Europos Parlamentas,

–  atsižvelgdamas į Tarybos metinį pranešimą Europos Parlamentui dėl bendros užsienio ir saugumo politikos (12094/14),

–  atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 21 ir 36 straipsnius,

–  atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo,

–  atsižvelgdamas į Sąjungos vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojos deklaraciją dėl politinės atskaitomybės,

–  atsižvelgdamas į vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini įsipareigojimus, prisiimtus 2014 m. spalio 6 d. per jos klausymą Užsienio reikalų komitete,

–  atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį ir 132 straipsnio 1 dalį,

–  atsižvelgdamas į Užsienio reikalų komiteto pranešimą ir Biudžeto komiteto nuomonę (A8-0039/2015),

Pakitusios politinės ir saugumo aplinkos aplinkybės

1.  atkreipia dėmesį į labai pablogėjusią saugumo aplinką aplink ES (ypač artimiausiose jos kaimyninėse šalyse), kurioje nuo Europos integracijos pradžios precedento neturinčiu mastu kyla grėsmė tarptautine teise pagrįstai sistemai ir Europos stabilumui bei saugumui; atkreipia dėmesį į tebevykstančią pasaulinės politinės sistemos transformaciją;

2.  yra susirūpinęs dėl to, kad iki šiol ES, taip pat dėl savo vidinės krizės, negalėjo pasinaudoti visomis galimybėmis savo politinei ir saugumo aplinkai suformuoti ir kad ES politikos krypčių politinio koordinavimo ir nuoseklumo stoka, taip pat finansiniai sunkumai papildomai varžo Europos įtaką pasaulyje ir jos gebėjimus tapti regiono ir pasaulio saugumo užtikrintoja, kuri padėtų išvengti konfliktų ir suvaldyti krizes;

3.  mano, kad ES užsienio ir saugumo politikos prioritetiniai uždaviniai yra:

ES, kaip patikima veikėja

4.  mano, kad plataus užmojo ir veiksminga ES užsienio politika turi būti pagrįsta bendra pagrindinių Europos interesų, vertybių ir tikslų plėtojant užsienio santykius vizija ir bendru visai ES kylančių grėsmių suvokimu; palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą, prisiimtą remiantis Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio mėn. susitikime nustatytais įgaliojimais, pirmenybės tvarka pradėti strateginių svarstymų dėl ES užsienio ir saugumo politikos procesą, kuriame dalyvautų daug įvairių suinteresuotųjų subjektų, įskaitant valstybes nares, Europos institucijas ir Europos visuomenę; tvirtina, kad siekiant reaguoti į naujas grėsmes ir iššūkius, šie svarstymai turėtų padėti parengti naują Europos saugumo strategiją, kurioje būtų atsižvelgiama į neseniai įvykusius geopolitinius pokyčius;

5.  pabrėžia valstybių narių ratifikuojant Europos Sąjungos sutartį prisiimtą įsipareigojimą aktyviai ir besąlygiškai remti Sąjungos išorės ir saugumo politiką, kaip reikalauja lojalumas ir savitarpio solidarumas, apibrėžti ES sutarties 24 straipsnio 3 dalyje;

6.  tvirtina, kad būtina stiprinti ir sujungti ES ir jos valstybių narių politinius, ekonominius, finansinius ir gynybos išteklius, siekiant kiek įmanoma padidinti ES įtaką pasaulyje, sukurti sąveikas ir užtikrinti taiką ir stabilumą Europoje bei jos kaimyninėse šalyse; pabrėžia, kad galima daug sutaupyti, jei valstybės narės labiau bendradarbiautų tarpusavyje užsienio ir saugumo politikos srityse;

7.  pabrėžia, kad atsižvelgiant į bendrai sutartus strateginius prioritetus, reikia perorientuoti ir veiksmingiau panaudoti ES ir jos valstybių narių skiriamą išorės finansinę paramą; ragina ES imtis daugiau priemonių siekiant padidinti ES pagalbos matomumą, nuoseklumą ir veiksmingumą; mano, kad visas ES paramos sritis, nesvarbu, ar tai būtų vystymosi pagalba, pagalba ekstremaliosios situacijos atveju ar humanitarinė pagalba, reikėtų geriau koordinuoti; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares užtikrinti veiksmingą finansinės paramos priežiūrą, kad būtų įsitikinta, jog tikslai yra įgyvendinti; atkreipia dėmesį į Audito Rūmų ataskaitas, kurios rodo, kad praeityje būta problemų; pabrėžia, kad turėtų būti padidinta vietoje teikiama parama pilietinei visuomenei ir NVO; ragina taikyti greitesnes ir mažiau biurokratines projektų tvirtinimo procedūras;

8.  skatina ES institucijas ir valstybes nares visapusiškai panaudoti Lisabonos sutarties priemonių rinkinį siekiant nuo iki šiol dažniausiai taikyto atsakomųjų veiksmų metodo pereiti prie iniciatyvios, nuoseklios ir strateginės ES užsienio ir saugumo politikos, pagrįstos bendromis vertybėmis ir įgyvendinamos atsižvelgiant į bendrus Europos interesus;

9.  mano, jog Taryba ir Komisija, valstybėms narėms aktyviai bendradarbiaujant, privalo užtikrinti, kad darni ir nuosekli būtų:

10.  šiomis aplinkybėmis palankiai vertina naujosios Komisijos susiskirstymą į grupes, nes tai Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai suteikia galimybę koordinuoti visą susijusią Komisijos politiką, turinčią išorės aspektą; pritaria vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pastangoms iki galo prisiimti Komisijos pirmininko pavaduotojos vaidmenį; tuo pat metu skatina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją teikti Tarybai iniciatyvas, kurios, pasitelkiant visą BUSP priemonių rinkinį ir ES išorės politiką, kilstelėtų bendrą iniciatyvią politiką virš mažiausio bendro vardiklio;

11.  primena, kad vidines EIVT struktūras reikia reformuoti, kad tarnyba turėtų galimybę padėti vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai atlikti jos užduotis ir sudarytų jai sąlygas gerinti strateginį planavimą ir koordinuoti politinius procesus Taryboje ir Komisijoje; pabrėžia būtinybę racionalizuoti EIVT vyriausiojo valdymo struktūrą ir paspartinti bei modernizuoti jos sprendimų priėmimo procesą; primena savo raginimą glaudžiau integruoti ES specialiuosius įgaliotinius į EIVT, įskaitant jų biudžeto perkėlimą iš BUSP veiklos biudžeto į EIVT biudžetą; šiuo atžvilgiu primygtinai ragina įvertinti šių specialiųjų įgaliotinių vaidmenį politiniu ir ekonomiškumo požiūriu;

12.  pakartoja savo raginimą stiprinti skirtingų ES lygmens stebėjimo ir reagavimo į krizes pajėgų bendradarbiavimą ir koordinavimą; be to, primygtinai ragina racionalizuoti esamas struktūras, kad neliktų besidubliuojančių pareigų, įskaitant ir persidengiančių pajėgumų sujungimą; mano, kad šiuose stebėjimo centruose dirbančių darbuotojų kalbos mokėjimo profiliai turi atitikti aktualiausiose krizių vietovėse vartojamas kalbas, ypač rusų ir arabų; ragina stiprinti bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija ES lygmens stebėjimo centruose ir atitinkamose valstybių narių tarnybose;

13.  ragina modernizuoti ES delegacijų tinklą taip, kad būtų atsižvelgta į ES užsienio politikos 21-ame amžiuje reikmes, taip pat pritaikyti darbuotojų skaičių ir patirtį; pavyzdžiui, mano, kad konflikto zonose, ypač valstybėse, kuriose vykdomos BSGP misijos, esančiose delegacijose visada turėtų būti po vieną saugumo ir gynybos ekspertą; prašo vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją stiprinti delegacijos vadovo valdžią visų darbuotojų atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kurioje institucijoje jie dirba, ir supaprastinti delegacijų administracinius biudžetus siekiant nustatyti finansavimą iš vieno šaltinio; reikalauja, kad būtų patikslintos atsakomybės sritys; apgailestauja, kad dar ne visiškai išnaudojamos potencialios sąveikos ir masto ekonomika, kurios galimos stiprinant valstybių narių ambasadų ir ES delegacijų bendradarbiavimą; reikalauja, kad visais lygmenimis būtų užtikrinta tinkama iš valstybių narių komandiruotų darbuotojų ir ES pareigūnų pusiausvyra, kaip numatyta 2010 m. liepos 26 d. Tarybos sprendime, kuriuo įsteigiama EIVT, ir pažymi, kad dabar ši pusiausvyra neišlaikoma, visų pirma, kai kalbama apie aukštesnio lygio pareigybes, kaip antai, Delegacijų vadovų pareigybes;

14.  yra susirūpinęs ES finansinių taisyklių lankstumo stoka, dėl kurios dažnai vėluoja ES lėšos veiklos išlaidoms padengti ir kyla papildomų kliūčių ES gebėjimui reaguoti į krizes; pabrėžia, kad reikia greičiau paskirstyti finansines lėšas, tačiau kartu atkreipia dėmesį į veiksmingos kontrolės reikalingumą siekiant išvengti lėšų pasisavinimo ir netinkamo naudojimo; ragina Komisiją 2015 m. parengti pasiūlymą dėl atitinkamo teisės akto reformos, taip pat sudarant galimybę krizių valdymui taikyti skubos tvarką, šiuo metu taikomą humanitarinei pagalbai, kartu užtikrinant, kad išlaidos reaguojant į krizes atitiktų ilgalaikius ES strateginius tikslus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad trūksta mokėjimų dviem pagrindiniams ES biudžeto šaltiniams, susijusiems su krizių valdymu ir konfliktų prevencija, būtent BUSP ir priemonei, kuria prisidedama prie stabilumo ir taikos; yra įsitikinęs, kad esant dabartinei saugumo padėčiai Rytų ir Pietų Europoje, reikalinga sąveika ir papildomos lėšos, o ne dideli biudžeto apkarpymai;

15.  primena, kad ES veiksmų matomumas turi būti didinamas ir strateginio planavimo bei daugiašalių forumų lygmeniu, ir darbiniu lygmeniu vykdant BUSP arba bet kurias kitas išorės misijas;

16.  primena, kad pagal Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnį ES privalo užtikrinti, kad jos užsienio politikos veiksmai būtų kuriami ir įgyvendinami siekiant konsoliduoti ir remti demokratiją, teisinės valstybės principą, žmogaus teises ir tarptautinės teisės principus, ir kad tai yra bendra ES ir valstybių narių atsakomybė; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją reguliariai teikti ataskaitas 21 straipsnio nuostatų laikymosi klausimu ir išnagrinėti priemones, kuriomis būtų galima pagerinti užsienio politikos darnumą, visų pirma žmogaus teisių ir tarptautinės teisės atžvilgiu; primena, kad užsienio politikos stebėjimas siekiant užtikrinti, kad laikomasi 21 straipsnio, turi būti vykdomas darniau ir griežčiau; pabrėžia, jog būtina užtikrinti, kad partnerės laikytųsi įsipareigojimų dėl žmogaus teisių, kuriuos prisiėmė savo susitarimuose su ES, taip pat pabrėžia, kad esant poreikiui reikia naudoti šiose sutartyse įtvirtintas žmogaus teisių laikymosi sąlygas;

17.  pažymi išaugusį tarptautinės pagalbos poreikį remiant demokratiją ir stebint rinkimus; pripažįsta, kad šioje srityje ES gali atlikti svarbų vaidmenį remdama demokratinius procesus; todėl ragina nuosekliai stebėti, kaip vykdomos konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos ir prašo paramos stiprinant politinių partijų gebėjimus;

18.  pabrėžia didžiulę bendros gynybos, kurią NATO užtikrina savo nariams, svarbą; ragina valstybes nares kuo skubiau gerinti savo gebėjimus prisidėti prie teritorijos gynimo, skirti daugiau išteklių ir visapusiškai taikyti telkimo ir dalijimosi metodiką, kad glaudžiau bendradarbiaudamos galėtų sukurti sąveikas; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms būtina užtikrinti tokio pat lygio saugumą, kaip nurodyta ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje; pabrėžia, kad patikimos ES užsienio politikos poreikiai turi būti užtikrinami atitinkamais gynybos pajėgumais valstybėse narėse ir veiksminga bendra saugumo ir gynybos politika (BSGP); mano, kad BSGP yra svarbi Europos gynybos ir saugumo dalis ir prie jos prisidedama daugeliu būdų, būtent skatinant sukurti Europos gynybos pramoninę ir technologinę bazę (EGPTB) ir bendradarbiauti gynybos pajėgumų vystymo srityje, ir tiesiogiai dalyvauti krizės apimtose vietovėse vykdant BSGP pilietines misijas ir karines operacijas; todėl pabrėžia, kad bendradarbiaujant su NATO būtina toliau stiprinti BSGP; primena, kad Europos Sąjunga yra NATO partnerė ir kad jų abiejų strategijos turi būti viena kitą papildančios; pabrėžia, kad svarbus ES ir partnerių, kaip antai JT, NATO, AS ir ESBO, bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje; palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos įsipareigojimą sprendžiant gynybos klausimus aktyviai dalyvauti, įskaitant pirmininkavimą Užsienio reikalų tarybos posėdžiams, kuriuose susitinka gynybos ministrai;

19.  remia toliau vykdomą EIVT priklausančių krizės valdymo struktūrų vykdomą peržiūrą; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją siekti, kad esamos struktūros veiktų daug efektyviau, ir kad jas pasitelkus būtų galima greičiau ir tinkamiau reaguoti į kylančias krizes, be kita ko, mažinant paralelių struktūrų skaičių; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją išlaikyti ir stiprinti specifinį požiūrį į civilinių konfliktų prevenciją ir krizių valdymą;

20.  atkreipia dėmesį į tai, kad kelių Lisabonos sutarties nuostatų, kaip antai ES sutarties 44 str. (pagal kurias leidžiama pavesti įgyvendinti BSGP misiją nedidelei valstybių narių grupei), 41 str. (dėl pradinio fondo), 46 str. (dėl nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo), 42 str. 7 d. (dėl savitarpio pagalbos sąlygos) ir SESV 222 str. (dėl solidarumo sąlygos), teikiamomis galimybėmis vis dar nepasinaudota; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją aktyviai remti šias priemones ir jų įgyvendinimą, ir skatina valstybes nares jomis naudotis;

21.  palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos 2013 m. gruodžio mėn. posėdį, ir ragina įgyvendinti priimtus sprendimus; laukia 2015 m. birželio mėn. vyksiančių diskusijų; ragina šiame aukščiausio lygio susitikime priimti plačių užmojų sprendimus, ypač:

22.  mano, kad naujausi teroristų išpuoliai ES šalyse parodo, jog tampa vis sudėtingiau atskirti vidaus ir išorės saugumo klausimus, ir ragina valstybes nares ir ES institucijas geriau koordinuoti savo pastangas šiose srityse; ragina valstybes nares sustiprinti dalijimąsi su saugumu susijusiais žvalgybos duomenimis, pasinaudojant esamomis koordinavimo galimybėmis Europos lygmeniu; ragina, kad ES santykiuose su Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos valstybėmis būtų sustiprintas bendradarbiavimas kovos su terorizmu klausimais, įskaitant mokymą ir pajėgumų stiprinimą saugumo sektoriuje, dalijimąsi informacija ir keitimąsi geriausia patirtimi; ragina ES ir jos valstybes nares dėti visas pastangas sustiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų užkirstas kelias terorizmui ir su juo kovojama, ir pabrėžia svarbų vaidmenį, kurį dedant šias pastangas privalo atlikti JT;

23.  ragina numatyti pramoninius ir technologinius išteklius, reikalingus kibernetiniam saugumui gerinti, įskaitant bendros kibernetinio saugumo produktų rinkos skatinimą šiuo tikslu; pabrėžia, kad kibernetinę gynybą reikia įtraukti į išorės veiksmus ir BUSP, ir ragina kibernetinės gynybos srityje glaudžiau bendradarbiauti su NATO, siekiant sukurti kibernetines atgrasymo priemones, kad būtų efektyviai kovojama su per kibernetinę erdvę vykdomais išpuoliais ir jiems užkertamas kelias; primygtinai ragina valstybes nares, EIVT ir Komisiją sutelkti dėmesį į tai, kaip stiprinti susijusios infrastruktūros atsparumą; palankiai vertina ES kibernetinio saugumo strategiją; pabrėžia, kad būtina reikšmingai padidinti valstybių narių kibernetinės gynybos pajėgumus; ragina Europos gynybos agentūrą stiprinti valstybių narių koordinavimą kibernetinės gynybos srityje, taip pat ragina valstybes nares aprūpinti EGA ištekliais šiam tikslui pasiekti; ragina Komisiją atnaujinti dvigubos paskirties produktų reglamentą siekiant išvengti šių sistemų eksportavimo tiems, kas kenkia ES saugumui ir svarbiai infrastruktūrai, ir užkirsti kelią masinio sekimo technologijų eksportui į nedemokratinės ir autoritarinės santvarkos šalis; primena, kad svarbu išlaikyti laisvės skaitmeninėje erdvėje užtikrinimo ir saugumo pusiausvyrą;

24.  ragina atnaujinti ir suderinti ES požiūrį į migracijos politiką; primygtinai teigia, kad reikia, stiprinant bendradarbiavimą su tranzito ir migracijos srautų kilmės šalimis, naudojantis visomis politikos ir pagalbos priemonėmis, įskaitant vystymosi ir prekybos politikos sritis, humanitarinę pagalbą, konfliktų prevenciją, krizių valdymą, tuo pačiu stiprinant teisėtos migracijos būdus, panaikinti pagrindines neteisėtos migracijos priežastis; primena savo raginimą padidinti humanitarinę paramą šalims, kurios priima pabėgėlius, ir sustiprinti regionines apsaugos programas, įgyvendinamas kartu su kilmės vietai artimų regionų JTVPK; pabrėžia, kad migracijos valdymo klausimai turėtų būti įtraukti į ES išorės veiksmų programą ir jiems turėtų būti teikiama pirmenybė ES bendradarbiaujant su kaimyninėmis šalimis rytuose ir pietuose; pabrėžia, kad turi būti išvengta žmonių aukų ES pasienyje;

25.  pažymi, kad energetika vis dažniau naudojama kaip užsienio politikos priemonė, ir primena, kad bendradarbiavimas energetikos srityje yra Europos integracijos pagrindas; pabrėžia, kad svarbu sukurti Europos energetikos sąjungą, kuri padidintų užsienio politikos ir energetikos politikos darną ir koordinavimą; pabrėžia, kad energetinis saugumas turėtų būti išsamaus požiūrio į ES išorės veiksmus dalis, ir mano, kad energetikos politika privalo atitikti kitų Sąjungos prioritetinių sričių politiką, įskaitant saugumo, užsienio ir kaimynystės, prekybos ir vystymo, taip pat jos žmogaus teisių gynimo politiką; šiuo atžvilgiu pabrėžia, kad būtina gerokai sumažinti priklausomybę nuo Rusijos ir rasti kitų energijos tiekimo šaltinių; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir Komisiją stebėti ir kontroliuoti ne ES subjektų valdomas infrastruktūras, t. y. valstybines įmones, nacionalinius bankus arba trečiųjų šalių nepriklausomus fondus, kurie skverbiasi į ES energetikos rinką ir trukdo ją įvairinti, taip pat branduolinės energijos sektoriuje; pabrėžia, kad ne ES energijos bendrovėms turi būti taikomos ES energijos rinkoje galiojančios konkurencijos taisyklės;

26.  palankiai vertina tai, kad įsteigtas pirmininko pavaduotojo, atsakingo už energetikos sąjungą, postas, taip pat palankiai vertina Komisijos komunikatą dėl Europos energetinio saugumo strategijos; ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti bendradarbiavimą siekiant įgyvendinti šioje strategijoje išvardytus trumpalaikius ir ilgalaikius veiksmus; primygtinai teigia, kad reikia didinti ES užsienio politikos ir kitų išorės aspektą turinčių politikos sričių darną, pvz., energetikos politikos, ir tikisi, kad nauja Komisijos grupėmis paremta struktūra duos rezultatų šioje srityje; ragina imtis tolesnių veiksmų, kad energetinio saugumo tikslai atitiktų kitus ES siekiamus tikslus; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją nustatyti strateginius išorės energetikos politikos, įtrauktos į bendrosios užsienio politikos tikslus, prioritetus, ir sistemingiau naudoti užsienio politikos priemones energetinio saugumo srityse;

27.  mano, jog siekiant susidoroti su galimais energijos tiekimo sutrikimais reikėtų sukurti solidarumo mechanizmą; mano, kad reikia toliau kurti tarpusavyje sujungtą energetikos infrastruktūrą, o visos ES teritorijos turėtų būti integruotos į vieną bendrą visą ES apimantį energetikos tinklą; primena, kad reikėtų dėti daugiau pastangų ES energijos tiekimui įvairinti siekiant padidinti ES energetinę nepriklausomybę; mano, kad atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtojimas ir energijos vartojimo efektyvumo gerinimas padės labai sustiprinti ES užsienio politikos veiksmų patikimumą; primena, kad būtina gerai veikianti energijos vidaus rinka ir kad Europos Sąjungos bendras interesas yra užtikrinti, jog tarptautinės energijos rinkos būtų pastovios, skaidrios ir grindžiamos tarptautinėmis taisyklėmis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl visapusiškos kitų nei energijos išteklių tiekimo saugumo stiprinimo strategijos;

28.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos Federicos Mogherini nusiteikimą bendradarbiauti su Parlamentu, siekiant didinti savo atskaitomybę šiai institucijai; primena, kad reikia sistemingai ir aktyviai konsultuotis su Parlamentu, ypač su jo Užsienio reikalų komitetu, prieš tvirtinant užsienio politikos strategijas ir BSGP įgaliojimus; ragina Tarybą užbaigti derybas su Parlamentu siekiant pakeisti 2002 m. tarpinstitucinį susitarimą dėl Europos Parlamento galimybės susipažinti su slapta Tarybos informacija saugumo ir gynybos politikos srityje; yra įsipareigojęs stiprinti bendradarbiavimą su nacionaliniais parlamentais, taip pat per tarpparlamentines konferencijas BUSP, BSGP ir COSAC klausimais, siekiant geriau pasirengti kontroliuoti atitinkamus išteklius;

Europos politinės ir teisinės tvarkos išlaikymas ir stiprinimas

29.  pabrėžia, kad reikia sutvirtinti ES ir stiprinti jos integracijos gebėjimus, o tai yra vienas iš Kopenhagos kriterijų; primena plėtros perspektyvas visoms šalims kandidatėms ir kitoms potencialioms kandidatėms vadovaujantis 2013 m. Salonikų deklaracija, remiantis Kopenhagos kriterijų atitiktimi, ir pritaria, kad būtų tęsiamos plėtros derybos; atsižvelgdamas į tai, pritaria Komisijos požiūriui, kuris apima pagrindines reformas teisinės valstybės, viešojo administravimo ir ekonomikos valdymo srityse plėtros proceso pradžioje; primena, kad dėl kiekvienos šalies bus sprendžiama pagal jos nuopelnus, ir mano, kad jei Komisija nusprendžia, jog šalies kandidatės teisės aktų derėjimo su ES acquis lygis yra patenkinamas, stojimo derybos turėtų būti pradedamos arba tęsiamos, nes tai būtina norint užtikrinti visos ES patikimumą; pabrėžia, kad svarbu bendradarbiauti su šalimis kandidatėmis užsienio politikos srityje, ir atkreipia dėmesį į jų politikos suderinimo su BUSP svarbą;

30.  mano, kad reikalinga visaapimanti politinė strategija, skirta Europos politinei ir teisinei sistemai atkurti, kaip nustatyta 1975 m. pagal Helsinkio baigiamąjį aktą, kuri būtų privaloma visoms Europos valstybėms, įskaitant Rusiją; pabrėžia, kad ši sistema grindžiama pagarba žmogaus teisėms, mažumų teisėms ir pagrindinėms laisvėms, suverenumui, nepriklausomybei ir teritoriniam valstybių vientisumui, taip pat ji grindžiama taikiu konfliktų sprendimu; mano, kad konstruktyvaus dialogo su Rusija ir kitomis kaimyninėmis ES šalimis dėl bendradarbiavimo siekiant stiprinti šią sistemą plėtojimas yra svarbus taikai ir stabilumui Europoje, jei Rusija laikysis tarptautinės teisės ir vykdys savo įsipareigojimus dėl Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos, įskaitant ir pasitraukimą iš Krymo;

31.  mano, kad reikalingas naujas nuopelnais, diferenciacija ir principu „daugiau už daugiau“ pagrįstas požiūris į ES santykius su jos rytinėmis kaimynėmis; mano, kad parama toms šalims, kurios nori priartėti prie ES, privalo būti vienas iš svarbiausių ES užsienio politikos prioritetų ir kad svarbus atsakymas į tai, kaip sulaikyti Rusijos užmačias jos kaimyninėse šalyse, yra investicijos į jų nepriklausomybę, suverenumą, ekonomikos plėtrą ir tolesnę demokratizaciją; yra įsipareigojęs vadovautis Europos perspektyva, skirta ES rytinėms kaimyninėms šalims Europoje, ir primena, kad vadovaudamosi ES sutarties 49 straipsniu jos, kaip ir bet kuri kita Europos valstybė, gali pateikti paraišką dėl narystės Europos Sąjungoje, jei atitinka Kopenhagos kriterijus, vadovaujasi demokratijos principais, gerbia pagrindines laisves, žmogaus ir mažumų teises ir užtikrina teisinės valstybės principų laikymąsi;

32.  palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas ir susijusių šalių nacionaliniai parlamentai pasirašė ir ratifikavo asociacijos susitarimus, ir tai, kad jie buvo preliminariai įgyvendinti, įskaitant glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškus laisvosios prekybos susitarimus su Gruzija, Moldovos Respublika ir Ukraina, nes tai svarbus žingsnis šioms šalims siekiant konvergencijos su ES; laikosi nuomonės, kad suinteresuotos šalys asociacijos procesą turėtų naudoti demokratiniam valdymui modernizuoti, teisinei valstybei stiprinti, viešajam administravimui pertvarkyti ir ekonominėms bei struktūrinėms reformoms vykdyti, nes tai būtų didžiulis žingsnis šių šalių politinės, socialinės ir aplinkosauginės konvergencijos su ES link; ragina iš esmės padidinti ES politinę, finansinę ir techninę paramą šioms reformoms įgyvendinti; vis dėlto primygtinai reikalauja nustatyti griežtas sąlygas ir užtikrinti atskaitomybę už išleistas lėšas, taip pat pasiekti reikšmingos pažangos mažinant korupciją; džiaugiasi pagal tarptautines demokratines normas surengtais Parlamento rinkimais Ukrainoje 2014 m. gruodžio mėn. ir Moldovoje lapkričio mėn., jų organizavimu ir rezultatais;

33.  ragina glaudžiai bendradarbiauti su tomis Europos rytinėmis kaimyninėmis šalimis, kurios dar nėra sudariusios asociacijos susitarimų su ES arba kurios pageidauja gilinti ir stiprinti santykius pagal įvairias programas, be kita ko, remiant dvišalį bendradarbiavimą abipusių interesų srityse; vis dėlto primena, kad ES parama gali būti veiksminga tik tuo atveju, jei šalys partnerės, kurios turi laikytis įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę, prisiima pakankamai atsakomybės ir gerbia Europos vertybes;

34.  primygtinai ragina Rusiją laikytis įsipareigojimų ir teisinių prievolių, įskaitant tas, kurios įtvirtintos JT chartijoje, Paryžiaus chartijoje, ESBO Helsinkio baigiamajame akte, Budapešto memorandume ir Rusijos ir Ukrainos draugystės, bendradarbiavimo ir partnerystės sutartyje; griežtai smerkia tai, kad Rusija, vykdydama tiesioginę karinę agresiją ir hibridinį karą su Ukraina, pažeidė tarptautinę teisę, kad dėl šio karo jau žuvo tūkstančiai karių ir civilių gyventojų, buvo neteisėtai aneksuotas ir užimtas Krymas, o Gruzijos teritorijoje esančiose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje vykdyti panašūs veiksmai; pažymi nerimą keliantį padėties blogėjimą Kryme žmogaus teisių, žodžio laisvės ir spaudos laisvės srityse; ragina Rusiją sumažinti ir išvesti savo pajėgas iš Ukrainos teritorijos ir atkurti prieš aneksiją buvusią padėtį; palankiai vertina pastangas 2015 m. vasario 12 d. pasiekti išsamų susitarimą Minske ir ragina nedelsiant visapusiškai jį įgyvendinti; 2014 m. lapkričio 2 d. prezidento ir parlamento rinkimus Donetske ir Luhanske laiko neteisėtais;

35.  pritaria ES reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą patvirtintoms sankcijoms ir pabrėžia, kad jos gali būti keičiamos ir atšaukiamos, atsižvelgiant visų pirma į Minsko susitarimo vykdymą, bet tai pat gali būti griežtinamos, jei Rusija ir toliau nesilaikys savo tarptautinių įsipareigojimų; ragina Europos Komisiją stebėti, kad jų įgyvendinimas būtų vienodas;

36.  pabrėžia, jog būtina, kad ES ir jos valstybės narės demonstruotų solidarumą ir Rusijos atžvilgiu laikytųsi bendros pozicijos; ragina šalis kandidates Rusijos atžvilgiu laikytis tokios pat užsienio politikos, kaip ir ES; ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją teikti pirmenybę bendros ES strategijos dėl Rusijos, kuria siekiama užtikrinti Rusijos įsipareigojimą dėl taikos ir stabilumo Europoje, kūrimui, įskaitant besąlygišką pagarbą jos kaimyninių šalių suverenumui ir teritoriniam vientisumui; mano, kad abiem pusėms būtų naudingi geri Rusijos ir ES santykiai, pagrįsti pagarba tarptautinei teisei ir kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir tikisi, kad Rusija pasirinks būtent tokią raidą ir laikysis tarptautinės teisės;

37.  pabrėžia, kad būtinas darnus Europos požiūris į Rusijos ES ir už jos ribų vykdomas dezinformacijos kampanijas ir propagandinę veiklą: ragina EIVT ir Komisiją pateikti veiksmų planą su konkrečiomis priemonėmis, skirtomis kovai su Rusijos propaganda; ragina šiuo klausimu bendradarbiauti su NATO strateginės komunikacijos kompetencijos centru;

38.  primygtinai ragina ES vadovus ir valstybes nares užtikrinti krikščionių ir kitų religinių ir etninių mažumų, susiduriančių su vis didėjančia diskriminacija ir persekiojimu ir patekusių į kryžminę ugnį, saugumą ir laisvę; ragina EIVT ir valstybes nares užtikrinti, kad į būsimus dvišalius susitarimus būtų įtraukti veiksmingi stebėjimo mechanizmai, kad būtų galima apsaugoti religinių mažumų žmogaus teises ir veiksmingai įgyvendinti ES gaires dėl religijos ir tikėjimo laisvės skatinimo ir apsaugos;

Saugumo ir stabilizavimo pietinėse kaimyninėse šalyse rėmimas

39.  primygtinai atkreipia dėmesį į tai, kad būtina iš esmės persvarstyti ES politiką pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu: jai turėtų būti skiriama pakankamai biudžeto išteklių, turėtų būti parengta ir įgyvendinta išsami strategija, kurioje daugiausia dėmesio būtų skiriama ES priemonėms ir biudžeto ištekliams paramai, kuri būtų skiriama kurti veikiančioms ir įtraukioms valstybėms, gebančioms užtikrinti savo piliečių saugumą, remiančioms demokratiją, kovojančioms su religiniu ekstremizmu, gerbiančioms žmogaus teises, apsaugančioms religines ir etnines mažumas, stiprinančioms teisinę valstybę, nes tai svarbi išankstinė investicijų ir ekonominio vystymosi sąlyga; atkreipia dėmesį į neišnaudotą tarpvalstybinės prekybos šiame regione galimybę; reikalauja glaudžiau bendradarbiauti su susijusių šalių valdžios institucijomis valdant migracijos srautus ir tuo pat metu gerbti žmogaus teises ir laikytis tarptautinės teisės;

40.  pabrėžia, kad teikdama pagalbą ir paramą, ES turi užtikrinti sąlygų vykdymą, nes pagalbos programų ir paramos pilietinei visuomenei tvarumą galima užtikrinti tik aukščiausiu politiniu lygmeniu nustačius aiškias sąlygas;

41.  primygtinai teigia, kad pakeistas ES požiūris jos pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu turėtų būti grindžiamas skirtingu požiūriu ir principu „daugiau už daugiau“, pagal kurį papildoma ES parama turėtų būti skiriama šalių partnerių vyriausybėms, kurios pasiryžusios siekti demokratijos ir daro apčiuopiamą pažangą, gerbia pagrindines laisves ir žmogaus teises, pvz., Tunisui, Jordanijai ir Marokui;

42.  apgailestauja dėl pastaruoju metu suprastėjusių ES ir Turkijos santykių ir ragina atnaujinti pastangas skatinti tvirtesnę partnerystę, kad būtų sprendžiamos bendros saugumo ir humanitarinės problemos Viduržemio jūros regiono pietuose; taip pat ragina Turkiją įgyvendinti reformas, visapusiškai atitinkančias žmogaus teisių standartus, įskaitant spaudos laisvę, demokratiją, lygybę ir teisinę valstybę;

43.  ragina ES vadovus, glaudžiai bendradarbiaujant su JAV ir įtraukiant pagrindines valstybes (pvz., Rusiją ir Kiniją), parengti strategiją, pagal kurią regioniniai subjektai (įskaitant Turkiją, Iraką, Izraelį, Jordaniją, Egiptą, Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybą, Iraną, Arabų lygą ir kurdų pajėgas) būtų skatinami susivienyti ir nutraukti kurstomus karus ir sustabdyti finansinę paramą fundamentalistams, taip pat parengti sprendimą dėl taikos ir stabilumo regione, ypač siekiant baigti karą Sirijoje ir Irake; pabrėžia, kad reikia išsaugoti Libijos teritorinį vientisumą ir nacionalinę vienybę, ir ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją suteikti impulsą aktyvesniam regioninių subjektų dalyvavimui tarpininkavimo ir konfliktų sprendimo veikloje glaudžiai bendradarbiaujant su JT; palankiai vertina vykstančias E3+3 derybas su Iranu ir tikisi, kad bus pasiektas abiem pusėms priimtinas susitarimas, kuriuo būtų užtikrinamas išimtinai taikingas Irano branduolinės programos pobūdis ir suteikiama ilgalaikė Irano visapusiškos integracijos į tarptautinę bendriją perspektyva; pritaria vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos bei visų taikos procesu Artimuosiuose Rytuose suinteresuotų šalių dalyvavimui ieškant visapusiško, konstruktyvaus ir tvaraus Artimųjų Rytų konflikto sprendimo, kuris būtų perspektyvus abiem šalims; pabrėžia, kad dėl nepakankamos pažangos siekiant rasti dviejų valstybių sambūviu pagrįstą (paliekant 1967 m. nustatytas sienas) sprendimą Izraelio ir Palestinos konflikte tik toliau daugėja smurto ir kraujo praliejimo;

44.  palankiai vertina vyriausiosios įgaliotinės ir pirmininko pavaduotojos pareiškimą dėl biuro įsteigimo Irako Kurdistano Erbilio mieste ir primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją kuo greičiau jį įsteigti; pabrėžia, kad tai suteiktų ES galimybę rinkti informaciją vietoje, pagerinti ES ir vietos subjektų ryšius, užtikrinti geresnį humanitarinių ir karinių atsakomųjų veiksmų vertinimą ir koordinavimą, taip pat padidinti ES matomumą regione;

45.  siūlo paskirti specialųjį patarėją, kad būtų įvertintas nuolatinės ES diplomatinės atstovybės įsteigimo Irane pagrįstumas;

46.  mano, kad džihadistų teroristų grupių, dalyvaujančių grupuotės „Islamo valstybė“ veikloje ar su ja susijusių, nusikalstama veikla ir žiaurus smurtas kelia didžiulę grėsmę platesniam Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos (MENA) regionui, Europai ir galbūt tarptautinei taikai ir stabilumui; pritaria pasaulinei koalicijai prieš grupuotę „Islamo valstybė“ ir jos pastangoms kovoti su šia grupuote karinėmis priemonėmis; palankiai vertina ES valstybių narių indėlį šioje srityje bei ragina glaudžiau ir veiksmingiau bendradarbiauti pasauliniu mastu vykdant dialogą ir siekiant bendro grėsmės įvertinimo; ragina padidinti ryžtingo reguliavimo pasaulio mastu spaudimą siekiant džihadistus atkirsti nuo iš naftos gaunamų pajamų ir pasaulio mastu taikyti griežtas sankcijas, kai vykdomi jiems naudingi finansiniai sandoriai; atkreipia dėmesį į tai, kad finansinius išteklius džihadistų grupuotėms teikia kai kurios arabų šalys ir kad ES turi pareikalauti nuoseklesnių veiksmų iš šių šalių; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia skubiai sukliudyti džihadistams naudotis internetu verbavimo ir propagandos tikslais; pabrėžia, jog reikia stiprinti tarptautinį ir ES vidaus bendradarbiavimą, kuriuo visų pirma siekiama sukliudyti ekstremistams vykti į Siriją ir Iraką prisijungti prie džihado kovos, įskaitant investicijas į nacionalines radikalizacijos prevencijos ir deradikalizacijos programas valstybėse narėse; ragina valstybes nares teisiškai pagal savo nacionalines baudžiamosios teisės sistemas nustatyti būdus, kaip patraukti tuos grįžtančius europiečius kovotojus baudžiamojon atsakomybėn; primena, kad ES ir Turkija turi glaudžiau bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus;

47.  primygtinai ragina šio regiono šalis toliau ryžtingai kovoti su terorizmu ir susilaikyti nuo veiksmų, galinčių sukelti tarpusavio įtampą, trintį ar krizę, ar sudaryti papildomų problemų tarptautinei bendruomenei kovojant su grupuote „Islamo valstybė“;

48.  smerkia B. al Assado režimo taikomą žiaurų smurtą prieš Sirijos piliečius ir ragina griežčiau reikalauti Sirijoje tikrų politinių pokyčių, be kita ko, didinant paramą nuosaikiajai Sirijos opozicijai;

49.  atkreipia dėmesį į tai, kad daugelyje sričių Sąjungos išorės politika pietinių kaimyninių šalių atžvilgiu turi būti siejama ir su Afrika; mano, kad Afrika, ypač Sacharos ir Sahelio regionai, patiria strateginę grėsmę, ir ragina ES duoti tinkamą atsaką į šią grėsmę, įskaitant priemones ekonominio vystymosi, demokratijos, teisinės valstybės, švietimo ir saugumo srityse; pažymi, kad islamiškajam Magribui „Al Kaida“ (AQIM), Al-Mourabitoun – gimusios iš Vienybės ir džihado Vakarų Afrikoje judėjimo (MUJAO) ir Mokhtar Belmokhtaro Masked Men brigados sąjungos, ir „Boko Haram“ judėjimui priklausančių teroristų nusikalstama veikla nuolat aktyvėja; pabrėžia, kad būtina ES saugumo ir vystymosi Sahelio regione strategijoje išdėstytas rekomendacijas pritaikyti praktikoje, ir ragina Komisiją atlikti šios strategijos įvertinimą;

50.  pabrėžia Jordanijos ir Libano, kaip stabilių partnerių Artimuosiuose Rytuose, svarbą; primena, kad į šias dvi šalis plūsta vis daugiau pabėgėlių, o dėl to kyla didžiulių socialinių ir ekonominių sunkumų; giria kaimynines šalis už jų ilgalaikę pagalbą, teikiamą pabėgėliams iš Irako ir Sirijos; ragina ES vadovus imtis bendrų pastangų, įtraukiant regiono valstybes, ir labai padidinti humanitarinę pagalbą civiliams, nukentėjusiems dėl konflikto Sirijoje ir Irake ir dėl grupuotės „Islamo valstybė“ smurto, visų pirma siekiant remti pabėgėlius ir teikti tiesioginę finansinę paramą visoms regiono šalims, kurios juos priima, kad būtų galima paskatinti socialinę integraciją ir išvengti atskirties;

51.  primygtinai ragina ES užtikrinti, kad bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis kovos su terorizmu srityje būtų gerbiami teisinės valstybės principai ir visuotinės žmogaus teisės;

Bendradarbiavimu ir taisyklėmis grindžiamos pasaulio sistemos stiprinimas

52.  yra įsitikinęs, kad JAV – svarbiausia ES strateginė partnerė, ir ragina su ja glaudžiau ir vienodomis sąlygomis bendradarbiauti ES užsienio politikos klausimais, remiant tarptautinę teisę ir siekiant bendro požiūrio į iššūkius ES kaimynystėje ir visame pasaulyje; pabrėžia strateginį Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės, kuri transatlantiniams partneriams suteikia galimybę nustatyti pasaulinius užimtumo, sveikatos, aplinkosaugos ir intelektinės nuosavybės standartus ir stiprinti pasaulinį valdymą, pobūdį; todėl ragina užtikrinti didesnį atvirumą ir skaidrumą derybose ir visoms suinteresuotosioms šalims dalyvaujant visose proceso stadijose; mano, kad Lotynų Amerika yra svarbi ES partnerė ir kad reikėtų plėtoti įvairius trišalio transatlantinio bendradarbiavimo aspektus;

53.  pabrėžia, kad reikia įsitraukti į strateginį bendradarbiavimą ir partnerystes su įvairiomis šalimis, turėti aiškią darbotvarkę ir persvarstyti dabartines strategines partnerystes atsižvelgiant į jų politikos poveikį;

54.  palankiai vertina 2014 m. rugsėjo mėn. Velse įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas ir ragina jas įgyvendinti; mano, kad reikėtų stiprinti ES ir NATO bendradarbiavimą ir geriau vykdyti NATO pažangios gynybos ir ES pajėgumų telkimo ir dalijimosi jais planavimą ir koordinavimą siekiant išvengti dubliavimosi ir kuo geriau panaudoti turimus ribotus išteklius; pakartoja, kad turi būti gerbiama tų ES valstybių narių, kurios nėra NATO narės, saugumo politika;

55.  pabrėžia, kad, koordinuojant veiksmus su JAV, reikia parengti ES strategiją, kaip dalytis su Rusija, Kinija, Indija ir kitomis pagrindinėmis valstybėmis atsakomybe už taiką ir pasaulio politinės ir ekonominės sistemos stabilumą; pažymi, kad įgyvendinant šią strategiją svarbu stiprinti santykius su pagrindinėmis Azijos valstybėmis ir tokiomis regioninėmis organizacijomis, kaip ASEAN;

56.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją stiprinti ES užsienio politiką, nukreiptą į Aziją, ypač Kiniją ir Indiją; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją užtikrinti, kad dvišaliai aukščiausiojo lygio susitikimai su Kinija ir Indija būtų rengiami kasmet ir kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų;

57.  pabrėžia, kad taika ir stabilumas Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, ypač Rytų ir Pietų Kinijos jūrų teritorijoje, yra labai svarbūs ES; primygtinai ragina visas susijusias šalis regione spręsti nesutarimus taikingai, laikantis tarptautinės teisės, ir bendradarbiauti tarpusavyje naudojant gamtos ir jūrų išteklius; rekomenduoja parengti ir pateikti Europos politiką, kuri būtų grindžiama parama aktyviai konfliktų prevencijai ir taikinga konfliktų sureguliavimo strategija; laikosi nuomonės, kad ES labai suinteresuota Rytų Azijos tolesniu augimu ir gerove; pabrėžia, kad reikia stiprinti ES ekonominę partnerystę su Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalimis integraciniu būdu, kad būtų išlaikyta tvari taika, stabilumas ir gerovė; palankiai vertina tai, kad per pastaruosius šešerius metus buvo skatinama gerinti santykius abiejose Taivano sąsiaurio pusėse, ir ragina visas šalis imtis tolesnių priemonių siekiant paskatinti jų taikingą plėtojimą;

58.  ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją ir ES valstybes nares suteikti branduolinio nusiginklavimo ir ginklų kontrolės politikai, dėl kurios susitarta, naują stiprų postūmį; palankiai vertina būsimą JT Sutarties dėl branduolinio ginklo neplatinimo peržiūrą, kaip svarbų žingsnį siekiant užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, ir ragina valstybes nares derybose laikytis koordinuotos ir aktyvios pozicijos; palankiai vertina tai, kad įsigaliojo Sutartis dėl prekybos ginklais, ir ragina ją veiksmingai ir visapusiškai įgyvendinti; ragina įsteigti ES tarnybą, atsakingą už prekybą ginklais, kuri padėtų valstybėms narėms aiškinti normas, nustatytas ES bendrojoje pozicijoje dėl ginklų eksporto, ir užtikrinti, kad jų būtų nuosekliai ir griežtai laikomasi; pabrėžia, kad reikia atlikti tinkamesnes eksportuotų ginklų panaudojimo ex-post patikras;

59.  pareiškia, kad ES, kuri praeityje jau pasiekė gerų rezultatų kovodama su mirties bausme konkrečiais atvejais, turi prisiimti tvirtesnį įsipareigojimą; ragina institucijas ir ES valstybes nares sustiprinti savo įsipareigojimus ir politinę valią siekiant šio tikslo, kad pasaulyje būtų galutinai panaikinta mirties bausmė;

60.  dar karta patikina, kad būtina reformuoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą (JT ST), kad ji geriau atspindėtų šių laikų tikrovę; primygtinai ragina vyriausiąją įgaliotinę ir pirmininko pavaduotoją skirti šiam klausimui pirmenybę ir pradėti diskusiją visoje Europoje dėl JT ST reformos; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia, kad ES turėtų būti suteikta visateisė narystė JT;

61.  pakartoja, kad ES turi imtis vadovaujamo vaidmens skatinant Romos statuto pasirašymą ir ratifikavimą visuotiniu mastu ir toliau stiprinti ir remti Tarptautinį baudžiamąjį teismą;

62.  primena tvirtą ES įsipareigojimą kovoti su nebaudžiamumu ir propaguoti Romos statuto, kuriuo įsteigiamas Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT), visuotinumą; palankiai vertina tai, kad Palestina neseniai ratifikavo Romos statutą;

63.  ragina parengti nuoseklią su klimatu susijusio saugumo strategiją ES lygiu, kurioje būtų atsižvelgiama į strategines ir politines klimato kaitos pasekmes, suteikiant ES galimybę reaguoti ir pasirengti klimato kaitos keliamam geopolitiniam nestabilumui, ypatingą dėmesį skiriant bendradarbiavimui su besivystančiomis šalimis ir labiausiai dėl klimato kaitos poveikio nukentėjusiomis šalimis; pripažįsta būsimo Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo klimato kaitos klausimu svarbą; ragina EIVT skirti pirmenybę diplomatinėms pastangoms dėl klimato kaitos tikslų, kad būtų užtikrinta parama stipriam ir išsamiam susitarimui; ragina surengti diskusijas dėl į ateitį orientuotos strategijos, skirtos klimato kaitos nulemtai migracijai nagrinėti;

64.  ragina ES ir valstybes nares teigiamai ir koordinuotai prisidėti prie sumanymo dėl vystymosi darbotvarkės po 2015 m. ir pažymi, kad vyriausiajai įgaliotinei ir pirmininko pavaduotojai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant ES vadovaujančias pozicijas derybose; pabrėžia, kad naujoje programoje turėtų būti sprendžiamos struktūrinės skurdo, nelygybės ir smurto priežastys, stiprinant efektyvias, įtraukias ir demokratines institucijas, gerą valdymą ir teisinės valstybės principą;

o
o   o

65.  paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Sąjungos vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojai, Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, NATO generaliniam sekretoriui, NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, dabartiniam ESBO pirmininkui, ESBO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui, Europos Tarybos Ministrų komiteto pirmininkui ir Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos pirmininkui.