priversti kai kuriuos aktyvistus pasirašyti prisipažinimus;

D.  kadangi Biram Dah Abeid užėmė antrą vietą 2014 m. Mauritanijos prezidento rinkimuose; kadangi dėl savo reputacijos jis tapo svarbiausiu Mauritanijos valdžios institucijų taikiniu; kadangi jo ir jo kolegų suėmimas rodo, kad prieš politinę opoziciją ir pilietinę visuomenę naudojamos griežtos priemonės;

E.  kadangi, nors oficialiai panaikinta 1981 m. ir kriminalizuota 2007 m., vergovės praktika Mauritanijoje vis dar taikoma; kadangi, 2014 m. Pasaulio vergovės indekso duomenimis, Mauritanija yra didžiausia pažeidėja, kurioje yra didžiausia pavergtų gyventojų dalis (ji gali siekti 4 proc.); kadangi vergovės paplitimas, remiantis kai kuriais skaičiavimais, siekia iki 20 proc.; kadangi neseniai priimtas Vergovės aktas neapima visų vergovės formų Mauritanijoje, pavyzdžiui, į jį neįtraukta jokių baudžiavinės padėties formų;

F.  kadangi vergovė Mauritanijoje akivaizdžiai susijusi su rase: beveik visais atvejais pavergiami (juodaodžių) haratinų bendruomenės asmenys, kurie sudaro nuo 40 iki 60 proc. visų Mauritanijos gyventojų, arba kitų bendruomenių asmenys, kaip pripažįsta specialusis pranešėjas vergovės klausimais; kadangi haratinams, net nepavergtiems, dažnai neleidžiama dirbti labiau prestižinio darbo ar užimti aukštesnių postų viešajame gyvenime;

G.  kadangi vergovė paprastai paveldima, ir moterų vergių pagimdyti kūdikiai dažnai visą savo gyvenimą laikomi šeimininko šeimos nuosavybe; kadangi moterys vergės paprastai patiria seksualinį smurtą; kadangi daugumai vergų neleidžiama įgyti formaliojo švietimo ir jie mokomi, kad jų likimas yra priklausyti savo šeimininkams, taigi taip tęsiama vadinamoji psichologinė vergovė; kadangi moterims vergėms reikia gauti šeimininkų leidimą tuoktis; kadangi daug vergų gimsta kaip išžaginimo pasekmė; kadangi net vergai, kurie buvo išlaisvinti, turi mažai galimybių rasti prasmingą darbą;

H.  kadangi Mauritanija ratifikavo tokias konvencijas, kaip Visuotinė žmogaus teisių deklaracija ir Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas, taip pat AKR ir ES Kotonu susitarimą;

1.  griežtai smerkia prieš vergovę kovojančio aktyvisto Biramo Dah Abeido ir jo bendraminčių areštą ir tebesitęsiantį kalinimą ir ragina juos nedelsiant paleisti; reiškia susirūpinimą dėl smurto, naudojamo prieš kai kuriuos aktyvistus, ir primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas patraukti atsakomybėn tuos pareigūnus, kurie dalyvavo smurtaujant prieš kalinius ir juos kankinant;

2.  ragina Mauritanijos vyriausybę nustoti naudoti smurtą prieš civilius, dalyvaujančius taikiuose viešuose protestuose ir žiniasklaidos kampanijose, palaikančiose Biramą Dah Abeidą, nebesistengti palaužti pilietinės visuomenės ir politinės opozicijos ir leisti prieš vergovę kovojantiems aktyvistams tęsti savo nesmurtinį darbą nebijant priekabiavimo ar bauginimo; primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas nevaržyti žodžio ir susirinkimų laisvės, vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis ir pačios Mauritanijos nacionaline teise;

3.  griežtai smerkia visų formų vergovę, ypač užfiksuotą didelį vergovės paplitimą, su vergove susijusią praktiką ir prekybą žmonėmis Mauritanijoje; palankiai vertina tai, kad Mauritanijos vyriausybė kriminalizuoja vergovę, kad yra specialus vergovės klausimų teismas, ir tai, kad 2014 m. kovo mėn. vyriausybė paskelbė parengusi vergovės panaikinimo veiksmų planą;

4.  apgailestaudamas pažymi, kad už vergovę baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta tik vieną kartą; ragina Mauritanijos vyriausybę panaikinti visų formų vergovę, parengti prieš ją nukreiptus įstatymus ir priimti teisės aktus, kuriais būtų siekiama keisti ar panaikinti diskriminuojamuosius teisės aktus, įskaitant diskriminuojamąsias baudžiamojo, civilinės būklės ir pilietybės kodeksų nuostatas; pabrėžia, kad įtarimai, susiję su vergove ar į vergovę panašia praktika, turėtų būti veiksmingai tiriami ir už juos turėtų būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn;

5.  ragina Mauritanijos valdžios institucijas didinti visų visuomenės sluoksnių sąmoningumą ir keisti žmonių požiūrį ir įsitikinimus vergovės klausimu; atkakliai ragina Mauritanijos valdžios institucijas padėti keisti visuomenės požiūrį į rasę ir vergovę, ypač kalbant apie haratinų etninius gyventojus; pabrėžia, kad diskriminacija dėl etninės kilmės, ypač švietimo ir užimtumo srityse, turėtų būti paskelbta už įstatymo ribų; taip pat primygtinai ragina Mauritanijos valdžios institucijas panaikinti kastomis paremtą pavergimo sistemą, visų pirma namų ūkyje dirbančių moterų atžvilgiu;

6.  primygtinai ragina plėtoti universalų formalųjį švietimą, kad dabartiniai ir buvę vergai, taip pat jų vaikai, galėtų padidinti savo raštingumą ir būtų aprūpinti priemonėmis, kad galėtų rasti prasmingą darbą; pažymi, kad visiems Mauritanijos piliečiams turėtų būti suteikta teisė į nuosavą žemę, ypač jei joje gyveno ir ją dirbo ištisos kartos. Tai teisė, kurią Biram Dah Abeid ir organizacija „Mauritanijos iniciatyva dėl abolicionistinio judėjimo atgaivinimo“ siūlo kaip pagrindinę priemonę, kad būtų išeita iš vergovės rato; atsižvelgdamas į tai, ragina Mauritanijos vyriausybę ratifikuoti TDO Konvenciją Nr. 169, kurioje pripažįstamos čiabuvių tautų žemės naudojimo formos;

7.  pabrėžia vaisingų ES ir Mauritanijos santykių svarbą siekiant prisidėti prie demokratijos, stabilumo ir vystymosi šalyje; pabrėžia, kad Mauritanija yra svarbi Europos Sąjungos saugumo ir vystymosi srities strategijos Sahelio regione partnerė;

8.  primygtinai ragina Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę ir Komisijos pirmininko pavaduotoją, Europos išorės veiksmų tarnybą ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti vergovės Mauritanijoje klausimą, ypač užtikrinant aiškią ir paveikią užsienio reikalų ir žmogaus teisių politiką, atitinkančią ES strateginę programą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, ir propaguojant žmogaus teisių aspektą kaip ES Sahelio strategijos dalį, taip pat dalyvaujant dialoguose su Mauritanijos vyriausybe, įskaitant derybas dėl oficialių dvišalių susitarimų;

9.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybėms narėms, Mauritanijos valdžios institucijoms, AKR ir ES jungtinei parlamentinei asamblėjai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai, JT žmogaus teisių tarybai, Vakarų Afrikos valstybių ekonominei bendrijai, Arabų Lygai ir Afrikos Sąjungai.

(1) OL C 322 E, 2013 11 15, p. 94.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0431.


Sudanas: Dr. Amino Mekki Medani atvejis
PDF 288kWORD 67k
2014 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Sudano: Dr. Armino Mekki Medani atvejis (2014/3000(RSP))
P8_TA(2014)0108RC-B8-0389/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. rugsėjo 18 d. JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. liepos 15 d. ES pareiškimą dėl politinių kalinių paleidimo į laisvę Sudane,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. lapkričio 11 d. ES Užsienio reikalų tarybos išvadas dėl Sudano,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. JT žmogaus teisių tarybos nepriklausomo eksperto žmogaus teisių padėties Sudane klausimais pranešimą,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 4 d. Adis Abeboje pasirašytus susitarimus dėl nacionalinio dialogo ir konstitucinio proceso;

–  atsižvelgdamas į deklaraciją dėl pilietinės ir demokratinės valstybės sukūrimo „Raginimas Sudanui“ (angl. „Sudan Call“),

–  atsižvelgdamas į 2013 m. priimtą Sudano nacionalinį žmogaus teisių planą, paremtą universalumo ir visų žmonių lygybės principais,

–  atsižvelgdamas į savo ankstesnę 2014 m. lapkričio 25 d. rezoliuciją dėl ES ir visuotinės vystymosi programos po 2015 m.(1),

–  atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

–  atsižvelgdamas į 1966 m. Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą,

–  atsižvelgdamas į 1979 m. gruodžio 18 d. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–  atsižvelgdamas į Johanesburgo nacionalinio saugumo, saviraiškos laisvės ir galimybės susipažinti su informacija principus (JT dok. E/CN.4/1996/39 (1996)),

–  atsižvelgdamas į 2005 m. Sudano visuotinį taikos susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Afrikos žmogaus ir tautų teisių chartiją,

–  atsižvelgdamas į Kotonu susitarimą,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 135 straipsnio 5 dalį ir 123 straipsnio 4 dalį,

A.  kadangi 2014 m. gruodžio 6 d. Sudano nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos sulaikė žymų žmogaus teisių aktyvistą ir buvusį Sudano žmogaus teisių stebėsenos organizacijos prezidentą Dr. Arminą Mekki Medani jo namuose Chartume;

B.  kadangi 76 m. amžiaus ir silpnos sveikatos Dr. A. Medani saugumas kelia didelį susirūpinimą; kadangi Sudano nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos per sulaikymą tariamai atsisakė leisti jam su savimi pasiimti savo vaistus;

C.  kadangi Dr. A. Medani yra tvirto įsipareigojimo ginti žmogaus teises, humanizmą ir teisinės valstybės principus simbolis ir jis ėjo aukšto lygio pareigas daugelyje įvairių nacionalinių ir tarptautinių institucijų, įskaitant Sudano teismines institucijas, demokratinę Sudano pereinamojo laikotarpio vyriausybę (joje ėjo taikos ministro pareigas) ir JT; kadangi jis atstovavo pažeidimų aukoms, nuolat pasisakydavo prieš piktnaudžiavimą valdžia ir ES delegacija Sudane už vietos ir tarptautiniu mastu dedamas pastangas skatinti žmogaus teises jam skyrė 2013 m. žmogaus teisių didvyrio premiją;

D.  kadangi Dr. A. Medani buvo sulaikytas netrukus po to, kai grįžo iš Adis Abebos, kur jis pilietinių organizacijų vardu pasirašė deklaraciją „Raginimas Sudanui“ – įsipareigojimą siekti užbaigti įvairiuose Sudano regionuose vykstančius konfliktus ir siekti teisinių, institucinių ir ekonominių reformų; kadangi atitinkamai 2014 m. gruodžio 6 ir 7 d. panašiu būdu buvo sulaikyti opozicijoje esančio Nacionalinio konsensuso forumo lyderis Farouk Abu Issa ir Dr. Farah Ibrahim Mohamed Alagar po to, kai jie dalyvavo rengiant deklaraciją „Raginimas Sudanui“;

E.  kadangi šią deklaraciją, kuria ją pasirašiusieji įsipareigoja nutraukti karus ir konfliktus, pasirašė politinių ir opozicijos partijų, įskaitant Nacionalinę Umma partiją, Nacionalinio konsensuso pajėgas ir Sudano revoliucinį frontą, atstovai; kadangi šia deklaracija papildoma 2014 m. rugpjūčio 8 d. Paryžiaus deklaracija, kurią pasirašė Sudano revoliucinis frontas ir Nacionalinė Umma partija;

F.  kadangi Dr. A. Medani sulaikymas parodo Sudano valdžios institucijų vykdomą represinę politiką, kuria jos neleidžia vykti taikioms politinėms diskusijoms, ir kurią jos naudoja norėdamos apriboti nuomonės, saviraiškos ir susirinkimų laisvę, ir šis sulaikymas yra dar vienas nacionalinės žvalgybos ir saugumo tarnybos įvykdyto neteisėto savavališko sulaikymo pavyzdys;

G.  kadangi pagrindinė vyriausybių pareiga yra spręsti savo piliečių politinius, ekonominius ir socialinius klausimus; kadangi vyriausybės ir piliečių konfliktas turi būti išspręstas politiniu būdu, vykdant derybas;

H.  kadangi Sudanas išgyvena kritinį politinio dialogo laikotarpį, kurio metu labai reikia tokių žymių asmenų, kaip Dr. A. Medani, kad jie savo žiniomis prisidėtų prie reformų proceso;

1.  griežtai smerkia Dr. A. Medani ir kitų taikių aktyvistų suėmimą ir įkalinimą – neteisėtą jų taikios ir teisėtos politinės ir žmogaus teisių gynimo veiklos sutrukdymą; ragina nedelsiant ir besąlygiškai juos paleisti į laisvę;

2.  tebėra susirūpinęs dėl Sudane tebesitęsiančio opozicijos partijų narių, jaunimo aktyvistų, žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų įkalinimo ir jų būklės; primygtinai ragina Sudano vyriausybę užtikrinti galimybę taikiai naudotis saviraiškos, asociacijos ir susirinkimų laisvėmis; ragina Sudano valdžios institucijas nutraukti visus žmogaus teisių gynėjų ir politinių aktyvistų persekiojimo ir bauginimo aktus ir laikytis atitinkamų tarptautinių normų ir standartų;

3.  ragina Sudano valdžios institucijas laikantis tarptautinės teisės atkurti žmogaus teises ir pagrindines laisves, įskaitant saviraiškos laisvę, susirinkimų laisvę, religijos laisvę, moterų teises ir lyčių lygybę, ir užtikrinti jas; pabrėžia, kad, siekiant, kad būtų geriau laikomasi teisinės valstybės principų ir gyventojų pagrindinių teisių, svarbu, kad teisminės institucijos būtų nepriklausomos, nešališkos ir prieinamos;

4.  ragina Sudano vyriausybę persvarstyti savo nacionalinio saugumo įstatymą, pagal kurį leidžiama be jokios teismo kontrolės laikotarpiui iki keturių su puse mėnesio sulaikyti įtariamuosius, tai pat ragina Sudano vyriausybę reformuoti savo teisinę sistemą pagal tarptautinius žmogaus teisių standartus;

5.  palankiai vertina tai, kad pasirašyti susitarimai dėl nacionalinio dialogo ir konstitucinio proceso, kuriais visos grupuotės raginamos nedelsiant atsisakyti naudoti smurtą kaip politinių pokyčių priemonę ir įsipareigoti vykdyti nacionalinį dialogą ir derybas; pabrėžia nacionalinio dialogo proceso, kuris yra geriausia galimybė daryti pažangą siekiant nacionalinės taikos, susitaikymo ir demokratinio valdymo Sudane, svarbą;

6.  tačiau yra toliau labai susirūpinęs dėl to, kad Sudane, visų pirma Darfūro, Pietų Kordofano ir Mėlynojo Nilo regionuose, toliau tęsiasi konfliktai ir vykdomi su jais susiję humanitarinės bei žmogaus teisių teisės pažeidimai, taip pat dėl rimtos ekstremalios humanitarinės padėties; dėl to toliau labai kenčia žmonės, šalies viduje yra perkeliami asmenys ir tai kelia pavojų regiono stabilumui;

7.  dar kartą, pareiškia, kad vykdant nacionalinį dialogą turėtų būti vykti prasmingas dialogas, kuriame dalyvautų opozicijos partijos ir pilietinė visuomenė, įskaitant moterų grupes; pabrėžia, kad į dialogą turėtų būti įtraukti suinteresuotieji subjektai iš visų Sudano regionų ir jis turėtų atspindėti visą etninę, religinę ir kultūrinę Sudano įvairovę;

8.  ragina visas partijas pasinaudojant nacionaliniu dialogu spręsti Sudano vidaus konfliktus, tokius klausimus, kaip socialinė ir ekonominė marginalizacija, netolygus išteklių paskirstymas, politinė atskirtis ir galimybės pasinaudoti viešosiomis paslaugomis trūkumas, taip pat tapatybės ir visų grupių socialinės lygybės klausimus; atsižvelgdamas į tai remia naujas ir įtraukias valdymo priemones, galutinę konstituciją ir nacionalinių rinkimų rengimo veiksmų planą;

9.  pabrėžia, kad nacionalinis dialogas bus sėkmingas tik tuo atveju, jei bus palaikomas užtikrinus žodžio, žiniasklaidos, asociacijų ir susirinkimų laisvę; todėl ragina paleisti visus politinius kalinius ir nedelsiant nutraukti savavališkus sulaikymus; ragina Sudano vyriausybę panaikinti vis dar tebetaikomą mirties bausmę ir mirties bausmes pakeisti atitinkamomis alternatyviomis sankcijomis;

10.  ragina Komisiją ir EIVT ir toliau remti Sudano ir Pietų Sudano bei kaimyninių šalių dialogą, kad būtų visapusiškai įgyvendintas 2005 m. Visuotinis taikos susitarimas ir 2012 m. Adis Abebos susitarimai ir būtų sprendžiami visi neišspręsti klausimai;

11.  ragina Komisiją ir EIVT remti nacionalinį dialogą, Afrikos Sąjungos aukšto lygio įgyvendinimo komisiją ir bendrą JT ir Afrikos Sąjungos specialųjį įgaliotinį Darfūre ir teigiamai vertina prezidento T. Mbeki pastangas skatinti tikrą nacionalinį dialogą;

12.  išreiškia susirūpinimą dėl nuolatinių ir dažnų moterų teisių pažeidimų Sudane, visų pirma pažeidimų pagal baudžiamojo kodekso 152 straipsnį; ragina Sudano valdžios institucijas nedelsiant pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims;

13.  ragina Sudano vyriausybę, opoziciją ir ginkluotus judėjimus pasinaudoti vykstančiu nacionaliniu dialogu ir imtis vadovaujamo vaidmens, kurio reikia siekiant Sudaną nukreipti taikos, gerovės ir teisingumo keliu; dar kartą pabrėžia, kad svarbu kovoti su nebaudžiamumu;

14.  išreiškia susirūpinimą dėl blogėjančios humanitarinės padėties daugelyje Sudano regionų ir ypač dėl to, kad vis dar ribojamos tarptautinių humanitarinės pagalbos agentūrų ir organizacijų galimybės vykdyti veiklą; dar kartą ragina Sudano vyriausybę ir ginkluotus judėjimus vadovaujantis tarptautiniais humanitariniais principais užtikrinti galimybę humanitarinės pagalbos agentūroms saugiai, laiku ir nekliudomai teikti humanitarinę pagalbą visose vietovėse, visų pirma nuo konfliktų nukentėjusiose vietovėse;

15.  smerkia vyriausybės įstatymą dėl NVO, kuriuo apribojamos NVO galimybės teikti labai reikalingą humanitarinę pagalbą Sudanui ir pabloginamos jau ir taip sudėtingos sąlygos, kuriomis šalyje veikia NVO, kuris rodo vis didesnį nerimą keliančią prieš humanitarinius darbuotojus nukreipto bauginimo ir trukdymo tendenciją, taip pat smerkia griežtas priemones, nukreiptas prieš pilietinę visuomenę ir demokratines laisves;

16.  ragina ES ir jos valstybes nares ir toliau vykdyti savo įsipareigojimą remti Sudaną ir Sudano gyventojus jiems po vidaus reformos pereinant prie demokratijos;

17.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Sudano vyriausybei, Afrikos Sąjungai, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, AKR ir ES jungtinės parlamentinės asamblėjos pirmininkams ir Panafrikos Parlamentui.

(1) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0059.


Neprieštaravimas deleguotajam aktui: ex ante įnašai, skirti pertvarkymo finansavimo struktūroms
PDF 218kWORD 55k
2014 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento sprendimas neprieštarauti 2014 m. spalio 21 d. Komisijos deleguotajam reglamentui, kuriuo papildomos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms (C(2014)07674 – 2014/2923(DEA))
P8_TA(2014)0109B8-0381/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Komisijos deleguotąjį reglamentą (C(2014)07674),

–  atsižvelgdamas į Komisijos 2014 m. lapkričio 18 d. laišką, kuriame ji prašo Parlamento pareikšti, kad jis neprieštaraus deleguotajam reglamentui,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto 2014 m. gruodžio 16 d. laišką Komitetų pirmininkų sueigos pirmininkui,

–  atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2014/59/ES, kuria nustatoma kredito įstaigų ir investicinių įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 82/891/EEB, direktyvos 2001/24/EB, 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2005/56/EB, 2007/36/EB, 2011/35/ES, 2012/30/ES bei 2013/36/ES ir Europos Parlamento ir Tarybos rReglamentai (ES) Nr. 1093/2010 bei (ES) Nr. 648/2012(1), ypač į jos 103 straipsnio 7 ir 8 dalis bei 115 straipsnio 5 dalį,

–  atsižvelgdamas į Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto rekomendaciją dėl sprendimo,

–  atsižvelgdamas į Taryboje pasiektą susitarimą dėl įgyvendinimo reglamento, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo sąlygos (COM(2014)0710),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 105 straipsnio 6 dalį,

A.  kadangi Direktyvos (ES) Nr. 59/2014 (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyva) 130 straipsnyje reikalaujama, kad valstybės narės taikytų nacionalines priemones, kad būtų laikomasi tos direktyvos nuo 2015 m. sausio 1 d.;

B.  kadangi, kad direktyva būtų taikoma, valstybės narės privalo užtikrinti, kad bent kartą per metus būtų renkami įnašai iš atitinkamų kredito įstaigų ir investicinių įmonių (toliau – įstaigos), kurioms išduotas veiklos jų teritorijoje leidimas (Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 103 straipsnio 1 dalis);

C.  kadangi tie įnašai turi būti koreguojami pagal įstaigų rizikos pobūdį, remiantis Komisijos deleguotajame akte nurodytais kriterijais;

D.  kadangi Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 103 straipsnio 7 dalyje Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose patikslinama įnašų koregavimo pagal įstaigų rizikos pobūdį samprata, atsižvelgiant į tame straipsnyje išvardytus kriterijus;

E.  kadangi, kad įvykdytų tą įgaliojimą, 2014 m. spalio 21 d. Komisija priėmė Komisijos deleguotąjį reglamentą, kuriuo papildomos 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/59/ES nuostatos dėl ex ante įnašų, skirtų pertvarkymo finansavimo struktūroms;

F.  kadangi šis deleguotasis reglamentas gali įsigalioti pasibaigus Parlamento ir Tarybos tikrinimo laikotarpiui tik tuo atveju, jeigu nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš; kadangi pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos 115 straipsnio 5 dalį nustatytas tikrinimo laikotarpis – trys mėnesiai nuo pranešimo dienos, t. y. iki 2015 m. sausio 1 d., ir jis gali būti pratęsiamas dar trim mėnesiais;

G.  kadangi, norint sklandžiai ir laiku įgyvendinti Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos sistemą iki 2015 m. sausio 1 d., reikia, kad nacionalinės pertvarkymo institucijos kuo greičiau ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d. pradėtų skaičiuoti ir rinkti įnašus pertvarkymo finansavimo struktūroms; kadangi šie skaičiavimai ir rinkimas turi būti atliekami pagal minėtą deleguotąjį reglamentą;

H.  kadangi dėl šių priežasčių deleguotasis reglamentas turėtų įsigalioti 2014 m., dar nepasibaigus F konstatuojamojoje dalyje nurodytam tikrinimo laikotarpiui;

I.  kadangi Taryboje, neformaliai dalyvavus Parlamentui, pasiektas susitarimas dėl įgyvendinimo reglamento, kuriuo nustatomos vienodos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 806/2014 nuostatų dėl ex ante įnašų į Bendrą pertvarkymo fondą taikymo, dera su kalbamuoju deleguotuoju reglamentu;

1.  pareiškia, kad neprieštarauja deleguotajam reglamentui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti šį sprendimą Tarybai ir Komisijai.

(1) OL L 173, 2014 6 12, p. 190.


Asociacijos susitarimo su Gruzija sudarymas
PDF 258kWORD 110k
2014 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ne teisėkūros rezoliucija su ne teisėkūros pasiūlymu dėl rezoliucijos dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (09827/2014 – C8-0129/2014 – 2014/0086(NLE)2014/2816(INI)))
P8_TA(2014)0110A8-0042/2014

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09827/2014),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą (toliau – susitarimas) (17901/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį ir 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 7 dalį ir 8 dalies antrą pastraipą (C8-0129/2014),

–  atsižvelgdamas į 2008 m. rugpjūčio 12 d. ugnies nutraukimo susitarimą, sudarytą tarpininkaujant ES ir pasirašytą Gruzijos ir Rusijos Federacijos, ir į 2008 m. rugsėjo 8 d. įgyvendinimo susitarimą,

–  atsižvelgdamas į 2009 m. gegužės 7 d. Prahoje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime, 2011 m. rugsėjo 30 d. Varšuvoje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ir 2013 m. lapkričio 29 d. Vilniuje įvykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime priimtas bendras deklaracijas,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojusius ES ir Gruzijos vizų išdavimo tvarkos supaprastinimo ir readmisijos susitarimus,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 27 d. bendrą tarnybų darbinį dokumentą dėl Europos kaimynystės politikos įgyvendinimo Gruzijoje „2013 m. padaryta pažanga ir rekomendacijos dėl veiksmų“ (metinė pažangos ataskaita),

–  atsižvelgdamas į savo per pirmąjį svarstymą priimtą 2013 m. gruodžio 11 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Europos kaimynystės priemonė(2),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. balandžio 17 d. rezoliuciją dėl Rusijos spaudimo Rytų partnerystės šalims, ypač Rytų Ukrainos destabilizavimo(3),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 12 d. rezoliuciją dėl ES santykių su Rytų partnerystės šalimis vertinimo ir prioritetų nustatymo(4),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. rugsėjo 5 d. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos ataskaitą dėl demokratinių institucijų veikimo Gruzijoje,

–  atsižvelgdamas į Thomaso Hammarbergo darbą, atliktą vykdant ES specialiojo patarėjo konstitucinės bei teisinės reformos ir žmogaus teisių Gruzijoje klausimais pareigas, taip pat į jo ataskaitą ir rekomendacijas „Pereinamojo laikotarpio Gruzija. Žmogaus teisių padėties ataskaita: pagrindiniai faktai, įgyvendinti veiksmai ir tolesnės užduotys“ (2013 m. rugsėjo mėn.), taip pat į 2014 m. liepos 10 d. ataskaitą dėl kontrolinės misijos,

–  atsižvelgdamas į per pirmąjį svarstymą 2014 m. balandžio 16 d. priimtą Parlamento poziciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Gruzijos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo protokolo dėl Europos Sąjungos ir Gruzijos bendrojo susitarimo, kuriuo nustatomi Gruzijos dalyvavimo Sąjungos programose bendrieji principai, sudarymo projekto(5),

–  atsižvelgdamas į asociacijos darbotvarkę (toliau – darbotvarkė), kuri pakeis Europos kaimynystės politikos (EKP) veiksmų planą,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 49 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. gruodžio 18 d. teisėkūros rezoliuciją dėl sprendimo projekto(6),

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8–0042/2014),

A.  kadangi Gruzijoje yra tvirtas nacionalinis sutarimas dėl to, kad reikia integruotis į Vakarų struktūras, įskaitant ES ir NATO, ir tam pritaria įvairios politinės partijos; kadangi 69 proc. Gruzijos gyventojų pritaria asociacijos susitarimo su Europos Sąjunga pasirašymui, kaip rodo neseniai atliktas Nacionalinio demokratinio tarptautinių reikalų instituto tyrimas; kadangi šis bendras sutarimas turėtų užtikrinti galimybę sušvelninti dabartinę politinės padėties poliarizaciją ir sudaryti sąlygas pradėti konstruktyvų daugumos ir mažumos jėgų dialogą;

B.  kadangi 2012 m. parlamento rinkimai ir 2013 m. prezidento rinkimai Gruzijoje vyko sklandžiai ir buvo laikomasi Europos standartų; kadangi naujausioje Gruzijos istorijoje po šių rinkimų pirmą kartą valdžia buvo perduota taikiai ir demokratiškai ir tai galėtų būti pavyzdys visam regionui;

C.  kadangi Europa turėtų parodyti solidarumą su žlugus Sovietų Sąjungai nepriklausomybę atgavusiomis šalimis ir remti jų suverenitetą;

D.  kadangi Rusija, pažeisdama pagrindines tarptautinės teisės normas ir principus, tebėra okupavusi Gruzijos Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionus; kadangi faktiškai okupacinių pajėgų kontroliuojamuose regionuose vykdomas etninis valymas ir prievartiniai demografiniai pokyčiai ir šios pajėgos yra atsakingos už žmogaus teisių, įskaitant teisę laisvai judėti, palaikyti žmonių tarpusavio ryšius ir organizuoti švietimą gimtąja kalba, pažeidimus minėtuose regionuose;

E.  kadangi nuo Rožių revoliucijos Gruzija padarė didelę pažangą vykdydama reformas ir stiprindama ryšius su ES; kadangi Gruzija gavo papildomų lėšų pagal Rytų partnerystės integracijos ir bendradarbiavimo programą, nes padarė pažangą vykdydama reformas, kuriomis skatinamos žmogaus teisės ir demokratija; kadangi asociacijos susitarimo pasirašymas – tai tvirtas šios pažangos ir kartu Gruzijos užmojų ir įsipareigojimo siekti europinės integracijos pripažinimas;

F.  kadangi 2014 m. birželio 27 d. Briuselyje posėdžiaujant Europos Vadovų Tarybai pasirašyti Europos Sąjungos ir Gruzijos, Moldovos Respublikos ir Ukrainos asociacijos susitarimai; kadangi Europos Parlamentui ratifikuojant asociacijos susitarimą su Gruzija po to, kai buvo ratifikuoti susitarimai su Moldovos Respublika ir Ukraina, užbaigiamas vienas procesas ir kartu pradedamas naujas etapas kalbant apie šalių siekį ir ryžtą priartėti prie Europos Sąjungos;

G.  kadangi, įgyvendinant EKP, Rytų partnerystė padėjo sukurti politinę aplinką, palankią stiprinti santykius, greičiau pasiekti ES ir Gruzijos, kurias sieja stiprūs geografiniai, istoriniai ir kultūriniai ryšiai, politinę asociaciją ir vykdyti ekonominę integraciją, remiant politines, socialines ir ekonomines reformas ir palengvinant suartėjimą su ES;

H.  kadangi regioninės struktūros, įskaitant EURONEST parlamentinę asamblėją ir ES Juodosios jūros sinergiją, yra papildomi forumai, kuriuose galima dalytis asociacijos darbotvarkės įgyvendinimo patirtimi, informacija ir geriausia praktika;

I.  kadangi ES pabrėžia, kad Gruzija, laikydamasi tarptautinės teisės, turi teisę prisijungti prie bet kokios tarptautinės organizacijos ar aljanso, ir pakartoja, jog tvirtai tiki principu, kad jokia trečia šalis neturi veto teisės, jei kalbama apie suverenų kitos šalies sprendimą minėtais klausimais;

J.  kadangi Parlamentas visapusiškai remia Gruzijai taikomo vizų režimo liberalizavimą, kuris akivaizdžiai parodo glaudesnius ES ir Gruzijos santykius ir yra tiesiogiai naudingas žmonėms;

K.  kadangi susitarimo sudarymas nėra tikslas pats savaime, bet dalis platesnio proceso, per kurį šalis integruojasi į Europos bendruomenę teisiniu, ekonominiu, politiniu ir socialiniu požiūriu, todėl, siekiant šio tikslo, nepaprastai svarbūs įgyvendinimo aspektai;

L.  kadangi ES ir Gruzijos asociacijos susitarimas – ypač su prekyba susijęs jo skyrius – (dėl jo 2012 ir 2013 m. vyko derybos įgyvendinant Rytų partnerystę) yra, be kita ko, vienas iš plačiausio užmojo laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių ES kada nors vedė derybas su trečiąja šalimi;

M.  kadangi ES ir Gruzijos išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės (IVLPE) sukūrimas yra vienas iš svarbiausių susitarimo teikiamos abipusės naudos aspektų; kadangi prekybos svarba augimui, darbo vietų kūrimui, gerovei ir stabilumui yra neginčijama;

N.  kadangi sudarius Gruzijos ir ES IVLPE susitarimą Gruzija, norėdama turėti geresnę prieigą prie ES rinkos, turi prisiimti privalomus įsipareigojimus pritaikyti savo teisės aktus ir standartus, kad būtų laikomasi bendrų normų ir vertybių;

O.  kadangi ES bus naudingi sklandesni prekybiniai srautai ir geresnės sąlygos investuoti Gruzijoje;

P.  kadangi į IVLPE susitarimą įtrauktos kelios nuostatos, kuriomis siekiama reformuoti Gruzijos prekybos teisės aktus ir su prekyba susijusią politiką, laikantis ES teisyno ir juo remiantis, o tai leis modernizuoti šalies ekonomiką ir užtikrinti geresnę ir labiau nuspėjamą verslo aplinką, įskaitant mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) verslo aplinką;

Q.  kadangi suteikdama BLS+ lengvatų Gruzijai ES sudarė šalies ekonomikai itin palankias sąlygas;

R.  kadangi laikinas asociacijos susitarimo taikymas, pradėtas 2014 m. rugsėjo 1 d., padeda greičiau įgyvendinti asociacijos darbotvarkę;

S.  kadangi aktyvus Gruzijos dalyvavimas ir jos įsipareigojimas laikytis bendrų vertybių ir principų (be kita ko, laisvės, lygybės, demokratijos, pliuralizmo, teisinės valstybės, gero valdymo ir žmogaus teisių paisymo), paremtų bendra kiekvieno žmogaus unikalios vertės vizija, yra būtini, kad būtų tęsiamas šis procesas, būtų sėkmingai įgyvendintas šis susitarimas ir būtų užtikrintas jo tvarus poveikis šalies vystymuisi;

T.  kadangi tvirtesniais politiniais ir ekonominiais ryšiais bus užtikrintas didesnis viso Europos žemyno stabilumas, saugumas ir gerovė; kadangi mezgant glaudesnius ryšius su ES neturėtų būti panaikinti ar nutraukti tradiciniai, istoriniai, politiniai ir ekonominiai Gruzijos ryšiai su kitomis regiono šalimis, bet, priešingai, turėtų būti sudarytos sąlygos šaliai visapusiškai pasinaudoti visomis savo galimybėmis;

U.  kadangi Gruzija yra svarbi bendros energijos rinkos tiekimo grandinės dalis, kuri energijos išteklius iš Kaspijos jūros regiono tiekia į ES;

1.  šiltai sveikina pasirašius asociacijos susitarimą, nes tai yra svarbus žingsnis į priekį plėtojant ES ir Gruzijos santykius ir juo įtvirtinamas įsipareigojimas eiti politinės asociacijos ir ekonominės integracijos keliu; palankiai vertina 2014 m. Gruzijai suteiktą finansinę pagalbą pagal principą „daugiau lėšų už daugiau reformų“, pabrėžia, kad susitarimo ratifikavimas pats savaime nėra galutinis tikslas, o svarbiausia yra jo visapusiškas įgyvendinimas per kuo trumpesnį laikotarpį;

2.  palankiai vertina tai, kad Gruzijos parlamentas greitai vienbalsiai ratifikavo susitarimą, ir ragina valstybes nares taip pat jį greitai ratifikuoti;

3.  atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ES sutarties 49 straipsnį Gruzija, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, turi ES integracijos galimybę ir gali pateikti paraišką dėl narystės Sąjungoje, jeigu ji vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises bei užtikrina teisinės valstybės principą;

4.  pabrėžia, kad šis susitarimas apima visą tarptautiniu lygmeniu pripažįstamą Gruzijos teritoriją, yra skirtas visiems jos gyventojams ir juo siekiama sudaryti tvaraus vystymosi ir demokratijos Gruzijoje pagrindą;

5.  ragina Gruziją užtikrinti, kad reformos būtų įtvirtintos ir giliai įsišaknytų institucinėje struktūroje, kad būtų galima sukurti visuomenę, kurioje vyrautų pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų ir vyrų lygybė;

6.  ryšium su tuo pabrėžia, kad svarbu vykdyti konstruktyvų dialogą, kuriame dalyvautų visos partijos, kad būtų galima patvirtinti pagrindines reformas ir įsipareigojimus, numatytus asociacijos susitarime, remiantis konsensiniu pasirinkimu siekti europinės integracijos; ragina Gruzijos politines jėgas nesivadovauti principu, kad nugalėtojas pasiima viską, kaip darė ankstesnės vyriausybės, kad būtų galima įveikti ilgalaikę Gruzijos visuomenės poliarizaciją;

7.  teigiamai vertina asociacijos darbotvarkę, kuria sukuriama praktinė sistema, skirta svarbiausiems šio susitarimo tikslams įgyvendinti, ir kuri turėtų būti ES ir Gruzijos santykių plėtros pagrindu;

8.  pabrėžia, kad tiek Gruzija, tiek ES turėtų įsitraukti į darbotvarkės įgyvendinimą ir kad joje nustatyti prioritetai turėtų būti tinkamai techniškai ir finansiškai remiami, siekiant, kad Gruzija turėtų priemonių tęsti savo demokratines ir ekonomines reformas; ragina Komisiją ir valstybes nares koordinuoti savo paramą ir vadovautis darbotvarkės prioritetais programuojant finansavimą Gruzijai;

9.  ragina susitarimo šalis nustatyti mokymo poreikius, siekiant užtikrinti, kad Gruzija galėtų laikytis savo įsipareigojimų pagal susitarimą ir darbotvarkę;

10.  dar kartą patvirtina, kad remia Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat ragina užtikrinti susitarimo taikymą ir jo teikiamą naudą visai tarptautiniu lygmeniu pripažintai Gruzijos teritorijai; atsižvelgdamas į tai ragina ES toliau aktyviai dalyvauti siekiant išspręsti konfliktus, pasitelkus ES specialųjį įgaliotinį Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir pasinaudojant bendru pirmininkavimu Ženevos derybose ir ES stebėsenos misija (EUMM); ragina imtis ryžtingesnių veiksmų persvarstant ribojamuosius įstatymo dėl okupuotų teritorijų aspektus, kad būtų galima gauti maksimalią naudą iš susitarimo ir IVLPE;

11.  ragina Rusiją visapusiškai gerbti Gruzijos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, taip pat jos tarptautiniu lygmeniu pripažintų sienų neliečiamumą, atšaukti Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų atsiskyrimo pripažinimą ir nutraukti jų okupaciją, taip pat atitinkamai įsipareigoti nenaudoti jėgos prieš Gruziją; todėl smerkia okupuotos Abchazijos teritorijos ir Rusijos vadinamosios aljanso ir strateginės partnerystės sudarymą; vertina tai kaip Rusijos žingsnį įvykdyti visišką Abchazijos aneksiją; be to išreiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti sudaryta panaši vadinamoji okupuotos Cchinvalio (Pietų Osetija) teritorijos ir Rusijos sutartis; todėl ragina Rusijos Federaciją atšaukti vadinamąją sutartį ir laikytis savo įsipareigojimų pagal 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimą;

12.  palankiai vertina naujausias Gruzijos valdžios institucijų reformas, kuriomis siekiama toliau stiprinti už demokratijos, teisinės valstybės ir gero valdymo užtikrinimą atsakingų institucijų (ypač teisminių) stabilumą, nepriklausomumą ir veiksmingumą ir konsoliduoti žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos sistemą; pakartoja, jog svarbu užtikrinti, kad visos trys valdžios atšakos ir toliau išliktų atskirtos; ragina veiksmingai naudoti stabdžių ir atsvarų sistemą ir priežiūros mechanizmus;

13.  atkreipia dėmesį į Gruzijos valdžios institucijų pastangas demokratinių reformų srityje, be kita ko, reformuojant teismines institucijas, taip pat į poreikį tinkamai ir visapusiškai ištirti visus įtarimus dėl žmogaus teisių pažeidimų; pakartoja, kad Gruzijos teisingumo sektoriaus reforma ir toliau yra Gruzijos ir Europos Sąjungos prioritetas; pripažįsta pagrindinį lygybės prieš įstatymą principą ir procesinių teisių užtikrinimą; pabrėžia, kad būtina parengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nuteisimo atvejų suvestinę, kuria remiantis būtų galima įvertinti pažangą; ragina suvienodinti jurisprudenciją siekiant užtikrinti nuspėjamą teismų sistemą ir visuomenės pasitikėjimą; primena, kad reikėtų tęsti veiksmingą teisingumo sektoriaus reformų strategijos įgyvendinimą;

14.  pabrėžia, kad bet koks baudžiamasis persekiojimas turi būti skaidrus, proporcingas ir be politinės motyvacijos ir turėtų būti vykdomas griežtai laikantis tyrimo procedūrų ir tinkamo proceso principų ir visapusiškai gerbiant sąžiningo teismo principus, kaip nustatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje; ir toliau yra susirūpinęs dėl prokuratūros atskaitomybės trūkumo ir neaiškių kriterijų, pagal kuriuos skiriami prokurorai ir tyrėjai; primena, kad sąžiningumas ir profesionalumas turi būti pagrindiniai kriterijai skiriant asmenis į minėtas pareigas;

15.  primygtinai pabrėžia, kad Gruzijos valdžios institucijos turi siekti užtikrinti nacionalinį susitaikymą; reiškia susirūpinimą dėl to, kad daugybei ankstesnėje vyriausybėje dirbusių pareigūnų ir kai kuriems dabartinės opozicijos nariams iškelti kaltinimai dėl nusikalstamos veikos ir jie patalpinti į kalėjimą arba kardomojo kalinimo įstaigą; taip pat reiškia susirūpinimą dėl to, kad gali būti pasinaudota teismine sistema siekiant kovoti su politiniais oponentais, o tai galėtų neigiamai veikti Gruzijos siekį integruotis į Europą ir Gruzijos valdžios pastangas demokratinės reformos srityje; primena, kad vertingos politinės opozicijos buvimas yra labai svarbus kuriant subalansuotą ir brandžią politinę sistemą, kurios siekia Gruzija;

16.  pripažįsta, kad kaltinimai dėl vadinamojo selektyvaus teisingumo atvejų padarė neigiamą poveikį; ragina Gruzijos valdžios institucijas išvengti to, kad teisingumo sistema būtų naudojamasi kaip politinio susidorojimo priemone, ragina visas Gruzijos politines jėgas kuo labiau stengtis, kad ateityje kaltinimų būtų išvengta, ir tuo pat metu vykdyti rimtą kovą siekiant panaikinti korupciją ir piktnaudžiavimą valstybinėmis pareigomis;

17.  palankiai vertina ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro 2014 m. gruodžio 9 d. paskelbtą pranešimą dėl teismo procesų stebėsenos Gruzijoje ir ragina Gruzijos vyriausybę rimtai dėti pastangas, kad būtų pašalinti jame nurodyti trūkumai;

18.  teigiamai vertina Thomaso Hammarbergo darbą, atliktą vykdant ES specialiojo patarėjo pareigas, taip pat jo ataskaitą „Pereinamojo laikotarpio Gruzija“ ir 2014 m. liepos 10 d. ataskaitą dėl kontrolinio vizito; ragina Gruzijos valdžios institucijas įgyvendinti visas rekomendacijas, pateiktas tose ataskaitose;

19.  pažymi, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro rinkimų stebėjimo misija 2013 m. spalio mėn. įvykusius prezidento rinkimus didžia dalimi įvertino teigiamai ir kaip geriausius rinkimus Gruzijos istorijoje nuo nepriklausomybės atgavimo, kuriems pagrindą sudarė vilčių suteikę 2012 m. parlamento rinkimai; atsižvelgdamas į tai taip pat atkreipia dėmesį į Parlamento rinkimų stebėjimo misijos dalyvavimą;

20.  ragina Europos Sąjungą užtikrinti sinergiją kalbant apie paramos, teikiamos naudojantis Europos demokratijos fondu, Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemone, stabilumo priemone ir Pilietinės visuomenės programa, galimybes, kad būtų galima sustiprinti demokratijos procesą Gruzijoje;

21.  ragina Gruzijos valdžios institucijas toliau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, korupcija, sukčiavimu ir pinigų plovimu visais lygmenimis ir visose gyvenimo srityse, taip pat sukurti visiškai veikiančią ir tinkamai personalu aprūpintą nepriklausomą teismų sistemą, be kita ko, siekiant padidinti visuomenės pasitikėjimą teismais, ir ginti teisėtą ekonomiką; taip pat pabrėžia, kad svarbu depolitizuoti viešąjį administravimą, kad jis taptų veiksmingesnis ir būtų nepriklausomas nuo politinio kišimosi;

22.  pripažįsta Gruzijos ryžtą ir laimėjimus kuriant laisvą teisinės valstybės principu, demokratija ir socialiniu pliuralizmu pagrįstą visuomenę; atkreipia dėmesį į tai, kad šį procesą labai remia Gruzijos visuomenė; pabrėžia, kad labai svarbūs kovos su diskriminacija teisės aktai, siekiant užtikrinti visų mažumų, visų pirma etninių, religinių ir LGBT mažumų, lygiateisiškumą ir apsaugą; teigiamai vertina Gruzijos parlamento priimtą kovos su diskriminacija įstatymą ir ragina visapusiškai jo laikytis ir jį įgyvendinti laikantis ES teisės aktų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos teksto ir dvasios; pažymi, kad tai svarbus žingsnis įgyvendinant vizų režimo liberalizavimą; ragina Gruzijos valdžios institucijas šiuo klausimu vykdyti informavimo kampanijas;

23.  atkreipia dėmesį į Gruzijos veiksmus, kurių ji ėmėsi kovodama su islamofobija ir homofobija, laikydamasi savo tarptautinių įsipareigojimų; tačiau pabrėžia būtinybę veiksmingai patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus, atsakingus už islamofobijos ir homofobijos smurto aktus;

24.  teigiamai vertina Gruzijos atliktą darbą įgyvendinant susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos; taip pat teigiamai vertina didelę pažangą, pasiektą vykdant dialogą dėl vizų; pritaria tam, kad tuomet, kai bus patenkintos visos sąlygos, Gruzijai būtų laiku pradėtas taikyti bevizis režimas, nes tai būtų konkretus teigiamas žingsnis, naudingas Gruzijos piliečiams;

25.  ragina Gruzijos vyriausybę sukurti palankias sąlygas laisvai žiniasklaidai, nes tai skatina saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat sudaryti galimybes žiniasklaidai nepatiriant politinio arba ekonominio spaudimo teikti nepriklausomą ir objektyvią informaciją; ryšium su tuo ragina visapusiškai įgyvendinti įstatymą dėl žiniasklaidos nuosavybės skaidrumo;

26.  ragina vyriausybę toliau daryti pažangą teisinės valstybės ir teisės kreiptis į teismą srityje ir tuo tikslu priimti naują nepilnamečių justicijos kodeksą, kuris atitiktų tarptautinius standartus, siekiant skatinti visų vaikų teisę kreiptis į teismą; pabrėžia, kad reikia skubiai imtis socialinės apsaugos sistemos reformų siekiant sumažinti didėjančią socialinę nelygybę, nuo kurios visų pirma nukenčia vaikai, ir tai rodo didėjanti vaikų, gyvenančių žemiau nacionalinės skurdo ribos, procentinė dalis (27 proc. 2013 m., palyginti su 25 proc. 2011 m.) ir itin didelį skurdą patiriančių vaikų, gyvenančių už mažiau nei 1,25 JAV dolerio per dieną, procentinė dalis (atitinkamai 6 proc. ir 3,9 proc. visuomenės);

27.  teigiamai vertina priimtą naują darbo kodeksą ir pabrėžia poreikį jį įgyvendinti ir toliau gerinti darbo standartus ir socialinį dialogą, kad būtų laikomasi darbuotojų teisių ir darbo standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos;

28.  palankiai vertina Gruzijos ryžtą siekti glaudesnių ekonominių ryšių su ES apsiimant vykdyti nuodugnias bei sunkias ekonomines reformas;

29.  sveikina Gruziją, kad ji sugebėjo atlaikyti išorės spaudimą, inter alia, Rusijos spaudimą, ir nukreipti savo eksportą į naujas rinkas, ir skatina Gruziją ir ateityje laikytis šio kelio; smerkia ekonominio spaudimo politiką, kurią Rusija naudojo prieš Gruziją prieš pasirašant IVLPE susitarimą 2014 m. birželio mėn. ir po to;

30.  yra tvirtai įsitikinęs, kad IVLPE susitarimas duos ilgalaikės naudos Gruzijos ekonomikai ir prisidės prie jos gyventojų gyvenimo kokybės gerėjimo;

31.  džiaugdamasis pažymi, kad Gruzijos parlamentas 2014 m. liepos 18 d. ratifikavo susitarimą, todėl buvo galima pradėti laikinai taikyti IVLPE nuostatas nuo 2014 m. rugsėjo 1 d.

32.  ragina valstybių narių parlamentus kuo greičiau ratifikuoti asociacijos susitarimą, įskaitant IVLPE, kad visos susitarimo ekonominės ir prekybos nuostatos galėtų nedelsiant visiškai įsigalioti;

33.  pabrėžia, kad IVLPE sėkmė priklausys nuo to, ar abi šalys visapusiškai įgyvendins susitarime nustatytus įsipareigojimus; turėdamas tai mintyje ragina ES teikti Gruzijai visą reikalingą pagalbą, taip pat siekiant palengvinti Gruzijai tenkančią išlaidų naštą trumpuoju laikotarpiu; ragina valstybes nares dalytis su Gruzija savo praktine patirtimi ekonomikos reformų ir įstatymų derinimo srityse;

34.  mano, kad parlamentinis tikrinimas – tai esminė ES politikos demokratinės paramos sąlyga; todėl ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos Parlamentui laiku vykdyti reguliarią ir išsamią IVLPE susitarimo įgyvendinimo stebėseną;

35.  ragina Komisiją atidžiai stebėti IVLPE susitarimo įgyvendinimą, kad būtų užkirstas kelias socialiniam ir su aplinka susijusiam dempingui, visų pirma tam tikruose sektoriuose pereinamuoju laikotarpiu;

36.  ragina Komisiją padidinti Gruzijos pilietinės visuomenės organizacijoms teikiamą pagalbą ir žinias, kad jos galėtų atlikti vidinę reformų ir įsipareigojimų, kurių vyriausybė prisiėmė, ypač pagal asociacijos susitarimą ir darbotvarkę, stebėseną ir užtikrinti didesnę atskaitomybę už juos;

37.  ragina Gruzijos vyriausybę bendradarbiauti su pilietinės visuomenės organizacijomis ir NVO vykdant nuoseklų dialogą;

38.  palankiai vertina aktyvų Gruzijos dalyvavimą krizių valdymo operacijose pagal ES bendrą saugumo ir gynybos politiką ir ragina Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) kviesti Gruziją į visas svarbias pratybas ir mokymus;

39.  pabrėžia didelę ES specialiojo įgaliotinio Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir EUMM svarbą prisidedant prie saugumo ir stabilumo užtikrinimo teritorijose, esančiose šalia Abchazijos ir Pietų Osetijos regionų, ir ragina pratęsti jų įgaliojimus laikotarpiui po 2016 m.; taip pat ragina ES užtikrinti, kad būtų skirta pakankamai biudžeto lėšų jų įgaliojimams vykdyti;

40.  atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad Ženevos derybose nepadaryta esminės pažangos nepaisant Gruzijos valdžios institucijų pastangų konstruktyviai siekti, kad būtų sprendžiamos visos susirūpinimą keliančios saugumo ir humanitarinės problemos konflikto paveiktose teritorijose; ragina, kad ES imtųsi veiksmingesnio vaidmens šiame procese; smerkia sienų statymo ant administracinės Abchazijos ir Cchinvalio (Pietų Osetijos) regionų ribos procesą, nes taip plečiamas okupuotų teritorijų plotas Gruzijos nenaudai ir tai turi sunkių humanitarinių pasekmių vietos gyventojams ir neleidžia stiprinti pasitikėjimo;

41.  remia teigiamus Gruzijos vyriausybės vykdomus veiksmus siekiant gerinti santykius su Rusija; ragina Rusiją, kuri yra svarbi veikėja regione, konstruktyviai siekti taikaus konfliktų sprendimo, ypač pasitelkiant Ženevos derybas, kurios dalyviai įgalioti stebėti, kaip įgyvendinamas 2008 m. rugpjūčio 12 d. Rusijos ir Gruzijos susitarimas dėl ugnies nutraukimo; mano, kad abi šalys turi visapusiškai laikytis visų susitarimo dėl ugnies nutraukimo nuostatų, ypač Rusija turi laikytis įsipareigojimo išvesti visas savo karines pajėgas ir nuostatos, kuria numatoma, kad Rusija privalo užtikrinti visapusišką ir neribotą EUMM prieigą prie atsiskyrusių Abchazijos ir Cchinvalio regiono (Pietų Osetijos) teritorijų; pabrėžia, kad reikia užtikrinti saugų ir orų pabėgėlių ir šalies viduje perkeltų asmenų grįžimą į jų nuolatines gyvenamąsias vietas;

42.  pabrėžia, kad svarbu plėsti žmonių tarpusavio ryšius visais lygmenimis konflikto paveiktuose regionuose, siekiant sudaryti reikiamas sąlygas tvariam dialogui ir toliau skatinti pasitikėjimo stiprinimą, kad būtų daroma pažanga taikos procese ir pasiektas šalių susitaikymas;

43.  pakartoja, jog yra įsitikinęs, kad asociacijos procesas nekelia grėsmės Rusijos politiniams ir ekonominiams interesams, ir apgailestauja, kad Rusijos vadovai mano kitaip; pažymi, kad kiekviena šalis turi teisę pati priimti savo politinius sprendimus ir kad ES bendradarbiavimo su Rytų partnerėmis tikslas – skleisti gerovę ir didinti politinį ir socialinį stabilumą, o dėl to naudos gaus visos regiono šalys;

44.  nurodo, kad įsigaliojus ES ir Gruzijos asociacijos susitarimui ir, kaip tikėtina, Armėniją įtraukus į Muitų sąjungą, o Azerbaidžanui nepriklausant jokiam ekonominiam blokui, įskaitant PPO, galėtų suirti tradiciniai ekonominiai regiono ryšiai; visapusiškai pritaria progresiniam diferencijavimui, numatytam pagal Rytų partnerystę, jeigu atsižvelgiama į skirtingą partnerių užmojų ir pajėgumų lygį, tačiau yra įsitikinęs, jog norint, kad ES veiksmingai prisidėtų prie Pietų Kaukazo stabilumo ir ekonominės plėtros, būtina taikyti regioninį požiūrį; todėl ragina Komisiją padėti regiono šalims spręsti problemas, galinčias kilti dėl minėtos situacijos, ir pagelbėti Gruzijai dėti naujas pastangas siekiant skatinti naujų formų bendradarbiavimą Pietų Kaukazo regione;

45.  atkreipia dėmesį į svarbią Gruzijos poziciją dėl pietinio dujų koridoriaus plėtros, naftos tranzito ir dujotiekio, nes tai galėtų turėti strateginės svarbos Europos energetiniam saugumui; ryšium su tuo ragina statant energetikos infrastruktūros objektus visapusiškai laikytis ES aplinkosaugos standartų; taip pat pabrėžia, kad svarbu įvairinti energijos šaltinius, visų pirma atsižvelgiant į atsinaujinančiuosius energijos išteklius, ir suderinti klimato kaitos politiką ir tikslus su atitinkama ES politika ir tikslais;

46.  ragina Komisiją aktyviai padėti Gruzijos valdžios institucijoms ir jas stebėti įgyvendinant hidroelektrinių statybai, reorganizavimui ir rekonstrukcijai skirtą investicinę programą ir raginti jas visapusiškai laikytis ES standartų ir normų, visų pirma, kai tai susiję su didesnių hidroelektrinių poveikio aplinkai vertinimu;

47.  pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su Gruzijos parlamentu, nes tai vienas iš būdų stebėti susitarimo ir darbotvarkės įgyvendinimą; laikosi nuomonės, kad dėl susitarimo įsigaliojimo ir sukurtos naujos institucinės bendradarbiavimo sistemos, apimančios Asociacijos tarybą, reikia panašiai sustiprinti ryšius parlamentų lygmeniu; taigi mano, kad, atsižvelgiant į skirtingą santykių su Armėnija ir Azerbaidžanu mastą, būtina sukurti specialų parlamentinį ES ir Gruzijos asociacijos komitetą;

48.  ragina Gruziją pateikti Gruzijos, įskaitant Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijas, visuomenei visapusišką informaciją apie Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimą, bendradarbiaujant su ES specialiuoju įgaliotiniu Pietų Kaukaze ir krizės Gruzijoje klausimais ir EUMM;

49.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir Gruzijos vyriausybei bei parlamentui.

(1) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 137.
(2) Priimti tekstai, P7_TA(2013)0567.
(3) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0457.
(4) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0229.
(5) Priimti tekstai, P7_TA(2014)0404.
(6) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0111.


Asociacijos susitarimas su Gruzija ***
PDF 205kWORD 51k
2014 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento teisėkūros rezoliucija dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo sudarymo Europos Sąjungos vardu projekto (09827/2014 – C8-0129/2014 – 2014/0086(NLE))
P8_TA(2014)0111A8-0041/2014

(Pritarimo procedūra)

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos sprendimo projektą (09827/2014),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos bei jų valstybių narių ir Gruzijos asociacijos susitarimo projektą (17901/2013),

–  atsižvelgdamas į prašymą dėl pritarimo, kurį Taryba pateikė pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 217 straipsnį, 218 straipsnio 6 dalies antros pastraipos a punktą, 218 straipsnio 7 dalį ir 8 dalies antrą pastraipą (C8-0129/2014),

–  atsižvelgdamas į 2011 m. lapkričio 17 d. rezoliuciją su Europos Parlamento rekomendacijomis Tarybai, Komisijai ir Europos išorės veiksmų tarnybai dėl derybų dėl ES ir Gruzijos asociacijos susitarimo(1),

–  atsižvelgdamas į 2014 m. gruodžio 18 d. ne teisėkūros rezoliuciją(2) dėl sprendimo projekto,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 99 straipsnio 1 dalies pirmą ir trečią pastraipas, 99 straipsnio 2 dalį ir 108 straipsnio 7 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto rekomendaciją ir Tarptautinės prekybos komiteto nuomonę (A8-0041/2014),

1.  pritaria susitarimo sudarymui;

2.  paveda Pirmininkui perduoti Parlamento poziciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių bei Gruzijos vyriausybėms ir parlamentams.

(1) OL C 153 E, 2013 5 31, p. 137.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0110.

Teisinė informacija - Privatumo politika