2015 m. kovo 12 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo ir demokratijos padėties Rusijoje (2015/2592(RSP))
Europos Parlamentas,
– atsižvelgdamas į ankstesnius EP pranešimus ir rezoliucijas dėl Rusijos, visų pirma į 2012 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl bendrų vizų išdavimo apribojimų nustatymo Rusijos pareigūnams, susijusiems su Sergejaus Magnitskio byla(1), 2013 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl įstatymo viršenybės Rusijoje(2) ir 2014 m. kovo 13 d. rezoliuciją „Rusija. Bolotnajos aikštės įvykiuose dalyvavusių demonstrantų nuteisimas“(3), 2014 m. spalio 23 d. rezoliuciją dėl NVO „Memorial“ (2009 m. Sacharovo premijos laimėtoja) uždarymo Rusijoje(4) ir 2015 m. sausio 15 d. rezoliuciją dėl Rusijos ir ypač Aleksejaus Navalno atvejo(5),
– atsižvelgdamas į 2015 m. vasario 28 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai Federicos Mogherini pareiškimą dėl Boriso Nemcovo nužudymo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 4 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės pareiškimą dėl toliau vykdomo Nadijos Savčenko kalinimo,
– atsižvelgdamas į 2015 m. kovo 3 d. Komisijos pirmininko pavaduotojos ir Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės atstovo spaudai pareiškimą dėl atsisakymo leisti EP narei Sandrai Kalnietei atvykti į Rusijos Federacijos teritoriją,
– atsižvelgdamas į 2014 m. kovo 4 d. Rusijos Federacijos žmogaus teisių ombudsmeno Vladimiro Lukino pareiškimą dėl viešų demonstracijų Maskvoje ir veiksmų, kurių ėmėsi teisėsaugos tarnybos,
– atsižvelgdamas į 2013 m. lapkričio 28 d. ES ir Rusijos konsultacijas žmogaus teisių klausimais,
– atsižvelgdamas į galiojantį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS), nustatantį Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Rusijos Federacijos partnerystę, ir į sustabdytas derybas dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo,
– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 123 straipsnio 2 ir 4 dalis,
A. kadangi Borisas Nemcovas, buvęs Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojas ir Nižnij Novgorodo srities gubernatorius, iškilus posovietinės Rusijos visuomenės ir ekonomikos reformų aktyvistas ir vienas iš Rusijos liberalios ir demokratinės opozicijos lyderių, buvo nužudytas netoli Kremliaus likus dviem dienoms iki 2015 m. kovo 1 d. numatytos jo paties organizuotos demonstracijos prieš ekonominės krizės padarinius ir konfliktą Ukrainoje;
B. kadangi keletą savaičių iki nužudymo Borisas Nemcovas tyrė Rusijos dalyvavimą Donbaso konflikte ir ketino paskelbti ataskaitą šia tema; kadangi dėl Boriso Nemcovo nužudymo suimti penki asmenys, tačiau dar nėra aišku, ar kuris nors iš jų iššovė mirtinus šūvius; kadangi Rusijos valdžios institucijos neleido kai kuriems Europos Parlamento nariams ir kai kurioms valstybinėms delegacijoms atvykti į Rusijos Federacijos teritoriją, taigi, neleido jiems dalyvauti Boriso Nemcovo laidotuvėse;
C. kadangi Borisas Nemcovas aktyviai ragino siekti modernios, klestinčios, demokratiškos ir pasauliui atviros Rusijos Federacijos;
D. kadangi Rusijos Federacija, pilnateisė Europos Tarybos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narė ir Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją ratifikavusi šalis, įsipareigojo laikytis visuotinių demokratijos, teisinės valstybės ir pagarbos pagrindinėms laisvėms ir žmogaus teisėms principų;
E. kadangi žmogaus teisių padėtis Rusijoje pastaraisiais metais vis prastėjo ir kadangi Rusijos valdžios institucijos priėmė kelis įstatymus, kuriuose įtvirtintos dviprasmiškos nuostatos, naudojamos siekiant dar labiau apriboti opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų veiklą ir suvaržyti žodžio ir susirinkimų laisvę; kadangi Teisingumo ministerija pasinaudojo naujais įgaliojimais – įvardijo 42 organizacijas kaip „užsienio agentus“, įskaitant geriausius ekspertus ir didžiausią autoritetą turinčias šalies žmogaus teisių organizacijas, ir pasinaudojo biurokratiniais pretekstais mėgindama uždaryti kelias kitas organizacijas; kadangi 2015 m. sausio mėn. Valstybės Dūma ėmėsi pirmųjų veiksmų, kad patvirtintų naująjį įstatymą, pagal kurį bus draudžiama „nepageidaujamų“ užsienio organizacijų veikla;
F. kadangi Parlamentas ne kartą reiškė susirūpinimą dėl demokratijos padėties Rusijoje ir dėl to, kad ji nuolat nesilaiko teisinės valstybės principų ir negerbia pagrindinių teisių; kadangi Rusijoje nesilaikoma teisinės valstybės principo, teisingo teismo proceso standartų, tinkamo proceso ir teisminių institucijų nepriklausomumo principų; kadangi paskutiniai prezidento ir Valstybės Dūmos rinkimai neatitiko ESBO standartų;
G. kadangi keli pastaraisiais metais vykę teismo procesai ir nagrinėtos bylos, įskaitant A. Navalno, S. Magnitskio, M. Chodorkovskio ir A. Politkovskajos bylas, sukėlė abejonių dėl Rusijos Federacijos teisminių institucijų nešališkumo ir nepriklausomumo; kadangi šios didelio atgarsio sulaukusios bylos yra tik geriausiai už Rusijos ribų žinomi pavyzdžiai, parodantys Rusijos valstybės sisteminį įstatymų viršenybės principų nesilaikymą ir teisingumo savo piliečiams neužtikrinimą;
H. kadangi vis labiau reikalinga vieninga, tvirta, nuosekli ir visapusiška ES politika Rusijos atžvilgiu, kurią remtų visos valstybės narės, teikdamos pagalbą, išreikšdamos paramą ir griežtą bei pagrįstą kritiką, paremtą visuotinėmis vertybėmis, kurių įsipareigojo laikytis tiek ES, tiek Rusija;
I. kadangi ES ne kartą siūlė pagalbą ir ekspertines žinias Rusijai, pasinaudojant Partneryste siekiant modernizavimo, kad būtų stiprinama teisinė valstybė, vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai ir panaudojamas visas jos ekonomikos potencialas;
J. kadangi 2015 m. vasario 19 d. Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas nuteistas penkiolikai parų kalėjimo už lankstinukų, informuojančių apie būsimą demonstraciją, dalinimą; kadangi 2014 m. gruodžio 30 d. teismas nuteisė jį 3,5 metų lygtine kalėjimo bausme, o jo brolį Olegą Navalną – 3,5 metų kalėjimo bausme;
K. kadangi 2015 m. kovo 4 d. Maskvos teismas atmetė dar vieną Nadijos Savčenko skundą dėl neteisėto jos sulaikymo Rusijos Federacijos teritorijoje, kuriame ji nurodė, kad turi teisę į neliečiamybę kaip Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE) narė; kadangi 2015 m. kovo 4 d. Nadija Savčenko jau badavo 82 dienas ir kadangi po tokio ilgo laikotarpio jai gresia nepataisoma žala sveikatai arba mirtis;
L. kadangi praėjo šeši mėnesiai nuo Estijos policijos pareigūno Estono Kohvero, kurį, pažeisdamos tarptautinę teisę, Rusijos saugumo tarnybos pagrobė Estijos teritorijoje pagrobimo; kadangi jis ir toliau neteisėtai laikomas Lefortovo kalėjime Maskvoje; kadangi jam nėra suteikiama tinkama teisinė pagalba, atimta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir jis buvo priverstas iškęsti nepagrįstą psichiatrinę patikrą, kurios detalės nėra žinomos;
M. kadangi Europos demokratijos fondas atkreipia dėmesį į nuomonių įvairovės rusakalbėse žiniasklaidos priemonėse klausimą ir kadangi drauge su savo partneriais jis raginamas plėtoti naujas žiniasklaidos iniciatyvas;
N. kadangi Lenkijos vyriausybės lėktuvo Tu-154, 2010 m. balandžio mėn. sudužusio per avariją netoli Smolensko, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas ir iškilūs politiniai, kariniai ir kultūros veikėjai, nuolaužos ir juodosios dėžės vis dar tebėra Rusijoje; kadangi Rusijos valdžios institucijos, nepaisydamos pakartotinių raginimų, atsisako grąžinti Lenkijai šio lėktuvo nuolaužas ir juodąsias dėžes;
1. griežtai smerkia Boriso Nemcovo nužudymą – tai svarbiausia politinė žmogžudystė pastarųjų laikų Rusijos istorijoje: politikas nušautas netoli Kremliaus toje teritorijoje, kuri stebima vaizdo kameromis ir kurioje patruliuoja policijos ir saugumo tarnybų pareigūnai;
2. reiškia pagarbą Borisui Nemcovui, iškiliam opozicijos lyderiui, Solidarumo politinio judėjimo įkūrėjui ir vadovui, vienam ryžtingiausių prezidento Vladimiro Putino ir karo Ukrainoje kritikų, paskyrusiam savo gyvenimą demokratiškesnei, klestinčiai, atvirai Rusijai ir tvirtiems partneriškiems Rusijos ryšiams su kaimyninėmis šalimis ir partnerėmis; reiškia gilią užuojautą Boriso Nemcovo šeimai ir draugams, opozicijos veikėjams ir Rusijos žmonėms; smerkia Rusijos vadovų sprendimą neleisti kai kuriems ES diplomatams ir valstybinėms delegacijoms dalyvauti jo laidotuvėse ir taip trukdyti ES mėginimui išreikšti pagarbą drąsiems Rusijos piliečiams, kovojantiems už visuotines vertybes;
3. pažymi, kad jo nužudymas yra vienas iš vis daugėjančių neištirtų nužudymų politiniais sumetimais ir įtartinų mirčių, įvykusių Rusijoje nuo 1998 m., prie kurių, be kita ko, priskiriamos tiriamosios žurnalistikos atstovės Anos Politkovskajos, Jungtinėje Karalystėje nužudyto, kaip įtariama, Aleksandro Litvinenko, teisininko Stanislavo Markelovo, žurnalistės Anastasijos Baburovos, žmogaus teisių gynėjos Natalijos Estemirovos, teisininko Sergejaus Magnitskio, o dabar ir politiko Boriso Nemcovo, mirtys;
4. atkreipia dėmesį į tai, kad Rusijos valdžios institucijos paskelbė sulaikiusios penkis čečėnų kilmės įtariamuosius;
5. ragina atlikti nepriklausomą tarptautinį šios žmogžudystės tyrimą; mano, kad ESBO, Europos Tarybos ir Jungtinių Tautų turimos priemonės padėtų užtikrinti nešališką ir sąžiningą tyrimą;
6. prašo Tarybos, Komisijos ir valstybių narių, kad planuodamos būsimą politiką dėl Rusijos atsižvelgtų į tai, kad Rusijos valdžios institucijų sukurta politinė aplinka sudaro puikias sąlygas tokioms žmogžudystėms, prievartai ir spaudimui; yra labai susirūpinęs dėl pastaraisiais metais Rusijoje vis stiprėjančios neapykantos opozicijos aktyvistams, žmogaus teisių gynėjams, mažumoms ir kaimyninėms tautoms ir dėl to, kad šią neapykantą, kuri yra politinės kultūros, atsiribojančios nuo demokratijos principų, dalis, kursto valstybinė propaganda ir oficiali žiniasklaida;
7. ragina Rusijos Federacijos valdžios institucijas nutraukti gėdingą propagandą ir informacinį karą prieš kaimynines šalis, Vakarų pasaulį ir pačios Rusijos gyventojus, nes tokia propaganda paverčia Rusiją represine neapykantos ir baimės valstybe, kurioje nacionalistinė euforija grindžiama Krymo aneksija ir karo Ukrainoje eskalacija, pažeidžiamos Krymo totorių teisės ir Kremlius, pažeisdamas tarptautinę teisę, skatina ir provokuoja neapykantą ir kovas; smerkia naują karo propagandą, nukreiptą prieš demokratines ir fundamentines vertybes, kurios pateikiamos kaip svetimos Rusijos visuomenei; primena, kad tiek Europos Sąjunga, tiek Rusijos Federacija, pasirašiusios daug tarptautinių deklaracijų ir sutarčių, įsipareigojo ginti visuotines demokratines vertybes ir pagrindines teises; pabrėžia, kad politinės opozicijos jėgos yra labai svarbios siekiant užtikrinti nuolatinę diskusiją ir keitimąsi nuomonėmis bei idėjomis įgyvendinant politiką ir vykstant teisėkūros procesams Rusijoje;
8. ragina Rusijos valdžios institucijas nutraukti bet kokį politinį ir teisminį spaudimą opozicijos lyderiams, pilietinės visuomenės atstovams ir nepriklausomai žiniasklaidai, represijas ir bauginimą, kad jie galėtų laisvai veikti, remiantis pagrindiniais Rusijos Konstitucijos principais;
9. yra labai susirūpinęs dėl to, kad Rusija, būdama Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir ESBO narė, nesilaiko tarptautinių teisinių įsipareigojimų, nepaiso pagrindinių žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų; mano, kad Rusijos Federacija turėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų; apgailestauja dėl to, kad, kaip rodo pastarieji įvykiai, Rusija pasuko tokia kryptimi, kuri yra nesuderinama su veiksminga demokratija, kurioje gerbiama opozicija, teisinė valstybė ir nepriklausoma teismų sistema;
10. labai apgailestauja dėl Rusijos valdžios institucijų negebėjimo reaguoti į tiek Rusijos Federacijos viduje, tiek tarptautinėje arenoje išreikštą kritiką dėl Užsienio agentų įstatymo ir dėl to, kad užuot reagavusios jos priėmė pakeitimus, kuriais dar labiau ribojamos nekomercinių organizacijų veiklos galimybės ir kurie yra iš esmės diskriminaciniai; primygtinai ragina Rusiją persvarstyti atitinkamus teisės aktus, kad būtų laikomasi tarptautinių įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratinių laisvių srityje;
11. teigiamai vertina 2015 m. sausio 28 d. Aukščiausiojo teismo sprendimą atmesti Teisingumo ministerijos ieškinį, kuriuo buvo prašoma uždaryti draugiją „Memorial“ remiantis kaltinimu organizacinės struktūros pažeidimais, ir ragina išbraukti kitas NVO iš „užsienio agentų“ sąrašo;
12. ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant paleisti visus asmenis, pripažintus politiniais kaliniais;
13. ragina Rusijos valdžios institucijas skubiai paleisti Ukrainos teritorijoje pagrobtą ir neteisėtai Rusijos kalėjime laikomą Nadiją Savčenko ir paisyti jos, kaip Ukrainos Aukščiausiosios Rados ir PACE narės, imuniteto; pabrėžia, kad Rusijai tenka atsakomybė už labai silpną jos sveikatą; reiškia didelį susirūpinimą dėl jos sveikatos būklės ir primygtinai ragina Rusijos teismines institucijas taikyti humanitarinės teisės nuostatas;
14. smerkia Estijos policijos pareigūno Estono Kohvero pagrobimą Estijos teritorijoje ir išgabenimą į Rusiją; ragina nedelsiant jį paleisti ir leisti jam saugiai grįžti į Estiją;
15. mano, kad Rusija tebėra svarbi pasaulinė veikėja ir kad tiek ES, tiek Rusijos strateginis interesas yra skubiai sumažinti įtampą ir atkurti ryšius diplomatinėmis ir tarpininkavimo priemonėmis, jeigu tai bus daroma tinkamai laikantis tarptautinės teisės ir ESBO įsipareigojimų;
16. reiškia paramą Rusijos demokratinėms jėgoms, įsipareigojusioms siekti atviros visuomenės ir laikytis reformų darbotvarkės;
17. primygtinai ragina Tarybą parengti bendrą politiką Rusijos klausimu, pagal kurią 28 ES valstybės narės ir ES institucijos būtų įpareigotos laikytis tvirtos bendros pozicijos dėl žmogaus teisių vaidmens plėtojant ES ir Rusijos santykius ir dėl būtinybės nutraukti žodžio, susirinkimų ir asociacijų laisvių slopinimą Rusijoje; mano, kad ES strategija turėtų būti siekiama priversti Rusiją visapusiškai paisyti ESBO principų ir motyvuoti Rusijos vadovus išvesti Rusiją iš politinio ir ekonominio savęs izoliavimo padėties;
18. primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąją įgaliotinę, pasitelkiant EIVT ir Komisiją, parengti aktyvesnę paramos rusakalbei pilietinei visuomenei Rusijoje ir okupuotame Kryme programą ir ieškoti naujų bendradarbiavimo su ja galimybių bei jas plėtoti, siekiant propaguoti demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybes; ragina ES, atsižvelgiant į šiuo metu vykstantį ES finansinių priemonių programavimo etapą, padidinti savo finansinę pagalbą rusakalbei pilietinei visuomenei panaudojant Europos demokratijos ir žmogaus teisių rėmimo priemonę, padidinti pilietinės visuomenės organizacijų ir vietos institucijų finansavimą ir įtraukti ES ir Rusijos pilietinės visuomenės forumą į partnerystės priemonę, siekiant užtikrinti tvarią ir patikimą ilgalaikę paramą;
19. dar kartą reiškia susirūpinimą, išsakytą ankstesnėse rezoliucijose, dėl Rusijos valdžios institucijų nebendradarbiavimo su nepriklausomą ir tarptautinį MH17 skrydžio lėktuvo numušimo tyrimą vykdančiomis institucijomis; griežtai pabrėžia tai, kad amnestija pagal Minsko susitarimą negali būti taikoma už šį nusikaltimą atsakingiems asmenims ir kad jie negali turėti teisės į jokią amnestiją;
20. ragina Rusijos valdžios institucijas nedelsiant grąžinti Lenkijai jos vyriausybės lėktuvo Tu-154 nuolaužas ir visas juodąsias dėžes; pabrėžia, kad dėl didelės Rusijos teisminių institucijų priklausomybės nuo vadžios institucijų kenkiama bet kokiems nešališkiems ir sąžiningiems tyrimams;
21. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijos pirmininko pavaduotojai ir Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai, Tarybai, Komisijai, Europos Tarybai, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai ir Rusijos Federacijos prezidentui, vyriausybei ir parlamentui.