Rodyklė 
 Ankstesnis 
 Kitas 
 Visas tekstas 
Procedūra : 2015/2564(RSP)
Procedūros eiga plenarinėje sesijoje
Dokumentų priėmimo eiga :

Pateikti tekstai :

RC-B8-0217/2015

Debatai :

Balsavimas :

PV 11/03/2015 - 9.18
CRE 11/03/2015 - 9.18
Balsavimo rezultatų paaiškinimas
Balsavimo rezultatų paaiškinimas

Priimti tekstai :

P8_TA(2015)0070

Priimti tekstai
PDF 231kWORD 79k
Trečiadienis, 2015 m. kovo 11 d. - Strasbūras Galutinė teksto versija
Kova su seksualine prievarta prieš vaikus internete
P8_TA(2015)0070RC-B8-0217/2015

2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl seksualinės prievartos prieš vaikus internete (2015/2564(RSP))

Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į 1989 m. lapkričio 20 d. JT vaiko teisių konvenciją ir jos protokolus,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį,

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 7, 8, 47, 48 ir 52 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2001 m. lapkričio 23 d. Europos Tarybos konvenciją dėl elektroninių nusikaltimų,

–  atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 25 d. Europos Tarybos konvenciją dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR(1),

–  atsižvelgdamas į Europolo 2014 m. Organizuoto nusikalstamumo internete grėsmės vertinimo ataskaitą,

–  atsižvelgdamas į JT Vaiko teisių komiteto bendrąją pastabą Nr. 14 (2013) dėl vaiko teisės į tai, kad pirmenybė būtų teikiama jo interesams,

–  atsižvelgdamas į 2011 m. vasario mėn. patvirtintą ES vaiko teisių darbotvarkę,

–  atsižvelgdamas į savo 2014 m. lapkričio 27 d. rezoliuciją dėl JT vaiko teisių konvencijos 25-ųjų metinių(2),

–  atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Ypatingas dėmesys vaikų klausimui ES vykdant išorės veiksmus“ (COM(2008)0055),

–  atsižvelgdamas į ES vaiko teisių propagavimo ir apsaugos gaires,

–  atsižvelgdamas į 2012–2016 m. ES strategiją prekybai žmonėmis panaikinti, ypač į nuostatas dėl finansavimo siekiant parengti vaikų apsaugos sistemų ir keitimosi geriausia praktika gaires,

–  atsižvelgdamas į savo 2015 m. vasario 12 d. plenarinio posėdžio diskusiją dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.  kadangi seksualinė prievarta prieš vaikus ir jų seksualinis išnaudojimas, įskaitant vaizdinę prievartos prieš vaikus medžiagą, yra sunkūs pagrindinių teisių pažeidimai, pirmiausia – vaiko teisės į apsaugą ir rūpinimąsi savo gerovės labui, kaip numatyta 1989 m. JT vaiko teisių konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, pažeidimai;

B.  kadangi įgyvendinant bet kokias kovos su šiais pažeidimais priemones pirmenybė turi būti teikiama vaiko interesams, kaip nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir JT vaiko teisių konvencijoje;

C.  kadangi sunkių baudžiamųjų nusikaltimų atvejais, pvz., kai vaikai seksualiai išnaudojami arba disponuojama vaizdine prievartos prieš vaikus medžiaga, būtina vadovautis visapusišku požiūriu, kuris apimtų nusikaltimo tyrimą, nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą, nukentėjusių vaikų apsaugą ir šio reiškinio prevenciją;

D.  kadangi internetas vaikams gali kelti konkretų pavojų, nes jiems tampa pasiekiama vaikų seksualinio išnaudojimo medžiaga arba jais gali būti šiuo tikslu pasinaudota, jie gali patekti į interneto agresorių akiratį, būti įtraukti į keitimąsi smurtine medžiaga, patirti bauginimą, priekabiavimą arba būti viliojami; kadangi šių pavojų poveikį vaikams didina paplitęs naudojimasis mobiliosiomis technologijomis ir internetu bei nevaržoma prieiga prie jų;

E.  kadangi kova su smurtu prieš vaikus internete turėtų būti įtraukta į platesnę strategiją, pagal kurią būtų tiriamas bendras seksualinės prievartos prieš vaikus ir jų išnaudojimo reiškinys, vis dar labiausiai susijęs su nusikaltimais, vykdomais ne internete, o padedant pažįstamų ratui ir sąmoningai už interneto ribų veikiančių asmenų;

F.  kadangi seksualinis išnaudojimas interneto aplinkoje gali būti įvairus: jaunuoliai gali būti įkalbami ar priverčiami atsiųsti ar paskelbti atviro seksualinio turinio nuotraukas su savimi, dalyvauti atliekant seksualinius veiksmus naudojantis internetine vaizdo kamera ar išmaniuoju telefonu arba dalyvauti seksualinio pobūdžio pokalbiuose keičiantis žinutėmis ar internetu, taigi išnaudotojai ir interneto agresoriai gali grasinti išsiuntinėti nuotraukas, vaizdo įrašus ar pokalbių kopijas jaunuolio draugams ar šeimos nariams, nebent jie toliau dalyvautų seksualinėje veikloje; kadangi nuotraukomis ir (arba) vaizdo įrašais gali būti toliau dalijamasi praėjus daug laiko po to, kai seksualinė prievarta liovėsi, ir ši medžiaga gali likti laisvai prieinama kiekvienam pageidaujančiam ją pamatyti internete, taigi išlieka nuolatinis pavojus, kad aukos patirs pakartotinę viktimizaciją ir stigmatizaciją;

G.  kadangi priemonės, kurių ėmėsi valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią neteisėtam interneto turiniui, ne visada buvo pakankamai veiksmingos;

H.  kadangi numatant tyrimo priemones, prieinamas atsakingiesiems už seksualinės prievartos prieš vaikus tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą, reikėtų atsižvelgti, inter alia, į proporcingumo principą ir tiriamų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, kaip nustatyta ES ir valstybių narių teisėje;

I.  kadangi nepilnamečių vaikų apsaugos skaitmeniniame pasaulyje klausimas turi būti sprendžiamas ir pramonės atstovų iniciatyvomis, kad jie suvoktų irgi esantys atsakingi, įskaitant vaikų, tėvų ir mokytojų švietimą bei mokymą siekiant, kad neteisėtas turinys nebūtų prieinamas nepilnamečiams;

J.  kadangi dėl savo tarptautinio pobūdžio vaikų išnaudojimas ir vaikų seksualinis išnaudojimas internete, kuris susieja šimtus šalių ir jų teisinių jurisdikcijų bei teisėsaugos institucijų, yra tarptautinė problema, taigi turi būti rastas tarptautinis sprendimas; kadangi būtina susirūpinti dėl to, kad prekiautojai žmonėmis seksualinės prievartos internete tikslu naudojasi teisinės tapatybės neturinčiais vaikais, kuriuos pražiūri institucijos;

K.  kadangi dėl nusikaltimo pobūdžio ir aukų amžiaus informacija apie daugumą vaikų seksualinio išnaudojimo ir prievartos prieš juos sričių teisėsaugos institucijų nepasiekia – tai įsisenėjusi problema, kuri šiai nusikalstamumo rūšiai būdinga labiau negu kitoms; kadangi dėl šios priežasties turimi duomenys apie padarytų nusikaltimų skaičių teisingai neatspindi problemos masto; kadangi, remiantis nevyriausybinių organizacijų (NVO) pateikta informacija dėl interneto puslapių, kuriuose pateikiama prievartos prieš vaikus medžiaga, virš 80 proc. aukų amžius nesiekia 10 metų; kadangi, Tarptautinės karštųjų interneto linijų asociacijos duomenimis, išaugo seksualinę prievartą patyrusių kūdikių, taip pat itin žiaurios ir sadistinio pobūdžio prievartos atvejų skaičius;

L.  kadangi daug nusikaltėlių naudojasi tinklu „Darknet“, kuriame jie kuria anonimines bendruomenes ir naudojasi su prievarta prieš vaikus susijusiai medžiagai skirtais slaptais forumais, interneto svetainių paslaugomis, socialinių tinklų platformomis ir šios medžiagos kaupimo paslaugų teikėjais: taip sudaromos sąlygos seksualiniam vaikų išnaudojimui ir jis skatinamas praktiškai nepaliekant pėdsakų;

M.  kadangi daug nusikaltėlių, siekdami apsaugoti savo veiklą, naudoja tokias apsaugines priemones, kaip šifravimas ir kt., taigi teisėsaugos organai, atlikdami tyrimus, susiduria su didžiuliais iššūkiais;

N.  kadangi NVO atskleidė, kad 2012 m. lygiai aštuoni aukščiausio lygmens platintojai buvo atsakingi už 513 komercinių prievartos prieš vaikus medžiagos pavadinimų ir kad visi iš dešimties 2012 m. užregistruotų produktyviausių pavadinimų buvo susiję su vienu aukščiausio lygmens platintoju;

O.  kadangi valstybės narės iki 2013 m. gruodžio 18 d. turėjo į nacionalinę teisę perkelti Direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija ir kadangi iki šiol ją visapusiškai įgyvendino mažiau nei pusė valstybių narių;

1.  primygtinai pabrėžia, kad vaikų apsauga ir saugios aplinkos jiems vystytis užtikrinimas – vienas svarbiausių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių tikslų;

2.  primygtinai pabrėžia, jog turi būti užtikrintos vaikų teisės ir apsauga internete ir jog būtina imtis veiksmų siekiant užtikrinti, kad bet koks neteisėtas turinys būtų nedelsiant pašalintas ir apie jį būtų pranešta teisėsaugos institucijoms, taip pat kad esama pakankamai teisinių priemonių nusikaltimams tirti ir nusikaltėliams persekioti;

3.  mano, kad vaikų asmens duomenys internete turi būti tinkamai apsaugoti ir kad vaikams būtina paprastai jiems suprantamu būdu paaiškinti, kuo rizikuojama naudojantis savo asmens duomenimis internete ir kokios gali būti šito pasekmės; atkreipia dėmesį į svarbius pokyčius, kuriuos atneš duomenų apsaugos reforma siekiant dar labiau saugoti vaiko teises internete;

4.  pabrėžia, kad būtina vadovautis visapusišku ES mastu suderintu požiūriu siekiant nuoseklumo formuojant politiką ir įgyvendinant pagal ją numatytus veiksmus, kurie apimtų kovą su nusikalstamumu ir pagrindines teises, privatumą, duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą, vartotojų apsaugą ir e. prekybą;

5.  mano, kad būtina imtis tolesnių kovos su viliojimu kibernetinėje erdvėje veiksmų ir kad Komisija kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis, pilietine visuomene, socialinės žiniasklaidos bendrovėmis, tėvais, mokytojais, socialiniais darbuotojais, vaikų apsaugos pareigūnais, pediatrais, taip pat jaunimo ir vaikų organizacijomis turi atlikti aktyvų vaidmenį išsamiau informuojant šiuo klausimu: turi būti apibrėžtos gairės, keičiamasi gerąja praktika, kuriamos socialinės platformos, skirtos bendradarbiauti ir keistis informacija šiuo klausimu, siekiant įvardyti galimą riziką ir grėsmę vaikams;

6.  ragina Komisiją ir valstybes nares inicijuoti informavimo kampaniją ir į ją įtraukti visus susijusius veikėjus, siekiant suteikti galių vaikams, padėti tėvams ir pedagogams suvokti interneto keliamą pavojų ir jį valdyti, taip pat užtikrinti vaikų saugumą internete, padėti valstybėms narėms rengti seksualinės prievartos internete prevencijos programas, skatinti informavimo kampanijas atsakingo elgesio socialinėje žiniasklaidoje klausimu bei raginti svarbiausias paieškos sistemas ir socialinės žiniasklaidos tinklus imtis iniciatyvos siekiant užtikrinti vaikų saugumą internete;

7.  ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad vaikams būtų paprasčiau pranešti apie prievartą ir kad jie tai darytų nuolat, taip pat tobulinti ir stiprinti veiksmus, kurių imamasi reaguojant į tokius pranešimus, ir svarstyti galimybę kurti sistemingus tiesioginio informavimo mechanizmus; pritaria tam, kad būtų kuriamos vaikams skirtos karštosios linijos, kuriomis naudodamiesi jie galėtų anonimiškai pasiskųsti patyrę prievartą;

8.  pabrėžia, kad būtina gerinti tarptautinį bendradarbiavimą ir tarpvalstybinius tyrimus šioje srityje remiantis bendradarbiavimo susitarimais bei stiprinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą – taip pat ir dalyvaujant Europolui ir Europos kovos su elektroniniu nusikalstamumu centrui (EC3) – siekiant veiksmingiau tirti ir ardyti vaikus seksualiai išnaudojančių nusikaltėlių tinklus bei traukti šiuos nusikaltėlius baudžiamojon atsakomybėn, prioritetą teikiant nuketėjusių vaikų teisėms ir saugumui;

9.  atsižvelgdamas į tai teigiamai vertina bendrą ES ir 55 viso pasaulio šalių, susibūrusių į Pasaulinę kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete sąjungą, iniciatyvą, kurios tikslas – išgelbėti daugiau aukų, užtikrinti veiksmingesnį baudžiamąjį persekiojimą, didinti informuotumą ir apskritai apriboti internete prieinamos seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagos kiekį; ragina Komisiją reguliariau pranešti apie pažangą, padarytą padedant šiai sąjungai; ragina valstybes nares šias rekomendacijas įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu;

10.  ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti ir stiprinti išteklius, kurie numatyti aukoms identifikuoti ir aukoms reikalingoms paslaugoms teikti, ir ragina skatinti skubiai kurti reikiamas platformas bei stiprinti esamas Europolo platformas;

11.  ragina valstybes nares įgyvendinti Direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai;

12.  mano, kad nepaprastai svarbu vartoti teisingas nusikaltimų prieš vaikus sąvokas, įskaitant seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdinės medžiagos aprašymą, taip pat vartoti deramą sąvoką „seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga“, o ne sąvoką „vaikų pornografija“;

13.  ragina valstybes nares tinkamai aprūpinti nacionalinius ryšių punktus, kad jie galėtų pranešti apie nusikalstamą ir žalingą turinį ir elgesį internete, kaip numatyta Direktyvoje 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija;

14.  primena, jog valstybės narės turi imtis būtinų priemonių ir užtikrinti, kad asmenys, kurie baiminasi galintys įvykdyti nors kurį su seksualine prievarta ir seksualiniu išnaudojimu susijusį nusikaltimą, prireikus galėtų pasinaudoti veiksmingomis intervencijos programomis arba priemonėmis, skirtomis tokių nusikaltimų įvykdymo rizikai įvertinti ir užkirsti jai kelią;

15.  prašo suteikti valstybių narių teisėsaugos institucijoms ir Europolui reikiamas lėšas, žmogiškuosius išteklius, tyrimo įgaliojimus ir techninius pajėgumus – taip jie galėtų rimtai ir veiksmingai sekti nusikaltėlius, tirti nusikaltimus ir traukti už juos baudžiamojon atsakomybėn – įskaitant tinkamus mokymus kompetencijai teisminiuose ir policijos daliniuose ugdyti bei naujiems pajėgumams aukštųjų technologijų srityje įgyti, siekiant atremti iššūkius, susijusius su didžiulio prievartos prieš vaikus vaizdinės medžiagos kiekio (taip pat ir vadinamajame tamsiajame tinkle slepiamos medžiagos) analize, kad nusikaltėliai būtų susekti ir nuteisti, o vaikams būtų užtikrintas saugumas ir apsaugotos jų teisės;

16.  su susirūpinimu atkreipia dėmesį į tai, kad auga komercinis vaikų išnaudojimas internete ir plečiasi jo tendencijos, įskaitant naujas prievartos prieš vaikus medžiagos platinimo ir atsiskaitymo už ją priemones, ypač naudojantis vadinamuoju giliuoju internetu ir tinklu „Darknet“, ypač į mokamų tiesioginių prievartos transliacijų reiškinį; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares toliau palaikyti ryšius su alternatyvių mokėjimo sistemų atstovais, kad būtų galima rasti geresnio bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis galimybes, įskaitant bendrus mokymus, siekiant lengviau atpažinti mokėjimo procedūras, susijusias su komerciniu prievartos prieš vaikus medžiagos platinimu;

17.  ragina vadovautis veiksminga partneryste, kuri apimtų teisėsaugos institucijas, teismines institucijas, informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorių, interneto paslaugų teikėjus, serverių paslaugų teikėjus, socialinės žiniasklaidos bendroves, bankų sektorių ir NVO, įskaitant jaunimo ir vaikų organizacijas, pagrįstu požiūriu, taip pat ragina šiuos subjektus dalyvauti teisėtai keičiantis informacija, siekiant užtikrinti vaiko teises ir jų apsaugą internete, o neteisėtą turinį nedelsiant šalinti ir apie tai informuoti teisėsaugos institucijas, kurios prireikus turėtų reguliariai pranešti apie savo tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, vykdomus remiantis šia svarbia informacija; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina vykdomųjų direktorių koalicijos pastangas užtikrinti, kad internetas taptų geresnė vieta vaikams, taip pat Europos finansinės koalicijos prieš komercinį seksualinį vaikų išnaudojimą internete veiklą;

18.  pabrėžia, kad neteisėtas interneto turinys turėtų būti nedelsiant šalinamas taikant reikiamas teisines procedūras; atkreipia dėmesį į IRT sektoriaus, interneto paslaugų ir serverių paslaugų teikėjų vaidmenį užtikrinant greitą ir veiksmingą neteisėto interneto turinio pašalinimą atsakingos teisėsaugos institucijos prašymu;

19.  primygtinai ragina valstybes nares, kurios dar nėra į nacionalinę teisę perkėlusios Direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, tai padaryti; todėl ragina Komisiją griežtai stebėti, kad direktyva būtų visapusiškai ir veiksmingai įgyvendinta, ir laiku pranešti apie savo išvadas Parlamentui ir jo atsakingam komitetui;

20.  paveda savo Piliečių teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetui toliau stebėti, kaip įgyvendinama Direktyva 2011/93/ES, ir atlikti išsamią dabartinės kovos su seksualine prievarta prieš vaikus politikos programos analizę parengiant Direktyvos 2011/93/ES įgyvendinimo ataskaitą ir apie tai informuojant per plenarinį posėdį;

21.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai ir valstybių narių parlamentams.

(1) OL L 335, 2011 12 17, p. 1.
(2) Priimti tekstai, P8_TA(2014)0070.

Teisinis pranešimas - Privatumo politika